AB "INVALDA INVL"

konsoliduotasis metinis pranešimas, konsoliduotosios ir Bendrovės 2018 metų finansinės ataskaitos,

parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3
-------------------------------------	--

	KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:
	PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE BENDROVĘ 9
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS 10
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 11
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 12
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 14
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 16
	FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 18
1	BENDROJI INFORMACIJA 18
2	REIKŠMINGŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS 21
3	POKYČIAI APSKAITOS POLITIKOJE 45
4	VERSLO JUNGIMAI, INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES, PERLEIDIMAI 49
5	INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS 52
6	KITOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS 56
	6.1 Finansinių priemonių tikrosios vertės grynasis pokytis 56
	6.2 Kitos pajamos 56
	6.3 Kitos sąnaudos 57
7	PELNO MOKESTIS 57
8	PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI 63
9	DIVIDENDAI, TENKANTYS VIENAI AKCIJAI 64
10	ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS 64
11	NEMATERIALUSIS IR SUTARČIŲ SU KLIENTAIS SUDARYMO IŠLAIDŲ TURTAS 65
12	FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL KATEGORIJAS 68
13	TIKROSIOS VERTĖS VERTINIMAI 70
14	FINANSINIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS
	PASIKEITIMAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE IR KITAS FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS
	AMORTIZUOTA SAVIKAINA (2017 M. - FINANSINIS TURTAS, LAIKOMAS IKI IŠPIRKIMO TERMINO) 76
15	SUTEIKTOS PASKOLOS 77
16	PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAI, KITOS GAUTINOS SUMOS IR SUTARTIES TURTAS 77
17	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 78
18	RIBOTO NAUDOJIMO PINIGAI 78
19	ĮSTATINIS KAPITALAS IR AKCIJŲ PRIEDAI 79
20	REZERVAI 79
21	GAUTOS PASKOLOS 81
22	SKOLOS TIEKĖJAMS 81
23	SUTARTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 82
24	KITI ĮSIPAREIGOJIMAI 82
25	FINANSINIS RIZIKOS VALDYMAS 82
	25.1 Finansinės rizikos veiksniai 82
26	25.2 Kapitalo valdymas 85 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI 86
27	SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI 87
	ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO 92

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Invalda INVL" akcininkams

Išvada dėl Bendrovės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, Bendrovės ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB "Invalda INVL" (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bei konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų ir Bendrovės bei konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomonė atitinka papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės ir Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės bei konsoliduotoji finansinės būklės ataskaitos;
tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bei konsoliduotosios pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitos;
tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bei konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bei konsoliduotoji pinigų srautų ataskaitos; ir
Bendrovės bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą".

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos Buhalterių profesionalų etikos kodeksu (TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant Bendrovės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.

Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos konsoliduoto metinio pranešimo 127 puslapyje.

UAB "PricewaterhouseCoopers", J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva Tel. +370 (5) 239 2300, faks.+370 (5) 239 2301, el. p. [email protected], www.pwc.com/lt

Mūsų audito metodika

Apžvalga

Reikšmingu	 Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra 655 tūkst. Eur
mo lygis Grupės audito apimtis Pagrindi niai audito	 Mes arba komponento auditorius, dirbantis pagal mūsų nurodymus, atlikome pilnos apimties auditą keturiuose ataskaitas rengiančiuose ūkio subjektuose: trys subjektai veikia Lietuvoje ir vienas – Latvijoje.  Mūsų auditas apėmė 98 % Grupės pajamų ir 99 % Grupės viso turto.
dalykai	 Investicijų į nelistinguojamas nuosavybės priemones vertinimas

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo Bendrovės ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį Bendrovės ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei	Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra 655 tūkst. Eur (2017 m. – 640 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme	1 % Bendrovės ir Grupės visos nuosavybės
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas	Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome Bendrovės ir Grupės nuosavybę, nes, mūsų nuomone, tai yra tinkamas rodiklis įmonės dydžiui įvertinti ir šio rodiklio pasikeitimai atspindi Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatus. Dėl to nuosavybės verte ir jos pasikeitimais dažniausiai

remiasi investicinių bendrovių suinteresuotosios šalys ir tai yra bendrai priimti kriterijai. Pagrindinis veiksnys, turintis įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai ir vertei, yra investicijų į įvairias nuosavybės priemones vertė. Dėl šios priežasties sritis, kuriai skyrėme pagrindinį dėmesį Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų audito metu, buvo investicijų į nuosavybės priemones vertinimas. Pasirinkome 1 %, kuris yra priimtinose kiekybinio reikšmingumo ribose.

Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 65 tūkts. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Investicijų į nelistinguojamas nuosavybės priemones vertinimas

Žr. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.29 pastabą "Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai" 42 psl. ir 13 pastabą "Tikrosios vertės vertinimai" 70 – 75 psl.

Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl nelistinguojamų tikrąja verte vertinamų finansinių priemonių likučio dydžio (22,545 tūkst. Eur Bendrovėje ir 23,961 tūkst. Eur Grupėje 2018 m. gruodžio 31 d.), ir dėl to, kad vadovybė, vertindama šių priemonių tikrąją vertę, turi priimti sprendimus, susijusius su vertinimo metodų pasirinkimu ir reikšmingų vertinimo duomenų, kurie nėra kotiruojami ar kitaip stebimi finansinėse rinkose (ir remiantis 13-uoju TFAS priskiriami tikrosios vertės nustatymo hierarchijos 3 lygiui), naudojimu. Šie reikšmingi vertinimo duomenys apima investicijų į nuosavybės priemones pelną prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA), nuosavą kapitalą, grynąjį pelną, EBITDA/grynojo pelno ir akcijų kainos (P/E) bei buhalterinės vertės ir akcijų kainos santykio (P/BV) daugiklius ir nuolaidos dėl rinkos likvidumo trūkumo dydžius.

Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Įvertinome metodologijų ir pagrindinių prielaidų bei duomenų, kuriuos Bendrovė ir Grupė taikė vertindamos kiekvieną investiciją į nelistinguojamas nuosavybės priemones, tinkamumą. Investicijų į žemės ūkio ("Litagra" grupė), pastatų priežiūros ("Inservis" grupė) bei bankų ("MAIB bankas") segmentus atveju, padedami savo vertinimo specialistų, atlikome toliau išvardytų dalykų detalų testavimą:

sutikrinome EBITDA, grynojo pelno ir nuosavo kapitalo duomenis su atitinkamų įmonių apskaitos duomenimis;
palyginome EBITDA/grynojo pelno (P/E) ir buhalterinės vertės (P/BV) daugiklius ir nuolaidos dėl rinkos likvidumo trūkumo dydžius su nepriklausomų šaltinių duomenimis ir išoriniais rinkos duomenimis;
įvertinome tikrąsias vertes pagal kiekvieną taikytą modelį ir palyginome jas su esamais alternatyviais modeliais (pvz., neseniai įvykusio sandorio kaina), kai tai buvo įmanoma;
įvertinome vertinimo modelių matematinį tikslumą, perskaičiuodami tikrąsias vertes.

2018 m. Bendrovės ir Grupės grynasis pelnas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje, dėl 3 lygiui priskiriamų finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimo, sudarė 2 760 tūkst. Eur.

Pagrindinį dėmesį audito metu skyrėme investicijų į žemės ūkio, pastatų priežiūros bei bankų segmentus tikrosios vertės vertinimui, kurių balansinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 21,533 tūkst. Eur.

Dėl kai kurių tikrosios vertės vertinimų mūsų nuomonė nesutapo su vadovybės nuomone, tačiau, mūsų manymu, skirtumai buvo pagrįstai galimų rezultatų ribose, atsižvelgiant į bendrą investicijų į nuosavybės priemones vertę bei į finansinėse ataskaitose atskleistus neapibrėžtumus.

Taip pat įvertinome, ar finansinėse ataskaitose atskleista informacija, susijusi su finansinių priemonių tikrosios vertės vertinimu (3 lygis), įskaitant pagrindinių įvesties duomenų jautrumo pokyčius, atitiko atitinkamų apskaitos standartų reikalavimus.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.

Pasitelkėme tinklo komponento auditorius Latvijoje atlikti AB "Invalda INVL" dukterinės įmonės Latvijoje auditą. Mes patys atlikome kitų Grupės įmonių auditą. Mūsų pilnos apimties Grupės įmonių auditas apėmė 98 % Grupės pajamų ir 99 % Grupės viso turto.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir socialinės atsakomybės ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas), kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą.

Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų.

Konsoliduotojo metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2013/34/ES 19 straipsnio reikalavimai, numatyta informacija.

Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
konsoliduotasis metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Bendrovė ir Grupė pateikė socialinės atsakomybės ataskaitą, kuri yra sudėtinė konsoliduotojo metinio pranešimo dalis.

Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių

atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;

įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę.

Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Paskyrimas

Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti atlikti 2009 m. auditą. Mūsų paskyrimas buvo pratęsiamas kasmet remiantis akcininkų nutarimu ir viso nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis apima 10 metų.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, atestuota auditorė yra Rasa Radzevičienė.

UAB "PricewaterhouseCoopers" vardu

Rasa Radzevičienė Partnerė Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377

Vilnius, Lietuvos Respublika 2019 m. balandžio 8 d.

Konsoliduotoji ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pajamos iš sutarčių su klientais
(2017 m. – pardavimo pajamos)	5	7.428	7.094	38	-
Kitos pajamos	6.2	8.686	1.215	8.631	1.196
Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis	6.1	(7.499)	11.552	(7.546)	11.509
Išmokos darbuotojams	5	(4.964)	(3.701)	(430)	(367)
Fondų platinimo mokesčiai		(405)	(1.093)	-	-
Sutarčių su klientais sudarymo išlaidų amortizacija	11	(161)	-	-	-
Informacinių technologijų priežiūros sąnaudos		(433)	(247)	(11)	(8)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	10, 11	(352)	(338)	(3)	(4)
Patalpų nuoma ir komunalinės sąnaudos		(370)	(308)	(31)	(29)
Reklamos ir kitos pardavimo skatinimo sąnaudos		(411)	(171)	-	(2)
Finansinio ir sutarties turto vertės sumažėjimas		(138)	4	(139)	-
Kitos sąnaudos	6.3	(1.677)	(1.360)	(124)	(129)
Veiklos pelnas		(296)	12.647	385	12.166
Finansinės veiklos sąnaudos		-	(3)	(7)	(12)
Dukterinių įmonių, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, grynųjų (nuostolių) pelno dalis	4	-	-	(681)	596
Ataskaitinio laikotarpio pelnas prieš apmokestinimą		(296)	12.644	(303)	12.750
Pelno mokesčio sąnaudos	7	639	(1.337)	646	(1.443)
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO GRYNASIS PELNAS		343	11.307	343	11.307
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės akcininkams		343	11.307	343	11.307
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (EUR)	8	0,03	0,98	0,03	0,98
Vienai akcijai tenkantis sumažintas pelnas (EUR)	8	0,03	0,97	0,03	0,97

Konsoliduotoji ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO GRYNASIS PELNAS	343	11.307	343	11.307
Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios gali būti vėliau pergrupuotos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-	-	-
Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios nebus pergrupuotos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-	-	-
Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį	-	-	-	-
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO, ATĖMUS PELNO MOKESTĮ	343	11.307	343	11.307
Priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams	343	11.307	343	11.307

Konsoliduotoji ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikis nematerialusis ir sutarčių su klientais	10	217	72	2	2
sudarymo išlaidų turtas	11	4.862	3.514	1	3
Investicijos į dukterines įmones	1, 13, 4	10.144	13.994	20.391	21.990
Investicijos į asocijuotąsias įmones	1, 13, 4	22.745	20.008	22.499	20.008
Investicijos, skirtos parduoti Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno	14	-	494	-	494
(nuostolių) ataskaitoje	13, 14	19.857	20.804	16.385	20.804
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	7	476	625	-	-
Ilgalaikio turto iš viso		58.301	59.511	59.278	63.301
Trumpalaikis turtas Pirkėjų įsiskolinimai, kitos gautinos sumos ir sutarties turtas	16	7.703	1.903	6.640	217
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		90	48	78	45
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte,		88	58	7	7
kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo	13, 14	-	2.976	-	1.560
termino Kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota	14	-	395	-	-
savikaina	14	386	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	2.048	2.133	670	1.050
Trumpalaikio turto iš viso		10.315	7.513	7.395	2.879
Turto iš viso		68.616	67.024	66.673	66.180

(tęsinys kitame puslapyje)

				Bendrovė
	Pasta bos	Grupė 2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas Kapitalas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	1, 19	3.441	3.441	3.441	3.441
Savos akcijos	19	(1.233)	(1.214)	(1.233)	(1.214)
Akcijų priedai		4.996	4.996	4.996	4.996
Rezervai	20	12.748	12.071	12.718	12.054
Nepaskirstytasis pelnas		45.552	44.702	45.582	44.719
Nuosavo kapitalo iš viso		65.504	63.996	65.504	63.996
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	7	722	1.316	695	1.316
Sutartiniai įsipareigojimai	23	175	-	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		897	1.316	695	1.316
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos	21	-	-	-	398
Skolos tiekėjams	22	400	190	4	3
Mokėtinas pelno mokestis		-	31	-	-
Sutartiniai įsipareigojimai	23	22	-	-	-
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	24	1.793	1.491	470	467
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		2.215	1.712	474	868
Įsipareigojimų iš viso		3.112	3.028	1.169	2.184
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		68.616	67.024	66.673	66.180

Konsoliduotoji ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

(pabaiga)

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

					Re ze	i rva
Gr ė up	Pa ta s bo s	Į in is ta t s kc in is a ka ita las p	Sa vo s kc i j a os	A kc i j ų ie da i p r	Pr iva lom is ir k it i as i rez erv a	Sa kc i j vų a ų į ig i j im s o r ez erv as	Ne k irs is ty tas p as lna p e s	š v I iso
d ž io d. l i ku is 2 0 1 6 m 3 1 t . g ru o		3. 4 4 1	( ) 1. 1 0 8	4. 9 9 6	8 2 3	1 1. 1 2 1	3 3. 4 0 8	5 2. 6 8 1
Gr is 2 0 1 7 m lna tų na s e p e s y		-	-	-	-	-	1 1. 3 0 7	1 1. 3 0 7
Be dr j j i š v iso tu n p a am p er me s ų ų ų		-	-	-	-	-	1 1. 3 0 7	1 1. 3 0 7
Mo k j im kc i j is ė as a om	2 0	-	-	-	1 1 4	-	-	1 1 4
Sa kc i j į ig i j im a s as vų ų	1 9	-	( 1 0 6 )	-	-	-	-	( 1 0 6 )
Re ky is t ze rvų p o Sa do ių Be dr ės in in ka is i š n r su n ov sa v ž iso ip int ies iog ia i t v p r a ų		-	-	-	1 3	-	( 1 3 )	-
, b ė j nu os av y e		-	( 0 6 ) 1	-	2 1 7	-	( 3 ) 1	8
ž 2 0 1 7 m d io 3 1 d. l i ku is t . g ru o		3. 4 4 1	( 1. 2 1 4 )	4. 9 9 6	9 5 0	1 1. 1 2 1	4 4. 7 0 2	6 3. 9 9 6
Po ky č ia i a ka ito l it i ko j p s s p o e 2 0 1 8 m io 1 d. l i ku is t . s au s	3	-	-	-	-	-	9 6 0	9 6 0
( ka i č iuo ) ta p ers		3. 4 4 1	( 1. 2 1 4 )	4. 9 9 6	9 5 0	1 1. 1 2 1	4 5. 6 6 2	6 4. 9 5 6
Gr is 2 0 1 8 m lna tų y na s e p e s		-	-	-	-	-	3 4 3	3 4 3
š v Be dr j j i iso tu n p a am p er me s ų ų ų		-	-	-	-	-	3 4 3	3 4 3
Mo k ė j im kc i j is as a om	2 0	-	-	-	2 2 4	-	-	2 2 4
Sa kc i j į ig i j im vų a ų s as	1 9	-	( 1 9 )	-	-	-	-	( 1 9 )
Re ky is t ze rvų p o Sa do ių Be dr in in ka is i š ės n r su n ov sa v iso ž int ies ia i t	2 0	-	-	-	4 5 3	-	( ) 4 5 3	-
ip iog v p r a ų , b ė j nu os av y e		-	( 1 9 )	-	6 7 7	-	( 4 5 3 )	2 0 5
d ž io d. l i ku is 2 0 1 8 m 3 1 t . g ru o		3. 4 4 1	( ) 1. 2 3 3	4. 9 9 6	1. 6 2 7	1 1. 1 2 1	4 5. 5 5 2	6 5. 5 0 4

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

					Re ze	i rva
Be dr ė n ov	Pa ta s bo s	Į in is ta t s kc in is a ka ita las p	Sa vo s kc i j a os	A kc i j ų ie da i p r	Pr iva lom is ir k it i as i rez erv a	Sa kc i j vų a ų į ig i j im s o r ez erv as	Ne k irs is ty tas p as lna p e s	š v I iso
ž 2 0 1 6 m d io 3 1 d. l i ku is t . g ru o		3. 4 4 1	( 1. 1 0 8 )	4. 9 9 6	8 1 9	1 1. 1 2 1	3 3. 4 1 2	5 2. 6 8 1
Gr is 2 0 1 7 m lna tų y na s e p e s		-	-	-	-	-	1 1. 3 0 7	1 1. 3 0 7
Be dr j j i š v iso tu n ų ų p a am ų p er me s		-	-	-	-	-	3 0 1 1. 7	3 0 1 1. 7
Mo k ė j im kc i j is as a om	2 0	-	-	-	1 1 4	-	-	1 1 4
Sa kc i j į ig i j im vų a ų s as Sa do ių Be dr ės in in ka is i š n r su n ov sa v ž iso ip int ies iog ia i t v p r a ų	1 9	-	( 1 0 6 )	-	-	-	-	( 1 0 6 )
, b ė j nu os av y e		-	( ) 1 0 6	-	1 1 4	-	-	8
2 0 d ž io 3 d. l i ku is 1 7 m 1 t . g ru o		3. 4 4 1	( 2 ) 1. 1 4	9 9 6 4.	9 3 3	2 1 1. 1 1	9 4 4. 7 1	6 3. 9 9 6
Po ky č ia i a ka ito l it i ko j p s s p o e 2 0 8 m io d. l i ku is 1 1 t . s au s	3	-	-	-	-	-	9 6 0	9 6 0
( ka i č iuo ) ta p ers		3. 4 4 1	( 2 ) 1. 1 4	9 9 6 4.	9 3 3	2 1 1. 1 1	6 9 4 5. 7	6 9 6 4. 5
Gr is 2 0 1 8 m lna tų y na s e p e s		-	-	-	-	-	3 4 3	3 4 3
Be dr j j i š v iso tu n ų ų p a am ų p er me s		-	-	-	-	-	3 3 4	3 3 4
Mo k j im kc i j is ė as a om	2 0	-	-	-	2 2 4	-	-	2 2 4
Sa kc i j į ig i j im vų a ų s as	1 9	-	( 1 9 )	-	-	-	-	( 1 9 )
Re ky is t ze rvų p o š Sa do ių Be dr ės in in ka is i n r su n ov sa v iso ž int ies ia i t v r	2 0	-	-	-	4 4 0	-	( 4 4 0 )	-
ip iog p a ų , b ė j nu os av e y		-	( 1 9 )	-	6 6 4	-	( 4 4 0 )	2 0 5
ž 2 0 1 8 m d io 3 1 d. l i ku is t . g ru o		3. 4 4 1	( 1. 2 3 3 )	4. 9 9 6	1. 5 9 7	1 1. 1 2 1	4 5. 5 8 2	6 5. 5 0 4

Konsoliduotoji ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas		343	11.307	343	11.307
Pasikeitimai dėl grynųjų piniginių srautų ir veiklos rezultato po apmokestinimo suderinimo:
Nepiniginiai srautai: Nusidėvėjimas ir amortizacija, įskaitant sutarčių su klientais sudarymo išlaidų amortizacija	10, 11	513	338	3	4
Realizuoti ir nerealizuoti nuostoliai (pelnas) iš investicijų Dukterinių įmonių, apskaitytų taikant nuosavybės	6.1	7.499	(11.552)	7.546	(11.509)
metodą, grynųjų (nuostolių) pelno dalis	4	-	-	681	(596)
Palūkanų pajamos		(53)	(57)	(49)	(49)
Palūkanų sąnaudos		-	-	7	12
Atidėtieji pelno mokesčiai	7	(640)	1.287	(647)	1.443
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos	7	1	50	1	-
Finansinio ir sutarties turto vertės sumažėjimas		138	(4)	139	-
Mokėjimas akcijomis	20	224	114	34	41
Nuostolis iš dukterinės įmonės įsigijimo	4	-	58	-	-
Dividendų pajamos	6.2	(8.617)	(1.115)	(8.574)	(1.115)
		(592)	426	(516)	(462)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Pirkėjų įsiskolinimų, kitų gautinų sumų ir sutarties turto sumažėjimas (padidėjimas)		678	(775)	54	-
Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas)		(30)	43	-	41
Skolų tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas) Sutartinių ir kitų įsipareigojimų padidėjimas		71	(16)	(6)	(12)
(sumažėjimas)		388	122	28	18
Pervedimai į/iš riboto naudojimo pinigų	18	-	103	-	103
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		515	(97)	(440)	(312)
Gauti dividendai		3.984	1.297	4.401	1.297
Prekybinio finansinio turto įsigijimas		-	(59)	-	(59)
Prekybinio finansinio turto pardavimas		1.971	-	1.971	-
Suteiktos paskolos		(395)	(165)	(395)	(165)
Suteiktų paskolų susigrąžinimas		3	437	3	437
Gautos palūkanos		17	27	4	13
Sumokėtas pelno mokestis		(40)	(33)	-	-
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		6.055	1.407	5.544	1.211

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduotoji ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

	Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio turto (nematerialaus ir materialaus) įsigijimas Ilgalaikio turto (nematerialaus ir materialaus) pardavimo pajamos		(114) -	(98) -	(1) -	(1) -
Sutarčių su klientais sudarymo išlaidos Dukterinių įmonių įsigijimas ir įsteigimas, atėmus įsigytų		(549)	-	-	-
pinigų likutį	4	(4.732)	(68)	(5.758)	(217)
Asocijuotų įmonių įsigijimas	4	(292)	(16)	(104)	(16)
Lėšos, gautos pardavus asocijuotas įmones Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje,	4	57	-	57	-
įsigijimas (išskyrus prekybinį) Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje,		(691)	(682)	(91)	(182)
pardavimas (išskyrus prekybinį) Investicijų į finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, įsigijimas		206 -	637 (394)	5 -	- -
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(6.115)	(621)	(5.892)	(416)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Pinigų srautai, susiję su bendrovės akcininkais: Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės akcininkams		(6)	(11)	(6)	(11)

Savų akcijų įsigijimas	19	(19) (25)	(106) (117)	(19) (25)	(106) (117)
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais:
Paskolų gavimas		-	-	-	-
Paskolų grąžinimas		-	-	-	-
Sumokėtos palūkanos		-	-	(7)	(12)
		-	-	(7)	(12)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(25)	(117)	(32)	(129)
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui		-	-	-	-
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		(85)	669	(380)	666
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	17	2.133	1.464	1.050	384
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	17	2.048	2.133	670	1.050

(pabaiga)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Invalda INVL" (toliau – Bendrovė) yra 1992 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji registruota adresu:

Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva.

Bendrovė yra registruota ir įsikūrusi Lietuvoje. AB "Invalda INVL" – viena pirmaujančių turto valdymo grupių bei investuojančių bendrovių Baltijos šalyse, kurios pagrindinis tikslas – nuolat didinti investuotojų nuosavybės vertę, išskirtinai siekiant gauti kapitalo vertės padidėjimo arba investicinių pajamų (dividendų bei palūkanų forma). Bendrovės pagrindinės investicijos yra turto valdymo, žemės ūkio, pastatų priežiūros, nekilnojamojo turto (nuo 2016 m.) segmentai. Turto valdymo segmentas yra strateginė Bendrovės investicija. Šio segmento įmonės valdo pensijų, obligacijų ir akcijų investicinius fondus, alternatyviąsias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo bei kitas finansines priemones. Daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai yra patikėję šio segmento įmonėms virš 675 mln. eurų vertės turto.

Bendrovė kiekvienam verslui nustato veiklos tikslus, formuoja vadovų komandą, prisideda prie verslo strategijos kūrimo ir stebi jos įgyvendinimą. Bendrovė aktyviai dalyvauja priimant sprendimus strateginiais ir kitais svarbiais klausimais, kurie turi įtakos Grupės įmonių vertei.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės turimos savos akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų skaičius 2018 m. gruodžio 31 d. yra 11.560.137 vnt. (2017 m. gruodžio 31 d. – 11.563.533 vnt., 19 pastaba). 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo (pagal balsus):

		2018 m.
	Turimų balsų skaičius	Balsų dalis (%)	Turimų balsų skaičius	Balsų dalis (%)

UAB "LJB Investments"	3.515.855	30,41	3.515.855	30,40
p. Irena Ona Mišeikienė	3.369.435	29,15	3.369.435	29,14
UAB "Lucrum investicija"	2.401.442	20,77	2.638.309	22,81
p. Alvydas Banys	910.875	7,88	910.875	7,88
p. Indrė Mišeikytė	236.867	2,05	236.867	2,05
Kiti smulkūs akcininkai	1.125.663	9,74	892.192	7,72
Iš viso	11.560.137	100,00	11.563.533	100,00

Bendrovės akcininkai – p. Alvydas Banys, UAB "LJB Investments", p. Irena Ona Mišeikienė, p. Indrė Mišeikytė, p. Darius Šulnis ir UAB "Lucrum investicija" pasirašė sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo. Taigi jų balsai yra skaičiuojami kartu ir sudaro 90,26%.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro, yra paprastosios akcijos ir 2018 m. bei 2017 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Dukterinės ir asocijuotosios įmonės 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų neturėjo.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupės darbuotojų skaičius buvo 555 (2017 m. gruodžio 31 d. – 489). 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 7 (2017 m. gruodžio 31 d. – 7).

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

Grupę sudaro Bendrovė ir jos konsoliduojamos tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos dukterinės įmonės (toliau – Grupė).

	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo		Bendrovės/Grupės tiesiogiai/netiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)
Pavadinimas	vieta	2018 m.	2017 m.	Veiklos pobūdis
Turto valdymo segmentas: UAB "INVL Asset Management"	Lietuva	100,00	100,00	Pensijų ir investicinių fondų, alternatyvių investicijų, klientų portfelių valdymas Pensijų ir investicinių fondų, klientų
IPAS "INVL Asset Management"	Latvija	100,00	100,00	portfelių valdymas III-ios pakopos pensijų fondų
AS "INVL atklātais pensiju fonds"	Latvija	100,00	100,00	valdymas
UAB FMĮ "INVL Finasta"	Lietuva	100,00	100,00	Finansinis tarpininkavimas Žemės sklypų administravimo
UAB "INVL Farmland management"	Lietuva	100,00	100,00	paslaugos
UAB "Invalda INVL investments"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė taip pat valdė žemiau paminėtas dukterines įmones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

			Bendrovės/Grupės
			tiesiogiai/netiesiogiai valdomų
	Registracijos		akcijų (balsų) dalis (%)
Pavadinimas	šalis ir veiklos vykdymo vieta	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	Veiklos pobūdis
Pastatų priežiūros segmentas:
UAB "Inservis"	Lietuva	100,00	100,00	Pastatų ūkio valdymas
UAB "IPP integracijos projektai"*	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Priemiestis"*	Lietuva	100,00	100,00	Pastatų ūkio valdymas
UAB "Jurita"*	Lietuva	100,00	100,00	Pastatų ūkio valdymas
SIA Inservis*	Latvija	100,00	100,00	Pastatų ūkio valdymas Investavimas į pastatų ūkio
UAB Įmonių grupė "Inservis"	Lietuva	100,00	100,00	valdymo įmones
Kiti gamybos ir paslaugų segmentai:
UAB "Kelio ženklai"	Lietuva	100,00	100,00	Kelio ženklų gamyba; medžio apdirbimas
VšĮ "Iniciatyvos fondas"	Lietuva	100,00	100,00	Socialinių iniciatyvų veikla
UAB "Aktyvo"	Lietuva	54,55	54,55	Blogų skolų valdymas
UAB "Aktyvus valdymas"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo Investavimas į žemės ūkio bendrovę (investicinis
UAB "Cedus invest"	Lietuva	100,00	100,00	subjektas)
UAB "MGK invest"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "MBGK"*	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "RPNG"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Regenus"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Consult invalda"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Cedus"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo Investavimas į bankinį sektorių
UAB "MD Partners"**	Lietuva	100,00	-	(investicinis subjektas)
UAB "BSGF Sanus"	Lietuva	100,00	-	Veiklos nevykdo
UAB "BSGF Fortis"	Lietuva	100,00	-	Veiklos nevykdo

*Šios įmonės buvo netiesiogiai valdomos Bendrovės 2018 m. ir (arba) 2017 m. gruodžio 31 d.

**Atsižvelgiant į galimas balsavimo teises, kylančias iš išleistų konvertuojamųjų obligacijų, Grupė/Bendrovė valdė 51,36% įmonės akcijų.

Grupės galimybės pasinaudoti savo turtu ir vykdyti savo įsipareigojimus nėra suvaržytos jokiais reikšmingais apribojimais. Bendrovė neturi jokių reikšmingų apribojimų, susijusių su jos nekonsoliduotų dukterinių įmonių galimybėmis pervesti lėšas Bendrovei.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

Jei nekonsoliduota dukterinė įmonė susiduria su likvidumo problemomis, Bendrovė, išanalizavusi jos poreikius, suteikia jai paskolas. Bendrovė neturi jokių sutartinių įsipareigojimų teikti finansinę paramą nekonsoliduotai dukterinei įmonei. 2018 m. Bendrovė suteikė 95 tūkst. eurų (2017 m. – 165 tūkst. eurų) paskolų dukterinėms įmonėms jų veiklai palaikyti.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupės asocijuotosios įmonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, buvo šios:

Pavadinimas	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo vieta	Bendrovės tiesiogiai/netiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)	Veiklos pobūdis
Žemės ūkio segmentas:
UAB "Litagra"*	Lietuva	40,98	Pirminė augalininkystė ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamyba ir pašarų gamyba
Nekilnojamojo turto segmentas:
Specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic Real Estate"	Lietuva	32,29	Nekilnojamojo turto savininkas ir nuomotojas
Pastatų priežiūros segmentas:
UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė"	Lietuva	36,67	Mokėjimų už komunalines paslaugas administravimas
Turto valdymo segmentas:
UAB "Mundus"	Lietuva	51,00	Neviešai platinamų skolos vertybinių popierių investicinių fondų valdymas
Kitų produktų ir paslaugų segmentas:
Heim Partners Limited*	Jungtinė Karalystė	37,50	Investicijos į banką

*UAB "Litagra" valdomų balsų dalis padidėjo, nes įmonė išpirko 10 proc. savų akcijų iš kitų jos akcininkų. **Atsižvelgiant į galimas balsavimo teises, kylančias iš išleistų UAB "MD Partners" konvertuojamųjų obligacijų, Grupė/Bendrovė valdė 19,26% įmonės akcijų.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės asocijuotosios įmonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, buvo šios:

Pavadinimas	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo vieta	Bendrovės tiesiogiai/netiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)	Veiklos pobūdis
Žemės ūkio segmentas:
UAB "Litagra"*	Lietuva	36,88	Pirminė augalininkystė ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamyba ir pašarų gamyba
Nekilnojamojo turto segmentas: Specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic Real Estate"	Lietuva	32,13	Nekilnojamojo turto savininkas ir nuomotojas
Pastatų priežiūros segmentas: UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė"	Lietuva	36,67	Mokėjimų už komunalines paslaugas administravimas

*2017 m. gruodžio mėn. buvo parduotas UAB "Litagra" grupės prekybos verslas ir grūdų elevatorių tinklas (4 pastaba).

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. UAB "Mundus", UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" ir Heim Partners Limited neturėjo jokių reikšmingų apribojimų, susijusių su asocijuotosios įmonės galimybėmis pervesti lėšas Grupei. 2018 m. gruodžio 31 d. UAB "Litagra" dividendų išmokėjimui turi gauti banko sutikimą. Specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic Real Estate" (toliau – "INVL Baltic Real Estate") turi teisę išmokėti dividendus be banko sutikimo, jei rodiklis, apskaičiuojamas kaip EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizacija) santykis su paskolos aptarnavimo išlaidų (paskolos ir palūkanų mokėjimai) ir dividendų suma, bus didesnis nei 1,1.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusių metų finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikties patvirtinimas

Konsoliduotosios Grupės ir atskirosios Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinį turtą ir įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos tūkstančiais eurų ir suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais (nuo 2018 m. sausio 1 d.) Grupė pradėjo taikyti naujus ir pakeistus TFAS bei TFAAK aiškinimus:

− 9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.);
− 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.);
− 15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos (taikomos nuo2018 m. sausio 1 d.);
− 2-ojo TAS "Mokėjimas akcijomis" pataisos (taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d.);
− 2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.) (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai);
− TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.);
− 40-ojo TAS "Investicinio turto perkėlimas" pataisos (taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d.);
− 4-ojo TFAS "9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" pataisos (taikomos atsižvelgiant į pasirinktą metodą, metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti laikiną išimtį arba tuomet, kai ūkio subjektas pirmą kartą pradeda taikyti 9-ąjį TFAS, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti apdangalo (angl. overlay) metodą).

Pagrindinė šių pataisų įtaka yra tokia:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės"

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

− Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant kitų bendrųjų pajamų straipsnyje; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais.
− Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (tęsinys)

− Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą apskaityti tikrosios vertės pasikeitimus kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.
− Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais, pokyčių poveikį.
− 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
− Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas nuo 2018 m. sausio 1 d. lėmė apskaitos politikos pasikeitimus, aprašytus 2.11, 2.13, 2.14, 2.16 pastabose. Tačiau, kaip atskleista 14, 16, 17 pastabose, nebuvo reikšmingos įtakos finansinio turto bei finansinių įsipareigojimų pripažinimui, vertinimui, finansinių priemonių nutraukimui bei finansinio turto vertės sumažėjimui. 3 pastaboje yra atskleista finansinio turto bei finansinių įsipareigojimų klasifikavimo įtaka Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Grupė/Bendrovė taikė naujas taisykles retrospektyviai nuo 2018 m. sausio 1 d, naudodamasi pagal standartą leidžiamomis praktinėmis priemonėmis. Palyginamieji skaičiai už 2017 m. nebuvo perskaičiuoti.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" 15-ojo TAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.

Nauji apskaitos principai atskleisti 2.19 pastaboje. 3 pastaboje yra atskleisti Grupės ir bendrovės finansinių ataskaitų atskirų eilučių pakeitimai dėl standarto taikymo įtakos. Papildomi atskleidimai yra pateikiami 5, 11 ir 23 pastabose.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

2-ojo TAS pataisos "Mokėjimas akcijomis"

Pataisos reiškia, kad teisių suteikimo sąlygos, priklausančios ne nuo rinkos veiklos rezultatų, turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis. Galiausiai, pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai: (a) mokėjimas akcijomis vertinamas remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte; (b) įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas; (c) nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir (d) skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais. Pataisos neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės 2018 m. finansinėms ataskaitoms.

2014 - 2016 m. TFAS metiniai patobulinimai (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai)

Patobulinimai apima du standartus, kurie įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai. 28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrąją įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendra įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas. Pataisos neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės 2018 m. finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas"

Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. Pataisos neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės 2018 m. finansinėms ataskaitoms.

Visos kitos nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėtos taikyti pataisos neturėjo įtakos Grupės/Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms.

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jų finansinėms ataskaitoms. Grupė ir Bendrovė turėtų pripažinti turtą ir įsipareigojimus dėl patalpų nuomos sutarčių (26 pastaba). Grupė ir Bendrovė pripažins atitinkamai 1.478 tūkst. eurų ir 121 tūkst. eurų naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimą. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nuomojamo turto nusidėvėjimas ir palūkanos nuo nuomos įsipareigojimų pakeistų dabar pripažįstamas nuomos sąnaudas. Nuomos sutarčių terminas yra iki 2025 m.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)

12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip atspindėti neaiškumo poveikį. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neaiškumai dėl mokesčio apskaitymo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškumų dėl mokesčio apskaitymo, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir, atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, jog mokesčių administratorius sutiks su neaiškumo dėl mokesčio apskaitymo, neaiškumo poveikis bus atspindimas nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, taikant labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio apskaitymo patikrinimą ar pakartotinį patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio apskaitymo nebuvimas pats savaime neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčiais įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šis aiškinimas turės jų finansinėms ataskaitoms, bet nesitiki, kad standarto taikymo įtaka bus reikšminga.

2015–2017 m. ciklo TFAS metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Siauros apimties pataisos turės įtakos keturiems standartams. 3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę. Priešingai, 11-ajame TFAS dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendrąja įmone ir atvirkščiai. 12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visomis aplinkybėmis tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytajam ir nepaskirstytajam pelnui. Persvarstytame 23-ajame TAS dabar aiškiai nurodyta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik tol, kol konkretus turtas nėra iš esmės užbaigtas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms, bet nesitiki, kad standarto taikymo įtaka bus reikšminga.

28-ojo TAS pataisos "Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Pataisomis patikslinama, kad ataskaitas teikiantys ūkio subjektai turi taikyti 9-ąjį TFAS ilgalaikėms paskoloms, privilegijuotosioms akcijoms ir panašioms priemonėms, kurios sudaro dalį grynosios investicijos į nuosavybės metodu vertinamą įmonę, į kurią investuojama, iki kol jie galės sumažinti tokią balansinę vertę įmonės, į kurią investuojama, nuostolio dalimi, kuri viršija investuotojo dalį įmonėje, į kurią investuojama. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms, bet nesitiki, kad standarto taikymo įtaka bus reikšminga.

Naujieji patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai, neaktualūs Grupei ir Bendrovei:

− 9-ojo TFAS pataisos "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)
− 19-ojo TAS pataisos: "Plano pataisymas, sumažinimas ar įvykdymas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

Koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau; kai bus patvirtintas ES)

Į persvarstytą Koncepcinę tvarką įtrauktas naujas skyrius apie vertinimą; pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės; patikslintos apibrėžtys ir gairės, ypač įsipareigojimo apibrėžtis, bei pateikta paaiškinimų dėl svarbių sričių, kaip antai išteklių tvarkymo, atsargumo ir vertinimo neapibrėžtumo vaidmens rengiant finansines ataskaitas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

3-ojo TFAS "Verslo jungimai" pataisos "Verslo apibrėžimas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau; kai bus patvirtintas ES)

Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas. Verslą turi sudaryti ištekliai ir esminis procesas, kartu turintys reikšmingos įtakos galimybei sukurti produkciją. Naujosiomis gairėmis nustatoma sistema, kurią taikant galima įvertinti, ar egzistuoja ištekliai ir pagrindinis procesas, įskaitant produkcijos dar nesukūrusioms įmonėms ankstyvuoju jų veiklos etapu. Jeigu nesukuriama produkcijos, tam, kad veiklos ir turto junginys galėtų būti klasifikuojamas kaip verslas, turėtų būti įvykdyta organizuotos darbo jėgos buvimo sąlyga. Sąvokos "produkcija" apibrėžtis susiaurinta ir reiškia klientams tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, už kurias gaunama investicinių pajamų ir kitų pajamų, neįtraukiant pelno mažesnių išlaidų ir kitokios ekonominės naudos pavidalu. Taip pat nebereikalaujama įvertinti, ar rinkos dalyviai galės pakeisti trūkstamus elementus ar integruoti įgytą veiklą ir turtą. Ūkio subjektas gali atlikti koncentracijos testą. Tuo atveju, jeigu iš esmės visa įsigyto bendrojo turto tikroji vertė būtų koncentruota viename turto vienete (arba panašaus turto grupėje), įsigytas turtas nesudarytų verslo. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos "Reikšmingumo apibrėžimas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kai bus patvirtintas ES)

Pataisomis patikslinamas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jį reikėtų taikyti – į apibrėžimą įtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS. Be to, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Galiausiai pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai vartojamas visuose TFAS. Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad jos praleidimas, iškraipymas ar užgožimas nesvarbia/nereikšminga informacija turės poveikį bendrosios paskirties finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimtiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

Naujieji taikymui ES nepatvirtinti standartai, neaktualūs Grupei ir Bendrovei:

− 17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)

Šių standartų ir pataisų patvirtinimas yra atidėtas neribotam laikui ES:

− 14-asis TFAS "Reguliuojamų tarifų ateinančio laikotarpio sumos" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)
− 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos: "Turto pardavimas ar įnešimas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros įmonės" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo datos, kurią nustatys TASV, arba vėliau, kai bus patvirtintas ES).

Grupė ir Bendrovė nevertino kol kas šių pataisų įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

2.2. Investicinis subjektas ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos

Investicinis subjektas

Bendrovė turi daug tarpusavyje nesusijusių investuotojų ir daug investicijų. Investuotojai turi Bendrovės išleistus nuosavybės vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas. Vadovybės nuomone, Bendrovė atitinka visus investicinio subjekto apibrėžimo kriterijus, nes:

(i) gauna lėšas iš investuotojų, kad teiktų jiems investicijų valdymo paslaugas;

(ii) pasižada savo investuotojams užtikrinti, kad jos veiklos tikslas yra investuoti lėšas išskirtinai tam, kad gautų grąžos iš kapitalo vertės padidėjimo, investicinių pajamų arba ir vieno, ir kito, ir

(iii) vadovybė matuoja ir vertina savo investicijų rezultatus ir priima investicinius sprendimus remdamasi tikrąją verte kaip pagrindiniu kriterijumi.

Dukterinės įmonės

Bendrovė neturi dukterinių įmonių, išskyrus kontroliuojamas investicijas ir įmones, teikiančias paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla. Kontroliuojamos investicijos yra vertinamos tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir nėra konsoliduojamos remiantis 10-uoju TFAS. Tikroji kontroliuojamų investicijų vertė, kaip ir kitų investicijų, vertinamų tikrąją verte jos pasikeitimą pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra nustatoma nuosekliai laikantis tikrosios vertės nustatymo principų, kaip aprašyta 2.12 pastaboje. Dukterinės įmonės, kurios teikia paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla, yra konsoliduojamos.

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės yra įmonės, kuriose Bendrovė turi reikšmingą įtaką ir kurios nėra nei dukterinės įmonės, nei nuosavybės dalis bendrojoje įmonėje. Investicijos, kurios yra Bendrovės investicijų portfelio dalimi, yra apskaitomos tikrąja verte, nepaisant to, kad Bendrovė jose gali turėti reikšmingą įtaką. Toks apskaitos būdas, kaip nuosavybės metodo taikymo išimtis, yra leidžiamas pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones".

2.3. Konsolidavimo pagrindas

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima Bendrovės ir jos dukterinių įmonių, kurios teikia paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla, finansines ataskaitas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos už tuos pačius ataskaitinius metus kaip ir patronuojančios įmonės, taikant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės – tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja ir kurios teikia paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinės įmonės yra pilnai konsoliduojamos nuo įsigijimo datos, kuri yra data, kada Grupė įgyja kontrolę, ir yra konsoliduojamos tol, kol ši kontrolė prarandama. Konsoliduojant pilnai eliminuojami visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai, pajamos ir sąnaudos bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Grupės įmonių tarpusavio sandorių, kurie yra apskaitomi turte.

Nekontroliuojanti dalis – dukterinės įmonės nuosavybės dalis, tiesiogiai arba netiesiogiai nepriskirtina patronuojančiai įmonei ir yra parodoma konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje ir nuosavame kapitale konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje atskirai nuo nuosavo kapitalo, priskirto patronuojančiai įmonei. Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančia dalimi kaip sandorius su Grupės savininkais. Vykdant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies, skirtumas tarp įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies balansinės vertės ir įsigijimo kainos Grupės finansinėse ataskaitose yra tiesiogiai apskaitomas nuosavame kapitale. Vykdant pardavimus nekontroliuojančiai daliai, pelnas (nuostoliai) taip pat apskaitomi nuosavame kapitale.

Dukterinės įmonės visa bendrųjų pajamų (nuostolių) suma priskiriama nekontroliuojančiai daliai, net jei dėl to susidaro neigiamas likutis.

Kai Grupė praranda kontrolę, bet kokia likusi investicija į buvusiąją dukterinę įmonę yra įvertinama tikrąja verte, atitinkamą balansinės vertės pokytį pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši tikroji vertė yra laikoma pradine investicijos balansine verte vėlesniam likusios investicijos į asocijuotąją įmonę arba finansinio turto pripažinimui. Bet kurios sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, susijusios su ta įmone, turi būti apskaitomos taip, tarytum Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Vadinasi, sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos atitinkamai į pelną (nuostolius) arba į nepaskirstytąjį pelną.

2.4. Funkcinė ir pateikimo valiutos

Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės ir Grupės funkcinė bei pateikimo valiuta. Euras yra taip pat Latvijos Respublikos nacionalinė valiuta. Euro kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas.

Kadangi šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais eurų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros sąnaudos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo vertė apima ilgalaikio materialiojo turto dalies, kuri buvo pakeista nauja dalimi, sąnaudas, kai jos patiriamos, jei šios sąnaudos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Dalys, kurios buvo pakeistos naujomis dalimis, yra nurašomos.

Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra peržiūrima vertės sumažėjimui nustatyti, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgaunama.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per šiuos turto naudingo tarnavimo laikotarpius:

Transporto priemonės	6 metai
Kitas ilgalaikis turtas	3-6 metai

Turto likvidacinė vertė, naudingas tarnavimo laikas ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio materialiojo turto teikiamą ekonominę naudą.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas jį pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiamas į "kitų pajamų" straipsnį tų metų pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuriais turtas yra nurašomas.

2.6. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Yra laikoma, jog nematerialusis turtas, išskyrus prestižą, turi ribotą naudojimo trukmę. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.

Fondų valdymo teisės

Fondų valdymo teisės apima investicinius, pensijų fondus ir klientų portfelius, įsigytus turto valdymo įmonių įsigijimo metu. Verslo jungimo metu įsigytos fondų valdymo teisės yra kapitalizuojamos įsigijimo metu nustatyta tikrąja verte ir priskiriamos nematerialiajam turtui. Po pirminio pripažinimo fondų valdymo teisės yra apskaitomos savikaina, atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Fondų valdymo teisės amortizuojamos per 5 –20 metų.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo sąnaudos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, jei šios sąnaudos nėra susijusios techninės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per 3-5 metų laikotarpį.

Sąnaudos, patirtos atstatant arba palaikant Grupės ir Bendrovės būsimą ekonominę naudą iš turimos programinės įrangos, atsižvelgiant į šios įrangos pradžioje įvertintas charakteristikas, yra pripažįstamos to laikotarpio, kai atliekami atstatymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Verslo jungimai ir prestižas

Grupė naudoja įsigijimo metodą verslo jungimų apskaitai. Atlygis, sumokėtas įsigyjant dukterinę įmonę, lygus perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų buvusiems įsigyjamojo ūkio subjekto savininkams bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių sumai. Šis atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, atsirandančio iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas bei prisiimti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra vertinami pirminio pripažinimo metu įsigijimo datos tikrąją verte, išskyrus ribotas išimtis. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė pasirinktinai vertina įsigyjamo ūkio subjekto nekontroliuojančią dalį tikrąja verte arba nekontroliuojančiai daliai tenkančia pripažinto įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga dalimi.

Kai Grupė įsigyja verslą, ji turi sugrupuoti arba apibrėžti įsigytą identifikuojama turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, remdamasi sutartinėmis, ekonominėmis sąlygomis ir kitomis atitinkamomis sąlygomis, esančiomis įsigijimo datą. Tai apima įterptinės išvestinės priemonės atskyrimą įsigyjamo ūkio subjekto pagrindinėje sutartyje.

Kai verslo jungimas atliekamas etapais, įsigyjamame ūkio subjekte įgijėjo anksčiau turėta nuosavybės dalis yra perkainojama į įsigijimo datos tikrąją vertę, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Bet koks neapibrėžtasis atlygis, kurį turės sumokėti įgijėjas, yra įvertinamas tikrąja verte įsigijimo dieną. Tolesni neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pokyčiai, jei jis laikomas turtu arba įsipareigojimu, yra pripažįstami remiantis 9-uoju TFAS (iki 2017 m. gruodžio 31 d. - 39-uoju TAS) arba pelne (nuostoliuose), arba kaip pasikeitimas kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis laikomas nuosavybės priemone, jis neturi būti perkainojamas, o jo vėlesnis mokėjimas turi būti apskaitomas nuosavybės dalyje. Kai neapibrėžtasis atlygis nepatenka į 9-ojo TFAS (iki 2017 m. gruodžio 31 d. - 39-ojo TAS) taikymo sritį, jis vertinamas remiantis atitinkamu TFAS.

Perleisto atlygio, bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos ir įsigijimo datą įgijėjo turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis virš identifikuojamo Grupės įsigyto grynojo turto dalies tikrosios vertės yra pripažįstamas prestižu. Jei šiuo atveju susidaro neigiamas skirtumas (pirkimo pigiau nei rinkos kaina atveju), tai jis pripažįstamas iš karto pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimo vertinimo tikslais verslo jungimų metu įsigytas prestižas įsigijimo dieną yra priskiriamas įplaukas kuriantiems vienetams arba įplaukas kuriančių vienetų grupėms, kurios, kaip tikimasi, turės naudos iš jungimo, nepriklausomai nuo to, ar kitas Grupės turtas ir įsipareigojimai yra priskirti šiems vienetams ar vienetų grupėms. Kiekvienas vienetas arba vienetų grupė, į kuriuos yra įtrauktas prestižas:

− parodo žemiausią lygį Grupėje, kuriame prestižas yra tikrinamas vidiniais valdymo tikslais; ir
− yra ne didesnis nei veiklos segmentas pagal TAS 8 "Veiklos segmentai".

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto (įplaukas kuriančių vienetų grupės) dalį ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos balansinę vertę apskaičiuojant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

2.8. Investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones (Bendrovė)

Investicijos į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones yra vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nekonsoliduojamoms dukterinėms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos yra laikomos investicijų į dukterines įmones dalimi. Jos yra vertinamos kartu su investicijų į dukterines įmones nuosavybės dalimi tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje .

Palūkanos už suteiktas paskolas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "Kitos pajamos" pagal faktinių palūkanų normą.

Po to, kai nustatoma investicijų į dukterines įmones kartu su dukterinėms įmonėms suteiktomis paskolomis tikroji vertė, vertė yra paskirstoma pagal investicijų juridinę formą, t. y. skolos ir nuosavybės priemonėms. Suteiktų paskolų dukterinėms įmonėms amortizuota savikaina yra priskiriama skolos priemonėms. Likusi vertė priskiriama dukterinių įmonių nuosavybės priemonėms.

Investicijos į konsoliduojamas dukterines įmones yra apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicijos į dukterines įmones finansinės būklės ataskaitoje apskaitomos įsigijimo savikaina plius Bendrovei tenkančios dukterinės įmonės grynojo turto dalies pokyčiai, atsiradę po įsigijimo. Dukterinių įmonių prestižas yra įtrauktas į investicijų balansinę vertę ir jis nei amortizuojamas, nei individualiai vertinamas vertės sumažėjimui nustatyti. Dukterinės įmonės veiklos rezultatų dalis, tenkanti Bendrovei, yra parodoma bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jei pakeitimas buvo apskaitytas dukterinės įmonės kitose bendrosiose pajamose, Bendrovė pripažįsta sau tenkančią pasikeitimų dalį bei atskleidžia pasikeitimus kitose bendrosiose pajamose. Bendrovei tekantys dukterinės įmonės grynojo turto pokyčiai, kurie nėra pripažįstami dukterinės įmonės pelne (nuostoliuose) arba kitose bendrosiose pajamose, yra pripažįstami nuosavybėje. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai dėl sandorių (nebent sandoris pateikia įrodymus, kad perleisto turto vertė yra sumažėjusi) tarp Bendrovės ir dukterinių įmonių yra eliminuojami, atsižvelgiant į turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį.

Dukterinės įmonės ir Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo datos yra tos pačios ir dukterinių įmonių apskaitos politika atitinka Bendrovės taikomą politiką panašiomis aplinkybėmis vykdomiems sandoriams ir įvykiams. Po nuosavybės metodo pritaikymo, Bendrovė nustato, ar reikia pripažinti papildomą Bendrovės investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimą. Bendrovė kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną nusprendžia, ar yra objektyvių įrodymų, jog investicijos į dukterines įmones nuvertėjo. Jei tokių įrodymų yra, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimą, kurį sudaro skirtumas tarp dukterinės įmonės atsiperkamosios vertės ir jos balansinės vertės, ir jį pripažįsta bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu Bendrovei tenkanti dukterinės įmonės nuostolių dalis yra lygi arba viršija Bendrovės turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį, įskaitant bet kokias kitas negarantuotas gautinas sumas, Bendrovė nuostolių toliau nebepripažįsta, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrovė prisiėmė įsipareigojimus arba atliko mokėjimus, susijusius su dukterinės įmonės įsipareigojimų įvykdymu.

2.9. Ilgalaikis turtas (ar perleidžiamos grupės), laikomas pardavimui, ir nutraukta veikla

Ilgalaikis turtas (arba perleidžiamos grupės) klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, jeigu jo balansinė vertė bus praktiškai atgauta jį pardavus ir turto pardavimas yra labai tikėtinas. Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, yra apskaitomas mažesniąja verte – balansine verte arba tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, jeigu turto balansinė vertė bus praktiškai atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant veikloje.

Konsoliduotoje ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje nutrauktos veiklos pajamos ir sąnaudos pateikiamos atskirai nuo tęsiamos veiklos pajamų ir sąnaudų pelno (nuostolių) ataskaitos atskiroje eilutėje kaip nutrauktos veiklos pelnas (nuostoliai) po apmokestinimo net ir tuo atveju, jeigu po pardavimo Grupė išlaiko nekontroliuojančią nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, pavyzdžiui, kai dukterinė įmonė tampa asocijuotąja įmone.

Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui, kuris pripažįstamas ilgalaikiu turtu, laikomu pardavimui, nusidėvėjimas ir amortizacija neskaičiuojami.

Sudarant konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą, visi Grupės tarpusavio sandoriai tarp nutrauktos ir tęsiamos veiklos, kuriuos Grupė toliau vykdys po nutraukimo, pateikiami tęsiamoje veikloje jų neeliminavus, t. y. taip, tarytum jie būtų atlikti su trečiosiomis šalimis. Šiuo atveju eliminavimai yra atliekami nutrauktoje veikloje. Visi Grupės tarpusavio sandoriai tarp nutrauktos ir tęsiamos veiklos, kurių Grupė toliau nebevykdys po nutraukimo, yra eliminuojami iš tęsiamos veiklos.

2.10. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinių ataskaitų rengimo dieną Grupė ir Bendrovė nustato, ar yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių egzistuoja arba jei reikalinga kartą metuose patikrinti, ar turto vertė nėra sumažėjusi, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja tokio turto atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra turto ar įplaukas kuriančio vieneto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba jo naudojimo vertė, žiūrint kuri iš jų yra didesnė. Turto atsiperkamoji vertė yra nustatoma individualiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai turtas negeneruoja pinigų srautų, iš esmės nepriklausančių nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų. Kai balansinė turto vertė viršija atsiperkamąją vertę, turtas laikomas nuvertėjusiu ir jo balansinė vertė yra sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Nustatant turto naudojimo vertę būsimi pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertę rinkoje galiojančiomis sąlygomis ir specifinę to turto riziką. Nustatant tikrąją vertę atėmus pardavimo išlaidas yra naudojamas atitinkamas vertinimo modelis. Šiems skaičiavimams naudojami vertinimo daugikliai, kotiruojamos listinguojamų dukterinių įmonių akcijų kainos ar kiti prieinami tikrųjų verčių rodikliai.

Vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra vertinama, ar turtui, išskyrus prestižą, yra požymių, kad anksčiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis daugiau nebeegzistuoja arba yra sumažėjęs. Jei tokie požymiai egzistuoja, Grupė ir Bendrovė įvertina atsiperkamąją vertę. Anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas tik tuo atveju, jei pasikeitė įvertinimai, naudoti nustatant turto atsiperkamąją vertę po paskutinio vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo. Tokiu atveju balansinė turto vertė yra padidinama iki atsiperkamosios vertės. Ši padidinta vertė negali būti didesnė už tokią balansinę turto vertę (įvertinus nusidėvėjimą), kuri būtų buvusi, jei praeityje niekada nebūtų pripažintas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimas, pripažintas prestižui, nėra atstatomas dėl vėlesnio jo atsiperkamosios vertės padidėjimo.

Šie kriterijai taip pat taikomi specifinio turto vertės sumažėjimo įvertinimui:

Prestižas

Prestižas yra peržiūrimas, ar nesumažėjusi jo vertė, kasmet arba dažniau, jei įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, jog balansinė vertė gali būti sumažėjusi.

Prestižo vertės sumažėjimas yra nustatomas įvertinant įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės), su kuriuo susijęs prestižas, atsiperkamąją vertę. Kai įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės), kuriam buvo nustatytas prestižas, balansinę vertę, pripažįstami vertės sumažėjimo nuostoliai. Su prestižu susiję vertės sumažėjimo nuostoliai ateityje negali būti atstatomi. Grupė atlieka kasmetinį prestižo vertės sumažėjimo testavimą gruodžio 31 d.

2.11. Finansinis turtas

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

9-ojo TFAS taikymo sričiai priskirtas finansinis turtas skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant arba kitomis bendrosiomis pajamomis, arba pelno (nuostolių) ataskaitoje) arba finansinį turtą, vertinamą amortizuota savikaina. Klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto taikomo finansinio turto valdymo modelio ir sutartinių pinigų srautų sąlygų. Turto, kuris vertinamas tikrąja verte, pelnas ar nuostoliai bus pripažįstami arba pelno (nuostolių) ataskaitoje, arba kitose bendrosiose pajamose. Grupė ir Bendrovė perklasifikuoja skolos priemones tik tuomet, kai jų tokio turto valdymo verslo modelis pasikeičia.

Finansinis turtas pripažįstamas tuomet, kai Grupė/Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinio turto pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas, kuomet baigiasi arba perduodamos teisės gauti pinigų srautus iš finansinio turto ir Grupė/Bendrovė perdavė iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir jos teikiamą naudą.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kai turtą reikalaujama pristatyti per laikotarpį, kuris paprastai nustatomas taisyklėse ar rinkos susitarimu.

Pirminio pripažinimo metu Grupė/Bendrovė finansinį turtą vertina jo tikrąja verte, pridedant finansinio turto įsigijimui tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas tuo atveju, jei finansinis turtas nėra vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Sandorio išlaidos, susijusios su finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.11 Finansinis turtas (tęsinys)

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d. (tęsinys)

Skolos priemonės

Turtas, kuris laikomas sutartyje numatytiems pinigų srautams gauti, kuomet jie yra tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai, vertinamas amortizuota savikaina. Palūkanų pajamos iš tokio finansinio turto apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos "Kitų pajamų" straipsnyje. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl turto pripažinimo nutraukimo, tiesiogiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Vertės sumažėjimo nuostoliai pateikiami atskirame pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje. Grupės ir Bendrovės finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina, apima pirkėjų įsiskolinimus ir kitas gautinas sumas, obligacijas, pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Turtas, kuris yra laikomas sutartyje numatytiems pinigų srautams gauti ar finansiniam turtui parduoti, kai turto pinigų srautą sudaro tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai, yra vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas. Šio turto balansinės vertės pokyčiai pripažįstami per kitas bendrąsias pajamas, išskyrus vertės sumažėjimo, palūkanų pajamų ir valiutos kurso kitimo rezultatus, kurie pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nutraukiant finansinio turto pripažinimą, kitose bendrosiose pajamose sukauptas priemonės perkainojimas iškeliamas iš nuosavybės į pelno (nuostolių) ataskaitą ir pripažįstamas atskiroje eilutėje. Šio finansinio turto palūkanų pajamos pripažįstamos "Kitų pajamų" straipsnyje taikant faktinių palūkanų metodą. Valiutos kurso kitimo rezultatas yra pripažįstamas "Kitų pajamų" straipsnyje, o vertės sumažėjimo nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos atskiroje eilutėje. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, priskirto šiai skolos priemonių grupei.

Turtas, kuris neatitinka vertinamo amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas kriterijų, yra vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Skolos priemonės, kuri vėliau vertinama tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos "Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis" straipsnyje laikotarpyje, kuriame jie atsiranda.

Nuosavybės priemonės

Grupė ir Bendrovė vėliau vertina visas nuosavybės priemones tikrąją verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šio finansinio turto tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos "Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis" straipsnyje.

Finansinių priemonių tarpusavio užskaitos

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai gali būti užskaitomi tarpusavyje ir pateikiami grynąja verte finansinės būklės ataskaitoje, jei yra teisiškai pagrįsta galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynosios vertės pagrindu arba parduoti turtą ir padengti įsiskolinimą tuo pat metu.

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, finansinį turtą, skirtą parduoti, arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo paskirties. Grupė ir Bendrovė nustato, kaip bus klasifikuojamas finansinis turtas jo pirminio pripažinimo metu. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas, jeigu tai nėra finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ar sutartis apima įterptines išvestines priemones, Grupė ir Bendrovė nustato, kai ūkio subjektas pirmą kartą tampa sutarties šalimi. Įterptinės išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinės šalies sutarties, kuri nėra apskaitoma tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai analizė rodo, jog įterptinių išvestinių priemonių ekonominės charakteristikos bei rizika nėra glaudžiai susijusios su pagrindinės sutarties ekonominėmis charakteristikomis ir rizika.

2.11 Finansinis turtas (tęsinys)

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d. (tęsinys)

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Grupė ir Bendrovė savo investicijas skirsto į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius bei išvestines finansines priemones, kaip finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Ši kategorija skirstoma į smulkesnes grupes: finansinis turtas, skirtas prekybai, ir finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

(i) Finansinis turtas yra pripažįstamas kaip skirtas prekybai, jeigu jis įsigytas su tikslu jį parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant atskiriamas įterptąsias išvestines finansines priemones, taip pat priskiriamos prekybai skirtam finansiniam turtui, nebent jos būtų priskiriamos apsidraudimo nuo rizikos priemonėms arba finansinių garantijų sutartims.
(ii) Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra finansinės priemonės, kurios nepriskiriamos prekybai skirtam finansiniam turtui, tačiau yra valdomos, o jų rezultatai vertinami tikrosios vertės pagrindu vadovaujantis Grupės dokumentuota investavimo strategija. Grupėje ir Bendrovėje taikoma politika reikalauja, kad Valdyba įvertintų informaciją apie šio finansinio turto vertinimą tikrosios vertės pagrindu ir visą kitą susijusią finansinę informaciją.

Pelnas ar nuostoliai dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis". Palūkanos už skolos vertybinius popierius, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažįstamos "kitų pajamų" straipsnyje taikant faktinių palūkanų normą. Dividendai už investicijas pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos "kitų pajamų" straipsnyje, kai nustatoma teisė išmokėti dividendus. Šios kategorijos turtas apskaitomas kaip trumpalaikis turtas, jeigu apmokėjimas bus įvykdytas per 12 mėnesių; priešingu atveju, jis apskaitomas kaip ilgalaikis turtas.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba kitaip nustatomais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Amortizuota savikaina yra apskaičiuojama atsižvelgiant į visas įsigijimo metu taikytas nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo apskaičiuotosios palūkanų normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiais atvejais jos priskiriamos ilgalaikiam turtui. Grupės paskolos ir gautinos sumos finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos straipsniuose "Suteiktos paskolos", "Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos", "Terminuotieji indėliai", "Riboto naudojimo pinigai", "Pinigai ir pinigų ekvivalentai" (15, 16, 17, 18 pastabos).

Finansinės priemonės, skirtos parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai neišvestinis finansinis turtas, kuris pripažįstamas kaip skirtas parduoti arba kuris nėra priskirtas jokiai kitai grupei. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte, o nerealizuotas pelnas ir nuostoliais pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis tikrosios vertės rezerve. Kai investicija yra parduodama, anksčiau nuosavybėje sukauptas pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Iš investicijų uždirbtos palūkanos yra apskaitomos kaip palūkanų pajamos ar sąnaudos, naudojant faktinių palūkanų normą. Iš investicijų gauti dividendai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip "Kitos pajamos", kai atsiranda teisė gauti išmokas. Toks turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, nebent investicijų terminas baigiasi arba vadovybė turi planų jas parduoti per 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Nekotiruojamos paprastosios akcijos, kurių tikrosios vertės negalima tiksliai nustatyti, apskaitomos savikaina.

Finansinių priemonių tarpusavio užskaitos

2.12. Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal kotiruojamas rinkos kainas pasibaigus prekybos sesijai, t. y. tą dieną, kuri yra artimiausia finansinių ataskaitų sudarymo datai. Investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Tokie metodai gali remtis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, panašių sandorių rinkos kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

2.13. Finansinio ir sutarties turto vertės sumažėjimas

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė/Bendrovė su amortizuota savikaina vertinamu finansiniu turtu susijusius tikėtinus kredito nuostolius vertina remdamasi į ateitį orientuota informacija. Taikant vertės sumažėjimo metodologiją atsižvelgiama, ar kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi.

Grupė/Bendrovė taiko trijų etapų modelį, skirtą finansinio turto, išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, vertės sumažėjimui nustatyti:

− 1 etapas likučiai, kurių kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento arba kurių kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra maža. Tokiam turtui pripažįstami 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai (TKN), o palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės (t. y. neatskaičius vertės sumažėjimo). 12 mėnesių TKN – tai tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl įsipareigojimų nevykdymo įvykių, galinčių įvykti per 12 mėnesių po finansinių ataskaitų parengimo dienos Tai ne tikėtinas pinigų trūkumas per 12 mėnesių laikotarpį, o visa turto kredito nuostolių suma, nustatyta pagal tikimybę, kad nuotoliai atsiras per artimiausius 12 mėnesių;
− 2 etapas likučiai, kurių kredito rizika yra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento (išskyrus atvejus, kuomet jų kredito rizika yra maža finansinių ataskaitų parengimo dieną), tačiau objektyvių įrodymų, kad jų vertė sumažėjo, nėra. Tokiam turtui pripažįstami galiojimo laikotarpio TKN, tačiau palūkanų pajamos skaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės. Galiojimo laikotarpio TKN – tai tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl visų galimų įsipareigojimų nevykdymo įvykių per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį. Tikėtini kredito nuostoliai – tai svertinis kredito nuostolių vidurkis, nustatytas atsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę;
− 3 etapas likučiai, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų parengimo dieną esama objektyvių įrodymų, kad jų vertė sumažėjo. Tokiam turtui pripažįstami galiojimo laikotarpio TKN ir palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo grynosios balansinės vertės (t. y. atėmus vertės sumažėjimą).

Suteiktų paskolų kredito rizika laikoma maža, jei šių finansinių priemonių įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža, skolininkas yra labai pajėgus įvykdyti sutartyje numatytų pinigų srautų įsipareigojimus artimiausioje ateityje.

Finansinio turto vertė laikoma dėl kredito rizikos sumažėjusia, jeigu finansinių ataskaitų parengimo dieną esama objektyvių jo vertės sumažėjimo įrodymų. Vertės sumažėjimo įrodymo pavyzdžiu gali būti požymiai, kad skolininkai ar skolininkų grupė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, neatlieka mokėjimų ar vėluoja juos atlikti, tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kitoks finansinis reorganizavimas.

Finansinis turtas (visas ar iš dalies) nurašomas, jei nėra pagrįstų lūkesčių jį atgauti. Požymiai, kad nėra pagrįstų lūkesčių atgauti finansinį turtą, be kita ko, apima skolininko nemokumo arba reikšmingų finansinių sunkumų tikimybę. Sumažėjusios vertės skolų pripažinimas nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip sumos, kurių negalima atgauti.

Pirkėjų įsiskolinimams, kitoms gautinoms sumoms ir sutarties turtui Grupė taiko 9-jame TFAS numatytą supaprastintą metodą, kuriuo remiantis tikėtini galiojimo laikotarpio nuostoliai turi būti pripažįstami nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo momento. Pirkėjų įsiskolinimai priskiriami 2-ajam arba 3-ajam etapui:

− 2 etapas gautinos sumos, kurioms buvo taikomas supaprastintas metodas tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams įvertinti, išskyrus tam tikrus pirkėjų įsiskolinimus, priskiriamus 3 etapui;
− 3 etapas pirkėjų įsiskolinimai, kurie pradelsti ilgiau nei 90 dienų (išskyrus, kai tam yra objektyvus pagrindimas) arba atskirai identifikuojami kaip sumažėjusios vertės.

Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į pardavimų mokėjimo per 36 mėnesių laikotarpį iki finansinių ataskaitų parengimo dienos profilius ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šiuos laikotarpius. Istoriniai nuostolių rodikliai koreguojami atsižvelgiant į esamą ir į ateitį orientuotą informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos klientų galimybėms grąžinti skolą. Tokia į ateitį orientuota informacija apima:

− ekonominių, reguliavimo, technologinių ir aplinkosaugos veiksnių pokyčius (tokius kaip pramonės sektoriaus perspektyvos, BVP, užimtumas ir politika); ir
− išorinės rinkos rodiklius;

2.13 Finansinio ir sutarties turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Turtas, apskaitomas amortizuota savikaina

Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Grupė ir Bendrovė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių, įvykusių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio"), ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš šio finansinio turto ar finansinio turto grupės, ir įtakos suma gali būti patikimai įvertinta.

Kriterijai, kuriais Grupė vadovaujasi nustatydama, ar egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, yra šie:

− reikšmingi skolininko arba emitento finansiniai sunkumai;
− sutarties pažeidimas, pavyzdžiui, įmokų (paskolos dalies ar palūkanų) nemokėjimas;
− dėl ekonominių arba teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, skolininkui suteikiama nuolaida, kurios Grupė paprastai nebūtų suteikusi;
− tikėtina, kad skolininkas bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija;
− tam tikro finansinio turto aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sunkumų; arba
− rinkoje stebimi duomenys rodo, kad tam tikra dalimi sumažėjo įvertinti būsimi pinigų srautai iš finansinio turto grupės po pirminio šio finansinio turto pripažinimo, nors toks sumažėjimas negalėtų būti nustatytas kuriam nors atskiram tos grupės finansinio turto vienetui, įskaitant:
(i) neigiamus skolininkų mokumo pokyčius turto grupės atžvilgiu; ir
(ii) nacionalines ar vietos ekonomikos sąlygas, tiesiogiai susijusias su įsipareigojimų nevykdymu turto grupės atžvilgiu.

Pirmiausiai Grupė ir Bendrovė nustato, ar egzistuoja objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai.

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės (įvertinus būsimus tikėtinus nuostolius, kurie dar nėra patirti), diskontuotos finansinio turto pirmine faktinių palūkanų norma (t. y. faktinių palūkanų norma, įvertinta pirminio pripažinimo metu). Jei paskolai nustatyta kintama palūkanų norma, diskonto norma, taikoma vertės sumažėjimo nuostolių apskaičiavimui, yra dabartinė apskaičiuotoji palūkanų norma, nustatyta pagal sutartį. Turto balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Vertės sumažėjimo suma yra pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Finansinio ir sutarties turto vertės sumažėjimas".

Grupė ir Bendrovė iš pradžių individualiai įvertina, ar egzistuoja objektyvūs atskiro finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymai. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti ir visos šio turto užtikrinimo priemonės buvo realizuotos arba pervestos Grupei ir Bendrovei, toks nuvertėjęs turtas yra nurašomas. Objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai yra nemokumo bylos iškėlimas skolininkui bei tai, jog skolininkas neturi pakankamai turto, kad galėtų grąžinti skolas kreditoriams, arba kai neįmanoma surasti skolininko.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Finansinio ir sutarties turto vertės sumažėjimas" tokia suma, kad turto balansinė vertė neviršytų jo amortizuotos savikainos atstatymo dieną.

Vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pirkėjų įsiskolinimams, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko nemokumo arba reikšmingų skolininko finansinių sunkumų tikimybė), kad Grupė ir Bendrovė negalės atgauti visų sumų pagal pradines sąskaitų sąlygas. Gautinų sumų balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Nuvertėjusios skolos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Finansinės investicijos, skirtos parduoti

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė vertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi. Skolos vertybiniams popieriams Grupė naudoja tuos pačius kriterijus, kurie taikomi finansiniam turtui, apskaitomam amortizuota savikaina. Nuosavybės investicijoms, kurios pripažįstamos kaip skirtos parduoti, ženklus arba užsitęsęs akcijos tikrosios vertės sumažėjimas žemiau jos savikainos taip pat yra įrodymas, kad turto vertė sumažėjo. Jei skirtam parduoti finansiniam turtui egzistuoja bet koks toks įrodymas, sukauptas nuostolis – kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau pelne ar nuostolyje pripažintus to finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius – yra perkeliamas iš nuosavybės ir pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nuosavybės vertybinių popierių vertės sumažėjimo nuostoliai, pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atstatomi pelno (nuostolių) ataskaitoje; jei po vertės sumažėjimo tikroji vertė padidėja, toks vertės padidėjimas yra tiesiogiai pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Jei yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų nekotiruojamoms nuosavybės priemonėms, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte, nes jų tikrosios vertės neįmanoma tiksliai nustatyti, vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp finansinio turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės, diskontuotos dabartine rinkos grąžos norma panašiam finansiniam turtui. Toks vertės sumažėjimas nėra atstatomas.

2.14. Pirkėjų įsiskolinimai

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pirkėjų įsiskolinimai yra sumos, gautinos iš klientų, už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas vykdant įprastinę veiklą. Jei planuojamas šių sumų surinkimas per vienerius metus ar greičiau (arba per įprastinį veiklos ciklą, jei jis ilgesnis nei vieneri metai), jos pateikiamos kaip trumpalaikis turtas. Kitu atveju jos pateikiamos kaip ilgalaikis turtas.

Pirminio pripažinimo metu pirkėjų įsiskolinimai yra pripažįstami atlygio verte, kuris yra besąlyginis, išskyrus jei jis apima reikšmingą finansavimo komponentą, kuris yra pripažįstamas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė laiko pirkėjų įsiskolinimus sutartyje numatytiems pinigų srautams gauti, todėl jie vėliau vertinami amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą, atėmus vertės sumažėjimą. Grupės ir Bendrovės vertės sumažėjimo politika bei vertės sumažėjimo nuostolių apskaičiavimas atskleistas 2.13 pastaboje.

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Pirminio pripažinimo metu pirkėjų įsiskolinimai yra pripažįstami tikrąją verte, o vėliau vertinami amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą, atėmus vertės sumažėjimą.

2.15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis nei 3 mėn.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje bei lėšos atsiskaitomoje sąskaitoje banke, taip pat indėlis banke, kurio pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.

Pinigai ir trumpalaikiai terminuotieji indėliai, kurių naudojimas apribotas, yra pateikiami finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Riboto naudojimo pinigai" (18 pastaba).

2.16. Finansiniai įsipareigojimai

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį įsipareigojimą tuomet, kai ji tampa sutartyje numatytų teisių ir pareigų šalimi.

Visi finansiniai įsipareigojimai iš pradžių apskaitoje pripažįstami tikrąja verte, atimant finansinio įsipareigojimo išleidimui tiesiogiai priskiriamas sandorio išlaidas tuo atveju, jei finansinis įsipareigojimas nėra vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Skolos tiekėjams

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą iš tiekėjų įsigytas prekes arba jų suteiktas paslaugas. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Į skolas tiekėjams įtraukti finansiniai įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina. Įsipareigojimo, už kurį nemokamos palūkanos, tikroji vertė yra jo diskontuota grąžinimo suma. Jei įsipareigojimo įvykdymo terminas yra trumpesnis nei vieni metai, diskontavimas netaikomas.

Gautos paskolos

Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus tiesiogiai priskiriamas sandorio išlaidas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Gautos paskolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė/Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti jų padengimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2.16 Finansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d. (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje

Po pirminio pripažinimo finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra vėliau vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šiai finansinių įsipareigojimų grupei priskiriami neapibrėžtas atlygis ir išvestinės finansinės priemonės, kurios yra įsipareigojimai.

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis 39-uoju TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kitus finansinius įsipareigojimus ir išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Grupė ir Bendrovė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu.

Pirminio pripažinimo metu visi finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, o jei tai kiti finansiniai įsipareigojimai – pridedant išlaidas, tiesiogiai susijusias su sandoriu.

Visi Bendrovės ir Grupės finansiniai įsipareigojimai priskiriami prie kitų finansinių įsipareigojimų. Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:

Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Skolos tiekėjams priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Skolos tiekėjams pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

Gautos paskolos

Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant faktinių palūkanų metodą. Gautos paskolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikės, išskyrus jei Grupė turi besąlyginę teisę atidėti jų grąžinimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2.17. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

− baigiasi teisės į pinigines įplaukas iš finansinio turto galiojimo laikas;
− Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigines įplaukas, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
− Grupė ar Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė iš esmės visos su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į pinigines įplaukas iš turto, bet neperleidžia ir nepasilieka iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos bei naudos ir neperduoda turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tokia dalimi, kokia Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė taip pat pripažįsta susijusius įsipareigojimus. Perleistas turtas ir susiję įsipareigojimai vertinami atsižvelgiant į teises ir įsipareigojimus, kurie pasiliko Grupėje ir Bendrovėje.

Kai su Grupe susijusio turto perdavimas tampa perduoto turto garantija, tuomet ryšys su susijusiu turtu yra įvertinamas mažesniąja verte – turto pradine balansine verte arba maksimalia garantijos suma, kurią Grupei gali tekti sumokėti.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra įvykdomas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, tačiau iš esmės skirtingomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks apkeitimas arba pakeitimas laikomas pirminio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo pripažinimu, skirtumą tarp jų atitinkamų balansinių verčių pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.18. Nuoma

Nustatant, ar sutartis yra arba apima nuomą, remiamasi sutarties turiniu jos pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutarties įvykdymas yra susijęs su konkretaus turto naudojimu ir ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą. Prasidėjus nuomai pakartotinis sutarties įvertinimas atliekamas tik tuo atveju, jei tenkinama nors viena iš šių sąlygų:

a) keičiasi sutarties nuostatos, išskyrus atvejus, kai pakeitimu tik atnaujinama ar pratęsiama sutartis;
b) šalys pasinaudoja sutarties atnaujinimo teise arba sutartis pratęsiama, išskyrus atvejus, kai atnaujinimo ar pratęsimo sąlyga iš pat pradžių buvo įtraukta į nuomos sąlygas;
c) keičiasi nuostata dėl to, ar sutarties įvykdymas priklauso nuo nurodyto turto; arba
d) turtas reikšmingai pasikeitė.

Jei sutartis peržiūrima iš naujo, nuomos apskaita pradedama arba nutraukiama nuo datos, kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartis iš naujo buvo peržiūrima a), c) ar d) punkte nurodytais atvejais, ir nuo sutarties atnaujinimo ar pratęsimo datos b) punkte nurodytu atveju.

Veiklos nuoma

Grupė yra nuomininkė

Turto nuoma, kai visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda išlieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartis (atėmus visas nuomotojo suteiktas nuolaidas) pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį sudaroma nuomos sutartis ir akivaizdu, kad sandoris buvo įvykdytas remiantis tikrąja verte, bet koks pelnas arba nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant. Jei pardavimo kaina yra mažesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami mažesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet pelnas atidedamas ir amortizuojamas proporcingai nuomos įmokoms per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti.

2.19. Pajamų pripažinimas ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidos

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pajamos iš sutarčių su klientais apima turto valdymo, finansinio tarpininkavimo ir kitų paslaugų pajamas. Dividendų pajamų, investicijų pardavimo pajamų pripažinimas aprašytas toliau pateiktoje dalyje apie pajamų pripažinimo principus, taikytus iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Turto valdymo ir finansinio tarpininkavimo paslaugų pajamos

Turto valdymo paslaugų pajamos pripažįstamos kaip procentas nuo valdomo turto vertės per laikotarpį tuo periodu, kuriuo turto valdymo paslaugų kontrolė perduodama klientui, t. y. kai paslaugos teikiamos. Turto valdymo paslaugos yra teikiamos tol, kol klientas yra investavęs į Grupės valdomus fondus. Finansinio tarpininkavimo pajamos pripažįstamos tam tikru momentu, kai finansinio tarpininkavimo paslaugų kontrolė perduodama klientui, t. y. kai paslaugos yra faktiškai suteikiamos.

Grupė įvertina, ar tam tikros turto valdymo paslaugos yra atskira klientui suteikiama paslauga (veiklos įsipareigojimas), pavyzdžiui fondų platinimas. Jeigu paslauga yra atskira klientui suteikta paslauga, jos pajamos yra pripažįstamos tuomet, kai paslauga yra faktiškai suteikiama. Jeigu paslauga nėra atskira klientui suteikiama paslauga, bet turto valdymo paslaugos – fondų valdymas - dalis, pajamų pripažinimas yra atidedamas ir pripažįstamas per vidutinį kliento sutarties laikotarpį. Grupė vertina, jog alternatyviųjų, informuotiesiems investuotojams skirtų bei investicinių fondų platinimas yra atskira paslauga, kadangi kiekvienas fondas yra specializuotas ir Grupė suteikia į tokį fondą investuojančiam asmeniui ar subjektui atskirai identifikuojamą platinimo paslaugą, į kurią įeina fondo parinkimo, pritaikymo elementai. Tuo tarpu Lietuvos pensijų fondų platinimo atveju Grupė vertina, jog platinimas nėra atskira paslauga, o turto valdymo paslaugos dalis, todėl pensijų fondų platinimo mokesčio pajamos yra laikomos sutartiniu įsipareigojimu ir pripažįstamos per vidutinį kliento sutarties laikotarpį – 10 metų.

Grupė uždirba kintamą atlygį – sėkmės mokestį, kai tam tikrų fondų grąža viršija numatytą grąžos ribą. Priklausomai nuo fondo taisyklių, Bendrovė įgyja teisę į sėkmės mokestį iš karto, kai fondo grąža viršijo numatytą grąžos ribą, arba tiktai fondo gyvavimo pabaigoje, kai yra paskirstomas fondo turtas. Grupė sėkmės mokestį pripažįsta pajamomis tuomet, kai įgyja teisę gauti apskaičiuotą sėkmės mokestį, bet tik tiek, kiek yra labai tikėtina, kad pripažinta sėkmės mokesčio pajamų suma reikšmingai nesumažės, kai vėliau bus panaikintas su kintamu atlygiu siejamas neapibrėžtumas.

2.19 Pajamų pripažinimas ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidos (tęsinys)

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d. (tęsinys)

Sutarčių su klientais sudarymo išlaidos

Sutarčių su klientais sudarymo išlaidos yra išoriniams tarpininkams už pensijų fondų platinimą sumokėti komisiniai mokesčiai. Jie yra kapitalizuojami ir pripažįstami finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Ilgalaikis nematerialusis ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidų turtas". Sutarčių su klientais sudarymo išlaidų amortizacijos laikotarpis yra 10 metų, remiantis vidutine tikėtina kliento buvimo Grupės klientu trukme. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. tokios išlaidos buvo pripažįstamos sąnaudomis.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos apskaičiuojamos finansinio turto bendrajai balansinei vertei taikant faktinių palūkanų normą, išskyrus finansinį turtą, kurio vertė vėliau laikoma dėl kredito rizikos sumažėjusia. Jei finansinio turto vertė yra dėl kredito rizikos sumažėjusi, faktinių palūkanų norma taikoma finansinio turto grynajai balansinei vertei (atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo).

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Grupė ir Bendrovė pardavimo pajamas pripažįsta, kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, yra tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Grupė ir Bendrovė atlieka vertinimus, remdamosi praeityje gautais rezultatais, atsižvelgdamos į kliento veiklos ir sandorio pobūdį bei specifines susitarimo sąlygas.

Pardavimo pajamas sudaro gauto atlygio tikroji vertė, atėmus nuolaidas, grąžinimus ir kitus pardavimo mokesčius ar rinkliavas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Turto valdymo ir finansinio tarpininkavimo paslaugų pajamos

Turto valdymo paslaugų pajamos pripažįstamos kaip procentas nuo valdomo turto vertės atitinkamo laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitose.

Sėkmės mokestis pripažįstamas tada, kai gaunamas. Finansinio tarpininkavimo pajamos pripažįstamos, kai paslaugos yra faktiškai suteikiamos.

Investicijų pardavimo pajamos

Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) pripažįstami, kai reikšminga investicijų nuosavybės teikiamos rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) įtraukiami į pagrindinę veiklą, nes patronuojanti įmonė prekybą vertybiniais popieriais apibrėžia kaip savo pagrindinę veiklą.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, taikant faktinių palūkanų normą, kuria tiksliai diskontuojamos įvertintos būsimos piniginės įplaukos per tikėtiną finansinių priemonių naudingo tarnavimo laiką iki grynosios finansinio turto balansinės vertės.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma Grupės ir Bendrovės teisė gauti jų išmokėjimą.

2.20. Piniginių išmokų ir nepiniginio turto paskirstymas patronuojančios įmonės akcininkams

Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą išmokėti pinigus arba atlikti nepiniginio turto paskirstymą patronuojančios įmonės akcininkams, kuomet paskirstymas yra patvirtintas ir nebėra Bendrovės nuožiūroje. Lietuvoje paskirstymas yra laikomas patvirtintu, kai jam pritaria akcininkai. Atitinkama suma yra pripažįstama tiesiogiai nuosavybėje. Įsipareigojimas atlikti nepiniginio turto paskirstymą yra įvertinamas paskirstomo turto tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje kaip paskirstymo sumos patikslinimas.

Paskirsčius nepiniginį turtą, bet koks skirtumas tarp įsipareigojimo balansinės vertės ir paskirstyto turto balansinės vertės yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.21. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis kitų bendrųjų pajamų straipsnyje arba tiesiogiai nuosavybėje. Tokiu atveju pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) taip pat pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis pelno mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais, patvirtintais ar iš esmės patvirtintais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje valstybėse, kur Bendrovė ir jos dukterinės įmonės veikia ir uždirba apmokestinamąsias pajamas. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remdamasi sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.

2018 m. ir 2017 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai Lietuvoje gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Grupės įmonių, jei įvykdomos tam tikros sąlygos.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami taikant įsipareigojimų metodą. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus, kuriuos numatoma taikyti apmokestinamajam pelnui tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas yra pripažįstamas visiems apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams, išskyrus:

− kai atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas atsiranda pirmą kartą pripažįstant prestižą arba turtą ar įsipareigojimą sandoryje, kuris nėra verslo jungimas ir sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
− kai apmokestinamieji laikinieji skirtumai yra susiję su investicijomis į dukterines įmones ir asocijuotąsias įmones ir kai patronuojanti įmonė, investuotojas ar bendros įmonės dalininkas sugeba kontroliuoti laikinojo skirtumo išnykimo laiką bei tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą akcijų pardavimas yra neapmokestinamas, jei tenkinamos šios sąlygos: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. - 25 procentus) balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tokia dalimi, kokia Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo mokesčio turtas yra nepripažįstamas:

− jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančiu dėl turto ar įsipareigojimo pirminio pripažinimo sandoryje, kuris nėra verslo jungimas, ir kuris sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
− jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančių dėl investicijų į dukterines įmones ir asocijuotąsias įmones, atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia ir tik tokia dalimi, kokia tikėtina, kad laikinasis skirtumas išnyks artimiausioje ateityje ir bus gauta apmokestinamojo pelno, kurio pakaks padengti laikinąjį skirtumą.

Lietuvoje mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Lietuvoje nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių uždirbto apmokestinamojo pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje ankstesnių metų mokestiniai nuostoliai gali būti padengiami ne daugiau kaip 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.

2.21 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal naująjį Latvijos pelno mokesčio įstatymą metinis pelnas neapmokestinamas. Pelno mokestis mokamas nuo paskirstytojo pelno, įskaitant sąlyginį paskirstytąjį pelną, pavyzdžiui išlaidas, nesusijusias su ekonomine veikla, kai kurias suteiktas paskolas susijusiems asmenims, kai kuriuos atidėjinius blogoms skoloms. Pelno mokesčio tarifas, taikomas (grynajam) paskirstytajam pelnui, yra 20/80. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Latvijoje akcijų pardavimo pelnas nebuvo apmokestinamas, o nuostoliai buvo neleidžiami atskaitymai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. mokestinė bazė yra mažinama akcijų pardavimo pelnu, jei akcijos buvo išlaikytos nepertraukiamai ne mažiau kaip 36 mėnesius. Nepanaudotas pelnas gali būti perkeltas ir panaudotas būsimais laikotarpiais. Grupė pripažįsta nuo nepaskirstytojo pelno uždirbto po 2018 m. sausio 1 d. atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą.

Atidėtojo mokesčio turto balansinė vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra sumažinama, jei nebesitikima gauti pakankamai apmokestinamojo pelno, kurio pakaks realizuoti visą ar dalį atidėtojo pelno mokesčio turto. Nepripažinto atidėtojo mokesčio turto vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra pripažįstamas atidėtasis pelno mokesčio turtas iš naujo, jei tampa tikėtina, kad bus gauta pakankamai apmokestinamojo pelno šio turto realizavimui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio turtą ir įsipareigojimus ir kai atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra susijęs su pelno mokesčiu, kuriuo apmokestina ta pati mokesčių institucija arba tą patį ūkio subjektą arba skirtingus ūkio subjektus, jei šalys ketina atsiskaityti grynosios vertės pagrindu.

2.22. Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jeigu Grupė ir Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma arba jos dalis bus atgauta, pvz., pagal draudimo sutartį, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Su atidėjiniais susijusios sąnaudos pateikiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje atėmus atgautiną sumą. Jeigu pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant ikimokestinę dabartinę diskonto normą, jei reikia, atsižvelgiant į įsipareigojimui būdingą riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai, pripažinti verslo jungimo metu (taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.)

Neapibrėžtasis įsipareigojimas, pripažįstamas verslo jungimo metu, pradžioje yra vertinamas tikrąja verte. Vėliau jis vertinamas didesniąja verte:

suma, kuri būtų pripažinta remiantis pirmiau nurodytais atidėjinių bendraisiais pripažinimo principais (37-asis TAS); arba
suma, pripažinta pirminio pripažinimo metu atėmus, jei taikoma, sukauptą amortizaciją, pripažintą remiantis pajamų pripažinimo principais (15-asis TFAS arba iki 2017 m. gruodžio 31 d. - 18-asis TAS).

2.23. Segmentai

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu principu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam Bendrovėje sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

2.24. Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant nepaskirstytąjį pelną. Jeigu Grupės įmonė įsigyja Bendrovės savų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas Bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.

2.25. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas nuo tos dienos, kuri yra ankstesnė: (a) kai grupė nebegali atsiimti pasiūlymo mokėti tas išmokas; arba (b) kai ūkio subjektas pripažįsta restruktūrizavimo, kuriam taikomas 37-asis TAS ir kuris apima išeitinių išmokų mokėjimą, sąnaudas. Jei pasiūlymas pateiktas, siekiant paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo, tai išeitinės kompensacijos vertinamos remiantis darbuotojų, kurie priims pasiūlymą, tikėtinu skaičiumi. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

Pensijų įsipareigojimai

Jei yra individualus susitarimas su darbuotoju, Bendrovė ir Grupė gali atlikti mokėjimus į nustatytų įmokų pensijų planus. Nustatytų įmokų planas – tai pensijų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą įmonę. Grupė neturi ateityje jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais.

2.26. Mokėjimas akcijomis

Grupė vykdo keletą planų, kurių apmokėjimas vykdomas akcijomis ir kurie padengiami nuosavybės vertybiniais popieriais. Pagal šiuos planus darbuotojai ūkio subjektui suteikia paslaugas, o kaip atlygį gauna grupės nuosavybės finansinių priemonių (akcijų pasirinkimo sandorių). Darbuotojų paslaugų, suteiktų už jiems suteiktus akcijų pasirinkimo sandorius, tikroji vertė pripažįstama išmokų darbuotojams sąnaudomis. Bendra sąnaudų suma nustatoma remiantis suteiktų pasirinkimo sandorių tikrąją vertę:

− įskaitant teisių gauti akcijas sąlygų, susijusių su rinka sietinais veiklos rezultatais, poveikį;
− neįskaitant teisių gauti akcijas sąlygų, susijusių su paslaugomis ir su rinka nesietinais veiklos rezultatais (pvz., pelningumu, pardavimo pajamų augimo tikslais ir darbo santykių su ūkio subjektu išsaugojimu tam tikrą laikotarpį) poveikio; ir
− neįskaitant bet kokių kitų negu teisių gauti akcijas sąlygų (pvz., darbuotojams numatyto reikalavimo taupyti) poveikio.

Remiantis teisių gauti akcijas sąlygomis, susijusiomis su rinka nesietinais veiklos rezultatais, daromos prielaidos apie akcijų pasirinkimo sandorių, kurių pagrindu tikimasi suteikti teises gauti akcijas, kiekį. Visa sąnaudų suma pripažįstama per visą teisių gauti akcijas suteikimo laikotarpį, t. y. laikotarpį, per kurį turi būti patenkinamos visos nurodytos teisių gauti akcijas suteikimo sąlygos. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkio subjektas peržiūri įvertintą pasirinkimo sandorių, kurių pagrindu planuoja suteikti teises gauti akcijas, kiekį, atsižvelgdamas į teisių gauti akcijas sąlygas, susijusias su rinka nesietinais veiklos rezultatais. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstama pirminių įvertinimų koregavimo, jeigu toks buvo, įtaka ir atitinkamai koreguojama nuosavybė.

Jeigu pasirinkimo sandoriai įvykdomi, bendrovė išleidžia naujų akcijų. Gautų įplaukų suma, atėmus tiesiogiai susijusias sandorių išlaidas, didinamas įstatinis kapitalas (nominali vertė) ir akcijų priedai tuomet, kai pasirinkimo sandoriai įvykdomi.

Grupei priklausančios dukterinės įmonės darbuotojams bendrovės suteikiamos pasirinkimo teisės įsigyti jos nuosavybės finansinių priemonių apskaitoje pripažįstamos kaip įnašai į įstatinį kapitalą. Darbuotojų suteiktų paslaugų tikroji vertė, kuri nustatoma naudojant tikrąją vertę suteikimo dieną, pripažįstama per teisių suteikimo laikotarpį kaip investicijos į dukterinę įmonę padidėjimas, atitinkamai didinant nuosavą kapitalą.

2.26 Mokėjimas akcijomis (tęsinys)

Mokėjimai akcijomis – pakeitimas ir atšaukimas

Jeigu pakeičiamos nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamų mokėjimų sąlygos, mažų mažiausiai pripažįstamos sąnaudos taip, tarytum šios sąlygos nebūtų pakeistos. Papildomos sąnaudos pripažįstamos dėl bet kokio pakeitimo, kuris padidina bendrą mokėjimo akcijomis susitarimo tikrąją vertę arba kitaip būna naudingas darbuotojui, nustatytą pakeitimo dieną.

Jeigu nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamas mokėjimas atšaukiamas, jis apskaitomas taip, tarytum teisė į tokį mokėjimą būtų suteikta atšaukimo dieną, o visos dar nepripažintos sąnaudos, susijusios su mokėjimu, pripažįstamos nedelsiant. Tačiau jeigu atšauktąjį mokėjimą pakeičia naujas mokėjimas ir jo suteikimo dieną jis traktuojamas kaip senąjį pakeičiantis mokėjimas, atšauktasis ir naujasis mokėjimai yra apskaitomi taip, tarytum jie būtų pirminio mokėjimo pakeitimas, kaip aprašyta pastraipoje pirmiau.

Jeigu nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamas mokėjimas atšaukiamas netekus teisės į tokį mokėjimą, kai nevykdomos teisių į tokį mokėjimą įgijimo sąlygos (išskyrus rinkos sąlygas), visos anksčiau nepripažintos to mokėjimo sąnaudos teisės praradimo dieną apskaitomos taip, tarytum jis niekad nebūtų pripažintas. Tuo pačiu, visos anksčiau pripažintos su atšauktu mokėjimu susijusios sąnaudos yra atstatomos iš sąskaitų, galiojančių teisės praradimo dieną.

Neįvykdytų pasirinkimo sandorių mažinantis poveikis, jeigu toks yra, atspindimas apskaičiuojant vienai akcijai tenkantį pelną.

2.27. Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas.

Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinių ataskaitų pastabose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.28. Įvykiai po atskaitinio laikotarpio pabaigos

Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (koreguojantys įvykiai), yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, jeigu jie yra reikšmingi.

2.29. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Rengiant finansines ataskaitas Bendrovės ir Grupės vadovybė priima tam tikrus sprendimus ir atlieka įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumoms, neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskleidimui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Tačiau dėl šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumo iškyla rizika, kad gali prireikti reikšmingai koreguoti turto ar įsipareigojimų balansines vertes ateinančiais finansiniais metais.

Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities (istoriniais) įvykiais bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.

2.29 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Sprendimai

Taikant Grupės apskaitos politiką, vadovybė padarė šiuos sprendimus, kurie turėjo didžiausios įtakos konsoliduotose finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms:

Investicinis subjektas

Vadovybė priėmė sprendimą, kad po 2014 m. įvykusio atskyrimo Bendrovė atitinka visus investicinio subjekto apibrėžimo kriterijus ir nuo šiol savo investicijas į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones vertina tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vadovybė periodiškai tikrina, ar Bendrovė atitinka visus investiciniam subjektui keliamus reikalavimus. Tuo pačiu vadovybė įvertina Bendrovės veiklos tikslą, investavimo strategiją, pajamų prigimtį ir tikrosios vertės modelius.

Turto valdymo įmonių kliento identifikavimas

Grupė pradėdama valdyti naują fondą, priima sprendimą, kas yra Grupės klientas: pats valdomas fondas ar jo dalyvis. Šis sprendimas įtakoja sutarčių su fondo dalyviais sudarymo išlaidų apskaitą pagal 15-ąjį TFAS. Grupė priėmė tokius sprendimus dėl to, kas yra jos valdomų fondų klientas:

− Lietuvos pensijų fondų atveju jos klientas yra kiekvienas fondo dalyvis, nes Grupė valdo fondų dalyvio informaciją bei tiesiogiai bendrauja su kiekvienu pensijų fondų dalyviu.
− investicinių fondų, alternatyvių fondų bei Latvijos pensijų fondų atveju, Grupė vertina, jog jos klientas yra fondas, o ne atskiras fondo dalyvis. Toks sprendimas paremtas tuo, jog šiuos fondus platina ir ryšius su fondų investuotojais palaiko tarpininkai – dažniausiai finansų maklerio įmonės arba fondų platformos. Grupė su šių fondų investuotojais paprastai neturi kontakto ir tiesiogiai nebendrauja. Dažnai Grupė netgi neturi informacijos apie galutinius klientus, nes prieina tik prie sudėtinės investuotojų sąskaitos, o ne atskirų fondo dalyvių sąskaitų.

UAB "Mundus" kontrolės nebuvimas

49% UAB "Mundus" akcijų yra valdoma dviejų įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. Su jais buvo pasirašyta akcininkų sutartis 2017 m. lapkričio mėn. Pagal sutartį yra reikalaujama vieno iš kitų akcininkų pritarimo, kad būtų vadovaujama įmonės svarbiai veiklai. Susitarime nėra numatyta, su kuriuo vienu iš kitų akcininkų turi būti derinami sprendimai dėl įmonės svarbios veiklos. Todėl Grupė neturi įsigytos įmonės kontrolės ar bendros kontrolės ir apskaito šią investiciją kaip asocijuotą įmonę tikrąja verte, nes Bendrovė yra investicinis subjektas.

Vertinimai ir prielaidos

Pagrindinės prielaidos dėl ateities ir ataskaitinio laikotarpio pabaigai buvę vertinimų neapibrėžtumo kiti pagrindiniai šaltiniai, dėl kurių iškyla didelė rizika, kad gali būti reikšmingai koreguojamos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau. Grupėje prielaidos ir vertinimai remiasi duomenimis, buvusiais konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo metu. Esančios aplinkybės bei prielaidos apie ateities aplinkybes gali pasikeisti dėl rinkos pokyčių ar priežasčių, nepriklausančių nuo Grupės. Tokie pokyčiai atsispindi prielaidose, kai jie įvyksta.

Toliau aprašytos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

Investicijų į dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė finansinėse ataskaitose

Investicijų į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, iš kurių svarbiausi yra pajamų daugikliai, diskontuoti pinigų srautai ir paskutiniai palyginamieji sandoriai. Naudojami tikrosios vertės modeliai yra periodiškai peržiūrimi ir lyginami su istoriniais rezultatais, siekiant užtikrinti jų patikimumą. Detali informacija apie 3 lygio tikrosios vertės nustatymui naudotus duomenis ir vertinimo metodus pateikta 13-oje pastaboje.

Grupės ir Bendrovės investicijų į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo lygi atitinkamai 10.144 tūkst. eurų ir 22.745 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 13.994 tūkst. eurų ir 20.008 tūkst. eurų) (plačiau aprašyta 13-oje pastaboje).

2.29 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Vertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Fondų valdymo teisių naudingo tarnavimo laikas ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidų amortizacijos laikotarpis

Fondų valdymo teisių, įsigytų verslo jungimo metu, naudingo tarnavimo laikas yra atskleistas 2.6 pastaboje, o amortizacijos sąnaudos už metus yra atskleistos 11 pastaboje. Naudingo tarnavimo laikas vadovybės nustatomas turto įsigijimo momentu ir peržiūrimas kasmet, ar jis yra tinkamas. Naudingo tarnavimo laikas nustatytas remiantis panašiam turtui taikyta praktika praeityje, taip pat įvertinant būsimus įvykius, kurie gali turėti įtakos jų naudojimo trukmei. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė nustatė, jog nėra požymių, kad fondų valdymo teisių vertė yra sumažėjusi. Jei fondų valdymo teisių naudingo tarnavimo laikas būtų vieneriais metais trumpesnis, metinė amortizacijos sąnaudų suma 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais padidėtų 24 tūkst. eurų.

Sutarčių su klientais sudarymo išlaidų amortizacijos laikotarpis yra 10 metų, remiantis vidutine tikėtina kliento buvimo Grupės klientu trukme. Jei sutarčių su klientais sudarymo išlaidų amortizacijos laikotarpis būtų vieneriais metais trumpesnis, metinė amortizacijos sąnaudų suma 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais padidėtų 18 tūkst. eurų.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas perkeliamiems mokestiniams nuostoliams tokia apimtimi, kokia tikėtinas mokestinės naudos realizavimas per būsimą apmokestinamąjį pelną. Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti pripažintino atidėtojo pelno mokesčio turto sumą, remiantis apmokestinamojo pelno suma, kurią tikimasi uždirbti ateinančiais laikotarpiais, ir mokesčių planavimo strategijomis.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas kiekvienos atskiros bendrovės lygmenyje, įvertinant šių bendrovių veiklos rezultatų prognozes. Atidėtojo mokesčio turtas nėra pripažintas nuo Grupės neribotai keliamų mokestinių nuostolių sumos, lygios 5.255 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d. (2017 m. gruodžio 31 d. – 4.707 tūkst. eurų), dėl egzistuojančio šių bendrovių veiklos rezultatų neapibrėžtumo ateityje. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino atidėtojo mokesčio turto nuo vertybinių popierių pardavimo mokestinių nuostolių sumos, lygios 2.152 tūkst. eurų, kurių kėlimo terminas baigiasi 2018 m. 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 453 tūkst. eurų vertės atidėtojo mokesčio turtą (2017 m. gruodžio 31 d. – 588 tūkst. eurų), susijusį su Bendrovės mokestiniais nuostoliais, ir 744 tūkst. eurų vertės atidėtojo pelno mokesčio turtą (2017 m. gruodžio 31 d. – 781 tūkst. eurų), susijusį su kitų Grupės įmonių mokestiniais nuostoliais (7 pastaba). 2018 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turto pripažinimas nuo įsigytų turto valdymo įmonių mokestinių nuostolių pagrįstas šių įmonių pelningumo vertinimu, kuris priklauso nuo prognozuojamo valdomų fondų bei dalyvių portfelių augimo, valdymo mokesčių lygio, būsimos fondų grąžos bei dalyvių skaičiaus. Jeigu pelningumo vertinimai pasikeistų +/-5%, atidėtojo pelno mokesčio turto būtų pripažinta 37 tūkst. eurų daugiau/mažiau (2017 m. gruodžio 31 d. – 39 tūkst. eurų).

Kitos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai, apima ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymą ir vertės sumažėjimo atidėjinių įvertinimą gautinoms sumoms. Vadovybės nuomone, dėl šių įvertinimų neiškyla didelė rizika, kad reikės atlikti reikšmingus koregavimus.

3 Pokyčiai apskaitos politikoje

9-ojo TFAS įtaka

Bendrovės ir Grupės verslo modelis yra valdyti investicijas į dukterines įmones kartu su joms suteiktomis ilgalaikėmis paskolomis kaip vieną portfelį ir vertinti jų veiklos rezultatus bendrai tikrosios vertės pagrindu. Remiantis šiuo pagrindu informacija apie portfelį yra pateikiama Bendrovės valdybai, todėl portfelis nėra laikomas nei siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus, nei siekiant abiejų: gauti sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduoti finansinį turtą. Dėl šios priežasties toks finansinio turto portfelis turi būti vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Prieš pradėdama taikyti 9-ąjį TFAS, Bendrovė ir Grupė priskyrė investicijas į dukterines įmones kartu su joms suteiktomis ilgalaikėmis paskolomis "Turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje" ir vertino jas taip pat tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Grupė ir Bendrovė vertino investicijas į asocijuotąsias įmones tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje ir tokį vertinimą išlaikė po standarto taikymo. Kitos finansinės investicijos į akcijas buvo priskirtos "Turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje". Po standarto taikymo šios investicijos taip pat turi būti vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Grupė ir Bendrovė turi finansinį turtą, priskiriamą finansinio turto kategorijoms "Paskolos ir gautinos sumos" bei "Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino" pagal 39-ąjį TAS. Po 9 ojo TFAS taikymo šis finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina kaip ir anksčiau, nes verslo modelis, taikomas šiam turtui, yra laikyti turtą, siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus, bei jie yra pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai. Nekotiruojamos paprastosios akcijos, kurios buvo priskirtos kategorijai "finansinis turtas, skirtas parduoti" pagal 39 ąjį TAS, buvo apskaitomos savikaina. Po 9-ojo TFAS taikymo jos vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Grupė ir Bendrovė įvertino, kad šių investicijų tikroji vertė reikšmingai nesiskiria nuo savikainos. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo tik finansinius įsipareigojimus, priskiriamus kategorijai "Kiti finansiniai įsipareigojimai" pagal 39-ąjį TAS. Po 9-ojo TFAS taikymo, jie yra vertinami amortizuota savikaina kaip ir anksčiau. Kadangi Grupė ir Bendrovė nenaudoja apsidraudimo priemonių, todėl apsidraudimo apskaitos pasikeitimai neturi įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto pergrupavimas 2018 m. sausio 1 d. dėl 9-ojo TFAS taikymo įtakos pateiktas lentelėse žemiau:

Grupė	2017 m. gruodžio 31 d. likutis	Finansinio turto perklasifikavimas	Perskaičiuotas likutis 2018 m. sausio 1 d.
Investicijos, skirtos parduoti	494	(494)	-
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (ilgalaikė dalis) Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	20.804	494	21.298
(trumpalaikė dalis)	2.976	-	2.976
Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino	395	(395)	-
Kitas finansinis turtas amortizuota savikaina	-	395	395
Bendrovė	2017 m. gruodžio 31 d. likutis	Finansinio turto perklasifikavimas	Perskaičiuotas likutis 2018 m. sausio 1 d.
Investicijos, skirtos parduoti	494	(494)	-
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (ilgalaikė dalis) Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios	20.804	494	21.298
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (trumpalaikė dalis)	1.560	-	1.560

15-ojo TFAS įtaka

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" reikalavimai įtakojo trečiosios pakopos pensijų fondų platinimo mokesčių pajamų pripažinimą bei komisinių tarpininkams sąnaudų, susijusių su antros ir trečios pakopos pensijų fondų platinimu, pripažinimą. Įtaka aprašyta toliau.

Įtaka trečiosios pakopos pensijų fondų platinimo mokesčių pajamų pripažinimui ir vertinimui

Pradėdama taikyti 15-ąjį TFAS Grupė įvertino, ar trečiosios pakopos pensijų fondų platinimas sudaro atskirą veiklos įsipareigojimą pagal 15-ąjį TFAS, ar yra fondų valdymo veiklos įsipareigojimų dalis. Grupė nusprendė, kad fondų platinimas yra fondų valdymo veiklos įsipareigojimų dalis, todėl pajamų už šių fondų platinimą pripažinimą Grupė nusprendė atidėti ir pripažinti pajamomis per 10 metų laikotarpį (vidutinį tikėtiną naujo kliento buvimo Grupės klientu laikotarpį). Atidėtos pajamos balanse klasifikuojamos sutartinių įsipareigojimų straipsnyje. Sukauptas naujojo standarto taikymo pirmąjį kartą poveikis buvo skaičiuojamas vertinant paskutiniųjų 2 metų platinimo pajamų duomenis (nuo tada, kai buvo pradėti platinti produktai su platinimo mokesčiu). Detaliau apskaitos politika aprašyta 2.19 pastaboje.

3 Pokyčiai apskaitos politikoje (tęsinys)

15-ojo TFAS įtaka (tęsinys)

Įtaka komisinių tarpininkams sąnaudų, susijusių su pensijų fondų platinimu, pripažinimui ir vertinimui

Kadangi Grupė neturi savo tarpininkų tinklo, todėl platindama antros ir trečios pakopos pensijų fondus naudojasi išorinių tarpininkų paslaugomis. Už sutarties sudarymą tarpininkams yra sumokamas komisinis mokestis. Komisinis mokestis sumokamas tik tuo atveju, kai sudaroma sutartis ir ateityje tikimasi gauti ekonominę naudą. Pensijų fondų atveju Grupė vertina, jog jos klientas yra kiekvienas fondo dalyvis, nes Grupė tiesiogiai bendrauja su kiekvienu pensijų fondų dalyviu. Dėl to, Grupė tarpininkams už naujų pensijų fondų dalyvių sutarčių sudarymą sumokėtą komisinį mokestį laiko sutarčių su klientais sudarymo išlaidomis ir jas kapitalizuoja bei amortizuoja per vidutinį tikėtiną naujo kliento buvimo Grupės klientu laikotarpį – 10 metų. Kapitalizuotos komisinių mokesčių tarpininkams sumos pripažįstamos finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Ilgalaikis nematerialusis ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidų turtas". Sukauptas naujojo standarto taikymo pirmąjį kartą poveikis buvo skaičiuojamas vertinant paskutiniųjų 3 metų komisinių sąnaudų duomenis (nuo tada, kai Grupė įsigijo dukterinę įmonę, kuri patyrė sutarčių sudarymo išlaidas).

Bendrovė pasirinko taikyti 15-ąjį TFAS pagal modifikuotą retrospektyvinį metodą, pripažįstant sukauptą šio standarto taikymo pirmą kartą poveikį koreguojant nepaskirstytąjį pelną 2018 m. sausio 1 d., t. y. neperskaičiuojant praėjusių ataskaitinių laikotarpių ir taikant šį standartą retrospektyviai tik toms sutartims, kurios dar nebuvo įvykdytos 2018 m. sausio 1 d.

15ojo TFAS taikymo įtaka 2018 m. sausio 1 d. Grupėje buvo tokia (pateikiami tik tie straipsniai, kuriems turėjo įtakos 15-ojo TFAS taikymas):

Grupė	2017 m. gruodžio 31 d. likutis	Sutarčių su klientais sudarymo išlaidos	Sutartiniai įsipareigojimai	Perskaičiuotas likutis 2018 m. sausio 1 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas Ilgalaikis nematerialusis ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidų turtas	3.514	1.211	-	4.725
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	625	(181)	12	456
Ilgalaikio turto iš viso	59.511	1.030	12	60.553
Turto iš viso	67.024	1.030	12	68.066
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas Kapitalas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams
Nepaskirstytasis pelnas	44.702	1.030	(70)	45.662
Nuosavo kapitalo iš viso	63.996	1.030	(70)	64.956
Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai
Sutartiniai įsipareigojimai	-	-	74	74
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso	1.316	-	74	1.390
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Sutartiniai įsipareigojimai	-	-	8	8
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso	1.712	-	8	1.720
Įsipareigojimų iš viso	3.028	-	82	3.110
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	67.024	1.030	12	68.066

Kadangi 15-ojo TFAS taikymo įtaka kilusi iš dukterinės įmonės UAB "INVL Asset Management", tai Bendrovėje dėl standarto taikymo investicijos į dukterines įmones padidėjo 960 tūkst. eurų iki 22.950 tūkst. eurų (ilgalaikis turtas padidėjo nuo 63.301 tūkst. eurų iki 64.261 tūkst. eurų, turtas iš viso padidėjo nuo EUR 66.180 tūkst. eurų iki 67.140 tūkstančių eurų) ir nepaskirstytasis pelnas padidėjo taip pat 960 tūkst. eurų iki 45.679 tūkst. eurų (nuosavas kapitalas iš viso padidėjo 63.996 tūkst. eurų iki 64.956 tūkst. eurų).

3 Pokyčiai apskaitos politikoje (tęsinys)

15-ojo TFAS įtaka (tęsinys)

Žemiau yra pateikiamos 15-ojo TFAS taikymo sumos, kuriomis 2018 m. gruodžio 31 dienos būklei bei tai dienai pasibaigusių metų finansinių ataskaitų straipsniai yra pasikeitę. Pirmasis stulpelis rodo sumas, kurios yra pritaikius 15-ąjį TFAS, o trečiasis stulpelis rodo sumas, kokios būtų, jei 15-asis TFAS būtų nepritaikytas:

Grupės konsoliduota finansinės būklės ataskaita	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, pritaikius 15-ąjį TFAS	15-ojo TFAS įtaka	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, netaikant 15-ojo TFAS
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis ir sutarčių su klientais	4.862	(1.646)	3.216
sudarymo išlaidų turtas Atidėtojo pelno mokesčio turtas	476	132	608
Ilgalaikio turto iš viso	58.301	(1.514)	56.787
Turto iš viso	68.616	(1.514)	67.102

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nepaskirstytasis pelnas	45.552	(1.317)	44.235
Nuosavo kapitalo iš viso	65.504	(1.317)	64.187

Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Sutartiniai įsipareigojimai	175	(175)	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso	897	(175)	722
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Sutartiniai įsipareigojimai	22	(22)	-
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso	2.215	(22)	2.193
Įsipareigojimų iš viso	3.112	(197)	2.915
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	68.616	(1.514)	67.102
Bendrovės finansinės būklės ataskaita	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, pritaikius 15-ąjį TFAS	15-ojo TFAS įtaka	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, netaikant 15-ojo TFAS
TURTAS Ilgalaikis turtas
Investicijos į dukterines įmones	20.391	(1.317)	19.074
Ilgalaikio turto iš viso	59.278	(1.317)	57.961
Turto iš viso	66.673	(1.317)	65.356
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nepaskirstytasis pelnas	45.582	(1.317)	44.265
Nuosavo kapitalo iš viso	65.504	(1.317)	64.187
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	66.673	(1.317)	65.356

3 Pokyčiai apskaitos politikoje (tęsinys)

15-ojo TFAS įtaka (tęsinys)

Grupės konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, pritaikius 15-ąjį TFAS	15-ojo TFAS įtaka	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, netaikant 15-ojo TFAS
Pajamos iš sutarčių su klientais (2017 m. – pardavimo pajamos)	7.428	77	7.505
Kitos pajamos	8.686	38	8.724
Fondų platinimo mokesčiai	(405)	(596)	(1.001)
Sutarčių su klientais sudarymo išlaidų amortizacija	(161)	161	-
Veiklos pelnas	(296)	(320)	(616)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas prieš apmokestinimą	(296)	(320)	(616)
Pelno mokesčio sąnaudos	639	(37)	602
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas	343	(357)	(14)
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės akcininkams	343	(357)	(14)
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (EUR)	0,03	(0,03)	0,00
Vienai akcijai tenkantis sumažintas pelnas (EUR)	0,03	(0,03)	0,00

Pajamos yra padidintos 115 tūkst. eurų, nes pajamos iš fondų platinimo buvo atidėtos dėl 15-ojo TFAS taikymo įtakos kaip aprašyta aukščiau. 38 tūkst. eurų (Bendrovės pajamos iš apskaitos paslaugų teikimo susijusioms šalims) yra pergrupuotos į kitas pajamas kaip buvo pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje iki 2017 m. gruodžio 31 d. Fondų platinimo mokesčiai yra padidinti sutarčių su klientais sudarymo išlaidomis, kurios buvo kapitalizuotos, o amortizacija atitinkamai buvo atstatyta.

Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, pritaikius 15-ąjį TFAS	15-ojo TFAS įtaka	2018 m. gruodžio 31 d. likutis, netaikant 15- ojo TFAS

Pajamos iš sutarčių su klientais (2017 m. – pardavimo pajamos)	38	(38)	-
Kitos pajamos	8.631	38	8.669
Veiklos pelnas	385	-	385
Dukterinių įmonių, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, grynųjų (nuostolių) pelno dalis	(681)	(357)	(1.038)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas prieš apmokestinimą	(303)	(357)	(660)
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas	343	(357)	(14)
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės akcininkams	343	(357)	(14)

Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (EUR)	0,03	(0,03)	0,00
Vienai akcijai tenkantis sumažintas pelnas (EUR)	0,03	(0,03)	0,00

4 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai

Pasikeitimai "Investicijų į asocijuotąsias įmones" sąskaitoje buvo tokie:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Sausio 1 d. likutis	20.008	23.554	20.008	23.554
Asocijuotos įmonės įsigijimas	-	-	-	-
Asocijuotosios įmonės akcijų papildomas įsigijimas	369	16	104	16
Asocijuotos įmonės pardavimas Perklasifikavimas į dukterines įmones dėl asocijuotos įmonės	(57)	-	(57)	-
pardavimo*	-	(9.428)	-	(9.428)
Tikrosios vertės pasikeitimai	2.425	5.866	2.444	5.866
Gruodžio 31 d. likutis	22.745	20.008	22.499	20.008

*2017 m. Grupė pardavė asocijuotos įmonės UAB "Litagra" prekybinį verslą ir grūdų elevatorių tinklą, gauti pinigai liko nekonsoliduotoje dukterinėje įmonėje UAB "Cedus invest". Todėl realizuota investicijų vertė buvo priskirta nekonsoliduotai dukterinei įmonei ir perklasifikuota iš investicijų į asocijuotąsias įmones.

Pasikeitimai Bendrovės "Investicijų į dukterines įmones" sąskaitoje buvo tokie:
	Bendrovė
	2018 m.	2017 m.
Sausio 1 d. likutis	21.990	12.962
Pokyčiai apskaitos politikoje (15-ojo TFAS įtaka)	960	-
Dukterinių įmonių, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, grynojo pelno (nuostolių) dalis	(681)	596
Dukterinių įmonių steigimas ir įstatinio kapitalo didinimas	7.372	217
Pardavimai	-	-
Dividendai	(468)	(394)
Mokėjimas akcijomis	190	73
Perklasifikavimas iš asocijuotųjų įmonių į dukterines įmones dėl pardavimo (žr. aukščiau)	-	9.428
Suteiktos paskolos/susigrąžintos, grynąja verte	392	165
Priskaičiuotos palūkanos	45	37
Tikrosios vertės pasikeitimai	(7.019)	(1.094)
Įstatinio kapitalo sumažinimas (laisvų lėšų gražinimas)	(2.390)	-
Gruodžio 31 d. likutis	20.391	21.990
Nuosavybės metodas	10.247	7.996
Tikroji vertė – akcijos ir konvertuojamos obligacijos	9.626	13.047
Tikroji vertė – suteiktos paskolos	518	947

4 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai (tęsinys)

Pasikeitimai Grupės "Investicijų į nekonsoliduojamas dukterines įmones" sąskaitoje buvo tokie:

	2018 m.	2017 m.
Sausio 1 d. likutis	13.994	5.449
Suteiktos paskolos/susigrąžintos, grynąja verte	392	165
Priskaičiuotos palūkanos	45	37
Perklasifikavimas iš asocijuotųjų įmonių į dukterines įmones dėl pardavimo (žr. aukščiau)	-	9.428
Dukterinių įmonių steigimas ir įstatinio kapitalo didinimas	4.732	9
Įstatinio kapitalo sumažinimas (laisvų lėšų gražinimas)	(2.000)	-
Tikrosios vertės pasikeitimai	(7.019)	(1.094)
Gruodžio 31 d. likutis	10.144	13.994

Akcijos, konvertuojamos obligacijos	9.626	13.047
Suteiktos paskolos	518	947

Grupė

2018 m. ir 2017 m. įsigijimai

Pinigų srautų analizė įsigijimo metu:

	2018 m.	2017 m.
Atlygis, sumokėtas pinigais, už konsoliduojamų dukterinių įmonių įsigijimą	-	(103)
Pinigai, įsigyti kartu su konsoliduojama dukterine įmone	-	43
Atlygis, sumokėtas pinigais už nekonsoliduojamų dukterinių įmonių įsigijimą arba įstatinio
kapitalo didinimą	(4.732)	(8)
Dukterinių įmonių įsigijimas, atėmus įsigytų pinigų likutį	(4.732)	(68)

AS "INVL atklātais pensiju fonds" įsigijimas 2017 m.

2017 m. liepos mėn. Grupė įsigijo 100 proc. AS "INVL atklātais pensiju fonds" akcijų už 103 tūkst. eurų (visa įsigijimo kaina apmokėta pinigais). Įsigyta įmonė veikia Latvijoje. Ji valdo šešis III-osios pakopos pensijų fondus. 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė valdė turto už 1,2 milijono eurų. Įsigytos įmonės turtas bei įsipareigojimai, veiklos rezultatai buvo įtraukti į Grupės apskaitą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Ataskaitiniu 2017 m. laikotarpiu į Grupės rezultatus įtraukta 8 tūkst. eurų pajamų ir 16 tūkst. eurų nuostolio iš įsigyto verslo. Pagal Latvijos įstatymus turto valdymo subjektai, valdantys III-osios pakopos pensijų fondus, turi grąžinti valdomiems fondams visą uždirbtą pelną, viršijantį ankstesniais metais patirtus nuostolius. Todėl valdomų fondų tikroji vertė yra lygi nuliui, o Grupės pripažino nuostolius, lygius sumokėto atlygio perviršiui virš identifikuojamojo grynojo turto.

AS "INVL atklātais pensiju fonds" identifikuojamo turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės buvo tokios:

	Tikrosios vertės, pripažintos įsigijimo metu
Ilgalaikis nematerialusis turtas	5
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos	2
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	43
Turto iš viso	50
Trumpalaikiai įsipareigojimai	(5)
Įsipareigojimų iš viso	(5)
Identifikuojamojo grynojo turto iš viso	45
Nuostoliai iš dukterinių įmonių įsigijimo	58
Įsigijimo kaina	103

4 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai (tęsinys)

2018 m. ir 2017 m. įsigijimai (tęsinys)

Įmonių steigimas (akcinio kapitalo didinimas arba mažinimas) 2018 ir 2017 m.

2018 m. gegužės mėn. Bendrovė papildomai investavo 522 tūkst. eurų į UAB "INVL Asset Management" įstatinį kapitalą. 2018 m. gruodžio mėn. Bendrovė papildomai investavo 2.320 tūkst. eurų į UAB "INVL Asset Management" įstatinį kapitalą, siekdama užtikrinti, kad turto valdymo įmonės kapitalo pakankamumo rodiklis atitiktų Lietuvos banko reikalavimus. Bendrovė sumokėjo 503 tūkst. eurų grynais pinigais ir uždarajai akcinei bendrovei "INVL Asset Management" perdavė AB Šiaulių bankas akcijas už 1.817 tūkst. eurų. Pagal įstatymus kotiruojamų biržoje akcijos vertinamos pagal 6 mėn. vidutinę rinkos kainą. Pagal apskaitos politiką, kotiruojamos akcijos vertinamos pagal kotiruojamas rinkos kainas pasibaigus prekybos sesijai, t. y. tą dieną, kuri yra artimiausia finansinių ataskaitų sudarymo datai. Todėl pagal apskaitos politiką perduotų akcijų tikroji vertė yra 1.616 tūkst. eurų.

2018 m. gegužės mėn. Bendrovė įsteigė UAB "MD partners" investuodama 3 tūkst. eurų į įstatinį kapitalą. Ši įmonė turi 37,5 proc. Heim Partners Limited akcijų (kiti akcininkai yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (37,5 proc. akcijų) ir Ukrainos privataus kapitalo valdytojo "Horizon Capital" valdomo fondo dukterinė įmonė (25 proc.)). 2018 m. birželio 22 d. Heim Partners Limited pasirašė išankstinį susitarimą su Moldovos Valstybės turto agentūra dėl dalyvavimo didžiausio Moldovos banko "Moldova-Agroindbank" (MAIB) 41,09 proc. akcijų paketo įsigijimo aukcione. 2018 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įsigijo UAB "MD Partners" konvertuojamųjų obligacijų už 4.723 tūkst. eurų. UAB "MD Partners" investavo 8.835 tūkst. eurų į Heim Partners Limited įstatinį kapitalą. 2018 m. spalio 2 d. Heim Partners Limited laimėjo aukcioną įsigyti 41,09% MAIB akcijų už 451,533 mln. Moldovos lėjų (23,031 mln. eurų).

2018 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. Bendrovė įsteigė ir investavo 304 tūkst. eurų į UAB "BSGF Sanus" ir UAB "BSGF Fortis" įstatinį kapitalą. Įmonės yra įsteigtos uždaro tipo privataus kapitalo fondo "INVL Baltic Sea Growth Fund" naudai ir buvo jam parduotos 2019 m. vasario mėn. už kainą, lygią investicijos sumai.

2018 m. gruodžio mėn. Bendrovė papildomai investavo 319 tūkst. eurų į UAB "Kelio ženklai" įstatinį kapitalą, konvertuodama šiai įmonei suteiktas paskolas.

2018 m. liepos mėn. UAB "Cedus invest" ir UAB "Invalda INVL Investments" įstatiniai kapitalai buvo sumažinti atitinkamai 2.000 tūkst. eurų ir 390 tūkst. eurų. 390 tūkst. eurų gautina suma buvo užskaityta kaip paskolos grąžinimas UAB "Invalda INVL Investments".

2017 m. sausio mėn. Grupės nekonsoliduojama dukterinė įmonė, investuojanti į pastatų priežiūros segmento įmones, įsteigė SIA "Inservis" Latvijoje, investavusi 3 tūkst. eurų. SIA "Inservis" teiks pastatų priežiūros paslaugas Latvijoje.

2017 m. kovo mėn. Bendrovė papildomai investavo 209 tūkst. eurų į UAB "INVL Asset Management" įstatinį kapitalą.

2017 m. Bendrovė papildomai investavo 8 tūkst. eurų į trijų veiklos nevykdančių dukterinių įmonių (UAB "Cedus", UAB "RPNG" ir UAB "Consult invalda") įstatinius kapitalus.

Asocijuotųjų įmonių įsigijimas 2018 m. ir 2017 m.

2018 m. Bendrovė vertybinių popierių biržoje papildomai įsigijo AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų už 104 tūkst. eurų.

2017 m. Bendrovė vertybinių popierių biržoje papildomai įsigijo AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų už 16 tūkst. eurų.

2018 m. ir 2017 m. iš 2016 m. kovo mėn. įsigytos UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" Grupės nekonsoliduojama dukterinė įmonė, investuojanti į pastatų priežiūros segmento įmones, gavo atitinkamai 333 tūkst. eurų ir 28 tūkst. eurų dividendų.

UAB "Mundus" įsigijimas

2018 m. vasario 2 d. Grupė įsigijo 51% UAB "Mundus" akcijų už 265 tūkst. eurų sumą (visa suma bus apmokėta grynais pinigais, neapibrėžto atlygio dalis 77 tūkst. eurų). Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos buvo apmokėta 188 tūkst. eurų. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo neįgyvendinta viena iš sąlygų, dėl kurios baigėsi prievolė mokėti neapibrėžtojo atlygio dalį. Todėl Grupė pripažino 25 tūkst. eurų pelną iš neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pokyčio pelno (nuostolių) ataskaitos "Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis" straipsnyje. Įsigyta įmonė valdo vieną investicinį fondą Lietuvoje, kuris investuoja į sparčiai augančio alternatyvaus finansavimo sektoriaus įmonių neviešai platinamus (angl. private debt) skolos vertybinius popierius. 2017 m. gruodžio 31 d. jos valdomas turtas siekė 13,7 mln. eurų sumą. 49% UAB "Mundus" akcijų yra valdoma dviejų įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. Su jais buvo pasirašyta akcininkų sutartis 2017 m. lapkričio mėn. Pagal sutartį yra reikalaujama vieno iš kitų akcininkų pritarimo, kad būtų vadovaujama įmonės svarbiai veiklai. Susitarime nėra numatyta, su kuriuo vienu iš kitų akcininkų turi būti derinami sprendimai dėl įmonės svarbios veiklos. Todėl Grupė neturi įsigytos įmonės kontrolės ar bendros kontrolės ir apskaito šią investiciją kaip asocijuotą įmonę tikrąja verte, nes Bendrovė yra investicinis subjektas.

4 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai (tęsinys)

Dukterinių įmonių pardavimai 2018 m. ir 2017 m.

2018 m. ir 2017 m. nebuvo jokių dukterinių įmonių pardavimų.

Asocijuotų įmonių pardavimai 2018 m. ir 2017 m.

Nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki gruodžio 13 d. Bendrovė viešai siūlė įsigyti SUTNTIB "INVL Baltic Real Estate" akcijas pagal patvirtintą prospektą. Per 2018 m. pagal prospektą šių akcijų buvo parduota už 57 tūkst. eurų.

2017 m. kovo 1 d. Grupė ir UAB "Litagra" kiti akcininkai pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB "Litagra" grupės prekybos verslo ir grūdų elevatorių tinklo pardavimo UAB koncernui "Achemos grupė". Sandoris užbaigtas 2017 m. gruodžio 15 d. Nekonsoliduojama dukterinė įmonė UAB "Cedus invest" gavo 9.427 tūkst. eurų sumą. UAB "Litagra" grupė toliau valdo pirminį žemės ūkio produkcijos gamybos verslą – bendroves Lietuvoje, apdirbančias daugiau kaip 9 tūkst. hektarų žemės, bei pašarų gamybos įmonę UAB "Joniškio grūdai". "Litagros" vardas liko seniesiems akcininkams, tačiau perleidžiamos įmonės jį gali dar naudoti iki 2019 metų. Gautus pinigus nekonsoliduojama dukterinė įmonė investavo į INVL besivystančios Europos obligacijų subfondą (8.500 tūkst. eurų) ir suteikė 800 tūkst. eurų paskolą "INVL Baltic Real Estate". Paskola buvo grąžinta 2018 m. balandžio mėn.

5 Informacija pagal segmentus

Valdyba Grupės verslo padalinių veiklos rezultatus stebi atskirai vieną nuo kito, priimdama sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir veiklos rezultatų įvertinimo. Tapus investiciniu subjektu, segmentų veiklos rezultatai, išskyrus turto valdymo segmentą, vertinami remiantis investicijų tikrosios vertės pokyčiais, įskaitant Bendrovės gautas dividendų pajamas. Turto valdymo segmento rezultatas vertinamas remiantis jo grynojo pelno (nuostolio) dydžiu. Kadangi veiklos segmentai Grupėje atskiriami juridinių vienetų pagrindu, tai jiems paskirstomos finansinės veiklos pajamos bei finansinės veiklos sąnaudos, taip pat pelno mokestis. Segmentams nepaskirstomi tik koregavimo ir eliminavimo įrašai dėl konsolidavimo. Segmentų turtas yra vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip turtas finansinėse ataskaitose. Visas turtas yra paskirstomas tarp segmentų, nes veiklos segmentai išskiriami atskirų juridinių vienetų pagrindu. Bendrovės suteiktos paskolos priskiriamos segmento, kurio įmonėms jos suteiktos, turtui. Šių paskolų vertės sumažėjimo nuostoliai priskiriami tam segmentui, kuriam paskola buvo pirmą kartą suteikta.

Valdymo tikslais Grupė išskiria šiuos segmentus, kurie remiasi jų produktais ir paslaugomis:

Turto valdymas

Turto valdymo segmento veikla apima pensijų, investicinių fondų, privataus kapitalo priemonių, alternatyvių investicijų, individualių portfelių valdymo, finansinio tarpininkavimo bei žemės sklypų administravimo paslaugas.

Žemės ūkis

Žemės ūkio segmento veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamybą, pašarų gamybą ir grūdų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui. Iki prekybinio verslo ir grūdų elevatorių tinklo pardavimo šio segmento įmonės prekiavo augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, pašarų papildais, veterinarijos prekėmis, supirko grūdus, teikė grūdų ir kitų žaliavų džiovinimo, valymo, krovos ir saugojimo paslaugas.

Pastatų priežiūra

Pastatų priežiūros segmentą sudaro gyvenamųjų namų, komercinių bei visuomeninių pastatų priežiūra.

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto segmentą sudaro investavimas į investicinį nekilnojamąjį turtą, skirtą vystymui ateityje, bei į komercinį nekilnojamąjį turtą ir jo nuoma.

Kiti segmentai

Kitus segmentus sudaro kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas. Grupė šiame segmente taip pat pateikia kontroliuojančiosios bendrovės (angl. holding company) investicinę, finansavimo ir holdingo valdymo veiklą, nes ji nėra valdybos atskirai analizuojama.

Sandoriai tarp veiklos segmentų atsispindi segmentų pajamose, sąnaudose ir veiklos rezultate. Šie sandoriai konsoliduojant eliminuojami stulpelyje "Sandoriai tarp segmentų ir konsolidavimo koregavimai". Kapitalo investicijų sąnaudas sudaro ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo bei investicinio turto įsigijimas, įskaitant turtą, įsigytą įsigijus dukterines įmones.

Šioje lentelėje pateiktos segmentų veiklos rezultatų vertės, atsižvelgiant į tikrosios vertės pokyčius:

	Žemės ūkis	Pastatų priežiūra	Nekilnojamasis turtas	Kiti segmentai	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis	2.251	417	193	(10.407)	(7.546)
Tikrosios vertės pasikeitimų iš viso	2.251	417	193	(10.407)	(7.546)
2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis	4.029	(905)	1.837	6.548	11.509
Tikrosios vertės pasikeitimų iš viso	4.029	(905)	1.837	6.548	11.509

Šioje lentelėje pateikta informacija apie pajamas, pelną (nuostolius) ir tam tikrą turtą bei įsipareigojimus pagal Grupės veiklos segmentus už 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

				Nekilnoja		Sandoriai tarp
	Turto valdymas	Žemės ūkis	Pastatų priežiūra	masis turtas	Kiti segmentai	segmentų ir konsolidavimo koregavimai	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Pardavimo pajamos
Pardavimai išorės klientams	7.391	-	-	-	37	-	7.428
Pardavimai tarp segmentų	2	-	-	-	1	(3)	-
Pardavimo pajamų iš viso	7.393	-	-	-	38	(3)	7.428
Veiklos rezultatai
Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis	47	2.251	417	193	(10.407)	-	(7.499)
Palūkanų pajamos	4	-	-	-	49	-	53
Kitos pajamos	50	-	535	551	7.497	-	8.633
Išmokos darbuotojams	(4.533)	-	-	-	(431)	-	(4.964)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(510)	-	-	-	(3)	-	(513)
Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai	1	-	-	-	(139)	-	(138)
Palūkanų sąnaudos	-	-	-	-	-	-	-
Kitos sąnaudos	(3.132)	-	-	-	(167)	3	(3.296)
Pelnas / (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(680)	2.251	952	744	(3.563)	-	(296)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(6)	-	-	-	645	-	639
Grynasis laikotarpio pelnas (nuostoliai)	(686)	2.251	952	744	(2.918)	-	343

Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės akcininkams	(686)	2.251	952	744	(2.918)	-	343
Nekontroliuojančiai daliai	-	-	-	-	-	-	-

2018 m. gruodžio 31 d.
Turtas ir įsipareigojimai
Segmentų turtas	11.928	-	3.996	-	29.966	(19)	45.871
Investicijos į asocijuotąsias įmones	246	12.223	-	10.276	-	-	22.745
Turto iš viso	12.174	12.223	3.996	10.276	29.966	(19)	68.616
Segmentų įsipareigojimai	1.942	-	-	-	1.189	(19)	3.112

Kita segmentų informacija Kapitalo investicijų sąnaudos:
• Ilgalaikis materialusis
turtas	186	-	-	-	1	-	187
• Nematerialusis turtas	12	-	-	-	-	-	12

Šioje lentelėje pateikta informacija apie pajamas, pelną (nuostolius) ir tam tikrą turtą bei įsipareigojimus pagal Grupės veiklos segmentus už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

				Nekilnoja		Sandoriai tarp segmentų ir
	Turto valdymas	Žemės ūkis	Pastatų priežiūra	masis turtas	Kiti segmentai	konsolidavimo koregavimai	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Pardavimo pajamos
Pardavimai išorės klientams	7.094	-	-	-	-	-	7.094
Pardavimai tarp segmentų	-	-	-	-	-	-	-
Pardavimo pajamų iš viso	7.094	-	-	-	-	-	7.094
Veiklos rezultatai Finansinio turto tikrosios
vertės grynasis pokytis	43	4.029	(905)	1.837	6.548	-	11.552
Palūkanų pajamos	8	-	-	-	49	-	57
Kitos pajamos	12	280	365	253	249	(1)	1.158
Išmokos darbuotojams	(3.333)	-	-	-	(368)	-	(3.701)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(334)	-	-	-	(4)	-	(338)
Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai	4	-	-	-	-	-	4
Palūkanų sąnaudos	(3)	-	-	-	-	-	(3)
Kitos sąnaudos	(3.012)	-	-	-	(168)	1	(3.179)
Pelnas / (nuostoliai) prieš apmokestinimą	479	4.309	(540)	2.090	6.306	-	12.644
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	107	-	-	-	(1.444)	-	(1.337)
Grynasis laikotarpio pelnas (nuostoliai)	586	4.309	(540)	2.090	4.862	-	11.307

Priskirtinas: Patronuojančios įmonės akcininkams	586	4.309	(540)	2.090	4.862	-	11.307
Nekontroliuojančiai daliai	-	-	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. Turtas ir įsipareigojimai
Segmentų turtas	8.866	-	3.579	-	34.599	(28)	47.016
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	9.972	-	10.036	-	-	20.008
Turto iš viso	8.866	9.972	3.579	10.036	34.599	(28)	67.024
Segmentų įsipareigojimai	1.279	-	-	-	1.777	(28)	3.028

Kita segmentų informacija Kapitalo investicijų sąnaudos:
• Ilgalaikis materialusis turtas	33	-	-	-	2	-	35
• Nematerialusis turtas	68	-	-	-	-	-	68

2018 m. išmokos darbuotojams Grupėje apima 1.314 tūkst. eurų vertės darbdavio sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2017 m. – 744 tūkst. eurų) ir 295 tūkst. eurų vertės iš darbuotojų lėšų sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2017 m. - 248 tūkst. eurų). 2018 m. išmokos darbuotojams Bendrovėje apima 92 tūkst. eurų vertės darbdavio sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2017 m. – 77 tūkst. eurų), ir 28 tūkst. eurų vertės iš darbuotojų lėšų sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2017 m. - 23 tūkst. eurų).

2017 m. visos Grupės pajamos buvo gautos iš turto valdymo segmento. 2018 m. pajamoms iš sutarčių su klientais priskirtos taip pat Bendrovės apskaitos paslaugų susijusioms šalims pajamos.

Pajamų analizė pagal pajamų pripažinimo laiką 2018 m.:

	Grupė	Bendrovė
Pajamos, pripažįstamos per laikotarpį	6.657	38
Pajamos pripažįstamos konkrečiu momentu	771	-
Pajamų iš viso	7.428	38

Bendrovė įsikūrusi Lietuvoje, o Grupė veikia Lietuvoje ir Latvijoje. Grupės pardavimai išorės klientams Lietuvoje sudarė 6.888 tūkst. eurų (2017 m. – 6.014 tūkst. eurų), o pardavimai išorės klientams Latvijoje sudarė 540 tūkst. eurų (2017 m. – 1.080 tūkst. eurų).

Lentelėje pateiktas Grupės ilgalaikio turto, neįskaitant finansinių priemonių bei atidėtojo pelno mokesčio turto, geografinis pasiskirstymas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d.:

	Lietuva	Latvija	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.	4.611	468	5.079
2017 m. gruodžio 31 d.	3.036	550	3.586

6 Kitos pajamos ir sąnaudos

6.1 Finansinių priemonių tikrosios vertės grynasis pokytis

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Grynasis pelnas (nuostolis) dėl dukterinių ir asocijuotųjų įmonių tikrosios vertės pasikeitimo	(4.595)	4.772	(4.575)	4.772
Grynasis pelnas (nuostolis) iš finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (išskyrus prekybinį)	(3.341)	6.180	(3.383)	6.137
Grynasis pelnas (nuostolis) iš prekybinio finansinio turto Grynasis pelnas (nuostolis) iš finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno	412	600	412	600
(nuostolių) ataskaitoje	25	-	-	-
Grynojo pelno (nuostolio) iš finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, iš viso	(7.499)	11.552	(7.546)	11.509

6.2 Kitos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Palūkanų pajamos už finansinį turtą, vertinamą amortizuota savikaina Palūkanų pajamos už finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios	4	1	-	-
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	49	56	49	49
Dividendų pajamos	8.617	1.115	8.574	1.115
Kitos pajamos	16	43	8	32
	8.686	1.215	8.631	1.196

6 Kitos pajamos ir sąnaudos (tęsinys)

6.3 Kitos sąnaudos

		Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Transporto priemonių priežiūros sąnaudos	(190)	(154)	(1)	(1)
Patalpų priežiūros ir remonto sąnaudos	(60)	(44)	(1)	(2)
Mokesčiai valstybei	(411)	(249)	(17)	(22)
Profesinių paslaugų sąnaudos	(189)	(193)	(16)	(41)
Mokesčiai už vertybinių popierių operacijas	(341)	(323)	(24)	(22)
Kitos sąnaudos	(486)	(397)	(65)	(41)
	(1.677)	(1.360)	(124)	(129)

7 Pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis	(1)	(49)	(1)	-
Ankstesnių metų pelno mokesčio korekcija	-	(1)	-	-
Latvijos pelno mokesčio įstatymo pasikeitimas	-	75	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos	640	(1.362)	647	(1.443)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje – iš viso	639	(1.337)	646	(1.443)

Nei 2018 m., nei 2017 m. nebuvo pelno mokesčio sąnaudų, pripažintų kitose bendrosiose pajamose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti taikant 15 % mokesčio tarifą Lietuvoje.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2018 m. buvo tokie:

	2017 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Pripažinta nuosavame kapitale (15- ojo TFAS įtaka)	Mokestinių nuostolių perkėlimas	2018 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	1.676	114	-	(26)	1.764
Iki 2019-2022 m. keliami mokestiniai nuostoliai	722	(501)	-	-	221
Gautinos sumos Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)	2	(1)	- -	-	1
ataskaitoje	-	36		-	36
Sukaupimai	23	(20)	-	-	3
Nematerialusis turtas	2	(2)	-	-	-
Sutartiniai įsipareigojimai	-	17	12	-	29
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	2.425	(357)	12	(26)	2.054
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo neribotai keliamų mokestinių nuostolių Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą	(706)	(82)	-	-	(788)
nuo iki 2019-2022 m. keliamų mokestinių nuostolių Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą dėl	(323)	323	-	-	-
neaiškumų ateityje	-	(30)	-	-	(30)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.396	(146)	12	(26)	1.236
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(771)	(3)	(12)	26	(760)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	625	(149)	-	-	476
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nematerialus turtas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios	(176)	13	-	-	(163)
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1.911)	762	-	-	(1.149)
Dukterinių įmonių nepaskirstytasis pelnas	-	(9)	-	-	(9)
Sutarčių su klientais sudarymo išlaidos	-	20	(181)	-	(161)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(2.087)	786	(181)	-	(1.482)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	771	3	12	(26)	760
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	(1.316)	789	(169)	(26)	(722)
Atidėtais pelno mokestis, grynąja verte	(691)	640	(169)	(26)	(246)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti taikant 15 % mokesčio tarifą Lietuvoje ir 0% mokesčio tarifą Latvijoje.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2017 m. buvo tokie:

	2016 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Mokestinių nuostolių perkėlimas	Pokyčiai Latvijos pelno mokesčio įstatyme	2017 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	1.779	(3)	(100)	-	1.676
Iki 2018-2021 m. keliami mokestiniai nuostoliai	1.883	(1.161)	-	-	722
Gautinos sumos	2	-	-	-	2
Sukaupimai	24	4	-	(5)	23
Nematerialusis turtas	41	(39)	-	-	2
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	3.729	(1.199)	(100)	(5)	2.425
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo neribotai keliamų mokestinių nuostolių Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą	(869)	163	-	-	(706)
nuo iki 2018-2021 m. keliamų mokestinių nuostolių	(942)	619	-	-	(323)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.918	(417)	(100)	(5)	1.396
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(1.140)	364	-	5	(771))
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	778	(53)	(100)	-	625
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas	(1)	-	-	1	-
Nematerialus turtas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios	(279)	24	-	79	(176)
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	(895)	(1.016)	-	-	(1.911)
Investicijos į asocijuotąsias įmones	(47)	47	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1.222)	(945)	-	80	(2.087)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	1.140	(364)	-	(5)	771
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	(82)	(1.309)	-	75	(1.316)
Atidėtais pelno mokestis, grynąja verte	696	(1.362)	(100)	75	(691)

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2018 m. buvo tokie:

	2017 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Mokestinių nuostolių perkėlimas	2018 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	189	69	(26)	232
Iki 2019–2022 m. keliami mokestiniai nuostoliai Sukaupimai	722 1	(501) (1)	- -	221 -
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	912	(433)	(26)	453
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo iki 2019-2022 m. keliamų mokestinių
nuostolių	(323)	323	-	-
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų	589	(110)	(26)	453
įsipareigojimu	(589)	110	26	(453)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1.905)	757	-	(1.148)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1.905)	757	-	(1.148)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	589	(110)	(26)	453
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	(1.316)	647	(26)	(695)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(1.316)	647	(26)	(695)

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2017 m. buvo tokie:

	2016 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Mokestinių nuostolių perkėlimas	2017 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	164	62	(37)	189
Iki 2018–2021 m. keliami mokestiniai nuostoliai Sukaupimai	1.883 1	(1.161) -	- -	722 1
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	2.048	(1.099)	(37)	912
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo iki 2018-2021 m. keliamų mokestinių nuostolių	(942)	619	-	(323)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų	1.106	(480)	(37)	589
įsipareigojimu	(942)	316	37	(589)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	164	(164)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	(895)	(1.010)	-	(1.905)
Investicijos į dukterines/asocijuotąsias įmones	(47)	47	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(942)	(963)	-	(1,905)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	942	(316)	(37)	589
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	-	(1.279)	(37)	(1.316)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	164	(1.443)	(37)	(1.316)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo analizė:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis po 12 mėn.	475	624	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis per 12 mėn.	1	1	-	-
	476	625	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis po 12 mėn.	722	1.316	695	1.316
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis per 12 mėn.	-	-	-	-
	722	1.316	695	1.316

Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų sutikrinimas su teorine pelno mokesčio sąnaudų suma, gauta taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	(296)	12.644	(303)	12.750
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą Apmokestinamojo pelno nemažinančios (sąnaudos) /	44	(1.897)	45	(1.913)
neapmokestinamosios pajamos Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos, atsirandančios dėl atidėtojo pelno mokesčio turto nurašymo ar ankstesnio nurašymo panaikinimo	590	566	482	690
pasikeitus tikimybei jį panaudoti	(124)	(85)	(12)	(220)
Ankstesnių metų pelno mokesčio korekcija Nauda, atsirandanti dėl anksčiau nepripažinto praėjusio laikotarpio mokesčių nuostolio, kuriuo mažinamos ataskaitinio laikotarpio	-	(1)	-	-
mokesčių sąnaudos	132	-	132	-
Pokyčiai Latvijos pelno mokesčio įstatyme	-	75	-	-
Kita	(3)	5	(1)	-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	639	(1.337)	646	(1.443)

8 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamą grynąjį metų pelną iš per metus išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio.

2018 m. ir 2017 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis:

Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2018 m.	Akcijų skaičius (tūkst.)	Nominali vertė (eurais)	Išleistos/365 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
2017 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.564	0,29	365/365	11.564
2018 m. gegužės 23 d. įsigytos savos akcijos	(4)	0,29	222/365	(2)
2018 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.560	0,29	-	11.562

Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2017 m.	Akcijų skaičius (tūkst.)	Nominali vertė (eurais)	Išleistos/365 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
2016 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.587	0,29	365/365	11.587
2017 m. gegužės 22 d. įsigytos savos akcijos	(23)	0,29	223/365	(14)
2017 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.564	0,29	-	11.573

Vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno ir akcijų duomenys:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m. 2017 m.		2018 m. 2017 m.
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	343	11.307	343	11.307
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	11.562	11.573	11.562	11.573
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (eurais)	0,03	0,98	0,03	0,98

2018 metais vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie akcijų duomenys:

	Akcijų skaičius (tūkst.)	Išleistos/365 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis	-	-	11.562
(suteiktos 2016 m. gegužės 2 d.)	43	365/365	43
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2017 m. gegužės 3 d.)	11	365/365	11
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2017 m. gegužės 16 d.)	52	365/365	52
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2018 m. gegužės 3 d.)	48	242/365	32
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti	-	-	11.699

2017 metais vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie akcijų duomenys:

	Akcijų skaičius (tūkst.)	Išleistos/365 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti	-	-	11.573
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2016 m. gegužės 2 d.)	41	365/365	41
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2017 m. gegužės 3 d.)	11	242/365	7
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2017 m. gegužės 16 d.)	52	229/365	33
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti	-		11.654

8 Pelnas, tenkantis vienai akcijai (tęsinys)

2018 ir 2017 metais vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno duomenys:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m. 2017 m.		2018 m. 2017 m.
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	343	11.307	343	11.307
Išleistų ir potencialių paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	11.699	11.654	11.699	11.654
Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	0,03	0,97	0,03	0,97

9 Dividendai, tenkantys vienai akcijai

2018 m. ir 2017 m. dividendai nebuvo paskelbti.

Įsipareigojimų, susijusių su finansine veikla (dividendai), pokyčiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

	Grupė/Bendrovė
	Mokėtini dividendai
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	383
Dividendai, išmokėti patronuojančios įmonės akcininkams	(11)
Patvirtinti dividendai	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	372
Dividendai, išmokėti patronuojančios įmonės akcininkams	(6)
Patvirtinti dividendai	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	366

10 Ilgalaikis materialusis turtas

Grupė	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	4	194	198
Įsigijimai	-	35	35
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(1)	(1)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	4	228	232
Įsigijimai	-	187	187
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(1)	(1)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	4	414	418
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1	125	126
Nusidėvėjimas per metus	1	34	35
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(1)	(1)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	2	158	160
Nusidėvėjimas per metus	1	41	42
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(1)	(1)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	3	198	201
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2	70	72
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1	216	217

10 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	92	92
Įsigijimai	1	1
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	93	93
Įsigijimai	1	1
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	94	94

Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	90	90
Nusidėvėjimas per metus	1	1
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	91	91
Nusidėvėjimas per metus	1	1
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	92	92
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2	2
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2	2

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas už 2018 m. atitinkamai sudaro 42 tūkst. eurų ir 1 tūkst. eurų (2017 m. atitinkamai 35 tūkst. eurų ir 1 tūkst. eurų). Nei 2018 m., nei 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas nebuvo įkeistas.

11 Nematerialusis ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidų turtas

2018 m. gruodžio 31 d. šį finansinės būklės ataskaitos straipsnį sudaro:

Grupė	2018 m. gruodžio 31 d.

Nematerialusis turtas	3.216
Sutarčių su klientais sudarymo išlaidų turtas	1.646
Iš viso	4.862

11 Nematerialusis ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidų turtas (tęsinys)

Nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto sąskaitos judėjimas yra pateikiamas žemiau:

Grupė	Prestižas	Fondų valdymo teisės	Programinė įranga ir kitas nematerialus turtas	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	90	4.257		56 4.403
Įsigijimai	-	63		- 63
Dukterinių įmonių įsigijimai	-	-		5 5
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-		- -
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	90	4.320		61 4.471
Įsigijimai	- -	-		12 12
Dukterinių įmonių įsigijimai		-		- -
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-		- -
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	90	4.320		73 4.483
Sukaupta amortizacija:
2016 m. gruodžio 31 d. Likutis	-	621		33 654
Amortizacija per metus	-	291		12 303
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-		- -
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	912		45 957
Amortizacija per metus	-	298		12 310
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-		-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	-	1.210		57 1.267
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	90	3.408		16 3.514
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	90	3.110		16 3.216
Bendrovė			Programinė įranga	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis			29	29
Įsigijimai			-	-
Parduotas ir nurašytas turtas			-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis			29	29
Įsigijimai			-	-
Parduotas ir nurašytas turtas			-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis			29	29
Sukaupta amortizacija:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis			23	23
Amortizacija per metus			3	3
Parduotas ir nurašytas turtas			-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis			26	26
Amortizacija per metus			2	2
Parduotas ir nurašytas turtas			-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis			28	28

2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė
			3	3

11 Nematerialusis ir sutarčių su klientais sudarymo išlaidų turtas (tęsinys)

Nematerialusis turtas (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacija už 2018 m. atitinkamai sudaro 310 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų (2017 m. atitinkamai 303 tūkst. eurų ir 3 tūkst. eurų).

2018 m. gruodžio 31 d. pagrindiniai Grupės nematerialiojo turto objektai yra šie:

− 2-os pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių: 1) balansinė vertė lygi 535 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 6 metai (iš šios grupės fondų Latvijos įmonei priklauso 451 tūkst. eurų balansinės vertės fondai); 2) balansinė vertė lygi 1.000 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 10,75 – 11 metų; 3) balansinė vertė lygi 1.455 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 15,75 metų.
− 3-ios pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių balansinė vertė lygi 113 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 5,75 - 9 metų.
− Investiciniai fondai ir klientų portfeliai. Jų balansinė vertė siekia 7 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 1 metai.

2017 m. gruodžio 31 d. pagrindiniai Grupės nematerialiojo turto objektai yra šie:

− 2-os pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių: 1) balansinė vertė lygi 625 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 7 metai (iš šios grupės fondų Latvijos įmonei priklauso 527 tūkst. eurų balansinės vertės fondai); 2) balansinė vertė lygi 1.093 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 11,75 – 12 metų; 3) balansinė vertė lygi 1.548 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 16,75 metų.
− 3-ios pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių balansinė vertė lygi 128 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 6,75 - 10 metų.
− Investiciniai fondai ir klientų portfeliai. Jų balansinė vertė siekia 14 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 2 metai.

Sutarčių su klientais sudarymo išlaidos

Sutarčių su klientais sudarymo išlaidų sąskaitos judėjimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė
Likutis 2018 m. sausio 1 d. (15-ojo TFAS įtaka)	1.211
Patirta išlaidų per laikotarpį	596
Amortizacija	(161)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	1.646

12 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė	Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones	-	10.144	10.144
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	22.745	22.745
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir
kitos gautinos sumos, išskyrus
gautinus mokesčius Finansinis turtas, vertinamas tikrąja	7.573	-	7.573
verte, kurios pasikeitimai
pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje	-	19.857	19.857
Kitas finansinis turtas, vertinamas
amortizuota savikaina	386	-	386
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.048	-	2.048
Iš viso	10.007	52.746	62.753

Grupė	Investicijos, skirtos parduoti	Paskolos ir gautinos sumos	Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones	-	-	-	13.994	13.994
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	-	-	20.008	20.008
Investicijos, skirtos parduoti	494	-	-	-	494
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos
gautinos sumos, išskyrus gautinus
mokesčius	-	1.866	-	-	1.866
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja
verte, kurios pasikeitimai pripažįstami
pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-	-	23.780	23.780
Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo
termino	-	-	395	-	395
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	2.133	-	-	2.133
Iš viso	494	3.999	395	57.782	62.670

Grupė Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje	2018 m. gruodžio 31 d. Finansiniai Finansiniai įsipareigojimai, įsipareigojimai, vertinami vertinamas amortizuota tikrąja verte, savikaina kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje		2017 m. gruodžio 31 d. Finansiniai Finansiniai įsipareigojimai, įsipareigojimai, vertinami vertinamas amortizuota tikrąja verte, savikaina kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje
Skolos tiekėjams Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos, išskyrus mokėtinus mokesčius ir mokėtinas	400	-	190	-
išmokas darbuotojams	567	52	732	-
Iš viso	967	52	922	-

12 Finansinės priemonės pagal kategorijas (tęsinys)

Bendrovė	Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones	-	10.144	10.144
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	22.499	22.499
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos
gautinos sumos	6.640	-	6.640
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami pelno
(nuostolių) ataskaitoje	-	16.385	16.385
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	670	-	670
Iš viso	7.310	49.028	56.338

Bendrovė	Investicijos, skirtos parduoti	Paskolos ir gautinos sumos	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones	-	-	13.994	13.994
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	-	20.008	20.008
Investicijos, skirtos parduoti	494	-	-	494
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos
gautinos sumos	-	217	-	217
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno
(nuostolių) ataskaitoje	-	-	22.364	22.364
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	1.050	-	1,050
Iš viso	494	1.267	56.366	58.127

Bendrovė	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje		Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina

Gautos paskolos	-	398
Skolos tiekėjams	4	3
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos, išskyrus mokėtinus mokesčius ir mokėtinas
išmokas darbuotojams	430	438
Iš viso	434	839

13 Tikrosios vertės vertinimai

Finansinės priemonės, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte

Pagrindinės Grupės ir Bendrovės finansinės priemonės, kurios finansinės būklės ataskaitoje nėra apskaitomos tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, , pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, obligacijos, gautos paskolos, skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos bei 2017 m. investicijos, skirtos parduoti.

Tikroji vertė atspindi kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų, pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, skolų tiekėjams ir kitų mokėtinų sumų 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. balansinės vertės yra artimos jų tikrajai vertei, nes jie yra trumpalaikiai ir diskonto poveikis jiems yra nereikšmingas.

Bendrovės gautų paskolų balansinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanos normos. Gautų paskolų tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus 3 proc. palūkanų norma 2017 m. gruodžio 31 d. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

2018 m. gruodžio 31 d. obligacijų tikroji vertė yra 390 tūkst. eurų (balansinė vertė – 386 tūkst. eurų). Tai 1 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Grupė naudoja šią hierarchiją nustatydama ir atskleisdama tikrąją finansinių priemonių vertę pagal vertinimo metodą:

1 lygis: kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui ar įsipareigojimams;

2 lygis: kiti metodai, kurių duomenys, turintys didelės įtakos fiksuojamai tikrajai vertei, yra tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi rinkoje;

3 lygis: metodai, kurių duomenys, turintys didelės įtakos fiksuojamai tikrajai vertei, nesiremia rinkoje stebimais duomenimis.

Po 2014 m. įvykusio atskyrimo Bendrovė tapo investiciniu subjektu pagal 10-ąjį TFAS, o Grupės dukterinės bei asocijuotosios įmonės vertinamos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujamų aktyvioje rinkoje, tikroji vertė remiasi kotiruojama rinkos kaina balanso sudarymo dieną. Rinka laikoma aktyvia, jei kotiruojamos kainos yra reguliariai ir lengvai pasiekiamos biržoje ir šios kainos atspindi faktinius ir reguliariai vykstančius rinkos sandorius pagal ištiestosios rankos principą. Kotiruojamos rinkos kainos, kurias Grupė naudoja vertindama turimą finansinį turtą, yra biržos prekybos sesijos uždarymo kaina vertinimo dieną.

Kiekvieną ketvirtį Bendrovės darbuotojai ir analitikai atlieka 3-iam lygiui priskiriamų finansinių priemonių vertinimą. Vertė nustatoma ketvirčio paskutinei dienai. Bendrovės vadovybė peržiūri analitikų paruoštus vertinimus.

Investicija į UAB "Litagra" (žemės ūkio segmentas) vertinta įvertinta dviejų metodų - EBITDA daugiklių metodo, atimant grynąją skolą bei kainos ir buhalterinės vertės santykio (P/BV) metodo - vidurkio pagrindu. EBITDA buvo imta už tris paskutinius 12 mėnesių laikotarpius, pasibaigiančius ataskaitinio laikotarpio pabaigai, didesnį svorį suteikiant paskutinių 12 mėnesių skaičiams.

Investicija į pastatų priežiūros sektoriaus įmones buvo vertinta pagal pastarųjų dvylikos mėnesių EBITDA, taikant Lietuvos rinkoje veikiančios ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje listinguojamos palyginamosios įmonės City Service SE daugiklį. Kitų užsienio įmonių daugiklių, kurie buvo didesni už taikytą skaičiavimuose, nuspręsta nenaudoti, nes pastatų priežiūra – lokalus verslas, itin priklausomas nuo Lietuvos teisinės ir verslo aplinkos. Kitos pastatų priežiūros įmonės, veikiančios Lietuvoje, nėra akcinės bendrovės.

UAB "Kelio ženklai" įvertinta apskaičiavus jos turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę. UAB "Kelio ženklai" pagrindinis turtas – pastatai – vertinti naudojant lyginamąjį metodą. UAB "Kelio ženklai" vertė vertinimo metu atitiko šios įmonės likvidacinę vertę.

UAB "Mundus" vertinta jos valdomą turtą padauginus iš valdomo turto daugiklio ir pritaikius nuolaida dėl įmonės mažumo ir rinkos likvidumo trūkumo. Valdomo turto daugiklis apskaičiuotas pagal palyginamųjų turto valdymo įmonių vertės rinkoje ir valdomo turto santykį.

Investicijos į UAB "MD Partners" yra įvertintos pagal jos grynojo turto tikrąją vertę, kur pagrindinis netiesiogiai valdomas turtas – investicija į MAIB banką – yra įvertinta dviejų metodų – kainos ir pelno (P/E) bei P/BV metodų pagal palyginamųjų bankų duomenis – vidurkio pagrindu bei taikant nuolaidą, už kurią investicija įsigyta.

Veiklos nevykdančios įmonės įvertintos pagal jų nuosavo kapitalo dydį, nes jos turi tik pinigus ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Bendrovės ir Grupės naudoti dukterinių bei asocijuotųjų įmonių vertinimo metodai ir duomenys 2018 m. gruodžio 31 d.:
Veiklos pobūdis	Tikroji vertė	Vertinimo modelis	Naudoti duomenys	Naudotų duomenų reikšmės
Pastatų priežiūra (3 lygis)		Rinkoje palyginamos	EBITDA daugiklis	11,9
	3.996	įmonės	EBITDA, tūkst. eurų	310
			EBITDA daugiklis	8,85-10,97
Žemės ūkis (UAB "Litagra")		Rinkoje palyginamos	P/BV daugiklis	0,67-0,85
(3 lygis)	12.223	įmonės	EBITDA, tūkst. eurų	2.805
			Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo	10%
Kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas ir nevykdantys veiklos SPS (3 lygis)	518	Grynojo turto tikroji vertė	-	-
		Rinkoje palyginamos įmonės	Valdomas turtas, tūkst. eurų	18.634
Turto valdymas (UAB "Mundus") (3 lygis)*	246		Valdomo turto daugiklis Nuolaida dėl įmonės mažumo ir rinkos likvidumo trūkumo	0,0248 20%
		Rinkoje palyginamos	P/BV daugiklis	0,81
		įmonės	P/E daugiklis	7,3
Investicinis subjektas (UAB "MD			Grynasis pelnas, tūkst. eurų	27
Partners", investicijos į MAIB) (3 lygis)	5.314		Nuosavas kapitalas, tūkst. eurų	199
			Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo ir šalies rizikos	69%
Veiklos nevykdančios SPĮ (2 lygis)	316	Grynojo turto tikroji vertė	-	-

*Aktualu tik Grupei

Bendrovės ir Grupės naudoti dukterinių bei asocijuotųjų įmonių vertinimo metodai ir duomenys 2017 m. gruodžio 31 d.:

Veiklos pobūdis	Tikroji vertė	Vertinimo modelis	Naudoti duomenys	Naudotų duomenų reikšmės
Pastatų priežiūra (3 lygis)	3.579	Rinkoje palyginamos	EBITDA daugiklis	8
		įmonės	EBITDA, tūkst. eurų	392
			EBITDA daugiklis	7,29-8,88
Žemės ūkis (UAB "Litagra") (3 lygis)		Rinkoje palyginamos	P/BV daugiklis	0,79-0,98
	9.972	įmonės	EBITDA, tūkst. eurų	3.041
			Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo	10%
Kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas ir nevykdantys veiklos SPS (3 lygis)	972	Grynojo turto tikroji vertė	-	-
Investicinis subjektas (UAB "Cedus invest") (2 lygis) (3 pastaba)	9.428	Grynojo turto tikroji vertė	-	-
Veiklos nevykdančios SPĮ (2 lygis)	15	Grynojo turto tikroji vertė	-	-

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Toliau lentelėje pateiktas vienos ar kelių prielaidų, naudojamų taikant vertinimo modelius, pasikeitimų poveikis remiantis pagrįstomis galimomis alternatyviomis prielaidomis:

Veiklos pobūdis	Rinkoje nestebimi	Pagrįstas	Vertinimo pokytis +/-
	duomenys	galimas pokytis +/- (absoliuti vertė/baziniai punktai/%)	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Pastatų priežiūra (3 lygis)	EBITDA daugiklis	1	310/(310)	392/(392)
	EBITDA	5%	184/(184)	157/(157)
	EBITDA daugiklis	0,5	179/(179)	180/(180)
Žemės ūkis (UAB "Litagra")	P/BV daugiklis	0,1	712/(712)	553/(553)
(3 lygis)	EBITDA	5%	275/(275)	200/(200)
	Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo	100 bazinių punktų	(136)/136	(111)/111
	P/BV daugiklis	0,1	242/(242)	-
	P/E daugiklis	1	330/(330)	-
Investicinis subjektas (UAB "MD Partners", investicijos į MAIB) (3 lygis)	Grynasis pelnas, tūkst. eurų Nuosavas kapitalas,	5%	120/(120)	-
	tūkst. eurų	5%	98/(98)	-
	Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo ir šalies rizikos	100 bazinių punktų	(142)/142	-

Šioje lentelėje pateiktas Grupės turtas bei įsipareigojimai, 2018 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	3.996	3.996
- Bankinis sektorius	-	-	5.314	5.314
- Kita veikla	-	316	518	834
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	12.223	12.223
- Nekilnojamasis turtas	10.276	-	-	10.276
- Turto valdymas Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-	246	246
- Informacinės technologijos	2.833	-	-	2.833
- Bankinis sektorius	14.796	-	-	14.796
- Kitos paprastosios akcijos	1	167	494	662
- Kolektyvinio investavimo subjektai - fondai	-	396	1.170	1.566
Turto iš viso	27.906	879	23.961	52.746
Įsipareigojimai	-	-	52	52

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Šioje lentelėje pateiktas Bendrovės turtas bei įsipareigojimai, 2018 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	3.996	3.996
- Bankinis sektorius	-	-	5.314	5.314
- Kita veikla	-	316	518	834
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	12.223	12.223
- Nekilnojamasis turtas Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	10.276	-	-	10.276
- Informacinės technologijos	2.512	-	-	2.512
- Bankinis sektorius	13.212	-	-	13.212
- Kitos paprastosios akcijos	-	167	494	661
Turto iš viso	26.000	483	22.545	49.028
Įsipareigojimai	-	-	-	-

Šioje lentelėje pateiktas Grupės turtas bei įsipareigojimai, 2017 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	3.579	3.579
- Kita veikla	-	9.443	972	10.415
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	9.972	9.972
- Nekilnojamasis turtas Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	10.036	-	-	10.036
- Informacinės technologijos	2.853	-	-	2.853
- Bankinis sektorius	18.111	-	-	18.111
- Kitos paprastosios akcijos	1	172	-	173
- Kolektyvinio investavimo subjektai - fondai	-	529	554	1.083
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius	1.560	-	-	1.560
Turto iš viso	32.561	10.144	15.077	57.782
Įsipareigojimai	-	-	-	-

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Šioje lentelėje pateiktas Bendrovės turtas bei įsipareigojimai, 2017 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	3.579	3.579
- Kita veikla	-	9.443	972	10.415
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	9.972	9.972
- Nekilnojamasis turtas	10.036	-	-	10.036
Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu
priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje
- Informacinės technologijos	2.521	-	-	2.521
- Bankinis sektorius	18.111	-	-	18.111
- Kitos paprastosios akcijos	-	172	-	172
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius	1.560	-	-	1.560
Turto iš viso	32.228	9.615	14.523	56.366
Įsipareigojimai	-	-	-	-

2018 ir 2017 m. nebuvo jokio turto, kuris būtų perkeltas iš 1 lygio į 2 lygį ar atvirkščiai.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris, remiantis 39-ojo TAS reikalavimais, buvo vertinamas savikaina, nes jo tikroji vertė negalėjo būti patikimai nustatyta, kadangi šiam turtui nebuvo kotiruojamų rinkos kainų aktyvioje rinkoje. 2018 m. Grupės ir Bendrovės vertinimu šių investicijų vertė iš esmės nesiskiria nuo savikainos.

3 lygiui priskiriamos finansinės priemonės

Grupės politika yra pripažinti judėjimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių tuomet, kai įvyksta įvykis arba pasikeičia aplinkybės, lemiančios tokį judėjimą.

Lentelėje pateikti Bendrovės ir Grupės 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

	Pastatų priežiūra	Žemės ūkis	Turto valdymas*	Bankinis sektorius	Kita veikla	Kolektyvinio investavimo subjektai*	Iš viso
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	3.579	9.972	-	-	972	554	15.077
Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje (parodomi eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje,
tikrosios vertės grynasis pokytis")	417	2.251	(19)	589	(594)	116	2.760
Suteiktos paskolos	-	-	-	-	95	-	95
Priskaičiuotos palūkanos Pergrupavimas iš investicijų,	-	-	-	-	45	-	45
skirtų parduoti	-	-	-	-	494	-	494
Įsigijimai	-	-	265	4.725	-	500	5.490
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	3.996	12.223	246	5.314	1.012	1.170	23.961
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pokytis, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje *Aktualu tik Grupei.	417	2.251	(19)	589	(594)	116	2.760

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

3 lygiui priskiriamos finansinės priemonės (tęsinys)

Grupės neapibrėžto atlygio (3 lygio finansinių įsipareigojimų vertinimas) už laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d. , pokyčiai pteikti žemiau:

Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. -

Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje (parodomi eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis") Asocijuotosios įmonės įsigijimo neapibrėžtas atlygis (4 pastaba)	25 (77)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	(52)
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pokytis, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	25

Lentelėje pateikti Bendrovės ir Grupės 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

	Pastatų priežiūra	Žemės ūkis	Kita veikla	Kolektyvinio investavimo subjektai*	Iš viso
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	4.484	15.371	953	-	20.808
Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje (parodomi eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje,
tikrosios vertės grynasis pokytis")	(905)	4.029	(183)	54	2.995
Suteiktos paskolos	-	-	165	-	165
Priskaičiuotos palūkanos	-	-	37	-	37
Įsigijimai Perklasifikavimas į dukterines įmones dėl	-	-	-	500	500
asocijuotos įmonės pardavimo (perkelta į 2 lygį)	-	(9.428)	-	-	(9.428)
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	3.579	9.972	972	554	15.077
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pokytis, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui, valdomam ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje	(905)	4.029	(183)	54	2.995

*Aktualu tik Grupei.

14 Finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina (2017 m. - finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino)

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Investicijos, skirtos parduoti
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos (apskaitomos savikaina)	-	494	-	494
	-	494	-	494
Prekybinis finansinis turtas
Paprastosios akcijos - kotiruojamos	-	1.560	-	1.560
	-	1.560	-	1.560
Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (išskyrus prekybinį)
Paprastosios akcijos - kotiruojamos	17.630	20.965	15.724	20.632
Investiciniai vienetai	1.566	1.083	-	-
Paprastosios akcijos - nekotiruojamos	661	172	661	172
	19.857	22.220	16.385	20.804
Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, iš viso	19.857	23.780	16.385	22.364
Ilgalaikis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje Trumpalaikis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios	19.857	20.804	16.385	20.804
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	2.976	-	1.560
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina (2017 m. - laikomas iki išpirkimo termino)

2018 m. Grupė į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, papildomai investavo 691 tūkst. eurų pinigais ir pardavė jo už 206 tūkst. eurų sumą pinigais.

Obligacijos 386 395 - -

386 395 - -

2018 m. Grupė ir Bendrovė pardavė prekybinio finansinio turto už 1.971 tūkst. eurų sumą.

2017 m. Grupė į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, papildomai investavo 741 tūkst. eurų pinigais ir pardavė jo už 637 tūkst. eurų sumą pinigais.

Kotiruojamų paprastųjų akcijų ir listinguojamų obligacijų tikroji vertė yra nustatyta pagal skelbtas kainų kotiruotes aktyvioje rinkoje (1 lygis).

Nekotiruojamos paprastosios akcijos vertinamos įsigijimo savikaina. Jų tikroji vertė nėra atskleista, nes ji negali būti patikimai nustatyta. Bendrovė, kaip nekontroliuojanti akcininkė, gauna ribotą informaciją apie šias investicijas. Yra tik keletas palyginamų įmonių Europoje. Šiems vertybiniams popieriams nėra likvidžios rinkos. Per pastaruosius metus stebimi tik keletas smulkių sandorių. Bendrovė ketina perleisti šių įmonių akcijas tuo atveju, jei įmonės kontrolinis akcijų paketas bus parduodamas kitiems investuotojams arba jei esami įmonių akcininkai pasiūlys patrauklią kainą.

Obligacijų, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje, tikroji vertė nustatoma pagal stebimus rinkos duomenis (atsižvelgiant į palyginamų emitentų listinguojamas obligacijas su panašiu likusiu terminu iki išpirkimo, pinigų srautų modeliais, valiutos bei kredito rizika ir palūkanomis).

Skolos vertybinių popierių kredito kokybė gali būti vertinama pagal emitento išorinius kredito reitingus:

		Grupė
	2018 m.	2017 m.
"Moody's" reitingai
Nuo BA1 iki BA3		386 395
		386 395

Skolos priemonių vertės sumažėjimo nuostolis, nustatytas pagal tikėtinus 12 mėnesių kredito nuostolius, yra nereikšmingas.

15 Suteiktos paskolos

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės suteiktos paskolos, kurių nominalios vertės atitinkamai sudarė 682 tūkst. eurų ir 682 tūkst. eurų, buvo nuvertėjusios ir pilnai nuvertintos nuo 2009 m. 9-ojo TFAS taikymo įtakoje suteiktos paskolos buvo nurašytos, bet joms toliau taikoma vykdymo užtikrinimo veikla.

16 Pirkėjų įsiskolinimai, kitos gautinos sumos ir sutarties turtas

	Grupė		Bendrovė
	2018 m. 2017 m.		2018 m.	2017 m.
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, bendrąja verte	7.721	1.876	6.779	217
Gautini mokesčiai, bendrąja verte	20	37	-	-
Sutarties turtas Atėmus: abejotinų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės	110	-	-	-
sumažėjimą	(148)	(10)	(139)	-
	7.703	1.903	6.640	217

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas per 2018 m. ir 2017 m. yra įtrauktas į "finansinio ir sutarties turto vertės sumažėjimo " straipsnį pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Pirkėjų įsiskolinimų ir kitos gautinos sumos yra be palūkanų, o jų apmokėjimo terminas paprastai yra 10–30 dienų. Gautinos sumos iš susijusių šalių detaliau aprašytos 27-oje pastaboje.

Pasikeitimas Grupės ir Bendrovės gautinų sumų vertės sumažėjimo sąskaitoje yra toks:

	Grupė	Bendrovė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	11	-
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	-	-
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos	(1)	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10	-
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	139	139
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos	(1)	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	148	139

Grupės pirkėjų įsiskolinimų, kitų gautinų sumų ir sutarties turto senėjimo analizė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d.:

Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir nenuvertėję	Mažiau nei 30 dienų	30 - 90 dienų	90 - 180 dienų	Daugiau nei 180 dienų	Iš viso
925	3	2	2.004	4.787	7.721
110	-	-	-	-	110
- 1.035	- 3	- 2	- 2.004	(148) 4.639	(148) 7.683
1,685	-	1	-	190	1.876
-	-	-	-	(10)	(10) 1.866
	1,685	-	1	-	180

16 Pirkėjų įsiskolinimai, kitos gautinos sumos ir sutarties turtas (tęsinys)

Bendrovės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d.:

	Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir nenuvertėję	Mažiau nei 30 dienų	30 - 90 dienų	90 - 180 dienų	Daugiau nei 180 dienų	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, bendrąja verte	9	-	-	2.000	4.770	6.779
Tikėtini nuostoliai Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus nuostolius	- 9	- -	- -	- 2.000	(139) 4.631	(139) 6.640
2017 m. gruodžio 31 d. Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, bendrąja verte	37	-	-	-	180	217
Tikėtini nuostoliai Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus nuostolius	- 37	- -	- -	- -	- 180	- 217

17 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.		2017 m.

Pinigai banke	2.048	2.133	670	1.050
	2.048	2.133	670	1.050

Pinigai banke uždirba palūkanas pagal kintamas palūkanų normas, atsižvelgiant į kiekvienos dienos bankų indėlių palūkanų normas.

Grupės ir Bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai nėra įkeisti.

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo buvusius terminuotus indėlius bankrutavusiame AB banke "Snoras", kurių terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai ir kurių visai balansinei vertei buvo pripažintas vertės sumažėjimas. 9-ojo TFAS taikymo įtakoje jie buvo nurašyti 2018 m. sausio 1 d., bet jiems toliau taikoma vykdymo užtikrinimo veikla (bendroji vertė 3.122 tūkst. eurų).

Visi grynųjų pinigų likučiai ataskaitų sudarymo dieną turi mažą kredito riziką, o vertės sumažėjimo nuostoliai, nustatyti pagal 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius, sudaro nereikšmingą sumą.

Pinigų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus :

		Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
"Moody's" reitingai
"Prime-1"	749	1.668	6	892
"Prime-3"	808	-	639	-
Ne "Prime"	491	465	25	158
	2.048	2.133	670	1.050

18 Riboto naudojimo pinigai

2017 m. Bendrovė buvo deponavusi pinigus AB Šiaulių banke, kaip užtikrinimo priemonę būsimam įsipareigojimui nupirkti 100 proc. AS "Finasta atklātais pensiju fonds" akcijų (ši įmonė valdo III-ios pakopos pensijų fondus Latvijoje; dabartinis pavadinimas AS "INVL atklātais pensiju fonds"; 4 pastaba). 2017 m., užbaigus AS "INVL atklātais pensiju fonds" akcijų įsigijimą, deponuoti pinigai buvo grąžinti.

19 Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

Įstatinį akcinį kapitalą sudaro 11.865.993 paprastosios vardinės akcijos (2017 m. gruodžio 31 d. - 11.865.993), kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2017 m. pokyčiai

Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Bendrovė vykdė savų akcijų supirkimą per oficialaus siūlymo rinką. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 120.000 vnt. Supirkimo kaina – 4,55 EUR už akciją. Buvo supirkta 23.076 vnt. akcijų (0,19 % įstatinio kapitalo) už 106 tūkst. eurų, įskaitant tarpininkavimo mokesčius. Už akcijas atsiskaityta 2017 m. gegužės 22 d. Įsigytos savos akcijos balsavimo teisių nesuteikia.

2018 m. pokyčiai

Nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. Bendrovė vykdė savų akcijų supirkimą per oficialaus siūlymo rinką. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 200.000 vnt. Supirkimo kaina – 5,53 EUR už akciją. Buvo supirkta 3.396 vnt. akcijų (0,03 % įstatinio kapitalo) už 19 tūkst. eurų, įskaitant tarpininkavimo mokesčius. Už akcijas atsiskaityta 2018 m. gegužės 23 d. Įsigytos savos akcijos balsavimo teisių nesuteikia.

20 Rezervai

Pasikeitimai privalomajame ir kituose rezervuose buvo tokie:

Grupė	Privalomasis rezervas	Savų akcijų įsigijimo rezervas	Rezervas akcijoms suteikti	Mokėjimų akcijomis rezervas	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.	477	11.121	-	346	11.944
Pervedimai į rezervus	13	-	-	-	13
Mokėjimas akcijomis	-	-	-	114	114
2017 m. gruodžio 31 d.	490	11.121	-	460	12.071
Pervedimai į rezervus	13	-	900	(460)	453
Mokėjimas akcijomis	-	-	-	224	224
2018 m. gruodžio 31 d.	503	11.121	900	224	12.748

Bendrovės rezervai yra tokio pat dydžio kaip Grupėje, išskyrus privalomąjį rezervą, kuris lygus 473 tūkst. eurų 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2018 m. balandžio 30 d., buvo nuspręsta perkelti 900 tūkst. eurų iš nepaskirstytojo pelno ir mokėjimų akcijų rezervo į rezervą akcijoms suteikti.

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtas finansines ataskaitas, kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Šis rezervas gali būti panaudotas tik sukauptiems nuostoliams padengti.

Savų akcijų įsigijimo rezervas

Savų akcijų įsigijimo rezervas yra sudaromas savų akcijų įsigijimui, kad būtų galima palaikyti jų likvidumą ir valdyti kainos svyravimus. Jis yra sudaromas iš paskirstytinojo pelno visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkams nusprendus. Rezervas negali būti naudojamas įstatinio kapitalo didinimui. Rezervo dydis negali kisti, kai Bendrovė įsigyja savų akcijų, bet jis sumažinamas, kai savos akcijos yra anuliuojamos. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai gali nuspręsti sumas, nepanaudotas savų akcijų įsigijimui, pervesti į nepaskirstytąjį pelną.

Rezervas akcijoms suteikti

Rezervas akcijoms suteikti yra sudaromas, kai akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją. Rezervo akcijoms suteikti dydis turi būti ne mažesnis už suteikiamų akcijų emisijos kainų sumą, kai akcijos suteikiamos neatlygintinai, ir (ar) suteikiamų akcijų emisijos kainų sumos ir sumų, kurias už akcijas moka jas įgyjantys asmenys, skirtumą, kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai;

20 Rezervai (tęsinys)

Mokėjimų akcijomis rezervas

Mokėjimo akcijomis rezerve yra pripažįstama mokėjimų pagrindiniams vadovams nuosavybės priemonėmis vertė.

Bendrovė kasmet Grupės darbuotojams pasiūlo akcijų pasirinkimo sandorius. Pagrindinės sutarčių sąlygos:

darbuotojas įgyja teisę įsigyti akcijas praėjus trims metams po akcijų pasirinkimo sutarčių sudarymo, ankstesnis pasinaudojimas šia teise negalimas;
akcijų įsigijimo kaina 1 euras;
kai kurie sandoriai turi teisių gauti akcijas sąlygų, susijusių su paslaugomis. Dalies akcijų įsigijimo teisė įsigalioja ateityje per tris metus, jei darbuotojo darbo sutartis iki tos datos nenutrūksta.
suėjus pasinaudojimo teise įsigyti akcijas terminui, teisė įsigyti akcijas bus realizuojama darbuotojui pardavus Bendrovės turimas savas akcijas, arba pasiūlius jam pasirašyti naujai išleidžiamas Bendrovės akcijas;
akcijų pasirinkimo sandorių darbuotojas negali perleisti.

Mokėjimų akcijomis vertė paskaičiuota naudojant Black-Scholes metodą. Vertei skaičiuoti imtas istorinis akcijos kainos kintamumo dydis.

Žemiau pateikiama Bendrovės suteiktų akcijų pasirinkimo sandorių suvestinė:

	Akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, tūkst.
	2018 m.	2017 m.
Likutis sausio 1 d.	140	121
Suteikta per metus	60	79
Už suteiktas paslaugas sukaupto kiekio metų pabaigoje pokytis	1	(60)
Likutis gruodžio 31 d.	201	140
Gruodžio 31 d. įvykdytos akcijų suteikimo sąlygos ir sandoriai vykdytini	169	127

Akcijų pasirinkimo sandoriai, galiojantis metų pabaigoje turi šias pabaigos datas bei duomenys, naudoti nustatant jų tikrąją vertę pateikti žemiau:

2018 m. gruodžio 31 d.	Pabaigos data	Akcijų pasirinkimo sandoriai, tūkst.	Akcijos kaina	Akcijos kainos kintamu mo dydis	Numatoma dividendų norma	Rizikos palūkanų norma	Vieno akcijų pasirinkimo sandorio tikroji vertė
Suteikta 2016 m. gegužės 2 d.	2019 m. gegužės 2 d.	53	3,91	36,52%	0%	(0,448%)	2,90
Suteikta 2017 m. gegužės 3 d.	2020 m. gegužės 3 d.	14	4,35	33,58%	0%	(0,641%)	3,33
Suteikta 2017 m. gegužės 16 d. 2020 m. gegužės 3 d.		65	4,55	33,60%	0%	(0,578%)	3,53
Suteikta 2018 m. gegužės 3 d. Sukaupta 2018 m. gruodžio 31	2021 m. gegužės 3 d. 2022 m. balandžio 30	60	5,25	32,38%	0%	(0,423%)	4,24
d.	d.	9	4,70	31,37%	0%	(0,498%)	3,68
Iš viso	-	201	-	-	-	-	-

2017 m. gruodžio 31 d.	Pabaigos data	Akcijų pasirinkimo sandoriai, tūkst.	Akcijos kaina	Akcijos kainos kintamu mo dydis	Numatoma dividendų norma	Rizikos palūkanų norma	Vieno akcijų pasirinkimo sandorio tikroji vertė
Suteikta 2016 m. gegužės 2 d.	2019 m. gegužės 2 d.	53	3,91	36,52%	0%	(0,448%)	2,90
Suteikta 2017 m. gegužės 3 d.	2020 m. gegužės 3 d.	14	4,35	33,58%	0%	(0,641%)	3,33
Suteikta 2017 m. gegužės 16 d. 2020 m. gegužės 3 d. Sukaupta 2017 m. gruodžio 31	2021 m. balandžio 30	65	4,55	33,60%	0%	(0,578%)	3,53
d.	d.	8	5,30	34,86%	0%	(0,442%)	4,29
Iš viso	-	140	-	-	-	-	-

2018 m. ir 2017 m. mokėjimų akcijų sąnaudos pripažįstamos Bendrovės ir Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip "Išmokos darbuotojams" tikrąja akcijų pasirinkimo sandorių verte. 2018 m. ir 2017 m. Grupė pripažino atitinkamai 224 tūkst. eurų ir 114 tūkst. eurų sąnaudų. 2018 m. Bendrovė pripažino 34 tūkst. eurų sąnaudų ir 190 tūkst. eurų kaip papildomą investiciją į konsoliduojamas dukterines įmones. 2017 m. Bendrovė pripažino 41 tūkst. eurų sąnaudų ir 73 tūkst. eurų kaip papildomą investiciją į konsoliduojamas dukterines įmones.

21 Gautos paskolos

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nėra gavusi paskolų. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra gavusi paskolą iš UAB "Invalda INVL Investments". 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė nėra gavusi paskolų.

Gautoms paskoloms metų eigoje taikomas faktinių palūkanų normos svertinis vidurkis:

		Grupė	Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Gautos paskolos	-	-	3,00%	3,00%

Įsipareigojimų, susijusių su finansine veikla (paskolos), pokyčiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

	Bendrovė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	398
Sumokėtos palūkanos	(12)
Palūkanų sąnaudos (i)	12
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	398
Grąžinta paskola	(398)
Sumokėtos palūkanos	(7)
Palūkanų sąnaudos	7
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	-

22 Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams yra be palūkanų ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 14–60 dienų. Su susijusiomis šalimis susijusių skolų terminai ir sąlygos aprašyti 27-oje pastaboje.

23 Sutartiniai įsipareigojimai

Sutartinių įsipareigojimų pokyčiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

	Grupė
Likutis 2018 m. sausio 1 d. (15-ojo TFAS įtaka)	82
Per laikotarpį gauti pinigai veiklos įsipareigojimų vykdymui	127
Per laikotarpį pripažintos pajamos dalinai įvykdžius veiklos įsipareigojimus	(12)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	197
Ilgalaikiai sutartiniai įsipareigojimai	175
Trumpalaikiai sutartiniai įsipareigojimai	22

24 Kiti įsipareigojimai

Kiti trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai parodyti lentelėje:

Grupė Bendrovė
2018 m. 2017 m. 2018 m.	2017 m.
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtini dividendai 366 372 366	372
Neapibrėžtasis atlygis – finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje 52 - -	-
Kitos mokėtinos sumos 201 360 64	66
619 732 430	438
Nefinansiniai įsipareigojimai
Mokėtini atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos 1.006 713 40	29
Mokėtini mokesčiai 168 16 -	-
Kitos mokėtinos sumos - 30 -	-
1.174 759 40	29
Iš viso kitų trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų 1.793 1.491 470	467
Ilgalaikiai įsipareigojimai - - -	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai 1.793 1.491 470	467

25 Finansinis rizikos valdymas

25.1 Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos, likvidumo), veiklos ir teisinei rizikoms. Grupės lygmenyje strateginį rizikos valdymą vykdo valdyba. Veiklos rizikos valdymą atlieka kiekvienos įmonės direktoriai. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių ir procedūrų funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.

Pagrindinius Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos. Pagrindinis šių finansinių įsipareigojimų tikslas – padidinti Grupės ir Bendrovės veiklos finansavimą. Grupė ir Bendrovė turi įvairaus finansinio turto: pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, investicijos į nuosavybės ir skolos vertybinius popierius, terminuotieji indėliai banke ir iš pagrindinės veiklos gaunami pinigai. Iki šiol Grupė ir Bendrovė nenaudojo išvestinių finansinių priemonių rizikai mažinti, nes, vadovybės nuomone, tam nebuvo poreikio.

Grupė yra valdoma taip, kad pagrindinės jos vykdomos veiklos būtų nepriklausomos viena nuo kitos. Taip yra diversifikuojama veiklos rizika ir sudaromos sąlygos parduoti bet kurį valdomą verslą, nesukuriant rizikos Bendrovei ir Grupei.

Bendrovė vykdo politiką, pagal kurią nesuteikia Grupės įmonėms garantijų ar laidavimų. Grupės įmonės paprastai neteikia garantijų viena kitai.

Pagrindinės iš finansinių priemonių kylančios rizikos yra rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kainos riziką), likvidumo rizika ir kredito rizika. Rizikos yra įvardintos ir aprašytos toliau.

25 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

25.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Kredito rizika

Kredito rizika yra rizika, kad viena finansinės priemonės šalis patirs finansinių nuostolių, nes kita šalis neįvykdys savo prievolės. Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, riboto naudojimo pinigų, indėlių bankuose ir kitose finansinėse institucijose, taip pat dėl nesumokėtų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, negrąžintų suteiktų paskolų bei skolos vertybinių popierių.

Grupės kredito rizika yra vertinama atskirai pagal segmentus.

Maksimali galima kredito rizika ir prekybos ir kitų gautinų sumų bei suteiktų paskolų vertės sumažėjimas yra atskleistas 15 ir 16 pastabose. Maksimali kredito rizika, susijusi su suteiktomis paskolomis, klasifikuotomis kaip investicijos į dukterines įmones, vertinamomis tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra lygi jų balansinei vertei 518 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d. ir 947 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d.). 16 pastaboje taip pat atskleidžiama pirkėjų įsiskolinimų kredito kokybė. Grupė ir Bendrovė nesudarė jokių reikšmingų sandorių už Lietuvos ir Latvijos ribų.

Kredito riziką dėl kito Grupės ir Bendrovės finansinio turto, kurį sudaro indėliai bankuose bei pinigai ir pinigų ekvivalentai, riboto naudojimo pinigai bei skolos vertybiniai popieriai, Grupė ir Bendrovė patiria dėl prekybos partnerių įsipareigojimų nesilaikymo. Maksimali kredito rizikos suma lygi šių priemonių balansinei vertei. Maksimali galima kredito rizika yra atskleista 14 ir 17 pastabose.

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos kitimo riziką visų pirma dėl įsipareigojimų, kuriems nustatytos kintamos palūkanų normos, ir dėl turimų obligacijų.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė nebuvo gavusi paskolų. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra pasiskolinusi iš savo dukterinės įmonės su vieneriems metams fiksuota palūkanų norma. Bendrovė ir Grupė yra suteikusios paskolas dukterinėms įmonėms su vieneriems metams fiksuota palūkanų norma. Todėl Grupė ir Bendrovė iš suteiktų paskolų nepatiria pinigų srautų palūkanų normos rizikos.

2018 m. ir 2017 m. dėl obligacijų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika, bet ji nėra reikšminga.

Akcijų kainos rizika

Grupė ir Bendrovė patiria nuosavybės vertybinių popierių kainos riziką dėl jų turimų investicijų, kurios finansinės būklės ataskaitoje klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos parduoti (tik 2017 m.), arba vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Grupė ir Bendrovė nepatiria biržos prekių kainos rizikos. Siekdamos valdyti nuosavybės vertybinių popierių kainos riziką, Grupė ir Bendrovė diversifikuoja savo portfelį.

Grupės ir Bendrovės investicijos į kitų įmonių akcijas, kuriomis viešai prekiaujama, yra įtrauktos į OMX Baltijos šalių biržų lyginamąjį grąžos indeksą (OMXBBGI).

Lentelėje toliau pateikta akcijų indekso padidėjimo/sumažėjimo įtaka Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą. Analizė remiasi prielaida, kad akcijų indeksas padidėjo (sumažėjo) 20 proc., visiems kitiems kintamiesiems nekintant, ir visos Grupės ir Bendrovės valdomos nuosavybės priemonės kito remiantis istorine akcijų kainos koreliacija su indeksu.

Indeksas	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.

OMXBBGI	2.947	3.461	2.650	3.456

Metų pelnas prieš apmokestinimą padidės (sumažės) dėl pelno (nuostolių) iš nuosavybės vertybinių priemonių, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Užsienio valiutos rizika

Dėl vykdomos veiklos Grupės finansinės būklės ataskaitai gali turėti įtakos pateikimo valiutos kurso pokyčiai. Grupės ir Bendrovės politika yra suderinti pinigų srautus iš labiausiai tikėtinų būsimų pardavimų ir pirkimų kiekviena užsienio valiuta. Grupė ir Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis apsidrausti nuo užsienio valiutos rizikos, nes ji nėra didelė.

25 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

25.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Užsienio valiutos rizika (tęsinys)

Užsienio valiutos rizika Grupėje ir Bendrovėje nėra didelė, nes dauguma piniginio turto ir įsipareigojimų yra denominuoti eurais. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. tik nedidelė Grupės ir Bendrovės turto dalis buvo denominuota užsienio valiuta.

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti pakankamą finansavimą atitinkamų kredito priemonių pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės likvidumo rizika kontroliuojama dukterinių įmonių lygmenyje. Grupės ir Bendrovės tikslas yra išlaikyti pusiausvyrą tarp finansavimo tęstinumo ir lankstumo, naudojant bankų paskolas. Likvidumo rizikos valdymas yra padalintas į ilgalaikio ir trumpalaikio likvidumo rizikos valdymą.

Trumpalaikio likvidumo rizikos valdymo tikslas yra tenkinti kasdienį lėšų poreikį. Kiekvienas veiklos segmentas savarankiškai planuoja savo vidinius pinigų srautus. Grupės ir Bendrovės trumpalaikis likvidumas yra kontroliuojamas kas mėnesį tikrinant likvidumo būklę ir lėšų poreikį atitinkamai pagal Grupės veiklos segmentus.

Ilgalaikio likvidumo rizika yra kontroliuojama, analizuojant būsimų pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į galimus finansavimo šaltinius. Prieš patvirtinant naują Grupės ir Bendrovės investavimo projektą, įvertinamos galimybės pritraukti reikiamas lėšas. Pagrindinė taikoma taisyklė – tai Grupės įmonių finansavimas ar skolinimasis iš jų per patronuojančią bendrovę, siekiant sumažinti iki minimumo tiesioginį skolinimąsi tarp skirtingų veiklos segmentų.

Toliau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	400	-	-	-	400
Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte	-	-	34	18	-	52
Kiti įsipareigojimai	366	200	1	-	-	567
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	366	600	35	18	-	1.019
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	190	-	-	-	190
Kiti įsipareigojimai	372	287	73	-	-	732
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	372	477	73	-	-	922

Toliau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso

Gautos paskolos	-	-	-	-	-	-
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	4	-	-	-	4
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	366	64	-	-	-	430
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	366	68	-	-	-	434

Gautos paskolos	-	-	410	-	-	410
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	3	-	-	-	3
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	372	66	-	-	-	438
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	372	69	410	-	-	851

Grupės likvidumo rodiklis (visas trumpalaikis turtas / visi trumpalaikiai įsipareigojimai) 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apie 4,66 (4,39 – 2017 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės likvidumo rodiklis 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apie 15,60 (3,32 – 2017 m. gruodžio 31 d.). Vadovybė stebi Grupės ir Bendrovės likvidumo būklę ir, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, imasi veiksmų, reikalingų likvidumo būklės gerinimui.

25 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

25.2 Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo akcininkams teikiamą naudą. Bendrovės vadovybė kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų teisės aktuose ir paskolų sutartyse nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją Grupės vadovybei.

Grupės ir Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas. 2018 m. ir 2017 m. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2018 ir 2017 m. gruodžio 31 d. visos Grupės konsoliduojamos dukterinės įmonės laikėsi minėto įstatymo reikalavimo. Vadovaujantis Latvijos Respublikos valstybės finansuojamų pensijų įstatymu, investicijų valdymo įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 tūkst. eurų, jei ji valdo pensijų fondus, kurių bendras turto dydis yra iki 50 mln. eurų, bei įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 1.000 tūkst. eurų, jei ji valdo pensijų fondus, kurių bendras turto dydis yra iki 100 mln. eurų. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. IPAS "INVL Asset Management" laikėsi minėtų reikalavimų.

Bendrovės dukterinės įmonės UAB "INVL Asset Management" ir UAB FMĮ "INVL Finasta" savo kapitalą bei visą susijusią riziką valdo vadovaudamosi Lietuvos banko nustatytais reikalavimais. Bendrovės dukterinė įmonė IPAS "INVL Asset Management" savo kapitalą bei visą susijusią riziką valdo vadovaudamasi Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos nustatytais reikalavimais. Įmonės yra pasitvirtinusios bendrą rizikos lygį, kuriam esant minimalus kapitalo pakankamumo reikalavimas nebūtų pažeistas ir neiškiltų reali grėsmė jį pažeisti. UAB "INVL Asset Management" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 1,1. UAB FMĮ "INVL Finasta" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 8 proc. IPAS "INVL Asset Management" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 8 proc. Šių dukterinių įmonių kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2018 m.	2017 m.

UAB "INVL Asset Management"	2,93	1,61
UAB FMĮ "INVL Finasta" (%)	20,22	21,28
IPAS "INVL Asset Management" (%)	50,58	46,14

26 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Grupės valdomi fondai ir individualūs portfeliai

Grupės valdomų fondų, individualių portfelių grynojo turto vertės bei valdomų uždarojo tipo investicinių bendrovių kapitalizacija (nėra eliminuotas tarpusavio investavimas):

	2018 m.	2017 m.
II-os pakopos pensijų fondai	429.202	380.920
III-ios pakopos pensijų fondai	26.772	24.167
Investiciniai ir alternatyvių investicijų fondai	96.411	109.395
Individualūs portfeliai	56.634	49.884
Uždarojo tipo investicinės bendrovės	49.355	49.372
Iš viso	658.374	613.738

Veiklos nuomos įsipareigojimai – Grupė kaip nuomininkas

Grupė ir Bendrovė yra sudariusios keletą veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2018 m. ir 2017 m. Grupės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 432 tūkst. eurų ir 339 tūkst. eurų. 2018 m. ir 2017 m. Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 24 tūkst. eurų ir 22 tūkst. eurų.

Būsimi nuomos mokėjimai pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis buvo tokie:

		Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Per vienerius metus
- patalpų nuoma	307	215	23	23
- kita nuoma	11	8	1	1
	318	223	24	24
Nuo vienerių iki penkerių
metų - patalpų nuoma	1.125	746	93	91
- kita nuoma	45	30	3	3
	1.170	776	96	94
Po penkerių metų
- patalpų nuoma	481	520	43	64
- kitas nuoma	18	21	2	2
	499	541	45	66
	1.987	1.540	165	184

Mokesčių įstatymai

Mokesčių institucijos bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus po einamųjų mokestinių metų pabaigos turi teisę tikrinti Bendrovės ir jos dukterinių įmonių apskaitos įrašus ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei baudas. Bendrovės vadovybės nuomone, šiuo metu nėra jokių aplinkybių, kurios lemtų reikšmingų įsipareigojimų Grupei ir Bendrovei atsiradimą šiuo atžvilgiu.

27 Susijusių šalių sandoriai

Šalys laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba daro reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2018 m. ir 2017 m. Grupės susijusiomis šalimis buvo nekonsoliduotos dukterinės įmonės, asocijuotosios įmonės, bendrosios įmonės, Bendrovės akcininkai, kurie turi bendrą kontrolę arba reikšmingą įtaką (1 pastaba), ir pagrindiniai vadovai, įskaitant pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką ar bendrą kontrolę, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, taip pat įmones, kuriose akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra pagrindiniai vadovai arba turi joms reikšmingą įtaką. Prie kitų susijusių šalių priskirtos įmonės, palikusios Grupę dėl 2014 m. įvykdyto atskyrimo, nes akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra šių įmonių pagrindiniai vadovai arba joms turi reikšmingą įtaką.

Iš susijusių šalių gautinos sumos yra parodytos balansine verte. "Pardavimo ir kitų pajamų" ir "Pirkimų" stulpeliuose pateikiamos atitinkamai palūkanų pajamos ir sąnaudos.

Grupės sandoriai su nekonsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis 2018 m. ir šių sandorių likučiai 2018 m. gruodžio 31 d.:

2018 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	45	-	518	-
Mokestinių nuostolių perkėlimas	27	-	-	-
Dividendai	7.735	-	6.631	-
Apskaitos paslaugos	3	-	-	-
Parama	-	60	-	-
Kitos paslaugos	1	-	-	-
	7.811	60	7.149	-

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2019 m., faktinių palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos nėra užtikrintos įkeistu turtu. Grupė klasifikuoja dalį paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį gali pratęsti.

Grupės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2018 m. ir šių sandorių likučiai 2018 m. gruodžio 31 d.:

2018 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Nuomos ir komunalinės paslaugos	4	258	-	5
Dividendai	593	-	-	-
Valdymo ir sėkmės mokesčiai	357	-	23	-
Paslaugos, suteiktos UAB "Mundus"	73	-	8	-
Apskaitos paslaugos	16	-	7	-
	1.043	258	38	5

Grupės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2018 m. ir šių sandorių likučiai 2018 m. gruodžio 31 d.:

2018 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Apskaitos paslaugos UTIB "INVL Technology" grupė (informacinių	18	-	2	-
technologijų priežiūros paslaugos) AB "INVL Baltic Farmland" grupė (žemės	-	246	-	18
sklypų administravimo paslaugos) Valdymo mokestis (UTIB "INVL Technology"	141	-	78	-
įmonei)	381	-	57	-
Kitos paslaugos	9	3	-	-
	549	249	137	18

Grupės sandoriai su nekonsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	49	-	951	-
Mokestinių nuostolių perkėlimas	52	-	-	-
Dividendai	645	-	180	-
Apskaitos paslaugos	3	-	-	-
Kitos paslaugos	2	-	1	-
	751	-	1.132	-

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2018 m., faktinių palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos nėra užtikrintos įkeistu turtu. Grupė klasifikuoja dalį paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį gali pratęsti.

Grupės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Nuomos ir komunalinės paslaugos	4	213	-	4
Dividendai	253	-	-	-
Valdymo ir sėkmės mokesčiai	682	-	482	-
Apskaitos paslaugos	12	-	-	-
	951	213	482	4

Grupės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Apskaitos paslaugos UTIB "INVL Technology" grupė (informacinių	15	-	-	-
technologijų priežiūros paslaugos) AB "INVL Baltic Farmland" grupė (žemės	-	125	-	19
sklypų administravimo paslaugos) Valdymo mokestis (UTIB "INVL Technology"	56	-	13	28
įmonei)	390	-	101	-
	461	125	114	47

Bendrovės susijusiomis šalimis buvo dukterinės įmonės, asocijuotosios įmonės, bendrosios įmonės, Bendrovės akcininkai, kurie turi bendrą kontrolę arba reikšmingą įtaką (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką arba bendrą kontrolę, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, taip pat įmones, kuriose akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra pagrindiniai vadovai arba turi joms reikšmingą įtaką. Prie kitų susijusių šalių 2014 m. priskirtos ir įmonės, palikusios Grupę dėl 2014 m. įvykusio atskyrimo, nes akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra šių įmonių pagrindiniai vadovai arba joms turi reikšmingą įtaką.

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis 2018 m. ir šių sandorių likučiai 2018 m. gruodžio 31 d.:

2018 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims

Suteiktos ir gautos paskolos	45	7	518	-
Dividendai	8.203	-	6.631	-
Mokestinių nuostolių perkėlimas	63	-	-	-
Apskaitos paslaugos	4	-	-	-
Kitos paslaugos	-	2	-	2
	8.315	9	7.149	2

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2019 m., faktinių palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. Bendrovė klasifikuoja dalį suteiktų paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, gali jį pratęsti.

Bendrovės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2018 m. ir šių sandorių likučiai 2018 m. gruodžio 31 d.:

2018 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių		Sumos, mokėtinos Iš susijusių šalių susijusioms šalims
Nuomos ir komunalinės paslaugos	-	28	-	1
Dividendai Apskaitos paslaugos	551 16	- -	- 7	- -
	567	28	7	1

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2018 m. ir šių sandorių likučiai 2018 m. gruodžio 31 d.:

2018 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
UTIB "INVL Technology" grupė (informacinių technologijų priežiūros paslaugos)	-	10	-	1
Apskaitos paslaugos Kitos paslaugos	18 9	- 2	2 -	- -
	27	12	2	1

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių		Sumos, mokėtinos Iš susijusių šalių susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	49	12	951	398
Dividendai	645	-	180	-
Apskaitos paslaugos	4	-	-	-
Kitos paslaugos	1	-	-	-
	699	12	1.131	398

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2018 m., faktinių palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. Bendrovė klasifikuoja dalį suteiktų paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, gali jį pratęsti. Gautų paskolų grąžinimo terminas yra 2018 m., faktinių palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 3 %.

Bendrovės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Nuomos ir komunalinės paslaugos	-	26	-	1
Dividendai Apskaitos paslaugos	253 12	- -	- -	- -
	265	26	-	1

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
UTIB "INVL Technology" grupė (informacinių technologijų priežiūros paslaugos)	-	9	-	1
Apskaitos paslaugos	15	-	-	-
	15	9	-	1

2018 m. ir 2017 m. nebuvo jokio judėjimo asocijuotoms įmonėms suteiktų paskolų sąskaitoje ir jokių negrąžintų paskolų likučių atitinkamų metų pabaigoje.

Pasikeitimas paskolų, suteiktų dukterinėms įmonėms, sąskaitoje:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Sausio 1 d. likutis	951	1.187	951	1.187
Per metus suteiktos paskolos	395	165	395	165
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	(3)	(437)	(3)	(437)
Paskolos ir palūkanos, konvertuotos siekiant padidinti įstatinį kapitalą	(616)	-	(616)	-
Paskolų tikrosios vertės pasikeitimas	(250)	-	(250)	-
Priskaičiuotos palūkanos	45	49	45	49
Gautos palūkanos	(4)	(13)	(4)	(13)
Gruodžio 31 d. likutis	518	951	518	951

Pasikeitimas iš dukterinių įmonių gautų paskolų sąskaitoje:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Sausio 1 d. likutis	-	-	398	398
Per metus gautos paskolos	-	-	-	-
Gautų paskolų grąžinimas	-	-	(398)	-
Priskaičiuotos palūkanos	-	-	7	12
Sumokėtos palūkanos	-	-	(7)	(12)
Gruodžio 31 d. likutis	-	-	-	398

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovybės darbo užmokestis apima trumpalaikes išmokas darbuotojams ir mokėjimus akcijomis. 2018 m. ir 2017 m. pagrindiniais Grupės ir Bendrovės vadovais yra laikomi valdybos nariai ir Bendrovės vyriausiasis finansininkas.

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.		2017 m.
Atlyginimai ir premijos	255	244	255	216
Socialinio draudimo įmokų sąnaudos	80	76	79	67
Pervedimai į pensijų fondus Mokėjimai akcijomis	- 33	- 40	- 33	- 40
Pagrindinių vadovų darbo užmokesčio iš viso	368	360	367	323

Ataskaitinių metų pabaigoje nebuvo suteikta jokių paskolų, nebuvo negrąžintų suteiktų paskolų likučių. 2018 ir 2017 m. dividendai mokėti nebuvo.

28 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio

Papildomas UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų įsigijimas

Nekonsoliduojama dukterinė įmonė UAB Įmonių grupė "Inservis" iš valstybės įsigijo 51,67% akcijų už 352 tūkst. eurų. Sandoris su valstybine įmone Turto bankas užbaigtas 2019 m. sausio 31 d. Po šio įsigijimo Grupė padidino savo turimą UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų paketą iki 88,7 procentų. UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" turi Lietuvos banko išduotą mokėjimo įstaigos licenciją. Bendrovė administruoja gyventojams teikiamus energijos ir komunalinių paslaugų mokesčius, teikia paslaugas įmonėms ir institucijoms.

Investavimas į uždarojo tipo privataus kapitalo fondą "INVL Baltic Sea Growth Fund"

Bendrovės valdyba 2019 m. vasario 5 d. pritarė Įsipareigojimo investuoti į "INVL Baltic Sea Growth Fund", kurį valdo dukterinė įmonė UAB "INVL Asset Management", sutarties sudarymui ir "INVL Baltic Sea Growth Fund" (toliau – BSGF) Partnerystės sutarties sudarymui. Bendrovė investuos 19,15 mln. eurų į BSGF. Numatoma, kad lėšos į minėtą fondą bus pašaukiamos etapais, konkrečių sandorių įgyvendinimui. Atlikus investiciją į BSGF, Bendrovė įsipareigoja neinvestuoti į fondo strategiją atitinkantį privataus kapitalo turtą, o savo pagrindinę investicinę veiklą įgyvendins per šį fondą. Pradžioje Bendrovės investicija sudarys mažiau nei 20 proc. fondo pritrauktų lėšų, o baigus antrąjį platinimo etapą, numatoma, kad Bendrovės investicija gali sumažėti iki mažiau nei 10 proc. fondo pritrauktų lėšų.

2019 m. vasario mėn. baigtas pirmasis BSGF platinimas, kurio metu pritraukta 106 mln. eurų. Iki šių finansinių ataskaitų išleidimo Bendrovė pervedė į BSGF 1.374 tūkst. eurų.

UAB Litagra

2019 m. kovo mėn. UAB "Litagra" įsigijo papildomus 10% savų akcijų iš kitų savo akcininkų. Todėl UAB "Litagra" valdomų balsų dalis padidėjo iki 45.53%.

AB "INVALDA INVL" 2018 m. konsoliduotasis metinis pranešimas

TURINYS

VADOVO ŽODIS 96
I. BENDRA INFORMACIJA 97
1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas 97
2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę 97
2.1. Informacija apie emitentą 97
2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai 97
2.3. Informacija apie įmonių grupę 86
II. FINANSINĖ INFORMACIJA IR SVARBŪS ĮVYKIAI 100
3. Emitento ir įmonių grupės finansinių rezultatų analizė 100
4. Informacija apie grupės veiklą 101
4.1. Turto valdymo sektorius 101
4.2. Didžiausios kitos investicijos 103
5. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės 103
5.1. 2018 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas 103
5.2. Veiklos planai ir prognozės 104
III. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 105
6. Informacija apie emitento įstatinį kapitalą 105
6.1. Įstatinio kapitalo pokyčiai 105
6.2. Įstatinio kapitalo struktūra 105
6.3. Informacija apie savas akcijas 106
7. Emitento įstatų pakeitimų tvarka 106
8. Akcininkai 106
8.1. Informacija apie bendrovės akcininkus 106
8.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos 107
9. Dividendai 108
10. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 109
10.1. Prekyba emitento vertybiniais popieriais 109
10.2. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais 111
IV. EMITENTO VALDYMO ORGANAI 114
11. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka 114
11.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas 114
11.2. Valdyba 116
11.3. Prezidentas 117
12. Informacija apie bendrovės valdybos narius, vyr. finansininką, audito komiteto narius 118
13. Informacija apie bendrovės audito komitetą 120
14. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams, vyriausiajam finansininkui 122
V. KITA INFORMACIJA 123
15. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 123
16. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes 123
17. Rizikos valdymas 123

17.1. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas 123
17.2. Informacija apie rizikos mastą bendrovėje ir jos valdymą 124
17.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai 124
18. Emitento ir įmonių grupės nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su socialine atsakomybe, aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija 124
18.1. Darbuotojai 124
18.2. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo 125
19. Priklausymas asociacijoms 125
20. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 125
21. Informacija apie susijusių šalių sandorius 125
22. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei 125
23. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas 125
24. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis 126
25. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 126
26. Informacija apie audito įmonę 127
1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS 128
2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO 131
3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA 152
4 PRIEDAS. BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA 156
Apie ataskaitą 156
Santykiai su darbuotojais 156
Santykiai su visuomene 158
Veikla rinkoje 158

VADOVO ŽODIS

Gerbiamieji,

"Invaldos INVL" verslas – turto valdymas ir investavimas. Tik sėkmingai valdydami mums patikėtas lėšas, galime kurti ilgalaikę vertę klientams, partneriams, darbuotojams ir akcininkams. Būdami didžiausia profesionalių, atsakingų ir gebančių išnaudoti rinkose atsirandančias galimybes investicijų specialistų komanda Lietuvoje, tą darome jau daugelį metų.

2018-ieji daugelyje pasaulio finansų rinkų buvo prasčiausi nuo pastarosios finansų krizės, ir tai darė įtaką investicijoms, kurias valdo INVL grupės bendrovės. Nors dauguma INVL produktų buvo ir yra geriausi ar vieni iš geriausių rinkoje bei atneša ilgalaikę grąžą juos pasirinkusiems,

reikšminga dalis investicijų būtent praėjusius metus užbaigė neigiamose zonose (bendras klientų patirtas nuostolis siekė 21,9 mln. eurų). Tai lėmė ir "Invaldos INVL" pelno mažėjimą – bendrovės uždarbis 2018 metais sudarė 0,34 mln. eurų.

Nuolat tobulėjame ir augame. 2018 metais toliau reikšmingai investavome į turto valdymo verslo plėtrą ir jo tvarumą. Metus baigėme valdydami mums daugiau kaip 200 tūkst. klientų patikėtą 675 mln. eurų portfelį. Atitinkamai augdami 6 % ir 10%. Turto valdymo verslo pajamos pasiekė 7,4 mln. eurų, tačiau dėl sparčios plėtros bei investicijų į klientų ir aktyvų pritraukimą patirti kaštai lėmė, kad bendras turto valdymo verslo rezultatas buvo neigiamas ir sudarė 0,7 mln. eurų nuostolio.

"INVL Baltic Sea Growth Fund" paruošiamieji darbai "INVL Special Opportunities Fund" veiklos pradžia, mažmeninio verslo pertvarkos, orientuotos į paslaugų patogumą ir pasiekiamumą, pokyčiai ir investicijos, susijusios su antros pakopos pensijų fondų reforma bei trečios pakopos pensijų fondų galimybių pristatymu – didžiąja dalimi visi šie darbai buvo padaryti būtent 2018 metais. Jau dabar matome šių darbų pozityvų efektą. Džiaugiamės, kad galime pristatyti naujų reikšmingų investicinių galimybių, taip pat savo finansiniu indėliu bei darbu prisidėti prie atskirų įmonių, šalies ir regiono augimo.

Priekyje – dar vieni svarbūs metai. Dalijamės su visuomene žiniomis apie kaupimo ir investavimo galimybes bei svarbą, aktyviai dirbame su pokyčiais pensijų fondų srityje. 2019 metais investicinę veiklą pradėjo ir pagreitį įgauna mūsų pagrindinis fondas "INVL Baltic Sea Growth Fund", kuris šių metų vasarį užbaigus pirmąjį platinimo etapą tapo didžiausiu privataus kapitalo investiciniu fondu Baltijos šalyse. Laikomės politikos, kad investuojame kartu su savo klientais. Metų pabaigoje tokių investicijų vertė sudarė 26,4. mln. eurų. Ketiname reikšmingai didinti mūsų investiciją į INVL valdomus produktus, neinvestuodami į atskirus verslus tiesiogiai, tuo siekdami maksimalaus investuotojų ir valdytojo interesų bendrumo.

Prieš pakviesdamas Jus susipažinti su 2018 m. ataskaita, noriu padėkoti "Invaldos INVL" grupės darbuotojams bei akcininkams už tikėjimą tvarios veiklos svarba ir aktyvią paramą kasdien prisidedant prie pozityvių pokyčių ir plėtros. Tikiu, kad kartu sukūrėme tvirtą pagrindą sėkmingai veiklai, naujoms galimybėms tobulėjimui ir augimui.

Darius Šulnis AB "Invalda INVL" prezidentas

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Pranešimas parengtas už 2018 metų sausio – gruodžio mėnesius. Į pranešimą taip pat yra įtraukti svarbūs bendrovės ir grupės įvykiai, įvykę po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Pranešimas buvo auditorių peržiūrėtas.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę

2.1. Informacija apie emitentą

Pavadinimas	Akcinė bendrovė "Invalda INVL"
Kodas	121304349
Adresas	Gynėjų g. 14, 01109 Vilnius
Telefonas	(8 5) 279 0601
Elektroninis paštas	[email protected]
Interneto tinklalapis	www.invaldainvl.com
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1992-03-20 Vilniaus įmonių rejestre
Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę	Juridinių asmenų registras

2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai

Veikla

"Invalda INVL" grupės prioritetas yra užtikrinti sėkmingą patikėto turto valdymą.

AB "Invalda INVL" yra viena pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse. Grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas (privataus kapitalo ir privačios skolos bei nekilnojamojo turto fondus), individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai yra patikėję "Invaldos INVL" grupei virš 675 mln. eurų vertės turto.

Tikime, kad mūsų komandos investavimo ir turto valdymo patirtis kuria vertę, todėl valdome ne tik akcininkų, bet ir kitų investuotojų lėšas. Kasdien priimame sprendimus siekdami išmintingai investuoti ir valdyti mums patikėtą turtą, vadovaudamiesi šiomis vertybėmis: atsakomybe, profesionalumu, efektyvumu ir atvirumu.

Patirtis

"Invalda INVL" veiklą pradėjo 1991 m. kaip bendrovė AB "Invalda". Nuo 1991 iki 1997 m. veikė kaip investicinė akcinė bendrovė, įsteigta valstybinio turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. 1997-2003 m. – turėjo Vertybinių popierių komisijos išduotą kontroliuojančios investicinės bendrovės licenciją. Bendrovės akcijomis nuo 1995 m. yra prekiaujama Nasdaq Vilnius biržoje. 2015 m. gegužės mėn. bendrovė pakeitė pavadinimą į "Invalda INVL".

Nuo įsteigimo įgyvendinome keletą dešimčių įmonių įsigijimo ir pardavimo, kapitalo pritraukimo sandorių, kurių bendra vertė viršija 1,3 mlrd. EUR.

Turėdami didžiausią investicijų valdytojų komandą Lietuvoje ir Latvijoje, daugiau kaip dvidešimt metų sėkmingai valdydami turtą, generuojame reikšmingą grąžą investuotojams.

Tikslai

"Invalda INVL" grupės prioritetas yra užtikrinti sėkmingą patikėto turto valdymą. Siekiame, kad grupės valdomi produktai atitiktų rinkos poreikius ir būtų vieni iš geriausių pasirinkimų savo kategorijose.

Siekiame būti pirmaujančia turto valdymo investicine grupe Lietuvoje ir viena iš pirmaujančių regione. Augame investuodami į organinę turto valdymo verslo plėtrą, o atsirandant galimybėms, vykdome naujus įsigijimus šiame versle. Esame įsitikinę, jog nepamirštant kasmetinių finansinių rezultatų svarbos, prioritetas ir toliau bus teikiamas kokybiniam ir kiekybiniam turto valdymo verslo augimui bei ilgalaikės vertės klientams, darbuotojams ir akcininkams kūrimui.

"Invaldos INVL" metų patirtis privataus kapitalo rinkoje

"Invaldos INVL" grupės turto valdymo verslo pagrindiniai plėtros etapai

2.3. Informacija apie įmonių grupę

Šiuo metu didžioji dalis "Invaldos INVL" grupės turto sukoncentruota Lietuvoje bei Latvijoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovė veikė turto valdymo verslo sektoriuje bei valdė investicijas į grupės produktus bei tiesiogines privataus kapitalo investicijas, dalyvaudama bendrovių, veikiančių bankininkystės, žemės ūkio bei pastatų priežiūros srityse. Bendrovės investicijos į turto valdymo verslą yra strateginės, tuo tarpu, kitos investicijos gali būti parduodamos, gavus patrauklius pasiūlymus. Grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys pateikti šio pranešimo 1 priede.

"Invaldos INVL" grupės supaprastinta schema

2018-12-31 "Invalda INVL" dar neturėjo investicijos į "INVL Baltic Sea Growth Fund", o nuo schemoje pavaizduotų, skyrėsi šie valdomi akcijų paketų dydžiai: "INVL Technology" - 16,16 %, "INVL Baltic Real Estate" – 32,29%, UAB "Litagra" – 40,98%, AB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" – 36,67%

II. FINANSINĖ INFORMACIJA IR SVARBŪS ĮVYKIAI

3. Emitento ir įmonių grupės finansinių rezultatų analizė

Pagrindiniai finansinių ataskaitų straipsniai, tūkst. eurų

tūkst. eurų	Bendrovės			Grupės
	2016	2017	2018	2016	2017	2018
Ilgalaikis turtas	51 667	63 301	59 278	48 581	59 511	58 301
Trumpalaikis turtas	1 894	2 879	7 395	5 832	7 513	10 315
Nuosavas kapitalas	52 681	63 996	65 504	52 681	63 996	65 504
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	1 316	695	82	1 316	897
Trumpalaikiai įsipareigojimai	880	868	474	1 650	1 712	2 215
Rezultatas prieš apmokestinimą	4 714	12 750	(303)	4 773	12 644	(296)
Grynasis rezultatas	4 770	11 307	343	4 770	11 307	343
Grynasis rezultatas priskirtinas patronuojančios įmonės akcininkams	-	-	-	4 770	11 307	343

AB "Invalda INVL" grynųjų aktyvų vertės skaičiavimas

tūkst. eurų	Vertinimo kriterijus	2016	2017	2018
Investicijos į valdymo verslą	Nuosavybės metodas	7 513	7 996	10 247
Investicijos į "INVL Baltic Real Estate"	Biržos kaina	8 183	10 036	10 276
Investicijos į Moldova -Agroindbank	Lyginamųjų daugiklių metodas	-	-	5 314
Investicijos į "INVL Technology"	Biržos kaina	2 978	2 521	2 512
Dukterinės įmonės investicija į investicinį fondą*	Grynojo turto tikroji vertė	-	8 498	6 399
Investicijos į "Litagra" (įskaitant suteiktas paskolas)	Lyginamųjų daugiklių metodas	15 371	9 972	12 223
Investicijos į Šiaulių Banką	Biržos kaina	11 505	18 111	13 212
Investicijos į "Inservis" (įskaitant suteiktas paskolas)	Lyginamųjų daugiklių metodas	4 921	3 579	3 996
Kitos listinguojamos akcijos	Biržos kaina	901	1 560	-
Investicijos į kitas dukterines įmones (įskaitant suteiktas paskolas)	Grynojo turto tikroji vertė	965	1 917	834
Kitas turtas, kitos investicijos	Balansinė vertė	676	940	990
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai	Balansinė vertė	384	1 050	670
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Balansinė vertė	164	-	-
Turtas iš viso	Balansinė vertė	53 561	66 180	66 673
Įsipareigojimai	Balansinė vertė	880	2 184	1 169
Grynųjų aktyvų vertė	Balansinė vertė	52 681	63 996	65 504
Grynųjų aktyvų vertė akcijai	Balansinė vertė	4,55	5,53	5,67

*Bendrovės 2018 m. balanse ši suma atsispindi kaip gautinos sumos iš dukterinės įmonės dalis

Rodikliai

	Bendrovės			Grupės
	2016	2017	2018	2016	2017	2018
Nuosavybės grąža (ROE), %	9,46	19,38	0,53	9,46	19,38	0,53
Skolos koeficientas	0,02	0,03	0,02	0,03	0,05	0,05
Skolos – nuosavybės koeficientas	0,02	0,03	0,02	0,03	0,05	0,05
Bendrasis likvidumo koeficientas	2,15	3,32	15,60	3,53	4,39	4,66
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS), Eur	0,41	0,98	0,03	0,41	0,98	0,03
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E)	9,42	5,42	158,43	9,42	5,42	158,43

Bendrovė internetiniame puslapyje skelbia savo veikloje naudojamus veiklos bei finansinių rodiklių apibrėžimus (Alternatyvius veiklos rodiklius (AVR). Internetiniame puslapyje skiltis "Investuotojams" → "Ataskaitos ir dokumentai" → "Veiklos rodiklių formulės". Nuoroda internetiniame puslapyje:

https://invaldainvl.com/lit/lt/investuotojams/ataskaitos/veiklos-rodikliu-formules

AB "Invalda INVL" yra turto valdymo ir investicijų bendrovė. Didžiausią įtaką bendrovės pelnui daro turimų investicijų perkainojimas tikrąja verte bei sudaromi įsigijimo ir pardavimo sandoriai, todėl ne visi tradicinėms bendrovėms taikomi rodikliai yra tinkami AB "Invalda INVL" veiklai vertinti. Be to, investicijos į pagrindinį turto valdymo verslą apskaitomos nuosavybės metodu, todėl šio verslo balansinė vertė gali skirtis nuo rinkos kainos, todėl kai kurių rodiklių reikšmės gali ne visai tiksliai apibūdinti tikrąją padėtį.

4. Informacija apie grupės veiklą

4.1. Turto valdymo sektorius

"Invalda INVL" valdo licencijuojamas turto valdymo bendroves "INVL Asset Management" Lietuvoje ir Latvijoje, finansų maklerio įmonę "INVL Finasta" bei žemės sklypų administravimo bendrovę "INVL Farmland Management". 2018 m. vasario pradžioje "INVL Asset Management" įgijo privačios skolos rinkoje veikiančios turto valdymo bendrovės "Mundus" akcijų paketą ir valdo 51 proc. šios bendrovės akcijų.

2018 m. reikšminga dalis kapitalo rinkų buvo negatyvios, todėl dalies INVL valdomų fondų rezultatai buvo neigiami. Tačiau praėjusiais metais turto valdymo sektoriuje buvo ir nemažai teigiamų permainų.

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje "INVL Asset Management" įsteigė naują investicinį fondą – "INVL absoliučios grąžos subfondą", kuris gali investuoti į įvairias turto klases, neribojant tam skiriamos fondo valdomo turto dalies, tokiu būdu tam tikrais etapais pasiekiant ir 100 proc. akcijų arba obligacijų.

"INVL Baltijos miškų fondas I" užbaigė antrąjį platinimo etapą ir miško įsigijimui pritraukė 10 mln. eurų.

2018 m. spalį baigtas sandoris, kurio metu "Invalda INVL" kartu su klientais, investavusiais 4,5 mln. eurų per "INVL Special Opportunities Fund" ir tarptautiniu konsorciumu, kurio nariais dar yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei privataus kapitalo valdytojas "Horizon Capital", užbaigė sandorį ir įsigijo 41 proc. didžiausio Moldovos komercinio banko "Moldova-Agroindbank" akcijų.

2018 m. birželį "INVL Asset Management" įsteigė naują profesionaliems investuotojams skirtą uždaro tipo investicinį fondą "INVL Baltic Sea Growth Fund" - į Baltijos jūros regiono verslus investuosiantį fondą, sieksiantį pritraukti 200 mln. eurų. Per pirmąjį platinimo etapą buvo pritraukta 106 mln. eurų ir fondas tapo didžiausiu privataus kapitalo investiciniu fondu Baltijos šalyse. "Invalda INVL" į šį fondą įsipareigojo investuoti 19,15 mln. eurų. Numatoma, kad lėšos į minėtą fondą bus pašaukiamos etapais, konkrečių sandorių įgyvendinimui. Atlikus investiciją į "INVL Baltic Sea Growth Fund","Invalda INVL" įsipareigoja neinvestuoti į fondo strategiją atitinkantį privataus kapitalo turtą, o savo pagrindinę investicinę veiklą įgyvendins per šį fondą.

2018 m. žymi Lietuvos pensijų sistemos reformos pradžią, kuri per trejus metus sumažins valdymo mokestį ir valdymo pajamas 50 proc. Mažėjančias pajamas tikimasi kompensuoti iš klientų skaičiaus ir valdomo turto augimo.

2018 m. gruodį "INVL Asset Management" įsteigė antros pakopos pensijų fondus, paremtus gyvenimo ciklo investavimo strategija. Kaupti šiuose fonduose bendrovė siūlo nuo 2019 metų pradžios. Naujieji fondai įsteigti remiantis vykdoma šalies pensijų sistemos reforma, pagal kurią nuo 2019 metų antroje pakopoje šalies gyventojai kaups gyvenimo ciklo fonduose. Taupymas gyvenimo ciklo fonduose išsiskirs tuo, kad juose kaupiantiems gyventojams nebereiks rūpintis fondų keitimu – investavimo strategiją pagal dalyvių amžių keis patys fondai, tokiu būdu išvengiant atvejų, kai kaupiama netinkamos investicinės strategijos fonde, nekeičiant jos pagal amžių.

mln. eurų	2017			2018
(jei nenurodyta kitaip)	Lietuva	Latvija	Iš viso	Lietuva	Latvija	Iš viso
Klientų skaičius, tūkst.	139,2	51,4	190,6	150,4	51,9	202,3
Valdomas turtas*	533,7	77,8	611,5	600,3	75,1	675,4
2 pakopos pensijų fondai	312,0	62,0	374	353,3	69,3	422,6
3 pakopos pensijų fondai	21,1	1,2	22,3	23,9	1,2	25,1
Investiciniai fondai	87,4	-	87,4	66,3	-	66,3
Klientų VP portfeliai	43,7	0,2	43,9	52,0	-	52,0
Alternatyvus turtas	69,5	14,4	83,9	104,8	4,6	109,4
Pajamos*	6,0	1,1	7,1	6,9	0,5	7,4
Ikimokestinis rezultatas (tūkst. eurų)**	253	226	479	(648)	(32)	(680)

Pagrindiniai turto valdymo verslo rodikliai

* Eliminuotos investicijos į savo produktus, už kurias neskaičiuojamas valdymo mokestis.

** Pagal "Invaldos INVL" apskaitos duomenis

Darbuotojų skaičius

Darbuotojų skaičius	2016 m.	2017 m.	2018 m.
-	80	96	121

4.2. Didžiausios kitos investicijos

Įmonė	Veikla	Valdoma dalis 2018-12-31, proc.	Valdomo paketo vertė 2018-12-31, mln. EUR	Pelnas (nuostolis) iš investicijos per 2018 m., mln. EUR
Investicijos kartu su INVL klientais
www.invlbalticrealestate.com	Investicijų į komercinės paskirties NT bendrovė, veikianti kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė	32,29	10,3	0,7
https://www.maib.md/	Didžiausias Moldovos komercinis bankas, teikiantis visą finansinių paslaugų spektrą	7,9	5,3	0,6
www.invltechnology.com	Investicijų į IT verslus bendrovė, veikianti kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė	14,33	2,5	(0,09)
Kitos istorinės investicijos
www.litagragroup.lt	Pirminės žemės ūkio gamybos bendrovė, besikoncentruojanti į žemdirbystę – grūdų auginimą bei pieno, taip pat pašarų gamybą	40,98	12,2	2,25
www.sb.lt	Lietuvos komercinis bankas, teikiantis finansines paslaugas verslo ir privatiems klientams	5,48	13,2	(3,1)
www.inservis.lt	Pastatų priežiūros įmonių grupė	100	4,0	0,95

5. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės

5.1. 2018 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas

2018 metais "Invaldos INVL" grupės siekis buvo tęsti organinę plėtrą, esamiems ir naujiems klientams pristatyti naujų reikšmingų investicinių galimybių. Praėjusiais metais sėkmingai įvyko "INVL Baltijos miškų fondo I" antrasis platinimo etapas. Jo metu buvo pritraukta maksimali numatyta – 10 mln. eurų suma. Veiklą 2018 m. pradėjo du informuotiems investuotojams skirti fondai: "INVL Special Opportunities Fund", kuris netiesiogiai investuoja į didžiausio Moldovos banko "Moldova – Agroindbank" akcijas, bei "INVL Baltic Sea Growth Capital Fund", kuris investuoja į 2018 m. birželį įsteigtą "INVL Baltic Sea Growth Fund" ir suteikia galimybę į pastarąjį fondą netiesiogiai investuoti ir klientams, atitinkantiems informuotiesiems investuotojams keliamus reikalavimus Kaip minėta šio pranešimo 6.1. dalyje, praėjusiais metais buvo įsteigtas profesionaliems investuotojams skirtas uždaro tipo investicinis fondas "INVL Baltic Sea Growth Fund" - į Baltijos jūros regiono verslus investuosiantis fondas, sieksiantis pritraukti 200 mln. eurų investicijų. Per pirmąjį platinimo etapą buvo pritraukta 106 mln. eurų ir fondas tapo didžiausiu privataus kapitalo investiciniu fondu Baltijos šalyse.

2018 metais buvo aktyviai dirbama su esamomis "Invalda INVL" investicijomis. Atskirose įmonėse atlikti pokyčiai, investicijos ir veiklos tobulinimai jau teigiamai įtakoja konkrečių verslų veiklą ir tai turi didinti įmonių vertę ateityje.

Nors "Invaldos INVL" pelnas 2018 metais buvo mažiausias per pastaruosius kelerius metus, manome, kad vykęs turto valdymo verslo augimas, pozityvūs pokyčiai valdomose įmonėse bei 2018 metais atliktos investicijos leidžia teigti, kad metai buvo svarbūs ir turės teigiamos įtakos grupės vystymuisi ir rezultatui ateityje.

5.2. Veiklos planai ir prognozės

"Invaldos INVL" grupės siekis yra užtikrinti sėkmingą klientų, partnerių bei akcininkų patikėto turto valdymą. Todėl, tradiciškai, didžiausias dėmesys bus skiriamas darbui su esamomis ir naujomis investicijomis. Mūsų siekis, kad grupės valdomi produktai būtų geriausi rinkoje ir dažniausiai pasirenkami investuojančiųjų atskirose kategorijose.

Toliau investuosime į turto valdymo verslo plėtrą ir vystymą, orientuodamiesi į produktų kokybę bei pasiekiamumą, ir tikėdamiesi tolesnio spartaus mums patikėtų valdyti lėšų augimo. Iš pagrindinių 2019 metų prioritetų – veiksmingas ir ekonomiškai pagrįstas dalyvavimas vykstančioje pensijų fondų reformoje bei sėkmingas "INVL Baltic Sea Growth Fund" startas pritraukiant kapitalą ir įgyvendinant pirmąsias investicijas.

Visų pirma augdami organiškai, aktyviai ieškome galimybių turto valdymo verslo plėtrai ir per įsigijimus. Ir toliau teiksime prioritetą ne trumpalaikiams finansiniams tikslams, o kokybiniam ir kiekybiniam turto valdymo verslo augimui bei ilgalaikės vertės kūrimui mūsų klientams, partneriams bei akcininkams.

Didžiausią įtaką "Invaldos INVL" rezultatui daro nuosavų investicijų vertės pokytis. Tą suprantame ir atskirų investicijų lygyje darome konkrečius darbus, orientuotus į grąžos didinimą iš šių investicijų. Laikomės politikos, kad "Invaldos INVL" investicinės lėšos turėtų būti investuojamos kartu su INVL klientais. Manome, kad tai kuria interesų tapatumą ir pozityviai veikia suinteresuotų šalių tarpusavio pasitikėjimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą.

Siekiame, kad "Invalda INVL" būtų pirmaujančia specializuota turto valdymo ir investicijų grupe Lietuvoje, ir viena iš pirmaujančių visame Baltijos regione.

III. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

6. Informacija apie emitento įstatinį kapitalą

6.1. Įstatinio kapitalo pokyčiai

Pateikiame informaciją apie AB "Invalda INVL" įstatinio kapitalo pokyčius per pastaruosius 10 metų:

2007 m. rugsėjo 28 d. baigtas AB "Invalda" ir vienos iš didžiausių bendrovės akcininkių AB "Nenuorama" reorganizavimas – AB "Nenuorama" buvo prijungta prie AB "Invalda". Keičiant AB "Nenuorama" akcijas į AB "Invalda" akcijas buvo išleista 19 866 060 akcijų emisija. Vadovaujantis reorganizavimo sąlygomis, AB "Nenuorama" turimos 22 305 587 "Invaldos" akcijos buvo anuliuotos. Po reorganizavimo bendrovės įstatinis kapitalas siekė 12,3 mln. eurų.
2010 m. vasario 3 d. konvertavus 14,48 mln. eurų obligacijų, įstatinis kapitalas padidintas iki 14,96 mln. eurų.
Konvertavus 7,24 mln. eurų ir 2,15 mln. eurų nominalios vertės obligacijų emisijas įstatinis kapitalas padidintas 1,7 mln. eurų suma iki 16,67 mln. eurų.
2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 15 mln. eurų sumažintas Bendrovės įstatinis kapitalas. Įstatinis kapitalas sumažintas anuliuojant bendrovės įsigytas savas akcijas.
2013 m. gegužės 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja įstatų redakcija, kuria pakeistas bendrovės pavadinimas į akcinė bendrovė "Invalda LT" ir dėl atskyrimo sumažintas įstatinis kapitalas. Po atskyrimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės "Invalda LT" įstatinis kapitalas 7,19 mln. EUR.
2014 m. balandžio 29 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja įstatų redakcija, kuria dėl atskyrimo sumažintas įstatinis kapitalas. Po 2014 m. balandžio 29 d. užbaigto atskyrimo AB "Invalda LT" įstatinis kapitalas siekė 3,44 mln. eurų, jis buvo padalintas į 11 865 993 paprastąsias vardines akcijas.
2015 m. gegužės 11 d. Juridinių asmenų registre užregistruota nauja įstatų redakcija, kuria vadovaujantis bendrovės pavadinimas pakeistas į "Invalda INVL", o įstatinio kapitalo dydis perskaičiuotas į eurus ir sudaro 3 441 137,97 euro. Jis padalintas į 11 865 993 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas.

6.2. Įstatinio kapitalo struktūra

AB "Invalda INVL" įstatinio kapitalo struktūra 2018 m. gruodžio 31 d.

Akcijų klasė	Akcijų skaičius, vnt.	Bendrovės turimų savų akcijų, nesuteikiančių balso teisės, skaičius, vnt.	Nominali vertė, EUR	Bendra nominali vertė, EUR	Dalis įstatiniame kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos	11 865 993	305 856	0,29	3 441 137,97	100

Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų perleidimui apribojimai netaikomi.

"Invaldos INVL" grupė Lietuvoje valdo turto valdymo įmonę "INVL Asset Management" (per ją – ir turto valdymo įmonę "Mundus"), taip pat finansų maklerio įmonę "INVL Finasta". Pagal įstatymus, fizinis ar juridinis asmuo (arba kartu veikiantys asmenys), ketinantys netiesiogiai įsigyti ar padidinti valdymo įmonės ar finansų maklerio įmonės akcijų paketą (daugiau kaip 20, 30 ar 50 proc.), turi gauti išankstinį Lietuvos banko sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tai reiškia, kad investuotojai, ketinantys įsigyti daugiau kaip 20 proc. AB "Invalda INVL" akcijų, tą gali padaryti tik gavę išankstinį Lietuvos banko sprendimą.

"Invalda INVL" taip pat valdo Latvijos turto valdymo bendrovę "INVL Asset Management" (per ją – trečios pakopos pensijų fondus valdančią įmonę "INVL atklatais pensiju fonds"), todėl "Invaldos INVL" paketo įsigijimui taip pat gali būti taikomi atitinkami Latvijos Finansų ir kapitalo rinkų priežiūros tarnybos reikalavimai.

Be to, "Invaldos "INVL" grupė netiesiogiai yra investavusi į didžiausią Moldovos komercinį banką "Moldova-Agroindbank", todėl "Invaldos INVL" akcijų paketo įsigijimui taip pat gali būti taikomi atitinkami Moldovos centrinio banko reikalavimai.

6.3. Informacija apie savas akcijas

Nuo 2018 m. pradžios iki ataskaitos išleidimo bendrovė vieną kartą vykdė savų akcijų supirkimą. Akcijų įsigijimo pradžia buvo 2018 m. gegužės 7 d., akcijų įsigijimo pabaiga – 2018 m. gegužės 21 d. Maksimalus įsigyjamų akcijų kiekis - 200 000 vnt. Atsiskaičius už savas akcijas, bendrovė už 18.779,88 eurų (be tarpininkavimo mokesčių) įsigijo 3 396 vnt. savų akcijų, kas sudaro 0,03 proc. jos įstatinio kapitalo. Už akciją mokėta po 5,53 euro. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 3 441 137,97 eurų, jis padalintas į 11 865 993 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savo akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių AB "Invalda INVL" (ISIN kodas LT0000102279) akcijų skaičius yra 11 560 137 vnt.

7. Emitento įstatų pakeitimų tvarka

AB "Invalda INVL" įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu balsų dauguma, ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis).

2018 m. gegužės 14 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja akcinės bendrovės "Invalda INVL" įstatų redakcija. Šis bendrovės įstatų projektas akcininkų buvo patvirtintas 2018 m. balandžio 30 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatai buvo keičiami įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo aktualios redakcijos nuostatas.

Šiuo metu galioja 2018 m. gegužės 14 d. įstatų redakcija. Įstatai yra paskelbti bendrovės tinklalapyje.

8. Akcininkai

8.1. Informacija apie bendrovės akcininkus

"Invaldos INVL" akcininkai Alvydas Banys, UAB "LJB Investments", Irena Ona Mišeikienė, Indrė Mišeikytė, Darius Šulnis, UAB "Lucrum investicija" yra pasirašę sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo, todėl jų balsai skaičiuotini kartu.

Akcininkai, 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 procentus bendrovės įstatinio kapitalo ir (arba) balsų

Akcininko vardas, pavardė; įmonės kodas,	Nuosavybės teise	Įstatinio kapitalo	Balsų dalis, proc.
pavadinimas, adresas	priklausančių dalis, proc. akcijų kiekis, vnt.		Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai, proc.	Netiesiogiai turimi balsai, proc.	Balsų dalis iš viso (su kartu veikiančiais asmenimis), proc.
UAB "LJB Investments", į. k. 300822575, A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius	3 515 855	29,63	30,41	59,85
Irena Ona Mišeikienė	3 369 435	28,40	29,15	61,11	90,26
Darius Šulnis	0	0,00	0,00	90,26
UAB "Lucrum investicija", į. k. 300806471, Gynėjų g. 14, Vilnius	2 401 442	20,24	20,77	69,49
Alvydas Banys	910 875	7,68	7,88	82,38
Indrė Mišeikytė	236 867	2,00	2,05	88,21

Akcininkų turimi balsai 2018 m. gruodžio 31 d.

2018 m. gruodžio pabaigoje bendras akcininkų skaičius buvo 3 423. Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra. AB "Invalda INVL" nėra žinoma apie jokius balsavimo teisių apribojimus ar akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, per dvylika 2018 m. mėnesių nesudaryta.

8.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos

8.2.1. Akcininkų teisės

Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
3) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
4) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis;
5) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
6) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
7) kitas įstatymų nustatytas turtines teises;
8) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
9) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
10) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
11) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę;
12) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
13) kitas įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

8.2.2. Akcininkų pareigos

Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba įgijęs dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įgytų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įgijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai). Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą patvirtinantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.

Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

9. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, nuo 2014 metų dividendai apmokestinami 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka pati bendrovė¹ .

Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė dividendų nemokėjo. Informacija apie dividendų mokėjimą per visą "Invaldos INVL" veiklos laikotarpį yra pateikta bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės	2016	2017	2018
Akcijos buhalterinė vertė, EUR	4,55	5,53	5,67
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv)	0,85	0,96	0,83

Su akcijomis susiję rodikliai

¹Ši informacija neturi būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija.

10. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

10.1. Prekyba emitento vertybiniais popieriais

AB "Invalda INVL" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

Akcijų kiekis, vnt.	11 865 993
Balsavimo teisę turinčių akcijų skaičius, vnt.	11 560 137
Vienos akcijos nominali vertė	0,29 EUR
Bendra nominali vertė	3 441 137,97 EUR
ISIN kodas	LT0000102279
LEI kodas	52990001IQUJ710GHH43
Trumpinys	IVL1L
Birža	Nasdaq Vilnius
Prekybos sąrašas	Papildomasis prekybos sąrašas
	(nuo 2008-01-01 iki 2015-07-20 Oficialusis prekybos sąrašas)
Listingavimo pradžia	1995-12-19

Bendrovė rinkos formuotojų paslaugomis nesinaudoja.

Prekyba AB "Invalda INVL" akcijomis

	2016	2017	2018
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	3,46	3,86	5,30
- aukščiausia	4,08	5,65	5,70
- žemiausia	3,26	3,79	4,60
- vidutinė	3,77	4,65	5,28
- paskutinė	3,86	5,30	4,70
Akcijų apyvarta, vnt.	48 837	46 514	28 181
Akcijų apyvarta, eurai	178 190	209 268	146 295
Bendras sandorių skaičius, vnt.	322	251	210

Prekyba bendrovės akcijomis 2016 – 2018 m. Nasdaq Vilnius biržoje (kas ketvirtį)

		Kaina, eurai			Bendra apyvarta
Ataskaitinis periodas	didž.	maž.	pask. sesijos	Pask. sesijos data	vnt.	eurai
2016 m. I ketv.	3,60	3,26	3,43	2016-03-31	24 762	85 437
2016 m. II ketv.	4,08	3,43	3,87	2016-06-30	11 848	45 092
2016 m. III ketv.	4,07	3,80	4,07	2016-09-30	7 573	29 404
2016 m. IV ketv.	4,07	3,80	3,86	2016-12-30	4 654	18 257
2017 m. I ketv.	4,30	3,79	4,30	2017-03-31	20 486	83 436
2017 m. II ketv.	4,70	4,61	4,65	2017-06-30	10 995	48 449
2017 m. III ketv.	5,34	4,35	5,34	2017-09-29	6 449	31 087
2017 m. IV ketv.	5,64	5,15	5,30	2017-12-29	8 584	46 296
2018 m. I ketv.	5,35	5,15	5,30	2018-03-29	4 369	22 814
2018 m. II ketv.	5,65	5,20	5,65	2018-06-29	4 436	23 963
2018 m. III ketv.	5,70	5,20	5,40	2018-09-28	7 985	43 462
2018 m. IV ketv.	5,40	4,60	4,70	2018-12-28	11 391	56 056

Paskutinė sesijos data	Balsavimo teisę turinčių akcijų kiekis, vnt.	Paskutinė mokėta kaina, eurai	Kapitalizacija, eurai
2016-03-31	11 865 993	3,43	40 700 356
2016-06-30	11 586 609	3,87	44 840 177
2016-09-30	11 586 609	4,07	47 157 499
2016-12-30	11 586 609	3,86	44 724 311
2017-03-31	11 586 609	4,30	49 822 419
2017-06-30	11 563 533	4,65	53 770 428
2017-09-29	11 563 533	5,34	61 749 266
2017-12-29	11 563 533	5,30	61 286 725
2018-03-29	11 563 533	5,30	61 286 725
2018-06-29	11 560 137	5,65	65 314 774
2018-09-28	11 560 137	5,40	62 424 740
2018-12-28	11 560 137	4,70	54 332 644

"Invaldos INVL" akcijų apyvarta ir kaina, EUR

10.2. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais

Įmonių grupę sudarančių "Invaldos INVL" dukterinių bendrovių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama vertybinių popierių biržose. Į Nasdaq Vilnius biržos prekybos sąrašus įtrauktos šių bendrovių, į kurias yra investavusi "Invalda INVL", akcijos: "INVL Baltic Real Estate", "INVL Technology" ir Šiaulių bankas.

10.2.1. Informacija apie prekybą SUTNTIB "INVL Baltic Real Estate" akcijomis

"INVL Baltic Real Estate" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

ISIN kodas	LT0000127151
Trumpinys	INR1L
Birža, prekybos sąrašas	Nasdaq Vilnius, Papildomasis prekybos sąrašas
Listingavimo pradžia	2014-06-04
Akcijų kiekis, vnt.*	13 150 000
Nominali akcijos vertė, EUR*	1,45
Bendra nominali vertė, EUR	19 067 500

*nuo 2018 m. sausio 15 d. įregistravus naują bendrovės "INVL Baltic Real Estate" įstatų redakciją.

Prekyba "INVL Baltic Real Estate" akcijomis, eurai

	2016	2017	2018
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	0,399	0,388	0,475
- aukščiausia	0,447	0,485	2,56
- žemiausia	0,380	0,375	0,476
- paskutinė	0,388	0,475	2,42
Akcijų apyvarta, vnt.	491 425	1 200 986	295 380
Akcijų apyvarta, eurai	197 175,25	511 271,04	663 917,14
Bendras sandorių skaičius, vnt.	382	565	594

2018 m. sausio 15 d. užregistruoti įstatai padidinus akcijos nominalią vertę iki 1,45 euro; akcijų kaina neperskaičiuota.

"INVL Baltic Real Estate" akcijų apyvarta ir kaina

10.2.2. Informacija apie prekybą UTIB "INVL Technology" akcijomis

SUTPKIB "INVL Technology" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

ISIN kodas	LT0000128860
Trumpinys	INC1L
Birža, prekybos sąrašas	Nasdaq Vilnius, Papildomasis prekybos sąrašas
Listingavimo pradžia	2014 m. birželio 4 d.
Akcijų kiekis, vnt.	12 175 321
Nominali akcijos vertė, EUR	0,29
Bendra nominali vertė, EUR	3 530 843,09

Prekyba "INVL Technology" akcijomis, eurai

	2016	2017	2018
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	2,01	1,76	1,49
- aukščiausia	2,07	1,76	1,70
- žemiausia	1,75	1,49	1,43
- paskutinė	1,76	1,49	1,44
Akcijų apyvarta, vnt.	65 075	101 324	367 226
Akcijų apyvarta, eurai	110 836	162 698	575 934
Bendras sandorių skaičius, vnt.	307	364	336

"INVL Technology" akcijų apyvarta ir kaina

10.2.3. Informacija apie prekybą AB Šiaulių bankas akcijomis

AB Šiaulių bankas akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

ISIN kodas	LT0000102253
Trumpinys	SAB1L
Birža, prekybos sąrašas	Nasdaq Vilnius, Oficialusis prekybos sąrašas
Listingavimo pradžia	1994-11-29
Akcijų kiekis, vnt.	600 726 263
Nominali akcijos vertė, EUR	0,29
Bendra nominali vertė, EUR	174 210 616,27

Prekyba AB Šiaulių bankas akcijomis, eurai

	2016	2017	2018
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	0,298	0,448	0,590
- aukščiausia 0,469		0,627	0,658
- žemiausia	0,262	0,448	0,391
- paskutinė	0,449	0,589	0,401
Akcijų apyvarta, vnt.	65 709 337	82 944 561	68 675 469
Akcijų apyvarta, eurai	23 120 252	44 524 471	34 711 624

AB Šiaulių bankas akcijų apyvarta ir kaina

IV. EMITENTO VALDYMO ORGANAI

11. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Valdyba (3 nariai)

Vadovas (prezidentas)

AB "Invalda INVL" turi visuotinį akcininkų susirinkimą bei vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą (prezidentą). Bendrovėje yra sudarytas kolegialus valdymo organas − valdyba. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

11.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas

11.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki susirinkimo) pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

keisti bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
keisti bendrovės buveinę;
rinkti valdybos narius;
atšaukti valdybą ar jos narius;
rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;
priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;
priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę;
priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo;
priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais;;
priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

11.1.2. AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka

Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir kita informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali susipažinti bendrovės interneto svetainėje www.invaldainvl.com meniu punkto skiltyje Investuotojams bei bendrovės buveinėje darbo valandomis.

Akcininkai turi teisę (i) siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - akcininko paaiškinimą (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų). Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, arba elektroniniu paštu adresu [email protected]. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo; (ii) siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinių akcininkų susirinkimo dienos (raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, arba elektroniniu paštu adresu [email protected]) ar raštu susirinkimo metu (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų); (iii) iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo, raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius, įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, ar išsiunčiant klausimus bendrovei elektroniniu paštu adresu [email protected]. Į klausimus gautus elektroniniu paštu bendrovė pasilieka teisę atsakyti tiems akcininkams, kurių tapatybę bus galima nustatyti ir kurių užduoti klausimai yra nesusiję su bendrovės konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi.

Akcininkas, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Fizinio asmens išduotas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį turi pateiki ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Užsienyje išduotas įgaliojimas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Bendrovė nenustato specialios įgaliojimo formos.

Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks įgaliojimas notaro netvirtinamas. Elektroninių ryšių priemonėmis išduotą įgaliojimą akcininkas turi patvirtinti elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo programine įranga ir patvirtintu Lietuvos Respublikoje

galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti bendrovei elektroniniu paštu [email protected] ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Elektroninių ryšių priemonėmis duotas įgaliojimas ir pateiktas pranešimas turi būti rašytiniai ir gali būti pateikiami bendrovei elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.

Akcininkas arba jo įgaliotinis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, tokiu atveju reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.invaldainvl.com meniu punkto skiltyje Investuotojams.

Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiami bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę aukščiau nurodytu adresu.

Kad akcininkams būtų patogu rasti informaciją apie šaukiamą susirinkimą, siūlomus sprendimų projektus, balsavimo biuletenius ir pan., taip pat sužinoti įvykusių akcininkų susirinkimų priimtus sprendimus, bendrovės tinklalapyje Investuotojų skiltyje yra sukurta Akcininkų susirinkimų sritis.

2018 metais vyko 2 (du) "Invaldos INVL" akcininkų susirinkimai. Eilinis visuotinis AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimas įvyko 2018 m. balandžio 30 d. Susirinkime buvo susipažinta su "Invalda INVL" konsoliduotu metiniu pranešimu bei su auditoriaus išvada apie akcinės bendrovės "Invalda INVL" finansines ataskaitas. Taip pat patvirtintas "Invaldos INVL" finansinių ataskaitų rinkinys, pelno paskirstymas, savų akcijų supirkimo sąlygos bei klausimas dėl "Invaldos INVL" paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus, dėl kurio 2018 metais darbuotojams siūloma sudaryti opcionų sutartis, bei akcijų kainos. Taip pat šiame akcininkų susirinkime buvo perrinkta naujai kadencijai bendrovės valdyba, pakeisti įstatai bei patvirtintos akcijų suteikimo taisyklės. 2018 m. lapkričio 9 d. įvykusiame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išrinkti audito įmonę PricewaterhouseCoopers 2018 m. metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti.

11.2. Valdyba

11.2.1. Valdybos kompetencija

Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti iš pareigų visą valdybą arba atskirus jos narius (įskaitant pirmininką). Valdybos narys turi teisę atsistatydinti iš jo einamų pareigų iki kadencijos pabaigos, apie tai raštu pranešdamas valdybai ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Valdyba turi visus bendrovės įstatuose numatytus įgaliojimus, taip pat tuos, kuriuos valdybai priskiria įstatymai. Valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu, taip pat bendra atsakomybe akcininkų susirinkimui už priimtų sprendimų padarinius. Bendrovės valdyba, siekdama kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams bei siekdama užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą ir skaidrumą, glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės vadovu. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Valdyba svarsto ir tvirtina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytus klausimus.

Valdyba analizuoja, vertina bendrovės ir konsoliduotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

11.2.2. AB "Invalda INVL" valdybos darbo tvarka

Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad objektyviai, nešališkai ir tinkamai bus atstovaujami bendrovės smulkiųjų akcininkų interesai: likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, informacija, ar jiems yra taikytos administracinio poveikio priemonės ar baustas už nusižengimus/nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ar jie neturi įsipareigojimų arba ar neatlieka funkcijų, kurios keltų grėsmę saugiai ir patikimai bendrovės veiklai, ar kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus vadovams.

Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą. Šis įvertinimas apima valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą.

Kiekvienas AB "Invalda INVL" valdybos narys privalo nepainioti Bendrovės turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, gautos vykdant valdybos nario funkcijas, asmeninei naudai ar trečiųjų asmenų naudai kitaip, nei leidžia visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba.

Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Valdybos darbo reglamente nustatyta, kad jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau kaip 2/3 valdybos posėdžių per finansinius metus, apie tai akcininkai informuojami eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Per 2018 metus viso įvyko 32 AB "Invalda INVL" valdybos posėdžiai. Bendrovės valdybą sudaro Alvydas Banys, Indrė Mišeikytė ir Darius Šulnis. Visi valdybos nariai nepraleido nei vieno posėdžio. Posėdžiuose dalyvavo asmeniškai arba nuotoliniu būdu.

11.3. Prezidentas

Prezidentą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Su prezidentu sudaroma darbo sutartis. Prezidentas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti prezidentą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

Prezidentas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais.

Prezidentas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Prezidentas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, prezidentas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

Prezidentas atsako už:

bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;
sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą;
Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;
sutarties su audito įmone sudarymą;
informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
bendrovės dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
pranešimą akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai;
informacijos pateikimą akcininkams;
kitų teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą.

Prezidentas privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

12. Informacija apie bendrovės valdybos narius, vyr. finansininką, audito komiteto narius

AB "Invalda INVL" valdyba ketverių metų kadencijai perrinkta 2018 m. balandžio 30 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos pirmininku išrinktas Alvydas Banys, o nariais – Indrė Mišeikytė bei Darius Šulnis. Darius Šulnis bendrovės prezidentu išrinktas 2013 m. gegužės 22 d.

Kadencijos laikotarpis	2018 – 2022 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Statybos ekonomikos fakultetas, inžinieriaus ekonomisto magistro laipsnis. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. liepos 1 d. AB "Invalda INVL'' – patarėjas Nuo 2007 m. UAB "LJB Investments" – direktorius Nuo 2007 m. UAB "LJB property" – direktorius 1996 – 2006 m. AB "Invalda" – viceprezidentas 1996 – 2007 m. UAB "Nenuorama" – prezidentas
Turimos AB "Invalda INVL" akcijos	Tiesiogiai akcijų – 910 875 vnt.; įstatinio kapitalo – 7,68 proc., balsų – 7,88 proc.; kartu su susijusia įmone "LJB Investments": akcijų – 4 426 730 vnt., įstatinio kapitalo – 37,31 proc., balsų – 38,29 proc.; Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 90,26 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos pirmininkas UAB "Litagra" – valdybos narys UTIB "INVL Technology" patariamojo komiteto narys INVL Baltic Sea Growth Fund – vyresnysis patarėjas

	Indrė Mišeikytė - valdybos narė
Kadencijos laikotarpis	2018 – 2022 m.
Išsilavinimas	Vilniaus Technikos Universitetas, Architektūros fakultetas. Įgytas – architektūros magistro laipsnis.
Darbo patirtis	Nuo 2012 m. gegužės AB "Invalda INVL'' – patarėja Nuo 2013 m. birželio AB "Invalda privatus kapitalas" – patarėja Nuo 2002 m. UAB "Inreal valdymas" – architektė 2000 – 2002 m. UAB "Gildeta" – architektė 1997 – 2000 m., UAB "Kremi" – architektė 1996 – 2002 m. AB "Invalda" – architektė 1996 – 1997 m. UAB "Gildeta" – architektė 1994 – 1996 m. AB "Vilniaus baldai" – architektė
Turimos AB "Invalda INVL" akcijos	Tiesiogiai akcijų – 236 867 vnt.; įstatinio kapitalo – 2 proc., balsų – 2,05 proc.; Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 90,26 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda privatus kapitalas'' – valdybos narė AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos narė UTIB "INVL Technology" patariamojo komiteto narė

	Darius Šulnis - valdybos narys, prezidentas
Kadencijos valdyboje laikotarpis	2018 – 2022 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Duke universitetas JAV, verslo administravimo magistras (Global Executive MBA). Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis. Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. A109.
Darbo patirtis	2006 – 2011 m. AB "Invalda" prezidentas. 2011 – 2013 m. AB "Invalda" patarėjas. Nuo 2013 m. gegužės mėn. perrinktas AB "Invalda INVL" prezidentu. 2015-2017 - UAB "INVL Asset Management" generalinis direktorius
	2002 – 2006 m. UAB "Invalda Real Estate" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – direktorius.
	1994 – 2002 m. AB FMĮ "Finasta" – direktorius.

Turimos AB "Invalda INVL" akcijos	Tiesiogiai akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 0,00 proc.; kartu su susijusia įmone "Lucrum investicija": akcijų – 2 401 442 vnt., įstatinio kapitalo – 20,24 proc., balsų - 20,77 proc.; Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 90,26 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "INVL Asset Management" – valdybos pirmininkas UAB "Litagra" – valdybos narys AB Šiaulių bankas – stebėtojų tarybos narys INVL Baltic Sea Growth Fund – vadovaujantysis partneris AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos narys

	Raimondas Rajeckas – vyriausiasis finansininkas
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis.
Darbo patirtis	Nuo 2006 m. AB "Invalda INVL" – vyriausiasis finansininkas 2001 – 2006 m. AB "Valmeda" – vyriausiasis finansininkas 2000 – 2001 m. AB "Galinčius" – vyriausiasis finansininkas 2000 – 2001 m. UAB "Invaldos marketingas" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – vyriausiasis finansininkas 2000 – 2002 m. AB "Gildeta" – buhalteris 1998 – 2000 m. AB "Invalda" – buhalteris
Turimas AB "Invalda INVL" akcijų kiekis	-
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "Aktyvo" – direktorius UAB "Aktyvus valdymas" – direktorius UAB "MBGK" – direktorius UAB "MGK invest" – direktorius UAB "RPNG" – direktorius UAB "Regenus" – direktorius UAB "Cedus Invest" – direktorius UAB "Cedus" – direktorius UAB Įmonių grupė "Inservis" – valdybos narys UAB "Consult Invalda" – direktorius UAB "Invalda INVL Investments" - direktorius MD PARTNERS UAB - direktorius

13. Informacija apie bendrovės audito komitetą

AB "Invalda INVL" audito komitetas sudaromas iš dviejų narių, iš kurių abu yra nepriklausomi. Audito komiteto narius ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

teikti bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
stebėti išorės audito atlikimo procesą;
stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį.

• stebėti, ar valdybos nariai ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas. AB "Invalda INVL" audito komiteto narys turi teisę atsistatydinti pateikęs apie tai rašytinį pranešimą Bendrovės valdybai prieš 14 dienų. Bendrovės valdyba, gavusi Audito komiteto nario pranešimą apie atsistatydinimą ir įvertinusi visas su tuo susijusias aplinkybes, gali priimti sprendimą arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išrinktų naują Audito komiteto narį, arba klausimą dėl Audito komiteto nario rinkimų atidėti iki artimiausio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Naujas narys bet kuriuo atveju renkamas iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos.

Audito komiteto darbo tvarka:

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja abu komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja abu Audito komiteto nariai. Audito komiteto narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Audito komitetų posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi abu Audito komiteto nariai. Apie šaukiamą posėdį, jame numatomus svarstyti klausimus bei siūlomus sprendimų projektus kitas Audito komiteto narys informuojamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas raštu (el. paštu arba faksu). Audito komiteto posėdžiai neprotokoluojami, o priimtus sprendimus pasirašo abu komiteto nariai. Kai abu Audito komiteto nariai balsavo raštu, sprendimą surašo ir pasirašo Bendrovės valdybos paskirtas Audito komiteto sekretorius. Sprendimas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Audito komiteto posėdžio dienos.

Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, atsakingus už finansus, apskaitą ir iždo klausimus bei išorės auditorius. Už darbą Audito komitete jo nariams gali būti mokamas atlyginimas. Audito komiteto narių atlyginimą tvirtiną tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatydamas maksimalų vienos valandos atlyginimą.

Bendrovės audito komitetas savo veikloje vadovaujasi 2017 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais audito komiteto nuostatais.

2017 m. balandžio 28 d. vykusiame akcininkų susirinkime į bendrovės audito komitetą išrinkti UAB "Moore Stephens Vilnius" partnerė ir auditorė Dangutė Pranckėnienė ir UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius Tomas Bubinas ketverių metų kadencijai.

	Dangutė Pranckėnienė – nepriklausoma audito komiteto narė
Kadencijos laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	1995 - 1996 m. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Verslo administravimo
	magistras
	1976 - 1981 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis
	The International Coach Union (ICU), profesionalios koučerės vardas, pažymėjimo Nr. LT-51. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, auditoriaus vardas, pažymėjimo Nr. 000345.
Darbo patirtis	Nuo 1997 m. UAB "Moore Stephens Vilnius" (ankstesnis pavadinimas "Verslo auditas")
	– partnerė
	1996 – 1997 m. UAB "Deloitte & Touche" – audito vadybininkė
	1995 – 1996 Vilniaus Gedimino Technikos universitetas – lektorė
	1982 – 1983 m. Vilniaus universitetas – lektorė
Turimas AB "Invalda INVL"	Tiesiogiai akcijų – 85 vnt.
akcijų kiekis

Tomas Bubinas – nepriklausomas audito komiteto narys Kadencijos laikotarpis 2017 – 2021 m. Išsilavinimas, kvalifikacija 2004 - 2005 m. Baltic Management Institute (BMI) verslo administravimo magistras 1997 - 2000 m. Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of Chartered Certified Accountants, ACCA ) narys 1997 m. Lietuvos atestuotasis auditorius 1988 – 1993 m. Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras Darbo patirtis Nuo 2013 m. UAB "Biotechpharma" – vykdomasis direktorius 2010 - 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" – vyresnysis direktorius 2004 – 2010 m. "Teva Pharmaceuticals" finansų vadovas Baltijos šalims 2001 – 2004 m. "Sicor Biotech" finansų direktorius 1999 - 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" – vyresnysis vadybininkas 1994 - 1999 m. "Coopers & Lybrand" – vyresnysis auditorius, vadybininkas Turimas AB "Invalda INVL" akcijų kiekis -

14. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams, vyriausiajam finansininkui

Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamiems valdybos nariams, sudariusiems su bendrove darbo sutartis, bei prezidentui ir vyr. finansininkui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią valdybos nariams ar vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.

2018 m. bendrovės valdybos nariams nebuvo išmokėta dividendų, perleista turto ar suteikta garantijų. Bendrovė tantjemų valdybos nariams neskyrė. Specialių išmokų bendrovės vadovams taip pat nebuvo skirta. Bendrovės grupės įmonės AB "Invalda INVL" valdybos nariams, prezidentui tantjemų neskyrė.

Informacija apie emitento vadovams per 2018 metus priskaičiuotus atlyginimus

	Priskaičiuoti atlyginimai
Tūkst eurų	2016	2017	2018
Valdybos nariams (pagal darbo sutartis, kaip bendrovės darbuotojams)2	214	211	218
Vidutiniškai vienam valdybos nariui (per mėnesį)	6	6	6
Administracijos nariams (prezidentui ir vyriausiam finansininkui)2	132	132	141
Vidutiniškai vienam administracijos nariui (per mėnesį)	5,5	5,5	5,9

Per 2018 metus Bendrovės audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 798 Eur.

² Bendrovės ir grupės įmonių priskaičiuoti atlyginimai.

V. KITA INFORMACIJA

15. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "Invalda INVL" yra pasirašiusi sutartis su šiais viešosios apyvartos tarpininkais:

AB Šiaulių banku (Tilžės g. 149, Šiauliai, tel. (8 41) 595 607) vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir tarpininkavimo sutartį, sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo, sutartį dėl dividendų mokėjimo;
Luminor Bank AB (Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, tel. (8 5) 239 3444) sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimo vykdymo ir rekomendacijų teikimo;
AB SEB banku (Gedimino pr. 12, Vilnius, tel. (8 5) 268 2800) vertybinių popierių tvarkymo sutartį;
UAB FMĮ Orion securities, (A. Tumėno g. 4, B korp., Vilnius, tel. 8 5 231 3833) investicinių paslaugų teikimo sutartį;
Bank Zachodni WBK S.A. (Rynek 9/11, 50-950 Wrocław, Lenkija, tel. +48 618119999) tarpininkavimo paslaugų sutartį;
AS SEB Pank (Tornimae 2, 15010 Tallin, Estija, tel. +372 665 5100) tarpininkavimo paslaugų sutartį.

16. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

AB "Invalda INVL" nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

17. Rizikos valdymas

17.1. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas

Verslo rizikos

AB "Invalda INVL" įmonių grupės veikla yra įtakojama bendros šalių, kuriose vystomi verslai bei investuojama, ekonominės situacijos. AB "Invalda INVL" ir jos valdomos turto valdymo verslo bei kitos įmonės taip pat yra priklausomos nuo pagrindinių vadovų – juos praradus, bendrovės veikla galėtų būti paveikta neigiamai ir mes galėtume prarasti verslo galimybes.

AB "Invalda INVL" grupės pagrindinė veikla – turto valdymas. Reikšmingą dalį valdomo turto sudaro antros pakopos pensijų fondų turtas Lietuvoje ir Latvijoje, todėl besikeičiantys su pensijų sistema susiję įstatymai gali neigiamai paveikti šios verslo linijos rezultatus. Esame pasirinkę reguliuojamą turto valdymo verslo modelį, todėl reguliacinės naštos didėjimas gali padidinti mūsų sąnaudas bei neigiamai paveikti pelningumą. Turto valdymo verslas taip pat turi atitikti kapitalo pakankamumo rodiklius, todėl jam patiriant nuostolių, gali reikėti papildomų įnašų į turto valdymo bendrovių kapitalą.

AB "Invalda INVL" investicijų pelningumas gali būti ženkliai mažesnis nei vidutinis pelningumas, istoriškai pasiektas privataus kapitalo industrijos, nes praeities rezultatai neatspindi ateities pelningumo.

Ekonominės recesijos ir nuosmukiai gali paveikti bendroves ir turtą, į kuriuos esame investavę tiek tiesiogiai, tiek per kolektyvinio investavimo subjektus, bei sumažinti jų vertę, kartu neigiamai paveikti ir mūsų veiklos rezultatus.

AB "Invalda INVL" gali nepavykti realizuoti pelno iš investicijų į įmonių akcijas ar kolektyvinio investavimo subjektus. Bendrovės bei kolektyvinio investavimo subjektai, į kuriuos investuojame, gali nesukurti vertės ar net ją sunaikinti, nuvertindami mūsų investicijas.

Mūsų galimybės panaudoti atidėtojo pelno mokesčio turtą gali būti apribotos. Pasikeitimai įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose mūsų veiklą, gali turėti reikšmingos įtakos mūsų verslui. Mokestinės politikos, bei sektorių, kurie priklausomi nuo valstybės finansavimo, reguliavimo politikos pakeitimas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų verslui.

Bendrovės ir grupės veiklos rezultatai gali itin svyruoti ir neparodyti ateities rezultatų.

Mūsų akcijos kaina gali reikšmingai svyruoti. Akcijų, kurias įsigijote kaip investuotojas, kaina gali būti didesnė arba mažesnė, priklausomai nuo daugelio faktorių, iš kurių kai kurie nepriklauso nuo mūsų įtakos.

Rinka gali vertinti AB "Invalda INVL" akcijas mažiau nei turto tikroji vertė.

Mes nesame patvirtinę dividendų mokėjimo politikos ir nustatę minimalių dividendų, todėl lėšų išmokėjimas akcininkams nėra garantuotas.

Palūkanų normų pasikeitimai gali paveikti mūsų kapitalo kaštus, pelningumą ir mūsų galimybes pritraukti papildomo finansavimo.

Kredito rizika – egzistuoja rizika, kad tiesioginių portfelio įmonių, arba verslų, į kuriuos esame investavę per kolektyvinio investavimo subjektus, produkcijos ir paslaugų pirkėjai neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti emitento įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo

šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami. Emitentas taip pat patiria riziką laikydamas lėšas bankų sąskaitose ar investuodamas į trumpalaikius finansinius instrumentus.

Investicijų rizika

Mūsų investicijos gali būti nelikvidžios – yra rizika, kad planuojami sandoriai neįvyks tuomet, kai to pageidauja emitento vadovybė.. Mes galime realizuoti savo investicijas, kai bendrovės, į kurias investavome, yra parduodamos, pritraukia papildomo kapitalo ar yra listinguojamos biržoje, taip pat kai kolektyvinio investavimo subjektai, į kuriuos investavome, vykdo išmokas investuotojams.

Mūsų investicijos į įmonių akcijas bei kolektyvinio investavimo subjektus yra rizikingos, ir pačiu blogiausiu atveju įmanoma prarasti visą investuotą sumą.

Kai mes neturime bendrovių, į kurias investuojame kontrolės, įmonių vadovybė bei kiti akcininkai gali priimti sprendimus, sumažinančius mūsų investicijos vertę.

17.2. Informacija apie rizikos mastą bendrovėje ir jos valdymą

Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymą atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte 25 punkte.

17.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis finansininkas yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.

Konsoliduotų skaičių parengimui naudojami standartizuoti duomenų surinkimo failai, paruošti "Excel" programa. Jų pagalba taip pat vykdoma dukterinių įmonių tarpusavio sandorių likučių ir apyvartų automatinis sulyginimas bei išeliminavimas, rengiant konsoliduotas ataskaitas. Tiek atskirų Bendrovės grupės įmonių finansinių skaičių, tiek grupės finansinių ataskaitų vidaus kontrolę vykdo Bendrovės vyr. finansininkas.

18. Emitento ir įmonių grupės nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su socialine atsakomybe, aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Daugiau informacijos pateikta šio metinio pranešimo 4 priede "Socialinės atsakomybės ataskaita"

18.1. Darbuotojai

2018 m. vidutinis AB "Invalda INVL" darbuotojų skaičius – 7 (2017 – 7). Bendrovės darbuotojų išsilavinimas – aukštasis.

Bendrovės darbuotojų skaičius ir priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

	Mato vnt.	2016	2017	2018
Bendras darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	žm.	7	7	7
- vadovaujančio personalo	žm.	4	4	4
- specialistų	žm.	3	3	3
Vidutinis priskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis	eurai	2 905	2 966	3 515
- vadovaujančio personalo	eurai	4 377	4 555	5 303
- specialistų	eurai	1 458	847	1 118

AB "Invalda INVL" grupėje 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 555 darbuotojai (2017 m. gruodžio 31 d. – 489).

18.2. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Susitarimų tarp bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra.

19. Priklausymas asociacijoms

"Invalda INVL" drauge su "INVL Asset Management" Lietuvoje bei Latvijoje yra Europos privataus ir rizikos kapitalo sektoriaus bendroves bei investuotojus vienijančios organizacijos "Invest Europe" pilnateisė narė.

"Invalda INVL" priklauso Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, vienijančiai privataus ir rizikos kapitalo rinkos dalyvius Lietuvoje. Pagrindinis šios organizacijos veiklos tikslas yra kartu su kompetentingomis Lietuvos institucijomis ir partneriais dalyvauti formuojant ir vykdant bendrą rizikos ir privataus kapitalo verslo politiką, kuriant ir tobulinant jos įstatymus.

"Invalda INVL" kartu su "INVL Asset Management" Lietuvoje bei Latvijoje prie Jungtinių Tautų palaikomų atsakingo investavimo principų PRI (angl. k. Principles for Responsible Investment) prisijungė 2017 m. viduryje. PRI siekia įvertinti investicijų poveikį aplinkos, socialiniams bei valdymo veiksniams. Vertinama, kad ekonomiškai efektyvi, tvari pasaulinė finansų sistema yra būtina siekiant kurti ilgalaikę vertę. Principus palaikantys investuotojai savanoriškai siekia taikyti juos investavimo veikloje.

"Invalda INVL" 2017 m. pabaigoje prisijungė prie Investuotojų asociacijos, kurios pagrindinė veikla apima šias sritis: pagrindinė veikla apima šias sritis: susitikimų su įmonių vadovais ir renginių apie finansų rinkas asociacijos nariams organizavimas, smulkiųjų investuotojų teisių gynimas, kompetencijų centro, teikiančio mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei ir Seimui vystymas, dėmesio atkreipimas ir įspėjimas apie galimybes bei rizikas, susijusias su investavimu.

Grupės bendrovė "INVL Asset Management" yra Lietuvos investicinių ir pensijų fondų (LIPFA) asociacijos narė. LIPFA – nepriklausoma organizacija, vienijanti šalies privačias investicijų valdymo bendroves ir komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Asociacijos nariai aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje ir prisideda prie investavimo populiarinimo bei jam palankios aplinkos kūrimo Lietuvoje.

Lietuvos investicijų valdytojų asociacija (LIVA), kurios viena iš steigėjų yra "INVL Asset Management", siekia prisidėti prie investicijų plėtros, fondų teisinės aplinkos tobulinimo ir investuotojų švietimo.

Lithuanian financial markets institute, kurios nariu yra "INVL Asset Management", veikla orientuota į Lietuvos finansų rinkų specifinių problemų analizę ir moksliniais tyrimais paremtų sprendimų pateikimą. Instituto dėmesio centre yra tiek įvairių verslo finansavimo verslo formų skatinimas, tiek visuomenės požiūrio į finansų rinkų efektyvaus funkcionavimo būtinybę formavimas.

20. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

2018 m. emitento vardu nebuvo sudaryta žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai ir veiklos rezultatams bei sandorių, esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir kitų pareigų.

21. Informacija apie susijusių šalių sandorius

Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausią dalį bendrovės ir grupės sandorių su susijusiais asmenimis sudarė paskolų, kompiuterių priežiūros paslaugų, nuomos ir komunalinių sąnaudų pirkimai, žemių administravimo paslaugos ir turto valdymo paslaugos (tik grupė). Visi susijusių asmenų sandorių skaičiai detalizuoti konsoliduotų ir bendrovės 2018 m. metinių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 27 punkte.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

2018 m. emitentas nesudarė reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei.

23. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas Informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4 punkte.

24. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visa informacija atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

25. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Su visa AB "Invalda INVL" 2018 m. viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto tinklalapyje www.invaldainvl.com

Skelbtos informacijos santrauka

Paskelbimo data	Trumpas pranešimo apibūdinimas
2018.01.23	"Invaldai INVL" priklausanti "INVL Asset Management" įgis kontrolinį turto valdymo bendrovės "Mundus" akcijų paketą
2018.01.23	"Invaldai INVL" priklausanti "INVL Asset Management" įsteigė "INVL absoliučios grąžos subfondą"
2018.02.02	"Invaldai INVL" priklausanti "INVL Asset Management" įgijo kontrolinį turto valdymo bendrovės "Mundus" akcijų paketą
2018.04.06	Akcinės bendrovės "Invalda INVL" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2018.04.06	Audituoti AB "Invalda INVL" 2017 m. grupės rezultatai
2018.04.23	"Invalda INVL" patikslina viešam akcijų siūlymui skiriamų "INVL Baltic Real Estate" akcijų skaičių ir sąlygas
2018.04.30	AB "Invalda INVL" 2017 m. audituota metinė informacija
2018.04.30	Akcinės bendrovės "Invalda INVL" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
2018.05.03	Išrinktas AB "Invalda INVL" valdybos pirmininkas
2018.05.03	"Invalda INVL" pasirašė darbuotojų akcijų opcionų sutartis
2018.05.03	Dėl AB "Invalda INVL" savų akcijų įsigijimo
2018.05.14	Įregistruota nauja "Invaldos INVL" įstatų redakcija
2018.05.21	AB "Invalda INVL" įsigis 0,03 proc. savo akcijų
2018.05.23	AB "Invalda INVL" akcijų suteikiamų balsų skaičius
2018.05.31	Neaudituota "Invaldos INVL" grupės 2018 m. 3 mėnesių informacija
2018.06.21	Konsorciumas, kuriame dalyvauja "Invalda INVL", gavo leidimą investuoti į "Moldova-Agroindbank"
2018.06.22	Pasirašytas išankstinis susitarimas dėl "Moldova-Agroindbank" akcijų įsigijimo
2018.06.22	2018 m. birželio 22 d. bus sustabdyta prekyba "Invalda INVL" akcijomis
2018.06.26	"Invaldai INVL" priklausanti "INVL Asset Management" įsteigė "INVL Baltic Sea Growth Fund"
2018.07.24	"Invaldos INVL" dukterinė bendrovė "INVL Asset Management" įsteigė "INVL Special Opportunities Fund"
2018.08.27	Patvirtintas "INVL Baltic Real Estate", kurios viešą akcijų siūlymą tęsia "Invalda INVL", prospekto antrasis priedas
2018.08.31	Neaudituota "Invaldos INVL" grupės 2018 metų 6 mėnesių tarpinė informacija
2018.10.02	ERPB, "Invaldos INVL" ir "Horizon Capital" konsorciumas laimėjo "Moldova-Agroindbank" akcijų pardavimo aukcioną
2018.10.02	2018 m. spalio 2 d. bus sustabdyta prekyba "Invalda INVL" akcijomis
2018.10.10	Pranešimas apie vadovų sandorius
2018.10.12	"INVL Baltic Sea Growth Fund" netiesiogiai perka medicinos klinikų tinklą "InMedica"
2018.10.18	AB "Invalda INVL" visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2018.10.23	"Invaldos INVL" dukterinė bendrovė "INVL Asset Management" įsteigė "INVL Baltic Sea Growth Capital Fund"
2018.11.09	Akcinės bendrovės "Invalda INVL" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
2018.11.30	Neaudituota "Invaldos INVL" grupės 2018 metų 9 mėnesių informacija
2018.12.14	Dėl "INVL Baltic Real Estate" viešo akcijų siūlymo rezultatų

2018.12.19	"Invaldos INVL" dukterinė bendrovė "INVL Asset Management" įsteigė gyvenimo ciklo pensijų fondus
2018.12.20	"Invaldos INVL" 2019–ųjų investuotojų kalendorius

Pranešimų apie vadovaujamas pareigas užimančių asmenų ir su su jais glaudžiai susijusių asmenų sudarytus 2018 metai sandorius, suvestinė

Sandorio data	Asmuo	VP kiekis	VP kaina (EUR)*	Bendra sandorio vertė (EUR)	Sandorio pobūdis	Sandorio vieta
	UAB "Lucrum investicija" (su emitento				Atpirkimo sandorio
2018.10.08	prezidentu ir valdybos nariu D.Šulniu	236 867	-	-	užbaigimas (balsų	-
	susijęs asmuo)				netekimas)

26. Informacija apie audito įmonę

Bendrovė neturi patvirtintų audito įmonės atrankos kriterijų, tačiau įprastai auditavimo paslaugų konkurse dalyvauti yra kviečiamos "didžiojo ketverto" audito kompanijos ("Deloitte", KPMG, "PricewaterhouseCoopers" ir "Ernst and Young").

2018 m. bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą atliko bendrovė "PricewaterhouseCoopers". Ją 2018 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti akcininkai išrinko 2018 m. lapkričio 9 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tame pačiame susirinkime akcininkai nustatė 11 500 eurų (plius PVM) atlyginimą už metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą. Jeigu pagal audito paslaugų sutartį būtų teikiamos papildomos paslaugos, audito įmonei būtų mokamas papildomas atlyginimas, kuris būtų nustatomas pagal UAB "PricewaterhouseCoopers" darbuotojų valandinius įkainius.

Audito įmonė	UAB "PricewaterhouseCoopers"
Buveinės adresas	J. Jasinskio g. 16B, LT-03163, Vilnius
Kodas	111473315
Telefonas	(8 5) 239 2300
Faksas	(8 5) 239 2301
Elektroninis paštas	[email protected]
Interneto tinklalapis	www.pwc.com/lt

Bendrovėje vidaus auditas neatliekamas.

Paslaugos, kurias audito įmonė "PricewaterhouseCoopers" suteikė Bendrovei ir Grupei per 2018 m.

tūkst. EUR	Grupė 2018	Bendrovė 2018
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis (įskaitant fondų finansinių ataskaitų auditą)	65 500	11 500
Užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų sąnaudos	-	-
Konsultacijų mokesčių klausimais sąnaudos	10 071	-
Kitų paslaugų sąnaudos (įskaitant fondus)	1 769	359
Iš viso	77 340	11 859

Prezidentas Darius Šulnis

1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
	Turto valdymo verslo bendrovės
UAB "INVL Asset Management"	Kodas 126263073 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2003-07-21	Pensijų ir investicinių fondų, alternatyvių investicijų, privataus kapitalo, portfelių valdymas	Tel. 8 700 55959 El. p. [email protected] www.invl.lt
IPAS "INVL Asset Management' (Latvija)	Kodas 40003605043 Adresas Smilšu iela 7-1, Riga, Latvia Teisinė forma – investicijų valdymo akcinė bendrovė Įregistruota 2002-10-02	Investicinių fondų, portfelių, nekilnojamojo fondų valdymas	Tel. (+371) 67 092 988 El. p. [email protected] www.invl.com/lat/lv
AS "INVL Atklātais pensiju fonds" (Latvija)	Kodas 40003377918 Adresas Smilšu iela 7-1, Riga, Latvia Teisinė forma – akcinė bendrovė Įregistruota 1998-02-04	Pensijų fondų valdymas	Tel. (+371) 67 092 988 El. p. [email protected] www.invl.com/lat/lv
UAB "INVL Farmland Management"	Kodas 303788352 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2015-02-26	Žemės ūkio paskirties žemės administravimas	El.p. [email protected] m
UAB FMĮ "INVL Finasta"	Kodas 122570630 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, finansų maklerio įmonė Įregistruota 2015-05-28	finansų maklerio paslaugos	Tel. (8 5) 211 12 94 El. p. [email protected] m www.invl.com
UAB "Invalda INVL Investments"	Kodas 303252237 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2014-02-27	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129
UAB "Mundus", turto valdymo bendrovė	Kodas 303305451 Adresas Vilniaus g. 31, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2014-05-07	Investicinių fondų valdymas	El.p. [email protected] www.mundus.lt
SUTPKIB "INVL	Kitos bendrovės Kodas 300893533	Investicijos į informacinių	Tel. (8 5) 279 06 01
Technology"	Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – akcinė bendrovė Bendrovės tipas – uždarojo tipo investicinė bendrovė Įregistruota 2007-06-27	technologijų verslus	El. paštas: [email protected] www.invltechnology.lt
SUTNTIB "INVL Baltic Real Estate"	Kodas 152105644 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – akcinė bendrovė Bendrovės tipas – uždarojo tipo investicinė bendrovė Įregistruota 1997-01-28	Investicijos į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą. Komercinio nekilnojamojo turto nuoma.	Tel. (8 5) 279 06 01 El. paštas: [email protected] www.invlbalticrealestate.com
UAB "Litagra"	Kodas 304564478 Adresas Savanorių pr. 173, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė	pirminė žemės ūkio gamyba	Tel. (8 5) 236 1600 Faks. (8 5) 236 1601 El.p. [email protected] http://www.litagragroup.lt/

	bendrovė Įregistruota 2017-07-07
UAB "Cedus Invest"	Kodas 302576631 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	investicijos į žemės ūkio įmones	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
AB Šiaulių bankas	Kodas 112025254 Adresas Tilžės g. 149, Šiauliai Teisinė forma – akcinė bendrovė Įregistruota 1992-02-04	Komercinė bankininkystė	Tel. (8 41) 595 607 Faks. (8 41) 430 774 El. paštas [email protected] www.siauliubankas.lt
UAB "Inservis"	Kodas 126180446 Adresas Šeimyniškių g. 3, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2003-03-25	pastatų ūkio valdymas, inžinerinių sistemų priežiūra ir gedimų šalinimas, daugiabučių administravimo paslaugos	Tel. (8 5) 273 6607 El. p. [email protected] www.inservis.lt
UAB "Priemiestis"	Kodas 221487620 Adresas Stepono Batoro g. 41, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1992-07-09	pastatų ūkio valdymas, inžinerinių sistemų priežiūra ir gedimų šalinimas, daugiabučių administravimo paslaugos	Tel. (8 5) 267 0204 Faks. (8 5) 267 2941 El. p. [email protected] www.priemiestis.lt
UAB "Jurita"	Kodas 220152850 Adresas Justiniškių g. 62, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1990-12-28	pastatų ūkio valdymas, inžinerinių sistemų priežiūra ir gedimų šalinimas, daugiabučių administravimo paslaugos	Tel. (8 5) 248 2088 El. p. [email protected] www.jurita.lt
UAB įmonių grupė "Inservis"	Kodas 301673796 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius; Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2008-04-07	investavimas į pastatų priežiūros įmones	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
AB "Informacinio verslo paslaugų įmonė"	Kodas 123043773 Adresas Gedimino pr. 31, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1995-04-05	Ekonominės informacijos kompiuterizuoto apdorojimo ir programinių priemonių kūrimas	Tel. +370 5 236 4808, faks. +370 5 262 3623, el. paštas: [email protected] www.ivpi.lt
"IPP integracijos projektai", UAB	Kodas 302890482 Adresas – Palangos g. 4, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2012-10-12	Veiklos nevykdo	-
SIA "Inservis" (Latvija)	Kodas 40203041770 Adresas - Olaines nov., Olaines pag., Stūnīši, "Lapegles", Latvia Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2017-01-02	Pastatų ūkio valdymas	-
UAB "Kelio ženklai"	Kodas 185274242 Adresas Geležinkelio g. 28, Pilviškiai, Vilkaviškio r. Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1994-09-06	metalo ir medienos apdirbimas bei didmeninė prekyba	Tel. (8 342) 67 756 Faks. (8 342) 67 644 El. p. [email protected] www.keliozenklai.lt
VšĮ "Iniciatyvos fondas"	Kodas 300657209 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – viešoji įstaiga Įregistruota 2007-03-08	socialinių iniciatyvos skatinimo programų organizavimas	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530 [email protected] www.iniciatyvosfondas.lt

UAB "Aktyvo"	Kodas 301206846 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2007-10-31	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Aktyvus valdymas"	Kodas 301673764 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2008-04-07	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "MBGK"	Kodas 300083611 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2005-01-27	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "MGK invest"	Kodas 302531757 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-07-27	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Regenus"	Kodas 302575821 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "RPNG''	Kodas 302575892 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Consult Invalda"	Kodas 302575814 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Cedus"	Kodas 302656796 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2011-08-18	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
MD Partners UAB	Kodas 304842899 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2018-05-14	įmonė įsteigta investicijai į Moldovos banką "Moldova Agroindbank" įgyvendinti	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "BSGF Sanus" (iki 2019 m. vasario)	Kodas 304924481 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2018-09-28	įmonė įsteigta investicijai į farmacijos verslą	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "BSGF Fortis" (iki 2019 m. vasario)	Kodas 304974178 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2018-12-19	įmonė įsteigta investicijai į gamybos verslą	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530

2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Invalda INVL" atskleidžia, kaip laikosi AB Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

Pažymime, kad akcinė bendrovė "Invalda INVL" 2018 m. metiniame pranešime informaciją apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso atskleidžia vadovaudamasi iki 2019 m. sausio 15 d. galiojusiu Bendrovių valdymo kodeksu.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP /	KOMENTARAS
	NE /
	NEAK
	TUALU

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie įmonių grupės veiklą ir tikslus pranešimuose apie esminius įvykius, metinėje informacijoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. Nepaisant to, bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas tik su valdybos pritarimu priima sprendimus dėl Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų sandorių sudarymo.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovėje gerbiamos visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ja susijusių asmenų teisės ir interesai.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Dėl bendrovės dydžio sudaryti kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės vadovas yra atskaitingas bendrovės valdybai.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	----	-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas – valdyba, kuri vykdo esmines bendrovės valdymo funkcijas ir užtikrina bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovės valdybos sudarymui ir veiklai taikomos III ir IV principuose išdėstytos nuostatos, kiek jos neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdybą sudaro 3 savarankiški nariai, kurie neturi kitų tarpusavio interesų, kaip tik veikla valdyboje, siekiant naudos bendrovei ir visiems akcininkams.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, direktorių konsultantų taip pat nėra.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų	Taip	Bendrovės valdyba veikia objektyviai, nešališkai ir vienodai atstovauja visų akcininkų interesus.
interesai.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Pagal valdybos darbo reglamentą, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, taip pat visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, kita svarbi informacija. Apie pasikeitusius duomenis išrinkti valdybos nariai įsipareigoja informuoti valdybos pirmininką. Informacija atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose. Duomenys apie esamus bendrovės valdybos narius, jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiami ir bendrovės interneto svetainėje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Informacija apie bendrovės valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto svetainėje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovėje periodiškai vertinama valdybos sudėtis, atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir struktūrą. Audito komiteto nariai turi reikalaujamą patirtį. Atlyginimų komitetas bendrovėje nesudaromas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Šiuo metu įgūdžių ir žinių patikrinimų valdybos nariai neatlieka.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovėje nėra vertinamas renkamų valdybos narių nepriklausomumas, taip pat nėra nustatytas nepriklausomų narių pakankamumo sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali	Ne	Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos bendrovei ir akcininkams, tačiau neatitinka rekomendacijos dėl nepriklausomumo reikalavimų.

s kirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atl yginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 d alį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu ve rslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bend rovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;

8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Valdybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose nėra atlyginama iš bendrovės lėšų.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės ir konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų bei pelno paskirstymo projektus, pristato konsoliduotą metinį pranešimą, taip pat atlieka visas kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant

Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).		sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Valdyba su visais bendrovės akcininkais elgiasi sąžiningai ir nešališkai.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Ne	Reikšmingų sandorių tarp bendrovės ir jos akcininkų, valdymo organų narių nebuvo.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis	Taip	Bendrovės valdyba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai.

minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomajam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba valdymo organo nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Dėl įmonės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo ir atlyginimų komitetus.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.

Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pe rnelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir prak tiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėt ų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komit eto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios :

1 ) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, su dėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) pe ržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direk toriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginim o formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekome ndacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykd omųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginim ais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2 . Tuo atveju, kai reikia spręsti skatini mo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo

susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė	Taip	Audito komiteto narius AB "Invalda INVL" renka visuotinis akcininku susirinkimas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos: - teikti rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis; - stebėti išorės audito atlikimo procesą; - stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų; - stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą; - stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį; - stebėti, ar valdybos ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas. Vykdydamas šias funkcijas, audito komitetas prižiūri metinės finansinės atskaitomybės sudarymo eigą ir teikia rekomendacijas valdybai dėl jos teikimo tvirtinti akcininkų susirinkimui. Taip pat audito komitetas analizuoja auditorių kandidatūras, pateikdamas išvadas dėl audito įmonės nepriklausomumo ir kitų kriterijų atitikimo. Audito komitetas kiekvienais metais rengia savo veiklos ataskaitas, išdėsto pastebėjimus dėl bendrovės veiklos savo kompetencijos ribose.

ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti

kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

įvertinimą.
Darbo organizavimą AB "Invalda INVL" valdyba vertina teigiamai. Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti.
Valdybos nariams medžiaga pateikiama elektroniniu paštu iš anksto. Analizuodami pateiktą medžiagą ir priimdami sprendimus valdybos nariai veikia nepriklausimai (nuo vienas kito, nuo užimamų pareigų kitose bendrovėse ir nuo kitų asmenų).
Valdyba mano, kad jos nariai yra gerai informuoti apie aktualius finansinius, ekonominius, socialinius ir kitus pokyčius, kurie gali paveikti įmonę ir akcininkų/suinteresuotų šalių interesus ir siekia veiksmingai naudoti šią informaciją bei savo veikloje taikyti pažangiausius sprendimus.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos darbui vadovauja valdybos pirmininkas, jis taip pat yra atsakingas už posėdžių darbotvarkės sudarymą bei tinkamą susirinkimų sušaukimą. Darbotvarkė ir valdybos posėdžių dažnumas yra susiję su konkrečiais atitinkamu laikotarpiu bendrovėje vykstančiais įvykiais ar vykdomais projektais bei teisės aktų reikalavimuose nustatytų valdybos funkcijų įgyvendinimu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį3	Taip	Pagal patvirtintą valdybos darbo reglamentą, valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Valdybos posėdį šaukia valdybos pirmininkas informuodamas apie šaukiamą posėdį kiekvieną valdybos narį telefonu arba el. laiškais.

³ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

Ne Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes joje sudaryta tik valdyba.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios akcijos visiems bendrovės akcininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Akcininkų susirinkimo pritarimas gaunamas Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje nurodytais atvejais. Daugiau atvejų, kuomet turi būti gaunamas akcininkų susirinkimo pritarimas nenumatyta, kadangi dėl bendrovės veiklos pobūdžio tai darytų žalos verslui.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga lietuvių ir anglų kalbomis yra paskelbiama bendrovės interneto svetainėje. Paskutiniųjų 15 metų visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat skelbiami bendrovės interneto tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu jis turi tinkamą įgaliojimą arba su juo teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį

		balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Akcininkai gali balsuoti per įgaliotą asmenį ar užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau kol kas negali dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės valdybos nariai laikosi šių rekomendacijų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši	Ne	Bendrovė neruošia atlyginimų politikos, kadangi dauguma VIII principo punktų yra neaktualūs atsižvelgus į dabartinę bendrovės struktūrą.
ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti		Informacija apie išmokas ir paskolas valdymo organų

8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:

1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;

2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;

3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;

4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;

5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;

6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;

7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;

8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;

9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;

10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;

11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politiką, sudėtį;

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;

13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.

skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. nariams yra pateikiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, finansinėse ataskaitose.

8.5 . Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansi niais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1 –8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių m etų laikotarpiu.

8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežast ys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) ko mpensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1 –5 punktus.

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.

8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.

8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.

8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti

suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.

8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į

akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Taip	2018 m. balandžio 30 dieną įvykęs akcinės bendrovės "Invalda INVL" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Akcijų suteikimo taisykles ir pavedė valdybai užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą. 2018 m. balandžio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrovės paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus, dėl kurio 2018 metais darbuotojams siūloma sudaryti opcionų sutartis, bei akcijų kainos. 2018 gegužės 3 d. paskelbta apie pasirašytas darbuotojų opcionų sutartis.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,
jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdyme. Išsami informacija apie
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės		numatomus akcinius įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus. Plačiau apie informacijos atskleidimo tvarką paaiškinama žemiau prie 10 principo.

valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija. X principas: Informacijos atskleidimas
įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus,
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, periodinėje informacijoje. Informacija taip pat pateikiama ir bendrovės interneto svetainėje.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją bendrovė skelbia prieš arba po AB Nasdaq Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai

kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

		paskelbiama per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė informaciją skelbia lietuvių ir anglų kalbomis per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Ji taip pat skelbiama bendrovės interneto svetainėje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė savo tinklalapyje skelbia visą šioje rekomendacijoje išvardintą informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
nepriklausomumą.		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų, rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė tikrina metines bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei konsoliduotą metinį pranešimą. Tarpinių finansinių ataskaitų patikrinimo audito įmonė neatlieka.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama,	Neaktualu	Apie užmokestį suteiktą audito įmonei ne už audito paslaugas atskleidžiama 2018 m. konsoliduotame pranešime. Audito įmonė teikia ne audito paslaugas tik gavusi Audito komiteto pritarimą.

3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA

(parengta pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (IX-575) redakciją, galiojančią nuo 2017- 11-29)

1. Nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą ir kur jis viešai paskelbtas ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką

Bendrovė informaciją apie tai, kaip laikomasi taikomo Bendrovių valdymo kodekso pateikia 2018 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede. Bendrovė savo metinius pranešimus skelbia interneto svetainėje.

2. Jeigu nuo taikomo bendrovių valdymo kodekso nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, nuostatos, nuo kurių nukrypstama ir (arba) kurių nesilaikoma, ir to priežastys

Bendrovė šią informaciją skelbia 2018 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede "Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso" skiltyse "Taip / Ne / Neaktualu" ir "Komentaras".

3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinamas su finansine atskaitomybe susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema

Bendrovė informaciją apie rizikos mastą ir rizikos valdymą bei įdiegtą vidaus kontrolės sistemą bei priemones pateikia 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 17 punkte.

4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė informaciją apie reikšmingus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus akcijų paketus pateikia 2018 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 1 punkte.

5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnyje:

Susijusios šalies duomenys	Bendrovės ryšys su kita sandorio šalimi	Sandorio data ir vertė
UAB "Kelio ženklai", Kodas 185274242, Geležinkelio g., Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-02-15 Paskolos sutartis Nr. P/180215/01, 20 tūkst. EUR
UAB "Kelio ženklai", Kodas 185274242, Geležinkelio g., Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-03-15 Paskolos sutartis Nr. P/180315/01, 35 tūkst. EUR
UAB "INVL Asset Management" kodas 126263073 Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-04-20 Platinimo sutartis. Objektas – SUTNTIB "INVL Balrtic Real Estate" akcijų platinimas pagal patvirtintą prospektą. Kaina – 3% nuo siūlymo kainos. Nutraukta 2018-05- 20 patikslinus prospektą.
UAB "INVL Asset Management" kodas 126263073 Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-05-21 Akcijų pasirašymo sutartis, 522 tūkst. EUR
UAB FMĮ "INVL Finasta", kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-05-21 Platinimo sutartis. Objektas – SUTNTIB "INVL Balrtic Real Estate" akcijų platinimas pagal

Juridinių asmenų registras		patvirtintą prospektą. Kaina – 3% nuo
UAB NRD CS, kodas 303115085, Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	Invaldos INVL" 100 proc. kontroliuojamos bendrovės UAB "INVL Asset Management" valdomos SUTPKIB "INVL Technology" 100 proc. kontroliuojama bendrovė	siūlymo kainos. 2018-08-28 sutartis dėl IT vertinimo paslaugų teikimo. "Invaldos INVL" 100 proc. kontroliuojama bendrovė UAB "INVL Asset Management" 2018-08-28 taip pat sudarė IT vertinimo paslaugų sutartį su UAB NRD CS. Bendra paslaugų kaina –
MD PARTNERS UAB, kodas 304842899, Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	13,2 tūkst. EUR neįskaitant PVM. 2018-09-03 paslaugų teikimo sutartis – dėl apskaitos paslaugų teikimo. Mėnesio paslaugų kaina – 45 Eur neįskaitant PVM.
MD PARTNERS UAB, kodas 304842899, Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-09-18 Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartis. AB "Invalda INVL" 2018-09-20 įsigijo MD PARTNERS UAB konvertuojamųjų obligacijų už 4,72 mln. eur. "Invaldos INVL" 100 proc. kontroliuojamos bendrovės UAB "INVL Asset Management" valdomas "INVL Special Opportunities Fund" – už 4,475 mln. EUR.	"Invaldos INVL" Audito komiteto nuomone nėra pagrindo manyti, jog konvertuojamų obligacijų įsigijimas būtų sudaromas ne rinkos sąlygomis ar būtų nesąžiningas ir nepagrįstas AB 'Invalda INVL" akcininkų, kurie nėra šio susitarimo šalis, atžvilgiu. AB "Invalda INVL" valdyba sandoriui pritarė 2018-09-10
SUTNTIB "INVL Baltic Real Estate", kodas 152105644, Gynėjų g. 14, Vilnius	AB "Invalda INVL" valdo daugiu kaip 30 proc. akcijų.	"Invaldos INVL" 100 proc. kontroliuojama bendrovė UAB "INVL Asset Management" sudarė susitarimą prie 2015-10-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015-10-30/1, kurio pagrindu išnuomotos papildomos patalpos. Sandorio vertė 2602,85 Eur neįskaitant PVM.
UAB "Kelio ženklai", kodas 185274242, Geležinkelio g., Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-10-11 Paskolos sutartis Nr. P/1801011/01, 40 tūkst. EUR
UAB "BSGF Sanus", kodas 304924481, Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-10-15 Paskolos sutartis Nr. 2018-01, 300 tūkst. EUR
UAB "BSGF Sanus", kodas 304924481, Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-12-14 Akcijų pasirašymo sutartis, 296 825 EUR
UAB "Kelio ženklai", kodas 185274242, Geležinkelio g., Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-12-17 Akcijų pasirašymo sutartis, 319 tūkst. EUR
UAB "INVL Asset Management" kodas 126263073 Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-12-19 Akcijų pasirašymo sutartis, 2 320 000 EUR

UAB "Proprietas", kodas 303252098, Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	100 proc. SUTNTIB "INVL Baltic Real Estate", kurios daugiau kaip 30 proc. valdo AB "Invalda INVL", kontroliuojama bendrovė	2018-12-21 susitarimas prie buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 20140531/02. Pakeista mėnesio paslaugų kaina – 500 Eur neįskaitant PVM.
UAB "INVL miškai", kodas 304493102, Gynėjų g. 14, Vilnius Juridinių asmenų registras	"Invaldos INVL" 100 proc. kontroliuojamos bendrovės UAB "INVL Asset Management" valdomo uždaro tipo profesionaliems investuotojams skirto investicinio fondo 100 proc. kontroliuojama bendrovė	2018-12-21 susitarimas prie buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 201704/01. Pakeista mėnesio paslaugų kaina – 200 Eur neįskaitant PVM.
UAB "Kelio ženklai", kodas 185274242, Geležinkelio g., Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "Invalda INVL" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Paskolos sutartis Nr. P/181231/01, 767 802,56 EUR

6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises.

7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus (tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo)

Bendrovėje nėra taikomi jokie balsavimo teisių apribojimai.

8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdyba veikia vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais. Valdybos nariai visad veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Bendrovės įstatų keitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

9. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Bendrovės valdybos nariai veikia vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, ir specialių įgaliojimų neturi. Valdybos nariai visad veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Daugiau informacijos yra pateikta 2018 m. konsoliduoto pranešimo IV dalies 11.2. punkte.

10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose

Bendrovė informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jį įgyvendinimą, o taip pat akcininkų susirinkimų organizavimo tvarką pateikia 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 11.1. punkte.

11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis

Bendrovė informaciją apie bendrovės valdybos narius, prezidentą pateikia 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 12 punkte.

12. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys

Bendrovė savo veiklą organizuoja taip, kad darbuotojams, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas ir būtinybę kelti kvalifikaciją, būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos, galimybės ugdyti kompetenciją, ir kt. O taip pat teikiamos vienodos lengvatos neatsižvelgiant į darbuotojų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, šeimyninę padėtį, ketinimą turėti vaikų, narystę politinėje partijoje ar asociacijoje. Daugiau informacijos yra pateikta 2018 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede

13. Informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlyginimą (vidutinius per ataskaitinį laikotarpį išmokėtus atlyginimus, atskirai nurodant premijas, priemokas, tantjemas ir kitokias išmokas) Informacija atskleista 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 14 punkte.

14. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos). Informacija atskleista 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 8.1. punkte.

4 PRIEDAS. BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

Apie ataskaitą

Ši socialinės atsakomybės ataskaita parengta už 2018 metų sausio – gruodžio mėnesius, tačiau į ją taip pat yra įtraukti svarbūs ankstesnių laikotarpių AB "Invalda INVL" (toliau gali būti vadinama Bendrove) ir grupės įvykiai, apimantys socialinės atsakomybės kriterijus. Informacija apie Bendrovės verslo modelį yra pateikta 2018 m. metinio pranešimo I skyriaus 2 dalyje "Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę".

Tai pirmoji nuo Bendrovės įsteigimo 1991 m. rengiama socialinės atsakomybės ataskaita. Joje pateikiama informacija, kuri būtina norint įvertinti, kaip sprendžiami svarbūs klausimai, susiję su partneriais, bendruomene, darbuotojais. Ataskaitoje pateikiama informacija, kuri, Bendrovės įsitikinimu, yra reikšminga Bendrovės ir grupės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui įvertinti ir(arba) turi įtakos suinteresuotųjų šalių sprendimams.

Bendrovė laikosi dešimties "Pasaulinio susitarimo" (angl. Global Compact) principų, apibrėžiančių verslo atsakomybę žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse bei siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis dalyvauti ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos problemų sprendime, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo. Pagrindinė "Pasaulinio susitarimo" užduotis yra skatinti ir puoselėti socialinį verslo bei rinkų teisingumą. Šios visuotinai priimtos ir deklaruojamos atsakingo elgesio gairės yra aiški bei reikšminga nuoroda Bendrovei vystant socialiai atsakingą verslą.

Principai, kuriems pritaria ir taiko "Invalda INVL":

Žmogaus teisės:

Remti ir gerbti žmogaus teisių apsaugą savo įtakos srityje.
Užtikrinti, kad Bendrovė neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidinėjimo.

Darbuotojų teisės:

Pripažinti darbuotojų asociacijų laisvę ir teisę į veiksmingas derybas.
Bet kokios formos privalomo ar priverstinio darbo eliminavimas.
Diskriminacijos, susijusios su įdarbinimu ir profesija, nebuvimas.

Aplinkos apsauga:

Pritarimas aplinkosaugos atsakomybės didinimo iniciatyvoms.
Aplinkai palankių technologijų vystymo ir platinimo skatinimas.
Kova su korupcija
Kova prieš visas korupcijos formas (tarp jų papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

Santykiai su darbuotojais

AB "Invalda INVL" siekia, kad grupės bendrovėse būtų gerbiamos kiekvieno darbuotojo teisės, poreikiai ir indėlis į Bendrovės veiklą. Formuodama komandą, AB "Invalda INVL" orientuojasi į žmonių kūrybiškumo skatinimą, profesionalumą, pozityvų mąstymą, norą bei sugebėjimą daug ir efektyviai dirbti, tobulėti, laikytis aukštų etikos standartų.

Bendrovė gerbia darbuotojų teises ir pasisako prieš bet kokią diskriminaciją tiek įdarbinant naujus darbuotojus, tiek tarp esamų darbuotojų.

Objektyvus paties darbuotojo ir jo vadovo atliktas darbuotojo kompetencijų kasmetinis įvertinimas yra pagrindinis darbuotojų vertinimo būdas. Bendrovė rūpinasi darbuotojų kompetencijos kėlimu. Bendrovė nustato ir moka atlyginimus skaidriai, pagal aiškiai nustatytą tvarką. Bendrovė rūpinasi darbuotojų sveikata, savo iniciatyva organizuoja neformalius renginius, į kuriuos kviečia visus grupės darbuotojus, rūpinasi darbuotojams palankios organizacinės kultūros įtvirtinimu.

Saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas Bendrovėje reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu bei kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Bendrovė siekia užtikrinti darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojų sveikatos apsaugai, profesinių ligų prevencijai, fizinio aktyvumo skatinimui. Bendrovė organizuojama nemokamą darbuotojų sveikatos patikrinimą. Patikrinimo metu darbuotojai gali ne tik pasitikrinti atitikimą būtiniems darbo vietos rizikos veiksniams, bet ir pasikonsultuoti su specialistu dėl rūpimų sveikatos klausimų.

Bendrovė rūpinasi ne tik darbuotojų poilsio pertraukomis biure, bet ir organizuoja periodinius renginius, kurių metu skatina darbuotojų fizinį aktyvumą ir neformalų bendravimą.

Nuotraukose pateiktos akimirkos iš INVL Finasta ALUMNI pirmojo susitikimo 2017 m. ir INVL grupės darbuotojų 2018 m. vasaros renginio:

Pagrindinis Bendrovės personalo politikos siekis yra pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, o taip pat abipusės vertės generavimo principu kurti su jais ilgalaikės partnerystės santykius ir bendrą sėkmingą Bendrovės ateitį.

Bendrovė sudaro galimybes įsidarbinti ir sėkmingai dirbti įvairaus amžiaus ir patirties asmenims.

Informacija apie grupės darbuotojus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

Pagal darbo sutartis:

Bendras dar-buotojų skaičius 2018-12-31	Terminuota darbo sutartis			Neterminuota darbo sutartis
	Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai
555	47	20	27	508	264	244

Pagal užimtumo tipą:

Bendras darbuotojų	Dirba pilną darbo laiką		Dirba nepilną darbo laiką
skaičius 2018-12-31	Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai
555	420	183	237	135	102	33

Grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių:

Bendrovėje yra sukurtas ir patvirtintas etikos kodeksas, kad visi darbuotojai žinotų veiklos principus, kurių yra tikimąsi iš jų. Etikos normų pagrindas yra teisės aktų laikymasis ir visi darbuotojai be išimties gerbia įstatymus ir jų laikosi. Darbuotojai vengia situacijų, kurios sukeltų abejonių jų sugebėjimu veikti Bendrovės naudai ir dėl kurių galėtų atsirasti interesų

konfliktas. Taip pat darbuotojai įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos ir nesinaudoti ja prekiaujant vertybiniais popieriais savo, šeimos narių ar kitų susijusių asmenų vardu.

Santykiai su visuomene

Vykdydama savo veiklą ir veikdama skirtingose bendruomenėse Bendrovė laikosi patvirtinto Etikos kodekso, Akcininkų teisių kodekso bei bendrųjų žmogaus teisių apsaugos principų, remia ir gerbia tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje, ir pasisako prieš bet kokius jų pažeidimus.

Vartotojui skirta informacija ir skaidrumas

Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie Bendrovės veiklą ir tikslus, finansinius rezultatus, valdymo organų narius ir akcininkus, susijusių asmenų sandorius, Bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją ir kitą investuotojams aktualią informaciją nuolat atnaujinamame Bendrovės internetiniame puslapyje, taip pat metiniuose bei periodiniuose pranešimuose, kurie skelbiami viešai ir talpinami Bendrovės internetiniame puslapyje .

Bendrovės skelbiama informacija yra viešinama visiems ir vieša tampa vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per Nasdaq Vilnius viešai neatskleistai informacijai viešinti skirtą informacijos sistemą.

Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovėje yra patvirtintas akcininkų teisių kodeksas, kuriame apibrėžti pagrindiniai Bendrovės įsipareigojimai akcininkams.

Bendrovė yra išleidusi paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės nematerialias akcijas. Kiekviena akcija akcininkams suteikia vienodas teises, numatytas Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose.

Visi Bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant Bendrovei svarbius sprendimus. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka galiojančias teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus Bendrovės valdybos nariams, kurių kontaktai skelbiami viešai Bendrovės internetiniame puslapyje www.invaldainvl.com.

Socialiniai projektai

Bendrovė 2007 m. įsteigė viešąją įstaigą "Iniciatyvos fondas", kuris siekia skatinti socialinę iniciatyvą, organizuojant įvairias programas atskiroms visuomenės grupėms. Pagrindinė šių programų mintis – suteikti šalies gyventojams galimybes siekti aktualių pokyčių, remiant jų iniciatyvą veikti bei skatinant imtis savarankiškos

iniciatyvos, aktyviai prisidėti prie atsakingos ir darnios visuomenės kūrimo. "Iniciatyvos fondo" prioritetai kiekvienais metais gali skirtis.

"Iniciatyvos fondo" misija - skatinant atskiro žmogaus ar visuomenės grupių iniciatyvą, socialinę atsakomybę ir esamą potencialą siekti aktyvios ir darnios visuomenės.

Naujausias "Iniciatyvos fondo" projektas yra "Pozityvus dienoraštis". Projekto "Pozityvus dienoraštis" tikslas – atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį į visuomenėje vykstančius gerus pokyčius ir mūsų visų pasiekimus, kurie bendrame naujienų sraute neretai lieka nepastebėti. Tikslas – 1000 nufilmuotų teigiamą žinią skleidžiančių istorijų, kurios įkvėptų žmones matyti gėrį. Atsidavimas kitam, tikėjimas, kad net vienas gali pakeisti pasaulį – tai yra esminės vertybės, įkvepiančios reikšmingiems laimėjimams.

Aplinkos apsauga

Bendrovė savo veikloje siekia tausoti aplinką, taupiai naudoti gamtos išteklius, skatinti, kad grupės įmonės gamybinėje veikloje diegtų modernias, efektyvias ir poveikio aplinkai požiūriu saugias technologijas. Grupės gamybinėse įmonėse svarbiausi keliami aplinkos apsaugos klausimai: saugi įrenginių eksploatacija, saugus ekologiniu požiūriu pavojingų medžiagų naudojimas, susidariusių atliekų tvarkymas.

Veikla rinkoje

Laikydamasi "Pasaulinio susitarimo" principo dėl kovos su korupcija, Bendrovė skaidriai moka visus mokesčius. Bendrovė ir jos darbuotojai vadovaujasi nulinės tolerancijos korupcijai principais. Bendrovė netoleruoja jokių korupcijos formų, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių.

Bendrovė yra šių organizacijų ir asociacijų narė:

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija;
Europos privataus ir rizikos kapitalo sektoriaus bendroves bei investuotojus vienijanti organizacija "Invest Europe";
Investuotojų asociacija.

Siekiant skatinti investavimo kultūrą 2017 m. "INVL Asset Management" pirmą kartą parengė ir vėliau kiekvienais metais papildo Lietuvos investicijų indeksą.

"INVL Asset Management" apskaičiuotas Lietuvos investicijų indeksas rodo, kaip kasmet kito investicijų į pagrindines keturias turto rūšis pelningumas nuo 1995 metų. Sudarant indeksą, vertinta trumpalaikių skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių (indėlių), ilgalaikių obligacijų, akcijų, investicijų į būstą nuomai (nuo 2016 m. įvertintos ir sąnaudos) investicinė grąža, kiekvienai iš jų suteikiant vienodą svorį.

"Invalda INVL" kartu su "INVL Asset Management" Lietuvoje bei Latvijoje prie Jungtinių Tautų palaikomų atsakingo investavimo principų PRI (angl. k. Principles for responsible investment) prisijungė 2017 m. viduryje. 2006 m. sukurti PRI – tai pasaulinis tinklas, kuriam priklauso daugiau kaip 1,7 tūkst. investicijų valdytojų. PRI siekia įvertinti investicijų poveikį aplinkos, socialiniams bei valdymo veiksniams. Vertinama, kad ekonomiškai efektyvi, tvari pasaulinė finansų sistema yra būtina siekiant kurti ilgalaikę vertę. Principus palaikantys investuotojai savanoriškai siekia taikyti juos investavimo veikloje.

PRI apibrėžia šešis atsakingo investavimo principus. Jie apima galimus veiksmus įtraukiant aplinkos, socialinių ir verslo valdymo veiksnius į investavimo praktiką – pradedant investavimo galimybių analize, sprendimų priėmimu ir baigiant jų įtraukimu į nuosavybės įgyvendinimo politiką bei praktiką. Be to, siekiama, kad šiuos principus taikančios bendrovės skatintų jų diegimą rinkoje ir bendradarbiautų siekiant juos efektyviau įgyvendinti.

AI Terminal

Invalda INVL

2247_10-k-afs_2019-04-08_e1467379-752d-4c0c-bfe0-ef796713049b.pdf

AB "INVALDA INVL"

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Išvada dėl Bendrovės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų audito apimtis

Pagrindas nuomonei pareikšti

Nepriklausomumas

Mūsų audito metodika

Apžvalga

Reikšmingumo lygis

Pagrindiniai audito dalykai

Investicijų į nelistinguojamas nuosavybės priemones vertinimas

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Paskyrimas

Konsoliduotoji ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos

Konsoliduotoji ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos

Konsoliduotoji ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos

Konsoliduotoji ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

Konsoliduotoji ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos

Konsoliduotoji ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

1 Bendroji informacija (tęsinys)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikties patvirtinimas

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Pagrindinė šių pataisų įtaka yra tokia:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės"

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" 15-ojo TAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

2-ojo TAS pataisos "Mokėjimas akcijomis"

2014 - 2016 m. TFAS metiniai patobulinimai (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai)

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas"

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

2.2. Investicinis subjektas ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos

Investicinis subjektas

Dukterinės įmonės

Asocijuotosios įmonės

2.3. Konsolidavimo pagrindas

2.4. Funkcinė ir pateikimo valiutos

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

2.6. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Fondų valdymo teisės

Programinė įranga

2.7. Verslo jungimai ir prestižas

2.8. Investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones (Bendrovė)

2.9. Ilgalaikis turtas (ar perleidžiamos grupės), laikomas pardavimui, ir nutraukta veikla

2.10. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Prestižas

2.11. Finansinis turtas

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

2.11 Finansinis turtas (tęsinys)

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d. (tęsinys)

Skolos priemonės

Nuosavybės priemonės

Finansinių priemonių tarpusavio užskaitos

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2.11 Finansinis turtas (tęsinys)

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d. (tęsinys)

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Paskolos ir gautinos sumos

Finansinės priemonės, skirtos parduoti

Finansinių priemonių tarpusavio užskaitos