Kauno Energija

Audit Report / Information • Apr 26, 2019

AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2018 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

Puslapis

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 – 9
Vadovybės patvirtinimas dėl finansinių ataskaitų	10
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2018 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS	11 – 66
Finansinės būklės ataskaitos	11 – 12
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos	13 – 14
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos	15
Pinigų srautų ataskaitos	16 – 17
Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas	18 – 66
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	67 – 166

KPMG Baltics, UAB l(laipèdos fil¡alas Liepq g. 4 LT -52114l(laipeda Lietuva

Tel.: Faks.: El. p.: lnternetin¡s puslapis:

+370 46 480012 +370 46 480013 klaipeda@kpmg,lt

www.kpmg.lt

NepnKlatls0rrlo atldttolatls tstlada

AB ,,Kauno energija" akcininkams

lSvarja del ¿ltskinl ir konsr¡liduolr¡ frnarr:;rrrirr al¿lt;katlu au(jtlo

Nur¡llronc

Mes atlikome AB ,,Kauno energija" (toliau -lmone) atskirqjq finansiniq ataskaitq ir AB ,,Kauno energija" ir jos patronuojamqjq jmoniq (toliau - Grupè) konsoliduotqjq finansiniq ataskaitq auditq, lmones atskirqsias ir Grupes konsoliduotqsias f inansines ataskaitas sudaro:

• . 2018 m. gruod2io 31 d. lmones atskirojifinansines bukles ataskaita ir Grupés konsoliduotoji f inansines buklés ataskaita,
• . tq dienE pasibaigusiq metq lmones atskiroji ir Grupés konsoliduotoji pelno (nuostolirl) ir kitq bendrqjq pajamq ataskaita,
• . tQ dienq pasibaigusiq metq Jmonès atskiroji nuosavo kapitalo pokyÕiq ataskaita ir Grupes konsolid uotoji nuosavo kapita lo po kyðiq ataska ita,
• . tq dienE pasibaigusiq metq lmones atskiroji pinigq srautq ataskaita ir Grupes konsoliduotoji pinigq srautq ataskaita, ir
• r lmones atskirqjr.l ir Grupes konsoliduotqjq f inansiniq ataskaitq aiðkinamasis raðtas, jskaitant reikðmingq apskaitos metodq santraukq ir kitq aiSkinamqjq informacijq,

Mùsq nuomone, pridetos atskirosios ir konsoliduotosios finansinés ataskaitos parodo tikrq ir teisingq vaizdq apie jmones ir Grupes 2018 m. gruodZio 31 d. nekonsoliduotqjq bei konsoliduotqjq finansinç buklg ir tq dienq pasibaigusiq metL¿ jr¿ nekonsoliduotuosius ir konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir nekonsoliduotuosius bei konsoliduotuosius pinigq srautus pagal tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje.

['aqrtrtrlir:; rìuorrìoftot ¡litrrlrk:;l ^r

Auditq atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau - TAS). Musq atsakomybe pagal ðiuos standartus iðsamiai apibùdinta Sios iðvados skyriuje ,,Auditoriaus atsakomybe u2 atskirqjq ir konsoliduotqjq finansiniq ataska¡tq auditq". Mes esame nepriklausomi nuo lmones ir Grupes pagal Tarptautiniq buhalteriq etikos standartq valdybos iðleistq Buhalteriq profesionalq etikos kodeksq {toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos f inansiniq ataskaitq audito jstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomes kitq etikos reikalavimq, susijusiq su Lietuvos Respublikos finansiniq ataskaitq audrto jstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad musq surinkti audito jrodymai yra pakankami ir tinkami musq nuomonei pagrjsti.

@2019 .,KPtilG Ballics , liAB yra Lietuvos ribotos alsakonrybès ¡nìonè i nepriklausonrq l(Plv:G ¡nloniq narirl, priklaosallòíq ève¡carijos ¡ûlone¡ .KPN4G hrl€trrational Coofrerãl¡ve ('KPlr4c lntenìatìonâl'). linklo nare. Vìsos teisès saugontos.

lnìoûés kodas: 111616158 PV[4 trrokètojo kodas: L'Í 1 1 49497 1 6

Pagr inrirniai errrdrto cialykar

Pagrindiniai audito dalykai - tai dalykai, kurie. musq profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirqjL¡ ir konsoliduotqjq finansiniq ataskaitLl auditq. Sie dalykai buvo nagrinejami atsiZvelgiant j atskirLlirl ir konsoliduotrljr.l finansiniq ataskaitq kaip visumos auditq ir músq nuomonç, pareik5tq del Ëiq finansiniq ataskaitq, todel atskiros nuomonrås apie ðiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mùsq atsakas j jj yra aprasytas toliau.

Nekilnoiamasls turtas, jranga tr ¡rengimai (atsk¡rose rr konsoliduotose linansinese ataskaitose)

Remiames finansinemis ataskaitomis;

Reikðmingi apskaitos principai - ,,Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai", ,, Reikðmingi sprendimai ir jvertinimai", 4-oji pastaba ,,Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai"

Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimq likutine verte 2018 m. gruodZio 31 d,: j25.277 tükst. EUR konsoliduotoje finansines bùkles ataskaitole ir 120.165 túkst. EUR atskiroje finansines bukles ataskaitoje; nusidevejimo ir amortizacijos sqnaudos 201g m.; 6.972 tukst. EUR pripazinta konsoliduotoje pelno (nuostolirl) ir kitq bendrqjq pajamr.¡ ataskaitoje ir 6.390 tûkst. EUR pripaZinta atskiroje pelno (nuostolir¿) ir kitr.¿ bendrqjq pajamq ataskaitoje.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip dalykas buvo sprendLiamas audito metu
Verlinant nekilnojamqjj turtq, jrangq ir	Be kitq audito procedùrq, mes atlikome tokias
jrengimus reikalingas reikðmingas vadovybes	proceduras:
jvertinimas, daugiausiai susijgs su naudingojo
tarnavimo laikotarpiu. Pa grindi nès vadovybes	apsvarsteme Jmones ir Grupes apskaitos
taikytos prielaidos yra apra5ytos 2.8	politikos, susij usios su ne kil noja mojo turto,
pastaboje ,,Nekilnojamasis turtas, jranga ir	jrangos ir jrengimq naudingo tarnavimo
jrengimai".	laikotarpio nustatymu, tinkamumq ir
Dèl pagrindiniq prielaidq subjektyvumo	jvertinome apskaitos politikos atitiktj
reikéjo reikSmingo vadovybès vertinimo ir	taikomiems apskaitos standartams;
pastangL¿. Siq prielaidq pasikeitimai gali lemti	r
reikðmingq nusidévejimo per metus ir metq	jvertinome lmones jdiegtos kontroles
rezultato pasikeitimq,	tinkamumq nustatant ir patikslinant
Atitinkamai, mes manome, kad ði sritis yra	nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimq
pagrindinis audito dalykas.	vienetq naudingo tarnavimo laikotarpj;

@2019 .,KPMG Baltics', UAB yra L¡eluvos ribotos alsakonìybès inronè ir nepilklauso¡1q l(PÀ/G jnìoniq nâd!, priklausanóiq Sveicârijos Jnmnei ..KPl\,4G ¡nteûìalional Cooperal¡vo'( l(PN4G lnlernational"), linklo naré. Vlsos leisès saugonms.

lnvestici¡q I patrorìuo,amgsias imones vertes suma2e¡rmo iverltrrimas (tik atskrrose finansrnese ataskartose)

Zr. finansiniq ataskaitq 1-ajAu 5-qjq pastabq

lnvesticijq j patronuojamqsias jmones apskaitiné verte 2018 m. gruodZio 31 d. atskirose finansinese ataskaitose sudaro 2.064 tùkst. EUR, 2018 m. apskaitytas verttirs sumaZejimo nuostoliq atstatymas 156 tukst. EUR.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip dalykas buvo sprendZiamas audito metu
lmonès atskirose finansinese ataskaitose investicijos j patronuojamqsias jmones yra patei ktos jsigiji mo savikaina. Kaip atskleista finansiniq ataskaitq 1-oje pastaboje, abi patronuojamosios jmones 20 1 8 meta¡s patyre nuostoliq, o tai rodo, kad investicijq verte gali buti sumaZejusi. Dél ðios prieZasties, 2018 m. gruod2io 31 d. lmone atliko abiejq investicijq jvertinimq del vertês sumaZejimo. Investicijos dêl vertes sumaZejimo yra vertinamos individualiai. lnvesticijos j UAB ,,Petra5iunq katilinê" atsiperkamumui jvertinti J moné naudojo diskontuotq busimqjq pinigq srautq metodq. Mes skyrème daug demesio ðiai sriðiai, nes, nustatydama investicijq j patronojamqsias jmones atsiperkamqjE vertç, lmone turi atlikti svarbius sprendimus bei naudoti subjektyvias prielaidas, susijusias su bùsimais pinigq srautais, diskonto norma, palyginamojo turto atrinkimu bei jq vertinimo koregavimais, Tokiu bùdu, mes nustateme ðiq sritj kaip pagrindinj audito dalykq.	Be kitq audito procedurq. mes atlikome tokias proceduras: r ltraul<eme músq vertinimo specialistus, kurie mums padèjo: o jvertinti lmones tail<omq vertinimo metodq tinkamumq, palyginant juos su panaðaus turto vertinimo bendraisiais metodais, ir su atrti n kamq apskaitos standartq rei kalavi ma is ; o patikrinti pagrindines prielaidas, naudotas diskontuotq pinigq srautq modeliui taikyti, palyginant pagrindiniq jvesðiq duomenis, tokius kaip pajamq, sqnaudq, kapitalo iðlaidq padidejimas, su musq supratimu apie patronuojamosios jmones veiklq ir tendencijas, atitinkamais pramones Sakos duomenimis, bei palyginant prognozuojamus augimo tempus, diskonto normq su tais, kurie naudojami pramones öakoie; o patikrinti diskontuotq pinigq srautq modelio, taikyto vertinant investici¡q j patronuojamqjq jmong, matematinj ti kslumq. o Apsvarstème, ar Jmones atskleidimas (5 pastaba), susijgs su sprendimq ir jvertinimq taikymu jvertinant investicijq j patronuojamgsias jmones atsiperkamqjq vertç, atitinka taikomq f inansinés atskaitomybes
	standartq reikalavimus.

@2019 .,KPlv1G Ballics , UAB yra L¡eluvos ribotos atsakonìybès ¡nìoné ¡r reÞriklar¡sornq KPñìG jntonirl ilariLI, liriklar¡sailöitl Sve¡catijos ¡ntonai .KPMG lnte¡¡atioDal Coopêrati\¡€ ('l(P[4c lnlernational ), linklo nârè. Visos leisès sâugonìos

Prekybos gautinq sumq apskaitine verte (aÌskirose ir konsoliduotose finansinese alaska¡tose)

Zr. atskirq ir konsoliduotq finansiniq ataskaitq 7-AjA,22-EjEir 24-AjApastabas.

2018 m. gruodZio 31 d. prekybos gautinq sumq apskaitiné verte atskirose ir konsoliduotose finansinêse ataskaitose sudaro 1 0.188 tukst. EUR. Gautinq sumq vertes sumaZéjimo nuostoliq pasikeitimas pripaZintas 2018 m. gruodZio 31 d. konsoliduotoje pelno (nuostoliq) ir kitt¿ bendrqjq pajamq ataskaitoje sudaro 785 tukst. EUR, o atskiroje pelno (nuostoliq) ir kitL¿ bendrqlq pajamq ataskaitote - 807 tukst. EUR.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip dalykas buvo sprend2iamas audito metu
Vertes sumaZêjimo nuostoliai parodo geriausiq vadovybés tiketinq kredito nuostoliq, susijusiq su gautinomis sumomis, jvertinimq ataskaitos sudarymo dienq. Mes sutelkeme demesj j 5iq sritj, nes, jvertindama vertes sumaZéjimq, vadovybè turi priimti eilç vertinimq ir del pripaZinimo laiko, ir dèl mineto vertes sumaZejimo sumq.	Be kitu audito procedúrq, mes atlikome tokìas proceduras: Susijusias su perèjimo prie 9 TFAS jtaka: t supratome bendrq perejimo proceso veiklq ir kontroles, jskaitant naujo standarto poveikio nustatymo procesq ir kontroles, bei susijusius atskleidimus f inansinese ataskaitose;
Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. lmonè ir Grupe pradejo taikyti naujqjj finansiniq priemoniq apskaitos standartq - 9-ejj TFAS "Finansinès priemones", kuriq vertes sumaZejimo pripaZinimas yra labiau pagrjstas tiketinq kredito nuostoliq (TKN) modeliu nei patirtq nuostoliq modeliu, kuris buvo taikomas anksðiau. Pagal 9-qjjTFAS, lmoné ir Grupe turi jvertinti prekybos gautinq sumq vertes suma2ejimo nuostolius pagal TKN. TKN nustatomi modeliavimo metodais ir apskaiöiuojami daugiausia pagal istorines nuostoliq charakteristikas ir kredito rizikos pokyöius, remiantis kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais, pavyzdZiui, jsipareigo¡imq nevykdymo tikimybe ir jsipareigojimq nevykdymo nuostoliais. Tokiu budu, svarbiausios vertinimo neapibreZties sritys ir sprendimai, susijg su prekybos gautinq sumq vertes sumaZéjimo pripaZinimu, yra 5ie: o Prielaidos, naudojamos taikant tiketinq kredito nuostoliq modelj, siekiant jvertinti susijusiq kredito rizikqir tiketinus kliento pinigq	r gavome atitinkamq. j ateitj orientuotq informacijq ir makroekonomines prognozes, naudojamas vertinant TKN. Nepriklausomai jvertinome informacijq. tikrinant vieöai prieinamq informacijq ir jq aptariant su vadovybe; r jvertinome, ar nuosekliai taikytas jsipareigojimq nevykdymo apibreZimas ir etapq nustatymo kriteriiai, ir ar jie atìtinka 9 TFAS reikalavimus, r atlikome vertes sumaZejimo nuostoliq analizç pagal 9 TFAS ¡o pirminio taikymo datq ir palyginome juos su vertes suma2è¡imo nuostoliais, apskaiðiuotais pagal 39-ejj ïAS, bei jvertinome jq pagrjstumq, remiantis vadovybes uZklausomis. Susijusias su prekybos gautinomis sumomis, kuriq vertes sumaZejimo atidèjiniai grindZiami TKN modeliu: . testavome pagrindinius vertes sumaZejimo modelius, jskaitant modeliq patvirt¡nimo ir taikymo procesus; . gavome atitinkamq, j ateitj orientuotq informacijq ir ma kroel<onomines prognozes,
srautus ateityje,	naudojamas vertinant TKN. Nepriklausomai jvertinome informacijq, remiantis vadovybes uZklausomis ir vieðai prieinama informacija;

@2019 ..KPMG Balt¡cs". UAB y¡? Lieluvos ribotos alsâkonìybês ¡nìonè ir rlelrrkl¡risoùrq l(PMG i¡ronq naritl. piiklausarì¿itl Sve¡carijos inìonei .,1(PN'IG lnlernatìonal Cooperâl¡ve' ( I(PMG Inle¡nalional"), linklo narè-V¡sos teisès sa(gontos.

. savälaikis poz¡cijrj, turinðiq reikémingq kredito rizikos ir vertes sumaZejimo rizikos padidèjimq, nustatymas.

Mes sutelkbme dêmesjj éiq sritj del prekybos gautinq sumq vertes ir susijusio vertes sumaåéjimo nuostolio bei jo subjektyvaus jvertinimo reikðmingumo.

Atitinkamai, mes manome, l<ad éi sritis yra pagrindin is audito dalykas.

• o tikrinome pagrindinius parametrus, atliekant istorinio jsipareigoji mq nejvykdymo anal izç ir remiantis istoriniais realizuotais nuostoliais. atsiradusiais dél jsipareigojimq nevykdymo;
• r pasirinl<us kolektyviai atlikto rizikt¿ testavimo pavyzdj, jvertinome modeliq taikymq ir patikrinome, ar taikomos vertes sumaZejimo normos atitinka tokiuose modeliuose numatytas vertès sumaZejimo normas.

Susijusias su bendru vertès sumaZejimo atidéjinio jvertinimu:

• ¡ kritiðkaijvertinome TKN vertes sumaZejimo pagrjstumq;
• r jvertinome peréjimo prie naujojo standarto atskleidimq f inansinese ataskaitose tikslumq ir pilnumq.

Krlã irìformacila

Kitq informacijq sudaro informacija, pateikta konsoliduotame metiniame praneéime, jska¡tant praneðimq apie lmoniq valdymo kodekso laikymqsi ir socialinés atsakomybés ataskaitg, taÕiau ji neapima atsk¡rqjq ir konsoliduotqjq finansiniq ataskaitq ir auditoriaus iðvados apie jas. Vadovybe yra atsakinga uZ kitos informacijos pateikimE.

Músq nuomone apie atskirqsias ir konsoliduotEsias finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos uZtikrinimo iövados apie jq, iðskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant atskirqjq ir konsoliduotqjq finansiniq ataskaitq auditQ, músrJ atsakomybé yra perskaityti kitq informacijg ir apsvarstyti, ar yra reikðmingq neatitikimq informacijai, pateiktai atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinese ataskaitose, arba musq Zinioms, pagrjstoms atliktu auditu, ir ar li neatrodo kitaip reikémingai iðkraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikðmingq kitos informacijos iSkraipymq, mes turime atskleisti 5j faktq. Mes neturime su tuo susijusiq pastebejimq.

Mes taip pat privalome jvertinti, ar konsoliduotame metiniame prane5ime, jskaitant praneðimq apie lmoniq valdymo kodekso lalkymqsi, ar informacija pateikiama uZ metus, uZ kuriuos parengtos atskirosios ir konsoliduotosios finansinès ataskaitos, atitinka finansiniq metq atskirqsias ir konsoliduotgsias finansines ataskaitas bei ar konsoliduotasis metinis praneëimas, jskaitant prane5imq apie lmoniq valdymo kodekso laikymqsi, buvo parengtas laikantis taikomq teisiniq reikalavimq. Musq nuomone, pagrjsta atskirq ir konsoliduotq finansiniq ataskaitq audito metu atliktu darbu, visais reikémingais atZvilgiais:

• . Konsoliduotame metiniame praneðime, jskaitant praneðimq apie lmoniq valdymo kodekso laikymqsi, pateikiama informacija uZ metus, u2 kuriuos parengtos atskirosios ir konsoliduotosios finansines ataskaitos, atitinka atskirL¡jq ir konsoliduotqjq finansiniq ataskaitq duomenis; ir
• . Konsoliduotasis metinis prane5imas, jskaitant prane5imq apie lmoniq valdymo kodekso laikymqsi, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos jmoniq konsoliduotosios f inansines atskaitomybes jstatymo reikalavimq.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinès atsakomybés ataskaita. Jei nustatome, kad Socialines atsakomybés ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti ð¡ faktq. Mes neturime su tuo susijusiq pastebéjimLt.

@2019 .,1(Pf,¡G Ballics'. UAB yra Lietuvos rlbotos alsakonìybès ¡nroDè ìÌ ¡epriklausonrq KPMG ¡Droniq rar¡q, priklausanõiq Sveicarijos i¡rìorêi ..1(Pi\4G lnternationål Cooperâtive ( KPlvlc lnlernationê|"). lìnklo narê Visos toìsès saugonlos.

Vadovybes rr u2 valdynrq atsak¡ngq asmenu atsakomybe uz atskrrqsias ir konsoliduotasias irnarrsines ataskaitas

Vadovybe yra atsakinga uZ ðiq atskirqjU ir konsoliduotr.¿jr.¿ finansiniq ataskaitq, kurios parodo tikrq ir teisingq vaizdq, parengimq ir teis¡ngq pateik¡mE pagal tarptautinius finansinès atskaitomybês standartus, priimtus taikyti Europos SAjungoje. ¡r tokiQ vidaus kontrolç, kokia, vadovybes nuomone, yra butina atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinems ataskaitoms parengti be reikðmingq iðkraipymq del apgaules ar klaidos.

Rengdama atskirqsias ir konsoliduotqsias finansines atasl<aitas vadovybtå privalo jvertinti ,lmones ir Grupes gebéjimq tgsti veiklq ir atskleisti (jei butina) dalykus, susijusius su veiklos tgstinumu ir veiklos tçstinumo apskaitos principo taikymu, iðskyrus tuos atvejus, kai vadovybe ketina likviduoti lmong ir Grupç ar nutraukti veiklq arba neturi kitq realiq alternatyvq, tik taip pasielgti.

U2 valdymq atsakingi asmenys privalo priZiureti lmones atskirqjr¿ ir Grupes konsoliduotqjq finansiniq ataskaitq rengimo procesQ.

Audltr-¡rr¿lus atsakomybe u7 atskrrrl¡r-i rr konsolrduotr.riu f rnarr:;inru at¿j:ikartu auclrt¿l

Músq tikslas yra gauti pakankamq uZtikrinimq dèl to, ar atskirosios ir konsoliduotosios finansines ataskaitos kaip visuma nèra reik5mingai iðkraipytos dél apgaulés ar klaidos, ir i5leisti auditoriaus iËvadq, kurioje pateikiama musq nuomone. Pakankamas uZtikrinimas -tai aukðto lygio u2tikrinimas, o ne garantija, kad reikðmingq iðkraipymq, jeigu jis yra, visada galima nustat¡i per auditq, kuris atliekamas pagal TAS. Iðkraipymai, kurie gali atsirasti del apgaules ar klaidos, laikomi reikëmingais, jeigu galima pagrjstai numatyt¡, kad atskirai ar kartu jie gali tureti didelês jtakos vartotojt¿ ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis atskirosiomis ir konsoliduotosiomis finansinemis ataskaitomis,

Atlikdami audítq pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomes profesinio skeptiðkumo principo. Mes taip pat:

• r Nustatome ir jvertiname atskirqjq ir konsoliduotqjq finansiniq ataskaitq reikðmingo iðkraipymo dél apgaules arba klaidq rizikq, planuojame ir atliekame procedúras kaip atsakq j tokiq rizikq ir surenkame pakankamq tinkamq audito jrodymq musq nuomonei pagrjsti. Reikðmingo iökraipymo delapgaules neaptikimo rizikayra didesne neireikSmingo iSkraipymo del klaidq neaptikimo rizika, nes apgaule gali buti sukðiavimas, klastojimas, tyðinis praleidimas, klaidingas aiðkinimas arba vidaus kontroliq nepaisymas.
• r lgyjame supratimq apie su auditu susrjusias vidaus kontroles tam, kad galetume suplanuoti konkreöiomis aplinkybemis tinkamas audito proceduras, taðiau ne tam, kad galetume pareikðti nuomong apie Jmones ir Grupès vidaus kontroles veiksmingumq.
• r Jvertiname taikomq apskaitos metodq tinkamumq ir vadovybes atliktq apskaitiniq vertin¡mq be¡ su jais susijusiq atskleidimq pagrjstumq.
• r Padarome iðvadq del taikomo veiklos tgstinumo apskaitos principo tinkamumo ir del to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sqlygomis susijçs reikëmingas neapibreZtumas, dél kurio gali kilti reikðmingq abejoniq dèl Jmones ir Grupes gebèjimo tgsti veiklq. Jeigu padarome iðvadq, kad toks reikðmingas neapibreZtumas egzistuoja, auditoriaus iðvadoie privalome atkreipti demesj j susijusius atsl<leidimus atskirosiose ir konsoliduotosiose ^finansinêse ataskaitose arba, jeigu tokiq atskleidimq nepakanka, turime modifikuoti savo nuomong. Musq i5vados yra pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus iévados datos. Taöiau busimi jvykiai ar sqlygos gali lemti, kad lmone ir Grupe negales toliau tgsti savo veiklos.

@2019 .,I<PMG Baltics , UAB ym Lietuvos ¡ibotos alsakonìybès ¡Ìotré ir ¡ellriklâ(sonìq l<Pfulc jnroniq nâritl, pr¡klausanóìtt Sveicarijos ¡ìone¡ ..I(PMG lntenalional Cooperât¡ve ( l(PN4G lnle¡national'), linklo naré. Visos teisés satgonìos

• . jvertiname bendrq atskirqjq ir konsoliduotr.¿jr¿ finansiniq ataskaitq pateikimq, strukturq ir turinj, jskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinese ataskaitose pateikti pagrind2iantys sandoriai ir jvykiai ta¡p, kad atit¡ktrl teisingo pateikimo koncepcijq.
• ¡ Surenl<ame pakankamq tinkamq audito jrodymq apie jmoniq f inansinç informacijq ar verslo veiklq Grupeje, kad galétume pareiköti nuomonç apie Grupés konsoliduotas f inansines ataskaitas. Atsakome u2 vadovavimq grupês auditui, jo prieZiurq ir atlikimq. Mes atsakome tik uZ mùsq pareikðtq audito nuomonç.

Mes, be visq kitq dalykq, mes informuojame uZ valdymq atsakingus asmenis apie audito apimtj ir atlikimo laikq bei reikömingus audito pastebéjimus, jskaitant svarbius vidaus kontrolès trukumus, kuriuos nustatème audito metu,

Taip pat pateikiame uZ valdymq atsakingiems asmenims patvirtinimq, kad laikömes atitinkamq etikos reikalavimq del nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santyl<ius ir kitus dalykus, kurie galetq bùti pagrjsta¡ vertinami, kaip turintys jlakos musq nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

lð dalykq, apie kuriuos informavome u2 valdymq atsakingus asmenis, iSskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansiniq ataska¡tq auditq ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais, Tokius dalykus apibúdiname auditoriaus iðvadoje, jeigu pagaljstatymq arba teises aktq nedraudZiama vieðai atskleist¡tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybemis, nustatome, kad dalykas neturetq búti pateikiamas musq iðvadoje, nes galima pagrjstai tiketis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmes persvers visuomenes gaunamQ naudq.

t'va(a'l<¡l i,IIr.l t(jl:,trìIII ¡ Dt tt})I¡t¡(, reft.dia\ttt|\tr

Visuotinio akcininkq susirinkimo sprendimu 2017 m.liepos 2'1 d. buvome pirmq karlq paskirti atlikti lmones atskirqjq ir Grupes konsoliduotqjq finansiniq ataskaítq auditq. Mùsq bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 2-eji metai.

Patvirtiname, kad skyriuje ,,Nuomoné" pareik5ta mùsq nuomone atitinka finansiniq ataskaitq audito ataskaitq, kuriq kartu su 5ia auditoriaus iðvada pateikéme lmonei ir jos Audito komitetui

Patvirtiname, kad musq 2iniomis ir jsitikinimu, lmonei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taìkomq jstatymr¿ ir teises aktq reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytq ne audito paslaugq.

,,KPMG Baltics", vardu

kas US Partneris Atestuotas auditorius

Klaipeda, Lietuvos Respublika 2019 m. kovo 20 d.

@2019 "KPf/G Baltics , UAB y¡a L¡€tuvos r¡bolos alsakonìybès irnonè ir nepr¡klauso¡rq KPMG inronlq nâriq, priklausa[õiq Sveicat¡jos ¡nþne¡ "l(PMG lnternalionâl Cooperal¡vo ('KPtulG lnlernational"), linklo narè. V¡sos loisés saugonros-

Finansinės būklės ataskaitos

	Grupė			Bendrovė
	Pastabos	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	22	56	22	56
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		8.087	8.857	6.677	7.307
Statiniai		88.762	89.857	88.181	89.213
Mašinos ir įranga		21.053	24.594	18.214	21.233
Transporto priemonės		460	648	448	620
Įrenginiai ir įrankiai		2.888	3.223	2.885	3.216
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		3.588	2.487	3.588	2.487
Investicinis turtas		439	282	172	-
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		125.277	129.948	120.165	124.076
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į patronuojamąsias įmones	1;5	-	-	2.064	1.908
Paskolos įmonių grupės įmonėms	5	-	-	-	60
Kitas finansinis turtas		1	1	1	1
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		1	1	2.065	1.969
Ilgalaikio turto iš viso		125.300	130.005	122.252	126.101
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	6	1.584	1.429	1.516	1.342
Išankstiniai apmokėjimai		1.259	450	1.187	406
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		2.843	1.879	2.703	1.748
Per vienerius metus gautinos sumos	7
Iš pirkėjų gautinos sumos	22;24	10.188	9.993	10.188	9.993
Paskolos įmonių grupės įmonėms	5	-	-	443	-
Kitos gautinos sumos	24	969	671	938	649
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		11.157	10.664	11.569	10.642
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8;22	8.761	6.610	8.673	6.511
Turtas, skirtas pardavimui	4	205	-	205	-
Trumpalaikio turto iš viso		22.966	19.153	23.150	18.901
Turto iš viso		148.266	149.158	145.402	145.002

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	1	74.476	74.476	74.476	74.476
Privalomasis rezervas	9	6.435	3.267	6.435	3.267
Kiti rezervai	9	100	100	100	100
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas	1	3.963	6.861	4.414	6.046
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)	1	4.993	4.639	4.674	5.135
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		8.956	11.500	9.088	11.181
Nuosavybė iš viso		89.967	89.343	90.099	89.024
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	10;22	19.257	18.676	17.556	18.676
Lizingas (finansinė nuoma)	11;22	81	185	81	185
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	20	5.458	4.869	5.693	5.104
Dotacijos ir subsidijos	12	18.235	19.509	17.265	18.377
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	13;24	704	864	698	859
Ilgalaikės prekybos skolos	22	2	10	2	10
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		43.737	44.113	41.295	43.211
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo	10;11;22	4.483	6.144	3.916	3.308
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis
Trumpalaikės finansinės skolos	10;22	-	-	-	-
Prekybos skolos	22	7.650	7.183	7.751	7.154
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		790	800	771	785
Gauti išankstiniai apmokėjimai		877	475	877	475
Mokėtini mokesčiai		392	375	357	353
Išvestiniai finansiniai instrumentai	14,22	16	16	-	-
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo	13	155	406	154	406
einamųjų metų dalis
Palūkanų įsipareigojimai		-	119	-	119
Sukauptos sąnaudos ir ateinančių		137	118	120	109
laikotarpių pajamos
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir		62	66	62	58
įsipareigojimai
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir		14.562	15.702	14.008	12.767
įsipareigojimų iš viso
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		58.299	59.815	55.303	55.978
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		148.266	149.158	145.402	145.002

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos

Grupė

	Pastabos	2018 m.	2017 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	15	61.316	59.680
Kitos veiklos pajamos	17	1.299	1.150
Veiklos pajamų iš viso		62.615	60.830
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(36.267)	(31.271)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(7.281)	(7.734)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(6.972)	(7.363)
Remontas ir eksploatacija		(1.084)	(920)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	785	833
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(1.563)	(1.539)
Elektros energija		(1.145)	(1.195)
Žaliavos ir medžiagos		(568)	(639)
Vanduo		(1.081)	(1.003)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės		113	906
sumažėjimo pasikeitimas	6
Kitos sąnaudos	16	(2.289)	(2.725)
Kitos veiklos sąnaudos	17	(380)	(368)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(57.732)	(53.018)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		4.883	7.812
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	18	237	267
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės
sumažėjimas	19	-	-
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	19	(553)	(563)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja		(316)	(296)
verte
Pelnas prieš apmokestinimą		4.567	7.516
Pelno mokestis	20	19	(30)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	20	(584)	(600)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		4.002	6.886
Išeitinių išmokų (sukaupimas), kuris vėliau bus
pergrupuotas į pelną arba nuostolius, kai bus įvykdytos	13;20	(39)	(25)
tam tikros sąlygos
Bendrosios pajamos		3.963	6.861
Ataskaitinio laikotarpio pelnas priskirtinas
Bendrovės akcininkams		4.002	6.886
Bendrosios pajamos priskirtinos Bendrovės		3.963	6.861
akcininkams
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	21	0,09	0,16

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos (tęsinys)

	Pastabos	2018 m.	2017 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	15	61.328	59.692
Kitos veiklos pajamos	17	1.181	1.022
Veiklos pajamų iš viso		62.509	60.714
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(36.999)	(32.087)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(7.141)	(7.591)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(6.390)	(6.754)
Remontas ir eksploatacija		(1.067)	(863)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	807	859
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(1.536)	(1.513)
Elektros energija		(1.017)	(1.050)
Žaliavos ir medžiagos		(559)	(630)
Vanduo		(1.080)	(1.001)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimas	6	113	906
Kitos sąnaudos	16	(2.243)	(2.663)
Kitos veiklos sąnaudos	17	(265)	(259)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(57.377)	(52.646)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		5.132	8.068
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	18	239	248
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas	19	156	(1.060)
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	19	(511)	(511)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		(116)	(1.323)
Pelnas prieš apmokestinimą		5.016	6.745
Pelno mokestis	20	19	(33)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	20	(584)	(643)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		4.451	6.069
Išeitinių išmokų (sukaupimas), kuris vėliau bus pergrupuotas į pelną arba nuostolius, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos	13;20	(37)	(23)
Bendrosios pajamos		4.414	6.046
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	21	0,10	0,14

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	6.644	87.019
Sudaryti rezervai	9	-	345	100	(445)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(2.977)	2.977	-
Dividendai	1	-	-	-	(4.537)	(4.537)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	6.886	6.886
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(25)	(25)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.500	89.343
Sudaryti rezervai	9	-	3.168	100	(3.268)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai	1	-	-	-	(3.339)	(3.339)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	4.002	4.002
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(39)	(39)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	6.435	100	8.956	89.967

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	7.140	87.515
Sudaryti rezervai	9	-	345	100	(445)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(2.977)	2.977	-
Dividendai	1	-	-	-	(4.537)	(4.537)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas			-	-	6.069	6.069
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(23)	(23)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.181	89.024
Sudaryti rezervai	9	-	3.168	100	(3.268)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai	1	-	-	-	(3.339)	(3.339)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	4.451	4.451
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(37)	(37)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	6.435	100	9.088	90.099

Pinigų srautų ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Bendrosios pajamos		3.963	6.861	4.414	6.046
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3,4	8.665	9.049	7.905	8.237
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	(780)	(827)	(807)	(853)
Palūkanų sąnaudos	19	541	563	499	512
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimas	19	-	(18)	-	-
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą	17	2	(31)	2	1
Dotacijų ir subsidijų (amortizacija)	4	(1.327)	(1.244)	(1.165)	(1.083)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimas	3,4,6	(113)	(906)	(113)	(906)
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	13	34	25	32	23
Pelno mokesčio sąnaudos	20	589	600	589	643
Sukaupimų pasikeitimas		(8)	136	(16)	134
Investicijų į patronuojamąją įmonę nuvertėjimas	5	-	-	(156)	1.060
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas		(225)	(249)	(227)	(248)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas		7.378	7.098	6.543	7.520
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	6	(129)	(13)	(148)	4
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas		(809)	41	(781)	(22)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	7	575	954	597	973
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	7	(530)	113	(516)	125
Ilgalaikių prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas	22	(8)	-	(8)	-
Prekybos skolų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)	22	467	(85)	597	(226)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas		(428)	(73)	(432)	(74)
Mokėtinų mokesčių padidėjimas (sumažėjimas)		17	(16)	4	10
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		402	8	402	(8)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(5)	(12)	3	(4)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:		(448)	917	(282)	778
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		10.893	14.876	10.675	14.344

(tęsinys kitame puslapyje)

Pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir
nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų	1	(4.052)	(12.091)	(4.052)	(12.091)
įsigijimas
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų		3	36	3	4
pardavimas
Gautos palūkanos	18	237	249	239	248
Paskolų suteikimas	5	-	-	(383)	(60)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(3.812)	(11.806)	(4.193)	(11.899)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas		2.943	2.501	2.943	2.501
Paskolų grąžinimas		(4.116)	(3.568)	(3.549)	(3.001)
Sumokėtos palūkanos		(586)	(591)	(543)	(540)
Lizingo mokėjimai		(116)	(50)	(116)	(50)
Sumokėti delspinigiai ir baudos	19	(12)	-	(12)	-
Išmokėti dividendai	1	(3.338)	(4.535)	(3.338)	(4.535)
Gauta subsidija		295	3.498	295	3.498
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		(4.930)	(2.745)	(4.320)	(2.127)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas)		2.151	325	2.162	318
padidėjimas
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	8	6.610	6.285	6.511	6.193
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	8	8.761	6.610	8.673	6.511

(pabaiga)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2018 m. kovo 19 d. Juridinių asmenų registre buvo išregistruotas Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" (toliau – Filialas), nutraukęs savo veiklą 2018 m. kovo 1 d., vadovaujantis Bendrovės valdybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2017-31-2 "Dėl naujos AB "Kauno energija" valdymo struktūros patvirtinimo". Filialo vykdytos funkcijos nuo 2018 m. kovo 1 d. perduotos Bendrovės struktūriniams padaliniams pagal kompetenciją, užtikrinant Jurbarko katilinės veiklos tęstinumą bei tolesnį nepertraukiamą centralizuotos šilumos tiekimą Jurbarko miesto gyventojams.

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2018 m. gruodžio 31 d.		2017 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,84	39.736.058	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.802.143	100,00	42.802.143	100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2018 m. ir 2017 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2018 m. balandžio 26 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 3.339 tūkst. Eur, t. y. po 7,8 ct už vieną akciją, dividendų iš 2017 m. pelno.

2017 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 4.537 tūkst. Eur, t. y. po 10,6 ct už vieną akciją, dividendų iš 2016 m. pelno.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija NT" ir UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro Grupę (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostolis)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Kauno energija NT"	Savanorių pr. 347, Kaunas	100 proc.	1.330	(21)	1.066	Nuoma
UAB "Petrašiūnų katilinė"	R. Kalantos g. 49, Kaunas	100 proc.	1.894	(94)	242	Šilumos gamyba

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Teisinis reglamentavimas

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2018 m. rugsėjo 13 d. Komisija nutarimu Nr. O3E-283 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias, kurios galios iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pagal kainų nustatymo metodologiją, Komisija perskaičiuoja kainų dedamąsias po pirmųjų bazinės kainos metų ir tarifas yra koreguojamas perspektyviai.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2018 m. buvo 468 (2017 m. – 522). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2018 m. buvo 456 (2017 m. – 509).

Ūkinė veikla

Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 607 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 616 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 588 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 597 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau KTE), kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2003 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, KTE įsipareigojant sumokėti Bendrovei 2,28 mln. Eur kompensaciją. Bendrovė per 2018 m. gavo 0,24 mln. Eur (2016 – 2017 m. 2,04 mln. Eur), kaip atskleista 17 pastaboje. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis KTE perdavė Bendrovei dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu. Bendrovė išnuomojo KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino. Šis teisinis ginčas su KTE truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl investicijų nevykdymo – nuo 2009 m., iki 2016 m. už investicinių įsipareigojimų nevykdymą iš viso Bendrovė iš KTE yra prisiteisusi ir gavusi daugiau nei 3,6 mln. Eur netesybų.

Bendrovė investicijas vykdo, įvertinus ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina akcininkai ir derina bei kontroliuoja Komisija. 2018 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 4.083 tūkst. Eur, 2017 m. – 12.390 tūkst. Eur.

Bendrovės vadovybė pasirašė šias finansines ataskaitas 2019 m. kovo 20 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (Eur) (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Grupės ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas

Grupė ir Bendrovė pritaikė visus naujus TASV ir TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Grupės ir Bendrovės operacijoms.

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (9-asis TFAS ) (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio mėn. 1 d. arba vėliau). Pagrindiniai naujame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes: finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina, finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis ir finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais;

Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartinėms piniginėms įplaukoms gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, apimančio pinigų srautams gauti skirtą turtą ir parduoti skirtą turtą, dalį, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nebeatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdoma tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo sąlyga;

Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti nebekeičiamą sprendimą tikrosios vertės pasikeitimus apskaityti kitų bendrųjų pajamų dalyje, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Daugelis 39-jame TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" (39-asis TAS) numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų dalyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.

9-uoju TFAS nustatomas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra sumažėjusi, turės apskaitoje užregistruoti

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka 2.3. Naujų ir pakeistų standartų taikymas (tęsinys)

nedelsiant patiriamą nuostolį, kurio suma lygi tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumą visam terminui). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.

Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo iš dalies pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams rinktis arba 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, arba visas apsidraudimo nuo rizikos priemones ir toliau apskaitoje registruoti taikant 39-ojo TAS reikalavimus, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Išsamesnė informacija apie apskaitos politikos pakeitimo įtaką Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms pateikiama 2.10.ir 2.17. pastabose.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" ir jo pataisos (15-asis TFAS) (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujame standarte pateikiamas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos, taikant sandorio kainą, turi būti pripažįstamos tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams.

Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos sunaudojimo laikotarpį.

Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant mažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis, ar nepiniginis turtas ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS "Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka" (21-asis TAS ), 32-ojo TAS "Finansinės priemonės. Pateikimas" (32-asis TAS) gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Mokėjimas akcijomis" – 2-ojo TFAS pataisos (2-asis TFAS) (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos reiškia, kad ne rinkos veiklos rezultatų teisių suteikimo sąlygos turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis.

Pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai:

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.3. Naujų ir pakeistų standartų taikymas (tęsinys)

mokėjimas akcijomis vertinamas, remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte;

• įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas;
• nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir

skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Investicinio turto perkėlimas" – 40-ojo TAS pataisos (40-asis TAS) (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" – 4-ojo TFAS pataisos (4-asis TFAS) (taikomos, atsižvelgiant į pasirinktą metodą, metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti laikiną išimtį arba tuomet, kai ūkio subjektas pirmą kartą pradeda taikyti 9-ąjį TFAS tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti apdangalo (angl. overlay) metodą).

Pataisomis siekiama spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl naujojo finansinių priemonių standarto (9-ojo TFAS) taikymo prieš pradedant taikyti TASV rengiamą standartą, kuris pakeis 4-ąjį TFAS. Šie susirūpinimą keliantys klausimai apima laikinus ataskaitose pateikiamų rezultatų svyravimus. Pataisose pristatyti du metodai. (1) Standarto pataisos numato galimybę visoms įmonėms, kurios sudaro draudimo sutartis, kitose bendrosiose pajamose, o ne pelne ar nuostoliuose, pripažinti svyravimus, kurie galėtų atsirasti pradėjus taikyti 9-ąjį TFAS prieš tai, kai bus paskelbtas naujasis draudimo sutarčių standartas (apdangalo (angl. overlay) metodas). (2) Be to, standarto pataisomis numatyta galimybė įmonėms, kurių didžiąją veiklos dalį sudaro draudimo veikla, taikyti pasirenkamą laikiną 9-ojo TFAS taikymo išimtį iki 2021 m. 9-ojo TFAS taikymą atidedančios įmonės toliau taikys galiojantį finansinių priemonių standartą (39-ąjį TAS). 4-ojo TFAS pataisomis standarte jau numatytos papildomos pasirinkimo galimybės, kuriomis galima pasinaudoti, sprendžiant su laikinais svyravimais susijusius klausimus. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima tris standartus: pataisomis patikslinama, kad 12-ajame TFAS aprašyti informacijos atskleidimo reikalavimai, išskyrus tuos, kurie numatyti B10–B16 straipsniuose, taikomi ūkio subjekto dalims kituose ūkio subjektuose, kurios priskiriamos skirtoms parduoti arba nutrauktai veiklai pagal 5-ąjį TFAS;

1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai;

28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrą įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendra įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas.Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma" (16-asis TFAS), ES priimta 2017 m. spalio 31 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka 2.3. Naujų ir pakeistų standartų taikymas (tęsinys)

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoj jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

• nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
• nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).
• Tačiau nuomotojo apskaita iš esmės liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Didžiausias šiuo metu nustatytas poveikis yra tai, kad Grupė ir Įmonė turės pripažinti naują turtą ir įsipareigojimus, susijusius su nuomojama žeme. 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės būsimieji minimalūs nediskontuoti mokėjimai, susiję su šio turto nuoma pagal nenutrauktinas nuomos sutartis, sudaro 2.244 tūkst. Eur, Bendrovės būsimieji minimalūs nediskontuoti mokėjimai, susiję su šio turto nuoma pagal nenutrauktinas nuomos sutartis, sudaro 1.880 tūkst. Eur.

Be to, pagal minėtas nuomos sutartis patiriamų sąnaudų rūšis pasikeis, kadangi pagal 16-ąjį TFAS tiesiniu metodu apskaitomos nuomos sąnaudos bus pakeistos turto naudojimo teisės nusidėvėjimo sąnaudomis bei palūkanų sąnaudomis, susijusiomis su nuomos įsipareigojimu.

Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie dar nėra patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko.

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos).

12-asis TAS "Pelno mokesčiai" nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nepateikia nurodymų, kaip turi būti pateikiamas neaiškumo poveikis. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar kiekvienas neaiškus mokesčio traktavimas turi būti vertinamas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškių mokesčio traktavimų, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padeda geriau numatyti neaiškumo panaikinimą. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, kad mokesčių administratorius sutiks su neaiškiu mokesčių traktavimu, neaiškumo poveikis bus atspindimas, nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, naudojant arba labiausiai tikėtiną sumą, arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau numatyti neaiškumo panaikinimą. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kurie reikalaujami aiškinime, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės patikrinti ar iš naujo patikrinti mokesčio traktavimo galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio traktavimo nebuvimas, pats savaime, neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pokyčiu ar nauja informacija, turinčia įtakos sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kurie reikalaujami aiškinime. Šuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės finansinėms ataskaitoms.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.3. Naujų ir pakeistų standartų taikymas (tęsinys)

2015–2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos). Siauros apimties pakeitimai turės įtakos keturiems standartams:

3-ojo TFAS "Verslo jungimai" (3-asis TFAS) pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę;

priešingai, 11-ajame TFAS "Jungtinė veikla" (11-asis TFAS) dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip ir numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendra įmone ir atvirkščiai;

12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (12-asis TFAS) pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visoms aplinkybėms tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytam ir nepaskirstytam pelnui;

persvarstytame 23-ajame TAS "Skolinimosi išlaidos" (23-asis TAS) dabar pateikiami išsamūs nurodymai, kad lėšos, kurias skolinamasi būtent konkretaus turto finansavimui, neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik iki tol, kol konkretus turtas bus iš esmės užbaigtas.

Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Kiti standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie dar nėra patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė bei Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

• "Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" 28-ojo TAS pataisos;
• "Draudimo sutartys" 17-asis TFAS;
• "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" 9-ojo TFAS pataisos;

"Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" – 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos;

• Plano pakeitimas, sumažinimas ar atsiskaitymas (19 TAS pataisos);
• TFAS standartų nuorodų į koncepcinį pagrindą pakeitimai.
• Šuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

Kitų naujų ar pakeistų standartų ar aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei, nėra.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra įtraukiamos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas kontrolės pradžios ir pabaigos datomis.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.4. Konsolidavimo principai (tęsinys)

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės sumą, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 9–ąjį TFAS, arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" (36-asis TAS) vertės sumažėjimo kriterijai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusius su Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Amortizacijos skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po turto perleidimo arba kai visa nematerialiojo turto įsigijimo savikaina perkeliama į sąnaudas ar į kito turto vertę. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

2.6. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį. Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia 20 TAS "Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Perkamo turto nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą), atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	15 – 50
Investicinis turtas	50
Statiniai	15 – 70
Mašinos ir įranga	5 – 20
Transporto priemonės	4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai	3 – 16

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam atitinkamos grupės turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos yra patiriamos.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra parengtas naudojimui.

Ilgalaikis turtas skirtas parduoti

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai arba parduodamo turto grupės, kurį sudaro turtas ir įsipareigojimai, kurį tikimasi atgauti visų pirma parduodant, o ne per nuolatinį naudojimą, yra klasifikuojamas kaip turtas laikomas pardavimui. Prieš pat turto klasifikavimą kaip laikomą pardavimui, turtas (arba parduodamo turto grupės dalys) yra įvertinamas pagal taikomus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, t. y, turtas (arba parduodamo turto grupės dalys) įvertinamas mažesniąja iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis.

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Sąlyga yra tenkinama tada, kai labai tikėtina, kad turto pardavimo sandoris įvyks, o turtas yra tokios būklės, jog jį galima nedelsiant parduoti. Vadovybė turi būti linkusi parduoti, o pardavimas turi įvykti per metus nuo perklasifikavimo datos.

Pardavimui laikomo turto vertės sumažėjimo nuostoliai, įvertinti pirminio klasifikavimo metu, ir vėlesnės pajamos bei nuostoliai, susiję su turto pervertinimu, yra įtraukiami į pelną (nuostolius). Nuvertėjimo atstatymo pajamos nėra pripažįstamos didesne suma nei sukaupti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Ilgalaikis nematerialus turtas ir nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai klasifikuoti kaip laikomi pardavimui, nėra dėvimi / amortizuojami.

Investicinis turtas

Investicinis turtas yra skirtas uždirbti nuomos pajamas ir (arba) kapitalo vertei didinti, o ne gamybai, paslaugų teikimui, administraciniams ar pardavimo tikslams. Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tada ir tik tada, kai akivaizdžiai pasikeičia turto paskirtis.

Kai nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perkeliami į investicinį turtą, Grupė ir Bendrovė apskaito tokį turtą pagal nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams taikomus apskaitos principus iki perkėlimo datos. Perkelto investicinio turto menama savikaina yra laikoma to turto apskaitinė vertė perkėlimo datą.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Grupė ir Bendrovė turi vieną pajamas generuojančio turto grupę šilumos verslui.

Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Iki 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais (toliau tekste – GVPPN), iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Paskolos ir kitos gautinos sumos pripažįstamos jų atsiradimo dieną. Viso kito finansinio turto pirminio pripažinimo momentas yra sandorio sudarymo diena.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus iš finansinio turto GVPPN, yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais (GVPPN)

Finansinis turtas GVPPN yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslais, jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas GVPPN, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba
• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje;

arba jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinis turtas GVPPN.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "Kitos palūkanų ir panašios pajamos" Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas iki išpirkimo

Šis turtas yra iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai sandoriui priskirtinas išlaidas. Po pirminio pripažinimo, turtas yra įvertinamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuria tiksliai diskontuojamos apskaičiuotos būsimos piniginės įmokos iki finansinio turto likutinės vertės per numatytą finansinio turto galiojimo laikotarpį.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui, yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba, kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui, ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui, ir apskaitomas tikrąja verte (nes vadovybė mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo, yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Dividendai iš finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą GVPPN, yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį, renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugusį uždelstų mokėjimų, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, skaičių, taip pat pastebimus nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčius, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar

Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ar Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Nuo 2018 m. sausio 1 d. finansinis turtas skirstomas į tris grupes. Grupė ir Bendrovė savo finansinį turtą priskiria šioms grupėms:

finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis arba pelnu ar nuostoliais; ir

finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina.

Klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto taikomo finansinio turto valdymo modelio ir sutartinių pinigų srautų sąlygų.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Pripažinimas ir pirminis vertinimas

Prekybos gautinos sumos ir išleisti skolos vertybiniai popieriai iš pradžių pripažįstami tada, kai jie atsiranda. Pirminio pripažinimo metu visas kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pripažįstami tuomet, kai Grupė ir Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinis turtas (išskyrus prekybos gautinas sumas be reikšmingo finansavimo komponento) arba finansiniai įsipareigojimai iš pradžių vertinami tikrąja verte, pridedant, tuo atveju, jei priemonė nėra vertinama tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, sandorio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su įsigijimu arba išleidimu. Prekybos gautinos sumos be reikšmingo finansavimo komponento iš pradžių pripažįstamos sandorio kaina.

Klasifikavimas ir vėlesnis vertinimas

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas priskiriamas šioms grupėms:

• vertinamas amortizuota savikaina;
• vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis skolos investicinės priemonės;

vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis – nuosavybės investicinės priemonės; arba

vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Vėlesniais laikotarpiais finansinis turtas neperklasifikuojamas, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė pakeičia savo finansinio turto valdymo modelį. Tokiu atveju visas susijęs finansinis turtas perklasifikuojamas pirmo ataskaitinio laikotarpio, einančio po verslo modelio pakeitimo, pirmą dieną.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei jis atitinka abu toliau nurodytus kriterijus ir nėra priskiriamas turto, kuris vertinamas tikrąja verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, grupei:

• ūkio subjektas ketina laikyti turtą sutartinėms piniginėms įplaukoms gauti;
• ir pagal sutartį konkrečiomis datomis numatyti pinigų srautai apima tik mokėtinos sumos pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus.

Nurašymas

Finansinis turto apskaitinė vertė (jos dalis arba visa suma) nurašoma, jei nėra realių galimybių ją atgauti. Tai dažniausiai atsitinka tuomet, kai Grupė ir Bendrovė nustato, kad skolininkas neturi turto ar pajamų šaltinių, kurių sukuriamų pinigų srautų pakaktų nurašomoms sumoms grąžinti. Tačiau nurašomas finansinis turtas gali būti išieškomas, siekiant vykdyti Grupės ir Bendrovės nustatytus reikalavimus dėl skolų išieškojimo.

Finansinio turto klasifikavimas 9-ojo TFAS pirminio taikymo datą.

Toliau lentelėse pateiktos senosios vertinimo grupės pagal 39-ąjį TAS ir naujosios vertinimo grupės pagal 9-ąjį TFAS kiekvienai Grupės ir Bendrovės finansinio turto klasei perėjimo prie 9-ojo TFAS metu, t. y. 2018 m. sausio 1 d.:

Finansinis turtas	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39-ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9- ąjį TFAS
Iš pirkėjų gautinos sumos	Paskolos ir		9.993	-	9.993
Kitos gautinos sumos	gautinos sumos	Amortizuota savikaina	671	-	671
Pinigai ir pinigų ekvivalentai *			6.610	-	6.610
Kitas finansinis turtas	Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną/nuostolį	Tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais	1	-	1
Finansinio turto iš viso:			17.275	-	17.275

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

* Didžioji dalis grynųjų pinigų laikoma bankuose ir finansinėse institucijose, kurių reitingas, nustatytas Standart & Poor's agentūros, yra ne žemesnis kaip A+. 9-ojo TFAS taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų pakartotiniam vertinimui ir įvertinimui.

Finansinis turtas	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39-ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9-ąjį TFAS
Iš pirkėjų gautinos sumos			9.993	-	9.993
Kitos gautinos sumos	Paskolos ir	Amortizuota savikaina	649	-	649
Paskolos įmonių grupės įmonėms	gautinos sumos		60	-	60
Pinigai ir pinigų ekvivalentai *			6.511	-	6.511
Kitas finansinis turtas	Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną/nuostolį	Tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais	1	-	1
Finansinio turto iš viso:			17.214	-	17.214

Finansinio turto grupės tikėtini kredito nuostoliai (TKN) vertinimo tikslais 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinės priemonės buvo skirstomos į dvi grupes:

prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos, kurių galiojimo laikotarpio TKN suma apskaičiuojama naudojant supaprastintą metodą, kuris aprašytas pastraipoje "TKN vertinimas – prekybos gautinos sumos ir kitas sutarčių turtas",

kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina (apima suteiktas paskolas susijusioms šalims). 12 mėnesių TKN suma apskaičiuojama šiam finansiniam turtui, jei reikšmingas kredito rizikos padidėjimas nėra nustatomas, o jei reikšmingas kredito rizikos padidėjimas yra nustatomas – apskaičiuojama galiojimo laikotarpio TKN suma. TKN apskaičiuojami, taikant bendrąjį individualaus vertinimo modelį, kuris aprašytas pastraipoje "TKN vertinimas – kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina".

Reikšmingai išaugusios kredito rizikos įvertinimas

Grupė ir Bendrovė įvertina įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę finansinio turto pirminio pripažinimo metu ir kiekvieną balanso parengimo datą, atsižvelgdamos į tai, ar nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi. Tam, kad galėtų įvertinti, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, Grupė ir Bendrovė palygina įsipareigojimo neįvykdymo riziką, susijusią su turtu, ataskaitų parengimo dieną su įsipareigojimo neįvykdymo rizika pirminio pripažinimo metu. Analizuojant, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, įvertinami šie veiksniai:

reikšmingi vidinio kredito reitingo pasikeitimai (aprašyti pastraipoje "Kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina");

• reikšmingi išorinio kredito reitingo (jei toks yra) pasikeitimai;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi neigiami verslo aplinkos, finansinės ar ekonominės padėties pokyčiai, dėl kurių gali reikšmingai pasikeisti kliento galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi kliento veiklos rezultatų pokyčiai.

Remdamasi Grupės ir Bendrovės pradelstų skolų atgavimo statistika, vadovybė mano, kad nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi, net jei sutartyje numatytus mokėjimus vėluojama atlikti ilgiau nei 30 dienų.

Nurašymo politika

Finansinis turtas nurašomas, jei nėra pagrįstų lūkesčių jį atgauti, pavyzdžiui, skolininko atsisakymas vykdyti skolos grąžinimo planą ir užstato ar kitų užtikrinimo priemonių nebuvimas. Nurašiusi turtą, Grupė toliau vykdo skolos išieškojimą, siekdama atgauti skolą. Bet kokios atgautos sumos pripažįstamos pelnu pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

TKN vertinimas – prekybos gautinos sumos ir kitas sutarčių turtas

Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams galiojimo laikotarpiu apskaičiuoti ir tam naudoja atidėjinių matricą visoms prekybos gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms. Siekiant apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius naudojant atidėjinių matricą, prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Kiekvienos grupės sumos analizuojamos pagal pradelstų dienų skaičių ir kiekvienai pradelstų sumų grupei priskiriamas nuostolių rodiklis. Nuostolių rodikliai apskaičiuojami naudojant statistinę atgavimo informaciją už pastaruosius 2 metus (jei tokia yra). Tokia informacija koreguojama, jei tai būtina, atsižvelgiant į perspektyvinę informaciją. Toliau lentelėje pateikiama informacija apie tikėtinus kredito nuostolius, apskaičiuotus Grupei ir Bendrovei pagal kiekvieną pradelstų sumų grupę. Kadangi prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos paprastai neapima užstato ar kitų kredito užtikrinimo priemonių, tikėtinų nuostolių rodiklis atitinka įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę.

Prekybos gautinos

sumos:	Nepra	Pradelstos dienomis
Grupė	delstos	nuo 1 iki 60	nuo 61 iki 150	nuo 151 iki 240	nuo 241 iki 330	nuo 331 iki 690	daugiau nei 691	Iš viso
Tikėtinų kredito nuostolių rodiklis %	5	20	50	60	80	90	100
Bendra apskaitinė vertė Tikėtinų kredito	9.128	764	148	162	577	6.534	1.424	18.737
nuostolių atidėjinys nuostoliams	458	153	74	97	462	5.881	1.424	8.549
Iš viso 2018-12-31:								10.188
Bendrovė
Tikėtinų nuostolių rodiklis %	5	20	50	60	80	90	100
Bendra apskaitinė vertė	9.128	764	148	162	577	6.534	1.424	18.737
Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys nuostoliams	458	153	74	97	462	5.881	1.424	8.549
Iš viso 2018-12-31:								10.188

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai prekybos gautinų sumų ir kitų gautinų sumų atžvilgiu apskaičiuojami, taikant supaprastintą metodą ir priskiriami 2-ajam etapui pagal 9-ojo TFAS reikalavimus.

TKN vertinimas – kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

Kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina, apima paskolas susijusioms šalims. Plačiau 2.25 pastaboje.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios galimos realizacinės vertės. Grynoji galima realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra kasmet apskaičiuojamas, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Planuojamo sąlyginio vieneto metodas reikalauja, kad Bendrovė priskirtų išmokas darbuotojams ataskaitiniam laikotarpiui (siekiant nustatyti esamą paslaugų savikainą) bei praėjusiems laikotarpiams (siekiant nustatyti nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinę vertę). Bendrovė priskiria išmokas darbuotojams tiems laikotarpiams, kurių metu išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, įsipareigojimas atsirado. Šis įsipareigojimas atsiranda, nes darbuotojai atlieka darbą mainais už išmokas po tarnybos laikotarpio, kurias Bendrovė numato mokėti būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais. Aktuariniai metodai leidžia Bendrovei šį įsipareigojimą pakankamai patikimai įvertinti, kad pateisintų įsipareigojimo pripažinimą. Numatytų išmokų plano įsipareigojimo pokyčiai, kuriuos sudaro aktuarinis pelnas ar nuostoliai, yra iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Iki 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgiant į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams GVPPN, arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai GVPPN

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas GVPPN, kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams GVPPN.

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Grupė ir Bendrovė finansinius įsipareigojimus skirsto į vieną iš šių kategorijų:

• vertinami amortizuota savikaina,
• vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje,
• apsidraudimo finansinės priemonės.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos skolas, finansines skolas, lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus, palūkanų įsipareigojimus, kitas mokėtinas sumas.

Finansinių įsipareigojimų klasifikavimas 9-ojo TFAS pirminio taikymo datą.

Toliau lentelėje pateiktos senosios vertinimo grupės pagal 39-ąjį TAS ir naujosios vertinimo grupės pagal 9-ąjį TFAS kiekvienai Grupės finansinių įsipareigojimų klasei 2018 m. sausio 1 d.:

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39- ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9-ąjį TFAS
Prekybos skolos			7.193	-	7.193
Finansinės skolos			24.704	-	24.704
Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai	Kiti finansiniai įsipareigojimai	Finansiniai įsipareigojimai, vertinami	297	-	297
Palūkanų		amortizuota savikaina	123	-	123
įsipareigojimai Kitos mokėtinos sumos			66	-	66
Išvestiniai finansiniai instrumentai	Finansinis įsipareigojima s vertinamas tikrąja verte per pelną/nuostolį	Tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais	16	-	16
Finansinių įsipareigojimų iš viso:			32.399	-	32.399

Toliau lentelėje pateiktos senosios vertinimo grupės pagal 39-ąjį TAS ir naujosios vertinimo grupės pagal 9-ąjį TFAS kiekvienai Bendrovės finansinių įsipareigojimų klasei 2018 m. sausio 1 d.:

Finansiniai įsipareigojimai	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39-ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9-ąjį TFAS
Prekybos skolos			7.164	-	7.164
Finansinės skolos			21.868	-	21.868
Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai	Kiti finansiniai įsipareigojimai	Finansiniai įsipareigojimai, vertinami	297	-	297
Palūkanų įsipareigojimai		amortizuota savikaina	123	-	123
Kitos mokėtinos sumos			58	-	58
Finansinių įsipareigojimų iš viso:			29.510	-	29.510

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.18. Nuoma (tęsinys)

nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos ir subsidijos

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų dotacijų ir subsidijų eilutėje.

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2018 m. Grupei ir Bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2017 m. – 15 proc.).

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.20. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į patronuojamąsias, išskyrus atvejus, kai Bendrovė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant Grupei ir Bendrovei taikomą mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie

susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba

kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcija.

2.22. Pajamų pripažinimas

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas, siekdama atspindėti įsipareigotų prekių ar paslaugų perdavimą pirkėjams tokia suma, kuri atitinka atlygį, kurį ūkio subjektas tikisi gauti mainais už minėtas prekes ar paslaugas, atėmus pridėtinės vertės mokestį, nuolaidas ir grąžinimus. Ūkio subjektas pripažįsta pajamas remdamasis šiuo pagrindiniu principu tokiais žingsniais:

1-as žingsnis: identifikuojama sutartis (-ys) su pirkėju – sutartis yra susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių, kurioje apibrėžtos jų įgyvendintinos teisės ir įsipareigojimai.

2-as žingsnis: identifikuojami sutartyje numatyti veiklos įsipareigojimai – sutartyje numatyti įsipareigojimai perduoti ar prekes, ar paslaugas pirkėjui. Jei šias prekes ar paslaugas galima išskirti, tokie įsipareigojimai yra laikomi veiklos įsipareigojimais, kurie apskaitomi atskirai.

3-ias žingsnis: nustatoma sandorio kaina – sandorio kaina yra lygi sutartyje numatytai atlygio sumai, kurią ūkio subjektas tikisi gauti mainais už pirkėjui perduodamas prekes ar paslaugas. Sandorio kainą gali sudaryti fiksuota pirkėjo sumokėto atlygio suma, tačiau kartais ji taip pat gali apimti kintamą atlygį arba kitokį nei grynųjų pinigų

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

atlygį. Sandorio kaina koreguojama, atsižvelgiant į pinigų laiko vertę, jeigu sutartis apima reikšmingą finansavimo komponentą, taip pat atsižvelgiant į bet kokį pirkėjui mokėtiną atlygį.

4-as žingsnis: sandorio kaina priskiriama sutartyje numatytiems veiklos įsipareigojimams – įprastai ūkio subjektas priskiria sandorio kainą kiekvienam veiklos įsipareigojimui, remdamasis kiekvienos pagal sutartį įsipareigotos perduoti prekės ar paslaugos santykinėmis atskiromis pardavimo kainomis. Jei duomenys apie atskiras pardavimo kainas nėra stebimi rinkoje, ūkio subjektas atlieka jos įvertinimą.

5-as žingsnis: pajamos pripažįstamos tada, kai ūkio subjektas įvykdo veiklos įsipareigojimą – ūkio subjektas pripažįsta pajamas tada, kai jis įvykdo veiklos įsipareigojimą perduodamas įsipareigotas prekes ar paslaugas pirkėjui (t. y. tada, kai pirkėjas įgyja minėtų prekių ar paslaugų kontrolę). Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui. Veiklos įsipareigojimas gali būti įvykdomas tam tikru momentu arba per tam tikrą laiką.

Pajamos pripažįstamos, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą, ir kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir kiekvienam pajamų tipui, kaip aprašyta žemiau, buvo įvykdyti konkretūs kriterijai. Grupė ir Bendrovė remiasi istoriniais rezultatais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo ypatybes.

Pajamos pripažįstamos naudojant toliau aprašytus metodus:

Šilumos ir karšto vandens pardavimo pajamos

Pajamos iš šilumos ir karšto vandens pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Pajamos pripažįstamos atėmus PVM ir nuolaidas. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį pagal apskaitos prietaisų parodymus, t. y., kai įvykdomas įsipareigojimas klientui. Laikotarpio pabaigoje pajamos, kurioms neišrašytos sąskaitos, bet paslaugos suteiktos, sukaupiamos vadovaujantis kaupimo principu.

Prekių pardavimo pajamos

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui nuosavybės kontrolę;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir su sandoriu susijusios patirtos; ar
• patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Finansavimo elementai

Grupė ir Bendrovė neturi ir nesitiki turėti sutarčių, pagal kurias laikotarpis tarp prekių ar paslaugų suteikimo ir kliento apmokėjimo viršytų vienerius metus. Dėl šios priežasties Grupė ir Bendrovė atskirai finansavimo elemento neapskaito.

Kitos pajamos

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

15-ojo TFAS taikymas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti 15-ąjį TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais", kurio aiškinimai yra privalomi būsimiems ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pajamų pripažinimo kriterijai

Iki 2018 m. sausio 1 d. Grupė pripažindavo pajamas pagal 18-ąjį TAS "Pajamos" (18-asis TAS), kuris reikalauja, kad pajamos būtų pripažįstamos tuomet, kai yra tikėtina, kad ateityje Grupė gaus ekonominės naudos.

Pagal 15-ąjį TFAS pajamos pripažįstamos suma, lygia sandorio kainai, kai įvykdomi tam tikri sutartyje numatyti veiklos įsipareigojimai, tačiau bet kurie kainos kintamo atlygio elementai pripažįstami tuomet, kai labai tikėtina, jog minėtos pajamos nebus atstatytos. Lyginant su 18-ojo TAS politika, nėra reikšmingų Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimo politikos ir vertinimo metodologijos skirtumų.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu.

Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.25 Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingojo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra:

• numatoma turto naudojimo trukmė,
• numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių,
• teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data (3, 4 pastabos).

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai – tikrosios vertės ir vertinimo nustatymas

Dalis Grupės turto yra apskaitoma tikrąja verte finansinių ataskaitų sudarymo tikslais. Turto tikrosios vertės nustatymui Grupė naudojasi prieinamais rinkos duomenimis. Kuomet pirmo lygio (rinkos) duomenys nėra prieinami, Grupė pasitelkia į pagalbą trečių šalių vertintojus atlikti vertinimus, jei to prireikia (3, 4 pastabos).

Investicijos į patronuojamąsias įmones – vertės sumažėjimo nuostoliai

Investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamumui įvertinti, Bendrovės vadovybė apskaičiuoja investicijos atsiperkamąją vertę diskontuojant patronuojamųjų įmonių būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant vidutinę svertinę kapitalo sąnaudų diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike (5 pastaba).

Atsargų galimo realizavimo vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms (nuo 2017 m., išskyrus technologinį kurą), įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus (6 pastaba).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms ir paskoloms patronuojamosioms bendrovėms Iki 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingi sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis.

Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą (7 pastaba).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomi apskaitos principai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta atidėjinį nuostoliams, skirtą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN), amortizuota savikaina vertinamam finansiniam turtui: prekybos gautinoms sumoms, suteiktoms paskoloms, kitoms gautinoms sumoms ir sukauptoms pajamoms.

Nuostolių atidėjiniai prekybos gautinoms sumoms, paskoloms ir sutarčių turtui visada vertinami suma, kuri lygi galiojimo laikotarpio TKN sumai, visas kitas finansinis turtas, kurio kredito rizika nėra reikšmingai padidėjusi, vertinamas 12 mėnesių TKN suma, o finansinis turtas, kurio kredito rizika yra reikšmingai išaugusi – galiojimo laikotarpio TKN suma.

Galiojimo laikotarpio TKN – tai TKN, kurie atsiranda dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį.

12 mėnesių TKN – tai TKN, kurie atsiranda dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galinčių įvykti per 12 mėnesių po finansinių ataskaitų parengimo dienos (arba per trumpesnį laikotarpį, jei priemonės tikėtinas galiojimo laikotarpis trumpesnis nei 12 mėnesių).

Ilgiausias laikotarpis, į kurį atsižvelgiama vertinant TKN, yra ilgiausias sutarties galiojimo laikotarpis, per kurį Grupė patiria kredito riziką.

Nustatydama, ar finansinio turto kredito rizika yra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento ir vertindama TKN sumą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kuri yra aktuali ir

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

prieinama nepatiriant pernelyg didelių išlaidų ir neskiriant pernelyg didelių pastangų. Ši informacija apima tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis bei analizę, pagrįstą Grupės praėjusių laikotarpių patirtimi ir motyvuotu kredito įvertinimu, įskaitant perspektyvinę informaciją.

Išsamesnė informacija apie Grupės ir Bendrovės naudojamus TKN modelius ir reikšmingą kredito rizikos padidėjimą pateikta 2.10. pastaboje.

Nuostolių atidėjiniai finansiniam turtui, kuris vertinamas amortizuota savikaina, atimami iš tokio turto bendros apskaitinės vertės. Nuostolių atidėjinys pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje ir įtraukiamas į veiklos sąnaudas kaip su vertės sumažėjimu susijusios sąnaudos (5, 7 pastabos).

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis (20 pastaba).

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o, jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius pagal aplinkybes.

Tikrosios vertės nustatymo hierarchija

Nustatydama aktyvioje rinkoje prekiaujamo finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrąsias vertes, Bendrovė vadovaujasi rinkos kainomis ir brokerių nustatytomis kainomis. Visų finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma taikant kitus vertinimo metodus.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Žemiau lentelėse yra pateiktos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų likutinės ir tikrosios vertės, įskaitant jų lygius pagal tikrosios vertės hierarchiją. Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės 2018 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Apskaitinė	Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Iš pirkėjų gautinos sumos	10.188	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	969	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8.761	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(23.821)	-	(23.821)	-	(23.821)
Prekybos skolos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	(7.851)	-	-	-	-
Išvestiniai finansiniai instrumentai	(16)	-	(16)	-	(16)
		-	(23.837)	1	(23.836)

Bendrovė	Apskaitinė	Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Paskolos įmonių grupės įmonėms	443	-	-	-	-
Iš pirkėjų gautinos sumos	10.188	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	938	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8.673	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(21.553)	-	(21.553)	-	(21.553)
Prekybos skolos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	(7.935)	-	-	-	-
		-	(21.553)	1	(21.552)

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės 2017 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Apskaitinė	Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Iš pirkėjų gautinos sumos	9.993	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	671	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.610	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(25.005)	-	(25.005)	-	(25.005)
Prekybos skolos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	(7.496)	-	-	-	-
Išvestiniai finansiniai instrumentai	(16)	-	(16)	-	(16)
		-	(25.021)	1	(25.020)

Bendrovė	Apskaitinė	Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Paskolos įmonių grupės įmonėms	60	-	-	-	-
Iš pirkėjų gautinos sumos	9.993	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	649	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.511	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(22.169)	-	(22.169)	-	(22.169)
Prekybos skolos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	(7.450)	-	-	-	-
		-	(22.169)	1	(22.168)

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente Kauno m., Kauno raj. ir Jurbarko m. Vadovybės vertinimu UAB "Kauno energija NT" ir UAB "Petrašiūnų katilinė" yra nereikšmingi segmentai Grupės mastu, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

	Grupė	Bendrovė Įsigytos teisės ir programinė įranga
	Įsigytos teisės ir programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.446	1.446
Įsigijimai	-	-
Perleidimai ir nurašymai	(28)	(28)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	5	5
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.423	1.423
Įsigijimai	5	5
Perleidimai ir nurašymai	(23)	(23)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	2	2
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	1.407	1.407
Amortizacija:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.339	1.339
Amortizacija per metus	56	56
Perleidimai ir nurašymai	(28)	(28)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.367	1.367
Amortizacija per metus	41	41
Perleidimai ir nurašymai	(23)	(23)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	1.385	1.385
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	107	107
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	56	56
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	22	22

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d. lygi 1.340 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 1.303 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Detali informacija apie Grupės ir Bendrovės nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus:

Grupė	Žemė ir	pastatai Statiniai	Mašinos ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Investicinis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	18.818	154.737	57.121	1.994	11.787	974	382	245.813
Įsigijimai	-	-	195	292	404	11.499	-	12.390
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(662)	(357)	(154)	(205)	-	-	(1.378)
Perklasifikavimai	55	8.565	826	33	502	(9.981)	-	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	(5)	-	(5)
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	-	(24)	-	-	-	-	-	(24)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	18.873	162.616	57.785	2.165	12.488	2.487	382	256.796
Įsigijimai	-	-	36	1	393	3.648	-	4.078
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(10)	(49)	(15)	(86)	-	-	(160)
Perklasifikavimai	(297)	2.213	189	-	143	(2.545)	297	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-		(2)	-	(2)
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(338)	-	-	-	-	-	-	(338)
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	87	1	(1)	-	-	-	-	87
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	18.325	164.820	57.960	2.151	12.938	3.588	679	260.461
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	9.528	69.818	29.701	1.497	8.601	-	83	119.228
Nusidėvėjimas per metus	488	3.599	3.846	174	869	-	17	8.993
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(658)	(356)	(154)	(205)	-	-	(1.373)
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10.016	72.759	33.191	1.517	9.265	-	100	126.848
Nusidėvėjimas per metus	480	3.308	3.761	189	871	-	15	8.624
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(133)	-	-	-	-	-	-	(133)
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(9)	(45)	(15)	(86)	-	-	(155)
Perklasifikavimai	(125)	-	-	-	-	-	125	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	10.238	76.058	36.907	1.691	10.050	-	240	135.184
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	9.290	84.919	27.420	497	3.186	974	299	126.585
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	8.857	89.857	24.594	648	3.223	2.487	282	129.948
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	8.087	88.762	21.053	460	2.888	3.588	439	125.277

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Bendrovė	Žemė ir pastatai	Statiniai	Mašinos ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Investicinis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	16.525	153.905	51.938	1.656	11.722	974	-	236.720
Įsigijimai	-	-	195	292	404	11.499	-	12.390
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(662)	(357)	(154)	(205)	-	-	(1.378)
Perklasifikavimai	55	8.565	826	33	502	(9.981)	-	-
Įsigijimas iš patronuojamosios bendrovės	-	-	-	-	-	-	-	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	(5)	-	(5)
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	-	(24)	-	-	-	-	-	(24)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	16.580	161.784	52.602	1.827	12.423	2.487	-	247.703
Įsigijimai	-	-	36	1	393	3.648	-	4.078
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(338)	-	-	-	-	-	-	(338)
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(10)	(49)	(15)	(86)	-	-	(160)
Perklasifikavimai	(297)	2.213	189	-	143	(2.545)	297	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	(2)	-	(2)
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	87	1	(1)	-	-	-	-	87
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	16.032	163.988	52.777	1.813	12.873	3.588	297	251.368
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	8.935	69.698	28.431	1.208	8.547		-	116.819
Nusidėvėjimas per metus	338	3.531	3.294	153	865	-	-	8.181
Nusidėvėjimas įsigyto iš patronuojamosios
bendrovės	-	-	-	-	-	-	-	-
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(658)	(356)	(154)	(205)	-	-	(1.373)
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	9.273	72.571	31.369	1.207	9.207	-	-	123.627
Nusidėvėjimas per metus	340	3.245	3.239	173	867	-	-	7.864
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(133)	-	-	-	-	-	-	(133)
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(9)	(45)	(15)	(86)	-	-	(155)
Perklasifikavimai	(125)	-	-	-	-	-	125	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	9.355	75.807	34.563	1.365	9.988	-	125	131.203
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	7.590	84.207	23.507	448	3.175	974	-	119.901
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	7.307	89.213	21.233	620	3.216	2.487	-	124.076
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	6.677	88.181	18.214	448	2.885	3.588	172	120.165

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 7.302 tūkst. Eur ir 6.704 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 7.751 tūkst. Eur ir 7.100 tūkst. Eur). 7.244 tūkst. Eur ir 6.662 tūkst. Eur sumos (2017 m. gruodžio 31 d. – 7.641 tūkst. Eur ir 7.010 tūkst. Eur) Grupės ir Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtrauktos į veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, likusi suma – 58 tūkst. Eur ir 42 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 110 tūkst. Eur ir 90 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į kitos veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertinusi vidinius ir išorinius požymius, nustatė papildomą vertės sumažėjimą nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams 42 tūkst. Eur (24 tūkst. Eur sumažėjimą – per 2017 m.) ir atstatė vertės sumažėjimą 129 tūkst. Eur per 2018 m.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 55.102 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 51.275 tūkst. Eur), Bendrovės – 54.945 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2017 m. gruodžio 31 d. – 51.230 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje. Vadovybė peržiūrėjo nustatytus turto tarnavimo laikotarpius. Vertinant tai, kad didžiąją nudėvėto turto dalį sudaro šilumos tiekimo tinklai, koregavimų neatliko, kadangi dalis šio turto bus rekonstruota artimiausiais metais.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2018 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 21.833 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 8.070 tūkst. Eur).

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

2018 m. gruodžio 31 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 49.624 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 52.225 tūkst. Eur), ir Bendrovės 46.005 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 48.036 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (10 pastaba).

Per 2018 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma 31 tūkst. Eur (2017 m. – 31 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2018 m. svyravo nuo 0,93 proc. iki 1,10 proc. (2017 m. – nuo 0,93 proc. iki 1,09 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitė 182 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2017 m. gruodžio 31 d. – 241 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė veikloje naudoja turtą, įsigytą lizingo būdu, kurio įsigijimo savikaina 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 280 tūkst. Eur (2017 m. atitinkamai – 358 tūkst. Eur), o balansinė vertė – atitinkamai 216 tūkst. Eur ir 308 tūkst. Eur, kurio neapmokėta dalis atskleista 11 pastaboje. Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertinusi vidinius ir išorinius požymius, vertės sumažėjimo nenustatė.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė dalį nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių apskaitinė vertė yra lygi 205 tūkst. Eur, perklasifikavo į turtą skirtą pardavimui. Finansinės būklės ataskaitoje turtas apskaitytas žemesniąja iš apskaitinės vertės (205 tūkst. Eur) ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis (399 tūkst. Eur). Pardavimo aukcionas įvykęs.

5. Investicijos į patronuojamąsias įmones ir paskolos įmonių grupės įmonėms

Nustatant investicijų į UAB "Kauno energija NT" atsiperkamąją vertę, Bendrovės vadovybė rėmėsi turto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" vertinimo ataskaita. Turto vertinimo data – 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nepriklausomas vertintojas investicijų vertės nustatymui naudojo turto metodą (koreguoto balanso metodą). Vadovybės ir vertintojų nuomone, turto fizinei būklei reikšmingai nepasikeitus, dėl rinkos pokyčių (tokio pobūdžio turto Kauno mieste) įmonės nekilnojamojo turto vertė 2018 m. gruodžio 31 d. taip pat reikšmingai nesikeitė ir apytikriai yra lygi 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytai vertei.

Investicijų į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimo 2018 m. gruodžio 31 d. testas buvo atliktas pagal 36 TAS reikalavimus. Akcijų vertė buvo nustatoma pagal 5 metų laikotarpiui prognozuojamus pinigų srautus kartu su amžinąją (tęstinaja) verte.

	2018 m. gruodžio 31 d.			2017 m. gruodžio 31 d.
Investicijos į patronuojamąsias įmones	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė
UAB "Kauno energija NT"	1.330	(258)	1.072	1.330	(258)	1.072
UAB "Petrašiūnų katilinė"	1.894	(902)	992	1.894	(1.058)	836
Iš viso:	3.224	(1.160)	2.064	3.224	(1.316)	1.908

Gruodžio 31 d. atlikus vertės sumažėjimo testavimą, buvo apskaitytas investicijos į UAB "Petrašiūnų katilinė" (2018 m. – 902 tūkst. Eur, 2017 m. – 1.058 tūkst. Eur) ir į UAB "Kauno energija NT" (2018 m. – 258 tūkst. Eur, 2017 m. – 258 tūkst. Eur) vertės sumažėjimas.

Skaičiavimuose naudotos pinigų srautų prognozės buvo parengtos remiantis 2018 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" rezultatais, ilgalaikiais veiklos planais, pasirašytomis sutartimis bei vadovybės lūkesčiais dėl reguliacinės aplinkos pokyčių trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje. Tęstinė vertė (pinigų srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui) buvo apskaičiuota taikant 1,50 proc. pastovaus augimo faktorių. Prognozuodama pinigų srautus, Bendrovė taip pat naudojo šias pagrindines prielaidas:

• nuo 2019 m. pasikeitus teisinei bazei ir įsigaliojus naujos redakcijos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašui, UAB ,,Petrašiūnų katilinė" atsirado galimybė efektyviau planuoti kuro įsigijimus už geriausią kainą bei didinti pajamas. 2019 m. pirmo ketvirčio šilumos pardavimo aukcionai parodė, kad pardavimo kaina yra 15 – 20 proc. didesnė nei praėjusiais metais;

5. Investicijos į patronuojamąsias įmones ir paskolos įmonių grupės įmonėms (tęsinys)

• nuo 2020 m. pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei ir šiltuoju periodu padidėjus konkurencijai tarp šilumos gamintojų, planuojamas apytikriai 10 proc. Bendrovės šilumos pardavimo pajamų sumažėjimas;

• prognozuojama, kad 2019 metais biokuro kaina bus mažesnė nei praėjusiais metais, atsižvelgiant į istorinę informaciją ir rinkos prognozes. Nuo 2020 metų prognozuojamas biokuro kainos augimas sudaro po 5 proc. kasmet;

• numatoma, kad prognozuojamos sąnaudos kasmet didės planuojamos metinės infliacijos dydžiu (2 proc.);

• prognozuojama, kad 2019 m. UAB ,,Petrašiūnų katilinė" dirbs 9 mėnesius, o nuo 2020 m. – 7 mėnesius per metus. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikis materialus turtas nebus pilnai nudėvėtas per nustatytą 15 metų laikotarpį, todėl investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą numatomos tik 2023 m., kiekvienais metais atliekant einamąjį remontą.

• prognozuojant pinigų srautus buvo atsižvelgta į grynojo apyvartinio kapitalo ir grynosios skolos pokytį.

Pinigų srautų diskontavimas yra pagrįstas svertiniu kapitalo sąnaudų vidurkiu (SKSV). Apskaičiuotas svertinis kapitalo sąnaudų vidurkio rodiklis yra 8,0 proc. Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas yra ypač jautrus SKSV bei pardavimo kainos pokytis. Žemiau esančioje lentelėje yra parodytas galimas investicijos į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimas, jei:

realiosios pajamas liks tokios pačios, kaip dabar prognozuojama, o SKSV norma, taikyta vertės sumažėjimui testuoti, būtų 9 proc arba 10 proc.;

SKSV norma, taikyta vertės sumažėjimui testuoti, būtų 8 proc., o pardavimo kaina kistų (nuo -1 proc. iki 2 proc.)

Papildomi vertės sumažėjimo nuostoliai
SKSV bazė	2018 m. gruodžio 31 d.	Pardavimo kaina	2018 m. gruodžio 31 d.
9 %	370	minus 1%	458
10 %	658	plius 1%	(310)
		plius 2%	(610)

Paskolos įmonių grupės įmonėms

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra suteikusi 443 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 60 tūkst. Eur) apyvartinių lėšų kreditą patronuojamajai bendrovei UAB "Petrašiūnų katilinė". Palūkanų norma – 6 mėn. EURIBOR plius 1,2 %. Paskolos grąžinimo terminas 2019 m. gruodžio 31 d. Neapmokėta paskolos dalis įtraukta į Finansinės būklės ataskaitos Paskolų įmonių grupės įmonėms straipsnį.

6. Atsargos

		Grupė	Bendrovė
	2018 m. 2017 m.		2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	1.358	1.182	1.291	1.096
Atsarginės dalys	415	466	415	466
Medžiagos	437	433	436	432
	2.210	2.081	2.142	1.994
Atimti: nukainojimas iki grynosios
galimos realizacinės vertės	(626)	(652)	(626)	(652)
laikotarpio pabaigoje
Atsargų balansinė vertė	1.584	1.429	1.516	1.342

Grupės ir Bendrovės atsargų nukainojimas iki grynosios galimos realizacinės vertės 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 626 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 652 tūkst. Eur). Atsargų nukainojimo iki grynosios galimos realizavimo vertės pasikeitimas 2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

7. Per vienerius metus gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos	18.734	20.005	18.736	20.024
Atimti: tikėtini kredito nuostoliai*	(8.546)	(10.012)	(8.548)	(10.031)
	10.188	9.993	10.188	9.993

*Lentelėje ir toliau finansinėse ataskaitose 2017 m. likučiai pateikiami remiantis iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiais apskaitos principais ir 39 TAS.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas įvertinamas pagal tikėtinus kredito nuostolius.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų tikėtinų kredito nuostolių pasikeitimas:

	Grupė	Bendrovė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	11.255	11.293
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(830)	(849)
Nurašyta	(413)	(413)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10.012	10.031
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(770)	(787)
Nurašyta	(696)	(696)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	8.546	8.548

Per 2018 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 696 tūkst. Eur ir 696 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2017 m. – 413 tūkst. Eur ir 413 tūkst. Eur). Per 2018 m. Grupė atgavo 5 tūkst. Eur, Bendrovė – 5 tūkst. Eur (2017 m. Grupė ir Bendrovė – 6 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.	8.670	611	74	65	115	653	10.188
2017 m.	8.381	760	150	144	138	420	9.993

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.	8.670	611	74	65	115	653	10.188
2017 m.	8.381	760	150	144	138	420	9.993

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudarė gautini iš valstybės mokesčiai, savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

7. Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

				Grupė	Bendrovė
			2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Mokesčiai			490	-	490	-
Kitos			772	974	795	1.011
Atimti:	tikėtini	kredito
nuostoliai*			(293)	(303)	(347)	(362)
			969	671	938	649

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų tikėtinų kredito nuostolių pasikeitimas:

	Grupė	Bendrovė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	300	366
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	3	(4)
Nurašyta	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	303	362
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(10)	(15)
Nurašyta	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	293	347

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos,	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.	380	65	15	8	5	6	479
2017 m.	499	123	20	18	2	9	671

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos,	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.	349	65	15	8	5	6	448
2017 m.	477	123	20	18	2	9	649

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, 2018 m. gruodžio 31 d. vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	154	428	154	428
Pinigai banke	8.607	6.180	8.519	6.081
Pinigai kasoje	-	2	-	2
	8.761	6.610	8.673	6.511

8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tęsinys)

Grupės banko sąskaitos, kurių likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 2.332 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 4.815 tūkst. Eur) ir Bendrovės 2.255 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 4.749 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (10 pastaba).

9. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2018 m. balandžio 26 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (100 tūkst. Eur), pervedė 3.168 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 100 tūkst. Eur į kitus rezervus. 100 tūkst. Eur rezervas suformuotas paramai.

Bendrovė 2017 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.977 tūkst. Eur), pervedė 345 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 100 tūkst. Eur į kitus rezervus. 100 tūkst. Eur rezervas suformuotas paramai.

10. Finansinės skolos

Grupės ir Bendrovės visos paskolos yra apskaitytos ir grąžinamos eurais. Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

	Grupė	Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2017 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	-	-		-	-
Ilgalaikės paskolos	2,22	2,25		2,32	2,39
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:			Grupė		Bendrovė
		2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos):		19.257	18.676	17.556	18.676
Mokėtinos nuo 2 iki 5 metų		11.780	10.207	10.079	10.207
Mokėtinos po 5 metų		7.477	8.469	7.477	8.469
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 11 pastaboje)		4.272	6.028	3.705	3.192
		23.529	24.704	21.261	21.868

Luminor Bank AB, 2012 m. rugpjūčio 22 d. suteikdama paskolą Grupei, yra nustačiusi Grupės patronuojamajai įmonei UAB "Petrašiūnų katilinė" laikytis šių finansinių rodiklių: nuosavo kapitalo rodiklis (įskaitant Lietuvos Verslo paramos agentūros suteiktą paramą) – ne mažiau 40 %, DSCR – ne mažesnis, nei 1,3, o visos finansinės skolos ir EBITDA santykis – 2017 metais – ne didesnis, nei 3,5, o vėlesniais metais – ne didesnis, nei 3,0.

UAB "Petrašiūnų katilinė" pagal su Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytą paskolos sutartį nesilaiko banko nustatytų rodiklių. Dėl šios priežasties minėta paskola tik 2017 m. gruodžio 31 d. (2.836 tūkst. Eur) apskaityta Grupės Finansinės būklės ataskaitos ilgalaikių finansinių skolų ir nuomos einamųjų metų dalies straipsnyje, kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. bankas patvirtino, kad nereikalaus grąžinti paskolos anksčiau laiko. Bendrovė už šią paskolą yra suteikusi bankui garantiją, kaip aprašyta 23 pastaboje.

10. Finansinės skolos (tęsinys)

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Efektyvi palūkanų norma	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2018.12.31 tūkst. Eur	2019 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	3,948	2.410	2034.03.15	1.497	94
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	3,948	807	2034.03.15	616	39
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	4,123	1.672	2034.09.01	1.391	87
4	Luminor**	2012.08.22	1,179	3.403	2022.04.29	2.268	567
5	AB SEB bankas	2013.06.03	1,42	799	2020.06.30	200	133
6	AB SEB bankas	2013.06.03	1,32	1.228	2020.06.30	302	205
7	AB SEB bankas	2013.09.10	1,78	1.506	2020.09.30	439	251
8	Luminor**	2013.09.27	1,92	377	2020.09.30	13	7
9	LR Finansų m.*	2014.01.15	3,36	793	2034.12.01	665	41
10	AB SEB bankas	2014.03.31	1,73	1.564	2021.01.15	529	261
11	LR Finansų m.*	2014.03.31	3,342	7.881	2034.12.01	6.616	414
12	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	2022.02.28	318	96
13	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	2022.02.28	171	97
14	OP Corporate***	2015.12.02	0,98	4.842	2022.12.02	2.767	692
15	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	459	2023.04.30	331	76
16	AB SEB bankas	2016.05.09	0,96	1.000	2021.04.30	467	200
17	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	579	2023.04.30	418	96
18	Luminor**	2016.10.25	1,12	1.894	2023.09.29	1.350	284
19	AB SEB bankas	2016.12.22	0,79	4.127	2024.11.30	2.504	511
20	AB SEB bankas	2017.07.26	0,92	697	2024.07.30	667	121
21	Danske Bank A/S	2017.12.18	-	2.340	2024.12.18	-	-
22	OP Corporate***	2018.05.17	-	10.070	2023.04.30	-	-
						23.529	4.272

Grupės detali informacija apie paskolas 2018 m. gruodžio 31 d.:

Bendrovės detali informacija apie paskolas 2018 m. gruodžio 31 d.:

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Efektyvi palūkanų norma	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2018.12.31 tūkst. Eur	2019 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	3,948	2.410	2034.03.15	1.497	94
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	3,948	807	2034.03.15	616	39
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	4,123	1.672	2034.09.01	1.391	87
4	AB SEB bankas	2013.06.03	1,42	799	2020.06.30	200	133
5	AB SEB bankas	2013.06.03	1,32	1.228	2020.06.30	302	205
6	AB SEB bankas	2013.09.10	1,78	1.506	2020.09.30	439	251
7	Luminor**	2013.09.27	1,92	377	2020.09.30	13	7
8	LR Finansų m.*	2014.01.15	3,36	793	2034.12.01	665	41
9	AB SEB bankas	2014.03.31	1,73	1.564	2021.01.15	529	261
10	LR Finansų m.*	2014.03.31	3,342	7.881	2034.12.01	6.616	414
11	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	2022.02.28	318	96
12	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	2022.02.28	171	97
13	OP Corporate***	2015.12.02	0,98	4.842	2022.12.02	2.767	692
14	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	459	2023.04.30	331	76
15	AB SEB bankas	2016.05.09	0,96	1.000	2021.04.30	467	200
16	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	579	2023.04.30	418	96
17	Luminor**	2016.10.25	1,12	1.894	2023.09.29	1.350	284
18	AB SEB bankas	2016.12.22	0,79	4.127	2024.11.30	2.504	511
19	AB SEB bankas	2017.07.26	0,92	697	2024.07.30	667	121
20	Danske Bank A/S	2017.12.18	-	2.340	2024.12.18	-	-
21	OP Corporate***	2018.05.17	-	10.070	2023.04.30	-	-
						21.261	3.705

* LR Finansų ministerija; ** Luminor Bank AB; *** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

10. Finansinės skolos (tęsinys)

AB SEB bankas nustatė, kad Bendrovė privalo laikytis ketvirčiui nustatyto grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykio rodiklio, kuris neturi viršyti 4,5. Pagal paskolos sutartį, pasirašytą tarp Bendrovės ir OP Corporate Bank Plc Lietuvos skyriaus, Bendrovės nuosavo kapitalo rodiklis (nuosavas kapitalas/turtas iš viso) turi būti ne mažesnis kaip 35 %. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė minėtų sutarčių sąlygas.

Paskolų sutartyse yra numatyti tam tikri apribojimai. Bendrovė negali paskirstyti dividendų, išduoti ar/ir gauti naujų paskolų, teikti labdarą, parduoti ar išnuomoti įkeistą turtą be bankų raštiško sutikimo. Tokie raštiški sutikimai iš bankų buvo gauti.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (8 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

11. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais. Palūkanos yra fiksuotos.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	105	122	105	122
Po vienerių metų	81	185	81	185
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	186	307	186	307
Palūkanos	(5)	(10)	(5)	(10)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	181	297	181	297
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	101	116	101	116
- ilgalaikiai	80	181	80	181

12. Dotacijos ir subsidijos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	19.509	17.469	18.377	16.176
Gauta per laikotarpį	53	3.284	53	3.284
Amortizacija	(1.327)	(1.244)	(1.165)	(1.083)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	18.235	19.509	17.265	18.377

Per 2018 m. Grupė priskaitė 1.322 tūkst. Eur dotacijų amortizacijos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais, 5 tūkst. Eur – susijusios su sąnaudomis (per 2017 m. – 1.242 tūkst. Eur ir 2 tūkst. Eur), atitinkamai Bendrovė – 1.160 tūkst. Eur ir 5 tūkst. Eur (per 2017 m. – 1.081 tūkst. Eur ir 2 tūkst. Eur).

2018 m. gruodžio 31 d. žemiau išvardintų projektų Grupės dotacijos likutis sudaro 3.589 tūkst. Eur, nedetalizuotų – 14.646 tūkst. Eur, atitinkamai Bendrovės – 3.589 tūkst. Eur ir – 13.676 tūkst. Eur.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 450 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 450 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

12. Dotacijos ir subsidijos (tęsinys)

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 894 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 889 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 905 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 888 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 447 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 441 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto "Pergalės" katilinės, rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 449 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 265 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 983 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 457 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 548 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 272 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 184 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2 tūkst. Eur paramą.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 967 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 70 tūkst. Eur paramą.

2017 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovė kartu su partneriais pateikė paraišką finansavimui gauti pagal didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą "Horizontas 2020" (Horizon 2020). Projekto kodinis pavadinimas FLEXCHX (Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir automobilinių degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis. Europos Komisijos buvo prašoma 4,5 mln. Eur paramos. Projekto koordinatorius – VTT Suomijos taikomųjų mokslinių tyrimų institutas, partneriai: UAB "Enerstena", Lietuvos energetikos institutas, Vokietijos oro erdvės centras, Neste bei technologinės kompanijos iš Vokietijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės. 2018 m. vasario 28 d. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, pasirašė finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei bus suteikta finansinė parama dalyvauti tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX). Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 42 tūkst. Eur paramą.

12. Dotacijos ir subsidijos (tęsinys)

2018 m. kovo 9 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės biokuro katilo iki 1MW galios įrengimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 147 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 1T magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 1.083 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 1Ž ir 7Ž magistralių rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 968 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 4T magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 1.427 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 5T magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2.288 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 8K magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 609 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 996 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas Chemijos ir Medvėgalio gatvėse" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2.489 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. lapkričio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 528 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. lapkričio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 288 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. lapkričio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo plėtra Aleksoto mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 1.903 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

13. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį 2018 m. gruodžio 31 d. turi gauti 0,5 – 4 mėnesių (2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 – 6 mėnesių) atlyginimų išmoką, o sulaukęs 40, 50 ar 60 metų ir turintis ne mažiau, nei 15 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje – nustatyto kolektyvinėje sutartyje dydžio jubiliejinę dovaną.

Apskaičiuojant ilgalaikes išmokas darbuotojams, Grupė ir Bendrovė įvertino mirtingumo lygį Lietuvoje, diskonto normą, pensinį amžių, darbuotojų amžių ir kaitą, atlyginimų augimą, infliacijos lygį ir kitus faktorius. Su minėtais įsipareigojimais susijęs aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra pateikti Kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, išmokų darbuotojams įsipareigojimo (sukaupimo) straipsnyje o taip pat Finansinės būklės ataskaitose ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimo ir išmokų darbuotojams įsipareigojimo trumpalaikės dalies straipsniuose.

13. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	1.270	1.331	1.265	1.328
Išmokėta	(445)	(86)	(445)	(86)
Suformuotas	34	25	32	23
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	859	1.270	852	1.265
Ilgalaikė dalis	704	864	698	859
Trumpalaikė dalis	155	406	154	406

Per 2018 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 445 tūkst. Eur (2017 m. – 86 tūkst. Eur), Bendrovės – 445 tūkst. Eur (2017 m. – 86 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	1,298 proc.	1,099 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	6,621 proc.	3,370 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	3,668 proc.	1,500 proc.

14. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016 m. gruodžio 16 d. Grupė pasirašė sutartį dėl palūkanų normos apsikeitimo sandorio. Pagal sutartį, Grupė įsipareigojo mokėti bankui fiksuotą palūkanų normą (0,21 %), o bankas mokės Grupei kintamas palūkanas, susietas su 6 mėn. EURIBOR. 2018 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 2.268 tūkst. Eur. Ši išvestinė priemonė yra apskaityta tikrąja verte, kurią bankas apskaičiavo 2018 m. gruodžio 31 d. – 16 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 16 tūkst. Eur).

Sandorio rinkos vertės pasikeitimas Grupės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į kitų palūkanų ir panašių pajamų straipsnį, nes vadovybės sprendimu, finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui nuo rizikos.

15. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Šilumos tiekimas	57.387	56.084	57.399	56.096
Karšto vandens tiekimas	3.260	2.981	3.260	2.981
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	408	355	408	355
Kolektorių priežiūra	250	250	250	250
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	11	10	11	10
	61.316	59.680	61.328	59.692

15. Pardavimo pajamos (tęsinys)

Pardavimo pajamos pagal vartotojų grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Gyventojai	46.511	45.555	46.511	45.555
Kiti vartotojai	5.949	5.536	5.961	5.548
Biudžetinės organizacijos, finansuojamos iš
valstybės biudžeto	4.774	4.597	4.774	4.597
Biudžetinės organizacijos, finansuojamos iš
savivaldybių biudžetų	3.343	3.279	3.343	3.279
Teritorinių ligonių kasų finansuojamos įstaigos	371	360	371	360
Pramonės vartotojai	368	353	368	353
	61.316	59.680	61.328	59.692

16. Kitos sanaudos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	406	542	404	541
Kolektorių priežiūra	381	396	381	396
Pinigų surinkimo sąnaudos	195	180	195	180
Pelenų utilizavimo sąnaudos	145	125	127	105
Informacinių technologijų sąnaudos	132	137	132	137
Konsultavimo paslaugos	124	72	124	72
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	102	83	102	83
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	98	117	98	117
Narystės mokestis	84	81	84	81
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios	76	95	76	95
paslaugos
Transporto sąnaudos	70	116	69	116
Skolų surinkimo sąnaudos	60	102	60	102
Draudimas	56	68	48	60
Ryšių sąnaudos	51	54	50	53
Reklamos sąnaudos	44	54	44	54
Audito sąnaudos	44	52	44	41
Įrangos ir mašinų nuoma	16	24	16	24
Parama	5	287	5	287
Kitos sąnaudos	200	140	184	119
	2.289	2.725	2.243	2.663

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Kitos veiklos pajamos
Parduotos atsargos	394	408	394	408
Įvairios suteiktos paslaugos	382	375	264	259
Gautas žalos atlyginimas	241	241	241	241
Praėjusių laikotarpių pajamos	180	1	180	1
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	1	15	1	3
Kita	101	110	101	110
	1.299	1.150	1.181	1.022

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2018 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
Kitos veiklos sąnaudos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(273)	(258)	(158)	(149)
Parduotos atsargos	(65)	(2)	(65)	(2)
Praėjusių laikotarpių sąnaudos	(7)	(70)	(7)	(70)
Ilgalaikio turto nurašymas	(3)	(4)	(3)	(4)
Kita	(32)	(34)	(32)	(34)
	(380)	(368)	(265)	(259)

Grupė ir Bendrovė nuomoja nekilnojamąjį turtą, tiekia techninį vandenį, atlieka šildymo įrengimų priežiūrą, teikia transporto palaugas. Gautas iš KTE žalos atlyginimas aprašytas 1 pastaboje.

18. Kitos palūkanų ir panašios pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	237	249	237	248
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	-	18	-	-
Palūkanos	-	-	2	-
	237	267	239	248

19. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Palūkanos	(541)	(563)	(499)	(511)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	-	156	(1.060)
Delspinigiai ir baudos	(12)	-	(12)	-
	(553)	(563)	(355)	(1.571)

20. Pelno mokestis

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą.

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelnas prieš mokesčius, prieš išmokų darbuotojams sukaupimą	4.567	7.491	5.016	6.722
Pelnas (nuostolis) nuo išmokų darbuotojams sukaupimo	(34)	-	(32)	-
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos nuo pelno prieš išmokų darbuotojams sukaupimą, taikant įstatymo nustatytą normą	(685)	(1.124)	(752)	(1.008)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos nuo išmokų darbuotojams sukaupimo, taikant įstatymo nustatytą normą	(5)	-	(5)	-
Pastoviųjų ir laikinųjų skirtumų įtaka	322	572	396	415
Nepripažinto pelno mokesčio turto pokytis	(221)	(78)	(228)	(83)
Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	19	-	19	-
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(570)	(630)	(570)	(676)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	12,48	8,41	11,36	10,06

20. Pelno mokestis (tęsinys)

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	19	(30)	19	(33)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(589)	(600)	(589)	(643)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(570)	(630)	(570)	(676)

2018 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), kurios sudaro 584 tūkst. Eur apskaitytos Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atskaitoje, o 5 tūkst. Eur apskaityta Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų išeitinių išmokų (sukaupimo), kuris vėliau bus pergrupuotas į pelną arba nuostolius, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, straipsnyje.

Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	2.567	2.824	2.510	2.767
Sukaupimai	140	220	136	216
Finansinio turto vertės pasikeitimas	19	19	19	19
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	2.726	3.063	2.665	3.002
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(8.162)	(7.904)	(8.162)	(7.904)
Investicijų lengvata	(22)	(28)	(22)	(28)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	(174)	(174)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(8.184)	(7.932)	(8.358)	(8.106)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(5.458)	(4.869)	(5.693)	(5.104)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą atidėtojo pelno mokesčio turtą sudarė :

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai	1.282	1.502	1.282	1.505
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	44	44	44	44
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	43	40	49	50
Investicijos į patronuojamąją bendrovę nuvertėjimas	-	-	122	122
Sukaupimai	94	98	94	98
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.463	1.684	1.591	1.819

21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelnas	4.002	6.886	4.451	6.069
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.802	42.802	42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.802	42.802	42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.802	42.802	42.802	42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,09	0,16	0,10	0,14

22. Finansinės priemonės - tikroji vertė ir rizikos vertinimas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų (vnt.).

Pirkėjai	Grupė			Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	114.965	114.843	114.965	114.843
Kiti juridiniai asmenys	2.438	2.380	2.439	2.381
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	658	678	658	678
	118.061	117.901	118.062	117.902

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	8.025	7.950	8.025	7.950
Kiti juridiniai asmenys	1.288	1.186	1.288	1.186
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	875	857	875	857
	10.188	9.993	10.188	9.993

Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus tikėtinus kredito nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (7 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

		Grupė	Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
AA-	7.161	2.716	7.073	2.617
A+	1.174	3.350	1.174	3.350
A	249	60	249	60
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	23	54	23	54
	8.607	6.180	8.519	6.081

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor's agentūros.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma (1, 3, 6 ir 12 mėn. EURIBOR). Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė turėjo palūkanų normos apsikeitimo sandorį Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. kredito 3.403 tūkst. Eur sutarčiai, aprašytą 14 pastaboje.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka ataskaitinio laikotarpio pelnui (nuostoliui)
2018 m.
Eur	50	(52)
Eur	(50)	52
2017 m.
Eur	50	(52)
Eur	(50)	52

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,58 ir 1,47 (2017 m. gruodžio 31 d. – 1,22 ir 1,13). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,65 ir 1,54 (2017 m. gruodžio 31 d. – 1,48 ir 1,38). 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (8.404 tūkst. Eur ir 9.142 tūkst. Eur) (2017 m. gruodžio 31 d. teigiamas – 3.451 tūkst. Eur ir 6.134 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
• didino šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
• įgyvendino naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;
• trumpino pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	23.821	(27.123)	(1.330)	(3.542)	(13.258)	(8.993)
Mokėtinos prekybos sumos	7.451	(7.451)	(7.393)	(56)	(2)	-
Mokėtinos sumos rangovams	201	(201)	(201)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	16	(16)	(16)	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	31.489	(34.791)	(8.940)	(3.598)	(13.260)	(8.993)
Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė	25.005	srautai (28.836)	(3.774)	(2.901)	(11.892)	(10.269)
nuoma) Mokėtinos prekybos sumos	5.444	(5.444)	(5.409)	(25)	(10)	-
Mokėtinos sumos rangovams	1.749	(1.749)	(1.749)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	16	(16)	(16)	-	-	-

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	21.553	(24.807)	(1.040)	(3.243)	(11.531)	(8.993)
Mokėtinos prekybos sumos	7.552	(7.552)	(7.494)	(56)	(2)	-
Mokėtinos sumos rangovams	201	(201)	(201)	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	29.306	(32.560)	(8.735)	(3.299)	(11.533)	(8.993)

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	22.169	(25.992)	(930)	(2.901)	(11.892)	(10.269)
Mokėtinos prekybos sumos	5.415	(5.415)	(5.380)	(25)	(10)	-
Mokėtinos sumos rangovams	1.749	(1.749)	(1.749)	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	29.333	(33.156)	(8.059)	(2.926)	(11.902)	(10.269)

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą	4.072	3.740	4.528	3.976
Rangovams	201	1.749	201	1.749
Kitiems tiekėjams	3.379	1.704	3.024	1.439
	7.652	7.193	7.753	7.164

Atsiskaitymui su nepriklausomais šilumos gamintojais už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 18 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 16 tūkst. Eur) pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, grąžinti kapitalą akcininkams. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas ir	43.737	44.113	41.295	43.211
subsidijas)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	14.562	15.702	14.008	12.767
Įsipareigojimų iš viso	58.299	59.815	55.303	55.978
Nuosavas kapitalas	89.967	89.343	90.099	89.024
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo
santykis (proc.)	64,80	66,95	61,38	62,88

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas ir subsidijas) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

23. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokesčių inspekcija nėra atlikusi Bendrovės pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus (2014 – 2018 m.) bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi papildomi mokesčių įsipareigojimai.

UAB "Energijos taupymo centras" pareiškė Bendrovei ieškinį dėl panaikinimo viešojo pirkimo komisijos sprendimo apie konkurso nutraukimą. Nepanaikinus sprendimo, ieškovas prašo priteisti 775 tūkst. Eur žalai atlyginti. Teismo procesas vyksta. Jokie sukaupimai šiai sumai nėra suformuoti.

UAB "Katlita engineering" pareiškė Bendrovei ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir 76 tūkst. Eur sumos apmokėjimo už darbus, kurie nebuvo atlikti tinkamai. Teismo procesas vyksta. Jokie sukaupimai šiai sumai nėra suformuoti.

Bendrovė pateikė paramos laiškus, kuriuose teigiama, kad ji teiks finansinę paramą patronuojamosioms įmonėms UAB "Kauno energija NT" ir UAB "Petrašiūnų katilinė" laikotarpiu iki 2020 m. sausio 1 d. ir užtikrins, kad patronuojamųjų įmonių įsipareigojimai būtų vykdomi laiku.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2018 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 24.567 tūkst. Eur.

Garantijos

2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3.913 tūkst. Eur garantiją Luminor Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3.403 tūkst. Eur kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank AB (publ) už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 14 pastaboje. Paskolos apskaitinė vertė sudaro 2.268 tūkst. Eur.

24. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2018 m. ir 2017 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis. Su Kauno miesto savivaldybe susijusių šalių sąrašą galime rasti čia: http://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-imones-ir-istaigos/.

2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2018 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	1.228	5.520	6.693	237
Jurbarko rajono savivaldybė	15	465	40	2
2017 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	1.144	4.755	960	239

Pirkimai apima būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams sumas.

Grupė ir Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 265 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 271 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Petrašiūnų katilinė"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2018 m.	1.957	5	443	456
2017 m.	1.813	2	60	236
UAB "Kauno energija NT"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2018 m.	5	11	64	-

Gautinas sumas iš UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro suteikta paskola. Plačiau – 5 pastaboje.

Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 64 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 90 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2018 m. ir 2017 m. visas prekes ir paslaugas tiekė Bendrovei. 2018 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" patirtos sąnaudos Grupės sąnaudas padidino 220 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 732 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos padidėjo 952 tūkst. Eur), 2017 m. atitinkamai – padidino 214 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 815 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos padidėjo 1.029 tūkst. Eur).

24. Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 4 ir 1 (2017 m. gruodžio 31 d. – 7 ir 4) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	169	195	128	161
Vadovybei priskaičiuotos išmokų darbuotojams kompensacijos	3	21	1	20

Per 2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

25. Poataskaitiniai įvykiai

2019 m. sausio 15 d. Europos Komisija pasiūlė skirti 1,66 mln. Eur paramą projektui Nr. 847056 "Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing" ("Ren-on-Bill") (Gyvenamųjų pastatų renovavimas, naudojant finansavimo per sąskaitas modelį). Paraiška šiam projektui finansuoti buvo teikta pagal Horizon 2020 programą. Bendrovė projekte dalyvaus kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projektą koordinuos Creara Consultores SL (Ispanija). Bendrovei siūloma skirti 72 tūkst. Eur ES paramos. Projekto "Ren-on-Bill" tikslas – didinti investicijas į gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinant naudotis OBF ((angl. On-Bill Financing) investicijų grąžinimo per sąskaitas už komunalines paslaugas) finansavimo schemomis, pagrįstas bendradarbiavimu tarp energijos tiekėjų ir finansų įstaigų.

Šių ataskaitų pasirašymo datai Bendrovės pelno paskirstymo projektas nebuvo parengtas.

Po atskaitomybės datos nebuvo jokių kitų įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms arba turėtų būti atskleisti jose.

***

Kaunas, 2019

TURINYS

1.	Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas 70
2.	Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys 70
3.	Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis 70
4.	Emitento sutartys su kredito įstaigomis71
5.	Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose71
6.	Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 72
6.1.	BENDROVĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA72
6.2.	BENDROVĖS PAGRINDINĖS RIZIKOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI, JŲ ĮTAKA VEIKLOS REZULTATAMS76
7.	Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija 80
8.	Nuorodos ir papildomi paaiškinimai 87
9.	Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos 88
10.	Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės88
11.	Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą 88
12.	Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas90
13.	Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones 90
14.	Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones 90
15.	Įstatinio kapitalo struktūra92
16.	Duomenys apie emitento išleistas akcijas 92
17.	Informacija apie emitento akcininkus 94
18.	Darbuotojai96
19.	Emitento įstatų pakeitimo tvarka99
20.	Emitento organai 99
	20.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖJE SUDARYTUS KOMITETUS 100
21.	Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas101
	21.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIUS:102
	21.2.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VALDYBOS NARIUS103
	21.3.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĄ BUHALTERĘ: 105
22.	Informacija apie reikšmingus susitarimus105
23.	Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus105
24.	Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius105
25.	Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 105
26.	Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką106
27.	Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 106
	27.1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasadq Vilnius listinguojamų bendrovių
	valdymo kodekso laikymąsi108
	27. 2 priedas – AB "Kauno energija" konsoliduotos socialinės atskaitomybės ataskaita135

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	2018 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2014–2017 metų rodikliais	81
2	lentelė	2018 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2014–2017 metų rodikliais	82
3	lentelė	2018 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2014–2017 metų rodikliais	83
4	lentelė	2018 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2014–2017 metų kiekiu	87
5	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	92
6	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2014–2018 metais	93
7	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2018 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	94
8	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai	95
9	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą	95
10	lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	96
11	lentelė	Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2014–2018 m.	96
12	lentelė	Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2014–2018 m.	97
13	lentelė	Grupės darbuotojų išsilavinimas 2014–2018 m.	97
14	lentelė	Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2014–2018 m.	97
15	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	97

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Kuro struktūra	73
2	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	73
3	grafikas	Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	74
4	grafikas	Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika	76
5	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	76
6	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą	84
7	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	85
8	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	85
9	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	86
10	grafikas	Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2018 m. gruodžio mėn.	86
11	grafikas	UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai	91
12	grafikas	UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai	92
13	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2014–2018 m. istorija	93
14	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	94
15	grafikas	Akcininkų struktūra 2018 m. gruodžio 31 d.	95

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2018 metai.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija NT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų. Nuo 2016 m. spalio 27 d. į Grupę įeina ir UAB "Petrašiūnų katilinė", kurios 100 proc. akcijų taip pat tiesiogiai kontroliuoja Emitentas.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamas bendroves:

Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Buveinės adresas Juridinio asmens kodas	UAB "Petrašiūnų katilinė" Uždaroji akcinė bendrovė R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas 304217723
Telefonas	+370 687 48413
Įregistravimo data ir vieta	2016 m. balandžio 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB "Kauno energija NT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	kent@kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone

(toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 681 Kauno miesto ir rajono bei į 7 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 5,3 proc.

Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vizija – inovatyvi, konkurencinga, vertę vartotojams ir akcininkams kurianti bendrovė, veikianti šilumos ir vėsumos gamybos, centralizuoto jų tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• daugiau, nei 50 metų šilumos gamybos ir tiekimo veiklos patirtis;
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukščiausius efektyvumo rodiklius;
• gebėjimas taikyti inovatyvius sprendimus kasdieninėje veikloje.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai: AB "Kauno energija" – pažangiausia ir inovatyviausia CŠT bendrovė Lietuvoje.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kaunui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";

šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas – Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra apie 38 metus), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.

aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;

gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2018 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2018 metais vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva, Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Strategijoje apibrėžiamos pagrindines miesto aprūpinimo šiluma nuostatos ir kryptys iki 2021 metų, siekiant užtikrinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų įpareigojančius siekius.

2019 m. vasario 7 d. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino "AB "Kauno energija" strategijos, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis, strateginių veiklos krypčių iki 2021 m. koregavimo ataskaitą".

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 27 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 607 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 616 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 588 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 597 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2018 m. buvo pagaminta beveik 39,2 proc. visos šilumos, patiektos į tinklą. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Nuo 2018 m. gegužės mėn. elektroninius šilumos supirkimo aukcionus organizuoja energijos išteklių biržos operatorius UAB "Baltpool". Elektroniniai aukcionai vyksta pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Šilumos aukciono reglamentą. Atitinkamai pakeistas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, Šilumos kainų nustatymo metodika, Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas, Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas.

2018 m. Bendrovės šilumos gamybai naudotas kuras pateiktas 1 grafike.

1 grafikas

Kuro struktūra, proc.

2018 m. Bendrovė šilumą pirko iš 11 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Danpower Baltic Taika", UAB "Danpower Baltic Taika elektrinė", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Petrašiūnų katilinė", UAB "Aldec General", UAB "ENG" ir UAB "Danpower Baltic Biruliškių", UAB "Ekopartneris" ir UAB "Foksita". Iš viso nupirkta 872,9 tūkst. MWh šilumos, t. y. 60,8 proc. patiektos į tinklą šilumos (2017 metais – 61,5 proc.). Per 2014–2018 m. laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:

Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh

2 grafikas

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiekė 3 500 įmonėms ir organizacijoms bei 115 990 buitiniams vartotojams, iš viso – 119 490 vartotojui (objektai pagal adresus).

3 grafikas

Investicijos

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi Bendrovės 2018 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2018 m. vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-14 "Dėl AB "Kauno energija" 2018 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" (toliau – Investicijų planas).

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

2018 m. vasario mėn. į "Pergalės" katilinę atvežtas ir pradėtas montuoti naujas gamtinėmis dujomis arba dyzelinu kūrenamas vandens šildymo katilas, kurio bendra galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudaro 16,4 MW. Naujuoju įrenginiu bus galima pagaminti iki 143 GWh šilumos per metus. Naujasis įrenginys atitinka naujus griežtesnius Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 reikalavimus dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, kurie įsigalios nuo 2020 metų. Numatyta, kad gamtinių dujų deginimo atveju NOx (azoto oksidų) koncentracija neviršys 80 mg/m³. Projekto vertė – 2,4 mln. Eur. Jis vykdomas Bendrovės lėšomis, nuosekliai vykdant Kauno miesto savivaldybės patvirtintą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.

Pagal 2016 m. gruodžio mėn. Bendrovės pasirašytas finansinės paramos sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, 2020 m. Bendrovė pabaigs vykdyti du projektus, t. y. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010) ir "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024). Projektų vertė 2,3 mln. Eur, t. t. 1,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. kovo 9 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra paramos sutartį projekto "Noreikiškių katilinės biokuro katilo iki 1 MW galios įrengimas" (kodas 04.1.1-LVPA-K-109-01-0006)

finansavimui. Projekto vertė 0,25 mln. Eur, t. t. 0,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Projektas orentuotas į šilumos gamybos įrenginių efektyvinimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą. Naujas katilas pakeis šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas į biokurą.

2018 m. gegužės 23 d. Bendrovė pasirašė 7 sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra":

• "Kauno miesto 1T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0028);
• "Kauno miesto 1Ž ir 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0029);
• "Kauno miesto 4T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0030);
• "Kauno miesto 5T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0031);
• "Kauno miesto 8K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0032);
• "Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralės rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-02-0034);

"Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas Chemijos ir Medvėgalio gatvėse" (kodas 04.3.2- LVPA-K-102-02-0035).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2019–2020 metais. Projektų vertė 19,7 mln. Eur, t. t. 9,86 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra sutartį projektui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" "Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo plėtra Aleksoto mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-04-0001) finansuoti. Projekto vertė 3,8 mln. Eur t. t. 1,9 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dvi sutartis projektams "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje" ir "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje" finansuoti. Raudondvaryje bus įrengtas 1,5 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,5 mln. Eur t. t. 0,3 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Jurbarke bus įrengtas 4,6 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,8 mln. Eur t. t. 0,5 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Siekdama plėsti vartotojų rinką, Bendrovė 2018 m. nutiesė naują šilumos tiekimo trasą į statomą gyvenamųjų namų kvartalą Brastos gatvėje Kaune. Šiuo metu rekonstruojamoje Brastos gatvėje paklotas 966 metrų ilgio 250 mm skersmens vamzdynas, kuriuo šiluma bus galima aprūpinti visą statomą kvartalą. Naujoji trasa sujungta ("sužiedinta") su prieš 2 metus Bendrovės nutiesta pirmąja šilumos tiekimo trasa į Brastos gatvę. Vamzdynų sistemos sužiedinimas leis užtikrinti aukštą šilumos tiekimo patikimumo lygį visam Brasto gatvės kvartalui, t. y., nutrūkus šilumos tiekimui iš vienos pusės, kvartalo gyventojai gaus šilumą iš kitos tinklo pusės ir jokio trikdžio nepajus. Projektas ūkio būdu įvykdytas Bendrovės lėšomis. Projekto vertė 0,7 mln. Eur.

Vartotojų prijungimo prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų ir atjungimo nuo jų dinamika 2014–2018 metais pateikiama 4 grafike.

Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika

Atjungta galių, MW Prijungta galių, MW

Per 2018 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 0,86 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

2018 metais Bendrovės didžioji dalis investicijų skirta šilumos tiekimo trasų modernizavimui ir šilumos gamybos katilų atnaujinimui. Dalis lėšų buvo skirta naujų objektų, kurių suminė vartojimo galia – 4,22 MW, prijungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2014–2018 m. nurodytos 5 grafike.

5 grafikas

4 grafikas

Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius, mln. Eur

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:

• didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune;
• padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų ir biokuro kaina;
• nuolat kintanti teisinė aplinka;
• šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai. Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Komerciniai rizikos veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos gamybos savikainai.

Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Veiklos rizika: Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima veiklos rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 22 pastaboje.

Per 2018 m. lyginant su 2017 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 14 proc. ir 2018 m. sudarė 9,609 mln. Eur. Per 2017 m. lyginant su 2016 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 12 proc. ir sudarė 11,152 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su advokatų kontora. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).

Visais atvejais apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, su juo aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant, ir taikytoms prevencinėms ir ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato, vykdomas teisminis išieškojimas, t. y., kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2018 m. atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių. Vykdytas skolos administravimo veiksmų kiekis: įspėjimų raštu – 21 759 vnt., įspėjimai skambučiais – 1 342 vnt., priimti vekseliai – 373 vnt., taikos sutartys – 106 vnt., įspėjimai sąskaitose – 138 972 vnt.

Nuo 2018 m. sausio 2 d. pradėjo funkcionuoti vieningas kauniečių aptarnavimo centras "Mano Kaunas" – Statybininkų g. 3, Kaune, UAB "Kauno švara" patalpose. Jame gyventojai gali gauti operatyvią informaciją/konsultaciją apie Kauno m. savivaldybės valdomų įmonių – AB "Kauno energija", UAB "Kauno švara", UAB "Kauno autobusai", UAB "Kauno butų ūkis", UAB "Kauno gatvių apšvietimas" ir UAB "Kauno vandenys" teikiamas paslaugas, taip pat sudaryti sutartis, apmokėti sąskaitas, pateikti prašymus, gauti pažymas ir t. t. ir pan.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbama daugiausia pagrindinės veiklos pajamų. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Teisinės atitikties rizika: Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).

Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su Kauno termofikacijos elektrine, kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. byloje Nr. 268 sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2003 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, Kauno termofikacijos elektrinei įsipareigojant sumokėti Bendrovei apie 2,3 mln. Eur kompensaciją dalimis iki 2018 m. vasario 28 d. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis Kauno termofikacijos elektrinė perdavė AB "Kauno energija" dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu.

Ši byla su Kauno termofikacijos elektrine truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl Investicijų susitarimo nevykdymo – nuo 2009 m.

Socialiniai veiksniai: neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2018 m. atsijungė vartotojai, kurių bendra vartojamoji galia sudarė 0,86 MW; taip pat ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją.

Tačiau teigiamą įtaką turi nuo 118 891 – 2017 metais iki 119 490 – 2018 metais didėjęs vartotojų skaičius. Bendra naujų vartotojų instaliuota galia sudaro 4,22 MW (daugiausiai verslo įmonės, turinčios didelius šildomus pastatų plotus).

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2018 m. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo arti vidutinės visų šilumos tiekimo įmonių kainos.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 38 metai. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 m. pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (467 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 50 proc. didesnis nei sudaro maksimalus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikis. Todėl Bendrovė yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2018 m. ši paslauga perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su ES standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2018 metus nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2018 m. vyravo kietasis biokuras – 70,42 proc., gamtinės dujos – 29,43 proc., kitas kuras – 0,15 proc.).

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Bendrovės 2018 m. veiklos rezultatas atspindi įtaką tų investicijų, kurias Bendrovė įvykdė per 2014–2015 metus. Bendrovė įvykdė 3 didelius investicinius projektus, koncentruotus į gamybos sektoriaus vystymą, siekdama mažinti šilumos gamybos ir įsigijimo sąnaudas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, mažinti perdavimo nuostolius, didinti šilumos tiekimo sistemos efektyvumą.

Bendrovės pardavimo pajamos 2018 m. sudarė 61 328 tūkst. Eur ir, palyginus su 2017 metais, padidėjo 2,74 proc. (2017 metais jos sudarė 59 692 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2018 metais sudarė 61 316 tūkst. Eur (2017 m. – 59 680 tūkst. Eur).

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo didesnė šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji, nors parduotos šilumos kiekis ir sumažėjo. Parduotos šilumos kiekis 2018 m. lyginant su 2017 m. buvo 0,77 proc. mažesnis. 2018 m. vidutinė parduodamos šilumos kaina padidėjo 3,31 proc. (2018 m. šilumos kaina – 4,99 ct/kWh, 2017 m. – 4,83 ct/kWh).

Grupės bendrosios pajamos 2018 m. sudarė 3 963 tūkst. Eur, Bendrovės – 4 414 tūkst. Eur. Bendrosios pajamos palyginus su 2017 m. sumažėjo atitinkamai 2 898 ir 1 632 tūkst. Eur. Bendrovės valdybos sprendimu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn. šilumos kaina buvo mažinama papildoma dedamąja 0,62 ct/kWh (nuo 2018 m. gruodžio mėn. 0,29 ct/kWh), siekiant anksčiau nei bus patvirtinta nauja šilumos bazinė kaina pradėti vartotojams grąžinti per 2015–2016 m. papildomai uždirbtas pajamas. Per 2018 m. su vartotojais pasidalinta 2,7 mln. Eur.

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms iš pirkėjų gautinoms sumoms. Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2018 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2018 m. sudarė atitinkamai -770 tūkst. Eur ir -787 tūkst. Eur, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2017 m. – 830 tūkst. Eur ir – 849 tūkst. Eur). Per 2018 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 696 tūkst. Eur

ir 696 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2017 m. 413 tūkst. Eur ir 413 tūkst. Eur). Per 2018 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 5 tūkst. Eur (2017 m. – 6 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

						1 lentelė
Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	75 746	60 725	61 178	59 680	61 316
1.1	Iš jų: šiluma	72 484	57 396	58 004	56 084	57 387
1.2	elektros energija	220	253	38	0	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	27	21	10	10	11
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	227	226	227	250	250
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 633	2 569	2 611	2 981	3 260
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	155	260	288	355	408
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	862	4 509	6 957	6 861	3 963
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	7 344	12 083	14 787	15 861	12 417
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	0,9	9,1	10,0	11,7	6,4
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	1,1	7,4	11,4	11,5	6,5
6	Turtas, tūkst. Eur	145 130	134 442	145 073	149 158	148 266
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	77 382	81 860	87 019	89 343	89 967
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	1,1	5,7	8,5	8,2	4,7
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	0,6	3,2	5,0	4,8	2,8
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,52	0,45	0,42	0,40	0,41
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	0,7	3,7	5,6	5,4	3,2
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,47	0,39	0,40	0,40	0,39
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,9	0,6	0,7	0,7	0,6
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	0,69	1,10	1,18	1,22	1,58

2018 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2014–2017 m. pateiktas 1 lentelėje.

2018 M. AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,68	1,07	1,14	1,13	1,47
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,01	0,21	0,40	0,42	0,60
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,02	0,11	0,18	0,16	0,09
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,8	1,9	2,0	2,09	2,1
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	6,99	4,36	3,45	7,36	10,80
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 378	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,51	0,55	0,51	0,5	0,5
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	1,1	5,8	8,7	8,8	4,9
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai)	0,03	0,38	0,66	0,49

2018 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2014–2017 m. pateiktas 2 lentelėje.

						2 lentelė
Eil.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2014	2015	2016	2017	2018
Nr.		m.	m.	m.	m.	m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	75 755	60 733	61 188	59 692	61 328
1.1	Iš jų: šilumos energija	72 494	57 404	58 013	56 096	57 399
1.2	elektros energija	220	253	38	0	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	26	21	10	10	11
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	227	226	227	250	250
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 633	2 569	2 611	2 981	3 260
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	155	260	288	355	408
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	867	4 528	6 901	6 046	4 414
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	7 339	12 085	14 631	14 391	12 227
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	1,0	9,2	9,9	12,2	6,8
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	1,1	7,5	11,3	10,1	7,2

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
6	Turtas, tūkst. Eur	145 853	135 173	141 071	145 002	145 402
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	77 915	82 412	87 515	89 024	90 099
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	1,1	5,6	8,1	7,05	5,12
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	0,6	3,2	5,0	4,32	3,1
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,52	0,45	0,43	0,41	0,42
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	0,7	3,7	5,7	4,9	3,7
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,47	0,39	0,38	0,39	0,38
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,9	0,6	0,6	0,6	0,6
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	0,69	1,10	1,48	1,48	1,65
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,68	1,07	1,44	1,38	1,54
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,01	0,21	0,51	0,51	0,62
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,02	0,11	0,17	0,14	0,10
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,8	1,9	2,0	2,08	2,11
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	6,95	4,34	3,47	8,35	9,70
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 378	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,51	0,55	0,53	0,51	0,51
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	1,1	5,8	8,6	7,8	5,4
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai / pelnas akcijai)	0,03	0,38	0,66	0,56

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2018 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2018 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2014–2017 metų rodikliais pateiktas 3 lentelėje.

						3 lentelė
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	1 364,8	1 326,3	1 428,1	1 447,1	1 436,2
1.1.	šiluma	1 362,1	1 323,0	1 427,6	1 447,1	1 436,2
1.2.	elektros energija	2,7	3,3	0,5	0	0

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	1 113,9	1 098,6	1 188,0	1 201,7	1 192,4
2.1.	šiluma	1 111,2	1 095,3	1 187,5	1 201,7	1 192,4
2.2.	elektros energija	2,7	3,3	0,5	0	0
3.	Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai, m	4 197	1 835	6 201	7 315	1 850
4.	Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai, m	759	1 062	2 468	4 391	2 688

6 grafikas

Patiekta į tinklą šiluma, tūkst. MWh

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 5 metus Bendrovė savo vartotojams vidutinę tiekiamos šilumos kainą sumažino 25 proc.

Bendrovės vidutinės šilumos kainos dinamika 2014–2018 m. pateikiama 7 grafike.

AB "Kauno energija" vidutinė tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

2014–2018 m. gruodžio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 8 grafike.

8 grafikas

Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh

Šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuojamos ir tvirtinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3- 96. Šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos 3–5 metų laikotarpiui. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).

AB "Kauno energija" valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė 1,95 ct/kWh (su pelnu), nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,81 ct/kWh (su pelnu) (pastoviosios dedamosios sumažėjimą sąlygojo rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų sumažėjimas nuo 0,26 ct/kWh iki 0,15 ct/kWh). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 9 grafike.

9 grafikas

Šilumos kainos pastovioji dedamoji

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Bendrovės valdybos sprendimu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., kad kompensuoti faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumą, buvo nustatyta papildoma dedamoji, kuri šilumos kainą vartotojams papildomai mažino 0,62 ct/kWh. Nustačius naują bazinę kainą papildoma dedamoji nuo 2018 m. gruodžio mėn. kainą mažina 0,29 ct/kWh. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2018 m. gruodžio mėn. detalizavimas pateiktas 10 grafike.

10 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2018 m. gruodžio mėn. proc.

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje

2018 metais perduota perdirbti 3 tonos Absorbentų, filtrų medžiagų; 1,04 tonos pakuočių, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos; 2,78 tonos popieriaus ir kartono; 87,1 tonos izoliacinių medžiagų, kuriose yra asbesto; 1,05 tonos naudotų padangų; 21,44 tonos bituminių mišinių; 0,233 tonos baterijų ir akumuliatorių; 0,0725 tonos dienos šviesos lempų; 79,12 tonos betono; 1452,14 tonos dugno pelenų, 1929,72 tonos geležies ir plieno.

Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 4 lentelėje yra pateiktas 2018 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2014–2017 metais.

						4 lentelė
Išmesta per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Kiti teršalai
2018 m.	48,7984	283,0412	1082,9366	31,6210	1,1982	0,1509
2017 m.	79,7242	285,6461	1236,7667	145,0571	1,1982	0,4297
2016 m.	53,7542	265,0797	1155,3349	231,4719	4,2871	0,2818
2015 m.	43,5783	203,6775	904,8513	193,3228	20,1586	0,2818
2014 m.	23,613	154,570	534,443	47,158	16,294	0,440

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamųjų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamąsias bendroves balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamosiose bendrovėse, Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį), nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamųjų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2019 m. vasario 21 d. iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių atsistatydino Tomas Bagdonavičius.

2019 m. kovo 20 d. baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2018 metus. Jį atliko "KPMG Baltics", UAB. Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2018 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2017 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. Šis Bendrovės metinis pranešimas pateikiamas kartu su 2018 m. audituotu finansinių ataskaitų rinkiniu ir nepriklausomo auditoriaus išvada apie jį .

10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2019 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2019 m. vasario 26 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-63 "Dėl AB "Kauno energija" 2019 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" patvirtino naujus investicinius planus.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2017–2020 metų reguliavimo laikotarpiui: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, šilumos gamybos ir tiekimo Kauno ir Jurbarko m., Kauno r. vartotojams patikimumo didinimas bei numatomas ES struktūrinės paramos gavimas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas".

2019 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdytas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2019 metais, lyginant su 2018 m., Grupės pardavimo pajamos bei parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2018 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Didelę įtaką perkamos šilumos kainoms turi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos tvarkos (pvz. šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas), konkurencijos sąlygos tarp šilumos tiekėjo ir NŠG. Grupės pelnas, lyginant su 2018 m., planuojama, kad bus mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ir pradėtos gražinti kompensacijos vartotojams. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai šilumos kainodaros klausimais, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11.Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti ne mažiau, kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Tuo tarpu jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo

tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Kaip ir kasmet, vasario mėn. pradžioje Bendrovės atstovai dalyvauja Kauno technologijos universitete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje "Šilumos energetika ir technologijos". Šiemet Bendrovė pristatė, kaip Kaune vystoma konkurencija tarp šilumos gamintojų ir kokią naudą ši konkurencija duoda vartotojams. Akcentuota, kad konkurencija šilumos ūkyje yra naudinga vartotojams, tačiau Kauno mieste ji veikia tik šiltuoju metų periodu, kai šilumos poreikis yra mažas. Tuo tarpu žiemą, kai šilumos poreikis yra didelis, konkurencijos tarp gamintojų faktiškai nėra, nes (neskaitant Kauno termofikacijos elektrinės, kuri dėl savo veiklos specifikos pastaruoju metu beveik neveikia) esamų gamintojų pajėgumų neužtenka. Taip pat akcentuota, kad šilumos tiekimo įmonių bazinės šilumos kainos perskaičiuojamos įstatymų nustatyta tvarka ir tai tikrai nebus nepriklausomų gamintojų "nuopelnas", jei po teisės aktų nustatyta tvarka vykdomo perskaičiavimo, šilumos tiekimo įmonės bazinė šilumos kaina sumažės.

2018 m. balandžio 11 d. Pasaulio banko iniciatyva Bendrovėje lankėsi Kirgizijos sostinės Biškeko šilumos tiekimo įmonės delegacija. Pasaulio bankas Bendrovę pasirinko kaip gerosios praktikos pavyzdį Kirgizijos sostinėje vykdomam centralizuoto šilumos tiekimo sistemų atnaujinimo projektui. Svečiams iš Biškeko buvo pristatyti Lietuvos ir Kauno pasiekimai vystant biokuro energetiką. Akcentuota, kad Kaune biokuro naudojimas šilumai gaminti, taip pat konkurencija šilumos gamybos sektoriuje nuo 2012 metų leido daugiau nei perpus sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Svečius domino kauniečių kolegų patirtis modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, pereinant nuo atvirų prie uždarų sistemų, diegiant šiuolaikinius matavimo prietaisus su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, diegiant duomenų surinkimo ir sąskaitų suformavimo sistemas.

2018 m. balandžio 12 dieną Lietuvos energetikos institute vyko AB "Kauno energija" organizuota diskusijų popietė "Žvilgsnis į ateitį: kaip keisis šilumos supirkimas Kaune 2018–2019 metų šildymo sezono metu", kurioje valdžios institucijų, šilumos tiekimo įmonių, nepriklausomų šilumos gamintojų bei mokslo įstaigų atstovai dalijosi savo įžvalgomis apie Lietuvos ir atskirai Kauno šilumos ūkio problemas, apie šilumos supirkimo tvarkos pasikeitimus bei siūlė, ką galima būtų padaryti, kad šilumos kaina vartotojams mažėtų dar labiau. Diskusijoje dalyvavo LR Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, VKEKK nariai, NŠG atstovai bei šilumos tiekimo įmonių atstovai.

2018 metų balandžio 3 d. Bendrovė kartu su Kauno technologijos universitetu, Lietuvos energetikos institutu bei UAB "Enerstenos grupė", atsižvelgdamos į mokslo bei naujų technologijų vystymo bei pristatymo visuomenei svarbą, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria sudarytas susitarimas vystyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą energijos gamybos ir biokuro srityje, siekti efektyvesnio mokslinių tyrimų rezultatų įdiegimo pramonėje, tobulinti energijos gamybos įrenginius bei procesus, mažinti energijos gamybos savikainą bei teršalų emisijas, kurti naujas energijos gamybos iš biokuro ir biomasės technologijas, dalyvauti Lietuvos ir tarptautiniuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose bei bendradarbiauti studijų programų rengimo ir tobulinimo procese. Ši sutartis – tai būsimo didelio tyrimų ir mokslo klasterio formavimas, kuris bus energetikos lyderis vystant ateities mokslo, inovacijų tendencijų bei energetikos rinką Lietuvoje. Vieni didžiausių šių dienų energetikos iššūkių yra išmetamo anglies dioksido mažinimas ir energetikos efektyvumo didinimas, tad šis klasteris, sujungdamas didžiausius energetikos dalyvius Kauno regione, padės spręsti aktualiausius energetikos klausimus.

Nuo 2018 m. birželio 11 d. buitinių karšto vandens skaitiklių būklei ir rodmenims butuose tikrinti Bendrovė pradėjo naudoti mobiliuosius įrenginius – planšetinius kompiuterius. Nuo šiol Bendrovės darbuotojai, atvykę pas vartotojus patikrinti karšto vandens skaitiklio, neberašys popierinių patikros aktų, o fiksuos skaitiklio rodmenis ir būklę planšetiniame kompiuteryje. Į planšetinį kompiuterį įdiegta speciali programinė įranga internetu susieta su apskaitos sistema. Ji leidžia atsisakyti popierinių patikros aktų pildymo bei tolesnio jų tvarkymo bei duomenų suvedimo į apskaitos sistemą. Darbuotojui, atvykusiam patikrinti skaitiklio, pakanka suvesti realius jo rodmenis ir šie iškart perduodami į apskaitos sistemą. Programa automatiškai generuoja elektroninį karšto vandens apskaitos prietaiso eksploatavimo sąlygų ir rodmenų patikros aktą. Taip bus taupomos darbo sąnaudos, nebereikės popierinių aktų, visi patikros bei duomenų apskaitos veiksmai bus atliekami gerokai operatyviau bei tiksliau. Perdavimo grandyje apskritai nebus jokio žmogaus įsikišimo, tad klaidos tikimybė sumažinta iki minimumo.

2018 m. birželio 12 d. vykusiuose Kauno augančio verslo apdovanojimuose "K.A.V.A. 2018" Bendrovei įteikta padėka už reikšmingą indėlį kuriant miesto gerovę. Šiame pirmą kartą surengtame renginyje buvo siekiama padėkoti iniciatyviausioms, daugiausiai prie miesto gerovės ir garsinimo prisidėjusioms miesto įmonėms. Savo veikloje Bendrovė griežtai vadovaujasi reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, laikosi aukščiausių etikos ir moralės standartų. Bendrovėje veikia kolektyvinė sutartis, kuri numato darbuotojams geresnes darbo sąlygas ir apsaugą, nei Darbo kodeksas. Visos Bendrovės vykdomos investicijos mažina iškastinio kuro poreikį, didina šilumos gamybos ir perdavimo patikimumą bei mažina šilumos kainą vartotojams. Dėl šių priežasčių, centralizuotas šilumos tiekimas – labiau socialinė paslauga, nei pelno siekiantis verslas.

2018 m. lapkričio mėn. ant Bendrovės administracinio pastato, esančio Raudondvario pl. 84, Kaune įrengta saulės elektrinė. Iš saulės energijos pagamintą elektrą Bendrovė naudos pastate sunaudojamos energijos poreikiams tenkinti. Saulės jėgainė įrengta Bendrovei siekiant diegti pažangias energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių technologijas ir dar labiau sumažinti sąnaudas elektrai.

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., diegiant naujausias energijos vartojimo efektyvinimo priemones Kauno mieste.

2018 m. vasario 28 d. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, pasirašė finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei bus suteikta finansinė parama dalyvauti tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX) (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis.

2019 m. sausio 15 d. Europos Komisija pasiūlė skirti 1,66 mln. Eur paramą projektui Nr. 847056 "Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing" ("Ren-on-Bill") (Gyvenamųjų pastatų renovavimas, naudojant finansavimo per sąskaitas modelį). Paraiška šiam projektui finansuoti buvo teikta pagal Horizon 2020 programą. Bendrovė projekte dalyvaus kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projektą koordinuos Creara Consultores SL (Ispanija). Bendrovei skirta 71,5 tūkst. Eur ES paramos. Projekto "Ren-on-Bill" tikslas – didinti investicijas į gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinant naudotis OBF ((angl. On-Bill Financing) investicijų grąžinimo per sąskaitas už komunalines paslaugas)) finansavimo schemomis, pagrįstas bendradarbiavimu tarp energijos tiekėjų ir finansų įstaigų.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamosios bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 14, 22 pastabose.

14.Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones

2018 m. kovo 19 d. Juridinių asmenų registre buvo išregistruotas Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" (toliau – Filialas), nutraukęs savo veiklą 2018 m. kovo 1 d., vadovaujantis Bendrovės valdybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2017-31-2 "Dėl naujos AB "Kauno energija" valdymo struktūros patvirtinimo", kurio pagrindu, optimizuojant Bendrovės administracinę veiklą, įvykdyti Bendrovės valdymo struktūros

pertvarkymai. Filialo vykdytos funkcijos (jų administravimas), užtikrinant Jurbarko katilinės veiklos tęstinumą, nuo 2018 m. kovo 1 d. perduotos Bendrovės struktūriniams padaliniams pagal kompetenciją, pilnai užtikrinant tolesnę Jurbarko katilinės, kaip Bendrovės šilumos gamybos šaltinio, veiklą, tiekiant centralizuotą šilumą Jurbarko miesto gyventojams. Įvykdyti Bendrovės valdymo struktūros pokyčiai, nuo 2018 m. kovo 1 d. nutraukiant Filialo, kaip Bendrovės struktūrinio padalinio, veiklą, neturėjo jokios įtakos centralizuotos šilumos tiekimo patikimumui ir nepertraukiamumui Jurbarko mieste.

Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė patronuojamosios įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".

Užbaigus AB "Kauno energija" patronuojamosios įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. yra 1 329 872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2018 m. apyvarta buvo 125 tūkst. Eur, bendrosios pajamos sudarė (21) tūkst. Eur.

UAB "Kauno energija NT" 2018 m. gruodžio 31 d. dirbo 4 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2018 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2014–2017 m. rodikliais pateikiamas 11 grafike.

11 grafikas

UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

2016 m. spalio 27 d. užbaigtos UAB "Petrašiūnų katilinė" 100 proc. akcijų įsigijimo procedūros. Naujai įsteigto juridinio asmens, buveinės adresas R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas, įmonės kodas 304217723. Įstatai juridinių asmenų registre užregistruoti 2017 m. gegužės 22 d.

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2018 m. gruodžio 31 d. dirbo 10 darbuotojai.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2018 m. finansiniai rodikliai: veiklos pajamos – 1 957 tūkst. Eur., veiklos sąnaudos – 2 007 tūkst. Eur, bendrosios pajamos – (94) tūkst. Eur.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2018 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2016–2017 m. rodikliais pateikiamas 12 grafike.

12 grafikas

UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

15.Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

					5 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, eurais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.

16.Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

²⁰¹⁶ m. 2017 m. 2018 m.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2018	m. gruodžio 31 d.), pagrindinės
charakteristikos.
Vertybinių popierių registracijos Nr.	A01031430
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	34 855 639,98 Eur
16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2018	m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos.
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000128407
Akcijų skaičius	22 770 166 PVA

Nominalioji vertė 1,74 Eur Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2014–2018 metais pateikta 6 lentelėje.

					6 lentelė
Rodiklis	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Atidarymo kaina, Eur	0,589	0,486	0,459	0,592	1,18
Didžiausia kaina, Eur	0,600	0,479	0,600	1,180	1,24
Mažiausia kaina, Eur	0,430	0,400	0,401	0,571	1
Paskutinė kaina, Eur	0,486	0,459	0,560	1,180	1
Apyvarta vnt.	70 160	41 193	190 801	229 220	147516
Apyvarta mln. Eur	0,04	0,02	0,10	0,19	0,16
Kapitalizacija mln. Eur	9,74	9,19	11,22	23,64	20,03

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2014–2018 m. istorija nurodyta 13 grafike.

13 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 14 grafike.

14 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2014.01.01	2018.12.31	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	613,5	873,81	42,43
OMX Vilnius	421,6	616,9	46,32
B7000GI Komunalinės paslaugos	1344,55	2378,81	76,92
KNR1L	0,589 EUR	1,0 EUR	69,78

17.Informacija apie Emitento akcininkus

Bendrovės akcininkų skaičius (kitų sąskaitų tvarkytojų (ne AB SEB banko) klientų VP apskaitant kaip vieną akcininką) 2018 m. gruodžio 31 d. – 289.

Emitento akcininkai, kuriems 2018 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje bei 15 grafike.

				7 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

15 grafikas

Akcininkų struktūra 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 8 lentelėje.

		8 lentelė
Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	311 003	0,73
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	323 801	0,76
Privačios nefinansinės įmonės	53 508	0,12
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	25 200	0,06
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,	0	0,00
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2018 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 9 lentelėje.

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75

Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2018 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 10 lentelėje:

					10 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2017 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2016 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,106 Eur, iš viso – 4,537 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2018 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2017 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,078 Eur, iš viso – 3,339 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

18.Darbuotojai

2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 441 darbuotojų. Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2014–2018 m. nurodytas 11 lentelėje.

					11 lentelė
Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31
Iš viso:	545	526	521	513	441
iš jų: vadovai	6	4	6	6	3

Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31
specialistai	290	279	284	272	238
darbininkai	249	243	231	235	200

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2014–2018 m. nurodytas 12 lentelėje.

					12	lentelė
Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31
Iš viso:	542	523	508	501	427
iš jų: vadovai	4	3	4	4	1
specialistai	290	278	280	269	234
darbininkai	248	242	224	228	192

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						13 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	6	7	5	5	3
2	Vidurinis	206	195	187	185	156
3	Aukštesnysis	77	72	73	75	62
4	Aukštasis	256	252	256	248	220
	Iš viso:	545	526	521	513	441

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						14 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	6	7	5	5	3
2	Vidurinis	205	194	183	181	151
3	Aukštesnysis	77	72	71	73	60
4	Aukštasis	254	250	249	242	213
	Iš viso:	542	523	508	501	427

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2018 m. pabaigai neatskaičius mokesčių).

			15 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	1,67	3,51
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	4830,3	2993,0

Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	230,1	238,9
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	1080,0	1080,1
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	189,7	190,17
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	818,6	823,9

Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2018 m. Bendrovėje praktiką atliko 10 studentų. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2018 m. akcininkų susirinkimas skyrė iš 2017 m. pelno 500 tūkst. Eur darbuotojų premijoms.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.

2. Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

3. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos.

4. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui) ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki

21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, vieną kartą metuose (per 12 mėnesių) skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

1. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

2. kitais atvejais, kai darbuotojui būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių), skirti iki 3 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

3. darbuotojui sunkiai susirgus (sergant) ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Ligos išmoka skiriama vieną kartą metuose (per 12 mėnesių);

4. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 150 eurų piniginę dovaną.

19.Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2018 m. vasario 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose patikslintos stebėtojų tarybos, valdybos ir vadovo kompetencijos ribos bei vykdomos funkcijos. Nauja įstatų redakcija 2018 m. kovo 13 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20.Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai, generaliniam direktoriui ir kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2018 m. buvo sušaukti ir įvyko 2 (du) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2015 m. spalio 26 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

2015 m. spalio 26 d. stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskirti:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Edita Plūkienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Židrūnas Garšva	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Audrius Lukoševičius	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Inga Šliačkuvienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Aušra Smolskienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Juozas Gontis	Audito komiteto narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2018 m. audito komitetas vykdė nepriklausomo auditoriaus atliekamo finansinių ataskaitų audito proceso stebėjimą, bei surengė vieną posėdį. Posėdžio metu apžvelgtos Bendrovės 2018 m. 9 mėnesių tarpinės finansinės ataskaitos. Įvertinant nepriklausomo auditoriaus sutarties pabaigą 2019 metais, aptartos naujų nepriklausomų auditorių, veikiančių rinkoje pasirinkimo galimybės. Suformuluoti reikalavimai ir rekomendacijos naujam nepriklausomam auditoriui.

Edita Plūkienė. UAB "Aksa holdingas" projektų vadovė, UAB "Amžiaus pasaka" direktorė, UAB "Savas kazino" direktorė, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Aleksandro Stulginskio universitetas – žemės ūkio ekonomikos magistras (1993 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, UAB "Dextera" generalinis direktorius, VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės stebėtojų tarybos narys, VšĮ Kauno centro poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla). Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis Kauno technologijos universitetas – ekonomikos bakalauras (2007). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1996–2008 ir nuo 2015 m. UAB "Dextera" generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Audrius Lukoševičius. Vidaus audito tarnybos vadovas: Alytaus kredito unijoje, Kredito unijoje "Neris", Aukštaitijos kredito unijoje, Kauno regiono kredito unijoje, Kredito unijoje "Moterų taupa", Centro kredito unijoje, "Achemos" kredito unijoje, Kredito unijoje "Mėmelio taupomoji kasa". Valdybos narys: UAB "Kauno autobusai", Palangos kredito unijoje, asociacijoje "Kauno mažoji beisbolo lyga". Paskolų komiteto narys Lietuvos centrinėje kredito unijoje. Lektorius VšĮ "Kauno kolegija". Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – verslo administravimo ir vadybos bakalauras (1996 m.), verslo administravimo ir vadybos magistras (1998 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-08–2013-12 – "Swedbank", AB klientų aptarnavimo centro valdytojas, 2015-04–2015-12 Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Šliačkuvienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2009-08–2014-05 – Bendrovės vyresnioji buhalterė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Smolskienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (2008 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos magistras (2010 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Juozas Gontis. Bendrovės Teisės skyriaus vyresnysis teisininkas. Audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – anglų filologijos bakalauras (1998 m.), Vytauto didžiojo universitetas – tarptautinės teisės magistras (2002 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2002-08–2010-06 – Lietuvos banko Kauno skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, 2010-08–2012-03 – UAB "Vilniaus valda" teisininkas, 2014-04–2014-11 – AB "Kauno dujotiekio statyba" teisininkas, 2010-09– 2014-12 – UAB "ROTADA" teisininkas, 2010-08–2014-12 – UAB "KDS grupė" teisininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Visvaldas Matijošaitis	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Tomas Bagdonavičius	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. vasario 21 d.
Visvaldas Varžinskas	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Rimantas Mikaitis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Darius Razmislevičius	Stebėtojų tarybos narys	2018 m. vasario 22 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Andrius Palionis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2018 m. įvyko 1 stebėtojų tarybos posėdis. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "ŽALGIRIO FONDAS" prezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininkas); Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius (įmonės kodas 190722989, Kareivių g. 6, LT-09117 Vilnius). Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Europos Komisijos Miestų darbotvarkės (Urban Agenda) Žiedinės ekonomikos politikos formavimo komiteto narys; Lietuvos standartizacijos departamento (LST) Technikos komiteto TK 42 ekspertas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energetikos klasterio tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas); Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys iki 2019 m. vasario 21 d.

Darius Razmislevičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas; biudžetinės įstaigos "Parkavimas Kaune" direktoriaus pavaduotojas (įmonės kodas 134929849, Puodžių g. 24-1, LT-44239 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2018 m. vasario 23 d.

Andrius Palionis. Kauno miesto mero pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Irenos Matijošaitienės fondo direktorius pavaduotojas (įmonės kodas 303033453, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas); Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" direktorius; Kauno miesto sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto pirmininkas; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Bendrovės stebėtojų tarybos nariai iki 2018 m. vasario 22 d.:

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB "Dextera" generalinis direktorius (įmonės kodas 134665673, Jonavos g. 260, LT-44131 Kaunas); Viešosios įstaigos "K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės" stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).

Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 22 d. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Bendrovės stebėtojų tarybos nariai iki 2018 m. spalio 16 d.:

Povilas Mačiulis. Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Viešosios įstaigos "Maironio fondas" direktorius (įmonės kodas 300648929, Trakų g. 35-17 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Munava", UAB "Erudito" licėjus ir UAB "Pakelti antakiai" akcininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Nerijus Mordas	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Eugenijus Ušpuras	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Giedrius Bielskus	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:

Per 2018 metus įvyko 31 Bendrovės valdybos posėdis. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 9,11 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis. UAB "Kauno švara" valdybos narys (įmonės kodas 132616649, Statybininkų g. 3, LT-50124 Kaunas), Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 9,11 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas (įmonės kodas 111955219, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas), Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 9,11 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Giedrius Bielskus. Viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius (įmonės kodas 133556183, Perkūno al. 5, LT-44221 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 9,11 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2018 m. birželio 8 d.:

Ramūnas Paškevičius. UAB "Frostera" direktorius (įmonės kodas 302431988, Draugystės g. 12, 3 aukštas, LT-51260 Kaunas). AB "Panevėžio stiklas" stebėtojų tarybos narys.

Bendrovės valdybos narys nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 8 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Frostera" 12,5 proc., UAB "CARGO WAGONS" 12,5 proc., UAB "Stiklo investicija" 25 proc., UAB "Keturtaktis" 25 proc., UAB "Balduva" 33 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį priskaityta 6,58 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Vaidas Šleivys. Bendrovės Gamybos departamento direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas 2001 m., termoinžinerija. Bendrovės Gamybos departamento direktorius nuo 2014 m. balandžio 14 d. UAB ,,Nomine Consult" projektų vadovas (įmonės kodas 304493084, Lvovo g. 25-701, Vilnius) nuo 2018 kovo 5 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2018 metus Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 110,8 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 55,4 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos šio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" konsoliduota socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2018 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-02-21 13:00
Update: 2018 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-01-31 10:00
2018 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-01-30 16:49
Dėl AB "Kauno energija" generalinio direktoriaus atsistatydinimo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2018-12-11 13:57
2018 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2018-10-29 16:05
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2018-10-16 16:12
AB "Kauno energija" 2018 m. I pusmečio neaudituotos finansinės ataskaitos ir tarpinis pranešimas	Pusmečio informacija	En, Lt	2018-09-28 12:00
2018 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2018-07-30 17:39
Dėl valdybos pirmininko atsistatydinimo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2018-06-08 14:50
2018 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2018-04-27 17:00
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2018-04-26 17:00
AB "Kauno energija" 2017 m. audituota metinė informacija	Metinė informacija	En, Lt	2018-04-26 17:00
AB "Kauno energija" 2017 m. audituoti ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2018-03-30 18:20
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2018-03-30 18:08
Pranešimas apie AB "Kauno energija" filialo "Jurbarko šilumos tinklai" išregistravimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2018-03-20 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2018-02-22 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2018-02-08 16:17

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
2017 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2018-01-30 16:41
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2018-01-18 16:22

AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "Nasdaq Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip /Ne /Neaktualu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų	Taip Taip	Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, tikslina investicinius planus ir jų finansavimo šaltinius. Investicijų planai tvirtinimui teikiami Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Bendrovės strategijų nuostatos, kuriose neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo procesas, taip pat pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra nurodyti Bendrovės rengiamuose metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės skelbiamos periodinės ataskaitos, esminiai įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės vadovų pasisakymuose spaudoje. Bendrovės valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos
įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.		strategiją. Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos plėtros strateginius tikslus. Bendrovės stebėtojų taryba teikia akcininkams atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vykdomos veiklos strategijos. Bendrovės vadovybė, atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama Bendrovės ir grupės padalinių struktūra.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Visi Bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, metų eigoje vyksta keli bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo veikla siekia užtikrinti visų su

bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.

Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės vadovybė bei atskirų sričių vadovai skiria daug laiko bendravimui su vartotojais (klientais), tiekėjais, rangovais, savivaldybių atstovais, siekiant rasti optimalius sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla. Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta Bendrovės Socialinės atsakomybės politikoje, o politikos įgyvendinimas aprašomas Socialinės atsakomybės ataskaitose. Bendrovės veiklos specifika lemia tai, kad vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 2-3 kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, susiję su Bendrovės vykdoma veikla. Papildomai vartotojams informuoti ir glaudesniems ryšiams su jais palaikyti

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba bei kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės valdymo organų kompetencijų padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas Bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo reglamentuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje, ir vadovo pareigybės nuostatuose.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovėje kolegialus valdymo organas – valdyba yra atsakinga už strateginį vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas esmines Bendrovės valdymo funkcijas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir

kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1		veikia iš dalies prisilaikant III ir IV principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai principuose numatyti reikalavimai nėra pažeidžiami.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą iš 5 (penkių) narių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Pagal Bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos pavienius narius naujai kadencijai (stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas). Taip pat Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, raštu įspėjęs Bendrovę.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo
kolegialaus organo (toliau šiame principe –		mechanizmas, atitinkantis Lietuvos
kolegialus organas) sudarymo mechanizmas		Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir		reikalavimus, užtikrina objektyvią
nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra,		kolegialaus valdymo organo priežiūrą.
taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų
akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius	Taip	Informacija apie kandidatus į stebėtojų
vardai, pavardės, informacija apie jų		tarybos narius atskleidžiama akcininkams
išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį,		dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą
einamas pareigas, kitus svarbius profesinius		bei jo metu. Informacija apie jų
įsipareigojimus ir potencialius interesų		išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį,
konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės		einamas pareigas, kitus svarbius profesinius
akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų		įsipareigojimus pateikiami Bendrovės
susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai		metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei
laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti.		viešai skelbiami Bendrovės interneto
Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės,		tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo
galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą		reglamente yra numatyta, kad kiekvienas
(pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7		organo narys privalo informuoti stebėtojų
rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų		tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo
būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte		duomenų pasikeitimą ir šie duomenys
nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus		pateikiami Bendrovės metiniuose ir
organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame		tarpiniuose pranešimuose, bei viešai
punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir		skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo	Taip	Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus
narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo		į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog
kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu		nariai turi jų darbui reikalingą
kolegialiame organe. Kad akcininkai ir		kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą
investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija		informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus
ir toliau yra tinkama, kolegialus organas		organo nariai. Informacija pateikiama
kiekviename bendrovės metiniame pranešime		metiniame ir tarpiniame pranešime
turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir		(duomenys apie dalyvavimą emitento
apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją,		įstatiniame kapitale, duomenys apie
tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame		dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir
organe.		organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar
		organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir
		valdyme) bei viešai skelbiama Bendrovės
		interneto tinklalapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus	Taip	Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir
organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą,		veiklos pobūdį Bendrovės pagrindinis
kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta		akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės
atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos		kolegialaus organo narius, kurių turima
pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus		kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus
organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip		organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių
visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir		žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti
patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito		savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip
komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti		visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą
naujausių žinių ir atitinkamą patirtį		patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir
listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir		(arba) audito srityse.
(arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo
komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties
atlyginimų nustatymo politikos srityje.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo	Taip	Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų
nariams turėtų būti siūloma individuali		tarybos nariai apie Bendrovės veiklą ir jos
programa, skirta supažindinti su pareigomis,		pokyčius, esminius Bendrovės veiklą

bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus	Ne	reguliuojančių teisės aktų ir kitu Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą. Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo
organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.		sudėties. Kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas. Detali informacija pateikta 3.7 punkte.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai. Visi stebėtojų tarybos nariai atitinka rekomendacijų 3.7 punkte nurodytus kriterijus. išskyrus 4 kriterijų, nes visi stebėtojų tarybos nariai dalinai atstovauja kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose
arba kitokiose nuo veiklos rezultatų
priklausančiose užmokesčio sistemose; jam
nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų
kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas
kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje
(su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi
su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas
arba neturi atstovauti tokiam akcininkui
(kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos
83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi
būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove
arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus
neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios
bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės
audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba
valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas
arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali
turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės
vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda
jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų
veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis),
vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba nenustato
nustato pats kolegialus organas. Kolegialus		nepriklausomumo sąvokos, nors tam tikras
organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys,		jo narys ir atitinka visus šiame kodekse
nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus		nustatytus nepriklausomumo kriterijus, nes
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali		išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro
būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų		septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių		miesto savivaldybės tarybos nariai.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama	Taip	Bendrovė šiame pranešime atskleidžia apie

informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		Stebėtojų tarybos narių priklausomumą.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Neaktualu	Stebėtojų tarybos narių pateikta informacija apie jų profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus bei jų ryšys su Bendrove reguliariai skelbiamas metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba
kolegialus organas (toliau šiame principe –		pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui
kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės		atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės
finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos		vykdomos veiklos, metinio finansinių
vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo
turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės		projekto, Bendrovės metinio pranešimo,
valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti		valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos, taip
jų veiklą valdant bendrovę.8		pat atlieka kitas stebėtojų tarybos
		kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos
		valdymo organų veiklos priežiūros
		funkcijas. Bendrovės stebėtojų tarybos
		pirmininkas nuolat susitinka su Bendrovės
		valdybos pirmininku ir Bendrovės
		generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės

6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs	Taip	veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius, esminius veiklos organizavimo klausimus. Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.
sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. Visuose 2018 m. stebėtojų tarybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas ir dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai registruojami posėdžio protokole bei posėdžio dalyvių sąraše.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės turimais duomenimis iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derina ir koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.		nariai ar akcininkai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip	Nors stebėtojų tarybos nariai yra dalinai susiję su Kauno miesto savivaldybe nes yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, sprendimus priima vadovaudamiesi tik Bendrovės interesais. Bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausomas nuo Bendrovės valdymo organų. Bendrovės nuomone, kolegialus organas ir audito komitetas yra aprūpinti pakankamais ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją. Bendrovėje Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio tarnybinių atlyginimų nustatymui taikomas Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Bendrovės vadovo atlyginimą nustato Bendrovės valdyba. Bendrovės kolektyvinės sutarties priede yra pateiktas darbuotojų kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarkos aprašas, kuriame yra detalizuotas kintamosios atlyginimo dalies procento nustatymas bei kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimas ir paskirstymas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui	Neaktualu	Nuo 2009 m. kovo 31 d. Bendrovėje stebėtojų taryba formuoja audito komitetą. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. stebėtojų taryba paskyrė šešis audito komiteto narius. Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendrovėje nėra sudaromi. Atlyginimo komitetas nėra suformuotas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas šiam komitetui paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra formuojamas,

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

rekomenduojama suformuoti skyrimo,		šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų
atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės		taryba ir / ar Bendrovės valdyba. Ateityje
turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir		Bendrovė sieks šią nuostatą įgyvendinti.
audito komitetams priskirtos funkcijos būtų
vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti
ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu
atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti,
kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip
pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems
komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse,
kurių kolegialus organas turi nedaug narių,
trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti
pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka
komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir
jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą
informaciją. Tokiu atveju šio kodekso
nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka,
visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti	Taip	Bendrovėje yra formuojamas audito
kolegialaus organo darbo efektyvumą		komitetas, kurio bent vienas narys yra
užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos		nepriklausomas. Nuo 2015 m. gegužės
tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti		29 d. audito komitete yra trys
darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams		nepriklausomi nariai. Komitetas veikia
nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.		nepriklausomai ir principingai bei teikia
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei		kolegialiam organui rekomendacijas bei
principingai ir teikti kolegialiam organui		rengia ataskaitas, kurios pristatomos
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus		Stebėtojų taryboje. Stebėtojų taryba yra
organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą		atsakinga už savo kompetencijos ribose
priima pats kolegialus organas. Rekomendacija		priimamus sprendimus.
steigti komitetus nesiekiama susiaurinti
kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją
komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai
atsakingas už savo kompetencijos ribose
priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų	Taip	Bendrovėje veikia audito komitetas, kuris
susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose		yra suformuotas iš šešių narių ir kurio trys
kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties		nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto
tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų		kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų
narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų		tarybos kadencija.
sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo
nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų
taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito
komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš
direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir
nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad
narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad
neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais
asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios
turėtų nustatyti pats kolegialus organas.		rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra
Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas		suformavusi skyrimo ir atlyginimo

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.		komitetų. Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas šiam komitetui paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra formuojamas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. Informacija apie Audito komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius 2018 metus yra skelbiama šiame metiniame pranešime.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas nėra formuojamas, nes šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui paskirtas atlikti funkcijas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba.

akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Atlyginimo	komitetas nėra	sudaromas,
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto		atsižvelgiant	į aplinkybes	nurodytas
funkcijos turėtų būti šios:		4.6 punkte.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti
pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir
vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos.
Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo
sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas.
Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su
tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių
tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą
su bendrovės kolegialaus organo nustatytais
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams
siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą.
Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti
gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai
gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo
nariui būtų proporcingas kitų bendrovės
vykdomųjų direktorių arba valdymo organų
narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo
politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais
ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais,
skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualus
atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams bendras
rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės
(kaip apibrėžta paties kolegialaus organo)
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti
vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir
struktūrą, remiantis atitinkama informacija,

kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo
sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis
skatinimo priemonėmis, kurios gali būti
taikomos direktoriams arba kitiems
darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų
susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas
alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos
suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo
nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir
valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo
tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime
4.14. Audito komitetas.	Taip	Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos		formuoja Audito komitetą, kurio kadencija
turėtų būti šios:		sutampa su Stebėtojų tarybos kadencija ir
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės		šis komitetas siekia pilnai vykdyti šioje
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį		rekomendacijoje jam priskirtas funkcijas.
skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų
apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui
(įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų
rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant
riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir
taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos,
valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų
veiksmingumą, be kita ko, teikiant
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio
biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės
administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir
rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti

užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai
su administracija, bet ir neribotos galimybės
susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu
audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais
palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę
santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei
jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti
informaciją apie visus su bendrovės auditu
susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,
reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus,
kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti,
kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti
kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent
kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai
tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama
turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų		praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos
apimti kolegialaus organo struktūros, darbo		vertinimą ir apie tai atskirai informuoti
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė		akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis
vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo		akcininkas siūlydamas kandidatus į
nario ir komiteto kompetencijos ir darbo		stebėtojų tarybos narius išsamiai žino
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar		kiekvieno kandidato turimą patirtį,
kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos		kompetenciją.
tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją
apie savo vidinę organizaciją ir veiklos
procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius
pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas
savo veiklos įvertinimas.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų
šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir	Taip	Bendrovė pilna apimtimi įgyvendina šią
valdymo organams (šiame principe sąvoka		rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai
kolegialūs organai apima tiek kolegialius		ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto,
priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių		vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis
organų pirmininkai. Kolegialaus organo		organų darbo reglamentais, valdybos ir

pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.		stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga informacija ir dokumentai, susijusi su posėdžio darbotvarkės klausimais. Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tarpusavyje derina šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Į Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžius kviečiami bendrovės valdybos pirmininkas bei nariai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą kaip yra numatyta Bendrovės įstatuose.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą kaip yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu,	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes	Neaktualu	perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas. Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų
dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas		susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją.
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai veikia Bendrovės interesais ir jų turima kompetencija bei asmeninės savybės leidžia teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesų konfliktai nekiltų ir iki šiol praktikoje jų nepasitaikė. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių	Taip	Pagal Bendrovės priežiūros ir valdymo organų darbo reglamentus ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas Bendrovės

klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami
	sprendimai dėl sandorių ar kitokių
	klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
	dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Neaktualu	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį bei visų darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Atlyginimų politika, kaip nurodyta šioje rekomendacijoje, Bendrovėje nėra patvirtinta, nes tai nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose. Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato akcininkų susirinkimas,. už 2017 metų Bendrovės veiklos rezultatus Bendrovės valdybos nariams tantjemos nebuvo paskirtos. Bendrovės valdybos nariams mokamas atlygis Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Bendrovės vadovo atlyginimą nustato valdyba, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į šį aprašą, nustatomi Bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio tarnybiniai atlyginimai. Įvertinus tai, rengti Bendrovėje atskirą atlygimų politiką nebuvo poreikio. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas bei paskolas Stebėtojų tarybos nariams, Valdybos nariams, generaliniam direktoriui, vyriausiajam buhalteriui. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.

politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose. Taip pat Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda,	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų
skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
finansiniais metais, turėtų būti išsamiai		būtų rengiama atlyginimų ataskaita,
paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame		Bendrovėje nėra patvirtinta.
dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4
punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną
asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais
ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi
informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba
mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas
praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei
taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet
kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir
(arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios
premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus
funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta
kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo
organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų
praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu
tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5
punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija,
susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti
akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su
visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis
sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba
suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius,
realizuotas per praėjusius finansinius metus,
nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei
realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas
akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų
realizavimo kaina, realizavimo data ir
pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių
sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų,
pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai
atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų,
išsami informacija apie įmokas, kurias už
direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti
bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias
bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar
įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir
palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų
numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos		būtų rengiama atlyginimų ataskaita,
sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas.		Bendrovėje nėra patvirtinta.
Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti
pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo
atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai
netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų
skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų		būtų rengiama atlyginimų ataskaita,
vertinimo kriterijų.		Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji	Neaktualu
atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas
turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo
kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies, kurios
mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją
su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais	Neaktualu
arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta
nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti
kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo
išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau
pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti	Neaktualu
nustatytos sumos arba nustatyto metinių
atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti
didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos,	Neaktualu
jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos
rezultatų.		Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama	Neaktualu	priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
informacija, susijusi su parengiamuoju ir		būtų rengiama atlyginimų ataskaita,
sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų		Bendrovėje nėra patvirtinta.

politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei
taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir
sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų,
kurių paslaugomis naudotasi nustatant
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei
metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas	Neaktualu
akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų
skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis	Neaktualu
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti
naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų
skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė
pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,
pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo
kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų	Neaktualu
išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų
kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio
padengti kokias nors išlaidas, susijusias su
akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti,
skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui,
dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų	Neaktualu
tarybos narių atlyginimą neturėtų būti
įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai	Neaktualu
akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir
balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo
klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už	Neaktualu
direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens,
atlyginimų politika arba bet kuris esminis
atlyginimų politikos pokytis turėtų būti
įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita
turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba		būtų rengiama atlyginimų ataskaita,
būti atlyginamam remiantis akcijų kainų		Bendrovėje nėra patvirtinta. Nepaisant to,
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti		Bendrovės rengiamuose ir viešai
akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų		skelbiamuose metiniuose pranešimuose,
susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą.		vadovaujantis teisės aktų reikalavimais,
Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir		Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas
akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems		ir atlyginimus Bendrovės stebėtojų tarybos

direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.		nariams, valdybos nariams, administracijos (generaliniam direktoriui, vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis
		akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas,	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių, Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas
organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų
būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto

atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas
arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas,
taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės.
Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų
ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys.
Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į
pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų
būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė
ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų
akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos
išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo
schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta
bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų dėl interesų turėtojų
turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.		galimybių dalyvauti Bendrovės valdyme,
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei		tačiau iki šiol jokia interesų grupė, turinti įstatymuose nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta.
sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo
atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją	Taip	Bendrovė informaciją, nurodytą šiose
apie:		rekomendacijose, atskleidžia metiniuose ir
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		tarpiniuose pranešimuose, Bendrovės
2) bendrovės tikslus;		interneto tinklalapyje ir Registrų centro
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		leidžiamame elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši

narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; reglamentuojamą atlyginimų politikos ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra rengiama 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
dėl 8.1. punkte nurodytų priežasčių ir ji 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip
nėra tvirtinama, nes to nereikalauja teisės pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės
aktai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės veiklos eigoje; Bendrovės įstatus Bendrovės stebėtojų
7) pagrindinius klausimus, susijusius su tarybos ir valdybos nariams tantjemas gali
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; nustatyti akcininkų susirinkimas.
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. 2018 metais Bendrovės valdybos nariams
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės už 2017 metų Bendrovės veiklos rezultatus
yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nebuvo paskirtos tantjemos, nuo 2016 m.
nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. mokamas atlygis Bendrovės įstatuose
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 nustatyta tvarka. Taip pat Bendrovė
punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama stengiasi neatskleisti informacijos, galinčios
bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių
atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos kainai, komentaruose, interviu ar kitokiais
įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. būdais tol, kol tokia informacija viešai
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 nebus paskelbta per vertybinių popierių
punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama biržos Nasdaq Vilnius naudojamą
pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir GlobeNewswire naujienų platinimo
valdymo organų narių, bendrovės vadovo sistemą, Bendrovės interneto tinklalapyje. profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius
interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų
sprendimus. Taip pat rekomenduojama
atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės
gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip
tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7
punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama
atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų
turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai,
tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius,
įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių
atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės
akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu Taip Bendrovė informaciją per vertybinių
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą
nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu
būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą
Rekomenduojama, kad pranešimai apie informaciją paskelbia savo interneto
esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu
Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos būdu užtikrinant vienalaikį informacijos
sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir pateikimą visiems. Be to, informaciją
investuotojai turėtų vienodas galimybes Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po
susipažinti su informacija bei priimti vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius
atitinkamus investicinius sprendimus. prekybos sesijos ir vienu metu pateikti
visoms rinkoms, kuriose prekiaujama
Bendrovės vertybiniais popieriais.
Bendrovė, informacijos, galinčios turėti
įtakos jos išleistų vertybinių popierių
kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu
ar kitais būdais tol, kol tokia informacija
viešai paskelbiama per vertybinių popierių
biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo

		sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba. Aktuali investuotojams informacija skelbiama ir anglų kalba.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama viešai ir pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Ne	Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2018 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2017 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Audito įmonė 2018 metais nėra teikusi Bendrovei ne audito paslaugų, todėl rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams.

KONSOLIDUOTOJI SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA PAGAL GRI STANDARTUS 2018 m.

Didžiuojamės galėdami pristatyti trečiąją socialinės atsakomybės ataskaitą pagal GRI standartus.

2018 metais sėkmingai tęsėme esminių bendrovės strategijos krypčių įgyvendinimą. Siekėme didesnio vartotojų pasitenkinimo. Ieškojome glaudesnio ryšio su tiekėjais, kad jie suprastų mūsų įsipareigojimus dirbti tvariai. Investavome į darbuotojų edukaciją, žinias, susijusias su bendrovės aplinkos apsaugos iniciatyvomis.

Be to, nemažai pastangų skyrėme ieškodami glaudesnio ryšio su įvairiomis interesų grupėmis. Siekėme sustiprinti atgalinio ryšio, apsikeitimo idėjomis procesus. Tai vienas iš aspektų, kurį norime tobulinti, kad ateityje galėtume geriau atliepti suinteresuotų asmenų lūkesčius, labiau atskleisti jų vertinimus ar sprendimus.

Šioje ataskaitoje pateikiamos pagrindinės temos, kurios šiuo metu geriausiai atspindi bendrovės įtaką socialinėje, ekonominėje ir aplinkos apsaugos srityse. Vis dėlto, pastebimai augant mūsų klientų (ir kai kurių klientų) susidomėjimui bendrovės veiksmais, susijusiais su aplinkos apsauga, sieksime efektyvesnio duomenų surinkimo proceso, kad palaipsniui galėtume padidinti apžvelgiamų temų skaičių.

Bendrovė padarė didelę pažangą nuo to laiko, kai pradėjo teikti ataskaitas, remdamasi GRI standartais. Sieksime, kad ir artimiausioje ateityje geroji praktika būtų tęsiama ir pažanga vis labiau matoma.

Vaidas Šleivys

Gamybos departamento direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas.

Šis dokumentas - AB "Kauno energija" konsoliduota socialinės atsakomybės ataskaita, kuri rengiama kasmet ir skelbiama kartu su konsoliduotu Metiniu pranešimu bei Finansinėmis ataskaitomis.

Socialinės atsakomybės ataskaita yra parengta pagal Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos standartų (angl. Global reporting initiative – GRI) bazinį variantą. Čia pateikiama privalomoji informacija, kuri yra būtina norint suprasti bendrovės veiklos pobūdį ir tai, kaip ji geba reaguoti į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius iššūkius.

GRI standartai yra išskaidyti į tris pagrindines dalis: Bendroji informacija (GRI102), Valdymo modelis (GRI03) ir Teminiai standartai (GRI 200, 300, 400).

Teminiuose standartuose pilnai pristatomos tik reikšmingiausios temos (kaip apibrėžta GRI 101 standarto 1.3 dalyje). Kai kuriais atvejais pateikiama papildoma informacija su nuoroda į išorinius šaltinius ir visais atvejai stengiamasi, kad šie šaltiniai būtų viešai prieinami. Šie išoriniai šaltiniai gali būti susiję su tokia bendrovės informacija, kaip bendrovės Metinis pranešimas ar Finansinės ataskaitos. Kai kurios temos nėra pilnai atskleidžiamos, tačiau tai yra leidžiama, remiantis GRI 101 standarto 3.2. dalimi.

Pagrindinės 2018 metų "Kauno energijos" socialinės atsakomybės ataskaitos temos

GRI 204 Viešųjų pirkimų praktika GRI 205 Antikorupcija

Įžanginis žodis

GRI 302 Energija GRI 305 Oro tarša GRI 307 Aplinkosauginė atitiktis

GRI 403 Darbuotojų sveikata ir sauga GRI 404 Mokymas ir švietimas GRI 405 Įvairovė ir lygios galimybės GRI 406 Nediskriminavimas GRI 407 Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis GRI 408 Vaikų darbas GRI 409 Priverstinis darbas GRI 415 Viešoji politika GRI 416 Vartotojų sveikata ir saugumas

Šios ataskaitos tikslas informuoti AB "Kauno energija" klientus (vartotojus), akcininkus, investuotojus, darbuotojus, tiekėjus, verslo ir socialinius partnerius, visuomenę bei kitus suinteresuotus asmenis apie bendrovės korporatyvinę atsakomybę, nesusijusią su finansiniais rodikliais.

Ši tvarumo ataskaita yra parengta kaip atskira, savarankiška ataskaita, remiantis 2016 m. GRI standartais.

GRI 102 Bendra informacija

Organizacija

102-1	Pavadinimas	AB "Kauno energija"
102-2	Veikla, prekiniai ženklai, produktai ir paslaugos	Bendrovė gamina, tiekia ir paskirsto šilumą vartotojams, prižiūri inžinierinius statinius. Daugiau informacijos: https://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove
102-3	Būstinė	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva.
102-4	Veiklos geografija	Kauno miestas, Jurbarko miestas, Kauno rajonas (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.).
102-5	Teisinė – organizacinė forma	Informacija pateikta Metiniame pranešime (2 dalis).
102-6	Rinkos dalis	Informacija pateikta Metiniame pranešime (3 dalis).
102-7	Organizacijos dydis	Informacija pateikta Metiniame pranešime: 1. Bendras darbuotojų skaičius (14 ir 18 dalys); 2. Bendras operacijų skaičius (5 ir 14 dalys); 3. Grynasis pelnas (7 ir 14 dalys); 4. Netaikoma;

102-8	Informacija apie darbuotojus	Informacija apie darbuotojus 2018 m. gruodžio 31 dienai. Šiuos duomenis taip pat galima rasti bendrovės Metinio pranešimo 18 dalyje (87-89 puslapiuose).
		Bendras darbuotojų skaičius pagal darbo sutarties pobūdį ir lytį
		Bendras Terminuotos darbo Neterminuotos darbo skaičius sutartys sutartys
			Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai
		427	12	5	7	415	132	283
		Visi darbuotojai dirba Kauno ir Jurbarko regionuose.
		Bendras darbuotojų skaičius pagal darbo pobūdį ir lytį
		Bendras skaičius	Dirbantys pilną darbo dieną			Dirbantys nepilną darbo dieną
			Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai
		427	401	121	280	26	16	10
				darbuotojų skaičiaus pateikti bendrovė neturi galimybės. skyriuje. Ženklių pokyčių šiuose skaičiuose nėra.				darbų atlieka rangovinės organizacijos ar išoriniai paslaugų teikėjai, kurie atrenkami LR Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Šių organizacijų Duomenys apie darbuotojus, jų skaičiaus pokytį, lytiškumą bei kitus aspektus kaupiami ir tvarkomi bendrovės Personalo ir administravimo
102-9	Tiekimo grandinė	tiekėjų Kaune ir Kauno rajone: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.	UAB "Ekoresursai" UAB "ENG"	šilumą bendrovė tiekė 119,165 vartotojams. UAB Kauno termofikacijos elektrinė UAB "Danpower Baltic Taika" UAB "Lorizon energy" UAB "Petrašiūnų katilinė" UAB "Aldec General" UAB "Danpower Baltic Biruliškių"				Vadovaudamasi teisės aktais, bendrovė gamina pati ir perka šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų bei tiekia ją vartotojams. 2018 m. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų Bendrovė perka jau pagamintą šilumą. 2018 m. bendrovė šilumą pirko iš 11 nepriklausomų šilumos
		9. 10. 11.	UAB "Ekopartneris" UAB "Foksita"	UAB "Danpower Baltic Taika Elektrinė" skaičius 2018 m. yra 681, tam tarpe 675 Lietuvos ir 6 užsienio tiekėjai.				Bendras tiekėjų, kurie teikė įvairios apimties paslaugas bendrovei,

102-10	Reikšmingi pokyčiai organizacijoje ir tiekimo grandinėje	Pernai įvyko keli reikšmingi struktūriniai bendrovės pokyčiai, pasikeitė ir bendravimo su klientais bei vartotojais būdas. Siekdama centralizuoti visų savivaldybei priklausančių įmonių klientų aptarnavimo padalinius ir optimizuoti jų veiklą, 2018 m. pradžioje Kauno miesto savivaldybė įsteigė vieningą paslaugų teikimo centrą "Mano Kaunas". Dabar miesto gyventojai "vieno langelio" principu gauna visą informaciją ir konsultacijas, susijusias su pagrindinėmis paslaugomis: šilumos energija, vandens tiekimu, šiukšlių išvežimu, pastatų administravimu, ar viešuoju transportu. Tai nuima nemažą tiesioginių kontaktų su vartotojais srautą, kurį turėjo bendrovė. Kiti bendrovės struktūriniai pokyčiai, susiję su teikiamomis paslaugomis ar patronuojamųjų bendrovių nuosavybės atžvilgiu, naujus Valdybos narius ar Stebėtojų tarybos bei Valdybos struktūra bei atsakomybėmis, yra detaliai aprašyti Metinio pranešimo 1 dalyje.
102-11	Prevencijos principai ir metodai	ES aplinkos apsaugos politikoje akcentuojama, kad "turi būti siekiama aukščiausio aplinkos apsaugos lygio, atsižvelgiant į kiekvieno regiono skirtumus. Tai turi būti grindžiama prevencijos principais ir tokiais veiksmais, kai žala aplinkai pirmiausia atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, o žalą atlygina ją sukėlęs subjektas." Atitinkamai, siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai, bendrovė laikosi šių prevencijos principų. Jeigu vis dėlto poveikis aplinkai padaromas, bendrovė stengiasi susidariusią situaciją išspręsti greitai ir skaidriai.
102-12	Išorinės iniciatyvos	1. Balandis. Bendrovė skatina ir remia darbuotojų dalyvavimą nacionalinėje bei regioninėje akcijoje "MesDarom.lt" (http://mesdarom.lt/aktualijos.html), skirtoje įtraukti bendruomenes į aplinkos tvarkymą. 2. Birželis. Bendrovė skatino ir rėmė darbuotojų dalyvavimą XXIII Lietuvos pramonės darbuotojų šeimų sporto žaidynėse Šventojoje. Šios žaidynės ne tik sporto renginys, bet ir puiki galimybė pabendrauti su kolegomis neoficialioje aplinkoje, susitikti su kitų bendrovių, dirbančių tame pačiame sektoriuje, darbuotojais. 3. Spalis Bendrovė jau bene dešimtą kartą dalyvavo Kauno technologijos universiteto karjeros dienų renginiuose (KTU "WANTed"). Pagrindinėje parodoje buvo pristatytos karjeros galimybes bendrovėje. Pernai bendrovėje įvyko penkios ekskursijos. Dalyviai buvo kviečiami registruotis specialiame Facebook puslapyje. Ekskursijų metu bendrovė pristatė savo veiklą, gamybos pajėgumus, pasakojo, apie energijos vartojimo efektyvumo ir šildymo išlaidų mažinimo būdus. Šių ekskursijų metu bendrovę aplankė 120 žmonių.
102-13	Narystė asociacijose	Bendrovė yra šių asociacijų narė: • Lietuvos šilumos tiekėjų Asociacija; • Lietuvos elektros energetikos Asociacija; • Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių Asociacija; • Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija.

Strategija

102-14	Vadovo žodis	Didžiuojamės galėdami pristatyti trečiąją socialinės atsakomybės ataskaitą pagal GRI standartus.
		2018 metais sėkmingai tęsėme esminių bendrovės strategijos krypčių įgyvendinimą. Siekėme didesnio vartotojų pasitenkinimo. Ieškojome glaudesnio ryšio su tiekėjais, kad jie suprastų mūsų įsipareigojimus dirbti tvariai. Investavome į darbuotojų edukaciją, žinias, susijusias su bendrovės aplinkos apsaugos iniciatyvomis.
		Be to, nemažai pastangų skyrėme ieškodami glaudesnio ryšio su įvairiomis interesų grupėmis. Siekėme sustiprinti atgalinio ryšio, apsikeitimo idėjomis procesus. Tai vienas iš aspektų, kurį norime tobulinti, kad ateityje galėtume geriau atliepti suinteresuotų asmenų lūkesčius, labiau atskleisti jų vertinimus ar sprendimus.
		Šioje ataskaitoje pateikiamos pagrindinės temos, kurios šiuo metu geriausiai atspindi bendrovės įtaką socialinėje, ekonominėje ir aplinkos apsaugos srityse. Vis dėlto, pastebimai augant mūsų klientų (ir kai kurių klientų) susidomėjimui bendrovės veiksmais, susijusiais su aplinkos apsauga, sieksime efektyvesnio duomenų surinkimo proceso, kad palaipsniui galėtume padidinti apžvelgiamų temų skaičių.
		Bendrovė padarė didelę pažangą nuo to laiko, kai pradėjo teikti ataskaitas, remdamasi GRI standartais. Sieksime, kad ir artimiausioje ateityje geroji praktika būtų tęsiama ir pažanga vis labiau matoma.

Tautinės mažumos ir integralumas

102-16	Vertybės, principai, standartai ir	Informacija pateikta bendrovės internetinėje svetainėje, pristatant misiją, viziją, vertybes ir strategiją: www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/misija-ir-vertybes
	elgsenos normos	Etikos kodeksas yra viešai skelbiamas ir taikytinas visiems bendrovės darbuotojams, agentams, brokeriams, rangovams, subrangovams ar tiekėjams. Etikos kodekso kopija galima rasti bendrovės internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/etikos-kodeksas

Valdymas 102-18 Valdymo struktūra Informacija apie įmonės valdymo struktūrą ir valdymo struktūros schema yra pateikta bendrovės interneto svetainėje: https://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/bendroves-valdymas Komitetai, atsakingi už sprendimų priėmimą ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais klausimais: • Audito komitetas sudaromas mažiausiai iš trijų narių, kurių bent vienas yra nepriklausomas narys. Šiuo metu komitetą sudaro šeši nariai: trys išoriniai, nepriklausomi nariai ir trys bendrovės deleguoti darbuotojai, neužimantys vadovaujančių pareigų, iš Pardavimo departamento, Finansų departamento ir Teisės skyriaus. Audito komitetas veikia pagal Stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. patvirtintas AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisykles: http://www.kaunoenergija.lt/wp-content/uploads/2016/02/ Audito-komiteto-vidaus-taisykl%C4%97s_20151026.pdf 2018 m. Audito komitetas turėjo vieną susirinkimą, kurio metu peržiūrėjo finansines ataskaitas ir nepriklausomo auditoriaus audito ataskaitą, įvertino bendrovės devynių mėnesių tarpines finansines ataskaitas. • Techninė taryba (sudaryta generalinio direktoriaus įsakymu) nagrinėja priimtus nutarimus ir teikia rekomendacijas bendrovės generaliniam direktoriui įvairiais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais. Per 2018 metus Techninė taryba posėdžiavo 16 kartų. • Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas įkurtas 2017 m. Kadangi pernai neiškilo jokių problemų, posėdžiauti 2018 m. nebuvo reikalo. • Keletas nuolatinių komisijų, kurioms pavesta spręsti specifinius bendrovės veiklos klausimus.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

102-40	Suinteresuoti asmenys ir jų grupės	Suinteresuoti asmenys, tai tie individai ar jų grupės, kuriems bendrovė yra atskaitinga ir tie, kuriems bendrovė teikia paslaugas arba tie, kuriems bendrovės vykdoma veikla daro įtaką:
		• bendrovės tiekiamos šilumos vartotojai (Kauno, Kauno rajono bei Jurbarko miesto gyventojai ir organizacijos, apsirūpinančios šiluma ir / ar karštu vandeniu iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo);
		• bendrovės akcininkai (tarp jų – Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko rajono savivaldybės). Bendrovės partneris AB SEB bankas turi pilną apie 300 individualių akcininkų sąrašą;
		• bendrovės vadovai, darbuotojai ir darbuotojų profesinė sąjunga; • neįdarbinti darbuotojai (susiję su pagrindinėmis, bendrovei paslaugas teikiančiomis, įmonėmis);
		• verslo partneriai, įskaitant produktų, paslaugų tiekėjus, rangovus ir nepriklausomus šilumos tiekėjus.
102-41	Kolektyvinės sutartys	Bendrovėje yra parengta ir veikia Kolektyvinė sutartis. Ji yra skelbiama bendrovės intraneto svetainėje ir periodiškai atnaujinama. Kolektyvinė sutartis galioja ne tik darbuotojų profesinės sąjungos nariams, bet ir visiems bendrovės darbuotojams (100 %).

GRI 102 Bendra informacija

102-42	Suinteresuotų grupių identifikavimas ir atranka	Visos suinteresuotos šalys ir interesų grupės yra identifikuojamos per tiesioginį ryšį su bendrove ir bendrovės veiklą. Visi kiti suinteresuoti individai ar jų grupės yra skatinami įsitraukti į bendrovės veiklą, renginius. Prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ir rangovai yra atrenkami viešųjų pirkimų keliu, kaip tai numato Lietuvos ir ES įstatymai.
102-43	Suinteresuotų grupių įtraukimo modelis	Bendrovės akcininkams periodiškai teikiamos veiklos ataskaitos, metiniai pranešimai, socialinės atsakomybės ataskaitos, vadovo ataskaitos, derinami investiciniai projektai ir t.t. Bendrovės vadovai ir darbuotojai kasdien komunikuoja vertikaliosios ir horizontaliosios komunikacijos principu. Šilumos ir karšto vandens vartotojai gali kreiptis į bendrą kauniečių aptarnavimo centrą "Mano Kaunas" telefonu, el. paštu ar per Facebook paskyrą. Informacija vartotojams taip pat teikiama žiniasklaidos priemonėse, bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėse. Kartą per metus rengiamos vartotojų apklausos dėl paslaugų kokybės. Taip pat, du – tris kartus per metus rengiami betarpiški susitikimai su vartotojais, kurių metu pateikiama naujausia aktuali informacija, atsakoma į vartotojų klausimus. Apie susitikimus skelbiama vietos laikraštyje "Kauno diena", bendrovės interneto svetainėje bei prie įėjimo į bendrovės Vartotojų aptarnavimo departamento pastatą durų. 2018 metais buvo surengti 2 tokie susitikimai. Bendraudama su suinteresuotais asmenimis ar jų grupėmis, bendrovė siekia būti atvira ir skaidri, nuolat gerinti savo veiklą ir kelti paslaugų teikimo standartus.
102-44	Pagrindinės problemos	Didžiausią vartotojų susirūpinimą kelia šilumos energijos kaina ir techninės šildymo sistemos problemos. Šiuos klausimus aptariame vietinėje žiniasklaidoje publikuodami informacinius straipsnius. Nemažai įvairių klausimų kelia pagrindinis bendrovės akcininkas Kauno miesto savivaldybė, kaip ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šie klausimai yra sprendžiami bendrovės viduje, pasitelkiant skirtingų departamentų kompetentingus asmenis.

Ataskaitų teikimo praktika

102-45	Subjektai, įtraukti į konsoliduotą finansinę ataskaitą	Visų subjektų, įtrauktų į bendrovės konsoliduotą finansinę ataskaitą ar susijusius dokumentus, sąrašas pateiktas Metiniame pranešime, žiūrėti nuo 2 iki 14 dalies.
		Bendrovės konsoliduota finansinė ataskaita ar susiję dokumentai apima AB "Kauno energija" veiklą (įskaitant "Jurbarko šilumos tinklai" filialą, kuris bendrovės valdybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo panaikintas 2018 m. kovo 01 d.), taip pat bendrovės patronuojamųjų

bendrovių UAB "Kauno energija NT" bei UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklą.

102-46	Ataskaitos turinys ir temų pasirinkimas	Ši ataskaita pagal GRI standartus rengiama jau trečius metus, tad bendrovė pasirinko tas temas, kurios turi didžiausią ryšį su bendrovės kasdiene veikla ir kurios labiausiai susiję su bendrovės ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu poveikiu.
102-47	Pagrindinės temos	GRI 204 – Viešųjų pirkimų praktika GRI 205 – Antikorupcija
		GRI 302 – Energija
		GRI 305 – Oro tarša
		GRI 307 – Aplinkosauginė atitiktis
		GRI 403 – Darbuotojų sveikata ir sauga
		GRI 404 – Mokymas ir švietimas
		GRI 405 – Įvairovė ir lygios galimybės
		GRI 406 – Nediskriminavimas
		GRI 407 – Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis
		GRI 408 – Vaikų darbas GRI 409 – Priverstinis darbas
		GRI 415 – Viešoji politika
		GRI 416 – Vartotojų sveikata ir sauga
102-48	Informacijos koregavimas	Informacijos koregavimui ataskaitiniam laikotarpiui už 2018 m. priežasčių nėra.
102-49	Ataskaitos rengimo pokyčiai	Šiais metais nėra. Tačiau nuo 2020 m. bus dvi naujai patikslintos GRI standartų dalys: GRI 403 Darbuotojų sveikata ir sauga bei GRI 303 Vanduo (vadinsis GRI 303 Vanduo ir nuotekos). Nuo kitų metų bendrovė pradės rengti ataskaitą, remiantis šių dalių pakeitimais.
102-50	Ataskaitinis periodas	2018 m. sausio 1 – gruodžio 31 d.
102-51	Paskutiniosios ataskaitos data	Tai treti metai, kai rengiama ataskaita pagal GRI standartus. Paskutinioji ataskaita buvo už 2017 metus kartu su bendrovės Metiniu pranešimu ir finansine ataskaita.
102-52	Ataskaitų teikimo ciklas	Metinis
102-53	Kontaktinis asmuo	Ūdrys Staselka Atstovas ryšiams su visuomene AB "Kauno energija" Tel. +370 37 30 58 85 / Mob. +370 650 96 883 El. p. u.staselka@kaunoenergija.lt / www.kaunoenergija.lt
102-54	Patvirtinimas teikti ataskaitą pagal GRI standartus	Ši ataskaita parengta pagal GRI standartų bazinį (Core) variantą.

GRI 102 Bendra informacija

102-55	GRI turinys	Ataskaita parengta pagal šį GRI standarto variantą ir atitinka ataskaitos teikimo reikalavimus, kaip tai numato GRI 102-54 dalis.
102-56	Išorinis užtikrinimas	Ši ataskaita parengta išorinės bendrovės, kuri buvo atrinkta paskelbus atvirą viešųjų pirkimų konkursą šioms paslaugoms pirkti. Rengiant ataskaitą naudota audituotų finansinių ataskaitų informacija ir metinių pranešimų medžiaga. Šios GRI standartų ataskaitos kokybės užtikrinimas apsiriboja tik GRI standartų gairių laikymųsi ir nėra užtikrintas išoriškai. Vis dėlto audituotos finansinės ataskaitos ir metiniai pranešimai buvo patvirtinti ir perduoti bendrovės valdybos, kuri kontroliuoja ir užtikrina visos pateiktos informacijos, įprastai skirtos akcininkams, kokybę.

GRI 103 Valdymo modelis

GRI 200 – Econominis

jos ribotumas

GRI 204 – Viešųjų pirkimų praktika

103-1 Temos paaiškinimas ir

Pagrindinės paslaugos, kurias bendrovė perka, susijusios su kasmėnesiniu šilumos pirkimu iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Tai sudaro 60% vartotojų šilumos poreikio ir yra ženkli pirkimų dalis, todėl šios temos pasirinkimas akivaizdus.

Didžiausia įtaka sutrikus šiems paslaugų pirkimams būtų padaryta įmonės veiklai ir vartotojams, kuriems tiekiama šiluma ir karštas vanduo.

Bendrovė nuolat siekia minimizuoti šių ir kitų limituojančių veiksnių įtaką pasitelkdama eilę vadybos ir kokybės kontrolės priemonių, susijusių su šių santykių valdymu. Pasitaikius reikšmingam neigiamam poveikiui, tai gali būti ištaisoma koreguojant kasmėnesines viešųjų pirkimų procedūras.

103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovės viešųjų pirkimų politiką apibrėžia Viešųjų pirkimų taisyklės, kurios yra skelbiamos bendrovės interneto svetainėje: https:// www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/viesieji-pirkimai/mazos vertes-pirkimu-tvarkos-aprasas/
		Su viešaisiais pirkimais susiję bendrovės tikslai ir siekiai yra apibrėžti įstatymo, kuris įpareigoja bendrovę užtikrinti žemiausią kainą. Visi šilumos tiekėjai turi atitikti paslaugos teikimo techninius parametrus, kad atitiktų viešųjų pirkimų sutarties sąlygas.
		Bendrovės pirkimų procedūras organizuoja Generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta Viešųjų pirkimų komisija arba pirkimų organizatorius, priklausomai nuo pirkimo apimties.
		Visa informacija apie pradedamus pirkimus, technines specifikacijas, nustatytus laimėtojus ir sudarytas sutartis yra skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/
		Didžiąją dalį pirkimų procedūrų reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai. Jie reglamentuoja visų Lietuvos šilumos tiekėjų veiklą.
		Jeigu vietos bendrovės turi nusiskundimų dėl viešųjų pirkimų procedūrų, juos sprendžia bendrovės Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų komisija bei susiję bendrovės departamentai.
103-3	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su viešųjų pirkimų procesu ir, nors vertinimas neatliekamas, pataisymai gali būti daromi, atsižvelgiant į darbuotojų ar klientų atsiliepimus.

GRI 205 - Antikorupcija

103-1	Temos paaiškinimas ir jos ribotumas	AB "Kauno energija" ir jos patronuojamos įmonės savo veikloje vadovaujasi korupcijos prevencijos politika, kurios tikslas – nustatyti pagrindinius AB "Kauno energija" ir jos patronuojamųjų įmonių korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas bendrovės mastu įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus. Bendrovės antikorupcijos politika neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
		Bendrovė nuolat siekia minimizuoti korupcijos atvejų riziką pasitelkdama eilę vadybos ir kokybės kontrolės priemonių, susijusių su šių santykių valdymu.

103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Korupcijos prevencijai vykdyti sukurta sistema, kurioje galima anonimiškai ar asmeniškai pranešti apie piktnaudžiavimo ar korupcijos požymių turinčius atvejus bendrovės veikloje. Bendrovė kviečia ja naudotis pastebėjus bendrovės darbuotojus netinkamai atliekant savo darbines pareigas ar jomis piktnaudžiaujant, darbiniuose santykiuose siekiant sau asmeninės naudos, viršijant suteiktus įgaliojimus, savinantis ar švaistant bendrovės turtą, atskleidžiant tarnybines ar komercines paslaptis, atliekant kyšininkavimo ar papirkimo požymių turinčius veiksmus.
		Informaciją galima pranešti elektroniniu paštu pasitikejimo.linija@ kaunoenergija.lt arba užpildant pranešimo formą, kuri skelbiama bendrovės interneto svetainėje čia: http://www.kaunoenergija.lt/ korupcijos-prevencijos-kontaktu-forma/ .
		AB "Kauno energija" garantuoja visišką konfidencialumą ir užtikrina duomenų anonimiškumą.
		Korupcijos prevencijos reikalavimų ir standartų laikymasis yra sudedamoji bendrovės verslo etikos dalis, o AB "Kauno energija" ir jos pratronuojamųjų įmonių korupcijos prevencijos politika yra taikoma ir AB "Kauno energija" atstovams, rangovams, subrangovams, tiekėjams bei tarpininkams.
103-3	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas formaliai nėra atliekamas, bet pataisymai yra svarstomi, kai tik problema iškyla ar ją iškelia šio proceso dalyviai. Siekiant išsamesnio duomenų pateikimo šioje ataskaitos dalyje,
		bendrovė planuoja sukurti efektyvesnį atsiliepimų surinkimo ir skatinimo už tai modelį.

GRI 300 - Aplinkos apsaugos

	tema. GRI 302 – Energija GRI 305 – Oro tarša GRI 307 – Aplinkosauginė atitiktis	Remiantis GRI 103 Valdymo modelio 1.1 dalimi, į šią dalį yra įtraukiama GRI 300 "Aplinkosaugos"
103-1	Temos paaiškinimas ir jos ribotumas	Čia pasirinktos labiausiai su ataskaitos tikslais susijusios temos (išvardintos aukščiau). Dėl vykdomos veiklos specifikos, bendrovė sunaudoja nemažai elektros energijos, vandens, į orą išmeta tam tikrą kiekį teršalų, taip pat sugeneruoja tam tikrą kiekį nuotekų bei atliekų. Energijos ir jos išteklių taupymas yra labai svarbus bendrovės ekonominiams rezultatams. Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis yra labai svarbus, jei įmonė nori išlaikyti savo įsipareigojimą aplinkai, atitikti reikalavimus ir išlaikyti aukštą skaidrumo lygį informuojant apie šiuos veiksnius. Taršos ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis įtakoja plačiau nei vietos apibrėžtis. Todėl poveikio riba apima ne tik bendrovė veiklos zonas, bet taip pat ir visą šalį.

103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovė gerai tvarkosi įmonės viduje, tačiau galėtų patobulinti išorinį valdymo modelį, ypač santykyje su klientais ir paslaugų tiekėjais. Bendrovėje įdiegtos aukšto lygio valdymo sistemos, fiksuojančios ir pranešančios apie poveikį aplinkai. Čia veikia speciali sertifikuota laboratorija, kuri įkurta rinkti, apdoroti ir valdyti su aplinkos apsauga susijusius duomenis, įtakotus bendrovės veiklos. Nuorodos į priimtus sprendimus, susijusius su šiomis temomis yra 102-18 dalyje (Valdymo struktūra) ir visos nuorodos į principus, kurie formuoja bendrovės politiką, yra 102-16 ir 102-17 dalyse (Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos bei Etikos problemos ir problemų sprendimo mechanizmas). Dėl 305 dalies (Oro tarša) - bendrovė vadovaujasi šiais principais: • Kioto protokolu; • Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginiai apribojimais; • energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB; • Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LADN 43- 2013 reglamentuojančiu gamtinių išteklių naudojimą ir oro teršalų išmetimą į aplinką. Bendrovė moka oro ir vandens taršos mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos ar metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus bendrovė mokėtų baudas. Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų. Nedideli patobulinimai, kaip, pavyzdžiui, bendrovės metinio pranešimo, finansinės ataskaitos spausdinamos ant ekologiško ar perdirbto popieriaus, yra lengvai įgyvendinami. Socialinės atsakomybės ataskaita netgi nėra spausdinama, o tik parengiama jos publikavimui internete skirta versija (iškilus poreikiui ataskaita galėtų būti atspausdinta). Patobulinimai, susiję su didesnio mastelio techninių paslaugų
		tiekėjais, santykius su kuriais reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, yra sunkiau įgyvendinami.
103-3	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas ir, nors vertinimas nėra atliekamas, darbuotojai ir klientai gali teikti pasiūlymus. Siekiant išsamesnio duomenų pateikimo šioje ataskaitos dalyje, bendrovė planuoja sukurti efektyvesnį atsiliepimų surinkimo ir skatinimo už tai modelį.

GRI 400 - Socialinis

GRI 415 – Viešoji politika GRI 416 – Vartotojų sveikata ir sauga 103-1 Temos paaiškinimas ir kaip labiausiai susijusios su ataskaitos tikslais. jos ribotumas	Remiantis GRI 103 Valdymo modelio 1.1 dalimi, į šią dalį yra įtraukiama GRI 400 "Socialine" tema. GRI 403 – Darbuotojų sveikata ir sauga GRI 404 – Mokymas ir švietimas GRI 405 – Įvairovė ir lygios galimybės GRI 406 – Nediskriminavimas GRI 407 – Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis GRI 408 – Vaikų darbas GRI 409 – Priverstinis darbas
		Pagrindinės temos iš GRI 400 (išvardintos aukščiau) buvo pasirinktos, Bendrovė itin stipri santykių su darbuotojais srityje ir siekia reguliariai informuoti apie padarytą pažangą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Bendrovei svarbi darbuotojų kvalifikacija, todėl jie kasmet siunčiami į įvairaus pobūdžio kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymus, dalyvauja įvairiuose seminaruose bei konferencijose.

Bendrovė gerbia lyčių lygybės, nediskriminavimo principus. Bendrovės darbuotojai yra laisvi burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio. Bendrovėje nėra vaikų ar priverstinio darbo atvejų.

Viešoji politika yra svarbi, nes bendrovė teikia viešas paslaugas, kurios yra dalis miesto savivaldybės visuomenei siūlomų paslaugų. Bendrovė siekia būti skaidri ir atvira dėl bet kokių sąsajų su politinėmis partijomis ar politiniu lobizmu.

Vartotojų sveikatai ir saugumui skiriamas toks pats didelis dėmesys, kaip ir bendrovės darbuotojų sveikatai ir saugumui, todėl ši tema įtraukta į ataskaitą. Bendrovė griežtai laikosi susijusių įstatymų ir norminių aktų.

Poveikio riba susijusi su vietos ir regiono apibrėžtimi, o taip pat su visais suinteresuotais asmenimis, esančiais šiose zonose.

GRI 103 Valdymo modelis

103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovėje veikia stiprus darbuotojų socialinių, sveikatos ir saugos problemų valdymo modelis: visiems darbuotojams taikoma kolektyvinė sutartis; veikia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (nuo 2018 m. kovo 1 d. pertvarkyta į Darbų saugos skyrių); 2017 m. Bendrovėje įsteigtas darbuotojų sveikatos ir saugos komitetas. Įdiegtos procedūros, leidžiančios darbuotojams pranešti apie pasiūlymus, problemas ar nusiskundimus. Nuorodos į visus sprendimus, susijusius su šia tema yra pateikti GRI standartų 102-18 dalyje (Valdymo struktūra), o nuorodos į principus, kurie formuoja bendrovės politiką, yra pateiktos 102-16 dalyje (Vertybės, Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos). Darbuotojų saugos skyriuje dirbo penki žmonės: trys, susiję su saugumo problemomis, ir du, susiję su sveikatos problemomis. Į skyriaus sudėtį įeina bendrovės medicinos punktas, kuris veikia viename iš bendrovės pastatų. Punktas dirba pagal įstatymų reikalavimus. Bendrovės intraneto svetainėje nuolat publikuojami straipsniai, susiję su darbuotojų sveikata ir sauga. Naujai įdarbinti žmonės supažindinami su pagrindinėmis sveikatos ir saugos instrukcijomis. Atliekantys rankų darbą dirba su darbų saugos prižiūrėtoju priežiūra. Bendrovės Darbų saugos skyrius reguliariai tikrina darbo vietas ten, kur dirba tiek bendrovės, tiek išorinių paslaugų tiekėjų darbuotojai. Bendrovė skiria itin didelį dėmesį darbuotojų kvalifikacijos kėlimui Darbuotojai kasmet siunčiami į įvairaus pobūdžio kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymus. Tiek 2018, tiek ankstesniais metais Bendrovėje nebuvo užfiksuota kokių nors lyčių lygybės, nediskriminavimo principų pažeidimų. Bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai 2018 m. gruodžio 31 d. riklausė 147 bendrovės darbuotojai. Tiek profesinė sąjunga, tiek atskiri darbuotojai yra laisvi burtis į asociacijas ir kolektyviai
		derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio. Nei 2018, nei ankstesniais metais bendrovėje nėra užfiksuota vaikų ar priverstinio darbo atvejų. Dėka bendrovės politikos, tokių atvejų nesitikima ir ateityje.
103-3	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas ir, nors vertinimas nėra atliekamas, darbuotojai ir klientai gali teikti pasiūlymus. Siekiant išsamesnio duomenų pateikimo šioje ataskaitos dalyje, bendrovė planuoja sukurti efektyvesnį atsiliepimų surinkimo ir skatinimo už tai modelį.

Teminiai standartai

GRI 200 - Econominis

201	Ekonominiai rezultatai
202	Rinka	Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.
203	Netiesioginis ekonominis poveikis
204	Viešųjų pirkimų praktika
204-1	Išlaidų vietos tiekėjams dalis	Vietos tiekėjams išleidžiama 99,9749% pirkimų biudžeto. Vietos tiekėjai apibrėžiami kaip veiklą vykdantys Lietuvoje. Bendrovės "pagrindinių veiklos vietų" apibrėžimas: sritys, kuriose įmonė vykdo veiklą.
205	Antikorupcija
205-1	Su korupcija susijusių rizikų vertinimas	Šios dalies neįtraukimas į ataskaitą yra leidžiamas, remiantis GRI standarto 101: 3.2 dalimi. Nors bendrovė turi patvirtintą antikorupcijos modelį, apimantį korupcijos rizikos veiksnių vertinimo mechanizmą, apibrėžiantį visus korupcijos tipus, atsakomybes ir pareigas, iki šiol su korupcija susijusių rizikų vertinimas nebuvo vertinamas skaičiais ar procentais. Kadangi iki šiol nebuvo atliktas konkretus korupcijos rizikų vertinimas, reikšmingų su korupcija susijusių pavojų nenustatyta. Bendrovė šiuo metu siekia parengti aiškią korupcijos rizikos vertinimo procedūrą ir tikisi, kad ji pradės veikti jau šį ataskaitinį laikotarpį.

Teminiai standartai

205-2	Komunikacija ir mokymai, apie kovos su korupcija politiką ir procedūras	Bendrovė turi patvirtintą Korupcijos prevencijos politiką (patvirtinta AB "Kauno energija" Valdybos sprendimu Nr. 2017-4-3, 2017 m. vasario 24 d.), kurią galima rasti bendrovės internetinėje svetainėje: https:// www.kaunoenergija.lt/wp-content/uploads/AB-Kauno-energija-ir-jos dukteriniu-imoniu-korupcijos-prevencijos-politi.pdf . Bendrovė taip pat aiškiai išdėsto savo poziciją dėl korupcijos ir tai, kokių veiksmų ji imasi siekdama užkirsti jai kelią. Ši informacija skelbiama bendrovės internetinėje svetainėje: https://www.kaunoenergija.lt/ bendroves-veikla/korupcijos-prevencija Visi vadovaujantys asmenys (21 asmuo), taip pat ir visi darbuotojai (406 asmenys) yra 100% informuoti apie bendrovės antikorupcijos politiką ir atitinkamas procedūras.
		Apie organizacijos kovos su korupcija politiką ir procedūras privaloma tvarka yra pranešta visoms rangovinėms organizacijoms bei tiekėjams, dalyvaujantiems bendrovės vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose. Bendrai, 11 pagrindinių tiekėjų ir 670 mažesnių tiekėjų (detalizuota 102-9 dalyje) 100% informuoti apie bendrovės antikorupcijos politiką.
		Korupcijos prevencijos reikalavimų ir standartų laikymasis yra sudedamoji verslo etikos dalis ir yra taikoma bendrovės atstovams (tarpininkams). Regionas, kurį apima šios politikos taikymas, yra apibrėžtas 102-4 dalyje.
		2018 m. antikorupcijos temai buvo skirti vieni mokymai, kuriuose dalyvavo 30 vadybininkų ir aukštesnė grandies vadovų. Šiuos mokymus organizavo ir vedė "Transparency International".
205-3	Nustatyti korupcijos atvejai ir veiksmai, kurių buvo imtasi	Per 2018 m. bendrovėje nebuvo nustatytas nei vienas korupcijos atvejis.
206	Antikonkurencinis elgesys	Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.

GRI 300 – Aplinkos apsaugos

301	Tema Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.
302	Energija
302-1	Energijos Organizacija pati yra šilumos energijos gamintoja, todėl didžiausia dalis elektros energijos yra suvartojama šilumos energijos gamybai ir suvartojimas organizacijoje tiekimui. Informacija apie bendrą kuro suvartojimą iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių yra pateikta bendrovės Metinio pranešimo 6.1 dalyje. Kietas biokuras ir gamtinės dujos sudaro beveik 100% viso suvartoto kuro. Informacija apie pagamintą ir parduotą šilumos energiją yra pateikta Metinio pranešimo 7 dalyje. Iš visos bendrovė vidinėms reikmėms pirko ir sunaudojo 12,685,301 kWh elektros energijos. Pasiskirstymas:
		Vidinėms bendrovės reikmėms Šilumos energijai gaminti ir tiekti
	1,581,913 kWh 10,437,135 kWh 666,253 kWh elektros energijos perparduota ir panaudota pagal panaudos sutartį. 2018 m. bendrovė garo negamino, o aušinimo pardavimai yra 0 kWh, todėl į ataskaitą netraukia.
		12,019,048 kWh.	Bendras energijos suvartojimas organizacijos viduje 2018 m. buvo

Teminiai standartai

302-2	Energijos suvartojimas išorėje
302-3	Energijos intensyvumas	Šios dalies neįtraukimas į ataskaitą yra leidžiamas, remiantis GRI standarto 101: 3.2 dalimi. Šiuo metu bendrovės standartai, metodologijos, prielaidos ir (ar) skaičiavimo priemonės nėra pakankamai išdirbtos, todėl informacija nebūtų pilna. Bendrovė stengiasi pašalinti esamus trūkumus ir tikisi, kad kitais metais šios temos bus įtrauktos į ataskaitą.
302-4	Energijos vartojimo sumažinimas
302-5	Produktų ir paslaugų energijos poreikio sumažinimas
303	Vanduo	Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. dalimi 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.
304	Biologinė įvairovė	Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. dalimi 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.

305	Oro tarša
305-1	Tiesioginė ŠESD emisija (1 dalis)	Kadangi bendrovė pati yra šilumos energijos gamintoja, ji vykdo emisijų iš šių gamybos šaltinių stebėseną ir įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis valstybinėms institucijoms.
		Bendrasis tiesioginis iš bendrovės šilumos gamybos šaltinių išmetamas ŠESD kiekis 2018 m. buvo 8870 metrinių tonų CO2 ekvivalentu. Tam tarpe dujos, įtrauktos į skaičiavimus – tik CO2 (biologinis CO2 išmetimas metrinėmis tonomis CO2 ekvivalentu neskaičiuojamas). Kita tarša nėra matuojama ar fiksuojama.
		Apskaičiavimo baziniai metai taikomi, vertinant pagal atskirus gamybos šaltinius ir įskaitant pasirinkimo pagrindimą. Visų gamybos šaltinių apskaičiavimo baziniai metai pasirinkti dėl didesnės veiklos duomenų medianos (ataskaitos ir pagrindimai yra čia: https://www. kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/aplinkosauga/).
		Remiantis įstatymais, oro tarša yra skaičiuojama tik tų katilinių, kurių galingumas yra didesnis nei 20 MW. Bendrovei priklauso 6 katilinės, kurių galingumas yra didesnis nei 20 MW:
		Petrašiūnų elektrinėje išmetama 28,568 t CO2 , Pergalės katilinėje - 7,506 t CO2 , Noreikiškių katilinėje - 22,700 t CO2 , Garliavos katilinėje - 30,594 t CO2 (baziniai skaičiavimo metai 2005-2008 m.) Šilko katilinėje išmetama 6,853 t CO2 , o Jurbarko katilinėje - 19,088 t CO2 (apskaičiavimo baziniai metai – 2009-2010 m.). Nuo 2011 metų
		baziniai metai nebuvo perskaičiuoti. Išmetamųjų teršalų faktorių ir taikomo pasaulinio atšilimo potencialo
		(GWP) šaltinis arba nuoroda į GWP šaltinį: • Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB;
		• Komisijos reglamentas Nr. 600/2012; • Komisijos reglamentas Nr. 601/2012; • Standartas ISO 14065.
		Visa bendrovės ŠESD emisija:
		Metai 2013 2014 2015 2016 2017 2018 ŠESD emisija, 36,042 32,711 8,607 8,480 8,918 21,008
		t CO2
305-2	ŠESD emisija, nesusijusi su energijos gamyba (2 dalis)	Šios dalies neįtraukimas į ataskaitą yra leidžiamas, remiantis GRI standarto 101: 3.2 dalimi.
305-3	Kita netiesioginė ŠESD emisija (3 dalis)	Šiuo metu bendrovės standartai, metodologijos, prielaidos ir (ar) skaičiavimo priemonės nėra pakankamai išdirbtos, todėl informacija nebūtų pilna. Bendrovė stengiasi pašalinti esamus trūkumus ir tikisi, kad kitais metais šios temos bus įtrauktos į ataskaitą.
305-4	ŠESD emisijos intensyvumas

305-5	ŠESD emisijos mažinimas	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas gan ženkliai išaugo nuo 8,918 t CO2 2017 m. iki 21,008 t CO2 2018 m. Priežastis – padidėjęs vartotojų šilumos poreikis. Dujos, trauktos į skaičiavimus – tik CO2 Bendrovės oro taršos mažinimo iniciatyvos yra susijusios su visuomenės informavimo kampanijomis, siekiant informuoti apie energiją taupančias priemones. Vis dėlto, jeigu oro temperatūra drastiškai nukrenta, bendrovė mažai ką gali padaryti ir turi gaminti daugiau šilumos energijos. Informacija apie pagrindinius skaičius, standartus, metodologijas ar skaičiavimo priemones, yra pateikta 305-1 dalyje.
305-6	Ozono sluoksnį ardančių edžiagų emisija		todėl informacija nebūtų pilna.		Šios dalies neįtraukimas į ataskaitą yra leidžiamas, remiantis GRI standarto 101: 3.2 dalimi. Bendrovės standartai, metodologijos, prielaidos ir (ar) skaičiavimo priemonės nėra pakankamai išdirbtos,
305-7	Azoto oksidų, sieros oksidų ir	Visa reikalinga informacija yra pateikiama bendrovės Metinio pranešimo 7 dalyje.
	kitų oro teršalų emisija	Išmetama per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Kiti teršalai
		2018	48,7984	283,0412	1,082,9366	31,6210	1,1982	0,1509
		2017	79,7242	285,6461	1236,7667	145,0571	1,1982	0,4297
		2016	53,7542	265,0797	1155,3349	231,4719	4,2871	0,2818
		2015	43,5783	203,6775	904,8513	193,3228	20,1586	0,2818
		2014	23,613	154,570	534,443	47,158	16,294	0,440
		2013	10,5967	101,3197	299,6656	5,0747	14,9647	0,770
		2012	7,6130	54,3160	135,1510	6,0280	1,2080	0,4397
		2018 nebuvo užfiksuota jokių su tarša susijusių incidentų, todėl bendrovei sankcijos nebuvo taikytos.
306	Nuotekos ir atliekos				Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.
307	Aplinkosauginė atitiktis
307-1	Neatitikimas aplinkos apsaugos įstatymams ir nuostatoms	Ataskaitiniu laikotarpiu, bendrovė negavo jokių baudų ir jai nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės dėl neatitikimo aplinkos apsaugos įstatymams ir / ar nuostatoms. Per šį laikotarpį bendrovei taip pat nebuvo pateikta jokių ieškinių ar iškelta bylų.
308	Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas				Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.

401	Užimtumas	Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1:3, bendrovė priėmė
402	Darbo santykių valdymas
403	Darbuotojų sveikata ir sauga
403-1	Darbuotojų atstovavimas formaliuose vadovų darbuotojų sveikatos ir saugos komitetuose	Bendrovėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžiamos remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" (2013 m. rugsėjo 9 d., įsakymas Nr. a1-502). Šis komitetas veikia bendrovės aukščiausios vadovybės lygmenyje ir yra atskaitingas generaliniam direktoriui ir valdybai. Komitetas 100% atstovauja dirbančiuosius.

Teminiai standartai

403-2	Traumų tipai ir dažnis, profesinės ligos, praleistos dienos ir pravaikštos, su darbu susijusios mirtys	Visi nelaimingi atsitikimai yra fiksuojami ir tiriami. Didžioji dalis šių ataskaitų yra privalomos, remiantis teisiniais aktais, bei susiję su informacija, kurios reikalauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA). 2018 m. bendrovė pranešė apie šias traumas: • Darbo vietoje (N1) 3 nelaimingi atsitikimai: dviem vyrams (dešinio peties išnirimas ir kairios plaštakos II piršto lūžis) ir vienai moteriai (dešinės galūnės raiščių plyšimas); • Pakeliui į darbą (N2) vienas nelaimingas atsitikimas: viena moteris (kairiosios kulkšnies raiščio patempimas); • Taip pat užfiksuotas vienas osteochondrozės atvejis, kuris buvo kvalifikuotas kaip profesinė liga. Šiuo metu bendrovė neskirsto darbuotojų neatvykimo priežasčių į kategorijas, kurios apimtų ir traumas, todėl negali pateikti informacijos, kiek dienų buvo prarasta dėl aukščiau išvardintų nelaimingų atsitikimų ar traumų.
403-3	Darbuotojai, esantys rizikos grupėje dėl nelaimingų atsitikimų ar ligų, susijusių su jų profesija	Bendrovėje nėra jokių profesinių veiklų, kurios lemtų aukštą nelaimingų atsitikimų skaičių ar specifinių ligų riziką darbuotojams.
403-4	Sveikatos ir saugos temos, aptartos formaliuose susitarimuose su darbuotojų profesinėmis sąjungomis	Bendrovėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžiamos remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" (2013 m. rugsėjo 9 d., įsakymas Nr. A1-502). Šis komitetas dirba kartu su darbuotojų profesine sąjunga ir 100% apima visas darbo vietoje ir platesnėje darbo aplinkoje iškylančias sveikatos ir saugos temas
404	Mokymas ir švietimas
404-1	Vidutinė mokymo trukmė vienam darbuotojui per metus	Bendrovė turi kasmetinę profesinių kvalifikacijos kėlimo kursų ir mokymų programą, įskaitant dalyvavimą įvairiuose seminaruose ir konferencijose, kad darbuotojai galėtų atnaujinti ir tobulinti savo darbo įgūdžius bei žinias. Kartą per metus skaityti paskaitas, susijusias su šilumos energijos gamyba bei tiekimu, bendrovė kviečia pripažintus ekspertus. Vidutinė mokymo trukmė vienam darbuotojui per metus yra 15 valandų. Lyties atžvilgiu pasiskirstymas toks: moterys mokėsi 300 valandų, o vyrai - 375 valandas. Pasiskirstymas pagal kategorijas: vadovai mokėsi 240 valandas, specialistai – 405 valandas, o darbininkai 30 valandų.

404-2	Programos darbuotojų įgūdžiams atnaujinti ir padėti įveikti pereinamąjį laikotarpį	Plėtodama tam tikrus specialius techninius kursus, bendrovė bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu (KTU). Tai padeda sustiprinti studentų, kurie potencialiai galėtų dirbti bendrovėje, teorines žinias. Vis dėlto, specialių mokymo reikalingos nuolat atnaujinti sertifikatus ar profesines žinias) nėra. Šiai dienai bendrovė neturi tokios informacijos ir vertinant lyties aspektu. Pereinamojo laikotarpio programų tiems, kurie išeina į pensiją (arba atleidžiami iš darbo) šiuo metu bendrovėje nėra.	programų (išskyrus	tas, kurios
404-3	Procentinė dalis darbuotojų, gaunančių reguliarius veiklos ir karjeros vertinimus	Šios dalies neįtraukimas į ataskaitą yra leidžiamas, remiantis GRI standarto 101: 3.2 dalimi. Bendrovė neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pateikti pilną šios dalies ataskaitą. Bendrovė šiuo metu neteikia veiklos vertinimo darbuotojų mokymo ir švietimo programos rėmuose.
405	Įvairovė ir lygios galimybės
405-1	Vadovaujančių asmenų ir darbuotojų įvairovė	Bendras žmonių skaičius valdymo organuose ir skaidant pagal lytį 2018 m. gruodžio 31 d.
		Vadovai (iš viso)	Moterys	Vyrai
		21 Nors yra šešios vadovės moterys, tačiau moterų nėra aukščiausio lygio vadovų tarpe, o taip pat ir Valdyboje bei Taryboje. Vertinant darbuotojų sudėtį vadovų lygmenyje pagal amžių, yra du asmenys jaunesni nei 30 metų, dešimt tarp 30 ir 50 metų bei devyni	6	15
		vyresni nei 50 metų. Vertinant visu likusius darbuotojus, skaičiai tokie: iš viso dirba 137 moterys ir 290 vyrų; trisdešimt trys yra jaunesni nei 30 metų, 136 yra tarp 30 ir 50 metų ir 237 yra vyresni nei 50 metų. Duomenų apie darbuotojų pažeidžiamoms grupėms bendrovė neturi.	priklausymą	mažumoms arba
405-2	Bazinis atlyginimas ir moterų atlyginimų santykis su vyrų	Tose pačiose pareigose dirbančių ir tokią pačią kvalifikaciją turinčių moterų ir vyrų atlyginimas bendrovėje nesiskiria.
406	Nediskriminavimas

407	Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis
407-1	Subjektai, kuriems gali kilti rizika dėl teisės burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis	Nėra jokių rizikos veiksnių, kurie apribotų darbuotojų teises laisvai burtis į asociacijas ar kolektyviai derėtis. Visi bendrovės ir jos įmonių grupės darbuotojai yra laisvi burtis į bet kokias asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio. Bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai 2018 m. gruodžio 31 d. priklausė 147 Bendrovės darbuotojai. Bendrovėje veikia kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti ne tik darbuotojų darbo sąlygų ar motyvacijos klausimai, bet taip pat ir mokymosi bei profesinio tobulinimosi, socialinės apsaugos dalykai.
408	Vaikų darbas
408-1	Subjektai, kuriems kyla didelė incidentų, susijusių su vaikų darbu, rizika	Bendrovėje ir su ja susijusiose įmonėse vaikų darbas nenaudojamas. Taip pat bendrovės veikloje ar pas tiekėjus, su kuriais bendrovė dirba, nėra veiksnių, kurie galėtų būti vertinami kaip turintys aukštą incidentų, susijusių su vaikų darbu, riziką.
409	Priverstinis darbas
409-1	Subjektai, kuriems kyla didelė incidentų, susijusių su priverstiniu darbu, rizika	Bendrovėje ir su ja susijusiose įmonėse priverstinis darbas nenaudojamas. Taip pat bendrovės veikloje ar pas tiekėjus, su kuriais bendrovė dirba, nėra veiksnių, kurie galėtų būti vertinami kaip turintys aukštą incidentų, susijusių su priverstiniu darbu, riziką.
410	Apsaugos praktika
411	Čiabuvių teisės
412	Žmogaus teisių vertinimas	Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1:3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.
413	Vietos bendruomenės
414	Tiekėjų socialinis vertinimas
415	Viešoji politika
415-1	Politinis indėlis	Jokios finansinės ar natūrinės politinės pagalbos nebuvo suteikta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

416	Vartotojų sveikata ir sauga
416-1	Produktų ir paslaugų įtakos sveikatai ir saugai vertinimas	Nėra svarbių produktų ar paslaugų kategorijų, kurių įtaką sveikatai ir saugai reiktų įvertinti, siekiant juos pagerinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų atžvilgiu, bendrovė turi eilę reguliarių sveikatos ir saugumo patikrinimų bei vertinimų, kurie yra dalis bendrovės teisinės darbo praktikos.
416-2	Nelaimingi atsitikimai, susiję su produktų ir paslaugų įtakos sveikatai bei saugai nesilaikymu	Bendrovė nėra nustačiusi ar registravusi taisyklių nesilaikymo ir / ar savavališko elgesio.
417	Rinkodara ir ženklinimas
418	Klientų privatumas	Vadovaudamasi GRI 101: Pagrindinės dalies 2016 m. punktu 1 :3, bendrovė priėmė sprendimą šios temos neįtraukti į ataskaitą.
419	Socialinis ir ekonominis atitikimas

Bendrovės kontaktiniai duomenys

Bendrovės pavadinimas:	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Bendrovės adresas:	Raudondvario pl. 84, 47179, Kaunas, Lietuva
Telefonas:	(8 37) 305 650
Faksas:	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas:	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kaunoenergija.lt