Annual Report • May 2, 2019
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
| Pagrindinis audito dalykas: | Mūsų auditoriaus atsakas į šį pagrindinį audito dalyką: |
|---|---|
| Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas | |
| Žr. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 5-ą pastaba Bendrové ilgalaikį materialųjį turtą ("IMT") apskaito perkainota verte. Per metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., Bendrovė atliko savo IMT vertinimą ir sumažino jo balansinę vertę 56,3 mln. Eur, pripažindama 51,0 mln. Eur dydžio papildomų perkainojimo sanaudu, atsiradusių dėl IMT vertės peržiūros. |
Mes įvertinome pagrindinių kontrolės priemonių, kurias vadovybė įdiegė IMT vertinimo proceso metu, modelį ir įgyvendinimą, įskaitant šias sritis: prielaidų pagrįstumas, $\Delta$ biudžeto sudarymas, ٠ pareigų atskyrimas, $\blacksquare$ pagrindinių įvesties duomenų nustatymas ÷. vertinimo modelyje, ir |
| Bendrovés vadovybé nustato IMT vertę taikant pajamų metodą, pagal kurį prognozuojami būsimi grynųjų pinigų srautai, gauti iš Bendrovės veiklos, ir diskontuoja juos taikant atitinkamą diskonto Todėl vadovybė norma. privalo priimti reikšmingus sprendimus, vertinant šias svarbias sritis: būtinas kapitalo išlaidų lygis, siekiant $\sim$ |
vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atliekamas vertinimo rezultatų peržiūra, kvestionavimas ir patvirtinimas. Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, suteikiant pagalbą mums formuojant nepriklausomą požiūrį dėl vadovybės atlikto IMT vertinimo. Tuomet mes: |
|---|---|
| išlaikyti esamą elektros energijos tinklų | įvertinome pasirinktos IMT vertinimo $\sim$ |
| lygį; | metodikos tinkamumą ir jos taikymą, |
| reguliavimo institucijos (Valstybinė kainų | jvertinome pagrindines prielaidas ir ÷. |
| ir energetikos kontrolės komisija, VKEKK) | įvesties duomenis, naudojamus vertinant |
| patvirtintas esamas investicijų grąžos | daugiausia dėmesio IMT. skiriant |
| lygis ir su tuo susiję būsimi reguliavimo pokyčiai, |
kritinėms sritims, tokioms kaip tarifai ir veiklos |
| diskonto normos, kuri yra Bendrovės | maržos, kapitalo išlaidos, diskonto norma, galutinė vertė, |
| vidutinė svertinė kapitalo kaina, |
peržiūrėjome matematinj modelio |
| nustatymas, | tikslumą, ir |
| metinio augimo tempo nustatymas ir taikymas neribotam laikui, ir dabartinės reguliavimo aplinkos vertinimas ir numatomi pokyčiai šioje srityje - visų pirma, praktinis ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų |
aptarėme su vadovybe ir VKEKK bei gavome iš VKEKK rašytinius išaiškinimus dėl tam tikrų vertinimo metodikos aspektų, taip pat būsimų reguliavimo pokyčių. Ypač reikšminga aplinkos vertinimo sritis buvo kapitalo išlaidų, |
| (LRAIC) reguliavimo modelio taikymas | reikalingų siekiant istorinės ir LRAIC |
| elektros energijos perdavimo tarifu |
reguliuojamo turto verčių |
| prognozavimui. | konvergencijos, lygis, taip pat |
| konvergencijos įgyvendinimo terminas. | |
| Bendrovė atliko vidinį vertinimą, gaudama ribotą paramą iš išorės vertinimo ekspertų. |
|
| Mūsų nepriklausomą požiūrį naudojome kaip pagrindą įvertinti, ar nėra jokių klaidu ar |
|
| vadovybės šališkumo požymių vadovybei |
|
| Mes manome, kad IMT vertinimas yra pagrindinis audito dalykas, atsižvelgiant į vertinamo turto |
nustatant IMT verte. |
| balansinę vertę ir reikšmingus sprendimus, | |
| susijusius prielaidomis ir SU apskaitiniais įvertinimais, kuriuos vadovybė naudoja atlikdama vertinima. |
Mes taip pat įvertinome atlikto vertinimo jautrumą ir su vertės nustatymu susijusius atskleidimus, pateiktus finansinėse ataskaitose. |
| 15-ojo TFAS taikymas pirmąjį kartą | |
|---|---|
| Žr. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.18, | |
| 2.21, 3 pastabas ir 2.1 pastabos a) dalį | |
| Mes atlikome šias audito procedūras, kad | |
| Bendrovė gauna pajamas bei grynųjų pinigų | įvertintume 15-ojo TFAS taikymą nustatytiems |
| įplaukas iš kelių rūšių veiklos. Mes įvertinome, | pajamų šaltiniams: prijungimo prie dviem |
| kaip pirmą kartą pritaikytas 15-asis TFAS | elektros tinklo bei perkrovų valdymo veiklos: |
| "Pajamos pagal sutartis su klientais" įtakojo | įvertinome tikslumą ir išsamumo lygį, |
| esamą pajamų pripažinimo tvarka. | kuriuo vadovybė analizavo 15-ojo TFAS |
| reikalavimus, | |
| Mes nustatėme du pajamų šaltinius, kurie apima reikšmingą sprendimą ir sudėtingumą: energijos |
analizavome susijusius pagrindžiančius |
| gamintojų prijungimo prie Bendrovės tinklo | dokumentus, kad suprastume turini, taip pat teisės aktus, aktualius minėtoms |
| paslaugos ir tinklo perkrovos valdymo įplaukos. | veikloms, tokius kaip pasirašytos |
| Manome, kad pajamų pripažinimas vra - |
sutartys, ES ir vietiniai teisės aktai, |
| pagrindinis audito dalykas, atsižvelgiant į | peržiūrėjome Bendrovės komunikaciją su |
| reikšmingą sprendimą, kurį vadovybė taiko | VKEKK dėl šių klausimų, |
| pripažinimo nustatymo proceso metu. | atlikome pasirinktų pajamų ir pinigų |
| iplaukų operacijų, taip pat susijusių |
| Prijungimo prie elektros tinklo paslaugoms taikomas reikšmingas sprendimas dél šių paslaugų sumų ir pripažinimo laiko: sprendimas, ar prijungimas prie tinklo atitinka tam tikrus kriterijus, kad būtų galima nuspręsti, ar egzistuoja atskiras veiklos vykdymo įsipareigojimas bei atskiros paslaugos (paslauga gali egzistuoti atskirai nuo kitų paslaugų). Bendrovė nusprendė, kad tai yra atskiros paslaugos, todel naujojo standarto pritaikymas neturėjo įtakos esamai pajamų pripažinimo tvarkai; |
balansinių likučių detaliuosius testus, peržiūrėjome apskaitos politiką ir kitus $\overline{\phantom{a}}$ finansinėse ataskaitose pateiktus paaiškinimus, įskaitant 15-ojo TFAS pradinio taikymo poveikį, mes taip pat įtraukėme mūsų TFAS apskaitos ir finansinės atskaitomybės specialistus, kad jie padėtų mums suformuoti nepriklausomą požiūrį dėl vadovybės analizės ir išvadų. Kad atspindėtų dėl minėtų veiklų apskaitos politikos priimtus sprendimus ir jų sudėtingumą, |
|---|---|
| pajamu sumu, kurias subsidijuoja valstybė viešuosius per interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) programą, pripažinimo laikas, nes šias sumas peržiūri ir patvirtina VKEKK. Bendrovė nusprendė, kad subsidijuojama dalis turi būti apskaityta kaip dotacijos ir. subsidijos, susijusios su pajamomis pagal 20-ojo TAS "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos atskleidimas" reikalavimus, ir pripažįstamos pajamomis, kai šias sumas patvirtina VKEKK, o ne kai prijungimas yra baigtas. Bendrovė dalyvauja valdant elektros tinklo perkrovas ir gauna įplaukas iš šios veiklos. Dalis įplaukų pripažįstama pajamomis, padengiant dėl sisteminių jungčių atsijungimo patirtas išlaidas, o likusi dalis atidedama ir naudojama tinklo jungčių pagerinimų finansavimui. Dėl šių paslaugų sumų ir. pripažinimo laiko taikomas reikšmingas sprendimas: reikia nustatyti, ar visos iš perkrovų veiklos valdymo gautos pinigų įplaukos turėtų būti pripažintos pajamomis jas uždirbus, ar įplaukų dalis, viršijanti sisteminių jungčių atsijungimo patirtas išlaidas, turėtų būti atidėta. Bendrovė kad nusprendė, perkrovų valdymo jplaukos nepatenka į 15-ojo TFAS taikymo apimtį, todėl nutarė tęsti esamos apskaitos politikos taikymą minėtoms įplaukoms, ką be kita ko rekomenduoja ir VKEKK. |
buvo patobulinti finansinių ataskaitų atskleidimai. |
Gerbiami akcininkai, vadovai, kolegos, suinteresuoti asmenys,
Didžiuojuosi galėdamas pristatyti jums LITGRID AB pasiekimus 2018 metais. Dar metams nesibaigus, juos drąsiai titulavome proveržio metais – dirbome daug, efektyviai ir kryptingai, todėl pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų ne vienoje mūsų veiklos srityje. Taigi ko 2018 m. pasiekė LITGRID AB komanda?
Pernai metams dar beįsibėgėjant, kovo mėnesį "Verslo žinių" skelbiamame sektorių lyderių reitinge LITGRID AB išrinkta metų Energetikos sektoriaus lydere. Džiugu, kad mūsų indėlis į energetikos sistemos patikimumą buvo viešai įvertintas, juolab, kad tokia žinia tampa papildoma motyvacija mūsų darbuotojams ir skatina pasididžiavimo jausmą.
Sinchronizacijos procese pasiekėme ypatingo proveržio visais lygmenimis, dar niekad nebuvom taip arti 18 metų dėtų pastangų vaisių – 2018 metais pasirašyti svarbūs politiniai ir ekonominiai susitarimai dėl Kontinentinės Europos tinklų plėtros į Baltijos šalis per Lenkiją. Kuriame vertę mūsų šalies žmonėms, ir būtent prisijungimas prie Europos tinklų visiškai atvers Europos rinką, o tai reiškia skaidrumą, saugumą ir daugiau galimybių subalansuoti tarifą.
Metų projektu bendrovėje buvo tituluotas jungties su Švedija "Nord Balt" movų remontas. Ir tokį titulą šie darbai pelnė visiškai pagrįstai – "NordBalt" yra vienas iš pačių sudėtingiausių technologinių projektų Lietuvoje. Mums svarbu, kad stabiliai veikianti jungtis su Švedija ilguoju laikotarpiu lemtų mažesnius kainų svyravimus ir elektros tiekimo rinkai patikimumą. Turint tai minty, ypač džiugina, kad remontas įvykdytas greičiau, nei planuota, taip mažinant šio remonto įtaką elektros rinkai.
"Nord Balt" bendras prieinamumas pernai siekė 97,4 proc., o jungties su Lenkija "LitPol Link" – 98,1 proc. Tinklas veikė efektyviai – neperduotos elektros energijos kiekis pernai siekė 34,075MWh, o vidutinė nutraukimo trukmė - 1,237 min, o tai – vieni geriausių rezultatų ne tik regione, bet ir visoje Europoje.
Ypač džiugi žinia mus pasiekė spalį – Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E priėmė sprendimą išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis. Sinchronizacija nebėra tik Baltijos šalių projektas - jame pradėjo dalyvauti visa Europa.
Nuo kalbų, diskusijų ir planavimo, perėjome prie darbų – žalia šviesa davė signalą rengti paraišką pirmųjų darbų finansavimui gauti. Profesionaliai parengta paraiška lėmė, kad jau šių metų pradžioje gavome didžiausią galimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) finansavimą. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria Europos Sąjunga – 125,2 mln. eurų.
Netrukus žengsime didelį žingsnį į priekį sulaukę techninių prisijungimo sąlygų iš ENTSO-E – tai bus pats rimčiausias išbandymas Bendrovei, palyginus su visom iki šiol parengtomis studijomis ir konsultacijomis. Šias sąlygas mums kels ne konsultantai ar teoretikai, bet elektros perdavimo sistemų ekspertai, kurie ir spręs mūsų prisijungimo klausimą, tad šis etapas bus vienas svarbiausių ir sudėtingiausių.
Metams besibaigiant su Lenkijos kolegomis perdavimo sistemos operatoriumi PSE pasirašėme susitarimą dėl parengiamųjų darbų naujos jūrinės jungties su Lenkija, pavadintos "Harmony Link", tiesimui. Tai dar vienas aiškus politinio ir profesinio sutarimo ženklas, padėsiantis trims Baltijos šalims visiškai kontroliuoti savo elektros energijos tinklus. "Harmony Link" ne tik padės sujungti tinklus su Vakarų Europa, bet ir sudarys sąlygas atsinaujinančios vėjų energijos gamybos plėtrai.
Praėjusiais metais mūsų gretas papildė prijungtos dukterinės bendrovės "Litgrid Power Link Service" kolegos. Mūsų komanda kasmet stiprėja tiek dėl naujų darbuotojų, tiek dėl jau dirbančių kolegų sukauptos patirties bei įvairiuose mokymuose ar seminaruose įgytų naujausių žinių. Rengiantis sinchronizacijai, inovatyvumas bei nuolatinis mokymasis bendrovei kaip niekada svarbus.
LITGRID AB ir UAB "Conresta" pasirašė sutartį dėl Sistemos valdymo ir duomenų saugos centro statybos, rugpjūtį pradėti darbai. Planuojama, kad modernaus duomenų centro pastato statybos bus baigtos iki 2019 m. pabaigos, ir netrukus energetikos sistema bus valdoma iš vieno saugiausių ir patikimiausių centrų Europoje.
Sprendimas pasitelkti Lean pernai davė ypatingų rezultatų: norėčiau pabrėžti ne kiekybinius rezultatus – kiek Kaizen ar PDCA Kaizen įgyvendinome per metus – o kokybinį rezultatą: atlikto tyrimo rezultatais, bendrovės darbuotojų įsitraukimas siekė 64 proc., o įgalinimas – 84 proc. Būtent Lean čia suvaidino bene esminį vaidmenį – suteikė darbuotojams daugiau galimybių veikti bei jaustis galinčiais realizuoti idėjas, inicijuoti pokyčius.
Taigi praėję metai pakylėjo į aukštumas, svarbu, kad įkvėpimas ir entuziazmas neišblėstų, o suteiktų energijos ir toliau siekti pačių geriausių rezultatų.
Daivis Virbickas
Gerbiamieji,
Didžiuojuosi pristatydamas EPSO-G įmonių grupei priklausančio elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB veiklos ataskaitą
Ji rodo – 2018 m. dirbome patikimai, paslaugų suteikėme daugiau, o įgyvendindami šalies energetikos ateičiai svarbius projektus esame pažengę toliau, nei kada nors iki šiol.
Aktyviai dirbdami, kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos partneriais, esame pakviesti tapti kontinentinės Europos energetikos sistemos dalimi. Svarbiausias dalykas šiame kelyje buvo birželio 28 d. pasirašytas Europos Komisijos, trijų Baltijos šalių ir Lenkijos politinis susitarimas. Kiekvienas kitas mūsų žingsnis atitiko šio susitarimo turinį - turime patvirtintą sinchronizacijos scenarijų ir konkretų veiksmų planą, ką turime padaryti, kad perimtume šalies energetikos sistemos valdymą į savo rankas iki 2025 metų.
Jau sutarėme su Lenkijos partneriais pradėti naujo Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo parengiamojo etapo darbus.
Tuo pat metu atnaujiname ir rekonstruojame šalies energetikos tinklus. Pradėjome įgyvendinti elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijos projektą. Jis reikalingas užtikrinti patikimą elektros tiekimą Vilniaus miesto gyventojams ir verslui.
Ruošdamiesi sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema optimizuojame Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklą. Rekonstruosime dvi transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje. Šuntinį reaktorių iš Ignalinos pastotės perkelsime į skirstyklą Elektrėnuose. Demontuosime galingiausią aukštos įtampos oro liniją, jungiančią Ignalinos AE pastotę su Baltarusija.
Tuo pat metu užtikrinome itin aukštą energijos tiekimo patikimumą – 2018 metais dėl aukštos įtampos elektros tinklo sutrikimų, už kuriuos atsakingas operatorius, vartotojams nebuvo pateikta 0,95 MWh elektros energijos. Tai beveik dvigubai mažiau, palyginti su 1,68 MWh 2017 metais.
Patikimai veikė ir asinchroninės jungtys. Eliminavus anksčiau nei planuota užbaigto remonto laikotarpį, jungtis su Švedija buvo rinkos dalyviams buvo prieinama net 97 proc. laiko. Jungtis su Lenkija "LitPol Link" taip pat veikė beveik be trikdžių.
Augant Lietuvos ekonomikai, elektros energijos, o tuo pačiu ir perdavimo paslaugų paklausa, viršijo bendrą šalies ūkio plėtros tempą. Dėl išaugusio balansavimo ir sisteminių paslaugų poreikio, pajamų uždirbome 19 procentų daugiau, nežiūrint to, kad nuo metų pradžios perdavimo paslaugas gyventojams ir verslui teikėme pigiau.
Visa tai pasiekta dėl LITGRID AB darbuotojų atsakomybės ir profesionalumo dėka vadovaujantis EPSO-G grupę vienijančiomis vertybėmis – profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.
Žvelgdamas į ateitį, prasidėjusius 2019-uosius metus vadinčiau parengiamaisiais Lietuvos ir Lenkijos jūrinės aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungties statyboms metais. Turime atlikti reikiamas studijas ir pateikti paraišką Europos Komisijai dėl šios jungties statybos finansavimo. Tam reikės kiekvieno darbuotojo dėmesio ir pastangų dirbti efektyviai, pažangiai, atsakingai ir skaidriai.
Esu tikras, kad, baigiantis 2019-iesiems metams, ir vėl galėsime didžiuotis veiklos rezultatais - toliau sėkmingai įgyvendinamais strateginiais projektais ir pasiektais darbuotojų tikslais.
Pagarbiai,
Rimvydas Štilinis, Valdybos pirmininkas
Konsoliduotasis pranešimas parengtas už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.
| Pavadinimas Teisinė forma Įregistravimo data ir vieta |
LITGRID AB (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė) Akcinė bendrovė 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
|---|---|
| Įmonės kodas | 302564383 |
| Buveinės adresas | A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius |
| Telefonas | +370 707 02171 |
| Faksas | +370 5 272 3986 |
| El. paštas | [email protected]; www.litgrid.eu |
"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. "Litgrid" yra įgyvendinusi strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus, ruošiasi pradėti naujos "Harmony Link" jungties projektą bei LitPol Link jungties išplėtimą. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.
"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pagrindiniu subjektu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.
"Litgrid" – EPSO-G grupės įmonė
EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB "EPSO-G" akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB "EPSO-G" priklauso 97,5 proc. perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" AB akcijų.
2018 m. gruodžio 31 d. "EPSO-G" grupę sudarė valdymo bendrovė UAB "EPSO-G", trys tiesiogiai kontroliuojamos grupės įmonės "Litgrid" AB, AB "Amber Grid" ir "Baltpool" UAB; "Litgrid" AB kontroliuojama UAB "TETAS" ir AB "Amber Grid" kontroliuojama GET Baltic. "Litgrid" valdybos sprendimu, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. UAB "Litgrid Power Link Service" veikla buvo sustabdyta, darbuotojai perkelti dirbti į "Litgrid" AB vykdyti elektros jungčių "LitPol Link" ir "NordBalt" eksploatacijos darbus.
"Litgrid" AB grupei priklauso šios bendrovės:
| Pavadinimas | UAB "Tetas" | UAB "Litgrid Power Link Service" | |
|---|---|---|---|
| Teisinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė | Uždaroji akcinė bendrovė | |
| Įregistravimo data ir vieta | 2005 12 08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
|
| Įmonės įsisteigimo šalis | Lietuvos Respublika | Lietuvos Respublika | |
| Įmonės kodas | 300513148 | 303249180 | |
| Buveinės adresas | Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys |
A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius |
|
| Telefonas | +370 640 38334 | +370 707 020947 | |
| Veiklos pobūdis | Transformatorinių pastočių ir skirstomųjų punktų, oro linijų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos. |
Vienintelio akcininko sprendimu įmonės veikla sustabdyta nuo 2018 08 01, nuo šios datos "Litgrid" elektros sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos sistemomis valdymą ir eksploatavimą organizuoja pati. |
|
| Įmonės veiklos šalis | Lietuva | Lietuva | |
| "Litgrid" valdoma akcijų dalis |
100 proc. | 100 proc. |
"Litgrid" grupė 2018 m. gruodžio 31 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:
| Pavadinimas | "LitPol Link" Sp.z.o.o UAB "Duomenų logistikos centras" |
"Nord Pool Holding" AS (nuo 2018 04 19 reorganizavus Nord Pool AS ) |
|||
|---|---|---|---|---|---|
| Įmonės įsisteigimo šalis |
Lenkijos Respublika | Lietuvos Respublika | Norvegijos karalystė | ||
| Buveinės adresas | Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkija |
Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius |
PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija |
||
| Įmonės šalis |
veiklos | Lietuva ir Lenkija | Lietuva | Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Vokietija, Olandija |
|
| "Litgrid" valdoma dalis |
akcijų | 50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys |
2018 m. gruodžio 20 d. "Litgrid" valdyba pavirtino bendrovės strategiją 2019-2028 metams.
Nuolatiniai pokyčiai elektros sistemoje skatina organizaciją tobulėti, efektyvinti savo veiklą ir prisiimti greitai ir smarkiai besikeičiančioje šiuolaikinėje aplinkoje vyraujančius iššūkius. Bendrovė siekia būti modernia ir pažangia įmone, kurios ilgalaikės plėtros vizija - tapti pažangiausiu elektros perdavimo sistemos operatoriumi Europoje.
Savo įsipareigojimus Bendrovė įtvirtina misijoje – užtikrinti patikimą kokybiškos elektros perdavimą Europos rinkoje, kuriant vertę visuomenei. Vadovaudamasi šiuo tikslu, "Litgrid" AB intensyviai tęsia elektros rinkos plėtros darbus, gilindama integraciją į bendrą Europos rinką ir taikydama europietiškus standartus. Esamos taisyklės tobulinamos, siekiama atverti naujas rinkos galimybes ir paslaugas jos dalyviams, suteikti naujų galių vartotojams, kad būtų užtikrintos lygiavertės sąlygos ir užbaigta visapusė Lietuvos elektros rinkos integracija į bendrą Europos elektros rinką.
Misiją ir viziją Bendrovė įgyvendina per savo prioritetus, tai:
"Litgrid" strateginiai tikslai ir prioritetai 2019-2028 metams yra:
Bendrovėje laikomasi šių vertybių:
Vertybės atsispindi elgsenoje:
Profesionalumas – aš atlieku darbą geriau, nei iš manęs tikimasi; aš sakau, ką darau, ir darau tai, ką sakau; aš tęsiu duotus pažadus.
Bendradarbiavimas – aš bendrauju aiškiai ir suprantamai; aš parodau savo poziciją ir gerbiu kitus; aš padedu kitiems pasiekti rezultatą.
Pažanga – aš imuosi iniciatyvos ir mokausi iš klaidų; aš ieškau naujų idėjų ir jas įgyvendinu; aš nuolat stiprinu gebėjimus ir jais dalinuosi.
Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas – Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.
Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra tinkamai išplėtotas ir patikimai tenkina vartotojų elektros poreikius. Nuo 2015 m. pabaigos Lietuvos elektros sistema asinchroniškai veikiančiomis jungtimis sujungta su Švedija ir Lenkija ("LitPol Link" jungtis yra dvigrandė) ir 12 sinchroninių jungčių sujungta su Latvijos bei rytinių kaimyninių valstybių elektros sistemomis. Elektros jungtys su Švedija "NordBalt" ir Lenkija "LitPol Link" sujungė Lietuvos elektros energetikos sistemą su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. "Litgrid" valdomas ir prižiūrimas elektros perdavimo tinklas sudaro galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, užtikrina priėjimą prie įvairiais energijos ištekliais turtingų elektros rinkų. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrina naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.
"Litgrid" siekia sudaryti sąlygas konkurencijai tarp elektros energijos gamintojų, importuotojų, eksportuotojų ir nepriklausomų elektros tiekėjų; užtikrinti rinkos skaidrumą ir nediskriminacines sąlygas visiems rinkos dalyviams, tarpsisteminių jungčių pralaidumų maksimalų išnaudojimą elektros energijos prekybai. Taip pat siekiama sudaryti galimybes prekiauti tarp šalių sisteminėmis paslaugomis ir taip optimizuoti šių paslaugų kaštus, todėl derinamos sąlygos ir bendri prekybos principai.
Lietuvos elektros rinka nuo 2014 m. yra bendros Europos kitos paros elektros rinkos dalis.
Vieni pirmųjų Europoje, "Litgrid" drauge su dar 14 šalių perdavimo sistemos operatorių ir nominuotų biržos operatorių birželio 12 d. pristatė sėkmingai veikiančią Europos einamosios paros prekybos platformą XBID. XBID užtikrina rinkos dalyviams priemones prekiauti elektros energija nuo šiaurės šalių iki Pirėnų pusiasalio ir suteikia daugiau galimybių išlaikyti savo prekybos ir vartojimo/gamybos balansą. Europos einamosios paros rinkų sujungimas yra esminis žingsnis siekiant užbaigti Europos vidinės energijos rinkos sukūrimą.
Einamosios paros elektros prekyba per LitPol Link elektros jungtį yra įtraukta į XBID antrosios bangos grafiką. Antroji banga planuojama 2019 m. viduryje.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. veikia bendra Baltijos balansavimo rinka.
LITGRID AB yra atsakingas už Europos Sąjungos reglamentų, Europos lygiu suvienodinančių sistemos valdymo, elektros energijos rinkos veikimo bei prijungimo reikalavimus - Tinklo kodeksų - įgyvendinimą Lietuvoje. Vadovaudamasis patvirtintų Tinklo kodeksų nuostatomis, LITGRID AB, kartu su kitais perdavimo tinklo operatoriais rengia konkrečius Tinklo kodeksų įgyvendinamuosius dokumentus: metodikas, pasiūlymus, taisykles ir planus.
2018 metai LITGRID AB Tinklo kodeksų įgyvendinimo prasme buvo labai reikšmingi. Iš svarbiausių įgyvendinimo veiksmų paminėtina tai, kad pagal Europos Komisijos reglamentą 2015/1222, nustatantį Pralaidumų paskirstymo ir apkrovų valdymo gaires Nacionalinis reguliuotas (VKEKK) patvirtino šias metodikas:
Pakaitinių procedūrų nustatymo metodika (angl. Fallback procedure methodology).
Baltijos regiono pralaidumų nustatymo metodika (angl. Capacity calculation methodology within the Baltic Capacity Calculation Region).
Baltijos šalių pralaidumų su trečiomis šalimis nustatymo metodika (angl. Methodology on Cross-Zonal Capacity Calculation, Provision and Allocation with the 3rd Countries) (įsigaliojo nuo 2019 m. vasario 1 d.).
Taip pat LITGRID AB parengė Koordinuoto apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos metodiką (angl. Common methodology for coordinated redispatching and countertrading), kurią nacionalinė reguliavimo institucija priėmė.
VKEKK patvirtino pasiūlymą dėl tarpzoninio rizikos draudimo galimybių siūlymo, kurį LITGRID AB, kartu su kaimyninių valstybių perdavimo sistemos operatoriais, parengė vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, nuostatomis.
LITGRID AB per 2018 m. pateikė visų 3 Prijungimo tinklo kodeksų parametrus nacionaliniam reguliuotojui tvirtinti, iš kurių vieni – gamintojų prijungimo – buvo patvirtinti 2018 m. spalio mėn. 2018 m. rugsėjo mėn. Nacionalinio reguliuotojo patvirtinimui buvo pateiktos 2 svarbios metodikos pagal Sistemos valdymo gaires - Tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo metodikos (angl. Methodology for coordinating operational security analysis) pasiūlymas ir Turto svarbos atjungimo koordinavimui vertinimo metodikos (angl. Methodology for assessing the relevance of assets for outage coordination) pasiūlymas.
Įgyvendinant 2017 m. lapkričio 24 d. Komisijos Reglamentą (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai, nacionalinei reguliavimo institucijai LITGRID AB pateikė informaciją apie sistemos apsaugos plano (angl. System defence plan) ir veikimo atkūrimo plano (angl. Restoration plan) parengimą Bendrovėje. Taip pat buvo parengti ir tvirtinimui pateikti itin svarbūs Rinkos veiklos nutraukimo ir atkūrimo (angl. Rules for suspension and restoration of market activities) bei Atsiskaitymo, kai rinkos veikla sustabdyta, taisyklių (angl. Rules for imbalance settlement of balancing energy in case of suspension ofmarket activities) pasiūlymai.
"Litgrid" įgyvendinamų projektų žinomumas ir palaikymas tarptautiniu mastu užtikrinamas dalyvaujant tarptautinėse asociacijose. Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. priklausė šioms organizacijoms ir asociacijoms:
ENTSO-E (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity) vienija 42 elektros perdavimo sistemos operatorių iš 35 šalių, pagrindinės jos funkcijos – spręsti Europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP) ir tinklų kodeksus. "Litgrid" atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Veikla ENTSO-E siekiama atstovauti nacionalinius ir "Litgrid" interesus priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais.
2018 m. birželio mėnesio gale "Litgrid" tapo kilmės garantijas išduodančių įstaigų bendradarbiavimo asociacijos nare (angl. Association of Issuing Bodies, AIB). Šiuo susitarimu Lietuvai suteikiamas kilmės garantijų importavimo iš kitų AIB šalių narių, naudojantis AIB centrine elektronine kilmės garantijų sistema (AIB HUB), statusas.
2018 metų birželio mėnesį bendrovėje užbaigtas Turto valdymo informacinės sistemos (TVIS) diegimas. Nuo liepos mėnesio vidurio bendrovė dirba tik su TVIS, atsisakydama kitų anksčiau naudotų programų. TVIS sistemos diegimo pagrindinis tikslas patobulinti ir standartizuoti turto valdymo procesus, apimant visos įmonės technologinį turtą. Pasinaudojant TVIS kaupiami skaitmenizuoti eksploataciniai duomenys, sistemoje įrenginiai vertinami pagal būklę, atitinkamai reguliuojamos su turto valdymu susijusios rizikos. Turtui aprašyti pasitelkiamas plačiai naudojamas hierarchinis duomenų modelis, kuris leidžia efektyviau ir tiksliau apskaityti turtą, valdyti aktualią techninę turto informaciją.
Efektyvūs ITT sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžios ir nepertraukiamos veiklos užtikrinimui - tai neatsiejama elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo dalis. "Litgrid" ITT centre sutelktos elektros energetikos sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios užtikrina "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumą, saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą. Svarbių veiklai informacinių sistemų veikimui užtikrinti "Litgrid" įdiegti pažangūs IT veiklos atstatymo sprendimai. Rengiantis susijungimui su Europos kontinentiniais tinklais ir sinchronizacijai atnaujinta elektros perdavimo tinklo valdymo sistema sėkmingai panaudojant pažangias virtualizacijos technologijas.
Bendrovė 2017 m. priėmė sprendimą kasdienei veiklai tobulinti taikyti Lean praktiką, taip siekdama pagerinti problemų sprendimų greitį bei kokybę, komunikaciją, darbuotojų įsitraukimą, bendradarbiavimą, sukuriant vertę visuomenei.
Lean veikla buvo pradėta įtraukiant visus įmonės darbuotojus, didelis dėmesys buvo skiriamas darbuotojų ugdymui, nes metodikos taikymui reikia specifinių žinių bei išmanymo. Darbuotojai turi mokėti moderuoti susirinkimus, tinkamai atpažinti bei registruoti problemas, jas spręsti bei suprasti atliekamų veiksmų naudą bendrovei, veiklai, procesams.
2018 m. visoje organizacijoje buvo įgyvendinti tiek maži patobulinimai, tiek didesni projektai, kurie leido optimizuoti procesus ir paslaugas teikti greičiau, paprasčiau, kokybiškiau. Viso įgyvendinti 592 mini Kaizen'ai.
Kartu su Lean praktikomis ženkliai išaugo darbuotojų įsitraukimas ir įgalinimas.
Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. priimtu įstatymu iškeltas strateginis uždavinys - perorientuoti šalies elektros energetikos sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Visavertis Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, užtikrinant sistemos valdymo savarankiškumą yra vienas svarbiausių "Litgrid" tikslų. Jo įgyvendinimui itin svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas bei koordinavimas.
2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją.
2018 m. rugsėjo 14 d. BEMIP aukšto lygio grupė, atsižvelgdama į dinaminio ir dažnio stabilumo studijų rezultatus priėmė sprendimą dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją scenarijaus. Šio sprendimo pagrindu Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai rugsėjo 21 d. kreipėsi į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociaciją ENTSO-E dėl techninių prisijungimo sąlygų išdavimo, kurias įgyvendinus Baltijos šalys galėtų sinchronizuoti savo tinklus su Vakarų Europa iki 2025 m.
Projekto vertė, priklausomai nuo scenarijaus, gali svyruoti nuo 435 iki 1 071 mln. Eur Baltijos šalims. Šis projektas yra įtrauktas į Europos Komisijos trečiąjį Bendrojo intereso projektų sąrašą.
Atitinkamai, atsižvelgiant į aukščiau minėtų studijų rezultatus, "Litgrid" rugsėjo mėnesį inicijavo nuolatinės srovės kabelinio intarpo su Lenkija integracijai būtinus vidaus perdavimo tinklų plėtros projektus.
2018 m. buvo vykdomi perdavimo tinklo parengimo sinchronizacijai darbai - dviejų svarbių elektros perdavimo mazgų Vilniuje ir Šiaurės rytų Lietuvoje rekonstrukcija:
2018 m. rugsėjo 19 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai pateikė paraišką Kontinentinės Europos operatoriams dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją.
2018 m gruodžio 21 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai susitarė dėl naujos jūrinės jungties projekto įgyvendinimo. "Litgrid" ir "PSE" vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja pradėti naujo Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo projekto parengiamojo etapo darbus. Naująją jūrinę jungtį Lietuvos ir Lenkijos atstovai nusprendė pavadinti "Harmony Link" vardu.
Parengiamajame projekto etape bus atlikti veiksmai, kuriais remiantis bus priimti sprendimai dėl investavimo, paskelbta viešųjų pirkimų procedūra kabelio tiesimo darbams nupirkti bei atlikti kiti paruošiamieji darbai. Sprendimas dėl investavimo turėtų būti priimtas 2020 m.
Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (330 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.
Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.
Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.
Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.
Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.
"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:
2014 m. vasario 24 d. įsteigta "Litgrid" dukterinė įmonė UAB Tinklo priežiūros centras (nuo 2016 m. balandžio 29 d. pavadinimas – UAB "Litgrid Power Link Service"), kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras HVDC (angl. High Voltage Direct Current, arba aukštos įtampos nuolatinės srovės) jungčių valdymui ir eksploatacijai.
Nuo 2016 m. pradžios "Litgrid Power Link Service" visiškai perėmė "LitPol Link", o 2016 m. birželio mėnesį ir "NordBalt" jungties eksploataciją. Nuo 2018 08 01 "Litgrid" valdybos sprendimu UAB "Litgrid Power Link Service" veikla buvo sustabdyta, visi darbuotojai sklandžiai perėjo dirbti į "Litgrid" AB. Minėtų jungčių eksploatacijos darbus nuo 2018 08 01 "Litgrid" AB, organizuoja pati.
"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.
Perdavimo tinklo naudotojai:
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
| PSO veiklos rodikliai | 2018 | 2017 | 2016 |
|---|---|---|---|
| Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh | 10 491 | 9 992 | 9 729 |
| Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) |
2,94 | 2,91 | 2,91 |
| ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh ** |
0,95 | 1,68 | 1,03 |
| AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. ** | 0,04 | 0,06 | 0,04 |
** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.
Per 2018 m. "Litgrid" aukštosios įtampos perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 10 491 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, 5 proc. daugiau nei buvo perduota per 2017 m. "Energijos skirstymo operatoriaus" vartotojams buvo perduota 9 413 mln. kWh arba 4,7 proc. daugiau negu 2017 m., kitiems vartotojams - 1 077 mln. kWh arba 7,3 proc. daugiau.
Dėl didėjančios energijos perdavimo paslaugų paklausos ir efektyvios Bendrovės veiklos nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovės paslaugos Lietuvos vartotojams teikiamos pigiau - vidutinis elektros energijos perdavimo tarifas mažėjo 7,9 proc. (iki 0,619 ct už kilovatvalandę), lyginant su 2017 m. tarifu.
Vidutinė "NordPool" biržos kaina 2018 m. Lietuvoje buvo 50,00 EUR/MWh – 42 proc. didesnė nei 2017 m. Pagrindinę įtaką kainai darė sausi orai, sukėlę vandens trūkumą hidroelektrinėse, gaisrai, padidėjus taršos leidimų kaina bei išaugęs vartotojų poreikis.
Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos perdavimą šalies gyventojams ir verslui, patikimam sistemos veikimui būtini trijų rūšių aktyviosios galios rezervai – pirminis, antrinis ir tretinis.
Pirminį aktyviosios galios rezervą užtikrina sinchroninėje elektros sistemoje (šiuo metu IPS/UPS) tuo metu veikiančios elektrinės (pirminis aktyviosios galios rezervas turi būti aktyvuotas per 30 sekundžių).
Po 2018 metų gale įvykusio galios rezervų aukciono, paaiškėjo, kad Lietuvoje antrinio rezervo paslaugą 2019 m. teiks Kruonio HAE (antrinis aktyviosios galios rezervas turi būti aktyvuotas per 15 minučių ir palaikomas 12 valandų laikotarpiui), kaip ir teikė 2018 metais. 2019 m. reikalingas antrinio aktyviosios galios rezervo kiekis nustatytas 400 MW.
2018 metais "Litgrid" sėkmingai įvykdė tretinio elektros galios rezervo aukcioną 2019 metams ir pasirašė sutartis su rezervo tiekėjais. Tretinis elektros galios rezervas būtinas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą Lietuvos gyventojams ir verslui, jis turi būti aktyvuojamas per 12 valandų. 2019 metais tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono laimėtojai: AB "Lietuvos energijos gamyba", AB "Orlen Lietuva", UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB "Panevėžio energija". 2019 m. reikalingas tretinio aktyviosios galios rezervo kiekis nustatytas 520 MW.
Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką.
"LitPol Link" – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2018 metų dvylika mėnesių "LitPol Link" jungties prieinamumas rinkai buvo 98,09 proc. laiko.
Elektros jungtis "NordBalt" - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2018 metais "NordBalt" jungties prieinamumas rinkai buvo 97,4 proc. laiko (neįtraukiant garantinio remonto laikotarpio). Siekiant užtikrinti geresnį "NordBalt" jungties prieinamumą rinkai 2018 m. rugpjūčio 16 d. – spalio 12 d. buvo keičiamos kabelių jungiamosios movos. Viso pakeista 120 jungčių – 22 Lietuvos pusėje, 98 jungtys Švedijos pusėje. Garantinis remontas truko dviem savaitėm trumpiau, nei planuota, garantinio remonto darbus atliko Danijos įmonė NKT.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. 2018 m. perdavimo tinklo patikimumo rodikliai pateikti aukščiau esančioje lentelėje bei Bendrovės puslapyje www.litgrid.eu.
2018 m. sausio 3 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) paskelbė Šiaurės ir Baltijos regiono (Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) elektros tinklų sutrikimų ataskaitą už 2016 metus. "Litgrid" elektros perdavimo tinklas pagal tinklo patikimumo rodiklį - ENS ( angl. energy not supplied) – tarp geriausių regione.
Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stipriai išplėtotas ir patikimai tenkina vartotojų elektros poreikius. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrina naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.
Lietuvoje "Litgrid" prižiūri 6946 kilometrus aukštosios įtampos (400-330-110 kV) linijų bei 236 transformatorių pastotes ir skirstyklas.
2018 m. vasario 8 d. "Litgrid" pradėjo įgyvendinti Vilniaus ir Alytaus transformatorių galių didinimo projektą. Jo tikslas – užtikrinti patikimą elektros tiekimą Vilniaus mieste ir rytų Lietuvoje.
2018 m. buvo užbaigti šie PSO projektai: dvigrandės 330 kV elektros perdavimo oro linijos Kruonio HAE-Alytus statyba (2x58,25 km), viengrandės 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga-Benaičių VE TP statyba (30 km), rekonstruota 330 kV OL Jurbarkas – Bitėnai pakeičiant atramas su atotampomis į metalines (43,91 km); rekonstruotos šių pastočių 110 kV skirstyklos: 110/10 kV Kauno HE, VE-2, 110/35/10 kV Pagėgių TP, 110/35/10 kV Rietavo TP (įskaitant ir žaibosaugos troso su šviesolaidiniu kabeliu įrengimą 110 kV OL ruože Rietavas-Endriejavas-Klaipėda (apie 37,63 km)) ir 110/10 kV Juodupės TP.
Per 2018 m. buvo užbaigti ir tokie elektros tinklo naudotojų inicijuoti projektai: 330 kV KHAE – Sovietskas ir 110 kV OL Kapsai – K. Rūda, taip pat 110 kV Kauno HE – K. Rūda rekonstravimas Valstybinės kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos užsakymu dėl magistralinio kelio Nr. A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai rekonstravimo.
"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos ilgalaikius plėtros planus perdavimo tinklo darbo patikimumo užtikrinimui ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir apskaitos technologijas. Objektų statybos ir rekonstravimo planai sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami. Dešimtmečio planai yra viešai skelbiami ir publikuojami puslapyje www.litgrid.eu.
2018 m. sausio 18 d., ruošiantis elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, elektros ir dujų skirstymo bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) ir elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" pasirašė sutartį dėl bendro projekto įgyvendinimo, kuris užtikrins patikimą elektros tiekimą rytų Lietuvos gyventojams ir verslui. Šis sprendimas leis sutaupyti daugiau nei 19 mln. eurų.
2017 m. 4 ketvirtį Baltijos šalių PSO, kartu su Lenkijos PSO bei ENTSO-E inicijavo Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dinaminio stabilumo studiją. Studijos tikslas – įvertinti Baltijos šalių sistemos dinaminį stabilumą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją bei tikėtinus papildomus investicinius kaštus dinaminiam stabilumui užtikrinti. Studiją atliko Gdansko energetinių tyrimų institutas (angl. Institute of Power Engineering Research), rengimo trukmė 2018 m. sausio-birželio mėn.
2017 m. 4 ketvirtį Baltijos šalių PSO, kartu su ENTSO-E inicijavo Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio stabilumo studiją. Studijos tikslas – įvertinti tikėtinus papildomus investicinius, operacinius bei socio-ekonominius kaštus susijusius su Baltijos šalių EES dažnio stabilumo užtikrinimu sinchroninio ryšio praradimo bei darbo salos režimu atvejais analizuojamiems sinchronizacijos scenarijams. Studiją atliko ENTSO-E kartu su subrangovu – Vokietijos įmone Consentec. Studijos rengimo trukmė 2018 m. sausio-gegužės mėn.
Pastarųjų dviejų studijų rezultatai turėjo reikšmingos įtakos priimant politinius sprendimus dėl sinchronizacijos su kontinentine Europa. 2018 metų birželio 28 d. politinės Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją gaires pasirašė aukščiausio lygio Europos Komisijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai.
Papildomai 2018 birželio pabaigoje buvo inicijuota dažnio stabilumo priemonių įgyvendinimo optimizavimo studija, kurios rezultatų pagrindu rugsėjo 14 d. BEMIP aukšto lygio grupė priėmė sprendimą dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus. Studiją atliko Gdansko energetinių tyrimų institutas (Institute of Power Engineering Research Institute), rengimo trukmė 2018 m. liepos-rugpjūčio mėn.
2018 m. rugsėjo 21 d. Baltijos šalių PSO kartu su Lenkijos PSO pateikė paraišką ENTSO-E kontinentinės Europos PSO regioninei grupei dėl sinchroninio Baltijos šalių sistemų prijungimo prie kontinentinės Europos tinklų. ENTSO-E kontinentinės Europos operatorių regioninė grupė, išnagrinėjusi paraišką, įkūrė Baltijos projekto grupę, kuri iki 2019 m. balandžio mėn. planuoja išduoti sinchronizacijai būtinųjų priemonių katalogą.
2018 m. balandžio 18 d. neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje (Bulgarija), pasirašyta sinchronizacijos projektui svarbios Dinaminio stabilumo studijos finansavimo sutartis. Sutartį pasirašė Europos Komisijos INEA (Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga) agentūra ir Baltijos valstybių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių atstovai. Dinaminio stabilumo studiją Baltijos valstybių ("Litgrid", AST ir "Elering") ir Lenkijos (PSE) perdavimo tinklų operatorių užsakymu atliko Gdansko universiteto mokslininkai. Studija apima tarpsisteminių svyravimų bei pereinamųjų procesų stabilumo analizes tiriamiems sinchronizacijos su KET scenarijams. Studija baigta – 2018 m. birželio mėn. Studijos kaina – 250 tūkst. eurų. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondas (CEF – Connecting Europe Facility) dinaminio stabilumo studijai skyrė 125 tūkst. eurų.
Metų pradžioje "Litgrid" AB pradėjo studiją, kurios tikslas - nustatyti priemones, kurios užtikrintų "Litgrid" vizijos tapti pažangiausiu PSO Europoje, įgyvendinimą. Birželio 5 d. Bendrovė pasirašė sutartis su konsorciumu ENERGIANALYSE (DK), Ecofys (DE) ir KPMG (DK), Lietuvoje atstovaujamu Glimstedt advokatų kontoros. Partneriai įsipareigojo apžvelgti Europos elektros energijos sektoriaus plėtros kryptis ir tendencijas (technines elektros energetikos sektoriaus inovacijas, naujus valdymo ir vadybinius metodus), atlikti skirtingų Europos perdavimo sistemų operatorių plėtros strategijų analizes ir vertinimus bei nustatyti konkrečias inovatyvias priemones, kurios galėtų būti pritaikytos "Litgrid", siekiant įgyvendinti Bendrovės strateginę viziją. Įvertinus pasiūlymų įgyvendinimo galimybes, tinkamas priemones Bendrovė įsitraukė į savo Strategiją ir Veiklos planą 2019 metams.
"Litgrid" AB kartu su AB "Energijos skirstymo operatorius" atliko Reguliavimo apkrova paslaugų techninių galimybių studiją, kurios metu buvo įvertintas elektros poreikio valdymo paslaugų techninis potencialas Lietuvoje ir nustatyti techniniai reikalavimai tokių paslaugų teikėjams. Šios studijos rezultatai bus naudojami kuriant lanksčių paslaugų rinką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. 2019 m. bus tęsiami Baltijos šalių lanksčių paslaugų rinkos dizaino koncepcijos kūrimo darbai.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai rodikliai
| 2018 m. sausio-gruodžio mėn. |
2017 m. sausio-gruodžio mėn. |
2016 m. sausio-gruodžio mėn. |
||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | |
| Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų) | ||||||
| Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos |
169 758 | 169 758 | 143 292 | 143 292 | 143 215 | 143 215 |
| Kitos veiklos pajamos | 20 883 | 2 191 | 16 896 | 1 065 | 23 840 | 8 114 |
| EBITDA* | 32 335 | 31 992 | 40 525 | 42 829 | 49 302 | 48 094 |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | (46 200) | (44 932) | 11 794 | 10 245 | 19 794 | 18 883 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | (39 361) | (38 090) | 9 585 | 7 724 | 17 857 | 16 828 |
| Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 25 872 | 24 306 | 43 416 | 45 128 | 23 243 | 22 483 |
| Santykiniai rodikliai | ||||||
| EBITDA marža (proc.) | 17,0 | 18,6 | 25,3 | 29,7 | 29,5 | 31,8 |
| Veiklos pelno marža (proc.) | -23,6 | -25,5 | 8,1 | 7,9 | 12,7 | 13,3 |
| Nuosavo kapitalo grąža (proc.) | -17,8 | -17,2 | 3,8 | 3,1 | 7,2 | 6,7 |
| Turto grąža (proc.) | -9,8 | -9,6 | 2,1 | 1,7 | 3,5 | 3,5 |
| Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.) | 53,2 | 54,3 | 56,1 | 57,1 | 55,1 | 56,2 |
| Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.) |
62,4 | 61,7 | 61,8 | 60,8 | 65,0 | 64,2 |
| Likvidumo rodiklis | 0,51 | 0,45 | 0,78 | 0,75 | 0,79 | 0,74 |
*EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos;
** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.
Per 2018 m. "Litgrid" aukštosios įtampos perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 10 491 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, 5 proc. daugiau nei buvo perduota per 2017 m. "Energijos skirstymo operatoriaus" vartotojams buvo perduota 9 413 mln. kWh arba 4,7 proc. daugiau negu 2017 m., kitiems vartotojams 1 077 mln. kWh arba 7,3 proc. daugiau.
2018 m. "Litgrid" grupės pajamos buvo 190,6 mln. eurų ir, palyginus su 2017 m., išaugo 19 proc.
Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2017 m., sumažėjo 2,6 proc. iki 66,5 mln. eurų ir sudarė 35 proc. visų Grupės pajamų. Faktinė elektros energijos perdavimo vidutinė kaina buvo 7,2 proc. mažesnė nei 2017 m., tačiau pajamų mažėjimą kompensavo išaugęs perduotos elektros energijos kiekis.
Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos padidėjo 49 proc. iki 26,4 mln. eurų. Šių pajamų augimą lėmė išaugęs parduotos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekis dėl didesnio tarpsisteminio balansavimo energijos poreikio ir elektros jungčių su Švedija ir Lenkija paskirstytojo pralaidumo (t. y. suprekiauto elektros kiekio biržoje) užtikrinimo poreikio.
Pajamos už sistemines paslaugas augo 39 proc. iki 50,1 mln. eurų. Augimo priežastys – nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta 35 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, 4 proc. augusios sisteminių paslaugų apimtys bei tinklo naudotojų viršyta deklaruota (pareikšta sutartyse) galia, už kurią mokama dviguba sisteminių paslaugų kaina.
Lietuvos-Lenkijos, Lietuvos-Švedijos ir Lietuvos-Latvijos jungčių perkrovų įplaukos 2018 m., palyginus su 2017 m., padidėjo 27 proc. iki 12,9 mln. eurų. Perkrovų įplaukos atsiranda dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Latvijos elektros biržose. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 "Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003" nustato, kad perkrovų pajamos (įplaukos) gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a ir (arba) b punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinko tarifų nustatymo metodiką. Vadovaudamasi Reglamentu "Litgrid" per 2018 m. pajamomis pripažino 0,8 mln. eurų, t. y. dalį gautų perkrovų įplaukų, panaudotų paskirstytojo jungčių pralaidumo užtikrinimui, bei 330 kV oro linijos Kruonio HAE-Alytus statybos finansavimui panaudojo 2,1 mln. eurų gautų perkrovų įplaukų ir 330 kV Bitėnų skirstyklos išplėtimo ir 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai-Bitėnai statybos finansavimui panaudojo 0,8 mln. eurų gautų perkrovų įplaukų. Likusios įplaukos apskaitytos finansinės padėties ataskaitos būsimų laikotarpių pajamų eilutėje.
Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro: mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tranzito kompensavimo pajamos iš ITC fondo (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, (angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 3,8 mln. eurų; VIAP pajamos – 7,4 mln. eurų; reaktyviosios energijos – 1,4 mln. eurų, naujų gamintojų/vartotojų prijungimo ir įrenginių pakeitimo – 4,3 mln. eurų. Remonto darbų, investicinių projektų ir kitas pajamas didžiąja dalimi sudaro pajamos už dukterinės įmonės "Tetas" teikiamas paslaugas.
Grupės sąnaudos, neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo, 2018 m. buvo 184,7 mln. eurų, 25 proc. didesnės lyginant su 2017 m.
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 119 mln. eurų arba 64 proc., lyginant su 2017 m. jos padidėjo 49 proc. Balansavimo (reguliavimo) elektros sąnaudos padidėjo 105 proc. iki 26 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 48 proc. iki 59,8 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos padidėjo 44 proc. iki 22,6 mln. eurų. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 2,5 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 7,3 mln. eurų, paskirstyto jungčių su Švedija ir Lenkija pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 0,8 mln. eurų.
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, lyginant su 2017 m., sumažėjo 2 proc. iki 25,9 mln. eurų. Kitos sąnaudos, neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo, lyginant su 2017 m., sumažėjo 2 proc. iki 39,8 mln. eurų.
2018 m. pabaigoje atlikto Bendrovės ilgalaikio materialaus turto vertės perkainojimo sąnaudos – 51 mln. eurų.
2018 m. EBITDA buvo 32,3 mln. eurų. Lyginant su 2017 m. EBITDA sumažėjo 8,2 mln. eurų arba 20 proc., EBITDA marža sumažėjo iki 17 proc. (2017 m. buvo 25,3 proc.). 2018 m. Grupės grynasis pelnas, neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo, buvo 4 mln. eurų (2017 m. – 9,6 mln. eurų), įskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimą - Grupės grynasis nuostolis siekė 39,4 mln. eurų.
Pagrindinės Grupės EBITDA sumažėjimo priežastys:
Grupės EBITDA didino 2018 m. naujų gamintojų prijungimo/elektros įrenginių perkėlimo pajamas, kurios buvo 3,6 mln. eurų didesnės dėl gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimo išlaidų kompensavimo iš VIAP lėšų.
2018 m. Grupės veiklos pelną, neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo, sudarė: perdavimo veiklos segmento pelnas 7,2 mln. eurų (2017 m. pelnas – 9,1 mln. eurų), sisteminių paslaugų veiklos segmento 1,1 mln. eurų nuostolis (2017 m. pelnas – 1,7 mln. eurų), balansavimo (reguliavimo) energijos segmento pelnas 0,1 mln. eurų (2017 m. pelnas – 4,8 mln. eurų), kitų veiklų nuostolis 0,2 mln. eurų (2017 m. nuostolis – 2,7 mln. eurų).
2018 m. kapitalo ir turto grąžos rodikliai, neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo, lyginant su 2017 m. sumažėjo atitinkamai nuo 3,8 proc. ir 2,1 proc. iki 1,6 proc. ir 0,9 proc.
Po Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo metinė nuosavo kapitalo ir turto grąža buvo neigiama ir atitinkamai sudarė -17,8 proc. ir -9,8 proc.
2018 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas buvo 366,3 mln. eurų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 91 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 53 proc.
2018 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 121,8 mln. eurų (per metus sumažėjo 30,6 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 62 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 22 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 0,6 mln. eurų, nepanaudotas sąskaitos perviršio (overdrafto) ir Grupės sąskaitos limitas buvo 11,8 mln. eurų.
Grupės 2018 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 25,9 mln. eurų, mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 23 mln. eurų, buvo gauta 24,3 mln. eurų dotacijų ir 12,2 mln. eurų perkrovų įplaukų investicijų į ilgalaikį turtą finansavimui.
Grupės 2018 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų siekė 39,5 mln. eurų.
Per 2018 m. perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 18,9 mln. eurų, iš jų 25 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 75 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.
2017 m. rugpjūčio 18 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą UAB EPSO-G įmonių grupės dividendų politiką AB "Litgrid" taikyti pilna apimtimi.
2018 m. balandžio 24 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 7,7 mln. eurų dividendus arba po 0,0153 euro už vieną akciją.
"Litgrid" kuria vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą ir pasisako už lygias darbuotojų teises bei vienodas galimybes darbe nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, rasės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, negalios, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos.
"Litgrid" grupėje 2018 m. gruodžio 31 d. dirbo 638 darbuotojai: "Litgrid" – 267 darbuotojai, "Tetas" – 369 darbuotojai, "Litgrid Power Link Service" – 2 darbuotojai.
| "Litgrid" darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 6 290 tūkst. Eur (2017 m. – 5 504 tūkst. Eur). | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 m. gruodžio 31 d. | 2017 m. gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius | Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
Darbuotojų skaičius | Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
| Generalinis direktorius | 1 | 9 535 | 1 | 9 425 |
| Aukščiausio lygio vadovai | 6 | 6 400 | 6 | 5 895 |
| Vidurinio lygmens vadovai | 21 | 3 439 | 21 | 3 360 |
| Ekspertai - specialistai | 239 | 1 906 | 201 | 1 687 |
| Iš viso | 267 | 2 186 | 229 | 1 989 |
"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 11 312 tūkst. Eur (2017 m. – 10 889 tūkst. Eur).
| 2018 m. gruodžio 31 d. | 2017 m. gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius | Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
Darbuotojų skaičius | Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
| Generalinis direktorius | 3 | 5 970 | 3 | 6 531 |
| Aukščiausio lygio vadovai | 9 | 5 189 | 9 | 4 666 |
| Vidurinio lygmens vadovai | 36 | 2 935 | 41 | 2 712 |
| Ekspertai - specialistai | 390 | 1 665 | 361 | 1 481 |
| Darbininkai | 200 | 994 | 219 | 843 |
| Iš viso | 638 | 1 622 | 633 | 1 413 |
"Litgrid" galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.
Atlygio politikos tikslas yra prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą. Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikimo organizacijos vertybėms. Atlygio politika orientuota į tai, kad didesnį atlygį turi gauti vertę organizacijai kuriantys ir organizacijos vertybėmis kasdieninėje veikloje besivadovaujantys darbuotojai. Darbuotojų atlygio paketą sudaro finansiniai ir nefinansiniai elementai: bazinis atlyginimas, kintamoji atlyginimo dalis, papildomos naudos, emocinis atlygis.
"Litgrid" nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą bendrų tikslų pasiekimui, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų pagrindą darbuotojų skatinimui.
UAB "EPSO-G" įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sprendimu. Bendrovės 2016 m. liepos 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai nustatė maksimalų metinį atlygio biudžetą, skiriamą bendrovės valdybos narių veiklos apmokėjimui, taip pat patvirtino valandinį ir maksimalų mėnesinį atlygį, bei patvirtino sutarčių su valdybos nariais dėl veiklos valdyboje sąlygas. Pagal 2016 m. liepos 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą valdybos nariams nustatytas 50,00 (penkiasdešimties) eurų (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinis darbo atlygis už veiklą bendrovės valdyboje, neviršijant 1 000,00 (vieno tūkstančio) eurų (neatskaičius mokesčių) dydžio per mėnesį maksimalios atlygio sumos. Valdybos nariams, kurie taip pat yra bendrovės kontrolinį akcijų paketą valdančios bendrovės, UAB "EPSO-G", darbuotojai, atlygio už veiklą valdyboje bendrovė nemoka.
Per 2018 metus įvyko 30 valdybos posėdžių.
Valdybos narių atlygis 2018 metais:
| LITGRID AB Valdybos narių atlyginimai už 2018 m. | ||||
|---|---|---|---|---|
| Apskaičiuotas vidutinis mėnesio darbo užmokestis (Eur) |
Apskaičiuota ir išmokėta vidutinė mėn. kintama atlygio dalis už 2017 m. rezultatus (Eur) |
Apskaičiuotas už veiklą valdyboje vidutinis mėnesinis užmokestis (Eur) |
||
| Rimvydas Štilinis | - | - | - | |
| Daivis Virbickas | 7903 | 1632 | 936 | |
| Vidmantas Grušas | 5505 | 1204 | 846 | |
| Domas Sidaravičius | - | - | 752 | |
| Šarūnas Nedzinskas | - | - | 800 | |
| Algirdas Juozaponis | - | - | - |
Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo.
Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato Bendrovės valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – Bendrovės vadovas, vadovaudamasis bendrovės valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą metuose, Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės vadovo tikslų įgyvendinimą.
Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus reguliariai skelbiama bendrovės interneto puslapyje www.litgrid.eu
"Litgrid" pripažįsta darbuotojų savanoriško jungimosi į profesines sąjungas ar asociacijas teisę bei teisę derėtis su darbdaviu, palaiko konstruktyvų socialinį dialogą.
2018 m. vasario 20 d. m. mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir naujai susikūrusios įmonės darbuotojų profesinės sąjungos Kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl to, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.
Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo bei partnerystės, sutarta dėl periodiškų profesinės sąjungos atstovų ir bendrovės vadovybės susitikimų, kuriuose bus aptariami abipusiai aktualūs klausimai.
Skatiname savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie teisės aktų pažeidimus. Bendrovėje veikia pasitikėjimo linija, nurodytu telefonu galima skambinti ištisą parą. Numeris bei el. pašto adresas skelbiami bendrovės interneto svetainėje bei intranete.
Aukštąjį išsilavinimą turi 252 darbuotojai, aukštesnįjį - 14 darbuotojų, vidurinį – 1 darbuotojas.
Mokymasis – itin svarbi sritis, kuriai Bendrovė skiria daug dėmesio. Darbuotojams rengiami mokymai ne tik specialybės temomis, bet ir bendrosiomis temomis, kurios skatina darbuotojus efektyviau dirbti, planuoti, ilsėtis, mokytis naujų įgūdžių. Labai skatinama dalijimosi žiniomis kultūra, kai darbuotojai dalijasi įgytomis žiniomis su kolegomis.
Bendrovėje įsteigtas Etikos komitetas, veikia Etikos ir elgesio kodeksas (skelbiamas bendrovės interneto puslapyje, www.litgrid.eu), kurio vertybinių pagrindų principingai laikomasi ne tik Bendrovės viduje, bet ir bendradarbiaujat su trečiosiomis šalimis.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.
"Litgrid" įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro.
97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB EPSO-G turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.
"Litgrid" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. teikia AB SEB bankas.
Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.
| Rodiklis | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Atidarymo kaina, eurais | 0,708 | 0,700 | 0,702 |
| Didžiausia kaina, eurais | 0,745 | 0,751 | 0,71 |
| Mažiausia kaina, eurais | 0,676 | 0,676 | 0,625 |
| Paskutinė kaina, eurais | 0,705 | 0,702 | 0,63 |
| Apyvarta vnt. | 788 916 | 608 001 | 383 524 |
| Apyvarta mln. eurų | 0,56 | 0,43 | 0,26 |
| Kapitalizacija mln. eurų | 355,55 | 354,04 | 317,73 |
2017 m. rugpjūčio 18 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą UAB EPSO-G įmonių grupės dividendų politiką "Litgrid" taikyti pilna apimtimi.
UAB "EPSO-G" dividendų politika tiesiogiai susiejo mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui.
2018 m. balandžio 24 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 7,7 mln. eurų dividendų, tai yra po 0,0153 euro dividendų vienai akcijai.
Bendrovės valdymo organų sistema (1 pav.) nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas - generalinis direktorius.
Bendrovės įstatuose numatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė priklauso Įmonių grupei ir Patronuojančios bendrovės valdyba Įmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į Patronuojančios bendrovės valdybos pasiūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo Bendrovės organo kompetencijos klausimais. Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos Įmonių grupės audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir Bendrovės audito komiteto funkcijas.
Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinę struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose.
Bendrovė laikosi Listinguojamų bendrovių valdymo kodekso, kurio atitikties ataskaita pridėta prie šios ataskaitos lentelės forma.
"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
2018 m. balandžio 30 d. buvo įregistruoti "Litgrid" naujos redakcijos įstatai dėl pakeistų reikalavimų valdybos narių sudėčiai.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti ABĮ ir Bendrovės įstatuose.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.
Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Pagal pakeistų naujos redakcijos įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai.
Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.
Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Generalinio direktoriaus veiklos vertinimą atlikusi Valdyba konstatavo, kad veiklos rodikliai 2018 metais buvo pasiekti 91,8 proc.
Įvairovės politika Bendrovės vadovo, valdymo ir priežiūros organų išrinkimui netaikoma, tačiau taikoma socialinės atsakomybės politika (socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais), kuri apibrėžia pagrindinius principus – tokius kaip nediskriminavimo, teisingo atlygio ir t.t. Visos Bendrovėje taikomos politikos skelbiamos tinklapyje www.litgrid.eu.
2018 m. gruodžio 31 d. "Litgrid" valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:
| Pareigos | Vardas, pavardė | Pradžios data | Pabaigos data | Turimų emitento akcijų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| Valdybos pirmininkas | Rimvydas Štilinis | 2016 07 29 | - | |
| Valdybos narys | Daivis Virbickas | 2013 09 10 | 2018 04 30 | - |
| Valdybos narys | Vidmantas Grušas | 2013 09 10 | 2018 09 07 | - |
| Valdybos narys | Nemunas Biknius | 2016 07 29 | - | |
| Nepriklausomas valdybos narys | Domas Sidaravičius | 2016 07 29 | - | |
| Nepriklausomas valdybos narys | Šarūnas Nedzinskas | 2018 09 07 | - | |
| Valdybos narys | Algirdas Juozaponis | 2018 09 07 | - | |
| Generalinis direktorius | Daivis Virbickas | 2013 09 10 | - | |
| Vyriausiasis finansininkas | Žydrūnas Augutis | 2017 06 05 | - |
Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai (informacija skelbiama ir www.litgrid.eu) :
Rimvydas Štilinis Valdybos pirmininkas
Gimė 1978 metais.
Rimvydas Štilinis turi KTU elektros energetikos inžinerijos magistro laipsnį.
2002-2014 m. dirbo UAB "Lietuvos energija", 2008-2014 m. bendrovėje ėjo Branduolines energetikos departamento, Statybos ir infrastruktūros departamento bei Infrastruktūros kompetencijų centro vadovo pareigas. 2014-2015 m. dirbo UAB "VAE SPB" generaliniu direktoriumi. R. Štilinis yra 97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdančios įmonės "EPSO-G" infrastruktūros direktorius ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" valdybos narys. 2018 m. gegužės 24 d. paskirtas nepriklausomu VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos nariu, o liepos 5 d. išrinktas "Litgrid" valdybos pirmininku.
R. Štilinis "Litgrid" akcijų neturi.
Nemunas Biknius Valdybos narys
Gimė 1978 metais.
Nemunas Biknius yra energetikos ir termoinžinerijos mokslų magistras, laipsnį įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jis yra dirbęs Ūkio ir Energetikos ministerijose, akcinėje bendrovėje "Lietuvos dujos" ėjo valdybos nario ir Paslaugų ir plėtros tarnybos direktoriaus pareigas. N. Biknius yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber grid" valdybos pirmininkas, energijos išteklių biržos "Baltpool" valdybos narys, EPSO-G Strategijos ir plėtros direktorius. N. Biknius "Litgrid" akcijų neturi.
Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys
Gimė 1975 metais.
D. Sidaravičius yra įgijęs verslo administravimo ir vadybos bakalauro bei tarptautinės prekybos magistro laipsnius Vilniaus universitete. D. Sidaravičius turi ilgametę finansų, draudimo paslaugų, verslo rizikų valdymo patirtį. Nuo 2016 m. kovo eina "ERGO Invest SIA" valdybos nario ir bendrovės vadovo pareigas.
D. Sidaravičius "Litgrid" akcijų neturi.
Algirdas Juozaponis Valdybos narys
2005-2008 m. dirbo AB "Rytų skirstomieji tinklai" ekonomistu ir vyresniuoju ekonomistu, 2008-2010 m. AB "Leo LT" finansų analitiku, 2010-2011 produkto vadovu UAB "Energijos tiekimas", 2011-2015 m. UAB "Energijos tiekimas" generalinis direktorius, Valdybos narys (2012-2013 m.), 2013-2015 m. GETON Energy SIA (Latvija) ir GETON Energy OÜ (Estija) valdybos narys, 2015 – dabar UAB "EPSO-G" finansų direktorius, valdybos narys (2016-2018 m.). 2014-2015 m. Nacionalinės elektros asociacijos Tarybos narys.
2005 m. Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro ir 2007 m. magistro laipsnius (bankininkystės programos kryptis). A. Juozaponis "Litgrid" akcijų neturi.
Šarūnas Nedzinskas Nepriklausomas valdybos narys
1994-1997 m. dirbo "DNB" banke (tuo metu – "Lietuvos žemės ūkio" bankas) kredito rizikos vadovu, buvo valdybos narys. 1998-1999 m. AB Banke "Hermis" dirbo valdybos pirmininkės pavaduotoju, kredito rizikos vadovu, 2000-2003 "SEB" banke verslo plėtros departamento vadovu. 2004-2007 m. dirbo AB "Lietuvos draudimas" draudimo rizikos ir verslo klientų vadovu, buvo valdybos narys; 2007-2008 m. AB banko "Finasta" Valdybos pirmininkas, 2008-2016 m. "DNB" banko prezidento patarėjas, viceprezidentas, valdybos narys, mažmeninės bankininkystės vadovas. Nuo 2016 m. - UAB "Intrum Lietuva" bankinių portfelių valdymo vadovas Baltijos šalyse.
2013 m. ISM įgijo socialinių mokslų daktaro (PhD) laipsnį (strateginio valdymo disciplina), 2007 m. magistro laipsnį BMI ir 1993 m. magistro laipsnį Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete (pramonės planavimo ir valdymo kryptis).
Š. Nedzinskas "Litgrid" akcijų neturi.
Daivis Virbickas Generalinis direktorius
Daivis Virbickas turi KTU elektros sistemos valdymo magistro laipsnį. Nuo 2013 metų dirba "Litgrid" generaliniu direktorium. 2011-2013 metais dirbo Šveicarijos holding Alpiq AG komercijos direktorium. 2010-2011 metais ėjo technikos direktoriaus pareigas "Litgrid" AB, 2000-2009 metais dirbo "Lietuvos energija", AB Energetikos sistemos valdymo departamento direktoriumi. Nuo 2013 iki 2018 dirbo "Litgrid" AB valdyboje, nuo 2016 iki 2018 m. buvo
Valdybos pirmininku.
Nuo 2002 metų aktyviai dalyvauja ENTSO-E organizacijos veikloje (buvo Sistemos valdymo komiteto narys, Sistemos plėtros komiteto narys), Europos komisijos Ekspertų grupės narys. D. Virbickas "Litgrid" akcijų neturi.
Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi "EPSO-G" įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip.
Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB "EPSO-G" įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia Bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu Bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2028 m. Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba iki einamųjų metų pabaigos parengia (atnaujina) ir tvirtina veiklos planą 3 metų laikotarpiui. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.
Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.
Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius, Sistemos departamento direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.
Korporatyviniame valdyme diegiami geros valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina politikas, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti Bendrovės administracija: korupcijos prevencijos, atlygio, atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose, darbuotojų veiklos vertinimo, projektų valdymo, integruoto planavimo ir stebėsenos, korporatyvinio valdymo, apskaitos, paramos, dividendų, transporto, technologinio turto, skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos informacijos apsaugos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo, iždo valdymo ir finansų rizikų, rizikų valdymo, socialinės atsakomybės ir kitas politikas.
Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB "EPSO-G" valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių Bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB "EPSO-G" audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą.
Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai "EPSO-G" įmonių grupei vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gairės nukreiptos palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas.
Energetikos ministrui patvirtinus Gaires, "EPSO-G" įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė savo veikloje ir Įmonių grupėje tobulina valdymo praktiką, atsižvelgdama į Valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat įgyvendindama tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO, rekomendacijas, skirtas valstybių kontroliuojamų įmonių valdysenai tobulinti.
Pagrindai šių Gairių praktiniam realizavimui yra sukurti 2015 m. gruodžio 17 d., Energetikos ministerijai, kaip UAB "EPSO-G" akcijų valdytojui, patvirtinus UAB "EPSO-G", kaip visą "EPSO-G" grupę kontroliuojančią bendrovę ir jos naujos redakcijos įstatus (toliau – EPSO-G įstatai), kurie sukūrė prielaidą UAB "EPSO-G" lygmenyje sudaryti naujus organus – valdybą, audito komitetą bei atlygio ir skyrimo komitetą, kurie savo ruožtu atlieka tam tikras priežiūros ir valdymo funkcijas visos Įmonių grupės mastu. Pažymėtina, kad UAB "EPSO-G" įstatai reglamentuoja valdymo modelio pokytį Įmonių grupės lygmenyje.
Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Visi Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo), įskaitant sandorius, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje.
Rizika – neplanuotų įvykių, kurie gali paveikti strategijos ir verslo tikslų siekimą tiek neigiamai, tiek teigiamai, galimybė. Rizika gali turėti vieną arba kelias pasekmes. Nuo rizikos nėra apsaugota jokia organizacija todėl būtinas proaktyvus (imtis veiksmų rizikai suvaldyti, prieš rizikai pasireiškiant) ir integruotas požiūris į rizikų valdymą, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Bendrovėje įdiegta rizikų valdymo sistema, apimanti rizikų nustatymą, jų analizę, vertinimą ir kontrolės priemonių numatymą, rizikos valdymo veiksmų plano parengimą bei plano priemonių įgyvendinimą, rizikos valdymo proceso stebėjimą ir priežiūrą. "Litgrid" AB Rizikos identifikuojamos ir valdomos vadovaujantis 2018 m. I ketvirtį patvirtinta Rizikų valdymo politika ir ją įgyvendinančia rizikų valdymo metodika, kurios parengtos pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) 2017 m. atnaujintą metodologiją ir standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes.
Rizikų identifikavimas, analizė ir vertinimas yra atliekami reguliariai kas ketvirtį, o išsamus rizikų vertinimas paprastai atliekamas kartą per metus (strategijos atnaujinimo ir veiklos tikslų proceso planavimo metu) rengiant naują rizikų valdymo priemonių planą. Taip pat yra vykdoma nuolatinė priemonių, suplanuotų rizikoms valdyti, vykdymo priežiūra.
2018 m. IV ketvirtį patvirtintas 2019 m. LITRGID AB rizikų valdymo priemonių planas, apimantis aktualiausias rizikas bei jų valdymo priemones Bendrovei įgyvendinant 2019 m. ir ateities strateginius tikslus.
Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai, valdžios institucijų sprendimų įtaka gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams bei sistemos patikimumui. Siekiant sumažinti šios rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovės atstovai aktyviai dalyvauja svarstymuose, informuoja apie būtinus priimti sprendimus, galimas sprendimų pasekmes ir/ar teikia pasiūlymus teisės aktus rengiančioms institucijoms. Bendrovė taip pat nedelsiant atsako į visuomenės, kontroliuojančių institucijų ar kitų suinteresuotų šalių klausimus apie Bendrovės veiklą.
Didžiausias dėmesys Bendrovėje skiriamas sinchronizacijos su KET įgyvendinimui ir su šiuo strateginiu tikslu susijusių rizikų valdymui. Bendrovės atstovai aktyviai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant sinchronizacijos ir desinchronizacijos veiksmų įgyvendinimo planus, taip siekiama numatyti ir iš anksto informuoti apie galimas aktualias rizikas, bei pasiruošti jų suvaldymui.
Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šių reguliatoriaus sprendimų tiesiogiai priklauso ne tik "Litgrid" veiklos rezultatai, bet ir Bendrovės skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Siekdama mažinti reguliacinės rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Komisija, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, savo siūlymus argumentuodama būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių Bendrovės tikslų svarba.
Mažinant atitikties riziką, kad Bendrovė pažeis reguliuojamos veiklos reikalavimus, ir siekiant užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų tinkamai įvertinti, Bendrovės teisininkų komanda kruopščiai prižiūri vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų, sutartinių įsipareigojimų nustatymo procesus bei atidžiai seka Bendrovei aktualaus teisinio reguliavimo pokyčius.
Atsižvelgiant į Bendrovės reikšmę nacionaliniu lygiu ir taikomus griežtus saugumo reikalavimus ir siekiant užtikrinti visapusiškai skaidrų veiklos vykdymą Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas korupcijos prevencijai, atitinkamai atnaujintos skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos informacijos apsaugos, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikos. Bendrovėje taip pat patvirtinta ir taikoma Asmens duomenų apsaugos politika.
Bendrovės veiklos viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių - užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir užkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams. Pagrindines operacines / veiklos rizikas, galinčias paveikti perdavimo patikimumą, sukelia išoriniai aplinkos veiksniai: stichiniai reiškiniai, pagrindinių rangovų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, o taip pat vidiniai veiksniai - informacinių sistemų sutrikimai. Bendrovėje diegiami sprendimai, atitinkantys fizinės ir informacinių technologijų saugos reikalavimus, taikomus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems objektams, diegiamos modernios informacinės sistemos. Atsižvelgiant į įmonės statusą ir tendencijas pasaulyje itin didelis dėmesys Bendrovėje skiriamas rizikų kibernetinėje erdvėje identifikavimui ir valdymui. Stabilesnį ir saugesnį šalies energetikos sistemos darbą ir energijos perdavimo srautų valdymą užtikrins šiuo metu statomas "Litgrid" sistemos valdymo ir duomenų saugos centras. Po sinchronizacijos iš šio centro bus valdomas elektros sistemos dažnis, bus užtikrintas reikalingas sistemos valdymo centro fizinis ir kibernetinis saugumas.
Veiklos nepertraukiamumui užtikrinti yra paruošti ir nuolat atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai.
Siekiant išvengti tinklo rekonstrukcijos ir naujų tinklo objektų statybos projektų vėlavimo atvejų, Bendrovėje įdiegta projektų valdymo sistema, atnaujinta projektų valdymo politika. 2018 m. atlikto vertinimo rezultatai parodė, kad Bendrovės projektinio valdymo branda ženkliai padidėjo (nuo 1 iki 3). Nustatyti kvalifikacijos reikalavimai rangovų atrankai kelia aukštus standartus, siekiant užtikrinti, kad rangovai būtų pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus.
Bendrovė daug dėmesio skiria aukštos kompetencijos darbuotojų, kurie sugebėtų įgyvendinti ambicingus veiklos bei sudėtingus strateginių planų tikslus, pritraukimui ir išlaikymui, įmonėje rengiami kritinių pareigybių sąrašai, ugdymo bei pakeičiamumo planai, atnaujinta atlygio ir motyvacijos politika, vyksta kasmetinis atlygio kalibravimas su rinka, bendradarbiaujama su Lietuvos universitetais.
"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos kurso riziką ir palūkanų normų riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovėje yra patvirtinta Iždo valdymo ir finansų rizikų valdymo politika.
Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Kredito rizikai valdyti Bendrovė taiko reikalavimus savo klientams/trečiajai šaliai pateikti adekvačias sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones (priemonės taikomos atsižvelgiant į kliento/trečios šalies rizikingumą).
Išsami informacija apie finansines rizikas (likvidumo, kredito, palūkanų normos ir valiutų kursų svyravimo) pateikta Bendrovės finansinėse ataskaitose. "Litgrid" nenaudoja finansinės rizikos apsidraudimo priemonių.
Lietuvos energetikos sistema turi 15 jungčių su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.
Nuo 2016 m. aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių eksploataciją užtikrino dukterinė bendrovė UAB "Litgrid Power Link Service". 2018 m rugpjūčio 1 d. "Litgrid" valdybos sprendimu sustabdyta dukterinės bendrovės UAB "Litgrid Power Link Service" veikla, visi darbuotojai buvo perkelti dirbti į "Litgrid". Atsižvelgiant į tai, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektros jungčių "Litpol Link" ir "NordBalt" eksploatacijos darbus vykdo "Litgrid". Bendrovė sėkmingai užtikrina aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių patikimą eksploataciją. Siekiant užtikrinti geresnį "NordBalt" jungties prieinamumą rinkai 2018 m. rugpjūčio 16 d. – spalio 12 d. buvo pakeistos kabelių jungiamosios movos. Specifinių jungčių eksploatacijos ir remonto žinių ir įgūdžių įmonės darbuotojai sėmėsi specializuotuose jungčių įrangos gamintojų mokymuose bei dalyvaudami jungčių įrangos, sistemų ir jungčių bandymuose, perimdami eksploatacijos funkcijas ir dalyvaudami jungčių atsijungimų priežasčių analizėje bandomosios eksploatacijos metu. Šiuo metu komanda visiškai pasiruošus kvalifikuotai HVDC jungčių eksploatacijai.
Daugiau kaip pusė šalyje eksploatuojamo aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių yra senesni nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams. Siekiant išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, Bendrovėje patvirtinta oro linijų atstatymo strategija, nuolat vykdoma perdavimo tinklo būklės stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į tinklą. Transformatorių pastotės ir skirstyklos rekonstruojamos vadovaujantis būklės nustatymo metodika. Bendrovėje buvo sėkmingai įdiegta ir taikoma turto valdymo sistema, kuri leis Bendrovei pasiekti efektyvesnį perdavimo tinklo būklės vertinimą ir technologinio turto valdymą, joje yra apibrėžti tinklo būklės stebėjimo rodikliai. Investicijos į įrangą ir medžiagas turi tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams. Bendrovė reitinguoja investicijas į tinklą, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus bei specialią vertinimo metodiką, taip jas optimizuodama bei užtikrindama tolygų investavimą.
Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus.
"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.
Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.
Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).
2018 m. vasario 14 d. paskelbti "Litgrid" grupės ir Bendrovės neaudituoti 2017 m. dvylikos mėnesių finansiniai rezultatai.
2018 m. kovo 1 d. "Verslo žinių" organizuojamoje konferencijoje "Verslo valdymas 2018: pergalių vadyba" "Litgrid" paskelbta energetikos sektoriaus lydere. "Verslo žinių" analitikai sudarydami bendrovių reitingą vertino 6 rodiklius: pelną, pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą ir vidutinį darbo užmokestį.
2018 m. balandžio 24 d. vienintelė valdymo bendrovės EPSO-G akcininkė Energetikos ministerija patvirtino naują energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių ir bendrovės įstatų redakciją, kuri įregistruota Juridinių asmenų registre 2018 m. balandžio 30 d. Peržiūrėti EPSO-G korporatyvinio valdymo modelį paskatino Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Remiantis jais, EPSO-G grupės įmonių, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, valdybos bus stiprinamos suteikiant joms priežiūros funkcijas. Papildžius atsakomybes, keičiasi šių bendrovių valdybų sudėtis – vietoj valdybos nario pareigas einančių bendrovės administracijos darbuotojų skiriami išoriniai valdybos nariai ir didinamas nepriklausomų narių skaičius.
2018 m. balandžio 24 d. "Litgrid" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl 2017 m. metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo, pelno paskirstymo, naujos redakcijos įstatų patvirtinimo ir valdybos nario atšaukimo.
2018 m. gegužės 2 d. pranešta, kad elektros rinkos operatoriaus "Nord Pool" savininkai, Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai (PSO) nusprendė dėl "Nord Pool" reorganizacijos atskiriant Rinkų susiejimo operatoriaus (MCO) ir elektros biržos funkcijas, perduodant šias funkcijas atskiriems juridiniams asmenims. Siekiant užtikrinti patikimą veikimą, bendradarbiavimą bei sąnaudų taupymą ir kontrolę, šiuos du juridinius asmenis valdys holdingo bendrovė. Sprendimą dėl naujos valdymo struktūros "Nord Pool" generalinė asamblėja priėmė 2018 m. balandžio 19 d. Tai reiškia, kad nuo 2018 m. balandžio 19 d. "Litgrid" priklauso 2 proc. (306 akcijos) valdymo bendrovės Start Up 170 Invest AS akcijų, kuri 100 proc. valdo "Nord Pool" AS (Rinkų susiejimo operatoriaus veikla) ir Start Up 170 (Elektros prekybos biržoje operatoriaus veikla).
2018 m. gegužės 11 d. įvyko "Litgrid" veiklos ataskaitos pristatymo renginys "Kuriame vertę visuomenei". Renginyje generalinis direktorius Daivis Virbickas pristatė 2017 metų rezultatus, atsakė į visuomenės klausimus. Apie energetikos iššūkius kalbėjo ekspertas Romas Švedas, apie y kartos darbuotojus ir kartų skirtumus – Tomas Nemura. Renginyje dalyvavo per 80 dalyvių, renginio transliaciją stebėjo dar apie 50 žmonių.
2018 m. gegužės 24 d. Elektros perdavimo bendrovė "Litgrid" ir UAB "Conresta" pasirašė sutartį dėl Sistemos valdymo ir duomenų saugos centro statybos. Iki 2019 metų pabaigos "Litgrid" įkurs naują 10,183 mln. Eurų (be PVM) vertės Sistemos valdymo ir duomenų saugos centrą. Investicijos į jį bus finansuojamos bendrovės lėšomis.
2018 m. birželio 13 d. pranešta, kad "Litgrid" valdyba pritarė Bendrovės 2017-08-07 pasirašytos sutarties su Telia Lietuva AB dėl UAB Duomenų logistikos centro akcijų pirkimo-pardavimo, nutraukimui. Pagal šią sutartį Bendrovė turėjo parduoti Telia Lietuva, AB, 20.36 % UAB Duomenų logistikos centro akcijų. Kartu su Bendrove savo akcijų dalį (79.64 %) turėjo parduoti ir kita UAB Duomenų logistikos centro akcininkė "Lietuvos energija", UAB. Sprendimas nutraukti sutartį priimtas sandorio šalių "Lietuvos energija", UAB, "Litgrid" ir Telia Lietuva, AB bendru sutarimu, atsižvelgiant į Telia Lietuva, AB pasiūlymą.
2018 m. birželio 25 d. "Litgrid" pasirašė sutartį suteikti subordinuotą 1,0 mln. Eur paskolą UAB "TETAS". Trejų metų trukmės paskola suteikta investicijų ir apyvartinio kapitalo finansavimui.
2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją iki 2025 m.
2018 m. liepos 13 d. "Litgrid" AB valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G", ir "Litgrid" AB dėl 2014 m. ir 2015 m. mokestinių nuostolių perėmimo už 15 proc. atlygį nuo perduotų nuostolių sumos. Prieš tai Audito komitetas pateikė nuomonę, kad sandoris yra sąžiningas visų LITRGID AB akcininkų atžvilgiu, mokestinių nuostolių perdavimas vykdomas pelno mokesčio įstatymo numatyta tvarka ir įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams neturės.
2018 m. liepos 13–18 d. Valdymo bendrovė EPSO-G pasirašė sutartis su "Litgrid" ir "Amber Grid" dėl mokestinių nuostolių perdavimo. Sutartys pasirašytos EPSO-G audito komitetui pateikus nuomonę, kad sandoriai yra sąžiningi visų "Litgrid" ir "Amber Grid" akcininkų atžvilgiu, mokestinių nuostolių perdavimas vykdomas pelno mokesčio įstatymo numatyta tvarka.
2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, pagal kurią žemės sklypų savininkams bus skaičiuojamos ir mokamos vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorės naudai nustatytu žemės servitutu. Nuo 2018 m. rugpjūčio 2 dienos "Litgrid" AB priima fizinių ir juridinių asmenų prašymus dėl vienkartinių kompensacijų.
2018 m. rugpjūčio 1 d. "Litgrid" valdybos sprendimu sustabdyta patronuojamos bendrovės UAB "Litgrid Power Link Service" veikla, visi darbuotojai perkelti dirbti į "Litgrid". Tai reiškia, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektros jungčių "Litpol Link" ir "NordBalt" eksploatacijos darbus vykdo "Litgrid".
2018 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos ir Švedijos operatoriai bei technologijų kompanija NKT Cables pradėjo elektros jungties su Švedija "NordBalt" movų keitimo darbus. Remonto tikslas – užtikrinti stabilų jungties darbą ilgalaikėje perspektyvoje.
2018 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje įkasta simbolinė kapsulė, žyminti "Litgrid" sistemos valdymo ir duomenų saugos centro statybos pradžią. Planuojama, kad pastatas, į kurį bus perkeltas "Litgrid" sistemos valdymo ir duomenų saugos centras, bus atiduotas eksploatacijai iki 2019 metų pabaigos. Šis centras užtikrins stabilesnį ir saugesnį šalies energetikos sistemos darbą ir energijos perdavimo srautų valdymą. Po sinchronizacijos iš šio centro bus valdomas elektros sistemos dažnis, bus užtikrintas reikalingas sistemos valdymo centro fizinis ir kibernetinis saugumas.
2018 m. rugsėjo 7 d. Baigtos formuoti priežiūros funkciją vykdančių EPSO-G patronuojamų "Litgrid" ir "Amber Grid" bendrovių valdybų sudėtis – atsižvelgę į EPSO-G atlygio skyrimo rekomendaciją, bendrovių akcininkai į abiejų bendrovių valdybas paskyrė EPSO-G finansų direktorių Algirdą Juozaponį ir po vieną naują nepriklausomą narį. Nepriklausomu "Litgrid" valdybos nariu tapo vadybos ir pokyčių valdymo profesionalas dr. Šarūnas Nedzinskas. Bendrovių akcininkai taip pat pritarė atlygio nepriklausomiems valdybos nariams sąlygoms. Patronuojančios bendrovės EPSO-G nominuotiems valdybos nariams atlygis už darbą patronuojamų bendrovių valdybose nėra mokamas.
2018 m. rugsėjo 21 d. Lenkijos perdavimo tinklo operatorius PSE, kartu su Baltijos šalių operatoriais, pateikė paraišką ENTSO-E dėl kontinentinės Europos elektros tinklų išplėtimo.
2018 m. rugsėjo 27 d. "Litgrid" AB pasirašė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį su patronuojančia bendrove "EPSO-G". Tai reiškia, kad "Litgrid" ir EPSO-G gali viena kitai skolinti naudojantis grupės sąskaitos paslauga (angl. cashpool), kuri leis efektyviau panaudoti laikinai laisvas grupės lėšas, sukurs alternatyvą trumpalaikiam skolinimusi iš kredito institucijų bei sumažins riziką dėl neigiamų palūkanų taikymo už teigiamus pinigų likučius banko sąskaitose. Sutartyje nustatyta, kad EPSO-G skolinimo limitas – iki 23 mln. Eur, o LITGRID AB – iki 20 mln. Eur. EPSO-G įsipareigoja suteikti nurodytą skolinimosi limitą, o "Litgrid" skolins pinigus tik esant teigiamiems lėšų likučiams banko sąskaitoje.
2018 m. spalio 9 d. Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai (EK) finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa etapą. Bendrai prašoma suma siekia 432,5 mln. eurų. Tikimasi, kad ES prie šio projekto prisidės 75 proc. finansavimo intensyvumu. Prašoma Lietuvos dalis - 167 mln. 45 tūkst. eurų. Šios investicijos skirtos pirmajam iš trijų sinchronizacijos etapų.
2018 m. spalio 11 d. ENTSO-E (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity) kontinentinės Europos regioninė grupė pritarė sprendimui išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis. Nuo šio momento ENTSO-E pradėjo ruošti techninių reikalavimų sąrašą, kurį turės atitikti Baltijos šalys prieš prisijungdamos prie kontinentinės Europos energetinio tinklo. Šį dokumentą (angl. "Catalogue of measures") numatoma parengti iki pirmojo 2019 m. ketvirčio pabaigos.
2018 m. spalio 12 d. Elektros jungties su Švedija "NordBalt" darbas atnaujintas dviem savaitėmis anksčiau nei planuota. Siekiant užtikrinti kuo didesnį jungties prieinamumą rinkai ir patikimą jos veikimą pakeistos 120 sausumos kabelių movos: Lietuvos pusėje – 22, Švedijos pusėje – 98. Garantinį remontą atliko Danijos bendrovė NKT, perėmusi garantinius įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB.
2018 m. spalio 17 d. "Litgrid" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta išrinkti UAB "Deloitte Lietuva" bendrovių audito įmone ir nustatytas užmokestis už finansinių ir susijusių ataskaitų audito paslaugas. Atsižvelgiant į bendro viešo išorinio audito paslaugų pirkimo konkurso rezultatus, UAB "Deloitte Lietuva" teiks šias paslaugas visoms EPSO-G grupės bendrovėms.
2018 m. gruodžio 3 d. "Litgrid" paskelbė informaciją dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2019 m. investuotojo kalendorių.
2018 m spalio 2 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino 0,658 ct/kWh elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinę ribą, kuri įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
2018 m. gruodžio 21 d. Perdavimo sistemos operatorių "Litgrid" ir "PSE" vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja pradėti naujo Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo projekto parengiamojo etapo darbus. Parengiamajame etape bus atlikti veiksmai kuriais remiantis bus priimti sprendimai dėl investavimo, paskelbta viešųjų pirkimų procedūra kabelio tiesimo darbams nupirkti bei atlikti kiti paruošiamieji darbai. Sprendimas dėl investavimo turėtų būti priimtas 2020 m.
2019 m. sausio 23 d. Europos Komisija skyrė finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais pirmajam etapui. bendra projektų vertė siekia - 432,5 mln. eurų, ES finansavimas sudarys 323 mln. eurų. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES – 125 mln. Eur.
Perdavimo tinklo operatorius "Litgrid" įgyvendina strateginius, didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, prisidedančius prie siekio užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą, tad bendrovė supranta jai tenkančią atsakomybę prieš visuomenę. Kokybiško dialogo su ja palaikymas ir skatinimas – bendrovės prioritetas, persmelkiantis kasdienę bendrovės veiklą. Bendrovė remiasi sukaupta gerąją šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, siekia tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą, taiko gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus. Planuojant veiklą, atsižvelgiama į interesų turėtojų ekonominius ir socialinius lūkesčius, užtikrinamas skaidrus valdymas, plėtojami etiški santykiai rinkoje, diegiamos korupcijos prevencijos priemonės ir prisidedama kuriant gerą verslo klimatą šalyje.
"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais, o savo atsakomybę apibrėžia ir veikloje remiasi šiais dokumentais:
Politikos yra skelbiamos bendrovės interneto svetainėje www.litgrid.eu
Siekiant dirbti atsakingai bei vadovaujantis aukščiausiais kokybės, skaidrumo bei socialinės atsakomybės standartais, "Litgrid" ypatingą dėmesį skiria viešiesiems pirkimams, kuriuose dalyvauja įmonės ir organizacijos, teikiančios elektros įrenginių priežiūros, statybos bei kt. paslaugas.
2018 m. "Litgrid" organizavo "Rangovų dieną" – informacinį renginį verslo atstovams – galimiems rangovams. Susitikime "Litgrid" atstovai pristatė artėjančios sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektus, akcentavo rangovams keliamus darbuotojų saugos bei aplinkosaugos reikalavimus, apžvelgė investicinių projektų įgyvendinimo patirtį bei pirkimų aktualijas.
Tokie susitikimai skatina esamų ir potencialių partnerių dalyvavimą atviruose ir skaidriuose konkursuose. Rinkos dalyviams tai puiki proga iš pirmų lūpų sužinoti apie numatomus darbus, o bendrovei - galimybė didinti vykdomų projektų žinomumą ir susidomėjimą skatinat rangovų ir tiekėjų konkurenciją.
Be to, tai yra vienas iš būdų skatinti sąžiningą ir nediskriminuojančią veiklą rinkoje bei efektyvų dialogą su jos dalyviais. Savo veikloje Bendrovė daug dėmesio skiria viešųjų pirkimų procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai bei dialogui su rangovais ir tiekėjais.
Verslo sprendimai ir veiksmai yra grindžiami didžiausios naudos Bendrovei, vartotojams ir akcininkams principu. Įsipareigojame vengti bet kokio intereso konflikto, kuris gali turėti neigiamos įtakos bešališkam ir objektyviam darbui su "Litgrid".
Bendrovėje reglamentuota privačių interesų deklaravimo tvarka – interesų deklaracijas teikia visi bendrovės darbuotojai. Bendrovė savo veikloje netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, nederamos naudos priėmimo, teikimo, siūlymo, pažadėjimo ar reikalavimo piktnaudžiaujant einamomis pareigomis.
"Litgrid" korupcija suprantama kaip netinkamų privilegijų siūlymas ir priėmimas, prekyba poveikiu bei įtaka, protekcionizmas ir nepotizmas. Siekiama, kad mūsų sprendimams nedarytų įtakos asmeniniai interesai ar asmeninės naudos siekis.
Korupcijos prevencija teisės aktuose apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.
Siekiant neleisti atsirasti ir plisti korupcijai, "Litgrid" yra patvirtintas 2018 m. skaidrumo didinimo (korupcijos prevencijos) priemonių planas, kurio tikslas - nuosekliai ir veiksmingai tobulinti įmonės skaidrumo sistemą, užtikrinti prevencijos ir kontrolės priemonių diegimą bei esamų tęstinumą, darant teigiamą įtaką jautriausioms įmonės veiklos sritims ir didinant skaidrumą įmonėje.
Bendrovė taip pat skatina savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie teisės aktų pažeidimus bei neetišką elgesį el. paštu [email protected] arba tel. +370 615 62 290. Informacija apie pranešimus yra prieinama tik Bendrovės korupcijos prevencijos darbuotojui, kuris užtikrina anonimiškumą ir konfidencialumą.
Vadovaujamės nuostata, kad harmonija su aplinka, kurioje dirbame ir gyvename, yra pagrindas sėkmingai bendrovės veiklai ir plėtrai. Mūsų aplinkos apsaugos politikos principai:
Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant transformatorių pastotes iki šiol naudoti alyviniai jungtuvai keičiami modernesniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to, mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai.
Kadangi 330 kV įtampos transformatorių pastotėse pereinama prie nuotolinio valdymo be nuolat budinčio personalo, įrengiamos galimai užterštų lietaus nuotekų išvalymo sistemos su automatiniu alyva užteršto srauto uždarymu ir informacijos perdavimu į Sistemos valdymo centrą. Rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas, apskaityti bei deklaruoti importuotas apmokestinamąsias pakuotes ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Perkant darbus, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.
Pernai buvo tęsiamas dar 2016 m. pradėtas Lietuvos-Lenkijos jungties "LitPol Link" poveikio aplinkai monitoringas. Pavasarį ir rudenį buvo vykdomas migruojančių žąsų ir vandens paukščių sankaupų nustatytuose monitoringo taškuose apskaitos, taip pat atlikta monitoringo programoje numatyta saugomų varliagyvių, roplių, vėžlių ir gamtinių buveinių stebėsena.
Parengta naujai pastatytos EPL "Kruonio HAE-Alytus" poveikio aplinkai monitoringo programa, pagal kurią monitoringas bus vykdomas 2019-2021 m.
Rengiantis rekonstruoti 330 kV įtampos transformatorių pastotes (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Jurbarko, Bitėnų) jų techninių projektų apimtyje atlikti į aplinką sklindančio triukšmo modeliavimai, kad įvertinti projektuojant ir įsitikinti iki statybos darbų pradžios ar nebūtina įrengti triukšmą slopinančias priemones.
2018 m. baigtas kartu su Lietuvos ornitologų draugija "Litgrid" įgyvendintas Europos komisijos ir Aplinkos ministerijos dalinai finansuojamas projektas "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinkle".
Šio projekto tikslai – sumažinti migruojančių paukščių žūtį, pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas Lietuvoje, stebėti paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir teikti rekomendacijas dėl jų apsaugos. Įgyvendintos veiklos:
Projekto metu padidinus laidų matomumą 123 km aukštos įtampos oro linijų ruože, buvo išvengta apie 1.374 paukščių žūčių per metus.
Vietovės, kuriose numatytas laidų ženklinimas, nustatytos LOD stebėtojų pagal turimą informacija apie paukščių skraidymo intensyvumą. Pagal numatytas vietoves ir atsižvelgiant į oro linijų (OL) atjungimo grafikus, "Litgrid" specialistai identifikavo konkrečias elektros perdavimo linijas ir jų protarpius, kur ir įrengė laidų ženklinimo priemones. Atsižvelgiant į tokių priemonių sumontavimo galimybes, nutarta jas naudoti 2 rūšių: virš vandens telkinių ir sunkiai privažiuojamose su technika vietovėse – "pakabuko" tipo atšvaitų (įrengti 1500 vnt., paženklinus 28 km OL laidų), montuojamų naudojant specialius nuotoliniu būdu valdomus aparatus, o kitose vietovėse – "spiralės" tipo (7100 vnt., paženklinus 80 km OL laidų), tvirtinami rankomis, pasinaudojant kėlimo mechanizmais.
Paukščių apsaugos priemonių ant naudojamų 110 kV įtampos OL atramų įrengimas. Paukščių, daugiausia baltųjų gandrų, apsaugai nuo galimo elektros lanko poveikio jiems tupint pavojingiausioje atramos vietoje – virš izoliatorių, naudotos 2 priemonės: montuojant "šakutės" tipo plieninius įtaisus MK-1-1 (6000 vnt.), neleidžiančius, trukdančius tūpti, ir izoliatorių girliandos viršutinėje dalyje sumontuojant didesnio 310 mm diametro izoliacinę lėkštelę (6000 vnt.), kuri pagerina girliandos izoliaciją (ilgėja pramušimo kelias, aktualu ypač esant užterštiems izoliatoriams).
Šios abi priemonės ne tik didina tikimybę išsaugoti paukščių gyvybes, bet ir padeda išvengti trumpojo jungimo tarp fazinio laido ir atramos metalinių dalių. Bendrovėje nutarta paukščių apsaugos priemonių sumontavimą, kaip ir kitus projekto darbus priderinti prie numatomų remontuoti oro linijų plano. Tokiu būdu perkant darbus, smulkesni darbai nuperkami pigiau. Atramos, kuriose buvo montuotos "šakutes" ir izoliacines lėkštelės, buvo nustatytos vykdant numatomų remontuoti oro linijų defektavimą.
Siekiant didinti į Raudonąją knygą įtrauktų pelėsakalių populiaciją Lietuvoje, ornitologų parinktose vietovėse 110 kV įtampos gelžbetoninėse atramose iškelta 500 vnt. ornitologų pagamintų specialių inkilų. Nuo 2015 iki 2018 metų per visus perėjimo atvejus išauginta virš 700 jauniklių.
Bendra projekto suma – 1 565 261 EUR, 50 proc. finansavo Europos Komisija, 24,34 proc. - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o likusios dalies pusę finansavo "Litgrid".
Ateityje, atliekant poveikio aplinkai vertinimą naujai projektuojamose ir rekonstruojamose oro linijose, suderinus su ornitologais, jautriose migruojantiems paukščiams vietovėse planuojama ir toliau montuoti laidų matomumą didinančių priemones.
Keičiamose atramose (apie 200 vnt. per metus) bus sumontuojamos paukščius apsaugančios priemonės, t.y. "šakutės" tipo įtaisai, trukdantys paukščiams (gandrams) tūpti virš kiekvienos izoliatorių girliandos, taip pat girliandos viršutinėje dalyje įmontuojami didesnio diametro izoliatoriai – vadinamosios "lėkštelės", dalinai apsaugančios izoliatorius nuo taršos. Taip žymiai sumažinama trumpo jungimosi rizika – per ketverius metus, kuomet buvo įgyvendinamas projektas, atsijungimų dėl paukščių sumažėjo nuo 41 2014 m., iki 3-5 2017 ir 2018 m.
Dar penkerius metus perdavimo sistemos operatorius ornitologų nurodytose vietose organizuos nukritusių, sugedusių ar netinkamų tolimesniam naudojimui inkilų pakeitimą naujais. Šiuose ant perdavimo atramų sumontuotuose inkiluose praėjusiais metais perėjo 30 iki 40 proc. nacionalinės pelėsakalių populiacijos.
Vadovaujantis klimato kaitos, darnaus vystymosi bei taršos prevencijos principais, Grupės bendrovės įgyvendina energijos sąnaudas ir šiltnamio efektą mažinančias veiklas, skiria dėmesį atliekų kiekio stebėjimui, rūšiavimui, pavojingų atliekų tvarkymui, skatina racionalų vandens, popieriaus, energijos ir kitų išteklių valdymą ir naudojimą
Elektros energijos taupymas yra svarbus aspektas, orientuotas tiek į aplinkosaugą bei tvarų vystymąsi, tiek į veiklos efektyvumą. Nuo 2017 m. įvykusio įmonių grupės EPSO-G ir Energetikos ministerijos energijos taupymo susitarimo pasirašymo, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" sutaupė 69,43 GWh elektros.
Pagal šį susitarimą, iki 2020 m. "Litgrid" įsipareigojo sutaupyti beveik 146,6 GWh (0,146 TWh), o visa EPSO-G įmonių grupė – 269,2 GWh.
Bendrovėje darbuotojai skatinami rūšiuoti atliekas: bendrose erdvėse pastatyti specialūs konteineriai, skirti stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimui. Renkama ir perdirbimui priduodama plastikinė tara.
Bendrovėje yra patvirtinta paramos politika, vis tik 2018 m. bendrovė pagal ją paramos neskyrė. "Litgrid" socialinę atsakomybę įgyvendina per darbuotojų iniciatyvumą ir savanorystę.
Bendrovės darbuotojų vasaros šventėje vyko labdaros aukcionas – darbuotojai pasiūlė kolegoms už kuo aukštesnę kainą įsigyti simbolinius daiktus ar per metus vykdant pareigas gautas verslo dovanas, o surinktas lėšas skyrė Pivašiūnų vaikų dienos centro "Parama šeimai" ekskursijai Vilniuje.
Lapkričio 6 d. bendrovės darbuotojai organizavo pyragų dieną – kepė pyragus ir visus, juos ragaujančius, kvietė paaukoti pinigų. Gruodžio mėnesį "Litgrid" biure lankėsi Alytaus vaikų dienos centro vaikai – atidarė savo autorinę fotografijos parodą, bendravo su darbuotojais, mokėsi kurti papuošalus, apsilankė Sistemos valdymo centre ir sužinojo, kaip perdavimo tinklais keliauja elektra ir kaip saugiai su ja elgtis.
Energetikų dienos proga bendrovė puoselėja tradiciją – kasmet pasirinktame Lietuvos regione, miškingoje teritorijoje, kurioje "Litgrid" vykdo veikla – yra nutiestos oro linijos, įrengtos pastotės ar kt., sodina medelius. Pernai bendrovės darbuotojai sodino medelius Alovės seniūnijoje ošiančioje Gedimino girioje.
Iki 2018 m. "Litgrid" darbuotojai tokiuose miškasodžiuose jau yra pasodinę daugiau nei 11 tūkst. eglių, pušų bei beržų.
"Litgrid" prižiūrimais elektros perdavimo linijų laidais tekanti srovė yra maždaug 500 kartų aukštesnės įtampos, nei namuose. Elektros iškrova gali įvykti ir pažeidus saugų atstumą, priartėjus per arti – aukštos įtampos elektra gali trenkti ir per atstumą.
Todėl elektros tinkle darbus atliekantiems rangovams "Litgrid" nuolat primena būtinybę laikytis darbuotojų saugos reikalavimų, taip pat vykdoma kontrolė – bendrovės atstovai vyksta į vietas, kur rangovai vykdo darbus, ir tikrina, kaip laikomasi darbų saugos reikalavimų, o nustačius trūkumų – darbai nutraukiami.
Bendrovė vykdė informacines kampanijas regioninėje žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose – apie saugų elgesį informacija perteikiama infografikais bei vaidybiniais vaizdo filmukais.
Supažindindami moksleivius, studentus, besidominčius ir suinteresuotus asmenis su elektros perdavimo sistema, "Litgrid" vykdo švietėjišką bei ugdomąją veiklą, pritraukia būsimus praktikantus ir darbuotojus.
"Litgrid" organizuoja ekskursijas grupėms nuo 8 iki 20 žmonių. Jos vyksta Sistemos valdymo centre (dispečeriniame centre) Vilniuje, keitiklių stotyse "LitPol Link" Alytuje bei "NordBalt" Klaipėdoje.
Ekskursijas veda "Litgrid" specialiai pasiruošę darbuotojai, kurie išsamiai ir suprantamai pasakoja apie tai, kas yra elektra, kaip dirba dispečeriai sistemos valdymo centre, kaip saugiai elgtis su elektra.
2018 m. ekskursijose lankėsi Vilniaus mokyklų moksleiviai, Kauno technikos kolegijos, Vilniaus technologij7 ir dizaino kolegijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai, užsienio delegacijos, Valstybės kontrolės, Lietuvos kariuomenės atstovai, kuriems ypač svarbu susipažinti ir suprasti perdavimo sistemos kaip strateginio ištekliaus veikimą. Skaičiuojama, kad 2018 m. kas mėnesį vyko vidutiniškai po 2 ekskursijas.
"Litgrid" ne rečiau kaip kartą per metus viešai pristato Interesų turėtojams – akcininkams ir socialiniams partneriams finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitas.
"Litgrid" darbuotojus vienija ir jų interesus atstovauja Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinė sąjunga. Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo bei partnerystės, 2018 m. susitarta dėl periodiškų profesinės sąjungos atstovų ir bendrovės vadovybės susitikimų, kuriuose aptariami abipusiai aktualūs klausimai.
2018 m. pabaigoje Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinėje sąjungoje buvo 96 nariai, o tai yra daugiau nei trečdalis bendrovės darbuotojų.
2018 m. vasario 20 d. m. mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir naujai susikūrusios įmonės darbuotojų profesinės sąjungos Kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl to, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.
Bendrovė "Litgrid" AB laikosi UAB EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (priimta pilna apimtimi 2017 metų rugpjūčio mėnesio 25 dieną), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovėms.
Skaidrumo gairių įgyvendinimas "Litgrid" AB yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime, bei informacijos atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu.
Struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo "Litgrid" AB:
| I. | Skaidrumo gairės | |
|---|---|---|
| Interneto tinklapyje turi būti skelbiama informacija: | ||
| · | Akcininko nustatyti įmonės tikslai ir užduotys; | Vykdoma |
| · | finansiniai rezultatai; | Vykdoma |
| · | veiklos rezultatai; | Vykdoma |
| · | esamas darbuotojų skaičius; | Vykdoma |
| · | metinis darbo užmokesčio fondas; | Vykdoma |
| · | vadovų ir departamento direktorių mėnesinė alga; | Vykdoma |
| · | finansiniais metais įvykdyti, vykdomi ir planuojami pirkimai ir investicijos; | Vykdoma |
| · | iki balandžio 30 d. interneto svetainėje paskelbiama informacija apie vykdomus specialiuosius įpareigojimas, metinių finansinių ataskaitų nepriklausomo auditoriaus išvados. |
Vykdoma |
| Metiniame pranešime ir finansinių ataskaitų rinkinyje turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai: | ||||
|---|---|---|---|---|
| · | Apskaita tvarkoma pagal tarptautinius finansinius apskaitos standartus. | Vykdoma | ||
| · | Metinių finansinių ataskaitų rinkinys audituojamas pagal tarptautinius audito standartus. | Vykdoma | ||
| · | Metinis pranešimas interneto svetainėje paskelbiamas iki balandžio 30 d. | Vykdoma | ||
| · | Metiniame pranešime skelbiama bendrovės: | |||
| - veiklos strategija ir tikslai (finansiniai ir nefinansiniai), jeigu tai nėra VVĮ komercinė paslaptis (jei VVĮ veiklos strategijoje ir tiksluose yra informacijos, laikomos komercine paslaptimi, nurodoma (pateikiama) sutrumpinta veiklos strategija ir tikslai be šios informacijos); |
Vykdoma | |||
| - pasiektų veiklos rezultatų atitiktis veiklos tikslams; |
Vykdoma | |||
| pagrindiniai įvykiai, turintys esminės reikšmės veiklai, įvykę per ataskaitinį laikotarpį; - |
Vykdoma | |||
| informacija apie teikiamų paslaugų ar gaminamos produkcijos rinką, jeigu tai nėra - komercinė paslaptis; |
Vykdoma | |||
| - pagrindiniai klientai ir pagrindinės jų grupės, jeigu tai nėra Bendrovės komercinė paslaptis. Jei Bendrovė atskleidžia segmentų informaciją, pagrindiniai klientai pateikiami pagal atskirus segmentus; |
Vykdoma | |||
| - investicijos per ataskaitinį laikotarpį, didžiausi vykdomi ar planuojami investicijų projektai; |
Vykdoma | |||
| - bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius; |
Vykdoma | |||
| - vykdomos socialinės, aplinkosaugos iniciatyvos ir politika; |
Vykdoma | |||
| - informacija apie Skaidrumo gairių nuostatų laikymąsi: nurodoma, kaip jos įgyvendinamos, kokių nuostatų nesilaikoma ir kodėl; |
Vykdoma | |||
| - veiklą apibūdinantys pagrindiniai finansiniai rodikliai (pelningumo, likvidumo, turto panaudojimo efektyvumo), jų kaita per 3 metus; |
Vykdoma | |||
| - valdymo organai; |
Vykdoma | |||
| - informacija apie atliktą metinių finansinių ataskaitų auditą (auditą atlikęs subjektas, atlyginimas už audito atlikimą); |
Vykdoma | |||
| - kita iki metinio pranešimo paskelbimo dienos paaiškėjusi svarbi informacija, turinti įtakos valstybės valdomos įmonės veiklai; |
Vykdoma | |||
| informacija ir ataskaitos, kurias listinguojamos bendrovės turi atskleisti pagal LR - finansinės atskaitomybės įstatymą ir NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą savo metiniame pranešime; |
Vykdoma | |||
| - dividendų politika; |
Vykdoma | |||
| - informacija apie veiklos strategijos ir tikslų (finansinių ir nefinansinių) įgyvendinimą. |
Vykdoma | |||
| Energetikos ministerijai kartu su metiniu pranešimu pateikiama: | ||||
| - informaciją apie vadovų praėjusių metų darbo užmokestį, |
Vykdoma | |||
| - vadovų mėnesinės algos kintamajai daliai nustatyti taikomi veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, šių rodiklių vykdymas, vadovams nustatyta mėnesinės algos kintamoji dalis (eurais ir vadovams nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies procentais) ir išmokėta mėnesinės algos kintamoji dalis (eurais ir vadovams nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies procentais). |
Vykdoma | |||
| Tarpinis pranešimas | ||||
| - I ar II kategorijos valstybės valdomos įmonės rengia 6 mėn. tarpinį pranešimą, kurį NASDAQ biržos puslapyje paskelbia iki rugpjūčio 31 d. Tarpiniame pranešime glaustai pateikiama svarbiausia informacija apie valstybės valdomos įmonės veiklą apibūdinančius rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su praėjusiais laikotarpiais. |
Vykdoma | |||
| - Rengiamas 6 mėn. tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, kuris paskelbiamas NASDAQ tinklapyje iki rugpjūčio 31 d. |
Vykdoma |
Skaidrumo gairių 10 str. numatyta, kad VVĮ vadovaujasi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso (toliau – Valdysenos kodeksas)1 nuostatomis dėl informacijos atskleidimo, kitomis Valdysenos kodekse nurodytus principus detalizuojančiomis nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra EPSO- G įmonių dalis ir laikosi bendrų principų, pateikiame struktūrizuotą informaciją dėl Valdysenos kodekse numatytų reikalavimų dėl informacijos atkleidimo.
| II. Valdysenos kodekso reikalavimų dėl informacijos atskleidimo vykdymas |
|
|---|---|
| Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. |
Vykdoma |
| Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. |
Vykdoma |
| Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Vykdoma |
| Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: |
Vykdoma |
| · bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
Vykdoma |
| · bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; |
Vykdoma |
| · asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; |
Vykdoma |
| · bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; |
Vykdoma |
| Atskleidžiant nurodytą informaciją, rekomenduojame pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama Valdysenos kodekso 7 principe. |
|
| · esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; |
Vykdoma |
| · galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; |
Vykdoma |
| · bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; |
Vykdoma |
| · pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); |
Vykdoma |
| · bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; |
Vykdoma |
| · socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. |
Vykdoma |
1 AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtino "Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą"
| Rekomenduojama iš anksto skelbti viešai visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. |
Vykdoma. |
|---|---|
| Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
|
| Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama atlygio politika | Vykdoma |
| Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Vykdoma |
| Skelbiama Bendrovių valdysenos ataskaitos santrauka ir valdysenos ataskaitoje (struktūrizuota lentelė), kaip Bendrovė laikosi Valdysenos kodekso. |
Vykdoma |
| Siekiant sudaryti Bendrovei galimybę dalį informacijos apie jos valdyseną pateikti laisva forma bei akcentuoti svarbiausius dalykus, Bendrovė turėtų Bendrovių valdysenos ataskaitos santraukoje pateikti esminę informaciją apie Bendrovėje galiojančią valdymo tvarką (pavyzdžiui, tai galėtų apimti informaciją apie bendrą valdymo schemą, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, akcininkų teises, valdymo bei priežiūros organus ir jų komitetus, administraciją ar kitus su Bendrovės valdymu susijusius svarbiausius dalykus). |
|
| Bendrovė valdysenos ataskaitoje turėtų aiškiai, tiksliai ir suprantamai nurodyti, nuo kokių konkrečių bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų ji nukrypo, ir kiekvieno nukrypimo nuo tam tikros rekomendacijos atveju turėtų būti paaiškinta, kaip tai numatyta Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymosi atskleidimo formos 2 dalyje. |
Akcinė bendrovė LITGRID AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.
LITGRID AB priklauso UAB "EPSO-G" įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtintos UAB "EPSO-G" įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje bei UAB "EPSO-G" interneto puslapyje.
1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.
Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
Bendrovės valdymo struktūra:
2018 m. buvo atlikta korporatyvinio valdymo reforma:
Po įvykdytos korporatyvinio valdymo reformos Bendrovėje taikomas Šiaurės Europos šalyse (Suomija, Švedija, Norvegija, Danija) dažniausiai naudojamas korporatyvinio valdymo modelis, kai formuojamas vienas kolegialus organas, atskaitingas visuotiniam akcininkų susirinkimui (vienpakopės valdysenos modelis). Organizacinė ir valdymo struktūra tapo paprastesnė, efektyvesnė ir toliau atitinka aukščiausius valdysenos standartus. Valdyboje nedalyvaujant vykdantiesiems nariams, užtikrinamas aukštas sprendimų priėmimo skaidrumo laipsnis, mažinamas interesų konfliktų skaičius. Kadangi priežiūros funkciją vykdo valdyba, dėl didesnio valdybos įsitraukimo ir turimos informacijos, toks modelis sukuria ir geresnes prielaidas efektyviai kontrolei vykdyti.
Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB "EPSO-G" valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimui priemonių planą.
UAB "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.
Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A+ įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdoma strategija įvertinta aukščiausiais balais.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS | |
|---|---|---|---|
| 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
|||
| 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. |
TAIP | Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, jų sprendimo projektus bei apie priimtus sprendimus, lietuvių ir anglų kalba. |
|
| 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
TAIP | Bendrovės įstatų 13-15 p. numatyta, kad visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo. |
|
| 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
TAIP | Žr. 1.2. punktą. Taip pat Bendrovės įstatų IV skyriuje yra numatytos akcininkų teisės ir pareigos. |
| 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. |
TAIP | Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti atvejai, kuomet dėl Bendrovės turto perleidimo priima sprendimą Valdyba su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. |
|---|---|---|
| 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. |
TAIP | Kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, Bendrovės internetiniame tinklalapyje yra pateiktos bendrosios akcininkų teisės. |
| 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
TAIP | Žr. 1.1. punktą. |
| 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
TAIP | Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą. |
| 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. |
NE | Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog nebus dalyvaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis. Kol kas poreikio balsuoti elektroninėmis ryšių priemonėmis nėra. Akcininkams paprašius, būtų svarstoma dėl tokios balsavimo galimybės įdiegimo. |
| 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. |
TAIP | Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis. |
|---|---|---|
| Informacija apie siūlomą išrinkti kolegialaus organo narį viešai nėra skelbiama, tačiau standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog papildomai su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, bendruoju balsavimo biuleteniu akcininkai gali susipažinti LITGRID AB patalpose, adresu A.Juozapavičiaus g. 13, Vilniuje, 141 kabinete bendrovės darbo laiku (7.30-11.30 val. ir 12.15- 16.30 val., penktadieniais 7.30-11.30 val. ir 12.15-15.15 val.). |
||
| 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai2 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. |
TAIP/NE | Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. |
2 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
| 2. principas: Stebėtojų taryba | ||||
|---|---|---|---|---|
| 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė | ||||
| Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę | ||||
| akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti | ||||
| rekomendacijas bendrovės valdymo organams. | ||||
| Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. | ||||
| 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba | ||
| atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų | nesudaroma. | |||
| interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės | ||||
| gerovę. | ||||
| 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti | Neaktualu | - | ||
| bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais | ||||
| turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų | ||||
| tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir | ||||
| kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. | ||||
| 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama |
Neaktualu | - | ||
| sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. | ||||
| Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti | ||||
| įtakos juos išrinkę asmenys. | ||||
| 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo |
Neaktualu | - | ||
| prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos | ||||
| sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi3 stebėtojų |
||||
| tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, | ||||
| priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų | ||||
| lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai | ||||
| nėra nepriklausomi. | ||||
| 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių | Neaktualu | - | ||
| planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos |
||||
| vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, | ||||
| nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl | ||||
| ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. | ||||
| 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų | Neaktualu | - | ||
| aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais | ||||
| pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir | ||||
| teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius | ||||
| teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos | ||||
| komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. | ||||
3 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
| 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas | |||
|---|---|---|---|
| Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą | |||
| bendrovės valdyseną. | |||
| 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos | Neaktualu | - | |
| nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties | |||
| ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant | |||
| išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos | |||
| pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, | |||
| kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo | |||
| užduotims tinkamai atlikti. | |||
| 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam | Neaktualu | - | |
| laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai | |||
| kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties | |||
| augimas. | |||
| 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio | Neaktualu | - | |
| esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai | |||
| vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat | |||
| neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai | |||
| bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti | |||
| pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos | |||
| nešališkumui užtikrinti. | |||
| 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys | Neaktualu | - | |
| turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų | |||
| tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius | |||
| įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), | |||
| kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. | |||
| Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų | |||
| tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų | |||
| būti informuojami bendrovės akcininkai. | |||
| 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti | Neaktualu | - | |
| skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. | |||
| Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir | |||
| atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas | |||
| nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių | |||
| aplinkybių. | |||
| 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą | Neaktualu | - | |
| stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti |
|||
| bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. | |||
| 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo | Neaktualu | - | |
| veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, | |||
| darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat | |||
| kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo |
|||
| efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė | |||
| nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per | |||
| metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir | |||
| veiklos procedūras. |
| 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. |
||
|---|---|---|
| 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. |
TAIP | Bendrovės įstatų 36 p. nurodyta, kad Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą. |
| 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. |
TAIP | Bendrovės įstatų 7.3. punkte nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas. |
| 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. |
TAIP | Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje. |
| 3.1.4. | Taip pat, atskirais sprendimais valdyba paveda generaliniam direktoriui teikti reguliarias ataskaitas apie valdybos sektinus rodiklius (pvz. Bendrovės strategiją, veiklos planą, biudžetą ir pan.). |
|
| Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas4 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. |
TAIP | Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui: - vidaus auditas atskaitingas valdybai, kuri formuojama iš išorinių narių (2 nariai nepriklausomi); - audito komitetas formuojamas iš daugumos nepriklausomų narių, kam taip pat atskaitingas vidaus auditas; - bendrovėje galioja Etikos ir elgesio kodeksas, UAB "EPSO-G" įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika, UAB "EPSO-G" įmonių grupės paramos politika, UAB "EPSO-G" įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB "EPSO G" įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika ir kt. |
| 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. |
TAIP | Bendrovės įstatų 54 p. numatyta, kad Bendrovės generalinį direktorių skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. |
|---|---|---|
| Bendrovės įstatų 56 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo. |
4 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/antibribery/44884389.pdf
| 3.2. Valdybos sudarymas | ||
|---|---|---|
| 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. |
TAIP | Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje (toliau – Interesų valdymo politika) įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei, siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. |
| 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
TAIP/NE | Nurodyta informacija skelbiama ir atnaujinama Bendrovės internetiniame tinklalapyje. Metiniame pranešime papildomai ši informacija nekartojama. |
| 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. |
TAIP | Valdybos nariai supažindinami pirmo posėdžio metu pristatant Bendrovės struktūrą bei veiklą. Pasidalinama pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais. |
|---|---|---|
| 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. |
TAIP | Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės. |
| 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. |
TAIP | Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtinta Bendrovės įstatų 46 p. - valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą. |
| 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. |
TAIP | Bendrovės protokoluose yra fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime. |
| 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi5 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
TAIP | Bendrovės interneto tinklalapyje, tiek metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. |
|---|---|---|
| 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
TAIP | Bendrovės įstatų 34 p. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas savo sprendimu gali nustatyti, kad valdybos nariams turi būti mokamas atlygis. |
5 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
| 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. |
TAIP | Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas. |
|---|---|---|
| Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovės valdybą. |
||
| Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. |
||
| Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. |
||
| Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio. |
| 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. |
TAIP Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB "EPSO-G" įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. |
|---|---|
| Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime. |
| 4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. |
|||
|---|---|---|---|
| 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. |
Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. |
|
| 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. |
TAIP | Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pradžioje pasitvirtina einamųjų metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui). |
|
| 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
TAIP | Valdybos darbo reglamento 39 p. numatyta, kad ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki iš anksto nustatytos eilinio valdybos posėdžio datos valdybos sekretorius pagal pateiktus pasiūlymus privalo parengti Valdybos posėdžio darbotvarkės projektą ir pateikti jį suderinti valdybos pirmininkui. Taip pat, minėto reglamento 40 p. įtvirtinta, kad eilinio valdybos posėdžio medžiaga, valdybos nariams turi būti pateikiama ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki iš anksto nustatytos posėdžio dienos. |
| 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. |
Neaktualu | Bendrovėje taryba nesudaroma. |
Stebėtojų |
|---|---|---|---|
| ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ | ----------- | ---------------------------------- | ----------- |
2018 M. KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
| 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus6 |
TAIP | Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio |
|---|---|---|
| 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. |
TAIP | organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei "EPSO-G" vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą. |
6 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).
| 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
TAIP Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi |
|---|---|
| komitetų funkcijoms atlikti. |
| 5.2. Skyrimo komitetas. | ||
|---|---|---|
| 5.2.1.Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. |
TAIP | UAB "EPSO-G" Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB "EPSO-G" valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: padeda atlikti - kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse; teikia - rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; teikia - rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą; teikia - rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos. |
| 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
TAIP | Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata nėra praktiškai aktuali šiuo metu, nes valdyboje nėra Bendrovės darbuotojų. |
| 5.3. Atlygio komitetas. | |||
|---|---|---|---|
| Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. |
TAIP | Žr. 5.2.1. punktą. |
| 5.4. Audito komitetas. 5.4.1.Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės 7 aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 5.4.2.Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir |
TAIP | UAB "EPSO-G" Audito komitetas veikia kaip UAB "EPSO-G" valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: vykdo Grupės - bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą; atsakingas už Grupės - bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą; atsakingas už Grupės - bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą; atsakingas už Grupės - bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; užtikrina sistemos dėl - skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą; vertina sandorius su - susijusiomis šalimis. - |
|---|---|---|
| neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. |
||
| 5.4.3.Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. |
TAIP | Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti. |
| 5.4.4.Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. |
TAIP | Žr. 5.4.3. punktą. Audito komitetas organizuoja susitikimą su auditoriais aptariant audito darbo planą. |
|---|---|---|
| 5.4.5.Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. |
TAIP | Audito komitetas užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. |
| 5.4.6.Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
TAIP | Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą valdybai. |
| Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB "EPSO-G" eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai. |
7 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti | TAIP | Tokia pareiga nustatyta |
|---|---|---|
| situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali | Bendrovės įstatų 57-58 |
|
| prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto | punktuose, valdymo |
|
| atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per | organų darbo |
|
| protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį | reglamentuose bei UAB |
|
| išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie | "EPSO-G" įmonių grupės | |
| tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, | kolegialių organų narių, |
|
| jeigu įmanoma, vertę. | vadovų ir darbuotojų |
|
| interesų valdymo |
||
| politikoje. |
| 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. |
||
|---|---|---|
| 7.1.Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. |
TAIP | Bendrovėje yra taikoma UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atlygio politika bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės darbuotojų veiklos vertinimo politika visa apimtimi. Atlygio politika |
| 7.2.Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. |
TAIP | yra skelbiama viešai. Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atlygio politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai. |
| 7.3.Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. |
TAIP | Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų. |
| 7.4.Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
TAIP / NE | UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atlygio politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. |
|---|---|---|
| 7.5.Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. |
NEAKTUALU | Įmonėje nėra taikomos tokios schemos. |
| 7.6.Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
TAIP | Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje. |
| 7.7.Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. |
TAIP / NE | Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko. |
|---|---|---|
| Įmonėje nėra taikomos tokios schemos. |
| 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. |
||
|---|---|---|
| 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. |
TAIP | Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB "EPSO-G" įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais. |
| 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. |
TAIP | Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijos, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. |
| 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
TAIP | Žr. 8.1. ir 8.2. punktus. |
| 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. |
NE Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiamas Bendrovės Etikos ir elgesio kodeksas, kuriame numatyti pasitikėjimo linijos kontaktai. UAB "EPSO-G" įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. Planuojama artimiausiu metu sukurti sistemą, leidžiančią informaciją teikti grupės mastu veikiančiam audito komitetui. |
|---|---|
| ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- |
| 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. |
||
|---|---|---|
| 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: |
TAIP | Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje nurodyta informacija atskleidžiama Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje. |
| 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
TAIP | |
| 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; |
TAIP | |
| 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; |
TAIP | |
| 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; |
TAIP | |
| 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; |
TAIP | |
| 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; |
TAIP | |
| 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; |
TAIP | |
| 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); |
TAIP | |
| 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; |
TAIP | |
| 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. |
TAIP |
| 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
TAIP | UAB "EPSO-G" kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime. |
|---|---|---|
| 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. |
TAIP | Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje atskleidžiama ši informacija. |
| 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. |
TAIP | Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. |
| 10.principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||
|---|---|---|
| 10.1.Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
TAIP | Tokia pareiga nustatyta LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 5 p. |
| 10.2.Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. |
TAIP | Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandidatūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba. |
| 10.3.Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
TAIP | Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB "EPSO G" Audito komiteto patvirtinta UAB "EPSO-G" įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. |
| Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai dalyvauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi audito komitetas teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius. |
| Pasta- | Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| TURTAS | |||||
| Ilgalaikis turtas | |||||
| Nematerialusis turtas | 4 | 6 593 | 3 650 | 6 529 | 3 647 |
| Materialusis turtas | 5 | 309 741 | 378 403 | 307 047 | 376 028 |
| Investicijos į dukterines įmones | 6 | - | - | 1 174 | 174 |
| Atidėto pelno mokesčio turtas | 23 | 4 505 | 33 | 4 469 | - |
| Suteiktos paskolos | 7 | - | - | 2 203 | 1 203 |
| Finansinis turtas, galimas parduoti | 8 | 2 693 | 2 693 | 2 693 | 2 693 |
| Kitas ilgalaikis finansinis turtas | 12 | 10 439 | - | 10 439 | - |
| Ilgalaikio turto iš viso | 333 971 | 384 779 | 334 554 | 383 745 | |
| Trumpalaikis turtas | |||||
| Atsargos | 9 | 1 107 | 1 019 | 107 | 99 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 527 | 483 | 468 | 412 | |
| Prekybos gautinos sumos | 10 | 20 861 | 22 210 | 17 012 | 17 022 |
| Kitos gautinos sumos | 11 | 1 243 | 21 275 | 47 | 20 645 |
| Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | 478 | 12 | 460 | - | |
| Kitas finansinis turtas | 12 | 7 443 | 8 736 | 7 443 | 8 736 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 13 | 627 | 696 | 397 | 434 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 32 286 | 54 431 | 25 934 | 47 348 | |
| TURTO IŠ VISO | 366 257 | 439 210 | 360 488 | 431 093 | |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||||
| Nuosavas kapitalas | |||||
| Įstatinis kapitalas | 14 | 146 256 | 146 256 | 146 256 | 146 256 |
| Akcijų priedai | 14 | 8 579 | 8 579 | 8 579 | 8 579 |
| Perkainojimo rezervas | 15 | 222 | 5 380 | - | 4 999 |
| Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas | 16 | 655 | 655 | 655 | 655 |
| Privalomasis rezervas | 16 | 14 626 | 14 790 | 14 626 | 14 626 |
| Kiti rezervai | 16 | 63 309 | 62 767 | 63 309 | 62 767 |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | (38 622) | 8 171 | (37 588) | 8 257 | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 195 025 | 246 598 | 195 837 | 246 139 | |
| Įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | |||||
| Dotacijos | 18 | - | 22 | - | 22 |
| Ilgalaikės paskolos | 19 | 94 128 | 108 353 | 94 128 | 108 353 |
| Išperkamosios nuomos įsipareigojimai | 20 | 599 | 820 | - | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 23 | - | 6 105 | - | 6 105 |
| Perkrovų valdymo įplaukos | 21 | 10 832 | 6 564 | 10 832 | 6 564 |
| Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 22 | 1 931 | 764 | 1 878 | 694 |
| Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | 107 490 | 122 628 | 106 838 | 121 738 | |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 19 | 14 225 | 8 082 | 14 225 | 8 082 |
| Trumpalaikės paskolos | 19 | 12 615 | 34 656 | 12 517 | 33 311 |
| Išperkamosios nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 20 | 221 | 443 | - | - |
| Prekybos skolos | 24 | 22 173 | 15 095 | 17 909 | 11 581 |
| Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis | 21 | 4 922 | - | 4 922 | - |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 25 | 929 | 328 | 829 | 328 |
| Pelno mokesčio įsipareigojimas | - | 1 468 | - | 1 468 | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 26 | 8 657 | 9 912 | 7 411 | 8 446 |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 63 742 | 69 984 | 57 813 | 63 216 | |
| Įsipareigojimų iš viso | 171 232 | 192 612 | 164 651 | 184 954 | |
| NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO | 366 257 | 439 210 | 360 488 | 431 093 | |
| Pasta- | Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Pajamos Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų |
|||||
| pajamos | 27 | 169 758 | 143 292 | 169 758 | 143 292 |
| Kitos pajamos | 28 | 20 883 | 16 896 | 2 191 | 1 065 |
| Pajamų iš viso | 190 641 | 160 188 | 171 949 | 144 357 | |
| Sąnaudos | |||||
| Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų | 29 | (118 993) | (80 081) | (118 993) | (80 081) |
| sąnaudos Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas |
5 | (50 981) | ( 71) | (50 981) | - |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 4,5 | (25 898) | (26 360) | (25 387) | (26 055) |
| Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | (15 042) | (13 993) | (8 545) | (7 295) | |
| Remontų ir priežiūros sąnaudos | (2 851) | (4 305) | (5 064) | (6 437) | |
| Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (1 666) | (1 563) | (1 508) | (1 419) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos | ( 977) | (1 212) | ( 977) | (1 209) | |
| Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas | 515 | 79 | 499 | 103 | |
| Investicijų vertės sumažėjimas | - | - | 1 000 | (4 312) | |
| Kitos sąnaudos | (19 785) | (19 734) | (5 847) | (6 296) | |
| Sąnaudų iš viso | ( 235 678) | (147 240) | (215 803) | (133 001) | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | (45 037) | 12 948 | (43 854) | 11 356 | |
| Finansinė veikla | |||||
| Finansinės veiklos pajamos | 140 | 221 | 173 | 226 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | (1 303) | (1 375) | (1 251) | (1 337) | |
| Finansinės veiklos iš viso | (1 163) | (1 154) | (1 078) | (1 111) | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | (46 200) | 11 794 | (44 932) | 10 245 | |
| Pelno mokestis | |||||
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | 23 | (2 945) | (4 351) | (2 939) | (4 632) |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 23 | 9 784 | 2 142 | 9 781 | 2 111 |
| Pelno mokesčio iš viso | 6 839 | (2 209) | 6 842 | (2 521) | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | (39 361) | 9 585 | (38 090) | 7 724 | |
| Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) |
|||||
| Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas | (5 289) | 428 | (5 289) | - | |
| Atidėtojo pelno mokesčio įtaka | 793 | ( 64) | 793 | - | |
| Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso | (4 496) | 364 | (4 496) | - | |
| Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso | (43 857) | 9 949 | (42 586) | 7 724 | |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais) |
32 | (0,078) | 0,019 | (0,075) | 0,015 |
| Grupė | Kapitalas | Akcijų priedai |
Perkaino jimo rezervas |
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskir stytasis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2017 m. sausio 1 d. | 146 256 | 8 579 | 5 608 | 655 | 14 726 | 62 747 | 16 234 | 254 805 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | 364 | - | - | - | 9 585 | 9 949 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
15 | - | - | ( 592) | - | - | - | 592 | - |
| Pervesta į rezervus | 16 | - | - | - | - | 64 | 20 | ( 84) | - |
| Dividendai | 17 | - | - | - | - | - | - | (18 156) | (18 156) |
| Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | 5 380 | 655 | 14 790 | 62 767 | 8 171 | 246 598 | |
| Likutis 2018 m. sausio 1 d. | 146 256 | 8 579 | 5 380 | 655 | 14 790 | 62 767 | 8 171 | 246 598 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | (4 496) | - | - | - | (39 361) | (43 857) | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
15 | - | - | ( 618) | - | - | - | 618 | - |
| Pervesta į rezervus | - | - | - | - | 542 | ( 542) | - | ||
| Pervesta į nepaskirstytąjį pelną | 16 | - | - | ( 44) | - | ( 164) | - | 208 | - |
| Dividendai | 17 | - | - | - | - | - | - | (7 716) | (7 716) |
| Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | 222 | 655 | 14 626 | 63 309 | (38 622) | 195 025 |
| Bendrovė | Kapitalas | Akcijų priedai |
Perkaino jimo rezervas |
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskir stytasis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2017 m. sausio 1 d. | 146 256 | 8 579 | 5 533 | 655 | 14 626 | 62 747 | 18 175 | 256 571 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | - | - | - | - | 7 724 | 7 724 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
15 | - | - | ( 534) | - | - | - | 534 | - |
| Pervesta į rezervus | 16 | - | - | - | - | - | 20 | ( 20) | - |
| Dividendai | 17 | - | - | - | - | - | - | (18 156) | (18 156) |
| Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | 4 999 | 655 | 14 626 | 62 767 | 8 257 | 246 139 | |
| Likutis 2018 m. sausio 1 d. | 146 256 | 8 579 | 4 999 | 655 | 14 626 | 62 767 | 8 257 | 246 139 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | (4 496) | - | - | - | (38 090) | (42 586) | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
15 | - | - | ( 503) | - | - | - | 503 | - |
| Pervesta į rezervus | 16 | - | - | - | - | - | 542 | ( 542) | - |
| Dividendai | 17 | - | - | - | - | - | - | (7 716) | (7 716) |
| Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | - | 655 | 14 626 | 63 309 | (37 588) | 195 837 |
| 2018 2017 2018 2017 bos Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) (39 361) 9 585 (38 090) 7 724 Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 4,5 25 898 26 360 25 387 26 055 Finansinio turto vertės sumažėjimas - - (1 000) 4 312 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 5 50 981 71 50 981 - Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) (2 941) ( 816) (2 925) ( 840) Beviltiškos skolos 2 426 737 2 426 737 Pelno mokesčio sąnaudos 23 (6 829) 2 209 (6 842) 2 521 (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto 977 1 212 977 1 209 perleidimo/nurašymo Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: Palūkanų pajamos - - ( 36) ( 5) Palūkanų sąnaudos 1 281 1 365 1 228 1 327 Dividendų pajamos ( 130) ( 134) ( 130) ( 134) Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) 12 ( 77) 16 ( 77) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) 1 816 1 838 1 043 2 996 sumažėjimas Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto 33 2 845 85 ( 101) (padidėjimas) sumažėjimas Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir 5 373 1 393 4 818 2 552 gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas) Kito finansinio turto pasikeitimas (9 146) 1 276 (9 146) 1 276 (Sumokėtas) pelno mokestis (4 518) (4 448) (4 486) (4 424) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 25 872 43 416 24 306 45 128 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) (22 997) (26 214) (22 156) (26 066) Gautos dotacijos 18 24 283 8 133 24 283 8 133 Suteiktos paskolos 7 - - (1 000) (1 600) Gautos perkrovų valdymo įplaukos 21* 12 208 8 691 12 208 8 691 Gautos palūkanos - - 17 - Gauti dividendai 130 134 130 134 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 13 624 (9 256) 13 482 (10 708) Finansinės veiklos pinigų srautai Sugrąžintos paskolos (8 082) (8 082) (8 082) (8 082) Sąskaitų likučio perviršis (overdraft) (34 558) (6 330) (33 311) (6 860) Paskolos iš susijusių šalių 12 517 - 12 517 - Išperkamosios nuomos mokėjimai ( 443) ( 160) - - Sumokėtos palūkanos (1 312) (1 528) (1 259) (1 490) Išmokėti dividendai (7 690) (18 212) (7 690) (18 212) Kiti finansinės veiklos pinigų srautai 3 50 - 50 Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (39 565) (34 262) (37 825) (34 594) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) ( 69) ( 102) ( 37) ( 174) Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 13 696 798 434 608 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 13 627 696 397 434 |
Pasta- | Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|---|---|
LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB "Lietuvos energija" atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383.
LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energetikos perdavimo veiklos licenciją.
Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.
2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos.
2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| Įmonės akcininkai | Turimų akcijų skaičius |
Turimų akcijų skaičius (proc.) |
|---|---|---|
| UAB "EPSO-G" | 491 736 153 | 97,5 |
| Kiti akcininkai | 12 595 227 | 2,5 |
| Iš viso: | 504 331 380 | 100,0 |
Vienintelis UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, adresas A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. dukterinės, asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės įtrauktos į LITGRID AB Grupę yra šios:
| Įmonės | Įmonės buveinės adresas | Valdomų akcijų dalis 2018 m. gruodžio 31 d. |
Valdomų akcijų dalis 2017 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" | Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. | Transformatorinių pastočių, skirstymo punktų, elektros linijų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos |
| UAB "Litgrid Power Link Service" |
A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. | Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių valdymas ir eksploatavimas. Vienintelio akcininko sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įmonės veikla sustabdyta, nuo šios datos "Litgrid" minėtų jungčių eksploatacijos veiklą organizuoja pati. |
| UAB Duomenų logistikos centras |
Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva |
20 proc. | 20 proc. | Informacinių technologijų paslaugų teikimas |
| LitPol Link Sp.z.o.o | Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkijos Respublika |
50 proc. | 50 proc. | Bendrų užduočių, susijusių su esamos tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija valdymu, planuojama tinklo plėtra ir kitomis bendradarbiavimo sritimis, vykdymas ir koordinavimas |
2017 m. sausio 27 dieną Bendrovės valdyba pritarė visų LITGRID AB nuosavybės teise valdomų UAB "Duomenų logistikos centras" 20,36 procentų akcijų paketo pardavimo organizavimui kartu su "Lietuvos energija", UAB valdomų akcijų dalimi. 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB "Duomenų logistikos centras" akcininkai – Bendrovė ir "Lietuvos energija" UAB, pasirašė įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su "Telia Lietuva". 2018 m. birželio 13 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti su "Telia Lietuva" pasirašytos UAB "Duomenų logistikos centras" 20,36 procentų akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimui ir atnaujinti UAB "Duomenų logistikos centras" pardavimo procesą. Dėl Bendrovės vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti asocijuotos įmonės akcijas, investicija į minėtą įmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas".
Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones aprašytos 6-oje pastaboje.
Grupės darbuotojų skaičius 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 638 (2017 m. gruodžio 31 d. – 633), Bendrovės darbuotojų skaičius 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 267 (2017 m. gruodžio 31 d. - 229).
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d.:
Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, galimą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.
Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2019 m. kovo 21 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:
9-asis TFAS "Finansinės priemonės". Pagrindiniai naujame standarte numatyti reikalavimai:
● Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.
Standarto taikymas pirmąjį kartą neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis istoriškai buvo nereikšmingas, pinigai, pinigų ekvivalentai ir kitas trumpalaikis finansinio turtas laikomi aukšto reitingo kredito institucijose. Standarto taikymas taip pat neturėjo įtakos finansinio turto klasifikavimui: paskolos ir gautinos sumos ir toliau klasifikuojamos kaip vertinamos amortizuota savikaina, finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius) bus apskaitomas tokiu pat būdu. Kadangi Bendrovė ir Grupė neturi apsidraudimo sandorių, standarto taikymas šiuo atžvilgiu neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms. Bendrovė ir Grupė turi tik finansinius įsipareigojimus, priskiriamus kategorijai "Kiti finansiniai įsipareigojimai", todėl Bendrovės ir Grupės finansinių įsipareigojimų apskaitai ir vertinimui nėra įtakos.
Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.
Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.
Standartas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, Bendrovė ir Grupė neturi ilgalaikių kontraktų su daugiaelemenčiais pakeitimais, neturi imk-arba-mokėk pobūdžio kontraktų, nėra pardavimų skatinimų, nėra reikšmingų kontraktų sudarymo išlaidų ar reikšmingų išankstinių apmokėjimų. Pagrindiniai pardavimų kontraktai sudaromi vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, kontraktų pakeitimai yra reti.
Standartas taip pat neturėjo įtakos elektros energijos gamintojų (toliau – Gamintojai) pajungimo prie elektros energijos perdavimo tinklo paslaugų, elektros įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) paslaugų, elektros įrenginių pajėgumų išplėtimo (rekonstravimo) paslaugų pajamų pripažinimui, nes Gamintojo pajungimas yra atskiras įsipareigojimo įvykdymas. Gamintojo pajungimo pagrindinis tikslas - pagamintą energiją neatlygintinai persiųsti vartotojams, nes pagal teisės aktų, reglamentuojančių elektros energetikos subjektų santykius, nuostatas už elektros energijos persiuntimą moka vartotojai, dažniausiai pagal sudarytas sutartis su elektros skirstymo operatoriumi. Perdavimo paslauga Gamintojui teikiama labai mažomis apimtimis išskirtinai tik tais atvejais, kai jis nevykdo elektros energijos gamybos – kai elektros energija teikiama technologinėms reikmėms. Atlikus elektros įrenginių perkėlimą dėl užsakovo vykdomų statybos – plėtros darbų, elektros perdavimo paslaugų apimtys nesikeičia. Bendrovės vertinimu, Gamintojų pajungimo, elektros įrenginių perkėlimo ir elektros įrenginių išplėtimo paslaugos iš esmės atskirtos nuo kitų Bendrovės teikiamų paslaugų ir dėl 15 TFAS įsigaliojimo pajungimo pajamų pripažinimas nepasikeitė.
VIAP lėšos, skirtos padengti Gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių pajungimo mokesčio 60% daliai apskaitomos kaip pajamų dotacija, nes skirtos kompensuoti pajungimo paslaugos kainą. Pagal atitinkamų TFAS nuostatas nėra aiškiai reglamentuotas minėtų pajamų dotacijų pripažinimo momentas. Bendrovė pasirinko pajamų dotacijas pripažinti tuo momentu, kai įgyja teisę į VIAP lėšas, nes būtent šiuo momentu Bendrovė gauna patvirtinimą, kad įvykdė savo įsipareigojimą.
Perkrovų valdymo įplaukos pagal jų skyrimo tarpsisteminių jungčių perdavimo operatoriams mechanizmą nėra pajamos už suteiktas paslaugas. Tai kompensavimo (finansavimo) priemonė, skirta padengti dėl sisteminės jungties atsijungimo patirtus nuostolius ir finansuoti jungčių pralaidumą didinančių jungčių investicijas. Atsižvelgiant į tai, kad perkrovų valdymo įplaukos nesusiję su paslaugų teikimu, TFAS 15 jų nereglamentuoja.
Pataisos reiškia, kad ne rinkos veiklos rezultatų teisių suteikimo sąlygos turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis. Galiausiai, pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai: (a) mokėjimas akcijomis vertinamas remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte; (b) įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas; (c) nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir (d) skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais. Bendrovei ir Grupei Standarto pataisos neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi neatlieka mokėjimų akcijomis.
Pataisomis siekiama spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl naujojo finansinių priemonių standarto (9-ojo TFAS) taikymo prieš pradedant taikyti TASV rengiamą standartą, kuris pakeis 4-ąjį TFAS. Šie susirūpinimą keliantys klausimai apima laikinus ataskaitose pateikiamų rezultatų svyravimus. Pataisose pristatyti du metodai. (1) Standarto pataisos numato galimybę visoms įmonėms, kurios sudaro draudimo sutartis, kitose bendrosiose pajamose, o ne pelne ar nuostoliuose, pripažinti svyravimus, kurie galėtų atsirasti pradėjus taikyti 9-ąjį TFAS prieš tai, kai bus paskelbtas naujasis draudimo sutarčių standartas (apdangalo (angl. overlay) metodas). Be to, standarto pataisomis numatyta galimybė įmonėms, kurių didžiąją veiklos dalį sudaro draudimo veikla, taikyti pasirenkamą laikiną 9-ojo TFAS taikymo išimtį iki 2021 m. 9-ojo TFAS taikymą atidedančios įmonės toliau taikys galiojantį finansinių priemonių standartą (39-ąjį TAS). 4-ojo TFAS pataisomis papildomos standarte jau numatytos pasirinkimo galimybės, kuriomis galima pasinaudoti sprendžiant su laikinais svyravimais susijusius klausimus. Standarto pataisa neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes nevykdo draudimo veiklos.
1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai. 28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrąją įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendroji įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas. Standartų patobulinimai neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes patobulinimų nuostatos nesusiję su veikla.
Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti. Standarto pataisa neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes neturėjo atvejų, kad turtas būtų perkeltas į investicinį turtą, ar iš jo į kitos kategorijos turtą.
Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna išankstinį atlygį pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, susidariusio dėl išankstinio atlygio, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. TFAAK aiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes beturėjo atitinkamų sandorių užsienio valiuta.
Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d., nėra aktualūs Bendrovei ir Grupei.
Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.
Finansinių ataskaitų sudarymo dienai Bendrovė turi sudariusi neatšaukiamų transporto ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių, kurių likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,7 mln. Eur ir likęs nuomos terminas iki 4 metų. Bendrovės vadovybė vertina, kokią įtaką 16-asis TFAS turės Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Taip pat Bendrovė nėra priėmusi sprendimo dėl Standarto nuostatų taikymo valstybinės žemės nuomos sandoriams.
12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip atspindėti neaiškumo poveikį. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neaiškumai dėl mokesčio traktavimo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškumų dėl mokesčio traktavimo, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, kad mokesčių administratorius sutiks su neaiškumo dėl mokesčio traktavimu, neaiškumo poveikis bus atspindimas nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, taikant labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio traktavimo patikrinimą ar pakartotinį patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio traktavimo nebuvimas, pats savaime, neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčiu įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams. Aiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes nebuvo identifikuota neaiškumų dėl pelno mokesčio traktavimo.
Pataisomis leidžiama amortizuota savikaina vertinti tam tikras paskolas ir skolos vertybinius popierius, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, žemesne už amortizuotą savikainą, pavyzdžiui, tikrąja verte arba verte, kuri apima pagrįstą skolininkui mokėtiną kompensaciją, lygią rinkos palūkanų normos padidėjimo per likusį priemonės galiojimo laikotarpį poveikio dabartinei vertei. Be to, tekste, kuriuo papildytas standarto išvadų pagrindas, dar kartą patvirtinami 9-ajame TFAS pateikti galiojantys nurodymai, kad tam tikrų amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimai ar mainai, dėl kurių pripažinimas nenutraukiamas, lems pelno ar nuostolių atsiradimą, kurie bus pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Todėl ataskaitas teikiantys ūkio subjektai daugeliu atveju negalės patikslinti faktinių palūkanų normos už likusį paskolos galiojimo laikotarpį tam, kad išvengtų poveikio pelnui ar nuostoliams dėl paskolos sąlygų pakeitimo. Standarto pataisos neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes neturėjo įsipareigojimų su mokėtina kompensacija.
turtą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei, o patronuojamosios įmonės akcijos perleidžiamos sandorio metu. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai tęsti taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti panašių draudimo įmonių finansinius rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras principais grindžiamas standartas, nustatantis apskaitos reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant ir draudiko turimas perdraudimo sutartis. Standartu reikalaujama draudimo sutarčių grupes pripažinti ir vertinti: (i) būsimųjų pinigų srautų (iš sutarties vykdymo kylančių pinigų srautų) dėl rizikos koreguota dabartine verte, kuri apima visą turimą informaciją apie iš sutarties vykdymo kylančius pinigų srautus, atitinkančią stebimus rinkoje duomenis; pridedant (jei ši vertė yra įsipareigojimas) arba atimant (jei ši vertė yra turtas) (ii) sumą, atspindinčią iš sutarčių grupės neuždirbtą pelną (sutartyje numatytą paslaugos maržą). Už draudimo sutarčių grupę gautą pelną draudikai pripažins per draudimo apsaugos suteikimo laikotarpį ir atleidimo nuo rizikos momentu. Jei sutarčių grupė yra arba tampa nuostolinga, ūkio subjektas nuostolį pripažįsta nedelsiant. Šios standarto pataisos neturės įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes nevykdo drausimo veiklos.
"Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" – 28-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).
Pataisomis patikslinama, kad ataskaitas teikiantys ūkio subjektai turi taikyti 9-ąjį TFAS ilgalaikėms paskoloms, privilegijuotosioms akcijoms ir panašioms priemonėms, kurios sudaro dalį grynosios investicijos į nuosavybės metodu vertinamą įmonę, į kurią investuojama, iki kol jie galės sumažinti tokią balansinę vertę įmonės, į kurią investuojama, nuostolio dalimi, kuri viršija investuotojo dalį įmonėje, į kurią investuojama. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šio Standarto pataisos įtakos finansinėms ataskaitoms.
2015–2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos).
Siauros apimties pataisos turės įtakos keturiems standartams. 3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę. Priešingai, 11-ajame TFAS dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip ir numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendrąja įmone ir atvirkščiai. 12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visoms aplinkybėms tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytajam ir nepaskirstytajam pelnui. Persvarstytame 23-ajame TAS dabar aiškiai nurodyta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik tol, kol konkretus turtas nėra iš esmės užbaigtas. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šių patobulinimų įtakos finansinėms ataskaitoms.
Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti pensijų sąnaudas po apibrėžtųjų pensijų išmokų plano pakeitimo. Pagal 19-ąjį TAS reikalaujama, kad, esant plano pasikeitimams – plano pakeitimo, sumažinimo arba įvykdymo atveju – grynasis apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimas arba turtas būtų pakartotinai įvertintas. Pataisomis reikalaujama taikyti patikslintas pakartotiniam įvertinimui naudotas prielaidas, siekiant nustatyti einamąją paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas likusiam ataskaitiniam laikotarpiui po plano pasikeitimo. Iki šių pataisų 19-uoju TAS nebuvo tiksliai apibrėžta, kaip nustatyti šias sąnaudas laikotarpiui po plano pasikeitimo. Kadangi reikalaujama taikyti patikslintas prielaidas, tikimasi, kad dėl šių pataisų finansinių ataskaitų naudotojams bus suteikta naudingos informacijos. Bendrovė ir Grupė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.
Koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).
Į persvarstytą Koncepcinę tvarką įtrauktas naujas skyrius apie vertinimą; pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės; patikslintos apibrėžtys ir gairės, ypač įsipareigojimo apibrėžtis, bei pateikta paaiškinimų dėl svarbių sričių, kaip antai išteklių tvarkymo, atsargumo ir vertinimo neapibrėžtumo vaidmens rengiant finansines ataskaitas. Bendrovė ir Grupė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.
"Verslo apibrėžimas" – 3-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).
Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas. Verslą turi sudaryti ištekliai ir esminis procesas, kartu turintys reikšmingos įtakos galimybei sukurti produkciją. Naujosiomis gairėmis nustatoma sistema, kurią taikant galima įvertinti, ar egzistuoja ištekliai ir pagrindinis procesas, įskaitant produkcijos dar nesukūrusioms įmonėms ankstyvuoju jų veiklos etapu. Jeigu nesukuriama
produkcijos, tam, kad veiklos ir turto junginys galėtų būti klasifikuojamas kaip verslas, turėtų būti įvykdyta organizuotos darbo jėgos buvimo sąlyga. Sąvokos "produkcija" apibrėžtis susiaurinta ir reiškia klientams tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, už kurias gaunama investicinių pajamų ir kitų pajamų, neįtraukiant pelno mažesnių išlaidų ir kitokios ekonominės naudos pavidalu. Taip pat nebereikalaujama įvertinti, ar rinkos dalyviai galės pakeisti trūkstamus elementus ar integruoti įgytą veiklą ir turtą. Ūkio subjektas gali atlikti koncentracijos testą. Tuo atveju, jeigu iš esmės visa įsigyto bendrojo turto tikroji vertė būtų koncentruota viename turto vienete (arba panašaus turto grupėje), įsigytas turtas nesudarytų verslo. Bendrovė ir Grupė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.
"Reikšmingumo apibrėžimas" – 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).
Pataisomis patikslinamas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jį reikėtų taikyti – į apibrėžimą įtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS. Be to, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Galiausiai pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai vartojamas visuose TFAS. Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad jos praleidimas, iškraipymas ar užgožimas nesvarbia/nereikšminga informacija turės poveikį bendrosios paskirties finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimtiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu. Bendrovė ir Grupė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.
Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.
Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Litgrid" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.
Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.
Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Grupė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas.
Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai.
Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.
Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė ar Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė
yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.
Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicija į asocijuotą ir bendrai valdomą įmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą.
Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.
Prestižas, susijęs su investicijomis į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones, yra įtraukiamas į investicijos balansinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis.
Asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalį joje, įskaitant bet kurias kitas gautinas sumas neužtikrintas turtu, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius įsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės vardu.
Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas.
Jeigu Grupės dalis asocijuotoje ar bendrai valdomoje įmonėje sumažėja, tačiau reikšminga įtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui, dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama į pelną (nuostolius).
Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje įmonėje sumažėjimo, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.
Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.
Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.
Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.
Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje
Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
| 8 | ||
|---|---|---|
| 5 – 20 | ||
| 4 – 10 | ||
| 3 – 10 | ||
| 4 – 10 | ||
| 3 – 4 | ||
| Neamortizuojama | ||
| Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) 20 – 75 30 40 – 55 30 – 35 35 20 – 25 15 – 35 15 – 35 |
Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikant 9 TFAS "Finansinės priemonės" Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:
finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti.
Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų.
Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.
Pirminio pripažinimo metu Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo.
Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties.
Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.
Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:
Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.
Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.
Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.
Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.
Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami
visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.
Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.
Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).
Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.
Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.
Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu.
Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.
Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:
a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.
Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.
Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.
Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.
Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:
baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė.
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.
Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Pardavimui skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis.
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.9 punkte.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.
Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.
Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.
Kiekvienos Grupės įmonės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta) - eurais. Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti eurais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.
Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius).
Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Dotacijoms, susijusioms su turtu taip pat priskiriamos naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.) . Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.
Dotacijos, susijusios su turtu yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento.
Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.
Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.
Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.
Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 "Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003" nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.
Priklausomai nuo ES Reglamente numatytos paskirties, perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos:
Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotas perkrovų valdymo įplaukas Bendrovė fiksuoja kaip ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus (per 12 mėnesių numatomų panaudoti perkrovų valdymo įplaukų dalį).
Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas nuomininkui iš esmės perduodama vis a rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma. Vertinimas, ar sutartis atitinka išperkamosios veiklos nuomos sąlygas, atliekamas pasirašant tokią sutartį.
Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.
Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.
Šiame straipsnyje nurodytos nuomos apskaitos nuostatos taikomos finansinėms ataskaitoms, sudarytoms iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nuomos apskaita bus vedama pagal šio aiškinamojo rašto 2.1 (b) pastaboje nurodytas nuostatas.
Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 2.1 pastaboje, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 15 TFAS neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, todėl jokių papildomų atskleidimų nepateikiama.
Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:
Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija yra pripažįstamos suteikus paslaugą arba pardavus elektros energiją, t.y. kai pirkėjui perduodama rizika ir su sandoriu susijusi ekonominė nauda.
Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.
Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.
Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.
Nuo 2010 m. (taikoma turtui, įsigytam kliento lėšomis po 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo - AB "Lietuvos energija", o vėliau - Bendrovė gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų pajungimą prie elektros tinklo pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos kaina už Bendrovės/Grupės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų ar gamintojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.
Kaip minėta 2.1 pastaboje, 15 TFAS įsigaliojimas neturėjo įtakos naujų vartotojų ir gamintojų pajungimo prie elektros energijos perdavimo tinklo paslaugų pajamų pripažinimui, nes pajungimas yra atskiras įsipareigojimo įvykdymas, iš esmės nesusijęs su kitomis Bendrovės teikiamomis paslaugomis naujam vartotojui ar gamintojui. Bendrovė pajungto naujo vartotojo pagamintą elektros energiją persiunčia neatlygintinai.
Atlikus elektros įrenginių perkėlimą dėl užsakovo vykdomų statybos – plėtros darbų, elektros perdavimo paslaugų apimtys nesikeičia.
Iki 2009 m. liepos 1 d. AB "Lietuvos energija" gauti mokesčiai už naujų vartotojų ar gamintojų pajungimą prie tinklo apskaitomi ilgalaikiame turte mažinant susijusio turto apskaitinę vertę. Šie mokesčiai bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstami per susijusio turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto paslaugų, pajamos pripažįstamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis numatytomis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.
Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Grupė ir Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.
Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.
Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.
VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).
Bendrovė/Grupė Komisijos skirtas VIAP lėšas apskaito kaip dotacijas, susijusias su pajamomis, nes jos skiriamos elektros gamintojų, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, suteiktų paslaugų negautoms pajamoms kompensuoti. Minėtos dotacijos pripažįstamos pajamomis:
Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.
Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje kai patiriami.
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2017 metais ir 2016 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.
Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.
Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.
Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.
Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei/Grupei prieinama.
Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.
Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.
Bendrovė/Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų.
Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:
1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.
Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė ir Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė/Grupė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį.
2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus galimą parduoti finansinį turtą (2.9 ir 8 pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.7 ir 5 pastabos).
Turtą ir įsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskleidžiama finansinėse ataskaitose sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Vadovybė įvertino paskolų tikrąją vertę 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. (36 pastaba). Kito minėto finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta jų apskaitinei vertei daugiausiai dėl šių priemonių trumpalaikio termino 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d.
Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, buvo tokie:
Dukterinių, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių akcijomis nėra prekiaujama viešai, todėl Bendrovės vadovybė galimą jų atsiperkamąją vertę įvertino naudodama diskontuotas būsimas pinigines įplaukas pagal kelerių metų finansines prognozes arba netiesiogiai rinkoje prieinamus duomenimis apie panašius sandorius.
Dėl UAB "TETAS" 2018 m. pasiekto teigiamo EBITDA rodiklio ir ateinančių laikotarpių pelningos veiklos prognozių, 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota investicijos į UAB "Tetas" akcijų paketo atsiperkamoji vertė ir buvo apskaitytas 1 000 tūkst. Eur vertės sumažėjimo atstatymas. Atsiperkamoji vertė buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu, naudojant ateities periodų prognozinius finansinius rezultatus, taikant 11% diskonto normą (WACC) po mokesčių.
Kaip aprašyta 5 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.
Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.18 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 714/2009. Remiantis Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2018 m. gruodžio 31 d. esmine dalimi bus panaudotas investicijoms su Komisija suderintiems projektams, įskaitant Sinchronizacijos projektus, finansuoti iki 2025 m. Tik 0,6 – 1 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų kasmet bus panaudota kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl tarpsisteminių jungčių atsijungimo ir užtikrinimo pasinaudojimą suprekiautais pajėgumais.
2018 m. Bendrovė patyrė 812 tūkst. Eur sąnaudų, kad užtikrintų paskirtojo pralaidumo panaudojimą, ir bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažino tokią pačią sumą perkrovų pajamų (taip pat žr. 21 pastabą).
2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais numatytas servitutų, nustatomų operatoriui nepriklausančios žemės sklypuose įrengiant elektros tinklus, atlygintinumas. Šiame įstatyme numatyta, kad tiesiant perdavimo tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius, bus mokamos vienkartinės kompensacijos nuostoliams už įstatyminių servitutų nustatymą atlyginti. 2018 m. liepos 31 d. įsigaliojo kompensacijų apskaičiavimo metodika, nustatanti kompensacijų išmokėjimo sąlygas. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Kompensacijų dydis buvo apskaitytas diskontuota verte, pritaikyta diskonto norma – 2,24%.
| Grupė | Patentai ir licencijos |
Programinė įranga |
Kitas nematerialusis turtas |
Įstatyminiai servitutai** |
Prestižas* | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė |
114 | 3 128 | 2 | - | - | 3 244 |
| Sukaupta amortizacija | ( 19) | (1 732) | ( 2) | - | - | (1 753) |
| Likutinė vertė | 95 | 1 396 | - | - | - | 1 491 |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 95 | 1 396 | - | - | - | 1 491 |
| Įsigijimai | 56 | 2 090 | - | - | - | 2 146 |
| Perklasifikavimas iš IMT | 188 | 580 | - | - | - | 768 |
| Amortizacija | ( 96) | ( 659) | - | - | - | ( 755) |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 243 | 3 407 | - | - | - | 3 650 |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 358 | 5 797 | 2 | - | - | 6 157 |
| Sukaupta amortizacija | ( 115) | (2 390) | ( 2) | - | - | (2 507) |
| Likutinė vertė | 243 | 3 407 | - | - | - | 3 650 |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 243 | 3 407 | - | - | - | 3 650 |
| Įsigijimai | - | 1 729 | - | 2 300 | 61 | 4 090 |
| Perklasifikavimas į IMT | - | ( 93) | - | - | - | ( 93) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | 111 | ( 111) | - | - | - | - |
| Amortizacija | ( 124) | ( 930) | - | - | - | (1 054) |
| Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. | 230 | 4 002 | - | 2 300 | 61 | 6 593 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 469 | 7 319 | 2 | 2 300 | 61 | 10 151 |
| Sukaupta amortizacija | ( 239) | (3 317) | ( 2) | - | - | (3 558) |
| Likutinė vertė | 230 | 4 002 | - | 2 300 | 61 | 6 593 |
* Grupė nematerialiojo turto įsigijimuose apskaitė dukterinės įmonės UAB "Tetas" pripažintą 61 tūkst. Eur prestižą dėl iš UAB "Energetikos paslaugų ir rangos organizacijos" įsigytos įmonės (verslo) dalies - laboratorijos veiklos. Laboratorijos paslaugos apima gedimų elektros tinkle nustatymą ir pašalintų gedimų patikrą, skirstomojo ir perdavimo elektros tinklo įrenginių bandymų darbus: transformatorių metrologinę patikrą, galios transformatorių matavimus, transformatorinės alyvos bandymus.
Laboratorijos veikla buvo įsigyta kartu su veiklai priskirtu turtu ir darbuotojais, bei jų atžvilgiu susijusiais įsipareigojimais. Prestižas susidarė verslo dalies įsigijimo kainai viršijus perimto turto ir įsipareigojimų vertę. Iš įsigyto laboratorijos verslo Grupė planuoja gauti ilgalaikę ekonominę naudą, savarankiškai teikiant paslaugas išorės klientams ir mažinant savikainą kitų Grupės teikiamų paslaugų sudėtyje.
** Bendrovė ir Grupė nematerialiojo turto grupėje "Įstatyminiai servitutai" apskaitė teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus servitutų pagrindais, kuriuose įrengti elektros tinklai ir įrenginiai. 2018 m. liepos 31 d. įsigaliojo kompensacijų apskaičiavimo metodika, nustatanti kompensacijų išmokėjimo sąlygas. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Kompensacijų dydis buvo apskaitytas diskontuota verte, pritaikyta diskonto norma – 2,24%.
Šio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, todėl turtas neamortizuojamas. Bendrovė ir Grupė tikrina įstatyminių servitutų nematerialiojo turto galimą vertės sumažėjimą, lygindama jo atsiperkamąją vertę su balansine verte bent kartą per metus, arba tais atvejais, kai yra vertės sumažėjimo požymių.
| Bendrovė | Patentai ir licencijos |
Programinė įranga |
Kitas nematerialusis turtas |
Įstatyminiai servitutai |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Įsigijimo vertė | 114 | 3 091 | 2 | - | 3 207 |
| Sukaupta amortizacija | ( 19) | (1 700) | ( 2) | - | (1 721) |
| Likutinė vertė | 95 | 1 391 | - | - | 1 486 |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 95 | 1 391 | - | - | 1 486 |
| Įsigijimai | 56 | 2 090 | - | - | 2 146 |
| Perklasifikavimas iš IMT | 188 | 580 | - | - | 768 |
| Amortizacija | ( 96) | ( 657) | - | - | ( 753) |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 243 | 3 404 | - | - | 3 647 |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Įsigijimo vertė | 358 | 5 760 | 2 | - | 6 120 |
| Sukaupta amortizacija | ( 115) | (2 356) | ( 2) | - | (2 473) |
| Likutinė vertė | 243 | 3 404 | - | - | 3 647 |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 243 | 3 404 | - | - | 3 647 |
| Įsigijimai | - | 1 726 | - | 2 300 | 4 026 |
| Perklasifikavimas į IMT | - | ( 93) | - | - | ( 93) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | 111 | ( 111) | - | - | - |
| Amortizacija | ( 124) | ( 927) | - | - | (1 051) |
| Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. | 230 | 3 999 | - | 2 300 | 6 529 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Įsigijimo vertė | 469 | 7 282 | 2 | 2 300 | 10 053 |
| Sukaupta amortizacija | ( 239) | (3 283) | ( 2) | - | (3 524) |
| Likutinė vertė | 230 | 3 999 | - | 2 300 | 6 529 |
| Grupė | Statiniai ir | Transporto | Kitas materialus ilgalaikis |
Nebaigta | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žemė | Pastatai | mašinos | priemonės | turtas | statyba | Iš viso | |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | |||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 12 634 | 407 733 | 835 | 15 132 | 11 110 | 447 978 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1 318) | (41 663) | ( 729) | (5 108) | - | (48 818) |
| Likutinė vertė | 534 | 11 316 | 366 070 | 106 | 10 024 | 11 110 | 399 160 |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 534 | 11 316 | 366 070 | 106 | 10 024 | 11 110 | 399 160 |
| Įsigijimai | - | - | - | 1 410 | 582 | 24 617 | 26 609 |
| Išankstiniai apmokėjimai už IMT | - | - | - | - | - | ( 450) | ( 450) |
| Perkainojimas | - | 100 | 24 | 198 | 35 | - | 357 |
| Nurašymai | - | ( 36) | (1 223) | - | ( 7) | - | (1 266) |
| Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | - | ( 43) | - | ( 43) |
| Perklasifikavimas į turtą skirtą parduoti | - | ( 14) | - | - | - | - | ( 14) |
| Perklasifikavimas į INT | - | - | - | - | - | ( 768) | ( 768) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | - | 174 | 6 999 | - | 1 073 | (8 246) | - |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | (1 281) | - | - | (18 296) | (19 577) |
| Nusidėvėjimas | - | ( 595) | (22 547) | ( 117) | (2 346) | - | (25 605) |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 534 | 10 945 | 348 042 | 1 597 | 9 318 | 7 967 | 378 403 |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | |||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 12 841 | 411 654 | 2 423 | 16 731 | 7 967 | 452 150 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1 896) | (63 612) | ( 826) | (7 413) | - | (73 747) |
| Likutinė vertė | 534 | 10 945 | 348 042 | 1 597 | 9 318 | 7 967 | 378 403 |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 534 | 10 945 | 348 042 | 1 597 | 9 318 | 7 967 | 378 403 |
| Įsigijimai | - | 17 | 198 | 393 | 587 | 17 377 | 18 572 |
| Išankstiniai apmokėjimai už IMT | - | - | - | - | - | 2 017 | 2 017 |
| Perkainojimas | ( 14) | ( 394) | (55 702) | - | ( 160) | - | (56 270) |
| Nurašymai | - | ( 3) | (1 036) | - | ( 6) | - | (1 045) |
| Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | - | ( 131) | - | ( 131) |
| Perklasifikavimas iš INT | - | - | - | - | - | 93 | 93 |
| Perklasifikavimas tarp grupių | - | 260 | 11 513 | - | 949 | (12 722) | - |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - | (7 054) | (7 054) |
| Nusidėvėjimas | - | ( 574) | (22 004) | ( 259) | (2 007) | - | (24 844) |
| Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. | 520 | 10 251 | 281 011 | 1 731 | 8 550 | 7 678 | 309 741 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | |||||||
| Įsigijimo vertė | 520 | 10 592 | 281 311 | 2 816 | 9 601 | 7 678 | 312 518 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | ( 341) | ( 300) | (1 085) | (1 051) | - | (2 777) |
| Likutinė vertė | 520 | 10 251 | 281 011 | 1 731 | 8 550 | 7 678 | 309 741 |
| Bendrovė | Žemė | Pastatai | Statiniai ir mašinos |
Kitas materialus ilgalaikis turtas |
Nebaigta statyba | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 12 173 | 407 347 | 13 853 | 11 110 | 445 017 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1 075) | (41 455) | (4 218) | - | (46 748) |
| Likutinė vertė | 534 | 11 098 | 365 892 | 9 635 | 11 110 | 398 269 |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 534 | 11 098 | 365 892 | 9 635 | 11 110 | 398 269 |
| Įsigijimai | - | - | - | 545 | 24 617 | 25 162 |
| Išankstiniai apmokėjimai už IMT | - | - | - | - | ( 450) | ( 450) |
| Perkainojimas | - | - | - | - | - | - |
| Nurašymai | - | ( 36) | (1 223) | ( 4) | - | (1 263) |
| Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | ( 43) | - | ( 43) |
| Perklasifikavimas į INT | - | - | - | - | ( 768) | ( 768) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | - | 174 | 6 999 | 1 073 | (8 246) | - |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | (1 281) | - | (18 296) | (19 577) |
| Nusidėvėjimas | - | ( 553) | (22 506) | (2 243) | - | (25 302) |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 534 | 10 683 | 347 881 | 8 963 | 7 967 | 376 028 |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 12 305 | 411 244 | 15 421 | 7 967 | 447 471 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1 622) | (63 363) | (6 458) | - | (71 443) |
| Likutinė vertė | 534 | 10 683 | 347 881 | 8 963 | 7 967 | 376 028 |
| Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. | 534 | 10 683 | 347 881 | 8 963 | 7 967 | 376 028 |
| Įsigijimai | - | - | 16 | 352 | 17 377 | 17 745 |
| Išankstiniai apmokėjimai už IMT | - | - | - | - | 2 017 | 2 017 |
| Perkainojimas | ( 14) | ( 394) | (55 702) | ( 160) | - | (56 270) |
| Nurašymai | - | ( 3) | (1 036) | ( 6) | - | (1 045) |
| Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | ( 131) | - | ( 131) |
| Perklasifikavimas iš INT | - | - | - | - | 93 | 93 |
| Perklasifikavimas tarp grupių | - | 260 | 11 513 | 949 | (12 722) | - |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | (7 054) | (7 054) |
| Nusidėvėjimas | - | ( 507) | (21 953) | (1 876) | - | (24 336) |
| Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. | 520 | 10 039 | 280 719 | 8 091 | 7 678 | 307 047 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 520 | 10 039 | 280 719 | 8 091 | 7 678 | 307 047 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | - | - | - | - | - |
| Likutinė vertė | 520 | 10 039 | 280 719 | 8 091 | 7 678 | 307 047 |
Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.
Bendrovėje kapitalizavimo kriterijus tenkinančių palūkanų sąnaudų suma už laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 240 tūkst. Eur (už laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d. – 543 tūkst. Eur). Ši suma buvo sumažinta 218 tūkst. Eur (už laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.- 386 tūkst. Eur). Bendra kapitalizuotų palūkanų suma sudarė 22 tūkst. Eur (už laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.- 157 tūkst. Eur). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma 0,2 proc. (už laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d.- 0,2 proc.).
Bendrovė paskutinį kartą perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą pagal atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2014 m. gruodžio 31 d. būklei. Bendrovė, įvertinusi 2015 m. teisės aktų pasikeitimus reguliavimo srityje ir atlikusi turto vertės sumažėjimo testą 2015 m. gruodžio 31 d. būklei nustatė, kad papildomai koreguoti turto vertės 2015 m. nereikia.
Bendrovė, įvertinusi kad 2016 m. ir 2017 m. nebuvo jokių teisės aktų pasikeitimų ir (arba) įvykių, kurie galėjo turėti reikšmingos įtakos turto vertei, ir, atlikusi turto vertės sumažėjimo testą nustatė, kad jos ilgalaikio materialiojo turto apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. reikšmingai nesiskyrė nuo nustatytos remiantis tikrąja verte ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), skaičiuodama Bendrovės 2016-2017 m. faktinius kapitalo kaštus (nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą), nepritaikė Komisijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-509 patvirtintos "Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos 7.2.1 punkto, kad LRAIC (long run average incremental costs - ilgo laikotarpio vidutinio padidėjimo sąnaudų) modeliu "sumodeliuotų tinklo elementų vertė apskaičiuota: taikant sąnaudų apskaitos einamąja verte metodą, t. y. apskaitant turtą
einamąja verte, turtas vertinamas pagal dabartinę atkuriamąją vertę" ir viso reguliuojamoje veikloje naudojamo turto kapitalo kaštus suskaičiavo istorine verte (Komisijos Dujų ir elektros departamento elektros skyriaus 2018 m. spalio 1 d. pažyma Nr. O5E-233 "Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2019 metams perskaičiavimo). Komisija savo sprendimą grindė bendriniais Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo būtinų sąnaudų ir ekonomiškai pagrįstos kainos principais ir konstatavo, kad "poįstatyminis teisės aktas (šiuo atveju Metodika) negali paneigti įstatymų nustatytų reikalavimų". Tačiau, nustatant perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2019 metams, Komisiją LRAIC modelį taikė ir LRAIC modeliu optimizuoto turto vertę ir nusidėvėjimo sąnaudas apskaitė einamąja (atstatomąja) verte, likusio turto vertę ir nusidėvėjimo sąnaudas apskaitė istorine verte. Komisijos nuomone LRAIC modelis yra ir bus taikomas ateityje ilguoju laikotarpiu, tačiau gali būti peržiūrėtas ir patobulintas siekiant LRAIC modeliu tiksliau atspindėti realius investavimo į optimizuojamus tinklo elementus poreikius ir galimybes.
Bendrovė konstatuoja, kad Komisijos priimtas sprendimas iš esmės reiškia esminį reguliavimo pokytį bei prognozuodama, kad 2018-2020 m. Komisija taikys tą patį kapitalo kaštų vertinimo būdą kurį taikė 2016-2017 m. ir vertindama galimą LRAIC modelio taikymo pokytį nuo naujo reguliavimo periodo pradžios 2021 m, mano, kad tai gali turėti reikšmingos įtakos Bendrovės ateities pinigų srautams ir turto vertei.
Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.8), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis Bendrovė turto tikrąją vertę 2018 m. gruodžio 31 d. įvertina pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.
Bendrovė turtą vertina kaip verslą, tačiau vertinime eliminuoja visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.
Turto vertė buvo apskaičiuota sekančiai:
Diskontuota tęstinumo vertė suskaičiuota sekančiai:
Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,02 proc.
Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą 2018 m. gruodžio 31 d. buvo gautas rezultatas – 297 878 tūkst. Eur. Suskaičiuota turto vertė yra mažesnė už balansinę turto vertę ir Bendrovė savo finansinėse ataskaitose apskaitė turto vertės sumažinimą - 56 270 tūkst. eurų.
Turto vertinimo rezultato jautrumas LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės, diskonto normos, investicijų grąžos normos 2021- 2025 m. bei perkrovų pajamų dydžiui pateiktas lentelėse:
| Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|
| 280 005 |
| 285 962 |
| 291 919 |
| 297 878 |
| 303 837 |
| Diskonto normos pokytis (atitinkamai tęstinei vertei perskaičiuojant investicijų grąžos normą) , proc. |
Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|---|
| -1,0% | 315 275 |
| -0,5% | 306 281 |
| 0,0% | 297 878 |
| 0,5% | 289 926 |
| 1,0% | 282 341 |
| Investicijų grąžos 2021-2025 m. pokytis, proc. | Turto vertė, tūkst. Eur |
| -1,0% | 285 142 |
| -0,5% | 291 509 |
| 0,0% | 297 878 |
| 0,5% | 304 245 |
| 1,0% | 310 616 |
| Perkrovų pajamų dalis, proc. nuo prognozės | Turto vertė, tūkst. Eur |
| 0% | 280 147 |
| 25% | 283 682 |
| 50% | 288 000 |
| 100% | 297 878 |
| 125% | 313 129 |
Bendrovė turto tikrąją vertę 2017 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Vertinimas atitinka trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.28), vertinimas taip pat atliktas vidiniais resursais.
Bendrovė turtą vertina kaip verslą, tačiau vertinime eliminuoja visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų vartotojų/gamintojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.
Turto vertė buvo apskaičiuota sekančiai:
· Suskaičiuoti 2018-2025 m. pinigų srautai iš įmonės veiklos;
· Šie srautai koreguoti Nordbalt projektui gautinomis dotacijomis, nes Bendrovės finansinėje apskaitoje Nordbalt projekto turto vertė vertinimo datai jau yra sumažinta sukauptomis, bet dar negautomis dotacijomis, taip pat VIAP lėšų gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimo išlaidų kompensavimo pinigų srautais, nes gamintojų iš AEI prijungimas vyko ir turtas buvo apskaitytas 2015-2016 m.
Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,38 proc.
Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą 2017 m. gruodžio 31 d. buvo gautas rezultatas – 371 794 tūkst. Eur. Suskaičiuota turto vertė yra didesnė už balansinę turto vertę (366 646 tūkst. eurų) – turto vertės sumažėjimo nėra ir skirtumas tarp suskaičiuotos ir balansinės Turto vertės yra 1,4 proc. Įvertinus prielaidų jautrumą Bendrovė savo finansinėse ataskaitose neatvaizduos turto vertinimo rezultato.
Turto vertinimo rezultato jautrumas LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės, diskonto normos bei perkrovų pajamų dydžiui pateiktas lentelėse:
| 2021-2025 m. LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės dalis, proc. nuo suskaičiuotos vertės | Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|---|
| 25% | 332 463 |
| 50% | 345 573 |
| 75% | 358 684 |
| 100% | 371 794 |
| 125% | 384 904 |
| Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2021 m. perskaičiuojant investicijų grąžos normą) , proc. | Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|---|
| -2,0% | 394 710 |
| -1,0% | 382 936 |
| 0,0% | 371 794 |
| 0,5% | 366 443 |
| 1,0% | 361 233 |
| Perkrovų pajamų dalis, proc. nuo prognozės | Turto vertė, tūkst. Eur |
| 0% | 367 838 |
| 25% | 368 859 |
| 50% | 369 837 |
| 100% | 371 794 |
| 125% | 372 781 |
2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 98 213 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. - 17 441 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos, naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.). Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.
Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 296 763 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. - 297 649 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 297 649 | 285 745 | 297 649 | 285 745 |
| Įsigijimai | 7 054 | 19 577 | 7 054 | 19 577 |
| Nusidėvėjimas | (7 929) | (7 673) | (7 929) | (7 673) |
| Nurašymas | ( 11) | - | ( 11) | - |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 296 763 | 297 649 | 296 763 | 297 649 |
2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:
| Dukterinės įmonės | Įsigijimo vertė | Vertės sumažėjimas |
Apskaitinė vertė | Dalies procentas |
|---|---|---|---|---|
| 2018 m. gruodžio 31 d. | ||||
| UAB "TETAS" | 4 754 | (3 754) | 1 000 | 100 |
| UAB Litgrid Power Link Service | 174 | - | 174 | 100 |
| Iš viso | 4 928 | (3 754) | 1 174 | |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | ||||
| UAB "TETAS" | 4 754 | (4 754) | - | 100 |
| UAB Litgrid Power Link Service | 174 | - | 174 | 100 |
| Iš viso | 4 928 | (4 754) | 174 |
Dėl UAB "Tetas" 2018 m. pasiekto teigiamo EBITDA rodiklio ir ateinančių laikotarpių pelningos veiklos prognozių, 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota investicijos į UAB "Tetas" akcijų paketo atsiperkamoji vertė ir buvo apskaitytas 1 000 tūkst. Eur vertės sumažėjimo atstatymas. Atsiperkamoji vertė buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu, naudojant ateities periodų prognozinius finansinius rezultatus, taikant 11% diskonto normą (WACC) po mokesčių.
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose
2017 m. sausio 27 dieną Bendrovės valdyba pritarė visų AB "Litgrid" nuosavybės teise valdomų UAB "Duomenų logistikos centras" 20,36 procentų akcijų paketo pardavimo organizavimui kartu su "Lietuvos energija", UAB valdomų akcijų dalimi. Pardavimo sandoriui neįvykus, 2018 m. birželio 13 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti su "Telia Lietuva" pasirašytos UAB "Duomenų logistikos centras" 20,36 procentų akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimui ir atnaujinti UAB "Duomenų logistikos centras" pardavimo procesą. Dėl Bendrovės vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti asocijuotos įmonės akcijas, šiose finansinėse ataskaitose Bendrovės investicija į asocijuotą įmonę išlieka apskaityta trumpalaikiame turte kaip finansinis turtas, laikomas pardavimui (12 pastaba).
2016 m. rugsėjo 28 d. LitPol Link SP.z.o.o. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta sustabdyti LitPol Link bendrovės veiklą iki tol, kol Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. ir LITGRID AB priims sprendimą vykdyti bendrą projektą, bet ne ilgiau nei 24 mėnesiams. Bendrovėje 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. investicijos į "LitPol Link" Sp.z.o.o. įsigijimo vertė sudarė 295 tūkst. Eur , kuriai 100% buvo apskaitytas vertės sumažėjimas.
Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2018 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2018 metus:
| Turtas | Įsipareigojimai | Pardavimo pajamos | Grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|---|---|---|---|---|
| UAB Duomenų logistikos centras | 6 007 | 785 | 3 818 | 622 |
| "LitPol Link" Sp.z.o.o. | 111 | 1 | - | - |
Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2017 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2017 metus:
| Turtas | Įsipareigojimai | Pardavimo pajamos | Grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|---|---|---|---|---|
| UAB Duomenų logistikos centras | 5 577 | 672 | 3 836 | 436 |
| "LitPol Link" Sp.z.o.o. | 114 | 1 | - | ( 6) |
2017 m. spalio 25 d. AB "Litgrid" ir UAB "TETAS" sudarė paskolos sutartį. Šia paskolos sutartimi AB "Litgrid" suteikė UAB "TETAS" 1,6 mln. Eur, kurie skirti piniginių srautų subalansavimui. Metinis palūkanų dydis – 2,09 proc., paskolos grąžinimo terminas 2020 m. spalio 25 d.
2017 m. gruodžio 29 d. (įregistravus) UAB "TETAS" įstatinio kapitalo padidinimą 397 477 Eur, visa akcijų emisijos kaina buvo apmokėta pinigais, atlikus tarpusavio užskaitą su paskola.
2018 m. birželio 25 d. AB "Litgrid" ir UAB "TETAS" sudarė kitos paskolos sutartį. Šia paskolos sutartimi AB "Litgrid" suteikė UAB "TETAS" 1 mln. Eur, kurie taip pat skirti piniginių srautų subalansavimui. Metinis palūkanų dydis – 2,2 proc., paskolos grąžinimo terminas 2021 m. birželio 25 d.
Suteiktų UAB "TETAS" paskolų suma 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 202 523 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. - 1 202 523 Eur).
Grupės ir Bendrovės finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip galimas parduoti, sudaro šių įmonių akcijos:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Nord Pool Holding AS (2 proc.) | 2 693 | 2 693 | 2 693 | 2 693 |
| Apskaitinė vertė | 2 693 | 2 693 | 2 693 | 2 693 |
2018 m. balandžio 19 d. Nord Pool AS akcininkai - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai (PSO) priėmė sprendimą reorganizuoti bendrovę, atskiriant Rinkų susiejimo operatoriaus (European Market Coupling Operator AS) ir elektros biržos operatoriaus ("Nord Pool" AS) funkcijas, perduodant jas atskiriems juridiniams asmenims ir sukuriant įmonių grupės struktūrą. Nuo 2018 m. balandžio 19 d. "Litgrid" priklauso 2 proc. (306 akcijos) valdymo bendrovės Nord Pool Holding AS akcijų, kuri 100 proc. valdo "Nord Pool" AS 100 proc. European Market Coupling Operator AS. Minėtos reorganizacijos metu Bendrovė išlaikė investicijų į galimo parduoti finansinio turto teikiamą naudą ir valdymo riziką toje pačioje apimtyje, todėl finansinėse ataskaitose nebuvo fiksuota finansinio turto perleidimas ir įgijimas.
2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įvertino NordPool akcijas tikrąja verte, kuri buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu. 2017 m. gruodžio 31 d. naudota 7,5 proc. diskonto norma. Šiuo metu Nord Pool Holding AS akcininkai atlieka aktyvius veiksmus
organizuojant dukterinės bendrovės Nord Pool AS, vykdančio elektros biržos operatoriaus veiklą, akcijų pardavimą. Nord Pool AS veikla sudaro esminę dalį visos Nord Pool Holding AS grupės pajamų. Pagal Bendrovės gautą informaciją apie numatomos parduoti Nord Pool AS vertinimo rezultatus, Nord Pool Holding AS tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. yra ne mažesnė, nei nustatyta 2017 m. gruodžio 31 d. atlikto vertinimo metu.
Grupės ir Bendrovės atsargas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Medžiagos ir komplektavimo gaminiai | 1 447 | 1 323 | 413 | 354 |
| Atimti: vertės sumažėjimas | ( 340) | ( 304) | ( 306) | ( 255) |
| Apskaitinė vertė | 1 107 | 1 019 | 107 | 99 |
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2018 ir 2017 metais:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 304 | 218 | 255 | 193 |
| Vertės sumažėjimo pasikeitimas | 36 | 86 | 51 | 62 |
| Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 340 | 304 | 306 | 255 |
Grupė ir Bendrovė 2018 ir 2017 metais suformavo sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Grupės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2018 metus sudarė 8 831 tūkst. Eur (per 2017 metus – 8 513 tūkst. Eur), Bendrovės per 2018 metus – 164 tūkst. Eur (per 2017 metus – 136 tūkst. Eur).
| Prekybos gautinas sumas sudaro: | Grupė | Bendrovė | ||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą | 18 513 | 20 538 | 18 513 | 20 538 |
| Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas | 3 880 | 5 267 | - | - |
| Kitos prekybos gautinos sumos | 1 911 | 2 887 | 1 911 | 2 886 |
| Atimti: prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas | (3 443) | (6 482) | (3 412) | (6 402) |
| Apskaitinė vertė | 20 861 | 22 210 | 17 012 | 17 022 |
Tikroji trumpalaikių prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Grupė ir Bendrovė 2018 metais apskaitė 564 tūkst. Eur (2017 m. - 173 tūkst. Eur) vertės sumažėjimo atstatymą dėl apmokėtų sumų ir 2 426 tūkst. Eur (2017 m. - 737 tūkst. Eur) dėl nurašytų beviltiškomis skolų, ankstesniais laikotarpiais pripažintų abejotinomis skolomis pagal individualų įvertinimą.
Vadovaujantis 2018-12-13 Kauno apygardos teismo sprendimu LITGRID AB byloje su AB "Achema", Bendrovė priėmė sprendimą 2018 m. gruodžio 31 d. datai sukaupti įsipareigojimą dėl grąžintinos 2,9 mln. Eur sumos perdavimo paslaugų vartotojams, 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais permokėjusiems už nurodytu laikotarpiu suteiktas perdavimo paslaugas. Kaip nurodyta Neapibrėžtų įsipareigojimų šio aiškinamojo rašto pastaboje, LVAT nusprendė, kad VKEKK 2015-12-30 nutarimu patvirtintos naujos perdavimo paslaugų kainos turėjo įsigalioti ne anksčiau, kaip po 2 mėnesių nuo jų paskelbimo, t.y. 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais turėjo būti atsiskaitoma iki minėto VKEKK sprendimo galiojusiomis kainomis. Bendrovė vartotojų permokėtas lėšas grąžins 2019 metais.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Nepradelsta | 20 268 | 20 965 | 17 012 | 16 986 |
| Pradelsta iki 30 dienų | 344 | 1 112 | - | 36 |
| Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų | - | 77 | - | - |
| Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų | 6 | - | - | - |
| Pradelsta virš 90 dienų | 243 | 56 | - | - |
| Apskaitinė vertė | 20 861 | 22 210 | 17 012 | 17 022 |
| Kitas gautinas sumas sudaro: | Grupė | Bendrovė | ||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Gautinos dotacijos | - | 20 168 | - | 20 168 |
| Kitos gautinos sumos | 1 266 | 1 116 | 70 | 486 |
| Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas | ( 23) | ( 9) | ( 23) | ( 9) |
| Apskaitinė vertė | 1 243 | 21 275 | 47 | 20 645 |
Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Vertės sumažėjimo pasikeitimas per metus
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 9 | 1 | 9 | 1 |
| Vertės sumažėjimo pasikeitimas | 14 | 8 | 14 | 8 |
| Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 23 | 9 | 23 | 9 |
Kitų gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Nepradelsta | 1 243 | 21 270 | 47 | 20 640 |
| Pradelsta iki 30 dienų | - | 5 | - | 5 |
| Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų | - | - | - | - |
| Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų | - | - | - | - |
| Pradelsta virš 90 dienų | - | - | - | - |
| Apskaitinė vertė | 1 243 | 21 275 | 47 | 20 645 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai *Perkrovų valdymą įplaukų nepanaudotos lėšos (2.18 |
1 769 | 1 877 | 1 769 | 1 877 |
| pastaba) | 4 922 | 6 107 | 4 922 | 6 107 |
| Finansinis turtas, laikomas pardavimui | 752 | 752 | 752 | 752 |
| Apskaitinė vertė | 7 443 | 8 736 | 7 443 | 8 736 |
* Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 439 tūkst. Eur ir finansinės padėties ataskaitoje apskaityta kito ilgalaikio finansinio turto straipsnyje. Perkrovų valdymo įplaukų lėšų trumpalaikė dalis (numatoma panaudoti per 12 mėnesių) 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 922 tūkst. Eur.
Kaip aprašyta 1-oje pastaboje, finansinį turtą, laikomą pardavimui sudaro UAB "Duomenų logistikos centras" 20,36 proc. akcijų vertė.
2017 m. gegužės 15 d. AB "Litgrid" ir UAB "Lietuvos energija" sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi AB "Litgrid" perleido UAB "Lietuvos energija" 1000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB "Technologijų ir inovacijų centras" akcijų, sudarančių 0,004 proc. visų UAB "Technologijų ir inovacijų centras" akcijų. UAB "Technologijų ir inovacijų centras" akcijos parduotos už 847 eurų sumą.
Kito finansinio turto tikroji vertė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Pinigai banke | 627 | 696 | 397 | 434 |
| Apskaitinė vertė | 627 | 696 | 397 | 434 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė artima jų apskaitinei vertei.
2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų ir buvo padalintas į 504 331 380 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 8 579 tūkst. Eur. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.
Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.
Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, gražinti kapitalą akcininkams ar išleisti naują akcijų emisiją. Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.
Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.
| Grupė | Perkainojimo rezervas |
Atėmus atidėtąjį pelno mokestį |
||
|---|---|---|---|---|
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 6 598 | ( 990) | 5 608 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | ( 630) | 94 | ( 536) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | ( 65) | 9 | ( 56) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas | 428 | ( 64) | 364 | |
| Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. | 6 331 | ( 951) | 5 380 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | ( 724) | 109 | ( 615) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | ( 56) | 9 | ( 47) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas | (5 289) | 793 | (4 496) | |
| Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. | 262 | ( 40) | 222 |
| Bendrovė | Perkainojimo Atidėtasis pelno rezervas mokestis |
Atėmus atidėtąjį pelno mokestį |
|
|---|---|---|---|
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 6 510 | ( 977) | 5 533 |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | ( 569) | 85 | ( 484) |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | ( 59) | 9 | ( 50) |
| Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. | 5 882 | ( 883) | 4 999 |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | ( 537) | 81 | ( 456) |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | ( 56) | 9 | ( 47) |
| Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas | (5 289) | 793 | (4 496) |
| Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. | - | - | - |
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo.
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - tai finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuotoliai.
Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.
2018 m. balandžio 24 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 542 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į kitus rezervus.
2017 m. balandžio 25 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 20 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į kitus rezervus.
2018 m. balandžio 24 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 7 716 270 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0153 Eur.
2017 m. balandžio 25 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 18 155 930 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,036 Eur.
Avansu gautas dotacijas sudaro dotacijos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2018 m. ir 2017 m. dotacijų judėjimą sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||
|---|---|---|---|
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 38 | 38 | |
| Gautos dotacijos | 8 133 | 8 133 | |
| Papildomai pripažintos dotacijos | 1 281 | 1 281 | |
| Perkrovų pajamos | 10 163 | 10 163 | |
| Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą | (19 577) | (19 577) | |
| Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui | ( 16) | ( 16) | |
| Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. | 22 | 22 | |
| Gautos dotacijos | 24 283 | 24 283 | |
| Perkrovų pajamos | 2 939 | 2 939 | |
| Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą | (7 054) | (7 054) | |
| Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą 2016 m | (20 150) | (20 150) | |
| Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui | ( 40) | ( 40) | |
| Likutis 2018 m. gruodžio 31 d. | - | - |
Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Ilgalaikės | ||||
| Banko paskolos | 94 128 | 108 353 | 94 128 | 108 353 |
| Trumpalaikės | ||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 14 225 | 8 082 | 14 225 | 8 082 |
| Paskolos iš susijusių šalių | 12 517 | - | 12 517 | - |
| Banko sąskaitos perviršis | 98 | 34 656 | - | 33 311 |
| Iš viso paskolų | 120 968 | 151 091 | 120 870 | 149 746 |
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Tarp 1 ir 2 metų | 14 225 | 14 225 | 14 225 | 14 225 |
| Nuo 2 iki 5 metų | 42 676 | 42 676 | 42 676 | 42 676 |
| Po 5 metų | 37 227 | 51 452 | 37 227 | 51 452 |
| Iš viso | 94 128 | 108 353 | 94 128 | 108 353 |
Grupė ir Bendrovė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. neturėjo reikšmingų įkeitimų.
Grupės ir Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,95 proc. (2017 m. gruodžio 31 d. – 0,87 proc.). Grupės ir Bendrovė paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 65 mln. Eur.
2018 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 11 785 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 10 944 tūkst. Eur), Bendrovės – 10 483 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 9 689 tūkst. Eur).
Bendrovė 2018 m. rugsėjo mėn. 27 d. su akcininku UAB "EPSO-G" sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį. Šioje sutartyje nustatytas maksimalus UAB "EPSO-G" skolinimo limitas – iki 23 mln. Eur bei LITGRID AB skolinimo limitas – iki 20 mln. Eur. Bendrovės gautos paskolos iš "EPSO_G" likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 12 517 tūkst. Eur.
Bendrovė pagal paskolos sutartis su Nordic Investment Bank ir su European Investment Bank yra įsipareigojusi neviršyti grynojo skolos rodiklio ir EBITDA santykio, kuris 2018 ir 2017 metais turėtų būti ne didesnis nei 4,5. Ilgalaikių paskolų, kurioms galioja šis reikalavimas, iš Nordic Investment Bank likutis 2018 m. gruodžio 31 d. yra 35 271 tūkst. EUR (2017 m. gruodžio 31 d. – 43 353 tūkst. EUR) ir iš European Investment Bank likutis 2018 m. gruodžio 31 d. yra 58 857 tūkst. EUR (2017 m. gruodžio 31 d. yra 65 000 tūkst. EUR), neįvertinant ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies. Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. šį reikalavimą įvykdė.
Taip pat bendrovė pagal šias paskolų sutartis abiems bankams yra įsipareigojusi neviršyti palūkanų padengimo rodiklio, kuris 2018 ir 2017 metais turėtų būti ne didesnis nei 3. Šį reikalavimą Bendrovė įvykdė.
Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2018 m. ir 2017 m. suderinimas:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 2017-12-31 |
2018-12-31 | 2017-12-31 | |||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 627 | 696 | 397 | 434 | |
| Ilgalaikės paskolos | (94 128) | (108 353) | (94 128) | (108 353) | |
| Išperkamosios nuomos įsipareigojimai | ( 599) | ( 820) | - | - | |
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | (14 225) | (8 082) | (14 225) | (8 082) | |
| Trumpalaikės paskolos | (12 615) | (34 656) | (12 517) | (33 311) | |
| Išperkamosios nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis |
( 221) | ( 443) | - | - | |
| Grynoji skola | (121 161) | (151 658) | (120 473) | (149 312) |
| Grupė | Pinigai | Paskolos | Išperkamoji nuoma |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Grynoji skola 2016 m. gruodžio 31 d. Įsigijimas Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas) Overdraft'o pasikeitimas Grąžinta paskola |
798 - ( 102) - - |
(165 503) - - 6 330 8 082 |
- (1 423) 160 - - |
(164 705) (1 423) 58 6 330 8 082 |
| Grynoji skola 2017 m. gruodžio 31 d. | 696 | (151 091) | (1 263) | (151 658) |
| Įsigijimas | - | (12 517) | - | (12 517) |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas) | ( 69) | - | 443 | 374 |
| Overdraft'o pasikeitimas | - | 34 558 | - | 34 558 |
| Grąžinta paskola | - | 8 082 | - | 8 082 |
| Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d. | 627 | (120 968) | ( 820) | (121 161) |
| Bendrovė | Pinigai | Paskolos | Iš viso |
|---|---|---|---|
| Grynoji skola 2016 m. gruodžio 31 d. | 608 | (164 688) | (164 080) |
| Įsigijimas | - | - | - |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas) | ( 174) | - | ( 174) |
| Overdraft'o pasikeitimas | - | 6 860 | 6 860 |
| Grąžinta paskola | - | 8 082 | 8 082 |
| Grynoji skola 2017 m. gruodžio 31 d. | 434 | (149 746) | (149 312) |
| Įsigijimas | - | (12 517) | (12 517) |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas) | ( 37) | - | ( 37) |
| Overdraft'o pasikeitimas | - | 33 311 | 33 311 |
| Grąžinta paskola | - | 8 082 | 8 082 |
| Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d. | 397 | (120 870) | (120 473) |
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | |||
|---|---|---|---|---|
| Grupė | Minimalūs lizingo mokėjimai |
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė |
Minimalūs lizingo mokėjimai |
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė |
| Išperkamosios nuomos mokėjimai: | ||||
| Per pirmus metus | 234 | 221 | 462 | 443 |
| Per antrus – penktus metus | 615 | 599 | 849 | 820 |
| Minimalūs išperkamosios nuomos mokėjimai | 849 | 820 | 1 311 | 1 263 |
| Atimti: būsimas palūkanas | ( 29) | - | ( 48) | - |
| Dabartinė minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų vertė |
820 | 820 | 1 263 | 1 263 |
Grupės įmonė UAB "TETAS" 2017 metais lizingo būdu įsigijo transporto priemonių, kurių likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. – 1 194 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 1 332 tūkst. Eur).
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Perkrovų valdymo įplaukos laikotarpio pradžioje | 6 564 | 7 966 | 6 564 | 7 966 |
| Gautos perkrovų valdymo įplaukos per periodą | 12 940 | 10 206 | 12 940 | 10 206 |
| Panaudota ilgalaikiam materialiam turtui finansuoti | (2 939) | (10 163) | (2 939) | (10 163) |
| Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos atsijungimų nuostoliams kompensuoti per periodą |
( 811) | (1 445) | ( 811) | (1 445) |
| Perkrovų valdymo įplaukos laikotarpio pabaigoje | 15 754 | 6 564 | 15 754 | 6 564 |
Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.18 pastaboje. 2018 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas perkrovų valdymo įplaukų likutis sudarė 15 754 tūkst. Eur, numatomas panaudojimas nurodytas šio aiškinamojo rašto 3 pastaboje.
* Bendrovė pinigų srautų ataskaitoje skirtumą tarp ataskaitiniais metais gautų perkrovų valdymo įplaukų ir kompensuotų atsijungimo sąnaudų atspindėjo kaip investicinės veiklos įplaukas, atsižvelgiant į numatomą jų panaudojimą investicijoms finansuoti: 2018 m. - 12 208 tūkst. Eur (2017 m. 8 691 tūkst. Eur).
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo | 609 | 609 | 609 | 609 |
| Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | 216 | 150 | 169 | 85 |
| Garantiniai atidėjiniai | 6 | 5 | - | - |
| Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams (4 pastaba) | 1 100 | - | 1 100 | - |
| Apskaitinė vertė | 1 931 | 764 | 1 878 | 694 |
Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Bendrovės kolektyvinę sutartį mokėtinos sumos (2.17 pastaba).
Kaip aprašyta 4-oje pastaboje 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Trumpalaikė atidėjinių servitutų įsipareigojimams dalis apskaityta trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje "Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" (26 pastaba).
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis | 2 945 | 4 351 | 2 939 | 4 632 |
| Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (9 784) | (2 142) | (9 781) | (2 111) |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) |
(6 839) | 2 209 | (6 842) | 2 521 |
2018 m. liepos 13 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" ir "LITGRID" AB dėl mokestinių nuostolių perdavimo už atlygį. Pagal šias sutartis Bendrovė 2018 metais sumokėjo UAB "EPSO-G" 15 proc. nuo perimtos mokestinių nuostolių sumos, t. y. 680 tūkst. Eur už 2014 metus ir 680 tūkst. Eur už 2015 metus.
2019 m. vasario 26 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" ir "LITGRID" AB dėl mokestinių nuostolių perdavimo už atlygį bei tarp dukterinės įmonės UAB "LITGRID Power Link Service" ir "LITGRID" AB dėl neatlygintino mokestinių nuostolių perdavimo. Pagal paminėtą sutartį Bendrovė įsipareigojo sumokėti UAB "EPSO-G" 15 proc. Eur nuo perimto mokestinio nuostolio sumos, t.y. 380 tūkst. Eur, o UAB "LITGRID Power Link Service" perimto mokestinio nuostolio sąskaita 7 tūkst. Eur buvo sumažintas Bendrovės į Valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis.
2017 metų Grupės ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos mažesnės už Bendrovės dėl 2017 metais iš UAB "TETAS" perimtinų už atlygį 280 tūkst. Eur mokestinių nuostolių.
Visi sandoriai buvo vykdomi vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis.
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:
| Grupė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas) |
Turto vertės sumažėjimas |
Sukauptos sąnaudos/ pajamos |
Kita | Viso |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | 18 124 | 1 364 | 1 559 | 52 | 21 099 |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (1 542) | ( 248) | ( 181) | 1 527 | ( 444) |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | 16 582 | 1 116 | 1 378 | 1 579 | 20 655 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu |
(24 674) | - | - | - | (24 674) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 8 517 | ( 619) | 1 166 | 466 | 9 530 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | 793 | - | - | - | 793 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | 1 218 | 497 | 2 544 | 2 045 | 6 304 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | IMT perkainojimas (vertės padidėjimas) |
Nusidėvėjimo normų skirtumai |
Mokesčių lengvata įsigyjant IMT |
Palūkanų kapitalizavimo įtaka |
Viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. | (27 014) | 11 | (1 982) | ( 264) | (29 249) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 368 | 78 | 156 | ( 16) | 2 586 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | ( 64) | - | - | - | ( 64) |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | (24 710) | 89 | (1 826) | ( 280) | (26 727) |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu |
24 674 | - | - | - | 24 674 |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 36 | 69 | 146 | 3 | 254 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | - | 158 | (1 680) | ( 277) | (1 799) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2017 m. gruodžio 31 d. 33 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2018 m. gruodžio 31 d. 4 505 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2017 m. gruodžio 31 d. 6 105 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2018 m. gruodžio 31 d. -
Bendrovė
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas) |
Turto vertės sumažėjimas |
Sukauptos sąnaudos/ pajamos |
Kita | Viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. | 18 124 | 1 360 | 1 526 | - | 21 010 |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (1 533) | ( 251) | ( 195) | 1 524 | ( 455) |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | 16 591 | 1 109 | 1 331 | 1 524 | 20 555 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su | |||||
| atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu | (24 641) | (24 641) | |||
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 8 517 | ( 624) | 1 178 | 492 | 9 563 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | 793 | - | - | - | 793 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | 1 260 | 485 | 2 509 | 2 016 | 6 270 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | IMT perkainojimas (vertės padidėjimas) |
Nusidėvėjimo normų skirtumai |
Mokesčių lengvata įsigyjant IMT |
Palūkanų kapitalizavimo įtaka |
Viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. | (27 000) | 22 | (1 984) | ( 264) | (29 226) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 359 | 67 | 156 | ( 16) | 2 566 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | (24 641) | 89 | (1 828) | ( 280) | (26 660) |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su | |||||
| atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu | 24 641 | - | - | - | 24 641 |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | - | 69 | 146 | 3 | 218 |
| 2018 m. gruodžio 31 d. | - | 158 | (1 682) | ( 277) | (1 801) |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2017 m. gruodžio 31 d. 6 105 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2018 m. gruodžio 31 d. 4 469
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. |
6 172 | 19 233 | 6 174 | 19 151 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. |
132 | 1 422 | 96 | 1 404 |
| Iš viso: | 6 304 | 20 655 | 6 270 | 20 555 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus |
(1 661) | (24 321) | (1 663) | (24 264) |
| realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. |
( 138) | (2 406) | ( 138) | (2 396) |
| Iš viso: | (1 799) | (26 727) | (1 801) | (26 660) |
Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | (46 200) | 11 794 | (44 932) | 10 245 |
| Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą | (6 930) | 1 769 | (6 740) | 1 537 |
| Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (1 381) | ( 44) | (1 381) | ( 44) |
| Mokestinio nuostolio perėmimo įtaka | (1 747) | ( 280) | (1 747) | - |
| Nepripažintas atidėtojo pelno mokestis nuo mokestinių | ||||
| nuostolių | ( 12) | ( 43) | - | - |
| Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų | ||||
| įtaka | 3 231 | 807 | 3 026 | 1 028 |
| Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) |
(6 839) | 2 209 | (6 842) | 2 521 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Skolos už elektros energiją | 11 587 | 6 705 | 11 587 | 6 705 |
| Skolos už rangos darbus, paslaugas | 5 877 | 5 359 | 1 613 | 1 849 |
| Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas | 4 709 | 3 031 | 4 709 | 3 027 |
| Apskaitinė vertė | 22 173 | 15 095 | 17 909 | 11 581 |
Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | ||
| Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų* | 712 | 328 | 712 | 328 | |
| Kitos avansu gautos sumos | 217 | - | 117 | - | |
| Apskaitinė vertė | 929 | 328 | 829 | 328 |
*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | ||
| Skirtumas tarp gautų ir sumokėtų VIAP lėšų | - | 116 | - | 116 | |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 437 | 697 | 205 | 166 | |
| Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos | 1 338 | 1 184 | 806 | 634 | |
| Mokėtinas PVM | 779 | 1 782 | 461 | 1 400 | |
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 536 | 510 | 534 | 508 | |
| Mokėtini dividendai | 496 | 470 | 496 | 470 | |
| Sukauptos kitos sąnaudos | 1 399 | 1 275 | 1 298 | 1 091 | |
| Įsipareigojimų įvykdymo garantija* | 1 119 | 1 477 | 1 119 | 1 477 | |
| Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams (4 pastaba)** | 1 200 | - | 1 200 | - | |
| Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 1 353 | 2 401 | 1 292 | 2 584 | |
| Apskaitinė vertė | 8 657 | 9 912 | 7 411 | 8 446 |
* Grupės ir Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai, tame tarpe ir už prekybą biržoje.
Kaip aprašyta 4-oje pastaboje 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Ilgalaikė atidėjinių servitutų įsipareigojimams dalis apskaityta ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje "Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" (22 pastaba).
Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Elektros energijos pajamas sudaro
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Elektros perdavimo paslauga | 66 508 | 68 269 | 66 508 | 68 269 |
| Prekyba balansavimo/reguliavimo energija | 26 441 | 17 779 | 26 441 | 17 779 |
| Galios rezervavimo paslaugos | 59 058 | 42 530 | 59 058 | 42 530 |
| Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai | 5 199 | 4 063 | 5 199 | 4 063 |
| Viešuosius interesus atitinkanti paslauga | 7 414 | 8 487 | 7 414 | 8 487 |
| Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo | 4 278 | 719 | 4 278 | 719 |
| Perkrovų pajamos | 812 | 1 445 | 812 | 1 445 |
| Pajamos už kilmės garantijų administravimą | 48 | - | 48 | - |
| Iš viso | 169 758 | 143 292 | 169 758 | 143 292 |
Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2017 m., sumažėjo 2,6 proc. iki 66,5 mln. eurų ir sudarė 35 proc. visų Grupės pajamų. Faktinė elektros energijos perdavimo vidutinė kaina buvo 7,2 proc. mažesnė nei 2017 m., tačiau pajamų mažėjimą kompensavo išaugęs perduotos elektros energijos kiekis.
Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos padidėjo 49 proc. iki 26,4 mln. eurų. Šių pajamų augimą lėmė išaugęs parduotos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekis dėl didesnio tarpsisteminio balansavimo energijos poreikio ir elektros jungčių su Švedija ir Lenkija paskirstytojo pralaidumo (t. y. suprekiauto elektros kiekio biržoje) užtikrinimo poreikio.
Pajamos už sistemines paslaugas augo 39 proc. iki 59,1 mln. eurų. Augimo priežastys – nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta 35 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, 4 proc. augusios sisteminių paslaugų apimtys bei tinklo naudotojų viršyta deklaruota (pareikšta sutartyse) galia, už kurią mokama dviguba sisteminių paslaugų kaina.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | ||
| Remonto ir kitos paslaugos | 18 569 | 15 906 | - | - | |
| Pajamos iš turto nuomos | 562 | 709 | 544 | 703 | |
| Projektavimo darbai | 369 | 280 | - | - | |
| Kitos pajamos | 1 383 | 1 | 1 647 | 362 | |
| Iš viso | 20 883 | 16 896 | 2 191 | 1 065 |
2018 metais Grupės kitas pajamas didžiąja dalimi (1 256 tūkst. Eur) sudarė delspinigiai ir netesybos už rangovų pavėluotai atliktus darbus (Bendrovės – 1 559 tūkst. Eur).
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos |
22 639 | 15 674 | 22 639 | 15 674 |
| Sisteminių paslaugų sąnaudos | 59 781 | 40 391 | 59 781 | 40 391 |
| VIAP sąnaudos (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas) |
7 300 | 8 409 | 7 300 | 8 409 |
| Balansavimo ir reguliavimo energijos sąnaudos | 26 006 | 12 714 | 26 006 | 12 714 |
| Dalyvavimo ENTSO-e ITC mechanizme sąnaudos | 2 455 | 1 448 | 2 455 | 1 448 |
| Jungčių paskirstytų pajėgumų pasinaudojimo užtikrinimo sąnaudos |
812 | 1 445 | 812 | 1 445 |
| Iš viso | 118 993 | 80 081 | 118 993 | 80 081 |
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos 2018 m. lyginant su 2017 m. padidėjo 48 proc. Balansavimo (reguliavimo) elektros sąnaudos padidėjo 105 proc. iki 26 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 48 proc. iki 59,8 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos padidėjo 44 proc. iki 22,6 mln. eurų.
Grupė 2018 m. peržiūrėjo verslo segmentų grupavimą ir žemiau nurodytus verslo segmentus, ankstesnėse finansinėse ataskaitose išskirtus kaip atskirus, sujungė į Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų verslo segmentą:
Grupės sprendimą dėl verslo segmentų sujungimo lėmė pasikeitusių teisės aktų, reglamentuojančių reguliuojamą veiklą nuostatos. Iš esmės tik elektros energijos perdavimo veikla yra reguliuojama, ribojant pelno maržą, ilgalaikio turto, priskirtino reguliuojamai veiklai apimtis, būtinųjų veiklos sąnaudų, darbo užmokesčio sąnaudų lygį ir pan. Visos kitos su elektros energijos perdavimu susijusios veiklos: prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija, sisteminių paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas pagal teisės aktų nuostatas negali būti pelningas – kompensuojamos tik faktiškai patirtos būtinosios išlaidos. Atitinkamai vadovybės stebėsena, sprendimų priėmimas vykdomas tik elektros energijos perdavimo veiklos atžvilgiu.
Verslo segmentai yra verslo rūšys, kurių stebimi veiklos rezultatai, priimami sprendimai dėl investicijų, įsipareigojimų, veiklos sąnaudų apimties ir tikslingumo.
Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.
Vadovybės vertinimu, Grupė po segmentų apjungimo turi du verslo segmentus:
Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir finansinėse ataskaitose pagal TFAS, t. y. informaciją apie pelną ar nuostolius, įskaitant pajamas ir sąnaudas.
Bendrovės segmentai sutampa su Grupėje išskirtu Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklos segmentu. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.
Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 - 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.
Su elektros energijos perdavimu susijusios paslaugos:
Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Tetas" ir UAB "Litgrid Power Link Service" (Vienintelio akcininko sprendimu įmonės veikla sustabdyta nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.). UAB "Tetas" pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas. UAB "Litgrid Power Link Service" paskirtis - aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras HVDC (High Voltage Direct Current arba aukštos įtampos nuolatinės srovės) jungčių valdymui ir eksploatacijai, kurią nuo 2018 m. rugpjūčio 1d. Bendrovė integravo į savo struktūrą.
Grupės informacija apie segmentus už 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| 2018 m. | Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veikla |
Remonto ir techninės priežiūros veikla |
Iš viso |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 171 949 | 21 902 | 193 851 |
| Pajamos tarp segmentų | - | (3 210) | (3 210) |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių | 171 949 | 18 692 | 190 641 |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | (44 854) | ( 183) | (45 037) |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* | x | x | (1 163) |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | x | x | (46 200) |
| Pelno mokestis* | x | x | 6 839 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | (39 361) |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 25 387 | 511 | 25 898 |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 974 | 3 | 977 |
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas | 50 981 | 3 | 50 984 |
*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.
Grupės informacija apie segmentus už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| 2017 m. | Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veikla |
Remonto ir techninės priežiūros veikla |
Iš viso |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 144 357 | 20 172 | 164 529 |
| Pajamos tarp segmentų | - | (4 341) | (4 341) |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių | 144 357 | 15 831 | 160 188 |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 15 668 | (2 720) | 12 948 |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* | x | x | (1 154) |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | x | x | 11 794 |
| Pelno mokestis* | x | x | (2 209) |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | 9 585 |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 26 054 | 306 | 26 360 |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 1 209 | 3 | 1 212 |
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas | - | 71 | 71 |
*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.
Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 93 proc. visų pajamų.
Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2018 m. ir 2017 m. sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | ||
| Lietuva | 177 798 | 152 829 | 159 106 | 136 998 | |
| Švedija | 3 018 | 3 132 | 3 018 | 3 132 | |
| Norvegija | 894 | 1 510 | 894 | 1 510 | |
| Estija | 6 027 | 1 571 | 6 027 | 1 571 | |
| Latvija | 510 | 441 | 510 | 441 | |
| Lenkija | 692 | 559 | 692 | 559 | |
| Kitos šalys | 1 702 | 146 | 1 702 | 146 | |
| Iš viso: | 190 641 | 160 188 | 171 949 | 144 357 |
Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.
Grupės / Bendrovės pajamos 2018 metais iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:
| Įmonės pavadinimas | Perdavimo veikla |
Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų pardavimas |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Energijos skirstymo operatorius AB Energijos tiekimas UAB |
59 280 6 |
1 139 7 065 |
54 869 - |
115 288 7 071 |
| Lietuvos energijos gamyba AB | 203 | 2 441 | 173 | 2 817 |
Grupės / Bendrovės pajamos 2017 metais iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:
| Įmonės pavadinimas | Perdavimo veikla |
Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų pardavimas |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Energijos skirstymo operatorius AB | 60 898 | 1 668 | 37 540 | 100 106 |
| Orlen Lietuva AB | 3 667 | 29 | 1 908 | 5 604 |
| Lietuvos energijos gamyba AB | 169 | 1 765 | 99 | 2 033 |
Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2018 m. ir 2017 m. buvo:
Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus.
2018 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė:
| Susijusios šalys | Suteiktos paskolos |
Gautos paskolos |
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos |
Mokėtinos sumos ir sukauptos |
sąnaudos Pardavimai | Pirkimai | Finansinės veiklos pajamos |
Finansinės veiklos sąnaudos |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G") | - 12 517 |
- | 415 | - | 155 | - | 18 | |
| UAB "EPSO-G" grupės įmonės | - - |
849 | - 7 680* |
116 | - | - | ||
| Grupės asocijuotos įmonės | - - |
27 | 35 | 295 | 185 | 62 | - | |
| Lietuvos energija, UAB grupės įmonės | - - |
18 778 | 7 400 | 148 019 | 66 231 | - | 22 | |
| Kitos valstybės valdomos įmonės | - - |
178 | 31 | 1 434 | 240 | - | - | |
| - 12 517 |
19 832 | 7 881 | 157 428 | 66 927 | 62 | 40 |
2018 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė:
| Susijusios šalys | Suteiktos paskolos |
Gautos paskolos |
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos |
Mokėtinos sumos ir sukauptos |
sąnaudos Pardavimai | Pirkimai | Finansinės veiklos pajamos |
Finansinės veiklos sąnaudos |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G") | - | 12 517 | - | 413 | - | 143 | - | 18 |
| UAB "EPSO-G" grupės įmonės | - | - | 849 | - 7 680* |
116 | - | - | |
| Bendrovės dukterinės įmonės | 2 203 | - | 23 | 411 | 355 | 2 832** | 36 | - |
| Bendrovės asocijuotos įmonės | - | - | 27 | 35 | 295 | 185 | 62 | - |
| Lietuvos energija, UAB grupės įmonės | - | - | 14 673 | 6 997 | 130 429 | 64 712 | - | - |
| Kitos valstybės valdomos įmonės | - | - | 146 | 30 | 1 430 | 226 | - | - |
| 2 203 | 12 517 | 15 718 | 7 886 | 140 189 | 68 214 | 98 | 18 |
* Grupės ir Bendrovės pardavimus EPSO-G grupės įmonėms sudarė Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) teikimas. VIAP buvo suteiktos VIAP lėšų administratoriui – UAB "Baltpool":
3 804 tūkst. Eur už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimą prie perdavimo tinklų;
3 876 tūkst. Eur už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą.
** Bendrovės pirkimus iš dukterinių bendrovių UAB "TETAS" ir UAB "LITGRID Power Link Service" sudarė perdavimo tinklo plėtros, rekonstravimo, remonto ir eksploatacijos paslaugų pirkimas.
2017 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė:
| Susijusios šalys | Suteiktos paskolos |
Gautos paskolos |
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos |
Mokėtinos sumos ir sukauptos |
sąnaudos Pardavimai | Pirkimai | Finansinės veiklos pajamos |
Finansinės veiklos sąnaudos |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G") | - | - | - | - - |
89 | - | - | |
| UAB "EPSO-G" grupės įmonės | - | - | 646 | - 5 274 |
158 | 51 | - | |
| Grupės asocijuotos įmonės | - | - | 33 | 53 | 580 | 240 | - | - |
| Lietuvos energija, UAB grupės įmonės | - | - | 16 969 | 6 458 | 126 322 | 54 686 | - | 12 |
| Kitos valstybės valdomos įmonės | - | - | 385 | 30 | 1 441 | 321 | - | - |
| - | - | 18 033 | 6 541 | 133 617 | 55 494 | 51 | 12 |
| Susijusios šalys | Suteiktos paskolos |
Gautos paskolos |
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos |
Mokėtinos sumos ir sukauptos |
sąnaudos Pardavimai | Pirkimai | Finansinės veiklos pajamos |
Finansinės veiklos sąnaudos |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G") | - | - | - | - - |
81 | - | - | |
| UAB "EPSO-G" grupės įmonės | - | - | 646 | - 5 274 |
158 | 51 | - | |
| Bendrovės dukterinės įmonės | 1 203 | - | 14 | 746 | 137 | 4 408 | 5 | - |
| Bendrovės asocijuotos įmonės | - | - | 33 | 53 | 580 | 240 | - | - |
| Lietuvos energija, UAB grupės įmonės | - | - | 11 977 | 6 022 | 110 709 | 53 292 | - | - |
| Kitos valstybės valdomos įmonės | - | - | 130 | 28 | 1 178 | 306 | - | - |
| 1 203 | - | 12 800 | 6 849 | 117 878 | 58 485 | 56 | - |
| Išmokos vadovybei | ||||
|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2018 | 2017 | 2018 | 2017 | |
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 820 | 826 | 602 | 537 |
| Iš jų: Išeitinės kompensacijos | 35 | 31 | 32 | - |
| Vadovų skaičius (vidutinis metinis) | 12 | 13 | 7 | 7 |
Vadovybe yra laikomi Grupės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai.
2018 m. ir 2017 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
| 2018 | 2017 | |
|---|---|---|
| Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) | (39 361) | 9 585 |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) | 504 331 380 | 504 331 380 |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) | (0,078) | 0,019 |
2018 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 1 610 tūkst. Eur (2017 m. – 635 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 22 tūkst. Eur (2017 m. – 157 tūkst. Eur).
Grupė ir bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtintu LITGRID grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| Finansinis turtas | 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 |
| Prekybos gautinos sumos | 20 861 | 22 210 | 17 012 | 17 022 |
| Kitos gautinos sumos | 1 243 | 21 274 | 47 | 20 645 |
| Kitas finansinis turtas | 17 882 | 8 736 | 20 085 | 9 939 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 627 | 696 | 397 | 434 |
| Paskolos ir gautinos sumos | 40 613 | 52 916 | 37 541 | 48 040 |
| Kitas finansinis turtas | ||||
| Finansinis turtas, galimas parduoti | 2 693 | 2 693 | 2 693 | 2 693 |
| Finansinis turtas iš viso: | 43 306 | 55 609 | 40 234 | 50 733 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai | 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 |
| Paskolos | 120 968 | 151 091 | 120 870 | 149 746 |
| Prekybos skolos | 22 173 | 15 095 | 17 909 | 11 581 |
| Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 3 233 | 3 045 | 2 600 | 2 311 |
| Iš viso | 146 374 | 169 231 | 141 379 | 163 638 |
2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2018-12-31 | 2017-12-31 | 2018-12-31 | 2017-12-31 | |
| Finansinis turtas, išskyrus turtą, galimą parduoti | 40 613 | 52 916 | 37 541 | 48 040 |
Grupė ir Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 92 proc. (2017 m. gruodžio 31 d.- 54 proc.) visų Grupės ir 99 proc. (2017 m. gruodžio 31 d. – 68 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo skirstomųjų tinklų operatoriaus AB "Energijos skirstymo operatorius" 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 70 proc. (2017 m. gruodžio 31 d. – 42 proc.) visų Grupės ir 71 proc. (2017 m. gruodžio 31 d. – 53 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.
"Litgrid", sudarydama sutartis su pirkėjais – balansavimo energijos tiekėjais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta "LITGRID AB balansavimo energijos tiekėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos apraše" numatyta tvarka ir sąlygomis. Kitų paslaugų atžvilgiu - elektros energijos perdavimo paslaugos, kai teikiamų paslaugų įkainiai nėra aukšti ir pagrindinis klientas yra Valstybės valdoma – AB "Energijos skirstymo operatorius", kitos stambios pramonės įmonės, Grupė ir Bendrovė iš pirkėjų užstato nereikalauja.
Grupė ir Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik į mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų finansinių institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Lėšos investuojamos tik į finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnį nei A- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą, skolos finansines priemones. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Grupė ir Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (13 pastaba), motininių bankų reitingai:
| Luminor | AA |
|---|---|
| Swedbank | AA |
| SEB | AA |
| OP Corporate Bank | A+ |
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.
Bendrovės ir Grupės prekybos ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė pateikta 10 ir 11 pastabose.
Grupės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t.y., kad Grupės įmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.
Grupės pinigų srautai iš veiklos 2018 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,51 ir 0,49 (2017 m. gruodžio 31 d. - 0,78 ir 0,76). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,45 ir 0,45 (2017 m. gruodžio 31 d. – 0,75 ir 0,75).
Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.
| Grupė | iki 3 mėn. | Nuo 4 mėn. iki vienerių metų |
Per antrus metus |
Per trečius - penktus metus |
Po penkių metų |
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Paskolos |
24 965 1 471 |
- 26 407* |
- 15 116 |
- 44 465 |
- 38 404 |
| 2017 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Paskolos |
18 243 2 740 |
- 41 144 |
- 15 262 |
- 44 906 |
- 53 079 |
| Bendrovė | iki 3 mėn. | Nuo 4 mėn. iki vienerių metų |
Per antrus metus |
Per trečius - penktus metus |
Po penkių metų |
| 2018 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Paskolos |
20 066 1 373 |
- 26 407* |
- 15 116 |
- 44 465 |
- 38 404 |
| 2017 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Paskolos |
13 892 1 395 |
- 41 144 |
- 15 262 |
- 44 906 |
- 53 079 |
* Nurodytos grąžintinos paskolos dalį – 12 517 tūkst. Eur sudarė įsipareigojimas pagal skolinimosi iš EPSO-G sutartį (overdraft). Bendrovės vertinimu, bus pasinaudota skolinimosi sutartyje numatyta teisę ją pratęsti, todėl nurodytas paskolos gražinimo neigiamas srautas, tikėtina nebus patirtas. Likvidumui užtikrinti ir palaikyti Bendrovė naudosis minėtoje skolinimo sutartyje nustatytu skolinimosi limitu.
Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų bei overdraftą, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 138 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 177 tūkst. Eur).
Grupė ir Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais.
Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos, iki išpirkimo laikomos investicijos ir kitas finansinis turtas.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:
· Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
· Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir grupės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 583 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė (2017 m. gruodžio 31 d. - 683 tūkst. Eur).
· Finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, tikroji vertė nustatoma remiantis obligacijų, į kurias investuota, vertės nustatymu. (3 lygis).
2016 m. sausio 26 d. gautas UAB "Tetas" ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais Bendrovės atliktus netesybų įskaitymus bendrai 249 707,73 Eur sumai, kuri buvo įskaityta iš rangovui UAB "Tetas" mokėtinų sumų už vėlavimą atlikti 110/35/10 kV Marių TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbus, ir priteisti iš Bendrovės šią skolą, 12 734,10 Eur netesybas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2017 m. spalio 30 d. I instancijos teismas ieškinį atmetė, LITGRID AB atliktą įskaitymą pripažino teisėtu ir pagrįstu. UAB "Tetas" 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė apeliacinį skundą. 2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą palikti 2017 m. spalio 30 d. I instancijos teismo sprendimą nepakeistą, t.y. pripažinti LITGRID AB įskaitymą teisėtu ir pagrįstu. Bendrovė atstatė ankstesniais laikotarpiais suformuotą 201 tūkst. Eur atidėjinį.
A.Žilinskis ir ko UAB 2017-03-06 pateikė ieškinį Bendrovei dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus bei delspinigių priteisimo. Ieškinio suma – 1 021 804,16 Eur. I instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Priteisė A. Žilinskis ir ko UAB naudai 953 175,53 Eur už rangos darbus, 68 628,63 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo (2017-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 13 262,61 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. LITGRID AB pateikė apeliacinį skundą. 2018-12-04 priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas: priteista LITGRID AB sumokėti ieškovei A. Žilinskis ir ko UAB 236 599,63 Eur skolą ir 1 010,57 Eur delspinigius. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Bendrovė, vykdydama teismo sprendimą, A. Žilinskis ir ko, UAB pervedė 240 904,20 Eur ir atstatė anksčiau suformuotą atidėjinį – 900 286,36 Eur.
A.Žilinskis ir ko UAB 2017-05-26 pateikė ieškinį Bendrovei dėl apmokėjimo už papildomus statybos rangos darbus priteisimo. Ieškinio suma – 157 833,77 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad jis atliko papildomus statybos rangos darbus, už kuriuos Bendrovė nesumokėjo. I instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Priteisė A. Žilinskis ir ko UAB naudai 157 833,77 Eur už atliktus papildomus statybos rangos darbus, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157 833,77 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 053 Eur žyminio mokesčio ir 6 833,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. LITGRID AB pateikė apeliacinį skundą.
2018-11-14 Lietuvos apeliacinis teismas paliko I instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Bendrovė, vykdydama teismo sprendimą, A.Žilinskis ir ko UAB sumokėjo priteistą sumą.
LITGRID 2016 m. balandžio 22 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl apmokėjimo už Bendrovės teikiamas elektros energijos perdavimo paslaugas. Pagal 2010 m. liepos 1 d. sudarytą Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį Nr.432-2010- 032E/305F/SUT-59-10 (nauja redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.) AB "Achema" nesumokėjo 86 323,72 EUR (su PVM) už 2016 m. sausio - vasario mėnesiais suteiktas paslaugas. Teismas 2017-03-24 sprendimu visiškai patenkino Bendrovės ieškinį: priteisė iš atsakovės AB "Achema" 87 590,92 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 567,73 Eur bylinėjimosi išlaidų LITGRID naudai. AB "Achema" padavė apeliacinį skundą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2018-03-08 nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT) su prašymu patikrinti, ar VKEKK 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 03-696 priedo (LITGRID AB valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12.1 (protokolo Nr. 69) patvirtintos Elektros energijos perdavimo paslaugų kainų taikymo tvarkos) 1 punkto nuostata, kad "šia tvarka nustatomos nuo 2016 m. sausio 1 d. elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB taikomos elektros energijos perdavimo paslaugų kainos, jų taikymo tvarka bei esminės sąlygos" neprieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 69 straipsnio 9 daliai. LVAT 2018-09-20 sprendimu kitoje administracinėje byloje Nr. eI-13-822/822 (Lietuvos apeliacinis teismas vs. VKEKK) nusprendė pripažinti, kad VKEKK 2015-12- 30 nutarimo Nr. O3-696 priedo 1 punkto nuostata, prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 9 daliai (įstatymo redakcija galiojusi 2015 m. gruodžio 30 d.), numatančiai, naujai paskelbtų kainų ir tarifų įsigaliojimą ne anksčiau, kaip po 2 mėnesių nuo jų paskelbimo.
2018-12-13 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino, atmetė LITGRID AB ieškinį ir priteisė AB ,,Achema" naudai 6 725,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2016 m. gegužės 13 d. gautas AB "Achema" ieškinys atsakovams LITGRID AB ir UAB "TETAS", kuriuo prašoma atlyginti 2 326 964,40 EUR nuostolių, atsiradusių dėl elektros energijos pertrūkio AB "Achema" amoniako ceche. 2017-02-17 priimta nutartis dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 1 759 864,34 Eur negautų pajamų. 2017 m. kovo 9 d. byloje paskirta ekspertizė, byla sustabdyta. Gautas 2017-09-22 Teismo ekspertizės aktas. Teismo paskirtos ekspertizės išvados yra nepalankios Bendrovei, tačiau teismo posėdžio metu apklausti ekspertai patvirtino, kad elektros energijos pertrūkis AB "Achema" amoniako ceche atsirado iš dalies dėl pačios įmonės kaltės. Bylos nagrinėjimas toliau tęsiasi I instancijos teisme. Artimiausias teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama byla iš esmės – 2019-03-12.
Prognozė: Šioje bylos stadijoje baigtis nėra aiški, todėl 2017 m. apskaitytas atidėjimas 567 100,06 Eur reikalavimo sumai.
2017 m. rugsėjo 3 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir apskundė VPT ir LVPA priimtus administracinius aktus dėl 2014 – 2015 m. Bendrovės vykdyto "110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičių VE statyba" pirkimo, kurio objektas yra dalinai finansuojamas ES investicijomis. Artėjant pirkimo sutarties vykdymo pabaigai, LVPA užsakymu VPT atliko vertinimą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pateikė vertinimo išvadą, kurioje nustatė, kad LITGRID netinkamai įvertino laimėjusio tiekėjo UAB "TETAS" nurodytą neįprastai mažą kainą ir pažeidė racionalaus lėšų naudojimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atitinkamai, po Išvados pateikimo, 2017 m. rugpjūčio 24 d. LVPA priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad LITGRID padarė viešųjų pirkimų pažeidimus ir skyrė 25 proc. dydžio nuo tinkamų finansuoti projekto lėšų arba 486 927,25 Eur finansinę sankciją (ES fondų lėšos mažinamos 243 463,62 EUR). Bendrovė nesutiko su VPT išvada bei LVPA sprendimu ir
apskundė juos teismui, prašydama juos panaikinti ir sustabdyti jų galiojimą (tame tarpe uždrausti LVPA išskaityti sprendime apskaičiuotą finansinę sankciją iš Bendrovės teikiamų prašymų pagal susijusį projektą). Teismas priėmė skundą, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nesustabdė Bendrovės atžvilgiu priimtų administracinių aktų galiojimo. LVPA ir VPT nesutiko su skundu, pateikė savo atsiliepimus teismui. 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą skundą atmesti. Pateiktas apeliacinis skundas, vyksta bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme.
______
2018 metais audito įmonė Grupei / Bendrovei nesuteikė jokių kitų paslaugų.
Esminių įvykių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos neįvyko.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.