Litgrid AB

Interim / Quarterly Report • May 8, 2019

LITGRID AB

SUTRUMPINTOS TARPINĖS KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTOS), UŽ TRIJŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2019 M. KOVO 31 D.

Generalinis direktorius		Daivis Virbickas
Finansų departamento direktorius	assil	Vytautas Tauras
Apskaitos skyriaus vadovė	Inplay une	Raimonda Duobuvienė

KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS
SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS	24
BENDRUJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS	25
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS	26
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS	27
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	28

I.BENDROJI INFORMACIJA

Konsoliduotasis tarpinis pranešimas parengtas už trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. kovo 31 d.

I.1. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Teisinė forma Akcinė bendrovė Įmonės kodas 302564383 Telefonas +370 707 02171 Faksas +370 5 272 3986

Pavadinimas LITGRID AB (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė) Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius El. paštas info@litgrid.eu; www.litgrid.eu

"Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. "Litgrid" yra įgyvendinusi strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus, pradėjo naujos "Harmony Link" jungties projektą bei LitPol Link jungties išplėtimą. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.

"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pagrindiniu subjektu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB "EPSO-G" akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB "EPSO-G" priklauso 97,5 proc. perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" AB akcijų.

Detaliau apie "Litgrid" AB grupei priklausančias bendroves:

Pavadinimas	UAB "Tetas"	UAB "Litgrid Power Link Service"
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2005 12 08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės įsisteigimo šalis	Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublika
Įmonės kodas	300513148	303249180
Buveinės adresas	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys	A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 640 38334	+370 707 020947
Veiklos pobūdis	Transformatorinių pastočių ir skirstomųjų punktų, oro linijų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos.	Vienintelio akcininko sprendimu įmonės veikla sustabdyta nuo 2018 08 01, nuo šios datos "Litgrid" elektros sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos sistemomis valdymą ir eksploatavimą organizuoja pati.
Įmonės veiklos šalis	Lietuva	Lietuva
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	100 proc.	100 proc.

"Litgrid" grupė 2019 m. kovo 31 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:

Pavadinimas		"LitPol Link" Sp.z.o.o	UAB "Duomenų logistikos centras"	"Nord Pool Holding" AS
Įmonės įsisteigimo šalis		Lenkijos Respublika	Lietuvos Respublika	Norvegijos karalystė
Buveinės adresas		Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkija	Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius	PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija
Įmonės šalis	veiklos	Lietuva ir Lenkija	Lietuva	Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Vokietija, Olandija
"Litgrid" valdoma dalis	akcijų	50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų	20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų	2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys

I.2. "Litgrid" AB strategija

2018 m. gruodžio 20 d. "Litgrid" valdyba pavirtino bendrovės strategiją 2019-2028 metams.

Nuolatiniai pokyčiai elektros sistemoje skatina organizaciją tobulėti, efektyvinti savo veiklą ir prisiimti greitai ir smarkiai besikeičiančioje šiuolaikinėje aplinkoje vyraujančius iššūkius. Bendrovė siekia būti modernia ir pažangia įmone, kurios ilgalaikės plėtros vizija - tapti pažangiausiu elektros perdavimo sistemos operatoriumi Europoje.

Savo įsipareigojimus Bendrovė įtvirtina misijoje – užtikrinti patikimą kokybiškos elektros perdavimą Europos rinkoje, kuriant vertę visuomenei. Vadovaudamasi šiuo tikslu, "Litgrid" AB intensyviai tęsia elektros rinkos plėtros darbus, gilindama integraciją į bendrą Europos rinką ir taikydama europietiškus standartus. Esamos taisyklės tobulinamos, siekiama atverti naujas rinkos galimybes ir paslaugas jos dalyviams, suteikti naujų galių vartotojams, kad būtų užtikrintos lygiavertės sąlygos ir užbaigta visapusė Lietuvos elektros rinkos integracija į bendrą Europos elektros rinką.

"Litgrid" strateginiai tikslai ir prioritetai 2019-2028 metams:

Bendrovėje laikomasi šių vertybių:

Vertybės atsispindi elgsenoje:

Profesionalumas – aš atlieku darbą geriau, nei iš manęs tikimasi; aš sakau, ką darau, ir darau tai, ką sakau; aš tęsiu duotus pažadus.

Bendradarbiavimas – aš bendrauju aiškiai ir suprantamai; aš parodau savo poziciją ir gerbiu kitus; aš padedu kitiems pasiekti rezultatą.

Pažanga – aš imuosi iniciatyvos ir mokausi iš klaidų; aš ieškau naujų idėjų ir jas įgyvendinu; aš nuolat stiprinu gebėjimus ir jais dalinuosi.

II. Vertė žmonėms

Šalies elektros energetikos sistemos integracija į Europą

Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas – Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose. Šiuo metu vyksta pirmasis sinchronizacijos proceso etapas – vidinio tinklo stiprinimas.

Pirmajame Sinchronizacijos etape Lietuvoje vykdomi tokie Sinchronizacijai skirti projektai:

• 1. Nauja 330 kV linija Vilnius (LT) Neris (LT).
• 1. Nauji 400/330 kV autotransformatoriai Alytuje (LT).
• 1. Nauja 330 kV Mūšos (LT) skirstykla.
• 1. 330 kV linijos Klaipėda (LT) Bitėnai (LT) rekonstrukcija.
• 1. 330 kV linijos Bitėnai (LT) Jurbarkas (LT) rekonstrukcija.
• 1. Nauja 330 kV linija Kruonio HAE (LT) Jurbarkas (LT).
• 1. 330 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcija.
• 1. Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema.

Baltijos šalių mastu buvo vykdomi tokie projektai:

• 1. Įtampos ir inercijos valdymo priemonės Baltijos šalyse.
• 1. Automatinio generacijos valdymo (AGV) ir dažnio stabilumo monitoringo sistema (FSAS) Baltijos šalyse.
• 1. Sistemos plėtros studijos.

Europos mastu "Litgrid" dalyvauja vykdant šiuos projektus:

2018 m gruodžio 21 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai susitarė dėl naujos jūrinės jungties projekto įgyvendinimo. "Litgrid" ir "PSE" vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja pradėti naujo Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo projekto parengiamojo etapo darbus. Naująją jūrinę jungtį Lietuvos ir Lenkijos atstovai nusprendė pavadinti "Harmony Link" vardu.

Parengiamajame projekto etape bus atlikti veiksmai, kuriais remiantis bus priimti sprendimai dėl investavimo, paskelbta viešųjų pirkimų procedūra kabelio tiesimo darbams nupirkti bei atlikti kiti paruošiamieji darbai. Sprendimas dėl investavimo turėtų būti priimtas 2020 m.

Socialinė atsakomybė

"Litgrid" socialinę atsakomybę įgyvendina per darbuotojų iniciatyvumą ir savanorystę.

Energetikų dienos proga bendrovė puoselėja tradiciją – kasmet pasirinktame Lietuvos regione, miškingoje teritorijoje, kurioje "Litgrid" vykdo veikla – yra nutiestos oro linijos, įrengtos pastotės ar kt., sodina medelius. Šiemet, balandžio 19 dieną, bendrovės darbuotojai kartu su vaikais sodino medelius Jagėlonių girininkijoje, iš viso pasodino 5 tūkstančius keturmečių eglaičių.

"Litgrid" darbuotojai tokiuose miškasodžiuose jau yra pasodinę daugiau nei 16 tūkst. eglių, pušų bei beržų.

"Litgrid" organizuoja ekskursijas grupėms nuo 8 iki 20 žmonių. Jos vyksta Sistemos valdymo centre (dispečeriniame centre) Vilniuje, keitiklių stotyse "LitPol Link" Alytuje bei "NordBalt" Klaipėdoje. Supažindindami moksleivius, studentus, besidominčius ir suinteresuotus asmenis su elektros perdavimo sistema, "Litgrid" vykdo švietėjišką bei ugdomąją veiklą, pritraukia būsimus praktikantus ir darbuotojus.

Ekskursijas veda "Litgrid" specialiai pasiruošę darbuotojai, kurie išsamiai ir suprantamai pasakoja apie tai, kas yra elektra, kaip dirba dispečeriai sistemos valdymo centre, kaip saugiai elgtis su elektra.

2019 m. "Litgrid" prisijungė prie Valstybinės darbo inspekcijos projekto "Dirbsiu saugiai!" ir susitiko su kelių mokyklų, įsikūrusių Utenos, Ukmergės, Ignalinos, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, vaikais ir mokytojais, mokyklų administracijos darbuotojais. Vaikams ir mokytojams "Litgrid" darbuotojai pademonstravo darbo drabužius, leido pasimatuoti šalmus, papasakojo apie elektrą ir saugų darbą, atsakingą naudojimąsi elektros prietaisais, taip pat svarbiausią Bendrovės projektą - Sinchronizaciją, jos svarbą, naudą bei iššūkius.

III. Efektyvumas

Tarpsisteminės elektros jungtys

Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką.

"LitPol Link" – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2019 metų pirmus tris mėnesius "LitPol Link" jungties prieinamumas rinkai buvo 99,98 proc. laiko.

Elektros jungtis "NordBalt" - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2019 pirmąjį ketvirtį "NordBalt" jungties prieinamumas rinkai buvo 100 proc. laiko.

Elektros perdavimo tinklo patikimumas

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. 2019 m. pirmąjį ketvirtį ENS siekė 5,54 MWh, o ATI buvo 0,19 min.

Modernios organizacijos vystymas

Bendrovė 2017 m. priėmė sprendimą kasdienei veiklai tobulinti taikyti Lean praktiką, taip siekdama pagerinti problemų sprendimų greitį bei kokybę, komunikaciją, darbuotojų įsitraukimą, bendradarbiavimą, sukuriant vertę visuomenei.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 230, įgyvendinti 120 mini Kaizen, vien jų dėka sutaupyta 210 valandų per mėnesį. Kiekvieną dieną vyksta 42 Lean susirinkimai, kuriuose dalinamasi informacija, apžvelgiami rodikliai. Visa tai padeda dirbti greičiau, kokybiškiau.

Elektros tinklo rekonstrukcija

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stipriai išplėtotas ir patikimai tenkina vartotojų elektros poreikius. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrina naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.

Lietuvoje "Litgrid" prižiūri 6946 kilometrus aukštosios įtampos (400-330-110 kV) linijų bei 236 transformatorių pastotes ir skirstyklas.

2019 metų pirmąjį ketvirtį pradėti tokie projektai: Mažeikių elektrinės 6 kV uždaros skirstyklos rekonstravimas, 330-110 kV Bitėnų TP AT1 įrengimas (iš Utenos 1x200 MVA). Pasirengimas pradėtas šiems projektams: 330 kV EPL Kruonio HAE-Bitėnai statyba, 330 kV skirstyklos "Mūša" statyba, 330 kV skirstyklos Darbėnai statyba, 330kV EPL Darbėnai-Bitėnai statyba.

"Litgrid" įmonių grupės plėtros ir tyrimų veikla

"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos ilgalaikius plėtros planus perdavimo tinklo darbo patikimumo užtikrinimui ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir apskaitos technologijas. Objektų statybos ir rekonstravimo planai sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami. Dešimtmečio planai yra viešai skelbiami ir publikuojami puslapyje www.litgrid.eu.

Informacija apie darbuotojus

"Litgrid" kuria vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą ir pasisako už lygias darbuotojų teises bei vienodas galimybes darbe nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, rasės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, negalios, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos.

"Litgrid" grupėje 2019 m. kovo 31 d. dirbo 658 darbuotojai: "Litgrid" – 267 darbuotojai, "Tetas" – 389 darbuotojai, "Litgrid Power Link Service" – 2 darbuotojai.

"Litgrid" darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 1 856 tūkst. Eur.

		2019 m. pirmas ketvirtis	2018 m. pirmas ketvirtis
	Darbuotojų skaičius	Vidutinis darbo užmokestis, Eur	Darbuotojų skaičius	Vidutinis darbo užmokestis, Eur
Generalinis direktorius	1	10 023	1	9 660
Aukščiausio lygio vadovai	6	6 978	6	6 647
Vidurinio lygmens vadovai	35	3 503	33	3 360
Ekspertai - specialistai	225	2 094	192	1 980
Iš viso	267	2 427	232	2 336

"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 3 343 tūkst. Eur.

	2019 m. pirmas ketvirtis		2018 m. pirmas ketvirtis
	Darbuotojų skaičius	Vidutinis darbo užmokestis, Eur	Darbuotojų skaičius	Vidutinis darbo užmokestis, Eur
Generalinis direktorius	2	8 108	3	6 815
Aukščiausio lygio vadovai	9	5 945	10	5 630
Vidurinio lygmens vadovai	50	3 442	52	3 144
Ekspertai - specialistai	385	1 918	340	1 824
Darbininkai	212	1 190	172	1 228
Iš viso	658	1 900	577	1 855

PASTABA. Lentelėje pateikta 2019 m. I ketvirčio informacija apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį skelbiama remiantis 2019-01-01 įsigaliojusia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, kuria darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, t.y., darbo užmokestį prieš sumokant mokesčius indeksuojant 1,289 karto. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, pateikta informacija apie 2018 m. priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį ir kintamą jo dalį yra perskaičiuota taikant tokį pat metodą ir koeficientą.

Atlygio politika ir veiklos vertinimas

"Litgrid" galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.

Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus reguliariai skelbiama bendrovės interneto puslapyje www.litgrid.eu

Socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais, Kolektyvinė sutartis

"Litgrid" darbuotojus vienija ir jų interesus atstovauja Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinė sąjunga. Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo bei partnerystės, 2018 m. susitarta dėl periodiškų profesinės sąjungos atstovų ir bendrovės vadovybės susitikimų, kuriuose aptariami abipusiai aktualūs klausimai.

2019 m. pirmojo ketvirčio gale Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinėje sąjungoje buvo 96 nariai, o tai yra daugiau nei trečdalis bendrovės darbuotojų.

2018 m. vasario 20 d. m. mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos Kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl to, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.

Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo bei partnerystės, sutarta dėl periodiškų profesinės sąjungos atstovų ir bendrovės vadovybės susitikimų, kuriuose bus aptariami abipusiai aktualūs klausimai.

Pasitikėjimo linija

Skatiname savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie teisės aktų pažeidimus. Bendrovėje veikia pasitikėjimo linija, nurodytu telefonu galima skambinti ištisą parą. Numeris bei el. pašto adresas skelbiami bendrovės interneto svetainėje bei intranete.

Etikos komitetas

Bendrovėje įsteigtas Etikos komitetas, veikia Etikos ir elgesio kodeksas (skelbiamas bendrovės interneto puslapyje, www.litgrid.eu), kurio vertybinių pagrindų principingai laikomasi ne tik Bendrovės viduje, bet ir bendradarbiaujat su trečiosiomis šalimis.

IV. Subalansuota veikla, nauda akcininkams

Informacija apie akcinį kapitalą, akcininkus ir jų teises

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

"Litgrid" įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro.

97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB EPSO-G turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

"Litgrid" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. teikia AB SEB bankas.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Duomenys apie prekybą "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose.

"Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina, eurais:

Dividendai

2017 m. rugpjūčio 18 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą UAB EPSO-G įmonių grupės dividendų politiką "Litgrid" taikyti pilna apimtimi.

UAB "EPSO-G" dividendų politika tiesiogiai susiejo mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui.

2019 m. balandžio 23 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 2 622 523 eurų dividendų, tai yra po 0,0052 euro dividendų vienai akcijai.

Bendrovės valdymo organai

Bendrovės valdymo organų sistema (pav.) nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas - generalinis direktorius.

Bendrovės įstatuose numatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė priklauso Įmonių grupei ir Patronuojančios bendrovės valdyba Įmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į Patronuojančios bendrovės valdyba pasiūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo Bendrovės organo kompetencijos klausimais. Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos Įmonių grupės audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir Bendrovės audito komiteto funkcijas.

Bendrovės valdymo principai

Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinę struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose.

Įstatai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

2018 m. balandžio 30 d. buvo įregistruoti "Litgrid" naujos redakcijos įstatai dėl pakeistų reikalavimų valdybos narių sudėčiai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti ABĮ ir Bendrovės įstatuose.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Pagal pakeistų naujos redakcijos įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Įvairovės politika Bendrovės vadovo, valdymo ir priežiūros organų išrinkimui netaikoma, tačiau taikoma socialinės atsakomybės politika (socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais), kuri apibrėžia pagrindinius principus –tokius kaip nediskriminavimo, teisingo atlygio ir t.t. Visos Bendrovėje taikomos politikos skelbiamos tinklapyje www.litgrid.eu.

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų skaičius
Valdybos pirmininkas	Rimvydas Štilinis	2016 07 29		-
Valdybos narys	Nemunas Biknius	2016 07 29		-
Nepriklausomas valdybos narys	Domas Sidaravičius	2016 07 29		-
Nepriklausomas valdybos narys	Šarūnas Nedzinskas	2018 09 07		-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	2018 09 07		-
Generalinis direktorius	Daivis Virbickas	2013 09 10		-
Vyriausiasis finansininkas	Žydrūnas Augutis	2017 06 05		-

2019 m. kovo 31 d. "Litgrid" valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:

Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai (informacija skelbiama ir www.litgrid.eu) :

Rimvydas Štilinis Valdybos pirmininkas

Gimė 1978 metais.

Rimvydas Štilinis turi KTU elektros energetikos inžinerijos magistro laipsnį.

2002-2014 m. dirbo UAB "Lietuvos energija", 2008-2014 m. bendrovėje ėjo Branduolines energetikos departamento, Statybos ir infrastruktūros departamento bei Infrastruktūros kompetencijų centro vadovo pareigas. 2014-2015 m. dirbo UAB "VAE SPB" generaliniu direktoriumi. R. Štilinis yra 97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdančios įmonės "EPSO-G" infrastruktūros direktorius ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" valdybos narys. 2018 m. gegužės 24 d. paskirtas nepriklausomu VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos nariu, o liepos 5 d. išrinktas "Litgrid" valdybos pirmininku.

R. Štilinis "Litgrid" akcijų neturi.

Nemunas Biknius Valdybos narys

Gimė 1978 metais.

Nemunas Biknius yra energetikos ir termoinžinerijos mokslų magistras, laipsnį įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jis yra dirbęs Ūkio ir Energetikos ministerijose, akcinėje bendrovėje "Lietuvos dujos" ėjo valdybos nario ir Paslaugų ir plėtros tarnybos direktoriaus pareigas. N. Biknius yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber grid" valdybos pirmininkas, energijos išteklių biržos "Baltpool" valdybos narys, EPSO-G Strategijos ir plėtros direktorius. N. Biknius "Litgrid" akcijų neturi.

Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys

Gimė 1975 metais.

D. Sidaravičius yra įgijęs verslo administravimo ir vadybos bakalauro bei tarptautinės prekybos magistro laipsnius Vilniaus universitete. D. Sidaravičius turi ilgametę finansų, draudimo paslaugų, verslo rizikų valdymo patirtį. Nuo 2016 m. kovo eina "ERGO Invest SIA" valdybos nario ir bendrovės vadovo pareigas.

D. Sidaravičius "Litgrid" akcijų neturi.

Algirdas Juozaponis Valdybos narys

2005-2008 m. dirbo AB "Rytų skirstomieji tinklai" ekonomistu ir vyresniuoju ekonomistu, 2008- 2010 m. AB "Leo LT" finansų analitiku, 2010-2011 produkto vadovu UAB "Energijos tiekimas", 2011-2015 m. UAB "Energijos tiekimas" generalinis direktorius, Valdybos narys (2012-2013 m.), 2013-2015 m. GETON Energy SIA (Latvija) ir GETON Energy OÜ (Estija) valdybos narys, 2015 – dabar UAB "EPSO-G" finansų direktorius, valdybos narys (2016-2018 m.). 2014-2015 m. Nacionalinės elektros asociacijos Tarybos narys.

2005 m. Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro ir 2007 m. magistro laipsnius (bankininkystės programos kryptis). A. Juozaponis "Litgrid" akcijų neturi.

Šarūnas Nedzinskas Nepriklausomas valdybos narys

1994-1997 m. dirbo "DNB" banke (tuo metu – "Lietuvos žemės ūkio" bankas) kredito rizikos vadovu, buvo valdybos narys. 1998-1999 m. AB Banke "Hermis" dirbo valdybos pirmininkės pavaduotoju, kredito rizikos vadovu, 2000-2003 "SEB" banke verslo plėtros departamento vadovu. 2004-2007 m. dirbo AB "Lietuvos draudimas" draudimo rizikos ir verslo klientų vadovu, buvo valdybos narys; 2007-2008 m. AB banko "Finasta" Valdybos pirmininkas, 2008-2016 m. "DNB" banko prezidento patarėjas, viceprezidentas, valdybos narys, mažmeninės bankininkystės vadovas. Nuo 2016 m. - UAB "Intrum Lietuva" bankinių portfelių valdymo vadovas Baltijos šalyse.

2013 m. ISM įgijo socialinių mokslų daktaro (PhD) laipsnį (strateginio valdymo disciplina), 2007 m. magistro laipsnį BMI ir 1993 m. magistro laipsnį Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete (pramonės planavimo ir valdymo kryptis).

Š. Nedzinskas "Litgrid" akcijų neturi.

Daivis Virbickas Generalinis direktorius

Gimė 1978 metais.

Daivis Virbickas turi KTU elektros sistemos valdymo magistro laipsnį. Nuo 2013 metų dirba "Litgrid" generaliniu direktorium. 2011-2013 metais dirbo Šveicarijos holding Alpiq AG komercijos direktorium. 2010-2011 metais ėjo technikos direktoriaus pareigas "Litgrid" AB, 2000-2009 metais dirbo "Lietuvos energija", AB Energetikos sistemos valdymo departamento direktoriumi. Nuo 2013 iki 2018 dirbo "Litgrid" AB valdyboje, nuo 2016 iki 2018 m. buvo

Valdybos pirmininku. Nuo 2002 metų aktyviai dalyvauja ENTSO-E organizacijos veikloje (buvo Sistemos valdymo komiteto narys, Sistemos plėtros komiteto narys), Europos komisijos Ekspertų grupės narys. D. Virbickas "Litgrid" akcijų neturi.

Valdymas ir kontrolė

Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi "EPSO-G" įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip.

Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB "EPSO-G" įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia Bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu Bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2028 m. Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba iki

einamųjų metų pabaigos parengia (atnaujina) ir tvirtina veiklos planą 3 metų laikotarpiui. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.

Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius, Sistemos Valdymo departamento direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Korporatyviniame valdyme diegiami geros valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina politikas, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti Bendrovės administracija: korupcijos prevencijos, atlygio, atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose, darbuotojų veiklos vertinimo, projektų valdymo, integruoto planavimo ir stebėsenos, korporatyvinio valdymo, apskaitos, paramos, dividendų, transporto, technologinio turto, skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos informacijos apsaugos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo, iždo valdymo ir finansų rizikų, rizikų valdymo, socialinės atsakomybės ir kitas politikas.

Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB "EPSO-G" valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių Bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB "EPSO-G" audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą.

Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai "EPSO-G" įmonių grupei vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gairės nukreiptos palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas.

Rizikos ir jų valdymas

Rizika – neplanuotų įvykių, kurie gali paveikti strategijos ir verslo tikslų siekimą tiek neigiamai, tiek teigiamai, galimybė. Rizika gali turėti vieną arba kelias pasekmes. Nuo rizikos nėra apsaugota jokia organizacija todėl būtinas proaktyvus (imtis veiksmų rizikai suvaldyti, prieš rizikai pasireiškiant) ir integruotas požiūris į rizikų valdymą, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Bendrovėje įdiegta rizikų valdymo sistema, apimanti rizikų nustatymą, jų analizę, vertinimą ir kontrolės priemonių numatymą, rizikos valdymo veiksmų plano parengimą bei plano priemonių įgyvendinimą, rizikos valdymo proceso stebėjimą ir priežiūrą.

Rizikų identifikavimas, analizė ir vertinimas yra atliekami reguliariai kas ketvirtį, o išsamus rizikų vertinimas paprastai atliekamas kartą per metus (strategijos atnaujinimo ir veiklos tikslų proceso planavimo metu) rengiant naują rizikų valdymo priemonių planą. Taip pat yra vykdoma nuolatinė priemonių, suplanuotų rizikoms valdyti, vykdymo priežiūra.

2018 m. IV ketvirtį patvirtintas 2019 m. LITRGID AB rizikų valdymo priemonių planas, apimantis aktualiausias rizikas bei jų valdymo priemones Bendrovei įgyvendinant 2019 m. ir ateities strateginius tikslus.

V. Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

2019 metų pirmo ketvirčio svarbiausi įvykiai:

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK ) patvirtintos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos. Vidutinė reguliuojama elektros energijos perdavimo kaina padidėjo 6,3 proc. iki 0,658 ct/kWh. Tai lėmė objektyvios priežastys – servitutų kompensacijos, auto-transformatorių perkėlimo sąnaudos bei išaugus energijos kainai, didėjantys pirkimo kaštai savoms reikmėms ir sąnaudoms technologiniuose įrenginiuose padengti.

2019 m. sausio 23 d. Europos Komisija skyrė finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais pirmajam etapui. bendra projektų vertė siekia - 432,5 mln. eurų, ES finansavimas sudarys 323 mln. eurų. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES – 125 mln. Eur.

2019 m. sausio 24 dieną ACER (angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators) sprendimu buvo patvirtinta pralaidumų paskirstymo ir perkrovos valdymo skaičiavimo metodika, kuri skirta nustatyti dienos eigos (angl. Intraday) pralaidumų skaičiavimo taisykles. Šios metodikos tikslas – harmonizuoti dienos-prieš (angl. Day-ahead) ir dienos eigos (angl. Intraday) prekybos tarpsisteminių pralaidumų skaičiavimo principus

2019 kovo 20 d., elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" AB ir UAB "Žilinskis ir Co" vadovai pasirašė strateginės jungties su Lenkija "LitPol Link" išplėtimo projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį. Planuojama, kad tarpsisteminė Lietuvos ir Lenkijos jungtis bus plečiama įrengiant 400/330 kV galios autotransformatorius, išplečiant Alytaus 400 kV ir 330 kV skirstyklas, kai kurias elektros linijas, pertvarkant savųjų reikmių maitinimo 400 kV skirstyklą. Sutarties suma siekia 26,193 mln. Eur, o darbai turi būti baigti iki 2020 m. pabaigos.

2019 kovo 19 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos vadovas parašais patvirtino sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį.

VI. Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio datos

2019 m. balandžio 9 d. Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo operatorius "Litgrid" ir energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija" atnaujino Duomenų logistikos centro (DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. "Litgrid" parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o "Lietuvos energija" perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų.

2019 m. balandžio 23 d. eiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai patvirtinti Bendrovės finansines ataskaitas, pritarti pelno paskirstymo projektui bei patvirtinti nepriklausomų Valdybos narių atlygio dydžius.

VII. Finansinė informacija

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai rodikliai

	2019 m. sausio-kovo mėn.		2018 m. sausio-kovo mėn.		2017 m. sausio-kovo mėn.
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų)
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos	47 454	47 454	45 595	45 595	38 259	38 259
Kitos pajamos	3 190	193	2 402	176	3 498	362
EBITDA*	9 529	9 478	11 943	12 338	12 789	13 692
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	3 883	4 063	4 978	5 514	5 765	6 740
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3 197	3 334	4 206	4 668	4 516	5 534
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	8 474	8 380	11 708	10 955	12 627	13 650
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	18,8	19,9	24,9	27,0	30,6	35,5
Veiklos pelno marža (proc.)	8,2	9,1	11,1	12,7	14,6	18,2
Nuosavo kapitalo grąža (proc.) 12 mėnesių	-18,0	-17,5	3,6	2,7	7,7	7,5
Turto grąža (proc.) 12 mėnesių	-10,2	-10,1	2,1	1,6	4,1	4,1
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	54,2	55,0	59,1	59,7	56,9	57,8
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	58,6	57,7	52,1	51,4	59,7	58,4
Likvidumo rodiklis	0,52	0,48	0,85	0,84	0,88	0,87

*EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos;

Pajamos

"Litgrid" grupės pajamos per 2019 m. pirmą ketvirtį buvo 50,6 mln. eurų ir, palyginus su 2018 m., išaugo 5,5 proc.

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2018 m., padidėjo 2,3 proc. iki 18,5 mln. eurų ir sudarė 36 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų augimą lėmė 4,8 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, nes perduotos elektros energijos kiekis sumažėjo 2,3 proc. iki 2 713 mln. kWh.

Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos beveik nepakito ir sudarė 6,1 mln. eurų.

Pajamos už sistemines paslaugas augo 9 proc. iki 18,9 mln. eurų. Augimo priežastys – nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta 16 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, tačiau sisteminių paslaugų apimtis sumažėjo 5 proc.

Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro: mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tranzito kompensavimo pajamos iš ITC fondo (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 1,3 mln. eurų; VIAP pajamos – 2 mln. eurų; reaktyviosios energijos – 0,4 mln. eurų, naujų gamintojų/vartotojų prijungimo ir įrenginių pakeitimo – 0,3 mln. eurų.

Remonto darbų, investicinių projektų ir kitas pajamas didžiąja dalimi sudaro pajamos už dukterinės įmonės "Tetas" teikiamas paslaugas.

Sąnaudos

Grupės sąnaudos per 2019 m. pirmą ketvirtį buvo 46,5 mln. eurų, 9 proc. didesnės lyginant su 2018 m.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 33,1 mln. eurų arba 71 proc., lyginant su 2018 m. jos padidėjo 15 proc. Balansavimo (reguliavimo) elektros sąnaudos padidėjo 2 proc. iki 6 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 27 proc. iki 18,8 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos padidėjo 8 proc. iki 5,9 mln. eurų. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 0,4 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 2 mln. eurų.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, lyginant su 2018 m., dėl 2018 m. pabaigoje atlikto Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertės perkainojimo sumažėjo 17 proc. iki 5,4 mln. eurų. Kitos sąnaudos padidėjo 6 proc. iki 8 mln. eurų.

Pelnas ir grąžos rodikliai

2019 m. pirmo ketvirčio EBITDA buvo 9,5 mln. eurų. Lyginant su 2018 m. EBITDA sumažėjo 2,4 mln. eurų arba 20 proc., EBITDA marža sumažėjo iki 18,8 proc. (2018 m. buvo 24,9 proc.). 2019 m. pirmo ketvirčio Grupės grynasis pelnas buvo 3,2 mln. eurų (2018 m. – 4,2 mln. eurų).

Pagrindinė Grupės EBITDA sumažėjimo priežastis yra 2,5 mln. eurų blogesnis sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo - 2019 m. pirmą ketvirtį saldo buvo 0,1 mln. eurų, kai 2018 m. - 2,6 mln. eurų.

2019 m. pirmo ketvirčio metiniai (paskutinių 12 mėnesių) kapitalo ir turto grąžos rodikliai, neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo, lyginant su 2018 m. sumažėjo atitinkamai nuo 3,6 proc. ir 2,1 proc. iki 1,3 proc. ir 0,8 proc.

Balansas ir pinigų srautai

2019 m. kovo 31 d. Grupės turtas buvo 366 mln. eurų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 92 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 54 proc.

2019 m. kovo 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 116,2 mln. eurų (per ketvirtį sumažėjo 5,6 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 59 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 20 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 1,3 mln. eurų, nepanaudotas Grupės sąskaitos limitas buvo 15,4 mln. eurų.

Grupės 2019 m. pirmo ketvirčio grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 8,6 mln. eurų, mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 6,7 mln. eurų, buvo gauta 1,1 mln. eurų dotacijų ir 2,7 mln. eurų perkrovų įplaukų investicijų į ilgalaikį turtą finansavimui, iš jų panaudota 0,8 mln. eurų.

Grupės 2019 m. pirmo ketvirčio grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų siekė 5,8 mln. eurų.

Investicijos į ilgalaikį turtą

Per 2019 m. pirmą ketvirtį perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 4,8 mln. eurų, iš jų 56 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 44 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

Dividendų politika

2017 m. rugpjūčio 18 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą UAB EPSO-G įmonių grupės dividendų politiką AB "Litgrid" taikyti pilna apimtimi.

2019 m. balandžio 23 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 2,6 mln. eurų dividendus arba po 0,0052 euro už vieną akciją.

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta-		Grupė	Bendrovė
	bos	2019-03-31	2018-12-31	2019-03-31	2018-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	6 324	6 593	6 257	6 529
Materialusis turtas	4	308 202	309 741	305 362	307 047
Naudojimo teise valdomas turtas	5	1 177	-	678	-
Investicijos į dukterines įmones	6	-	-	1 174	1 174
Atidėto pelno mokesčio turtas		5 051	4 505	4 973	4 469
Suteiktos paskolos		-	-	2 203	2 203
Finansinis turtas, galimas parduoti		2 693	2 693	2 693	2 693
Kitas ilgalaikis finansinis turtas	7	12 319	10 439	12 319	10 439
Ilgalaikio turto iš viso		335 766	333 971	335 659	334 554
Trumpalaikis turtas
Atsargos		570	1 107	107	107
Išankstiniai apmokėjimai		948	527	893	468
Prekybos gautinos sumos		19 211	20 861	17 044	17 012
Kitos gautinos sumos		210	1 243	57	47
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		18	478	-	460
Kitas finansinis turtas	8	7 951	7 443	7 951	7 443
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		1 342	627	147	397
Trumpalaikio turto iš viso		30 250	32 286	26 199	25 934
TURTO IŠ VISO		366 016	366 257	361 858	360 488
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas		146 256	146 256	146 256	146 256
Akcijų priedai		8 579	8 579	8 579	8 579
Perkainojimo rezervas		192	222	-	-
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas		655	655	655	655
Privalomasis rezervas		14 626	14 626	14 626	14 626
Kiti rezervai		63 309	63 309	63 309	63 309
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		(35 395)	(38 622)	(34 254)	(37 588)
Nuosavo kapitalo iš viso		198 222	195 025	199 171	195 837
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos	9	93 028	94 128	93 028	94 128
Nuomos įsipareigojimai		1 324	599	451	-
Perkrovų valdymo įplaukos		13 039	10 832	13 039	10 832
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		2 109	1 931	2 056	1 878
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		109 500	107 490	108 574	106 838
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	9	14 225	14 225	14 225	14 225
Trumpalaikės paskolos	9	8 973	12 615	7 584	12 517
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis		637	221	227	-
Prekybos skolos		18 480	22 173	17 475	17 909
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis		4 922	4 922	4 922	4 922
Gauti išankstiniai apmokėjimai		641	929	641	829
Mokėtinas pelno mokestis		99	-	99	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		10 317	8 657	8 940	7 411
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		58 294	63 742	54 113	57 813
Įsipareigojimų iš viso		167 794	171 232	162 687	164 651
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		366 016	366 257	361 858	360 488

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta-	Grupė		Bendrovė
	bos	2019-03-31	2018-03-31	2019-03-31	2018-03-31
Pajamos
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų
pajamos		47 454	45 595	47 454	45 595
Kitos pajamos		3 190	2 402	193	176
Pajamų iš viso	10	50 644	47 997	47 647	45 771
Sąnaudos
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų		(33 112)	(28 683)	(33 112)	(28 683)
sąnaudos
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3,4,5	(5 352)	(6 449)	(5 147)	(6 322)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(3 796)	(3 398)	(2 347)	(1 998)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		( 559)	( 661)	( 979)	(1 010)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		( 458)	( 397)	( 413)	( 356)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		( 18)	( 187)	( 15)	( 187)
Kitos sąnaudos		(3 191)	(2 915)	(1 318)	(1 386)
Sąnaudų iš viso		( 46 486)	(42 690)	(43 331)	(39 942)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		4 158	5 307	4 316	5 829
Finansinė veikla
Finansinės veiklos pajamos		2	2	13	8
Finansinės veiklos sąnaudos		( 277)	( 331)	( 266)	( 323)
Finansinės veiklos iš viso		( 275)	( 329)	( 253)	( 315)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		3 883	4 978	4 063	5 514
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos		(1 235)	(1 545)	(1 235)	(1 538)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)		549	773	506	692
Pelno mokesčio iš viso	11	( 686)	( 772)	( 729)	( 846)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 197	4 206	3 334	4 668
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), kurie nebus
perklasifikuojami į pelną (nuostolius)		-	-	-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso		3 197	4 206	3 334	4 668
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)		0,006	0,008	0,007	0,009

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.	146 256	8 579	5 380	655	14 790	62 767	8 171	246 598
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	-	-	-	4 206	4 206
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	-	-	( 180)	-	-	-	180	-
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną	-	-	-	-	( 164)	-	164	-
Likutis 2018 m. kovo 31 d.	146 256	8 579	5 200	655	14 626	62 767	12 721	250 804
Likutis 2019 m. sausio 1 d.	146 256	8 579	222	655	14 626	63 309	(38 622)	195 025
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	-	-	-	3 197	3 197
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	-	-	( 30)	-	-	-	30	-
Likutis 2019 m. kovo 31 d.	146 256	8 579	192	655	14 626	63 309	(35 395)	198 222

Bendrovė	Kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.	146 256	8 579	4 999	655	14 626	62 767	8 257	246 139
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	-	-	-	4 668	4 668
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	-	-	( 136)	-	-	-	136	-
Likutis 2018 m. kovo 31 d.	146 256	8 579	4 863	655	14 626	62 767	13 061	250 807
Likutis 2019 m. sausio 1 d.	146 256	8 579	-	655	14 626	63 309	(37 588)	195 837
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	-	-	-	3 334	3 334
Likutis 2019 m. kovo 31 d.	146 256	8 579	-	655	14 626	63 309	(34 254)	199 171

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta-	Grupė		Bendrovė
	bos	2019-03-31	2018-03-31	2019-03-31	2018-03-31
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 197	4 206	3 334	4 668
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	3,4,5	5 352	6 449	5 147	6 322
Pelno mokesčio sąnaudos		686	772	729	846
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto		15	187	15	187
perleidimo/nurašymo
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos		-	-	( 12)	( 6)
Palūkanų sąnaudos		276	330	265	322
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)		( 1)	( 1)	-	( 1)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas)		2 643	( 906)	( 82)	(4 331)
sumažėjimas Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto
(padidėjimas) sumažėjimas		127	( 430)	( 414)	( 337)
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir		( 644)	2 124	2 518	4 283
gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas)
Kito finansinio turto pasikeitimas		(2 388)	81	(2 388)	81
(Sumokėtas) pelno mokestis		( 675)	(1 104)	( 675)	(1 079)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		8 588	11 708	8 437	10 955
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(6 651)	(5 807)	(6 349)	(5 738)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		4	-	-	-
Gautos dotacijos		1 118	13 748	1 118	13 748
Gautos perkrovų valdymo pajamos		2 693	2 532	2 693	2 532
Gautos palūkanos		-	-	24	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(2 836)	10 473	(2 514)	10 542
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sugrąžintos paskolos		(1 100)	(1 100)	(1 100)	(1 100)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraft)		( 98)	(20 230)	-	(19 842)
Paskolos iš susijusių šalių		(3 544)	-	(4 933)	-
Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas		( 207)	( 280)	( 57)	-
Sumokėtos palūkanos		( 84)	( 116)	( 79)	( 108)
Išmokėti dividendai		( 4)	( 1)	( 4)	( 1)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(5 037)	(21 727)	(6 173)	(21 051)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		715	454	( 250)	446
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		627	696	397	434
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		1 342	1 150	147	880

1. Bendroji informacija

AB "Litgrid" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB "Lietuvos energija" atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383.

"Litgrid" – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energetikos perdavimo veiklos licenciją.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.

2019 m. kovo 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo 146 256 100,20 eurų. Jį sudarė 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur. Visos Bendrovės akcijos pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų.

2019 m. kovo 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Įmonės akcininkai	Turimų akcijų skaičius	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G"	491 736 153	97,5
Kiti akcininkai	12 595 227	2,5
Iš viso:	504 331 380	100,0

Vienintelis UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, adresas A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

2019 m. kovo 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. dukterinės, asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės įtrauktos į "Litgrid" Grupę yra šios:

Įmonės	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2019 m. kovo 31 d.	Valdomų akcijų dalis 2018 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB "Tetas"	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva	100 proc.	100 proc.	Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų, oro linijų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos
UAB "Litgrid Power Link Service"	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	100 proc.	100 proc.	Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių valdymas ir eksploatavimas. Vienintelio akcininko sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įmonės veikla sustabdyta, nuo šios datos "Litgrid" minėtų jungčių eksploatacijos veiklą organizuoja pati.
UAB Duomenų logistikos centras	Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	20 proc.	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego 900- 033 Varšuva, Lenkijos Respublika	50 proc.	50 proc.	Bendrų užduočių, susijusių su esamos tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija valdymu, planuojama tinklo plėtra ir kitomis bendradarbiavimo sritimis, vykdymas ir koordinavimas

Dėl Bendrovės vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti asocijuotos įmonės UAB Duomenų logistikos centras akcijas, investicija į minėtą įmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas".

Grupės darbuotojų skaičius 2019 m. kovo 31 d. buvo 658 (2018 m. gruodžio 31 d. – 638), Bendrovės darbuotojų skaičius 2019 m. kovo 31 d. buvo 267 (2018 m. gruodžio 31 d. - 267).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Šios sutrumpintos tarpinės konsoliduotosios Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos už trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. kovo 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir taikomus tarpinei finansinei atskaitomybei (Tarptautinis apskaitos standartas (TAS) Nr. 34 "Tarpinė finansinė atskaitomybė").

Siekiant geriau suprasti šiose sutrumpintose tarpinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis, šios ataskaitos turi būti skaitomos kartu su audituotomis Konsoliduotomis ir Bendrovės 2018 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Rengiant šias finansines ataskaitas Bendrovė ir Grupė pirmą kartą pritaikė 16 TFAS "Nuoma". Kiti apskaitos principai, taikyti rengiant šias finansines ataskaitas yra tokie patys, kaip ir taikyti rengiant metines finansines ataskaitas už 2018 metus.

Pateikimo valiuta yra euras. Šios ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Šios finansinės ataskaitos už trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. kovo 31 d. yra neaudituotos. Metinių finansinių ataskaitų už 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus auditą atliko UAB "Deloitte Lietuva".

Naujų standartų, įsigaliojusių nuo 2019 m. sausio 1 d. taikymas

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pirmą kartą taikydama TFAS 16, nuomos įsipareigojimus įvertino likusių nuomos mokesčių dabartine verte, diskontuota taikant papildomą nuomininko skolinimosi palūkanų normą. Grupė ir Bendrovė naudojimosi teise valdomą turtą pripažįsta suma, kuri lygi nuomos įsipareigojimams.

Grupė ir Bendrovė taiko naująjį standartą naudojant modifikuotą retrospektyvinį būdą, o tai reiškia, jog palyginamieji skaičiai nėra perskaičiuoti. 16-ojo TFAS taikymo bendrasis poveikis pripažintas 2019 m. sausio 1 dieną.

Grupė ir Bendrovė pripažino naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą ir palūkanas nuo nuomos mokesčių pelno (nuostolių) ataskaitoje ir išskyrė bendrą sumokėtų pinigų sumą ir palūkanas atskirose pinigų srautų ataskaitos finansinės veiklos eilutėse.

Grupės ir Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro transporto priemonės ir nekilnojamojo turtas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė dar nėra priėmusi sprendimo dėl 16-ojo TFAS nuostatų taikymo valstybinės žemės nuomos sandoriams.

TFAS 16 taikymo finansinis poveikis atitinkamiems finansinių ataskaitų straipsniams yra apibendrintas toliau esančioje lentelėje:

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2019-01-01	2019-03-31	2019-01-01
Naudojimo teise valdomas turtas	1 177	1 289	678	734
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	396	452	227	227
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	871	837	541	507
Poveikis pelno (nuostolio) ataskaitoje:
Nusidėvėjimo padidėjimas	113		56
Palūkanų išlaidų padidėjimas	3		1
Kitų išlaidų sumažėjimas	( 114)		( 57)
Poveikis pinigų srautų ataskaitoje:
Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto padidėjimas	114		57
Iš finansinės veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto sumažėjimas	( 114)		( 57)

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

	Grupė	Bendrovė
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	3 650	3 647
Įsigijimai	422	422
Amortizacija	( 230)	( 229)
Likutinė vertė 2018 m. kovo 31 d.	3 842	3 840
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	6 593	6 529
Įsigijimai	41	38
Amortizacija	( 310)	( 310)
Likutinė vertė 2019 m. kovo 31 d.	6 324	6 257

4. Ilgalaikis materialusis turtas

	Grupė	Bendrovė
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	378 403	376 028
Įsigijimai	4 652	4 647
Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą	144	144
Nurašymai	( 188)	( 188)
Perklasifikavimas į atsargas	( 13)	( 13)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	(2 880)	(2 880)
Nusidėvėjimas	(6 219)	(6 093)
Likutinė vertė 2018 m. kovo 31 d.	373 899	371 645
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	309 741	307 047
Įsigijimai	5 046	4 747
Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą	315	315
Pardavimai	( 4)	-
Nurašymai	( 18)	( 18)
Perklasifikavimas į atsargas	( 8)	( 8)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	(1 940)	(1 940)
Nusidėvėjimas	(4 930)	(4 781)
Likutinė vertė 2019 m. kovo 31 d.	308 202	305 362

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos, naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.), VIAP lėšos ir perkrovų pajamų lėšos. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2019 m. kovo 31 d. būtų didesnė 296 688 tūkst. Eur (2018 m. kovo 31 d. – 298 609 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:

Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	297 649
Įsigijimai	2 880
Nusidėvėjimas	(1 920)
Likutinė vertė 2018 m. kovo 31 d.	298 609
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	296 763
Įsigijimai	1 940
Nusidėvėjimas	(2 015)
Likutinė vertė 2019 m. kovo 31 d.	296 688

5. Naudojimo teise valdomas turtas

	Grupė	Bendrovė
Likutinė vertė 2019 m. sausio 1 d.	1 289	734
Nusidėvėjimas	( 112)	( 56)
Likutinė vertė 2019 m. kovo 31 d.	1 177	678

Naudojimo teise valdomą turtą sudaro transporto priemonės ir nekilnojamasis turtas.

6. Investicijos į dukterines įmones

2019 m. kovo 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:

Dukterinės įmonės	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalies procentas
2019 m. kovo 31 d.
UAB "TETAS"	4 754	(3 754)	1 000	100
UAB Litgrid Power Link Service	174	-	174	100
Iš viso	4 928	(3 754)	1 174
2018 m. gruodžio 31 d.
UAB "TETAS"	4 754	(3 754)	1 000	100
UAB Litgrid Power Link Service	174	-	174	100
Iš viso	4 928	(3 754)	1 174

7. Kitas ilgalaikis finansinis turtas

Kito ilgalaikio finansinio turto straipsnyje Grupė ir Bendrovė apskaitė perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų ilgalaikę dalį, kurį 2019 m. kovo 31 d. sudarė 12 319 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 10 439 tūkst. Eur). Perkrovų valdymo įplaukų lėšų trumpalaikė dalis (numatoma panaudoti per 12 mėnesių) 2019 m. kovo 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 922 tūkst. Eur ir finansinės padėties ataskaitoje apskaityta Kito finansinio turto straipsnyje.

8. Kitas finansinis turtas

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-12-31	2019-03-31	2018-12-31
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	2 277	1 769	2 277	1 769
Už perkrovų valdymą gautos lėšos	4 922	4 922	4 922	4 922
Finansinis turtas, laikomas pardavimui (UAB "Duomenų logistikos centras" akcijos)	752	752	752	752
Iš viso	7 951	7 443	7 951	7 443

9. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-12-31	2019-03-31	2018-12-31
Ilgalaikės
Banko paskolos	93 028	94 128	93 028	94 128
Trumpalaikės
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	14 225	14 225	14 225	14 225
Paskolos iš susijusių šalių	8 973	12 517	7 584	12 517
Banko sąskaitos perviršis	-	98	-	-
Iš viso paskolų	116 226	120 968	114 837	120 870

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-12-31	2019-03-31	2018-12-31
Tarp 1 ir 2 metų	14 225	14 225	14 225	14 225
Nuo 2 iki 5 metų	41 576	42 676	41 576	42 676
Po 5 metų	37 227	37 227	37 227	37 227
Iš viso	93 028	94 128	93 028	94 128

Bendrovė 2018 m. rugsėjo mėn. 27 d. su akcininku UAB "EPSO-G" sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį. Šioje sutartyje nustatytas maksimalus UAB "EPSO-G" skolinimo limitas – iki 23 mln. Eur bei LITGRID AB skolinimo limitas – iki 20 mln. Eur. Paskolos likutis 2019 m. kovo 31 d. – 7 584 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 12 517 tūkst. Eur).

Bendrovės dukterinė įmonė UAB "TETAS" 2019 m. kovo mėn. 6 d. su UAB "EPSO-G" sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį. Šioje sutartyje nustatytas maksimalus UAB "EPSO-G" skolinimo limitas – iki 1,4 mln. Eur bei UAB "TETAS" skolinimo limitas – iki 1 mln. Eur. Paskolos likutis 2019 m. kovo 31 d. – 1 389 tūkst. Eur.

Grupės ir Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2019 m. kovo 31 d. sudarė 0,97 proc. (2018 m. gruodžio 31d. – 0,95 proc.).

2019 m. kovo 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 15 427 tūkst. Eur (Bendrovės - 15 416 tūkst. Eur nepanaudotų paskolų), 2018 m. gruodžio 31 d. – 11 785 tūkst. Eur (Bendrovės – 10 483 tūkst. Eur).

10. Segmentų ataskaita

Grupė yra išskyrusi šiuos 5 segmentus:

• elektros energijos perdavimas;
• prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
• sisteminių paslaugų teikimas;
• viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
• remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Bendrovės segmentai sutampa su Grupėje išskirtais elektros energijos perdavimo, balansavimo/reguliavimo elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.

Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 - 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.

Prekyba balansavimo – reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos / importo ir poreikio / eksporto subalansavimą.

Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

VIAP paslaugų teikimas apima:

• strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija) įgyvendinimas;

• atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą;

• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Tetas" ir UAB "Litgrid Power Link Service" (Vienintelio akcininko sprendimu įmonės veikla sustabdyta nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.). UAB "Tetas" pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas. UAB "Litgrid Power Link Service" paskirtis - aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras HVDC (High Voltage Direct Current arba aukštos įtampos nuolatinės srovės) jungčių valdymui ir eksploatacijai.

Grupės informacija apie segmentus už 2019 m. kovo 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2019 m.	Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Iš viso
Pajamos	47 647	3 433	51 080
Pajamos tarp segmentų	-	( 436)	( 436)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	47 647	2 997	50 644
Veiklos pelnas (nuostoliai)	4 316	( 158)	4 158
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte*	x	x	( 275)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	x	x	3 883
Pelno mokestis*	x	x	( 686)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	x	x	3 197
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	5 147	205	5 352
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	15	3	18

*Pelno mokestis bei finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp veiklų.

Grupės informacija apie segmentus už 2018 m. kovo 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2018 m.	Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Iš viso
Pajamos	45 771	2 787	48 558
Pajamos tarp segmentų	-	( 561)	( 561)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	45 771	2 226	47 997
Veiklos pelnas (nuostoliai)	5 829	( 522)	5 307
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte*	x	x	( 329)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	x	x	4 978
Pelno mokestis*	x	x	( 772)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	x	x	4 206
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	6 322	127	6 449
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	187	-	187

*Pelno mokestis bei finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp veiklų.

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 93 proc. visų pajamų.

11. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį.

2019 m. pelnas apmokestinamas 15 proc. (2018 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

2019 m. vasario 26 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" ir "LITGRID" AB dėl mokestinių nuostolių perdavimo už atlygį bei tarp dukterinės įmonės UAB "LITGRID Power Link Service" ir "LITGRID" AB dėl neatlygintino mokestinių nuostolių perdavimo. Pagal paminėtas sutartis Bendrovė įsipareigojo sumokėti UAB "EPSO-G" 15 proc. Eur nuo perimto mokestinio nuostolio sumos, t.y. 380 tūkst. Eur, o UAB "LITGRID Power Link Service" perimto mokestinio nuostolio suma (7 tūkst. Eur) buvo sumažintas Bendrovės į Valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis. Šie sandoriai buvo vykdomi pelno mokesčio įstatymo numatyta tvarka.

12. Sandoriai tarp susijusių šalių

Grupės ir Bendrovės susijusios šalys 2019 m. ir 2018 m. buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• Bendrovės dukterinės įmonės;
• Bendrovės asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės;
• AB "Amber Grid" (bendri akcininkai);
• UAB "Baltpool" (bendri akcininkai);
• Vadovybė;
• Visos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų.

Prekių ir paslaugų pardavimas

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-03-31	2019-03-31	2018-03-31
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	-	-	-	-
UAB "EPSO-G" grupės įmonės	904	1 717	904	1 717
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	15	32
bendrovės asocijuotos įmonės	65	83	65	83
Lietuvos energija, UAB grupės įmonės	40 246	37 442	37 144	35 940
Kitos valstybės valdomos įmonės	353	368	349	367
	41 568	39 610	38 477	38 139

Prekių ir paslaugų pirkimas

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-03-31	2019-03-31	2018-03-31
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	53	43	50	40
UAB "EPSO-G" grupės įmonės	-	116	-	116
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	433	538
bendrovės asocijuotos įmonės	44	52	44	52
Lietuvos energija, UAB grupės įmonės	18 485	15 981	18 294	15 743
Kitos valstybės valdomos įmonės	64	56	59	54
	18 646	16 248	18 880	16 543

Gautinos sumos iš susijusių šalių

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-12-31	2019-03-31	2018-12-31
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	-	-	-	-
UAB "EPSO-G" grupės įmonės	425	849	425	849
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	2 214	2 226
bendrovės asocijuotos įmonės	26	27	26	27
Lietuvos energija, UAB grupės įmonės	17 591	18 778	15 949	14 673
Kitos valstybės valdomos įmonės	173	178	141	146
	18 215	19 832	18 755	17 921

Mokėtinos sumos susijusioms šalims

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-12-31	2019-03-31	2018-12-31
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	9 393	12 932	8 000	12 930
UAB "EPSO-G" grupės įmonės	-	-	-	-
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	342	411
bendrovės asocijuotos įmonės	35	35	35	35
Lietuvos energija, UAB grupės įmonės	8 173	7 400	7 769	6 997
Kitos valstybės valdomos įmonės	84	31	80	30
	17 685	20 398	16 226	20 403

Išmokos vadovybei

	Grupė		Bendrovė
	2019-03-31	2018-03-31	2019-03-31	2018-03-31
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	207	228	154	147
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	-	-	-	-
Vadovų skaičius (vidutinis metinis)	11	13	7	7

Per 2019 ir 2018 metų pirmus tris mėnesius Grupės ir Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybei priskiriami Grupės ir Bendrovės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai.

13. Pelnas ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Grupės grynąjį pelną iš ataskaitinio laikotarpio akcijų svertinio vidurkio skaičiaus. Grupė neturėjo finansinių priemonių, potencialiai galimų konvertuoti į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikti žemiau:

	2019-03-31	2018-03-31
Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. Eur)	3 197	4 206
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504 331 380	504 331 380
Pelnas ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais)	0,006	0,008

14. Pobalansiniai įvykiai

2019 m. balandžio 23 d. Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino dividendus už 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus - 2 622 523 Eur arba 0,0052 Eur vienai akcijai.

************