Litgrid AB

Annual Report • Mar 27, 2020

LITGRID AB Konsoliduotosios ir Bendrovės finansinės ataskaitos, Konsoliduotasis metinis pranešimas ir Nepriklausomo auditoriaus išvada Už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2020 m. kovo 20 d., Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB generalinis direktorius Daivis Virbickas, finansų departamento direktorius Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Božena Vitaitė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB Konsoliduotosios ir Bendrovės 2019 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo LITGRID AB ir konsoliduotą įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir pinigų srautus; 2019 metų konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, konsoliduota įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Generalinis direktorius Daivis Virbickas

Finansų departamento direktorius Vytautas Tauras

Apskaitos skyriaus vadovė Božena Vitaitė

Nepriklausomo auditoriaus išvada	4
Konsoliduotasis Metinis pranešimas	9
Konsoliduotoji ir Bendrovės Finansinės būklės ataskaitos	81
Konsoliduotoji ir Bendrovės Bendrųjų pajamų ataskaitos	82
Konsoliduotoji ir Bendrovės Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos	83
Konsoliduotoji ir Bendrovės Pinigų srautų ataskaitos	84
Konsoliduotasis ir Bendrovės Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas	85

Finansinės ataskaitos patvirtintos 2020 m. kovo 20 d.

Daivis Virbickas Generalinis direktorius Vytautas Tauras Finansų departamento direktorius Božena Vitaitė Apskaitos skyriaus vadovė

UAB "Deloitte Lietuva" Jogailos g. 4 LT-01116 Vilnius Lietuva

Juridinio asmens k.: 111525235 PVM mok. k.: LT115252314 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Tel.: +370 5 255 3000 Faks.: +370 5 212 6844 www.deloitte.lt

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AB "Litgrid" akcininkams:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome AB "Litgrid" (toliau – Bendrovės) atskirųjų finansinių ataskaitų bei Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (toliau kartu su atskirosiomis finansinėmis ataskaitomis – Finansinės ataskaitos), kurias sudaro Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos Finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už Finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio Finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į Finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių Finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Pagrindinis audito dalykas:	Mūsų auditoriaus atsakas į šį pagrindinį audito dalyką:
Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Žr. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 5-ą pastabą
Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą ("IMT") apskaito perkainota verte. Per metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., Bendrovė atliko savo IMT vertinimą ir nenustatė reikšmingų skirtumų nuo IMT balansinės vertės, kuri 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 322 579 tūkst. EUR.	Mes įvertinome pagrindinių kontrolės priemonių, kurias vadovybė įdiegė IMT vertinimo proceso metu, modelį ir įgyvendinimą, įskaitant šias sritis: - prielaidų pagrįstumas, - biudžeto sudarymas, pareigų atskyrimas, - pagrindinių įvesties duomenų nustatymas -
Bendrovės vadovybė nustato IMT vertę taikant pajamų metodą, pagal kurį prognozuojami būsimi grynųjų pinigų srautai, gauti iš Bendrovės veiklos, ir	vertinimo modelyje, ir

Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovės, ir grupei priklausančios bendrovės narės ("DTTL"). Kiekviena DTTL narė yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. Daugiau informacijos apie DTTL ir jos bendroves nares galite rasti čia http://www2.deloitte.com/lt/lt/pages/aboutdeloitte/articles/about-deloitte.html

diskontuoja juos taikant atitinkamą diskonto normą. Todėl vadovybė privalo priimti reikšmingus	vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų - atliekamas vertinimo rezultatų peržiūra,
sprendimus, vertinant šias svarbias sritis:	kvestionavimas ir patvirtinimas.
būtinas kapitalo išlaidų lygis, siekiant -
išlaikyti esamą elektros energijos tinklų lygį;	Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus,
- reguliavimo institucijos (Valstybinė	kurie padėjo mums formuoti nepriklausomą
energetikos reguliavimo taryba, VERT)	nuomonę dėl vadovybės atlikto IMT vertinimo. Kartu
patvirtintas esamas investicijų grąžos lygis ir	su jais mes atlikome šias procedūras:
su tuo susiję būsimi reguliavimo pokyčiai,	- įvertinome pasirinktos IMT vertinimo
diskonto normos, kuri yra Bendrovės -	metodikos tinkamumą ir jos taikymą,
vidutinė svertinė kapitalo kaina,	- įvertinome pagrindines prielaidas ir įvesties
nustatymas,	duomenis, naudojamus vertinant IMT,
metinio augimo tempo nustatymas ir -	daugiausia dėmesio skiriant kritinėms
taikymas neribotam laikui, ir	sritims, tokioms kaip tarifai ir veiklos
- dabartinės reguliavimo aplinkos vertinimas	maržos, kapitalo išlaidos, diskonto norma,
ir numatomi pokyčiai šioje srityje ‒ visų	galutinė vertė,
pirma, praktinis ilgo laikotarpio vidutinių	- peržiūrėjome matematinį modelio tikslumą,
padidėjimo sąnaudų (LRAIC) reguliavimo	ir
modelio taikymas elektros energijos	aptarėme su vadovybe tam tikrus vertinimo -
perdavimo tarifų prognozavimui.	metodikos aspektus, taip pat būsimus
	reguliavimo aplinkos pokyčius. Ypač
Bendrovė atliko vidinį vertinimą be išorės vertinimo	reikšminga vertinimo sritis buvo kapitalo
ekspertų pagalbos.	išlaidų, reikalingų siekiant istorinės ir LRAIC
	reguliuojamo turto verčių konvergencijos,
Mes manome, kad IMT vertinimas yra pagrindinis	lygis, taip pat konvergencijos įgyvendinimo
audito dalykas, atsižvelgiant į vertinamo turto	terminas.
balansinę vertę ir reikšmingus sprendimus,
susijusius su prielaidomis ir apskaitiniais	Mūsų nepriklausomą požiūrį naudojome kaip
įvertinimais, kuriuos vadovybė naudoja atlikdama	pagrindą įvertinti, ar nėra jokių klaidų ar vadovybės
vertinimą.	šališkumo požymių vadovybei nustatant IMT vertę.
	Mes taip pat įvertinome atlikto vertinimo jautrumą ir
	su vertės nustatymu susijusius atskleidimus,
	pateiktus Finansinėse ataskaitose.

16-ojo TFAS "Nuoma" taikymas pirmą kartą Žr. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.1(a), 6- ą ir 21-ą pastabas
Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-ąjį TFAS "Nuoma" 2019 m. sausio 1 d.	Mūsų audito metodas apėmė pagrindinių prielaidų nustatymo metodikos ir atitikties 16-ojo TFAS
16-asis TFAS įvedė naują nuomos apskaitos modelį, pagal kurį nuomininkai privalo balanse pripažinti naudojimo teise valdomą turtą ir iš nuomos	reikalavimams įvertinimą. Mes taip pat: Supratome Grupės ir Bendrovės procesą - nustatant nuomos sutartis arba sutartis, kurios apima nuomą;
atsirandantį nuomos įsipareigojimą. Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-ąjį TFAS, naudodamos	Įvertinome Grupės ir Bendrovės naudojamų - nuomos duomenų bazių išsamumą;
modifikuotą retrospektyvų būdą ir nekeisdamos lyginamosios informacijos. Dėl šios priežasties 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažino 5 312 tūkst. EUR	Imties būdu peržiūrėjome sutarčių duomenis - ir ar jie teisingai buvo įtraukti į turto ir įsipareigojimų, susijusių su nuomos
(Grupė – 5 867 tūkst. EUR) naudojimo teise valdomą turtą ir susijusius nuomos įsipareigojimus.	sutartimis, skaičiavimą; Imties būdu peržiūrėjome naudojant rinkos - duomenis apskaičiuotas diskonto normas
Norint nustatyti naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, reikalingas reikšmingas	(papildomoms skolinimosi palūkanų normoms);
sprendimas. Prielaidos ir įverčiai apima vertinimą, ar	Imties pagrindu perskaičiavome naudojimo -

sutartis apima nuomą, nuomos termino ir nuomos	teise valdomą turtą ir nuomos
mokėjimo įvertinimą bei tinkamų diskonto normų	įsipareigojimus bei palyginome su Grupės ir
nustatymą. Ypač reikšmingas Bendrovės ir Grupės	Bendrovės atliktais skaičiavimais;
sprendimas buvo įtraukti žemės nuomos mokesčio	Detaliai peržiūrėjome žemės nuomos -
mokėjimus į 16-ojo TFAS apimtį.	mokesčio mokėjimais paremtus nuomos
	įsipareigojimų skaičiavimus ir apskaitą;
Mes manome, kad 16-ojo TFAS taikymas pirmą kartą	Įtraukėme mūsų TFAS apskaitos ir finansinės -
yra reikšmingas audito dalykas, atsižvelgiant į	atskaitomybės specialistus, kad jie padėtų
reikšmingumą Bendrovės ir Grupės finansinei būklei.	mums įvertinti, ar mokami žemės nuomos
	mokesčiai patenka į 16-ojo TFAS apimtį;
	Taip pat įvertinome Finansinių ataskaitų 6- -
	oje pastaboje pateiktos informacijos
	tinkamumą.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, ir Socialinės atskaitomybės ataskaitoje, tačiau ji neapima Finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie Finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant Finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai Finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu, remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų Finansines ataskaitas bei ar Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta Finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų Finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už Finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių Finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina Finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama Finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir/ar Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės Finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už Finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar Finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis Finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome Finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ar Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus Finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ar Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertinome bendrą Finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar Finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
• Surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio Finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Akcininkų sprendimu 2018 m. spalio 27 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės ir Grupės Finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės ir Grupės Finansinių ataskaitų auditą akcininkų sprendimu buvo pratęstas vieneriems metams, ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 2 metai. Taip pat akcininkų sprendimu mūsų paskyrimas gali būti pratęstas ir tretiems metams.

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka Finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei Finansinių ataskaitų auditas paslaugų, išskyrus atitikties veiklą ribojantiems normatyvams, nustatytiems banko paskolų sutartyse, patikros, reguliuojamos veiklos ataskaitų patikros bei Finansinių ataskaitų vertimo paslaugas.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Saulius Bakas.

UAB "Deloitte Lietuva" Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275

Saulius Bakas Atestuotas auditorius Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000604

Vilnius, Lietuvos Respublika 2020 m. kovo 20 d.

Valdybos pirmininko kreipimasis

Gerbiamieji,

Didžiuojuosi pristatydamas EPSO-G įmonių grupei priklausančio elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" 2019 m. veiklos ataskaitą.

Ji rodo – šalies energetikai svarbūs sinchronizacijos su kontinentine Europa projektai iš planų virsta konkrečiais darbais. Pajamų uždirbome daugiau, jungtys su Švedija ir Lenkija dirba be trikdžių, o metų pabaigoje "Litgrid" kolegos pradėjo darbą naujajame sistemos valdymo ir duomenų centre, iš kurio bus užtikrinamas stabilus ir saugus šalies energetikos sistemos darbas, o taip pat aukštesnis fizinės bei kibernetinės saugos lygis.

Kryptingai ir aktyviai tęsdami Baltijos šalių vadovų politinėje deklaracijoje numatytus darbus, 2019 m. gegužę su Baltijos šalių, Lenkijos ir palaikančių šalių ENTSO-E elektros perdavimo operatoriais pasirašėme prisijungimo prie kontinentinės Europos sutartį. Tai reiškia, kad šiandien turime aiškiais technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinusios Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi iki 2025 m. Užsitikrinome maksimalų 75 proc. Europos Sąjungos finansavimą pirmajame darbų etape numatytiems Lietuvos elektros perdavimo tinklo stiprinimo bei atnaujinimo projektams. Aktyviai dirbame dėl tokio pat investicijų finansavimo intensyvumo antrajame darbų etape ruošiantis jūrinio kabelio su Lenkija "Harmony Link" tiesimo pradžiai. Itin pozityvu tai, kad šiam Lietuvos energetikos nepriklausomybei svarbiam projektui turime visų interesų turėtojų Lietuvoje supratimą ir palaikymą. Turime įstatymą, kuris su sinchronizacija susijusiems infrastruktūros projektams suteikė valstybinės svarbos projekto statusą. Turime konkrečių veiksmų ir priemonių planą, kurių pagrindu sinchronizacijos projektai bus įgyvendinti.

2019 m. atliktas dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymas. Jo metu patikrintos tarptautinių jungčių galimybės veikti kartu dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Išbandėme, kaip išskirtos sistemos dalys veikia sinchroniškai su likusia Lietuvos energetikos sistemos dalimi, patikrintos generatorių techninės galimybės reguliuoti dažnį ir likti stabiliems esant savarankiško darbo režimui ar atsiradus trikdžiams.

Pradėti eksploatuoti du nauji galingiausi transformatoriai Vilniaus pastotėje. Jie užtikrina patikimą reikiamos galios perdavimą Vilniaus regiono gyventojams ir verslui. Iš Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotės į Elektrėnus perkeltas itin galingas nuotoliniu būdu valdomas šuntinis reaktorius. Jis nebedalyvaus tarpsisteminių galios srautų su Baltarusijos sistema valdyme.

Sėkmingai užbaigtas pirmasis iš Vyriausybės patvirtintų Lietuvos sinchronizacijos su Europos elektros tinklais strateginių projektų - Bitėnų transformatorių pastotė išplėsta į skirstyklą. Netrukus bus užbaigtas naujos linijos Bitėnai-Pagėgiai statybos darbai ir toliau bus tęsiamas Vakarų Lietuvos energijos perdavimo infrastruktūros modernizavimas – linijų Darbėnai-Bitėnai bei Bitėnai-Kruonio HAE statyba. Tai itin svarbu ruošiantis naujos jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybai.

Neabejotinai turime kuo didžiuotis. Tačiau taip pat privalome matyti, kad šiandien energetikos sektorius keičiasi greičiau, nei kada nors iki šiol – tai atsinaujinančioji energetika, tai lėtinančių klimato kaitą priemonių paieška, tai technologinė pažanga, tai socialiai atsakinga veikla, be kurios tvari įmonių plėtra šiandien ir ateityje tampa sunkiai įsivaizduojama.

Tai diktuoja labai aiškią mūsų veiklos dienotvarkę. Strateginiame EPSO-G grupės lygmenyje jau esame nusprendę ir pradėję darbus 2020 metais – parengti bei visoms suinteresuotoms šalims pristatyti EPSO-G grupės veiklos strategiją iki 2030 metų. Strateginius pasirinkimus privalome daryti dabar, kad tinkamai pasiruoštume naujam veiklos etapui po šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimo 2025 m., taip prasmingai prisidėdami prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamų tikslų įgyvendinimo.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamas tikslas iki 2050 metų Lietuvai tapti energetiškai darnia ir savarankiška valstybe. Siekdama įgyvendinti ir įgalinti šį scenarijų, mums yra aktualu jau šiandien suprasti galimus energetikos sektoriaus raidos scenarijus ir kokios priemonės turėtų būti taikomos mažinant energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinant rinkų integraciją, skaitmenizavimą ir įvertinant sparčią energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtrą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius turi būti pasiruošęs šiems pokyčiams ir energetikos pažangai. Todėl 2019 m. inicijavome studiją RAIDA 2050 siekdami numatyti galimus šalies elektros energetikos sektoriaus raidos scenarijus įvertinus sistemos adekvatumą, perdavimo tinklą, generuojančias galias bei rinkos tendencijas, identifikuojant techninės, ekonominės ir teisinės priemonės elektros energetikos sistemos efektyviam veikimui ateityje.

Visa tai pasiekta dėl darbuotojų atsakomybės ir profesionalumo vadovaujantis EPSO-G grupę vienijančiomis vertybėmis – profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga. Todėl esu tikras, kad, baigiantis 2020-iesiems metams, vėl galėsime didžiuotis veiklos rezultatais - toliau sėkmingai įgyvendinamais strateginiais projektais ir pasiektais darbuotojams keliamų ambicingų tikslų rezultatais.

Pagarbiai Rimvydas Štilinis, Valdybos pirmininkas

Generalinio direktoriaus kreipimasis

Gerbiami akcininkai, vadovai, kolegos, suinteresuoti asmenys,

Džiaugiuosi, galėdamas pristatyti 2019 metų LITGRID rezultatus.

Simboliška, kad artėjant trisdešimtiems Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metams, dar niekada nebuvome taip arti mūsų šalies energetinės nepriklausomybės, kaip 2019 metais. Pasirašėme svarbias sutartis tiek su Europos sąjungos institucijomis, tiek su kolegomis elektros perdavimo operatoriais iš Baltijos šalių ir Europos, užsitikrinome finansavimą svarbiems projektams, pradėjome bei tęsėme strateginių sinchronizacijos projektų įgyvendinimą, vykdėme tinklo ir sistemų atnaujinimo darbus. Tikime, kad su reikšmingu visuomenės, politikos, verslo bendruomenės palaikymu ir visų suinteresuotų šalių įsitraukimu, Lietuva 2025 metais galės didžiuotis energetine nepriklausomybe.

Esu dėkingas LITGRID kolektyvui, kad susitelkę pasiekėme ypatingų rezultatų – ne tik įgyvendinome Sinchronizacijos programos 2019 metų tikslus, net du veiksmus iš 2020 metų plano, bet ir atlikome daug kitų darbų, pradedant svarbiais projektais ne tik ruošiantis Sinchronizacijai su Vakarų Europos tinklais, bet ir atliekant tinklo priežiūros darbus, analogų Baltijos šalyse neturėjusį izoliuoto darbo bandymą, rekonstrukcijas, rinkos plėtrą, metodologijų ruošimus, tinklo kodeksų įgyvendinimą, sistemos valdymą ir jos tobulinimą, prijungiant naujus vartotojus prie tinklo – atliekant daugybę darbų, kad mūsų pagrindiniam klientui – Lietuvos valstybės gyventojui elektra patikimai tekėtų tuomet, kai jos reikia.

Labai didžiuojuosi ir kitu ambicingu Bendrovės siekiu - tapti Pažangiausiu elektros perdavimo operatoriumi Europoje. Savo kelią matuojame komandos įsitraukimu ir įgalinimu, kur mums padeda jau treti metai taikomos Lean praktikos, bei inovacijų diegimas veiklos tobulinime. Visos Lean atnešamos naudos atsispindi pasiektuose rezultatuose, tai labai prisideda prie Bendrovės kultūros, kaip orientuotos į rezultatą, įtvirtinime. Puikiai suprantu, kad be puikiai veikiančios, ambicingos ir efektyviai dirbančios komandos šiame kelyje neišsiversime. Didžiuojuosi, kad LITGRID darbuotojų įsitraukimas viršijo lūkesčius ir pasiekė net 65 procentus, o įgalinimas veikti - 83 procentus. LITGRID darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai 2019 metais net 12 iš 14 kategorijų lenkia Europos įmonių vidurkį, kas rodo, kad mes turime galimybę ir norą dirbti kuo geriau.

Tikiu, kad 2020 metais su visa LITGRID komanda dėsime visas pastangas, kad būtume dar arčiau svarbiausių Bendrovės ir visos Lietuvos, Baltijos šalių tikslų.

Pagarbiai

Daivis Virbickas

LITGRID AB generalinis direktorius

I. BENDROJI INFORMACIJA

Konsoliduotasis pranešimas parengtas už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Teisinė forma Akcinė bendrovė Įmonės kodas 302564383 Telefonas +370 707 02171

Pavadinimas LITGRID AB (toliau – LITGRID arba Bendrovė) Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius Adresas korespondencijai Viršuliškių skg.99B, LT-05131, Vilnius El. paštas info@litgrid .eu; www.litgrid.eu

LITGRID veikla

LITGRID, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. LITGRID yra įgyvendinusi strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus, pradėjo naujos jūrinės "Harmony Link" jungties bei "LitPol Link" jungties išplėtimo projektus.

LITGRID AB atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

LITGRID AB yra EPSO-G grupės įmonių dalis:

EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB "EPSO-G" akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB "EPSO-G" priklauso 97,5 proc. perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB akcijų.

LITGRID AB grupę sudarančios bendrovės ir 2019 m. įvykę pokyčiai grupėje:

Pavadinimas	UAB "Tetas"	UAB "LITGRID Power Link Service"
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė	2019 12 10 Bendrovė buvo likviduota
Įregistravimo data ir vieta	2005 12 08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės įsisteigimo šalis	Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublika
Įmonės kodas	300513148
Buveinės adresas	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys
Telefonas	+370 640 38334
2019 m. pokytis	2019 11 29 100% UAB Tetas akcijų įsigijo EPSO-G UAB.	Baigta likvidavimo procedūra.
Įmonės veiklos šalis	Lietuva	Lietuva
LITGRID valdoma akcijų dalis	0 proc.	0 proc.

Pavadinimas	"LitPol Link" Sp.z.o.o	UAB "Duomenų logistikos centras"	TSO Holding AS (ankstesnis pavadinimas Nord Pool Holding AS)
Įmonės įsisteigimo šalis	Lenkijos Respublika	Lietuvos Respublika	Norvegijos karalystė
Buveinės adresas	Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkija	Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius	PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija
Įmonės veiklos šalis	Lietuva ir Lenkija	Lietuva	Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Vokietija, Olandija
LITGRID valdoma akcijų dalis	50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų. Vyksta įmonės likvidavimo procedūra.	20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų	2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys

II. Bendrovės strategija

2018 m. gruodžio 20 d. LITGRID valdyba pavirtino bendrovės strategiją 2019-2028 metams.

Nuolatiniai pokyčiai elektros sistemoje skatina organizaciją tobulėti, efektyvinti savo veiklą ir priimti greitai ir smarkiai besikeičiančioje šiuolaikinėje aplinkoje vyraujančius iššūkius. Bendrovė siekia būti modernia ir pažangia įmone, kurios ilgalaikės plėtros vizija - tapti pažangiausiu elektros perdavimo sistemos operatoriumi Europoje.

Savo įsipareigojimus Bendrovė įtvirtina misijoje – užtikrinti patikimą kokybiškos elektros perdavimą Europos rinkoje, kuriant vertę visuomenei. Vadovaudamasi šiuo tikslu, LITGRID intensyviai tęsia elektros rinkos plėtros darbus, gilindama integraciją į bendrą Europos rinką ir taikydama europietiškus standartus. Esamos taisyklės tobulinamos, siekiama atverti naujas rinkos galimybes ir paslaugas jos dalyviams, suteikti naujų galių vartotojams, kad būtų užtikrintos lygiavertės sąlygos ir užbaigta visapusė Lietuvos elektros rinkos integracija į bendrą Europos elektros rinką.

Misiją ir viziją Bendrovė įgyvendina per 4 prioritetus.

Bendrovėje laikomasi šių vertybių: profesionalumas, bendradarbiavimas, pažanga.

Vertybės atsispindi mūsų elgsenoje:

Profesionalumas – aš atlieku darbą geriau, nei iš manęs tikimasi; aš sakau, ką darau, ir darau tai, ką sakau; aš tęsiu duotus pažadus.

Bendradarbiavimas – aš bendrauju aiškiai ir suprantamai; aš parodau savo poziciją ir gerbiu kitus; aš padedu kitiems pasiekti rezultatą.

Pažanga – aš imuosi iniciatyvos ir mokausi iš klaidų; aš ieškau naujų idėjų ir jas įgyvendinu; aš nuolat stiprinu gebėjimus ir jais dalinuosi.

III. Strateginė veikla ir prioritetai

Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą

Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas – Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose 2025 metais.

Elektros energetikos sistemos parengimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais

Baltijos šalių sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus, Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos IPS/UPS ir prisijungs prie kontinentinės Europos elektros tinklų sistemos. Atnaujintoje

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje jau yra įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.

Vienas svarbiausių LITGRID tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą.

2019 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino Energetikos ministerijos pateiktą energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją, sąrašą. Sąrašą sudaro 65 veiksmai ir priemonės bei 14 strateginės svarbos projektų, tarp jų:

-"LitPol Link" jungties išplėtimas;

• 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė – Vilnius rekonstravimas;

Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su žemyninės Europos energetikos sistema;

-"Harmony Link" jungties statyba.

Visas patvirtintas projektų sąrašas skelbiamas viešame teisės aktų registre:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9ddcd470d2f011e98c12b3138b15576c

Ruošdamiesi Sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, 2019 metais LITGRID sėkmingai atliko dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymą. Pagal suplanuotą scenarijų į savarankiškas "salas" buvo išskirta Kauno termofikacinė elektrinė, dalis Mažeikių elektrinės, Kauno HE, Kruonio HAE, Lietuvos elektrinės 9 blokas ir nuolatinės srovės keitikliai "Nord Balt" ir "LitPol Link". Šias zonas atjungę nuo BRELL sistemos išbandėme generatorių galimybes kartu su nuolatinės srovės keitikliais valdyti izoliuotos sistemos dalies dažnį. Likusi – didžioji dalis – Lietuvos energetikos sistemos tebefunkcionavo BRELL žiede, o išskirtosios dalys su ja buvo sėkmingai sinchronizuotos. Bandymo metu patikrinome jungčių galimybes veikti išvien dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Taip pat išbandėme kaip išskirtos sistemos dalys veikia su jau sinchroniškai dirbančia likusia Lietuvos energetikos sistemos dalimi, patikrinome generatorių technines galimybes reguliuoti dažnį ir gebėjimą išlikti stabiliems esant savarankiško darbo režimui ar atsiradus trikdžiams.

Rugsėjo mėnesio pabaigoje Iš Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotės į Elektrėnus perkėlėme itin galingą valdomą šuntinį reaktorių. Jis nebedalyvaus tarpsisteminių galios srautų su Baltarusijos sistema valdyme. Paskutinį metų ketvirtį galutinai Lietuvos teritorijoje išardėme buvusią 750 kV liniją LN 705 Ignalinos AE – Postavy. Tai buvo galingiausia linija, jungusi Lietuvą su Baltarusija.

Praėjusiais metais aktyviai dirbome su visais Sinchronizacijos programos projektais – tęsėme Vakarų Lietuvos energijos perdavimo infrastruktūros modernizavimą linijų Darbėnai-Bitėnai ir Bitėnai-Kruonio HAE statybą. Rekonstruodami 330 kV elektros perdavimo liniją Lietuvos E – Vilnius, nutiesėme apie 25 km dvigrandės oro linijos Vilniaus ir Trakų rajonuose. Tai sudaro 40% visos linijos. Taip pat ruošiamės pradėti išplėtimo darbus Alytaus 400 kV transformatorinėje pastotėje. 2019 metų paskutinį ketvirtį užbaigėme pirmąjį iš keturiolikos Vyriausybės patvirtintų Lietuvos sinchronizacijos su Europos elektros tinklais strateginių projektų - Bitėnų transformatorių pastotė buvo išplėsta į skirstyklą.

Vienas kertinių sinchronizacijos programos sėkmės kriterijų - bendradarbiavimas su kaimynių šalių operatoriais. Todėl glaudžiai bendradarbiaudami kartu su partneriais Baltijos šalyse vykdome šiuos projektus:

• Tiriame įtampos ir inercijos valdymo priemones Baltijos šalyse.

• Esame sukūrę ir nuolat vykdome automatinio generacijos valdymo ir dažnio stabilumo monitoringo sistemą Baltijos šalyse.

• Vykdome sistemos plėtros studijas.

• Kartu su Lenkijos operatoriumi PSE rengiame jūrinio kabelio tiesimo planus.

Praėjusiais metais įvykdėme visus Sinchronizacijos projekte 2019 metams numatytus veiksmus ir priemones (viso 14) ir papildomai įgyvendinome net 2 veiksmus ir priemones, kurie buvo numatyti 2020 metams.

Įgyvendinti veiksmai ir priemonės:

Infrastruktūrinės:

• Išplėtėme 330kV Bitėnų pastotės skirstyklą
• Išmontuavome 750 kV liniją tarp Lietuvos ir Baltarusijos
• Atliekome "Harmony Link" trasos studiją

Organizacinės:

• Parengėme prisijungimo avariniu būdu priemonių plano projektą
• Nustatėme sisteminių paslaugų poreikio apimtis 2020 metams

Finansinės:

• 21 sinchronizacijos projektas įtrauktas į ES bendro intereso projektų sąrašą
• EK patvirtino finansinę paramą 1 ajam sinchronizacijos etapui (323 mln. EUR Baltijos šalims, Lietuvai skirti 125 mln. EUR)

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimas Lietuvoje

Pajėgumų mechanizmo įgyvendinimas yra svarbus siekiant įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, vietinės elektros energijos gamybos didinimu bei sklandžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos energetikos sistema projekto įgyvendinimu.

2019 m. balandžio mėnesį LITGRID užsakymu Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tikimybiniu metodu įvertino Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą 2019 – 2024 m. ir 2025 – 2030 m. laikotarpiais. Tyrimo metu mokslininkai nuo 2025 metų identifikavo vietinės, patikimai prieinamos generacijos trūkumą Lietuvos elektros energetinės sistemos adekvatumui užtikrinti (pasiekiant tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę LOLE (angl. Lost of Load Expectation) ne didesnę kaip 8 val. kiekvienais metais).

2019 metais Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) tikimybiniu metodu atlikta vidutinės trukmės adekvatumo prognozė (visos Europos sistemos adekvatumo stebėsenos vertinimas), kuri šiuo metu pateikta viešai konsultacijai su visuomene, numato, kad 2025 metais Lietuvoje tikėtina apkrovos praradimo tikimybė LOLE gali išaugti iki 29,5 val. per metus.

Atsižvelgę į KTU mokslininkų pateiktas adekvatumo vertinimo išvadas, tam, kad būtų užtikrintas Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumas ir išsprendžiami sistemos iššūkiai, galintys atsirasti po 2025 m, LITGRID kartu su LR Energetikos ministerija parengė koncepciją dėl elektrose energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje.

Remiantis LITGRID parengta koncepcija 2019 m. spalį Energetikos ministerija suinteresuotosioms pusėms pristatė siūlomus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kurių dėka Lietuvoje numatoma sukurti ir įgyvendinti pajėgumų mechanizmą.

LITGRID ir Energetikos ministerijos siūlomas pajėgumų mechanizmas yra technologiškai neutralus. Tai reiškia, kad jame galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos, bet ir kaupimo ir reguliavimo apkrova sprendimus siūlančios įmonės. Svarbu paminėti, kad bus galima panaudoti ne tik esamus, bet ir būsimus elektros įrenginius, kuriuos iki pajėgumų kiekio pateikimo laikotarpio pradžios įrengtų pajėgumų aukciono dalyviai.

Siūloma rinkoje įtvirtinti pajėgumų mechanizmą, kuris leistų užtikrinti sistemos adekvatumą ir išlaikyti tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę (LOLE –angl. Lost of Load Expectation) ne didesnę kaip 8 val. per kiekvienus metus. Pajėgumų mechanizme galėtų dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES valstybių atstovai. Svarbu paminėti, kad tų valstybių elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) turi būti sujungtos su Lietuvos elektros energetikos sistema. Dalyvauti užtikrinant pajėgumų mechanizmus gali fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, valdantys esamus pajėgumų įrenginius tose valstybėse narėse.

Rinkos plėtrą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas

LITGRID yra atsakingas už Europos Sąjungos reglamentų, Europos lygiu suvienodinančių sistemos valdymo, elektros energijos rinkos veikimo bei prijungimo reikalavimus - Tinklo kodeksų - įgyvendinimą Lietuvoje. Vadovaudamiesi patvirtintų Tinklo kodeksų nuostatomis, kartu su kitais perdavimo tinklo operatoriais rengiame konkrečius Tinklo kodeksų įgyvendinamuosius dokumentus: metodikas, pasiūlymus, taisykles ir planus. Iš svarbiausių įgyvendinimo veiksmų paminėtina tai, kad 2019 m. pagal Europos Komisijos reglamentą 2015/1222, nustatantį Pralaidumų paskirstymo ir apkrovų valdymo gaires, Nacionalinė reguliavimo institucija (VERT) patvirtino:

• LITGRID kartu su kitais Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono Estijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos bei Suomijos perdavimo sistemos operatoriais parengtą Koordinuoto apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos metodiką (angl. Common methodology for coordinated redispatching and countertrading);
• Tai pat drauge su kitais Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono Estijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos bei Suomijos perdavimo sistemos operatoriais parengtą Apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodiką (angl. Redispatching and countertrading cost sharing methodology);
• LITGRID kartu su Švedijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriais bei paskirtais elektros energijos rinkos operatoriais parengtą bendrą pasiūlymą dėl Europos tarpvalstybinio einamosios dienos regioninių išlaidų padalijimo 13-ajam regioniniam įgyvendinimo projektui, kuris apima Lietuvos–Lenkijos elektros energijos jungties "LiPol Link" ir Švedijos–Lenkijos elektros energijos jungties "SwePol Link" įtraukimą į bendrą Europos tarpvalstybinę einamosios dienos elektros energijos prekybos platformą (XBID).

Europos rinkų plėtra

LITGRID siekia sudaryti sąlygas konkurencijai tarp elektros energijos gamintojų, importuotojų, eksportuotojų ir nepriklausomų elektros tiekėjų, užtikrinti rinkos skaidrumą ir nediskriminacines sąlygas visiems rinkos dalyviams, tarpsisteminių jungčių pralaidumų maksimalų išnaudojimą elektros energijos prekybai. Taip pat siekiame sudaryti galimybes tarp šalių prekiauti sisteminėmis paslaugomis ir taip optimizuoti šių paslaugų kaštus, todėl su partneriais deriname sąlygas ir bendrus prekybos principus.

Nuo 2014 m. Lietuvos elektros rinka yra bendros Europos kitos paros elektros rinkos dalis. Praėjusiais metais LITGRID įgyvendino 2018 m. suplanuotus veiksmus, kurių tikslas - užtikrinti konkurencingos einamosios paros rinkos SIDC (XBID) elektros prekybos veikimą per visas elektros jungtis siejančias Lietuvą su kitomis Europos šalimis. XBID užtikrina rinkos dalyviams priemones prekiauti elektros energija nuo Šiaurės šalių iki Pirėnų pusiasalio ir suteikia daugiau galimybių išlaikyti savo prekybos ir vartojimo/gamybos balansą.

Europos einamosios paros rinkų sujungimas yra esminis žingsnis siekiant užbaigti Europos vidinės energijos rinkos sukūrimą. Pagrindiniai jos etapai:

• 2018 metais LITGRID kartu su dar 14 šalių perdavimo sistemos operatorių ir nominuotų biržos operatorių birželio 12 d. pristatė sėkmingai veikiančią Europos einamosios paros prekybos platformą XBID.
• 2019 metų lapkričio 19 dieną pradėjo veikti einamosios paros rinkos SIDC (XBID) sprendimo 2-asis etapas, kurio įgyvendinimo metu prie bendros rinkos prisijungė dar 7-ios šalys: Bulgarija, Kroatija, Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovėnija. LITGRID užtikrino, kad einamosios paros elektros prekyba galėtų būti vykdoma ir per LitPol Link elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Balansavimo rinkos plėtra

Nuolat siekiame vykdyti efektyvią Baltijos balansavimo rinkos plėtrą įgyvendinant Elektros balansavimo gaires (balansavimo gaires nustato Europos Komisija). 2019 metais dalyvavome visų Europos šalių operatorių metodikų ir pasiūlymų rengimo procese įgyvendinant Elektros balansavimo gaires. Kartu su Latvijos ir Estijos šalių operatoriais išanalizavome ir parengėme 15 minučių disbalanso įgyvendinimo koncepciją, kurioje numatoma 15 minučių disbalanso periodo įgyvendinimą Baltijos šalyse užbaigti iki 2025 metų. Visi trys Baltijos šalių elektros energijos sistemų operatoriai turi įgyvendinti šią koncepciją pagal 2017 metais lapkričio mėnesį Europos Komisijos priimtą reglamentą Nr. 2017/2195.

Tinklo kodeksai

LITGRID yra atsakingas už Europos Sąjungos reglamentų, kurie Europos lygiu suvienodina sistemos valdymo, elektros energijos rinkos veikimo bei prijungimo reikalavimus, dar kitaip vadinamus Tinklo kodeksais, įgyvendinimą Lietuvoje. Vadovaudamiesi patvirtintų Tinklo kodeksų nuostatomis, kartu su kitais perdavimo tinklo operatoriais rengiame konkrečius Tinklo kodeksų įgyvendinamuosius dokumentus: metodikas, pasiūlymus, taisykles ir planus.

Praėjusieji metai Litgrid buvo svarbūs ir reikšmingi įgyvendinant Tinklo kodeksus, nes buvo priimti / patvirtinti šie svarbūs Tinklo kodeksų įgyvendinamieji dokumentai:

• Koordinuoto apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos metodika (angl. Redispatching and countertrading methodology);

• Apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodika (angl. Common methodology for redispatching and countertrading cost sharing);

• Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas 2019 m. kovo 27 d. Nr. O3E-89 "Dėl bendrųjų techninių reikalavimų, nustatytų pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Europos Komisijos reglamentą (ES) 2016/1388 dėl Tinklo kodekso, kuriame nustatomi apkrovos prijungimo reikalavimai, patvirtinimo";

• Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas 2019 m. gegužės 7 d. Nr. O3E-138 "Dėl bendrųjų techninių reikalavimų, nustatytų pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Europos Komisijos reglamentą (ES) 2016/1447 dėl Tinklo kodekso, kuriame nustatomi aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų ir nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių prijungimo prie tinklo reikalavimai, patvirtinimo".

Narystė tarptautinėse organizacijose

Įgyvendindami strateginius tikslus, skiriame daug dėmesio užmegzti ir palaikyti dalykiškus santykius su užsienio partneriais, tarptautinėmis organizacijomis. Aktyviai dalyvaudami tarptautinėje perdavimo sistemų operatorių asociacijoje ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity), užtikriname būsimų ir įgyvendinamų projektų žinomumą elektros perdavimo sistemos operatorių bendruomenėje.

ENTSO-E vienija 42 elektros perdavimo sistemos operatorius iš 35 šalių. Pagrindinės organizacijos funkcijos – spręsti Europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos, atsinaujinančių šaltinių integracijos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP) bei teikti pasiūlymus tobulinant tinklų kodeksus.

Aktyvus dalyvavimas šios organizacijoje yra svarbi mūsų veiklos dalis, nes dalindamiesi patirtimi su tą pačią veiklą vykdančiais kolegomis ne tik keliame ir ugdome reikiamas mūsų darbuotojų vadybines bei dalykines, technologines kompetencijas, bet ir įtvirtiname vykdomų projektų žinomumą ir svarbą tarptautinėje energetikų bendruomenėje.

LITGRID atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros ir Skaitmenizavimo komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Įsitraukdami į ENTSO-E veiklą siekiame atstovauti nacionalinius ir LITGRID interesus priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais bei vystant vidines kompetencijas visais perdavimo sistemų operatorių kuruojamais klausimais.

LITGRID taip pat yra Tarptautinės didžiųjų elektros tinklų tarybos (CIGRE) narė. CIGRE užtikrina Bendrovei reikalingų technologinių ir mokslinių žinių tarptautinį ekspertinį užnugarį. CIGRE jungia per 1250 organizacijų iš 90 pasaulio šalių, kurios per esamą elektroninę platformą dalijasi geriausiomis elektros energetikos sektoriaus praktikomis. Ši organizacija sukūrė elektroninę duomenų bazę, kurioje ekspertai viešina naujausias technologijų tendencijų apžvalgas, mokslinius darbus ir straipsnius, techninius sprendimus, dalinasi įgyvendinamų tarptautinių projektų gerąja praktika ir žiniomis.

LITGRID atstovai dalyvauja perdavimo sistemos operatorių ir kitų energetikos įmonių asociacijos "Best Grid" veikloje. Šioje asociacijoje narės dalinasi gerąja tinklo plėtros projektų planavimo ir įgyvendinimo praktika ir skiria daug dėmesio aplinkai draugiškiems sprendimams ir projektų socialinei atsakomybei.

Bendrovė taip pat yra "Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai" asociacijos narė. Šios organizacijos tikslas – skatinti Lietuvos ir Lenkijos ekonominį bendradarbiavimą, kurti palankų klimatą Lenkijos ir Lietuvos įmonėms. Dalyvavimas šiame formate sukuria galimybes stiprinti tarpinstitucinę bei verslo komunikaciją. Tai labai svarbu įgyvendinant vieną svarbiausių sinchronizacijos su kontinentinės Europos sinchronizacijos projektų - kartu su Lenkija tiesiant povandeninį kabelį "Harmony Link". Gegužės 13-15 d. Katovice mieste, Lenkijoje vykusio ekonomikos forumo metu, LITGRID sulaukė didelio susidomėjimo iš Lenkijos žiniasklaidos atstovų sinchronizacijos ir energetinio bendradarbiavimo tema.

Tarptautinė praktika ir galimybė prisidėti prie Europos perdavimo tinklo operatorių lygmenyje įgyvendinamų sprendimų leidžia LITGRID įtraukti Lietuvos elektros energetikos sektoriaus ekspertus į vykstančius energetikos sektoriaus procesus. Bendrovė yra Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) narė, kurios sudėtyje aktyviai dirbama su kompetentingomis valdžios institucijomis, siekiat gerinti reguliacinę sektoriaus aplinką, nagrinėjami įvairūs socialiniai, politiniai, techniniai, mokesčių, teisiniai ir kiti su asociacijos narių veikla tiesiogiai ir netiesiogiai susieti klausimai. Taip pat skiriamas didelis dėmesys energetikos profesijos populiarinimui – organizuojami Energetikos dienos renginiai profesijos darbuotojams ir visuomenei, dalyvaujama Lietuvos energetikų senjorų klubo veikloje.

Inovatyvumas ir nuolatinis mokymasis

Ambicingi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliami tikslai integruoti atsinaujinančius energijos išteklius ir tuo pat metu vykdomas Baltijos elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas skatina LITGRID ieškoti naujų inovatyvių sprendinių, kurie gerintų Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo patikimumą. Rengdami mokslinius tyrimus ir studijas, planuodami ir diegdami inovacijas, efektyviname savo veiklą ir pritaiko naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas.

2019 kovo mėnesio 10 d. prisijungėme prisijungė prie įmonių grupės UAB "EPSO-G" Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gairių (toliau – MTEPI veiklos gairės). MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą. MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai.

Vystydami MTEPI veiklas, 2019 m. koncentravomės į efektyvius elektros tinklo turto valdymo, pažangius elektros sistemos stebėsenos ir valdymo bei skaitmeninimo sprendinius. Siekdami efektyviai valdyti inovacijų diegimą, sukūrėme LITGRID Inovacijų sistemą, kurios pagrindinė kryptis – įgyvendinti Klimato kaitos ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytus tikslus ir uždavinius. Bendrovės inovacijų sistema grįsta nuostata, kad inovacijos yra pagrindinis dėmuo siekiant turėti patikimai veikiančią elektros sistemą, norint sėkmingai pereiti nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio bei Rytų Europos regione. Pagrindinis inovacijų sistemos tikslas – sklandžiai pereiti nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tuo pačiu metu užtikrinti, kad elektros sistema būtų vystoma, eksploatuojama ir valdoma išmaniai ir mažiausiomis resursų sąnaudomis.

Siekdami sukurti kūrybiškumui ir inovacijoms palankią aplinką, 2019 m. nustatėme pagrindinius principus:

• sistemingai valdyti vidinę ir išorinę informaciją apie inovacijas
• bendradarbiauti
• efektyviai komunikuoti

Praėjusiais metais LITGRID darbuotojai parengė inovacijų megaprocesą, kuris apima inovatyvios idėjos identifikavimo, idėjos atrankos, inovatyvaus projekto svarstymo, įgyvendinimo ir kontrolės bei inovatyvaus projekto rezultatų vertinimo procesus.

Naudodamiesi naująja Inovacijų sistema ir bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis ir kitomis konsultacinėmis bendrovėmis mūsų darbuotojai atliko studijas, tyrimus, analizes, įvairius vertinimus bei bandomuosius projektus, kurių tikslas – gerinti ir efektyvinti su perdavimo sistemos veiklą:

1. Eksperimentinis bandomasis projektas "Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje"

2019 m. pradžioje inicijavome dviejų metų eksperimentinį projektą "Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje", kurio tikslas - tinkamai pasiruošti Baltijos Šalių sinchronizavimo su Kontinentinės Europos tinklais (KET) projektui, patikrinti baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybes realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuoti didelių galių baterijų kaupimo sistemų įrengimo bei panaudojimo sritis Lietuvoje, nustatyti reikalavimus baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio paslaugas. Projekto metu prie Vilniaus transformatorių

pastotės 10 kV skirstyklos bus prijungta 1 MW galios ličio jonų baterijų energijos kaupimo sistema (BEKS), kuri prisidės prie patikimo Baltijos EES veikimo po sinchronizavimo su KET.

2. Eksperimentinis projektas "Dronų panaudojimas Perdavimo tinklo gedimų vietos nustatymui"

2019 m. pabaigoje inicijavome "Dronų panaudojimo Perdavimo tinklo gedimų vietos nustatymui" projektą. Jo tikslas – efektyviai šalinti gedimus oro linijose. Kai perdavimo tinklo 110/330/400 kV oro linijose (OL) įvyksta vienfazis ar daugiafazis trumpasis jungimas į žemę (pvz. užvirtęs medis), žaibo iškrovai ar tarp oro laidų įskridusiam paukščiui paveikus liniją, ji, priklausomai nuo pažeidimo dydžio ir trukmės, išjungiama trumpam laikotarpiui (sėkmingo automatinio kartotinio įjungimo atveju) arba relinės apsaugos įtaisų (RAA) pagalba visiškai išjungiama, kol bus nustatyta gedimo vieta ir pažeidimas. Oro linijų inžinierius, vadovaujantis RAA įtaisų parodymais, turi vyksti į galimą gedimo vietą ir operatyviai rasti sprendimą, kaip ją sutvarkyti. LITGRID darbuotojai apskaičiavo, kad dažnai paskaičiuotas atstumas iki tikslios įvykio vietos turi iki 5 km paklaidą. Tokio pobūdžio incidentams spręsti planuojame pasitelkti dronus. Jie padės bent du kartus greičiau nustatyti tikslią gedimo vietą. Išbandžius ir sukūrus gerąsias praktikas, šie sprendimai galėtų būti taikomas ir kitose EPSO-G grupės įmonėse.

3. Eksperimentinis projektas "Išmanus "NordBalt" kabelio gedimo vietos nustatymas"

2019 m. pabaigoje LITGRID inicijavo "Išmanaus "NordBalt" kabelio gedimo vietos nustatymo" projektą. Siekdami užtikrinti "NorBalt" jungties patikimumą ir padidinti kabelio prieinamumą, pasitelksime ir išbadysime automatinę kabelio gedimo vietos nustatymo įrangą kurios šiuo metu jungtyje nėra. Realiu laiku nustatyti gedimo vietą padės pereinamųjų procesų registratorius "HiRES Locator". Šis įrenginys kabelio gedimo vietą nustato iki 200 km atstumu įrangą montuojant tik viename aukštos įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties gale. Šio eksperimentinio projekto metu bus siekiama patikrinti tokios įrangos veikimą dvigubai ilgesniame (400 km) "NordBalt" jungties kabelyje.

Modernios organizacijos vystymas

2017 m. Litgrid priėmė sprendimą diegti Lean praktiką, kurios tikslas – tobulinti kasdienę veiklą, gerinti problemų sprendimų greitį ir kokybę, komunikaciją, didinti darbuotojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą. Visi šie aspektai būtini norint kurti didesnę vertę visuomenei.

Lean veikla buvo pradėta įtraukiant visus įmonės darbuotojus, daug dėmesio skyrėme jų ugdymui, nes LEAN metodikų taikymui reikia specifinių žinių bei išmanymo. Darbuotojai turi mokėti moderuoti susirinkimus, tinkamai atpažinti bei registruoti problemas, jas spręsti bei suprasti atliekamų veiksmų naudą bendrovei, veiklai, procesams.

2019-uosius paskelbėme kokybės metais: visoje organizacijoje buvo įgyvendinti tiek maži patobulinimai, tiek didesni projektai, kurie leido optimizuoti procesus ir paslaugas teikti greičiau, paprasčiau, kokybiškiau. Veiklos patobulinimai, kuriems atlikti nereikia duomenų rinkimo, analizavimo, alternatyvų svarstymo, testavimo etapų vadinami mini Kaizen'ais. Bendrovėje per 2019 metu įgyvendinti 719 mini Kaizen'ai.

Didesni veiklos patobulinimai, kuriuos sprendžia komandos, renka istorinius duomenis, juos analizuoja, renka sprendimų alternatyvas ir paskui įgyvendina pasirinktąsias, vadinami PDCA Kaizen'ais. 2019 metais Bendrovėje įgyvendinti net 39 PDCA Kaizen'ai.

Kartu su Lean praktikomis stipriai išaugo ir darbuotojų įsitraukimas bei įgalinimas. 2019 m. pabaigoje vadybos konsultacijų bendrovės "Korn Ferry" atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas parodė, kad LITGRID savo rezultatais 12 kategorijų lenkia Europos energetikos įmonių vidurkį.

Todėl mes ne tik džiaugiamės pasiektais rezultatais, bet ir dalinamės gerąja praktika su kitomis Lean metodą taikančiomis ar planuojančiomis taikyti bendrovėmis ar organizacijomis. Per 2019 metus Bendrovėje apsilankė devynių įvairių Lietuvos organizacijų ir įmonių atstovai, siekdami perimti gerąsias praktikas. Jie stebėjo, kaip LITGRID vyksta Lean susirinkimai, diskutavo su vadovais apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos sprendžia LITGRID darbuotojai.

2019 m. LITGRID Įsitraukimo tyrimo rezultatai:

IV. Verslo aplinka ir veiklos apžvalga

LITGRID įmonių grupės teikiamos paslaugos

Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID ir grupės įmonės teikia šias paslaugas:

• elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110 ir 330 kV) elektros įrenginiais;
• sisteminės paslaugos;
• prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą;
• viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą (toliau VIAP);
• elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas.

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (330 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra valstybės reguliuojama veikla.

Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Sisteminės paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti LITGRID iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija

LITGRID užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. LITGRID organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Reguliavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. LITGRID organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su LITGRID atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.

LITGRID teikia šias VIAP paslaugas:

• elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas

LITGRID dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikė šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:

• vykdė elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;
• teikė naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas;
• teikė elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

LITGRID tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.

Perdavimo tinklo naudotojai:

• skirstomųjų tinklų operatorius ESO;
• elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
• prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas

Elektros perdavimo veiklos efektyvumo rodiklius Lietuvoje nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė.

PSO veiklos rodikliai	2019	2018	2017
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh	10 277	10 491	9 992
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)	2,98	2,94	2,91
ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh **	32,3	0,95	1,68
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. **	1,13	0,04	0,06

** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

2019 metais ENS ir AIT rodikliai priskiriami operatoriaus atsakomybei viršijo ankstesniųjų metų rezultatus. 2019 metų rezultatams ypatingos įtakos turėjo įvykis liepos mėnesį (rekonstruojamoje Kapsų 110/10 kV TP rangovai darbų metu užkliudė veikiančių įrenginių konstrukcijas, įvykio metu išsijungė visi pastotės įrenginiai. Elektros energijos tiekimas gyventojams ir verslui atstatytas po daugiau nei valandos). Šis įvykis ENS rodiklį papildė beveik 24 MWh. Įvykio tyrimą atliko VERT specialistai ir rekomendavo įgyvendinti priemones, kurias perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriai planuoja įgyvendinti 2020 metais.

2019 metais LITGRID aukštosios įtampos perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 0,3 proc. mažiau elektros energijos nei buvo perduota per 2018 m. Mažėjančią energijos perdavimo paslaugų paklausą lėmė gerokai šiltesni orai ir mažiau elektros naudoję namų ūkiai ir paslaugų teikėjai.

Kainos regione

2019 metais Europos elektros energijos rinkoje vyravo mažesnės elektros energijos kainos. Elektros prekybos biržos "NordPool" didmeninės elektros rinkos sistemos kaina krito 11 proc., artimiausiose šalyse elektros energijos kaina krito vidutiniškai 7 proc., o Baltijos šalyse vidutiniškai 6 procentais. Lietuvoje vidutinė 2019 metų elektros kaina smuko labiausiai Baltijos šalyse - 8 proc. ir pasiekė 46,1 Eur/MWh.

Tarpsisteminės elektros jungtys

Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką.

LitPol Link" – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2019 metų dvylika mėnesių "LitPol Link" jungties prieinamumas buvo 98 proc.

Elektros jungtis "NordBalt" - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2019 metais "NordBalt" jungties prieinamumas buvo itin aukštas, siekiantis 99,95 proc.

Galios rezervai

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos perdavimą šalies gyventojams ir verslui, patikimam sistemos veikimui yra būtini trijų rūšių aktyviosios galios rezervai – pirminis, antrinis ir tretinis. Pirminį aktyviosios galios rezervą užtikrina sinchroninėje elektros sistemoje (šiuo metu IPS/UPS) tuo metu veikiančios elektrinės (pirminis aktyviosios galios rezervas turi būti aktyvuotas per 30 sekundžių).

Po 2019 metų gale įvykusio galios rezervų aukciono, paaiškėjo, kad Lietuvoje antrinio rezervo paslaugą 2020 m., kaip ir 2019 metais, teiks Kruonio HAE (antrinis aktyviosios galios rezervas turi būti aktyvuotas per 15 minučių ir palaikomas 12 valandų laikotarpiui). Taip pat paaiškėjo ir ateinančių metų poreikiai - 2020 m. reikalingas antrinio aktyviosios galios rezervo kiekis sudarys 400 MW.

2019 metais LITGRID sėkmingai įvykdė tretinio elektros galios rezervo aukcioną 2020 metams ir pasirašė sutartis su rezervo tiekėjais. Tretinis elektros galios rezervas būtinas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą Lietuvos gyventojams ir verslui. Jis turi būti aktyvuojamas per 12 valandų. 2020 metais tretinio aktyviosios galios rezervo aukcioną laimėjo AB "Ignitis gamyba" (7 ir 8 blokai). 2020 m. tretinio aktyviosios galios rezervo kiekis sieks 475MW.

Elektros tinklo rekonstrukcija

Lietuvoje mes prižiūrime 6950,7 kilometrus aukštosios įtampos (400-330-110 kV) linijų bei 237 transformatorių pastotes ir skirstyklas. Siekdami palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, 2019 m. pakeitėme 172 atramas.

2019 m. taip pat užbaigėme šiuos projektus:

• rekonstravome110 kV skirstyklas 110/10/6 Grigiškių transformatorių pastotėje, 110/35/10 Pagėgių ir Rietavo transformatorių pastotę;
• rekonstravome 110 kV oro liniją Klaipėda-Endriejavas-Rietavas. Joje pakeitėme defektines atramas ir įrengėme žaibosaugos trosą ir šviesolaidžio kabelį;
• pakeitėme seną žaibosaugos trosą į ŽTŠK 110 kV oro linijose Kauno HE Kruonio HAE 1 (32,2 km) ir Kruonio HAE– Lietuvos E (34,67 km);
• pakeitėme susidėvėjusius elektros perdavimo laidus 110 kV oro linijoje Kaunas–Jonava 2 (27,2 km);
• Siekdami užtikrinti kokybiškesnę aplinką Jonavos miesto gyventojams, keisdami laidus pakeitėme ir senas atramas (6 vnt.) ir žaibosaugos trosą (3,6 km) nuo 110/10 kV Rimkų transformatorių pastotės iki Jonavos 330/110/10 kV transformatorių pastotės;
• Pakeitėme susidėvėjusius laidus 110 kV oro linijose Žąsliai-Elektrėnai laidų (5,1 km) ir Kruonio HAE-Lietuvos E (2,7 km) oro linijoje.

LITGRID įmonių grupės plėtros ir tyrimų veikla

LITGRID kasmet rengia elektros energetikos sistemos ilgalaikius plėtros planus perdavimo tinklo darbo patikimumo užtikrinimui ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui. Energetikos objektus rekonstruojame keisdami įrenginius moderniais ir diegdami šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir apskaitos technologijas. Objektų statybos ir rekonstravimo planus sudaromi dešimčiai metų, juos teikiame tvirtinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) ir kasmet atnaujiname. Dešimtmečio planus viešai skelbiame puslapyje www.litgrid.eu.

Studijos

Studija "2020-2050 Metų Lietuvos elektros energetikos sistemos raidos scenarijų sudarymas"

2019 m. pabaigoje LITGRID inicijavo studijos "2020-2050 Metų Lietuvos elektros energetikos sistemos raidos scenarijų sudarymas" pirkimą. 2018-06-21 Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Nacionalinę Energetinės Nepriklausomybės Strategiją (NENS), Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui svarbu nustatyti, kokie energetikos sistemos raidos scenarijai galėtų būti formuojami ir kokios priemonės turėtų būti pradėtos taikyti elektros energetikos sektoriuje siekiant NENS nustatytų tikslų, atsižvelgiant į pasaulines energetikos sektoriaus priklausomybes nuo iškastinio kuro mažinimo, rinkų integracijos, skaitmenizavimo, efektyvumo didinimo, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos, iššaukiančių pokyčių elektros energetikos sektoriuje būtinybę. Šios studijos kuravimas padės Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui išsiaiškinti būtinas priemones bei pasiruošti pokyčiams Lietuvos elektros energetikos sektoriuje.

V. Finansinė informacija

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai rodikliai

	2019 m. sausio-gruodžio mėn.		2018 m. sausio-gruodžio mėn.		2017 m. sausio-gruodžio mėn.
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų)
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos	184 675	184 675	169 758	169 758	143 292	143 292
Kitos pajamos	9 599	616	20 883	2 191	16 896	1 065
EBITDA*	24 512	23 720	32 335	31 992	40 525	42 829
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	4 994	4 524	(46 200)	(44 932)	11 794	10 245
Grynasis pelnas (nuostoliai)	4 610	4 130	(39 361)	(38 090)	9 585	7 724
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	24 782	24 071	25 872	24 306	43 416	45 128
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	12,6	12,8	17,0	18,6	25,3	29,7
Veiklos pelno marža (proc.)	1,6	1,7	-23,6	-25,5	8,1	7,9
Nuosavo kapitalo metinė (12 mėn.) grąža (proc.)	2,4	2,1	-17,8	-17,2	3,8	3,1
Turto metinė (12 mėn.) grąža (proc.)	1,2	1,1	-9,8	-9,6	2,1	1,7
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	52,1	52,1	53,2	54,3	56,1	57,1
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	47,8	47,8	62,4	61,7	61,8	60,8
Likvidumo rodiklis	0,46	0,46	0,51	0,45	0,78	0,75

*EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos.

Pajamos

LITGRID grupės pajamos 2019 m. buvo 194,3 mln. eurų ir, palyginus su 2018 m., išaugo 1,9 proc.

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2018 m., padidėjo 4 proc. iki 69,3 mln. eurų ir sudarė 36 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų augimą lėmė 6 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, nes perduotos elektros energijos kiekis sumažėjo 2 proc. iki 10 277 mln. kWh.

Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pardavimo pajamos, palyginus su 2018 m., beveik nekito ir siekė 26,4 mln. eurų.

Pajamos už sistemines paslaugas augo 20 proc. iki 70,7 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 16 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina.

Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro: mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tranzito kompensavimo pajamos iš ITC fondo (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 5,7 mln. eurų; VIAP pajamos – 9,3 mln. eurų; reaktyviosios energijos – 1,5 mln. eurų, naujų gamintojų/vartotojų prijungimo ir įrenginių pakeitimo – 1,5 mln. eurų, perkrovų valdymo pajamos - 0,2 mln. eurų.

Remonto darbų, investicinių projektų ir kitas pajamas didžiąja dalimi sudarė pajamos už dukterinės įmonės "Tetas" teikiamas paslaugas.

Sąnaudos

Grupės sąnaudos per 2019 m. buvo 191,1 mln. eurų, 3,5 proc. didesnės lyginant su 2018 m.(neįskaitant 2018 m. Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo).

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 134,9 mln. eurų arba 71 proc., lyginant su 2018 m. jos padidėjo 13 proc. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos beveik nesikeitė ir siekė 25,9 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 24 proc. iki 74,4 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos sumažėjo 2 proc. iki 22,2 mln. eurų. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 3 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 9,2 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 0,2 mln. eurų.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, lyginant su 2018 m., dėl 2018 m. pabaigoje atlikto Bendrovės ilgalaikio materialaus turto vertės perkainojimo sumažėjo 18 proc. iki 21,2 mln. eurų. Kitos sąnaudos sumažėjo 12 proc. iki 34,9 mln. eurų (neįskaitant 2018 m. Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo).

Pelnas ir grąžos rodikliai

2019 m. EBITDA buvo 24,5 mln. eurų. Lyginant su 2018 m. EBITDA sumažėjo 7,8 mln. eurų arba 24 proc., EBITDA marža sumažėjo iki 12,6 proc. (2018 m. buvo 17 proc.). 2019 m. Grupės grynasis pelnas buvo 4,6 mln. eurų (2018 m. – 4 mln. eurų neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo ir 39,4 mln. eurų nuostolis įskaitant turto perkainojimą).

Pagrindinės Grupės EBITDA pokyčio priežastys:

• Bendrovė 2019 m. vartotojams grąžino 3,9 mln. eurų daugiau praėjusių laikotarpių pelno, viršijančio Tarybos nustatytą dydį, nei kad buvo grąžinta 2018 m.
• Sisteminių paslaugų veiklos (neįtraukiant veiklos sąnaudų) pajamų ir sąnaudų balanso rezultatas 2,9 mln. eurų mažesnis nei pernai.

• Naujų gamintojų prijungimo ir įrenginių pakeitimo pajamos mažesnės 2,8 mln. eurų.

2019 m. metiniai kapitalo ir turto grąžos rodikliai, neįskaitant Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainojimo, lyginant su 2018 m. padidėjo atitinkamai nuo 1,6 proc. ir 0,9 proc. iki 2,4 proc. ir 1,2 proc.

Balansas ir pinigų srautai

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas buvo 377,4 mln. eurų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 93 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 52 proc.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 94,1 mln. eurų (per metus sumažėjo 27,7 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 48 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 15 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 0,0 mln. eurų, nepanaudotas Grupės sąskaitos limitas buvo 23 mln. eurų. Sukauptų perkrovų įplaukų likutis 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 38,9 mln. eurų, iš jų 26,2 mln. eurų buvo prijungtos (panaudotos) prie Grupės sąskaitos.

Grupės 2019 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 24,8 mln. eurų, mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 42,6 mln. eurų, buvo gauta 14,8 mln. eurų dotacijų. Perkrovų įplaukos investicijų į ilgalaikį turtą finansavimui siekė 27,3 mln. eurų, iš sukauptų įplaukų finansavimui buvo panaudota 3,8 mln. eurų.

Grupės 2019 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų siekė 30,5 mln. eurų.

Investicijos į ilgalaikį turtą

Per 2019 m. perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 45,9 mln. eurų, iš jų 66 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 34 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei įmonės veiklos užtikrinimui.

VI. Informacija apie darbuotojus

LITGRID AB 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo 290 darbuotojų.

LITGRID AB darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 9 386 tūkst. Eur.

	2019 m. 12 mėnesių		2018 m. 12 mėnesių
	Darbuotojų skaičius gruodžio 31 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Eur	Darbuotojų skaičius gruodžio 31 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Eur
Generalinis direktorius	1	12 980	1	12 291
Aukščiausio lygio vadovai	6	8 560	6	8 249
Vidurinio lygmens vadovai	37	4 326	33	4 041
Ekspertai - specialistai	246	2 556	227	2 403
Iš viso	290	2 972	267	2 818

PASTABA. Lentelėje pateikta 2019 m. 12 mėnesių informacija apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį skelbiama remiantis 2019-01-01 įsigaliojusia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, kuria darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, t. y., darbo užmokestį prieš sumokant mokesčius indeksuojant 1,289 karto. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, pateikta informacija apie 2018 m. priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį ir kintamą jo dalį yra perskaičiuota taikant tokį pat metodą ir koeficientą.

Atlygio politika ir veiklos vertinimas

LITGRID galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.

Atlygio politikos tikslas - prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą.

Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikimo organizacijos vertybėms. Atlygio politika orientuota į tai, kad didesnį atlygį turi gauti vertę organizacijai kuriantys ir organizacijos vertybėmis kasdieninėje veikloje besivadovaujantys darbuotojai. Darbuotojų atlygio paketą sudaro finansiniai ir nefinansiniai elementai: bazinis atlyginimas, kintamoji atlyginimo dalis, papildomos naudos ir emocinis atlygis.

LITGRID nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą bendrų tikslų pasiekimui, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų pagrindą darbuotojų skatinimui.

Kolegialių narių bei vadovybės atlygio politika

UAB "EPSO-G" įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sprendimu. Bendrovės 2016 m. liepos 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai nustatė maksimalų metinį atlygio biudžetą, skiriamą bendrovės valdybos narių veiklos apmokėjimui, taip pat patvirtino valandinį ir maksimalų mėnesinį atlygį, bei patvirtino sutarčių su valdybos nariais dėl veiklos valdyboje sąlygas.

2019 m gruodžio mėnesio 17 d. Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl Valdybos metinio atlygio biudžeto:

https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=915555&messageId=1153581

Per 2019 metus įvyko 30 valdybos posėdžių.

Valdybos narių atlygis 2019 metais:

LITGRID AB Valdybos narių atlygis už 2019 m., EUR
Rimvydas Štilinis	-
Nemunas Biknius	-
Domas Sidaravičius	8 820
Šarūnas Nedzinskas	9 487
Algirdas Juozaponis	-

Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo.

Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato Bendrovės valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – Bendrovės vadovas, vadovaudamasis bendrovės valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą metuose, Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės vadovo tikslų įgyvendinimą.

Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus reguliariai skelbiama bendrovės interneto puslapyje www.litgrid.eu

Kolektyvinė sutartis

LITGRID gerbia darbuotojų savanoriško jungimosi į profesines sąjungas ar asociacijas teisę bei teisę derėtis su darbdaviu, palaiko konstruktyvų socialinį dialogą.

Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo bei partnerystės, Bendrovė su profesine sąjunga sutaria dėl periodiškų profesinės sąjungos atstovų ir bendrovės vadovybės susitikimų, kuriuose aptariami abiem pusėm aktualūs klausimai.

Pasitikėjimo linija

Skatiname savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie teisės aktų pažeidimus. Bendrovėje veikia pasitikėjimo linija, nurodytu telefonu galima skambinti ištisą parą. Numeris bei el. pašto adresas skelbiami bendrovės interneto svetainėje bei intranete.

2019 m. LITGRID interneto svetainėje atnaujinta forma, kurioje galima pateikti informaciją apie pažeidimus, neetišką ar neteisėtą elgesį atsakingam LITGRID darbuotojui, išlaikant anonimiškumą: https://www.litgrid.eu/index.php/apielitgrid/skaidrumas/pasitikejimo-linija/31015

Išsilavinimas

Bendrovėje aukštąjį išsilavinimą turi 275 darbuotojai, aukštesnįjį - 13 darbuotojų, vidurinį – 2 darbuotojai. Mokymasis – itin svarbi sritis, kuriai Bendrovė skiria daug dėmesio. Darbuotojams rengiami mokymai ne tik specialybės temomis, bet ir bendrosiomis temomis, kurios skatina darbuotojus efektyviau dirbti, planuoti, ilsėtis, mokytis naujų įgūdžių. Labai skatinama dalijimosi žiniomis kultūra, kai darbuotojai dalijasi įgytomis žiniomis su kolegomis.

Etikos komitetas

Bendrovėje įsteigtas Etikos komitetas, veikia Etikos ir elgesio kodeksas (skelbiamas bendrovės interneto puslapyje, www.litgrid.eu), kurio vertybinių pagrindų principingai laikomasi ne tik Bendrovės viduje, bet ir bendradarbiaujat su trečiosiomis šalimis.

VII. VALDYMAS

Informacija apie akcinį kapitalą, akcininkus ir jų teises

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

LITGRID AB savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

LITGRID įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro.

97,5 proc. LITGRID AB akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB EPSO-G turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

LITGRID vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. teikia AB SEB bankas.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Duomenys apie prekybą LITGRID vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis	2017	2018	2019
Atidarymo kaina, eurais	0,700	0,702	0,64
Didžiausia kaina, eurais	0,751	0,71	0,705
Mažiausia kaina, eurais	0,676	0,625	0,575
Paskutinė kaina, eurais	0,702	0,63	0,58
Apyvarta vnt.	608 001	383 524	187 620
Apyvarta mln. eurų	0,43	0,26	0,12
Kapitalizacija mln. eurų	354,04	317,73	292,51

LITGRID akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį:

LITGRID (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį:

Dividendai

2017 m. rugpjūčio 18 d. LITGRID valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą UAB EPSO-G įmonių grupės dividendų politiką LITGRID taikyti pilna apimtimi.

UAB "EPSO-G" dividendų politika tiesiogiai susiejo mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui.

2019 m. balandžio 23 d. įvykusio LITGRID eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti po 0,0052 euro dividendų vienai akcijai.

Bendrovės valdymo organai

Bendrovės valdymo organų sistema (1 pav.) nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas - generalinis direktorius.

Bendrovės įstatuose numatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė priklauso Įmonių grupei ir Patronuojančios bendrovės valdyba Įmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į Patronuojančios bendrovės valdybos pasiūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo Bendrovės organo kompetencijos klausimais. Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos Įmonių grupės audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir Bendrovės audito komiteto funkcijas.

Bendrovės valdymo schema, pav.:

Bendrovės valdymo principai

Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinę struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose.

Bendrovė laikosi listinguojamų bendrovių valdymo kodekso, valdysenos atitikties ataskaita teikiama papildomai.

Įstatai

LITGRID AB įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

2018 m. balandžio 30 d. buvo įregistruoti LITGRID AB naujos redakcijos įstatai dėl pakeistų reikalavimų valdybos narių sudėčiai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti ABĮ ir Bendrovės įstatuose.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Pagal pakeistų naujos redakcijos įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

2019 metais Bendrovei ir generaliniam direktoriui LITGRID AB Valdyba buvo iškėlusi tokius tikslus:

Nr.	Tikslas	2019 m. siektinas rezultatas	Svoris
Subalansuotas tarifas ir nauda akcininkams
	Vykdyti veiklos ir finansinį plana	ĮĮmonės veiklos plano vykdymas: ≥90% (tikslas įgyvendintas 100%); ≤80% (tikslas įgyvendintas 0%). Tarp 80% ir 90% tikslo pasiekimas vertinamas proporcingai	20%
		Bendrovės strateginių projektų vykdymas nustatytu laiku (nustatytos tolerancijos ribose)	10%
		Neviršytas 2019 m. darbo užmokesčio sąnaudų biudžetas	15%
2	Biudžete numatytų DUF sąnaudų kompensavimas tarife (jskaitant su įsinchronizacija susijusias sąnaudas) : ≥70% (tikslas įgyvendintas 100%); ≤60% Užtikrinti subalansuotą perdavimo tarifą (tikslas įgyvendintas 0%). Tarp 60% ir 70% tikslo pasiekimas vertinamas proporcingai.		15%
	Vertė žmonėms
	Pasiruošti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijai	Pasirašyta Baltijos sinchroninio prisijungimo prie KET sutartis ir gautas priemonių katalogas	15%
		ĮSu Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi PSE pasirašyti susitarimą dėl Lietuvos sinchroninio darbo su KET	10%
Efektyvumas
র্ব	Pasiekti Bendrovės darbuotojų įsitraukimo indekso verte (proc.)	≥ 64% (tikslas įgyvendintas 100%); 63% (tikslas įgyvendintas 50%); ≤62% (tikslas) igyvendintas 0%).	5%
	lnovatyvumas ir nuolatinis mokymasis
	Pilotinio projekto apimtyje įrengta pilotinė mažos 5 galios ir talpos baterija sisteminių paslaugų teikimo ištestavimui	ĮPasirašyta 1 MW baterijos skirtos pirminiam dažnio valdymui pilotinio projekto įgyvendinimo sutartis	10%
MSO			100%

Generalinio direktoriaus veiklos ir Bendrovės pirminį tikslų įgyvendinimo vertinimą atlikusi Valdyba konstatavo, kad veiklos rodikliai 2019 metais buvo pasiekti 99 proc.

Tikslų įgyvendinimo rodiklis svarbus skaičiuojant LITGRID darbuotojų atlygio kintamą dalį.

LITGRID AB valdyba

2019 m. gruodžio 31 d. LITGRID AB valdybos nariai, generalinis direktorius ir finansų direktorius:

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų skaičius
Valdybos pirmininkas	Rimvydas Štilinis	2016 07 29		-
Valdybos narys	Nemunas Biknius	2016 07 29		-
Nepriklausomas valdybos narys	Domas Sidaravičius	2016 07 29		-
Nepriklausomas valdybos narys	Šarūnas Nedzinskas	2018 09 07		-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	2018 09 07		-
Generalinis direktorius	Daivis Virbickas	2013 09 10		-
Finansų direktorius	Vytautas Tauras	2019 03 01		76 akcijos

2020 m. vasario 24 d. LITGRID AB valdyba savęs įsivertinimo sesijos metu išgrynino sritis, kuriose sieks toliau tobulėti:

• imsis veiksmų gerinti kolegialių organų sprendimų ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną;

• daugiau dėmesio skirs rizikoms ir jų atsako priemonių valdymui;

• didins energetikos sektoriaus veiklos specifikos supratimą.

Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai (informacija skelbiama ir www.litgrid.eu) :

Rimvydas Štilinis Valdybos pirmininkas

Gimė 1978 metais.

Rimvydas Štilinis turi KTU elektros energetikos inžinerijos magistro laipsnį. 2002-2014 m. dirbo UAB "Lietuvos energija", 2008-2014 m. bendrovėje ėjo Branduolines energetikos departamento, Statybos ir infrastruktūros departamento bei Infrastruktūros kompetencijų centro vadovo pareigas. 2014- 2015 m. dirbo UAB "VAE SPB" generaliniu direktoriumi. R. Štilinis yra 97,5 proc. LITGRID akcijų valdančios įmonės "EPSO-G" infrastruktūros direktorius ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid"

valdybos narys. 2018 m. gegužės 24 d. paskirtas nepriklausomu VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos nariu, o liepos 5 d. išrinktas LITGRID valdybos pirmininku. R. Štilinis LITGRID akcijų neturi.

Nemunas Biknius Valdybos narys

Gimė 1978 metais.

Nemunas Biknius yra energetikos ir termoinžinerijos mokslų magistras, laipsnį įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jis yra dirbęs Ūkio ir Energetikos ministerijose, akcinėje bendrovėje "Lietuvos dujos" ėjo valdybos nario ir Paslaugų ir plėtros tarnybos direktoriaus pareigas. N. Biknius yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber grid" valdybos pirmininkas (laikinai einant' Amber Grid" generalinio direktoriaus pareigas, šių pareigų neina), energijos išteklių biržos "Baltpool" valdybos narys, UAB "EPSO-G" Strategijos ir plėtros direktorius, laikinai einantis AB "Amber Grid" generalinio direktoriaus pareigas. N. Biknius LITGRID akcijų neturi.

Algirdas Juozaponis Valdybos narys

2005-2008 m. dirbo AB "Rytų skirstomieji tinklai" ekonomistu ir vyresniuoju ekonomistu, 2008-2010 m. AB "Leo LT" finansų analitiku, 2010-2011 produkto vadovu UAB "Energijos tiekimas", 2011-2015 m. UAB "Energijos tiekimas" generalinis direktorius, Valdybos narys (2012-2013 m.), 2013-2015 m. GETON Energy SIA (Latvija) ir GETON Energy OÜ (Estija) valdybos narys, 2015 – dabar UAB "EPSO-G" finansų direktorius, valdybos narys (2016-2018 m.). 2014-2015 m. Nacionalinės elektros asociacijos Tarybos narys. 2005 m. Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro ir 2007 m. magistro laipsnius (bankininkystės programos kryptis). A. Juozaponis "Litgrid" akcijų neturi.

Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys

Gimė 1975 metais.

D. Sidaravičius yra įgijęs verslo administravimo ir vadybos bakalauro bei tarptautinės prekybos magistro laipsnius Vilniaus universitete. D. Sidaravičius turi ilgametę finansų, draudimo paslaugų, verslo rizikų valdymo patirtį. Nuo 2016 m. kovo iki 2019 m. lapkričio ėjo "ERGO Invest SIA" valdybos nario ir bendrovės vadovo pareigas. Šiuo metu eina finansų direktoriaus pareigas UAB "Galio Group".

D. Sidaravičius LITGRID akcijų neturi.

Šarūnas Nedzinskas Nepriklausomas valdybos narys

1994-1997 m. dirbo "DNB" banke (tuo metu – "Lietuvos žemės ūkio" bankas) kredito rizikos vadovu, buvo valdybos narys. 1998-1999 m. AB Banke "Hermis" dirbo valdybos pirmininkės pavaduotoju, kredito rizikos vadovu, 2000-2003 "SEB" banke verslo plėtros departamento vadovu. 2004-2007 m. dirbo AB "Lietuvos draudimas" draudimo rizikos ir verslo klientų vadovu, buvo valdybos narys; 2007-2008 m. AB banko "Finasta" Valdybos pirmininkas, 2008-2016 m. "DNB" banko prezidento patarėjas, viceprezidentas, valdybos narys, mažmeninės bankininkystės vadovas. Nuo 2016 m. - UAB "Intrum Lietuva" bankinių portfelių valdymo vadovas Baltijos šalyse. 2013 m. ISM įgijo socialinių mokslų daktaro (PhD) laipsnį (strateginio valdymo disciplina), 2007 m. magistro laipsnį BMI ir 1993 m. magistro laipsnį Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete (pramonės planavimo ir valdymo kryptis). Š. Nedzinskas "Litgrid" akcijų neturi.

Daivis Virbickas Generalinis direktorius

Gimė 1978 metais.

Daivis Virbickas turi KTU elektros sistemos valdymo magistro laipsnį. Nuo 2013 metų dirba "Litgrid" generaliniu direktorium. 2011-2013 metais dirbo Šveicarijos holding Alpiq AG komercijos direktorium. 2010-2011 metais ėjo technikos direktoriaus pareigas "Litgrid" AB, 2000-2009 metais dirbo "Lietuvos energija", AB Energetikos sistemos valdymo departamento direktoriumi. Nuo 2013 iki 2018 dirbo LITGRID AB valdyboje, nuo 2016 iki 2018 m. buvo Valdybos pirmininku.

Nuo 2002 metų aktyviai dalyvauja ENTSO-E organizacijos veikloje (buvo Sistemos valdymo komiteto narys, Sistemos plėtros komiteto narys), Europos komisijos Ekspertų grupės narys. Nuo 2019 m. ENTS0-E valdybos narys.

D. Virbickas LITGRID akcijų neturi.

Valdymas ir kontrolė

Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi "EPSO-G" įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip.

Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB "EPSO-G" įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia Bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu Bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2028 m. Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba iki einamųjų metų pabaigos parengia (atnaujina) ir tvirtina veiklos planą 3 metų laikotarpiui. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.

Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius, Sistemos departamento direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina politikas, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti Bendrovės administracija: korupcijos prevencijos, atlygio, atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose, darbuotojų veiklos vertinimo, projektų valdymo, integruoto planavimo ir stebėsenos, korporatyvinio valdymo, apskaitos, paramos, dividendų, transporto, technologinio turto, skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos informacijos apsaugos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo, iždo valdymo ir finansų rizikų, rizikų valdymo, socialinės atsakomybės ir kitas politikas, kurių turinys skelbiamas Bendrovės internetiniame tinklalapyje.

Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB "EPSO-G" valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių Bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB "EPSO-G" audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą.

Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai "EPSO-G" įmonių grupei vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gairės nukreiptos palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas.

"EPSO-G" įmonių grupės geroji valdysenos praktika

Energetikos ministrui patvirtinus Gaires, "EPSO-G" įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė savo veikloje ir Įmonių grupėje tobulina valdymo praktiką, atsižvelgdama į Valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat įgyvendindama tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO, rekomendacijas, skirtas valstybių kontroliuojamų įmonių valdysenai tobulinti.

Pagrindai šių Gairių praktiniam realizavimui yra sukurti 2015 m. gruodžio 17 d., Energetikos ministerijai, kaip UAB "EPSO-G" akcijų valdytojui, patvirtinus UAB "EPSO-G", kaip visą "EPSO-G" grupę kontroliuojančią bendrovę ir jos naujos redakcijos įstatus (toliau – EPSO-G įstatai), kurie sukūrė prielaidą UAB "EPSO-G" lygmenyje sudaryti naujus organus - valdybą, audito komitetą bei atlygio ir skyrimo komitetą, kurie savo ruožtu atlieka tam tikras priežiūros ir valdymo funkcijas visos Įmonių grupės mastu. Pažymėtina, kad UAB "EPSO-G" įstatai reglamentuoja valdymo modelio pokytį Įmonių grupės lygmenyje.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Visi Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo), įskaitant sandorius, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje.

II. Rizikos ir jų valdymas

Rizika – neplanuotų įvykių, kurie gali paveikti strategijos ir verslo tikslų siekimą tiek neigiamai, tiek teigiamai, galimybė. Rizika gali turėti vieną arba kelias pasekmes. Nuo rizikos nėra apsaugota jokia organizacija todėl būtinas proaktyvus (imtis veiksmų rizikai suvaldyti, prieš rizikai pasireiškiant) ir integruotas požiūris į rizikų valdymą, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Bendrovėje įdiegta rizikų valdymo sistema, apimanti rizikų nustatymą, jų analizę, vertinimą ir kontrolės priemonių numatymą, rizikos valdymo veiksmų plano parengimą bei plano priemonių įgyvendinimą, rizikos valdymo proceso stebėjimą ir priežiūrą. Rizikų identifikavimas, analizė ir vertinimas yra atliekami reguliariai kas ketvirtį, o išsamus rizikų vertinimas paprastai atliekamas kartą per metus (strategijos atnaujinimo ir veiklos tikslų proceso planavimo metu) rengiant naują rizikų valdymo priemonių planą. Taip pat yra vykdoma nuolatinė priemonių, suplanuotų rizikoms valdyti, vykdymo priežiūra.

2019 m. pirmąjį ketvirtį, atsižvelgiant į struktūrinius pokyčius UAB "EPSO-G" įmonių grupėje, atnaujintos LITGRID AB rizikų valdymo politika bei LITGRID AB rizikų valdymo metodika.

IX. Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

Svarbiausių 2019 metų LITGRID AB veiklos ir pasiekimų santrauka

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo VKEKK paskelbtos elektros energijos perdavimo kainos. Vidutinė reguliuojama elektros energijos perdavimo kaina padidėjo 6,3 proc. iki 0,658 ct/kWh. Tai lėmė objektyvios priežastys – servitutų kompensacijos, autotransformatorių perkėlimo sąnaudos ir išaugus energijos kainai, didėjantys pirkimo kaštai savoms reikmėms ir sąnaudoms technologiniuose įrenginiuose padengti.

2019 m. sausio 23 d. Europos Komisija skyrė finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais pirmajam etapui. Bendra projektų vertė siekia 432,5 mln. Eurų. ES finansavimas sudarys 323 mln. eurų. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES skirtos lėšos – 125 mln. eurų.

2019 m. sausio 24 dieną ACER (angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators) sprendimu buvo patvirtinta pralaidumų paskirstymo ir perkrovos valdymo skaičiavimo metodika, kuri skirta nustatyti dienos eigos (angl. Intraday) pralaidumų skaičiavimo taisykles. Šios metodikos tikslas – harmonizuoti dienos-prieš (angl. Day-ahead) ir dienos eigos (angl. Intraday) prekybos tarpsisteminių pralaidumų skaičiavimo principus.

2019 vasario 5 d. Estijos ir Latvijos operatoriai nusprendė izoliuoto darbo bandymą atidėti neribotam laikui ir ieškoti naujos bandymo datos. Baltijos šalių bandymas salos režimu būtinas Lietuvai, Latvijai ir Estijai sinchronizuojant savo tinklus su KET.

2019 kovo 19 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos vadovas parašais patvirtino sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį.

2019 kovo 20 d., elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID ir UAB "Žilinskis ir Co" vadovai pasirašė strateginės jungties su Lenkija "LitPol Link" išplėtimo projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį. Planuojama, kad tarpsisteminė Lietuvos ir Lenkijos jungtis bus plečiama įrengiant 400/330 kV galios autotransformatorius, išplečiant Alytaus 400 kV ir 330 kV skirstyklas, kai kurias elektros linijas, pertvarkant savųjų reikmių maitinimo 400 kV skirstyklą. Sutarties suma siekia 26,193 mln. Eur, o darbai turi būti baigti iki 2020 m. pabaigos.

2019 m. balandžio 9 d. Elektros energijos perdavimo tinklo operatorius LITGRID ir energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija" atnaujino Duomenų logistikos centro (DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad LITGRID parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o "Lietuvos energija" perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų.

2019 m. balandžio 23 d. eiliniame visuotiniame LITGRID akcininkų susirinkime priimti sprendimai patvirtinti Bendrovės finansines ataskaitas, pritarti pelno paskirstymo projektui bei patvirtinti Valdybos narių atlygio dydžius.

2019 m. gegužės 20 d. neeiliniame visuotiniame LITGRID akcininkų susirinkime pritarta esminėms prisijungimo prie žemyninės Europos energetikos tinklų sutarties sąlygoms. Sutartis apibrėžia Baltijos šalių elektros perdavimo tinklų ir Kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklų operatorių teises ir pareigas įgyvendinant priemones dėl Baltijos elektros perdavimo sistemos prijungimo prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos.

2019 gegužės 19 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID pranešė, kad atliktas dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymas įvyko sklandžiai pagal iš anksto numatytą planą: sistema veikė patikimai. Pagal suplanuotą scenarijų į savarankiškas "salas" buvo išskirta Kauno termofikacinė elektrinė, dalis Mažeikių elektrinės, Kauno HE, Kruonio HAE, Lietuvos elektrinės 9 blokas ir nuolatinės srovės keitikliai "Nord Balt" ir "LitPol Link". Šias zonas atjungus nuo BRELL sistemos išbandytos generatorių galimybės kartu su nuolatinės srovės keitikliais valdyti izoliuotos sistemos dalies dažnį. Likusi – didžioji dalis – Lietuvos energetikos sistemos tebefunkcionavo BRELL žiede, o išskirtosios dalys su ja sėkmingai sinchronizuotos. Pagrindiniai bandymai buvo atliekami naktį iš šeštadienio sekmadienį, nuo 23:00 val. iki 03:00 val., bandymas baigtas sekmadienio vidurdienį. Nepaisant neįprastai išaugusio elektros poreikio bei vakarinėje Lietuvos dalyje siautusio škvalo, galėjusio sutrikdyti elektros tiekimą, vartotojams elektra tiekta patikimai ir sklandžiai, tad bandymo jie nė nepajuto. Bandymo metu patikrintos jungčių galimybės veikti kartu dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Taip pat išbandyta, kaip išskirtos sistemos dalys veikia su jau sinchroniškai veikusia likusia Lietuvos energetikos sistemos dalimi, patikrintos generatorių techninės galimybės reguliuoti dažnį ir išlikti stabiliems esant savarankiško darbo režimui ar atsiradus trikdžiams.

2019 m. gegužės 22-25 dienomis Kaliningrado srityje vyko suplanuotas 3 dienų izoliuoto elektros sistemos darbo bandymas. "Nord Pool" sistemoje paskelbtame Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID pranešime buvo nurodyta, kad nuo gegužės 22 iki 25 dienos prekybos pralaidumai tarp Lietuvos ir Kaliningrado bus nuliniai.

2019 m. gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Tai svarbiausi dokumentai Baltijos šalių sinchronizacijos su žemynine Europa įgyvendinimo procese. Prisijungimo sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas užtikrinant, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai atitiks keliamus reikalavimus ir prisiimtus įsipareigojimus. Sutartis bus įgyvendinama pagal prisijungimo sąlygų katalogą. Tai 409 punktų techninių ir praktinių veiklos standartų bei rodiklių sąvadas, kuriuos įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija prisijungs ir dirbs vienu dažniu su žemyninės Europos elektros tinklais. Pasirašymo metu Lietuvos elektros energetikos sistema atitiko apie 40 proc. (169) iš prisijungimo priemonių kataloge nurodytų priemonių.

2019 m. birželio 13 d. LR Seimas priėmė Energetikos ministerijos parengtą Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą bei susijusius teisės aktus. Juose numatomos pagrindinės sinchronizacijos proceso organizavimo bei įgyvendinimo sąlygos. Įstatymas numato, kad:

• sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Tai leis sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras su sinchronizacija susijusiuose projektuose, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras;

• kompetentingos institucijos įpareigojamos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką nei įprasta;

• priimtais teisės aktais įtvirtintos būtinos sąlygos, užtikrinsiančios sklandų Lietuvos energetikos sistemos atsijungimą nuo sovietinio BRELL žiedo (IPS/UPS sistemos).

2019 m. birželio 20 d. pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos. Politinį susitarimą Europos Vadovų Tarybos metu pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos Ministras Pirmininkas Jüri Ratas, Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjānis Kariņšas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Politiniame susitarime numatyta, kad Europos Komisijos vadovaujama BEMIP aukšto lygio grupė prižiūrės, kaip vyksta projekto praktinis įgyvendinimas ir užtikrins, kad būtų laikomasi sutarto darbų kalendoriaus, įgyvendinant svarbiausius gegužės pabaigoje įsigaliojusios prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutarties projektus.

2019 m. birželio 27 d. LITGRID generalinis direktorius D. Virbickas paskirtas į naują kadenciją pradedančią 43 Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E valdybą. ENTSO-E valdyba koordinuoja organizacijos veiklą tarp Generalinės Asamblėjos susitikimų, kurie vyksta keletą kartų per metus. Valdybą sudaro vienuolika narių ir pirmininkas, jie skiriami dvejų metų laikotarpiui.

2019 m. liepos 1 d. LITGRID pateikė Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dešimties metų plėtros planą. Jame numatoma darni integracija ir saugumas tinkle, tuo pat metu kuriant vertę visuomenei, užtikrinant efektyvią perdavimo tinklo veiklą. Tai tapo atskaitos tašku ilgalaikei bendrovės vizijai – tapti pažangiausiu perdavimo sistemos operatoriumi Europoje. Dešimties metų tinklo plėtros plane LITGRID planuojamos investicijos sieks 1023 mln. EUR.

Planas skelbiamas viešai, Bendrovės interneto svetainėje: https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektrosperdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850

2019 m liepos 2 d. LITGRID pranešė, jog Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai "PSE" ir LITGRID, vieninteliai dukterinės bendrovės "LitPol Link" akcininkai, 2019 m. birželio 20 d. nusprendė likviduoti šią bendrovę. Šis sprendimas priimtas dėl to, kad abiejų šalių bendrovės tikslas buvo pasiektas - pastatyta pirmoji Lenkijos-Lietuvos jungtis. Ji veikia nuo 2016 m., kai pradėjo funkcionuoti. Remdamiesi turima sėkminga bendradarbiavimo patirtimi statant antrąją jungtį, įvertinę patirtį ir teisinį reguliavimą, povandeninį kabelį "Harmony Link" "PSE" ir LITGRID nusprendė dirbti tiesiogiai.

2019 m. rugpjūčio 30 d. LITGRID Vilniaus transformatorių pastotėje (TP) įjungė ir pradėjo eksploatuoti naują 300 MVA (megavoltamperų) galios autotransformatorių. Tai yra galingiausias Lietuvos perdavimo tinklo pastotėse veikiantis įrenginys. Šis beveik 300 tonų sveriantis sudėtingas inžinerinis įrenginys yra skirtas užtikrinti patikimą reikalingos galios perdavimą Vilniaus regiono gyventojams ir verslui.

2019 m rugsėjo 3 d. LITGRID paskelbė, kad aktyviosios galios, energijos balanso ir dažnio valdymo sisteminės paslaugos užtikrinimui 2020 metais reikės 400 MW antrinio aktyviosios galios rezervo (dažnio atkūrimo rezervas) ir 475 MW tretinio aktyviosios galios rezervo (pakaitos rezervas) (iš kurių: 260 MW antrinio avarinio rezervo atstatymui ir 330 kV įtampos valdymui; 215 MW - antrinio avarinio rezervo atstatymui).

2019 m. rugsėjo 3 d. LITGRID pradėjo keturių sinchronizacijai svarbių projektų teritorijų planavimo darbus pagal tų pačių metų rugpjūtį Vyriausybės patvirtintus kiekvieno projekto vystymo planus. Siekdamas nustatyti optimalias trasas naujų perdavimo linijų statybai bei elektros tinklų infrastruktūros plėtrai, LITGRID įsipareigojo pradėti teritorijų planavimo darbus keturiuose projektuose: "330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba", "330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai– Bitėnai statyba", "330 kV skirstyklos "Mūša" statyba" ir "Harmony Link" jungties ir 330 kV skirstyklos "Darbėnai" statyba". Pirmajame pasirengimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais etape daugiausia dėmesio skiriama šalies perdavimo tinklo sustiprinimui ir atnaujinimui, o minėti projektai bus pabaigti iki 2025 m.

2019 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino sinchronizavimo veiksmų planą ir priemonių planą. Jis numatytas birželį Seimo priimtu sinchronizavimo įstatymu. Plane įvardijama, kokie projektai ir kada turi būti baigti, parengiant Lietuvos tinklų infrastruktūrą darbui sinchroniniu režimu su žemynine Europa iki 2025 metų. Viso patvirtinta 14 projektų, kuriems suteiktas strateginių projektų statusas.

2019 spalio 14 d. LITGRID pranešė, jog stiprinant Lietuvos energetikos sistemą ir ruošiant ją sinchroniniam darbui su Europos elektros tinklais iš Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotės į Elektrėnus perkėlė itin galingą įrenginį – 180 MVar galios valdomą šuntinį reaktorių. Išgabenus jį iš Ignalinos AE transformatorių pastotės, ji nebedalyvaus tarpsisteminių galios srautų su Baltarusijos sistema valdyme.

2019 lapkričio 11 d. LITGRID Vilniaus transformatorių pastotėje (TP) įjungė ir pradėjo eksploatuoti antrą naują 300 MVA (megavoltamperų) galios autotransformatorių. Tai galingiausi Lietuvos perdavimo tinklo pastotėse veikiantys įrenginiai. Antrasis įrenginys įjungtas 2019 metų lapkričio 6 d.

2019 m lapkričio 18 d. Patvirtinta Europos einamosios paros rinkų susiejimo (SIDC) antrojo etapo veiklos pradžios data: lapkričio mėnesį prisijungs 7 naujos šalys prie jau 14 dalyvaujančiųjų (Lietuva prie SIDC prisijungė 2018 metais).

2019 m. lapkričio 28 d. parengta naujos linijos Vilnius - Neris vystymo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir vystymo plano koncepcija.

2019 lapkričio 28 d. Tarpsisteminė jungtis "LitPol Link" sėkmingai prijungta prie bendros einamosios paros rinkos SIDC. Sėkmingai pradėjo veikti einamosios paros rinkos SIDC (XBID) sprendimo 2-asis etapas, kurio įgyvendinimo metu prie bendros rinkos prisijungė dar 7-ios šalys: Bulgarija, Kroatija, Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovėnija.

2019 m. lapkričio 29 d. buvo paskelbta, kad Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės valdymo bendrovė EPSO-G tiesiogiai valdys 100 proc. rangos darbų bendrovės "Tetas" akcijų. Tam pritarė EPSO-G ir patronuojamos LITGRID bendrovės akcininkai. Šio pokyčio tikslas - supaprastinti valstybės kontroliuojamos grupės įmonių valdymo struktūrą ir paversti ją efektyvesne. Abiem nuo šiol tiesiogiai EPSO-G patronuojamoms bendrovėms LITGRID ir "Tetas" tai leis koncentruotis į jų pagrindinę veiklą.

2019 m. lapkričio 29 d. Perdavimo sistemos operatorius LITGRID užbaigė Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo į skirstyklą projektą. Tai tapo pirmuoju iš 2019 metų rudenį Vyriausybės patvirtintų Lietuvos sinchronizacijos su Europos elektros tinklais strateginių projektų.

2019 m. gruodžio 4 d. ruošiantis savarankiškam patikimam šalies elektros perdavimo sistemos valdymui, LITGRID ir UAB "STiEMO" pasirašė eksperimentinės baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimo sutartį, pagal kurią įmonės numatė išbandyti modernaus kaupiklio galimybes realiomis sąlygomis.

2019 m. gruodžio 4 d. Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių vadovai ir Europos Komisijos (EK) Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA) atstovas Briuselyje pasirašė sutartį dėl 10 mln. eurų ES paramos jūrinės elektros jungties "Harmony Link".

2019 gruodžio 23 d. LITGRID sėkmingai užbaigė naują sistemos valdymo ir duomenų centro projektą ir persikėlė į jį. Šis statinys atitinka strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimus. Naujojoje LITGRID buveinėje įrengta 230 darbo vietų. Joje dėmesio skiriama ir aplinkosaugai – skaitmeninių įrankių dėka mažinamas popieriaus vartojimas, rūšiuojamos atliekos, įrengta moderni elektrą taupanti ir šviesą reguliuojanti įranga. Investicijos į šį projektą buvo finansuojamos bendrovės lėšomis. Projektą įgyvendino generalinis rangovas UAB "Conresta".

X. Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio datos

2020 sausio 10 d. paskelbta nepriklausomų narių į LITGRID AB Valdybą atranka. Atranka vyksta atsižvelgiant į tai, kad esamos LITGRID AB valdybos ketverių metų kadencija baigiasi 2020 m. balandžio 20 dieną.

2020 m. sausio 28 d.Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino Perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID 2019-2028 m. investicijų į tinklo saugumą, patikimumą ir plėtrą planą.

2020 m. vasario mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, LITGRID AB peržiūrimos ir planuojamos naujos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, esant viruso išplitimui. Bendrovėje taip pat peržiūrimi ekstremalių situacijų valdymo planai, rengiami papildomi dokumentai bei įgyvendinimo priemonės - kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

Pranešimo rengimo metu buvo vertinama galima COVID-19 įtaka Bendrovės ekonominei veiklai: klientų kredito rizikai, pajamoms, veiklos pelnui, strateginių projektų savalaikio įgyvendinimo planams.

XI. Socialinės atsakomybės ataskaita

LITGRID: bendradarbiavimas, profesionalumas, pažanga

LITGRID veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą.

Įgyvendinamų projektų apimtis ir svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę vadovautis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame užtikrinti sąžiningas ir motyvuojančias darbo sąlygas, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą, padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.

Skiriame savo jėgas ir resursus, kad:

• Padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame,
• Remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame,
• Užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis,
• Išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių.

Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis mūsų kasdienės veiklos prioritetas.

Tvarią darnaus verslo plėtrą UAB "EPSO-G" grupės įmonės supranta kaip kryptingų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksmų visumą, savo profesinėje veikloje didinant bendrąją visuomenės gerovę ir mažinant leistinas poveikio aplinkai ribas, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje.

Grupės bendrovių socialinės atsakomybės politika suprantama kaip integrali ir neatskiriama verslo dalis. Politika apima šias kryptis: Bendrovių verslo etiką rinkoje ir korupcijos prevenciją, aplinkos tausojimą, darbuotojų ugdymą, žmogaus teises, lygybę ir įvairovę, profesinę saugą ir sveikatą bei abipusį pasitikėjimą ugdančius santykius su Interesų turėtojais.

Socialinės atsakomybė rinkoje: efektyvus ir skaidrus verslas

Interesų turėtojų informavimas

Gegužės 7 d. Mo muziejuje LITGRID pristatė ankstesnio laikotarpio veiklos rezultatus, į kurį pakvietė partnerius, Seimo bei ministerijų atstovus, partnerius. Diskusijose ne tik apžvelgtas bei įvertintas 2018 m. įvykęs sinchronizacijos proveržis, bet ir apžvelgtas ekonomikos augimas (pranešėjas Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas) bei energetinio saugumo iššūkiai (pranešėjas dr. Artūras Petkus, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro tyrimų skyriaus vadovas).

Liepos 1 d. bendrovė Dešimtmetį plėtros planą, jame – darni integracija ir saugumas, tuo pat metu kuriant vertę visuomenei, užtikrinant efektyvią perdavimo tinklo veiklą. Dešimties metų tinklo plėtros plane LITGRID planuojamos investicijos sieks 1023 mln.

LITGRID kiekvienais metais rengia Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą, kurio tikslas – įvertinus esamą elektros energetikos sistemos būklę ir nutarimus, ilgalaikėje perspektyvoje numatyti galimus elektros energijos ir galios

poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, numatyti perdavimo tinklo plėtros ir atstatymo apimtis, įvertinti investicijas ir kt.

Apie veiklą ir žymesnius įvykius nuolat pranešama žiniasklaidoje: per metus organizuota 1 spaudos konferencija, išplatinti ir publikuoti virš 80 pranešimų spaudai.

Darbų sauga

2019 m. vykdant rangovų darbo vietų patikrą stabdytų darbų dėl darbuotojų saugos pažeidimų nebuvo, skirta 1 bauda dėl fiksuotų pažeidimų. Daugumos nustatytų pažeidimų atveju buvo už darbų organizavimą ir vykdymą atsakingi darbuotojai buvo įspėti žodžiu, keliais atvejais rangovai raštiškai informuoti apie darbuotojų saugos reikalavimų nevykdymą:

2019 m.	Darbo vietų patikrinimai	Nustatytų pažeidimų skaičius
I ketv.	26	5
II ketv.	67	10
III ketv.	75	14
IV ketv.	43	9
Iš viso:	211	38

Rangovų diena

Lapkričio mėn. LITGRID organizavo "Rangovų dieną" – informacinį renginį verslo atstovams – galimiems rangovams. Renginio metu galimiems rangovams pristatomi planuojami projektai, kartu – galimas paslaugų poreikis. Bendrovė "Rangovų dieną" organizuoja siekdama skatinti partnerių susidomėjimą ir dalyvavimą atviruose ir skaidriuose konkursuose, didindama projektų žinomumą, o rinkos dalyviai iš tiesioginio šaltinio sužino apie numatomus darbus. Be to, tai yra vienas iš būdų skatinti sąžiningą ir nediskriminuojančią veiklą rinkoje bei efektyvų dialogą su jos dalyviais.

Korupcijos prevencija

Bendrovėje reglamentuota privačių interesų deklaravimo tvarka – interesų deklaracijas teikia visi bendrovės darbuotojai. Visi nauji darbuotojai išklauso korupcijos prevencijos mokymus.

Bendrovė savo veikloje netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, nederamos naudos priėmimo, teikimo, siūlymo, pažadėjimo ar reikalavimo piktnaudžiaujant einamomis pareigomis.

LITGRID korupcija suprantama kaip netinkamų privilegijų siūlymas ir priėmimas, prekyba poveikiu bei įtaka, protekcionizmas ir nepotizmas. Siekiama, kad mūsų sprendimams nedarytų įtakos asmeniniai interesai ar asmeninės naudos siekis.

Korupcijos prevencija teisės aktuose apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

Bendrovė taip pat skatina savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie teisės aktų pažeidimus bei neetišką elgesį el. paštu pranesk@litgrid.eu arba tel. +370 615 62 290. Informacija apie pranešimus yra prieinama tik Bendrovės korupcijos prevencijos darbuotojui, kuris užtikrina anonimiškumą ir konfidencialumą.

Socialinė atsakomybė aplinkosaugos srityje

Vadovaujamės nuostata, kad harmonija su aplinka, kurioje dirbame ir gyvename, yra pagrindas sėkmingai bendrovės veiklai ir plėtrai. Mūsų aplinkos apsaugos politikos principai:

• · Naujų elektros linijų maršrutus planuojame taip, kad kuo mažiau kenktume žmonių ūkinei veiklai ir gamtai.
• · Projektuodami rekonstruojamus ar naujai statomus objektus numatome prevencines aplinkos apsaugos priemones.
• · Naudojame aplinkai nekenkiančias technologijas, elektros energiją taupančius įrenginius.

Miškasodis

Prižiūrint ir valant oro linijų apsaugos zonas, būna apkertami, genimi medžiai. Tai reikalinga užtikrinti elektros perdavimo patikimumą.

Suprasdami poveikį gamtai, atsirandantį oro linijų priežiūros metu, bendrovės darbuotojai puoselėja tradiciją: balandžio mėnesį, kuomet minima energetikų profesinė šventė, organizuoja miškasodį.

LITGRID kolegos skaičiuoja, kad iki šių metų tokių miškasodžių metu yra Lietuvos miškus jie praturtino daugiau nei 11 tūkst. eglių, pušų ir beržų. Šįsyk kolegos vyko į Jagelonių girininkiją, čia pasodino 5 tūkst. keturmečių eglučių.

Šiuose miškuose vyrauja eglynai - 70,6 %, pušynai sudaro 7,1%, ąžuolynai - 9,5 %, juodalksnynai - 7,6 %, beržynai - 3,7 %. Kasmet valstybiniuose miškuose iškertama 8,1 tūkst. kub. m3 medienos, o miškas atkuriamas 29 ha plote.

Įdomu tai, kad medžių sodinukus išaugina Valstybinės miškų urėdijos medelynai iš pačių miškininkų surinktų sėklų. Jos renkamos tik iš sėklinės miško bazės objektų – sėklinių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir klonų rinkinių. Miškai Lietuvoje ypatingai branginami, tad džiaugiamės galimybe prisidėti juos auginant ir išsaugant ateities kartoms.

Išgelbėjo reto paukščio šeimą

Įprastai ereliai žuvininkai kuriasi šalia pelkių, brandžių medynų ties vandens telkiniais, tačiau birželio 17 d. LITGRID rangovai šio erelio lizdą aptiko demontuodami atramas elektros perdavimo linijos atkarpoje Visagino sav.

Erelis žuvininkas yra retas, riboto paplitimo paukštis. Kaip rašoma Lietuvos ornitologų draugijos interneto svetainėje, pranešimas sudomino mokslininkus. Prie pranešimo buvo pridėtos ir kelios nuotraukos su dviem ūgtelėjusiais jaunikliais ir ornitologams nekilo abejonių dėl pirmo žuvininko perėjimo atvejo ant elektros perdavimo linijos Lietuvoje.

Šie paukščiai itin saugosi, mėgsta ramybę ir yra baikštūs, tad ornitologai nudžiugo, kitą dieną nuvykę patikrinti atramos ir pamatę tiek jauniklius, tiek aplink ratus sukančius ir juos maitinančius tėvus.

Demontavimo darbai pristabdyti, su ornitologais pasikonsultuota, kada jaunikliai paliks lizdą, kuomet suplanuotus darbus galima būtų užbaigti.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje peri ne daugiau 40 šios rūšies porų.

Žuvininkai yra gana konservatyvūs ir kasmet įsikuria tuose pačiuose lizduose - kartais tame pačiame lizde peri iki 20 metų! Net jeigu dėl pvz. audros jų lizdas sunaikinamas, grįžę jie jį taiso arba bando statyti iš naujo. Lietuvos ornitologų draugija svarsto galimybę šalimais medyje įrengti konstrukciją, kurioje žuvininkai galėtų susisukti lizdą. Taip šio reto, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto paukščio šeima būtų išlaikyta Visagino regione.

Išteklių tausojimas

Ataskaitiniu laikotarpiu priimtas sprendimas visiškai rūšiuoti – tai darbuotojų iniciatyva, Lean įrankiu PDCA Kaizen pasiektas sprendimas. Taip pat nuspręsta atsisakyti vandens plastikiniuose buteliukuose, o naudoti vandentiekio vandenį bei daugkartines gertuves ar grafinus.

Aplinkos tausojimas infrastruktūriniuose projektuose

2019 m. triukšmo modeliavimas buvo atliekamas Vilniaus, Šiaulių, Utenos, Alytaus, Kauno, Jurbarko pastotėse, prie Lietuvos elektrinės skirstyklos ir rengiantis "LitPol Link" išplėtimui.

Ataskaitiniu laikotarpiu taip pat pradėta rengti studija "Elektromagnetinių laukų leistinų parametrų nustatymas Lietuvos perdavimo tinklo oro linijų apsaugos zonose". Studijos pabaiga numatyta 2020 m. liepą.

2019 m. pradėtos pirmosios transformatorių pastočių rekonstrukcijos, kuriose priimtas savoms reikmėms panaudoti atsinaujinančius elektros išteklius – saulės jėgainės. Saulės elektrinės planuojama įrengti 13 pastočių.

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant transformatorių pastotes iki šiol naudoti alyviniai jungtuvai keičiami modernesniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to, mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai.

Kadangi 330 kV įtampos transformatorių pastotėse pereinama prie nuotolinio valdymo be nuolat budinčio personalo, įrengiamos galimai užterštų lietaus nuotekų išvalymo sistemos su automatiniu alyva užteršto srauto uždarymu ir informacijos perdavimu į Sistemos valdymo centrą. Rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas, apskaityti bei deklaruoti importuotas apmokestinamąsias pakuotes ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Perkant darbus, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

Socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais

Lygios galimybės

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse, 2019 m. gruodžio 30 d. bendrovėje buvo patvirtintas Lygių galimybių tvarkos aprašas ir lygių galimybių įgyvendinimo planas 2020 -2021 metams. Savo veikloje vadovaujamės nediskriminavimo principais visose srityse:

• Vykdydami darbuotojų paiešką, atrankas ir atleidimo procedūras, nustatome objektyvius, stereotipais nepagrįstus kriterijus.

• Kurdami darbo aplinką ir sudarydami visiems darbuotojams vienodas darbo sąlygas. Siekiame sukurti atvirą, lanksčią ir įtraukiančią darbo aplinką, tikėdami, kad tai padės visiems LITGRID darbuotojams sėkmingai derinti darbo ir šeimyninius įsipareigojimus. Skatiname ir prisidedame prie darbuotojų sporto ir savanorystės iniciatyvų. Išklausome kiekvieno darbuotojo idėjas ir skatiname jas įgyvendinti.

• Formuodami darbo užmokesčio politiką ir ją įgyvendindami, vadovaujamės sąžiningumo ir lyčių lygybės principais.

Patvirtinę lygių galimybių įgyvendinimo priemones, įsipareigojome greitai ir veiksmingai reaguoti į kasdienes nepageidaujamo elgesio apraiškas bei užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir dėl darbo besikreipiantiems kandidatams.

Siekiame, kad lygios galimybės gyvuotų ne tik dokumentuose, o LITGRID bendruomenė būtų šiuolaikiška, rūpestinga, tolerantiška ir atvira. Tikimės, kad pagarba žmogui, žmogaus teisėms ir laisvėms taps mūsų visų kasdieninio elgesio dalimi. Todėl skatiname visus aktyviai domėtis lygių galimybių temomis bei prisidėti prie lygių galimybių įgyvendinimo ir užtikrinimo bendrovėje.

Darbo sąlygos

Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su bendrovėje veikiančia Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesine sąjunga, kurioje 2019 m. buvo 98 nariai. Abipusis bendradarbiavimas grindžiamas pagarbos ir socialinės partnerystės principais.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimams, pasirašytas susitarimas dėl LITGRID veikiančios kolektyvinės sutarties pakeitimo, kuriuo materialinės pagalbos išmokos pagal kolektyvinę sutartį, nuo kurių darbuotojas moka gyventojų pajamų mokestį, po mokesčių reformos padidintos įstatymuose numatytu koeficientu 1,289, siekiant, kad faktinis darbuotojų gaunamas sutartų išmokų dydis dėl mokesčių reformos nesikeistų.

Socialinė atsakomybė santykiuose su visuomene

Susitikimai su bendruomenėmis

LITGRID iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus, todėl 2019 m. bendrovė iniciavo susitikimų su bendruomenėmis ciklą. LITGRID darbuotojai, kartu su visuomenėje žinomais veidais – žurnalistu Giedriumi Drukteiniu, aktore, rašytoja Nijole Narmontaite, istoriku Alfredu Bumblausku – susitiko miestuose bei miesteliuose, šalia kurių iki 2025 m. bus vykdomi sinchronizacijos projektai. Gyventojams LITGRID pristatė, kas yra sinchronizacija ir konkretūs infrastruktūriniai projektai, taip pat sudaryta galimybė turiningai praleisti laisvalaikį.

LITGRID taip pat siekia, kad infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo metu gyventojams būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai, o naujos trasos planuojamos itin kruopščiai, kad kuo mažiau paveiktų gyvenamąją aplinką bei gamtą. 2019 m. prasidėjo naujos oro perdavimo linijos "Vilnius – Neris" trasos planavimas, kurio metu bendrovės atstovai susitikinėjo ir tarėsi su seniūnais, apžiūrinėjo visas trasos alternatyvas, kad parinktų visoms suinteresuotoms pusėms optimaliausią trasą.

Saugus elgesys

LITGRID dalyvavo Valstybinės darbo inspekcijos organizuotoje akcijoje "Dirbsiu saugiai". Bendrovės darbuotojai lankėsi mokyklose tose seniūnijose, kurių teritorijoje driekiasi aukštos įtampos perdavimo tinklas, ir pasakojo apie kasdienį savo darbą: linijų priežiūrą, darbą transformatorių pastotėse. Projektas buvo skirtas skatinti atsakingą požiūrį į saugų darbą, tad LITGRID darbuotojai pasakojo, kokie yra saugaus darbo su elektra principai, kuriuos privalu žinoti ne tik energetikos inžinieriams, bet ir kiekvienam žmogui, ypač, jei aplinkoje – dirbamuose laukuose, šalia kelių ar pan., esama aukštos įtampos oro linijų. Moksleiviams patiko nuotaikingi mokomieji filmukai ir saugaus darbo simbolio - apsauginio šalmo -pasimatavimas.

Vasarą regioninėje ir vietinėje spaudoje – virš 40 laikraščių – LITGRID inicijavo straipsnius apie saugų elgesį šalia aukštos įtampos oro linijų. Šiltuoju metų laiku, kuomet suintensyvėja žemės ūkio darbai ir medžių kirtimai, padaugėja įvairų įvykių, sukeltų nesaugaus žmogaus elgesio. Tam, kad išvengtumėme nelaimingų atsitikimų, o tinklas veiktų patikimai, reikia žinoti, kokius darbus ir kokiu atstumu nuo aukštos įtampos linijos galima dirbti, bei ką daryti, pamačius pažeistą liniją.

Aukcionas ir Pyragų diena

Bendrovėje yra patvirtinta paramos politika, vis tik 2019 m. bendrovė pagal ją paramos neskyrė. LITGRID socialinę atsakomybę įgyvendina per darbuotojų iniciatyvumą ir savanorystę.

Grupės darbuotojų vasaros renginyje – Atradimų dienoje – vyko labdaringas aukcionas, kurio metu surinkta apie 1,7 tūkst. Eur. Už dalį šių lėšų LITGRID organizavo atvykimą į Vilnių, ekskursijas ir įdomias veiklas vaikams, lankantiems Pivašiūnų dienos centrą "Paramai šeimai".

Visoje Lietuvoje tradicija tapusi lapkričio mėnesį minima Pyragų diena entuziastingai organizuojama ir bendrovėje LITGRID .Jos metu surinktas lėšas darbuotojai skiria tradiciškai Pivašiūnų vaikų dienos centrą lankantiems vaikams. 2019 m. darbuotojai surinko beveik 600 Eur, už kuriuos Kalėdų proga pasikvietė vaikus į Vilnių, organizavo pramogas bei nupirko dovanas.

Savanorystė

Socialinė atsakomybė įgyvendinama darbuotojų iniciatyva, o savanoriška LITGRID darbuotojų veikla yra skatinama – tam pagal kolektyvinę yra skiriama 1 diena metuose.

Dalis LITGRID darbuotojų šią dieną panaudojo savanorystei organizuojant veiklas vaikų dienos centro vaikams, darbui beglobiais gyvūnais besirūpinančioje organizacijoje.

Ekskursijos

LITGRID sistemos valdymo centre bei aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklių stotyse "Nord Balt" bei "LitPol Link" lankėsi įvairaus amžiaus moksleiviai, projekto "Moksleiviai į vyriausybę" atstovai, studentai, užsienio šalių delegacijos, ESO bei "Ignitis" kolegos.

Moksleiviams ir studentams šios ekskursijos - puiki proga plėsti akiratį ir susipažinti, kaip veikia energetikos sistema, sudominti energetiko profesija; kitiems – puoselėti bendradarbiavimą ir dalintis patirtimi.

XII. Informacija apie skaidrumo gairių laikymąsi

Bendrovė LITGRID AB laikosi UAB "EPSO-G" įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta LITGRID AB valdybos pilna apimtimi 2017 m. spalio 23 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovėms.

Skaidrumo gairių įgyvendinimas LITGRID AB yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu.

2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 "Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo" (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu.

Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:

LITGRID AB interneto tinklapyje (www.litgrid.eu) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas)	Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu LITGRID AB pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi	Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę	Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija	Vykdoma
Struktūra	Vykdoma
Vadovo duomenys*	Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*	Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*	Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*	Vykdoma
*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) LITGRID AB įstatiniame kapitale	Vykdoma
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus	Vykdoma
Jei LITGRID AB yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai	Vykdoma
LITGRID AB metinių finansinių ataskaitų rinkinys, LITGRID AB metinis pranešimas, taip pat LITGRID AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada LITGRID AB interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo	Vykdoma
LITGRID AB tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, LITGRID tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui	Vykdoma
LITGRID AB interneto tinklapyje (www.litgrid.eu) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:
LITGRID AB įstatai	Vykdoma
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi	Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti LITGRID AB vadovo darbo užmokesčio ir LITGRID AB sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą	Vykdoma
LITGRID AB metiniai ir tarpiniai pranešimai	Vykdoma
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados	Vykdoma

Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti	Vykdoma
Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:
LITGRID AB apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus	Vykdoma
LITGRID AB rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį	Vykdoma
LITGRID AB be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą	Vykdoma
LITGRID AB metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama1 :
Trumpas LITGRID AB verslo modelio aprašymas	Vykdoma
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai	Vykdoma
Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai	Vykdoma
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai	Vykdoma
Specialiųjų įpareigojimų vykdymas	Vykdoma
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus	Vykdoma
LITGRID AB taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas	Vykdoma
Dividendų politikos įgyvendinimas	Vykdoma
Atlyginimų politikos įgyvendinimas	Vykdoma
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius	Vykdoma
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais	Vykdoma
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai	Vykdoma
LITGRID AB tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas EPSO-G verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu	Vykdoma

² Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis.

XIII. LITGRID AB pranešimas apie AB NASDAQ OMX listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė LITGRID AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

LITGRID AB priklauso UAB "EPSO-G" įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtintos UAB "EPSO-G" įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje bei UAB "EPSO-G" interneto puslapyje.

1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.

Bendrovės valdymo struktūra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas;
• Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB "EPSO-G");
• Grupės mastu veikiantys komitetai:
  • o atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
  • o audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
• generalinis direktorius.

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB "EPSO-G" valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimui priemonių planą.

UAB "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.

Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

Paaiškinimai:

2019 m. atlikti politikos pakeitimai bei patvirtinta nauja Grupės politikos redakcija.

2019 m. patvirtinta nauja Grupės politika.

Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A+ įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdoma strategija įvertinta aukščiausiais balais.

Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUAL U	KOMENTARAS
1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	TAIP	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, jų sprendimo projektus bei apie priimtus sprendimus, lietuvių ir anglų kalba.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovės įstatų 13-15 p. numatyta, kad visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Žr. 1.2. punktą. Taip pat Bendrovės įstatų IV skyriuje yra numatytos akcininkų teisės ir pareigos.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti atvejai, kuomet dėl Bendrovės turto perleidimo priima sprendimą Valdyba su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	TAIP	Kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, Bendrovės internetiniame tinklalapyje yra pateiktos bendrosios akcininkų teisės.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Žr. 1.1. punktą.
Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos 1.7. galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą.
Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose 1.8. akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	NE	Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog nebus dalyvaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis. Kol kas poreikio balsuoti elektroninėmis ryšių priemonėmis nėra. Akcininkams paprašius, būtų svarstoma dėl tokios balsavimo galimybės įdiegimo.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	TAIP	Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis.
		Informacija apie siūlomą išrinkti kolegialaus organo narį viešai nėra skelbiama, tačiau standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog papildomai su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, bendruoju balsavimo biuleteniu akcininkai gali susipažinti LITGRID AB patalpose, registruotu buveinės adresu, nurodytomis konkrečiomis valandomis.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai2 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	TAIP/NE	Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

² Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2. principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę
akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti
rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir	Neaktualu	Bendrovėje Stebėtojų taryba
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų		nesudaroma.
interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės
gerovę.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti	Neaktualu	-
bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais
turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų
tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir
kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama	Neaktualu	-
sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai.
Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti
įtakos juos išrinkę asmenys.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo	Neaktualu	-
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi3 stebėtojų
tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę,
priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų
lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai
nėra nepriklausomi.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių	Neaktualu	-
planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos
vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos,
nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl
ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų	Neaktualu	-
aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir
teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius
teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos
komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

³ Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą
bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos	Neaktualu	-
nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties
ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant
išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai,
kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo
užduotims tinkamai atlikti.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam	Neaktualu	-
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai
kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties
augimas.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio	Neaktualu	-
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai
vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat
neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys	Neaktualu	-
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų
tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius
įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse),
kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas.
Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų
tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų
būti informuojami bendrovės akcininkai.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti	Neaktualu	-
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais.
Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir
atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių
aplinkybių.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą	Neaktualu	-
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo	Neaktualu	-
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros,
darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė
nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per
metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir
veiklos procedūras.

3. principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į
akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią 3.1.1. patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	TAIP	Bendrovės įstatų 36 p. nurodyta, kad Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą.
Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka 3.1.2. jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	TAIP	Bendrovės įstatų 7.3. punkte nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	TAIP	Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje.
		Taip pat, atskirais sprendimais valdyba paveda generaliniam direktoriui teikti reguliarias ataskaitas apie valdybos sektinus rodiklius (pvz. Bendrovės strategiją, veiklos planą, biudžetą ir pan.).
Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų 3.1.4. įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas4 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	TAIP	Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui: - vidaus auditas atskaitingas valdybai, kuri formuojama iš išorinių narių (2 nariai nepriklausomi); - audito komitetas formuojamas iš daugumos nepriklausomų narių, kam taip pat atskaitingas vidaus auditas; - bendrovėje galioja Etikos ir elgesio kodeksas, UAB "EPSO-G" įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika, UAB "EPSO-G" įmonių grupės paramos politika, UAB "EPSO-G" įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB "EPSO G" įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika ir kt.

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	TAIP	Bendrovės įstatų 54 p. numatyta, kad Bendrovės generalinį direktorių skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Bendrovės įstatų 56 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	------	--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

⁴ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/antibribery/44884389.pdf

3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	TAIP	Bendrovės valdybos narių atranka vykdoma pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje (toliau – Interesų valdymo politika) įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei, siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Nurodyta informacija skelbiama ir atnaujinama Bendrovės internetiniame tinklalapyje. Metiniame pranešime papildomai ši informacija nėra kartojama, tačiau metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie valdybos pirmininką, generalinį direktorių ir vyriausiąjį finansininką ir Vidaus audito padalinio vadovą.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	TAIP	Valdybos nariai supažindinami pirmo posėdžio metu pristatant Bendrovės struktūrą bei veiklą. Pasidalinama pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtinta Bendrovės įstatų 46 p. - valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Bendrovės protokoluose yra fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus.
		Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi5 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	TAIP	Bendrovės interneto tinklalapyje, tiek metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 34 p. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas savo sprendimu gali nustatyti, kad valdybos nariams turi būti mokamas atlygis.

⁵ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai	TAIP	Atsižvelgiant į siekį stebėti
veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams,		Bendrovės valdybos narių
atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi		interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais
susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant		metais valdybos nariai
bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir		atnaujina savo interesų
galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.		deklaracijas.
		Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse,
		kurių dalyviu yra Bendrovė
		ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai
		informavę Bendrovės
		valdybą.
		Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika.
		Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją.
		Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad
		nėra tam poreikio.

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	TAIP	Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB "EPSO-G" įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Valdybos veiklos vertinimo
		rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Neaktualu	Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.
Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama 4.2. rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	TAIP	Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pradžioje pasitvirtina einamųjų metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui).
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio posėdžio.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus6	TAIP	Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	TAIP	organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei "EPSO-G" vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.

⁶ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu	Žr. 5.1.1. p.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	TAIP	UAB "EPSO-G" įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB "EPSO-G" įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją.
		Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių.
		Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai.
		Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	TAIP	Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB "EPSO-G" įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB "EPSO-G" valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai EPSO-G interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

TAIP Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1.Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	TAIP	UAB "EPSO-G" Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB "EPSO-G" valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: padeda atlikti - kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse; teikia - rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; - teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą; - teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	TAIP	Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata nėra praktiškai aktuali šiuo metu, nes valdyboje nėra Bendrovės darbuotojų.

5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	TAIP	Žr. 5.2.1. punktą.

5.4. Audito komitetas. 5.4.1.Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą7 5.4.2.Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia	TAIP	UAB "EPSO-G" Audito komitetas veikia kaip UAB "EPSO-G" valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: vykdo Grupės - bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą; atsakingas už Grupės - bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą; atsakingas už Grupės - bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; užtikrina sistemos dėl - skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą; vertina sandorius su - susijusiomis šalimis.
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.
5.4.3.Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	TAIP	Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.

⁷ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

5.4.4.Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	TAIP	Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti rekomendacijas UAB "EPSO-G" įmonių grupės valdyboms.
		Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją.
5.4.5.Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	TAIP	Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą. Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus.

5.4.6.Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP	Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą valdybai.
		Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB "EPSO-G" eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

TAIP Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 57-58 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo

politikoje.

7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1.Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	TAIP	Bendrovėje yra taikoma UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atlygio politika bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės darbuotojų veiklos vertinimo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.
7.2.Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	TAIP	Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atlygio politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai.
7.3.Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	TAIP	Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų.

7.4.Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP / NE	UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atlygio politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.
7.5.Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.
7.6.Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP	Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.

7.7.Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis	TAIP	Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
akcininkų susirinkimas.		Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	TAIP	Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB "EPSO-G" įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	TAIP	Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijos, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP	Žr. 8.1. ir 8.2. punktus.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.

NE Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiamas Bendrovės Etikos ir elgesio kodeksas, kuriame numatyti pasitikėjimo linijos kontaktai. UAB "EPSO-G" įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. Planuojama artimiausiu metu sukurti sistemą, leidžiančią informaciją teikti grupės mastu veikiančiam audito komitetui.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:	TAIP	Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje nurodyta informacija atskleidžiama Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje.
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	TAIP
bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	TAIP
asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	TAIP
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	TAIP
esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	TAIP
galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	TAIP
bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	TAIP
pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	TAIP
bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	TAIP
socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	TAIP

9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP	UAB "EPSO-G" kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	TAIP	Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje atskleidžiama ši informacija.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	TAIP	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

10.principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą. 10.1.Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma	TAIP	Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas.
audito įmonė. 10.2.Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	TAIP	Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandidatūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba.
10.3.Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP	Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB "EPSO G" Audito komiteto patvirtinta UAB "EPSO-G" įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika.
		Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai dalyvauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi audito komitetas teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta-	Grupė		Bendrovė
	bos	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	4	4 857	6 593	4 857	6 529
Materialusis turtas	5	322 579	309 741	322 579	307 047
Naudojimosi teise valdomas turtas	6	5 004	-	5 004	-
Investicijos į dukterines įmones	7	-	-	-	1 174
Atidėto pelno mokesčio turtas	24	8 255	4 505	8 255	4 469
Suteiktos paskolos	8	1 000	-	1 000	2 203
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias	9	1 984	2 693	1 984	2 693
pajamas
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė	22	8 185	10 439	8 185	10 439
dalis
Ilgalaikio turto iš viso		351 864	333 971	351 864	334 554
Trumpalaikis turtas
Atsargos	10	36	1 107	36	107
Išankstiniai apmokėjimai		527	527	527	468
Prekybos gautinos sumos	11	16 764	20 861	16 764	17 012
Kitos gautinos sumos	12	111	1 243	111	47
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		-	478	-	460
Suteiktos paskolos	8	1 203	-	1 203	-
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio trumpalaikė dalis	22	4 463	4 922	4 463	4 922
Kitas finansinis turtas	13	2 371	2 521	2 371	2 521
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	30	627	30	397
Trumpalaikio turto iš viso		25 505	32 286	25 505	25 934
TURTO IŠ VISO		377 369	366 257	377 369	360 488
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	15	146 256	146 256	146 256	146 256
Akcijų priedai	15	8 579	8 579	8 579	8 579
Perkainojimo rezervas	16	-	222	-	-
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	17	52	655	52	655
Privalomasis rezervas	17	14 626	14 626	14 626	14 626
Kiti rezervai	17	23 099	63 309	23 099	63 309
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		4 130	(38 622)	4 130	(37 588)
Nuosavo kapitalo iš viso		196 742	195 025	196 742	195 837
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos	20	79 903	94 128	79 903	94 128
Nuomos įsipareigojimai	21	4 771	599	4 771	-
Perkrovų valdymo įplaukos	22	34 672	10 832	34 672	10 832
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	23	6 310	1 931	6 310	1 878
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		125 656	107 490	125 656	106 838
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	20	14 225	14 225	14 225	14 225
Trumpalaikės paskolos	20	-	12 615	-	12 517
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	21	270	221	270	-
Prekybos skolos	25	25 596	22 173	25 596	17 909
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis	22	4 463	4 922	4 463	4 922
Gauti išankstiniai apmokėjimai	26	2 338	929	2 338	829
Mokėtinas pelno mokestis		426	-	426	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	27	7 653	8 657	7 653	7 411
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		54 971	63 742	54 971	57 813
Įsipareigojimų iš viso		180 627	171 232	180 627	164 651
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		377 369	366 257	377 369	360 488

KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė Pasta-			Bendrovė
	bos	2019	2018	2019	2018
Pajamos
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų	28	184 675	169 758	184 675	169 758
pajamos Kitos pajamos	29	9 599	20 883	616	2 191
Pajamų iš viso		194 274	190 641	185 291	171 949
Sąnaudos
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos	30	(134 948)	(118 993)	(134 948)	(118 993)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	5	-	(50 981)	-	(50 981)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4,5,6	(21 224)	(25 898)	(20 418)	(25 387)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(15 572)	(15 042)	(9 717)	(8 545)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(5 532)	(2 851)	(9 176)	(5 064)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(1 804)	(1 666)	(1 644)	(1 508)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		( 193)	( 977)	( 187)	( 977)
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas	5	( 239)	-	( 239)	-
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas		346	515	356	499
Investicijų vertės sumažėjimas		-	-	-	1 000
Kitos sąnaudos Sąnaudų iš viso		(11 906) ( 191 072)	(19 785) (235 678)	(6 086) (182 059)	(5 847) (215 803)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		3 202	(45 037)	3 232	(43 854)
Finansinė veikla
Finansinės veiklos pajamos		217	140	259	173
Dukterinių įmonių perleidimas	7	2 720	-	2 150	-
Finansinės veiklos sąnaudos		(1 145)	(1 303)	(1 117)	(1 251)
Finansinės veiklos iš viso		1 792	(1 163)	1 292	(1 078)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		4 994	(46 200)	4 524	(44 932)
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	24	(4 074)	(2 945)	(4 074)	(2 939)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	24	3 690	9 784	3 680	9 781
Pelno mokesčio iš viso		( 384)	6 839	( 394)	6 842
Grynasis pelnas (nuostoliai)		4 610	(39 361)	4 130	(38 090)
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		391	(5 289)	-	(5 289)
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas		( 709)	-	( 709)	-
Atidėtojo pelno mokesčio įtaka		47	793	106	793
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso		( 271)	(4 496)	( 603)	(4 496)
Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso		4 339	(43 857)	3 527	(42 586)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)	33	0.009	(0.078)	0.008	(0.076)

KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Grupė		Kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirs tytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.		146 256	8 579	5 380	655	14 790	62 767	8 171	246 598
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	(4 496)	-	-	-	(39 361)	(43 857)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	16	-	-	( 618)	-	-	-	618	-
Pervesta į rezervus	17	-	-	-	-	-	542	( 542)	-
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną	17	-	-	( 44)	-	( 164)	-	208	-
Dividendai	18	-	-	-	-	-	-	(7 716)	(7 716)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.		146 256	8 579	222	655	14 626	63 309	(38 622)	195 025
Likutis 2019 m. sausio 1 d.		146 256	8 579	222	655	14 626	63 309	(38 622)	195 025
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	332	( 603)	-	-	4 610	4 339
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	16	-	-	( 58)	-	-	-	58	-
Nuosavybės pokytis dėl dukterinės įmonės pardavimo	7	-	-	( 496)	-	-	-	496	-
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną	17	-	-	-	-	-	(40 210)	40 210	-
Dividendai	18	-	-	-	-	-	-	(2 622)	(2 622)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.		146 256	8 579	-	52	14 626	23 099	4 130	196 742

Bendrovė		Kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirs tytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.		146 256	8 579	4 999	655	14 626	62 767	8 257	246 139
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	(4 496)	-	-	-	(38 090)	(42 586)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	16	-	-	( 503)	-	-	-	503	-
Pervesta į rezervus	17	-	-	-	-	-	542	( 542)	-
Dividendai	18	-	-	-	-	-	-	(7 716)	(7 716)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.		146 256	8 579	-	655	14 626	63 309	(37 588)	195 837
Likutis 2019 m. sausio 1 d.		146 256	8 579	-	655	14 626	63 309	(37 588)	195 837
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-	( 603)	-	-	4 130	3 527
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną	17	-	-	-	-	-	(40 210)	40 210	-
Dividendai	18	-	-	-	-	-	-	(2 622)	(2 622)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.		146 256	8 579	-	52	14 626	23 099	4 130	196 742

KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

		Grupė		Bendrovė
		2019	2018	2019	2018
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		4 610	(39 361)	4 130	(38 090)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	4,5,6	21 224	25 898	20 418	25 387
Finansinio turto vertės sumažėjimas		-	-	-	(1 000)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	5	-	50 981	-	50 981
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)		(3 166)	(2 941)	(3 176)	(2 925)
Beviltiškos skolos		2 820	2 426	2 820	2 426
IMT vertės sumažėjimas		239	-	239	-
Pelno mokesčio sąnaudos	24	384	(6 829)	394	(6 842)
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto		187	977	187	977
perleidimo/nurašymo
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos		( 4)	-	( 47)	( 36)
Palūkanų sąnaudos		1 118	1 281	1 076	1 228
Dukterinių įmonių perleidimas		(2 720)	-	(2 150)	-
Dividendų pajamos		( 174)	( 130)	( 174)	( 130)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)		( 12)	12	3	16
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas)		1 425	1 816	( 221)	1 043
sumažėjimas
Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto		132	33	( 30)	85
(padidėjimas) sumažėjimas
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų		1 980	5 373	3 861	4 818
išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas)
Kito finansinio turto pasikeitimas		( 50)	(9 146)	( 50)	(9 146)
(Sumokėtas) pelno mokestis		(3 211)	(4 518)	(3 209)	(4 486)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		24 782	25 872	24 071	24 306
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(42 640)	(22 997)	(41 957)	(22 156)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		166	-	-	-
Gautos dotacijos	19	14 848	24 283	14 848	24 283
Suteiktos paskolos	8	-	-	-	(1 000)
Gautos perkrovų valdymo įplaukos	22	27 318	12 208	27 318	12 208
Perkrovų valdymo įplaukų likučio sumažėjimas (padidėjimas)		2 713	-	2 713	-
Dukterinių įmonių perleidimas		3 092	-	3 315	-
Gautos palūkanos		-	-	47	17
Gauti dividendai		174	130	174	130
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		5 671	13 624	6 458	13 482
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sugrąžintos paskolos		(14 225)	(8 082)	(14 225)	(8 082)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraft)		( 98)	(34 558)	-	(33 311)
Paskolos iš susijusių šalių		(11 991)	12 517	(12 517)	12 517
Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas		( 870)	( 443)	( 338)	-
Sumokėtos palūkanos		(1 247)	(1 312)	(1 197)	(1 259)
Išmokėti dividendai		(2 619)	(7 690)	(2 619)	(7 690)
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai		-	3	-	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(31 050)	(39 565)	(30 896)	(37 825)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		( 597)	( 69)	( 367)	( 37)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	14	627	696	397	434
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	14	30	627	30	397

1. Bendroji informacija

LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Viršuliškių skg. 99B LT-05131, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB "Lietuvos energija" atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383.

LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energetikos perdavimo veiklos licenciją.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Įmonės akcininkai	Turimų akcijų skaičius	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G"	491 736 153	97,5
Kiti akcininkai	12 595 227	2,5
Iš viso:	504 331 380	100,0

Vienintelis UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. dukterinės, asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės įtrauktos į LITGRID AB Grupę yra šios:

Įmonės	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2019 m. gruodžio 31 d.	Valdomų akcijų dalis 2018 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB "Tetas"	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva	-	100 proc.	Transformatorinių pastočių, skirstymo punktų, elektros linijų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos. 2019 m. lapkričio 29 d. įmonė buvo parduota patronuojančiai įmonei UAB "EPSO-G".
UAB "Litgrid Power Link Service"	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	-	100 proc.	Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių valdymas ir eksploatavimas. Likviduota ir išregistruota nuo 2019 m. gruodžio 19 d.
UAB Duomenų logistikos centras	Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	20 proc.	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
LitPol Link Sp.z.o.o	Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkijos Respublika	50 proc.	50 proc.	Likviduojama

2019 m. gruodžio 19 d. UAB "Litgrid Power Link Service" buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. LITGRID AB tęsia likviduotos bendrovės veiklą.

2019 m. lapkričio 29 d. įvykusiame LITGRID AB neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pritarti 2019 m. lapkričio 7 d. Bendrovės valdybos sprendimui sudaryti UAB "TETAS" 100 proc. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB "EPSO-G". UAB "TETAS" akcijos (400 000 vnt.) buvo parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą kainą - 3,15 mln. Eur.

2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai "PSE" ir "Litgrid", vieninteliai dukterinės įmonės "LitPol Link" akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. įmonės akcijų, priėmė sprendimą likviduoti įmonę. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. investicijos į "LitPol Link" Sp.z.o.o. įsigijimo vertė sudarė – 295 tūkst. Eur, kuriai 100% buvo apskaitytas vertės sumažėjimas.

2019 m. balandžio 9 d. Bendrovė ir energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija" (šiuo metu UAB "Ignitis grupė") atnaujino UAB Duomenų logistikos centras (toliau - DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad LITGRID parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o UAB "Ignitis grupė" perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų. Dėl Bendrovės vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti asocijuotos įmonės UAB Duomenų logistikos centras akcijas, investicija į minėtą įmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas".

Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones aprašytos 7-oje pastaboje.

Grupės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 290 (2018 m. gruodžio 31 d. – 638), Bendrovės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 290 (2018 m. gruodžio 31 d. - 267).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, galimą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2020 m. kovo 20 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė ir Grupė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams). Naujajame standarte pateikti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir informacijos atskleidimo principai nuomininko ir nuomotojo apskaitoje. Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

Nuomininko apskaitoje

• pateiktas vienas nuomos apskaitos modelis, nuomos sandorius apskaitant finansinės būklės ataskaitoje. Nuomininkas pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą, atspindintį jo teisę naudoti valdomą turtą, ir nuomos įsipareigojimą, atspindintį jo prievolę mokėti nuomos mokėjimus;
• trumpalaikei nuomai (kai nuomos terminas iki 12 mėnesių) ir mažos vertės turto nuomai gali būti taikomos pripažinimo išimtys. Išimties taikymo atveju nuomos mokėjimai pripažįstami nuomos sąnaudomis tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį.

2019 m. sausio 1 d. Bendrovė ir Grupė pirmą kartą pritaikė 16-ąjį TFAS ir jo pakeitimus, taikydama modifikuotą retrospektyvų būdą, kai naudojimo teise valdomas turtas ir įsipareigojimai buvo pripažinti lygiomis sumomis, nekoreguojant nuosavybės likučių. 16-ojo TFAS taikymo pirmą kartą įtaka finansinės būklės ataskaitai 2019 m. sausio 1 d., skaičiavimai, atskleidimai ir įtaka 2019 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms pateikti šio aiškinamojo rašto 6 ir 21 pastabose.

Bendrovės ir Grupės pasirinktos 16 – ojo TFAS taikymo nuostatos:

• finansinės būklės ataskaitoje pripažįstamas turtas ir įsipareigojimai visų rūšių nuomai ir nuomos sandoriams, išskyrus standarte numatytas pripažinimo išimtis: a) nuomai, kurios laikotarpis trumpesnis nei 12 mėnesių, ir b) nuomai, kai perduodamo turto vertė yra nedidelė – iki 4 000 Eur. Šiais išimčių atvejais Bendrovė ir Grupė, kaip ir anksčiau veiklos nuomos sąnaudas pripažins tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį;
• naudojimo teise valdomam turtui priskiriami tik nuomos komponentai, ne nuomos komponentai apskaitomi sąnaudose;
• nuomos įsipareigojimų dabartinei vertei apskaičiuoti taikoma papildomo skolinimosi palūkanų norma, atitinkanti trumpalaikio skolinimosi (iki 5 metų) ir ilgalaikio skolinimosi (10 metų) palūkanų normą, už kurią Bendrovė ir Grupė galėtų pasiskolinti rinkoje.

Nuomotojo apskaitoje

• iš esmės perkelti 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai, dėl šios priežasties nuomotojas ir toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą ir finansinę nuomą bei apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

TFAAK 23-iasis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo" (taikomas 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams).12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip turi būti apskaityti pelno mokesčio apskaičiavimo neapibrėžtumo efektai (toliau – neapibrėžtumai). Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio traktavimo. Neapibrėžtumas gali būti susijęs su apmokestinamuoju pelnu arba nuostoliu, mokesčių baze, nepanaudotų mokesčių nuostoliu, nepanaudotų mokesčių kreditu ar mokesčių tarifu.

Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neapibrėžtumai dėl mokesčio traktavimo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neapibrėžtumų dėl mokesčio traktavimo, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neapibrėžtumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad mokesčių administratoriaus pritarimas mažai tikėtinas ūkio subjekto mokesčio neapibrėžtumo traktavimui, subjektas pelno mokesčio apskaičiavimui turi taikyti labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neapibrėžtumo išnykimo tikimybę

Ūkio subjektas turi atskleisti faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio traktavimo patikrinimą ar pakartotinį patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio traktavimo nebuvimas, pats savaime, neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčia įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šio aiškinimo taikymas pirmą kartą neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms ir atskleidimams, nes nebuvo reikšmingų pelno mokesčio traktavimo neaiškumų.

9-ojo TFAS pataisos "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis leidžiama amortizuota savikaina vertinti tam tikrus finansinius instrumentus - paskolas ir skolos vertybinius popierius, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, žemesne už amortizuotą savikainą, pavyzdžiui, tikrąja verte arba verte, kuri apima pagrįstą skolininkui mokėtiną kompensaciją, lygią rinkos palūkanų normos padidėjimo per likusį priemonės galiojimo laikotarpį poveikio dabartinei vertei. Be to, standartas papildytas išvadomis, patvirtinančiomis 9-ajame TFAS pateiktus nurodymus, kad tam tikrų amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimai ar mainai, dėl kurių pripažinimas nenutraukiamas ir toliau pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Todėl ataskaitas teikiantys ūkio subjektai daugeliu atveju negalės patikslinti faktinių palūkanų normos už likusį paskolos galiojimo laikotarpį vien tam, kad išvengtų poveikio pelnui ar nuostoliams. 9-ojo TFAS pataisos neturės įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė ir Grupė neturi paskolų ir skolos vertybinių popierių, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, žemesne už amortizuotą savikainą.

28-ojo TAS pataisos "Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinama, kad ūkio subjektai turi taikyti 9-ąjį TFAS, įskaitant nuvertėjimo reikalavimus, ilgalaikių investicijų į asocijuotąsias ar bendrąsias įmones, daliai - grynosioms investicijoms, kurioms netaikomas nuosavybės metodas. 28-ojo TAS pataisos neturėjo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 3-iojo TFAS, 11-ojo TFAS, 12-ojo TAS ir 23-ojo TAS pataisos (2015–2017 m. ciklo) (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai turėjo įtakos šiems standartams:

3-ojo TFAS patobulinime patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę; 11-ajame TFAS dabar nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę.

12-ojo TAS patobulinimais paaiškinta, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas.

23-ojo TAS patobulinimuose paaiškinta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos, kai turtas iš esmės yra užbaigtas ar parengtas pardavimui, tokių negrąžintų tikslinių paskolų likutis priskiriamas į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas.

Bendrovės ir Grupės vertinimu, minėtų standartų patobulinimų taikymas pirmą kartą neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.

19-ojo TAS pataisos "Plano pakeitimas, sumažinimas arba įvykdymas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pataisomis patikslinama, kad esant pensijų plano ar nustatytųjų išmokų pasikeitimams, įsipareigojimas turi būti apskaičiuotas pagal atnaujintas prielaidas, nustatyta plano keitimo einamųjų paslaugų savikaina ir grynosios palūkanos, priskirtinos likusiems

po plano pasikeitimo ataskaitiniams laikotarpiui. Ši pataisa neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė ir Grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

Koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Koncepcinėje tvarkoje pateikiamas išsamus sąvokų rinkinys, kuris naudojamas rengiant finansines ataskaitas, leidžiant standartus, rengiant apskaitos politikas. Į persvarstytą Koncepcinę tvarką įtrauktas naujas skyrius apie vertinimą, pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės, patikslintos apibrėžtys. TASV taip pat išleido atskirą pridedamąjį dokumentą "Nuorodų į TFAS standartų konceptualią sistemą pakeitimai", kuriame pateikti susijusių standartų pakeitimai, siekiant atnaujinti nuorodas į persvarstytą Konceptualią sistemą. Jis taip pat skirtas palengvinti įmonėms perėjimą prie persvarstytos Konceptualios sistemos, kai tokios įmonės rengia apskaitos politiką remdamosi Konceptualia sistema ir kai konkrečiam atvejui negali būti pritaikytas nė vienas TFAS. Jeigu apskaitos politika rengiama, remiantis Konceptualia sistema, jos turėtų būti laikomasi 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais metiniais laikotarpiais.

"Reikšmingumo apibrėžimas" – 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslintas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jį reikėtų taikyti – į apibrėžimą įtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai taikomas visuose TFAS. Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad jos nepateikimas ar iškraipymas turės poveikį finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimamiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

"Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reforma" – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia lyginamąja norma. Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reformos pakeitimai:

• įtakoja specifinius apsidraudimų apskaitos reikalavimus: ūkio subjektas gali daryti prielaidą, kad palūkanų lyginamoji norma, kuria pagrįsti apdraustojo objekto, apsidraudimo priemonės ar apdraustosios rizikos pinigų srautai, dėl reformos nesikeičia;
• privalomi visiems apsidraudimų sandoriams, tiesiogiai įtakojamiems palūkanų normos lyginamųjų indeksų reformos;
• lengvatos netaikomos aplinkybėmis, atsiradusiomis dėl reformos (jeigu apsidraudimo sandoriai daugiau neatitinka apsidraudimų apskaitos reikalavimų dėl priežasčių, nesusijusių su pakeitimais), reikalaujama nutraukti apsidraudimų apskaitą;
• reikalaujama papildomų atskleidimų apie reformos ir pakeitimų įtaką apsidraudimo sandoriams.

Bendrovės ir Grupės vertinimu, šie pakeitimai neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė ir Grupė neturi apsidraudimo sandorių.

c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Standarto įsigaliojimas atidėtas, kol bus parengta galutinė jo redakcija). Šiuo standartu bus leidžiama pirmą kartą TFAS taikantiems ūkio subjektams sumas, susijusias su tarifo reguliavimu, pripažinti pagal jų taikytus nacionalinius standartus (GAAP). Ūkio subjektas, kuris jau rengia ataskaitas pagal TFAS, negali taikyti šios standarto nuostatos, t.y. tarifo reguliavimo įtaką turi pateikti atskirai nuo kitų straipsnių. Bendrovei ir Grupei neaktualios šio standarto naujos nuostatos, nes perėjimas prie TFAS įvykęs ankstesniais laikotarpiais.

10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos - "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems datą, kurią nustatys TASV, arba vėliau). Šiose pataisose aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės. Šių pataisų esmė, kad visa sandorio suma pripažįstama pelnu ar nuostoliu tuomet, kai sandoris apima verslą. Sandorio suma pripažįstama iš dalies - pelnu ar nuostoliu tuomet, kai sandoris apima turto pardavimą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau).17 uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis investuotojams buvo sunku palyginti draudimo įmonių ir ūkio subjektų, turinčių draudimo sutarčių, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudikų turimas perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

3-iojo TFAS pataisos "Verslo apibrėžimas" (taikomos verslo įsigijimams, įvykusiems nuo metinio laikotarpio, prasidedančio 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas, siekiant išspręsti sunkumus, kylančius nustatant, a buvo įsigytas verslas, ar turto grupė. Pakeistame verslo apibrėžime akcentuoja, kad verslo tikslas yra tiekti prekes ir teikti paslaugas, kai ankstesnėje Standarto redakcijoje buvo akcentuojama grąža dividendų forma, mažesni kaštai ir kita ekonominė nauda investuotojui ir kitiems dalyviams. Pakeitime TASV pateikė papildomas gaires dėl verslo apibrėžimo.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Litgrid" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.3 Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

2.4 Parduoti laikomas turtas ir nutraukta veikla

Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Grupė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas.

Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai.

2.5 Investicijos į dukterines įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.6 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė ar Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicija į asocijuotą ir bendrai valdomą įmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą.

Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.

Prestižas, susijęs su investicijomis į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones, yra įtraukiamas į investicijos balansinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis.

Asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalį joje, įskaitant bet kurias kitas gautinas sumas neužtikrintas turtu, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius įsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės vardu.

Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas.

Jeigu Grupės dalis asocijuotoje ar bendrai valdomoje įmonėje sumažėja, tačiau reikšminga įtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui, dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama į pelną (nuostolius).

Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje įmonėje sumažėjimo, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.7 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra.

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 – 75
Statiniai ir mašinos:
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai	30
- Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių:
- 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos	40 – 55
- 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai	30 – 35
- 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai	35
- elektros ir ryšių įtaisai	20 – 25
- elektros įrenginiai, iš jų:	15 – 35
- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai	15 – 35
- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai	8
- kiti įrenginiai	5 – 20
Transporto priemonės	4 – 10
Kitas materialusis turtas:
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 – 10
- inventorius, įrankiai	4 – 10
Nematerialusis turtas, iš kurio	3 – 4
-Įstatyminiai servitutai	Neamortizuojama

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

2.8 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

2.9 Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikant 9 TFAS "Finansinės priemonės" Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:

• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti.

Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų.

Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Pirminio pripažinimo metu Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo.

Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties.

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.

Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Bendrovė turėjo nuosavybės vertybinių popierių finansinio turto, kurį pasirinko klasifikuoti tikrosios vertės per bendrąsias pajamas kategorijoje (anksčiau klasifikuotą kaip galimo parduoti turto kategorijoje).

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.

Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti

neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.

Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu.

Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:

a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;

b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;

c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;

d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;

e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;

f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.

Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

• Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba

• Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:

• jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;

• jei Bendrovė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė.

2.10 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.

2.11 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.9 punkte.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.

Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

2.12 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

2.13 Užsienio valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta) - eurais. Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti eurais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius).

2.14 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Dotacijoms, susijusioms su turtu taip pat priskiriamos naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.) . Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.

Dotacijos, susijusios su turtu yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento.

Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

2.15 Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė.

Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:

• fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
• kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
• sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
• pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
• baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:

• padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
• sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
• pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių

Nuomos įsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpį yra suma, dėl kurios susidaro pastovi periodinė palūkanų norma likusiai nuomos įsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba, jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste.

Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais.

Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

• dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų;
• ir
• atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Bendrovė:

• paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
• nustato pakeistos nuomos terminą; ir
• pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą: - sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;

• atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.16 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.

2.17 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas

finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.18 Perkrovų valdymo įplaukos

Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 "Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003" nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.

Priklausomai nuo ES Reglamente numatytos paskirties, perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos:

• a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t.y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos reguliavimo ir/ar balansavimo elektros energijos kainos.
• b) išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai , tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
• c) sumažinti tarifą pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų.

Nuo 2019 m. gegužės mėn. sukauptų perkrovų valdymo lėšų sąskaita prijungta prie UAB "EPSO-G" grupės sąskaitos ir naudojama Bendrovės veiklos finansavimui, kol nėra poreikio finansuoti investicijas.

Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotas perkrovų valdymo įplaukas Bendrovė fiksuoja kaip ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus (per 12 mėnesių numatomų panaudoti perkrovų valdymo įplaukų dalį).

2.19 Naudojimo teise valdomas turtas

Apskaita nuo 2019 m. sausio 1 d.

Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.

Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas

Nuomos pradžios datą Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (Pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:

Žemė	99 metai
Transporto priemonės	nuo 2 iki 3 metų
Pastatai	nuo 2 iki 3 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	nuo 2 iki 3 metų

2.20 Nuomos apskaita

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Grupė ir Bendrovė pagal nuomos sutartis atliekamus nuomos mokėjimus, išskyrus tuos, kurie pripažįstami naudojimo teise valdomu turtu, apskaito kaip veiklos sąnaudas.

2.21 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

2.22 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. 2018 metais įsigaliojęs 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi ilgalaikių kontraktų su daugiaelemenčiais pakeitimais, neturi imk-arba-mokėk pobūdžio kontraktų, nėra pardavimų skatinimų, nėra reikšmingų kontraktų sudarymo išlaidų ar reikšmingų išankstinių apmokėjimų. Pagrindiniai pardavimų kontraktai sudaromi vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, kontraktų pakeitimai yra reti.

Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija yra pripažįstamos suteikus paslaugą arba pardavus elektros energiją, t.y. kai pirkėjui perduodama rizika ir su sandoriu susijusi ekonominė nauda.

Kainų reguliavimas

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.

Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.

Naujų vartotojų ar gamintojų pajungimas prie elektros energijos perdavimo tinklo

Nuo 2010 m. (taikoma turtui, įsigytam kliento lėšomis po 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo - AB "Lietuvos energija", o vėliau - Bendrovė gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų pajungimą prie elektros tinklo pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos kaina už Bendrovės/Grupės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų ar gamintojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.

2018 metais įsigaliojęs 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" neturi įtakos naujų vartotojų ir gamintojų pajungimo prie elektros energijos perdavimo tinklo paslaugų pajamų pripažinimui, nes pajungimas yra atskiras įsipareigojimo įvykdymas, iš esmės nesusijęs su kitomis Bendrovės teikiamomis paslaugomis naujam vartotojui ar gamintojui. Bendrovė pajungto naujo vartotojo pagamintą elektros energiją persiunčia neatlygintinai.

Atlikus elektros įrenginių perkėlimą dėl užsakovo vykdomų statybos – plėtros darbų, elektros perdavimo paslaugų apimtys nesikeičia.

Iki 2009 m. liepos 1 d. AB "Lietuvos energija" gauti mokesčiai už naujų vartotojų ar gamintojų pajungimą prie tinklo apskaitomi ilgalaikiame turte mažinant susijusio turto apskaitinę vertę. Šie mokesčiai bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstami per susijusio turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Remonto paslaugų pajamos

Individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto paslaugų, pajamos pripažįstamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis numatytomis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Grupė ir Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų ir sąnaudų pripažinimas

VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).

Bendrovė/Grupė Komisijos skirtas VIAP lėšas apskaito kaip dotacijas, susijusias su pajamomis, nes jos skiriamos elektros gamintojų, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, suteiktų paslaugų negautoms pajamoms kompensuoti. Minėtos dotacijos pripažįstamos pajamomis:

• Komisijai Bendrovei/ Grupei paskyrus VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, pajungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu. Minėtiems gamintojams atlikta pajungimo paslauga pripažįstama pajamomis skirtingais laikotarpiais: paslaugos dalis, apmokama gamintojų lėšomis, pripažįstama pajamomis, užbaigus pajungimo darbus, o pajungimo darbų vertės dalis, apmokama VIAP lėšomis – Komisijai skyrus VIAP lėšas. Bendrovės / Grupės vertinimu Komisijos sprendimas skirti VIAP lėšas už gamintojų atliktą pajungimą yra patvirtinimas, kad Bendrovė / Grupė atitinka dotacijų skyrimo sąlygas.
• Komisijos Bendrovei/ Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą.

2.23 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje kai patiriami.

2.24 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2019 metais ir 2018 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.25 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.

Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

2.26 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

2.28 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar

įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.

Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei/Grupei prieinama.

Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.

Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.

Bendrovė/Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:

1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;

3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė ir Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė/Grupė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus finansinį turtą. vertinamo tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas (2.9 ir 9 pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.7 ir 5 pastabos).

Grupės ir Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d finansinio turto balansinė vertė yra artima jo tikrajai vertei, įskaitant paskolų tikrąją vertę (36 pastaba).

3. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, buvo tokie:

Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas

Kaip aprašyta 5 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.

Perkrovų valdymo įplaukos

Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.18 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 714/2009. Remiantis Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2019 m. gruodžio 31 d. esmine dalimi bus panaudotas investicijoms su Komisija suderintiems projektams, įskaitant Sinchronizacijos projektus, finansuoti iki 2025 m. Tik 0,2 – 1 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų kasmet bus panaudota kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl tarpsisteminių jungčių atsijungimo ir užtikrinimo pasinaudojimą suprekiautais pajėgumais.

Atidėjiniai servitutų kompensacijoms

2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais numatytas servitutų, nustatomų operatoriui nepriklausančios žemės sklypuose įrengiant elektros tinklus, atlygintinumas. Šiame įstatyme numatyta, kad tiesiant perdavimo tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius, bus mokamos vienkartinės kompensacijos nuostoliams už įstatyminių servitutų nustatymą atlyginti. 2018 m. liepos 31 d. įsigaliojo kompensacijų apskaičiavimo metodika, nustatanti kompensacijų išmokėjimo sąlygas. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Kompensacijų dydis buvo apskaitytas diskontuota verte, pritaikyta diskonto norma – 2,24%. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė, remdamasi turima informacija apie išmokėtas kompensacijas už servitutus per 2019 metus ir perskaičiavusi ateinančių laikotarpių kompensacijų dydį, atliko nematerialaus turto ir susijusio atidėjinio koregavimą 700 tūkst. Eur.

4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Įstatyminiai servitutai	Prestižas*	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	358	5 797	2	-	-	6 157
Sukaupta amortizacija	( 115)	(2 390)	( 2)	-	-	(2 507)
Likutinė vertė	243	3 407	-	-	-	3 650
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	243	3 407	-	-	-	3 650
Įsigijimai	-	1 729	-	2 300	61	4 090
Perklasifikavimas į (iš) IMT	-	( 93)	-	-	-	( 93)
Perklasifikavimas tarp grupių	111	( 111)	-	-	-	-
Amortizacija	( 124)	( 930)	-	-	-	(1 054)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	230	4 002	-	2 300	61	6 593
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	469	7 319	2	2 300	61	10 151
Sukaupta amortizacija	( 239)	(3 317)	( 2)	-	-	(3 558)
Likutinė vertė	230	4 002	-	2 300	61	6 593
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	230	4 002	-	2 300	61	6 593
Įsigijimai	24	249	-	-	-	273
Perklasifikavimas tarp grupių	38	( 146)	108	-	-	-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	( 700)	-	( 700)
Amortizacija	( 157)	(1 056)	( 9)	-	-	(1 222)
Dukterinės įmonės pardavimo įtaka	( 24)	( 2)	-	-	( 61)	( 87)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	111	3 047	99	1 600	-	4 857
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	507	6 763	110	1600	-	8 980
Sukaupta amortizacija	( 396)	(3 716)	( 11)	-	-	(4 123)
Likutinė vertė	111	3 047	99	1 600	-	4 857

* 2018 metais Grupė nematerialiojo turto įsigijimuose apskaitė dukterinės įmonės UAB "Tetas" pripažintą 61 tūkst. Eur prestižą dėl iš UAB "Energetikos paslaugų ir rangos organizacijos" įsigytos įmonės (verslo) dalies - laboratorijos veiklos.

** Bendrovė ir Grupė 2018 metais nematerialiojo turto grupėje "Įstatyminiai servitutai" apskaitė teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus servitutų pagrindais, kuriuose įrengti elektros tinklai ir įrenginiai. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Kompensacijų dydis buvo apskaitytas diskontuota verte, pritaikyta diskonto norma – 2,24%. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė, remdamasi turima informacija apie išmokėtas kompensacijas už servitutus per 2019 metus ir perskaičiavusi ateinančių laikotarpių kompensacijų dydį, atliko nematerialaus turto ir susijusio atidėjinio koregavimą 700 tūkst. Eur.

Bendrovė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Įstatyminiai servitutai	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	358	5 760	2	-	6 120
Sukaupta amortizacija	( 115)	(2 356)	( 2)	-	(2 473)
Likutinė vertė	243	3 404	-	-	3 647
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	243	3 404	-	-	3 647
Įsigijimai	-	1 726	-	2 300	4 026
Perklasifikavimas į (iš) IMT	-	( 93)	-	-	( 93)
Perklasifikavimas tarp grupių	111	( 111)	-	-	-
Amortizacija	( 124)	( 927)	-	-	(1 051)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	230	3 999	-	2 300	6 529
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	469	7 282	2	2 300	10 053
Sukaupta amortizacija	( 239)	(3 283)	( 2)	-	(3 524)
Likutinė vertė	230	3 999	-	2 300	6 529
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	230	3 999	-	2 300	6 529
Įsigijimai	-	249	-	-	249
Perklasifikavimas tarp grupių	38	( 146)	108	-	-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	( 700)	( 700)
Amortizacija	( 157)	(1 055)	( 9)	-	(1 221)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	111	3 047	99	1 600	4 857
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	507	6 763	110	1 600	8 980
Sukaupta amortizacija	( 396)	(3 716)	( 11)	-	(4 123)
Likutinė vertė	111	3 047	99	1 600	4 857

5. Ilgalaikis materialusis turtas

					Kitas ilgalaikis
Grupė			Statiniai ir	Transporto	materialusis	Nebaigta
	Žemė	Pastatai	mašinos	priemonės	turtas	statyba	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	534	12 841	411 654	2 423	16 731	7 967	452 150
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(1 896)	(63 612)	( 826)	(7 413)	-	(73 747)
Likutinė vertė	534	10 945	348 042	1 597	9 318	7 967	378 403
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai	534 -	10 945 17	348 042 198	1 597 393	9 318 587	7 967 17 377	378 403 18 572
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	-	-	-	-	-	2 017	2 017
Perkainojimas	( 14)	( 394)	(55 702)	-	( 160)	-	(56 270)
Nurašymai	-	( 3)	(1 036)	-	( 6)	-	(1 045)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas (ų)	-	-	-	-	( 131)	-	( 131)
Perklasifikavimas į (iš) INT	-	-	-	-	-	93	93
Perklasifikavimas tarp grupių	-	260	11 513	-	949	(12 722)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	(7 054)	(7 054)
Nusidėvėjimas	-	( 574)	(22 004)	( 259)	(2 007)	-	(24 844)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	520	10 251	281 011	1 731	8 550	7 678	309 741
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	520	10 592	281 311	2 816	9 601	7 678	312 518
Sukauptas nusidėvėjimas	-	( 341)	( 300)	(1 085)	(1 051)	-	(2 777)
Likutinė vertė	520	10 251	281 011	1 731	8 550	7 678	309 741
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	520	10 251	281 011	1 731	8 550	7 678	309 741
Įsigijimai	-	-	230	126	562	46 866	47 784
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	-	-	-	-	-	( 227)	( 227)
Perkainojimas	-	391	-	-	-	-	391
Pardavimai	-	-	( 163)	( 3)	-	-	( 166)
Nurašymai	-	-	( 246)	-	( 2)	-	( 248)
Vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	( 239)	( 239)
Perklasifikavimas į naudojimosi teise	-	-	-	(1 194)	-	-	(1 194)
valdomą turtą Perklasifikavimas į (iš) atsargas (ų)	-	-	-	-	126	5	131
Perklasifikavimas tarp grupių	-	8 060	16 708	-	2 343	(27 111)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	(12 251)	(12 251)
Nusidėvėjimas	-	( 532)	(16 689)	( 144)	(1 923)	-	(19 288)
Dukterinės įmonės pardavimo įtaka	-	( 531)	(282)	(516)	( 526)	-	(1 855)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	520	17 639	280 569	-	9 130	14 721	322 579
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	520	18 099	297 180	-	10 925	14 960	341 684
Sukauptas nusidėvėjimas	-	( 460)	(16 611)	-	(1 795)	-	(18 866)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	( 239)	( 239)
Likutinė vertė	520	17 639	280 569	-	9 130	14 721	322 579

Bendrovė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	534	12 305	411 244	15 421	7 967	447 471
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(1 622)	(63 363)	(6 458)	-	(71 443)
Likutinė vertė	534	10 683	347 881	8 963	7 967	376 028
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	534	10 683	347 881	8 963	7 967	376 028
Įsigijimai	-	-	16	352	17 377	17 745
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	-	-	-	-	2 017	2 017
Perkainojimas	( 14)	( 394)	(55 702)	( 160)	-	(56 270)
Nurašymai	-	( 3)	(1 036)	( 6)	-	(1 045)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas (ų)	-	-	-	( 131)	-	( 131)
Perklasifikavimas į (iš) INT	-	-	-	-	93	93
Perklasifikavimas tarp grupių	-	260	11 513	949	(12 722)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	(7 054)	(7 054)
Nusidėvėjimas	-	( 507)	(21 953)	(1 876)	-	(24 336)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	520	10 039	280 719	8 091	7 678	307 047
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	520	10 039	280 719	8 091	7 678	307 047
Sukauptas nusidėvėjimas	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	520	10 039	280 719	8 091	7 678	307 047
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	520	10 039	280 719	8 091	7 678	307 047
Įsigijimai	-	-	18	371	46 866	47 255
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	-	-	-	-	( 227)	( 227)
Nurašymai	-	-	( 246)	( 2)	-	( 248)
Vertės sumažėjimas	-	-	-	-	( 239)	( 239)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas (ų)	-	-	-	126	5	131
Perklasifikavimas tarp grupių	-	8 060	16 708	2 343	(27 111)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	(12 251)	(12 251)
Nusidėvėjimas	-	( 460)	(16 630)	(1 799)	-	(18 889)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	520	17 639	280 569	9 130	14 721	322 579
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	520	18 099	297 180	10 925	14 960	341 684
Sukauptas nusidėvėjimas	-	( 460)	(16 611)	(1 795)	-	(18 866)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	( 239)	( 239)
Likutinė vertė	520	17 639	280 569	9 130	14 721	322 579

Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.

Bendrovėje kapitalizuotų palūkanų suma per laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 91 tūkst. Eur (per laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.- 22 tūkst. Eur). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma0,96 proc. (per laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.- 0,83 proc.).

Bendrovė paskutinį kartą perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą pagal atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2018 gruodžio 31 d. būklei. Per 2019 m. reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai įtakoti turto vertę, priimta nebuvo.

Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.8), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis Bendrovė turto tikrąją vertę 2019 m. gruodžio 31 d. įvertina pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.

Bendrovė turtą vertina kaip verslą, tačiau vertinime eliminuoja visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.

Turto vertė buvo apskaičiuota sekančiai:

• Suskaičiuoti 2020-2036 m. pinigų srautai iš įmonės veiklos;

• 2020-2036 m. srautai sumažinti suteiktų paskolų ir gautų palūkanų ir dividendų pinigų srautais bei pelno mokesčiu nuo finansinės veiklos;

• Sudėti diskontuoti koreguoti 2020-2036 m. pinigų srautai;

• Pridėta diskontuota tęstinumo vertė (po 2036 m.);
• Atimta ilgalaikio nematerialaus turto vertė;
• Atimta nebaigtos statybos (išskyrus plėtros projektų) vertė;
• Atimta naudojimo teise valdomo turto vertė;
• Pridėta apyvartinio kapitalo vertė.

Diskontuota tęstinumo vertė suskaičiuota sekančiai:

• Padarius prielaidas kad ilgame laikotarpyje perkrovų pajamos dėl tarpsisteminių pralaidumų didinimo ir rinkų sujungimo turėtų konverguoti į 0, o investicijos turėtų palaikyti būsimą turto būklę (t.y. sutapti su nusidėvėjimo sąnaudomis), ir kad pinigų srautą turėtų generuoti tik investicijų grąža nuo reguliuojamo turto vertės ir nereguliuojamos veiklos pajamos, apskaičiuotas normalizuotas pinigų srautas turto vertę 2036 m. pabaigai padauginus iš investicijų grąžos normos ir atėmus pelno mokestį bei pridėjus kitas (nereguliuojamas) pajamas po pelno mokesčio;
• Suskaičiuota kapitalizuota vertė normalizuotą pinigų srautą padalinus iš diskonto normos, normalizuoto pinigų srauto augimo norma prilyginta 0;
• Kapitalizuota vertė diskontuota į 2019 m.

Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,79 proc.

Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą 2019 m. gruodžio 31 d. buvo gautas rezultatas – 308 928 tūkst. Eur. Suskaičiuota turto vertė yra 2 755 tūkst. Eur didesnė už balansinę turto vertę - turto vertės sumažėjimo nėra, skirtumas tarp suskaičiuotos ir balansinės turto vertės yra 0,9 proc. Įvertinus prielaidų jautrumą Bendrovė savo finansinėse ataskaitose neatvaizdavo turto vertinimo rezultato.

Turto vertinimo rezultato jautrumas diskonto normos, perkrovų įplaukų bei LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės dydžiui
pateiktas lentelėse:

Diskonto normos pokytis (ir investicijų grąžos normos nuo 2027 m.) , proc.	Turto vertė, tūkst. Eur
-1,0%	323 980
-0,5%	316 206
0,0%	308 928
0,5%	302 000
1,0%	295 342
Perkrovų įplaukų dalis, proc. nuo prognozės	Turto vertė, tūkst. Eur
0%	320 962
25%	311 996
50%	303 827
100%	308 928
125%	318 612
LRAIC optimizuoto turto vertė, proc. nuo prognozės	Turto vertė, tūkst. Eur
80%	302 467
90%	305 697
100%	308 928
110%	312 159
120%	315 390

Bendrovė turto tikrąją vertę 2018 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė buvo apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.

Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.8), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis.

Bendrovė turtą vertino kaip verslą, tačiau vertinime eliminavo visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.

Turto vertė buvo apskaičiuota sekančiai:

• Suskaičiuoti 2019-2025 m. pinigų srautai iš įmonės veiklos;
• 2019-2025 m. srautai sumažinti suteiktų paskolų ir gautų palūkanų ir dividendų pinigų srautais;

• 2025 m. srautas sumažintas diskontuotu į 2025 metus 2023-2025 m. reguliacinės veiklos viršpelniu, kuris turėtų būti grąžintas 2027 m.;

• 2025 m. srautas sumažintas diskontuotu į 2025 metus investicijų į LRAIC modeliu optimizuotus turto elementus 2026-2035 m. srautu;

• 2025 m. srautas padidintas diskontuotu į 2025 metus apyvartinio kapitalo už perkrovų pajamas 2026-2030 m. srautu;
• Sudėti diskontuoti koreguoti 2019-2025 m. pinigų srautai;
• Pridėta diskontuota tęstinumo vertė (po 2025 m.);
• Atimta ilgalaikio nematerialaus turto vertė.

Diskontuota tęstinumo vertė suskaičiuota sekančiai:

• Padarius prielaidas kad ilgame laikotarpyje perkrovų pajamos dėl tarpsisteminių pralaidumų didinimo ir rinkų sujungimo turėtų konverguoti į 0, o investicijos turėtų palaikyti būsimą turto būklę (t.y. sutapti su nusidėvėjimo sąnaudomis), ir kad pinigų srautą turėtų generuoti tik reguliuojamo turto investicijų grąža ir nereguliuojamos veiklos pajamos, apskaičiuotas normalizuotas pinigų srautas LRAIC sumodeliuotą reguliuojamo turto vertę 2025 m. pabaigai padauginus iš investicijų grąžos normos ir atėmus pelno mokestį bei pridėjus kitas (nereguliuojamas) pajamas po pelno mokesčio;
• Suskaičiuota kapitalizuota vertė normalizuotą pinigų srautą padalinus iš diskonto normos, normalizuoto pinigų srauto augimo norma prilyginta 0;
• Kapitalizuota vertė diskontuota į 2018 m.

Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,02 proc.

Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą 2018 m. gruodžio 31 d. buvo gautas rezultatas – 297 878 tūkst. Eur. Suskaičiuota turto vertė buvo mažesnė už balansinę turto vertę ir Bendrovė savo finansinėse ataskaitose apskaitė turto vertės sumažinimą - 56 270 tūkst. eurų.

Turto vertinimo rezultato jautrumas LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės, diskonto normos, investicijų grąžos normos 2021- 2025 m. bei perkrovų pajamų dydžiui pateiktas lentelėse:

LRAIC optimizuoto turto vertė, proc. nuo prognozės	Turto vertė, tūkst. Eur
70%	280 005
80%	285 962
90%	291 919
100%	297 878
110%	303 837
Diskonto normos pokytis (atitinkamai tęstinei vertei perskaičiuojant investicijų grąžos normą) , proc.	Turto vertė, tūkst. Eur
-1,0%	315 275
-0,5%	306 281
0,0%	297 878
0,5%	289 926
1,0%	282 341
Investicijų grąžos 2021-2025 m. pokytis, proc.	Turto vertė, tūkst. Eur
-1,0%	285 142
-0,5%	291 509
0,0%	297 878
0,5%	304 245
1,0%	310 616
Perkrovų pajamų dalis, proc. nuo prognozės	Turto vertė, tūkst. Eur
0%
25%
	280 147
	283 682
50%	288 000
100% 125%	297 878 313 129

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 76 189 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. - 98 213 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos, naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.). Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.

Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 300 876 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 296 763 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	296 763	297 649	296 763	297 649
Įsigijimai	12 251	7 054	12 251	7 054
Nusidėvėjimas	(8 118)	(7 929)	(8 118)	(7 929)
Nurašymas	( 20)	( 11)	( 20)	( 11)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	300 876	296 763	300 876	296 763

6. Naudojimosi teise valdomas turtas

Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė ir Grupė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių terminai – 3 metai. Bendrovė ir Grupė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratesimo nutraukimo anksčiau termino tikimybę.

Grupės ir Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro:

Grupė	Žemė	Pastatai ir statiniai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Viso
Pripažinto turto pradinė vertė 2019 m. sausio 1 d.	4 465	52	1 212	138	5 867
Perkelta iš IMT	-	-	1 194	-	1 194
Įsigijimai	-	508	-	-	508
Nusidėvėjimas	( 45)	( 120)	( 500)	( 49)	( 714)
Dukterinės įmonės pardavimo įtaka	-	( 427)	( 1 424)	-	( 1 851)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	4 420	13	482	89	5 004
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	4 465	25	684	138	5 312
Sukauptas nusidėvėjimas	( 45)	( 12)	( 202)	( 49)	( 308)
Likutinė vertė	4 420	13	482	89	5 004

Bendrovė	Žemė	Pastatai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Viso
Pripažinto turto pradinė vertė 2019 m. sausio 1 d. Nusidėvėjimas Dukterinės įmonės perleidimo įtaka	4 465 ( 45) -	25 ( 12) -	684 ( 202)	138 ( 49)	5 312 ( 308) -
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	4 420	13	482	89	5 004
2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas	4 465 ( 45)	25 ( 12)	684 ( 202)	138 ( 49)	5 312 ( 308)
Likutinė vertė	4 420	13	482	89	5 004

Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.

7. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas bei bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės)

Investicijos į dukterines įmones Bendrovės finansinėse ataskaitose

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:

Dukterinės įmonės	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalies procentas
UAB "TETAS"	4 754	(3 754)	1 000	100
UAB Litgrid Power Link Service	174	-	174	100
Iš viso	4 928	(3 754)	1 174

Kaip aprašyta 1-oje pastaboje 2019 metais Bendrovė likvidavo dukterinę įmonę UAB "Litgrid Power Link Service" ir pardavė turimas kitos dukterinės įmonės UAB "TETAS" akcijas UAB "EPSO-G".

UAB "Litgrid Power Link Service" likvidavimas

2019 m. balandžio 26 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta nutraukti UAB "Litgrid Power Link Service" veiklą ir likviduoti įmonę. 2019 m. spalio 14 d. UAB "Litgrid Power Link Service" įstatinis kapitalas (174 tūkst. Eur) buvo anuliuotas, dalinai sudengus jį su nepaskirstyto nuostolio suma (9 tūkst. Eur). Piniginės lėšos, kurių likutis sudarė 165 tūkst. Eur, buvo išmokėtos Bendrovei. 2019 m. gruodžio 19 d. UAB "Litgrid Power Link Service" buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

UAB "TETAS" akcijų pardavimas

2019 m. lapkričio 29 d. įvykusiame LITGRID AB neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pritarti 2019 m. lapkričio 7 d. Bendrovės valdybos sprendimui sudaryti UAB "TETAS" 100 proc. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB "EPSO-G". UAB "TETAS" akcijos (400 000 vnt.) buvo parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą kainą - 3,15 mln. Eur, kuriuos 2019 m. lapkričio 29 d. UAB "EPSO-G" sumokėjo Bendrovei. UAB "TETAS" pardavimo pelnas 2,15 mln. Eur apskaitytas Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

UAB "Tetas" veikla nebuvo priskiriama Grupės pagrindiniams verslo komponentams (segmentams), dėl šios priežasties dukterinės įmonės pardavimas nebuvo pripažintas nutraukta veikla pagal 5-ojo TFAS "Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla" nuostatas. UAB "Tetas" akcijų pardavimas Bendrovės finansinėse ataskaitose atspindėtas kaip ilgalaikio finansinio turto pardavimas, Grupės – kaip dalies veiklos pardavimas. Dukterinės įmonės pardavimo įtaka Grupės finansinėms ataskaitoms atskleista aiškinamojo rašto 4 – 0 pastabose, atitinkamuose turto ir įsipareigojimų straipsniuose, pateikiant pardavimo įtaka atitinkamam straipsniui.

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose

2019 m. balandžio 9 d. Bendrovė ir energetikos įmonių grupė UAB "Ignitis grupė" atnaujino Duomenų logistikos centro (toliau - DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad Bendrovė parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o "Lietuvos energija" (šiuo metu UAB "Ignitis grupė") perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų. Dėl Bendrovės vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti asocijuotos įmonės akcijas, investicija į minėtą įmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas" (13 pastaba).

2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai "PSE" ir "Litgrid", vieninteliai dukterinės įmonės "LitPol Link" akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. įmonės akcijų, priėmė sprendimą likviduoti įmonę. Bendrovėje 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. investicijos į "LitPol Link" Sp.z.o.o. įsigijimo vertė sudarė 295 tūkst. Eur , kuriai 100% buvo apskaitytas vertės sumažėjimas.

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2019 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2019 metus:

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
UAB Duomenų logistikos centras	9 082	3 653	3 764	610
"LitPol Link" Sp.z.o.o.(nėra duomenų)	-	-	-	-

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2018 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2018 metus:

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
UAB Duomenų logistikos centras	6 007	785	3 818	594
"LitPol Link" Sp.z.o.o.	110	1	-	( 1)

8. Suteiktos paskolos

2017 m. spalio 25 d. AB "Litgrid" ir UAB "TETAS" sudarė paskolos sutartį sumai 1,6 mln. Eur, kurie buvo skirti piniginių srautų subalansavimui. Metinis palūkanų dydis – 2,09 proc., paskolos grąžinimo terminas 2020 m. spalio 25 d. 2017 m. gruodžio 29 d. (įregistravus) UAB "TETAS" įstatinio kapitalo padidinimą 397 477 Eur, visa akcijų emisijos kaina buvo apmokėta pinigais, atlikus tarpusavio užskaitą su paskola.

2018 m. birželio 25 d. AB "Litgrid" ir UAB "TETAS" sudarė kitos paskolos sutartį sumai 1 mln. Eur, kurie taip pat skirti piniginių srautų subalansavimui. Metinis palūkanų dydis – 2,2 proc., paskolos grąžinimo terminas 2021 m. birželio 25 d.

Suteiktų UAB "TETAS" paskolų suma 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 202 523 Eur.

9. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Grupės ir Bendrovės finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis, sudarė akcijos:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Nord Pool Holding AS (2 proc.)	1 984	2 693	1 984	2 693
Apskaitinė vertė	1 984	2 693	1 984	2 693

Kaip nurodyta pobalansinių įvykių pastaboje, 2020 m. sausio 15 d. "Litgrid" kartu su kitais Nord Pool Holding AS akcininkais - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais (PSO) per bendrą kontroliuojamą bendrovę TSO HOLDING AS pardavė 66 proc. "Nord Pool Holding AS" akcijų Euronext. Remiantis Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta kaina, Bendrovė ir Grupė atliko "Nord Pool Holding AS" akcijų vertės koregavimą, koregavimo rezultatą apskaitė kitose bendrose pajamose ir sumažino perkainojimo rezervą.

Vertinimas atitiko antrą tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (2.29 pastaba), kai vertė nustatyta įvykusio sandorio pagrindu.

2018 metais Nord Pool Holding AS akcininkai atliko aktyvius veiksmus organizuojant dukterinės bendrovės Nord Pool AS, vykdančio elektros biržos operatoriaus veiklą, akcijų pardavimą. Pagal tuo metu Bendrovės turėtą informaciją apie numatomos parduoti Nord Pool AS vertinimo rezultatus, Nord Pool Holding AS tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo ne mažesnė nei apskaitoje atspindėta.

Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (2.29 pastaba).

10. Atsargos

Grupės ir Bendrovės atsargas sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Medžiagos ir komplektavimo gaminiai	314	1 447	314	413
Atimti: vertės sumažėjimas	( 278)	( 340)	( 278)	( 306)
Apskaitinė vertė	36	1 107	36	107

Dėl dukterinės įmonės pardavimo Grupės atsargos 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 497 tūkst. Eur.

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2019 ir 2018 metais:

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	340	304	306	255
Vertės sumažėjimo pasikeitimas	( 62)	36	( 28)	51
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	278	340	278	306

Grupė ir Bendrovė 2019 ir 2018 metais suformavo sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Grupės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2019 metus sudarė 2 370 tūkst. Eur (per 2018 metus – 8 831 tūkst. Eur), Bendrovės per 2019 metus – 75 tūkst. Eur (per 2018 metus – 164 tūkst. Eur).

11. Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas sudaro:	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą	15 679	18 513	15 679	18 513
Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas	-	3 880	-	-
Kitos prekybos gautinos sumos	1 348	1 911	1 348	1 911
Atimti: prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas	( 263)	(3 443)	( 263)	(3 412)
Apskaitinė vertė	16 764	20 861	16 764	17 012

Tikroji trumpalaikių prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Dėl dukterinės įmonės pardavimo Grupės prekybos gautinos sumos 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 2 006 tūkst. Eur.

Grupė ir Bendrovė 2019 metais apskaitė 592 tūkst. Eur (2018 m. - 564 tūkst. Eur) vertės sumažėjimo atstatymą dėl apmokėtų sumų ir 2 820 tūkst. Eur (2018 m. – 2 426 tūkst. Eur) dėl nurašytų beviltiškomis skolų, ankstesniais laikotarpiais pripažintų abejotinomis skolomis pagal individualų įvertinimą. 2019 m. gruodžio 31 d. buvo papildomai pripažinta 263 tūkst. Eur abejotinų skolų, taikant individualų vertinimą.

Prekybos gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Nepradelsta	16 764	20 268	16 764	17 012
Pradelsta iki 30 dienų	-	344	-	-
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	-	-	-	-
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų	-	6	-	-
Pradelsta virš 90 dienų	-	243	-	-
Apskaitinė vertė	16 764	20 861	16 764	17 012

12. Kitos gautinos sumos

Kitas gautinas sumas sudaro:	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Kitos gautinos sumos	134	1 266	134	70
Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas	( 23)	( 23)	( 23)	( 23)
Apskaitinė vertė	111	1 243	111	47

Didžiąją dalį 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės kitų gautinų sumų sudaro gautinos sumos nebaigtoms vykdyti ilgalaikėms sutartims.

Dėl dukterinės įmonės pardavimo Grupės kitos gautinos sumos 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 633 tūkst. Eur.

Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Kitų gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Nepradelsta	111	1 243	111	47
Pradelsta iki 30 dienų	-	-	-	-
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	-	-	-	-
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų	-	-	-	-
Pradelsta virš 90 dienų	-	-	-	-
Apskaitinė vertė	111	1 243	111	47

13. Kitas finansinis turtas

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	1 619	1 769	1 619	1 769
Finansinis turtas, laikomas pardavimui	752	752	752	752
Apskaitinė vertė	2 371	2 521	2 371	2 521

Kaip aprašyta 1-oje pastaboje, finansinį turtą, laikomą pardavimui sudaro UAB "Duomenų logistikos centras" 20,36 proc. akcijų vertė.

Kito finansinio turto tikroji vertė 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Pinigai banke	30	627	30	397
Apskaitinė vertė	30	627	30	397

Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė artima jų apskaitinei vertei.

15. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų ir buvo padalintas į 504 331 380 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 8 579 tūkst. Eur. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, gražinti kapitalą akcininkams ar išleisti naują akcijų emisiją. Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.

16. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

Grupė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atėmus atidėtąjį pelno mokestį
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	6 331	( 951)	5 380
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	( 724)	109	( 615)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	( 56)	9	( 47)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	(5 289)	793	(4 496)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	262	( 40)	222
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	( 68)	10	( 58)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas	391	( 59)	332
Dukterinės įmonės pardavimo įtaka	( 585)	89	( 496)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	-	-	-

Bendrovė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atėmus atidėtąjį pelno mokestį
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	5 882	( 883)	4 999
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	( 537)	81	( 456)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	( 56)	9	( 47)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas	(5 289)	793	(4 496)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	-	-	-
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	-	-	-
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	-	-	-

17. Privalomasis, finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo.

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - tai finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuotoliai.

Kiti rezervai

Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.

2019 m. balandžio 23 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 40 210 tūkst. Eur iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną.

2018 m. balandžio 24 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 542 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į kitus rezervus.

18. Dividendai

2019 m. balandžio 23 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 2 622 523 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0052 Eur.

2018 m. balandžio 24 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 7 716 270 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0153 Eur.

19. Dotacijos

Grupėje ir Bendrovėje dotacijos yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2019 m. ir 2018 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	Grupė	Bendrovė
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	22	22
Gautos dotacijos	24 283	24 283
Perkrovų pajamos (22 pastaba)	2 939	2 939
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (5 pastaba)	(7 054)	(7 054)
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą 2016 m	(20 150)	(20 150)
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui	( 40)	( 40)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	-	-
Gautos dotacijos	8 464	8 464
Avansu gautos dotacijos	6 384	6 384
Perkrovų įplaukos (22 pastaba)	3 787	3 787
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (5 pastaba)	(12 251)	(12 251)
Perkelta į gautus avansus	(6 384)	(6 384)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	-	-

20. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

		Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Ilgalaikės
Banko paskolos	79 903	94 128	79 903	94 128
Trumpalaikės
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	14 225	14 225	14 225	14 225
Paskolos iš susijusių šalių	-	12 517	-	12 517
Banko sąskaitos perviršis	-	98	-	-
Iš viso paskolų	94 128	120 968	94 128	120 870

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Tarp 1 ir 2 metų	14 225	14 225	14 225	14 225
Nuo 2 iki 5 metų	37 535	42 676	37 535	42 676
Po 5 metų	28 143	37 227	28 143	37 227
Iš viso	79 903	94 128	79 903	94 128

Grupė ir Bendrovė 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. neturėjo įkeitimų.

Grupės ir Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 0,95 proc.). Grupės ir Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 58,86 mln. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 65 mln. Eur).

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 23 000 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 11 785 tūkst. Eur), Bendrovės – 23 000 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 10 483 tūkst. Eur).

Bendrovė 2018 m. rugsėjo mėn. 27 d. su akcininku UAB "EPSO-G" sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį. Šioje sutartyje nustatytas maksimalus UAB "EPSO-G" skolinimo limitas – iki 23 mln. Eur bei LITGRID AB skolinimo limitas – iki 20 mln. Eur. Bendrovės gautos paskolos iš "EPSO-G" likutis 2019 m. gruodžio 31 d. - 0 Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 12 517 tūkst. Eur). Sukauptų perkrovų valdymo lėšų sąskaitą prijungus prie UAB "EPSO-G" grupės sąskaitos Bendrovės veiklos finansavimui laikinai naudojamos sukauptos perkrovų lėšos.

Bendrovė pagal paskolos sutartis su Nordic Investment Bank ir su European Investment Bank yra įsipareigojusi neviršyti grynosios skolos ir EBITDA santykio rodiklio: 2019 metais - 6,5, 2018 metais - 4,5. Ilgalaikių paskolų, kurioms galioja šis reikalavimas, iš Nordic Investment Bank likutis 2019 m. gruodžio 31 d. yra 27 188 tūkst. EUR (2018 m. gruodžio 31 d. – 35 271 tūkst. EUR) ir iš European Investment Bank likutis 2019 m. gruodžio 31 d. yra 52 714 tūkst. EUR (2018 m. gruodžio 31 d. – 58 857 tūkst. EUR), neįvertinant ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies. Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyse numatytą reikalavimą vykdė.

Taip pat bendrovė pagal šias paskolų sutartis abiems bankams yra įsipareigojusi neviršyti palūkanų padengimo rodiklio, kuris 2019 ir 2018 metais turėtų būti ne didesnis nei 3. Šį reikalavimą Bendrovė vykdė.

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2019 m. ir 2018 m. suderinimas:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	30	627	30	397
Ilgalaikės paskolos	(79 903)	(94 128)	(79 903)	(94 128)
Nuomos įsipareigojimai	(4 771)	( 599)	(4 771)	-
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	(14 225)	(14 225)	(14 225)	(14 225)
Trumpalaikės paskolos	-	(12 615)	-	(12 517)
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	( 270)	( 221)	( 270)	-
Grynoji skola	(99 139)	(121 161)	(99 139)	(120 473)

KONSOLIDUOTASIS IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Pinigai	Paskolos	Nuoma	Iš viso
Grynoji skola 2017 m. gruodžio 31 d.	696	(151 091)	(1 263)	(151 658)
Įsigijimas	-	(12 517)	-	(12 517)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	( 69)	-	443	374
Overdraft'o pasikeitimas	-	34 558	-	34 558
Grąžinta paskola	-	8 082	-	8 082
Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d.	627	(120 968)	( 820)	(121 161)
Grąžinimas	-	12 517	-	12 517
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	( 597)	-	(4 221)	(4 818)
Overdraft'o pasikeitimas	-	98	-	98
Grąžinta paskola	-	14 225	-	14 225
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	30	(94 128)	(5 041)	(99 139)
Bendrovė	Pinigai	Paskolos	Nuoma	Iš viso
Grynoji skola 2017 m. gruodžio 31 d.	434	(149 746)	-	(149 312)
Įsigijimas	-	(12 517)	-	(12 517)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	( 37)	-	-	( 37)
Overdraft'o pasikeitimas	-	33 311	-	33 311
Grąžinta paskola Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d.	- 397	8 082 (120 870)	- -	8 082 (120 473)
Įsigijimas	-	-	-	-
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	( 367)	-	(5 041)	(5 408)
Overdraft'o grąžinimas	-	12 517	-	12 517
Grąžinta paskola	-	14 225	-	14 225

21. Nuomos įsipareigojimai

Grupės ir Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas per 2019 metus:

	Grupė	Bendrovė
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje*	820	-
Nuomos įsipareigojimų pripažinimas taikant 16 TFAS	5 867	5 312
Sudarytos nuomos sutartys	348	-
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	( 595)	( 271)
Dukterinės įmonės pardavimo įtaka	(1 399)	-
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	5 041	5 041
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	4 771	4 771
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	270	270

*Įsipareigojimų vertė pagal nuomos sutartis

Grupės ir Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2019-01-01	2019-12-31	2019-01-01
Einamųjų metų dalis	270	731	270	285
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:
Tarp 1 ir 2 metų	240	822	240	267
Tarp 2 ir 3 metų	140	470	140	241
Tarp 3 ir 5 metų	66	329	66	184
Virš 5 metų	4 325	4 335	4 325	4 335
Viso	5 041	6 687	5 041	5 312

Grupės palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos finansinės veiklos sąnaudose sudaro 70 tūkst. Eur (Bendrovės - 67 tūkst. Eur).

Grupės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 000 Eur) turto nuomos sąnaudos, 2019 m. sudarė 1 485 tūkst. Eur, apskaityta sąnaudose (Bendrovės - 568 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę.

Grupė 2019 m. atliko 665 tūkst. Eur nuomos mokėjimų (vertės dengimas) (Bendrovė - 338 tūkst. Eur).

Grupės įmonės UAB "TETAS" lizingo būdu įsigytų transporto priemonių likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 194 tūkst. Eur.

22. Perkrovų valdymo įplaukos

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis	34 672	10 832	34 672	10 832
	4 463	4 922	4 463	4 922
	39 135	15 754	39 135	15 754

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Perkrovų valdymo įplaukos laikotarpio pradžioje	15 754	6 564	15 754	6 564
Gautos perkrovų valdymo įplaukos per periodą	27 366	12 940	27 366	12 940
Panaudota ilgalaikiam materialiam turtui finansuoti Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos atsijungimų	(3 787)	(2 939)	(3 787)	(2 939)
nuostoliams kompensuoti per periodą	( 198)	( 811)	( 198)	( 811)
Perkrovų valdymo įplaukos laikotarpio pabaigoje	39 135	15 754	39 135	15 754

Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.18 pastaboje. 2019 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas perkrovų valdymo įplaukų likutis įsipareigojimuose sudarė 39 135 tūkst. Eur, numatomas panaudojimas nurodytas šio aiškinamojo rašto 3 pastaboje. Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių.

Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 185 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 10 439 tūkst. Eur), trumpalaikė – 4 463 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 4 922 tūkst. Eur). Kaip nurodyta, šio aiškinamojo rašto 2.18 pastaboje, skirtumas tarp perkrovų įplaukų likučio trumpalaikiuose įsipareigojimuose ir trumpalaikiame turte susidarė dėl lėšų laikino panaudojimo Bendrovės veiklai finansuoti.

Bendrovė pinigų srautų ataskaitoje skirtumą tarp ataskaitiniais metais gautų perkrovų valdymo įplaukų ir kompensuotų atsijungimo sąnaudų atspindėjo kaip investicinės veiklos įplaukas, atsižvelgiant į numatomą jų panaudojimą investicijoms finansuoti: 2019 m. – 27 318 tūkst. Eur (2018 m. 12 208 tūkst. Eur).

23. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo	801	609	801	609
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms*	173	216	173	169
Garantiniai atidėjiniai	-	6	-	-
Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams (4 pastaba)**	650	1 100	650	1 100
Avansu gautos dotacijos***	4 686	-	4 686	-
Apskaitinė vertė	6 310	1 931	6 310	1 878

*Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Bendrovės kolektyvinę sutartį mokėtinos sumos (2.17 pastaba).

**Kaip aprašyta 4-oje pastaboje 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 2019 metais buvo sumažinti 700 tūkst. Eur (iš jų Ilgalaikė atidėjinių servitutų įsipareigojimams dalis

sumažinta 450 tūkst. Eur). Trumpalaikė atidėjinių servitutų įsipareigojimams dalis apskaityta trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje "Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" (27 pastaba).

***Avansu gautas dotacijas sudaro piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai įgyvendinti iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2021 m. I ketvirtį.

24. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	4 074	2 945	4 074	2 939
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda)	(3 690)	(9 784)	(3 680)	(9 781)
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda)	384	(6 839)	394	(6 842)

2018 m. liepos 13 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" ir "LITGRID" AB dėl mokestinių nuostolių perdavimo už atlygį. Pagal šias sutartis Bendrovė 2018 metais sumokėjo UAB "EPSO-G" 15 proc. nuo perimtos mokestinių nuostolių sumos, t. y. 680 tūkst. Eur už 2014 metus ir 680 tūkst. Eur už 2015 metus.

2019 m. vasario 26 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" ir "LITGRID" AB dėl mokestinių nuostolių perdavimo už atlygį bei tarp dukterinės įmonės UAB "LITGRID Power Link Service" ir "LITGRID" AB dėl neatlygintino mokestinių nuostolių perdavimo. Pagal paminėtą sutartį Bendrovė įsipareigojo sumokėti UAB "EPSO-G" 15 proc. Eur nuo perimto mokestinio nuostolio sumos, t.y. 380 tūkst. Eur, o UAB "LITGRID Power Link Service" perimto mokestinio nuostolio sąskaita 7 tūkst. Eur buvo sumažintas Bendrovės į Valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis.

Visi sandoriai buvo vykdomi vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis.

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Grupė

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Turto vertės sumažėjimas	Sukauptos sąnaudos/ pajamos	Įstatiminiai servitutai	Kita	Viso
2017 m. gruodžio 31 d.	16 582	1 116	1 378	-	1 579	20 655
Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	(24 674)	-	-	-	-	(24 674)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	8 517	( 619)	1 166	-	466	9 530
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	793	-	-	-	-	793
2018 m. gruodžio 31 d.	1 218	497	2 544	-	2 045	6 304
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	32	( 465)	3 501	174	561	3 803
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	106	-	-	-	-	106
Dukterinės įmonės perleidimas	42	( 12)	( 11)	-	( 65)	( 46)
2019 m. gruodžio 31 d.	1 398	20	6 034	174	2 541	10 167

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	IMT perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normų skirtumai	Mokesčių lengvata įsigyjant IMT	Įstatiminiai servitutai	Palūkanų kapitalizavi mo įtaka	Viso
2017 m. gruodžio 31 d.	(24 710)	89	(1 826)	-	( 280)	(26 727)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su	24 674	-	-	-	-	24 674
atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	36	69	146	-	3	254
2018 m. gruodžio 31 d.	-	158	(1 680)	-	( 277)	(1 799)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	-	( 3)	135	( 240)	( 5)	( 113)
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	( 58)	-	-	-	-	( 58)
Dukterinės įmonės perleidimas	58	-	-	-	-	58
2019 m. gruodžio 31 d.	-	155	(1 545)	( 240)	( 282)	(1 912)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2018 m. gruodžio 31 d. 4 505 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d. 8 255

Bendrovė Atidėtojo pelno mokesčio turtas IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas) Turto vertės sumažėjimas Sukauptos sąnaudos/ pajamos Įstatyminiai servitutai Kita Viso 2017 m. gruodžio 31 d. 16 591 1 109 1 331 - 1 524 20 555 Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu (24 641) - - - - (24 641) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 8 517 ( 624) 1 178 - 492 9 563 Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje 793 - - - - 793 2018 m. gruodžio 31 d. 1 260 485 2 509 - 2 016 6 270 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 32 ( 465) 3 525 174 525 3 791 Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje 106 - - - - 106 2019 m. gruodžio 31 d. 1 398 20 6 034 174 2 541 10 167 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai IMT perkainojimas (vertės padidėjimas) Nusidėvėjimo normų skirtumai Mokesčių lengvata įsigyjant IMT Įstatyminiai servitutai Palūkanų kapitalizavimo įtaka Viso 2017 m. gruodžio 31 d. (24 641) 89 (1 828) - ( 280) (26 660) Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu 24 641 - - - - 24 641 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - 69 146 - 3 218 2018 m. gruodžio 31 d. - 158 (1 682) - ( 277) (1 801) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - ( 3) 137 ( 240) ( 5) ( 111) 2019 m. gruodžio 31 d. - 155 (1 545) ( 240) ( 282) (1 912) Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2018 m. gruodžio 31 d. 4 469

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d. 8 255

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn.	10 150	6 172	10 150	6 174
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn.	17	132	17	96
Iš viso:	10 167	6 304	10 167	6 270
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn.	(1 858)	(1 661)	(1 858)	(1 663)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn.	( 54)	( 138)	( 54)	( 138)
Iš viso:	(1 912)	(1 799)	(1 912)	(1 801)

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	4 994	(46 200)	4 524	(44 932)
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą	749	(6 930)	679	(6 740)
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda)	( 3)	(1 381)	( 3)	(1 381)
Mokestinio nuostolio perėmimo įtaka	-	(1 747)	-	(1 747)
Nepripažintas atidėtojo pelno mokestis nuo mokestinių nuostolių	-	( 12)	-	-
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka	( 362)	3 231	( 282)	3 026
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį)	384	(6 839)	394	(6 842)

25. Prekybos skolos

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Skolos už elektros energiją	11 837	11 587	11 837	11 587
Skolos už rangos darbus, paslaugas	3 857	5 877	3 857	1 613
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas	9 902	4 709	9 902	4 709
Apskaitinė vertė	25 596	22 173	25 596	17 909

Dėl dukterinės įmonės pardavimo Grupės prekybos skolos 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 966 tūkst. Eur.

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

26. Gauti išankstiniai apmokėjimai

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų*	628	712	628	712
Avansu gautos dotacijos	1 698	-	1 698	-
Kitos avansu gautos sumos	12	217	12	117
Apskaitinė vertė	2 338	929	2 338	829

*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

27. Kitos mokėtinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	167	437	167	205
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	918	1 338	918	806
Mokėtinas PVM	1 035	779	1 035	461
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	532	536	532	534
Mokėtini dividendai	500	496	500	496
Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos*	2 057	1 399	2 057	1 298
Įsipareigojimų įvykdymo garantija**	919	1 119	919	1 119
Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams (4 pastaba)***	511	1 200	511	1 200
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	1 014	1 353	1 014	1 292
Apskaitinė vertė	7 653	8 657	7 653	7 411

* Sukauptų kitų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų padidėjimą 2019 m. iš esmės lėmė rekonstruojamuose objektuose demontuotų įrenginių grįžtamosios medžiagos, kurių pardavimo pajamomis ateinančiais laikotarpiais kompensuojamos (mažinamos) demontuoto turto nurašymo sąnaudos.

** Grupės ir Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai.

***Kaip aprašyta 4-oje pastaboje 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius, kurie įvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydį. Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 2019 metais buvo sumažinti 700 tūkst. Eur (iš jų trumpalaikė atidėjinių servitutų įsipareigojimams dalis sumažinta 250 tūkst. Eur). Ilgalaikė atidėjinių servitutų įsipareigojimams dalis apskaityta ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje "Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" (23 pastaba).

Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

28. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Elektros energijos pajamas sudaro

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Elektros perdavimo paslauga	69 315	66 508	69 315	66 508
Prekyba balansavimo/disbalanso energija	26 376	26 441	26 376	26 441
Galios rezervavimo paslaugos	70 750	59 058	70 750	59 058
Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai	7 195	5 199	7 195	5 199
Viešuosius interesus atitinkanti paslauga	9 274	7 414	9 274	7 414
Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	1 483	4 278	1 483	4 278
Perkrovų pajamos	198	812	198	812
Pajamos už kilmės garantijų administravimą	84	48	84	48
Iš viso	184 675	169 758	184 675	169 758

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2018 m., padidėjo 4 proc. iki 69,3 mln. eurų ir sudarė 36 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų augimą lėmė 6 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, nes perduotos elektros energijos kiekis sumažėjo 2 proc. iki 10 277 mln. kWh.

Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pardavimo pajamos, palyginus su 2018 m., beveik nekito ir siekė 26,4 mln. eurų.

Pajamos už sistemines paslaugas augo 20 proc. iki 70,7 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 16 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina.

29. Kitos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Remonto ir kitos paslaugos	8 546	18 569	-	-
Pajamos iš turto nuomos	548	562	498	544
Projektavimo darbai	390	369	-	-
Kitos pajamos	115	1 383	118	1 647
Iš viso	9 599	20 883	616	2 191

2018 metais Grupės kitas pajamas didžiąja dalimi (1 256 tūkst. Eur) sudarė delspinigiai ir netesybos už rangovų pavėluotai atliktus darbus (Bendrovės – 1 559 tūkst. Eur).

30. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos

Elektros energijos sąnaudas sudaro

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos	22 226	22 639	22 226	22 639
Sisteminių paslaugų sąnaudos	74 398	59 781	74 398	59 781
VIAP sąnaudos (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas)	9 166	7 300	9 166	7 300
Balansavimo ir reguliavimo energijos sąnaudos	25 917	26 006	25 917	26 006
Dalyvavimo ENTSO-e ITC mechanizme sąnaudos	3 043	2 455	3 043	2 455
Jungčių paskirstytų pajėgumų pasinaudojimo užtikrinimo sąnaudos	198	812	198	812
Iš viso	134 948	118 993	134 948	118 993

2019 m. elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 134,9 mln. eurų arba 71 proc., lyginant su 2018 m. jos padidėjo 13 proc. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos beveik nesikeitė ir siekė 25,9 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 24 proc. iki 74,4 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių

perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos sumažėjo 2 proc. iki 22,2 mln. eurų. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 3 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 9,2 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 0,2 mln. eurų.

31. Segmentų ataskaita

Grupė yra išskyrusi šiuos du verslo segmentus:

• Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklos;
• Remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Su elektros energijos perdavimu susijusios paslaugos:

• Prekyba balansavimo reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.
• Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
• Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP sudaro paslaugos, nurodytos šio aiškinamojo rašto 2.21 pastaboje.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdė Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Tetas" (2019 m. lapkričio 29 d. perleista UAB "EPSO-G") ir UAB "Litgrid Power Link Service" (iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kol nebuvo sustabdyta veikla).

Grupės informacija apie segmentus už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2019 m.	Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Iš viso
Pajamos	185 291	13 365	198 656
Pajamos tarp segmentų	-	(4 382)	(4 382)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	185 291	8 983	194 274
Veiklos pelnas (nuostoliai)	3 232	( 30)	3 202
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte*	x	x	1 792
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	x	x	4 994
Pelno mokestis*	x	x	( 384)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	x	x	4 610
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	20 418	806	21 224
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	187	6	193
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas	239	-	239

*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.

Grupės informacija apie segmentus už 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2018 m.	Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Iš viso
Pajamos	171 949	21 902	193 851
Pajamos tarp segmentų	-	(3 210)	(3 210)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	171 949	18 692	190 641
Veiklos pelnas (nuostoliai)	(44 854)	( 183)	(45 037)
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte*	x	x	(1 163)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	x	x	(46 200)
Pelno mokestis*	x	x	6 839
Grynasis pelnas (nuostoliai)	x	x	(39 361)
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	25 387	511	25 898
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	974	3	977
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas	50 981	3	50 984

*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 92 proc. visų pajamų.

Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2019 m. ir 2018 m. sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Lietuva	179 079	177 798	172 782	159 106
Švedija	3 521	3 018	3 521	3 018
Norvegija	234	894	234	894
Estija	6 949	6 027	6 949	6 027
Latvija	604	510	604	510
Lenkija	876	692	876	692
Vokietija	2 686	-	-	-
Kitos šalys	325	1 702	325	1 702
Iš viso:	194 274	190 641	185 291	171 949

Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

Grupės / Bendrovės pajamos 2019 metais iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:

Įmonės pavadinimas	Grupė	Bendrovė
Energijos skirstymo operatorius AB	130 638	125 238
ELERING AS	6 949	6 949
IGNITIS GAMYBA AB	6 852	6 852

Grupės / Bendrovės pajamos 2018 metais iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc. (2018 metų duomenys pasikeitė, nes buvo pateikta pajamos, gautos tik iš elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų):

Įmonės pavadinimas	Grupė	Bendrovė
Energijos skirstymo operatorius AB	134 163	116 583
Energijos tiekimas UAB	7 071	7 071
Lietuvos energijos gamyba AB	6 356	6 356

32. Sandoriai tarp susijusių šalių

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB "EPSO-G". Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB "EPSO-G" grupės įmonėmis, dukterinėmis ir asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/.

Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2019 m. ir 2018 m. buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai; - UAB "Epso-G" grupės įmonės:
  • AB "Amber Grid" (bendri akcininkai);
  • UAB "Tetas" ( nuo 2019 m. lapkričio 29 d. bendri akcininkai);
  • UAB "Baltpool" (bendri akcininkai).
  • UAB "Litgrid Power Link Service" (iki 2019 m. gruodžio 19 d. dukterinė įmonė);

• UAB "Ignitis grupė" įmonės:

  • UAB Duomenų logistikos centras (asocijuota įmonė);
  • AB "Energijos skirstymo operatorius";
  • UAB "Ignitis";
  • UAB "Ignitis gamyba".

• UAB "Energetikos paslaugų ir rangos organizacija"

• Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės:

• VĮ Ignalinos atominė;
• Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės.
• Vadovybė.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus.

2019 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2019 m. gruodžio 31 d sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Suteiktos paskolos	Pardavimai	Pirkimai	Finansinės veiklos pajamos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB "EPSO-G"	16	-	-	3 150	120	-	29
UAB "TETAS"	254	246	2 203	-	507	4	-
AB "Amber Grid"	-	-	-	2	-	-	-
BALTPOOL UAB	-	415	-	4 800	-	-	-
Valstybės valdomos įmonės
AB "Energijos skirstymo operatorius"	2 661	13 835	-	130 740	2 429	-	2
AB "Ignitis gamyba"	7 308	580	-	6 852	72 949	-	-
Energijos tiekimas UAB	-	-	-	1 991	1 065	-	-
UAB "Ignitis"	-	15	-	2 762	1 312	-	-
UAB Duomenų logistikos centras	34	21	-	253	178	81	-
UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	-	26	-	263	-	-	-
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	35	-	-	264	-	-	-
UAB "Transporto valdymas"	18	-	-	-	549	-	-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	240	-	-	90	989	-	6
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	-	281	-	279	-	-	-
AB "Lietuvos geležinkeliai"	-	-	-	396	-	-	-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	41	94	-	908	178	-	-
	10 607	15 513	2 203	152 750	80 276	85	37

2019 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2019 m. gruodžio 31 d sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Suteiktos paskolos	Pardavimai	Pirkimai	Finansinės veiklos pajamos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB "EPSO-G"	16	-	-	3 150	113	-	17
UAB "TETAS"	254	246	2 203	16	4 856	47	5
BALTPOOL UAB	-	415	-	4 800	-	-	-
Valstybės valdomos įmonės
AB "Energijos skirstymo operatorius"	2 661	13 835	-	125 340	2 269	-	-
AB "Ignitis gamyba"	7 308	580	-	6 852	72 949	-	-
Energijos tiekimas UAB	-	-	-	1 991	1 065	-	-
UAB "Ignitis"	-	15	-	2 762	1 312	-	-
UAB Duomenų logistikos centras	34	21	-	253	178	81	-
UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	-	26	-	263	-	-	-
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	35	-	-	264	-	-	-
UAB "Transporto valdymas"	18	-	-	-	183	-	-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	240	-	-	-	989	-	-
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	-	281	-	279	-	-	-
AB "Lietuvos geležinkeliai"	-	-	-	396	-	-	-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	41	94	-	908	178	-	-
	10 607	15 513	2 203	147 274	84 092	128	22

2018 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2018 m. gruodžio 31 d sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Gautos paskolos	Suteiktos paskolos	Pardavimai	Pirkimai	Finansinės veiklos pajamos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB "EPSO-G"	415	-	12 517	-	-	155	-	18
BALTPOOL UAB	-	849	-	-	7 680	116	-	-
AB "Amber Grid"	-	-	-	-	1	-	-	-
Valstybės valdomos įmonės
AB "Energijos skirstymo operatorius"	428	18 061	-	-	134 270	1 531	-	22
AB "Ignitis gamyba"	5 627	680	-	-	6 356	59 131	-	-
Energijos tiekimas UAB	127	1	-	-	7 070	1 703	-	-
UAB Duomenų logistikos centras	35	27	-	-	295	185	62	-
UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	-	27	-	-	268	116	-	-
UAB "Transporto valdymas"	72	-	-	-	-	710	-	-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	529	9	-	-	10	2 258	-	-
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	609	-	-	-	-	-	-	-
NT Valdos, UAB	3	-	-	-	-	781	-	-
AB "Lietuvos geležinkeliai"	-	52	-	-	424	-	-	-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	25	92	-	-	1 006	162	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	11	34	-	-	48	79	-	-
	7 881	19 832	12 517	-	157 428	66 927	62	40

2018 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2018 m. gruodžio 31 d sudarė:

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Gautos paskolos	Suteiktos paskolos	Pardavimai	Pirkimai	Finansinės veiklos pajamos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB "EPSO-G"	413	-	12 517	-	-	143	-	18
UAB "TETAS"	411	23		2 203	303	2 123	36	-
UAB "LITGRID Power Link Service"	-	-		-	52	709	-	-
BALTPOOL UAB	-	849		-	7 680	116	-	-
Valstybės valdomos įmonės
AB "Energijos skirstymo operatorius"	332	13 965		-	116 690	1 509	-	-
AB "Ignitis gamyba"	5 627	680		-	6 356	59 131	-	-
Energijos tiekimas UAB	127	1		-	7 070	1 703	-	-
UAB Duomenų logistikos centras	35	27		-	295	185	62	-
UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	-	27		-	268	-	-	-
UAB "Transporto valdymas"	23	-		-	-	254	-	-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	271	-		-	-	1 554	-	-
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	609	-		-	-	-	-	-
NT Valdos, UAB	3	-		-	-	560	-	-
AB "Lietuvos geležinkeliai"	-	52		-	424	-	-	-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	25	92		-	1 006	162	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	10	2			45	65
	7 886	15 718	12 517	2 203	140 189	68 214	98	18

Išmokos vadovybei

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	953*	1 057	764	776
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	-	45	-	41
Vadovų skaičius (vidutinis metinis)	11	12	7	7

*šiame skaičiuje išmokos dukterinės įmonės UAB "Tetas" vadovams per 2019 m. vienuolika mėnesių.

Per 2019 ir 2018 metus Grupės ir Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybei priskiriami Grupės ir Bendrovės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai.

33. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2019 m. ir 2018 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2019	2018
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur)	4 610	(39 361)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504 331 380	504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais)	0.009	(0,078)

34. Papildoma pinigų srautų informacija

2019 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 5 229 tūkst. Eur (2018 m. – 1 610 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 91 tūkst. Eur (2018 m. – 22 tūkst. Eur).

35. Finansinės rizikos faktoriai

Grupė ir bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtintu LITGRID grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje)

	Grupė		Bendrovė
Finansinis turtas	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Prekybos gautinos sumos	16 764	20 861	16 764	17 012
Kitos gautinos sumos	111	1 243	111	47
Suteiktos paskolos	2 203	-	2 203	2 203
Perkrovų lėšos	12 648	15 361	12 648	15 361
Kitas finansinis turtas	2 371	2 521	2 371	2 521
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	30	627	30	397
Paskolos ir gautinos sumos	34 127	40 613	34 127	37 541
Kitas finansinis turtas
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas
bendrąsias pajamas	1 984	2 693	1 984	2 693
Finansinis turtas iš viso:	36 111	43 306	36 111	40 234
	Grupė		Bendrovė
Finansiniai įsipareigojimai	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Paskolos	94 128	120 968	94 128	120 870
Nuomos įsipareigojimai	5 041	-	5 041	-
Prekybos skolos	25 596	22 173	25 596	17 909

Kredito rizika

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte
per kitas bendrąsias pajamas	34 127	40 613	34 127	37 541

Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3 475 3 233 3 475 2 600 Iš viso 128 240 146 374 128 240 141 379

Grupė ir Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 98 proc. (2018 m. gruodžio 31 d.- 92 proc.) visų Grupės ir 98 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 99 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo skirstomųjų tinklų operatoriaus AB "Energijos skirstymo operatorius" 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 72 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 70 proc.) visų Grupės ir 72 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 71 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.

"Litgrid", sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal elektros energijos perdavimo paslaugų sutartis su Valstybės valdoma įmone – AB "Energijos skirstymo operatorius" ar kitomis stambiomis pramonės įmonėmis, taip pat pagal sutartis kai teikiamų paslaugų įkainiai nėra aukšti, Grupė ir Bendrovė iš pirkėjų užstato nereikalauja.

Grupė ir Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik į mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų finansinių institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Lėšos investuojamos tik į finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnį nei A- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą, skolos finansines priemones. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Grupė ir Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (14 pastaba), motininių bankų reitingai:

Luminor	AA
Swedbank	AA
SEB	AA
OP Corporate Bank	A+

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.

Bendrovės ir Grupės prekybos ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė pateikta 11 ir 12 pastabose.

Likvidumo rizika

Grupės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t.y., kad Grupės įmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.

Grupės pinigų srautai iš veiklos 2019 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,46 ir 0,46 (2018 m. gruodžio 31 d. - 0,51 ir 0,49). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,46 ir 0,46 (2018 m. gruodžio 31 d. – 0,45 ir 0,45).

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Grupė		Nuo 4 mėn. iki vienerių	Per antrus	Per trečius - penktus
	iki 3 mėn.	metų	metus	metus	Po penkių metų
2019 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	29 071	-	-	-	-
Paskolos	1 336	13 780	14 969	38 899	29 002
2018 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	24 965	-	-	-	-
Paskolos	1 471	26 407*	15 116	44 465	38 404
		Nuo 4 mėn.		Per trečius -
Bendrovė		iki vienerių	Per antrus	penktus
	iki 3 mėn.	metų	metus	metus	Po penkių metų
2019 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	29 071	-	-	-	-
Paskolos	1 336	13 780	14 969	38 899	29 002
2018 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	20 066	-	-	-	-
Paskolos

* Nurodytos grąžintinos paskolos dalį – 12 517 tūkst. Eur sudarė įsipareigojimas pagal skolinimosi iš EPSO-G sutartį (overdraft).

Rinkos rizika

a) Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų bei overdraftą, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 42 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 73 tūkst. Eur).

b) Užsienio valiutos rizika

Grupė ir Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais.

36. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos, iki išpirkimo laikomos investicijos ir kitas finansinis turtas.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

• Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 483 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė (2018 m. gruodžio 31 d. - 583 tūkst. Eur).

• Finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, tikroji vertė nustatoma remiantis obligacijų, į kurias investuota, vertės nustatymu. (3 lygis).

37. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

Ieškovas AB "Elektros tinklų statyba" 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė ieškinį atsakovui LITGRID AB dėl skolos už atliktus ir perduotus rangos darbus priteisimo (10 393,93 Eur). 2019-05-07 priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies: 6 477,46 Eur įskaitymas pripažintas negaliojančiu. Ieškovas apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą. Apsikeitus procesiniais dokumentais, bylos nagrinėjimas persikėlė į apeliacinės instancijos teismą.

Prognozė: Kadangi ieškovas ginčija sprendimą ir prašo priteisti visą sumą, palikti suformuotą atidėjimą 10 393,93 Eur dydžio sumai.

Ieškovas UAB "TETAS" 2019-09-03 pateikė ieškinį LITGRID AB dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškinio suma – 46 803,39 Eur skolos, 3 369,84 Eur delspinigių, bei 8 procentus procesinių palūkanų.

Bylos baigtis: 2019-12-05 Vilniaus apygardos teismas priėmė Bendrovei palankų sprendimą ir UAB "TETAS" ieškinį atmetė. UAB "TETAS" pateikė apeliacinį skundą ir procesas perkeliamas į apeliacinės instancijos teismą. Dėl neaiškios teismo baigties Bendrovė suformavo atidėjimą 46 803,39 Eur sumai.

2019-10-28 Vilniaus apygardos teisme gautas AB "Elektros tinklų statyba" ieškinys LITGRID AB. Ieškiniu AB "Elektros tinklų statyba" prašo teismo pripažinti Bendrovės atliktą įskaitymą 11'263,87 EUR negaliojančiu ir priteisti iš Bendrovės 11'263,87 EUR skolą, 811,80 EUR dydžio delspinigius, 6 procentus procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Prognozė: Šiuo metu šalys rengia procesinius dokumentus (dublikas – triplikas), todėl bylos baigtį prognozuoti šiame etape netikslinga. Bendrovė suformavo atidėjimą 11 263,87 Eur sumai.

Kiti ginčai

Administracinė byla pagal Bendrovės skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvados ir Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) priimto sprendimo bei pritaikytos finansinės korekcijos. 2017 m. rugsėjo 3 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir apskundė VPT ir LVPA priimtus administracinius aktus dėl 2014 – 2015 m. Bendrovės vykdyto "110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičių VE statyba" pirkimo, kurio objektas yra dalinai finansuojamas ES investicijomis. Artėjant pirkimo sutarties vykdymo pabaigai, LVPA užsakymu VPT atliko vertinimą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pateikė vertinimo išvadą, kurioje nustatė, kad LITGRID netinkamai įvertino laimėjusio tiekėjo UAB "TETAS" nurodytą neįprastai mažą kainą ir pažeidė racionalaus lėšų naudojimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atitinkamai, po Išvados pateikimo, 2017 m. rugpjūčio 24 d. LVPA priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad LITGRID padarė viešųjų pirkimų pažeidimus ir skyrė 25 proc. dydžio nuo tinkamų finansuoti projekto lėšų arba 486 927,25 Eur finansinę sankciją (ES fondų lėšos mažinamos 243 463,62 EUR). Bendrovė nesutiko su VPT išvada bei LVPA sprendimu ir apskundė juos teismui, prašydama juos panaikinti ir sustabdyti

jų galiojimą (tame tarpe uždrausti LVPA išskaityti sprendime apskaičiuotą finansinę sankciją iš Bendrovės teikiamų prašymų pagal susijusį projektą). Teismas priėmė skundą, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nesustabdė Bendrovės atžvilgiu priimtų administracinių aktų galiojimo. LVPA ir VPT nesutiko su skundu, pateikė savo atsiliepimus teismui. 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą skundą atmesti. Buvo pateiktas apeliacinis skundas.

Bylos baigtis: 2019-12-18 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Bendrovės apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris Bendrovei yra nepalankus.

2016 m. gegužės 13 d. gautas AB "Achema" ieškinys atsakovams LITGRID AB ir UAB "TETAS", kuriuo prašoma atlyginti 2 326 964,40 EUR nuostolių, atsiradusių dėl elektros energijos pertrūkio AB "Achema" amoniako ceche. 2017-02-17 priimta nutartis dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 1 759 864,34 Eur negautų pajamų. 2017 m. kovo 9 d. byloje paskirta ekspertizė, byla sustabdyta. Gautas 2017-09-22 Teismo ekspertizės aktas. Teismo paskirtos ekspertizės išvados yra nepalankios Bendrovei, tačiau teismo posėdžio metu apklausti ekspertai patvirtino, kad elektros energijos pertrūkis AB "Achema" amoniako ceche atsirado iš dalies dėl pačios įmonės kaltės.

2019-04-01 priimtas teismo sprendimas, kuriuo AB "Achema" ieškinys atmestas. AB "Achema" teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui. LITGRID AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimas perduotas į apeliacinę instanciją.

Prognozė: Kadangi atnaujintas bylos nagrinėjimas, palikti suformuotą atidėjimą 567 100,06 Eur reikalavimo sumai.

38. Audito įmonės suteiktos paslaugos

2019 metais audito įmonė Grupei / Bendrovei nesuteikė jokių kitų paslaugų.

39. Pobalansiniai įvykiai

atestuoto auditoriaus išvados pasirašymas

2020 m. sausio 15 d. "Litgrid" kartu su kitais Nord Pool Holding AS akcininkais - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais (PSO) per bendrą kontroliuojamą bendrovę TSO HOLDING AS pardavė 66 proc. "Nord Pool Holding AS" akcijų Euronext.

Atsižvelgiant į tai, kad paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija Lietuvoje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, LITGRID AB peržiūrimos ir planuojamos naujos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, jei virusas išplis. Bendrovėje taip pat peržiūrimi ekstremalių situacijų valdymo planai, rengiami papildomi dokumentai bei įgyvendinimo priemonės - kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

Bendrovės pajamos dėl pandemijos sukelto efekto 2020 metais gali mažėti dėl sumažėjusių elektros energijos vartojimo kiekių. Tačiau karantino metu vykstantys ribojimai elektros energijos perdavimo paslaugų kiekių reikšmingai neturėtų įtakoti. Be to, ilguoju laikotarpiu kainų reguliavimo mechanizmas numato, kad kalendoriniais metais negautos pajamos bus kompensuojamos ateities laikotarpiuose.

Bendrovė neprognozuoja likvidumo ar kredito rizikos problemų. Pagrindiniai klientai yra didelės įmonės, kurios dažnu atveju taip pat yra reguliuojamos ir/ar priskiriamos prie nerizikingų bendrovių sąrašo. Bendrovė yra sudariusi kreditų draudimo sutartį. Be to, disbalanso rinkos dalyviai yra pateikę nustatyto dydžio Banko garantijas arba sumokėję depozitus. Ataskaitų sudarymo momentu atsiskaitymai vyko įprastai, tačiau Bendrovė imsis priemonių dėl sustiprintos mokėjimų kontrolės.

Trumpalaikis skolinimasis užtikrinamas EPSO-G grupės mastu. Bendrovė turi pakankamą trumpalaikio skolinimosi limitą (overdraftą), kuris užtikrina einamąjį mokumą.

Su komerciniais ir instituciniais bankais yra palaikoma nuolatinė komunikacija.

Bendrovės rangovai ir toliau vykdo pradėtus projektus. Projektai vykdomi lauko sąlygomis, mažomis darbuotojų grupėmis, todėl priežasčių stabdymui nėra. Reikalingų medžiagų tiekimas nėra sustojęs.

Bendrovė veikia viename iš strateginių ir saugiausių valstybės sektorių. Bendrovės teikiamos paslaugos yra būtinos ir veikia reguliuojamos monopolijos principu. ______ Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė BOŽENA,VITAITĖ Data: 2020-03-20 18:11:49 Dokumentą elektroniniuparašu pasirašėVYTAUTAS,TAURAS Data: 2020-03-20 18:16:21Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė DAIVIS,VIRBICKAS Data: 2020-03-20 18:30:42 Dokumentą elektroniniuparašu pasirašėSAULIUS,BAKAS Data: 2020-03-20 18:42:06Paskirtis: Nepriklausomo