Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 2, 2020

AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2019 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

Puslapis

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 – 10
Vadovybės patvirtinimas dėl finansinių ataskaitų	11
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2019 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS	12 – 58
Finansinės būklės ataskaitos	12 – 13
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos	14 – 15
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos	16
Pinigų srautų ataskaitos	17 – 18
Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas	19 – 58
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	59 – 148

-

-

-

-

-

-

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2019 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	72	22	71	22
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		7.569	8.087	6.300	6.677
Statiniai		100.344	88.762	99.826	88.181
Mašinos ir įranga		19.992	21.053	17.675	18.214
Transporto priemonės		399	460	387	448
Įrenginiai ir įrankiai		2.350	2.888	2.347	2.885
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		7.360	3.588	7.360	3.588
Investicinis turtas		419	439	166	172
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		138.433	125.277	134.061	120.165
Naudojimo teise valdomas turtas		1.283	-	1.073	-
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į patronuojamąsias įmones	1;5	-	-	2.064	2.064
Paskolos įmonių grupės įmonėms	5	-	-	-	-
Kitas finansinis turtas		1	1	1	1
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		1	1	2.065	2.065
Ilgalaikio turto iš viso		139.789	125.300	137.270	122.252
Trumpalaikis turtas Atsargos ir išankstiniai
apmokėjimai Atsargos	6	1.582	1.584	1.523	1.516
Išankstiniai apmokėjimai		1.155	1.259	1.097	1.187
Atsargų ir išankstinių
apmokėjimų iš viso		2.737	2.843	2.620	2.703
Per vienerius metus gautinos sumos	7
Iš pirkėjų gautinos sumos	7	8.516	10.188	8.516	10.188
Paskolos įmonių grupės įmonėms	5	-	-	443	443
Kitos gautinos sumos	7	778	969	749	938
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		9.294	11.157	9.708	11.569
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8;22	2.219	8.761	1.940	8.673
Turtas, skirtas pardavimui	4	57	205	57	205
Trumpalaikio turto iš viso		14.307	22.966	14.325	23.150
Turto iš viso		154.096	148.266	151.595	145.402

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2019 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	1	74.476	74.476	74.476	74.476
Privalomasis rezervas	9	7.447	6.435	7.447	6.435
Kiti rezervai	9	2.900	100	2.900	100
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas	1	933	3.963	747	4.414
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)	1	4.069	4.993	4.206	4.674
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		5.002	8.956	4.953	9.088
Nuosavybė iš viso		89.825	89.967	89.776	90.099
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	10;22	17.651	19.257	16.517	17.556
Lizingas (finansinė nuoma)	11;22	1.262	81	1.049	81
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas	20	5.368	5.458	5.561	5.693
Dotacijos ir subsidijos	12	25.519	18.235	24.710	17.265
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	13;24	570	704	562	698
Ilgalaikės prekybos skolos	22	4	2	4	2
Po vienerių metų mokėtinų sumų		50.374	43.737	48.403	41.295
ir ilgalaikių įsipareigojimų iš viso
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir
lizingo (finansinės nuomos)	10;11	4.777	4.483	4.208	3.916
einamųjų metų dalis
Trumpalaikės finansinės skolos	10;22	-	-	-	-
Prekybos skolos	22	6.989	7.650	7.198	7.751
Su darbo santykiais susiję		694	790	672	771
įsipareigojimai
Gauti išankstiniai apmokėjimai		551	877	551	877
Mokėtini mokesčiai Išvestiniai finansiniai instrumentai		467 12	392 16	402 -	357 -
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo	14,22
einamųjų metų dalis	13	149	155	148	154
Palūkanų įsipareigojimai		-	-	-	-
Sukauptos sąnaudos ir ateinančių
laikotarpių pajamos		152	137	131	120
Kitos trumpalaikės mokėtinos		106	62	106	62
sumos ir įsipareigojimai Per vienerius metus mokėtinų
sumų ir įsipareigojimų iš viso		13.897	14.562	13.416	14.008
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš		64.271	58.299	61.819	55.303
viso
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		154.096	148.266	151.595	145.402

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos

Grupė

	Pastabos	2019 m.	2018 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	15	54.649	61.316
Kitos veiklos pajamos	17	819	1.299
Veiklos pajamų iš viso		55.468	62.615
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(32.906)	(36.267)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(6.958)	(7.281)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(7.117)	(6.972)
Remontas ir eksploatacija		(1.007)	(1.084)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	1.017	785
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(1.687)	(1.563)
Elektros energija		(1.274)	(1.145)
Žaliavos ir medžiagos		(545)	(568)
Vanduo		(1.080)	(1.081)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės	6	42	113
sumažėjimo pasikeitimas
Kitos sąnaudos	16	(2.288)	(2.289)
Kitos veiklos sąnaudos	17	(351)	(380)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(54.154)	(57.732)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		1.314	4.883
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	18	213	237
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės
sumažėjimas	19	-	-
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	19	(484)	(553)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja		(271)	(316)
verte
Pelnas prieš apmokestinimą		1.043	4.567
Pelno mokestis	20	(19)	19
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	20	117	(584)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		1.141	4.002
Išeitinių išmokų (sukaupimas), kuris vėliau bus
pergrupuotas į pelną arba nuostolius, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos	13;20	(208)	(39)
Bendrosios pajamos		933	3.963
Ataskaitinio laikotarpio pelnas priskirtinas
Bendrovės akcininkams		1.141	4.002
Bendrosios pajamos priskirtinos Bendrovės		933	3.963
akcininkams
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	21	0,03	0,09

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos (tęsinys)

Bendrovė

	Pastabos	2019 m.	2018 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	15	54.659	61.328
Kitos veiklos pajamos	17	709	1.181
Veiklos pajamų iš viso		55.368	62.509
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(34.189)	(36.999)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(6.799)	(7.141)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(6.552)	(6.390)
Remontas ir eksploatacija		(974)	(1.067)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	1.021	807
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(1.661)	(1.536)
Elektros energija		(1.115)	(1.017)
Žaliavos ir medžiagos		(533)	(559)
Vanduo		(1.078)	(1.080)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės	6	42	113
sumažėjimo pasikeitimas
Kitos sąnaudos	16	(2.235)	(2.243)
Kitos veiklos sąnaudos	17	(270)	(265)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(54.343)	(57.377)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		1.025	5.132
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	18	214	239
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas	19	-	156
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	19	(445)	(511)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos,
grynąja verte		(231)	(116)
Pelnas prieš apmokestinimą		794	5.016
Pelno mokestis	20	-	19
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	20	159	(584)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		953	4.451
Išeitinių išmokų (sukaupimas), kuris vėliau bus pergrupuotas į pelną arba nuostolius, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos	13;20	(206)	(37)
Bendrosios pajamos		747	4.414
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	21	0,02	0,10

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.500	89.343
Sudaryti rezervai	9	-	3.168	100	(3.268)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai	1	-	-	-	(3.339)	(3.339)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	4.002	4.002
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(39)	(39)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	6.435	100	8.956	89.967
Pelno(nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas(nuostolis)		-	-	-	(5)	(5)
Sudaryti rezervai	9	-	1.012	2.900	(3.912)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai	1	-	-	-	(1.070)	(1.070)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	1.141	1.141
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(208)	(208)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	7.447	2.900	5.002	89.825

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.181	89.024
Sudaryti rezervai	9	-	3.168	100	(3.268)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai	1	-	-	-	(3.339)	(3.339)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas			-	-	4.451	4.451
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(37)	(37)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	6.435	100	9.088	90.099
Sudaryti rezervai	9	-	1.012	2.900	(3.912)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai	1	-	-	-	(1.070)	(1.070)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	953	953
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(206)	(206)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	7.447	2.900	4.953	89.776

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2019 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Bendrosios pajamos		933	3.963	747	4.414
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3,4	8.821	8.665	8.076	7.905
Gautinų sumų nurašymai ir vertės		(1.017)	(780)	(1.021)	(807)
sumažėjimo pasikeitimas
Palūkanų sąnaudos	19	484	541	446	499
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas	19	(4)	-	-	-
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę		(266)	2	(266)	2
Dotacijų ir subsidijų (amortizacija)	12	(1.340)	(1.327)	(1.179)	(1.165)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto
vertės sumažėjimo pasikeitimas	3,4,6	(42)	(113)	(42)	(113)
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	13	181	34	179	32
Pelno mokesčio sąnaudos	20	(90)	589	(132)	589
Sukaupimų pasikeitimas		(56)	(8)	(49)	(16)
Investicijų į patronuojamąją įmonę
nuvertėjimas		-	-	-	(156)
Kitų finansinės ir investicinės veiklos		(210)	(225)	(214)	(227)
rezultatų eliminavimas
Viso nepiniginių straipsnių		6.461	7.378	5.798	6.543
koregavimas
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	6	18	(129)	9	(148)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)		104	(809)	90	(781)
sumažėjimas Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)
sumažėjimas	7	2.696	575	2.696	597
Kitų gautinų sumų (padidėjimas)
sumažėjimas	7	188	(530)	190	(516)
Ilgalaikių prekybos skolų (sumažėjimas)		2	(8)	2	(8)
padidėjimas
Prekybos skolų ir gautų išankstinių	22	(591)	467	(483)	597
apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) Su darbo santykiais susijusių
įsipareigojimų (sumažėjimas)		(389)	(428)	(392)	(432)
padidėjimas
Mokėtinų mokesčių padidėjimas
(sumažėjimas)		75	17	45	4
Gautų išankstinių apmokėjimų		(396)	402	(396)	402
padidėjimas (sumažėjimas)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų		44	(5)	44	3
padidėjimas (sumažėjimas)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:		1.751	(448)	1.805	(282)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		9.145	10.893	8.350	10.675

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2019 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas	4	(22.031)	(4.052)	(22.029)	(4.052)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir		508	3	508	3
įrengimų pardavimas Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	18	210	237	214	239
Paskolų suteikimas		-	-	-	(383)
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai		(21.313)	(3.812)	(21.307)	(4.193)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas		3.306	2.943	3.306	2.943
Paskolų grąžinimas		(4.567)	(4.116)	(4.000)	(3.549)
Sumokėtos palūkanos		(551)	(586)	(520)	(543)
Nuomos mokėjimai		(112)	(116)	(112)	(116)
Sumokėti delspinigiai ir baudos		-	(12)	-	(12)
Išmokėti dividendai	1	(1.070)	(3.338)	(1.070)	(3.338)
Gauta subsidija		8.620	295	8.620	295
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos		5.626	(4.930)	6.224	(4.320)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas		(6.542)	2.151	(6.733)	2.162
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	8	8.761	6.610	8.673	6.511
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	8	2.219	8.761	1.940	8.673

(pabaiga)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2019-12-31		2018-12-31
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,84	39.736.058	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.802.143	100,00	42.802.143	100,00

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 74.475.728,82 eurų ir yra padalintas į 42.802.143 1,74 euro nominaliosios vertės paprastąsias akcijas. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija" NT ir UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro Grupę (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostolis)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Kauno energija NT"	Savanorių pr. 347, Kaunas	100 proc.	1.330	3	1.063	Nuoma
UAB "Petrašiūnų katilinė"	R. Kalantos g. 49, Kaunas	100 proc.	1.894	346	588	Šilumos gamyba

Grupės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu buvo 418 (2018 m. – 468). Vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu buvo 403 (2018 m. – 456).

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Teisinis reglamentavimas

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). 2004 m. vasario 26 d. Taryba suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Tarybos sprendimu. Taryba taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2018 m. rugsėjo 13 d. Tarybos nutarimu Nr. O3E-283 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias, kurios galios iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pagal kainų nustatymo metodologiją, Taryba perskaičiuoja kainų dedamąsias po pirmųjų bazinės kainos metų ir tarifas yra koreguojamas perspektyviai.

Taryba 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. O3E-351 UAB "Petrašiūnų katilinė" nustatė naujas šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galios iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Ūkinė veikla

Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 672 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 681 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 653 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 662 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė investicijas vykdo, įvertinus ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina akcininkai ir derina bei kontroliuoja Taryba.

Bendrovės vadovybė pasirašė šias finansines ataskaitas 2020 m. kovo 27 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2.1. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), Grupės ir Bendrovės funkcine ir pateikimo valiuta.

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas

Išskyrus tai, kas pateikta žemiau, apskaitos politika taikyta rengiant šias tarpines sutrumpintas finansines ataskaitas yra tokie patys, kaip aprašyti paskutinių metinių atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinyje. Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-TFAS "Nuoma" nuo 2019 m. sausio 1 d. Kiti nauji standartai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Palyginamieji 2018 m. skaičiai nebuvo koreguoti.

Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

16-ojo TFAS pirminio pripažinimo metu, grupė pasirinko taikyti modifikuotą retrospektyvinį būdą. Atitinkamai, palyginamoji informacija nebuvo perskaičiuota ir šiose finansinėse ataskaitose yra pateikiama pagal 17-ąjį TAS ir susijusius standartų išaiškinimus

Kitų naujų ar pakeistų standartų ar aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei, nėra.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra įtraukiamos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas kontrolės pradžios ir pabaigos datomis.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės sumą, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 9–ąjį TFAS "Finansinės priemonės", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" vertės sumažėjimo kriterijai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Amortizacijos skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po turto perleidimo arba kai visa nematerialiojo turto įsigijimo savikaina perkeliama į sąnaudas ar į kito turto vertę. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia 20 TAS "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos atskleidimas".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą), atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	15 – 50
Investicinis turtas	50
Statiniai	15 – 70
Mašinos ir įranga	5 – 20
Transporto priemonės	4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai	3 – 16

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 eurų.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra parengtas naudojimui.

Ilgalaikis turtas skirtas parduoti

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai arba parduodamo turto grupės, kurį sudaro turtas ir įsipareigojimai, kurį tikimasi atgauti visų pirma parduodant, o ne per nuolatinį naudojimą, yra klasifikuojamas kaip turtas laikomas pardavimui. Prieš pat turto klasifikavimą kaip laikomą pardavimui, turtas (arba parduodamo turto grupės dalys) yra įvertinamas pagal taikomus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Po to, turtas (arba parduodamo turto grupės dalys) įvertinamas mažesniąja iš likutinės vertės ir tikrosios vertės, atėmus numatomas pardavimo išlaidas.

Pardavimui laikomo turto vertės sumažėjimo nuostoliai, įvertinti pirminio klasifikavimo metu, ir vėlesnės pajamos bei nuostoliai, susiję su turto pervertinimu, yra įtraukiami į pelną (nuostolius). Nuvertėjimo atstatymo pajamos nėra pripažįstamos didesne suma nei sukaupti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus apskaičius kaip turtą laikomą pardavimui, nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Grupė ir Bendrovė turi vieną pajamas generuojančio turto grupę šilumos verslui.

Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė savo finansinį turtą priskiria šioms grupėms:

finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis arba pelnu ar nuostoliais; ir

finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina.

Klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto taikomo finansinio turto valdymo modelio ir sutartinių pinigų srautų sąlygų.

Pripažinimas ir pirminis vertinimas

Prekybos gautinos sumos ir išleisti skolos vertybiniai popieriai iš pradžių pripažįstami tada, kai jie atsiranda. Pirminio pripažinimo metu visas kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pripažįstami tuomet, kai Grupė ir Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinis turtas (išskyrus prekybos gautinas sumas be reikšmingo finansavimo komponento) arba finansiniai įsipareigojimai iš pradžių vertinami tikrąja verte, pridedant, tuo atveju, jei priemonė nėra vertinama tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, sandorio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su įsigijimu arba išleidimu. Prekybos gautinos sumos be reikšmingo finansavimo komponento iš pradžių pripažįstamos sandorio kaina.

Klasifikavimas ir vėlesnis vertinimas

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas priskiriamas šioms grupėms:

• vertinamas amortizuota savikaina;
• vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis skolos investicinės priemonės;
• vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis nuosavybės investicinės priemonės; arba
• vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Vėlesniais laikotarpiais finansinis turtas neperklasifikuojamas, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė pakeičia savo finansinio turto valdymo modelį. Tokiu atveju visas susijęs finansinis turtas perklasifikuojamas pirmo ataskaitinio laikotarpio, einančio po verslo modelio pakeitimo, pirmą dieną.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei jis atitinka abu toliau nurodytus kriterijus ir nėra priskiriamas turto, kuris vertinamas tikrąja verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, grupei:

ūkio subjektas ketina laikyti turtą sutartinėms piniginėms įplaukoms gauti;

ir pagal sutartį konkrečiomis datomis numatyti pinigų srautai apima tik mokėtinos sumos pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus.

Nurašymas

Finansinio turto apskaitinė vertė (jos dalis arba visa suma) nurašoma, jei nėra realių galimybių ją atgauti. Tai dažniausiai atsitinka tuomet, kai Grupė ir Bendrovė nustato, kad skolininkas neturi turto ar pajamų šaltinių, kurių sukuriamų pinigų srautų pakaktų nurašomoms sumoms grąžinti. Tačiau nurašomas finansinis turtas gali būti išieškomas, siekiant vykdyti Grupės ir Bendrovės nustatytus reikalavimus dėl skolų išieškojimo.

Reikšmingai išaugusios kredito rizikos įvertinimas

Grupė ir Bendrovė įvertina įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę finansinio turto pirminio pripažinimo metu ir kiekvieną balanso parengimo datą, atsižvelgdamos į tai, ar nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi. Tam, kad galėtų įvertinti, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, Grupė ir Bendrovė palygina įsipareigojimo neįvykdymo riziką, susijusią su turtu, ataskaitų parengimo dieną su

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

įsipareigojimo neįvykdymo rizika pirminio pripažinimo metu. Analizuojant, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, įvertinami šie veiksniai:

reikšmingi vidinio kredito reitingo pasikeitimai (aprašyti pastraipoje "Kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina");

• reikšmingi išorinio kredito reitingo (jei toks yra) pasikeitimai;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi neigiami verslo aplinkos, finansinės ar ekonominės padėties pokyčiai, dėl kurių gali reikšmingai pasikeisti kliento galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi kliento veiklos rezultatų pokyčiai.

Remdamasi Grupės ir Bendrovės pradelstų skolų atgavimo statistika, vadovybė mano, kad nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi, net jei sutartyje numatytus mokėjimus vėluojama atlikti ilgiau nei 30 dienų.

Nurašymo politika

Finansinis turtas nurašomas, jei nėra pagrįstų lūkesčių jį atgauti, pavyzdžiui, skolininko atsisakymas vykdyti skolos grąžinimo planą ir užstato ar kitų užtikrinimo priemonių nebuvimas. Nurašiusi turtą, Grupė toliau vykdo skolos išieškojimą, siekdama atgauti skolą. Bet kokios atgautos sumos pripažįstamos pelnu pelno (nuostolių) ataskaitoje.

TKN vertinimas – prekybos gautinos sumos ir kitas sutarčių turtas

Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams galiojimo laikotarpiu apskaičiuoti ir tam naudoja atidėjinių matricą visoms prekybos gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms. Siekiant apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius naudojant atidėjinių matricą, prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Kiekvienos grupės sumos analizuojamos pagal pradelstų dienų skaičių ir kiekvienai pradelstų sumų grupei priskiriamas nuostolių rodiklis. Nuostolių rodikliai apskaičiuojami naudojant statistinę atgavimo informaciją už pastaruosius 2 metus (jei tokia yra). Tokia informacija koreguojama, jei tai būtina, atsižvelgiant į perspektyvinę informaciją. Toliau lentelėje pateikiama informacija apie tikėtinus kredito nuostolius, apskaičiuotus Grupei ir Bendrovei pagal kiekvieną pradelstų sumų grupę. Kadangi prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos paprastai neapima užstato ar kitų kredito užtikrinimo priemonių, tikėtinų nuostolių rodiklis atitinka įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę.

Prekybos gautinos
-------------------	--

sumos:	Pradelstos dienomis
Grupė	Nepra delstos	nuo 1 iki 60	nuo 61 iki 150	nuo 151 iki 240	nuo 241 iki 330	nuo 331 iki 690	daugiau nei 691	Iš viso
Tikėtinų kredito nuostolių rodiklis %	0	20	50	60	80	90	100
Bendra apskaitinė vertė Tikėtinų kredito	7.316	578	93	116	365	5.726	1.208	15.402
nuostolių atidėjinys nuostoliams	0	117	46	70	292	5.153	1.208	6.886
Iš viso 2019-12-31:								8.516
Bendrovė
Tikėtinų nuostolių rodiklis %	0	20	50	60	80	90	100
Bendra apskaitinė vertė	7.316	578	93	116	365	5.726	1.209	15.403
Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys nuostoliams	0	117	46	70	292	5.153	1.209	6.887
Iš viso 2019-12-31:								8.516

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai prekybos gautinų sumų ir kitų gautinų sumų atžvilgiu apskaičiuojami, taikant supaprastintą metodą ir priskiriami 2-ajam etapui pagal 9-ojo TFAS reikalavimus.

TKN vertinimas – kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina.

Kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina, apima paskolas susijusioms šalims.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios galimos realizacinės vertės. Grynoji galima realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, pripažinimas yra pripažįstamas sąnaudomis, kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į išmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitoje, atspindi dabartinę nustatytų kolektyvinėje sutartyje vertę, pakoreguotą nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažinto aktuarinio nuostolio ir ankstesnių paslaugų savikainos, pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę. Aktuarinis pelnas ar nuostolis apskaitomas kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Grupė ir Bendrovė finansinius įsipareigojimus skirsto į vieną iš šių kategorijų:

• vertinami amortizuota savikaina,
• vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje,
• apsidraudimo finansinės priemonės.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos skolas, finansines skolas, lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus, palūkanų įsipareigojimus, kitas mokėtinas sumas.

2.18. Nuoma

Grupė ir Bendrovė yra nuomininkas

Pradžios datai nuomininkas vertina nuomos įsipareigojimą ta data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinę vertę, įskaitant šiuos mokesčius:

fiksuotuosius mokesčius (įskaitant prilygintus fiksuotiesiems mokesčiams), atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;

kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datai;

• sumas, kurias nuomininkas turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
• baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį nuomininkas pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos mokesčiai diskontuojami, naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą, jei tą normą galima lengvai nustatyti. Jeigu tos normos negalima lengvai nustatyti, nuomininkas naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą.

2.18. Nuoma (tęsinys)

Nuomos sutartyje numatyta palūkanų norma yra palūkanų norma, dėl kurios nuomos mokesčių ir negarantuotos likvidacinės vertės dabartinė vertė yra lygi nuomojamo turto tikrosios vertės ir bet kokių nuomotojo pirminių tiesioginių išlaidų sumai.

Nuomos įsipareigojimas yra vertinamas amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotąją palūkanų normą, atitinkančią diskonto normą, taikytą diskontuoti nuomos mokėjimams. Palūkanų sąnaudos susiję su nuomos įsipareigojimu yra paskirstomos per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos per pelną/nuostolius.

Pirminio pripažinimo metu naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro:

• nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma;
• bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datai arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas;
• bet kokios nuomininko patirtos pirminės tiesioginės išlaidos; ir
• turto atstatymo išlaidų įvertis.

Vėliau nuomininkas naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina atėmus visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos nuomininkui perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nuomininkas apskaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju nuomininkas naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos.

Mokėjimai susiję su trumpalaike nuoma ar mažos vertės turto nuoma yra pripažįstami sąnaudomis per pelną/nuostolius tiesiniu būdu. Trumpalaike nuoma laikoma 12 mėnesių ar trumpesnio termino nuoma. Mažos vertės turtu laikomi įrankiai bei nedideli biuro baldų turto vienetai.

2.19. Dotacijos ir subsidijos

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2019 m. Grupei ir Bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2018 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į patronuojamąsias, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant grupei ir Bendrovei taikomą mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas, siekdama atspindėti įsipareigotų prekių ar paslaugų perdavimą pirkėjams tokia suma, kuri atitinka atlygį, kurį ūkio subjektas tikisi gauti mainais už minėtas prekes ar paslaugas, atėmus pridėtinės vertės mokestį, nuolaidas ir grąžinimus. Ūkio subjektas pripažįsta pajamas remdamasis šiuo pagrindiniu principu tokiais žingsniais:

1-as žingsnis: identifikuojama sutartis (-ys) su pirkėju – sutartis yra susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių, kurioje apibrėžtos jų įgyvendintinos teisės ir įsipareigojimai.

2-as žingsnis: identifikuojami sutartyje numatyti veiklos įsipareigojimai — sutartyje numatyti įsipareigojimai perduoti prekes ar paslaugas pirkėjui. Jei šias prekes ar paslaugas galima išskirti, tokie įsipareigojimai yra laikomi veiklos įsipareigojimais, kurie apskaitomi atskirai.

3-ias žingsnis: nustatoma sandorio kaina — sandorio kaina yra lygi sutartyje numatytai atlygio sumai, kurią ūkio subjektas tikisi gauti mainais už pirkėjui perduodamas prekes ar paslaugas. Sandorio kainą gali sudaryti fiksuota pirkėjo sumokėto atlygio suma, tačiau kartais ji taip pat gali apimti kintamą atlygį arba kitokį nei grynųjų pinigų atlygį. Sandorio kaina taip pat koreguojama atsižvelgiant į pinigų laiko vertę, jeigu sutartis apima reikšmingą finansavimo komponentą, taip pat atsižvelgiant į bet kokį pirkėjui mokėtiną atlygį.

4-as žingsnis: sandorio kaina priskiriama sutartyje numatytiems veiklos įsipareigojimams — įprastai ūkio subjektas priskiria sandorio kainą kiekvienam veiklos įsipareigojimui, remdamasis kiekvienos pagal sutartį įsipareigotos perduoti prekės ar paslaugos santykinėmis atskiromis pardavimo kainomis. Jei duomenys apie atskiras pardavimo kainas nėra stebimi rinkoje, ūkio subjektas atlieka jos įvertinimą.

5-as žingsnis: pajamos pripažįstamos tada, kai ūkio subjektas įvykdo veiklos įsipareigojimą — ūkio subjektas pripažįsta pajamas tada, kai jis įvykdo veiklos įsipareigojimą perduodamas įsipareigotas prekes ar paslaugas pirkėjui (t. y. tada, kai pirkėjas įgyja minėtų prekių ar paslaugų kontrolę). Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui. Veiklos įsipareigojimas gali būti įvykdomas tam tikru momentu arba per tam tikrą laiką.

Pajamos pripažįstamos, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą, ir kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir kiekvienam pajamų tipui, kaip aprašyta žemiau, buvo įvykdyti konkretūs kriterijai. Grupė ir Bendrovė remiasi istoriniais rezultatais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo ypatybes.

Pajamos pripažįstamos naudojant toliau aprašytus metodus:

Šilumos ir karšto vandens pardavimo pajamos

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus. Laikotarpio pabaigoje pajamos, kurioms neišrašytos sąskaitos, bet paslaugos suteiktos, sukaupiamos vadovaujantis kaupimo principu.

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Prekių pardavimo pajamos

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui nuosavybės kontrolę;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir su sandoriu susijusios patirtos; ar
• patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Finansavimo elementai

Grupė ir Bendrovė neturi ir nesitiki turėti sutarčių, pagal kurias laikotarpis tarp prekių ar paslaugų suteikimo ir kliento apmokėjimo viršytų vienerius metus. Dėl šios priežasties Grupė ir Bendrovė atskirai finansavimo elemento neapskaito.

Kitos pajamos

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta (tęsinys)

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu.

Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius, kai jie atsiranda.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra:

• numatoma turto naudojimo trukmė,
• numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių,
• teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai – tikrosios vertės ir vertinimo nustatymas

Dalis Grupės turto yra apskaitoma tikrąja verte finansinių ataskaitų sudarymo tikslais. Turto tikrosios vertės nustatymui Grupė naudojasi prieinamais rinkos duomenimis. Kuomet Pirmo lygio (rinkos) duomenys nėra prieinami, Grupė pasitelkia į pagalbą trečių šalių vertintojus atlikti vertinimus, jei to prireikia (3, 4 pastabos).

Investicijos į patronuojamąsias įmones – vertės sumažėjimo nuostoliai

Investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamumui įvertinti, Bendrovės vadovybė apskaičiuoja investicijos atsiperkamąją vertę diskontuojant patronuojamųjų įmonių būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant vidutinę svertinę kapitalo sąnaudų diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike (5 pastaba).

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, (nuo 2017 m., išskyrus technologinį kurą) įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus (6 pastaba).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė pripažįsta atidėjinį nuostoliams, skirtą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN), amortizuota savikaina vertinamam finansiniam turtui: prekybos gautinoms sumoms, suteiktoms paskoloms, kitoms gautinoms sumoms ir sukauptoms pajamoms.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Nustatydama, ar finansinio turto kredito rizika yra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento ir vertindama TKN sumą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kuri yra aktuali ir prieinama nepatiriant pernelyg didelių išlaidų ir neskiriant pernelyg didelių pastangų. Ši informacija apima tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis bei analizę, pagrįstą Grupės praėjusių laikotarpių patirtimi ir motyvuotu kredito įvertinimu, įskaitant perspektyvinę informaciją.

Nuostolių atidėjiniai finansiniam turtui, kuris vertinamas amortizuota savikaina, atimami iš tokio turto bendros apskaitinės vertės. Nuostolių atidėjinys pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje ir įtraukiamas į veiklos sąnaudas kaip su vertės sumažėjimu susijusios sąnaudos.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis (20 pastaba).

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Tikrosios vertės nustatymo hierarchija

Nustatydama aktyvioje rinkoje prekiaujamo finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrąsias vertes, Bendrovė vadovaujasi rinkos kainomis ir brokerių nustatytomis kainomis. Visų finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma taikant kitus vertinimo metodus.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas ir teisė naudoti turtą

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

		Grupė	Bendrovė
	Naudojimo teise valdomas turtas	Įsigytos teisės ir programinė įranga	Naudojimo teise valdomas turtas	Įsigytos teisės ir programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	1.423	-	1.423
Įsigijimai	-	5	-	5
Perleidimai ir nurašymai	-	(23)	-	(23)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	-	2	-	2
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	-	1.407	-	1.407
Įsigijimai	-	78	-	77
Teisės naudoti turtą pripažinimas	1.070	-	856	-
Perleidimai ir nurašymai	249	(34)	249	(34)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	1.319	1.451	1.105	1.450
Amortizacija:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	1.367	-	1.367
Amortizacija per metus	-	41	-	41
Perleidimai ir nurašymai	-	(23)	-	(23)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	-	1.385	-	1.385
Amortizacija per metus	36	29	32	29
Perleidimai ir nurašymai	-	(35)	-	(35)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	36	1.379	32	1.379
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	56	-	56
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	-	22	-	22
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	1.283	72	1.073	71

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

2019 m. gruodžio 31 d. apskaityta teisė į turtą Grupės nematerialųjį turtą padidino 1.283 tūkst. eurų, Bendrovės atitinkamai – 1.073 tūkst. eurų.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2019 m. gruodžio 31 d. lygi 1.359 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 1.340 tūkst. eurų), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Detali informacija apie Grupės ir Bendrovės nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus:

Grupė	Žemė ir pastatai	Statiniai	Mašinos ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Investicinis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	18.873	162.616	57.785	2.165	12.488	2.487	382	256.796
Įsigijimai	-	-	36	1	393	3.648	-	4.078
Parduotas ir nurašytas	-	(10)	(49)	(15)	(86)	-	-	(160)
turtas Perklasifikavimai	(297)	2.213	189	-	143	(2.545)	297	-
Perkėlimas į nematerialųjį	-	-	-	-	-	(2)	-	(2)
turtą Perkėlimas į trumpalaikį
turtą	(338)	-	-	-	-	-	-	(338)
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	87	1	(1)	-	-	-	-	87
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	18.325	164.820	57.960	2.151	12.938	3.588	679	260.461
Įsigijimai	26	-	131	94	18	21.655	-	21.924
Parduotas ir nurašytas turtas	(118)	(332)	(247)	(283)	(191)	-	-	(1.171)
Perklasifikavimai	2	15.218	2.431	-	232	(17.883)	-	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	-	-	-
Perkėlimas į trumpalaikį	(103)	-	-	-	-	-	-	(103)
turtą Vertės sumažėjimo
nuostolis (-)	-	4	-	-	-	-	-	4
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	18.132	179.710	60.275	1.962	12.997	7.360	679	281.115
Sukauptas nusidėvėjimas:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10.016	72.759	33.191	1.517	9.265	-	100	126.848
Nusidėvėjimas per metus	480	3.308	3.761	189	871	-	15	8.624
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(133)	-	-	-	-	-	-
Parduotas ir nurašytas	-	(9)	(45)	(15)	(86)	-	-	(155)
turtas Perklasifikavimai	(125)	-	-	-	-	-	125	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	10.238	76.058	36.907	1.691	10.050	-	240	135.184
Nusidėvėjimas per metus	481	3.640	3.617	155	788	-	20	8.701
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(45)	-	-	-	-	-	-	(45)
Parduotas ir nurašytas turtas	(111)	(332)	(241)	(283)	(191)	-	-	(1.158)
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	10.563	79.366	40.283	1.563	10.647	-	260	142.682
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	8.857	89.857	24.594	648	3.223	2.487	282	129.948
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	8.087	88.762	21.053	460	2.888	3.588	439	125.277
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	7.569	100.344	19.992	399	2.350	7.360	419	138.433

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Bendrovė	Žemė ir pastatai	Statiniai	Mašinos ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Investicinis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	16.580	161.784	52.602	1.827	12.423	2.487	-	247.703
Įsigijimai	-	-	36	1	393	3.648	-	4.078
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(338)	-	-	-	-	-	-	(338)
Parduotas ir nurašytas	-	(10)	(49)	(15)	(86)	-	-	(160)
turtas Perklasifikavimai	(297)	2.213	189	-	143	(2.545)	297	-
Perkėlimas į nematerialųjį	-	-	-	-	-	(2)	-	(2)
turtą Vertės sumažėjimo
nuostolis (-)	87	1	(1)	-	-	-	-	87
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	16.032	163.988	52.777	1.813	12.873	3.588	297	251.368
Įsigijimai	26	-	131	94	16	21.655	-	21.922
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(103)	-	-	-	-	-	-	(103)
Parduotas ir nurašytas	(118)	(332)	(247)	(283)	(191)	-	-	(1.171)
turtas Perklasifikavimai	2	15.218	2.431	-	232	(17.883)	-	-
Perkėlimas į nematerialųjį	-	-	-	-	-	-	-	-
turtą Vertės sumažėjimo
nuostolis (-)	-	4	-	-	-	-	-	4
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	15.839	178.878	55.092	1.624	12.930	7.360	297	272.020
Sukauptas nusidėvėjimas:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	9.273	72.571	31.369	1.207	9.207	-	-	123.627
Nusidėvėjimas per metus	340	3.245	3.239	173	867	-	-	7.864
Perkėlimas į trumpalaikį turtą	(133)	-	-	-	-	-	-	(133)
Parduotas ir nurašytas	-	(9)	(45)	(15)	(86)		-	(155)
turtas Perklasifikavimai	(125)	-	-	-	-	- -	125	-
2018 m. gruodžio 31 d.
likutis	9.355	75.807	34.563	1.365	9.988	-	125	131.203
Nusidėvėjimas per metus Perkėlimas į trumpalaikį	340	3.577	3.095	155	787	-	6	7.960
turtą	(45)	-	-	-	-	-	-	(45)
Parduotas ir nurašytas turtas	(111)	(332)	(241)	(283)	(192)	-	-	(1.159)
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	9.539	79.052	37.417	1.237	10.583	-	131	137.959
2017 m. gruodžio 31 d.	7.307	89.213	21.233	620	3.216	2.487	-	124.076
likutis 2018 m. gruodžio 31 d.
likutis	6.677	88.181	18.214	448	2.885	3.588	172	120.165
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	6.300	99.826	17.675	387	2.347	7.360	166	134.061

2019 m. Grupės ir Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimai sudarė 22.024 ir 22.022 tūkst. eurų, parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialaus turto likutinė vertė atitinkamai sudarė 234 ir 9 tūkst. eurų.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2019 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 7.430 tūkst. eurų ir 6.847 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 7.302 tūkst. eurų ir 6.704 tūkst. eurų). Grupės ir Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudų 7.367 tūkst. eurų ir 6.803 tūkst. eurų sumos (2018 m. gruodžio 31 d. – 7.244 tūkst. eurų ir 6.662 tūkst. eurų) buvo įtrauktos į veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose (nusidėvėjimo ir amortizacijos, bei kitų sąnaudų eilutėse), likusi suma – 63 tūkst. eurų ir 44 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 58 tūkst. eurų ir 42 tūkst. eurų) nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į kitos veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertinusi vidinius ir išorinius požymius, 2019 m. nenustatė papildomo vertės sumažėjimo nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams (2018 m. pripažinta 42 tūkst. eurų papildomo vertės sumažėjimo). Per 2019 m. 12 mėnesių Grupės ir Bendrovės vadovybė atstatė 26 tūkst. eurų vertės sumažėjimą (129 tūkst. eurų per 2018 m.)

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2019 m. gruodžio 31 d. būklei atitinkamai buvo lygi 56.556 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 55.102 tūkst. eurų), Bendrovės – 56.443 tūkst. eurų, buvo visiškai nudėvėta (2018 m. gruodžio 31 d. – 54.945 tūkst. eurų), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2019 m. gruodžio 31 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 54.723 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 49.624 tūkst. eurų), ir Bendrovės 51.655 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 46.005 tūkst. eurų), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (10 pastaba).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitė 115 tūkst. eurų turto dar neparuošto naudojimui (2018 m. gruodžio 31 d. – 182 tūkst. eurų).

Grupė ir Bendrovė veikloje naudoja turtą, įsigytą lizingo būdu, kurio įsigijimo savikaina 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 222 tūkst. eurų (2018 m. atitinkamai – 280 tūkst. eurų), o balansinė vertė – atitinkamai 143 tūkst. eurų ir 216 tūkst. eurų, kurio neapmokėta dalis atskleista 11 pastaboje.

5. Investicijos į patronuojamąsias įmones ir paskolos įmonių grupės įmonėms

Nustatant investicijų į UAB "Kauno energija NT" atsiperkamąją vertę, Bendrovės vadovybė rėmėsi turto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" 2017 m. rugpjūčio 31 d.vertinimo ataskaita. Nepriklausomas vertintojas investicijų atsiperkamosios vertės nustatymui naudojo turto metodą (koreguoto balanso metodą).

Investicijų į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimo 2018 m. gruodžio 31 d. testas buvo atliktas pagal 36 TAS reikalavimus. Akcijų vertė buvo nustatoma pagal 5 metų laikotarpiui prognozuojamus pinigų srautus kartu su amžinąja (tęstinaja) verte.

	2019-12-31			2018-12-31
Investicijos į patronuojamąsias įmones	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė
UAB "Kauno energija NT"	1.330	(258)	1.072	1.330	(258)	1.072
UAB "Petrašiūnų katilinė"	1.894	(902)	992	1.894	(902)	992
Iš viso:	3.224	(1.160)	2.064	3.224	(1.160)	2.064

2018 m. gruodžio 31 d. atlikus vertės sumažėjimo testavimą, buvo apskaitytas investicijos į UAB "Petrašiūnų katilinė" 902 tūkst. eurų ir į UAB "Kauno energija NT" 258 tūkst. eurų vertės sumažėjimas.

Skaičiavimuose naudotos pinigų srautų prognozės buvo parengtos remiantis 2018 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" rezultatais, ilgalaikiais veiklos planais, pasirašytomis sutartimis bei vadovybės lūkesčiais dėl reguliacinės aplinkos pokyčių trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje. Tęstinė vertė (pinigų srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui) buvo apskaičiuota taikant 1,50 proc. pastovaus augimo faktorių. Prognozuodama pinigų srautus, Bendrovė taip pat naudojo šias pagrindines prielaidas:

• nuo 2019 m. pasikeitus teisinei bazei ir įsigaliojus naujos redakcijos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašui, UAB ,,Petrašiūnų katilinė" atsirado galimybė efektyviau planuoti kuro įsigijimus už geriausią kainą bei didinti pajamas. 2019 m. pirmo ketvirčio šilumos pardavimo aukcionai parodė, kad pardavimo kaina yra 15 – 20 proc. didesnė nei praėjusiais metais;

• nuo 2020 m. pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei ir šiltuoju periodu padidėjus konkurencijai tarp šilumos gamintojų, planuojamas apytikriai 10 proc. Bendrovės šilumos pardavimo pajamų sumažėjimas; • prognozuojama, kad nuo 2020 metų biokuro kainos augimas sudaro po 5 proc. kasmet;

• numatoma, kad prognozuojamos sąnaudos kasmet didės planuojamos metinės infliacijos dydžiu (2 proc.);

• prognozuojama, kad 2020 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" dirbs 7 mėnesius per metus. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikis materialus turtas nebus pilnai nudėvėtas per nustatytą 15 metų laikotarpį, todėl investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą numatomos tik 2023 m., kiekvienais metais atliekant einamąjį remontą.

Paskolos įmonių grupės įmonėms

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra suteikusi 443 tūkst. eurų apyvartinių lėšų kreditą patronuojamajai bendrovei UAB "Petrašiūnų katilinė". Palūkanų norma – 6 mėn. EURIBOR plius 1,2 %. Paskolos grąžinimo terminas 2020 m. gruodžio 31 d. Neapmokėta paskolos dalis įtraukta į Finansinės būklės ataskaitos Paskolų įmonių grupės įmonėms straipsnį.

6. Atsargos

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Technologinis kuras	1.156	1.358	1.097	1.291
Atsarginės dalys	623	415	623	415
Medžiagos	413	437	413	436
	2.192	2.210	2.133	2.142
Atimti: nukainojimas iki grynosios galimos realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje	(610)	(626)	(610)	(626)
Atsargų balansinė vertė	1.582	1.584	1.523	1.516

Grupės ir Bendrovės atsargų nukainojimas iki grynosios galimos realizacinės vertės 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 610 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 626 tūkst. eurų). Atsargų nukainojimo iki grynosios galimos realizavimo vertės pasikeitimas 2019 m. ir 2018 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

7. Per vienerius metus gautinos sumos

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2019 m. ir 2018 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas įvertinamas pagal tikėtinus kredito nuostolius.

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Iš pirkėjų gautinos sumos	15.402	18.734	15.403	18.736
Atimti: tikėtini kredito nuostoliai	(6.886)	(8.546)	(6.887)	(8.548)
	8.516	10.188	8.516	10.188

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų tikėtinų kredito nuostolių pasikeitimas:

	Grupė	Bendrovė
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10.012	10.031
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(770)	(787)
Nurašyta	(696)	(696)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	8.546	8.548
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(1.024)	(1.025)
Nurašyta	(636)	(636)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	6.886	6.887

7. Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

Per 2019 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 636 tūkst. eurų ir 636 tūkst. eurų beviltiškų skolų (2018 m. – 696 tūkst. eurų ir 696 tūkst. eurų).

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs				Iš viso
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų
2019 m.	7.316	461	47	46	73	573	8.516
2018 m.	8.670	611	74	65	115	653	10.188

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

`	Iš pirkėjų gautinos sumos,	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2019 m.	7.316	461	47	46	73	573	8.516
2018 m.	8.670	611	74	65	115	653	10.188

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudarė gautini iš valstybės mokesčiai, savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Mokesčiai	439	490	439	490
Kitos	639	772	660	795
Atimti: tikėtini kredito nuostoliai	(300)	(293)	(350)	(347)
	778	969	749	938

7. Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	303	362
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(10)	(15)
Nurašyta	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	293	347
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	7	3
Nurašyta	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	300	350

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2019 m.	240	54	19	10	8	8	339
2018 m.	380	65	15	8	5	6	479

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2019 m. 2018 m.	211 349	54 65	19 15	10 8	8 5	8 6	310 448

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Nepradelstoms gautinoms sumoms neskaičiuojamas vertės sumažėjimas, nes vadovybės manymu nėra jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo įsipareigojimų.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2019 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Pinigai kelyje	148	154	148	154
Pinigai banke	2.071	8.607	1.792	8.519
Pinigai kasoje	-	-	-	-
	2.219	8.761	1.940	8.673

Grupės banko sąskaitos, kurių likutis 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.039 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 2.332 tūkst. eurų) ir Bendrovės 804 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 2.255 tūkst. eurų), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (10 pastaba).

9. Nuosavo kapitalo pokyčiai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2019 m. balandžio 26 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (100 tūkst. eurų), pervedė 1.012 tūkst. eurų iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.900 tūkst. eurų į kitus rezervus, t. t. 2.850 tūkst. eurų rezervas suformuotas investicijų vykdymui ir 50 tūkst. eurų rezervas paramai.

Bendrovė 2018 m. balandžio 26 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (100 tūkst. eurų), pervedė 3.168 tūkst. eurų iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 100 tūkst. eurų į kitus rezervus. 100 tūkst. eurų rezervas suformuotas paramai.

Metinės išmokos

Bendrovė 2019 m. balandžio 26 d. akcininkų sprendimu iš paskirstytino pelno metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams skyrė 470 tūkst. eurų iš 2018 m. pelno, atitinkamai 2018 m. balandžio 26 d. – 500 tūkst. eurų iš 2017 m. pelno.

Dividendai

2019 m. balandžio 26 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą skirti 1.070 tūkst. eurų, t.y. po 2,5 cento už vieną akciją, dividendų iš 2018 m. pelno.

2018 m. balandžio 26 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą skirti 3.339 tūkst. eurų, t.y. po 7,8 cento už vieną akciją, dividendų iš 2017 m. pelno.

10. Finansinės skolos

Grupės ir Bendrovės visos paskolos yra apskaitytos ir grąžinamos eurais. Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Trumpalaikės paskolos	-	-	-	-
Ilgalaikės paskolos	1,71	2,22	1,76	2,32

Vadovybė vedė derybas dėl palūkanų normos sumažinimo su Finansų ministerija 2014 m. kovo 31 d. paimtai finansinei skolai, kurios grąžinimo terminas yra 2034 m. gruodžio 1 d. Palūkanų norma bus peržiūrėta 2020 m. gruodžio 31 d. dalinio paskolos grąžinimo momentu. Ankstesnis palūkanų peržiūrėjimas arba paskolos refinansavimas yra ekonomiškai nenaudingas, nes sankcijos pagal sudarytą paskolos sutartį būtų reikšmingai didesnės už tą ekonominę naudą, kurią būtų galima įgyti.

10. Finansinės skolos (tęsinys)

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

		Grupė		Bendrovė
		2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Ilgalaikės finansinės (paskolos):	skolos	17.651	19.257	16.517	17.556
Mokėtinos nuo 2 iki 5 metų		10.910	11.780	9.776	10.079
Mokėtinos po 5 metų		6.741	7.477	6.741	7.477
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis		4.618	4.272	4.051	3.705
		22.269	23.529	20.568	21.261

Grupės detali informacija apie paskolas 2019 m. gruodžio 31 d.:

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Suma tūkst. eurų	Grąžinimo terminas	Likutis 2019.12.31 tūkst. eurų	2020 m. dalis tūkst. eurų
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	2.410	2034.03.15	1.404	93
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	807	2034.03.15	577	38
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	1.672	2034.09.01	1.304	87
4	Luminor**	2012.08.22	3.403	2022.04.29	1.701	567
5	AB SEB bankas	2013.06.03	799	2020.06.30	67	67
6	AB SEB bankas	2013.06.03	1.228	2020.06.30	98	98
7	AB SEB bankas	2013.09.10	1.506	2020.09.30	188	188
8	Luminor**	2013.09.27	377	2020.09.30	5	5
9	LR Finansų m.*	2014.01.15	793	2034.12.01	624	41
10	AB SEB bankas	2014.03.31	1.564	2021.01.15	268	261
11	LR Finansų m.*	2014.03.31	7.881	2034.12.01	6.203	414
12	AB SEB bankas	2015.03.09	579	2022.02.28	222	97
13	AB SEB bankas	2015.03.09	579	2022.02.28	74	74
14	OP Corporate***	2015.12.02	4.842	2022.12.02	2.075	692
15	AB SEB bankas	2016.05.09	459	2023.04.30	255	77
16	AB SEB bankas	2016.05.09	1.000	2021.04.30	267	200
17	AB SEB bankas	2016.05.09	579	2023.04.30	322	97
18	Luminor**	2016.10.25	1.894	2023.09.29	1.066	284
19	AB SEB bankas	2016.12.22	4.127	2024.11.30	3.026	720
20	AB SEB bankas	2017.07.26	697	2024.07.30	546	122
21	Danske Bank A/S	2017.12.18	2.340	2024.12.18	1.977	396
					22.269	4.618

* LR Finansų ministerija; ** Luminor Bank AB; *** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

Luminor Bank AB, 2012 m. rugpjūčio 22 d. suteikdama paskolą Grupei, yra nustačiusi Grupės patronuojamajai įmonei UAB "Petrašiūnų katilinė" laikytis šių finansinių rodiklių: nuosavo kapitalo rodiklis (įskaitant Lietuvos Verslo paramos agentūros suteiktą paramą) – ne mažiau 40 %, DSCR – ne mažesnis, nei 1,3, o visos finansinės skolos ir EBITDA santykis –– ne didesnis, nei 3,0.

UAB "Petrašiūnų katilinė" pagal su Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytą paskolos sutartį nesilaiko banko nustatytų rodiklių. Dėl šios priežasties minėta paskola 2019 m. gruodžio 31 d. (1.701 tūkst. eurų) apskaityta Grupės Finansinės būklės ataskaitos ilgalaikių finansinių skolų ir nuomos einamųjų metų dalies straipsnyje. Bendrovė už šią paskolą yra suteikusi bankui garantiją, kaip aprašyta 23 pastaboje.

10. Finansinės skolos (tęsinys)

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Suma tūkst.	Grąžinimo	Likutis 2019.12.31	2020 m. dalis tūkst.
			eurų	terminas	tūkst. eurų	eurų
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	2.410	2034.03.15	1.404	93
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	807	2034.03.15	577	38
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	1.672	2034.09.01	1.304	87
4	AB SEB bankas	2013.06.03	799	2020.06.30	67	67
5	AB SEB bankas	2013.06.03	1.228	2020.06.30	98	98
6	AB SEB bankas	2013.09.10	1.506	2020.09.30	188	188
7	Luminor**	2013.09.27	377	2020.09.30	5	5
8	LR Finansų m.*	2014.01.15	793	2034.12.01	624	41
9	AB SEB bankas	2014.03.31	1.564	2021.01.15	268	261
10	LR Finansų m.*	2014.03.31	7.881	2034.12.01	6.203	414
11	AB SEB bankas	2015.03.09	579	2022.02.28	222	97
12	AB SEB bankas	2015.03.09	579	2022.02.28	74	74
13	OP Corporate***	2015.12.02	4.842	2022.12.02	2.075	692
14	AB SEB bankas	2016.05.09	459	2023.04.30	255	77
15	AB SEB bankas	2016.05.09	1.000	2021.04.30	267	200
16	AB SEB bankas	2016.05.09	579	2023.04.30	322	97
17	Luminor**	2016.10.25	1.894	2023.09.29	1.066	284
18	AB SEB bankas	2016.12.22	4.127	2024.11.30	3.026	720
19	AB SEB bankas	2017.07.26	697	2024.07.30	546	122
20	Danske Bank A/S	2017.12.18	2.340	2024.12.18	1.977	396
					20.568	4.051

Bendrovės detali informacija apie paskolas 2019 m. gruodžio 31 d.:

* LR Finansų ministerija; ** Luminor Bank AB; *** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

AB SEB bankas nustatė, kad Bendrovė privalo laikytis ketvirčiui nustatyto grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykio rodiklio, kuris neturi viršyti 4,5. Pagal paskolos sutartį, pasirašytą tarp Bendrovės ir OP Corporate Bank Plc Lietuvos skyriaus, Bendrovės nuosavo kapitalo rodiklis (nuosavas kapitalas/turtas iš viso) turi būti ne mažesnis kaip 35 %. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė minėtų sutarčių sąlygas.

Paskolų sutartyse yra numatyti tam tikri apribojimai. Bendrovė negali paskirstyti dividendų, išduoti ar/ir gauti naujų paskolų, teikti labdarą, parduoti ar išnuomoti įkeistą turtą be bankų raštiško sutikimo. Tokie raštiški sutikimai iš bankų buvo gauti.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (8 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

11. Nuoma

Apskaitos politikos pakeitimai

Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-ąjį TFAS "Nuoma" nuo 2019 m. sausio 1 d. Palyginamieji 2018 m. skaičiai nebuvo koreguoti.

Pereinant prie 16-ojo TFAS, Grupė pripažino papildomą naudojimo teise valdomą turtą, įskaitant investicinį turtą, ir papildomus nuomos įsipareigojimus. Šie įsipareigojimai buvo apskaityti dabartine likusių nuomos mokėjimų verte, diskontuota 2019 m. sausio 1 d. Grupės priskaitytąja skolinimosi palūkanų norma. Priskaitytoji palūkanų norma, pritaikyta diskontuoti nuomos mokėjimams 2019 m. sausio 1 d. buvo 3,58 %.

Pirmą kartą pritaikius 16-ąjį TFAS nuomai, kuri anksčiau buvo klasifikuojama kaip veiklos nuoma, Grupė ir Bendrovė pripažino atitinkamai 1.070 tūkst. eurų ir 856 tūkst. eurų naudojimo teise valdomo turto,1.070 tūkst. eurų ir 856 tūkst. eurų nuomos įsipareigojimų.

11. Nuoma (tęsinys)

Taip pat, pagal 16-ąjį TFAS, Grupė ir Bendrovė pripažino su minėta nuoma susijusias nusidėvėjimo ir palūkanų sąnaudas, o ne veiklos nuomos sąnaudas. Per 12 mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 36 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų ir 33 tūkst. eurų nuomos palūkanų, Bendrovė pripažino 32 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų ir 26 tūkst. eurų nuomos palūkanų.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ilgalaikis nematerialus turtas padidėjo 1.283 tūkst. eurų, Bendrovės atitinkamai – 1.073 tūkst. eurų.

Pirmą kartą pritaikydama 16-ojo TFAS nuostatas, Grupė ir Bendrovė pasinaudojo tokiais standarto leidžiamais praktiniais supaprastinimais:

naudoti tą pačią diskonto normą panašių nuomos sutarčių grupei;

nevertinti pradinių tiesioginių išlaidų, nustatant naudojimo teise valdomo turto vertę pirminio pripažinimo metu.

Grupės ir Bendrovės finansinės nuomos ir nuomos įsipareigojimai:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Per vienerius metus	83	105	83	105
Po vienerių metų	-	81	-	81
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	83	186	83	186
Nuomos įsipareigojimai :
- trumpalaikiai	35	-	33	-
- ilgalaikiai	1.262	-	1.049	-
Nuomos įsipareigojimų :	1.297	-	1.082	-

Pagal nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės ir žemė. Transporto priemonių nuomos terminas yra 3 – 4 metai, žemės – 26 – 84 metai. Visos nuomos sutartys sudarytos eurais.

12. Dotacijos ir subsidijos

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	18.235	19.509	17.265	18.377
Gauta per laikotarpį	8.624	53	8.624	53
Amortizacija	(1.340)	(1.327)	(1.179)	(1.165)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	25.519	18.235	24.710	17.265

Per 2019 m. Grupė priskaitė 1.329 tūkst. eurų dotacijų amortizacijos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais, 11 tūkst. eurų – susijusios su sąnaudomis (per 2018 m. – 1.322 tūkst. eurų ir 5 tūkst. eurų), atitinkamai Bendrovė – 1.168 tūkst. eurų ir 11 tūkst. eurų (per 2018 m. – 1.322 tūkst. eurų ir 5 tūkst. eurų).

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės dotacijų likutį sudaro iš Europos sąjungos struktūrinių fondų gautos lėšos šilumos tiekimo tinklų modernizavimui – 25.399 tūkst. eurų ir 120 tūkst. eurų mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms vykdyti, atitinkamai Bendrovės – 24.590 tūkst. eurų ir 120 tūkst. eurų.

13. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 0,5 – 4 mėnesių atlyginimų išmoką, o sulaukęs 40, 50 ar 60 metų ir turintis ne mažiau, nei 15 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje – nustatyto kolektyvinėje sutartyje dydžio jubiliejinę dovaną.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	859	1.270	852	1.265
Išmokėta	(321)	(445)	(321)	(445)
Suformuotas	181	34	179	32
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	719	859	710	852
Ilgalaikė dalis	570	704	562	698
Trumpalaikė dalis	149	155	148	154

Apskaičiuojant ilgalaikes išmokas darbuotojams, Grupė ir Bendrovė įvertino mirtingumo lygį Lietuvoje, diskonto normą, pensinį amžių, darbuotojų amžių ir kaitą, atlyginimų augimą, infliacijos lygį ir kitus faktorius. Su minėtais įsipareigojimais susijęs aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra pateikti Kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, išmokų darbuotojams įsipareigojimo (sukaupimo) straipsnyje o taip pat Finansinės būklės ataskaitose ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimo ir išmokų darbuotojams įsipareigojimo trumpalaikės dalies straipsniuose.

14. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016 m. gruodžio 16 d. Grupė pasirašė sutartį dėl palūkanų normos apsikeitimo sandorio. Pagal sutartį, Grupė įsipareigojo mokėti bankui fiksuotą palūkanų normą (0.21 %), o bankas mokės Grupei kintamas palūkanas, susietas su 6 mėn. EURIBOR. 2019 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 1.701 tūkst. eurų. Ši išvestinė priemonė yra apskaityta tikrąja verte, kurią bankas apskaičiavo 2019 m. gruodžio 31 d. – 12 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 15 tūkst. eurų). Sandorio rinkos vertės pasikeitimas 2019 m. ir 2018 m. Grupės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į kitų palūkanų ir panašių pajamų straipsnį, nes vadovybės sprendimu, finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui nuo rizikos.

15. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime.

Grupės ir Bendrovės veikla yra sezoniška, didžioji dalis pajamų uždirbama šildymo sezono metu, kuris prasideda spalį, o pasibaigia balandį.

15. Pardavimo pajamos (tęsinys)

Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė			Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Šilumos tiekimas	49.711	57.387	49.721	57.399
Karšto vandens tiekimas	3.228	3.260	3.228	3.260
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	422	408	422	408
Kolektorių priežiūra	251	250	251	250
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	12	11	12	11
Apyvartinių taršos leidimų pardavimas	1.025	-	1.025	-
	54.649	61.316	54.659	61.328

Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės vartotojų grupes yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Gyventojai	41.195	46.511	41.195	46.511
Kiti vartotojai	6.207	5.949	6.217	5.961
Biudžetinės organizacijos,
finansuojamos iš valstybės
biudžeto	3.963	4.774	3.963	4.774
Biudžetinės organizacijos,
finansuojamos iš savivaldybių
biudžetų	2.734	3.343	2.734	3.343
Teritorinių ligonių kasų
finansuojamos įstaigos	286	371	286	371
Pramonės vartotojai	264	368	264	368
	54.649	61.316	54.659	61.328

16. Kitos sanaudos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	212	406	211	404
Kolektorių priežiūra	383	381	383	381
Pinigų surinkimo sąnaudos	176	195	176	195
Pelenų utilizavimo sąnaudos	160	145	144	127
Informacinių technologijų sąnaudos	114	132	114	132
Konsultavimo paslaugos	88	124	87	124
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	136	102	136	102
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	93	98	93	98
Narystės mokestis	89	84	89	84
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	65	76	64	76
Transporto sąnaudos	64	70	64	69
Skolų surinkimo sąnaudos	96	60	96	60
Draudimas	64	56	56	48
Ryšių sąnaudos	40	51	40	50
Reklamos sąnaudos	57	44	57	44
Audito sąnaudos	38	44	34	44
Įrangos ir mašinų nuoma	14	16	14	16
Parama	1	5	1	5
Kitos sąnaudos	398	200	376	184
	2.288	2.289	2.235	2.243

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Kitos veiklos pajamos
Parduotos atsargos	42	394	42	394
Įvairios suteiktos paslaugos	386	382	276	264
Gautas žalos atlyginimas	-	241	-	241
Praėjusių laikotarpių pajamos	-	180	-	180
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	286	1	286	1
Kita	105	101	105	101
	819	1.299	709	1.181

	Grupė		Bendrovė
Kitos veiklos sąnaudos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(269)	(273)	(188)	(158)
Parduotos atsargos	(42)	(65)	(42)	(65)
Praėjusių laikotarpių sąnaudos	(10)	(7)	(10)	(7)
Ilgalaikio turto nurašymas	(3)	(3)	(3)	(3)
Kita	(27)	(32)	(27)	(32)
	(351)	(380)	(270)	(265)

Grupė ir Bendrovė nuomoja nekilnojamąjį turtą, tiekia techninį vandenį, atlieka šildymo įrengimų priežiūrą, teikia transporto paslaugas.

18. Kitos palūkanų ir panašios pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	210	237	210	237
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	3	-	-	-
Palūkanos	-	-	4	2
	213	237	214	239

19.Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Palūkanos	(484)	(541)	(445)	(499)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	-	-	156
Delspinigiai ir baudos	-	(12)	-	(12)
	(484)	(553)	(445)	(355)

20. Pelno mokestis

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pelnas prieš mokesčius, prieš išmokų darbuotojams sukaupimą	1.043	4.567	794	5.016
Pelnas (nuostolis) nuo išmokų darbuotojams sukaupimo	(181)	(34)	(179)	(32)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos nuo pelno prieš išmokų darbuotojams sukaupimą, taikant įstatymo nustatytą normą	(156)	(685)	(119)	(752)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos nuo išmokų darbuotojams sukaupimo, taikant įstatymo nustatytą normą	(27)	(5)	(27)	(5)
Pastoviųjų ir laikinųjų skirtumų įtaka	523	322	528	396
Nepripažinto pelno mokesčio turto pokytis	(250)	(221)	(250)	(228)
Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	(19)	19	-	19
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	71	(570)	132	(570)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	-6,81	12,48	-16,62	11,36

20. Pelno mokestis (tęsinys)

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos
(sąnaudos)	(19)	19	-	19
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	90	(589)	132	(589)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos
bendrųjų pajamų ataskaitoje	71	(570)	132	(570)

Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. 2019 m. gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	2.883	2.567	2.868	2.510
Sukaupimai	119	140	115	136
Finansinio turto vertės pasikeitimas	19	19	19	19
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	3.021	2.726	3.002	2.665
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(8.368)	(8.162)	(8.368)	(8.162)
Investicijų lengvata	(21)	(22)	(21)	(22)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	(174)	(174)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(8.389)	(8.184)	(8.563)	(8.358)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(5.368)	(5.458)	(5.561)	(5.693)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą atidėtojo pelno mokesčio turtą sudarė :

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai	1.033	1.282	1.033	1.282
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	44	44	44	44
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	44	43	50	49
Investicijos į patronuojamąją bendrovę nuvertėjimas	-	-	122	122
Sukaupimai	92	94	92	94
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.213	1.463	1.341	1.591

21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelnas	1.141	4.002	953	4.451
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.802	42.802	42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.802	42.802	42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.802	42.802	42.802	42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,03	0,09	0,02	0,10

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjai	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Fiziniai asmenys	115.434	114.965	115.434	114.965
Kiti juridiniai asmenys	2.037	2.438	2.038	2.439
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	617	658	617	658
	118.088	118.061	118.089	118.062

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Fiziniai asmenys	6.723	8.025	6.723	8.025
Kiti juridiniai asmenys	1.042	1.288	1.042	1.288
Juridiniai asmenys finansuojami savivaldybės ir valstybės biudžetų	751	875	751	875
	8.516	10.188	8.516	10.188

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (7 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
AA-	1.822	7.161	1.543	7.073
A+	194	1.174	194	1.174
A	1	249	1	249
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	54	23	54	23
	2.071	8.607	1.792	8.519

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor's agentūros.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma (1, 3, 6 ir 12 mėn. EURIBOR). Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė turėjo palūkanų normos apsikeitimo sandorį Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. kredito 3.403 tūkst. eurų sutarčiai, aprašytą 14 pastaboje.

Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
• didino šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
• įgyvendino naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;

trumpino pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą.

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Už pirktą šilumą	3.689	4.072	4.121	4.528
Rangovams	1.311	201	1.311	201
Kitiems tiekėjams	1.993	3.379	1.770	3.024
	6.993	7.652	7.202	7.753

Atsiskaitymui su nepriklausomais šilumos gamintojais už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 60–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, grąžinti kapitalą akcininkams. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas ir subsidijas)	50.374	43.737	48.403	41.295
Trumpalaikiai įsipareigojimai	13.897	14.562	13.416	14.008
Įsipareigojimų iš viso	64.271	58.299	61.819	55.303
Nuosavas kapitalas	89.825	89.967	89.776	90.099
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	71,55	64,80	68,86	61,38

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

23. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

2019 m. birželio 22 d. Bendrovė pateikė pretenziją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms (toliau – Kauno klinikos) sumokėti 5 120 680 eurų kompensaciją už nuo 2010 m. iki 2019 m. gegužės mėn. Bendrovės Kauno klinikoms užtikrintą šilumos rezervinę galią. Kauno klinikos su pretenzija nesutinko. Bendrovė pareiškė Kauno klinikoms ieškinį dėl nesumokėtos kompensacijos už šilumos rezervinę galią priteisimo. Byla nagrinėjama pirmos instancijos teisme.

Bendrovė pareiškė AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje ieškinį dėl draudimo laidavimo sumos priteisimo. Ieškinio suma – 30 000 eurų. Byloje buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo, pagal kurią atsakovė sutiko sumokėti 27 000 eurų kompensaciją. Minėtą sumą Bendrovė jau gavo.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2019 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 34.692 tūkst. eurų.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų.

Garantijos

2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3.913 tūkst. eurų garantiją Luminor Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3.403 tūkst. eurų kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. eurų garantiją Nordea Bank AB (publ) už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 14 pastaboje. Paskolos apskaitinė vertė sudaro 1.701 tūkst. eurų.

24. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

Grupė ir Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 257 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 265 tūkst. eurų) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2019 m. ir 2018 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis. Su Kauno miesto savivaldybe susijusių šalių sąrašą galime rasti čia:

http://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-imones-ir-istaigos/.

2019 m. ir 2018 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2019 m. gruodžio 31 d.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos	1.225	4.111	695	225
įmonės Jurbarko rajono savivaldybė	14	266	6	1

2018 m. gruodžio 31 d.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos	1.228	5.520	951	237
įmonės Jurbarko rajono savivaldybė	-	465	40	2

Pardavimai apima būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams sumas.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Petrašiūnų katilinė"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2019 m. gruodžio 31 d.	2.398	5	443	432
2018 m. gruodžio 31 d.	1.957	5	443	456

			Gautinos	Mokėtinos
UAB "Kauno energija NT"	Pirkimai	Pardavimai	sumos	sumos
2019 m. gruodžio 31 d.	6	9	58	-
2018 m. gruodžio 31 d.	5	11	64	-

24. Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Gautinas sumas iš UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro suteikta paskola. Suteiktai paskolai atidėjinio tikėtiniems kredito nuostoliams suformuota nebuvo.

Bendrovės pardavimai Grupės įmonėms atvaizduoti eliminavus perparduodamų paslaugų sumas.

Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 58 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 64 tūkst. eurų) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 3 ir 1 (2018 m. gruodžio 31 d. – 3 ir 1) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	66	169	40	128
Vadovybei priskaičiuotos išmokų darbuotojams kompensacijos	1	3	-	1

Per 2019 m. ir 2018 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

25. Poataskaitiniai įvykiai

2020 m. sausio mėn. 8 d. AB "Kauno energija" ir UAB "Fortum Heat Lietuva" sudarė sutartį dėl Kauno miesto Palemono šilumos ūkio pirkimo – pardavimo, pagal kurią AB "Kauno energija" iš UAB "Fortum Heat Lietuva" įsigijo katilinę su šilumos tiekimo tinklais bei susijusia įranga ir nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėjo vykdyti šilumos tiekimo veiklą šiame mikrorajone.

Šiuo metu Bendrovė vertina galimas neigiamas pasekmes dėl COVID-19 sukeltos krizės, numato atidėjinių formavimą, peržiūri investicijų programą ir ruošia kaštų mažinimo priemonių planą II ir III ketvirčiams.

Po atskaitomybės datos nebuvo jokių kitų įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms arba turėtų būti atskleisti jose.

***

TURINYS	Psl.
1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas	62
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	62
3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis	63
4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis	64
5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose	64
6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	64
6.1. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	64
6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams	69
7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija	72
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai	79
9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos	79
10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	80
11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą	80
12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	81
13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones	81
14. Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones	81
15. Įstatinio kapitalo struktūra	83
16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	83
17. Informacija apie Emitento akcininkus	85
18. Darbuotojai	88
19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka	90
20. Emitento organai	91
20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus	92
20.2. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius	92
20.3. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius	94
20.4. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę	96
21. Informacija apie reikšmingus susitarimus	96
22. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus	97
23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	97
24. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius	97
25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką	97
26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	97
1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi	99

2 priedas – AB "Kauno energija" konsoliduotos socialinės atskaitomybės ataskaita 117

LENTELIŲ SĄRAŠAS

		Psl.
lentelė	2019 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 metų rodikliais	72
lentelė	2019 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 metų rodikliais	74
lentelė	2019 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 metų rodikliais	75
lentelė	2019 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2015–2018 metų kiekiu	79
lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	83
lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2015–2019 metais	84
lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2019 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	85
lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai	86
lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą	87
lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	87
lentelė	Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2019 m.	88
lentelė	Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2019 m.	88
lentelė	Grupės darbuotojų išsilavinimas 2015–2019 m.	88
lentelė	Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2015–2019 m.	89

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

			Psl.
1	grafikas	Kuro struktūra	65
2	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	65
3	grafikas	Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	66
4	grafikas	Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika	68
5	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	68
6	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą	76
7	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	76
8	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	77
9	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	77
10	grafikas	Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2019 m. gruodžio mėn.	78
11	grafikas	UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai	82
12	grafikas	UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai	83
13	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2015–2019 m. istorija	84
14	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	85
15	grafikas	Akcininkų struktūra 2019 m. gruodžio 31 d.	86

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2019 metai.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamųjų įmonių – UAB "Kauno energija NT" ir UAB "Petrašiūnų katilinė", kuriose Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamas bendroves:

Bendrovės pavadinimas	UAB "Petrašiūnų katilinė"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas
Juridinio asmens kodas	304217723
Telefonas	+370 687 48413
Įregistravimo data ir vieta	2016 m. balandžio 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB "Kauno energija NT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	kent@kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 702 Kauno miesto ir rajono bei į 7 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 6 proc.

Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vizija – inovatyvi, konkurencinga, vertę vartotojams ir akcininkams kurianti bendrovė, veikianti šilumos ir vėsumos gamybos, centralizuoto jų tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• daugiau, nei 50 metų šilumos gamybos ir tiekimo veiklos patirtis;
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukščiausius efektyvumo rodiklius;
• gebėjimas taikyti inovatyvius sprendimus kasdieninėje veikloje.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

AB "Kauno energija" – pažangiausia ir inovatyviausia CŠT bendrovė Lietuvoje.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

• šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra Kaunui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";
• šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra apie 38 metus), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.
• aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;
• gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2019 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2019 metais vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva, Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2017–2020 m. Strategijoje apibrėžiamos pagrindines miesto aprūpinimo šiluma nuostatos ir kryptys iki 2021 metų, siekiant užtikrinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų įpareigojančius siekius.

2019 m. vasario 7 d. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino "AB "Kauno energija" strategijos, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis, strateginių veiklos krypčių iki 2021 m. koregavimo ataskaitą".

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 25 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 672 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 681 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 653 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 662 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2019 m. buvo pagaminta beveik 38 proc. visos šilumos, patiektos į tinklą. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Nuo 2018 m. gegužės mėn. elektroninius šilumos supirkimo aukcionus organizuoja energijos išteklių biržos operatorius UAB "Baltpool". Elektroniniai aukcionai vyksta pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Šilumos aukciono reglamentą. Atitinkamai pakeistas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, Šilumos kainų nustatymo metodika, Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas, Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas.

2019 m. Bendrovės šilumos gamybai naudotas kuras pateiktas 1 grafike.

1 grafikas

2019 m. Bendrovė šilumą pirko iš 11 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Idex Taika", UAB "Idex Taika elektrinė", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Petrašiūnų katilinė", UAB "Aldec General", UAB "ENG", UAB "Idex Biruliškių", UAB "Ekopartneris" ir UAB "Foksita". Iš viso nupirkta 847,6 tūkst. MWh šilumos, t. y. 62,4 proc. patiektos į tinklą šilumos (2018 metais – 60,8 proc.). Per 2015–2019 m. laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh.

2 grafikas

Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiekė 3 571 įmonei ir organizacijoms bei 116 444 buitiniams vartotojams, iš viso – 120 015 vartotojui (objektai pagal adresus).

3 grafikas

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Investicijos

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi Bendrovės 2019 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2019 m. vasario 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-63 "Dėl AB "Kauno energija" 2019 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" (toliau – Investicijų planas).

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

Pagal 2016 m. gruodžio mėn. Bendrovės pasirašytas finansinės paramos sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, 2020 m. Bendrovė pabaigs vykdyti du projektus, t. y. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010) ir "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024). Projektų vertė 2,3 mln. Eur, t. t. 1,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. kovo 9 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra paramos sutartį projekto "Noreikiškių katilinės biokuro katilo iki 1 MW galios įrengimas" (kodas 04.1.1-LVPA-K-109-01-0006) finansavimui. Projekto vertė 0,25 mln. Eur, t. t. 0,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Projektas

orentuotas į šilumos gamybos įrenginių efektyvinimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą. Naujas katilas pakeis šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas į biokurą.

2018 m. gegužės 23 d. Bendrovė pasirašė 7 sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra":

• "Kauno miesto 1T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0028);
• "Kauno miesto 1Ž ir 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0029);
• "Kauno miesto 4T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0030);
• "Kauno miesto 5T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0031);
• "Kauno miesto 8K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0032);
• "Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralės rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-02-0034);
• "Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas Chemijos ir Medvėgalio gatvėse" (kodas 04.3.2- LVPA-K-102-02-0035).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2019–2020 metais. Projektų vertė 19,7 mln. Eur, t. t. 9,86 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra sutartį projektui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" "Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo plėtra Aleksoto mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-04-0001) finansuoti. Projekto vertė 3,8 mln. Eur t. t. 1,9 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dvi sutartis projektams "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje" ir "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje" finansuoti. Raudondvaryje bus įrengtas 1,5 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,5 mln. Eur t. t. 0,3 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Jurbarke bus įrengtas 4,6 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,8 mln. Eur t. t. 0,5 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Visi šie projektai vykdomi 2019 m. ir bus baigti 2020 m.

2019 m. kovo mėn. Bendrovė pateikė 10 paraiškų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" 6 kvietimą. 2019 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. pasirašė sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra:

• "Kauno miesto 1Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0012);
• "Kauno miesto 2T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0014);
• "Kauno miesto 4K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0015);
• "Kauno miesto 4Ž ir 1T magistralių jungties rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0016);
• "Kauno miesto 4Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0017);
• "Kauno miesto 5T ir 6T magistralių jungties rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-06-0018);
• "Kauno miesto 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0019);
• "Kauno miesto 2P magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0013);
• "Kauno miesto 9K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0020);
• "Šilumos tiekimo tinklų statyba į Kauno LEZ" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-05-0007).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2020–2021 metais. Projektų vertė 18,7 mln. Eur, t. t. 9,4 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Vartotojų prijungimo prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų ir atjungimo nuo jų dinamika 2015–2019 metais pateikiama 4 grafike.

Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika

Per 2019 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 0,31 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

2019 metais Bendrovės didžioji dalis investicijų skirta šilumos tiekimo trasų modernizavimui ir šilumos gamybos katilų atnaujinimui. Dalis lėšų buvo skirta naujų objektų, kurių suminė vartojimo galia – 14,63 MW, prijungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2015–2019 m. nurodytos 5 grafike.

5 grafikas

Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius, mln. Eur

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:

• didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune;
• padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų ir biokuro kaina;
• nuolat kintanti teisinė aplinka;
• šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad būtų didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Komerciniai rizikos veiksniai

Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos gamybos savikainai.

Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Veiklos rizika

Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima veiklos rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 22 pastaboje.

Per 2019 m. lyginant su 2018 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 16 proc. ir 2019 m. sudarė 8,087 mln. Eur. Per 2018 m. lyginant su 2017 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 14 proc. ir sudarė 9,609 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su advokatų kontora. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).

Visais atvejais apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, su juo aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant, ir taikytoms prevencinėms ir ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato, vykdomas teisminis išieškojimas, t. y., kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2019 m. atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių. Vykdytas skolos administravimo veiksmų kiekis: įspėjimų raštu – 22 069 vnt., įspėjimai skambučiais – 2 881 vnt., priimti vekseliai – 207 vnt., taikos sutartys – 54 vnt., įspėjimai sąskaitose – 164 172 vnt.

Nuo 2018 m. sausio 2 d. pradėjo funkcionuoti vieningas kauniečių aptarnavimo centras "Mano Kaunas" – Statybininkų g. 3, Kaune, UAB "Kauno švara" patalpose. Jame gyventojai gali gauti operatyvią informaciją/konsultaciją apie Kauno m. savivaldybės valdomų įmonių – AB "Kauno energija", UAB "Kauno švara", UAB "Kauno autobusai", UAB "Kauno butų ūkis", UAB "Kauno gatvių apšvietimas" ir UAB "Kauno vandenys" teikiamas paslaugas, taip pat sudaryti sutartis, apmokėti sąskaitas, pateikti prašymus, gauti pažymas ir t. t. ir pan.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbama daugiausia pagrindinės veiklos pajamų. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Teisinės atitikties rizika

Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros

institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).

Socialiniai veiksniai

Neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2019 m. atsijungė vartotojai, kurių bendra vartojamoji galia sudarė 0,31 MW. Ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją taip pat turi neigiamos įtakos bendrovės veiklai.

Tačiau teigiamą įtaką turi nuo 119 490 – 2018 metais iki 120 015 – 2019 metais didėjęs vartotojų skaičius. Bendra naujų vartotojų instaliuota galia sudaro 14,63 MW (daugiausiai verslo įmonės, turinčios didelius šildomus pastatų plotus).

Socialinė rizika

Įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2019 m. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo žemiau vidutinės visų šilumos tiekimo įmonių kainos.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose bei vartotojų aptarnavimo centre "Mano Kaunas"), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai

Didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra netoli 40 metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta veiklos vykdymo ir plėtros apžvalgos skyriuje.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės

turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su ES standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai

Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2019 metus nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2019 m. vyravo kietasis biokuras – 75,84 proc., gamtinės dujos – 23,91 proc., kitas kuras – 0,25 proc.).

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Bendrovės pardavimo pajamos 2019 m. sudarė 54 659 tūkst. Eur ir, palyginus su 2018 metais, sumažėjo 10,87 proc. (2018 metais jos sudarė 61 328 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2019 metais sudarė 54 649 tūkst. Eur (2018 m. – 61 316 tūkst. Eur).

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažesnė šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji ir parduotos sumažėjęs šilumos kiekis. Parduotos šilumos kiekis 2019 m. lyginant su 2018 m. buvo 5,32 proc. mažesnis. 2019 m. vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 8,42 proc. (2019 m. šilumos kaina – 4,57 ct/kWh, 2018 m. – 4,99 ct/kWh).

Grupės bendrosios pajamos 2019 m. sudarė 933 tūkst. Eur, Bendrovės – 747 tūkst. Eur. Bendrosios pajamos palyginus su 2018 m. sumažėjo atitinkamai 3 031 ir 3 667 tūkst. Eur. Bendrovės valdybos sprendimu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. šilumos kaina buvo mažinama papildoma dedamąja 0,29 ct/kWh (nuo 2019 m. gruodžio mėn. 0,32 ct/kWh), vartotojams grąžinant per 2015–2016 m. papildomai uždirbtas pajamas. Per 2019 m. su vartotojais pasidalinta 3,32 mln. Eur.

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms iš pirkėjų gautinoms sumoms. Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2019 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2019 m. sudarė atitinkamai -1017 tūkst. Eur ir -1021 tūkst. Eur, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2018 m. – (-770) tūkst. Eur ir – (-787 tūkst. Eur). Per 2019 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 636 tūkst. Eur ir 636 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2018 m. 696 tūkst. Eur ir 696 tūkst. Eur).

2019 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	60 725	61 178	59 680	61 316	54 649

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
1.1	Iš jų: šiluma	57 396	58 004	56 084	57 387	49 711
1.2	elektros energija	253	38	0	0	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	21	10	10	11	12
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	226	227	250	250	251
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 569	2 611	2 981	3 260	3 228
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	260	288	355	408	422
1.7	Pajamos už apyvartinių taršos leidimų pardavimą	-	-	-	-	1 025
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	4 509	6 957	6 861	3 963	933
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	12 083	14 787	15 861	12 417	8 816
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	9,1	10,0	11,7	6,4	1,2
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	7,4	11,4	11,5	6,5	1,7
6	Turtas, tūkst. Eur	134 442	145 073	149 158	148 266	154 096
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	81 860	87 019	89 343	89 967	89 829
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	5,7	8,5	8,2	4,7	1,1
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	3,2	5,0	4,8	2,8	0,6
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,45	0,42	0,40	0,41	0,36
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	3,7	5,6	5,4	3,2	0,7
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,39	0,40	0,40	0,39	0,42
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,7	0,7	0,6	0,7
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,10	1,18	1,22	1,58	1,03
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,07	1,14	1,13	1,47	0,92
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,21	0,40	0,42	0,60	0,16

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,11	0,18	0,16	0,09	0,02
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,9	2,0	2,09	2,1	2,1
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,36	3,45	7,36	10,80	45,97
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,55	0,51	0,5	0,5	0,49
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	5,8	8,7	8,8	4,9	1,1
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai)	0,38	0,66	0,49	0,28

2019 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	60 733	61 188	59 692	61 328	54 659
1.1	Iš jų: šilumos energija	57 404	58 013	56 096	57 399	49 721
1.2	elektros energija	253	38	0	0	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	21	10	10	11	12
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	226	227	250	250	251
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 569	2 611	2 981	3 260	3 228
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	260	288	355	408	422
1.7	Pajamos už apyvartinių taršos leidimų pardavimą	-	-	-	-	1 025
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	4 528	6 901	6 046	4 414	747
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	12 085	14 631	14 391	12 227	7 946
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	9,2	9,9	12,2	6,8	0,7
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	7,5	11,3	10,1	7,2	1,4
6	Turtas, tūkst. Eur	135 173	141 071	145 002	145 402	151 595
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	82 412	87 515	89 024	90 099	89 776
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	5,6	8,1	7,05	5,12	0,87

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	3,2	5,0	4,32	3,1	0,5
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,45	0,43	0,41	0,42	0,36
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	3,7	5,7	4,9	3,7	0,6
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,39	0,38	0,39	0,38	0,41
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,6	0,6	0,6	0,7
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,10	1,48	1,48	1,65	1,07
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,07	1,44	1,38	1,54	0,95
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,21	0,51	0,51	0,62	0,14
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,11	0,17	0,14	0,10	0,02
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,9	2,0	2,08	2,11	2,1
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,34	3,47	8,35	9,70	57,3
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,55	0,53	0,51	0,51	0,49
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	5,8	8,6	7,8	5,4	0,9
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai / pelnas akcijai)	0,38	0,66	0,56	0,25

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2019 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2019 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 metų rodikliais pateiktas 3 lentelėje.

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	1 326,3	1 428,1	1 447,1	1 436,2	1 358,1
1.1.	šiluma	1 323,0	1 427,6	1 447,1	1 436,2	1 358,1
1.2.	elektros energija	3,3	0,5	0	0	0
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	1 098,6	1 188,0	1 201,7	1 192,4	1 129,0
2.1.	šiluma	1 095,3	1 187,5	1 201,7	1 192,4	1 129,0
2.2.	elektros energija	3,3	0,5	0	0	0

3 lentelė

6 grafikas

Patiekta į tinklą šiluma, tūkst. MWh

Aplinkos įtaka veiklai

Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 5 metus Bendrovė savo vartotojams vidutinę tiekiamos šilumos kainą sumažino 15 proc.

Bendrovės vidutinės šilumos kainos dinamika 2015–2019 m. pateikiama 7 grafike.

7 grafikas

AB "Kauno energija" vidutinė tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

2015–2019 m. gruodžio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 8 grafike.

8 grafikas

Šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuojamos ir tvirtinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96. Šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos 3–5 metų laikotarpiui. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).

AB "Kauno energija" valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suderino 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė 1,95 ct/kWh (su pelnu), nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,81 ct/kWh (su pelnu) (pastoviosios dedamosios sumažėjimą sąlygojo rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų sumažėjimas nuo 0,26 ct/kWh iki 0,15 ct/kWh). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 9 grafike.

9 grafikas

Šilumos kainos pastovioji dedamoji

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Siekiant kompensuoti faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumą, buvo nustatyta papildoma dedamoji, kuri šilumos kainą vartotojams papildomai mažina 0,32 ct/kWh. Šilumos kainos kintamosios dedamosios, galiojusios 2019 m. gruodžio mėn., detalizavimas pateiktas 10 grafike.

10 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2019 m. gruodžio mėn. proc.

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas

Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2019 metais perduota perdirbti 41,5 tonos įvairių atliekų (Absorbentų, filtrų medžiagų, pakuočių, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos, popieriaus ir kartono, izoliacinių medžiagų, kuriose yra asbesto, naudotų padangų, bituminių mišinių, baterijų ir akumuliatorių, dienos šviesos lempų, betono, dugno pelenų, geležies ir plieno).

Nuotekų tvarkymas

Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša

Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą.

4 lentelė

Išmesta per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Kiti teršalai
2019 m.	86,0888	253,4443	1090,2436	0,2746	1,1978	0,4313
2018 m.	48,7984	283,0412	1082,9366	31,6210	1,1982	0,1509
2017 m.	79,7242	285,6461	1236,7667	145,0571	1,1982	0,4297
2016 m.	53,7542	265,0797	1155,3349	231,4719	4,2871	0,2818
2015 m.	43,5783	203,6775	904,8513	193,3228	20,1586	0,2818

Žemiau pateiktoje 4 lentelėje yra pateiktas 2019 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2015–2018 metais.

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė

Sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamųjų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamąsias bendroves balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamosiose bendrovėse, Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį), nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamųjų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2020 m. vasario 26 d. iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių atsistatydino Visvaldas Matijošaitis, Andrius Palionis, Visvaldas Varžinskas ir Ramunė Bičkauskienė.

2020 m. kovo 30 d. baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2019 metus. Jį atliko tiekėjų grupė UAB "Auditas" ir UAB "Nexia JK". Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2019 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2019 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. Šis Bendrovės metinis pranešimas pateikiamas kartu su 2019 m. audituotu finansinių ataskaitų rinkiniu ir nepriklausomo auditoriaus išvada apie jį.

Bendrovės valdyba 2020 m. kovo 27 d. bendrovės generaliniu direktoriumi nuo 2020 m. kovo 30 d. išrinko Tomą Garasimavičių, 5 (penkerių) metų kadencijai.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2020 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2019 m. vasario 26 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-63 "Dėl AB "Kauno energija" 2019 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" patvirtino naujus investicinius planus.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2017–2020 metų reguliavimo laikotarpiui: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, šilumos gamybos ir tiekimo Kauno ir Jurbarko m., Kauno r. vartotojams patikimumo didinimas bei numatomas ES struktūrinės paramos gavimas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas".

2020 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdytas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2020 metais, lyginant su 2019 m., Grupės pardavimo pajamos bei parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2019 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Didelę įtaką perkamos šilumos kainoms turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos tvarkos (pvz. šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas), konkurencijos sąlygos tarp šilumos tiekėjo ir NŠG. Grupės pelnas, lyginant su 2019 m., planuojama, kad bus taip pat panašiame lygyje kaip ir 2019 m. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai šilumos kainodaros klausimais, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti ne mažiau, kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Tuo tarpu jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Kaip ir kasmet, vasario mėn. pradžioje Bendrovės atstovai dalyvauja Kauno technologijos universitete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje "Šilumos energetika ir technologijos".

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos,

Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., diegiant naujausias energijos vartojimo efektyvinimo priemones Kauno mieste.

Nuo 2018 m. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, dalyvauja tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX) (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis.

2019 m. sausio 15 d. Europos Komisija pasiūlė skirti 1,66 mln. Eur paramą projektui Nr. 847056 "Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing" ("Ren-on-Bill") (Gyvenamųjų pastatų renovavimas, naudojant finansavimo per sąskaitas modelį). Paraiška šiam projektui finansuoti buvo teikta pagal Horizon 2020 programą. Bendrovė projekte dalyvauja kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projektą koordinuos Creara Consultores SL (Ispanija). Bendrovei skirta 71,5 tūkst. Eur ES paramos. Projekto "Ren-on-Bill" tikslas – didinti investicijas į gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinant naudotis OBF ((angl. On-Bill Financing) investicijų grąžinimo per sąskaitas už komunalines paslaugas)) finansavimo schemomis, pagrįstas bendradarbiavimu tarp energijos tiekėjų ir finansų įstaigų.

2019 m. gegužės 16 dieną Kaune paleista veikti dar viena nauja elektromobilių įkrovimo stotelė. Ji įrengta

Raudondvario plente 84, prie Bendrovės administracinio pastato. Tai – ne pirmoji viešoji elektromobilių įkrovimo stotelė Kaune, tačiau ji yra išskirtinė. Dalis šioje stotelėje sunaudojamos elektros energijos pagaminama naudojant atsinaujinantį šaltinį – saulės energiją. Ją "surenka" čia pat ant Bendrovės administracinio pastato sumontuota saulės elektrinė. Ir nors ši atsinaujinančios energijos dalis kol kas dar nedidelė, tačiau ir ji jau yra proveržis atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje. Stotelę įrengė Bendrovė, siekdama žengti dar vieną žingsnį į pažangių ateities technologijų naudojimą.

2019 m. spalio 24 d. Pasaulinėje miestų energetikos klimato apdovanojimų ceremonijoje ("Global District Energy Climate Awards") Islandijos sostinėje Reikjavike, Bendrovė pelnė apdovanojimą už Kauno m. šilumos ūkio modernizavimą, kuris padarė didžiausią teigiamą poveikį efektyvumui bei anglies dioksido (CO2) emisijų mažinimui. Akcentuota, kad per pastaruosius keletą metų Kaune gamtinių dujų naudojimas šilumai gaminti sumažėjo nuo 95%

iki 10%, o atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas padidėjo nuo 3% iki 90%. CO2 emisijos iš Bendrovės šilumos gamybos įrenginių sumažėjo 27,7% – nuo 29 055 tonų 2012 m. iki 21 008 tonų 2018 m.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamosios bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 14, 22 pastabose.

14. Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. yra 1 329 872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo 5 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2019 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2015–2018 m. rodikliais pateikiamas 11 grafike.

11 grafikas

UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo 10 darbuotojų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2019 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2016–2018 m. rodikliais pateikiamas 12 grafike.

12 grafikas

UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.

					5 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, eurais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2019 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos

A01031430
LT0000123010
20 031 977 PVA
1,74 Eur
34 855 639,98 Eur

LT0000128407
22 770 166 PVA
1,74 Eur
39 620 088,84 Eur

Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2019 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2015–2019 metais pateikta 6 lentelėje.

6 lentelė

Rodiklis	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
Atidarymo kaina, Eur	0,486	0,459	0,592	1,18	1,01
Didžiausia kaina, Eur	0,479	0,600	1,180	1,24	1,32
Mažiausia kaina, Eur	0,400	0,401	0,571	1	0,905
Paskutinė kaina, Eur	0,459	0,560	1,180	1	0,98
Apyvarta vnt.	41 193	190 801	229 220	147 516	40 868
Apyvarta mln. Eur	0,02	0,10	0,19	0,16	0,04
Kapitalizacija mln. Eur	9,19	11,22	23,64	20,03	19,63

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2014–2018 m. istorija nurodyta 13 grafike.

13 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 14 grafike.

14 grafikas

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendrovės akcininkų skaičius (kitų sąskaitų tvarkytojų (ne AB SEB banko) klientų VP apskaitant kaip vieną akcininką) 2019 m. gruodžio 31 d. – 387.

Emitento akcininkai, kuriems 2019 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje bei 15 grafike.

7 lentelė

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

15 grafikas

Akcininkų struktūra 2019 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 8 lentelėje.

8 lentelė
-----------

Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	311 003	1,08
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	323 801	0,12
Privačios nefinansinės įmonės	53 508	0,37
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	25 200	0,10
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,	0	0,00
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2019 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 9 lentelėje.

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2019 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 10 lentelėje.

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2017 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2016 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,106 Eur, iš viso – 4,537 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

10 lentelė

2018 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2017 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,078 Eur, iš viso – 3,339 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2019 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2018 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,025 Eur, iš viso – 1,070 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

18. Darbuotojai

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 402 darbuotojų.

Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2019 m. nurodytas 11 lentelėje.

Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-12-31
Iš viso:	526	521	513	441	402
Iš jų: vadovai	4	6	6	3	3
specialistai	279	284	272	238	214
darbininkai	243	231	235	200	185

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2015–2019 m. nurodytas 12 lentelėje.

Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-12-31
Iš viso:	523	508	501	427	389
iš jų: vadovai	3	4	4	1	1
specialistai	278	280	269	234	210
darbininkai	242	224	228	192	178

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

13 lentelė

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	7	5	5	3	3
2	Vidurinis	195	187	185	156	139
3	Aukštesnysis	72	73	75	62	59
4	Aukštasis	252	256	248	220	201
	Iš viso:	526	521	513	441	402

12 lentelė

11 lentelė

14 lentelė

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	7	5	5	3	3
2	Vidurinis	194	183	181	151	135
3	Aukštesnysis	72	71	73	60	57
4	Aukštasis	250	249	242	213	194
	Iš viso:	523	508	501	427	389

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2019 m. Bendrovėje praktiką atliko 6 studentai. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2019 m. akcininkų susirinkimas skyrė iš 2018 m. pelno 470 tūkst. Eur darbuotojų premijoms.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.

2. Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

3. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos.

4. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.

Darbdavys įsipareigoja:

1. Sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

1. Mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

2. Mirus darbuotojo artimajam (tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui) ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

3. Gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

4. Sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

5. Darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, vieną kartą metuose (per 12 mėnesių) skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

6. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

7. Kitais atvejais, kai darbuotojui būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių), skirti iki 3 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

8. Darbuotojui sunkiai susirgus (sergant) ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Ligos išmoka skiriama vieną kartą metuose (per 12 mėnesių);

9. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 150 eurų piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2019 m. rugsėjo 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai. Nauja įstatų redakcija 2019 m. spalio 1 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai, generaliniam direktoriui ir kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2019 m. buvo sušaukti ir įvyko 2 (du) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2019 m. gegužės 21 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

2019 m. gegužės 21 d. stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskirti:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Ramunė Bičkauskienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2019 m. gegužės 21 d.	2020 m. vasario 26 d.
Mindaugas Šimkus	Audito komiteto nepriklausomas narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Artūras Aladaitis	Audito komiteto narys	2019 m. gruodžio 6 d.	2023 m. balandžio 26 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2019 m. audito komitetas vykdė nepriklausomo auditoriaus atliekamo finansinių ataskaitų audito proceso stebėjimą, bei surengė vieną posėdį. Posėdžio metu apžvelgtos Bendrovės 2018 m. finansinės ataskaitos. Įvertinant nepriklausomo auditoriaus sutarties pabaigą 2019 metais, aptartos naujų nepriklausomų auditorių, veikiančių rinkoje pasirinkimo galimybės. Suformuluoti reikalavimai ir rekomendacijos naujam nepriklausomam auditoriui.

20.2. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Visvaldas Matijošaitis	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2019 m. balandžio 26 d.	2020 m. vasario 26 d.
Ramunė Bičkauskienė	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2020 m. vasario 26 d.
Antanas Etneris	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Konstantinas Pesenka	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Mindaugas Šimkus	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Visvaldas Varžinskas	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2020 m. vasario 26 d.
Andrius Palionis	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2020 m. vasario 26 d.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2019 m. įvyko 5 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Visvaldas Matijošaitis

Kauno miesto meras (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas. Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

Dr. Visvaldas Varžinskas

Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Europos Komisijos Miestų darbotvarkės (Urban Agenda) Žiedinės ekonomikos politikos formavimo komiteto narys; Lietuvos standartizacijos departamento (LST) Technikos komiteto TK 42 ekspertas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energetikos klasteri tarybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauj. 2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

Ramunė Bičkauskienė

UAB "Vičiūnų grupės" administravimo direktorė (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, Kaunas); UAB "MIR Projektai" direktorė (įmonės kodas 302836883, Vėjo g. 59, Didvyrių k., Kauno r.), Kauno miesto savivaldybės tarybos narė; Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas) .

Bendrovės akcijų neturi. UAB "MIR Projektai", AB Apranga, AB Šiaulių bankas, AB "Vilkyškių pieninė" akcininkė.

2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

Andrius Palionis

Kauno miesto mero pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininkas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. 2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

Konstantinas Pesenka

UAB "Windex group" valdybos narys (įmonės kodas 303522864, Draugystės g. 17-1, Kaunas); UAB "Kauno vandenys" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Antanas Etneris

UAB Wisewood direktorius (įmonės kodas 302527538, Ringuvos g. 74, LT-45245 Kaunas); UAB "Mana grupė" direktorius (įmonės kodas 303991865, Kruonio g. 16, Kaunas); UAB "Airhotel" direktorius (įmonės kodas 302598948, Oro Uosto g. 2, Karmėlava, LT-54460 Kauno r.), UAB "Stoties turgus" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB Wisewood, UAB "Mana ranga", UAB "Mana grupė", UAB "Airhotel", UAB "Dramart", UAB "Ukraineičių 4", UAB "Vėjo dukra", UAB "Plėtros fondas", UAB "Aguonų projektai", My group LLC akcininkas.

Mindaugas Šimkus

UAB "Vičiūnų grupė" ekonomikos vadovas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), UAB "Kauno švara" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

20.3. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Nerijus Mordas	Valdybos pirmininkas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Paulius Keras	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Šiugžda	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Dekeris	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.

Per 2019 metus įvyko 21 Bendrovės valdybos posėdis. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Nerijus Mordas

UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 15,0 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Paulius Keras

Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 6,84 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir

Algimantas Stasys Anužis

nesuteikta garantijų.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Veteranų krepšinio lygos prezidentas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 10,44 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Šiugžda

UAB "Vičiūnų grupė" teisininkas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), GROWARD GROUP, UAB teisininkas (įmonės kodas 302764932, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 6,84 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Dekeris

UAB "Kauno autobusai" rinkodaros direktorius (įmonės kodas 133154754, Raudondvario pl. 105, LT-47185 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 6,84 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2019 m. gegužės 21 d.:

Eugenijus Ušpuras

Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas (įmonės kodas 111955219, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas), Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 3,60 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Giedrius Bielskus

Viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius (įmonės kodas 133556183, Perkūno al. 5, LT-44221 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 3,60 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

20.4. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę

Vaidas Šleivys

Bendrovės Gamybos direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas 2001 m., termoinžinerija. Bendrovės Gamybos direktorius nuo 2014 m. balandžio 14 d. UAB ,,Nomine Consult" projektų vadovas (įmonės kodas 304493084, Lvovo g. 25-701, Vilnius) nuo 2018 kovo 5 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Šliačkuvienė

Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2019 m. rugpjūčio 1d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2009-08 Bendrovės vyresnioji buhalterė, nuo 2014-05 Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja.

Per 2019 m. Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 77,70 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 38,85 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

21. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

22. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

24. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos šio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" konsoliduota socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2019 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
Informacija apie AB "Kauno energija" generalinio direktoriaus išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2020-03-27 14:15
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2020-03-10 16:00
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų narių atsistatydinimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2020-02-14 16:00
2019 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2020-01-31 07:45
AB "Kauno energija" pasirašė Palemono šilumos ūkio pirkimo sutartį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2020-01-13 16:00
2019 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-09-30 16:00
AB "Kauno energija" 2019 m. I pusmečio neaudituotos finansinės ataskaitos ir tarpinis pranešimas	Pusmečio informacija	En, Lt	2019-09-26 09:01
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-09-10 16:40

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" sušaukto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-08-26 16:05
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-08-16 12:28
2019 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-07-31 16:00
Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos pirmininko ir pavaduotojo išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-06-03 12:59
Informacija apie AB "Kauno energija" valdymo organų išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-05-22 16:00
2019 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-04-26 12:00
AB "Kauno energija" 2018 m. audituota metinė informacija	Metinė informacija	En, Lt	2019-04-26 11:45
AB "Kauno energija" dividendų mokėjimo ex-diena	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-04-26 11:20
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-04-26 11:15
AB "Kauno energija" sušaukto eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-04-11 16:00
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2019-03-29 16:00
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2019-02-21 13:00
Update: 2018 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-01-31 10:00
2018 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2019-01-30 16:49

AB "Kauno energija" valdymo kodekso laikymasis

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

Bendrovės veiklos specifika:

Bendrovė nuo 1998 m. gruodžio 28 d. yra listinguojama vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius papildomame sąraše.

Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės kurią sudaro UAB "Petrašiūnų katilinė" ir UAB "Kauno energija NT", patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.).

Bendrovės valdymo struktūra:

• Bendrovėje veikia valdyba, renkama 4 metų kadencijos laikotarpiui, taip pat valdybos renkamas vadovas (plačiau apie Emitento valdymo organus ir sudarytų komitetų sudėtį šio konsoliduoto metinio pranešimo 20 skyriuje "Emitento organai"). Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į Bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybės vertę.

• Bendrovėje veikia priežiūros organas – stebėtojų taryba.

Bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina Bendrovės veiklą.

• Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nebuvo Bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

• Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos Bendrovei ir akcininkams.

• Bendrovėje veikia Audito komitetas, kurio sudėtyje yra 2 nepriklausomi nariai. Bendrovėje nėra suformuoto skyrimo ir atlyginimų komitetų.

Atskaitomybė Bendrovės akcininkams:

• Bendrovė atskleidžia ir nuolat naujina visą Informaciją, reikalingą vertinti Bendrovės valdymo organams: apie Bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos ir valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama Bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto tinklapyje.

• Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse.

Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją bendrovė skelbia prieš arba po AB Nasdaq Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai paskelbiama per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą.

• Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant Bendrovei svarbius sprendimus.

Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip /Ne /Neaktualu	KOMENTARAS
1.	principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Visiems akcininkams yra sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Bendrovė informaciją pateikia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Informacija paskelbiama nedelsiant vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams iš anksto susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams, t. y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 3 mln. Eur. reikia gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimo, Bendrovė vadovautųsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei kitais teisės aktais, kuriais nustatyti reikalavimai tokių sandorių patvirtinimui.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame	Taip	Visi Bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkę, bei nutarimų projektus AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos

akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.		Centrinę reglamentuojamos informacijos bazėje, Juridinių asmenų registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje "Juridinių asmenų vieši pranešimai" bei Bendrovės tinklapyje www.kaunoenergija.lt Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė nurodo iki kada akcininkai gali papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę bei pasiūlyti sprendimų projektus.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame puslapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per Nasdaq Vilnius Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame puslapyje www.kaunoenergija.lt
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių bendrovių įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nėra galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie	Taip	Bendrovė, pranešdama apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, ir jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje yra įtrauktas klausimas dėl naujo kolegialaus organo narių rinkimo ar

klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat	Taip	audito įmonės išrinkimo, sprendimų projektuose ji atkleidžia siūlomų naujų kolegialaus organo narių kandidatūras bei siūlomą išrinkti audito įmonę. Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, Bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt, ar viešai paskelbiant ją visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų papildomą kandidatą pasiūlo susirinkimo metu. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas, darbo patirtį bei išsilavinimą bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime. Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvauja bendrovės kolegialaus organo nariai bei administracijos vadovai. Taip pat pagal galimybes dalyvauja siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, jei naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
2. principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe
skirtingai paveikti bendrovės akcininkų		siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su
interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais		visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės
turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad		turimais duomenimis iki šiol nebuvo
akcininkai būtų tinkamai informuojami apie		atvejų, kad būtų įvykę priešingai.
bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir		Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir
kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.		valdybos pirmininkas, derina ir

¹ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę	Taip	koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus. Bendrovės stebėtojų taryba, priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės
bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.		veiklai ir strategijai, veikia nepriklausomai.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba įgyvendindama savo kompetenciją prižiūrėti Bendrovės valdymo organų veiklą, atlieka ir rekomendacijoje nurodytas pareigas, teikia savo nuomonę mokesčių planavimo klausimais.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Bendrovės nuomone, stebėtojų taryba yra aprūpinta pakankamais ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją.
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą,
efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba renkama ir narių kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime.

² Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Bendrovės stebėtojų tarybos narių kadencijos trukmė yra didžiausia leidžiama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti atšaukta tiek visa stebėtojų taryba, tiek pavieniai jos nariai, nepasibaigus jų kadencijai.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir Bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo. Stebėtojų tarybos nariai ir pirmininkas nėra buvę Bendrovės valdybos nariais ar Bendrovės vadovu.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Stebėtojų tarybos nariai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. 2019 metais įvyko 5 (penki) Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai, visuose jų dalyvavo daugiau nei 2/3 visų išrinktų stebėtojų tarybos narių.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis	Taip Neaktualu	Informacija apie kandidatus į Bendrovės stebėtojų tarybos narius (taip pat informacija apie kandidato atitiktį nepriklausomumo reikalavimams) visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime (žr. 1.9 rekomendacijos komentarą). Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei.
akcininkų susirinkimas. 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. 3. principas: Valdyba	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos vertinimą ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų tarybos narius išsamiai žino kiekvieno kandidato turimą patirtį, kompetenciją.

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės	Taip Taip	Bendrovės valdyba atlieka Bendrovės strategijos, kurią patvirtino Bendrovės stebėtojų taryba, įgyvendinimą. Kadangi Bendrovėje sudaroma stebėtojų
valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.		taryba, valdyba atlieka Bendrovės kolegialaus valdymo organo funkcijas. Pareiga atsižvelgti į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių įtvirtinta su kiekvienu iš valdybos narių pasirašomoje sutartyje dėl veiklos valdyboje.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę	Taip	Valdyba užtikrina, kad yra laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų tiek pačiai bendrovei, tiek visai jos grupei. Taip pat bendrovėje veikia rizikos valdymo ir kontrolės programa. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip	Bendrovėje yra įdiegta vidaus kontrolės bei verslo etikos politika. Bendrovėje patvirtinta Verslo etikos politika, kuria aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą ir korupciją. Šios politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, atstovams, tarpininkams, tiekėjams, subrangovams.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip	Bendrovės valdyba, skirdama generalinį direktorių, atsižvelgia į jo kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą, taip pat į Bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę dėl generalinio direktoriaus skyrimo.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Bendrovės valdybos narius renka Stebėtojų taryba. Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę vadovavimo patirtį.

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam	Taip	Informacija apie kandidatus į Bendrovės valdybą, akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcininkų susirinkimo medžiagoje, su kuria akcininkai gali susipažinti iš anksto. Informacija apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama Bendrovės rengiamose periodinėse
akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		ataskaitose bei interneto tinklalapyje.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	Taip	Visi nauji bendrovės valdybos nariai yra supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	Taip	Bendrovėje Valdybos nariai yra renkami 4 metų kadencijai. Kadencijų skaičius yra neribojamas. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai, siūlydami kandidatus į valdybą ir už juos balsuodami, vadovaujasi savo požiūriu, kurie kandidatai geriausiai gali atstovauti akcininkų interesams.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2019 m. Valdyba pravedė 21 valdybos posėdžius. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo daugiau nei 2/3 visų valdybos narių.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Visi valdybos nariai yra nepriklausomi.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Už darbą valdyboje jos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas. Kito atlygio, už jų veiklą ir dalyvavimą posėdžiuose, valdybos nariai negauna.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika vykdyti valdybos veiklos vertinimo ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus į valdybos narius išsamiai žino kiekvieno kandidato turimą patirtį, kompetenciją.
4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų bendradarbiavimą.	priėmimą,	skatinti aktyvų bendrovės organų
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui - nedelsiant, informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įstatai ir darbo reglamentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos principus bei tvarką ir užtikrina, kad valdymo ir priežiūros organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams.

⁴ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi
bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti
stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų
ir tikslų, nurodant to priežastis.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir
rekomenduojama rengti atitinkamu		valdybos darbo reglamentuose numatytos
periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą		darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį
grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,		informuojama iš anksto, kartu su
kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų		pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti		reikalinga informacija ir dokumentai,
tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas		susijusi su posėdžio darbotvarkės
nepertraukiamas esminių bendrovės		klausimais.
valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės		Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių
kolegialių organų posėdžiai turėtų būti		darbotvarkė posėdžio metu gali būti
šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.		keičiama ar papildoma, kai posėdyje
		dalyvauja visi kolegialaus organo nariai
		arba kai neatidėliotinai reikia spręsti
		svarbius Bendrovei klausimus.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą	Taip	Vadovaujantis Bendrovės įstatais,
posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad		Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos
turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti		darbo reglamentais, apie šaukiamus
posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir		posėdžius kolegialių organų nariai ir į
galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami		posėdžius kviečiami asmenys
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą		informuojami iš anksto, taip pat jiems
posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti		pateikiama visa reikalinga su posėdžio
pateikta visa reikalinga su posėdžio		darbotvarkėje numatytais svarstyti
darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė		klausimais susijusi medžiaga.
posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje
dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie
sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar
papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti
svarbius bendrovei klausimus.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės	Taip	Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų		organų pirmininkai tarpusavyje derina
sprendimų priėmimo procesą, bendrovės		šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
kolegialių priežiūros ir valdymo organų		glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus
pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų		su bendrovės valdymu susijusius
posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai		klausimus. Į Bendrovės stebėtojų tarybos
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės		posėdžius kviečiami bendrovės valdybos
valdysena susijusius klausimus. Bendrovės		pirmininkas bei nariai.
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri
bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su
valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio
nustatymu.
5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą, užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	Taip/Ne	Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d. formuoja Audito komitetą, kurio kadencija sutampa su Stebėtojų tarybos kadencija.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Taip/Ne	Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo. Bendrovėje skyrimo ir atlygio komitetai nėra suformuoti. Kadangi Bendovės valdybą sudaro kompetentingi nariai ir jie savo veiklą atlieka efektyviai, šiuo metu Bendrovė nemato poreikio turėti kitų komitetų.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu	Bendrovės valdyba neatlieka Audito komitetui priskirtų funkcijų.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip	Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių du yra nepriklausomi, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje, turintys atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos srityse. Valdybos pirmininkas nėra komiteto narys.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir	Taip	Audito komitetas vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos patvirtintomis Audito komiteto vidaus taisyklėmis. Šios taisyklės, apibrėžia Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį, narystės

⁵ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.		Audito komitete laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavinimo, profesinės patirties reikalavimus bei nepriklausomumo principus. Audito komitetas kiekvienais metais pateikia metinę veiklos ataskaitą stebėtojų tarybai, kurioje skelbia komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose, aprašo atliktus darbus ir pateikia rezultatus.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. 5.2. Skyrimo komitetas	Taip	Kolegialaus organo nariai sprendimus priima savo narių posėdžiuose, tačiau tam tikrais atvejai komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su	Ne Ne	Bendrovėje skyrimo komitetas nėra sudarytas. Žr. 5.2.1. punktą
kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir	Ne	Bendrovėje Atlygio komitetas nėra sudarytas. Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika, apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos

administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.		rezultatų priklausomas išmokas bei išeitines išmokas. Bendrovėje šią tvarką tvirtina Bendrovės vadovybė suderinus su Bendrovėje veikiančiu profsąjungos komitetu.
5.4. Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6	Taip	Audito komitetas vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos patvirtintomis Audito komiteto vidaus taisyklėmis. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą bendrovės veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	Taip	Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami informacija, susijusi su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei komiteto nariams pareikalavus suteikiama informacija apie svarbių sandorių vykdymą.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	Taip	Audito komitetas sprendžia dėl kitų asmenų dalyvavimo jo posėdžiuose ir esant reikalui, Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	Taip	Audito komitetas yra informuojamas apie vidaus auditoriaus atliktus darbus bei gauna išvadas apie atliktus tyrimus. Audito komitetas kiekvienais metais gauna ataskaitas iš išorės auditorių, kuriose yra aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir Bendrovės bei jos grupės.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie	Taip	Bendrovė yra suteikusi darbuotojams galimybę pateikti skundus arba anonimiškus pranešimus apie Bendrovėje

⁶ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems		daromus pažeidimus, tačiau Bendrovė tokių skundų ar pranešimų per ataskaitinį laikotarpį nėra gavusi.
veiksmams.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų	Taip	Audito komitetas analizuoja ir vertina
tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo		bendrovės metines ir pusmečio finansines
veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius,		ataskaitas, teikia rekomendacijas valdybai
tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų		dėl jų patvirtinimo, kartu pateikdamas ir
ataskaitos.		savo to laikotarpio veiklos ataskaitas.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos valdymo organo nario atvejo.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	------	-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip/ne	Bendrovėje yra įdiegta ir veikia Bendrovės vadovybės patvirtinta atlygio politika, tačiau ji nėra skelbiama bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovė laikysis 7 principo rekomendacijų kai bus priimti atitinkami LR įstatymai bei kiti teisės aktai.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas	Taip	Bendrovėje yra įgyvendinta atlygio
atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo		politika, apimanti visas atlyginimų formas,
veiklos rezultatų priklausančio atlygio,		įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos
skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas,		rezultatų priklausomas išmokas bei
pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat		išeitines išmokas. Šią tvarką tvirtina
sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada		Bendrovės vadovybė suderinus su
bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas		Bendrovėje veikiančiu profsąjungų
arba sustabdyti mokėjimus.		komitetu.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų,	Taip	Žr. 3.2.8 punktą.
atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių
organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai
neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo
bendrovės veiklos rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis
išsamią informaciją apie išeitinių išmokų		LR Darbo kodekso 5 skyriaus nuostatomis
politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti

nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti		bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties nuostatomis.
didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis
arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos
neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama
dėl blogų veiklos rezultatų. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo	Ne	Bendrovėje nėra taikoma skatinimo
finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio		finansinėmis priemonėmis sistema.
politikoje turėtų būti pateikta pakankamai
išsami informacija apie akcijų išlaikymą po
teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra
pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų
skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų
nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos
pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti
kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės	Ne	Žr. 7.1 punktą.
interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio
politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia
dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų
ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur
tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio
politika buvo įgyvendinama praėjusiais
finansiniais metais. Tokio pobūdžio
informacijoje neturėtų būti komercinę vertę
turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys
turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su
praėjusiais finansiniais metais.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika	Ne	Žr. 7.1 punktą.
arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir
darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba
akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis
akcininkų susirinkimas.
8. principas: Suinteresuotųjų asmenų	vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti suinteresuotųjų		asmenų teises, įtvirtintas įstatymuose
ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti	aktyvų	bendrovės ir suinteresuotųjų asmenų
bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo
kontekste sąvoka suinteresuotieji asmenys apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus,
klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad
užtikrinti, kad būtų gerbiamos suinteresuotųjų		būtų gerbiamos tos suinteresuotųjų asmenų
asmenų teisės ir teisėti interesai.		teises, kurias gina įstatymai. Bendrovėje
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų		veikia sudaryta kolektyvinė sutartis, kuri
sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems asmenims		pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir profesinės sąjungos.
dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuotųjų asmenų		Santykiuose su visais suinteresuotaisiais
dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai		asmenimis Bendrovė siekia kuo didžiausio

galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų	įmanomo skaidrumo, o savo veikloje –
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei	aukščiausių etikos reikalavimų bei principų
sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų	laikymosi, nes skaidri, sąžininga ir atvira
atstovais bendrovės valdysenos ir kitais	verslo veikla yra vienas svarbiausių
svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas	nepriekaištingos verslo reputacijos
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių	elementų.
įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės	Bendrovė atsižvelgia į besikeičiančius
nemokumo atvejais ir kita.	klientų poreikius, nuolat tobulina veiklos
8.3. Kai suinteresuotieji asmenys dalyvauja	procesus, įgalina darbuotojus, rūpinasi
bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti	darbuotojų sauga ir sveikata, siekia
sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama	palaikyti glaudžius santykius su
informacija.	investuotojais ir užtikrinti visiems
	prieinamą informaciją – ją nuolat atnaujina
8.4. Suinteresuotiesiems asmenims turėtų būti	ir pateikia interneto svetainės dalyje
sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie	"Investuotojams".
neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros
funkciją vykdančiam kolegialiam organui.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija, laikantis duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir konfidencialios informacijos tvarkos, atskleidžiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio pranešimuose pateikiant informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje bei Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais

(pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės
valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar
akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais,
tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir
strategiją;
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos,
kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones,
svarbius vykdomus ar planuojamus
investicinius projektus.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės
yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos,
nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis
Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės
aktuose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1	Taip	Bendrovė atskleidžia informaciją apie
punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama		Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės
bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų		konsoliduotus rezultatus. Informacija
bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie		atskleidžiama konsoliduotame metiniame
visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.		pranešime bei konsoliduotose pusmečio
		finansinėse ataskaitose.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4	Taip	Rekomendacijoje nurodyta informacija
punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama		pateikiama Bendrovės metiniuose ir
pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros		pusmečio pranešimuose. 7 principo
ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo		rekomendacijas Bendovė įgyvendins, kai
profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius		bus priimti šią tvarką reglamentuojantys
interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų		teisės aktai.
sprendimus. Taip pat rekomenduojama
atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės
gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai
detaliau reglamentuojama 7 principe.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama	Taip	Bendrovė visą reglamentuojamą
tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar		informaciją atskleidžia per AB Nasdaq
investuotojai nebūtų diskriminuojami		Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip
informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu.		užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo
Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir		platesnei visuomenei. Informacija vienu
vienu metu.		metu pateikiama ir lietuvių ir anglų
		kalbomis. Be to, informaciją bendrovė
		skelbia prieš arba po Nasdaq Vilnius
		prekybos sesijos, kad visi bendrovės
		akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas
		galimybes susipažinti su informacija bei
		priimti atitinkamus investicinius
		sprendimus. Bendrovė informacijos,
		galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių
		popierių kainai neatskleidžia
		komentaruose, interviu ar kitais būdais tol,
		kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos
		informacijos bazę.

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie užmokestį audito bendrovei pateikiama viešai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose. Audito įmonė teikia ne audito paslaugas tik gavusi Audito komiteto pritarimą Per 2019 m. Audito įmonė atlygio už suteiktas ne audito paslaugas, negavo.

KONSOLIDUOTOJI SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA PAGAL GRI STANDARTUS 2019 m.

Šis dokumentas - tai kasmet rengiama AB "Kauno energijos" (toliau – Bendrovė) Socialinės atsakomybės ataskaita (toliau – Ataskaita), kuri skelbiama kartu su įmonės konsoliduotuoju metiniu pranešimu bei finansine ataskaita.

Ataskaita parengta pagal Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (toliau tekste – GRI) standartų (ang. GRI (Global Reporting Initiative) Standards) bazinį variantą pateikiant privalomąją informaciją apie Bendrovę ir jos veiklą bei apie su Bendrovės veikla susijusius ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius veiksnius. Ataskaitoje aptariama atitiktis privalomiesiems GRI standartams (bazinio varianto).

GRI standartai yra skirstomi į 3 atskiras dalis: Bendroji informacija (GRI 102), Valdymo modelis (GRI 103) ir Teminiai specialieji standartai (GRI 200, 300 ir 400).

Apžvelgiant Bendrovės veiklos atitiktį Teminiams specialiesiems standartams išsamiai pristatomos tik reikšmingiausios temos (kaip apibrėžta GRI 101 standarto 1.3. dalyje). Atskirais atvejais, kur įvertinimas reikalauja papildomos informacijos, nurodomi viešai prieinami išorės šaltiniai. Šios nuorodos nukreipia į kitus Bendrovės dokumentus, tokius kaip metinis pranešimas ar į visos apimties finansines ataskaitas. Kai kurios temos atskleistos tik iš dalies, tačiau tai yra leidžiama vadovaujantis GRI 101 standarto 3.2. dalimi "Praleidimo priežastys", kai nurodomos to priežastis.

Pagrindinės Ataskaitos temos yra šios:

GRI 204 Viešųjų pirkimų praktika (2016) GRI 205 Korupcijos prevencija (2016)

GRI 302 Energija (2016) GRI 305 Oro tarša (2016) GRI 307 Aplinkosauginė atitiktis (2016)

GRI 403 Darbuotojų sveikata ir sauga (2016) GRI 404 Mokymas ir švietimas (2016) GRI 405 Įvairovė ir lygios galimybės (2016) GRI 406 Nediskriminavimas (2016) GRI 407 Laisvė jungtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis (2016) GRI 408 Vaikų darbas (2016) GRI 409 Priverstinis darbas (2016) GRI 415 Viešoji politika (2016) GRI 416 Vartotojų sveikata ir saugumas (2016)

Šios Ataskaitos tikslas – informuoti suinteresuotąsias šalis – klientus (vartotojus), akcininkus, investuotojus, darbuotojus, tiekėjus, verslo ir socialinius partnerius bei visuomenę - apie AB "Kauno energija" korporatyvinę (išskyrus finansinę) atsakomybę. Ši tvarumo ataskaita parengta kaip atskira ataskaita, remiantis GRI standartais.

GRI 102: Bendroji informacija (2016) Organizacijos profilis

102-1	Pavadinimas	AB "Kauno energija"
102-2	Veikla , prekiniai ženklai , prod uktai ir pasla ugos	Šilumos energijos paslaugų teikimas klientams ir vartotojams Lietuvos regionuose.
102-3	Būstin ė	Raudondvario pl. 84, Kaunas, LT- 47179, LIETUVA
102-4	Veiklos geogra fija	Lietuva: Kauno miestas, Kauno rajonas ir Jurbarko miestas.
102-5	Teisin ė organi zacinė forma	Informacija pateikiama Metiniame pranešime (2 dalis).
102-6	Užimama rinka	Informacija pateikiama Metiniame pranešime (3 dalis).
102-7	Organi zacijos dydis	Informacija apie bendrą darbuotojų skaičių, bendrą veiklų skaičių, grynąjį pelną bei sukurtų produktų/suteiktų paslaugų skaičių pateikiama Metiniame pranešime (5-7, 14 ir 18 dalyse).

102-8	Informa cija apie Nurodomi 2019 m. skaičiai (2019-12-31 datai).
	darb uoto jus			Bendras darbuotojų skaičius pagal darbo sutarties pobūdį ir lytį
		Bendras skaičius	sutartys	Terminuotos darbo			Neterminuotos darbo sutartys
			Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai
		402	5	1	4	397	120	277
				Visi darbuotojai yra įdarbinti Kauno mieste ir Jurbarko rajone.
				Bendras darbuotojų skaičius pagal įdarbinimo tipą ir lytį
		Bendras skaičius		Dirbantys visą darbo dieną		dieną	Dirbantys ne visą darbo
			Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai
		402	377	107	270	25	14	11
		valdymo skyrius.		Bendrovė taip pat perka išorės paslaugas (vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymu) darbui su projektais, tačiau informacija apie šių išorės paslaugų teikėjų darbuotojus nėra vertinama. Šioje Ataskaitoje procentinė jų atliekamo darbo dalis nėra vertinama. Nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos darbuotojų skaičius Bendrovėje sumažėjo apie 6 proc. Duomenys apie darbuotojus kaupia ir tvarko Bendrovės Personalo
102-9	Tiekimo grandin ė	Bendrovė šilumos energiją tiekia 3 500 įmonėms ir organizacijoms bei 115 990 namų ūkiams, iš viso – 119 490 vartotojams. Vadovaudamasi teisės aktais, Bendrovė perka šilumos energiją iš 11 nepriklausomų jos gamintojų, veikiančių Kauno mieste ir Kauno rajone. 2019 metais šilumos energija pirkta iš šių tiekėjų: 1. Kauno termofikacijos elektrinė; 2. U AB "Ekoresursai"; 3. U AB "ENG"; 4. U AB "Idex Taika"; 5. U AB "Idex Taika elektrinė"; 6. U AB "Lorizon energy"; 7. U AB "Petrašiūnų katilinė"; 8. U AB "Aldec General"; 9. U AB "Idex Biruliškių"; 10. UAB "Ekopartneris"; 11. UAB "Foksita". Bendras tiekėjų, kurie tiekė įvairias paslaugas Bendrovei, skaičius 2019 m. buvo 768 tiekėjai. Iš jų, 755 buvo tiekėjai iš Lietuvos ir 13 tiekėjų iš užsienio. Vietos tiekėjai yra apibrėžiami kaip tiekėjai, veikiantys Lietuvos teritorijoje.
102-10	Reikšmingi pok yčiai organi zacijoje ir jos tiekimo grandin ėje	(1 dalyje).		2019 m. įvyko keli ženklūs pasikeitimai, susiję su Bendrovės struktūra. Visi struktūriniai pasikeitimai, susiję su paslaugų teikimu ir Bendrovės valdymu, taip pat Valdybos sudėties pokyčiai, įstatų pakeitimai, susiję su Stebėtojų tarybos ir Valdybos kompetencijos bei struktūros peržiūrėjimu, išsamiai pristatomi Metiniame pranešime

GRI 102: Bendroji informacija (2016)

102-11	Preven cijos prin cipai ir metodai	ES aplinkos apsaugos politika nurodo, kad "turi būti siekiama aukščiausio aplinkos apsaugos lygio, atsižvelgiant į kiekvieno regiono skirtumus. Tai turi būti grindžiama prevencijos principais ir tokiais veiksmai, kai žala aplinkai pirmiausiai atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, o žalą atlygina ją sukėlęs subjektas". Atitinkamai, Bendrovė laikosi šių prevencijos principų, siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai. Jeigu, vis dėlto, poveikis aplinkai padaromas, Bendrovė deda visas pastangas susidariusią situaciją išspręsti greitai ir skaidriai.
102-12	Išor ės inciat yvos	Svarbiausias praėjusių metų iniciatyva-pasiekimas – gautas apdovanojimas už šilumos tiekimo sistemos modernizavimą, kuris Bendrovei įteiktas šeštosios Pasaulinės miestų energetikos klimato apdovanojimo ceremonijos metu (organizatoriai – asociacija "Euroheat & Power"). Apdovanojimo ceremonija vyko Reikjavike, Islandijoje, 2019 m spalio 23-25 d. Šio kas 2 metus vykstančio renginio metu apdovanojami šilumos tiekimo sistemos ar atskiri projektai, kurie išsiskiria energijos išteklių panaudojimo bei šilumos energijos tiekimo efektyvumu. Vertinimo komisija, sudaryta iš tarptautinių ekspertų, Bendrovei skyrė laimėjimą už efektyvumą ir CO2 emisijos sumažinimą pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo (liet.: www.kaunoenergija.lt/naujienos/ab-kauno energija-pelne-pasaulini-apdovanojima-uz-kauno-silumos-ukio modernizavima-ir-co2-emisiju-mazinima/; ang.: - www.euroheat.org/ news/6th-global-district-energy-climate-awards-revealed/). Kiti svarbesni metų įvykiai: Balandis – gegužė: Bendrovei vykdant šilumos tiekimo vamzdyno drenavimo darbus atsitiktinai buvo užlieta aikštelė prie Kauno tvirtovės. Dėl to kilo rizika atšaukti toje vietoje suplanuotą didžiulį viešą renginį. Tačiau Bendrovė, pasitelkusi apie 20 darbuotojų, ėmėsi inciatyvos išvalyti teritoriją, kad renginys įvyktų kaip planuota. Buvo pašalintas ne tik po užliejimo susidaręs dumblas, bet ir per ilgą laikotarpį prisikaupęs gruntas bei išvežtos įvairios šiukšlės. Kadangi teritorija yra kultūros paveldo teritorija, vykdomus darbus prižiūrėjo asociacija "Kauno tvirtovė" bei Kultūros paveldo departmentas, kurie labai teigiamai įvertino Bendrovės darbuotojų atliktą darbą. Gegužė: Bendrovė prisijungė prie akcijos "Darbovietė – atvira šeimai", kurią organizavo Kauno šeimos taryba bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija siekiant paminėti Tarptautinę šeimos dieną. Šios akcijos tikslas – šeimos nariams pristatyti tėvų darbovietes. Apie 30 asmenų, įskaitant 12 darbuotojų vaikus, dalyvavo ekskursijoje po Bendrovę, kurios metu jie buvo kviečiami užduoti klausimus, fotografuoti bei dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Birželis: Bendrovė, bendradarbiaudama su "Laisvės TV" ir Kauno technologijų universitetu (KTU), sukūrė reklaminį filmuką TV laidai "Antanas nori būti" apie Energetikos inžinieriaus specialybę. Šį filmuką plačiai reklamavo KTU ir 2019 m. gruodžio mėnesį jis buvo peržiūrėtas 20 000 kartų (www.youtube.com/watch?time_ continue=3&v=bYGK4JfX_pw&feature=emb_logo). Lapkritis: 12 studentų ir Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojas pasirinko Bendrovę mokomajam vizitui, norėdami daugiau sužinoti apie jos veiklą. Bendrovė pasirinkta atsižvelgiant į jos aukštą socialinės atsakomybės lygį ir nuolatinį bei skaidrų informacijos pateikimą apie savo veiklą visuomenei. Mokomojo vizito programą sudarė susipažinimas su šilumos energijos gamybos ir tiekimo būdais, kaip paskaičiuojamos sąskaitos vartotojams, kaip sprendžiami aplinkosauginiai klausimai (įskaitant vietinės oro taršos kontrolė), kaip valdomi tinklai (www. kaunoenergija.lt/naujienos/vdu-ekonomikos-ir-vadybos-fakulteto studentai-domejosi-kauno-energijos-veiklos-organizavimu/). Metų eigoje profesinė sąjunga organizavo nemažai veiklų, tarp jų ir Bendrovės darbuotojų dalyvavimą Lietuvos pramonės darbuotojų šeimos sporto žaidynėse 2019. Papildomai, profesinė sąjunga ir nemaža dalis Bendrovės padalinių vasarą organizavo plaukiojimą baidarėmis. Darbuotojų vaikai šv. Kalėdų proga gavo dovanų

nemokamus bilietus į lėlių teatro spektaklius.

		GRI 102: Bendroji informacija (2016)
102-13	Nar yst ė aso ciacijose	Bendrovė yra šių asociacijų narė: • Lietuvos atsakingo verslo asociacija • Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija • Lietuvos elektros energetikos asociacija • Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacija • Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija Taip pat Bendrovė yra JTO Pasaulinio susitarimo (angl. "Global Compact") iniciatyvos narė.

Strategija

102-14 Valdymo struktūra

2019 m. buvo pokyčių metai, per kuriuos mes peržiūrėjome savo Bendrovės strategiją, nusistatydami naujus plėtros tikslus. Reaguojant į šiuos naujus tikslus keitėsi ir mūsų Bendrovės struktūra – buvo sukurti nauji struktūriniai padaliniai, o kai kurie panaikinti. Atitinkamai, nežymiai sumažėjo mūsų darbuotojų skaičius.

Mes toliau sieksime tobulėti dėka diegiamų naujų technologijų bei naujai teikiamų paslaugų vartotojams, tęsdami tolimesnį procesų skaitmeninimą, mažindami šilumos energijos perdavimo išlaidas bei kuriant geresnes darbo sąlygas darbuotojams.

Praėjusiais metais Bendrovė vartotojams kompensavo už 2013-2017 m. laikotarpiu gautą papildomą investicijų grąžą. Iš viso, 2019 m. vartotojams suteikta kompensacija (mažesnės šilumos energijos tiekimo kainos pavidalu) sudarė 3,3 mln. Eur.

2019 m., pasinaudodami ES struktūrinių fondų finansine parama, rekonstravome rekordinio – 15 km - ilgio šilumos energijos tiekimo vamzdynų sistemos dalį. Papildomai, Noreikiškėse, Kauno rajone pastatėme naują biokuro katilą bei atlikome nemažos apimties modernizavimo darbus. Šios investicijos padėjo pasiekti dar didesnių energijos išteklių sutaupymo, sumažinti šilumos kainą vartotojams bei mažinti aplinkos taršą. Spalio mėnesį šeštosios Pasaulinės miestų energetikos klimato apdovanojimo ceremonijos, kurią organizuoja asociacija "Euroheat & Power", metu Bendrovė buvo apdovanota už pasiekimus modernizuojant šilumos tiekimo sistemą bei mažinant taršą.

Siekdami dar labiau prisidėti prie aplinkos saugojimo, prie Bendrovės pastato įrengėme elektra varomų automobilių įkrovimo stotelę kur dalį elektros energijos gamina saulės baterijos, sumontuotos ant to paties pastato. Šiame taške savo elektromobilius nemokamai gali įkrauti tiek darbuotojai, tiek visuomenė.

Visapusiškas Bendrovės įsipareigojimas nuolat tobulėti yra pristatomas ir šioje Socialinės atsakomybės ataskaitoje, kurią rengiame jau ketverius metus.

102-15 Esminiai

iššūkiai, rizika ir galimybės

Nepildoma rengiant Ataskaitą pagal bazinį variantą

Etika ir integralumas

102-16	Vert ybės, prin cipai , standartai ir elgsenos normos	Visa informacija yra pateikiama Bendrovės internetinėje svetainėje skiltyje "Misija, vertybės ir strategija": www.kaunoenergija.lt/bendroves veikla/apie-bendrove/misija-ir-vertybes/. Etikos kodeksas yra viešai skelbiamas ir taikytinas visiems Bendrovės darbuotojams, agentams, brokeriams, rangovams, subrangovams ar tiekėjams. Jo kopija skelbiama Bendrovės internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/etikos-kodeksas/.
102-17	Kons ulta cijų me chani zmai ir etikos kla usimai	Nepildoma rengiant Ataskaitą pagal bazinį variantą.

Valdymas

102-18	Vald ymo str ukt ūra	2019 m. pasikeitė Bendrovės valdymo struktūra. Informacija apie Bendrovės naują valdymo struktūrą pateikiama Bendrovės internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/ bendroves-valdymas/. Komitetai, atsakingi už sprendimų priėmimą ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais klausimais: • Audito komitetas: sudaromas mažiausiai iš trijų narių, kurių bent vienas yra nepriklausomas narys. Šiuo metu komitetą sudaro trys nariai: du išoriniai ir nepriklausomi nariai bei vienas Bendrovės deleguotas darbuotojas. 2019 m. Audito komitetas rinkosi vieną kartą ir šio susirinkimo metu peržiūrėjo Bendrovės 2019 m. finansines ataskaitas bei nepriklausomo auditoriaus atliktą audito ataskaitą. • Techninė taryba: sudaryta Generalinio direktoriaus įsakymu, nagrinėja priimtus nutarimus ir teikia rekomendacijas Bendrovės Generaliniam direktoriui įvairiais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais. Per 2019 metus įvyko 20 Tarybos posėdžių, kurių metu diskutuota klausimais, susijusiais su naujų vartotojų prijungimu prie centralizuoto šildymo sistemos. • Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas: įkurtas 2017 m. 2019 m. šis Komitetas neposėdžiavo, kadangi neiškilo probleminių klausimų.
102-19 to 102-39	Vald ymas	Nepildoma rengiant Ataskaitą pagal bazinį variantą.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

102-40	Suinteres uoto sios šal ys	Suinteresuotomis šalimis laikomi tie asmenys ar jų grupės, kuriems Bendrovė laiko save atskaitinga, bei tie asmenys ir jų grupės, kuriems Bendrovės vykdoma veikla daro įtaką ar kuriems Bendrovė teikia paslaugas: • Bendrovės akcininkai (tarp jų – Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybės). Visą sąrašą su daugiau kaip 300 individualių akcininkų turi mūsų partneris AB SEB bankas • Bendrovės vadovai ir darbuotojai bei darbuotojų profesinė sąjunga • Pačioje Bendrovėje neįdarbinti darbuotojai (susiję su pagrindinėmis, Bendrovei paslaugas teikiančiomis, įmonėmis) • Verslo partneriai – įskaitant prekių tiekėjus, paslaugų teikėjus, rangovus ir nepriklausomus šilumos energijos tiekėjus
102-41	Kolekt yvin ė sutartis	Bendrovėje yra parengta bei veikia Kolektyvinė sutartis. Ji skelbiama Bendrovės intraneto svetainėje ir yra periodiškai atnaujinama. Sutartis galioja ne tik darbuotojų profesinės sąjungos nariams, bet ir visiems Bendrovės darbuotojams (100 proc.).
102-42	Suinteres uot ųjų šali ų identi fikavimas ir atranka	Visos suinteresuotosios šalys ir interesų grupės yra identifikuojamas per jų tiesioginį ryšį su Bendrove ir per Bendrovės veiklą. Visi kiti suinteresuoti asmenys ar jų grupės yra skatinami įsitraukti į Bendrovės veiklą ir renginius. Prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ir darbų rangovai yra atrenkami viešųjų pirkimų būdu, kaip tai numato Lietuvos ir/ar ES teisės aktai.
102-43	Suinteres uot ų gr upių įtra ukimo modelis	Bendrovės akcininkams periodiškai teikiamos veiklos ataskaitos, metiniai pranešimai, socialinės atsakomybės ataskaitos ir ataskaitos apie įgyvendinamus investicijų projektus. Bendrovės vadovai ir darbuotojai kasdien komunikuoja vertikaliosios (tarp padalinių) ir horizontaliosios (padalinių viduje) komunikacijos principu. Vartotojai, turintys klausimų dėl paslaugų teikimo, gali kreiptis į kauniečių aptarnavimo centrą "Mano Kaunas" telefonu, el. paštu ir paštu. Taip pat informacija, skirta vartotojams bei žiniasklaidai, yra skelbiama Bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės internetinėse svetainėse. 2019 m. Bendrovė savo patalpose organizavo 2 tiesioginius susitikimus su vartotojų atstovais (dalyvavo apie 20 asmenų). Šie susitikimai organizuoti siekiant pristatyti naujus paslaugų teikimo pokyčius. Juose dalyvavo ir į dalyvių klausimus atsakė vadovaujančias pozicijas užimantys darbuotojai. Taip pat vieną kartą metuose Bendrovė atlieka vartotojų apklausą dėl teikiamų paslaugų kokybės. Bendraudama su suinteresuotomis šalimis, Bendrovė siekia būti atvira ir skaidria įmone, nuolant siekiančia tobulinti savo veiklą ir paslaugų teikimo standartus. Taip pat bendradarbiavimas su suinteresuotomis šalimis padeda užtikrinti ir šios Ataskaitos rengimo kokybę.

102-44 Pagrindiniai

keliami klausimai ir problemos

Pagrindiniai klausimai ir problemos, keliami vartotojų atstovų (įskaitant pastatų administratorių ir sistemų prižiūrėtojų), yra susiję su išlaidomis ir techniniais klausimais. Šiuos klausimus aptariame vietiniuose laikraščiuose viešindami informacinius straipsnius.

Į bet kuriuos kitus klausimus, keliamus pagrindinio akcinininko – Kauno miesto savivaldybės – bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsakymus pateikia Bendrovės Pardavimo apskaitos skyrius bendradarbiaujant su techniniais bei kitais Bendrovės vadovais.

Ataskaitų teikimo praktika

102-45	Pagrindiniai keliami kla usimai ir problemos	Pagrindiniai klausimai ir problemos, keliami vartotojų atstovų (įskaitant pastatų administratorių ir sistemų prižiūrėtojų), yra susiję su išlaidomis ir techniniais klausimais. Šiuos klausimus aptariame vietiniuose laikraščiuose viešindami informacinius straipsnius. Į bet kuriuos kitus klausimus, keliamus pagrindinio akcinininko – Kauno miesto savivaldybės – bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsakymus pateikia Bendrovės Pardavimo apskaitos skyrius bendradarbiaujant su techniniais bei kitais Bendrovės vadovais.
102-46	Ataskaitos turin ys ir tem ų pasirinkimas	Ši Ataskaita pagal GRI standartus yra rengiama jau ketvirtus metus, tad Bendrovė pasirinko tas temas, kurios turi didžiausią ryšį su Bendrovės kasdiene veikla, ir kurios yra labiausiai susijusios su Bendrovės ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu poveikiu bei pagal kurias mes galime efektyviausiai įsivertinti savo veiklą.
102-47	Pagrindini ų tem ų sąrašas (ir versi jos metai )	GRI 204: Viešųjų pirkimų praktika (2016) GRI 205: Korupcijos prevencija (2016) GRI 302: Energija (2016) GRI 305: Oro tarša (2016) GRI 307: Aplinkosauginė atitiktis (2016) GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga (2016) GRI 404: Mokymas ir švietimas (2016) GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės (2016) GRI 406: Nediskriminavimas (2016) GRI 407: Laisvė burtis į sąjungas ir kolektyviai derėtis (2016) GRI 408: Vaikų darbas (2016) GRI 409: Priverstinis darbas (2016) GRI 415: Viešoji politika (2016) GRi 416: Vartotojų sveikata ir sauga (2016)

102-48 Informacijos koregavimas Informacijos koregavimui 2019 m. ataskaitiniu laikotarpiu priežasčių nėra. 102-49 Ataskaitos rengimo pokyčiai Šiais metais nėra. 102-50 Ataskaitinis laikotarpis 2019 m. sausio 1 – gruodžio 31 d. 102-51 Paskutiniosios ataskaitos data Tai yra ketvirtoji ataskaita, rengiama pagal GRI standartus. Prieš tai ataskaita rengta už 2018 m. 102-52 Ataskaitų teikimo dažnis Kasmet 102-53 Kontaktinis asmuo kilus klausimams dėl šios ataskaitos Ūdrys Staselka Atstovas ryšiams su visuomene AB "Kauno energija" Tel. +370 37 30 58 85 / Mob. +370 650 96883 El. paštas: u.staselka@kaunoenergija.lt / www.kaunoenergija.lt 102-54 Patvirtinimas dėl ataskaitos rengimo pagal GRI standartus Ši Ataskaita buvo parengta pagal GRI standartų bazinį variantą. 102-55 GRI turinys Ši Ataskaita visiškai atliepia GRI turinį ir atitinka ataskaitos rengimui keliamus reikalavimus, nurodytus GRI 102-54 dalyse. 102-56 Išorinis užtikrinimas Ši Ataskaita yra parengta išorės įmonės, kuri buvo atsirinkta paskelbus atvirą viešųjų pirkimų konkursą. Rengiant Ataskaitą naudota audituotų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo informacija. Šios atitikties GRI standartams Ataskaita apsiriboja tik GRI standartų gairių laikymųsi. Tačiau audituotos finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas (kuriais remiantis parengta ši GRI standartų Ataskaita) buvo perduoti ir yra patvirtinti Bendrovės Valdybos, kuri užtikrina visos informacijos, skirtos akcininkams, kokybę. GRI 102: Bendroji informacija (2016)

GRI 103: Valdymo modelis (2016) GRI 103: Valdymo modelis, taikomas GRI standartui 204: Viešųjų pirkimų praktika

103-1	Temos paaiškinimas ir jos ribot umas	Pagrindinės išorės paslaugos, kurias įsigyja Bendrovė, yra kiekvieną mėnesį perkamos šilumos energijos paslaugos iš nepriklausomų jos gamintojų. Tai sudaro 62 proc. vartotojų šilumos energijos poreikio. Didžiausią įtaką kilus problemoms dėl šių viešųjų pirkimų vykdymo pajustų verslo klientai ir gyvenamųjų namų vartotojai, kuriems tiekiama šilumos energija iš šių šaltinių. Bendrovė siekia mažinti šio veiksnio riziką pasitelkdama vadybos ir kokybės kontrolės priemones šių santykių valdymui. Kilus ženkliai rizikai Bendrovė turi galimybę kiekvieną mėnesį tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.
103-2	Vald ymo modelis ir jo komponentai	Bendrovės viešųjų pirkimų politika pasikeitė priėmus LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Šiuo metu Bendrovė, vykdydama viešuosius pirkimus, turi vadovautis šio įstatymo nuostatomis. Taip pat ji yra pasitvirtinusi Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą, kuris viešai skelbiamas Bendrovės internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/ bendroves-veikla/viesieji-pirkimai/mazos-vertes-pirkimu-tvarkos-aprasas/. 2019 m. Bendrovė pasitvirtino Dovanų politiką, su kuria galima susipažinti jos internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/ bendroves-veikla/apie-bendrove/dovanu-politika/, ir Korupcijos prevencijos politiką, su kuria galima susipažinti čia: www. kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/korupcijos-prevencija/. Bendrovė savo internetinėje svetainėje viešina Atmintinę apie konkurencijos ribojimą, kurią parengė Lieuvos Respublikos konkurencijos taryba: www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie bendrove/atmintine-apie-konkurencijos-ribojima/.

GRI 103: Valdymo modelis (2016)

Bendrovės tikslai ir siekiai, susiję su viešaisiais pirkimais, yra apibrėžti teisės aktais, kurie įpareigoja Bendrovę užtikrinti žemiausią kainą. Visi šilumos energijos tiekėjai turi atitikti paslaugos teikimo techninius parametrus, kad užtikrintų atitiktį viešųjų pirkimų sutarties sąlygas. Bendrovės viešųjų pirkimų procedūras, priklausomai nuo pirkimo vertės, organizuoja Generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta Viešųjų pirkimų komisija arba pirkimų organizatorius,. Visi pranešimai apie atliekamus viešuosius pirkimus ir informacija apie sudarytas sutartis yra skelbiami Centriniame viešųjų pirkimų portale: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/.

Didžiają dalį Bendrovės viešųjų pirkimų sudaro šilumos energijos pirkimas iš nepriklausomų jos gamintojų. LR Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. gegužės mėn.) turėjo įtakos tam, kokiu būdu Bendrovė perka šilumos energiją. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymu, UAB "Baltpool" - energijos išteklių biržos operatoriui, buvo pavesta organizuoti šilumos aukcionus ir dabar Bendrovė įsigyja šilumos energiją dalyvaudama elektroniniuose aukcionuose. Visų šilumos energijos tiekėjų Lietuvoje vykdomos viešųjų pirkimų procedūros yra atliekamos vadovaujantis nacionalinio lygmens teisės aktais.

103-3 Valdymo modelio

vertinimas

Valdymo modelio vertinimas formaliai nėra atliekamas. Tačiau valdymo modelis yra tiesiogiai susijęs ir su viešųjų pirkimų procesu tad, nors vertinimas nėra atliekamas, koregavimai gali būti daromi atsižvelgiant į iš darbuotojų ar klientų gaunamą grįžtamąjį ryšį.

GRI 103 Valdymo modelis, taikomas GRI standartui 205: Korupcijos prevencija

103-1 Temos

paaiškinimas ir jos ribotumas

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės savo veikloje vadovaujasi korupcijos prevencijos politika, kurios tikslas – nustatyti pagrindinius Bendrovės ir jos dukterinių įmonių korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires. Bendrovės korupcijos prevencijos politika atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovė nuolat siekia sumažinti korupcijos pasireikšimo riziką, pasitelkdama eilę vadybos ir kokybės kontrolės priemonių.

103-2	Vald ymo modelis ir jo komponentai	Bendrovės priimta Korupcijos prevencijos politika viešinama Bendrovės internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/bendroves veikla/korupcijos-prevencija/. Korupcijos prevencijai vykdyti yra sukurta sistema, kuri leidžia asmeniškai ar anonimiškai pranešti apie piktnaudžiavimo arba korupcijos požymių turinčius atvejus. Sistema sudaro sąlygas visiems Bendrovės darbuotojams, tiekėjams ir vartotojams pranešti apie bet kokį įtariamos korupcijos ar netinkamo elgesio atvejį: asmeninės naudos siekimą atliekant tarnybines funkcijas, suteiktų įgaliojimų viršijimą, Bendrovės turto pasisavinimą ar švaistymą, tarnybinių ar komercinių paslapčių atskleidimą, kyšininkavimą ar kyšio paėmimą. Informaciją galima pranešti elektroniniu paštu pasitikejimo.linija@kaunoenergija.lt ar užpildant Bendrovės internetinėje svetainėje patalpintą pranešimo formą (www.kaunoenergija.lt/korupcijos-prevencijos-kontaktu-forma). Bendrovė garantuoja visišką konfidencialumą ir užtikrina duomenų anonimiškumą (nors pranešimų teikėjai ir yra kviečiami nurodyti kontaktinę informaciją). Korupcijos prevencijos reikalavimų ir standartų laikymasis yra sudėtinė Bendrovės verslo etikos dalis, o Korupcijos prevencijos politika yra taikoma visiems Bendrovės atstovams, dukterinėms įmonėms, rangovams, subrangovams, tiekėjams ir tarpininkams.
103-3	Vald ymo modelio įvertinimas	Valdymo modelio vertinimas formaliai nėra atliekamas, bet patobulinimai yra svarstomi, kai šio proceso dalyviai iškelia problemas. Bendrovė prisiima sau įsipareigojimą parengti efektyvesnį atsiliepimų surinkimo ir skatinimo už tai modelį.

GRI 103: Valdymo modelis, taikomas GRI standartui 302: Energija, GRI standartui 305: Oro tarša ir GRI standartui 307: Aplinkosauginė atitiktis

103-1 Temos paaiškinimas ir jos ribotumas

Trys specialiojo teminio standarto GRI 300 aplinkosauginės srities temos yra apjungtos šioje dalyje (pagal GRI 103 bendrųjų rekomendacijų 1.1. dalį).

Dėl vykdomos veiklos specifikos Bendrovė sunaudoja nemažai elektros enegijos, vandens, į orą išmeta tam tikrą kiekį teršalų. Energijos ir jos išteklių taupymas yra labai svarbus Bendrovės ekonominiams rezultatams. Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis yra labai svarbus, jei Bendrovė nori išlaikyti savo įsipareigojimą aplinkai, atitikti reikalavimus ir išlaikyti aukštą skaidrumo lygį informuojant apie šiuos veiksnius.

GRI 103: Valdymo modelis (2016)

Taršos ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis įtakoja plačiau nei vietos apibrėžtis. Todėl poveikio riba apima ne tik Bendrovės veiklos zonas, bet taip pat ir visą šalį.

103-2 Valdymo

modelis ir jo komponentai

Nors Bendrovė, kalbant apie aplinkosauginius klausimus, gerai tvarkosi savo viduje, tačiau galėtų patobulinti išorinį valdymo modelį, ypač santykyje su klientais ir paslaugų teikėjais.

Bendrovėje įdiegtos aukšto lygio valdymo sistemos, fiksuojančios ir pranešančios apie poveikį aplinkai. Čia veikia speciali sertifikuota laboratorija, kuri įkurta valdyti, rinkti ir apdoroti su aplinkos apsauga susijusius duomenis, įtakotus Bendrovės veiklos. Nuorodos į priimtus sprendimus, susijusius su šiomis temomis, pateikiamos 102-18 dalyje (Valdymo struktūra) ir visos nuorodos į principus, kurie formuoja Bendrovės politiką, pateikti 102-16 dalyje (Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos). Kalbant apie Bendrovės siekius ir klausimus, susijusius su oro tarša, yra vadovaujasi šiais principais:

• Kioto protokolu

• Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginiais apribojimais

• Energijos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/80/EB

• Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LADN 43-2013, reglamentuojančiu gamtinių išteklių naudojimą ir oro teršalų išmetimą į aplinką

• Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normomis

• Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normomis

Bendrovė moka oro ir vandens taršos mokesčius ir, jei būtų viršytos leistinos teršalų ribinės normos ar metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus Bendrovė mokėtų atitinkamas baudas.

Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija veikia pagal Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą. Ši laboratorija, Bendrovės ir jos dukterinių įmonių vardu, nuolat vykdo aplinkos oro taršos iš stacionarių šaltinių monitoringą ir užtikrina, kad tarša iš šių šaltinių neviršytų leidžiamų limitų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Šešios įmonės, tiekiančios šilumos energiją Bendrovei, savo katilinėse naudoja biokurą, taip prisidėdamos prie oro aplinkos taršos mažinimo.

Nedideli vidiniai patobulinimai, kaip, pavyzdžiui, Bendrovės metinio pranešimo, finansinės ataskaitos spausdinimas ant ekologiško ar perdirbto popieriaus, yra įgyvendinami lengvai. Bendrovė yra nusprendusi nespaudinti Socialinės atsakomybės ataskaitos. Vietoj to, yra skatinamas Ataskaitos e-versijos naudojimas (jos popierinės versijos yra naudojamos nebent kaip dalomoji medžiaga renginių metu). Patobulinimai, susiję su didesnio mastelio techninių paslaugų teikėjais, santykius su kuriais reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, yra sunkiau įgyvendinami.

Valdymo modelio vertinimas formaliai nėra atliekamas. Tačiau valdymo modelis yra susietas su Bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas. Bendrovė skatina darbuotojus ir klientus teikti pasiūlymus, grįžtamąjį ryšį. Bendrovė toliau planuoja kurti efektyvesnį atsiliepimų surinkimo ir skatinimo už tai modelį siekiant išsamesnio duomenų pateikimo šioje Ataskaitos 103-3 dalyje.

103-3 Valdymo

modelio vertinimas

GRI 103: Valdymo modelis, taikomas devyniems GRI standartams 400: Socialinės temos

103-1 Temos

paaiškinimas ir jos ribotumas

Devynios GRI 400 Socialinės srities temos (žr. 102-47 dalis žemiau) yra kartu aptariamos šioje dalyje (pagal GRI 103 bendrųjų rekomendacijų 1.1 dalį).

Bendrovė yra itin stipri santykių su darbuotojais srityje ir siekia reguliariai informuoti apie pažangą, padarytą darbuotojų saugos ir sveikatos srityse. Bendrovei svarbi tiek darbuotojų kvalifikacija, tiek jų profesinių gebėjimų tobulinimas, todėl jie kasmet yra siunčiami į įvairaus pobūdžio kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymus, dalyvauja įvairiuose seminaruose bei konferencijose.

Bendrovė gerbia lyčių lygybės, nediskriminavimo principus. Bendrovės darbuotojai yra laisvi burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio. Bendrovėje nėra vaikų ar privestinio darbo atvejų.

Viešoji politika yra svarbi, nes Bendrovė teikia viešas paslaugas, kurios yra dalis Kauno miesto savivaldybės visuomenei siūlomų paslaugų, todėl mūsų vykdoma viešoji politika turi atitikti jai taikomus standartus. Bendrovė skiria didelį dėmesį sveikatos ir saugos reikalavimų laikymuisi, kad užtikrintų kokybiškų paslaugų teikimą vartotojams.

Poveikio riba yra susijusi su vietos ir regiono apibrėžtimi, o taip pat su visomis suinteresuotomis šalimis, esančiomis šiose zonose.

103-2	Vald ymo modelis ir jo komponentai	Bendrovėje veikia stiprus darbuotojų socialinių, sveikatos ir saugos problemų valdymo modelis: visiems darbuotojams taikoma kolektyvinė sutartis, veikia darbuotojų sveikatos ir saugos tarnyba, Saugos ir sveikatos komitetas, įdiegtos procedūros, leidžiančios darbuotojams pranešti apie problemas, pateikti pasiūlymus, nusiskundimus. Nuorodos į visus sprendimus, susijusius su šia tema, yra pateiktos GRI standartų 102-18 dalyje (Valdymo struktūra), o nuorodos į principus, kurie formuoja Bendrovės politiką, yra pateiktos 102-16 dalyje (Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos). Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriuje dirba 3 darbuotojai: 2 iš jų yra atsakingi už saugą ir vienas - už sveikatos klausimus. Atlikdami savo funkcijas, jie vykdo ir įgyvendina valstybinių institucijų numatytus reikalavimus. Bendrovės intraneto svetainėje ir skelbimų lentose darbuotojams nuolat teikiama informacija, susijusi su sveikatos ir saugos klausimais. Bendrovės atsakingi darbuotojai nuolat tikrina darbo vietas ten, kur dirba tiek jos, tiek išorinių paslaugų teikėjų darbuotojai. Naujai įdarbinti darbuotojai yra supažindinami su pagrindinėmis sveikatos ir saugos instrukcijomis. Atliekantys rankų darbą, karjeros Bendrovėje pradžioje dirba su darbų saugos prižiūrėtojų priežiūra. Didelis dėmesys yra skiriamas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Kasmet jie yra siunčiami į specialius mokymus, kurios organizuoja tiek valstybinės institucijos, tiek profesinės asociacijos. Bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga - 2019 m. gruodžio 31 d. ji turėjo 130 narių. Tiek profesinė sąjunga, tiek atskiri darbuotojai yra laisvi jungtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ir darbo užmokesčio. 2019 m. ir ankstesniais metais Bendrovėje nebuvo užfiksuota kokių nors lyčių lygybės, nediskriminavimo principų pažeidimo, taip pat neužfiksuota vaikų ar priverstinio darbo atvejų. Dėka Bendrovės politikos, tokių atvejų nesitikima fiksuoti ir ateityje.
103-3	Vald ymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas formaliai nėra atliekamas. Tačiau valdymo modelis yra susietas su Bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas ir, nors vertinimas nėra atliekamas, darbuotojai ir klientai gali teikti pasiūlymus. Bendrovė toliau planuoja kurti efektyvesnį atsiliepimų surinkimo ir skatinimo už tai modelį siekiant išsamesnio duomenų pateikimo šioje Ataskaitos 103-3 dalyje.

GRI 103: Valdymo modelis (2016)

Teminiai specialieji standartai: GRI 200 Ekonominis GRI 204: Viešųjų pirkimų praktika (2016)

204-1 Išlaidų, tenkančių vietos tiekėjams, dalis

Vietos tiekėjų teikiamų paslaugų apmokėjimui tenka 100 proc. Bendrovės viešųjų pirkimų biudžeto (produktų ir paslaugų įsigijimui). Vietos tiekėjai apibrėžiami kaip tiekėjai, vykdantys veiklą Lietuvoje, o Bendrovės naudojamas apibrėžimas "pagrindinė veiklos vykdymo teritorija" apima Kauno miestą, Kauno rajoną ir Jurbarko miestą.

GRI 205: Korupcijos prevencija (2016)

205-1 Su korupcija susijusios rizikos vertinimas

Šios dalies neįtraukimas yra leidžiamas remiantis GRI standarto 101 3.2 dalimi. Nors Bendrovė turi patvirtintą korupcijos prevencijos modelį, apimantį korupcijos rizikos veiksnių vertinimo mechanizmą ir apibrėžiantį visus korupcijos tipus, atsakomybes ir pareigas, iki šiol su korupcija susijusios rizikos vertinimas nebuvo vertinamas skaičiais ar procentais. Kadangi iki šiol nebuvo atliktas konkretus korupcijos rizikos vertinimas, reikšmingų, su korupcija susijusių, pavojų nenustatyta. Bendrovė šiuo metu siekia parengti aiškią korupcijos rizikos vertinimo procedūrą.

Teminiai specialieji standartai: GRI 200 Ekonominis

205-2	Kom unika cija
	ir mok ymai
	apie kor upcijos
	preven cijos
	politik ą ir
	pro ced ūras

Bendrovė turi pasitvirtinusi Korupcijos prevencijos politiką (2017 m. vasario mėn.), kuri viešai skelbiama Bendrovės internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/wp-content/uploads/AB-Kauno-energija-ir-josdukteriniu-imoniu-korupcijos-prevencijos-politi.pdf. Bendrovė taip pat aiškiai išdėsto savo poziciją dėl korupcijos ir apie tai, kokių veiksmų ji imasi, siekdama užkirsti korupcijai kelią. Ši informacija skelbiama Bendrovės internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija. lt/bendroves-veikla/korupcijos-prevencija.

Visi vadovaujantys asmenys (19 asmenų) bei 100 proc. visų sričių dirbančiųjų (402 darbuotojai) buvo informuoti apie Bendrovės korupcijos prevencijos politiką ir procedūras. Apie Bendrovės korupcijos prevencijos politiką ir procedūras privaloma tvarka yra informuojami visi rangovai ir tiekėjai, dalyvaujantys Bendrovės paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose. Iš viso, 100 proc. Bendrovės tiekėjų (11 pagrindinių tiekėjų ir 757 smulkieji tiekėjai (detalizuota 102-9 dalyje)) yra informuoti apie Bendrovės korupcijos prevencijos politiką. Korupcijos prevencijos politika yra integrali Bendrovės verslo etikos dalis ir, kaip tokia, yra taikoma Bendrovės atstovams (tarpininkams).

2019 m. Bendrovė pasitvirtino Dovanų politiką, kuri apibrėžia dovanų gavimo, teikimo ir elgesio su jomis tvarką. Šia tvarka turi vadovautis visi darbuotojai, nepaisant jų užimamų pareigų. Siekiant išvengti bet kokių galimų interesų konfliktų ar nesusipratimų Bendrovės internetinėje svetainėje viešinamas AB "Kauno energija" dovanų priėmimo, gavimo, teikimo ir elgesio su jomis tvarkos aprašas: www.kaunoenergija.lt/ bendroves-veikla/apie-bendrove/dovanu-politika/.

205-3 Nustatyti korupcijos atvejai ir veiksmai, kurių buvo imtąsi

Per 2019 m. Bendrovėje nebuvo nustatytas nei vienas korupcijos atvejis. Taip pat nebuvo apie juos pranešta.

Teminiai specialieji standartai: GRI 300 Aplinkos apsaugos GRI 302: Energija (2016)

302-1 Energijos

suvartojimas organizacijoje

Bendrovė gamina šilumos energiją, todėl didžioji dalis suvartojamos elektros energijos yra panaudojama šilumos energijos gamybai ir jos tiekimui.

Informacija apie bendrą kuro suvartojimą iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių yra išsamiai pristatoma Bendrovės Metinio pranešimo 6.1 dalyje. Kietas biokuras ir gamtinės dujos sudaro 99.75 proc. viso suvartoto kuro.

2019 m. Bendrovė vidinėms reikmėms pirko ir sunaudojo 13 617 942 kWh elektros energijos. Bendras Bendrovės ir jos dukterinių įmonių vidaus elektros energijos suvartojimas 2019 m. buvo 12 911 916 kWh. Likusi dalis – 706 026 kWh - buvo perparduoti arba panaudoti pagal panaudos sutartis.

Vidinėms Bendrovės reikmėms	Šilumos energijai gaminti ir tiekti
2 107 994 kWh	11 509 948 kWh

2019 m. Bendrovė garo negamino, o aušinimo pardavimai buvo lygūs 0 kWh, todėl ši informacija nėra įtraukta į Ataskaitą.

Teminiai specialieji standartai: GRI 300 Aplinkos apsaugos

302-2	Energi jos suvarto jimas išor ėje
302-3	Energi jos intens yvumas	Ši dalis neįtraukiama į Ataskaitą kaip tai numato GRI Standarto
302-4	Energi jos varto jimo ma žinimas	101 3.2 dalis. Šiuo metu Bendrovė neturi metodikų, prielaidų įvertinimo ir/ar skaičiavimų įrankių, kurie leistų surinkti informaciją bei ją pateikti šioje ataskaitoje. Tačiau Bendrovė siekia pagerinti duomenų surinkimo procedūras.
302-5	Prod ukt ų ir pasla ugų energi jos poreikio suma žinimas

GRI 305: Oro tarša (2016)

305-1 Tiesioginė ŠESD emisija (1 dalis) Šiuo metu turimi tik preliminarūs CO2 emisijos duomenys už 2019 m.: • Petrašiūnų elektrinė – 5 947 t of CO2 ; • "Pergalės" katilinė – 2 038 t of CO2 ; • "Šilko" katilinė – 3 227 t of CO2 ; • Garliavos katilinė – 112 t of CO2 ; • Jurbarko katilinė – 1 320 t of CO2 . Kadangi pati Bendrovė yra šilumos energijos gamintoja, ji vykdo emisijų iš šių gamybos šaltinių stebėseną ir įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis valstybinėms institucijoms. Šie duomenis rodo, kad 2019 m. bendrasis tiesioginis emisijos kiekis iš Bendrovės šilumos energijos gamybos šaltinių buvo 12 644 metrinės tonos CO2 ekvivalentu, tame tarpe dujos - tik CO2 (biologinis CO2 išmetimas metrinėmis tonomis CO2 ekvivalentu neskaičiuojamas). Apskaičiavimo baziniai metai taikomi vertinant pagal atskirus gamybos šaltinius ir pasirinkti dėl didesnės veiklos duomenų medianos (ataskaitas ir pagrindimus galima rasti Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje: http://oras.gamta.lt/cms/index). Vadovaujantis teisės aktais oro tarša skaičiuojama tik tų katilinių, kurių galingumas yra didesnis nei 20 MW. Bendrovei priklauso 5 tokio galingumo katilinės. Petrašiūnų elektrinei (5 947 tonos CO2), "Pergalės" katilinei (2 038 tonos CO2 ) ir Garliavos katilinei (112 tonos CO2 ) taikomi baziniai skaičiavimo metai yra 2005-2008 m. "Šilko" katilinei (3 227 tonos CO2 ) ir Jurbarko katilinei (1 320 tonos CO2 ) taikomi baziniai skaičiavimo metai yra 2009-2010 m.

		Išmetamųjų teršalų faktorių šaltinis ir nuoroda į globalinio atšilimo potencialo (angl. GWP) normas (taip pat į standartus, metodikas ir skaičiavimo įrankius) yra paimti iš šių dokumentų: • Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2003/7/EB • Komisijos reglamentas Nr. 600/2012 • Komisijos reglamentas Nr. 301/2012 • Standartas ISO 14065 Visas Bendrovės šilumos energijos gamybos įrenginių išskirtų ŠESD kiekis (tonos CO2 ekvivalentu) 2013-2019 m. laikotarpiu: Metai 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 ŠESD emisija 36 042 32 711 8 607 8 480 8 918 21 008 12 644 Šiuo metu tai visi Bendrovės turimi duomenys apie tiesioginę
		ŠESD emisiją.
305-2	ŠESD emisi ja, nes usijusi su energi jos gam yba (2 dalis )	Ši dalis neįtraukiama į Ataskaitą kaip tai numato GRI Standarto 101 3.2 dalis. Šiuo metu Bendrovė neturi metodikų, prielaidų įvertinimo ir/ar skaičiavimų įrankių, kurie leistų surinkti informaciją bei ją pateikti šioje ataskaitoje. Tačiau Bendrovė siekia pagerinti duomenų surinkimo procedūras.
305-3	Kita netiesiogin ė ŠESD emisi ja (3 dalis )
305-4	ŠESD emisi jos intens yvumas
305-5	ŠESD emisi jos ma žinimas	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ženkliai sumažėjo - nuo 21 008 t CO2 2018 m. iki 12 644 t CO2 2019 m. Pagrindinė šio sumažėjimo priežastis – Petrašiūnų elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekio sumažėjimas ir konkurencija tarp šilumos energijos tiekėjų. Taip pat Jurbarko katilinė naudojo daugiau biokuro, o ne gamtinių dujų. Dujos, įtrauktos į skaičiavimus, - tik CO2 Dalį Bendrovės vykdomų oro taršos mažinimo iniciatyvų sudaro visuomenės informavimas apie energijos taupymo priemones. Tačiau stipriai nukritus lauko oro temperatūrai Bendrovė neišvengiamai privalo didinti šilumos energijos gamybos apimtis. Informacija apie pagrindinius skaičius, metodikas ir skaičiavimo įrankius yra pateikta 305-1 dalyje.
305-6	Ozono sl uoksnį ardan čių med žiag ų emisi ja	Šios dalies neįtraukimas į Ataskaitą yra leidžiamas remiantis GRI standarto 101 3.2. dalimi. Neturima išsamios informacijos, reikalingos šios dalies parengimui. Bendrovė siekia įsidiegti sistemas ir procedūras, kurios leistų stebėti, vertinti ir užfiksuoti būtiną informaciją.

305-7 Azotų oksidų, sieros oksidų ir kitų oro teršalų emisija

2019 m. atskirose oro teršalų emisijos kategorijose pastebimas teršalų kiekio padidėjimas susijęs su tuo, kad pradėta naudoti daugiau biokuro, taip pat į skaičiavimus įtraukta ir dukterinės bendrovės – UAB "Petrašiūnų katilinė" oro teršalų emisija.

Visa reikalinga informacija yra pateikiama Bendrovės Metinio pranešimo 7 dalyje.

Išmetama per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavandeniliai	Vanadžio pentoksidas	Kiti teršalai
2019	89.0913	280.7396	1 261.2142	0.2746*	1.1978	0.0000	0.4313
2018	48.7984	283.0412	1 082.9366	31.6210	1.1982	0.0000	0.1509
2017	79.7242	285.6461	1 236.7667	145.0571	1.1982	0.0000	0.4297
2016	53.7542	265.0797	1 155.3349	231.4719	4.2871	0.0000	0.2818
2015	43.5783	203.6775	904.8513	193.3228	20.1586	0.0000	0.2818
2014	23.613	154.570	534.443	47.158	16.294	0.0000	0.440
2013	10.5967	101.3197	299.6656	5.0747	14.9647	0.0000	0.770
2012	7.6130	54.3160	135.1510	6.0280	1.2080	0.0000	0.4397

* Sieros dioksido kiekis pastebimai sumažėjo pasikeitus skaičiavimo metodikai. Nuo 2019 m. nebeskaičiuojama, kiek jo išmeta įmonės, naudojančios biokurą. 2019 m. rodikliai paskaičiuoti remiantis dviejų nedidelių katilų, naudojančių dyzelinį kurą, duomenimis.

GRI 307: Aplinkosauginė atitiktis (2016)

307-1 Neatitikimas

aplinkos apsaugos įstatymams ir nuostatoms

Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė negavo jokių baudų ir jai nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės dėl neatitikimo aplinkos apsaugos įstatymams ir/ar nuostatoms. Taip pat per šį laikotarpį Bendrovei nebuvo pateikta jokių ieškinių ar iškelta bylų. Vis dėlto buvo fiksuotas vienas nežymus incidentas, kuomet Bendrovė buvo nubausta nustačius leidžiamas normas viršijančius teršalus Petrašiūnių elektrinės nuotekose. Įvertinta žala gamtai buvo nereikšminga ir siekė mažiau nei 1 eurą. Atsakingas asmuo buvo nubaustas 85 eur dydžio bauda.

Teminiai specialieji standartai: GRI 400 Socialinis GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga (2016)

403-1	Darb uoto jų atstovavimas formali uose vadov ų darb uoto jų sveikatos ir sa ugos komitet uose	Bendrovėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžti remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2013 m. patvirtintais Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendraisiais nuostatais. Šis komitetas veikia Bendrovės aukštesnės vadovybės grandies lygyje ir yra tiesiogiai atskaitingas Bendrovės direktoriui/Valdybai bei atstovauja 100 proc. visų dirbančiųjų.
403-2	Tra umų tipai ir da žnis , pro fesin ės ligos , praleistos dienos ir pravaikštos , su darb u susijusios mirt ys	Visi nelaimingi atsitikimai yra fiksuojami ir tiriami. Didžioji dalis šių ataskaitų yra privalomos pagal teisės aktus bei jose esanti informacija turi būti teikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA). 2019 m. Bendrovė pranešė apie šias traumas darbo vietoje: • Vienas nelaimingas atsitikimas darbo vietoje (N1): vienam vyrui lūžo kulnas bei iš dalies amputuoti du rankos pirštai • Du nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą: dvi moterys (vienai - kairiojo ir dešiniojo klubo bei alkūnės kaulų lūžiai; kitai – kairės pėdos patempimas) Šiuo metu Bendrovė jau skirsto darbuotojų neatvykimo į darbą priežastis į kategorijas, kurios apima ir traumas, todėl turima informacija, kiek 2019 m. buvo parasta darbo dienų dėl patirtų aukščiau nurodytų traumų (iš viso - 149 darbo dienos): • Nelaimingas atsitikimas darbo vietoje (1 darbuotojas) – 76 darbo dienos • Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (2 darbuotojai) – 73 darbo dienos

Teminiai specialieji standartai: GRI 400 Socialinis

403-3 Darbuotojai, esantys rizikos grupėje dėl nelaimingų atsitikimų ar ligų, susijusių su jų profesiją

Bendrovė nevykdo jokių veiklų, kurios lemtų aukštą nelaimingų atsitikimų skaičių ar specifinių ligų riziką darbuotojams.

403-4 Sveikatos ir saugos temos, aptartos formaliuose susitikimuose su darbuotojų profesinėmis sąjungomis

Bendrovėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžti remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2013 m. patvirtintais Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendraisiais nuostatais. Šis Komitetas dirba kartu su darbuotojų profesine sąjunga ir 100 proc. apima sveikatos ir saugos klausimus, iškylančius darbo vietoje bei platesnėje darbo aplinkoje.

GRI 404: Mokymas ir Švietimas (2016)

404-1 Vidutinė mokymo trukmė vienam darbuotojui per metus Bendrovė kasmet rengia metinę profesinių kvalifikacijų kėlimo kursų ir mokymų programą, įskaitant dalyvavimą įvairiuose seminaruose ir konferencijose, kad darbuotojai galėtų atnaujinti ir tobulinti savo darbo įgūdžius ir žinias. Kartą metuose, Bendrovė pakviečia profesionalius lektorius - patyrusius šilumos energijos gamybos ir tiekimo srities ekspertus, kad jie pravestų mokymus darbuotojams pačioje Bendrovėje. 2019 metais, lyginant su praėjusiais metais, mokymo ir švietimo veiklose dalyvavo apie 80 proc. daugiau darbuotojų. Vidutinė mokymų trukmė, tenkanti vienam darbuotojui, yra 20 valandų (išaugo 5 valandomis lyginant su 2018 m.). Pasiskirstymas pagal lytį: moterims teko 484 valandos mokymų, o vyrams - 3 652 mokymo valandos. Šis skirtumas paaiškinamas tuo, kad didesnė dalis vyrų užima pareigas, kurioms reikalingas specialus profesinis techninis mokymas. Mokymo valandų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas: vadovai – 396 mokymo valandos, specialistai – 1 328 mokymo valandos, darbininkai – 2 412 mokymo valandų.

404-2	Programos darb uoto jų įgūdžiams atna ujinti ir pad ėti įveikti pereinam ąjį laikotarpį	Plėtodama tam tikrus specialius techninius kursus, Bendrovė toliau tęsia glaudų bendradarbiavimą su Kauno technologijos universitetu (KTU). Tai padeda sustiprinti studentų – potencialių naujų darbuotojų – teorines žinias. Specialiųjų mokymų programų, išskyrus tas, kurios reikalingos nuolat atnaujinti turimus sertifikatus ar profesinius gebėjimus, nėra. Šiai dienai Bendrovė neturi tokios informacijos ir vertinant lyties aspektu. Bendrovė neturi pereinamojo laikotarpiu programų tiems, kurie išeina į pensiją (arba yra atleidžiami iš darbo).
404-3	Pro centin ė dalis darb uoto jų, ga unan čių reg uliari us veiklos ir kar jer us vertinim us	Šios dalies neįtraukimas į Ataskaitą yra leidžiamas remiantis GRI standarto 101 3.2. dalimi. Neturima išsamios informacijos, reikalingos šios dalies parengimui. Bendrovė šiuo metu nevykdo veiklos vertinimo kaip sudėtinės darbuotojų mokymo ir švietimo programos dalies.

GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės (2016)

Vadova ujan čių asmen ų ir	2019 m. gruodžio 31 d. buvo fiksuota ši informacija apie vadovaujančių asmenų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal lytį:
	Vadovai (iš viso)	Moterys	Vyrai
	19	4	15
	Nors dirba keturios vadovės moterys, bet moterų nėra aukščiausio lygio vadovų tarpe, taip pat jų nėra Valdyboje ir Stebėtojų taryboje. Vadovų pasiskirstymas pagal amžių: du asmenys yra jaunesni nei 30 m., 11 amžius svyruoja tarp 30 ir 50 m. ir 6 yra vyresni nei 50 m. Visų kitų darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių (viso – 402 darbuotojai, iš jų: 121 moteris ir 281 vyras): 32 darbuotojai – jaunesni nei 30 m., 144 amžius svyruoja tarp 30 ir 50 m. ir 226 darbuotojai yra vyresni nei 50 m. Duomenų apie darbuotojų priklausymą mažumoms ar pažeidžiamoms grupėms Bendrovė neturi.
Bazinis atl yginimas ir moter ų atl yginim ų sant ykis su vyrų atl yginimais
	darb uoto jų sant ykis		Tose pačiose pareigose dirbančių ir tokią pačią kvalifikaciją turinčių moterų ir vyrų atlyginimas Bendrovėje nesiskiria.

GRI 406: Nediskriminavimas (2016)

406-1 Diskriminacijos atvejai ir veiksmai, kurių imtasi juos spręsti

Jokių diskriminacijos atvejų per 2019 m. Bendrovėje neužfiksuota.

GRi 407: Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis (2016)

407-1 Subjektai,

kuriems gali kilti rizika dėl teisės burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis

Nėra jokių rizikos veiksnių, kurie apribotų darbuotojų teises laisvai burtis į asociacijas ar kolektyviai derėtis. Visi Bendrovės ir jos grupės dukterinių įmonių darbuotojai yra laisvi burtis į bet kokias asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio. Bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai 2019 m. gruodžio 31 d. priklausė 130 narių.

Bendrovėje veikia kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti ne tik darbuotojų darbo sąlygų ar motyvavimo klausimai, bet taip pat ir mokymosi bei profesinio tobulinimosi, socialinės apsaugos aspektai.

GRI 408: Vaikų darbas (2016)

408-1 Subjektai,

kuriems kyla didelė incidentų, susijusių su vaikų darbu, rizika

Bendrovėje ir jos dukterinėse įmonėse vaikų darbas nenaudojamas. Taip pat Bendrovės veikloje ar jos tiekėjų, su kuriais Bendrovė dirba, įmonėse nepasireiškia veiksniai, kurie galėtų būti vertinami kaip turintys aukštą incidentų, susijusių su vaikų darbu, riziką.

GRI 409: Priverstinis darbas (2016)

409-1 Subjektai,

kuriems kyla didelė incidentų, susijusių su priverstiniu darbu, rizika

Bendrovėje ir jos dukterinėse įmonėse priverstinis darbas nenaudojamas. Taip pat Bendrovės veikloje ar jos tiekėjų, su kuriais Bendrovė dirba, įmonėse nepasireiškia veiksniai, kurie galėtų būti vertinami kaip turintys aukštą incidentų, susijusių su priverstiniu darbu, riziką.

GRI 415: Viešoji politika (2016)

415-1 Politinis indėlis Jokios finansinės ar natūrinės politinės pagalbos nebuvo suteikta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai tiek kalbant apie Bendrovę, tiek apie jos dukterines įmones.

GRI 416: Vartotojų sveikata ir sauga (2016)

416-1	Prod ukt ų ir pasla ugų įtakos sveikatai ir saugai vertinimas	Nėra svarbių produktų ar paslaugų kategorijų, kurių įtaką sveikatai ir saugai reiktų įvertinti siekiant juos pagerinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų atžvilgiu Bendrovė turi eilę reguliarių sveikatos ir saugos patikrinimų bei vertinimų, kurie yra dalis bendrovės teisinės darbo praktikos.
416-2	Nelaimingi atsitikimai , susiję su prod uktams ir pasla ugams nustat ytų reikalavim ų, siekiant išvengti neigiamo poveikio įtakos sveikatai bei sa ugai , nesilaik ymu	Bendrovė nėra nustačiusi ar registravusi taisyklių nesilaikymo ir/ar savavališko elgesio.

Bendrovės kontaktiniai duomenys

Bendrovės pavadinimas: Bendrovės adresas: Telefonas: Faksas: Elektroninio pašto adresas: Interneto svetainės adresas: Akcinė bendrovė "Kauno energija" Raudondvario pl. 84, 47179, Kaunas, Lietuva (8 37) 305 650 (8 37) 305 622 info@kaunoenergija.lt www.kaunoenergija.lt