KN Energies AB

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 28, 2020

––

2019

AKCINĖ BENDROVĖ "KLAIPĖDOS NAFTA"

KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2019 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

FINANSINĖS ATASKAITOS 11 – 80 Finansinės būklės ataskaita 1 – 12 Bendrųjų pajamų ataskaita 13 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 45 – 15 Pinigų srautų ataskaita 16 – 17 Aiškinamasis raštas 18 – 80 ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 81 2019 M. METINIS PRANEŠIMAS 82	NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 – 10

-

-

Pagrindinis audito dalykas	Kaip dalykas buvo sprendžiamas audito metu
Kaip aprašyta konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių 3-ioje ataskaitų pastaboje. ataskaitiniais metais Įmonė ir Grupė nustatė nekinojamojo turto, įrangos ir įrengimų, priskirtų SGD perkrovimo stočiai, kurios veikla 2019 m. buvo nuostolinga, vertės sumažėjimo požymių. 2019 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir Grupė atliko nekinojamojo turto, įrangos ir įrengimų jvertinimą dėl vertės sumažėjimo, kaip dalį SGD perkrovimo stoties pinigus generuojančio vieneto ("GPGV") vertės sumažejimo įvertinimo. Įmonė ir Grupė nustatė GPGV atsiperkamąją vertę kaip naudojimo vertę apskaičiuotą diskontuotų pinigų srautų metodų. GPGV atsiperkamosiosi vertės nustatymas yra procesas, kurio metu vadovybė, prognozuodama būsimus veiklos rezultatus, turi priimti eilę reikšmingų sprendimų ir įvertinimų, ypatingai susijusių su būsimųjų pinigų srautų sumomis ir susijusiomis diskonto normomis bei augimo tempais. Prognozuojamiems grynųjų pinigų srautams, gautiems iš Įmonės veiklos, daugiausia įtakos turi prielaidos, susijusios su SGD pakrovimo kiekiu, pakrovimo paslaugų kainomis ir pagrindinių susijusių išlaidų lygiu. Sios	Be kitų audito procedūrų, šioje srityje mes atlikome tokias procedūras: · Jvertinome Įmonės ir Grupės apskaitos politikos, susijusios su nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų vertės sumažėjimo požymių nustatymu bei nekilnojamojo turto, įrangos ir jrengimų ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimo nuostolių įvertinimu ir pripažinimų. atitikima atitinkamy finansinies atskaitomybės standartų reikalavimams. · Įvertinome Įmonės ir Grupės taikytos vertes sumažėjimui nustatyti metodologijos tinkamumą, lyginant su panašiam turtui įprastai taikomomis metodologijomis; · Įvertinome Įmonės ir Grupės prognozių kokybę, lyginant istorines prognozes su faktiniais rezultatais. · Remdamiesi savo supratimu apie Įmonės ir Grupės veiklą ir verslo padalinius, Įvertinome turto grupavimo į GPGV tinkamuma. · Su mūsų vertinimo specialistų pagalba įvertinome Įmonės ir Grupės pagrindinių prielaidų ir sprendimų, susijusių su

• -

Pagrindinis audito dalykas	Kaip dalykas buvo sprendžiamas audito metu
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Įmonė ir Grupė pradėjo taikyti 16-ąjį TFAS "Nuoma". Standartas nustato naują nuomos apskaitos modelį, pagal kurį nuomininkai savo finansinės būklės ataskaitose privalo pripažinti naudojimo teise valdomą turtą (NTVT) ir nuomos įsipareigojimą atsirandantį iš nuomos sutarties.	Be kitų audito procedūrų, šioje srityje mes atlikome tokias procedūras: Remdamiesi vadovybės ir atitinkamų finansų skyriaus darbuotojų apklausa, susipažinome su Įmonės ir Grupės nuomos identifikavimo procesu;
Kaip atskleista atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 2.16 pastaboje, Įmonė ir Grupė turi keletą reikšmingų nuomos sutarčių, kurios anksčiau buvo apskaitytos kaip veiklos nuoma pagal 17-ojo TAS "Nuoma" reikalavimus. Pirminio pripažinimo metu Įmonė ir Grupė pritaikė 16-ąjį TFAS, naudodama modifikuotą retrospektyvinį metodą, o palyginamoji informacija nebuvo perskaičiuota. Dėl to, 2019 m. sausio 1 d. Įmonė ir Grupė pripažino	Remdamiesi praėjusiųjų metų finansinėmis ataskaitomis, apklausę atitinkamus finansų skyriaus darbuotojus, patikrinę susijusius dokumentus, tokius kaip teisinis registras, vadovybės ataskaitos, valdybos posėdžių protokolai, nuomos sutartys ir nuomos neapimančios sutartys, įvertinome, ar Įmonė ir Grupė tinkamai identifikuoja nuomos sutartis. Procedūros metu taip pat buvo tikrinamos veiklos išlaidos, avansiniai mokėjimai ir sukaupimai bei įvertinta, ar jos gali atspindėti mokėjimą už teisę naudoti nustatytą turtą.
NTVT 280,035 tūkst. EUR suma ir atitinkamai 280,035 tūkst. EUR suma padidėjusį nuomos įsipareigojimą. Be to, kaip nurodyta 2.16 pastaboje, tam tikri įvykiai ir sąlygos 2019 m. iš naujo įvertinti nuomos paskatīno	Gavome Įmonės ir Grupės NTVT ir nuomos įsipareigojimų vertinimą perėjimo datą, o taip pat išsamias pradinių sumų ir sumų metų pabaigoje sutikrinimo ataskaitas.
įsipareigojimus, susijusius su išpirkimo galimybe, remiantis viena iš nuomos susitarčių. Dėl šios priežasties, 2019 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir Grupė pripažino NTVT ir nuomos įsipareigojimų padidėjimą 134,873 tūkst. EUR suma. Nuomos susitarimams identifikuoti būtini reikšmingi sprendimai, prielaidos ir įvertinimai nustatant NTVT ir nuomos įsipareigojimų	Atrinkę nuomos sutarčių perėjimo datą ir per metus sudarytų naujų nuomos sutarčių imtį, patikrinome jų pagrindines sąlygas (įskaitant nuomos terminą, nuomos įmokas (fiksuotas kintamas), bet kokį įsipareigojimą IT išmontuoti ir atstatyti nuomojamą turtą ar pagal galimybę jį išpirkti, numatytas tose nuomos sutartyse, o taip pat ginčijome diskonto normų apskaičiavimą taikytų remdamiesi savo Įmonės papildomos
sumas. Sprendimai, be kita ko, reikalingi vertinant nuomos terminą, ar bus naudojamasi	skolinimosi normos įvertinimu.

• -
  -
  -
• -
  -
  -

-

-

-

-

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	534	726	534	726
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	4	207.824	199.211	207.824	199.211
Naudojimo teise valdomas turtas	4	370.872	-	370.872	-
Ilgalaikės gautinos sumos ir sutarčių turtas	8, 11	974	2.132	974	2.132
Investicijos į dukterines įmones	6	-	203	4.553	203
Investicijos į asocijuotas įmones	7	197	201	197	201
Atidėtasis pelno mokesčio turtas	26	950	-	950	-
Ilgalaikio turto iš viso		581.351	202.473	585.904	202.473
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	2.400	1.747	2.400	1.747
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos	10	13.171	13.072	13.161	13.072
Sutarčių turtas	8, 11	1.156	926	1.156	926
Išankstinis pelno mokesčio apmokėjimas		1.080	1.671	1.080	1.671
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	12	21.000	-	21.000	-
Kitas finansinis turtas	13	1.274	-	1.274	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	41.865	73.238	37.846	73.238
Trumpalaikio turto iš viso		81.946	90.654	77.917	90.654
Turto iš viso		663.297	293.127	663.821	293.127

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

		Grupe		Bendrovė
	Pasta- bos	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	1,15	110.476	110.376	110.476
Akcijų priedai		ਤੋਂ ਰੇਖੇਤੇ	3.913	ਤੋਂ ਰੋਕੇ ਤੋ	110.376 3.913
Savos akcijos (-)	1	(267)
Privalomasis rezervas	15	11.038	10.750	(267) 11.038	10.750
Rezervas savoms akcijoms jsigyti	15	15.929	15.929	15.929
Kiti rezervai	15	42.057	42.945		15.929
Nepaskirstytasis einamųjų metų pelnas		7.423	11.577	42.057 7.947	42.945
Nuosavo kapitalo iš viso		190.649	195.490	191.173	11.577 195.490
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidetojo pelno mokesčio įsipareigojimas	26		623
llgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	16	240	271		623
Finasiniai įsipareigojimai	17	69.537	73.474	240	271
Dotacijos susijusios su turtu	2.21	5.988	4.642	69.537	73.474
Nuomos įsipareigojimai	17	332.589		5.988	4.642
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir				332.589
įsipareigojimų iš viso		408.354	79.010	408.354	79.010
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
Trumpalaikių išmokų darbuotojams	16
jsipareigojimas		41	30	41	30
Finansiniai įsipareigojimai	17	3.836	2.678	3.836	2.678
Nuomos įsipareigojimai	17	44.288		44.288
Prekybos skolos	18	9.910	10.531	9.910	10.531
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	19	2.726	1 996	2.726	1.996
Atidėjiniai	20	72	18	72	18
Sutarčių įsipareigojimai	30	3.421	3.374	3.421	3.374
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso		64.294	18.627	64.294	18.627
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		663.297	293.127	663.821	293.127
Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis
Generalinis direktorius	Darius Šilenskis		2020 m. balandžio 1 d.

	Grupė			Bendrovė
	Pastabos	2019	2018	2019	2018
Pajamos iš sutarčių su klientais	21
Pardavimo savikaina	22	104.363 (83.529)	dd dd8	104.138 (82.897)	ਰੇਰੇ ਰੇਰੇ ਉੱਚੇ ਉੱਚੇ ਉੱਚੇ ਉੱਚੇ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ ਉੱਚ
Bendrasis pelnas		20.834	(82.629) 17.369	21.241	(82.629) 17.369
Veiklos sąnaudos	23	(7.064)		(7.054)
Kitos pajamos (sanaudos)	24	546	(5.780)	546	(5.780)
Veiklos pelnas		14.316	276 11.865	14.733	276
Finansinės veiklos pajamos	25	141		110	11.865
Finansinės veiklos sąnaudos	25	(8.484)	231	(8.484)	231
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	29	(283)	29	(283)
Pelnas prieš apmokestinimą		6.002	44		44
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)			11.857	6.388	11.857
	26	1.559	(280)	1.559	(280)
Grynasis pelnas		7.561	11.577	7.947	11.577
Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius) Straipsniai, kurie bus arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius) Laikotarpio bendrosios pajamos iš		7.561	11.577
viso				7.947	11.577
Pelno paskirstymas:
Bendrovės akcininkams		7.561	11.577
Nekontroliuojančiai daliai
Bendrosios pajamos skirstomos:
Bendrovės akcininkams		7.561	11.577
Nekontroliuojančiai daliai
Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	27	0.02	0.03

Generalinis direktorius	Darius Šilenskis	2020 m. balandžio 1 d.
Finansų direktorius	Jonas Lenkšas	2020 m. balandžio 1 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	2020 m. balandžio 1 d.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Grupė

	Pasta bos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Savos akcijos (-)	Privalo masis rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	-	9.899	15.929	43.196	17.031	200.344
Grynasis metų pelnas		-	-	-	-		- -	11.562	11.562
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-		- -	15	15
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-		- -	11.577	11.577
Paskelbti dividendai	28	-	-	-	-		- -	(17.031)	(17.031)
Mokėjimai akcijomis	2.21	-	-	-	-		- 600	-	600
Pervedimai tarp rezervų		-	-	-	851		- (851)	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	-	10.750	15.929	42.945	11.577	195.490
Grynasis metų pelnas		-	-	-	-		- -	7.561	7.561
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-		- -	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-		- -	7.561	7.561
Paskelbti dividendai	28	-	-	-	-		- -	(11.577)	(11.577)
Savų akcijų supirkimas (-)	1	-	-	(600)	-		- -	-	(600)
Įstatinio kapitalo didinimas	1	100	80	-	-		- -	-	180
Mokėjimas akcijomis	2.21	-	-	333	-		- (333)	-	-
Pervedimai tarp rezervų		-	-	-	288		- (288)	-	-
Dukterinių įmonių praėjusių metų rezultatas		-	-	-	-		- -	(138)	(138)
Panaudoti rezervai		-	-	-	-		- (267)	-	(267)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		110.476	3.993	(267)	11.038	15.929	42.057	7.423	190.649

	Pasta- pos	Istatinis kapitalas	Akcijų priedai	Savos akcijos (-)	Privalo- masıs rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Kiti rezerval	Nepaskir- stytasis pelnas	lš viso
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913		9.899	15.929	43.196	17.031	200.344
Grynasis metų pelnas								11.577	11.577
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso								11.577	11.577
Paskelbti dividendai	28							(17.031)	(17.031)
Mokėjimai akcijomis	2.21						600		600
Pervedimai tarp rezervy					851		(851)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913		10.750	15.929	42.945	11.577	195.490
Grynasis metų pelnas								7.947	7.947
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso			-		-			7.947	7.947
Paskelbti dividendai	28							(11.577)	(11.577)
Savy akcijų supirkimas (-)				(600)					(600)
Įstatinio kapitalo didinimas	1	100	80						180
Mokėjimai akcijomis	2.21			333			(333)
Pervedimai tarp rezervy					288		(288)
Panaudoti rezervai							(267)		(267)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		110.476	3.993	(267)	11.038	15.929	42.057	7.947	191.173

Generalinis direktorius	Darius Šilenskis	2020 m. balandžio 1 d.
Finansų direktorius	Jonas Lenkšas	2020 m. balandžio 1 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	2020 m. balandžio 1 d.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2019	2018	2019	2018
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		7.561	11.577	7.947	11.577
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3, 4	57.502	14.887	57.502	14.887
Atostogų rezervo pasikeitimai	19	1	(3)	-	(3)
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas (atstatymas)
ir nurašymas	3, 4	(1)	(38)	(1)	(38)
Nuostoliai (pelnas) iš ilgalaikio turto pardavimo ir nurašymo		(7)	(125)	(7)	(125)
Mokėjimo akcijomis sąnaudos		-	600	-	600
Atidėjinių pasikeitimas		54	18	54	18
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas	16	(20)	11	(20)	11
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas	9	(1.058)	(53)	(1.058)	(53)
Turtas iš sutarčių su klientais	11	(231)	(374)	(231)	(374)
Sukauptos pajamos	8	564	539	564	539
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	26	(1.559)	280	(1.559)	280
Asocijuotų įmonių grynojo (pelno) nuostolių dalis	7	(29)	(44)	(29)	(44)
Abejotinų iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo
pasikeitimas	10	221	(251)	221	(251)
Palūkanų pajamos	25	(64)	(56)	(64)	(56)
Palūkanų sąnaudos	25	2.302	208	2.302	208
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka dėl nuomos įsipareigojimų		6.082	-	6.082	-
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai		418	192	416	192
		71.736	27.368	72.119	27.368
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)	9	220	(537)	220	(537)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	10	(855)	(1.000)	(985)	(1.000)
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas)		(3.846)
padidėjimas			803	(3.760)	803
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		-	(2.642)	-	(2.642)
Įsipareigojimų iš sutarčių su klientais padidėjimas
(sumažėjimas)	30	46	3.374	46	3.374
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių
įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	19	1.310	(561)	1.309	(561)
		68.611	26.805	68.949	26.805
(Sumokėtas) pelno mokestis		(731)	(1.308)	(731)	(1.308)
Gautos palūkanos		64	56	64	56
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		67.944	25.553	68.282	25.553
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo
turto (įsigijimas)	3, 4	(22.920)	(17.790)	(22.920)	(17.790)
Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo		10	250	10	250
Atsiimti (padėti) trumpalaikiai terminuoti indėliai	12	(21.000)	65.000	(21.000)	65.000
Kitų investicijų įsigijimas	6, 7	(3)	(2)	(4.353)	(2)
Gauti dividendai	7	36	54	36	54
Dotacijos, ir gautos subsidijos	2.20	1.763	893	1.763	893
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(42.114)	48.405	(46.464)	48.405

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis

(tęsinys kitame puslapyje)

		Grupé		Bendrovė
	Pastabos	2019	2018	2019	2018
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)	28	(11.577)	(17.031)	(11.577)	(17.031)
Savų akcijų supirkimas		(600)		(600)
(Sumokėtos) gautos paskolos	17	(2.649)	(246)	(2.649)	(246)
(Sumokėtos) palūkanos ir su paskolomis susiję mokesčiai		(290)	(190)	(290)	(190)
Lizingo mokėjimai		(40.126)		(40.126)
Lizingo palūkanų mokėjimai		(1.968)		(1.968)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(57.210)	(17.467)	(57.210)	(17.467)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		(31.380)	56.491	(35.392)	56.491
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	14	73,245	16.747	73.238	16.747
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	14	41.865	73.238	37.846	73.238
Kita nefinansinė informacija, susijusi su pinigų srautais: Skola už ilgalaikį materialųjį turtą,
neapmokėta metų pabaigoje		1.191	2316	1.191	2.316
Sukaupimas nebaigtai statybai		361	ਟਰੇ	361	59

Generalinis direktorius	Darius Šilenskis	2020 m. balandžio 1 d.
Finansų direktorius	Jonas Lenkšas	2020 m. balandžio 1 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	2020 m. balandžio 1 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 BENDROJI INFORMACIJA

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Patronuojanti įmonė arba Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva. Šias konsoliduotasias finansines ataskaitas sudaro Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos.

Grupę sudaro šios įmonės (toliau – Grupė):

• UAB "SGD logistika", dukterinė įmonė (toliau dukterinė įmonė UAB "SGD logistika"). Įmonės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
• UAB "SGD terminalas", dukterinė įmonė (toliau dukterinė įmonė UAB "SGD terminalas"). Įmonės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
• UAB "SGD SPB", įmonės UAB "SGD logistika" dukterinė įmonė (toliau dukterinė įmonė UAB "SGD SPB"). Įmonės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
• KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA (toliau patronuojamoji įmonė "KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA"). Įmonės adresas: F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 and Area 2, 28200-000 São João da Barra, Rio de Žaneiro valstija

Pagrindinės Bendrovės veikla – naftos terminalas teikia naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją. Nuo tada Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su SGD terminalu.

Bendrovę įsteigė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir "Lancaster Steel Inc" (USA), atitinkamai įsigydami 51% ir 49% akcijų. Bendrovė įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2019 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.646 akcininkams (2018 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.191 akcininkams).

2019 m. kovo 29 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja "Klaipėdos nafta" įstatų redakcija su padidintu įstatiniu kapitalu. Po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, pastarasis siekia 110.476 tūkst. eurų ir yra padalintas į 380.952.393 paprastąsias vardines akcijas, kurios suteikia 380.952.393 balsus. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 EUR. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklauso 72,34% akcijų (275.587.444 vienetai). Vyriausybė yra galutinė kontroliuojanti šalis.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo 110.375.793,36 eurų ir buvo visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 EUR. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32% akcijų (275.241.290 vienetai).

2019 m. sausio mėn. Bendrovė įsigijo 1.463.414 akcijas už 600 tūkst. eurų sumą. Akcijų įsigijimo tikslas: akcijų suteikimas Bendrovės darbuotojams. 2019 m. gegužės mėn. Bendrovė išmokėjo darbuotojams dalį metinės premijos akcijomis – darbuotojams buvo suteikta 807.606 vnt. Bendrovės akcijų. Per 2018 m. dvylika mėnesius Bendrovė savų akcijų neįsigijo.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" Baltijos Pagrindinį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

		2019 m. gruodžio 31 d.		2018 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.587	72,34	275.241	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480)	39.650	10,41	39.605	10,41
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	65.715	17,25	65.760	17,27
Iš viso	380.952	100,00	380.606	100,00

1 BENDROJI INFORMACIJA (TĘSINYS)

Patronuojanti įmonė kontroliuoja dukterinę įmonę UAB "SGD logistika", kurios pagrindinis tikslas iki 2019 m. pabaigos buvo vykdyti suskystintųjų gamtinių dujų bunkeriavimo vežėjo eksploatavimo ir valdymo veiklą. Ši dukterinė įmonė gali vykdyti tarptautinę SGS terminalų veikos paslaugų plėtrą, investuojant ir steigiant kitas įmones Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovei priklauso 100% šios dukterinės įmonės balsavimo teisių.

Patronuojanti įmonė kontroliuoja dukterinę įmonę UAB "SGD terminalas", kurios tikslas – vykdyti visą suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje struktūros eksploatavimo ir valdymo veiklą. Bendrovei priklauso 100% šios dukterinės įmonės balsavimo teisių.

Dukterinė įmonė UAB "SGD SPB" tapo Grupės dalimi 2019 m. spalį. UAB "SGD SPB" tikslas - dalyvauti suskystintų gamtinių dujų projektuose. Ši dukterinė įmonė gali plėsti tarptautinių SGD terminalų veiklą investuodama ir steigdama kitas įmones Lietuvoje ir užsienyje. UAB "SGD SPB" nuosavybės teise priklauso 100 % UAB "SGD logistika".

2019 m. gruodžio 13 d. Brazilijos Federacinėje Respublikoje buvo įsteigta UAB "SGD logistika" (90 %) ir UAB "SGD SPB" (10 %) dukterinė įmonė - ribotos atsakomybės bendrovė "KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA". "KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA" tikslas yra teikti Açu uosto suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. "KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA" 2019 metais jokios veiklos nevykdė.

Tai yra pirmasis Bendrovės ir dukterinių įmonių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys, kurį sudaro. Bendrovės vadovybė nusprendė, kad dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" ir UAB "SGD terminalas" 2018 m. gruodžio 31 d. ir ankstesniais metais Grupei yra laikomos nereikšmingomis remiantis 2011 m. lapkričio 16 d. įstatymo - Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 skirsnio 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jų turtas finansinių metų pabaigoje neviršijo 5 procentų bendrovės turto, o ataskaitinio laikotarpio grynieji pardavimai neviršijo 5 procentų Bendrovės grynųjų pardavimų atitinkamu laikotarpiu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat Bendrovės vadovybės atliktu bendru reikšmingumo vertinimu, nuspręsta 2018 m. gruodžio 31 d. nekonsoliduoti dukterinių įmonių. Lyginamąją informaciją konsoliduotose finansinėse ataskaitose sudaro individuali Bendrovės finansinė informacija.

Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 369 (2018 m. gruodžio 31 d. - 391). Vidutinis Grupės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 373 (2018 m. gruodžio 31 d. - 393).

2 APSKAITOS PRINCIPAI

Šiose Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip.

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, nebent apskaitos politikoje numatyta kitaip.

Finansiniai Grupės ir Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

Tai pirmasis Grupės ir Bendrovės metinis finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame 16 TFAS "Nuoma" buvo taikytas. Su tai susiję reikšmingi apskaitos politikos pakeitimai atskleisti 2.15 pastaboje.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Grupės ir Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Vadovybė paruošė šias finansines ataskaitas 2020 m. balandžio 1 d. ir Bendrovės akcininkai tvirtina. Bendrovės akcininkai turi teisę nepatvirtinti jų ir reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Išleisti dar neįsigalioję standartai

Keletas naujų standartų galioja nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, juos leidžiama taikyti anksčiau. Tačiau Grupė ir Bendrovė, rengdama šias konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nusprendė netaikyti naujųjų standartų ar pataisų iš anksto. Manoma, kad toliau išvardyti peržiūrėti standartai ir išaiškinimai neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms.

• TFAS pateikiamų nuorodų į Konceptualiuosius pagrindus pataisos;
• Sąvokos "reikšminga" apibrėžtis (1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos);
• Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma (9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos);
• Verslo apibrėžtis (3-iojo TFAS pataisos) (dar nepatvirtinta ES);

• 17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (dar nepatvirtinta ES);

• Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės (10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos) (dar nepatvirtinta ES);

• 14-asis TFAS "Reguliuojamo atidėjimo sąskaitos" (dar nepatvirtinta ES).

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais, kuri yra Grupės ir Bendrovės funkcinė valiuta.

Grupė ir Bendrovė nusprendė naudoti eurą kaip funkcinę valiutą, atsižvelgiant į pajamų, sąnaudų, nuosavybės ir skolos priemonių struktūrą. Nepaisant to, kad nuomos įsipareigojimai yra denominuoti JAV doleriais, didžioji pajamų ir išlaidų yra išreikšta eurais. Didžiajai daliai Grupės ir Bendrovės pardavimo kainų ir sąnaudų įtakos turi konkurencijos jėgos, veikiančios Lietuvoje ir euro zonos šalyse. Bendrovės nuosavas kapitalas suformuotas eurais.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

2.3. Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės yra visiškai konsoliduojamos nuo įsigijimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai Bendrovė ar Grupė įgyja kontrolę, ir yra toliau konsoliduojamos iki tos dienos, kai tokia kontrolė nutrūksta. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu kaip ir patronuojančios įmonės, naudojant analogiškas apskaitos politikas. Visi grupės vidaus likučiai, sandoriai, nerealizuotas pelnas ir nuostoliai, atsirandantys iš grupės vidaus sandorių, bei dividendai yra visiškai eliminuojami.

2.3. Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

Visos dukterinės įmonės bendrosios pajamos priskiriamos nekontroliuojamai daliai, net jei dėl to susidaro neigiamas likutis. Dukterinės įmonės nuosavybės dalies pasikeitimas, neprarandant kontrolės, apskaitomas kaip nuosavybo kapitalo sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
• Nutraukia bet kurios nekontroliuojamos dalies balansinės vertės pripažinimą;
• Nutraukia sukauptų perskaičiavimo skirtumų, įrašytų į nuosavą kapitalą, pripažinimą;
• Pripažįsta gauto atlygio tikrąją vertę;
• Pripažįsta bet kokios išsaugotos investicijos tikrąją vertę;

• Pripažįsta bet kokį pelno (nuostolių) perteklių ar trūkumą;

• Iš naujo klasifikuoja ankščiau pripažintų patronuojančios įmonės turimų sudedamųjų dalių dalis kitose bendrose pajamose, atitinkamai kaip pelną arba nuostolį arba nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi taikant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra apskaičiuojama kaip perduoto atlygio, įvertinto tikrąja verte įsigijimo dieną, ir bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte suma. Kiekvienam verslo jungimui įsigyjantis ūkio subjektas nekontroliuojančią dalį įvertina tikrąja verte arba proporcinga įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos įsigijimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis ir įtraukiamos į administracines išlaidas.

Jei verslo jungimas formuojamas etapais, įsigyjančiojo ūkio subjekto anksčiau turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame subjekte įsigijimo dienos tikroji vertė yra įvertinama iš naujo tikrąja verte įsigijimo dieną per pelną arba nuostolį. Bet koks neapibrėžtasis atlygis, kurį perleidžia įsigyjantis ūkio subjektas, bus pripažintas įsigijimo dienos tikrąja verte. Vėlesni neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tikrosios vertės pokyčiai bus pripažinti pagal 9-ąjį TFAS pelno (nuostolių) ataskaitoje arba kaip kitų bendrųjų pajamų pokytis. Jei neapibrėžtasis atlygis klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis neturėtų būti pakartotinai įvertintas, kol galutinai nebus įskaitytas į nuosavą kapitalą.

Prestižas iš pradžių įvertinamas savikaina, kaip perduoto atlygio ir nekontroliuojamos dalies pripažintos sumos perteklius viršijantis įsigytą gryną identifikuojamą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus. Jei šis atlygis yra mažesnis už įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas pelne arba nuostolyje. Po pirminio pripažinimo prestižas yra įvertinamas savikaina, atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius.

2.4. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Bendrovės generalinis direktorius yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą.

Grupės ir Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus (5 pastaba):

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SNT Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP –SGD susijusių verslų vystymas mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla ir kitų SGD projektų įgyvendinimas ir konsultavimas.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo metodu įvertinus vertės sumažėjimą Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų nulemti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos atperkamosios vertės ir rezultatą apskaito pajamose (sąnaudose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.6. Investicijos į asocijuotas įmones

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 proc. kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose).

Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotųjų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" bendrųjų pajamų ataskaitoje (7 pastaba).

Nerealizuotas pelnas, atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis sandorių investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos sumos, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.7. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo nematerialiojo turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas 3 – 15 m. laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Ilgalaikio nematerialiojo turto su riboto naudingo tarnavimo laikotarpiu amortizacijos normatyvai ir metodai yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Kai ilgalaikio materialiojo turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodai yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminai ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Atsiradus išoriniams ir (ar vidiniams) vertės sumažėjimo požymiams finansinių ataskaitų sudarymo datai, Grupė ir Bendrovė atlieka detalų vertės sumažėjimo testą su tikslu įsitikinti, ar ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitytas ne aukštesne nei jo atsiperkamoji vertė. Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nebaigta statyba yra pateikta savikaina, kurią sudaro statybos, statinių ir įrengimų savikaina bei kitos tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, įskaitant skolinimosi sąnaudas. Nebaigta statyba nėra nudėvima tol, kol atitinkamas turtas nėra baigtas ir neparengtas numatytam naudojimui. Kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną Grupė ir Įmonė nustato, ar yra objektyvių įrodymų rodančių, kad nebaigtos statybos vertė yra sumažėjusi. Grupė ir Įmonė apskaičiuoja sustabdytos nebaigtos statybos vertės sumažėjimo sumą.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Didelės vertės atsarginės dalys, kurias tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus, yra apskaitomos ilgalaikiame materialiajame turte. Atsarginės detalės yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas per įvertintus konkretaus ilgalaikio materialiojo turto, su kuriuo atsarginės dalys yra susijusios, naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Grupė ir Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. peržiūrėjo kai kurių ilgalaikio turto grupių nusidėvėjimo laikotarpius. Tai yra apskaitinio įvertinimo pasikeitimas, kuris bus apskaitytas perspektyviai.

Skirtingų materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto grupių numatomas naudingas tarnavimo laikas (metais) 2019 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. yra pateikiami žemiau:

Grupė ir Bendrovė
-------------------	--	--

Aprašymas	Taikyta iki 2019 m. sausio 1 d.	Taikyta nuo 2019 m. sausio 1 d.
Ilgalaikis nematerialus turtas	3	3-15
Ilgalaikis materialus turtas
Žemė	-	-
Pastatai ir statiniai	15-60	10-60
Mašinos, įrengimai ir įrenginiai	5-55	5-55
Kitas ilgalaikis turtas	4-6	4-15

2.9. Finansinės priemonės

Finansinės priemonės – pirminis ir vėlesnis vertinimas

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

i) Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Grupė ir Bendrovė finansinį turtą pirminio pripažinimo metu priskiria vienai iš žemiau išvardintų kategorijų:

• apskaitoma amortizuota savikaina,
• apskaitoma tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas,
• tikrąja verte per pelną arba nuostolius,
• apsidraudimo priemonės.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių bei Grupės ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė ir Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

2.9. Finansinės priemonės (tęsinys)

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės neįvykdytos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t.y. datą, kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina:

• Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);
• Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių finansinių priemonių.
• Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių.
• Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių finansinių priemonių.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina (skolos priemonės)

Ši kategorija yra aktualiausia Grupei ir Bendrovei. Grupė ir Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

• Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Grupės ir Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas ir turtą, atsiradusį iš sutarčių su klientais.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

• Kiti atskleidimai, susiję su finansinio turto vertės sumažėjimu, taip pat pateikiami šiose pastabose:
• Prekybos gautinos sumos, įskaitant turtą, atsiradusį iš sutarčių su klientais (8, 10 ir 11 pastabos).

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė ir Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. Grupė ir Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

2.9. Finansinės priemonės (tęsinys)

Grupė ir Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų (sumažėjo kredito vertė), susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Numatomi viso gyvenimo kredito nuostoliai iš paskolų ir prekybos gautinų sumų yra pripažįstami pelne (nuostoliuose) per priešingą abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Svarbios prielaidos: Atidėjiniai numatomiems kredito nuostoliams iš gautinų prekybos sumų

Grupė ir Bendrovė naudoja tikėtinų nuostolių atidėjimo matricą apskaičiuoti prekybos gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius (TKN). Tikėtinų kredito nuostolių normos paremtos klientų pradelsimo istorija, kurie yra sugrupuoti pagal homogeniškumą (pagal kliento tipą, geografiją).

Atidėjmo matrica yra paremta Grupės ir Bendrovės istorine informacija apie klientų įsipareigojimų nevykdymą. Grupė ir Bendrovė patikslina matricos reikšmes, kad jos apimtų prognozuojamą ateities informaciją. Pavyzdžiui, jei kitų metų ekonomika pagal ateities prognozes (pvz. BVP lygį) lėtės, o tai gali padidinti įsipareigojimų nevykdymo išaugimą, istorinės tikėtinos nuostolių normos bus koreguojamos. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį istorinės kredito nuostolių normos yra atnaujinamos, o galimi pokyčiai yra analizuojami.

Istorinių tikėtinų kredito nuostolių normų, ateities ekonomikos ir TKN vertinimas bei koreliacija tarp jų yra reikšmingas apskaitinis sprendimas bei įvertis. TKN suma yra jautri ateities ekonomikos prognozėms bei kitų aplinkybių pasikeitimams. GrupėGrupės ir Bendrovės istorinė klientų pradelsimo istorija ir ateities ekonomikos prognozė gali neatspindėti klientų tikrojo įsipareigojimų nevykdymo ateityje. Paprastai prekybos gautinos sumos yra nurašomos, jeigu yra pradelstos ilgiau nei vienerius metus, o išieškojimas nėra galimas.

Maksimali kredito rizikos pozicija finansinių ataskaitų datai yra viso finansinių turto balansinė vertė atskleista 29 pastaboje. Grupė ir Bendrovė nėra gavusi turto įkeitimų iš klientų kaip užtikrinimo priemonės skirtos kredito rizikos sumažinimui.

ii) Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Grupės ir Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus ir finansinio lizingo įsipareigojimus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau:

Gautos paskolos, skolintos lėšos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami.

Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EIR dalis. EIR amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Daugiau informacijos rasite 17 pastaboje.

iii) Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t.y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.10. Finansinių priemonių pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t.y., jis yra pašalinamas iš Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

• i) Baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba
• ii) Grupė ir Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Grupė/Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Grupė/Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, Grupė ir Bendrovė išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Grupė ir Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė ir Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju grupė ir Bendrovė taip pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Grupė ir Bendrovė išlaikė.

Kai su Grupe ir Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.11. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė ir Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Praeities išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tiesiniu būdu per vidutinį laikotarpį, kol išmokos bus suteiktos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl plano sumažinimo ir (arba) atsiskaitymo, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos patiriamos. Praeities išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kitose bendrosiose pajamose, kai jos yra patirtos.

Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.12. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo realizavimo vertės Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu.

Siekdama nustatyti ir parodyti pasenusių ir lėtai judančių atsargų tikrą ir teisingą vaizdą, Grupė ir Bendrovė patikslino apskaitinį įvertį dėl nenaudojamų ir lėtai judančių atsargų nurašymo iki grynos realizacinės vertės. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo apskaitos politiką dėl lėtai judančių ir nenaudojamų atsargų. Grupė ir Bendrovė identifikavo rezervines atsargas, kurių dalis buvo perkelta prie nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, nes atitinka jo apibrėžimą, įskaitant ir reikalavimą, kad gali būti sunaudotos daugiau nei per vienerius metus. Vertės sumažėjimas apskaitytas tik senoms, nebenaudojamoms atsargoms, kurių Grupė ir Bendrovė nebeketina naudoti ateityje. 2018 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimas buvo apskaitytas atsargoms, kurios nejudėjo 6 ir daugiau mėnesių.

2.13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi (14 pastaba).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai banko sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.14. Trumpalaikiai terminuoti indėliai

Trumpalaikius terminuotus indėlius sudaro trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose, kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Pirminio pripažinimo atveju terminuoti indėliai yra apskaitomi įsigijimo savikaina. Vėliau terminuoti indėliai apskaitomi įsigijimo savikaina, įvertinus vertės sumažėjimą.

2.15. Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, susijusios su nekilnojamo turto, įrangos ir įrenginių įsigijimu, yra pripažįstamos kaip dalis įsigijimo išlaidų ir pridedamos prie to turto įsigijimo vertės. Visos kitos skolinimosi išlaidos yra apskaitomos laikotarpyje, kada jos yra patiriamos. Skolinimosi išlaidas sudaro palūkanos ir kitos su įsiskolinimais susijusios sąnaudos.

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtui; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Grupė ir Bendrovė nutraukia skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

2019 m. ir 2018 m. Grupė ir Bendrovė nekapitalizavo skolinimosi išlaidų, nes neturėjo tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu pagal 23 TAS. Turimos tikslinės paskolos buvo skirtos turtui, kuris 2019 m. ir 2018 m. neatitiko ilgo parengimo turto kriterijų – tokios paskolos, vadovybės vertinimu, nepriskirtinos bendrosioms paskoloms, dėl ko ir nepaskirstomos tuo metu Grupėje ir Bendrovėje esančiam ilgo parengimo turtui.

2.16. Nuoma

Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-ąjį TFAS "Nuoma", panaudodama modifikuotą retrospektyvinį metodą, todėl palyginamoji informacija nebuvo perskaičiuota. Nuomą, anksčiau klasifikuotai kaip veiklos nuoma, Grupė ir Bendrovė įvertino kaip naudojimo teise valdomą turtą, kuris lygus nuomos įsipareigojimams.

2.16. Nuoma (tęsinys)

Politika, taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d.

Sudarant sutartį, Grupė ir Bendrovė įvertina, ar sutartis yra ar apima nuomą. Sutartis yra nuomos arba ją apima, jei sutartis suteikia teisę kontroliuoti nurodyto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Norėdamos įvertinti, ar sutartis suteikia teisę kontroliuoti nurodyto turto naudojimą, Grupė ir Bendrovė naudoja 16-ajame TFAS pateiktą nuomos apibrėžimą.

Politika taikoma sutartims, sudarytoms nuo 2019 m. sausio 1 d. (imtinai).

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Įsigaliojant ar keičiant sutartį, kurioje yra nuomos komponentas, Grupė ir Bendrovė paskirsto atlygį sutartyje numatytam kiekvienam nuomos komponentui, remiantis savo santykinėmis individualiomis kainomis.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimą nuomos pradžios dieną. Naudojimo teise valdomas turtasiš pradžių įvertinamas savikaina, kurią sudaro pradinė nuomos įsipareigojimo vertė, pakoreguota atsižvelgiant į visas nuomos įmokas, padarytas nuomos pradžios dieną ar iki jos, pridedant visas pradines tiesiogines išlaidas patirtas išardant ir pašalinant pagrindinį turtą arba atkuriant pagrindinį turtą ar vietą, kurioje jis yra, atėmus gautas nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vertė yra vėliau nudėvimą, naudojant tiesinį-linijinį metodą nuo nuomos laikotarpio pradžios dienos iki jo pabaigos, išskyrus atvejus, kai nuomos metu pagrindinio turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos Grupei ir Bendrovei nuomos termino pabaigoje arba naudojimo teise valdomo turto savikainoje atspindima tai, kad Grupė ir Bendrovė pasinaudos turto išpirkimo galimybe. Tokiu atveju naudojimo teise valdomas turtas turtu teisė bus nudėvimas per pagrindinio turto naudingo tarnavimo laiką, kuris nustatomas toks pats kaip ir nekilnojamam turtui bei įrangai. Be to, naudojimo teise valdomas turtas periodiškai nuvertėja dėl vertės sumažėjimo nuostolių, jei tokių yra, ir jo vertė koreguojama atsižvelgiant į tam tikrus nuomos įsipareigojimo perskaičiavimus.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių yra apskaičiuojamas dabartine nuomos įmokų, kurios nebuvo sumokėtos nuomos pradžios dieną, verte, diskontuota naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą arba, jei šios normos negalima lengvai nustatyti, Grupės ir Bendrovės papildomą skolinimosi palūkanų normą. Paprastai Grupė ir Bendrovė savo papildomą skolinimosi palūkanų normą naudoja kaip diskonto normą.

Grupė ir Bendrovė nustato jų papildomą skolinimosi palūkanų normą, gaudama palūkanų normas iš įvairių išorinių finansavimo šaltinių, ir atlikdamos tam tikras korekcijas, atspindinčias nuomos sąlygas ir nuomojamo turto rūšį.

Apskaičiuojant nuomos įsipareigojimus įtraukiamos nuomos įmokos, kurios apima:

• Fiksuotas įmokas, įskaitant iš esmės fiksuotas įmokas;

• Kintamos nuomos įmokos, priklausančios nuo indekso ar normos, iš pradžių apskaičiuojamos panaudojant nuomos pradžios dienos indeksą ar normą;

• Sumos, kurios yra planuojamos kaip mokėtinos pagal likutinės vertės garantiją;

• Sandorio įvykdymo kaina pagal išpirkimo galimybę, kuria Grupė ir Bendrovė pagrįstai tikisi pasinaudoti, nuomos įmokos pasirinktinio sutarties pratęsimo laikotarpiu, jei Grupė ir Bendrovė pagrįstai tikisi, kad pasinaudos pratęsimo galimybe, ir baudos už nuomos sutarties nutraukimą prieš pasibaigiant terminui, nebent Grupė ir Bendrovė yra pagrįstai įsitikinusios, kad sutarties anksčiau laiko nenutrauks.

Nuomos įsipareigojimas yra įvertinamas amortizuota savikaina, naudojant efektyvių palūkanų metodą. Jis perskaičiuojama, kai pasikeičia būsimos nuomos įmokos, atsirandančios dėl indekso ar normos pasikeitimo, jei pasikeičia Grupės ir Bendrovės apskaičiuotos sumos, kurias tikimasi sumokėti pagal likutinės vertės garantiją, jei Grupė ir Bendrovė pakeičia savo vertinimą apie tai ar ji pasinaudos pirkimo, pratęsimo ar nutraukimo galimybe, arba jei yra pakeista iš esmės fiksuota nuomos įmoka.

Kai nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas tokiu būdu, atliekama atitinkama naudojimo teise valdomo turto balansinės vertės korekcija arba apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis, jei naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė buvo sumažinta iki nulio.

Grupė ir Bendrovė įtraukia naudojimo teise valdomo turto, kuris neatitinka investicinio turto apibrėžimo, į "Naudojimo teise valdomas turtas", o nuomos įsipareigojimus į "Nuomos įsipareigojimus" finansinės būklės ataskaitoje.

2.16. Nuoma (tęsinys)

Trumpalaikė nuoma ir mažos vertės turtas

Grupė ir Bendrovė pasirinko nepripažinti naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų, susijusių su nedidelės vertės turto ir trumpalaike nuoma, įskaitant IT įrangos nuomą. Grupė ir Bendrovė pripažįsta su nuoma susijusius nuomos mokėjimus kaip per nuomos laikotarpį patiriamas išlaidas tiesiniu metodu.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Sudarant ar keičiant sutartį, kurioje yra nuomos komponentas, Grupė ir Bendrovė paskirsto atlygį sutartyje numatytam kiekvienam nuomos komponentui remiantis savo santykinėmis individualiomis kainomis.

Kai Grupė ir Bendrovė veikia kaip nuomotojas, nuomos sutarties sudarymo metu ji nustato, ar kiekviena nuoma yra finansinė ar veiklos nuoma.

Norėdamos klasifikuoti kiekvieną nuomą, Grupė ir Bendrovė atlieka bendrą vertinimą ar nuoma perduoda iš esmės visą riziką ir naudą, susijusią su pagrindinio turto nuosavybe ar ne. Jeigu taip, nuoma yra finansinė nuoma; jei ne, tada tai yra naudojimo nuoma. Atlikdamos šį vertinimą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į tam tikrus rodiklius, pavyzdžiui, ar nuoma apima didžiąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį.

Kai Grupė ir Bendrovė yra sub-nuomotojas, jos pripažįsta savo dalis pagrindinėje ir subnuomoje atskirai. Jos įvertina subnuomos nuomos klasifikaciją atsižvelgiant į naudojimosi turtu teisę, atsirandančią iš pagrindinės nuomos, o ne į pagrindinį turtą. Jei pagrindinė nuoma yra trumpalaikė nuoma, kuriai Grupė ir Bendrovė taiko aukščiau aprašytą išimtį, tada jos klasifikuoja subnuomą kaip naudojimo nuomą.

Jei sutartyje yra nuomos ir nenuomos komponentų, Grupė ir Bendrovė taiko 15-ąjį TFAS, kad paskirstytų sutartyje numatytą atlygį.

Grupė ir Bendrovė taiko pripažinimo nutraukimo ir vertės sumažėjimo reikalavimus pagal 9-ąjį TFAS grynajai nuomos investicijai. Grupė ir Bendrovė taip pat reguliariai peržiūri įvertintas negarantuojamas likutines vertes, naudojamas apskaičiuojant bendrąsias investicijas į nuomą.

Bendrąja prasme, Grupei ir Bendrovei, kaip nuomotojui, lyginamuoju laikotarpiu taikoma apskaitos politika nesiskyrė nuo 16-ojo TFAS.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Perėjimo laikotarpiu prie 16 TFAS Grupė ir Bendrovė pripažino papildomai teisę naudotis turtu ir nuomos įsipareigojimus. Nuomos įsipareigojimai anksčiau buvo klasifikuojami kaip veiklos nuoma: SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) nuoma (neatšaukiamas nuomos laikotarpis 6 metai skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d.), žemės ir krantinės nuoma (neatšaukiams nuomos laikotarpis svyruoja nuo 17-46 metų), kitos nereikšmingos nuomos. Nuomos sutartyse nenumatyta jokių pratęsimo ar nutrauko galimybių, nuomos laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė turi galimybę išpirkti FSRU Indepndence (žr. "Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) nuoma").

	FSRU	Žemė	Krantinė	Kita	Iš viso
Veiklos nuomos įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose pagal 17-ąjį TAS	263.614	23.306	7.618	-	294.538
Diskontuoti įsipareigojimai taikant 2019 m. sausio 1 d. papildomą skolinimosi palūkanų normą	258.088	16.198	4.979	770	280.035
Finansinės nuomos įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-
Mažos turto vertės nuomos nepripažinimas	-	-	-	-	-
Nuomos trumpesnės nei 12 m. nepripažinimas perėjimo laikotarpiu	-	-	-	-	-
Pratęsimo variantai pagrįstai tikri, kad jais bus pasinaudota	-	-	-	-	-
Nuomos įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	258.088	16.198	4.979	770	280.035

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.16. Nuoma (tęsinys)

Perėjimo įtaka pateikiama žemiau:
	2019-01-01
Turtas:
Naudojimo teise valdomas turtas	280.035
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai:
Nuomos įsipareigojimai	237.100
Trumpalaikiai įsipareigojimai:
Nuomos įsipareigojimai	42.935
Įtaka nuosavam kapitalui	-

Vertindama nuomos įsipareigojimus, kurie buvo klasifikuojami kaip veiklos nuoma, Grupė ir Bendrovė diskontavo nuomos mokėjimus, taikant 2019 m. sausio 1 d. papildomą skolinimosi palūkanų normą (0,7% FSRU laivo nuomos atveju ir 2% - žemės ir krantinės nuomos atveju).

Vertinant FSRU laivo nuomai taikomą papildomos skolinimosi palūkanų normą, daroma prielaida, kad būtų gauta valstybės garantija, taip pat atsižvelgta į paskolos užtikrinimo priemones (turto įkeitimas) ir paskolų suteikimo laikotarpį (20 metų), todėl, manoma, kad esamų paskolų sąlygos būtų santykinai panašios į naujųjų paskolų, jeigu Bendrovei reikėtų gauti paskolą tokiam turtui įsigyti. Vertinant papildomą skolinimosi palūkanų normą žemės ir krantinės nuomos atveju Bendrovė atsižvelgė į paskolos užtikrinimo priemones (žemės sklypo įkeitimas) ir paskolos suteikimo laikotarpį (gali būti apie 10–15 metų), darant prielaidą, kad valstybės garantija nebūtų suteikiama

Plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) nuoma

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė 10 m. sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos su galimybe išpirkti. FSRU į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. 2019 m. ir 2018 m. pasikeitimų SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos sutartyje su Hoegh LNG Ltd. nebuvo. Sutarties sąlygos nenumato jokių Bendrovės veiklos apribojimų, susijusių su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

FSRU laivo nuomos sutartis apima šiuos elementus:

• FSRU nuoma;
• Veiklos sąnaudos (paslaugos, atsarginės dalys, medžiagos, draudimas, laivo radijas ir komunikacija);
• Valdymo sąnaudos;
• Įgulos nuoma.

Nuomos laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė turi galimybę įsigyti FSRU "Independence". Remiantis Bendrovės vadovybės sprendimu, FSRU "Independence" sandorio įvykdymo kaina pagal pirkimo galimybę neįtraukiama į pirminį nuomos mokėjimų vertinimą, nes valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pirkti FSRU dar nebuvo priimtas, todėl Grupės ir Bendrovės vadovybė atitinkamai nesiėmė jokių veiksmų dėl įsigijimo. Jei pirkimo galimybe nebūtų pasinaudota, sutartis dėl to nenumato jokių netesybų ar papildomų priemokų. Jokių reikšmingų FSRU "Indepedence" pagerinimo darbų, kurie galėtų turėti didelę ekonominę naudą Grupei ir Bendrovei, atlikta nebuvo.

Kadangi 2019 m. įvyko reikšmingų įvykių, Grupės ir Bendrovės vadovybė, kaip reikalaujama 16-ajame TFAS, turi iš naujo įvertinti pirkimo galimybės įgyvendinimo tikimybę finansinių ataskaitų sudarymo dieną:

• 2019 m. kovo 1 d. Įsigaliojo Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimai Nr. XI-2053 str. 5 ir 9 (toliau – Įstatymas), įpareigojantys Bendrovę įgyti FSRU savo nuosavybėn ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

• 2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisija pritarė valstybinės paramos teikimui dėl SGD saugumo dedamosios mažinimo;

• 2019 m. spalio 24 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą įsigyti FSRU ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad: 1) bus suteikta paskola pirkimui finansuoti ir 2) parlamentas patvirtins valstybinę garantiją paskolai;

• 2019 m. gruodžio 19 d. buvo gautas privalomas NIB pasiūlymas finansuoti 100 % FSRU pirkimo kainos (iki 160.000 tūkst. eurų);

• 2019 m. gruodžio 19 d. parlamentas patvirtino valstybinės garantijos suteikimą NIB paskoloms, skirtoms sumažinti SGD saugumo dedamajai ir FSRU įsigijimui;

• 2019 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis su NIB SGD saugumo dedamosios mažinimui.

2.26. Nuoma (tęsinys)

2019 m. gruodžio mėn. buvo užtikrintas finansavimas ir valstybės garantija. Atitinkamai, Grupės ir Įmonės vadovybė atliko pakartotinį įvertinimą ir padarė išvadą, kad ji yra pagrįstai įsitinusi, jog pasinaudos pirkimo galimybe. 2019 m. gruodžio 31 d. vadovybė peržiūri nuomos įsipareigojimus ir panaudos teise valdomą turtą, įtraukdama FSRU pirkimo kainą į nuomos mokėjimus. Grupės ir Įmonė diskontavo nuomos įmokas, naudodamos patikslintą papildomą skolinimosi normą, kuri 2019 m. gruodžio 31 d. yra 0,5 proc. Nuomos įsipareigojimai buvo perskaičiuoti nuo 222.894 tūkst. EUR iki 355.767 tūkst. EUR (17 pastaba), o susijusio panaudos teise valdomo turto vertė nuo 514.073 tūkst. EUR iki 349.946 tūkst. EUR (4 pastaba). 2019 m. gruodžio 31 d. iš naujo buvo buvo įvertintas pagrindinio turto likes naudingo tarnavimo laikotarpis, kuris yra 24 metai.

Jautrumo analizė dėl diskonto normos įtakos 2020 m. rezultatui:

2020 m., tūkst EUR	Diskonto norma	Result	Impact
	0,75%	14,108	123
Nusidėvėjimas, tūkst. eurų*	0,50%	14,231	-
	0,25%	14,355	(124)
Palūkanos, tūkst. eurų*	0,75%	2,491	(815)
	0,50%	1,676	-
	0,25%	846	830

	Discount rate	Result	Impact
Įtaka rezultatui, tūkst. eurų*	0.75%	16.598	(692)
	0.50%	15.906	-
	0.25%	15.201	706

* perskaičiavimui naudotas EUR/USD valiutos kursas 2019 m. gruodžio 31 d.

Politika, taikyta iki 2019 m. sausio 1 d.

Sprendimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Grupei ir Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.16. Nuoma (tęsinys)

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo pasirašiusi jokių finansinės nuomos sutarčių.

Veiklos nuoma

Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį pardavimo savikainoje arba veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos pelne (nuostoliuose), naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas.

2.17. Pelno mokestis

Einamojo laikotarpio ir ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra vertinami ta suma, kurią tikimasi susigrąžinti iš mokesčių institucijų arba sumokėti jai, įskaitant ankstesnių metų koregavimus. Pelno mokesčio apskaičiavimui naudojami mokesčių tarifai, galiojantis iki finansinės būklės ataskaitos datos.

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Grupės ir Bendrovės pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (26 pastaba).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Grupė ir Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaičiuojami, taikant mokesčio tarifus, kurie, tikėtina, bus taikomi apmokestinamajam pelnui tais metais, kuriais šie laikinieji skirtumai bus realizuoti, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, priimtus ar iš esmės priimtus ataskaitų sudarymo dieną.

Atidėtojo mokesčio turto yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek tikėtina, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, remiantis apmokestinamojo pelno prognozėmis. Jei manoma, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.18. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.19. Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria (27 pastaba).

2.20. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Grupė ir Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Bendrovės gauti apyvartiniai taršos leidimai (toliau – ATL) yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje pelne (nuostoliuose).

2.21. Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Grupė		Bendrovė
		2019	2018
4.642	4.006	4.642	4.006
1.763	893	1.763	893
1	-	1	-
(400)	(156)	(400)	(156)
(18)	(54)	(18)	(54)
-	(47)	-	(47)
5.988	4.642	5.988	4.642
5.988	4.642	5.988	4.642
	2019	2018

Dotacijų, susijusių su turtu, amortizacija 400 tūkst. eurų suma už 2019 m. (156 tūkst. eurų už 2018 m.) apskaityta pardavimo savikainoje bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo neįvykdytų sąlygų arba neapibrėžtumų, susijusių su šiomis dotacijomis.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2.22. Mokėjimai akcijomis

2018 m. lapkričio 8 d. Bendrovės akcininkai patvirtino Valdybos pasiūlymą pakeisti metinių premijų mokėjimo formą, ir iki 50 proc. metinių premijų Bendrovės darbuotojams už 2018 m. rezultatus išmokėti Bendrovės akcijomis. Atitinkamai, 2019 m. sausio mėn. buvo paskelbta apie Bendrovės oficialų akcijų supirkimą, kurio metu buvo išpirktos 1.463.414 akcijos viso už 600 tūkst. eurų sumai. Bendrovės vadovybė įvertino mokėjimų akcijomis apskaitos reikalavimus pagal 2-ąjį TFAS Akcijomis išreikšti mokėjimai. Bendrovės vadovybė vadovavosi tokiais pagrindiniais principais:

• Mokėjimų akcijomis klasifikavimas, t.y. ar sandoriai padengiami nuosavybės priemonėmis ar pinigais;
• Suteikimo data, kuri buvo nustatyta 2018 m.
• Perdavimo sąlygos, jeigu tokios nustatytos, ir ar jos priklauso nuo rinkos sąlygų;
• Laikotarpis, kurį galioja akcijų suteikiamos teisės;
• Akcijų tikroji vertė suteikimo dieną.

2019 metais, kai 2018 metų audituoti finansiniai rezultatai buvo pristatyti, Bendrovėje dirbantiems darbuotojams buvo suteiktos Bendrovės akcijos (1 pastaba).

2.23. Pajamų pripažinimas

Pajamos pagal sutartis su klientais

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas tuo metu ir tokia suma, kiek prekių ar paslaugų perdavimas klientams atspindėtų sumą, kurią Grupė ir Bendrovė tikisi gauti mainais už šias prekes ar paslaugas. Taikydama šį standartą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į sutarties sąlygas ir visus susijusius faktus bei aplinkybes. Pajamos pripažįstamos taikant 5 žingsnių modelį:

1-as žingsnis – Sutarties su pirkėju identifikavimas.

Sutartyje pripažįstamas dviejų ar daugiau šalių susitarimas (atsižvelgiant į pirkimo / pardavimo sąlygas), kuris sukuria įgyvendinamas teises ir vykdytinus įsipareigojimus (netaikoma, jei pasirašoma jungtinės veiklos sutartis).

Sutartis, kuriai taikomas 15-asis TFAS, pripažįstama tik tuo atveju, jei atitinka šiuos kriterijus:

• šalys patvirtino sutartį (raštu, žodžiu arba ar pagal kitą įprastą verslo praktiką) ir yra įsipareigojusios vykdyti savo atitinkamas prievoles pagal sutartį;,

• yra galimybė identifikuoti kiekvienos šalies teises, susijusias su perduotinomis prekėmis ir (arba) paslaugomis,

• yra galimybė identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas užperduotinas prekes ir (arba) paslaugas,
• sutartis turi komercinį pagrindą,
• tikėtina gauti atlygį už prekes ir (arba) paslaugas, kurios bus perduotos klientui.

2-as žingsnis - Veiklos įsipareigojimų identifikavimas sutartyje.

Sutartis nustato įsipareigojimą tiekti prekes ir (arba) paslaugas klientui. Kai galima atskirti prekes ir (arba) paslaugas, įsipareigojimai pripažįstami atskirai. Kiekvienas įsipareigojimas identifikuojamas dviem būdais:

2.23. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Pajamos pagal sutartis su klientais (tęsinys)

• produktas ir (arba) paslauga yra atskiri, arba

• atskirų prekių ir (arba) paslaugų rinkinys, kuris iš esmės yra tas pats ir perduodamas klientui pagal vienodą modelį.

3-as žingsnis – Sandorio kainos nustatymas.

Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į sandorio sąlygas ir įprastą verslo praktiką. Sandorio kaina yra atlygio suma, kurią Grupė ir Bendrovė tikisi gauti po klientui pažadėtų prekių ir paslaugų pristatymo, išskyrus sumas, surinktas trečiųjų šalių vardu. Atlygis, numatytas sutartyje su klientu, gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abiejų tipų sumas.

4-as žingsnis - Sandorio kainos priskyrimas veiklos įsipareigojimams.

Grupė ir Bendrovė kiekvienam veiklos įsipareigojimui priskiria tą sandorio kainos dalį, kuri atspindi atlygio, kurį Grupė ir Bendrovė tikisi turinti teisę, mainais už klientui perduotas pažadėtas prekes ar paslaugas. Sandorio kaina paskirstoma kiekvienam veiklos įsipareigojimui remiantis sutartyje pažadėtomis atskiromis prekės ar paslaugos pardavimo kainomis. Jei sutartyje paslaugos ar produkto kaina atskirai nenurodoma (pavyzdžiui, viena kaina dviem produktams), ją nustato Grupė ir Bendrovė. Panašūs sandoriai traktuojami vienodai.

5-as žingsnis – Pajamos pripažįstamos, kada Grupė ir Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimus.

Pajamos pripažįstamos, kad veiklos įsipareigojimas įvykdytas perdavus prekes arba paslaugas pirkėjui (t.y. pirkėjas įgyja šių prekių ar paslaugų kontrolę). Pajamos pripažįstamos suma, lygia sandorio kainai, kuri buvo nustatyta atitinkamam veiklos įsipareigojimui. Pajamomis pripažinta suma priskiriama apmokamam įsipareigojimui, kuris gali būti apmokėtas tam tikru metu arba per tam tiką laikotarpį.

Pajamos pripažįstamos tada, kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta ir tikėtina, kad Bendrovė gaus ekonominę naudą, susijusią su šiuo sandoriu, ir kada atitinkama kiekvienos rūšies pajamų specifinius kriterijus. Bendrovė vadovaujasi istoriniais rezultatais, atsižvelgiant į kliento, sandorio tipą ir kiekvienos sutarties sąlygas.

Pajamos pripažįstamos jas klasifikuojant pagal sutartis su klientais, kitos veiklos pajamas ir finansinės veiklos pajamas.

Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui, ir pripažįstamos taip, kad atspindėtų atlygį, kurį Bendrovė tikisi gauti mainais už tokias prekes ir paslaugas.

Grupė ir Bendrovė turi šiuos pagrindinius pajamų šaltinius (21 pastaba):

− Pajamos iš SGDT paslaugų (65% nuo bendrų pardavimo pajamų)

Egzistuoja vienas veiklos įsipareigojimas – užtikrinti pastoviųjų SGDT infrastruktūros kaštų sąnaudų kompensavimą. Grupė ir Bendrovė suteikdama paslaugas veikia kaip pagrindinis asmuo. Pajamos pripažįstamos per laiką (kai kontrolė perduodama), kiekvieną mėnesį suma, kuri buvo surinkta iš gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojų remiantis:

• Grupė ir Bendrovė turi teisę į apmokėjimą už suteiktas SGDT paslaugas;
• Nuosavybės teisei būdinga nauda ir rizika buvo perduotos klientui;
• Klientas priėmė paslaugas.
  • − Naftos produktų krovos paslaugos (29% nuo bendrų pardavimo pajamų)

Egzistuoja vienas veiklos įsipareigojimas – tiekti naftos produktų krovimo paslaugas pagal nustatytą krovos tarifą. Grupė ir Bendrovė suteikdama paslaugas veikia kaip pagrindinis asmuo. Pajamos pripažįstamos per laiką remiantis tuo, kad:

• Suteikdama naftos produktų krovimo paslaugas, Grupė ir Bendrovė nesukuria alternatyvaus panaudojimo turto, kurį galėtų parduoti kaip prekes.
• Už atliktą dalinį krovos darbą Grupė ir Bendrovė turi besąlyginę teisę į atlygį. Jei klientas nevykdo arba vėluoja vykyti savo įsipareigojimus, Bendrovė turi teisę, pranešusi apie tai klientui, sustabdyti paslaugų teikimą ir/arba sulaikyti terminale esančius naftos produktus iki kol bus įvykdyti kliento įsipareigojimai. Visos pasekmės bei nuostoliai, kylantys iš naftos produktų sulaikymo ir/ar paslaugų teikimo sustabdymo tenka klientui.

2.23. Pajamų pripažinimas

• Klientui vėluojant išsivežti naftos produktus iš terminalo, papildomai skaičiuojami saugojimo mokesčiai. Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė užsitikrina, kad bus ne tik kompensuojamos su naftos produktų saugojimu susijusios išlaidos, bet ir bus uždirbamos pajamos.
• Klientui vienašališkai nutraukus sutartį, jis paprastai įpareigojamas sumokėti Imk-arba-Mokėk mokestį, jei toks buvo numatytas sutartyje, arba naftos produktų kiekio krovos skirtumą tarp numatyto minimalaus metinio perkrovos kiekio ir faktiškai perkrauto kiekio.

Dalinio įsipareigojimų pagal sutartis užbaigtumo apskaičiavimas metų pabaigoje atliekamas kaip aprašyta toliau. Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas už naftos produktų perkrovimo paslaugą atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Suteiktų paslaugų atlikimo lygis vertinamas kaip procentinė patirtų perkrovimo paslaugų sąnaudų dalis nuo bendros paslaugų sąnaudų sumos, kurios būtų patirtos pilnai atlikus paslaugas. Jeigu paslaugų sutarties sumos patikimai įvertinti neįmanoma, pajamos pripažįstamos tiek, kiek galima pagrįstai tikėtis atgauti patirtų sąnaudų. Tam tikro užbaigtumo lygio teikiamos paslaugos jau yra suteiktos ir naudojamos kliento, ir klientas iš tokių paslaugų yra gavęs naudos (pakartotinai teikiant paslaugą klientas nebepatirtų visų krovimo paslaugų sąnaudų), todėl vadovybės nuomone, Grupės ir Bendrovės taikomas darbų atlikimo užbaigtumo apskaitos metodas atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus.

− Kita veikla (iš viso 3% bendrų pardavimo pajamų)

Kitos veiklos pajamos apima prekių pardavimą ir kitas suteiktas paslaugas. Teikdama paslaugas Grupė ir Bendrovė veikia kaip pagrindinis asmuo. Prekybos pardavimų pajamos pripažįstamos kai prekių kontrolė perduodama klientui (tam tikru metu), o kitos veiklos pajamos – kai paslaugos suteikiamos (tam tikru metu).

Pajamos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, "Pajamos iš sutarčių su klientais" straipsnyje, o turtas, kylantis iš sutarčių su klientais apskaitomas kaip trumpalaikis turtas finansinės būklės ataskaitoje "Sutarčių turtas" straipsnyje. Susijusi savikaina apskaitoma bendrųjų pajamų ataskaitoje "Pardavimo savikaina" straipsnyje.

Atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės verslo modelį, vadovybė nepriėmė jokių kitų reikšmingų sprendimų, skaičiavimų ar prielaidų, susijusių su pajamų iš sutarčių su klientais pripažinimu, išskyrus:

Apyvarta grindžiama diferencijuota kainodara

Tam tikriems klientams Bendrovė taiko nuolaidas krovos darbų apimtims viršijus sutartyje nustatytą krovos ribą. Suteiktos nuolaidos užskaitomos su kliento mokėtinomis sumomis. Pardavimo sutartyse numatyta apyvarta grindžiama kainodara turėtų būti apskaitoma kaip atskiras įsipareigojimas, tačiau jos įtaka yra nereikšminga. 2019 ir 2018 m. tokių nuolaidų suteikta nebuvo.

Imk-arba-Mokėk susitarimai

Bendrovė skaičiuoja mėnesio, ketvirčio arba metinius Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčius pirkėjams, jei naftos produktų krovos kiekiai, nurodyti sutartyje su pirkėjais, nėra pasiekiami. Labiausiai tikėtini planuojamos krovos kiekiai yra nustatomi sutartyse su pirkėjais ir tik dėl tam tikrų nenumatytų aplinkybių, atsiradusių rinkoje, krovos kiekiai gali būti nepasiekti. Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčiai skaičiuojami ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tačiau vadovybės vertinimu, Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčiai neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms už metus pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., nes 2019 m. ir 2018 m. Imk-arba-Mokėk operacijų mokesčiai buvo nereikšmingi.

Sutarčių turtas – sukauptos pajamos

Sutarčių turtas yra teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo pristatytos ar suteiktos klientui, bet sąskaita dar nebuvo išrašyta.

Jei Bendrovė suteikia paslaugas klientui prieš jam sumokant ar prieš mokėjimo terminą, turtas pagal sutartis yra apskaitomas ta suma, kuri yra lygi uždirbtam atlygiui. Iš sutarčių su klientais kylantis turtas, t.y. sukauptos pajamos, įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus ir išrašius sąskaitą-faktūrą, yra pripažįstamas kaip prekybos gautinos sumos.

2.23. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais – gauti išankstiniai apmokėjimai

Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais apima iš klientų gautus išankstinius apmokėjimus už ateityje suteiksiamas paslaugas. Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais taip pat apima palūkanas ir mokesčius sumokėtus AB Amber Grid AB Achema vardu (kaip aprašyta 30 pastaboje).

Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautina suma atspindi Bendrovės teisę į uždirbtą atlygį, kuri yra besąlyginė (t.y. atlygis, be jokių išimčių, turi būti sumokamas po sutarto termino pabaigos). Prekybos gautinoms sumoms įprastai yra nustatomas 6-15 d. mokėjimo atidėjimas (daugiau informacijos apie finansinio turto apskaitos principus – žiūrėti 2.8 pastabą).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pajamos

Pajamos iš SGDT veiklos yra reguliuojamos VERT. Remiantis SGD terminalo įstatymo 5.2 straipsniu, visi gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, turi mokėti Papildomą Saugumo dedamąją kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas.

Reguliuojamos veiklos pajamas sudaro: i) SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kintamoji dalis (išdujinimas); ii) SGD perkrovos paslauga; iii) SGD pakartotinio dujinimo paslaugos pastovioji dalis prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau –SGD saugumo dedamoji). Išdujinimo ir perkrovos pajamos yra tiesiogiai surenkamos iš klientų pagal perduotus kiekius. Faktiniai tarifai išsamiau aprašyti SGDT metinio pranešimo paslaugų straipsnyje. Saugumo dedamoji yra surenkama Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VERT kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas).

Terminalo paslaugų kainos 2019 m. ir 2018 m.:

• SGD išdujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis patvirtinta VERT remiantis SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainos viršutine riba, kurią nustato VERT:
  • 2018 m. lapkričio 22 d. Nr. O3E-404 patvirtinta SGD pakartotinio dujinimo kainos kintamoji dalis 2019 metams lygi 0,13 Eur/MWh. - 2017 m. lapkričio 17 d. Nr. O5E-328 patvirtinta SGD pakartotinio dujinimo kainos kintamoji dalis 2018 metams lygi 0,10 Eur/MWh.
• SGD perkrovos paslaugos kaina buvo nustatyta VERT 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 03-896. SGD perkrovos tarifas nustatomas 5 metų laikotarpiui. Nuo 2020 m. SGD perkrovos pasaugos kaina bus koreguojama kasmet.
• SGD pakartotinio dujinimo kainos viršutinė riba yra koreguojama kasmet.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos pelne kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą).

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos - tai dividendai iš investicijos ir pripažįstamos, kai atsiranda akcininko teisė gauti dividendus.

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.

Baudų ir delspinigių pajamos

Pajamos iš baudų ir delspinigių pripažįstamos tada, kai Bendrovė turi įrodymų, kad baudos ir delspinigiai bus gauti ir tikimybė jų negauti yra maža, arba pinigai jau gauti.

2.24. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.25. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Grupės ir Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.26. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Peržiūrėti apskaitiniai įverčiai pripažistami prospektyviai.

Informacija apie prielaidas ir neapibrėžtumo įvertinimus, taikant apskaitos politiką, kuri turi reikšmingiausią įtaką sumoms, pripažintoms finansinėse ataskaitose yra pateikta šiose pastabose: nusidėvėjimas ir amortizacija ( 2.7, 2.8, 3 ir pastabos), vertės sumažėjimas nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams bei naudojimo teise valdomam turtui (4 pastaba), vertės sumažėjimas dukterinėms įmonėms 6 (pastaba), vertės sumažėjimas gautinoms sumoms (10 pastaba), mokėjimai akcijomis (2.22 pastaba), nuomos laikotarpis: kada Grupė ir Bendrovė pagrįstai tikisi pasinaudoti pasirinkimo galimybe išpirkti FSRU (2.16, 4 pastabos), išmokos darbuotojams (19 pastaba), atidėjiniai ATL įsigijimui (20 pastaba), atidėtasis mokestis (26 pastaba), nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (30 pastaba).

2.27. Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gauta ekonominė nauda.

2.28. Finansinių garantijų sutartys

Bendrovės išleistos finansinės garantijos sutartys yra sutartys, kurios įpareigoja suteikėją sumokėti nustatytas sumas kaip kompensaciją už nuostolius, kuriuos patiria skolos priemonės turėtojas dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pinigų pagal skolos priemonės pradines arba pakeistas sąlygas. Finansinių garantijų sutartys, kaip ir įsipareigojimai, yra pripažįstamos tikrąją verte, įvertinus sandorių išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos garantijos išdavimui. Vėliau įsipareigojimai yra įvertinami didesne dabartinei prievolei įvykdyti reikalingų išlaidų tinkamiausiai įvertinta suma, kurią ūkio subjektas protingai sumokėtų, kad įvykdytų savo prievolę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pripažįstama suma sumažinama sukaupta amortizacija.

2.29. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga (32 pastaba).

2.30. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.31. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinių sąlygų sandorį tarp rinkos dalyvių (29 pastaba).

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

• konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);
• kai vertinamas nefinansinis turtas vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);
• pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;
• tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinėmis rinkos sąlygomis įgyvendintą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

2.31. Tikroji vertė (tęsinys)

Išlaidų metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir tiksliau palyginama nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13 ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, kurios yra prieinamos ūkio subjektui vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai arba netiesiogiai gaunami turto arba įsipareigojimų kainų duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

Turtui ir įsipareigojimams, kurie pripažįstami finansinėse ataskaitose tikrąja verte pasikartojimo pagrindu, Grupė ir Bendrovė nustato, ar pervedimai įvyko tarp lygių hierarchiją iš naujo įvertindama skirstymą į kategorijas (pagal žemiausio lygio įėjimo, kuri yra visumoje svarbi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 NEMATERIALUSIS TURTAS

Grupė ir Bendrovė
	Programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.852
Įsigijimai	54
Parduotas ir nurašytas turtas	(70)
Perkelta iš nebaigtos statybos	488
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	2.324
Įsigijimai	131
Avansiniai mokėjimai	1
Parduotas ir nurašytas turtas	(19)
Perkelta iš nebaigtos statybos	13
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	2.450
Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.362
Amortizacija per metus	302
Parduotas ir nurašytas turtas	(66)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	1.598
Amortizacija per metus	337
Parduotas ir nurašytas turtas	(19)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	1.916
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	490
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	726
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	534

2019 m. ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 337 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų (2018 m. – 302 tūkst. eurų). 279 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2018 m. – 193 tūkst. eurų), likusi suma apskaityta kaip veiklos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis nematerialiojo turto, kurio įsigijimo savikaina 2019 m. gruodžio 31 d. lygi 719 tūkst. eurų, buvo visiškai amortizuota (585 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI IR NAUDOJIMO TEISE VALDOMAS TURTAS

Grupė ir Bendrovė

	Žemė	Pastatai ir	Mašinos,	Kitas	Nebaigta	Iš viso
		statiniai	įrengimai	ilgalaikis	statyba
			ir	turtas
			įrenginiai
Įsigijimo vertė
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	38	157.064	149.779	14.361	44.041	365.283
Įsigijimai	-	221	476	484	11.245	12.426
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	26	1.030	1.056
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(128)	(1.494)	(90)	(102)	(1.814)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	43	43
Perklasifikavimas į nebaigtą statybą	-	-	-	-	-	-
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	6.176	28.680	5.546	(40.402)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(488)	(488)
Perklasifikavimas į atsargas	-	-	-	-	(372)	(372)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	38	163.333	177.441	20.327	14.995	376.134
Įsigijimai	-	169	299	754	20.730	21.952
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	1	60	61
Nurašytas ir parduotas turtas	-	-	(634)	(343)	-	(977)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	6	-	17	23
Perklasifikavimas į nebaigtą statybą	-	-	-	263	-	263
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	-	-	-	-	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	565	518	(1.096)	(13)
Perklasifikavimas į atsargas	-	-	-	-	-	-
SGD terminalo kapitalizavimas	-	-	-	-	(10)	(10)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	38	163.502	177.677	21.520	34.696	397.433
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	70.694	84.323	8.616	201	163.834
Nusidėvėjimas per metus	-	4.599	7.485	2.688	-	14.772
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(127)	(1.432)	(86)	-	(1.645)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(1)	(46)	(2)	11	(38)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	-	75.165	90.330	11.216	212	176.923
Nusidėvėjimas per metus	-	4.324	7.340	1.996	-	13.660
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(632)	(341)	-	(973)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(1)	-	-	-	(1)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	-	79.488	97.038	12.871	212	189.609
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	86.370	65.456	5.745	43.840	201.449
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	88.168	87.111	9.111	14.783	199.211
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	84.014	80.639	8.649	34.484	207.824

2019 m. Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 1 tūkst. eurų vertę turtui (2018 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 38 tūkst. eurų vertę), kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms buvo nenaudojamas ir kuriam buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Ataskaitinį laikotarpį turtas, kuriam anksčiau buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, buvo pradėtas naudoti arba nurašytas. Tokio turto vertės sumažėjimo atstatymas buvo apskaitytas veiklos sąnaudų straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje už 2019 ir 2018 m.

2019 m. Grupės ir Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 13.660 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų (2018 m. – 14.772 tūkst. eurų). Nusidėvėjimo sąnaudų nebuvo įtraukta į atsargų savikainą (2018 m. – 31 tūkst. eurų), 400 tūkst. eurų sąnaudų buvo kompensuota pagal paramos sutartį (2018 m. – 158 tūkst. eurų), 13.405 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2018 m. – 14.571 tūkst. eurų), likusi suma 255 tūkst. eurų (2018 m. – 201 tūkst. eurų) apskaityta veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Grupės ir Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurio įsigijimo vertė 2019 m. gruodžio 31 d. lygi 38.355 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (34.583 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI IR NAUDOJIMO TEISE VALDOMAS TURTAS (TĘSINYS)

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė yra įkeitusi Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijai, už išduotą garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) ir Šiaurės investicijų bankui (toliau – ŠIB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto už 46.095 tūkst. eurų. (2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi 50.102 tūkst. eurų).

Bendrovės Subačiaus naftos terminalo nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių bendra vertė 5.224 tūkst. eurų, buvo įkeisti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai už valstybės garantiją, suteiktą Šiaurės investicijų bankui (toliau – ŠIB).

Grupės ir Įmonės vadovybė įvertino vidinius ir išorinius vertės sumažėjimo požymius 2019 m. gruodžio 31 d. Analizė parodė, kad SGD perkrovimo stočiai priskirtų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (bendra suma 26 591 tūkst. EUR) vertė 2019 m. gruodžio 31 d. gali būti sumažėjusi. Grupės ir Įmonės vadovybė nenustatė likusio nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų papildomo vertės sumažėjimo 2019 m. gruodžio 31 d.

SGD mažos apimties terminalas.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko vertės sumažėjimo testą SGD mažos apimties paskirstymo stočiai priskirtam turtui, įrangai bei įrengimams, lyginant diskontuotus būsimus pinigų srautus prognozuojamus iki 2045 m. (ilgalaikio turto tarnavimo laiko pabaigos data) su balansinėmis šio pinigus generuojančio vieneto (angl. CGU) turto vertėmis. Pagrindinės tyrimo prielaidos buvo šios:

• Fiksuotos ir kintamos pajamos pagal ilgalaikę sutartį su klientu, pasirašytą 2019 m., 2020–2024 m. laikotarpiui;
• Galima SGD rinkos plėtra nuo 2025 m., kuri, kaip manoma iki 2030 m. padidės 4 kartus, kai bus pasiektas maksimalus pajėgumas;
• Galimybė pasiekti maksimalų SGD paskirstymo stoties techninį pajėgumą;
• Galimos veiklos išlaidos perskaičiuotos ir padidintos 2 % per metus ir paremtos faktinėmis veiklos išlaidomis;

• Diskonto norma, apskaičiuota kaip vidutinė svertinė kapitalo kaštų norma (WACC), kuri 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 5,8 % (neatskaičius mokesčių, realiosios kainos).

Remiantis vertės sumažėjimo testo rezultatais, didžiausią įtaką skaičiavimui daro galimi WACC pokyčiai, SGD rinkos plėtra ir galimybė pasiekti maksimalų techninį paskirstymo stoties pajėgumą. Ilgalaikiai projekto rezultatai, pvz. pasibaigus nuomos laikotarpiui buvo pagrįsti vadovybės sprendimu, strateginių partnerių prielaidomis, turimais SGD rinkos plėtros tyrimais ir kitais viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Vadovybė atliko jautrumo analizę:

Prielaida	Prielaidos pokytis	Pokyčio įtaka grynajai dabartinei vertei	Vertės sumažėjimo indikacija
	-50,00%	(24.781)	-
Tikėtino perkrauti SGD kiekio augimo pokytis kol pasiekiamas	-20,00%	(9.872)	-
maksimalus SGD mažos apimties paskirstymo stoties pajėgumas	-10,00%	(5.140)	-
	10,00%	869	-
Maksimalus SGD mažos apimties paskirstymo stoties	40,00%	(26.011)	(1.099)
Pajėgumas pasiektas	50,00%	(21.213)	-
	60,00%	(16.627)	-
	-2,00%	11.671	-
	-1,50%	(8.918)	-
Svertinės kapitalo kaštų normos (WACC) pokytis	1,50%	(11.408)	-
	2,00%	(24.912)	-

Remiantis vertės sumažėjimo testo rezultatais, vertės sumažėjimo SGD mažos apimties paskirstymo stoties turtui 2019 m. gruodžio 31 d. apskaityta nebuvo. Bendrovės vadovybės nuomone šis vertinimas yra pagrįstas ir paremtas esama rinkos situacija ir turimomis žiniomis šių finansinių ataskaitų rengimo momentu.

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI IR NAUDOJIMO TEISE VALDOMAS TURTAS (TĘSINYS)

2019 metais Grupė ir Įmonė tęsė darbus, susijusius su tokiais projektais:

Šviesių naftos produktų parko plėtros, II investicinis etapas. 2017 m. liepos mėn. pradėtas projektas, kurio nebaigtos statybos vertė, įskaitant išankstinius mokėjimus, 2019 m. gruodžio 31 d. siekia 30.583 tūkst. eurų (per 2019 m. buvo atlikti statybos darbai, kurių bendra vertė siekia 17.912 tūkst. Eurų).

Prietaisai ir įranga geležinkelio estakados plėtrai. 2019 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 1.860 tūkst. eurų (per 2019 m. investicijos siekė 224 tūkst. eurų).

Kiti nebaigtos statybos projektai. 2019 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 2.050 tūkst. eurų.

Naudojimo teise valdomas turtas

Grupė ir Bendrovė

	Žemė	Pastatai ir statiniai	Mašinos, įrengimai ir	Kitas ilgalaikis	Iš viso
			įrenginiai	turtas
Įsigijimo vertė
Turto naudojimo teise valdomas turtas pripažintas
pirmą kartą pritaikius 16-ąjį TFAS (2019 m. sausio 1 d.)	21.042	732	258.088	43	279.905
Įsigijimai/perleidimai	-	-	-	-	-
Su išsipirkimu susijęs pakartotinis įvertinimas	-	-	134.873	-	134.873
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	21.042	732	392.961	43	414.778
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
Sukaupto nusidėvėjimo ir turto vertės sumažėjimo
pripažinimas pradėjus taikyri 16-ąjį TFAS (2019 m.	-	-	-	-	-
gruodžio 31 d.)
Nusidėvėjimas per metus	556	315	43.015	20	43.906
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	556	315	43.015	20	43.906
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	20.486	417	349.946	23	370.872

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos per 2019 metus yra 43.906 tūkst. eurų. Į pardavimo savikainą įtraukta 43.577 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų, o likusi suma – 329 tūkst. eurų įtraukta į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Valdymo tikslais Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusios paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikiantis suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SNT Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP susijusių verslų vystymas mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla ir kitų SGD projektų konsultavimas ir įgyvendinimas.

2019 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 90.572 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 67.743 tūkst. eurų (SGD – 67.743 tūkst. eurų); Pirkėjas B – 14.814 tūkst. eurų (KNF – 14.688 tūkst. eurų ir SNT – 126 tūkst. eurų); Pirkėjas C – 8.015 tūkst. eurų (KNF – 8.015 tūkst. eurų).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2018 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 92.020 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 66.563 tūkst. eurų (SGD – 66.563 tūkst. eurų);

Pirkėjas B – 16.607 tūkst. eurų (KNF – 14.688 tūkst. eurų ir SNT – 515 tūkst. eurų);

Pirkėjas C – 8.850 tūkst. eurų (KNF – 8.850 tūkst. eurų).

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

Grupė
2019 m. gruodžio 31 d.	SGD	SNT	GDP	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	70.914	2.372	1.376	29.701	104.363
Pelnas prieš apmokestinimą	378	428	(3.664)	8.860	6.002
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	1.037	506	(3.445)	9.463	7.561
Palūkanų pajamos	62	-	-	2	64
Paskolų palūkanų sąnaudos	(137)	-	(20)	(9)	(166)
Nuomos palūkanų sąnaudos	(1.805)	-	(26)	(305)	(2.136)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4.218	833	2.139	6.806	13.996
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas	43.123	-	110	674	43.907
Ilgalaikio turto nurašymas	-	-	-	(4)	(4)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	-	-	(1)	(1)
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	29	29
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	177	198	69	21.639	22.083
Segmento turtas iš viso*	408.186	8.990	30.061	153.195	600.432
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	73.435	-	(42)	(20)	73.373
Segmento nuomos įsipareigojimai	360.680	-	1.265	14.932	376.877
Segmento įsipareigojimų iš viso	451.864	1.462	6.659	12.663	472.648
2018 m. gruodžio 31 d.	SGD	SNT	GDP	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	64.371	2.704	432	32.491	99.998
Pelnas prieš apmokestinimą	4.338	729	(2.545)	9.335	11.857
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	4.215	715	(2.584)	9.231	11.577
Palūkanų pajamos	54	-	-	3	57
Palūkanų sąnaudos	(177)	-	(21)	(10)	(208)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5.482	873	960	7.759	15.074
Ilgalaikio turto nurašymas	(95)	(10)	(1)	(67)	(173)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	8	-	30	38
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	44	44
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	349	79	1.107	10.945	12.480
Segmento turtas iš viso*	56.753	10.210	29.953	122.973	219.889

Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai 76.212 - (46) (14) 76.152 Segmento įsipareigojimų iš viso 85.763 314 4.981 6.579 97.637

*Segmento turtas iš viso* - Bendrovės turtas iš viso, atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus bei trumpalaikius terminuotus indėlius laikotarpio pabaigoje.

Informacijos pagal apskaitytinus segmentus sutikrinimas su finansinėmis ataskaitomis

I. Pajamos	2019	2018
Pajamos iš viso pagal apskaitytinus segments	104.363	99.998
Konsoliduotos pajamos	104.363	99.998

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

II. Pelnas prieš apmokestinimą	2019	2018
Pelnas prieš apmokestinimą iš viso pagal apskaitytinus segmentus	6.002	11.857
Konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą iš viso iš besitęsiančios veiklos	6.002	11.857
III. Grynasis pelnas (nuostoliai)	2019	2018
Grynasis pelnas iš viso pagal apskaitytinus segmentus	7.561	11.577
Konsoliduotas grynasis pelnas (nuostoliai)	7.561	11.577
IV. Finansinės nuomos įsipareigojimų palūkanos	2019	2018
Finansinės nuomos įsipareigojimų palūkanos iš viso pagal veiklos segmentus	(2.136)	-
Konsoliduotos finansinės nuomos įsipareigojimų palūkanos iš viso	(2.136)	-
V. Nusidėvėjimas ir amortizacija	2019	2018
Nusidėvėjimas ir amortizacija iš viso pagal apskaitytinus segmentus	13.996	15.074
Konsoliduotas nusidėvėjimas ir amortizacija	13.996	15.074
VI. Naudojimo teise valdomo turto	2019	2018
Nusidėvėjimas ir amortizacija pagal 16 TFAS iš viso pagal apskaitytinus segmentus	43.907	-
Konsoliduotas nusidėvėjimas ir amortizacija pagl 16 TFAS	43.907	-
VII. Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai	2019	2018
Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus	22.083	12.480
Konsoliduoti materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai	22.083	12.480
VIII. Turtas*	2019	2018
Turtas iš viso pagal apskaitytinus segmentus	600.432	219.889
Konsoliduotas turtas iš viso	600.432	219.889
IX. Paskolos ir susiję įsipareigojimai	2019	2018
Paskolos ir susiję įsipareigojimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus	73.373	76.152
Konsoliduotos paskolos ir susiję įsipareigojimai	73.373	76.152
X. Nuomos įsipareigojimai	2019	2018
Nuomos įsipareigojimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus	376.877	-
Konsoliduoti nuomos įsipareigojimai	376.877	-
XI. Įsipareigojimai	2019	2018
Įsipareigojimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus	472.648	97.637
Konsoliduoti įsipareigojimai	472.648	97.637

*Segmento turtas iš viso* - Bendrovės turtas iš viso, atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus bei trumpalaikius terminuotus indėlius laikotarpio pabaigoje.

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Bendrovės pirkėjai yra Lietuvos ir užsienio įmonės. Pardavimo pajamos pagal geografinius segmentus už 2019 m. ir 2018 m. pateikiamos sekančiai:

		Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Lietuvos pirkėjai	90.797	85.236	90.572	85.236
Užsienio pirkėjai	13.566	14.762	13.566	14.762
	104.363	99.998	104.138	99.998

Visas nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai yra Lietuvoje.

Bendrovė savo investicijas į dukterines ir asocijuotas įmones įtraukia į segmentus, kuriame segmente šie subjektai vykdo savo veiklą: UAB "SGD logistika" ir UAB "SGD SPB"– GDP verslo segmente, UAB SGD terminalas – SGD, UAB ,,Baltpool" ir "Sarmatia" Sp. z.o.o – KNF verslo segmente.

6 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Bendrovė

	2019-12-31	2018-12-31
UAB SGD logistika akcijos	4.540	200
UAB SGD terminalas akcijos	13	3
	4.553	203

Bendrovė netiesiogiai kontroliuoja dukterines įmones UAB "SGD SPB" ir "KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA".

UAB "SGD logistika"

UAB "SGD logistika" įstatinis kapitalas yra 200 tūkst. eurų (200 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), kuris buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2015 m. lapkričio 20 d.

Gavus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidimą, kuris AB "Klaipėdos nafta" suteiktas 2019 m. kovo 21 d., įsigaliojo Bendrovės valdybos sprendimas padidinti Bendrovės dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" įstatinį kapitalą 800 tūkst. eurų.

Padidinus dukterinės įmonės įstatinį kapitalą, 2019 m. balandžio 15 d. iš dalies pakeisti UAB "SGD logistika" įstatai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Padidinus UAB "SGD logistika" įstatinį kapitalą, toks kapitalas yra lygus 1.000 tūkst. eurų ir yra padalintas į 1.000 tūkst. eurų vienetų akcijų, suteikiančių 1.000 tūkst. balsų. Vienos akcijos nominali vertė - 1,00 EUR.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija išdavė AB "Klaipėdos nafta" leidimą padidinti dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" įstatinį kapitalą 3 540 tūkst. eurų ir suteikti garantiją ,,UTE GNA I GERAÇÃO DE ENERGIA S.A.".

2020 m. vasario 6 d. pakeisti AB "Klaipėdos nafta" dukterinė įmonė UAB "SGD logistika" įstatai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, padidinus bendrovės įstatinį kapitalą.

Padidinus UAB "SGD logistika" įstatinį kapitalą, toks kapitalas yra lygus 4.540 tūkst. eurų ir yra padalintas į 4.540 tūkst. vienetų akcijų, suteikiančių 4.540 tūkst. balsų. Vienos akcijos nominali vertė - 1,00 EUR.

Kadangi KN buvo paskirta suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Brazilijos Açu uoste operatoriumi, 2019 m. gruodžio 13 d., UAB "SGD logistika" kartu su UAB "SGD SPB" įsteigė "KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA". Dėl ilgalaikės sutarties su "Gas Natural Açu" (GNA), KN per savo dukterinę įmonę prisiima atsakomybę už saugių, patikimų ir efektyvių operacijų vykdymą, įskaitant prieplaukos ir jos įrenginių, dujotiekio ir dujų apskaitos stočių priežiūrą, taip pat remti SGD terminalo paleidimą.

6 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES (TĘSINYS)

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę UAB "SGD logistika" vertės sumažėjimo testą, palygindama diskontuotus būsimus pinigų srautus, prognozuojamus projektui, kurį įgyvendino KN įsteigta "Acu Servicos Terminal de GNL LTDA", su investicijos apskaitine verte. Buvo parengtas vertės sumažėjimo testas laikotarpiui iki 2033 m., pradinei 13 metų sutarčiai su GNA. Pagrindinės bandymui naudojamos prielaidos buvo pajamų lygis, pagrįstas skirtingais pagrindinio projekto etapais ir suderintas ilgalaikėje sutartyje, galimos eksploatavimo išlaidos, kurios buvo apskaičiuotos remiantis faktinėmis SGD terminalo eksploatavimo veiklos sąnaudomis ir pakoreguotos atsižvelgiant į vietinę infliacija bei diskonto norma, apskaičiuota kaip vidutinė svertinė Brazilijos rinkos kapitalo kaštų norma (WACC), kuri 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikoma 11,8 %.

Remiantis vertės sumažėjimo testo rezultatais, galimi WACC pokyčiai dėl Brazilijos rinkos rizikos ir veiklos sąnaudų padidėjimas yra laikomi pačiais reikšmingiausiais. Jautrumo analizė, atlikta vadovybės:

Prielaida	Prielaidos pokytis	Pokyčio įtaka grynajai dabartinei vertei	Vertės sumažėjimo indikacija
	20,00%	(2.958)	-
Veiklos sąnaudų pokytis	30,00%	(4.579)	-
	40,00%	(6.200)	(1.359)
	2,00%	(704)	-
Svertinės kapitalo kaštų normos (WACC) pokytis	3,00%	(1.011)	-
	4,00%	(1.293)	-

Remiantis vertės sumažėjimo testo rezultatais, 2019 m. gruodžio 31 d. investicijoai į UAB "SGD logistika" neturėtų būti pripažintas joks vertės sumažėjimas. Grupės ir Bendrovės vadovybės nuomone šis vertinimas yra pagrįstas ir paremtas esama rinkos situacija ir turimomis žiniomis šių finansinių ataskaitų rengimo momentu.

2015 m. lapkričio 24 d. UAB "SGD logistika" pasirašė jungtinės veiklos sutartį su partnere "Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG" (dabar - "Nauticor GmbH & Co. KG") dėl bendro SGD bunkeriavimo vežėjo veiklos vykdymo, kuriame UAB "SGD logistika" valdė 20% įstatinio kapitalo, o "Nauticor GmbH & Co. KG" - 80% įstatinio kapitalo. Pagal minėtą bendrą įmonę UAB "SGD logistika" ir "Nauticor GmbH & Co. KG" įsteigė du Vokietijos juridinius asmenis: "Blue LNG GmbH & Co. KG" ir "Blue LNG Beteiligungsgesellschaft mbH".

Ši bendra įmonė užsakė pastatyti SGD bunkeriavimo įrenginį ("Kairos"). SGD bunkeriavimo įmonės tikslas - tiekti SGD kurą "Nauticor GmbH & Co. KG" klientams tiek jūroje, tiek Klaipėdos uoste, pasiūlyti saugų ir lankstų SGD gabenimą iš Klaipėdos SGD terminalo į SGD paskirstymo stotį Klaipėdos uoste, gabenti SGD į terminalus Šiaurės jūroje ir Baltijos jūroje.

2016 m. rugsėjo 29 d. UAB "SGD logistika" ir "Nauticor GmbH & Co. KG" iš dalies pakeitė minėtą jungtinės veiklos sutartį. Pagal pakeistą jungtinės veiklos sutartį UAB "SGD logistika" valdė 10% įstatinio kapitalo, o "Nauticor GmbH & Co. KG" - 90% įstatinio kapitalo minėtoje bendroje įmonėje, o taip pat "Blue LNG GmbH & Co. KG" ir "Blue LNG Beteiligungsgesellschaft GmbH".

Pastatytas "Hyundai Mipo" laivų statykloje Pietų Korėjoje, SGD bunkeriavimo įrenginys pradėjo savo kelionę į Europą 2018 m. spalio mėn., pasiekdamas Klaipėdą 2018 m. gruodžio viduryje.

2019 m. balandžio 30 d. AB "Klaipėdos nafta" ir Vokietijos įmonė "Nauticor GmbH & Co. KG" susitarė parduoti UAB "SGD logistika" 10 % akcijų "Kairos", didžiausio pasaulyje SGD bunkerių tiekimo laivo bendrovei "Nauticor", frachtavimo sutartyje. Dėl šio sandorio iki 2019 m. rugsėjo 30 d. "Nauticor" tapo vieninteliu "Kairos" frachtuotoju.

UAB "SGD logistika" finansinė buklė:

	UAB SGD logistika
	2019	2018
Ilgalaikis turtas	25	3
Trumpalaikis turtas	3.995	186
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai	3.540	128
Nuosavybė	480	61

6 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES (TĘSINYS)

UAB SGD logistika bendrosios pajamos:

	UAB SGD logistika
	2019	2018
Pajamos	225	-
(Nuostoliai)	(637)	(133)
Pelnas (nuostolis)	(382)	(133)

UAB "SGD terminalas"

AB "Klaipėdos nafta" dukterinė įmonė - UAB "SGD terminalas" (Burių g. 19, 91003 Klaipėda, 304139242) buvo įsteigta ir įregistruota 2018 m. gruodžio 27 d. UAB "SGD terminalas" tikslas - vykdyti visos SGD terminalo struktūros eksploatavimo ir valdymo veiklą Klaipėdoje.

UAB "SGD terminalas" įstatinis kapitalas yra 2,5 tūkst. eurų (2,5 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), kuris buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2018 m. gruodžio 27 d.

AB "Klaipėdos nafta" gavus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidimą, įsigaliojo Bendrovės valdybos sprendimas padidinti bendrovės dukterinės įmonės UAB "SGD terminalas" įstatinį kapitalą 10 tūkst. eurų.

Padidinus dukterinės įmonės įstatinį kapitalą, 2019 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja UAB "SGD terminalas" įstatų redakcija. Padidinus UAB "SGD terminalas" įstatinį kapitalą, toks kapitalas yra lygus 12.500 EUR ir yra padalintas į 12.500 vnt. akcijų, suteikiančių 12.500 balsų. Vienos akcijos nominali vertė - 1,00 EUR.

UAB "SGD terminalas" finansinė buklė:

	UAB "SGD terminalas"
	2019	2018
Ilgalaikis turtas	-	-
Trumpalaikis turtas	9	3
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai	1	-
Nuosavybė	8	3

UAB "SGD terminalas" bendroios pajamos:

	UAB SGD terminalas
	2019	2018
Pajamos	-	-
(Nuostoliai)	(4)	-
Pelnas (nuostolis)	(4)	-

UAB "SGD SPB"

2019 m. spalio 9 d. įsteigta ir įregistruota UAB "SGD logistika" dukterinė įmonė UAB "SGD SPB" (Burių g. 19, 91003 Klaipėda, 305278800). UAB "SGD SPB" tikslas - dalyvauti suskystintų gamtinių dujų projektuose. Ši dukterinė įmonė gali išplėsti tarptautinių suskystintų gamtinių dujų terminalų veiklos plėtrą investuodama ir steigdama kitas įmones Lietuvoje ir užsienyje.

UAB "SGD SPB" įstatinis kapitalas yra 25 tūkst. eurų (25 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), kuris buvo suformuotas iš bendrovės piniginio įnašo 2019 m. spalio 9 d. Vienos akcijos nominali vertė - 1,00 EUR.

6 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES (TĘSINYS)

UAB "SGD SPB" finansinė buklė:

	UAB "SGD SPB"
	2019	2018
Ilgalaikis turtas	-	-
Trumpalaikis turtas	25	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai	-	-
Nuosavybė	24	-

UAB "SGD SPB" bendrosios pajamos:

	UAB "SGD SPB"
	2019 2018
Pajamos	-	-
(Nuostoliai)	(1)	-
Pelnas (nuostolis)	(1)	-

KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA

2019 m. gruodžio 13 d. buvo įsteigta UAB "SGD logistika" (90%) ir UAB "SGD SPB" (10%) dukterinė įmonė - ribotos atsakomybės bendrovė - "KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA", adresas F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 ir Area 2, 28200–000 São João da Barra, Rio de Žaneiras, Brazilijos Federacinė Respublika ir įmonės kodas NIRE 33.210.894.765; CPNJ 35.785.170 / 0001-03. "GNL LTDA" "KN Açu Servicos" terminalo tikslas yra teikti suskystintų gamtinių dujų terminalo, esančio Açu uoste, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. "KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA" 642.600 Brazilijos realų (BRL) įstatinis kapitalas (642 600 paprastųjų vardinių akcijų), suformuotas iš bendrovės piniginio įnašo 2020 m. sausio mėn. Vienos akcijos nominali vertė - 1,00 BRL.

2019 m. gruodžio 31 d. "KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA" nesudarė jokių darbo sutarčių ir neturėjo darbuotojų.

"GNL LTDA" KN "Açu Servicos de Terminal" 2019 metais jokios veiklos nevykdė.

7 INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES

Sarmatia Sp. z o.o.

2019 m. Ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupei ir Bendrovei priklauso 1% tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia Sp. z o.o. Per 2019 metus Grupė ir Bendrovė įsigijo 28 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 500 PLN (3 tūkst. EUR). Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 100% investicijų į Sarmatia Sp. z o.o sumažėjimas buvo apskaitytas kaip asocijuotos finansinės veiklos rezultatas.

Grupė ir Bendrovė turi teisę paskirti vieną iš penkių valdybos narių į ,,Sarmatia Sp. z o.o", taigi jis gali turėti didelę įtaką. Todėl ši investicija buvo priskirta asocijuotiems subjektams ir buvo įvertinta nuosavybės metodu. ,,Sarmatia Sp. z o.o" yra privati įmonė, neįtraukta į biržos sąrašus.

UAB "Baltpool"

Nuo 2019 m. Ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė valdo 33 procentus UAB "BALTPOOL" akcijų ir jų balsavimo teises visuotiniame UAB "BALTPOOL" akcininkų susirinkime. Per 2019 ir 2018 metus Grupė ir Bendrovė nepirko papildomų UAB "BALTPOOL" akcijų.

7 INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES

UAB "BALTPOOL" yra Lietuvos energijos biržos operatorius, turintis teisę organizuoti kietojo biokuro produktų prekybą. Grupė ir Bendrovė taip pat veikia kaip viešosios paslaugos įpareigojimų (VIAP) lėšų administratorė ir vykdo VIAP lėšų rinkimą, mokėjimą ir administravimą.

Finansinė informacija apie Grupės ir Bendrovės investicijas į ,,Sarmatia Sp. z o. o." ir UAB ,,BALTPOOL" yra pateiktos lentelėse žemiau nuo 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d .

Asocijuotųjų įmonių finansinė būklė:

	Sarmatia Sp. z o. o			UAB "Baltpool"		Iš viso
	2019	2018	2019	2018		2019	2018
Ilgalaikis turtas	-	-	211	40		211	40
Trumpalaikis turtas	429	334	67.426	65.134		67.855	65.468
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-	(182)	(12)		(182)	(12)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	(322)	(323)	(66.857)	(64.553)		(67.179)	(64.876)
Nuosavybė	107	11	598	609		705	620

Asocijuotųjų įmonių bendrosios pajamos:

		Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"		Iš viso
	2019	2018		2019	2018	2019	2018
Pajamos	10	3		975	903	985	906
(Nuostoliai)	(241)	(255)		(878)	(723)	(1.119)	(978)
Pelnas (nuostolis)	(231)	(252)		97	180	(134)	(72)

Bendrovės investicijų į asocijuotąsias įmones 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. struktūra:

	Nuosavybės dalis (%)		Investicijos vertė		Bendrosios pajamos (nuostolis)
	2019	2018	2019	2018	2019	2018
Sarmatia Sp. z o.o.	1,00	1,00	-	0	-	(14)
UAB "Baltpool"	33,00	33,00	197	201	32	59
Iš viso	-	-	197	201	32	45

Investicijų į asocijuotąsias įmones grynoji vertė:

	Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"			Iš viso
	2019	2018	2019	2018		2019	2018
Balansinė vertė metų pradžioje	-	14	201	196		201	210
Įsigijimai per metus	3	-	-	-		3	-
Vertės pokytis	(3)	(14)	32	59		29	45
Dividendai	-	-	(36)	(54)		(36)	(54)
Balansinė vertė metų pabaigoje	-	-	197	201		197	201

8 ILGALAIKĖS GAUTINOS SUMOS IR SUKAUPTOS NUOMOS PAJAMOS

Ilgalaikės gautinos sumos ir ilgalaikį sutarčių turtą sudaro ilgalaikių pajamų sukaupimas, atsirandantis iš Subačiaus degalų saugojimui skirtų rezervuarų nuomos sutarties.

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sukauptos nuomos likučiai atitinkamai buvo 1.538 tūkst. eurų ir 2.089 tūkst. eurų, dalis šių sukauotų pajamų peteiktos trumpalaikio sutarčių turto straipsnyje (564 tūkst. eurų 2019 m. ir 552 thousand for 2018

8 ILGALAIKĖS GAUTINOS SUMOS IR SUKAUPTOS NUOMOS PAJAMOS (TĘSINYS)

2019 m. pajamos iš Subačiaus kuro saugyklos nuomos sumažėjo 552 tūkst. eur (2018 m. – 539 tūkst. eur).

2018 m. gruodžio 31 d. ilgalaikę gautiną sumą sudaro gautina suma iš Luminor banko (apriboto naudojimo pinigai) (594 tūkst. eurų), kuri yra apskaitoma remiantis Garantijos Sutartimi (pastaba 31). Garantijos užstatas bus atgautas 2020 m. sausio 12 d., jeigu Bendrovė užtikrins Bendrovės aplinkosaugos plane numatytų taršos rodiklių laikymąsi. 2019 m. gruodžio 31 d. ši suma apskaityta prie trumpalaikio kito finansinio turto ( pastaba 13).

9 ATSARGOS

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Dyzelinis kuras SGD terminalo poreikiams	409	651	409	651
Naftos produktai, skirti parduoti	213	134	213	134
Gamtinės dujos	335	357	335	357
Kuras transportui ir įrenginiams	41	32	41	32
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos	1.408	1.636	1.408	1.636
Iš viso atsargų	2.406	2.810	2.406	2.810
Atimti: vertės sumažėjimas	(6)	(1.063)	(6)	(1.063)
Iš viso	2.400	1.747	2.400	1.747

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 6 tūkst. eurų vertės sumažėjimą atsargoms (2018 m. gruodžio 31 d. – 1.063 tūkst. eurų), kurios buvo nurašytos iki grynosios galimos realizavimo vertės. Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu. Atsargų apskaitos politika, kartu su atsargų vertės sumažėjimo skaičiavimais yra pateikiami pastaboje 2.12.

Grupė ir Bendrovė patikslino apskaitinį įvertį dėl nenaudojamų ir lėtai judančių atsargų nurašymo iki grynosios galimos realizavimo vertės. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo apskaitos politiką dėl lėtai judančių ir nenaudojamų atsargų. Grupė ir Bendrovė identifikavo rezervines atsargas, kurių dalis buvo perkelta prie nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, nes atitinka jo apibrėžimą, įskaitant ir reikalavimą, kad gali būti sunaudotos daugiau nei per vienerius metus. Nurašymas iki grynosios galimo realizavimo vertės apskaitytas tik senoms, nebenaudojamoms atsargoms, kurių Grupė ir Bendrovė nebeketina naudoti ateityje. 2018 m. gruodžio 31 d. nurašymas iki grynosios galimo realizavimo vertės buvo apskaitytas atsargoms, kurios nejudėjo 6 ir daugiau mėnesių. Atsargų nurašymo iki grynosios galimo realizavimo vertės atstatymas 1.057 tūkst. eurų sumai už dvylika mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d m. (2018 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo iki grynosios galimo realizavimo vertės atstatymas – 53 tūkst. eurų) apskaitytas pardavimo savikainoje bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1.1 tūkst. tonų tokių produktų, skirtų pardavimui (2018 m. gruodžio 31 d. – 2.4 tūkst. tonų). 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2.4 tūkst. tonų sunkiųjų naftos produktų (2018 m. tokių produktų nebuvo).

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 172 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2018 m. gruodžio 31 d. – 198 tūkst. tonų) (kiekiai neaudituoti). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus. Naftos produktai, priklausantys trečiosioms šalims, yra draudžiami Bendrovės su tikslu padengti patirtus nuostolius ar sugadinimus (jei tokių yra).

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1,4 tūkst. MWh (2018 m. gruodžio 31 d. – 1,4 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti) gamtinių dujų jungiamajame dujotiekyje veiklos vykdymui. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat turėjo 13,7 tūkst. MWh (neaudituoti kiekiai) suskystintų gamtinių dujų Paskirstymo stotyje, skirtų paleidimo ir derinimo darbams (2018 m. gruodžio 31 d. 9,8 tūkst. MWh.) (kiekiai neaudituoti).

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų terminale turėjo 661 tūkst. MWh (2018 m. gruodžio 31 d. – 679 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti) gamtinių dujų, atvežtų išdujinimui ir (arba) perkrovai. Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas. Bendrovė atsakinga už gamtinių dujų draudimą.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų Paskirstymo stotyje turėjo 6,3 tūkst. MWh gamtinių dujų, priklausančių trečiosioms šalims (2018 m. gruodžio 31 d. – 8,5 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti). Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

10 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS

		Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Gautinos sumos	12.559	12.452	12.559	12.452
Išankstiniai mokėjimai	568	534	558	534
Kitos gautinos sumos	44	86	44	86
Iš viso	13.171	13.072	13.161	13.072

Gautinos sumos detalizuojamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir
susijusias paslaugas	10.546	9.805	10.546	9.805
Sumos, gautinos už suskystintų gamtinių dujų saugumo
dedamąją	2.741	3.157	2.741	3.157
Atimti: vertės sumažėjimas	(728)	(510)	(728)	(510)
Iš viso	12.559	12.452	12.559	12.452

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Sumos, gautinos iš trečiųjų šalių	2.232	2.527	2.232	2.527
Sumos, gautinos iš susijusių šalių	10.327	9.925	10.327	9.925
Iš viso	12.559	12.452	12.559	12.452

Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

Grupė ir Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitė 728 tūkst. eurų vertės sumažėjimą gautinoms sumoms (2018 m. gruodžio 31 d. - 510 tūkst. eurų).

Vertės sumažėjimo gautinoms sumoms pokytis už 2019 m. 221 tūkst. eurų (už 2018 m. – 251 tūkst. eurų) sumai apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Iš pirkėjų gautinų sumų senėjimo analizė 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo:

Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės		Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas				Iš viso
sumažėjimas		mažiau nei 30 dienų	30 – 59 dienos	60 – 89 dienos	90 – 359 dienos	daugiau nei 360 dienų
2019	8.911	3.641	-	-	7	-	12.559
2018	8.729	3.514	-	5	127	77	12.452

Finansinio turto, kurio terminas nėra pradelstas ar kurio vertė nėra sumažėjusi, kredito kokybė: gautinų sumų, kurių vertė nei sumažėjusi, nei pradelstų, atžvilgiu nėra jokių požymių, kad finansinių ataskaitų sudarymo datą skolininkai neįvykdys savo mokėjimo įsipareigojimų, nes Grupė ir Bendrovė prekiauja tik su pripažintomis, kreditingomis trečiosiomis šalimis. Grupė ir Bendrovė nepripažino papildomo prekybos gautinų sumų ir sutarties turto vertės sumažėjimo, nes, remiantis vadovybės įvertinimu, atsižvelgiant į Bendrovės klientų kreditingumą ir sumų grąžinimą, numatomi tikėtini kredito nuostoliai nėra reikšmingi.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

10 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS (TĘSINYS)

Kaip aprašyta apskaitos politikoje, 9-ajame TFAS apibrėžtas tikėtinų kredito nuostolių (TKN) atidėjinių matricos modelis yra naudojamas prekybos gautinoms sumoms, tačiau be to, Grupė ir Bendrovė daro išlygas tam tikriems skolininkams, remiantis individualiu įvertinimu. Grupė ir Bendrovė nustatė, kad nuostolių procentai yra mažesni nei 0,2% nuo visų gautinų sumų, įvertinus į ateitį orientuotus įvertinimus buvo nuspręsta, kad jie neturi įtakos nuostolių dydžiui. Kalbant apie didžiąją dalį prekybos gautinų sumų, Grupė ir Bendrovė naudojo atidėjinių matricą, tuo tarpu keliais pavieniais ir nevienalyčiais atvejais buvo atliktas individualus vertinimas, kaip aprašyta toliau. Nustatydama, ar nuostoliai dėl vertės sumažėjimo turi būti įrašomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, Grupė ir Bendrovė priima sprendimus, ar yra stebimų duomenų, rodančių, kad įvertintini būsimų pinigų srautų iš gautinų sumų portfelio sumažėjimai taip pat yra pastebimi. o taip pat tarsi sumažėjimą būtų galima identifikuoti su individualia gautina suma iš to portfelio. Į šiuos įrodymus gali būti įtraukiami stebimi duomenys, rodantys, kad įvyko neigiamas skolininkų mokėjimo statuso pasikeitimas arba nacionalinės ar vietos ekonominės sąlygos, susijusios su gautinų sumų grupe.

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai paprastai pripažįstami vėluojant sumokėti pagal mokėjimo terminus 90 ar daugiau dienų. Vadovybė įvertina būsimus skolininkų pinigų srautus, remdamasi istorine panašių kredito rizikų skolininkų nuostolių patirtimi. Metodika ir prielaidos, naudojamos įvertinant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, yra reguliariai peržiūrimos, siekiant sumažinti bet kokius skirtumus tarp nuostolių įvertinimų ir faktinės nuostolių patirties.

Visos gautinos sumos iš reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos yra įkeistos UAB Hoegh LNG Klaipėda 10 metų (30 pastaba).

Kitos gautinos sumos:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Gautinas pridėtinės vertės mokestis	18	35	18	35
Gautina dotacija	14	20	14	20
Gautinas nekilnojamojo turto mokestis	5	-	5	-
Kitos gautinos sumos	7	31	7	31
Iš viso	44	86	44	86

11 SUTARČIŲ TURTAS

Grupė ir Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31
Sukauptos pajamos (1)	592	374
Trumpalaikės sukauptos pajamos (8 pastaba)	564	552
	1.156	926

(1) 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sutarčių turtą apima sukauptos pajamos už naftos produktų saugojimą, paskaičiuotos kaip procentinė visų išlaidų dalis nuo planuotų sąnaudų. Kai krovos procesas baigiamas ir jį patvirtina klientas, sumos, kurios buvo pripažintos kaip sutarties turtas, yra perklasifikuojamos prie gautinų sumų.

12 TRUMPALAIKIAI TERMINUOTI INDĖLIAI

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose
bankuose	21.000	-	21.000	-

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė komerciniuose bankuose turėjo 2 trumpalaikius terminuotus indėlius, kurių vertė siekė 21.000 tūkst. eurų, kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Metinės palūkanos svyruoja nuo 0,16 iki 0,25 proc.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė komerciniuose bankuose terminuotų indėlių neturėjo.

13 KITAS FINANSINIS TURTAS

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Gautinas iš Luminor	594	-	594	-
Gautinas iš SEB banko	500	-	500	-
Išvestinės finansinės priemonės	180		180
Iš viso	1.274	-	1.274	-

Gautina suma iš Luminor banko (apriboto naudojimo pinigai) (594 tūkst. eurų) yra apskaitoma remiantis Garantijos Sutartimi. Garantijos užstatas bus atgautas 2020 m. sausio 12 d., jeigu Bendrovė užtikrins Bendrovės aplinkosaugos plane numatytų taršos rodiklių laikymąsi.

Pagal trišalę Kipro suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto sutartį Bendrovė ir Grupė suteikė 500 tūkst. eurų vertės pasiūlymo garantiją. Atitinkamai 500 tūkst. EUR apskaityta kaip gautina suma iš SEB banko kaip kitas finansinis turtas. Garantijos terminas - 2020 m. sausio 8 d.

Išvestinės finansinės priemonės, susijusios su prekyba naftos produktais, yra apskaitytos jų rinkos verte, kuri 2019 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 180 tūkst. EUR.

2019 m. Gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė nepripažino vertės sumažėjimo nuostolių kitam finansiniam turtui.

14 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Pinigai banke	41.865	73.238	37.846	73.238

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo vienos nakties terminuotų indėlių.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pinigus bankuose apima ir apriboto naudojimo pinigus SEB banke (20.000 tūkst. eurų) pagal Garantijos sutartį. Ši banko garantija buvo suteikta siekiant garantuoti 134.145 tūkst. EUR paskolos, skirtos FSRU nuomos įmokų restruktūrizavimui su NIB, įkeitimą 2019 m. gruodžio mėn. Šią sumą tikimasi susigrąžinti 2020 m. vasario 20 d. Garantija buvo suteikta tai pačiai depozito sumai , kurią planuojama pakeisti ilgalaike garantijos limitu.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai nėra įkeisti 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. datai.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

	Grupė		Bendrovė
Valiuta	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
EUR	36.583	68.656	32.564	68.656
USD	5.282	4.582	5.282	4.582
	41.865	73.238	37.846	73.238

Bendrovės vadovybė įvertino galima pinigų, laikomų banke, nuvertėjimą, kaip tai numato 9-ojo TFAS. Vertinimas atliktas remiantis oficialiais Standard & Poor's ilgalaikio skolinimosi reitingais, prieinamais internete:

	Grupė		Bendrovė
2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
25,104	1,828	21,085	1,828
8,282	39,616	8,282	39,616
8,479	31,794	8,479	31,794
41,865	73,238	37,846	73,238

Remiantis vadovybės atliktu vertinimu, pinigai ir pinigų ekvivalentai yra apskaitomi tikrąja verte ir nėra indikacijų, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. būtų reikalingas vertės sumažėjimas šioms sumoms.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

15 ĮSTATINIS KAPITALAS IR REZERVAI

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas nėra pilnai suformuotas 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti yra sudaromas savų akcijų įsigijimui. Bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarytas numatant galimybę supirkti savas akcijas.

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.

16 ILGALAIKIŲ IŠMOKŲ DARBUOTOJAMS ĮSIPAREIGOJIMAS

Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė perkėlė dalį įsipareigojimų darbuotojams prie trumpalaikių įsipareigojimų.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus įsipareigojimas sudarė 301 tūkst. eurų (2018 m. – 291 tūkst. eurų) kaip pateiktas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Laikotarpio pradžioje	301	291	301	291
Priskaityta per metus	78	18	78	18
Išmokėta per metus	(98)	(8)	(98)	(8)
Laikotarpio pabaigoje	281	301	281	301
Trumpalaikė dalis	41	30	41	30
Ilgalaikė dalis	240	271	240	271

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Diskonto norma	0,344%	1,41%	0,344%	1,41%
Darbuotojų kaitos rodiklis	5,81%	6,64%	5,81%	6,64%
Metinis atlyginimų padidėjimas	2%	2,3%	2%	2,3%

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

17 PASKOLOS IR NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

Paskolos

Grupė ir Bendrovė
	2019	2018
Europos investicinio banko paskola	53.091	54.312
Šiaurės investicijų banko paskola	20.398	21.811
Garantijos įmoka Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai	(134)	-
Mokėtinos paskolos palūkanos	18	29
	73.373	76.152

Kredito sutartis, sudaryta 2013 m. liepos 9 d., buvo sudaryta su Europos investicijų banku (EIB), kad būtų suteiktas iki 87.000 tūkst. eurų kreditas SGDT projektui įgyvendinti. Pagal sutartį EIB finansavo iki 50 % projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito trukmė yra iki 20 metų (taikomas 5 metų atidėjimo laikotarpis ir 15 metų linijinis grąžinimo grafikas), palūkanų norma yra kintama, susidedanti iš banko maržos, įskaičiuojant 3 mėnesių EURIBOR normą, ir kurios maržą EIB pateikė mokėjimo pasiūlymuose. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad minimali kredito dalis yra 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma Bendrovei turėjo būti išmokėta padalinus ją į ne daugiau kaip 6 dalis.

100% Bendrovės sutartinių finansinių įsipareigojimų vykdymą užtikrina valstybės garantija, kuri yra suderinta su ES komisija. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, išdavusi valstybės pagalbos garantiją, garantuoja už visą materialųjį turtą, sukurtą įgyvendinant SGDT projektą (4 pastaba).

Nurodytas kreditas buvo išmokėtas keliomis dalimis:

i. 2013 m. gruodžio 20 d. buvo gauta pirmoji 15.000 tūkst. eurų dalis, padengiant visą pagrindinę amortizaciją iki 2033 m. gruodžio 20 d. Pagrindinė 1.230 tūkst. EUR dalis buvo grąžinta 2019 m. gruodžio 31 d.

ii. 2014 m. lapkričio 28 d. buvo gauta antroji 15.000 tūkst. eurų dalis, padengiant visą pagrindinę amortizaciją iki 2034 m. lapkričio 28 d.

iii. 2017 m. gruodžio 15 d. buvo gauta trečioji 24.700 tūkst. eurų dalis, padengiant visą pagrindinę amortizaciją iki 2034 m. gruodžio 20 d.

Bendrovė užtikrina, kad EBITDA ir palūkanų santykis per dvylika mėnesių laikotarpį, pasibaigiantį kiekvienų Bendrovės finansinių metų paskutinę dieną, neturėtų nukristi žemiau 4,0:1,0. Bendrovė įvykdė finansinį susitarimą 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d.

2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės šalių investicijų banku (NIB) dėl iki 34,754 tūkst. eurų paskolos suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui (tas pats projektas). Pagal sutartį kredito trukmė buvo iki 20 metų (taikomas 5 metų atidėjimo laikotarpis ir 15 metų linijinis grąžinimo grafikas, palūkanos: kintamos, jų konkreti norma buvo numatyta NIB išmokėjimo pasiūlyme (fiksuota marža + 6 mėnesių EURIBOR). Paskolos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad minimali išmokama kredito dalis yra 7.000 tūkst. EUR, o visa kredito suma Bendrovei turėjo būti išmokėta padalinus ją į ne daugiau kaip 5 dalis.

2015 m. lapkričio 10 d. buvo pasirašytas NIB paskolos sutarties pakeitimas, siekiant sumažinti pagrindinę paskolos dalį iki 22.000 tūkst. EUR.

2017 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė gavo 22.000 tūkst. EUR sumą. Terminas su pilna pagrindinės sumos amortizacija buvo nustatytas iki 2034 m. gruodžio 28 d. Pagrindinė 1.419 tūkst. EUR dalis buvo grąžinta 2019 m. gruodžio 31 d.

100% Bendrovės sutartinių finansinių įsipareigojimų vykdymą užtikrina valstybės garantija, kuri yra suderinta su ES komisija. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, išdavusi valstybės pagalbos garantiją, garantuoja už visą materialųjį turtą, sukurtą įgyvendinant SGDT projektą (4 pastaba).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

17 PASKOLOS IR NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI (TĘSINYS)

2019 m. lapkričio 19 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės šalių investicijų banku (NIB) dėl iki 134.145 tūkst. eurų paskolos suteikimo FSRU lizingo nuomos įmokų restruktūrizavimui. Pagal paskolos sutartį kredito terminas buvo iki 25 metų (taikomas 5 metų atidėjimo laikotarpis ir 15 metų linijinis grąžinimo grafikas, palūkanos: kintamos (fiksuota marža + 6 mėnesių EURIBOR). Paskolos sutartyje taip pat numatyta, kad minimali mokėtina kredito suma yra 5.000 tūkst. EUR, o metinės dalies viršutinė riba yra 26.829 tūkst. EUR (iš viso sudaro 5 metinės dalys).

100% Bendrovės sutartinių finansinių įsipareigojimų vykdymą užtikrina valstybės garantija, kuri yra suderinta su ES komisija. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, išduodanti valstybinės pagalbos garantiją, nustatė tokią užtikrinimo struktūrą: Subačiaus naftos terminalas ir visos esamos bei būsimos gautinos sumos iš saugumo dedamosios iki 2044 m. Gautinų sumų už saugumo dedamąją užtikrinimas atidedamas iki 2025 m. sausio 31 d., nes 20.000 tūkst. eurų įsipareigojimų įvykdymo banko garantija yra 5 metams suteikiama Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai kaip kredito parama. Už valstybinės garantijos išdavimą, kaip ir istoriškai, buvo sumokėta 0,1% garantijos administravimo įmoka Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turi 134.145 tūkst. EURŲ nepanaudotų paskolų, kurių visą sumą sudaro Šiaurės šalių investicijų banko (NIB) paskolos.

Bendrovė vykdė nustatytus finansinius įsipareigojimus ir nefinansines sąlygas savo kreditoriams 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d.

Nuomos įsipareigojimai

Grupė ir Bendrovė
	31-12-2019	31-12-2018
Nuomos įsipareigojimai	376.877	-

Grupė ir Bendrovė 2019 m. sausio 1 d. pritaikė 16-ąjį TFAS, pagal kurį reikalaujama pripažinti nuomos įsipareigojimus, susijusius su nuomos sutartimis, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip veiklos nuoma (2.16 pastaba).

Nuomos įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. galėtų būti detalizuojami taip:

	Žemės nuoma	Krantinės	FSRU nuoma	Kita*	Iš viso:
		nuoma
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	15.439	4.845	312.126	179	332.589
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	314	68	43.641	265	44.288
	15.753	4.913	355.767	444	376.877

* Kita sudaro transporto priemonių, ofiso ir kt. nuoma.

17 PASKOLOS IR NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI (TĘSINYS)

ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO SUTIKRINIMAS SU PINIGŲ SRAUTAIS IŠ FINANSINĖS VEIKLOS

Vadovaujantis TAS 7 "Atskleidimo Iniciatyva" reikalavimais, žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija finansinių ataskaitų vartotojams apie įsipareigojimų pokyčius, kylančius iš finansinės veiklos (gautos paskolos), įskaitant pasikeitimus iš piniginių srautų ir nepiniginių pokyčių.

	Grupė		Bendrovė
	Loans	Lease liabilities	Loans	Lease liabilities
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas
palūkanas, 2018 m. sausio 1 d.	76.379	-	76.379	-
Paskolų gavimas (Pinigų srautai)	-	-	-	-
Paskolų grąžinimas (Pinigų srautai)	(246)	-	(246)	-
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio priskaičiavimas Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo	208	-	208	-
mokestis (Pinigų srautai)	(190)	-	(190)	-
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai	1	-	1	-
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas
palūkanas, 2018 m. gruodžio 31 d.	76.152	-	76.152	-
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas
palūkanas, 2018 m. sausio 1 d.	76.152	280.035	76.152	280.035
Paskolų gavimas (Pinigų srautai)	-	-	-	-
Paskolų grąžinimas (Pinigų srautai)	(2.649)	-	(2.649)	-
Nuomos įsipareigojimų pakartotinis įvertinimas (Pastaba 2.16)	-	134.873	-	134.873
Nuomos įsipareigojimų mokėjimai (Pinigų srautai)	-	(40.125)	-	(40.125)
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio priskaičiavimas Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo	162	2.136	162	2.136
mokestis (Pinigų srautai)	(290)	(1.968)	(290)	(1.968)
Užsienio valiutos kurso įtaka	-	6.082	-	6.082
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai	(2)	(4.156)	(2)	(4.156)
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas
palūkanas, 2019 m. gruodžio 31 d.	73.373	376.877	73.373	376.877

18 PREKYBOS SKOLOS IR KITI ĮSIPAREIGOJMAI

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Prekybos mokėtinos sumos	8.322	9.374	8.322	9.374
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	1.588	1.157	1.588	1.157
Iš viso	9.910	10.531	9.910	10.531

18 PREKYBOS SKOLOS IR KITI ĮSIPAREIGOJMAI (TĘSINYS)

Prekybos mokėtinos sumos:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Mokėtinos sumos už FSRU veiklos nuomą	4.620	3.727	4.620	3.727
Mokėtinos sumos rangovams	1.191	2.316	1.191	2.316
Kiti mokėjimai, susiję su FSRU	899	1.390	899	1.390
Mokėtinos sumos už žemės nuomą	393	393	393	393
Mokėtinos sumos už dujas	368	447	368	447
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	129	253	129	253
Kitos prekybos mokėtinos sumos	722	848	722	848
	8.322	9.374	8.322	9.374

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 5.232 tūkst. eurų prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2018 m. gruodžio 31 d. - 4.837 tūkst. eurų).

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Sukauptos mokesčių išlaidos ir įsipareigojimai	690	385	690	385
Sukauptos išlaidos ir įsipareigojimai	671	526	671	526
Su akcininkais susiję įsipareigojimai	-	180	-	180
Kiti įsipareigojimai	227	84	227	84
Iš viso	1.588	1.175	1.588	1.175

Sukauptos mokesčių išlaidos ir įsipareigojimai:

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Sukaupti apyvartiniai taršos leidimai (SGD)	572	294	572	294
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	112	83	112	83
Taršos mokestis	6	7	6	7
Mokėtinas akcizas	-	1	-	1
Iš viso	690	385	690	385

Ryšium su 2018 m. lapkričio 8 d. Akcininkų sprendimu padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant 478.642 naujas paprastąsias akcijas, kurių nominali vertė 0.29 EUR, Bendrovė sudarė akcijų pasirašymo sutartį su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija dėl 346.154 akcijų išleidimo (proporcingai nuosavoms akcijoms). Naujos akcijų emisijos kaina 0.52 EUR už akciją. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija naujai išleidžiamas akcijas apmokėjo nepiniginiu įnašu Bendrovės nuosavybei perduodama pastatą – sporto salę (kartu su kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais), kurios rinkos vertė 180 tūkst. Eurų. Turto vertę patvirtino nepriklausomas turto vertintojas. Pastato nuosavybės teisė Bendrovei buvo perleista 2018 m. gruodžio mėn., tačiau įstatinio kapitalo padidinimas 2018 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo apskaitytas, todėl 180 tūkst. EUR apskaityta kaip įsipareigojimai akcininkams iki tol, kol bus užregistruotas įstatinio kapitalo didinimas. Įstatinio kapitalo didinimas buvo užregistruotas 2019 m. kovo mėn.

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

19 SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

		Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Sukauptos metinės premijos*	873	603	873	603
Sukauptas atostogų rezervas	1.050	1.049	1.050	1.049
Mokėtinas darbo užmokestis	422	13	422	13
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis	225	329	225	329
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis	153	1	153	1
Kiti išskaitymai	3	1	3	1
	2.726	1.996	2.726	1.996

*Grupė ir Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. kitų rezervų straipsnyje apskaitė 600 tūkst. eurų rezervą mokėjimams akcijomis, kaip tai numato 2 asis TFAS. 2019 m. gegužės mėn. Grupė ir Bendrovė išmokėjo darbuotojams dalį metinės premijos (iki 50%) Bendrovės akcijomis – 807.606 vnt. akcijų buvo suteikta Grupės ir Benrdovės darbuotojams. Dėl šios priežasties buvo panaikintas rezervas, susijęs su mokėjimais akcijomis.

20 ATIDĖJINIAI

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apyvartiniai taršos leidimai (toliau ATL) iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., kitas laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., dabartinis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigiasi 2020 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje apskaitė 72 tūkst. eurų ATL atidėjinių, viršijančių paskirtų ir galimų panaudoti apyvartinių taršos leidimų kvotą (2018 m. gruodžio 31 d. – 18 tūkst. eurų).

21 PAJAMOS IŠ SUTARČIŲ SU KLIENTAIS (PARDAVIMO PAJAMOS)

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Pajamos už SGD paslaugas reguliuojamas VKEKK	67.724	63.008	67.724	63.008
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas	30.062	33.935	30.062	33.935
Kitos pajamos susijusios su SGD terminalų veikla	3.384	1.495	3.384	1.495
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo
paslaugomis	1.617	1.194	1.617	1.194
Pajamos už konsultavimo paslaugas	944	366	944	366
Pajamos už parduotas atsargas	407	-	407	-
SGD transportavimo pajamos	225	-	-	-
Iš viso	104.363	99.998	104.138	99.998

Bendrovė ir BNK (UK) Limited, kuri yra pagrindinio Baltarusijos naftos produktų eksportuotojo ,,ZAT Belaruskaja neftenaja kampanija" dukterinė įmonė, 2019 m. rugsėjo 30 d. pratęsė ilgalaikę sutartį dėl naftos produktų perkrovimo paslaugų teikimo per AB "Klaipėdos nafta" terminalą (toliau - sutartis). Sutarties sąlygos galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d.

AB "Orlen Lietuva" išreiškė susidomėjimą KN dėl galimybės importuoti / perkrauti žalią naftą naudojantis terminalo paslaugomis. 2019 m. birželio 27 d. Bendrovė ir AB "Orlen Lietuva" pasirašė žalios naftos perkrovimo paslaugų teikimo sutartį. Sutarties sąlygos galioja iki 2020 m. vasario 28 d.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

21 PAJAMOS IŠ SUTARČIŲ SU KLIENTAIS (PARDAVIMO PAJAMOS) (TĘSINYS)

2019 m. gegužės 9 d. Bendrovė ir "Alcodis S.A." (registruota Belgijoje) pasirašė paslaugų, susijusių su denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio perkrovimu, sutartį. Sutartis buvo sudaryta 2 (dvejiems) kalendoriniams metams (2019 ir 2020 metams) su galimybe ją nutraukti po pirmųjų kalendorinių metų (2019-12-31). Sutartis buvo nutraukta 2019 m. pabaigoje.

2019 m. gruodžio 30 d. Bendrovė ir ,,K2 SAGL" pasirašė naftos produktų perkrovimo paslaugų teikimo AB "Klaipėdos nafta" naftos terminale sutartį. Sutarties sąlygos galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Kitos pardavimo pajamos, susijusios su perkrovimu, apima prieplaukos paslaugas, gėlo vandens pardavimą, įgulos pervežimą ir kitas su perkrovimu susijusias pajamas.

Pajamas iš SGDT paslaugų, kurias reglamentuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), sudaro pajamos iš SGD pakartotinio dujinimo paslaugos, SGD perkrovimo paslaugos ir Papildomo saugumo priedo (didžiausio komponento). SGD pakartotinio dujinimo kainos viršutinė riba yra koreguojama kiekvienais metais, SGD perkrovimo kaina 2015–2019 m. buvo nustatyta 5 metams. Nuo 2020 m. SGD perkrovimo kaina bus koreguojama kasmet.

Terminalo paslauga	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos kaina (nustatyta 2016-2018 m.)	0.10 Eur/MWh, be PVM
SGD išdujinimo paslaugos kaina 2019 metams	0.13 Eur/MWh, be PVM
SGD išdujinimo paslaugos kaina 2020 metams	0.35 Eur/MWh, be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1.14 Eur/MWh, be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2020 m.)	1.11 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2017 m.	361.84 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2018 m.	351.83 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2019 m.	390.42 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2020 m.	194.31 Eur/MWh, be PVM

Terminalo vartotojams, kurie perdujina dujas per SGD terminalą ir naudojasi dujų perdavimo sistema, taikomas papildomas SGD terminalo papildomas tarifas. SGD terminalo papildomo saugumo papildomo tarifo kasmet nustato VERT ir jis yra skirtas padengti SGD terminalo, jo infrastruktūros ir prijungimo eksploatavimo išlaidas, nepriklausomai nuo dujų tūrio, kuris yra pakartotinai dujinamas ir pateiktas į dujų perdavimo sistemą. SGD terminalo papildomas tarifas apskaičiuojamas pagal formulę ir metodiką, išdėstytą VERT 2013 m. rugsėjo 13 d. Nutarime Nr. O3-367 ir vėlesniuose jo pakeitimuose.

2019 m. Bendrovė tęsė bendradarbiavimą su pagrindiniais SGD terminalo vartotojais: UAB "IGNITIS" (buvusi UAB "Lietuvos energijos tiekimas"), AB "Achema" ir nauji terminalo vartotojai UAB "Imlitex", AS "Eesti Energia", AS "Eesti Gaas".

22 PARDAVIMO SAVIKAINA

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas*	(43.577)	-	(43.577)	-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(13.284)	(14.606)	(13.284)	(14.606)
Su plaukiojančios saugyklos nuoma susijusios kitos
išlaidos (veiklos, valdymo, įgulos)	(8.351)	(5.344)	(8.351)	(5.344)
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	(7.327)	(7.784)	(7.327)	(7.784)
Dujos	(2.547)	(3.223)	(2.547)	(3.223)
Geležinkelio paslaugos	(2.135)	(2.077)	(2.135)	(2.077)
Uosto mokesčių rinkliavos	(1.529)	(1.529)	(1.529)	(1.529)
Elektra	(1.247)	(1.518)	(1.247)	(1.518)
Mokestis už gamtos trešimą	(916)	(267)	(916)	(267)
SGD transportavimo paslaugos	(632)	-	-	-
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	(508)	(581)	(508)	(581)
VERT įmoka	(441)	-	(441)	-
Draudimas	(426)	(576)	(426)	(576)
Nekilnojamo turto mokestis	(394)	(338)	(394)	(338)
Transporto sąnaudos	(287)	(299)	(287)	(299)
Paslaugos laivams	(217)	(203)	(171)	(203)
Kitos su FSRU susijusios išlaidos	(171)	(83)	(217)	(83)
Darbų saugos sąnaudos	(140)	(130)	(140)	(130)
Valymo sąnaudos	(140)	(144)	(140)	(144)
Tyrimų sąnaudos	(88)	(52)	(88)	(52)
Plaukiojančios saugyklos nuoma*	-	(42.653)	-	(42.653)
Žemės ir krantinių nuoma*	-	(791)	-	(791)
Patalpų nuoma*	-	(75)	-	(75)
Atsargų vertės sumažėjimas	1.058	53	1.058	53
Kita	(230)	(409)	(230)	(409)
Iš viso	(83.529)	(82.629)	(82.897)	(82.629)

* Grupė ir Bendrovė 2019 m. sausio 1 d. pritaikė 16-ąjį TFAS, pagal kurį reikalaujama pripažinti naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus pagal nuomos sutartis, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip veiklos nuoma (Pastaba 2.16).

23 VEIKLOS SĄNAUDOS

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Darbo užmokestis socialinis draudimas	(3.620)	(3.580)	(3.614)	(3.580)
Konsultavimo ir teisinės sąnaudos	(942)	(322)	(940)	(322)
Teisės naudotis turti nusidėvėjimas	(329)	-	(329)	-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(312)	(310)	(312)	(310)
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(221)	251	(221)	251
Ryšių sąnaudos	(196)	(189)	(196)	(189)
Valdymo organų atlygis ir kt. susijusios išlaidos	(168)	(104)	(168)	(104)
Komandiruočių sąnaudos	(145)	(150)	(145)	(150)
Veiklos mokesčių sąnaudos	(144)	(85)	(144)	(85)
Banko sąskaitų administravimas	(141)	(14)	(141)	(14)
Reklamos ir išorinės komunikacijos sąnaudos	(126)	(131)	(126)	(131)
Parama	(90)	(137)	(90)	(137)
Komunalinės sąnaudos	(90)	(85)	(90)	(85)
Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos	(58)	(101)	(58)	(101)
Transporto sąnaudos	(55)	(110)	(55)	(110)
Reprezentacija, reklama	(38)	(51)	(38)	(51)
Vertybinių popierių tvarkymo sąnaudos	(37)	(39)	(37)	(39)
Turto nuoma	(17)	(238)	(17)	(238)
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	(6)	(6)	(6)	(6)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	1	38	1	38
Kita	(330)	(417)	(328)	(417)
	(7.064)	(5.780)	(7.054)	(5.780)

24 KITOS VEIKLOS PAJAMOS IR (SĄNAUDOS) – GRYNASIS REZULTATAS

			Bendrovė
	Grupė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Pajamos iš tiekėjo skolos nurašymo*	512	-	512	-
Pajamos iš komunalinių paslaugų rangovams	30	33	30	33
Pajamos iš atsargų saugojimo ir sandėliavimo	12	11	12	11
Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo	11	250	11	250
Pajamos iš patalpų nuomos	6	1	6	1
Pajamos iš muitinės tarpininko paslaugų	6	2	6	2
Kitos	12	7	12	7
Kitos veiklos pajamos	589	304	589	304
Nuostolis iš dujų skolinimo	(43)	(17)	(43)	(17)
Kitos	-	(11)	-	(11)
Kitos veiklos sąnaudos iš viso:	(43)	(28)	(43)	(28)

*2019 m. gruodžio 9 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė taikos sutartį su BUAB Kauno dujotiekio statyba, to pasekoje mokėtina suma 512 tūkst. eurų buvo nurašyta.

25 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS (SĄNAUDOS) – GRYNASIS REZULTATAS

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Palūkanų pajamos	64	56	64	56
Baudų ir delspinigių pajamos	46	175	46	175
Pelnas iš akcijų perleidimo	24	-	-	-
Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka	7	-	-	-
Finansinės veiklos pajamos iš viso	141	231	110	231
Baudų ir delspinigių (sąnaudos)	(4)	(17)	(4)	(17)
Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka	(17)	(58)	(17)	(58)
Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka dėl nuomos
(16 TFAS)	(6.082)	-	(6.082)	-
Palūkanų (sąnaudos)	(166)	(208)	(166)	(208)
Palūkanų sąnaudos dėl nuomos (16 TFAS)	(2.136)	-	(2.136)	-
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	(79)	-	(78)	-
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso	(8.484)	(283)	(8.483)	(283)

26 PELNO MOKESTIS

	Grupė		Bendrovė
	2019-12-31	2018-12-31	2019-12-31	2018-12-31
Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	-	-	-
Praėjusių metų pelno mokestis	14	21	14	21
Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos)	(1.573)	259	(1.573)	259
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos pelne
(nuostoliuose)	(1.559)	280	(1.559)	280

2019 m. ir 2018 m. Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:

Grupė ir Bendrovė	2019	2019	2018	2018
Apskaitinis pelnas prieš apmokestinimą		6.388		11.857
Taikant 15% pelno mokesčio tarifą	15,00%	958	15,00%	1.779
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (parama)	(0,42%)	(27)	(0,35%)	(41)
Investicinių projektų lengvata	(43,85%)	(2.801)	(12,57%)	(1.490)
Pelno mokestį didinančios sąnaudos (neleidžiami
atskaitymai)	4,65%	297	0,09%	11
Praėjusių metų koregavimai	0,22%	14	0,18%	21
	(24,41%)	(1.559)	2,36%	280

Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas:

Grupė ir Bendrovė	Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.
2019	Grynoji vertė sausio 1 d.	Pripažinta pelne arba nuostoliuose	Pripažinta kitose bendrosiose pajamose	Pripažinta tiesiogiai nuosavame kapitale	Kita	Grynoji vertė	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atidėtojo peln mokesčio įsipareigojima
Investicinių projektų lengvata Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių	1,240	656	-	-	-	1,896	1,896	-
tikslais	227	(10)	-	-	-	217	217	-
Atsargų nurašymas iki realizacinės vertės	159	(158)	-	-	-	1	1	-
Metinių premijų sukaupimas	174	(43)	-	-	-	131	131	-
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas	41	-	-	-	-	41	41	-
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	53	(11)	-	-	-	42	42	-
Atostogų rezervas	3	155	-	-	-	158	158	-
Kiti laikinieji skirtumai	48	78	-	-	-	126	126	-
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas	8	1	-	-	-	9	9	-
Ilgalaikis turtas (naudojimo teise valdomas turtas)	-	901	-	-	-	901	901	-
Sukauptos pajamos Skirtingi ilgalaikio turto nusidėvėjimo	(313)	82	-	-	-	(231)	-	(231)
normatyvai	-	(209)	-	-	-	(209)	-	(209)
Ilgalaikio turto investicinė lengvata Mokesčio turtas (įsipareigojimas)	(2.263)	133	-	-	-	(2.132)	-	(2.132)
prieš užskaitą	(623)	(1.573)	-	-	-	950	3.522	(2.572)
Mokesčio užskaita	-	-	-	-	-	-	(3.522)	2.572
Mokesčio turtas (įsipareigojimas), grynąja verte	(623)	(1.573)	-	-	-	950	950	-

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

26 PELNO MOKESTIS (TĘSINYS)

Grupė ir Bendrovė	Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.
2018	Grynoji vertė sausio 1 d.	Pripažinta pelne arba nuostoliuose	Pripažinta kitose bendrosiose pajamose	Pripažinta tiesiogiai nuosavame kapitale	Kita	Grynoji vertė	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojim as
Investicinių projektų lengvata	1.677	(437)	-	-	-	1.240	1.240	-
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių
tikslais	239	(12)	-	-	-	227	227	-
Atsargų nurašymas iki realizacinės
vertės	168	(9)	-	-	-	159	159	-
Metinių premijų sukaupimas	187	(13)	-	-	-	174	174	-
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas	47	(6)	-	-	-	41	41	-
Ilgalaikių išmokų darbuotojams			-	-	-			-
įsipareigojimas	44	9				53	53
Atostogų rezervas	38	(35)	-	-	-	3	3	-
Kiti laikinieji skirtumai	21	28	-	-	-	48	48	-
Asocijuotų įmonių nuosavybės			-	-	-			-
metodas	6	2				8	8
Sukauptos pajamos	(394)	81	-	-	-	(313)	-	(313)
Ilgalaikio turto investicinė lengvata	(2.396)	133	-	-	-	(2.263)	-	(2.263)
Mokesčio turtas (įsipareigojimas)			-	-	-
prieš užskaitą	(363)	(259)				(623)	1.953	(2.576)
Mokesčio užskaita	-	-	-	-	-	-	(1.953)	2.576
Mokesčio turtas (įsipareigojimas),
grynąja verte	(363)	(259)	-	-	-	(623)	-	(623)

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nepripažino atidėtojo pelno mokesčio turto 188 tūkst. eurų sumai: 109 tūkst. eurų dėl vertės sumažėjimo pirkėjų skoloms ir 79 tūkst. eurų dėl perkeltinų mokestinių nuostolių.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino atidėpripažino atidėtojo pelno mokesčio turto 109 tūkst. eurų sumai dėl vertės sumažėjimo pirkėjų skoloms.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 2.828 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas iš investicijų lengvatos, kurios suma iki 18.850 tūkst. eurų, kurią galima panaudoti iki 2023 m.; iki 867 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas iš investicijų lengvatos, kurios suma iki 5.778 tūkst. eurų, kurią galima panaudoti iki 2022 m.; iki 4.284 tūkst. eurų iš investicijų lengvatos, susijusios su iki 28.562 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2021 m. (2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 867 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 5.778 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2022 m. ir iki 4.399 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 29.329 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2021 m. ir iki 2.077 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 13.848 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2020 m.), nes vadovybė nesitiki panaudoti pelno mokestį mažinančia investicinių projektų lengvata ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

27 PELNAS IR SUMAŽINTAS PELNAS (NUOSTOLIAI) VIENAI AKCIJAI

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo paprastųjų akcijų svertinio vidurkio. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas.

Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

	Grupė
	2019	2018
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	7.561	11.577
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	380.134	380.606
Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (eurais)	0,02	0,03

28 DIVIDENDAI

	2019	2018
Paskelbti dividendai	(11.577)	(17.031)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	380.134	380.606
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti eurais vienai akcijai)	0,0304	0,0447

2019 m. balandžio 26 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2018 m. pelno paskirstymą ir skyrė 11.577 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2018 metus. 2018 m. balandžio 21 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2017 m. pelno paskirstymą ir skyrė 17.031 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2017 metus.

2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2019 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 122 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 114 tūkst. eurų).

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS

Kredito rizika

Bendrovė turi didelę prekybos partnerių koncentraciją. Prekybos gautinos sumos iš pagrindinio bendrovės kliento - AB "Amber Grid" 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 80% (nuo 2018 m. gruodžio 31 d. apie 78%), ,,UTE GNA I GERAÇÃO DE ENERGIA SA" - 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 5% (2018 m. gruodžio 31 d. iš šio kliento negaunama prekybos), "K2SA" - 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 5% (nuo 2018 m. gruodžio 31 d. - apie 5%), AB "Orlen Lietuva" - 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 4% (apie 9% nuo 2018 m. gruodžio 31 d.) visų Grupės ir Bendrovės gautinų sumų iš visų jos klientų. Vidutinis AB "Amber Grid" mokėjimo terminas yra 20 kalendorinių dienų, ,,UTE GNA I GERAÇÃO DE ENERGIA SA" - 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos - faktūros gavimo, AB "Orlen Lietuva" - 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos - faktūros gavimo, "K2SA" - 5 darbo dienos, tuo tarpu įprastas mokėjimo terminas visiems kitiems klientams yra 5 dienos. Galima kredito rizika Grupės ir Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius.

Galioja Grupės ir Bendrovės procedūros, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos. Bendrovė prekiauja tik su patikimomis trečiosiomis šalimis, todėl nereikalaujama užstato.

Maksimali kredito rizikos pozicija yra parodyta kiekvieno finansinio turto, įskaitant išvestines finansines priemones, jei tokių yra, finansinės būklės ataskaitoje. Todėl Grupė ir Bendrovė mano, kad jos maksimalią poziciją atspindi prekybos gautinų sumų suma, atėmus atidėjimus abejotinoms sąskaitoms ir grynuosius pinigus bei kitus trumpalaikius indėlius, pripažintus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Vadovybės nuomone, nebuvo pagrįstai tikėtinų aplinkybių, kurios keltų papildomus įsipareigojimus Grupei ir Bendrovei.

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Kredito rizika (tęsinys)

Šioje lentelėje pateikiama informacija apie pirkėjų gautinų sumų kredito riziką:

Grupė ir Bendrovė

Grupė ir Bendrovė

	Apskaitinė	Vertės	Kredito
2019-12-31	vertė	sumažėjimas	sumažėjimas
Dabartinė (nepradelsta)	8.912	-	Ne
1-30 dienų pradelsta	3.678	(37)	Taip
31-60 dienų pradelsta	60	(60)	Taip
61-90 dienų pradelsta	60	(60)	Taip
Daugiau kaip 90 dienų
pradelsta	577	(571)	Taip
	13.287	(728)

2018-12-31	Apskaitinė vertė	Vertės sumažėjimas	Kredito sumažėjimas
Dabartinė (nepradelsta)	8.728	-	Ne
1-30 dienų pradelsta	3.514	-	Ne
31-60 dienų pradelsta	-	-	Ne
61-90 dienų pradelsta	5	-	Ne
Daugiau kaip 90 dienų
pradelsta	715	(510)	Taip
	2.962	(510)

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamoms ir veiklos pinigų srautams turi įtakos rinkos palūkanų normų pokyčiai, susieti su EURIBOR baze. 100% viso paskolų portfelio yra kintamos palūkanų normos rizika. Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės nebuvo naudojamos. Taigi toks statusas turi įtakos finansiniams rezultatams.

EIB priemonė su 3 dalimis yra veikiama 3 mėnesių EURIBOR, o EURIBOR bazėje taikoma nulinė žemiausia riba. Priešingai, NIB įsipareigojimai yra veikiami 6 mėnesių EURIBOR, o EURIBOR bazėje netaikomas nulinis aukštis.

Grupė ir Bendrovė nuolat vertina savo galimybes apsidrausti nuo paskolų palūkanų normos rizikos. Taigi tikimasi, kad paskolos, susijusios su ilgalaikiu SGD terminalo sprendimu, turinčios didelę tikimybę, bus iš dalies arba visiškai fiksuotos.

Grupės ir Bendrovės perteklinis likvidumas pinigų ir terminuotų indėlių pavidalu yra paskirstomas didžiausių Lietuvos bankų sąskaitose, kurioms suteikiamas "Standard Poor" arba lygiavertis ilgalaikis skolinimasis BBB arba geresnis išorinis reitingas, pasak užsienio reitingų agentūrų. Banko partnerio reitingas vertinamas arba atskirai, arba taikant banko grupės logiką, kurioje yra rizika. Taip pat Grupė ir Bendrovė stebi Lietuvos centrinio banko rekomendacijas.

Retrospektyviai rizika, susijusi su lėšų saugumu bankuose, buvo ribota, nes Grupė ir Bendrovė vykdė operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingų agentų suteiktus reitingus.

2019 m. gruodžio 31 d. padidinus EURIBOR palūkanų normą 10 bazinių punktų, metinės palūkanų išlaidos padidėtų 73,8 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. - 76,4 tūkst. eurų).

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Valiutų kursų rizika

Grupė ir Bendrovė susiduria su užsienio valiutos svyravimais, pirmiausia susijusiais su JAV doleriu. Užsienio valiutos kurso rizika kyla dėl būsimų komercinių sandorių ir pripažintų įsipareigojimų, įskaitant poveikį, atsirandantį dėl 16-ojo TFAS "Nuoma".

Grupės ir Bendrovės 2019 m. finansinės apskaitos rodikliams, palyginti su 2018 m., neigiamą įtaką padarė 16-asis TFAS "Nuoma", pakeistas nuo 2019 m. sausio 1 d. Šis pokytis padarė didelę įtaką Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitai, bendrųjų pajamų ataskaitai ir finansiniams rodikliams. Dėl to, kad didžiausia nuomos įmokų dalis yra denominuota JAV doleriais, dėl to bendrųjų pajamų ataskaitoje atsiranda valiutų keitimo kursų pokyčiai, Grupė ir Bendrovė patyrė valiutos nuostolius, atsirandančius dėl 16-ojo TFAS "Nuoma", kurie 2019 m. sudaro 6.082 tūkst. eurų (2.21 pastaba)

Kol kas Grupė ir Bendrovė nenaudojo jokių finansinių priemonių savo užsienio valiutos pozicijos rizikai valdyti dėl neaiškių NERC nustatytų užsienio valiutos svyravimų.

Grupė
2019-12-31	Eurai	JAV dol.	Brazilijos realai	Iš viso
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	36,583	5,282	-	41,865
Gautinos sumos	12,365	704	102	13,171
Lizingo įsipareigojimai	(155,983)	(220,894)	-	(376,877)
Mokėtinos sumos	(4,660)	(5,249)	(1)	(9,910)
Iš viso:	(111,695)	(220,157)	101	(331,751)

Bendrovė

2019-12-31	Eurai	JAV dol.	Brazilijos realai	Iš viso
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	32,564	5,282	-	37,846
Gautinos sumos	12,355	704	102	13,161
Lizingo įsipareigojimai	(155,983)	(220,894)	-	(376,877)
Mokėtinos sumos	(4,660)	(5,249)	(1)	(9,910)
Iš viso:	(115,724)	(220,157)	101	(335,780)

Grupė ir Bendrovė

2018-12-31	Eurai	JAV dol.	Brazilijos realai	Iš viso
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	68.656	4.582	-	73.238
Gautinos sumos	13.072	-	-	13.072
Lizingo įsipareigojimai	-	-	-	-
Mokėtinos sumos	(5.694)	(4.837)	-	(10.531)
Iš viso:	76.034	(255)	-	75.779

2019 m. gruodžio 31 d. padidėjus JAV dolerio kursui 10 bazinių punktų, Grupės ir Bendrovės pelnas iš valiutos kurso padidėtų 22,016 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 25,5 tūkst. eurų).

2019 m. gruodžio 31 d. padidėjus Brazilijos realo kursui 10 bazinių punktų, Grupės ir Bendrovės nuostolis iš valiutos kurso padidėtų 26 tūkst. eurų.

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,27 ir 1,24 (2018 m. gruodžio 31 d atitinkamai 4,75 ir 4,65).

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,21 ir 1,17 (2018 m. gruodžio 31 d atitinkamai 4,75 ir 4,65).

Grupės ir Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:

	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki 5	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	8.322	-	7.235	1.087	-	-	8.322
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	800	-	736	64	-	-	800
Nuomos įsipareigojimai	376.877	-	13.388	40.359	365.797	31.003	450.547
Paskola ir palūkanos	73.373	-	511	3.434	20.890	49.914	74.749
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	459.372	-	21.870	44.944	386.687	80.917	534.418
	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki 5	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	9.374	-	8.060	1.314	-	-	9.374
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	605	-	133	472	-	-	605
Nuomos įsipareigojimai	-	-	-	-	-	-	-
Paskola ir palūkanos	76.454	-	272	2.536	19.714	55.222	77.744
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	86.433	-	8.465	4.322	19.714	55.222	87.723

2019 m. gruodžio 31 d. 1.087 tūkst. Eurų iš 8.322 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. 1.314 tūkst. eurų iš sumos 9.374 tūkst. eurų) yra sulaikytos sumos pagal sutartis, kurios yra apmokamos, įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

2019 m. gruodžio 31 d. iš 73.373 tūkst. eurų sumos 459.372 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. 76.454 tūkst. eurų iš sumos 86.433 tūkst. eurų) yra grąžintinos EIB ir ŠIB paskolos.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms: UAB "Hoegh LNG Klaipėda", AB "Montuotojas" Montavimo firma Panevėžyje, UAB Lietuvos energijos tiekimas, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija.

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė (tęsinys)

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal rinkos sąlygas atitinkantį sandorį tarp rinkos dalyvių.

Žemiau yra pateiktas visų Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:

Grupė	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	2019	2018	2019	2018
Finansinis turtas
Iš pirkėjų gautinos sumos	12.559	12.452	12.559	12.452
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	21.000	-	21.000	-
Pinigai	41.865	73.238	41.865	73.238
Trumpalaikės gautinos pajamos	1.156	926	1.156	926
Finansiniai įsipareigojimai
Paskola ir palūkanos	73.373	76.152	73.728	72.853
Nuomos įsipareigojimai	376.877	-	376.877	-
Prekybos skolos	8.322	9.374	8.322	9.374
Sukauptos sąnaudos	1.315	820	1.315	820
Bendrovė	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	2019	2018	2019	2018
Finansinis turtas
Iš pirkėjų gautinos sumos	12.509	12.452	12.509	12.452
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	21.000	-	21.000	-

Pinigai	37.846	73.238	37.846	73.238
Trumpalaikės gautinos pajamos	1.157	404	1.157	404
Finansiniai įsipareigojimai
Paskola ir palūkanos	73.373	76.152	73.728	72.853
Nuomos įsipareigojimai	376.877	-	376.877	-
Prekybos skolos	8.322	9.374	8.322	9.374
Sukauptos sąnaudos	1.049	820	1.049	820

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
• Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Bendrovės gautoms paskoloms Valstybė yra suteikusi garantijas (3 lygis).
• Paskolos tikrosios vertės nustatymo tikslais Bendrovės vadovybė pritaikė palūkanų normos skirtumą dėl skirtumo rinkos ir sutartyje numatytos palūkanų norma (3 lygis).

2019 m. gruodžio 31 d. lyginant su 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo perklasifikavimų tarp hierarchijos lygių.

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2019 m. Bendrovės įstatinis kapitalas padidėjo 100 tūkst. eurų (1 pastaba). Per 2018 m. nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė palaikė ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

Mokesčių administratorius Bendrovėje ir Grupėje nėra atlikęs pilnos apimties mokesčių patikrinimų. Mokesčių administratorius gali bet kuriuo metu patikrinti apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, apskaitos įrašus bei mokesčių deklaracijas už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, o tam tikrais atvejais už einamuosius ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas dėl nesumokėtų mokesčių.

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai (nekilnojamojo turto, įrengimų ir įrenginių įsigijimas) sudarė 4.095 tūkst. eurų 2019 m. gruodžio 31 d. (11.180 tūkst. eurų – 2018 m. gruodžio 31 d.).

Bendrovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su UAB "Hoegh LNG Klaipėda", kurios maksimali užtikrinamos prievolės suma 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 50.000 tūkst. JAV dolerių per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai UAB "Hoegh LNG Klaipėda" pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis (angl. Time Charter Party) sutartį.

Teisiniai ginčai

• Pagal 2014-06-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 5 mln. EUR nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 (toliau – Sutartis) pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013-05-20 Vilniaus apygardos teismo, kuris šią bylą nagrinėjo 1-a instancija, sprendimas iš dalies pakeistas taip:

• Sutarties nuostata, suteikianti ieškovui UAB "Naftos grupė" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, pagal Bendrovės reikalavimą Teismo pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Konkurencijos teisės normoms;
• iš atsakovo (Bendrovės) ieškovo naudai priteista 865 tūkst. EUR nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2011-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. tik apie pusę tos sumos,
• kurią iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai anksčiau buvo priteisęs 1-os instancijos teismas bei visiškai atmetant UAB "Naftos grupė" reikalavimų dalį dėl nuostolių, susijusių su verslo praradimu atlyginimo;
• taip pat proporcingai perskirstytos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Teisiniai ginčai (tęsinys)

2014-07-25 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi priėmė nagrinėti Bendrovės pateiktą kasacinį skundą dėl dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-17 nutarties, byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei kaip minėta aukščiau bei Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo, peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Bendrovės pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-08 nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-11 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, į bylą įtraukė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.

Civilinėje byloje Konkurencijos taryba pateikė savo išvadą, jog negali pateikti išsamaus vertinimo dėl sutarties nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymui, nes trūksta įrodymų. Kaip aprašyta žemiau civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

• Baudžiamojoje byloje dėl kaltinimų buvusiems Bendrovės vadovams ir bendrovėms UAB "Naftos grupė", UAB "Artilona". Bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu 20,9 mln. EUR dydžio sumai. Patikslinto ieškinio suma 20.9 mln. EUR.

2015 m. rugsėjo - spalio mėn. pradėtas bylos nagrinėjimas teisme – pagarsintas kaltinamasis aktas, pareikštas patikslintas ieškinys.

Byloje apklausti visi kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, išklausyti visi telefoniniai pokalbiai. Atliktos kaltinamųjų apklausos.

2017 m. gruodžio 27 d. pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje. Teismas nusprendė:

• priteisti iš Artūro Urbučio, Antano Urbučio, Svetlanos Popovos, Andrejaus Vaičiulio, Jurgio Aušros, Ričardo Milvydo, UAB "Naftos grupė" solidariai Bendrovei 20,9 mln. EUR ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti žalą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo;
• priteisti iš Artūro Urbučio, Antano Urbučio, Svetlanos Popovos, Andrejaus Vaičiulio, Jurgio Aušros, Ričardo Milvydo po 1,7 tūkst. EUR Bendrovei atstovavimo išlaidų.

UAB "Naftos grupė" vadovai apskundė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo jiems buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, perduota apeliacinei instancijai.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

• AB "Achema" 2016-07-28 pateikė skundą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl 2013-11-20 Europos Komisijos sprendimo suderinti valstybės pagalbą Bendrovei panaikinimo. Atsakovas byloje – Europos Komisija. 2017 m. gruodžio mėnesį Bendrovės prašymu ESBT įtraukė Bendrovę į bylą suinteresuota šalimi. 2019 m. rugsėjo 12 d. Teismas priėmė sprendimą, kuriuo AB "Achema" skundas buvo atmestas. 2019 m. lapkričio 22 d. AB "Achema" apskundė tokį teismo sprendimą. Į AB "Achema" skundą AB "Klaipėdos nafta" turės pateikti atsiliepimą.
• AB "Achema" yra pateikusi 11 skundų dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bendrovė šiose byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šiais skundais AB "Achema" prašo teismo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimus ar jų dalis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamąja prie gamtinių dujų prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo.

10 administracinių bylų yra sustabdytos iki bus išnagrinėtas AB "Achema" skundas ESTT. 1 byla yra nagrinėjama, Bendrovė iki 2020 m. vasario 14 d. turi pateikti atsiliepimą.

2019 m. gruodžio 31 d. AB Amber Grid priskaičiuota baudos ir deslpinigių suma AB Achemai iš viso siekė 3.235 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31d. siekė 2.909 tūkst. eurų) už vėluojančius mokėjimus už saugumo komponentą viršutinėms natūralių gamtinių dujų perdavimo kainų luboms. Pagal sutartį ir įstatymus, AB Amber Grid gautus mokėjimus pirmiausia naudoja sudengiant baudą ir palūkanas. Bendrovė gautus mokėjimus už baudas ir delspinigius nepripažįsta pajamomis kol teismo sprendimas nepriimtas. Gauti mokėjimai apskaityti Sutarčių įsipareigojimų straipsnyje finansinės būklės ataskaitoje.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Teisiniai ginčai (tęsinys)

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami, kadangi Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

• 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) pranešimą dėl UAB "Krovinių terminalas" (toliau - Ieškovas) Bendrovei ir AB "ORLEN Lietuva" pateikto ieškinio dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. Apie gautą UAB "Krovinių terminalas" ieškinį Bendrovė paskelbė 2016 m. gruodžio 1 d. pranešime apie esminį įvykį.

Ieškovas, be kita, ko Teismo prašo: (i) priteisti iš Bendrovės Ieškovo naudai 5.995 tūkst. EUR dydžio žalą; (ii) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2011 m. lapkričio 17 d. Bendrovės ir AB "ORLEN Lietuva" sudarytą sutartį dėl terminalo (toliau - Sutartis) su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais; (iii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti dalies Sutarties nuostatų vykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą Teismas nagrinėjo 2016 m. gruodžio 9 d. Bendrovės vadovybės vertinimu ieškinys yra nepagrįstas. Bendrovė nustatytais terminais pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2016 m. gruodžio 9 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo atmestas UAB "Krovinių terminalas" prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. UAB "Krovinių terminalas" pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

2018 m. sausio 5 d. UAB "Krovinių terminalas" pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ir įrodymų prijungimo prie bylos. UAB "Krovinių terminalas" sumažino savo reikalavimą ir iš Bendrovės prašo priteisti:

4.823 tūkst. EUR.

2018 m. kovo 9 d. teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovą UAB "Krovinių terminalas" pateikti papildomus įrodymus. UAB "Krovinių terminalas" juos pateikus, Bendrovė pateikė paaiškinimus ir taip pat pateikė papildomus įrodymus byloje.

2018 m. spalio 15 d. buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau jis buvo atidėtas.

2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. vasario 15 d. teismo posėdžiuose byla buvo išnagrinėta iš esmės. 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė UAB "Krovinių terminalas" iškeltą ieškinį AB "Klaipėdos nafta" ir AB "ORLEN Lietuva" už patirtą žalą dėl tariamo konkurencijos įstatymo pažeidimo ir suteikė teisę Bendrovei gauti pilną kompensaciją už patirtas teismines sąnaudas.

2019 m. balandžio 10 d. gautas UAB "Krovinių terminalas" apeliacinis skundas. 2019 m. gegužės 20 d. AB "Klaipėdos nafta" pateikė atsiliepimą. Visi dokumentai išsiųsti į apeliacinę instanciją.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis VERT nustatyta tvarka ir sąlygomis yra įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais.

Visas SGD terminalo veiklos pajamų lygis tvirtinamas VERT remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau – metodika). Pagal šią metodiką, SGD terminalo pajamų lygis apskaičiuojamas metams į priekį, sudedant 2 dedamąsias: i) Būtinosios prognozuojamos sąnaudos SGD terminalo veiklos užtikrinimui; ii) Prognozuojama SGD terminalo infrastruktūrinės alies investicijų grąža.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas (tęsinys)

Pajamas iš SGD terminalo veiklos sudaro iš 3 dedamųjų:

• SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis, kuri kasmet tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos komisijos. Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos;
• SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama klientų už išdujintą dujų kiekį, o tarifą kasmet tvirtinama VERT;
• SGD perkrovos paslaugos kaina buvo fiksuota 5 metams (2015-2019). Nuo 2020 m. SGD perkorovimo kaina bus koreguojama kiekvienais metais.

SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kintama dalis bei SGD perkrovos pajamos pripažįstamos SGD perkrovos ar išdujinimo momentu pagal VERT patvirtintus tarifus.

Tuo tarpu Saugumo dedamosios dydį kas metus nustato VERT atsižvelgiant į reikalingas surinkti sumas (apskaičiuotas SGD terminalo pajamas) ir proporcingai paskirstomos pagal planuojamus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO.

Faktinės Saugumo Dedamosios įmokos galis skirtis nuo planuotų (apskaičiuotų tvirtinant Saugumo Dedamąją) dėl skirtingų vartojimo pajėgumų ar kitų skirtumų.

Kadangi finansinėje apskaitoje (pagal TFAS) SGD terminalo pajamos pripažįstamos pagal faktinius deklaruotus vartojimo pajėgumus už ataskaitinį laikotarpį ir atitinkamai apskaičiuotą faktinę SGD Saugumo Dedamąją, gali susidaryti skirtumai tarp finansinio SGD terminalo segmento pelno ir reguliuojamo pelno, apskaičiuojamo pagal VERT nustatytą metodiką.

SGD veiklos sąnaudos pripažįstamos atitinkamu laikotarpiu, kada patiriamos.

Reguliuojamas pelnas apskaičiuojamas nustatytą SGD terminalo investicijų grąžą koreguojant reguliuojamai veiklai nepriskiriamomis pajamomis ir sąnaudomis (kurios turi įtakos finansiniams rezultatams).

Žemiau pateikiamas istorinis SGD terminalo reguliuojamo ir finansinio pelno palyginimas:

Tūkst. Eur	2014	2015	2016	2017	2018	2019 (neaudituota)
Finansinis SGD terminalo pelnas	600	6.981	3.518	6.516	4.212	6.608
Reguliuojamas pelnas (pagal metodiką)	267	3.525	3.329	3.297	3.688	4.034
Skirtumas	333	3.456	0.189	3.218	0.524	2.574
Skirtumas (suminis)	333	3.789	3.978	7.197	7.721	10.295

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma bus skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti. SGD terminalo normalizuoto pelno padidėjimas siejamas su mažėjančia reguliuojamo turto baze.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

31 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Susijusi šalis yra asmuo ar subjektas, susijęs su Grupe ir Bendrove:

• 1) Fizinis asmuo arba Artimas asmens šeimos narys yra susijęs su Bendrove ir Grupe, jei tas asmuo:
  • kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja Bendrovę;
  • turi reikšmingos įtakos Bendrovei;
  • yra vienas iš Bendrovės ir Grupės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.
• 2) Juridinis asmuo yra susijęs su Grupe ir Bendrove, jei atinka kurią nors iš šių sąlygų:
• juridinis asmuo ir Bendrovė/Grupė priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis
• vienas juridinis asmuo yra kito juridinio asmens asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas juridinis asmuo, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė);
  • abu juridiniai asmenys yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės;
  • vienas juridinis asmuo yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas juridinis asmuo yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė;
  • juridinį asmenį kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja 1) punkte nurodytas asmuo;

• Juridinis asmuo yra išmokų, mokamų Bendrovės / Bendrovės arba su juo susijusio juridinio asmens darbuotojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, plano vykdytojas. Jei Bendrovė / Grupė pati yra tokio plano vykdytoja, finansuojantys darbdaviai taip pat yra susiję su Bendrove / Grupe.

Sandoriai su Lietuvos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir įstaigomis bei su kitomis susijusiomis šalimis

Grupė:		Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija	2019	2.322	-	-	393
	2018	2.319	-	-	393
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai	2019	1.004	-	-	-
LR susisiekimo ministerijos		2.247	-	-	253
UAB IGNITIS	2019	2.516	1.746	171	368
	2018	1.813	484	38	447
AB Amber Grid,	2019	-	67.724	10.156	-
	2018	-	63.008	9.707	-
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra	2019	-	-	-	-
	2018	-	2.764	111	-
UAB LITGAS	2019	-	-	-	-
	2018	217	440	69	262
AB Energijos skirstymo operatorius	2019	500	-	-	53
	2018	600	-	-	78
UAB Energijos tiekimas	2019	-	-	-	-
	2018	920	-	-	140
UAB Neo Group	2019	-	78	-	-
	2018	-	73	-	-
Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija	2019	-	-	-	-
	2018	-	-	-	180
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra	2019	-	2.798	-	-
	2018	-	-	-	-
AB LG CARGO	2019	1.266	-	-	129
	2018	-	-	-	-
UAB Ardega	2019	53	-	-	-
	2018	122	-	-	-
AB Lietuvos draudimas	2019	406	-	-	47
	2018	271	-	-	14
Blue LNG, Nauticor Gmbh & Co.KG	2019	-	27	-	-
	2018	-	-	-	-
Blue LNG Gmbh & Co	2019	674	-	10	129
	2018	45	-	136	-
Kitos susijusios šalys	2019	33	(4)	-	2
	2018	38	11	-	1
Sandoriai su susijusiomis šalimis, iš viso	2019	8.774	72.144	10.337	992
	2018	8.592	66.780	10.061	1.768

AKCINĖS BENDROVĖS "KLAIPĖDOS NAFTA" KONSOLIDUOTOS IR

ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ 2019 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS

METUS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

31 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI (TĘSINYS)

Bendrovė:		Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija	2019	2.322	4	-	393
	2018	2.319	4	-	393
AB Lietuvos geležinkeliai	2019	1.004	-	-	-
	2018	2.247	-	-	253
UAB IGNITIS	2019	2.516	1.521	171	368
	2018	1.813	484	38	447
AB Amber Grid	2019	-	67.724	10.156	-
	2018	-	63.008	9.707	-
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra	2019	-	-	-	-
	2018	-	2.764	111	-
UAB LITGAS	2019	-	-	-	-
	2018	217	440	69	262
AB Energijos skirstymo operatorius	2019	500	-	-	53
	2018	600	-	-	78
UAB Energijos tiekimas	2019	-	-	-	-
	2018	920	-	-	140
UAB Neo Group	2019	-	78	-	-
	2018	-	73	-	-
Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija	2019	-	-	-	-
	2018	-	-	-	180
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra	2019	-	2.798	-	-
	2018	-	-	-	-
AB LG CARGO	2019	1.266	-	-	129
	2018	-	-	-	-
UAB Ardega	2019	53	-	-	-
	2018	122	-	-	-
AB Lietuvos draudimas	2019	406	-	-	47
	2018	271	-	-	14
UAB SGD logistika	2019	-	-	-	-
	2018	-	-	40	-
Kitos susijusios šalys	2019	33	(4)	-	2
	2018	38	11	-	1
Sandoriai su susijusiomis šalimis, iš viso	2019	8.100	72.117	10.327	992
	2018	8.547	66.780	9.925	1.728

Kitos susijusios šalys yra šios: UAB Tetas, VĮ Registrų centras, Vilniaus metrologijos centras, AB, UAB GET Baltic, Smiltynės perkėla, AB, LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos paštas, AB, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, UAB Projektų ekspertizė.

• Pirkimus iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaro žemės nuoma, SGD terminalo krantinės nuoma ir laivo-saugyklos rinkliavos

• VĮ "Lietuvos naftos produktų agentūra" likviduojama nuo 2019 m. sausio 1 d., todėl 2019 m. sandoriai nebuvo vykdomi. 2018 m. pardavimų pajamas iš VĮ "Lietuvos naftos produktų agentūra" sudarė pajamos iš talpyklų nuomos.

• Nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB "LITGAS" buvo sujungta į UAB "Ignitis" (buvusi UAB "Lietuvos energijos tiekimas"). 2018 m. pardavimus UAB "LITGAS" sudarė pajamos iš SGD išdujinimo paslaugų, pajamos iš SGD perkrovimo paslaugų į autocisternas iš paskirstymo stoties.

• Pardavimus AB "Amber Grid" sudaro pajamos iš saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pajamomis nepripažįstamos Achemai priskaičiuotos baudos ir delspinigiai už pradelstus saugumo dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos mokėjimus. Šios sumos yra pripažintos ir apskaitytos kaip gauti sutarčių įsipareigojimai (2018 gruodžio 31 d. likutis – 3.235 tūkst. eurų, 2018 gruodžio 31 d. likutis – 2.909 tūkst. eurų) (30 pastaba).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

31 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI (TĘSINYS)

• 2019 m. nebuvo sudaryta jokių sandoriųų su dukterine įmone UAB "SGD logistika", išskyrus įstatinio kapitalo didinimas 4.340 tūkst. eurų sumai. 2018 m. Bendrovei dukterinei įmonei išmokėjo 40 tūkst. eurų avansą apyvartinio kapitalo trūkumui padengti.

• Pirkimai iš UAB "Ignitis" (iki 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB "Lietuvos energijos tiekimas") apima gamtinių dujų pirkimą. Į pardavimus UAB "Lietuvos energijos tiekimas" įskaičiuotos pajamos iš SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovimo paslaugų, o taip pat pajamos iš muitinės tarpininkų paslaugų. Pardavimus UAB "Ignitis" iš UAB "SGD logistika" sudaro SGD transportavimo paslaugos.

• 2019 m. pardavimus UAB "Neo Group" apima pajamos iš kranto nuomos ir krovinių saugojimo mokesčio. 2018 m. pardavimus šiai įmonei sudaro pajamos iš konsultavimo paslaugų.

• 2019 m. pardavimus VĮ "Lietuvos energetikos agentūra" sudaro pajamos iš talpyklų nuomos.

• 2019 m. UAB "Energijos tiekimas" buvo sujungta į UAB "Lietuvos energijos tiekimas" (dabar - UAB "Ignitis"). 2018 m. pirkimai iš UAB "Energijos tiekimas" apima elektros energijos įsigijimą.

• Pirkimus iš AB "LG Cargo" ir AB "Lietuvos geležinkeliai" sudaro geležinkelio paslaugų pirkimas.
• Pirkimai iš AB "Energijos skirstymo operatorius" apima elektros energijos įsigijimą.

• 2019 m. su Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija nevykdyti jokie sandoriai. 2018 m. gruodžio 31 d. mokėtiną sumą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai sudaro skola akcininkui dėl įstatinio kapitalo padidinimo nepiniginiu įnašu.

• 2019 m. pirkimus iš UAB "Ardega" sudaro matavimo, bandymo ir tikrinimo įrangos bei dujų slėgio reguliavimo įrangos remonto ir priežiūros paslaugų pirkimai. 2018 m. Bendrovė iš šios įmonės įsigijo dujų srauto matuoklius (ilgalaikį turtą), taip pat matavimo, bandymo ir tikrinimo įrangos remonto ir priežiūros paslaugas.

• Pirkimai iš AB "Lietuvos draudimas" apima draudimo paslaugų pirkimus 2019 ir 2018 m.
• 2019 m. pardavimai "Blue LNG", "Nauticor GmbH & Co.KG" apima "Blue LNG" akcijų perleidimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Bendrovės vadovybę sudaro generalinis direktorius ir tarnybų direktoriai. Grupės vadovybę sudaro Bendrovės generalinis direktorius ir tarnybų direktoriai bei dukterinių įmonių direktorius.

	Grupė		Bendrovė
	2019	2018	2019	2018*
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais, įskaitant
socialinio draudimo įmokas	615	645	611	644
Vadovaujančių darbuotojų skaičius	9	7	7	6

Per 2019 m. ir 2018 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Pastaba: siekiant duomenų palyginamumo 2018 m. bruto darbo užmokesčio lėšos padaugintos iš koef. 1,289.

32 POATASKAITINIAI ĮVYKIAI

• AB "Klaipėdos nafta", KN "Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda" (toliau - Brazilijos SPV) ir "UTE GNA I Geração de Energia SA" (toliau - GNA) pasirašė eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį (toliau - Susitarimas) dėl operacijų ir priežiūros paslaugų teikimo, susijusio su GNA suskystintų gamtinių dujų terminalu, įsikūrusiu Rio de Žaneiro valstijos Açu uoste (toliau - SGD terminalas) - vienu pagrindinių Brazilijos uostų kompleksų, siūlančiu daugybę logistikos sprendimų Brazilijos naftos ir dujų rinkai.

AB "Klaipėdos nafta" paskirta SGD terminalo operatoriumi, kuris užtikrins saugų, patikimą ir efektyvų darbą, įskaitant prieplaukos ir jos įrenginių, dujotiekio ir dujų apskaitos stočių priežiūrą, taip pat palaikys SGD terminalo paleidimą. Pradinis susitarimo galiojimo laikotarpis yra 13 metų veiklos laikotarpis po SGD terminalo pabaigimo ir gali būti pratęstas abipusiu susitarimu. SGD terminalas turėtų pradėti veikti 2020 m. AB "Klaipėdos nafta"per savo dukterines įmones 2019 m. gruodžio 13 d. įsteigė specialios paskirties įmonę Brazilijos SPV, kuri galiausiai bus atsakinga už paslaugų teikimą.

32 POATASKAITINIAI ĮVYKIAI (TĘSINYS)

• 2020 m. vasario 6 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja AB "Klaipėdos nafta" dukterinės bendrovės UAB "SGD logistika" (toliau – Bendrovė) įstatų redakcija su padidintu įstatiniu kapitalu. Po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, pastarasis siekia 4.540.000 eurų ir yra padalintas į 4.540.000 vnt. akcijų, kurios suteikia 4.540.000 balsus. Vienos akcijos nominali vertė – 1,00 EUR.
• 2020 m. kovo 9 d. AB "Klaipėdos nafta" sudarė paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl iki 160.000 tūkst. eurų paskolos suteikimo su tikslu finansuoti FSRU įsigijimą.

Paskolos terminas – iki 25 metų. Europos Komisijai suderinus valstybės pagalbą, Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymas bus užtikrintas valstybės garantija.

• UTE GNA I Geração de Energia S.A. priėmus trūkstamus korporatyvinius sprendimus ir gavus finansuotojų pritarimus, įsigaliojo AB "Klaipėdos nafta", KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda. ir GNA pasirašyta Terminalo operatoriaus paslaugų teikimo sutartis dėl terminalo operavimo ir priežiūros paslaugų teikimo GNA suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, esančiam Açu uoste, Rio de Žaneiro valstijoje.
• 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą byloje dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus, kuriuo nutarė 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti Bendrovei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 3 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos.

COVID-19 įtaka

Apie koronavirusą COVID-19 pirmą kartą oficialiai pranešta 2019 m. gruodžio 31 d. Kinijoje, o nuo 2020 m. vasario jis sparčiais tempais plinta po visą pasaulį ir sąlygoja beprecedenčius skirtingų ūkio šakų įprastinės veiklos suvaržymus bei kelia bendrą neužtikrintumo lygį globaliu mastu. 2020 m. kovo mėn., prieš patį epidemijos sprogimo įkarštį šalys viena po kitos pradėjo skelbti karantiną – pradėtas valstybinių sienų uždarymas, nustatytas skirtingo lygio laisvo judėjimo apribojimas šalių viduje ir netgi miestuose. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė oficialiai paskelbė karantiną visoje šalyje. Koronaviruso (COVID-19) prevencijos sąlygoti sprendimai ir priemonių, būtinų infekcijos plitimo stabdymui, įgyvendinimas komplikavo tiekimo grandinių įprastinę veiklą bei turėjo reikšmingos neigiamos įtakos rinkos paklausai.

Platesnė šių įvykių ekonominė įtaka apima:

• Verslo procesų ir ekonominės veiklos trikdžius Lietuvoje, turinčius laipsnišką poveikį tiek vartojimo, tiek tiekimo grandinėms;
• Reikšmingus tam tikrose ūkio šakose veikiančių verslų trikdžius tiek Lietuvoje, tiek rinkose, priklausomose nuo užsienio tiekimo grandinių, taip pat ir į eksportą orientuotų verslų, smarkiai priklausomų nuo situacijos užsienio rinkose. Šie paveikti sektoriai apima prekybą ir transportavimą, pramogų verslą, kelionių ir turizmo sektorių, gamybą, statybą, mažmeninę prekybą, draudimą, švietimo bei finansinius sektorius.
• Ženklų ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų paklausos kritimą;
• Išaugusį ekonominį neužtikrintumą, kurį iliustruoja turto kainų ir valiutų kursų reikšmingi svyravimai.

Bendrovė mano, jog COVID-19 sustabdys ekonominį augimą ir lems nuosmukį, kuris gali turėti įtakos pasaulinės ir regioninės paklausos ir atitinkamai krovos kiekio mažėjimui per Bendrovės terminalus 2020-aisiais ir 2021-aisiais metais. Reaguodama į verslo aplinkos pokyčius Bendrovės vadovybė aktyvavo Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo ir rizikos valdymo planus, bei suformavo rizikos valdymo komandą, skirtą kasdienei Grupės ir Bendrovės bei svarbiausių partnerių stebėsenai.

Tuo atveju, jeigu reikšmingas Bendrovės darbuotojų skaičius užsikrėstų COVID-19, būtų neįmanoma toliau operuoti Bendrovės infrastruktūros. Tai galėtų lemti krovos kiekių mažėjimą ar klientų praradimą, o vėliau ir mažesnes pajamas ir pelną. Atsižvelgdama į šią riziką, Grupė ir Bendrovė nurodė visiems darbuotojams, galintiems atlikti darbo funkcijas nuotoliniu būdu, dirbti iš namų ir terminaluose leisti dirbti tik tiems darbuotojams, be kurių fizinio buvimo darbo vietoje veikla negali būti užtikrinta. Lietuvoje paskelbus karantiną ir Vyriausybei įgyvendinant priemones dėl COVID-19 prevencijos šalyje, Bendrovė ėmėsi esminių atsargumo ir organizacinių veiksmų, siekdama užtikrinti Grupės ir Bendrovės darbuotojų saugumą, mažinti tikimybę minėtiems darbuotojams užsikrėsti ir užtikrinti verslo tęstinumą. Pavyzdžiui, Grupėje ir Bendrovėje buvo suteiktos papildomos asmeninės saugumo priemonės bei imtasi naujų su sveikatos apsauga susijusių organizacinių veiksmų terminaluose. Visų taikomų priemonių aktualumas aptariamas ir peržiūrimas kasdien ir, jei reikia, imamasi atitinkamų veiksmų šių priemonių efektyvumo gerinimui. Bendrovės vadovybė taip pat įvertino visuotinai priimtus kelionių ribojimus ir sienų uždarymus ir tikisi, jog šios priemonės neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės veiklai ir iškeltų verslo tikslų siekimui.

32 POATASKAITINIAI ĮVYKIAI (TĘSINYS)

COVID-19 įtaka (tęsinys)

Dar vienas iš Grupės ir Bendrovės rizikos šaltinių slypi galimuose tiekimo grandinių sutrikimuose – pradedant nuo IT ir telekomunikacinių paslaugų, būtinų tinkamam IT sistemų ir nuotolinio darbo užtikrinimui ir baigiant prekių ir paslaugų, kurios būtinos siekiant laiku įgyvendinti investicines programas, tiekimu. Bendrovės vadovybė nuolat bendrauja su savo tiekėjais, tam, kad stebėtų situaciją ir įvertintų jų galimybes įvykdyti numatytus įsipareigojimus sutartu laiku. Siekdama mažinti galimų tiekimo trikdžių ateityje, Grupė ir Bendrovė rengia ir nuolat atnaujina kritinių prekių ir paslaugų alternatyvių tiekėjų sąrašą ir deda maksimalias pastangas, tam, kad Grupės ir Bendrovės tikslai būtų įgyvendinti laiku. Finansinių ataskaitų išleidimo metu iš tiekėjų nebuvo jokių indikacijų, kurios galėtų turėti įtakos Grupės ir Bendrovės 2019 m. gruodžio 31 dienos finansinėms ataskaitoms. Net ir susiklosčius ypatingoms aplinkybės Grupė ir Bendrovė veiklą vykdo įprastai - naftos produktų tanklaiviai ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinius gabenantys laivai Bendrovės terminaluose priimami pagal iš anksto numatytą grafiką. Grupė ir Bendrovė atidžiai stebi esamą situaciją ir reguliariai bendrauja su klientais apie jų planus bei sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Grupė ir Bendrovė paslaugas klientams teikia pagal numatytus grafikus ir sutartiniais terminais, taigi, finansinių ataskaitų išleidimo metu abejonių dėl klientų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo nekilo.

Net ir susiklosčius ypatingoms aplinkybės Grupė ir Bendrovė veiklą vykdo įprastai - naftos produktų tanklaiviai ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinius gabenantys laivai bendrovės terminaluose priimami pagal iš anksto numatytą grafiką. Grupė ir Bendrovė atidžiai stebi esamą situaciją ir reguliariai bendrauja su klientais apie jų planus bei sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Grupė ir Bendrovė paslaugas klientams teikia pagal numatytus grafikus ir sutartiniais terminais, taigi, finansinių ataskaitų išleidimo metu abejonių dėl klientų galimybės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nekilo.

Nors karantino sukelti padariniai momentinės ekonominės įtakos Grupei ir Bendrovei nepadarė, Bendrovės vadovybė atidžiai stebi globalios ekonomikos vystymąsi ir pokyčius bei vertina galimą ilgalaikę finansinę įtaką Grupės ir Bendrovės rezultatams. 2019 m. gruodžio 31 dienai Grupės ir Bendrovės apyvartinis kapitalas sudaro atitinkamai 17.652 tūkst. Eur ir 13.623 tūkst. Eur, turimos užtikrintos galimybės leidžia pasiskolinti iš Šiaurės Investicijų Banko (NIB) 295.500 tūkst. Eur.

Atsižvelgiant į aukštą Grupės ir Bendrovės likvidumo lygį, įgyvendinamas prevencines priemones ir aktyvuotus veiklos tęstinumo bei rizikos valdymo planus, iš pinigų srautų perspektyvos Grupė ir Bendrovė yra saugioje padėtyje ir gali užtikrinti verslo veiklos tęstinumą nepalankioje susiklosčiusioje situacijoje.

Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, Bendrovės aukščiausioji vadovybė mano, jog vertinimo metu tikėtinų šios situacijos padarinių sąlygotų rezultatų diapazonas nekelia reikšmingo neužtikrintumo susijusio su įvykiais ar sąlygomis, galinčiomis kelti rimtų abejonių dėl Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo

2019 AB "KLAIPĖDOS NAFTA" KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

UŽ DVYLIKOS MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2019 M. GRUODŽIO 31 D.

2020 m. balandžio 1 d.

www.kn.lt | 82

BENDROJI INFORMACIJA APIE GRUPĘ IR BENDROVĘ 84
VADOVO KOMENTARAS 88
VEIKLOS TĘSTINUMAS – COVID-19 ĮTAKA 90
INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ 93
BENDROVĖS STRATEGIJA 100
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 102
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 104
VERSLO APLINKA BEI RINKA 105
GRUPĖS FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 111
INVESTICIJOS 122
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 123
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 124
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS 128
BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖ 131
KITA INFORMACIJA 132
2019 M. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA 133

BENDROJI INFORMACIJA APIE GRUPĘ IR BENDROVĘ

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

AB "Klaipėdos nafta" 2019 m. metinis konsoliduotas pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2019 m. metinis pranešimas, be kita ko, taip pat apima 2019 m. Valdymo ataskaitą.

2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Bendrovės pavadinimas:	AB "Klaipėdos nafta" (toliau Bendrovė, KN arba Emitentas)
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	110.375.793 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	110648893
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@kn.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt
3. Dukterinės įmonės ir jų kontaktiniai duomenys:

Bendrovės pavadinimas:	UAB "SGD terminalas"
Teisinė forma:	Uždaroji akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	12.500 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	2018 m. gruodžio 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	304977459
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@kn.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt

Bendrovės pavadinimas:	UAB "SGD logistika"
Teisinė forma:	Uždaroji akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	4.540.000 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	2015 m. lapkričio 20 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	304139242
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@kn.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt

4. UAB "SGD logistika" dukterinės įmonės ir jų kontaktiniai duomenys:

Bendrovės pavadinimas:	UAB "SGD SPB"
Teisinė forma:	Uždaroji akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	25.000 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	2019 m. spalio 09 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	305278800
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@kn.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt

Bendrovės pavadinimas:	KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA
Teisinė forma:	Ribotos atsakomybės bendrovė
Įstatinis kapitalas:	642.600 Brazilijos realų (BRL)
Įregistravimo data ir vieta:	2019 m. gruodžio 13 d., Rio de Žaneiro valstijos juridinių asmenų registras
Bendrovės įmonės kodas:	NIRE 33.210.894.765; CPNJ 35.785.170/0001-03
Buveinės adresas:	F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 and Area 2, 28200-000 São João da Barra, Rio de Žaneiro valstija, Brazilijos Federacinė Respublika
Bendrovės registras:	Rio de Žaneiro valstijos juridinių asmenų registras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@kn.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt

5. Grupė struktūra ir pagrindinės veiklos

AB "Klaipėdos nafta" grupės (toliau – Grupė) struktūra 2019 m. gruodžio 31 d.:

Grupės įmonių kapitalo struktūra 2019 m. gruodžio 31 d.:

Įmonės pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius	1 akcijos nominalioji vertė	Bendra nominali vertė
AB "Klaipėdos nafta"	Paprastosios vardinės akcijos	380.606.184	0,29 Eur	110.375.793 Eur
UAB "SGD terminalas"	Paprastosios vardinės akcijos	12.500	1,00 Eur	12.500 Eur
UAB "SGD logistika"	Paprastosios vardinės akcijos	4.540.000	1,00 Eur	4.540.000 Eur
UAB "SGD SPB"	Paprastosios vardinės akcijos	25.000	1,00 Eur	25.000 Eur
KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA	Paprastosios vardinės akcijos	642.600	1,00 BRL2)	642.600 BRL1)

1) Brazilijos realas.

Grupės įmonių veiklos apžvalga:

Įmonės pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
AB "Klaipėdos nafta"	Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda	100	Bendrovės veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis: naftos terminalų ir SGD terminalų, bei į keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminalas), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminalas), SGD terminalo operavimą bei su SGD susijusių veiklų plėtojimas.
UAB "SGD terminalas"	Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda	100	Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros Klaipėdoje eksploatavimas (valdymas) ir vystymas.
UAB "SGD logistika"	Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda	100	Tarptautinė SGD terminalų veiklos plėtra SGD transportavimo jūra veikla, kita veikla.
UAB "SGD SPB"	Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda	100 priklauso UAB "SGD logistika"	Tarptautinė SGD terminalų veiklos operavimo paslaugų plėtra, investuojant ir steigiant kitas projektines įmones Lietuvoje ir užsienyje (holdingo veikla).
KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA (KN Acu)	F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 and Area 2, 28200- 000 São João da Barra, State of Rio de Janeiro	90 priklauso UAB "SGD logistika" ir 10 priklauso UAB "SGD SPB"	SGD terminalo operatoriaus paslaugos Acu uoste Brazilijoje.

6. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	J.Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas	1528
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklapis	www.seb.lt

7. Prekyba Emitento vertybiniai popieriais reguliuojamose rinkose

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos Pagrindiniame prekybos sąraše.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.606.184

Bendrovės akcijos į Nasdaq Vilniaus papildomąjį prekybos sąrašą įtrauktos nuo 1996 m. sausio 16 d., bei nuo 2016 m. balandžio 4 d. Bendrovės akcijos įtrauktos į Nasdaq Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą.

8. Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Darius Šilenskis, AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius Jonas Lenkšas ir AB "Klaipėdos nafta" apskaitos Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama.

Išsami informacija apie akcijas ir akcininkus pateikta 2019 m. Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie Bendrovės akcininkus ir akcijas".

skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė patvirtiname, kad mūsų žiniomis pateiktame Bendrovės 2019 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

9. Asmenys, atsakingi už metiniame pranešime pateiktą informaciją

Pareigos	Vardas, pavardė	Telefono numeris
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius	Darius Šilenskis	+370 52 127 733
AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius	Jonas Lenkšas	+370 52 127 733
AB "Klaipėdos nafta" apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	+370 46 391 636

VADOVO KOMENTARAS

Gerbiamieji,

2020 metų pradžia buvo pažymėta COVID-19 krize, kuri, šio įvadinio žodžio rašymo metu, vis dar vystosi ir daro poveikį reikšmingam pasaulio šalių ir jose veikiančių verslų skaičiui. Veiklos vykdymas energijos perėjimo ir skaitmeninio virsmo metu savo ruožtu atneša pakankamai iššūkių, o papildomas neužtikrintumas reikalauja netgi didesnio susitelkimo ir vidinių resursų mobilizavimo. Viliamės, jog pasibaigus šiai krizei visi tapsime tvirtesni ir pasiruošę stiprinti savo verslus ateityje.

Bendrovėje mes visi jaučiamės susitelkę, sąmoningi ir pasiruošę suvaldyti šią situaciją. COVID-19 pandemijos atneštų grėsmių akivaizdoje ėmėmės plačių prevencinių ir riziką mažinančių veiksmų, skirtų verslo segmentų veiklos tęstinumui ir mūsų darbuotojų sveikatos labui. Išsakau šias mintis ir esu įsitikinęs, jog esame lankstūs ir atsparūs sėkmingai tęsti savo veiklą iki kol COVID-19 galutinai bus pašalinta iš mūsų grėsmių sąrašo.

Saugumas yra vienas iš kertinių žodžių, apibūdinančių mūsų veiklą ne tik neramiu metu, bet ir veiklą vykdant taip, kaip įprasta. Didžiuojuosi, jog 2019 metus užbaigėme be nei vieno sunkaus ar mirtino incidento darbo vietoje. Mes nuolat dedame vis daugiau pastangų ir skiriame išteklių saugai, socialinei atsakomybei ir vykdomos veiklos tvarumo užtikrinimui. Džiugu matyti, jog įdėtos pastangos atneša pastebimą grąžą.

2019-ais metais mes šventėme 60-ąjį savo Bendrovės veiklos jubiliejų. Dešimtmečius KN nuolatos prisitaikė prie energijos rinkų pokyčių ir augančių klientų poreikių . Tačiau globalaus mąstymo pokyčiai ir viešoji nuomonė užima vis didesnę svarbą ir mūsų veikloje, kadangi vis labiau raginama perorientuoti ar net transformuoti energijos šaltinius, ą taip mažinant neigiamą poveikį mūsų planetai. Tai reiškia, kad įprastas ir patogus stabilumo jausmas nebetenka aktualumo ir KN turi keistis, prisitaikyti ir veikti netgi greičiau nei bet kada anksčiau. Tikiu, kad praėjusieji metai mums buvo sėkmingi ir tai iliustruoja svarbiausi mūsų 2019 metų pasiekimai, kurie tam tikra prasme buvo išskirtiniai, kadangi sugebėjome paruošti tvirtą pagrindą mūsų būsimai sėkmei skirtinguose Bendrovės veiklos segmentuose:

• Naftos verslo segmento veiklos efektyvumas padidėjo: nepaisant 14 proc. mažesnės krovos buvo uždirbtas 3 proc. didesnis pelnas, lyginant su 2018 metais;
• KN paskirta didžiausio energijos gamybos iš SGD terminalo Pietų Amerikoje, Brazilijos Acu uoste operatore;
• Išdujintas rekordinis SGD kiekis ir atliktas rekordinis skaičius "laivas-laivas" SGD perkrovos operacijų Klaipėdos SGD terminaluose;
• 2020 m. pradžioje užbaigta ir pristatyta ilgalaikė KN strategija iki 2030 metų.

Kalbant apie verslo rezultatus, mūsų naftos verslo klientams 2019 metai buvo tarsi nuolatinis kliūčių ruožas dėl įvairių perdirbimo gamyklų veiklos trikdžių, lėmusių mažesnį naftos produktų perdirbimo tempą, užterštos naftos Družbos naftotiekyje, taip pat ir kitų geopolitinių veiksnių. Visa tai turėjo ir tiesioginės įtakos per mūsų naftos terminalus perkrautų naftos produktų kiekiui. Nepaisant to, būdami lankstūs ir gebėdami teikti vis daugiau skirtingo pobūdžio paslaugų savo naftos verslo klientams ir orientuodamiesi į didesnį šio segmento veiklos efektyvumą mes sugebėjome išlaikyti panašų pajamų lygį kaip ir 2018 metais.

Iš kitos pusės, mūsų SGD veikla, vykdoma Klaipėdoje, klestėjo ir gerino veiklos rekordus. Palanki situacija tarptautinėje dujų rinkoje ir naujų komercinių vartotojų pritraukimas lėmė 120 proc. didesnius išdujinimo ir perkrovos kiekius. Per šį laikotarpį 51 SGD dujovežis atvyko į SGD terminalą ir ne vien Lietuvos, bet ir Estijos kompanijos pradėjo naudotis SGD terminalo teikiamomis paslaugomis.

2019-ieji taip pat buvo svarbūs įgyvendinant Bendrovės tikslus tarptautinėje SGD rinkoje, kur turėjome galimybę išmėginti savo konkurencingumą dalyvaujant tarptautiniuose SGD terminalų operavimo paslaugų konkursuose. Mūsų komandos pastangos buvo įvertintos, kadangi buvome pasirinkti ir paskirti SGD terminalo Brazilijos uoste Acu operatoriumi. Tai itin reikšmingas etapas, atveriantis Bendrovei naujus kelius pirmyn.

Žvelgiant į 2019-uosius, tai buvo naujų ar pratęstų reikšmingų partnerysčių metai kiekvienam KN verslo segmentui. Nepaisant naujo produktyvaus bendradarbiavimo su Gas Natural Açu (GNA) Brazilijoje, mes sutvirtinome esamus ryšius su mūsų ilgalaikiais Baltarusijos naftos verslo segmento partneriais.

Kalbant apie Klaipėdos SGD terminalų veiklą, mums ne tik pavyko padvigubinti terminalo naudotojų skaičių, bet taip pat pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su nauju strateginiu partneriu PGNiG, siekdami paspartinti mažos apimties SGD rinkos proveržį regione. Mes tikime, kad visos mūsų partnerystės svariai prisidės prie Bendrovės pastangų didinti konkurencingumą ilguoju laikotarpiu.

2019 metais kaip komanda, norėdami pasiekti Bendrovės vystomo verslo tvarumą, suvokėme būtinybę mąstyti ir veikti kitaip, ir tai laikome reikšmingiausiu įvykiu elgesio transformacijos prasme. Tai leido mums ne tik kūrybiškiau mąstyti, ieškoti naujų partnerystės ryšių, bet ir efektyviai įdarbinti savo naują Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūrą ir pradėti naujų produktų krovą. Taip pat pažengėme į priekį įgyvendindami savo Skaitmenizavimo ir Inovacijų strategiją, kuri padėjo žymiai pagerinti Bendrovės veiklos procesų efektyvumą, kaip pavyzdžiui mažinti Klaipėdos SGD terminalo veiklos kaštus.

Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus dalykas – trijų mūsų verslo krypčių – naftos, Klaipėdos SGD ir tarptautinių SGD projektų vystymo išgryninimas ir ateities vizijos atvaizdavimas ilgalaikėje KN verslo strategijoje iki 2030 metų, kuri buvo pradėta vystyti dar 2019 metais ir viešai pristatyta 2020 metų pradžioje. Ši verslo strategija pradėta įgyvendinti jau nuo pat pirmosios strategijos projekto pasirodymo dienos ir puikiai apibendrina mūsų praėjusių metų pasiekimus.

2020 metais ir toliau koncentruosimės į tikslus, išsikeltus mūsų verslo strategijoje. Mes ir toliau ketiname sėkmingai tęsti savo verslo ir organizacinės kultūros virsmą. Tai reiškia, jog verslo ir aplinkosauginis tvarumas, dėmesys saugiems ir patikimiems veiklos procesams, vertės kūrimą užtikrinantis požiūris visoms suinteresuotoms šalims nulems mūsų veiklos vykdymą ateinančiais metais. Tai taip pat reiškia, kad ir toliau kursime organizacinę kultūrą, kurioje nuolat mokomasi ir kurioje darbuotojai geba lanksčiai prisitaikyti kultūriškai, lingvistiškai ir geografiškai skirtingose komandose.

Nepaisant 2020 metų pradžią žyminčių nepaprastų globalių aplinkybių, nulemtų COVID-19 pandemijos, mes tikime, kad mūsų strateginis stuburas padės mums sėkmingai įveikti visus sunkumus energijos rinkų jungimo pažado įgyvendinimo kelyje visoms mūsų suinteresuotosioms šalims.

Darius Šilenskis Generalinis Direktorius

VEIKLOS TĘSTINUMAS – COVID-19 ĮTAKA

Apie koronavirusą COVID-19 pirmą kartą oficialiai pranešta 2019 m. gruodžio 31 d. Kinijoje, o nuo 2020 m. vasario jis sparčiais tempais plinta po visą pasaulį ir sąlygoja beprecedenčius skirtingų ūkio šakų įprastinės veiklos suvaržymus bei kelia bendrą neužtikrintumo lygį globaliu mastu. 2020 m. kovo mėn., prieš patį epidemijos sprogimo įkarštį šalys viena po kitos pradėjo skelbti karantiną – pradėtas valstybinių sienų uždarymas, nustatytas skirtingo lygio laisvo judėjimo apribojimas šalių viduje ir netgi miestuose. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė oficialiai paskelbė karantiną visoje šalyje. Koronaviruso (COVID-19) prevencijos sąlygoti sprendimai ir priemonių, būtinų infekcijos plitimo stabdymui, įgyvendinimas komplikavo tiekimo grandinių įprastinę veiklą bei turėjo reikšmingos neigiamos įtakos rinkos paklausai.

Bendrovė mano, jog COVID-19 sustabdys ekonominį augimą ir lems nuosmukį, kuris gali turėti įtakos pasaulinės ir regioninės paklausos ir atitinkamai krovos kiekio mažėjimui per Bendrovės terminalus 2020-aisiais ir 2021-aisiais metais. Reaguodama į verslo aplinkos pokyčius Bendrovės vadovybė aktyvavo Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo ir rizikos valdymo planus, bei suformavo rizikos valdymo komandą, skirtą kasdienei Grupės ir Bendrovės bei svarbiausių partnerių stebėsenai.

Tuo atveju, jeigu reikšmingas Bendrovės darbuotojų skaičius užsikrėstų COVID-19, būtų neįmanoma toliau operuoti Bendrovės infrastruktūros. Tai galėtų lemti krovos kiekių mažėjimą ar klientų praradimą, o vėliau ir mažesnes pajamas ir pelną. Atsižvelgdama į šią riziką, Grupė ir Bendrovė nurodė visiems darbuotojams, galintiems atlikti darbo funkcijas nuotoliniu būdu, dirbti iš namų ir terminaluose leisti dirbti tik tiems darbuotojams, be kurių fizinio buvimo darbo vietoje veikla negali būti užtikrinta. Lietuvoje paskelbus karantiną ir Vyriausybei įgyvendinant priemones dėl COVID-19 prevencijos šalyje, Bendrovė ėmėsi esminių atsargumo ir organizacinių veiksmų, siekdama užtikrinti Grupės ir Bendrovės darbuotojų saugumą, mažinti tikimybę minėtiems darbuotojams užsikrėsti ir užtikrinti verslo tęstinumą. Pavyzdžiui, Grupėje ir Bendrovėje buvo suteiktos papildomos asmeninės saugumo priemonės bei imtasi naujų su sveikatos apsauga susijusių organizacinių veiksmų terminaluose. Visų taikomų priemonių aktualumas aptariamas ir peržiūrimas kasdien ir, jei reikia, imamasi atitinkamų veiksmų šių priemonių efektyvumo gerinimui. Bendrovės vadovybė taip pat įvertino visuotinai priimtus kelionių ribojimus ir sienų uždarymus ir tikisi, jog šios priemonės neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės veiklai ir iškeltų verslo tikslų siekimui.

Dar vienas iš Grupės ir Bendrovės rizikos šaltinių slypi galimuose tiekimo grandinių sutrikimuose – pradedant nuo IT ir telekomunikacinių paslaugų, būtinų tinkamam IT sistemų ir nuotolinio darbo užtikrinimui ir baigiant prekių ir paslaugų, kurios būtinos siekiant laiku įgyvendinti investicines programas, tiekimu. Bendrovės vadovybė nuolat bendrauja su savo tiekėjais, tam, kad stebėtų situaciją ir įvertintų jų galimybes įvykdyti numatytus įsipareigojimus sutartu laiku. Siekdama mažinti galimų tiekimo trikdžių ateityje, Grupė ir Bendrovė rengia ir nuolat atnaujina kritinių prekių ir paslaugų alternatyvių tiekėjų sąrašą ir deda maksimalias pastangas, tam, kad Grupės ir Bendrovės tikslai būtų įgyvendinti laiku. Finansinių ataskaitų išleidimo metu iš tiekėjų nebuvo jokių indikacijų, kurios galėtų turėti įtakos Grupės ir Bendrovės 2019 m. gruodžio 31 dienos finansinėms ataskaitoms. Net ir susiklosčius ypatingoms aplinkybės Grupė ir Bendrovė veiklą vykdo įprastai - naftos produktų tanklaiviai ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinius gabenantys laivai Bendrovės terminaluose priimami pagal iš anksto numatytą grafiką. Grupė ir Bendrovė atidžiai stebi esamą situaciją ir reguliariai bendrauja su klientais apie jų planus bei sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Grupė ir Bendrovė paslaugas klientams teikia pagal numatytus grafikus ir sutartiniais terminais, taigi, finansinių ataskaitų išleidimo metu abejonių dėl klientų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo nekilo.

Bendrovė veiklą vykdo sektoriuje, kuris kol kas nebuvo reikšmingai paveiktas COVID – 19 protrūkio, tad per paskutines praėjusias savaites Bendrovė išliko pakankamai stabili ir net fiksavo trumpalaikį pardavimų augimą, o veiklos vykdymo ir žaliavų tiekimo prasme nutrūkimų nebuvo užfiksuota. Remdamasi visa iki finansinių ataskaitų išleidimo dienos viešai prieinama informacija, vadovybė vertino daugybę skirtingų veiklos scenarijų, susijusių su koronaviruso protrūkio poveikiu Bendrovei ir ekonominei aplinkai, kurioje Bendrovė vykdo veiklą, atsižvelgiant tiek į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus ir taikomas priemones, tiek sprendimus priimtus užsienio valstybių vyriausybių ir darančių įtaką jose veiklą vykdantiems Bendrovės pagrindiniams verslo partneriams bei klientams.

Naftos verslas

Remiantis Bendrovės veiklos projekcijomis naftos verslas laikytinas jautriausiu ir labiausiai veikiamu rinkos pokyčių ir generuoja didžiąją dalį viso Bendrovės finansinio rezultato. Bendrovė vertino skirtingus veiklos scenarijus, t.y. optimistinį, realistinį, pesimistinį, galinčius turėti įtakos naftos produktų krovai. Analizė atskleidė, kad, nepaisant pastebimų neigiamų tendencijų, Bendrovė sugebėtų kompensuoti pelno kritimą nepaskirstytu pelnu, sukauptu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės nuomone, atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir jautrumo analizės neapibrėžtumą, reikėtų naudotis konservatyviu vertinimo metodu. Taigi, optimistiniam, realistiniam ir pesimistiniam scenarijams naudotos atitinkamai 15%,

www.kn.lt | 90

30% ir 45% pajamų mažėjimo prielaidos. Jei naftos produktų krova būtų 15%, 30% ir 45% mažesnė nei tikimasi, Grupė ir Bendrovė 2020-2021 m. patirtų tokią įtaką grynajam pelnui:

Įtaka grynajam pelnui, tūkst. Eur	Scenarijus	2020	2021
-15% naftos produktų krova	Optimistinis	-3.752	-4.339
-30% naftos produktų krova	Realistinis	-7.712	-9.149
-45% naftos produktų krova	Pesimistinis	-11.672	-13.704

Klaipėdos SGD verslas:

Klaipėdos SGD verslo veiklą sudaro: 1) SGD terminalas, kuris yra valstybės reguliuojamas infrastruktūros objektas, kuriam taikomas skaidrus ir atviras trečiųjų šalių prieigos prie terminalo principas, kai reguliuojamos turto bazės pagrindu uždirbamos reguliuojama grąža ir 2) SGD mažos apimties paskirstymo stotis, vykdanti komercines SGD krovos operacijas.

Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos yra įtrauktos į saugumo dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos tarifą ir paskirstomos dujų vartotojams pagal perduotą gamtinių dujų kiekį.

Pagal LR Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą, Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį (SGD terminalo būtinasis kiekis). Šio nustatyto įpareigojimo vykdymą užtikrina paskirtasis tiekėjas vadovaudamasis teisės aktais. Kadangi paskirtasis tiekėjas šiuo metu įpareigotas naudotis SGD terminalu iki 2024 metų, taip pat, saugumo dedamosios tarifas jau patvirtintas 2020-iems metams, Bendrovė nenumato jokių galimų priežasčių, galinčių turėti reikšmingos įtakos reguliuojamoms SGD terminalo pajamoms ir atitinkamai Bendrovės finansiniams rezultatams.

Pagal galiojančią sutartį 100 proc. SGD mažos apimties paskirstymo stoties pajėgumų yra rezervuoti 5-erių metų periodui. Sutartis paremta fiksuotomis metinėmis įmokomis, mokėtinomis per ateinantį 5-erių metų periodą. Finansinių ataskaitų išleidimo metu jokių indikacijų dėl galimų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo iš kliento pusės identifikuota nebuvo. Blogiausiu įmanomu scenarijumi, kuris iš šiandienos perspektyvos nėra tikėtinas, vienintelė rizika, kurią įžvelgia Bendrovė, būtų ilgalaikės sutarties nutraukimas. Sutarties nutraukimo atveju Bendrovė tęstų mažos apimties SGD perkrovos veiklos vystymą savarankiškai. Tokiu atveju mažos apimties SGD paskirstymo stoties rezultatai būtų priklausomi nuo rinkos vystymosi, tačiau bet kokiu atveju nesitikima, jog šie rezultatai būtų blogesni nei 2019-aisiais metais.

Tarptautinių SGD projektų vystymo veikla:

Laimėjusi tarptautinį konkursą teikti ilgalaikes operatoriaus paslaugas Acu uoste, Rio de Žaneiro valstijoje ir pasirašiusi ilgalaikį kontraktą su GNA I Geração de Energia S.A., Bendrovė sugebėjo užsitikrinti ilgalaikes pajamas iš tarptautinių paslaugų. Kadangi COVID-19 įtaka pasireiškia globaliu mastu, Bendrovė ėmėsi visų įmanomų saugumo priemonių tiek dukterinėje bendrovėje Brazilijoje, tiek pačioje Bendrovėje. Atsižvelgiant į galimas rizikas visi dukterinės bendrovės Brazilijoje darbuotojai, galintys atlikti pavestas funkcijas nuotoliniu būdu, dirba iš namų, vietoje paliekant dirbti tik tuos darbuotojus, be kurių fizinio dalyvavimo veikla negali būti vykdoma ir tik laikantis visų saugumo reikalavimų, bei naudojant numatytą įrangą. Pagal sutartį numatytos SGD terminalo Acu uoste operavimo paslaugos yra teikiamos pagal numatytus grafikus ir sutartiniais terminais. Finansinių ataskaitų išleidimo metu abejonių dėl kliento galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nekilo.

Bendrovė turi ilgalaikę strategiją padidinti tarptautinių SGD projektų pajamų dalį, dėl to Bendrovės vadovybė įvertino galimą neigiamą COVID-19 poveikį šio tikslo įgyvendinimui. Kadangi tarptautinių projektų vystymo procesas yra labiau ilgalaikis, nei trumpalaikis ir užtrunka apie 24 mėnesius pradėti projektą, iš šiandienos perspektyvos, Bendrovės vadovybė neįžvelgia jokių galimų grėsmių numatytų ilgalaikių verslo tikslų įgyvendinimui.

Atsižvelgiant į minėtas prielaidas Bendrovė šiuo metu neįžvelgia jokių galimų scenarijų, galinčių turėti reikšmingos įtakos tarptautinių SGD projektų vystymo veiklos tęstinumui ir 2020-2021 m. finansiniam rezultatui.

Nors karantino sukelti padariniai momentinės ekonominės įtakos Grupei ir Bendrovei nepadarė, Bendrovės vadovybė atidžiai stebi globalios ekonomikos vystymąsi ir pokyčius bei vertina galimą ilgalaikę finansinę

įtaką Grupės ir Bendrovės rezultatams. 2019 m. gruodžio 31 dienai Grupės ir Bendrovės apyvartinis kapitalas sudaro atitinkamai 17.652 tūkst. Eur ir 13.623 tūkst. Eur, turimos užtikrintos galimybės leidžia pasiskolinti iš Šiaurės Investicijų Banko (NIB) 295.500 tūkst. Eur.

Atsižvelgiant į aukštą Grupės ir Bendrovės likvidumo lygį, įgyvendinamas prevencines priemones ir aktyvuotus veiklos tęstinumo bei rizikos valdymo planus, iš pinigų srautų perspektyvos Grupė ir Bendrovė yra saugioje padėtyje ir gali užtikrinti verslo veiklos tęstinumą nepalankioje susiklosčiusioje situacijoje.

Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, Bendrovės aukščiausioji vadovybė mano, jog vertinimo metu tikėtinų šios situacijos padarinių sąlygotų rezultatų diapazonas nekelia reikšmingo neužtikrintumo susijusio su įvykiais ar sąlygomis, galinčiomis kelti rimtų abejonių dėl Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo.

INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ

AB "Klaipėdos nafta" - Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei LR valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdanti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. Greta minėtų vykdomų veiklų, Bendrovė pradėjo mažos apimties SGD veiklas.

Pagrindiniai terminalai:

Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis (naftos terminalų ir SGD terminalų- žiūrėti paveikslėlį žemiau), bei keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo operavimą, su SGD susijusių veiklų plėtojimą. Vadovybė vertina kiekvienos veiklos finansinius rezultatus ir nustato kiekvienai iš jų strateginius tikslus.

Informacija apie investicijas į asocijuotas įmones

Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. yra investavusi į šias asocijuotas įmones:

Įmonės pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
BALTPOOL, UAB	A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius	33	Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorius.
Sarmatia Sp. z o.o.	ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija	1	Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas ir projektavimas.

KLAIPĖDOS NAFTOS TERMINALAS

Bendrovės Klaipėdos naftos terminalas yra vienas didžiausių naftos krovos paslaugas teikiančių terminalų Baltijos šalių rinkoje. Bendrovės naftos terminalo infrastruktūra skirta perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš naftos perdirbimo gamyklų.

Bendrovė naftos terminale perkrauna šiuos naftos produktus:

• Šviesiuosius naftos produktus (toliau ŠNP):
  • - Įvairių rūšių dyzelinį kurą;
  • - Įvairių rūšių benziną;
  • - Reaktyvinį kurą.
• Tamsiuosius naftos produktus (toliau TNP):
  • - Įvairių rūšių mazutą;
  • - Technologinį kurą;
  • - Vakuuminį gazolį (VGO);
  • - Žaliavinę naftą.
• Kitus chemijos pramonės produktus:
  • - Etanolį;
  • - Monoetilenglikolį;
  • - Riebiųjų rūgščių metilo esterį (RRME).

Klaipėdos naftos terminalo charakteristika
Lokacija		Klaipėdos naftos terminalo teritorija, adresas: Burių g. 19, Klaipėda
Naftos produktų talpyklų skaičius		45
Naftos produktų talpų tūris		575 tūkst. m3
Terminalo pajėgumas		8 - 10 mln. t per metus.
Krantinės		2 (2019 m. pradėta vykdyti esamų krantinių modernizacija ir papildomos daugiafunkcės krantinės statyba. Atlikus šią rekonstrukciją, terminalas vienu metu galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius, bendras visų 3 krantinių ilgis sieks apie 750 m.)
Įplaukimo į uostą gylis		14,5 metrų
Leidžiamas gylis prie krantinės		14 m
Priimami laivai		Iki 275 m ilgio
Geležinkelio estakados		2 geležinkelio estakadas, turinčias po 2 kelius:
		2 keliai naftos produktams, kuriems nereikalingas temperatūrinis režimas (vienu metu apdorojama iki 2 x 30 geležinkelio cisternų);
		2 keliai naftos produktams, kuriems reikalingas pašildymas ir temperatūrinis režimas (vienu metu apdorojama iki 2 x 32 geležinkelio cisternų);
		vienas iš kelių pritaikytas visų tipų naftos produktams;
		vienu metu galima krauti 124 geležinkelio cisternas.
Autocisternų pildymas		Vienu metu gali būti pildomos 4 autocisternos
Moderni laboratorija		Nustato pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus
Nuosavos katilinės bendras trijų katilų galingumas		100 MWh

Bendrovės naftos terminale naftos produktų krovos paslaugų procesai pagrinde susidaro iš šių operacijų: i) naftos produktų priėmimo iš geležinkelio vagonų cisternų, ii) laikino naftos produktų saugojimo terminalo talpyklose, iii) naftos produktų pakrovimo į tanklaivius.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams.

Klaipėdos naftos terminalas teikia šias paslaugas:

• - perpila naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;
• - priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas;
• - perpila naftos produktus į autocisternas;
• - laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus;
• - priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;
• - švartuoja laivus;
• - nustato naftos produktų kokybės parametrus;
• - parūpina techniką, skirtą įvesti cheminius priedus į naftos produktus;
• - maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (angl. blending);
• - aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAS

AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. birželio 11 d., patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, buvo perduota valdyti Subačiaus naftos terminalą (toliau - SNT). Perėmus Subačiaus naftos terminalo infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla bei paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga.

Subačiaus naftos terminalo charakteristika
Lokacija	Kunčių km., Kupiškio raj.
Naftos produktų talpyklos	Iš viso 66 talpyklos
Naftos produktų talpų tūris	Apie 338 tūkst. m3 talpyklų parkas
Geležinkelio estakados	Vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų
Autocisternų pildymas	Moderni autocisternų užpylimo aikštelė
Moderni laboratorija	Gali nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus

Subačiaus naftos terminalas teikia šias paslaugas:

• - Valstybės naftos produktų (degalų) atsargų saugojimas, užtikrinant valstybės energetinio saugumo tikslų vykdymą pagal numatytus teisės aktus.
• - Naftos produktų (degalų) ilgalaikis saugojimas.
• - Naftos produktų (benzino ir dyzelino) trumpalaikio saugojimo ir krovos paslaugos privatiems klientams ir įmonėms.
• - Biologinių priedų ir žymėjimo medžiagų įmaišymas į naftos produktus.

2019 m. Subačiaus naftos terminalo veiklos rezultatai pateikti Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Subačiaus naftos terminalo infrastruktūra bei priemonės nuolat atnaujinamos, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką paslaugų teikimą klientams bei saugios ir patikimos kuro bazės eksploatacijos užtikrinimą.

SUSKYSTINTŲJŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALAS

2019 m. buvo ypatingai svarbūs SGD terminalo veikloje. Pasiektas svarbus lūžis užsitikrinant ilgalaikę SGD terminalo veiklą. Pasiekti svarbūs ilgalaikės suskystintų gamtinių dujų importo terminalo veiklos užtikrinimo projekto etapai: 2019 m. rugsėjo 19 d. gautas Europos Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinimo užtikrinant valstybės garantija SGD dedamosios refinansavimo paskolą; tuo pat metu 2019 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta oficiali sutartis su Šiaurės šalių investicijų banku (NIB) dėl tarifų mažinimo finansavimo.

Pažymėtina, kad 2019 metais SGD terminalu naudojosi 5 terminalo naudotojai iš kurių dvi įmonės buvo iš Estijos (Eesti Energia AS ir Elenger, Estijoje žinoma kaip "Eesti Gaas") ir viena nauja įmonė UAB Imlitex. 2019 metais SGD terminale buvo priimti 64 dujovežiai, o išdujinta ir perkauta 20,237 TWh SGD.

SGD terminalas papildo ir praplečia esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria galimybes tiekimo diversifikavimui, panaikina priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir įvykdo ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, t. y. sudaro prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti.

SGD terminalo infrastruktūra

AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. Floating Storage with Regasification Unit, FSRU) technologija. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo funkcijos – priimti suskystintas gamtines dujas iš dujovežių, jas saugoti, išdujinti bei tiekti į magistralinį tinklą ar perkrauti į kitus dujovežius.

SGD laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu:

SGD laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu yra SGD tanklaivis ("Independence"), kuris Klaipėdos jūrų uoste priima suskystintąsias gamtines dujas iš SGD gabenančių laivų – dujovežių, kurie švartuojasi prie FSRU. Pagal terminalo naudotojų grafikus, SGD yra leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį ir tiekti jas į dujų perdavimo sistemą. 2012 m. pasirašyta SGD laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu 10-ies metų nuomos (su išpirkimo galimybe) sutartis su Norvegijos kompanija "Höegh LNG Ltd.". Šio laivo statytojas – Pietų Korėjos laivų statykla "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd".

SGD laivo–saugyklos "Independence" techninės charakteristikos*
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinė	157
Talpyklų tūris	170.000 m³
Maksimalus SGD pripildymo lygis	98 %, esant 70 kPag
Maksimalus SGD krovos pajėgumas	9.000 m³/val SGD
Maksimalus SGD perkrovos pajėgumas	5.000 m³/val SGD, kai SGD perkrovos metu yra vykdomas SGD išdujinimas
FSRU pajėgumai	3,75 mlrd. m³ gamtinių dujų per metus (10,24 mln. m³ per dieną)
Minimalus operatyvinis SGD likutis	3.500 m3 SGD
Maksimalus dujų srautas į dujų vamzdyną	10,24 mln. m³ per dieną

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Krantinė ir jos įrenginiai

Prie krantinės nuolatos yra prišvartuotas SGD laivassaugykla su dujinimo įrenginiu, kuris priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių. Specialią krantinėje sumontuotą įrangą sudaro: aukšto slėgio platforma, serviso platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės, susisiekimo tilteliai, gaisro gesinimo bokštai, valdymo patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranai ir aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės, bei kita reikalinga įranga ir sistemos.

SGD terminalo jungiamasis dujotiekis

Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu -18 kilometrų ilgio, 700 mm skersmens jungiamuoju

SGD terminalo paslaugos

Terminalas teikia šias paslaugas i) SGD pakartotinio dujinimo (išdujinimo), ii) SGD perkrovos. SGD išdujinimo paslaugą sudaro viena su kita susijusios paslaugos:

- SGD krovinio priėmimas iš atplaukusio dujovežio, fizinis ir virtualus krovinio saugojimas bei SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

- SGD krovinio priėmimas iš atplaukusio dujovežio, fizinis ir virtualus krovinio saugojimas ir SGD perkrova (re-eksportas) į atlaukusį ne

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

- SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis yra kasmet tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - VERT). Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos;

dujotiekiu. Pasijungimo į perdavimo tinklą vietoje yra pastatyta dujų apskaitos stotis.

mažesnį nei 5.000 m³ ir ne didesni nei 65.000 m³ dujovežį (jei nesusitarta kitaip).

- SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama terminalo naudotojų už išdujintą dujų kiekį ir kasmet tvirtinama VERT.

Terminalo paslaugos	Paslaugos kaina	VERT nutarimas
SGD išdujinimo paslaugos kaina* 2019 m.	0,13 Eur/MWh be PVM	2018 m. lapkričio 22 d. Nr. O3E-404
SGD išdujinimo paslaugos kaina* 2020 m.	0,35 Eur/MWh be PVM	2019 m. lapkričio 11 d. O3E-724
SGD perkrovos paslaugos kaina 2015-2019 m.	1,14 Eur/MWh be PVM	2014 m. lapkričio 20 d. Nr. O3-896
SGD perkrovos paslaugos kaina 2020 m.	1,11 Eur/MWh be PVM	2019 m. lapkričio 11 d. Nr. O3E-725

*Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas per vidinį gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo tašką, taip pat sumoka VERT nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis, priimtomis po viešų

konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VERT nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų.

KLAIPĖDOS MAŽOS APIMTIES SGD TERMINALAS

Per 2019 m. į Klaipėdos mažos apimties SGD terminalą (toliau - SGD paskirstymo stotį) buvo pristatyta 11 krovinių mažaisiais dujovežiais. Visas SGD krovinys buvo perkrautas į SGD autocisternas ir paskirstytas vartotojams Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje. Likusi SGD dalis sunaudota Bendrovės vidinėms reikmėms. Viso 2019 metais SGD paskirstymo stotyje buvo pakrautos 256 autocisternos.

2019 metų gale AB "Klaipėdos nafta" su Lenkijos valstybine dujų bendrove PGNiG pasirašė penkerių metų sutartį dėl SGD paskirstymo stoties pajėgumų rezervavimo. PGNiG SGD paskirstymo stoties pajėgumais naudotis pradės nuo 2019 m. balandžio 1 d.

Bendrovė antžeminę SGD paskirstymo stotį atidarė 2017 m. rudenį. SGD paskirstymo stoties projekto tikslas vystyti mažos apimties SGD infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kas ne tik didina energetinį saugumą nuo dujotiekio nutolusioms vietovėms, bet kartu teikia ir alternatyvios bei švarios energijos privalumus svariam vartotojų skaičiui. Ši infrastruktūra taip pat prisideda prie galimybių siekiant naudoti SGD kaip švarų kurą laivyboje bei sunkiajame kelių transporte užtikrinimo.

• SGD paskirstymo stotis suprojektuota priimti krovinius iš mažos apimties SGD dujovežių, saugoti SGD, krauti SGD į autocisternas arba bunkeriuoti SGD varomus laivus. SGD taip pat gali būti kraunamos ir į ISO konteinerius.
• SGD paskirstymo stotis tai komercinis Bendrovės projektas, finansuotas Bendrovės bei iš dalies Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal CEF-Transport programą įgyvendinant projektus HEKLA1) bei Blue Baltics2) .
• 1) projekto įgyvendinimo pabaiga 2018 m. birželio 30 d. 2) projekto įgyvendinimo pabaiga – 2020 m. gruodžio 31 d.

SGD paskirstymo stoties techninė charakteristika

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinė	2
Technologija	Penkios slėginės talpyklos
Talpų tūris	5 x 1.000 m3
Užpildymo lygis	86 %
SGD priėmimo greitis (iš laivo)	Iki 1.250 m3 /val.
Dienos autocisternų krovos pajėgumas	24 autocisternos
Autocisternų krova	2 autocisternų krovos aikštelės (įmanoma krova vienu metu)
Autocisternų krovos greitis	iki 100 m3 /val.
Bunkeravimo greitis	iki 500 m3 /val.
Nugaravusių dujų panaudojimas	Dujų vamzdžio jungtis su Bendrovės katiline

Planuojama veikla:

Suskystintosios gamtinės dujos – švariausias iškastinis kuras. SGD yra bekvapės, bespalvės, nesprogios, netoksiškos ir nekorozinės. Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje į autocisternas perpilamos tos pačios gamtinės dujos, kurias naudojame buityje ar pramonėje, tačiau skysto pavidalo, atšaldytos iki -161 laipsnio ir užimančios 600 kartų mažiau vietos nei dujų pavidalo.

Energija

SGD naudojamos tose vietovėse, kurios nėra prijungtos prie dujotiekio. Klaipėdos SGD paskirstymo stotis geografiškai patrauklioje vietoje iš kurios galima aprūpinti SGD ne tik Lietuvos, bet ir Šiaurės rytų Lenkijos vartotojus bei Baltijos šalių klientus. Įrengus atitinkamas išdujinimo stoteles, SGD galėtų būti naudojamos šilumos bei elektros gamybai.

Laivybai

Įgyvendinus švaraus kuro direktyvas pasaulinė laivyba pereina prie švaresnio ir efektyvesnio kuro. Būtent laivyboje SGD yra puiki alternatyva taršiems naftos produktams. Pasaulyje sparčiai didėjant SGD varomų laivų flotilei ženkliai auga ir švaraus kuro poreikis.

Transportui

Kaip ir laivyboje, taip ir kito transporto srityje, ieškoma alternatyvų taršiam kurui. Nemažai šalių, tokių kaip Nyderlandai, jau turi išplėtotus SGD degalinių tinklus. SGD kaip kuras labiausiai tinka sunkiajam kelių transportui.

BENDROVĖS STRATEGIJA

AB "Klaipėdos nafta" Valdyba 2020 m. pradžioje patvirtino 2020 – 2030 metų veiklos strategiją (toliau – Strategija), nustatė bendruosius strateginius tikslus visai Bendrovei ir kiekvienai Bendrovės vykdomai veiklai, įvertino istorinę finansinę Bendrovės informaciją ir numatė siektinus strateginio laikotarpio rodiklius. Bendrovės veiklos strategija iki 2030 m. skelbiama: 2030.kn.lt.

Bendrovės misija yra užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų priėjimą prie globalios energijos išteklių rinkos tvariai vystantis, atliekant investicijas ir valdant multifunkcinius skystųjų energetinių išteklių terminalus pasaulyje. Vykdydama savo veiklą Bendrovė siekia padėti savo klientams pereiti prie švaresnės energijos, tuo pačiu išlaikant savo konkurencingumą.

Besitęsiantys energijos rinkų pokyčiai ir pagrindinių energijos šaltinių persiskirstymas padėjo Bendrovei įgyti naujų SGD plaukiojančia technologija paremto terminalo Klaipėdoje kompetencijų ir iš esmės nulėmė esminius pokyčius Bendrovės vizijos ir misijos pokyčius. Bendrovė būdama vietinės ir regioninės rinkos žaidėja, teikiančia vieną paslaugą 2020-2030 m. laikotarpiu išsikėlė sau tikslą diversifikuoti savo veiklą, plėsti teikiamų paslaugų spektrą ir tapti mažiau priklausomai nuo vieno pajamų šaltinio. Dėl šios priežasties Bendrovė siekia ir toliau plėtoti keturias pagrindines verslo kryptis: tarptautinius SGD terminalų projektus, naftos ir perdirbtos naftos produktų krovos paslaugas, Klaipėdos SGD terminalo valdymą ir mažos apimties SGD paslaugų teikimą.

Bendrovė daugiausia potencialo augimui ir pelningumo didinimui įžvelgia SGD verslo projektų vystyme ir investavime į tarptautinius SGD importo terminalus. AB "Klaipėdos nafta" tiki, jog artimiausią dešimtmetį plaukiojančia technologija paremti SGD terminalai sudarys beveik pusę visų naujų išdujinimo pajėgumų ir žvelgia į tai, kaip į galimybę iki 2030 metų pasiekti identišką naftos produktų krovos paslaugų pelno daliai iš SGD verslo vystymo projektų.

Bendrovės naftos terminalų veiklos pagrindinė vizija paremta siekiu išplėsti terminaluose galimų krauti produktų asortimentą ir didinti vykdomos veiklos pranašumą investuojant į aplinkai tvarias ir efektyvesnes technologijas bei skaitmenizavimą. Technologinių pajėgumų augimas taip pat įgalins Bendrovę prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Valstybės reguliuojamos Klaipėdos SGD terminalo veiklos strategijos tikslas tęsti terminalo eksploataciją po 2024 metų bei nuolat didinti terminalo naudojimo lankstumą siekiant didinti kuriamą vertę gamtinių dujų vartotojams.

Bendrovės identifikuotas augantis autotransportu ir laivais transportuojamas SGD poreikis nuo dujų tinklo nutolusioms vietovėms Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje bei augantis spaudimas mažinti taršos emisijas pasauliniu lygiu ir SGD kaip švaresnio energijos šaltinio skatinimas suteikia mažos apimties SGD paskirstymo stočiai itin reikšmingą vaidmenį visame Bendrovės vykdomų veiklų portfelyje. AB "Klaipėdos nafta", kartu su savo strateginiais partneriais siekia paskatinti SGD rinkos kūrimą ir didinti šio švaresnio kuro suvartojimo dalį jūriniame ir sunkiajame transporte, taip pat ir regione veikiančioje bei nuo dujų tinklo nutolusioje pramonėje.

Bendrovės Strategijoje taip pat numatoma didelį dėmesį skirti esminiam Bendrovės turtui – žmonėms, koncentruotis į tiesioginę ir netiesioginę verslo įtaką visuomenei – socialinę atsakomybę bei Bendrovės įgyvendinamoms skaitmenizavimo ir inovacijų priemonėms.

Žemiau pateikiami AB "Klaipėdos nafta" strateginės kryptys ir atskirų veiklų strateginiai tikslai 2020 – 2030 m. laikotarpiui.

Pagrindinės strateginės kryptys
Bendrovės veiklos gerinimas ir efektyvumo didinimas	Užtikrinti ilgalaikį gamtinių dujų tiekimo saugumą Lietuvos ir Baltijos regiono reikmėms vykdant ekonomiškai efektyvią veiklą	Viena pirmaujančių plaukiojančių SGD importo terminalų bendrovių pasaulyje	Pagrindinis mažos apimties SGD importo terminalas Baltijos šalyse ir Lenkijoje	Pirmaujantis ir vienas efektyviausių regione veikiančių naftos krovos ir saugojimo centrų

Pagrindinių veiklų strateginiai tikslai
Naftos terminalai	Klaipėdos SGD paslaugų centras	Mažos apimties SGD perkrovos terminalas	SGD verslo vystymo projektai
• Išlaikyti ir didinti krovos lygį ir naftos terminalų pelningumą atsižvelgiant į pokyčius rinkoje. • Įžengti į naftos chemijos ir kitų produktų perkrovos rinką. • Užtikrinti aplinkai tvarią naftos terminalų infrastruktūros veiklą. • Užtikrinti saugią, patikimą ir efektyvią naftos terminalų veiklą.	• Užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir kurti pridėtinę vertę vartotojams ir akcininkams.	• Pelninga mažos apimties SGD terminalo veikla ir pridėtinės vertės kūrimas augančioje regioninėje mažos apimties SGD rinkoje.	• Dalyvauti bent 5-iuose SGD terminalų projektuose kaip terminalo valdymo ir eksploatacijos bendrovė iki 2030 m. • Dalyvauti kaip savininkei bent 4-iuose SGD terminalų projektuose iki 2030 m.

Bendrovė ketina įvykdyti minėtus pagrindinių veiklų tikslus įgyvendindama sekančias priemones ar imdamasi šių veiksmų:

Naftos terminalai:

• - Tvarus investicinių infrastruktūros projektų įgyvendinimas siekiant išlaikyti konkurencingumą besikeičiančioje rinkoje;
• - Per papildomų paslaugų teikimą įgytas konkurencinis pranašumas, atsiradęs po infrastruktūros plėtros ir modernizavimo;
• - Klientų derybinės galios mažinimas gebant pasiūlyti patrauklesnes ir kompleksines paslaugas viename centre (papildomos naudos terminalų naudotojams kūrimas);
• - Procesų efektyvumo didinimas diegiant procesų valdymo sistemas (LEAN ar kitas);
• - Tiekėjų, turinčių įtakos pagrindiniams kintamiems kaštams, derybinės galios mažinimas;
• - Procesų automatizavimo ir skaitmenizavimo priemonių įgyvendinimas siekiant sumažinti reikalingo personalo skaičių ir su juo susijusius kaštus.

Klaipėdos SGD paslaugų centras:

• - Užtikrinti saugią ir efektyvią terminalo veiklą, atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą regioninę SGD paklausą;
• - Įsigyti FSRU mažiausia galima kaina užtikrinant institucinių bankų finansavimą.

Mažos apimties SGD perkrovos terminalas:

• - Didinti mažos apimties SGD perkrovos terminalo pajamų dalį iš ilgalaikių sutarčių su partneriais iki 2030 m.;
• - Užtikrinti patikimų ir efektyvių regioninio SGD terminalo paslaugų teikimą garantuojant 98% metinį terminalo prieinamumą ir 48 autodujovežių per dieną krovos pajėgumą iki 2025 m.;
• - Pagalba kuriant ir skatinant teigiamą verslo aplinką įstatymine, uosto reguliavimo ir rinkos suvokimo prasme.

SGD verslo vystymo projektai:

• - Įsitraukti į ankstyvą vystymo faze siekiant laimėti naujus projektus;
• - Aktyviai stebėti ir reaguoti į viešus ir privačius SGD importo terminalų vystymo ir operavimo paslaugų konkursus;
• - Vystyti ir stiprinti FSRU savininkų, SGD prekybininkų, tiekėjų ir kitų susijusių šalių partnerystės tinkle;
• - Vystyti su SGD rinka susijusius inovatyvius sprendimus ir koncepcijas;
• - Aktyviai ieškoti ir vertinti įsigijimo galimybes.

Bendrovė, veikdama pagal nusistatytas strategines kryptis ir pasiekdama numatytus strateginius uždavinius, tiki galimybe ilguoju laikotarpiu tapti vienu geriausių pasaulinių SGD terminalų operatoriumi ir vienu konkurencingiausiu naftos ir perdirbtų naftos produktų krovos centru Baltijos regione.

SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2019 m. sausio 2 d. Bendrovė stebėtojų tarybos sprendimu iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2022 m. balandžio 27 d.) nepriklausomu valdybos nariu išrinko Ian Jonathan Bradshaw.

2019 m. sausio 28 d. Bendrovė laikotarpiu: nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 25 d., įsigijo savų akcijų tokiomis sąlygomis: bendras įsigytų akcijų kiekis: 1.463.414 vnt.; bendra sandorio suma: 600 tūkst. Eur. Akcijų įsigijimo tikslas: akcijų suteikimas Bendrovės darbuotojams.

2019 m. vasario 8 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą, dėl Stebėtojų tarybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko atlygio dydžių, kurie bus taikomi už 2019 m. vykdomą stebėtojų tarybos veiklą.

2019 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė UAB "Krovinių terminalas" ieškinį dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo bei priteisė Bendrovei visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2019 m. kovo 22 d. 2019 m. kovo 21 d. gavus Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos leidimą įsigaliojo Bendrovės valdybos sprendimas dėl dukterinės bendrovės UAB "SGD logistika" įstatinio kapitalo padidinimo 800 tūkst. Eur suma.

2019 m. kovo 29 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija su padidintu įstatiniu kapitalu, o naujos Bendrovės akcijos užregistruotos Nasdaq CSD, SE. Po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, pastarasis siekia 110.476 tūkst. Eur ir yra padalintas 380.952.393 vnt. akcijų, kurios suteikia 380.952.393 balsus. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 euro.

2019 m. balandžio 15 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja AB "Klaipėdos nafta" dukterinės bendrovės UAB "SGD logistika" įstatų redakcija su padidintu įstatiniu kapitalu.

2019 m. balandžio 26 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• - Patvirtino Bendrovės 2018 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį;
• - Paskirstė 2018 m. Bendrovės paskirstytąjį pelną, dividendams skiriant dalį pelno – 11.577 tūkst. Eur arba 0,03 Eur dividendų vienai akcijai.

2019 m. balandžio 30 d. Sutarta dėl AB "Klaipėdos nafta" dalies "Kairos" valdančioje bendrovėje perleidimo Nauticor Gmbh & Co. Perdavimas įsigalios 2019 m. rugsėjo 30 d.

2019 m. gegužės 27 d. Bendrovės valdyba pritarė Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo reguliuojamos veiklos perkėlimui į dukterinę bendrovę UAB "SGD terminalas". Sprendimas įsigalios, kai jam pritars Lietuvos respublikos finansų ministerija ir Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

2019 m. birželio 7 d. AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius 2019 m. birželio 6 d. įteikė Bendrovės Valdybai pranešimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės vadovo pareigų nuo 2019 m. liepos 26 d.

2019 m. birželio 12 d. Bendrovė gavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidimą:

• - Perleisti (investuoti) suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje veiklą, kaip turtinį kompleksą į Bendrovės 100 proc. kontroliuojamą dukterinę bendrovę UAB "SGD terminalas", didinant Dukterinės bendrovės įstatinį kapitalą;
• - Kaip patronuojančiai Bendrovei, suteikti korporatyvinę garantiją UAB Hoegh LNG Klaipėda ir HÖEGH LNG LTD už Dukterinės bendrovės įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2012 m. kovo 2 d. laivo-saugyklos nuomos sutartį, vykdymą.

2019 m. birželio 20 d. Paskelbta kandidatų į AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas atranka. Įvykdžius atrankos procedūras, sprendimą dėl generalinio direktoriaus skyrimo iš atrinktų kandidatų priims Bendrovės valdyba.

2019 m. birželio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 27 d. sušauktame Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo kvorumo, Susirinkimas laikomas neįvykusiu.

2019 m. liepos 12 d. valdybos sprendimu Bendrovė priėmė sprendimus:

• - Nuo 2019-07-23 atšaukti M. Jusių iš dukterinių bendrovių UAB "SGD logistika" ir UAB "SGD terminalas" direktoriaus pareigų;
• - Nuo 2019-07-24 dukterinių bendrovių UAB "SGD logistika" ir UAB "SGD terminalas" direktoriumi išrinkti Joną Lenkšą.
• - Laikinu AB "Klaipėdos nafta" generaliniu direktoriumi nuo 2019-07-27 iki atskiro Bendrovės valdybos sprendimo išrinktas Darius Šilenskis.

2019 m. liepos 18 d. sušauktas Bendrovės pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Priimti sprendimai:

• - Atsižvelgiant į tai, kad nebėra teisinės ir faktinės galimybės atlikti SGD terminalo veiklos perleidimą atidėti klausimo priėmimą iki bus atliktas naujas vertinimas dėl investavimo į dukterinę bendrovę UAB "SGD terminalas" veiklą;
• - Atidėti AB "Klaipėdos nafta", kaip patronuojančios bendrovės, garantijos suteikimo UAB Hoegh LNG Klaipėda ir HÖEGH LNG LTD už UAB "SGD terminalas" įsipareigojimų vykdymą klausimo svarstymą;
• - atidėti AB "Klaipėdos nafta" įstatų keitimo ir naujos redakcijos įstatų patvirtinimo klausimo svarstymą.

2019 m. liepos 30 d. Bendrovė kartu su konsorciumo partneriais Korėjos bendrovėmis "Samsung C&T" ir "Posco E&C" bei Japonijos bendrovėmis "Mitsui O.S.K. Lines" ir "Osaka Gas" pateikė įpareigojantį pasiūlymą Kipro SGD terminalo vystymo konkurse. Konkurse Bendrovė dalyvauja kaip konsorciumo rangovas ir partneris. 2019 m. rugpjūčio 26 Bendrovė informavo, kad Kipro SGD terminalo vystymo konkurse laimėtoju buvo pasirinktas kitas jame dalyvavęs konsorciumas. Bendrovės konkurse įdėtos pastangos ir darbas neliko nepastebėtas kitų Bendrovės esamų ir potencialių partnerių.

2019 m. rugpjūčio 8 d. Bendrovė pasirašė trišalę statybos rangos sutartį dėl krantinės rekonstrukcijos.

2019 m. rugpjūčio 20 d. stebėtojų tarybos narys Tomas Lukoševičius įteikė Bendrovei pranešimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės Stebėtojų tarybos narių nuo 2019 m. rugsėjo 3 d.

2019 rugpjūčio 30 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas: UAB "KPMG Baltics" paskirta audito įmone, kuri atliks Bendrovės 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų ir reguliuojamos veiklos ataskaitų auditą, metinio pranešimo įvertinimą bei parengs audito ataskaitą.

2019 spalio 1 d. Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", pasirašė susitarimą dėl ilgalaikės sutarties dėl naftos produktų krovos pratęsimo.

2019 spalio 9 d. Bendrovė paskelbė, kad derasi su UTE GNA I Geração de Energia SA dėl Terminalo operatoriaus paslaugų teikimo sutarties GNA SGD terminalui, esančiam Acu uoste (Rio de Žaneiro valstijoje), viename iš pagrindinių Brazilijos uostų kompleksų, siūlančiame logistikos sprendimus Brazilijos naftos ir dujų rinkai.

2019 m. spalio 31 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti šie sprendimai: Įsteigus Brazilijos SPV suteikti AB "Klaipėdos nafta" vardu garantiją ar garantijas užtikrinant Brazilijos SPV įsipareigojimų GNA pagal Sutartį vykdymui Sutarties galiojimo laikotarpiui.

2019 m. spalio 31 d. Bendrovės valdyba priėmė principinį sprendimą įsigyti Bendrovės nuomojamą suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą "Independence" arba kitą plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą ne vėliau nei 2024 m. gruodžio 31 d.

2019 m. lapkričio 5 d. Bendrovės Stebėtojų taryba pagal 2019-10-30 Bendrovės Audito komiteto nuomonę pritarė sandoriui dėl Bendrovės garantijos UAB "SGD logistika" dukterinei bendrovei Brazilijoje suteikimo.

2019 m. lapkričio 7 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą nuo 2019 m. lapkričio 11 d. išrinkti Darių Šilenskį eiti AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas.

2019 m. lapkričio 27 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti šie sprendimai:

• panaikinti UAB Hoegh LNG Klaipeda įkeistų visų esamų ir būsimų gautinų sumų įkeitimą ir įkeisti šias esamas ir būsimas gautinas pirmos eilės įkeitimu Lietuvos Respublikos finansų ministerijai už Lietuvos Respublikos suteikiamą valstybės garantiją.
• AB "Klaipėdos nafta" vardu sudaryti susitarimą su Šiaurės investicijų banku (toliau – ŠIB) dėl paskolos suteikimo, skolinantis iš ŠIB iki 135,5 mln. iki 26 metų laikotarpiui, SGD terminalo saugumo dedamosios mažinimui.

2019 m. lapkričio 27 d. Bendrovė ir Lenkijos valstybinė naftos ir dujų bendrovė Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A. sudarė sutartį dėl SGD paskirstymo stoties pajėgumų rezervavimo 5 metų laikotarpiui. Planuojama, kad PGNiG komercinę veiklą pradės vykdyti nuo 2020 m. balandžio.

2019 m. gruodžio 20 d. Bendrovė su LR finansų ministerija pasirašė susitarimus dėl garantinės įmokos ir turto įkeitimo bei maksimaliosios hipotekos.

2019 m. gruodžio 20 d. Bendrovė sudarė paskolos sutartį su ŠIB dėl 134 mln. eurų paskolos suteikimo su tikslu finansuoti Bendrovės mokėtiną nuomos mokestį pagal laivo nuomos sutartį, tam kad būtų sumažinta SGD terminalo saugumo dedamoji.

2019 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija suteikė valstybės garantiją, užtikrinančią Bendrovės įsipareigojimus ŠIB dėl 134 mln. eurų. Paskola bus naudojama SGD terminalo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansavimo finansavimui.

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

2020 m. vasario 3 d. AB "Klaipėdos nafta" grupės įmonė KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda. (toliau – Brazilijos SPV) ir UTE GNA I Geração de Energia S.A. (toliau – GNA) pasirašė Terminalo operatoriaus paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl terminalo operatoriaus ir priežiūros paslaugų teikimo GNA suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, esančiam Açu uoste, Rio de Žaneiro valstijoje (toliau – SGD Terminalas), viename iš pagrindinių Brazilijos uostų kompleksų, siūlančiame logistikos sprendimus Brazilijos naftos ir dujų rinkai. Bendrovė buvo paskirta SGD Terminalo operatoriumi, kuris užtikrins saugias, patikimas bei efektyvias operacijas, įskaitant prieplaukos ir jos įrenginių, dujotiekio ir dujų apskaitos stočių priežiūrą, taip pat prisidės prie SGD Terminalo paleidimo.

GNA - bendra įmonė, suformuota tarp Prumo Logística, BP ir Siemens, kuri skirta tvarių energijos ir dujų projektų vystymui, įgyvendinimui ir vykdymui. Energijos iš SGD gamybos projektas, kurį GNA vysto Açu uoste, yra didžiausias tokio pobūdžio projektas Pietų Amerikoje. Šiuo metu projektas apima dviejų gamtinėmis dujomis kūrenamų termofikacinių elektrinių (GNA I ir GNA II), kurių bendra galia siekia 3 GW bei SGD Terminalo, kurio pakartotinio dujinimo našumas siekia 21mm m3/per dieną, plėtrą. Naujai pastatytą 170,000 kubinių metrų talpos plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą (FSRU) BW Magna tiekia ir eksploatuoja BW, o suskystintas gamtines dujas tieks BP, taip pat GNA akcininkas.

2020 m. vasario 6 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Bendrovės dukterinės bendrovės UAB "SGD logistika" įstatų redakcija su padidintu įstatiniu kapitalu. Po UAB "SGD logistika" įstatinio kapitalo padidinimo, pastarasis siekia 4.540 tūkst. Eur ir yra padalintas į 4 540 000 vnt. akcijų, kurios suteikia 4.540.000 balsus. Vienos akcijos nominali vertė – 1.00 Eur;

2020 m. vasario 13 d. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino KN veiklos strategiją iki 2030 m. Pagrindinės strategijoje brėžiamos kryptys – tarptautiniai SGD projektai, naftos terminalų konkurencingumo stiprinimas ir Klaipėdos kaip SGD paslaugų centro Baltijos regione

Duomenys apie viešai skelbiamą informaciją

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama plėtojimas. Bendrovės veiklos strategija iki 2030 m. patalpinta: https://2030.kn.lt.

2020 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl iki 160 mln. Eur paskolos suteikimo su tikslu finansuoti plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos (toliau – FSRU) įsigijimą.

Paskolos terminas – iki 25 metų. Europos Komisijai suderinus valstybės pagalbą, Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymas bus užtikrintas valstybės garantija.

2020 m. kovo 17 d. UTE GNA I Geração de Energia S.A. (toliau – GNA) priėmus trūkstamus korporatyvinius sprendimus ir gavus finansuotojų pritarimus, įsigaliojo AB "Klaipėdos nafta" , KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda. ir GNA pasirašyta Terminalo operatoriaus paslaugų teikimo sutartis dėl terminalo operavimo ir priežiūros paslaugų teikimo GNA suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, esančiam Açu uoste, Rio de Žaneiro valstijoje.

2020 m. kovo 20 d. Paskelbta apie 2020 m. balandžio 10 d. valdybos iniciatyva ir sprendimu sušaukiamą Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkė: dėl įstatinio kapitalo didinimo papildomu įnašu; dėl AB "Klaipėdos nafta" įstatų keitimo; dėl AB "Klaipėdos nafta" įstatinio kapitalo mažinimo; dėl AB "Klaipėdos nafta" įstatų pakeitimo; dėl AB "Klaipėdos nafta" Stebėtojų tarybos nario išrinkimo.

2020 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Teismas) priėmė sprendimą byloje dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus, kuriuo nutarė 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti AB "Klaipėdos nafta" turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 3 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Bendrovės internetiniame puslapyje www.kn.lt ir vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

VERSLO APLINKA BEI RINKA

Naftos produktų krovos rinka ir aplinka

Bendrovės naftos produktų krovos veiklai didžiausią įtaką daro:

• - Bendrovės naftos produktų perkrovimo ir saugojimo suprastruktūra (talpyklų, vamzdynų, estakadų skaičius ir kiti) bei infrastruktūros apribojimai (krantinių skaičius, akvatorijos gylis ties krantinėmis);
• - Terminalų ekonominis patrauklumas logistiniu požiūriu (tiek perkrovos tarifų, tiek ir visos logistinės grandinės kaštų suma);
• - Makroekonominė ir geopolitinė aplinka regioninėse ir pasaulinėse naftos perdirbimo ir prekybos rinkose.

Strateginės naftos perdirbimo gamyklos (toliau – NPG), kurių naftos produktai kraunami per Bendrovės naftos terminalus, išsidėsčiusios rytų ir pietryčių kryptimis: Mažeikių NPG Lietuvoje (valdoma AB "ORLEN Lietuva"), Mozyrio OJSC "Mozyr" ir Novopolotsko OJSC "Naftan" NPG Baltarusijoje bei artimiausios Rusijoje esančios NPG.

Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje agresyvėja: Rusija siekia kuo daugiau rusiškos kilmės naftos produktų krauti tik per savus uostus Suomijos įlankoje (Sankt Peterburgas, Primorskas, Ust-Luga), taip pat kelia sau naujus tikslus krauti naftos chemiją, kuri dabar kraunama Suomijos ir Baltijos uostuose. Be kita ko, pastaruosius keletą metų pastebimas Rusijos suinteresuotumas į savus uostus nukreipti ne tik rusiškos, tačiau kartu ir baltarusiškos kilmės naftos produktus.

Atkreipiamas dėmesys, jog dėl rusiškos kilmės naftos produktų srauto į Baltijos šalis mažėjimo, Estijos bei ypatingai Latvijos uostai praranda vis didesnę pagrindinių naftos produktų srautų dalį. Neapkrauti Estijos, o ypatingai Latvijos uostai tampa aktyviais ir stipriais konkurentais Bendrovės naftos terminalui, ypač tai pasakytina apie baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą.

Remiantis statistiniais duomenimis, rytinės Baltijos jūros pakrantės uostai 2019 m. naftos produktų perkrovė apie Bendrovės konkurentais laikytini visi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai. Pagrindiniai konkuruojantys uostai yra šie: Ust-Luga, Primorskas, Sankt Peterburgas, Ventspilis, Ryga, Talinas.

90,53 mln. t, kas yra apie 0,65 mln. t arba 0,71% mažiau negu per 2018 metus.

2019 m. Klaipėdos uostas naftos produktų perkrovė apie 6,1 mln. t, t. y. 1,03 mln. t arba 14,4% mažiau nei 2018 m.

Kaip matoma žemiau pateiktame grafike "Naftos produktų krovos dinamika Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose 2016 – 2019 m.", Rusijos uostų užimama naftos produktų krovos rinkos dalis kasmet auga, 2017 - 2019 metų laikotarpiu ji paaugo ~ 8,3% arba vidutiniškai apie 2,8 % per metus.

Baltijos šalių (Lietuva, Latvija, Estija) uostams 2019 m. nebuvo sėkmingi, bendra jų užimama naftos produktų krovos rinkos dalis per 2017 - 2019 m. sumažėjo atitinkamai 8,3%. 2017 metais didžiausią įtaką darė Latvijos ir Estijos uostų, o 2018 – 2019 m. – taip pat ir Klaipėdos uosto naftos produktų srautų praradimas. Klaipėdos uosto naftos produktų krova 2017 metais augo 1,1%, 2018 ir 2019 metais mažėjo atitinkamai 11,2% ir14,4%.

Naftos produktų krovos dinamika Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose 2016 – 2019 m.:

Parengta remiantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Argus Media Ltd. duomenimis

Naftos produktų krovos apimtys

Per 2019 m. Bendrovės naftos terminaluose, Klaipėdoje ir Subačiuje, bendrai perkrauta 5.749 tūkst. t. naftos produktų. Per Klaipėdos naftos terminalą perkrauta 5.688 tūkst. t., o Subačiaus naftos terminale – 61 tūkst. t. naftos produktų.

Lyginant su 2018 m., 2019 m. Klaipėdos naftos terminale krova mažėjo 13,7%, o Subačiaus naftos bazėje sumažėjo 42%. Bendras abiejų Bendrovės terminalų rezultatas 2019 m. sumažėjo 14,1% lyginant su 2018 metų rezultatais. Krovos sumažėjimui įtakos turėjo 14,1% sumažėję tranzitinių krovinių srautai.

Vienas pagrindinių tranzitinių krovinių klientas 2019 m. buvo BNK (UK) Limited, priklausanti didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija" (toliau – BNK). BNK 2019 m. Bendrovei perpylimui pateikė apie 1.294 tūkst. t krovinių, kas yra apie 6,6% mažiau negu 2018 m. Šio kliento krovinių srautas buvo tiesiogiai paveiktas incidento, įvykusio Rusijos "Družba" naftotiekyje š. m. kovo mėnesį, kai naftotiekis buvo užterštas nekondicine nafta. Dėl šio incidento kuriam laikui buvo sustabdyta Mozyrio NPG.

Pažymėtina, kad 2019 metais buvo pritrauktas papildomas BNK benzino srautas, viršijęs Bendrovės planus bei kažkiek kompensavęs srauto praradimus dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Šis produktas pradėtas krauti per naujai pastatytą Bendrovės šviesių naftos produktų talpyklų parką.

Bendrovės tikslas yra ne tik išlaikyti naujai pritrauktą BNK benzino srautą, bet ir didinti tiek jo, tiek kitų kliento naftos produktų srautus per KN naftos terminalą. 2019 m. rugsėjo mėn. Bendrovė pasiekė susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties su BNK pratęsimo iki 2021 metų galo.

Vienas pagrindinių Bendrovės klientų AB "ORLEN Lietuva" (toliau – Orlen) 2019 m. į Bendrovės terminalą tolesnei perkrovai pristatė apie 3,5 mln. t naftos produktų arba 15,2% mažiau lyginant su 2018 m. Pagrindinė to priežastis yra neplaninis Mažeikių gamyklos stabdymas š. m. vasario mėn. bei Orlen priimtas sprendimas dyzeliną į Lenkijos rinką tiekti geležinkeliu, vietoje transportavimo laivais.

Pažymėtina, kad Orlen krovinių srauto praradimus kažkiek kompensavo per Bendrovės terminalą Klaipėdoje importuota žaliavinė nafta, skirta Orlen gamyklos poreikiams. Bendras kiekis, pristatytas Bendrovei perpylimui, siekė apie 100 tūkst. t.

2019 m. II ketvirtyje Bendrovė sėkmingai priėmė ir perkrovė į autotransportą naftos chemijos produktą – monoetilenglikolį.

2019 m. III ketvirtyje per Bendrovės terminalą Klaipėdoje buvo pradėta denatūruoto etilo alkoholio krova. Produktas buvo priimtas iš laivų, vėliau buvo kraunamas į autotransportą.

Lyginant su 2018 m., šviesių naftos produktų importas į autotransporto aikštelei skirtas Bendrovės talpyklas 2019 metais (401.3 tūkst. t) išaugo apie 10%.

Bendrovė, siekdama didinti naftos terminalų veiklos apimtis bei diversifikuoti krovos srautus Klaipėdos ir Subačiaus terminaluose, nuolat plėtoja verslo ryšius su įvairiomis tarptautinėmis ir regioninėmis, naftos produktų prekybą vykdančiomis kompanijomis.

SGD terminalo veiklos aplinkos apžvalga

2019 m. laikotarpiu VERT priėmė šiuos nutarimus susijusius su SGD veiklos aplinka:

• - 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. O3E-265 keitėsi SGD pakartotinio dujinimo paslaugos pajamų viršutinės ribos skaičiavimas ir numatyta, kaip keisis SGD pakartotinio dujinimo paslaugos sąnaudų skaičiavimas po plaukiojančiosios SGD saugyklos išpirkimo 2024 m.
• - 2019 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. O3E-551 numatyta galimybė SGD terminalo operatoriui, kuris pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą įpareigotas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti plaukiojančiąją SGD saugyklą, šio investicijų projekto piniginius srautus subalansuoti per SGD pakartotinio dujinimo pajamų viršutinę ribą investicijų projekto atsipirkimo laikotarpiu, nustatant gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, susidaręs skirtumas tarp faktinės ir prognozuotos dujų produkto kainos galės būti paskirstytas per Tarybos nustatytą laikotarpį, taip sudarant galimybę išlaikyti stabilius gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, esant dideliems kainų (dujų produkto) svyravimams rinkoje, detaliau reglamentuotas SGD terminalo

lėšų administravimo sąnaudų skaičiavimas, SGD perkrovos kaina bus nustatoma vieneriems metams.

• - 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. O3E-744 įtvirtinta galimybė tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos koreguoti du kartus per metus.
• - 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. O3E-728 pakeistas 26 Metodikos punktas, nustatantis Saugumo dedamosios apskaičiavimo formulę.
• - 2019 m. gruodžio 30 d. nustatė 38,55 proc. mažesnę gamtinių dujų saugumo dedamąją, kuri įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
• - Taip pat pažymėtina, jog VERT gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams 2020 metams nustatė 2019 m. lapkričio 29 d. posėdyje, įvertinusi maksimalią naudą vartotojams refinansuojant laivo-saugyklos nuomos sąnaudas. Todėl gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams nėra keičiami, jie mažėja apie 17 proc. vartotojams, kurie gamtines dujas naudoja maistui ruošti, ir apie 22 proc. vartotojams, kurie gamtines dujas naudoja patalpų šildymui.

2019 dujų metams (laikotarpis nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

Paskirstyti pajėgumai	Paskirstytų pajėgumų kiekis, kWh*	Laikotarpis
SGD išdujinimo pajėgumai**	5.238.105.521	Nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
	1.000.000.000	Nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.
	2.280.000.000	Nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.
	5.222.530.600	Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 rugsėjo 30 d.
	964.000.000	Nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 birželio 30 d.
	62.500.000	Nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.
	125.000.000	Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

2020 dujų metams (laikotarpis nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

Paskirstyti pajėgumai	Paskirstytų pajėgumų kiekis, kWh*	Laikotarpis
SGD išdujinimo pajėgumai**	5.000.838.000	Nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
	3.882.720.000	Nuo 2019 spalio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d.
	1.066.121.000	Nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.
	944.000.000	Nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.
	8.152.000.000	Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
	248.750.000	Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
	61.500.000	Nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. kovo 9 d.
	430.500.000	Nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

*Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar, gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/nm³ , plėtimosi koeficientas 1:578 m³SGD/nm³ dujų).

**Dujų metų eigoje išdujinimo pajėgumai gali būti keičiami į SGD perkrovos pajėgumus.

Per 2019 m. SGD terminale:

• - 2019 m. atliktos 64 "laivas-laivas" krovos operacijos (daugiau nei per visą 2014-2018 m. laikotarpį), iš kurių priimtas 51 SGD dujovežis (2018 m. – 10 SGD dujovežių)
• - atgabenta 1.375,4 tūkst. t SGD (2018 m. 608,2 tūkst. t);
• - išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 1,646 mlrd. nm³ gamtinių dujų (2018 m. - 745 mlrd. nm³ );
• - į mažos apimties dujovežius perkrauta (viso 13 dujovežių) – 81,4 tūkst. m3 SGD (2018 m. – 9 dujovežiai, 47,2 tūkst. m³ SGD).

SGD terminalo pajamos per 2019 m. siekia 70,9 tūkst. Eur (2018 m. – 64,4 tūkst. Eur).

2019 m. SGD terminalu naudojosi 5 naudotojai – paskirtasis ir komercinis gamtinių dujų tiekėjas UAB "Ignitis", UAB "Imlitex", UAB "Achema", "Eesti Energia" AS, ir "Eesti Gaas" AS.

SGD terminalo pajėgumų poreikis priklauso nuo kelių pagrindinių kriterijų:

• - Bendro Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų poreikio;
• - Konkuruojančių gamtinių dujų tiekimo šaltinių (dujos, tiekiamos vamzdynu) siūlomos kainodaros ir tiekiamo dujų kiekio;
• - Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros (magistralinių dujotiekių pajėgumų) apribojimų;
• - SGD pasiūlos pasaulinėje rinkoje;
• - SGD kainos regione bei pasaulyje;
• - Dujų tiekimo sutarčių trukmės ir sąlygų;
• - Dujovežių pasiūlos ir frachtavimo kaštų.

SGD išdujinimas ir perkrova, mln. MWh

Iš viso išdujinta ir perkrauta SGD, mln. MWh

Dujotiekių projektai Baltijos šalyse

Baltijos šalių regione vykdomi energetikos projektai, sudarytų sąlygas vystyti SGD rinką ir efektyviau išnaudoti turimus SGD terminalo pajėgumus. Galima išskirti šiuos, su dujų tiekimu susijusius, energetikos projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Bendrovei:

• - Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL;
• - Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimas;
• - Latvijos ir Estijos dujotiekių jungties pajėgumų didinimas;
• - Inčukalnio požeminės dujų saugyklos išplėtimas ir modernizavimas.

2020 m. sausio 1d. pradėjo veikti Estijos-Suomijos gamtinių dujų jungtis Baltic Connector, kuri atvers galimybę SGD terminale išdujintas gamtines dujas tiekti į Suomijos gamtinių dujų rinką. Pastarosios suvartojimas siekia apie 2,314 mlrd. m³ per metus.

GRUPĖS FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

Grynasis pelnas, mln. Eur

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

____________________________________________________________________________________________________________________________

Grupės pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (sumos lentelėje pateiktos tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

* "koreguota" - finansiniai rodikliai/duomenys yra perskaičiuojami ir pateikiami eliminuojant TFAS 16 ir su jo įsigaliojimu susidariusią valiutų kursų nuostolių įtaką, tam, kad finansiniai rezultatai būtų palyginami su praėjusių laikotarpių finansiniais rezultatais:

	2019 m.	2019 m. koreguota*	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Naftos produktų krova, tūkst. t	5.749	5.749	6.694	7.177	7.338	6.461
SGD išdujinimas ir perkrova, tūkst. MWh	20.237	20.237	9.213	12.646	14.611	4.559
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai	22.051	22.051	13.156	32.858	16.874	6.809
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos	104.363	104.363	99.998	106.484	103.839	109.702
Bendrasis pelnas	20.834	18.635	17.369	23.745	20.797	29.123
EBITDA 1)	65.805	25.767	26.949	31.339	28.446	37.136
EBIT 2)	8.304	12.172	12.065	17.711	15.269	24.363
Finansinė ir investicinė veikla	(8.314)	(127)	(8)	(94)	211	(482)
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT)	6.002	12.007	11.857	17.513	15.095	24.104
Grynasis pelnas	7.561	12.665	11.577	17.031	13.794	22.036
Trumpalaikis turtas	81.946	81.045	90.654	96.268	55.536	58.713
Ilgalaikis turtas	581.351	210.479	202.473	204.977	186.895	180.074
Iš viso turto	663.297	291.524	293.127	301.245	242.431	238.787
Nuosavas kapitalas	190.649	195.752	195.490	200.344	192.969	196.804
Pelningumas
Turto grąža (ROA) 3)	1,6%	4,3%	3,9%	6,3%	5,7%	9,6%
Kapitalo grąža (ROE) 4)	3,9%	6,5%	5,8%	8,7%	7,1%	11,9%
Uždirbto kapitalo grąža (ROCE)5)	1,3%	4,5%	4,4%	6,3%	6,7%	10,7%
Bendrojo pelno marža	20,0%	18,2%	17,4%	22,3%	20,0%	26,5%
EBITDA marža	63,1%	24,7%	26,9%	29,4%	27,4%	33,9%
EBIT marža	8,0%	11,7%	12,1%	16,6%	14,7%	22,2%
EBT marža	5,8%	11,5%	11,9%	16,4%	14,5%	22,0%
Grynojo pelno marža	7,2%	12,1%	11,6%	16,0%	13,3%	20,1%
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis6)	2,48	0,49	0,50	0,50	0,26	0,21
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,29	0,67	0,67	0,67	0,80	0,82
Bendras likvidumo koeficientas 7)	0,78	0,25	4,87	4,78	3,61	5,56
Kritinio likvidumo koeficientas 8)	1,24	3,93	4,77	4,72	3,52	5,40
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis)9)	18,3	10,9	13,4	11,4	14,8	6,4
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,020	0,033	0,030	0,045	0,036	0,058

1 EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

2 EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas;

³Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2.

4 Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2.

5 Uždirbto kapitalo grąža (ROCE) - EBIT/ (Iš viso turtas laikotarpi pabaigai- per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso laikotarpio pabaigai);

⁶Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = iš viso įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje / iš viso nuosavo kapitalo laikotarpio pabaigoje;

⁷Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

8 Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje – atsargos laikotarpio pabaigoje) / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje;

9 P/E = Rodiklis nusakantis įmonės akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykį.

Bendrovės pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (sumos lentelėje pateiktos tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

* "koreguota" - finansiniai rodikliai/duomenys yra perskaičiuojami ir pateikiami eliminuojant TFAS 16 ir su jo įsigaliojimu susidariusią valiutų kursų nuostolių įtaką, tam, kad finansiniai rezultatai būtų palyginami su praėjusių laikotarpių finansiniais rezultatais:

	2019 m.	2019 m. koreguota*	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Naftos produktų krova, tūkst. t	5.749	5.749	6.694	7.177	7.338	6.461
SGD išdujinimas ir perkrova, tūkst. MWh	20.237	20.237	9.213	12.646	14.611	4.559
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai	22.051	22.051	13.156	32.858	16.874	6.809
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos	104.138	104.138	99.998	106.484	103.839	109.702
Bendrasis pelnas	21.241	19.042	17.369	23.745	20.797	29.123
EBITDA 1)	66.192	26.154	26.949	31.339	28.446	37.136
EBIT 2)	8.690	12.559	12.065	17.711	15.269	24.363
Finansinė ir investicinė veikla	(8.345)	(127)	(8)	(94)	211	(482)
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT)	6.388	12.393	11.857	17.513	15.095	24.104
Grynasis pelnas	7.947	13.051	11.577	17.031	13.794	22.036
Trumpalaikis turtas	77.917	77.918	90.654	96.268	55.536	58.713
Ilgalaikis turtas	585.904	214.130	202.473	204.977	186.895	180.074
Iš viso turto	663.821	292.048	293.127	301.245	242.431	238.787
Nuosavas kapitalas	191.173	196.277	195.490	200.344	192.969	196.804
Pelningumas
Turto grąža (ROA) 3)	1,7%	4,5%	3,9%	6,3%	5,7%	9,6%
Kapitalo grąža (ROE) 4)	4,1%	6,7%	5,8%	8,7%	7,1%	11,9%
Uždirbto kapitalo grąža (ROCE)5)	1,4%	4,6%	4,4%	6,3%	6,7%	10,7%
Bendrojo pelno marža	19,4%	18,3%	17,4%	22,3%	20,0%	26,5%
EBITDA marža	63,6%	25,1%	26,9%	29,4%	27,4%	33,9%
EBIT marža	8,3%	12,1%	12,1%	16,6%	14,7%	22,2%
EBT marža	6,1%	11,9%	11,9%	16,4%	14,5%	22,0%
Grynojo pelno marža	7,6%	12,5%	11,6%	16,0%	13,3%	20,1%
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos	46	46	45	41	37	92
Mokėtinos sumos, dienos	32	32	38	44	36	30
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	2,47	0,50	0,50	0,50	0,26	0,21
santykis6) Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,29	0,67	0,67	0,67	0,80	0,82
Bendras likvidumo koeficientas 7)	1,21	3,89	4,87	4,78	3,61	5,56
Kritinio likvidumo koeficientas 8)	1,18	3,77	4,77	4,72	3,52	5,40
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis)9)	17,4	10,6	13,4	11,4	14,8	6,4
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,021	0,034	0,030	0,045	0,036	0,058

1 EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

2 EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas;

³Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2.

4 Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2.

5 Uždirbto kapitalo grąža (ROCE) - EBIT/ (Iš viso turtas laikotarpi pabaigai- per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso laikotarpio pabaigai);

⁶Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = iš viso įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje / iš viso nuosavo kapitalo laikotarpio pabaigoje;

⁷Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

8 Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje – atsargos laikotarpio pabaigoje) / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje;

9 P/E = Rodiklis nusakantis įmonės akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykį.

Veiklos rezultatai

KN 2019 m. finansiniams rodikliams, lyginant su 2018 m., įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitęs Tarptautinės finansinės atskaitomybės 16 – asis standartas "Nuoma" (angl. IFRS 16). Šis pokytis padarė reikšmingą įtaką finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitai, tuo pačiu ir finansiniams rodikliams. 2018 m. nuomos sąnaudos buvo apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje ir finansinės būklės ataskaitai įtakos nedarė. Įsigaliojus standarto pokyčiams, nuoma finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma kaip turtas ir įsipareigojimai (teisė į nuomojamą turtą ir finansinės nuomos įsipareigojimai). Kadangi dauguma nuomos mokėjimų išreikšti JAV doleriais, 2019 m. neigiamas 6.082 tūkst. Eur valiutų kursų poveikis yra pripažintas bendrųjų pajamų ataskaitoje, tačiau iš tikrųjų Bendrovei įtakos neturi.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, Bendrovė suskaičiavo 2019 m. koreguotąjį grynąjį pelną, eliminuodama TFAS 16 įtaką ir atitinkamai dėl šio standarto taikymo patirtą įtaką iš valiutų kursų pokyčių. Dėl to, tam, kad 2019 m. ir 2018 m. rezultatai būtų palyginami, analizuojami koreguoti 2019 m. skaičiai. Pagal TFAS 16 reikalavimus turtas ir įsipareigojimai yra pripažinti Bendrovės 2019 m. finansinėse ataskaitose. Dėl to, skaičiuojant finansinius rodiklius, naudojami koreguoti turtas ir įsipareigojimai, eliminuojant pagal TFAS 16 pripažintą turtą ir įsipareigojimus.

16-ojo TFAS "Nuoma" įtaka 2019 m. Bendrųjų pajamų ataskaitai:

	2019-12-31	2019-12-31
Padidėjimas / (sumažėjimas), tūkst. Eur	Grupė	Bendrovė
Finansinis grynasis pelnas	7.561	7.947
Nusidėvėjimo sąnaudos	43.907	43.907
Nuomos sąnaudos	(46.120)	(46.120)
Finansinės veiklos sąnaudos:
Nuomos palūkanų sąnaudos	2.136	2.136
Valiutos kurso įtaka	6.082	6.082
Pelno mokestis:
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis	(901)	(901)
Grynasis pelnas koreguotas	12.665	13.051

2019 m., lyginant su 2018 m., pagrindiniai KN finansiniai rodikliai atrodo taip:

		2019 m.			Pokytis, 2019K - 2018
	2019 m.	koreguota	2018 m.	+/-	%
GRUPĖ
Bendrasis pelnas	20.834	18.635	17.369	1.266	7,3%
Grynasis pelnas	7.561	12.665	11.577	1.088	9,4%
EBITDA	65.805	25.767	26.949	-1.182	-4,4%
Bendrojo pelno marža	20,0%	18,2%	17,4%	0,8%	4,6%
Grynojo pelno marža	7,2%	12,1%	11,6%	0,5%	4,3%
EBITDA marža	63,1%	24,7%	26,9%	-2,2%	-8,2%
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,020	0,033	0,030	0,005	16,7%
Finansinės veiklos rezultatas	(8.343)	(155)	(52)	(103)	198,9%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE)	3,9%	6,5%	5,8%	0,7%	12,1%
BENDROVĖ
Bendrasis pelnas	21.241	19.042	17.369	1.673	9,6%
Grynasis pelnas	7.947	13.051	11.577	1.474	12,7%
EBITDA	66.192	26.154	26.949	-795	-3,0%
Bendrojo pelno marža	19,4%	18,3%	17,4%	0,9 %	5,2%
Grynojo pelno marža	7,6%	12,5%	11,6%	0,9%	7,8%
EBITDA marža	63,6%	25,1%	26,9%	-1.8%	-6,7%
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,021	0,034	0,030	0,005	16,7%
Finansinės veiklos rezultatas	(8.455)	(155)	(52)	(103)	198,9%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE)	4,1%	6,7%	5,8%	0,9%	15,5%

2019 m. Grupės koreguotas grynasis pelnas – 12.665 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. grynuoju pelnu (11.577 tūkst. Eur), didėjo 9,4 proc. arba 1.088 tūkst. Eur. 2019 m. Grupės koreguotas grynasis pelnas susideda iš: Bendrovės koreguoto grynojo pelno 13.051 tūkst. Eur bei dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" nuostolio – 382 tūkst. Eur ir kitų dukterinių įmonių 4 tūkst. Eur nuostolio.

2019 m. Grupės koreguoto grynojo pelno marža siekia 12,1 proc., koreguoto bendrojo pelno marža siekia 18,2 proc. (2018 m. atitinkamai: 11,6 proc. ir 17,4 proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,020 Eur/akcijai (2018 m. – 0,030 Eur/akcijai).

2019 m. Bendrovės koreguotas grynasis pelnas – 13.051 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. grynuoju pelnu (11.577 tūkst. Eur), didėjo 12,7 proc. arba 1.474 tūkst. Eur. 2019 m. Bendrovės koreguoto grynojo pelno marža siekia 12,5 proc., koreguoto bendrojo pelno marža siekia 18,3 proc. (2018 m. atitinkamai: 11,6 proc. ir 17,4 proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,021 Eur/akcijai (2018 m. – 0,030 Eur/akcijai).

Grupės koreguoto grynojo pelno augimui 1.088 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m., daugiausiai įtakos turėjo: 2.308 tūkst. Eur didesnis SGD terminalo grynasis pelnas bei 14 tūkst. Eur didesnis KNT grynasis pelnas:

• - SGD terminalo grynasis pelnas didėjo 2.308 tūkst. Eur iki 6.523 tūkst. Eur dėl didesnio SGD išdujinto kiekio;
• - Klaipėdos naftos terminalo pelnas padidėjo 14 tūkst. Eur iki 9.245 tūkst. Eur dėl sumažėjusių terminalo sąnaudų: mažiau perkrovus NP 1.029 tūkst. Eur mažesnės kintamos (dujos, elektra bei geležinkelio paslaugos) sąnaudos, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos mažėjo 990 tūkst. Eur;
• - Subačiaus naftos terminalo grynasis pelnas sumažėjo 254 tūkst., Eur ir 2019 m. siekia 461 tūkst. Eur. Didžiausią įtaką rezultatui padarė mažesnės pajamos gautos už komercinį naftos produktų saugojimą;
• - Su SGD susijusių veiklų plėtros nuostolis didėjo 594 tūkst. Eur iki 3.178 tūkst. Eur dėl naujų SGD projekto įgyvendinimo pasirengimo sąnaudų didėjimo;
• - Dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" veikla (SGD transportavimo jūra sąnaudos) buvo nuostolinga – 382 tūkst. Eur nuostolis.

2019 m. Grupės finansinės veiklos nuostolis – 8.343 tūkst. Eur (2018 m. - 52 tūkst. Eur nuostolis). 2019 m. finansinė veiklos nuostolį daugiausiai didino: 6.082 tūkst. Eur neigiama valiutos įtaka dėl TFAS 16 įtakos, 2.136 tūkst. Eur finansinės nuomos palūkanos (sąnaudos) dėl TFAS 16 įtakos, kitos finansinės sąnaudos (paskolų palūkanos, valiutos kurso svyravimo nuostoliai, delspinigiai) sudarė 266 tūkst. Eur (2018 m. kitos finansinės sąnaudos sudarė 269 tūkst. Eur). Finansinės veiklos pajamas sudarė delspinigių pajamos 46 tūkst. Eur, (2018 m. 175 tūkst. Eur) palūkanos už sąskaitas bankuose 64 tūkst. Eur (2018 m. – 56 tūkst. Eur), pelnas iš akcijų pardavimo – 24 tūkst. Eur (buvo parduotos dukterinei bendrovei UAB "SGD logistika" priklaususios 10 proc. akcijos pagal "Kairos" frachtavimo sutartį Vokietijos bendrovei Nauticor GmbH&Co.KG).

2019 m. koreguota Grupės EBITDA siekia 25.767 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (26.949 tūkst. Eur), sumažėjo 4,4 proc. arba 1.182 tūkst. Eur. EBITDA marža sudarė 24,7 proc., 2018 m. – 26,9 proc.

2019 m. koreguota Bendrovės EBITDA siekia 26.154 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (26.949 tūkst. Eur), sumažėjo 3,0 proc. arba 795 tūkst. Eur. EBITDA marža sudarė 25,1 proc., 2018 m. – 26,9 proc.

Metinė koreguota Grupės kapitalo grąža (ROE) 2019 m. sudarė 6,5 proc., Bendrovės 2019 m. ROE – 6,7 proc. (2018 m. – 5,8 proc.).

Metinė koreguota Grupės turto grąža (ROA) 2019 m. sudarė 4,3 proc., Bendrovės 2019 m. ROA – 4,5 proc. (2018 m. – 3,9 proc.).

Pajamos

2019 m. Grupės pardavimo pajamos – 104.363 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (99.998 tūkst. Eur), didėjo 4.365 tūkst. Eur, arba 4,4 proc. Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 104.138 tūkst. Eur, dukterinės įmonės UAB "SGD Logistika" – 225 tūkst. Eur.

Grupės pardavimo pajamos segmentais

2019 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 104.138 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (99.998 tūkst. Eur), didėjo 4.140 tūkst. Eur, arba 4,1 proc. Pardavimo pajamų didėjimas susijęs su SGD terminalo pajamų augimu 6.543 tūkst. Eur.

Grupės pardavimo pajamos segmentais

SGD terminalo pajamos 2019 metais iš viso sudaro 70.914 tūkst. Eur, ir, lyginant su 2018 m., didėjo 6.543 tūkst. Eur arba 10,2 proc. SGD terminalo veikla yra reguliuojama, nustatant viršutinę kainų ribą, todėl jos pajamos bei pelnas nepriklauso nuo išdujinimo veiklos apimčių. Plačiau apie reguliuojamos veiklos principus ir rezultatus žiūrėti skyriuje "Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas".

Klaipėdos naftos terminalo (naftos produktų krovos) pardavimo pajamos už 2019 m. sudarė 29.701 tūkst. Eur ir buvo 2.790 tūkst. Eur arba 8,6 proc. mažesnės, lyginant su 2018 m. Pajamos didžiąja dalimi sumažėjo dėl mažesnės naftos produktų krovos. Neigiamą įtaką naftos produktų srautams daugiausia padarė įtempta geopolitinė situacija kaimyninėse šalyse. Tranzitinio krovinių srauto mažėjimui tiesiogiai įtaką padarė incidentas, įvykęs Rusijos "Družba" naftotiekyje 2019 m. kovo mėnesį, kai naftotiekis buvo užterštas nekondicine nafta, dėl ko kuriam laikui buvo sustabdyta Mozyrio NPG (Baltarusija).

Subačiaus naftos terminalo 2019 m. pardavimo pajamos sumažėjo 12,3 proc. (arba 332 tūkst. Eur) dėl sumažėjusių komercinių ilgalaikio saugojimo kiekių.

Žemiau pateikiamas pardavimo pajamų išskaidymas pagal geografiją. Užsienio klientai – klientai, registruoti ne Lietuvoje.

Sąnaudos

2019 m. Metinio pranešimo skyriuje "Veiklos rezultatai" išsamiai paaiškintas Tarptautinės finansinės atskaitomybės 16–asis standartas "Nuoma" (angl. IFRS 16) įtaka veiklos rezultatams. Minėto TFAS 16 įtaka 2019 m. sąnaudoms yra ši:

	2019-12-31	2019-12-31
Tūkst. Eur	Grupė	Bendrovė
Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos	90.593	89.951
Nusidėvėjimo sąnaudos	(43.907)	(43.907)
Nuomos sąnaudos	46.120	46.120
Koreguota pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos	92.806	91.164

2019 m. koreguota Grupės pardavimo savikaina sudaro 85.728 tūkst. Eur (Bendrovės – 85.096 tūkst. Eur; dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" – 632 tūkst. Eur), lyginant su 2018 m. (82.629 tūkst. Eur), didėjo 3,8 proc. arba 3.099 tūkst. Eur. 2019 m. Bendrovės koreguota pardavimo savikaina (85.096 tūkst. Eur), lyginant su 2018 m. (82.629 tūkst. Eur), didėjo 3,0 proc. arba 2.467 tūkst. Eur. Sąnaudų didėjimui daugiausia reikšmės turėjo išaugusios laivo - saugyklos "Independence" (toliau – laivas-saugykla) nuomos bei su laivo operavimu susijusios sąnaudos (detalesnį paaiškinimą žiūrėti žemiau). Dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" pardavimo savikainą (632 tūkst. Eur) sudarė SGD transportavimo jūra sąnaudos.

2019 m. Grupės koreguotos veiklos sąnaudos sudaro 7.078 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m., didėjo 22,5 proc. arba 1.298 tūkst. Eur. 2019 m. Bendrovės koreguotos veiklos sąnaudos didėjo 22,3 proc. arba 1.288 tūkst. Eur ir periodo pabaigai sudarė 7.068 tūkst. Eur. Šių išlaidų didėjimui daugiausia įtakos turėjo 620 tūkst. Eur išaugusios konsultavimo ir teisinės sąnaudos, bei 472 tūkst. Eur padidėjęs abejotinų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas.

	2019 m.	2019 m. koreguota 2018 m.		Pokytis, 2019K - 2018		2019 m.	2019 m. koreguota		2018 m.	Pokytis, 2019K- 2018
	Grupė	Grupė	Grupė	+/-	%	Bendrovė Bendrovė Bendrovė			+/-	%
Pardavimo savikaina		83.529 85.728	82.629	3.099	3,8%	82.897	85.096	82.629	2.467	3,0%
Veiklos sąnaudos	7.064	7.078	5.780	1.298	22,5%	7.054	7.068	5.780	1.288	22,3%
Sąnaudos iš viso		90.593 92.806	88.409	4.397	5,0%	89.951	92.164	88.409	3.755	4,2%

Pateikiamas Bendrovės pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų detalizavimas pagal svarbiausias kategorijas:

Tūkst. Eur		2019 m. koreguota			2018 m.					Pokytis, 2019K - 2018
	NT	SGDT	BDP	Iš viso		NT	SGDT	BDP	Iš viso	+/-	%
Nusidėvėjimas ir amortizacija	7.484	6.093	23	13.600		8.522	6.468	20	15.010	-1.410	-9,4%
Plaukiojančios laivo saugyklos nuoma ir susijusios išlaidos	-	53.777	-	53.777		-	48.079	-	48.079	5.698	11,9%
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	7.048	2.979	894	10.921		7.368	3.199	808	11.375	-454	-4,0%
Kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos	6.009	63	-	6.072		7.038	19	-	7.057	-985	-14,0%
Uosto rinkliavos	585	1.529	-	2.114		581	1.738	-	2.319	-205	-8,8%
Kitos gamybinės ir veiklos sąnaudos	2.092	2.840	748	5.680		2.107	2.110	352	4.569	1.111	24,3%
Sąnaudos iš viso	23.218	67.281	1.665	92.164		25.616	61.613 1.180		88.409	3.755	4,2%

2019 m. SGD terminalams priskiriamų sąnaudų suma sudaro 67.281 tūkst. Eur, iš jų didžiąją dalį sudaro laivo-saugyklos nuomos bei su laivo operavimu susijusios išlaidos (viso 53.777 tūkst. Eur). Lyginant su 2018 m. sąnaudos didėjo 11,9 proc. arba 5.698 tūkst. Eur. Laivo-saugyklos nuomos sąnaudos didėjo 2.602 tūkst. Eur dėl neigiamo valiutos kurso kitimo, nes nuoma mokama USD valiuta. Laivo-saugyklos operavimo sąnaudos (be nuomos) didėjo 3.096 tūkst. Eur, dėl 2019 m. įvykdytų suplanuotų laivo-saugyklos techninės patikros ir priežiūros darbų (laivo korpuso, SGD talpyklų ir visos išdujinimo įrangos), kurie atliekami kas penkis metus.

Likusios SGD terminalų sąnaudos (darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, krantinių nuomos sąnaudos, kitos) 2019 m. viso sudarė 13.504 tūkst. Eur bei sumažėjo 0,2 proc. arba 30 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m.

2019 m. Naftos terminalams priskiriamų sąnaudų suma sudaro 23.218 tūkst. Eur (2018 m. – 25.616 tūkst. Eur), sumažėjo 2.398 tūkst. Eur. Naftos terminalų kintamos sąnaudos (dujos, elektra bei geležinkelio paslaugos) sumažėjo 14,0 proc. arba 985 tūkst. Eur. Kintamų sąnaudų mažėjimo įtakos turėjo 14,1 proc. mažesnė NP krova.

NT ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos mažėjo 1.038 tūkst. Eur dėl nudėvėto turto.

Darbo užmokesčio bei susijusios sąnaudos mažėjo 4,0 proc. arba 454 tūkst. Eur. Sumažėjimas susijęs tiek su vidutinio atlyginimo, tiek su darbuotojų skaičiaus mažėjimu. Vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 1,3 proc. dėl 2019 m. darbuotojams dalies premijos, išmokėtos akcijomis. Darbuotojų skaičius sumažėjo 5,6 proc. arba 22 darbuotojais dėl valdymo struktūros optimizavimo.

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos, ar jų dalis VERT nustatyta tvarka ir sąlygomis yra įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais.

Visas SGD terminalo veiklos pajamų lygis tvirtinamas VERT remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau – metodika). Pagal šią metodiką, SGD terminalo pajamų lygis apskaičiuojamas metams į priekį, sudedant 2 dedamąsias: i) Būtinosios prognozuojamos sąnaudos SGD terminalo veiklos užtikrinimui; ii) Prognozuojama SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąža.

Pajamas iš SGD terminalo veiklos sudaro 3 dedamosios:

• - SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis, kuri kasmet tvirtinama VERT. Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos;
• - SGD (pakartotinio dujinimo) išdujinimo paslaugos kainos kintama dalis, mokama klientų už išdujintą dujų kiekį, o tarifą kasmet tvirtina VERT;
• - SGD perkrovos paslaugos kaina už perkrautą dujų kiekį. 2015-219 m. SGD perkrovos tarifas buvo nustatytas 5 metų laikotarpiui. Nuo 2020 m. SGD perkrovos kaina bus koreguojama kasmet.

SGD išdujinimo bei SGD perkrovos paslaugų pajamos pripažįstamos SGD perkrovos ar išdujinimo momentu pagal VERT patvirtintus tarifus.

Tuo tarpu Saugumo dedamosios dydį kas metus nustato VERT atsižvelgiant į reikalingas surinkti sumas (apskaičiuotas SGD terminalo pajamas) ir proporcingai paskirstomos pagal planuojamus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO.

Faktinės Saugumo dedamosios įmokos galis skirtis nuo planuotų (apskaičiuotų tvirtinant Saugumo dedamąją) dėl skirtingų vartojimo pajėgumų ar kitų skirtumų.

Kadangi finansinėje apskaitoje (pagal TAS) SGD terminalo pajamos pripažįstamos pagal faktinius deklaruotus vartojimo pajėgumus už ataskaitinį laikotarpį ir atitinkamai apskaičiuotą faktinę SGD Saugumo dedamąją, gali susidaryti skirtumai tarp finansinio SGD terminalo segmento pelno ir reguliuojamo pelno, apskaičiuojamo pagal nustatytą VERT metodiką.

SGD veiklos sąnaudos pripažįstamos atitinkamu laikotarpiu kada patiriamos.

Reguliuojamas pelnas apskaičiuojamas nustatytą SGD terminalo investicijų grąžą koreguojant reguliuojamai veiklai nepriskiriamomis pajamomis ir sąnaudomis (kurios turi įtakos finansiniams rezultatams).

Žemiau pateikiamas istorinis SGD terminalo reguliuojamo ir finansinio pelno palyginimas:

Tūkst. Eur	2014	2015	2016	2017	2018	2019 (neaudituota)
Finansinis SGD terminalo pelnas	600	6.981	3.518	6.516	4.212	6.523
Reguliuojamas pelnas (pagal metodiką)	267	3.525	3.329	3.297	3.688	3.982
Skirtumas	333	3.456	189	3.218	524	2.5741
Skirtumas (suminis)	333	3.789	3.978	7.197	7.721	10.262

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma bus skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

SGD terminalo normalizuoto pelno mažėjimas siejamas su mažėjančia reguliuojamo turto baze.

TFAS 16 įtaka ir pirkimo opciono kapitalizavimas

Pagal galiojančią FSRU Independence nuomos sutartį yra numatytas laivo išpirkimo opcionas, kuriuo Bendrovė turi galimybę pasinaudoti ir tai turi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms. Pagal TFAS 16 reikalavimus, kiekvieną finansinių ataskaitų datą, jeigu yra reikšmingų įvykių ar pasikeitusių aplinkybių, nuomininkas turi pervertinti kiekvienos turimos nuomos sutarties įsipareigojimus. Per 2019 metus įvyko šie esminiai įvykiai, sąlygoję poreikį atlikti pakartotinį FSRU "Independence" išpirkimo opciono pasinaudojimo tikimybės vertinimą:

• 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimai (toliau – Įstatymas), kurie įpareigojo Bendrovę, kaip paskirtąją suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorę, ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą, pasirenkant ekonomiškai naudingiausią variantą.
• 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinimo SGD saugumo dedamosios sumažinimui;
• 2019 m. spalio 24 d. Bendrovės Valdyba priėmė sprendimą įsigyti nuomojamą suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą "Independence" arba kitą plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 31 d. su šiomis sąlygomis: 1) turi būti užtikrintas laivo-saugyklos pirkimo finansavimas, 2) Seimas suderins valstybės pagalbą paskolai.
• 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaurės Investicijų Bankas (NIB) priėmė įpareigojantį sprendimą dėl paskolos, skirtos 100 proc. (iki 160 mln. eurų) FSRU įsigijimo finansavimui, suteikimo.
• 2019 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė teigiamą sprendimą dėl Valstybės garantijos suteikimo FSRU įsigijimo paskolai bei saugumo dedamosios mažinimo paskolai.
• 2019 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta sutartis su NIB dėl paskolos saugumo dedamosios mažinimui.

Pakartotinis išpirkimo opciono realizavimo galimybės vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į reikšmingus įvykius, ekonomines, dydžio ir FSRU technologines sąlygas, kurios parodė, kad:

• Šiuo metu naudojamas FSRU yra ekonomiškai naudingiausiais variantas, atsižvelgiant į 1) prieinamumą, 2) tokio paties funkcionalumo naujų ir naudotų FSRU bei panaudotų dujovežių konversijų į FSRU kainas, ir 3) galimas papildomas investicijas į bet kurį kitą FSRU;

• Rinkoje šiuo metu vyrauja 170-180 tūkst. m³ dydžio FSRU ir SGD dujovežiai, kurie gali priimti pilnus krovinius iš SGD dujovežių (140-180 tūkst. m³ ) ir dėl to patenkina SGD tiekėjų poreikius neapribojant jų galimybių pilnai naudotis terminalu;

• Dabartinio terminalo dydis ir parametrai reikalingi tam, kad atitiktų energetinio saugumo N-1 kriterijų, tam, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas tuo atveju, jeigu didžiausias tiekėjas negalėtų patenkinti dujų poreikio esant aukščiausiai paklausai;
• Šiuo metu naudojamo FSRU technologija yra laikoma vis dar pažangia /nepasenusia palyginus su kitais įrenginiais. Taip pat FSRU "Independence" yra pasiruošęs priimti biodujas ir išlikti funkcionalus, atsižvelgiant į ES ilgalaikius ekologiškos politikos sprendimus;
• Ką tik atlikta sausojo doko apžiūra patvirtino, kad šiuo metu naudojamas FSRU "Independence" yra geros būklės ir yra sukonstruotas taip, kad dar galės būti naudojamas mažiausiai 25-erius metus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įvykius ir aplinkybes, iš dabartinių perspektyvų, Bendrovės vadovybė yra pagrįstai įsitikinusi, kad išpirkimo opcionas bus realizuotas. Dėl to, vadovybės vertinimu, išpirkimo opcionas turi būti kapitalizuotas 2019 m. gruodžio 31 d. Vadovybės pareiga iš naujo įvertinti išpirkimo opciono tikimybę ateinančiais laikotarpiais kiekvienų finansinių ataskaitų datą ir, jeigu aplinkybės pasikeistų, tai atitinkamai apskaityti finansinėse ataskaitose.

Bendrovės vadovybė užtikrina, kad bus organizuojamas skaidrus FSRU įsigijimo procesas, tam, kad būtų įsigytas ekonomiškai naudingiausias variantas, taip kaip to reikalauja Įstatymas ir Bendrovės valdybos sprendimas. Tuo atveju, jeigu išpirkimo opcionu nebūtų pasinaudota, 2022 metais reikės iš naujo įvertinti nuomos įsipareigojimus bei turtą ir tai turės 73,4 mln. eurų neigiamą įtaką 2023 m. ir 2024 m. grynajam pelnui. Tačiau neišpirkimo atveju bendra pilno išpirkimo opciono apskaitos 2020-2044 m. ciklo įtaka grynajam pelnui yra lygi nuliui, nes vėlesniais metais, pradedant nuo 2025 m., nebus patirtos nuomos nusidėvėjimo išlaidos. Finansinė įtaka bendrųjų pajamų ataskaitai pateikta lentelėje žemiau:

Įtaka grynajam pelnui, mln. EUR	2020	2021	2022	2023	2024	2025	2026-2044 per metus	Akumuliuota periodo įtaka
Įtaka grynajam pelnui	0,8	0,8	0,0	-73,4	-73,4	7,3	7,3	0,0

INVESTICIJOS

Eil. Nr.	Projekto pavadinimas	Per 2019 m. investicijų suma su išankstiniais mokėjimais	Trumpas projekto aprašymas
1.	Klaipėdos naftos terminalo ŠNP parko II-as plėtros etapas (6x20.000 talpyklų statyba ir 2x10.000, 4x5.000 talpyklų statyba)	17,9 mln. Eur	Įgyvendinamas 2016 m. patvirtintas naftos terminalo ŠNP parko plėtros, II-asis investicinis etapas. Per 2019 metus buvo mechaniškai pilnai pastatytos talpyklos, sumontuoti vamzdynai ir reikalinga įranga. Metų pabaigoje buvo vykdomi galutiniai valdymo sistemų derinimo darbai, nustatytų trukumų šalinimas, bei inicijuojamas projekto pridavimas valstybinei komisijai. Bendra II-ojo plėtros etapo suma 2019 m. gruodžio 31 d. (su išankstiniais mokėjimais) 30,5 mln. Eur.
2.	Nulinės estakados įrengimas	0,2 mln. Eur	Per 2019 metus buvo parengtas bendrasis nulinės estakados projektas ir su gautas su atitinkamomis institucijomis suderintas estakados statybos leidimas. Metų pabaigoje pradėti projekto įgyvendinimui reikalingų statybos darbų pirkimo konkurso medžiagos rengimo ir kiti paruošiamieji darbai.
3.	Krantinių nr. 1 ir nr. 2 modernizacija	1,2 mln. Eur	2019 metais pasirašyta ir pradėta įgyvendinti krantinės projektavimo darbų sutartis, įgyvendinta dalis darbų, susijusių su jungiamųjų produktų vamzdynų įrengimu.

Žemiau pateikiamas 2019 m. reikšmingiausių vykdytų investicijų sąrašas:

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Pagal bendrovės Valdybos patvirtintą 2020 m. finansinį planą numatyta toliau siekti didinti Bendrovės vertę per nereguliuojamos veiklos investuoto nuosavo kapitalo grąžą, dividendus, aukšto komercinių veiklų pelningumo lygio užtikrinimą bei per investicijas į kitus perspektyvius bei atsiperkančius projektus.

2020 metais Bendrovė ir toliau sieks išlaikyti vieno moderniausių ir augančių naftos terminalo Baltijos jūros regione poziciją. Panaudodama ilgametę patirtį, aukštos kvalifikacijos specialistus, įdiegtas pažangiausias technologijas ir tęsdama investicinių projektų įgyvendinimą, Bendrovė užtikrins šiuo metu teikiamų Klaipėdos naftos terminalo paslaugų kokybišką bei nepertraukiamą procesą, didins krovos lankstumo galimybes, plečiant galimus perkrauti ir sandėliuoti skirtingų naftos produktų kiekius, ir sieks įgyvendinti pagrindinį terminalui keliamą tikslą – didinti pagrindinių klientų naftos produktų krovos kiekius per Klaipėdos naftos terminalą.

Klaipėdos SGD terminalas 2020 metais numato ir toliau tęsti saugią ir nenutrūkstamą veiklą, dedant visas pastangas, jog veikloje būtų patiriamos tik būtinosios sąnaudos ir už labiausiai priimtiną kainą, efektyviai vykdant viešuosius pirkimus, vykdant griežtą sąnaudų kontrolę, efektyviai panaudojant Bendrovės žmogiškuosius resursus bei turtą. Bendrovė, sudariusi strateginės partnerystės sutartį dėl SGD paskirstymo soties pajėgumų rezervavimo ir tuo pačiu užsitikrinusi nuolatinį pajamų srautą pradedant 2020 metais, toliau telks dėmesį į rinkos plėtrai reikalingos reguliacinės bazės kūrimą ir tobulinimą, efektyvaus infrastruktūros operatoriaus veiklos užtikrinimą.

Laimėjusi tarptautinį konkursą teikti ilgalaikes operatoriaus paslaugas Acu uoste, Rio de Žaneiro valstijoje, Bendrovė sugebėjo užsitikrinti ilgalaikes pajamas iš tarptautinių paslaugų, kurios nėra susijusios su naftos produktų krovos ir/ar SGD išdujinimo paslaugų paklausa Baltijos regione bei papildomą ilgalaikį pelno šaltinį. Šios sutarties įgyvendinimas Bendrovei padidins tikimybę teikti paslaugas ir kitiems vystomiems terminalams, taip pat tikėtinai atvers galimybes dalyvauti viešuose tokių paslaugų pirkimo konkursuose, kuriuose dažnai reikalaujama ne mažiau dviejų terminalų eksploatavimo patirties. Nepaisant užtikrinto ilgalaikio operavimo kontrakto, Bendrovė 2020 metais ir toliau itin daug dėmesio planuoja skirti SGD tarptautinių projektų vystymui ir siekiui dalyvauti naujuose projektuose.

Be abejo, labai svarbus bendrovės ilgalaikės veiklos strategijos tikslas – aplinkosauga. 2020 m. AB "Klaipėdos nafta" sieks ir toliau skatinti tvarią verslo plėtrą, kur aplinkosauginiai bei socialiniai aspektai Bendrovei išliks prioritetiniais darbų sąraše. Bendrovės vadovybės siekis - suderinti bendrovės akcininkų tikslus su visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių lūkesčiais.

Siekdama ilgalaikių organizacijos tikslų, Bendrovė 2020 m. toliau vystys organizacinę aplinką, kurioje veikla būtų grindžiama bendromis vertybėmis, reikiamos kompetencijos ir pagrindinių darbuotojų pamaina būtų formuojama nuosekliai bei kryptingai, o darbuotojai būtų skatinami kuo daugiau įsitraukti į Bendrovės veiklos procesus.

2020 m. vasario 13 d. buvo paskelbta, kad Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino KN veiklos strategiją iki 2030 m. Pagrindinės strategijoje brėžiamos kryptys – tarptautiniai SGD projektai, naftos terminalų konkurencingumo stiprinimas ir Klaipėdos, kaip SGD paslaugų centro Baltijos regione, plėtojimas. Bendrovės veiklos strategija iki 2030 m. skelbiama: 2030.kn.lt.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

Bendrovės akcininkai ir akcijos

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.952.393

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Pagrindiniame prekybos sąraše.

Bendrovės akcininkai

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 2.646 akcininkai (2018 m. gruodžio 31 d. – 2.191). Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

• 1. Gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
• 1. Gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
• 1. Gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
• 1. Nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
• 1. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
• 1. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 1. Kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:

• 1. Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
• 1. Gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
• 1. Kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
• 1. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 1. Kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

	2019 m. gruodžio 31 d.		2018 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonės kodas)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.587.444	72,34%	275.241.290	72,32%
UAB koncernas "Achemos grupė" (Vykinto g. 14, Vilnius, 156673480)	39.650.338	10,41%	39.605.234	10,41%
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	65.714.611	17,25%	65.759.660	17,27%
Iš viso	380.952.393	100,00%	380.606.184	100,00%

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei po 5 proc. akcijų:

Bendrovės akcininkų struktūra pagal kategorijas bei regionus:

Akcininkų struktūra pagal kategorijas:

Akcininkų struktūra pagal kategorijas

Akcininkų struktūra pagal regionus:

Akcininkų struktūra pagal regionus

LR Valstybė

bei fondai Kitos įmonės

Fiziniai asmenys

KNF1L akcijos kainos dinamika NASDAQ Vilnius biržoje 2015 – 2019 m.

	2019 m.	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Didžiausia akcijos kaina, Eur	0,444	0,574	0,572	0,705	0,419
Mažiausia akcijos kaina, Eur	0,357	0,386	0,428	0,360	0,315
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur	0,362	0,410	0,508	0,538	0,369
Vidutinė akcijos kaina, Eur	0,393	0,502	0,490	0,505	0,373
Apyvarta, vnt.	5.908.666	6.936.769	10.501.664	17.879.294	5.257.607
Apyvarta, tūkst. Eur	2.296	3.552	5.083	8.730	1.955
Kapitalizacija, tūkst. Eur	137.905	156.049	193.348	204.766	140.444

Bendrovės įstatinis kapitalas

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 110.476 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. buvo 110.376 tūkst. Eur) ir yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.952.393 paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Euro. 2019 m. kovo 29 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja AB "Klaipėdos nafta" įstatų redakcija su padidintu 110.476 tūkst. Eur įstatiniu kapitalu.

Dividendai

2019 m. balandžio 26 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2018 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno paskirstymą. Iš 2018 m. pelno dividendams skirta 17.577 tūkst. Eur arba 0,0304 Eur vienai 2019 m. sausio mėn. Bendrovė įsigijo savų akcijų už 600 tūkst. Eur (1.463.414 vnt. akcijų) ir 2019 m. pabaigai (2019- 12-31) turėjo savų akcijų už 267 tūkst. Eur arba 655.808 akcijas. Per 2018 m. Bendrovė savų akcijų įsigijusi nebuvo bei savų akcijų metų pabaigai neturėjo. 2019 m. savos akcijos buvo įsigytos su tikslu suteikti jas Bendrovės darbuotojams. 2019 m. gegužės mėn. Bendrovė išmokėjo darbuotojams dalį metinės premijos akcijomis – darbuotojams buvo suteikta 807.606 vnt. Bendrovės akcijų.

akcijai (iš 2017 m. pelno 2018 m. dividendams buvo išmokėta – 17.031 tūkst. Eur arba 0,0447 Eur vienai akcijai). Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti 2019 m.

Žemiau pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius laikotarpius už prieš tai ėjusius finansinius metus:

	2019 m.	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Dividendai, tūkst. Eur	11.577	17.031	9.656	17.629	92,6
Vienai akcijai tenkantys dividendai, Eur	0,030 4	0,0447	0,0254	0,0463	0,0002
Paskirstytinas pelnas 1 akcijai, Eur	0,03	0,04	0,04	0,06	0,02
Dividendai, tenkantys (praėjusių metų) pelnui, %	100%	100%	70%	80%	1%

AB "Klaipėdos nafta" valdyba 2016 m. sausio 25 d. patvirtino Dividendų politiką. Ši politika numato, kad Bendrovės valdyba, remdamasi praėjusių metų Bendrovės grynuoju pelnu bei įvertinus Bendrovės vadovo siūlymus dėl pelno paskirstymo projekto, teiktų Bendrovės akcininkams tvirtinti dividendų skyrimo sprendimo projektą, kuriame dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

Bendrovės tikslas - didinti akcininkams sukuriamą vertę ir mokėti pastovius dividendus. Dividendų politikai keliami šie tikslai:

• - Turėti skaidrų dividendų apskaičiavimo mechanizmą;
• - Užtikrinti Bendrovės patrauklumą investicijoms;
• - Subalansuoti trumpalaikius ir ilgalaikius akcininkų tikslus, t.y. rasti balansą tarp trumpalaikio pelno siekimo ir ilgalaikio Bendrovės vystymo, vertės didinimo.

Taip pat Bendrovė numato, kad vadovybė teiktų akcininkams tvirtinti dividendų mokėjimą, sudarantį ne mažiau 50 proc. nuo grynojo pelno, jei ši dividendų suma nesudarys kliūčių Bendrovei tinkamai įgyvendinti strategijoje numatytus projektus bei užtikrins priimtinus finansinius rodiklius.

Mokėtinas dividendų dydis gali būti koreguojamas jei:

• - Reikšmingai pasikeistų Bendrovės finansinė būklė bei prognozuojami rodikliai;
• - Bendrovei atsirastų kliūčių surinkti uždirbtas lėšas SGD terminalo išpirkimo sąnaudų kompensavimui;
• - Pasikeistų planai dėl strateginių, investicinių projektų įgyvendinimo, jų apimties ar jų finansavimo plano.

AB "Klaipėdos nafta" Dividendų politiką galite rasti čia.

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	J.Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas	1528
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklapis	www.seb.lt

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, nuolatinį procesų ir profesinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą bei Bendrovės kultūrą, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą ir vidinės komunikacijos gerinimą.

AB "Klaipėdos nafta" grupės darbuotojų skaičius metų pabaigoje:

	2019-12-31	2018-12-31	Pokytis, proc.
AB "Klaipėdos nafta"	359	389	-7,7
UAB "SGD terminalas"	2	-	100,0
UAB "SGD logistika"	2	2	-
UAB "SGD SPB"	2	-	100,0
Iš viso	365	391	-6,6

Pastabos:

• KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA buvo įsteigta 2019 m. gruodžio 13 d. 2019 m. bendrovė nesudarė darbo sutarčių ir darbuotojų neturėjo.

• Prie dirbančių darbuotojų neįskaičiuojami nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai.

AB "Klaipėdos nafta" grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir įmones (2019 m. gruodžio 31 d. duomenys):

	Moterys	%	Vyrai	%
AB "Klaipėdos nafta"	85	23,7%	274	76,3%
UAB "SGD terminalas"	1	50,0%	1	50,0%
UAB "SGD logistika"	1	50,0%	1	50,0%
UAB "SGD SPB"	1	50,0%	1	50,0%
Iš viso	88	24,1%	277	75,9%

Darbo apmokėjimo sistema ir atlyginimo politika

Bendrovė siekia sukurti motyvuojančią, teisingą, skaidrią ir visiems suprantamą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai įgyvendinti savo misiją ir pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus. Tuo tikslu 2016 metų rugsėjo mėnesį buvo suformuota ir patvirtinta Atlygio mokėjimo politika (toliau – Atlygio politika), 2017 metų rugsėjo mėnesį – Atlygio sistemos formavimo procedūra, nuo 2018 metų

sausio mėnesio pakeista atlygio struktūra, 2018 metų lapkritį patvirtintos Akcijų - suteikimo taisyklė, 2019 metų kovo mėnesį – Darbuotojų papildomo savanoriško kaupimo pensijų fonduose programos procedūra.

Bendrovės atlygio politika apibrėžia Bendrovės darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus; sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. Atlygio politika taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Atlygio politikos tikslai:

• - Užtikrinti aiškiai suprantamą, teisingą ir skaidrią darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo tvarką, Bendrovės konkurencingumą darbo rinkoje;
• - Skatinti darbuotojus įgyvendinti Bendrovės strategijoje numatytus tikslus ir, vadovaujantis

Atlygio sistema formuojama pareigybių suskirstymo į lygius Hay Group metodikos pagrindu, nustatant kiekvienos pareigybės svorį (teisingo atlygio už darbą užtikrinimui Bendrovės viduje). Mėnesinio atlygio dydis prisiėmimo laipsnį ir vadovavimo lygį, darbo įtaką / riziką Bendrovės veiklos rezultatams, darbo sąlygas. Siekiant užtikrinti Bendrovės darbuotojų atlygio konkurencingumą ir skatinti siekti rezultatų, nustatant atlygį (fiksuota ir kintamoji atlyginimo dalys), orientuojamasi į Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių atlygio rinkos 50 osios ir 75-osios procentilių intervalą. Atskiriems tos pačios pareigybės darbuotojams mėnesinis atlygis gali būti skirtingas, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos ir turimos patirties, gebėjimų, deleguotų funkcijų ir atsakomybių. Kintamoji atlyginimo dalis formuojama Atlygio politikoje nustatyta tvarka.

Atlyginimas peržiūrimas kartą metuose atsižvelgiant į: Lietuvos darbo rinkos tendencijas; Bendrovės veiklos Bendrovės vertybėmis, kurti pridėtinę vertę bei didinti grąžą akcininkui.

Darbuotojo atlygio galimi elementai: fiksuota atlyginimo dalis – mėnesinė alga (arba ir vienetinis atlygis); kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama: už trumpalaikius darbuotojo rezultatus; už metinius Bendrovės ir darbuotojo veiklos rezultatus.

pareigybei nustatomas įvertinus kiekvienos pareigybės funkcijoms atlikti reikalingą žinių lygį ir darbo patirtį, funkcijų sudėtingumą, atsakomybės

rezultatus; Bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus; Bendrovei svarbių pareigybių darbo rinkoje paklausos – pasiūlos situaciją.

Pasibaigus kalendoriniams metams, valdyba, remdamasi AB "Klaipėdos nafta" akcijų suteikimo taisyklėmis, priėmė sprendimą dėl darbuotojams metinės premijos dalies išmokėjimo Bendrovės akcijomis. Už 2018 metų rezultatus darbuotojams iki 50 proc. skirtos metinės premijos buvo išmokėta Bendrovės akcijomis. Tokia skatinimo sistema skatina darbuotojus siekti rezultatų bei tvaraus verslo.

Išsami informacija apie Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistemą yra pateikta AB "Klaipėdos nafta" 2019 m. Valdymo ataskaitoje.

AB "Klaipėdos nafta" grupės darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų (tūkst. Eur) paskirstymas pagal įmones:

	2019 m.	2018 m.	Pokytis, proc.
AB "Klaipėdos nafta"	10.572	11.375	-7,1
UAB "SGD terminalas"	3	-	100,0
UAB "SGD logistika"	3	2	50,0
UAB "SGD SPB"	1	-	100,0
Iš viso	10.579	11.377	-7,0

Informacija apie Bendrovės darbuotojus:

Bendrovės darbuotojai pagal kategorijas

Darbuotojų grupė	Vidutinis darbuotojų skaičius
	2019 m.	2018 m.	Pokytis, proc.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	41	40	2,5
Specialistai	181	196	-7,7
Darbininkai	147	155	-5,2
Iš viso	369	391	-5,6

1) Bendrovės grupės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai

Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Eur
	2019 m.	2018 m.3)	Pokytis, proc.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	4.744	5.054	-6,1
Specialistai	2.286	2.312	-1,1
Darbininkai	1.621	1.678	-3,4
Bendrovės vidurkis 2)	2.282	2.313	-1,3

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai. Per 2019 m. vadovaujantiems darbuotojams priskaičiuotos sumos - 2.832 tūkst. Eur (iš jų 48 tūkst. Eur darbdavio mokami mokesčiai), 2018 m. atitinkamai – 2.658 tūkst. Eur, iš kurių 629 tūkst. Eur darbdavio mokesčiai. Vidutiniškai kiekvienam vadovaujančiam darbuotojui per 2019 metus sudarė po 69 tūkst. Eur (2018 m. - vidutiniškai po 66 tūkst. Eur kiekvienam).

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.

3) Siekiant duomenų palyginamumo 2018 m. vidutinis darbo užmokestis padidintas 1,289 karto.

2019 m. Bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio atlygio mažėjimas yra tiesiogiai susijęs, kad apie 50 proc. metinės premijos sumos buvo išmokėta akcijomis ir pervesta į darbuotojo pasirinktus trečios pakopos pensijų fondus.

Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Darbuotojams mokamos metinės premijos dydis tiesiogiai priklauso nuo: Bendrovės metinių tikslų pasiektų rezultatų ir darbuotojų asmeninių metinių rezultatų. Darbuotojų veiklos vertinimas, kartu su nuolatiniais tiesioginio vadovo ir darbuotojo periodiniais pokalbiais metų eigoje, yra vienas iš efektyviausių vadovavimo ir darbuotojų įsitraukimą didinančių būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti bendradarbiaujančius, pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis susitarti su darbuotojais ir kartu planuoti jų karjerą, didinti jų motyvaciją bei skatinti nuolat tobulėti savo profesinėje srityje. Metinis pokalbis Bendrovėje ir periodiniai susitikimai su tiesioginiu vadovu yra viena iš personalo valdymo ir ugdymo priemonių, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į Bendrovės tikslus ir vertybes. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio, stiprina bendradarbiavimą ir vieningumą. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės.

Penktus metus iš eilės Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, siekdama nustatyti darbuotojų pasitenkinimą darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2019 m. darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 62 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove bei jos kultūra. 2019 m. įsitraukusių Bendrovėje sudarė 69 proc.

Bendrovė matuoja įsitraukimą, nes tiki, kad įsitraukę ir pasitenkinimą darbu jaučiantys kolegos, lengviau atlieka darbą ir yra laimingesni, bei kuria didesnę grąžą bendrovės akcininkui efektyviau įgyvendindami strategiją ir pasiekdami užsibrėžtus tikslus.

BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖ

AB "Klaipėdos nafta" būdama Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrove ir viena didžiausių bei moderniausių naftos ir dujų terminalų operatorių Baltijos jūros regione savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą ne tik Lietuvos uostamiestyje, bet ir nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Augant reikalavimams dėl verslo tvarumo, būti atsakingam bendruomenės nariui yra ne tik verslo moralės, bet ir ilgalaikės sėkmės pamatas. Būtent todėl socialinė atsakomybė yra pamatinis Bendrovės veiklos principas. Tvirtų ryšių plėtojimas ir jų puoselėjimas mums yra svarbus, siekiant išlaikyti bendruomenių ir kitų suinteresuotųjų grupių mums teikiamą mandatą veikti visose rinkose, kuriose plėtojame savo veiklą.

Suprantame, kad valstybės valdomos įmonės turi tapti socialiai atsakingo ir tvaraus verslo pavyzdžiu, todėl sau keliame aukštus reikalavimus veiklos tvarumui ir atidžiai vertiname aplinkai kuriamą socialinį ir ekonominį poveikį. Atsižvelgiant į visa tai, veikloje vadovaujamės šiais socialinės atsakomybės principais:

Finansinis tvarumas. Atsakingai plėtojame savo verslą, siekdami didinti kuriamą pridėtinę vertę mūsų akcininkams, visuomenei ir valstybei. Didiname vertę tiek siekdami geriausios įmanomos veiklos grąžos, tiek laikydamiesi aiškiais principais apibrėžtos dividendų politikos. Taip pat kiekvienoje rinkoje, kurioje veikiame, siekiame, kad mūsų indėlis į šalies ekonomiką būtų tvarus ir kuriantis ilgalaikę vertę.

Geroji valdysena. Laikomės gerosios valdysenos praktikos, siekdami aukščiausių verslo valdymo standartų. Tai apima skaidrius ir aiškiai apibrėžtus verslo valdymo

Tvari partnerystė su klientais. Su savo klientais siekiame ilgalaikio bendradarbiavimo ir esame orientuoti į geriausio klientui rezultato kūrimą tvaraus bendradarbiavimo kontekste. Visoje savo veikloje laikomės informacijos ir duomenų konfidencialumo, atsakingai ir pagarbiai elgiamės su klientų mums pavestais duomenimis, laikomės etiškos konkurencijos principų.

Dėmesys bendruomenėms. Rūpinamės bendruomenėmis, kurioms mūsų veikla gali daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį. Siekiame būti gerais kaimynais ir gerais visuomenės nariais. Tai apima ir aktyvų dialogą su bendruomenėmis dėl joms aktualių ir su mūsų veikla susijusių klausimų, ir iniciatyvas, prisidedančias prie procesus bei principus, skaidrų ir aiškiai apibrėžtą tikslinių grupių informavimą apie bendrovės veiklą.

Elgesio standartas. Savo veikloje vadovaujamės KN elgesio standartu, kuris taikomas kiekvienam mūsų darbuotojui, nepaisant užimamų pareigų, taip pat KN Valdybos ir Stebėtojų tarybos nariams. Savo veikloje vadovaujamės pagarbos, bendradarbiavimo, profesionalumo ir tobulėjimo vertybėmis.

Skaidraus ir etiško verslo praktika. Savo veikloje laikomės visų galiojančių teisės aktų visose rinkose, kuriose veikiame, taip pat tarptautinių normų ir principų. Vadovaujamės nulinės tolerancijos korupcijai principu.

Geras darbdavys. Kuriame savo komandai tokią aplinką, kurioje kiekvienas yra gerbiamas ir turi lygias galimybes atskleisti visą savo potencialą ir tobulėti kartu su organizacija. Tai reiškia, kad:

• - Užtikriname teisingą atlygį, atsižvelgiant į darbuotojo kompetenciją, pasiekimus ir KN elgsenos standartą atitinkantį elgesį.
• - Užtikriname darbo aplinką, atitinkančią pažangius saugumą bei gerovę užtikrinančius standartus, puoselėjame darbo saugos kultūrą.
• - Sudarome lygias visiems darbuotojams vertikalios ir horizontalios karjeros galimybes. Investuojame į savo darbuotojų tobulėjimą. Tikime, kad mūsų komandoje galime užauginti talentus ir taip užtikrinti vidinį pakeičiamumą bei tęstinumą.
• - Griežtai pasisakome prieš bet kokio pobūdžio diskriminaciją ar neetišką, nepagarbų elgesį darbo vietoje.
• - Pripažįstame savo darbuotojų teisę bendrai ginti savo kolektyvinius interesus ir sudarome tam palankias sąlygas.

geresnės gyvenimo kokybės bendruomenėms kūrimo, visuomenės švietimo ir pilietinės visuomenės raidos.

Tausojame aplinką. Rūpinamės aplinka, kurioje veikiame, ir siekiame mažinti mūsų veikla jai kuriamą poveikį. Mums tai reiškia:

• - Aukščiausių aplinkosauginių standartų taikymą visose KN veiklos srityse.
• - Aplinkosaugos aspektų įtraukimą į krovos procesus, siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti įtaką natūraliai aplinkai.
• - Veiklos vertinimą iš aplinkosaugos rizikos perspektyvos ir aktyvių aplinkos taršos prevencijos priemonių numatymą.
• - Darbuotojų edukaciją aplinkosaugos ir aplinkos tausojimo temomis.

Įgyvendindami socialinės atsakomybės principus atitinkamai kuriame ar peržiūrime savo verslo procesus, papildomai pokyčius skatiname ir teikdami tikslinę paramą. Bendrovės paramos politika aiškiai numato paramos teikimo principus ir penkias pagrindines bendrovės paramos kryptis visuomenei naudingoms veikloms. KN dėmesys skiriamas sportui, kultūrai, švietimui, aplinkos apsaugai arba kitoms visuomenei naudingoms ir pripažįstamomis nesavanaudiškomis veikloms. Teikiant paramą atsižvelgiame tiek į Klaipėdos regionui kuriamą vertę, tiek į galimybes skatinti pozityvius pokyčius nacionaliniu mastu.

Bendrovės nuomone socialinės atsakomybės ir rėmimo priemonės yra svarbios siekiant palaikyti geros

KITA INFORMACIJA

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais,

Susijusių šalių sandoriai

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei

Priklausymas asociacijoms

Bendrovė praėjusių metų pabaigoje priklausė šioms asociacijoms ar organizacijoms:

- Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, http://www.kcci.lt/ ;

Informacija apie auditą

2019 rugpjūčio 30 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas: UAB "KPMG Baltics" paskirta audito įmone, kuri atliks Bendrovės 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų ir reguliuojamos veiklos ataskaitų auditą, metinio pranešimo įvertinimą bei parengs audito ataskaitą. Akcininkai įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių sudaryti sutartį dėl dvejų metų audito paslaugų teikimo (finansinio audito ir reguliavimo veiklos audito) už 94 tūkst. Eur be PVM sumą. 2014-2018 partnerystės ryšius su vietinėmis bendruomenėmis ir visuomene nacionaliniu lygiu.

Socialinės atsakomybės siekis yra itin svarbus Valstybės valdomoms įmonėms, kurioms formuluojama užduotis tapti pavyzdžiu puoselėjant esmines šalies vertybes socialinės svarbos prasme ir kuriant "bendrąją gerovę".

Detali AB "Klaipėdos nafta" 2019 m. socialinės atsakomybės ataskaita, parengta vadovaujantis "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initiative" arba GRI) gairėmis, bus paskelbta www.kn.lt tinklalapyje Investuotojo kalendoriuje nurodytu laiku.

poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės veiklai, 2019 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

• - Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, www.ljkka.lt;
• - Lietuvos pramoninkų konfederacija, www.lpk.lt ;
• - Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijoms Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com ;
• - SGD klasterio narys, www.lngcluster.eu

m. auditą atliko UAB "Ernst & Young Baltic". 2008–2013 metų auditą atliko KPMG Baltics, UAB.

Siūlymus valdybai dėl audito bendrovės tvirtinimo teikia Bendrovės vadovybė atlikus viešojo pirkimo procedūras. Dalyvauti pirkime kviečiamos 4 didžiausios tarptautinės audito bendrovės (UAB "Ernst & Young Baltic", UAB "PricewaterhouseCoopers", UAB "KPMG Baltics" UAB "Deloitte Lietuva"), laimėtojas atrenkamas pagal mažiausios kainos kriterijų.

2019

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

2019 M. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

www.kn.lt | 133

Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d.

INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO ATASKAITĄ 135
PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 135
BENDROVĖS VALDYMAS 138
KITA VALDYSENOS INFORMACIJA 146
BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS 147

INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO ATASKAITĄ

AB "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą bei jos veikla užtikrintų susijusių šalių pasitikėjimą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus. Šioje ataskaitoje pateikiama pagrindinė informacija apie valdymo ir susijusius principus bei procesus.

Ataskaitos skyriuje "Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas" aprašomos pagrindinės rizikos, su kuriomis Bendrovės susiduria savo veikloje bei trumpas rizikų identifikavimo ir jų mažinimo priemonių proceso aprašymas.

Bendrovės valdymo struktūra bei galiojančių valdymo ir priežiūros organų nariai detaliai aprašomi valdymo ataskaitos skyriuje "Bendrovės valdymas". Šiame skyriuje pateikta valdymo bei organizacinė struktūros schema, ryšiai su kitais valdymo organais bei trumpai aprašytos kiekvieno iš priežiūros bei valdymo organų funkcijos. Taip pat šiame skyriuje pateikiama informacija apie apmokėjimo už darbą valdymo organuose sistemą bei per praėjusius metus priskaičiuotas sumas.

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba. Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai pateikiami Metinio pranešimo skyriuje "Bendrovės strategija". Bendrovės veiklos strategija iki 2030 m. skelbiama: 2030.kn.lt.

Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų.

2019 m. Metinis pranešimas kartu su Bendrovės valdymo ataskaita ir Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu skelbiamas Bendrovės internetiniame puslapyje http://www.kn.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (http://www.nasdaqomxbaltic.com).

PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS

Bendrovės valdybos patvirtintoje Rizikos valdymo politikoje reglamentuotas Bendrovės rizikos valdymas, apibrėžti rizikos valdymo principai ir atsakomybės, rizikų valdymo vadovo funkcijos ir atsakomybės bei nustatyti Bendrovės rizikos apetitas ir tolerancijos ribos. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto rekomendacijas. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdyboje. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese, nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą.

Bendrovėje taip pat buvo įsteigtas Audito komitetas, kurio pagrindinis uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai ir juos tinkamai apsvarsčius. Audito komitetas prižiūri bendrovės finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo procesus, užtikrina, kad bendrovė laikytųsi auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų, prižiūri bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemas.

Pagrindinės rizikos grupės su kuriomis Bendrovė susiduria savo veikloje:

• - Verslo rizika. Tai yra rizikų grupė labiau susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo veiklą ir daro įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams: Bendrovės konkurencingumas lyginant su kitais naftos produktų krovos rinkos dalyviais, pagrindinių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas, politinė ir ekonominė aplinka Baltarusijoje, su SGD veikla susijusio teisinio reguliavimo pokyčiai ir pan.;
• - Operacinė rizika. Tai bene plačiausia rizikų grupė apimanti potencialias grėsmes, kylančias iš vidinių procesų, procedūrų, darbuotojų klaidų, sistemų trikdžių, korupcinių ir kriminalinių veikų ar bet kokio įvykio trikdančio verslo procesus.
• - Reputacijos rizika. Tai rizika didžiąja dalimi susijusi su Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu.
• - Projektų rizika. Vykdant stambius investicinius projektus, efektyvus rizikų valdymas viso projekto gyvavimo ciklo metu yra kritinis atributas projektų tikslų pasiekimui.

Žemiau pateikiami platesni komentarai apie pagrindines Bendrovės rizikų grupes:

- Verslo rizika

Naftos produktų krovoje Bendrovė dirba su keletu stambių klientų. Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtis per 2019 m.

sudarė apie 2/3 Bendrovės naftos terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., o tai Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto. Nepaisant to, Bendrovė nuolat ieško kitų potencialių klientų, krovinių srautų, alternatyvių veiklų. Taip pat Bendrovė peržiūri esamus kaštus ir nuolatos ieško jų optimizavimo galimybių.

2019 m. Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudarė apie 1/3 viso Bendrovės naftos produktų terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą. Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjai gali nuspręsti eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos). Antra vertus, Baltarusijos naftos perdirbėjai yra stipriai priklausomi nuo žaliavinės naftos tiekimo iš Rusijos. Bet koks žaliavinės naftos tiekimo sutrikimas reikštų mažesnius naftos produktų srautus dėl sumažėjusios gamybos apimties, o tai darytų neigiamą įtaką Bendrovės perkraunamų naftos produktų kiekiams. Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos, kitų Baltijos ir Juodosios jūrų uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, tai daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. Todėl Bendrovė stengiasi sudaryti ilgalaikes krovos sutartis, kurios garantuotų stabilias pajamas, plečia produktų talpyklų parką, kas ne tik leidžia padidinti krovos apimtis, bet ir įgalina aptarnauti didesnį naftos produktų asortimentą.

Tikėtina, kad Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai (tai ypač susiję su tamsių naftos produktų perkrova žiemos sąlygomis), investicijos į naftos produktų talpyklų parką, užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybės, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leis Bendrovei išlaikyti krovinių srautus.

Bendrovė, siekdama tinkamai valdyti verslo rizikas, stengiasi kaip įmanoma labiau diversifikuoti savo pajamų šaltinius plečiant teikiamų paslaugų spektrą: suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla, ypatingas dėmesys ir pastangos dalyvaujant investiciniuose tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su suskystintų gamtinių dujų terminalų vystymu.

2012 m. birželio 12 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT veikti.

2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimai, kurįe įpareigojo Bendrovę ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyja plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą.

2019 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinimo SGD saugumo dedamosios sumažinimui.

2019 m. spalio 24 d. Bendrovės Valdyba priėmė sprendimą įsigyti nuomojamą suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą "Independence" arba kitą plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 31 d. su šiomis sąlygomis: 1) turi būti užtikrintas laivo-saugyklos pirkimo finansavimas, 2) Seimas suderins valstybės pagalbą paskolai.

2019 m. gruodžio 19 d. Šiaurės Investicijų Bankas (NIB) priėmė įpareigojantį sprendimą dėl paskolos, skirtos 100 proc. (iki 160 mln. eurų) FSRU įsigijimo finansavimui, suteikimo.

2019 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė teigiamą sprendimą dėl Valstybės garantijos suteikimo FSRU įsigijimo paskolai bei saugumo dedamosios mažinimo paskolai.

2019 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta sutartis su NIB dėl paskolos saugumo dedamosios mažinimui.

Minėtų įstatymų, SGDT veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų (reguliacinės aplinkos), netinkamas keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų, todėl Bendrovės specialistai aktyviai dalyvauja įvairiuose valdžios institucijų pasitarimuose ir siekia išaiškinti galimų sprendimų pasekmes.

- Operacinė rizika

Operacinė rizika yra potencialaus nuostolių (tiesioginių ir netiesioginių) atsiradimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.), vidaus veiksniai (neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, darbuotojų klaidos, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas, kibernetinės saugos trūkumai ir pan.).

Siekdama valdyti operacinę riziką, Bendrovė įgyvendina atitinkamas organizacines priemones, diegia procedūras ir verslo procesus palaikančias informacines sistemas, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas esminiuose verslo procesuose ir pan.

Bendrovė siekia minimizuoti teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius reikalavimus ir standartus. Tuo tikslu Bendrovės teisininkai dalyvauja Bendrovės vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Bendrovėje lankęsi potencialių klientų atstovai atliko nepriklausomus auditus ir teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosioms šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

- Reputacijos rizika

Bendrovė vertina savo reputaciją bei gerą vardą ir imasi reputacijos rizikos mažinimo priemonių. 2019 m. Bendrovės vertybių projektas išliko kaip pagrindas verslui ir elgesiui. Bendrovė kuria kultūrą įmonėje, remdamiesi pagarba, bendradarbiavimu, profesionalumu ir progresu. 2019 m. Bendrovė ir toliau pasiekė aukščiausią įmanomą bendrovės darbuotojų įsitraukimo lygį. Bendrovė surengė interaktyvų vienos dienos mokymosi užsiėmimą - Vertybių dialogas visiems darbuotojams, kuriame visi darbuotojai įsitraukė į diskusijas, kaip elgtis įvairiose situacijose, atsižvelgiant į mūsų vertybes. Šios iniciatyvos parodė, kad darbuotojų elgesys atitinka vertybes ir Bendrovės etikos kodeksą. Taip pat Bendrovė skiria daug dėmesio korupcijos rizikos minimizavimui ir įgyvendina atitinkamus vidaus procesus.

- Projektų rizika

Svarbi Bendrovės veiklos dalis yra investicinių projektų valdymas. Bendrovė investuoja į šviesiųjų naftos produktų rezervuarų parko plėtrą, atitinkamų jungiamųjų vamzdynų ir siurblinių įrengimą, apvandeninto mazuto talpyklų statybą, krantinių rekonstravimą. Taip pat ieško galimybių dalyvauti tarptautiniuose suskystintų gamtinių dujų investiciniuose projektuose. Siekiant, kad daromos investicijos atneštų planuotą ekonominę naudą, yra svarbu užtikrinti atitinkamų projektų įgyvendinimą nustatyto biudžeto ir laiko rėmuose. Bendrovės valdyba yra nustačiusi 10% nuokrypio tolerancijos ribą, todėl Bendrovės vadovybė nuolat kontroliuoja reikšmingų Bendrovei projektų įgyvendinimo eigą bei susijusių rizikų ir jų mažinimo priemonių būklę.

BENDROVĖS VALDYMAS

Bendrovės valdymo bei priežiūros organai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Bendrovės valdymo bei organizacinė struktūra:

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

• - Visuotinis akcininkų susirinkimas,
• - Stebėtojų taryba,
• - Valdyba,
• - Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja Bendrovės vadovas arba jo įgaliotas kitas Bendrovės departamento (tarnybos) direktorius, o finansininkas ir stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Paskutiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, laikinai pareigas einantis Finansų direktorius, Teisės skyriaus vadovas.

Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus, Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

2018 m. balandžio 27 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Stebėtojų tarybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti: Eimantas Kiudulas, Andrius Varanavičius ir Tomas Lukoševičius (atsistatydino 2019 m. rugsėjo 3 d.).

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, sudaro Audito komitetą.

Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, renkami iki Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose, Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę.

Bendrovės Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Andrius Varanavičius ir Laura Garbenčiūtė – Bakienė, o nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir Žana Kraučenkienė išrinkti Bendrovės audito komiteto nariais iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui. 2019 m. Bendrovės Valdybos nariai: Dainius Bražiūnas, Mantas Bartuška, Giedrius Dusevičius, Bjarke Pålsson ir Ian Bradshaw (nuo 2019 m. sausio 2 d.).

Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką. 2018 gegužės 28 d. Valdybos pirmininku išrinktas Valdybos narys Giedrius Dusevičius. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei

vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai 2019 m. gruodžio 31 d.

Eimantas Kiudulas

Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. KN stebėtojų tarybos nario pareigas ėjo ir 2013-2017 m. Išsilavinimas: ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, modulis "Valdymo apskaita: vertės analizės" (2010 m.). Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas (1994 m.). Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Eimanto Kiudulo įmonė, savininkas; UAB "iValue" vadovas, akcininkas; Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tarybos narys; Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija, valdybos narys, valdybos pirmininkas; UAB "Biorro" valdybos narys; UAB "Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė" vadovas, valdybos narys; UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys; UAB "PO7" valdybos narys; UAB "ProBioSanus" valdybos narys; Uždaroji akcinė bendrovė "Flex Start One" vadovas; Viešoji įstaiga "Klaipėda ID" valdybos narys, valdybos pirmininkas. Informacija apie Eimanto Kiudulo turimas AB "Klaipėdos nafta" ar kitų įmonių akcijas bei akcijų skaičių, kai valdomas akcijų skaičius viršija 5 % visų įmonės akcijų: UAB "ProBioSanus" – 23 %; UAB "Biorro" – 38 %.

Andrius Varanavičius

Bendrovės stebėtojų tarybos narys, Audito komiteto narys. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinktas Bendrovės audito komiteto nariu. Išsilavinimas: Tarptautinis Estijos Konkordijos universitetas, Tarptautinio verslo studijų programa, tarptautinio verslo bakalauras (2001 m.). Darbo patirtis: Nuo 2018 m. rugsėjo eina Šveicarijos bendrovės "Takeda Pharmaceuticals International AG" finansų direktoriaus pareigas, Nuo 2013 m. ėjo Vokietijos "GlaxoSmithKline Gmbh & Co." finansų direktoriaus pareiga, Nuo 2001 m. dirbo tarptautinėje "GlaxoSmithKline" grupėje. Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Takeda Pharmaceuticals International, finansų direktorius Europai ir Kanadai, Takeda Pharma AG valdybos narys, Takeda UK Limited valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės ir susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Per 2019 įvyko 11 stebėtojų tarybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi Stebėtojų tarybos nariai:

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Kadencijos pradžios/pabaigos datos
Eimantas Kiudulas	Stebėtojų tarybos pirmininkas	Nepriklausomas	Nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.
Andrius Varanavičius	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.
Tomas Lukoševičius	Stebėtojų tarybos narys	-	Nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d.

2019 m. vasario 8 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą, dėl Stebėtojų tarybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko atlygio dydžių, kurie bus taikomi už nuo 2019 m. vykdomą stebėtojų tarybos veiklą.

2019 m. rugsėjo 3 d Stebėtojų tarybos narys Tomas Lukoševičius atsistatydinimo iš Bendrovės Stebėtojų tarybos narių.

Per 2019 m. nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma sudaro 25,9 tūkst. Eur (2018 m. – 15,1 tūkst. Eur). Per 2019 m. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Stebėtojų tarybos veikla 2019 m.

2019 m. Stebėtojų taryba prižiūrėjo Bendrovės Valdybos ir generalinio direktoriaus veiklą, teikė komentarus ir siūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui dėl Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, pelno/ nuostolių paskirstymo projekto ir metinio pranešimo.

Be įprastų jai priskirtų užduočių, 2019 m. Stebėtojų taryba taip pat dalyvavo diskusijose dėl Bendrovės ilgalaikės strategijos. Stebėtojų tarybos nariai daug valandų praleido susitikimuose su valdymo organais nubrėžiant Bendrovės strateginę kryptį iki 2030 metų. Intensyvių susitikimų rezultatu tapo, Stebėtojų tarybos 2020 m. pradžioje patvirtinta naujoji Bendrovės strategija iki 2030 metų.

2019 m. įvyko 11 Stebėtojų tarybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi dabartiniai Stebėtojų tarybos nariai.

2019 m. Stebėtojų taryba priėmė su sprendimus dėl sandorių su susijusia šalimi.

Bendrovės Audito komiteto nariai 2019 m. gruodžio 31 d.

Andrius Varanavičius

Bendrovės stebėtojų tarybos narys, Audito komiteto narys. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinktas Bendrovės audito komiteto nariu. Išsilavinimas: Tarptautinis Estijos Konkordijos universitetas, Tarptautinio verslo studijų programa, tarptautinio verslo bakalauras (2001 m.). Darbo patirtis: Nuo 2018 m. rugsėjo eina Šveicarijos bendrovės "Takeda Pharmaceuticals International AG" finansų direktoriaus pareigas, Nuo 2013 m. ėjo Vokietijos "GlaxoSmithKline Gmbh & Co." finansų direktoriaus pareiga, Nuo 2001 m. dirbo tarptautinėje "GlaxoSmithKline" grupėje. Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Takeda Pharmaceuticals International, finansų direktorius Europai ir Kanadai, Takeda Pharma AG valdybos narys, Takeda UK Limited valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės ir susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Žana Kraučenkienė

Audito komiteto narė. Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkta Bendrovės audito komiteto nare. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Matematikos magistro laipsnis (finansų ir draudimo matematikos specializacijos studijų programa) (2000 m.), Vilniaus universitetas, Matematikos taikymų krypties bakalauro laipsnis (finansų ir draudimo matematikos specializacijos studijų programa) (1998 m.). Darbovietė ir pareigos: Nuo 2016 m. kovo dirba UAB "Effectum LT" direktore, yra bendrovės savininkė, Nuo 2016 m. sausio dirba Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Vidaus audito skyriaus vadove, Nuo 2000 m. iki 2018 m. ėjo įvairias pareigas UAB draudimo kompanijoje "Lamantinas". Dalyvavimas kitų įmonių ir organizacijų valdyme: Nuo 2015 m. gruodžio yra Rizikos valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė, Nuo 2017 m. sausio Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narė. Visuomeninė veikla: Vidaus auditorių asociacijos narė, Europos aktuarų asociacijos Rizikos komiteto narė. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Laura Garbenčiūtė-Bakienė

Stebėtojų tarybos sprendimu, iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos, išrinkta Bendrovės audito komiteto nare. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Finansų magistrė (1999 m.), Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo bakalauras (1996 m.). Darbovietė ir pareigos: nuo 2016 m. dirba finansų patarėja su mažų ir vidutinių Lietuvos bei užsienio bendrovių portfeliais. 2015-2016 m. ėjo UAB "Lietuvos energija" Vidaus audito tarnybos direktorės pareigas. Nuo 2013 m. iki 2015 m. ėjo UAB "Westem Union Processing Lietuva" Elektroninių tarptautinių pavedimų skyriaus direktorės pareigas. Nuo 1997 m. iki 2012 m. ėjo įvairias pareigas UAB "PricewaterhouseCoopers." Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: nuo 2018 m. yra UAB "Investicijų ir verslo garantijos" Stebėtojų tarybos narė, nuo 2016 m. VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" Audito ir rizikų komiteto pirmininkė. Nuo 2019 m. yra nepriklausoma VĮ "Lietuvos oro uostai" Audito komiteto narė ir nepriklausoma UAB "Plungės vandenys" valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi. Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Per 2019 m. įvyko 19 Audito komiteto posėdis, kuriame dalyvavo visi nariai.

Nuo 2019 m. sausio 7 d. A. Varanavičius eina Audito komiteto pirmininko pareigas.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Kadencijos pradžios/pabaigos data
Andrius Varanavičius	Audito komiteto pirmininkas	Nepriklausomas	Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.
Laura Garbenčiūtė Bakienė	Audito komiteto narė	Nepriklausoma	Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.
Žana Kraučenkienė	Audito komiteto narė	Nepriklausoma	Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.

Per 2019 m. audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 34,2 tūkst. Eur (2018 m. 4,8 tūkst. Eur).

Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos. Audito komiteto nariams buvo mokama pagal Stebėtojų tarybos patvirtintą Bendrovės atlygio už nepriklausomų audito komiteto narių veiklą mokėjimo tvarką.

Bendrovės Valdybos nariai 2019 m. gruodžio 31 d.

Dainius Bražiūnas

(g. 1983 m.) – Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d., valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos bakalauras (2005). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (teisinė forma - biudžetinė įstaiga, kodas 302308327, Gedimino pr. 38, Vilnius) Naftos ir dujų skyriaus vedėjas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – asociacijos "Koturnos" (teisinė forma - asociacija, kodas 301684878, Mykolo Marcinkevičiaus g. 23-13 Vilniaus m.) vadovas, valdybos narys, 599-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos (teisinė forma – bendrija, kodas 124754821, Paribio g. 53A, Vilnius) valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės ir susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Iki 2017 m. sausio 2 d. ėjo AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Darbovietė: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) generalinis direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) valdybos narys, generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (teisinė forma – asociacija, kodas 110058241, buveinė A. Vienuolio g. 8, Vilnius) prezidiumo narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Giedrius Dusevičius

(g. 1971 m.) - nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2016 m. gruodžio 30 d. ,valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, (1989 m.), Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (1994 m.), INSEAD, vadybos programa (AMP, 2006). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – UAB "ACC Distribution" (teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, kodas 135150085, Jonavos g. 196, Kaunas), valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bjarke Pålsson

(g. 1968 m.) – nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2017 m. sausio 24 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: St. Gallen universitetas (HSG) Šveicarijoje, CEMS kiekybinės ekonomikos ir finansų magistrantūros studijų programa. Kopenhagos verslo mokykla Danijoje, finansų magistrantūros studijų programa (be baigiamojo darbo) (1992). Kopenhagos verslo mokykla, ekonomikos bakalauro studijų programa. Darbovietė – valdo 50% akcijų vadovaujamoje bendrovėje "Mark & Wedell" (Oldenvej 5, 3490 Kvistgaard, Danija). Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Ian Jonathan Bradshaw

(g. 1959) - nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. sausio 2 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Kolumbijos verslo mokykla, JAV, vyresniųjų vadovų programa (2008 m.); Daramo universitetas, Jungtinė Karalystė, inžinerijos mokslų bakalauro laipsnis (Hons) (1980 m.). Darbovietė ir dalyvavimas kitų įmonių ir organizacijų veikloje - Contiguous Consulting Ltd." savininkas. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

2019 m. sausio 2 d. Bendrovė stebėtojų tarybos sprendimu iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.) nepriklausomu valdybos nariu išrinko Ian Jonathan Bradshaw.

Per 2019 m. įvyko 20 Bendrovės valdybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi Bendrovės valdybos nariai.

Valdybos veikla 2019 m.

2019 m. Valdyba svarstė dėl ilgalaikės Bendrovės strategijos ir dalyvavo gausybėje diskusijų su Bendrovės vadovybe, Stebėtojų taryba ir išorės konsultantu Roland Berger. Valdyba analizavo ir pritarė Bendrovės strategijai iki 2030 metų.

Valdyba reguliariai per metus peržiūrinėjo strateginius, operacinius, finansinius, reputacinius ir saugos klausimus. Be to, Valdyba kontroliavo kaip vykdomi Bendrovės finansiniai ir strateginiai tikslai, atsižvelgdama į metinį 2019 m. ketvirčio planą, ir apsvarstė metinį planą 2020 metams atsižvelgdama į vadovybės prielaidas.

Valdyba prižiūrėjo Bendrovės riziką ir peržiūrėjo vadovybės sprendimus dėl tam tikros rizikų. Per metus buvo patvirtintos keturios rizikų ataskaitos.

Valdybos darbas 2019 m. buvo labai intensyvus, ji surengė 25 posėdžius, iš kurių 15 vyko raštu. Iš viso 122 klausimai buvo teikti Valdybai, 76 iš jų – dėl sprendimo priėmimo.

2019 metais Valdyba priėmė sąlyginį strateginį sprendimą įsigyti plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų saugyklą ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Dėl sprendimo atlikta detali analizė, pareikalavusi daug laiko ir energijos. 2019 m. pabaigoje, Valdyba pradėjo ieškoti naujo Bendrovės generalinio direktoriaus. Po nuodugnaus atrankos proceso, Darius Šilenskis, buvo paskirtas generaliniu direktoriumi 2019 m. lapkričio mėn.

Valdyba taip pat aktyviai dalyvavo vykdant reikšmingus Bendrovės sandorius. Valdyba įsitraukė patvirtindama pagrindines sąlygas ir remdama vadovybę teikdama strateginius patarimus. Pagrindiniai sandoriai yra šie:

• Susitarimas dėl ilgalaikės naftos produktų krovos sutarties pratęsimo su "ZAT Belaruskaja neftenaja kampanija";
• Susitarimas dėl SGD perkrovimo stoties pajėgumų rezervavimo 5 metams su Lenkijos valstybine naftos ir dujų bendrove "Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A.;
• Eksploatavimo ir priežiūros paslaugų susitarimas dėl eksploatavimo ir priežiūros paslaugų teikimo, susijusio su GNA suskystintų gamtinių dujų terminalu, esančiu Açu uoste, Rio de Žaneiro valstijoje, Brazilijoje, su UTE GNA I Geração de Energia S.A.;
• Susitarimas su Šiaurės investicijų banku dėl 134 milijonų eurų paskolos suteikimo finansuoti Bendrovės mokėtiną nuomos mokestį už SGD terminalo saugumo dedamosios kainos sumažinimą.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Valdybos narys nuo
Giedrius Dusevičius	Valdybos pirmininkas	Nepriklausomas	Nuo 2016 m. gruodžio 30 d.
Dainius Bražiūnas	Valdybos narys	-	Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d.
Mantas Bartuška	Valdybos narys	-	Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.
Bjarke Pålsson	Valdybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2017 m. sausio 24 d.
Ian Bradshaw	Valdybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2019 m. sausio 2 d.

Nepriklausomi valdybos nariai atlygį gauna pagal su Bendrove sudaromos sutarties nuostatas, kurias tvirtina Stebėtojų taryba. Per 2019 m. nepriklausomiems valdybos nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma sudaro 97.1 tūkst. Eur (2018 – 57,7 tūkst. Eur).

Bendrovės valdybos nariams 2019 m. nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos už darbą valdyboje.

Bendrovės administracijos vadovai 2019 m. gruodžio 31 d.

Darius Šilenskis

(g. 1981 m.) – Generalinis direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas: Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA), (2013), Vytauto Didžiojo universitetas, verslo vadybos magistras (2013), Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras (2006, teisės ir valdymo studijų programa), teisės bakalauras (2004, tarptautinės jūrų teisės studijų programa). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Dariaus Šilenskio turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 proc. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Jonas Lenkšas

(g. 1979 m.) – Finansų direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2018 m. birželio 4 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras (2003 m.); Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalauras (2001 m.). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Jono Lenkšo turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 proc. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Tadas Matulionis

(g. 1977 m.) – SGD verslo vystymo direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2013 m. balandžio 2 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, telekomunikacijų bakalauras (2000 m.), Vytauto Didžiojo universitetas, vadybos magistras (2004 m.), Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA) (2004 m.), Project Management Institute, projektų valdymo specialisto (Project Management Professional – PMP) diplomas (2007 m.), Prince2 Practitioner diplomas (2012 m.), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programa "Profesionalūs valdybos nariai" (2014 m.). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Tado Matulionio turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 proc. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Genadijus Andrejevas

(g. 1974 m.) - Technikos direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2011 m. gegužės 4 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, inžinerinės informatikos mokslo magistras (1999), Kauno technologijos universitetas, termoinžinerijos bakalauras (1996). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Genadijaus Andrejevo turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 proc. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Giedrius Sabaliauskas

(g. 1980 m.) – Laikinai einantis naftos verslo direktoriaus pareigas. Bendrovėje dirba nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, transporto inžinerijos bakalauras (2005). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Giedriaus Sabaliausko turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 proc. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Bendrovės administracijos vadovai 2019 m. gruodžio 31 d.

Rytis Valūnas

(g. 1985 m.) - Teisės ir administravimo direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2012 m. spalio 15 d. Išsilavinimas: Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programa "Profesionalūs valdybos nariai" (2015 m.); The Fletcher School of Law and Diplomacy/Harvard Law School, tarptautinės teisės ir energetikos studijų programa, teisės magistras (2011 m.); Mykolo Romerio universitetas/Ghent University, tarptautinės teisės studijų programa, teisės magistras (2009 m.); Mykolo Romerio universitetas, teisės bakalauras (2007 m.). Ryčio Valūno turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 proc. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Arūnas Molis

(g. 1978 m.) – Klaipėdos SGD direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2019 m. sausio 2 d. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universitetas, tarptautinio verslo teisės magistras (2016 m.); Vilniaus universitetas, politikos mokslų daktaras (2008); Hochschule Bremen, University of Applied Sciences (Vokietija), Europos mokslų magistras (2002 m.); Vilniaus universitetas, politikos mokslų bakalauras (2001 m.). Arūno Molio turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 proc. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius 2019 m. birželio 6 d. įteikė Bendrovės Valdybai pranešimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės vadovo pareigų nuo 2019 m. liepos 26 d.

Po kandidatų į AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas atrankos Valdyba priėmė sprendimą nuo 2019 m. lapkričio 11 d. išrinkti Darių Šilenskį eiti AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas.

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Bendrovės Valdyba nustato: generaliniam direktoriui – atlygį; darbuotojams tiesiogiai pavaldiems generaliniam direktoriui atlygio maksimalią ribą; vadovaujančių darbuotojų skatinimo tvarką už trumpalaikius ir metinius rezultatus.

dydžiu įgyvendinami Bendrovės metiniai tikslai. Tačiau, bet kokiu atveju, maksimali visų vadovaujančių darbuotojų metinės premijos fondo suma negali viršyti jų trijų mėnesinių algų sumos.

Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei departamentų direktoriams nėra numatytos jokios kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis ar kito pobūdžio papildomų kompensacijų už darbo atlikimą Bendrovėje ar išeinant iš jos.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai bei administracijos vadovai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams. Informacija apie vadovams priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas pateikiama 2019 m. Metinio pranešimo skyriuje "Personalas".

Vadovaujančių darbuotojų skatinimui Bendrovės valdyba yra patvirtinusi "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką", pagal kurią vadovai yra skatinami ne tik pasiekti Bendrovės metinius tikslus, bet ir juos viršyti. Metinės premijos fondas Bendrovės vadovams nustatomas priklausomai nuo to: i) kokia dalimi viršijamas grynasis pelnas bei ii) kokiu

Nuo 2019 m. lapkričio mėn. įmonės vadovui – generaliniam direktoriui – mokama 9.200 Eur mėnesinė alga, nustatyta Bendrovės Valdybos. Pagal Bendrovės Valdybos patvirtintą "Darbuotojų atlygio mokėjimo politiką" ir "AB "Klaipėdos nafta" aukščiausiųjų vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką" generaliniam direktoriui yra numatyta metinė premija, kuri priklauso nuo bendrovės rezultatų, bendrovės metinių tikslų pasiekimo. Maksimaliai galima metinė premija, įvykdžius visus nustatytus rodiklius 100 procentų, yra 4 mėnesinės algos. Bendrovės generaliniam direktoriui kintama mėnesinė darbo užmokesčio dalis nėra nustatyta.

KITA VALDYSENOS INFORMACIJA

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie investicijas į kitas įmones".

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje 2019 m., nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie Bendrovės akcininkus ir akcijas".

Informacija apie įmonės įstatų pakeitimus

2019 m. kovo 29 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija su padidintu įstatiniu kapitalu, o naujos Bendrovės akcijos užregistruotos Nasdaq CSD, SE. Po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, pastarasis siekia 110.476 tūkst. Eur ir yra padalintas 380.952.393 vnt. akcijų, kurios suteikia 380.952.393 balsus. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 euro.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė neturi informacijos apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Informacija apie įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomą įvairovės politiką

Bendrovė neturi vadovo ir valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Vykdant kandidatų į Bendrovės valdybos, valdymo ir priežiūros organų narius atrankas kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė vykdomose atrankose nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką bei valstybės kontroliuojamos bendrovės statusą, kandidatų atrankose nustatomi objektyvūs, išimtinai su valdymo ar priežiūros organo narių funkcijomis bei kompetencijomis susiję ir jiems proporcingi profesinės patirties ir išsilavinimo reikalavimai.

Bendruosius ir nepriklausomumo reikalavimus kandidatams į Bendrovės stebėtojų tarybą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, specialiuosius reikalavimus - Energetikos ministerija.

BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovių valdymo ataskaitos forma:
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių, deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.
		Bendrovės įstatai viešai skelbiami AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos bei Bendrovės internetiniame puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka.
1.2. Visų Bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, darantys įtaką akcininkų nuosavybės didinimui (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną).
		Ataskaitiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba priėmė sprendimus, susijusius su strateginių Bendrovės projektų įgyvendinimu, esminių Bendrovės veiklos sprendimų priėmimu.
		Bendrovės Stebėtojų taryba ir jos patariamasis organas - Audito komitetas, užtikrina aktyvią Bendrovės veiklos stebėseną bei priežiūrą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba, jos patariamasis organas – Audito komitetas, Bendrovės valdyba ir Bendrovės generalinis direktorius. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys dokumentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, priežiūros organų reguliariai vykdoma priežiūra bei kontrolė papildomai užtikrina, kad Bendrovės valdymo organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		Bendrovei ir jos akcininkams. Esant poreikiui, organizuojami bendri posėdžiai, į kuriuos kviečiami Bendrovės valdybos, Stebėtojų tarybos, Audito komiteto nariai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės organai gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių, su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus:
		1. Darbuotojai – nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo Bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui bei darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.;
		2. Kreditoriai – Bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal Bendrovės valdybos patvirtintą biudžetą bei komercinius susitarimus;
		3. Tiekėjai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo, taip pat tokių sutarčių pagrindinių sąlygų tvirtinimo bei jų pakeitimo;
		4. Klientai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus;
		5. Kiti asmenys (vietos bendruomenė) - Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dalis Bendrovės pelno kasmet yra skiriama paramai (visuomenei naudingai meno, kultūros, sporto veiklai ir kt. srityse). Bendrovės valdyba tvirtina metinį bendrovės paramos biudžetą, kurį skirstant vadovaujamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu, orientuojantis, kad kasmet parama būtų skiriama taip pat ir vietos bendruomenei bei šalia Bendrovės įsikūrusioms įstaigoms bei organizacijoms.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas –
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio		stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas –
akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo,		valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovėje taip
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek		pat formuojamas patariamasis Stebėtojų tarybos
kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų		organas – Audito komitetas.
valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo
organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros
funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei Bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos1 , valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą).
		Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją2 , tvirtina metinį biudžetą bei metinį veiklos planą ir veiklos tikslus, lėšų investavimo tvarką, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, reikšmingų sandorių, juridinių asmenų dalyvio teisių realizavimo kontroliuojamose bendrovėse, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.).
		Bendrovės Audito komitetas atlieka Stebėtojų tarybos jam pavestas atskiras Bendrovės veiklos priežiūros funkcijas (stebi bei prižiūri Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio Bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai	Taip	Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka užtikrina bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.		Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo

¹Bendrovės įstatuose nurodyta stebėtojų tarybos kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nuo 2017-11-28 stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

²Bendrovės įstatuose nurodyta valdybos kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nuo 2017- 11- 28 įmonėse, kuriose sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių, kuriuos renka Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.3 Bendrovės Audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Nė viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius, tiek visą kolegialų organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius, kurie užtikrina tinkamą šių organų narių rotaciją, būtiną jų profesinės patirties augimą ir pakankamai dažną jų statuso pakartotinį patvirtinimą. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija, kuri taip pat gali Audito komiteto narius atšaukti nesibaigus kadencijai. Atitinkamai, Bendrovės priežiūros organų narių atšaukimo procedūra nėra lengvesnė už Bendrovės vykdomojo direktoriaus (generalinio direktoriaus) arba valdybos nario atleidimo procedūrą.

³ 2017 m. balandžio 21 d. įvykus AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) visuotiniam akcininkų susirinkimui, pasibaigė AB "Klaipėdos nafta" stebėtojų tarybos kadencija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d. Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija. 2019 m. rugsėjo 3 d Stebėtojų tarybos narys Tomas Lukoševičius atsistatydinimo iš Bendrovės Stebėtojų tarybos narių

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Tas pats asmuo nebuvo Bendrovės vadovu ir valdybos nariu. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų į bendrovės kolegialaus organo atranka vykdoma Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus	Taip	Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar viešai paskelbiant ją visuotiniam akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą, ir tuo tikslu teikia deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei turi prievolę

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		nedelsiant informuoti jį išrinkusi organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą.
		Apie kolegialaus organo užimamas pareigas Bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime, kad Bendrovės akcininkai ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie svarbius Bendrovės organų narių pasikeitimus.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Visi kandidatai į Bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia jį renkančiam Bendrovės organui savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe.
		Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėtį ir konkrečią atskirų jų narių kompetenciją yra viešai atskleidžiama akcininkams AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje (kolegialaus priežiūros organo ir jo sudaromo Audito komiteto įgaliojimų laikotarpiu narių pasikeitimai skelbiami AB "Klaipėdos nafta" interneto svetainėje (www.kn.lt) bei 2019 metų Bendrovės metiniame pranešime).
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių priežiūros organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje sudaromo Audito komiteto nariai skiriami orientuojantis, kad kolegialiai veikdamas Audito komitetas turėtų naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo	Neaktualu	Kolegialaus organo nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui.
įgūdžius ir žinias.		Iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems Stebėtojų tarybos nariams siūlyti specialią individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, Bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus. Tačiau Bendrovės vadovai asmeniškai informuoja ir supažindina naujus kolegialaus organo narius su Bendrovės organizacija bei veikla.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Taip	Kadangi daugiau nei 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus (Bendrovės įstatai numato, kad ne mažiau kaip 2 stebėtojų tarybos nariai būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 Audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas.)
		Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyboje buvo 3 nepriklausomi nariai (iš 5 veikiančių narių); Audito komitete – 3 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 2 nepriklausomi nariai (iš 2 narių 2019- 12- 31).
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) Jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) Jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus	Taip	Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai tiesiogiai nėra apibrėžti, tačiau skiriant nepriklausomus narius į kolegialius organus vadovaujamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, tarp jų ir AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso reikalavimais. Nustatant, ar audito komiteto narys gali būti nepriklausomu, taip pat yra taikomi pagrindiniai kriterijai, įtvirtinti Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 patvirtintuose Reikalavimų audito komitetams apraše. Skiriant (renkant) nepriklausomus narius į bendrovės kolegialius priežiūros organus taip pat atsižvelgiama į Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo" 9 punkto nuostatas. Siekiant įvertinti kandidatų į Bendrovės kolegialius organus nepriklausomumą, visi kandidatai pateikia jį
metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) Jis neturi gauti arba nebūti gavęs		skiriančiam (renkančiam) organui savo interesų deklaracijas, taip pat privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti kolegialaus organo nario ir Bendrovės interesų konfliktą.
reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos		Bendrovės valdybos ir Audito komiteto nepriklausomi nariai atitinka visus nurodytus kriterijus, taip pat, atsižvelgiant į pateiktus kriterijus, galima teigti, kad bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomi nariai tenkina visus nepriklausomumo kriterijus, tokio nepriklausomumo įvertinimą grindžiant santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) Jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) Jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) Jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) Jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) Jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) Jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Žr. komentarą dėl 3.7 punkto. Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 3.6 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie kolegialių organų narių nepriklausomumą arba priklausomumą praktikoje netaikė. Vykdant kandidatų į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros organo narius atranką, pagal Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo", kandidatai privalo atitikti nurodytu aprašu nustatytus nepriklausomumo kriterijus.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis taikyti numatytą kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo rezultatų viešinimo praktiką. Bendrovė reguliariai savo viešai skelbiamose periodinėse ataskaitose nurodo Bendrovės kolegialių organų narių ryšį su Bendrove bei informaciją apie Bendrovės akcijų turėjimą (neturėjimą). Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius nedelsiant raštu informuoti jį išrinkusį organą bei Bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti jų ir Bendrovės interesų konfliktas.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Kai kurių Bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš Bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio fiksuotas mėnesinis atlygis. Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais Stebėtojų tarybos sprendimais. Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, tačiau šios praktikos ataskaitiniais metais Bendrovė netaikė.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo, renkamo kolegialaus organo, pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės veiklos strategiją4 , metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą, Bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat analizuoja ir vertina Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, kitą reikšmingą informaciją.
		Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei Bendrovės metinio pranešimo teikimo stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
		Valdyba reguliariai analizuoja ir vertina Bendrovės finansinę būklę bei periodinius finansinius rezultatus, teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams dėl tinkamo Bendrovės valdymo, priima kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus sprendimus.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia, sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės bei jos akcininkų, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, išlaikydami savo nepriklausomumą priimant sprendimus, taip pat atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi nariai išlaiko savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko bei dėmesio savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. Kolegialių organų nariai aktyviai dalyvauja vykstančiuose posėdžiuose tiek tiesiogiai, tiek iš anksto balsuodami raštu arba telekomunikacinio ryšio priemonėmis. Per ataskaitinius metus nei vienas Bendrovės kolegialaus organo narys nėra praleidęs tiek posėdžių, kad rezultate būtų dalyvavęs mažiau nei pusėje atitinkamo kolegialaus organo posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti Bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui - Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl Bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą valdybos sprendimui. Visi pranešimai apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su Bendrove tiesės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami Bendrovės akcininkams AB Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje ir Bendrovės tinklapyje Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją	Taip	Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais duomenimis, išlieka nepriklausomi, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas kolegialaus organo ar (ir) jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti	Taip Taip	Bendrovėje sudaromas Stebėtojų tarybos renkamas patariamasis organas - Audito komitetas, kurio funkcijas, teises, pareigas bei atlygio tvarką yra nustačiusi Stebėtojų taryba. Bendrovės Audito komitetui yra pavestos patariamosios funkcijos, susijusios su audito kontrole bei įvertinimu, ir apimančios finansinių ataskaitų rengimo ir audito atlikimo proceso stebėjimą, jo veiksmingumo bei rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimą, vidaus audito funkcijų poreikio analizę ir kt. kt. funkcijas, numatytas Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 patvirtintame Reikalavimų audito komitetams apraše., orientuojantis į Bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą bei ypatingą dėmesį skiriant Bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. Kiti specializuoti komitetai Bendrovėje nėra sudaryti, tačiau už klausimus, susijusius su Bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo Bendrovės direktoriams nustatymu Bendrovėje yra atsakingas kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba. Valdyba skiria ir atleidžia Bendrovės vadovą, reguliariai vertina kitų Bendrovės direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto visos Bendrovės atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; nustato visų Bendrovės aukščiausiųjų vadovaujančiųjų darbuotojų, kaip tai apibrėžiama valdybos tvirtinamoje Bendrovės valdymo struktūros apraše (arba darbuotojų pareigybių sąraše), darbo užmokestį, jų premijavimo tvarką. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už sprendimų atitinkamais klausimais priėmimą balsuoja dauguma nepriklausomų Valdybos narių. Stebėtojų tarybos sudaromas patariamasis organas –
kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant,		Audito komitetas, susideda iš trijų narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Stebėtojų tarybos sudaromas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Visi veikusio Audito komiteto nariai buvo nepriklausomi.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai nustato, kad Audito komitetas turi reguliariai (ne rečiau kaip du kartu per metus) apie savo veiklą informuoti Stebėtojų tarybą, o kartą per metus pateikti Stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Pagrindinė informacija apie Bendrovė audito komitetą bei jo sudėtį yra skelbiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje).
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai numato teisę Audito komiteto nariams pagal poreikį savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius Bendrovės atsakingus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus. Taip pat Bendrovėje numatyta bei įdiegta anoniminių pranešimų apie Bendrovėje daromus pažeidimus sistema.

4.12. Skyrimo komitetas. Taip 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos komitetą. turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo	Bendrovės veiklos dokumentai numato galimybę valdybos narių atrankos tikslais sudaryti Atrankos Vienkartinei kandidatų į bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankai komitetas sudarytas 2016-09- 16 Stebėtojų tarybos sprendimu.
organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių	Atrankos komiteto funkcijas nustatė Stebėtojų tarybos patvirtintas Atrankos komiteto darbo reglamentas.
reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo taryba. komitetas taip pat gali vertinti bendrovės	Atrankos komiteto narius ir ekspertus skiria Stebėtojų
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus Remdamasis organo narius;	Stebėtojų tarybos patvirtintais kompetencijų reikalavimais, keliamais kandidatams,
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;	Atrankos komitetas parengia ir patvirtina kandidatų į Bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankos aprašą, skelbia ir vykdo viešą kandidatų atranką, analizuoja, vertina ir svarsto gautas kandidatų paraiškas bei pateiktus dokumentus, organizuoja ir vykdo
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; Stebėtojų tarybai.	pokalbius su kandidatais bei atrenka kandidatus į nepriklausomus valdybos narius, teikiamus Bendrovės
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 - 4.10 punktų.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis tarptautinės išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą 3.4 p. Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių kolegialių organų veiklos vertinimas. Nuo 2015-06-12 valdyba kasmet atlieka savo veiklos vertinimą. Jame atsižvelgiama į darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupei, kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo aspektus, bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų vidinę organizaciją ir veiklos procedūras kiekvienais metais paskelbiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje). Bendrovė nuolat kelia tikslą gerinti informacijos paskelbimą apie Bendrovės vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, nurodant, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialių organų atlikti savo veiklos įvertinimai.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialaus priežiūros organo – Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir valdymo organo – Valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato, kad Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, pagal poreikį, o eiliniai valdybos posėdžiai organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą, kuris ataskaitiniu laikotarpiu numatė Valdybos posėdžių dažnumą – vieną kartą per kalendorinį mėnesį arba dažniau, tuo būdu užtikrinant nepertraukiamą esminių Bendrovės valdymo klausimų sprendimą.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Kolegialaus organo nariai kartu su šaukimu į posėdį gauna ir pranešimą apie šaukiamo posėdžio darbotvarkę. Bendrovės veiklos dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais, Bendrovės kolegialiems organams, kai yra priimamas sprendimas, nustatyta forma yra teikiama rašytinė informacija apie svarstomą klausimą, o kai informacija teikiama tik kolegialaus organo žiniai – pagal poreikį. Bendrovės praktikoje, posėdžio darbotvarkė posėdžio metu keičiama ar pildoma tik tais atvejais, kai posėdyje dalyvaujant visiems kolegialaus organo nariams, neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus arba visi kolegialaus organo nariai yra išreiškę savo sutikimą su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Esant poreikiui, susiklosčiusioje Bendrovės praktikoje taip pat yra šaukiami bendri Bendrovės valdymo ir priežiūros organų posėdžiai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus visi svarbūs sandoriai, o nustatytais atvejais ir šių sandorių pagrindinės sąlygos, yra tvirtinami Valdybos - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais tokiems Valdybos sprendimams papildomai gaunamas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje bei Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti atsakymus į juos.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais viešai atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat atskleidžiami per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbiami Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Nurodyta informacija bei dokumentai AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.
Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro visas sąlygas akcininkams iš anksto balsuoti raštu, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį.
Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą (kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei) bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, kurios užtikrina pilna visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos išankstinį paskelbimą bei akcininkų priimtų sprendimų viešumą (skelbiant visą šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) bei galimybę iš anksto balsuoti raštu, nėra būtinybės diegti atskiros papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos, kuri sudarytų akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių pareiga, elgtis taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove, yra įtvirtinta Bendrovės įstatuose bei kituose Bendrovės veiklos dokumentuose. Tuo tikslu, Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai teikia juos išrinkusiam Bendrovės organui bei pačiai Bendrovei deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei privalo nedelsiant informuoti apie bet kokį šiose deklaracijose atskleistų aplinkybių pasikeitimą.
		Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos priežiūros ar valdymo organo nario atvejo.
		Jeigu svarstant klausimus valdymo ir priežiūros organuose kyla interesų konfliktas, toks valdymo ir priežiūros organo narys privalo nedelsiant informuoti jį išrinkusį Bendrovės organą ir nedalyvauti balsuojant dėl atitinkamų klausimų, dėl kurių kyla interesų konfliktas. Valdymo ir priežiūros organo narys neturi teisės balsuoti, kai valdymo ir priežiūros organo posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdymo ir priežiūros organe susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 7.1 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai buvo sudarę su Bendrove tik šiuos sandorius – konfidencialumo sutartis (įsipareigojimus), o nepriklausomi kolegialių organų nariai – ir dėl atlygio už veiklą Bendrovės kolegialiame organe pagal juos išrinkusio organo nustatytas sąlygas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat yra su Bendrove sudaręs darbo sutartį Bendrovės valdybos patvirtintomis sąlygomis. Jokių kitokių sandorių tarp Bendrovės ir jos kolegialių organų narių ataskaitiniais metais nebuvo.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi pareigą laikytis šių rekomendacijų. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai nusišalina, tiek, kai priimami sprendimai, tiek ir tais atvejais, kai kolegialiame organe, svarstomi (kaip informacija žiniai) sandoriai ir (ar) klausimai, su kuriais kolegialaus organo narys susijęs asmeniniu arba dalykiniu interesu. Plačiau žr. komentarą, pateiktą 7.1 p. klausimu,

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų	Taip	Bendrovėje yra patvirtinta darbuotojų atlygio
politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita).		mokėjimo politika, kuri nustato atlygio visiems
Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės		darbuotojams, įskaitant aukščiausio lygio
metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip		vadovaujančius darbuotojus, nustatymo, mokėjimo ir
pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto		skatinimo principus bei sprendimų, susijusių su atlygiu,
tinklapyje.		priėmimo principus ir tvarką. Darbuotojų atlygio
		mokėjimo politika yra skelbiama Bendrovės
		darbuotojams Kolektyvinėje sutartyje. Taip pat yra
		darbo apmokėjimo nuostatai, kurių esminiai principai
		pateikiami metiniame pranešime, skirsnyje apie
		darbuotojus.
		Informacija apie Bendrovės direktorių pagrindinius
		atlygio mokėjimo principus, atlyginimų nustatymo bei
		skatinimo ir premijavimo tvarkas atskleidžiama
		ataskaitinių metų metiniame pranešime (valdymo
		ataskaitoje).
		Informacija apie Bendrovėje per ataskaitinius metus
		priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį
		(įskaitant pagal atskiras darbuotojų kategorijas)
		skelbiama interneto puslapyje www.kn.lt .

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą. Metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje) yra pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje) pateikiama informacija apie Bendrovės organų nariams ir vadovams priskaičiuotas pinigų sumas ar kitas kompensacijas (jei tokių yra) bei atlyginimų mokėjimo nuostatas, skatinimo bei premijavimo tvarkas.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje).
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metinio pranešimo valdymo ataskaitoje (papildomos išmokos, jei tokios buvo).
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje). Informacija apie atlyginimą kiekvienam direktoriui atskirai nėra pateikiama, tačiau pateikiamas visų vadovaujančių darbuotojų vidutinis atlyginimas.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:	Taip
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto	Taip	Metinės premijos dydis priklauso nuo iš anksto numatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų, t.y. nuo

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		planuoto grynojo pelno viršijimo ir nuo iškeltų metinių tikslų įgyvendinimo laipsnio.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal kurias Bendrovės direktoriams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato nei esama vadovaujančiu darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, nei darbo sutartys su direktoriais ir kitais Bendrovės darbuotojais.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Direktorių atlyginimų nustatymo funkciją atlieka Bendrovės valdyba. Akcininkai kviečiami į visus akcininkų susirinkimus, kur jie gali siūlyti klausimus dėl direktorių atlyginimų nustatymo.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Bendrieji darbo apmokėjimo nuostatai atskleidžiami Bendrovės metiniame pranešime.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška Bendrovės veiklą reguliuojančių bei kontroliuojančių valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		kontrolė. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu Bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas. Esminės informacijos apie Bendrovės veiklą viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus, o Bendrovės darbuotojams taip pat ir pagal Bendrovės Kolektyvinę sutartį.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją,
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama platinant pranešimus apie viešai
bendrovės tikslus;		neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove AB
asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje, taip pat biržoje viešai skelbiamuose Bendrovės metiniuose pranešimuose bei finansinių ataskaitų
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		rinkinyje, pranešimuose spaudai, kituose viešuose Bendrovės veiklos pristatymuose.
galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		Bendrovė neapsiriboja tik minimalios privalomai viešai
bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės		skelbiamos informacijos atskleidimu ir viešai taip pat skelbia kitą svarbią informaciją apie Bendrovės veiklą.
veiklos eigoje;		Dokumentai, kuriuose yra nurodyta atitinkama
		informacija, viešai skelbiami AB Nasdaq Vilniaus

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;		vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis.
bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad identiška informacija abejomis kalbomis būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems Bendrovės akcininkams, kad visi Bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė savo praktikoje orientuojasi, kad pranešimai apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove būtų skelbiami prieš arba po AB Nasdaq
		Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką,	Taip	Žr. 10.5 punkto komentarą. Analogiška skelbiamai AB Nasdaq Vilniaus vertybinių
savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines		popierių biržos sistemoje informacijai, informacija skelbiama ir Bendrovės tinklapyje.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.		Priėjimas prie informacijos AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje ir Bendrovės tinklapyje akcininkams yra nemokamas.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė savo internetiniame tinklapyje skelbia ataskaitas, metinį pranešimą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat bendrovės pranešimus apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kasmet nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą pagal Tarptautinius verslo apskaitos standartus ir teikia nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų rinkinio.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į viešai vykdomo pirkimo audito paslaugoms įsigyti rezultatus.
		Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės Stebėtojų taryba yra informuojama apie siūlomą audito įmonės kandidatūrą iki visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo. Stebėtojų taryba pagal Bendrovės įstatus gali pareikšti savo atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės gaunamas pajamas yra pateikiama Bendrovės audito komitetui, kuris savo ruožtu kiek tai aktualu, pateikia informaciją Stebėtojų tarybai.