AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement Apr 29, 2020

2244_10-k_2020-04-29_df57a09c-7fd7-45a7-99ee-dfee822cadb8.pdf

Annual / Quarterly Financial Statement

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "Panevėžio statybos trestas"

Finansinės ataskaitos už 2019 metus, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir metiniu pranešimu

Turinys

Informacija apie bendrovę 1
Nepriklausomo auditoriaus išvada 2
Bendovės atsakingų asmenų patvirtinimas 8
Bendrųjų pajamų ataskaita 9
Finansinės būklės ataskaita 10
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 12
Pinigų srautų ataskaita 13
Pastabos 14
Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei
socialinės atsakomybės ataskaita
રેને
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui 79

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas: 147732969
Telefonas: +370 45 505 503
Telefaksas: +370 45 505 520
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Justas Jasiūnas Audrius Butkūnas Audrius Balčėtis Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"Ernst & Young Baltic", UAB

Bankai

Luminor bankas AS AB SEB bankas AB "Swedbank" AB Šiaulių bankas OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas

UAB "Ernst & Young Baltic" Subačiaus g. 7 LT-01302 Vilnius I ietuva Tel.: (8 5) 274 2200 Faks.: (8 5) 274 2333 [email protected] www.ey.com

Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411 Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus St. 7 LT-01302 Vilnius I ithuania Tel.: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 [email protected] www.ey.com

Code of legal entity 110878442 VAT paver code LT108784411 Register of Legal Entities

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Akcinės bendrovės "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" akcininkams

lšvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" (toliau - Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, toliau pateiktos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jos tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus (toliau - TAS) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų (Europos parlamentas (ES) Nr. 537/2014). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinės buhalterių etikos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.

Mes įvykdėme atsakomybes apibūdintas šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą", įskaitant susijusias su pagrindiniais audito dalykais. Atitinkamai, mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą, kurios buvo suplanuotos kaip atsakas į finansinių ataskaitų reikšminymo riziką. Atliktų procedūrų rezultatai, įsikaitant procedūras atliktas kaip į dalykus pateiktus toliau, suteikia pagrindą mūsų nuomonei, pareikštai apie toliau pateiktas finansines ataskaitas.

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Su Konkurencijos tarybos skirta bauda siejamas neapibrėžtumas

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 27 pastaboje, 2017 m. gruodžio 21 d. Konkurencijos taryba nusprendė, kad AB "Panevėžio statybos trestas" pažeidė konkurencijos teisės normas, sudarydama jungtinės veiklos susitarimus dėl dalyvavimo tam tikruose konkursuose, ir paskyrė Bendrovei 8,5 mln. eurų baudą. Vadovybė nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama atšaukti paskirtą baudą, po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nepalankų sprendimą

Be kitų procedūrų, mūsų audito procedūros apėmė diskusijas su vadovybe ir vadovybės išorės teisiniu patarėju apie su Konkurencijos tarybos sprendimu susijusius faktus ir aplinkybes bei argumentus, kuriais grindžiamas vadovybės vertinimas dėl tikėtino bylos nagrinėjimo rezultato ir Vadovybės sprendimas dėl šio neapibrėžtojo įsipareigojimo atskleidimo finansinėse ataskaitose. Mūsų procedūros taip pat apėmė Bendrovės Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktos apeliacijos perskaitymą bei bylos progreso nuo praėjusių metų audito procedūrų

Pagrindinis audito dalykas

šiuo klausimu, ir paskirtos baudos mokėjimas atsidėjo iki Teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama j tikėtiną šio neapibrėžtumo baigtį, vadovybė neapskaitė jokių atidėjinių, susijusių su Konkurencijos tarybos skirta bauda 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes šios bylos neigiama baigtis turėtų reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms ir jis yra susijęs su reikšmingu vadovybės įvertinimu dėl galimos šio neapibrėžtumo baigties ir atitinkamai atidėjinio sumos apskaitymo ir/ar neapibrėžtųjų į įsipareigojimų atkleidimo finansinėse ataskaitose.

Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Bendrovės pagrindinis pajamų srautas gaunamas iš didelių ilgalaikių statybos sutarčių. Kaip nurodyta 2, 3.14 ir 19 pastabose, Bendrovė pripažįsta pajamas iš konkretaus kliento statybos sutarčių, kurios metų pabaigoje nebaigtos įgyvendinti, remdamasi įvertintu projektų užbaigimo lygiu, kuris vertinamas palyginant visų iki finansinių ataskaitų dienos patirtų išlaidų dalj su bendra vadovybės įvertinta sutarties išlaidų sąmata.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes ataskaitinių metų pajamų pripažinimas labai priklauso nuo to, kaip tiksliai ir pilnai vadovybė įvertino išlaidas, reikalingas nebaigtų statybos projektų užbaigimui, ir dėl šių sprendimų ir susijusių vertinimų pasikeitimo per sutarties laikotarpį gali prireikti reikšmingų koregavimų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) pripažintoms sutarties pajamų ir pelno sumoms.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

atlikimo aptarimą su išorės teisiniu patarėju, o taip pat išorinio teisinio laiško skaitymą, kuriuo atsakoma j mūsų užklausas dėl šio neapibrėžtumo.

Be to, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose 27 pastaboje šiuo klausimu atskleidžiama informacija yra pakankama.

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

Bendrovės pajamų pripažinimo proceso ir su ilgalaikėmis statybos sutartimis susijusių kontrolių supratimo atnaujinima.

  • Pajamų iš statybos sutarčių pripažinimo pagrindinių kontrolių testavimą, įskaitant pajamų ir sąnaudų priskyrimą konkrečiai sutarčiai.

  • Vadovybės prognozių tikslumo svarstymą dėl galimo tendencingumo, palyginant pasirinktų 2019 m. baigtų sutarčių faktinius rezultatus su projekto sąnaudų sąmatomis ir prognozuojamomis maržomis, kurios buvo vadovybės naudojamos pajamų pripažinimui 2018 m. gruodžio 31 d.

Apsvarstymą, ar visos reikšmingos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos.

  • Sutarčių, turinčių didžiausią galimą poveikį 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms, atranką papildomam tikrinimui (kaip nurodyta toliau), atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip dideli projekto pelningumo pokyčiai, nuostolingos sutartys ar projektai, kurie yra unikalūs savo pobūdžiu.

Atrinktų sutarčių atveju apsvarstėme vadovybės įvertinimus dėl sutarties pajamų sumos, kuri turi būti pripažįstama finansinėse ataskaitose, be kitų procedūrų atlikdami šias procedūras:

palygindami su klientais pasirašytų sutarčių bendras vertes su vertėmis, įtrauktomis į vadovybės skaičiavimus;

  • svarstydami vadovybės apskaičiuotas išlaidas, reikalingas sutartims įvykdyti, atsižvelgiant į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir vadovybės sutarties išlaidų sąmatas bei mūsų užklausas už sutartis atsakingiems vadovams;

  • palygindami iki šiol patirtų išlaidų sumą, įtrauktą j vadovybės projekto užbaigtumo lygio įvertinimą, su į bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų sąnaudų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jos atspindi faktinę darbo pažangą, ir ar įtrauktos išlaidos yra tinkamos pagal savo pobūdį;

– svarstydami Bendrovės pripažintų nebaigtų

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

vykdyti projektų pelno maržų pagrįstumą, atsižvelgiant ji mūsų supratimą apie sutarties objektą ir istorinius Bendrovės veiklos rezultatus; - ir palygindami faktines pajamas iš sutarčių, kurios apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje, su pajamų sumomis, kurios turėtų būti pripažintos nebaigtoms vykdyti sutartims, vertinant jų užbaigimo lygį.

Galiausiai, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose yra pakankamai atskleista susijusi informacija.

Investicijų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės sumažėjimo vertinimas

Kaip nurodyta finansinių ataskaitų 16, 17 ir 28 pastabose, Bendrovės investicijų į dukterines įmones balansinė vertė sudaro 5,8 mln. Eurų, o iš šių dukterinių įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, likutis 2019 m. gruodžio 31 d. yra 22,2 mln. eurų (5.7 mln. eurų ir 7,5 mln. eurų atitinkamai 2018 m. gruodžio 31 d.). Vadovybės atliekami investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės skaičiavimai bei iš dukterinių įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, vertės sumažėjimo vertinimas reikalauja atlikti įvertinimus ir padaryti reikšmingas prielaidas, jskaitant dukterinių įmonių vystomų nekilnojamojo turto projektų atsiperkamosios vertės jvertinimą, kaip atskleista 2 ir 16 pastabose. Šių prielaidų pasikeitimas gali lemti esminius įvertintos investicijų atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčius.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomų sumų reikšmingumo ir reikalingų reikšmingų vadovybės įvertinimų.

Be kitų procedūrų, mes svarstėme vadovybės nustatytų vertės sumažėjimą rodančių faktorių išsamumą, lygindami Bendrovės investicijų balansinę vertę į kiekvieną dukterinę įmonę su Bendrovei tenkančia dukterinės įmonės grynųjų aktyvų (balansine verte) dalimi ir aptardami su vadovybe jų veiklos rezultatus ir perspektyvas. Mes taip pat svarstėme vadovybės naudotas prielaidas ir metodus, naudotus investicijų į atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų ir suteiktų paskolų tikėtinų kredito nuostolių nustatymui. Mes naudojome vertinimo specialistą, kuris padėjo mums svarstant su didesne vertinimų rizika susijusius išorinius nepriklausomus vertinimus, kuriais vadovybė naudojosi vertindama dukterinių įmonių vykdomų projektų atsiperkamąją vertę. Be kitų procedūrų, mūsų audito procedūros apėmė:

nepriklausomo išorinio vertintojo kompetencijos, gebėjimų ir objektyvumo svarstymą;

  • išorinio vertintojo naudotų rinkos vertės įvertinimo metodų supratimą;

  • vadovybės išoriniam vertintojui pateiktų duomenų tikslumo ir tinkamumo svarstymą;

  • vadovybės investicijų atsiperkamųjų verčių įvertinime naudotų prielaidų (jskaitant tas, kurios susijusios su diskonto norma, statybų kaštais, nuomos rinkos kainomis, užimtumo lygiu ir kt.) svarstymą;

  • rinkos kainų lygio svarstymą kur įvertinimui buvo naudojamas palyginamųjų rinkos verčių metodas;

  • nepriklausomo vertintojo nustatytų tikrųjų verčių palyginimas su praėjusių finansinių metų tikrosios vertės įvertinimu bei reikšmingų pokyčių, kur tokie buvo, priežasčių supratimas.

Dėl vienos investicijos į dukterinę įmonę mes taip pat palyginome vadovybės mums pateiktame trečiosios šalies komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą su vadovybės jvertinimu, kuriame vadovybė rėmėsi minėtu pasiūlymu vertindama tikrąją dukterinės įmonės vystomo projekto vertę.

Mes taip pat svarstėme apie dukterinių įmonių sugebėjimą grąžinti mokėtinas sumas Bendrovei,

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

atsižvelgdami į jų likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

Galiausiai, mes svarstėme Bendrovės atskleidimų 2, 16 ir 17 pastabose apie atsiperkamosios vertės nustatyme taikytas reikšmingas prielaidas bei vertės sumažėjimo įvertinimo rezultatus pakankamumą.

Prekybos gautinu sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Kaip atskleista 4 ir 19 pastabose, 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje Bendrovė turėjo ilgalaikių ir trumpalaikių prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto, kuris atitinkamai sudarė 1,7 mln. eurų ir 27 mln. eurų.

Tikėtinų kredito nuostolių (TKN) įvertinimas pagal 9ąjį TFAS "Finansinės priemonės" reikalauja reikšmingų vadovybės vertinimų. Kaip atskleista 2 pastaboje, konkretūs veiksniai, kuriuos vadovybė svarsto, apima istorinių kredito nuostolių analizę, prielaidas dėl ekonomikos vystymosi ir kitus subjektyvius rizikos faktorius, būdingus konkrečiam skolininkui ar skolininkų grupei.

Šis dalykas yra reikšmingas mūsų auditui dėl sumos reikšmingumo, nes šios gautinos sumos sudaro daugiau kaip 40 proc. viso Bendrovės turto 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje. Be to, jų vertės sumažėjimo įvertinimas reikalauja reikšmingų vadovybės svarstymų ir prielaidų.

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

  • Vadovybės prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimo proceso supratimą. Mes apsvarstėme, ar Bendrovės taikoma vertės sumažėjimo nustatymo politika atitinka 9 TFAS "Finansinės priemonės" reikalavimus.
  • Gautinoms sumoms ir sutarčių turtui, kurių vertės sumažėjimą vadovybė vertino individualiai, mes aptarėme su vadovybe konkrečius pasirinktus likučius ir vadovybės atliktą tikėtino šių sumy atgautinumo analizę bei nepriklausomai svarstėme galimas indikacijas, kad tikėtini kredito nuostoliai įvertinti nepakankamai, atsižvelgdami į gautinų sumų senatį, istorinių mokėjimo tendencijas bei po finansinės būklės ataskaitos datos gautus mokėjimus.
  • Gautinoms sumoms, kurios buvo vertinamos vadovybės naudojant tikėtinų kreditų nuostolių matricą, mes svarstėme pagrindines vadovybės prielaidas, taikytas rengiant TKN matricą, įskaitant istorinius kredito nuostolių duomenis ir su ateities įvykiais susijusią informaciją 2019 m. gruodžio 31 d. Mes tikrinome gautinų sumy senaties teisingumą palygindami pasirinktų įrašų datą su išrašytose sąskaitose nurodyta data bei patikrinome aritmetinį vadovybės atlikto vertės sumažėjimo skaičiavimo tikslumą.

Be to, mes vertinome finansinių ataskaitų 2, 4 ir 19 pastabose pateiktos informacijos apie šį dalyką pakankamumą.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Bendrovės 2019 m. metiniame pranešime, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, ir Socialinės ataskaitoje, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta žemiau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji neatrodo kitaip reikšminga. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, mes pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansines ataskaitas bei ar Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

▸ Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

▸ Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovės valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisiną pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei reikalinga) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti vitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo proceso priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, bet ne garantiją, kad reikšmingas jėgu jis yra, visuomet bus nustatytas atliekant auditą pagal TAS. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

▸ Nustatome ir įvertiname finansinių reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidos riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės nei reikšmingo iškraipymo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, tyčinis praleidimas, klaidinantis aiškinimas arba vidaus kontrolės nepaisymas.

▸ Įgyjame su auditu susijusios vidaus kontrolės supratimą, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.

▸ Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

▸ Nusprendžiame dėl taikomo veiklos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžiumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų sprendimai pagrįsti audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.

▸ Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse

ataskaitose pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo ir juos informavome apie visus santykius, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

lš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu labai retomis aplinkybėmis neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitu teisinių ir priežiūros reikalavimu

Kiti auditoriaus išvados reikalavimai pagal Europos Parlamentą (ES) Nr. 537/2014.

Auditoriaus paskyrimas ir patvirtinimas

Bendrovės neeilinio visuotino akcininkimo sprendimu, 2017 m. lapkričio 9 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą ir bendras nepertraukiamas mūsų paskyrimo laikotarpis yra treji metai.

Suderinimas su audito ataskaita, teikiama audito komitetui

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Ne audito paslaugos

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimų, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesutėikėme kitų auditas paslaugų, išskyrus mokesčių konsultacijų paslaugas Grupei už 2 800 eurų sumą, neįskaitant PVM.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partnerė yra Inga Gudinaitė.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Inga Gudinaitė Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000366

2020 m. balandžio 3 d.

BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB "Panevėžio statybos trestas" audituotų atskirų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo už 2019 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtinu, kad mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, sudarytos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Panevėžio statybos trestas" turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Panevėžio statybos trestas
Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

2020 m. balandžio 3 d.

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba 2019 2018
Pajamos pagal sutartis su klientais 5 108 464 94 797
Pardavimo savikaina 6 (104 913) (92 655)
Bendrasis pelnas 3 551 2 142
Kitos pajamos 10 600 491
Pardavimo sanaudos 7 (338) (346)
Administracinės sąnaudos iš viso:
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų
8 (3 864) (4 838)
sumų vertės sumažėjimo sąnaudos 47 (818)
Kitos administracinės sąnaudos (3 911) (4 020)
Kitos sanaudos 10 (336) (354)
Veiklos pelnas (nuostoliai) (387) ( 2 905)
Finansinės pajamos iš viso 11 1 019 103
Palūkanų pajamos 232 102
Kitos finansinės pajamos 787 1
Finansinės sanaudos iš viso: 11 (2) (2 152)
Investicijų ir suteiktų paskolų vertės sumažėjimo sąnau- 16
dos 0 (2 083)
Kitos finansinės sąnaudos (21) ( ( ( ( ( )
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 581 (4 954)
Pelno mokesčio sanaudos 12 9 102
Grynasis pelnas (nuostoliai) 500 (4 852)
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuo-
stolius) 13 0
0
1 115
1312
Žemės ir pastatų perkainojimo įtaka 13 0 (197)
Pelno mokesčio itaka
Straipsniai, kurie bus arba gali būti perkelti į pelną
(nuostolius)
0 0
Iš viso kitos bendrosios pajamos 0 1 115
Iš viso bendrųjų pajamų 590 (3 737)
Pagrindinis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai 30 0,04 (0,30)

Pastabos, pateiktos 14-53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2020-04-03 2020-04-03 9

2020-04-03

2020-04-03-

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba 2019 m. 2018 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 13 5 675 6 181
Nematerialusis turtas 14 154 66
Investicinis turtas । રે 2 687 2 650
Investicijos į dukterines įmones 16 5 781 5 719
Suteiktos paskolos 17 7 203 5 678
ligalaikiai pirkėjų įsiskolinimai 19 1 703 2912
Kitas ilgalaikis finansinis turtas 57 45
Atidėtojo mokesčio turtas 12 0 0
Ilgalaikio turto iš viso 23 260 23 251
Trumpalaikis turtas
Atsargos 18 3 934 4 378
Pirkėjų įsiskolinimas 4, 19 23 540 12 552
Sutarčių turtas 4, 19 3 413 3 078
Įšankstiniai apmokėjimai 312 467
Šuteiktos paskolos 17 11 800 0
Kitas trumpalaikis turtas 20 185 1 346
Avansinis pelno mokestis 3 206
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 21 4 890 13 708
Trumpalaikio turto iš viso 48 077 35 735
TURTO IŠ VISO 71 337 58 986

Pastabos, pateiktos 14–53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

10

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba 2019 m. 2018 m.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Īstatinis kapitalas 22 4 742 4 742
Rezervai 22 1 878 2 755
Nepaskirstytasis pelnas 28 125 26 657
Nuosavo kapitalo iš viso 34 745 34 154
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėjiniai garantiniain remontui 25 809 656
Atidetojo mokesčio įsipareigojimas 12 31 40
Atidėjiniai pensijų fondui 25 164 1
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 1 004 895
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos 23 11 800 0
Skolos tiekėjams 24 18 523 17 368
Sutarčių įsipareigojimas 26 2 342 2 993
Atidėjiniai 19, 26 111 611
Kiti įsipareigojimai 19, 26 2 812 2 965
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 35 288 23 937
Įsipareigojimų iš viso 36 592 24 832
NUOŠAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IS
VISO
71 337 58 986

Pastabos, pateiktos 14–53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė

2020-04-03 2020-04-03

Atskiros finansinės ataskaitos AB "Panevėžio statybos trestas"

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Įmonės kodas: 147732969

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

iš viso nuosavo
kapitalo
34 154 590 ਦੇ ਹੋ () 0 34 745 38 872 (4 852) 115 3 737) (981) (981) 154
34
2020-04-03 2020-04-03
Nepaskirstytasis
ne Inas
26 657 ਤੇ ਹੋ () 59() 133 745 28 125 32 417 (4 852) 852)
A
73 (981) (981) 26 657
Perkainojimo
rezervas
2 280 (132) 745) 403 238 15 S (73) 2 280
Privalomasis
rezervas
475 475 475 475
ļstatinis 4 742
kapıtalas
4 742 4 742 4 742
Pastaba 22 22 8 Dalius Gesevičius Danguolė Širvinskienė
Likutis 2018-12-31
l ükst. eurų
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)
iš viso kitų bendrųjų pajamų Pastatų nusidėvejimo perkėlimas
Iš viso bendrųjų pajamų
Perkainojimo rezervo sumų perkėlimas į nepa- skirstytąjį pelną Likutis 2017-12-31
Likutis 2019-12-31
lš viso bendrųjų pajamų už metus Grynasis pelnas (nuostoliai) lš viso kitų bendrųjų pajamų Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas
iš viso bendrųjų pajamų
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai Dividendai Bendrovės savininkams
Bendrovės savininkams
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų Bendrovės savininkams
Likutis 2018-12-31
Pastabos, pateiktos 14-53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Vyriausioji buhalterė

12

Pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. tūkst. eurų

Pastaba 2019 .7018
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai) રેવે() (4 852)
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 13, 14 1 287 1 194
Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidi- 4 (13)
mo (102)
Pelno mokesčio sąnaudos 12 (છે)
(658)
રે જે
Finansinė veikla 11 (384) 2 297
Kiti nepiniginiai straipsniai
830 (1 418)
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis 1 198 (29)
Atsargų pokytis 18 408 (2 862)
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis 19 (11 189) (9 101)
lšankstinių apmokėjimų pokytis 155 220
Kito turto pokytis ] 364 710
Skolų tiekėjams pokytis 24 1 155 8 252
Sutarčių įsipareigojimų (gautų išankstinių apmokėjimų) pokytis 19 (584) (2 437)
Kitų įsipareigojimų pokytis (601) 1 રેરત
(7 264) (5 108)
Sumokėtas pelno mokestis 0 0
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (7 264) (5 108)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir
irengimų įsigijimas 13, 14 (858) (2 194)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas 0 26
Dukterinės įmonės įsigijimas 16 (63) (412)
Paskolų suteikimas 28 (13 213) (3 168)
Suteiktų paskolų susigrąžinimas 1 23 136
Gauti dividendai 11 790 10
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (13 221) (5 602)
Finansinės veiklos pinigų srautai (1) (979)
Sumokėti dividendai* 4, 23 15 000 0
Paskolų gavimas 4.23 (3 200) 0
Paskolų gražinimas 4 (92) 0
Sumokėtos palūkanos už paskolas
Sumokėtos palūkanos už bankines garantijas
11 (40) (36)
11 667 (1 015)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėji- (11 725)
mas) (8 818)
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams 21 13 708 25 433
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. 21 4 890 13 708

* 2019 metais Bendrovės visuotinis akcinimas nepriemė spendimo išmokėti dividendus (2018 m. – 981 tilkst * 2019 metals Bendrovės visuojins akcininkų neprono spendinio skendų ikutis 2019 m. gruodžio 31 d. yra 26 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. - 26 tūkst. eurų).

Nepiniginių srautų informacija:
-- -- ---------------------------------
Isigytas ilgalaikis turtas sudengus paskolą
-- --------------------------------------------- -- -- --

Pastabos, pateiktos 14–53 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė Danguolė Sirvinskienė

367 2020-04-03_ 2020-04-03 13

Pastabos

1. Bendroji informacija

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau - Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas -147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 704 darbuotojai (2018 m. gruodžio 31 d. –775 darbuotojai).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbusta", "Pastatų apdaila", "Klaipstata", "Stogas", "Betonas" ir "Konstrukcija". Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Švedijos Karalystėje.

2019 m. bei 2018 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

  • · AB "Panevėžio keliai", S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas 147710353, (49,78 %) (galutinis kontroliuojantis akcininkas);
  • · "Swedbank" AS (Estija), Liivalaia 8, 15040 Talinas, Estija, įmonės kodas -10060701, (7,89 %);
  • · Laisvai · cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims (42,33 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

Šios finansinės ataskaitos – Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia Bendrovės ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas finansines ataskaitas. Šis atskiras konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys yra saugomas Bendrovės buveinėje, adresu P. Puzino 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Informacija apie dukterines įmones yra pateikta 16 pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2020 m. balandžio 3 d.

Parengimo pagrindas 2.

Atitikimas standartams

Šios finansinės ataskaitos pagal Tarptautinius finansinės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta – eurais. Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigo jimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems ir kelia didelę riziką dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių ataskaitų koregavimų, pateikiama šiose pastabose:

  • · 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtumus.
  • 13 pastaba žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto, jrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per metus (3.3 pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną: rengdama šias finansines ataskaitas vadovybė įvertino, kad žemėms ir pastatams, apskaitomiems perkainota verte, 2019 m. gruodžio 31 d. nėra vidinių ar išorinių indikacijų, kurios rodytų reikšmingus tikrosios vertės pasikeitimus lyginant su apskaitytomis vertėmis pagal atliktą ir apskaitytą paskutinį perkainojimą 2018 metų finansinėse ataskaitose.
  • 16 pastaba investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės įvertinimas. Svarbiausias veiksnys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes yra vykdomų statybos projektų atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų metodus, o taip pat rėmėsi trečiosios šalies pateiktu komerciniu pasiūlymu ir susijusia informacija.
  • 19 ir 26 pastabos pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir sutarčių turto bei įsipareigojimo vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir tikslumo, nes tai yra esminė pripažįstant pajamas ir sutarčių turtą bei sutarčių įsipareigo jimą pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijęs su tikėtinų kredito nuostolių įvertinimu, pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant būsimus pinigų srautus bei kitus subjektyvius rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe. Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.
  • 17 pastaba dalis suteiktų paskolų klasifikuojamos kaip ilgalaikės, nežiūrint į tai, kad kai kurių dabartinis jų galiojimo terminas, pagal sutartis, yra iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vadovybės nuomone, įvertinus dukterinių įmonių galimybes grąžinti skolas, šios paskolos tikėtina bus grąžintos tik po 2020 m. gruodžio 31 d. Taip pat, kaip atskleista 17 pastaboje, UAB "Šeškinės projektai" suteikta 11 800 tūkst. eurų paskola klasifikuojama kaip trumpalaikė pagal sutartyje numatytą grąžinimo terminą, kadangi vadovybė tikisi, kad UAB "Šeškinės projektai" parduos vystomą projektą ir gražins šią paskolos sumą iki kitų finansinių metų pabaigos. Vertės sumažėjimo įvertinimas reikalauja, kad vadovybė padarytų kredito rizikos padidėjimo nuo pirminio pripažinimo vertinima, kuris atliekamas vadovybei apsvarstant dukterinių įmonių likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.
  • · 25 pastaba Bendrovė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais, jų santykį su faktinėmis pajamomis, įstatymais nustatyta garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją.
  • 27 pastaba vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigų. Neapibrėžtieji įsipareigojimai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad Bendrovė laimės teisinius ginčus, nurodytus pastaboje arba šiuo metu galimos neapibrėžtumo baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti.
  • 31 pastaba Bendrovė įvertino galimą COVID-19 pandemijos situaciją, įskaitant karantino, kuris ● Lietuvos Respublikoje paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., poveikį šioms finansinėms ataskaitoms bei veiklos testinumo prielaidai. Vadovybė įvertino, kad tai neturės įtakos Bendrovės galimybėms testi veikla, nes įi dar nepatyrė ir nesitiki, kad patirs reikšmingų verslo sutrukdymų, o taip pat turi užtikrinusi pakankamą pinigų ir jų ekvivalentų bei likvidaus turto likutį tam, kad galėtų suvaldyti trumpalaikius Bendrovės pinigų srautų svyravimus, jei tokie būtų, dėl susidariusios COVID-19 situacijos. Taip pat, vadovybė padarė išvadą, kad šis įvykis nėra koreguojantis pobalansinis įvykis, todėl nebuvo atsižvelgta į jo galimą įtaką darant įvertinimus bei prielaidas dėl investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės, dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų vertės sumažėjimo ir tikėtinų kredito nuostolių prekybos gautinoms ir sutarčių turtui, kas aptarta aukščiau. Tai gali turėti reikšmingą poveikį šiems įvertinimams kitais finansiniais metais, kurių dabar vadovybė negali pagristai įvertinti kiekybiniu aspektu dėl didelio neapibrėžiumo lygio, susijusio su tolesne COVID-19 pandemijos situacija valstybėse, kuriose veikia Bendrovė, ir dėl bendro šių trikdžių poveikio ekonomikai.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Bendrovės apskaitos principai nesikeitė, išskyrus šias TFAS pataisas, kurias Bendrovė pradėjo taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.:

16-asis TFAS "Nuoma"

16-ajame TFAS nurodoma, kaip pripažinti, vertinti, pateikti ir atskleisti nuomą abiem sutarties šalims, t. y. klientui (nuomininkui) ir tiekėjui (nuomotojui). Naujasis standartas reikalauja, kad nuomininkai daugelį nuomos sandorių pripažintų finansinėse ataskaitose. Nuomininkai turi taikyti vienintelį apskaitos modelį pagal visas nuomos sutartis su tam tikromis išimtimis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Standarto pritaikymas neturėjo reikšmingo poveikio šioms finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė turi tik keletą veiklos nuomos sutarčių, kurios nėra reikšmingos.

• 9-asis TFAS "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (pataisa)

Remiantis šia pataisa, leidžiama finansinį turtą su išankstinio savybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagrįstą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį (tokiu būdu, žvelgiant iš turto turėtojo pozicijos, gali būti ir "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes neturima tokio pobūdžio finansinio turto.

• 28-asis TAS "Ilgalaikiai interesai asocijuotosiose ir bendrose įmonėse" (pataisos)

Pataisose aiškinama, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotosiose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės, sudaro "grynųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose, turėtų būti vadovaujamasi 9-uoju TFAS, 28-uoju TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28-ajį TAS, subjektas taiko 9-ajį TFAS tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9-ajį TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės patikslinimus, padarytus dėl 28-ojo TAS taikymo. Pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

• TFAAK 23-IASIS IŠAIŠKINIMAS "Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos"

Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neaiškumams, turintiems įtakos 12-ojo TAS taikymui. Jame paaiškinama, ar neaiškios apmokestinimo tvarkos turi būti vertinamos atskirai arba kartu, daromos prielaidos dėl mokesčių institucijų atliekamų patikrinimų, kaip tinkamai atspindėti neaiškumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitimą. Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

• 19-asis TAS Plano pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas (pataisos)

Pataisose numatyta, kad įmonės privalo taikyti atnaujintas aktuarines prielaidas, kad galėtų nustatyti einamąją paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas likusiu ataskaitiniu laikotarpiu po to, kai planas yra pakeičiamas, sumažinamas ar įvykdomas. Pataisose taip pat paaiškinta, kokią įtaką plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdyno apskaita daro turto viršutinės ribos taikymas. Pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji neturi tokių planų.

  • TASV išleido 2015–2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. Patobulinimų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
    • 3-iasis TFAS "Verslo jungimai" ir 11-asis TFAS "Jungtinė veikla"

    • 3-iojo TFAS patobulinimuose paaiškinta, kad kai ūkio subjektas įgyja verslo, kuris yra bendra veikla, kontrolę, jis turi pakartotinai įvertinti prieš tai turėtą šio verslo dalį. 11-ojo TFAS patobulinimuose paaiškinta, kad kai ūkio subjektas įgyja verslo, kuris yra bendra veikla, bendrą kontrolę, jis neturi pakartotinai įvertinti prieš tai turėtos verslo dalies.
    • 12-asis TAS "Pelno mokesčiai" Pataisose išaiškinta, kad pelno mokėjimų už finansines priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms, rezultatas turėtų būti pripažįstamas pagal tai, kur buvo pripažinti praeities sandoriai ar įvykiai, dėl kurių susidarė paskirstytinas pelnas.

    • 23-iasis TAS "Skolinimosi išlaidos" Pataisose paaiškintas standarto 14 punktas, t. y., kai ilgo parengimo turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui ar pardavimui ir tam momentui yra likusių negrąžintų skolų, kurios buvo skirtos konkrečiai ilgo parengimo turtui įsigyti, tokios skolos turi būti priskiriamos prie įmonės bendrų skolinimosi lėšų.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Bendrovė netaiko žemiau išvardintų standartų pakeitimų, kurie yra patvirtinti bet dar neįsigalioję.

. 10-ojo TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones. Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios imonės ar bendros įmonės" (pataisos)

stos įmones ur beitros įražinta neatitiktis tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad visos pajamos ar nuostoliai pripažįstami tada, kai sandoris apima verslą (nepriklausomai nuo to, ar jis vykdomas patronuojamojoje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažistama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžties, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. 2015 m. gruodį TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, atsižvelgdama į nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatus. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos.

· TFAS standartų konceptuali sistema.

2018 m. kovo 29 d. TASV paskelbė persvarstytą Konceptualią finansinės atskaitomybės sistemą. Konceptualioje sistemoje pateikiamas išsamus rinkinys sąvokų, kurios taikomos rengiant finansines ataskaitas, leidžiant standartus, rengėjams ruošiant nuosekliai taikomas apskaitos politikas. Jos taip pat gali padėti tiems, kas nori suprasti ir aiškinti standartus. TASV taip pat išleido atskirą pridedamąjį dokumentą "Nuorodų į TFAS standartų konceptualią sistemą pakeitimai", kuriame pateikti susijusių standartų pakeitimai, siekiant atnaujinti nuorodas į persvarstytą Konceptualią sistemą. Jis taip pat skirtas palengvinti įmonėms perėjimą prie persvarstytos Konceptualios sistemos, kai tokios įmopas rengia apskaitos politiką remdamosi Konceptualia sistema ir kai konkrečiam atvejui negali būti pritaikytas nė vienas TFAS. Jeigu rengėjai apskaitos politiką rengia remdamiesi Konceptualia sistema, jie turėtų jos laikytis 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais finansiniais laikotarpiais.

· 3-iasis TFAS "Verslo jungimai" (pataisos)

TASV išleido "Verslo apibrėžimas" pataisas (3-iojo TFAS pataisos), siekdama išspręsti sunkumus, kylančius tais atvejais, kai ūkio subjektas turi nustatyti, ar jis įsigijo verslą, ar turto grupę. Pataisos galioja verslo jungimams, kurie buvo įsigyti pirmame metiniame laikotarpyje, prasidedančiame 2020 m. sausio 1 d., ir turtui, kuris įsigyjamas tokio laikotarpio pradžioje arba vėliau. Galima standartą pradėti taikyti anksčiau. Šios pataisos dar nepriimtos ES. Bendrovė dar neįvertino šių pakeitimų įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes jie bus aktualūs tik tuomet, kai Bendrovė vykdys verslo įsigijimo sandorius ateityje.

  • 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir 8-ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos: sąvokos "reikšminga" apibrėžtis (pataisos) Pataisos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataiškinta sąvoka "reikšminga" ir tai, kaip ji turi būti taikoma. Naujoje apibrėžtyje nurodoma, kad "<..>Reikšminga yra tokia informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas ar neaiškus pateikimas pagrįstai tikėtina gali daryti įtaką sprendimams, kuriuos pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai priima remdamiesi tomis finansinėmis ataskaitomis, kuriose pateikiame finansinė informacija apie konkretų ataskaitas teikiantį ūkio subjektą. <...>" Be to, buvo patobulinti kartu su apibrėžtimi paaiškinimai. Pataisose taip pat nurodoma, kad reikšmingumo apibrėžtis nuosekliai vartojama visuose TFAS. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos.
  • Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma 9-asis TFAS, 39-asis TAS ir 7-asis TFAS (pataisos)

Pataisos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais ir turi būti taikomos retrospektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau. 2019 m. rugsėjį TASV paskelbė 9-ojo TFAS, 39ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisas, kadangi tais pakeitimais siekiama numatyti bendrą lengvatą prieš vykdant tarpbankinės palūkanų normos (IBOR) pakeitimo "1 etapą". "2 etapas" bus orientuotas į problemas, kurios gali turėti įtakos finansinei atskaitomybei, kai esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas keičiamas į beveik nerizikingą palūkanų normą (RFR). Šiose paskelbtose pataisose nagrinėjamos problemos, kurios turi įtakos finansinei atskaitomybei laikotarpiu iki esamo palūkanų normos lyginamojo indekso pakeitimo alternatyvia palūkanų norma, ir analizuojamas poveikis, kurį gali sukelti konkretūs apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai, nustatyti 9-ajame TFAS "Finansinės priemonės" ir 39-ajame TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", kai dėl tokio poveikio būtina atlikti į ateitį orientuotą analizę. Remiantis pataisomis, leidžiama naudotis laikinu atleidimu, taikytinu visiems apsidraudimo sandoriams, kuriems palīkanų normų lyginamojo indekso reforma turi tiesioginės įtakos, kai pagal tokią reformą apsidraudimo apskaita tęsiama neapibrėžtumo laikotarpiu, kol esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas nekeičiamas į alternatyvią beveik nerizikingą palūkanų normą. Taip pat buvo atliktos pataisos ir 7-ajame TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" dėl papildomos informacijos apie neapibrėžtumą, kuris atsiranda dėl palūkanų normų lyginamojo indekso reformos, atskleidimo. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos.

• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams įsipareigojimams" (pataisos)

Pataisos įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisomis siekiama paskatinti nuosekliai taikyti reikalavimus ir padėti įmonėms nustatyti, ar skolos ir kiti įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje turėtų būti priskiriami trumpalaikiams ar ilgalaikiams įsipareigojimams. Pataisos turi įtakos įsipareigojimų pateikimui finansinės būklės ataskaitoje, tačiau jos nekeičia galiojančių reikalavimų dėl turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų vertinimo ar pripažinimo laiko, taip pat ir nekeičia informacijos, kurią įmonės atskleidžia apie tokius straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Šios pataisos dar nepriimtos ES. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos.

Bendrovė planuoja pritaikyti aukščiau aprašytus standartų pakeitimus ne anksčiau, nei jų įsigaliojimo data, juos patvirtinus ES.

3.1 Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama itaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir jsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

3.2 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą - finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansimis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

i timanis įripažinimos ir verinaitis.
Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų i mausimo tarto pristyrimas verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos statinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažininu gautinas sulias, kurtos netari reikominės ridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte metu indaisių verinia į verinia išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per rimi, kuo raiai majamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turi būti tik pagrindinės sumos kitas bendriąsias pagaindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis Deneruotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina:

  • a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);
  • a) Amortizdota sarikama (sketos maniamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai rikdja veito per kitas vendigžias pajantas įmansinės priemonės). 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių;
  • Deliurove neraieje tomų pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai rikaga verto per kitas bonas pus) (nuosavybės priemonės). 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių;
  • Bendrovo neturėjo tokių priemenų,
    d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

  • Dektrovė vėrtina irmaibinį tai apaali verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
  • ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palū-Amorizacio surinaima vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi benkaių normos morto (211) iturto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas.

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Finansinio turto vertės sumažėjimas

r munsmio tarto vertes sumažėjimas
Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos ragal > 11 A3, vendruoja avoja, Benaroto prima ar nuostolius. TKN yra paremti imansmenis pinėmonėms, kurios neriniamos kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumų, diskontuotų, skirtumų, diskontuotų, suarinių gaunių pinių piritijų palūkanų normą. TKN yra pripažistami dviem etapais. Kredito potaikait apytiksitą pridamą eientinio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuožiejoms, kurių kreito rizika nao prinimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinanjainas kredio nuostonams, atsirantainėmis avi įsigijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripa-Uus 12 meitesių (12 meitėsių rierė). Vetės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių žilimo yra reiksiningai pautojasi, reitos no laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Bendrovė taiko supaprastin-Piekybos gaumonis sunomis ir tartai, atstito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN.

(a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

(d) 17 ekybos gautinį sumų ir akta enį vaitai sumos ir sutarčių turtas neapima reikšmingo finan-Deliuoves vauovyos įvertininių, pratybės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną netodą, t. sa inno komponento ir antams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įvertiy. murvidualiai veiksmingiems kaities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius, susijusius su minių itsizioigiam į Jo kvano vėtos į sumoms vertinti Bendrovė sudarė tikėtinį nuostolių normų matskuriminius. Visoms kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

(b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

(0) Saleikią paskolas Grupės įmonėms su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis, kaip atsklėstas Dendrove suteikia paskolas Grapos įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito 17 pasiaooje. Istuodain paskotą, esnait reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijunuostoniai. Vėlesmais atasnaitiniai veruoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likuų atsižvelgiant į sio su paskolos gavoja, Deltarove nerogikolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė veikšmintai irkusių nepadengų pasieolos vasia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo paskolos galiojimo iaikotaipio mieikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtų, jei sutarti Dentrovų laiko, kad škominikas neį į jies vo papa kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų inai nokėjimai yra pradebu naip > vykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūgrupo patinia didenų imanskad iie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai kaių), atsiraitai tikmijos, kad jie pratorias būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo prastebimi duomėnys rodo, kad yra namasvikioja su įsipareigojimų neįvykdymų, pokyčių.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), Gautinų paskolų ir prokyvos galinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

r irmuis įrijozminos ir verinaisi.
Finansiniai įsipareigojimai pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitoi maiismiai įsiparoje per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareimus tikrąja verte per peiną ar naestones pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų gojiniai primino pripažminiai neta yra priporio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina r o pirmino pripaismio palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų naidojint etektyvios parakaną vira nurašomi arba amortizuojami. Amortizuojami. Amortizuota savikaina appajunių duskaroje, kai įsiparvogajdą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra škaitojainą atsizveigami į navortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

i mansinių priemomų budengiamai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės i matismo tarko ir mažsistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynaja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) i maisimo tarto (arba, kai tartų į " jis yra pašalinamas iš Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

  • baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba i)
  • ii) ma prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal ma prevolę be reiksmingo ažavisme edžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su fios susijosių rienų ir naudos, bet perleidžia ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrole.

Kai Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perikai bendrove perteidžia šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto ieidintį su trengia žiainių įrai Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finannuosavybe susijasių nekų ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažistamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Bendrovė taip pat pripažįsta pažisainas tu danim, su narijęs ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Bendrovė išlaikė.

Kai su Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažes-Kai su Dendrovė sasijųs perdavios si, didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi i niaiišimo įsipareigojimo prias finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam jo teninias. Tai vienas vodinas intaisono įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus rveklingiainasis turtus, paligainai, konymai, konymas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.

Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant žemo ir pastauri yra desnaitą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, venau šukaupią nusidovejimą ir veitė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų kau želios ir pastatų apskaitino vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertinsuuai ymo tieną. Žemės ir pastatų intreževas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusiiojai. Žemės ir pasarų perkainotos apskaitinės vertės, ir nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir pastatų savikainos suma ir ji yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra Perkainojimo arvyja, kai tarto į vertiniai iškaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnopaulumaila iki ikrositos veitos, o pasiaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks jamojo tarto, palidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo ventės punkaitojinto patrasyne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito perkainojimo yra skaišiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto likvidacinę vertę.

Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės vertės, o naujas nusitovėjimas poriainojimė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio turto nusidėvėiiaija turto vertė yra perikainojimo susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar pardavimu yra perkeliamas į nepaskirstytojo pelno likutį.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su sudaro žanavų sarmaina, medžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės turto pasigalinimu iki jo naudojimo praužios, atdy į kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos Sąliaudos, patriamos keleiai: nekinėjame jo mažyti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies tik tuo arvyjų, jer iš šies sudotinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojasavinama gari vatinčinių įrengimų susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir rusnos vyjmas upskarėta jumas virnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turį enginių sudetinių dainą naudingo tarna maudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai tas nuotovinias per nuonos iainės muosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

• Pastatai ir statiniai 8-40 metu
• Mašinos ir irengimai 5-10 metu
· Transporto priemones 5-10 metu
• Irankiai ir kitas turtas 3-6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba perklasifikuojamas perkaitotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra i togramino įtaiga ir tikas intemus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. riooms, įvermandas barnuma tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo Amorizacija apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis - 3 metai.

Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpių.

3.5 Investicinis turtas

Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapi-Dendrovės miresnių tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripaiiivėsos miškaitys apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės atažinino irvestiems turas apsiantenis siragias, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto saįsignino vertę sadaro išlaidos, nesegai vis darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijuvikanų sadaro žainarų sarmiki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto stos su tarto pasiguntariumosi sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima intės teimo vainės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apjokios ekonominios naudos iš je paraktinio reikotaipių, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Inmtvestieino turtų perklasifikuojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam apskai vestiemų turų pertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis tymui yra iaikonia tikroji verto, varas ių są ir vesticinį turtą, Bendrovė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

3.6 Nuomojamas turtas

Sutarties pradžioje Bendrovė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė (kaip visomos nuo 2019 m. sauso 1 d. taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė pripažįsta nuominikas) nuo 2017 m. bauo 1 d. kainė kartų r. n. m. m. pagal kurį suteikiama ndomos įsiparti, mienes. In Bendrovė 2019 metų pradžioje turėjo tik keletą nereikšmingų turto (automobilių) nuomos sutarčių.

Bendrovė kaip nuomotojas: Bendrovės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaito-Dendrove kaip investicinis turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.7 Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

Investicijos į dukterines įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai būdingos šios savybės:

  • · šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;
  • šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos kontrolė.

Bendrovė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla.

Bendros veiklos vykdytojas pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusius savo:

  • turtą, įskaitant jam priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;
  • įsipareigojimus, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį;
  • · pajamas, gautas pardavus jam priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;
  • · pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir
  • sąnaudas, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

3.8 Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargos, susijusios su vykstančiais statybos projektais, yra apskaitomos atsargų straipsnyje finansinės būklės ataskaitoje iki tada, kai atsargos yra sunaudojamos statybos procese ir vėliau yra apskaitomos pardavimo savikainoje. Su statybos projektais susijusių atsargų apskaitos politika yra tokia pati, kaip aprašyta aukščiau.

Nenaudotinos atsargos yra pilnai nurašomos.

3.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn.

3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekviervemansino tarto, konyras datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji žtinoji vertė apsikarsiis virto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojama diskontuojant įververte atvinios numaios iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindintintas vasimas prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo eių reamas mintos į rietaras į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus užridostonar ier vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės unoaitio vienoto apskaityta verto virostoliuose. Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripašistamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo peržįsio, apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto perkainojimo perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ata-Ankstosmais inneratykuo printi nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėškaros sudaryno dalų steitamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta jumo atsauri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

3.11 Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

3.12 Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsiparei įvykusių į vytių atsirdadosimą įvipas. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atį vertimas vasimas prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y. užrtikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Bendrovė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

3.13 Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Beni tigai žiotavos reopaijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Anksčiau drovės sulaukas pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privalopantos maidos pripažįvais sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar muostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis įvertinimais, taikant iplanuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitoje ir atpunditų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuospinoi ių išmekų austatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vytijamo įsipartybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt.

3.14 Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais

Bendrovės veikla yra pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba. Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Bendrovė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Bendrovė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo atlygio komponentų.

Bendrovė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subrangovai, nes Bendrovė:

  • kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;

  • yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką;

  • turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Reikšmingi vadovybės įvertinimai, padaryti pripažįstant pajamas iš sutarčių su klientais yra atskleisti 2 pastaboje.

Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais yra įvykdomi per laikotarpį ir atitinkamai statybos-montavimo pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Bendrovė vykdydama sutartį, ir ja pasinaudoja; b) Bendrovė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar gerinamas, arba c) Bendrovė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas alternatyviai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą.

Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo etapais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti.

Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros ir sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo kainas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas yra apskaitomas kaip (a) esamos sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra atskiros nuo prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą, kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai ir Bendrovės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo dieną.

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesne, nei savikaina finansinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai taip pat nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Bendrovė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų. Pasinaudodama praktine išimtimi, Bendrovė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo komponento suma, jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už prekes/paslaugas ir tų prekių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų.

3.14 Pajamos (tesinys)

Likučiai pagal sutartį

Sutarties turtas

Sutarties turtas – tai Bendrovės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui. Jeigu Bendrovė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui sumokant atlygį arba prieš tai, kai teisė į atlygį, yra besąlyginė, Bendrovė pateikia tokią teisę į atlygį kaip sutarties turtą, išskyrus bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.

Gautina suma

Gautina suma – Bendrovės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2 pastaba).

Sutarties įsipareigojimas

Sutarties įsipareigojimas - Bendrovės įsipareigojimas klientui prekes ar paslaugas, už kurias Bendrovė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas Bendrovės pajamomis, kuomet Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį.

Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus atsargų kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi.

3.15 Finansinės pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas sudaro pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansines sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudos. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra kapitalizuojamos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

3.16 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis. Pelno mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifa.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

3.17 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis Donarove patentus pagintumas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Bendrovės akcininkams, iš tuo vienai akėjai, apskarčiaojamas darjami į skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą peliaikotalpių upyratiesių apyrastiesių akcijų aksijų nikotarpio grynasis pelnas (nuostoną, teiliaitį Vienai akena, paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami, nai) ir tuo iaikotai pia vainėtų apji arejojų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką

Bendrovė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

3.18 Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultariai tikrina Bendrovės vadopai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami. Valdymo tikslais Bendrovė yra laisegmentui, verslo segmentu – įmone užsiimančia statybine veikla. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nepateikiami papildomi atskleidimai apie segmentus Bendrovės lygiu.

Bendrovė taip pat nepateikia 2019 ir 2018 metų geografinės informacijos, nes Bendrovės pajamos iš užsienio šalių nesudaro daugiau nei 10% bendrų Bendrovės pajamų ir didžioji dalis Bendrovės ilgalaikio turto yra Lietuvoje.

3.19 Tikrosios vertės nustatymas

Bendrovės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies Demarovės apsikantos pirmą tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų nermailinto tarto ir papalvistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių paldinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo diepugrininioje, 8 jo jostė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra mų. Įsipareigojimo vinirojiamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kur tinkama.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtinser kiltumieji, naudojam vienijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa gionis tikroji vertė, turi būti nustatomas remiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visa tikraja verte.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateikrintositos vetes, nastarytos į 13, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

3.20 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymų, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis paskolomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių grupei ir yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų) 2019 2018
Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas 28 656 18 542
Suteiktos paskolos 19 003 5 678
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 4 890 13 708
İğ viso 52 549 37 023
Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas:
(tūkst. eurų) 2019 2018
Savivaldybės ir valstybės institucijos 728 104
Juridiniai asmenys 27 928 18 438
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto 28 656 18 542

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto straipsniuose, kaip atskleista 19 pastaboje.

(tūkst. eurų) 2019 0/0 2018 0/0
1 klientas 6516 22.7 2 209 12.0
2 klientas 3 000 10.5 । ऐसे 1 10 5
3 klientas 2 387 8.3 1 746 9.4
4 klientas 1 840 6.4 ા 615 8.7
5 klientas 1 716 6.0 910 4 9
6 klientas 1 441 5.0 808 4.4
7 klientas 1 150 4.0 727 3.9
Kiti klientai 10 674 37.3 9 014 48.6
Vertės sumažėjimas (68) (0.2) (438) (2.4)
Iš viso 28 656 100 18 542 100.0

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis ir sutarčių turtu, finansinių ataskaitų datą pagal klientus:

Gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų) 2019 2018
Vietinė rinka (Lietuva)
Latvija
28 033
623
17 173
1 369
Iš viso 28 656 18 542

Prekybos gautinų sumų (bendrąja verte) senėjimas finansinių datą gali būti detalizuojamas taip:

2019 Vertės suma-
žėjimas
2018 Vertės sumažė-
ilmas
24 129 () 16 392 62
3 482 () 1 783 15
479 0 297
634 68 508 358
28 724 68 18 980 438

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų isikalinimų. Pagrindiniai šio vertės sumažėjimo komponentai – individualiai įvertinti nuostoliai dėl Įsiskominių. Taginiumai sio vertos sainazėjamo ir pripažinti tikėtini kredito nuostoliai pagal TKN rensiminą abejotiną argarinį argarinimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Paskolų terminai ir pradelsimo analizė yra pateikta 17 pastaboje.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės kitas trumpalaikis finansinis turtas buvo pilnai nuvertėjęs (20 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema.

Nors vadovybės nuomone, nėra didelės rizikos dėl reikšmingų nuostolių Bendrovei be jau 2019 m. rtors vuodžio 31 d apskaitytų, tačiau ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir gautinų sumų atgautinumui ateityje, kaip atskleista 31 pastaboje.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipa-Eikvidumo 112ka – tai rizika, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likreigojinų. Dendrove raido intriestis ir vistoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant viudiną, teidžiai įrykėje įrinkarojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą ilepriminių indostonų ir nerižikagjam piaulamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą.

Toliau pateikiami 2019 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

Apskaitinė Sutartiniai
grymųjų pini-
6 men. arba Daugiau
nei b
(tūkst. eurų) verte gų srautai mažiau menestai
Įsipareigojimai
Paskolos (overdraftas) 11 800 11 918 () 11 918
Skolos tiekėjams 18 523 18 523 18 523 ()
s viso 30 323 30 441 18 523 11 018

Toliau pateikiami 2018 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

Apskaitinė Sutartiniai
grynųjų pini- 6 mėn. arba
(tūkst. eurų) verle gų srautai mažjau menesiai
Įsipareigojimai
Skolos tiekėjams 17 368 17 368 17 368 ()
Iš viso 17 368 17 368 17 368 0

2017 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 15 milijonų eurų limitui. Overdraftas 2017 m. gruodžio 14 d. buvo panaudotas UAB "Seškinės projektai" nekilnojamojo turto projekto vys-2019 m. gruodžio 37 d. bavo paliautotas 01 g. gruodžio 14 d. Overdrafto limitas 2019 m. gruodžio 31 d. tymui, kurio grąžminio terminas yra 2626 in panaudota bet kuriuo metu iki grąžinimo termino pabaigos. 2018 m. gruodžio 31 d. overdraftas panaudotas nebuvo (23 pastaba).

Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla

(tūkst. eurų) 2018.12.31 Priskaitymai Pinigų gavi-
mai/(išmokos)
Kita 2019.12.31
0 0 11 800 0 11 800
Gautos paskolos
Dividendai
27 0 (1) 0 26
Mokėtinos palūkanos () 132 (132) 0 ()
Iš viso 27 132 11 667 0 11 826

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų renkos iržikos Bendrovės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozinomos, tares įtakos Denaroražą. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rižika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kutimo rizika tuo atveju, kai pardavimai valiutos reginaros sumarovo bai finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei eurais.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

2019 m. gruodžio 2018 m. gruodžio
3) d. 2019 m. vidutinis 3 C. 2018 m. vidutinis
1 SEK = 0.0958 0.0945 0.0973 0.0975
1 RUB = 0.0144 0.0138 0,0126 0.0135

Bendrovė nesusiduria su reikšminga valiutų kursų rizika, nes didžioji dalis piniginio turto 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. ir įsipareigojimų yra išreikšta eurais.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuoja-Palintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemos kiliuminos parakaros, sasijalgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Bendrovės finansinis turtas ir paskolos, kurioms gruodžio 31 d. buvo taikomos kintamos palūkanų normos, buvo šios:

Suteiktos ilgalaikės paskolos
Suteiktos trumpalaikės paskolos
Sutarties valiuta
tūkst. eurų
2019
7 203
11 800
2018
5678
0
Is viso 19 003 5 678
Gautos paskolos (overdraftas) tūkst. eurų 11 800 1
Iš viso 11 800 0

Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų apie 36 i atlikainą nomai pasidėjis o, sė suteiktų paskolų, o dėl gautų paskolų sumažėtų apie 59 tūkst. iuksi. vaių (>> taisti. vai į padidėjus 0,5 % 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų apie 28 tūkst. eurų dėl suteiktų paskolų.

Kapitalo valdymas

Direktorių valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų patei-Direkonų vaurosos pentinės įr rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Direktorių valdyba simas irvestovojų, kreditėrių ir imkos pasitrovės finansinius ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų "lėšų" lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2019 ir 2018 m. gruodžio 3 l d. Bendrovė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje Bendrovės kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis perkainojimo rezervas ir privalomasis rezervas.

5. Pajamos pagal sutartis su klientais.

Pajamos Bendrovėje uždirbamos iš statybos-montavimo darbų (apie 99 - % 2019 ir 2018 m.)
(tūkst. eurų) 2019 2018
Lietuva 102 133 90 176
Latvija 5 238 2 105
Rusija 1 093 2 516
Pardavimai iš viso 108 464 94 797

Pardavimo pajamos iš didžiausio išorinio Bendrovės pirkėjo 2019 m. sudarė apie 6 516 tūkst. eurų (2018 m .: 2 209 tūkst. eurų) nuo visų Bendrovės pardavimo pajamų.

2019 m. Bendrovė pripažino 2 259 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo įtrauktos į sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2018 m .: 1 649 tūkst. eurų),

Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis yra atskleista 19 pastaboje.

6. Pardavimo savikaina

(tūkst. eurų) 2019 2018
Statybos subrangovai 58 194 45 686
Zaliavos ir komplektavimo gaminiai 24 402 25 711
Darbo užmokesčio sanaudos (9 pastaba) 10 447 11 242
Nusidėvėjimas 818 775
Amortizacija 40 79
Mechanizmų sąnaudos 2 584 2 585
Nuomos sanaudos 3 298 3 244
Kitos sąnaudos રે 130 3 033
Pardavimo savikainos iš viso 104 913 92 655

7. Pardavimo sanaudos

(tūkst. eurų) 2019 2018
Reklamos ir kitos sąnaudos 72 ర్తి
Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba) 266 317
Pardavimo sąnaudų iš viso 338 346

Administracinės sanaudos 8.

Continued on the seen of a semple of the comments
(tūkst. curų)
2019 2018
Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba) 2 052 2 203
Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms 1 047 739
Nuomos sanaudos 4 ਤੇ ਤੋ
Nusidėvėjimas 286 237
Tantjemos 0 ਤੇ ਰੇ
Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį 114 119
Parama 158 ನಿರ
Amortizacija 6
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų ver-
tės sumažėjimo sąnaudos (atstatymas) iš viso: (47) 818
Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (atstatymas) (78) 65
Kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas 31 753
Kitos sanaudos 243 590
Administracinių sąnaudų iš viso 3 864 4 838

9. Darbo užmokesčio sąnaudos

(tūkst. eurų) 2019 2018
Atlyginimai 11 604* 9911
Socialinio draudimo įmokos 244* 2 807
Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos 925 870
Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis ਕ ਤੇ 160
Atidėjinio pensijoms pokytis (35) 37
Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 12 781 13 785
Apskaitytos:
Pardavimo savikainoje 10 447 11 242
Administracinėse sąnaudose 2 052 2 203
Pardavimo sąnaudose 266 317
Kitos veiklos sanaudose 16 23
Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 12 781 13 785

* Sumų pasiskirstymą tarp atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų eilučių nulėmė nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitę teisės aktai, reglamentuojantys darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, sumažėjo socialinio draudino įmokų dalis mokama darbdavio lėšomis ir tuo pačiu padidėjo socialinio mokesčio mokamas paties darbuotojo ir atitinkamai jo atlyginimo suma.

10. Kitos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. cury) 2019 2018
Pelnas iš nekilnojamojo turto, irangos ir irengimų perleidimo 2 17
Nuomos pajamos 240 227
Kitos pajamos 358 247
Kitų pajamų iš viso 600 491
Nuomojamo turto nusidėvėjimas (136) (97)
Kitos sąnaudos (200) (257)
Kitų sąnaudų iš viso (336) (354)
Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte 264 137

11. Finansinės pajamos ir sąnaudos

2019 2018
232
787
102
1 019 103
(40) (36)
(11) (31)
0 (2 083)
0 (2)
(51) (2 152)
968 (2 049)

12. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos:
(tūkst. curų) 2019 2018
Einamojo pelno mokesčio sąnaudos
Atidėtojo mokesčio pokytis
0
(તે)
(102)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso ( 6) (102)

2019 m. ir 2018 m. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje , 22 % tarifą Švedijos karalystėje ir 0 % tarifą Latvijoje. Galiojančio mokesčio tarifo suderinimas:

(tūkst. eurų) 2019 2018
Pelnas prieš apmokestinima રેક I (4 954)
Pelno mokestis, taikant Bendrovės mokesčio
tarifa Lietuvoje
Neleidžiami atskaitymai
Neapmokestinamos pajamos
Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės
pokytis
15.0 % 87
71
(149)
(18)
15.0 % (743)
336
(20)
325
(1,55 %) ( ( ) 3,6% (102)
Atidetasis mokestis: 2019 2018
(tūkst. cury) Laikinicji
skirtumai
Atidėtasis
mokestis
Laikinieji
skirtumai
Atidetasis
mokestis
Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės suma-
žėjimas 2 632 395 2 942 443
Sukauptos premijos ਤੇ ਦੇ ਰੋ 54 207 31
Atidėjinys pensijoms 164 25 199 30
Atostogų rezervas 24 3 25 ্র
Atidėjinys garantiniam remontui 809 121 656 ਰੇਡ
Atsargų nurašymas iki grynosios realizaci-
nės vertės 08 । ਦੇ 62 9
Perkeliami mokestiniai nuostoliai (neribotai) 1 370 205 927 । उत्ते
Nuostolingi kontraktai 111 17 611 92
Atidėtojo mokesčio turto iš viso 835 846
Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas
(prekybos gautinų sumų vertės sumažėji-
mas)
Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas
(385)
450
(403)
443
(1 651) (247) (2 685) (403)
Zemės ir pastatų perkainojimas
Investicinio turto vertės skirtumas
(1 560) (234) (523) (80)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (481) (483)
Atidėtasis mokestis, grynąja verte (31) (40)

Pelno mokestis (tęsinys) 12.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kad ateityje Bendroje turės pakan-Atidelojo mokestinio pelno, kuris leis įšmudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinakaliai mokestinio pemo, kuris išlaudosi intaidintų realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:
(tūkst. eurų)
2019 2018
Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose
Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai
(40)
()
பூ
55
(197)
102
Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte (31) (40)

Bendrovė nepripažįsta atidėtojo mokesčio laikiniesiems skirtumams, susijusimas visijusims Denurove nepripažiau atuetoje moneses lientroliuoja laikinųjų skirtumų realizavimą laikė ir tikėtina, kad laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Země ir Mašinos ir Transporto kitas turtas
Įrankiai ir
Nebaigta
statyba
Iš viso
(tūkst. eurų) pastatai rengimai priemones
Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)
496
2
6 889 646
3
850
N
474 355
16
Likutis 2019 m. sausio 1 d. 0 320 I I 9 162 122 723
İsigimai 13 0 0 0 0 13
Perklasifikavimas iš investicinio turto ર 82 0 J (582) 0
Perklasifikavimas (36) 305)
(4
97 285)
(2
0 597)
(8
Nurašytas turtas 794 727 7 494
8
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d. 055
8
904
C
0 રે00
S
Likutis 2018 m. sausio 1 d.
68
3
679
5
270
t
870
2
0 257 546 242
L
A
ર 19
নে
lsigijimai 165 0 0 0 0 ો (૨૨
liurto perkainojimas 350)
(1
0 0 ﻟﺴﺎ 0 (1 350)
Perklasifikavimas į investicinį turtą
Perleidimai
0 (47) (170) (262) (479)
496
6
88
6
646
C
850
474 16 355
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas 0 5 194 545
435
0 174
10
Likutis 2019 m. sausio 1 d. 326 173 0 240
I
Nusidėvėjimas per metus 198 543
0
0 0 0 (1)
Vertės sumažėjimas (atstatymas) (1) 305)
97 283)
(2
594)
(8
Nurašyto turto nusidėvėjimas (35)
162 432 900 S
32
819
C
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d. 945 802
P
ﺴﺘﺎ
38.
8
રે રે
692
10
Likutis 2018 m. sausio 1 d. 219 439 317 137 112
1
Nusidėvėjimas per metus (3) 0 0 0 (3)
Vertės sumažėjimas (atstatymas) 0 (47) (159) (260) (466)
Perleisto turto nusidėvėjimas 161) 0 0 0 (1 161)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.
Perkainojimo itaka
0 194
S
રવર્ડ
2
435
10 174
Likutinė vertė 496
C
1 695 101
1
415 474 6 181
2019 m. gruodžio 31 d.
2019 m. sausio 1 d.
893
7
472
L
894 402 14 675
u
877 883 312 4 808
2018 m. sausio 1 d. 736
7

37

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

2019 2018
775
237
136 97
1 240 1 109
818
286

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas 2018 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, pateikta konsultacija dėl Bendrovės žemės ir pastatų galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo putenka kvisinamųjų kainų metodą (3 tikrosios vertės hierarchijos lygis). Reikšminga nestebima informacija buvo panaudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ga nestooma invertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Vadovybė finansinių ataskaitų tikslais kasmet apsvarsto, ar yra požymių, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai skiriasi nuo tikrosios vertės. Kas penkerius metus užsakoma vertinimo eksperto rengiama išorinio vertinimo ataskaita, siekiant patikrinti šį vadovybės įvertinimą.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2019 m. gruodžio 31 d., būtų 1 697 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d.: 1 250 tūkst. eurų).

Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto 2019 m. gruodžio 31 d. nėra (2018 m. gruodžio 31 d .: 8 714 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. lygi 2 617 tūkst. eurų, įkeisti bankams (žr. 27 pastabą).

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. lizingo sutarčių pagrindu įsigyto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų Bendrovė neturėjo.

Nematerialusis turtas 14.

(tūkst. eurų) Programine iranga Kitas turtas 15 viso
Savikaina
Likutis 2019 m. sausio 1 d.
Įsigijimai
રોડિ
ો ડેરે
(431)
11
0
(7)
ર્ટ E
ો રેરે
(438)
Nurašytas turtas
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.
Likutis 2018 m. sausio 1 d
Įsigijimai
Perleista ir nurašyta turto
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.
209
રે ()રે
42
(42)
505
4
11
0
0
11
213
516
42
(42)
રી રે
Amortizacija ir vertės sumažėjimas
Likutis 2019 m. sausio 1 d.
Amortizacija per metus
Nurašyto turto amortizacija
442
46
(431)
8
1
(7)
450
47
(438)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.
Likutis 2018 m. sausio 1 d.
Amortizacija per metus
Nurašyto turto amortizacija
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.
57
400
84
(42)
442
2
7
1
0
8
59
407
85
(42)
450
Likutinė vertė
2019 m. sausio 1 d.
2019 m. gruodžio 31 d.
2018 m. sausio 1 d.
63
152
105
3
2
4
66
154
109

14. Nematerialus turtas (tesinys)

(tūkst. eurų) 2019 2018
Amortizacija apskaityta:
Pardavimo savikainoje
Administracinese sanaudose
40 79
n
Amortizacijos iš viso 47 85

Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto 2019 m. gruodžio 31 d. nėra (2018 m. gruodžio 31 d .: 343 tūkst. eurų).

Investicinis turtas 15.

(tūkst. eurų) 2019 2018
Likutis sausio 1 d.
Nekilnojamojo turto perklasifikavimas
Tikrosios vertės pasikeitimas
2 650
(13)
રેણ
1 300
1 350
Likutis gruodžio 31 d. 2 687 2 650

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra nuomo-2015 m. Dendrovo įstęje 1 raudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detajama treitosionis samins, no vaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Oberįvinioto viesodos inkoji vofesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastariaus ; dirineią imxaną prvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – to veiminiu. Ariekain, buvo taiseižias tumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo tai-9 76, kapitaižacijos norina – 77, atiaisi. Jej diskonto norma padidėtų 1 % (kitoms prielaikomos nepakitus), tai šio investicinio turto tikroji vertė sumažėtų apie 90 tūkst. eurų, o kapitalidoms nepakitas), kir no 1.0% (kitoms prielaidoms nepakitus) investicinio turto tikroji vertė sumažėtų 80 tūkst. eurų.

Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 350 tūkst. eurų tikroji vertė (2018 metais - 1 300 rustaryta aukšenau mineto mrestitijoje priskirta 3 lygiui. 2019 metų tikrosios vertės pasikeitimas - 50 tūkst. eurų apskaitytas kitose pajamose (žr. 10 pastabą).

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiar mailsinių interų pabalgoje basningi intudinte: 102 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius memas viesodeto pataipą naomos satarilis skerių metų (2018 m. gruodžio 31 d. 87 tūkst. eurų – ius, 20 tūkst. varų – tarp vienerių ir penkerių ir penkerių ir penkerių metų). Pajamos už niažiau nei per vienerias metus 30 netus sudarė 105 tūkst. eurų (per 2018 - 99 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose (žr. 10 pastabą).

Taip pat 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamyi alp pat 2016 m. gruodzio 31 d. Dendrovės dukterinėms įmonėms, tiek kitoms treomių pastatų, sandenų ar nų apskaičiuota tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 1 350 tūkst. etosionis. Šių patarpą apsaurinas nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis ir ėtių, kuri vuvo nusiatyta teinimą atliko UAB korporacija "Matininkai". Turtas įverišmuomoto proto 70 uydžia. Parto reetodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui tinias taikaintąjį ir pajainų neliu svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91 %. Nustatyta pastarojo investicinio turto tikroji vertė hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas Dusninėji sio investiento tarto nuomos gaminis virų – mažiau nei per vienerius metus, 413 stikatis 2019 m. gruodžio 31 artų (2018 m. gruodžio 31 d. 105 tūkst. eurų – mažiau tukst. eurų – tarp vienerių ir penkerių ir penkerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per nei per vienerias metas, 550 taisų (per 2018 - 105 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

16. – Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

a) Dukterinės įmonės

(tūkst. eurų) 2019 2018
Dukterinė įmonė Valdoma
dalis
Savikaina Valdoma
dalis
Savikaina
UAB "PST investicijos" Verkių 25C, Vilnius 683 % 8 877 68.3 % 8 877
UAB "Seškinės projektai" Verkių 25C, Vilnius 100 % 1 600 100 % 1 600
UAB "Ateities projektai" Verkių g. 25C, Vilnius 100 % 400 100 %* 400
UAB "Tauro apartamentai" Verkių g. 25C-1, Vilnius 100 % 2 100 % 2
UAB "Hustal" Tinklų g. 7, Panevėžys 100 % 10 100 % 10
UAB "Vekada" Marijonų 36. Panevėžys 95.6 % 225 95.6 % 225
UAB "Skydmedis" Pramonės 5, Panevėžys 100 % 145 100 % 145
UAB "Alinita" Tinklų 7, Panevėžys 100 % 70 100 % 70
UAB "Metalo meistrai" Tinklų 7, Panevėžys 100 % 24 100 % 24
SIA "PS Trests" Skultes iela 28, Skulte, Marupes
100 % 4 100 % 4
nov., Latvija
"Kingsbud" Sp.z.o.o A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai,
100 % 1 100 % l
Lenkija
OOO "Teritorija" Lunačiarsko pr. 43/27, Čerepove-
cas, Vologdos sr., Rusijos Federacija 87.5 % 0 87.5 % 0
UAB Aliuminio fasadai" Pramonės 5, Panevėžys 100 %** 62 0 0
Vertės sumažėjimas:
UAB "PST investicijos" (5 565) (5 565)
(70) (70)
UAB "Alinita" (4) (4)
SIA "PS Trests" 5 781 5 719
Investicijos, iš viso

* Bendrovė 2018 m. sausio 25 d. 100 proc. įsigijo UAB "Ateities projektai" akcijų iš savo dukterinės įmonės UAB

"PST investicijos".
** Bendrovė 2019 m. gruodžio 6 d. įsteigė U.AB "Aliuminio fasadai", kuri buvo įregistruota 2020 m. sausio 2 d.

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

AB "Panevėžio statybos trestas" dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų) Veiklos pobūdis Nuosavas
kapitalas
2019-12-31
Grynasis
pelnas (nuo-
stoliai) už
2019
Nuosavas
kapitalas
2018-12-31
Grynasıs
pelnas (nuo-
stoliai) už
2018
UAB "PST investicijos"
(konsoliduota subgrupė -
žr. žemiau)
Nekilnojamojo turto
vystymas
3 890 1 249 3 938 (1 720)
UAB "Vekada" Statyba: elektros insta-
liacija
1 292 રેતે 1 534 220
UAB "Skydmedis" Statyba: mediniai na-
mai
826 353 972 376
Statyba: kondicionavi- (378) 101 (479) (10)
UAB "Alinita" mo iranga 108
UAB "Metalo meistrai" Statyba 429 (82) 499
UAB "Hustal" Prekyba 79 ਦੇ ਹੋ 10 0
SIA "PS Trests" Statyba (175) (d) (165) (5)
UAB "Seškinės projek-
tai"
Nekilnojamojo turto
vystymas
717 (390) 1 107 (112)
"Kingsbud" Sp.z.o.o Prekyba 252 ਹੇਤੇ 161 રેની
Nekilnojamojo turto (1 267) 130 (1 223) (182)
000 "Teritorija"
"Ateities projek-
UAB
vystymas
Nekilnojamojo turto
349 (72) 421 174
tai"
UAB "Tauro apartamen-
tai"
vystymas
Nekilnojamojo turto
vystymas
3 0 3 0

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

Nuosavas
kapitalas
Grynasis pel-
nas (nuosto-
Nuosavas
kapitalas
Grynasıs pel-
nas (nuosto-
(tūkst. eurų) Valdoma dalis 2019-12-31 liai) už 2019 2018-12-31 liai) už 2018
ZAO ISK "Baltevromarket" 100 % (9 264) 1 021 (9 022) (2 132)

Vadovybės vertinimu, 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Alinita", SIA "PS Vadovyos verinimas, 2017 m. nuvertėjusios, todėl joms buvo pripažintas 100 % vertės suriesis ir OOO "Teikorja" baro neT investicijos" ir UAB "Šeškinės projektai" buvo apskai mazyjimas. Investiejoms į Grižė įsu), kuri buvo palyginta su jų nuosavo kapitalo apskaitinė entota atsiperkainoji verto (21 26. Kitų investicijų vertės sumažėjimo indikacijų 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės skaičiuvimas 2019 m. gruodžio 31 d. :

straipsnyje
Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2019 m. gruodžio 31 d.
(5 566)
Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2019 m. finansinių sąnaudų 0
Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2018 m. gruodžio 31 d. (5 566)
Apskaičiuotas galimas papildomas vertės sumažėjimas 2019 m. gruodžio 31 d. (186)
trestas"
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio statybos 3 126
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius 68,344 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė
Kitas turtas atėmus isipareigojimus, tikrąja verte 4 574
Įvertinta ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto tikroji vertė (1 926)
apskaitinės vertės sumažėjimą) 6 500
UAB "PST investicijos" vertė 2019 m. gruodžio 31 d. (atėmus pripažintą 3 312

Vadovybės vertinimu, apskaičiuoto galimo vertės sumažėjimo įtaka finansinėms ataskaitoms yra nereikšminga, todėl nebuvo apskaityta 2019.

UAB "PST Investicijos" investicijos atsiperkamosios vertės įvertinimas labiausiais susijęs su nekilnojamojo turto projektu, kuri vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. Nustatynekimojamojo tarto projektą; itarto projektą; ir svarstė tikrosios vertės įvertinimus, kuriuos pateikė ualna sio projekto intriją vertų, valdojamas diskontuotų pinigų srautų metodą, taip pat ir 2019 nepriklausomas Portintėjus pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl žemės sklypų pardavimo.

Vadovybė apsvarstė tikrąją vertę, kurią lygią 7 500 tūkst. eurų nustatė nepriklausomas vertintov auovyos apsvarste tikają veitę, karių 75 ą 7 mm narket" sklypai (54% viso ploto), skirti komerjas: 2017 m. tapkriero 30 a. pittoti, buvo vertinami taikant palyginamosios vertės metodą, pagal emis paskirties odjokamos a 3 670 tūkst. eurų. Likę sklypai skirti, gyvenamosios paskirties obkurį skrypą tiktoji vertinami taikant likutinės vertės metodą (kurio metu remtasi palyginamojektu pietosi, buvo vertinami ainainigų srautų vertinimo metodais), pagal kurį nustatyta vertė sios vertos, intalaų ir distondinės prielaidos, kuriomis naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, buvo:

  • diskonto norma 25 %; .
  • · žemės sklypo pardavimo kaina 62 eurų/kv. m;
  • · tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys kaina už 1 kv. m , planuojami įvairūs projekto kaštai, diskonto norma.

Komercinės paskirties sklypų, vertintų palyginamosios vertės metodu, tikroji vertė padidėtų, jei Komereinės paškinties būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kv. metrą būtų mažesnė. Kaina už vieną kvi metių batų ardosimo kainai sumažėjus 5 %, tikroji vertė sumažėtų apie 183 tūkst. eurų.

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

Gyvenamosios paskirties sklypo, vertinto diskontuotų pinigų srautų metodu, diskonto normai Gyvenamostos paskintes skrypo, vertinte attant), tikroji vertė sumažėtų apie 35 tūkst. eurų, o
padidėjus 0.25 % (kitoms prielaidoms nekintant), tikroji vertė suma 235 tūkst. padidejus 5.25 76 (iktomo pritičijus 5 %, tikroji vertė sumažėtų apie 235 tūkst. 60 vilkt žemos skrypo pardarimo nadidėtų 5%, įvertinta galimo vertė sumažėtų 58 tūkst. eurų.

Vadovybė nustatė, kad tikroji ZAO ISK "Baltevromarket" projekto vertė 2019 m. gruodžio 31 valdyvos nustatė, kad minoji žiro mės sklypų vertė nustatyta pagal gautą komtį komišių 21 d. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k d. svyruoja nuo 0 500 taisti barą (žeikėmosios vertinime 2018 m. gruodžio 31 d., kaip iną, kuri taip par vuvo nauoda atsių (vertė nustatyta nepriklausomo vertintojo, kaip atskleista apiasyta žeimau) iki 7 500 takšai darų ( ( rengiant šias 2019 m. gruodžio 31 d. finansines ataaukščiau). Vadorybė padarė 1878 – 6 500 tūkst. eurų pateikia tikslesnį įvertinimą, atsižvelskalias tikrosios Vertes Zemesno Trad - os charakteristikas, kurios buvo aptariamos su potenciagialių į projekto (žemes suryb) opesimažėjimą būtų imama aukštesnioji tikroji ZAO ISK "Balirais pirkėjais. Vo indiauin vertė, tai išgintas investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas būtų atitinkamai sumažintas 2019 metais.

UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės skaičiavimas 2018 m. gruodžio 31 d.:
6 500
Įvertinta ZAO ISK "Baltevromarket" vystomojo projekto tikroji vertė (1 655)
Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė 4 845
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius 68,344 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio staty-
3311
bos trestas"
Investicijos į UAB "PST investicijos" įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d.
8 877
(5 566)
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas
Apskaityta finansinėse ataskaitose:
Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2017 m. gruodžio 31 d. (3 483)
Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2018 m. finansinių sąnaudų
(2 083)
straipsnyje (5 566)
Iš viso vertės sumažėjimas 2018 m. gruodžio 31 d.

Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę 2018 m. gruodžio 31 d., Bendrovės vadovybė rėmės Siekuaina pagijsti atsipeikamąją velių į komerciniu pasiūlymu dalies sklypų įsigijimui (1 200 treciosios saltiktu 2019 m. balaitoj komercialaus pirkėjo pateikti komercinį pasiūlymą 5 tuksi. EUR) os karta žauda miernasija pų įsigyti. Atsižvelgdama į ketinimą pasinaudoti tokiu 500 tūkst. DOK sunlar ilkusiai danar attijpą į liegraino, kad 6 500 tūkst. eurų vertė gekomerčinės kaimos pasitarjina; Donaio vurto tikrąją vertę 2018 m. gruodžio 31 d. Gautas 2018 riausiai atspindi inmeto nektinojainojo tarto kraigą visitis suvo apskaitytas 2018 m. bendrųjų pajamų ataskaitoje - finansinėse sąnaudose (11 pastaba).

Investicija į UAB "Šeškinės Projektai"

UAB "Šeškinės Projektai" vykdo administracinės pastato statybą, naudodama iš UAB ""Seskilles" riojektai "Vykdo administračinos pastabą). Remiantis vadovybės vertinimu Dendroves pasiskoninas pinginto tesas («rojekto tikrosios vertės, atsiperkamoji investicijos del UAD "Seskilies" ryksėms Pykočiai Pykočio 31. Be investicijos Bendrovė šiai dukterinėj verte nera nuvertejusi 2019 m. 11 2019 m. gruodžio 31 d. ir 3 302 tūkst. EUR, įnionerodos suteikusį paskolos, 10 3 11 vs paskolos taip pat nebuvo nuvertėjusios, kaip atskleista 17 pastaboje.

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

Vadovybė, vertindama investicijos į šią dukterinę įmonę atsiperkamąją vertę, rėmėsi nepriklausomo vertintojo konsultacija dėl projekto tikrosios vertės, parengta 2019 m. ir 2018 m. lapkrišonio vertinimoje nestinimu dėl tikrosios vertės pokyčio, įvykusio per gruodžio mėnesį.

Pagrindinės prielaidos, naudotos vadovybės vertinime 2019 m. gruodžio 31 d. nustatant šios investicijos atsiperkamąją vertę, buvo šios: vystytojo marža (diskonto norma) – 13 %, ofiso ir invesnejos atsiperiainėją vivo kaina – nuo 1 961 iki 2 280 eurų/kv. m. ir likusios statybos iškomereimą patarpą paradinės prielaidos, naudotos vadovybės vertinime 2018 m. gruoiaioos – G, tuvo šios: vystytojo marža (diskonto norma) – 20 %, ofiso ir komerinių patalpų užio > Parvo 21961 iki 2 073 eurų/kv. m. ir likusios statybos išlaidos – 19 mln. EUR.

Bet koks neigiamas pagrindinių prielaidų, naudotų vadovybės vertinime, pasikeitimas (parda-Der koko neigianas, vystytojo maržos padidėjimas it/ ar likusių statybos išlaidų padidėjimas) sąlygotų investicijos į šią dukterinę įmonę vertės sumažėjimą 2019 m. gruodžio 31 d. (kaip ir 2018 m. gruodžio 31 d.).

b) Jungtinė veikla

2016 m. Bendrovė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela 2010 m. Deliaro v sudaro batvija, dėl bendros veiklos ir solidarios atsakomiybės už naujai įsteigtos ūkinės bendrijos PST Un Arms. Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei. Ūkinė bendrija PST Un Arms yra įkurta tam tikro projekto vykdymui Latvijoje.

Apibendrinta PST un Arms informacija 2019 m. gruodžio 31 d. yra: turtas iš viso - 805 tūkst. eurų, įsipareigojimai – 755 tūkst. eurų, nuosavas kapitalas – 50 tūkst. eurų, pajamos - 1 778 eurų ir grynasis rezultatas – 72 tūkst. eurų. 2018 m. gruodžio 31 d. yra: turtas iš viso – 1 029 tūkst. eurų, įsipareigojimai – 1 052 tūkst. eurų, nuosavas kapitalas – (22) tūkst. eurų, pajamos - 1 749 tūkst. eurų ir grynasis rezultatas - (31) eurų.

17. Suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

(tūkst. eurų) Palūkanų norma Terminas 2019 2018
Ilgalaikės paskolos
UAB "PST investicijos"
(paskola) 6 mén. EURIBOR+2,2 %o 2020-12-31 ] 605 1 269
UAB "PST investicijos"
(paskola)
6 mén. EURIBOR+1,9 % 2020-12-31 144 141
UAB "PST investicijos" 0
(paskola)
UAB "PST investicijos"
6 mėn. EURIBOR+2,0 % 2020-12-31 83
(paskola) 6 men. EURIBOR+3.0 % 2020-12-31 12 0
000 "Baltlitstroj" (pa- 9 % fiksuotos 2016-12-31 281 245
skola)
000 "Baltlitstroj" pasko-
los vertės sumažėjimas (281) (245)
"Kingsbud" Sp.z.o.o 1.5 % fiksuotos 2021-12-31 140 185
3 men. EURIBOR+0,98
UAB "Šeškinės projektai" %, nuo 2019-11-05 3
men. EURIBOR+3,0 %,
2020-12-31 4 232 2 877
6 mėn. EURIBOR+2,0
%, nuo 2019-11-05 3
UAB "Šeškinės projektai" mėn. EURIBOR+3,0 %, 2020-12-31 490 449
12 % fiksuota, nuo 2017
000 "Teritorija" m. lapkričio 30 d. - 6 % 2020-12-31 1 051 1 020
OOO "Teritorija" pasko- (1 051) (1 020)
los vertės sumažėjimas
UAB "Ateities projektai"
6 mėn. EURIBOR+2,0 % 2020-02-28 355 336
UAB "Ateities projektai" 6men.EURIBOR+3,35 % 2020-12-31 ડેરે 0
UAB "Alinita" 6 men. EURIBOR+2,0 % 2021-01-31 87 100
Darbuotojai 0 % 2023-02-25 17 17
Darbuotojai 1,50 % 2022-08-25 3 র্ব
Trumpalaikės paskolos
3 men. EURIBOR+0,98
%, nuo 2019-11-05 3
UAB "Šeškinės projektai" men. EURIBOR+3,0 %, 2020-12.31 11 800 0
Iš viso 19 003 5 678

Dalis suteiktų paskolų yra klasifikuojamos kaip ilgalaikės, nežiūrint į tai, kad jų terminas yra iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vadovybės nuomone, įvertinus dukterinių įmonių galimybes grąžinti šias paskolas, paskolų grąžinimo terminai bus pratęsti laikotarpiams po 2020 m.

UAB "Šeškinės projektai" suteikta 11 800 tūkst. eurų paskolos suma klasifikuojama kaip trumpalaikė pagal sutartyje numatytą grąžinimo terminą, kadangi vadovybė tikisi, kad UAB "Šeškinės projektai" parduos vystomą projektą ir grąžins šią paskolos sumą iki kitų finansinių metų pabaigos.

Paskolų atgautinumas 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamas pagal pastaboje 3.2 atskleistus principus, o pagrindinės prielaidos, įtakojančios įvertinimą yra tokios pačios, kaip atskleista 16 pastaboje.

Bendrovės suteiktos ilgalaikės paskolos nėra pradelstos 2018 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d.

18. Atsargos

1391 202
(tūkst. eurų)
2019 2018
Zaliavos ir komplektavimo gaminiai 2 087 2 640
Kitos atsargos 1 945 1 800
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės (98) (62)
Atsargų iš viso 3 934 4 378

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2019 ir 2018 m. buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

(tūkst. eurų) 2019 2018
Gautinos sumos iš pirkėjų 22 061 14 051
Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį)
Gautinos sumos iš kontroliuojamų įmonių
3 413 3 078
3 250 1 851
Vertės sumažėjimas metų pradžioje (438) (843)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų susigrąžinimas
305 490
13 20
Papildomas vertės sumažėjimas / atstatymas per metus ನಿ (105)
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje (68) (438)
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso, grynoji vertė 28 656 18 542

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikis turtas kito turto straipsnyje: 1 703 tūkst. eurų 2019 m. gruodžio 31 d., 2 912 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip paminėta žemiau.

2019 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros sutarties sumos ir kuri bus sumokama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 9 027 tūkst. eurų (2018 m.: 5 806 tūkst. eurų), kurios susijusios su nebaigtonių vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėkite 4 pastabą.

Informacija apie nebaigtus
vykdyti klientų konkrecius projektus 2019 m.
2018 m. gruodžio 31 d .:
11
2019 2018
(tūkst eurų)
Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų paja-
mų ataskaitoje per metus
82 652 66 439
Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą laiko-
tarpi
132 701 85 800
Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos
bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus
77 742 67 052
Sanaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per
visa laikotarpi
127 343 84 872
Sutarčių turtas (19 pastaba) 3 413 3 078
Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti
sutartis (26 pastaba)
1 850 2 259
Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.) 492 734
Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (26 pastaba) 111 611
Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų sumų
straipsnius)
21 632 14 069

Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal statybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2019 m. gruodžio 31 d. yra 65 565 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. - 109 695 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji dalis šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus.

20. Kitas trumpalaikis turtas
(tūkst eurų)
2019 2018
Finansinis turtas
Gautina suma iš buvusios dukterinės įmonės OOO "Baltlitstroj", susi-
jusi su atliktu apmokėjimu tiekėjui už įmonę 1 240 1 240
000 "Baltlitstroj" gautinų sumų vertės sumažėjimas (1 240) (1 240)
Suteikta paskola OOO Baltlitstroj 281 245
Suteiktos paskolos OOO Baltlitstroj vertės sumažėjimas (281) (245)
Finansinis turtas iš viso 0 0
Nefinansinis turtas
PVM permoka ાં ૪૨ 1 343
Kitas trumpalaikis turtas 0 3
Nefinansinis turtas iš viso 185 1 346
Kito trumpalaikio turto iš viso 185 1 346

Buvusi dukterinė įmonė OOO Baltlitstroj yra bankroto procedūrose. Gautinos sumos iš OOO "Baltlitstroj" yra išieškojimo stadijoje, dėl kurių vyksta teisminiai procesai. 2018 m. vadovybė, "Didninskiej - Jravykstančių teisminių procesų aplinkybes, pripažino papildomą 722 tūkst. eurų vertės sumažėjimą iš šios įmonės gautinoms sumoms 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d. jokių pokyčių nebuvo. Nestabili Rusijos verslo aplinka ir tebesitęsiantys teisminiai procesai ateityje gali paveikti skolų susigrąžinimo galimybių įvertinimą. Tokio poveikio apimtis šiuo sartastyjų į būti įvertinta, todėl vadovybės įvertinimas dėl šių gautinų sumų vertės sumažėjimo gali reikšmingai keistis ateityje.

2019 m. gruodžio 31 d. nei 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė terminuotų indėlių neturėjo.

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
(tūkst. eurų)
2019 2018
Pinigai bankuose 4 888 13 702
Pinigai kasoje 0
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso 4 890 13 708

22. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė - 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas vra visiškai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2019 ir 2018 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2019 ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. 2019 ir 2018 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo įsigijusios Bendrovės akcijų.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų) 2019 2018
Perkainojimo rezervas 1 403 2 280
Privalomasis rezervas 475 475
Rezervų iš viso 1 878 2 755

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimų, lygus perkainojimo likutinėi vertei, atemus susijusj atidetojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas: 2019 2018
Perkainojimo rezervas sausio 1 d. 2 280 1 238
Perkainojimas (13 pastaba) 0 1 128
Perkainojimo rezervo sumų perkėlimas į nepaskirstytąjį pelną (745) ()
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas (132) (86)
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d. 1 403 2 280

Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % jstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės.

23. Paskolos

(tūkst eurų) Palūkanų norma Terminas 2019 2018
OP Corparate Bank plc. Lietu-
vos filialas (overdraftas)
3 men.
EURIBOR+1% 2020-12-14
11 800 0
Iš viso 11 800

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo nepanaudojusi 3 200 tūkst. eurų overdrafto limito, kurį gali panaudoti iki termino pabaigos.

Pagal sutartį su banku už panaudotą overdraftą 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi dukterinei įmonei - UAB "Šeškinės projektai" nuomos teise priklausantį žemės sklypą kartu su negyvenamuoju pastatu, esančiu Ukmergės g. 219, Vilnius, kaip užstatą.

Pagal sutartį su banku sąlygas Bendrovė turi užtikrinti tam tikrų finansinių įsipareigojimų laikymąsi. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė netenkino vieno iš finansinių rodiklių (Grupės grynosios skolos ir EBITDA santykio) overdraftui, kuris pateikiamas trumpalaikių įsipareigojimų dalyje. Vadovybė tiki, kad bankas neprašys anksčiau termino grąžinti šią paskola, nors ir nejvykdytas minėtas finansinis įsipareigojimas.

24. Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus:

(tükst. eurų) 2019 2018
Vietos rinka (Lietuva) 17 783 16 033
Latvija 676 774
Japonija 19 239
Švedija 2 203
Lenkija 34 83
Estija 0 ો રે
Ukraina 0 11
Vokietija 9 7
Nyderlandų Karalystė () 3
is viso 18 523 17 368

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

25. Ilgalaikiai atidėjiniai

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais, pastatytais 2015-2019 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi tik garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo, t. y. užtikrinimo pobūdžio garantija ir ji nėra Bendrovės teikiama kaip atskira paslauga. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

Garantija Pensija Garantija Pensija
Atidėjinių pokytis: 2019 2019 2018 2018
Atidėjiniai laikotarpio pradžioje 656 199 531 162
Panaudota ir apskaityta pardavimo
savikainoje ir veiklos sąnaudose
(105) (32) (132) (13)
Sukaupta per laikotarpį 258 (3) 257 રી
Atidėjiniai laikotarpio pabaigoje 809 164 656 199

26. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai

(tukst. eurų) 2011 23 2018
Nefinansiniai įsipareigojimai
Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti
sutartis (19 pastaba)
1 850 2 259
Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirki-
mui ir pan.) (19 pastaba) 492 734
Sukaupti atostoginiai 1 310 1 418
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai 1 022 1 048
Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams 111 611
Kiti įsipareigojimai 121 292
Atlyginimų priedai darbuotojams ਤੇ ਵੇਰੇ 207
Kitų įsipareigojimų iš viso 5 265 6 569

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2019 m. gruodžio 31 d. bankų Bendrovės vardu trečioms šalims suteiktos garantijos, susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais sudarė 8 101 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. - 6 717 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 14 360 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2018 m. - 12 762 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantiniam įsipareigojimui (25 pastaba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. lygi 2 617 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. - 2 665 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma - 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2019 m. gruodžio 31 d. - 8 101 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2021 m. birželio 30 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2021 m. birželio 30 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2018 m. gruodžio 31 d. garantijų limito suma - 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma - 6 717 tūkst. eurų. Tikroji garantijų vertė apytiksliai lygi jų apskaitinei vertei (2019 m. gruodžio 31 d-8 101 tūkst. eurų ir 2018 m. gruodžio 31 d. 6 717 tūkst. eurų).

Teisiniai neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau:

1) LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą "dėl UAB "Irdaiva ir AB, PST" veiksmų bendrai dalyvaijant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstraipsnio reikalavimams". Nutarimų, Konkurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB "Irdaiva sudarydamos jungtinės veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB "Vilniaus vystymo kompanija" organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. Bendrovės vadovybė nesutinka su priimtu Konkurencijos tarybos sprendimų ginčija iš esmės, t. y. laikosi pozicijos, jog nagrinėjamas bendradarbiavimas su UAB "Irdaiva" buvo nepagrįstai kvalifikuotas kaip susitarimas, kuriuo siekta riboti konkurenciją. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos skirtą sankciją pilna apimtimi, o šiam priėmus nepalankų sprendimą, buvo kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas paskyrė posėdį bylai nagrinėti 2020 m. kovo 10 d., tačiau posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2020 m. balandžio 22 d. Bylos šalys po apeliacinių skundų pateikė į bylą papildomos medžiagos, todėl teismas nusprendė padaryti pertrauką, suteikiant šalimis galimybę pakomentuoti naują medžiagą.

Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į visus vadovybei žinomus faktus ir aplinkybes, tiki, kad yra labiau tikėtina, nei ne, kad Bendrovė gaus palankų šio klausimo sprendimą, todėl rengdama šias finansines ataskaitas neapskaitė jokio atidėjinio, susijusio su aukščiau aprašytu Konkurencijos tarybos sprendimu.

27. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

2) 2018 m. spalio 24 d. 13-asis Rusijos Federacijos Apeliacinis Arbitražinis teismas panaikino Kaliningrado srities Arbitražinio teismo sprendimą, kuriuo patenkino vieno iš buvusios dukterinės įmonės OOO "Baltlitstroj" (įmonei paskelbtas bankrotas, kaip atskleista 20 pastaboje) kreditorių reikalavimą Bendrovei sugrąžinti iš OOO "Baltlitstroj" atgautą 75 mln. RUB paskolą (~ 1 083 tūkst. eurų). Šis sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka ir 2019 m. balandžio 15 d. Rusijos federacijos Šiaurės Vakarų arbitražinis teismas priemė sprendimą, kad Bendrovė turi sumokėti OOO "Baltlitstroj" grąžintos paskolos sumą 17,2 mln. RUB (~ 248 tūkst. eurų). 2020 m. vasario 28 d. OOO "Baltlitstroj" bankroto administratorius, remdamasis sutartimi tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos, nusiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui vykdomąjį raštą, aukščiau minėtos sumos išieškojimui. Vadovybės nuomone, atliekant minėtus veiksmus, buvo pažeistos teisinės procedūros: byla turėjo būti nagrinėjama LR teismuose. Vadovybė taip pat mano, kad minėtas teismo sprendimas buvo šališkas ir tiki, jei teismas būtų vykęs Lietuvos Respublikoje, kaip reikalauja teisinės procedūros, labiau tikėtina, kad Bendrovei būtų priimtas palankesnis sprendimas. Remiantis aukščiau išdėstytu, finansinėse ataskaitose 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. 248 tūkst. eurų atidėjinys nėra apskaitytas.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2019–2018 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, kontroliuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" imonėmis (parodytos prie "Kitos susijusios įmonės" žemiau). Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2019-2018 m .:

(tūkst. eurų) Sandorio pobūdis 2019 2018
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Seškinės projektai" Palūkanos ir paslaugos 14 110 વે રીઠ
UAB "Vekada" Prekės ir paslaugos 23 324
UAB "Alinita" Prekės ir paslaugos 290 તેરે
UAB "Metalo meistrai" Prekės, paslaugos, palūkanos ] ૨૩ 63
000 "Teritorija" Palūkanos 31 31
UAB "PST investicijos" Palūkanos ir paslaugos 37 36
UAB "Skydmedis" Prekės ir paslaugos 44 48
UAB "Ateities projektai" Paslaugos 44
Kitos 15 13
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai" Prekės, paslaugos 101 314
UAB "Ukmergės keliai" Prekės ir paslaugos 0 ਤੇ ਤੋ
UAB Panevėžio ryšių statyba Prekės ir paslaugos ਤੇ ਨੇ ી રે

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(tūkst. eurų) Sandorio pobūdis 2019 2018
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Alinita" Prekės ir paslaugos 1 1 960
"Kingsbud" Sp.z.o.o Prekės ir paslaugos 2 238 2 055
UAB "Vekada" Prekės ir paslaugos 1 759 3 129
UAB "Metalo meistrai" Prekės ir paslaugos 164 614
SIA "PS Trests" Paslaugos 836 231
Kitos 25 28
Kitos susijusios įmonės
UAB "Ukmergės keliai" Prekės ir paslaugos 0 46
AB "Panevėžio keliai" Prekės ir paslaugos ૩ રે રે 385
UAB Panevėžio ryšių statyba" Prekės ir paslaugos 9 6
"Specializuota komplektavimo
UAB
valdyba" Prekės ir paslaugos 0 1 ਰੇਤੇ
UAB "Betono apsaugos sistemos" Prekės ir paslaugos 106 153
Kitos Prekės ir paslaugos 54 53
Kiti fiziniai susiję asmenys Paslaugos 20 0
2019 2018
(tūkst. eurų)
Gautinos sumos
Kontroliuojamos įmonės 2 999 1 838
UAB "Seškinės projektai" 251 28
Kitos રે I 52
Kitos susijusios įmonės
Mokėtinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Vekada" 970 ਤੇ ਦੇ ਰੇ
UAB "Metalo meistrai" 0 206
"Kingsbud" Sp.z.o.o 161 177
SIA "PS Trests" 56 78
AB "Panevėžio keliai" ો રેણે 66
Kitos 22 8
Gautinos paskolos, įskaitant sukauptas palūkanas, iš kontroliuojamų
įmonių:
UAB "PST investicijos" 1 844 1 710
OOO "Teritorija (bendraja verte) 1 021 1 020
"Kingsbud" Sp.z.o.o 140 185
UAB "Šeškinės projektai" 16 523 3 326
UAB "Alinita" 87 100
IIAR Ateities projektai" 390 336

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų, išskyrus suteiktas paskolas, kurios yra atskleistos 17 pastaboje.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtira sutenta ar gauta jokių garangų ir vo vokų vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių šalių, išskyrus gautinoms sumoms iš OOO "Teritorija" ir OOO "Baltlitstroj" monis iš susijas į saltą, nonąjose. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likučių susijusioms šalims padengimo terminai nebuvo pradelsti.

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti Bendrovės direktoriams bei valdybos narijams už 2019 m., sudarė 699 tūkst. eurų (2018 m.: 760 tūkst. eurų). Bendrovės direktoriams nainams až 2019 mių suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo, išskyrus tantjemas, išmokėtas 2018 metais.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodarikioji vertė yra verte, až vareigojimas pagal įprastinį sandorį pagrindinėje (arba palanmis tarba porteraininko popinauo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

2019 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų) Apskaitinė
verte
Tikroji vertė
Iš viso l lygis 2 lygis 3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai 25 243 25 243
Suteiktos paskolos 19 003 19 003
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 4 890 4 890
Finansinio turto iš viso 49 136 4 890 44 246
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos (overdraftas) (11800) (11 800)
Skolos tiekėjams (18 523) (18 523)
Finansinių įsipareigojimų iš viso (30 323) (30 323)

2018 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų) Apskaitinė
verte
Tikroji vertě
Is viso ] lygis 2 lygis 3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai 15 464 15 464
Suteiktos paskolos 5678 5 678
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 13 708 13 708
Finansinio turto iš viso 34 850 13 708 21 142
Finansiniai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams (17 368) (17 368)
Finansinių įsipareigojimų iš viso (17 368) (17 368)

2019 m. ir 2018 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Metodai ir prielaidos, Bendrovės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų, neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuoi tekybos ir kių gautinų sumų miroji vėlio įstikaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpatų taikait palinaitų rinkos tivų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoiaikių prekybės ir kitų gautiną samąjei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai apskaitinę vertę, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra su kintamomis palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės da-1 neroji verto, nusavima inigų srautų, diskontuotų taikanų rinkos normą ataskaitų pamos ir paraitaitų nerio į miete. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų renginio ureitą, ertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o notina, nuoji vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Paskolos (overdrafto) tikroji vertė prilygsta apytikslei apskaitinei vertei, nes taikomos kintamos palūkanos.

30. Vienai akcijai ir dividendams tenkantis pelnas

T A P T P T P P P P P P P P P L P P L P P L P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P P
(eurais)
2019 2018
Grynasis metų rezultatas 590 332 (4 852 738)
Paskirti dividendai 981 000
Vidutinis akcijų skaičius 16 350 000 16 350 000
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai
Paskirti dividendai vienai akcijai
0.04
0.00
(0,30)
0.06

31. Pobalansiniai įvykiai

2020 m. pradžioje įvykęs koronaviruso (COVID−19) proveržis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje 2020 m. pridžioje įvykęs kereikais ir veiklai. Kaip atskleista 2-oje pastaboje, į šį nekoreturės poventį Denerovos tonebuvo atsižvelgta darant apskaitinius įvertinimus ir prielaidas 2019 guojainį poodiamsių įvykį ir ir į į gali reikšmingai paveikti šiuos įvertinimus kitų metų finansinėse atam. gruodžio 31 d. n. n. jo gai venanibrėžtumo šių finansinių ataskaitų išleidimo datai dar nebuvo įmanoma įvertinti galimą to poveikį.

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų reikšmingų pobalansinių įvykių, nei aprašyta aukščiau šiose finansinėse ataskaitose.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė Danguolė Sirvinskienė

2020-04-03 2020-04-03

PSTS

AB "Panevėžio statybos trestas" 2019 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei socialinės atsakomybės ataskaita

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2019 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2019 m sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Visi šiame pranešime pateikti finansiniai duomenys yra apskaičiuoti, nacionaline Lietuvos valiuta - eurais.

Bendrovės auditorius - UAB "Ernst & Young Baltic".

Šiame pranešime AB "Panevėžio statybos trestas" dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis - Grupė.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas 4 741 500 eury
Būstinės adresas P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas (8~45) 505 503
Faksas (8-45) 505 520
Teisine-organizacine forma Akcinė bendrovė
lregistravimo data ir vieta 1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr. AB 9376
Įmonių rejestro kodas 147732969
Imonės PVM kodas LT477329610
Imonės LEI kodas 52990000VPCGEWIDCX35
Juridinių asmenų registro tvarkytoja Valstybės įmonė Registrų centras
Elektroninio pašto adresas pst(a)pst.lt
Interneto adresas www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis - įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

5. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės
įmonės pavadi-
nimas
Iregistravimo data,
registro tvarkytojas
Imones
Buveinės adre-
kodas
Sas
Telefonas, faksas,
el.paštas, tinklalapis
Valdoma
akcijų
dalis
(proc.)
UAB "Skyd-
medis"
1999 m. birželio 17 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistrų centras
Pramones g. 5,
148284718
Panevėžys
Tel.+370 45 467626
Fax. +370 45 460259
[email protected]
www.skydmedis.lt
100
UAB "Metalo
meistrai"
1999 m. birželio 16 d
Valstybinė įmonė Re-
gistrų centras
Tinklų g. 7,
148284860
Panevėžys
Tel .+370 45 461677
Fax. +370 45 585087
11)-
fo@metalomeistrai.
lt
www.metalomeistr
ai.lt
100
UAB "Vekada" 1994 m. gegužės 16 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistru centras
Marijony g. 36,
147815824
Panevėžys
Tel.+370 45 461311
Fax. +370 45 461311
[email protected]
www.vekada.lt
95,6
UAB "Alinita" 1997 m. gruodžio 8 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistrų centras
141619046 Tinklų g. 7,
Panevėžys
Tel.+370 45 467630
Fax. +370 45 467630
[email protected]
www.alinita.lt
100
"Kingsbud"
Sp.z.o.o.
2010 m. rugpjūčio 11
d.
Rajoninis Balstogės
teismas
Nacionalinio teismo
XII Ukio skyrius
200380717 ul. A. Patli 12,
16-400 Suwałki,
Polska
Tel. +48 875 655 021
Fax. +48 875 655 021
biuro(@kingsbud.pl
www.kingsbud.lt
100
"PS Trests"
SIA
2000 m. gegužės 22 d.
Latvijos Respublikos
Įmonių registras
40003495365 Rīgas rajons.
Mārupes pa-
gasts, Skulte,
Skultes iela 28
Tel.+371 29525066 100
"Teritorija"
000
2013 m. birželio 3 d.
Kaliningrado sr. Fede-
racinė mokesčių tarny-
bos inspekcija Nr12
3528202650 Lunačiarskio
per. 43-27, Ce-
repovecas Bo-
logdos sritis
Rusijos federa-
cija
Tel. +7 9097772202
Fax. +7 9217234709
baltevromarketa-
[email protected]
masle-
na11(a)mail.ru
87,5
UAB "Šeškinės
projektai"
2010 m. lapkričio 9 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistrų centras
Verkių g. 25C,
302561768
Vilnius
Tel.+370 5 2102130
Fax. +370 5 2102131
[email protected]
www.psti.lt
100
UAB "Ateities
projektai"
2006 m.balandžio 25 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistrų centras
Verkių g. 25C,
300560621
Vilnius
Tel.+370 5 2102130
Fax. +370 5 2102131
[email protected]
www.psti.lt
100
Dukterinės
įmonės pavadi-
nimas
Įregistravimo data,
registro tvarkytojas
Imones
kodas
Buveinės adre-
SUS
Telefonas, faksas,
el.paštas, tinklalapis
Valdoma
akcijų
dalis
(proc.)
UAB "PST
Investicijos"
1998 m. gruodžio 23 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistrų centras
124665689 Verkių g. 25C,
Vilnius
Tel +370 5 2102130
info(@psti.lt
www.psti.lt
68
UAB "Tauro
apartamentai"
2018 m. spalio 23 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistrų centras
304937621 Verkių g. 25C-
1. Vilnius
Tel.+370 610 09222
a.jokubaitis(a)psti.lt
100
UAB Hustal" 2018 m. gruodžio 11 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistru centras
304968047 Tinklų g. 7,
Panevėžys
Tel.+370 45 461677
Fax. +370 45 585087
egidi-
jus.urbonas@metal
omeistrai.lt
100
UAB "Aliumi-
nio fasadai"
2020 m. sausio 2 d.
Valstybinė įmonė Re-
gistru centras
305412441 Pramones g.5,
Panevėžys
Tel. +370 686 32727
[email protected]
100
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
AO "ISK 2001 m. liepos 13 d.
AB "Nepriklausoma re-
Rostovskaja
5-7. Kaliningra-
** ***
Tel.+79097772202
baltevromarketa-
100
AO "ISK
Baltevro-
market"
2001 m. nepos 13 d.
AB "Nepriklausoma re-
gistravimo kompanija: -
Akcininkų rejestro tvarky-
toras
3906214631 TAN2BA SEPHET
. 5-7. Kaliningra-
das. Kaliningra-
do sr. Rusijos
federacıja
Tel.+79097772202
baltevromarketa-
o(a)mail.ru
100
--------------------------------- ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- ------------ ----------------------------------------------------------------------------------------- ----------------------------------------------------- -----

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB "Skydmedis" pagrindinė veikla yra skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas. Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcijos yra sėkmingai eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB "Metalo meistrai" pagrindinė veikla statybinių metalo konstrukcijų projektavimas ir gamyba. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno gaminiai.

UAB "Vekada" pagrindinė veikla yra elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB "Alinita" pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai

"Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. "Kingsbud" Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

"PS Trests" SIA pagrindinė veikla - statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje.

"Teritorija" OOO pagrindinė veikla - nekilnojamojo turto vystymas.

UAB "Šeškinės projektai" pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "Ateities projektai" pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "PST investicijos" pagrindinė veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektų vystymui Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje yra įsteigusi dukterinę įmonę ZAO ISK "Baltevromarket".

UAB "Tauro apartamentai" veikla - nekilnojamojo turto projektų pietra.

UAB "Husta!" pagrindinė veikla - metalo konstrukcijų pardavimas, montavimas ir projektavi mas. Bendrovės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką.

UAB "Aliuminio fasadai" pagrindinė veikla - aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir dury gamyba.

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ "Finasta" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d. buvo prijungta prie AB Šiaulių banko, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ "Finasta" turtą, teises ir įsipareigojimus.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos yra AB Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis Akcijų skaičius, Nominali verte, Bendra nominali Emisijos kodas
vnt. Eurai verté, Eurai ISTIN
Paprastosios vardinės akci-
ios (PVA)
16 350 000 0.29 4 741 500 LT0000101446

TOMX Vilnius PTRIL - Panevėžio statybos trestas

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" per 2015– 2019 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje "Nasdag Vilnius" per 2019 metus (Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTRIL akcijų kainą, vertybinių popierių biržoje ,,Nasdag Vilnius" per 2014-2018 metus:

Rodiklis 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.
Didžiausia kaina, Eur 0.878 0,99 1,34 1.08 1,09
Mažiausia kaina, Eur 0.71 0.75 0,85 0,845 0,84
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur 0,75 0.752 0,916 0.94 0,925
Apyvarta, vnt. 986.685 1.596.044 2.854.251 1-565-210 2.006.833
Apyvarta, mln.Eur 0,77 1,41 3,08 1.49 1.94
Kapitalizacija, mln.Eur 12,26 12,3 14,98 15,37 15.12

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rižikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2019 m. kovo 18 d. AB "Panevėžio statybos trestas" ir Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl Laisvės aikštės Panevėžyje ir jos prieigų kompleksinio sutvarkymo. Sutartyje nurodytu darbu atlikimo kaina 5 958 012 Eur.

2019 m. kovo mėn. laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl futbolo mokyklos ir baseino pastato konversijos darbu. Sutartyje nurodytų darbų atlikimo kaina 11 326 645 Eur.

2019 m. balandžio 29 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

  • Patvirtintos AB "Panevėžio statybos trestas" konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos už 2018 metus, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada.
  • Bendrovės paskirstytinasis pelnas 26 656 711 EUR, perkeliamas į kitus metus.
  • Vienų metų kadencijai išrinktas Bendrovės audito komitetas.

2019 m. spalio14 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

  • Išrinkta UAB Ernst & Young Baltic bendrovės audito įmonė 2019 m. ir 2020 m. AB "Panevėžio statybos trestas" ir AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti.

2019 m. lapkričio mėn. AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį dėl administracinių ir gyvenamujų namų pastatų komplekso Basanavičiaus g. 10, Vilniuje statybos darbų. Sutartyje nurodytų darbų atlikimo kaina 18,5 mln Eur (su PVM). Bendras statinių plotas 10058,56 kv. m. Darbus planuojama baigti 2121 m. rudenį.

Bendrovė tesė bendradarbiavimą su Panevėžio įmonėmis: 2019 metasi baigtas statyti "Linas Agro" naujas prekybos centras Latvijoje, "Rifas" gamybinės patalpos, atnaujintas Panevėžio kultūros ir poilsio parkas. Bendrovė sėkmingai vykdo Kauno kogeneracinės jėgainės statybos Kauno mieste darbus. Pagal sutartį AB "Panevėžio statybos trestas" įsipareigojusi pastatyti daugiau nei 15 objektų (jėgainės pagrindinius ir pagalbinius pastatus, inžinerinius tinklus bei komunikacijas, vidaus kelius ir kt.). Pasirašytos sutarties paslaugų vertė 33,6 mln. eurų. Taip pat toliau tesia darbus tokiuose privačiuose projektuose kaip buvusios ligoninės pastatų komplekso rekonstrukcija Bokšto gatvėje Vilniuje, "Elmoris" gamybos ir sandėliavimo pastatas Vilniuje, verslo centro "U219" statyba.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. 2019 metais AB "Panevėžio statybos trestas" įvertintas Aukso medaliu už spaustuvės KOPA statybą.

2019 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas, "Konstrukcija", "Stogas", kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Įmonė turi nuolatinę Latvijoje bei Švedijos karalystėje.

Nuo 2020 metų AB "Panevėžio statybos trestas" filialo "Pastatų apdaila" aliuminio konstrukcijų gamybos cechas performuotas į UAB "Aliuminio fasadai". Įmonėje gaminamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos, aliuminio langai ir durys, fasadai.

2019 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. UAB "Metalo meistrai" pradėjo įgyvendinti strateginį sprendimą - išgryninti gamybinius procesus. 2019 metais užbaigti keli stambūs projektai Švedijoje ir Norvegijoje. UAB "Metalo meistrai" apie 60 procentų užsakymų vykdo Skandinavijos šalyse. UAB "Hustal" 2019 metais vykdė pagrindinę savo veiklą didmeninę prekybą metalo konstrukcijomis. Pagrindinė metalo konstrukcijų pardavimo kryptis - Skandinavijos šalys. UAB "Skydmedis", gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visa savo produkciją parduoda užsienio rinkoje. 98 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB "Vekada", UAB "Alinita", kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimo bei elektros montavimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje. Latvijos teritorijoje veikianti įmonė "PS Trests" SLA 2019 metais toliau vykdo pradėtus statybos darbus ir ieško naujų užsakymų. Nekilnojamo turto vystymo įmonės UAB "PST investicijos", UAB "Ateities projektai" ir UAB "Šeškinės projektai" pajamų iš nekilnojamo turto projektų vystymo dar neuždirbo. 2019 metais UAB "Šeškinės projektai" pagrindinis vystomas projektas - verslo centras U219, Ukmergės gatvėje, Vilniuje. Šis projektas turi didelę perspektyvą tiek dėl lokacijos arti miesto centro, tiek dėl daugiafunkcinio patalpų panaudojimo būdo. UAB "Ateities projektai" vystomas projektas - gyvenamųjų namų kvartalas Kunigiškėse. 2019 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje veikianti jmonė - "Kingsbud" Sp.zo.o.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

Vykdydama veiklą AB "Panevėžio statybos trestas" ir AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės konkurencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; medžiagų kainų augimas; Rusijos rublio svyravimas; makroekonominių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. O tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą. Taip pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas). Nors vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos raidos tendencijose bei dėl būsimos regioninės ir pasaulinės krizės.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje.

Teisiniai neapibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje.

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

AB "Panevėžio statybos trestas" pardavimai per 2019 metų dvylika mėnesių sudarė 108,464 mln. eurų. 2019 metais Bendrovė uždirbo 0,59 mln. eurų grynojo pelno. 2019 metais AB "Panevėžio statybos trestas" pardavimai išaugo 14 procentų.

Per tą patį laikotarpį AB "PST" įmonių grupės bendros konsoliduotos pajamos sudarė 110,466 mln. eurų. Tai yra 5 procentais daugiau nei 2018 metais, kai Grupės pajamos buvo 104,861 mln. eurų. 2019 metų Grupė uždirbo 0,821 mln. eurų grynojo pelno, 2018 metais Grupės nuostolis siekė 4,307 mln. eurų.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

2 lentelė. 2017 – 2019 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos

Grupé Imoné
2017 m. 2018 m. 2019 m. Pavadinimai 2017 m. 2018 m. 2019 m.
73 816 104 861 110 466 Pajamos 56 351 94 797 108 464
68 085 100 017 104 586 Savikaina 52 277 92 655 104 913
5 731 4 844 2 880 Bendrasis pelnas 4 074 2 142 3 551
7,76 4,62 5,32 Bendrojo pelno marža (proc.) 7,23 2,26 3,27
-1 281 -2 180 -681 Tipinės veiklos rezultatas -809 -3 043 -651
-1,73 -2.08 -0,62 Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos -1,44 -3,21 -0.60
2 148 -2 634 2 553 EBITDA' 1 286 -3 724 1 926
2.91 -2,51 2.3 l EBITDA marža (proc.) 2,28 -3.93 1,78
753 -4 307 821 Grynasis pelnas 194 -4 852 રેજેી
1,02 -4.11 0,74 Grynojo pelno (nuotolio) marža
(proc.)
0,35 -5,12 0.54
0,046 -0,263 0,05 Pelnas (nuostolis) vienai akcijai
EPS (eurai) 2
0,012 -0,297 0,036
2,01 -12,32 2.39 Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) 3 0,50 -14,21 1,70
1,26 -6,72 1,07 Turto grąža arba turto pelningumas
(ROA) ª
0,35 -8.23 0,83
1.90 -11,60 2,25 Investicijų pelningumas (ROI) 3 0,49 -13,84 1,65
2,55 1,91 1,63 Einamojo likvidumo koeficientas 6 2,36 1,49 1,35
2,01 1,26 0,85 Kritinio likvidumo koeficientas 7 2,27 1,31 1,24
0,63 0,55 0,45 Nuosavybės koeficientas 8 0,70 0,58 0,49
2,29 2.14 2.10 Akcijos buhalterinė vertė 9 2,38 2.09 2.13
0,40 0,35 0,36 Akcijos kainos ir buhalterinės ver-
tės santykis (P/BV)10
0,38 0,36 0,35
19,89 -2.85 14.94 Akcijos kainos ir
pelno vienui akcijai santykis (P/E)11
77,20 -2,53 20,83

4 EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjiną ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti EBITDA = peinas prieš mokėsimi

Fermas (nuosonis) Vienai akcijai (eirai) – gynasis įradosios) – Betinį maigų sikcininkams tenkanti miosavo kapitalo dalis).
* Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / turtas.

5 Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola).

investicijų peiningumas (NOI) — grynasts pemis / Įrands-į ampalaikiai įsipareigojimai.
← Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojim

² Einamojo ikviauno koejicientas = (rumpaitins nura = 1 tampaidikai įsipareigojimai
* Kritinio likviaumo = (rumpalaitis virta = atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai
*

rinė akcijos vertė
Į Akcijos kainos ir pelno vienai akcijos kainos ataskatinio laikotarpio pabaigoje / grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai

&#x27; Akcijos buhalierinė vertė = musiavas 7 akcijų skaičiaus.
10 Akcijos kainos ir bukaiterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaino ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / buha rinė akcijos vertė

3 lentelė. Pajamos (mln. eurų) pagal veiklos rūšis:

Grupé monè
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.
Statybos darbai 64.61 97.36 104.60 56.35 94.80 108.5
Pagaminta produkcija
ir kitos pajamos
9.21 7.50 ર ,90

Pagrindinės Bendrovės pajal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2019 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 94,7 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 5,3 proc., 2018 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92,8 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,2 proc.

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (procentais):

4 Ientelė. Veiklos pajamos (mln. eurų) pagal šalis:

Grupe mone
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.
Lietuva 57.79 88.65 94.21 53.89 90.18 102.13
Rusijos Federacija 0,15 2.52 1,09 0.71 2,52 1.09
Skandinavijos šalys 11,40 9.36 10,05 0,09 0 0
Kitos šalys 4,48 4.33 5.11 1.65 2,11 5,24

2019 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 94,16 proc. Bendrovės vykdomų darbų, 2018 m. – 95,1 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 85,3 proc. pajamų, 2018 m. – 84,5 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos šalyse sudarė 2019 ir 2018 metais sudarė atitinkamai 9,1 proc. ir 8,9 proc. visų pajamų.

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys AB "Panevėžio statybos trestas" veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos kokybės vadybos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO 45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

2018 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO 14001:2015 ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai - didžiausia Bendrovės vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir ju įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis - konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 978 darbuotojai, Bendrovėje – 704 darbuotojai. 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1057 darbuotojai, įmonėje – 775 darbuotojai.

2018 m. 2019 m.
Grupe اسمان سال آسمان جو المورد الموارك الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع الموقع Grupė اسمنج
Vadovai 24 13 24 13
Specialistai 326 251 334 264
Darbininkai 705 510 656 473
Viso 1055 774 1014 750

5 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2018 -2019 metais:

PST grupės
darbuotojai
Sarašinis
darbuotojų
skaičius
Turintieji
aukštąjį
išsilavinimą
Turintieji
aukštąjį neuni-
versitetinį išsi-
lavinima
Turintieji
aukštesniji
išsilavinima
Turintieji
vidurinj
išsilavinimą
Turintieji
nebaigta
vidurinj
Vadovai 24 21 2 0 0
Specialistai 333 259 24 31 19 0
Darbininkai 611 31 14 127 384 રે રે
Viso: 968 311 39 160 403 55

6 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarmo pabaigoje:

7 lentelė. Vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis (eurai) 2018 -2019 metais:

2018* m. 2019 m.
Grupė moné Grupė moné
Vadovai 3919 4432 3417 4083
Specialistai 1731 1720 1716 1752
Darbininkai 1232 1263 1278 1322
Bendras 1480 1508 1510 1569

*2018 m. vidutinis vieno darbo nienosinis bruo darbo visnokestis perskaičiuotas vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo Įstatymo Nr.I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymu

Per 2019 metus grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2019 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

  1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

  2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (31-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (32-oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį.

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė siekia palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje savo veikloje diegdama inovatyvius procesus bei technologijas.

Projektų rengimui naudojame šiuolaikines projektavimo programas. Nuolat sekame naujoves bei papildome naudojamų programų paketą naujausiomis programomis.

Bendrovė siekia itin sklandžiai vykdyti statybos darbus. Naudojame šiuolaikinę programinę iranga, leidžiančią savo veikloje naudotis statinio skaitmeninio (BIM) modelio teikiamais privalumais. Skaitmeninį modelį naudojame pasiūlymo rengimo, pasiruošimo statybai stadijoje, planuojame reikalingus resursus, sudarome gamybos ir tiekimo grafikus, biudžetą, vykdome gaminių tiekimą į statybos aikštelę, sekame suplanuotų ir atliktų darbų eigą.

BIM modelio panaudojimas leidžia įvertinti rizikas, sumažinti darbų vėlavimo tikimybę, esant poreikiui nedelsiant atlikti koregavimo veiksmus, pagerinti atlikimo kokybę.

Bendrovė tobulina verslo procesų valdymą, tikslingai investuoja į gamybinių pajėgumų, tokių kaip aliuminio - stiklo konstrukcijų gamyba ir montavimas, betoninių pramoninių grindų įrengimas, pamatų įrengimas, konkurencingumo didinimą.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

Lietuvoje paskelbus karantiną ir Vyriausybei įgyvendinant priemones dėl koronaviruso (COVID-19) prevencijos šalyje, AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupė tęsia vykdomus projektus. Suprantama, kad pandemija ir apribojimai turės neigiamos įtakos statybų sektoriui. Tačiau kol kas yra visiškai neaiški pandemijos plitimo eiga, bei visiškas neapibrėžtumas dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomikai. Kol Lietuvoje tęsiamas karantinas ir neaišku, kaip pasikeis veiklos sąlygos, vadovybė nevertina kokybinio ir kiekybinio poveikio Bendrovės ir Grupės veiklai bei rezultatams 2020 metais. Vadovybės vertinimu Bendrovė/ Grupė turi pakankamai likvidaus turto ir pinigų tęsti vykdomą veiklą bent vienerius metus nuo finansinių ataskaitų datos.

Kadangi susidūrėme su pakankamai dideliais neapibrėžtumais, tik pasibaigus karantinui ir esant aiškesniems padariniams Bendrovės vadovybė vertins šių įvykių įtaką ir pateiks informaciją apie COVID-19 proveržio poveikį Grupei ir Bendrovei. Priklausomai kiek ilgai tęsis karantinas tokios bus ir pasekmės Lietuvos ekonomikai, o tuo pačiu Bendrovei ir Grupei.

AB "Panevėžio statybos trestas" ir AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupė atsakingai reaguodama į susidariusią situaciją, ėmėsi visų privalomų ir rekomenduojamų atsargumo priemonių siekiant maksimaliai apsaugoti įmonės darbuotojų, verslo partnerių interesus. Vadovybė atsakingai stebi ir vertina esamą situaciją (ypač dėl klientų atsiskaitymo, tiekimų stygiaus, užsakymų vykdymo} ir pasiruošusi nedelsiant reaguoti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

Informaciją apie COVID-19 poveikį finansinėms ataskaitoms pateikta Atskirų finansinių ataskaitų 31-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 32-oje pastaboje.

Nors ekonomikos augimas dėl COVID-19 bus gerokai lėtesnis, Bendrovė sieks įgyvendinti valdybos patvirtintą veiklos strategiją ir verslo tikslus - išlikti konkurencinga ir išlaikyti statybos rinkos lyderio pozicijas. Įgyvendindama strategijos tikslus, AB "Panevėžio statybos trestas" ir imonių grupė, ieškos sprendimų amortizuoti neigiamą viruso poveikį Grupės veiklai, sieks užtikrinti, kad įgyvendinamų projektų ir vykdomų investicijų bei įprastinės veiklos sąnaudos būtų optimalios.

Bendrovė ir Įmonių grupė 2020 metais dės visas pastangas naujų rinkų paieškai, vykdomų projektų skaičiaus didinimui ir naujų projektų įgyvendinimui Lietuvoje ir už jos ribų. Bendrovė ir Grupė toliau plėtos ir vystis nekilnojamąjį turtą, siekiant investicinės grąžos.

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės įmonės toliau siekia didinti gamybinį, techninį ir intelektinį potenciala. Planuojama investuoti į gamybą kompiuterizuojant ir automatizuojant procesus, efektyvinti gamybinius bei technologinius procesus. Šių priemonių dėka išlaikyti ir plėsti užimamas pozicijas Lietuvoje ir už jos ribų, bei leis padidinti pardavimų apimtis ir siekti gerų rezultatų.

14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350 000 paprastujų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė - 0,29 Euro. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas - tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2019 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1491.

8 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas vagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:

Investuotojai Akcijų skaičius,
vitt
Istatinio kapitalo dalis,
proc.
Užsienio šalių investuotojai
Juridiniai asmenys 2 412 265 14.75%
Fiziniai asmenys 1 109 814 6.79%
Vietiniai investuotojai
Juridiniai asmenys 8 607 143 52.64%
Fiziniai asmenys 4 220 778 25,82%
Akcininko vardas, pavardė
(jmonės pavadinimas, rūšis,
būstinės adresas, įmonių re-
jestro kodas)
Akcininkui nuosavybės teise
priklausančių paprastyjų
vardinių akcijų skaičius
(vnt.)
Turima jstati-
nio kapitalo
dalis (%)
Nuosavybės teise
priklausančių akcijų
suteikiama balsy
dalis (%)
AB Panevėžio keliai,
S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys,
Im. kodas 147710353
8 138 932 49,78 49,78
SWEDBANK AS klientai
Im. kodas 10060701.
Liivalaia 8, 15040 Tallinn,
Estonia
1 290 138 7.89 7,89
Laisvai cirkuliuojančios akcijos 6 920 930 42,33 42.33

9 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelna priėmimo dienos.

Dividendus turi teise gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkama sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2019 metais AB "Panevėžio statybos trestas" dividendų nemokėjo.

10 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus per praėjusius ankstesnius metus:

Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai
2012 2014 2015 2016 2017
Bendra dividendams skirta suma EUR 118.382 1_079_100 261.977 1.062.750 981.000
Dividendai tenkantys vienai akcijai 0.0072 0,066 0,016 0,065 0,060
Dividendų ir Bendrovės grynojo pelno
santykis proc.
28,20% 164,80% 79,81% 59,33% 504,50%
Dividendų pelningumas (dividendai
tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina
laikotarpio pabaigai), proc.
0,80% 7.70% 1,7% 6,9% 6,6%

16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) .

17. Viešai paskelbta informacija

I I lentelė. Viešai skelbtos informacijos santrauka:
Pranešimo antraštė Pranešimo kategorija Kalba Data
AB "Panevėžio statybos trestas" veik-
los rezultatų skelbimo 2020 m. kalen-
dorius
Pranešimas apie esminį
jvykj
Lt, En 2019.12.20
PST statys administracinių ir gyvena-
mųjų namų pastatų kompleksą Vilniuje
Pranešimas apie esminj
Ινγκί
Lt. En 2019.12.12
Neeilinio visuotino akcininky susirinki-
mo priimti nutarimai
Pranešimas apie esminį
jvykj
Lt, En 2019 10.04
Neeilinio visuotino akcininky susirinki-
mo nutarimų projektas
Pranešimas apie esminj
jvykj
Lt, En 2019.09.06
Neeilinio visuotinio akcininky susirin-
kimo šaukimas
Pranešimas apie esminį
jvykj
Lt, En 2019.09.03
2019 m. pirmojo pusmečio AB "Pane-
vėžio statybos trestas" ir įmonių grupės
neaudituoti veiklos rezultatai
Pranešimas apie esminj
jvykj
Lt, En 2019.08.30
2019 m. pirmojo pusmečio prelimina-
rūs neaudituoti AB "Panevėžio statybos
trestas" įmonės veiklos rezultatai
Pranešimas apie esminį
jvykj
Lt, En 2019.08.05
AB "Panevėžio statybos trestas" eili-
niame visuotiniame akcininky susirin-
kime patvirtinta metinė informacija
Metinė informacija Lt, En 2019.04.29
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo
priimti nutarimai
Visuotinis akcininkų susi-
rinkimas
Lt, En 2019.04.29
Bendrovės Vadovybė skelbia patikslin-
tas AB "Panevėžio statybos trestas"
atskiras finansines ataskaitas
Pranešimas apie esminj
įvykį
Lt, En 2019.04.26
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo
nutarimų projektas
Visuotinis akcininkų susi-
rinkimas
Lt, En 2019.04.08
AB "Panevėžio statybos trestas" ir
AB "Panevėžio statybos trestas" gru-
pės 2018 m. dvylikos mėnesių prelimi-
narūs veiklos rezultatai
Pranešimas apie esminj
jvykj
Lt, En 2019.04.05
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
šaukimas
Visuotinis akcininkų susi-
rinkimas
Lt, En 2019.03.29
Dėl sutarties pasirašymo su Klaipėdos
miesto savivaldybe
Pranešimas apie esminj
juykj
Lt, En 2019.03.27
Dėl sutarties pasirašymo su Panevėžio
miesto savivaldybe
Pranešimas apie esminį
jvykj
Lt, En 2019.03.19

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais. Informacija apie bendrovės esminius įvykius pateikiama per "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

18. Bendrovės valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, renkama valdyba, kuri pagal LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos vadovų atlyginimų politikos. Bendrovės atlyginimų politika yra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą

Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito, likvidumo ir rinkos rizika.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžianti įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą.

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši tvarka užtikrina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 374 straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nematerialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat jmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu. Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai yra skelbiami AB "Panevėžio statybos trestas" interneto svetainėje adresu: https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-muostatai.

Informacija apie visuotinio akcininkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimq

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės įstatuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vudovo veiklos sritj

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą - generalinį direktorių - renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Imonės pavadinimas Pareigos Akciju
skaičius
Kapitalas,
%
Balsai,
0/0
AB "Panevėžio statybos trestas" Valdybos pirmininkas/
Im. kodas 147732969 Konsultantas
P. Puzino g. I, Panevėžys
AB "Panevėžio keliai" Valdybos narys!
Im. kodas 147710353 Konsultantas 531 675 28,47 28.47
S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys Pagrindinė darbovietė
UAB "Lauktuvės jums" Valdybos pirmininkas
Im. kodas 147797155 10 737 48.65 48,65
Laisvės a. 26, Panevėžys
UAB "Pokštas"
Im. kodas 168424572 111 50 50
Gustonių k., Panevėžio r.sav.
AB "Klovainių skalda"
Įm. kodas 167901031 470 421 8,74 8,74
Klovainių mst., Pakruojo r.sav.
UAB "Gustonių žemės ūkio technika" Valdybos narys
Im. kodas 168581940 1 085 50,28 50,28
S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys
UAB "PST investicijos" Valdybos narys
Įm. kodas 124665689 16 407 3,32 3.32
Verkių g. 25C. Vilnius
UAB "Convestus"
Im. kodas 300124684 50 000 50 50
Laisvės a. 26, Panevėžys
AB "Kauno tiltai"
Im. kodas 133729589 492 0,31 0,31
Ateities pl. 46, Kaunas
AB "Specializuota komplektavimo
valdyba"
Im. kodas 121420097 21 490 1,07 1.07
Savanorių pr. 191A, Vilnius
UAB "Tertius"
Įm. kodas 247647690 704 638 80 80
S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys

Kadencija 2018 m. birželis -2022 m. birželis. Teistas nebuvo.

AUDRIUS BUTKŪNAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas Pareigos Akcijų
skaičius
Kapitalas,
96
Balsai,
%
AB "Panevėžio statybos trestas" Valdybos narys
Im. kodas 147732969
P. Puzino g. 1, Panevėžys
AB "Panevėžio keliai" Valdybos narys
Im. kodas 147710353 Techninis direktorius 22 010 1,18 1.18
S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys Pagrindinė darbovietė
.PK Road"AB Valdybos narys
Im.kodas 559020-4623
Skiffervagen 10, 22478 Lund, Sweden

Kadencija 2018 m. birželis -2022 m. birželis. Teistas nebuvo.

AUDRIUS BALČĖTIS– valdybos narys Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas Pareigos Akcijų
skaičius
Kapitalas,
%
Balsai.
96
AB "Panevėžio statybos trestas"
Im. kodas 147732969
P. Puzino g. 1, Panevėžys
Valdybos narys
AB "Panevėžio keliai"
Įm. kodas 147710353
S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys
Valdybos pirmininkas 2 226 0,12 0,12
ŲAB "Panevėžio ryšių statyba"
Im. kodas 147688743
Paliūniškio g. 9, Panevėžys
Direktorius/
Valdybos narys
Pagrindinė darbovietė
279 507 27 27
UAB "PST investicijos"
Im. kodas 124665689
Verkių g. 25C, Vilnius
Valdybos narys

Kadencija 2018 m. birželis -2022 m. birželis. Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas Pareigos Akcijų
skaičius
Kapitalas,
0/0
Balsai,
0/0
AB "Panevėžio statybos trestas"
Įm. kodas 147732969
Valdybos narys
P. Puzino g. 1, Panevėžys
UAB "Akvalda"
Im. kodas 300568422
750 50 50
Vyturio g.45, Panevėžys
UAB "Betono apsaugos sistemos"
Įm. kodas 126148612
Papilėnų g. 1-30, Vilnius
40 40 40
AB "Panevėžio keliai"
Im. kodas 147710353
S.Kerbedžio g 7, Panevėžys
Konsultantas-
ekspertas
12 395 0.66 0,66
UAB "Formus"
Im. kodas 303349362
Gedimino pr. 54A-3, Vilnius
1 322 21,96 21,96

Kadencija 2018 m. birželis -2022 m. birželis. Teistas nebuvo.

JUSTAS JASIŪNAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Imonės pavadinimas Pareigos Akcijų
skaičius
Kapitalas,
06
Balsai,
00
AB "Panevėžio statybos trestas"
Įm. kodas 147732969
P. Puzino g. 1, Panevėžys
Valdybos narys/
Komercijos direktorius
Pagrindinė darbovietė
"KINGSBUD" Sp.ZO.O.
Im. kodas 200380717
ul. A. Patli 12, 16-400 Suwalki,
Polska
Valdybos pirmininkas
UAB "Vekada"
Im. kodas 147815824
Marijonų g. 36, LT-35138 Panevė-
ŽVS
Valdybos pirmininkas
UAB "Skydmedis" Valdybos narys
Im. kodas 148284718
Pramonės g. 5, LT-35100 Panevė-
ŽVS

Kadencija 2018 m. birželis -2022 m. birželis. Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS - Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 41 015 Bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Turi įgijęs vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ - Bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija. Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2019 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. Audito komiteto pareigos:

  1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

  2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

  3. Stebėti audito atlikimo procesą;

  4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2019 m. balandžio 29 d. įvykusiame AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komiteto nariai:

Drąsutis Liatukas - nepriklausomas auditorius, UAB "Finansų auditorius" vadovas, auditorius. Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė - nepriklausoma auditorė, Bendrovės akcijų neturi.

Eglė Grabauskienė – Bendrovės vyr. buhalterės pavaduotoja, Bendrovės akcijų neturi.

Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos

Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės politika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo organų narius yra kandidato kompetencija.

Informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlyginimą

2019 metais Bendrovės valdybos nariams ir emitento vadovams specialiųjų išmokų nebuvo.

AB Panevėžio statybos trestas"
valdybos nariai,
vadovas
2019 metų
vidutinis mene-
sinis atlyginimas
(Eurai)
Per 2019 metus
priskaitytos
premijos (Eu-
rai)
2019 metais
skirta
tantjemy (Eu-
rai)
Remigijus Juodviršis Valdybos pirmininkas!
Konsultantas
2 767
Audrius Butkūnas Valdybos narys
Audrius Balčėtis Valdybos narys
Vilius Gražys Valdybos narys -
Justas Jasiūnas Valdybos narys/
Komercijos direktorius
4 513
Dalius Gesevičius Generalinis direktorius 7 752

12 lentelė. Informacija apie emitento valdymo, priežiūros organo nario 2019 metų atlyginimą:

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

19. Socialinė atsakomybė

Bendrovė ir Grupė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės etikos principais. Socialinė atsakomybės veikla paremta jos vertybėmis ir apibrėžia Bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus ir į santykius su užsakovais.

Trumpas veiklos modelio aprašymas

AB "Panevėžio statybos trestas" - viena didžiausių statybos bendrovių šalyje, kuri savo veiklą statybų sektoriųje vykdo daugiau nei 60 metų. Bendrovės sudėtyje veikia filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas, "Konstrukcija", "Stogas" kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu.

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę sudaro šios įmonės - AB "Panevėžio statybos trestas", UAB "Skydmedis", UAB "Metalo meistrai", UAB "Vekada", UAB "Alinita", "PS Trests" SIA, "Kingsbud" Sp.zo.o, "Teritorija" OOO, UAB "Šeškinės projektai", UAB "Ateities projektai", UAB "PST investicijos", UAB "Tauro apartamentai", UAB "Hustal" "UAB "Aliuminio fasadai".

Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir turi šiuos atskaitingus segmentus:

  • 0 Statyba;
  • Metalo konstrukcijos;
  • Skydiniai namai; .
  • · Betoninių grindų įrengimas;
  • · Aliuminio konstrukcijų gamyba
  • Kita veikla.

Statybos segmentus susidaro iš AB "Panevėžio statybos trestas", UAB Vekada", UAB "Alinita", ir PS "Trests" SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir įvairių pastatų, konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų montavimas ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros instaliacijos darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos, priešgaisrinės apsaugos sistemų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijų įrengimas) Lietuvoje ir kitose šalyse.

Metalo konstrukcijų segmentą sudaro UAB "Metalo meistrai", "Hustal" UAB veikla. Pagrindinė veikla yra metalo konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas kitoms įmonėms pagal poreikį.

Skydinių namų segmentą sudaro UAB "Skydmedis" veikla. Įmonės sritis yra skydinių surenkamų namų projektavimas, gamyba, statyba ir įrengimas, medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba.

Betoninių grindų įrengimo segmento, pramoninių ir visuomeninių betono grindų įrengimo darbus, vykdo AB "Panevėžio statybos trestas" filialas "Pastatų apdaila".

Aliuminio konstrukcijų gamybą (aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų gamybą) nuo 2020 metų pradžios pradėjo vykdyti UAB "Aliuminio fasadai".

Kita veikla susidaro iš UAB "Šeškinės projektai", UAB "Ateities projektai", UAB "Tauro apartamentai", OOO Teritorija, UAB "PST investicijos", kurių pagrindinės veiklos yra nekilnojamojo turto vystymas bei Kingsbud Sp.zo.o., kuri yra užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba.

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose, dėl apimčių nereikšmingumo, betoninių grindų įrengimo ir aliuminio konstrukcijų gamybos segmentai, nėra išskiriami ir priskiriami segmentui "Kita veikla".

Bendrovės strategija, vizija, misija ir tikslai

AB "Panevėžio statybos trestas" savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtinta 3 metų strategija.

Bendrovės 2019 – 2021 metų veiklos strategija pagrįsta veiklos augimu, bendrovės vertės didinimu, santykių su klientais valdymu, saugios darbo aplinkos užtikrinimu ir darbuotojų tobulėjimu.

Vizija - Tapti Europoje žinoma statybos sektoriaus įmone, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija - Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, užtikriname pelningą ir tvarią verslo plėtrą.

Tikslas - Išlaikyti statybų rinkos lyderio pozicijas, kuriant pridėtinę vertę mūsų klientams, akcininkams ir darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys; Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę; Laikytis tarptautinio elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

Aplinkosauga

AB "Panevėžio statybos trestas" ir Grupės įmonėse (UAB "Skydmedis", UAB "Metalo meistrai", UAB "Alinita", UAB "Vekada") yra sukurta, įforminta dokumentais ir, siekiant garantuoti jos tinkamumą, adekvatumą bei efektyvumą, nuolat peržiūrima aplinkos apsaugos vadybos sistema (AVS), atitinkanti standarto ISO 14001:2015/ LST EN ISO 14001:2015 ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisinių reikalavimų vykdymą.

apvendindama nusistatytą Aplinkos Apsaugos Politiką (toliau - AA Politika) , Bendrovė siekia išsaugoti sveiką aplinką dirbančiajam, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, bei optimalų gamtos išteklių naudojimą. AA Politika yra skelbiama visuose AB PST filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, prieinama visuomenei ir suinteresuotoms šalims internete, adresu: www.pst.lt .

Planuojant aplinkos apsaugos sistemą, atsižvelgiama į išorines ir vidines problemas, susijusias su Bendrovės tikslais ir strategine kryptimi, taip pat atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių poreikius ir reikalavimus, apibrėžia rizikas ir galimybes, kurios skirtos: užtikrinti, kad integruota vadybos sistema gali pasiekti numatomą rezultatą; sustiprinti pageidaujamą poveikį; išvengti arba sumažinti nepageidaujamus efektus; pasiekti nuolatinį tobulinimą. Bendrovė planuoja: veiksmus, reikalingus rizikoms šalinti; veiksmus galimybėms spręsti ar stiprinti; kaip integruoti ir įgyvendinti veiksmus į AVS procesus; šių veiksmų vertinimo kriterijus ir efektyvumą. Yra parengtas "AB "Panevėžio statybos trestas" rizikų ir galimybių registras".

Bendrovės filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, įvertinus vykdomos veiklos reikšmingumą aplinkai ir identifikavus teisinius reikalavimus, yra nustatomi reikšmingi AA aspektai. Aplinkos apsaugos aspektai identifikuojami analizuojant padalinių veiklų, paslaugų bei produktų buvusį, esamą ir galimą teigiamą bei neigiamą poveikį aplinkai. Aspektai peržiūrimi ne rečiau kaip vieną kartą metuose, taip pat pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kaip pvz., procesui, naudojamoms medžiagoms, technologijai ir t.t., jeigu jos sąlygoja naujų aplinkos apsaugos aspektų atsiradimą. Statybos objektuose aspektai identifikuojami kiekvienam naujam objektui atskirai.

Reikšmingi AA aspektai gali sukelti vieną ar kelis reikšmingus poveikius aplinkai ir todėl gali sudaryti riziką ir galimybes, kurias reikia vertinti, siekiant užtikrinti Bendrovės sugebėjimą jos AVS numatytiems rezultatams pasiekti. Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama į gyvavimo ciklo perspektyvą. Yra apmąstomi ir įvertinami šie pagrindiniai produkto ir (ar) paslaugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas; projektavimas; statybos produktų gamyba; gabenimas; statinio statyba; statinio naudojimas; nugriovimas, pasibaigus ciklui ir galutinis pašalinimas (atliekų perdirbimas, sutvarkymas). Kiekvienam aspektui identifikuojami galimi teisiniai ir kiti reglamentuojami reikalavimai, kurie gali turėti įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai.

Reikšmingų aspektų valdymui ir neigiamo poveikio mažinimui yra numatomi tikslai ir uždaviniai, parengiamos AA vadybos programos ir aplinkosauginiai planai, su konkrečiais veiksmais, priemonėmis, terminais ir atsakomybe.

Yra planuojami aplinkosauginiai rodiklių matavimai, sudaromas aplinkos apsaugos veiksmingumo indikatorių sąrašas. Statybos projekto vykdymo eigoje yra vykdomas AVS monitoringas.

Užsibrėžtiems aplinkos apsaugos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Bendrovėje ir Grupėje vykdomi mokymai, kurių tikslas supažindinti Bendrovėje ir jos vardu dirbančiuosius su AA Politika, reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, tikslais ir uždaviniais, galimomis grėsmėmis ir avarinėmis situacijomis ir prevencinėmis priemonėmis joms išvengti, parengties avarijoms ir atsakomųjų veiksmų planu, susidarančių atliekų surinkimu jų susidarymo vietoje ir rūšiavimu, pavojingų cheminių medžiagų saugiu naudojimų, informacija, kuri yra pateikta saugos duomenu lapuose (SDL).

Visos medžiagos, t.t. ir cheminės medžiagos perkamos ir naudojamos vadovaujantis galiojančiais teisiniais reikalavimais. Tiekėjai parenkami, atsižvelgiant į jų galimybes tenkinti produktams (paslaugai) keliamus kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Pagal parengtą kasmetinį vidaus audito planą, vykdomi vidaus auditai. Gauta informacija pateikiama vadybos vertinamajai analizei. Aukščiausio lygio vadovai ne rečiau nei vieną kartą į metus analizuoja AVS, kad būtų užtikrintas jos nuolatinis tinkamumas, adekvatumas ir rezultatyvumas. Vadybos vertinamoji analizė apima gerinimo galimybes ir poreikį koreguoti bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistemą, taip pat ir aplinkos apsaugos politiką bei tikslus.

Įdiegtą AVS sertifikavo ir jos priežiūrą vykdo sertifikacinė firma UAB "Bureau Veritas Lit".

Santykiai su darbuotojais

Pagrindinis Bendrovės turtas - darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant tikslų. Todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių Bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendrovėje ir Grupėje yra teikiamos socialinės garantijos: išmokama pašalpa mirus šeimos nariui arba darbuotojo artimiesiems, jei netenkama darbuotojo, dovana darbuotojui, gimus vaikui; darbuotojo jubiliejinio gimtadienio proga.

Bendrovė ir Grupė siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Kasmet analizuojama situacija darbuotojų saugos ir sveikatos sistemoje ir nustatomi tikslai ir uždaviniai, rengiamos programos darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti. Nuolat vertinama rizika darbo vietose, ir imamasi priemonių eliminuojančių rizikos galimybes. Bendrovė kasmet investuoja į šiuolaikiškas kolektyvines apsaugos priemones ir įranga. Darbuotojams nemokamai išduodamos sertifikuotos asmeninės apsaugos priemonės. Siekiant gerinti suvokimą apie saugų darbą vykdomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai vadovams ir darbuotojams. Organizuojami darbuotojų sveikatos patikrinimai gydymo įstaigose, analizuojamas darbuotojų sergamumas ir imamasi priemonių sergamumui mažinti.

2018 sausio 5 d. Bendrovėje išrinkta darbuotojams atstovauti Darbo taryba, kurią sudaro 11 narių. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios.

Žmogaus teisės

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų. Yra už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias teisias ir galimybes. 2019 metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs nusiskundimas.

Socialinės iniciatyvos

AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) toliau įgyvendina savo tikslą būti patikima ir skaidria įmone. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima ir socialinę atsakomybę. PST investuoja į įvairią papildomą veiklą, remia įvairiausius socialinius, sporto, kultūrinius, sveikatinimo projektus.

AB "Panevėžio statybos trestas" 2019 m. pabaigoje VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vaikų reanimacijos skyriui padovanojo du didžiulius televizorius, teikė paramą sporto klubams ir federacijos, rėmė kultūros projektus, mokslo įstaigų organizuojamus renginius vietos bendruomenėms ir nacionaliniu mastu.

Kova su korupcija ir kyšininkavimu

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Bendrovė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, tiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų dokumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulinant veiklos procesus.

AB "Panevėžio statybos trestas" susilaiko nuo bet kokių įtakos formų politikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų.

Bendrovė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą informaciją.

Bendrovė užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcinų ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat Bendrovės lėšas. Tiekėjai atrenkami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant vienodas ir nediskriminacines sąlygas.

Vykdydama subrangovų parinkimus, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevič 2020-04-03.

1 Priedas

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas (toliau - Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pimigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

  1. Struktūrizuota lentelė:

  2. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcinimą. Bendrovės valdysenos

sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos
vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose
numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei daly-
vauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.
Taip Visa informacija, kuri remiantis teisės
aktais turi būti skelbiama viešai, yra skel-
biama per "Nasdaq Vilnius" vertybinių
popierių biržos informacinę sistema ir
Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės
šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta,
data ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti
visų akcininkų galimybę dalyvauti prii-
mant Bendrovei svarbius sprendimus.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividen-
dų ir kitas teises.
Taip Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro
0,29 euro nominalios vertes paprastosios
vardinės akcijos, kurios jų turėtojams su-
teikia vienodas balsavimo, nuosavybės,
dividendu ir kitas teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams
salygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipa-
žinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų su-
teikiamomis teisėmis.
Taip Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami
Bendrovės interneto tinklapyje, yra nuro-
dytos akcijų suteikiamos teisės.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių
kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidi-
mas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą,
turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas.
Ne Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad
nurodytiems sandoriams turi būti gautas
visuotinio akcininkų susirinkimo pritari-
mas. Bendrovės akcininkai tvirtina sando-
rius, kurių tvirtinimui jiems nustatytos
teisės Lietuvos Respublikos akcinių ben-
drovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavi-
mo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti
akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuoti-
niame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti
akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio
akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui
visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime
apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ben-
drovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliau-
siai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.
Taip Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą
šaukia vadovaudamasi Lietuvos Respubli-
kos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta
tvarka.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akci-
ninkų teisę susipažinti su informacija, esant gali-
mybei, rekomenduojama visuotiniam akcininku
Visa investuotojams skirta informacija,
pranešīmai apie šaukiamus visuotinius
susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto pa-
skelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kal-
ba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio
akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo
ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduoja-
ma paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kal-
ba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduo-
jama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama
ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbi-
mas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos
bendrovės komercinės paslaptys.
Taip akcininkų susirinkimus, valdybos akcinin-
kų susirinkimui siūlomi sprendimų ir do-
kumentų projektai bei priimti nutarimai bei
patvirtinti dokumentai skelbiami viešai
lietuvių ir anglų kalbomis per "Nasdaq
Vilnius" vertybinių popierių biržos infor-
macinę sistemą ir Bendrovės tinklalapyje.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų
būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susi-
rinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedaly-
vaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių
kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį
balsavimo biuletenį.
Taip Kiekvienas akcininkas susirinkime gali
dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstova-
vima kitam asmeniui.
Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams
balsuoti užpildžius bendrajį balsavimo
biuletenj, kaip nustato istatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes daly-
vauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, ben-
drovėms rekomenduojama plačiau taikyti moder-
nias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcinin-
kams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose
akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių
ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtik-
rintas perduodamos informacijos saugumas ir gali-
ma nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos
nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti
teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio
asmens parašą. Be to, Bendrovės nuomo-
ne, iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio
naudoti modernių technologijų priemonių
visuotiniame akcininkų susirinkime daly-
vaujant ir balsuojant elektroninio ryšio
priemonėmis.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama
atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandida-
tūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito
įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma
išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduo-
jama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir
kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovau-
jamas pareigas.
Taip Informaciją apie kandidatus į Bendrovės
valdybos narius akcininkams pateikiama
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame
akcininku susirinkime, kuriuo darbotvar-
kėje nustatyta svarstyti klausimą dėl val-
dybos narių rinkimo.
Informaciją apie siūlomą išrinkti audito
bendrovę taip pat skelbiama kartu su pra-
nešimu apie šaukiamo visuotinio akcinin-
kų susirinkimo nutarimų projektus, teisės
aktų nustatyta tvarka.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, admi-
nistracijos vadovai ar kiti su bendrove susije kom-
petentingi asmenys, galintys pateikti informaciją,
susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo dar-
Taip Bendrovės visuotiniuose akcininkų susi-
rinkimuose visuomet dalyvauja Bendrovės
generalinis direktorius, valdybos pirminin-
kas, taip pat kiti kompetentingi asmenys,

1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

botvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus orga-
no narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame
akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai
itraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbot-
varke.
galintys pateikti informaciją, susijusią su
visuotinio akcininkų susirinkimo darbot-
varke. Visuotiniame akcininkų susirinkime
yra dalyvavę, bet ne visi, siūlomi kandida-
tai į valdybos narius.
  1. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai,
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akci-
ninkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelg-
dami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.
Neaktualu Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymas numato galimybę, kad
būtų išrenkamas tik vienas kolegialus prie-
žiūros ar valdymo organas, bendrovėje
sudaromas kolegialus valdymo organas -
valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir
vienasmenis valdymo organas - generali-
nis direktorius. Kolegialus priežiūros or-
ganas – stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skir-
tingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, ste-
bėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis
nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų
tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją,
rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų
sprendimą.
Neaktualu Žr.2.1.1. punkta
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priim-
dama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės
veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui
ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę
asmenys.
Neaktualu Zr.2.1.1. punktą
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti
savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebė-
tojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei.
Nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai turėtų: a)
išlikti nepriklausomi atlikdami analize, priimdami
Neaktualu Zr.2.1.1. punkta

2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįs-
tų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų
tarybos nariai nėra nepriklausomi.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad ben-
drovės mokesčių planavimo strategijos būtų suda-
romos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės ak-
tais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusiju-
sios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų inte-
resais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar
kita rizika.
Neaktualu Zr.2.1.1. punkta
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų
taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp
jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti,
jskaitant teise gauti visa reikiama informacija ir
teise kreiptis nepriklausomo profesionalaus patari-
mo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialis-
tus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai
priklausančiais klausimais.
Neaktualu Zr.2.1.1. punkta
2.2.
Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebetojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir
sažiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti
stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti
kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų
įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant
išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos
kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,
kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų
jvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo už-
duotims tinkamai atlikti.
Neaktualu Zr.2.1.1. punkta
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami
apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti indivi-
dualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad
būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augi-
mas.
Neaktualu Žr.2.1.1. punktą
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti
toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos
nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs
bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat netu-
rėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko
pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių
rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija
apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui
užtikrinti.
Neaktualu Žr.2.1.1. punkta
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti
kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir
dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų
įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius
jsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas
kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai
atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebė-
tojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje ste-
bėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius
metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės
akcininkai.
Neaktualu Žr.2.1.1. punkta
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį,
turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai
laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali
nuspresti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti
laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar
su bendrove susijusių aplinkybių.
Neaktualu Zr.2.1.1. punkta
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir
dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio
dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas.
Neaktualu Zr.2.1.1. punkta
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti
stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiek-
vieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir dar-
bo efektyvumo vertinimą bei vertininą, ar stebėtojų
taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų
taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitin-
kamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veik-
los procedūras.
Neaktualu Žr.2.1.1. punktą
3. principas: Valdyba
Valdybos funkcijos ir atsakomybė
3.1.
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyse-
3.2.
ną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategi-
jos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaro-
igyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų
ma,
taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga
už bendrovės strategijos patvirtinimą.
Taip Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba ne-
sudaroma, valdyba atlieka ir priežiūros
svarsto ir tvirtina Bendrovės
funkcijas,
strategiją. Taip pat analizuoja ir vertina
informaciją apie Bendrovės veiklos strate-
gijos gyvendinimą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdy-
mo organas, atlieka jai Istatyme ir bendrovės įsta-
tuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai ben-
drovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko,
atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas.
Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų
atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir
kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant
tvaraus verslo kūrimo.
Taip Bendrovė vadovaujasi Bendrovės strategi-
niu planu, pagal kurj bendrovés valdymo
organų misija yra sukurti ir išlaikyti stip-
rią, konkurencingą, finansiškai pajėgią ir
techniškai modernią įmonę, kuriančią ir
maksimaliai didinančią vertę akcininkams.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi
istatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų,
taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai pri-
klauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti ati-
tinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones
užtikrinant reguliaria ir tiesioginę vadovų atskaito-
mybę.
Taip Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi
įstatymų ir Bendrovės vidaus politikos
nuostatų, taikomų Bendrovei ar įmonių
grupei.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad ben-
drovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į
EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vi-
daus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrin-
ti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyk-
lių ir standartų.
Taip Valdyba laikosi nurodytos rekomendaci-
108.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turė-
tų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos,
patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.
Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą,
atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifika-
ciją, patirties ir kompetencijos pusiausvy-
19
3.2.
Valdybos sudarymas

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų
susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, iš-
rinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti
kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų
įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant
išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifika-
cijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdy-
bos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių,
nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai
atlikti.
Taip Bendrovės valdybos narius renka visuoti-
nis akcininkų susirinkimas. Bendrovės
valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompe-
tentingi savo funkcijoms atlikti, turintys
ilgamete vadovavimo patirtį.
Šiuo metu valdyba neišlaiko lyčių pu-
siausvyros. Visi valdybos nariai yra vyrai.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavar-
dės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją,
profesine patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius
profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų
konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant as-
mens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės
aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, ku-
riame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai.
Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte
nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuo-
tiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais
metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duo-
menis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės
metiniame pranešime.
Taip Informacija apie valdybos narių einamas
pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veiklo-
je yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasi-
baigus kiekvieniems metams patikslinama
bei pateikiama Bendrovės rengiamose
ataskaitose.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supa-
žindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei
veikla.
Taip Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti
su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla
bei strategija.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėž-
tam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai
perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų
užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirti-
nimas.
Taip Bendrovės valdybą renka visuotinis akci-
ninkų susirinkimas. Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatyme nustatytam
maksimaliam keturių metų laikotarpiui.
Nesibaigus kadencijai, pavienius valdybos
narius ar visą valdybą gali atšaukti visuo-
tinis akcininkų susirinkimas.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra
sudaroma, buves bendrovės vadovas tuoj pat netu-
rėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą.
Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomen-
dacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie
priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtik-
rinti.
Taip Bendrovės valdybos pirmininkas atstovau-
ja pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs
Bendrovės vadovų.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.
Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje
valdybos posėdžių per hendrovės finansinius me-
Taip Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas
funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai daly-
vauja kolegialaus organo posėdžiuose ir
tus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės
stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje
nėra sudaroma - visuotinis akcininkų susirinkimas.
skiria pakankamai laiko savo, kaip kole-
gialaus nario, pareigų vykdymui. 2019
metais įvyko 12 (dvylika) valdybos posė-
džių, dešimtyje posėdžių dalyvavo visi
valdybos nariai, vienas valdybos narys
nedalyvavo dvejuose posėdžiuose ir du
valdybos nariai nedalyvavo viename posė-
dyje.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant
valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos
narių bus nepriklausomi", turėtų būti skelbiama,
kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais.
Valdyba gali nuspresti, kad tam tikras jos narys,
nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklau-
somumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su ben-
drove susijusių aplinkybių.
Ne Siuo metu valdyboje nėra nepriklausomų
valdybos narių. Bendrovėje istoriškai
susiklosčiusi situacija, kad neivertintas
nepriklausomų narių "pakankamumas".
Visi valdybos nariai yra susiję su pagrin-
diniu Bendrovės akcininku.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
valdybos posėdžiuose atlygio dydi turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip Už darbą valdyboje jos nariams, visuotinio
akcininkų susirinkimo sprendimu, vado-
vaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu,
mokamas atlyginimas (tantjemos). Kito
atlygio, už jų veiklą ir dalyvavima posė-
džiuose, valdybos nariai negauna.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestin-
gai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų
naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į
kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie
neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti
taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie
neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinau-
doti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra
susijusios su bendrovės veikla.
Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi val-
dybos nariai veikia gera valia bendrovės
bei akcininkų interesams, vadovaujasi
Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų
interesais, stengiasi išlaikyti savo nepri-
klausomumą priimant sprendimus
3.2.10.Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos
nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą
bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepa-
žeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuo-
jančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti ati-
tinkama informacija apie savo vidinę struktūrą ir
veiklos procedūras.
Taip/Ne Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai
nėra numatytas atskiras priežiūros funkci-
jas vykdančių kolegialių organų veiklos
vertinimas. Tačiau kolegialus organas
užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentin-
gi, turinys įvairiapusių žinių, nuomonių ir
patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
4. principas: Bendrovės stebėtoju tarvbos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efek-

tyvų šių organų darbą ir sprendimų, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma,
turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos
tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera ben-
drovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp
valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų regu-
liariai, o esant reikalui - nedelsiant informuoti ste-
bėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausi-
mus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų
valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi ben-
drovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą
apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anks-
čiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to prie-
žastis.
Neaktualu Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius reko-
menduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal
iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė
pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegia-
lių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos
rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas
nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos
klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų
posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų
ketvirtį.
Taip Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal Val-
dybos darbo reglamentą rengiami ne rečiau
kaip karta per ketvirtį.
Esant poreikiui valdybos posėdžiai yra
rengiami dažniau.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą po-
sėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų
pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai.
Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegia-
laus organo nariams turėtų būti pateikta visa reika-
linga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama
ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje daly-
vauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su
tokių darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei
klausimus.
Taip Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo
darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos
nariai sprendimams priimti reikalingą me-
džiagą darbotvarkės klausimais gauna iš
anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir
užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek
posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti
ar patikslinti svarstomo klausimo medžia-
દિવે.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių
organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų
priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros
ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje
derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su ben-
drovės valdysena susijusius klausimus.
Neaktualu Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti
atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atve-
jais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su
valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio
nustatymu.
  1. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susi-
jusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos
struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atve-
jais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka prie-
žiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam
organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,
atlygio ir audito komitetus .
Ne Kolegialus bendrovés valdymo organas -
valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlygi-
nimu komiteto funkcijas. Bendrovės val-
dyba parenka bei tvirtina bendrovės vado-
vo - generalinio direktoriaus kandidatūrą
ir pritaria generalinio direktoriaus siūlo-
moms Bendrovės direktorių kandidatū-
roms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius
gebėjimus ir Bendrovės strateginių tikslų
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternaty-
vų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
Taip igyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Ben-
drovės audito komitetas teikia rekomenda-
audito
valdybai
dėl
imonés
cija
/auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka
audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir
teikia jo kandidatūrą visuotiniam akcinin-
ku susirinkimui tvirtinimui.
2019 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio
akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas
audito komitetas.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams
nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais
gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio
Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač
dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka,
turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.
Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.
Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek
tai susiję su Audito komiteto veikla Ben-
drovėje.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai pa-
prastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvel-
giant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti
sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto
nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvel-
giant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepri-
klausomiems kolegialaus organo nariams. Valdy-
bos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.
Taip/Ne Zr. 5.1.1. rekomendacijos komentara.
Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek
tai susiję su Audito komiteto veikla Ben-
drovėje.
Audito komitetas yra sudarytas iš trijų
narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo
reikalavimus. Audito komitetas renkamas
vieneriems metams.

5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ata reisės aktui žum naustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių stalių atdiro įstarymis Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus
turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai
turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų
įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą
apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komi-
teto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nuro-
dantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti
bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kuria
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos
struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet
savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens
duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų prane-
šimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių daly-
vavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat
apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos
rezultatus.
Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentara.
Audito komitetas vadovaujasi komiteto
sudarytais ir Visuotinio akcininkų susirin-
kimo patvirtintais veiklos nuostatais. Sie
nuostatai nustato taisykles, apibrėžiančias
Audito komiteto teises ir pareigas, Audito
komiteto dydį, narystės Audito komitete
laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavi-
nimo, profesinės patirties reikalavimus bei
nepriklausomumo principus.
Patvirtinti Audito komiteto nuostatai skel-
biami Bendrovés interneto svetainėje.
Per 2019 metus Audito komitetas surengė
3 posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito
komiteto nariai.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą
ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie
nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę
dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pa-
kvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti,
kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės dar-
buotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmi-
ninkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai pa-
laikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant
tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto
veikla reglamentuojančiose taisyklėse.
Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.
Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek
tai susiję su Audito komiteto veikla Ben-
drovėje.
5.2.Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
l ) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo
organų narių ir administracijos vadovų vietas bei
rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyra valdymo organe, parengti
funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozici-
jai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą
laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir
veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
Neaktualu Bendrovėje Skyrimo komitetas nėra suda-
romas.
(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kole-
gialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję
darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, sutei-
kiant jam teise teikti pasiūlymus Skyrimo komite-
tui.
Neaktualu
5.3.Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
teikti kolegialiam organui svarstyti pasiū-
1)
lymus dėl atlygio politikos, taikomos prie-
žiūros ir valdymo organų nariams ir admi-
nistracijos vadovams. Tokia politika turėtų
apimti visas atlygio formas, įskaitant fik-
suotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklau-
sančio atlygio, skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistemas, pensijų modelius,
išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios
leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba
sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinky-
bes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualaus atlygio kolegialių organų
nariams ir administracijos vadovams sie-
kiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei
jos įgyvendinimą.
Bendrovėje Atlygio komitetas nesudaro-
mas.
(Zr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).
5.4. Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra
apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose
audito komiteto veikla".
Taip Bendrovė įgyvendina rekomendaciją.
2019 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio
akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas
Audito komitetas. Audito komitetas suda-
rytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra
nepriklausomi. Audito komitetas darbą
organizuoja vadovaudamasis akcininkų
susirinkime patvirtintais Audito komiteto
nuostatais
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais ben-
drovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.
Bendrovės administracijos vadovai turėtų infor-
muoti audito komitetą apie svarbių ir nejprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti
vykdoma skirtingais būdais.
Taip Audito komitetas darba organizuoja vado-
vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-
tintais audito komiteto nuostatais.
Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia
informacija, susijusia su specifiniais ben-
drovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdy-
bos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis
finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi
už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prirei-
kus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvau-
jant valdymo organų nariams.
Taip Audito komitetas darbą organizuoja vado-
vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-
tintais Audito komiteto nuostatais.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vi-
daus audito ataskaitas arba periodinę santrauką.
Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas
apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito imonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašo-
mi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir
bendrovės bei jos grupės.
Taip Audito komitetas darbą organizuoja vado-
vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-
tintais audito komiteto nuostatais.
Audito komitetas gauna šiame punkte
nurodytą informaciją iš išorės auditorių.
audito
funkcijos
Vidaus
Bendrové-
je/Grupėje nėra.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar ben-
drovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojan-
čių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba ano-
nimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje
daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam
tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems
veiksmams.
Taip Audito komitetas darbą organizuoja vado-
vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-
tintais audito komiteto nuostatais

6 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų
tarybai, jei ji nesudaroma - valdybai, savo veiklos
ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu,
kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

Audito komitetas analizuoja ir vertina Bendrovės finansines ataskaitas, teikia rekomendacijas valdybai dėl jų patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to laikotarpio veiklos ataskaitas.

  1. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesy konflikty atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai
prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės intere-
Taip
sams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, ben-
drovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų
per protingą terminą pranešti kitiems to paties or-
gano nariams arba jį išrinkusiam bendrovės orga-
nui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų
atvejo.
prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdi ir,
jeigu įmanoma, vertę.
Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi
taip, kad nekiltų interesų konfliktas su
Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra
žinoma nei vieno interesų konflikto tarp
Bendrovės ir jos valdymo organo nario

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galiniems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį,

taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti ben-
drovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri
turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę
bendrovės strategiją.
Taip Bendrovė yra parengusi atnaujintą Atlygio
politikos projektą, kurį ketina patvirtinti
artimiausiame visuotiniame akcininkų
susirinkime
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio
formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezul-
tatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines
išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus,
kada bendrovė gali susigražinti išmokėtas sumas
arba sustabdyti mokėjimus.
Taip Bendrovės atlygio politikoje nustatomos
atlygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir
išmokėjimo principai.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų,
atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių
organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai
neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo ben-
drovės veiklos rezultatų.
Taip Atlygio politika skirta apibrėžti tik aukš-
čiausio ir vidutinio lygmens vadovų atly-
gio principus.
Zr. 3.2.8. punktą.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai
išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką.
Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos
arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir ap-
skritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fik-
suoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išei-
tinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis
nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos
vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos
darbo kodekso nuostatomis, neviršijant
jame nustatytų sumų.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinė-
mis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų
būti pateikta pakankamai išsami informacija apie
akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju,
kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akci-
jas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus
po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių orga-
nų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.
Neaktualu Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal
kurias vadovams būtų atlyginama akcijo-
mis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar ki-
tomis teisėmis įsigyti akcijų.
7.6. Bendrové turėtų paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgy-
vendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti
skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politi-
kai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais finansi-
niais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama,
kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais
finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje
neturėtų būti komercinę vertę turinčios informaci-
jos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esmi-
niams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lygi-
nant su praejusiais finansiniais metais.
Ne Visuotiniame akcininkų susirinkime pat-
virtinus Bendrovės atlygio politiką, Ben-
drovė skelbs Bendrovės interneto tinkiala-
pyje informaciją apie atlygio politikos
įgyvendinimą.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba
bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų
būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus
organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama
akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti vi-
suotinis akcininkų susirinkimas.
Ne Bendrové netaiko schemy, pagal kurias
kolegialaus organo nariams ir darbuoto-
jams yra atlyginama akcijomis arba akcijų
opcionais.
  1. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrin-
ti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir
teisėti interesai.
Taip Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų
teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų
nustatyta tvarka dalyvauti Bendrovės val-
dyme.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti
salygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų
turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyz-
džiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavi-
mas priimant svarbius bendrovei sprendimus, kon-
sultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės
valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuoto-
jų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kre-
ditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės
nemokumo atvejais ir kita.
Taip Bendrovė laikosi šių rekomendacijų.
Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi ben-
dradarbiaviino susitarimą su Darbo taryba.
Pagal pasirašytą susitarimą, Bendrovė
informuoja tarybos atstovus apie Bendro-
vės finansinę padėtį, darbdavio būklę,
numatomus pokyčius ir kt.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos
salygos susipažinti su reikiama informacija.
Taip Išsami informacija apie numatomus akci-
ninkų įvykius yra skelbiama teisės aktų
nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akci-
ninkai) turi pakankamai galimybių tiek
susipažinti su reikiama informacija, tiek
balsuoti priimant sprendimus.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąly-
gos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar nee-
tiška praktika priežiūros funkciją vykdančiam kole-
gialiam organui.
Taip Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam
organui anoniminius pranešimus.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus,

įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios
informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip
pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atsklei-
džiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet
neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai
viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir
metiniame pranešimuose Bendrovės inter-
neto tinklapyje ir "Nasdaq Vilnius" verty-
binių popierių biržos svetainėje.
bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę
9.1.2.
informaciją;
Taip Informacija skelbiami tarpiniame pusme-
čio ir metiniame pranešimuose.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius ben-
drovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesio-
giai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdan-
čius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpu-
savio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;
Taip Visa Bendroves turima informacija skel-
biama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir
metiniame pranešimuose.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų
narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais,
bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus
bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdyse-
noje, jų kompetenciją, atlygį;
Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-
niame pusmečio ir metiniame pranešimuo-
se.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,
posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose
per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo
veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;
Taip Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių
skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama
Bendrovės tarpiniame pusmečio ir meti-
niame pranešimuose.
galimus numatyti esminius rizikos veiks-
9.1.6.
nius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros poli-
tika;
Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-
niame pusmečio ir metiniame pranešimuo-
se.
bendrovės sandorius su susijusiomis šali-
9.1.7.
mis;
Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-
niame pusmečio ir metiniame pranešimuo-
se.
pagrindinius klausimus, susijusius su dar-
9.1.8.
buotojais ir kitais interesu turėtojais (pavyzdžiui,
žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavi-
mas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės
akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kredito-
riais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
Ne Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal
kurias darbuotojams būtų atlyginama akci-
jomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis teisėmis įsigyti akcijų
bendrovės valdysenos struktūrą ir strategi-
9.1.9.
la:
Taip/Ne Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-
niame pusmečio ir metiniame pranešimuo-
se.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su
korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vyk-
domus ar planuojamus investicinius projektus.
Sis sarašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos
šiame saraše, atskleidimu. Sis Kodekso principas
neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti in-
formaciją, numatytą teisės aktuose.
Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-
niame pusmečio ir metiniame pranešimuo-
se.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei,
kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu,
atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės
konsoliduotus rezultatus.
Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos -
atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir
jos dukterinių įmonių grupės konsoliduo-
tus rezultatus. Informacija skelbiama Ben-
drovės tarpiniame pusmečio ir metiniame
pranešimuose.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,
kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus,
kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat reko-
menduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir val-
dymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės
gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai deta-
liau reglamentuojama 7 principe.
Taip Rekomendacijoje nurodyta informacija
pateikiama Bendrovės metiniuose ir pus-
mečio pranešimuose.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų
diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir ap-
imties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atsklei-
džiama visiems ir vienu metu.
Taip Bendrovė informaciją per "Nasdaq Vil-
niaus" vertybinių popierių biržos naudo-
jamą informacijos atskleidimo sistemą
pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu
metu. Informacijos, galinčios turėti įtakos
jos išleistų vertybinių popierių kainai,
Bendrovė neatskleidžia komentaruose,
interviu ar kitais būdais tol, kol tokia in-
formacija viešai paskelbiama per biržos
informacijos sistemą
10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės ne-
priklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomone dėl ben-
drovės finansinės padėties ir finansinių veiklos
rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų
Taip Nepriklausoma audito įmonė atlieka atski-
rų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukte-
rinių įmonių (grupės) metinių finansinių
droves finansines padelies if Imansing vendos
rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų
rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finan-
sinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepri-
klausoma audito įmonė.
Taip T IT TO THE LESSED CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSULERS CONSU
rinių įmonių (grupės) metinių finansinių
ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finan-
sinės atskaitomybės standartus priimtus
Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito
įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo
atitikimą audituotoms finansinėms ataskai-
toms.
10.2. Rekomenduojama, kad audito imonės kandi-
datūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų
bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje
nesudaroma - bendrovės valdyba.
Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam
akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės
valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės už-
mokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė
turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat
turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o
jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdy-
ba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą
pasiūlyti visuotiniam akcininku susirinkimui.
Taip Audito imonė 2019 metais be audito
paslaugų suteikė mokesčių konsultaciją
Bendrovės dukterinei įmonei už 2 800 eurų
be PVM

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.