Snaige AB

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 30, 2020

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė DARIUS,GLIAUBICAS Data: 2020-04-27 16:54:25

AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ"

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA UŽ 2019 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

AB "Snaigė" generalinis direktorius Mindaugas Sologubas
AB "Snaigė" buhalterinės apskaitos ir Vytautas Adomaitis
finansų skyriaus vadovas

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	4
Konsoliduota ir atskira bendrųjų pajamų ataskaita	8
Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita	10
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	12
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	13
Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita	14
Aiškinamasis raštas	16
GRUPĖS METINIS PRANEŠIMAS	61
SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA	106

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ" AKCININKAMS

Išvada dėl Bendrovės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Sąlyginė nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės "Snaigė" (toliau – Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų Akcinės bendrovės "Snaigė" ir jos patronuojamųjų bendrovių (toliau – Grupė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2019 m. gruodžio 31 d. atskiroji ir konsoliduotoji finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji bendrųjų pajamų ataskaita, atskiroji ir konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, atskiroji ir konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita ir atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, išskyrus pastraipoje "Pagrindas sąlyginei nuomonei pareikšti" 1-ojo aprašyto dalyko galimą įtaką ir 2 ojo dalyko įtaką, toliau pateiktos atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia nekonsoliduotąją Bendrovės ir konsoliduotąją Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jų tą dieną pasibaigusių metų nekonsoliduotuosius ir konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas sąlyginei nuomonei pareikšti

• 1) Kaip atskleista aiškinamojo rašto 13 pastaboje UAB korporacija "Matininkai" 2018 metais atliko Bedrovės ir Grupės pastatų ir statinių, mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, kitos įrangos, taikant pajamų metodą, vertinimą. Vertinime nustatyta ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė sudarė 16 894 tūkst. Eur, Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 14 829 tūkst. Eur (2018 metais – 16 394 tūkst. Eur), Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 15 016 tūkst. Eur (2018 metais – 16 618 tūkst. Eur). Mūsų manymu, Bendrovės ir Grupės tikrosios vertės apskaičiavimas pagrįstas prielaidomis, dėl kurių egzistuoja didelis neapibrėžtumas, ar Bendrovė ir Grupė pasieks rezultatus, susijusius su vertinime numatytų prielaidų įgyvendinimu. Ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės sumažinimas, jeigu toks būtų reikalingas, dėl nepagrįstų prielaidų, sumažintų turto 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. balansinę vertę.
• 2) Bendrovė ir Grupė 2016 m. sumažino 3 168 tūkst. Eur perkainojimo rezervą, padidindama įstatinį kapitalą ir vėliau 3 168 tūkst. Eur sumažino įstatinį kapitalą nepaskirstytiems nuostoliams dengti. Bendrovė ir Grupė nesilaikė 16 TAS "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai" reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo pelnas, įtrauktas į nuosavybę, gali būti tiesiogiai perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną, tik kaip nutraukiamas šio turto pripažinimas, nes sukaupto perkainojimo pelno nebereikia laikyti ateityje galimiems to paties turto vertės sumažėjimams dengti. Perkainojimo pelnas iki to laiko, kol turtas nėra perleistas, yra nurodytas finansinėse ataskaitose kaip galimos gauti pinigų sumos už perkainotą turtą padidėjimas, palyginti su to turto balansine verte, tačiau realiai nėra nei uždirbtas, nei Bendrovės gautas. Taip pat Bendrovė ir Grupė netaikė 8 TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" nuostatų, kurios reikalauja reikšmingą klaidą taisyti retrospektyviai. Jeigu Bendrovė ir Grupė būtų tinkamai pritaikiusi 8 TAS, Bendrovės ir Grupės ankstesnių metų finansinėse ataskaitose nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sumažėtų 3 168 tūkst. Eur ir atitinkamai padidėtų perkainojimo rezervas.

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų (Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų sąlyginei nuomonei pagrįsti.

Dalyko pabrėžimas – su veiklos tęstinumu susijęs reikšmingas neapibrėžtumas

Grant Thornton Baltic UAB Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad Bendrovė per metus, kurie baigiasi 2019 m. gruodžio 31 d. patyrė 966 tūkst. Eur grynųjų nuostolių, Grupė – 1 685 tūkst. Eur grynųjų nuostolių. Bendrovės ir Grupės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo

Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T +370 52 127 856 | F +370 52 685 831 | El.p. info@lt.gt.com Kaunas | Jonavos g. 60C | 44192 Kaunas | Lietuva |T+370 37 422 500 | F +370 37 406 665 | El.p. kaunas@lt.gt.com Klaipėda | Taikos pr. 52c / Agluonos g. 1-1403 | 91184 Klaipėda | Lietuva | T +370 46 411 248 | F +370 46 313 698 | El.p. klaipeda@lt.gt.com

trumpalaikį turtą. Šios aplinkybės, taip pat ir kiti dalykai, aprašyti aiškinamojo rašto 2.2 pastaboje, rodo, kad esama reikšmingų neapibrėžtumų, galinčių kelti didelių abejonių dėl Bendrovės ir Grupės galimybių tęsti veiklą. Dėl šio dalyko mūsų nuomonė yra besąlyginė.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Be dalykų aprašytų skyriuje "Pagrindas sąlyginei nuomonei pareikšti", mes nustatėme žemiau aprašytus dalykus, kaip pagrindinius audito dalykus, kurie turi būti pateikti mūsų išvadoje. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas pagrindinis audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Pajamų pripažinimas

Per 2019 m. Bendrovės ir Grupės grynieji pardavimai atitinkamai buvo lygūs 31 204 tūkst. Eur ir 32 222 tūkst. Eur.

Grynuosius pardavimus sudaro didžiausias pajamų šaltinis – šaldytuvų ir šaldiklių pardavimas. Bendrovė pripažįsta prekių pardavimo pajamas remdamasi išsiųstų prekių kiekiu ir sutartomis kainomis. Pajamos pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga su prekių nuosavybe susijusi rizika ir nauda, remiantis sutartomis "Incoterms" sąlygomis. Pajamos pripažįstamos atėmus suteiktas nuolaidas. Nors dėl pajamų pripažinimo tenka priimti sprendimus tik ribota apimtimi, tačiau dėl sandorių dydžio ir kiekio tai yra audito sritis, kuriai būtina daug laiko ir išteklių ir todėl ji laikoma pagrindiniu dalyku.

Pajamų pripažinimo auditą atlikome derindami kontrolių veiksmingumo testų procedūras su pagrindinėmis testų procedūromis.

Įvertinome pagrindinių kontrolės procedūrų, susijusių su pajamų pripažinimu, sistemą ir testų pagalba patikrinome jos veiksmingumą. Ypatingą dėmesį skyrėme kontrolės procedūroms, susijusioms su sąskaitų faktūrų sutikrinimu su atitinkamais prekių transportavimo dokumentais bei su sutartomis kainomis, nurodytomis prekių pardavimo užsakymuose ar sutartyse. Nenustatėme jokių neatitikimų, kurie galėtų turėti įtakos mūsų audito metodologijai.

Peržiūrėjome pajamų pripažinimo apskaitos politiką, susijusią su visais reikšmingais pajamų srautais, ir įvertinome jos atitiktį Tarptautinių apskaitos standartų, priimtų taikyti Europos Sąjungoje, reikalavimams.

Atlikę toliau išvardytas pagrindines testų procedūras, jokių reikšmingų neatitikimų nenustatėme:

• Atrinkome su klientais per metus sudarytus sandorius ir gavome patvirtinimą iš trečiųjų šalių dėl šių sandorių, o tais atvejais, kuomet patvirtinimai nebuvo gauti, sutikrinome sandorius su pasirašyta sutartimi arba prekių pardavimo užsakymu, prekių transportavimo dokumentais, sąskaitomis faktūromis ir vėliau iš klientų gautais apmokėjimais;
• Mūsų darbas taip pat apėmė atrinktų pajamų apskaitos įrašų testus, skirtus įvertinti didžiosios knygos sąskaitų korespondencijos tinkamumą.
• Išanalizavome Bendrovės ir Grupės atskirosiose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleistą informaciją apie pajamas.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Grupės 2019 m. metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, ir Socialinės atsakomybės ataskaitą, tačiau ji neapima atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją.

Atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai atskirosiose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei ar Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo kodekso ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskirosios ir konsolidutosios finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, bet ne garantija, kad reikšmingas iškraipymas, jeigu jis yra, visada bus nustatytas atliekant auditą pagal TAS. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis atskirosiomis ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidos riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertinome bendrą atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
• Surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie bendrovių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Kiti auditoriaus išvados reikalavimai pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2018 m. vasario 15 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atnaujinamas kas 2 metus ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 3 metai.

Patvirtiname, kad skyriuje "Sąlyginė nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovės ir Grupės audito komitetui bei Lietuvos bankui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Darius Gliaubicas.

2020 m. balandžio 27 d.

Atestuotas auditorius Darius Gliaubicas Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000594

Grant Thornton Baltic UAB A. Goštauto 40B, Vilnius Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001445

Konsoliduota ir atskira bendrųjų pajamų ataskaita

	Pasta	Grupė		Bendrovė
	bos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pajamos pagal sutartis su klientais	3	175	2 155
Pardavimo pajamos	3	32 047	35 417	31 204	34 643
Pardavimų savikaina	4	(29 191)	(33 980)	(28 184)	(31 881)
Bendrasis pelnas		3 031	3 592	3 020	2 762
Pardavimo sąnaudos	5	(2 293)	(2 453)	(2 213)	(2 386)
Bendrosios ir administracinės sąnaudos	6	(2 006)	(1 595)	(1 801)	(1 407)
Kitos veiklos pajamos	7	280	329	382	434
Kitos veiklos sąnaudos	8	(255)	(282)	(328)	(354)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		(1 243)	(409)	(940)	(951)
Finansinės veiklos pajamos	9	-	460	424	460
Finansinės veiklos sąnaudos	10	(540)	(559)	(560)	(555)
Pelnas (nuostoliai) prieš
apmokestinimą		(1 783)	(508)	(1 076)	(1 046)
Pelno mokestis	11	98	98	110	81
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(1 685)	(410)	(966)	(965)
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus
pergrupuoti į pelną arba nuostolius			1 231		1 231
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perkainojimas			1 448		1 448
Susiję mokesčiai			(217)		(217)
Straipsniai, kurie yra arba kuriuos
galima pergrupuoti į pelną arba
nuostolius		4	1
Užsienio bendrovių valiutos kursų
perskaičiavimas		4	1
Kitų bendrųjų pajamų iš viso,
atskaičius mokesčius		4	1 232		1 231
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius
mokesčius		(1 681)	822		266

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 16–60 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

	Pasta-	Grupė		Bendrové
	bos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantys:
Bendrovés akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		(1 685)	(410)	(966)	(965)
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius		(1 685)	(410)	(966)	(965)
mokesčius, tenkančių: Bendrovės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		(1 681)	822		266
Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai		(1 681)	822		266
Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	28	(0.04)	0,02	(0.03)	0.01

Generalinis direktorius	Mindaugas Sologubas	2020 m. balandžio 24 d.
Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas	Vytautas Adomaitis	2020 m. balandžio 24 d

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita

	Grupė			Bendrovė
	Pasta bos	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	12	1 577	1 604	1 577	1 601
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	13	15 016	16 618	14 829	16 394
Naudojimosi teise valdomas turtas	25	183		183
Investicijos į dukterines įmones	1			424	424
Ilgalaikis turtas iš viso		16 776	18 222	17 013	18 419
Trumpalaikis turtas
Atsargos	15	3 457	3 549	3 385	3 465
Prekybos gautinos sumos	16, 29	4 241	5 748	4 145	5 628
Sutarčių turtas	16		2 155
Išankstiniai apmokėjimai		317	115	316	111
Kitos gautinos sumos	14, 17	596	505	545	458
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	18	138	354	98	336
Trumpalaikis turtas iš viso		8 749	12 426	8 489	9 998
Turtas iš viso		25 525	30 648	25 502	28 417

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 16–60 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

		Grupé		Bendrově
	Pastabos	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio કરી વી
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	19	10 302	11 887	10 302	11 887
Privalomasis rezervas	20	991	971	946	946
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perkainojimo rezervas	20	5 729	6 502	5729	6 502
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas		(49)	(53)
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		(11 584)	(12 374)	(11 384)	(12 912)
Bendrovės akcininkams tenkanti dalis		5 330	6 933	5 593	6 423
Nekontroliuojanti dalis
Nuosavas kapitalas iš viso		5 389	6 933	5 503	6 423
JSIPAREIGOJIMAI
ligalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos	21	524	618	524	618
Atidėjiniai	22	169	146	114	136
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	11	1 658	1 893	1 676	1 922
ilgalaikės paskolos	23	24	367		313
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	24	266	316	252	293
ligalaikiai įsipareigojimai iš viso		2 641	3 340	2 566	3 232
Trumpalaikiai ir įsipareigojimai Paskolų einamųjų metų dalis	23	9 796	9 772
Prekybos skolos		6 129	7 508	9 765 6 154	9 743 7 519
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	25	115		115
Gauti išankstiniai apmokėjimai		78	75	72	59
Atidėjiniai	22	507	460	435	428
Sutarčių įsipareigojimai	16		1514
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	26	678	871	613	790
Sukauptos sąnaudos ir kiti trumpalaikiai
Įsipareigojimai	27	192	175	189	173
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso		17 495	20 375	17 343	18 712
Įsipareigojimai iš viso		20 136	23 715	19 909	21 994
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso		25 525	30 648	25 502	28 417

	Pas- tabos	kapita- las	Istatinis Privalo- masis rezervas	Kiti rezervai	Perkai- nojimo rezervas	užsienio valiutos perskai- čiavimo rezervas	Nepaskirs- tytasis pelnas (nuostoliai)	iš viso	Nekon- troliuo- ianti dalis	iš viso nuosavo kapitalo
2018 m. sausio 1 d. likutis		11 887	971	30	5 900	(54)	(12 623)	6 111		6 111
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas Kiti pokyčiai Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas				(30)	(629)		629 30
(nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos					1 231	1	(410)	(410) 1 232		(410) 1 232
Bendrųjų pajamų iš viso				(30)	602	1	249	822		822
2018 m. gruodžio 31 d. ikutis		11 887	971		6 502	53)	(12 374)	6 933		6 933
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas Kiti pokyčiai Grynasis ataskaitinio			20		(773)		910 (20)	137		137
laikotarpio pelnas (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos						4	(1 685)	(1 685) 4		(1 685) যা
Bendrųjų pajamų iš viso			20		(773)	4	(795)	(1 544)		(1 544)
Įstatinio kapitalo mažinimas		(1 585)					1 585
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		10 302	991		5 729	(49)	(11 584)	5 389		5 389

Generalinis direktorius	Mindaugas Sologubas	2020 m. balandžio 24 d.
Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas	Vytautas Adomaitis	2020 m. balandžio 24 d

	tabos kapitalas	Kiti	Privalo-	rezervas rezervas	Nepaskirsty- Pas- Įstatinis rezervai masis Perkainojimo tasis pelnas (nuostoliai)	Nuosavo kapitalo iš viso
2018 m. sausio 1 d. likutis	11 887	30	946	5 900	(12 606)	6 157
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)				(629)	629
Kiti pokyčiai		(30)			30
Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)					(965)	(965)
Kitos bendrosios pajamos				1 231		1 231
Bendrųjų pajamų iš viso		(30)		602	(306)	266
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	11 887		946	6 502	(12 912)	6 423
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)				(773)	909	136
Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)					(966)	(966)
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso				(773)	(57)	(830)
Įstatinio kapitalo mažinimas	(1 585)				1 585
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	10 302		946	5 729	(11 384)	5 593

Generalinis direktorius	Mindaugas Sologubas	20,20 m. balandžio 24 d.
Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas	Vytautas Adomaitis	2020 m. balandžio 24 d

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita

			Grupė	Bendrovė
	Pasta bos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis metų rezultatas		(1 685)	(410)	(966)	(965)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija		2 231	2 128	2 183	2 077
Dotacijų (amortizacija)		(131)	(127)	(131)	(127)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)		(98)	(98)	(110)	(111)
Nurašytas ilgalaikis turtas		28	1	27	1
Atsargų nurašymas					2
Iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimas		(167)	(630)	(140)	(671)
Atidėjinių pokytis		70	(12)	(15)	(33)
Palūkanų (pajamos)		-	(451)	-	(451)
Dividendų pajamos				(400)
Palūkanų sąnaudos		537	559	537	545
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		(102)	(8)	(102)
		683	952	883	267
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)		64	931	70	937
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		3 235	(559)	948	57
Prekybos ir kitų skolų padidėjimas (sumažėjimas)		(3 396)	(776)	(1 826)	(822)
Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis		(47)	(103)		(81)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		539	445	75	358
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (įsigijimas)		(71)	(182)	(70)	(177)
Nematerialiojo turto (įsigijimas)		(236)	(341)	(236)	(256)
Gautos palūkanos		84	196	84	196
Paskolų susigrąžinimas		288	674	288	674
Gauti dividendai				400
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		65	347	466	437

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 16–60 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

		Grupé		Bendrové
	Pastabos	2019 m	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai Lėšos, gautos iš ilgalaikių paskolų ir kitų finansinių šaltinių		174		174
(Sumokėtos) palūkanos Paskolų (gražinimas)		(537)	(553)	(525)	(549)
Gautos dotacijos		(494) 37	(509) 116	(465) 37	(481) 116
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(820)	(946)	(779)	(914)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) Valiutos kurso įtaka pinigų likučiui		(216)	(154)	(233)	(119)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		354	508	336	455
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	18	138	354	38	336

Generalinis direktorius	Mindaugas Sologubas	'2020 m. balandžio 24 d.
Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas	Vytautas Adomaitis	2020 m. balandžio 24 d

Aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

Akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrovė užsiima šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Bendrovė įregistruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2019 m.		2018 m.
	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis
SEKENORA HOLDINGS LIMITED	36 096	91,10	36 096	91,10 %
Kiti akcininkai Iš viso	3 526 39 622	8,90 % 100 %	3 526 39 622	8,90 % 100 %

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė 0,26 euro (2018 m. – 0,30 euro) yra paprastosios ir 2019 m. bei 2018 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos (19 pastaba). 2019 m. bei 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

Grupės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 547 o Bendrovės – 494 (2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 653 ir 595).

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybą sudarė 5 atstovai, (2018 m. – 5 atstovai). Valdyboje nėra AB Snaigė atstovų. Valdybos sudėtis yra atskleista konsoliduotame metiniame prenešime.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Bendrovė AB "Snaigė" ir jos patronuojamos įmonės (toliau – Grupė):

Įmonė	Šalis	Investicijos savikaina (tūkst. eurų)	Grupės valdomų akcijų dalis	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) (tūkst. eurų)	Nuosavas kapitalas (tūkst. eurų)
TOB "Snaige Ukraina" UAB "Almecha"	Ukraina Lietuva	26 398	99 % 100 %	1 (320)	12 221
Iš viso		424

2018 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė AB "Snaigė" ir jos patronuojamos įmonės (toliau – Grupė):

				Ataskaitinių metų
Įmonė	Šalis	Investicijos savikaina (tūkst. eurų)	Grupės valdomų akcijų dalis	pelnas (nuostoliai) (tūkst. eurų)	Nuosavas kapitalas (tūkst. eurų)
TOB "Snaige Ukraina" UAB "Almecha"	Ukraina Lietuva	26 398	99 % 100 %	(3) 548	21 941
Iš viso		424

TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) įkurta 2002 m. Nuo įsigijimo 2002 m. Bendrovė valdo 99 % šios dukterinės įmonės akcijų. Įmonė teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje.

UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo įkurta 2006 m. lapkričio 9 d. Jos pagrindinė veikla – šaldytuvų komponentų ir įrengimų gamyba.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės vadovybė sudarė šias finansines ataskaitas 2020 m. balandžio 24 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2019 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos parengtos istorinės savikainos principu, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, kurie buvo apskaityti perkainota verte.

Naujų apskaitos standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir naujų išaiškinimų įtaka finansinėms ataskaitoms

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

16-asis TFAS "Nuoma"

16-asis TFAS pakeičia 17-ąjį TAS, 4-ąjį TFAAK "Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis", 15-ąjį NAK "Veiklos nuoma. Skatinimas" ir 27-ąjį NAK "Sandorių, susijusių su nuoma, esmės įvertinimas". Standartas nustato nuomos pripažinimo, vertinimo pateikimo ir atskleidimo principus ir reikalauja, kad nuomininkas didžiąją dalį nuomos sutarčių pripažintų balanse. 16-ojo TFAS apskaitos reikalavimai nuomotojui iš esmės nesiskiria nuo 17-ojo TAS reikalavimų. Nuomotojas toliau nuomos sutartis skirsto į finansinės ir veiklos nuomą remdamasis panašiais principais kaip ir 17-ajame TAS. Todėl 16-asis TFAS neturės įtakos nuomos apskaitai, kai Bendrovė ir Grupė yra nuomotojas.

Nuo 16-ojo TFAS pradžios datos, kuri yra 2019 m. sausio 1 d., Bendrovė ir Grupė pradėjo taikyti standartą naudodama modifikuotą retrospektyvinį metodą. Pagal šį metodą standartas taikomas retrospektyviai, kai sukauptas standarto pirminio taikymo poveikis yra pripažįstamas nepaskirstytame pelne pirminio taikymo dieną, o lyginamoji informacija nėra koreguojama.

Bendrovė ir Grupė nusprendė taikyti pereinamojo laikotarpio praktinę priemonę, pagal kurią 2019 m. sausio 1 d. ji iš naujo nevertino, ar sutartis yra nuomos sutartis arba apima nuomą. Vietoj to Bendrovė/Grupė taikė standartą tik toms sutartims, kurios anksčiau buvo pripažintos nuomos sutartimis ir kurioms pirminio taikymo dieną buvo taikomas 17-asis TAS ir 4-asis TFAAK.

16-ojo TFAS taikymas turėjo reikšmingą poveikį Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms. Kadangi poveikis reikšmingas naudojami atskleidimai žemiau.

Prieš pradėdama taikyti 16-ąjį TFAS, pradžios datą kiekvieną nuomos sutartį Bendrovė/Grupė (kaip nuomininkas) pripažino kaip finansinės ar veiklos nuomą. Žr. 2.13 pastabą "Nuoma" dėl apskaitos politikos, taikytos iki 2019 m. sausio 1 d.

Pradėjusi taikyti 16-ąjį TFAS, visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė/Grupė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Žr. 2.13 pastabą "Nuoma" dėl apskaitos politikos, taikytos nuo 2019 m. sausio 1 d. Standarte pateikiami specialūs pereinamojo laikotarpio reikalavimai ir praktinės priemonės, kuriomis Bendrovė/Grupė pasinaudojo.

Nuoma, anksčiau priskirta prie finansinės nuomos

Standarto taikymo pradžios datą Bendrovė/Grupė netikslino turto ir įsipareigojimų, kurie buvo pripažinti pagal nuomos sutartis, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip finansinė nuoma, pradinės balansinės vertės (t. y. naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų, kurie atitinka nuomos sutarties turtą ir įsipareigojimus, pripažintus pagal 17-ąjį TAS). Šioms nuomos sutartims 16-ojo TFAS reikalavimai pradėti taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Nuoma, anksčiau priskirta prie veiklos nuomos

Bendrovė/Grupė pripažino naudojimo teise valdomą turtą ir įsipareigojimus pagal nuomos sutartis, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip veiklos nuoma, išskyrus trumpalaikę nuomą ir nuomą, kurios nuomojamo turto vertė yra maža. Nuomos įsipareigojimai buvo vertinami likusių nuomos įmokų dabartine verte, diskontuota naudojant Bendrovės/Grupės priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą pradžios datą, t. y. 2019 m. sausio 1 d. naudojimo teise valdomas turtas vertinamas suma, lygiaverte nuomos įsipareigojimui, pakoreguotam visų iš anksto sumokėtų arba sukauptų nuomos mokesčių, susijusių su ta nuoma, suma, pripažinta finansinės būklės ataskaitoje. Bendrovė/Grupė šį metodą pritaikė visoms nuomos sutartims.

Bendrovė ir Grupė taip pat pritaikė galimas praktines priemones:

• taikė vieną diskonto normą panašiomis savybėmis pasižyminčioms nuomos sutartims;
• naudojo ankstesnių laikotarpių informaciją nustatydama nuomos laikotarpį, jei sutartyje yra numatyta pasirinkimo teisė pratęsti arba nutraukti nuomą.

9-asis TFAS "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (pataisa)

Remiantis šia pataisa, leidžiama finansinį turtą su išankstinio mokėjimo savybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagrįstą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį (tokiu būdu, žvelgiant iš turto turėtojo pozicijos, gali būti ir "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Vadovybė įvertino ir nustatė, kad standarto pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

28-asis TAS "Ilgalaikiai interesai asocijuotosiose ir bendrose įmonėse" (pataisos)

Pataisose aiškinama, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotosiose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės, sudaro "grynųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9-uoju TFAS, 28-uoju TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28-ąjį TAS, subjektas taiko 9-ąjį TFAS tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9-ąjį TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės patikslinimus, padarytus dėl 28-ojo TAS taikymo. Bendrovė ir Grupė neturi ilgalaikių interesų asocijuotose ir bendrose įmonėse.

TFAAK 23-IASIS IŠAIŠKINIMAS "Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos"

Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neaiškumams, turintiems įtakos 12-ojo TAS taikymui. Jame paaiškinama, ar neaiškios apmokestinimo tvarkos turi būti vertinamos atskirai arba kartu, daromos prielaidos dėl mokesčių institucijų atliekamų patikrinimų, kaip tinkamai atspindėti neaiškumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitimą. Šio išaiškinimo taikymas jokio poveikio Grupei / Bendrovei neturėjo.

19-asis TAS Plano pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas (pataisos)

Pataisose numatyta, kad įmonės privalo taikyti atnaujintas aktuarines prielaidas, kad galėtų nustatyti einamąją paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas likusiu ataskaitiniu laikotarpiu po to, kai planas yra pakeičiamas, sumažinamas ar įvykdomas. Pataisose taip pat paaiškinta, kokią įtaką plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo apskaita daro turto viršutinės ribos taikymas. Šio išaiškinimo taikymas jokio poveikio Grupei / Bendrovei neturėjo.

TASV išleido 2015–2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. Šių patobulinimų taikymas reikšmingo poveikio Grupei / Bendrovei neturėjo.

➢ 3-iasis TFAS "Verslo jungimai" ir 11-asis TFAS "Jungtinė veikla"

3-iojo TFAS patobulinimuose paaiškinta, kad kai ūkio subjektas įgyja verslo, kuris yra bendra veikla, kontrolę, jis turi pakartotinai įvertinti prieš tai turėtą šio verslo dalį. 11-ojo TFAS patobulinimuose paaiškinta, kad kai ūkio subjektas įgyja verslo, kuris yra bendra veikla, bendrą kontrolę, jis neturi pakartotinai įvertinti prieš tai turėtos verslo dalies.

➢ 12-asis TAS "Pelno mokesčiai"

Pataisose išaiškinta, kad pelno mokesčio nuo mokėjimų už finansines priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms, rezultatas turėtų būti pripažįstamas pagal tai, kur buvo pripažinti praeities sandoriai ar įvykiai, dėl kurių susidarė paskirstytinas pelnas.

➢ 23-iasis TAS "Skolinimosi išlaidos"

Pataisose paaiškintas standarto 14 punktas, t. y., kai ilgo parengimo turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui ar pardavimui ir tam momentui yra likusių negrąžintų skolų, kurios buvo skirtos konkrečiai ilgo parengimo turtui įsigyti, tokios skolos turi būti priskiriamos prie įmonės bendrų skolinimosi lėšų.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai

17-asis TFAS "Draudimo sutartys"

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, nors leidžiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" ir 9-asis TFAS "Finansinės priemonės". Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią informaciją taip, kad tie sandoriai būtų parodyti teisingai. Remdamiesi tokia informacija finansinių ataskaitų vartotojai gali įvertinti tokių sandorių įtaką ūkio subjekto finansinei būklei, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams, kai taikomas 17-asis TFAS. ES dar nepatvirtino šio standarto. Šis standartas Bendrovei ir Grupei netaikomas.

Grupė ir Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus išaiškinimus ir pataisas jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

10-ojo TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones. Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendros įmonės" (pataisos)

Pataisose analizuojama pripažinta neatitiktis tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad visos pajamos ar nuostoliai pripažįstami tada, kai sandoris apima verslą (nepriklausomai nuo to, ar jis vykdomas patronuojamojoje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažįstama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžties, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. 2015 m. gruodį TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, atsižvelgdama į nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatus. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė ir Grupė neturi ilgalaikių interesų asocijuotose ir bendrose įmonėse.

TFAS standartų konceptuali Sistema.

2018 m. kovo 29 d. TASV paskelbė persvarstytą Konceptualią finansinės atskaitomybės sistemą. Konceptualioje sistemoje pateikiamas išsamus rinkinys sąvokų, kurios taikomos rengiant finansines ataskaitas, leidžiant standartus, rengėjams ruošiant nuosekliai taikomas apskaitos politikas. Jos taip pat gali padėti tiems, kas nori suprasti ir aiškinti standartus. TASV taip pat išleido atskirą pridedamąjį dokumentą "Nuorodų į TFAS standartų konceptualią sistemą pakeitimai", kuriame pateikti susijusių standartų pakeitimai, siekiant atnaujinti nuorodas į persvarstytą Konceptualią sistemą. Jis taip pat skirtas palengvinti įmonėms perėjimą prie persvarstytos Konceptualios sistemos, kai tokios įmonės rengia apskaitos politiką remdamosi Konceptualia sistema ir kai konkrečiam atvejui negali būti pritaikytas nė vienas TFAS. Jeigu rengėjai apskaitos politiką rengia remdamiesi Konceptualia sistema, jie turėtų jos laikytis 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais finansiniais laikotarpiais.

3-iasis TFAS "Verslo jungimai" (pataisos)

TASV išleido "Verslo apibrėžimas" pataisas (3-iojo TFAS pataisos), siekdama išspręsti sunkumus, kylančius tais atvejais, kai ūkio subjektas turi nustatyti, ar jis įsigijo verslą, ar turto grupę. Pataisos galioja verslo jungimams, kurie buvo įsigyti pirmame metiniame ataskaitiniame laikotarpyje, prasidedančiame 2020 m. sausio 1 d., ir turtui, kuris įsigyjamas tokio laikotarpio pradžioje arba vėliau. Galima standartą pradėti taikyti anksčiau. Šios pataisos dar nepriimtos ES. Vadovybė dar nėra įvertinus šių pataisų pritaikymo įtakos. Kadangi pakeitimai galioja sandoriams ar kitiems įvykiams, vykstantiems pirmojo taikymo dieną arba vėliau, standarto įsigaliojimo momentu šie pakeitimai neturės įtakos Grupei ir Bendrovei.

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir 8-ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos: sąvokos "reikšminga" apibrėžtis (pataisos)

Pataisos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisose paaiškinta sąvoka "reikšminga" ir tai, kaip ji turi būti taikoma. Naujoje apibrėžtyje nurodoma, kad "<...>Reikšminga yra tokia informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas ar neaiškus pateikimas pagrįstai tikėtina gali daryti įtaką sprendimams, kuriuos pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai priima remdamiesi tomis finansinėmis ataskaitomis, kuriose pateikiame finansinė informacija apie konkretų ataskaitas teikiantį ūkio subjektą. <...>" Be to, buvo patobulinti kartu su apibrėžtimi pateikiami paaiškinimai. Pataisose taip pat nurodoma, kad reikšmingumo apibrėžtis nuosekliai vartojama visuose TFAS. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos.

Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma – 9-asis TFAS, 39-asis TAS ir 7-asis TFAS (pataisos)

Pataisos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais ir turi būti taikomos retrospektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau. 2019 m. rugsėjį TASV paskelbė 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisas, kadangi tais pakeitimais siekiama numatyti bendrą lengvatą prieš vykdant tarpbankinės palūkanų normos (IBOR) pakeitimo "1 etapą". "2 etapas" bus orientuotas į problemas, kurios gali turėti įtakos finansinei atskaitomybei, kai esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas keičiamas į beveik nerizikingą palūkanų normą (RFR). Šiose paskelbtose pataisose nagrinėjamos problemos, kurios turi įtakos finansinei atskaitomybei laikotarpiu iki esamo palūkanų normos lyginamojo indekso pakeitimo alternatyvia palūkanų norma, ir analizuojamas poveikis, kurį gali sukelti konkretūs apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai, nustatyti 9-ajame TFAS "Finansinės priemonės" ir 39-ajame TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", kai dėl tokio poveikio būtina atlikti į ateitį orientuotą analizę. Remiantis pataisomis, leidžiama naudotis laikinu atleidimu, taikytinu visiems apsidraudimo sandoriams, kuriems palūkanų normų lyginamojo indekso reforma turi tiesioginės įtakos, kai pagal tokią reformą apsidraudimo apskaita tęsiama neapibrėžtumo laikotarpiu, kol esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas nekeičiamas į alternatyvią beveik nerizikingą palūkanų normą. Taip pat buvo atliktos pataisos ir 7 ajame TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" dėl papildomos informacijos apie neapibrėžtumą, kuris atsiranda dėl palūkanų normų lyginamojo indekso reformos, atskleidimo. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos.

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams įsipareigojimams" (pataisos)

Pataisos įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisomis siekiama paskatinti nuosekliai taikyti reikalavimus ir padėti įmonėms nustatyti, ar skolos ir kiti įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje turėtų būti priskiriami trumpalaikiams ar ilgalaikiams įsipareigojimams. Pataisos turi įtakos įsipareigojimų pateikimui finansinės būklės ataskaitoje, tačiau jos nekeičia galiojančių reikalavimų dėl turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų vertinimo ar pripažinimo laiko, taip pat ir nekeičia informacijos, kurią įmonės atskleidžia apie tokius straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Šios pataisos dar nepriimtos ES. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos.

Grupė ir Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus išaiškinimus ir pataisas jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

2.2. Veiklos tęstinumas

Šios 2019 m. finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą ne trumpiau nei vienerius metus, įvertinus prielaidas ir rizikas:

• apyvartiniam kapitalui finansuoti Bendrovė planuoja sėkmingus gatavos produkcijos pardavimus bei toliau tęsti bendradarbiavimą tik su patikimais partneriais. Skolas tiekėjams planuojama mažinti iš laisvų apyvartinių lėšų.

• Bendrovės valdyba patvirtino investicinį planą 2020-2021 metams, pagal kurį papildomos investicijos į naujus produktus ir naujas gamybos kryptis bus 1 995 tūkst. eurų 2020 metais, ir 486 tūkst. eurų 2021 metais, iš kurių 495 tūkst. Eurų bus finansuojama bendrovės lėšomis, likusią sumą akcininkai yra įsipareigoję skirti Bendrovei patys. Tai leis atgaivinti pardavimus ir sėkmingai plėsti bendrovės veiklą.

• Nors Bendrovės paskolų sutartys su finansuojančiais bankais (23 pastaba) baigiasi 2020 metais, šiuo metu vyksta derybos dėl paskolų pratęsimo. Kadangi tokio tipo paskolų sutartys ir pratęsimai buvo vykdomi ir anksčiau, o Bendrovė vykdo prisiimtus įsipareigojimus bankams, Vadovybės nuomone šios sutartys bus pratęstos metų eigoje Bendrovei įvykdomomis sąlygomis, kurios nekels grėsmės Bendrovės ir Grupės veiklos tęstinumui. Su vienu iš bankų susitarimas kovo mėnesį jau pasiektas (34 pastaba).

• Bendrovės ir Grupės vadovybės nuomone COVID-19 sukeltos pandemijos įtaka (33 pastaba) neturės esminės įtakos veiklos tęstinumui, nors ir tikėtina turės neigiamos įtakos Bendrovės ir Grupės rezultatams. Pandemijai užsitęsus ilgiau nei galima numatyti, Bendrovės ir Grupės vadovybė tikisi adekvačios būtinos valstybės paramos, kuri leistų užtikrinti veiklos tęstinumą.

Vadovybė sutinka, kad aukščiau išvardintos prielaidos yra įtakojamos reikšmingų neapibrėžtumų, kurie gali kelti rimtų abejonių dėl Bendrovės veiklos tęstinumo galimybės, dėl ko Bendrovė negalėtų realizuoti turto bei įvykdyti įsipareigojimų vykdydama savo įprastinę veiklą. Tačiau nepaisant to ir atsižvelgdama į reikšmingus neapibrėžtumus, vadovybė tikisi, kad Bendrovė turės pakankamai išteklių tęsti savo veiklą artimiausioje ateityje. Todėl Bendrovė ruošdama šią finansinę ataskaitą ir toliau taikė veiklos tęstinumo principą.

2.3. Finansinių ataskaitų valiuta

Grupės finansinės ataskaitos yra pateikiamos Europos Sąjungos valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta bei Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos keitimo kursą. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomis, yra konvertuojami į pagrindinę valiutą finansinės būklės ataskaitos dienos kursu. Visi skirtumai yra įtraukiami į pelną (nuostolius).

Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine verte užsienio valiuta, yra konvertuojami naudojant valiutos keitimo kursus, galiojusius pirminio sandorio pripažinimo dieną. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrąja verte užsienio valiuta, yra verčiami į eurus, naudojant valiutos kursą tos dienos, kai tikroji vertė buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai turtui ir įsipareigojimams, atsiradę dėl įsigijimų, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir įsipareigojimai ir yra konvertuojami finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos kursu.

Užsienio įmonės TOB "Snaige Ukraina" pagrindinė valiuta – Ukrainos grivina. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną šios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuoti AB "Snaigė" pateikimo valiuta (eurais), taikant finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos valiutos kursą, o jų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų straipsniai perskaičiuoti naudojant vidutinius mėnesinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaičiavimo metu, yra apskaityti kitose bendrosiose pajamose. Užsienio įmonės pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra perkeliamas į pelną (nuostolius). Dukterinių įmonių, kurių kontrolė yra prarandama, veiklos rezultatai konsoliduotose finansinėse atskaitose yra pateikiami tik už tą laikotarpį, kol kontrolė priklausė Grupei.

Galiojantys valiutų santykiai su euru 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Ukrainos grivina	26,51319	31,73488
JAV doleris	1,1189	1,1454

Visi skaičiai finansinėse ataskaitose yra pateikiami tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

2.4. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, vadovybei reikia padaryti tam tikrus sprendimus, prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos apskaitos politikos taikymui ir pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra grindžiami istorine patirtimi ir įvairiais kitais veiksniais, kurie, manoma, yra tinkami atsižvelgiant į esamas sąlygas. Įvertinimų ir prielaidų rezultatai naudojami kaip pagrindas darant sprendimus dėl turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių, kurių negalima nustatyti pagal kitus šaltinius. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įvertinimų. Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių įvertinimų pakeitimai yra pripažįstami laikotarpiu, kuriuo pakeitimai yra atliekami, jeigu jie turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir būsimaisiais laikotarpiais, jeigu jie turi įtakos tiek pakeitimo, tiek būsimiesiems laikotarpiams.

Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę, įvertintą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpį, akcininkams suteiktų paskolų atgaunamumą ir su garantijomis susijusius atidėjinius.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę nustatė nepriklausomi vertintojai. Šį vertinimą vadovybė naudojo kaip pakankamą pagrindą turtui perkainoti. Nustatant tikrąją vertę naudotos reikšmingos prielaidos atskleidžiamos 13-oje pastaboje.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas

Pagrindinės prielaidos, naudojamos vertinant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laiką, yra šios: nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudojimo intensyvumas ir nusidėvėjimas. Techninis personalas įvertino nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus ir nurodė tikėtiną tolesnio naudojimo laiką. Kartu su turto perkainojimu buvo nustatytos naujos, ilgesnio laikotarpio nusidėvėjimo normos.

Atidėjiniai

Atidėjinių pripažinimui turi būti įvertintos galimos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos ir nustatytas reikalingų išlaidų tinkamiausias įvertinimas dabartinei prievolei įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė įvertina, ar jos turi dėl įvykio praeityje atsiradusį dabartinį įsipareigojimą, kuris turėtų būti pripažintas įsipareigojimu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Garantijos

Garantinis atidėjinys pirmiausia yra susijęs su 2019 m. ir 2018 m. parduota produkcija, nuo 2017 m. garantija suteikiama 2 metams. Atidėjinys įvertintas remiantis istoriniais su produktais susijusiais duomenimis.

Ateityje galimi įvykiai, pakeisiantys prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų įtaka bus apskaityta finansinėse ataskaitose, kai bus nustatyta.

2.5. Konsolidavimas ir verslo jungimai

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančios dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įgyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos įsigijimo išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per bendrųjų pajamų ataskaitą. Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 9 TFAS: arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas atlygis, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą. Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimus ir tuomet finansinių ataskaitų data vertinama dėl nuvertėjimo.

2.6. Investicijos į patronuojamas įmones

Investicijos į patronuojamas įmones atskiroje Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimą.

Įsigijimo savikaina yra lygi sumokėto atlygio tikrajai vertei. Investicijos apskaitinės vertės vertinimas dėl vertės sumažėjimo atliekamas, kuomet įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas parodo, kad investicijos apskaitinė vertė gali viršyti atsipirkimo vertę. Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė atlieka investicijos atsipirkimo vertės įvertinimą. Jei investicijos apskaitinė vertė viršija jos atsipirkimo vertę, investicija yra nurašoma iki atsipirkimo vertės (didesnė iš tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertės). Vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose), finansinių sąnaudų straipsnyje.

Investicijų perleidimo pelnas ar nuostolis yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) finansinės veiklos straipsnyje.

2.7. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingojo tarnavimo laiką (1–8 metai).

Naudingojo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.

Tyrimai ir plėtra

Tyrimų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Plėtros išlaidos individualiems projektams yra pripažįstamos nematerialiuoju turtu, kai Grupė ir Bendrovė gali įrodyti nematerialiojo turto techninį įvykdomumą taip, kad jis galėtų būti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimybę naudoti ar parduoti turtą taip, kad turtas ateityje teiktų ekonominę naudą, bei turto užbaigimui reikalingų išteklių buvimą ir galimybę patikimai įvertinti plėtros išlaidas.

Po pradinio plėtros išlaidų pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kurį turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas pradedamas amortizuoti, kai plėtra yra pabaigta ir turtą galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiamą ateities įplaukų laikotarpį, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 metų. Plėtros laikotarpiu turto vertės sumažėjimas įvertinamas kasmet.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarpį.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

Bendrovė ir Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laiku.

2.8. Nekilnojamsis turtas, įranga ir įrengimai, investicinis turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos dieną. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai, jei tokių buvo, perkainojimo dieną buvo atimti iš bendrosios turto apskaitinės vertės, o perkainojimo pelnu buvo padidinta istorinė įsigijimo savikaina.

Dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo padidėjusi apskaitinė vertė apskaitoma kitose bendrosiose pajamose kaip perkainojimo rezervas akcininkų nuosavybėje. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas mažinamas kiekvieną laikotarpį skirtumu tarp perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo ir pradinės savikainos nusidėvėjimo, kuris perkeliamas tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinės vertės peržiūrimos dėl nuvertėjimo, kai įvykiai ar pasikeitusios aplinkybės rodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Sumažinimai, kuriais sudengiami ankstesni to paties turto padidinimai, yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose, perkainojimo rezerve nuosavybėje; visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelne (nuostoliuose). Perkainojimo padidėjimai, kuriais sudengiami ankstesni sumažėjimai, yra apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Kiekvienais metais skirtumas tarp turto perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo apskaityto pelne (nuostoliuose), ir turto pradinės savikainos nusidėvėjimo yra perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, atskaičius atidėtąjį pelno mokestį.

Vėliau patirtos išlaidos yra įtraukiamos į turto apskaitinę vertę tik tada, kai tikimasi, kad Bendrovė iš turto ateityje gaus ekonominės naudos, o turto savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir techninės priežiūros sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose), kai patiriamos.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius, taikomus nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai	15–73 metai,
Mašinos ir įrengimai	5–63 metai,
Transporto priemonės	4–20 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	3–30 metų.

Vidutinis svertinis naudingojo tarnavimo laikas nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai	55 metai,
Mašinos ir įrengimai	21 metas,
Transporto priemonės	16 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	12 metų.

Turto apskaitinės vertės, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Perleidimo pelnas ir nuostoliai įvertinami palyginant pajamas su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitine verte, ir pripažįstami kitose pajamose ar kitose sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kai perkainotas turtas parduodamas, į perkainojimo rezervą įtrauktos sumos yra perkeliamos į nepaskirstytąjį pelną.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos ilgalaikio turto įsigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 2019 m. ir 2018 m. skolinimosi išlaidų kapitalizuota nebuvo.

2.9. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo realizavimo vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų nukainojimą. Grynoji galimo realizavimo vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.10. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banke, indėliai iki pareikalavimo banke bei kitos labai likvidžios trumpalaikės investicijos, kurių pradinis terminas yra iki 3 mėnesių.

2.11. Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai

9 TFAS "Finansinės priemonės"

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

a) Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Grupė/Bendrovės verslo modelio, apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas ir sutarčių turtą, kurie neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė/Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos ir sutarčių turtas, į kuriuos neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinami pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Grupė/Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo, kaip Grupė/Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t.y. datą, kurią Grupė/Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė/Grupė finansinį turtą vertina:

• a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);
• b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė neturėjo tokių priemonių;
• c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė neturėjo tokių priemonių;
• d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Grupė/Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR), atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Grupės/Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, išduotas paskolas ir turtą, atsiradusį iš sutarčių su klientais (jei toks yra).

Finansinis turtas tikrąja verte per pelną ar nuostolius

Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, apima finansinį turtą, laikomą prekybai, finansinį turtą, kuris pirminio pripažinimo metu buvo priskirtas kaip vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius ar finansinis turtas, kuris privalomai vertinamas tikrąja verte. Finansinis turtas yra priskiriamas laikomam prekybai, jeigu jis įsigyjamas su tikslu parduoti ar perpirkti netolimoje ateityje. Išvestinės priemonės, įskaitant atskirtas įterptąsias išvestines priemones, taip pat klasifikuojamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms (pagal 9 TFAS). Finansinis turtas, susijęs su pinigų srautais, kurie nėra tik pagrindinės sumos bei palūkanų mokėjimai, yra priskiriami ir vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nepaisant aukščiau aprašytų kriterijų, pagal kuriuos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie apskaitomų amortizuota savikaina ar tikrąja verte per kitų bendrųjų pajamų ataskaitą, skolos finansinės priemonės gali būti priskiriamos prie vertinamų tikrąja verte per pelną ar nuostolius pirminio pripažinimo metu, jeigu tai pašalina ar žymiai sumažina apskaitos nesutapimus. Finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas tikrąja verte, grynuosius tikrosios vertės pokyčius pripažįstant bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė/Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė/Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

a) Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo vertinimas

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Grupė/Bendrovė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė/Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. Grupė/Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai. Grupė/Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Taip pat Bendrovė/Grupė skaičiuoja vertės sumažėjimą individualiai, vertindama skolų būklę atskirai pagal skolininką. Bendrovė nustatė, kad istoriškai per paskutinius penkerius metus neapmokamų beviltiškų skolų vidutinis lygis yra 0%, skaičiuojant jį nuo pirkėjų skolų likučio. Dėl šios priežasties bei įvertinusi su ateities prognozėmis susijusius vertinimus, Bendrovė nepakeitė dabar taikomų nuostolių matricos skaičiavimo principų.

b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovė suteikia paskolas Grupės įmonėms su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis, kaip atskleista 14 pastaboje. Išduodant paskolą, bendru atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius.

b) Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju – atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Grupės/Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus ir finansinio lizingo įsipareigojimus, ir išvestines finansines priemones.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų priskyrimo, kaip aprašyta toliau.

Finansiniai įsipareigojimai apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius

Finansiniai įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius, apima finansinius įsipareigojimus, laikomus prekybai, ir finansinius įsipareigojimus, kurie buvo priskirti pirminio pripažinimo metu kaip vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius. Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami kaip laikomi prekybai, jei jie yra patiriami su atpirkimo tikslu artimiausiu metu. Į šią kategoriją taip pat įeina Grupės/Bendrovės sudarytos išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra priskiriamos apsidraudimo priemonėmis apsidraudimo santykiuose, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS. Atskiros įterptosios išvestinės priemonės taip pat priskiriamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms. Pelnas arba nuostoliai, atsiradę iš finansinių įsipareigojimų laikomų prekybai, yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EIR dalis. EIR amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t.y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t.y., jis yra pašalinamas iš Grupės/Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

• i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba
• ii) Grupė/Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Grupė/Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Grupė/Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.12 Įstatinis kapitalas

(a) Paprastosios akcijos

Paprastosios akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Suma, kuria gautas atlygis už parduotas akcijas viršija jų nominalią vertę, pripažįstama akcijų priedais. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su naujų akcijų išleidimu, apskaitomos jomis mažinant akcijų priedus.

(b) Nuosavos akcijos

Kuomet Bendrovė ar jos dukterinės įmonės įsigyja Bendrovės nuosavą akcinį kapitalą, sumokėtas atlygis, įskaitant visas priskirtinas papildomas išorines išlaidas, yra atimamas iš nuosavo kapitalo kaip nuosavos akcijos iki kol jos parduodamos, iš naujo išleidžiamos ar anuliuojamos. Nepripažįstamas joks pelnas ar nuostoliai dėl nuosavų akcijų pardavimo, išleidimo ar anuliavimo. Jeigu tokios akcijos vėliau parduodamos arba iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis apskaitomas konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip nuosavo kapitalo pasikeitimas.

(c) Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Metiniai pervedimai 5 proc. Grynojo rezultato reikalingi tol, kol rezervas pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Teisinis rezervas negali būti naudojamas dividendams mokėti, ir jis nustatomas tik būsimiems nuostoliams padengti.

(d) Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas apskaitomas kitose bendrosiose pajamose ir įtraukiamas į turto perkainojimo rezervą nuosavame kapitale. Tais atvejais, kai perkainoto turto nauja perkainota vertė viršija to turto likutinę apskaitinę vertę, o prieš tai tokiam turtui buvo pripažintas nuvertėjimas, jį apskaitant bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip nuostolį, perkainotos vertės padidėjimas, neviršijantis buvusio nuvertėjimo, yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, jį apskaitant kaip pelną. Jei po nuvertėjimo atstatymo vis dar susidaro perkainotos vertės perviršis, jis yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip kitos bendrosios pajamos (bei atitinkamai nuosavame kapitale finansinės būklės ataskaitoje).

Perkainoto turto rezervo sumažėjimas, lygus einamųjų metų perkainoto turto perkainotos vertės nusidėvėjimui per metus, finansinių metų pabaigoje yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Perleidžiant ar nurašant perkainota verte apskaitomą turtą, su juo susijęs likutinis perkainojimo rezervas yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

(e) Rezervas nuosavų akcijų įsigijimui

Šis rezervas sukuriamas remiantis akcininkų sprendimu įsigyti savo akcijas.

(f) Užsienio valiutų perskaičiavimo rezervas

Užsienio valiutų perskaičiavimo rezervas suformuojamas valiutų perskaičiavimo skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose parodomi nuosavame kapitale tol, kol investicija parduodama. Pardavus atitinkamą turtą, sukauptas valiutų perskaičiavimo rezervų perkainojimo rezultatas pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis tuo pačiu laikotarpiu, kuomet pripažįstamas pelnas ar nuostoliai iš pardavimo.

2.13. Nuoma

A. BENDROVĖ/GRUPĖ KAIP NUOMININKAS

Politika, kurios laikomasi nuo 2019 m. sausio 1 d.

Sutarties pradžioje Bendrovė ir Grupė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė ir Grupė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė ir Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu.

Naudojimo teise valdomas turtas

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė ir Grupė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:

Žemė	58 metai
Transporto priemonės	3 metai

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei ir Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.

Nuomos įsipareigojimai

Pradžios datą Bendrovė/Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė/Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė/Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai.

Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Bendrovė/Grupė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.

Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma

Bendrovė ir Grupė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Šios išimties ji laikosi ir pripažindama mažaverčio turto, kurį sudaro biuro inventorius, nuomą. Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.

Politika, kurios buvo laikomasi iki 2019 m. sausio 1 d.

Palyginamuoju laikotarpiu, Bendrovė ir Grupė, būdama nuomininku, nuomos sutartis, pagal kurias perduodama iš esmės visa nuosavybei būdinga rizika ir nauda, klasifikavo kaip finansinės nuomos sutartis, o visas kitas sutartis – kaip veiklos nuomos sutartis. Pagal finansinę nuomą, nuomojamas turtas pirminio pripažinimo metu buvo vertinamas suma, kuri lygi išsinuomoto turto tikrajai vertei, arba, jeigu jos mažesnės, dabartinei minimalių įmokų pagal nuomos sutartį vertei. Vėliau toks turtas buvo apskaitomas remiantis tokiam turtui taikoma apskaitos politika. Pagal veiklos nuomą nuomojamas turtas nebuvo pripažįstamas Bendrovės ir Grupės finansinės būklės ataskaitoje. Pagal tokią nuomą sumokėtos įmokos buvo pripažįstamos pelnu (nuostoliais) tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį.

B. BENDROVĖ/GRUPĖ KAIP NUOMOTOJAS

Būdama nuomotoju, nuomos pradžioje Bendrovė ir Grupė nustato, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma. Jeigu Bendrovė ir Grupė nustato, kad pagal nuomos sutartį perduodama iš esmės visa nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokias numos sutartis ji priskiria finansinei nuomai. Nuomos sutartys, pagal kurias Bendrovė ir Grupė neperduoda iš esmės visos nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizika ir naudos, priskiriamos veiklos nuomai. Įplaukos iš nuomos apskaitomos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitos pajamų straipsnyje atsižvelgiant į nuomos pobūdį. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios patiriamos dėl derybų ir nuomos organizavimo, turi būti įskaičiuojamos į išnuomoto turto balansinę vertę ir pripažįstamos nuomos laikotarpio sąnaudomis tuo pačiu pagrindu, kaip ir pagal nuomos sutartį gaunamos pajamos. Neapibrėžtosios įmokos pripažįstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos.

Grupės, kaip nuomininko, palyginamuoju laikotarpiu taikyta apskaitos politika nesiskyrė nuo 16-ojo TFAS reikalavimų.

2.14. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu (daugiausiai gautos iš ES ir kitų struktūrinių fondų). Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelne (nuostoliuose) mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.15. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

2.16. Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų sąnaudoms.

(b) Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms, kuomet ji turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(c) Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką.

Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Pakartotiniai vertinimai, kuriuos sudaro aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra iš karto pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje su atitinkamu debetu ar kreditu nepaskirstytame pelne kitose bendrosiose pajamose tuo laikotarpiu, kada jos patiriamos. Pakartotiniai vertinimai vėlesniais laikotarpiais neperkeliami į pelną arba nuostolius.

Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma.

2.17. Pelno mokestis

Grupės įmonės apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų.

Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos šiose finansinėse ataskaitose, nustatytos remiantis vadovybės atliktais skaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos mokesčių įstatymus.

Lietuvoje veikiančių Grupės įmonių pelnas už 2019 m. apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu (2018 m. – 15 proc.). Ukrainoje taikomas pelno mokestis yra 18 proc. ( 2018 m. – 18 proc.).

Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymais mokestiniai nuostoliai, išskyrus nuostolius, susijusius su vertybinių popierių ir (arba) finansinių priemonių perdavimu, gali būti perkeliami neribotam terminui. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliami mokestiniai nuostoliai negali viršyti 70 proc. einamųjų metų apmokestinamo pelno.

Nuostoliai dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių pardavimo gali būti keliami 5 metus ir naudojami tik apmokestinamam pelnui iš panašaus pobūdžio sandorių sumažinti.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. remiantis Ukrainos Respublikos mokesčių įstatymais perkeliami mokestiniai nuostoliai negali viršyti 25 proc. einamųjų metų apmokestinamojo pelno.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Tačiau atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo jungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliams. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant finansinių ataskaitų dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

2.18. Pajamų pripažinimas

Pajamos pagal sutartis su klientais

Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Bendrovė ir Grupė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Bendrovė ir Grupė nustatė, kad kontroliuoja prekes ar paslaugas prieš jas perduodama klientui, todėl Bendrovė ir Grupė veikia kaip pagrindinė pajamų sandorio šalis. Pajamas pagal sutartis pripažino 2019 ir 2018 metais patronuojamoji įmonė, kuri pagal techninę specifikaciją gamino gamybos liniją užsakovui.

Bendrovė ir Grupė paskirsto sandorio kainą per gaminio gamybos laikotarpį, remdamasi santykinėmis atskirų gamybos lygių pardavimo kainomis.

Vadovybė atliko analizę ir nustatė, jog Bendrovė ir Grupė sutartyse su klientais apibrėžtus veiklos įsipareigojimus įvykdo per laikotarpį (o ne konkrečiu laiko momentu) dėl šių priežasčių:

• Bendrovė ir Grupė, teikdama gaminių gamybos paslaugas, nesukuria alternatyvaus panaudojimo turto;

• Už atliktą dalinį gamybos darbą Bendrovė ir Grupė turi vykdomąją teisę į atlygį.

Apskaičiuodama pajamų ir jai tenkančios savikainos dalį, vadovybė remiasi tikėtinų išlaidų, pridedant tikėtinos maržos, metodu. Remiantis valdymo ir gamybos apskaitos duomenimis, yra išskaičiuojama užsakymo gamybos išpildymo būklė kiekviename gamybos etape (Bendrovėje atitinkamai apskaičiuojant, kokia tikėtinos gaminio savikainos dalis kuriame gamybos etape yra pasiekta). Skaičiavimai užbaigiami, prie apskaičiuotos santykinės nebaigtos gamybos lygių skirtinguose gamybos etapuose pridedant taikomą maržą.Tokiu būdu apskaičiuota pajamų suma, yra pripažįstama ir apskaitoma bendrųjų pajamų ataskaitoje, pajamų pagal sutartis su klientais straipsnyje, o turtas, atsirandantis iš sutarčių su klientais finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas trumpalaikiame turte, sutarčių turto straipsnyje. Su šia pajamų suma susijusi savikaina yra atvaizduojama bendrųjų pajamų ataskaitose, pardavimo savikainos straipsnyje.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS ir taikant TFAS 15, Bendrovės ir Grupės vadovybei reikia pritaikyti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi reikšmingos įtakos sumoms pateiktoms finansinėse ataskaitose. Vadovybės vertinimu, reikšmingiausi įvertinimai ir su tuo susiję neapibrėžtumai apskaičiuojant ir pripažįstant pajamas iš sutarčių su klientais yra susiję su:

• Naudojama tikėtina uždirbti gaminio marža (procentinis dydis);

• Istorinių valdymo ir gamybos apskaitos duomenų taikymu, apskaičiuojant vertės koeficientus, susijusius su kiekvienu gamybos etapu.

Be aukščiau aptartų, vadovybė taip pat atsižvelgė į kitų dalykų poveikį pajamų pripažinimui, tokių kaip reikšmingų finansavimo komponentų buvimą, atsiskaitymą negrynaisiais pinigais ir kita.

Bendrovės ir Grupės sutartyse su klientais nėra šių išvardintų sutartinių sąlygų arba, vadovybės vertinimu, jos yra nereikšmingos TFAS 15 taikymo kontekste.

Sutarčių turtas – sukauptos pajamos

Sutarčių turtas yra teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo atliktos kliento naudai (įskaitant dalinį atlikimą). Jei Bendrovė ir Grupė perduoda prekes ar suteikia paslaugas klientui prieš jam sumokant ar prieš mokėjimo terminą, turtas pagal sutartis yra apskaitomas ta suma, kuri yra lygi uždirbtam sąlyginiam atlygiui.

Sutarčių įsipareigojimai – gauti avansai

Sutarties įsipareigojimus sudaro iš klientų gauti išankstiniai apmokėjimai už ateityje suteikiamas paslaugas ar parduodamas prekes.

Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

2.19. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.20. Po ataskaitiniai įvykiai

Po ataskaitiniai įvykiai, kurie parodomi suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės ir Grupės padėtį finansinių ataskaitų dieną (koreguojantys įvykiai) atskleidžiami finansinėse ataskaitose. Po ataskaitiniai reikšmingi įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi aiškinamojo rašto pastabose.

2.21. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

2.22. Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės ir Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės ir Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

2.23. Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai)

Grupė pateikia pagrindinį (EPS) ir sumažintą pelną paprastajai akcijai (DEPS). Pagrindinis EPS apskaičiuojamas padalijus pelną arba nuostolį, priskirtiną Grupės akcininkams ir per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų svertinį vidurkį. Sumažintas EPS (DEPS) nustatomas koreguojant pelną arba nuostolį, priskirtiną Grupės akcininkams ir paprastųjų akcijų skaičiaus svertinį vidurkį, išreikštą visų potencialių paprastųjų akcijų, pvz., konvertuojamųjų obligacijų ir akcijų pasirinkimo sandorių, įtaka.

2.24. Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir / ar atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

2.25 Klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius

Finansinėse ataskaitose Grupė ir Bendrovė pateikia turtą ir įsipareigojimus klasifikuodama juos į trumpalaikius ir ilgalaikius. Turtas laikomas trumpalaikiu, jeigu :

• Tikimasi, kad jis bus realizuotas arba parduotas ar sunaudotas per įprastinės veiklos ciklą

AB "SNAIGĖ", įmonės kodas 249664610, Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ 2019 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

• Laikomas pardavimui

• Tikimasi, kad bus realizuotas per 12 mėnesių po finansinių metų pabaigos

Arba

• Pinigai ar pinigų ekvivalentai, išskyrus apriboto naudojimo, kuriais per artimiausius 12 mėnesių nebus galima padengti ar apmokėti įsipareigojimų.

Visas kitas turtas yra klasifikuojamas kaip ilgalaikis.

Įsipareigojimas yra trumpalaikis jeigu :

• Tikimasi, kad jis bus sumokėtas per įprastinės veiklos ciklą
• Laikomas pardavimui
• Tikimasi, kad bus sumokėtas per 12 mėnesių po finansinių metų pabaigos
• Nėra besąlyginės teisės atidėti mokėjimą mažiausiai 12 mėnesių po finansinių metų pabaigos.

Grupė ir Bendrovė visus kitus įsipareigojimus klasifikuoja kaip ilgalaikius. Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

3 Pajamos pagal sutartis su klientais ir pardavimo pajamos

Grupė

Vienintelis Grupės veiklos segmentas, identifikuotas valdymo tikslais, yra šaldytuvų ir specializuotos įrangos gamyba.

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Šaldytuvai ir susijusi įranga	32 047	35 417	31 204	34 643
Pajamos pagal sutartis patronuojamoje įmonėje	175	2 155
	32 222	37 572	31 204	34 643

Grupės ir Bendrovės vadovybė analizuoja tik pardavimo informaciją pagal šalis.

	Pardavimai tarp grupės
	Pardavimo pajamos iš viso			įmonių		Pardavimo pajamos
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Vakarų Europa	12 533	14 614	-	-	12 533	14 614
Ukraina	6 706	6 010	-	-	6 706	6 010
Centrinė Europa	6 059	9 206	-	-	6 059	9 206
Lietuva	4 329	5 179	(196)	(194)	4 133	4 985
Kitos NVS šalys	1 170	1 264		-	1 170	1 264
Kitos Baltijos valstybės	756	970	-	-	756	970
Rusija	370	297	-	-	370	297
Kitos šalys	495	226	-	-	495	226
Iš viso	32 418	37 766	(196)	(194)	32 222	37 572

Sandoriai tarp grupės įmonių sudaromi komerciniais terminais ir sąlygomis. Konsoliduotose finansinėse ataskaitose pardavimai tarp grupės įmonių yra eliminuojami.

Bendrovė

		Pardavimo pajamos
	2019 m.	2018 m.
Vakarų Europa	12 466	14 519
Ukraina	6 706	6 010
Centrinė Europa	5 859	7 051
Lietuva	3 383	4 306
Kitos NVS šalys	1 170	1 264
Kitos Baltijos valstybės	755	970
Rusija	370	297
Kitos šalys	495	226
	31 204	34 643

4 Pardavimo savikaina

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Žaliavos Atlyginimai ir socialinis	20 078	23 573	19 344	22 014
draudimas	3 304	3 687	3 183	3 443
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1 630	1 407	1 587	1 362
Kitos netiesioginės sąnaudos	4 179	5 313	4 070	5 062
	29 191	33 980	28 184	31 881

5 Pardavimo sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Transportavimas	1 039	1 229	1 039	1 227
Atlyginimai ir socialinis draudimas	435	433	435	433
Garantinio aptarnavimo sąnaudos	288	227	202	205
Reklama, rinkodara	191	198	186	194
Rinkos tyrimai, pardavimų skatinimas bei komisiniai
trečioms šalims	170	177	182	189
Sertifikavimo sąnaudos	65	43	65	43
Sandėliavimo sąnaudos	52	48	51	48
Komandiruočių sąnaudos	19	9	19	9
Draudimas	31	41	31	41
Kita	3	48	3	(3)
	2 293	2 453	2 213	2 386

6 Bendrosios ir administracinės sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Atlyginimai ir socialinis draudimas	1 185	1 223	1 277	1 114
Nusidėvėjimas ir amortizacija	423	572	416	562
Patalpų nuoma ir eksploatacinės sąnaudos	119	123	119	123
Draudimas	61	68	59	58
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	55	70	55	69
Komandiruotės	32	14	27	13
Banko paslaugos	26	28	25	27
Ilgalaikio nematerialaus turto vertės sumažėjimas	25	-	25	-
Konsultantų sąnaudos	23	62	23	62
Ilgalaikės išmokos darbuotojams (24 pastaba)	17	50	17	45
Apsaugos sąnaudos	6	5	5	5
Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo pokytis (14 pastaba)	(562)	(419)	(562)	(419)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės
sumažėjimas	-	(425)	-	(425)
Kitos	596	224	315	173
	2 006	1595	1 801	1 407

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo atstatymas yra susijęs su 2016 m. 2017 ir 2018 m. rugsėjo 30 d. atliktu ilgalaikio turto perkainojimu, kurio metu nustatytas kai kurių nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetų vertės padidėjimas.

7 Kitos veiklos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pajamos iš transportavimo paslaugų	211	243	211	243
Pajamos iš kitų paslaugų pardavimo	54	71	131	147
Patalpų nuomos pajamos	15	15	40	40
Kitos	-	-	-	4
	280	329	382	434

8 Kitos veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Transportavimo sąnaudos Kitų paslaugų	217 38	243 39	217 96	243 96

Kitos	-	-	15	15
	255	282	328	354

9 Finansinės veiklos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Palūkanų pajamos už paskolas	-	451	-	451
Pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo	-	9	21	9
Dividendų pajamos	-	-	400	-
Kitos	-		3
	-	460	424	460

10 Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Palūkanų sąnaudos	528	549	525	545
Nuostoliai iš valiutos keitimo sandorių		7	19	7
Kitos sąnaudos	12	3	16	3
	540	559	560	555

11 Pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų komponentai
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	98	98	110	81
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos
pelne (nuostoliuose) iš tęsiamos veiklos	98	98	110	81
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir atsargų
nukainojimas	(34)	(63)	(38)	(72)
Sukaupti įsipareigojimai	46	105	44	99
Atidėjiniai garantiniam remontui	85	60	51	53
Kita	154	33	176	26
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	251	135	233	106
Atimti: nepripažinta dalis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	251	135	233	106
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas	(1 707)	(1 814)	(1 707)	(1 814)
Kapitalizuotos plėtros išlaidos	(202)	(214)	(202)	(214)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1 909)	(2 028)	(1 909)	(2 028)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(1 658)	(1 893)	(1 676)	(1 922)

12 Nematerialusis turtas

Grupė

		Programinė
	Plėtros išlaidos	įranga, licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2019 m. sausio 1 d. likutis	6 154	844	6 998
Įsigijimai	329	2	331
Pardavimai ir nurašymai	-	(2)	(2)
Perklasifikavimas	73	(73)	-
Vertės sumažėjimas	(25)		(25)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	6 531	771	7 302
Amortizacija:
2019 m. sausio 1 d. likutis	4 662	732	5 394
Amortizacija per metus	310	23	333
Pardavimai ir nurašymai	-	(2)	(2)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	4 972	753	5 725
2019 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 559	18	1 577
2019 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 492	112	1 604
		Programinė
	Plėtros išlaidos	įranga, licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2018 m. sausio 1 d. likutis	5 920	749	6 669
Įsigijimai	234	95	329
Pardavimai ir nurašymai	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	6 154	844	6 998
Amortizacija:
2018 m. sausio 1 d. likutis
	4 349	693	5 042
Amortizacija per metus	297	39	336
Pardavimai ir nurašymai	16	-	16
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	4 662	732	5 394
2018 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 492	112	1 604

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į bendrąsias ir administracines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

12 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė

		Programinė įranga,
	Plėtros sąnaudos	licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
22019 m. sausio 1 d. likutis	6 150	640	6 790
Įsigijimai	329	3	332
Pardavimai ir nurašymai	(25)	(2)	(27)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	6 454	641	7 095
Sukaupta amortizacija:
2019 m. sausio 1 d. likutis	4 586	603	5 189
Amortizacija per metus	310	21	331
Pardavimai ir nurašymai		(2)	(2)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	4 896	622	5 518
2019 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 558	19	1 577
2019 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 564	37	1 601

	Programinė įranga,
	Plėtros sąnaudos	licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2018 m. sausio 1 d. likutis	5 859	618	6 477
Įsigijimai	307	22	329
Pardavimai ir nurašymai	(16)	-	(16)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	6 150	640	6 790
Sukaupta amortizacija:
2018 m. sausio 1 d. likutis	4 289	570	4 859
Amortizacija per metus	297	33	330
Pardavimai ir nurašymai	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	4 586	603	5 189
2018 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 564	37	1 601
2018 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 570	48	1 618

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Dalis Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 4 318 tūkst. eurų, 2019 m. gruodžio 31 d. buvo visiškai amortizuota (4 054 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2019 m. sausio 1 d. likutis	4 252	35 710	5 350	1	45 313
Įsigijimai	-	32	36	188	256
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(3)	-	(3)
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	4 252	35 742	5 383	189	45 566
Sukauptas nusidėvėjimas:
2019 m. sausio 1 d. likutis	2 407	33 518	4 871	-	40 796
Nusidėvėjimas per metus	132	635	179	-	946
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	2 539	34 153	5 050	-	41 742
Perkainota vertė:
2019 m. sausio 1 d. likutis	4 206	7 690	1 475	-	13 371
Įsigijimai	-	-	-	-	-
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	4 206	7 690	1 475	-	13 371
Perkainotos vertės nusidėvėjimas:
2019 m. sausio 1 d. likutis	134	818	318	-	1 270
Nusidėvėjimas per metus	95	598	216	-	909
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	229	1 416	534	-	2 179
2019 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 690	7 863	1 274	189	15 016
2019 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 917	9 064	1 636	1	16 618

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Grupė

Grupė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2018 m. sausio 1 d. likutis	4 252	35 684	5 263	24	45 223
Įsigijimai	-	34	90	-	124
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(31)	(4)	-	(35)
Perklasifikavimas	-	23	-	(23)	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	1	-	1
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	4 252	35 710	5 350	1	45 313
Sukauptas nusidėvėjimas:
2018 m. sausio 1 d. likutis	2 266	32 859	4 651	-	39 776
Nusidėvėjimas per metus	141	689	224	-	1 054
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(30)	(4)	-	(34)
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	2 407	33 518	4 871	-	40 796
Perkainota vertė:
2018 m. sausio 1 d. likutis	3 635	6 618	1 152	-	11 405
Įsigijimai	571	1 072	323	-	1 966
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	4 206	7 690	1 475	-	13 371
Perkainotos vertės nusidėvėjimas:
2018 m. sausio 1 d. likutis	63	363	104	-	530
Nusidėvėjimas per metus	71	455	214	-	740
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	134	818	318	-	1 270
2018 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė	5 917	9 064	1 636	1	16 618
2018 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 558	9 080	1 660	24	16 322

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys) Bendrovė

Bendrovė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2019 m. sausio 1 d. likutis	4 252	32 989	5 331	2	42 574
Įsigijimai	-	22	36	188	246
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(3)	-	(3)
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	4 252	33 011	5 364	190	42 817
Sukauptas nusidėvėjimas:
2019 m. sausio 1 d. likutis	2 407	31 010	4 864	-	38 281
Nusidėvėjimas per metus	132	594	173	-	899
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	2 539	31 604	5 037	-	39 180
Perkainota vertė:
2019 m. sausio 1 d. likutis	4 206	7 690	1 475	-	13 371
Įsigijimai	-	-	-	-	-
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	4 206	7 690	1 475	-	13 371
Perkainotos vertės nusidėvėjimas:
2019 m. sausio 1 d. likutis	134	818	318	-	1 270
Nusidėvėjimas per metus	95	598	216	-	909
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	229	1 416	534	-	2 179
2019 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 690	7 681	1 268	190	14 829
2019 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 917	8 851	1 624	2	16 394

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Bendrovė

	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2018 m. sausio 1 d. likutis	4 252	32 973	5 248	25	42 498
Įsigijimai	-	24	87	-	111
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(31)	(4)	-	(35)
Perklasifikavimas	-	23	-	(23)	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	4 252	32 989	5 331	2	42 574
Sukauptas nusidėvėjimas:
2018 m. sausio 1 d. likutis	2 266	30 391	4 651	-	37 308
Nusidėvėjimas per metus	141	649	217	-	1 007
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(30)	(4)	-	(34)
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	2 407	31 010	4 864	-	38 281
Perkainota vertė:
2018 m. sausio 1 d. likutis	3 635	6 618	1 152	-	11 405
Įsigijimai	571	1 072	323	-	1 966
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	4 206	7 690	1 475	-	13 371
Perkainotos vertės nusidėvėjimas:
2018 m. sausio 1 d. likutis	63	363	104	-	530
Nusidėvėjimas per metus	71	455	214	-	740
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	134	818	318	-	1 270
2018 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė	5 917	8 851	1 624	2	16 394
2018 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 558	8 837	1 645	25	16 065

Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2019 m. sudaro 1 855 tūkst. eurų (2018 m. – 1 794 tūkst. eurų), iš kurio, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1 742 tūkst. eurų suma 2019 m. (1 505 tūkst. eurų 2018 m.) yra įtraukta į gamybos savikainą ir 113 tūkst. eurų suma (162 tūkst. eurų 2018 m.) yra įtraukta į bendrąsias ir administracines sąnaudas Grupės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2019 m. sudaro 1 808 tūkst. eurų (2018 m. – 1 747 tūkst. eurų) 110 tūkst. eurų suma 2019 m. (159 tūkst. eurų suma 2018 m.) buvo įtraukta į bendrąsias administracines sąnaudas Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Likusi nusidėvėjimo suma, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1 698 tūkst. eurų (2018 m. – 1 461 tūkst. eurų) buvo įtraukta į gamybos savikainą.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, mašinos ir įrengimai įkeisti bankams kaip paskolų užstatas.

2019 m. gruodžio 31 d. visiškai nudėvėto, tačiau vis dar naudojamo Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina sudarė atitinkamai 1 771 tūkst. Eurų ir 1 465 tūkst. Eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 1 184 tūkst. Eurų ir 889 tūkst. Eurų).

Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas

Nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti perkainoti ilgalaikį turtą, įskaitant pastatus, statinius, mašinas ir įrengimus, taip pat kitą gamybinę įrangą. Ilgalaikio turto vertinimą finansinės atskaitomybės tikslais atliko išorinis nepriklausomas vertintojas, turintis atitinkamą vertintojo kvalifikaciją bei patirties vertinant panašios kategorijos turtą panašioje vietoje. Nekilnojamojo turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju metodu palyginant panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kainas Lietuvoje. Mašinų ir įrengimų bei kito ilgalaikio turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju arba išlaidų (angl. depreciated replacement cost (DRC)) metodais. Turto tikrąją vertę nustatė nerpiklausomas turto vertintojas UAB korporacija "Matininkai".

Pastatai ir statiniai priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Naudojant rinkos metodą buvo stebimi pardavimo sandoriai arba su nekilnojamuoju turtu ir statiniais susijusių pasiūlymų pavyzdžiai rinkoje. Palyginamieji nekilnojamojo turto objektai buvo pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu pagal dydį, tipą, vietą, naudojimo paskirtį, būklę ir kitus parametrus. Vertinant nekilnojamąjį turtą reikėjo atlikti koregavimus, siekiant atspindėti vertinamų ir palyginamųjų objektų skirtumus.

Mašinos ir įrengimai, transporto priemonės bei kitas turtas taip pat priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Dalis mašinų buvo vertinama remiantis lyginamuoju metodu bent dviem ar trimis palyginamaisiais objektais. Pasirinkti palyginamieji objektai buvo panašūs į vertinamą turtą. Šis metodas naudotas vertinant dalį įrangos, kurios pardavimo ar pasiūlymų rinkoje duomenys buvo prieinami. Likusi mašinų ir įrengimų dalis, buvo vertinama taikant išlaidų (DRC) metodą. Šio ilgalaikio turto atkuriamoji vertė buvo nustatyta remiantis turto įsigijimo savikaina ir statistikos departamento pateiktais įrangos ir įrengimų kainos pokyčiais. Vertinant fizinį senėjimą daroma prielaida, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertė yra nurašoma proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į kategorijas, kurioms, remiantis vertintojo ekspertine nuomone, nustatytas iki 20 metų naudingojo tarnavimo laikas, priklausomai nuo turto grupės.

Turto vertės nustatymo taikyta schema:

1. Viso Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto komplekso vertė nustatyta pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą.

2. Iš pajamų metodu apskaičiuotos vertės atimta ilgalaikio nematerialiojo balansinė vertė. Taip pat atimta nekilnojamojo turto vertė.

3. Bendros paskirties kilnojamojo turto objektai vertinti taikant lyginamąjį metodą, o specialios paskirties objektai ir bendros paskirties kilnojamojo turto objektai, kurių vertės nustatyti lyginamuoju metodu nebuvo galimybių dėl palyginamųjų objektų nebuvimo – išlaidų (kaštų) metodą. Dalies kilnojamojo turto objektų vertė, kurių vertės nebuvo galimybių nustatyti lyginamuoju ar išlaidų (kaštų) metodu vertinti taikant likvidacinį modelį.

4. Likusi pajamų metodu nustatytos vertės dalis priskirta įmonės technologinį kompleksą sudarantiems kilnojamojo turto objektams. Ilgalaikio materialiojo (kilnojamojo) turto dalies vertės, apskaičiuotos išlaidų (kaštų) metodu koreguotos taikant koregavimo koeficientą, o lyginamuoju metodu ir likvidaciniu modeliu apskaičiuotos vertės nebuvo koreguotos.

Suvestiniai turto vertinimo rezultatai išreiškiami tikrąja verte. Apskaitytas ilgalaikio turto vertės padidėjimas padidinus turto įsigijimo savikainą 2018 m. rugsėjo 30 d.:

Bendrovė	Apskaitinė vertė	Perkainota vertė	Perkainojimo perviršis
Pastatai ir statiniai	5 404	5 975	571
Mašinos ir įrengimai	8 089	9 160	1 071
Transporto priemonės ir kita įranga	1 435	1 759	324
Iš viso:	14 928	16 894	1 966

Be to, patikrinta, ar nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė nėra sumažėjusi, palyginant ją su pajamų metodu nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atsiperkamąja verte.

Pajamų metodo modelis buvo grindžiamas vadovybės pateiktomis 2018-2022 metų prognozėmis, kur atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusią situaciją, taikytos tokios pinigų srautų prognozių prielaidos:

• Palaikyti esamų produktų apyvartas daugmaž pastoviame pastarųjų metų lygyje. Tolimesniais metais planuojamas nuoseklus lėtėjimas vakarų rinkose dėl vis didėjančios Kinijos gamintojų įtakos privačių prekės ženklų gamybai buitinės technikos sektoriuje. Viena iš svarbiausių bendrovės pardavimų nuosavu prekės ženklu "Snaigė" augimo priežaščių yra nuolatinis ir nuoseklus technologijų tobulinimas, ženklo palaikymas bei naujų produktų kūrimas, todėl šios kategorijos pardavimų mažėjimas neplanuojamas.

• Pradėti naujo produkto – pramoninės šaldymo įrangos - gamybą nuo 2019 metų pabaigos, atlikus suplanuotas investicijas į naują gamybos liniją. Investicijas į naują gamybos sritį planuojam finansuoti išimtinai iš akcininkų lėšų (14 pastaba). Toks žingsnis pasirinktas dėl to, kad esamos buitinių šaldymo prietaisų rinkos traukiasi ir oligopolizuojasi, taip mažindamos Bendrovės tipo gamintojų nišą, o tuo tarpu pramoninė šaldymo įranga yra mažiau standartizuota, ir ypač dideli gamintojai negali masto ekonomijos būdu įgauti konkurencinio pranašumo, taigi ir mažinti galimos nišos. Be to, Bendrovė turi ilgametę patirtį prekiaujant tokio tipo gaminiais, o technologinis procesas yra labai artimas esamai gamybai.

Vertintojai taip pat atliko kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų priklausomybės nuo gamybos apimčių bei vidutinės gaminio kainos ir jos kitimo analizę. Apyvartinio kapitalo pagrindiniai komponentai (atsargų poreikis, gautinos ir mokėtinos prekybos skolos) apskaičiuoti vidutinių dydžių (dalių nuo pajamų ir sąnaudų) pagalba iš 2012-2018 metų faktinių duomenų (į apyvartinį kapitalą neįtraukti netipiniai trumpalaikiai įsipareigojimai ir gautinos sumos).

Rengiant 2019 metų ataskaitas, nepriklausomas tikrosios turto vertės nustatymas nebuvo darytas, nes nebuvo pagrindo manyti, kad apskaitoje esanti turto vertė neatspindėtų tikrosios vertės. 2018 metais taikytos prielaidos iš esmės atspindi ir esamą situaciją bei strategiją, o jų nežymus persisilinkimas laike ženkliai neįtakoja pagal analogišką modelį paskaičiuotos turto tikrosios vertės.

Įvertinimų pasikeitimas

2019 m. Grupė atliko savo ilgalaikio turto naudojimo laiko ir likvidacinės vertės nustatymo testą, tačiau nenustatė pokyčių susijusių su taikomais naudingo tarnavimo laikotarpiais ir likvidacinėmis vertėmis.

14 Trumpalaikės paskolos susijusioms įmonėms

	Grupė 2019 m. 2018 m.		Bendrovė 2019 m. 2018 m.
	gruodžio 31 d	gruodžio 31d	gruodžio 31 d	gruodžio 31 d
Suteiktos paskolos	8 880	9 169	8 880	9 169
Priskaitytos palūkanos	2 499	2 582	2 499	2 582
Gautinos sumos bendrąja verte	11 379	11 751	11 379	11 751
Atimti: abejotinų gautinų paskolų vertės sumažėjimą	(8 733)	(9 169)	(8 733)	(9 169)
abejotinų gautinų palūkanų vertės sumažėjimą	(2456)	(2 582)	(2 456)	(2 582)
Minus: vertės sumažėjimas	(11 189)	(11 751)	(11 189)	(11 751)
Gautinos sumos, grynąja verte	190	0	190	0

Dėl kontroliuojančioms šalims suteiktų paskolų grąžinimo Bendrovė yra sudariusi sandorį su bendrovės valdybos nariu K. Kovalchuk. 10,68 mln. eurų vertės sandoris sudarytas dėl reikalavimo teisių į Hymaną Holdings Limited skolą, kylančią iš reikalavimo perleidimo sutarties, pasirašytos tarp Bendrovės ir Hymana Holdings limited 2015 m. lapkričio 24 d., perleidimo K. Kovalchuk (Reikalavimo Įgijėjas). Reikalavimo teisės perleidžiamos dalimis ir perleidimas įvyktų tik tai daliai, kuriai Reikalavimo Įgijėjas padaro mokėjimą ir tik po to, kai šie pinigai įskaitomi į Bendrovės banko sąskaitą. Reikalavimo Įgijėjas jokiu būdu nebus laikomas įgijęs reikalavimo teisės į visą Reikalavimą, jeigu suma sumokėta Reikalavimo Įgijėjo ir įskaityta į Bendrovės banko sąskaitą yra mažesnė nei visa Reikalavimo suma. Bendrovė turi teisę vienašališkai bet kada nutraukti sutartį, jei Reikalavimo Įgijėjas nesumokėtų bet kurios įmokos. Paskutinė įmoka Bendrovei turi būti sumokėta ne vėliau kaip 2020 m. spalio 1 d. Gautinos sumos grynaja verte, apskaitytos 2019 m. gruodžio 31 dienai, iki ataskaitos išleidimo datos yra faktiškai atgautos.

15 Atsargos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys	2 078	2 154	2 004	2 073
Nebaigta gamyba	210	241	177	227
Pagaminta produkcija	1 364	1 289	1 328	1 247
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	57	89	58	89
Minus: vertės sumažėjimas	(252)	(224)	(182)	(171)
Iš viso atsargų	3 457	3 549	3 385	3 465

Žaliavas ir medžiagas sudaro kompresoriai, sudėtinės dalys, plastmasė, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

	Grupė		Bendrovė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Likutis metų pradžiai	(224)	(223)	(171)	(177)
Papildomas vertės sumažėjimas	(28)	(13)	(11)	(5)
Vertės sumažėjimo atstatymas	-	12	-	11
Likutis metų pabaigai	(252)	(224)	(182)	(171)

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi teisinių apribojimų atsargoms. Grupės ir Bendrovės panaudotos žaliavos gamybinėje savikainoje, pardavus produkciją, yra apskaitomos pardavimo savikainoje, atitinkamai sudarė 20 078 tūkst. eurų ir 19 344 tūkst. Eurų ( 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 23 573 tūkst. Eurų ir 22 014 tūkst. Eurų).

16 Prekybos gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos iš nesusijusių pirkėjų	5 459	6 825	5 230	6 580
Gautinos sumos iš susijusių pirkėjų	-	-	24	28
Gautinos sumos bendrąja verte Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės	5 459	6 825	5 254	6 608
sumažėjimas	(1 218)	(1 077)	(1 109)	(980)
Gautinos sumos, grynąja verte	4 241	5 748	4 145	5 628
Iš jų:
Trumpalaikės gautinos sumos	4 241	5 748	4 145	5 628
Iš viso	4 241	5 748	4 145	5 628

Iš pirkėjų gautinų sumų individualiai nustatyto vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per	(1 077)	(1 068)	(980)	(1 022)
metus	(184)	(60)	(163)	-
Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka	(2)	(1)	-	-
Apmokėtos sumos	45	52	34	42
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	(1 218)	(1 077)	(1 109)	(980)

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių bendroji vertė 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 1 218 tūkst. eurų ir 1 109 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1 077 tūkst. eurų ir 980 tūkst. eurų), buvo apskaitytas 100 % vertės sumažėjimas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas įtrauktas į bendrąsias administracines sąnaudas.

Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškėja, kad jos nebus atgautos. Grupės ir Bendrovės 2019 m. ir 2018 m. gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaitytas bendrosiose ir administracinėse sąnaudose.

17 Kitos gautinos sumos

		Grupė		Bendrovė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Gautinas PVM	157	255	157	234
Kitos gautinos sumos	425	246	374	220
Riboto naudojimo pinigai	14	4	14	4
	596	505	545	458

18 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė		Bendrovė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	128	349	93	334
Pinigai kasoje	10	5	5	2
	138	354	98	336

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo apribojimų pinigų disponavimui, išskyrus paminėtus 23 pastaboje.

19 Įstatinis kapitalas

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės įstatinis kapitalas sudarė 10 302 tūkst. Eur, o 2018 m. gruodžio 31 d. 11 887 tūkst. Eurų. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės įstatinį kapitalą sudarė 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė buvo 0,26 Eur, o 2018 m. gruodžio 31 d. 0,30 Eur.

Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios kitos rūšies akcijų nei aukščiau paminėtas paprastąsias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių popierių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijimo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmonės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo, nurodyto įmonės įstatuose. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą.

20 Rezervai

Privalomasis rezervas

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės privalomasis rezervas atitinkamai sudarė 946 tūkst. Eur. ir 991 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. 946 tūkst. Eur ir 971 tūkst. Eur).

Bendrovės privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Grupės privalomasis rezervas yra sudarytas iš Bendrovės ir dukterinių įmonių privalomojo rezervo.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas Grupėje ir Bendrovėje nėra pilnai suformuotas.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas

	Grupė	Bendrovė
Perkainojimo rezervo likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	6 502	6 502
Perkainojimo teigiamas rezultatas	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sudarymas	-	-
Perkainojimo rezervo vertės sumažėjimas per bendrųjų pajamų ataskaitą	-	-
Perkainojimo likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	6 502	6 502
Nepripažintas pelnas (nuostoliai) bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl ilgalaikio materialaus turto perkainotos vertės metinio nusidėvėjimo	(773)	(773)
Perkainojimo rezervo likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	5 729	5 729
	Grupė	Bendrovė
Perkainojimo rezervo likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	5 900	5 900
Perkainojimo teigiamas rezultatas	1 966	1 966
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sudarymas	(295)	(295)
Perkainojimo rezervo vertės sumažėjimas per bendrųjų pajamų ataskaitą	(440)	(440)
Perkainojimo likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	7 131	7 131
Nepripažintas pelnas (nuostoliai) bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl
ilgalaikio materialaus turto perkainotos vertės metinio nusidėvėjimo	(629)	(629)
Perkainojimo perkainojimo rezervo likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	6 502	6 502
21 Dotacijos
Grupė ir Bendrovė
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.			3 981
Padidėjimai per laikotarpį			37
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.			4 018
Amortizacija už laikotarpį
Sukaupta amortizacija 2018 m. gruodžio 31 d.			3 363
Amortizacija už laikotarpį Sukaupta amortizacija 2019 m. gruodžio 31 d.			131 3 494
Grynoji apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.			524
Grynoji apskaitinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.			618

Dotacijos yra gautos gamybos įrengimų atnaujinimui bei pastatų remontui dėl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacinės medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje.

Dotacijos amortizuojamos per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos dotacijos, ir kai patiriamos kompensuojamos sąnaudos. Dotacijų amortizacijos suma yra įtraukiama į gamybos savikainą mažinant įrengimų ir pastatų rekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos dotacijos, nusidėvėjimą.

22 Atidėjiniai

Grupė parduotiems gaminiams suteikia 2 metų garantiją. Atidėjiniai garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius atidėjinius. Skirtumai tarp metų priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio.

Bendrovė suformavusi atidėjinį Lietuvos banko priežiūros tarnybos paskirtai baudai už 207 tūkst. Eur.

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Sausio 1 d.	606	618	564	597
Priskaičiuota per metus	275	161	189	140
Panaudota	(205)	(173)	(204)	(173)
Gruodžio 31 d.	676	606	549	564
Iš jų:
Ilgalaikiai	169	146	114	136
Trumpalaikiai	507	460	435	428
Iš viso	676	606	549	564

23 Ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Ilgalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	-	313	-	313
Ilgalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms	24	54	-	-
	24	367	-	313
Trumpalaikės paskolos
Trumpalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	9 591	9 743	9 591	9 743
Kiti skoliniai įsipareigojimai	174		174	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms	31	29	-	-
	9 796	9 772	9 765	9 743
	9 820	10 139	9 765	10 056

Pagrindinė informacija apie individualias paskolas pateikiama toliau:

			Grupė		Bendrovė
	Grąžinimo Pobūdis terminas	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Paskola 1	Paskola	2020-12-23	9 321	9 623	9 321	9 623
Paskola 2	Kredito linija	2020-04-10	283	433	283	433
	Faktoringas		161		161
Lizingas 1		2021-03-26	15	27	-	-
Lizingas 2		2021-05-26	7	11	-	-
Lizingas 3		2021-08-26	7	10	-	-
Lizingas 4		2022-07-11	26	35	-	-
			9 820	10 139	9 765	10 056

2019 m. gruodžio 31 d. paskolai 1 nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 5,75% dydžio metinė palūkanų norma (2018 m. gruodžio 31 d. – 1 mėn. EURIBOR plius 5,75% dydžio metinė palūkanų norma).

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, ir mašinos ir įrengimai buvo įkeisti bankui už suteiktą paskolą. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė nurodyta po perkainojimo. Pagal 2019-08-14 dieną su banku pasirašytą sutarties priedą Nr. 7 visa paskola turi būti grąžinama iki 2020 m. gruodžio 23 d, todėl visa negrąžinta paskola apskaitoma kaip trumpalaikis įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitoje. Papildomai pagal šį susitarimą, už bendrovės įsipareigojimus pagal paskolos 1 sutartį laidavo su akcininkais susijusi Rusijos bendrovė, maksimali laidavimo suma 6 890 tūkst. Eurų. Su banku yra vedamos derybos dėl paskolos grąžinimo grafiko keitimo (pastaba 34).

2019 m. gruodžio 31 d. Paskolai 2 nustatyta fiksuota 5,0 %, taikant peržiūrėjimo sąlygą – 6 mėn. EURIBOR + 3,5 % banko marža, dydžio metinė palūkanų norma. Bendrovė yra įkeitusi savo esamas ir būsimas (gautinas) pinigines lėšas visose esamose ir būsimose Banko sąskaitose. Maksimali įkeitimo suma šalių susitarimu lygi 833 tūkst. Eur. SEKONORA Holdings Limited įkeitė už Paskolą 2 nuosavybės teise priklausančias 4 584 tūkst. vnt. Akcinė bendrovė "Snaigė" paprastąsias vardines akcijas. Bendrai įkeičiamų akcijų nominali vertė 1 375 tūkst. Eur (1 pastaba, bendroji informacija). Pagal 2018 m. spalio 23 d. papildomą susitarimą su banku galutinis paskolos grąžinimas - 2020 m. balandžio 10 d. 2020 m. kovo 4 d.Bendrovė pasirašė papildomą susitarimą su banku dėl paskolos2 grąžinimo terminų ir sumų pakeitimo. Pagal šį susitarimą nukeltas galutinis paskolos grąžinimas į 2021 m. rugpjūčio 10 d, o periodiniai paskolos grąžinimai išdėstyti tolygiai visam paskolos grąžinimo laikotarpiui.

Pagal faktoringo su regreso teise sutartį, maksimalus faktoringo limitas yra 1 mln. EUR. Faktoringo avansai gali būti išmokami tik pagal apdraustų klientų sąskaitas.

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis valiutomis:

		Grupė		Bendrovė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
Eurai	9 820	10 139	9 765	10 056
	9 820	10 139	9 765	10 056

Sutartiniai paskolų ir lizingo grąžinimo terminai:

		Grupė		Bendrovė
	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma
2020 m.	-	9 795	-	9 765
2021 m.	-	18	-	-
2022 m.	-	7	-	-
	-	9 820	-	9 765

Grupės finansinio lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimams nustatyta fiksuota 3,5 % ir 3,9 % palūkanų norma.

Finansinės nuomos įmokos ateityje pagal minėtas finansinės nuomos sutartis 2019 m. gruodžio 31 d. bei 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro:

	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
2019		32
2020	32	32
2021-2022	23	24
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	57	88
Palūkanos	(2)	(5)

Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė		55	83
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip :	55
Trumpalaikiai	31
Ilgalaikiai	24

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro mašinos ir įrengimai (dukterinė įmonė). Finansinės nuomos terminas yra 5 metai.

Finansinės nuomos būdu įsigyto turto likutinės vertės paskirstymas:

	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Mašinos ir įrengimai	149	175

24 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, sąnaudos sudarė 67 ir 58 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 15 ir 14 tūkst. eurų).

	Grupė	Bendrovė
2018 m. gruodžio 31 d.	316	293
Panaudojimas per 2019 m.	(67)	(58)
Sukaupimas per 2019 m.	17	17
2019 m. gruodžio 31 d.	266	252

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2019 m. ir 2018 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.

Grupė ir Bendrovė neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.

25 Nuoma

Toliau nurodyta pripažinto naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė ir jo judėjimas per laikotarpį:

Bendrovė

	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. TFAS 16 taikymo įtaka	-	-	-
2019 m. sausio 1 d. Įsigijimai	115	111	226
Nusidėvėjimo sąnaudos	(1)	(42)	(43)
2019 m. gruodžio 31 d.	114	69	183

Grupė

	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.	-	-	-
TFAS 16 taikymo įtaka
2019 m. sausio 1 d. Įsigijimai	115	111	226
Nusidėvėjimo sąnaudos	(1)	(42)	(43)
2019 m. gruodžio 31 d.	114	69	183

Toliau nurodyta nuomos įsipareigojimų balansinė vertė ir jų judėjimas per laikotarpį:

	Bendrovė	Grupė
2019 m. sausio 1 d.	226	226
Įsigijimai
Palūkanų padidėjimas	(12)	(12)
Mokėjimai	(99)	(99)
2019 m. gruodžio 31 d.	115	115

Bendrovė ir Grupė neturi tokių sutarčių, kuriose būtų numatytos pratęsimo ar nutraukimo galimybės ir kuriose nesitikima pasinaudoti pratęsimo galimybe arba kuriose tikimasi pasinaudoti nutraukimo galimybe.

26 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Atostoginių kaupiniai	265	473	250	425
Mokėtinas darbo užmokestis	228	-	197	-
Mokėtino socialinio draudimo įmokos	112	204	101	171
Mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio įmokos	73	-	65	-
Kitos mokėtinos sumos ir kaupiniai	-	194	-	194
	678	871	613	790

27 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Kiti mokėtini mokesčiai:	14	15	14	15
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	178	160	175	158
	192	175	189	173

28 Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

Pelno ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius	39 622	39 622	39 622	39 622
Grynasis metų pelnas (nuostoliai), tenkantys
Bendrovės akcininkams	(1 681)	822	(966)	266
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai), eurais	(0,04)	0,02	(0,03)	0,01

29 Finansinės priemonės

Bendroji dalis

Grupė ir Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei ir Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės ir Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės bei Bendrovės veiklos pokyčius. Grupė ir Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Didžiausią kredito riziką 2019 m. bei 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš susijusių šalių gautinų paskolų, pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir pinigų bei pinigų ekvivalentų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras, pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras.

Gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	Grupė		Bendrovė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Susijusių šalių grąžintinos paskolos	190	-	190	-
Prekybos gautinos sumos	4 241	5 748	4 145	5 628
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	138	354	98	336
	4 569	6 102	4 433	5 964

2019 m. gruodžio 31 d. kaip ir 2018 m. gruodžio 31 d. pagrindinę dalį suteiktų paskolų sudaro paskola, suteikta tarpiniam akcininkui.

Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija ir didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pateikiama toliau:

	Grupė
	2019	%	2018	%	2019	%	2018	%
1 klientas	545	10	1 049	15	545	10	1 049	16
2 klientas	346	6	507	8	346	7	507	8
3 klientas	328	6	367	5	328	6	367	6
4 klientas	254	5	273	4	254	5	273	4
5 klientas	233	4	236	4	233	4	236	4
6 klientas	199	4	228	3	199	4	228	3
7 klientas	186	3	216	3	186	4	216	3
Kiti klientai	3 368	62	3 949	58	3 163	60	3 732	56
Vertės sumažėjimas	(1 218 41 678 743 )		(1 077) 41 678 743		(1 109 41 678 743 )	100	41 678 (980) 743	100
Iš viso	4 241	100	5 748	100	4 145	100	5 628	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

		Grupė		Bendrovė
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Vakarų Europa	1 256	2 345	1 253	2 306
Centrinė Europa	1 009	1 028	1 009	1 028
Ukraina	989	962	989	962
Lietuva	521	989	428	908
Kitos NVS šalys	248	264	248	264
Kitos Baltijos valstybės	40	91	40	91
Rusija	152	69	152	69
Kiti	26	-	26
	4 241	5 748	4 145	5 628

Centrinės Europos regionui priskiriama Lenkija, Čekija, Bulgarija, Vakarų Europos regionui yra priskiriama Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Portugalija; kitos NVS šalys yra Uzbekija, Moldova, Azerbaidžanas.

Grupės ir Bendrovės 38,7 % ir 39,9 % pardavimų 2019 m. buvo vykdoma į Vakarų Europos šalis, (2018 m. atitinkamai 38,9 % ir 41,9 %) pardavimų į Ukrainą 20,7 % ir 21,5 % (2018 m. atitinkamai 16,0 % ir 17,4 % pardavimų). Grupės ir Bendrovės gautinos sumos už parduotas prekes į Vakarų Europos šalis ir į Ukrainą įvertinus vertės sumažėjimą 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 1 256 tūkst. eurų ir 1 253 tūkst. eurų , o į Ukrainą atitinkamai 989 ir 989 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2 345 tūkst. eurų ir 2 306 tūkst. Eurų , o į Ukrainą 961 ir 962).

Nors, vadovybės nuomone, ji imasi visų reikiamų priemonių, padedančių esamomis aplinkybėmis išlaikyti Grupės ir Bendrovės verslo pastovumą, ir toliau išliekanti nestabili verslo aplinka galėtų, šiuo metu neprognozuojamais būdais, neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus ir finansinę būklę. 2019 m. gruodžio 31 d. įvertinusios riziką Grupė ir Bendrovė apskaitė atitinkamai 1 218 ir 1 109 tūkst. eurų vertės sumažėjimą gautinoms sumoms (2018 m. gruodžio 31 d. 1 077 ir 980 tūkst. eurų). Šios finansinės ataskaitos atspindi vadovybės dabartinį įvertinimą, susijusį su verslo aplinkos poveikiu Grupės ir Bendrovės veiklai ir finansinei būklei. Ateityje verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimų.

Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinoms sumoms, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Grupė ir Bendrovė negarantuoja už kitų šalių prievoles.

Grupėje ir Bendrovėje yra įdiegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkėjams, pageidaujantiems gauti atitinkamą mokėjimo atidėjimą, atliekami kredito rizikos įvertinimai.

Kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditförsäkring" Lietuvos skyriuje apdraustos sumos sudaro 1 902 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 2 900 tūkst. eurų) iš Grupės gautinų prekybos sumų. Neapdraustos gautinos sumos iš Ukrainos, Moldovos, Rusijos ir kitų NVS šalių pirkėjų.

Iš pirkėjų gautinų sumų, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, vėlavimų analizė 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Grupė, skolų senatis

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	neapskaitytas vertės sumažėjimas 90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2019 m.	3 304	590	56	121	29	141	4 241
2018 m.	4 397	987	181	106	16	61	5 748

Bendrovė, skolų senatis

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2019 m.	3 323	542	31	106	27	116	4 145
2018 m.	4 378	938	151	104	14	43	5 628

Mokumo rizika

Grupė ir Bendrovė kontroliuoja lėšų trūkumo riziką naudodama pinigų srautų ataskaitas su likvidumo prognozėmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus veiklos pinigų srautus ir leidžia efektyviai planuoti pinigų panaudojimą. Grupės mokumo (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir greito mokumo ((trumpalaikis turtas iš viso atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) 2019 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 0,50 ir 0,30 (2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 0,61 ir 0,44). Bendrovės mokumo ir skubaus mokumo rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 0,49 ir 0,29 (2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 0,53 ir 0,35). Sąlyginai žemi mokumo rodikliai yra iš esmės nulemti paskolos, kuri pagal savo esmę yra ilgalaikė, klasifikavimo į trumpalaikę (pastaba 23).

Grupės ir Bendrovės likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo naudojant bankų sąskaitų perviršius, bankų paskolas, obligacijas ir nuomos sutartis.

Toliau pateiktos lentelės apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2019 m. bei 2018 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

Grupė

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskai tinė vertė
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	-	412	9 384	139	-	9 935	9 935
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	3 005	3 012	50	62	-	6 129	6 129
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	3 005	3 424	9 434	201	-	16 064	16 064
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	9 623	37	112	367	-	10 139	10 139
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 474	4 969	65	-	-	7 508	7 508
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	12 097	5 006	177	367	-	17 647	17 647
Bendrovė
	Pareika lavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskai tinė vertė
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	-	405	9 360	115	-	9 880	9 880
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 940	3 120	32	62	-	6 154	6 154
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	2 940	3 525	9 392	177	-	16 034	16 034
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	9 310	30	90	313	-	9 743	9 743
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 500	4 953	66	-	-	7 519	7 519
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	11 810	4 983	156	313	-	17 262	17 262

Atsižvelgdamos į priežiūros institucijos reikalavimus, Grupė ir Bendrovė pakeitė paskolų, kurioms nustatytos palūkanos, pateikimą. Paskolos pateiktos kaip mokėtinos pareikalavus.

Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis palūkanų normomis apskaičiuoti pagal vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, kurios susijusios su EURIBOR.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis apsidrausti nuo palūkanų normos kitimo rizikos.

Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams vadovybės nuomone nereikšmingas. Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų rezultato įtaką, nėra.

Užsienio valiutos rizika

2019 ir 2018 m. nebuvo vykdoma išvestinių finansinių sandorių užsienio valiuta.

2019 m. bei 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2019 m.	2018 m.
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	4 302	15 835	6 062	17 638
JAV doleriais	77	22	40	9
Kita valiuta	-	-	-	-
Iš viso	4 379	15 857	6 102	17 647

2019 m. bei 2018m. gruodžio 31 d. Bendrovės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2019 m.		2018 m.
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	4 166	15 816	5 923	17 565
JAV doleriais	77	22	40	9
Iš viso	4 243	15 838	5 963	17 574

Kapitalo valdymas

Grupė ir Bendrovė kaip kapitalą valdo įstatinį kapitalą, privalomąjį rezervą, užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą, perkainojimo rezervus ir nepaskirstytąjį pelną. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė palaiko reikiamą kapitalo lygį ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 % jos akcinio kapitalo. 2019 m. bei 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė šį reikalavimą vykdė.

30 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

2013 m. Bendrovė sudariusi šilumos energijos pirkimo sutartį, pagal kurią 10 metų įsipareigoja pirkti po 6 000 Kwh šilumos energijos per metus. Nenupirkus sutarto kiekio energijos arba nutraukus sutartį yra numatytos baudos nuo 579 tūkst. eurų pirmais sutarties galiojimo metais iki 58 tūkst. eurų dešimtais sutarties galiojimo metais. Bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdo.

31 Susijusių šalių sandoriai

Pagal 24-ąjį TAS "Susijusių šalių atskleidimas" šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finansų ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės nariai, jų artimieji ar artimi asmenys, gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Bendrovę ar Grupę ar daryti jai reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne į jų formą.

Grupės kontroliuojančios šalys 2019 m. ir 2018 m. buvo šios:

UAB "Vaidana" (buvusi kontoliuojanti šalis); "Hymana Holdings" Ltd. (buvusi kontoliuojanti šalis); Sekenora holdings limited (patronuojanti įmonė)

Grupė vykdo politiką sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais terminais ir sąlygomis. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palūkanos, išskyrus suteiktą paskolą. 2019 ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė nesuformavo vertės sumažėjimų abejotinoms skoloms, susijusioms su gautinomis sumomis iš susijusių šalių už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Abejotinų gautinų sumų vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais tikrinant susijusios šalies finansinę būklę ir įvertinant rinką, kurioje veikia susijusi šalis.

Finansinės ir investicinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis per metus:

	2019 m.					2018 m.
	Gautos paskolos	Palūkanų sąnaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos	Gautos paskolos	Palūkanų sąnaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos
įmonės Kontroliuojančios	-	-	-	-	-	-	-	-
šalys	-	-	-	-	-	-	-	451
	-	-	-	-	-	-	-	451

2019 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės	-	25	225	-
Kontroliuojančios šalys	-	-	-	-
Iš viso	-	25	225	-
2018 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės	1 440	24	4	171
Kontroliuojančios šalys	-	-	-	-
Iš viso

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis:

	Pirkimai		Pardavimai
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Patornuojamos įmonės	191	188	109	113

Bendrovė vykdo politiką sudaryti sandorius su dukterinėmis įmonėmis sutartinėmis sąlygomis. Bendrovės sandorius su dukterinėmis įmonėmis sudaro gamybos žaliavų ir gatavos produkcijos įsigijimai ir pardavimai bei gaunamos rinkodaros paslaugos, taip pat nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, gautinoms sumoms nenustatytos palūkanos ir atsiskaitymai vykdomi tik bankiniais pavedimais. Gautinų sumų iš dukterinių įmonių apmokėjimui užtikrinti Bendrovei nebuvo įkeistų reikšmingų turto sumų.

Bendrovės suteiktų paskolų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės finansinės būklės ataskaitoje gruodžio 31 d.:

	2019 m.	2018 m.
Trumpalaikės gautinos sumos
Patronujamos įmonės	24	28
Trumpalaikių gautinų sumų iš viso	24	28

Bendrovės iš patronuojamų įmonių gautinų sumų bei suteiktų paskolų vėlavimų analizė gruodžio 31 d.:

	Iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurių		Pradelstos iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2019 m.	24	-	-	-	-	-	24
2018 m.	28	-	-	-	-	-	28

Bendrovės mokėtinos sumos patronuojamoms įmonėms gruodžio 31 d. (įtrauktos į Prekybos skolų straipsnį Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje):

	2019 m.	2018 m.
Patronuojamos įmonės	108	168

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Per 2019 m. Grupės vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė 1 045 tūkst. eurų (23 asmenims), o 2018 m. – atitinkamai 946 tūkst. Eurų (23 asmenims). Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

32 Priežiūros institucijos veiksmai dėl Bendrovės ir Grupės TFAS reikalavimų laikymosi

AB "Snaigė" 2018 m. vasario 1 d. gavo 2018 m. sausio 29 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą Nr. 241-19 (toliau tekste – Sprendimas), kuriame nurodyta:

1. Įpareigoti AB "Snaigė" nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, t. y. apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą, nurodant:

1.1. kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu AB "Snaigė" buvo skirta 207 250 Eur bauda už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimą ir už privalomo Lietuvos banko nurodymo nevykdymą;

1.2. kad 2016 m. AB "Snaigė" finansinės ataskaitos neatitinka 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas", 16 "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" reikalavimų;

1.3. pažeidimų poveikį finansinėms ataskaitoms:

1.3.1. gautinos sumos iš susijusių įmonių (2015 m. pabaigoje – 9,8 mln. Eur, 2016 m. pabaigoje – 10,64 mln. Eur) turėjo vertės sumažėjimo požymių, kurie nebuvo įvertinti, ir nebuvo nustatyta gautinų sumų dabartinė vertė, todėl tikslaus poveikio Bendrovės finansinei būklei ir finansiniams rezultatams nustatyti negalima, tačiau jeigu gautinų sumų iš susijusių įmonių dabartinė vertė būtų mažesnė nei šios sumos balansinė vertė, AB "Snaigė" 2015 m. ir 2016 m. turtas ir nepaskirstytasis rezultatas sumažėtų;

1.3.2. 2016 m. AB "Snaigė" pažeisdama tarptautinius apskaitos standartus panaudojo perkainojimo rezervo dalį sukauptiems nuostoliams padengti, todėl AB "Snaigė" perkainojimo rezervas neleistinai sumažėjo 3,17 mln. Eur;

1.3.3. AB "Snaigė", rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvertino reikšmingų neapibrėžtumų, kurie galėjo kelti abejonių dėl Bendrovės veiklos tęstinumo, ir šios informacijos neatskleidė finansinėse ataskaitose;

1.4. datą, kada finansinės ataskaitos bus ištaisytos, įvertintos ir paskelbtos viešai;

1.5. kad Bendrovės valdymo organų nariai nesilaikė AB "NASDAQ Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekse nustatytų principų, todėl AB "Snaigė" netinkamai viešai atskleidė informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi Kodekso principų ir standartų. AB "Snaigė" vadovai neveikė visų akcininkų ir Bendrovės interesais, nes:

• Su kontroliuojančiu akcininku susijusios bendrovės iki 2017 m. rugsėjo 30 d. iš Bendrovės vadovų sprendimu yra gavusios 11,92 mln. Eur paskolų, už kurias nuo paskolų suteikimo (nuo 2012 m. vidurio) datos nemoka Bendrovei sukauptų palūkanų. Bendrovės pinigai nėra naudojami Bendrovės vertei ir visų akcininkų naudai didinti, o kontroliuojantis akcininkas gautus pinigus gali naudoti savo reikmėms ir iš to turėti turtinės naudos. Taip pat Bendrovė vadovų sprendimu su kontroliuojančiu akcininku susijusių bendrovių naudai iš banko yra paėmusi paskolą, už kurią iš Bendrovės lėšų moka palūkanas.

• Bendrovės valdybos teikimu, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant 16 TAS nuostatas, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 3,17 mln. Eur sumažintas perkainojimo rezervas tapo tokio dydžio, kad, įvykus tam tikriems rinkos pokyčiams ar kitiems veiksniams, kurie lemtų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimą, galėtų būti nepakankamas sumažėjusiai turto vertei padengti ir toks sumažėjimas būtų į apskaitą įtraukiamas tiesiogiai per pelno (nuostolių) ataskaitą, sumažintų uždirbtą Bendrovės pelną ar didintų patirtus nuostolius.

• Bendrovės sukaupti nuostoliai buvo padengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant 16 TAS nuostatas, tačiau visuotiniam akcininkų susirinkimui valdybos teikimu pasiūlytas sprendimas išmokėti dividendus. Bendrovės vadovai, neįvykdę Lietuvos banko privalomo nurodymo – nepagrindę iš susijusių įmonių gautinų sumų, kurios turėjo vertės sumažėjimo požymių, susigrąžinimo ir neleistinai panaikinę Bendrovės sukauptus nuostolius, t. y. neįvertinę Bendrovės finansinės būklės ir veiklos rezultatų, jei jie į apskaitą būtų įtraukti laikantis tarptautinių apskaitos standartų reikalavimų, pasiūlė Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl dividendų mokėjimo. Taigi Bendrovės vadovai, neparengę finansinių ataskaitų, kurios rodytų tikrą ir teisingą vaizdą, pasiūlė Bendrovės akcininkams priimti sprendimą dėl dividendų mokėjimo. Su kontroliuojančiu asmeniu susijusioms bendrovėms buvo paskirta 0,87 mln. Eur dividendų (91,1 proc. visų paskirtų dividendų sumos), tačiau, nors Bendrovė teigė, kad iš susijusių bendrovių gautinos sumos gali būti susigrąžinamos išmokėtais dividendais, išmokėtos sumos į Bendrovę negrįžo. Nurodytais pažeidimais pažeisti esminiai teisės aktų reikalavimai, pažeidimai padaryti siekiant naudos kontroliuojančiam akcininkui ir pažeidžiant pačios Bendrovės ir jos smulkiųjų akcininkų interesus.

Atsižvelgdama į Sprendimo reikalavimą, AB "Snaigė" 2018 m. vasario 1 d. paskelbė pranešimą apie esminį įvykį, bei 2017 m. suformavo atidėjinį Lietuvos banko priežiūros tarnybos paskirtai baudai už 207 tūkst. Eur. Bendrovė taip pat apskundė šį sprendimą teismui Lietuvos teisės aktų numatyta tvarka, tačiau teismas 2020 m. balandžio 1 d. skundą atmetė (34 pastaba).

2018 m. spalio 01 d. buvo gautas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimas Nr. 241-217 "Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29d. sprendimo Nr. 241-19 " Dėl poveikio priemonės taikymo AB Snaigė" pakeitimo", kuriame pakeistas rezoliucinės dalies 2 punktas, nustatant naują terminą užtikrinimui, kad būtų laikomasi 16 TAS reikalavimų. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad bendrovė yra įvykdžiusi kitus privalomus nurodymus, o šio privalomo nurodymo neįvykdymą įtakoja objektyvios, ne nuo bendrovės valios priklausančios priežastys. 2019m šis terminas buvo pratęstas iki teismo sprendimo.

Bendrovės vadovybės nuomonė ir atlikti veiksmai

Įvertinusi Lietuvos Banko nustatytą galimą poveikį finansinėms ataskaitoms, Vadovybė laikosi nuomonės, kad tiek 2015 m., tiek 2016 m. atsaskaitose pateikta informacija buvo teisinga, o pagal tuo metu turėtą informaciją buvo padaryti teisingi vertinimai ir atskleisti bei įvertinti visi reikšminigi neapibrėžtumai.

Dėl gautinų sumų 2016 m. ataskaitoje Vadovybė pažymi, kad susijusios šalys tiesiogiai ar netiesiogiai valdė 91,1 % Bendrovės akcijų. Bendrovė apskaičiavo gautinų paskolų atsiperkamąją vertę remdamasi įvertintais būsimaisiais pinigų srautais. Būsimieji pinigų srautai iš paskolų susigrąžinimo įvertinti remiantis prognozuojamais dividendų srautais iš Bendrovės. Prognozuodama būsimuosius dividendus, vadovybė darė pagrįstas prielaidas dėl ateinančių metų, kurios atspindiėjo geriausią vadovybės įvertinimą remiantis esama situacija atitinkamame sektoriuje. Dividendų mokėjimas 2017 m. ir buvo vykdomas, kas pilnai atitiko prielaidas gautinų paskolų vertinime. Tačiau 2017 metų eigoje atsirado naujos aplinkybės, kurių nebuvo galima pagrįstai numatyti (akcininkas skyrė tik labai mažą dalį dividendų skolai dengti, o pasaulinės žaliavų kainų korekcijos ir veiklos aplinka nulėmė stipriai mažėjančią maržą ir blogesnį nei tikėtasi Bendrovės veiklos rezultatą), ko pasekoje rengiant 2017 metų ataskaitas buvo pripažintas paskolų vertės sumažėjimas.

Nors Lietuvos Banko nuomone Bendrovė neleistinai padidino įstatinį kapitalą iš perkainavimo rezervo, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme yra nurodyta tokia galimybė, ir Bendrovė visus veiksmus, susijusius su kapitalo pokyčiais, atliko Lietuvos teisės aktų numatyta tvarka ir laikantis jų reikalavimų. Iš perkainojimo rezervo nebuvo mažinamas sukauptas nuostolis. 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" taip pat nėra draudžiamas toks veiksmas. Tačiau atsižvelgdama i reguliatoriaus nuomonę ir teisės aktų traktavimą, kuris iki pat sprendimo nebuvo žinomas, bendrovės vadovybė pasiūlė akcininkams artimiausiame akcininkų susirinkime nuspręsti sumažinti įstatinį kapitalą 3,17 mln. Eur ir šia suma padidinti perkainojimo rezervą. Toks sprendimas buvo priimtas, ir bus vykdomas teisės aktų numatyta tvarka.

Vykdant Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą dėl 16 TAS laikymosi, Bendrovės visuotinis eilinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2018 m. balandžio 30 d., ir pakartotinai Bendrovės visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2018 m. spalio 1 d., nusprendė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 11 886 718,50 eurų iki 8 320 702,95 eurų, o sumažintu įstatiniu kapitalu t.y. 3 566 015,55 eurų, padidinti perkainavimo rezervą. 2018 m. gruodžio 6 d. notaras atsisakė patvirtinti Bendrovės pakeistus steigimo dokumentus. Po diskusijų su Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, Bendrovė 2019 m. sausio 22 d. dar kartą kreipėsi į kitą notarą, pateikdama prašymą atlikti notarinius veiksmus, susijusius su 2018 m. spalio 1 d. Bendrovės akcininkų priimtų sprendimų įgyvendinimu. 2019 m. vasario 19 d. Bendrovė iš notaro gavo atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, dėl ko kreipėsį į teismą. 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė sustabdyti civilinės bylos pagal pareiškėjos akcinės bendrovės "Snaigė" skundą dėl notarinių veiksmų nagrinėjimą, iki bus priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje, kurioje nagrinėjamas AB "Snaigė" skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Snaigė" dalies panaikinimo.

Nors Lietuvos banko nuomone pažeidimai padaryti siekiant naudos kontroliuojančiam akcininkui ir pažeidžiant pačios Bendrovės ir jos smulkiųjų akcininkų interesus, Bendrovė mano, kad buvo laikytasi visų galiojusių teisės aktų procedūrų ir reikalavimų, aukščiau aptarti nepažeidė smulkiųjų akcininkų teisių. Akcijos nominali vertė buvo sumažinta proporcingai dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, todėl nepasikeitė akcininkų turtinių bei neturtinių teisių tarpusavio santykis ir tokiu būdu nebuvo padaryta jokių akcininkų turtinių ar neturtinių teisų pažeidimo. Be to, apie visus aukščiau nurodytus korporatyvinius veiksmus ir paskolas su kontroliuojančiu asmeniui susijusiais asmenimis Bendrovės akcininkai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti pateikiant detalią informaciją viešai, t.y. per reguliuojamą vertybinių popierių biržą ir 2016 m. ir ankstesnėse finansinėse atskaitose, o korporatyvinių sprendimų atveju - dar ir pateikiant pranešimus viešai. Todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti minėtus atliktus veiksmus. Bendrovė negavo jokių klausimų ar reikalavimų, susijusių su nė vienu iš aukščiau minėtų veiksmų, todėl Bendrovė pagrįstai laiko, kad visų akcininkų interesai buvo atstovaujami tinkamai, laikantis lygiavertiškumo principo ir buvo veikiama juridinio asmens interesais bei laikomasi AB "NASDAQ Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekse nustatytų principų, o informacija apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi Kodekso principų ir standartų, buvo atskleista tinkamai.

33 COVID-19 pandemijos įtaka

AB "Snaigė" reaguodama į susidariusią šalyje padėtį, ėmėsi visų privalomų ir rekomenduojamų priemonių apsaugojančių bendrovės darbuotojus, klientus bei partnerius. Ataskaitos išleidimo momentui Bendrovė pajėgi įvykdyti pateiktus užsakymus ir juos vykdo, tačiau susiduriama su papildomomis rizikomis bendrovės veiklai:

• produkcijos eksportas, kuris bendrovės portfelyje sudaro daugiau nei 90 procentų, gali sutrikti jei kitos valstybės dar stipriau apribos ar priverstinai sustabdys Bendrovės ir Grupės partnerių veiklą. Esant daugumos prekybos partnerių veiklos sustabdymui, yra rizika sustabdyti ir Bendrovės veiklą iki situacija pasikeis.
• pagrindinių žaliavų iš ES šalių tiekimas, sutrikus transporto judėjimui tarp Europos valstybių ar ES narėms dar labiau apribojus ar priverstinai sustabdžius Bendrovės ir Grupės partnerių veiklą, taip pat gali sutrikti, dėl ko yra rizika sustabdyti ir Bendrovės veiklą iki situacija pasikeis.
• Lietuvai ar kitoms valstybės dar stipriau apribojus ar priverstinai sustabdžius Bendrovės ir Grupės partnerių veiklą, yra rizika kad partneriai negalės laiku ir pilnai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, dėl ko gali sutrikti ir Bendrovės bei Grupės pinigų srautai.
• Lietuvos institucijoms dėl pandemijos priėmus dar griežtesnius veiklos apribojimus Bendrovės veiklai ar sektoriui, gali būti priverstinai sustabdyta Bendrovės ir Grupės veikla.

Kol kas įvertinti kiek tai įtakos Bendrovės ir Grupės rezultatus nėra galimybės, nes nėra aiški nei pandemijos ir su ja susijusių ribojimų trukmė, nei tikslus poveikis Bendrovės ir Grupės veiklai.

34 Po ataskaitiniai įvykiai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. atmetė Bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Bendrovės skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Snaigė" dalies panaikinimo (32 pastaba).

Generalinis direktorius	Mindaugas Sologubas	2020 m. balandžio 24 d.
Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas	Vytautas Adomaitis	2020 m. balandžio 24 d

AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ" GRUPĖS METINIS PRANEŠIMAS

2020-04-24

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ" …64
1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas 64
1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę 64
1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis 64
1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra64
1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes64
1.6 Trumpa bendrovės istorijа65
1.7 Misija.Vizija.Vertybės66
1.8 Svarbiausi 2019 metų įvykiai67
2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ 67
2.1 Bendrovės valdymo organai67
2.2 Bendrovės valdymo organų nariai67
2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė 70
2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka 70
3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS	70
3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas 70
3.2 Akcininkai 71
3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose72
3.4 Savų akcijų supirkimas 74
3.5 Dividendai74
3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 74
3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai 74
4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA 75
4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika75
4.2 Gamyba 75
4.3 Pardavimai76
4.4 Tiekimas 79
4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika79
4.6 Investicijų politika81
4.7 Aplinkos apsauga 82
4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla83
4.9 Susijusių šalių sandoriai 84
5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"85
5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose 85
5.2 Patentai, licencijos85
5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje 85
5.4 Veiklos strategija ir planai91
6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO
REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOMS
BENDROVĖMS……92

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ"

1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Metinis pranešimas parengtas už 2019 metus.

1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove)

Įstatinis kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. – 10 301 822,70 euro

Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus

Telefonas – (315) 56 206

Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269

Elektroninis paštas – snaige@snaige.lt

Interneto tinklalapis – http://www.snaige.lt

Teisinė-organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė

Įregistruota kaip Lietuvos Respublikos (toliau – LR) akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti LR Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2019 m. rugsėjo 24 d.

1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.

1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

Akcinė bendrovė "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

• UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
• OOO "Snaigė-Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

1.6 Trumpa bendrovės istorijа

• 1963 m. Alytuje pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje;
• 1975 m. jau pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų;
• 1983 m. AB "Snaigė" gaminiai pradėti eksportuoti į užsienio šalis;
• 1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone;
• 1992 m. AB "Snaigė" privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė;
• 1995 m. bendrovė buvo rekonstruota; šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono;
• 1997 m. AB "Snaigė" gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto ISO 9001 sertifikatą;
• 2000 m. bendrovės kokybės valdymo sistema sėkmingai peratestuota ISO 9001 sertifikatui gauti;
• 2001 m. AB "Snaigė" gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą;
• 2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A+energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. Snaigė tapo EU projekto "Energy+" dalyve;
• 2003 m. A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas Snaigė RF310 apdovanotas LPK konkurso "Geriausias metų gaminys" aukso medaliu
• 2004 m. atidaryta nauja gamykla Kaliningrade;
• 2006 m. AB "Snaigė" įsigijo 100 proc. įmonės "Liga Service", užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba Rusijoje, kapitalo;
• 2006 m. pagaminta jau dešimt milijonų šaldytuvų;
• 2006 m. šaldytuvas-vitrina Snaigė CD480 apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu;
• 2006–2007 m. AB "Snaigė" pripažinta daugiausiai naujovių įdiegusia Lietuvos įmone;
• 2007 m. bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti;
• 2007 m. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėjo serijinę naujų modelių linijos "Snaigė ICE LOGIC" gamybą;
• 2007 m. šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF34SH apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu;
• 2007 metais AB "Snaigė" skirtas ir "Inovacijų prizas";
• 2008 m. šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF31SM apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu;
• 2009 m. dėl nuostolingos gamybos, sąlygotos rublio devalvacijos, uždaroma bendrovės gamykla Kaliningrade;
• 2010 m. AB "Snaigė" bendrovės aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos sėkmingai peratestuotos naujam trijų metų laikotarpiui;
• 2010 m. A++ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas-šaldiklis Snaigė ICE LOGIC RF34SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
• 2011 m. A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
• 2011 m. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA", įsigijo 59,86% visų Bendrovės akcijų.
• 2013 m. AB "Snaigė" apdovanota Lietuvos metų eksportuotojo prizu.
• 2013 m. AB "Snaigė" nugalėjo "Inovatyvios įmonės" kategorijoje ir apdovanota "Inovacijų prizu 2013".
• 2013 m. paruoštas ir pradėtas tiekti į rinką pirmasis Lietuviškas šaldytuvas RF34NM su bešerkšne "No Frost" šaldymo sistema.
• 2013 m. A++ klasės Snaigė Glassy dizaino linijos "Side by side" tipo šaldytuvo C 29SM ir šaldiklio F 22SM kombinacija apdovanota Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
• 2013 m. gamybai paruoštas aukščiausios energijos efektyvumo klasės A+++ šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF34SM.
• 2013 m. AB "Snaigė" dalyvavo "Verslo žinių" organizuotame projekte smulkiajam ir vidutiniam verslui "Gazelė 2013" ir yra pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių.
• 2014 m. Normal 0 19 false false false LT X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 AB "Snaigė" šaldytuvas su bešerkšne šaldymo sistema NO FROST SNAIGĖ RF34 laimėjo "Lietuvos metų gaminio 2014" aukso medalį.

• 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrovė dalyvavo tarptautinėje buitinės technikos parodoje IFA2015 Berlyne, kur pristatė naujausius savo gaminius. SNAIGĖS stendas sulaukė didelio susidomėjimo tiek tarp parodos lankytojų, tiek tarp potencialių klientų. O krokodilo odos imitacija aptrauktas šaldytuvas itin sudomino tarptautiniu mastu leidžiamo laikraščio ir portalo USA TODAY žurnalistus.
• 2015 m. bendrovė išleido naują šaldytuvą-vitriną CD40 skirtą komercinei veiklai.
• 2015 m. AB "Snaigė" pradėjo prekiauti ir sėkmingai įsitvirtino Norvegijoje, Švedijoje, Izraelyje, Gruzijoje bei Azerbaidžane.
• 2015 m. bendrovė savo pirkėjams pristatė keletą naujų originalių gaminių: prabangiuss, po du tarpusavyje sujungtus šaldytuvus su stiklo paviršiaus durimis RF34TWINS, vienų durų šaldytuvą C 31, laukiamą pirkėjų Prancūzijoje bei Skandinavijos šalyse, naujų gaminių - šaldiklio F 27 ir šaldytuvo C 31 stiklo paviršiaus durimis - kombinaciją. Normal 0 19 false false false LT X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Įprastoji lentelė"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; msostyle-priority:99; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-marginbottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman","serif";}
• 2015 m. įdiegti patobulinimai gaminamuose šaldytuvuose: elektroninis valdymas SNAIGĖ Ice Logic šaldikliuose ir šaldytuvuose.
• 2015 m. pradėta serijinė šaldytuvų su šaldikliu apačioje RF31/RF36 A++ su daline bešerkšne sistema NO FROST gamyba.
• 2015 m. Lenkijos gamintojui AMICA sukurti šaldytuvai "Young" ir "Premium".
• 2016 m. AB "Snaigė" šaldytuvai tapo patys populiariausi Lietuvos rinkoje. Bendrovė užėmė 18 proc. šaldytuvų rinkos.
• 2016 m. bendrovė pradėjo eksportą į Jordaniją.
• 2016 m. bendrovė pradėjo bendradarbiauti su vienu didžiausiu Čekijos buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklu FAST.
• 2016 m. bendrovės produkcija dalyvavo trijose prekybos partnerių organizuojamose parodose Čekijoje.
• 2017 m. AB "Snaigė" sukūrė ir paruošė serijinei gamybai dvi šaldytuvų dizaino linijas SNAIGĖ Fresh Inn ir SNAIGĖ Retro.
• 2017 m. AB "Snaigė" dalyvavo buitinės technikos parodoje Čekijoje.
• 2017 m. bendrovė pradėjo prekiauti Baltarusijoje.
• 2018 m. AB "Snaigė" veikla pakartotinai įvertinta ISO 9001 sertifikatu.
• 2018 m. pradėta naujų dizaino linijų SNAIGĖ Fresh INN ir SNAIGĖ Retro serijinė gamyba.
• 2018 m. Bulgarijos buitinės technikos tinklo "Technopolis" parduotuvėje atidarytas firminis "Snaigė" stendas.
• 2019 m. sukurtas 700 l komercinis šaldytuvas
• 2019 m šaldytuvuose su bešerkšne šaldymo sistema pradėtas naudoti invertorinis kompresorius

1.7 Misija. Vizija. Vertybės

Misija

Mūsų misija – kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams.

Vizija

Mūsų tikslas – tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Vertybės

Atvirumas Patikimumas Komandinis darbas Lankstumas

1.8 Svarbiausi 2019 metų įvykiai.

• Pasikeitė AB SNAIGĖ generalinis direktorius. Gediminą Čeiką pakeitė buvęs AB SNAIGĖ finansų direktorius Mindaugas Sologubas
• Sukurtas 700 l komercinis šaldytuvas
• Parengtas profesionalios šaldymo įrangos "block system" gaminio projektas
• Parengtas elektroninio valdymo bloko ant bitinių šaldytuvų durų įdiegimo projektas
• Šaldytuvuose su bešerkšne šaldymo sistema pradėtas naudoti invertorinis kompresorius
• Pradėta naujos modifikacijos vyno šaldytuvo serijinė gamyba
• Sukurta FR240/FR 275 T klimato klasės modifikacija Maroko rinkai

2 AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.1.1.Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas.
• Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui.
• Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas, atlieka priežiūros funkciją. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2019 m. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, akcininkai du išrinktus nepriklausomus valdybos narius paskyrė į audito komitetą ir įgaliojo Bendrovės valdybą ateityje skirti narius į audito komitetą.

2.1.2 Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vertybinių popierių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, teisės aktais, taip pat ES teisės aktais.

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų skaičius, vnt.	Turima kapitalo dalis, proc.	Balsų dalis, proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos pirmininkas	-	-	-
Oleg Tsarkov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-

Konstantin Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Igor Zentsov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Anna Korneeva	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Mindaugas Sologubas	AB "Snaigė" generalinis direktorius	-	-	-
Vytautas Adomaitis	AB "Snaigė" buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas	-	-	-

2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2019 m. gruodžio 31 d.):

Vardas, pavardė	Organizacijos pavadinimas, pareigos	Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Oleg Tsarkov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Igor Zentsov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Anna Korneev	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
	UAB "Almecha" valdybos narys, valdybos pirmininkas	-
Mindaugas Sologubas	Asociacija EPA valdybos pirmininkas	-
	UAB "Verslo architektūra" direktorius	100 %

2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas

Vardas, pavardė	Išsilavinimas, profesija	Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose
Aleksey Kovalchuk	Finansų akademija prie Rusijos Federacijos Vyriausybės	2009–2013 m. OAO "Polair" generalinis direktorius. ZAO "Polair-Nedvizhimost" generalinis direktorius JSC AVIKON, patarėjas.
Mindaugas Sologubas	Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, ekonomikos ir verslo bakalauras Vytauto Didžiojo universitetas, finansų ir bankininkystės magistras	Nuo 2019-09-21 - AB "Snaigė" generalinis direktorius Nuo 2014 09 – AB "Snaigė" finansų direktorius. Nuo 2013 08 – UAB "Verslo architektūra"
Vytautas Adomaitis	Vilniaus valstybinis universitetas, ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas ekonomisto buhalterio specializacija	direktorius. Nuo 1983-10-03 – buhalterinės apskaitos ir 2011 10 – 2013 07 – "LIGIRS" ZAO finansų skyriaus vadovas direktorius, Nikolaev, Ukraina. 2008 06 – 2011 10 – UAB "GRANEX"

vyr. finansininkas. 2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organo nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	2011-12-14	iki 2023 VAS
Oleg Tsarkov	2015-04-30	iki 2023 VAS

Konstantin Kovalchuk	2018-04-30	Iki 2023 VAS
Anna Korneeva	2019-05-15	Iki 2023 VAS
Igor Zentsov	2019-05-15	Iki 2023 VAS
Mikhail Stukalo	2018-04-30	2019-03-12
Anna Kovalchuk	2018-04-30	2019-05-15
ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Mindaugas Sologubas	2019-09-21	Sutartis neterminuota (2014-09-23 - 2019-09- 20 AB "Snaigė" finansų direktorius)
Vytautas Adomaitis	1983-10-03	Sutartis neterminuota
Gediminas Čeika	2008-01-03	iki 2019-09-20 AB "Snaigė" generalinis direktorius

2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams

Tokios informacijos nėra.

2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams

Per 2019 m. ataskaitinį periodą tokių išmokų nebuvo.

2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui

Per 2019 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta.

2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas

Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.

2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Mindaugas Sologubas – generalinis direktorius.

Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.

Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė.

Vytautas Adomaitis – Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas.

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis.

Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

Vertybinių popierių	VP skaičius	Nominalioji	Bendra nominalioji	Dalis įstatiniame
pavadinimas		vertė, Eur	vertė, Eur	kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos, ISIN LT0000109274	39 622 395	0,26	10 301 822,70	100

3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 5 metus

Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data	Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį	Pokytis	Priežastis	Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio
2015 05 26	39 622 395,00 LT		Euro įvedimas	11 490 494,55 Eur
2016 11 10	11 490 494,55 Eur	+ 3 566 015,55	Įstatinio kapitalo didinimas didinant nominalią vertę iš perkainavimo rezervo	15 056 510,10 Eur
2016 12 20	15 056 510,10 Eur -	- 3 169 791,60	Įstatinio kapitalo mažinimas mažinant nominalią vertę, vien tam, kad būtų panaikinti Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašyti nuostoliai	11 886 718,50 Eur
2019 09 24	11 886 718,50 Eur	-1 584 895,80	Įstatinio kapitalo mažinimas mažinant nominalią vertę, siekiant atitikti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas	10 301 822,70 Eur

3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius

Šiuo metu išleistų skolos ar išvestinių vertybinių popierių nėra.

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

4,20 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms bei privatiems asmenims, 95,80 proc. – nerezidentams. Iš viso Bendrovėje 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 856 akcininkai (2018 m. gruodžio 31 d. – 864 akcininkai). Didžiausias Bendrovės akcininkas – Sekenora Holdings Limited, valdanti 91,10 proc. akcijų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių (valdančių >5% akcijų) bendrovės akcininkų sąrašas 2019 m. gruodžio 31 d.:

	Turimų paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.		Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc.
Akcininkų vardai, pavardės (įmonių pavadinimai, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas)	įskaitant priklausančius iš viso akcininkui nuosavybės		iš viso		įskaitant paprastąsias vardines akcijas, priklausančias akcininkui nuosavybės teise		Su kartu veikiančių asmenų grupe,
		teise	balsų dalis	kapita lo dalis	suteikiamų balsų	kapita lo dalis	proc.
Sekenora Holdings Limited, 32 Kritis str., Papachristoforou Building, Kipras, HE371000	36 096 193	36 096 193	91,10	91,10	91,10	91,10	-

3.2.2 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises

Nėra bendrovės akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių.

3.2.3 Akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises.

3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Bendrovei nėra žinoma apie kokius nors tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus

AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 10 301 822.70 Eur. ISIN LT0000109274. Vienos akcijos nominali vertė – 0,26 Eur.

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.

Į NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 m. balandžio 9 d.

2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ Vilnius išbraukti bendrovės akcijas iš AB NASDAQ Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

3.3.2.1 Prekyba NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje

Rodiklis 2016 2017 2018 2019 Atidarymo kaina 0,301 0,255 0,24 0,13 Didžiausia kaina 0,328 0,36 0,28 0.2 Mažiausia kaina 0,2 0,222 0,121 0,116 Paskutinė kaina 0,255 0,287 0,13 0,151 Apyvarta vnt. 98 471 350 886 196 152 200 011 Apyvarta mln. 0,03 EUR 0,1 EUR 0,04 EUR 0,03 EUR Kapitalizacija mln. 10,1 EUR 11,37 EUR 5,15 EUR 5,98 EUR

Prekyba bendrovės akcijomis 2016–2019 m. (Eur)

Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ Vilnius interneto tinklalapio, patalpintus adresu:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency=0 &downloadcsv=0&date=&start=2015.01.01&end=2019.12.31

Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais.

Akcijos kaina per ataskaitinius metus (informacija iš AB NASDAQ Vilnius interneto tinklalapio, adresu): https://www.nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000109274/trading?date=2019.01.01&end=2 019.12.31

Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2018-12-31 iki 2019-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ji skelbiama adresu: https://www.nasdaqbaltic.com/statistics/lt/charts

Baltijos rinkos indeksai

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.

3.3.3 Vertybinių popierių kapitalizacija

AB "Snaigė" akcijų ir bendra AB NASDAQ Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizacija pastarųjų metų paskutinėmis prekybos dienomis.

Baltijos akcijų sąrašas	2019	2018	2017	2016
Kapitalizacija mln.	5,98 EUR	5,15 EUR	11,37 EUR	10,10 EUR

3.4 Savų akcijų supirkimas

Per 2019 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.

3.5 Dividendai

Bendrovė nėra nustačiusi dividendų skyrimo tvarkos. Sprendimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2013 m. gegužės 20 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius) dėl bendrovės išleistų finansinių priemonių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Nėra nustatyta perleidimo apribojimų bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.

4. AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Finansiniai rodikliai už pastaruosius metus pateikiami bendrai.

(konsoliduoti duomenys):

	2019 m.	2018 m.	2017 m.
Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. EUR	32 222	37 572	39 202
Bendrasis pelnas (tęsiamos veiklos), tūkst. EUR	3 031	3 592	4 309
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos, tūkst.EUR	(1 685)	(410)	(13 265)
Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos veiklos, tūkst. EUR	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. EUR	(1 685)	(410)	(13 265)
Vidutinė akcijos kaina, EUR	0,157	0,181	0,284
Finansiniai rodikliai	2019 m.	2018 m.	2017 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos einamųjų metų pelningumas)	-5,23 %	-1,35 %	-34,29 %
Bendroji marža (tęsiamos veiklos), %	9,41 %	9,56 %	10,99 %
EBITDA marža (tęsiamos veiklos), %	2,90 %	5,77 %	-29,44 %
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo)	49,98 %	60,99 %	57,32 %
Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis)	78,75 %	77,38 %	79,13 %
Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis (tęsiamos veiklos), %	-30,49 %	-5,91 %	-216,57 %

Akcijų rodikliai	2019 m.	2018 m.	2017 m.
Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos), EUR	-0,04	-0,1	-0,33
Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos), EUR	-	-	-
Grynasis pelnas akcijai (bendras), EUR	-0,04	-0,1	-0,33
Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, EUR	0,157	0,181	0,284
EBITDA akcijai (tęsiamos veiklos), EUR	0,02	0,05	-0,29
EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina)	0,13	0.28	-1,02
Visi dividendai, tūkst. EUR	-	-	-
Dividendai vienai akcijai, EUR	-	-	-
Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos) EUR	0,15	0,17	0,15

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.

Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.

Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:

• Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;
• Vienkameriniai šaldytuvai;

• Šaldikliai;
• Komerciniai šaldytuvai.

2019 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:

Veiklos rūšis	2019 m.	2018 m.		2017 m.
	Vnt.	%	Vnt.	%	Vnt.	%
Parduoti bendrovės pagaminti šaldytuvai, vnt.	158 670	100	176 165	100	200 633	100
iš to skaičiaus:
Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis	99 362	62,6	117 788	66,9	141 516	70,5
Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai)	15 741	9,9	12 258	7,0	12 228	6,1
Šaldikliai	22 769	14,4	28 100	15,9	30 029	15,0
Komerciniai šaldytuvai	20 798	13,1	18 019	10,2	16 860	8,4

4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 3 pastaruosius ūkinius metus

Per pastaruosius 3 ūkinius metus gamybos nutraukimo ar sumažinimo, turėjusio esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams, nebuvo.

4.3 Pardavimai

Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Izraelis, kitos NVS šalys), Europos rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, Norvegija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).

2019 m. AB "Snaigė" pardavė virš 158 tūkst. savo gamybos šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos virš 29,4mln. EUR, tai yra 8,8 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai (60,6 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Vakarų Europos rinkos. Šiek tiek mažiau (27,4 proc.) – iš Rytų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (12,0 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 90,2 proc. visos parduotos produkcijos, t. y. 26,5 mln. Eurų

Bendrovės 2019 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Europos rinka

Europos rinkoje AB "Snaigė" 2019m. pardavė 93,6 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 17,8 mln. Eur pajamų 10,6 proc mažiau nei 2018 m. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Vokietijoje (26,4 tūkst. vnt., 4,79 mln. eurų), Prancūzijoje (15,8 tūkst. vnt., 3,03 mln. eurų), Čekijoje (10,7 tūkst. vnt., 1,98 mln. Eurų) bei Norvegijoje (7,7 tūkst. vnt., 1,58 mln. Eurų). "Severin" (Vokietija) bendrovė pardavė daugiau nei 19 tūkst. šaldytuvų ir gavo 3,2 mln. eurų pajamų.

Ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Boulanger" (Prancūzija), "J.M. Trade" (Čekija), "Power International" (Norvegija), tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove.

Pardavimai Europos rinkoje 2019 m. (pagal pajamas):

Rytų rinka

2019 m. bendrovė Rytų rinkoje pardavė 47,4 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 8,06 mln. eurų pardavimo pajamų, t. y. 4,7 proc. daugiau nei 2018 m.Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Ukrainos pirkėjams – 38,5 tūkst. vnt. šaldytuvų ir 6,68 mln. eurų pardavimo pajamų.

B "Snaigė" 2019 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Azerbaidžanu, Baltarusija, Moldova, Tadžikija ir Uzbekistanu. 2019 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 6,8 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 1,0 mln. eurų pajamų. Per 2019 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius su Libija.

Pardavimai Rytų rinkoje 2019 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

2019 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 17,7 tūkst. šaldytuvų ir gavo 3,5 mln. eurų pajamų. Tai yra 21,8 proc. mažiau pajamų nei pernai.

2019 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 14,4 tūkst. šaldytuvų, gavo virš 2,9 mln. eurų pardavimo pajamų. Latvijoje 2019 m. buvo parduota 2,7 tūkst. šaldytuvų ir gauta virš 0,52 mln. eurų pajamų.

AB "Snaigė" 2019 m. Estijoje pardavė 0,54 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,108 mln. eurų.

Pardavimai Baltijos šalių rinkoje 2019 m. (pagal pajamas):

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

2019 m. bendrovė pardavė 50,1 proc. produkcijos su savo prekiniu ženklu "SNAIGĖ". Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų, didmenininkų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: "Whirlpool", "Severin", "Amica", "Bartscher", "Bomann", "COOL", "KBS", "Orima", "EXQUISIT", "Nabo", Sibir, Regal, West, MPM, Mont Karlo, Philco, "Unit", "ROMO", "Essentiel B", "Point".

Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2019 m. (pagal pardavimo pajamas):

4.4 Tiekimas

Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai.

Strateginiai tiekėjai – " SECOP GmbH", "BASF", "Total Petrochemical", "Wanbao Europe - Sales & Technology Center", "DOW", "ArcelorMittal Eisenhüttenstadt GmbH", "Serwistal", "Recubrimientos Plasticos" S.A., "Sintur Spolka" z.o.o, "Marcegaglia Poland" Sp.z.o.o., "Robertshaw" s.r.o, "Danfoss" A/S, "Lisiplast" UAB, "Hoda UAB, "Profilita" UAB, "Baltijos polistirenas" ,UAB, "Liregus" UAB., "HSV Polska", "Vilkritis UAB", "KME Group", "IMAT SpA", "BVB Italia Srl", "Elco E-Trade S.r.l.", "ebm-papst" Landshut GmbH", "Hydra a.s.", Cebi Luxembourg S.A. Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška – tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir

alternatyvių medžiagų paieška skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.

4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria Bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas Bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas – padėti darbuotojams prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

Darbuotojai	2019			2018			2017
	Skai čius	%	Vidutinis atlyginimas EUR	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas EUR	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas EUR
Vadovai	21	3,8	3328=2582*1.289	22	3,6	2 577	23	3,5	2 530
Specialistai	91	16,2	1267=983*1.289	94	15,4	967	99	15,1	941
Darbininkai	449	80,0	800=621*1.289	494	81,0	590	535	81,4	573
Iš viso:	561	100	979=760*1.289	610	100	726	657	100	701

4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2017–2019 m. pagal personalo grupes*:

4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą*:

Darbuotojų išsilavinimas	2019		2018		2017
	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Aukštasis	102	18,2	109	17,9	114	17,4
Spec. vidurinis	375	66,8	403	66,1	434	66,0
Vidurinis	80	14,3	93	15,2	104	15,8
Nebaigtas vidurinis	4	0,7	5	0,8	5	0,8
Iš viso:	561	100	610	100	657	100

4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2017–2019 m. pagal personalo grupes*:

Darbuotojai	2019		2018		2017
	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Vadovai	23	3,76	24	3,6	25	3,5
Specialistai	103	16,86	107	16,0	112	15,7
Darbininkai	485	79,38	538	80,4	578	80,8
Iš viso:	611	100	669	100	715	100

*vidutiniai metiniai duomenys

4.6 Investicijų politika

4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis

	SNAIGE – UKRAINE	ALMECHA
Registracijos data, buveinės adresas	Įregistruota 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28- 2a/43, Kijevas, Ukraina	Bendrovė įregistruota 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva
Veiklos pobūdis	Prekyba ir rinkodaros paslaugos	Kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba
AB "SNAIGĖ" turima įstatinio kapitalo dalis, %	99	100
Įstatinio kapitalo dydis (EUR)	6 266	398 978
Neapmokėta emitento dalis įstatiniame kapitale	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta
2019 m. grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. EUR)	-4	-320

4.6.2 Reikšmingiausi Investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas

2019 m. investicijų programų "INP 2019" vykdymui buvo panaudota 358,08 tūkst. Eurų investicinių lėšų.

Naujų gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui per 2019 metus išleista 312,55 tūkst. Eurų. Iš jų: už 11,40 tūkst. Eurų buvo įsigyti ir įdiegti įvairios paskirties prietaisai ir įranga naujų šaldytuvų gamybai, o už 297,42 tūkst. Eurų – sukurta konstruktorinė ir technologinė dokumentacija naujiems projektams. Metų bėgyje įgyvendinti šie projektai:

• 1. "Nauja spinta";
• 1. "Nauja elektronika";
• 1. "Užrakinamas šaldiklis F27";
• 1. "Šaldiklio F100 valdymo panelės pakeitimas", bei pradėti vykdyti projektai, kurių įgyvendinimas tęsiamas ir 2020 metais:
• 1. "Monoblokas šaldymo kambariams";
• 1. "Šaldytuvai FR250 ir FR260";
• 1. "Profesionalūs šaldytuvai"

Technologijų vystymui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų įdiegimui bei darbo vietų tobulinimui 2019 metais išleista 8,82 tūkst. Eurų. Įsigytos ir įdiegtos modulinės žnyplės antgalių užspaudimui el. sistemose bei kt. įranga.

Gamybos techniniam palaikymui, naujų įrengimų ir įrangos įsigijimui bei metų eigoje susidėvėjusios įrangos atnaujinimui bei gamybos pajėgumų didinimui buvo paskirta 15,23 tūkst. Eurų.

Už šią sumą buvo suprojektuoti ir pagaminti: 2 durų gamybos linijos atidalinimo štampai; nuotėkio srovės matavimo stendas; nupirktos ir įdiegtos elektroninės svarstyklės AS 220.R2, ir kt. prietaisai bei įrankiai.

Metų pradžioje buvo atliktas gamybinių patalpų priešgaisrinės signalizacijos įrengimo projekto II-as darbų etapas. Jis kainavo 9,45 tūkst. Eurų.

Logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui 2019 metais išleista 2,88 tūkst. Eurų, už juos įsigyta ir įrengta mobili darbo kabina gatavos produkcijos sandėlyje.

Įmonės kompiuterinės ir programinės įrangos atnaujinimui 2019 metais panaudota 14,63 tūkst. Eurų investicinių lėšų, svarbiausias įvykdytas projektas – sukurta ir įdiegta gaminių skenavimo sistema surinkimo-pakavimo padalinyje. Be to, dar buvo įsigyta ir įdiegta keletas naujų vaizdo stebėjimo kamerų ir kitos IT įrangos.

2019 metais buvo užbaigtas dar 2017 metų balandžio mėnesį pradėtas projektas "Investicijos į inovatyvios šaldytuvų serijos sukūrimą", įgyvendintas su ES struktūrinių fondų parama. Bendra projekto išlaidų suma buvo 443,50 tūkst. EUR, iš kurių 200,57 tūkst. EUR sudarė ES fondų dalis. Projekto metu, investuojant į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, buvo sukurti šaldytuvai, kurie pasižymi aukštu energetiniu efektyvumu bei kitomis vartotojams itin svarbiomis savybėmis.

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

Bendrovės aplinkos apsaugos vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaro neteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.

Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų teršalais daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama. Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:

• Laikytis galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos bendrovė prisiima ir kurie yra susiję su įmonės aplinkos apsaugos aspektais.
• Įtraukti aplinkos apsaugos klausimų svarstymą į bendrovės veiklos strategiją.
• Vykdyti aplinkos apsaugą, skiriant reikiamą dėmesį aplinkos oro taršos mažinimui, elektros energijos sunaudojimui šaldytuvų ir šaldiklių gamybos bei eksploatacijos metu.
• Nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą.
• Didinti mūsų darbuotojų sąmoningą požiūrį į aplinkos apsaugą.
• Išaiškinti aplinkosauginės politikos svarbą darbuotojams bei užtikrinti galimybę su ja susipažinti visoms suinteresuotoms šalims.
• Tirti poveikio tiekėjams, klientams, rangovams galimybes, siūlyti jiems įtvirtinti aplinkosauginius principus savo veikloje, saugoti aplinką, atsižvelgiant į jų aspektų ir veiklų gyvavimo ciklą.

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovėje sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir nuolat gerinama aplinkos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema sertifikuota ir veikia jau nuo 2001 metų. Ir šiuo metu persertifikuota pagal tarptautinio standarto ISO 14001 2015 m. versiją.

2015 m. bendrovėje šalinami teršalai neviršijo leistinų normų, todėl jokių pastabų ar pretenzijų iš kontroliuojančių institucijų ar dalykinių partnerių bendrovė nesusilaukė.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. AB "Snaigė", vadovaujantis 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų" reikalavimais, įsipareigojo ir neperka bei nenaudoja pavienio ar mišiniuose esančio gryno bei negryno (t. y. recirkuliuoto ir regeneruoto) hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC).

Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO 1043:1:1997), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:

• nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;

• nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;

• atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.

Visa bendrovėje gaminama produkcija atitinka šiuos Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

• RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EB dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo;
• REACH reglamento 1907/2006/EB dėl aukštos rizikos medžiagų (151), kuriuos šaldytuvai gali paskleisti į aplinką nenaudojimo;
• PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08, kuris reiškia, kad SNAIGĖS gaminiai atitinka policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos ribą 18-kai kancerogeninių medžiagų;
• kontakto su maistu reglamentai: EB reglamento 1935/2004/EC (bendras) bei EB reglamento Nr.10/2011 (plastikams). Šie reglamentai reiškia, kad reiškia, kad naudojamoms Snaigės šaldytuvų gamyboje medžiagoms leidžiamas kontaktas su maistu.

Kaip įrodymas, kad AB "Snaigė" gaminiai atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, yra notifikuotos bandymų laboratorijos "DEKRA" (Vokietijoje) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuvoje) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį būtų galima kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2008 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.

AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.

4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla

COVID-19 pandemijos paskelbimas yra aprašomas prie kiekvienos rizikos atskirai, nes šis faktorius įtakoja ir yra rizikos veiksnys visoms bendrovės veiklos sritims dėl didžiulio poveikio mąsto bei geografijos.

Makroekonominė rizika –Lietuvos ūkiui augant, keletą metų iš eilės, buvo tikimasi tolesnio privataus vartojimo bei vidaus paklausos augimo, kurį iš esmės lemtų mažėjantys neapibrėžtumai politikoje, didėjantis pasitikėjimas valstybe bei realiųjų disponuojamų pajamų augimas. Kadangi eksporto rinkos yra pakankamai diversifikuotos, atskiros šalies problemos neturėtų esminės įtakos bendrovės verslui. Tačiau paskelbus pasaulinę COVID-19 pandemiją ir daugumai šalių įvedus įvairius apribojimus, kyla pagrįsta recesijos rizika visame pasaulyje, kas gali turėti neigiamos įtakos bendrovės veiklai ir rezultatams. Kol kas yra neįmanoma apskaičiuoti galimą COVID-19 poveikį, bet jis įtakos tiek infliacijos riziką, tiek kitų makroekonomikos faktorių pokyčius. Didesnės infliacijos rizika susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis, kurių kitimas yra sunkiai prognozuotinas ataskaitos išleidimo momentu. Valiutų kursų svyravimo rizika bendrovei yra minimali dėl mažų prekybos kiekių užsienio valiutomis ir subalansuotų pirkimo ir pardavimo srautų skirtingomis valiutomis (pagrinde EUR ir USD).

Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje vyrauja netikrumas dėl pasaulinės pandemijos ir jos įtakos, tačiau tikėtinas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagerėjimas atskiroms valstybėms ir

centriniams bankams siekiant bent iš dalies kompensuoti verslui patirtus nuostolius ir likvidumą. Nors bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti ir todėl jos veikla dalinai priklauso nuo išorinio kreditinio finansavimo, darytina prielaida, kad bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.

Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2020 m. balandžio 24 d. bendrovės auditorius pareiškė nuomonę apie bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – ženkli dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas, ir toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją. Nors pandemijos akivaizdoje visos šalys, į kurias eksportuojama produkcija, deklaruoja laisvą bei neapsunkintą prekių judėjimą, yra rizika kad gali atsirasti vis daugiau logistinių suvaržymų ir apribojimų, kas neigiamai paveiktų bendrovės galimybes eksportuoti produkciją.

Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė gali patirti nuostolių, apsunkinančių bendrovės finansinę situaciją.

Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams bendrovei reikėtų papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tačiau tokios investicijos neturėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinės būklės. Taip pat dėl paskelbtos COVID-19 pandemijos yra rizika, kad Lietuvos ar kitos valstybės, į kurias eksportuojama produkcija, vyriausybė gali priimti įvairių veiklos ribojimų, kurie gali neigiamai paveikti bendrovės veiklą ir rezultatus.

Veiklos tęstinumo rizika – veiklos tęstinumo prielaidos yra atskleistos 2019 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.2. pastaboje.

Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą.

Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 29 pastaboje.

4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinėms ataskaitoms, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinių ataskaitų rengimo darbų eigą.

4.9 Susijusių šalių sandoriai

Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 31 pastaboje.

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narė.

EEPA – elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas – vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos – baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.

AB "Snaigė" yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo narė. Vilniaus prekybos ir amatų rūmai yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus veiklos regione.

5.2 Patentai, licencijos

Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija

2020-02-06

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

2020 m sausio 3 d. AB "Snaigė" gavo akcininko SEKENORA HOLDINGS LIMITED pranešimą apie balsavimo teisių paketo įgijimą.

2020-02-28

AB "Snaigė" 2019 m. dvylikos mėnesių neaudituota konsoliduota tarpinė finansinė informacija

Neaudituotais konsoliduotais duomenimis 2019 m. AB "Snaigė" uždirbo 0,93 mln. EUR EBITDA. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Mindaugo Sologubo, tokį EBITDA rezultatą nulėmė vienos iš bendrovės dukterinių įmonių nesėkminga veikla 2019 metais. "Bendrovė iš pagrindinės veiklos uždirbo 1,6 mln. EUR neaudituotos nekonsoliduotos EBITDA", - teigė M. Sologubas, -"tai šiek tiek daugiau nei 2018 m. Šis rodiklis mums yra ne mažiau svarbus, nei bendra konsoliduota EBITDA."

2019 m. AB "Snaigė" pasiekė 32,2 mln. EUR neaudituotą konsoliduotą apyvartą, tai yra 14 proc. mažesnę nei 2018 m. Šis sumažėjimas susijęs su vieno stambiausių bendrovės klientų Prancūzijoje finansiniais sunkumais, kurie įtakojo ir AB "Snaigė" apyvartą. Metų eigoje Bendrovei pavyko iš dalies kompensuoti šiuos praradimus

Mindaugo Sologubo nuomone, vienas svarbiausių bendrovės strateginių tikslų – produktų portfelio

diversifikavimas. "Portfelio diversifikavimas ateityje padės išvengti sezoniškumo, tokiu būdu užtikrinsime tolygesnę bei efektyvesnę gamybą. Be to, pavienio stambaus kliento praradimas kaip praeitais metais, nebebus toks skausmingas." teigė Mindaugas Sologubas.

2020 metais AB "Snaigė" pradės stambesnės pramoninės šaldymo įrangos gamybą, šiuo metu vykdomi projektavimo bei bandymų darbai. Pramoninio šaldymo kategorijos išplėtimas sustiprins bendrovės konkurencingumą bei didins jos pajamas ateityje.

Buitinių šaldymo prietaisų gamybos vystymas ir produktų portfelio plėtra taip pat išlieka prioritetu – kaip ir kiekvienais metais Bendrovė atnaujins produktų portfelį bei pristatys naujus gaminius.

2019 m. bendrovė savo gaminius eksportavo į daugiau kaip 30 Europos, Azijos ir Afrikos šalių. Didžiausios pardavimų pajamos buvo gautos iš Vokietijos, Ukrainos, Lietuvos, Čekijos, Norvegijos.

2020-03-17

Dėl koronaviruso (COVID-19) poveikio AB "Snaigė" veiklai

AB "Snaigė" reaguodama į susidariusią šalyje padėtį, ėmėsi visų privalomų ir rekomenduojamų priemonių apsaugojančių bendrovės darbuotojus, klientus bei partnerius. Didžioji dalis administracijos darbuotojų dirba namuose nuotoliniu būdu. Bendrovė pajėgi įvykdyti pateiktus užsakymus, tačiau kol kas didesnis iššūkis yra produkcijos eksportas, kuris bendrovės portfelyje sudaro daugiau nei 90 procentų. Sutrikus transporto judėjimui tarp Europos valstybių, susidarius milžiniškoms spūstims šalių pasieniuose bei esant šiomis sąlygomis veikiančių vežėjų trūkumui, produkciją išvežti tapo ypač sunku. Dėl tos pačios priežasties vėluoja kai kurių žaliavų tiekimas.

Kol kas įvertinti kiek tai įtakos bendrovės metinius rezultatus nėra galimybės, tačiau akivaizdu kad poveikis bus neigiamas. Bendrovė atskiru pranešimu informuos rinkos dalyvius dėl pasikeitusių sąlygų ir aplinkybių. 2020-04-02

Dėl teismo sprendimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Bendrovės skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Snaigė" dalies panaikinimo.

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai įvykiai pranešti Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui, "NASDAQ Vilnius" bei paskelbti Bendrovės tinklalapyje www.snaige.lt.

2019-02-28

AB "SNAIGĖ" 2018 metų dvylikos mėnesių neaudituota konsoliduota tarpinė informacija AB "SNAIGĖ" suvaldė žaliavų kainų kilimo iššauktas pasekmes

AB "Snaigė" pavyko suvaldyti žaliavų kainų augimo iššauktus nesklandumus, ir baigti metus ženkliai sėkmingiau nei 2017 m., kai bendrovė audituotais konsoliduotais duomenimis patyrė 13 mln. EUR nuostolį, o pernai nuostolį pavyko sumažinti iki 0,5 mln. EUR.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, bendrovės patirtas nežymus neaudituotas konsoliduotas nuostolis buvo nulemtas porą metų iki pat 2017 m vidurio vykęs esminių žaliavų šaldytuvų gamybai brangimas.

"Turėjome įveikti kainų žirkles – kuomet žaliavų ir medžiagų kainos augo, o produkcijos kainos nedidėjo nei vienoje iš mūsų rinkų.".- Teigė G. Čeika. –"Nepaisant šių aplinkybių, nuo praeitų metų trečio ketvirčio mums pavyko pasiekti pozityvią pardavimų dinamiką bei grąžinti bendrovės pelningumą į įprastas vėžes."

Bendrovės EBITDA - neaudituotais konsoliduotais duomenimis per metus siekė 2,1 mln. EUR ir yra ženkliai didesnė nei 2017 metais, kai audituota konsoliduota EBITDA buvo -11,5 mln. EUR.

AB "Snaigė" pasiekė reikšmingų susitarimų ir su banku dėl paskolų sumų bei terminų pakeitimo, ir su

kontroliuojančioms šalims dėl suteiktų paskolų grąžinimo. Šie susitarimai užtikrina bendrovei investicijas į naujų produktų ar net naujų kategorijų vystymą.

"Bendrovė jau seniai puoselėja planus toliau plėsti savo produktų portfelį", - teigia G. Čeika. "Šie susitarimai su banku ir bendrovę kontroliuojančiomis šalimis reikšmingai paspartina šių planų įgyvendinimą".

Per 2018 m. AB "Snaigė" neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 37,5 mln. EUR Bendrovės eksportas sudarė 87 proc. ir siekė 32,6 mln. EUR pajamų. Bendrovė savo gaminius eksportavo į daugiau kaip 30 Europos ir Azijos šalių. Didžiausios pardavimų pajamos buvo gautos iš Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Lietuvos ir Čekijos.

Bendrovė parengė net dvi naujo dizaino šaldytuvų linijas. Tai - retro stiliaus šaldytuvai Snaigė RETRO, bei šiuolaikiški šaldytuvai su padidintomis zonomis šviežiems produktams laikyti Snaigė FRESH INN. Naujieji šaldytuvai jau pasiekė parduotuves ir savo vartotojus kai kuriose Europos šalyse.

2019-03-07

Informacija dėl 2018 m. spalio 1 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų

Bendrovė siekdama įgyvendinti 2018 m. spalio 1 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo ir sumos, kuria sumažintas įstatinis kapitalas pervedimo į perkainojimo rezervą, kreipėsi į notarą, prašydama atlikti notarinius veiksmus ir patvirtinti Bendrovės pakeistus steigimo dokumentus (įstatus) dėl įstatinio kapitalo mažinimo. Notarui atsisakius atlikti Bendrovės prašomus notarinius veiksmus, Bendrovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydama teismą įpareigoti notarą tenkinti Bendrovės prašymą dėl notarinių veiksmų atlikimo ir pakeistų įstatų patvirtinimo.

2019-03-14

Dėl atsistatydinimo iš AB "SNAIGĖ" valdybos nario pareigų

2019 m. kovo 14 d. AB "Snaigė" gavo valdybos nario Mikhail Stukalo pranešimą apie atsistatydinimą iš AB "Snaigė" valdybos nario pareigų, kuriame nurodyta atsistatydinimo data 2019 m. kovo 12 d.

2019-04-02

Informacija dėl AB "Snaigė" skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus

2019 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė sustabdyti civilinės bylos pagal pareiškėjos akcinės bendrovės "Snaigė" skundą dėl notarinių veiksmų nagrinėjimą, iki bus priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje, kurioje nagrinėjamas AB "Snaigė" skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus

2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Snaigė" dalies panaikinimo.

2019-04-08

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2019 m. balandžio 30 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2019 m. balandžio 23 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2018 metais ir jame esanti informacija apie bendrovės veiklos strategiją ir jos įgyvendinimą;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2018 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2018 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Valdybos naujos kadencijos laikotarpiui rinkimas;

1. darbotvarkės klausimas: Audito komiteto naujam kadencijos laikotarpiui rinkimas ir susijusių klausimų sprendimas;

2. darbotvarkės klausimas: Įstatų keitimas.

2019-04-29

AB "Snaigė" informacija eilinam visuotiniam akcininkų susirinkimui

AB "Snaigė" informacija eilinam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris įvyks 2019 m. balandžio 30 d.

2019-04-30

Snaigė" visuotinis eilinis akcininkų susirinkimas 2019 m. balandžio 30 d. neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2019 m. gegužės 15 d. šaukiamas pakartotinis eilinis visuotinis AB "Snaigė" akcininkų susirinkimas.

2019 m. gegužės 15 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) pakartotinis eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2019 m. gegužės 8 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2018 metais ir jame esanti informacija apie bendrovės veiklos strategiją ir jos įgyvendinimą;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2018 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2018 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Valdybos naujos kadencijos laikotarpiui rinkimas;

1. darbotvarkės klausimas: Audito komiteto naujam kadencijos laikotarpiui rinkimas ir susijusių klausimų sprendimas;

2. darbotvarkės klausimas: Įstatų keitimas.

2019-05-15

Pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2019 m. gegužės 15 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" pakartotinis eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2018 metais ir jame esanti informacija apie bendrovės veiklos strategiją ir jos įgyvendinimą.

Išklausytas AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2018 metais ir jame esanti informacija apie bendrovės veiklos strategiją ir jos įgyvendinimą.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Auditoriaus išvada apie 2018 m. bendrovės finansines ataskaitas. Išklausyta auditoriaus išvada apie 2018 m. bendrovės finansines ataskaitas.

2. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. NUSPRĘSTA: Patvirtinti 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

3. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" 2018 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. NUSPRĘSTA: Patvirtinti AB "Snaigė" 2018 m. pelno (nuostolio) paskirstymą:

Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – praėjusių finansinių metų pabaigoje	(12 576 142) Eur
Grynasis finansinių metų rezultatas – pelnas (nuostoliai)	(336 216) Eur
Paskirstytinas rezultatas - pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje	(12 912 358) Eur
Pervedimai iš rezervų:	946 161 Eur
• tikslinės paskirties (savų akcijų įsigijimui)	0 Eur
• Pervedimai iš privalomojo rezervo	946 161 Eur
Paskirstytinas pelnas	(11 966 197) Eur
Pelno paskirstymas:	946 161 Eur
• į įstatymo numatytus rezervus	946 161 Eur
Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pabaigoje	(12 912 358) Eur

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Valdybos naujos kadencijos laikotarpiui rinkimas.

NUSPRĘSTA: Pasibaigus valdybos kadencijai, naujai ketverių metų kadencijai valdybos nariais išrinkta: Aleksey Kovalchuk

Konstantin Kovalchuk

Oleg Tsarkov

Anna Korneeva

Igor Zentsov

Pavesti bendrovės generaliniam direktoriui (su teise perįgalioti) atlikti visus būtinus veiksmus, pasirašyti ir pateikti dokumentus, susijusius su pasikeitusių duomenų pateikimu juridinių asmenų registrui.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito komiteto naujam kadencijos laikotarpiui rinkimas ir susijusių klausimų sprendimas.

NUSPRĘSTA: Audito komiteto nariais naujai 4 metų kadencijai paskirta Anna Korneeva, Igor Zentsov. Įgalioti AB "Snaigė" valdybą patvirtinti šiame susirinkime išrinkto audito komiteto nuostatus, o pakeitus Bendrovės įstatus taip kaip numatyta akcininkų sprendime dėl Valdybos įgaliojimų steigti komitetus, steigti komitetus ir skirti į audito komitetą narius.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Įstatų keitimas

NUSPRĘSTA: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius po paskutinės Bendrovės įstatų redakcijos įregistravimo, pakeisti Bendrovės įstatus tokiu būdu: papildyti įstatų 6.3 p. suteikiant valdybai įgaliojimus steigti komitetus ir dėl priežiūros funkcijų atlikimo bei patvirtinti įstatų 6.3. punkto naują redakciją: "6.3. Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, LR akcinių bendrovių įstatyme

reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas, o taip pat, laikantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintos tvarkos, spręsti klausimus, susijusius su atlygio valdybos nariams nustatymu. Valdyba yra įgaliota steigti Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose numatytus ir kitus, Bendrovės veikloje reikalingus, komitetus ir į šiuos komitetus skirti Valdybos narius ar kitus asmenis, tvirtinti tokių komitetų nuostatus. Valdybos kompetencija kitais klausimais nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos.

Valdyba atlieka priežiūros funkcijas (nustatytas LR akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 11 d.). Bendroves valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas."

Pavesti Bendrovės generaliniam direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu ir pasirašyti pakeistus, t.y. su nauja, akcininkų patvirtinta, 6.3 punkto redakcija AB "Snaigė" įstatus.

2019-05-31

AB "SNAIGĖ" I ketvirčio pardavimai - pelningesni

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis 2019 metų I ketvirtį pasiekė 6,7 mln. EUR apyvartą, t.y. 12 proc. mažesnę nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais.

Nepaisant mažesnės neaudituotos konsoliduotos I ketvirčio apyvartos, bendrovės pelningumas padidėjo 1,5 karto. Tai turėjo įtakos ir neaudituotai konsoliduotai EBTDA, kuri nors ir neigiama (-92 tūkst. EUR), tačiau ženkliai geresnė palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, kai buvo gautas (291 tūkst. EUR nuostolis).

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pirmo ketvirčio bendrovės rezultatai parodo, kad bendrovės pelningumas pamažu grįžta į įprastas vėžes.

"Išgyvenome kainų žirkles, susidariusias tarp 2017-2018 metais didėjusių žaliavų kainų bei neaugusių produkcijos pardavimo kainų, todėl I ketvirtį santykinai padidėjęs pelningumas nuteikia optimistiškai " - teigė G. Čeika. "Šiais metais ir toliau skatinsime pelningus pardavimus, optimizuosime gamybą, didinsim darbo našumą. Tačiau svarbiausias

bendrovės 2019 m projektas – produktų portfelio diversifikavimas bei naujos produktų linijos paruošimas serijinei gamybai."

2019-06-06

Informacija apie AB "Snaigė" valdybos pirmininko išrinkimą

AB "Snaigė" valdyba 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu valdybos pirmininku išrinko Aleksey Kovalchuk 2019-07-23

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2019 m. rugpjūčio 14 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2019 m. rugpjūčio 7 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: Dėl susidariusios padėties Bendrovėje ištaisymo bei įstatinio kapitalo mažinimo.

2 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

Informacija susijusi su 1 darbotvarkės klausimu:

Įstatinio kapitalo mažinimo tikslas: pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 52 str. 2 d. 1 p. (vien tam, kad būtų panaikinti Bendrovės balanse įrašyti nuostoliai ir tokiu būdu būtų atkurtas nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo dydžio santykis (LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d.). Pagal Bendrovės 2019 m. I ketvirčio finansinių ataskaitų duomenis Bendrovėje susidariusi padėtis dėl nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo dydžių santykio, nustatyta LR Akcinių bendrovių 38 str. 3 d.

Numatomas įstatinio kapitalo mažinimo būdas - mažinant Bendrovės anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę (žr. pridedamus sprendimų projektus).

2019-08-02

Juridinių asmenų registre įregistruota pakeisti AB "Snaigė" įstatai

2019 m. liepos 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruota AB "Snaigė" įstatai su pakeitimais. Įstatų pakeitimai buvo patvirtinti 2019 m. gegužės 15 d. pakartotiniame visuotiniame eiliniame akcininkų susirinkime atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius po paskutinės Bendrovės įstatų redakcijos įregistravimo, t.y. papildyta įstatų 6.3 p. suteikiant valdybai įgaliojimus steigti komitetus ir dėl priežiūros funkcijų atlikimo. 2019-08-14

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2019 m. rugpjūčio 14 d. įvykusiame AB "Snaigė" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: 1 darbotvarkės klausimas: Dėl susidariusios padėties* Bendrovėje ištaisymo bei įstatinio kapitalo mažinimo; SPRENDIMAS:

(priimtas vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 11 d. 1 p.)

Sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 52 str. 2 d. 1 p. (vien tam, kad būtų panaikinti Bendrovės balanse įrašyti nuostoliai ir tokiu būdu būtų atkurtas nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo dydžio santykis (LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d.)) nuo EUR 11 886 718,50 iki EUR 10 301 822,70, t.y. EUR 1 584 895,80, mažinant Bendrovės anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę EUR 0,04 t.y. nuo EUR 0,30 iki EUR 0,26.

Patvirtinta Bendrovės įstatų 4.1 p ir 5.1 p. pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo mažinimu ir naują įstatų redakciją (pridedama):

"4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 301 822,70 (dešimt milijonų trys šimtai vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt du eurai ir 70 euro centai) eurai".

ir

"5.1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 39 622 395 (trisdešimt devynis milijonus šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkias) akcijas. Vienos akcijos nominali vertė 0,26 euro (dvidešimt šešios šimtosios euro)"."

Pavesta bendrovės gen. direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu ir pasirašyti pakeistus AB "Snaigė" įstatus.

2 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas

SPRENDIMAS:

Audito įmone 2019 ir 2020 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti auditoriumi išrinkta Grant Thornton Baltic UAB.

Įgaliotas bendrovės generalinis direktorius, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

Atkreipiame dėmesį, kad šis bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas neįtakoja nei Bendrovės veiklos, nei mokumo, o yra tik techninė Bendrovės nuosavo kapitalo struktūros korekcija, siekiant atitikti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Dėl šios korekcijos, nei Bendrovės nuosavo kapitalo, nei Bendrovės turto dydis nesikiečia.

2019-08-26

AB "SNAIGĖ" – ženklus EBITDA augimas

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis 2019 metų I pusmetį pasiekė 0,6 mln. EUR EBITDA t.y. ženkliai geresnę nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, kai konsoliduota audituota EBITDA buvo (-0,1 ) mln. EUR.

Bendrovės konsoliduota neaudituota 2019 m. I pusmečio apyvarta buvo 6 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Viena iš svarbiausių pardavimo sumažėjimo priežasčių - stambaus Prancūzijos kliento finansiniai sunkumai ir su tuo susiję, tikėtina, laikini pardavimų praradimai. Prarastus pardavimus Prancūzijoje bendrovė kompensuoja pardavimais kitose rinkose. To pasekoje antrojo šių metų ketvirčio bendrovės apyvarta beveik nesiskyrė nuo to pačio ketvirčio apyvartos praeitais metais.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pirmo pusmečio bendrovės rezultatai parodo, kad bendrovės pelningumas ir pardavimų apimtys pamažu grįžta į įprastas vėžes.

"Pirmo pusmečio pardavimų ir EBITDA augimas džiugina, tačiau yra dar kur pasistengti"- teigė G. Čeika. "Šiais metais ir toliau skatinsime pelningus pardavimus, optimizuosime gamybą, didinsim darbo našumą. Tačiau svarbiausias bendrovės 2019 m projektas – produktų portfelio diversifikavimas bei naujos produktų linijos paruošimas serijinei gamybai."

Bendrovė 2019 m I pusmetį eksportavo į 35 Europos, Azijos ir Afrikos šalis. Bendrovės eksportas sudarė 92 proc. Didžiausios bendrovės užsienio pardavimų rinkos I pusmetį buvo Ukraina (23 proc.) , Vokietija (15 proc.) , Prancūzija (10 proc.) , Čekija (7 proc.), Norvegija (5 proc.).

2019-09-11

AB SNAIGĖ VADOVŲ KAITA

AB "Snaigė" valdyba paskyrė bendrovės finansų direktorių Mindaugą Sologubą naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi. M. Sologubas šias pareigas pradės eiti nuo rugsėjo 21 d.

Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai dabartinis generalinis direktorius Gediminas Čeika nusprendė priimti naujus iššūkius, o jo pasitraukimą patvirtino valdyba.

G. Čeika AB "Snaigė" generalinio direktoriaus pareigas ėjo beveik 12 metų. Jo vadovaujama bendrovė sėkmingai įveikė 2008 metų krizę, Ukrainos - vienos pelningiausių rinkų, dalinį praradimą, žaliavų kainų augimą, kitas šaldymo įrangos industrijos perturbacijas bei išlaikydamas įmonę konkurencingą bei patrauklią vartotojams ir klientams. AB "Snaigė" ne kart įvertinta kaip inovatyviausia Lietuvos įmonė, didžiausia eksportuotoja, daugkartinė Lietuvos metų gaminio aukso medalio laimėtoja. Pats Gediminas Čeika buvo nominuotas vienas geriausių Lietuvos vadovų.

Mindaugas Sologubas AB "Snaigė" užėmė finansų direktoriaus pareigas nuo 2014 m. Prieš tai vadovavo Ukrainos įmonei "Ligris".

2019-09-24

Juridinių asmenų registre įregistruota pakeisti AB "Snaigė" įstatai

2019 m. rugsėjo 24 d. Juridinių asmenų registre įregistruota AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) pakeisti įstatai. Įstatai pakeisti įgyvendinant 2019 m. rugpjūčio 14 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą dėl Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo.

Bendrovės įstatinis kapitalas po pakeitimų yra EUR 10 301 822,70 (dešimt milijonų trys šimtai vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt du eurai ir 70 euro centų), Bendrovės vienos akcijos nominali vertė EUR 0,26. Bendrovės akcijų skaičius nesikeitė ir yra 39622395 vnt.

Šis bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas neįtakoja nei Bendrovės veiklos, nei mokumo, o yra tik techninė Bendrovės nuosavo kapitalo struktūros korekcija, siekiant atitikti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Dėl šios korekcijos, nei Bendrovės nuosavo kapitalo, nei Bendrovės turto dydis nesikeičia. 2019-11-29

AB "Snaigė" konsoliduotosios tarpinės finansinės ataskaitos už 2019 m. devynių mėnesių laikotarpį

Per tris šių metų ketvirčius AB "Snaigė" pasiekė 26 mln. EUR neaudituotą konsoliduotą apyvartą. Bendrovė savo gaminius eksportavo į daugiau kaip 30 Europos, Azijos ir Afrikos šalių. Didžiausios pardavimų pajamos buvo gautos iš Vokietijos, Ukrainos, Lietuvos ir Čekijos.

Bendrovės EBITDA - neaudituotais konsoliduotais duomenimis per tris šių metų ketvirčius siekė 0,8 mln. EUR.

AB "Snaigė" nuo rugsėjo 21 d. bendrovei pradėjęs vadovauti Mindaugas Sologubas teigė, kad vienas svarbiausių bendrovės strateginių tikslų – produktų portfelio diversifikavimas. AB "Snaigė" rengiasi pradėti pramoninės šaldymo įrangos gamybą, šiuo metu vykdo paruošiamuosius bei tiriamuosius darbus.

"Portfelio diversifikavimas ateityje padės išvengti sezoniškumo, tokiu būdu užtikrinsime tolygesnę bei efektyvesnę gamybą. Pramoninio šaldymo kategorijos išplėtimas sustiprins bendrovės konkurencingumą bei didins pajamas."- teigė M. Sologubas. "Neužmiršime ir savo buitinės šaldymo įrangos dalies – ketiname ją papildyti keliais naujais gaminiais.

AB "Snaigė" stiprina ir savo prekybos padalinį. Prieš mėnesį paskirtas naujas prekybos skyriaus vadovas, ketinama priimti į darbą dar keletą specialistų, kurie dirbs su naujais, bendrovės portfelį papildančiais gaminiais.

5.4 Veiklos strategija ir planai

AB "Snaigė" veiklos strategija remiasi nuolatiniu gamybos efektyvumo didinimu bei naujų gaminių kūrimų bei esamos produkcijos tobulinimu, siekiant kuo geriau patenkinti nuolat besikenčiančius bei vis didesnius reikalavimus keliančių vartotojų poreikius. Šio nuolatinio atsinaujinimo pagrindu galime užtikrinti prekinio ženklo stiprinimą ir įvaizdžio gerinimą tose rinkose, kur parduodame savo produkciją su SNAIGĖS prekiniu ženklu bei užsakymų tęstinumą tose rinkose, kurioms gaminame produkciją pagal klientų užsakymus. Šios strategijos įgyvendinimas leis bendrovei priartėti prie pagrindinio jos tikslo – tapti patikimiausiu prekiniu ženklu centrinėje Europoje bei pripažintu gamintoju vakarų Europos šalyse.

Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą 2019 m. bendrovė sukūrė, atnaujino bei adaptavo skirtingoms prekybos rinkoms daugelį savo gaminių, išplėtė jau esamas dizaino linijas, tobulino esamas gaminių funkcijas ir savybes.

Norėdama kuo efektyviau naudoti turimus resursus bendrovė nusprendė diversifikuoti savo produktų portfelį ir pradėti profesinės šaldymo įrangos gamybą. Šios naujos produktų kategorijos atsiradimas padės išvengti sezoniškumo, užtikrinti tolygesnę bei efektyvesnę gamybą, stiprins bendrovės konkurencingumą bei didins jos pajamas ateityje. 2019 m. ne tik pradėjo šių produktų projektavimo ir bandymų darbus.

Kita bendrovės strateginė kryptis – efektyvus turimų resursų naudojimas, darbo našumo didinimas. Bendrovės gaminiai konkuruoja su pasaulinio lygio gamintojais ne tik savo kokybe, bet ir kaina. Norėdami būti pasirinkti savo vartotojų turime pasiūlyti jiems optimaliausią kainą. Šiam tikslui įgyvendinti bendrovėje veikia kaštų mažinimo programa, kurioje gali dalyvauti bet kuris bendrovės darbuotojas.

6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYSENOS KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOMS BENDROVĖMS

Akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

6.1 Bendrovės valdysenos ataskaitos laivos formos santrauka:

Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nerenkama stebėtojų taryba, priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kurią sudaro penki nariai ir renkama ketverių metų kadencijai. 2019 m. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, akcininkai išrinko valdybą, iš trijų valdybos narių atstovaujančių pagrindiniam akcininkui ir dviejų nepriklausomų narių, du nepriklausomus valdybos narius paskyrė į audito komitetą ir įgaliojo Bendrovės valdybą ateityje skirti narius į audito komitetą. 2019 m. pabaigoje valdybos nariui, kuris yra ir audito komiteto nariu pradėjus dirbti įmonėje, kuri nuo 2019 m. vidurio palaiko prekybinius ryšius su Bendrove, gali būti nukrypta nuo reikalavimo dėl vieno iš audito komiteto narių nepriklausomumo. Bendrovėje nėra Atlygio ir Skyrimo komitetų, o jų funkcijas, esant poreikiui, atliktų pats kolegialus organas priimdamas sprendimus. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir audito komiteto veiklą, kitus su Bendrovės valdymu susijusius svarbiausius dalykus, pateikta Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

6.2 Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
---------------------------	------------------------	------------

1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	TAIP	Informacija apie šaukiamus akcininkų susirinkimus skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis viešai per AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę https://www.nasdaqbaltic.com ir bendrovės tinklapyje www.snaige.lt
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendrovės įstatai yra viešai paskelbti Bendrovės tinklapyje, juose yra visa informacija, susijus su jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	TAIP	Dėl tokių sandorių sudarymo Bendrovė vadovautųsi galiojančiais teisės aktais, Bendrovės įstatais. Šiuo metu, pagal galiojančius įstatymus ir Bendrovės įstatus, valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo	TAIP
organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros
turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime
ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei
interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų
susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui
visuotiniame akcininkų susirinkime.
Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų
susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti
paskutinę dieną, kada vėliausiai galima
pateikti siūlomus sprendimo projektus.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių	TAIP	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti
akcininkų teisę susipažinti su informacija,		dokumentai ir priimti sprendimai skelbiami lietuvių ir
esant galimybei, rekomenduojama		anglų kalbomis.
visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus
dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik
lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar)
kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio
akcininkų susirinkimo protokolą po jo
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip
pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik
lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią
informaciją paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti
skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų
viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti,	TAIP
turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti
akcininkų susirinkime asmeniškai jame
dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams
neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš
anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes	NE	Bendrovė neįdiegusi techninių sprendimų.
dalyvauti visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose, bendrovėms
rekomenduojama plačiau taikyti modernias
technologijas ir tokiu būdu sudaryti
akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose
naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
Tokiais atvejais turi būti užtikrintas
perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo
tapatybę.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio	TAIP	Kai šią informaciją Bendrovė turi pranešimo
akcininkų susirinkimo sprendimų projektus		paskelbimo metu.
rekomenduojama atskleisti naujas
kolegialaus organo narių kandidatūras,
siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito
įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo
narį, rekomenduojama informuoti apie jo
išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas
(ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas
pareigas.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo	TAIP	Bendrovės vadovas dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos nariams ir kandidatams į valdybos narius taip pat sudaromos galimybės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.
narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame
akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių
rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę.

2 principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	NEAKTUALU	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	NEAKTUALU
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	NEAKTUALU
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	NEAKTUALU

¹ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

² Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	NEAKTUALU
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad	NEAKTUALU
stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais
ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą
reikiamą informaciją ir teisę kreiptis
nepriklausomo profesionalaus patarimo į
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius
specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų
kompetencijai priklausančiais klausimais.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	NEAKTUALU
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	NEAKTUALU
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	NEAKTUALU
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai	NEAKTUALU

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	NEAKTUALU
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	NEAKTUALU
3 principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą	TAIP	Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	TAIP	Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas atsižvelgia į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius siekiant tvaraus verslo kūrimo.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	TAIP
3.1.4 Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos	TAIP

rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	TAIP
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	TAIP
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, nurodydami savo užimamas pareigas kitose įmonėse, ryšius su Bendrove, jei tokių yra. Bendrovės metiniame pranešime pateikiama visa žinoma informacija.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	TAIP
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	TAIP

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu. Valdybos narius renka akcininkai.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	TAIP	Kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, nurodydami savo užimamas pareigas kitose įmonėse, ryšius su Bendrove, jei tokių yra.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Šiuo metu atlygis valdybos nariams nėra mokamas. Jei būtų svarstoma mokėti atlygį valdybos nariams, būtų kreipiamasi į akcininkus dėl atlygio dydžio patvirtinimo. Tai numato ir Bendrovės įstatai.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	TAIP	Bendrovės turimais duomenimis, Valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais bei veikia akcininkų naudai.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	NE	Tokios praktikos kol kas nėra.

⁴ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,
siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos
akcininkams. Gera bendrovių valdysena
reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir
stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai,
o esant reikalui – nedelsiant informuoti
stebėtojų tarybą apie visus svarbius
bendrovei klausimus, susijusius su
planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir
kontrole, įsipareigojimų laikymusi
bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti
stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų
planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	TAIP	Valdybos posėdžiai šaukiami atitinkamu
rekomenduojama rengti atitinkamu		periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas
periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą		esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas.
grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,		Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami
kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų		neeiliniai posėdžiai.
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos
rengti tokiu periodiškumu, kad būtų
užtikrintas nepertraukiamas esminių
bendrovės valdysenos klausimų sprendimas.
Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų
būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą	TAIP	Valdybos nariams iš anksto elektroniniu paštu
posėdį turėtų būti informuojami iš anksto,		išsiunčiama darbotvarkė ir visa reikalinga
kad turėtų pakankamai laiko tinkamai		darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių metu
pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų		dažniausiai nekeičiama, nebent neatidėliotinai reikia
svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios		spręsti papildomus svarbius Bendrovei klausimus.
būtų priimami sprendimai. Kartu su
pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus
organo nariams turėtų būti pateikta visa
reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi
medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu
neturėtų būti keičiama ar papildoma,
išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi
kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su
tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu
arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius
bendrovei klausimus.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų
sprendimų priėmimo procesą, bendrovės
kolegialių priežiūros ir valdymo organų
pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su
bendrovės valdysena susijusius klausimus.
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai
turėtų būti atviri bendrovės valdybos
nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje
svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	TAIP/NE	Bendrovėje yra įsteigtas audito komitetas. Skyrimo ir atlygio komitetai nėra suformuoti, komitetų funkcijas, esant poreikiui, atliktų pats kolegialus organas.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	TAIP	Kolegialiam organui taikomos šio kodekso nuostatos susijusios su komitetais, kiek tai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	TAIP	Audito komitetas sudarytas iš dviejų narių.

⁵ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	TAIP/NE	Nuo 2019 m. suformuoto audito komiteto įgaliojimus nustato kolegialus organas. Iki 2019 m. audito komiteto nuostatus tvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas, jie buvo paskelbti viešai pirmą kartą juos patvirtinus
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	TAIP

5.2. Skyrimo komitetas

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	NE	Skyrimo komitetas nėra suformuotas.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	NE	Skyrimo komitetas nėra suformuotas.

5.3. Atlygio komitetas

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų	NE	Atlygio komitetas nėra suformuotas.
būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti
pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos
priežiūros ir valdymo organų nariams ir
administracijos vadovams. Tokia politika
turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistemas, pensijų modelius,
išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios
leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba
sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes,
dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualaus atlygio kolegialių organų
nariams ir administracijos vadovams
siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
5.4. Audito komitetas
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos	TAIP
yra apibrėžtos teisės aktuose,
reglamentuojančiuose audito komiteto
veiklą6
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti	TAIP
aprūpinti išsamia informacija, susijusia su
specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais
ir veiklos ypatumais. Bendrovės
administracijos vadovai turėtų informuoti
audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali
būti vykdoma skirtingais būdais.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo	TAIP
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas,
vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei
apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant valdymo organų nariams.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti	TAIP
informuotas apie vidaus auditorių darbo
programą ir gauti vidaus audito ataskaitas
arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės
auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų

⁶ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	NE	Šiuos klausimus audito komitetas spręs ateityje.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP
6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7 principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	NE	Kol kas nėra patvirtinta Bendrovės atlygio politikos

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	NE	Kol kas nėra patvirtinta Bendrovės atlygio politikos
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	NE	Kol kas nėra patvirtinta Bendrovės atlygio politikos
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	NE	Kol kas nėra patvirtinta Bendrovės atlygio politikos.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	NE	Kol kas nėra patvirtinta Bendrovės atlygio politikos.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Kol kas nėra patvirtinta Bendrovės atlygio politikos.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	NE	Kol kas nėra patvirtinta Bendrovės atlygio politikos.

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	TAIP
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	TAIP
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	TAIP	Priežiūros funkciją atlieka Bendrovės valdyba. Bendrovė, laikydamasi konfidencialumo reikalavimų, perduoda valdybai jai adresuotą informaciją.

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:.	TAIP	Bendrovė laikosi šių reikalavimų ir atskleidžia turimą informaciją, kuri nepažeidžia konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
9.1.1. Bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	TAIP
9.1.2. Bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	TAIP
9.1.3. Asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	TAIP

9.1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	TAIP	Iš dalies laikomasi.
9.1.5. Esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	TAIP
9.1.6. Galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką.	TAIP
9.1.7. Bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis.	TAIP
9.1.8. Pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.).	TAIP
9.1.9. Bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją.	TAIP
9.1.10. Socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	TAIP
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	TAIP/NE	Žr. 7 principą.

9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	TAIP	Informacija atskleidžiama visiems vienu metu.
10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	TAIP
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP

AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA 2019 M.

108

TURINYS

AB "SNAIGĖ" VADOVO ŽODIS	109
ATASKAITOS APIMTIS	110
BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI	111
BENDROVĖS PRISTATYMAS IR VEIKLOS RODIKLIAI	112
ŽMOGAUS TEISIŲ UŽTIKRINIMAS, DARBUOTOJAI IR KITI SOCIALINIAI
KLAUSIMAI	117
APLINKOS APSAUGA	11921

ATASKAITOS APIMTIS

Šioje ataskaitoje pristatoma Akcinė bendrovė "Snaigė" 2019 m. veikla. Socialinės atsakomybės ataskaita rengiama vieną kartą per metus ir skelbiama drauge su metiniais veiklos rezultatais. Ataskaita už 2019 metus yra trečioji Grupės ir Bendrovės Socialinės atsakomybės ataskaita. Ši ataskaita yra parengta atsižvelgiant į Europos komisijos komunikatą "Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (2017/C 215/01)" bei "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initiative" GRI) gaires. Ataskaita nėra audituota.

Šioje ataskaitoje pateikiama nefinansinė atsakingo verslo informaciją savo suinteresuotosioms šalims: klientams, akcininkams, investuotojams, darbuotojams, tiekėjams, verslo ir socialiniams partneriams bei visuomenei.

BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI

Bendrovės socialinės atsakomybės strateginiai principai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą ne tik Alytuje, bet ir nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Bendrovės socialinė atsakomybė išskiriama į šias atskiras sritis:

• Rūpinimasis savo darbuotojų sveikata, gerove ir motyvacija, darbuotojų profesinės kompetencijos ugdymu (žr. plačiau – Darbuotojai).

• Gerų santykių palaikymas su bendruomenėmis, taip pat atvirumas kitoms suinteresuotoms šalims bei visuomenei.

• Įvairių socialinių iniciatyvų bei projektų plėtojimas vietos bendruomenėms.

• Pilietinės visuomenės, kuriai rūpi Lietuvos ateitis, ugdymas (per edukacines kampanijas).

BENDROVĖS PRISTATYMAS IR VEIKLOS RODIKLIAI

Bendrovės strategija ir tikslai

Akcinės bendrovės "Snaigė" veiklos strategija remiasi nuolatiniu gamybos efektyvumo didinimu bei naujų gaminių kūrimu bei esamos produkcijos tobulinimu, siekiant kuo geriau patenkinti nuolat besikenčiančius bei vis didesnius reikalavimus keliančių vartotojų poreikius. Šio nuolatinio atsinaujinimo pagrindu galime užtikrinti prekinio ženklo stiprinimą ir įvaizdžio gerinimą tose rinkose, kur parduodame savo produkciją su SNAIGĖS prekiniu ženklu bei užsakymų tęstinumą tose rinkose, kurioms gaminame produkciją pagal klientų užsakymus. Šios strategijos įgyvendinimas leis bendrovei priartėti prie pagrindinio jos tikslo – tapti patikimiausiu prekiniu ženklu centrinėje Europoje bei pripažintu gamintoju vakarų Europos šalyse.

Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą 2019 m. bendrovė sukūrė, atnaujino bei adaptavo skirtingoms prekybos rinkoms daugelį savo gaminių, išplėtė jau esamas dizaino linijas, tobulino esamas gaminių funkcijas ir savybes.

Norėdama kuo efektyviau naudoti turimus resursus bendrovė nusprendė diversifikuoti savo produktų portfelį ir pradėti profesinės šaldymo įrangos gamybą. Šios naujos produktų kategorijos atsiradimas padės išvengti sezoniškumo, užtikrinti tolygesnę bei efektyvesnę gamybą, stiprins bendrovės konkurencingumą bei didins jos pajamas ateityje. 2019 m. ne tik pradėjo šių produktų projektavimo ir bandymų darbus.

Kita bendrovės strateginė kryptis – efektyvus turimų resursų naudojimas, darbo našumo didinimas. Bendrovės gaminiai konkuruoja su pasaulinio lygio gamintojais ne tik savo kokybe, bet ir kaina. Norėdami būti pasirinkti savo vartotojų turime pasiūlyti jiems optimaliausią kainą. Šiam tikslui įgyvendinti bendrovėje veikia kaštų mažinimo programa, kurioje gali dalyvauti bet kuris bendrovės darbuotojas.

Vizija

Mūsų tikslas – tapti patiki buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Misija

Mūsų misija – kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams.

Vertybės

Atvirumas. Patikimumas. Komandinis darbas. Lankstumas.

Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pavadinimas – Akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove)

Įstatinis kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. – 10 301 822,70 euro

Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus

Telefonas – (315) 56 206

Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269

Elektroninis paštas – snaige@snaige.lt

Interneto tinklalapis – http://www.snaige.lt

Teisinė-organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė

Įregistruota kaip Lietuvos Respublikos (toliau – LR) akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti LR Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2019 m. rugsėjo 24 d.

Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.

Bendrovės įmonių grupės struktūra

Informacija apie bendrovės dukterines įmones

Akcinė bendrovė "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios patronuojamos bendrovės:

• UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
• OOO "Snaigė-Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

Veiklos rodikliai

Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Finansiniai rodikliai už pastaruosius metus pateikiami bendrai.

(konsoliduoti duomenys):

	2019 m.	2018 m.	2017 m.
Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. EUR	32 222	37 572	39 202
Bendrasis pelnas (tęsiamos veiklos), tūkst. EUR	3 031	3 592	4 309
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos tūkst. EUR	(1 685)	(410)	(13 265)
Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos veiklos, tūkst. EUR	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. EUR	(1 685)	(410)	(13 265)
Vidutinė akcijos kaina, EUR	0,157	0,181	0,284
Finansiniai rodikliai	2019 m.	2018 m.	2017 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos einamųjų metų pelningumas)	-5,23 %	-1,35 %	-34,29 %
Bendroji marža (tęsiamos veiklos), %	9,41 %	9,56 %	10,99 %
EBITDA marža (tęsiamos veiklos), %	2,90 %	5,77 %	-29,44 %
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo)	49,98 %	60,99 %	57,32 %
Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis)	78,75 %	77,38 %	79,13 %
Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis (tęsiamos veiklos), %	-30,49 %	-5,91 %	-216,57 %

Akcijų rodikliai	2019 m.	2018 m.	2017 m.
Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos), EUR	-0,04	-0,1	-0,33
Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos), EUR	-	-	-
Grynasis pelnas akcijai (bendras), EUR	-0,04	-0,1	-0,33

Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, EUR	0,157	0,181	0,284
EBITDA akcijai (tęsiamos veiklos), EUR	0,02	0,05	-0,29
EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina)	0,13	0.28	-1,02
Visi dividendai, tūkst. EUR	-	-	-
Dividendai vienai akcijai, EUR	-	-	-
Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos), EUR	0,15	0,17	0,15

Bendrovės valdymo struktūra

Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas.
• Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui.
• Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas, atlieka priežiūros funkciją. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2019 m. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, akcininkai du išrinktus nepriklausomus valdybos narius paskyrė į audito komitetą ir įgaliojo Bendrovės valdybą ateityje skirti narius į audito komitetą.

Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.

Bendrovės valdymo organų nariai

Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų skaičius, vnt.	Turima kapitalo dalis, proc.	Balsų dalis, proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos pirmininkas	-	-	-
Oleg Tsarkov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Konstantin Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Igor Zentsov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Anna Korneeva	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Mindaugas Sologubas	AB "Snaigė" generalinis direktorius	-	-	-
Vytautas Adomaitis	AB "Snaigė" buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas	-	-	-

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2019 m. gruodžio 31 d.):

Vardas, pavardė	Išsilavinimas, profesija	Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose
Aleksey Kovalchuk	Finansų akademija prie Rusijos Federacijos Vyriausybės	2009–2013 m. OAO "Polair" generalinis direktorius. ZAO "Polair-Nedvizhimost" generalinis direktorius JSC AVIKON, patarėjas.
Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, ekonomikos Mindaugas ir verslo bakalauras Sologubas Vytauto Didžiojo universitetas, finansų ir bankininkystės magistras		Nuo 2019-09-21 - AB "Snaigė" generalinis direktorius Nuo 2014 09 – AB "Snaigė" finansų direktorius. Nuo 2013 08 – UAB "Verslo architektūra" direktorius. 2011 10 – 2013 07 – "LIGIRS" ZAO direktorius, Nikolaev, Ukraina. 2008 06 – 2011 10 – UAB "GRANEX" vyr. finansininkas.
Vytautas Adomaitis	Vilniaus valstybinis universitetas, ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas ekonomisto buhalterio specializacija	Nuo 1983-10-03 – buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas

Duomenys apie kiekvieno valdymo organo nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	2011-12-14	iki 2023 VAS
Oleg Tsarkov	2015-04-30	iki 2023 VAS
Konstantin Kovalchuk	2018-04-30	Iki 2023 VAS
Anna Korneeva	2019-05-15	Iki 2023 VAS
Igor Zentsov	2019-05-15	Iki 2023 VAS
Mikhail Stukalo	2018-04-30	2019-03-12
Anna Kovalchuk	2018-04-30	2019-05-15
	ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Mindaugas Sologubas	2019-09-21	Sutartis neterminuota (2014-09-23 - 2019-09- 20 AB "Snaigė" finansų direktorius)
Vytautas Adomaitis	1983-10-03	Sutartis neterminuota
Gediminas Čeika	2008-01-03	iki 2019-09-20 AB "Snaigė" generalinis direktorius

Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Mindaugas Sologubas – generalinis direktorius.

Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.

Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė.

Vytautas Adomaitis – buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vadovas.

ŽMOGAUS TEISIŲ UŽTIKRINIMAS, DARBUOTOJAI IR KITI SOCIALINIAI KLAUSIMAI

Žmogaus teisių apsauga

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, užtikrina lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus ir jų įgyvendinimo tvarką. Tai reiškia, kad esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais tiesioginė arba netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, etinės priklausomybės ir t.t., dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, yra netoleruojamas. Užtikrina, kad su besikreipiančiais dėl darbo asmenimis arba jau esamais darbuotojais, nesielgiama išskirtinai, jei tai nesusiję su atliekamo darbo kokybe ar kitomis dalykinėmis funkcijomis. Užtikrina skaidrią darbo užmokesčio politiką, gerbia darbuotojų teisę į poilsį, imasi priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeimyninius įsipareigojimus.

Bendrovė reglamentuoja darbuotojų asmens duomenų rinkimo, naudojimo ir saugumo principus, nustato darbuotojų asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, nustato, kas ir kokiais tikslais gali susipažinti su darbuotojų asmens duomenimis.

Bendrovėje, siekiant apsaugoti darbuotojų teises 2017 metais patvirtintos lygių galimybių, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarka ir kitos tvarkos.

Personalo politikos principai

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria Bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas Bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas – padėti darbuotojams prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad ji būtų nukreipta ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

Darbuotojų pokyčiai:

	2019			2018			2017
Darbuotojai	Skai čius	%	Vidutinis atlyginimas EUR	Skai čius	%	Vidutinis atlyginimas EUR	Skai čius	%	Vidutinis atlyginimas EUR
Vadovai	21	3,8	3328=2582*1.289	22	3,6	2 577	23	3,5	2 530
Specialistai	91	16,2	1267=983*1.289	94	15,4	967	99	15,1	941
Darbininkai	449	80,0	800=621*1.289	494	81,0	590	535	81,4	573
Iš viso:	561	100	979=760*1.289	610	100	726	657	100	701

Bendrovės darbuotojai 2017–2019 m. pagal personalo grupes*:

*vidutiniai metiniai duomenys

Bendrovės darbuotojų struktūra 2017–2019 m. pagal išsilavinimą

	2019		2018		2017
Darbuotojų išsilavinimas	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Aukštasis	102	18,2	109	17,9	114	17,4
Spec. vidurinis	375	66,8	403	66,1	434	66,0
Vidurinis	80	14,3	93	15,2	104	15,8
Nebaigtas vidurinis	4	0,7	5	0,8	5	0,8
Iš viso:	561	100	610	100	657	100

Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2017–2019 m. pagal personalo grupes:

	2019		2018		2017
Darbuotojai	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Vadovai	23	3,76	24	3,6	25	3,5
Specialistai	103	16,86	107	16,0	112	15,7
Darbininkai	485	79,38	538	80,4	578	80,8
Iš viso:	611	100	669	100	715	100

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovė siekia kurti efektyvią ir teisingą darbo apmokėjimo politiką, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti, motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai vykdyti savo misiją ir siekti užsibrėžtų tikslų. 2017 m. suformuota ir patvirtinta "Darbo apmokėjimo sistema", kuri reglamentuoja darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, darbo užmokesčio apskaičiavimą esant naktiniam, viršvalandiniam, darbui poilsio dieną bei šventinėmis dienomis, atsiskaitymo su darbuotojais terminus, nustato darbuotojų kategorijas pagal pareigybes, nurodo pareigybių ar jų grupės apmokėjimo formas ir darbo užmokesčio dydžius, papildomo apmokėjimo (priedų, priemokų ir premijų) skyrimo tvarką. Darbo apmokėjimo sistema taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Bendrovė siekia mokėti sąžiningą atlyginimą, atitinkantį rinkos sąlygas, pagal kiekvieno darbuotojo kompetencijas bei kuriamą naudą Bendrovei. Darbo apmokėjimo sistema patvirtinta konsultuojantis su Bendrovės profsąjungos atstovais, laikantis lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų.

Profesinės sąjungos

Bendrovėje veikia profesinė sąjunga, kuri vienija 35 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Profesinės sąjungos atstovai kviečiami į Bendrovės vadovybės susirinkimus, aptariami svarbūs Bendrovei ekonominiai, socialiniai ir darbo klausimai.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje sudaryta Kolektyvinė sutartis tarp Bendrovės ir darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos. Įgyvendinant šią sutartį, laikomasi abipusio supratimo ir atvirumo, atsiradus nesutarimams, problemos sprendžiamos geranoriškai, abipusio pasitikėjimo dvasia. Kolektyvinėje sutartyje sutarta dėl darbo sutarčių sudarymo, keitimo taisyklių, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, darbo sąlygų, kvalifikacijos, socialinės rūpybos klausimų. Sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai verslui plėtoti ir garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktuose.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos papildomos socialinės garantijos darbuotojams: mirus bendrovės darbuotojui šeimos nariui išmokama laidojimo pašalpa; mirus darbuotojo šeimos nariui, mokama pašalpa; sveikinant jubiliejų progomis (50-ečio, 60-ečio) mokamos išmokos; organizuojant Kalėdinius renginius, dirbančiųjų vaikams skiriamos dovanėlės; vykstant renginiams, jų finansavimui, prizų pirkimui, metų bėgyje skiriamos lėšos.

Kompetencijų ugdymas

Personalo ugdymas yra būtina sąlyga Bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Bendrovėje mokymo procesas vykdomas planingai ir sistemingai pagal patvirtintą mokymo programą. 2019 metais 24 administracijos darbuotojai dalyvavo išoriniuose mokymuose, t. y. savo kvalifikaciją kėlė konsultaciniuose seminaruose, konferencijose, tiksliniuose mokymuose; 27 darbininkų mokėsi pagal tęstinio profesinio mokymo programas; 4 darbininkų įsigijo naujas sugretintas specialybes. 2019 metais darbuotojai kėlė kvalifikaciją išoriniuose mokymuose 906 val.

Bendrovėje patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidinių mokymų tvarka, kurioje numatyta reikalingų programų kūrimas, darbuotojų mokymas ir periodinis atestavimas. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius, bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį.

Bendrovės saugos skyrius instruktuoja naujai priimamus darbuotojus įvadinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos temomis. Padalinių vadovai kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus darbo vietoje.

Darbuotojai, dirbantys darbus su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi pagal generalinio direktoriaus patvirtintą Darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarką. Energetikos įrenginius eksploatuojantys darbuotojai, periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka.

Naujų darbuotojų integravimas

Nauja įmonė, vadinasi, nauji tikslai, kitokia darbo specifika, karjeros galimybės, tradicijos, kita vidaus tvarka. Tam tikslui, Bendrovėje sukurtas įmonės standartas Darbuotojų poreikio, verbavimo, atrankos, kompetencijos nustatymo, naujų darbuotojų įvedimo ir mokymo procesas. Pagal parengtą programą naujas darbuotojas susipažįsta su Bendrovės organizacine kultūra, darbuotojais, padalinių veiklomis. Greičiau integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus, perimti vertybes, suvokti misiją, viziją priskiriamas mentorius. Mentorius, remdamasis savo patirtimi ir kompetencija, apmoko naują darbuotoją darbo vietoje ir padeda kuo greičiau suvokti patį verslą, jo procesus, tikslus atsakomybę, kad kuo greičiau būtų galima pradėti kurti vertę.

Praktikos galimybės

Bendrovė bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir suteikia galimybę universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių.

Darbo sauga ir darbuotojų sveikata

Bendrovė turi ilgametes veiksmingos darbų saugos tradicijas. Darbuotojai – didžiausias įmonės turtas, todėl investicijos į darbų saugą ir darbuotojų sveikatą – vienas iš svarbiausių administracijos įsipareigojimų. Siekiama, kad neliktų jokių galimybių įvykti nelaimingam atsitikimui ar susirgti profesine liga. Darbo vietų ir darbo aplinkos profesinė rizika vertinama nuolatos.

Pirmiausia darbuotojų sveikata ir sauga įvertinama kuriant naujas technologijas. Siekiama, kad nauji įrenginiai būtų maksimaliai saugūs, o naujos medžiagos ir žaliavos – nekenksmingos darbuotojų sveikatai. Siekiama eliminuoti triukšmą, vibraciją, dulkėtumą – pagrindinius veiksnius, galinčius sukelti profesines ligas.

Siekiant apsaugoti darbuotoją nuo galimai žalingų veiksnių poveikio, naudojamos tiek kolektyvinės, tiek asmeninės apsaugos priemonės. Darbuotojai mokomi saugiai dirbti, supažindinami su norminių teisės aktų reikalavimais saugos ir sveikatos srityje.

Bendrovėje lanksčiai derinamas darbo ir poilsio režimas. Darbų grafikas sudarytas su pertraukėlėmis, įrengti poilsio kambariai.

Bendrovėje įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Įmonė gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad AB "Snaigė" įdiegta ir funkcionuojanti sistema atitinka standarto LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) OHSAS 18001 reikalavimus. Šis sertifikatas išreiškia bendrovės prioritetus ir atsakomybę, kuriant saugias darbo sąlygas, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų.

APLINKOS APSAUGA

Aplinkos apsaugos politika

Akcinė bendrovė "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Bendrovės tikslas – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Šiam tikslui įgyvendinti bendrovėje veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus.

Bendrovė nuolat gerina aplinkos apsaugos veiksmingumą, rūpinasi taršos mažinimu, gaminių ekologišku, taupiu gamtinių išteklių naudojimu bei saugia aplinka.

Gaminiai

Kurdama naują gaminį bendrovė visada teikia pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamyboje stengiamasi naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

SNAIGĖS šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Technologinis gaminių paviršiaus padengimo procesas yra ekologiškai švarus: tai – sausoji danga ir džiovinimas dujomis. Šaldymo sistema pripildoma gamtinės kilmės dujų R600a, kurios neardo ozono sluoksnio, o šaldytuvų izoliacijai naudojamas angliavandenilių junginys ciklopentanas yra nekenksmingas aplinkai.

Visa bendrovėje gaminama produkcija atitinka šiuos Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

• RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EB dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo.

• REACH reglamento 1907/2006/EB dėl aukštos rizikos medžiagų (151), kuriuos šaldytuvai gali paskleisti į aplinką nenaudojimo;

• PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08, kuris reiškia, kad SNAIGĖS gaminiai atitinka policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos ribą 18-kai kancerogeninių medžiagų;

kontakto su maistu:

• EB reglamento 1935/2004/EC (bendras);

• EB reglamento Nr.10/2011 (plastikams). Šie reglamentai reiškia, kad naudojamoms Snaigės šaldytuvų gamyboje medžiagoms leidžiamas kontaktas su maistu.

AB "Snaigė" gaminių pateiktų reikalavimų atitikimą įrodo notifikuotų bandymų laboratorijų "DEKRA" (Vokietija) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuva) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Kuo mažiau energijos vartoja šaldytuvas, tuo labiau jis tausoja aplinką. Daugelis Snaigės gaminių – aukščiausios ir taupiausios A+, A++ ir A+++ energijos efektyvumo klasės. Toks šaldytuvas per metus suvartoja iki 30 proc. mažiau elektros energijos.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį galima būtų kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be kita ko, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Aplinkos oro apsauga

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Akcinė bendrovė "Snaigė", vadovaudamasi 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų" reikalavimais, įsipareigojo ir neperka bei nenaudoja pavienio ar mišiniuose esančio gryno bei negryno (t. y. recirkuliuoto ir regeneruoto) hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC).

Taip pat bendrovė skiria didelį dėmesį tokiems teršalams, kaip azoto arba anglies oksidai, kietosios dalelės, stirolas, ciklopentanas. Sistemingai stebima ir kontroliuojama jų emisija. Viso 2019 m. į aplinkos orą buvo išmesta 18.09 t minėtų teršalų, t. y. ženkliai mažiau nei leistina 34,73 t norma.

Paviršinio vandens apsauga

Bendrovės gamybinės – ūkinės veiklos poveikį aplinkai reglamentuoja Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros išduotas Taršos leidimas. Bendrovė griežtai laikosi šiame leidime nurodytų leistinų taršos normų. Kontrolės funkcija vykdoma vadovaujantis bendrovės Monitoringo programa, kurioje numatyti išleidžiamų paviršinių (lietaus) bei gamybinės – ūkinės veiklos (fekalinių) nuotekų kokybės parametrai, nurodyta kokiais dažniais, kokia apimtimi vykdyti prevencinius teršalų su išleidžiamomis nuotekomis tyrimus.

Bendrovė sistemingai analizuoja gautus rezultatus, stebi atskirų teršalų didėjimo bei mažėjimo pokyčius. Be to - nuolat kontroliuojama tiek bendrovės vidaus transporto, tiek ir į gamyklą atvykstančių automobilių techninė būklė. Gamybos procese yra laikomasi saugaus cheminių medžiagų gabenimo iš sandėlių į gamybinį korpusą taisyklių.

Požeminio vandens, dirvožemio, grunto apsauga

Siekdama kuo geriau užtikrinti požeminio vandens kokybę bei grunto apsaugą, bendrovė vykdo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą bendrovės požeminio vandens tyrimo programą 2016 – 2020 metų laikotarpiui. Bendrovės teritorijoje yra įrengti penki gręžiniai, iš kurių, programoje numatytu dažnumu, imami mėginiai gruntinio vandens kokybei tirti.

2019 m. juose buvo atlikti visi monitoringo programoje numatyti gruntinio vandens tyrimai. Buvo matuojamas gruntinio vandens lygis, fizikiniai-cheminiai parametrai (vandenilio jonų koncentracija (pH), oksidacijos-redukcijos potencialas (Eh) ir kiti). Taip pat ištirta bendroji vandens cheminė sudėtis (pagrindinių jonų koncentracijos, permanganato skaičiaus reikšmė), nustatyta cheminio deguonies suvartojimo reikšmė bei sunkiųjų metalų koncentracijos. Nuo praėjusių tyrimo metų požeminio vandens kokybė toliau gerėjo, nei vienas tirtas parametras nustatytų normų nesiekė ir neviršijo.

Atliekų tvarkymas

Nors šaldytuvo gamybinio proceso metu neįmanoma išvengti atliekų, bendrovė stengiasi, kad jų susidarytų kuo mažiau ir jos būtų tvarkomos kuo efektyviau. Todėl bendrovėje susidarančių medžiagų kiekiai ir rūšys neviršija nustatytų normų.

Kai kuriuose bendrovės gamybos baruose praktikuojama beatliekinė gamyba, kur susidariusios atliekos toliau naudojamos gamybos procese. Pavyzdžiui plastiko vakuuminio formavimo ir liejimo aukšto spaudimo būdu cechuose susidariusios atliekos gamykloje sumalamos specialiuose smulkintuvuose ir vėl panaudojamos gamyboje.

Kai kuriuose padaliniuose gamyklos bendrovė įdiegė pažangias technologijas, kurių pagalba atliekų gaunama minimaliai.

Pavyzdžiui, korpusinių metalinių detalių dažymui naudojama pažangi miltelinio dažymo technologija, kuri leidžia dažus panaudoti 98%. Atliekos sudaro tik 2%. Naudojant tradicinį dažymo būdą, dažai panaudojami apie 80% ir atliekos sudaro 20%. Kitas efektyvaus žaliavų panaudojimo pavyzdys yra metalinių korpusinių detalių gamyba. Šioms detalėms perkamas tikslių matmenų metalas rulonuose, kuris, gamybos procese pjaustomas ruošiniams. Metalas šiame gamybos bare panaudojamas 92%, kai tuo tarpu kitur apdirbant metalą šis rodiklis siekia tik 78 proc.

Didžioji dalis bendrovėje susidarančių atliekų, tokių kaip kartonas, metalas, plastikai, medis ir pan. yra tinkamos antrinėms žaliavoms. Jos yra perduodamos atitinkamų atliekų rūšių Atliekų tvarkytojams, kur yra sutvarkomos laikantis ES ir LT teisės aktų reikalavimų.

Bendrovė turi licenciją elektros ir elektroninės įrangos atliekų – šaldytuvų – tvarkymui ir yra Elektronikos platintojų asociacijos EPA bei pakuočių tvarkymo asociacijos "Gamtos ateitis" narė. Aktyviai dalyvaudama kolektyviniame senų šaldytuvų bei su parduodamais šaldytuvais susidarančių pakuočių atliekų tvarkyme, bendrovė prisideda prie minėtų atliekų Valstybinės tvarkymo užduočių įvykdymo.

Cheminių medžiagų naudojimas

Bendrovė, siekdama įgyvendinti REACH reglamento nuostatas dėl saugesnių aplinkai ir sveikatai medžiagų panaudojimo, nuolat inventorizuoja naudojamas chemines medžiagas bei stengiasi pavojingas pakeisti mažiau pavojingomis arba ir visai nekenksmingomis medžiagomis. Pavyzdžiui plastikų dažyme naudojami tik ekologiški, vandeniu skiedžiami dažai.

Vadovaujantis bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimais, dirbant su cheminėmis medžiagomis, jų poveikis aplinkai yra modeliuojamas ir kontroliuojamas daugiausia šių medžiagų saugos duomenų lapuose talpinamos informacijos pagrindu: ruošiamos prevencinės priemonės cheminių medžiagų taršos į aplinkos orą bei nuotekas valdymui, ženkliai padeda tvarkytis su cheminio pobūdžio pavojingomis atliekomis.

Glaudžiai bendradarbiaujama su pavojingų medžiagų tiekėjais siekiant užtikrinti kuo tikslesnę medžiagų saugos duomenų lapuose deklaruojamą informaciją. Taip pat reikalaujama, kad būtų pateiktas saugos duomenų lapuose priedas – Poveikio scenarijus, kuriame būtų išsamiai ir nuodugniai aprašytas cheminės medžiagos poveikis aplinkai bei šio poveikio sumažinimo ar apsisaugojimo nuo jo būdai ir metodai.

Gamtos išteklių naudojimas

Bendrovė gamyklos ir patalpų šildymui naudoja savo biokuro katilinę, kuri pakeičia iškastinį kurą. Katilinės galia – 4 MW. Per 2019 m. pagaminta 6304 MWh šilumos, kas atitinka 653096 kub. m. dujų kiekio ekvivalentą. Per metus buvo sutaupyta 26782 EUR. lyginant jeigu šis šilumos kiekis būtų pagamintas naudojant gamtines dujas.