Telia Lietuva

Audit Report / Information • Apr 30, 2020

TELIA LIETUVA, AB

KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2019 M. GRUODŽIO 31 D.

TURINYS

3 – 6	NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
7 – 56	KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS
7	KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
8	KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
9	KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
10 – 11	KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
12 – 55	KONSOLIDUOTŲJŲ IR ATSKIRŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
56 – 101	KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Telia Lietuva, AB akcininkams:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovės) atskirųjų finansinių ataskaitų ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau – Grupė) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias sudaro Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą "Buhalterių profesionalų etikos kodeksą" (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Pagrindiniai audito dalykai:	Mūsų auditoriaus atsakas į šias rizikas:
16-ojo TFAS "Nuoma" taikymas pirmą kartą
Žr. finansinių ataskaitų puslapius 46-48 Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-ąjį TFAS "Nuoma" 2019 m. sausio 1 d.  16-asis TFAS įvedė naują nuomos apskaitos modelį, pagal kurį nuomininkai privalo balanse pripažinti  naudojimo teise valdomą turtą ir iš nuomos atsirandantį nuomos įsipareigojimą. Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-ąjį  TFAS, naudodamos modifikuotą retrospektyvų būdą ir nekeisdamos palyginamosios informacijos. Dėl šios  priežasties 2019 m. sausio 1 d. Grupė pripažino 31 mln. Eur naudojimo teise valdomą turtą ir 31 mln. Eur susijusius nuomos įsipareigojimus.  Norint nustatyti naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimus, reikalingas reikšmingas sprendimas. Prielaidos ir įverčiai apima vertinimą, ar sutartis apima  nuomą, nuomos termino ir nuomos mokėjimo įvertinimą bei tinkamų diskonto normų nustatymą. Pirmą kartą pritaikius 16-ąjį TFAS, poveikis yra  reikšmingas Grupei ir Bendrovei, dėl to pritaikymo įvertinimas yra pagrindinis audito dalykas. 	Mūsų audito metodas apėmė pagrindinių prielaidų nustatymo metodikos ir atitikties 16-ojo TFAS reikalavimams įvertinimą. Mūsų darbą taip pat sudarė: Įgijome supratimą apie Grupės ir Bendrovės procesą nustatant nuomos sutartis arba sutartis, kurios apima nuomą; Įvertinome Grupės ir Bendrovės naudojamų nuomos duomenų bazių išsamumą; Įvertinome įvesties duomenų ir skaičiavimų vidaus kontrolės priemones; Imties būdu peržiūrėjome sutarčių duomenis ir ar jie teisingai buvo įtraukti į turto ir įsipareigojimų, susijusių su nuomos sutartimis, skaičiavimą; Imties būdu peržiūrėjome sutartines (jei nustatytos sutartyje) arba naudojant rinkos duomenis apskaičiuotas (jei naudotos papildomos skolinimosi palūkanų normos) diskonto normas; Imties pagrindu perskaičiavome naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus bei palyginome su Grupės ir Bendrovės atliktais skaičiavimais; Detaliai peržiūrėjome naujos biuro nuomos sutarties, kurią Bendrovė sudarė per 2019 m., apskaitą; Taip pat įvertinome konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 30-oje pastaboje pateiktos informacijos tinkamumą.

Pagrindiniai audito dalykai:	Mūsų auditoriaus atsakas į šias rizikas:
Pajamų pripažinimas
Žr. 23, 31 finansinių ataskaitų puslapius
Per 2019 m. Grupės ir Bendrovės grynieji pardavimai atitinkamai buvo lygūs 388 299 tūkst. Eur ir 389 292 tūkst. Eur. Grynuosius pardavimus sudaro keletas pajamų šaltinių, tokių kaip duomenų srauto mokesčiai, įskaitant sujungimą ir tarptinklinį ryšį, abonentiniai mokesčiai, diegimo mokesčiai, kitos paslaugos bei įrangos pardavimas. Dar daugiau, tam tikrais atvejais visos šios paslaugos ir produktai klientams siūlomi kaip bendras paslaugų ir produktų paketas (paketuotas sandoris), dėl ko atsiranda poreikis teisingai paskirstyti tokio paketuoto sandorio pardavimo kainą atskirai paslaugoms ir susijusiems produktams, įskaitant pardavimo skatinimo kaštus ir nuolaidas. Tikslių ir pilnų apskaitos duomenų registravimui Bendrovė ir Grupė naudoja keletą bilingo sistemų ir kitų susijusių duomenų apdorojimo sistemų. Sudėtingi produktai ir paslaugos bei jų deriniai reikalauja reikšmingų vadovybės vertinimų dėl pajamų pripažinimo laiko ir apimties. Kyla rizika dėl pajamų apskaitos įrašų tikslumo ir pilnumo. Dėl šios priežasties mes manome, kad pajamų pripažinimas yra pagrindinis audito dalykas.	Mūsų audito procedūros šioje srityje, be kita ko, apėmė:  Bendrovės ir Grupės apskaitos politikos dėl suteiktų paslaugų ar patiektų prekių apskaitos, atsižvelgiant į 15 TFAS reikalavimus, taikymo vertinimą bei naujų verslo modelių apskaitos vertinimą, siekiant įsitikinti, jog Grupės apskaitos politika yra tinkama ir jos yra laikomasi;  esminių vidaus kontrolių, įskaitant IT sistemų, naudojamų bilingui ir pajamų pripažinimui kontroliuoti, testavimą, siekiant įvertinti jų veikimo efektyvumą;  mūsų atrinktų klientams pateikiamų sąskaitų, susijusių su naujais produktais ir per metus įvestais tarifais, pavyzdžių vertinimą, siekiant patikrinti jų tikslumą;  pagal sutartis, kurios apima keletą paslaugų ir produktų elementų (paketuoti sandoriai), atrankos būdu pasirinktos atskiros suteiktos paslaugos ar pristatytos prekės įvertinimą, siekiant nustatyti ar šios sudaro atskirą elementą, ir pardavimo kainos dalies, priskirtos dar nesuteiktoms paslaugoms ar produktams, patikrinimą, atsižvelgiant į jų tikrąją kainą;  atrankos būdu pasirinktų pajamų, priskirtų nesuteiktoms paslaugoms ar nepristatytoms prekėms (ateinančių laikotarpių ir pripažįstamų proporcingai per šių paslaugų suteikimo laikotarpį), vertinimą;  sukauptų pajamų palyginimą su faktiniu duomenų srautu po mėnesio uždarymo;  atskleidimų, susijusių su įvairiais pajamų šaltiniais, tinkamumo įvertinimą.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės ir Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, ir Socialinės atskaitomybės ataskaitoje, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu, remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės ir Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Bendrovės ir Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Bendrovės ir Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Bendrovės ir Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
• Surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Akcininkų sprendimu 2018 m. balandžio 25 d. buvome paskirti atlikti Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą akcininkų sprendimu apėmė 2018 ir 2019 metus ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra šešeri metai.

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Saulius Bakas.

UAB "Deloitte Lietuva" Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275

Saulius Bakas Atestuotas auditorius Auditoriaus pažymėjimas 000604

Vilnius, Lietuvos Respublika 2020 kovo 25 d.

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio metinio akcininkų susirinkimo 2020 m. balandžio ___ d.

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BENDROVĖ
	Pastabos 2019 m.		2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pajamos	5	388 299	376 494	389 292	377 728
Prekių ir paslaugų savikaina	6	(155 204)	(151 682)	(166 332)	(162 295)
Su darbuotojais susijusios sąnaudos		(53 495)	(51 220)	(43 444)	(42 163)
Kitos veiklos sąnaudos	8	(51 376)	(46 309)	(51 959)	(46 392)
Kitos pajamos	7	-	-	495	295
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės	9	644	154	636	98
sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti	14	(69 087)	(64 522)	(68 817)	(64 112)
Veiklos pelnas		59 781	62 915	59 871	63 159
Pelnas (nuostoliai) iš investicinės veiklos		(1 860)	683	(1 860)	92
Finansinės veiklos pajamos		2 859	2 009	2 859	2 009
Finansinės veiklos sąnaudos		(3 925)	(2 373)	(3 924)	(2 373)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos /
(sąnaudos)	10	(2 926)	319	(2 925)	(272)
Pelnas prieš apmokestinimą		56 855	63 234	56 946	62 887
Pelno mokestis	11	(2 129)	(8 534)	(2 057)	(8 440)
Grynasis pelnas		54 726	54 700	54 889	54 447
Kitos bendrosios pajamos:
Kitos bendrosios pajamos už metus		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų		54 726	54 700	54 889	54 447
Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		54 726 -	54 700 -	54 889 -	54 447 -
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas
pelnas už Bendrovės akcininkams priskirtiną pelną
(Eur vienai akcijai)	12	0,094	0,094	0,094	0,093

12 - 55 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų dalis.

7 - 55 puslapiuose pateiktas konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2020 m. kovo 24 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Dan Strömberg Vadovas

Arūnas Lingė Finansų vadovas

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio metinio akcininkų susirinkimo 2020 m. balandžio ___ d.

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BENDROVĖ
	Pastabos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialus turtas Prestižas	14 15	263 794 26 769	276 537 26 769	259 899 26 769	272 390 26 769
Nematerialus turtas	15	105 392	104 742	105 388	104 721
Valdomas turtas	16	47 900	-	47 819	-
Investicinis turtas	17	-	-	-	-
Investicijos į asocijuotąsias ir dukterines įmones	18	-	-	4 122	4 122
Sutarties sudarymo išlaidos	32	4 625	5 175	4 625	5 175
Sutarties turtas	33	351	530	351	530
Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	9 728	8 704	9 728	8 704
Finansinės nuomos gautinos sumos	21	4 036	-	4 036	-
		462 595	422 457	462 737	422 411
Trumpalaikis turtas
Atsargos	19	10 153	8 182	10 153	8 182
Sutarties turtas	33	1 178	1 352	1 178	1 352
Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	84 314	101 566	84 337	101 638
Pelno mokesčio permoka Finansinės nuomos gautinos sumos	21	1 708 2 831	- -	1 601 2 831	- -
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	50 157	28 725	48 282	26 612
		150 341	139 825	148 382	137 784
Turtas, skirtas parduoti		1 180	1 823	700	1 343
Iš viso turto		614 116	564 105	611 819	561 538
NUOSAVAS KAPITALAS Kapitalas ir rezervai, priskirtini Bendrovės akcininkams Įstatinis kapitalas Įstatymų numatytas rezervas Nepaskirstytasis pelnas	23 24	168 958 16 896 142 222	168 958 16 896 133 922	168 958 16 896 140 080	168 958 16 896 131 617
Nuosavas kapitalas priskirtinas Bendrovės savininkams		328 076	319 776	325 934	317 471
Nekontroliuojama dalis		-	-	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo		328 076	319 776	325 934	317 471
ĮSIPAREIGOJIMAI Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	26	68 916	99 753	68 916	99 753
Nuomos įsipareigojimai	26	47 541	-	47 460	-
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	27	19 829	21 049	19 196	20 392
Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti	25
įsipareigojimai		8 376	8 104	8 376	8 104
Sutarties įsipareigojimai Atidėjiniai	33 28	- 11 257	- 10 934	- 11 257	- 10 934
		155 919	139 840	155 205	139 183
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti	25
įsipareigojimai		48 737	43 988	49 296	44 315
Mokėtinas pelno mokestis		-	2 024	-	2 092
Paskolos	26	74 536	58 365	74 536	58 365
Sutarties įsipareigojimai	33	501	75	501	75
Nuomos įsipareigojimai	26	6 347	-	6 347	-
Atidėjiniai	28	- 130 121	37 104 489	- 130 680	37 104 884
Iš viso įsipareigojimų		286 040	244 329	285 885	244 067
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų		614 116	564 105	611 819	561 538

12 - 55 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų dalis.

7 - 55 puslapiuose pateiktas konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2020 m. kovo 24 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Dan Strömberg Vadovas Arūnas Lingė Finansų vadovas

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI NUOSAVO KAPITALO ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio metinio akcininkų susirinkimo 2020 m. balandžio ___ d.

GRUPĖ	Pastabos	Įstatinis kapitalas	Įstatymų numatytas rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Nuosavo kapitalo iš viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.		168 958	16 896	120 005	305 859
Grynasis pelnas		-	-	54 700	54 700
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų Išmokėti dividendai už 2017 m.	13	- -	- -	54 700 (40 783)	54 700 (40 783)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	133 922	319 776
Apskaitos politikos pakeitimo poveikis 16-ojo TFAS
taikymui pirmą kartą				183	183
Likutis 2019 m. sausio 1 d. (koreguotas)		168 958	16 896	134 105	319 959
Grynasis pelnas		-	-	54 726	54 726
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų		-	-	54 726	54 726
Išmokėti dividendai už 2018 m.	13	-	-	(46 609)	(46 609)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	142 222	328 076

			Įstatymų		Nuosavo
		Įstatinis	numatytas	Nepaskirstytasis	kapitalo iš
BENDROVĖ	Pastabos	kapitalas	rezervas	pelnas	viso
Likutis 2018 m. sausio 1 d.		168 958	16 896	117 953	303 807
Grynasis pelnas		-	-	54 447	54 447
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų		-	-	54 447	54 447
Išmokėti dividendai už 2017 m.	13	-	-	(40 783)	(40 783)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	131 617	317 471
Apskaitos politikos pakeitimo poveikis 16-ojo TFAS
taikymui pirmą kartą				183	183
Likutis 2019 m. sausio 1 d. (koreguotas)		168 958	16 896	131 800	317 654
Grynasis pelnas		-	-	54 889	54 889
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų		-	-	54 889	54 889
Išmokėti dividendai už 2018 m.	13	-	-	(46 609)	(46 609)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	140 080	325 934

12 - 55 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų dalis.

7 - 55 puslapiuose pateiktas konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2020 m. kovo 24 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas

Dan Strömberg Vadovas

Arūnas Lingė Finansų vadovas

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio metinio akcininkų susirinkimo 2020 m. balandžio __ d.

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BNEDROVĖ
	Pastabos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pagrindinė veikla
Grynasis pelnas		54 726	54 700	54 889	54 447
Nepiniginių straipsnių atstatymas:
Pelno mokesčio sąnaudos pripažintos pelne ar
nuotoliuose	11	2 129	8 534	2 057	8 440
Nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas	14	65 306	65 402	65 036	64 992
Dividendai, gauti iš dukterinių įmonių	7	-	-	(495)	(295)
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte	9	-	-	-	-
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai		375	927	367	927
Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas	19	591	-	591	-
Palūkanų pajamos	10	(2 797)	(467)	(2 797)	(467)
Palūkanų sąnaudos		3 446	1 782	3 446	1 782
Kiti nepiniginiai sandoriai		339	617	339	663
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas (išskyrus dukterinių
įmonių įsigijimo ir pardavimo efektą):
Atsargos / Turtas, skirtas parduoti		(618)	5 204	(617)	5 237
Prekybos ir kitos gautinos sumos		18 301	(222)	18 457	(175)
Sutarties turto sumažėjimas / (padidėjimas)	32	550	(1 705)	550	(1 705)
Sutarties sudarymo išlaidų sumažėjimas /
(padidėjimas)	33	353	(35)	353	(35)
Finansinės nuomos gautinų sumų padidėjimas /
(sumažėjimas)		-	-	-	-
Prekyba, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti
įsipareigojimai, atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai		6 451	(18 748)	6 559	(21 344)
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	33	426	(620)	426	(620)
Ateinančių laikotarpių pajamų padidėjimas /
(sumažėjimas)		272	(1 047)	272	(1 047)
Atidėjiniai	28	(53)	230	(53)	230
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		149 797	114 552	149 380	111 030
Sumokėtos palūkanos		(3 199)	(1 766)	(3 199)	(1 766)
Gautos palūkanos		100	467	100	467
Sumokėtas pelno mokestis		(7 158)	(6 486)	(7 006)	(6 300)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		139 540	106 767	139 275	103 431
Investicinė veikla
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pirkimai		(53 127)	(57 267)	(53 127)	(55 496)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pardavimai		2 296	599	2 304	325
Dukterinių įmonių pardavimas	31, 35	-	836	-	2 086
Palūkanų ir finansinės nuomos pajamos		655	-	655	-
Pajamos iš subnuomos gautinų sumų		3 416	-	3 144	-
Dukterinių įmonių įsigijimai ir investicijos į asocijuotas
įmones	31	(1 268)	(700)	(1 268)	(650)
Teisinis sujungimas (gauti pinigai)		-	-	-	-
Gauti dividendai	7	-	-	495	295
Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinei
veiklai		(48 028)	(56 532)	(47 797)	(53 440)

(Tęsinys kitame puslapyje)

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BENDROVĖ
	Pastabos	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Finansinė veikla
Grąžintos paskolos	26	(67 950)	(41 430)	(67 950)	(41 430)
Gautos paskolos	26	54 141	37 537	54 141	37 537
Nuomos įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)		(9 662)	-	(9 390)	-
Bendrovės akcininkams išmokėti dividendai	13	(46 609)	(40 783)	(46 609)	(40 783)
Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje		(70 080)	(44 676)	(69 808)	(44 676)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		21 432	5 559	21 670	5 315
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas
Finansinių metų pradžioje		28 725	23 166	26 612	21 297
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		21 432	5 559	21 670	5 315
Finansinių metų pabaigoje	22	50 157	28 725	48 282	26 612

(Pabaiga)

12 - 55 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų dalis.

7 - 55 puslapiuose pateiktas konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2020 m. kovo 24 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas

Dan Strömberg Vadovas

Arūnas Lingė Finansų vadovas

KONSOLIDUOTŲJŲ IR ATSKIRŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 Bendroji informacija

Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) yra akcinė bendrovė įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Bendrovė yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos sostinėje – Vilniuje. Bendrovės buveinės adresas yra Saltoniškių g. 7A, LT-03501, Vilnius, Lietuva.

Nuo 2000 m. birželio 16 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius". Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė vietinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio mėn. Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Berlyno, Frankfurto, Miuncheno ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus.

Bendrovės akcininkų struktūra:

	2019 m. gruodžio 31 d.		2018 m. gruodžio 31 d.
	Akcijų skaičius	proc.	Akcijų skaičius	proc.
"Telia Company AB" (Švedija)	513 594 774	88,15	513 594 774	88,15
Kiti akcininkai	69 018 364	11,85	69 018 364	11,85
	582 613 138	100,00	582 613 138	100,00

Pagrindinė Bendrovės veikla apima telekomunikacijų, televizijos ir IT paslaugų teikimą verslo ir privatiems klientams Lietuvos Respublikoje.

Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu operatoriumi 8-iose telekomunikacijų rinkose. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, įmonė privalo suteikti prieigą kitoms įmonėms, vadovautis nediskriminavimo, skaidrumo, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos, apskaitos atskyrimo įsipareigojimais. Taip pat skelbti viešą pasiūlymą dėl prieigos.

Bendrovė turi Lietuvos banko išduotą ribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Licencija suteikia teisę išleisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje.

2019 m. pabaigoje Grupėje visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 2,336 (2018 m. – 2,482). 2019 m. pabaigoje Bendrovėje visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1,607 (2018 m. – 1,864).

Žemiau nurodytos dukterinės ir asocijuotos įmonės, bei kitos investicijos įtrauktos į Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas:

Dukterinė/ asocijuota įmonė	Registravimo šalis	Nuosavybės dalis, proc. 2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m.	gruodžio 31 d. Veiklos pobūdis
Telia Customer Service LT, AB	Lietuva	100 proc.		100 proc. Ši dukterinė įmonė teikia informacijos telefonu 118 paslaugas bei kontaktų centro paslaugas.
VšĮ Numerio Perkėlimas	Lietuva	50 proc.		50 proc. Ne pelno organizacija, kurią įkūrė Lietuvos telekomunikacijų operatoriai administruoja centrinę telefonų numerių duomenų bazę.
UAB Mobilieji Mokėjimai	Lietuva	33,3 proc.		33,3 proc. Asocijuota įmonė, kurią lygiomis dalimis valdo trys Lietuvos telekomunikacijų operatoriai, valdo momentinių mokėjimų platformą.

2 Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos. Šie apskaitos principai nuosekliai taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.1 Rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), patvirtintais taikyti ES. Jos parengtos, remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata.

Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius vertinimus. Vadovybei taip pat tenka priimti sprendimus, susijusius su Grupės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4-oje pastaboje.

Finansinės ataskaitos parengtos veiklos tęstinumo principu. Istorine savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už prekes ar paslaugas, tikrąja verte.

Esamų standartų pakeitimų, galiojančių einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, taikymas pirmą kartą

Toliau pateikiami nauji standartai, esamų standartų pakeitimai ir naujos interpretacijos, kurias patvirtino Tarptautinių Apskaitos Standartų Taryba (TAST) ir priėmė ES, galiojantys einamuoju ataskaitiniu periodu:

16-asis TFAS "Nuoma" – ES priėmė 2017 m. spalio 31 d. (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau),

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" pataisos – Tikėtinų kredito nuostolių pripažinimas – ES priėmė 2018 m. kovo 22 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau),

19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pakeitimai – Apibrėžtųjų išmokų planai, pakeitimai arba sumažinimai – ES priėmė 2019 m. kovo 13 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau),

28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendras įmones" pataisos – Ilgalaikės investicijos į asocijuotąsias ir bendras įmones – ES priėmė 2019 m. vasario 8 d. (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau),

Įvairių išleistų standartų "TFAS (2015 – 2017 m.) patobulinimai" pakeitimai, sudaryti remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (3-asis TFAS, 11-asis TFAS, 12-asis TAS, 23-asis TAS), pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus – ES priėmė 2019 m. kovo 14 d. (pakeitimai bus pradėti taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau),

23-asis TFAKK "Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio pripažinimo" – ES priėmė 2018 m. spalio 23 d. (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Šių naujų standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms atskaitoms.

Standartai ir interpretacijos, kuriuos TAST patvirtino, bet ES dar neįsigaliojo

Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datą, nurodyti standartai, esamų standartų pataisos ir išaiškinimai, išleisti Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir patvirtinti ES, bet dar negaliojo:

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pakeitimai ir 8-ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" – Medžiagos apibrėžimas – ES priėmė 2019 m. lapkričio 29 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau),

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės", 39-ojo TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" ir 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" pataisos – Palūkanų normos etalono reforma - ES priėmė 2020 m. sausio 15 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau),

TFAS standartų koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos ES priėmė 2019 m. lapkričio 29 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).

2.1 Rengimo pagrindas (tęsinys)

Nauji standartai ir esamų pakeitimai, kuriuos TAST patvirtino, bet ES dar nepriėmė

Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių Apskaitos Standartų Taryba (TAST), išskyrus toliau pateikiamus standartus ir esamų standartų pakeitimus, kurių naudojimui ES dar nepritarė finansinių ataskaitų paskelbimo datai (apačioje pateikiamos įsigaliojimo datos taikomos visam TFAS išleistiems TAST):

17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau),

3-ojo TFAS "Verslo junginiai" pakeitimai – Verslo apibrėžimas (skirti verslo junginiams, kurių įsigijimo data yra taikoma pirmajam metiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau ir turto įsigijimams, kurie įvyksta šio laikotarpio pradžioje ar vėliau),

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pakeitimai – įsipareigojimų klasifikavimas į ilgalaikius ir trumpalaikius (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau),

14-asis TFAS "Ateinančių laikotarpių likučiai, susiję su reguliuojamais tarifais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau) – Europos Komisija nusprendė netaikyti šio laikino standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas,

10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinė ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pakeitimai – Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotos įmonės arba bendros įmonės ir vėlesni pakeitimai (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų projektas).

Grupė ir Bendrovė mano, kad šių standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas dabartiniams standartams neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių principų nepriėmėm ES, portfelio apsidraudimo sandorių apskaita tebėra nereglamentuojama.

Grupė ir Bendrovė mano, kad apsidraudimo sandorių apskaitos taikymas finansinio turto ir įsipareigojimų portfeliui pagal 39-ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" neturėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, jei taikoma finansinių ataskaitų sudarymo datai.

2.2 Konsoliduotosios finansinės ataskaitos

Konsolidavimo principai

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima motininės bendrovės Telia Lietuva, AB ir jos patronuojamųjų įmonių, kurios yra Bendrovės kontroliuojamos. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį. Vertinant, ar įmonė yra kontroliuojama, atsižvelgiama į turimas potencialias balsavimo teises, kurios šiuo metu gali būti naudojamos ar keičiamos, ir jų įtaką, taip pat į kitų įmonių turimas potencialias balsavimo teises. Laikoma, kad Telia Lietuva, AB turi kontrolę, jeigu grupei priklauso didžioji dalis akcijų ir akcijos turi lygias balsavimo teises, bei proporcingą teisę į įmonės pajamų dalį, o sprendimai dėl atitinkamos veiklos yra nustatomi remiantis balsų dauguma.

Dukterinės įmonės

Dukterinės įmonės yra visos įmonės, kurias kontroliuoja Grupė. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji valdo arba turi teisę į kintamą grąžą iš tos įmonės ir gali daryti įtaką tai grąžai, kontroliuodama įmonę. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Grupė taiko pirkimo metodą apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną.

Įsigijimo savikainos dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno ar nuostolių ataskaitoje.

2.2 Konsoliduotosios finansinės ataskaitos (tęsinys)

Sandoriai tarp Grupės įmonių, šių sandorių likučiai bei su jais susijusios pajamos ir sąnaudos yra eliminuojami. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių tarp Grupės įmonių, kurie pripažinti kaip turtas, taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad atitiktų Grupės taikomus apskaitos principus.

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės yra visi ūkio subjektai, kuriems Grupė daro reikšmingą įtaką (teisė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su asocijuotosios įmonės finansine ir veiklos politika), tačiau jos nekontroliuoja. Investicijos į asocijuotąsias įmones yra apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu, pradžioje investicijos pripažįstamos savikaina, o po to apskaitinė vertė padidinama ar sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos iš ūkio subjekto, į kurį investuojama, susidariusią investuotojui priklausančią pelno ar nuostolio dalį iš investicijos. Gauti dividendai ar gautinos sumos iš asocijuotųjų įmonių yra atskaitomos kaip investicijų apskaitinės vertės sumažėjimas. Grupės investicijos į asocijuotąsias įmones apima prestižą, pripažintą įsigijimo dieną.

Kai Grupės apskaitomos investicijų nuosavybės nuostolių dalis yra lygi ar viršija nuosavo kapitalo dalį, Grupė nepripažįsta papildomų nuostolių

Kiekvieną finansinių ataskaitų dieną Grupė nustato, ar yra objektyvių įrodymų, kad investicijų vertė asocijuotoje įmonėje sumažėjo. Tokiu atveju Grupė vertės sumažėjimo sumą apskaičiuoja kaip skirtumą tarp asocijuotosios įmonės atsiperkamosios vertės ir jos balansinės vertės ir pripažįsta skirtumą pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Verslo jungimai

Verslo įsigijimai apskaitomi taikant pirkimų metodą. Sumokėtas atlygis verslo jungimo metu yra vertinamas tikrąja verte, kuri yra apskaičiuojama kaip Grupės perduoto turto, Grupės prisiimtų įsipareigojimų ankstesniems įsigyjamo ūkio subjekto savininkams, bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių mainais už įsigyjamo ūkio subjekto kontrolę, tikrųjų verčių suma. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, kai jos patiriamos.

Bendro pavaldumo įmonėms, dalyvaujančioms verslo jungime, 3-asis TFAS nėra taikomas. Tačiau, jei yra komercinis pagrindas, Grupės ir Bendrovės apskaitos politika tokiems verslo jungimams remiasi 3-iojo TFAS nuostatomis. Jeigu komercinio pagrindo nėra, Grupės ir Įmonės apskaitos politika tokiems verslo jungimams yra paremta principu, kuomet yra naudojamos Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų apskaitinės vertės (pooling of interest).

Prestižas yra vertinamas kaip skirtumas tarp pervesto atlygio, nekontroliuojamos dalies įsigyjamoje įmonėje ir įgijėjui iš anksčiau priklausančios įsigyjamos įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės (jei tokia yra) sumos ir skirtumas tarp įsigyjamo identifikuojamo grynojo turto ir prisiimtų įsipareigojimų įsigijimo dienos vertėmis.

2.3 Užsienio valiutos perskaičiavimas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Sumos kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose bei atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateiktos eurais (Eur), t. y. Bendrovės ir visų dukterinių įmonių funkcine valiuta.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, susiję su paskolomis ir pinigų ekvivalentais, apskaitomi pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos "Finansinės veiklos pajamų" arba "Finansinės veiklos sąnaudų" straipsnyje. Visas kitas valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.4 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolių suma. Istorinė įsigijimo savikaina apima išlaidas, tiesiogiai priskiriamas turto įsigijimui.

2.4 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Grupė ir Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Žemė nenudėvima. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai	10 – 50 metų
Kanalai ir telekomunikacinė įranga	3 – 30 metų
Kitas ilgalaikis materialus turtas	2 – 10 metų

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.

Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo nustatytą atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir yra parengta jos numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, arba kai nesitikima gauti ekonominės naudos iš jo ateityje, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.5 Nematerialusis turtas

Prestižas

Prestižas atsiranda verslo įsigijimo metu ir parodo, kiek Grupės įsigytos dukterinės / asocijuotosios įmonės grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs įsigyjant dukterines įmones, apskaitomas kaip nematerialusis turtas. Prestižas, atsiradęs dėl asocijuotosios įmonės įsigijimo, apskaitomas "Investicijų į asocijuotąsias ir dukterines įmones" straipsnyje. Kiekvienais metais atskirai pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi. Pelnas ar nuostolis, atsiradę dėl įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.

Prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams, siekiant atlikti jo vertės sumažėjimo testą. Priskiriama tiems pinigų srautus sukuriantiems vienetams ar pinigų srautus sukuriančių vienetų grupėms, kurie tikimasi, kad gaus naudos iš verslo jungimo, kurio metu atsirado prestižas.

Kitas nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas, iš kurio Grupė ir Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, turi ribotą naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolių suma.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per tokius įvertintus ekonominės naudos gavimo laikotarpius:

Licencijos ir programinė įranga	3 – 20 metų
Klientų bazė	15 metų
Prekės ženklas	5 metai
Kitas nematerialusis turtas	5 metai

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodai peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami.

Atskirai įsigytos licencijos apskaitomos įsigijimo savikaina. Licencijos, įsigytos verslo sujungimo metu, pripažįstamos tikrąja verte įsigijimo dieną.

Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos, remiantis patirtomis išlaidomis, susijusiomis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui.

Su kompiuterių programinės įrangos priežiūra susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos.

2.5 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Grupės ir Bedrovės kontroliuojamų identifikuojamų ir unikalių programinės įrangos produktų kūrimu ir testavimu, pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jeigu tenkinami šie kriterijai:

• techniškai įmanoma užbaigti programinės įrangos produktą ir parengti jį naudojimui;
• vadovybė ketina užbaigti programinės įrangos produktą ir jį naudoti arba parduoti;
• yra galimybė panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
• galima pademonstruoti, kaip programinės įrangos produktas atneš tikėtinos ekonominės naudos ateityje;
• yra pakankamai techninių, finansinių ir kitokių išteklių, reikalingų užbaigti kurti ir panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
• išlaidos, priskiriamos programinės įrangos produktui per visą jo kūrimo procesą, gali būti patikimai įvertintos.

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos, kurios kapitalizuojamos kaip dalis programinės įrangos produkto, apima su darbuotojais susijusias sąnaudas, patirtas kuriant programinę įrangą, taip pat atitinkamą pridėtinių išlaidų dalį. Kitos su produkto kūrimu susijusios išlaidos, kurios netenkina minėtų kriterijų, pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Produkto kūrimo išlaidos, anksčiau pripažintos sąnaudomis, nepripažįstamos turtu vėlesniu laikotarpiu.

Nematerialus turtas yra nurašomas, kai nebesitikima ekonominės naudos iš naudojimo ar perleidimo. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys nutraukus nematerialiojo turto pripažinimą, vertinamas kaip skirtumas tarp grynosios realizavimo sumos ir turto apskaitinės vertės, ir yra įskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos straipsnyje "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte".

2.6 Investicinis turtas

Turtas, kuris laikomas nenustatytai paskirčiai, ir nėra naudojamas Grupei priklausančių įmonių, klasifikuojamas kaip investicinis turtas. Investicinis turtas apima nebaigtą statybą.

Investicinis turtas pripažįstamas tik tuomet, jei tikėtina, kad ateityje Grupė iš šio investicinio turto gaus ekonominės naudos ir jo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Vėliau patiriamos išlaidos kapitalizuojamos (pridedamos prie turto apskaitinės vertės) tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis konsoliduotojoje pelno ar nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Grupės investicinis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Su sandoriu susijusios išlaidos pridedamos, kuomet atliekamas pirminis vertinimas. Investicinio turto tikrosios vertės atskleistos 17-oje pastaboje.

2.7 Materialaus ir nematerialaus turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį Grupė ir Bendrovė peržiūri materialiojo ir nematerialiojo turto balansines vertes, kad nustatytų ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, su tikslu nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių dydį (jei toks yra). Jeigu turtas nesukuria pinigų srautų kaip atskiras vienetas, Grupė ir Bendrovė įvertina pinigų srautus sukuriančios grupės, kuriai priklauso turtas, atsiperkamąją vertę. Jeigu pagrįstas ir nuoseklus priskyrimo pagrindas gali būti identifikuojamas, turtas priskiriamas atskiram pinigų srautus kuriančiam vienetui, kitu atveju, turtas priskiriamas mažiausiai pinigų srautus sukuriančiai grupei pagal nustatytą pagrįstą ir nuoseklų priskyrimo pagrindą.

Nematerialusis turtas su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per metus arba tada, kai yra požymių dėl vertės sumažėjimo.

Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant diskonto normą prieš apmokestinimą, atspindinčią dabartinės rinkos vertinimus dėl pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos, pagal kurią būsimų pinigų srautų skaičiavimai nebuvo pakoreguoti.

Jei turto (pinigų srautus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra nustatoma mažesnė už balansinę vertę, turto (pinigų srautus kuriančio vieneto) balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra nedelsiant pripažįstami pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostoliai yra laikomi perkainojimo sumažėjimu.

2.7 Materialaus ir nematerialaus turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas (tęsinys)

Kai vertės sumažėjimo nuostoliai vėliau pasikeičia, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) balansinė vertė yra padidinama iki perskaičiuotos atsiperkamosios vertės, tačiau tik iki balansinės vertės, kuri neviršija balansinės vertės nustatytos iki vertės sumažėjimo pripažinimo turtui (pinigų srautus kuriančiam vienetui) ankstesniais metais. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas yra iš karto pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostolių atstatymas yra laikomas perkainojimo padidėjimu.

2.8 Prestižas

Prestižas iš pradžių pripažįstamas ir vertinamas kaip nurodyta aukščiau.

Prestižas nėra amortizuojamas, bet peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per metus. Vertinant vertės sumažėjimą, prestižas yra priskiriamas kiekvienam Grupės ar Bendrovės pinigus kuriančiam vienetui (ar vienetų grupei), kuris, tikimasi, gaus naudos iš jungimo sinergijos. Pinigus kuriantys vienetai, kuriems priskiriamas prestižas, kasmet tikrinami dėl vertės sumažėjimo arba dažniau, kai esama požymių, kad vieneto vertė gali būti sumažėjusi. Jei pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už vieneto balansinę vertę, vertės sumažėjimo nuostoliai pirmiausiai pripažįstami siekiant sumažinti vienetui priskirto prestižo balansinę vertę, o po to skiriami į kitus turto vienetus pro‑rata pagrindu, remiantis kiekvieno turto vieneto balansine verte. Per kitą laikotarpį prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.

Perleidus pinigus kuriantį vienetą, priskirtina prestižo suma yra įtraukiama į pelno ar nuostolių nustatymą perleidimo metu.

2.9 Finansinis turtas

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ar pardavimai yra pripažįstami ir jų pripažinimas yra nutraukiamas pagal prekybos datą. Įprastinis turto pirkimas ar pardavimas yra finansinio turto pirkimas ar pardavimas pagal sutartį pristatant turtą per tam tikrą laiką, nustatytą pagal atitinkamos rinkos taisyklę ar susitarimą.

Visas pripažintas finansinis turtas vėliau įvertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, priklausomai nuo finansinio turto klasifikacijos.

2.9.1 Finansinio turto klasifikavimas

Vėliau amortizuota savikaina įvertinamos skolos priemonės, atitinkančios šias sąlygas:

• finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti sutartiniai pinigų srautai;
• finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.

Skolos priemonės, kurios atitinka šias sąlygas, yra pripažįstamos vėliau tikrąja verte kitose bendrose pajamose (angl. FVTOCI):

• finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti sutartiniai pinigų srautai ir parduoti finansinį turtą;
• finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.

Pagal nutylėjimą, visas kitas finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius (angl. FVTPL).

Amortizuota savikaina ir faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas yra skolos priemonės amortizuotos savikainos ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas.

Finansinio turto, išskyrus įsigytą ar dėl kredito atsiradusį vertės sumažėjimą turintį finansinį turtą (t. y. turtą, kurio vertė yra sumažėjusi dėl paskolos pradinio pripažinimo metu), efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie sudaro neatsiejamą faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas), išskyrus tikėtinus kredito nuostolius per numatomą skolos priemonės galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį iki skolos priemonės bendrosios balansinės vertės esant pradiniam pripažinimui. Įsigyto ar dėl kredito atsiradusį vertės sumažėjimą turinčio finansinio turto palūkanų įtakota efektyvi palūkanų norma apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimus pinigų srautus, įskaitant tikėtinus kredito nuostolius, iki skolos priemonės amortizuotos savikainos pirminio pripažinimo metu.

2.9.1 Finansinio turto klasifikavimas (tęsinys)

Finansinio turto amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinis turtas yra įvertinamas pirminio pripažinimo metu, atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją, naudojant faktinių palūkanų metodą, pakoreguota dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti. Bendroji finansinio turto balansinė vertė yra finansinio turto amortizuota savikaina prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti.

Prekybos gautinos sumos priskiriamos prie trumpalaikio turto, jeigu sumas tikimasi gauti per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikio turto.

Iš to paties operatoriaus už tinklų sujungimo paslaugas gautinos ir jam mokėtinos sumos yra pateiktos grynąja verte, jeigu yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte.

Palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų metodą skolos priemonėms, kurios po pirminio pripažinimo įvertinamos amortizuota savikaina. Finansinio turto, kuris vėliau dėl kredito rizikos nuvertėjo, palūkanų pajamos yra pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto amortizuotai savikainai. Jei vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais finansinės priemonės kredito rizikos pobūdis pagerėja taip, kad finansinis turtas nebėra nuvertėjęs dėl kredito rizikos, palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto bendrajai balansinei vertei.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos per pelną ar nuostolius ir yra įtrauktos į eilutę "Finansinės pajamos – palūkanų pajamos" (10 pastaba).

2.9.2 Finansinio turto vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė pripažįsta atidėjinius nuostoliams padengti dėl tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su investicijomis į skolos priemones, kurios yra vertinamos amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, gautinose pagal nuomos sutartį sumose, prekybos gautinose sumose ir pajamose iš sutarčių, taip pat finansinių garantijų sutartyse. Tikėtinų kredito nuostolių suma atnaujinama kiekvieną ataskaitos sudarymo dieną, kad atspindėtų kredito rizikos pokyčius nuo pradinio atitinkamos finansinės priemonės pripažinimo.

Grupė ir Bendrovė visada pripažįsta tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius prekybos gautinoms sumoms, pajamoms iš sutarčių ir gautinoms pagal nuomos sutartį sumoms. Tikėtini šio finansinio turto kredito nuostoliai apskaičiuojami naudojant atidėjinių matricą, remiantis Grupės ir Bendrovės istorine kredito nuostolių patirtimi, pakoreguotą pagal skolininkams būdingus veiksnius, bendrąsias ekonomines sąlygas ir esamos bei prognozuojamos sąlygų krypties įvertinimą ataskaitos sudarymo dieną, įskaitant pinigų laiko vertę, jei tinkama.

Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas ir pripažinimas

Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas priklauso nuo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (t. y. nuostolių dydžio, esant įsipareigojimų neįvykdymui), ir nuo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos. Įsipareigojimų neįvykdymo galimybės ir nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įvertinimas yra grindžiamas ankstesniais duomenimis, patikslintais aukščiau aprašyta perspektyvine informacija.

Kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymą finansinio turto atveju, tai parodoma turto balansine verte ataskaitos sudarymo dieną; finansinių garantijų sutarčių atveju, į neapsaugojimo sąvoką įeina suma, kuri buvo grąžinta ataskaitos sudarymo dieną kartu su bet kokiomis papildomomis sumomis, kurios, tikimasi, bus grąžintos ateityje numatytą datą, remiantis istorine tendencija, Grupės ir Bendrovės supratimu apie konkrečius skolininkų būsimus finansavimo poreikius ir kitą atitinkamą perspektyvinę informaciją.

Finansinio turto atveju, tikėtinas kredito nuostolis yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp visų sutartinių pinigų srautų, kurie Grupei ir Bendrovei turi būti mokami pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti diskontuojant pradine faktine palūkanų norma. Už nuomą gautinų sumų atveju, pinigų srautai, naudojami apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius, atitinka pinigų srautus, naudojamus apskaičiuojant už nuomą gautinas sumas pagal 17-ąjį TAS "Nuoma".

2.9.3 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik, kai baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas arba kai Grupė ir Bendrovė perleidžia finansinį turtą ir iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą kitam ūkio subjektui. Jei Grupė ir Bendrovė neperleidžia ir neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir toliau kontroliuoja perleistą finansinį turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta savo likutinę turto dalį ir susijusius įsipareigojimus sumomis, kurias gali tekti sumokėti. Jei Grupė ir Bendrovė iš esmės išlaiko visas su finansinio turto nuosavybe susijusias rizikas ir naudas, Grupė ir Bendrovė toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta užstatu užtikrintą skolinimąsi už gautas pajamas.

Esant finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, pripažinimo nutraukimui, skirtumas tarp turto balansinės vertės ir gauto bei gautino atlygio sumos yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.10 Finansiniai įsipareigojimai

Vėlesniais laikotarpiais visi finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant faktinių palūkanų metodą, arba tikrąja verte per pelną ar nuostolius. Tačiau finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys tada, kai finansinio turto perleidimui nėra taikomas pripažinimo nutraukimas arba kai yra taikomas išlaikyto ryšio metodas, o Grupės ir Bendrovės išleistos finansinių garantijų sutartys yra vertinamos pagal konkrečias žemiau išdėstytas apskaitos taisykles:

2.10.1 Finansiniai įsipareigojimai, įvertinti vėliau amortizuota savikaina

Finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra (i) neapibrėžtieji įsigyjančio ūkio subjekto mokėjimai sujungiant verslą, (ii) laikomi pardavimui arba (iii) nustatyti tikrąja verte per pelną ar nuostolius, yra apskaitomi vėliau amortizuota verte, taikant faktinių palūkanų metodą.

Faktinių palūkanų metodas yra finansinio įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimo ir palūkanų sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Faktinių palūkanų norma yra norma, tiksliai diskontuojanti numatomus būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius ir kitas sumas, sudarančius neatskiriamą faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas) per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį su finansinio įsipareigojimo amortizuota savikaina.

2.10.2 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų pripažinimas yra nutraukiamas tik kai, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Skirtumas tarp finansinių įsipareigojimų, kurių pripažinimas yra nutrauktas, balansinės vertės ir sumokėto ir mokėtino atlygio yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Panašiai, Grupė ir Bendrovė apskaito esminius esamų įsipareigojimų ar jų dalies sąlygų pakeitimus kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimą ir naujo įsipareigojimo pripažinimą. Daroma prielaida, kad sąlygos laikomos iš esmės skirtingomis, jei diskontuota dabartinė pinigų srautų vertė pagal naująsias sąlygas, įskaitant bet kokius gautus ar sumokėtus atlygius, diskontuotus taikant pirminę faktinių palūkanų normą, bent 10 proc. skiriasi nuo pirminio finansinio įsipareigojimo likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Jei pakeitimas nėra esminis, skirtumas tarp: (1) balansinės įsipareigojimo vertės prieš pakeitimą; ir (2) dabartinės pinigų srautų vertės po pakeitimo turėtų būti pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip pelno ar nuostolių pakeitimas kitame pelne ir nuostoliuose.

2.11 Investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones, kurios yra įtrauktos į atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Investicijos į asocijuotąsias įmones, kurios yra įtrauktos į atskiras Bendrovės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu, iš pradžių investicijos yra pripažįstamos savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama, kad būtų pripažinta po įsigijimo datos investuotojui priklausanti asocijuotos įmonės, į kurią investuojama, pelno ar nuostolių dalis. Gauti ar gautini dividendai iš asocijuotųjų įmonių yra pripažįstami kaip investicijų balansinės vertės sumažėjimas. Bendrovės investicijos į asocijuotąsias įmones apima prestižą, pripažintą įsigijimo dieną.

Kai Bendrovės apskaitomos investicijų nuosavybės nuostolių dalis lygi nuosavo kapitalo daliai ar ją viršiją, Bendrovė nepripažįsta papildomų nuostolių.

2.12 Atsargos

Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama vidutinių svertinių kainų metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina, mokesčiai (kurių Grupė ir Bendrovė vėliau neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus susijusias pardavimo sąnaudas. Visos Grupės ir Bendrovės turimos atsargos priskiriamos medžiagų ir prekių, skirtų perparduoti, kategorijoms.

2.13 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes trijų mėnesių ar trumpesnio termino labai likvidžias investicijas.

2.14 Turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės yra pripažįstami turtu, skirtu parduoti, jeigu jo apskaitinę vertę iš esmės padengs pardavimo sandorio suma, o ne tolesnis jo naudojimas. Turtas, skirtas parduoti, yra vertinamas ankstesne apskaitine verte ir tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė. Viena iš sąlygų, kuri turi būti įgyvendinta, kad turtas būtų klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, yra tai, kad turi būti labai tikėtina galimybė greitai parduoti turtą (ar perleidžiamo turto grupę) esant dabartinei jo būklei. Vienas iš kriterijų, pagal kurį pardavimą galima laikyti labai tikėtinu, yra atitinkamo lygio vadovybės įsipareigojimas parduoti turtą ar perleidžiamo turto grupę, esant dabartinei jo būklei. Telekomunikacijų pramonėje įsigijimams dažnai reikia priežiūros institucijų leidimo. Jei pirkėjas yra telekomunikacijų operatorius, veikiantis toje pačioje rinkoje, šalys dažnai turi susitarti dėl įvairių sąlygų, kad tokį leidimą gautų. Jeigu tikimasi, kad pirkėjas bus toje pačioje rinkoje veikiantis telekomunikacijų operatorius ir kad bus imtasi reikšmingų teisinių priemonių, pardavimas dažniausiai nėra laikomas labai tikėtinu, todėl toks turtas Grupėje ir Bendrovėje nėra klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, kol teisinės priemonės nėra suderintos ir patvirtintos vadovybės. Nustatant, ar ir kada ilgalaikis turtas ar perleidžiamo turto grupės turi būti klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, reikalaujama vadovybės vertinimų, atsižvelgiant į visus faktus ir aplinkybes, susijusias su sandoriu, todėl šalys ir rinkos bei ūkio subjektai gali padaryti skirtingas išvadas pagal TFAS.

2.15 Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybės dalyje. Išleistu kapitalu yra laikomas tik pagal įstatymą registruotas kapitalas. Visos išleistos akcijos buvo pilnai apmokėtos ir suteikė lygias balsavimo bei dalyvavimo bendrovės turto valdyme teises.

2.16 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas vykdant įprastinę veiklą. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus ar trumpesnį laiką. Priešingu atveju, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.

Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų normos metodą.

2.17 Paskolos

Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio sąnaudas. Vėlesniais laikotarpiais paskolos apskaitomos amortizuota savikaina; bet koks įplaukų (atėmus sandorio sąnaudas) ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Visos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos pelno ar nuostolių ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuriuo yra patiriamos.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti atsiskaitymo už įsipareigojimą įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo datos.

Tiekėjų finansavimo susitarimai

Ūkio subjektas gali sudaryti sutartis, pagal kurias "faktorius" (paprastai finansų įstaiga) savo vardu moka tiekėjui, o ūkio subjektas (t. y. pirkėjas) kompensuoja. Tokios sutartys gali būti vadinamos, pavyzdžiui "tiekėjų finansavimas", "atvirkštinis faktoringas" arba "struktūriniai mokėjimo susitarimai".

Informacija apie paskolas yra atskleista 26 pastaboje.

2.18 Nuoma ir lizingas – Bendrovė ar Grupė yra nuomininkės

Finansinė nuoma (lizingas)

Kuomet Bendrovė ar Grupė yra nuomininkės pagal finansinės nuomos sutartį, kai Bendrovei ar Grupei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, išnuomotas turtas pripažįstamas ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje lizingo pradžioje mažesne iš dviejų verčių: lizingo būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte.

Kiekviena nuomos įmoka paskirstoma tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą finansavimo įsipareigojimų likučiui. Atitinkami nuomos įsipareigojimai, atėmus būsimas finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi paskolų straipsnyje. Palūkanos, tenkančios nuomos mokesčiui, yra apskaitomos pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per visą lizingo laikotarpį, taikant faktinių palūkanų metodą. Turto, įsigyto pagal lizingo sutartis, nusidėvėjimas skaičiuojamas turto naudingo tarnavimo laiką arba lizingo laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra trumpesnis, jeigu Bendrovė arba Grupė nėra pagrįstai užtikrinta, kad pasibaigus lizingo terminui perims atitinkamo turto nuosavybę.

2.18 Nuoma ir lizingas – Bendrovė ar Grupė yra nuomininkės (tęsinys)

Jeigu pardavimas ar atgalinė nuoma sudaro finansinę nuomą, jokia suma, kuria pardavimo pajamos viršija apskaitinę vertę, nėra nedelsiant pripažįstama, o atidedama bei amortizuojama per lizingo terminą. Atidėta suma yra pripažįstama kaip ateinančių laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitų straipsnyje "Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti įsipareigojimai".

Veiklos nuoma

Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma nuoma. Nuomos įmokos (atėmus bet kokias iš nuomotojo gautas nuolaidas) pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per visą nuomos laikotarpį.

2019 m. sausio 1 d. patvirtintas naujas 16-asis TFAS "Nuoma". 16-ojo TFAS poveikis aprašytas 30 pastaboje.

2.19 Nuoma – Bendrovė ar Grupė yra nuomotojos

Veiklos nuoma

Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma veiklos nuoma. Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus bet kurias nuomininkui suteiktas nuolaidas), apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per visą nuomos laikotarpį. Kai turtas išnuomojamas pagal nuomos sutartį, balanse jis apskaitomas atsižvelgiant į jo pobūdį.

2019 m. sausio 1 d. patvirtintas naujas 16-asis TFAS "Nuoma". 16-ojo TFAS poveikis aprašytas 30 pastaboje.

2.20 Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė ir Grupė turį dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai bei tokių įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta.

Restruktūrizavimo atidėjinių įsipareigojimas yra apskaitomas tuo laikotarpiu, kai Bendrovė ar Grupė tampa teisiškai ar konstruktyviai įsipareigojusi mokėti. Restruktūrizavimo atidėjiniai apima darbuotojų išeitines išmokas. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai yra vertinami išlaidų, kurios tikėtina gali būti reikalingos turimiems įsipareigojimams padengti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, dabartine verte.

2.21 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose. Tačiau atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra nepripažįstami, jeigu jie susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; atidėtasis mokestis nėra pripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant paskutinei ataskaitinio laikotarpio dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tuomet, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

2019 m. pelnas apmokestinamas 15 proc. (2018 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinės atskaitomybės sudarymo metu turima informacija.

Grupės įmonės turi teisę reikalauti mokesčių lengvatų investicijoms į reikalavimus atitinkantį turtą. Grupė tokias lengvatas apskaito kaip mokestinius kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina mokėtinų mokesčių sumas ir einamųjų metų mokesčio sąnaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, mokestiniai nuostoliai, sukaupti 2019 m. gruodžio 31 d., yra perkeliami neribotą laiką, išskyrus mokesčių nuostolius, atsirandančius dėl vertybinių popierių perleidimo.

2.21 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tik tuomet, kai egzistuoja įstatymų numatyta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokestinį turtą su ataskaitinio laikotarpio mokestiniais įsipareigojimais ir tik jeigu atidėtojo mokesčio turtas bei atidėtojo mokesčio įsipareigojimai toje pačioje įmonėje susiję su pelno mokesčiais, kuriais apmokestina ta pati mokesčių institucija. Einamųjų metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai ta pati įmonė turi įstatymų numatytą teisę sudengti, ir ketina atsiskaityti grynąja verte arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą.

2.22 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamos susidaro iš duomenų srauto mokesčių, įskaitant sujungimą ir tarptinklinį ryšį, abonentinių mokesčių, fiksuoto ryšio paslaugų, įskaitant telefoniją, plačiajuostį ryšį, televiziją, diegimo mokesčių, mokesčių už paslaugas bei įrangos pardavimus. Pajamos yra uždirbamos tiek iš atskirai parduodamų prekių ir paslaugų, tiek iš parduodamų prekių ir paslaugų paketų.

Pajamos yra pripažįstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visus sutartims su klientais. Pajamos skirstomos kiekvienam veiklos įsipareigojimui (įrangai ir paslaugoms) proporcingai priskiriant pagal atskiras atskirų vienetų pardavimo kainas. Pajamos pripažįstamos tada (tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį), kai visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimai, perduodant kontrolę klientui. Pajamos yra vertinamos pagal atlygį, nurodytą sutartyje su klientu, ir neapima trečiųjų šalių vardu surenkamų sumų. Sutartyje su klientu sudarytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi sumas. Kintamam atlygiui apskaičiuoti ir numatyti naudojama sukaupta patirtis, o pajamos pripažįstamos ta apimtimi, kiek yra labai tikėtina, jog reikšmingai nesumažės.

Pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, kai paslauga yra vykdoma remiantis faktiniu srautu arba sutarties galiojimo terminu. Pajamos iš balso ir duomenų perdavimo paslaugų yra pripažįstamos, kai klientas naudojasi paslaugomis. Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Parduotų, bet nepanaudotų išankstinio apmokėjimo kortelių, daugiausia mobiliojo ryšio, vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių pajamomis. Pajamos iš tarpusavyje sujungto srauto su kitais telekomunikacijų operatoriais pripažįstamos tranzito per Bendrovės tinklą metu.

Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Parduotų, bet nepanaudotų išankstinio apmokėjimo kortelių, daugiausia mobiliojo ryšio, vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių pajamomis.

Pajamos iš įrangos pardavimo pripažįstamos, kai su įrangos nuosavybe susijusi reikšminga rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui, paprastai pristačius ir priėmus klientui. Jei klientas turi teisę grąžinti įrangą, pripažintų pajamų suma koreguojama pagal tikėtiną grąžą, apskaičiuotą remiantis istoriniais duomenimis.

Paslaugų ir prekių paketai

Grupė gali susieti paslaugas ir prekes į vieną pasiūlymą klientui. Pasiūlymai gali būti susiję su kelių produktų, paslaugų ar teisių į naudojimąsi turtu pristatymu arba vykdymu (keli rezultatai). Grupė ir Bendrovė apskaito kiekvieną prekę ir paslaugas atskirai, jei jie yra atskiriami – t.y. prekė ar paslauga atskirai identifikuojama nuo kitų neatsiejamų paslaugų paketo ir jei klientas gali iš to gauti naudos. Kai sandorio kaina yra nustatyta neatsiejamų paslaugų paketams, kurie apima paslaugas (pvz., mobilaus ryšio abonentas), laikoma, kad tai minimali neatšaukiama sutarties sąlyga. Prireikus, sandorio kaina koreguojama pagal finansavimo komponentus ir tikėtiną grąžą. Paprastai sandorio kainoje nėra kitų ar kintamų komponentų arba tokių komponentų nedaug. Sandorio kaina priskiriama kiekvienai įrangai ir paslaugai, apskaitoje atskirai registruojant veiklos įsipareigojimus, remiantis jų santykine atskira kaina. Daugumos vykdomų veiklos įsipareigojimų atskiros pardavimo kainos yra tiesiogiai stebimos. Jei atskiros pardavimo kainos nėra tiesiogiai stebimos, jos apskaičiuojamos remiantis tikėtinomis sąnaudomis ir pridedant maržą. Kai kuriais atvejais pasiūlymai apima negrąžinamus išankstinius mokesčius, pavyzdžiui, aktyvavimo mokesčius. Mokėjimai už šiuos mokesčius įtraukti į sandorio kainą ir, jei jie nėra susiję su įvykdomu veiklos įsipareigojimu, priskiriami kitiems sutartyje nurodytiems veiklos įvykdymo įsipareigojimams.

Kai kurie paketų pasiūlymai apima nuomos komponentus, t. y. TV priedėlius, bei komponentus, nepriskiriamus nuomai, pavyzdžiui, abonento mokesčius. Šiose sutartyse, sandorio kaina priskiriama kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai tiek nuomos komponentui, tiek ne nuomos komponentui. Tuomet nuomos komponentai apskaitomi kaip veiklos nuoma arba finansinė nuoma, priklausomai nuo nuomos klasifikavimo. Pajamos iš ne nuomos komponentų, pripažįstamos tada, kai įvykdomi įsipareigojimai. Įranga, kuri gali būti naudojama tik su Grupės ir Bendrovės teikiamomis paslaugomis ir kuri neturi kitos svarbios funkcijos klientui nei teikiant paslaugą, pavyzdžiui, maršrutizatoriai, nėra apskaitomi kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai. Tokiais atvejais sandorio kaina yra priskiriama nustatytam veiklos įsipareigojimui, t.y. įrangai sandorio kaina nepriskiriama. Bet koks iš anksto gautas atlygis, kai įranga pristatoma, yra pripažįstamas kaip sutartinis įsipareigojimas ir pajamos pripažįstamos tuomet, kai įvykdomi nustatyti įsipareigojimai.

2.23 Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, atsižvelgiant į taikomą pagrindinę ir faktinę palūkanų normą, t.y. normą, kuria tiksliai diskontuojamos numatomos būsimos įplaukos per tikėtiną finansinio turto galiojimo laikotarpį iki to turto grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Palūkanų pajamos už investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir suteiktas paskolas apskaitomos straipsnyje "Kitos pajamos", o palūkanų pajamos už pinigus ir pinigų ekvivalentus apskaitomos straipsnyje "Finansinės veiklos pajamos".

2.24 Dividendų pajamos

Dividendų pajamos, gautos iš investicijų, pripažįstamos tuomet, kai įgyjama teisė gauti jų mokėjimą.

2.25 Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė ir Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais.

Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus abipusiu susitarimu arba darbdavio pageidavimu. Grupė ir Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą abipusiu susitarimu. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Atlyginimo priedai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta įsipareigojimus ir sąnaudas atlyginimo priedams remiantis iš anksto apibrėžtais tikslais. Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusį įsipareigojimą, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.

Papildomas sveikatos draudimas

Bendrovė už savo darbuotojus draudimo įmonei moka papildomo sveikatos draudimo įmokas. Papildomas sveikatos draudimas suteikia darbuotojams galimybę gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas pasirinktoje gydymo įstaigoje. Papildomo sveikatos draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

Įmokos į pensijų fondą

Bendrovė prisideda prie III pakopos pensijų fondų jos darbuotojų, kurie nusprendė dalyvauti Bendrovės ir "SEB investicijų valdymas" pasiūlytoje pensijų fondų programoje, vardu. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

2.26 Dividendų išmokėjimas

Bendrovės akcininkams išmokami dividendai apskaitomi kaip įsipareigojimas Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuriuo dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

Juridiniams asmenims išmokėtiems dividendams taikomas 15 proc. (2018 m. – 15 proc.) mokestis prie pajamų šaltinio. Pagal šalies įstatymus gali būti taikoma išimtis t. y. dividendams netaikomas mokestis prie pajamų šaltinio, kai akcininkui priklauso daugiau nei 10 proc. akcinio kapitalo ir šią dalį jis turi daugiau negu vienerius metus. Be to, yra numatyta mokesčių prie pajamų šaltinio išimtis dividendams, mokamiems į pensijų ar investicinius fondus.

2.27 Segmentų informacija

Verslo klientų segmentas (angl. B2B) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų, skirtų didelio, vidutinio ir smulkaus verslo klientams ir operatoriams, pardavimą, įskaitant mažmenines ir didmenines telekomunikacijų ir IT paslaugas.

Privačių klientų segmentas (angl. B2C) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą privatiems klientams.

Kitas segmentas apima technologijų padalinio ir aptarnavimo vienetų finansinius rezultatus.

Vadovybė vertina segmentų veiklą, remiantis pajamų ir veiklos pelno rodikliais ir naudojant tą pačią apskaitos politiką kaip ir rengiant šias konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Segmentų pajamos priskiriamos prie iš išorės pirkėjų gautų pajamų. Vadovybė įvertina segmento veiklos pelną pagal savo atsakomybę, apibrėžtą segmento biudžetu. Pardavimai ir sąnaudos tarp segmentų nėra įtraukiami į segmento veiklos vertinimą.

Grupės 2018 m. pateikiami segmentai:

	2018 m. sausis–gruodis
	B2B	B2C	Kiti	Iš viso
Pajamos iš išorės pirkėjų	155 051	218 518	2 925	376 494
Veiklos sąnaudos iš išorės	(76 893)	(92 100)	(80 218)	(249 211)
Veiklos rezultatas	78 158	126 418	(77 293)	127 283
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas				-
Kitos pajamos Kitas grynasis pelnas (nuostoliai)				- 154
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija				(64 522)

Veiklos pelnas 62 915

Grupės 2019 m. pateikiami segmentai:

2019 m. sausis–gruodis
B2B	B2C	Kiti	Iš viso
152 940	229 838	5 521	388 299
(78 659)	(95 241)	(86 175)	(260 075)
74 281	134 597	(80 654)	128 224
			-
			- 644
			(69 087)
			59 781

3 Finansinės rizikos valdymas

3.1 Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydamos veiklą, Grupė ir Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos kursų svyravimo riziką ir palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Grupės iždo valdymo politika pagrindinį dėmesį skiria finansinės rizikos valdymui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Rizikos valdymą atlieka Grupės iždo skyrius pagal Valdybos patvirtintą politiką. Grupės iždo skyrius identifikuoja ir įvertina finansines rizikas glaudžiai dirbdamas su atskirais Grupės padaliniais. Valdyba pateikia rašytinius bendros rizikos valdymo principus, taip pat rašytinę politiką, apimančią konkrečias sritis, tokias kaip valiutų kursų svyravimo rizika, palūkanų normos rizika, kredito rizika ir investavimo pertekliaus likvidumas.

Rinkos rizika

Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika

Grupė ir Bendrovė veikia euro zonoje, kur pagrindinis pajamų ir mokėjimų srautas yra atliekamas eurais, todėl rizika dėl valiutos kurso pasikeitimo yra nereikšminga. Tam tikra rizika dėl valiutos pasikeitimo galima dėl Bendrovės tarptautinės veiklos, susijusios su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais, veikiančiais už euro zonos ribų, ir pirmiausia yra susijusi su mokėjimais, vykdomais JAV doleriais (USD). Iš esmės, visos Grupės ir Bendrovės prekybos mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos lyginant su bendru grynųjų pinigų srautu eurais. Kadangi rizika, susijusi su valiutos svyravimu nereikšminga, jautrumo analizė dėl valiutos svyravimo rizikos nebuvo atskleista. Grupė valdo valiutų svyravimų riziką sumažindama operacijų, vykdomų užsienio valiuta, skaičių iki minimumo. Detaliau rizika dėl valiutos kurso svyravimo yra atskleista 21, 22, 25 ir 26 pastabose.

Pinigų srautų ir palūkanų normos rizika

Bendrovė susiduria su palūkanų normos rizika vykdydama finansavimo ir pinigų valdymo veiklas.

Finansinių ataskaitų dieną Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, susiję su palūkanų norma:

	2019	2018
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais	37 220	61 081
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma	60 000	60 000
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui	11 257	10 934
Sukaupimai pensijoms	321	259
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais	7 997	8 573

Finansinių ataskaitų dieną palūkanų normos pasikeitimas padidino (sumažino) turtą ar įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą žemiau pateiktomis sumomis. Ši analizė atlikta, darant prielaidą, kad visi kiti kintamieji išlieka pastovūs.

	Taikoma palūkanų	Palūkanų normos pokytis (-100 bazinių	Palūkanų normos pokytis (+100 bazinių
	norma	punktų)	punktų)	Įtaka, tūkst. Eur
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais	5,21 proc.	37 900	36 824	396
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma	0,76 proc.	61 360	57 365	1 360 / 2 635)
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatym	2,69 proc.	12 609	10 514	1 285 / (810)
Sukaupimai pensijoms	2,69 proc.	340	304	19 / (16)
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais	2,21 proc.	8 494	7 540	496 / (457)
Iš viso

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Kredito rizika

Finansinis turtas, kuriam kyla kredito rizika, apima indėlius ir prekybos gautinas sumas. 2019 m. pabaigoje Bendrovė ir Grupė neturėjo jokių iki išpirkimo laikomų investicijų.

Visi nauji klientai (ir įmonės, ir fiziniai asmenys) yra patikrinami, siekiant įvertinti jų patikimumą, prieš pasirašant mobiliojo ir plačiajuosčio ryšio paslaugų sutartis. Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš įvairių priminimų apie pasibaigusį sąskaitos apmokėjimo terminą, o vėliau, praėjus 3–6 dienoms po paskutinio priminimo, visiems įsiskolinusiems klientams yra apribojamas paslaugų teikimas, o praėjus 33–36 dienoms, paslaugų teikimas yra iš viso nutraukiamas ir skiriamos baudos. Skolos yra perduodamos kreditų biurui. Po to, kai išsiunčiami papildomi priminimo laiškai, beviltiškos skolos perduodamos išorinėms skolų išieškojimo agentūroms, kurios rūpinasi skolų atgavimu. Yra galimybė parduoti privačių klientų segmento (B2C) skolas po nesėkmingo išieškojimo.

Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Grupės ir Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimui. Vertės sumažėjimas įvertinamas, atsižvelgiant į prekybos gautinų sumų klasifikaciją į grupes ir kiekvienai grupei taikomomis tam tikromis vertės sumažėjimo normomis. Vertės sumažėjimo normos Grupės ir Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimui, peržiūrimos kasmet.

Sumažėjęs likvidumas gali paveikti Grupės ir Bendrovės skolininkų padėtį, o tai atitinkamai paveiktų jų galimybes padengti įsiskolinimus. Blogėjančios skolininkų veiklos sąlygos taip pat gali paveikti vadovybės pinigų srautų prognozes ir finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimo įvertinimą. Remdamasi turima informacija, vadovybė tinkamai atskleidė patikslintus tikėtinų pinigų srautų įvertinimus, nustačiusi jų vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra susijusi su rizika, kad Grupė ar Bendrovė negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, susijusių su grynaisiais pinigais ar kitu finansiniu turtu.

Likvidumo rizika yra susijusi su pakankamo lėšų kiekio užtikrinimu skoloms padengti, kapitalinėms investicijoms vykdyti, reikalingam apyvartiniam kapitalui palaikyti bei dividendams išmokėti. Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekio užtikrinimą. Grupės vadovybė įdiegė formalias procedūras likvidumo rizikos valdymui, kurios numato, kad minimalus reikalaujamas likvidumo rodiklis (apskaičiuojamas prie pinigų ir pinigų ekvivalentų pridedant nepanaudotas sutartas kredito priemones) bet kuriuo metu turėtų būti didesnis negu 2% planuojamų metinių pajamų.

Grupė ir Bendrovė turi vidinės kontrolės procesus ir likvidumo rizikos valdymo planus. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės likvidumo valdymas atsižvelgia į finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų terminus ir įvertina veiklos pinigų srautus.

Bendrovės ir Grupės paskolų nediskontuotų pinigų srautų analizė, suskirstant juos į atitinkamas terminų grupes pagal laikotarpius, likusius nuo balanso datos iki sutartimi nustatyto termino pabaigos, pateikta 26-oje pastaboje.

Veiklos sandorio jautrumo rizika

Bendrovės ir Grupės klientams sąskaitos pagrinde išrašomos vietine valiuta. Gautinos sumos ir mokėtinos sumos kitiems operatoriams už tarptautinį fiksuotą srautą ir tarptinklinį ryšį paprastai apmokamos per atsiskaitymų institucijas (clearing-houses).

Jautrumo analizė grindžiama prielaida, kad veiklos sandoriai 2019 m. neatskleidė jokių reikšmingų palūkanų normų ar valiutos pasikeitimo rizikų, todėl jokios apsidraudimo priemonės nebuvo taikomos.

Tikrosios vertės nustatymas

13-ajame TFAS nustatyta vertinimo metodikų hierarchija, pagrįsta tuo ar duomenys pagal šią vertinimo metodiką yra stebimi ar ne. Stebimi duomenys atspindi rinkos informaciją iš nepriklausomų šaltinių; nestebimi duomenys atspindi Grupės rinkos prielaidas. Hierarchija reikalauja naudoti stebimus rinkos duomenis kai įmanoma.

Tikrosios vertės nustatymo tikslas, net ir neaktyviose rinkose, yra nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymui yra naudojami skirtingi metodai: remiamasi kaina, vertinimo metodikomis, apimančiomis stebimus duomenis, ir vertinimo metodikomis, pagrįstomis vidiniais modeliais. Tikrosios vertės vertinimo metodai yra skirstomi į 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio.

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Tikrosios vertės hierarchijos lygis, pagal kurį finansinės priemonės tikroji vertė klasifikuojama, priskiriamas kaip žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.

Finansinių priemonių klasifikavimas tikrosios vertės hierarchijoje yra dviejų etapų procesas:

• 1) Klasifikuoti duomenis nustatant tikrąją vertę į vieną iš trijų lygių;
• 2) Klasifikuoti visą finansinę priemonę remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.

Kotiruojama kaina aktyvioje rinkoje – 1 lygio duomenys

1 lygio duomenys yra tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, kai kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos, ir kainos atspindi faktinius, reguliarius rinkos sandorius, sudarytus rinkos sąlygomis.

Vertinimo metodikos, naudojant stebimus duomenis – 2 lygio duomenys

2 lygio duomenys yra kiti tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi duomenys apie turtą arba įsipareigojimą, išskyrus kotiruojamas kainas, kurios priskiriamos 1 lygiui, ir yra turto vienetų arba įsipareigojimų tiesiogiai (t.y. kaina) arba netiesiogiai (t.y. iš kainų) stebimi duomenys.

Vertinimo metodikos, naudojant nestebimus duomenis – 3 lygio duomenys

3 lygio duomenys yra nestebimi duomenys apie turtą arba įsipareigojimą. Nestebimi duomenys yra tie, kurie nėra lengvai prieinami aktyvioje rinkoje dėl rinkos likvidumo ar produkto sudėtingumo. 3 lygio duomenys paprastai nustatomi remiantis panašaus pobūdžio stebimais duomenimis, istoriniais duomenų stebėjimais ar analitiniais vertinimo metodais.

Turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra atskleista

Likvidžių ir trumpalaikių finansinių priemonių (kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai), pavyzdžiui, pinigai ir pinigų ekvivalentai, trumpalaikiai indėliai, trumpalaikės mokėtinos sumos ir gautinos sumos, trumpalaikės banko paskolos, balansinė vertė atitinka jos tikrąją vertę.

3.2 Kapitalo valdymas

Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo sudėtį, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas.

Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo sudėtį, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams ir išleisti naujas akcijas.

Grupė ir Bendrovė apibrėžia kapitalą kaip "Nuosavas kapitalas", kaip parodyta finansinės būklės ataskaitoje.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu 40 000 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šių reikalavimų.

Grupės ir Bendrovės veikla finansuojama iš išorės šalių bei naudojant akcininkų kapitalą. 2019 metų pabaigai Grupė turėjo finansinio lizingo ir tiekėjų finansavimo įsipareigojimų bei paskolas iš Lietuvos ir užsienio bankų, kurių suma buvo 97.5 milijonai EUR ir paskolą iš "Telia Company AB", kurios suma buvo 5 milijonai EUR. Išsamesnė su paskolomis susijusi informacija pateikta 26 pastaboje.

Grupei ir Bendrovei netaikomi jokie išoriškai nustatyti kapitalo reikalavimai.

3.3 Tikrosios vertės nustatymas

Laikoma, kad prekybos gautinų sumų apskaitinė vertė, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, ir mokėtinų sumų apskaitinė vertė atitinka jų tikrąsias vertes.

3.4 Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita

Finansinis turtas

Užskaitomas finansinis turtas, atitinkantis užskaitos kriterijus, nurodytus 2.11 pastaboje:

		BENDROVĖ
			2018
			110 431
			(2 269)
			108 162
-	-	-	-
			108 162
	2019 95 134 (3 287) 91 847 91 847	GRUPĖ 2018 110 359 (2 269) 108 090 108 090	2019 95 157 (3 287) 91 870 91 870

Finansiniai įsipareigojimai

Užskaitomi finansiniai įsipareigojimai, atitinkantys užskaitos kriterijus, nurodytus 2.11 pastaboje:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019	2018	2019	2018
Prekybos mokėtinos sumos
Pripažintų finansinių įsipareigojimų bendroji
vertė	184 255	190 810	183 881	191 137
Pripažinto finansinio turto, užskaityto
finansinės būklės ataskaitoje, bendroji vertė	(3 287)	(2 269)	(3 287)	(2 269)
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų
finansinių įsipareigojimų grynoji vertė	180 968	188 541	180 594	188 868
Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos
susijusios sumos	-	-	-	-
Grynoji vertė	180 968	188 541	180 594	188 868

4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai

Taikydami Grupės ir Bendrovės apskaitos politikas, aprašytas 3 pastaboje, vadovai privalo priimti sprendimus (nesusijusius su vertinimais), kurie turi reikšmingą įtaką pripažintoms sumoms ir daryti vertinimus bei prielaidas apie turto ir įsipareigojimų balansines vertes, kurios nėra aiškiai matomos iš kitų šaltinių. Vertinimai ir susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie laikomi svarbiais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių vertinimų.

Vertinimai ir pagrindinės prielaidos yra reguliariai peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų patikslinimai yra pripažįstami tuo laikotarpiu, kada vertinimas yra peržiūrimas, jeigu patikslinimai turi įtakos tik tam periodui, arba peržiūrėjimo periodu ir būsimais periodais tuo atveju, kai patikslinimai įtakoja tiek dabartinį, tiek būsimus periodus.

Prestižo vertės sumažėjimo vertinimas

Vadovaudamasi 2.5 ir 2.7 pastabose aprašytais apskaitos principais, Grupė kasmet vertina, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi. Pinigų srautus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (15 pastaba).

Vertės sumažėjimo testavimo tikslas yra užtikrinti, kad turtas būtų apskaitomas ne didesne nei atsiperkamąja verte. Atsiperkamoji vertė (tai yra didesnioji iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) įprastai nustatoma remiantis naudojimo verte ir pritaikius diskontuotus pinigų srautų skaičiavimus. Atsiperkamosios vertės apskaičiavimams vadovybė naudoja prielaidas, kurios jos manymu yra pagrįstos geriausia prieinama informacija. Pagrindinės prielaidos naudojimo vertės apskaičiavimams buvo pardavimų augimas, EBITDA maržos raida, vidutinė svertinė turto grąža (WARA), "CAPEX-to-sales" santykis ir galutinis laisvų pinigų srauto augimo tempas.

4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai (tęsinys)

Naudojimo vertės apskaičiavimai yra pagrįsti vadovybės patvirtintomis prognozėmis, kurios, vadovybės įsitikinimu, atspindi ankstesnę patirtį, prognozes pramonės šakos ataskaitose ir kitą prieinamą išorės informaciją. Prognozuojami pinigų srautai buvo diskontuoti pagal vidutinę svertinę turto grąžą (WARA). Jis atspindi įmonės vidutinės kapitalo kainos apskaičiavimo metodą, kai kiekviena kapitalo kategorija yra apskaičiuojama pagal tos konkrečios kapitalo kategorijos dalį bendrame bendrovės finansavime. WARA atspindi vidinę grąžos normą (IRR), kuri yra tikėtinas pirkimo kainos paskirstymo rezultatas (PPA). Vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC) yra mažesni už vidinę grąžos normą (IRR), kadangi racionalus ir turintis žinių rinkos investuotojas neinvestuoja į projektus, kurių pelningumas mažesnis nei vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC). Todėl WACC įprastai yra mažesnis už WARA ir IRR.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. prestižas buvo vertintas dėl vertės sumažėjimo. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant pinigų srautų prognozes prieš apmokestinimą, pagrįstą vadovybės patvirtintais penkerių metų finansiniais biudžetais. Vadovybė parengė biudžetuojamą pelną po mokesčių, remdamasi ankstesniais veiklos rezultatais, vertinant sutartis su klientais ir rinkos galimą plėtrą. Pinigų srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant šiuos rodiklius: klientų bazei – nuolatinis augimo faktorius: 2 proc., diskonto norma: 13,6 proc.; prekių ženklams: nuolatinis augimo faktorius: 0 proc., diskonto norma: 13 proc. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių.

Nematerialusis turtas

Nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpio paaiškinimai yra pateikti aukščiau, o metų amortizacijos mokestis yra nurodytas 15 pastaboje. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, o bet kokių pokyčių įtaka yra apskaitoma perspektyviai. Įvertinimai yra atlikti atsižvelgiant į Bendrovės istorinę patirtį, kuri atitiktų didžiausią ir geriausią turto naudojimą ir numatomą turto panaudojimą ateityje. Pripažintas nematerialusis turtas atspindi laikotarpį, per kurį šis turtas teiks naudą veikloje. Klientų duomenų bazės naudingo tarnavimo laiko įvertinimas buvo atliktas remiantis dabartine klientų skaičiaus ir atjungtų klientų skaičiaus per tam tikrą laikotarpį statistika.

Remiantis aukščiau minėtomis prielaidomis, 2019 m. nebuvo padaryta jokių nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko pakeitimų.

Ilgalaikis materialusis turtas

Dėl nuolatinės technologijų pažangos atliekami įvertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiku: naudingo tarnavimo laikotarpiai atskleisti aukščiau, o nusidėvėjimo sąnaudos už metus atskleistos 14-oje pastaboje. Padidinus turto numatomą naudingo tarnavimo laiką ar jo likvidacinę vertę, sumažėtų nusidėvėjimo sąnaudos. Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto istorine patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui, pavyzdžiui, technologijų pasikeitimai. Be to, tinklo infrastruktūra negali būti nudėvima per laikotarpį, kuris tęsiasi ilgiau negu atitinkamos licencijos, kuria remiantis teikiamos paslaugos, galiojimo laikotarpis.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas

Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatytas remiantis vadovybės atliktais jų atgautinumo ir terminų įvertinimais, susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus. Šiam įvertinimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi reikšmingais skolininko finansiniais sunkumais, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Dabartiniai Grupės ir Bendrovės įvertinimai galėtų labai pasikeisti dėl pasikeitusios padėties rinkoje ar visoje šalies ekonomikoje. Atsiperkamumo rodiklis taip pat labai priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant atgauti reikšmingai pradelstas gautinas sumas.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas parodo įvertintus nuostolius, atsirandančius dėl klientų negalėjimo atlikti reikiamus mokėjimus. Vadovybė nustato vertės sumažėjimo dydį, remiantis gautinų sumų susigrąžinimo tikimybe, atsižvelgiant į ankstesnių metų nuostolius ir dabartines sumų surinkimo tendencijas.

5 Pajamos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Mobiliojo ryšio paslaugos	126 888	121 120	127 300	121 305
Įrangos pardavimo pajamos	88 211	77 732	88 211	77 735
Interneto paslaugos	56 618	57 839	56 618	57 839
Balso telefonijos paslaugos	49 670	59 076	49 517	58 779
TV paslaugos	30 783	26 076	30 783	26 076
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios
paslaugos	18 654	19 125	18 656	19 128
IT paslaugos	11 330	10 204	11 630	10 519
Kitos paslaugos	6 145	5 322	6 577	6 347
Iš viso	388 299	376 494	389 292	377 728

6 Prekių ir paslaugų savikaina

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudos	99 637	88 895	110 765	99 508
Tinklų sujungimo sąnaudos	45 911	49 872	45 911	49 872
Tinklo talpos sąnaudos	9 656	12 915	9 656	12 915
Iš viso	155 204	151 682	166 332	162 295

7 Kitos pajamos

	GRUPĖ			BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Dividendų pajamos (31 pastaba)	-	-	495	295
Iš viso	-	-	495	295

8 Kitos veiklos ir su darbuotojais susijusios sąnaudos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Rinkodaros sąnaudos	14 111	12 639	14 111	12 639
Energijos, patalpų ir transporto sąnaudos	11 585	15 131	12 170	15 422
Konsultacijos ir kitos iš grupės teikiamos
paslaugos	12 142	5 936	12 142	5 936
Eksploatavimo ir kitų paslaugų sąnaudos	6 072	6 795	6 072	6 686
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	2 449	1 627	2 449	1 627
Kitos sąnaudos	5 017	4 181	5 015	4 082
Iš viso	51 376	46 309	51 959	46 392

Socialinio draudimo įmokos, kurios Grupės ir Bendrovės atveju sudarė atitinkamai 0,78 mln. Eur ir 0,86 mln. Eur (2018 m. – atitinkamai 12,8 mln. Eur ir 10,7 mln. Eur), pripažintos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskirtos su darbuotojais susijusioms sąnaudoms.

9 Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pelnas iš ilgalaikio materialiojo turto
pardavimo Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto	395	926	387	927
pardavimo Pelnas (nuostoliai) iš investicijų į asocijuotas	(20)	-	(20)	-
įmones	-	(697)	-	(754)
Kitas veiklos pelnas (nuostoliai)	269	(75)	269	(75)
Iš viso	644	154	636	98

10 Finansinė ir investicinė veikla

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pelnas (nuostoliai) iš investicijų į dukterines įmones	(1 860)	683	(1 860)	92
Palūkanų pajamos iš gautinų sumų amortizacijos Palūkanų pajamos už pinigus ir pinigų	2 697	1 367	2 697	1 367
ekvivalentus	100	467	100	467
Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje Kitos finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos pajamos	15 47 2 859	58 117 2 009	15 47 2 859	58 117 2 009
Palūkanų sąnaudos Nuomos palūkanų sąnaudos Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų	(1 482) (1 964)	(1 782) -	(1 482) (1 964)	(1 782) -
pasikeitimo finansinėje veikloje Kitos finansinės veiklos sąnaudos	(398) (81)	(422) (169)	(398) (80)	(422) (169)
Finansinės veiklos sąnaudos	(3 925)	(2 373)	(3 924)	(2 373)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos	(2 926)	319	(2 925)	(272)

11 Pelno mokestis

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	3 381	6 565	3 285	6 433
Atidėtasis mokestis (27 pastaba)	(1 252)	1 969	(1 228)	2 007
Pelno mokesčio sąnaudos	2 129	8 534	2 057	8 440

Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie numato mokestinę lengvatą investicijoms į naujas technologijas. Tuo remiantis, 2019 m. Bendrovės apskaičiuota pelno mokesčio lengvata sudaro 4,8 mln. Eur (2018 m. – 3,4 mln. Eur). Investicijos į naujas technologijas kapitalizuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas ir jų nusidėvėjimas pripažįstamas leidžiamais atskaitymais mokesčių tikslais, todėl ši mokestinė lengvata nesukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimo.

Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus nuo metų, kuriais buvo pateikta mokesčių deklaracija, pabaigos gali patikrinti buhalterines knygas ir apskaitos įrašus, ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei baudas.

Grupės ir Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

11 Pelno mokestis (tęsinys)

Pelno mokestis, apskaičiuotas Bendrovės ir Grupės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą, kaip parodyta žemiau:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pelnas prieš apmokestinimą Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2018 m. –	56 855	63 234	56 946	62 887
15 proc.)	8 528	9 485	8 542	9 433
Gauti neapmokestinami dividendai poveikis) Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos	-	-	(74)	(44)
nemažinančios apmokestinamojo pelno (+)	(1 550)	2 337	(1 529)	2 337
Mokestinė lengvata	(4 792)	(3 363)	(4 827)	(3 363)
Kita	(57)	75	(55)	77
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atskaitoje pripažintos pelno mokesčio
sąnaudos	2 129	8 534	2 057	8 440
Efektyvi mokesčių norma	3,74 %	13,50 %	3,61 %	13,42 %

12 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Grupė ir Bendrovė neturi finansinių priemonių, potencialiai konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas.

Svertinis akcijų vidurkis ataskaitiniais laikotarpiais sudarė 582 613 tūkst.

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Grynasis pelnas	54 726	54 700	54 889	54 447
Išleistų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	582 613	582 613	582 613	582 613
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur)	0,094	0,094	0,094	0,093

13 Vienai akcijai tenkantys dividendai

Už 2018 m. ir 2017 m. paskelbti vienai akcijai tenkantys dividendai, sumokėti 2019 m. ir 2018 m., atitinkamai sudarė 0,08 Eur ir 0,07 Eur.

14 Ilgalaikis materialusis turtas, valdomas turtas

Pelno ar nuostolių ataskaitoje pripažintas nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudas sudaro:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo
sąnaudos	45 106	49 723	44 854	49 436
Ilgalaikio materialiojo turto vertės
sumažėjimo sąnaudos	842	1 178	842	1 074
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos
(15 pastaba)	16 404	13 621	16 386	13 602
Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo
sąnaudos (15 pastaba)	-	-	-	-
Investicinio turto vertės sumažėjimo
sąnaudos (16 pastaba)	6 735	-	6 735	-
Iš viso	69 087	64 522	68 817	64 112
Laikomo parduoti turto vertės sumažėjimas	-	132	-	28
Iš viso	69 087	64 654	68 817	64 140

14 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

2018 m. Bendrovė peržiūrėjo savo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius.

GRUPĖ	Žemė ir pastatai	Kanalai ir telekomuni kacinė įranga	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	17 287	233 379	7 915	31 854	290 435
Įsigijimai	-	156	-	39 086	39 242
Perklasifikavimai	311	(40)	(4)	(980)	(713)
Perleidimai ir nurašymai	(1 272)	(196)	(58)	-	(1 526)
Perkelta iš nebaigtos statybos	988	52 471	512	(53 971)	-
Nusidėvėjimas	(990)	(46 290)	(2 443)	-	(49 723)
Vertės sumažėjimas	(132)	(1 033)	(13)	-	(1 178)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	16 192	238 447	5 909	15 989	276 537
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	38 434	869 521	29 083	15 989	953 027
Sukauptas nusidėvėjimas	(22 242)	(628 460)	(23 174)	-	(673 876)
Vertės sumažėjimas	-	(2 614)	-	-	(2 614)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę	16 192	238 447	5 909	15 989	276 537
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	16 192	238 447	5 909	15 989	276 537
Įsigijimai	-	265	-	41 387	41 652
Perklasifikavimai	1 969	(9 362)	7 358	(5 741)	(5 776)
Perleidimai ir nurašymai	(2 385)	(130)	(155)	(1)	(2 671)
Perkelta iš nebaigtos statybos	693	33 614	8 003	(42 310)	-
Nusidėvėjimas	(1 402)	(39 434)	(4 270)	-	(45 106)
Vertės sumažėjimas	(74)	(750)	(18)	-	(842)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	14 993	222 650	16 827	9 324	263 794
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	41 124	815 755	67 649	9 324	933 852
Sukauptas nusidėvėjimas	(26 131)	(590 912)	(50 822)	-	(667 865)
Vertės sumažėjimas	-	(2 193)	-	-	(2 193)
Likutinė vertė	14 993	222 650	16 827	9 324	263 794

14 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

BENDROVĖ	Žemė ir pastatai	Kanalai ir telekomunika cinė įranga	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	12 942	233 309	7 796	31 853	285 900
Įsigijimai	-	156	-	39 085	39 241
Perleidimai ir nurašymai	(1 002)	(196)	(54)	-	(1 252)
Perklasifikavimai	35	(42)	(4)	(979)	(990)
Perkelta iš nebaigtos statybos	988	52 453	531	(53 971)	1
Nusidėvėjimas	(788)	(46 232)	(2 416)	-	(49 436)
Vertės sumažėjimas	(28)	(1 033)	(13)	-	(1 074)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	12 147	238 415	5 840	15 988	272 390
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	31 024	866 888	27 314	15 988	941 214
Sukauptas nusidėvėjimas	(18 877)	(625 859)	(21 474)	-	(666 210)
Vertės sumažėjimas	-	(2 614)	-	-	(2 614)
Likutinė vertė	12 147	238 415	5 840	15 988	272 390
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	12 147	238 415	5 840	15 988	272 390
Įsigijimai	-	265	-	41 387	41 652
Perklasifikavimai	1 969	(9 362)	7 358	(5 741)	(5 776)
Perleidimai ir nurašymai	(2 385)	(130)	(156)	-	(2 671)
Perkelta iš nebaigtos statybos	693	33 614	8 003	(42 310)	-
Nusidėvėjimas	(1 195)	(39 412)	(4 247)	-	(44 854)
Vertės sumažėjimas	(74)	(750)	(18)	-	(842)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	11 155	222 640	16 780	9 324	259 899
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	33 714	813 956	66 493	9 324	923 487
Sukauptas nusidėvėjimas	(22 559)	(589 123)	(49 713)	-	(661 395)
Vertės sumažėjimas	-	(2 193)	-	-	(2 193)
Likutinė vertė	11 155	222 640	16 780	9 324	259 899

2018 m. Bendrovė peržiūrėjo visiškai nudėvėto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi, kaip atskleista apskaitos politikoje. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto visiškai amortizuoto turto įsigijimo savikainą sudarė 137 698 tūkst. Eur.

2019 m. Bendrovė peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą 5 742 tūkst. Eur sumai.

Bendrovė vis dar naudoja nuvertėjusį ilgalaikį materialųjį turtą, kurio įsigijimo vertė 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 376 744 tūkst. Eur (2018 m. – 400 452 tūkst. Eur), apimant pastatus, kurių įsigijimų savikaina 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 8 478 tūkst. Eur (2018 m. – 5 847 tūkst. Eur), mašinas ir įrangą, kurių įsigijimo savikaina yra 330 932 tūkst. Eur (2018 m. – 377 959 tūkst. Eur) ir kitus įrengimus, prietaisus ir įrankius, kurių įsigijimų savikaina yra 37 334 tūkst. Eur (2018 m. – 16 646 tūkst. Eur).

14 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Turto grupė "Kanalai ir telekomunikacinė įranga" apima galinę įrangą, kurią grupė nuomoja trečiosioms šalims pagal nuomos sutartis ir kurios apskaitinės vertės yra šios:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Įsigijimo savikaina	55 698	53 312	55 698	53 312
Sausio 1 d. sukauptas nusidėvėjimas	(31 469)	(33 233)	(31 469)	(33 233)
Nusidėvėjimas per metus	(7 635)	(7 890)	(7 635)	(7 890)
Nusidėvėjimas per metus	3 358	8 467	3 358	8 467
Likutinė vertė	19 952	20 656	19 952	20 656

15 Nematerialusis turtas

GRUPĖ	Licencijos ir programinė įranga	Prestižas	Kitas nematerialusis turtas*	Kuriamas turtas**	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	37 502	26 769	45 435	12 695	122 401
Įsigijimai	-	-	-	22 722	22 722
Perklasifikavimai	28 545	-	44	(28 580)	9
Amortizacija	(9 919)	-	(3 702)	-	(13 621)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	56 128	26 769	41 777	6 837	131 511
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	117 965	29 408	58 586	6 837	212 796
Sukauptas nusidėvėjimas	(61 837)	(2 639)	(13 225)	-	(77 701)
Vertės sumažėjimas	-	-	(3 584)	-	(3 584)
Likutinė vertė	56 128	26 769	41 777	6 837	131 511
2019 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	56 128	26 769	41 777	6 837	131 511
Įsigijimai	-	-	-	11 311	11 311
Perklasifikavimai	14 728	-	(30)	(8 955)	5 743
Amortizacija	(12 826)	-	(3 578)	-	(16 404)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	58 030	26 769	38 169	9 193	132 161
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	116 137	29 408	58 240	9 193	212 978
Sukaupta amortizacija	(58 107)	(2 639)	(16 487)	-	(77 233)
Vertės sumažėjimas	-	-	(3 584)	-	(3 584)
Likutinė vertė	58 030	26 769	38 169	9 193	132 161

* Kitą nematerialųjį turtą 2019 m. gruodžio 31 d. sudaro klientų bazė perimta iš AB "Omnitel" prijungimo metu ir kurios vertė 37 546 tūkst. Eur., o likęs amortizavimo laikotarpis yra 12 metų.

** Kuriamas turtas apima nematerialųjį turtą, skirtą savoms reikmėms, taip pat paslaugų teikimui, kurį yra tikimasi užbaigti per 2020 m.

Vadovybė planuotą pelną po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Pinigų srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant šiuos rodiklius: klientų bazei – nuolatinis augimo faktorius: 2 proc., diskonto norma: 13,6 proc.; prekių ženklams: nuolatinis augimo faktorius: 0 proc., diskonto norma: 13 proc. Skaičiavimuose buvo taikomos diskonto normos prieš mokesčius ir jos atspindi riziką, būdingą atitinkamam pinigus generuojančiam vienetui. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių.

15 Nematerialusis turtas (tęsinys)

BENDROVĖ	Licencijos ir programinė įranga	Prestižas	Kitas nemateria lusis turtas	Kuriamas turtas	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	37 471	26 769	45 431	12 688	122 359
Įsigijimai Perklasifikavimai	- 28 542	- -	- 42	22 722 (28 573)	22 722 11
Amortizacija	(9 903)	-	(3 699)	-	(13 602)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	56 110	26 769	41 774	6 837	131 490
2018 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	115 772	29 408	58 430	6 837	210 447
Sukauptas nusidėvėjimas	(59 662)	(2 639)	(13 072)	-	(75 373)
Vertės sumažėjimas	-	-	(3 584)	-	(3 584)
Likutinė vertė	56 110	26 769	41 774	6 837	131 490
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	56 110	26 769	41 774	6 837	131 490
Įsigijimai	-	-	-	11 311	11 311
Perklasifikavimai	14 729	-	(32)	(8 955)	5 742
Amortizacija	(12 811)	-	(3 575)	-	(16 386)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	58 028	26 769	38 167	9 193	132 157
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	114 113	29 408	58 090	9 193	210 804
Sukaupta amortizacija	(56 085)	(2 639)	(16 339)	-	(75 063)
Vertės sumažėjimas	-	-	(3 584)	-	(3 584)
Likutinė vertė	58 028	26 769	38 167	9 193	132 157

Lietuvoje fiksuotojo, tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio paslaugų, apimančių ir duomenų perdavimą, veikla nelicencijuojama.

2018 m. Bendrovė peržiūrėjo visiškai amortizuoto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto visiškai amortizuoto turto įsigijimo savikainą sudarė 23 759 tūkst. Eur.

2019 m. Bendrovė peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą 5 742 tūkst. Eur sumai.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės visiškai amortizuoto, tačiau vis dar naudojamo veikloje nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudarė 28 745 tūkst. Eur (2018 m. – 42 137 tūkst. Eur).

16 Valdomas turtas

	GRUPĖ	BENDROVĖ
Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas
2018 m. gruodžio 31 d.	-	-
Apskaitos politikos pasikeitimo poveikis 16-ojo TFAS taikymui pirmą kartą	28 999	28 645
Likutinė vertė 2019 m. sausio 1 d. (koreguota)	28 999	28 645
Įsigijimai	33 694	33 695
Perleidimai ir atstatymai	(8 238)	(7 966)
Nuomos sutarties nutraukimas	180	180
Amortizacijos mokestis	(6 735)	(6 735)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	47 900	47 819

17 Investicinis turtas

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokio investicinio turto.

2017 m. gruodžio 31 d. Vadovybė priėmė sprendimus, kuriais remiantis nebaigta statyba buvo klasifikuojama kaip investicinis turtas, ir atsižvelgusi į patirtį, įgytą praeityje, nusprendė, kad turto panaudojimo paskirtis ateityje yra nenustatyta, todėl šis turtas gali būti klasifikuojamas kaip investicinis turtas. 2018 m. šis turtas buvo parduotas, kadangi jis nebuvo užbaigtas Grupės naudojimui.

18 Investicijos į asocijuotąsias ir dukterines įmones

Investicijų į asocijuotąsias ir dukterines įmones judėjimas:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Metų pradžioje	-	650	4 122	6 817
Asocijuotų įmonių įsigijimas / įstatinio kapitalo didinimas1	-	650	-	650
Dukterinių ir asocijuotų įmonių pardavimas/ perklasifikavimas1	-	(637)	-	(3 345)
Asocijuotos įmonės rezultatas	-	(663)	-	-
Metų pabaigoje	-	-	4 122	4 122

¹2017 m. gruodžio mėn. Telia Lietuva, AB kartu su kitais dviem Lietuvoje didžiausiais mobiliojo ryšio operatoriais UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" – kiekviena įmonė įsigijo po lygią 33,3 proc. dalį UAB "Mobilieji mokėjimai" akcijų. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas siekė 2,1 mln. Eur (2019 m. – 7,8 mln. Eur). UAB "Mobilieji mokėjimai" sukūrė mokėjimų platformą, kurios pavadinimas bus MoQ ("móku") ir veiks kaip mokėjimo priemonė prekybos vietose, internete, ir leis klientams atlikti tarpusavio pinigų pervedimus. Visi MoQ vartotojų mokėjimai bus atliekami akimirksniu ir bet kuriuo paros metu. 2017 m. gegužės mėn. Lietuvos bankas suteikė ribotos veiklos elektroninių pinigų įstaigos licenciją UAB "Mobilieji mokėjimai", reikalingą veiklai, susijusiai su tiesioginiais mokėjimais. 2017 m. liepos mėn., mobiliojo ryšio operatoriai gavo Europos Komisijos leidimą bendrai sukurti bendrą mobiliųjų mokėjimo paslaugų teikimo platformą. 2018 m. UAB "Mobilieji mokėjimai" buvo perkvalifikuota į turtą, skirtą pardavimui. 2020 m. kovo mėn. UAB "Mobilieji mokėjimai" akcininkai nutarė nutraukti įmonės veiklą nuo 2020 m. gegužės 18 d.

2018 m. birželio 1 d. Bendrovė pardavė "Telia Company AB" 100 proc. akcijų dukterinės įmonės Telia Global Services Lithuania, UAB.

2018 m. spalio 26 d. Bendrovė pardavė UAB "Netfundus" (Lietuva) 100 proc. dukterinės įmonės UAB "Verslo investicijos" akcijų. UAB "Verslo Investicijos" vykdė projektą at Lvovo g. 21A, Vilniuje.

19 Atsargos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	952	2 230	952	2 230
Reikmenys ir eksploatacinės medžiagos	9 201	5 952	9 201	5 952
Iš viso	10 153	8 182	10 153	8 182

20 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi šiems straipsniams:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Finansinis turtas skirtas parduoti	-	596	-	596
Prekybos ir kitos gautinos sumos	91 847	108 090	91 870	108 162
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	50 157	28 725	48 282	26 612
Iš viso	142 004	137 411	140 152	135 370

20 Finansinės priemonės pagal kategorijas (tęsinys)

Visi Grupės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 190 698 tūkst. Eur (2018 m. – 188 541 tūkst Eur), bei visi Bendrovės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 190 324 tūkst. Eur (2018 m. – 188 868 tūkst. Eur) buvo priskirti kitų finansinių įsipareigojimų grupei ir nebuvo jokių įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

21 Prekybos ir kitos gautinos sumos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Iš įmonių ir gyventojų gautinos sumos	85 595	106 051	85 571	105 948
Iš kitų operatorių gautinos sumos	2 881	3 032	2 881	3 032
Iš viso prekybos gautinų sumų	88 476	109 083	88 452	108 980
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimą	(5 749)	(9 194)	(5 749)	(9 194)
Prekybos gautinos sumos, grynąja verte	82 727	99 889	82 703	99 786
Gautinos sumos iš įmonių, surenkančių mokesčius už
telekomunikacines paslaugas	205	357	205	357
Iš anksto apmokėtos sąnaudos ir kitos gautinos sumos	2 980	4 938	2 902	4 918
Gautinos sumos iš finansinės nuomos	6 867	-	6 867	-
Gautinos sumos iš susijusių šalių (31 pastaba)	8 130	5 086	8 255	5 281
	100 909	110 270	100 932	110 342
Atimti: ilgalaikę dalį	(13 764)	(8 704)	(13 764)	(8 704)
Trumpalaikė dalis	87 145	101 566	87 168	101 638

Visos ilgalaikės gautinos sumos turi būti apmokėtos per penkerius metus nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikrosios vertės yra apytiksliai lygios jų apskaitinei vertei.

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra lygi aukščiau minėtų gautinų sumų apskaitinei vertei. Grupė ir Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių kaip garantijų.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo jokių vertinimo metodų ar reikšmingų prielaidų pasikeitimų.

2019 m. gruodžio 31 d. 88 140 tūkst. Eur (2018 m. – 110 388 tūkst. Eur) Grupės prekybos gautinų sumų ir 88 116 tūkst. Eur (2018 m. – 110 354 tūkst. Eur) Bendrovės prekybos gautinų sumų buvo nuvertėjusios ir joms pripažintas vertės sumažėjimo atidėjinys. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės atidėjinio suma buvo 5 413 tūkst. Eur (2018 m. – 9 194 tūkst. Eur), o Bendrovės atidėjinio suma buvo 5 413 tūkst. Eur (2018 m. – 9 194 tūkst. Eur). Vertės sumažėjimo atidėjinys didžiąja dalimi buvo pripažintas remiantis išrašytomis sąskaitomis, taikant vadovybės nustatytas vertės sumažėjimo normas.

Pagal 9-ojo TFAS reikalavimus Bendrovė pradėjo apskaityti gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius.

Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti naudojamos šios pagrindinės taisyklės:

• Numatomiems kredito nuostoliams įvertinti naudojami istoriniai duomenys.
• Atidėjinių matrica apibrėžia fiksuotą atidėjinio normą priklausomai nuo gautinos sumos pradelstų dienų skaičiaus.
• Vienoda atidėjinio norma yra taikoma visoms kliento gautinoms sumoms (kurių pradelsimo terminas gali skirtis) pagal vėliausią mokėjimo termino datą. Atidėti mokėjimai dalimis taip pat įtraukiami į tikėtinus kredito nuostolius.
• Skirtingiems klientų segmentams yra taikomos skirtingos atidėjinių normos Mobilusis B2C; Mobilusis B2B; Plačiajuostis B2C; Plačiajuostis B2B/B2O, nes istorinė kredito nuostolių patirtis rodo skirtingus modelius šiems segmentams. Tai reiškia, kad jeigu klientas naudojasi skirtingų sistemų paslaugomis (pvz. plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio paslaugomis) tam pačiam klientui bus taikomos skirtingos atidėjinio normos.

21 Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Lentelėje pateikiama šių gautinų sumų analizė pagal pradelsimo laikotarpius:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Iš viso gautinų sumų	88 476	109 083	88 452	108 980
Iš kurių: nepradelstos	68 520	95 757	68 496	95 654
Pradelsta iki 3 mėnesių	13 746	6 809	13 746	6 809
Nuo 4 iki 6 mėnesių	418	1 373	418	1 373
Nuo 7 iki 12 mėnesių	348	2 068	348	2 068
Pradelstos virš 12 mėnesių	5 444	3 076	5 444	3 076

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas yra praėjęs ir nėra apskaitytas vertės sumažėjimas:

		GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Iš viso	-	1 620	-	1 620
Pradelsta iki 3 mėnesių	-	1 336	-	1 336
Nuo 4 iki 6 mėnesių	-	73	-	73
Nuo 7 iki 12 mėnesių	-	148	-	148
Pradelstos virš 12 mėnesių	-	63	-	63

Dalinai ar pilnai nuvertėjusių gautinų sumų laikotarpiai:

Iš viso	88 476	78 703	88 452	78 594
Iš kurių: nepradelstos	68 520	66 997	68 496	66 888
Pradelsta iki 3 mėnesių	13 746	5 473	13 746	5 473
Nuo 4 iki 6 mėnesių	418	1 300	418	1 300
Nuo 7 iki 12 mėnesių	348	1 920	348	1 920
Pradelstos virš 12 mėnesių	5 444	3 013	5 444	3 013

Prekybos ir kitų gautinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

		GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Valiuta
EUR	100 459	109 391	100 482	109 463
Kita valiuta	450	879	450	879
Iš viso	100 909	110 270	100 932	110 342

Pasikeitimas prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo sąskaitoje parodytas žemiau:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Metų pradžioje	9 194	8 341	9 194	8 341
Įsigijimas verslo jungimo metu	-	-	-	-
Per metus nurašytos gautinos sumos kaip
neatgautinos	(4 519)	(945)	(4 519)	(945)
Atidėjinys gautinų sumų vertės sumažėjimo
nuostoliams / Atstatyta nepanaudota suma (-)	1 074	1 798	1 074	1 798
Metų pabaigoje	5 749	9 194	5 749	9 194

21 Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams atidėjimo pripažinimas ir jo atstatymas pelno ar nuostolių ataskaitoje apskaityti straipsnyje "Kitos veiklos sąnaudos" (8 pastaba).

Kitose prekybos ir gautinų sumų klasėse nėra nuvertėjusio turto.

22 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Pinigai kasoje ir banke	50 157	28 725	48 282	26 612
Iš viso	50 157	28 725	48 282	26 612

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

		GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Valiuta
EUR	50 115	28 709	48 240	26 596
USD	42	16	42	16
Iš viso	50 157	28 725	48 282	26 612

Pinigų kasoje ir banke kredito kokybė gali būti įvertinta remiantis "Standart & Poor's" ilgalaikio skolinimosi reitingais (arba atitinkamu "Moody's" reitingu):

		GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
AA-	41 425	21 336	41 425	21 336
A+	4 599	5 827	2 724	3 714
A	134	223	134	223
Baa1	2 904	904	2 904	904
Kita	1 095	435	1 095	435
Iš viso	50 157	28 725	48 282	26 612

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų ir pinigų ekvivalentų, klasifikuojamų kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai, apskaitinei vertei.

23 Įstatinis akcinis kapitalas

Įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

24 Įstatymų numatytas rezervas

Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmetinis pervedimas sudaro 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir yra privalomas kol rezervas, įskaitant akcijų priedus, pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Įstatymų numatytas rezervas sudaromas sukauptiems nuostoliams padengti. Įstatymų numatyto rezervo dalis, viršijanti įstatymų nustatytą privalomojo rezervo sumą, gali būti įtraukiama į nepaskirstytąjį pelną pelno paskirstymo tikslams.

2019 m. pabaigoje įstatymų numatytas rezervas sudarė 16,9 mln. Eur.

25 Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Prekybos mokėtinos sumos	20 273	17 270	20 254	15 898
Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas Sumos mokėtinos susijusioms šalims (31	8 652	8 959	8 052	9 815
pastaba)	5 535	2 535	6 736	3 680
Sukaupti įsipareigojimai	4 310	5 612	4 287	5 612
Mokėtinos sumos operatoriams	3 182	363	3 182	363
Sukauptos sumos operatoriams Kitos mokėtinos sumos ir ateinančių laikotarpių	1 795	1 981	1 795	1 981
pajamos	13 366	15 372	13 366	15 070
	57 113	52 092	57 672	52 419
Atimti: ilgalaikę dalį	(8 376)	(8 104)	(8 376)	(8 104)
Trumpalaikė dalis	48 737	43 988	49 296	44 315

Prekybos ir kitų mokėtinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Valiuta
EUR	51 538	51 213	52 097	51 540
Kita valiuta	5 575	879	5 575	879
Iš viso	57 113	52 092	57 672	52 419

26 Paskolos ir nuomos įsipareigojimai

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Trumpalaikės
Paskolos	35 000	40 000	35 000	40 000
Tiekėjų sąskaitų finansavimo įsipareigojimai	38 704	17 538	38 704	17 538
Nuomos įsipareigojimai	6 347	-	6 347	-
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai	832	827	832	827
	80 883	58 365	80 883	58 365
Ilgalaikės (nuo 2 iki 5 metų)
Paskolos	67 500	97 500	67 500	97 500
Nuomos įsipareigojimai	47 541	-	47 460	-
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai	1 416	2 253	1 416	2 253
	116 457	99 753	116 376	99 753
Iš viso paskolų ir nuomos įsipareigojimų	197 340	158 118	197 259	158 118

2018 m. Bendrovė sudarė naujas sutartis su SEB Enskilda Banken (Švedija).

2019 m. Bendrovė sudarė penkias nuomos sutartis su AB SEB banku. Bendrovės finansinė nuoma yra susijusi to Bendrovės automobiliais darbuotojams, ir kitomis transporto priemonėmis. Tai yra subnuoma. Automobilių nuomos sutartys sudarytos 5 metų laikotarpiui. Visos paskolos yra suteiktos eurais.

Atvirkštinis faktoringas arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas (SIF) – tai programa, kuomet trečiosios šalies bankas už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankui papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė moka visą sumą maždaug per vienerius metus (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitarė visos trys šalys). 2019 m. SIF programoje dalyvavo 17 tiekėjų ir sugeneravo 20 milijonų Eur grynųjų pinigų srauto.

26 Paskolos ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Bendrovės minimalūs lizingo mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartis ir jų dabartines vertes:

	Per 1 metus	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Minimalūs lizingo mokėjimai 2018 m.
gruodžio 31 d.	854	3 089	-	3 943
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas	(31)	(51)	-	(82)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	823	3 038	-	3 861
Minimalūs lizingo mokėjimai 2019 m.
gruodžio 31 d.	855	1 423	-	2 278
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas	(23)	(7)	-	(30)
Atimti: įsipareigojimus	6 347	21 529	25 930	53 806
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė
vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	7 179	22 945	25 930	56 054

27 Atidėtasis mokestis

2017 m. vasario 1 d. AB "Omnitel" buvo sujungta su TEO LT, AB, todėl 71,2 mln. Eur mokestinis prestižas buvo pripažintas po susijungimo. Bendrovė apskaičiavo atidėtojo mokesčio turtą visai prestižo sumai už 10,7 mln. Eur, tačiau dėl neigiamo privalomo sprendimo, gauto iš Mokesčių inspekcijos, taip pat buvo apskaičiuotas visos atidėtojo mokesčio turto vertės sumažėjimas. Neigiamas privalomasis sprendimas buvo apskųstas Aukščiausiajam administraciniam teismui.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimų ir turto sąskaitų judėjimai:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Metų pradžioje Apskaitos politikos pasikeitimo poveikis 16-	21 049	19 080	20 392	18 384
ojo TFAS taikymui pirmą kartą	32	-	32	-
Metų pradžioje, koreguotas Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių	21 081	19 080	20 424	18 384
ataskaitą (11 pastaba)	(1 252)	1 969	(1 228)	2 008
Metų pabaigoje	19 829	21 049	19 196	20 392

Atidėtojo mokesčio turto ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų analizė yra tokia:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti per daugiau nei 12 mėnesių Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti (-) per 12	19 591	20 647	18 958	19 985
mėnesių	238	402	238	407
	19 829	21 049	19 196	20 392

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus Bendrovės investicijos į dukterines įmones atitinka dalyvavimo kitose įmonėse sąlygas mokestinei lengvatai gauti, todėl atidėtojo mokesčio įsipareigojimas nuo į Bendrovę nepervesto dukterinių įmonių rezultato nustatytas nebuvo.

27 Atidėtasis mokestis (tęsinys)

Pasikeitimai per laikotarpį Grupės atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų sąskaitoje (prieš likučių sudengimą) pateikiami žemiau:

GRUPĖ – atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	Investicijų lengvata1	Naudingo tarnavimo laiko skirtumai2	Kita	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. Apskaitos politikos pasikeitimo poveikis 16-ojo TFAS	2 581	19 482	1 321	23 384
taikymui pirmą kartą	-	-	32	32
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	(244)	6 179	364	6 299
2019 m. gruodžio 31 d.	2 337	25 661	1 717	29 715
GRUPĖ – atidėtojo mokesčio turtas		Mokestiniai nuostoliai	Kita	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.		-	(2 335)	(2 335)
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą 2019 m. gruodžio 31 d.		- -	(7 551) (9 886)	(7 551) (9 886)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas dėl mokesčių nuostolių perkėlimo, nes tikėtina, kad su juo susijusi nauda bus realizuojama per būsimą apmokestinamąjį pelną. Grupė nepripažino atidėtojo pelno mokesčio turto dėl nedidelės nuostolių sumos, kuri gali būti perkelta be galiojančių būsimų apmokestinamųjų pajamų.

Pasikeitimai per laikotarpį Bendrovės atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų sąskaitoje (prieš likučių sudengimą) pateikiami žemiau:

Investicijų lengvata1	Naudingo tarnavimo laiko skirtumai2	Kita	Iš viso
	19 327	1 320	22 721
			32
			6 317
	25 512	1 705	29 070
Apskaitos politikos pasikeitimo poveikis 16-ojo TFAS	Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	2 074 - - (221) 6 185 1 853	32 353

BENDROVĖ – atidėtojo mokesčio turtas	Mokestiniai nuostoliai	Kita	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.	-	(2 329)	(2 329)
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	-	(7 545)	(7 545)
2019 m. gruodžio 31 d.	-	(9 874)	(9 874)

1 Pagal investicijų lengvatą, kuri buvo taikoma iki 2001 m., investuoto turto vertė buvo atimama apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tikslams investavimo metais. Šio turto tolesnio nusidėvėjimo sąnaudos nėra traktuojamos kaip apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos, todėl buvo suformuotas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris bus pilnai realizuotas per minėto turto naudingo tarnavimo laikotarpius.

2 nusidėvėjimas prailgintas apskaitos tikslams, kadangi naudingo tarnavimo laikotarpiai, numatyti mokesčių įstatymuose, yra trumpesni nei įprastinio nusidėvėjimo normos.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tuomet, kai pagal įstatymą egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais. Šios sumos, apskaičiuotos po atitinkamų likučių sudengimo, apskaitytos finansinės būklės ataskaitoje:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Atidėtojo mokesčio turtas	(9 886)	(2 335)	(9 874)	(2 329)
Sudengtas su atidėtojo mokesčio įsipareigojimais	9 886	2 335	9 874	2 329
Atidėtojo mokesčio turtas finansinės
būklės ataskaitoje	-	-	-	-
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	29 715	23 384	29 070	22 721
Sudengtas su atidėtojo mokesčio turtu	(9 886)	(2 335)	(9 874)	(2 329)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai
finansinės būklės ataskaitoje	19 829	21 049	19 196	20 392

28 Atidėjiniai

Atidėjinių judėjimas per 2019 m. sausį–gruodį:

	Restruktūriza vimo atidėjinys	Atidėjinys turto atstatymui	Iš viso
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	37	10 934	10 971
Dukterinių įmonių įsigijimas	-	-	-
Papildomai sudarytas atidėjinys	-	339	339
Panaudota suma	(37)	(16)	(53)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	-	11 257	11 257

Restruktūrizavimo atidėjinį sudaro kompensacija darbuotojams pagal Grupės ir Bendrovės patvirtintą restruktūrizavimo planą. 2018 m. restruktūrizavimo atidėjiniai buvo pilnai padengti 2019 metais.

Grupė nuomojasi žemės sklypus mobiliojo ryšio stotims statyti. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, mobilaus ryšio stotys turi būti išmontuojamos ir sutvarkoma žemė, kad savininkui būtų gražinta tokios būklės, kokios ji buvo prieš išsinuomojant. Taip pat Grupė montuoja telekomunikacinę įrangą iš trečiųjų asmenų nuomojamose patalpose arba ant statinių stogų. Pasibaigus nuomos laikui ši įranga turi būti išmontuojama. Šioms būsimoms išlaidoms padengti yra sudarytas atidėjinys turto atstatymui. Grupė tikisi, kad turto atstatymo įsipareigojimus reikės vykdyti po vienerių metų laikotarpio, todėl visa atidėjinių suma apskaitoma ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje.

29 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

Garantijos

2019 m. gruodžio 31 d. visa garantijų (įsipareigojimai garantuoti pagal konkursų, sutarčių vykdymo sąlygas), kurias suteikė AB SEB bankas ir AB "Lietuvos draudimas" už Bendrovę ir Grupę, suma sudarė 614 mln. Eur (2018 m. – 625 mln. Eur).

2019 m. gruodžio 31 d. numatomi konkursų ir veiklos garantijų grąžinimo terminai buvo:

Numatomas grąžinimo terminas	2020 m. 01-03	2020 m. 04-06	2020 m. 07-09	2020 m. 10-12				2024 m. ir
tūkst. Eur	mėn.	mėn.	mėn.	mėn.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	vėliau	Iš viso
Garantijos	127	27	38	42	143	133	-	104	614

Gautinos minimalios įmokos pagal nuomos sutartį

Būsimuosius minimalius finansinės nuomos mokėjimus pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Ne vėliau kaip per vienerius metus	7 978	5 372	7 978	5 372
Vėliau nei po 1 metų, bet ne vėliau nei per 5 metus	20 791	2 749	20 791	2 749
Iš viso	28 769	8 121	28 769	8 121

Minimalūs finansinės nuomos mokėjimai pripažinti pelne ar nuostoliuose ir kitose bendrosiose pajamose per 2018 m. buvo 8 482 tūkst. Eur (2018: 7 527 tūkst. Eur).

29 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas (tęsinys)

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

Kapitalinės investicijos, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų datą pasirašytos sutartys, tačiau kurios nebuvo pripažintos finansinėse ataskaitose, yra šios:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Ilgalaikis materialusis turtas	2 824	8 848	2 824	8 848
Nematerialusis turtas	1 868	656	1 868	656
	4 692	9 504	4 692	9 504

Įsipareigojimai pagal veiklos nuomos sutartis – kur Grupė yra nuomininkė Grupė ir Bendrovė pagal veiklos nuomos sutartis nuomojasi lengvuosius automobilius, IT įrangą ir patalpas.

Nuomos sąnaudos, apskaitytos pelno ar nuostolių ataskaitoje:

		GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Minimalūs nuomos mokėjimai	15 436	9 982	15 788	9 743
	15 436	9 982	15 788	9 743

Bendrą būsimų minimalių nuomos mokėjimų pagal neatšaukiamas nuomos sutartis sumą sudaro:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Per 1 metus	3	10 447	3	10 380
Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus	8	11 582	8	11 314
Po 5 metų	173	9 767	173	9 748
Iš viso	184	31 796	184	31 442

Bendrovės veiklos nuomos sutartys visų pirma susijusios su biuro ir serverių erdvėmis, nuomojamais pastatais, žeme, transporto priemonėmis ir IT įranga. Tam tikros sutartys apima atnaujinimo variantus įvairiems laiko tarpams. Subnuomą daugiausia sudaro biuro ir serverių patalpos.

30 16-asis TFAS "Nuoma"

Grupė ir Bendrovė taiko naująjį standartą naudojant modifikuotą retrospektyvinį būdą, o tai reiškia, jog palyginamieji skaičiai nebus perskaičiuoti. 16-ojo TFAS taikymo bendrasis poveikis pripažintas 2019 m. sausio 1 d. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nuomos įsipareigojimai, priskiriami nuomai, kurie anksčiau buvo klasifikuojami pagal 17-ąjį TAS, bus vertinami likusių diskontuotų nuomos mokėjimų dabartine verte, taikant papildomą skolinimosi normą. Grupė ir Bendrovė pripažins valdomą turtą suma, kuri lygi nuomos įsipareigojimams, koreguojant iš anksto sumokėtų ar sukauptų nuomos mokėjimų suma per 2018 m. gruodžio 31 d.

Lizingo sutarčių, kurios klasifikuojamos kaip finansinė nuoma pagal 17-ąjį TAS, teisė naudoti turtą balansinė vertė ir nuomos įsipareigojimai pagal 16-ąjį TFAS, 2019 m. sausio 1 d. yra teisė naudoti turtą balansinė vertė ir nuomos įsipareigojimai apskaityti pagal 17-ąjį TAS iki perėjimo prie 16-ojo TFAS.

30 16-asis TFAS "Nuoma" (tęsinys)

Pirmą kartą 16-ojo TFAS taikymo poveikis konsoliduotosioms finansinės būklės ataskaitoms taikymo pirmą kartą datą 2019 m. sausio 1 d.

16-ojo TFAS įtaka

Tūkst. Eur	2019 m. sausio 1 d
Valdomas turtas Atidėtojo mokesčio turtas	31 100 4 665
Viso turto padidėjimas	35 765
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	22 950 4 665
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	8 150
Viso įsipareigojimų padidėjimas	35 765

Lentelėje atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai nuo teisės naudotis turtu ir nuomos įsipareigojimų yra sudengiami tuomet, kai pagal įstatymą egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais.

Bendrovė nustatė nuomos sutartis, susijusias su tinklo įranga (pavyzdžiui, varinių optinių kabelių naudojimo teisės ir kabelių kanalai), techninės ir netechninės vietos, techninė ir netechninė įranga, parduotuvės, žemė ir automobiliai.

Nustatant aukščiau pateiktas vertes, atlikti pagrindiniai svarstymai buvo susiję su nuomos sąlygų nustatymu bei ar sutartis yra nuomos sutartis bei ar sutartis turi nuomos elementų. Dauguma nuomos sutarčių sąlygų apima galimybę Bendrovei pratęsti arba nutraukti sutartį. Nustatydama nuomos terminą, Bendrovė atsižvelgia į visus faktus ir aplinkybes, dėl kurių atsiranda ekonominė paskata pasinaudoti pratęsimo galimybe arba nesinaudoti nutraukimo galimybe. Nagrinėjamų veiksnių pavyzdžiai: ateities technologijų strateginių planų vertinimas, keičiantis pagrindinio turto svarbą Bendrovės veiklai ir (arba) sąnaudas, susijusias su nuomos nepratęsimu ar nutraukimu.

Bendrovė iš naujo įvertino ar sutartys yra nuomos, arba jas apima, pirminę 16-ojo TFAS taikymo datą. Bendrovė nustatė, jog kai kurios sutartys, kurios buvo vertinamos kaip paslaugų pagal 17-ąjį TAS, atitinka finansinės nuomos apibrėžimą ir yra 16-ojo TFAS apimtyje.

Skirtumas tarp Bendrovės veiklos sutarčių būsimų minimalių nuomos mokėjimų pagal 17-ąjį TAS ir nuomos įsipareigojimų, kurie bus pripažinti 2019 m. sausio 1 d. pagal 16-ąjį TFAS, daugiausia susiję su finansiniais lizingo numatomais nuomos termino pratęsimo laikotarpiais ir pakartotiniais įvertinimais ar sutartis yra numos sutartis.

Subnuoma

Tarpinis nuomotojas turi apskaityti nuomą ir subnuomą kaip dvi atskiras sutartis, taikydamas tiek nuomininko, tiek nuomotojo apskaitos reikalavimus. Šis metodas laikomas tinkamu, nes bendrai kiekviena sutartis atskirai derinama su subnuomos sandorio šalimi, kuri yra kitoks subjektas nuo nuomos sutarties. Todėl tarpinio nuomotojo iš nuomos atsirandantys įsipareigojimai paprastai nėra padengiami pagal subnuomos sąlygas.

Kai tarpinis nuomotojas sudaro subnuomos sutartį, tarpinis nuomotojas:

• nutraukia subnuomotojui perduotos naudojimo teisės, susijusio su nuoma, apskaitą ir pripažįsta investicijas į subnuomą;
• pripažįsta bet kokį skirtumą tarp naudojimo teise valdomo turto ir grynųjų investicijų į subnuomą pelno ar nuostolių ataskaitoje;
• išlaiko nuomos įsipareigojimus, susijusius su nuoma, savo finansinės būklės ataskaitoje, kurie atvaizduoja nuomos mokesčius nuomotojui.

Subnuomos laikotarpiu tarpinis nuomotojas pripažįsta ir finansines pajamas, gautas iš subnuomos, ir palūkanų sąnaudas nuomai.

30 16-asis TFAS "Nuoma" (tęsinys)

Pirmą kartą 16-ojo TFAS taikymo poveikis konsoliduotosioms finansinės būklės ataskaitoms taikymo pirmą kartą datą 2019 m. sausio 1 d.

16-ojo TFAS įtaka	2019 m.
Tūkst. Eur	sausio 1 d.
Valdomas turtas	(2 101)
Gautinos sumos	2 316
Atidėtojo mokesčio turtas	-
Viso turto padidėjimas	215
Nuosavybė	183
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	32
Viso įsipareigojimų padidėjimas	215

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintos šios sumos:

	16-asis TFAS	17-asis TAS 2018 m.
	2019 m.
Finansinė nuoma Palūkanų pajamos už grynąsias investicijas į nuomą Veiklos nuoma	111	-
Nuomos pajamos – fiksuoti mokėjimai	8 513	7 527
Iš viso	8 624	7 527

Žemiau esančioje lentelėje analizuojamas gautinų pagal nuomos sutartį sumų judėjimas per kiekvieną periodą:

	Gautinos pagal nuomos sutartį sumos
2018 m. sausio 1 d. Pinigų srautai Sukauptos palūkanos	- - -
2018 m. gruodžio 31 d.	-
2019 m. sausio 1 d. Pinigų srautai Naujos nuomos sutartys Sukauptos palūkanos	2 317 (2 042) 6 482 111
2019 m. gruodžio 31 d.	6 868

31 Sandoriai su susijusiomis šalimis

Grupę kontroliuoja "Telia Company AB" (Švedija), kuriai priklauso 88,15 proc. Bendrovės akcijų bei balsų. Didžiausia "Telia Company AB" akcininkė yra Švedijos valstybė.

2018 m. birželio 1 d. "Telia Company AB" už 151 tūkst. Eur įsigijo iš Bendrovės 100 proc. dukterinės įmonės Telia Global Service Lithuania, UAB akcijų, kuri buvo pasirinkta kaip bazė "Telia Company" Grupės paslaugų centrui įkurti. Prieš tai 196 Bendrovės darbuotojai, teikiantys paslaugas "Telia Company" Grupei buvo perkelti į Telia Global Service Lithuania, UAB.

2019 m. liepos 1 d. Bendrovė perkėlė 15 savo Pirkimų departamento darbuotojų ir susijusį turtą ir įsipareigojimus į Telia Global Services Lithuania, UAB už 19 tūkst. Eur atlygį.

31 Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

Su susijusiomis šalimis buvo atlikti šie sandoriai:

Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
"Telia Company AB" ir jos dukterinėms
įmonėms	8 115	7 884	8 115	7 884
Turto pardavimas	-	983	-	983
Dukterinės įmonės pardavimas	-	151	-	151
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	1 238	1 684
Iš viso telekomunikacinių ir kitų
paslaugų pardavimų	8 115	9 018	9 353	10 702
Turto pardavimas dukterinėms įmonėms	-	-	-	-
Turto ir paslaugų pardavimas iš viso:	8 115	9 018	9 353	10 702

Turto ir paslaugų pirkimas:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Turto pirkimas iš:
"Telia Company AB" ir jos dukterinių
įmonių	157	2 176	157	2 176
Bendrovės dukterinių įmonių	-	-	-	-
	157	2 176	157	2 176
Paslaugų pirkimas iš:
"Telia Company AB" ir jos dukterinių
įmonių	22 047	14 159	22 047	14 159
Bendrovės dukterinių įmonių	-	-	11 713	8 625
	22 047	14 159	33 760	22 784
Iš viso turto ir paslaugų pirkimų	22 204	16 335	33 917	24 960

Likučiai metų pabaigoje susiję su turto/paslaugų pardavimu/pirkimu:

Gautinos sumos ir sukauptos pajamos iš susijusių šalių:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
Gautinos sumos iš susijusių šalių:	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Ilgalaikės gautinos sumos:
"Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių	195	195	195	195
	6 822	4 490	6 822	4 490
Trumpalaikės gautinos sumos: "Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių Bendrovės dukterinių įmonių	-	-	125	195
	7 017	4 685	7 142	4 880
Sukauptos pajamos iš susijusių šalių:
"Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių	1 113	401	1 113	401
	1 113	401	1 113	401
Iš viso gautinų sumų ir sukauptų
pajamų iš susijusių šalių	8 130	5 086	8 255	5 281

Gautinos sumos iš susijusių šalių atsiranda pirmiausia dėl pardavimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį po pardavimo datos. Gautinos sumos nėra apdraudžiamos užtikrinimo priemonėmis ir už jas nemokamos palūkanos. Atidėjiniai gautinoms sumoms iš susijusių šalių nebuvo pripažinti nei 2019 m., nei 2018 m. gruodžio 31 d.

31 Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos susijusioms šalims:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Mokėtinos sumos susijusioms šalims: "Telia Company AB" ir jos dukterinėms
įmonėms	4 108	2 521	4 108	2 521
Bendrovės dukterinėms įmonėms	-	-	1 201	1 145
	4 108	2 521	5 309	3 666
Sukauptos sąnaudos susijusioms šalims: "Telia Company AB" ir jos dukterinėms
įmonėms	1 427	14	1 427	14
	1 427	14	1 427	14
Iš viso mokėtinų sumų ir sukauptų sąnaudų susijusioms šalims	5 535	2 535	6 736	3 680

Mokėtinos sumos susijusioms šalims atsiranda pirmiausia dėl pirkimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį po pirkimo datos. Už mokėtinas sumas nemokamos palūkanos.

Paskolos, suteiktos susijusioms šalims:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Likutis metų pradžioje	10 014	-	10 014	-
Dukterinių įmonių įsigijimas		-		-
Paskolos	15 000	20 000	15 000	20 000
Susigrąžintos paskolos (pinigais)	(20 000)	(10 000)	(20 000)	(10 000)
Priskaičiuotos palūkanos (įskaitant PVM)	38	73	38	73
Gautos palūkanos (įskaitant PVM)	(49)	(59)	(49)	(59)
Likutis metų pabaigoje	5 003	10 014	5 003	10 014

Susijusioms šalims suteiktų paskolų terminai ir sąlygos:

Susijusios šalies	Sutarties	Sutarties numatyta pirminė	Negrąžintas		Palūkanų
pavadinimas	data	valiuta	likutis	Terminas	norma
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
"Telia Company AB"	2019 m. gegužės 20 d.	Eur		10 000 2019 m. rugpjūčio 22 d.	0,336 proc.
"Telia Company AB"	2019 m. liepos 3 d.	Eur		5 000 2019 m. spalio 3 d.	0,304 proc.
"Telia Company AB"	2019 m. spalio 3 d.	Eur		5 000 2020 m. sausio 3 d.	0,222 proc.
2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
"Telia Company AB"	2018 m. gegužės 21 d.	Eur		10 000 2018 m. rugpjūčio 21 d.	0,324 proc.
"Telia Company AB"	2018 m. gegužės 21 d.	Eur		10 000 2018 m. lapkričio 21 d.	0,380 proc.
"Telia Company AB"	2018 m. rugpjūčio 21 d.	Eur		10 000 2019 m. vasario 21 d.	0,384 proc.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo negrąžintą trumpalaikę 5 mln. Eur (2018 m. – 10 mln. Eur) paskolą, suteiktą "Telia Company AB" pagal 2019 m. gegužės 20 d. pasirašytą atsinaujinančios paskolos sutartį.

2019 m. Bendrovė suteikė 910 tūkst. Eur paskolų asocijuotai įmonei UAB "Mobilieji mokėjimai", kurioje Bendrovei priklauso 33,3 proc. akcijų. Paskolos su palūkanomis buvo konvertuotos į UAB "Mobilieji mokėjimai" įstatinį kapitalą. 2019 m. sausį buvo atliktas papildomas įnašas į UAB "Mobilieji mokėjimai" įstatinį kapitalą – 350 tūkst. Eur. 2018 m. suteikta paskola 350 tūkst. Eur buvo konvertuota į AB "Mobilieji mokėjimai" įstatinį kapitalą ir buvo atliktas papildomas įnašas – 300 tūkst. Eur.

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis yra vykdomi remiantis rinkos principais.

31 Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

2019 m. "Telia Company AB" išmokėti dividendai sudarė 41 088 tūkst. Eur (2018 m. – 35 952 tūkst. Euri). Dividendai, kuriuos Bendrovė gavo iš dukterinių įmonių, sudarė 495 tūkst. Eur (2018 m. – 295 tūkst. Eur).

Bendrovės ir Grupės pagrindinių vadovų darbo užmokestis

	2019 m.	2018 m.
Pagrindinių vadovų darbo užmokestis Socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio	4 657 82	3 487 1 087
Iš viso darbo užmokesčio	4 739	4 574

Pagrindiniai vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai atskaitingų Bendrovės vadovui, ir pagrindinių Bendrovės padalinių vadovai. 2018 m. gruodžio 31 d. bendras pagrindinių vadovų skaičius buvo 51 (2018 m. gruodžio 31 d. – 50).

Per 2019 m. už 2018 m. dviem Bendrovės valdybos nariams paskirta 31 tūkst. Eur (2018 m. dviem nariams – 31 tūkst. Eur) tantjemų. 2019 m. gruodžio 31 d. 15,6 tūkst. Eur tantjemų, paskirtų už 2010 m., nebuvo išmokėta vienam valdybos nariui. Visas Bendrovės ir Grupės vadovų darbo užmokestis priskiriamas trumpalaikėms išmokoms darbuotojams.

32 Sutarties gavimo sąnaudos

Sutarties turto sąnaudų likutis perkėlimui:

	GRUPĖ / BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.
Sutarties turto sąnaudų likutis metų pradžiai	5 175	3 470
Sutarties turto padidėjimas dėl naujų sutarčių per metus Sutarčių įsigijimo sąnaudų nusidėvėjimo išlaidos	5 345 (5 895)	6 762 (5 057)
Sutarties turto sąnaudos gruodžio 31 d.	4 625	5 175

Sutarties gavimo sąnaudos yra papildomos sąnaudos, patiriamos sudarant sutartį su klientu, kurių Bendrovė nebūtų patyrusi jeigu sutartis nebūtų gauta. Šias išlaidas sudaro išorės ir vidaus komisiniai bei išmokos, susijusios su naujos sutarties gavimu. Šios sąnaudos yra amortizuojamos naudojant tiesioginį metodą per vidutinį klientų gyvavimo laikotarpį, vertinamą bendro portfelio lygiu. Jeigu Bendrovė sumoka reikšmingo dydžio komisinius už sutarties atnaujinimą, turtas yra amortizuojamas per minimalų sutarties laikotarpį.

33 Sutarties turtas ir įsipareigojimai

Sutarties turto likutis perkėlimui:

	GRUPĖ / BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.
Trumpalaikis sutarties turtas sausio 1 d.	1 352	1 303
Likučio padidėjimas dėl naujos sutarties pakeitimo Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo Likučio perkėlimas iš ilgalaikio į trumpalaikį sutartinį turtą	1 614 (1 788) -	1 626 (1 577) -
Trumpalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.	1 178	1 352

33 Sutarties turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Ilgalaikis sutarties turtas sausio 1 d.	530	543
Likučio padidėjimas dėl naujos sutarties pakeitimo Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo Likučio perkėlimas iš ilgalaikio į trumpalaikį sutarties turtą	(137) (42) -	153 (166) -
Ilgalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.	351	530
Iš viso sutarties turto gruodžio 31 d.	1 529	1 882
Sutarties įsipareigojimų likutis perkėlimui:	GRUPĖ / BENDROVĖ 2019 m.	2018 m.
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai sausio 1 d.	75	645
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas per metus Sutarties įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Likučio perkėlimas iš ilgalaikių į trumpalaikius sutarties įsipareigojimus	562 (136) -	86 (656) -
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai gruodžio 31 d.	501	75

GRUPĖ / BENDROVĖ
2019 m.	2018 m.
-	50
-	-
-	-
-	(50)
-	-
501	75

34 Pinigų srautų ataskaitos pastabos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Grynieji pinigai kasoje ir banke	50 157	28 725	48 282	26 612
	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2019 m.	2018 m.	2019 m.	2018 m.
Gauti dividendai	-	-	495	295
Gautas palūkanos	100	467	100	467
Sumokėtos palūkanos	(1 549)	(1 766)	(1 548)	(1 766)
Sumokėtas pelno mokestis	(7 186)	(6 486)	(7 034)	(6 300)

35 Dukterinės įmonės perleidimas

Kaip nurodyta 18 pastaboje, 2018 m. birželio 1 d. Grupė perleido savo turimas akcijas Telia Global Services Lithuania, UAB ir 2018 m. spalio 28 d. UAB "Verslo investicijos".

Telia Global Services Lithuania, UAB ir UAB "Verslo investicijos" grynasis turtas perleidimo metu buvo:

	Telia Global
	Services	UAB "Verslo
	Lithuania, UAB	investicijos"
Ilgalaikis materialusis turtas	942	1 634
Nematerialusis turtas	576	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos	200	9
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	856	394
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	(2 566)	(39)
Pelnas iš perleidimo	142	(62)
Iš viso	150	1 936
Apmokėtas:
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	150	1 936
Grynieji pinigų srautai gauti iš perleidimo:
Gauti pinigai ir pinigų ekvivalentai	150	1 936

Telia Global Services Lithuania, UAB ir UAB "Verslo investicijos" įtaka Grupės einamųjų ir ankstesnių metų rezultatams atskleista 18 pastaboje.

Pajamos iš perleidimo yra įtrauktos į pelną už metus, gautą dėl nutrauktos veiklos (18 pastaba).

36 Apskaitos politikos pasikeitimo įtaka dėl pirmą kartą pritaikyto 16-ojo TFAS konsoliduotoms ir atskirosioms finansinėms ataskaitoms

Pirmą kartą pritaikyto 16-ojo TFAS įtaka 2019 m. konsoliduotoms ir atskirosioms finansinėms ataskaitoms pavaizduota lentelėje žemiau:

16-ojo TFAS įtaka konsoliduotoms ir atskirosioms finansinėms ataskaitoms:

	GRUPĖ			BENDROVĖ
	2018 m. Pokytis dėl 2019 sausio		2018 m.	Pokytis dėl	2019 sausio
	ataskaitose	16-ojo TFAS	1 d. (įvertinus įtaką)	ataskaitose	16-ojo TFAS	1 d. (įvertinus įtaką)
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialus turtas	276 537	-	276 537	272 390	-	272 390
Prestižas	26 769	-	26 769	26 769	-	26 769
Nematerialus turtas	104 742	-	104 742	104 721	-	104 721
Valdomas turtas	-	28 999	28 999	-	28 645	28 645
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	-
Investicijos į asocijuotas ir dukterines įmones	-	-	-	4 122	-	4 122
Sutarties sudarymo išlaidos	5 175	-	5 175	5 175	-	5 175
Sutarties turtas	530	-	530	530	-	530
Prekybos ir kitos gautinos sumos	8 704	-	8 704	8 704	-	8 704
Finansinės nuomos gautinos sumos	-	793	793	-	793	793
	422 457	29 792	452 249	422 411	29 438	451 849
Trumpalaikis turtas
Atsargos	8 182	-	8 182	8 182	-	8 182
Sutarties turtas	1 352	-	1 352	1 352	-	1 352
Prekybos ir kitos gautinos sumos	101 566	-	101 566	101 638	-	101 638
Pelno mokesčio turtas	-	-	-	-	-	-
Finansinės nuomos gautinos sumos	-	1 523	1 523	-	1 523	1 523
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	28 725	-	28 725	26 612	-	26 612
	139 825	1 523	141 348	137 784	1 523	139 307
Turtas, skirtas pardavimui	1 823	-	1 823	1 343	-	1 343
Iš viso turto	564 105	31 315	595 420	561 538	30 961	592 499

36 Apskaitos politikos pasikeitimo įtaka dėl pirmą kartą pritaikyto 16-ojo TFAS konsoliduotoms ir atskirosioms finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

NUOSAVAS KAPITALAS
Kapitalas ir rezervai, priskirtini Bendrovės akcininkams
Įstatinis kapitalas	168 958	-	168 958	168 958	-	168 958
Įstatymų numatytas rezervas	16 896	-	16 896	16 896	-	16 896
Nepaskirstytas pelnas	133 922	183	134 105	131 617	183	131 800
Kapitalas, priskirtinas Bendrovės
akcininkams	319 776	183	319 959	317 471	183	317 654
Nekontroliuojamos palūkanos	-	-	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	319 776	183	319 959	317 471	183	317 654
ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	99 753	-	99 753	99 753	-	99 753
Nuomos įsipareigojimai	-	22 950	22 950	-	22 657	22 657
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	21 049	32	21 081	20 392	32	20 424
Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti
įsipareigojimai	8 104	-	8 104	8 104	-	8 104
Sutarties įsipareigojimai	-	-	-	-	-	-
Atidėjiniai	10 934	-	10 934	10 934	-	10 934
	139 840	22 982	162 822	139 183	22 689	161 872
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir
sukaupti įsipareigojimai	43 988	-	43 988	44 315	-	44 315
Mokėtinas pelno mokestis	2 024	-	2 024	2 092	-	2 092
Paskolos	58 365	-	58 365	58 365	-	58 365
Sutarties įsipareigojimai	75	-	75	75	-	75
Nuomos įsipareigojimai	-	8 150	8 150	-	8 089	8 089
Atidėjiniai	37	-	37	37	-	37
	104 489	8 150	112 639	104 884	8 089	112 973
Iš viso įsipareigojimų	244 329	31 132	275 461	244 067	30 778	274 845
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų	564 105	31 315	595 420	561 538	30 961	592 499

16-ojo TFAS įtaka konsoliduotai ir atskirajai pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitai

	GRUPĖ			BENDROVĖ
	2018 m. ataskaitose	Pokytis dėl 16-ojo TFAS	2019 m. sausio 1 d. (įvertinus įtaką)	2018 m. ataskaitose	Pokytis dėl 16-ojo TFAS	2019 m. sausio 1 d. (įvertinus įtaką)
Pajamos	376 494	2 316	378 810	377 728	2 316	380 044
Prekių ir paslaugų savikainai	(151 682)	(2 101)	(153 783)	(162 295)	(2 101)	(164 396)
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	(51 220)	-	(51 220)	(42 163)	-	(42 163)
Kitos veiklos sąnaudos	(46 309)	-	(46 309)	(46 392)	-	(46 392)
Kitos pajamos	-	-	-	295	-	295
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte	154	-	154	98	-	98
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas	(64 522)	-	(64 522)	(64 112)	-	(64 112)
Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-
Veiklos pelnas	62 915	215	63 130	63 159	215	63 374
Pelnas (nuostoliai) iš investicijų į dukterines įmones	683		683	92		92
Finansinės veiklos pajamos	2 009		2 009	2 009		2 009
Finansinės veiklos sąnaudos	(2 373)	-	(2 373)	(2 373)	-	(2 373)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos	319	-	319	(272)	-	(272)
Pelnas prieš apmokestinimą	63 234	215	63 449	62 887	215	63 102
Pelno mokestis	(8 534)	(32)	(8 566)	(8 440)	(32)	(8 472)
Grynasis pelnas	54 700	183	54 883	54 447	183	54 630
Kitos bendrosios pajamos: Kitos bendrosios pajamos už metus
Iš viso bendrųjų pajamų už metus	54 700	183	54 883	54 447	183	54 630

37 Pobalansiniai įvykiai

2020 m. sausio 31 d. Bendrovė pratęsė 90 tūkst. Eur paskolą UAB "Mobilieji mokėjimai" už metinę 3,37 proc. Palūkanų normą.

2020 m. kovo mėn. UAB "Mobilieji mokėjimai" (Bendrovei priklauso 33,3 proc. akcijų) akcininkai nusprendė nutraukti įmonės veiklą nuo 2020 m. gegužės 18 d.

Dėl koronaviruso Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus nacionalinį karantiną, Bendrovė sustabdė salonų darbą ir visus klientus aptarnauja internetu arba telefonu. Bendrovės darbuotojų ir klientų sveikata mums yra aukščiausias prioritetas, todėl dauguma įmonės darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o inžinierių komandos diegiant naujas paslaugas ir šalinant gedimus laikosi ypatingo atsargumo reikalavimų. Tinklo specialistai dėl stipriai išaugusių skambučių ir duomenų srautų jau padidino tinklo pajėgumą.

Šiuo metu yra sunku prognozuoti kokią įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams turės paskelbtas karantinas ir kaip ilgai jis truks, tačiau bendras ekonomikos nuosmukis yra tikėtinas. Žmonių judėjimo tarp šalių apribojimas turės neigiamos įtakos tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugoms, uždaryti salonai - įrangos pardavimams, tikėtina jog vėluos klientų atsiskaitymai už paslaugas ir padaugės blogųjų skolų. Bendrovė generuoja stiprius laisvųjų pinigų srautus ir turi pakankamą likvidumo rezervą bei pagrindinės akcininkės "Telia Company AB" paramą tam, kad sėkmingai tęstų veiklą sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje. Bet kuriuo atveju, Bendrovė sieks užtikrinti nepertraukiamą šaliai svarbios telekomunikacijų infrastuktūros funkcionavimą ir visų sutartinių įsipareigojimų klientams, darbuotojams, tiekėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims įvykdymą.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovas Dan Strömberg ir Telia Lietuva, AB finansų vadovas Arūnas Lingė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, aukščiau pateiktos Telia Lietuva, AB finansinės ataskaitos už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir Grupės įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Dan Strömberg Vadovas

Arūnas Lingė Finansų vadovas

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS Patvirtinta Valdybos

2020 m. kovo 24 d.

BENDRA INFORMACIJA

Ataskaitinis laikotarpis

2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Teisinė forma akcinė bendrovė Įregistravimo data 1992 m. vasario 6 d. Įmonės kodas 1212 15434 Telefonas 1511, (8 5) 262 1511 Faksas (8 5) 212 6665 El. pašto adresas info@telia.lt Interneto adresas www.telia.lt

Emitento pavadinimas Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centras LEI kodas 5299007A0LO7C2YYI075 Buveinės adresas Saltoniškių g. 7A, LT-03501 Vilnius, Lietuva

Pagrindinės veiklos pobūdis

Nuo 2017 m. vasario 1 d. Telia Lietuva, AB tęsia TEO LT, AB, AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" veiklą. 2017 m. vasario 1 d. AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" buvo prijungtos prie TEO LT, AB, o TEO LT, AB pakeitė pavadinimą į Telia Lietuva, AB, kuri teikia telekomunikacijų, IT ir TV paslaugas iš vienų rankų Lietuvos gyventojams ir verslui.

Bendrovė yra "Telia Company AB" (Švedija) įmonių grupės dalis. "Telia Company" teikia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse.

Mūsų tikslas – būti su pasauliu taip, kaip geriausia klientui. Mūsų bendros vertybės yra kompasas, kuriuo vadovaujamės dirbdami. Dare – išdrįstame kurti naujoves, pirmauti ir būti atviri. Care – rūpinamės savo klientais, vienas kitu ir mūsų pasauliu. Simplify – paprastiname įgyvendinimą, komandinį darbą ir savo veiklą.

Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu operatoriumi šiose rinkose:

• balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle;
• vartotojams teikiamos prieigos prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje;
• paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, teikiamos prieigos prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje;
• skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje;
• didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje;
• didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams;

• aukštos kokybės duomenų perdavimo elektroninių ryšių tinklo galiniu segmentu paslaugų;

• televizijos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikiamų Bendrovės, Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, Bendrovė turi suteikti ryšio prieigą kitiems ūkio subjektams, jų nediskriminuoti, laikytis skaidrumo, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos bei apskaitos atskyrimo įpareigojimų. Taip pat skelbti standartinius pasiūlymus suteikti ryšio prieigą.

Bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas.

Bendrovė turi šiuos veiklos atitikimą ISO standartams patvirtinančius sertifikatus: IT valdymo (ISO 20000), informacijos saugos valdymo (ISO 27001), kokybės valdymo (ISO 9001), aplinkosaugos valdymo (ISO 14001) bei darbų saugos ir sveikatos valdymo (OHSAS 18001).

2019 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė Telia Lietuva, AB (įregistruota 1992 m. vasario 6 d., įmonės kodas 1212 15434, registro tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras, buveinės adresas: Saltoniškių g. 7A, LT-03501 Vilnius, tel.: 1511, (8 5) 262 1511, faks.: (8 5) 212 6665, interneto adresas: www.telia.lt), patronuojančios įmonės dukterinės ir asocijuotos įmonės.

Bendrovės dukterinės ir asocijuotosios įmonės (2019 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Įmonės pavadinimas	Įregistravimo data, registro tvarkytojo pavadinimas	Kontaktiniai duomenys	Bendrovei tenkanti įmonės kapitalo dalis (%)	Bendrovei tenkanti balsų dalis (%)
Telia Customer	1992 m. liepos 27 d.,	Vytenio g. 18,	100,00	100,00
Service LT, AB	kodas 1104 01957,	LT-03503 Vilnius, Lietuva
	Valstybės įmonė	tel. (8 5) 236 8301,
	Registrų centras	faks. (8 5) 278 3322,
		www.118.lt
VšĮ "Numerio	2014 m. rugsėjo 5 d.,	Jogailos g. 9,	-	50,00
perkėlimas"	kodas 3033 86211,	LT-01116 Vilnius, Lietuva
	Valstybės įmonė
	Registrų centras
UAB "Mobilieji	2016 m. gruodžio 16 d.,	Žalgirio g. 92-701,	33,33	33,33
mokėjimai"	kodas 3044 31143,	LT-01109 Vilnius, Lietuva
	Valstybės įmonė	tel. (8 5) 699 23530
	Registrų centras

Telia Customer Service LT, AB rūpinasi Bendrovės klientų aptarnavimu ir teikia informacijos telefonu 118 paslaugą Lietuvoje. Per metus įmonės konsultantai su klientais bendrauja telefonu ir el. kanalais daugiau nei 20 mln. kartų. 2019 m. gegužę ši dukterinė įmonė išmokėjo Bendrovei 495 tūkst. eurų dividendų už 2018 metus.

Optimizuojant "Telia Lietuva" įmonių grupės struktūrą, Bendrovės akcininkų susirinkimas pritarė reorganizavimo sąlygų, kuriomis remiantis prie Telia Lietuva, AB, būtų prijungta jos dukterinė įmonė Telia Customer Services LT, AB, parengimui. Reorganizavimo sąlygos, kuriomis remiantis prie Telia Lietuva, AB, būtų prijungta Telia Customer Services LT, AB, buvo parengtos ir 2019 m. lapkričio 6 d. abiejų įmonių valdybos joms pritarė. 2019 m. balandį Telia Customer Service LT, UAB pertvarkyta iš uždarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę. Po pertvarkos veiklą tęsia Telia Customer Service LT, AB.

Drauge su UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" (abi įmonės turi po 25 proc.) įsteigta VšĮ "Numerio perkėlimas" nuo 2016 m. sausio 1 d. kartu su UAB "Mediafon" administruoja centrinę duomenų bazę, skirtą telefono numerio perkėlimui Lietuvoje užtikrinti.

2017 m. gruodžio 6 d. Bendrovė kartu su kitais dviem Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriais – UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" – įsigijo po 33,3 proc. UAB "Mobilieji mokėjimai" akcijų. Įmonė kuria momentinių mokėjimų platformą. Prieš tai mobiliojo ryšio operatoriai gavo Europos Komisijos leidimą kartu kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą. 2017 m. gegužę bendrovei "Mobilieji mokėjimai" Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, reikalingą vykdyti su momentiniais mokėjimais susijusią veiklą.

2018 m. rugpjūtį startavo mobiliųjų mokėjimų platformos "MoQ" "beta" versija. Su "MoQ" mobiliąja programėle galima atsiskaityti daugiau nei 1500 prekybos vietų nuo didžiųjų prekybos centrų parduotuvių iki kavinių ir daugumoje lietuviškų e. parduotuvių. 2019 m. liepą "MoQ" vartotojų skaičius viršijo 100 tūkstančių. Tačiau 2020 m. kovą, išsiskyrus akcininkų nuomonėms dėl vystomos "MoQ" mobiliųjų mokėjimų platformos plėtros ir ateities perspektyvų, UAB "Mobilieji mokėjimai" akcininkai nutarė stabdyti įmonės veiklą. Prieš tai "Telia Lietuva" vadovybė nusprendė 2019 m. gruodžio 31 d. sumažinti šios investicijos vertę iki vieno euro. Mokėjimo paslaugų teikimą planuojama nutraukti 2020 m. gegužės mėn. 18 d., kartu veikti nustos ir "MoQ" programėlė.

Bendrovė filialų ar atstovybių neturi.

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2000 m. gruodžio 1 d. Bendrovė ir AB SEB bankas (kodas 1120 21238, adresas: Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius) pasirašė sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis į vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" Oficialųjį sąrašą įtraukti šie Bendrovės vertybiniai popieriai (simbolis – TEL1L):

		Nominali vertė	Bendra nominali
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	eurais	vertė eurais	Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos	582 613 138	0,29	168 957 810,02	LT0000123911

Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio Bendrovės paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Berlin Open Market" arba "Freiverkehr"), Frankfurto vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Freiverkehr"), Miuncheno vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus. Bendrovės akcijų simbolis Vokietijos vertybinių popierių biržose – ZWS.

Bendrovės dukterinės įmonės Telia Customer Service LT, AB vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama, nes visos šios įmonės akcijos priklauso Bendrovei. VšĮ "Numerio perkėlimas" ir UAB "Mobilieji mokėjimai" yra valdomos kartu su UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" ir šių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama.

Kiti svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. Bendrovei persikėlus į naująją buveinę, esančią Vilniuje, Saltoniškių g. 7A, pakeistas Bendrovės buveinės adresas į Saltoniškių g. 7A, LT- 03501 Vilnius, Lietuva.

Naujausi įvykiai

Siekiant glaudesnės sinergijos su kitomis "Telia Company" įmonių grupės įmonėmis ir didesnio darbo efektyvumo, "Telia Lietuva" nuo 2020 m. sausio 1 d. taiko Naująjį veiklos modelį, kuris apjungia kompetencijas ir pajėgumus visoje "Telia Company" įmonių grupėje. Siekiama išvengti užduočių dubliavimo, standartizuoti procesus, kurti bendrą veiklos architektūrą, planuoti investicijas ir priimti sprendimus remiantis duomenimis ir analitika. Prie Naujojo veiklos modelio tuo pačiu metu prisijungė "Telia" komandos ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Danijoje bei Norvegijoje. Šį veiklos modelį jau taiko Švedija ir Suomija.

2020 m. sausio 31 d. Bendrovė suteikė 90 tūkst. eurų paskolą UAB "Mobilieji mokėjimai". Paskolos metinės palūkanos – 3,37 procento. 2020 m. kovą UAB "Mobilieji mokėjimai" akcininkai nusprendė nuo 2020 m. gegužės mėn. 18 d. nutraukti mokėjimo paslaugų teikimą ir "MoQ" programėlės veikimą.

Dėl koronaviruso Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus nacionalinį karantiną, Bendrovė sustabdė salonų darbą ir visus klientus aptarnauja internetu arba telefonu. Bendrovės darbuotojų ir klientų sveikata mums yra aukščiausias prioritetas, todėl dauguma įmonės darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o inžinierių komandos diegiant naujas paslaugas ir šalinant gedimus laikosi ypatingo atsargumo reikalavimų. Tinklo specialistai dėl stipriai išaugusių skambučių ir duomenų srautų jau padidino tinklo pajėgumą.

Šiuo metu yra sunku prognozuoti kokią įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams turės paskelbtas karantinas ir kaip ilgai jis truks, tačiau bendras ekonomikos nuosmukis yra tikėtinas. Žmonių judėjimo tarp šalių apribojimas turės neigiamos įtakos tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugoms, uždaryti salonai – įrangos pardavimams, tikėtina jog vėluos klientų atsiskaitymai už paslaugas ir padaugės blogųjų skolų. Bendrovė generuoja stiprius laisvųjų pinigų srautus ir turi pakankamą likvidumo rezervą bei pagrindinės akcininkės "Telia Company AB" paramą tam, kad sėkmingai tęstų veiklą sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje. Bet kuriuo atveju, Bendrovė sieks užtikrinti nepertraukiamą šaliai svarbios telekomunikacijų infrastuktūros funkcionavimą ir visų sutartinių įsipareigojimų klientams, darbuotojams, tiekėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims įvykdymą.

FINANSINĖ INFORMACIJA

2019-uosius pradėjome diegdami naują Bendrovės organizacinę struktūrą. Siekdami geresnės klientų patirties ir jos skaitmeninimo sukūrėme naują Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų padalinį, kuris į vieną komandą sujungė visus tiesiogiai su klientų aptarnavimu, skaitmeninių kanalų kūrimu, pardavimo palaikymu ir paslaugų diegimu susijusius darbuotojus.

Sutelkę dėmesį į klientams kuriamą vertę, didžiųjų duomenų analitiką ir verslo efektyvumą, perėjome į kitą kokybinį lygį, kuris kasdienius darbuotojų veiksmus verčia tiesioginiais verslo rezultatais. Kita vertus, netrūksta ir iššūkių kuriuos atneša senųjų sistemų paveldas, įtempta konkurencinė aplinka ir bendras rinkos augimo lėtėjimas.

Nepaisant to, 2019-uosius Bendrovė baigė aukšta nata: paskutinių dviejų ketvirčių pajamos viršijo 100 mln. eurų. Dviženkliai televizijos, IT ir įrangos pardavimo augimai bei toliau didėjančios pajamos iš mobiliojo ryšio paslaugų lėmė bendrų pajamų didėjimą. 2019 m. bendros pajamos sudarė 388,3 mln. eurų ir, palyginti su 2018 m. pajamomis – 376,5 mln. eurų, padidėjo 3,1 procento. Kita vertus, sparti technologinė raida toliau neišvengiamai mažino pajamas iš tradicinės balso telefonijos, o aukštas konkurencingumo lygis rinkoje mažino pajamas iš fiksuotojo plačiajuosčio interneto paslaugų, nors pačių vartotojų skaičius didėjo.

2019 m. birželį pasiekėme svarbų tikslą – unikaliu Lietuvos rinkoje "Telia One" pasiūlymu jau naudojosi per 50 tūkstančių klientų. Sukurtas dar 2017 m., po fiksuotojo ir mobiliojo ryšio verslų apjungimo po vienu "Telia" prekės ženklu, "Telia One" verčių paketas suteikia didesnę interneto spartą, daugiau duomenų ir TV turinio tiems, kas naudojasi "Telia Lietuvos" fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugomis.

Esame vienintelis Lietuvos telekomunikacijų operatorius, teikiantis nenutrūkstamą ryšį nesvarbu kur esate, kada ir kokiu prietaisu ar technologija naudojatės. Apjungtos paslaugos suteikė daugiau naudos mūsų privatiems klientams ir pasiūlymas "Telia One" yra geriausias to pavyzdys. Verslo klientams mes siūlome platų paslaugų spektrą iš vienų rankų: nuo ryšio paslaugų iki IT sprendimų, nuo biuro įrangos iki duomenų centrų infrastruktūros. Apjungtos paslaugos lėmė ne vieną naują verslo sutartį 2019 m., tarp kurių toks didelis projektas kaip vaizdo stebėjimo sistemos diegimas ir priežiūra Kauno mieste.

Kitas svarbus metų pasiekimas – baigėme namų paslaugų klientų perkėlimą į naują SAP klientų aptarnavimo sistemą. Kitas svarbus etapas siekiant gerinti klientų aptarnavimą bus mobiliojo ryšio vartotojų perkėlimas į naują integruotą sistemą. Investicijoms į IT sistemas pagal verslo transformacijos programą skirta 11,2 mln. eurų.

Nuolatinės investicijos į fiksuotojo ir mobiliojo ryšio tinklus užtikrina ryšio kokybę. Baigėme plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio tinklo integraciją į bendrą IP technologijomis pagrįstą tinklą. Investicijos į tinklus duoda vaisių: remiantis naujausiais Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) matavimais, vidutinė "Telia" 4G tinklo sparta šiuo metu yra didžiausia Lietuvoje ir siekia 76,2 Mb/s. Bendros investicijos į tinklo modernizavimą per 2019 m. sudarė 35,8 mln. eurų.

2019 m. viduryje pristatėme naują "Telia Lietuva" įvaizdžio kampaniją "Įdomiau tik gyvenimas". Ja norėjome pasakyti, kad buvome ir esame svarbi Lietuvos visuomenės raidos dalis – nuo pirmojo GSM skambučio iki 5G technologijos pristatymo. Mes didžiuojamės savo pasiekimais.

Kasmet "Telia Lietuva" Lietuvoje investuoja daugiau nei 50 mln. eurų ir yra viena didžiausių investuotojų šalyje. Ryšių reguliavimo tarnybos 2019 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, Bendrovė, skaičiuojant pajamas, užėmė 39,2 proc. šalies telekomunikacijų rinkos ir yra didžiausia informacinių bei ryšių technologijų (IRT) rinkos bendrovė. Toliau investuosime į technologijas, inovacijų plėtrą ir tvarią visuomenės raidą. O tai reiškia dar daugiau konkurencijos ir naudos vartotojams.

2019 m. stebėjome didėjančią legalaus ir aukštos kokybės TV turinio paklausą. Mūsų išmaniosios televizijos paslaugos vartotojai kartu su visu pasauliu galėjo stebėti neįtikėtino populiarumo sulaukusias HBO premjeras – paskutines "Sostų karų" serijas bei mini serialus "Černobylis" ir "Jekaterina Didžioji". Be išskirtinio HBO turinio, 2019 m. savo TV paslaugos vartotojams pasiūlėme daugiau nei 13 tūkst. "TVPlay Premium" mediatekos turinio vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis. Rudenį TV kanalų sąrašą papildė didžiausio Lietuvoje naujienų portalo "Delfi" kuriamas televizijos kanalas "Delfi TV".

Metų kulminacija – mobiliosios televizijos paslaugos "Telia Play" pristatymas. Tai inovatyvi paslauga sukurta bendradarbiaujant su "Telia Company" įmonių grupe. Nuo gruodžio "Telia" išmaniąją televizija galima naudotis bet kurio prietaiso ekrane, bet kur ir bet kada.

Siekdami dar labiau pagerinti interneto patirtį, 2019 m. nemokamai atnaujinome namų interneto maršrutizatorius klientams, kurių turimi maršrutizatoriai buvo pakeisti seniausiai.

Didelės spartos internetas ir išmaniosios televizijos vartotojams siūlomas išskirtinis HBO ir "TV Play Premium" turinys kartu su "Telia One" pasiūlymu padėjo pritraukti naujų klientų. Nepaisant didelės konkurencijos ir dalies rinkos segmentų prisisotinimo, per 2019 metus:

• šviesolaidinio interneto vartotojų skaičius padidėjo 6,5 proc. iki 295 tūkst.,
• išmaniosios televizijos (IPTV) vartotojų skaičius padidėjo 6,1 proc. iki 244 tūkst.,
• pasiūlymo "Telia One" vartotojų skaičius beveik padvigubėjo iki 60 tūkstančių.

2019 m. pradžioje pakeitėme aktyvių mobiliojo ryšio klientų traktavimą ir sumažinome bendrą reguliaraus mokėjimo paslaugos vartotojų skaičių 114 tūkst. abonentų. Nepaisant to, 57 tūkst. naujų reguliaraus mokėjimo ir 15 tūkst. naujų išankstinio mokėjimo paslaugų abonentų kartu su didėjančiu mobiliųjų duomenų srautu lėmė nuolatinį mobiliojo ryšio paslaugų augimą.

Nauji klientai, daugiau kokybiško TV turinio, didėjantis mobiliųjų duomenų srautas ir didelė modernių įrenginių paklausa lėmė tai, kad Bendrovės pajamos 2019 m. didėjo. Per metus:

• pajamos iš TV paslaugų padidėjo 18,1 proc.,
• pajamos iš įrangos pardavimo padidėjo 13,5 proc.,
• pajamos iš IT paslaugų padidėjo 11 proc.,
• pajamos iš mažmeninių mobiliojo ryšio paslaugų padidėjo 5,7 procento.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įdiegėme naują 16-ąjį Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) "Nuoma". Vadovaujantis šiuo standartu Bendrovės sudarytos pastatų, tinklo, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir kitos nuomos sutartys yra laikomos turtu ir dėl to sumažėjo Bendrovės veiklos sąnaudos, bet padidėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos bei palūkanų sąnaudos.

EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, palyginti su 2018 m. EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, – 128,7 mln. eurų, padidėjo 1,8 proc. ir siekė 131 mln. eurų. EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir teigiamos TFAS 16 taikymo įtakos, sumažėjo 4,2 procento.

Nors EBITDA išreikšta absoliučiais skaičiais didėjo, tačiau augančios veiklos sąnaudos per metus sumažino pelningumo maržas ir iškėlė papildomą veiklos efektyvumo būtinybę. Tačiau, išlaikytas EBITDA lygis ir didesnis laisvųjų pinigų srautas (padidėjo 74,1 proc.) leido toliau investuoti į klientų patirties gerinimo, tinklo plėtos ir veiklos skaitmeninimo projektus.

2019 m. toliau efektyvinome savo veiklą perkeldami tam tikras funkcijas (tokias kaip Žmogiškųjų išteklių ir Pirkimo valdymo) į Vilniuje įsikūrusį "Telia Company" paslaugų centrą ar perleisdami dalį tinklo infrastruktūros valdymo trečiosioms šalims. 2019 m. pabaigoje, atsižvelgiant į klientų poreikius ir nuolat augantį veiklos skaitmeninimą buvo nuspręsta įsteigti naują Skaitmeninimo ir analitikos padalinį. Naujas padalinys atsakingas už duomenų gavybą, valdymą ir modeliavimą bei rinkodaros automatizavimą ir valdymą. Dėl veiklos efektyvinimo ir skaitmeninimo bendras darbuotojus skaičius per metus sumažėjo 14 proc., tačiau vidutinis darbuotojų atlyginimas padidėjo 10,3 proc., neįskaičiavus įtakos dėl apmokestinimo pasikeitimo nuo 2019 m. sausio 1 dienos.

Toliau didžiulį dėmesį skyrėme klientų aptarnavimo kokybės gerinimui ir skaitmeninimui – lapkritį įdiegėme dirbtinio intelekto technologija veikiančią klientų aptarnavimo asistentę–robotę Aita. Tai – pirmasis chatbotas Lietuvos telekomunikacijų rinkoje. O realią ir fizinę patirtį žmonėms pradėjome gerinti lapkritį Šiauliuose atidarę naujos koncepcijos saloną Lietuvoje.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. siekiant glaudesnės sinergijos su kitomis "Telia Company" įmonėmis ir didesnio darbo efektyvumo tuo pačiu metu kaip ir "Telia" komandos Estijoje, Danijoje ir Norvegijoje prisijungėme prie Naujojo veiklos modelio.

Optimizuojant "Telia Lietuva" įmonių grupės struktūrą ir gavę akcininkų bei valdybos pritarimą vykdome reorganizavimą, kuriam pasibaigus prie "Telia Lietuva" bus prijungta Telia Customer Services LT. Šios dukterinės įmonės kontaktų centrai nuo 2017 m. vasario 1 d. rūpinasi tik "Telia Lietuva" klientų aptarnavimu.

Mūsų metų veiklos rezultatas – 2019 m. laikotarpio pelnas, palyginti su 2018 m. pelnu, padidėjo 26 tūkst. eurų ir sudarė 54,7 mln. eurų. Taip pat mes stabiliai didiname grąžą mūsų akcininkams. 2019 m. gegužę išmokėjome rekordinius dividendus už 2018 metus – 0,08 euro vienai akcijai (iš viso 46,6 mln. eurų). Per 2019 m. Bendrovės vienos akcijos kaina ir rinkos kapitalizacija padidėjo 15,4 proc. ir mes vėl atsidūrėme Baltijos šalių rinkoje listinguojamų įmonių sąrašo viršuje.

2019 m. balandžio pradžioje daugiau kaip 1000 "Telia Lietuva" darbuotojų įsikūrė naujoje Bendrovės buveinėje Vilniuje Saltoniškių g. 7A. Naujoji buveinė yra mūsų įsipareigojimo darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai įrodymas. Naujasis biuras, lyginant su įprastais biurų pastatais, naudoja 40 proc. mažiau energijos, 52 proc. mažiau vandens ir išmeta 32 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, mažiausiai 10 proc. reikiamos elektros energijos pagamina ant stogo įrengti saulės elementai, o pastato sanitariniuose mazguose naudojamas lietaus vanduo. Į darbuotojų gerbūvio gerinimą investavome 5 mln. eurų.

2019 m. "Telia Company" iškėlė du ambicingus aplinkosaugos srities tikslus – iki 2030 m. užtikrinti nulinę taršą anglies dioksidu bei nulinį atliekų kiekį ir taip tapti "žaliausia" pasaulyje telekomunikacijų įmone. Mes palaikome šią ambiciją ir planuojame savo veiksmus tam, kad pasiekti šiuos tikslus.

Per 2019 m. rudenį vykusį diskusijų festivalį "Būtent!" pristatėme atnaujintas tvarios veiklos iniciatyvas. Daugiau dėmesio skirsime įkvepiantiems aplinkosaugos tikslams, skaitmeninių kompetencijų ugdymui ir žmonių įgalinimui. 2019 m. atnaujinome vaikų saugumo internete projektą "Augu internete", skyrėme daugiau dėmesio įmonės darbuotojų vaikams, surengėme vidinius mokymus įvairovės temomis ir rėmėme viešas įvairovės skatinimo iniciatyvas. Taip pat kartu su "Sidabrine linija" pradėjome pilotinį projektą tam, kad senjorai lengviau įsilietų į skaitmeninę visuomenę.

Už tvaraus verslo iniciatyvas "Telia Lietuva" Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose buvo pripažinta "Šeimai palankiausia darbovietė 2019" tarp kitų didelių įmonių. Be galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir lanksčiai planuodami savo darbo laiką, mūsų darbuotojai priklausomai nuo darbo stažo, gali gauti iki 5 papildomų apmokamų atostogų dienų per metus tam, kad palaikytų sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Vilniaus ir Šiaulių biuruose veikia "Mokyklinukų klubai" skirti darbuotojų 6–12 m. amžiaus vaikams. Taip pat darbuotojų šeimos nariams reguliariai rengiamos atvirų durų dienose. Norime parodyti, jog "Telia" gera ne tik dirbti, bet ir būti.

Konsoliduota įmonių grupės finansinė atskaitomybė yra parengta pagal ES priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. 16-ojo TFAS "Nuoma" taikymas nuo 2019 m. sausio 1 d. turėjo įtakos 2019 m. finansinėms ataskaitoms. Palyginama 2018 m. informacija nebuvo koreguota. Daugiau informacijos Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 30-oje pastaboje.

Finansų rodikliai (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2019 m.	2018 m.	Pokytis (%)
Pajamos	388 299	376 494	3,1
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų	130 992	128 730	1,8
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, marža (%)	33,7	34,2
EBITDA	128 868	127 437	1,1
EBITDA marža (%)	33,2	33,8
Veiklos pelnas (EBIT), neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų	61 905	64 208	(3,6)
EBIT, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, marža (%)	15,9	17,1
Veiklos pelnas (EBIT)	59 781	62 915	(5,0)
EBIT marža (%)	15,4	16,7
Pelnas, neatskaičiavus mokesčių	56 855	63 234	(10,1)
Pelno, neatskaičiavus mokesčių, marža (%)	14,6	16,8
Laikotarpio pelnas	54 726	54 700	-
Laikotarpio pelno marža (%)	14,1	14,5
Pelnas vienai akcijai (Eur)	0,094	0,094
Paprastųjų vardinių akcijų skaičius (tūkst.)	582 613	582 613	-
Akcijos kaina (Eur) laikotarpio pabaigoje	1,275	1,105	15,4
Rinkos kapitalizacija	742 832	643 788	15,4
Turtas	614 116	564 105	8,9
Akcininkų nuosavybė	328 076	319 776	2,6
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	139 540	106 767	30,7
Laisvieji pinigų srautai	87 441	50 235	74,1
Ilgalaikės investicijos	52 669	61 844	(14,8)
Grynoji skola	143 452	129 393	10,9
Veiklos rodikliai	2019-12-31	2018-12-31	Pokytis (%)
Mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius, iš viso (tūkst.):	1347	1389	(3,0)
- reguliaraus mokėjimo (tūkst.)	1069	1126	(5,1)
- išankstinio mokėjimo (tūkst.)	278	263	5,7
Plačiajuosčio interneto prieigų skaičius, iš viso (tūkst.)	419	409	2,4
- šviesolaidinės prieigos (FTTH/B) (tūkst.)	295	277	6,5
- varinės prieigos (DSL, VDSL) (tūkst.)	124	132	(6,1)
Fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius (tūkst.)	296	354	(16,4)
Išmaniosios televizijos paslaugų vartotojų skaičius, iš viso (tūkst.):	244	230	6,1
Darbuotojų skaičius	2336	2733	(14,5)
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius	2127	2482	(14,3)

Santykiniai rodikliai	2019-12-31	2018-12-31
Naudojamo kapitalo pelningumas (%)	13,3	13,8
Vidutinė turto grąža (%)	10,0	11,3
Nuosavybės pelno norma (%)	17,3	17,7
Pinigų srautų iš pagrindinės veiklos ir pajamų santykis (%)	35,9	28,4
Ilgalaikių investicijų ir pajamų santykis (%)	13,6	16,4
Grynosios skolos ir EBITDA santykis	0,72	1,02
Skolos koeficientas (%)	28,4	40,5
Skolos ir nuosavybės koeficientas (%)	43,7	49,4
Bendras likvidumo koeficientas (%)	115,5	133,8
Turto apyvartumas (%)	65,0	67,6
Kapitalo ir turto santykis (%)	53,4	56,7
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis	13,6	11,8

Santykinių rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra pateikti Bendrovės svetainėje internete adresu: https://www.telia.lt/investuotojams/finansiniai-rezultatai

Pajamos

Bendros konsoliduotos pajamos 2019 m. buvo 388,3 mln. eurų, ir palyginti su pajamomis prieš metus – 376,5 mln. eurų, padidėjo 3,1 procento. 2019 m. bendros pajamos didėjo dėl didesnių pajamų iš mobiliojo ryšio, televizijos, IT paslaugų ir įrangos pardavimo.

Pajamos iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų sudarė atitinkamai 44,6 ir 32,7 proc. 2019 m. bendrų įmonių grupės pajamų. Pajamų iš įrangos pardavimo dalis buvo 22,7 procento.

2019 m. pajamos iš paslaugų suteiktų gyventojams sudarė 59,2 proc., iš verslo klientų – 39,4 proc., o kitos pajamos – 1,4 proc. bendrų pajamų.

Per metus klientų, kurie pasinaudojo pasiūlymo "Telia One" teikiamu pranašumu – daugiau spartos, daugiau duomenų ir daugiau TV turinio tiems, kas naudojasi "Telia Lietuva" fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugomis, skaičius padidėjo 1,8 karto ir 2019 m. gruodžio pabaigoje siekė 60 tūkst. (prieš metus – 33 tūkstančiai).

2019 m. pradžioje Bendrovė pakeitė aktyvių mobiliojo ryšio klientų traktavimą ir sumažino reguliaraus mokėjimo paslaugos vartotojų skaičių 114 tūkst. abonentų. Dėl to, nepaisant 57 tūkst. naujų paslaugos vartotojų, reguliaraus mokėjimo paslaugos vartotojų skaičius per 2019 m. sumažėjo 57 tūkst., tačiau išankstinio mokėjimo paslaugos abonentų skaičius padidėjo 15 tūkstančių. Per metus bendras aktyvių mobiliojo ryšio abonentų skaičius sumažėjo 42 tūkstančiais.

Nepaisant to, dėl išaugusio vienam abonentui tenkančio mobiliųjų duomenų srauto 2019 m. pajamos iš mažmeninių mobiliojo ryšio paslaugų, palyginti su praėjusių metų pajamomis – 99,2 mln. eurų, padidėjo 5,7 proc. ir sudarė 104,9 mln. eurų.

2016 m. "Telia" pirmoji ir iki šiol vienintelė Lietuvoje įdiegė pažangiausią balso skambučių "VoLTE" technologiją savo 4G tinkle. "VoLTE" technologija – tai kur kas geresnė pokalbių kokybė, triskart greitesnis skambučio sujungimas ir galimybė vienu metu kalbėti telefonu ir naršyti internete. Nuo 2019 m. gruodžio "VoLTE" technologija "Telia" tinkle jau veikia ir "iPhone" telefonų naudotojams. Iki tol "VoLTE" skambučiais Bendrovės tinkle galėjo naudotis tik turintys "Huawei", "Samsung", "Sony" ir "Xiaomi" įrenginius.

2019 m. pajamos iš kitų mobiliojo ryšio paslaugų, kurias sudaro pajamos iš Bendrovės teikiamų mobiliojo ryšio tinklų sujungimo paslaugų, tarptinklinio ryšio mokesčių iš šalies lankytojų ir kitų tinklo paslaugų, buvo beveik tokios pačios kaip prieš metus ir sudarė 22 mln. eurų (2018 m. – 21,9 mln. eurų). Po to, kai Europos Sąjungoje nuo 2017 m. birželio 15 d. įsigaliojo suvienodinti tarptinkliniai mokesčiai, prie "Telia Lietuva" 4G tinklo besijungiančių ir mobiliuoju internetu mūsų šalyje besinaudojančių abonentų iš daugiau kaip 110 pasaulio valstybių sunaudojamų duomenų kiekis padidėjo.

Nuo 2019 m. gegužės 15 d. įsigaliojo Europos elektroninių ryšių kodeksas (EERK), nustatantis naujas reguliavimo taisykles Europos telekomunikacijų bendrovėms. Šiame kodekse nustatyta, kad maksimali kaina tarp ES šalių vykdomiems skambučiams ir siunčiamoms SMS žinutėms negali viršyti 19 centų už minutę ir 6 centų už SMS (be PVM). Tai reiškia, kad tarifai skambinantiems ir rašantiems SMS žinutes į kitas ES ir EEE valstybes sumažėjo net iki 80 procentų.

2019 m. bendros pajamos iš mobiliojo ryšio paslaugų sudarė 126,9 mln. eurų ir buvo 4,8 proc. didesnės nei prieš metus, kai bendros pajamos iš mobiliojo ryšio paslaugų siekė 121,1 mln. eurų.

Per 2019 m. bendras pagrindinių telefono linijų skaičius sumažėjo 58 tūkst., o bendras mažmeninių pokalbių srautas – 14,8 procento. Dėl to, pajamų iš mažmeninių balso telefonijos paslaugų, palyginti su 2018 m. pajamomis, sumažėjo 16,8 procento. Pajamos iš nedidelės maržos tinklų sujungimo paslaugų taip pat buvo 14,6 proc. mažesnės nei prieš metus ir dėl to bendros 2019 m. pajamos iš balso telefonijos paslaugų, palyginti su pajamomis iš balso telefonijos paslaugų prieš metus – 59,1 mln. eurų, sumažėjo 15,9 proc. – iki 49,7 mln. eurų.

Per 2019 m. pajamos iš įrangos pardavimo, palyginti su 2018 m. pajamomis iš įrangos pardavimo – 77,7 mln. eurų, padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 88,2 mln. eurų daugiausia dėl didelės naujausių išmaniųjų telefonų, planšetinių bei nešiojamų kompiuterių, televizorių ir kitų išmaniųjų prietaisų paklausos.

Per metus plačiajuosčio interneto (neįskaičiavus Wi-Fi) vartotojų skaičius padidėjo 10 tūkstančių. Šviesolaidinių prieigų (FTTH/B) klientų skaičius padidėjo 18 tūkst. ir 2019 m. pabaigoje sudarė 295 tūkst., o plačiajuosčio (DSL) ryšio technologija teikiamo interneto vartotojų skaičius sumažėjo 8 tūkst. – iki 124 tūkstančių. 2019 m. gruodžio pabaigoje 70 proc. visų 419 tūkst. Bendrovės plačiajuosčio interneto (neįskaičiavus Wi-Fi) paslaugų vartotojų prie interneto jungėsi per šviesolaidinę prieigą.

Varinės prieigos linijos atgimė 2018 m., kai Bendrovė pristatė "Super VDSL" (S-VDSL) technologiją, kuri suteikia galimybę varinėmis linijomis (priklauso nuo "Telia" pastotę ir galinę įrangą jungiančios varinės linijos ilgio) naudotis net iki 250 Mb/s spartos internetu. 2019 m. pabaigoje daugiau nei 20 tūkst. varinės prieigos vartotojų buvo perjungti iš DSL į S-VDSL technologiją ir daugiau nei 48 tūkst. vartotojų gali būti perjungta.

2019 m. "Telia Lietuva" nemokamai atnaujino namų interneto maršrutizatorius klientams, kurių turimi maršrutizatoriai buvo pakeisti seniausiai. Buvo keičiama tiek DSL, tiek šviesolaidinio interneto klientų naudojama įranga. Vienas naujųjų maršrutizatorių privalumas yra tas, kad jie "Wi-Fi" ryšį užtikrina naudodami 2,4 GHz ir 5GHz dažnių juostas. Todėl belaidis internetas namuose veikia dar greičiau ir stabiliau, jam mažiau trukdo aplinkiniai "Wi-Fi" tinklai.

Nepaisant didesnio plačiajuosčio interneto vartotojų skaičiaus, tačiau dėl mažesnių vienam vartotojui tenkančių pajamų, 2019 m. pajamos iš interneto paslaugų, palyginti su pajamomis 2018 metais – 57,8 mln. eurų, sumažėjo 2,1 proc. ir buvo 56,6 mln. eurų.

Per metus išmaniosios (IPTV) televizijos paslaugos vartotojų skaičius padidėjo 14 tūkst., ir 2019 m. pabaigoje sudarė 244 tūkstančių.

2018 m. rugsėjį Bendrovė nutraukė skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugos teikimą. Dauguma DVB-T paslaugos vartotojų pasirinko pažangesnę išmaniosios televizijos (IPTV) paslaugą per laidinį ar 4G mobilųjį tinklą. 2018 m. birželį vietoje senosios antžeminės skaitmeninės televizijos nutolusiose ar kaimo vietovėse, kur nėra laidinės prieigos, Bendrovė pasiūlė išmaniosios televizijos retransliacijas per mobilųjį LTE 4G tinklą.

Nuo 2019 m. gegužės išmanioji televizija pasipildė "TVPlay Premium" turiniu. "TVPlay Premium" mediateką sudaro daugiau nei 13 tūkst. turinio vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis. Nuo 2018 m. rugpjūčio "Telia" TV jau siūlo HBO sukurtus filmus ir serialus. Dėl to "Telia" išmanosios televizijos vartotojai garsiausias 2019 m. HBO premjeras – paskutines "Sostų karų" ("Game of Thrones") serijas, mini serialus "Černobilis" ir "Jekaterina Didžioji" – galėjo žiūrėti tuo pačiu metu kaip visas pasaulis.

2019 m. rugsėjį Bendrovė TV paslaugos vartotojams pasiūlė didžiausio Lietuvoje naujienų portalo "Delfi" kuriamą televizijos kanalą "Delfi TV". Anksčiau "Delfi TV" buvo transliuojama tik internetu.

Be to, 30 TV kanalų, išskirtinį HBO turinį bei filmų nuomos paslaugą siūlanti "Telia" išmanioji televizija atkeliavo į telefono, planšetės ir kompiuterio ekranus. 2019 m. gruodį Bendrovė pradėjo teikti mobiliosios televizijos paslaugą "Telia Play". Išmaniosios "Telia" televizijos klientai "Telia Play" gali naudotis nemokamai prisijungę prie bet kurio interneto tiekėjo fiksuotojo, mobiliojo ar Wi-Fi tinklo, taip pat ja galima naudotis visose Europos Sąjungos šalyse.

Dėl didėjančio išmaniosios "Telia" TV klientų skaičiaus ir siūlomo išskirtinio turinio pajamos iš televizijos paslaugų padidėjo dviženkliais procentų skaičiais. Per 2019 m. pajamos iš televizijos paslaugų padidėjo 18,1 proc. – iki 30,8 mln. eurų, o prieš metus pajamos iš televizijos paslaugų sudarė 26,1 mln. eurų.

Palyginti su 2018 m. duomenimis, pajamų tik iš duomenų perdavimo paslaugų per 2019 m. sumažėjo 4 proc., o pajamų tik iš su tinklu susijusių paslaugų sumažėjo 0,3 procento. Dėl to bendros 2019 m. pajamos iš duomenų perdavimo ir su tinklu susijusių paslaugų, palyginti su tomis pačiomis pajamomis prieš metus – 19,1 mln. eurų, sumažėjo 2,5 proc. ir sudarė 18,7 mln. eurų.

Pajamos iš IT paslaugų, kurias sudaro pajamos iš duomenų centrų, informacinių sistemų valdymo ir svetainių prieglobos paslaugų, teikiamų šalies ir užsienio įmonėms, 2019 m. didėjo dviženkliais procentų skaičiais. 2019 m. pajamos iš IT paslaugų siekė 11,3 mln. eurų ir, palyginti su pajamomis iš IT paslaugų prieš metus – 10,2 mln. eurų, padidėjo 6,6 procento.

Aukštą Bendrovės IT valdymo ir saugumo lygį patvirtinta Bendrovei suteikti ISO sertifikatai IT paslaugų (ISO 20000) ir informacijos saugos (ISO 27001) valdymo srityse. Bendrovė yra didžiausia IT infrastruktūros paslaugų teikėja Lietuvoje. 2016 m. balandį atidarytas naujausias duomenų centras yra sertifikuotas pagal TIER III saugumo standartus.

2019 m. rugsėjį Bendrovė pasirašė sutartį su Kauno m. savivaldybės administracija dėl daugiau nei 234 vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir priežiūros 31 Kauno erdvėje. Sutarties vertė – 700 tūkst. eurų. Bendrai "Telia" vaizdo stebėjimo sistemas įrengė jau penkiolikoje Lietuvos miestų ir šiuo metu aptarnauja 683 kameras viešosiose vietose.

2019 m. pabaigoje "Telia" ir "Lietuvos geležinkeliai" pasirašė 1,4 mln. eurų vertės trejų metų trukmės įrangos nuomos sutartį, pagal kurią "Telia" atnaujins iki 1000 nešiojamųjų kompiuterių su priedais ir iki 500 išorinių monitorių. Į IT įrangos nuomos (angl. Device as a service, DaaS) sutarties kainą įskaičiuota ne tik pati įranga, bet ir jos draudimas, priežiūra, utilizavimas bei kitos papildomos paslaugos.

Pajamas iš kitų paslaugų sudaro pajamos iš ne telekomunikacijų paslaugų: kontaktų centrų paslaugos išorės klientams, patalpų nuoma, suteiktų nuolaidų grąžinimas Bendrovei ir kitos. 2019 m. pajamos iš kitų paslaugų sudarė 6,1 mln. eurų ir buvo 15,5 proc. didesnės nei pajamos iš kitų paslaugų 2018 m. – 5,3 mln. eurų.

Kitas pelnas ar nuostolis, gautas pardavus turtą ar susidaręs iš valiutų kursų pokyčių, apskaitomas grynąja verte kaip kitas pelnas (nuostolis). Per 2018 m. vienkartinis pelnas, gautas pardavus turtą, sudarė 481 tūkst. eurų.

Rinka

Pagal naujausios Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitos duomenis, 2019 m. Lietuvos elektroninių ryšių rinka, skaičiuojant pajamas, palyginti su 2018 m. pajamomis – 693,4 mln. eurų, padidėjo 2,9 proc. ir sudarė 713,5 mln. eurų.

"Telia Lietuva" išlieka didžiausia telekomunikacijų paslaugų teikėja Lietuvoje. Bendrovės rinkos dalis, skaičiuojant pajamas, 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 0,45 procentinio punkto.

	Bendrovės rinkos dalis (%)
	skaičiuojant vartotojus (%)		skaičiuojant pajamas (%)
	2019 m. IV ketv.	Pokytis per metus (proc. punkt.)	2019 m. IV ketv.	Pokytis per metus (proc. punkt.)
Fiksuotojo telefono ryšio paslaugos	80,5	(2,4)	87,5	(2,2)
Mobiliojo telefono ryšio paslaugos	28,0	(1,5)	27,7	0,4
Fiksuotojo interneto prieigos paslaugos	52,2	0,2	59,4	(1,0)
Mobiliojo interneto prieigos paslaugos	28,5	0,1	26,4	(2,5)
Mokamos televizijos paslaugos	36,0	1,9	44,4	4,9
Duomenų perdavimo paslaugos	n/d	n/d	61,9	(3,5)

Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitos duomenis, 2019 m. gruodžio 31 d. šimtui Lietuvos gyventojų teko 50,9 (prieš metus – 47,3) interneto prieigos abonentų. Šimtui Lietuvos namų ūkių teko 51,7 (2018 m. – 50,3) mokamos televizijos abonentų. Aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičius šimtui gyventojų buvo 132,6 (prieš metus – 134,7), o fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius šimtui namų ūkių sudarė 26,8 (prieš metus – 31,3) linijos.

Veiklos sąnaudos

2019 m. Bendrovės įmonių grupės prekių ir paslaugų savikaina buvo 155,2 mln. eurų ir, palyginti su 2018 m. prekių ir paslaugų savikaina – 151,7 mln. eurų, buvo 2,3 proc. didesnė daugiausia dėl didesnio įrangos pardavimo 2019 metais.

Veiklos sąnaudos (neįskaičiavus prekių ir paslaugų savikainos bei vienkartinių sąnaudų), palyginti su 2018 m. sąnaudomis, 2019 m. buvo 7,3 proc. didesnės, o veiklos sąnaudos (neįskaičiavus prekių ir paslaugų savikainos, bet įskaičiavus vienkartines sąnaudas) sudarė 104,9 mln. eurų ir, palyginti su 2018 m. sąnaudomis – 97,5 mln. eurų, buvo 7,5 proc. didesnės dėl didesnių ir su darbuotojais susijusių, ir kitų veiklos sąnaudų.

2019 m. su darbuotojais susijusios sąnaudos (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų išeitinėms išmokoms) buvo 3,9 proc. didesnės nei su darbuotojais susijusios sąnaudos (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų išeitinėms išmokoms) prieš metus. Per 2019 m. vienkartinės su darbuotojais susijusios sąnaudos sudarė 2,1 mln. eurų (prieš metus – 1,8 mln. eurų). Su darbuotojais susijusios sąnaudos (įskaičiavus vienkartines sąnaudas išeitinėms išmokoms) 2019 m. sudarė 53,5 mln. eurų, o tai yra 4,4 proc. daugiau nei tokios pačios sąnaudos prieš metus – 51,2 mln. eurų, daugiausia dėl padidėjusio vidutinio atlygio.

2019 m. balandžio 4 d. Bendrovė pranešė, jog siekiant dirbti efektyviau ir sukurti lankstesnę paslaugų struktūrą per 2019 metus "Telia Lietuva" dirbančių žmonių skaičius sumažės 285 etatais, tuo tarpu "Telia Company" Vilniuje veikiančios dukterinės įmonės "Telia Global Services Lithuania" paslaugų centro komandą iki metų pabaigos planuojama padidinti iki 500 darbuotojų. Dar 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė į "Telia Global Services Lithuania" perkėlė 26 Žmogiškųjų išteklių padalinio ("People HUB") darbuotojus, o nuo 2019 m. liepos 1 d. – 15 Pirkimo padalinio darbuotojų. 2019 m. rugsėjį 36 Technologijų padalinio darbuotojai perėjo dirbti į su Bendrove nesusijusią įmonę, kuri teikia paslaugas "Telia Lietuva".

Per 2019 m. bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 397 darbuotojais (daugiausia Technologijų ir Pardavimo padaliniuose) – nuo 2733 iki 2336 darbuotojų. Visu etatu dirbančių "Telia Lietuva" įmonių grupės darbuotojų skaičius per 2019 m. sumažėjo 355 darbuotojais – nuo 2482 iki 2127.

Kitos sąnaudos 2019 m. sudarė 51,4 mln. eurų ir buvo 10,9 proc. didesnės nei kitos sąnaudos prieš metus, kai jos siekė 46,2 mln. eurų, dėl didesnių rinkodaros sąnaudų ir didesnių "Telia Company" teikiamų paslaugų apimčių.

Veiklos rezultatas

2019 m. EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, palyginti su 2018 m. EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, – 128,7 mln. eurų, padidėjo 1,8 proc. ir sudarė 131 mln. eurų. 2019 m. vienkartinės sąnaudos (daugiausia vienkartinės sąnaudos išeitinėms išmokoms) sudarė 2,1 mln. eurų (2018 m. – 1,3 mln. eurų). 2019 m. EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, marža buvo 33,7 proc. (prieš metus – 34,2 proc.). EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir teigiamos TFAS 16 taikymo įtakos, sumažėjo 4,2 procento.

2019 m. EBITDA, įskaičiavus vienkartine sąnaudas, palyginti su 2018 m. EBITDA, įskaičiavus vienkartines sąnaudas, – 127,4 mln. eurų, padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 128,9 mln. eurų. 2019 m. EBITDA, įskaičiavus vienkartines sąnaudas, marža buvo 33,2 proc. (2018 m. – 33,8 proc.).

2019 m. nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo sąnaudos, palyginti su nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo sąnaudomis prieš metus, padidėjo 7,1 proc. daugiausia dėl IFRS 16 įdiegimo nuo 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 m. sudarė 17,8 proc. (prieš metus – 17,1 proc.) visų pajamų.

Veiklos pelnas (EBIT), neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, per 2019 m., palyginti su veiklos pelnu, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, 2018 m., sumažėjo 3,6 procento. 2019 m. veiklos pelno, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, marža buvo 15,9 proc. (2018 m. – 17,1 proc.).

Veiklos pelnas (EBIT), įskaičiavus vienkartines sąnaudas, per 2019 m., palyginti su veiklos pelnu, įskaičiavus vienkartines sąnaudas, 2018 m., sumažėjo 5 procentais. 2019 m. veiklos pelno, įskaičiavus vienkartines sąnaudas, marža siekė 15,4 proc. (2018 m. – 16,7 proc.).

Nuostolį iš investicinės veiklos sudaro trijų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių – "Bitė", "Tele2" ir "Telia Lietuva" – įsteigtos asocijuotos įmonės UAB "Mobilieji mokėjimai", teikiančios momentinių mokėjimų paslaugą, veiklos rezultatas. 2020 m. kovą UAB "Mobilieji mokėjimai" akcininkai nusprendė nuo 2020 m. gegužės mėn. 18 d. stabdyti įmonės veiklą. Prieš tai buvo priimtas "Telia Lietuva" vadovybės sprendimas 2019 m. gruodžio 31 d. sumažinti šios investicijos vertę iki vieno euro.

2018 m. Bendrovė grynąja verte gavo 683 tūkst. eurų pelno iš investicinės veiklos susijusios su dukterinių įmonių pardavimu. 2018 m. birželio 1 d. "Telia Lietuva" pardavė dukterinę įmonę Telia Global Services Lithuania, UAB didžiausiai Bendrovės akcininkei "Telia Company AB" (Švedija), o 2018 m. spalio 26 d. – UAB "Verslo investicijos" trečiajam asmeniui.

2019 m. finansinės ir investicinės veiklos rezultatas grynąja verte buvo neigiamas ir sudarė 2,9 mln. eurų (2018 m. buvo teigiamas ir sudarė 319 tūkst. eurų).

Palyginti su 2018 m. pelnu, neatskaičiavus pelno mokesčio, – 63,2 mln. eurų, 2019 m. pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio, sumažėjo 10,1 proc. ir buvo 56,9 mln. eurų.

Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 procentų. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostata dėl mokesčio lengvatos, taikomos investicijoms į naujas technologijas, 2019 m. pelno mokesčio lengvata sudarė 2,9 mln. eurų (2018 m. – 1,6 mln. eurų). Dėl to, 2019 m. pelno mokestis buvo 75,1 proc. mažesnis nei pelno mokestis prieš metus.

Dėl to, 2019 m. dvylikos mėnesių laikotarpio pelnas, palyginti su 2018 m. dvylikos mėnesių pelnu, padidėjo 26 tūkst. eurų ir sudarė 54,7 mln. eurų. Pelno marža siekė 14,1 proc., o prieš metus pelno marža buvo 14,5 procentų.

Finansinė būklė ir pinigų srautai

Dėl 16-ojo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto "Nuoma" įvedimo nuo 2019 m. sausio 1 d. audituota 2018 m. gruodžio 31 d. Finansinės būklės ataskaita buvo koreguota ir nuo 2019 m. sausio 1 d. įvestos naujos "Valdomo turto", "Atidėtojo mokesčio turto" ir "Nuomos įsipareigojimų" eilutės. Dėl to, koreguotas 2019 m. sausio 1 d. bendras turtas buvo 35,8 mln. eurų didesnis nei audituotas 2018 m. gruodžio 31 d. turtas, o 2019 m. sausio 1 d. nepaskirstytasis pelnas ir akcininkų nuosavybė, palyginti su 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, padidėjo 183 tūkst. eurų.

Per 2019 m. visas įmonių grupės turtas, palyginti su 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, padidėjo 8,9 procento. Visas ilgalaikis turtas padidėjo 7,5 proc. ir sudarė 75,3 proc. viso įmonių grupės turto. Visas trumpalaikis turtas padidėjo 6,5 proc. ir sudarė 24,5 proc. viso turto, o vien tik pinigai sudarė 8,2 proc. viso turto.

Per 2019 m. akcininkų nuosavybė padidėjo 2,6 proc. ir 2019 m. pabaigoje sudarė 53,4 proc. viso turto.

2019 m. balandžio 26 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė iš Bendrovės paskirstytino pelno 131,6 mln. eurų skirti 46,6 mln. eurų 2018 m. dividendams mokėti, t. y. 0,08 euro dividendų vienai akcijai, o 85 mln. eurų kaip nepaskirstytą pelną perkelti į kitus finansinius metus. 2018 m. dividendai akcininkams buvo išmokėti 2019 m. gegužę.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus dividendai akcininkams mokami iš pagrindinės įmonės nepaskirstyto pelno. 2019 m. gruodžio 31 d. pagrindinės įmonės nepaskirstytas pelnas sudarė 140,1 mln. eurų, o konsoliduotas "Telia Lietuva" įmonių grupės nepaskirstytas pelnas buvo 142,2 mln. eurų.

Per 2019 m. Bendrovė grąžino 30 mln. eurų ilgalaikės 150 mln. eurų paskolos. 2019 m. gegužę Bendrovės pasinaudojo galimybe pratęsti sindikuotos 60 mln. eurų paskolos, 2017 m. suteiktos penkeriems metams, grąžinimo terminą dvejiems metams, t. y. iki 2024 m. gegužės. Visa šios paskolos suma bus grąžinta pasibaigus paskolos terminui.

Be to, 2019 m. gegužę Bendrovės pasirašė naują Atsinaujinančios paskolos sutartį su didžiausia Bendrovės akcininke "Telia Company AB" dėl trumpalaikių paskolų iki 20 mln. eurų limito. Sutartis galios dvejus metus.

2019 m. gruodžio pabaigoje bendra paskolų suma buvo 143,5 mln. eurų (158,1 mln. eurų prieš metus), iš kurių 97,5 mln. eurų sudarė paskolos iš bankų, 5 mln. eurų – trumpalaikė vidinė paskola suteikta Bendrovės akcininkės "Telia Company", 38,7 mln. eurų – įsipareigojimai pagal atvirkštinio faktoringo ir 2,2 mln. eurų – įsipareigojimai pagal finansinio lizingo sutartis.

2019 m. gruodžio 31 d. grynoji skola sudarė 93,3 mln. eurų (prieš metus – 129,4 mln. eurų), o grynosios skolos ir nuosavybės santykis buvo 28,4 proc. (40,5 proc. 2018 m. gruodžio pabaigoje).

2017 m. "Telia Lietuva" valdybos patvirtinta dividendų politika numato, jog Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis neturi viršyti 1,5, o dividendams skirti 80 proc. laisvųjų pinigų srauto. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis buvo 0,72 (prieš metus – 1,02).

2019 m. grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos sudarė 139,5 mln. eurų ir palyginti su pinigų srautais 2018 m. – 106,8 mln. eurų, padidėjo 30,7 procento. Laisvieji pinigų srautai (pinigų srautai iš įprastinės veiklos, atskaičiavus ilgalaikėms investicijoms skirtus pinigus) 2019 m. sudarė 87,4 mln. eurų ir buvo 74,1 proc. didesni nei prieš metus (50,2 mln. eurų).

Per 2019 m. ilgalaikėms investicijoms skirta 52,7 mln. eurų, t. y. 14,8 proc. mažiau nei prieš metus kai ilgalaikės investicijos sudarė 61,8 mln. eurų. Daugiausia (24,4 mln. eurų arba 46,3 proc.) investuota į pagrindinio tinklo atnaujinimą ir šviesolaidinės prieigos tinklo plėtrą. Mobiliojo ryšio tinklo plėtrai skirta 11,4 mln. eurų, informacinėms sistemoms susijusioms

su verslo transformacijos (klientų, finansų ir verslo valdymo sistemų perkėlimo į SAP) projektu – 11,2 mln. eurų ir kitoms investicijoms tarp kurių investicijos į naują buveinę – 5,7 mln. eurų.

2019 m. pabaigoje "Telia Lietuva" vienu metu kaip ir kitos "Telia" šalys pradėjo diegti naujos kartos klientų aptarnavimo salonus. Pirmasis jaukus ir modernus skandinaviško dizaino "Telia" salonas išsiskiriantis paprastumu ir aiškumu 2019 m. rudenį atidarytas Šiauliuose. Kuriant salonų koncepciją didelis dėmesys skirtas išgrynintai, aiškiai komunikacijai, prekių ir paslaugų išdėstymui – tad klientai vos užėję galės lengvai orientuotis ir atrasti tai, ko ieško.

Iki 2019 m. pabaigos Bendrovė atidarė dar du naujos koncepcijos salonus Marijampolėje ir Vilniuje, prekybos centre BIG. Į naujos kartos salonų diegimą 2019 m. "Telia Lietuva" investavo apie 300 tūkst. eurų. Kitus salonus numatoma palaipsniui atnaujinti per artimiausius metus.

Per 2019 m. Bendrovė įrengė 595 naujas LTE 4G bazines stotis ir dabar turi 3407 bazines 4G stotis 1425 vietose visoje Lietuvoje. Naujausi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) matavimai rodo, kad "Telia Lietuva" 4G ryšys dengia 99 proc. gyvenamos Lietuvos teritorijos, o vidutinė 4G ryšio sparta "Telia Lietuva" tinkle siekia 76,2 Mb/s.

2019 m. gruodžio pabaigoje Bendrovės šviesolaidinio interneto paslaugomis galėjo naudotis 929 tūkst. (prieš metus – 914 tūkst.), arba 70,5 proc. šalies gyvenamųjų namų.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų per 2019 m. dvylika mėnesių padidėjo 21,4 mln. eurų.

Per 2019 metus įmonių grupė sumokėjo 79,1 mln. eurų įmokų ir mokesčių, neįskaičiavus įmokų ir mokesčių, kuriuos įmonės išskaičiavo ir sumokėjo už kitus asmenis. Į Valstybinio socialinio draudimo fondą įmonių grupė sumokėjo 25,5 mln. eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 53,6 mln. eurų.

Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Vadovaujantis ES patvirtintais Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, su Bendrove susijusiomis šalimis laikomos Bendrovės dukterinės ir asocijuotos įmonės, "Telia Company" įmonių grupės įmonės bei Bendrovės vadovybė. Su Bendrovės įmonių grupe susijusiomis šalimis laikomos "Telia Company" įmonių grupės įmonės bei Bendrovės vadovybė. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

2019 m. Bendrovė, jos dukterinės ir asocijuotos įmonės viena kitai teikė telekomunikacijų, kontaktų centrų ir kitas paslaugas pagal anksčiau pasirašytas sutartis.

Bendrovė ir įmonių grupė yra tiesiogiai ir netiesiogiai per didžiausią Bendrovės akcininkę "Telia Company AB" susijusios su "Telia Company" įmonių grupe, teikiančia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Pagrindiniai Bendrovės telekomunikacijų paslaugų pirkėjai ir teikėjai yra "Telia Carrier AB" (Švedija), "Telia Eesti AS" (Estija), LMT (Latvija), "Telia Finland Oyj" (Suomija). 2019 m. Bendrovė sumokėjo "Telia Company" 41,1 mln. eurų dividendų už 2018 metus.

Informacija apie Bendrovės sandorių su susijusiomis šalimis apimtis 2019 m. (tūkst. eurų):

	Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas	Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pirkimas
"Telia Company AB" ir jos dukterinės įmonės:
"Latvijas Mobilais Telefons SIA"	1 166	745
"Telia Asset Finance AB"	-	6 180
"Telia Carrier AB"	3 054	1 501
"Telia Company AB"	-	12 264
"Telia Danmark A/S"	352	270
"Telia Eesti AS"	692	571
"Telia Finland Oyj"	708	248
Telia Global Services Lithuania, UAB	202	(29)
"Telia Sverige AB"	1 040	147
UAB "Telia Carrier Lithuania"	857	-
Kitos	44	150
	8 115	22 047
Bendrovės dukterinės įmonės:
Telia Customer Service LT, AB	1 238	11 713
	1 238	11 713

2019 m. Bendrovė per kelis kartus suteikė asocijuotai įmonei UAB "Mobilieji mokėjimai" paskolų, kurių bendra vertė sudarė 910 tūkst. eurų. 2019 m. liepą ir lapkritį suteiktos paskolos ir susikaupusios palūkanos buvo konvertuotos į UAB "Mobilieji mokėjimai" akcinį kapitalą, o 2019 m. sausį Bendrovė padarė papildomą 350 tūkst. eurų įnašą į šios asocijuotos įmonės akcinį kapitalą. Per 2019 m. Bendrovė iš viso investavo 1293 tūkst. eurų į UAB "Mobilieji mokėjimai" akcinį kapitalą. Bendrovė turi 33,3 proc. UAB "Mobilieji mokėjimai" akcijų.

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, "Telia Company" buvo suteikusi Bendrovei trumpalaikę 5 mln. eurų paskolą, kuri buvo grąžinta 2020 m. sausio 3 dieną. 2019 m. gegužės 20 d. "Telia Company" ir "Telia Lietuva" pasirašė naują Atsinaujinančios paskolos sutartį, pagal kurią "Telia Company" suteikė "Telia Lietuva" galimybę skolintis iki 20 mln. eurų su 0,65 proc. marža. Sutarties trukmė – dveji metai.

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovė nėra suteikusi paskolų savo dukterinėms ir asocijuotoms įmonėms. 2019 m. dukterinė įmonė Telia Customer Service LT, AB išmokėjo Bendrovei 495 tūkst. eurų dividendų už 2018 metus. Bendrovės dukterinės ir asocijuotos įmonės neturi Bendrovės akcijų.

2020 m. sausio 31 d. Bendrovė suteikė 90 tūkst. eurų paskolą UAB "Mobilieji mokėjimai". Paskolos metinės palūkanos – 3,37 procento.

Informacija apie Bendrovės susijusių šalių sandorius 2019 metais:

Susijusi šalis	Sandoris	Sandorio vertė
UAB Mobilieji Mokėjimai,	2019-01-08 Bendrovė įnešė papildomą įnašą į
kodas 304431143,	"Mobilieji mokėjimai" akcinį kapitalą	350 tūkst. eurų
Žalgirio g. 92-701, Vilnius, Lietuva,	2019-03-27 Bendrovė suteikė paskolą už 3,33 proc.	150 tūkst. eurų
Juridinių asmenų registras	metinių palūkanų
	2019-05-09 iki 330 tūkst. eurų padidinta Bendrovės
	suteiktos paskolos suma. Metinės palūkanos tokios	180 tūkst. eurų
	pat – 3,33 proc.
	2019-06-12 iki 500 tūkst. eurų padidinta Bendrovės
	suteiktos paskolos suma. Metinės palūkanos tokios	170 tūkst. eurų
	pat – 3,33 proc.
	2019-07-31 Bendrovės suteikta 500 tūkst. eurų
	paskola ir susikaupusios palūkanos konvertuotos į	502 tūkst. eurų
	"Mobilieji mokėjimai" akcinį kapitalą
	2019-08-05 Bendrovė suteikė paskolą už 3,27 proc.
	metinių palūkanų	263 tūkst. eurų
	2019-10-24 iki 410 tūkst. eurų padidinta Bendrovės
	suteiktos paskolos suma. Metinės palūkanos tokios	147 tūkst. eurų
	pat – 3,27 proc.
	2019-11-18 Bendrovės suteikta 410 tūkst. eurų
	paskola ir susikaupusios palūkanos konvertuotos į	411 tūkst. eurų
	"Mobilieji mokėjimai" akcinį kapitalą
Telia Company AB,	2019-05-22 Bendrovei suteikta 3 mėn. paskola už
kodas 556103-4249,	0,336 proc. metinių palūkanų	10 mln. eurų
169 94 Solna, Švedija	2019-07-03 Bendrovei suteikta 3 mėn. paskola už	5 mln. eurų
	0,304 proc. metinių palūkanų
	2019-10-03 Bendrovei suteikta 3 mėn. paskola už
	0,222 proc. metinių palūkanų	5 mln. eurų
Telia Global Services Lithuania,	2019-01-08 pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią
UAB, kodas 134517169,	Bendrovė įsigijo įrangos	11,4 tūkst. eurų
Konstitucijos pr. 29-1, Vilnius,	2019-06-30 sutartis dėl 15 Bendrovės Pirkimų
Lietuva, Juridinių asmenų registras padalinio darbuotojų ir su jais susijusio turtą bei		19 tūkst. eurų
	įsipareigojimų perkėlimo į Telia Global Services
	Lithuania, UAB

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 31-oje pastaboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis pradedant 2018 m. sausio 1 d. yra pateikta Bendrovės svetainėje internete.

Tyrimų ir plėtros veikla

2019 m. gruodį Bendrovė pasiūlė novatorišką mobiliosios televizijos paslaugą "Telia Play". Tai vienas iš projektų, prie kurio kūrimo ir palaikymo prisideda Lietuvoje veikiantis "Telia Company" paslaugų centras "Telia Global Services Lithuania". Tai yra vienas pirmųjų bendrų "Telia" produktų, skirtų visoms Baltijos ir Šiaurės šalims.

"Telia Play" siūlo iki 30 TV kanalų, išskirtinį HBO turinį bei filmų nuomos paslaugą telefono, planšetės ar kompiuterio ekrane. Be to, išmaniosios "Telia" televizijos klientai "Telia Play" gali naudotis nemokamai prisijungę prie bet kurio interneto teikėjo fiksuotojo, mobiliojo ar Wi-Fi tinklo, taip pat ja galima naudotis visose Europos Sąjungos šalyse.

Rizikų valdymas

Bendrovės Rizikos valdymo politika riziką apibrėžia kaip bet kokį neapibrėžtumą, kuris gali reikšmingai paveikti Bendrovės tikslus ir laukiamą rezultatų pasiekimo lygį. Bendrovėje rizikai priskiriama verslo nutrūkimo rizika, saugos srities rizika, rizika reputacijai, finansinė rizika, reguliavimo srities rizika, etikos ir tvarumo rizika ir veiklos operacinė rizika.

Bendrovės rizikos valdymas vystomas atsižvelgiant į ISO 31000 standarto ir COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commision) įmonių rizikos valdymo sistemos (ERM) reikalavimus. Bendrovėje įdiegtas į verslą orientuotas rizikos valdymo procesas, kurį taikant, nustatomos galimos grėsmės verslui ir sudaromi verslo nutrūkimo prevencijos ir sudėtingų situacijų įveikimo planai. Rizikos valdymas yra pilnai integruotas į verslo planavimo ir kontrolės procesus.

Rizikos valdymas apima vidinę ir išorinę Bendrovės aplinką, išskiriant, bet neapsiribojant, šias svarbiausias rizikos valdymo sritis vidinėje aplinkoje: finansų valdymo, informacijos valdymo, informacinių technologijų, materialiųjų išteklių, pajamų užtikrinimo, paslaugų ir aptarnavimo, personalo, procesų valdymo, strategijos, tinklo valdymo, ir išorinėje aplinkoje: ekologijos, ekonominių sąlygų, konkurencijos, politikos, socialinių-kultūrinių, technologijų, teisės ir reguliavimo, tiekėjų, vartotojų.

Apjungiant susijusias sritis, Bendrovė parengė geros praktikos principus ir taisykles išteklių rizikos, tinklo rizikos, pajamų užtikrinimo, paslaugų ir klientų aptarnavimo rizikos, informacijos rizikos, verslo santykių, įvaizdžio ir rinkos rizikos, teisinės rizikos ir korupcijos rizikos valdymo srityse.

Vykdydama savo veiklą, Bendrovė ir įmonių grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika, kuri apima užsienio valiutų kurso riziką bei pinigų srautų ir palūkanų normos riziką, kredito rizika ir likvidumo rizika. Įmonių grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį įmonių grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Užsienio valiutos kurso rizika nėra didelė, nes "Telia Lietuva" veikia euro zonoje ir didžioji dalis paslaugų yra teikiama Lietuvos gyventojams bei verslui ir didžioji dalis paslaugų ir prekių yra perkami iš vietinių ar euro zonos tiekėjų. Tam tikra užsienio valiutos kurso rizika kyla iš tarptautinės Bendrovės veiklos – ryšių su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais iš ne euro zonos – ir yra susijusi su atsiskaitymais JAV doleriais. Bendrovės mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos palyginti su atsiskaitymais eurais. Bendrovė užsienio valiutos kurso riziką valdo mažindama atvirą užsienio valiutos poziciją grynąja verte ir todėl nenaudoja apsidraudimo nuo užsienio valiutos kurso svyravimo priemonių.

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai tik iš dalies priklauso nuo palūkanų normos rinkoje pokyčių. SEB banko ir "Danske Bank" 2016 m. suteiktos ilgalaikės 150 mln. eurų paskolos fiksuotomis palūkanomis ir skirtos finansuoti "Omnitel" akcijų įsigijimo sandorį likutis 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 37,5 mln. eurų. Paskutinė paskola dalis bus grąžinta 2021 m. sausį. 2019 m. SEB banko, "Danske Bank" ir "Nordea Bank" suteiktos sindikuotos 60 mln. eurų paskolos terminas buvo pratęstas iki 2024 m. gegužės. Visa šios paskolos suma turės būti grąžinta pasibaigus paskolos terminui. Šios paskolos kintamos palūkanos yra nustatomos kas pusmetį remiantis 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma. Bendrovė nenaudoja apsidraudimo nuo palūkanų svyravimo priemonių.

Bendrovės finansinio turto kredito rizika yra susijusi su bankų sąskaitose deponuotais pinigais ir prekybos gautinomis sumomis. Pinigų sąskaitose kredito rizika yra valdoma ribojant pinigų sumas laikomas finansinėse institucijose, kurių ilgalaikis kredito reitingas pagal "Fitch" ar "Standard & Poor's" atitikmenį yra mažesnis nei A. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, didžioji dalis (92 proc.) įmonių grupės pinigų buvo laikoma AA-, A+ ir A reitingą turinčiuose bankuose. 2019 m. pabaigoje Bendrovė neturėjo ilgalaikių terminuotų investicijų.

2019 m. lapkritį Bendrovė pasirašė Dalyvavimo sutartį su "Skandinaviska Enskilda Banken" (SEB) dėl iš klientų gautinų sumų. Pagal šią sutartį SEB įgyja teises į pinigų srautą iš tam tikro Bendrovės gautinų sumų iš mobiliųjų telefonų pardavimo privatiems klientams fondo. Šio susitarimo tikslas gerinti Bendrovės apyvartinį kapitalą mažinant prekybos gautinas sumas dėl su šiomis gautinomis sumomis susijusios rizikos perkėlimo bankui remiantis 9-ojo TFAS "Finansų instrumentai" angliškai vadinamomis "pass-through" taisyklėmis.

Prekybos gautinų sumų kredito rizika yra valdoma tikrinant visų naujų verslo ir privačių klientų kreditingumą prieš sudarant sutartis. Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš keleto skirtingų priminimų dėl sąskaitų apmokėjimo termino praleidimo ir atitinkamai praėjus 3-6 dienoms po paskutinio priminimo dėl laiku neapmokėtos sąskaitos visiems įsiskolinusiems klientams yra apribojamas paslaugų teikimas, o praėjus 33-36 dienoms – visiškai nutraukiamas ir išrašomos baudos. Išsiuntus papildomą priminimą, blogos skolos yra perduodamos išoriniams skolų išieškotojams.

Likvidumo rizikos valdymas yra susijusi su pakankamu lėšų turėjimu tam, kad Bendrovė laiku grąžintų paskolas, apmokėtų ilgalaikes investicijas, turėtų apyvartinių lėšų ir išmokėtų dividendus. Apdairus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų lygio palaikymą. Bendrovės likvidumo rizikos valdymo tikslas – užtikrinti, kad bet kuriuo metu minimali likvidžių lėšų (įskaičiuojant pinigus ir pinigų ekvivalentus bei nepanaudotas skolinimosi priemones) suma visada sudarytų daugiau nei 2 proc. metinių pajamų. 2019 m. Bendrovės likvidžių lėšų suma vidutiniškai sudarė 10,8 proc. metinių pajamų. 2019 m. Bendrovė atnaujino atsinaujinančios paskolos sutartį su "Telia Company" ir per 2 darbo dienas gali pasiskolinti iki 20 mln. eurų 3 ar 6 mėnesių laikotarpiui. 2019 m. Bendrovė iš "Telia Company" iš viso pasiskolino 15 mln. eurų ir 2019 m. pabaigoje buvo negrąžinusi 5 mln. eurų, kuriuos grąžino 2020 m. sausį.

Bendrovė dalyvauja atvirkštinio faktoringo arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas programoje, pagal kurią trečiosios šalies bankas už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankui papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė moka visą sumą maždaug per vienerius metus (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitaria visos trys šalys). 2019 m. šioje programoje dalyvavo 17 tiekėjų ir sukūrė daugiau nei 20 mln. eurų grynųjų pinigų srautą.

2019 m. gruodžio pabaigoje bendra paskolų suma buvo 143,5 mln. eurų (158,1 mln. eurų prieš metus), iš kurių 97,5 mln. eurų sudarė paskolos iš bankų, 5 mln. eurų – trumpalaikė vidinė paskola suteikta "Telia Company", 38,7 mln. eurų – įsipareigojimai pagal atvirkštinio faktoringo programą ir 2,2 mln. eurų – įsipareigojimai pagal finansinio lizingo sutartis.

2019 m. gruodžio 31 d. grynoji skola sudarė 93,3 mln. eurų (prieš metus – 129,4 mln. eurų), o grynosios skolos ir nuosavybės santykis buvo 28,4 proc. (40,5 proc. 2018 m. gruodžio pabaigoje). 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis buvo 0,72 (prieš metus – 1,02).

Bendrovės finansinės rizikos valdymą atlieka Finansų padalinio darbuotojai pagal "Telia Company" įmonių grupės politikas glaudžiai bendradarbiaujant su "Telia Company" įmonių grupe. Daugiau informacijos apie Bendrovės finansinės rizikos valdymą yra pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 3-ioje pastaboje.

Saugumas ir integralumas yra vieni aukščiausių "Telia Company" įmonių grupės įskaitant ir "Telia Lietuva" prioritetų. To dalis yra nuolatinis visų partnerių ir tiekėjų vertinimas bei atestavimas. Mes visada stebime mūsų tinklo statybą ir veiklą, nuolatos kreipdami dėmesį į jo saugumą ir tai yra taikoma visiems tiekėjams. "Telia Company" turi keletą tinklo įrangos tiekėjų ir "Huawei" kartu su "Ericsson" ir "Nokia" yra vienas iš jų. "Telia Company" strateginiais partneriais dėl 5G ryšio plėtros Švedijoje yra "Ericsson" ir Suomijoje "Nokia". Planuojant 5G ryšio plėtrą saugumui tenka aukščiausias prioritetas kalbant apie tinklo programinę ir techninę įrangą. 2018 m. gruodį "Telia Lietuva" naudojo "Huawei" 5G įrangą pristatant šią technologiją, tačiau tai nėra tokia Bendrovės strateginė partnerystė su "Huawei" kokią turi "Telia Company" su "Ericsson" ir "Nokia". Bendrovė kartu su "Telia Company" seka diskusijas dėl "Huawei" ir kitų Kinijos tiekėjų. Bet kuriuo atveju, Bendrovė griežtai laikysis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų.

Planai ir prognozės

"Telia Lietuva" strategija dera su "Telia Company" strategija ir remiasi tomis pačiomis bendromis vertybėmis ir organizacijos pagrindu, kurį sudaro vertybėmis grįsta kultūra, lyderystė, užsidegimas dėl klientų ir sąnaudų valdymas, bei tvirta valdysena ir geriausia tarp panašių įmonių etika ir atitiktis.

Mūsų tikslas – būti su pasauliu – ir mūsų ambicijos – mūsų klientai yra lojaliausi ir labiausiai patenkinti rinkoje, kuriame grąža akcininkams, esame rinkos lyderiai dėl skaitmeninės įtakos įgyvendinant Jungtinių tautų tvaraus verslo tikslus ir turime labiausiai įsitraukusius darbuotojus – nesikeičia. Siekdami savo tikslų mes ieškome galimybių artimų mūsų pagrindinei veiklai ir siekiame būti prieigos, kurios reikia mūsų klientams, lyderiais kalbant apie greitį, inovacijas ir žmones.

To mes sieksime:

• užtikrindami geriausią ryšio patirtį įvairiomis technologijomis,
• apjungdami skaitmeninę patirtį namuose ir biuruose,
• būdami geriausiais skaitmeninimo partneriais,
• kurdami naujus verslo modelius savo partneriams,
• išnaudodami analitiką ir turimus duomenis kuriant paslaugas ir bendraujant su klientais,
• diegdami naujausią programinę įrangą,
• būdami kaštų lyderiais dėl masto ir sinergijos.

Šiuo metu telekomunikacijų rinka susiduria su tokiomis globaliomis tendencijomis kaip senstanti visuomenė, urbanizacija, skaitmeninimas ir technologijų plėtra. Lietuvoje "Telia Lietuva" taip pat susiduria su aršia konkurencija rinkoje bei iššūkiu dėl augimo bei prarastų lyderio pozicijų kai kuriose srityse. Tačiau Bendrovė išlieka tarp labiausiai mėgstamų ir vertinamų prekės ženklų, turi gerą darbdavio reputaciją ir yra viena iš didžiausių investuotojų Lietuvoje.

"Telia Lietuva" artimiausių metų strateginiai tikslai:

• geriausias tinklas: tam, kad sukurtume sklandžią patirtį klientams nesvarbu, kur ir kada jie būtų, kokia technologija ar įrenginiu naudotųsi, turime mažinti kompleksiškumą radikaliai atsisakant pasenusių sistemų ar migruojant į naujas bei optimizuoti naudojamas technologijas ir investuoti į siaurajuosčio ir 5G tinklo plėtrą,
• geriausia klientų patirtis: pirmiausia įsigiliname į klientų poreikius, savo sprendimus grindžiame įžvalgomis ir siūlome aptarnavimą įvairiais kanalais – tai turėtų padėti susigrąžinti rinkos dalis ir lyderystę mobiliojo ryšio versle išnaudojant paslaugų apjungimą ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą,
• skaitmeninimas: patenkinti klientų poreikius per skaitmeninius kanalus ir užtikrinti verslo efektyvumą pasitelkiant skaitmenines platformas ir įrankius.

Bendrovė turi ambiciją, kad 2022-aisiais mūsų klientų bendravimas vyktų skaitmeninėje erdvėje be žmogaus įsikišimo. Pirmasis žingsnis šio tikslo link žengtas jau 2019 m. – dirbtinis intelektas įdarbintas chatboto robotui bendraujant su klientais internete. Mes siūlysime skaitmeninę ir suasmenintą sąveiką su klientu per visą jo patirties kelią. Klientų aptarnavimo salonų ir kontaktų centrų naudojimas liks kaip pasirinkimas dėl patogumo.

Kalbant apie technologijas, 2020 m. pradžioje mes pristatėme siaurajuosčio daiktų interneto technologijos, kuri verslui ir viešajam sektoriui be didelių investicijų leis kurti naujos kartos paslaugas ir tobulinti jau esamas, galimybes. Taip pat mes aktyviai dalyvaujame diskusijose dėl 5G technologijos diegimo Lietuvoje ir laukiame 5G dažnių aukciono, kuris nusikėlė dėl tebevykstančių tarpvalstybinių derybų su kaimyninėmis šalimis. Bet kuriuo atveju mes ruošiamės 5G ryšio erai Lietuvoje ir planuojame būti lyderiu.

VALDYMO ATASKAITA

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovėje gali būti sudaromi arba du – stebėtojų taryba ir valdyba – arba vienas kolegialus organas. "Telia Lietuva" stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, vadovui bei kitiems Bendrovės darbuotojams. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra 5 (penktoji) darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba 5 (penktoji) darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Valdybos nariai kartu sudaro kolegialų Bendrovės valdymo organą. Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" valdybą sudaro šeši valdybos nariai. Valdybos nariai renkami dvejiems metams. Valdyba atstovauja akcininkus ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkciją. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Valdybos pirmininką dvejiems metams renka valdyba iš savo narių. Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys valdybos nariai.

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" valdyba:

• atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei;
• svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, Bendrovės metinį ir tarpinį pranešimą, Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bei kandidatūras į jas,

Bendrovės vadovui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų kandidatūras, pareiginius atlyginimus ir atleidimą iš pareigų, Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus, pagrindinius premijų mokėjimo Bendrovės darbuotojams principus (tvarką);

• nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija;
• analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, Bendrovės veiklos organizavimą ir Bendrovės finansinę būklę;
• priima sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, sprendimus, kai Bendrovė ar Grupę sudarančios bendrovės įsigyja ar perleidžia kitų bendrovių akcijas, sprendimus dėl bet kurio turto ar verslo įsigijimo, perleidimo ar nuomos, naujų skolų prisiėmimo, kai šių sandorių suma (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) viršija 1,6 mln. eurų (neįskaičiuojant PVM);
• priima sprendimus dėl Bendrovės vadovo pateiktų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektų ir, valdybai pritarus šiems projektams, dėl šių projektų teikimo visuotiniam akcininkų susirinkimui;
• priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta teisės aktuose ir dėl sandorių, kai sandoriai daro reikšmingą įtaką Bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams;
• atsako už visuotinių susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą. Darbo sutartį su Bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys. Vadovo darbo užmokestį sudaro nuolatinis atlyginimas bei premijos (priemokos), mokamos atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus bei Vadovo veiklą. Vadovo patvirtintas Darbo reglamentas išsamiai nustato vadovo bei padalinių vadovų, taip pat kitų Bendrovės darbuotojų, pareigas ir įgaliojimus.

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" vadovas:

• prižiūri einamąją Bendrovės ūkinę veiklą bei užtikrina, kad Bendrovė vykdytų veiklą vadovaudamasi verslo planu;
• sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir rengia Bendrovės metinį pranešimą;
• parengia sprendimo dėl dividendų projektą;
• kiekviename valdybos posėdyje atsiskaito už einamąją Bendrovės veiklą;
• atlieka funkcijas, kurias jam paskyrė valdyba bei vykdo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus;
• atstovauja Bendrovei arba užtikrina, kad ji būtų atstovaujama įmonėse, įstaigose, organizacijose, teismuose, arbitražuose bei santykiuose su trečiosiomis šalimis;
• atidaro ir uždaro sąskaitas banko įstaigose bei disponuoja jose esančiomis lėšomis;
• vadovaudamasis įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos sprendimais, sudaro Bendrovės sandorius;
• suteikia įgaliojimus kitiems asmenims atlikti jo kompetencijai priklausančias funkcijas;
• išduoda prokūras;
• leidžia vidinius norminius aktus dėl administracijos, kitų struktūrinių padalinių darbo;
• priima bei atleidžia Bendrovės darbuotojus, Bendrovės vardu sudaro bei keičia ir nutraukia darbo sutartis su Bendrovės darbuotojais (išskyrus įstatuose numatytus atvejus, kai tam reikalingas Valdybos sprendimas);
• nustato darbuotojų pareiginius atlyginimus ir premijas (išskyrus įstatuose numatytus atvejus, kai tam reikalingas Valdybos sprendimas); premijų mokėjimo tvarką pateikia tvirtinti Valdybai;
• užtikrina, kad būtų saugomas ir gausinamas Bendrovės turtas, sudarytos normalios darbo sąlygos bei saugomos komercinės paslaptys;
• atstovauja ar išduoda įgaliojimą kitam asmeniui atstovauti Bendrovei kitų bendrovių, į kurias Bendrovė yra investavusi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• tvirtina, keičia ir pildo administracijos darbo reglamentą;
• teikia pranešimus akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai;
• sudarydamas sandorius su susijusiomis šalimis, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
• vykdo kitas galiojančiuose teisės aktuose Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Bendrovė iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio 2006 m. rugpjūčio 21 d. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" patvirtinto, 2009 m. gruodį pakeisto ir nuo 2019 m. sausio naujai suredaguoto listinguojamų bendrovių valdymo kodekso (toliau "Valdymo kodeksas"). Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro keturi didžiausios Bendrovės akcininkės "Telia Company" atstovai ir du nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto, o jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Bendrovė šiuo metu nesilaiko Valdymo kodekso reikalavimo jog valdybos pirmininkas neturėtų būti ir komiteto pirmininku, nes istoriškai Bendrovės valdybos pirmininkas buvo renkamas ir Atlygio komiteto pirmininku.

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą Telia Lietuva, AB, bendrovės valdysenos ataskaitos formoje už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., ir kuri yra šio metinio pranešimo priedas.

Akcinis kapitalas

Bendrovės akcinis kapitalas yra 168 957 810,02 euro. Jį sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 euro nominalios vertės akcijos. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 582 613 138.

Akcininkų teisės

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sudaro 582 613 138. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

Akcininkai

Akcininkai, turintys daugiau nei 5 proc. akcinio kapitalo ir balsų (2019 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Akcininko vardas, pavardė. Įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių registro kodas	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis proc.
"Telia Company AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249	513 594 774	88,15	88,15	-
Kiti akcininkai	69 018 364	11,85	11,85	-
Iš viso	582 613 138	100,00	100,00	-

Paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 26 d., metu akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2019 m. balandžio 18 d.) duomenimis, bendras Bendrovės akcininkų skaičius buvo 10 968.

Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų. Bendrovė nėra ir nebuvo įsigijusi savų akcijų iš Bendrovės vadovų.

Akcininkų susirinkimai

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2019 m. balandžio 26 d., nusprendė:

• patvirtinti audituotas 2018 m. Bendrovės metines finansines ataskaitas,
• paskirstyti 2018 m. Bendrovės pelną,
• pakeisti Bendrovės buveinės adresą,
• pritarti reorganizavimo sąlygų parengimui,
• perrinkti valdybos narius naujai valdybos kadencijai.

Abu nepriklausomi valdybos nariai – Tomas Balžekas ir Mindaugas Glodas, Bendrovės vadovas Dan Strömberg ir Bendrovės Finansų vadovas Arūnas Lingė dalyvavo eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės įstatų keitimo tvarka

Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės įstatai keičiami valdybos arba akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas 2/3 balsų, dalyvaujančių visuotiniame susirinkime, dauguma. Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.

Informacija apie prekybą Bendrovės vertybiniais popieriais

582 613 138 Telia Lietuva, AB paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000123911) yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis – TEL1L). Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka.

Nuo 2011 m. sausio Bendrovės paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Berlin Open Market" arba "Freiverkehr"), Frankfurto vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Freiverkehr"), Miuncheno vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus. "Telia Lietuva" akcijų simbolis Vokietijos vertybinių popierių biržose – ZWS.

Per 2019 m. Bendrovės vienos akcijos kaina vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" padidėjo 0,17 euro arba 15,4 procento. Akcijų apyvarta, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 37,1 procento. Bendrovės rinkos kapitalizacija 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 742,8 mln. eurų ir, palyginti su rinkos kapitalizacija prieš metus – 643,8 mln. eurų, padidėjo 15,4 procento.

Informacija apie prekybą Bendrovės akcijomis 2019 m. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius":

Valiuta	Atidarymo kaina	Didžiausia kaina	Mažiausia kaina	Uždarymo kaina	Vidutinė kaina	Apyvarta vnt.	Apyvarta
EUR	1,110	1,290	1,095	1,275	1,170	4 665 175	5 460 065

Dividendai

2017 m. Bendrovės valdyba patvirtino dividendų mokėjimo politiką, kuri numato, jog Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis neturi viršyti 1,5, o dividendams skirti 80 proc. laisvųjų pinigų srauto. Bendrovė kiekvienais metais moka dividendus, nors iki 2017 m. neturėjo oficialiai patvirtintos dividendų mokėjimo politikos.

2019 m. gegužės 23 d. Bendrovė išmokėjo akcininkams 46,6 mln. eurų dividendų už 2018 metus, arba 0,08 euro už vieną akciją. Remiantis įstatymais, dividendai buvo mokami tiems akcininkams, kurie dešimtos darbo dienos po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t. y. 2019 m. gegužės 13 d., buvo Bendrovės akcininkai. Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

Valdybos veikla

2019 m. balandžio 26 d., pasibaigus dvejų metų valdybos kadencijai, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas didžiausio Bendrovės akcininko "Telia Company AB" siūlymu perrinko visus valdybos narius naujai dvejų metų kadencijai.

Visi Valdybos nariai yra valdybos nariai–direktoriai konsultantai (t. y. neetatiniai valdybos nariai). Keturi valdybos nariai – Emil Nilsson, Agneta Wallmark, Claes Nycander ir Hannu-Matti Mäkinen – atstovauja "Telia Company", o du valdybos nariai – Tomas Balžekas ir Mindaugas Glodas – yra laikomi nepriklausomais valdybos nariais.

2019 m. birželį naujai dvejų metų kadencijai iki 2021 m. balandžio 26 d. perrinkta valdyba Bendrovės valdybos pirmininku perrinko Emil Nilsson ir į Audito komitetą dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau nei iki narystės valdyboje pabaigos, perrinko abu nepriklausomus "Telia Lietuva" valdybos narius – Tomą Balžeką ir Mindaugą Glodą, bei valdybos narę Agnetą Wallmark, kuri išrinkta komiteto pirmininke. Į Atlygio komitetą dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau nei iki narystės valdyboje pabaigos, perrinkti valdybos nariai Emil Nilsson, Claes Nycander ir nepriklausomas valdybos narys Mindaugas Glodas. Atlygio komiteto pirmininku išrinktas Emil Nilsson.

Per 2019 m. įvyko 8 eiliniai ir 4 neeiliniai valdybos posėdžiai. Visi eiliniai posėdžiai įvyko pagal iš anksto patvirtintą valdybos posėdžių grafiką, o neeiliniai posėdžiai buvo šaukiami vadovaujantis valdybos darbo reglamente numatyta tvarka dėl neeilinių posėdžių šaukimo dėl Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų bei Finansų vadovų paskyrimo, reorganizavimo sąlygų patvirtinimo ir Naujojo veiklos modelio taikymo. Visuose valdybos posėdžiuose buvo norminių aktų reikalaujamas kvorumas.

Informacija apie valdybos narių dalyvavimą posėdžiuose 2019 m. (posėdžių, kuriuose dalyvauta/posėdžių, kuriuose turėjo dalyvauti, skaičiai):

		Posėdžių lankomumas			Tantjemos už
			Audito	Atlygio	2018 m., išmo
Vardas, pavardė	Pareigos	Valdybos	komiteto	komiteto	kėtos 2019 m.
Emil Nilsson	Valdybos pirmininkas,	12/12		8/8	-
	Atlygio komiteto
	pirmininkas
Claes Nycander	Valdybos narys, Atlygio	12/12		8/8	-
	komiteto narys
Agneta Wallmark	Valdybos narė, Audito	12/12	5/5		-
	komiteto pirmininkė
Hannu-Matti Mäkinen	Valdybos narys	12/12			-
Tomas Balžekas	Valdybos narys, Audito	11/12	5/5		15 640 eurų
	komiteto narys
Mindaugas Glodas	Valdybos narys, Audito ir	12/12	5/5	8/8	15 640 eurų
	Atlygio komitetų narys

Per posėdžius be nuolatinės Bendrovės verslo plano, transformacijos ir kitų programų įgyvendinimo kontrolės, valdyba:

• patvirtino Bendrovės 2018 m. 12 mėnesių, 2019 m. 3, 6 ir 9 mėnesių tarpines finansines atskaitomybes,
• patvirtino 2018 m. metinę finansinę atskaitomybę ir konsoliduotą metinį pranešimą,
• sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pasiūlė susirinkimo darbotvarkę,
• pasiūlė 2018 m. pelno paskirstymo ataskaitos projektą,
• patvirtino metinių premijų už 2018 metus mokėjimą,
• patvirtino 2019 m. tikslus ir veiklos rodiklius,
• atnaujino Kintamo atlygio instrukciją, Žmogiškųjų išteklių, Pirkimo, Antikorupcijos, Saugumo ir Viešai neatskleistos informacijos politikas,
• pritarė sutartims su skolų išieškojimo įmone ir media planavimo partneriu,
• pritarė 60 mln. eurų sindikuotos bankų paskolos pratęsimui papildomiems 2 metams, t. y. iki 2024 m. gegužės,
• pritarė naujos Atsinaujinančios 20 mln. eurų paskolos sutarties pasirašymui su "Telia Company AB",
• pritarė sutarčiai su "Skandinaviska Enskilda Banken" dėl prekybos gautinių sumų,
• pritarė "Telia Lietuva" prisijungimui prie "Telia Company AB" ir "Danske Bank" bei "Telia Company AB" ir "OP Corporate Bank" sutarčių dėl atvirkštinio faktoringo,
• pritarė sandoriams su susijusiomis šalimis UAB "Mobilieji mokėjimai" ir Telia Global Services Lithuania, UAB,
• patvirtino papildomas investicijas į UAB "Mobilieji mokėjimai",
• išrinko valdybos pirmininką bei Audito ir Atlygio komiteto narius ir pirmininkus,
• paskyrė Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų, Teisės ir korporatyvinių reikalų, Finansų, Verslo klientų ir Privačių klientų vadovus bei nuo 2020 m. sausio 1 d. laikinai pareigas einantį Skaitmeninimo ir analitikos vadovą,
• patvirtino Telia Lietuva, AB ir Telia Customer Service LT, AB reorganizavimo sąlygas,
• patvirtino naujus valdybos ir komitetų darbo reglamentus,
• pritarė "Telia Company" įmonių grupės Naujojo veiklos modelio taikymui,
• patvirtino nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančią naują Bendrovės organizacinę struktūrą.

Valdyba taip pat reguliariai analizavo vadovybės, Audito ir Atlyginimų komitetų ataskaitas.

2019 m. balandžio 26 d. akcininkai nusprendė dviem nepriklausomiems valdybos nariams – Tomui Balžekui ir Mindaugui Glodui – skirta po 15 640 eurų tantjemų už 2018 metus, iš viso tantjemoms skirta 31 280 eurų. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 15,6 tūkst. eurų tantjemų paskirtų už 2010 metus neišmokėta vienam valdybos nariui, kuris nepateikė Bendrovei prašymo raštu.

Atlygio komiteto pasiūlymai valdybai yra rekomendacinio pobūdžio ir jų tikslas – sukurti konkurencingą atlygio sistemą, kuri padėtų pritraukti ir išlaikyti talentingus pagrindinius vadovus, užtikrintų Bendrovės atlygio ir skatinimo priemonių vientisumą, susietų atlygį su veiklos rezultatais bei užtikrintų visų akcininkų interesų paisymą. Atlygio komitetas peržiūri ir nustato bendrus Bendrovės darbuotojų atlygio principus bei skatinimo priemonių skyrimo kriterijus; peržiūri ir teikia rekomendacijas dėl aukščiausio lygio vadovų atlygio; rūpinasi aukščiausio lygio vadovų ugdymu ir jų pareigų perimamumu; padeda valdybos pirmininkui nusamdyti Bendrovės vadovą, o vadovui – jam tiesiogiai atskaitingų padalinių vadovus.

Per 2019 m. įvyko 8 Atlygio komiteto posėdžiai, kuriuose buvo svarstyti šie klausimai:

• Bendrovės vadovų komandos veiklos 2018 m. vertinimas ir kintamos atlygio dalies už 2018 m. rezultatus tvirtinimas,

• Bendrovės vadovo veiklos 2018 m. vertinimas ir kintamos atlygio dalies už 2018 m. rezultatus tvirtinimas,
• Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų, Teisės ir korporatyvinių reikalų, Finansų, Verslo klientų ir Privačių klientų vadovų bei nuo 2020 m. sausio 1 d. laikinai pareigas einančio Skaitmeninimo ir analitikos vadovo paskyrimai,
• Bendrovės aukščiausio lygio vadovų komandos atlygio peržiūra,
• Kintamo atlygio instrukcijos ir Žmogiškųjų išteklių politikos atnaujinimas,
• Vadovų pamainumo planas,
• naujas komiteto darbo reglamentas,
• Naujojo veiklos modelio taikymas,
• nauja nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Bendrovės organizacinė struktūra.

Visi komiteto nariai dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose ir visuose posėdžiuose pirmininkavo komiteto pirmininkas Emil Nilsson.

Audito komitetas padeda valdybai vykdyti savo priežiūros funkciją. Audito komitetas prižiūri Bendrovės finansinės atskaitomybės rengimo procesą, vidinės kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, audito procesą, taip pat kaip kontroliuojama, ar Bendrovė laikosi įstatymų ir teisinių normų bei vidaus tvarkų reikalavimų.

Per 2019 m. įvyko 5 Audito komiteto posėdžiai, kurių metu:

• aptarta išorinių auditorių ataskaita dėl 2018 m. finansinių ataskaitų,
• aptarti 2018 m. audituotos finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo projektai,
• aptartas 2018 m. pelno paskirstymo (dividendams ir tantjemoms) ataskaitos projektas,
• pritarta 60 mln. eurų sindikuotos bankų paskolos pratęsimui papildomiems 2 metams, t. y. iki 2024 m. gegužės,
• pritarta naujos Atsinaujinančios 20 mln. eurų paskolos sutarties pasirašymui su "Telia Company AB",
• pritarta sutarčiai su "Skandinaviska Enskilda Banken" dėl prekybos gautinių sumų,
• pritarta prisijungimui prie "Telia Company AB" sutarčių dėl atvirkštinio faktoringo,
• nagrinėti Lietuvos banko tyrimo rezultatai,
• nagrinėtos periodinės vidaus audito, rizikų valdymo ir vietinių Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties (angl. GREC) posėdžių ataskaitos,
• pritarta Pirkimo politikai,
• pritarta Naujojo verslo modelio taikymui,
• aptartas išorės auditorių planas dėl finansinių ataskaitų audito,
• svarstytas naujas komiteto darbo reglamentas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais Audito komitetas parengė rašytines nuomones dėl Bendrovės įprastai veiklai nepriskiriamų susijusių šalių sandorių ir pateikė jas galutiniam valdybos patvirtinimui. Per 2019 m. buvo trys susijusių šalių sandoriai, kuriuos svarstė Audito komitetas. Visi komiteto nariai dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose, kuriems pirmininkavo Audito komiteto pirmininkė Agneta Wallmark.

Per pirmąjį 2019 m. Audito komiteto posėdį išorės auditoriai iš "Deloitte Lietuva" pristatė 2019 m. audito planą, auditorių komandą ir oficialiai pareiškė apie savo nepriklausomumą.

Valdybos nariai

Emil Nilsson (g. 1971 m.) – valdybos pirmininkas, valdybos narys nuo 2018 m. lapkričio 9 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m. balandžio 26 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Atlygio komiteto pirmininkas. Išsilavinimas – Stokholmo universiteto (Švedija) finansų bakalauras. Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) vyresnysis viceprezidentas, Lietuvos, Estijos ir Danijos (LED) padalinio bei Eurazijos regiono vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• "Telia Eesti AS", Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, kodas 10234957, Stebėtojų tarybos pirmininkas;
• "Moldcell S.A.", Belgrad g. 3, MD2060 Kišiniovas, Moldova, kodas 1002600046027, valdybos pirmininkas;
• "Svenska Handbollslandslaget AB", Arsenalsgatan 2, 111 47 Stokholmas, Švedija, kodas 556768-4906, valdybos narys.

Emil Nilsson "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi. Turi 41 851 "Telia Company AB" (Švedija) akciją.

Agneta Wallmark (g. 1960 m.) – valdybos narė nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinkta 2019 m. balandžio 26 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Audito komiteto pirmininkė. Išsilavinimas: Stokholmo ekonomikos mokyklos (Švedija) Apskaitos ir finansų ekonomikos bakalaurė ir Stokholmo universiteto (Švedija) Mokesčių ir ekonomikos teisės magistrė. Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentė, Įmonių grupės iždo vadovė. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• "Telia Försäkring AB" ("Telia draudimas"), 169 94 Solna, Švedija, kodas 516401-8490, valdybos pirmininkė;

• "Swedish Pension Fund of Telia", 169 94 Solna, Švedija, valdybos narė;
• "Telia Towers AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 559196-5164, valdybos narė.

Agneta Wallmark "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Claes Nycander (g. 1963 m.) – valdybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2015 m. balandžio 29 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. (pasiūlė "Telia Company AB), Atlygio komiteto narys. Išsilavinimas: Upsalos universiteto (Švedija) verslo administravimo magistras, Stanfordo universiteto Palo Alto (JAV) elektros inžinerijos magistras, Linköpingo universiteto Technologijos instituto (Švedija) elektros inžinerijos magistras ir Linköpingo universiteto (Švedija) matematikos bakalauras. Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentas ir Grupės paslaugų operacijų padalinio Vyriausiojo veiklos vadovo biuro bei Lietuvos, Estijos ir Danijos šalių grupės (LED) valdymo vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• "TT-Netværket P/S", Amager Strandvej 60, 2300 Kopenhaga S, Danija, kodas 34230625, valdybos pirmininkas;
• "Telia Towers AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 559196-5164, valdybos pirmininkas;
• "Telia Company Danmark A/S", Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga S, Danija, kodas 18530740, valdybos pirmininkas;
• "Telia Mobile Holding AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556855-9040, valdybos pirmininkas;
• "Telia Nättjänster Norden AB", Mårbackagatan 11, 123 43 Farsta, Švedija, kodas 556459-3076, valdybos pirmininkas;
• "Systecon AB", Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556536-6605, valdybos narys;
• "Systecon Group AB", Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556710-8492, valdybos narys;
• "Systecon Software AB", Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556714-5403, valdybos narys;
• "Svenska UMTS-Nät AB", Warfvinges Väg 45, 112 51 Stokholmas, Švedija, kodas 556606-7996, valdybos narys;
• "Svenska UMTS-licens AB", Warfinges Väg 45, 112 51 Stokholmas, Švedija, kodas 556606-7772, valdybos narys;
• "Latvijas Mobilais Telefons (LMT) SIA", Ropažu iela 6, Ryga, LV-1039 Latvija, kodas 50003050931, stebėtojų tarybos narys;
• "Telia Eesti AS", Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, kodas 10234957, stebėtojų tarybos narys.

Claes Nycander "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Hannu-Matti Mäkinen (g. 1970 m.) – valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m. balandžio 26 d. (pasiūlė "Telia Company AB"). Išsilavinimas: Arizonos universiteto (JAV) Teisės koledžo Tarptautinės prekybos teisės magistras ir Laplandijos universiteto (Suomija) Teisės mokyklos teisės bakalauras ir teisės magistras. Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentas – Verslo klientų bei operatorių verslo teisės klausimų grupės vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• "Telia Finland Oyj", PL 106, FI-0051 Sonera, Suomija, kodas 1475607-9, valdybos narys;
• "Tilts Communications A/S", Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, kodas 17260642, valdybos narys;
• "Tet SIA", Dzirnavu iela 105, Ryga, LV-1011 Latvija, kodas 40003052786, stebėtojų tarybos narys.

Hannu-Matti Mäkinen "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Tomas Balžekas (g. 1977 m.) –valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m. balandžio 26 d. (kaip nepriklausomą valdybos narį pasiūlė "Telia Company AB"), Audito komiteto narys. Išsilavinimas: "Concordia University", Viskonsinas, JAV, Finansų verslo administravimo magistras (MBA), "Concordia University", Viskonsinas, JAV, Tarptautinio verslo bakalauras (BA) ir "Concordia International University", Estija, Tarptautinio verslo bakalauras. Darbovietė – UAB "Media bitės" (Kęstučio g. 25, LT-08121 Vilnius, Lietuva, kodas 304552458) generalinis direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• UAB "Media bitės", Kęstučio g. 25, LT-08121 Vilnius, Lietuva, kodas 304552458, akcininkas (51 proc.);
• UAB "Media bitės" dukterinės įmonės UAB "Mano daktaras", Kęstučio g. 25, LT-08120 Vilnius, Lietuva, kodas 303085208, direktorius;
• UAB "Balžeko bitės", Aukštaičių g. 6, LT-11341 Vilnius, Lietuva, kodas 302833809, akcininkas (100 proc.);
• UAB "M7 Plius", Vlado Mirono g. 6D, LT-11311 Vilnius, Lietuva, kodas 305250719, akcininkas (25 proc.);
• VšĮ "M7 sporto grupė", Vlado Mirono g. 6D, LT-11311 Vilnius, Lietuva, kodas 305229956, dalininkas (25 proc.);
• VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, S. Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius, Lietuva, kodas 124241078, Tarybos narys.

Tomas Balžekas "Telia Lietuva" akcijų neturi.

Mindaugas Glodas (g. 1972 m.) – valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m. balandžio 26 d. (kaip nepriklausomą valdybos narį pasiūlė "Telia Company AB"), Audito ir Atlygio komitetų narys. Išsilavinimas: Antverpeno universiteto "Centre for Business Administration UFSIA" (Belgija) Verslo administravimo magistras (MBA) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo bakalauras (BBA). Darbovietės: "NRD Companies AS" (Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norveija, kodas 921985290) generalinis direktorius; "Norway Registers Development AS" (Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija, kodas 985221405) generalinis direktorius; "Norway

Registers Development AS" Lietuvos filialo (Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, Lietuva, kodas 304897486) vadovas; Zedge Lithuania, UAB (J. Basanavičiaus g. 26, LT-03244 Vilnius, Lietuva, kodas 304890634) direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius, kodas 188604574, narys,
• Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Koordinacinės tarybos, A. Goštauto g. 12-219, LT-01108 Vilnius, Lietuva, kodas 188730854, narys,
• Asociacijos "Žinių ekonomikos forumas", Saulėtekio al. 15, LT-10221, Vilnius, Lietuva, kodas 225709520, Tarybos pirmininkas,
• Jungtinių Tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto, Aušros Vartų g. 3, LT- 01304 Vilnius, Lietuva, kodas 191588169, valdybos pirmininkas
• MB "Vox Proxima", Perkūno g. 32, Gilužių k., LT-14195 Vilniaus raj., Lietuva, kodas 303481474, bendrijos narys (50 proc.)

Mindaugas Glodas "Telia Lietuva" akcijų neturi.

Vadovų komanda

Dan Strömberg (g. 1958 m.) – Bendrovės vadovas nuo 2018 m. liepos 4 dienos. Išsilavinimas: IHM verslo mokyklos / Stokholmo universiteto (Švedija) finansų studijos ir IHM verslo mokyklos (Švedija) rinkodaros studijos. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• "Tet SIA", Dzirnavu iela 105, Ryga, LV-1011 Latvija, kodas 40003052786, stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas;
• Asociacijos "Investors' Forum", Totorių g. 5-21, LT-01121 Vilnius, Lietuva, kodas 224996640, valdybos narys.

Dan Strömberg "Telia Lietuva" akcijų neturi.

2019 m. kovo 21 d. Bendrovė pranešė, kad Verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas, kuris taip pat laikinai ėjo Privačių klientų vadovo pareigas, nusprendė palikti Bendrovę nuo 2019 m. balandžio 12 dienos. 2019 m. birželį valdyba nauju Verslo klientų vadovu nuo 2019 m. birželio 6 d. paskyrė Bendrovės Komercijos ir produktų valdymo padalinio vadovą Daniel Karpovič, o Privačių klientų vadovu nuo 2019 m. rugpjūčio paskyrė Nortautą Luopą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. Bendrovėje įsteigtas naujas Skaitmeninimo ir analitikos padalinys, kuris perėmė skaitmeninių kanalų valdymą iš Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų padalinio, taip pat prie jo prijungtas Privačių klientų padaliniui priklausęs Duomenų ir verslo įžvalgų padalinys. Už duomenų gavybą, valdymą ir modeliavimą bei rinkodaros automatizavimą ir valdymą atsakingam naujajam padaliniui laikinai vadovauja bendrovės Privačių klientų padalinio vadovas Nortautas Luopas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. taip pat pasikeitė kai kurių padalinių pavadinimai.

Nortautas Luopas (g. 1979 m.) – Privačių klientų vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., l.e.p. Skaitmeninimo ir analitikos vadovas nuo 2020 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Klaipėdos universiteto Taikomosios matematikos ir IT bakalauras ir "Baltic Management Institute" verslo vadybos (Executive MBA) magistras. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Nortautas Luopas "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Daniel Karpovič (g. 1982 m.) – Verslo klientų vadovas nuo 2019 m. birželio 6 dienos. Išsilavinimas – Liublino katalikų universiteto (Lenkija) psichologijos magistras ir rinkodaros studijos. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Daniel Karpovič "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Bendrovės valdymo struktūrai buvo sukurtas naujas Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų padalinys ir nuo 2015 m. gruodžio 7 d. Teisės ir korporatyvinių reikalų padalinio vadovės pareigas ėjusi Giedrė Kaminskaitė-Salters buvo paskirta Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų vadove. Naujasis Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų (nuo 2020 m. sausio 1 d. vadinasi Pardavimo ir klientų aptarnavimo) padalinys suvienijo Privačių ir Verslo klientų padalinių tiesioginio klientų aptarnavimo, skaitmeninių kanalų, pardavimo palaikymo ir Technologijų tarnybos paslaugų diegimo specialistus.

Giedrė Kaminskaitė-Salters (g. 1978 m.) – Pardavimo ir klientų aptarnavimo (anksčiau vadinosi Tiesioginių ir skaitmeninių kanalų) vadovė nuo 2019 m. sausio 8 dienos. Išsilavinimas: Mastrichto universiteto (Nyderlandai) teisės mokslų daktarė; BPP Law School (Jungtinė Karalystė) advokato diplomas; Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) Rusijos ir Rytų Europos studijų magistrė; Londono ekonomikos mokykla (London School of Economics) (Jungtinė Karalystė) tarptautinių santykių bakalaurė. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• Latvijas Mobilais Telefons (LMT) SIA, Ropažu iela 6, Ryga, LV-1039 Latvija, kodas 50003050931, stebėtojų tarybos narė ir Audito komiteto narė;
• UAB "Litexpo", Laisvės pr. 5, LT-04215 Vilnius, Lietuva, kodas 120080713, valdybos pirmininkė;

• UAB "Mobilieji mokėjimai", Žalgirio g. 92-701, LT-09303 Vilnius, Lietuva, kodas 304431143, valdybos narė;

• asociacijos "Lyderė", Jogailos g. 9, LT-01116 Vilnius, Lietuva, kodas 304439065, valdybos narė.

Giedrė Kaminskaitė-Salters "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Andrius Šemeškevičius (g. 1976 m.) – Technologijų infrastruktūros vadovas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 dienos. Išsilavinimas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinierinės informatikos bakalauras ir magistras. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Andrius Šemeškevičius turi 8761 "Telia Lietuva" akciją ir tai sudaro 0,0015 proc. bendro Bendrovės akcijų ir balsų skaičiaus. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

2019 m. kovo 8 d. valdyba nauju Finansų vadovu nuo 2019 m. kovo 25 d. paskyrė Arūną Lingę, kuris pakeitė Laimoną Devyžį. Apie ketverius metus finansų padaliniui vadovavusio L. Devyžio sprendimą palikti įmonę pranešta 2018 m. gruodį.

Arūnas Lingė (g. 1975 m.) – Finansų vadovas nuo 2019 m. kovo 25 dienos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto vadybos mokslų magistras ir Licencijuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacijos ACCA (Association of Chartered and Certified Accountants) (Jungtinė Karalystė) narys – licencijuotas ir atestuotas apskaitininkas. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Arūnas Lingė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Ramūnas Bagdonas (g. 1974 m.) – Žmogiškųjų išteklių vadovas nuo 2014 m. birželio 1 dienos. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) verslo administravimo ir vadybos magistras; "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• Personalo valdymo profesionalų asociacijos, Galvydžio g. 5, LT-08236 Vilnius, Lietuva, kodas 300563101, valdybos narys;
• VĮ Lietuvos oro uostai, Rodūnios kelias 10A, LT-02189 Vilnius, Lietuva, kodas 120864074, valdybos narys.

Ramūnas Bagdonas "Telia Lietuva" akcijų neturi. Turi 11 532 "Telia Company AB" (Švedija) akcijas. Jis neturi kitų akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Daiva Kasperavičienė (g. 1968 m.) – Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė nuo 2019 m. sausio 25 dienos. Išsilavinimas – Vilniaus Universiteto teisės magistrė. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Daiva Kasperavičienė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Birutė Eimontaitė (g. 1983 m.) – Komunikacijos vadovė nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos bakalaurė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrė. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Birutė Eimontaitė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Vytautas Bučinskas (g. 1974 m.) – Verslo užtikrinimo ir transformacijos vadovas nuo 2017 m. gruodžio 15 dienos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto (Lietuva) gamybos vadybos bakalauras ir marketingo magistras ir "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• Kibernetinio saugumo tarybos narys (Lietuva);
• Asociacijos "INFOBALT", Mokslininkų g. 2A, LT-08412 Vilnius, Lietuva, kodas 122361495, Kibernetinio saugumo grupės pirmininko pavaduotojas.

Vytautas Bučinskas "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Informacija apie pagrindiniams Bendrovės vadovams išmokėtą darbo užmokestį yra pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 31-oje pastaboje. Pagrindiniai Bendrovės vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai pavaldžių Bendrovės vadovui, ir didžiausių padalinių vadovai. 2019 m. pagrindiniams Bendrovės vadovams iš viso išmokėta 799,28 euro dividendų už 2018 metus.

2019 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos ir vadovų komandos nariai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės dukterinių įmonių.

Bendrovės Personalo politikoje įtvirtintas principas, kad visi darbuotojai turi vienodas galimybes, pagrįstas jų kompetencija, patirtimi ir veiklos rezultatais, nepriklausomai nuo lyties, rasės, priklausymo etninei grupei, religijos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tautybės, politinių įsitikinimų, priklausymo profesinėms sąjungoms, socialinės padėties ir (arba) kitų veiksnių taikomas ir vadovams. Nepaisant to, valdyba pasiūlė neįpareigojantį ("soft") tikslą didinti moterų skaičių

vadovaujančiose pozicijose, nes šiuo metu valdyboje iš šešių valdybos narių yra tik viena, o vadovų komandoje iš dešimties – trys moterys.

Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir vadovų komandos nariais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Bendrovės valdybos nariai dvejų metų kadencijai yra renkami akcininkų susirinkime ir su jais darbo sutartys nėra sudaromos, nes jie atstovauja akcininkams ir nėra Bendrovės darbuotojai. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tvirtinant pelno paskirstymo ataskaitą, valdybos nariams gali būti skiriamos metinės išmokos (tantjemos) už darbą valdyboje. Valdybos nariai turi teisę, nepasibaigus valdybos, į kurią jie buvo išrinkti, kadencijai atsistatydinti iš valdybos nario pareigų, apie tai raštu įspėję Bendrovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai.

Valdyba tvirtina pagrindines vadovų komandos narių darbo sutarties sąlygas, pagal kurias, jei vadovų komandos nario darbo sutartis yra nutraukiama Bendrovės iniciatyva ne dėl vadovo kaltės, Bendrovė turi išmokėti jam/jai iki 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, jei darbo santykius reguliuojantys norminiai aktai nenumato kitaip .

Nėra reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų, pasikeitus Bendrovės kontrolei.

Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Vidinių kontrolių procesas Bendrovėje įdiegtas bendradarbiaujant su "Telia Company AB". Vidinių kontrolių sistema Bendrovėje įdiegta pagal Tredvėjaus (angl. Treadway) komisijos rėmėjų komiteto parengtą COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission, COSO) metodologiją.

Bendrovės vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu ir pajamų užtikrinimu susijusių verslo procesų (klientų atsiskaitymų ir apskaitos, paslaugų plėtros ir valdymo, paslaugų teikimo), informacinių sistemų (klientų aptarnavimo ir apskaitos, infrastruktūros, tinklo informacinių, finansų apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos, tinklų sujungimo) darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Kad teisinga konsoliduota finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, nustato Bendrovės Finansinės atskaitomybės rengimo procedūra. Finansinės atskaitomybės rengimo procedūros priede yra aprašytos galimos su finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų kontrolės būdai, tipai bei dažnumas, kontrolės įrodymai, už kontrolę atsakingi ir ją vykdantys darbuotojai.

Auditoriai

UAB "Deloitte Lietuva", kuri yra "Deloitte" tinklo narė, atliko Bendrovės ir jos dukterinių įmonių 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. konsoliduotosios ir atskirosios finansinės būklės bei su ja susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą.

2018 m. balandžio 25 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Bendrovės audito įmone UAB "Deloitte Lietuva" 2018 m. ir 2019 m. Bendrovės metinių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų auditui atlikti bei 2018 m. ir 2019 m. Bendrovės konsoliduotojo metinio pranešimo įvertinimui, ir įgalioti Bendrovės vadovą sudaryti audito paslaugų sutartį, pagal kurią už paslaugas būtų mokama šalių sutarta kaina, bet ne daugiau kaip 240 tūkst. eurų be PVM už dvejų finansinių metų Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų auditą bei konsoliduotojo metinio pranešimo įvertinimą (t. y. po 120 tūkst. eurų be PVM kiekvienais finansiniais metais).

Pasaulinis "Deloitte" tinklas jungia daugiau nei 150 šalių ir teritorijų veikiančias bendroves nares, kurios teikia audito, mokesčių, konsultavimo ir finansų patarėjų paslaugas viešajam sektoriui ir privatiems klientams įvairiose verslo srityse. Audito įmonės pasirinkimą lėmė tai, kad 2018 m. balandžio 10 d. eilinis visuotinis "Telia Company AB" akcininkų susirinkimas išrinkto "Deloitte AB" (Švedija) bendrovės "Telia Company AB" audito įmone. Siekiama, kad "Telia Company" konsoliduojamas dukterines įmones audituotų ta pati tarptautinė aukštos reputacijos audito įmonė, todėl Bendrovę audituoja "Deloitte" tinklo bendrovė narė Lietuvoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos audito įstatymu, UAB "Deloitte Lietuva" 2019 m. balandžio 2 d. Audito komiteto posėdžio metu oficialiai pareiškė apie UAB "Deloitte Lietuva" nepriklausomumą nuo Bendrovės. Per 2019 m. UAB "Deloitte Lietuva" neteikė Bendrovei jokių kitų paslaugų išskyrus audito paslaugos ir negavo jokio kito atlygio nei už audito paslaugas – 117 tūkst. eurų.

DARBUOTOJAI

Bendrovės įmonių grupės darbuotojų skaičius metų pabaigoje:

	2019 m. 2018 m.		Pokytis (%)
Darbuotojų skaičius	2 336	2 733	(14,5)
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius	2 127	2 482	(14,3)

Skaičiuojant visu etatu dirbančius darbuotojus, neįskaičiuojami motinystės (tėvystės) atostogose esantys darbuotojai, o ne visu etatu dirbantys yra perskaičiuojami į visu etatu dirbančius.

Bendrovės įmonių grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal įmones:

Įmonės pavadinimas	2019-12-31	2018-12-31	Pokytis
Telia Lietuva, AB	1 701	1 977	(276)
Telia Customer Service LT, AB	635	756	(121)
	2 336	2 733	(397)

2019 m. balandžio 4 d. Bendrovė pranešė, jog siekiant dirbti efektyviau ir sukurti lankstesnę paslaugų struktūrą per 2019 metus "Telia Lietuva" dirbančių žmonių skaičius sumažės 285 etatais, tuo tarpu "Telia Company" Vilniuje veikiančios dukterinės įmonės "Telia Global Services Lithuania" paslaugų centro komandą iki metų pabaigos planuojama padidinti iki 500 darbuotojų. 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė į "Telia Global Services Lithuania" perkėlė 26 žmogiškųjų išteklių padalinio ("People HUB") darbuotojus, o nuo 2019 m. liepos 1 d. – 15 Pirkimo padalinio darbuotojų. 2019 m. rugsėjį 36 Technologijų padalinio darbuotojai perėjo dirbti į su Bendrove nesusijusią įmonę, kuri teikia paslaugas "Telia Lietuva".

Personalo politika

Vertingiausias "Telia" turtas yra mūsų darbuotojai. Mes siekiame, kad pas mus dirbtų labiausiai įsitraukę darbuotojai. Jei mes nepajėgtume identifikuoti, pasamdyti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, prarastume dalį savo unikalios kultūros bei konkurencinį pranašumą.

Personalo politika nustato, kokie yra Bendrovės lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu, kokie yra darbuotojų lūkesčiai vienas kito ir mūsų, kaip darbdavio, atžvilgiu. Politika nėra darbuotojo darbo sutarties dalis ir laikui bėgant, Bendrovės nuožiūra tam tikru metu ji gali būti keičiama.

Pagrindiniai Bendrovės lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu yra išdėstyti Atsakingo verslo kodekse. "Telia" yra įsipareigojusi laikytis daugelio tarptautinių principų ir susitarimų, kaip antai Jungtinių Tautų pagrindinių principų dėl verslo ir žmogaus teisių, Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių konvencijų bei vaikų teisių ir verslo principų. Tikimasi, kad darbuotojai visuomet gerbs šiuos įsipareigojimus.

Personalo politika reglamentuoja tokias sritis:

• Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas. "Telia " netoleruoja neteisėtų arba neleistinų bet kokios formos narkotinių medžiagų naudojimo ar turėjimo darbovietėje. Darbuotojams draudžiama būti darbe arba dirbti, jei jie yra paveikti alkoholio ar narkotinių medžiagų. Siekiant užtikrinti, kad darbo vietose būtų nerūkoma, rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose.
• Vaikų darbas ir priverstinis darbas. Vaikų darbas yra nepriimtinas tiek "Telia" verslo padaliniuose, tiek tiekėjų bei jų subrangovų įmonėse. Jokiomis aplinkybėmis mes nepriimsime į darbą jaunesnių nei 15 metų (arba jaunesnių nei šalyje nustatytas minimalus įdarbinimo amžius, jei jis yra didesnis kaip 15 metų) asmenų. Priverstinis darbas

yra nepriimtinas nei "Telia" verslo padaliniuose, nei tiekėjų ar jų subrangovų įmonėse. Pasibaigus įspėjimo laikotarpiui, kuris nustatytas pagal įstatymus ir darbo sutartį, darbuotojai turi laisvę išeiti iš darbo.

• Interesų konfliktų atskleidimas. Darbuotojai neįformina tokių darbo santykių kitose įmonėse ir neturi tokių verslo interesų, kurie galėtų prieštarauti ar prieštarauja "Telia" veiklai, išskyrus atvejus, kai dėl to darbuotojas susitaria su Bendrove. Jei atsiranda situacija, kuriai esant, faktiškai kyla arba gali kilti interesų konfliktas, darbuotojai turi užtikrinti, kad to nebūtų.
• Laisvė jungtis į asociacijas ir derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Darbuotojai turi teisę steigti ar jungtis į savo pasirinktas asociacijas, susijusias su darbdavio ir darbuotojų santykių reguliavimu, bei derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Mes netoleruojame jokių diskriminuojančių ar drausminių priemonių, kurios būtų taikomos darbuotojui pasirinkus taikiai ir teisėtai steigti asociaciją ar tapti jos nariu.
• Sąžiningumas. Darbuotojų elgesys ir veiksmai yra tokie, kokie atitinka jų užimamas pareigas organizacijoje. Darbuotojai neturi savo elgesiu kenkti "Telia" reputacijai. Nei darbo valandomis, nei po jų darbuotojai neturėtų asmeniškai dalyvauti kokioje nors neteisėtoje ar nusikalstamoje veikloje.
• Nediskriminavimas, lygios galimybės ir įvairovė. "Telia" skatina įvairovės ir lygių galimybių kultūrą, grindžiamą kompetencija, patirtimi ir veiklos rezultatais. Visi darbuotojai su kitais elgiasi pagarbiai, oriai ir laikydamiesi įprastų mandagumo taisyklių. Nei su vienu darbuotoju neturi būti elgiamasi kitaip dėl jo lyties, etninės kilmės, religijos, amžiaus, neįgalumo, lytinės orientacijos, pilietybės, politinių pažiūrų, priklausymo profsąjungoms, socialinės kilmės ir (arba) kitų ypatybių, dėl kurių diskriminuoti draudžiama pagal galiojančius įstatymus. Vykdydami savo įsipareigojimą kurti įvairove ir įsitraukimu grindžiamą darbovietę, mes visiškai netoleruojame diskriminacijos, persekiojimo, įžeidinėjimo ir priekabiavimo.
• Atranka ir įdarbinimas. Tinkama kompetencija, įvairovė ir lygios galimybės yra vienodai svarbūs veiksniai, į kuriuos atsižvelgiame atsirinkdami darbuotojus tiek įmonės viduje, tiek ir iš išorės. Įdarbinimas vykdomas atsižvelgus į verslo poreikius. Mes rūpinamės, kad kiekvienas asmuo būtų gerbiamas nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, šeiminio statuso ar vaikų turėjimo, odos spalvos, religijos, rasės, etninės kilmės, pilietybės, neįgalumo, lytinės orientacijos ar politinių pažiūrų.
• Darbo sutarties sąlygos ir darbo valandos. "Telia" suteikia tokias darbo sąlygas, kurios atitinka vietos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir kolektyvinėse sutartyse sutartas sąlygas. "Telia" laikosi nacionalinių įstatymų ir kolektyvinių sutarčių nuostatų dėl darbo valandų. Mes gerbiame darbuotojų teisę į poilsį bei galimybę suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
• Atlygis. Apmokėjimas už darbą grindžiamas sąžiningumo ir nediskriminavimo principais. Siekiant juos užtikrinti, atlyginimai yra reguliariai peržiūrimi. Informacija apie savo atlyginimą ir papildomas naudas darbuotojams yra lengvai prieinama ir suprantama. Išmokant darbo užmokestį, darbuotojams pateikiam išsami informacija apie jų darbo užmokestį už ataskaitinį laikotarpį.
• Komandiruotės. Verslo komandiruotės organizuojamos labiausia priimtinu, saugiu, ekonomišku ir aplinkai palankiu būdu.

Bet kuris "Telia" darbuotojas, įtaręs, kad buvo pažeistas Atsakingo verslo kodeksas ir Personalo politika, privalo nenutylėti ir apie problemą pirmiausia pranešti savo vadovui, po to – Žmogiškųjų išteklių padaliniui, etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnui, arba pateikti atitinkamą pranešimą per Skaidrumo liniją.

Įmonių grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir įmones (2019 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Įmonės pavadinimas	Moterys	(%)	Vyrai	(%)
Telia Lietuva, AB	596	35,0	1 105	65,0
- iš jų Technologijų padalinyje	152	20,2	599	76,8
Telia Customer Service LT, AB	514	80,9	121	19,1
	1 110	47,5	1 226	52,5

Mūsų pagrindinis principas visose mūsų veiklose – apsaugoti ir toliau gerinti visų "Telia" dirbančių arba su ja bendradarbiaujančių asmenų sveikatą, saugą ir gerovę. Šis principas taikomas visiems mūsų darbuotojams, rangovams, tiekėjams ir lankytojams. Mūsų bendrasis požiūris yra grindžiamas geros sveikatos, gerovės ir saugių darbo sąlygų skatinimu, profesinės rizikos ir profesinių ligų prevencija bei greitu reagavimu į traumas ir nesaugias darbo sąlygas. Šis požiūris taikomas tiek fiziniams, tiek ir psichosocialiniams darbo vietos aspektams.

Bendrovės Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema apimti visus OHSAS 18001 standartų reikalavimus. 2017 m. spalį Bendrovė gavo atitikimo Darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) standartams sertifikatą.

Atlygio politika

Bendrovės tikslas – maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei išlaikyti ir gerinti. Atlygio politika bei su ja susijusia atlygio praktika siekiama remti Bendrovės strateginę kryptį ir tikslus.

Pagrindiniai Atlygio politikos principai yra:

• Konkurencingumas ir pozicionavimas. Bendro atlygio dydis rinkoje turi būti konkurencingas, nesiekiant pirmauti, ir atitikti Bendrovės finansines galimybes;
• Pareiginio atlygio dydžio nustatymas. Nustatant atlygio struktūrą atsižvelgiama į atitinkamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, atsakomybę, darbo sudėtingumą ir indėlį į Bendrovės veiklą;
• Atitiktis. Siekiant užtikrinti tvarumą, visos atlygio struktūros "Telia Company" įmonėse turi atitikti teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse, vidaus politikoje bei gairėse nustatytus reikalavimus;
• Ekonominis efektyvumas ir administravimo veiksmingumas. Darbuotojams skirtos atlygio programos turėtų būti įgyvendinamos optimaliai veiksmingai – tiek ekonominio efektyvumo, tiek administravimo veiksmingumo atžvilgiu;
• Orientavimas į rezultatus. Nustatant atlygio dydžius atskiriems asmenims, turėtų būti atsižvelgiama į įmonės, komandos ir individualios veiklos rezultatus. Kartą metuose turi būti atliekamas darbuotojų darbo rezultatų vertinimas atsižvelgiant į jų bendrą indėlį į įmonės veiklą. Šis vertinimas turi atspindėti tiek pasiektus rezultatus, tiek ir tai, kaip tų rezultatų buvo pasiekta, nubrėžiant aiškias sąsajas ne tik su atlygio padidinimo, bet ir su profesinio tobulėjimo bei pareigų paaukštinimo galimybėmis;
• Lygios galimybės. Sprendimai dėl atlygio turėtų būti priimami remiantis išimtinai tik politikoje ir gairėse išdėstytomis rekomendacijomis. Diskriminacija, susijusi su tokiais veiksniais, kaip rasė, lytis, amžius, religija ar priklausymas tam tikrai etninei grupei, yra neleidžiama jokiomis aplinkybėmis.

Bendrovėje taikoma bendro atlygio sąvoka, kuri reiškia, kad atliekant atlygio palyginimą su rinkoje už tą patį darbą mokamo atlygio dydžiu ir informuojant suinteresuotąsias šalis apie atlygio vertę, dėmesys turėtų būti atkreipiamas į bendrą atlygio, o ne atskirų jo sudedamųjų dalių vertę. Bendrovė savo darbuotojams siūlo įvairias atlygio sudedamąsias dalis, kurios diferencijuojamos remiantis veiklos pobūdžiu, funkcijomis, vaidmenimis ir rinkomis. Atlygį gali sudaryti viena arba daugiau iš šių sudedamųjų dalių:

• fiksuotas bazinis atlyginimas, kuris atspindi darbuotojo darbo našumą bei įgūdžius, todėl nustatomas individualiai bei diferencijuojamas priimtinų intervalų ribose;
• kintamas metinis priedas, kuris mokamas atsižvelgus į Bendrovės ir individualius metų veiklos (finansinius ir nefinansinius) rezultatus;
• funkcinė kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams, einantiems su tiesioginiu pardavimu klientams susijusias pareigas, skatinti ir priklauso nuo pardavimo rezultatų;
• Bendrovė gali pasiūlyti ilgalaikes skatinimo programas kai kuriems savo darbuotojams, siekiant stiprinti jų pasitikėjimą ir atsidavimą įmonių grupės ilgalaikiams finansiniams rezultatams;
• kitas finansines ir nefinansines naudas tokias kaip papildomas sveikatos draudimas, pensijų planai ir pan.

Atlyginimai visiems darbuotojams yra peržiūrimi kartą metuose – paprastai pavasarį. 2019 m. atlyginimai buvo padidinti 88 proc. (2018 m. – 70 proc.) Bendrovės darbuotojų vidutiniškai 10,3 proc., o metinės premijos, kurios vidutiniškai sudarė apie vieno mėnesinio atlyginimą, buvo išmokėtos visiems darbuotojams, kurie 2018 m. Bendrovėje dirbo ilgiau nei 3 mėnesius ir negavo priedų už pardavimą. Politika numato, jog Bendrovės vadovų komandos (Bendrovės vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių vadovų) atlyginimų struktūrą ir lygius prižiūri Bendrovės Atlygio komitetas.

Su darbuotojais susijusių sąnaudų (tūkst. eurų) pasiskirstymas pagal įmones:

Įmonės pavadinimas	2019 m.	2018 m.	Pokytis (%)
Telia Lietuva, AB	43 995	42 163	4,3
Telia Customer Service LT, AB	9 500	9 050	5,0
Kitos dukterinės įmonės	-	7	-
	53 495	51 220	4,4

Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais, socialinio draudimo įmokos skaičiuotos nuo darbo užmokesčio (31,18 proc. darbo užmokesčio) ir mokėtos įmonė, nuo 2019 m. sausio 1 d. yra įtrauktos į bendrą darbuotojo darbo užmokesčio sumą ir dėl to darbuotojų atlyginimai buvo perskaičiuoti ir padidėjo 1,289 karto, o įmonės mokama socialinio draudimo įmoka, skaičiuojama nuo darbuotojo darbo užmokesčio, sumažėjo iki 1,77 procento.

Informacija apie Telia Lietuva, AB darbuotojus (2019 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	Vidutinis mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	42	7 411
Vidurinio lygmens vadovai	153	2 848
Specialistai	1 506	1 755
	1 701	1 993

Jau keletą metų Bendrovė papildomu sveikatos draudimu draudžia visus Bendrovės bei ilgiau dirbančius dukterinės įmonės Telia Customer Service LT, AB darbuotojus. 2019 m. pabaigoje papildomu sveikatos draudimu buvo apdrausti 2465 įmonių grupės darbuotojai. Darbuotojai taip pat turėjo galimybę apdrausti savo šeimos narius – vaikus ir sutuoktinius.

Bendrovė su "SEB investicijų valdymu" turi sutartį dėl Bendrovės darbuotojų pensijų kaupimo III pakopos pensijų fonduose. Ne trumpiau nei metus Bendrovėje ir ne trumpiau nei trejus metus Telia Customer Service LT, AB dirbantys darbuotojai gali dalyvauti programoje "Kaupk su Telia". Programos esmė – darbdavio skiriamos lėšos kaupiamos viename iš darbuotojo pasirinktų "SEB investicijų valdymo" III pakopos pensijų fondų. Visiems programoje dalyvaujantiems darbuotojams Bendrovė kas mėnesį skiria 8 eurus, kurie pervedami į darbuotojo pasirinktą fondą. Darbuotojai prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir savo lėšomis, skirdami papildomai 1, 2 ar daugiau (nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0,78, 1,55 ar daugiau) proc. nuo savo pareiginio atlyginimo, o įmonė į pensijų fondą taip pat perveda papildomą įmoką, atitinkančią darbuotojo skiriamą atlyginimo dalį, bet ne daugiau nei 1,55 proc. darbuotojo pareiginio atlyginimo. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 1028 įmonių grupės darbuotojai dalyvavo šioje programoje.

Kolektyvinė sutartis

Socialinį dialogą bei partnerystę su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis – vykdome nuo ankstyvųjų 90-ųjų. Kolektyvinė sutartis įmonėje galioja taip pat jau daugiau nei 20 metų.

Naujoji Kolektyvinė Bendrovės kaip darbdavio, ir Bendrovės darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės, sutartis pasirašyta 2020 m. sausio 10 dieną. Remiantis naujojo Darbo kodekso reikalavimais tam, kad sutartis galiotų visiems "Telia Lietuva" darbuotojams (ne tik profesinių sąjungų nariams), 77 proc. darbuotojų dalyvavo balsavime ir 98 proc. balsavusiųjų pritarė naujajai Kolektyvinei sutarčiai. Kolektyvinės sutarties sąlygos visiems "Telia Lietuva" darbuotojams įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 dienos.

Naujoji sutartis suteikia lankstesnį darbo ir poilsio režimą, paramą profesiniam tobulėjimui, skaidresnę atlygio sistemą ir papildomą socialinių Bendrovės darbuotojų poreikių finansavimą. Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios geresnės ir palankesnės nei Lietuvos Respublikos Darbo kodekse darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos Bendrovės darbuotojams:

• 50 proc. didesnis apmokėjimas už dirbtą laiką, kai darbo grafikas pakeičiamas paskutinę minutę,
• maksimali darbuotojo viršvalandžių trukmė per metus padidinta nuo 180 iki 230 valandų,
• papildomos iki 5 darbo dienų atostogos, priklausomai nuo darbo stažo Bendrovėje,
• darbuotojo vestuvių proga, darbuotojui suteikiamos 3 kalendorinių dienų mokamos atostogos,
• mirus darbuotojo tėvui, motinai, sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), broliui, seseriai, darbuotojui suteikiamos 3 kalendorinių dienų mokamos atostogos,
• mirus darbuotojo senelei (-iui), darbuotojo sutuoktinio tėvui, motinai, broliui, seseriai, darbuotojui suteikiamos 1 kalendorinės dienos nemokamos atostogos,
• kiekvienam darbuotojui, išreiškus norą, bent kartą per kalendorinius metus Bendrovė suteikia galimybę dalyvauti mokymuose,
• mokamos mokymosi atostogos,
• darbdavys, esant grupės darbuotojų atleidimui ir gavus Profesinių sąjungų prašymą, ne mažesnei nei 5 darbuotojų, įspėtų apie numatomą atleidimą iš darbo, grupei užsako bei apmoka išdarbinimo paslaugą / mokymus,
• už 2 pirmas kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas dėl ligos, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, Bendrovė moka 70 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio,
• darbuotojui dėl prastos savijautos / ligos leidžiama neatvykti į darbą 2 darbo dienas per kalendorinius metus be nedarbingumo pažymėjimo bei už šias dienas paliekant darbuotojui jo darbo užmokestį,
• darbuotojo, įspėto apie darbo sutarties nutraukimą, prašymu įspėjimo termino laikotarpiu Bendrovė suteikia nuo 20 iki 100 proc. buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, kurios metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis,
• darbuotojui, išdirbusiam Bendrovėje daugiau kaip 10 m. papildomai išmokama 1 VDU dydžio išeitinė išmoka,
• atlyginimo peržiūra po ilgalaikio nebuvimo darbe,
• nelaimingų atsitikimų draudimas visą parą.

Bendrovėje įkurtas Socialinių reikmių fondas. Jis skirtas organizacijos kultūrai plėtoti bei darbuotojų socialinėms reikmėms pagal patvirtintus šio fondo nuostatus. Jį valdo Socialinių reikmių fondo komitetas, kurį sudaro darbdavio ir profesinių sąjungų atstovai.

Fondas įsipareigoja:

• finansuoti iniciatyvas, skirtas darbuotojų vaikams,
• išmokėti 10 bazinės socialinės išmokos (BSl) dydžio premiją 20, 30 ir 40 metų nepertraukiamojo darbo stažo Bendrovėje proga,
• mirus darbuotojo tėvui, motinai, sutuoktiniui ar vaikui (įvaikiui, globotiniui), darbuotojui išmokėti 10 BSl dydžio pašalpą,
• mirus Bendrovės darbuotojui, apmokėti jo artimiesiems visas laidojimo išlaidas, išskyrus gedulingus pietus, ir išmokėti 12 BSl dydžio pašalpą,
• skirti pašalpą, jei dėl susidariusios sunkios darbuotojo ar jo šeimos finansinės padėties darbuotojas arba jo šeima patyrė didelių materialiųjų nuostolių.

Fondas skiria lėšų darbuotojų sveikatai gerinti, t. y. sporto salių, aikštynų nuomai, Bendrovės mastu organizuojamų sporto bei kultūrinių renginių rėmimui. 2019 metais Socialinių reikmių fondas pirmiau minėtiems tikslams skyrė 78,8 tūkst. eurų.

TVARI VEIKLA

Skaitmeninių technologijų plėtra yra svarbiausias teigiamos visuomenės raidos ir tvaraus ekonomikos augimo veiksnys. Tačiau esama ir pavojų bei pagrįsto nerimo, kuris siejamas su neigiamu skaitmeninių technologijų poveikiu. Mūsų tvirtu įsitikinimu, būtinoji tvaraus augimo ir pelningumo, kuris savo ruožtu kuria ilgalaikę vertę akcininkams ir palaiko tvarų vystymąsi, sąlyga yra tvaraus ir atsakingo verslo praktikų taikymas visuose verslo ir strategijos aspektuose. Mes siekiame užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitingumą, akcentuoti ne vien tik savo sėkmę, bet ir atvejus, kai nepateisinome visuomenės lūkesčių.

Kadangi priklausome "Telia Company" įmonių grupei, mes laikomės "Telia Company" nustatytų atsakingo verslo principų.

Mūsų požiūris

Mūsų požiūrio į tvarumą pagrindas yra dvi strateginės kertinės nuostatos:

• mes kuriame bendrąją vertę, o tai reiškia, kad kurdami verslo vertę, mes imamės veiksmų įveikti ir socialinius bei aplinkos apsaugos iššūkius;
• atsakingas verslas reiškia tai, kad savo dėmesį mes sutelkiame į rizikos valdymą, neigiamo poveikio mažinimą ir etišką bei atsakingą elgseną. Šie įsipareigojimai galioja visoje vertės kūrimo grandinėje.

Mūsų požiūrį palaiko trys lemiami sėkmės veiksniai:

• valdybos ir vadovybės įsipareigojimas: siekiant sukurti ilgalaikę tvarią vertę akcininkams, aktyviai vadovauti mūsų tvarios veiklos darbotvarkei;
• darbuotojų įsitraukimas: sudaryti galimybes visiems darbuotojams prisidėti prie teigiamo skaitmeninių technologijų poveikio;
• etika ir atitiktis yra atsakingo verslo praktikų užtikrinimo pagrindas.

Efektyviai naudodami savo pagrindines kompetencijas ir verslą bei realizuodami naujas galimybes, mes užtikriname tvarų pelningumą ir augimą, tuo padėdami siekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals, sutrumpintai SDGs).

Kuriant bendrąją vertę, mūsų svarbiausi prioritetai yra trys sritys:

• aplinkos apsauga;
• gyvenimo kokybė;
• inovacijos ir augimas.

Atsakinga verslas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pateisinti akcininkų lūkesčius verslo etikos ir rizikos valdymo srityje bei užtikrinti, kad prisidedame prie visuomenės, kurioje vykdome savo veiklą, vystymosi.

Atsakingas verslas apima septynias prioritetines sritis:

• korupcijos prevencija;
• vaikų teisės;

• klientų privatumo apsauga;
• atsakomybė už aplinkos apsaugą;
• saviraiškos laisvė ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumas;
• sveikata ir gerovė;
• atsakingas pirkimas.

Atsakingo verslo kodeksą – tai mūsų etiško elgesio darbe kompasas. Šiame kodekse aptariama daug atsakingo verslo situacijų ir jis taikomas visiems darbuotojams. Atsakingo verslo kodekse ne tik reglamentuojami dovanų ir verslo vaišingumo, santykių su valstybės tarnautojais, asmens duomenų apsaugos, atsakingų pirkimų ir daugelis kitų svarbių klausimų, bet ir pateikiamos rekomendacijos, kaip tinkamai elgtis esant vienai ar kitai situacijai.

Būdama Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo šalimi ir Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) nare, "Telia Lietuva" yra raštu įsipareigojusi gerbti atsakingo ir etiško verslo principus.

Nuo 2006 m. kartą per metus kartu su metiniais finansiniais rezultatais Bendrovė parengia ir internete skelbia neaudituotą Tvarios veiklos ataskaitą, kurioje visoms suinteresuotosioms šalims – klientams, akcininkams, investuotojams, darbuotojams, tiekėjams, verslo ir socialiniams partneriams bei visuomenei – pateikia nefinansinę informaciją apie savo veiklą įmonių socialinės atsakomybės srityje.

Rengti Bendrovės tvarios veiklos ataskaitą įkvėpė Jungtinių Tautų Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, sutrumpintai – GRI) G4 gairės bei telekomunikacijų įmonėms taikomi reikalavimai. G4 gaires, kurios laikomos vienomis iš pažangiausių metodinių gairių, skirtų parengti nefinansines informacinio pobūdžio ataskaitas vidinėms bei išorinėms suinteresuotosioms šalims, rekomenduojama taikyti visame pasaulyje. Rengdami minėtą ataskaitą, atsižvelgiame ir į Lietuvos atsakingo verslo asociacijos rekomendacijas (LAVA) dėl informacijos, kurią turėtų skelbti atsakingas verslas.

Tvarios veiklos principų įgyvendinimas

Lūkesčius ir reikalavimus, kaip vykdyti atsakingą verslą, nustato Atsakingo verslo kodeksas. Be to, jame paaiškinama, kaip svarbu netylėti pamačius ar įtarus neetišką elgesį arba įstatymų ar Bendrovės reglamentuojančių dokumentų pažeidimą, ir kaip apie tai pranešti. Priėmus Kodeksą 2016 m., surengti privalomi nuotoliniai mokymai visiems darbuotojams, o paskui – ir naujiems darbuotojams. 2019 m. pradėtas įgyvendinti naujas nuotolinių mokymų kursas, kuriame pateikiami išsamūs praktiniai nurodymai apie tai, kaip taikyti įvairioms Kodekse įvardytoms sritims nustatytus reikalavimus, pateikiant tikroviškus scenarijus ir elgesio rekomendacijas.

"Telia Company" siekia suteikti ir skatinti naudotis tokiais skundų teikimo mechanizmais, kurie sudarytų galimybę pranešti apie susirūpinimą keliančius dalykus nesibaiminant dėl atsakomųjų veiksmų ar keršto. Pranešimų teikimo priemonė – Skaidrumo linija leidžia darbuotojams ir kitiems asmenims anonimiškai pranešti apie tam tikrų apskaitos, atskaitomybės ar vidaus kontrolės priemonių pažeidimus, apie vietinių įstatymų ar Atsakingo verslo kodekso, įmonių grupės politikų ir instrukcijų nesilaikymo atvejus. "Telia Company" turi įmonių grupės mastu taikomą vidaus tyrimų standartą. Pagrindinis jo principas – užtikrinti, kad tyrimai būtų atliekami objektyviai ir nešališkai bei tokiu būdu, kuris leistų sklandžiai nustatyti faktus, minimaliai sutrikdant verslą arba darbuotojų asmeninį gyvenimą, ir užtikrintų, kad visuomet yra laikomasi konfidencialumo bei nekeršijimo principų.

Valdant pasaulinius aplinkosaugos iššūkius, susijusius su klimato kaita, išteklių ir energijos stoka bei žiedine ekonomika, ypač svarbus vaidmuo tenka informacinėms ir ryšių technologijoms (sutrumpintai IRT). 2019 m. "Telia Company" iškėlė du ambicingus ir įkvepiančius aplinkosaugos srities tikslus – iki 2030 m. užtikrinti nulinę taršą anglies dioksidu bei nulinį atliekų kiekį ir taip tapti "žaliausia" pasaulyje telekomunikacijų įmone.

Tam, kad pasiektume nulinio mūsų veiklos poveikio aplinkai tikslus, reikia plačios veiksmų darbotvarkės. Kai kurie veiksmai jau vykdomi, pavyzdžiui, 100 proc. mūsų naudojamos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Kalbant apie poveikio klientams sumažinimą iki minimumo, daugiausia dėmesio bus skiriama toms sritims, kur poveikis yra didžiausias ir kur veiksmai labiausia atitinka verslo strategiją. Skaitmeninimas suteikia "Telia Company" didžiules galimybes teigiamai paveikti aplinką, o aplinką tausojantys sprendimai klientams atveria ne tik didžiules lėšų taupymo galimybes, bet ir leidžia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bei efektyviau naudoti išteklius. Mes toliau dirbame siekdami nustatyti moksliškai pagrįstus tikslus, kurie gerai derėtų su ambicingu siekiu 1,5° C sumažinti pasaulinio klimato atšilimą.

Siekiantiems bendradarbiauti su "Telia Company" aplinkosaugos srityje bus taikomi netgi dar griežtesni reikalavimai ir lūkesčiai. Nuo 2019 m. tiekėjų pasirinkimo kriterijus papildėme taršos CO² mažinimo rodikliu. Iki 2022 m. tiekėjai turėtų būti parengę planus, kaip jie numato iki 2030 m. užtikrinti nulinę taršą CO² visoje savo tiekimo grandinėje. Tam, kad tiekėjai į

savo veiklą operacijas įtrauktų aplinkosaugos darbotvarkę, laikui bėgant šiuo klausimu reikės glaudžiai dirbti su tūkstančiais tiekėjų ir rangovų.

Tvarus energijos naudojimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir pavojingos bei nepavojingos atliekos, ypač elektronikos atliekos, yra tie pagrindiniai poveikio aplinkai aspektai, kuriuos mes turime valdyti savo veikloje. Sisteminį vadovybės požiūrį rodo mūsų aplinkos apsaugos valdymo sistema, kuri sertifikuota pagal ISO 14001 standarto reikalavimus. "Telia Lietuva" ISO 14001 sertifikatą gavo 2017 metais.

Taikydami atpirkimo programas, kurios sudaro galimybes ilgiau naudoti senesnius, bet dažnai dar gerai veikiančius mobiliojo ryšio įrenginius, mes sumažiname elektronikos atliekų kiekius. Tokius įrenginius mes parduodame vietiniams partneriams, kurie ištrina duomenis ir tuos įrenginius perparduoda, o nebetinkamus naudoti atiduoda perdirbti. 2019 m. iš savo klientų surinkome 562 kg mobiliojo ryšio įrenginių ir kitos elektroninės įrangos, kurią galima pakartotinai naudoti.

Ryšio technologijos atveria galimybes pasiekti informaciją ir keistis idėjomis tokiu būdu, kuris skatina atvirumą ir skaidrumą. Mes siekiame gerbti saviraiškos laisvę ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumą. Problemos, susijusios su saviraiškos laisve ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumu kelia didžiulį pavojų ryšių paslaugų naudotojams visame pasaulyje. Tai – ir masinio sekimo, tinklų išjungimo, mobiliojo ryšio įrenginių buvimo vietos nustatymo ir blokavimo, ir tam tikro turinio apribojimo pavojai. Pagarba saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui įgyja vis didesnę svarbą, nes kovoje su nusikalstamumu, terorizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir panašiomis problemomis įstatymų leidėjai siekia įteisinti papildomas stebėjimo priemones.

Vykdydami savo pareigą gerbti ir remti žmogaus teises, didžiausią dėmesį skiriame mūsų klientams kylantiems pavojams. Stengdamiesi įdiegti aktyvias priemones, skirtas remti mūsų klientų teises tuomet, kai mūsų manymu, joms kyla pavojus, mes siekiame apriboti potencialią žalą asmenims. Mūsų įsipareigojimai dėl prašymų ar reikalavimų, kurie galėtų turėti rimtą poveikį saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui telekomunikacijų srityje (vadinamųjų neįprastų prašymų), yra išdėstyti įmonių grupės politikoje, o su tokių prašymų vertinimu ir sprendimų priėmimu susijusi tvarka, kuri taikoma tuomet, kai vietinė bendrovė gauna galimai rimtą prašymą ar reikalavimą, yra nustatyta "Telia Company" įmonių grupės instrukcijoje.

Siekdami sukurti tinkamą sveikatos ir gerovės kultūrą, mes palaikome gerą sveikatą, nustatome ir sumažiname pavojus arba imamės jų prevencijos priemonių ir greitai reaguojame į sveikatos pablogėjimus. Didžiausi pavojai sveikatai ir gerovei – eismo saugumas, darbas aukštyje ir elektros darbai – yra susiję su tinklo statyba ir jo technine priežiūra, t. y. darbu, kurį paprastai atlieka mūsų rangovai. "Telia" darbuotojai daugiausia dirba biuruose ir mažmeninės prekybos vietose, kur iš esmės kyla tik su psichosocialine gerove ir ergonomika susiję pavojai. Kadangi tiekėjai susiduria su pavojais jų sveikatai ir saugumui, mes siekiame turėti tokį Tiekėjų elgesio kodeksą, kuriame nustatyti sveikatos ir saugos reikalavimai būtų įtraukiami į visas statybos, montavimo ir techninės priežiūros darbų sutartis. Sisteminį vadovybės požiūrį rodo įdiegta OHSAS 18001 darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema.

Mūsų tikslas – žinoti, parodyti ir valdyti mūsų poveikį žmogaus teisėms bei su tuo susijusius pavojus ir galimybes. Sąžiningai veikdami, mes siekiame laikui bėgant patobulėti ir tapti sektoriaus lydere žmogaus teisių apsaugos srityje. Su žmogaus teisėmis susiję pavojai, kaip antai pavojus klientų privatumui, saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui gali kelti pavojų ryšių paslaugų naudotojams. Kadangi esame tarptautinė įmonių grupė, perkanti iš dešimčių tūkstančių vietinių ir tarptautinių tiekėjų, mums reikia suvaldyti tiekimo grandinėje kylančius pavojus žmogaus teisėms, susijusius su vaikų darbu ir priverstiniu darbu, darbuotojų teisėmis bei pagrindinėmis sveikatos ir saugos sąlygomis.

Mes saugome asmens duomenis ir užtikriname asmens privatumo apsaugą. Mes tvarkome tik tiek asmens duomenų, kiek yra būtina pasiekti nustatytus duomenų tvarkymo tikslus, ir juos tvarkome griežtai laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Bendrovė laikosi griežtos politikos dėl klientų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo, todėl tvarkydama duomenų subjektų asmens duomenis, veikia pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir kitų tiesiogiai taikytinų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatas ir įstatymuose nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitomis įmonėmis bei valdžios institucijomis. Visi Bendrovės darbuotojai dalyvauja privalomuose nuotoliniuose mokymuose asmens duomenų apsaugos klausimais ir periodiškai atnaujina šios srities žinias.

Mes tikimės, kad mūsų tiekėjai, tų tiekėjų tiekėjai ir platintojai įdiegs tvarias verslo praktikas ir atvirai kalbės apie jiems iškilusius iššūkius. Pasirinkdami tinkamas tvarumo praktikas taikančius tiekėjus, mes turime galimybę teigiamai paveikti mūsų tiekimo grandinę. Atsakingas pirkimas prasideda nuo to, kad taikydami Tiekėjų elgesio kodeksą, mes nustatome, ko tikimės iš savo tiekėjų. Tiekėjams vertinti taikome rizika grindžiamą procesą, pagal kurį tiekėjai sugrupuojami, pavyzdžiui, pagal įmonės registracijos regioną, pagal produktų ar teikimų paslaugų rūšis arba pagal tiekėjo kritinės svarbos mūsų veiklos operacijoms laipsnį. Toks grupavimas padeda ne tik nustatyti, kokius tinkamus rizikos mažinimo veiksmus,

pavyzdžiui papildomą išsamų patikrinimą (tiekėjo įsivertinimą, informacijos paiešką ir rizikos analizę), reikėtų taikyti prieš sudarant sutartis, bet ir atlikti auditus vietose, skirtus įvertinti, ar tiekėjo tvarumo rodikliai yra pakankami.

Mūsų paslaugas aktyviai naudoja vaikai ir jaunimas. Tiek savo jėgomis, tiek ir su patyrusiais partneriais mes raginame vaikus, jaunuolius ir jų tėvus saugiai naudotis internetu. Mūsų manymu, internetas praturtina vaikų gyvenimą, suteikia jiems galimybes tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir bendrauti su kitais visuomenės nariais, žaisti bei mokytis. Tačiau būtent vaikai yra mažiausiai apsaugoti nuo grėsmių internete, kaip antai bauginimo ir netinkamo turinio. Užtikrinant vaikų saugumą internete, reikia taikyti kompleksinį požiūrį visame platesniame technologijų sektoriuje ir visuomenėje. Siekdama formuoti bendrą požiūrį į saugų naršymą internete ir programėlių naudojimą bei propaguoti vaikų ir jaunuolių tarpusavio pagarbą, "Telia" glaudžiai bendradarbiauja su kitomis mūsų ir kitų sektorių įmonėmis bei organizacijomis.

YOUNITE – tai "Telia" darbuotojų savanorystės programa, sudaranti galimybes ir skatinanti mūsų darbuotojus dalyvauti savanoriškoje veikloje ir padėti populiarinti skaitmenines technologijas mūsų bendruomenėse. Tapę aktyviais programos dalyviais, darbuotojai turi galimybę vieną dieną per metus skirti veiklai, kuria reikšmingai prisidėtų prie informacinės visuomenės plėtojimo. Ši iniciatyva – tai "Telia Company" nuolatinio darbo padedant siekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų dalis.

"Telia" yra įvairovės šalininkė ir gerbia kiekvieno darbuotojo unikalumą nepriklausomai nuo jo lyties, tautybės, etninės kilmės, religinių įsitikinimų, amžiaus, lytinės orientacijos, neįgalumo, asmens savybių. Mes esame įsipareigoję siūlyti įvairove grindžiamą ir įtraukią darbovietę, kurioje kiekvienas darbuotojas gali būti savimi ir turi lygias galimybes.

Įvertinimai

Pagal ISS įmonių aplinkosaugos, socialinių ir valdysenos rodiklių vertinimo rezultatus "Telia Lietuva" akcijos laikomos tvaria investicija. 2020 m. vasario mėn. bendrovei ir vėl suteiktas "Prime" statusas su reitingu C+.

Tvaraus verslo ataskaita

Daugiau informacijos apie "Telia Lietuva" veiklą socialiai atsakingo verslo srityje yra pateikta Tvaraus verslo ataskaitoje, kurią galima rasti Bendrovės svetainėje internete adresu https://www.telia.lt/tvarus-verslas/ataskaitos.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovas Dan Strömberg ir Telia Lietuva, AB Finansų vadovas Arūnas Lingė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, anksčiau pateiktame 2019 m. Telia Lietuva, AB konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Dan Strömberg Vadovas

Arūnas Lingė Finansų vadovas

BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITOS FORMA UŽ 2019 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro keturi didžiausios Bendrovės akcininkės "Telia Company" atstovai ir du nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje yra du komitetai – Audito ir Atlygio. Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto, o jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Valdyba dvejų metų kadencijai renka abiejų komitetų narius. Trys valdybos nariai, du iš jų – nepriklausomi, yra Audito komiteto nariai, ir trys valdybos nariai, vienas iš jų – nepriklausomas, yra Atlygio komiteto nariai. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas.

Bendrovė šiuo metu nesilaiko Valdymo kodekso reikalavimo jog valdybos pirmininkas neturėtų būti ir komiteto pirmininku, nes istoriškai Bendrovės valdybos pirmininkas buvo renkamas ir Atlygio komiteto pirmininku.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir komitetų veiklą, valdybos ir vadovų komandos narius, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas pateikta Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

2. Atskleidimo struktūrizuota lentelė:

NEAKTUALU	PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP/NE/	KOMENTARAS
-----------	----------------------------	----------	------------

1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Bendrovės dokumentai ir teisės aktuose numatyta informacija yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. Visi akcininkai turi lygias teises dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 eurų nominaliosios vertės akcijos. Viena akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visoms Bendrovės akcijoms suteiktos vienodos teisės.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbti Bendrovės interneto tinklalapyje.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami Vilniuje, pagrindinėje Bendrovės buveinėje. Eiliniai akcininkų susirinkimai rengiami balandžio mėn. antroje pusėje. 2019 m. eilinis akcininkų susirinkimas vyko 2019 m. balandžio 26 d. 13 val. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą nurodoma, kad siūlomi sprendimų projektai bet kuriuo metu iki akcininkų susirinkimo turi būti pateikiami raštu.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visi dokumentai ir informacija susijusi su visuotiniu akcininkų susirinkimu, tarp kurių pranešimas apie šaukiamą susirinkimą, sprendimų projektai, susirinkimo sprendimai ir protokolas yra viešai ir tuo pačiu metu skelbiami dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – per reguliuojamų pranešimų platinimo sistemą ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Pranešimas apie eiliniam akcininkų susirinkimui, kuris įvyko 2019 m. balandžio 26 d., siūlomus sprendimų bei dokumentų projektus dviem kalbomis buvo paskelbtas 2019 m. balandžio 10 dieną.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip	Kandidatai į valdybos narius yra viešai paskelbiami kai tik Bendrovė gauna teikiamų kandidatų sąrašą. Viešai skelbiamuose ir akcininkų susirinkimo medžiagoje pateikiamuose kandidatų gyvenimo aprašymuose yra nurodoma informacija apie kandidatų išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas pareigas. Siūlymas dėl atlygio (tantjemų) už darbą valdyboje yra pateikiamas Pelno paskirstymo ataskaitoje, kuri kaip sprendimo projektas yra teikiamas visuotiniam akcininkų susirinkimui. Siūlomos audito įmonės pavadinimas ir siūlomas atlygis už audito paslaugas yra pateikiami iš anksto kaip sprendimo projektas visuotiniam akcininkų susirinkimui.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai,	Taip 2019 m. balandžio 26 d. vykusiame eiliniame
administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję	akcininkų susirinkime dalyvavo Bendrovės
kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją,	vadovas ir Bendrovės Finansų vadovas bei abu
susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke,	nepriklausomi kandidatai į valdybos narius. Kiti
turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.	keturi kandidatai į valdybos narius, kurie
Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat	negyvena Lietuvoje, nedalyvavo akcininkų
turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu	susirinkime.
naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę.

2 principas: Stebėtojų taryba

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai,	Neaktualu
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų
naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į
darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai	Neaktualu
paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba
su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų
užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie
bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų
konfliktų sprendimą.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama	Neaktualu
sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir
strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams
neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo	Neaktualu
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi
stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi
atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir
nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti
abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės	Neaktualu
mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir
įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant
išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais
bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti
reputacijos, teisinė ar kita rizika.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba	Neaktualu
būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir
finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę
gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis
nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės,
apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos
komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Neaktualu
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Neaktualu
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Neaktualu
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Neaktualu
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Neaktualu

3 principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Taip	Kadangi stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme iš esmės atliekanti valdyba tvirtina Bendrovės strategiją.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip	Bendrovės požiūris į darbuotojus, tiekėjus, klientus ir visuomenę yra nustatytas atitinkamose Bendrovės politikose ir Atsakingo verslo kodekse, kuriuos patvirtino valdyba ir viešai yra skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip	Vidinės "Telia Company" įmonių grupės politikos ir Atsakingo verslo kodeksas yra patvirtinti Bendrovės valdybos, o jų įgyvendinimas yra aptariamas reguliariuose vietiniuose Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžiuose.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip	Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžiai yra rengiami nuolatos.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip	Nuo 2018 m. liepos 4 d. paskirtas Bendrovės vadovas turi didelę vadovavimo telekomunikacijų įmonėms patirtį ir anksčiau keletą metų dirbo Lietuvoje.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip, išskyrus lyčių pusiau svyrą	Trys valdybos nariai turi verslo administravimo išsilavinimą, du – finansų ir apskaitos išsilavinimą ir vienas yra teisės magistras. Keturi iš šešių dirba telekomunikacijų srityje, vienas – žiniasklaidoje, o vienas susijęs su Informacinių ir ryšio technologijų veikla. Šiuo metu iš šešių valdybos narių tik viena valdybos narė yra moteris.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis	Taip	Kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai ir informacija apie kandidatų dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra pateikiama kartu su sprendimų projektais akcininkų susirinkimui ir skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje tam, kad akcininkai galėtų susipažinti su informacija dar prieš akcininkų susirinkimą. Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui pateikiama Bendrovės interneto

apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		tinklalapyje ir periodinėse bei tarpinėse Bendrovės rengiamose ataskaitose.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su	Taip	Po išrinkimo, visi valdybos nariai yra
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems	Taip	supažindinami su Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose jiems numatytomis teisėmis ir pareigomis. Valdybos nariai apie įmonės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitus Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pokyčius reguliariai informuojami valdybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą. Pagal Bendrovės įstatus valdybos nariai renkami dvejiems metams neribojant kadencijų skaičiaus.
naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.		Vienas valdybos narys valdyboje dirba nuo 2014 m. balandžio ir buvo tris kartus perrinktas – 2015 m. balandį, 2017 m. balandį ir 2019 m. balandį. Kitas valdybos narys valdyboje dirbo nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. balandžio, ir vėl buvo išrinktas 2018 m. balandį ir perrinktas 2019 m. balandį. Trys valdybos nariai išrinkti 2018 m. balandį ir perrinkti 2019 m. balandį, o vienas – 2018 m. lapkritį ir perrinktas 2019 m. balandį. Einamoji dviejų metų valdybos kadencija baigiasi 2021 m. balandį.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Dabartinis (nuo 2018 m. lapkričio) valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam Bendrovės akcininkui ir nėra susijęs su kasdienine Bendrovės veikla; niekada nedirbo Bendrovėje. Buvę Bendrovės vadovai nei įmonėje, nei jos valdyboje nedirba.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigoms vykdyti. Visuose 2019 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole, o informacija apie kiekvieno valdybos nario posėdžių lankomumą yra pateikiama 2019 m. konsoliduotame metiniame pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Du nepriklausomi valdybos nariai – Tomas Balžekas ir Mindaugas Glodas naujai valdybos kadencijai buvo perrinkti 2019 m. balandį. Prieš akcininkų susirinkimą buvo viešai paskelbta, kad šie du kandidatai į valdybos narius išrinkus į valdybą bus laikomi nepriklausomais valdybos nariais.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Priimdami sprendimą dėl pelno paskirstymo eiliniame akcininkų susirinkime akcininkai nustato atlygį (tantjemas) valdybos nariams už darbą valdyboje. Nuo 2016 m. po 15,6 tūkst. eurų tantjemų mokama tik dviem nepriklausomiems valdybos nariams už darbą valdyboje.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo ir turto atskyrimo pareigų, tuo būdu stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
3.2.10.Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip	Informacija apie valdybos ir komitetų veiklą yra pateikta 2019 m. Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime. Valdyba taip atliko savo veiklos įvertinimą.

4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Taip	Bendrovė valdyba atstovauja Bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei, prižiūri ir kontroliuoja Bendrovės vadovo veiklą, reguliariai rengia valdybos posėdžius, kurių metu vadovų komanda reguliariai informuoja valdybą apie įmonės veiklą.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto suderintą ir valdybos patvirtintą grafiką. Kiekvieną ketvirtį vyksta ne mažiau kaip du posėdžiai, o neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami esant poreikiui.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Pagal valdybos reglamentą, valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą, su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią, medžiagą gauna ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Darbotvarkė posėdžio metu nekeičiama, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai arba kai nedalyvaujantys nariai praneša, kad sutinka su darbotvarkės pakeitimu.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, tačiau valdybos posėdžių datos ir darbotvarkė yra derinama su Bendrovės vadovu ir Bendrovės vadovas bei kiti vadovų komandos nariai, jei yra poreikis, dalyvauja valdybos posėdžiuose.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	-----------	--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma – valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus .	Taip	Iš Bendrovės valdybos narių sudaromi Audito ir Atlygio komitetai. Skyrimo komitetas Bendrovėje nesudaromas, nes jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Kiekvieną komitetą sudaro 3 valdybos nariai.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip, išskyrus dėl komiteto pirmininko	Kiekvieną komitetą sudaro 3 valdybos nariai. Du nepriklausomi valdybos nariai yra Audito komiteto nariai. Visi trys Audito komiteto nariai turi finansų išsilavinimą. Vienas valdybos narys yra ir Atlygio komiteto narys. Visi trys Atlygio komiteto nariai turi vadovavimo patirties. Istoriškai, valdybos pirmininkas yra ir Atlygio komiteto pirmininkas.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą	Taip	Komitetų įgaliojimus ir darbo tvarką tvirtina Bendrovės valdyba. 2019 m. abiejų komitetų darbo reglamentai buvo peržiūrėti ir atnaujinti. Komitetų sudėtis viešai skelbiama periodinėse Bendrovės ataskaitose ir tinklalapyje internete. Informacija apie komitetų veiklą ir komiteto posėdžių lankomumą yra pateikta 2019 m. konsoliduotame metiniame pranešime.

posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti	Taip	Komitetų posėdžiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, bei išoriniai partneriai, tokie kaip
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems		auditoriai, ir teikia visą būtiną informaciją.
esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;	Taip	Bendrovėje Skyrimų komiteto funkcijas atlieka Atlygio komitetas.
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Taip
5.3. Atlygio komitetas.
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	Taip	Informacija apie Atlygio komitetą veiklą yra pateikta 2019 m. konsoliduotame metiniame pranešime.

5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą . 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Vidaus ir išorės auditoriai reguliariai Audito komitetui pristato savo veiklos planus ir ataskaitas. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžių ataskaitos Audito komitetui pateikiamos reguliariai. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komiteto ataskaitos reguliariai pristatomos per valdybos posėdžius.

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar
gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia
situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar
valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie
tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų
pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

7 principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip	Atnaujintos ir valdybos patvirtintos Atlygio politikos principai yra aprašyti Bendrovės 2019 m. konsoliduotame metiniame pranešime ir pateikti Bendrovės interneto tinklalapyje.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip	Tik du nepriklausomi valdybos nariai akcininkų sprendimu gauna atlygį (tantjemas) už darbo valdyboje. Skiriamų tantjemų suma nesikeičia jau daugelį metų ir sudaro 15,6 tūkst. eurų asmeniui.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne	Bendrovės Atlygio politika nenumato politikos dėl išeitinių išmokų. Bendrovė vadovaujasi atitinkamų įstatymų reikalavimais dėl išeitinių išmokų.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu	Bendrovėje nėra darbuotojų skatinimo ar atlygio Bendrovės akcijomis sistemos.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Bendrovė konsoliduotame metiniame pranešime ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžia informaciją apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, bendrą pagrindiniams Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumą ir valdybos nariams išmokėtas tantjemas. Informacija pateikiama atskirai apie valdybą ir Bendrovės vadovybę. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas viešai skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Ne	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais, pradedant 2020 m. Atlygio politika bus tvirtinama eiliniame akcininkų susirinkime. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip	Valdybos patvirtintas Atsakingo verslo kodeksas yra skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip	Bendrovė ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos yra pasirašiusios Kolektyvinę sutartį. 1999 m. vykdant Bendrovės privatizavimo programą apie 5 proc. Bendrovės akcijų buvo parduota įmonės darbuotojams. Esami ir buvę Bendrovės darbuotojai dalyvauja akcininkų susirinkimuose, domisi įmonės veikla. Bendrovė kasmet moka dividendus. Bendrovė turi patvirtintus paramos ir kitų lengvatų teikimo principus, kuriais grindžiamas bendravimas su visuomene ir vietos bendruomenėmis.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Kolektyvinė sutartis įpareigoja Bendrovės vadovus reguliariai informuoti darbuotojus apie sutarties vykdymą, bendrovės veiklą, pokyčius rinkoje ir pan. Bendrovė rengia Tvaraus verslo ataskaitas, kuriose detaliai aptariami bendravimo su investuotojais, darbuotojais, klientais ir vietos bendruomenėmis principai ir praktika.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Taip	"Telia Company" įmonių grupėje veikia "Skaidrumo linija".

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip	Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir finansų rezultatus.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip	Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir finansų rezultatus.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Taip	Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių skaičių ir jų lankomumą teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.

9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Taip	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	Taip	Informacija apie investicinius projektus teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose. Informacija apie socialiai atsakingo verslo politiką ir kovą su korupciją yra teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir Tvaraus verslo ataskaitose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Bendrovė rengia konsoliduotas tarpines ir metines ataskaitas.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	Taip	Bendrovė konsoliduotame metiniame pranešime ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžia informaciją apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, bendrą pagrindiniams Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumą.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip	Informaciją akcininkams, investuotojams ir vertybinių popierių biržoms Bendrovė ta pačia apimtimi ir vienu metu pateikia lietuvių ir anglų kalbomis bei viešai skelbia interneto tinklalapyje.

10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Audito įmonė atlieka konsoliduotos įmonių grupės metinės finansinės atskaitomybės auditą pagal TFAS priimtus ES. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotai finansinei atskaitomybei.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą	Taip	Audito įmonės kandidatūrą dvejiems metams
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės		visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma –		Bendrovės valdyba.
bendrovės valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės Bendrovei suteiktas ne audito paslaugas (jei tokių buvo) yra pateikiama Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime.