AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

AB Akola Group

Annual Report May 15, 2020

2261_10-k_2020-05-15_cc4bd669-8420-4a45-88ae-9d2dc4984a07.pdf

Annual Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

PATVIRTINTA Valdybos posėdžio 2020 m. balandžio 09 d. protokolu Nr. 8

AB "LINAS" 2019 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Banko valdybos patvirtintomis periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes - akcinės bendrovės "Linas" direktorė Vilita Skersienė, finansų vadovas Egidijus Mikeliūnas ir vyriausioji buhalterė Vanda Nekrašaitė - patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, AB "Linas" metinės finansinės ataskaitos ir AB "Linas" įmonių grupės metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Linas" ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad AB "Linas" 2019 m. konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta veiklos ir verslo plėtros apžvalga, AB "Linas" ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Linas" direktorė Vilita Skersienė 2020 m. kovo 21 d.

AB "Linas" finansų vadovas Egidijus Mikeliūnas 2020 m. kovo 21 d.

AB "Linas" vyriausioji buhalterė Vanda Nekrašaitė 2020 m. kovo 21 d.

TURINYS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas. 4
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys. 4
3. Pagrindinės veiklos pobūdis. 4
4. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais. 4
5. Duomenys apie prekybą Bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose. 5
6. Objektyvi Grupės įmonių būklės, veiklos ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su
kuriais susiduriama, apibūdinimas. 5
7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė. 8
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis. 9
9. Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos. 9
10. Grupės įmonių veiklos planai ir prognozės. 10
11. Informacija apie Grupės įmonių tyrimų ir plėtros veiklą. 10
12. Aplinkosauga. 11
14. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotų finansinių ataskaitų
sudarymu, pagrindiniai požymiai. 11
15. Informacija apie Bendrovės filialus ir atstovybes. 11
16. Bendrovės įstatinio kapitalo struktūra ir vertybinių popierių perleidimo apribojimai. 12
17. Informacija apie Bendrovės ir Grupės įsigytas ir turimas savas akcijas bei per ataskaitinį laikotarpį įsigytas
ir perleistas savas akcijas. 12
18. Akcininkai. 12
19. Darbuotojai. 12
20. Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka. 13
21. Bendrovės organai. 14
22. Duomenys apie Bendrovės Stebėtojų tarybos, valdybos, Audito komiteto narius ir administraciją. 17
23. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus
Bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų
Bendrovei didelę žalą. 18
24. Visi Bendrovės ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie
atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės valdymo
kontrolės pasikeitimo. 18
25. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius. 18
26. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius (neatitinkančius
bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančius akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir
pan.), turėjusius ar ateityje galinčius turėti neigiamos įtakos emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip
pat informacija apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių
akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų. 18
27. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi. 18
28. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją. 19

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas.

AB "Linas" konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2019 metus.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę

Pavadinimas AB "Linas" (toliau "Bendrovė")
Įstatinis (akcinis) kapitalas 6 971 307,10 Eur
Buveinės adresas S.Kerbedžio g. 23, LT-35114 Panevėžys
Telefonas (8-45) 506100
Faksas (8-45) 506345
Elektroninio pašto adresas [email protected]
Interneto tinklapis www.linas.lt
Teisinė - organizacinė forma Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 1993 03 08 Panevėžio m. įmonių rejestre
Įmonės registravimo numeris 003429
Perregistravimo data ir vieta 2004 m. rugsėjo 9 d. Juridinių asmenų registre,
registravimo pažymėjimo Nr. 003429.
Įmonės kodas 1476 89083
PVM mokėtojo kodas LT476890811
Juridinio asmens identifikacinis

(LEI) kodas 52990054JBNAT4BLVY62

Pagrindiniai duomenys apie dukterinę bendrovę

UAB "Lino apdaila"
2 896 Eur
S.Kerbedžio g. 23, LT-35114 Panevėžys
(8-45) 506111
(8-45) 506346
[email protected]
Uždaroji akcinė bendrovė
2008 m. gegužės 23 d. Juridinių asmenų registre,
registravimo pažymėjimo Nr. 114552
3017 33421
LT100004113316

3. Pagrindinės veiklos pobūdis.

Pagrindinės veiklos pobūdis - tekstilės gaminių gamyba ir pardavimas.

2019 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė AB "Linas" ir jos dukterinė bendrovė UAB "Lino apdaila". AB "Linas" priklauso 100% dukterinės bendrovės akcijų. AB "Linas" veikla – prekyba lininiais tekstilės gaminiais; kita AB "Linas" veikla - finansinio turto (akcijų bei suteiktų paskolų) valdymas, šiluminės energijos tiekimas, turto nuoma. Tekstilės gaminių gamybos veikla vykdoma dukterinėje bendrovėje UAB "Lino apdaila".

4. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais.

2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasirašyta AB "Linas" aptarnavimo sutartis su Akcine bendrove Šiaulių bankas (įmonės kodas 112025254, Tilžės g. 149, Šiauliai) dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.

5. Duomenys apie prekybą Bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose.

24 038 990 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (VP ISIN kodas LT0000100661), kurių bendra nominalioji vertė - 6 971 307,10 Eur yra įtraukta į Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą (VVPB simbolis – LNS1).

6. Objektyvi Grupės įmonių būklės, veiklos ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas.

2020 m. prasidėjęs COVID-19 viruso protrūkis, turės įtakos ekonominei situacijai šalyje bei pasaulio mastu. Tikėtina, tai turės įtakos ir emitento veiklai ir verslui, todėl šiuo metu pagrindinė rizika yra veiklos tęstinumo rizika:

Veiklos tęstinumo arba likvidumo rizika susijusi su organizacijos gebėjimu tęsti veiklą dabar ir artimiausioje ateityje. Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbta pasaulinė pandemija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremali padėtis bei karantinas turės neigiamos įtakos Grupės veiklai.

Bendrovė savo produkciją realizuoja plačiai pasauliniu mastu. Didžioji dalis produkcijos parduodama Europoje. Pasaulinės pandemijos paskelbimas ir karantinai atskirose šalyse riboja produkcijos pardavimų apimtis, tuo pačiu ir gamybos apimtis. Dėl Bendrovės pardavimų portfelio diversifikacijos tikėtina, kad pardavimų apimtys skirtingose šalyse kris ir galės greičiau būti padidintos. Didelė tikimybė, kad skirtingos šalys su COVID-19 protrūkiu ir jo iššauktomis ekonominės recesijos pasekmėmis kovos skirtingais tempais, todėl pardavimų, o taip pat ir gamybos apimtis pavyks laipsniškai atstatyti per artimiausius metus – pusantrų.

Dėl 2019 m. išaugusios žaliavos paklausos ir kylančių žaliavų kainų, Bendrovė turėdama laisvų apyvartinių lėšų pasididino žaliavų atsargas, todėl šiuo metu Bendrovė turi žaliavų perteklių. Perteklinis žaliavų kiekis yra palankus dabartinei viruso protrūkio įtakotai ekonominei situacijai, nes atsiradus tarptautiniam prekių judėjimo sutrikimams, atsiskaitymų už žaliavas terminų trumpinimo, Bendrovė dėl to nejaučia neigiamo poveikio arba to poveikis yra minimalus. Pasibaigus karantinui Lietuvoje ar šalyse, į kurias eksportuojama produkcija, Bendrovė nedelsiant galės atnaujinti gamybą ir tikėtina, kad nesusidurs su laikinais piniginių srautų svyravimais dėl skubiai reikalingos žaliavos, kuris galėtų atsirasti dėl sąlyginai trumpų tiekėjų mokėjimo atidėjimo terminų, sąlyginai ilgo gamybos proceso ir sąlyginai ilgų pirkėjų apmokėjimų už produkciją terminų.

Grupė pastoviai vertina alternatyvius gamybinių paslaugų tiekėjus, todėl esant nepalankiai situacijai dėl dabartinių gamybinių paslaugų (audimo ir audinio apdirbimo) tiekėjų veiklos tęstinumo, turi parengusi alternatyvių gamybinių paslaugų tiekėjų sąrašą. Galimi gamybinių paslaugų tiekėjai vertinti ne tik Lietuvoje, tačiau ir už Lietuvos ribų.

Neatmetama ir pesimistinio veiklos ir verslo vystymo scenarijaus pasireiškimo galimybė: dėl karantino Lietuvoje ir užsienio šalyse, laikinai ribojamas mažmeninis nemaisto prekių pardavimas, tai turės įtakos tiek didmeninės, tiek mažmeninės produkcijos pardavimo apimtims, dėl ko įmonių grupei laikinai gali tekti dalinai stabdyti Grupės veiklą. 2020 m. kovo mėn. šalies mastu priimti teisės aktų pakeitimai bei parengtas Ekonomikos skatinimo plaas numato esant ekstremaliai situacijai gauti (70% arba 90%) valstybės subsidiją darbuotojų prastovų išlaidoms kompensuoti, taip pat numatomas mokesčių mokėjimų, kreditorinių įsipareigojimų dengimo atidėjimo ir kitas valstybės pagalbos priemones. Minima pagalba leis Grupei subalansuoti piniginius srautus ir išsaugoti darbo vietas. Grupė turi sukaupusi pakankamai lėšų darbuotojų prastovos apmokėti, taip pat turi apyvartinių lėšų sutartis su banku, kurios leistų palankiomis sąlygomis subalansuoti piniginius srautus. Grupė prognozuoja neigiamus piniginius srautus, tačiau turi minėtas bankines priemones, kurios leis subalansuoti srautus.

Grupė yra pasiekusi žodinius susitarimus su gamybinės įrangos nuomotoju dėl nuomos mokesčio sumažinimo esant poreikiui viso karantino metu, kas leis sumažinti pastovias išlaidas dalinės prastovos metu. Bendrovė turi nekilnojamo turto susijusio su gamybine veikla, todėl esant poreikiui svarstys galimybę nenaudojamą nekilnojamą turtą parduoti.

Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, kurie priklauso nuo kreditoriaus poreikio, t.y. iki pareikalavimo. Taip pat šiuo metu nevyksta jokie teismo procesai, todėl neigiamų pasekmių dėl nepalankių teismo sprendimo atsiradusių ar galinčių atsirasti finansinių įsipareigojimų neturi.

Vienintelė įmonė turinti garantiją (laidavimą) Bendrovės įsipareigojimams yra dukterinė įmonė UAB "Lino apdaila". Dukterinės įmonės veiklos tęstinumo rizika yra minimali, todėl galimybė dėl garantijos praradimo yra minimali.

Grupės nuosavo kapitalo dydis yra pastovus ir pakankamas. Reikšmingų pokyčių nuosavo kapitalo dydyje nėra numatoma.

Dėl vyraujančio neapibrėžtumo objektyviai įvertinti riziką pandemijos metu yra sudėtinga, tačiau galima daryti prielaidą, kad Grupė neturėtų susidurti su rimtomis veiklos tęstinumo problemomis.

Standartiškai, nevertinant COVID-19 viruso protrūkio, Bendrovė likvidumo riziką valdo planuodama piniginius srautus, kurie padeda lengviau valdyti pinigus ir, jei jų trūksta, lengviau parinkti finansavimo būdą.

Bendrovėje konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat bendrovė siekia palaikyti finansavimo lankstumą. Įmonėje likvidumo rizikos valdymas apima pinigų srautų prognozavimą. Kuo šis prognozavimas yra išsamesnis ir tikslesnis, tuo geriau įmonė valdo likvidumą. Mokėjimų atidėjimai už parduotas prekes yra nuo 14 iki 30 dienų, retais atvejais iki 60-90 dienų. Su paslaugų ir prekių tiekėjais atsiskaitoma vidutiniškai per trisdešimt dienų, o su žaliavų tiekėjais per 15-60 dienų. Ši pinigų srautų prognozė numato artimiausius pinigų gavimus ir mokėjimus bei leidžia planuoti pinigų trumpalaikį skolinimąsi bei investavimą. Einamųjų metų pabaigoje yra sudaromas kitų metų biudžetas. Ilgalaikė prognozė (virš metų) yra strateginio verslo planavimo dalis. Šios pinigų srautų prognozės pateikia informaciją apie pinigų pertekliaus ir poreikio dydį, kada atsiras pinigų perteklius ar jo poreikis, kiek ilgai tęsis pinigų pertekliaus ar papildomo poreikio laikotarpis, kaip pinigų perteklius bus panaudotas arba poreikis finansuotas.

Kiti rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla:

Verslo rizika. Tai rizikų grupė susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo veiklą ir daro įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams: Bendrovei konkurencingumas lyginant su kitais gaminių gamintojais.

Bendrovė savo aplinkoje susiduria su verslo rizika. Verslo rizika labiau susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo savo veiklą ir daro poveikį Bendrovės finansiniams rezultatams, tai Bendrovės konkurencingumas; didžiausių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas; politinė ir ekonominė aplinka Europos Sąjungoje; teisiniai reguliavimai pagrindinės žaliavos supirkime.

Didžiausia rizika su kuria susiduria AB "Linas" – veiklos sezoniškumas: 08-11 mėn vidutinė mėnesio apyvarta būna iki 30% didesnė nei kitais mėnesiais. Todėl nevienodai panaudojami Grupės ir gamybines paslaugas atliekančių įmonių gamybos pajėgumai. Paklausiu metu gamybos pajėgumai išnaudojai 90-100%, kitais mėnesiais iki 70 %. Dėl to įmonė stengiasi išlyginti gamybos pajėgumus gamindama tam tikrus gaminius nesezono laikotarpiu, kad sezono metu būtų galima padidinti pardavimus. Kadangi bendrovės pardavimai glaudžiai susiję su mada, gamybos lyginimo atveju įmonė susiduria su kita rizika, kai atsiranda galimybė gaminti nepaklausią produkciją.

Energijos (dujų ir elektros) brangimas, darbo užmokesčio augimas turi įtakos Bendrovei, nes didėja gamybos kaštai, taip pat brangstant kurui didėja žaliavų atsivežimo bei produkcijos transportavimo kaštai.

Bendrovė, mažindama aukščiau paminėtą riziką, efektyvina gamybą skaitmenizuodama ir standartizuodama darbo vietas; tobulina planavimo procesus; optimizuoja logistikos maršrutus.

Konkurencinė rizika. Bendrovė susiduria su konkurencine rizika vietinėje ir eksporto rinkose, todėl Bendrovės pagrindinis tikslas – padidinti pardavimus dideliems tarpininkams, prekybos centrams, kad būtų galima gaminti dideles partijas pasikartojančių gaminių ir taip sumažinto gamybos kaštus.

Bendrovė susiduria su pagrindinėmis finansinėmis rizikomis, tai – rinkos rizika, kurią galima išskirti į tris dalis, tai palūkanų normos rizika, valiutų keitimo kursų rizika ir žaliavinių prekių kainos rizika, taip pat likvidumo rizika bei kredito rizika.

Valiutų kursų svyravimo rizika. Bendrovė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, todėl jai yra iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika. Vykdant tarptautinį verslą įmonė atsiskaito užsienio valiutomis, todėl kyla valiutų kursų svyravimo rizika, kuri, daugiausia, yra susijusi su JAV doleriais. Valiutų kursų svyravimo rizika kyla dėl žaliavų pirkimo iš Kinijos, tai pat gaminių eksporto į JAV ir kitas šalis, atsiskaitančias už prekes kita valiuta, kuri nėra Bendrovės funkcinė valiuta. Bendrovė šią riziką valdo siekdama, kad pagrindinė valiuta, kuria reikia atsiskaityti būtų euras.

Bendrovės pajamos ir išlaidos iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomos nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. Tačiau Bendrovė susiduria su palūkanų normų pasikeitimo rizika dėl ilgalaikių paskolų. Siekiant nustatyti palūkanų normų įtaką Bendrovės veiklos rezultatams, yra būtina nustatyti pozicijas, kurios sukelia palūkanų normos riziką. Turtas ir įsipareigojimai, kurie yra jautrūs palūkanų normų pasikeitimams, apima faktinius Bendrovės sandorius, tokius kaip: investicijos, suteiktos paskolos ir bet kurie kiti balansiniai ir nebalansiniai sandoriai, kurių vertė priklauso nuo fiksuotų arba kintamų palūkanų normų ir teigiamai koreliuoja su palūkanų normų svyravimais. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis, kad apsisaugotų nuo palūkanų normos kitimo rizikos.

Kredito rizika. Kad išvengti klientų/pirkėjų neatsiskaitymo atvejų, prieš pasirašant pirkimopardavimo sutartį atsakingas vadybininkas ar rinkos vadovas minimaliai patikrina Pirkėjo finansinę – ekonominę padėtį viešuose šaltiniuose (įvairiose bazėse, registruose ir t.t.). Pirkėjų koncentracija gali paveikti Bendrovės iškylančią bendrą kredito riziką, kadangi šie pirkėjai gali būti panašiai veikiami ekonominių sąlygų pokyčių, todėl Bendrovė stengiasi išplėsti pardavimų geografiją, tai mažindama riziką dėl regioninių ekonominių sąlygų pokyčių. Bendrovė turi parengusi procedūras, nuolat užtikrinančias, kad pardavimai būtų atliekami taip, kad neviršytų priimtos kredito rizikos ribos, t.y bendrovė tiek parduodama, tiek pirkdama prekes ar paslaugas, įvertina kiekvieno kliento patikimumą, analizę. Produktų pardavimas (prekių atkrovimas ) bendrovėje pradedamas, jei yra 90 - 100 % apmokėjimo garantija. Bendrovėje yra taikomi įvairūs apmokėjimo būdai/garantai, tokie kaip: 100 % išankstinis apmokėjimas; likvidaus nekilnojamo turto įkeitimas (vertę nustato turto vertintojai); banko garantas (Banko garantas – atsiskaitymo užtikrinimas, bet ne atsiskaitymo instrumentas. Jis suveikia, kai yra nevykdomas apmokėjimas); dokumentinis akredityvas (L/C); dažniausiai naudojamas prekinio kredito limito draudimas; dokumentų inkaso.

Bendrovė laiku atsiskaito už pirktas prekes ir paslaugas, o savo klientus vertina, reitinguoja, nustato jų patikimumą, t.y kokio apsidraudimo iš jų galima reikalauti, kokį suteikti kredito limitą bei mokėjimo atidėjimą dienomis ir pastoviai stebi klientų atsiskaitymus. Kadangi ši rizikos rūšis yra ypač gerai valdoma, bendrovė neturi reikšmingų "blogų" skolų, todėl gali lengviau planuoti savo piniginius srautus.

Pirkimo ir tiekėjų rizikos. Prekių (pagrindinių, pagalbinių medžiagų, detalių, įrangos ir kt.) bei paslaugų pirkimai bendrovėje vykdomi skelbiant viešus ir uždarus konkursus arba paslaugų ar prekių tiekėjams siunčiant užklausimus/paklausimus. Prekių ar paslaugų tiekėjas dažniausiai renkamas bent iš dviejų pateiktų pasiūlymų. Bendrovėje veikia pirkimo ir tiekėjų rizikos veiksnių indentifikavimo bei analizės procedūros.

Reputacijos rizika. Tai rizika susijusi su Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu.

Bendrovei yra svarbi reputacijos rizika. Bendrovė vertina savo reputaciją bei gerą vardą ir imasi reputacijos rizikos mažinimo priemonių. Bendrovėje svarstomas Etikos kodeksas. Etikos kodeksas nustatytų elgesio standartus, skirtus visiems Grupės darbuotojams, neatsižvelgiant į darbuotojų užimamas pareigas, etato apimtį ir kt.

Operacinė rizika. Tai plačiausia rizikų grupė apimanti rizikas susijusias su veikla Bendrovės viduje, tai vidinių procesų ir vykdomų veiklos operacijų saugumas, patikimumas, teisinė bazė, darbuotojų-specialistų saugumas.

Operacinė rizika yra nuostolių padidėjimo, prestižo praradimo, pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pvz.: stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.) arba vidaus veiksniai (pvz.: neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių pasiskirstymas ir pan.).

Siekdama valdyti operacinę riziką, Bendrovė įgyvendina atitinkamas organizacines priemones, diegia procedūras ir verslo procesus palaikančias informacines sistemas, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas verslo procesuose ir pan.

Bendrovėje lankėsi potencialių ir esamų klientų atstovai atliko nepriklausomus auditus ir teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

Bendrovės finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas. Bendrovė yra atsakinga už finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą.

Rodikliai Grupės
2019 m.
Grupės
2018 m.
Grynasis pelningumas (grynasis pelnas/pardavimai * 100) 0,84 3,99
Nuosavybės grąža ROE
(grynasis pelnas/nuosavas kapitalas)
0,01 0,06
Skolos koeficientas (įsipareigojimai/turtas) 0,23 0,22
Turto apyvartumas (pardavimai/turtas) 1,2 1,20
Akcijos buhalterinė vertė
(nuosavas kapitalas/akcijų skaičius)
0,35 0,34
Grynasis pelnas (nuostoliai) (tūkst. Eur) 109 508
EBITDA (mln. Eur)
(pelnas prieš apmokestinimą + finansinės sąnaudos +
nusidėvėjimas + amortizacija)
0,269 0,825
Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai
(grynasis pelnas/akcijų skaičius)
0,005 0,02
Žemiausia akcijų kaina (Eur) 0,088 0,069
Aukščiausia akcijų kaina (Eur) 0,11 0,115
Uždarymo kaina (Eur) 0,095 0,105
Kapitalizacija (mln. Eur) 2,28 2,52

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė.

Grynojo pelningumo rodiklis akcininkams/investuotojams padeda įvertinti įmonės naudingumą. Nuosavybės grąža (ROE) rodiklis parodo kaip efektyviai panaudojamas įmonės akcininkų turtas. Skolos koeficiento rodiklis akcininkams ir investuotojams leidžia spręsti apie Grupės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Turto apyvartumas parodo veiklos efektyvumą. EBITDA rodiklis parodo pelną be kapitalo struktūros įtakos, pelno mokesčio ir nusidėvėjimo ir amortizacijos įtakos. Pelno vienai akcijai rodiklis tai pelno rodiklis akcininko atžvilgiu.

Grynai lininių audinių asortimentas 2019 metais sudarė 85,7 % nuo visų pagamintų audinių (2018 m. – 81,4 %). Siūtiems gaminiams per 2019 m. panaudota 20,4 % visų pagamintų audinių (2018 m. - 33,5 %).

Grupė įmonių 2019 metais turėjo 201 tūkstančius Eur pelno iki pelno mokesčių, įvertinus pelno mokesčius Grupės grynasis pelnas sudarė 168 tūkstančius Eur. 2018 metų grynasis Grupės pelnas sudarė 508 tūkstančius Eur.

Grupės eksporto apimtys (už Lietuvos ribų) per 2019 metus sudarė 73,5 % visos realizuotos produkcijos. Pardavimai pagal šalis pasiskirstė taip: Lietuva - 26,5%, Švedija - 9,4%, Didžioji Britanija - 9,2%, Ispanija - 7,2%, Japonija - 6%, Suomija - 5,7%, Latvija - 4,9%, Jungtinės Amerikos Valstijos - 4%, Danija - 3,7%, Prancūzija - 3,6%, Estija - 3,5%, Pietų Korėja - 3%, Vokietija - 2,9%, Belgija - 2%, kitos šalys - 8,4%.

Dalyvauta 6 specializuotose tekstilės parodose: Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje.

Per 2019 metus nupirkta 25 tonos medvilninių verpalų iš Lietuvos (90,4 %) ir Lenkijos tiekėjų. Lininių verpalų per 2019 metus buvo įsigyta 208 tonų, iš kurių 55,6 % pirkta iš Kinijos tiekėjų, 32,5 % iš Lietuvos tiekėjų, po 4,3 % pirkta iš Italijos ir Belgijos tiekėjų, 3 % iš Lenkijos tiekėjų.

2019 metais buvo įsigyta 1146 tūkst. m žaliavinio audinio, 85,4 % jo įsigyta iš Baltarusijos, 12 % iš Estijos tiekėjų. Kiti žaliavinio audinio tiekėjai yra iš Lietuvos, Portugalijos, Turkijos ir Latvijos tiekėjų.

2019-12-31 Grupė turėjo 309 tūkst. Eur įsiskolinimų bankams. 2018-12-31 AB "Linas" suteiktų paskolų suma su palūkanomis sudarė 1.353 tūkst. Eur.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis.

Finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Metinėse finansinėse atskaitose ir aiškinamajame rašte pateikti duomenys yra pakankami ir išsamūs.

9. Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos.

2020 m. sausio 7 d. ir 2020 m. sausio 28 d. AB "Linas" savų akcijų supirkimo metu įgijo viso 192 656 vnt. akcijų. Po savų akcijų supirkimo AB "Linas" valdo 192 656 vnt. arba 0,80 proc. savų akcijų;

AB "Linas" 2020 m. kovo 2 d. pradėjo pakartotinį savų akcijų įsigijimą (supirkimą), kuris tęsis iki 2020 m. balandžio 29 d.

2020 m. kovo 16 d. Bendrovės valdyba, vertindama susidariusią bei prognozuodama tikėtiną ekonominę situaciją įtakotą Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtos pasaulinės pandemijos dėl viruso COVID-19 išplitimo, Lietuvos Respublikoje ir dalyje viso pasaulio valstybių paskelbtų ekstremalių situacijų bei karantinų bei atsižvelgdama į Lietuvos banko 2020 m. kovo 12 d. rekomendacijų finansų rinkos dalyviams, kaip elgtis dėl koronaviruso, sušaukė skubų posėdį situacijai dėl Bendrovės veiklos ir verslo tęstinumo priemonių aptarimo ir veiksmų plano tęstinumui užtikrinti. Valdyba pripažino, kad pandemijos rezultate laukiama ekonominė recesija gali daryti įtaką iki 20-25 proc. įmonių grupės pardavimų apimtims ir pajamoms, o tai gali didinti veiklos tęstinumo riziką. Ir nors, pandemijos suvaldymo prognozės terminas turėtų sutapti su įprastu įmonių grupės pardavimo apimčių augimo laikotarpiu (rugpjūtis-lapkritis), vis tik, įvertinus grėsmes, bendrovės valdyba aptarė ir nurodė gaires veiklos ir verslo tęstinumo užtikrinimui:

1) Parengti Veiksmų nenumatytiems atvejams planą į jį įtraukiant, tačiau jomis neapsiribojant, tokias priemones:

  • a) atnaujinti finansinių ataskaitų prognozes 2020 metams bei jose numatyti konkrečias piniginių srautų valdymo priemones;
  • b) parengti valstybės pagalbos karantino metu ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano priemonių panaudojimo galimybių studiją, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms nukreiptoms į siekį padėti verslui išsaugoti likvidumą, skatinti ekonomiką, padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, siekiant užtikrinti įmonių grupės darbuotojų sveikatą ir saugią darbo aplinką dėl CIVID-19, parengti prevencinį veiksmų planą ir jį nedelsiant pradėti įgyvendinti;
  • c) rengti ir reguliariai atnaujinti bendrovės užsakymo planus. Pardavimų vadovą įpareigoti nuolat informuoti Ekstremalių situacijų valdymo komisiją apie užsakymų plano vykdymą;
  • d) parengti darbuotojų resursų optimalaus paskirstymo ir užimtumo planą 2020 m. laikotarpiui;
  • e) parengti pasiūlymus dėl nekilnojamo turto galimo pardavimo;
  • f) parengti gatavos produkcijos galimo išpardavimo planą el. parduotuvėje ir sandėlyje;
  • g) įpareigoti pardavimų vadovus ir vadybininkus griežtai laikytis pinigų srautų valdymo taisyklių: kontroliuoti pirkėjų atsiskaitymų terminus, siekti maksimaliai operatyvaus pirkėjų atsiskaitymo už pateiktą / pirktą produkciją ar paslaugas; visus mokėjimus tiekėjams vykdyti tik raštu suderinus su bendrovių administracijos direktorėmis ir finansų direktoriumi; siekti mokestinių įsipareigojimų mokėjimo atidėjimų suderinant tai su mokesčių administratoriais; siekti kreditorinių įsipareigojimų mokėjimų atidėjimų suderinant tai su kredito įstaigomis;
  • h) ir kitas priemones.
  • 2) Sudaryti Ekstremalių situacijų valdymo komisiją, kuriai pavesti kontroliuoti Veiksmų nenumatytiems atvejams plano vykdymą, esant poreikiui teikti siūlymus ir sprendimus dėl reikiamų papildomų priemonių užtikrinančių veiklos ir verslo tęstinumą sukūrimo ir įdiegimo. Komisijai sekti Veiksmų nenumatytiems atvejams plano vykdymo rezultatą įmonių grupei ir jos bendrovėms ir jo įtaką kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams. Komisijai periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o esant poreikiui ir dažniau, turi atsiskaityti valdybai pateikiant kokybinius ir kiekybinius vertinimus įmonių grupės verslo veiklai ir finansinei būklei 2020 metų finansinėse ataskaitose.

AB Linas įtraukta į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių verslų sąrašą. Į sąrašą įtrauktiems verslininkams, nuo kovo 16 d. iki šalyje galios ekstremalioji padėtis, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikę prašymą, jie galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

10. Grupės įmonių veiklos planai ir prognozės.

2020 metais AB "Linas" įmonių grupė planuoja tiekti lino produktus, natūralumo ir modernumo derinį vertinantiems pirkėjams. Grupės įmonės ir toliau užtikrins patikimą partnerystę su pirkėjais ir tiekėjais, saugią aplinką darbuotojams. Įmonių grupės pagrindinis tikslas – didinti pardavimų apimtis, plečiant prekybą užsienyje ir Lietuvoje, bei mažinti produkcijos savikainą, optimizuojant gamybos ir veiklos sąnaudas ir įsigyjant pigesnių žaliavų.

11. Informacija apie Grupės įmonių tyrimų ir plėtros veiklą.

2019 metais Grupės įmonės tyrimų bei plėtros veiklos nevykdė.

12. Aplinkosauga.

AB "Linas" įmonių Grupės gaminami lininiai tekstilės gaminiai yra ekologiškas, beatliekis produktas, kuris gamtai ir ekologijai nesudaro kenksmingo poveikio. Grupė dirba pagal visuotinai pripažintus kokybės reikalavimus, atitinkančius OEKO-TEX 100 standartus.

AB "Linas" įmonių Grupė savo veiklą vykdo, vadovaujantis GPGB (geriausiai prieinamų gamybos būdų) reikalavimais. Grupė nuolat stebi savo veiklos rodiklius, vykdo vandens paėmimo, nuotekų ir oro taršos šaltinių stebėseną, planuoja ir diegia investicijas, kurios leistų sumažinti gamybos ir veiklos kaštus bei energetines sąnaudas, gerintų Grupės aplinkosauginę situaciją.

Taršos pobūdis 2019 metais:

1. Atliekos (įskaitant mišrias komunalines) 268,45 t.
2. Nuotekos (gamybinės) 26,5 tūkst. m3
Išlaidos aplinkosaugai 2019 metais:
1. Mokesčiai už aplinkos teršimą (mobilūs šaltiniai, pakuotė) 0,13 tūkst. Eur.
2. Atliekų tvarkymas 10,35 tūkst. Eur.
2. Mokestis už nuotekas (gamybines) 21 tūkst. Eur.
(už gamybinių nuotekų perdavimą AB "Aukštaitijos vandenims")

Visos įmonėje susidarančios antrinės atliekos: stiklas, metalai, popieriaus ir kartono pakuotės, plastikinės pakuotės ir kitos yra rūšiuojamos ir perduodamos pagal sudarytas sutartis atliekas tvarkančioms įmonėms.

Įmonės veiklos apribojimo ar sustabdymo galimybė dėl žalos aplinkai yra maža.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai Grupė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant Grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Grupė įmonių finansinių priemonių, kurios yra svarbios vertinant Grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus nenaudojo.

14. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai.

AB "Linas" įmonių Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisinių aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Grupės vidaus kontrolės priemonių taikymą nustato atskiri vadovo įsakymai, kiti vidaus dokumentai. Grupės vadovybė, ilgametės darbo patirties dėka, gerai išmano veiklos specifiką bei rizikos sritis. Visa tai leidžia Grupėje įgyvendinti pakankamo lygio vidaus kontrolės sistemą.

Grupės konsoliduotos ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Visoms Grupės įmonėms yra taikomi tie patys vidaus kontrolės organizavimo bei apskaitos principai. Rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas visos Grupės tarpusavio operacijos ir balansiniai sąskaitų likučiai bei nerealizuotas pelnas (nuostoliai) iš sandorių tarp grupės įmonių yra eliminuojami.

Atsakingi apskaitos darbuotojai nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), analizuoja Bendrovės ir Grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina savalaikį ir teisingą surinktos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei.

15. Informacija apie Bendrovės filialus ir atstovybes.

AB "Linas" neturi filialų ir atstovybių.

16. Bendrovės įstatinio kapitalo struktūra ir vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistruotas AB "Linas" įstatinis kapitalas yra 6 971 307,10 Eur.

Akcijų rūšis Akcijų skaičius Nominali vertė
(Eur)
Bendra nominali
vertė
Įstatinio kapitalo
dalis (%)
Paprastosios
vardinės akcijos
24 038 990 0,29 6 971 307,10 100,00
Iš viso: 24 038 990 - 6 971 307,10 100,00

AB "Linas" įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis:

Visos AB "Linas" akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

Bendrovės akcijos visiems jų turėtojams suteikia vienodas Akcinių bendrovių įstatymo numatytas turtines ir neturtines teises bei pareigas.

17. Informacija apie Bendrovės ir Grupės įsigytas ir turimas savas akcijas bei per ataskaitinį laikotarpį įsigytas ir perleistas savas akcijas.

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų, Bendrovės akcijų nėra įsigijusi ir jos dukterinė bendrovė. Bendrovė ir jos dukterinė bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

18. Akcininkai.

Bendras AB "Linas" akcininkų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 1114.

Akcininkai, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas,
pavardė;
įm. pavadinimas, rūšis, buveinės adresas,
įmonių
rejestro kodas
Akcininkui
nuosavybės teise
priklausančių akcijų
skaičius (vnt.)
Turima
įstatinio
kapitalo
dalis
Nuosavybės teise
priklausančių akcijų
suteikiama balsų
dalis
Akcininkui su kartu
veikiančiais
asmenimis
priklausančių balsų
dalis
Asociacija "EEEE", Savanorių pr. 192,
Kaunas, įmonės kodas 302572729
5 564 579 23,15% 23,15% 23,15%
Roocero Associated Limited, 35 Barrack
Road, Belize City, Belize, įmonės kodas
106446
5 406 533 22,49% 22,49% 22,49%
Danelika Services Limited, 3 Michael
Koutsofta street, Limassol, Kipras, įmonės
kodas HE289213
4 156 585 17,29% 17,29% 17,29%
"Rivena", UAB, P.Žadeikos g. 13-35,
Vilnius, įmonės kodas 302521510
2 423 030 10,08% 10,08% 10,08%

Nei vienas Bendrovės akcininkas neturi specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, todėl balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Linas" akcijų skaičius yra 24 038 990.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir/arba balsavimo teisės.

19. Darbuotojai.

2019 m. AB "Linas" įmonių grupėje vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 148 darbuotojų. 2018 m. – 144. Per metus vidutiniškai darbuotojų skaičius padidėjo 3 darbuotojais arba 2,8 %. Darbuotojų skaičius išliko stabilus.

2019 m. 2018 m.
Darbuotojai Vidutinis Vidutinis Vidutinis Vidutinis
sąrašinis darbo sąrašinis darbo
darbuotojų užmokestis, Eur darbuotojų užmokestis, Eur
skaičius skaičius
Vadovaujantis personalas 8 2.033,0 8 1.444,5
Specialistai ir tarnautojai 39 1.145,1 35 918,2
Darbininkai 101 656,5 101 593,2
Iš viso 148 859,6 144 719,5

Darbo užmokestis Grupės darbuotojams buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis ir jas įgyvendinančiais teisės aktais, patvirtintais darbo apmokėjimo nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis 2019 metais buvo 859,6 Eur ir, lyginant su 2018 metais, padidėjo 19,5 % (2018 m. buvo 719,5 Eur).

AB "Linas" įmonių grupės darbuotojai pagal išsilavinimą 2019-12-31:

Darbuotojų išsilavinimas Darbuotojų skaičius
Aukštasis universitetinis 36
Aukštasis neuniversitetinis 10
Aukštesnysis 25
Specialusis (profesinis) vidurinis 50
Vidurinis 18
Iš viso: 139

AB "Linas" įmonių Grupės kolektyvinėje sutartyje numatyta:

  1. Skiriamos vienkartinės negrąžinamos pašalpos:

  2. mirus darbuotojui, jei darbuotojo šeima augina vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukanka 24 metai - 6 bazinės socialinės išmokos;

  3. mirus darbuotojo sutuoktiniui, jei darbuotojo šeima augina vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukanka 24 metai - 6 bazinės socialinės išmokos;

  4. Suteikti darbuotojams papildomas apmokamas atostogas:

  5. iki 3 kalendorinių dienų mirus šeimos nariui (tėvams, vyrui, žmonai, vaikui, broliui, seseriai);

  6. 1 kalendorinę dieną sutuoktuvėms.

  7. už darbo dienas mokėti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

  8. Darbuotojams, kuriems privalomas sveikatos patikrinimas, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Darbdavys apmoka visas su sveikatos patikrinimu susijusias išlaidas.

20. Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad įstatų keitimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

21. Bendrovės organai.

Pagal AB "Linas" įstatus, Bendrovės valdymo organai yra:

  • − Visuotinis akcininkų susirinkimas;
  • − AB "Linas" stebėtojų taryba;
  • − AB "Linas" valdyba;
  • − AB "Linas" vadovas (direktorius).

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

  • keisti bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

  • rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos narius;

  • rinkti ir atšaukti atestuotą auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

  • tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

  • tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpio skyrimą;

  • priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

  • priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

  • nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

  • priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

  • priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme;

  • priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

  • priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;

  • priimti sprendimą bendrovei įsigyti savo akcijų;

  • priimti nutarimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytus atvejus;

  • rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytus atvejus;

  • priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

  • priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

  • priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
  • priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
  • priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo.

  • Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus klausimus pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nepriskirtus kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

  • Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka nesiskiria nuo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų tarybos narių skaičius - 3 nariai. Stebėtojų tarybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų tarybos rinkimo bei atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Stebėtojų taryba renkama 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas nesiskiria nuo nustatytųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Stebėtojų tarybos posėdžių šaukimo tvarka, balsavimas stebėtojų tarybos posėdyje ir sprendimų priėmimas nesiskiria nuo nustatytųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Ją renka stebėtojų taryba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Bendrovės valdyba sudaroma 4 metams iš 3 narių. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.

Bendrovės valdybos kompetencija, jos rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

  • bendrovės veiklos strategiją;
  • bendrovės veiklos ataskaitą;
  • bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
  • pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
  • bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

  • Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

  • Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi.

Valdyba priima:

-

  • sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
  • sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes;

  • sprendimus dėl ilgalaikio turto pirkimo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos;

  • sprendimus dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

  • sprendimus dėl paramos teikimo;

  • įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais – sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

  • kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus;

  • Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

  • Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

  • bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;

  • bendrovės veiklos organizavimą;

  • bendrovės finansinę būklę;

  • ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis;

  • bendrovės metinių bei tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui;

  • valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės tarpiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovės direktorius:

  • organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas;

  • veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius;

  • privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo eidamas šias pareigas;

  • atstovauja bendrovei teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

  • suteikia įgaliojimus kitiems asmenims vykdyti toms funkcijoms, kurios yra jo kompetencijoje;

  • vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų taip pat bendrovės įstatuose ir pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

  • Bendrovės direktorius atsako už:

  • bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

  • metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;

  • sprendimo dėl dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti;

  • sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą;

  • informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai, valdybai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

  • bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

  • bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;

  • akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą dienraštyje "Lietuvos rytas";

  • informacijos pateikimą akcininkams;

  • visų sutartyje su auditoriumi ar audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingų dokumentų pateikimą;

  • kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu AB "Linas" yra sudaromas Audito komitetas. Bendrovės Audito komitetą sudaro trys nariai, iš kurių du turi būti nepriklausomi. Audito komiteto narius Bendrovės Valdybos teikimu skiria ir atšaukia Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – keturi metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip dvylika metų.

Pagrindinės Audito komiteto pareigos:

  • teikti Bendrovės stebėtojų tarybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutartis su audito įmone sąlygomis;

  • stebėti išorės audito atlikimo procesą;

  • stebėti, kaip išorės auditorius laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
  • stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

  • stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

  • vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų numatytas funkcijas.

22. Duomenys apie Bendrovės Stebėtojų tarybos, valdybos, Audito komiteto narius ir administraciją.

VIRGINIJUS KUNDROTAS – nepriklausomas Stebėtojų tarybos narys. UAB "Integralios lyderystės iniciatyvos" (įmonės kodas 302339130, M. Sederavičiaus g. 11, Kaunas) direktorius. Baltijos Vadybos Plėtros Asociacijos (įmonės kodas 135963288, E.Ožeškienės g. 18, Kaunas) vadovas. Bendrovės akcijų neturi.

DARIUS KAZLAUSKAS – nepriklausomas Stebėtojų tarybos narys. UAB "Parnidis" (įmonės kodas 300080024, Kampo g. 25-40, Kaunas) komercijos direktorius. Bendrovės akcijų neturi.

ARŪNAS KETRYS– nepriklausomas Stebėtojų tarybos narys. UAB "Alba" (įmonės kodas 132713272, Neries kr. 16, Kaunas) direktoriaus pavaduotojas.

Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai 2017 m. gegužės 16 d. akcininkų susirinkime buvo išrinkti ketverių metų kadencijai.

EGIDIJUS MIKELIŪNAS – Bendrovės valdybos pirmininkas. Bendrovės finansų vadovas. Valdo 0,1 proc. Bendrovės akcijų.

REGINA VAIGINIENĖ – Bendrovės valdybos narė iki 2019-09-20. Bendrovės vyresn. buhalterė - ekonomistė. Bendrovės akcijų neturi.

LILIJA POVILONIENĖ – Bendrovės valdybos narė iki 2019-09-20. Bendrovės buhalterė. Bendrovės akcijų neturi.

VILITA SKERSIENĖ – Bendrovės valdybos narė nuo 2019-09-20. Bendrovės administracijos vadovė – direktorė. Bendrovės akcijų neturi.

RENATA RAILIENĖ – Bendrovės valdybos narė nuo 2019-09-20. Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Lino apdaila" administracijos vadovė – direktorė. Bendrovės akcijų neturi.

2017 m. liepos 18 d. Stebėtojų taryba išrinko Bendrovės valdybos narius ketverių metų kadencijai.

VANDA NEKRAŠAITĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2019-08-19. Bendrovės akcijų neturi.

GERDA ZABARSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė iki 2019-08-05. Bendrovės akcijų neturi.

AB "Linas" valdymo organų nariai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

Informacija apie Bendrovės per ataskaitinį laikotarpį Stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir administracijos vadovui ir vadovybei išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui:

Rodikliai 2019 metų 2019 metų Kitos Iš viso
atlyginimas tantjemos išmokos iš (Eur)
(Eur) (Eur) pelno (Eur)
Vidutiniškai vienam Stebėtojų tarybos nariui - - - -
Bendrai visiems Stebėtojų tarybos nariams - - - -
Vidutiniškai vienam valdybos nariui - - - -
Bendrai visiems valdybos nariams - - - -
Vidutiniškai vienam administracijos nariui 43.738,1 - - 43.738,1
Bendrai visiems administracijos nariams 131.214,2 - - 131.214,2

Audito komiteto nariai 2017 m. lapkričio 09 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo išrinkti ketverių metų kadencijai. Audito komiteto nariams suteikiami įgaliojimai ir jų atliekamos funkcijos yra pagal Audito komiteto nuostatus.

LINA LIESYTĖ – Audito komiteto narė. AB "Linas" vyresn. buhalterė nuo 2008 m. Bendrovės akcijų neturi.

ZITA KELMIENĖ – nepriklausoma Audito komiteto narė iki 2019-03-29, UAB "Panevėžio Aurida" vyr. finansininkė nuo 2007 m. Bendrovės akcijų neturi.

LINA BELICKIENĖ – nepriklausoma Audito komiteto narė. VšĮ "Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis" vyriausioji buhalterė nuo 2008 m. Bendrovės akcijų neturi.

ANA SIRIENĖ – nepriklausoma Audito komiteto narė nuo 2019-05-16. Atestuota vidaus auditorė. MB "ELSAN" savininkė. Bendrovės akcijų neturi.

23. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų Bendrovei didelę žalą.

Tokių susitarimų nėra.

24. Visi Bendrovės ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės valdymo kontrolės pasikeitimo.

Tokių susitarimų nėra.

25. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius.

Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto pastabose Nr. 4.24.

26. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius (neatitinkančius bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančius akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusius ar ateityje galinčius turėti neigiamos įtakos emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacija apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų.

Tokių sandorių nėra.

27. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi.

Informacija apie Bendrovės valdymo kodekso laikymąsi pateikta 1 priede.

28. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją.

Per 2019 metus Bendrovė skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

2019.02.28 AB "Linas" Bendrovės bei įmonių Grupės 2018 metų dvylikos mėnesių veiklos
rezultatai. AB "Linas" 2018 metų dvylikos mėnesių neaudituota konsoliduota tarpinė
informacija
2019.03.01 KOREKCIJA. AB "Linas" Bendrovės bei įmonių Grupės 2018 metų dvylikos
mėnesių veiklos rezultatai. AB "Linas" 2018 metų dvylikos mėnesių neaudituota
konsoliduota tarpinė informacija
2019.03.29 Dėl Audito komiteto nario atsistatydinimo
2019.03.29 AB "Linas" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas
2019.04.09 Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai
2019.04.30 AB "Linas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko. 2019 m. gegužės 16 d.
šaukiamas pakartotinis AB "Linas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas
2019.04.30 AB "Linas" pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai
2019.05.17 Pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2019.05.31 AB "Linas" įmonių Grupės 2019 metų trijų mėnesių veiklos rezultatai. AB "Linas"
2019 metų trijų mėnesių neaudituota konsoliduota tarpinė informacija
2019.09.20 Dėl AB "Linas" Valdybos narių atsistatydinimo bei naujų skyrimo
2019.09.30 AB "Linas" įmonių grupės 2019 metų šešių mėnesių veiklos rezultatai. AB "Linas"
2019 metų šešių mėnesių neaudituota konsoliduota tarpinė informacija
2019.11.29 AB
"Linas"
2019
metų
devynių
mėnesių
neaudituota
konsoliduota
tarpinė
informacija
2019.12.19 Dėl AB "Linas" savų akcijų
įsigijimo (supirkimo)

Su visa informacija apie per 2019 metus viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti AB "Linas" interneto svetainėje www.linas.lt.

Direktorė Vilita Skersienė

Priedas Nr.1 Prie AB "Linas" 2019 m. metinio pranešimo

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Akcinė bendrovė "Linas" (toliau – Bendrovė), atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba atstovauja akcininkams, stebėtojų taryba atlieka priežiūros funkcijas, o valdyba – valdymo funkcijas. Stebėtojų tarybą sudaro 3 nariai, renkami keturiems metams, visi 3 narių yra nepriklausomi. Valdybą sudaro 3 valdybos nariai, renkami keturiems metams. Bendrovėje yra sudaromas Audito komitetas, kurį valdybos teikimu skiria ir atšaukia Visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių du yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – keturi metai. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą ir kitas darbo sutarties sąlygas.

Atskleidimo struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/ NE /
NEAKTUALU KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos TAIP Bendrovė viešai skelbia svarbiausią
vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose informaciją, ją pateikia visuotiniuose
numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei akcininkų susirinkimuose. Taip pat sudaro
dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. sąlygas kitais būdais susipažinti su informacija
ir dalyvauti bendrovės valdyme teisės aktais
numatytais būdais ir tvarka.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą TAIP Bendrovės akcijos visiems akcininkams
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas teises.
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų
ir kitas teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams TAIP Rekomendacijos laikomasi teisės aktų
sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti nustatyta tvarka.
su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų
suteikiamomis teisėmis.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip TAIP Rekomendacijos laikomasi teisės aktų
viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš nustatyta tvarka.
esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas
visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir TAIP Rekomendacijos laikomasi teisės aktų
dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti nustatyta tvarka.
akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame
akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų
teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų
susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio
aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame
akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą
visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų
nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima
pateikti siūlomus sprendimo projektus.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių TAIP Visi susirinkimo dokumentai ruošiami lietuvių
akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant ir anglų kalbomis. Rekomendacijų laikomasi,
galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų užsienyje gyvenančių akcininkų informacijos
susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto gavimo ir supažindinimo teisės užtikrinamos.
paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų
kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio
akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir
(ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama
paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir
(ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią
informaciją paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne
visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas
galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos
bendrovės komercinės paslaptys.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti TAIP Akcininkai turi sąlygas balsuoti tiek tiesiogiai
sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime akcininkų susirinkimuose, tiek iš anksto.
asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant.
Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių
balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti TAIP Esant poreikiui iš akcininkų pusės,
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms atsižvelgiant galimas išlaidas, technologines
rekomenduojama plačiau taikyti modernias galimybes ir kitus aspektus svarstytų
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams rekomendaciją.
galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų TAIP Pagal galimybes rekomendacijos laidomasi.
susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama
atskleisti naujas kolegialaus organo narių
kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti
audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma
išrinkti naują kolegialaus organo narį,
rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą,
darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti)
kitas vadovaujamas pareigas.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, TAIP Pagal galimybes rekomendacijos laidomasi.
administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję
kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją,
susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo
narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame
akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai
įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1.
Stebėtojų
tarybos
nariai
turėtų
sąžiningai,
TAIP Visi stebėtojų tarybos nariai yra nepriklausomi,
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų tai leidžia užtikrinti sprendimų nešališkumą.
naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į
darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai TAIP Visi stebėtojų tarybos nariai yra nepriklausomi,
paveikti
bendrovės
akcininkų
interesus,
stebėtojų
tai
leidžia
užtikrinti
narių
atsakingus
taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji sprendimus visų interesų turėtojų atžvilgiu.
tinkamai
rizikos
TAIP Visi stebėtojų tarybos nariai yra nepriklausomi,
sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir tai
leidžia
užtikrinti
narių
atsakingus
ir sprendimus visų interesų turėtojų atžvilgiu.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti
TAIP
bendrovei.
Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a)
išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės
TAIP
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba
TAIP
Rekomendacijos laikomasi teisės aktų nustatyta
būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir tvarka.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama
mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir
įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant
išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais
bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali
finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant
teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis
nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius
tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1.
Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
išrinkti
TAIP Rekomendacijos laikomasi
stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti
kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų
įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant
išlaikyti
tinkamą
stebėtojų
tarybos
narių
turimos
kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad
stebėtojų
tarybos
nariai,
kaip
visuma,
turėtų
įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims
tinkamai atlikti.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami TAIP Rekomendacijos laikomasi
apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai
perrenkamiems
naujai
kadencijai
tam,
kad
būtų
užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks TAIP Rekomendacijos laikomasi
asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų
kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės
vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti
skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,
turėtų būti pateikiama informacija apie priemones,
kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
2.2.4.
Stebėtojų
tarybos
nario
pareigoms
atlikti
TAIP
kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir
dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų
įsipareigoti
taip
apriboti
kitus
savo
profesinius
įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose
bendrovėse),
kad
jie
netrukdytų
tinkamai
atlikti
stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos
narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos
posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai
turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų TAIP Rekomendacijos laikomasi
būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad
tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo
kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu
dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių
aplinkybių.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir NEAKTUALU Ataskaitiniu laikotarpiu stebėtojų tarybos
dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį nariai veikė neatlygintinai
turėtų
tvirtinti
bendrovės
visuotinis
akcininkų
susirinkimas.
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų TAIP Dalinai vykdoma
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti
stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir
darbo
efektyvumo
vertinimą
bei
vertinimą,
ar
stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti
atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir
veiklos procedūras.

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos,
kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma,
įgyvendinimą.
Tais
atvejais,
kai
stebėtojų
taryba
nesudaroma,
valdyba
taip
pat
yra
atsakinga

bendrovės strategijos patvirtinimą.
TAIP Rekomendacijos laikomasi
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo
organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose
priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje
nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka
Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,
vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į
bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių
poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.
TAIP Rekomendacijos laikomasi
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi
įstatymų
ir
bendrovės
vidaus
politikos
nuostatų,
taikomų
bendrovei
ar
bendrovių
grupei,
kuriai
priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti
atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones
užtikrinant
reguliarią
ir
tiesioginę
vadovų
atskaitomybę.
TAIP Rekomendacijos laikomasi
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje TAIP Rekomendacijos laikomasi pagal galimybes
būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros
praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir
atitikties,
siekiant
užtikrinti,
kad
būtų
laikomasi
galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų Rekomendacijos laikomasi
atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties
ir kompetencijos pusiausvyrą.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų TAIP
susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti
valdybos
nariai
turėtų
kolektyviai
užtikrinti
kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų
įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant
išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai,
kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir
patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, TAIP Rekomendacijos laikomasi teisės aktų nustatyta
informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę tvarka.
patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius
įsipareigojimus
ir
potencialius
interesų
konfliktus
turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama
valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba
nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų
būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte
nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos
bendrovės metiniame pranešime.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti TAIP Rekomendacijos laikomasi
su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui,
su
galimybe
individualiai
TAIP Rekomendacijos laikomasi
būti
perrenkamiems
naujai
kadencijai
tam,
kad
būtų
užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir
pakankamai
dažnas

statuso
pakartotinas
patvirtinimas.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, TAIP Valdybos pirmininkas yra bendrovės finansų
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis vadovas,
tačiau
nebalsuoja,
kai
priimami
nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sprendimai, galintys sukelti interesų konfliktą
sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų
būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,
turėtų būti pateikiama informacija apie priemones,
kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas TAIP
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu
valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos
posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai
turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba,
jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma –
visuotinis akcininkų susirinkimas.
3.2.7.
Jeigu Įstatyme
nustatytais
atvejais
renkant
NEAKTUALU
valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos
narių bus nepriklausomi , turėtų būti skelbiama, kurie
valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali
nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus
Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis
dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP Šiuo metu valdybos nariai veikia
neatlygintinai, tačiau, jei situacija pasikeistu,
jų atlygį nustatytų bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir
atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus
interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų
siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi
susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų
pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo
informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su
bendrovės veikla.
TAIP
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo
veiklos
įvertinimą.
Jis
turėtų
apimti
valdybos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip
grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės
aktų
reikalavimų
viešai
paskelbti
atitinkamą
informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos
procedūras.
TAIP Dalinai vykdoma

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

TAIP Rekomendacijos laikomasi
tiek
valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir
Kolegialių
organų
posėdžiai
vyksta
pagal
išankstinį grafiką.
Bendrovės valdybos posėdžiai vykdomi bent
kartą per metų ketvirtį, bendrovės stebėtojų
tarybos posėdžiai bent kartą per metų pusmetį.
Rekomendacijos laikomasi
stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant
reikalui - nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie
visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su
planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole,
informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų,
posėdžius
iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu
periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas
esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas.
posėdžiai turėtų būti
posėdyje
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su
pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo
nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio
darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio
metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus
atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo
nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar
TAIP/NE
TAIP
papildymu
arba
kai
neatidėliotinai
reikia
spręsti
svarbius bendrovei klausimus.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų TAIP
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo
procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų
posėdžių
datas,

darbotvarkes,
glaudžiai
bendradarbiauti
spręsdami
kitus
su
bendrovės
valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų
tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos
nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai,
susiję
su
valdybos
narių
atšaukimu,
atsakomybe, atlygio nustatymu.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą, užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias
aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą,
bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji
nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas,
sudaro
komitetus.
Kolegialiam
organui
rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito
komitetus.
TAIP/NE Suformuotas audito komitetas
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei
tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti
paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir
kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems
komitetams nustatytus tikslus.
TAIP/NE Skyrimo ir atlygio komiteto funkcijas atlieka
patys kolegialūs organai
5.1.3.
Bendrovėse
formuojamiems
komitetams
nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali
atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio
Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl
jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų
būti taikomos visam kolegialiam organui.
TAIP/NE Principas dalinai vykdomas
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai
turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės
aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš
dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti
parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją,
pirmenybę
teikiant
nepriklausomiems
kolegialaus
organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti
komitetų pirmininku.
TAIP
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus
turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai
turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų
įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą
apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto
įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo
teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per
metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet
skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką).
Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime,
nepažeidžiant
asmens
duomenų
tvarkymą
reglamentuojančių
teisės
aktų
reikalavimų,
turėtų
TAIP/NE
skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,
posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per
praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos
kryptis ir veiklos rezultatus.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir TAIP
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti
komiteto
posėdžiuose
tik
komitetui
pakvietus.
Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje
dalyvautų
tam
tikri
bendrovės
darbuotojai
arba
ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti
sudarytos
tiesiogiai
palaikyti
ryšius
su
sąlygos
akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti
daroma,
reikėtų
nurodyti
komiteto
veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų NE Skyrimo komitetas nesudarytas, jo funkcijas
būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo
vykdo kolegialūs organai.
organų narių ir administracijos vadovų vietas bei
rekomenduoti
kolegialiam
organui
juos
svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtų
įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų
ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą,
3) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip
siekti reikiamų pokyčių;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus NE
organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo
santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti
konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: Atlygio komitetas nesudarytas, jo funkcijas
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl vykdo kolegialūs organai.
atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo
organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia
politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant
fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas,
pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas,
kurios
leistų
bendrovei
susigrąžinti
sumas
arba
sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių
būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui
pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų
nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie
atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei
jos įgyvendinimą.
5.4. Audito komitetas.
5.4.1.
Pagrindinės
audito
komiteto
funkcijos
yra
TAIP
apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito
komiteto veiklą.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija,
susijusia
su
specifiniais
TAIP Audito nariai yra supažindinti su bendrovės
veiklos ypatumais.
bendrovės

apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės

administracijos
vadovai
turėtų
informuoti
audito
komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos
būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais.
5.4.3.
Audito
komitetas
turėtų
nuspręsti,
ar
jo
TAIP Bendrovė sudaro visas sąlygas rekomendacijos
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos įgyvendinimui.
pirmininkas,
bendrovės
vadovas,
vyriausiasis
finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už
finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus
susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant
valdymo organų nariams.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie TAIP
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą,
kurioje
būtų
aprašomi
visi
ryšiai
tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė TAIP
laikosi
galiojančių
nuostatų,
reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti
apie
įtarimus,
kad
bendrovėje
daromi
pažeidimai, ir turėtų
užtikrinti, kad būtų nustatyta
tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų
tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, TAIP
jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas
bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos
metinės ir pusės metų ataskaitos.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų TAIP
vengti
situacijos,
kai
jo
asmeniniai
interesai
prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.
Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės
priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą
terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba
jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės
akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją,
nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti
reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės
strategiją.
NEAKTUALU Atlygio politika rengiant valdysenos kodekso
laikymosi ataskaitą dar nėra patvirtinta, todėl
ataskaitiniu laikotarpiu principas bendrovei
neaktualus.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio
formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų
priklausančio
atlygio,
skatinimo
finansinėmis
priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines
išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus,
kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba
NEAKTUALU Atlygio politika rengiant valdysenos kodekso
laikymosi ataskaitą dar nėra patvirtinta, todėl
ataskaitiniu laikotarpiu principas bendrovei
neaktualus.
sustabdyti mokėjimus.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio
politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie
NEAKTUALU Atlygio politika rengiant valdysenos kodekso
laikymosi ataskaitą dar nėra patvirtinta, todėl
vykdo
priežiūros
funkcijas,
nariai
neturėtų
gauti
ataskaitiniu laikotarpiu principas bendrovei
atlygio,
kuris
priklausytų
nuo
bendrovės
veiklos
neaktualus.
rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią NEAKTUALU Atlygio politika rengiant valdysenos kodekso
informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės laikymosi ataskaitą dar nėra patvirtinta, todėl
išmokos
neturėtų
viršyti
nustatytos
sumos
arba
ataskaitiniu laikotarpiu principas bendrovei
nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neaktualus.
neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio
dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos
neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl
blogų veiklos rezultatų.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti
NEAKTUALU Atlygio politika rengiant valdysenos kodekso
laikymosi ataskaitą dar nėra patvirtinta, todėl
pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų ataskaitiniu laikotarpiu principas bendrovei
išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis neaktualus.
yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų
būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
Po
teisių
suteikimo
kolegialių
organų
nariai
ir
administracijos
vadovai
turėtų
išlaikyti
tam
tikrą
skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai
nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su
akcijų įsigijimu.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto NEAKTUALU Atlygio politika rengiant valdysenos kodekso
tinklalapyje
informaciją
apie
atlygio
politikos
laikymosi ataskaitą dar nėra patvirtinta, todėl
įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti ataskaitiniu laikotarpiu principas bendrovei
skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai neaktualus.
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais
metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip
atlygio
politika
buvo
įgyvendinama
praėjusiais
finansiniais
metais.
Tokio
pobūdžio
informacijoje
neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams
bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su
praėjusiais finansiniais metais.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet NEAKTUALU Atlygio politika rengiant valdysenos kodekso
kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti laikymosi ataskaitą dar nėra patvirtinta, todėl
įtraukiamas
į
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
ataskaitiniu laikotarpiu principas bendrovei
darbotvarkę.
Schemoms,
pagal
kurias
kolegialaus
neaktualus.
organo
nariams
ir
darbuotojams
yra
atlyginama
akcijomis
arba
akcijų
opcionais,
turėtų
pritarti
visuotinis akcininkų susirinkimas.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad TAIP
būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti
interesai.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti TAIP Pagal galimybes rekomendacijos laikomasi.
sąlygas
interesų
turėtojams
dalyvauti
bendrovės
valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų
būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant
svarbius
bendrovei
sprendimus,
konsultacijos
su
darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir
kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir
kita.
8.3.
Kai
interesų
turėtojai
dalyvauja
bendrovės
TAIP
valdysenos
procese,
jiems
turėtų
būti
sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos TAIP
konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką
praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam
organui.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1.
Nepažeidžiant
bendrovės
konfidencialios
TAIP Esminiai
įvykiai
ir
pagrindinė
įmonės
informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat informacija yra skelbiama viešai teisės aktų
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės nustatyta
tvarka.
Akcininkai
turi
sąlygas
aktų
reikalavimų,
bendrovės
viešai
atskleidžiama
susipažinti su nekonfidencialia informacija ir
informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: kitais būdais.
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
9.1.2.
bendrovės
veiklos
tikslus
ir
nefinansinę
informaciją;
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės
akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar)
kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat
įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius,
nurodant galutinį naudos gavėją;
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,
kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės
vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei
dalyvavimą
kitų
bendrovių
valdysenoje,
kompetenciją, atlygį;
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,
posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per
praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos
kryptis ir veiklos rezultatus;
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius,
bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
9.1.8.
pagrindinius
klausimus,
susijusius
su
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui,
žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis
ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais,
vietos bendruomene ir kt.);
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su
korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus
ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas
laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše,
atskleidimu.
Šis
Kodekso
principas
neatleidžia
bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą
teisės aktuose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte TAIP
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri
yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti
informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus
rezultatus.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte TAIP Rekomendacijos laikomasi teisės aktų nustatyta
nurodytą
informaciją,
rekomenduojama
pateikti
tvarka.
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,
kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie
galėtų
paveikti

sprendimus.
Taip
pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės
gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau
reglamentuojama 7 principe.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, TAIP
kad
jokie
akcininkai
ar
investuotojai
nebūtų
diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties
atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems
ir vienu metu.

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1.
Siekiant
gauti
objektyvią
nuomonę
dėl
TAIP
bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos
rezultatų,
bendrovės
metinių
finansinių
ataskaitų
rinkinio
ir
metiniame
pranešime
pateikiamos
finansinės
informacijos
patikrinimą
turėtų
atlikti
nepriklausoma audito įmonė.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą TAIP
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma -
bendrovės valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės TAIP
užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė
turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų
disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji
bendrovėje
nesudaroma

bendrovės
valdyba,
svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti
visuotiniam akcininkų susirinkimui.

AB "LINAS" KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS METINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

2019 METAI

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada 3
Finansinės būklės ataskaita 7
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita 9
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 10
Pinigų srautų ataskaita 12
Aiškinamasis raštas 13

AB "Linas" 2019 metų konsoliduotos ir Bendrovės metinės finansinės ataskaitos 3

-

-

-

-

Įmonės kodas 147689083 Visuotinio akcininkų susirinkimo S. Kerbedžio 23, Panevėžys 2020 m. mėn. d.

Finansinių ataskaitų sudarymo data – 2020 03 21

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2019 m. gruodžio 31 d.

Parengta pagal TFAS

Ataskaitinis laikotarpis 2019 01 01 - 2019 12 31 (Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Praėję Praėję
Eil. Finansiniai finansiniai Finansiniai finansiniai
Nr. TURTAS Pastabos Nr. metai metai metai metai
A. Ilgalaikis turtas 3.437.670 3.536.810 3.300.126 3.360.894
1. Nematerialusis turtas 2.2.;4.1.;4.3. 46.430 50.707 46.430 50.707
1.1. Plėtros darbai
1.2. Prestižas
1.3. Programinė įranga 46.430 50.707 46.430 50.707
1.4. Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir
panašios teisės
1.5. Kitas nematerialusis turtas
1.6. Sumokėti avansai
2. Materialusis turtas 2.3.;4.2.;4.3. 2.018.705 2.140.370 1.878.265 1.961.558
2.1. Žemė
2.2. Pastatai ir statiniai 1.274.217 1.381.002 1.274.216 1.380.406
2.3. Mašinos ir įranga 267.003 336.644 127.725 160.986
2.4. Transporto priemonės 87.787 32.013 86.628 29.654
2.5. Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 15.797 16.810 15.795 16.611
2.6. Investicinis turtas 373.901 373.901 373.901 373.901
2.6.1. Žemė 373.901 373.901 373.901 373.901
2.6.2. Pastatai
Sumokėti avansai ir vykdomi materialiojo turto statybos
2.7. (gamybos) darbai
3. Finansinis turtas 2.4.;4.4.;4.6. 1.372.524 1.345.722 1.375.420 1.348.618
3.1. Įmonių grupės įmonių akcijos 2.896 2.896
3.2. Paskolos įmonių grupės įmonėms
3.3. Iš įmonių grupės įmonių gautinos sumos
3.4. Asocijuotųjų įmonių akcijos
3.5. Paskolos asocijuotosioms įmonėms 1.352.519 1.316.901 1.352.519 1.316.901
3.6. Iš asocijuotųjų įmonių gautinos sumos 19.716 28.532 19.716 28.532
3.7. Ilgalaikės investicijos 290 290 290 290
3.8. Po vienų metų gautinos sumos
3.9. Kitas finansinis turtas
4. Kitas ilgalaikis turtas 11 11 11 11
4.1. Atidėtojo pelno mokesčio turtas 2.16.3.;4.24. 11 11 11 11
4.2. Biologinis turtas 0 0
4.3. Kitas turtas 0 0
B. Trumpalaikis turtas 7.395.331 7.013.264 7.305.857 7.039.527
1. Atsargos 2.5.;4.5. 5.715.047 4.678.797 5.680.494 4.713.938
1.1. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 3.397.857 2.256.163 3.383.151 2.239.368
1.2. Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai 44.719 23.597
1.3. Produkcija 2.077.561 2.082.260 2.104.964 2.161.931
1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 2.730 4.443 2.730 4.443
1.5. Biologinis turtas
1.6. Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
1.7. Sumokėti avansai 4.6. 192.180 312.334 189.649 308.196
2. Per vienus metus gautinos sumos 2.6.;4.7.;4.8. 1.298.837 1.719.239 1.253.924 1.719.239
2.1. Pirkėjų skolos 1.072.473 1.425.053 1.072.473 1.425.053
2.2. Įmonių grupės įmonių skolos
2.3. Asocijuotųjų įmonių skolos 58.649 58.649
2.4. Kitos gautinos sumos 226.364 235.537 181.451 235.537
3. Trumpalaikės investicijos 2.7.
3.1. Įmonių grupės įmonių akcijos
3.2. Kitos investicijos
4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2.7. 381.447 615.228 371.439 606.350
Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos
C. pajamos 2.8.;4.10. 46.624 50.973 44.536 48.924
Turto iš viso 10.879.626 10.601.047 10.650.520 10.449.345
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil. NUOSAVAS KAPITALAS IR Finansiniai Praėję Finansiniai Praėję
Nr. ĮSIPAREIGOJIMAI metai finansiniai metai finansiniai
Pastabos Nr. metai metai
D. Nuosavas kapitalas 2.9. 8.360.122 8.251.426 8.001.638 7.833.846
1. Kapitalas 4.11. 6.971.307 6.971.307 6.971.307 6.971.307
1.1. Įstatinis (pasirašytasis) kapitalas 6.971.307 6.971.307 6.971.307 6.971.307
1.2. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)
1.3. Savos akcijos (-)
2. Akcijų priedai
3. Perkainojimo rezervas
4. Rezervai 4.12. 479.319 170.290 309.029
4.1. Privalomasis rezervas 44.890 290 44.600
4.2. Savoms akcijoms įsigyti 264.429 264.429
4.3. Kiti rezervai 170.000 170.000
5. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 4.13.;4.26. 909.496 1.109.829 721.302 862.539
5.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 108.697 507.524 167.792 891.998
5.2. Ankstesniųjų metų pelnas (nuostoliai) 800.799 602.305 553.510 (29.459)
6. Valiutų kursų pokyčio įtaka
7. Nekontroliuojama dalis
E. Dotacijos, subsidijos 2.10.;4.14. 341 341
F. Atidėjiniai 4.10.
1. Pensijų ir panašių įsipareigojimų atidėjiniai
2. Mokesčių atidėjiniai
3. Kiti atidėjiniai
G. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2.11.;4.15. 2.510.383 2.342.005 2.642.290 2.610.354
Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai
1. įsipareigojimai 132.632 309.474 132.632 309.474
1.1. Skoliniai įsipareigojimai
1.2. Skolos kredito įstaigoms 4.16. 132.632 309.474 132.632 309.474
1.3. Gauti avansai
1.4. Skolos tiekėjams
1.5. Pagal vekselius ir čekius mokėtinos sumos
1.6. Įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos
1.7. Asocijuotosioms įmonėms mokėtinos sumos
1.8. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
2. Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti 2.377.751 2.032.531 2.509.658 2.300.880
trumpalaikiai įsipareigojimai
2.1. Skoliniai įsipareigojimai
2.2. Skolos kredito įstaigoms 4.16. 176.842 176.842 176.842 176.842
2.3. Gauti avansai 76.565 44.873 76.565 44.873
2.4. Skolos tiekėjams 1.915.971 718.756 1.801.993 705.617
2.5. Pagal vekselius ir čekius mokėtinos sumos 0
2.6. Įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos 359.861 545.826
2.7. Asocijuotosioms įmonėms mokėtinos sumos 881.568 722.298
2.8. Pelno mokesčio įsipareigojimai 2.281 0
2.9. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 4.17. 142.153 137.268 63.382 65.808
2.10. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 66.220 70.942 31.015 39.616
H. Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos 2.13. 8.780 7.616 6.251 5.145
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 10.879.626 10.601.047 10.650.520 10.449.345

Direktorė Vilita Skersienė Vyr. buhalterė Vanda Nekrašaitė

AB "Linas" PATVIRTINTA

Įmonės kodas 147689083 Visuotinio akcininkų susirinkimo S. Kerbedžio 23, Panevėžys 2020 m. mėn. d.

Finansinių ataskaitų sudarymo data – 2020 03 21

PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

Parengta pagal TFAS

Ataskaitinis laikotarpis 2019 01 01 - 2019 12 31 (Eur) Eil. Nr. STRAIPSNIAI Pastabos Nr. GRUPĖ BENDROVĖ Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai 1. Pardavimo pajamos 2.14.2.;4.18. 12.978.240 12.709.214 12.974.658 12.705.343 1.1. Pajamos už parduotas prekes 12.593.495 12.333.830 12.593.495 12.333.860 1.2. Pajamos už atliktas paslaugas 384.745 375.384 381.163 371.483 2. Pardavimo savikaina 2.15.3.;4.18. (11.050.093) (10.325.934) (11.357.088) (10.918.890) 2.1. Parduotos produkcijos savikaina (10.836.108) (10.106.155) (11.143.103) (10.701.913) 2.2. Suteiktų paslaugų savikaina (213.985) (219.779) (213.985) (216.977) 3. Biologinio turto tikrosios vertės pokytis 0 4. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 4.18. 1.928.147 2.383.279 1.617.570 1.786.453 5. Pardavimo sąnaudos 2.15.4.;4.19. (682.165) (639.763) (679.246) (639.254) 6. Bendrosios ir administracinės sąnaudos 2.15.4.;4.19. (1.380.929) (1.387.435) (1.059.454) (1.069.963) 7. Kitos veiklos rezultatai 254.014 215.364 298.966 238.656 7.1. Pajamos 2.14.6.;4.20. 967.644 1.069.980 1.006.276 1.075.785 7.2. Sąnaudos 2.15.5.;4.20. (713.630) (854.616) (707.310) (837.129) 8. Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos 600.000 9. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos 2.14.7.;4.21.; 4.25. 35.618 37.260 35.618 37.260 10. Kitos palūkanų ir panašios pajamos 2.14.7.;4.21. 18.091 12.914 18.090 12.914 11. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas 2.15.6.;4.21. 0 12. Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos 2.15.6.;4.21. (30.787) (22.423) (30.786) (22.422) 13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 141.989 599.196 200.758 943.644 14. Pelno mokestis 2.16.;4.23. (33.292) (91.673) (32.966) (51.645) 15. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ NEKONTROLIUOJAMĄ DALĮ 108.697 507.524 167.792 891.998 16. NEKONTROLIUOJAMA DALIS 0 17. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 108.697 507.524 167.792 891.998 18. KITOS BEDROSIOS PAJAMOS 0 19. Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) 0,005 0,021 0,007 0,037

AB "Linas" PATVIRTINTA S. Kerbedžio 23, Panevėžys 2020 m. mėn. d.

Įmonės kodas 147689083 Visuotinio akcininkų susirinkimo

Finansinių ataskaitų sudarymo data – 2020 03 21

KONSOLIDUOTA NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Parengta pagal TFAS

Ataskaitinis laikotarpis 2019 01 01 - 2019 12 31 (Eur)
Perkainojimo Įstatymo numatyti
rezervas (rezultatai) rezervai Nepaskirs Valiutos Nekontro
Apmokėtas Savos Ilgalaikio Finan Savoms tytasis kursų liuojama
Pastabos įstatinis Akcijų akcijos materialiojo sinio Privalo akcijoms Kiti pelnas pokyčio dalis Iš viso
Nr. kapitalas priedai (-) turto turto masis įsigyti rezervai (nuostoliai) įtaka
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Likutis
2017 m. 6.971.307 0 0 0 0 290 0 170.000 602.305 0 0 7.743.902
gruodžio 31 d.
Pelno
(nuostolių) ir
kitų bendrųjų
pajamų
ataskaitoje 0
nepripažintas
pelnas
(nuostoliai)
Ataskaitinio
laikotarpio
grynasis 2.9.;4.13. 507.524 507.524
pelnas
(nuostoliai)
Pelno dalis,
skirta 0 0
dividendams
išmokėti
Sudaryti
rezervai
2.9.;4.12. 170.000 (170.000) 0
Panaikinti 2.9.;4.12. (170.000) 170.000 0
rezervai
Likutis 2018
m. gruodžio
31 d.
6.971.307 0 0 0 0 290 0 170.000 1.109.829 0 0 8.251.426
Pelno
(nuostolių) ir
kitų bendrųjų
pajamų
ataskaitoje 0
nepripažintas
pelnas
(nuostoliai)
Ataskaitinio
laikotarpio
grynasis 2.9.;4.13. 138.732 138.732
pelnas
(nuostoliai)
Sudaryti
rezervai
2.9.;4.12. 44.600 264.429 170.000 (479.029) 0
Panaikinti 2.9.;4.12. (170.000) 170.000 0
rezervai
Likutis 2019
m. gruodžio
31 d.
6.971.307 0 0 0 0 44.890 264.429 170.000 939.532 0 0 8.390.158

Direktorė Vilita Skersienė Vyr. buhalterė Vanda Nekrašaitė

AB "Linas" PATVIRTINTA

Įmonės kodas 147689083 Visuotinio akcininkų susirinkimo S. Kerbedžio 23, Panevėžys 2020 m. mėn. d.

Finansinių ataskaitų sudarymo data – 2020 03 21

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Parengta pagal TFAS

Ataskaitinis laikotarpis 2019 01 01 - 2019 12 31 (Eur)
Perkainojimo Įstatymo numatyti
rezervas (rezultatai) rezervai Nepaskirs Valiutos Nekontro
Apmokėtas Savos Ilgalaikio Finan Savoms tytasis kursų liuojama
Pastabos įstatinis Akcijų akcijos materialiojo sinio Privalo akcijoms Kiti pelnas pokyčio dalis Iš viso
Nr. kapitalas priedai (-) turto turto masis įsigyti rezervai (nuostoliai) įtaka
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Likutis
2017 m. 6.971.307 0 0 0 0 0 0 0 (29.459) 0 0 6.941.848
gruodžio 31 d.
Pelno
(nuostolių) ir
kitų bendrųjų
pajamų 0
ataskaitoje
nepripažintas
pelnas
(nuostoliai)
Ataskaitinio
laikotarpio 2.9.;4.13. 891.998 891.998
grynasis pelnas
(nuostoliai)
Pelno dalis,
skirta 0
dividendams
išmokėti
Sudaryti
rezervai
2.9.;4.12. 0
Panaikinti
rezervai
2.9.;4.12. 0
Likutis 2018
m. gruodžio 6.971.307 0 0 0 0 0 0 0 862.539 0 0 7.833.846
31 d.
Pelno
(nuostolių) ir
kitų bendrųjų
pajamų 0
ataskaitoje
nepripažintas
pelnas
(nuostoliai)
Ataskaitinio
laikotarpio
grynasis pelnas 2.9.;4.13. 197.618 197.618
(nuostoliai)
Sudaryti
rezervai 2.9.;4.12. 44.600 264.429 (309.029) 0
Panaikinti
rezervai 2.9.;4.12. 0
Likutis 2019
m. gruodžio 6.971.307 0 0 0 0 44.600 264.429 0 751.128 0 0 8.031.464
31 d.

Direktorė Vilita Skersienė Vyr. buhalterė Vanda Nekrašaitė

AB "Linas" PATVIRTINTA S. Kerbedžio 23, Panevėžys 2020 m. mėn. d.

Įmonės kodas 147689083 Visuotinio akcininkų susirinkimo

Finansinių ataskaitų sudarymo data – 2020 03 21

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Parengta pagal TFAS Ataskaitinis laikotarpis 2019 01 01 - 2019 12 31 (Eur)

Eil. Nr. Straipsniai Pasta GRUPĖ BENDROVĖ
bos Finansiniai Praėję finan Finansiniai Praėję finan
Nr. metai siniai metai metai siniai metai
I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1. Ataskaitinio laikotarpio pinigų įplaukos (su PVM) 14.883.859 13.801.242 14.876.013 13.794.651
I.1.1. Pinigų įplaukos iš klientų 14.648.630 13.705.197 14.644.079 13.700.281
I.1.2. Kitos įplaukos 235.229 96.045 231.934 94.370
I.2. Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos (14.834.321) (13.392.554) (14.828.976) (13.383.802)
I.2.1. Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) (13.225.283) (11.624.762) (14.008.280) (12.542.425)
I.2.2. Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais (1.429.475) (1.539.471) (656.570) (651.581)
I.2.3. Sumokėti į biudžetą mokesčiai (39.963) (39.351) (27.433) (7.637)
I.2.4. Kitos išmokos (139.600) (188.970) (136.693) (182.159)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 49.538 408.688 47.037 410.849
II. Investicinės veiklos pinigų srautai 0 0 0
II.1. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas (86.579) (249.124) (85.208) (244.998)
II.2. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas 0 0 0 0
II.3. Ilgalaikių investicijų įsigijimas 0 0 0 0
II.4. Trumpalaikių investicijų įsigijimas 0 0 0 0
II.5. Trumpalaikių investicijų perleidimas 0 0 0 0
II.6. Ilgalaikių investicijų perleidimas 0 0 0 0
II.7. Paskolų suteikimas 0 0 0 0
II.8. Paskolų susigrąžinimas 0 0 0 0
II.9. Gauti dividendai 0 0 0 0
II.10. Gautos palūkanos už suteiktas paskolas ir investicijas 0 0 0 0
II.11. Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai 0 0 0 0
II.12. Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai 0 0 0 0
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (86.579) (249.124) (85.208) (244.998)
III. Finansinės veiklos pinigų srautai 0 0 0
III.1. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais 0 0 0 0
III.1.1. Akcijų išleidimas 0 0 0 0
III.1.2. Savininkų įnašai nuostoliams padengti 0 0 0 0
III.1.3. Savų akcijų supirkimas 0 0 0 0
III.1.4. Dividendų išmokėjimas 0 0 0 0
III.2. Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais 0 (199.063) 0 (199.063)
III.2.1. Finansinių skolų padidėjimas 0 0 0 0
III.2.1.1. Paskolų gavimas iš kredito įstaigų 105.488 0 105.488 0
III.2.1.2. Paskolų gavimas iš susijusių ir kitų trečiųjų asmenų 0 0 0 0
III.2.1.3. Obligacijų išleidimas 0 0 0 0
III.2.2. Finansinių skolų sumažėjimas (300.383) (199.063) (300.383) (199.063)
III.2.2.1. Paskolų grąžinimas kredito įstaigoms (282.330) (176.842) (282.330) (176.842)
III.2.2.2. Paskolų grąžinimas susijusiems ir kitiems tretiesiems asmenims 0 0 0 0
III.2.2.3. Obligacijų supirkimas 0 0 0 0
III.2.2.4. Sumokėtos palūkanos (18.053) (22.221) (18.053) (22.221)
III.2.2.5. Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai 0 0 0 0
III.2.3. Gautos palūkanos už sąskaitas bankuose 0 0 0 0
III.2.4. Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas 0 0 0 0
III.2.5. Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas 0 0 0 0
III.3. Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (911) 212 (911) 211
III.4. Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai 1.652 (842) 1.652 (841)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (194.154) (199.694) (194.155) (199.694)
IV. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų
ekvivalentų likučiui
(2.585) 700 (2.585) 700
V. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) (233.780) (39.430) (234.911) (33.143)
VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 2.7. 615.228 654.658 606.350 639.493
VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 2.7. 381.447 615.228 371.439 606.350

Direktorė Vilita Skersienė Vyr. buhalterė Vanda Nekrašaitė

Akcinė bendrovė "Linas" Įmonės kodas 147689083 S. Kerbedžio g. 23, Panevėžys

PATVIRTINTA Visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. nutarimu Nr.

Finansinių ataskaitų sudarymo data – 2020 03 21

2019 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

2019 m. gruodžio mėn. 31 d.

Ataskaitinio laikotarpio pradžia 2019 01 01 Ataskaitinio laikotarpio pabaiga 2019 12 31

I. BENDROJI DALIS

1. AB "Linas" savo veiklą pradėjo 1957 metais. Akcinė bendrovė "Linas" (toliau – Bendrovė) buvo įregistruota 1993 metų kovo 8 dieną, registravimo Nr. 003429, įmonės kodas – 147689083, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Adresas: S. Kerbedžio g. 23, Panevėžys LT-35114. Telefonas (370-45) 506100, faksas (370-45) 506345. Elektroninio pašto adresas: [email protected]; interneto tinklalapis: www.linas.lt . Bendrovė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

2019 m. gruodžio 31 d. AB "Linas" įmonių grupę (toliau - Grupė) sudarė patronuojanti įmonė - AB "Linas" ir jos patronuojamoji bendrovė UAB "Lino apdaila" (toliau - Dukterinė įmonė). UAB "Lino apdaila" įregistruota 2008 m. gegužės mėn. 23 d. Juridinių asmenų registre, registravimo Nr.114552, įmonės kodas 301733421. Dukterinės įmonės buveinė įsikūrusi S. Kerbedžio g. 23, Panevėžys. AB "Linas" priklauso 100 % dukterinės bendrovės akcijų.

Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kopijas galima rasti Valstybės įmonės Registrų centras LR Juridinių asmenų registre ir vertybinių popierių biržos AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapyje.

Grupei taikomi didelės įmonės reikalavimai, sudarant 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį.

2. Grupės finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

3. Filialų ir atstovybių Bendrovė ir jos Dukterinė įmonė neturi.

Su Grupe susijusios įmonės:

  • UAB "Rivena", įmonės kodas 302521510, buveinės adresas – P. Žadeikos g. 13-35, Vilnius, veiklos pobūdis - kilnojamo ir nekilnojamo turto nuoma ir nekilnojamo turto projektų vystymas;

4. Nuo 2015 m. sausio 1 d. AB "Linas" įmonių Grupės finansinių ataskaitų valiuta yra euras.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos Eur ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymu, 2015 m. gegužės 19 d. vykusiame pakartotiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime Bendrovės akcininkai patvirtino, kad Bendrovės vienos akcijos nominali vertė lygi 0,29 euro, o Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 6.971.307,10 Eur. 2017 m. birželio 16 d. pakeisti Bendrovės įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre.

6. 2019 m. gruodžio 31 d. AB "Linas" įstatinis kapitalas buvo 6.971.307,10 Eur, jis padalytas į 24.038.990 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominalioji vertė 0,29 Eur. Išleistų ir dar neapmokėtų akcijų nėra. AB "Linas" akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius Einamąjį prekybos sąrašą.

Grupės vidutinis
sąrašinis
darbuotojų skaičius
Bendrovės vidutinis
sąrašinis darbuotojų
skaičius
2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.
Pagrindiniai vadovaujantieji darbuotojai 3 3 2 2
Skyrių vadovai 5 5 4 1
Specialistai 39 37 29 31
Darbininkai 101 100 19 19
Iš viso 148 145 54 53

7. Vidutinis sąrašinis Grupės ir Bendrovės darbuotojų skaičius pagal kategorijas:

Pastaba. Grupės ir Bendrovės pagrindiniams vadovaujantiesiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: direktorius, finansų vadovas.

8. Pagrindinė Grupės veikla – tekstilės gaminių gamyba ir pardavimas.

Akcinės bendrovės "Linas" pagrindinė veikla – prekyba lininiais tekstilės gaminiais ir paslaugų teikimas; kita Bendrovės vykdoma veikla – finansinio turto (akcijų bei suteiktų paskolų) valdymas, šiluminės energijos tiekimas, turto nuoma, apskaitos ir administravimo paslaugos.

UAB "Lino apdaila" vykdoma veikla – tekstilės gamybinių paslaugų teikimas, t. y. tekstilės produkcijos siuvimo paslaugos.

9. Per 2019 m. 12 mėnesių Grupė pagamino 823 tūkst. vnt. siuvinių (per 2018 m. 12 mėnesius – 1053 tūkst. vnt.), panaudojant 445 tūkst. m gatavų audinių (per 2018 m. 12 mėnesių – 623 tūkst. m).

Per 2019 m. 12 mėnesių Grupė užsakė pagaminti ar technologiškai apdirbti: lininių ir pašukinių verpalų – 68 t (per 2018 m. 12 mėnesius – 67 t); žaliavinių audinių –761 tūkst. m (per 2018 m. 12 mėnesių – 669 tūkst. m); gatavų audinių 1931 tūkst. m (per 2018 m. 12 mėnesių – 1948 tūkst. m). Siūtiems gaminiams per 2019 m. 12 mėnesių panaudota 20,4 % visų pagamintų audinių (per 2018 m. 12 mėnesių – 28,62 %).

Lininiai tekstilės gaminiai – ekologiški, gamtai ir aplinkai nesudaro žalingo poveikio. Grupė dirba pagal visuotinai pripažintus kokybės reikalavimus, atitinkančius OEKO-TEX 100 standartus.

10. Eksporto apimtys per 2019 metų 12 mėnesių sudarė 73,5 % visos realizuotos produkcijos. Pardavimai pagal šalis pasiskirstė taip:

Šalis Lyginamasis
svoris %
Lietuva 26,5
Švedija 9,4
Didžioji Britanija 9,2
Ispanija 7,2
Japonija 6,0
Suomija 5,7
Latvija 4,9
Jungtinės Amerikos Valstijos 4,0
Danija 3,7
Prancūzija 3,6
Estija 3,5
Pietų Korėja 3,0
Vokietija 2,9
Belgija 2,0
Kitos šalys (mažiau nei 2 %) 8,4

11. AB "Linas" įmonių grupė per 2019 metų 12 mėnesių pardavė lininių tekstilės gaminių ir suteikė paslaugų už 12978 tūkst. Eur. Lyginant su 2018 metais 12 mėnesių pardavimų pajamos padidėjo 269 tūkst. Eur arba 2,11 %.

Per 2019 metus Grupės apskaitytas 133 tūkst. Eur pelnas prieš apmokestinimą. 2018 metų to paties laikotarpio rezultatas buvo 508 tūkst. Eur pelnas.

2019 metų Grupės pagrindinės veiklos rezultatus, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, lėmė:

• lino pluošto trūkumas rinkoje ir kainų kilimas – tai didino pardavimų savikainą;

• siūtų gaminių pardavimų mažėjimas (28,6 % skaičiuojant susiūtais audinio metrais) – tai turėjo neigiamos įtakos Dukterinės įmonės veiklos rezultatams.

Grupės bendrovių naujausi lininiai tekstilės gaminiai ar jų kolekcijos kuriamos atsižvelgiant į ateinančio sezono tendencijas, stilistines kryptis, mados ir technologines naujoves. Grupės bendrovės gamina ir tiekia lininius tekstilės gaminius pirkėjams, vertinantiems natūralumo ir modernumo derinį, aukštą gaminių kokybę, lankstumą, gamybą pagal individualius užsakovo reikalavimus, užsakymų vykdymo greitį.

Grupėje veikia firminės tekstilės gaminių parduotuvės: parduotuvė "Gija" (adresas S. Kerbedžio g. 23, Panevėžys) ir internetinė parduotuvė www.linodovanos.lt.

12. UAB "Audito sprendimai" (įmonės kodas 220258280) atliko Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Per 2019 m. už UAB "Audito sprendimai" teikiamas audito paslaugas priskaičiuota 5.180 Eur sąnaudų.

Per finansinius metus už UAB "Audito sprendimai" atliktą UAB "Lino apdaila" 2019 m. finansinių ataskaitų auditą priskaičiuota 2.460 Eur sąnaudų.

Sukauptos audito sąnaudos parodomos 2019 m. finansinės būklės ataskaitos eilutėje "Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos".

13. Duomenys, pateikiami metinėse finansinėse ataskaitose pagrįsti turto, kuriuo Bendrovė ir Grupė disponuoja bei įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis.

14. Duomenys pateikti 2019 m. Grupės ir Bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose, aiškinamajame rašte atitinka Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS), priimtų taikyti Europos Sąjungoje, nuostatas LR buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kitų LR teisės aktų reikalavimus.

15. Rizikų valdymas

2020 m. prasidėjęs COVID-19 viruso protrūkis, turės įtakos ir emitento veiklai, todėl šiuo metu pagrindinė rizika yra veiklos tęstinumo rizika:

Veiklos tęstinumo arba likvidumo rizika susijusi su organizacijos gebėjimu tęsti veiklą dabar ir artimiausioje ateityje. Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbta pasaulinė pandemija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremali padėtis bei karantinas turės neigiamos įtakos Grupės veiklai.

Bendrovė savo produkciją realizuoja plačiai pasauliniu mastu. Didžioji dalis produkcijos parduodama Europoje. Pasaulinės pandemijos paskelbimas ir karantinai atskirose šalyse riboja produkcijos pardavimų apimtis, tuo pačiu ir gamybos apimtis. Dėl Bendrovės pardavimų portfelio diversifikacijos tikėtina, kad pardavimų apimtys skirtingose šalyse kris ir galės greičiau būti padidintos. Didelė tikimybė, kad skirtingos šalys su COVID-19 protrūkiu ir jo iššauktomis ekonominės recesijos pasekmėmis kovos skirtingais tempais, todėl pardavimų, o taip pat ir gamybos apimtis pavyks laipsniškai atstatyti per artimiausius metus – pusantrų.

Dėl 2019 m. išaugusios žaliavos paklausos ir kylančių žaliavų kainų, Bendrovė turėdama laisvų apyvartinių lėšų pasididino žaliavų atsargas, todėl šiuo metu Bendrovė turi žaliavų perteklių. Perteklinis žaliavų kiekis yra palankus dabartinei viruso protrūkio įtakotai ekonominei situacijai, nes atsiradus tarptautiniam prekių judėjimo sutrikimams, atsiskaitymų už žaliavas terminų trumpinimo, Bendrovė dėl to nejaučia neigiamo poveikio arba to poveikis yra minimalus. Pasibaigus karantinui Lietuvoje ar šalyse, į kurias eksportuojama produkcija, Bendrovė nedelsiant galės atnaujinti gamybą ir tikėtina, kad nesusidurs su laikinais piniginių srautų svyravimais dėl skubiai reikalingos žaliavos, kuris galėtų atsirasti dėl sąlyginai trumpų tiekėjų mokėjimo atidėjimo terminų, sąlyginai ilgo gamybos proceso ir sąlyginai ilgų pirkėjų apmokėjimų už produkciją terminų.

Grupė pastoviai vertina alternatyvius gamybinių paslaugų tiekėjus, todėl esant nepalankiai situacijai dėl dabartinių gamybinių paslaugų (audimo ir audinio apdirbimo) tiekėjų veiklos tęstinumo, turi parengusi alternatyvių gamybinių paslaugų tiekėjų sąrašą. Galimi gamybinių paslaugų tiekėjai vertinti ne tik Lietuvoje, tačiau ir už Lietuvos ribų.

Neatmetama ir pesimistinio veiklos ir verslo vystymo scenarijaus pasireiškimo galimybė: dėl karantino Lietuvoje ir užsienio šalyse, laikinai ribojamas mažmeninis nemaisto prekių pardavimas, tai turės įtakos tiek didmeninės, tiek mažmeninės produkcijos pardavimo apimtims, dėl ko įmonių grupei laikinai gali tekti dalinai stabdyti Grupės veiklą. 2020 m. kovo mėn. šalies mastu priimti teisės aktų pakeitimai bei parengtas Ekonomikos skatinimo planas numato esant ekstremaliai situacijai gauti valstybės subsidiją darbuotojų prastovų išlaidoms kompensuoti, taip pat numatomas mokesčių mokėjimų, kreditorinių įsipareigojimų dengimo atidėjimo ir kitas valstybės pagalbos priemones. Minima pagalba leis Grupei subalansuoti piniginius srautus ir išsaugoti darbo vietas. Grupė turi sukaupusi pakankamai lėšų darbuotojų prastovos apmokėti, taip pat turi apyvartinių lėšų sutartis su banku, kurios leistų palankiomis sąlygomis subalansuoti piniginius srautus. Grupė prognozuoja neigiamus piniginius srautus, tačiau turi minėtas bankines priemones, kurios leis subalansuoti srautus.

Grupė yra pasiekusi žodinius susitarimus su gamybinės įrangos nuomotoju dėl nuomos mokesčio sumažinimo esant poreikiui viso karantino metu, kas leis sumažinti pastovias išlaidas dalinės prastovos metu. Bendrovė turi nekilnojamo turto susijusio su gamybine veikla, todėl esant poreikiui svarstys galimybę nenaudojamą nekilnojamą turtą parduoti.

Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, kurie priklauso nuo kreditoriaus poreikio, t.y. iki pareikalavimo. Taip pat šiuo metu nevyksta jokie teismo procesai, todėl neigiamų pasekmių dėl nepalankių teismo sprendimo atsiradusių ar galinčių atsirasti finansinių įsipareigojimų neturi.

Vienintelė, turinti garantiją (laidavimą) Bendrovės įsipareigojimams yra dukterinė įmonė UAB "Lino apdaila". Dukterinės įmonės veiklos tęstinumo rizika yra minimali, todėl galimybė dėl garantijos praradimo yra minimali.

Grupės nuosavo kapitalo dydis yra pastovus ir pakankamas. Reikšmingų pokyčių nuosavo kapitalo dydyje nėra numatoma.

Dėl vyraujančio neapibrėžtumo objektyviai įvertinti riziką pandemijos metu yra sudėtinga, tačiau galima daryti prielaidą, kad Grupė neturėtų susidurti su rimtomis veiklos tęstinumo problemomis.

Standartiškai Bendrovė likvidumo riziką valdo planuodama piniginius srautus, kurie padeda lengviau valdyti pinigus ir, jei jų trūksta, lengviau parinkti finansavimo būdą.

Bendrovėje konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat bendrovė siekia palaikyti finansavimo lankstumą. Įmonėje likvidumo rizikos valdymas apima pinigų srautų prognozavimą. Kuo šis prognozavimas yra išsamesnis ir tikslesnis, tuo geriau įmonė valdo likvidumą. Mokėjimų atidėjimai už parduotas prekes yra nuo 14 iki 30 dienų, retais atvejais iki 60-90 dienų. Su paslaugų ir prekių tiekėjais atsiskaitoma vidutiniškai per trisdešimt dienų, o su žaliavų tiekėjais per 15-60 dienų. Ši pinigų srautų prognozė numato artimiausius pinigų gavimus ir mokėjimus bei leidžia planuoti pinigų trumpalaikį skolinimąsi bei investavimą. Einamųjų metų pabaigoje yra sudaromas kitų metų biudžetas. Ilgalaikė prognozė (virš metų) yra strateginio verslo planavimo dalis. Šios pinigų srautų prognozės pateikia informaciją apie pinigų pertekliaus ir poreikio dydį, kada atsiras pinigų perteklius ar jo poreikis, kiek ilgai tęsis pinigų pertekliaus ar papildomo poreikio laikotarpis, kaip pinigų perteklius bus panaudotas arba poreikis finansuotas.

Likvidumo rizika siejama su veiksniais, kad suėjus terminui Grupė ir Bendrovė nepajėgs įgyvendinti savo finansinių įsipareigojimų. Įmonių Grupės ir Bendrovės likvidumo valdymo tikslas yra kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą įmonių Grupės likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtų nuostolių ir nerizikuojant prarasti savo gerą vardą.

Rodikliai Grupė Bendrovė
2019 2018 Pokytis 2019 2018 Pokytis
Skolos – nuosavybės
rodiklis
0,30 0,28 0,02 0,33 0,33 0,00
Greitojo trumpalaikio
mokumo (greito
likvidumo) koeficientas
0,71 1,15 -0,44 0,65 1,01 -0,36
Bendras skolos
koeficientas
0,23 0,22 0,01 0,25 0,25 0,00
Bendrojo mokumo
koeficientas
3,33 3,52 -0,19 3,03 3,00 0,03

Grupės ir Bendrovės santykinių finansinių rodiklių duomenys:

Bendrovės ir Grupės veikla 2019 metais pelninga, finansinė padėtis pakankamai stabili, mokumo rodiklių pokyčiai nors ir turėjo nežymias neigiamas tendencijas, bendrojo mokumo rodiklis išlieka gero lygio, apyvartinis kapitalas yra teigiamas, todėl galima daryti prielaidas, kad, nevertinant COVID-19 poveikio, artimiausiu laiku įmonių Grupė neturėtų susidurti su rimtomis veiklos tęstinumo problemomis.

Aiškinamojo rašto pastaboje 4.15 pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus pagal grąžinimo terminus (metais).

Bendrovė turi sudariusi su banku sąskaitos kreditavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikta 145 tūkst. Eur kredito suma. Pagal tarp banko ir Bendrovės sudarytą finansinių įsipareigojimų limito sutartį, jau suteikta 290 tūkst. Eur kredito suma bei pagal kreditavimo sutartį - 840 tūkst. Eur kredito suma. 2019 m. Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje finansinių skolų kredito įstaigoms apskaitoma bendra 309 tūkst. Eur suma. Lizingo (finansinės nuomos), faktoringo įsipareigojimų nėra. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. skolų kredito įstaigoms grąžinimo terminai atskleisti aiškinamojo rašto pastaboje 4.16.

Verslo rizika. Tai rizikų grupė susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo veiklą ir daro įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams: Bendrovei konkurencingumas lyginant su kitais gaminių gamintojais.

Bendrovė savo aplinkoje susiduria su verslo rizika. Verslo rizika labiau susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo savo veiklą ir daro poveikį Bendrovės finansiniams rezultatams, tai Bendrovės konkurencingumas; didžiausių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas; politinė ir ekonominė aplinka Europos Sąjungoje; teisiniai reguliavimai pagrindinės žaliavos supirkime.

Didžiausia rizika su kuria susiduria AB "Linas" – veiklos sezoniškumas: 08-11 mėn. vidutinė mėnesio apyvarta būna iki 30% didesnė nei kitais mėnesiais. Todėl nevienodai panaudojami Grupės ir gamybines paslaugas atliekančių įmonių gamybos pajėgumai. Paklausiu metu gamybos pajėgumai išnaudojai 90-100%, kitais mėnesiais iki 70 %. Dėl to įmonė stengiasi išlyginti gamybos pajėgumus gamindama tam tikrus gaminius nesezono laikotarpiu, kad sezono metu būtų galima padidinti pardavimus. Kadangi bendrovės pardavimai glaudžiai susiję su mada, gamybos lyginimo atveju įmonė susiduria su kita rizika, kai atsiranda galimybė gaminti nepaklausią produkciją.

Energijos (dujų ir elektros) brangimas, darbo užmokesčio augimas turi įtakos: didėja gamybos kaštai, taip pat brangstant kurui didėja žaliavų atsivežimo bei produkcijos transportavimo kaštai.

Bendrovė, mažindama aukščiau paminėtą riziką, efektyvina gamybą skaitmenizuodama ir standartizuodama darbo vietas; tobulina planavimo procesus; optimizuoja logistikos maršrutus.

Konkurencinė rizika. Bendrovė susiduria su konkurencine rizika vietinėje ir eksporto rinkose, todėl Bendrovės pagrindinis tikslas – padidinti pardavimus dideliems tarpininkams, prekybos centrams, kad būtų galima gaminti dideles partijas pasikartojančių gaminių ir taip sumažinto gamybos kaštus.

Bendrovė susiduria su pagrindinėmis finansinėmis rizikomis, tai – rinkos rizika, kurią galima išskirti į tris dalis, tai palūkanų normos rizika, valiutų keitimo kursų rizika ir žaliavinių prekių kainos rizika, taip pat likvidumo rizika bei kredito rizika.

Valiutų kursų svyravimo rizika. Bendrovė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, todėl jai yra iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika. Vykdant tarptautinį verslą įmonė atsiskaito užsienio valiutomis, todėl kyla valiutų kursų svyravimo rizika, kuri, daugiausia, yra susijusi su JAV doleriais. Valiutų kursų svyravimo rizika kyla dėl žaliavų pirkimo iš Kinijos, tai pat gaminių eksporto į JAV ir kitas šalis, atsiskaitančias už prekes kita valiuta, kuri nėra Bendrovės funkcinė valiuta. Bendrovė šią riziką valdo siekdama, kad pagrindinė valiuta, kuria reikia atsiskaityti būtų euras.

Bendrovės pajamos ir sąnaudos iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomos nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. Tačiau Bendrovė susiduria su palūkanų normų pasikeitimo rizika dėl ilgalaikių paskolų. Siekiant nustatyti palūkanų normų įtaką Bendrovės veiklos rezultatams, yra būtina nustatyti pozicijas, kurios sukelia palūkanų normos riziką. Turtas ir įsipareigojimai, kurie yra jautrūs palūkanų normų pasikeitimams, apima faktinius Bendrovės sandorius, tokius kaip: investicijos, suteiktos paskolos ir bet kurie kiti balansiniai ir nebalansiniai sandoriai, kurių vertė priklauso nuo fiksuotų arba kintamų palūkanų normų ir teigiamai koreliuoja su palūkanų normų svyravimais. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis, kad apsisaugotų nuo palūkanų normos kitimo rizikos.

Kredito rizika. Kad išvengti klientų/pirkėjų neatsiskaitymo atvejų, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį atsakingas vadybininkas ar rinkos vadovas viešuose informacijos šaltiniuose (įvairiose bazėse, registruose ir t.t.) patikrina Pirkėjo finansinę – ekonominę padėtį. Pirkėjų koncentracija gali paveikti Bendrovės iškylančią bendrą kredito riziką, kadangi šie pirkėjai gali būti panašiai veikiami ekonominių sąlygų pokyčių, todėl Bendrovė stengiasi išplėsti pardavimų geografiją, tai mažindama riziką dėl regioninių ekonominių sąlygų pokyčių. Bendrovė turi parengusi procedūras, nuolat užtikrinančias, kad pardavimai būtų atliekami taip, kad neviršytų priimtos kredito rizikos ribos, t.y bendrovė tiek parduodama, tiek pirkdama prekes ar paslaugas, įvertina kiekvieno kliento patikimumą, analizę. Produktų pardavimas (prekių atkrovimas ) bendrovėje pradedamas, jei yra 90 - 100 % apmokėjimo garantija. Bendrovėje yra taikomi įvairūs apmokėjimo būdai/garantai, tokie kaip: 100 % išankstinis apmokėjimas; likvidaus nekilnojamo turto įkeitimas (vertę nustato turto vertintojai); banko garantas (Banko garantas – atsiskaitymo užtikrinimas, bet ne atsiskaitymo instrumentas. Jis suveikia, kai yra nevykdomas apmokėjimas); dokumentinis akredityvas (L/C); dažniausiai naudojamas prekinio kredito limito draudimas; dokumentų inkaso.

Bendrovė laiku atsiskaito už pirktas prekes ir paslaugas, o savo klientus vertina, reitinguoja, nustato jų patikimumą, t.y kokio apsidraudimo iš jų galima reikalauti, kokį suteikti kredito limitą bei mokėjimo atidėjimą dienomis ir pastoviai stebi klientų atsiskaitymus. Kadangi ši rizikos rūšis yra gerai valdoma, bendrovė neturi reikšmingų "blogų" skolų ir todėl gali lengviau planuoti savo piniginius srautus.

Grupės ir Bendrovės per vienus metus gautinų sumų iš pirkėjų, įmonių Grupės įmonių, asocijuotųjų įmonių 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. palyginamoji analizė:

Nepradelstos Pradelstos skolos, Eur
skolos, Eur Mažiau nei 30-90 d. 90-180 d. Daugiau
30 d. nei 180 d.
Grupė
2019 m. gruodžio 31 d. 1.201.650 139.560 14.326 434 1.435 1.353.923
2018 m. gruodžio 31 d. 1.326.021 143.091 10.204 1.562 2.821 1.483.702
Bendrovė
2019 m. gruodžio 31 d. 1.201.650 139.560 14.326 434 1.435 1.353.923
2018 m. gruodžio 31 d. 1.326.021 143.091 10.204 1.562 2.821 1.483.702

2019 m. gruodžio 31 d. 91,6 proc. pirkėjų gautinų sumų buvo apdrausta kreditų draudimu ar turto įkeitimu (2018 m. gruodžio 31 d. – 88,29 proc.). Maksimalūs galimi balansinės vertės nuostoliai dėl rizikos, susijusios su iš pirkėjų pradelstomis gautinomis sumomis yra nereikšmingi – 0,4 proc. Finansinių ataskaitų dieną, iš pirkėjų, asocijuotųjų įmonių gautinų sumų, kurių terminas yra pradelstas, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų.

Galima kredito rizika, atsirandanti dėl Grupės ir Bendrovės finansinio turto, kurį sudaro po vienų metų gautinos sumos, paskolos asocijuotosioms įmonėms, kyla dėl klientų įsipareigojimų nevykdymo, ir yra lygi balansinei vertei.

Šiai rizikai valdyti įmonės už suteiktas paskolas garantuoja įkeistu turtu, garantijomis ir laidavimais. Sudarant finansines ataskaitas Grupės įmonės nustato, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto vertė gali sumažėti.

2019 m. gruodžio 31 d suteiktų garantijų vertė yra pakankama skoloms padengti. Aiškinamojo rašto pastaboje 4.25 plačiau pateikta informacija apie 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės teises ir įsipareigojimus, nenurodytus finansinės būklės ataskaitoje.

Pirkimo ir tiekėjų rizikos. Prekių (pagrindinių, pagalbinių medžiagų, detalių, įrangos ir kt.) bei paslaugų pirkimai bendrovėje vykdomi skelbiant viešus ir uždarus konkursus arba paslaugų ar prekių tiekėjams siunčiant užklausimus/paklausimus. Prekių ar paslaugų tiekėjas dažniausiai renkamas bent iš dviejų pateiktų pasiūlymų. Bendrovėje veikia pirkimo ir tiekėjų rizikos veiksnių indentifikavimo bei analizės procedūros.

Reputacijos rizika. Tai rizika susijusi su Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu.

Bendrovei yra svarbi reputacijos rizika. Bendrovė vertina savo reputaciją bei gerą vardą ir imasi reputacijos rizikos mažinimo priemonių. Bendrovėje svarstomas Etikos kodeksas. Etikos kodeksas nustatytų elgesio standartus, skirtus visiems Grupės darbuotojams, neatsižvelgiant į darbuotojų užimamas pareigas, etato apimtį ir kt.

Operacinė rizika. Tai plačiausia rizikų grupė apimanti rizikas susijusias su veikla Bendrovės viduje, tai vidinių procesų ir vykdomų veiklos operacijų saugumas, patikimumas, teisinė bazė, darbuotojų-specialistų saugumas.

Operacinė rizika yra nuostolių padidėjimo, prestižo praradimo, pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pvz.: stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.) arba vidaus veiksniai (pvz.: neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių pasiskirstymas ir pan.).

Siekdama valdyti operacinę riziką, Bendrovė įgyvendina atitinkamas organizacines priemones, diegia procedūras ir verslo procesus palaikančias informacines sistemas, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas verslo procesuose ir pan.

Bendrovėje lankėsi potencialių ir esamų klientų atstovai atliko nepriklausomus auditus ir teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

Bendrovės finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas. Bendrovė yra atsakinga už finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą.

II. APSKAITOS POLITIKA

1. Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos

Grupė apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES) bei LR buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kitų LR teisės aktų reikalavimus,

Grupė ir Bendrovė pritaikė įmonių Grupei ir Bendrovei aktualius šių tarptautinių finansinės atskaitomybės standartus bei jų pakeitimus:

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje

skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Grupės ir Bendrovės nuomos sutartys pagal sutarčių esmę yra trumpalaikės, nes jas visas galima nutraukti per 1 mėnesį. Sutartys nesudaro sąlygų ilgalaikiams įsipareigojimams, todėl Vadovybė mano, kad standarto pritaikymas neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo" (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo. Vadovybė mano, kad pakeitimų pritaikymas neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

2015–2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos). Siauros apimties pakeitimai turi įtakos keturiems standartams: 3-ajam TFAS; 11-ajam TFAS; 12-ajam TAS; 23-ajam TAS. Metinių patobulinimų tikslas – spręsti neskubius, tačiau būtinus klausimus, kuriuos TASV aptarė per projektų ciklą ir kurie susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų nenuoseklumu arba atvejais, kai reikia patikslinti formuluotes. Vadovybė mano, kad pakeitimų pritaikymas neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

"Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" – 28-ojo TAS pataisos (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisų tikslas – paaiškinti, kad 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) "Finansinės priemonės" vertės sumažėjimo reikalavimai taikomi ilgalaikiams interesams asocijuotosiose ir bendrose įmonėse. Vadovybė atliko standarto taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jis neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" – 9-ojo TFAS pataisos (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisų tikslas – paaiškinti iš anksto apmokamo tam tikro finansinio turto grupavimą taikant 9-ąjį TFAS. Vadovybė atliko standarto taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jis neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Plano pakeitimas, sumažinimas ar atsiskaitymas (19 TAS pataisos) (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisų tikslas – paaiškinti, kad po apibrėžtųjų išmokų plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo ūkio subjektas per likusį ataskaitinį laikotarpį turėtų taikyti atnaujintas prielaidas, naudotas grynajam apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimui (turtui) pakartotinai įvertinti. Vadovybė atliko standarto taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad jis neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Šios pataisos ir patobulinimai reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

Grupėje ir Bendrovėje šie standartai ir aiškinimai, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję, bus taikomi tada, kai įsigalios ir bus priimti ES:

1-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) "Finansinių ataskaitų pateikimas", 8 ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos", 34-ojo TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė", 37-ojo TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas", 38-ojo TAS "Nematerialusis turtas", 2-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) "Mokėjimas akcijomis", 3-iojo TFAS "Verslo jungimai", 6-ojo TFAS "Mineralinių žaliavų išteklių tyrinėjimas ir vertinimas", Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 12-ojo aiškinimo "Paslaugų koncesijos susitarimai", TFAAK 19-ojo aiškinimo "Finansinių įsipareigojimų panaikinimas nuosavybės priemonėmis", TFAAK 20-ojo aiškinimo "Atvirosios kasyklos gamybos etapo paviršiaus sluoksnio šalinimo sąnaudos", TFAAK 22-ojo aiškinimo "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis" ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 32-ojo aiškinimo "Nematerialusis turtas. Tinklalapio kūrimo išlaidos" pataisos (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisų

tikslas – pakeisti tam tikruose standartuose ir aiškinimuose pateiktas nuorodas į ankstesnius pagrindus naujomis nuorodomis į patikslintus Konceptualiuosius pagrindus. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

1-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir 8 ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" pataisos (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

39-ojo TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" ir 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" pataisos (taikomas ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). pataisomis numatytos laikinos ir ribotos apsidraudimo apskaitos reikalavimų, nustatytų 39-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS) "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" ir 9-ajame tarptautiniame finansinės atskaitomybės standarte (TFAS) "Finansinės priemonės", išimtys, kad įmonės galėtų ir toliau laikytis reikalavimų darydamos prielaidą, kad esami palūkanų normų lyginamieji indeksai dėl tarpbankinės palūkanų normos reformos nesikeičia. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos minėtos pataisos turės finansinėms ataskaitoms ir jų nuostatas integruos į apskaitos politiką.

2. Apskaitos politika

Bendrovė turi administracijos vadovo patvirtintą, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) nuostatas atitinkančią apskaitos politiką, kurioje nustatytos įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiamos finansinės ataskaitos. Apskaitos politika vienodai taikoma visose Grupės bendrovėse.

2.1. Grupės apskaita

2.1.1. Patronuojamomis įmonėmis yra laikomos tos įmonės, kuriose Grupė, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuosavybės teise turi daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų arba kitais būdais gali kontroliuoti.

2.1.2. Patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas (nuostolis) iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.1.3. AB "Linas" Grupės įmonės visais reikšmingais atžvilgiais taiko vienodą apskaitos politiką. Reikšmingų apskaitos politikos skirtumų, dėl kurių turėtų būti pertvarkytos Grupės įmonių finansinės ataskaitos, nėra.

2.2. Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaita

2.2.1. Nematerialios substancijos turtas, skirtas naudoti Grupės įmonių veikloje ilgiau nei vienerius metus, apskaitoje pripažįstamas nematerialiuoju turtu, jeigu atitinka šiuos pripažinimo kriterijus:

  • a. ketinama jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
  • b. pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;
  • c. galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
  • d. įmonėms yra perduota visa rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

2.2.2. Grupės įmonėse nustatoma 900 Eur minimali įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, nuo kurios įsigyjamas nematerialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam nematerialiam turtui.

2.2.3. Ilgalaikis nematerialusis turtas finansinės būklės ataskaitoje atvaizduojamas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo vertės atėmus sukauptą amortizaciją.

2.2.4. Amortizuojant ilgalaikį nematerialųjį turtą taikomi Grupės įmonių nustatyti amortizacijos normatyvai. Naudojamas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) amortizacijos skaičiavimo metodas. Nematerialusis turtas pradedamas amortizuoti nuo kito mėnesio 1 d. po šio turto naudojimo pradžios. Amortizacijos skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio 1 d., po nematerialiojo turto nurašymo, o pardavus - nuo pardavimo dienos.

2.2.5. Ilgalaikio nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms.

2.2.6. Ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio kontrolę riboja teisės aktai bei tam tikros sutartys, Grupės įmonėse nėra.

2.2.7. Ilgalaikio nematerialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų garantija, Grupėje nėra.

2.2.8. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį nematerialųjį turtą registruojami sumokėtų avansų sąskaitoje.

2.2.9. Kita informacija apie Grupės ir Bendrovės ilgalaikį nematerialųjį turtą atskleista aiškinamojo rašto pastabose Nr. 4.1. ir 4.3.

2.3. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita

2.3.1. Grupės įmonių įsigytas materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam, jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:

  • a. ketinama jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
  • b. pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;
  • c. galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
  • d. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už visam ilgalaikiam materialiajam turtui nustatytą minimalią įsigijimo savikainą - 900 Eur;
  • e. įmonėms yra perduota visa rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

2.3.2. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas faktine įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

2.3.3. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą registruojami sumokėtų avansų ir/ar vykdomų materialiojo turto statybos (gamybos) darbų sąskaitoje.

2.3.4. Grupės įmonės viso ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taiko įsigijimo savikainos būdą. Taikant įsigijimo savikainos būdą, įsigytas ar pasigamintas turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o finansinėse ataskaitose parodomas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atimant sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą, jei turtas buvo nukainotas.

2.3.5. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant nusidėvėjimo normatyvus metais, kurie nustatomi atsižvelgiant į planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką, į planuojamą turto naudojimo intensyvumą, jo naudojimo aplinką, numatomą turto likvidacinę vertę ir kitus veiksnius..

2.3.6. Grupėje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas; nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d. parengus turtą naudoti veikloje ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 d. po jo nurašymo ar perleidimo, kai turtas nebenaudojamas arba kai visa jo vertė (atėmus likvidacinę) perkeliama į sąnaudas.

2.3.7. Grupės įmonėms perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, registruojamas tokios operacijos rezultatas – pelnas ar nuostoliai iš turto perleidimo. Rezultatas apskaičiuojamas iš gautų pajamų atėmus perleisto turto likutinę vertę ir visas su turto perleidimu susijusias sąnaudas. Ilgalaikio turto, išskyrus finansinį, perleidimo pelnas arba nuostolis priskiriamas kitos veiklos pajamoms arba sąnaudoms.

2.3.8. Įkeistas ilgalaikis materialusis turtas bei išsinuomotas iš trečiųjų asmenų ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas nebalansinėse sąskaitose.

2.3.9. Ilgalaikio materialiojo turto, kuris nudėvimas per ilgesnį negu 20 metų laikotarpį ar materialiojo turto, kurio kontrolę riboja teisės aktai bei tam tikros sutartys, Grupės įmonėse nėra.

2.3.10. Grupė turi ilgalaikio materialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų garantija, tai nekilnojamasis turtas - pastatai ir statiniai, esantys S.Kerbedžio g. 23, Panevėžys.

2.3.11. Kita informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą atskleista aiškinamojo rašto pastabose Nr. 4.2; 4.3.

2.4. Finansinio turto apskaita

2.4.1. Grupė finansinį turtą klasifikuoja į ilgalaikį ir trumpalaikį.

2.4.2. Finansinis turtas skirstomas į keturias grupes: finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje; investicijas, laikomas iki termino; paskolas ir gautinas sumas; galimą parduoti finansinį turtą.

2.4.3. Grupės įmonės pirmą kartą pripažindamos finansinį turtą, jį vertina tikrąja verte, neatimdamos jokių sandorio išlaidų, patiriamų šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo metu. Išimtys daromos vertinant: paskolos ir gautinas sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ar kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamais aktyviojoje rinkoje - vertinamos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; investicijos, laikomos iki termino, vertinamos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; investicijos į nuosavybės priemones, kurios neturi kotiruotos rinkos kainos ir kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, taip pat išvestinės finansinės priemonės, susijusios su nekotiruotomis nuosavybės priemonėmis, ir kai šiomis priemonėmis yra atsiskaitoma, jos vertinamos savikaina.

2.4.4. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai finansinis turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

2.4.5. Sudarant finansines ataskaitas Grupės įmonės nustato, ar nėra objektyvių įrodymų apie sumažėjusią finansinio turto vertę. Jeigu tokių įrodymų esama, kad sumažėjo paskolų, gautinų sumų ar iki termino laikomų investicijų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė, tai nuostolio suma vertinama kaip turto balansinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontų taikant pradinę faktinių finansinio turto palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Nuostolio suma pripažįstama pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo nekotiruotos nuosavybės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte (nes jos tikrosios vertės neįmanoma patikimai nustatyti), vertė ar išvestinio turto, siejamo su tokia nekotiruota nuosavybės priemone (ir už kurį turi būti atsiskaitoma tą priemonę pristatant) vertė, šio nuostolio suma vertinama kaip finansinio turto balansinės vertės ir jo įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų dabartine panašaus finansinio turto grąžinamų išmokų rinkos norma, dabartinės vertės skirtumas. Tokie nuostoliai dėl vertės sumažėjimo neturi būti panaikinami (finansiniam turtui, apskaitomam savikaina). Kai galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės sumažėjimas yra tiesiogiai priskiriamas nuosavybei, be to, atsiranda objektyvių turto vertės sumažėjimo įrodymų, tada kaupiamasis nuostolis, buvęs tiesiogiai priskirtas nuosavybei, turi būti išbrauktas iš nuosavybės ir pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, net jeigu finansinio turto pripažinimas nenutraukiamas (finansiniam turtui, galimam parduoti).

2.4.6. Kita informacija susijusi su finansiniu turtu atskleista aiškinamojo rašto pastabose Nr.4.4.

2.5. Atsargų apskaita

2.5.1. Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus. Materialusis turtas, Grupės įmonių veikloje naudojamas ilgiau kaip vienerius metus priskiriamas trumpalaikiam turtui - atsargoms, kai tokio turto vieneto vertė mažesnė už Grupės nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę.

2.5.2. Grupėje atsargų įvertinimui naudojamas FIFO metodas, t. y. daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai.

2.5.3. Grupės atsargos (išskyrus nebaigtą gaminti produkciją) apskaitomos naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą, t. y. apskaitoje fiksuojamas kiekvienas atsargų įsigijimo (pasigaminimo) ir pardavimo (sunaudojimo) faktas. Nebaigta gaminti produkcija apskaitoma periodiškai, apskaitos periodas – mėnuo.

2.5.4. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

2.5.5. Grupėje produkcijos pasigaminimo savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Tiesioginės gamybos išlaidos – tai pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių, technologinės energijos bei tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos. Netiesioginės gamybos išlaidos – tai tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusios, bet sudarančios sąlygas gamybai vykti, išlaidos, kurių neįmanoma tiesiogiai priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

2.5.6. Pagamintų pusfabrikačių ir pagamintos produkcijos vienetų savikaina nustatoma žaliavų išlaidas gaminiams priskiriant proporcingai Grupės nustatytoms žaliavų sunaudojimo normoms, kitas tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas gaminiams paskirstant proporcingai Grupės nustatytiems normatyvams.

2.5.7. Atsargos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės atskirai vertinant kiekvieną atsargų vienetą ar vienodų atsargų grupes. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, atsižvelgiama į tikslą, dėl kurio atsargos laikomos. Žaliavos ir kitos medžiagos, laikomos produkcijai gaminti, nenukainojamos žemiau jų įsigijimo savikainos, jeigu produkciją, kurią gaminant jos naudojamos, tikimasi parduoti už savikainą ar didesne kaina, nebent Grupėje susikaupia perteklinis žaliavų ar kitų medžiagų kiekis. Visų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma ir visi atsargų nuostoliai pripažįstami to laikotarpio, kuriuo atliekami nukainojimai, bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis. Bet kokio atsargų nukainojimo atstatymo, atliekamo dėl grynosios galimo realizavimo vertės augimo, suma mažinamos to laikotarpio bendrosios ir administracinės sąnaudos.

2.5.8. Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.5. atskleista informacija apie Grupės ir Bendrovės atsargas.

2.5.9. Sumokėti avansai už atsargas ir paslaugas apskaitomi trumpalaikio turto sumokėtų avansų sąskaitoje. Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.6. atskleista informacija apie Grupės ir Bendrovės sumokėtus avansus už trumpalaikį turtą ir paslaugas.

2.6. Gautinų sumų apskaita

2.6.1. Per vienus metus gautinomis sumomis laikoma teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš trečiųjų asmenų. Tai gautini pinigai už tretiesiems asmenims parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ar trumpalaikes paskolas, gautinos palūkanos už suteiktas paskolas, sumokėti avansai už gautiną finansinį turtą ir kitos pagal sutartis užregistruotos skolos įmonei.

2.6.2. Gautinoms sumoms nepriskiriami sumokėti avansai už nefinansinį turtą (pvz., ilgalaikį materialųjį turtą, nematerialųjį turtą, atsargas ir pan.).

2.6.3. Per vienus metus gautinos sumos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, t. y. gautino atlygio verte.

2.6.4. Sudarant metines finansines ataskaitas gautinos sumos parodomos grynąja verte, t. y. atėmus abejotinų skolų dalį. Abejotinų skolų sąnaudos registruojamos bendrosiose ir administracinėse sąnaudose ir įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

2.6.5. Grupė abejotinų skolų sąnaudoms įvertinti taiko tiesioginį abejotinų skolų sąnaudų įvertinimo būdą. Skolos, kurių atgavimu yra abejojama, iškeliamos į kontroliuotinų įsiskolinimų buhalterines sąskaitas. Gautinos sumos pripažįstamos abejotinomis, gavus patikimą informaciją apie įsiskolinimų nepadengimą.

2.6.6. Aiškinamojo rašto pastabose Nr. 4.7. ir 4.8. atskleista informacija apie Grupės ir Bendrovės per vienus metus gautinas sumas ir abejotinas skolas bei įmonėms suteiktas ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, nurodant valiutą, palūkanas, atgavimo terminus.

2.7. Trumpalaikės investicijos ir piniginio turto apskaita

2.7.1. Grupės piniginis turtas - pinigai Eur ir užsienio valiuta, laikomi kasoje bei bankų atsiskaitomosiose sąskaitose bei pinigų ekvivalentai. Finansinių metų pabaigoje Grupė pinigų ekvivalentų neturėjo.

2.7.2. Į trumpalaikių investicijų straipsnį priskiriamos trumpalaikės investicijos į akcijas ir kitus vertybinius popierius, trumpalaikiai terminuoti indėliai bei kitos investicijos.

2.8. Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamas

2.8.1. Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos neskirstomos į ilgalaikes ir trumpalaikes.

2.8.2. Ateinančių laikotarpių sąnaudos susidaro, kai įmonė per ataskaitinį ir ankstesnius ataskaitinius laikotarpius sumokėjo už būsimais laikotarpiais gautinas tęstinio pobūdžio paslaugas, už kurias sumokėtos sumos bus tolygiai pripažįstamos sąnaudomis ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, kai bus patiriamos.

2.8.3. Sukauptos pajamos – tai per ataskaitinį ir ankstesnius ataskaitinius laikotarpius įmonės uždirbtomis pajamomis pripažintos sumos, dėl kurių skolininkas prisiima įsipareigojimą sumokėti ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais už įmonės per tam tikrą laikotarpį teikiamas tęstinio pobūdžio paslaugas, už kurias uždirbtos pajamos kaupiamos tolygiai arba atsižvelgiant į paslaugų įvykdymo lygį.

2.8.4. Informacija apie Grupės ir Bendrovės ateinančių laikotarpių sąnaudas pateikta aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.10.

2.9. Nuosavo kapitalo apskaita

2.9.1. Nuosavam kapitalui priskiriama: apmokėta įstatinio kapitalo dalis; privalomasis rezervas; kiti rezervai; nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Informacija apie Bendrovės įstatinį kapitalą pateikta aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.11.

2.9.2. Bendrovė neturi supirkusi savų akcijų. AB "Linas" patronuojamoji įmonė Bendrovės akcijų neturi.

2.9.3. Informacija apie rezervus pateikta aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.12.

2.9.4. AB "Linas" vadovybės parengtas pelno (nuostolių) paskirstymo projektas pateikiamas aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.13.

2.9.5. Akcininkų susirinkime patvirtintas pelno paskirstymas įtraukiamas į to laikotarpio finansines ataskaitas, kurį buvo priimtas akcininkų sprendimas dėl pelno paskirstymo, neatsižvelgiant į tai, kada paskirstytasis pelnas buvo uždirbtas.

2.10. Dotacijų ir subsidijų apskaita

2.10.1. Dotacija (subsidija) pripažįstama, jeigu pagrįstai garantuojama, kad Grupė atitinka dotacijos (subsidijos) suteikimo sąlygas ir yra įrodymų, kad dotacija (subsidija) bus teikiama.

2.10.2. Dotacijų (subsidijų) apskaita tvarkoma kaupimo principu, t. y. dotacija (subsidija) ar jos dalis pripažįstama panaudota tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su dotacija (subsidija) susijusios sąnaudos. Finansinės būklės ataskaitoje parodoma nepanaudota dotacijos (subsidijos) dalis.

2.10.3. Dotacijos (subsidijos) apskaitoje parodomos pajamų metodu. Su pajamomis susijusios dotacijos teikiamos sąnaudoms ir negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskirtinos su turtu susijusioms dotacijoms.

2.10.4. Grupėje gautos dotacijos (subsidijos) patirtoms sąnaudoms kompensuoti apskaitoje pripažįstama panaudota tokia dalis, kiek patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta, ir tokia pat dalimi yra mažinama pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos kompensuojamų sąnaudų straipsnio suma.

2.10.5. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.14. pateikiama informacija apie Grupės ir Bendrovės gautas (gautinas) dotacijas (subsidijas).

2.11. Įsipareigojimų apskaita

2.11.1. Grupės finansinėje apskaitoje registruojami esamieji įsipareigojimai, t. y. kai Grupės įmonės įgyja prievoles, kurios turės būti įvykdytos.

2.11.2. Įsipareigojimai grupuojami pagal jų privalomumą įvykdyti: ilgalaikiai įsipareigojimai – tie, kuriuos Grupės įmonės turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus; trumpalaikiai įsipareigojimai – tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per dvylika mėnesių.

2.11.3. Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte – sandorio kaina (mokėtino atlygio tikrąja verte), vėliau – amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą.

2.11.4. Grupės įmonės skaičiuoja įsipareigojimus darbuotojams už jų užsidirbtas atostogas. Atostoginių kaupimų sąnaudos apskaičiuojamos kas mėnesį. Finansiniams metams pasibaigus, sukauptų atostoginių suma patikslinama, kiekvienam darbuotojui tiksliai apskaičiuojant per finansinius metus uždirbtą ir dar neišnaudotą atostogų laiką ir nustatant tikslią sukauptų atostoginių (su socialiniu draudimu) sumą. Dėl sumų nereikšmingumo nuo sukauptų atostoginių įmokų į Garantinį fondą suma neskaičiuojama. Informacija apie Grupės ir Bendrovės sukauptas atostoginių sumas pateikta aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.17.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos.

Ilgalaikės išmokos darbuotojams – išeitinės išmokos pensijinio amžiaus darbuotojų išeitinėms kompensacijoms mokėti. 1-ajame TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas", ūkio subjektas atskleidžia sąnaudų pobūdį ir sumą tada, jeigu šios sąnaudos yra reikšmingos. Vadovybė, kaip to reikalaujama 19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams", atliko ilgalaikių išmokų vertinimą ir mano, kad išeitinės išmokos yra nereikšmingos ir neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2.11.5. AB "Linas" įmonių grupėje finansinių metų skolų, kurias garantuoja vyriausybė ar tretieji asmenys užstatytu turtu, nėra.

2.11.6. Sudarant metines finansines ataskaitas pirkėjų avansu apmokėtos sumos, kurios apskaitomos daugiau kaip metai ir kai atsiranda požymių, kad jos (ar jų dalis) gali būti nepareikalautos, iškeliamos į kontrarinę įsipareigojimų sąskaitą. Atitinkamai įsipareigojimų sumažėjimas atvaizduojamas Grupės abejotinų skolų sąnaudų kontrarinėje sąskaitoje.

2.11.7. Informacija apie Grupės ir Bendrovės ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus pateikta aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.15.

2.11.8. Informacija apie Grupės ir Bendrovės skolų kredito įstaigoms būklę atskleista aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.16.

2.12. Atidėjiniai

2.12.1. Atidėjiniai pripažįstami, jei juos lėmė praeities įvykiai ir finansinių ataskaitų ataskaitinių laikotarpių pabaigos datą jie egzistuoja.

2.12.2. Atidėjinių suma parodo, kokio dydžio finansinių ataskaitų ataskaitinių laikotarpių pabaigos datą patikimai įvertintos išlaidos turėtų padengti teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą.

2.12.3. Įmonių grupėje sudarant finansines ataskaitas atidėjiniai peržiūrimi ir koreguojama jų vertė, atsižvelgiant į naujus įvykius ir aplinkybes.

2.13. Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos

2.13.1. Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos neskirstomos į ilgalaikes ir trumpalaikes.

2.13.2. Sukauptoms sąnaudoms priskiriamos per ataskaitinį ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais už gautas tęstines paslaugas įmonės sąnaudomis tolygiai pripažintos sumos, kurias ji įsipareigojo sumokėti ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.

2.13.3. Ateinančių laikotarpių pajamas sudaro įmonės dar neuždirbtos, tačiau pirkėjų (užsakovų) už teikiamas tęstinio pobūdžio paslaugas sumokėtos sumos, kurios pajamomis bus tolygiai pripažįstamos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, kai, suteikus paslaugą, jos bus uždirbamos.

2.14. Pajamų apskaita

2.14.1. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į įplaukų gavimą. Pajamomis nepripažįstami avansai ir kiti išankstiniai apmokėjimai. Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos pajamomis, finansinės būklės ataskaitoje atvaizduojamos kaip įsipareigojimai. Pajamos įvertinamos tikrąja verte.

2.14.2. Grupės pagrindinės veiklos pajamos yra pagamintų tekstilės gaminių- audinių, siūtų gaminių, verpalų - pardavimo pajamos; gamybinių paslaugų pardavimo pajamos.

2.14.3. Pagrindinės veiklos pajamos laikomos uždirbtomis, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėse ataskaitose tada, kai produkcija ir paslaugos parduotos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14.4. Pajamoms ir sąnaudoms priskiriamos tokios pajamos ir sąnaudos, kurios tam segmentui gali būti priskirta tiesiogiai arba nustatytais skirstymo kriterijais. Pajamas iš klientų Grupės įmonės priskiria atskiromis šalimis. Pagrindas, kuriuo remiantis pajamos priskirtos atskiromis šalims – klientų buvimo vieta. Sąnaudos atskiriems segmentams nepriskiriamos ir parodomos kaip bendros įmonės sąnaudos, jeigu neįmanoma jų priskirti atskiriems segmentams. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.18. pateikta informacija apie Grupės pagrindinės veiklos pajamas ir sąnaudas pagal verslo bei geografinius segmentus.

2.14.5. Grupės ir Bendrovės turto ir įsipareigojimų negalima pagrįstai priskirti išskirtiems segmentams. Visas Grupės ir Bendrovės turtas ir įsipareigojimai neskirstomi vertėmis pagal verslo bei geografinius segmentus.

2.14.6. Kitos veiklos pajamos – tai perparduoti skirtų prekių ir nereikalingų atsargų pardavimo pajamos; netipinės veiklos produkcijos ir paslaugų pardavimo pajamos; ilgalaikio turto, išskyrus finansinį, perleidimo pelnas; kitos netipinės veiklos pajamos bei vienkartinių ir atsitiktinių ūkinių operacijų pajamos. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.20. pateikta informacija apie kitos veiklos pajamas ir sąnaudas.

2.14.7. Finansinės ir investicinės veiklos pajamoms priskiriama: palūkanos už banke laikomus pinigus; pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo; pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus; palūkanų už suteiktas paskolas pajamos, investicijų perleidimo pelnas bei kitos, su finansinio turto valdymu, susijusios pajamos. Iš dukterinė įmonės UAB "Lino apdaila" gauti dividendai pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos pajamomis ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant savikainos metodą.. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.21. pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinės ir investicinės veiklos pajamas ir sąnaudas.

2.15. Sąnaudų apskaita

2.15.1 Sąnaudomis laikomas ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį. Sąnaudomis pripažįstama tik ta išlaidų dalis, kuri yra patirta uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas arba negali būti siejama su ateinančių laikotarpių pajamų uždirbimu. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos tiems laikotarpiams, kuriais jos teiks įmonei ekonominės naudos.

2.15.2. Registruojant sąnaudas apskaitoje, jos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.

2.15.3. Pardavimo savikainą sudaro parduotos produkcijos savikaina ir gamybinių paslaugų teikimo sąnaudos.

2.15.4. Sąnaudos, kurių neįmanoma susieti su konkrečių parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina ir kurios susijusios su įmonės pagrindine veikla, apskaitoje registruojamos kaip pardavimo arba bendrosios ir administracinės sąnaudos. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.19. pateikta informacija apie pardavimo sąnaudas, bendrąsias ir administracines sąnaudas.

2.15.5. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama nuostoliai dėl ilgalaikio turto perleidimo, pagrindinei veiklai nepriskirta pardavimų ir paslaugų teikimo savikaina, kitos netipinės veiklos sąnaudos bei vienkartinių ir atsitiktinių ūkinių operacijų sąnaudos. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.20. pateikta informacija apie kitos veiklos sąnaudas.

2.15.6. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms priskiriamos bankų palūkanų sąnaudos, baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, neigiamos valiutų kursų pasikeitimo įtakos sąnaudos, investicijų perleidimo (netekimo) nuostolis, suteiktų paskolų perkainojimo sąnaudos, finansinių paslaugų teikimo sąnaudos, kitos finansinės – investicinės veiklos sąnaudos. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 4.21. pateikta informacija apie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.

2.16. Pelno mokesčio apskaita

2.16.1. Ataskaitinių metų mokėtinas pelno mokestis finansinėje apskaitoje parodomas ne tuomet kai atsiranda prievolė jį sumokėti, o tada, kai, ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, apskaičiuojamas ataskaitinių metų pelnas, kuris pagal pelno mokesčio apskaičiavimo tvarką pakoreguojamas pelno mokesčio nemažinančiomis sąnaudomis bei neapmokestinamomis pajamomis. Pelno mokesčio tarifas – 15 %.

2.16.2. Avansinis pelno mokestis Grupėje apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Avansinis pelno mokestis deklaruojamas pagal VMI prie Finansų ministerijos patvirtintą tvarką ir sumokamas pagal Pelno mokesčio įstatyme nustatytą tvarką.

2.16.3. Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuojamos ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį pakoregavus atidėtaisiais pelno mokesčiais. Atidėtasis pelno mokestis atspindi grynąjį mokestinį efektą dėl laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų vertės finansinėse bei mokestinėse ataskaitose. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinėse ataskaitose tiek, kiek yra tikėtina, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, remiantis apmokestinamojo pelno prognozėmis. Jei tikėtina, kad dalis atidėto mokesčio nebus realizuota, ši atidėto mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.16.4. Grupės pelno mokesčio sąnaudų bei atidėtųjų pelno mokesčių detalizavimas pateiktas aiškinamojo rašto pastabose Nr. 4.23. ir 4.24.

2.17. Vienai akcijai tenkantis pelnas

2.17.1. Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolius) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas vienai akcijai tenkantis pelnas atitinka paprastąjį vienai akcijai tenkantį pelną.

2.17.2. Informacija apie vienai akcijai tenkantį pelną pateikta aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.26.

2.18. Užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sudarymui buvo naudoti šie valiutų kursai:

2019 m. 2018 m.
1 EUR = 1,1189 USD 1 Eur = 1,1454 USD

Visas pelnas ir nuostoliai, susiję su piniginėmis operacijomis, yra pripažįstami pelno ar nuostolių susidarymo laikotarpio pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Pelnas ir nuostoliai dėl konvertavimo yra apskaitomi laikotarpio pabaigoje galiojančiu užsienio valiutos kursu.

2.19. Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

Grupės ir Bendrovės vadovų skaičius, su susijusiais asmenimis sudarytų sandorių pobūdis, per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpius vadovams ir kitiems susijusiems asmenims priskaičiuotos sumos ir neišmokėtas likutis laikotarpių pabaigoje pagal jų pobūdį atskleisti aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.22. Kita informacija, susijusi su susijusiais asmenimis sudarytais sandoriais, atskleista aiškinamojo rašto pastaboje Nr.4.9.

3. Apskaitos politikos keitimai ir esminių klaidų taisymai

3.1. Grupė apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia pagal LR buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat kitų teisės aktų, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) reikalavimus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES).

3.2. Įmonių Grupės ir Bendrovė yra nusistačiusi, kad klaida laikoma esmine, jeigu: 1) jos suma yra didesnė nei 10% atitinkamos finansinės būklės ataskaitos dalies ar pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnio ir 2) jeigu tai sudaro 2,5% viso finansinės būklės ataskaitos turto vertės ar 0,5% finansinėse ataskaitose pateikiamų pardavimo pajamų sumos. Jei klaida šių rodiklių nesiekia, ji laikoma neesmine.

3.3. Rengiant 2019 m. finansines ataskaitas, praėjusių finansinių laikotarpių nereikšmingos ir neesminės klaidos ištaisytos perspektyviniu būdu. Esminių klaidų pastebėta nebuvo.

4. Aiškinamojo rašto pastabos

Pastabos dėl reikšmingų finansinių rodiklių pateiktos aiškinamojo rašto lentelėse:

4.1. Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto būklė ir jos kitimas per ataskaitinį laikotarpį (4.1.1. lentelė "AB "Linas" įmonių Grupės ir AB "Linas" ilgalaikio nematerialiojo turto pokyčiai").

4.2. Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto būklė ir jos kitimas per ataskaitinį laikotarpį (lentelės 4.2.1. "AB "Linas" ilgalaikio materialiojo turto pokyčiai"; 4.2.2. "AB "Linas" įmonių Grupės ilgalaikio materialiojo turto pokyčiai").

Grupė norėdama palyginti investicinio turto balansinę vertę su investicinio turto tikrąja verte ar nėra vertės sumažėjimo požymių Bendrovės vadovybė, remiantis 13-ojo TFAS nuostatomis, atliko savarankiškai turto vertinimą. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas pagal sandorį rinkoje. Nustatydama tikrąja investicinio turto vertę buvo atsižvelgta į turto savybes, į kurias atsižvelgtų rinkos dalyviai vertinimo dieną įkainodami tą turtą:

• turto fizines savybes (nekilnojamojo turto vietos, dydžio);

• turto naudojimo teisinių apribojimų (pvz. nekilnojamam turtui taikomų teritorijų planų).

Be to nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę buvo atsižvelgta į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris yra pirmuoju ir geriausiu būdu. Investicinis turtas, žemės sklypai, buvo prilyginti komercinės paskirties sklypams. Atlikta komercinių žemės sklypų kainų kitimo analizė (šaltinis: https://www.aruodas.lt/kainu-statistika/) per 2019 m. Minėtu laikotarpiu kainos išliko tokio pat lygio, todėl darome prielaidą, kad investicinio turto balansinė vertė lygi tikrajai vertei.

4.3. Kita informacija apie Grupės ir Bendrovės ilgalaikį nematerialųjį ir ilgalaikį materialųjį turtą - taikomos vidutinės ilgalaikio turto amortizacijos bei nusidėvėjimo normos pagal turto grupes (lentelė 4.3.1. "Ilgalaikio nematerialiojo ir materialiojo turto vidutinis naudingo tarnavimo laikas"; turto, kuris yra amortizuotas ar nusidėvėjęs, tačiau dar naudojamas veikloje, įsigijimo (pasigaminimo) savikaina (lentelė 4.3.2. "Naudojamas visiškai amortizuotas ar nusidėvėjęs ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas"); informacija apie nuomojamą ilgalaikį materialųjį turtą (lentelė 4.3.3. "Ilgalaikio materialiojo turto nuoma").

Bendrovės ir Grupės ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpių skirtumų įtaka finansiniams rodikliams yra nereikšminga, todėl nereikalauja ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų rodiklių perskaičiavimo.

AB "Linas" neterminuotai nuomoja UAB "Lino apdaila" (įmonės kodas 301733421) patalpas, esančias S. Kerbedžio g. 23 Panevėžyje. Per finansinius metus priskaičiuota 9,6 tūkst. Eur patalpų nuomos pajamų (2018 m.- 7 tūkst. Eur).

2019 metais Bendrovė nuomojosi administracines patalpas Vilniuje. Per finansinius metus priskaičiuota bendrųjų ir administracinių sąnaudų 26 tūkst. Eur (2018 m.- 21 tūkst. Eur).

AB "Linas" neterminuotai nuomoja gamybines mašinas ir įrangą bei įrenginius, prietaisus ir įrankius, kurių vertė 233 tūkst. Eur. Per finansinius metus priskaičiuota 37,2 tūkst. Eur turto nuomos pajamų (2018 m.- 37,2 tūkst. Eur). UAB "Lino apdaila" neterminuotai nuomoja gamybines mašinas ir įrangą bei įrenginius, prietaisus ir įrankius, kurių vertė 399 tūkst. Eur. Per finansinius metus priskaičiuota 48 tūkst. Eur turto nuomos pajamų (2018 m.- 48 tūkst. Eur).

UAB "Lino apdaila" (įmonės kodas 301733421) nuomoja gamybinius įrengimus, įrangą, prietaisus, įrankius bei inventorių. Per finansinius metus priskaičiuota 56 tūkst. Eur šio turto nuomos sąnaudų (2018 m.- 72 tūkst. Eur).

4.4. Ilgalaikis finansinis turtas ir jo kitimas per ataskaitinį laikotarpį (lentelės 4.4.1."AB "Linas" įmonių Grupės ilgalaikio finansinio turto pokyčiai" ir 4.4.2. "AB "Linas" ilgalaikio finansinio turto pokyčiai").

4.5. Grupės ir Bendrovės bendra atsargų vertė ir vertė pagal atsargų rūšis, grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų vertė ir nukainojimo iki šios vertės suma bei nukainojimo atstatymo suma; įkeistų atsargų vertė; atsargos pas trečiuosius asmenis (lentelės 4.5.1."AB "Linas" įmonių Grupės atsargos" ir 4.5.2. "AB "Linas" atsargos").

4.6. Grupės ir Bendrovės sumokėti avansai tiekėjams už trumpalaikį turtą ir paslaugas (4.6. lentelė "Sumokėti avansai už trumpalaikį turtą ir paslaugas").

4.7. Grupės ir Bendrovės per vienus metus gautinos sumos pagal stambiausias gautinų sumų grupes, jų pokytis lyginant su praėjusiais finansiniais metais (4.7.lentelė "Per vienus metus gautinos sumos").

4.8. Grupės ir Bendrovės per vienus metus gautinos sumos, finansinėje apskaitoje pripažintos abejotinomis, per finansinius metus patirtos abejotinų skolų sąnaudos ir atgautos abejotinos skolos (4.8. lentelė "Abejotinos skolos").

4.9. Grupės ir Bendrovės suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos bei po vienų metų gautinos sumos, jų vertė, atgavimo terminai, priskaičiuotos palūkanos, grąžintos paskolos sumos, nurašytos ankstesniais laikotarpiais nuvertintos sumos (lentelė 4.9. "AB "Linas" įmonių Grupės ir AB "Linas" paskolos asocijuotosioms įmonėms ir iš asocijuotųjų įmonių gautinos sumos"):

4.9.1. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB "Rivena", įmonės kodas 302521510, buveinės adresas – P. Žadeikos g. 13-35, LT-06324 Vilnius įsiskolinimo suma pagal 2014 m. lapkričio 19 d. finansavimo sutartį yra 1.171 tūkst. Eur bei sukauptos palūkanos 182 tūkst. Eur (2018 m. - 146 tūkst. Eur) pripažįstama ilgalaikėmis gautinomis sumomis. Akcinei bendrovei "Linas" už išmokėtą projekto finansavimo sumą buvo įkeistas žemės sklypas, kuris nuo 2016 m. gegužės 10 d nuosavybės teisė priklauso UAB "Kuprionis", įmonės kodas 301166750, ir kurio vertė pagal įkeitimo lakštus 1.593 tūkst. Eur. Nepriklausomų turto vertintojų vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 1.341 tūkst. Eur. Vertinimo metu (2014-11-14) žemės sklypas buvo užstatytas. Jame esantys pastatai prastos būklės, reikalaujantys kapitalinio remonto, pradėtas rengti žemės sklypo detalusis planas. Sandorio sudarymo dieną sutartyje nurodytos palūkanos artimos rinkos palūkanoms. Kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje peržiūrima ar nėra reikšmingų nukrypimų nuo rinkos palūkanų normos. Palūkanų pajamos yra kaupiamos ir bus sumokėtos kartu su paskola.

2015 m. rugsėjo 1 d. tarp banko, AB "Linas" ir UAB "Rivena" (įmonės kodas 302521510, buveinės adresas – P. Žadeikos g. 13-35, Vilnius) sudaryta paskolų subordinavimo sutartis, pagal kurią AB "Linas" teisės ir UAB "Rivena" įsipareigojimai pagal paskolos sutartį yra subordinuojami banko teisių, kylančių iš tarp banko ir UAB "Rivena" kreditavimo sutarties, atžvilgiu. Paskolų subordinavimo sutarties galiojimo terminas - iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. Subordinavimo sutartyje nustatytas Bendrovės suteiktos paskolos UAB "Rivenai" paskolos ir palūkanų grąžinimo terminas 2022 m. rugsėjo 1 d.

2014 m. gruodžio 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi AB "Linas" perleidžia UAB "Lino linija" (įmonės kodas 303185361, buveinės adresas Veiverių g. 9B-62, Vilnius) reikalavimo teisę į UAB "Rivena" (įmonės kodas 302521510, buveinės adresas – P.Žadeikos g. 13-35, Vilnius), kurios dydis 45 tūkst. Eur. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje numatyta, kad UAB "Lino linija" sumokės perleisto reikalavimo sumą per penkis metus, pradedant mokėti nuo 2018 m. kovo mėn. per 2019 m. sumokėjo 11 tūkst. Eur perleistos reikalavimo sumos. Gautinos sumos diskontuojamos pagal vidutinę rinkos palūkanų normą. Finansinės būklės ataskaitoje finansinis turtas rodomas amortizuota savikaina.

4.10. Grupės ir Bendrovės ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos pagal stambiausias ateinančių laikotarpių sąnaudų grupes (4.10. lentelė "Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos").

4.11. Bendrovės įstatinio kapitalo sudėtis, akcijų skaičius ir jų nominali vertė; valstybei, savivaldybei ir įmonei (savos akcijos) bei patronuojamajai įmonei priklausančių Bendrovės akcijų skaičius ir sumos bei Bendrovės akcininkai, turintys daugiau negu 5 % akcijų (4.11. lentelė "AB "Linas" įstatinio kapitalo struktūra ir didžiausi akcininkai").

2019 metų vidutinė Bendrovės akcijos pardavimo kaina rinkoje – 0,10 euro, 2018 metais vidutinė akcijos pardavimo kaina rinkoje buvo 0,10 euro.

4.12. Informacija apie Grupės ir Bendrovės rezervus (4.12. lentelė "AB "Linas" įmonių Grupės ir AB "Linas" rezervai").

4.13. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo projektas (4.13. lentelė "AB "Linas" Pelno (nuostolių) paskirstymo projektas").

4.14. Grupės ir Bendrovės gautos (gautinos) dotacijos ir subsidijos (4.14.lentelė "Dotacijos ir subsidijos").

Grupėje 2019 m. panaudotų dotacijų (subsidijų) darbo užmokesčiui buvo 2 tūkst. Eur (2018 m. nebuvo) suma gauta iš Lietuvos darbo biržos.

4.15. Grupės ir Bendrovės ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai pagal įsiskolinimų padengimo laikotarpį, nurodant skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymas užtikrintas įmonės turtu (lentelė "4.15. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai").

4.16. Grupės ir Bendrovės skolų kredito įstaigoms būklė (4.16.lentelė "AB "Linas" įmonių Grupės ir AB "Linas" skolų kredito įstaigoms būklė").

Pagal 2012 04 10 tarp banko ir AB "Linas" sudarytą sąskaitos kreditavimo sutartį yra Bendrovei suteikta 145 tūkst. Eur kredito suma, už kurią įkeistos įmonės atsargos, kurių balansinė vertė pagal įkeitimo lakštus 1.448 tūkst. Eur. Kredito sumos apdraudimui UAB "Lino apdaila" laiduoja visai kredito sumai ir terminui. Sąskaitos kreditavimo sutarties galiojimo terminas iki 2023 m. kovo 31 d. Už panaudotą kreditą mokamos kintamos palūkanos, apskaičiuojamos kaip trijų mėnesių termino EURIBOR plius banko marža.

Pagal 2013 10 07 tarp banko ir AB "Linas" sudarytą finansinių įsipareigojimų limito sutartį yra Bendrovei suteikta 290 tūkst. EUR kredito suma, už kurią įkeista paskesniu įkeitimu įmonės atsargos, kurių balansinė vertė pagal įkeitimo lakštus 1.448 tūkst. Eur. Kredito sumos apdraudimui yra gautas UAB "Lino apdaila" laidavimas visai kredito sumai ir terminui. Finansinių įsipareigojimų limito sutarties galiojimo terminas iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Už panaudotą kreditą mokamos kintamos palūkanos, apskaičiuojamos kaip šešių mėnesių termino Eur EURIBOR plius banko marža.

Pagal 2016 09 26 tarp banko ir AB "Linas" sudarytą kreditavimo sutartį yra Bendrovei suteikta 840 tūkst. Eur kredito suma. Bendrovės įsipareigojimų bankui įvykdymo užtikrinimui yra sudaryta maksimaliosios hipotekos sutartis, pagal kurią įkeičiamas AB "Linas" nekilnojamasis turtas ir yra suteiktas UAB "Lino apdaila" laidavimas visai kredito sumai ir terminui. Kreditavimo sutarties galiojimo terminas iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

4.17. Grupės ir Bendrovės kaupiniai atostogoms (4.17.lentelė "Atostoginių kaupiniai").

4.18. Grupės ir Bendrovės pagrindinė veikla.

Grupės įmonių pagrindinė veikla yra tekstilės gaminių gamyba ir pardavimas. Informacija apie tekstilės gaminių pardavimus, t. y. tekstilės gaminių gamybos verslo bei geografinius segmentus pateikta lentelėse 4.18.1. "Informacija apie AB "Linas" įmonių Grupės tekstilės gaminių gamybos verslo segmentus", 4.18.2. "Informacija apie AB "Linas" įmonių Grupės tekstilės gaminių gamybos verslo geografinius segmentus", 4.18.3. "Informacija apie AB "Linas" tekstilės gaminių verslo segmentus" ir 4.18.4. "Informacija apie AB "Linas" tekstilės gaminių verslo geografinius segmentus".

Pajamas iš klientų Grupės įmonės priskiria atskiromis šalimis. Pagrindas, kuriuo remiantis pajamos priskirtos atskiromis šalims – klientų buvimo vieta. Per ataskaitinius finansinius metus Grupės pajamos iš sandorių su didžiausiu klientu sudarė 18,5 procentų pajamų (2018 m. – 15,9 %). Šios pajamos apskaitytos siūtų gaminių verslo segmente ir Europos šalių geografiniame segmente.

2019 m. UAB "Lino apdaila" pajamos už atliktas AB "Linas" gamybines paslaugas 1.246 tūkst. Eur (2018 m. - 1.979 tūkst. Eur), suteiktų paslaugų savikaina 1.003 tūkst. Eur (2018 m. - 1.373 tūkst. Eur). 2019 m. gruodžio 31 d. AB "Linas" mokėtina suma patronuojamajai įmonei - 360 tūkst. Eur. (2018 m. gruodžio 31 įsiskolinimas - 546 tūkst. Eur). 2019 m. UAB "Lino apdaila" pajamos už atliktas kitiems tretiesiems asmenims gamybines paslaugas 4 tūkst. Eur (2018 m. - 4 tūkst. Eur), suteiktų paslaugų savikaina 3 tūkst. Eur (2018 m. - 3 tūkst. Eur).

Grupės ir AB "Linas" turto ir įsipareigojimų negalima pagrįstai priskirti išskirtiems segmentams. Visas Grupės ir Bendrovės turtas ir įsipareigojimai neskirstomi vertėmis pagal verslo bei geografinius segmentus.

4.19. Informacija apie Grupės ir Bendrovės pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (4.19. lentelė "Pardavimo sąnaudos, bendrosios ir administracinės sąnaudos").

4.20. Informacija apie Grupės ir Bendrovės kitos veiklos pajamas ir sąnaudas (4.20. lentelė "Kita veikla").

4.21. Grupės ir Bendrovės finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos pagal visas reikšmingas sumas (4.21. lentelė "Finansinė ir investicinė veikla").

4.22. Informacija apie finansinius ryšius su Grupės ir Bendrovės vadovais bei kitais susijusiais asmenimis. (4.22. lentelė "Finansiniai ryšiai su vadovais ir kitais susijusiais asmenimis").

2014 m. lapkričio 19 d. finansavimo sutartimi UAB "Rivena", įmonės kodas 302521510, buveinės adresas – P. Žadeikos g. 13-35, LT-06324 Vilnius, ir AB "Linas" susitaria, kad AB "Linas" finansuoja nekilnojamojo turto projektą UAB "Rivena" vardu. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB "Rivena" įsiskolinimo suma projekto finansavimui 1.171 tūkst. Eur bei palūkanos 182 tūkst. Eur (2018 m. - 146 tūkst. Eur) pripažįstama ilgalaikėmis gautinomis sumomis. Akcinei bendrovei "Linas" už išmokėtą projekto finansavimo sumą įkeistas žemės sklypas, kurio nuo 2016 m. gegužės 10 d nuosavybės teisė priklauso UAB "Kuprionis", įmonės kodas 301166750, ir kurio vertė pagal įkeitimo lakštus 1.593 tūkst. Eur. Nepriklausomų turto vertintojų vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 1.341 tūkst. Eur. Vertinimo metu (2014-11-14) žemės sklypas buvo užstatytas. Jame esantys pastatai prastos būklės, reikalaujantys kapitalinio remonto, pradėtas rengti žemės sklypo detalusis planas.

Sandorio sudarymo dieną sutartyje nurodytos palūkanos artimos rinkos palūkanoms. Kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje peržiūrima ar nėra reikšmingų nukrypimų nuo rinkos palūkanų normos. Palūkanų pajamos atitinka faktiškai gaunamus pinigų srautus.

2015 m. rugsėjo 1 d. tarp banko, AB "Linas" ir UAB "Rivena" (įmonės kodas 302521510, buveinės adresas – P. Žadeikos g. 13-35, Vilnius) sudaryta paskolų subordinavimo sutartis, pagal kurią AB "Linas" teisės ir UAB "Rivena" įsipareigojimai pagal paskolos sutartį yra subordinuojami banko teisių, kylančių iš tarp banko ir UAB "Rivena" kreditavimo sutarties, atžvilgiu. Paskolų subordinavimo sutarties galiojimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 6 d.

4.23. Mokėtinas pelno mokestis (lentelės 4.23.1. " Pelno mokesčio sąnaudų detalizavimas"; 4.23.2. "Pelno mokesčio sąnaudų perskaičiavimas atsižvelgiant į nuolatinius ir laikinuosius apskaitinio ir apmokestinamojo pelno skirtumus").

4.24. Grupės ir Bendrovės atidėtasis pelno mokestis (4.24.lentelė "Atidėtasis pelno mokestis").

4.25. Reikšmingos užbalansinėse sąskaitose fiksuojamos sumos - užstatai, garantijos, laidavimai (4.25.lentelė "Teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti finansinės būklės ataskaitoje").

4.26. Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) (4.26.lentelė "Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai").

2019 m. neesminės klaidos ištaisytos naudojant perspektyvinį būdą.

Reikšmingi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos Grupėje ir Bendrovėje:

2020 m. sausio 7 d. ir 2020 m. sausio 28 d. AB "Linas" savų akcijų supirkimo metu įgijo viso 192 656 vnt. akcijų. Po savų akcijų supirkimo AB "Linas" valdo 192 656 vnt. arba 0,80 proc. savų akcijų;

AB "Linas" 2020 m. kovo 2 d. pradėjo pakartotinį savų akcijų įsigijimą (supirkimą), kuris tęsis iki 2020 m. balandžio 29 d.

2020 m. kovo 16 d. Bendrovės valdyba, vertindama susidariusią bei prognozuodama tikėtiną ekonominę situaciją įtakotą Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtos pasaulinės pandemijos dėl viruso COVID-19 išplitimo, Lietuvos Respublikoje ir dalyje viso pasaulio valstybių paskelbtų ekstremalių situacijų bei karantinų bei atsižvelgdama į Lietuvos banko 2020 m. kovo 12 d. rekomendacijų finansų rinkos dalyviams, kaip elgtis dėl koronaviruso, sušaukė skubų posėdį situacijai dėl Bendrovės veiklos ir verslo tęstinumo priemonių aptarimo ir veiksmų plano tęstinumui užtikrinti. Valdyba pripažino, kad pandemijos rezultate laukiama ekonominė recesija gali daryti įtaką iki 20-25 proc. įmonių grupės pardavimų apimtims ir pajamoms, o tai

gali didinti veiklos tęstinumo riziką. Ir nors, pandemijos suvaldymo prognozės terminas turėtų sutapti su įprastu įmonių grupės pardavimo apimčių augimo laikotarpiu (rugpjūtis-lapkritis), vis tik, įvertinus grėsmes, bendrovės valdyba aptarė ir nurodė gaires veiklos ir verslo tęstinumo užtikrinimui:

  • 1) Parengti Veiksmų nenumatytiems atvejams planą į jį įtraukiant, tačiau jomis neapsiribojant, tokias priemones:
    • a) atnaujinti finansinių ataskaitų prognozes 2020 metams bei jose numatyti konkrečias piniginių srautų valdymo priemones;
    • b) parengti valstybės pagalbos karantino metu ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano priemonių panaudojimo galimybių studiją, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms nukreiptoms į siekį padėti verslui išsaugoti likvidumą, skatinti ekonomiką, padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, siekiant užtikrinti įmonių grupės darbuotojų sveikatą ir saugią darbo aplinką dėl CIVID-19, parengti prevencinį veiksmų planą ir jį nedelsiant pradėti įgyvendinti;
    • c) rengti ir reguliariai atnaujinti bendrovės užsakymo planus. Pardavimų vadovą įpareigoti nuolat informuoti Ekstremalių situacijų valdymo komisiją apie užsakymų plano vykdymą;
    • d) parengti darbuotojų resursų optimalaus paskirstymo ir užimtumo planą 2020 m. laikotarpiui;
    • e) parengti pasiūlymus dėl nekilnojamo turto galimo pardavimo;
    • f) parengti gatavos produkcijos galimo išpardavimo planą el. parduotuvėje ir sandėlyje;
    • g) įpareigoti pardavimų vadovus ir vadybininkus griežtai laikytis pinigų srautų valdymo taisyklių: kontroliuoti pirkėjų atsiskaitymų terminus, siekti maksimaliai operatyvaus pirkėjų atsiskaitymo už pateiktą / pirktą produkciją ar paslaugas; visus mokėjimus tiekėjams vykdyti tik raštu suderinus su bendrovių administracijos direktorėmis ir finansų direktoriumi; siekti mokestinių įsipareigojimų mokėjimo atidėjimų suderinant tai su mokesčių administratoriais; siekti kreditorinių įsipareigojimų mokėjimų atidėjimų suderinant tai su kredito įstaigomis;
    • h) ir kitas priemones.
  • 2) Sudaryti Ekstremalių situacijų valdymo komisiją, kuriai pavesti kontroliuoti Veiksmų nenumatytiems atvejams plano vykdymą, esant poreikiui teikti siūlymus ir sprendimus dėl reikiamų papildomų priemonių užtikrinančių veiklos ir verslo tęstinumą sukūrimo ir įdiegimo. Komisijai sekti Veiksmų nenumatytiems atvejams plano vykdymo rezultatą įmonių grupei ir jos bendrovėms ir jo įtaką kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams. Komisijai periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o esant poreikiui ir dažniau, turi atsiskaityti valdybai pateikiant kokybinius ir kiekybinius vertinimus įmonių grupės verslo veiklai ir finansinei būklei 2020 metų finansinėse ataskaitose.

4.1. ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

4.1.1. AB "Linas" įmonių grupės ir AB "Linas" ilgalaikio nematerialiojo turto pokyčiai

(Eur)
Rodikliai Plėtros
darbai
Prestižas Programinė
įranga
Koncesijos,
patentai,
licencijos,
prekių
ženklai ir
panašios
teisės
Kitas
nemate
rialusis
turtas
Sumokėti
avansai
Iš viso
Likutinė vertė
praėjusių finansinių
metų pabaigoje
50.707 50.707
a) Ilgalaikio
nematerialiojo turto
įsigijimo savikaina
Praėjusių finansinių
metų pabaigoje 100.854 100.854
Finansinių metų
pokyčiai
· Turto įsigijimas 3.840 3.840
· Nurašytas turtas dėl
apskaitinio įvertinimo
keitimo (-)
· Kitiems asmenims
perleisto ir nurašyto
turto +/(-)
· Perrašymas iš vieno
straipsnio į kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje 104.694 104.694
b) Amortizacija
Praėjusių finansinių
metų pabaigoje 50.147 50.147
Finansinių metų
pokyčiai 8.117 8.117
· Nurašytas turtas dėl
apskaitinio įvertinimo
keitimo (-)
· Finansinių metų 8.117 8.117
amortizacija
· Atstatantys įrašai (-)
· Kitiems asmenims
perleisto ir nurašyto
turto (-)
· Perrašymas iš vieno
straipsnio į kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje
58.264 58.264
c) Likutinė vertė
tarpinio ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje
(a)-(b)
46.430 46.430

4.2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

4.2.1. AB "Linas" ilgalaikio materialiojo turto pokyčiai

(Eur)
Rodikliai Žemė Pastatai
ir
statiniai
Mašinos
ir įranga
Transporto
priemonės
Kiti
įrenginiai,
prietaisai
ir įrankiai
Investicinis
turtas
Sumokėti
avansai ir
vykdomi
materialiojo
turto
statybos
(gamybos)
darbai
Iš viso
Likutinė vertė praėjusių finansinių 1.381.002 336.644 32.013 16.810 373.901 2.140.370
metų pabaigoje
a) Ilgalaikio materialiojo turto
įsigijimo savikaina
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 1.585.638 1.322.629 172.223 56.491 415.901 3.552.882
Finansinių metų pokyčiai
· Turto įsigijimas
1.133
1.133
75.455
75.455
4.632 76.588
81.220
· Nurašytas turtas dėl apskaitinio
įvertinimo keitimo (-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas į trumpalaikį turtą +/(-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje 1.585.638 1.323.762 247.678 61.123 415.901 3.634.102
b) Perkainojimas
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 0
Finansinių metų pokyčiai
· Vertės padidėjimas (sumažėjimas)
+/(-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
c) Nusidėvėjimas (-)
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 204.636 985.985 140.210 39.681 1.370.512
Finansinių metų pokyčiai 106.785 70.774 19.681 5.645 202.885
· Nurašytas turtas dėl apskaitinio
įvertinimo keitimo (-)
· Finansinių metų nusidėvėjimas 106.785 70.774 19.681 5.645 202.885
· Atstatantys įrašai (-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje 311.421 1.056.759 159.891 45.326 1.573.397
d) Vertės sumažėjimas
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 42.000 42.000
Finansinių metų pokyčiai
· Finansinių metų vertės
sumažėjimas
· Atstatantys įrašai (-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
42.000 42.000
e) Likutinė vertė tarpinio
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (a) 1.274.217 267.003 87.787 15.797 373.901 2.018.705
+ (b) - (c) - (d)
(Eur)
Rodikliai Žemė Pastatai
ir
statiniai
Mašinos
ir įranga
Transporto
priemonės
Kiti
įrenginiai,
prietaisai
ir įrankiai
Investicinis
turtas
Sumokėti
avansai ir
vykdomi
materialiojo
turto
statybos
(gamybos)
darbai
Iš viso
Likutinė vertė praėjusių finansinių 1.380.406 160.986 29.654 16.611 373.901 1.961.558
metų pabaigoje
a) Ilgalaikio materialiojo turto
įsigijimo savikaina
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 1.580.320 883.219 155.456 49.006 373.901 3.041.902
Finansinių metų pokyčiai 0 0 75.455 4.632 0 80.088
· Turto įsigijimas 75.455 4.632 80.088
· Nurašytas turtas dėl apskaitinio
įvertinimo keitimo (-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas į trumpalaikį turtą +/(-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje 1.580.320 883.219 230.911 53.638 373.901 3.121.989
b) Perkainojimas
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 0
Finansinių metų pokyčiai
· Vertės padidėjimas (sumažėjimas)
+/(-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
c) Nusidėvėjimas (-)
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 199.914 722.233 125.802 32.395 1.080.344
Finansinių metų pokyčiai 106.190 33.261 18.481 5.448 163.380
· Nurašytas turtas dėl apskaitinio
įvertinimo keitimo (-)
· Finansinių metų nusidėvėjimas 106.190 33.261 18.481 5.448 163.381
· Atstatantys įrašai (-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje 306.104 755.494 144.283 37.843 1.243.724
d) Vertės sumažėjimas
Praėjusių finansinių metų pabaigoje 0
Finansinių metų pokyčiai
· Finansinių metų vertės
sumažėjimas
· Atstatantys įrašai (-)
· Kitiems asmenims perleistas ir
nurašytas turtas (-)
· Perrašymas iš vieno straipsnio į
kitą +/(-)
Tarpinio ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje 0
e) Likutinė vertė tarpinio
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (a) 1.274.216 127.725 86.628 15.795 373.901 1.878.265
+ (b) - (c) - (d)

4.2.2. AB "Linas" įmonių grupės ilgalaikio materialiojo turto pokyčiai

4.3. KITA INFORMACIJA APIE ILGALAIKĮ NEMATERIALŲJĮ, MATERIALŲJĮ TURTĄ

4.3.1. Ilgalaikio nematerialiojo ir materialiojo turto vidutinis naudingo tarnavimo laikas

Eil. Nr. Ilgalaikio turto grupės GRUPĖ BENDROVĖ
1. Ilgalaikio nematerialiojo turto grupės
Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir
1.1. panašios teisės - -
1.2. Programinė įranga 4 4
1.3. Kitas nematerialus turtas 4 4
2. Ilgalaikio materialiojo turto grupės
2.1. Pastatai ir statiniai* 15 15
2.2. Mašinos ir įranga 6 6
2.3. Transporto priemonės 6 6
2.4. Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 5 5

*Pastatų ir statinių vidutinis naudingo tarnavimo laikas nustatytas 15 metų, nes pastatus įsigijo 1958 m. statybos ir jų būklė per visą laikotarpį nuo statybos pradžios nebuvo gerinta.

4.3.2. Naudojamas visiškai amortizuotas ar nusidėvėjęs ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas

GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Turto grupės pavadinimas Naudojamų
inv. vienetų
skaičius
Įsigijimo
savikaina
(Eur)
Naudojamų
inv. vienetų
skaičius
Įsigijimo
savikaina
(Eur)
1. Ilgalaikio nematerialiojo turto grupės
1.1. Koncesijos, patentai, licencijos, prekių
ženklai ir panašios teisės
1.2. Programinė įranga 6 74.204 6 74.204
Viso 6 74.204 6 74.204
2. Ilgalaikio materialiojo turto grupės
2.1. Pastatai ir statiniai 3 5.317
2.2. Mašinos ir įranga 38 718.392 3 628.058
2.3. Transporto priemonės 6 132.039 4 117.590
2.4. Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 21 42.331 15 34.845
Viso 65 892.762 22 780.493

4.3.3. Ilgalaikio materialiojo turto nuoma

GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.Nr. Išsinuomoto ilgalaikio materialiojo Nuomos Nuomos
mokesčio
dydis per
finansinius
Nuomos Nuomos
mokesčio
dydis per
finansinius
metus
turto grupė laikotarpis metus (Eur) laikotarpis (Eur)
1. Pastatai ir statiniai, viso 26.353 26.353
1.1. Administracinės patalpos Vilniuje iki 2020-12-31 26.353 iki 2020-12-31 26.353
2. Transporto priemonės iki 2020-12-31 2.200 iki 2020-12-31 2.200
3. Mašinos ir įrengimai, kita įranga,
prietaisai, įrankiai
neterminuota 56.000

4.4 ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS

4.4.1. AB "Linas" įmonių grupės ilgalaikio finansinio turto pokyčiai

(Eur)
Asocijuotosios įmonės Kitos po vienų metų
gautinos sumos
Iš viso
Eil.
Nr.
Rodikliai Asocijuotosioms
įmonėms
suteiktų paskolų
vertė
Sukauptos
palūkanų
pajamos iš
paskolų
asocijuotosioms
įmonėms
Asocijuotosioms
įmonėms
suteiktų paskolų
vertės
sumažėjimas (-)

asocijuotųjų
įmonių
gautinų
sumų vertė

asocijuotųjų
įm. gautinų
sumų vertės
sumažėjimas
(-)
Gautinų
sumų
vertė
Gautinų
sumų vertės
sumažėjimas
(-)
įmonių
nuosavybės
vertybinių
popierių
įsigijimo
savikaina
1. Likutis
finansinių
metų pradžioje
1.170.991 145.909 0 28.532 0 17.507 (17.507) 290 1.345.723
2. Finansinių
metų pokyčiai
0 35.618 0 (8.816) 0 0 26.802
2.1. Kitos
investicijos
2.2. Įsigijimai,
priskaičiuotos
palūkanos,
paskolų
suteikimas
35.618 35.618
2.3. Perkėlimas iš
po vienų metų
gautinų sumų
2.4. Pardavimas,
paskolų ar kitų
gautinų sumų
susigrąžinimas
(-)
(8.816) (8.816)
3. Likutis
finansinių
metų
pabaigoje (1 +
2)
1.170.991 181.527 0 19.716 0 17.507 (17.507) 290 1.372.524
(Eur)
Įmonių grupės įmonė Asocijuotosios įmonės Kitos po vienų
metų gautinos
sumos
Kitų
Eil.
Nr.
Rodikliai Patronuo
jamųjų
įmonių
akcijų
įsigijimo
savikaina
Patronuo
jamosioms
įmonėms
suteiktų
paskolų
vertė
Asocijuo
tosioms
įmonėms
suteiktų
paskolų
vertė
Sukauptos
palūkanų
pajamos iš
paskolų
asocijuo
tosioms
įmonėms
Asocijuo
tosioms
įmonėms
suteiktų
paskolų
vertės
sumažėjimas
(-)
Iš asocijuo
tųjų įmonių
gautinų
sumų vertė
Iš asocijuo
tųjų
įm.gautinų
sumų vertės
sumažėj (-)
Gautinų
sumų
vertė
Gautinų
sumų
vertės
sumažė
jimas (-)
įmonių
nuosavybės
vertybinių
popierių
įsigijimo
savikaina
Iš viso
1. Likutis
finansinių
metų
pradžioje
2.896 0 1.170.991 145.910 0 28.532 0 17.507 (17.507) 290 1.348.618
2. Finansinių
metų
pokyčiai
0 0 0 35.618 0 (8.816) 0 0 0 0 26.802
2.1. Investicijos į
patronuojamąs
ias įmones
0
2.2. Kitos
investicijos
0
2.3. Įsigijimai,
priskaičiuotos
palūkanos,
paskolų
suteikimas
35.618 35.618
2.4. Perkėlimas iš
po vienų metų
gautinų sumų
0
2.5. Pardavimas,
paskolų ar kitų
gautinų sumų
susigrąžinimas
(-)
(8.816) (8.816)
3. Likutis
finansinių
metų
pabaigoje (1
+ 2)
2.896 0 1.170.991 181.528 0 19.716 0 17.507 (17.507) 290 1.375.420

4.4.2. AB "Linas" ilgalaikio finansinio turto pokyčiai

4.5. ATSARGOS

(Eur)
Eil.
Nr.
Rodikliai Žaliavos,
medžiagos ir
komplektavimo
detalės
Nebaigta
produkcija
ir vykdomi
darbai
Produkcija Pirktos
prekės,
skirtos
perpar
duoti
Iš viso
1. Atsargų įsigijimo savikaina
1.1. Praėjusių finansinių metų
pabaigoje
2.256.163 23.597 2.161.931 4.443 4.446.134
1.2. Finansinių metų pabaigoje
(t.sk. atsargos kelyje ir pas
trečiuosius asmenis)
3.397.857 44.719 2.104.964 2.731 5.550.271
2. Nukainojimas iki grynosios
galimo realizavimo vertės
(atstatymas)
2.1. Praėjusių finansinių metų
pabaigoje
0 0 0 0 0
2.2. Finansinių metų pabaigoje 0 0 0 0 0
3. Grynoji galimo realizavimo
vertė finansinių metų
pabaigoje (1-2)
3.1. Praėjusių finansinių metų
pabaigoje (1.1.-2.1.)
2.256.163 23.597 2.161.931 4.443 4.446.134
3.2. Finansinių metų pabaigoje
(t.sk. atsargos kelyje ir pas
trečiuosius asmenis) (1.2.-2.2.)
3.397.857 44.719 2.104.964 2.731 5.550.271
4. Įkeistų atsargų balansinė vertė
praėjusių finansinių metų
pabaigoje (2018 12 31)
826.845 2.084.998 3.059.286
5. Įkeistų atsargų vertė pagal
įkeitimo lakštus (2018 12 31)
289.620 1.158.480 1.448.100
6. Įkeistų atsargų balansinė vertė
finansinių metų pabaigoje
(2019 12 31)
909.944 2.213.693 3.123.637
7. Įkeistų atsargų vertė pagal
įkeitimo lakštus (2019 12 31)
289.620 1.158.480 1.448.100

4.5.1. AB "Linas" įmonių grupės atsargos

(Eur)
Eil.
Nr.
Rodikliai Žaliavos,
medžiagos ir
komplektavimo
detalės
Žaliavos,
medžiagos ir
komplektavimo
detalės pas
trečiuosius
asmenis
Nebaigta
produkcija
ir vykdomi
darbai
Produkcija Pirktos
prekės,
skirtos
perpar
duoti
Iš viso
1. Atsargų įsigijimo
savikaina
1.1. Praėjusių finansinių
metų pabaigoje
1.285.826 953.541 0 2.161.931 4.443 4.405.741
1.2. Finansinių metų
pabaigoje (t.sk.
atsargos kelyje ir pas
2. trečiuosius asmenis)
Nukainojimas iki
grynosios galimo
realizavimo vertės
(atstatymas)
2.142.439 1.240.712 0 2.104.964 2.731 5.490.846
2.1. Praėjusių finansinių
metų pabaigoje
0 0 0 0 0 0
2.2. Finansinių metų
pabaigoje
0 0 0 0 0 0
3. Grynoji galimo
realizavimo vertė
finansinių metų
pabaigoje (1-2)
3.1. Praėjusių finansinių
metų pabaigoje
(1.1.-2.1.)
1.285.826 953.541 0 2.161.931 4.443 4.405.741
3.2. Finansinių metų
pabaigoje (t.sk.
atsargos kelyje ir pas
trečiuosius asmenis)
(1.2.-2.2.)
2.142.439 1.240.712 0 2.104.964 2.731 5.490.846
4. Įkeistų atsargų
balansinė vertė
praėjusių finansinių
metų pabaigoje
(2018 12 31)
699.390 127.455 2.084.998 2.911.843
5. Įkeistų atsargų vertė
pagal įkeitimo
lakštus (2018 12 31)
289.620 1.158.480 1.448.100
6. Įkeistų atsargų
balansinė vertė
finansinių metų
pabaigoje
(2019 12 31)
399.814 510.130 2.213.693 3.123.637
7. Įkeistų atsargų vertė
pagal įkeitimo
lakštus (2019 12 31)
289.620 1.158.480 1.448.100

4.5.2. AB "Linas" atsargos

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Stambiausios sumokėtų avansų grupės Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1 Sumokėti avansai atsargų tiekėjams 169.052 299.963 166.821 298.017
2 Sumokėti avansai paslaugų tiekėjams 23.128 12.371 22.828 10.179
3 Abejotinų sumokėtų avansų balansinė vertė 0 0 0 0
3.1. Abejotini sumokėti avansai 192 192 160 160
Į sąnaudas nurašyta abejotinų sumokėtų avansų
3.2. dalis (-) (192) (192) (160) (160)
4. Sumokėti avansai 192.180 312.334 189.649 308.196

4.6. SUMOKĖTI AVANSAI UŽ TRUMPALAIKĮ TURTĄ IR PASLAUGAS

4.7. PER VIENUS METUS GAUTINOS SUMOS

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Stambiausios gautinų sumų grupės Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1. Pirkėjų skolos 1.072.473 1.440.849 1.072.473 1.425.053
2. Įmonių grupės įmonių skolos 0 0 0 0
3. Asocijuotųjų įmonių skolos 0 60.653 58.649
4. Kitos gautinos sumos 226.364 177.145 181.451 235.537
4.1. Gautinas PVM 137.971 90.961 138.811 209.428
4.2. Biudžeto skola įmonei 0 0 0
4.3. Sodros skola įmonei 0 0
4.4. Gautinos sumos iš atskaitingų asmenų 2.629 1.884 2.629 2.318
4.5. Kitiems tretiesiems asmenims suteiktų ilgalaikių
paskolų einamųjų metų dalis
0 0 0 0
4.6. Kitos sukauptos gautinos palūkanos už suteiktų
ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalį
0 0 0 0
4.7. Gautinos sumos iš darbuotojų už suteiktas
paskolas
0 0 0 0
4.8. Avansiniai išmokėjimai darbuotojams 4.085 11.477
4.9. Gautinos sumos iš reikalavimo teisių perleidimo 0 0 0 0
4.10. Ateinančiais laikotarpiais gautinos dotacijos 0 0 0 0
4.11. Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 77.299 72.823 35.631 21.119
4.12. Kitos gautinos sumos (gautinos sumos iš įv.
debitorių)
4.380 0 4.380 2.672
Per vienus metus gautinos sumos, viso 1.298.837 1.678.647 1.253.924 1.719.239
(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Praėję finansiniai Praėję finansiniai
Eil. Abejotinos skolos pagal Finansiniai metai metai Finansiniai metai metai
Nr. grupes Abejotinos
skolos
Abejotinų
skolų
sąnaudos
Abejotinos
skolos
Abejotinų
skolų
sąnaudos
Abejotinos
skolos
Abejotinų
skolų
sąnaudos
Abejotinos
skolos
Abejotinų
skolų
sąnaudos
1. Abejotinos skolos finansinių
metų pradžioje
76.876 3.244.696 74.293 3.242.113
2. Į sąnaudas nurašyta abejotinų
skolų dalis finansinių metų
pradžioje (-)
(76.876) (3.244.696) (74.293) (3.242.113)
3. Abejotinų skolų balansinė
vertė finansinių metų
pradžioje
0 0 0 0
4. Per finansinius metus
pripažinta abejotinomis
skolomis
2.660 2.660
5. Per finansinius metus į
sąnaudas nurašyta abejotinų
skolų dalis
(2.660) (2.660)
6. Per finansinius metus
pripažinta abejotinų skolų
sąnaudomis
2.444 2.444
7. Nurašyta į sąnaudas neperkėlus
įsiskolinimo į abejotinų
užsienio pirkėjų skolų sąskaitą
8. Per finansinius metus atgautos
abejotinos skolos (nurašytų
skolų atstatymai (-))
(64) (64) (64) (64)
9. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka
išankstiniams apmokėjimams
10. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka
užsienio pirkėjų skoloms
11. Iš finansinės apskaitos
nurašytos abejotinos skolos (-)
(3.953) (3.170.480) (3.953) (3.170.480)
12. Abejotinos skolos finansinių
metų pabaigoje
72.923 0 76.876 0 70.340 0 74.293 0
13. Į sąnaudas nurašyta abejotinų
skolų dalis finansinių metų
pabaigoje (-)
(72.923) 0 (76.876) 0 (70.340) 0 (74.293) 0
14. Abejotinų skolų balansinė
vertė finansinių metų
pabaigoje
0 0 0 0

4.8. ABEJOTINOS SKOLOS

4.9. AB "LINAS" ĮMONIŲ GRUPĖS IR AB "LINAS" PASKOLOS ASOCIJUOTOSIOMS ĮMONĖMS IR IŠ ASOCIJUOTŲJŲ ĮMONIŲ GAUTINOS SUMOS

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai
Eil.
Nr.
Suteiktos paskolos ir gautinos
sumos
Paskolos
valiuta
Atgavimo
terminas
Finansinio
turto vertė
2019-12-31,
Eur
Mokėtinos
už paskolą
palūkanos
2019-12-31,
Eur
Per 2019 m.
apskaičiuotos
palūkanų
pajamos, Eur
Finansinio
turto vertė
2018-12-31,
Eur
Mokėtinos
už paskolą
palūkanos
2018-12-31,
Eur
Per 2018 m.
apskaičiuotos
palūkanų
pajamos, Eur
Suteiktos paskolos
asocijuotosioms įmonėms ir iš
asocijuotųjų įmonių gautinos
1. sumos 1.170.992 145.909 35.618 1.170.992 110.292 35.715
UAB "Rivena" iki 2022-
(įm.kodas 302521510) EUR 09-01 1.170.992 145.909 35.618 1.170.992 110.292 35.715
2. Viso 1.170.992 145.909 35.618 1.170.992 110.292 35.715

4.10. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS

(Eur)
Eil. Stambiausios GRUPĖ BENDROVĖ
Nr. ateinančių laikotarpių
sąnaudų grupės
Finansiniai metai Praėję
finansiniai metai
Finansiniai metai Praėję
finansiniai metai
1 Išankstiniai apmokėjimai
už spaudą ir
informacinius leidinius
913 741 913 741
2 Draudimo įmokos 14.564 16.754 12.476 14.705
3 Ateinančių laikotarpių
mugių sąnaudos
30.488 29.107 30.488 29.107
4 Kitos ateinančių
laikotarpių sąnaudos
659 4.371 659 4.371
5 Ateinančių laikotarpių
sąnaudos ir sukauptos
pajamos
46.624 50.973 44.536 48.924

4.11. AB "LINAS" ĮSTATINIO KAPITALO STRUKTŪRA IR DIDŽIAUSI AKCININKAI

Eil. Nr. Rodikliai Akcijų
skaičius
% Suma
(Eur)
1 Akcinio kapitalo struktūra finansinių metų pabaigoje
Pagal akcijų rūšis
1.1. Paprastosios akcijos 24.038.990 6.971.307
1.2. Privilegijuotosios akcijos 0 0
1.3. Darbuotojų akcijos 0 0
1.4. Specialiosios akcijos 0 0
1.5. Kitos akcijos 0 0
IŠ VISO: 24.038.990 100,00% 6.971.307
2 Valstybės arba savivaldybių kapitalas 0 0
3 Savos akcijos, kurias turi pati įmonė 0 0
4 Akcijos, kurias turi dukterinės įmonės 0 0
5 Akcininkai, turintys daugiau kaip 5% įmonės akcijų
(2019-12-31)
5.1. Asociacija "EEEE" (įmonės kodas 302572729, adresas:
Savanorių pr. 192, Kaunas)
5.564.579 23,15% 1.613.728
5.2. Kompanija "Roocero Associates Limited" (įmonės kodas
106446, adresas: 35 Barrack Road, Belize, Belizas)
5.406.533 22,49% 1.567.895
5.3. Kompanija "Danelika Services Limited" (įmonės kodas
HE289213, adresas: 3 Michael Koutsofta Street, Limassol,
Kipras)
4.156.585 17,29% 1.205.410
5.4. UAB "Rivena" (įmonės kodas 302521510, adresas:
P.Žadeikos g. 13-35, Vilnius)
2.423.030 10,08% 702.679
(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil. Nr. Rodikliai Finansinių
metų
pabaigoje
Praėjusių
finansinių
metų
pabaigoje
Finansinių
metų
pabaigoje
Praėjusių
finansinių metų
pabaigoje
1 Privalomasis rezervas 44.890 290 44.600 0
2 Kiti rezervai 434.429 170.000 264.429 0
2.1. Savų akcijų įsigijimo rezervas 264.429 264.429
2.2. Nepaskirstytinas rezervas investicijoms 0
2.3. Rezervas paramai ir išmokoms pagal
kolektyvinę sutartį
0
2.4. Rezervas verslo projektų vystymui 170.000 170.000
3 Viso rezervų 479.319 170.290 309.029 0

4.12. AB "LINAS" ĮMONIŲ GRUPĖS IR AB "LINAS" REZERVAI

4.13. AB "LINAS" PELNO (NUOSTOLIŲ) PASKIRSTYMO PROJEKTAS

Eil.
Straipsniai
Suma
Nr.
Ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių
1.
finansinių metų pabaigoje
553.510
2.
Grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai)
167.792
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių
3.
finansinių metų pelnas (nuostoliai)
0
4.
Pervedimai iš rezervų, viso
0
4.1.
- iš privalomojo rezervo
0
4.2.
- iš rezervo verslo projektų vystymui
0
4.3.
- iš rezervo paramai
0
5.
Akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti
0
6.
Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso
721.302
7.
Pelno paskirstymas
8.390
7.1.
pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą
8.390
7.2.
pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti
0
7.3.
pelno dalis, paskirta į kitus rezervus:
0
7.3.1.
į rezervą paramai
0
7.3.2.
į rezervą verslo projektų vystymui
0
7.4.
pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti
0
pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams,
7.5.
darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;
0
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje,
8.
712.912
(Eur)
perkeliamas į kitus finansinius metus
(Eur)
Eil.
Nr.
Dotacijų
(subsidijų) rūšis
Likutis
laikotarpio
pradžioje
Gautos
dotacijų
(subsidijų)
sumos
Gautinos
dotacijų
(subsidijų)
sumos
Panaudotų
dotacijų
(subsidijų)
sumos
Grąžintos
dotacijų
(subsidijų)
sumos
Likutis
laikotarpio
pabaigoje
1. GRUPĖ
1.1. Su pajamomis
(sąnaudų
kompensavimu)
susijusios dotacijos
0 2.690 341 2.690 0 341
1.2. Su turtu susijusios
dotacijos
1.3. Subsidijos
2. BENDROVĖ
2.1. Su pajamomis
(sąnaudų
kompensavimu)
susijusios dotacijos
0 1.028 341 1.028 0 341
2.2. Su turtu susijusios
dotacijos
2.3. Subsidijos

4.14. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Rodikliai Skolos ar jų dalys,
apmokėtinos
Viso
skolų
Skolos
praėjusių
Skolos ar jų dalys,
apmokėtinos
Viso
skolų
Skolos
praėjusių
Mokėtinų sumų skaidymas
pagal rūšis
per
vienerius
finansinius
metus
po
vienerių
metų
finansinių
metų
pabaigoje
finansinių
metų
pabaigoje
per
vienerius
finansinius
metus
po
vienerių
metų
finansinių
metų
pabaigoje
finansinių
metų
pabaigoje
1. Finansinės skolos: 176.842 132.632 309.474 486.316 176.842 132.632 309.474 486.316
1.1. Lizingo (finansinės nuomos) ar
panašūs įsipareigojimai
0 0 0 0 0 0 0 0
1.2. Kredito įstaigoms 176.842 132.632 309.474 486.316 176.842 132.632 309.474 486.316
1.3. Kitos finansinės skolos 0 0 0 0 0 0 0 0
2. Kitos skolos 2.200.910 0 2.200.910 1.855.689 2.332.816 0 2.332.816 2.124.038
2.1. Skolos tiekėjams 1.915.971 0 1.915.971 718.756 1.801.993 0 1.801.993 705.617
2.2. Įmonių grupės įmonėms
mokėtinos sumos
0 0 0 0 359.861 0 359.861 545.826
2.3. Asocijuotosioms įmonėms
mokėtinos sumos
0 0 0 881.568 0 0 0 722.298
2.4. Gauti avansai 76.565 0 76.565 44.873 76.565 0 76.565 44.873
2.5. Su darbo santykiais susiję
įsipareigojimai
142.153 0 142.153 137.268 63.382 0 63.382 65.808
2.5.1 mokėtinas darbo užmokestis 53.878 0 53.878 43.925 21.809 0 21.809 20.934
2.5.2 mokėtinas socialinis
draudimas
20.609 0 20.609 33.154 9.943 0 9.943 17.021
2.5.3 mokėtinos privalomojo
sveikatos draudimo įmokos
9.293 0 9.293 5.688 4.432 0 4.432 2.905
2.5.4 mokėtinas GPM nuo darbo
užmokesčio
16.012 0 16.012 6.533 6.756 0 6.756 3.524
2.5.5 atostoginių kaupiniai 42.363 0 42.363 47.969 20.443 0 20.443 21.425
2.6. Mokėtinas PVM 35.032 0 35.032 31.023 0 0 0 0
2.7. Kiti mokėtini mokesčiai 6.065 0 6.065 5.062 6.035 0 6.035 5.062
2.8. Pelno mokesčio įsipareigojimai 0 0 0 2.281 0 0 0 0
2.9. Mokėtinos sumos už pardavimo
paslaugas
18.705 0 18.705 25.214 18.705 0 18.705 25.214
2.10. Įvairios kitos mokėtinos sumos 6.419 0 6.419 9.644 6.275 0 6.275 9.340
IŠ VISO 2.377.751 132.632 2.510.383 2.342.005 2.509.658 132.632 2.642.290 2.610.354

4.15. ILGALAIKIAI IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

AB "Linas" įmonių grupės garantinės skolos

(Eur)
Eil. Finansinių metų skolos, kurias
garantuoja
Praėjusių finansinių metų skolos,
kurias garantuoja
Nr. Vyriausybė Įmonių grupė,
užstatytu turtu
Vyriausybė Įmonių grupė,
užstatytu turtu
1.Finansinės skolos: 0 3.914.100 0 3.914.100
1.1.Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs
įsipareigojimai
0 0
1.2.Kredito įstaigoms 3.914.100 3.914.100
1.3.Kitos finansinės skolos 0 0
2.Kitos skolos 0 0 0 0

4.16. AB "LINAS" ĮMONIŲ GRUPĖS IR AB "LINAS" SKOLŲ

Finansinių metų pabaigoje Praėjusių finansinių metų
pabaigoje
Eil.
Nr.
Skolos kredito įstaigoms Paskolos suma Paskolos
grąžinimo
terminas
Paskolos suma Paskolos
grąžinimo
terminas
1. Įmonės lizingo (finansinės nuomos)
įsipareigojimai, grąžintini Eur
2. Įmonės skolos kredito įstaigoms,
grąžintinos Eur
309.474 EUR 486.316 EUR
2.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal 2016
09 26 paskolų sutartis
132.632 EUR 2021-09-15 309.474 EUR 2021-09-15
2.2. Skolų kredito įstaigoms einamųjų
metų dalis (2016 09 26 paskolos
sutartis)
176.842 EUR 2019-12-31 176.842 EUR 2018-12-31
Viso 309.474 EUR 486.316 EUR

KREDITO ĮSTAIGOMS BŪKLĖ

4.17. ATOSTOGINIŲ KAUPINIAI

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Rodiklis Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1. Sukauptų atostoginių likutis metų pradžioje 47.967 67.679 21.424 28.593
1.1. Sukaupti atostoginiai metų pradžioje 36.620 51.670 16.357 21.830
1.2. Soc. draudimas nuo sukauptų atostoginių metų pradžioje 11.347 16.009 5.067 6.763
2. Sukaupta atostoginių per metus (į sąnaudas nukreipta
atostoginių su soc. draudimu suma)
146.251 129.230 72.135 60.842
2.1. Sukaupta atostoginių 154.216 98.652 75.575 46.447
2.2. Sukaupta soc. draudimo nuo sukauptų atostoginių (7.965) 30.578 (3.440) 14.395
3. Iš sukauptų atostoginių padengtos atostoginių sąnaudos
(per finansinius metus darbuotojams faktiškai priskaityti
atostoginiai su soc. draudimu)
(151.856) (148.942) (73.117) (68.011)
3.1. Iš sukauptų atostoginių padengtos atostoginių sąnaudos (149.209) (113.702) (71.845) (51.920)
3.2. Iš sukauptų atostoginių padengtos soc. draudimo nuo
atostoginių sąnaudos
(2.647) (35.240) (1.272) (16.091)
4. Sukauptų atostoginių likutis metų pabaigoje 42.363 47.967 20.443 21.424
4.1. Sukaupti atostoginiai metų pabaigoje 41.627 36.620 20.087 16.357
4.2. Soc. draudimas nuo sukauptų atostoginių metų pabaigoje 735 11.347 355 5.067
5. Sukauptų atostoginių likučio pasikeitimas per metus (4 - 1) (5.605) (19.712) (982) (7.169)
5.1. Sukauptų atostoginių likučio pasikeitimas 5.007 (15.050) 3.730 (5.473)
5.2. Soc. draudimo nuo sukauptų atostoginių likučio pasikeitimas (10.612) (4.662) (4.712) (1.696)

4.18. TEKSTILĖS GAMINIŲ GAMYBA

4.18.1. Informacija apie AB "Linas" įmonių grupės tekstilės gaminių gamybos verslo segmentus

(Eur)
Segmentai (produkcijos, prekių, veiklos rūšys)
Rodikliai
Audiniai
Siūti gaminiai Verpalai Gamybin
ės paslaugos
Visos Grupės
2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.
Pajamos 8.622.039 7.229.290 3.936.964 5.061.193 34.491 43.378 384.746 375.353 12.978.240 12.709.214
Savikaina 7.248.076 5.661.707 3.555.829 4.400.777 32.203 43.671 213.985 219.779 11.050.093 10.325.934
Bendrasis pelnas
(nuostoliai)
1.373.963 1.567.583 381.135 660.416 2.288 (293) 170.761 155.574 1.928.147 2.383.280
Pardavimo sąnaudos,
bendrosios ir
2.067.095 2.027.198
Pagrindinės veiklos
pelnas (nuostoliai)
1.373.963 1.567.583 381.135 660.416 2.288 (293) 170.761 155.574 (138.948) 356.082

4.18.2. Informacija apie AB "Linas" įmonių grupės tekstilės gaminių gamybos verslo geografinius segmentus

(Eur)
Visos Grupės
Rodikliai
Skandinavijos šalys
Europos šalys JAV Lietuva Kitos šalys
2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.
Pajamos 2.038.280 2.239.629 5.608.391 6.013.909 529.396 390.210 3.441.300 2.690.698 1.360.873 1.374.768 12.978.240 12.709.214
Savikaina 1.619.358 1.742.540 4.925.257 5.051.101 398.532 278.244 2.909.639 2.103.175 1.197.307 1.150.873 11.050.093 10.325.933
Bendrasis pelnas
(nuostoliai)
418.922 497.089 683.134 962.808 130.864 111.966 531.661 587.523 163.566 223.895 1.928.147 2.383.281
Pardavimo sąnaudos,
bendrosios ir
administracinės sąnaudos 2.067.095 2.027.198
Pagrindinės veiklos
pelnas (nuostoliai)
418.922 497.089 683.134 962.808 130.864 111.966 531.661 587.523 163.566 223.895 (138.948) 356.083

4.18.3. Informacija apie AB "Linas" tekstilės gaminių verslo segmentus

(Eur)
Visos Grupės
Rodikliai Audiniai Siūti gaminiai Verpalai Gamybinės paslaugos
2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.
Pajamos 8.622.039 7.229.290 3.936.964 5.061.193 34.491 43.378 381.164 371.482 12.974.658 12.705.343
Savikaina 7.449.443 5.996.913 3.654.617 4.661.329 33.098 43.671 219.930 216.978 11.357.088 10.918.891
Bendrasis pelnas
(nuostoliai) 1.172.596 1.232.377 282.347 399.864 1.393 (293) 161.234 154.504 1.617.570 1.786.452
Pardavimo sąnaudos,
bendrosios ir
administracinės sąnaudos 0 0 0 0 1.738.700 1.709.217
Pagrindinės veiklos
pelnas (nuostoliai) 1.172.596 1.232.377 282.347 399.864 1.393 (293) 161.234 154.504 (121.130) 77.235

4.18.4. Informacija apie AB "Linas" tekstilės gaminių verslo geografinius segmentus

(Eur)
Segmentai (regionai) Visos Grupės
Rodikliai Skandinavijos šalys
Europos šalys
JAV
Lietuva
Kitos šalys
2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.
Pajamos 2.038.280 2.239.629 5.608.391 6.013.909 529.396 390.210 3.437.718 2.686.827 1.360.873 1.374.768 12.974.658 12.705.343
Savikaina 1.664.347 1.843.104 5.062.091 5.342.605 409.604 294.302 2.990.475 2.221.589 1.230.571 1.217.291 11.357.088 10.918.891
Bendrasis pelnas
(nuostoliai) 373.933 396.525 546.300 671.304 119.792 95.908 447.243 465.238 130.302 157.477 1.617.570 1.786.452
Pardavimo sąnaudos,
bendrosios ir
administracinės sąnaudos 1.738.700 1.709.217
Pagrindinės veiklos
pelnas (nuostoliai) 373.933 396.525 546.300 671.304 119.792 95.908 447.243 465.238 130.302 157.477 (121.130) 77.235
(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Rodikliai Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1 Pardavimo sąnaudos 682.165 639.763 679.246 639.254
1.1 Komisinių sąnaudos 202.529 213.308 202.529 213.308
1.2 Parduotos produkcijos transportavimo
sąnaudos
71.144 56.385 68.225 55.876
1.3 Produkcijos reklamos ir mugių sąnaudos 43.878 108.239 43.878 108.239
1.4 Pardavimų skyriaus darbuotojų darbo
užmokestis ir kitos su darbuotojais susijusios
sąnaudos
250.858 217.392 250.858 217.392
1.5 Pirkėjų kreditingumo įvertinimo ir prekinių
kreditų draudimo sąnaudos
20.499 19.759 20.499 19.759
1.6 Kitos pardavimų sąnaudos 93.257 24.680 93.257 24.680
2 Bendrosios ir administracinės sąnaudos 1.380.931 1.387.435 1.059.454 1.069.963
2.1 Darbuotojų darbo užmokestis ir kitos su
darbuotojais susijusios sąnaudos
674.354 603.197 505.364 441.005
2.2 Administracijos darbuotojų mokymo sąnaudos 8.805 7.747 8.805 7.384
2.3 Nuomos, eksploatavimo ir remonto sąnaudos 347.547 395.834 218.500 284.056
2.4 Apsaugos paslaugų sąnaudos 32.583 32.583 21.722 21.722
2.5 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos
sąnaudos
102.940 83.293 95.010 74.826
2.6 Kompiuterių ir programų aptarnavimo
sąnaudos
33.159 38.648 29.844 35.565
2.7 Ryšių sąnaudos 10.412 11.366 8.640 8.850
2.8 Bankų paslaugų sąnaudos 20.075 20.566 19.791 20.161
2.9 Juridinių paslaugų sąnaudos 32.273 12.308 29.598 12.308
2.10 Veiklos mokesčių sąnaudos 35.248 35.980 35.105 34.539
2.11 Suteiktos paramos sąnaudos 23.904 27.114 23.904 27.114
2.12 Soc. garantijų, numatytų kolektyvinėje
sutartyje, sąnaudos
4.597 8.240 3.546 7.644
2.13 Reprezentacinės sąnaudos 10.726 8.153 10.726 8.135
2.14 Sąnaudos menkaverčio turto įsigijimui 1.935 11.827 1.689 11.354
2.15 Turto vertės sumažėjimo sąnaudos 1.601 2.600 1.601 2.600
2.16 Įv. kitos bendrosios ir administracinės
sąnaudos
40.772 87.979 45.609 72.700
3 VISO PARDAVIMO, BENDRŲJŲ IR
ADMINISTRACINIŲ SĄNAUDŲ
2.063.096 2.027.198 1.738.700 1.709.217

4.19. PARDAVIMO SĄNAUDOS, BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Praėję Praėję
Eil. Finansiniai finansiniai Finansiniai finansiniai
Nr. Rodikliai metai metai metai metai
1. KITOS VEIKLOS PAJAMOS - IŠ VISO 967.644 1.069.980 1.006.276 1.075.785
Reikšmingų sumų detalizavimas:
1.1. Įvairių atsargų pardavimo pajamos 174.419 74.014 186.521 74.021
1.2. Nuomos pajamos 201.602 209.504 163.826 168.104
1.3. Apskaitos ir administravimo paslaugų pajamos 88.800 45.600 88.800 68.400
1.4. Šiluminės energijos tiekimo pajamos 522.374 739.937 556.680 764.335
1.5. Įvairios kitos-netipinės veiklos pajamos (20.521) 819 9.479 819
1.6. Finansinėje apskaitoje nurašytų pirkėjų išankstinių 970 106 970 106
apmokėjimų pajamos
2. KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS - IŠ VISO 713.630 854.616 707.310 837.129
Reikšmingų sumų detalizavimas:
2.1. Parduotų įvairių atsargų savikaina 112.803 44.402 109.470 41.559
2.2. Nuomos paslaugų savikaina 107.448 119.795 75.874 82.174
2.3. Apskaitos ir administravimo paslaugų sąnaudos 58.026 61.937 58.026 61.937
2.4. Šiluminės energijos tiekimo sąnaudos 435.338 628.326 463.925 651.303
2.5. Įvairios kitos-netipinės veiklos sąnaudos 15 156 15 156
3. KITOS VEIKLOS REZULTATAS (1-2) 254.014 215.364 298.966 238.656

4.20. KITA VEIKLA

4.21. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

(Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
Praėję Praėję
Eil. Finansiniai finansiniai Finansiniai finansiniai
Nr. Rodikliai metai metai metai metai
1. KITOS VEIKLOS PAJAMOS - IŠ VISO 53.709 38.173 53.708 38.173
Reikšmingų sumų detalizavimas:
1.1. Teigiamas valiutos kurso pasikeitimo rezultatas 15.864 11.962 15.863 11.962
1.2. Kitų palūkanų pajamos 37.845 37.260 37.845 37.260
1.3. Baudos ir delspinigiai už pradelstą įsiskolinimą 0 946 0 946
1.4. Kitos finansinės-investicinės veiklos pajamos 0 6 0 6
Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir
1.5. asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos 0 600.000
2. KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS - IŠ VISO 30.787 56.946 30.786 56.852
Reikšmingų sumų detalizavimas:
2.1. Palūkanų sąnaudos 18.054 22.221 18.054 22.221
2.2. Baudos ir delspinigiai 0 456 0 456
2.3. Neigiamas valiutos kurso pasikeitimo rezultatas 12.733 1 12.732
2.4. Kitos finansinės-investicinės veiklos sąnaudos 0 (255) 0 (255)
3. KITOS VEIKLOS REZULTATAS (1-2) 22.922 (18.773) 22.922 (18.679)

4.22. FINANSINIAI RYŠIAI SU VADOVAIS IR KITAIS SUSIJUSIAIS ASMENIMIS

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Rodikliai Finansiniai
metai
Likutis
finansinių
metų pabaigoje
Praėję
finansiniai
metai
Likutis
praėjusių
finansinių
metų
pabaigoje
Finansiniai
metai
Likutis
finansinių
metų pabaigoje
Praėję
finansiniai
metai
Likutis
praėjusių
finansinių
metų
pabaigoje
Per metus priskaičiuotos sumos,
A. susijusios su darbo santykiais: 131.160 7.719 86.196 7.066 104.155 6.414 75.148 5.136
1. Vadovams 131.160 7.719 86.196 7.066 104.155 6.414 75.148 5.136
2. Kitiems susijusiems asmenims 0 0 0 0 0 0 0 0
B. Grupės (Bendrovės) suteiktos
paskolos:
- 1.170.992 - 1.170.992 - 1.170.992 - 1.170.992
1. Vadovams - - - - - 0 - 0
2. Kitiems susijusiems asmenims - 1.170.992 - 1.170.992 - 1.170.992 - 1.170.992
C. Gautos paskolos: - - - - - - - -
1. Iš vadovų - - - - - - - -
2. Iš kitų susijusių asmenų - - - - - - - -
Grupei (Bendrovei) grąžintos
D. paskolos: - - - -
1. Iš vadovų - - - - - - - -
2. Iš kitų susijusių asmenų - - - -
Neatlygintinai perduotas turtas ir
E. dovanos: - - - - - - - -
1.
2.
Vadovams
Kitiems susijusiems asmenims
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Suteiktos įvairios garantijos
F. Grupės (Bendrovės) vardu: - - - 0 - - - -
1. Vadovams - - - - - - - -
2. Kitiems susijusiems asmenims - - - 0 - -
G. Gautos įvairios garantijos: - 1.592.910 - 1.592.910 - 2.867.340 - 2.867.340
1. Iš vadovų - - - 0 - - - -
2. Iš kitų susijusių asmenų - 1.592.910 - 1.592.910 - 2.867.340 - 2.867.340
Kitos reikšmingos sumos,
priskaičiuotos per metus (Grupės
(Bendrovės) įsipareigojimai
H. susijusiems asmenims): 0 0 1.260 60 1.245.453 359.861 1.983.397 545.856
1. Vadovams 0 0 1.200 0 0 0 1.200 0
2. Valdybos nariams - - - - - - - -
3. Kitiems susijusiems asmenims 0 0 60 60 1.245.453 359.861 1.982.197 545.856
I. Kiti reikšmingi įsipareigojimai
Grupei (Bendrovei):
43.618 181.527 49.617 145.909 131.167 181.527 103.414 145.909
1. Vadovų - - - - - - - -
2. Kitų susijusių asmenų 43.618 181.527 49.617 145.909 131.167 181.527 103.414 145.909
J. Parduotas turtas: 301 - 449 - 12.583 - 609 -
1. Vadovams 301 - 48 - 301 - 48 -
2. Kitiems susijusiems asmenims 0 - 401 - 12.282 - 561 -
Atidėjiniai įsipareigojimų ir
K. reikalavimų padengimo: - - - - - - - -
1. Už vadovus - - - - - - - -
2. Už kitus susijusius asmenis - - - - - - - -
Pripažinta abejotinomis skolomis
(Finansinio turto nuvertėjimo
L. sumos): - - - - - - - -
1. Vadovų - - - - - - - -
2. Kitų susijusių asmenų - - - - - - - -
M. Trečiųjų asmenų turtas įmonėje - - - - - - - -
1. Vadovų - - - - - - - -
2. Kitų susijusių asmenų - - - - - - - -
Įmonės turtas pas trečiuosius
N. asmenis - 0 - 0 - 398.710 - 173.132
1. Vadovus - - - - - - - -
2. Kitus susijusius asmenis - 0 - 0 - 398.710 - 173.132
O Gauti dividendai iš susijusių
asmenų
Vidutinis administracijos vadovų
600.000
skaičius per metus 3 X 3 X 2 X 2 X
Valdybos narių skaičius per metus 3 X 3 X 3 X 3 X

4.23. PELNO MOKESTIS

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Pelno mokesčio sąnaudos Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1. Pelno mokesčio sąnaudos 33.292 91.631 32.966 51.641
1.1. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis pagal
pelno mokesčio deklaraciją
30.036 91.631 29.826 51.641
1.2. Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio
koregavimai perspektyviniu būdu
3.256 0 3.140 0
2. Atidėtųjų mokesčių sąnaudos (pajamos) 0 42 0 4
2.1. Atidėtųjų mokesčių sąnaudos (pajamos),
nulemtos laikinųjų skirtumų susidarymo ir (arba)
išnykimo
0 42 0 4
3. Pelno mokesčio sąnaudos, atspindėtos pelno
(nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje
33.292 91.673 32.966 51.645

4.23.1. Pelno mokesčio sąnaudų detalizavimas

4.23.2. Pelno mokesčio sąnaudų perskaičiavimas atsižvelgiant į nuolatinius ir laikinuosius apskaitinio ir apmokestinamojo pelno skirtumus

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Pelno mokesčio sąnaudos Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1. Apskaitinis pelnas (nuostolis) prieš
apmokestinimą (iš pelno (nuostolių) ir kitų
bendrųjų pajamų ataskaitos)
139.761 597.554 198.530 340.361
2. Pelnas (nuostolis), susidaręs dėl finansinėje
apskaitoje palūkanų apskaičiavimo taikant
amortizuotą savikainą, naudojant faktinių palūkanų
metodą
2.344 1.642 2.228 1.642
3. Pelno mokestis iki koregavimo dėl nuolatinių ir
laikinųjų skirtumų
29.780 89.633 29.780 51.054
4. Pelno mokesčio sąnaudų koregavimas 3.512 2.040 3.186 591
4.1. Pelno mokesčio sąnaudų koregavimas dėl nuolatinių
skirtumų
256 316 46 (1.133)
4.2. Pelno mokesčio sąnaudų koregavimas dėl laikinųjų
skirtumų (iš pelno mokesčio deklaracijos)
0 (42) 0 (4)
4.3. Pelno mokesčio sąnaudų koregavimas dėl laikinųjų
skirtumų (pelno mokesčio turto (įsipareigojimų)
sumažėjimo (padidėjimo))
0 42 0 4
4.4. Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio koregavimai
perspektyviniu būdu
3.256 1.724 3.140 1.724
4.5. Pelno mokesčio sąnaudų koregavimas dėl vykdomo
investicinio projekto
0 0 0 0
4.6. Pelno mokesčio sąnaudų koregavimas dėl
mokestinio laikotarpio pajamų padidinimo (sąnaudų
sumažinimo) pagal PMĮ 40 str. 2 d.
5. Pelno mokesčio sąnaudos, atspindėtos pelno
(nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje
33.292 91.673 32.966 51.645
(Eur)
Atidėtojo mokesčio susidarymo
priežastys
GRUPĖ BENDROVĖ
Finansinės būklės
ataskaita
Pelno (nuostolių)
ir kitų bendrųjų
pajamų ataskaita
Finansinės būklės
ataskaita
Pelno (nuostolių)
ir kitų bendrųjų
pajamų ataskaita
Finan
siniai
metai
Praėję
finan
siniai
metai
Finan
siniai
metai
Praėję
finan
siniai
metai
Finan
siniai
metai
Praėję
finan
siniai
metai
Finan
siniai
metai
Praėję
finan
siniai
metai
1. Atidėtojo mokesčio
įsipareigojimas finansinių metų
pradžioje
0 0 0 0 0 0
2. Atidėtojo mokesčio turtas
finansinių metų pradžioje
10 54 10 15
Atidėtojo mokesčio turto
pasikeitimas (padidėjimas +,
sumažėjimas -):
3.1. Pelno mokestis nuo ilgalaikio
turto nusidėvėjimo sąnaudų,
kurios mokestinėje apskaitoje
pripažintos leidžiamais
atskaitymais
0 (44) 0 (5)
3.2. Pelno mokestis nuo ilgalaikio
turto nusidėvėjimo sąnaudų,
kurios mokestinėje apskaitoje
nepripažintos leidžiamais
atskaitymais
0 0 0 0
3. Atidėtojo mokesčio turto
pasikeitimas, iš viso
0 (44) 0 (5)
4. Atidėtojo mokesčio sąnaudos
(pajamos)
0 42 0 4
5. Atidėtojo mokesčio
įsipareigojimas finansinių metų
pabaigoje
0 0 0 0
6. Atidėtojo mokesčio turtas
finansinių metų pabaigoje
10 10 10 10

4.24. ATIDĖTASIS PELNO MOKESTIS

(Eur)
GRUPĖ BENDROVĖ
Eil. Nr. Rodikliai Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1 Banko suteiktų paskolų užstato vertė 3.914.100 3.914.100 3.914.100 3.914.100
2 Trečiųjų asmenų laidavimai už įmonės gautas
paskolas
0 0 1.274.430 1.274.430
3 Gautos garantijos, laidavimai
4 Tretiesiems asmenims patikėtos įmonės
materialinės vertybės
29.194 29.194 29.194 29.194
5 Tretiesiems asmenims išnuomotas turtas 794.600 1.108.424 519.308 783.938
6 Laidavimai už trečiuosius asmenis 0 0
7 Apyvartoje esantys patvirtinti vekseliai 0 0 0 0
8 Trečiųjų asmenų turtas įmonėje 0 0 0 0
9 Trečiųjų asmenų įmonei įkeistas turtas 1.592.910 1.592.910 1.592.910 1.592.910

4.25. TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, NENURODYTI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOJE

4.26. PELNAS (NUOSTOLIAI) VIENAI AKCIJAI

GRUPĖ BENDROVĖ
Eil.
Nr.
Rodikliai Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
Finansiniai
metai
Praėję
finansiniai
metai
1. Vidutinis akcijų skaičius 24.038.990 24.038.990 24.038.990 24.038.990
2. Grynasis pelnas (nuostoliai), Eur 108.696 507.524 167.792 891.998
3. Vienai akcijai tenkanti pelno dalis, Eur 0,005 0,020 0,007 0,037

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.