AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

KN Energies AB

Environmental & Social Information Jun 10, 2020

2252_rns_2020-06-10_82d50cb9-9ff1-4d3c-976f-6bd2dc33a527.pdf

Environmental & Social Information

Open in Viewer

Opens in native device viewer

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA 2019 M.

PARENGTA REMIANTIS GRI STANDARTAIS

  • GENERALINIO DIREKTORIAUS ŽODIS
  • KN SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS POLITIKA, TIKSLAI IR PRINCIPAI 456
  • ESMINIAI FAKTAI APIE BENDROVĘ IR JOS SUKURIAMĄ EKONOMINĘ VERTĘ
  • VEIKLA IR VERTĖS GRANDINĖ
  • TIEKIMO GRANDINĖ 99
  • BENDROVĖS STRATEGIJA 10
  • VEIKLOS REZULTATAI 12
  • INFORMACIJA APIE VALSTYBĖS PAGALBĄ 13
  • DARBUOTOJAI 13
  • BENDROVĖS ATLYGIO POLITIKA 14
  • ESMINIAI FAKTAI APIE BENDROVĖS SOCIALINĘ ATSAKOMYBĘ IR ŠIĄ ATASKAITĄ 16
  • KN SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS SVARBIOS TEMOS 16
  • KORPORATYVINIS VALDYMAS 18
  • BENDROVĖS VALDYMO STRUKTŪRA 20
  • RIZIKŲ VALDYMAS 21
  • KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU 22
  • VIEŠIEJI PIRKIMAI 22
  • SĄŽININGI MOKESČIAI 23
  • ANTIMONOPOLIJA 23
  • POVEIKIS APLINKAI IR APLINKOSAUGA 24
  • VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į APLINKOSAUGĄ 26
  • POVEIKIS APLINKAI 26
  • APLINKOS APSAUGA 27
  • ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ (ŠESD ) EMISIJOS 27
  • KITŲ TERŠALŲ (ŠESD ) EMISIJOS 30
  • VANDENS SUVARTOJIMAS 31
  • POŽEMINIO VANDENS, DIRVOŽEMIO, GRUNTO APSAUGA 32
  • REIKŠMINGI IŠSILIEJIMAI 32
  • ATLIEKŲ TVARKYMAS 33
  • GAMTOS IŠTEKLIŲ IR ŽALIAVŲ NAUDOJIMAS 33
  • ENERGIJOS SUVARTOJIMAS KN 34
  • ENERGIJOS TAUPYMAS 34
  • KITŲ IŠTEKLIŲ TAUPYMAS 36
  • BAUDOS IR SANKCIJOS DĖL APLINKOSAUGOS BEI SKUNDAI 36
  • KITOS INICIATYVOS 36
  • INVESTICIJOS Į DARBUOTOJUS IR JŲ TEISIŲ APSAUGA 40
  • PERSONALO POLITIKOS PRINCIPAI 42
  • PROFESINĖS SĄJUNGOS 42
  • KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 42
  • KOMPETENCIJŲ UGDYMAS 42
  • NAUJŲ DARBUOTOJŲ INTEGRAVIMAS 44
  • KITOS GEROSIOS INICIATYVOS 44
  • DARBUOTOJŲ SVEIKATA 44
  • DARBO SAUGA IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PREVENCIJA 45
  • ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA 47
  • LYČIŲ LYGYBĖ 47

ATSAKOMYBĖ PRIEŠ VISUOMENĘ 48

  • RĖMIMAS 50
  • APLINKOSAUGOS PROJEKTUOSE DOMINAVO ORO KOKYBĖS GERINIMO TEMA 50
  • ŠVIETIME – DĖMESYS MOKSLO IR VERSLO PARTNERYSTEI 50
  • TARP KULTŪROS PROJEKTŲ – DAUGIAU DĖMESIO ATSKIRTIES MAŽINIMUI 52
  • SPORTO SRITYJE – DĖMESYS JAUNIESIEMS TALENTAMS 52
  • PARAMOS TEIKIMAS NUO 2020 M. 53
  • KITOS VISUOMENINĖS INICIATYVOS 53
  • SKAITMENIZACIJA IR INOVACIJOS 53
  • BENDRUOMENIŠKUMO INICIATYVOS 54
  • KITOS INICIATYVOS 54
  • PRAKTIKOS GALIMYBĖS 55
  • NARYSTĖ ORGANIZACIJOSE 55
  • GRI RODIKLIŲ (G4 ) SĄRAŠAS 56

Santrumpos:

SGD – suskystintos gamtinės dujos

SGDT – Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas

KNT – KN Klaipėdos naftos terminalas

SNT – KN Subačiaus naftos terminalas

KN – AB "Klaipėdos nafta" (Bendrovė)

TURINYS

KN SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS POLITIKA, TIKSLAI IR PRINCIPAI

KN socialinę atsakomybę supranta kaip neatsiejamą savo veiklos principą. Kiekviena organizacija savo veikla gali kurti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį, tad siekiame tapti verslo, kuriančio pozityvią įtaką, pavyzdžiu.

Rengdami šią ataskaitą, svarbiausias organizacijos poveikio sritis nustatėme atsižvelgdami į bendrovės veiklos pobūdį ir ilgalaikę strategiją, verslo rizikas ir galimybes.

Dialogas su suinteresuotosiomis šalimis yra vienas iš mūsų atviros ir atsakingos veiklos principų, kuris sudaro prielaidas identifikuoti esmines suinteresuotiesiems svarbias temas. Pagrindinės mūsų suinteresuotosios šalys yra: darbuotojai, akcininkai, verslo partneriai, klientai, bendruomenės ir visuomenė bendrai, sprendimų priėmėjai nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Temos, kurios aktualios mūsų tikslinėms grupėms, apima mūsų veiklos saugumą, ekonominį poveikį, aplinkosauginį poveikį, gerosios valdysenos praktikas.

Būdami ne tik Klaipėdos ir Kupiškio rajonams, bet ir nacionaliniu mastu savo veikla ir dydžiu svarbia įmonė, galime naudoti savo įtaką prisidedant prie skirtingų socialinės atsakomybės veiklos aspektų – ne tik skatindami dialogą su bendruomenėmis Klaipėdoje, bet ir prisidėdami prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaip švaresnio kuro alternatyvos, naudojimo skatinimo, bei per rėmimą skatindami švietimo ir mokslo, sveikos gyvensenos, aplinkosaugos iniciatyvas.

Iki šiol KN neturi suformuotos socialinės atsakomybės politikos, taip pat socialinė atsakomybė ir tvarumas buvo tik iš dalies atspindėti KN veiklos strategijoje. Visgi 2020 m. vasarį įmonė pristatė naują veiklos strategiją iki 2030 metų – vienas iš pagrindinių principų yra tvarios ir atsakingos veiklos siekis kiekviename mūsų veiklos segmente. Atsižvelgdama į tai ir siekdama sustiprinti savo dėmesį socialiai atsakingai veiklai, KN 2020 m. suformuluos socialinės atsakomybės politiką, taikomą visoms KN grupės įmonėms, kiekvienoje rinkoje, kurioje įmonė veikia. Taip pat įmonė rengia Suinteresuotų šalių politiką, kuri aiškiau apibrėš, kaip yra bendraujama su kiekviena suinteresuota šalimi, siekiant išgirsti jų lūkesčius įmonės veiklai bei juos atliepti.

SAVO VEIKLOJE ATSAKOMYBĘ PLAČIĄJA PRASME NUKREIPIAME Į ŠIAS PAGRINDINES SRITIS

Gerbiamieji,

Pristatyti save kaip socialiai atsakingą verslą – savaime yra rimtas sprendimas, jei socialinė atsakomybė nėra tik deklaracija. Nes socialinę atsakomybę savo veikloje kiekviena organizacija turi kurti ir puoselėti kiekvieną dieną – priimant kasdienius veiklos sprendimus, kuriant dialogą su savo tikslinėmis auditorijomis organizacijos viduje ir išorėje, planuodami tolimesnę bendrovės raidą ir priimdami verslo sprendimus.

2019 m. KN buvo vidinių transformacijų metai – 2019 m. susitelkėme ties strategijos naujam dešimtmečiui kūrimo. Dirbant su strategijos kūrimu, visuomet įsivertini ir tai, kiek tavo verslas yra aktualus, kiek jis atliepia visuomenės aktualijas ir naujas tendencijas.

Kaip ir bet kuri bendrovė, kuri dirba su iškastiniu kuru, suprantame, kad poreikis transformacijai yra stipresnis nei bet kada anksčiau. Būtent todėl ir mūsų veikloje kaip vieną svarbiausių leitmotyvų įvardinome tvarumą. Siekiame, kad mūsų veikla būtų kuo neutralesnė aplinkai, todėl pažadėjome sau, kad per artimiausią dešimtmetį būsime tie, kurie savo veikoje ženkliai sumažins emisijų kiekį.

2019-ieji mums buvo svarbūs ir tuo, kad tai buvo bendruomeniški metai. Sutelkėme dėmesį į dialogą su suinteresuotaisiais – tiek per filantropiją, tiek per nuoširdžias pastangas išgirsti ir atliepti lūkesčius tų, kurie su mumis ar mums dirba, taip pat tų, kurie dirba bendrovėje.

Tvarumo kelias yra sąmoningas ir sunkus pasirinkimas. Tai, kad ši ataskaita rengiama vadovaujantis GRI standartais taip pat yra svarus žingsnis stiprinant KN tvarumo iniciatyvas. Ataskaitos rengimas leidžia įsivertinti esamą situaciją ir nusibrėžti tobulėjimo gaires ateičiai. Būtent taip ir siūlau vertinti šį dokumentą skaitytojams.

Darius Šilenskis KN generalinis direktorius

ESMINIAI FAKTAI APIE BENDROVĘ IR JOS SUKURIAMĄ EKONOMINĘ VERTĘ

VEIKLA IR VERTĖS GRANDINĖ

KN – Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti naftos ir suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei Lietuvos valstybinio privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdanti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. 2019 m. KN veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis bei keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Kupiškio rajone esančiame Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo operavimą, su SGD susijusių veiklų plėtojimą. Vadovybė vertina kiekvienos veiklos finansinius rezultatus ir nustato kiekvienai iš jų strateginius tikslus.

TIEKIMO GRANDINĖ

KN naftos terminalo paskirtis – teikti klientams naftos produktų, tiekiamų iš naftos perdirbimo gamyklų ir į jas, krovos (iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai) ir sandėliavimo terminalo talpyklų parke paslaugas. Per KN terminalą naftos produktai taip pat importuojami, teikiant naftos produktų krovos iš tanklaivių į klientų transportavimo priemones (autocisternas ir (arba) vagonus) paslaugas.

SGD terminalas – tai vienas iš svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris suteikė sąlygas atsirasti gamtinių dujų rinkai Lietuvoje, o valstybei bei jos piliečiams ir įmonėms atvėrė galimybę importuoti gamtinių dujų iš viso pasaulio. SGD terminalas yra kompleksinės SGD paslaugų grandinės dalis, kurią

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – KN arba Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. KN grupę sudaro šios įmonės (toliau – Grupė):

ĮMONĖS
PAVADINIMAS
ADRESAS VALDOMA
AKCIJŲ
DALIS, %
VEIKLA
AB "Klaipėdos
nafta"
Burių g. 19,
LT-92276 Klaipėda
100 Bendrovės veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis:
naftos terminalų ir SGD terminalų, bei į ketu
rias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą
(Klaipėdos naftos terminalas), ilgalaikio naftos
produktų saugojimą (Subačiaus naftos termi
nalas), SGD terminalo operavimą bei su SGD
susijusių veiklų plėtojimas.
UAB "SGD
terminalas"
Burių g. 19,
LT-92276 Klaipėda
100 Suskystintų gamtinių dujų terminalo
infrastruktūros Klaipėdoje eksploatavimas
(valdymas) ir vystymas.
UAB "SGD
logistika"
Burių g. 19,
LT-92276 Klaipėda
100 Tarptautinė SGD terminalų veiklos plėtra
SGD transportavimo jūra veikla, kita veikla.
UAB "SGD
SPB"
Burių g. 19,
LT-92276 Klaipėda
100 priklauso
UAB "SGD
logistika"
Tarptautinė SGD terminalų veiklos
operavimo paslaugų plėtra, investuojant ir
steigiant kitas projektines įmones Lietuvoje ir
užsienyje (holdingo veikla).
KN Açu
Servicos de
Terminal de
GNL LTDA
(KN Açu)
F66 Fazenda Saco Dantas
s/n, Distrito Industrial,
Area 1 and Area 2, 28200-
000 São João da Barra,
State of Rio de Janeiro
90 priklauso
UAB "SGD
logistika" ir 10
priklauso UAB
"SGD SPB"
SGD terminalo operatoriaus paslaugos Açu
uoste Brazilijoje.

Bendrovė yra akcinė bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.646 akcininkams (2018 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.191 akcininkui). 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2019 m. 2018 m.
AKCININKAI TURIMŲ AKCIJŲ
SKAIČIUS
(tūkstančiais)
NUOSAVYBĖS
DALIS (%)
TURIMŲ AKCIJŲ
SKAIČIUS
(tūkstančiais)
NUOSAVYBĖS
DALIS (%)
Lietuvos Respublikos valstybė,
atstovaujama Lietuvos Respublikos
energetikos ministerijos (Gedimino
pr. 38/2, Vilnius, 302308327)
275.587 72,34 275.241 72,32
UAB koncernas "Achemos grupė"
(Jonalaukio km., Jonavos rajonas,
156673480)
39.650 10,41 39.605 10,41
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas) 65.715 17,25 65.760 17,27
Iš viso 380.952 100,00 380.606 100,00

BENDROVĖ 2019 M. GRUODŽIO 31 D. YRA INVESTAVUSI Į ŠIAS ASOCIJUOTAS ĮMONES:

ĮMONĖS
PAVADINIMAS
ADRESAS VALDOMA
AKCIJŲ DALIS, %
VEIKLA
BALTPOOL, UAB A. Juozapavičiaus g. 9,
LT-09311, Vilnius
33 Lietuvos energijos išteklių biržos
operatorius, turintis teisę organizuoti
prekybą biokuro produktais, Viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų (VIAP)
lėšų administratorius.
Sarmatia Sp. z o.o. ul. Nowogrodzka 68,
Prima court, 02-014
Warszawa, Lenkija
1 Naftotiekio tarp Azijos valstybių
bei Baltijos jūros tiesimo galimybių
analizavimas ir projektavimas.

TERMINALAS

SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAS

KLAIPĖDOS SGD TERMINALAS

KLAIPĖDOS SGD PASKIRSTYMO STOTIS

PAGRINDINIAI TERMINALAI

sukūrė Bendrovė, siekiant aprūpinti Baltijos jūros regioną švariausiu iškastiniu kuru ir skatinti aplinkai draugišką logistiką. SGD saugykla su išdujinimo įrenginiu yra SGD tanklaivis, kuris Klaipėdos jūrų uoste priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių bei gali perkrauti SGD į atplaukusius dujovežius. Išdujintos SGD pristatomos į gamtinių dujų perdavimo sistemą. 2018 m. veiklą pradėjo SGD paskirstymo stotis, kuri yra skirta priimti SGD iš mažos apimties dujovežių, jas laikinai saugoti ir perkrauti į SGD autocisternas ar laivus. SGD gali būti kraunamos ir į ISO reikalavimus atitinkančius standartinio dydžio konteinerius, kurie gali būti gabenami geležinkeliu ir keliais. Tai atveria galimybes švaresne energija apsirūpinti nuo dujotiekio nutolusiems pramonės objektams ir

gyvenvietėms.

Išsamiau apie bendrovės veiklą informacija pateikiama KN 2019 m. Konsoliduotame metiniame pranešime, skyriuje "Informacija apie bendrovę bei jos veiklą".

BENDROVĖS STRATEGIJA

2020 m. pradžioje buvo patvirtinta KN veiklos strategija iki 2030 metų. Ji nustatė bendruosius strateginius tikslus visai Bendrovei ir kiekvienai Bendrovės vykdomai veiklai, įvertino istorinę finansinę Bendrovės informaciją ir numatė siektinus strateginio laikotarpio rodiklius. Bendrovės misija yra užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų priėjimą prie globalios energijos išteklių rinkos tvariai vystantis, atliekant investicijas ir valdant multifunkcinius skystųjų energetinių išteklių terminalus pasaulyje.

Vykdydama savo veiklą Bendrovė siekia padėti savo klientams pereiti prie švaresnės energijos, tuo pačiu padedant jiems išlaikyti konkurencingumą.

IMPORTAS IR EKSPORTAS Naftos produktai daugiausia importuojami ir eksportuojami tanklaiviais bei geležinkeliais, taip pat vežami autocisternomis.

TIEKIMAS JŪRA Naftos produktai tiekiami perkraunant juos iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai.

KROVA IR SAUGOJIMAS Perkraunami naftos produktai sandėliuojami ir saugomi terminalo talpyklose.

TIEKIMAS GELEŽINKELIAIS Naftos produktai importuojami ir eksportuojami geležinkeliais, transportuojant cisternose.

NAFTOS PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖ

SGD TIEKIMO GRANDINĖ

SGD SAUGOJIMAS IR IŠDUJINIMAS

Suskystintųjų gamtinių dujų saugojimas ir išdujinimas SGD terminale.

SGD PERKROVA Dujos laikinai saugomos ir perkraunamos į specialų SGD transportavimo dujovežį.

SGD PASKIRSTYMAS

JŪRA

SGD gabenamos į Klaipėdos SGD paskirstymo stotį ir / arba kitus terminalus Baltijos jūroje rinkoje prieinamais SGD bunkeravimo / transportavimo

laivais.

SGD PASKIRSTYMO

STOTIS

Iš transportavimo laivo SGD perpilamos į krante esančias SGD talpyklas. Prie jų įrengtos autocisternų užpildymo aikštelės, iš kurių vykdomas dujų perkrovimas į autocisternas.

SGD PASKIRSTYMAS

ŽEME

Autodujovežiai SGD paskirsto prie gamtinių dujų skirstymo tinklo neprijungtiems vartotojams.

NAFTOS TERMINALAI

• Išlaikyti ir didinti krovos lygį ir naftos terminalų pelningumą atsižvelgiant į pokyčius rinkoje.

  • Įžengti į naftos chemijos ir kitų produktų perkrovos rinką.
  • Užtikrinti aplinkai
  • tvarią naftos terminalų
  • infrastruktūros veiklą.
  • Užtikrinti saugią, patikimą
  • ir efektyvią naftos terminalų veiklą.

KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS

• Užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir kurti pridėtinę vertę vartotojams ir akcininkams.

SGD PASKIRSTYMO STOTIS

• Pelninga mažos apimties SGD terminalo veikla ir pridėtinės vertės kūrimas augančioje regioninėje mažos apimties SGD rinkoje.

SGD VERSLO VYSTYMO PROJEKTAI

  • Dalyvauti bent 5-iuose SGD terminalų projektuose kaip terminalo valdymo ir eksploatacijos bendrovė iki 2030 m.
  • Dalyvauti kaip savininkei bent 4-iuose SGD terminalų projektuose iki 2030 m.

PAGRINDINIŲ VEIKLŲ STRATEGINIAI TIKSLAI

Kartu su strategijos atnaujinimu atnaujinta ir bendrovės misija bei vizija.

MŪSŲ MISIJA

Užtikriname saugią, patikimą ir efektyvią prieigą prie pasaulinės energetikos rinkos, tvariai vystant, eksploatuojant ir investuojant į daugiafunkcius suskystintų gamtinių dujų terminalus visame pasaulyje. Mūsų tikslas yra išlaikyti mūsų klientų konkurencinį pranašumą bei padėti jiems pereiti prie tvaresnių energijos rūšių.

MŪSŲ VIZIJA

Didžiausia pasaulyje SGD terminalų operatorė ir konkurencingiausias naftos produktų krovos centras Baltijos regione.

Bendrovės Strategijoje taip pat numatoma didelį dėmesį skirti esminiam KN turtui – žmonėms, koncentruotis į tiesioginę ir netiesioginę verslo įtaką visuomenei – socialinę atsakomybę bei bendrovės įgyvendinamas skaitmenizavimo ir inovacijų priemonėms. Esame socialiai atsakingi, mums rūpi pasauliniai klimato pokyčiai, todėl bendrovė investuoja į tvarias ir veiksmingas technologijas bei efektyvina veiklos procesus. Siekiame iki 2030 m. ženkliai sumažinti veikloje susidarančias teršalų emisijas.

Savo veikloje ir toliau įmonė vadovaujasi profesionalumo, tobulėjimo, pagarbos ir bendradarbiavimo vertybėmis.

Bendrovės veiklos strategija iki 2030 m. skelbiama: 2030.kn.lt.

VEIKLOS REZULTATAI

KN 2019 m. finansiniams rodikliams, lyginant su 2018 m., įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitęs Tarptautinės finansinės atskaitomybės 16 – asis standartas "Nuoma" (angl. IFRS 16). Šis pokytis daro reikšmingą įtaką KN finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitoms, o tuo pačiu ir finansiniams rodikliams. Įsigaliojus standarto pokyčiams, nuoma įtraukiama į apskaitą kaip turtas ir įsipareigojimai (teisė į nuomojamą turtą ir finansinės nuomos įsipareigojimai). Kadangi 16 standartas išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų, KN savo finansinėse ataskaitose pateikia ir vadybinį (koreguotą) rezultatą. Tai leidžia geriau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria – kaip pvz., valiutos kurso pasikeitimo, – kuri dėl reguliuojamos veiklos specifikos yra kompensuojama ir realios įtakos įmonės rezultatui nedaro.

2019 m. Grupės koreguotas grynasis pelnas – 12.665 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. grynuoju pelnu (11.577 tūkst. Eur), didėjo 9,4 proc. arba 1.088 tūkst. Eur.

2019 m. Bendrovės koreguotas grynasis pelnas – 13.051 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. grynuoju pelnu (11.577 tūkst. Eur), didėjo 12,7 proc. arba 1.474 tūkst. Eur.

Grupės koreguoto grynojo pelno augimui 1.088 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m., daugiausiai įtakos turėjo: 2.308 tūkst. Eur didesnis SGD terminalo grynasis pelnas bei 14 tūkst. Eur didesnis KNT grynasis pelnas:

  • SGD terminalo grynasis pelnas didėjo 2.308 tūkst. Eur iki 6.523 tūkst. Eur dėl didesnio SGD išdujinto kiekio;
  • Klaipėdos naftos terminalo pelnas padidėjo 14 tūkst. Eur iki 9.245 tūkst. Eur dėl sumažėjusių terminalo sąnaudų: mažiau perkrovus NP 1.029 tūkst. Eur mažesnės kintamos (dujos, elektra bei geležinkelio paslaugos) sąnaudos, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos mažėjo 990 tūkst. Eur;
  • Subačiaus naftos terminalo grynasis pelnas sumažėjo 254 tūkst., Eur ir 2019 m. siekia 461 tūkst. Eur. Didžiausią įtaką rezultatui padarė mažesnės pajamos gautos už komercinį naftos produktų saugojimą;
  • Su SGD susijusių veiklų plėtros nuostolis didėjo 594 tūkst. Eur iki 3.178 tūkst. Eur dėl naujų SGD projekto įgyvendinimo pasirengimo sąnaudų didėjimo;

• Dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" veikla (SGD transportavimo jūra sąnaudos) buvo nuostolinga – 382 tūkst. Eur nuostolis.

2019 m. koreguota Grupės EBITDA siekia 25.767 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (26.949 tūkst. Eur), sumažėjo 4,4 proc. arba 1.182 tūkst. Eur.

2019 m. koreguota Bendrovės EBITDA siekia 26.154 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (26.949 tūkst. Eur), sumažėjo 3,0 proc. arba 795 tūkst. Eur.

Metinė koreguota Grupės kapitalo grąža (ROE) 2019 m. sudarė 6,5 proc., Bendrovės 2019 m. ROE – 6,7 proc. (2018 m. – 5,8 proc.).

2019 m. Grupės pardavimo pajamos – 104.363 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (99.998 tūkst. Eur), didėjo 4.365 tūkst. Eur, arba 4,4 proc. Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 104.138 tūkst. Eur, dukterinės įmonės UAB "SGD Logistika" – 225 tūkst. Eur.

2019 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 104.138 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (99.998 tūkst. Eur), didėjo 4.140 tūkst. Eur, arba 4,1 proc. Pardavimo pajamų didėjimas susijęs su SGD terminalo pajamų augimu 6.543 tūkst. Eur.

Per 2019 m. KN sumokėjo virš 168 mln. eurų įvairių mokesčių į valstybės biudžetą (2018 m. 161 mln. eurų).

Į savivaldybių biudžetus sumokėti mokesčiai 2019 m. siekė 371 tūkst. eurų, prieš metus 230 tūkst. eurų.

2019 m. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 100 proc. 2018 m. uždirbto grynojo pelno (11.577 tūkst. Eur), buvo išmokėta dividendais.

Išsamiau apie finansinius veiklos rezultatus – KN 2019 m. Konsoliduotame metiniame pranešime.

INFORMACIJA APIE VALSTYBĖS PAGALBĄ

2019 m. rugsėjo 19 d. gautas Europos Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinimo užtikrinant valstybės garantija SGD dedamosios refinansavimo paskolą.

2019 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija suteikė valstybės garantiją, užtikrinančią Bendrovės įsipareigojimus ŠIB dėl 134 mln. eurų. Paskola bus naudojama

SGD terminalo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansavimo finansavimui.

Įsipareigojimas vykdyti tvarią veiklą bei tęsti investicijas į aplinkosaugos priemones lieka KN (AB "Klaipėdos nafta") dėmesio centre. Bendrovei pavyko gauti 200 tūkst. eurų paramą oro teršalų valymo įrenginiui Klaipėdos naftos terminale įrengti. Reikalingos įrangos įsigijimas ir sumontavimas iš viso atsieis apie 0,5 mln. eurų. Apie 300 tūkst. eurų bendrovė skirs iš savo biudžeto, likusius 200 tūkst. eurų pavyko gauti pateikus paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri priėmė sprendimą skirti projektui finansavimą iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų.

SGD paskirstymo stotis – tai komercinis Bendrovės projektas, finansuotas Bendrovės bei iš dalies Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal CEF-Transport programą įgyvendinant projektus HEKLA bei "Blue Baltics". 2019 m. šiems projektams Europos Komisija skyrė 1,8 milijonų EUR.

Daugiau informacijos – KN 2019 m. Konsoliduotame metiniame pranešime.

DARBUOTOJAI

Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 369 (2018 m. gruodžio 31 d. - 391). Vidutinis Grupės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 373 (2018 m. gruodžio 31 d. - 393).

2019 m. pabaigoje vienas darbuotojas dirbo nepilnu etatu. 2019 m. 4 mėnesius vienas darbuotojas dirbo pagal nuomos sutartį. Visiems darbuotojams taikomi KN kolektyvinės sutarties principai. Bendrovėje taip pat veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 43,57 proc. visų KN darbuotojų (2018 metais - 34 proc.).

DARBUOTOJŲ
SKAIČIUS KN
GRUPĖJE METŲ
PABAIGOJE
MOTERYS VYRAI
2016 383 98 285
2017 396 106 290
2018 402 106 290
2019 373 97 276

BENDROVĖS DARBO UŽMOKESČIO INFORMACIJA

VADOVAUJANTYS
DARBUOTOJAI 1)
SPECIALISTAI DARBININKAI IŠ VISO
2018 2019 2018 2019 2018 2019 2018 2019
Darbuotojų skaičius pagal
pareigybių lygį (vidut.)
40 41 196 181 155 147 391 369
Vidutinis darbo
užmokestis, Eur/mėn. 2) 3)
5054 4744 2312 2286 1678 1621 2313 2282
Iš viso priskaitymų,
susijusių su darbo
santykiais, įskaitant
darbdavio mokesčius,
tūkst. Eur
2658 2784 5701 5506 3293 3037 11652 11327

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai.

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.

3) Tam, kad 2019 m. ir 2018 m. informacija būtų palyginama, 2018 m. faktinis vidutinis darbo užmokestis padaugintas iš 1,289.

2019 m. darbuotojų skaičius, lyginant su 2018 m., mažėjo 7 proc. Tai daugiausiai lėmė bendrovės susitelkimas į veiklos ir procesų efektyvumą, kuomet, atsižvelgiant į natūralią darbuotojų kaitą, ne visuomet buvo skelbiamos atrankos į laisvas pozicijas. Taip pat optimizuojant valdymo struktūrą, 2019 m. pradžioje nepratęstos darbo sutartys su 20 darbuotojų. Jiems užtikrintos visos socialinės garantijos, taip pat – norintiems suteikta pagalba ieškantis kitos darbo vietos.

Bendroji KN personalo kaita:

  • 2016 m. 8,76%
  • 2017 m. 5,65%
  • 2018 m. 8,77%
  • 2019 m. 14,45%

2019 m. keturių iš septynių aukščiausio lygio vadovų pagrindinė darbo vieta buvo Vilniuje. Didžioji dauguma vidurinės grandies vadovų yra iš Klaipėdos.

BENDROVĖS ATLYGIO POLITIKA

Bendrovės atlygio politiką reglamentuoja KN Valdybos patvirtinta "Darbuotojų atlygio mokėjimo politika" ir "AB "Klaipėdos nafta" aukščiausiųjų vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarka".

2019 m. 357 KN darbuotojų tapo įmonės akcininkais – jiems suteikta akcijų dalis siekia apie 0,2 proc. nuo visų KN akcijų kiekio. KN yra pirmoji valstybės valdoma įmonė šalyje savo darbuotojams dalį premijos išmokėjusi bendrovės akcijomis. KN akcijomis darbuotojams išmokėta iki 50 proc. skiriamos metinės premijos už 2018 metų rezultatus. Šiuo sprendimu įmonė siekia didinti darbuotojų įsitraukimą siekti ilgalaikių organizacijos tikslų ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus, taip pat – stiprina savo konkurencingumą darbo rinkoje.

Nors iš pažiūros atrodo, kad 2019 m. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesio atlygis mažėjo, tačiau faktiškai taip nebuvo. Rodomas pokytis yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad apie 50 proc. metinės premijos sumos buvo išmokėta akcijomis ir pervesta į darbuotojų pasirinktus trečios pakopos pensijų fondus.

Standartinis pradedančiųjų darbo užmokestis nustatomas pagal "Hay group" 50-75 procentilę, atsižvelgiant į turimą patirtį ir kompetencijas.

2020 m. balandžio 28 d. visuotinis eilinis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės atlygio politiką, kuri taikoma Bendrovės generaliniam direktoriui, valdybos, stebėtojų tarybos ir kitų komitetų nariams. Ši atlygio politika apibrėžia nepriklausomų ir ne nepriklausomų, tačiau valstybės tarnautojais ar valstybei atstovaujančios institucijos darbuotojais nesančių Stebėtojų tarybos narių, Valdybos narių ir Komitetų narių bei Bendrovės vadovo atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus ir

sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. KN atlygio politika skelbiama čia: https://www. kn.lt/apie-mus/darbo-uzmokestis/1975 Atlygio sistema KN formuojama pareigybių suskirstymo į lygius "Hay Group" metodikos pagrindu, nustatant kie-

kvienos pareigybės svorį, siekiant Bendrovėje užtikrinti teisingą atlygį už darbą. Mėnesinis atlygis KN priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų kvalifikacijai ir turimai patirčiai, gebėjimų, deleguotų funkcijų ir atsakomybių. Atlygio mokėjimo politika užtikrina atlygio išorinį konkurencingumą ir vidinį teisingumą bei nediskriminuoja darbuotojų lyties ar bet kuriuo kitu pagrindu.

Metiniai veiklos vertinimo pokalbiai kasmet atliekami su kiekvienu KN darbuotoju, atsižvelgiant į KN vertybes aptariant tobulėjimą per metus ir keliant tikslus ateičiai.

užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo ar kitų tikslų, kurie nustatomi teisės aktais.

Nurodant valstybės keliamus lūkesčius valstybės valdomai įmonei įvardijama pagrindinė ir kitos įmonės veiklos, veiklos prioritetai, esminiai veiklos vertinimo rodikliai, atskaitomybės poreikiai, įgyvendinami valstybei svarbūs ekonominiai projektai.

Darbuotojų lūkesčiai vertinami per įsitraukimo tyrimą, kuris bendrovėje atliekamas nuo 2015 metų. Taip pat užtikrinamas darbuotojų atstovavimas per profesinę sąjungą. Su darbuotojais vyksta reguliarus susitikimai (pvz., rengiant tradicinę valandą su vadovu visiems įmonės darbuotojams), išlaikoma galimybė pateikti savo pasiūlymus įmonės vadovybei tiesiogiai ar anonimiškai per pasiūlymų dėžutes. Darbuotojų lūkesčiai organizacijai – skaidri ir sąžininga atlygio politika, darbo ir poilsio balansas, vertybinė elgsena priimant sprendimus ir kasdieniame darbe.

Su Klaipėdos miesto bendruomenėmis KN palaiko glaudžlius ryšius. Miesto bendruomenės iš įmonės tikisi geros kaimynystės, tai yra, kad įmonės veikla turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkinių gyvenimo kokybei ir užtikrintų saugią aplinką. Šiuos interesus bendruomenės reiškia tiek per priežiūros ir reguliuojančias institucijas, tiek įmonei tiesiogiai – per skambučius specialiai bendruomenėms dedikuota telefono linija, laiškais ir klausimais bendrovei. KN siekdama tvarios partnerystės inicijuoja reguliarius susitikimus su bendruomenių atstovais – tiek įmonės teritorijoje, tiek bendruomenių rengiamuose susirinkimuose. Tiesioginio bendravimo metu taip pat atsiranda galimybių išgirsti bendruomenių lūkesčius dėl įmonės įsitraukimo į bendruomenėms svarbius projektus. Įmonė taip pat prisideda prie projektų, kurie atitinka KN paramos teikimo kryptis.

Su įmonės klientais bendraujama reguliariai, operatyviai reaguojant į jų poreikius. Įmonės klientams svarbu savalaikės ir kokybiškos paslaugos, lankstūs sprendimai, taip pat – tinkama bendrovės valdysena ir gera reputacija. Dauguma KN klientų yra ilgamečiai partneriai, tęsiantys bendradarbiavimo sutartis ne vienerius metus.

Rūpindamasi klientų ir darbuotojų asmens duomenų saugumo užtikrinimu, 2019 m. KN atnaujino Asmens duomenų tvarkymo gaires, Informacijos ir kibernetinio saugumo valdymo procedūrą, atnaujino Informacijos klasifikavimo ir valdymo gaires. Taip pat 2019 m. bendrovė savo darbuotojams rengė mokymus apie Asmens duomenų tvarkymą ir valdymą. Juose dalyvavo 60 įmonės darbuotojų. Skundų dėl netinkamo asmens duomenų

tvarkymo 2019 m. bendrovei nebuvo pateikta.

2020 m. KN ir toliau planuoja stiprinti dėmesį šiai sričiai – tiek rūpindamasi tinkama atitiktimi, tiek edukuodama įmonės darbuotojus.

Siekiant tvaresnio ilgalaikio dialogo su KN suinteresuotosiomis šalimis, ši sritis bus atskiria apibrėžta KN suinteresuotų šalių politikoje ir KN Socialinės atsakomybės politikoje. Abu itin svarbūs dokumentai bendrovėje turi būti parengti ir pradėti taikyti 2020 metais.

ESMINIAI FAKTAI APIE BENDROVĖS SOCIALINĘ ATSAKOMYBĘ IR ŠIĄ ATASKAITĄ

Bendrovė kasmet pateikia Socialinės atsakomybės ataskaitą, rengiamą orientuojantis į GRI standartus.

Iki šiol bendrovės socialinė atsakomybė ir tvarumo samprata apsiribojo daugiausiai ekonomine atsakomybe ir geros valdysenos praktikos užtikrinimu, buvo orientuojamasi į filantropinę veiklą. Prieš dvejus metus Bendrovė pradėjo aktyviai investuoti į aplinkosaugą, skatinti savanorystę.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE KN SOCIALINĘ ATSAKOMYBĘ

2019 m. KN biuruose naudojamo popieriaus skaičių pavyko sumažinti 44 proc., tai reiškia, kad per 2019 m. išsaugoti 48 medžiai. Iš viso dėl skaitmenizuotų procesų bendrovėje sutaupyta 1000 val. darbo laiko.

2019 m. KN suteikė paramą 21 projektui aplinkosaugos, kultūros, sporto, švietimo ir kt. visuomenei naudingose srityse. Suteikta parama siekė 90 tūkst. eurų.

2019 m. KN koordinuojamam projektui "Blue Baltics", kurio pagrindu Baltijos jūroje buvo sukurta SGD vertės grandinė ir skatinamas švaraus kuro naudojimas laivyboje, įteiktas prestižinis "Energy Globe Award Lithuania 2019" apdovanojimas už kuriamą teigiamą poveikį aplinkai.

VMI duomenimis, 2019 metais KN užėmė ketvirtą vietą tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų.

2019 m. KN valdomuose naftos terminaluose "žalia" elektra sudarė 74 proc. visos įsigytos ir suvartotos elektros energijos.

KN SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS SVARBIOS TEMOS

Siekdama užtikrinti Bendrovės atskaitingumą prieš suinteresuotas šalis įmonė informaciją apie savo veiklą atskleidžia šiais būdais:

  • Teikia metines bei ketvirtines finansines ataskaitas, parengtas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje;
  • Teikia metinius ir pusmetinius pranešimus;
  • Skelbia kiekvieno mėnesio preliminarias pajamas;
  • Finansinius rezultatus kiekvieną ketvirtį pristato internetiniame seminare, kuriame yra ir atsakoma į suinteresuotų šalių klausimus;
  • Per "Nasdaq Vilnius" sistemą informuoja apie esminius įvykius Bendrovėje:
  • Akcininkų susirinkimus, valdymo struktūros pokyčius, valdymo organų pasikeitimus;
  • Apie reikšmingas paslaugų teikimo bei pirkimo sutartis;
  • Apie patvirtintus investicinius projektus, jų sąmatas;
  • Kitą reikalingą informaciją;
  • Teikia viešai periodinius KN naftos terminalo aplinkosaugos monitoringo duomenis – juos galima rasti KN interneto svetainėje, Darnios plėtros skiltyje;
  • Atsiskaito apie suteiktą paramą ir teikia informaciją apie visus gautus paramos prašymus. Visa informacija teikiama KN interneto svetainėje, Darnios plėtros skiltyje.

Bendrovės suinteresuotųjų šalių ratas yra platus, tačiau šiame kontekste svarbiausios tikslinės grupės yra:

  • Akcininkai;
  • Darbuotojai;
  • Klientai;
  • Aplinkinės bendruomenės.

Nors čia išvardintos tik kelios didžiausios tikslinės auditorijos, tačiau įmonė vykdydama savo veiklą vadovaujasi atviro ir skaidraus dialogo principu su visomis suinteresuotomis šalimis.

Didžiausias bendrovės akcininkas yra Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Energetikos ministerija. Savo lūkesčius bendrovei akcininkas išreiškia per lūkesčių laišką, kurį parengia ir pateikia bendrovei ne rečiau kaip kas 4 metus. Valstybė, dalyvaudama savo valdomos įmonės valdyme, siekia verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų

BENDROVĖS VALDYMO STRUKTŪRA

KN valdymo bei priežiūros organai Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais. Bendrovė savo veikloje taip pat atsižvelgia į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerosios valdysenos praktikas, NAS-DAQ akcijų biržos gerosios valdysenos gaires.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

  • Visuotinis akcininkų susirinkimas,
  • Stebėtojų taryba,
  • Valdyba,
  • Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų taryba yra kolegialus, Bendrovės veiklos priežiūrą ir Bendrovės strategiją tvirtinantis organas. Jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente. 2018 m. balandžio 27 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Stebėtojų tarybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti: Eimantas Kiudulas, Andrius Varanavičius ir Tomas Lukoševičius (atsistatydino 2019 m. rugsėjo 3 d.).

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, sudaro Audito komi- tetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, renkami iki Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose, Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę. Bendrovės Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Andrius Varanavičius ir Laura Garbenčiūtė-Bakienė, o nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir Žana Kraučenkienė išrinkti Bendrovės audito komiteto nariais iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui. 2019 m. Bendrovės Valdybos nariai: Dainius Bražiūnas, Mantas Bartuška, Giedrius Dusevičius, Bjarke Pålsson ir Ian Bradshaw (nuo 2019 m. sausio 2 d.). Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką. 2018 gegužės 28 d. Valdybos pirmininku išrinktas Valdybos narys Giedrius Dusevičius. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Susipažinti išsamiau su Bendrovės organais, jų sudarymo tvarka, kompetencijomis, veiklos vertinimu galima Bendrovės įstatuose, kurie skelbiamį KN tinklapyje, skiltyje "Apie mus".

Daugiau informacijos apie KN valdymo struktūrą – KN 2019 m. valdymo ataskaitoje, dalyje "Bendrovės valdymas".

Bendrovės valdybos patvirtintoje Rizikos valdymo poli-

tikoje reglamentuotas Bendrovės rizikos valdymas, apibrėžti rizikos valdymo principai ir atsakomybės, rizikų valdymo vadovo funkcijos ir atsakomybės bei nustatyti Bendrovės rizikos apetitas ir tolerancijos ribos. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto rekomendacijas. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdyboje. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese, nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą. Bendrovėje taip pat buvo įsteigtas Audito komitetas, kurio pagrindinis uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai ir juos tinkamai apsvarsčius. Audito komitetas prižiūri bendrovės finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo procesus, užtikrina, kad bendrovė laikytųsi auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų, prižiūri bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemas.

Pagrindinės rizikos grupės su kuriomis Bendrovė susiduria savo veikloje:

  • Verslo rizika. Tai yra rizikų grupė labiau susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo veiklą ir daro įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams.
  • Operacinė rizika. Tai bene plačiausia rizikų grupė, apimanti potencialias grėsmes, kylančias iš vidinių procesų, procedūrų, darbuotojų klaidų, sistemų trikdžių, korupcinių ir kriminalinių veikų ar bet kokio įvykio trikdančio verslo procesus.
  • Reputacijos rizika. Tai rizika didžiąja dalimi susijusi su Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu.
  • Projektų rizika. Vykdant stambius investicinius projektus, efektyvus rizikų valdymas viso projekto gyvavimo ciklo metu yra kritinis atributas projektų tikslų pasiekimui.

Detaliau apie rizikų valdymą, informacija teikiama KN 2019 m. valdymo ataskaitoje, dalyje "Pagrindiniai rizikos veiksniai ir rizikos valdymas".

KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU

Bendrovė netoleruoja jokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Bendrovėje galioja generalinio direktoriaus patvirtinta Korupcijos netoleravimo politika (toliau - Politika). Ja aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, sukčiavimą, turto prievartavimą, neoficialios apskaitos kūrimą, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymą, fiktyvių išlaidų apskaitą, suklastotų dokumentų naudojimą ir kitas korupcijos apraiškas, minimas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją. Korupcijos netoleravimo politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu. Politika nuolat tobulinama, atnaujinama ir pildoma atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pasikeitimus. Visi bendrovės darbuotojai yra supažindinti su Politika ir įsipareigoję laikytis jos nuostatų. Susipažinti su KN Korupcijos netoleravimo politika galima KN interneto svetainėje čia: https://www. kn.lt/pranesk/2570

Bendrovė yra politiškai neutrali ir neteikia jokios finansinės paramos politinėms partijoms, grupėms ar politikams. Bendrovėje aiškiai apibrėžtos dovanų teikimo ir priėmimo taisyklės. Yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima teikti arba priimti dovanas, dalyvauti trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose. Papildomai KN 2019 metais vadovaujantiems darbuotojams rengė mokymus apie galimus interesų konfliktus ir jų valdymą. Įmonėje buvo parengta ir nuo 2020 m. taikoma atnaujinta privačių interesų deklaravimo tvarka, pagal kurią privačius interesus per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenų bazę privalo deklaruoti bendrovės kolegialių valdymo organų nariai, darbuotojai patenkantys į sudarytą ir viešai skelbiamą pareigybių sąrašą, taip pat visi darbuotojai dalyvaujantys KN viešuosiuose pirkimuose. Daugiau informacijos apie privačių interesų deklaravimą skelbiama "Pranešk" skiltyje KN interneto svetainėje.

Taip pat galioja patvirtinta ir viešai internetiniame puslapyje skelbiamos Bendrovės paramos teikimo taisyklės, kurios reglamentuoja Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams, nustatyti pagrindiniai paramos teikimo principai ir kryptys, paramos skyrimo kriterijai ir prioritetai. Bendrovėje yra patvirtintas Darbuotojų privačių interesų deklaracijų pildymo tvarkos aprašas, skirtas nustatyti darbuotojų elgesio reikalavimus jiems atliekant darbines funkcijas, privačių ir Bendrovės interesų deklaravimo tvarką ir darbuotojų veiksmus kilus interesų konfliktui. Pagal galiojančio Tvarkos aprašo nuostatas, privačius interesus privalo deklaruoti visi vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai. Bendrovėje yra įdiegti kontrolės mechanizmai, kurie yra skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti galimus korupcijos rizikos veiksnius. Nuolat peržiūrima ir tobulinama vidaus kontrolės sistema. Darbuotojas turi teisę, o Bendrovė sukuria jam galimybes, anonimiškai pranešti apie įtariamus kyšininkavimo ir korupcijos veiksmus ar bandymus juos atlikti, arba apie įtariamus ar faktinius šios Politikos pažeidimus, taip pat apie Bendrovės vidaus tvarkose ir Elgesio kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimus. Apie galimus korupcijos atvejus ar korupcijos apraiškas skatinama informuoti el. paštu [email protected] arba anonimiškai per formą www.kn.lt. Šiuo kontaktu gali naudotis tiek bendrovės darbuotojai, tiek visi kiti suinteresuoti asmenys. Per 2019 m. šia linija nebuvo gautas nė vienas pranešimas.

KN siekdama mažinti korupcijos apraiškų tikimybę taip pat taiko "Stropaus patikrinimo" procedūras ne tik savo darbuotojų, bet ir veiklos partnerių atžvilgiu. KN, prieš paskirdama darbuotojus į pareigas, atsižvelgdama į būsimo darbuotojo funkcijas ir atitinkamą korupcijos riziką, imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti, kad KN dirbtų nepriekaištingos reputacijos ir patikimi asmenys. KN turi patvirtintą pareigybių sąrašą, į kurias pretenduojant vykdoma Specialiųjų tyrimų tarnybos patikra. KN siekdama įsitikinti partnerio veiklos skaidrumu ir teisėtumu, prieš pradedant bendradarbiavimą ar bendradarbiavimo eigoje, gali taikyti įvairias "Stropaus patikrinimo" patikros procedūras.

VIEŠIEJI PIRKIMAI

Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimo sutartis, Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pirkimus bei taikomų Bendrovei, nuostatomis arba gerąja komercine praktika, kai tam tikriems pirkimams Įstatymas nėra taikomas.

VIDINIAI PROCESAI

Bendrovėje pirkimų planavimas, vykdymas ir pabaiga yra reglamentuoti specialiai pirkimų reguliavimui sukurtais dokumentais: Pirkimo organizavimo procedūra, Pirkimo komisijų reglamentu bei Mažos vertės pirkimų organizavimo procedūra. Bendrovėje pirkimai planuojami, o pirkimų suvestinė skelbiama Įstatymo nustatyta tvarka. Įprastai Bendrovėje pirkimus vykdo Pirkimų organizatorius (mažos vertės pirkimų atvejais) arba Pirkimo komisija (ne mažos vertės pirkimų atvejais). Visi pirkimo metu atliekami veiksmai yra dokumentuojami, o priimant sprendimus užtikrinamos kelių lygių kontrolės priemonės.

SKAIDRUMAS

Visi Bendrovės pirkimuose dalyvaujantys, taip pat jiems tiesioginę ar netiesioginę įtaką galintys daryti asmenys yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Bendrovė viešina jos sudarytas pirkimo sutartis Įstatymo nustatyta tvarka. Bendrovė taip pat rengia ir LR viešųjų pirkimų tarnybai teikia:

  • Pirkimo procedūrų ataskaitą už kiekvieną įvykdytą pirkimą;
  • Pirkimo sutarčių ataskaitą už visas per kalendorinius metus sudarytas pirkimo sutartis.

Nuo 2020 m. visi bendrovės darbuotojai, dalyvaujantys KN viešuosiuose pirkimuose, turi būti deklaravę savo privačius interesus per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sistemą. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams.

SĄŽININGI MOKESČIAI

KN įgyvendina sąžiningo verslo principus atsakingai ir teisingai deklaruodama ir sumokėdama visus priklausančius veiklos mokesčius. Greta įprastinių pelno, gyventojų pajamų, PVM, Sodrai mokamų mokesčių, Bendrovė, veikdama kaip akcizinio sandėlio savininkė, užtikrina teisingą akcizo bei muito mokesčių deklaravimą ir mokėjimą už klientų saugomus naftos produktus bei gamtines dujas. Per pastaruosius 5 metus Bendrovei nebuvo pateikta priekaištų dėl netinkamų mokesčių deklaravimo bei mokėjimo. Tuo pačiu KN neieško ir netaiko specialių mokesčių optimizavimo ar dirbtinio mokesčių sumažinimo schemų.

VMI duomenimis, 2019 metais KN užėmė ketvirtą vietą tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų: sumokėta virš 168 mln. eurų mokesčių.

ANTIMONOPOLIJA

NAFTOS TERMINALO KONKURENCINĖ APLINKA

KN naftos terminalas vykdo veiklą konkurencinėje aplinkoje. Pagrindiniais jo konkurentais laikytini visi Baltijos jū-

ros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai. Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje kasmet intensyvėja, ypač tai pasakytina apie rusiškų ir ypatingai baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą.

KLAIPĖDOS SGD TERMINALO KONKURENCINĖ APLINKA

SGD terminalas laikytinas valstybinės svarbos energetikos objektu. Bendrovė vykdydama veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, kuriame nurodoma, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, taip pat SGD terminalo operatorius pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos reguliacinė aplinka apibrėžia šios veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis ir kainodarą. Užtikrinant laisvos rinkos veikimą SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VKEKK (šiuo metu VERT) nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų. Išsamiau informacija apie SGD terminalo veiklą, procedūras ir taisykles teikiama čia: https://www.kn.lt/musu-veikla/sgd-terminalai/klaipedos-sgd-terminalas/159

Per 2019 m. KN Klaipėdos SGD terminalo paslaugomis naudojosi penkios įmonės iš Lietuvos ir Estijos.

POVEIKIS APLINKAI IR APLINKOSAUGA

Aplinkos apsauga yra viena iš prioritetinių KN socialinės atsakomybės veiklos sričių, kuriai skiriamas visokeriopas dėmesys. KN tiek eksploatuodama esamus naftos ir SGD terminalus, tiek planuodama naują veiklą vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais, remiasi aplinkosauginiuose leidimuose nustatytomis sąlygomis bei laikosi aplinkos apsaugos normatyvuose bei standartuose nustatytų normų.

Bendrovės pastangas aplinkosaugos srityje galima išskirti į šias kryptis:

  • Bendrovė nuolat diegia aplinkosaugines priemones, aplinkos taršos prevencijos ir kontrolės, priešgaisrines ir kitas sistemas.
  • Rūpinasi gamtos išteklių tausojimu.
  • Prisideda prie SGD, kaip švaraus ir saugaus kuro, rinkos plėtros Lietuvoje ir Baltijos jūros regione.

KN įgyvendina Aplinkosaugos priemonių planą, pagal kurį KN investicijos į aplinkosaugos sritį iki 2021 m. pabaigos bus pasiekusios 8 mln. eurų. Iki šiol (2013-2019 m. periodu) į aplinkos oro taršos mažinimo priemones bendrovė jau investavo arti 5 mln. eurų.

Vertinant toliau pateiktus 2018 m. ir 2019 m. rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį, kad 2019 m. birželį pradėtas eksploatuoti naujasis KN šviesiųjų naftos produktų parkas. Tai gali turėti įtakos šioje ataskaitos dalyje pateikiamiems rodikliams.

VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į APLINKOSAUGĄ

Bendrovė, planuodama naujas ūkines veiklas, esamų terminalų plėtrą ar modernizavimą, įvertiną jų galimą poveikį aplinkai ir jau ankstyvosiose projekto stadijose numato galimas taršą mažinančias priemones. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis ir taršą mažinančiomis priemonėmis bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus, kaip tai numato Orhuso konvencija. Bendrovė aktyviai rūpinasi aplinka ir visuomenės gerove, yra atvira informacijos teikimui suinteresuotoms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms bei gyventojams, ne vienerius metus skiria didelį dėmesį ryšiams su bendruomenėmis stiprinti.

2019 m. Bendrovė toliau tęsė aktyvų bendravimą su kai-

myninių bendruomenių atstovais – KIDE, asociacijos "Vitės bendruomenė", Melnragės bendruomenės atstovus pakvietė į savo naftos produktų saugojimo ir krovos teritoriją, kur svečiams buvo sudarytos galimybės iš arti išvysti bendrovės technologinius procesus, supažindinti su vykdoma veikla ir esamomis aplinkosauginėmis priemonėmis, aplinkosauginiais projektais bei planais. Taip pat įmonės atstovai dalyvavo asociacija "Vitės bendruomenė" ir Melnragės bendruomenių renginiuose, kuriuos pristatė vykdomo Aplinkosaugos priemonių plano progresą, atsakė į bendruomenėms rūpimus aktualius klausimus.

KN taip pat atvirai dalijasi su visuomene aplinkosauginiais duomenims – KN tinklapyje skelbiami vykdomo Klaipėdos naftos terminalo monitoringo duomenys, teikiama informacija apie aplinkosaugos veiksmų plano progresą.

POVEIKIS APLINKAI

Bendrovės Klaipėdos naftos terminale stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai (naftos produktų talpyklos, katilinė) eksploatuojami pagal atsakingos institucijos išduotą aplinkosauginį leidimą. KN taip pat nuolat viešai skelbia vykdomo poveikio aplinkos orui monitoringo duomenis. Atliekamas monitoringas rodo, kad vykdant bendrovės veiklą nėra viršijami leistinos taršos rodikliai, o 2018 m. gegužę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pagal paimtus mėginius sudariusi kvapo sklaidos modeliavimą nustatė, kad šalia įsikūrusių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė.

Siekiant mažinti ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, naftos produktų krovos ir saugojimo metu yra taikomos šios aplinkosauginės priemonės:

  • Šviesieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas) kraunami ir saugomi tik talpyklose su pontonais (vidiniais plūdriaisiais ekranais), taip pat daugiau kaip 50 proc. talpyklų, į kurias kraunami tamsieji naftos produktai (mazutas), yra su pontonais, o tai mažina lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) patekimą į aplinkos orą;
  • Geležinkelio estakadoje iš geležinkelio cisternų iškraunant benziną į talpyklas LOJ patekimui į aplinkos orą mažinti naudojamas LOJ garų rekuperavimo įrenginys, o kraunant į laivus benziną, susidarę LOJ garai nukreipiami į LOJ garų deginimo įrenginį.

VYKDANT APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ PLANĄ 2019 M. BUVO ATLIKTI ŠIE VEIKSMAI:

EIL.
NR.
ORO TARŠĄ
MAŽINANČIOS
PRIEMONĖS
LAUKIAMI
REZULTATAI
ĮGYVENDINIMO
TERMINAS*
PROGRESAS
1 Oro teršalų valymo
įrenginio įrengimas,
kurio paskirtis išvalyti
teršalus surinktus nuo:
(i) 16 esamų naftos
produktų saugojimo
talpyklų, esančių tam
sių naftos produktų
parke.
(ii) geležinkelio naftos
produktų krovos esta
kados kelių Nr.1-2, ku
riuose kraunami tam
sieji naftos produktai
(pvz.: mazutas)
Sumažės į aplinką
išmetamas lakiųjų
organinių junginių
(LOJ) kiekis, kuris
išsiskiria vykdant
naftos produktų kro
vą iš/į geležinkelio
cisternų ir vykdant
naftos produktų
krovą ir saugojimą
talpyklose
2020-12-31-
2021-12-31
2019 m. I ketv. iš atsakingos ins
titucijos gautas leidimas įrengti
oro teršalų valymo įrenginį ir
parengta techninė specifikacija
projektavimo paslaugoms įsigyti.
2019 m. II ketv. pradėtos viešų
jų pirkimų procedūros projekta
vimo darbams įsigyti.
2019 m. III ketv. pasirašyta
sutartis su projektavimo įmone
dėl reikalingos infrastruktūros
projekto parengimo.
2019 m. IV ketv. parengta do
kumentacija oro teršalų valymo
įrenginių įsigyti.

Šių aplinkosauginių priemonių efektyvumas siekia net iki 95 proc. Parengtame aplinkosaugos veiksmų plane, kuris suderintas su už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, numatyta įrengti 2 oro teršalų valymo įrenginius, skirtus LOJ emisijų ir tuo pačiu kvapų mažinimui. Oro teršalų valymo įrenginiai bus įrengti per 2 metus. Šios aplinkosauginės priemonės ženkliai sumažins teršalų patekimą į aplinkos orą bei kvapų intensyvumą aplinkoje.

Bendrovė vykdo iš naftos terminalo stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių patenkančių į aplinką teršalų stebėseną, kurios tikslas yra įvertinti, ar vykdant ūkinę veiklą nėra viršijami nustatyti vienkartiniai leistinos taršos normatyvai. Taip pat vykdomas poveikio oro kokybei monitoringas, kurio tikslas yra nustatyti, ar vykdant ūkinę veiklą aplinkoje (už bendrovės teritorijos ribų) nėra viršytos nustatytos ribinės LOJ užterštumo vertės aplinkos ore. LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė yra 5 mg/Nm3 .

Bendrovė nuomojasi lengvuosius automobilius ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Šie automobiliai turi įrengtas ir veikiančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, atitinkančias EURO VI standarto reikalavimus, o tai mažina aplinkos oro taršą.

APLINKOS APSAUGA

2018 m. rugsėjo pabaigoje KN baigė rengti ir aplinkos apsaugos institucijoms pateikė Aplinkosaugos priemonių planą, kuriame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos bendrovės investicijos į aplinkosaugos sritį sieks 8 mln. eurų.

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIAN-ČIŲ DUJŲ (ŠESD) EMISIJOS

Metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitos rengiamos pagal The Green house gas protocol A Corporate Accounting and Reporting Standard (toliau – Tarptautinis protokolas) reikalavimus. ŠESD apima CO2 ir CH4 išmetimus. ŠESD emisijos buvo įvertintos iš visų KN Lietuvoje valdomų terminalų – KNT, SNT, SGDT. Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O, HFCs, PFCs, SF6) išmetimai nėra apskaitomi, nes nėra identifikuotų reikšmingų taršos šiomis dujomis šaltinių.

ŠESD išmetimai apima tarptautiniame protokole Scope1, Scope 2, ir Scope 3 apibrėžtus išmetimus:

2 Naujo oro teršalų
valymo įrenginio
įrengimas, kuriame
bus valomi nuo 12-kos
naujai pastatytų talpy
klų surinkti teršalai.
Naujai statomos
2020-12-31
talpyklos bus su
jungtos į oro teršalų
valymo įrenginį,
kuris užtikrins mini
malius teršalų išme
timus į aplinką.
2019 m. I ketv. iš atsakingos ins
titucijos gautas leidimas įrengti
oro teršalų valymo įrenginį.
2019 m. II ketv. parengta tech
ninė specifikacija įrenginio
įsigijimui.
2019 m III ketv. atliktas rinkos
tyrimas dėl įrangos įsigijimo ir
montavimo darbų.
2019 m. IV ketv. paskelbtas vie
šasis pirkimas angliavandenilių
garų rekuperavimo įrenginio su
montavimu darbais įsigijimui.
Pastaba: Visos talpyklos, ku
rios bus pajungtos į naują oro
teršalų valymo įrenginį jau yra
pastatytos su atvamzdžiais, t.y.
yra įrengta teršalų surinkimo
infrastruktūra (vamzdynai), prie
kurios bus pajungtas oro teršalų
valymo įrenginys.
3 Esamo LOJ garų
deginimo įrenginio
modernizavimas
Planuojama ter
minalo krantinių
rekonstrukcija leis
priimti daugiau
laivų, tad LOJ garų
deginimo įrenginio
pajėgumo padidini
mas užtikrins efek
tyvesnį LOJ garų
neutralizavimą.
2020-12-31 2019 m. I ketv. pasirašyta su
tartis dėl įrangos tiekimo ben
drovei.
2019 m. II ketv. paslaugų teikė
jas bendrovei pristatė įrangą.
2019 m. III ketv. paskelbtas
konkursas įrangos sumontavimo
darbams įsigyti.
2019 m. IV ketv. sumontuota
reikalinga įranga, LOJ garų
deginimo įrenginio našumui
padidinti. LOJ garų įrenginio
našumas padidintas.
4 Klaipėdos naftos ter
minalo katilinės 2x45
MW katilų degiklių
modernizacija
Atnaujinus katilų
degiklius, bus nuo
300 mg/m3 iki 100
mg/m3 sumažintos
į aplinkos orą išme
tamos vienkartinės
azoto oksidų ir
anglies monoksidų
ribinės vertės.
Iki 2020-12-31 bus
rekonstruotas kati
las Nr. 1
Iki 2021-12-31 bus
2018 m. IV ketv. nutrauktos
viešųjų pirkimų procedūros dėl
bendrovei pasiūlytos per aukštos
įrangos kainos.
rekonstruotas kati
las Nr.2
2019 m. I ketv. atliktas naujas
rinkos tyrimas dėl įrangos įsigiji
mo ir sumontavimo darbų.
2019 m. III ketv. atnaujintos
viešųjų pirkimų procedūros
projektavimo darbams, įrangos
(degiklių) ir jos sumontavimo
darbams įsigyti.

Scope 1. Tiesioginiai CO2 išmetimai (iš iškastinį kurą deginančių įrenginių, KN veikloje naudojamų transporto priemonių), ir tiesioginiai CH4 išmetimai (iš gamtinių dujų nuotėkių vamzdynuose ir talpyklose). Scope 2. Netiesioginiai CO2 išmetimai, susiję su perkamos elektros energijos gamyba. Scope 3. Netiesioginiai CO2 išmetimai, susiję su perkamų medžiagų gamyba ir paslaugų teikimu.

98 proc. ŠESD emisijų sudaro emisijos iš kurą deginančių įrenginių, kuriuose yra naudojamas iškastinis kuras. Tačiau 2020 m. planuojama atlikti Energetikos auditą, kurio išvados turėtų padėti pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, atitinkamai ir efektyvesnį gamtinių dujų vartojimą.

ŠESD išmetimus mažinančios priemonės:

  • Elektros energijos, kuri pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, dalies didinimas. 2018-2019 KN valdomuose naftos terminaluose "žalia" elektra sudarė atitinkamai 77 ir 74 proc. visos įsigytos elektros energijos. 2019 m. dėl "žalios" elektros energijos į aplinką nebuvo išmesta virš 5 t. ŠESD (žr. 3 lentelę). Siekiama tokią tendenciją išlaikyti ir ateityje.
  • Naftos terminalo vamzdynų elektrinio šildymo modernizavimo projekto įgyvendinimas – įdiegus inovatyvų vamzdynų elektrinio šildymo valdymą leidžia sutaupyti ik iki 30 proc. elektros energijos, skirtos vamzdynų šildymui.

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ (ŠESD) EMISIJOS

RODIKLIS 2018 M. 2019 M. PASTABOS
Tiesioginės ŠESD emisijos (sritis_1
(Scope1), t/m
18 034 16 630 98,3 proc. šių išmetimų sudaro emisijos iš
KNT katilinės (deginant dujas).
Netiesioginės ŠESD emisijos (sritis_2
(Scope2)*, t/m
1 725 1 960 100 % šių išmetimų sudaro išmetimai iš
sunaudotos elektros energijos gamybos
(įsigytai be pažymų, patvirtinančių
elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius, kilmę).
Netiesioginės ŠESD emisijos (sritis_3
(Scope3)**, t/m
45 881 50 155 99,8 % šių išmetimų sudaro emisijos iš SGD
laivo-terminalo (deginant dujas ir dyzeliną).
Netiesioginės ŠESD emisijos (sritis_2
(Scope2), t/m
(-)6549 (-)5492 2019 m. KN įsigydama daugiau kaip 70
proc. elektros energijos pagamintos iš
atsinaujinčių išteklių, į aplinką neišmetė
daugiau kaip 5 tūkst.t. ŠESD
VISO išmesta ŠESD, t/m 65 666 68 745
Santykiniai ŠESD taršos rodikliai, tenkantys vienai perkrautai produkto tonai (KNT ir SNT) arba išdujintai MhW
(SGDT ir paskirstymo stočiai)
KNT perkrauto produktų kiekio, kg CO2
/t
2,97 3,23
SNT perkrauto produktų kiekio, kg CO2
/t
1,83 1,52
GDP išdujinto ir perkrauto gamtinių dujų
kiekio, kgCO2
/MWh
0,27 0,24
SGD terminalo išdujinto ir perkrauto
gamtinių dujų kiekio, kgCO2
/MWh
5,02 2,55 2019 m. buvo išdujinta dvigubai daugiau dujų,
negu 2018 m., tačiau sudegintas gamtinių dujų
kiekis buvo beveik analogiškas 2018 m.

* Netiesioginė ŠESD emisija, kuri išskyrė gaminant elektros energiją, kuri buvo pirkta KN poreikiams

** SGDT laivo saugyklos ŠESD išmetimai iš kurą deginančio įrengini priskiriami 3 sričiai (scope3)

IŠLEIDŽIAMOS NUOTEKOS

2018 M. 2019 M.
RODIKLIS DLT*, T/M FAKTAS, T/M IŠVALYMO
EFEKTYVU
MAS, %
FAKTAS, T/M "IŠVALYMO
EFEKTYVU
MAS, %"
1. KNT (buitinės, gamybinės, paviršinės nuotekos)
BDS7 12,0 0,5072 98 0,3982 98
Bendras azotas 12,0 0,9598 72 1,0652 70
Bendras fosforas 1,2 0,0981 85 0,0701 83
Nafta ir jos produktai 0,8 0 100 0,0000 100
Išvalytas nuotekų
kiekis m3
352 528 335 376
2. SNT (buitinės ir paviršinės nuotekos)
BDS7 0,1219 0,128 nematuojamas 0,7938 nematuojamas
Naftos produktai 0,0219 0,023 nematuojamas 0,1726 nematuojamas
Suspenduotos
medžiagos
0,19 nematuojamas 0,1588
Išvalytas nuotekų
kiekis, m3
34 401 34 514
3. SGD laivas - saugykla
Nuotekų, kurias reikia valyti nesusidaro.

* - Metinis normatyvas, nustatytas aplinkosauginiame leidime.

KITŲ TERŠALŲ EMISIJOS

Šioje ataskaitoje duomenys teikiami tik apie tuos oro teršalus, kurių emisija yra didžiausia, tai – anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx) ir lakūs organiniai junginiai (LOJ). Teršalų emisijos apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvoje galiojančiomis metodikomis.

KN naftos terminale LOJ metinės emisijos tiesiogiai priklauso nuo metinio perkrauto naftos produktų kiekio, o CO ir NOx nuo sudegintų gamtinių dujų kiekio kurą deginančiuose įrenginiuose – katilinėje ir LOJ deginimo įrenginyje. Preliminariais duomenimis, įgyvendinus Aplinkosaugos veiksmų planą, metinės LOJ emisijos turėtų sumažėti apie 30 proc.

SGD laive-saugykloje daugiau kaip 95 proc. emisijų į aplinką sudaro CO ir NOx, kurių kiekis tiesiogiai priklauso nuo kiekis priklauso nuo sudeginto dujų kiekio kurą deginančiame įrenginyje. Vienkartinės CO ir NOx emisijos atitinka ES taikomuose Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose nustatytas ribines vertes – 100 mg/m3 .

2019 m. faktiškai išmestų teršalų kiekiai nesiekė leistinų metinės taršos dydžių (normatyvų), kurie nustatyti įmonėms terminalams išduotuose aplinkosauginiuose leidimuose.

Išleidžiamų su nuotekomis teršalų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvoje patvirtintomis metodikomis. Išleidžiamų nuotekų kiekis apskaitomas įrengtais apskaitos prietaisais.

Vykdomas išleidžiamų nuotekų monitoringas ir poveikio paviršinio vandens kokybei monitoringas, kurio metu stebima Kuršių marių (Klaipėdos sąsiaurio) būklė žemiau ir aukščiau nuotekų išleidimo įrenginio.

Klaipėdos naftos terminale eksploatuojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių paskirtis yra surinkti ir išvalyti ūkinės veiklos metu susidariusias gamybines, buitines ir paviršines nuotekas. Nuotekų valymo nuo teršalų efektyvumas yra labai aukštas: išvalymo efektyvumas nuo bendro azoto siekia apie -70 proc., nuo bendro fosforo – apie -83 proc., nuo biologiškai degraduojančių organinių medžiagų – apie 98 proc., o nuo naftos produktų – net iki 100 proc.

Per 2019 m. į Kuršių marias buvo išleista 335 376 m3 (2018 – 352 528 m3 ) išvalytų nuotekų. 2019 m. su nuotekomis buvo išleista 1,533 t teršalų (2018 m. – 1,565 t), kai tuo tarpu leistina bendra metinė tarša yra 26 t/m. Su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis atitinka aplinkosauginiame leidime nustatytus kiekius.

Subačiaus naftos terminalas eksploatuoja nuotekų valymo įrenginius, kuriuose valomos paviršinės nuotekos surinktos nuo terminalo teritorijos ir buitinės nuotekos. Nuotekos išvalomos iki normatyvų ir išleidžiamos į paviršinį vandens telkinį – Lėvens upę. Per 2019 m buvo surinkta ir išvalyta 34 514 m3 nuotekų (2018 – 34 401 m3 ) ir su jomis išleista 1,125 t teršalų (2018 m išleista teršalų 0,341 t).

Informacija apie SGD terminalą neteikiama, nes išleidžiamos nuotekos į Kuršių marias nereikalauja valymo (vanduo panaudotas veikloje, žr. G4-EN8).

VANDENS SUVARTOJIMAS

NAFTOS TERMINALUOSE

Klaipėdos naftos terminale pagrindinis ūkinėje veikloje naudojamas vandens šaltinis yra centralizuoti vandentiekio tinklai. Didžioji dalis (94 proc.) iš centralizuotų tinklų paimto vandens 2019 m. buvo sunaudota garo gamybai ir naftos produktų krovos estakadoje, likusi dalis vandens sunaudota buities poreikiams ir pateikta subabonentams.

Subačiaus naftos terminalas ūkinei veiklai vandenį ima iš požeminio vandens gręžinio.

Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose vandens naudojimas nedaro reikšmingo poveikio vandens šaltiniams, nes KNT vandenį ima iš centralizuotų tinklų, o SNT sunaudojamo vandens kiekai yra per maži, kad galėtų turėti įtakos požeminio vandens kokybei ir kiekiui.

Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose vanduo pakartotinai nenaudojimas.

SGD TERMINALE KLAIPĖDOJE

SGD laivo-saugyklos vandens, kuris naudojamas ūkinėje veikloje, šaltinis yra Kuršių marios. SGD laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu naudoja vandenį iš Kuršių marių technologiniams procesams: (i) aušinimui – laivo variklių ir pagalbinių įrenginių patalpų vėsinimui / aušinimui; (ii) dujinimo įrenginyje vanduo naudojamas SGD "atšildymo" procese; (iii) "vandens užuolaidai" – SGD perkrovimo metu iš / į dujovežio į / iš SGD laivą-saugyklą ant laivų korpusų pastoviai purškiamas vanduo – tuo atveju, jei atsirastų SGD nuotėkis, taip būtų išvengta laivo korpuso pažeidimo.

NOX, CO, LOJ EMISIJOS Į APLINKĄ

RODIKLIS DLT*, T/M 2018 M, T/M 2019 M., T/M
1. KNT
CO 83,0 30 15
NOx 61,6 15 24
LOJ 178,1 98 98
2. SNT
LOJ 31 6,6 8,2
3. SGD laivas- saugykla
NOx 308 102 113
CO 252 62 67

*DLT - metinis teršalo normatyvas, nustatytas aplinkosauginiame leidime

KNT ATLIEKŲ TVARKYMO BŪDAI, 2019 M.

TONOS PROC.
KNT nepavojingų atliekų tvarkymo būdai
Nepavojingos atliekos iš viso 114,148 100
Perdirbimas 74,973 65,7
Šalinimas 30,532 26,7
Kompostavimas 5,66 5,0
Deginimas (energijos gamyba) 2,983 2,6
KNT pavojingų atliekų tvarkymo būdai
Pavojingos atliekos iš viso 184,99 100
Perdirbimas 171,975 93,0
Deginimas (energijos gamybai) 12,422 6,7
Šalinimas 0,593 0,3

Apie 70 proc. paimto vandens panaudojama dujinimo įrenginyje, apie 30 proc. aušinimui. Panaudotas vanduo grąžinamas atgal į Kuršių marias. Veikloje panaudotas vanduo nėra užterštas ir atitinka nustatytus kokybinius parametrus, todėl poveikio Kuršių marių vandens kokybei nedaro.

SGD laive-saugykloje dujinimo procese žiemą (kai vandens temperatūra mažesnė kaip 13 C°) paimtas vanduo iš Kuršių marių naudojamas "uždaru kontūru", t. y., vanduo į Kuršių marais neišleidžiamas, o naudojamas pakartotinai SGD dujinimo procese.

POŽEMINIO VANDENS, DIRVOŽEMIO, GRUNTO APSAUGA

Nuo 1996 m. Klaipėdos naftos terminale vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, kurio tikslas – stebėti požeminio vandens kokybės pokyčius. Daugiamečiai požeminio vandens stebėjimai rodo, kad per eilę metų susiformavusi požeminio vandens tarša objekte blėsta. Daugiamečio poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys leidžia daryti išvadą, kad "istorinė" tarša grunto ir požeminio vandens naftos produktais Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje mažėja.

Visgi, 2019 m. rugsėjo mėn. Lietuvos geologijos tarnyba, įvertinusi Klaipėdos naftos terminalo požeminio vandens monitoringo ataskaitą už pastaruosius penkerius metus, papildomai nurodė parengti teritorijos, apimančios geležinkelio krovos etakadą, tvarkymo planą ir sutvarkyti teritoriją.

REIKŠMINGI IŠSILIEJIMAI

Per 2019 m. Klaipėdos naftos terminalo veikloje reikšmingų naftos produktų, cheminių medžiagų ar atliekų išsiliejimų, dėl kurių būtų užteršti paviršiniai vandenys ar dirvožemis nebuvo.

2019 m. prie Klaipėdos naftos terminalo valdomos krantinės vykdant naftos produktų krovą į tanklaivį, dėl tanklaivio įgulos veiksmų į paviršinį vandenį išsiliejo nežymus naftos produktų kiekis. Pagal patvirtintas procedūras išsiliejęs produktų kiekis buvo operatyviai surinktas ir sutvarkytas, siekiant kuo mažesnio poveikio aplinkai.

2019 m. Subačiaus naftos terminale ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminale jokių medžiagų išsiliejimo į aplinką nebuvo.

VANDENS SUVARTOJIMAS PAGAL ŠALTINIUS

2018 M. 2019 M.
TERMINALAS CENTRAL
IZUOTAS
VANDENS
TIEKIMAS,
M3
POŽEMI
NIS VAN
DUO, M3
PAVIRŠINIS
VANDUO,
M3
CENTRAL
IZUOTAS
VANDENS
TIEKIMAS,
M3
POŽEMI
NIS VAN
DUO, M3
PAVIRŠINIS
VANDUO,
M3
Naftos verslas
1. KNT ir SGD
paskirstymo stotis
95 810 100 575
2. SNT* 92 8 817
SGD verslas
1. SGDT (DAS) 144 133
2. SGD laivas
saugykla
53 988 000 61 514 800

* 2018 m. požeminis vanduo buvo pradėtas apskaityti nuo 08 mėn.

ATLIEKŲ TVARKYMAS

Informacija apie KN naftos terminale susidariusių atliekų tvarkymą pateikta remiantis atliekų tvarkytojų pateiktais duomenimis.

Per 2019 m. KN naftos terminale Klaipėdoje bendras susidaręs atliekų kiekis buvo 299 t (2018 m. – 362 t), iš kurių 38 proc. (144 t) sudarė nepavojingos atliekos ir 62 proc. (185 t) – pavojingos atliekos. Remiantis atliekų tvarkytojų pateikta informacija, 2019 m. Klaipėdos naftos terminale susidariusias nepavojingas atliekas (144 t) atliekų tvarkytojai sutvarkė šiais būdais: 66 proc. atliekų buvo perdirbta, 5 proc. kompostuota, 2 proc. panaudota kaip kuras energijos gamybai ir 27 proc. pašalinta į sąvartyną. Apie 90 proc. Klaipėdos naftos terminalo pavojingų atliekų (172 t) atliekų tvarkytojai perdirbo, o likusią dalį pašalinto sąvartyne.

Per 2019 m. Subačiaus naftos terminale bendrai susidarė 57 t atliekų (2018 m. – 66 t), iš kurių 94 proc. sudarė pavojingos atliekos (skystos naftingos atliekos), kurios vėliau buvo regeneruotos į naftos produktą KN naftos terminale Klaipėdoje atliekų apdorojimo įrenginiuose.

Perdirbant (regeneruojant) atliekas, panaudojant atliekas

aplinkos būklei gerinti ir atskiriant iš atliekų antrines žaliavas įgyvendinami atliekų prevencijos principai.

Per 2019 m. SGD laive – saugykloje susidarė 40 t. atliekų, iš kurių 92 proc. sudarė nepavojingos atliekos. Visos susidariusio atliekos buvo perduotos tolimesniam tvarkymui licencijuotam atliekų tvarkytojui.

Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikia ir kaip uosto taršos priėmimo įrenginys – priimamos laivuose susidarančios atliekos (lijaliniai vandenys) ir krovinių likučiai. Bendrovė turi teisę atlikti tam tikrų pavojingų atliekų tvarkymą, t. y. priimti iš kitų ūkio subjektų bei laivų naftos produktais užterštus vandenis, skysto kuro mišinius, lijalinius vandenis bei užsiimti Bendrovės veikloje susidariusio, biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, dumblo tvarkymu.

GAMTOS IŠTEKLIŲ IR ŽALIAVŲ NAUDOJIMAS

KN teikia naftos produktų ir dujų krovos ir saugojimo paslaugas ir gamybos, kurioje būtų naudojami dideli žaliavų kiekiai nevykdo. Eksploatuojamos infrastruktūros aptarnavimui ir priežiūrai naudojami nedideli kiekiai medžiagų.

ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS, KURIS BUVO PIRKTAS "IŠ TINKLO". PASIGAMINTA SAVOMS REIKMĖMS - SGDT LAIVAS SAUGYKLA

2018 M. 2019 M.
TERMINALAS PIRKTA
ELEKTROS
ENERGIJA,
MHW
IŠ JŲ
"ŽALIA",
2018
PASIG
AMINTA
SAVO
REIKMĖMS
PIRKTA
ELEKTROS
ENERGIJA,
MHW
IŠ JŲ
"ŽALIA",
2018
PASIG
AMINTA
SAVO
REIKMĖMS
Naftos verslas
1. KNT 18 478 16 068
2. SNT 333 339
SGD verslas
1. SGDT-KN * 91 94
2. GDP
3. SGD laivas
saugykla
68 n.d 145 46 461
Bendrai, MhW 18 970 14 678 16 646 12313
Pirkta žalia
energija
bendrame
kiekyje, proc
77 74

* SGDT- KN eksploatuojami SGDT objektai: dujų apskaitos stotis, čiaupų aikštelės.

KURO SUNAUDOJIMAS KURĄ DEGINAČIUOSE ĮRENGINIUOSE, KT. ĮRENGINIUOSE IR TRANSPORTE

RODIKLIS VISO KOMENTARAI
2018 gamtinės dujos, tūkst. m3 30 823 Kuras Klaipėdos naftos terminale ir SGD
2019 m. gamtinės dujos, tūkst. m3 32 077 laive-saugykloje
2018 skystas kuras, tūkst. m3 10
2019 skystas kuras, tūkst.m3 7 Kuras naudojamas SNT katilinėje
2018 dyzelinis kuras įrenginiams, m3 10
2019 dyzelinis kuras įrenginiams, m3 14
2018 transporte sunaudotas kuras
(benzinas ir dyzelinas), m3
89
2019 transporte sunaudotas kuras
(benzinas ir dyzelinas), m3
78 Kuras tarnybiniuose automobiliuose.

ENERGIJOS SUVARTOJIMAS

Per 2019 m. KN terminalų reikmėms iš centralizuotų elektros tiekimo tinklų buvo nupirkta 16 646 MhW elektros energijos. Ataskaitiniais metais terminalų reikmėms buvo sunaudota 11 proc. (2324 MhW) mažiau elektros energijos negu 2018 m.

2019 m. 74 proc. naftos terminaluose (Klaipėdoje ir Subačiuje) sunaudotos elektros energijos sudarė elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

SGDT laivas-saugykla savo poreikiams elektros energiją gaminasi iš SGD ir per 2019 m. savo reikmėms pagamino 46 461MhW.

2019 m. beveik visuose kurą deginančiuose įrenginiuose ir transporte buvo sunaudota mažiau kuro. Tą labiausiai sąlygojo mažesnės veiklos apimtys bendrovės terminaluose. Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminale dėl reikšmingai išaugusių veiklos apimčių sunaudotas gamtinių dujų kiekis buvo didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

ENERGIJOS TAUPYMAS

2019 m. buvo įgyvendintas "Naftos terminalo vamzdynų elektrinio šildymo modernizavimo" projektas, kurio paskirtis – sumažinti elektros energijos sąnaudas įdiegiant šiuolaikinį procesų valdymą. Įgyvendintas projektas leidžia sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos, skirtos tamsių naftos produktų vamzdynų apšildymui.

Per 2020 m bus atliktas KN naftos terminalo Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo auditas, kurio tikslas – nustatyti energijos vartojimo mažinimo galimybes ir numatyti priemones energijos gamybos, vartojimo efektyvumui padidinti.

SUSIDARIUSIOS ATLIEKOS

TERMINALAS/METAI BENDRAS KIEKIS, T IŠ JŲ PAVOJINGOS, T IŠ JŲ NEPAVOJINGOS, T
1. KNT
299,138 184,99 144,178
2019 62 proc. 38 proc.
2018 361,735 259,726 102,009
72 proc. 28 proc.
2. SNT
56,979 53,529 3,45
2019 94 proc. 6 proc.
66,41 62,825 3,585
2018 95 proc. 5 proc.
3. SGDT
2019 39,775 3,208 36,567
8 proc. 92 proc.
44,922 7,189 37,733
2018 16 proc. 84 proc.

KITŲ IŠTEKLIŲ TAUPYMAS

Siekiant mažinti naudojamo popieriaus kiekį, efektyvinti dokumentų valdymo procesus bei kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema, kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei ženkliai sumažinti popieriaus vartojimą.

Įgyvendindama KN skaitmenizacijos iniciatyvą "KN digital" KN 2019 m. išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 metų tapti biuru be popieriaus, o per 2019 m. sumažinti naudojamo popieriaus perpus. Todėl 2019 m. bendrovė tęsė dokumentų perkėlimą į elektroninę erdvę, maksimaliai atsisakant popierinių dokumentų, aktyviai pasirašant elektroniniu parašu ir raginant tai daryti savo klientus, tiekėjus bei partnerius. Per 2019 m. įmonė peržiūrėjo daugiau kaip 500 dokumentų bylų, apie 100 popierinių bylų pakeistos elektroninėmis, išanalizuoti procesai, kuriuose daugiausiai naudota popierinių dokumentų, skaitmenizuota dalis tanklaivių, geležinkelio cisternų ir autocisternų krovos dokumentų, kurie sudaro didžiausią popierinių dokumentų dalį. Taip pat buvo priimtas sprendimas nuo 2019 m. birželio 1 d. skatinti pirkimo sutartis (prekių, paslaugų, rangos) KN pasirašyti tik kvalifikuotu elektroniniu parašu – kiek daugiau nei pusė pirkimų sutarčių ir buvo sudarytos el. parašu. Didžioji dalis KN paramos sutarčių taip pat pasirašytos el. būdu. Įgyvendinant KN skaitmenizavimo iniciatyvas, skaičiuojama, kad KN biuruose naudojamo popieriaus skaičių per 2019 m. pavyko sumažinti 44 proc., tai reiškia išsaugotus 48 medžius. Iš viso dėl skaitmenizuotų procesų bendrovėje sutaupyta 1000 val. darbo laiko.

Bendrovė, siekdama taupyti iškastinį kurą bei mažinti aplinkos oro taršą išmetamosiomis automobilių dujomis, pasitarimus tarp Bendrovės padalinių, klientų, paslaugų teikėjų, statybos rangovų ir pan. organizuoja naudojant telekonferencijos ir videokonferencijos ryšius. Siekiant taupyti gamtos išteklius ir iš komunalinių atliekų srauto atskirti kuo daugiau antrinių žaliavų (popierių, plastiką ir stiklą) Bendrovės patalpose buvo įdiegta pirminio atliekų rūšiavimo sistema – rūšiavimo dėžutės.

BAUDOS IR SANKCIJOS DĖL APLINKOSAUGOS BEI SKUNDAI

2019 m. Klaipėdos naftos terminale buvo atlikti 5 aplinkosauginiai patikrinimai, Subačiaus naftos terminale – 1 ir SGD terminale – 1.

Per 2019 m. Klaipėdos naftos terminalui, Subačiaus naftos terminalui ir Klaipėdos SGD terminalui sankcijų ar nuobaudų už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus nebuvo skirta.

Bet kokios formos (raštu, žodžiu) gaunami skundai yra registruojami. Gavus skundą yra įvertinama/išanalizuojama situaciją dėl kurios pateikta skundas ir pareiškėjui pateikiamas atsakymas.

Visi skundai iš gyventojų ar paklausimų iš valstybės institucijų gauti dėl KNT veiklos – galimo intensyvaus kvapo. 2018 m. KNT buvo įsteigta atskira telefono linija, kuria gyventojai galėtų gauti informaciją apie vykdomą naftos produktų krovą ar pateikti nusiskundimą dėl KNT veiklos. Per 2019 m. dėl Subačiaus naftos terminalo ir SGD terminalo veiklos aplinkosauginiu aspektu skundų nebuvo gauta.

KITOS INICIATYVOS

2019 m. KN koordinuojamam projektui "Blue Baltics" įteiktas prestižinis "Energy Globe Award Lithuania 2019"

VALSTYBINĖ KONTROLĖ. IŠORINIAI AUDITAI

TERMINALAS/METAI PLANINIAI NEPLANINIAI PATIKRINIMO REZULTATAI
1. KNT
2019 4 1 Pažeidimų nenustatyta
2018 3 3 Pažeidimų nenustatyta
2017 3 1 Pažeidimų nenustatyta
2. SNT
2019 1 - Pažeidimų nenustatyta
2018 1 - Pažeidimų nenustatyta
2017 1 - Pažeidimų nenustatyta
3. SGT
2019 1 - Pažeidimų nenustatyta
2018 1 - Pažeidimų nenustatyta
2019 1 - Pažeidimų nenustatyta

Pastaba - informacijos apie išorinius auditus ir jų metu gautas pastabas dėl APL neturima.

SKUNDAI

TERMINALAS BENDRAS
SKUNDŲ
SKAIČIUS
IŠ JŲ TIESIOGIAI
GAUTA IŠ
VISUOMENĖS
IŠ JŲ INSTITUCIJŲ
PAKLAUSIMAI
REAGUOJANT
Į PATEIKTUS
SKUNDUS
KN SUSITIKI
MAI SU BEN
DRUOMENĖMIS
1. KNT
2019 17 4 13 5
2018 22 18 4 6
2017 10 0 10 -
2. SNT
2019 - -
2018 - -
3. SGDT
2019 - -
2018 - -

ENERGETINIS INTENSYVUMAS. ELEKTROS ENERGIJOS NAUDOJIMO INTENSYVUMAS

RODIKLIS 2018 M. 2019 M.
KNT elektros energija perkrauto
produktų , MhW/t
0,0028 0,0028
SNT elektros energija perkrauto
produktų , MhW/t
0,0032 0,0028

apdovanojimas už kuriamą teigiamą poveikį aplinkai. Projekto "Blue Baltics" pagrindu Baltijos jūroje buvo sukurta SGD vertės grandinė ir skatinamas švaraus kuro naudojimas laivyboje. 2016-aisiais pradėto įgyvendinti "Blue Baltics" projekto metu Klaipėdoje pastatyta SGD paskirstymo stotis, kuri leidžia uostamiesčiui tapti SGD vertės grandinės ašimi ir SGD paskirstymo centru, sujungiant keturias Baltijos jūros regiono valstybes į vieną SGD vertės grandinę. Projektui "Blue Baltics" iš fondo "Motorways of the Sea" programos iš viso skirta apie 15 mln. eurų, iš kurių apie 4 mln. eurų – KN.

Klaipėdoje vykusių "Energy Globe Award Lithuania 2019" apdovanojimų metu vyko ir verslo popietė, kurios metu savivaldos, verslo ir ministerijų atstovai susitelkė į diskusiją apie platesnį SGD, kaip švaraus kuro, panaudojimą transporte.

"ENERGY GLOBE AWARD LITHUANIA 2019"

INVESTICIJOS Į DARBUOTOJUS IR JŲ TEISIŲ APSAUGA

PERSONALO POLITIKOS PRINCIPAI

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, vieningumą, nuolatinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių naudojimą, darbuotojų kompetencijų ugdymą, įgalinančios ir įtraukiančios Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.

Bendrovė bei jos darbuotojai, būdami atsakingi vieni kitiems, kolegoms bei visuomenei, vadovaujasi:

  • Kolektyvine sutartimi;
  • Darbo tvarkos taisyklėmis;
  • Personalo politika;
  • Elgesio standartu;
  • Atlygio politika;
  • Atlygio sistemos formavimo procedūra;
  • Darbuotojų metinės veiklos aptarimo ir premijavimo procedūra;
  • Naujų darbuotojų adaptacijos organizavimo tvarka;
  • Kvalifikacijos tobulinimo gairėmis;
  • Darbuotojų atrankos organizavimo procedūra;
  • Vidaus mokymų organizavimo tvarka;
  • Vadovų pakeičiamumo ir ugdymo planavimu.

PROFESINĖS SĄJUNGOS

Bendrovėje veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 43,57 proc. visų KN darbuotojų (2018 m. buvo 34 proc.). Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir Bendrovės vadovybės susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs kolektyvinės sutarties keitimo klausimai. Paprastai tokie susitikimai vyksta du kartus per metus.

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

Tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo yra sudaryta Kolektyvinė sutartis. Joje sutarta dėl darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių darbo sąlygų. Sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti bei garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.

2019 m. spalio 25 d. KN darbuotojų konferencija pritarė naujos kolektyvinės sutarties 2019-2023 metams projektui, kuris pradėjo galioti nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir galios iki 2023 m. spalio 31 d. Atnaujintoje Kolektyvinėje sutartyje, kuri įsigaliojo nuo 2018 m., yra šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:

  • Darbuotojui, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus, mokama 2,5 MMA dydžio materialinė pašalpa vieną kartą per metus prieš rugsėjo 1-ąją.
  • Mirus bendrovės darbuotojo šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui, įvaikiui), bendrovė išmoka 1,5 MMA dydžio išmoką laidotuvių išlaidoms padengti.
  • Mirus Bendrovės darbuotojui, jo šeimai suteikiama vienkartinė 2.000 Eur laidojimo pašalpa.
  • Gimus vaikui, darbuotojui suteikiama kūdikio gimimo dieną galiojanti vienkartinė 2 MMA dydžio išmoka.
  • Administracijos sprendimu mokamos kitos pašalpos: esant darbuotojo sunkiai materialinei padėčiai, darbuotojui patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių, gaisro, potvynio ir kt.
  • Darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus ir išeinantiems į pensiją, mokama papildoma, didesnė nei LR darbo kodekse numatyta, išeitinė kompensacija.

Per 2019 m. aktualiomis KN kolektyvinės sutarties socialinėmis garantijomis pasinaudojo 42 darbuotojai (2018 m. – 43 darbuotojai).

Pagal KN galiojančias praktikas, darbuotojai skundus dėl darbo sąlygų, teisių pažeidimų gali teikti KN profsąjungai, tiesiogiai KN personalo skyriui arba anonimiškai per "Pranešk" formą interneto svetainėje ar el. paštu, taip pat per pasiūlymų dėžutes įmonės terminaluose. Per 2019 m. tokių skundų įmonėje negauta.

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus.

2019 metais buvo sukurta ir pradėta naudoti naujai įdarbintų darbuotojų įvadinė interaktyvi vaizdo instrukcija, pagal kurią visi naujai įdarbinti darbuotojai supažindinami su pagrindiniais darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos ir civilinės saugos principais bei reikalavimais bendrovėje.

Bendrovės skyrių vadovai ne rečiau kaip kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus darbo vietoje. Kitų įmonių darbuotojai, pagal užsakymus atliekantys darbus bendrovės teritorijoje, supažindinami (instruktuojami) su terminaluose nustatytais darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimais.

Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi saugių darbo metodų vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarkos aprašu. Energetikos įrenginius eksploatuojantys darbuotojai periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka. 2019 m. 269 darbuotojai dalyvavo mokymuose, kurie apėmė saugos ir sveikatos, energetikos temas (2018 m. 241 darbuotojas).

2015 metais buvo patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidaus mokymų tvarka, kurioje numatytas reikiamų mokymo programų kūrimas, darbuotojų mokymas ir periodinis atestavimas. Periodiškai yra atnaujinamos vidaus mokymų programos, pagal jas mokomi ir/arba atestuojami naftos bei SGD verslo padaliniuose dirbantys darbuotojai. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie specifinius Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį.

Bendrieji darbuotojų kompetencijų palaikymui ir ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus, kursus ir konferencijas bei organizuojant vidinius mokymus. Mokymai pasirenkami atsižvelgiant į Bendrovės strategiją ir strateginius projektus, struktūrinių padalinių planus bei jiems įgyvendinti būtinas darbuotojų kompetencijas, vadovų rezervo ugdymo uždavinius, darbuotojų metinių veiklos aptarimo pokalbiuose bei naujų darbuotojų adaptacijos laikotarpio pabaigos vertinimo dokumentuose užfiksuotus poreikius. 2019 metais ir toliau buvo skirta svari investicijų dalis dar 2017 m. pabaigoje startavusios lyderystės įgūdžių tobulinimo programos tęsimui, kuri yra skirta aukščiausio ir vidurinio lygio vadovų vadovavimo kompetencijų ugdymui.

Taip pat pradėta naudotis išorinių el. mokymų kompanijų siūlomais mokymais, siekiant "priartinti" mokymus prie kiekvieno besimokančiojo (patogiu laiku, būdu, to, ko reikia ir kada reikia). Tęsiant šią kryptį, orientuojamasi į kompleksinius mokymus (derinant el. mokymus su "gyvomis" sesijomis).

Darbuotojai skatinami dalintis įgytomis žiniomis bei patirtimi, vedant vidinius mokymus. 2019 m. vyko 34 vidinių mokymų sesijos 21 tema, kuriuos vedė 16 darbuotojų ir kuriuose sumoje dalyvavo 206 darbuotojai. Be to, esant poreikiui, pavieniai mokymai buvo vedami ir atskirai naujokams.

Bendrovės darbuotojai per 2019 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją iš viso 5981 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 1,94 dienas), neįskaitant studijoms skirto laiko. Bendrovės darbuotojai per 2018 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją iš viso 12.043 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 3,9 dienas). Siekiant išlaikyti darbuotojų atlygio ir motyvavimo paketo tiesiogines dedamąsias mažiau išteklių buvo skirta formaliam, išoriniais konsultantais paremtam jų ugdymui. 2019 m. bendrovėje labiau orientuotasi į darbuotojų tobulėjimą atliekant įvairesnes užduotis darbo vietoje.

DARBUOTOJŲ METINĖS MOKYMOSI
VALANDOS
VIDUTINIŠKAI VIENAS DARBUOTOJAS
MOKYMAMS SKYRĖ DIENŲ
GRUPĖ 2019 2018 2017 2019 2018 2017
Vadovaujantys
darbuotojai
1786 3.681 2.346 5,72 11,6 7,9
Specialistai 3343 7.122 5.330 2,24 4,6 3,7
Darbininkai 852 1.240 1.420 0,68 1 1,1
Iš viso: 5981 12.043 9.096 1,96 3,9 3,0

Norint užtikrinti sklandų vadovų veiklos perimamumą, siekiama parengti darbuotojus, kurie galėtų susiklosčius situacijai perimti vadovavimą padaliniui. Tam ruošiami vadovų rezervo ugdymo planai – darbuotojai, kurie matomi kaip galimi ateities vadovai, skatinami įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Tai yra ir vienas iš darbuotojų motyvacijos, ruošimo karjerai ir jos planavimo įrankių. Dedame pastangas, kad KN darbuotojai dirbtų tose pozicijose, kur jie turi galimybę būti geriausi. Skatiname vidinę karjerą ir kvalifikacijos kėlimą. 2019 metais vidine karjera džiaugėsi 25 darbuotojai (2018 m. 26 darbuotojai): 24 – vertikalia, 1 – horizontalia karjera.

NAUJŲ DARBUOTOJŲ INTEGRAVIMAS

Siekiant kuo greitesnės ir efektyvesnės naujų darbuotojų integracijos, jiems rengiama adaptacijos programa, kurios metu supažindinama su bendrovės veiklomis, naftos bei SGD terminalais, susijusių su naujoko funkcijomis ir veikla padalinių ir jų darbuotojų funkcijomis. Adaptacijos laikotarpio tikslas yra padėti naujokams greičiau prisitaikyti prie Bendrovės organizacinės kultūros, integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus bei kuo greičiau pradėti kurti vertę Bendrovei. Naujiems darbuotojams paskiriamas kuratorius - patyręs, dažniausiai to paties padalinio darbuotojas, sugebantis perteikti turimas žinias tiek savo srityje, tiek apie Bendrovę, jos tradicijas ir kultūrą. Kuratoriai atsakingi už mokymų adaptacijos metu organizavimą bei informacijos perdavimą apie naujoko pasiekimus savo padalinio vadovui.

KITOS GEROSIOS INICIATYVOS

Bendrovė skatina darbuotojų sveiką gyvenseną, sportinę veiklą ir rūpinimąsi fizine sveikata. 2019 m. Bendrovė, rūpindamasi darbuotojų sveikata, kiekvieną jų apdraudė privačiu sveikatos draudimu. Darbuotojai galėjo pasirinkti sau tinkamą sveikatos draudimo variantą iš trijų siūlomų, užtikrinant, kad kiekvienas maksimaliai pasirūpintų savo sveikata ir jos stiprinimu.

Bendrovė taipogi sudarė palankias sąlygas sportuoti – žaisti krepšinį, futbolą. Bendrovė rėmė iš įmonės darbuotojų suburtą krepšinio komandą, kuri dalyvavo Klaipėdos miesto mėgėjų lygoje. Siekiant stiprinti socialinius santykius, organizuoti aktyvų, turiningą laisvalaikį, tobulinti darbuotojų fizinius gebėjimus bei stiprinti sveikatą, KN darbuotojai dalyvauja Klaipėdos uosto įmonių spartakiadoje.

Taip pat organizuojamos įvairios tradicinės šventės Bendrovės darbuotojams ir jų vaikams, bei Kalėdiniai sveikinimai į pensiją išėjusiems darbuotojams. Darbuotojai kartu su šeimomis dalyvauja švenčiant didžiausią Klaipėdos miesto – Jūros – šventę.

KN dalyvauja organizacijos "Junior Achievement Lietuva" organizuotame projekto "Jaunojo kolegos savaitė", kurio metu įvairios įmonės atveria duris moksleiviams. 2019 m. 13 moksleivių buvo sudaryta galimybė pabendrauti su KN specialistais susipažinti su potencialiomis darbo vietomis, sužinoti, kokių įgūdžių ir žinių reikia, norint į jas pretenduoti. Taip pat KN biure Vilniuje vasarį viešėjo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto studentų komanda, kuri ruošiasi dalyvauti tarptautiniame teismo inscenizacijos konkurse "Jessup" – KN darbuotojai skyrė laiko padedant studentams ruoštis šiam konkursui.

Rūpindamasi darbuotojų tobulėjimu, Bendrovė inicijavo ir "Knowledge driven" pokalbių formatą – neformalaus formato susitikimus su įdomiais žmonėmis, žinomais visuomenės veikėjais, kurie dalinasi su KN komanda savo žiniomis, patirtimis, įžvalgomis apie svarbius reiškinius ar įvykius. Tokiame formate dalintis savo patirtimi ir įgytomis žiniomis su kolegomis skatinami ir KN darbuotojai.

2019 m. paskutinį balandžio penktadienį KN darbuotojai dalyvavo akcijos "Darom" organizuojamos gamtos tvarkymo dienoje. Jos metu darbuotojų komanda tvarkė Pajūrio regioninio parko teritoriją bei teritoriją aplink KN terminalą Subačiuje ir taip siekė ne tik gražinti aplinką, sustiprinti tarpusavio ryšius, bet ir skatinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą.

Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, kurios metu raginama atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas bei skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje, KN pakvietė darbuotojus į kino salę filmo "Rūgštus miškas" peržiūrai bei KN aplinkosaugos plano aptarimui.

DARBUOTOJŲ SVEIKATA

Bendrovėje kasmet atliekamas ir atnaujinamas profesinės rizikos vertinimas. Vykdoma darbuotojų sveikatos patikra, teikiamos rekomendacijos sveikatos gerinimui, darbuotojai mokomi apie rizikas sveikatai bei būdus jai stiprinti. Visiems dirbantiems pavojingose sąlygose suteikiamos asmeninės apsaugos priemonės, atliekamas papildomas instruktažas.

Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba, profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė. Taip pat vykdoma darbuotojų profesinės sveikatos stebėsena.

2019 metais šiame punkte konsultuoti 82 darbuotojai. Ambulatoriškai aptarnauti 268 darbuotojai, iš jų į gydymo kitą įstaigą nukreipti 30. Profilaktiškai sveikata patikrinta 178 darbuotojams.

Bendrovėje nuolat organizuojami pirmosios pagalbos bei higienos įgūdžių mokymai, atliekamas sveikatos tikrinimas įsidarbinant ir privaloma profilaktinė sveikatos priežiūra dirbant. 2019 metais pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 45 darbuotojai.

Darbuotojai kasmet draudžiami asmens sveikatos draudimu. Bendradarbiaujant su asmens sveikatos priežiūros centrais darbuotojams sudaromos sąlygos nemokamai išplėstinei sveikatos priežiūrai bei skiepijimo paslaugoms. 2019 metais Imunoprofilaktika suteikta (skiepijimas keliautojų, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, hepatitų A ir B, gripo, stabligės) – 198 darbuotojams.

Bendrovėje sveikata ir sauga yra prioritetinė, todėl imtasi įgyvendinti sveikatos stiprinimo darbe programą. Pateikiamos bendro pobūdžio atmintinės – lankstinukai apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą, darbinę veiklą, specialių judėjimo pratimų ir priemonių fizinio aktyvumo skatinimui. Įmonėje taip pat veikia fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas, skirtas darbuotojų sveikatai stiprinti. Reabilitacinių ir sveikatą palaikančių procedūrų per 2019 metus atlikta 225.

Siekiant paskatinti sveiką gyvenseną, 2019 m. vasarą KN inicijuota darbuotojų fizinio aktyvumo programa. Į KN aktyvumo iššūkį užsiregistravę darbuotojai, naudodami įvairias mobiliąsias programėles, skaičiavo nueitus žingsnius, numintus ar nubėgtus kilometrus bei sudegintas kalorijas. Fizinio aktyvumo programoje dalyvavo 46 darbuotojai, o pasiekusius įspūdingiausius rezultatus apdovanojo sveikesnį darbą biuruose skatinančiais prizais. Taip pat šios programos apimtyje įmonėje organizuotos ir streso valdymo paskaitos darbuotojams visuose KN padaliniuose.

2019 m. Klaipėdos naftos terminalo dispečerinėje įrengta automatinio išorinio defibriliatoriaus (AID) LIFE-PAK CR Plus laikymo vieta. Čia esantis defibriliatorius prieinamas visą parą (24 val.). Laimei, 2019 metais juo naudotis nereikėjo.

DARBO SAUGA IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PREVENCIJA

Saugos valdymo sistema Bendrovėje veikia atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir geriausias rinkos praktikas: tai yra, Darbo kodeksą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, atitinkamus Vyriausybės nutarimais ir kitus teisės aktus, taip pat Tarptautines naftos bendrovių jūrinių terminalų valdymo gaires (The Oil Companies International Marine Forum (OCIMF) Marine Terminal Management and Self Assessment (MTMSA) Guidance). KN užtikrina aukščiausių saugos standartų laikymąsi ir saugos politikos įgyvendinimą per bendrą Saugos valdymo sistemą (SVS), kuri pateikia informaciją apie visas potencialiai žalingas KN veiklas. SVS apima saugos ir sveikatos instruktavimą, darbuotojų ir rangovų mokymą, testavimą, supažindinimą su saugos reikalavimais visų trečiųjų šalių, atvykstančių į KN terminalus vizitams ar darbams atlikti (2019 metais instruktuoti 2257 lankytojai). Įmonės SVS tikslinama pasikeitus normatyviniams civilinę ir darbuotojų saugą reglamentuojantiems dokumentams.

Esminiai SVS principai yra:

  • Įpareigoti kiekvieną darbuotoją būti atsakingu už saugią įrangos, įrenginių, procesų veiklą ir eksploataciją.
  • Teikti pirmenybę tokioms eksploatacinėms sąlygoms, kurios pilnai užtikrintų saugią veiklą ir mažintų neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai.
  • Teikti pirmenybę saugiai remontų ir laikino stabdymo tvarkai, užtikrinančiai saugą žmonėms ir aplinkai.
  • Įdiegti pasirengimo ekstremalioms situacijoms tikrinimą ir pastovų monitoringą.
  • Į bendrą įmonės valdymo sistemą integruoti avarijų prevencijos vykdymą, saugos sistemų veiklos monitoringą.
  • Suderinti saugos valdymo sistemas ir integruoti jas į veikiančias aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos sistemas.
  • Atitikti visus Lietuvoje priimtus šios srities įstatymus bei kitus teisės aktus, bei gerąją gamybinę praktiką.
  • Užtikrinti saugos valdymo sistemos įsipareigojimų vykdymą.

Saugos valdymo sistema apima:

  • Saugios veiklos, įskaitant veiklos plėtrą, remontų, įrenginių laikinojo stabdymo ir paleidimo tvarkas, taisykles ir jų taikymą.
  • Tvarką, kuria numatomi galimi pavojai ir pasirengimas jiems.
  • Pavojingojo objekto vidaus avarinių planų rengimo, įgyvendinimo, tikslinimo tvarką.
  • Tvarką, kuria vertinamas avarijų prevencijos vykdymas, saugos sistemų veikla.
  • Pasirengimo avarijų prevencijos ir avarijų likvidavimo priemonių įgyvendinimui tvarkos įvertinimą (šių veiklų monitoringą).
  • Tvarką, kuria atliekamas visų pavojingų veiklų monitoringų auditas ir apžvalga.

Darbuotojų sveikata periodiškai tikrinama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įtvirtintus reikalavimus, taip pat atsižvelgiama į darbo vietų rizikingumo vertinimą. Nelaimingi atsitikimai ar vos neįvykę nelaimingi atsitikimai tiriami pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą tvarką, taip pat vidinę KN procedūrą.

Bendrovė, siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Prieš leidžiant darbuotojams dirbti naujoje darbo vietoje, yra įvertinamos šios darbo vietos rizikos ir nustatomi jų dydžiai. Jei darbo vietos rizika yra nepriimtina arba netoleruotina, numatomos ir įdiegiamos priemonės, eliminuojančios šią riziką arba sumažinančios ją iki priimtinų dydžių. Darbuotojams nemokamai išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo darbo vietose egzistuojančių rizikos veiksnių. Nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas yra suderintas su darbuotojų profesine sąjunga ir patvirtintas Generalinio direktoriaus.

2019 m. KN nebuvo darbuotojų, kuriems darbo vieta keltų didesnę riziką dėl jų esamos ar potencialios sveikatos būklės.

KN atlieka pirminį darbo vietos rizikos vertinimą ir nuo-

latinį su darbu susijusių pavojų rizikos vertinimą prieš planuojant atlikti bet kokius darbus. Šios procedūros įgyvendinamos naudojantis leidimų dirbti sistema, kuri reikalauja įvertinti riziką prieš pradedant bet kokį darbą. Asmenys, atsakingi už paruošimą darbui, vykdymą ir tikrinimą, yra specialiai instruktuojami ir mokomi pagal formalias ir neformalias mokymo programas, būtinas darbui. Darbo vadovai, vykdytojai ir inspektoriai mokomi atpažinti su darbu susijusius pavojus ir pavojingas situacijas, sustabdyti pavojingus darbus ir pranešti apie tokias situacijas naudojant KN pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, artimųjų nelaimes ir nesaugias situacijas sistemą. 2019 m. Buvo užregistruoti ir ištirti 34 incidentai (2018 m. – 26), ir 6 nelaimingi atsitikimai.

Įmonėje taip pat aktyviai skatinamas saugos kultūros formavimas, siekiant didinti darbuotojų sąmoningumą ir skatinti aktyviai stebėti darbo aplinką ir proaktyviai informuoti apie potencialias rizikas darbo vietoje arba vos neįvykusius incidentus. Tikimasi, kad pranešimų apie vos neįvykusių nelaimingų įvykių skaičius įmonėje ir toliau augs, ir taip darbuotojai aktyviai įsitrauks į saugos kultūros formavimą bei saugios darbo aplinkos užtikrinimą.

KN pripažįsta, kad Bendrovė dėl savo veiklos pobūdžio turi potencialą sukelti dideles avarijas ir įsipareigoja rizikas valdyti taip, kad būtų išvengta didelių avarijų bei būtų užtikrintas savo darbuotojų, rangovų, lankytojų, kaimynų ir aplinkos aukštas apsaugos lygis.

Siekiant išvengti didelių avarijų ar incidentų ir sumažinti tokių incidentų pasekmes Bendrovė taip pat įsipareigoja:

  • kurti ir palaikyti aukštą saugos ir aplinkosaugos kultūrą, įtraukiant visų lygių darbuotojus į SVS kūrimo ir jos stebėsenos procesus;
  • suteikti darbuotojams ir rangovams reikalingą informaciją, vykdyti mokymus, įskaitant pasirengimą reaguoti galimų avarijų atvejais, instruktavimus ir priežiūrą;
  • vykdyti įvykusių avarijų, avarinių situacijų ar incidentų tyrimus ir nustatyti priežastis bei koregavimo veiksmus, atsižvelgiant į padarytas išvadas bei siekiant išvengti tokių avarijų, avarinių situacijų ar incidentų ateityje ar sušvelninti jų pasekmes;
  • Atlikti nuolatinę saugos ir aplinkosaugos stebėseną.

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, Bendrovė sistemingai analizuoja terminalų vidaus avarinį planą ir jo veiksmingumą, įskaitant apsaugos priemones, perspėjimą, informacijos pasikeitimą ir įsitraukimą į procesus, kuriais siekiama sumažinti didelių avarijų poveikį bei riboti jo padarinius.

KN skatina dalinimąsi gerąja patirtimi. 2019 m. Klaipėdos SGD terminale su darbo saugą užtikrinančiomis priemonėmis susipažino Ukrainos valstybinės darbo tarnybos delegacija. Klaipėdos SGD terminalas vizitui pasirinktas kaip objektas, kuris išsiskiria aukšta darbų saugos kultūra, diegia ne tik privalomas, bet ir papildomas darbo saugos priežiūros bei darbuotojų sveikatos apsaugos priemones.

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų ir užtikrina, jog pati neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Bendrovė yra už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ar smurto. Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religijos, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias galimybes užimti vadovaujančias pareigas, dalyvauti priimant sprendimus, kelti profesinę kvalifikaciją. 2019 m. Bendrovėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su tuo susijęs nusiskundimas. Sieksime ir toliau bendrovėje užtikrinti aukščiausius standartus atitinkančią žmogaus teisių apsaugą.

LYČIŲ LYGYBĖ

Bendrovė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties. Bendrovės darbuotojų daugumą (74%) sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias specialybes.

Per 2019 m., lyginant su ankstesniais laikotarpiais, vadovaujančių moterų skaičius KN paaugo nuo 7 iki 12 skyrių vadovių. 2019 m. bendrovėje specialisto pareigas užėmė 80 moterų ir 106 vyrai; darbininkų – 5 moterys ir 137 vyrai. 2018 m. bendrovėje specialisto pareigas užėmė 77 moterys ir 120 vyrų. Lyginant su 2018 m. dirbančiųjų specialistų skaičiumi, moterų specialisčių skaičius padidėjo 3,84%.

ATSAKOMYBĖ PRIEŠ VISUOMENĘ

Visa KN visuomeniška veikla orientuota į bendruomeniškumą, partnerystę ir nuomonės lyderystę, siekiant prisidėti prie tvaraus energetikos sektoriaus bei šalies ekonomikos raidos.

KN su aplink Klaipėdos naftos terminalą esančiomis bendruomenėmis palaiko glaudžius ryšius. Didžiausi bendruomenėms kylantys klausimai yra susiję su KN veiklos saugumu ir su aplinkos kokybe susijusiais klausimais. Atsižvelgiant į tai, KN įgyvendina įvairias priemones, atliepiančias šias bendruomenėms svarbius klausimus. KN inicijuoja reguliarius susitikimus su bendruomenių atstovais – tiek kviečiant bendruomenes apžiūrėti KN infrastruktūros ir susipažinti su procesais, tiek pristatyti įgyvendinamo Aplinkosaugos plano progresą. KN dalyvauja ir KN bendruomenių susirinkimuose, kuriuose atsako į bendruomenių atstovams kylančius rūpimus klausimus, taip pat proaktyviai dalinasi svarbia informacija.

Kadangi saugumo klausimas bendruomenių atstovams taip pat svarbus, 2019 m. KN inicijavo susitikimą civilinės saugos temomis, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos m. savivaldybės administracijos atstovai.

KN siekis – santykius su bendruomenėmis kurti atviro dialogo, bendradarbiavimo ir partnerystės principais.

KN parama teikiama vadovaujantis skaidrumo, viešumo, socialinės atsakomybės, tvarumo ir tarpusavio pasitikėjimo, visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principais. Teikdama paramą KN siekia prisidėti prie projektų, kurie visų pirma kuria vertę bei naudą Klaipėdos regionui. Teikiant paramą atsižvelgiama, ar paramos projektu sukuriama aiški ir reali vertė visuomenei ar tikslinei grupei, kurios aplinkoje vykdomas projektas, taip pat, ar paramos projekto veikla atitinka KN strateginius tikslus ir vertybes. 2019-aisiais paramos projektų atranka jau antrus metus buvo vykdoma vadovaujantis atnaujintomis Paramos teikimo taisyklėmis, kurias 2017-ųjų metų pabaigoje patvirtino KN Valdyba. Vertinant paramos projektus buvo atsižvelgiama į paramos projekto aktualumą, problemos pagrindimą, projektu keliamų tikslų ir uždavinių pagrindimą bei realumą, priemones pasirinktiems tikslams pasiekti.

2019 m. KN skyrė 90 tūkst. eurų 21 paramos projektui. Visas sąrašas projektų, kuriems buvo suteikta parama, skelbiamas KN tinklapyje, Darnios plėtros skiltyje.

APLINKOSAUGOS PROJEKTUOSE DOMINAVO ORO KOKYBĖS GERINIMO TEMA

Atsižvelgiant į 2019 m. gautus paramos prašymus, KN ir toliau prisidėjo prie aplinkos gerinimo kaimyninėse bendruomenėse. KN teikė paramą asociacijos "Vitės bendruomenė" tęstiniam projektui "Švarus namų oras", taip pat VšĮ "Vaivorykštės tako gimnazija" projektui, kuriuo siekiama naudojant gimnazijoje inovatyvius oro kondicionavimo ir valymo sprendimus gerinti gimnazijos mokymosi ir darbo sąlygas. Parama skirta ir KU mokslininkų 2019 metais pradėtam tyrimui dėl oro užterštumo Klaipėdoje bei su tuo susijusios mokslinės publikacijos parengimui ir paskelbimui.

Susitelkimas į aplinkos kokybės gerinimą aplinkinėse bendruomenės kyla reaguojant į bendruomenių atstovų reiškiamus poreikius. Būtent todėl įmonė ne tik vykdo aplinkosaugos veiksmų planą, bet ir skiria lėšų aplink įmonės terminalą Klaipėdoje esančių gyventojų gerbūvio gerinimui bei teikia paramą platesniems moksliniams tyrimams Klaipėdoje.

ŠVIETIME – DĖMESYS MOKSLO IR VERSLO PARTNERYSTEI

Remdama švietimo sritį KN 2019 m. susitelkė ties keliomis skirtingomis kryptimis.

KN tęsė bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu ir skyrė tikslinę paramą SGD terminalų inžinerijos studijų programos tobulinimui ir vienkartinėms stipendijoms studentams. Parama šios studijų krypties studentams įmonėje teikiama nuo 2017 metų. Į studijų tobulinimą KN įsitraukia ne tik finansinėmis priemonėmis, bet ir suteikdama SGD terminalų inžinerija besidomintiems studentams įmonėje atlikti praktiką, teikiant pasiūlymus dėl baigiamųjų darbų temų, taip pat stiprinant dėstytojų kompetencijas – organizuojant praktinius vizitus įmonėje. 2019 m. birželį SGD laive-saugykloje "Independence" lankėsi ir su SGD infrastruktūra susipažino Klaipėdos universiteto SGD terminalų inžinerijos studijų programos dėstytojai. KN specialistai prisideda prie SGD populiarinimo ir dalijasi savo patirtimi su SGD terminalų inžinerijos dėstytojais.

Kitas 2019 m. KN remtas projektas susitelkė į verslo bendruomenės kompetencijų kėlimą ir produktyvaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. Bendradarbiaujant su ISM fondu buvo surengta prof. dr. Krzysztof Obłój atvira paskaita Lietuvos verslo bendruomenei.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas buvo ir kito KN paremto tarptautinio renginio verslui Klaipėdoje dalis. Verslo konferencijoje, kurios tema buvo "4.0 pramonė – nuo

verslo išlikimo iki naudos", KN pasidalino sava skaitmenizacijos ir inovacijų skatinimo patirtimi.

Tai pat praėjusiais metais užmegzta partnerystė su Baltijos technologijų parku Klaipėdoje. Ja siekiama duoti impulsą verslo, mokslo bei valstybės institucijų bendradarbiavimui vystant kuo įvairiausius inovatyvius projektus ir buriant inovatorių bendruomenę.

APLINKOSAUGAI KULTŪRAI ŠVIETIMUI SPORTUI KITIEMS

PROJEKTAMS (atitinkantiems KN paramos kriterijus)

PROF. DR. KRZYSZTOF OBŁÓJ ATVIRA PASKAITA LIETUVOS VERSLO BENDRUOMENEI

VERSLO KONFERENCIJA

KN PARAMA, VADOVAUJANTIS PARAMOS TAISYKLĖMIS, 2019 M. BUVO TEIKIAMA 5 VISUOMENEI NAUDINGOMS KRYPTIMS:

TARP KULTŪROS PROJEKTŲ – DAUGIAU DĖMESIO ATSKIRTIES MAŽINIMUI

Viena iš tradicinių KN paramos krypčių yra kultūros projektai.

Bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru surengti nemokami judesio užsiėmimai Klaipėdos miesto senjorams bei spektaklis XYZ tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje "PLATforma 2019". Judesio pamokas lankantys senjorai kaskart tobulina ne tik judesio, bet ir bendravimo įgūdžius, užmezga naujų pažinčių, dalinasi savomis istorijomis, susiranda bičiulių. 2019 m. gegužę įvyko 40-ies Šeiko šokio teatro studijos senjorų pasirodymas "Čia ir dabar" Senajame turguje.

Apeirono teatrui skirta parama kultūrinės ir socialinės aplinkos sanglaudą skatinančiai iniciatyvai "Dialogas". Projekto metu vyko šešių dienų trukmės psichologinės teatrinės raiškos dirbtuvės, kuriose bendram kūrybiniam, edukaciniam darbui apjungtos trys skirtingos tikslines grupės: protinę negalią turintis jaunimas, profesionalūs teatralai ir Klaipėdos jaunimas (nuo 16 iki 29-erių). Kita programos dalis buvo nukreipta į tautinę atskirtį patiriančius vaikus ir paauglius (bendradarbiaujant su tautinių mažumų integracijos centru "Padėk Pritapti") Vilniuje. Iš viso šios iniciatyvos dirbtuvėse dalyvavo apie 40 tikslinės grupės dalyvių.

Taip pat tradiciškai KN prisidėjo prie Klaipėdai itin svarbios Jūros šventės, skirdama paramą jos organizavimui. KN ne tik dalyvavo tradicinėje Jūros šventės eisenoje, bet ir pakvietė Jūros šventės lankytojus į KN paviljoną, kurio tema buvo – "Nustebinti pasaulį – misija įmanoma!". KN paviljone per dvi dienas lankytojai galėjo ne tik susipažinti su SGD terminalo laivo-modeliu, daugiau sužinoti apie KN veiklą, bet ir išgirsti įvairių kviestinių svečių pasakojimų. Tokiu būdu KN prisidėjo prie Jūros šventės programos, kad ji būtų dar įvairiapusiškesnė ir patrauklesnė miestiečiams bei miesto svečiams.

KN parėmė ir Klaipėdoje vykstantį tarptautinį teatro festivalį "TheAtrium". Per šešias dienas parodyta 15 Lietuvos teatro kūrėjų spektaklių, juos stebėjo virš 3000 Klaipėdos ir visos Lietuvos žiūrovų.

Be kitų iniciatyvų, KN parėmė ir Kupiškio raj. savivaldybės kultūros centrą – parama skirta lėlių teatrų festivaliui "Vaikai ir lėlės", skirtam Šeimos dienai paminėti, ir didinantis meno prieinamumą Kupiškio raj. ir aplinkinių rajonų vaikams.

SPORTO SRITYJE – DĖMESYS JAUNIESIEMS TALENTAMS

Remdama sporto projektus, KN siekia paskatinti jaunimą aktyviau domėtis sportu, sveikesne gyvensena, taip pat prisidėti prie bendruomeniškumo skatinimo. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. buvo skirta parama tiek krepšinio klubui

"Neptūnas", kuris vykdė projektą, skirtą Klaipėdos bendruomenę įtraukti į aktyvią sportinę veiklą – organizavo gatvės krepšinio turnyrą, kuriame galėjo dalyvauti Klaipėdos bendruomenė ir jaunieji krepšinio talentai. Taip pat skirta parama Klaipėdos "Neptūnas – Akvaservis" krepšinio komandos jaunųjų talentų ugdymui.

Taip pat 2019 m. KN siekė prisidėti prie Lietuvos sportininkų pasirengimo parolimpinėms žaidynėms. Neįgaliųjų sportininkų asociacijai buvo skirta parama įsigyti treniruotėms būtiną irklavimo treniruoklį – ergometrą, kuris yra nepakeičiamas ruošiantis varžybų sezonui žiemą.

PARAMOS TEIKIMAS NUO 2020 M.

Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas, taip pat per dvejus metus išryškėjusią praktiką, 2020 metais KN planuoja atnaujinti paramos teikimo taisykles.

Atsižvelgiant į sritis, kuriose KN poveikis gali būti svariausias, išgrynintos trys pagrindinės KN paramos kryptys:

  • Aplinkos apsauga, ekologija ir energetinio tvarumo iniciatyvos bei tyrimai;
  • Švietimas ir mokslas;
  • Sveikos gyvensenos skatinimas.

KITOS VISUOMENINĖS INICIATYVOS

Parama yra tik vienas iš būdų, kaip KN prisideda prie socialinių iniciatyvų. Dalinimasis žiniomis, gerąja praktika, patirtimi su verslo, mokslo, viešojo sektoriaus atstovais yra vienas svarbiausių KN socialinės atsakomybės aspektų.

SKAITMENIZACIJA IR INOVACIJOS

2019 m. KN sutelkė pastangas į skaitmenizacijos procesus ir inovacijas. Tai atsispindėjo tiek pačios bendrovės veikloje – peržiūrint procesus, diegiant inovacijas, tiek nukreipiant pastangas į trečiąsias šalis.

2019 m. KN nustatė šešias KN skaitmeninės ir inovacijų strategijos įgyvendinimo kryptis, kurios apima procesus, dokumentų, komunikacijos, technologinių procesų skaitmenizavimą, verslo analitikos efektyvesnį valdymą, taip pat atviros skaitmeninėms technologijoms bei inovacijoms aplinkos organizacijoje kūrimą.

2019 m. KN tapo vienas Baltijos skaitmeninių inovacijų centro (Baltic Maritime Digital Innovation Hub) steigėjų. Dalyvaudama jo veikloje bendrovė tikisi sukurti KN veikloje galimų pritaikyti inovacijų. Šio centro misija - kurti pažangą Baltijos jūros regione pasitelkiant skaitmenines technologijas ir tinklaveiką, inicijuoti ir išvystyti viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo bendradarbiavimą skaitmeninių inovacijų srityje, taikant pažangiausias komunikavimo priemones, sutelkti reikalingą infrastruktūrą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), inicijuoti naujų produktų ir paslaugų kūrimą, vykdyti produktų prototipų kūrimą ir bandymus, kokybės patvirtinimą (validaciją), standartizavimą, sertifikavimą, pramoninį dizainą, teikti skaitmeninių inovacijų projektų valdymo konsultacijas, dalyvauti ES ir nacionalinėse bei kitose programose, sutelkti tinklaveikai Klaipėdos regiono skaitmeninės ekosistemos dalyvius ir kurti įmonėms pridėtinę vertę.

Taip pat, siekiant KN skaitmenizavimo tikslų, KN darbuotojai aktualizavo klausimus dėl popierinių dokumentų mažinimo įmonėje su valstybinėmis institucijomis. Pavyzdžiui, vienas didesnių popieriaus naudojimo šaltinių įmonėje yra dokumentų apie pakrautas autocisternas spausdinimas. Kadangi jis formaliai privalomas pagal galiojančius teisės aktus, siekiant didesnės skaitmenizacijos, klausimas iškeltas atitinkamoms institucijoms.

KN patirtis skaitmenizavimosi srityje sudomino uostamiesčio savivaldybę. Bendrovės patirtimi domėjosi savivaldybės administracijos atstovai. KN darbuotojai pristatė įmonės komandos nueitą kelią skaitmenizavimosi kryptimi, išmoktas pamokas, pasidalino įžvalgomis.

KN skatindama ir Bendrovės darbuotojų dėmesį inovacijoms, iniciavo pirmąjį savo komandos hakatoną, kuriame dalyvavo apie 40 KN komandos narių. 5 komandos per 5 valandas turėjo rasti geriausią sprendimą mobiliajai aplikacijai, kuri veiktų "vieno langelio" principu. Taip pat KN įsitraukė ir į Klaipėdoje vykusį uosto technologijų hakatoną "Portathon Baltic 2019". Jo dalyviai sugeneravo ir komisijai pristatė 18 inovatyvių ir ambicingų sprendimų. Vieną iš prizinių fondų laimėjusių komandų buvo bendra Klaipėdos universiteto studentų ir KN darbuotojų komanda "Clever LNG". Ši komanda pasiūlė sprendimą SGD terminalų veiklos planavimo efektyvumo didinimui.

JŪROS ŠVENTĖS AKIMIRKOS

BENDRUOMENIŠKUMO INICIATYVOS

Dar 2018 m. KN pradėta iniciatyva "KN idėjos" – darbuotojų pasiūlymų veiklos ir procesų tobulinimui programa. Per 2019 m. buvo pateikta apie 30 idėjų, o nuo iniciatyvos pradžios – daugiau nei 60, iš jų pusė yra įgyvendintos arba vykdomos.

"KN idėjos" prisideda ne tik prie didesnio įmonės veiklos efektyvumo, bet ir kitų visuomeninių iniciatyvų. Viena iš pateiktų idėjų, kurią KN įgyvendino – Lietuvos trispalvės spalvomis Valstybės dienos proga apšviestos KN naftos terminalo Klaipėdoje talpyklos. Nuo šiol trispalvis apšvietimas įjungiamas visomis valstybei ar Klaipėdos miestui svarbiomis progomis.

Taip pat KN įsitraukė į Visuotinės tylos minutės iniciatyvą birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, kuomet visa šalis trumpam sustojo pagerbti tautiečius, nukentėjusius nuo tremties ir kalinimų. KN darbuotojai iš skirtingų bendrovės padalinių tylos minutei susijungė tiek gyvai, tiek ir virtualiai.

Atsižvelgiant į kaimyninių bendruomenių prašymus, KN 2019 m. suorganizavo civilinės saugos mokymus šalia Klaipėdos naftos terminalo įsikūrusios Melnragės gyventojams. Apie KNT kraunamus krovinius, galimas avarijas terminale ir dėl jų galinčias kilti ekstremaliąsias situacijas bei terminalo avarijų likvidavimo sistemas melnragiškiams pasakojo KN Naftos terminalo saugos ir sveikatos vadovas. Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovas pristatė gyventojų evakavimo tvarką Melnragėje susidarius ekstremaliai situacijai. 2020 m. KN toliau tęs dialogą saugos klausimais su aplinkinėmis bendruomenėmis.

2019 m. KN priėmė sprendimą pinigus klientų, partnerių ir kitų Kalėdų proga planuotų dovanų gavėjų vardu skirti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Bendradarbiaudama su Maltos ordinu, KN pakvietė savo darbuotojus į savanorystės akciją. Jos metu 40 vienišų, skurdžiai gyvenančių senelių pradžiuginome šventiniais lauknešėliais, kuriuos sudarė įvairūs maisto produktai, taip pat kiekvienam senjorui buvo įteiktas ir 50 eurų vertės vaistinės čekis. KN komandos nariais dovanojo ne tik bendrovės nupirktas dovanas, bet ir skyrė savo asmeninio laiko ir dėmesio.

KITOS INICIATYVOS

KN aktyviai įsitraukia į įvairias verslo konferencijas ir diskusijas, kuriomis skatinama aptarti aktualiausias energetikos srities tendencijas, potencialą, taip pat aktualius verslo vadybos klausimus.

Klaipėdoje gegužės 15-16 dienomis vyko "Klaipėda LNG Forum 2019" – didžiausiais iki šiol uostamiestyje organizuotas renginys, skirtas plačiai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) industrijos tendencijų apžvalgai ir naujų vers-

lo bendradarbiavimo ryšių mezgimui. Forumą organizavo Lietuvos SGD klasterio partneriai Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, KN ir Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje. Renginyje dalyvavo apie 200 dalyvių iš daugiau nei 10-ies Europos ir kitų šalių.

Kartu su ekspertais ir politikais, KN kvietė padiskutuoti apie lūkesčius valstybės valdomoms įmonėms. Rugsėjį diskusijų festivalyje "Būtent!" KN iniciavo temą – "Globaliai veikianti valstybės įmonė – misija įmanoma?", kurioje dalyvavo Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius, verslininkas Mindaugas Glodas, LLRI viceprezidentė Erika Maslauskaitė ir KN Teisės ir administravimo direktorius Rytis Valūnas.

Tradiciniame Vilniaus energetikos forume KN įsitraukė į SGD potencialo versle, valstybėje ir miestuose plėtros sesiją, taip pat diskutavo apie SGD potencialą transporto ir energetikos sektoriuose žaliosios energetikos revoliucijos eroje.

Bendrovė bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir sudaro sąlygas universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Priimami tiek atvykstantys pagal mokymo įstaigų numatytas praktikos programas, tiek pageidaujantys atlikti savanorišką praktiką studentai. Bendrovė nuo 2017 m. priima praktikantus ir į SGD laivą saugyklą "Independence" ir kitus SGD verslo tarnybos skyrius

2018 m. praktiką Bendrovėje atliko 23 studentai, 2019 m. – 35 studentai. Jie mokėsi Klaipėdos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino Technikos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Lietuvos verslo kolegijoje, Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje.

Daliai studentų, demonstruojančių geriausius akademinius rezultatus ir aukščiausią motyvaciją, pasiūloma darbo vieta. Taip pat suteikiama galimybė atlikti praktines mokymo užduotis pagal formaliąsias ir neformaliąsias kitų mokymo kompanijų darbų saugos programas, pagal kurias siunčiami mokytis Bendrovės darbuotojai.

NARYSTĖ ORGANIZACIJOSE

Būdama aktyvia verslo bendruomenės dalimi, KN yra šių organizacijų narė:

  • Klaipėdos pramonininkų asociacija
  • The American Chamber of Commerce in Lithuania
  • Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija
  • Lietuvos pramonininkų konfederacija
  • Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
  • SGD klasteris
  • Baltic Innovation Hub
  • SGD platforma

VALSTYBĖS DIENOS PROGA APŠVIESTOS KN NAFTOS TERMINALO KLAIPĖDOJE TALPYKLOS

"KLAIPĖDA LNG FORUM 2019" DISKUSIJŲ FESTIVALIS "BŪTENT!"

GRI RODIKLIŲ (G4) SĄRAŠAS

GRI RODIKLIS NUMERIS APIBŪDINIMAS KURIOJE ATASKAITOS DALYJE
PATEIKIAMAS
Bendroji informacija 102-1 Organizacijos pavadinimas AB "Klaipėdos nafta"
Bendroji informacija 102-2 Veikla, prekės ženklas,
produktai, paslaugos
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9
Bendroji informacija 102-3 Centrinė būstinė Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8
Bendroji informacija 102-4 Veiklos vieta Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9
Bendroji informacija 102-5 Savininkai, teisinė forma Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9
Bendroji informacija 102-6 Rinkos Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9
Bendroji informacija 102-7 Organizacijos apimtis Esminiai faktai apie bendrovę, p. 12-13
Bendroji informacija 102-8 Informacija apie darbuotojus
ir kitus dirbančius
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 13-14
Bendroji informacija 102-9 Tiekimo grandinė Esminiai faktai apie bendrovę, p. 9-10
Bendroji informacija 102-10 Reikšmingi pokyčiai
organizacijoje ir jos tiekimo
grandinėje
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 9-10
Bendroji informacija 102-13 Narystė asociacijose Atsakomybė prieš visuomene, p. 55
Bendroji informacija 102-14 Vadovo žodis Generalinio direktoriaus žodis, p. 4
Bendroji informacija 102-15 Pagrindinis poveikis, rizikos ir
galimybės
Generalinio direktoriaus žodis ir KN
socialinės atsakomybės politika, p. 4-5
Bendroji informacija 102-16 Vertybės, principai, elgesio
normos
Esminiai faktai apie bendrovę ir
korporatyvinis valdymas, p.12 ir 22
Bendroji informacija 102-17 Etikos klausimų valdymas ir
sprendimas
Korporatyvinis valdymas, p. 22
Bendroji informacija 102-18 Valdymo struktūra Korporatyvinis valdymas, p. 20-21
Bendroji informacija 102-21 Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis
ekonominiais, aplinkosaugos,
socialiniais klausimais
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17
Bendroji informacija 102-22 Aukščiausių valdymo organų
ir komitetų sudėtis
Korporatyvinis valdymas, p. 20-21
Bendroji informacija 102-23 Funkcijų atskyrimas Korporatyvinis valdymas, p. 20-21
Bendroji informacija 102-24 Aukščiausiosios vadovybės
rinkimas
Korporatyvinis valdymas, p. 20-21
Bendroji informacija 102-25 Interesų konfliktų valdymas Korporatyvinis valdymas, p.23
Bendroji informacija 102-26 Aukščiausio valdymo organo
vaidmuo nustatant strategiją,
vertybes.
Korporatyvinis valdymas, p. 20
Bendroji informacija 102-30 Rizikų valdymo proceso
efektyvumas
Korporatyvinis valdymas, p.21
Bendroji informacija 102-35 Atygio politikos Esminiai faktai apie bendrovę, p. 14-15
Bendroji informacija 102-36 Atlygio skyrimo procesas Esminiai faktai apie bendrovę, p. 14-15
Bendroji informacija 102-39 Metinio atlygio augimas Esminiai faktai apie bendrovę, p. 14-15
Bendroji informacija 102-40 Suinteresuotosios šalys Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5 ir 16-17
Bendroji informacija 102-41 Kolektyvinė sutartis Investicijos į darbuotojus, p. 42
Bendroji informacija 102-43 Požiūris į suinteresuotųjų
šalių įtraukimą
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17
Bendroji informacija 102-44 Iškeltos aktualiausios temos Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17
Bendroji informacija 102-45 Subjektai, įtraukti į
konsoliduotą finansinę
atskaitomybę
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8 ir 12-13
Bendroji informacija 102-47 Esminių temų sąrašas Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5 ir 16-17
Bendroji informacija 102-50 Atskaitomybės laikotarpis Esminiai faktai apie bendrovę, p. 1
Bendroji informacija 102-51 Paskutinės ataskaitos data Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16
Bendroji informacija 102-52 Atskaitomybės periodiškumas Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16
Bendroji informacija 102-53 Kontaktinis asmuo Esminiai faktai apie bendrovę, p. 59
Bendroji informacija 102-54 Nuoroda į vadovavimąsi GRI
standartais
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 1
Bendroji informacija 102-55 GRI rodiklių lentelė Šita lentelė
Ekonominiai rezultatai 201-4 Valstybės pagalba Esminiai faktai apie bendrovę, p. 13
Korupcijos prevencija 205-2 Mokymai ir komunikacija
apie korupcijos prevencijos
politiką ir procedūras
Korporatyvinis valdymas, p. 22
Korupcijos prevencija 205-3 Patvirtinti korupcijos atvejai
ir taikytos priemonės
Korporatyvinis valdymas, p. 22
Vadovybės požiūris 103-1 Iškeltų aktualiausių temų
paaiškinimas ir ribos
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5, 16-17
Vadovybės požiūris 103-2 Aktualiausių temų vadyba Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 26-27
Energija 302-1 Energijos vartojimas
organizacijoje
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 34-35
Energija 302-3 Energetinis efektyvumas Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p.36
Energija 302-4 Energijos vartojimo
mažinimas
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 34-36
Vanduo ir nuotekos 303-4 Nuotekos Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 30-32
Vanduo ir nuotekos 303-5 Vandens vartojimas Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 31-32
Emisijos 305-1 Tiesioginiai ŠESD išmetimai
(Scope 1)
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30
Emisijos 305-2 Netiesioginiai ŠESD
išmetimai, susiję su perkamos
el. energijos gamyba
(Scope 2)
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30
Emisijos 305-3 Kiti netiesioginiai ŠESD
išmetimai (Scope 3)
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30
Emisijos 305-4 ŠESD išmetimo intensyvumas Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30
Emisijos 305-5 ŠESD mažinimas Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30
Emisijos 305-7 Kitų teršalų emisijos Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 30
Vanduo ir nuotekos 306-1 Nuotekos pagal tipą ir
sutvarkymo kokybę
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 31-32
Vanduo ir nuotekos 306-2 Atliekos pagal tipą ir
tvarkymą
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 33-34
Vanduo ir nuotekos 306-3 Reikšmingi išsiliejimai Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 32
Aplinkosaugos atititktis 307-1 Neatitiktis aplinkosaugos
reikalavimams
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 36-38
Vadovybės požiūris 103-1 Iškeltų aktualiausių temų
paaiškinimas ir ribos
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5, 16-17
Vadovybės požiūris 103-2 Aktualiausių temų vadyba Investicijos į darbuotojus, p. 42
Įdarbinimas 401-1 Nauji darbuotojai ir
darbuotojų kaita
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 13-14
Darbuotojų sauga ir
sveikata
403-1 Darbuotojų saugos ir
sveikatos sistema
Investicijos į darbuotojus, p. 43, 45-47
Darbuotojų sauga ir
sveikata
403-5 Darbuotojų mokymai apie
apie saugą ir sveikatą
Investicijos į darbuotojus, p. 43, 45-47
Darbuotojų sauga ir
sveikata
403-6 Darbuotojų sveikatingumo
skatinimas
Investicijos į darbuotojus, p. 44-45
Darbuotojų sauga ir
sveikata
403-8 Darbuotojai, kuriems
taikomos darbuotojų saugos ir
sveikatos nuostatos
Investicijos į darbuotojus, p. 44-46
Darbuotojų sauga ir
sveikata
403-9 Traumos darbe Investicijos į darbuotojus, p. 46
Mokymai ir
kompetencijų kėlimas
404-1 Vidutinis mokymosi valandų
skaičius vienam darbuotojui
Investicijos į darbuotojus, p. 43
Mokymai ir
kompetencijų kėlimas
404-2 Kompetencijų ir įgūdžių
kėlimo programos
darbuotojams
Investicijos į darbuotojus, p. 43
Mokymai ir
kompetencijų kėlimas
404-3 Darbuotojų, kuriems
taikomas metinis veiklos
vertinimas, procentas
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 15
Nediskriminavimas 406-1 Diskriminaciniai atvejai ir
taikytos priemonės
Investicijos į darbuotojus, p. 47
Vietinės bendruomenės 413-1 Vietos bendruomenių
įtraukimas, poveikio
vertinimas ir vystymo
programos
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 26-27
Atsakomybė prieš visuomenę, p. 50-55
Vietinės bendruomenės 413-2 Veikla, galinti turėti ar turinti
neigiamą poveikį vietos
bendruomenėms
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 26-27
Viešoji politika 415-1 Politinė parama Korporatyvinis valdymas, p. 22
Klientų privatumas 418-1 Pagrįsti skundai dėl klientų
privatumo pažeidimų ir
klientų duomenų praradimo
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 17

Kontaktinis asmuo KN socialinės atsakomybės klausimais – Orinta Barkauskaitė, KN komunikacijos vadovė ([email protected]).

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.