Environmental & Social Information • Jun 10, 2020
Environmental & Social Information
Open in ViewerOpens in native device viewer

PARENGTA REMIANTIS GRI STANDARTAIS

Santrumpos:
SGD – suskystintos gamtinės dujos
SGDT – Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas
KNT – KN Klaipėdos naftos terminalas
SNT – KN Subačiaus naftos terminalas
KN – AB "Klaipėdos nafta" (Bendrovė)
KN socialinę atsakomybę supranta kaip neatsiejamą savo veiklos principą. Kiekviena organizacija savo veikla gali kurti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį, tad siekiame tapti verslo, kuriančio pozityvią įtaką, pavyzdžiu.
Rengdami šią ataskaitą, svarbiausias organizacijos poveikio sritis nustatėme atsižvelgdami į bendrovės veiklos pobūdį ir ilgalaikę strategiją, verslo rizikas ir galimybes.
Dialogas su suinteresuotosiomis šalimis yra vienas iš mūsų atviros ir atsakingos veiklos principų, kuris sudaro prielaidas identifikuoti esmines suinteresuotiesiems svarbias temas. Pagrindinės mūsų suinteresuotosios šalys yra: darbuotojai, akcininkai, verslo partneriai, klientai, bendruomenės ir visuomenė bendrai, sprendimų priėmėjai nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Temos, kurios aktualios mūsų tikslinėms grupėms, apima mūsų veiklos saugumą, ekonominį poveikį, aplinkosauginį poveikį, gerosios valdysenos praktikas.
Būdami ne tik Klaipėdos ir Kupiškio rajonams, bet ir nacionaliniu mastu savo veikla ir dydžiu svarbia įmonė, galime naudoti savo įtaką prisidedant prie skirtingų socialinės atsakomybės veiklos aspektų – ne tik skatindami dialogą su bendruomenėmis Klaipėdoje, bet ir prisidėdami prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaip švaresnio kuro alternatyvos, naudojimo skatinimo, bei per rėmimą skatindami švietimo ir mokslo, sveikos gyvensenos, aplinkosaugos iniciatyvas.
Iki šiol KN neturi suformuotos socialinės atsakomybės politikos, taip pat socialinė atsakomybė ir tvarumas buvo tik iš dalies atspindėti KN veiklos strategijoje. Visgi 2020 m. vasarį įmonė pristatė naują veiklos strategiją iki 2030 metų – vienas iš pagrindinių principų yra tvarios ir atsakingos veiklos siekis kiekviename mūsų veiklos segmente. Atsižvelgdama į tai ir siekdama sustiprinti savo dėmesį socialiai atsakingai veiklai, KN 2020 m. suformuluos socialinės atsakomybės politiką, taikomą visoms KN grupės įmonėms, kiekvienoje rinkoje, kurioje įmonė veikia. Taip pat įmonė rengia Suinteresuotų šalių politiką, kuri aiškiau apibrėš, kaip yra bendraujama su kiekviena suinteresuota šalimi, siekiant išgirsti jų lūkesčius įmonės veiklai bei juos atliepti.
Pristatyti save kaip socialiai atsakingą verslą – savaime yra rimtas sprendimas, jei socialinė atsakomybė nėra tik deklaracija. Nes socialinę atsakomybę savo veikloje kiekviena organizacija turi kurti ir puoselėti kiekvieną dieną – priimant kasdienius veiklos sprendimus, kuriant dialogą su savo tikslinėmis auditorijomis organizacijos viduje ir išorėje, planuodami tolimesnę bendrovės raidą ir priimdami verslo sprendimus.
2019 m. KN buvo vidinių transformacijų metai – 2019 m. susitelkėme ties strategijos naujam dešimtmečiui kūrimo. Dirbant su strategijos kūrimu, visuomet įsivertini ir tai, kiek tavo verslas yra aktualus, kiek jis atliepia visuomenės aktualijas ir naujas tendencijas.

Kaip ir bet kuri bendrovė, kuri dirba su iškastiniu kuru, suprantame, kad poreikis transformacijai yra stipresnis nei bet kada anksčiau. Būtent todėl ir mūsų veikloje kaip vieną svarbiausių leitmotyvų įvardinome tvarumą. Siekiame, kad mūsų veikla būtų kuo neutralesnė aplinkai, todėl pažadėjome sau, kad per artimiausią dešimtmetį būsime tie, kurie savo veikoje ženkliai sumažins emisijų kiekį.
2019-ieji mums buvo svarbūs ir tuo, kad tai buvo bendruomeniški metai. Sutelkėme dėmesį į dialogą su suinteresuotaisiais – tiek per filantropiją, tiek per nuoširdžias pastangas išgirsti ir atliepti lūkesčius tų, kurie su mumis ar mums dirba, taip pat tų, kurie dirba bendrovėje.
Tvarumo kelias yra sąmoningas ir sunkus pasirinkimas. Tai, kad ši ataskaita rengiama vadovaujantis GRI standartais taip pat yra svarus žingsnis stiprinant KN tvarumo iniciatyvas. Ataskaitos rengimas leidžia įsivertinti esamą situaciją ir nusibrėžti tobulėjimo gaires ateičiai. Būtent taip ir siūlau vertinti šį dokumentą skaitytojams.
Darius Šilenskis KN generalinis direktorius


KN – Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti naftos ir suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei Lietuvos valstybinio privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdanti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. 2019 m. KN veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis bei keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Kupiškio rajone esančiame Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo operavimą, su SGD susijusių veiklų plėtojimą. Vadovybė vertina kiekvienos veiklos finansinius rezultatus ir nustato kiekvienai iš jų strateginius tikslus.
KN naftos terminalo paskirtis – teikti klientams naftos produktų, tiekiamų iš naftos perdirbimo gamyklų ir į jas, krovos (iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai) ir sandėliavimo terminalo talpyklų parke paslaugas. Per KN terminalą naftos produktai taip pat importuojami, teikiant naftos produktų krovos iš tanklaivių į klientų transportavimo priemones (autocisternas ir (arba) vagonus) paslaugas.
SGD terminalas – tai vienas iš svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris suteikė sąlygas atsirasti gamtinių dujų rinkai Lietuvoje, o valstybei bei jos piliečiams ir įmonėms atvėrė galimybę importuoti gamtinių dujų iš viso pasaulio. SGD terminalas yra kompleksinės SGD paslaugų grandinės dalis, kurią
Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – KN arba Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. KN grupę sudaro šios įmonės (toliau – Grupė):
| ĮMONĖS PAVADINIMAS |
ADRESAS | VALDOMA AKCIJŲ DALIS, % |
VEIKLA |
|---|---|---|---|
| AB "Klaipėdos nafta" |
Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda |
100 | Bendrovės veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis: naftos terminalų ir SGD terminalų, bei į ketu rias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminalas), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos termi nalas), SGD terminalo operavimą bei su SGD susijusių veiklų plėtojimas. |
| UAB "SGD terminalas" |
Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda |
100 | Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros Klaipėdoje eksploatavimas (valdymas) ir vystymas. |
| UAB "SGD logistika" |
Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda |
100 | Tarptautinė SGD terminalų veiklos plėtra SGD transportavimo jūra veikla, kita veikla. |
| UAB "SGD SPB" |
Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda |
100 priklauso UAB "SGD logistika" |
Tarptautinė SGD terminalų veiklos operavimo paslaugų plėtra, investuojant ir steigiant kitas projektines įmones Lietuvoje ir užsienyje (holdingo veikla). |
| KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA (KN Açu) |
F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 and Area 2, 28200- 000 São João da Barra, State of Rio de Janeiro |
90 priklauso UAB "SGD logistika" ir 10 priklauso UAB "SGD SPB" |
SGD terminalo operatoriaus paslaugos Açu uoste Brazilijoje. |
Bendrovė yra akcinė bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.646 akcininkams (2018 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.191 akcininkui). 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2019 m. | 2018 m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| AKCININKAI | TURIMŲ AKCIJŲ SKAIČIUS (tūkstančiais) |
NUOSAVYBĖS DALIS (%) |
TURIMŲ AKCIJŲ SKAIČIUS (tūkstančiais) |
NUOSAVYBĖS DALIS (%) |
|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327) |
275.587 | 72,34 | 275.241 | 72,32 | |
| UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480) |
39.650 | 10,41 | 39.605 | 10,41 | |
| Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas) | 65.715 | 17,25 | 65.760 | 17,27 | |
| Iš viso | 380.952 | 100,00 | 380.606 | 100,00 |
| ĮMONĖS PAVADINIMAS |
ADRESAS | VALDOMA AKCIJŲ DALIS, % |
VEIKLA |
|---|---|---|---|
| BALTPOOL, UAB | A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius |
33 | Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorius. |
| Sarmatia Sp. z o.o. | ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija |
1 | Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas ir projektavimas. |

TERMINALAS
SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAS

KLAIPĖDOS SGD TERMINALAS
KLAIPĖDOS SGD PASKIRSTYMO STOTIS
PAGRINDINIAI TERMINALAI

sukūrė Bendrovė, siekiant aprūpinti Baltijos jūros regioną švariausiu iškastiniu kuru ir skatinti aplinkai draugišką logistiką. SGD saugykla su išdujinimo įrenginiu yra SGD tanklaivis, kuris Klaipėdos jūrų uoste priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių bei gali perkrauti SGD į atplaukusius dujovežius. Išdujintos SGD pristatomos į gamtinių dujų perdavimo sistemą. 2018 m. veiklą pradėjo SGD paskirstymo stotis, kuri yra skirta priimti SGD iš mažos apimties dujovežių, jas laikinai saugoti ir perkrauti į SGD autocisternas ar laivus. SGD gali būti kraunamos ir į ISO reikalavimus atitinkančius standartinio dydžio konteinerius, kurie gali būti gabenami geležinkeliu ir keliais. Tai atveria galimybes švaresne energija apsirūpinti nuo dujotiekio nutolusiems pramonės objektams ir
gyvenvietėms.
Išsamiau apie bendrovės veiklą informacija pateikiama KN 2019 m. Konsoliduotame metiniame pranešime, skyriuje "Informacija apie bendrovę bei jos veiklą".
2020 m. pradžioje buvo patvirtinta KN veiklos strategija iki 2030 metų. Ji nustatė bendruosius strateginius tikslus visai Bendrovei ir kiekvienai Bendrovės vykdomai veiklai, įvertino istorinę finansinę Bendrovės informaciją ir numatė siektinus strateginio laikotarpio rodiklius. Bendrovės misija yra užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų priėjimą prie globalios energijos išteklių rinkos tvariai vystantis, atliekant investicijas ir valdant multifunkcinius skystųjų energetinių išteklių terminalus pasaulyje.
Vykdydama savo veiklą Bendrovė siekia padėti savo klientams pereiti prie švaresnės energijos, tuo pačiu padedant jiems išlaikyti konkurencingumą.

IMPORTAS IR EKSPORTAS Naftos produktai daugiausia importuojami ir eksportuojami tanklaiviais bei geležinkeliais, taip pat vežami autocisternomis.

TIEKIMAS JŪRA Naftos produktai tiekiami perkraunant juos iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai.

KROVA IR SAUGOJIMAS Perkraunami naftos produktai sandėliuojami ir saugomi terminalo talpyklose.

TIEKIMAS GELEŽINKELIAIS Naftos produktai importuojami ir eksportuojami geležinkeliais, transportuojant cisternose.
SGD TIEKIMO GRANDINĖ
SGD SAUGOJIMAS IR IŠDUJINIMAS
Suskystintųjų gamtinių dujų saugojimas ir išdujinimas SGD terminale.
SGD PERKROVA Dujos laikinai saugomos ir perkraunamos į specialų SGD transportavimo dujovežį.
SGD PASKIRSTYMAS
JŪRA
SGD gabenamos į Klaipėdos SGD paskirstymo stotį ir / arba kitus terminalus Baltijos jūroje rinkoje prieinamais SGD bunkeravimo / transportavimo
laivais.
SGD PASKIRSTYMO
STOTIS
Iš transportavimo laivo SGD perpilamos į krante esančias SGD talpyklas. Prie jų įrengtos autocisternų užpildymo aikštelės, iš kurių vykdomas dujų perkrovimas į autocisternas.
SGD PASKIRSTYMAS
ŽEME
Autodujovežiai SGD paskirsto prie gamtinių dujų skirstymo tinklo neprijungtiems vartotojams.


• Išlaikyti ir didinti krovos lygį ir naftos terminalų pelningumą atsižvelgiant į pokyčius rinkoje.
• Užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir kurti pridėtinę vertę vartotojams ir akcininkams.
• Pelninga mažos apimties SGD terminalo veikla ir pridėtinės vertės kūrimas augančioje regioninėje mažos apimties SGD rinkoje.
Kartu su strategijos atnaujinimu atnaujinta ir bendrovės misija bei vizija.
Užtikriname saugią, patikimą ir efektyvią prieigą prie pasaulinės energetikos rinkos, tvariai vystant, eksploatuojant ir investuojant į daugiafunkcius suskystintų gamtinių dujų terminalus visame pasaulyje. Mūsų tikslas yra išlaikyti mūsų klientų konkurencinį pranašumą bei padėti jiems pereiti prie tvaresnių energijos rūšių.
Didžiausia pasaulyje SGD terminalų operatorė ir konkurencingiausias naftos produktų krovos centras Baltijos regione.
Bendrovės Strategijoje taip pat numatoma didelį dėmesį skirti esminiam KN turtui – žmonėms, koncentruotis į tiesioginę ir netiesioginę verslo įtaką visuomenei – socialinę atsakomybę bei bendrovės įgyvendinamas skaitmenizavimo ir inovacijų priemonėms. Esame socialiai atsakingi, mums rūpi pasauliniai klimato pokyčiai, todėl bendrovė investuoja į tvarias ir veiksmingas technologijas bei efektyvina veiklos procesus. Siekiame iki 2030 m. ženkliai sumažinti veikloje susidarančias teršalų emisijas.
Savo veikloje ir toliau įmonė vadovaujasi profesionalumo, tobulėjimo, pagarbos ir bendradarbiavimo vertybėmis.
Bendrovės veiklos strategija iki 2030 m. skelbiama: 2030.kn.lt.
KN 2019 m. finansiniams rodikliams, lyginant su 2018 m., įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitęs Tarptautinės finansinės atskaitomybės 16 – asis standartas "Nuoma" (angl. IFRS 16). Šis pokytis daro reikšmingą įtaką KN finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitoms, o tuo pačiu ir finansiniams rodikliams. Įsigaliojus standarto pokyčiams, nuoma įtraukiama į apskaitą kaip turtas ir įsipareigojimai (teisė į nuomojamą turtą ir finansinės nuomos įsipareigojimai). Kadangi 16 standartas išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų, KN savo finansinėse ataskaitose pateikia ir vadybinį (koreguotą) rezultatą. Tai leidžia geriau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria – kaip pvz., valiutos kurso pasikeitimo, – kuri dėl reguliuojamos veiklos specifikos yra kompensuojama ir realios įtakos įmonės rezultatui nedaro.
2019 m. Grupės koreguotas grynasis pelnas – 12.665 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. grynuoju pelnu (11.577 tūkst. Eur), didėjo 9,4 proc. arba 1.088 tūkst. Eur.
2019 m. Bendrovės koreguotas grynasis pelnas – 13.051 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. grynuoju pelnu (11.577 tūkst. Eur), didėjo 12,7 proc. arba 1.474 tūkst. Eur.
Grupės koreguoto grynojo pelno augimui 1.088 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m., daugiausiai įtakos turėjo: 2.308 tūkst. Eur didesnis SGD terminalo grynasis pelnas bei 14 tūkst. Eur didesnis KNT grynasis pelnas:
• Dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" veikla (SGD transportavimo jūra sąnaudos) buvo nuostolinga – 382 tūkst. Eur nuostolis.
2019 m. koreguota Grupės EBITDA siekia 25.767 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (26.949 tūkst. Eur), sumažėjo 4,4 proc. arba 1.182 tūkst. Eur.
2019 m. koreguota Bendrovės EBITDA siekia 26.154 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (26.949 tūkst. Eur), sumažėjo 3,0 proc. arba 795 tūkst. Eur.
Metinė koreguota Grupės kapitalo grąža (ROE) 2019 m. sudarė 6,5 proc., Bendrovės 2019 m. ROE – 6,7 proc. (2018 m. – 5,8 proc.).
2019 m. Grupės pardavimo pajamos – 104.363 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (99.998 tūkst. Eur), didėjo 4.365 tūkst. Eur, arba 4,4 proc. Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 104.138 tūkst. Eur, dukterinės įmonės UAB "SGD Logistika" – 225 tūkst. Eur.
2019 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 104.138 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. (99.998 tūkst. Eur), didėjo 4.140 tūkst. Eur, arba 4,1 proc. Pardavimo pajamų didėjimas susijęs su SGD terminalo pajamų augimu 6.543 tūkst. Eur.
Per 2019 m. KN sumokėjo virš 168 mln. eurų įvairių mokesčių į valstybės biudžetą (2018 m. 161 mln. eurų).
Į savivaldybių biudžetus sumokėti mokesčiai 2019 m. siekė 371 tūkst. eurų, prieš metus 230 tūkst. eurų.
2019 m. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 100 proc. 2018 m. uždirbto grynojo pelno (11.577 tūkst. Eur), buvo išmokėta dividendais.
Išsamiau apie finansinius veiklos rezultatus – KN 2019 m. Konsoliduotame metiniame pranešime.
2019 m. rugsėjo 19 d. gautas Europos Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinimo užtikrinant valstybės garantija SGD dedamosios refinansavimo paskolą.
2019 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija suteikė valstybės garantiją, užtikrinančią Bendrovės įsipareigojimus ŠIB dėl 134 mln. eurų. Paskola bus naudojama
SGD terminalo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansavimo finansavimui.
Įsipareigojimas vykdyti tvarią veiklą bei tęsti investicijas į aplinkosaugos priemones lieka KN (AB "Klaipėdos nafta") dėmesio centre. Bendrovei pavyko gauti 200 tūkst. eurų paramą oro teršalų valymo įrenginiui Klaipėdos naftos terminale įrengti. Reikalingos įrangos įsigijimas ir sumontavimas iš viso atsieis apie 0,5 mln. eurų. Apie 300 tūkst. eurų bendrovė skirs iš savo biudžeto, likusius 200 tūkst. eurų pavyko gauti pateikus paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri priėmė sprendimą skirti projektui finansavimą iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų.
SGD paskirstymo stotis – tai komercinis Bendrovės projektas, finansuotas Bendrovės bei iš dalies Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal CEF-Transport programą įgyvendinant projektus HEKLA bei "Blue Baltics". 2019 m. šiems projektams Europos Komisija skyrė 1,8 milijonų EUR.
Daugiau informacijos – KN 2019 m. Konsoliduotame metiniame pranešime.
Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 369 (2018 m. gruodžio 31 d. - 391). Vidutinis Grupės darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 373 (2018 m. gruodžio 31 d. - 393).
2019 m. pabaigoje vienas darbuotojas dirbo nepilnu etatu. 2019 m. 4 mėnesius vienas darbuotojas dirbo pagal nuomos sutartį. Visiems darbuotojams taikomi KN kolektyvinės sutarties principai. Bendrovėje taip pat veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 43,57 proc. visų KN darbuotojų (2018 metais - 34 proc.).
| DARBUOTOJŲ SKAIČIUS KN GRUPĖJE METŲ PABAIGOJE |
MOTERYS | VYRAI | |
|---|---|---|---|
| 2016 | 383 | 98 | 285 |
| 2017 | 396 | 106 | 290 |
| 2018 | 402 | 106 | 290 |
| 2019 | 373 | 97 | 276 |

| VADOVAUJANTYS DARBUOTOJAI 1) |
SPECIALISTAI | DARBININKAI | IŠ VISO | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 2019 | 2018 | 2019 | 2018 | 2019 | 2018 | 2019 | |
| Darbuotojų skaičius pagal pareigybių lygį (vidut.) |
40 | 41 | 196 | 181 | 155 | 147 | 391 | 369 |
| Vidutinis darbo užmokestis, Eur/mėn. 2) 3) |
5054 | 4744 | 2312 | 2286 | 1678 | 1621 | 2313 | 2282 |
| Iš viso priskaitymų, susijusių su darbo santykiais, įskaitant darbdavio mokesčius, tūkst. Eur |
2658 | 2784 | 5701 | 5506 | 3293 | 3037 | 11652 | 11327 |
1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai.
2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.
3) Tam, kad 2019 m. ir 2018 m. informacija būtų palyginama, 2018 m. faktinis vidutinis darbo užmokestis padaugintas iš 1,289.
2019 m. darbuotojų skaičius, lyginant su 2018 m., mažėjo 7 proc. Tai daugiausiai lėmė bendrovės susitelkimas į veiklos ir procesų efektyvumą, kuomet, atsižvelgiant į natūralią darbuotojų kaitą, ne visuomet buvo skelbiamos atrankos į laisvas pozicijas. Taip pat optimizuojant valdymo struktūrą, 2019 m. pradžioje nepratęstos darbo sutartys su 20 darbuotojų. Jiems užtikrintos visos socialinės garantijos, taip pat – norintiems suteikta pagalba ieškantis kitos darbo vietos.
Bendroji KN personalo kaita:
2019 m. keturių iš septynių aukščiausio lygio vadovų pagrindinė darbo vieta buvo Vilniuje. Didžioji dauguma vidurinės grandies vadovų yra iš Klaipėdos.
Bendrovės atlygio politiką reglamentuoja KN Valdybos patvirtinta "Darbuotojų atlygio mokėjimo politika" ir "AB "Klaipėdos nafta" aukščiausiųjų vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarka".
2019 m. 357 KN darbuotojų tapo įmonės akcininkais – jiems suteikta akcijų dalis siekia apie 0,2 proc. nuo visų KN akcijų kiekio. KN yra pirmoji valstybės valdoma įmonė šalyje savo darbuotojams dalį premijos išmokėjusi bendrovės akcijomis. KN akcijomis darbuotojams išmokėta iki 50 proc. skiriamos metinės premijos už 2018 metų rezultatus. Šiuo sprendimu įmonė siekia didinti darbuotojų įsitraukimą siekti ilgalaikių organizacijos tikslų ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus, taip pat – stiprina savo konkurencingumą darbo rinkoje.
Nors iš pažiūros atrodo, kad 2019 m. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesio atlygis mažėjo, tačiau faktiškai taip nebuvo. Rodomas pokytis yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad apie 50 proc. metinės premijos sumos buvo išmokėta akcijomis ir pervesta į darbuotojų pasirinktus trečios pakopos pensijų fondus.
Standartinis pradedančiųjų darbo užmokestis nustatomas pagal "Hay group" 50-75 procentilę, atsižvelgiant į turimą patirtį ir kompetencijas.
2020 m. balandžio 28 d. visuotinis eilinis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės atlygio politiką, kuri taikoma Bendrovės generaliniam direktoriui, valdybos, stebėtojų tarybos ir kitų komitetų nariams. Ši atlygio politika apibrėžia nepriklausomų ir ne nepriklausomų, tačiau valstybės tarnautojais ar valstybei atstovaujančios institucijos darbuotojais nesančių Stebėtojų tarybos narių, Valdybos narių ir Komitetų narių bei Bendrovės vadovo atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus ir

sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. KN atlygio politika skelbiama čia: https://www. kn.lt/apie-mus/darbo-uzmokestis/1975 Atlygio sistema KN formuojama pareigybių suskirstymo į lygius "Hay Group" metodikos pagrindu, nustatant kie-
kvienos pareigybės svorį, siekiant Bendrovėje užtikrinti teisingą atlygį už darbą. Mėnesinis atlygis KN priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų kvalifikacijai ir turimai patirčiai, gebėjimų, deleguotų funkcijų ir atsakomybių. Atlygio mokėjimo politika užtikrina atlygio išorinį konkurencingumą ir vidinį teisingumą bei nediskriminuoja darbuotojų lyties ar bet kuriuo kitu pagrindu.
Metiniai veiklos vertinimo pokalbiai kasmet atliekami su kiekvienu KN darbuotoju, atsižvelgiant į KN vertybes aptariant tobulėjimą per metus ir keliant tikslus ateičiai.
užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo ar kitų tikslų, kurie nustatomi teisės aktais.
Nurodant valstybės keliamus lūkesčius valstybės valdomai įmonei įvardijama pagrindinė ir kitos įmonės veiklos, veiklos prioritetai, esminiai veiklos vertinimo rodikliai, atskaitomybės poreikiai, įgyvendinami valstybei svarbūs ekonominiai projektai.
Darbuotojų lūkesčiai vertinami per įsitraukimo tyrimą, kuris bendrovėje atliekamas nuo 2015 metų. Taip pat užtikrinamas darbuotojų atstovavimas per profesinę sąjungą. Su darbuotojais vyksta reguliarus susitikimai (pvz., rengiant tradicinę valandą su vadovu visiems įmonės darbuotojams), išlaikoma galimybė pateikti savo pasiūlymus įmonės vadovybei tiesiogiai ar anonimiškai per pasiūlymų dėžutes. Darbuotojų lūkesčiai organizacijai – skaidri ir sąžininga atlygio politika, darbo ir poilsio balansas, vertybinė elgsena priimant sprendimus ir kasdieniame darbe.
Su Klaipėdos miesto bendruomenėmis KN palaiko glaudžlius ryšius. Miesto bendruomenės iš įmonės tikisi geros kaimynystės, tai yra, kad įmonės veikla turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkinių gyvenimo kokybei ir užtikrintų saugią aplinką. Šiuos interesus bendruomenės reiškia tiek per priežiūros ir reguliuojančias institucijas, tiek įmonei tiesiogiai – per skambučius specialiai bendruomenėms dedikuota telefono linija, laiškais ir klausimais bendrovei. KN siekdama tvarios partnerystės inicijuoja reguliarius susitikimus su bendruomenių atstovais – tiek įmonės teritorijoje, tiek bendruomenių rengiamuose susirinkimuose. Tiesioginio bendravimo metu taip pat atsiranda galimybių išgirsti bendruomenių lūkesčius dėl įmonės įsitraukimo į bendruomenėms svarbius projektus. Įmonė taip pat prisideda prie projektų, kurie atitinka KN paramos teikimo kryptis.
Su įmonės klientais bendraujama reguliariai, operatyviai reaguojant į jų poreikius. Įmonės klientams svarbu savalaikės ir kokybiškos paslaugos, lankstūs sprendimai, taip pat – tinkama bendrovės valdysena ir gera reputacija. Dauguma KN klientų yra ilgamečiai partneriai, tęsiantys bendradarbiavimo sutartis ne vienerius metus.
Rūpindamasi klientų ir darbuotojų asmens duomenų saugumo užtikrinimu, 2019 m. KN atnaujino Asmens duomenų tvarkymo gaires, Informacijos ir kibernetinio saugumo valdymo procedūrą, atnaujino Informacijos klasifikavimo ir valdymo gaires. Taip pat 2019 m. bendrovė savo darbuotojams rengė mokymus apie Asmens duomenų tvarkymą ir valdymą. Juose dalyvavo 60 įmonės darbuotojų. Skundų dėl netinkamo asmens duomenų
tvarkymo 2019 m. bendrovei nebuvo pateikta.
2020 m. KN ir toliau planuoja stiprinti dėmesį šiai sričiai – tiek rūpindamasi tinkama atitiktimi, tiek edukuodama įmonės darbuotojus.
Siekiant tvaresnio ilgalaikio dialogo su KN suinteresuotosiomis šalimis, ši sritis bus atskiria apibrėžta KN suinteresuotų šalių politikoje ir KN Socialinės atsakomybės politikoje. Abu itin svarbūs dokumentai bendrovėje turi būti parengti ir pradėti taikyti 2020 metais.

Bendrovė kasmet pateikia Socialinės atsakomybės ataskaitą, rengiamą orientuojantis į GRI standartus.
Iki šiol bendrovės socialinė atsakomybė ir tvarumo samprata apsiribojo daugiausiai ekonomine atsakomybe ir geros valdysenos praktikos užtikrinimu, buvo orientuojamasi į filantropinę veiklą. Prieš dvejus metus Bendrovė pradėjo aktyviai investuoti į aplinkosaugą, skatinti savanorystę.

2019 m. KN biuruose naudojamo popieriaus skaičių pavyko sumažinti 44 proc., tai reiškia, kad per 2019 m. išsaugoti 48 medžiai. Iš viso dėl skaitmenizuotų procesų bendrovėje sutaupyta 1000 val. darbo laiko.

2019 m. KN suteikė paramą 21 projektui aplinkosaugos, kultūros, sporto, švietimo ir kt. visuomenei naudingose srityse. Suteikta parama siekė 90 tūkst. eurų.

2019 m. KN koordinuojamam projektui "Blue Baltics", kurio pagrindu Baltijos jūroje buvo sukurta SGD vertės grandinė ir skatinamas švaraus kuro naudojimas laivyboje, įteiktas prestižinis "Energy Globe Award Lithuania 2019" apdovanojimas už kuriamą teigiamą poveikį aplinkai.

VMI duomenimis, 2019 metais KN užėmė ketvirtą vietą tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų.

2019 m. KN valdomuose naftos terminaluose "žalia" elektra sudarė 74 proc. visos įsigytos ir suvartotos elektros energijos.
Siekdama užtikrinti Bendrovės atskaitingumą prieš suinteresuotas šalis įmonė informaciją apie savo veiklą atskleidžia šiais būdais:
Bendrovės suinteresuotųjų šalių ratas yra platus, tačiau šiame kontekste svarbiausios tikslinės grupės yra:
Nors čia išvardintos tik kelios didžiausios tikslinės auditorijos, tačiau įmonė vykdydama savo veiklą vadovaujasi atviro ir skaidraus dialogo principu su visomis suinteresuotomis šalimis.
Didžiausias bendrovės akcininkas yra Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Energetikos ministerija. Savo lūkesčius bendrovei akcininkas išreiškia per lūkesčių laišką, kurį parengia ir pateikia bendrovei ne rečiau kaip kas 4 metus. Valstybė, dalyvaudama savo valdomos įmonės valdyme, siekia verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų

KN valdymo bei priežiūros organai Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais. Bendrovė savo veikloje taip pat atsižvelgia į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerosios valdysenos praktikas, NAS-DAQ akcijų biržos gerosios valdysenos gaires.
Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų taryba yra kolegialus, Bendrovės veiklos priežiūrą ir Bendrovės strategiją tvirtinantis organas. Jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente. 2018 m. balandžio 27 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Stebėtojų tarybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti: Eimantas Kiudulas, Andrius Varanavičius ir Tomas Lukoševičius (atsistatydino 2019 m. rugsėjo 3 d.).
Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, sudaro Audito komi- tetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, renkami iki Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose, Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę. Bendrovės Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Andrius Varanavičius ir Laura Garbenčiūtė-Bakienė, o nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir Žana Kraučenkienė išrinkti Bendrovės audito komiteto nariais iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui. 2019 m. Bendrovės Valdybos nariai: Dainius Bražiūnas, Mantas Bartuška, Giedrius Dusevičius, Bjarke Pålsson ir Ian Bradshaw (nuo 2019 m. sausio 2 d.). Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką. 2018 gegužės 28 d. Valdybos pirmininku išrinktas Valdybos narys Giedrius Dusevičius. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
Susipažinti išsamiau su Bendrovės organais, jų sudarymo tvarka, kompetencijomis, veiklos vertinimu galima Bendrovės įstatuose, kurie skelbiamį KN tinklapyje, skiltyje "Apie mus".
Daugiau informacijos apie KN valdymo struktūrą – KN 2019 m. valdymo ataskaitoje, dalyje "Bendrovės valdymas".

Bendrovės valdybos patvirtintoje Rizikos valdymo poli-
tikoje reglamentuotas Bendrovės rizikos valdymas, apibrėžti rizikos valdymo principai ir atsakomybės, rizikų valdymo vadovo funkcijos ir atsakomybės bei nustatyti Bendrovės rizikos apetitas ir tolerancijos ribos. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto rekomendacijas. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdyboje. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese, nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą. Bendrovėje taip pat buvo įsteigtas Audito komitetas, kurio pagrindinis uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai ir juos tinkamai apsvarsčius. Audito komitetas prižiūri bendrovės finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo procesus, užtikrina, kad bendrovė laikytųsi auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų, prižiūri bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemas.
Pagrindinės rizikos grupės su kuriomis Bendrovė susiduria savo veikloje:
Detaliau apie rizikų valdymą, informacija teikiama KN 2019 m. valdymo ataskaitoje, dalyje "Pagrindiniai rizikos veiksniai ir rizikos valdymas".


Bendrovė netoleruoja jokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Bendrovėje galioja generalinio direktoriaus patvirtinta Korupcijos netoleravimo politika (toliau - Politika). Ja aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, sukčiavimą, turto prievartavimą, neoficialios apskaitos kūrimą, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymą, fiktyvių išlaidų apskaitą, suklastotų dokumentų naudojimą ir kitas korupcijos apraiškas, minimas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją. Korupcijos netoleravimo politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu. Politika nuolat tobulinama, atnaujinama ir pildoma atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pasikeitimus. Visi bendrovės darbuotojai yra supažindinti su Politika ir įsipareigoję laikytis jos nuostatų. Susipažinti su KN Korupcijos netoleravimo politika galima KN interneto svetainėje čia: https://www. kn.lt/pranesk/2570
Bendrovė yra politiškai neutrali ir neteikia jokios finansinės paramos politinėms partijoms, grupėms ar politikams. Bendrovėje aiškiai apibrėžtos dovanų teikimo ir priėmimo taisyklės. Yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima teikti arba priimti dovanas, dalyvauti trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose. Papildomai KN 2019 metais vadovaujantiems darbuotojams rengė mokymus apie galimus interesų konfliktus ir jų valdymą. Įmonėje buvo parengta ir nuo 2020 m. taikoma atnaujinta privačių interesų deklaravimo tvarka, pagal kurią privačius interesus per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenų bazę privalo deklaruoti bendrovės kolegialių valdymo organų nariai, darbuotojai patenkantys į sudarytą ir viešai skelbiamą pareigybių sąrašą, taip pat visi darbuotojai dalyvaujantys KN viešuosiuose pirkimuose. Daugiau informacijos apie privačių interesų deklaravimą skelbiama "Pranešk" skiltyje KN interneto svetainėje.
Taip pat galioja patvirtinta ir viešai internetiniame puslapyje skelbiamos Bendrovės paramos teikimo taisyklės, kurios reglamentuoja Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams, nustatyti pagrindiniai paramos teikimo principai ir kryptys, paramos skyrimo kriterijai ir prioritetai. Bendrovėje yra patvirtintas Darbuotojų privačių interesų deklaracijų pildymo tvarkos aprašas, skirtas nustatyti darbuotojų elgesio reikalavimus jiems atliekant darbines funkcijas, privačių ir Bendrovės interesų deklaravimo tvarką ir darbuotojų veiksmus kilus interesų konfliktui. Pagal galiojančio Tvarkos aprašo nuostatas, privačius interesus privalo deklaruoti visi vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai. Bendrovėje yra įdiegti kontrolės mechanizmai, kurie yra skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti galimus korupcijos rizikos veiksnius. Nuolat peržiūrima ir tobulinama vidaus kontrolės sistema. Darbuotojas turi teisę, o Bendrovė sukuria jam galimybes, anonimiškai pranešti apie įtariamus kyšininkavimo ir korupcijos veiksmus ar bandymus juos atlikti, arba apie įtariamus ar faktinius šios Politikos pažeidimus, taip pat apie Bendrovės vidaus tvarkose ir Elgesio kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimus. Apie galimus korupcijos atvejus ar korupcijos apraiškas skatinama informuoti el. paštu [email protected] arba anonimiškai per formą www.kn.lt. Šiuo kontaktu gali naudotis tiek bendrovės darbuotojai, tiek visi kiti suinteresuoti asmenys. Per 2019 m. šia linija nebuvo gautas nė vienas pranešimas.
KN siekdama mažinti korupcijos apraiškų tikimybę taip pat taiko "Stropaus patikrinimo" procedūras ne tik savo darbuotojų, bet ir veiklos partnerių atžvilgiu. KN, prieš paskirdama darbuotojus į pareigas, atsižvelgdama į būsimo darbuotojo funkcijas ir atitinkamą korupcijos riziką, imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti, kad KN dirbtų nepriekaištingos reputacijos ir patikimi asmenys. KN turi patvirtintą pareigybių sąrašą, į kurias pretenduojant vykdoma Specialiųjų tyrimų tarnybos patikra. KN siekdama įsitikinti partnerio veiklos skaidrumu ir teisėtumu, prieš pradedant bendradarbiavimą ar bendradarbiavimo eigoje, gali taikyti įvairias "Stropaus patikrinimo" patikros procedūras.
Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimo sutartis, Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pirkimus bei taikomų Bendrovei, nuostatomis arba gerąja komercine praktika, kai tam tikriems pirkimams Įstatymas nėra taikomas.
Bendrovėje pirkimų planavimas, vykdymas ir pabaiga yra reglamentuoti specialiai pirkimų reguliavimui sukurtais dokumentais: Pirkimo organizavimo procedūra, Pirkimo komisijų reglamentu bei Mažos vertės pirkimų organizavimo procedūra. Bendrovėje pirkimai planuojami, o pirkimų suvestinė skelbiama Įstatymo nustatyta tvarka. Įprastai Bendrovėje pirkimus vykdo Pirkimų organizatorius (mažos vertės pirkimų atvejais) arba Pirkimo komisija (ne mažos vertės pirkimų atvejais). Visi pirkimo metu atliekami veiksmai yra dokumentuojami, o priimant sprendimus užtikrinamos kelių lygių kontrolės priemonės.
Visi Bendrovės pirkimuose dalyvaujantys, taip pat jiems tiesioginę ar netiesioginę įtaką galintys daryti asmenys yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Bendrovė viešina jos sudarytas pirkimo sutartis Įstatymo nustatyta tvarka. Bendrovė taip pat rengia ir LR viešųjų pirkimų tarnybai teikia:
Nuo 2020 m. visi bendrovės darbuotojai, dalyvaujantys KN viešuosiuose pirkimuose, turi būti deklaravę savo privačius interesus per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sistemą. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams.
KN įgyvendina sąžiningo verslo principus atsakingai ir teisingai deklaruodama ir sumokėdama visus priklausančius veiklos mokesčius. Greta įprastinių pelno, gyventojų pajamų, PVM, Sodrai mokamų mokesčių, Bendrovė, veikdama kaip akcizinio sandėlio savininkė, užtikrina teisingą akcizo bei muito mokesčių deklaravimą ir mokėjimą už klientų saugomus naftos produktus bei gamtines dujas. Per pastaruosius 5 metus Bendrovei nebuvo pateikta priekaištų dėl netinkamų mokesčių deklaravimo bei mokėjimo. Tuo pačiu KN neieško ir netaiko specialių mokesčių optimizavimo ar dirbtinio mokesčių sumažinimo schemų.
VMI duomenimis, 2019 metais KN užėmė ketvirtą vietą tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų: sumokėta virš 168 mln. eurų mokesčių.
KN naftos terminalas vykdo veiklą konkurencinėje aplinkoje. Pagrindiniais jo konkurentais laikytini visi Baltijos jū-
ros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai. Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje kasmet intensyvėja, ypač tai pasakytina apie rusiškų ir ypatingai baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą.
SGD terminalas laikytinas valstybinės svarbos energetikos objektu. Bendrovė vykdydama veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, kuriame nurodoma, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, taip pat SGD terminalo operatorius pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos reguliacinė aplinka apibrėžia šios veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis ir kainodarą. Užtikrinant laisvos rinkos veikimą SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VKEKK (šiuo metu VERT) nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų. Išsamiau informacija apie SGD terminalo veiklą, procedūras ir taisykles teikiama čia: https://www.kn.lt/musu-veikla/sgd-terminalai/klaipedos-sgd-terminalas/159
Per 2019 m. KN Klaipėdos SGD terminalo paslaugomis naudojosi penkios įmonės iš Lietuvos ir Estijos.


Aplinkos apsauga yra viena iš prioritetinių KN socialinės atsakomybės veiklos sričių, kuriai skiriamas visokeriopas dėmesys. KN tiek eksploatuodama esamus naftos ir SGD terminalus, tiek planuodama naują veiklą vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais, remiasi aplinkosauginiuose leidimuose nustatytomis sąlygomis bei laikosi aplinkos apsaugos normatyvuose bei standartuose nustatytų normų.
Bendrovės pastangas aplinkosaugos srityje galima išskirti į šias kryptis:
KN įgyvendina Aplinkosaugos priemonių planą, pagal kurį KN investicijos į aplinkosaugos sritį iki 2021 m. pabaigos bus pasiekusios 8 mln. eurų. Iki šiol (2013-2019 m. periodu) į aplinkos oro taršos mažinimo priemones bendrovė jau investavo arti 5 mln. eurų.
Vertinant toliau pateiktus 2018 m. ir 2019 m. rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį, kad 2019 m. birželį pradėtas eksploatuoti naujasis KN šviesiųjų naftos produktų parkas. Tai gali turėti įtakos šioje ataskaitos dalyje pateikiamiems rodikliams.
Bendrovė, planuodama naujas ūkines veiklas, esamų terminalų plėtrą ar modernizavimą, įvertiną jų galimą poveikį aplinkai ir jau ankstyvosiose projekto stadijose numato galimas taršą mažinančias priemones. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis ir taršą mažinančiomis priemonėmis bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus, kaip tai numato Orhuso konvencija. Bendrovė aktyviai rūpinasi aplinka ir visuomenės gerove, yra atvira informacijos teikimui suinteresuotoms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms bei gyventojams, ne vienerius metus skiria didelį dėmesį ryšiams su bendruomenėmis stiprinti.
2019 m. Bendrovė toliau tęsė aktyvų bendravimą su kai-
myninių bendruomenių atstovais – KIDE, asociacijos "Vitės bendruomenė", Melnragės bendruomenės atstovus pakvietė į savo naftos produktų saugojimo ir krovos teritoriją, kur svečiams buvo sudarytos galimybės iš arti išvysti bendrovės technologinius procesus, supažindinti su vykdoma veikla ir esamomis aplinkosauginėmis priemonėmis, aplinkosauginiais projektais bei planais. Taip pat įmonės atstovai dalyvavo asociacija "Vitės bendruomenė" ir Melnragės bendruomenių renginiuose, kuriuos pristatė vykdomo Aplinkosaugos priemonių plano progresą, atsakė į bendruomenėms rūpimus aktualius klausimus.
KN taip pat atvirai dalijasi su visuomene aplinkosauginiais duomenims – KN tinklapyje skelbiami vykdomo Klaipėdos naftos terminalo monitoringo duomenys, teikiama informacija apie aplinkosaugos veiksmų plano progresą.
Bendrovės Klaipėdos naftos terminale stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai (naftos produktų talpyklos, katilinė) eksploatuojami pagal atsakingos institucijos išduotą aplinkosauginį leidimą. KN taip pat nuolat viešai skelbia vykdomo poveikio aplinkos orui monitoringo duomenis. Atliekamas monitoringas rodo, kad vykdant bendrovės veiklą nėra viršijami leistinos taršos rodikliai, o 2018 m. gegužę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pagal paimtus mėginius sudariusi kvapo sklaidos modeliavimą nustatė, kad šalia įsikūrusių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė.
Siekiant mažinti ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, naftos produktų krovos ir saugojimo metu yra taikomos šios aplinkosauginės priemonės:
| EIL. NR. |
ORO TARŠĄ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS |
LAUKIAMI REZULTATAI |
ĮGYVENDINIMO TERMINAS* |
PROGRESAS |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Oro teršalų valymo įrenginio įrengimas, kurio paskirtis išvalyti teršalus surinktus nuo: (i) 16 esamų naftos produktų saugojimo talpyklų, esančių tam sių naftos produktų parke. (ii) geležinkelio naftos produktų krovos esta kados kelių Nr.1-2, ku riuose kraunami tam sieji naftos produktai (pvz.: mazutas) |
Sumažės į aplinką išmetamas lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis, kuris išsiskiria vykdant naftos produktų kro vą iš/į geležinkelio cisternų ir vykdant naftos produktų krovą ir saugojimą talpyklose |
2020-12-31- 2021-12-31 |
2019 m. I ketv. iš atsakingos ins titucijos gautas leidimas įrengti oro teršalų valymo įrenginį ir parengta techninė specifikacija projektavimo paslaugoms įsigyti. 2019 m. II ketv. pradėtos viešų jų pirkimų procedūros projekta vimo darbams įsigyti. 2019 m. III ketv. pasirašyta sutartis su projektavimo įmone dėl reikalingos infrastruktūros projekto parengimo. 2019 m. IV ketv. parengta do kumentacija oro teršalų valymo įrenginių įsigyti. |
Šių aplinkosauginių priemonių efektyvumas siekia net iki 95 proc. Parengtame aplinkosaugos veiksmų plane, kuris suderintas su už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, numatyta įrengti 2 oro teršalų valymo įrenginius, skirtus LOJ emisijų ir tuo pačiu kvapų mažinimui. Oro teršalų valymo įrenginiai bus įrengti per 2 metus. Šios aplinkosauginės priemonės ženkliai sumažins teršalų patekimą į aplinkos orą bei kvapų intensyvumą aplinkoje.
Bendrovė vykdo iš naftos terminalo stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių patenkančių į aplinką teršalų stebėseną, kurios tikslas yra įvertinti, ar vykdant ūkinę veiklą nėra viršijami nustatyti vienkartiniai leistinos taršos normatyvai. Taip pat vykdomas poveikio oro kokybei monitoringas, kurio tikslas yra nustatyti, ar vykdant ūkinę veiklą aplinkoje (už bendrovės teritorijos ribų) nėra viršytos nustatytos ribinės LOJ užterštumo vertės aplinkos ore. LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė yra 5 mg/Nm3 .
Bendrovė nuomojasi lengvuosius automobilius ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Šie automobiliai turi įrengtas ir veikiančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, atitinkančias EURO VI standarto reikalavimus, o tai mažina aplinkos oro taršą.
2018 m. rugsėjo pabaigoje KN baigė rengti ir aplinkos apsaugos institucijoms pateikė Aplinkosaugos priemonių planą, kuriame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos bendrovės investicijos į aplinkosaugos sritį sieks 8 mln. eurų.
Metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitos rengiamos pagal The Green house gas protocol A Corporate Accounting and Reporting Standard (toliau – Tarptautinis protokolas) reikalavimus. ŠESD apima CO2 ir CH4 išmetimus. ŠESD emisijos buvo įvertintos iš visų KN Lietuvoje valdomų terminalų – KNT, SNT, SGDT. Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O, HFCs, PFCs, SF6) išmetimai nėra apskaitomi, nes nėra identifikuotų reikšmingų taršos šiomis dujomis šaltinių.
ŠESD išmetimai apima tarptautiniame protokole Scope1, Scope 2, ir Scope 3 apibrėžtus išmetimus:
| 2 | Naujo oro teršalų valymo įrenginio įrengimas, kuriame bus valomi nuo 12-kos naujai pastatytų talpy klų surinkti teršalai. |
Naujai statomos 2020-12-31 talpyklos bus su jungtos į oro teršalų valymo įrenginį, kuris užtikrins mini malius teršalų išme timus į aplinką. |
2019 m. I ketv. iš atsakingos ins titucijos gautas leidimas įrengti oro teršalų valymo įrenginį. 2019 m. II ketv. parengta tech ninė specifikacija įrenginio įsigijimui. 2019 m III ketv. atliktas rinkos tyrimas dėl įrangos įsigijimo ir montavimo darbų. 2019 m. IV ketv. paskelbtas vie šasis pirkimas angliavandenilių garų rekuperavimo įrenginio su montavimu darbais įsigijimui. Pastaba: Visos talpyklos, ku rios bus pajungtos į naują oro teršalų valymo įrenginį jau yra |
|
|---|---|---|---|---|
| pastatytos su atvamzdžiais, t.y. yra įrengta teršalų surinkimo infrastruktūra (vamzdynai), prie kurios bus pajungtas oro teršalų valymo įrenginys. |
||||
| 3 | Esamo LOJ garų deginimo įrenginio modernizavimas |
Planuojama ter minalo krantinių rekonstrukcija leis priimti daugiau laivų, tad LOJ garų deginimo įrenginio pajėgumo padidini mas užtikrins efek tyvesnį LOJ garų neutralizavimą. |
2020-12-31 | 2019 m. I ketv. pasirašyta su tartis dėl įrangos tiekimo ben drovei. |
| 2019 m. II ketv. paslaugų teikė jas bendrovei pristatė įrangą. |
||||
| 2019 m. III ketv. paskelbtas konkursas įrangos sumontavimo darbams įsigyti. |
||||
| 2019 m. IV ketv. sumontuota reikalinga įranga, LOJ garų deginimo įrenginio našumui padidinti. LOJ garų įrenginio našumas padidintas. |
||||
| 4 | Klaipėdos naftos ter minalo katilinės 2x45 MW katilų degiklių modernizacija |
Atnaujinus katilų degiklius, bus nuo 300 mg/m3 iki 100 mg/m3 sumažintos į aplinkos orą išme tamos vienkartinės azoto oksidų ir anglies monoksidų ribinės vertės. |
Iki 2020-12-31 bus rekonstruotas kati las Nr. 1 Iki 2021-12-31 bus |
2018 m. IV ketv. nutrauktos viešųjų pirkimų procedūros dėl bendrovei pasiūlytos per aukštos įrangos kainos. |
| rekonstruotas kati las Nr.2 |
2019 m. I ketv. atliktas naujas rinkos tyrimas dėl įrangos įsigiji mo ir sumontavimo darbų. |
|||
| 2019 m. III ketv. atnaujintos viešųjų pirkimų procedūros projektavimo darbams, įrangos (degiklių) ir jos sumontavimo darbams įsigyti. |
Scope 1. Tiesioginiai CO2 išmetimai (iš iškastinį kurą deginančių įrenginių, KN veikloje naudojamų transporto priemonių), ir tiesioginiai CH4 išmetimai (iš gamtinių dujų nuotėkių vamzdynuose ir talpyklose). Scope 2. Netiesioginiai CO2 išmetimai, susiję su perkamos elektros energijos gamyba. Scope 3. Netiesioginiai CO2 išmetimai, susiję su perkamų medžiagų gamyba ir paslaugų teikimu.
98 proc. ŠESD emisijų sudaro emisijos iš kurą deginančių įrenginių, kuriuose yra naudojamas iškastinis kuras. Tačiau 2020 m. planuojama atlikti Energetikos auditą, kurio išvados turėtų padėti pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, atitinkamai ir efektyvesnį gamtinių dujų vartojimą.
ŠESD išmetimus mažinančios priemonės:
| RODIKLIS | 2018 M. | 2019 M. | PASTABOS | ||
|---|---|---|---|---|---|
| Tiesioginės ŠESD emisijos (sritis_1 (Scope1), t/m |
18 034 | 16 630 | 98,3 proc. šių išmetimų sudaro emisijos iš KNT katilinės (deginant dujas). |
||
| Netiesioginės ŠESD emisijos (sritis_2 (Scope2)*, t/m |
1 725 | 1 960 | 100 % šių išmetimų sudaro išmetimai iš sunaudotos elektros energijos gamybos (įsigytai be pažymų, patvirtinančių elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmę). |
||
| Netiesioginės ŠESD emisijos (sritis_3 (Scope3)**, t/m |
45 881 | 50 155 | 99,8 % šių išmetimų sudaro emisijos iš SGD laivo-terminalo (deginant dujas ir dyzeliną). |
||
| Netiesioginės ŠESD emisijos (sritis_2 (Scope2), t/m |
(-)6549 | (-)5492 | 2019 m. KN įsigydama daugiau kaip 70 proc. elektros energijos pagamintos iš atsinaujinčių išteklių, į aplinką neišmetė daugiau kaip 5 tūkst.t. ŠESD |
||
| VISO išmesta ŠESD, t/m | 65 666 | 68 745 | |||
| Santykiniai ŠESD taršos rodikliai, tenkantys vienai perkrautai produkto tonai (KNT ir SNT) arba išdujintai MhW (SGDT ir paskirstymo stočiai) |
|||||
| KNT perkrauto produktų kiekio, kg CO2 /t |
2,97 | 3,23 | |||
| SNT perkrauto produktų kiekio, kg CO2 /t |
1,83 | 1,52 | |||
| GDP išdujinto ir perkrauto gamtinių dujų kiekio, kgCO2 /MWh |
0,27 | 0,24 | |||
| SGD terminalo išdujinto ir perkrauto gamtinių dujų kiekio, kgCO2 /MWh |
5,02 | 2,55 | 2019 m. buvo išdujinta dvigubai daugiau dujų, negu 2018 m., tačiau sudegintas gamtinių dujų kiekis buvo beveik analogiškas 2018 m. |
* Netiesioginė ŠESD emisija, kuri išskyrė gaminant elektros energiją, kuri buvo pirkta KN poreikiams
** SGDT laivo saugyklos ŠESD išmetimai iš kurą deginančio įrengini priskiriami 3 sričiai (scope3)
| 2018 M. | 2019 M. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| RODIKLIS | DLT*, T/M | FAKTAS, T/M | IŠVALYMO EFEKTYVU MAS, % |
FAKTAS, T/M | "IŠVALYMO EFEKTYVU MAS, %" |
|
| 1. KNT (buitinės, gamybinės, paviršinės nuotekos) | ||||||
| BDS7 | 12,0 | 0,5072 | 98 | 0,3982 | 98 | |
| Bendras azotas | 12,0 | 0,9598 | 72 | 1,0652 | 70 | |
| Bendras fosforas | 1,2 | 0,0981 | 85 | 0,0701 | 83 | |
| Nafta ir jos produktai | 0,8 | 0 | 100 | 0,0000 | 100 | |
| Išvalytas nuotekų kiekis m3 |
352 528 | 335 376 | ||||
| 2. SNT (buitinės ir paviršinės nuotekos) | ||||||
| BDS7 | 0,1219 | 0,128 | nematuojamas | 0,7938 | nematuojamas | |
| Naftos produktai | 0,0219 | 0,023 | nematuojamas | 0,1726 | nematuojamas | |
| Suspenduotos medžiagos |
0,19 | nematuojamas | 0,1588 | |||
| Išvalytas nuotekų kiekis, m3 |
34 401 | 34 514 | ||||
| 3. SGD laivas - saugykla | ||||||
| Nuotekų, kurias reikia valyti nesusidaro. |
* - Metinis normatyvas, nustatytas aplinkosauginiame leidime.
Šioje ataskaitoje duomenys teikiami tik apie tuos oro teršalus, kurių emisija yra didžiausia, tai – anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx) ir lakūs organiniai junginiai (LOJ). Teršalų emisijos apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvoje galiojančiomis metodikomis.
KN naftos terminale LOJ metinės emisijos tiesiogiai priklauso nuo metinio perkrauto naftos produktų kiekio, o CO ir NOx nuo sudegintų gamtinių dujų kiekio kurą deginančiuose įrenginiuose – katilinėje ir LOJ deginimo įrenginyje. Preliminariais duomenimis, įgyvendinus Aplinkosaugos veiksmų planą, metinės LOJ emisijos turėtų sumažėti apie 30 proc.
SGD laive-saugykloje daugiau kaip 95 proc. emisijų į aplinką sudaro CO ir NOx, kurių kiekis tiesiogiai priklauso nuo kiekis priklauso nuo sudeginto dujų kiekio kurą deginančiame įrenginyje. Vienkartinės CO ir NOx emisijos atitinka ES taikomuose Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose nustatytas ribines vertes – 100 mg/m3 .
2019 m. faktiškai išmestų teršalų kiekiai nesiekė leistinų metinės taršos dydžių (normatyvų), kurie nustatyti įmonėms terminalams išduotuose aplinkosauginiuose leidimuose.
Išleidžiamų su nuotekomis teršalų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvoje patvirtintomis metodikomis. Išleidžiamų nuotekų kiekis apskaitomas įrengtais apskaitos prietaisais.
Vykdomas išleidžiamų nuotekų monitoringas ir poveikio paviršinio vandens kokybei monitoringas, kurio metu stebima Kuršių marių (Klaipėdos sąsiaurio) būklė žemiau ir aukščiau nuotekų išleidimo įrenginio.
Klaipėdos naftos terminale eksploatuojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių paskirtis yra surinkti ir išvalyti ūkinės veiklos metu susidariusias gamybines, buitines ir paviršines nuotekas. Nuotekų valymo nuo teršalų efektyvumas yra labai aukštas: išvalymo efektyvumas nuo bendro azoto siekia apie -70 proc., nuo bendro fosforo – apie -83 proc., nuo biologiškai degraduojančių organinių medžiagų – apie 98 proc., o nuo naftos produktų – net iki 100 proc.
Per 2019 m. į Kuršių marias buvo išleista 335 376 m3 (2018 – 352 528 m3 ) išvalytų nuotekų. 2019 m. su nuotekomis buvo išleista 1,533 t teršalų (2018 m. – 1,565 t), kai tuo tarpu leistina bendra metinė tarša yra 26 t/m. Su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis atitinka aplinkosauginiame leidime nustatytus kiekius.
Subačiaus naftos terminalas eksploatuoja nuotekų valymo įrenginius, kuriuose valomos paviršinės nuotekos surinktos nuo terminalo teritorijos ir buitinės nuotekos. Nuotekos išvalomos iki normatyvų ir išleidžiamos į paviršinį vandens telkinį – Lėvens upę. Per 2019 m buvo surinkta ir išvalyta 34 514 m3 nuotekų (2018 – 34 401 m3 ) ir su jomis išleista 1,125 t teršalų (2018 m išleista teršalų 0,341 t).
Informacija apie SGD terminalą neteikiama, nes išleidžiamos nuotekos į Kuršių marias nereikalauja valymo (vanduo panaudotas veikloje, žr. G4-EN8).
Klaipėdos naftos terminale pagrindinis ūkinėje veikloje naudojamas vandens šaltinis yra centralizuoti vandentiekio tinklai. Didžioji dalis (94 proc.) iš centralizuotų tinklų paimto vandens 2019 m. buvo sunaudota garo gamybai ir naftos produktų krovos estakadoje, likusi dalis vandens sunaudota buities poreikiams ir pateikta subabonentams.
Subačiaus naftos terminalas ūkinei veiklai vandenį ima iš požeminio vandens gręžinio.
Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose vandens naudojimas nedaro reikšmingo poveikio vandens šaltiniams, nes KNT vandenį ima iš centralizuotų tinklų, o SNT sunaudojamo vandens kiekai yra per maži, kad galėtų turėti įtakos požeminio vandens kokybei ir kiekiui.
Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose vanduo pakartotinai nenaudojimas.
SGD laivo-saugyklos vandens, kuris naudojamas ūkinėje veikloje, šaltinis yra Kuršių marios. SGD laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu naudoja vandenį iš Kuršių marių technologiniams procesams: (i) aušinimui – laivo variklių ir pagalbinių įrenginių patalpų vėsinimui / aušinimui; (ii) dujinimo įrenginyje vanduo naudojamas SGD "atšildymo" procese; (iii) "vandens užuolaidai" – SGD perkrovimo metu iš / į dujovežio į / iš SGD laivą-saugyklą ant laivų korpusų pastoviai purškiamas vanduo – tuo atveju, jei atsirastų SGD nuotėkis, taip būtų išvengta laivo korpuso pažeidimo.
| RODIKLIS | DLT*, T/M | 2018 M, T/M | 2019 M., T/M | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1. KNT | ||||||
| CO | 83,0 | 30 | 15 | |||
| NOx | 61,6 | 15 | 24 | |||
| LOJ | 178,1 | 98 | 98 | |||
| 2. SNT | ||||||
| LOJ | 31 | 6,6 | 8,2 | |||
| 3. SGD laivas- saugykla | ||||||
| NOx | 308 | 102 | 113 | |||
| CO | 252 | 62 | 67 |
*DLT - metinis teršalo normatyvas, nustatytas aplinkosauginiame leidime
| TONOS | PROC. | |||
|---|---|---|---|---|
| KNT nepavojingų atliekų tvarkymo būdai | ||||
| Nepavojingos atliekos iš viso | 114,148 | 100 | ||
| Perdirbimas | 74,973 | 65,7 | ||
| Šalinimas | 30,532 | 26,7 | ||
| Kompostavimas | 5,66 | 5,0 | ||
| Deginimas (energijos gamyba) | 2,983 | 2,6 | ||
| KNT pavojingų atliekų tvarkymo būdai | ||||
| Pavojingos atliekos iš viso | 184,99 | 100 | ||
| Perdirbimas | 171,975 | 93,0 | ||
| Deginimas (energijos gamybai) | 12,422 | 6,7 | ||
| Šalinimas | 0,593 | 0,3 |
Apie 70 proc. paimto vandens panaudojama dujinimo įrenginyje, apie 30 proc. aušinimui. Panaudotas vanduo grąžinamas atgal į Kuršių marias. Veikloje panaudotas vanduo nėra užterštas ir atitinka nustatytus kokybinius parametrus, todėl poveikio Kuršių marių vandens kokybei nedaro.
SGD laive-saugykloje dujinimo procese žiemą (kai vandens temperatūra mažesnė kaip 13 C°) paimtas vanduo iš Kuršių marių naudojamas "uždaru kontūru", t. y., vanduo į Kuršių marais neišleidžiamas, o naudojamas pakartotinai SGD dujinimo procese.
Nuo 1996 m. Klaipėdos naftos terminale vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, kurio tikslas – stebėti požeminio vandens kokybės pokyčius. Daugiamečiai požeminio vandens stebėjimai rodo, kad per eilę metų susiformavusi požeminio vandens tarša objekte blėsta. Daugiamečio poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys leidžia daryti išvadą, kad "istorinė" tarša grunto ir požeminio vandens naftos produktais Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje mažėja.
Visgi, 2019 m. rugsėjo mėn. Lietuvos geologijos tarnyba, įvertinusi Klaipėdos naftos terminalo požeminio vandens monitoringo ataskaitą už pastaruosius penkerius metus, papildomai nurodė parengti teritorijos, apimančios geležinkelio krovos etakadą, tvarkymo planą ir sutvarkyti teritoriją.
Per 2019 m. Klaipėdos naftos terminalo veikloje reikšmingų naftos produktų, cheminių medžiagų ar atliekų išsiliejimų, dėl kurių būtų užteršti paviršiniai vandenys ar dirvožemis nebuvo.
2019 m. prie Klaipėdos naftos terminalo valdomos krantinės vykdant naftos produktų krovą į tanklaivį, dėl tanklaivio įgulos veiksmų į paviršinį vandenį išsiliejo nežymus naftos produktų kiekis. Pagal patvirtintas procedūras išsiliejęs produktų kiekis buvo operatyviai surinktas ir sutvarkytas, siekiant kuo mažesnio poveikio aplinkai.
2019 m. Subačiaus naftos terminale ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminale jokių medžiagų išsiliejimo į aplinką nebuvo.
| 2018 M. | 2019 M. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| TERMINALAS | CENTRAL IZUOTAS VANDENS TIEKIMAS, M3 |
POŽEMI NIS VAN DUO, M3 |
PAVIRŠINIS VANDUO, M3 |
CENTRAL IZUOTAS VANDENS TIEKIMAS, M3 |
POŽEMI NIS VAN DUO, M3 |
PAVIRŠINIS VANDUO, M3 |
| Naftos verslas | ||||||
| 1. KNT ir SGD paskirstymo stotis |
95 810 | 100 575 | ||||
| 2. SNT* | 92 | 8 817 | ||||
| SGD verslas | ||||||
| 1. SGDT (DAS) | 144 | 133 | ||||
| 2. SGD laivas saugykla |
53 988 000 | 61 514 800 |
* 2018 m. požeminis vanduo buvo pradėtas apskaityti nuo 08 mėn.
Informacija apie KN naftos terminale susidariusių atliekų tvarkymą pateikta remiantis atliekų tvarkytojų pateiktais duomenimis.
Per 2019 m. KN naftos terminale Klaipėdoje bendras susidaręs atliekų kiekis buvo 299 t (2018 m. – 362 t), iš kurių 38 proc. (144 t) sudarė nepavojingos atliekos ir 62 proc. (185 t) – pavojingos atliekos. Remiantis atliekų tvarkytojų pateikta informacija, 2019 m. Klaipėdos naftos terminale susidariusias nepavojingas atliekas (144 t) atliekų tvarkytojai sutvarkė šiais būdais: 66 proc. atliekų buvo perdirbta, 5 proc. kompostuota, 2 proc. panaudota kaip kuras energijos gamybai ir 27 proc. pašalinta į sąvartyną. Apie 90 proc. Klaipėdos naftos terminalo pavojingų atliekų (172 t) atliekų tvarkytojai perdirbo, o likusią dalį pašalinto sąvartyne.
Per 2019 m. Subačiaus naftos terminale bendrai susidarė 57 t atliekų (2018 m. – 66 t), iš kurių 94 proc. sudarė pavojingos atliekos (skystos naftingos atliekos), kurios vėliau buvo regeneruotos į naftos produktą KN naftos terminale Klaipėdoje atliekų apdorojimo įrenginiuose.
Perdirbant (regeneruojant) atliekas, panaudojant atliekas
aplinkos būklei gerinti ir atskiriant iš atliekų antrines žaliavas įgyvendinami atliekų prevencijos principai.
Per 2019 m. SGD laive – saugykloje susidarė 40 t. atliekų, iš kurių 92 proc. sudarė nepavojingos atliekos. Visos susidariusio atliekos buvo perduotos tolimesniam tvarkymui licencijuotam atliekų tvarkytojui.
Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikia ir kaip uosto taršos priėmimo įrenginys – priimamos laivuose susidarančios atliekos (lijaliniai vandenys) ir krovinių likučiai. Bendrovė turi teisę atlikti tam tikrų pavojingų atliekų tvarkymą, t. y. priimti iš kitų ūkio subjektų bei laivų naftos produktais užterštus vandenis, skysto kuro mišinius, lijalinius vandenis bei užsiimti Bendrovės veikloje susidariusio, biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, dumblo tvarkymu.
KN teikia naftos produktų ir dujų krovos ir saugojimo paslaugas ir gamybos, kurioje būtų naudojami dideli žaliavų kiekiai nevykdo. Eksploatuojamos infrastruktūros aptarnavimui ir priežiūrai naudojami nedideli kiekiai medžiagų.
| 2018 M. | 2019 M. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| TERMINALAS | PIRKTA ELEKTROS ENERGIJA, MHW |
IŠ JŲ "ŽALIA", 2018 |
PASIG AMINTA SAVO REIKMĖMS |
PIRKTA ELEKTROS ENERGIJA, MHW |
IŠ JŲ "ŽALIA", 2018 |
PASIG AMINTA SAVO REIKMĖMS |
| Naftos verslas | ||||||
| 1. KNT | 18 478 | 16 068 | ||||
| 2. SNT | 333 | 339 | ||||
| SGD verslas | ||||||
| 1. SGDT-KN * | 91 | 94 | ||||
| 2. GDP | ||||||
| 3. SGD laivas saugykla |
68 | n.d | 145 | 46 461 | ||
| Bendrai, MhW | 18 970 | 14 678 | 16 646 | 12313 | ||
| Pirkta žalia energija bendrame kiekyje, proc |
77 | 74 |
* SGDT- KN eksploatuojami SGDT objektai: dujų apskaitos stotis, čiaupų aikštelės.
| RODIKLIS | VISO | KOMENTARAI | |
|---|---|---|---|
| 2018 gamtinės dujos, tūkst. m3 | 30 823 | Kuras Klaipėdos naftos terminale ir SGD | |
| 2019 m. gamtinės dujos, tūkst. m3 | 32 077 | laive-saugykloje | |
| 2018 skystas kuras, tūkst. m3 | 10 | ||
| 2019 skystas kuras, tūkst.m3 | 7 | Kuras naudojamas SNT katilinėje | |
| 2018 dyzelinis kuras įrenginiams, m3 | 10 | ||
| 2019 dyzelinis kuras įrenginiams, m3 | 14 | ||
| 2018 transporte sunaudotas kuras (benzinas ir dyzelinas), m3 |
89 | ||
| 2019 transporte sunaudotas kuras (benzinas ir dyzelinas), m3 |
78 | Kuras tarnybiniuose automobiliuose. |
Per 2019 m. KN terminalų reikmėms iš centralizuotų elektros tiekimo tinklų buvo nupirkta 16 646 MhW elektros energijos. Ataskaitiniais metais terminalų reikmėms buvo sunaudota 11 proc. (2324 MhW) mažiau elektros energijos negu 2018 m.
2019 m. 74 proc. naftos terminaluose (Klaipėdoje ir Subačiuje) sunaudotos elektros energijos sudarė elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
SGDT laivas-saugykla savo poreikiams elektros energiją gaminasi iš SGD ir per 2019 m. savo reikmėms pagamino 46 461MhW.
2019 m. beveik visuose kurą deginančiuose įrenginiuose ir transporte buvo sunaudota mažiau kuro. Tą labiausiai sąlygojo mažesnės veiklos apimtys bendrovės terminaluose. Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminale dėl reikšmingai išaugusių veiklos apimčių sunaudotas gamtinių dujų kiekis buvo didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
2019 m. buvo įgyvendintas "Naftos terminalo vamzdynų elektrinio šildymo modernizavimo" projektas, kurio paskirtis – sumažinti elektros energijos sąnaudas įdiegiant šiuolaikinį procesų valdymą. Įgyvendintas projektas leidžia sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos, skirtos tamsių naftos produktų vamzdynų apšildymui.
Per 2020 m bus atliktas KN naftos terminalo Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo auditas, kurio tikslas – nustatyti energijos vartojimo mažinimo galimybes ir numatyti priemones energijos gamybos, vartojimo efektyvumui padidinti.
| TERMINALAS/METAI | BENDRAS KIEKIS, T | IŠ JŲ PAVOJINGOS, T | IŠ JŲ NEPAVOJINGOS, T |
|---|---|---|---|
| 1. KNT | |||
| 299,138 | 184,99 | 144,178 | |
| 2019 | 62 proc. | 38 proc. | |
| 2018 | 361,735 | 259,726 | 102,009 |
| 72 proc. | 28 proc. | ||
| 2. SNT | |||
| 56,979 | 53,529 | 3,45 | |
| 2019 | 94 proc. | 6 proc. | |
| 66,41 | 62,825 | 3,585 | |
| 2018 | 95 proc. | 5 proc. | |
| 3. SGDT | |||
| 2019 | 39,775 | 3,208 | 36,567 |
| 8 proc. | 92 proc. | ||
| 44,922 | 7,189 | 37,733 | |
| 2018 | 16 proc. | 84 proc. |
Siekiant mažinti naudojamo popieriaus kiekį, efektyvinti dokumentų valdymo procesus bei kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema, kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei ženkliai sumažinti popieriaus vartojimą.
Įgyvendindama KN skaitmenizacijos iniciatyvą "KN digital" KN 2019 m. išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 metų tapti biuru be popieriaus, o per 2019 m. sumažinti naudojamo popieriaus perpus. Todėl 2019 m. bendrovė tęsė dokumentų perkėlimą į elektroninę erdvę, maksimaliai atsisakant popierinių dokumentų, aktyviai pasirašant elektroniniu parašu ir raginant tai daryti savo klientus, tiekėjus bei partnerius. Per 2019 m. įmonė peržiūrėjo daugiau kaip 500 dokumentų bylų, apie 100 popierinių bylų pakeistos elektroninėmis, išanalizuoti procesai, kuriuose daugiausiai naudota popierinių dokumentų, skaitmenizuota dalis tanklaivių, geležinkelio cisternų ir autocisternų krovos dokumentų, kurie sudaro didžiausią popierinių dokumentų dalį. Taip pat buvo priimtas sprendimas nuo 2019 m. birželio 1 d. skatinti pirkimo sutartis (prekių, paslaugų, rangos) KN pasirašyti tik kvalifikuotu elektroniniu parašu – kiek daugiau nei pusė pirkimų sutarčių ir buvo sudarytos el. parašu. Didžioji dalis KN paramos sutarčių taip pat pasirašytos el. būdu. Įgyvendinant KN skaitmenizavimo iniciatyvas, skaičiuojama, kad KN biuruose naudojamo popieriaus skaičių per 2019 m. pavyko sumažinti 44 proc., tai reiškia išsaugotus 48 medžius. Iš viso dėl skaitmenizuotų procesų bendrovėje sutaupyta 1000 val. darbo laiko.
Bendrovė, siekdama taupyti iškastinį kurą bei mažinti aplinkos oro taršą išmetamosiomis automobilių dujomis, pasitarimus tarp Bendrovės padalinių, klientų, paslaugų teikėjų, statybos rangovų ir pan. organizuoja naudojant telekonferencijos ir videokonferencijos ryšius. Siekiant taupyti gamtos išteklius ir iš komunalinių atliekų srauto atskirti kuo daugiau antrinių žaliavų (popierių, plastiką ir stiklą) Bendrovės patalpose buvo įdiegta pirminio atliekų rūšiavimo sistema – rūšiavimo dėžutės.
2019 m. Klaipėdos naftos terminale buvo atlikti 5 aplinkosauginiai patikrinimai, Subačiaus naftos terminale – 1 ir SGD terminale – 1.
Per 2019 m. Klaipėdos naftos terminalui, Subačiaus naftos terminalui ir Klaipėdos SGD terminalui sankcijų ar nuobaudų už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus nebuvo skirta.
Bet kokios formos (raštu, žodžiu) gaunami skundai yra registruojami. Gavus skundą yra įvertinama/išanalizuojama situaciją dėl kurios pateikta skundas ir pareiškėjui pateikiamas atsakymas.
Visi skundai iš gyventojų ar paklausimų iš valstybės institucijų gauti dėl KNT veiklos – galimo intensyvaus kvapo. 2018 m. KNT buvo įsteigta atskira telefono linija, kuria gyventojai galėtų gauti informaciją apie vykdomą naftos produktų krovą ar pateikti nusiskundimą dėl KNT veiklos. Per 2019 m. dėl Subačiaus naftos terminalo ir SGD terminalo veiklos aplinkosauginiu aspektu skundų nebuvo gauta.
2019 m. KN koordinuojamam projektui "Blue Baltics" įteiktas prestižinis "Energy Globe Award Lithuania 2019"
| TERMINALAS/METAI | PLANINIAI | NEPLANINIAI | PATIKRINIMO REZULTATAI |
|---|---|---|---|
| 1. KNT | |||
| 2019 | 4 | 1 | Pažeidimų nenustatyta |
| 2018 | 3 | 3 | Pažeidimų nenustatyta |
| 2017 | 3 | 1 | Pažeidimų nenustatyta |
| 2. SNT | |||
| 2019 | 1 | - | Pažeidimų nenustatyta |
| 2018 | 1 | - | Pažeidimų nenustatyta |
| 2017 | 1 | - | Pažeidimų nenustatyta |
| 3. SGT | |||
| 2019 | 1 | - | Pažeidimų nenustatyta |
| 2018 | 1 | - | Pažeidimų nenustatyta |
| 2019 | 1 | - | Pažeidimų nenustatyta |
Pastaba - informacijos apie išorinius auditus ir jų metu gautas pastabas dėl APL neturima.
| TERMINALAS | BENDRAS SKUNDŲ SKAIČIUS |
IŠ JŲ TIESIOGIAI GAUTA IŠ VISUOMENĖS |
IŠ JŲ INSTITUCIJŲ PAKLAUSIMAI REAGUOJANT Į PATEIKTUS SKUNDUS |
KN SUSITIKI MAI SU BEN DRUOMENĖMIS |
|---|---|---|---|---|
| 1. KNT | ||||
| 2019 | 17 | 4 | 13 | 5 |
| 2018 | 22 | 18 | 4 | 6 |
| 2017 | 10 | 0 | 10 | - |
| 2. SNT | ||||
| 2019 | - | - | ||
| 2018 | - | - | ||
| 3. SGDT | ||||
| 2019 | - | - | ||
| 2018 | - | - |
| RODIKLIS | 2018 M. | 2019 M. |
|---|---|---|
| KNT elektros energija perkrauto produktų , MhW/t |
0,0028 | 0,0028 |
| SNT elektros energija perkrauto produktų , MhW/t |
0,0032 | 0,0028 |
apdovanojimas už kuriamą teigiamą poveikį aplinkai. Projekto "Blue Baltics" pagrindu Baltijos jūroje buvo sukurta SGD vertės grandinė ir skatinamas švaraus kuro naudojimas laivyboje. 2016-aisiais pradėto įgyvendinti "Blue Baltics" projekto metu Klaipėdoje pastatyta SGD paskirstymo stotis, kuri leidžia uostamiesčiui tapti SGD vertės grandinės ašimi ir SGD paskirstymo centru, sujungiant keturias Baltijos jūros regiono valstybes į vieną SGD vertės grandinę. Projektui "Blue Baltics" iš fondo "Motorways of the Sea" programos iš viso skirta apie 15 mln. eurų, iš kurių apie 4 mln. eurų – KN.
Klaipėdoje vykusių "Energy Globe Award Lithuania 2019" apdovanojimų metu vyko ir verslo popietė, kurios metu savivaldos, verslo ir ministerijų atstovai susitelkė į diskusiją apie platesnį SGD, kaip švaraus kuro, panaudojimą transporte.


"ENERGY GLOBE AWARD LITHUANIA 2019"

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, vieningumą, nuolatinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių naudojimą, darbuotojų kompetencijų ugdymą, įgalinančios ir įtraukiančios Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.
Bendrovė bei jos darbuotojai, būdami atsakingi vieni kitiems, kolegoms bei visuomenei, vadovaujasi:
Bendrovėje veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 43,57 proc. visų KN darbuotojų (2018 m. buvo 34 proc.). Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir Bendrovės vadovybės susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs kolektyvinės sutarties keitimo klausimai. Paprastai tokie susitikimai vyksta du kartus per metus.
Tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo yra sudaryta Kolektyvinė sutartis. Joje sutarta dėl darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių darbo sąlygų. Sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti bei garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.
2019 m. spalio 25 d. KN darbuotojų konferencija pritarė naujos kolektyvinės sutarties 2019-2023 metams projektui, kuris pradėjo galioti nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir galios iki 2023 m. spalio 31 d. Atnaujintoje Kolektyvinėje sutartyje, kuri įsigaliojo nuo 2018 m., yra šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:
Per 2019 m. aktualiomis KN kolektyvinės sutarties socialinėmis garantijomis pasinaudojo 42 darbuotojai (2018 m. – 43 darbuotojai).
Pagal KN galiojančias praktikas, darbuotojai skundus dėl darbo sąlygų, teisių pažeidimų gali teikti KN profsąjungai, tiesiogiai KN personalo skyriui arba anonimiškai per "Pranešk" formą interneto svetainėje ar el. paštu, taip pat per pasiūlymų dėžutes įmonės terminaluose. Per 2019 m. tokių skundų įmonėje negauta.
Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus.
2019 metais buvo sukurta ir pradėta naudoti naujai įdarbintų darbuotojų įvadinė interaktyvi vaizdo instrukcija, pagal kurią visi naujai įdarbinti darbuotojai supažindinami su pagrindiniais darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos ir civilinės saugos principais bei reikalavimais bendrovėje.
Bendrovės skyrių vadovai ne rečiau kaip kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus darbo vietoje. Kitų įmonių darbuotojai, pagal užsakymus atliekantys darbus bendrovės teritorijoje, supažindinami (instruktuojami) su terminaluose nustatytais darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimais.
Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi saugių darbo metodų vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarkos aprašu. Energetikos įrenginius eksploatuojantys darbuotojai periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka. 2019 m. 269 darbuotojai dalyvavo mokymuose, kurie apėmė saugos ir sveikatos, energetikos temas (2018 m. 241 darbuotojas).
2015 metais buvo patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidaus mokymų tvarka, kurioje numatytas reikiamų mokymo programų kūrimas, darbuotojų mokymas ir periodinis atestavimas. Periodiškai yra atnaujinamos vidaus mokymų programos, pagal jas mokomi ir/arba atestuojami naftos bei SGD verslo padaliniuose dirbantys darbuotojai. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie specifinius Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį.
Bendrieji darbuotojų kompetencijų palaikymui ir ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus, kursus ir konferencijas bei organizuojant vidinius mokymus. Mokymai pasirenkami atsižvelgiant į Bendrovės strategiją ir strateginius projektus, struktūrinių padalinių planus bei jiems įgyvendinti būtinas darbuotojų kompetencijas, vadovų rezervo ugdymo uždavinius, darbuotojų metinių veiklos aptarimo pokalbiuose bei naujų darbuotojų adaptacijos laikotarpio pabaigos vertinimo dokumentuose užfiksuotus poreikius. 2019 metais ir toliau buvo skirta svari investicijų dalis dar 2017 m. pabaigoje startavusios lyderystės įgūdžių tobulinimo programos tęsimui, kuri yra skirta aukščiausio ir vidurinio lygio vadovų vadovavimo kompetencijų ugdymui.
Taip pat pradėta naudotis išorinių el. mokymų kompanijų siūlomais mokymais, siekiant "priartinti" mokymus prie kiekvieno besimokančiojo (patogiu laiku, būdu, to, ko reikia ir kada reikia). Tęsiant šią kryptį, orientuojamasi į kompleksinius mokymus (derinant el. mokymus su "gyvomis" sesijomis).
Darbuotojai skatinami dalintis įgytomis žiniomis bei patirtimi, vedant vidinius mokymus. 2019 m. vyko 34 vidinių mokymų sesijos 21 tema, kuriuos vedė 16 darbuotojų ir kuriuose sumoje dalyvavo 206 darbuotojai. Be to, esant poreikiui, pavieniai mokymai buvo vedami ir atskirai naujokams.
Bendrovės darbuotojai per 2019 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją iš viso 5981 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 1,94 dienas), neįskaitant studijoms skirto laiko. Bendrovės darbuotojai per 2018 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją iš viso 12.043 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 3,9 dienas). Siekiant išlaikyti darbuotojų atlygio ir motyvavimo paketo tiesiogines dedamąsias mažiau išteklių buvo skirta formaliam, išoriniais konsultantais paremtam jų ugdymui. 2019 m. bendrovėje labiau orientuotasi į darbuotojų tobulėjimą atliekant įvairesnes užduotis darbo vietoje.
| DARBUOTOJŲ | METINĖS MOKYMOSI VALANDOS |
VIDUTINIŠKAI VIENAS DARBUOTOJAS MOKYMAMS SKYRĖ DIENŲ |
||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| GRUPĖ | 2019 | 2018 | 2017 | 2019 | 2018 | 2017 |
| Vadovaujantys darbuotojai |
1786 | 3.681 | 2.346 | 5,72 | 11,6 | 7,9 |
| Specialistai | 3343 | 7.122 | 5.330 | 2,24 | 4,6 | 3,7 |
| Darbininkai | 852 | 1.240 | 1.420 | 0,68 | 1 | 1,1 |
| Iš viso: | 5981 | 12.043 | 9.096 | 1,96 | 3,9 | 3,0 |
Norint užtikrinti sklandų vadovų veiklos perimamumą, siekiama parengti darbuotojus, kurie galėtų susiklosčius situacijai perimti vadovavimą padaliniui. Tam ruošiami vadovų rezervo ugdymo planai – darbuotojai, kurie matomi kaip galimi ateities vadovai, skatinami įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Tai yra ir vienas iš darbuotojų motyvacijos, ruošimo karjerai ir jos planavimo įrankių. Dedame pastangas, kad KN darbuotojai dirbtų tose pozicijose, kur jie turi galimybę būti geriausi. Skatiname vidinę karjerą ir kvalifikacijos kėlimą. 2019 metais vidine karjera džiaugėsi 25 darbuotojai (2018 m. 26 darbuotojai): 24 – vertikalia, 1 – horizontalia karjera.
Siekiant kuo greitesnės ir efektyvesnės naujų darbuotojų integracijos, jiems rengiama adaptacijos programa, kurios metu supažindinama su bendrovės veiklomis, naftos bei SGD terminalais, susijusių su naujoko funkcijomis ir veikla padalinių ir jų darbuotojų funkcijomis. Adaptacijos laikotarpio tikslas yra padėti naujokams greičiau prisitaikyti prie Bendrovės organizacinės kultūros, integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus bei kuo greičiau pradėti kurti vertę Bendrovei. Naujiems darbuotojams paskiriamas kuratorius - patyręs, dažniausiai to paties padalinio darbuotojas, sugebantis perteikti turimas žinias tiek savo srityje, tiek apie Bendrovę, jos tradicijas ir kultūrą. Kuratoriai atsakingi už mokymų adaptacijos metu organizavimą bei informacijos perdavimą apie naujoko pasiekimus savo padalinio vadovui.
Bendrovė skatina darbuotojų sveiką gyvenseną, sportinę veiklą ir rūpinimąsi fizine sveikata. 2019 m. Bendrovė, rūpindamasi darbuotojų sveikata, kiekvieną jų apdraudė privačiu sveikatos draudimu. Darbuotojai galėjo pasirinkti sau tinkamą sveikatos draudimo variantą iš trijų siūlomų, užtikrinant, kad kiekvienas maksimaliai pasirūpintų savo sveikata ir jos stiprinimu.
Bendrovė taipogi sudarė palankias sąlygas sportuoti – žaisti krepšinį, futbolą. Bendrovė rėmė iš įmonės darbuotojų suburtą krepšinio komandą, kuri dalyvavo Klaipėdos miesto mėgėjų lygoje. Siekiant stiprinti socialinius santykius, organizuoti aktyvų, turiningą laisvalaikį, tobulinti darbuotojų fizinius gebėjimus bei stiprinti sveikatą, KN darbuotojai dalyvauja Klaipėdos uosto įmonių spartakiadoje.
Taip pat organizuojamos įvairios tradicinės šventės Bendrovės darbuotojams ir jų vaikams, bei Kalėdiniai sveikinimai į pensiją išėjusiems darbuotojams. Darbuotojai kartu su šeimomis dalyvauja švenčiant didžiausią Klaipėdos miesto – Jūros – šventę.
KN dalyvauja organizacijos "Junior Achievement Lietuva" organizuotame projekto "Jaunojo kolegos savaitė", kurio metu įvairios įmonės atveria duris moksleiviams. 2019 m. 13 moksleivių buvo sudaryta galimybė pabendrauti su KN specialistais susipažinti su potencialiomis darbo vietomis, sužinoti, kokių įgūdžių ir žinių reikia, norint į jas pretenduoti. Taip pat KN biure Vilniuje vasarį viešėjo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto studentų komanda, kuri ruošiasi dalyvauti tarptautiniame teismo inscenizacijos konkurse "Jessup" – KN darbuotojai skyrė laiko padedant studentams ruoštis šiam konkursui.
Rūpindamasi darbuotojų tobulėjimu, Bendrovė inicijavo ir "Knowledge driven" pokalbių formatą – neformalaus formato susitikimus su įdomiais žmonėmis, žinomais visuomenės veikėjais, kurie dalinasi su KN komanda savo žiniomis, patirtimis, įžvalgomis apie svarbius reiškinius ar įvykius. Tokiame formate dalintis savo patirtimi ir įgytomis žiniomis su kolegomis skatinami ir KN darbuotojai.
2019 m. paskutinį balandžio penktadienį KN darbuotojai dalyvavo akcijos "Darom" organizuojamos gamtos tvarkymo dienoje. Jos metu darbuotojų komanda tvarkė Pajūrio regioninio parko teritoriją bei teritoriją aplink KN terminalą Subačiuje ir taip siekė ne tik gražinti aplinką, sustiprinti tarpusavio ryšius, bet ir skatinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą.
Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, kurios metu raginama atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas bei skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje, KN pakvietė darbuotojus į kino salę filmo "Rūgštus miškas" peržiūrai bei KN aplinkosaugos plano aptarimui.
Bendrovėje kasmet atliekamas ir atnaujinamas profesinės rizikos vertinimas. Vykdoma darbuotojų sveikatos patikra, teikiamos rekomendacijos sveikatos gerinimui, darbuotojai mokomi apie rizikas sveikatai bei būdus jai stiprinti. Visiems dirbantiems pavojingose sąlygose suteikiamos asmeninės apsaugos priemonės, atliekamas papildomas instruktažas.
Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba, profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė. Taip pat vykdoma darbuotojų profesinės sveikatos stebėsena.
2019 metais šiame punkte konsultuoti 82 darbuotojai. Ambulatoriškai aptarnauti 268 darbuotojai, iš jų į gydymo kitą įstaigą nukreipti 30. Profilaktiškai sveikata patikrinta 178 darbuotojams.
Bendrovėje nuolat organizuojami pirmosios pagalbos bei higienos įgūdžių mokymai, atliekamas sveikatos tikrinimas įsidarbinant ir privaloma profilaktinė sveikatos priežiūra dirbant. 2019 metais pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 45 darbuotojai.
Darbuotojai kasmet draudžiami asmens sveikatos draudimu. Bendradarbiaujant su asmens sveikatos priežiūros centrais darbuotojams sudaromos sąlygos nemokamai išplėstinei sveikatos priežiūrai bei skiepijimo paslaugoms. 2019 metais Imunoprofilaktika suteikta (skiepijimas keliautojų, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, hepatitų A ir B, gripo, stabligės) – 198 darbuotojams.
Bendrovėje sveikata ir sauga yra prioritetinė, todėl imtasi įgyvendinti sveikatos stiprinimo darbe programą. Pateikiamos bendro pobūdžio atmintinės – lankstinukai apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą, darbinę veiklą, specialių judėjimo pratimų ir priemonių fizinio aktyvumo skatinimui. Įmonėje taip pat veikia fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas, skirtas darbuotojų sveikatai stiprinti. Reabilitacinių ir sveikatą palaikančių procedūrų per 2019 metus atlikta 225.
Siekiant paskatinti sveiką gyvenseną, 2019 m. vasarą KN inicijuota darbuotojų fizinio aktyvumo programa. Į KN aktyvumo iššūkį užsiregistravę darbuotojai, naudodami įvairias mobiliąsias programėles, skaičiavo nueitus žingsnius, numintus ar nubėgtus kilometrus bei sudegintas kalorijas. Fizinio aktyvumo programoje dalyvavo 46 darbuotojai, o pasiekusius įspūdingiausius rezultatus apdovanojo sveikesnį darbą biuruose skatinančiais prizais. Taip pat šios programos apimtyje įmonėje organizuotos ir streso valdymo paskaitos darbuotojams visuose KN padaliniuose.
2019 m. Klaipėdos naftos terminalo dispečerinėje įrengta automatinio išorinio defibriliatoriaus (AID) LIFE-PAK CR Plus laikymo vieta. Čia esantis defibriliatorius prieinamas visą parą (24 val.). Laimei, 2019 metais juo naudotis nereikėjo.
Saugos valdymo sistema Bendrovėje veikia atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir geriausias rinkos praktikas: tai yra, Darbo kodeksą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, atitinkamus Vyriausybės nutarimais ir kitus teisės aktus, taip pat Tarptautines naftos bendrovių jūrinių terminalų valdymo gaires (The Oil Companies International Marine Forum (OCIMF) Marine Terminal Management and Self Assessment (MTMSA) Guidance). KN užtikrina aukščiausių saugos standartų laikymąsi ir saugos politikos įgyvendinimą per bendrą Saugos valdymo sistemą (SVS), kuri pateikia informaciją apie visas potencialiai žalingas KN veiklas. SVS apima saugos ir sveikatos instruktavimą, darbuotojų ir rangovų mokymą, testavimą, supažindinimą su saugos reikalavimais visų trečiųjų šalių, atvykstančių į KN terminalus vizitams ar darbams atlikti (2019 metais instruktuoti 2257 lankytojai). Įmonės SVS tikslinama pasikeitus normatyviniams civilinę ir darbuotojų saugą reglamentuojantiems dokumentams.
Esminiai SVS principai yra:
Saugos valdymo sistema apima:
Darbuotojų sveikata periodiškai tikrinama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įtvirtintus reikalavimus, taip pat atsižvelgiama į darbo vietų rizikingumo vertinimą. Nelaimingi atsitikimai ar vos neįvykę nelaimingi atsitikimai tiriami pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą tvarką, taip pat vidinę KN procedūrą.
Bendrovė, siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Prieš leidžiant darbuotojams dirbti naujoje darbo vietoje, yra įvertinamos šios darbo vietos rizikos ir nustatomi jų dydžiai. Jei darbo vietos rizika yra nepriimtina arba netoleruotina, numatomos ir įdiegiamos priemonės, eliminuojančios šią riziką arba sumažinančios ją iki priimtinų dydžių. Darbuotojams nemokamai išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo darbo vietose egzistuojančių rizikos veiksnių. Nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas yra suderintas su darbuotojų profesine sąjunga ir patvirtintas Generalinio direktoriaus.
2019 m. KN nebuvo darbuotojų, kuriems darbo vieta keltų didesnę riziką dėl jų esamos ar potencialios sveikatos būklės.
KN atlieka pirminį darbo vietos rizikos vertinimą ir nuo-
latinį su darbu susijusių pavojų rizikos vertinimą prieš planuojant atlikti bet kokius darbus. Šios procedūros įgyvendinamos naudojantis leidimų dirbti sistema, kuri reikalauja įvertinti riziką prieš pradedant bet kokį darbą. Asmenys, atsakingi už paruošimą darbui, vykdymą ir tikrinimą, yra specialiai instruktuojami ir mokomi pagal formalias ir neformalias mokymo programas, būtinas darbui. Darbo vadovai, vykdytojai ir inspektoriai mokomi atpažinti su darbu susijusius pavojus ir pavojingas situacijas, sustabdyti pavojingus darbus ir pranešti apie tokias situacijas naudojant KN pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, artimųjų nelaimes ir nesaugias situacijas sistemą. 2019 m. Buvo užregistruoti ir ištirti 34 incidentai (2018 m. – 26), ir 6 nelaimingi atsitikimai.
Įmonėje taip pat aktyviai skatinamas saugos kultūros formavimas, siekiant didinti darbuotojų sąmoningumą ir skatinti aktyviai stebėti darbo aplinką ir proaktyviai informuoti apie potencialias rizikas darbo vietoje arba vos neįvykusius incidentus. Tikimasi, kad pranešimų apie vos neįvykusių nelaimingų įvykių skaičius įmonėje ir toliau augs, ir taip darbuotojai aktyviai įsitrauks į saugos kultūros formavimą bei saugios darbo aplinkos užtikrinimą.
KN pripažįsta, kad Bendrovė dėl savo veiklos pobūdžio turi potencialą sukelti dideles avarijas ir įsipareigoja rizikas valdyti taip, kad būtų išvengta didelių avarijų bei būtų užtikrintas savo darbuotojų, rangovų, lankytojų, kaimynų ir aplinkos aukštas apsaugos lygis.
Siekiant išvengti didelių avarijų ar incidentų ir sumažinti tokių incidentų pasekmes Bendrovė taip pat įsipareigoja:
Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, Bendrovė sistemingai analizuoja terminalų vidaus avarinį planą ir jo veiksmingumą, įskaitant apsaugos priemones, perspėjimą, informacijos pasikeitimą ir įsitraukimą į procesus, kuriais siekiama sumažinti didelių avarijų poveikį bei riboti jo padarinius.
KN skatina dalinimąsi gerąja patirtimi. 2019 m. Klaipėdos SGD terminale su darbo saugą užtikrinančiomis priemonėmis susipažino Ukrainos valstybinės darbo tarnybos delegacija. Klaipėdos SGD terminalas vizitui pasirinktas kaip objektas, kuris išsiskiria aukšta darbų saugos kultūra, diegia ne tik privalomas, bet ir papildomas darbo saugos priežiūros bei darbuotojų sveikatos apsaugos priemones.
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų ir užtikrina, jog pati neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Bendrovė yra už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ar smurto. Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religijos, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias galimybes užimti vadovaujančias pareigas, dalyvauti priimant sprendimus, kelti profesinę kvalifikaciją. 2019 m. Bendrovėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su tuo susijęs nusiskundimas. Sieksime ir toliau bendrovėje užtikrinti aukščiausius standartus atitinkančią žmogaus teisių apsaugą.
Bendrovė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties. Bendrovės darbuotojų daugumą (74%) sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias specialybes.
Per 2019 m., lyginant su ankstesniais laikotarpiais, vadovaujančių moterų skaičius KN paaugo nuo 7 iki 12 skyrių vadovių. 2019 m. bendrovėje specialisto pareigas užėmė 80 moterų ir 106 vyrai; darbininkų – 5 moterys ir 137 vyrai. 2018 m. bendrovėje specialisto pareigas užėmė 77 moterys ir 120 vyrų. Lyginant su 2018 m. dirbančiųjų specialistų skaičiumi, moterų specialisčių skaičius padidėjo 3,84%.


Visa KN visuomeniška veikla orientuota į bendruomeniškumą, partnerystę ir nuomonės lyderystę, siekiant prisidėti prie tvaraus energetikos sektoriaus bei šalies ekonomikos raidos.
KN su aplink Klaipėdos naftos terminalą esančiomis bendruomenėmis palaiko glaudžius ryšius. Didžiausi bendruomenėms kylantys klausimai yra susiję su KN veiklos saugumu ir su aplinkos kokybe susijusiais klausimais. Atsižvelgiant į tai, KN įgyvendina įvairias priemones, atliepiančias šias bendruomenėms svarbius klausimus. KN inicijuoja reguliarius susitikimus su bendruomenių atstovais – tiek kviečiant bendruomenes apžiūrėti KN infrastruktūros ir susipažinti su procesais, tiek pristatyti įgyvendinamo Aplinkosaugos plano progresą. KN dalyvauja ir KN bendruomenių susirinkimuose, kuriuose atsako į bendruomenių atstovams kylančius rūpimus klausimus, taip pat proaktyviai dalinasi svarbia informacija.
Kadangi saugumo klausimas bendruomenių atstovams taip pat svarbus, 2019 m. KN inicijavo susitikimą civilinės saugos temomis, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos m. savivaldybės administracijos atstovai.
KN siekis – santykius su bendruomenėmis kurti atviro dialogo, bendradarbiavimo ir partnerystės principais.

KN parama teikiama vadovaujantis skaidrumo, viešumo, socialinės atsakomybės, tvarumo ir tarpusavio pasitikėjimo, visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principais. Teikdama paramą KN siekia prisidėti prie projektų, kurie visų pirma kuria vertę bei naudą Klaipėdos regionui. Teikiant paramą atsižvelgiama, ar paramos projektu sukuriama aiški ir reali vertė visuomenei ar tikslinei grupei, kurios aplinkoje vykdomas projektas, taip pat, ar paramos projekto veikla atitinka KN strateginius tikslus ir vertybes. 2019-aisiais paramos projektų atranka jau antrus metus buvo vykdoma vadovaujantis atnaujintomis Paramos teikimo taisyklėmis, kurias 2017-ųjų metų pabaigoje patvirtino KN Valdyba. Vertinant paramos projektus buvo atsižvelgiama į paramos projekto aktualumą, problemos pagrindimą, projektu keliamų tikslų ir uždavinių pagrindimą bei realumą, priemones pasirinktiems tikslams pasiekti.
2019 m. KN skyrė 90 tūkst. eurų 21 paramos projektui. Visas sąrašas projektų, kuriems buvo suteikta parama, skelbiamas KN tinklapyje, Darnios plėtros skiltyje.
Atsižvelgiant į 2019 m. gautus paramos prašymus, KN ir toliau prisidėjo prie aplinkos gerinimo kaimyninėse bendruomenėse. KN teikė paramą asociacijos "Vitės bendruomenė" tęstiniam projektui "Švarus namų oras", taip pat VšĮ "Vaivorykštės tako gimnazija" projektui, kuriuo siekiama naudojant gimnazijoje inovatyvius oro kondicionavimo ir valymo sprendimus gerinti gimnazijos mokymosi ir darbo sąlygas. Parama skirta ir KU mokslininkų 2019 metais pradėtam tyrimui dėl oro užterštumo Klaipėdoje bei su tuo susijusios mokslinės publikacijos parengimui ir paskelbimui.
Susitelkimas į aplinkos kokybės gerinimą aplinkinėse bendruomenės kyla reaguojant į bendruomenių atstovų reiškiamus poreikius. Būtent todėl įmonė ne tik vykdo aplinkosaugos veiksmų planą, bet ir skiria lėšų aplink įmonės terminalą Klaipėdoje esančių gyventojų gerbūvio gerinimui bei teikia paramą platesniems moksliniams tyrimams Klaipėdoje.
Remdama švietimo sritį KN 2019 m. susitelkė ties keliomis skirtingomis kryptimis.
KN tęsė bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu ir skyrė tikslinę paramą SGD terminalų inžinerijos studijų programos tobulinimui ir vienkartinėms stipendijoms studentams. Parama šios studijų krypties studentams įmonėje teikiama nuo 2017 metų. Į studijų tobulinimą KN įsitraukia ne tik finansinėmis priemonėmis, bet ir suteikdama SGD terminalų inžinerija besidomintiems studentams įmonėje atlikti praktiką, teikiant pasiūlymus dėl baigiamųjų darbų temų, taip pat stiprinant dėstytojų kompetencijas – organizuojant praktinius vizitus įmonėje. 2019 m. birželį SGD laive-saugykloje "Independence" lankėsi ir su SGD infrastruktūra susipažino Klaipėdos universiteto SGD terminalų inžinerijos studijų programos dėstytojai. KN specialistai prisideda prie SGD populiarinimo ir dalijasi savo patirtimi su SGD terminalų inžinerijos dėstytojais.
Kitas 2019 m. KN remtas projektas susitelkė į verslo bendruomenės kompetencijų kėlimą ir produktyvaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. Bendradarbiaujant su ISM fondu buvo surengta prof. dr. Krzysztof Obłój atvira paskaita Lietuvos verslo bendruomenei.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas buvo ir kito KN paremto tarptautinio renginio verslui Klaipėdoje dalis. Verslo konferencijoje, kurios tema buvo "4.0 pramonė – nuo


verslo išlikimo iki naudos", KN pasidalino sava skaitmenizacijos ir inovacijų skatinimo patirtimi.
Tai pat praėjusiais metais užmegzta partnerystė su Baltijos technologijų parku Klaipėdoje. Ja siekiama duoti impulsą verslo, mokslo bei valstybės institucijų bendradarbiavimui vystant kuo įvairiausius inovatyvius projektus ir buriant inovatorių bendruomenę.

APLINKOSAUGAI KULTŪRAI ŠVIETIMUI SPORTUI KITIEMS
PROJEKTAMS (atitinkantiems KN paramos kriterijus)

PROF. DR. KRZYSZTOF OBŁÓJ ATVIRA PASKAITA LIETUVOS VERSLO BENDRUOMENEI
VERSLO KONFERENCIJA
KN PARAMA, VADOVAUJANTIS PARAMOS TAISYKLĖMIS, 2019 M. BUVO TEIKIAMA 5 VISUOMENEI NAUDINGOMS KRYPTIMS:





Viena iš tradicinių KN paramos krypčių yra kultūros projektai.
Bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru surengti nemokami judesio užsiėmimai Klaipėdos miesto senjorams bei spektaklis XYZ tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje "PLATforma 2019". Judesio pamokas lankantys senjorai kaskart tobulina ne tik judesio, bet ir bendravimo įgūdžius, užmezga naujų pažinčių, dalinasi savomis istorijomis, susiranda bičiulių. 2019 m. gegužę įvyko 40-ies Šeiko šokio teatro studijos senjorų pasirodymas "Čia ir dabar" Senajame turguje.
Apeirono teatrui skirta parama kultūrinės ir socialinės aplinkos sanglaudą skatinančiai iniciatyvai "Dialogas". Projekto metu vyko šešių dienų trukmės psichologinės teatrinės raiškos dirbtuvės, kuriose bendram kūrybiniam, edukaciniam darbui apjungtos trys skirtingos tikslines grupės: protinę negalią turintis jaunimas, profesionalūs teatralai ir Klaipėdos jaunimas (nuo 16 iki 29-erių). Kita programos dalis buvo nukreipta į tautinę atskirtį patiriančius vaikus ir paauglius (bendradarbiaujant su tautinių mažumų integracijos centru "Padėk Pritapti") Vilniuje. Iš viso šios iniciatyvos dirbtuvėse dalyvavo apie 40 tikslinės grupės dalyvių.
Taip pat tradiciškai KN prisidėjo prie Klaipėdai itin svarbios Jūros šventės, skirdama paramą jos organizavimui. KN ne tik dalyvavo tradicinėje Jūros šventės eisenoje, bet ir pakvietė Jūros šventės lankytojus į KN paviljoną, kurio tema buvo – "Nustebinti pasaulį – misija įmanoma!". KN paviljone per dvi dienas lankytojai galėjo ne tik susipažinti su SGD terminalo laivo-modeliu, daugiau sužinoti apie KN veiklą, bet ir išgirsti įvairių kviestinių svečių pasakojimų. Tokiu būdu KN prisidėjo prie Jūros šventės programos, kad ji būtų dar įvairiapusiškesnė ir patrauklesnė miestiečiams bei miesto svečiams.
KN parėmė ir Klaipėdoje vykstantį tarptautinį teatro festivalį "TheAtrium". Per šešias dienas parodyta 15 Lietuvos teatro kūrėjų spektaklių, juos stebėjo virš 3000 Klaipėdos ir visos Lietuvos žiūrovų.
Be kitų iniciatyvų, KN parėmė ir Kupiškio raj. savivaldybės kultūros centrą – parama skirta lėlių teatrų festivaliui "Vaikai ir lėlės", skirtam Šeimos dienai paminėti, ir didinantis meno prieinamumą Kupiškio raj. ir aplinkinių rajonų vaikams.
Remdama sporto projektus, KN siekia paskatinti jaunimą aktyviau domėtis sportu, sveikesne gyvensena, taip pat prisidėti prie bendruomeniškumo skatinimo. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. buvo skirta parama tiek krepšinio klubui

"Neptūnas", kuris vykdė projektą, skirtą Klaipėdos bendruomenę įtraukti į aktyvią sportinę veiklą – organizavo gatvės krepšinio turnyrą, kuriame galėjo dalyvauti Klaipėdos bendruomenė ir jaunieji krepšinio talentai. Taip pat skirta parama Klaipėdos "Neptūnas – Akvaservis" krepšinio komandos jaunųjų talentų ugdymui.
Taip pat 2019 m. KN siekė prisidėti prie Lietuvos sportininkų pasirengimo parolimpinėms žaidynėms. Neįgaliųjų sportininkų asociacijai buvo skirta parama įsigyti treniruotėms būtiną irklavimo treniruoklį – ergometrą, kuris yra nepakeičiamas ruošiantis varžybų sezonui žiemą.
Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas, taip pat per dvejus metus išryškėjusią praktiką, 2020 metais KN planuoja atnaujinti paramos teikimo taisykles.
Atsižvelgiant į sritis, kuriose KN poveikis gali būti svariausias, išgrynintos trys pagrindinės KN paramos kryptys:
Parama yra tik vienas iš būdų, kaip KN prisideda prie socialinių iniciatyvų. Dalinimasis žiniomis, gerąja praktika, patirtimi su verslo, mokslo, viešojo sektoriaus atstovais yra vienas svarbiausių KN socialinės atsakomybės aspektų.
2019 m. KN sutelkė pastangas į skaitmenizacijos procesus ir inovacijas. Tai atsispindėjo tiek pačios bendrovės veikloje – peržiūrint procesus, diegiant inovacijas, tiek nukreipiant pastangas į trečiąsias šalis.
2019 m. KN nustatė šešias KN skaitmeninės ir inovacijų strategijos įgyvendinimo kryptis, kurios apima procesus, dokumentų, komunikacijos, technologinių procesų skaitmenizavimą, verslo analitikos efektyvesnį valdymą, taip pat atviros skaitmeninėms technologijoms bei inovacijoms aplinkos organizacijoje kūrimą.
2019 m. KN tapo vienas Baltijos skaitmeninių inovacijų centro (Baltic Maritime Digital Innovation Hub) steigėjų. Dalyvaudama jo veikloje bendrovė tikisi sukurti KN veikloje galimų pritaikyti inovacijų. Šio centro misija - kurti pažangą Baltijos jūros regione pasitelkiant skaitmenines technologijas ir tinklaveiką, inicijuoti ir išvystyti viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo bendradarbiavimą skaitmeninių inovacijų srityje, taikant pažangiausias komunikavimo priemones, sutelkti reikalingą infrastruktūrą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), inicijuoti naujų produktų ir paslaugų kūrimą, vykdyti produktų prototipų kūrimą ir bandymus, kokybės patvirtinimą (validaciją), standartizavimą, sertifikavimą, pramoninį dizainą, teikti skaitmeninių inovacijų projektų valdymo konsultacijas, dalyvauti ES ir nacionalinėse bei kitose programose, sutelkti tinklaveikai Klaipėdos regiono skaitmeninės ekosistemos dalyvius ir kurti įmonėms pridėtinę vertę.
Taip pat, siekiant KN skaitmenizavimo tikslų, KN darbuotojai aktualizavo klausimus dėl popierinių dokumentų mažinimo įmonėje su valstybinėmis institucijomis. Pavyzdžiui, vienas didesnių popieriaus naudojimo šaltinių įmonėje yra dokumentų apie pakrautas autocisternas spausdinimas. Kadangi jis formaliai privalomas pagal galiojančius teisės aktus, siekiant didesnės skaitmenizacijos, klausimas iškeltas atitinkamoms institucijoms.
KN patirtis skaitmenizavimosi srityje sudomino uostamiesčio savivaldybę. Bendrovės patirtimi domėjosi savivaldybės administracijos atstovai. KN darbuotojai pristatė įmonės komandos nueitą kelią skaitmenizavimosi kryptimi, išmoktas pamokas, pasidalino įžvalgomis.
KN skatindama ir Bendrovės darbuotojų dėmesį inovacijoms, iniciavo pirmąjį savo komandos hakatoną, kuriame dalyvavo apie 40 KN komandos narių. 5 komandos per 5 valandas turėjo rasti geriausią sprendimą mobiliajai aplikacijai, kuri veiktų "vieno langelio" principu. Taip pat KN įsitraukė ir į Klaipėdoje vykusį uosto technologijų hakatoną "Portathon Baltic 2019". Jo dalyviai sugeneravo ir komisijai pristatė 18 inovatyvių ir ambicingų sprendimų. Vieną iš prizinių fondų laimėjusių komandų buvo bendra Klaipėdos universiteto studentų ir KN darbuotojų komanda "Clever LNG". Ši komanda pasiūlė sprendimą SGD terminalų veiklos planavimo efektyvumo didinimui.
JŪROS ŠVENTĖS AKIMIRKOS
Dar 2018 m. KN pradėta iniciatyva "KN idėjos" – darbuotojų pasiūlymų veiklos ir procesų tobulinimui programa. Per 2019 m. buvo pateikta apie 30 idėjų, o nuo iniciatyvos pradžios – daugiau nei 60, iš jų pusė yra įgyvendintos arba vykdomos.
"KN idėjos" prisideda ne tik prie didesnio įmonės veiklos efektyvumo, bet ir kitų visuomeninių iniciatyvų. Viena iš pateiktų idėjų, kurią KN įgyvendino – Lietuvos trispalvės spalvomis Valstybės dienos proga apšviestos KN naftos terminalo Klaipėdoje talpyklos. Nuo šiol trispalvis apšvietimas įjungiamas visomis valstybei ar Klaipėdos miestui svarbiomis progomis.
Taip pat KN įsitraukė į Visuotinės tylos minutės iniciatyvą birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, kuomet visa šalis trumpam sustojo pagerbti tautiečius, nukentėjusius nuo tremties ir kalinimų. KN darbuotojai iš skirtingų bendrovės padalinių tylos minutei susijungė tiek gyvai, tiek ir virtualiai.
Atsižvelgiant į kaimyninių bendruomenių prašymus, KN 2019 m. suorganizavo civilinės saugos mokymus šalia Klaipėdos naftos terminalo įsikūrusios Melnragės gyventojams. Apie KNT kraunamus krovinius, galimas avarijas terminale ir dėl jų galinčias kilti ekstremaliąsias situacijas bei terminalo avarijų likvidavimo sistemas melnragiškiams pasakojo KN Naftos terminalo saugos ir sveikatos vadovas. Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovas pristatė gyventojų evakavimo tvarką Melnragėje susidarius ekstremaliai situacijai. 2020 m. KN toliau tęs dialogą saugos klausimais su aplinkinėmis bendruomenėmis.
2019 m. KN priėmė sprendimą pinigus klientų, partnerių ir kitų Kalėdų proga planuotų dovanų gavėjų vardu skirti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Bendradarbiaudama su Maltos ordinu, KN pakvietė savo darbuotojus į savanorystės akciją. Jos metu 40 vienišų, skurdžiai gyvenančių senelių pradžiuginome šventiniais lauknešėliais, kuriuos sudarė įvairūs maisto produktai, taip pat kiekvienam senjorui buvo įteiktas ir 50 eurų vertės vaistinės čekis. KN komandos nariais dovanojo ne tik bendrovės nupirktas dovanas, bet ir skyrė savo asmeninio laiko ir dėmesio.
KN aktyviai įsitraukia į įvairias verslo konferencijas ir diskusijas, kuriomis skatinama aptarti aktualiausias energetikos srities tendencijas, potencialą, taip pat aktualius verslo vadybos klausimus.
Klaipėdoje gegužės 15-16 dienomis vyko "Klaipėda LNG Forum 2019" – didžiausiais iki šiol uostamiestyje organizuotas renginys, skirtas plačiai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) industrijos tendencijų apžvalgai ir naujų vers-

lo bendradarbiavimo ryšių mezgimui. Forumą organizavo Lietuvos SGD klasterio partneriai Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, KN ir Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje. Renginyje dalyvavo apie 200 dalyvių iš daugiau nei 10-ies Europos ir kitų šalių.
Kartu su ekspertais ir politikais, KN kvietė padiskutuoti apie lūkesčius valstybės valdomoms įmonėms. Rugsėjį diskusijų festivalyje "Būtent!" KN iniciavo temą – "Globaliai veikianti valstybės įmonė – misija įmanoma?", kurioje dalyvavo Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius, verslininkas Mindaugas Glodas, LLRI viceprezidentė Erika Maslauskaitė ir KN Teisės ir administravimo direktorius Rytis Valūnas.
Tradiciniame Vilniaus energetikos forume KN įsitraukė į SGD potencialo versle, valstybėje ir miestuose plėtros sesiją, taip pat diskutavo apie SGD potencialą transporto ir energetikos sektoriuose žaliosios energetikos revoliucijos eroje.

Bendrovė bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir sudaro sąlygas universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Priimami tiek atvykstantys pagal mokymo įstaigų numatytas praktikos programas, tiek pageidaujantys atlikti savanorišką praktiką studentai. Bendrovė nuo 2017 m. priima praktikantus ir į SGD laivą saugyklą "Independence" ir kitus SGD verslo tarnybos skyrius
2018 m. praktiką Bendrovėje atliko 23 studentai, 2019 m. – 35 studentai. Jie mokėsi Klaipėdos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino Technikos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Lietuvos verslo kolegijoje, Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje.
Daliai studentų, demonstruojančių geriausius akademinius rezultatus ir aukščiausią motyvaciją, pasiūloma darbo vieta. Taip pat suteikiama galimybė atlikti praktines mokymo užduotis pagal formaliąsias ir neformaliąsias kitų mokymo kompanijų darbų saugos programas, pagal kurias siunčiami mokytis Bendrovės darbuotojai.
Būdama aktyvia verslo bendruomenės dalimi, KN yra šių organizacijų narė:

VALSTYBĖS DIENOS PROGA APŠVIESTOS KN NAFTOS TERMINALO KLAIPĖDOJE TALPYKLOS

"KLAIPĖDA LNG FORUM 2019" DISKUSIJŲ FESTIVALIS "BŪTENT!"
| GRI RODIKLIS | NUMERIS | APIBŪDINIMAS | KURIOJE ATASKAITOS DALYJE PATEIKIAMAS |
|
|---|---|---|---|---|
| Bendroji informacija | 102-1 | Organizacijos pavadinimas | AB "Klaipėdos nafta" | |
| Bendroji informacija | 102-2 | Veikla, prekės ženklas, produktai, paslaugos |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9 | |
| Bendroji informacija | 102-3 | Centrinė būstinė | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8 | |
| Bendroji informacija | 102-4 | Veiklos vieta | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9 | |
| Bendroji informacija | 102-5 | Savininkai, teisinė forma | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9 | |
| Bendroji informacija | 102-6 | Rinkos | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8-9 | |
| Bendroji informacija | 102-7 | Organizacijos apimtis | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 12-13 | |
| Bendroji informacija | 102-8 | Informacija apie darbuotojus ir kitus dirbančius |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 13-14 | |
| Bendroji informacija | 102-9 | Tiekimo grandinė | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 9-10 | |
| Bendroji informacija | 102-10 | Reikšmingi pokyčiai organizacijoje ir jos tiekimo grandinėje |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 9-10 | |
| Bendroji informacija | 102-13 | Narystė asociacijose | Atsakomybė prieš visuomene, p. 55 | |
| Bendroji informacija | 102-14 | Vadovo žodis | Generalinio direktoriaus žodis, p. 4 | |
| Bendroji informacija | 102-15 | Pagrindinis poveikis, rizikos ir galimybės |
Generalinio direktoriaus žodis ir KN socialinės atsakomybės politika, p. 4-5 |
|
| Bendroji informacija | 102-16 | Vertybės, principai, elgesio normos |
Esminiai faktai apie bendrovę ir korporatyvinis valdymas, p.12 ir 22 |
|
| Bendroji informacija | 102-17 | Etikos klausimų valdymas ir sprendimas |
Korporatyvinis valdymas, p. 22 | |
| Bendroji informacija | 102-18 | Valdymo struktūra | Korporatyvinis valdymas, p. 20-21 | |
| Bendroji informacija | 102-21 | Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ekonominiais, aplinkosaugos, socialiniais klausimais |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17 | |
| Bendroji informacija | 102-22 | Aukščiausių valdymo organų ir komitetų sudėtis |
Korporatyvinis valdymas, p. 20-21 | |
| Bendroji informacija | 102-23 | Funkcijų atskyrimas | Korporatyvinis valdymas, p. 20-21 | |
| Bendroji informacija | 102-24 | Aukščiausiosios vadovybės rinkimas |
Korporatyvinis valdymas, p. 20-21 |
| Bendroji informacija | 102-25 | Interesų konfliktų valdymas | Korporatyvinis valdymas, p.23 |
|---|---|---|---|
| Bendroji informacija | 102-26 | Aukščiausio valdymo organo vaidmuo nustatant strategiją, vertybes. |
Korporatyvinis valdymas, p. 20 |
| Bendroji informacija | 102-30 | Rizikų valdymo proceso efektyvumas |
Korporatyvinis valdymas, p.21 |
| Bendroji informacija | 102-35 | Atygio politikos | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 14-15 |
| Bendroji informacija | 102-36 | Atlygio skyrimo procesas | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 14-15 |
| Bendroji informacija | 102-39 | Metinio atlygio augimas | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 14-15 |
| Bendroji informacija | 102-40 | Suinteresuotosios šalys | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5 ir 16-17 |
| Bendroji informacija | 102-41 | Kolektyvinė sutartis | Investicijos į darbuotojus, p. 42 |
| Bendroji informacija | 102-43 | Požiūris į suinteresuotųjų šalių įtraukimą |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17 |
| Bendroji informacija | 102-44 | Iškeltos aktualiausios temos | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17 |
| Bendroji informacija | 102-45 | Subjektai, įtraukti į konsoliduotą finansinę atskaitomybę |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 8 ir 12-13 |
| Bendroji informacija | 102-47 | Esminių temų sąrašas | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5 ir 16-17 |
| Bendroji informacija | 102-50 | Atskaitomybės laikotarpis | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 1 |
| Bendroji informacija | 102-51 | Paskutinės ataskaitos data | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16 |
| Bendroji informacija | 102-52 | Atskaitomybės periodiškumas | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16 |
| Bendroji informacija | 102-53 | Kontaktinis asmuo | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 59 |
| Bendroji informacija | 102-54 | Nuoroda į vadovavimąsi GRI standartais |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 1 |
| Bendroji informacija | 102-55 | GRI rodiklių lentelė | Šita lentelė |
| Ekonominiai rezultatai | 201-4 | Valstybės pagalba | Esminiai faktai apie bendrovę, p. 13 |
| Korupcijos prevencija | 205-2 | Mokymai ir komunikacija apie korupcijos prevencijos politiką ir procedūras |
Korporatyvinis valdymas, p. 22 |
| Korupcijos prevencija | 205-3 | Patvirtinti korupcijos atvejai ir taikytos priemonės |
Korporatyvinis valdymas, p. 22 |
| Vadovybės požiūris | 103-1 | Iškeltų aktualiausių temų paaiškinimas ir ribos |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5, 16-17 |
| Vadovybės požiūris | 103-2 | Aktualiausių temų vadyba | Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 26-27 |
| Energija | 302-1 | Energijos vartojimas organizacijoje |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 34-35 |
|---|---|---|---|
| Energija | 302-3 | Energetinis efektyvumas | Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p.36 |
| Energija | 302-4 | Energijos vartojimo mažinimas |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 34-36 |
| Vanduo ir nuotekos | 303-4 | Nuotekos | Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 30-32 |
| Vanduo ir nuotekos | 303-5 | Vandens vartojimas | Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 31-32 |
| Emisijos | 305-1 | Tiesioginiai ŠESD išmetimai (Scope 1) |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30 |
| Emisijos | 305-2 | Netiesioginiai ŠESD išmetimai, susiję su perkamos el. energijos gamyba (Scope 2) |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30 |
| Emisijos | 305-3 | Kiti netiesioginiai ŠESD išmetimai (Scope 3) |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30 |
| Emisijos | 305-4 | ŠESD išmetimo intensyvumas Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30 | |
| Emisijos | 305-5 | ŠESD mažinimas | Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 27-30 |
| Emisijos | 305-7 | Kitų teršalų emisijos | Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 30 |
| Vanduo ir nuotekos | 306-1 | Nuotekos pagal tipą ir sutvarkymo kokybę |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 31-32 |
| Vanduo ir nuotekos | 306-2 | Atliekos pagal tipą ir tvarkymą |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 33-34 |
| Vanduo ir nuotekos | 306-3 | Reikšmingi išsiliejimai | Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 32 |
| Aplinkosaugos atititktis | 307-1 | Neatitiktis aplinkosaugos reikalavimams |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 36-38 |
| Vadovybės požiūris | 103-1 | Iškeltų aktualiausių temų paaiškinimas ir ribos |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 5, 16-17 |
| Vadovybės požiūris | 103-2 | Aktualiausių temų vadyba | Investicijos į darbuotojus, p. 42 |
| Įdarbinimas | 401-1 | Nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 13-14 |
| Darbuotojų sauga ir sveikata |
403-1 | Darbuotojų saugos ir sveikatos sistema |
Investicijos į darbuotojus, p. 43, 45-47 |
| Darbuotojų sauga ir sveikata |
403-5 | Darbuotojų mokymai apie apie saugą ir sveikatą |
Investicijos į darbuotojus, p. 43, 45-47 |
| Darbuotojų sauga ir sveikata |
403-6 | Darbuotojų sveikatingumo skatinimas |
Investicijos į darbuotojus, p. 44-45 |
| Darbuotojų sauga ir sveikata |
403-8 | Darbuotojai, kuriems taikomos darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatos |
Investicijos į darbuotojus, p. 44-46 |
|---|---|---|---|
| Darbuotojų sauga ir sveikata |
403-9 | Traumos darbe | Investicijos į darbuotojus, p. 46 |
| Mokymai ir kompetencijų kėlimas |
404-1 | Vidutinis mokymosi valandų skaičius vienam darbuotojui |
Investicijos į darbuotojus, p. 43 |
| Mokymai ir kompetencijų kėlimas |
404-2 | Kompetencijų ir įgūdžių kėlimo programos darbuotojams |
Investicijos į darbuotojus, p. 43 |
| Mokymai ir kompetencijų kėlimas |
404-3 | Darbuotojų, kuriems taikomas metinis veiklos vertinimas, procentas |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 15 |
| Nediskriminavimas | 406-1 | Diskriminaciniai atvejai ir taikytos priemonės |
Investicijos į darbuotojus, p. 47 |
| Vietinės bendruomenės | 413-1 | Vietos bendruomenių įtraukimas, poveikio vertinimas ir vystymo programos |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 16-17 Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 26-27 Atsakomybė prieš visuomenę, p. 50-55 |
| Vietinės bendruomenės | 413-2 | Veikla, galinti turėti ar turinti neigiamą poveikį vietos bendruomenėms |
Poveikis aplinkai ir aplinkosauga, p. 26-27 |
| Viešoji politika | 415-1 | Politinė parama | Korporatyvinis valdymas, p. 22 |
| Klientų privatumas | 418-1 | Pagrįsti skundai dėl klientų privatumo pažeidimų ir klientų duomenų praradimo |
Esminiai faktai apie bendrovę, p. 17 |
Kontaktinis asmuo KN socialinės atsakomybės klausimais – Orinta Barkauskaitė, KN komunikacijos vadovė ([email protected]).


Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.