Kauno Energija

Interim / Quarterly Report • Sep 25, 2020

AB "KAUNO ENERGIJA" 2020 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTASIS PUSMETINIS PRANEŠIMAS

TURINYS Psl.

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas4
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys4
3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis5
4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis 5
5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 6
6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6
7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija 14
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai20
9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos20
10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės 20
11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą21
12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas22
13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones22
14. Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones22
15. Įstatinio kapitalo struktūra 24
16. Duomenys apie emitento išleistas akcijas24
17. Informacija apie emitento akcininkus26
18. Darbuotojai 28
19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka 31
20. Emitento organai31
21. Informacija apie reikšmingus susitarimus37
22. Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus 37
23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius37
24. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius37
25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką 37
26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją37

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis pusmetinis pranešimas – 2020 m. I pusmetis.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamųjų įmonių – UAB "Kauno energija NT" ir UAB "Petrašiūnų katilinė", kuriose Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamas bendroves:

Bendrovės pavadinimas	UAB "Petrašiūnų katilinė"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas
Juridinio asmens kodas	304217723
Telefonas	+370 687 48413
Įregistravimo data ir vieta	2016 m. balandžio 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB "Kauno energija NT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	kent@kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2020 m. birželio 30 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 702 Kauno miesto ir rajono bei į 7 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 6 proc.

Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vizija – inovatyvi, konkurencinga, vertę vartotojams ir akcininkams kurianti bendrovė, veikianti šilumos ir vėsumos gamybos, centralizuoto jų tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• daugiau, nei 50 metų šilumos gamybos ir tiekimo veiklos patirtis;
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukščiausius efektyvumo rodiklius;
• gebėjimas taikyti inovatyvius sprendimus kasdieninėje veikloje.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

AB "Kauno energija" – pažangiausia ir inovatyviausia CŠT bendrovė Lietuvoje.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

• šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra apie 38 metus), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.
• aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;
• gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2020 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2020 metais vykdo orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva, Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2017–2020 m. Strategijoje apibrėžiamos pagrindines miesto aprūpinimo šiluma nuostatos ir kryptys iki 2021 metų, siekiant užtikrinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų įpareigojančius siekius.

2019 m. vasario 7 d. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino "AB "Kauno energija" strategijos, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis, strateginių veiklos krypčių iki 2021 m. koregavimo ataskaitą".

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 14 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 25 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 674 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 683 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 655 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 664 MW (t. t. 47 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2020 m. I pusmetį buvo pagaminta 27 proc. visos šilumos, patiektos į tinklą. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Nuo 2018 m. gegužės mėn. elektroninius šilumos supirkimo aukcionus organizuoja energijos išteklių biržos operatorius UAB "Baltpool". Elektroniniai aukcionai vyksta pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Šilumos aukciono reglamentą. Atitinkamai pakeistas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, Šilumos kainų nustatymo metodika, Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas, Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas.

1 grafikas

2020 m. I pusmetį Bendrovė šilumą pirko iš 12 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB "Kauno kogeneracinės jėgainės", UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Idex Taika", UAB "Idex Taika elektrinė", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Petrašiūnų katilinė", UAB "Aldec General", UAB "ENG", UAB "Idex Biruliškių", UAB "Ekopartneris" ir UAB "Foksita". Iš viso nupirkta 534,5 tūkst. MWh šilumos, t. y. 63 proc. patiektos į tinklą šilumos (2019 m. I pusmetį – 59,7 proc.). Per 2016–2020 m. I pusmečių laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh.

2 grafikas

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2020 m. birželio 30 d. duomenimis, tiekė 3 582 įmonei ir organizacijoms bei 117 356 buitiniams vartotojams, iš viso – 120 938 vartotojui (objektai pagal adresus).

3 grafikas

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Investicijos

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi Bendrovės 2020 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-235 "Dėl AB "Kauno energija" 2020 m. investicijo plano ir jo finansavimo" (toliau – Investicijų planas).

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

Pagal 2016 m. gruodžio mėn. Bendrovės pasirašytas finansinės paramos sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, 2020 m. Bendrovė pabaigs vykdyti du projektus, t. y. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010) ir "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024). Projektų vertė 2,3 mln. Eur, t. t. 1,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. gegužės 23 d. Bendrovė pasirašė 7 sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra":

"Kauno miesto 1T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0028);

• "Kauno miesto 1Ž ir 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0029);
• "Kauno miesto 4T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0030);
• "Kauno miesto 5T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0031);
• "Kauno miesto 8K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0032);
• "Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralės rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-02-0034);
• "Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas Chemijos ir Medvėgalio gatvėse" (kodas 04.3.2- LVPA-K-102-02-0035).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2019–2020 metais. Projektų vertė 19,7 mln. Eur, t. t. 9,86 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra sutartį projektui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" "Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo plėtra Aleksoto mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-04-0001) finansuoti. Projekto vertė 3,8 mln. Eur t. t. 1,9 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dvi sutartis projektams "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje" ir "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje" finansuoti. Raudondvaryje bus įrengtas 1,5 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,5 mln. Eur t. t. 0,3 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Jurbarke bus įrengtas 4,6 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,8 mln. Eur t. t. 0,5 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Visi šie projektai bus baigti 2020 m.

2019 m. kovo mėn. Bendrovė pateikė 10 paraiškų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" 6 kvietimą. 2019 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. pasirašė sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra:

• "Kauno miesto 1Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0012);
• "Kauno miesto 2T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0014);
• "Kauno miesto 4K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0015);
• "Kauno miesto 4Ž ir 1T magistralių jungties rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0016);
• "Kauno miesto 4Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0017);
• "Kauno miesto 5T ir 6T magistralių jungties rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-06-0018);
• "Kauno miesto 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0019);
• "Kauno miesto 2P magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0013);
• "Kauno miesto 9K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-06-0020);
• "Šilumos tiekimo tinklų statyba į Kauno LEZ" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-05-0007).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2020–2021 metais. Projektų vertė 18,7 mln. Eur, t. t. 9,4 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Aplinkos ministro įsakymu iš Klimato kaitos programos lėšų Bendrovės projektui "Absorbcinio šilumos siurblio panaudojimas ir saulės šviesos jėgainės įrengimas Petrašiūnų elektrinėje" skirta subsidija. Panaudojant ją, Bendrovės Petrašiūnų elektrinėje bus įrengta 499,8 kW galios fotovoltinė saulės šviesos elektrinė ir 2400 kW galios absorbcinis šilumos siurblys. Projekto vertė 1,523 mln. Eur, parama 0,457 mln. Eur.

Aplinkos ministerija 2020 m. kovo 18 d., taip pat skyrė 0,042 mln. Eur paramą 190 kW galios saulės foto elektrinės įrengimui Bendrovės patronuojamai įmonei UAB "Petrašiūnų katilinė".

Įgyvendinus šiuos projektus bus sumažintos biokuro gamybos šilumos gamybos įrenginių kuro ir elektros sąnaudos, ir sudarytos sąlygos mažinti gaminamos ir vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

2020 metais Bendrovės didžioji dalis investicijų skirta šilumos tiekimo trasų modernizavimui ir šilumos gamybos katilų atnaujinimui. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2016–2020 m. I pusmečiais nurodytos 4 grafike.

4 grafikas

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:

• didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune;
• padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų ir biokuro kaina;
• nuolat kintanti teisinė aplinka;
• šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad būtų didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Komerciniai rizikos veiksniai

Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos gamybos savikainai.

Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Veiklos rizika

Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima veiklos rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 22 pastaboje.

Per 2020 m. I pusmetį lyginant su 2019 m. I pusmečiu, šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 15 proc. ir 2020 m. sudarė 7,65 mln. Eur. 2019 m. I pusmetį jie sudarė 9,05 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su advokatų kontora. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).

Visais atvejais apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, su juo aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant, ir taikytoms prevencinėms ir ikiteisminėms priemonėms

nedavus rezultato, vykdomas teisminis išieškojimas, t. y., kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas.

Nuo 2018 m. sausio 2 d. pradėjo funkcionuoti vieningas kauniečių aptarnavimo centras "Mano Kaunas" – Statybininkų g. 3, Kaune, UAB "Kauno švara" patalpose. Jame gyventojai gali gauti operatyvią informaciją/konsultaciją apie Kauno m. savivaldybės valdomų įmonių – AB "Kauno energija", UAB "Kauno švara", UAB "Kauno autobusai", UAB "Kauno butų ūkis", UAB "Kauno gatvių apšvietimas" ir UAB "Kauno vandenys" teikiamas paslaugas, taip pat sudaryti sutartis, apmokėti sąskaitas, pateikti prašymus, gauti pažymas ir t. t. ir pan.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbama daugiausia pagrindinės veiklos pajamų. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Teisinės atitikties rizika

Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).

Socialiniai veiksniai

Neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2019 m. atsijungė vartotojai, kurių bendra vartojamoji galia sudarė 0,31 MW. Ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją taip pat turi neigiamos įtakos bendrovės veiklai.

Tačiau teigiamą įtaką turi nuo 119 490 – 2018 metais iki 120 015 – 2019 metais didėjęs vartotojų skaičius. Bendra naujų vartotojų instaliuota galia sudaro 14,63 MW (daugiausiai verslo įmonės, turinčios didelius šildomus pastatų plotus).

Socialinė rizika

Įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2020 m. I pusmetį Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo žemiau vidutinės visų šilumos tiekimo įmonių kainos.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja

vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose bei vartotojų aptarnavimo centre "Mano Kaunas"), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai

Didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra netoli 40 metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta veiklos vykdymo ir plėtros apžvalgos skyriuje.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su ES standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai

Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2020 m. I pusmetį nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis

taršos monitoringas (kuro balanse 2020 m. I pusmetį vyravo kietasis biokuras – 73,2 proc., gamtinės dujos – 26,6 proc., kitas kuras – 0,2 proc.).

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Bendrovės pardavimo pajamos 2020 m. I pusmetį sudarė 25 251 tūkst. Eur ir, palyginus su 2019 m. I pusmečiu, sumažėjo 26,69 proc. (2019 m. I pusmetį jos sudarė 34 443 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2020 m. I pusmetį sudarė 25 247 tūkst. Eur (2019 m. I pusmetį – 34 437 tūkst. Eur).

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažesnė šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji bei sumažėjęs parduotos šilumos kiekis. Parduotos šilumos kiekis 2020 m. I pusmetį lyginant su 2019 m. I pusmečiu buvo 7,27 proc. mažesnis. 2020 m. I pusmetį vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 20,68 proc. (2020 m. I pusmetį šilumos kaina – 3,95 ct/kWh, 2019 m. I pusmetį – 4,98 ct/kWh).

2020 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2016–2019 m. I pusmečiais pateiktas 1 lentelėje.

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.	2020 m. I pusm.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	36 184	35 313	38 214	34 437	25 247
1.1	Iš jų: šiluma	34 514	33 594	36 154	31 806	23 322
1.2	elektros energija	38	0	0	0	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	5	3	5	6	6
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	113	125	125	125	124
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina		1 430	1 728	1 713	1 581
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	140	161	202	210	214
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	7 185	6 160	5 514	2 600	198
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	10 667	10 089	9 507	6 483	4 322
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	15,0	15,8	13,1	7,0	-0,4
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	19,9	17,4	14,4	7,6	0,7
6	Turtas, tūkst. Eur	132 473	144 418	146 835	149 712	151 076
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	87 247	88 642	91 518	91 497	90 023
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	8,7	7,4	6,5	3,1	0,2
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	5,4	4,4	3,9	1,8	0,1

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.	2020 m. I pusm.
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,27	0,24	0,26	0,23	0,17
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	6,0	4,9	4,4	2,1	0,1
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,34	0,39	0,38	0,39	0,41
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,5	0,6	0,6	0,6	0,7
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	2,46	1,43	2,10	1,79	0,91
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	2,39	1,39	1,94	1,66	0,76
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,56	0,95	1,55	1,29	0,43
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,17	0,14	0,13	0,06	0,03
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	2,04	2,07	2,14	2,14	2,10
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	2,98	6,39	8,85	16,46	226,47
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,56	0,52	0,51	0,50	0,50
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	8,9	7,9	6,8	3,1	0,2

2020 m. Ipusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2016–2019 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.

						2 lentelė
Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.	2020 m. I pusm.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	36 189	35 321	38 222	34 443	25 251
1.1	Iš jų: šilumos energija	34 519	33 600	36 162	31 812	23 326
1.2	elektros energija	38	0	0	0	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	5	5	5	6	6
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	113	125	125	125	124

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2019 m. I pusm.	2020 m. I pusm.
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	1 374	1 430	1 728	1 713	1 581
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	140	161	202	210	214
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	7 017	6 177	5 537	2 335	77
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	10 520	9 723	9 203	5 907	3 776
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	15,0	15,89	13,1	6,23	-1,4
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	19,4	17,5	14,5	6,8	0,3
6	Turtas, tūkst. Eur	133 034	141 012	143 131	146 927	148 949
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	87 631	89 155	91 222	91 364	89 853
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	4,0	7,2	6,38	2,69	0,09
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	5,2	4,5	4,0	1,7	0,1
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,27	0,25	0,27	0,24	0,17
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	2,8	5,1	4,6	1,9	0,1
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,34	0,37	0,36	0,38	0,40
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,5	0,6	0,6	0,6	0,7
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	2,46	1,90	2,89	1,82	0,91
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	2,39	1,85	2,67	1,69	0,77
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,56	1,27	2,14	1,28	0,40
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,16	0,14	0,13	0,05	0,02
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	2,05	2,08	2,13	2,13	2,10
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	3,05	6,37	8,81	18,33	555,87
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,56	0,53	0,52	0,51	0,50
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	8,7	7,9	6,8	2,8	0,09

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2020 m. I pusmečio konsoliduotųjų ir Bendrovės sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

5 grafikas

Patiekta į tinklą šiluma, tūkst. MWh

Aplinkos įtaka veiklai

Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 5 metus Bendrovė savo vartotojams vidutinę tiekiamos šilumos kainą sumažino 26 proc.

Bendrovės vidutinės šilumos kainos dinamika 2016–2020 m. I pusmečiais pateikiama 6 grafike.

6 grafikas

AB "Kauno energija" vidutinė šilumos kaina, ct/kWh

2016–2020 m. birželio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 7 grafike.

7 grafikas

Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh

Šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuojamos ir tvirtinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96. Šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos 3–5 metų laikotarpiui. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).

AB "Kauno energija" valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Komisija suderino 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė 1,95 ct/kWh (su pelnu), nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,81 ct/kWh (su pelnu) (pastoviosios dedamosios sumažėjimą sąlygojo rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų sumažėjimas nuo 0,26 ct/kWh iki 0,15 ct/kWh). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 8 grafike.

8 grafikas

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Siekiant kompensuoti faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumą, buvo nustatyta papildoma dedamoji, kuri šilumos kainą vartotojams papildomai mažina 0,32 ct/kWh. Šilumos kainos kintamosios dedamosios, galiojusios 2020 m. birželio mėn., detalizavimas pateiktas 9 grafike.

⁹ grafikas

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas

Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2019 metais perduota perdirbti 41,5 tonos įvairių atliekų (Absorbentų, filtrų medžiagų, pakuočių, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos, popieriaus ir kartono, izoliacinių medžiagų, kuriose yra asbesto, naudotų padangų, bituminių mišinių, baterijų ir akumuliatorių, dienos šviesos lempų, betono, dugno pelenų, geležies ir plieno).

Nuotekų tvarkymas

Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša

Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą.

Išmesta per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Kiti teršalai
2019 m.	86,0888	253,4443	1090,2436	0,2746	1,1978	0,4313
2018 m.	48,7984	283,0412	1082,9366	31,6210	1,1982	0,1509
2017 m.	79,7242	285,6461	1236,7667	145,0571	1,1982	0,4297
2016 m.	53,7542	265,0797	1155,3349	231,4719	4,2871	0,2818
2015 m.	43,5783	203,6775	904,8513	193,3228	20,1586	0,2818

Žemiau pateiktoje 4 lentelėje yra pateiktas 2015–2019 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekis.

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2020 m. I pusmečio sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė

Sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamųjų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamąsias bendroves balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamosiose bendrovėse, Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį), nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamųjų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2020 m. I pusmečio pabaigos

2020 m. liepos 30 d. Bendrovės valdyba pritarė neaudituotiems ūkinės veiklos rezultatams, pateiktiems konsoliduotųjų ir Bendrovės 2020 m. I pusmečio sutrumpintame tarpiniame finansinių ataskaitų rinkinyje, parengtame pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

2020 m. rugpjūčio 4 d. įvyko neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta pritarti dėl 55 000 000 Eur paskolos iš Europos investicijų banko paėmimo AB "Kauno energija" 2020–2023 metų investicijų finansavimui.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2020 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo

3 lentelė

vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-235 "Dėl AB "Kauno energija" 2020 m. investicijų plano ir jo finansavimo" patvirtino naujus investicinius planus.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2017–2020 metų reguliavimo laikotarpiui: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, šilumos gamybos ir tiekimo Kauno ir Jurbarko m., Kauno r. vartotojams patikimumo didinimas bei numatomas ES struktūrinės paramos gavimas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas".

2020 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdytas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2020 metais, lyginant su 2019 m., Grupės pardavimo pajamos bus mažesnis dėl mažesnės šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2019 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Didelę įtaką perkamos šilumos kainoms turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos tvarkos (pvz. šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas), konkurencijos sąlygos tarp šilumos tiekėjo ir NŠG. Grupės pelnas, lyginant su 2019 m., planuojama, kad bus mažesnis. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai šilumos kainodaros klausimais, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti ne mažiau, kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Tuo tarpu jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Kaip ir kasmet, vasario mėn. pradžioje Bendrovės atstovai dalyvauja Kauno technologijos universitete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje "Šilumos energetika ir technologijos".

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., diegiant naujausias energijos vartojimo efektyvinimo priemones Kauno mieste.

Nuo 2018 m. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, dalyvauja tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX) (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis.

2019 m. sausio 15 d. Europos Komisija pasiūlė skirti 1,66 mln. Eur paramą projektui Nr. 847056 "Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing" ("Ren-on-Bill") (Gyvenamųjų pastatų renovavimas, naudojant finansavimo per sąskaitas modelį). Paraiška šiam projektui finansuoti buvo teikta pagal Horizon 2020 programą. Bendrovė projekte dalyvauja kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projektą koordinuos Creara Consultores SL (Ispanija). Bendrovei skirta 71,5 tūkst. Eur ES paramos. Projekto "Ren-on-Bill" tikslas – didinti investicijas į gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinant naudotis OBF ((angl. On-Bill Financing) investicijų grąžinimo per sąskaitas už komunalines paslaugas)) finansavimo schemomis, pagrįstas bendradarbiavimu tarp energijos tiekėjų ir finansų įstaigų.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

Bendrovė ir UAB "Fortum Heat Lietuva" sudarė sutartį dėl Kauno miesto Palemono šilumos ūkio pirkimo – pardavimo, pagal kurią AB "Kauno energija" iš UAB "Fortum Heat Lietuva" įsigyja katilinę su šilumos tiekimo tinklais bei susijusia įranga ir nuo 2020 m. vasario 1 d. vykdo šilumos tiekimo veiklą šiame mikrorajone. Palemono šilumos ūkį sudaro automatizuota 2,4 MW galios dujinė vandens šildymo katilinė ir 1,176 km šilumos tiekimo tinklų, kuriais šiluma tiekiama į 13 daugiabučių namų, kuriuose yra 513 butų.

Centralizuotai šilumą Kaunui tiekianti Bendrovė, reaguodama į vis šiltėjančio klimato pokyčius, žengia į naują, Lietuvoje dar mažai išbandytą centralizuoto vėsumos tiekimo rinką. Centralizuotas vėsinimas – tai centralizuota vėsumos gamyba ir tiekimas, paverčiant šilumos energiją į vėsumą ir panaudojant turimą centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą. Viena iš naujausių technologijų vėsumai iš šilumos gaminti – absorbciniai šilumos siurbliai. Juose, gana sudėtingo technologinio proceso metu, šilumos energija paverčiama vėsuma, kuri kitais įrenginiais tiekiama į patalpas. Vieną iš tokių absorbcinių šilumos siurblių įsigijo ir Bendrovė. 2020 metų balandžio 8 dieną šis įrenginys atvežtas į "Inkaro" katilinę Kaune.

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamosios bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2020 m. I pusmečio sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjame rašte.

14. Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas 2020 m. birželio 30 d. yra 1 329 872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2020 m. birželio 30 d. dirbo 4 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2020 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2016–2019 m. I pusmečių rodikliais pateikiamas 10 grafike.

10 grafikas

UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas 2020 m. birželio 30 d. yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2020 m. gruodžio 30 d. dirbo 9 darbuotojai.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2020 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2017–2019 m.I pusmečių rodikliais pateikiamas 11 grafike.

11 grafikas

UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas 2020 m. birželio 30 d. yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, eurais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2020 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos

Vertybinių popierių registracijos Nr.	A01031430
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	34 855 639,98 Eur

Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2020 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos

Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000128407
Akcijų skaičius	22 770 166 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2016–2020 metais pateikta 5 lentelėje.

5 lentelė

Rodiklis	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020.06.30
Atidarymo kaina, Eur	0,459	0,592	1,18	1,01	0,98
Didžiausia kaina, Eur	0,600	1,180	1,24	1,32	1,03
Mažiausia kaina, Eur	0,401	0,571	1	0,905	0,77

2020 m. I pusmečio AB "Kauno energija" konsoliduotasis pusmetinis pranešimas
------------------------------------------------------------------------------	--	--	--	--	--

Rodiklis	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020.06.30
Paskutinė kaina, Eur	0,560	1,180	1	0,98	0,83
Apyvarta vnt.	190 801	229 220	147 516	40 868	22 011
Apyvarta mln. Eur	0,10	0,19	0,16	0,04	0,02
Kapitalizacija mln. Eur	11,22	23,64	20,03	19,63	17,03

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2016–2020 m. I pusmečio istorija nurodyta 12 grafike.

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 13 grafike.

13 grafikas

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendrovės akcininkų skaičius 2020 m. birželio 31 d. – 427.

Emitento akcininkai, kuriems 2020 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 6 lentelėje bei 14 grafike.

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

6 lentelė

14 grafikas

Akcininkų struktūra 2020 m. birželio 30 d.

17.1. Akcininkai, kuriems 2020 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 7 lentelėje.

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2020 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 8 lentelėje.

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2017 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2016 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,106 Eur, iš viso – 4,537 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2018 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2017 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,078 Eur, iš viso – 3,339 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2019 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2018 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,025 Eur, iš viso – 1,070 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2020 m. Emitento akcininkams dividendų nebuvo skirta. Nepaskirstytasis rezultatas pelnas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeltas į kitus finansinius metus.

18. Darbuotojai

2020 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 393 darbuotojų.

Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2016–2020 m. nurodytas 9 lentelėje.

9 lentelė

8 lentelė

Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-12-31	Grupės 2020-06-30
Iš viso:	521	513	441	402	393
Iš jų: vadovai	6	6	3	3	3
specialistai	284	272	238	214	211
darbininkai	231	235	200	185	179

Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-12-31	Bendrovės 2020-06-30
Iš viso:	508	501	427	389	380
iš jų: vadovai	4	4	1	1	1
specialistai	280	269	234	210	207
darbininkai	224	228	192	178	172

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2016–2020 m. nurodytas 10 lentelėje.

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

11 lentelė

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-12-31	Grupės 2020-06-30
1	Nebaigtas vidurinis	5	5	3	3	1
2	Vidurinis	187	185	156	139	137
3	Aukštesnysis	73	75	62	59	58
4	Aukštasis	256	248	220	201	197
	Iš viso:	521	513	441	402	393

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

12 lentelė

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-12-31	Bendrovės 2020-06-30
1	Nebaigtas vidurinis	5	5	3	3	1
2	Vidurinis	183	181	151	135	134
3	Aukštesnysis	71	73	60	57	55
4	Aukštasis	249	242	213	194	190
	Iš viso:	508	501	427	389	380

Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės

nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2020 m. I pusmetį Bendrovėje praktiką atliko 6 studentai. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2020 m. akcininkų susirinkimas neskyrė pelno darbuotojų premijoms.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.

2. Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

3. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos.

4. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.

Darbdavys įsipareigoja:

1. Sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. Mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. Mirus darbuotojo artimajam (tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui) ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. Gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. Sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

6. Darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, vieną kartą metuose (per 12 mėnesių) skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties

metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

1. Kitais atvejais, kai darbuotojui būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių), skirti iki 3 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

2. Darbuotojui sunkiai susirgus (sergant) ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Ligos išmoka skiriama vieną kartą metuose (per 12 mėnesių);

3. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 150 eurų piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2019 m. rugsėjo 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai. Nauja įstatų redakcija 2019 m. spalio 1 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai, generaliniam direktoriui ir kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2020 m. buvo sušaukti ir įvyko 3 (trys) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 "Dėl reikalavimų audito komitetams aprašo patvirtinimo" tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2019 m. gegužės 21 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

2019 m. gegužės 21 d. stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskirti:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Ramunė Bičkauskienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2019 m. gegužės 21 d.	2020 m. vasario 26 d.
Mindaugas Šimkus	Audito komiteto nepriklausomas narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Artūras Aladaitis	Audito komiteto narys	2019 m. gruodžio 6 d.	2023 m. balandžio 26 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2020 m. pusmetį audito komitetas vykdė nepriklausomo auditoriaus atliekamo finansinių ataskaitų audito proceso stebėjimą, bei surengė vieną posėdį. Posėdžio metu apžvelgtos Bendrovės 2019 m. finansinės ataskaitos.

20.2. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Antanas Etneris	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Rūta Šimkaitytė Kudarauskienė	Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja	2020 m. balandžio 2 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Konstantinas Pesenka	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Mindaugas Šimkus	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Saulius Lazauskas	Stebėtojų tarybos narys	2020 m. balandžio 2 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Justas Limanauskas	Stebėtojų tarybos narys	2020 m. balandžio 2 d.	2023 m. balandžio 26 d.

2020 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro penki nepriklausomi nariai ir vienas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos narys, iš dalies atstovaujantis kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2020 m. I pusmetį įvyko 1 stebėtojų tarybos posėdis. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Antanas Etneris

UAB Wisewood direktorius (įmonės kodas 302527538, Ringuvos g. 74, LT-45245 Kaunas); UAB "Mana grupė" direktorius (įmonės kodas 303991865, Kruonio g. 16, Kaunas); UAB "Airhotel" direktorius (įmonės kodas 302598948, Oro Uosto g. 2, Karmėlava, LT-54460 Kauno r.), UAB "Stoties turgus" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB Wisewood, UAB "Mana ranga", UAB "Mana grupė", UAB "Airhotel", UAB "Dramart", UAB "Ukraineičių 4", UAB "Vėjo dukra", UAB "Plėtros fondas", UAB "Aguonų projektai", My group LLC akcininkas.

Rūta Šimkaitytė-Kudarauskienė

Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); UAB "Centrinis knygynas" direktorė (įmonės kodas 133607044, Laisvės al. 81, LT-44297 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Saulius Lazauskas

UAB,,Kauno švara" generalinis direktorius (įmonės kodas 132616649, Statybininkų g. 3, LT-50124 Kaunas), UAB ,,Kauno vandenys" valdybos narys, VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras" valdybos narys ir dalininko UAB,,Kauno švara" atstovas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Justas Limanauskas

Biudžetinės įstaigos "Parkavimas Kaune" direktorius (įmonės kodas 134929849, Puodžių g. 24-1, LT-44295 Kaunas); Biudžetinės įstaigos "S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas" direktorius (įmonės kodas 135087311, Veiverių g. 132, LT-46337 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Konstantinas Pesenka

UAB "Windex group" valdybos narys (įmonės kodas 303522864, Draugystės g. 17-1, Kaunas); UAB "Kauno vandenys" valdybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Mindaugas Šimkus

UAB "Vičiūnų grupė" ekonomikos vadovas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), UAB "Kauno švara" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Stebėtojų tarybos nariai iki 2020 m. vasario 26 d.:

Visvaldas Matijošaitis

Kauno miesto meras (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

Dr. Visvaldas Varžinskas

Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Europos Komisijos Miestų darbotvarkės (Urban Agenda) Žiedinės ekonomikos politikos formavimo komiteto narys; Lietuvos standartizacijos departamento (LST) Technikos komiteto TK 42 ekspertas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energetikos klasteri tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauj. 2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

Ramunė Bičkauskienė

UAB "Vičiūnų grupės" administravimo direktorė (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, Kaunas); UAB "MIR Projektai" direktorė (įmonės kodas 302836883, Vėjo g. 59, Didvyrių k., Kauno r.), Kauno miesto savivaldybės tarybos narė; Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas) .

Bendrovės akcijų neturi. UAB "MIR Projektai", AB Apranga, AB Šiaulių bankas, AB "Vilkyškių pieninė" akcininkė.

2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

Andrius Palionis

Kauno miesto mero pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininkas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

2020 m. vasario 26 d. atsistatydino iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių.

20.3. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

2020 m. birželio 30 d. Bendrovės valdybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Nerijus Mordas	Valdybos pirmininkas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.

2020 m. I pusmečio AB "Kauno energija" konsoliduotasis pusmetinis pranešimas

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Paulius Keras	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Šiugžda	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Dekeris	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.

Per 2020 m. I pusmetį įvyko 16 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Nerijus Mordas

UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 9,46 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Paulius Keras

Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,68 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Veteranų krepšinio lygos prezidentas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,68 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Šiugžda

UAB "Vičiūnų grupė" teisininkas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), GROWARD GROUP, UAB teisininkas (įmonės kodas 302764932, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,68 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Dekeris

UAB "Kauno autobusai" rinkodaros direktorius (įmonės kodas 133154754, Raudondvario pl. 105, LT-47185 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,68 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

20.4. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę

Tomas Garasimavičius

Bendrovės generalinis direktorius nuo 2020 m. kovo 30 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas 2003 m., politikos mokslai bakalauras, Vilniaus universitetas 2005 m. politikos mokslai magistras, Creighton University, JAV 2005 politikos mokslai magistras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: VĮ "Energetikos agentūra" Darnios energetikos plėtros skyriaus vedėjas (2010.06–2012.12), Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas energetikai (2012.12–2016.12), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos narys (2013.07–2017.07), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komiteto narys (2013.07–2017.07), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos Rizikų valdymo priežiūros komiteto narys (2013.09-2017.07), UAB "Lietuvos energija" paramos fondo tarybos narys (2014.09–2017.09), Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas energetikai ir aplinkosaugai (2017.01–2018.03), Kauno miesto mero patarėjas energetikai (2018.06–2020.03).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Šliačkuvienė

Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2019 m. rugpjūčio 1d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2009-08 Bendrovės vyresnioji buhalterė, nuo 2014-05 Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja.

Per 2020 m. I pusmetį Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 36,8 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 18,4 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

21. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

22. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

24. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2019 metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos 2019 m. pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" konsoliduota socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2020 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2020-08-04 16:00
2020 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2020-07-30 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2020-07-10 16:00
2020 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2020-05-04 08:25

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2020-04-30 14:41
AB "Kauno energija" 2019 m. audituota metinė informacija	Metinė informacija	En, Lt	2020-04-30 14:25
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2020-04-02 17:29
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2020-04-02 13:21
Informacija apie AB "Kauno energija" generalinio direktoriaus išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2020-03-27 14:15
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2020-03-10 16:00
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų narių atsistatydinimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2020-02-14 16:00
2019 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2020-01-31 07:45
AB "Kauno energija" pasirašė Palemono šilumos ūkio pirkimo sutartį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2020-01-13 16:00