AUGA group

Annual Report • Apr 19, 2022

AUGA GROUP, AB

Konsoliduotasis metinis pranešimas, konsoliduotosios bei atskirosios finansinės ataskaitos ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.

TURINYS

1. APŽVALGA	03
1.1. Vadovo žodis	04
1.2. Faktai apie "AUGA group"	05
1.3. Verslo modelis	06
1.4. Strategija	11
1.5. Vizija, misija, vertybės	13
1.6. Rizikų valdymas	14
2. REZULTATAI	15
2.1. Pagrindiniai veiklos rodikliai	16
2.2. Verslo segmentai	18
2.3. Veiklos sąnaudos	26
2.4. Investicijos ir verslo įsigijimai	26
2.5. Finansavimo sąnaudos ir finansiniai įsipareigojimai	27
2.6. Pinigų srautai	27
2.7. Akcijų ir obligacijų informacija	28
	30
2.8. 2021 m. rezultatų aptarimas ir žvilgsnis į 2022 m.
3. VALDYMO ATASKAITA	31
3.1. Valdymo modelis	32
3.2. Įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai	33
3.3. Valdyba ir jos komitetai	35
3.4. Pagrindiniai vadovai	37
3.5. Atlygio ataskaita	38
4. TVARAUS VERSLO ATASKAITA	41
4.1. Apie Tvaraus verslo ataskaitą	42
4.2. Mūsų požiūris į tvarumą	43
4.3. Aplinkosauga	50
4.4. Socialinė atsakomybė	65
4.5. Tvarus valdymas	76
4.6. "Nasdaq" ASV rodiklių sąrašas	82
4.7. "GRI" rodiklių sąrašas	83
4.8 Nepriklausomų auditorių išvados dėl Tvaraus	86
verslo ataskaitos ir veiklos emisijų
KONSOLIDUOTOSIOS BEI ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS	91
Balansas	93 92
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	94
Pinigų srautų ataskaita	96
Aiškinamasis raštas	97
PRIEDAS
	149
Bendrovės valdysenos ataskaita	150

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 162

1. APŽVALGA

Gerbiami "AUGA" bendruomenės nariai,

Pasaulis šiuo metu išgyvena ne vieną krizę – COVID-19 dar niekur neatsitraukė, klimato kaitos problemos vis gilėja, o šiuo metu dar stebime Europoje vykstantį karą. Pastarasis įvykis kaip niekada suvienijo visą Vakarų pasaulį. Todėl turiu vilties, kad mums pavyks išlaikyti šį susitelkimą ir sprendžiant klimato kaitos problemas, nes dirbti taip, kaip iki šiol, tiesiog negalime – tvarumas turi tapti verslų ir organizacijų veiklos ašimi.

Pasaulinės organizacijos, kaip Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) skelbia, kad šiandien neturime kitų alternatyvų, kaip tik rasti sprendimus, padedančius kovoti su klimato kaita. Kitu atveju, visas pasaulis pasieks tokią ribą, kai procesai taps negrįžtami. Jau dabar jaučiame, kaip mus veikia ši problema. "AUGA group" tai gali patvirtinti savo ekstremalių oro sąlygų 2021 m. vasarą patirtimi.

2021 m. "AUGA group" finansiniu požiūriu buvo kupini iššūkių. Įmonių grupė patyrė finansinius nuostolius, didžiąją dalį to lėmė mažas augalininkystės derlius, dėl vasarą buvusių stichinių karščių. Turėjome ir techninių iššūkių, kurie neleido pasiekti norimų rezultatų grybininkystės ir pienininkystės segmentuose. COVID-19 negatyviai paveikė gamybą ypač rankinį darbą grybų auginimo segmente, o dėl pandemijos sutrikusi logistika sukėlė papildomus iššūkius produktų eksportui į užsienio rinkas.

Nepaisant sudėtingų situacijų pagrindiniuose veiklos segmentuose, 2021 m. "AUGA group" reikšmingai pasistūmėjo, vystydama technologinius projektus, kurie ateityje mums leis dirbti tvariau ir efektyviau. Įmonių grupei pavyko žengti svarbų žingsnį– sukūrėme ir pristatėme pirmąjį pasaulyje nulinių emisijų biometanu ir elektra varomą traktorių, skirtą profesionaliam naudojimui. Jo aktualumą ir savalaikiškumą įrodo didelis tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimas – net iš 25 pasaulio šalių. "AUGA group" sukurtas traktorius pelnė ir regioninį pripažinimą tvarių projektų konkurse – "Baltic Sustainability Awards", kur jis buvo pripažintas kaip geriausia metų žalioji inovacija. Planuojame, kad jau 2022 m. šie traktoriai bus įdarbinti mūsų laukuose. Jų įdarbinimas "AUGA group" ūkiuose bus svarbus žingsnis, mažinant visos Grupės įmonių veiklos emisijas ateityje.

2021 m. "AUGA group" pavyko sumažinti bendras savo veiklos emisijas 6 proc. Svarbu paminėti, kad vystomi technologiniai projektai dar neturėjo įtakos šiam emisijų sumažėjimui, jį daugiausia lėmė mažesnis derlius bei kuro ir kitų resursų sunaudojimas. Ataskaitiniais metais Grupės iškelti tikslai buvo pateikti "Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos" (angl. Science Based Targets Initiative) vertinimui. Gavome patvirtinimą, kad "AUGA group" įsipareigojimas sumažinti savo veiklos emisijas 27 proc. iki 2025 m. atitinka moksliškai pagrįstus emisijų mažinimo tikslus tam, kad pasaulinis klimato atšilimas būtų sustabdytas ties 1,5°C riba.

Praėjusiais metais Grupė ir toliau skyrė savo dėmesį socialinei atsakomybei bei savo darbuotojams – tęsėme akcijų opcionų programą, atsakingai rūpinomės savo darbuotojų saugumu darbo aplinkoje bei sveikata, skirdami papildomą sveikatos draudimą.

Gerųjų praktikų laikymasis tvaraus valdymo dalyje išlieka svarbiu "AUGA group" prioritetu, todėl 2021 m. išsirinkome naujos sudėties nepriklausomą Valdybą. Džiaugiamės, nes įmonių grupės vizija paskatina vis daugiau investuotojų prisidėti savo kapitalu prie "AUGA group" ateities sprendimų – investuotojų skaičius per 2021 m. išaugo 35,5 proc., lyginant su ankstesniais metais. "AUGA group" tvaraus verslo valdymo gerosios praktikos neliko nepastebėtos ir Nacionaliniu mastu – Lietuvos verslo konfederacija socialinės atsakomybės konkurse įvertino "AUGA group" už sąžiningą ir skaidrią veiklą.

Nors 2021 m. ir buvo sudėtingi, tačiau šie iššūkiai ir išmoktos pamokos padėjo tvirtą pamatą ateinantiems metams. Per 2022 m. planuojame paleisti biometano gamybą, užbaigti specializuotų pašarų technologijos bandymus, tam esame užsitikrinę finansavimą. 2022 m. bus reikšmingas atspirties taškas, kuris žymės mūsų transformaciją į žemės ūkio technologijų (angl. AgTech) bendrovę ir sieksime, kad tai taptų tikru proveržiu, įgyvendinant tvarios žemdirbystės modelį. Tai taip pat leis pagaminti tvarų maistą vartotojams be kainos gamtai, kurie savo kasdieniais pasirinkimais galės prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Technologijos, kurias šiandien vysto "AUGA group" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros komanda, gali padėti išspręsti esamus žemės ūkio butelio kakliukus, kaip tai jau padarėme su pirmuoju nulinių emisijų traktoriumi bei tęsiame, kurdami specializuotą pašarų technologiją. Mes sieksime savo sukurtus technologinius prototipus kuo greičiau išbandyti bei pritaikyti savo ūkiuose. Siekiame ir didesnio tikslo – matome, kad mūsų kuriamos technologijos yra aktualios ir reikšmingos pasauliniu mastu, todėl dėsime visas pastangas, kad pasiteisinę maisto gamybos sprendimai būtų kuo greičiau pritaikyti ir kitų ūkininkų, norinčių dirbti tvariau, veiklose. Šiandien mūsų misija ir didžiausias veiklos dėmesys yra atnešti šias technologijas pasauliui bei kartu su bendruomene įgyvendinti reikšmingą pokytį kovoje su klimato kaita.

Kęstutis Juščius AUGA group, AB generalinis direktorius

APŽVALGA / VADOVO ŽODIS TURINYS > 04

1.2. Faktai apie "AUGA group"

1.3. Verslo modelis

AUGA group, AB, (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinės bendrovės (toliau – Grupė, "AUGA group") vykdo veiklą Lietuvoje (centrinis biuras - Konstitucijos pr. 21C, Vilnius). "AUGA group" yra didžiausia Europoje vertikaliai integruota ekologiško maisto gamintoja. Grupė ekologiškai sertifikuotose žemėse plėtoja tvarų, naujomis technologijomis paremtą žemės ūkio modelį.

"AUGA group" veikia keturiuose pagrindiniuose verslo segmentuose:

• ∙ Augalininkystė Grupė augina ekologiškus kviečius, ankštines kultūras, rapsus, cukrinius runkelius, avižas ir kitas kultūras. Grupė taip pat augina ir ekologiškas daržoves bei ruošia ekologiškus pašarus gyvuliams.
• ∙ Pienininkystė šis Grupės segmentas apima ekologiško pieno gamybą ir galvijų auginimą. Pienininkystes segmentas veikia sinergijoje su ekologine augalininkyste, naudoja pašarams skirtas kultūras, kurios auginamos dėl sėjomainos, o segmento veikloje susidarančios organinės atliekos naudojamos kaip trąšos augalininkystėje.
• ∙ Grybų auginimas Bendrovės dukterinė įmonė "Baltic Champs" yra viena didžiausių ir moderniausių grybų augintojų Baltijos regione. Įmonė tiekia vartotojams baltuosius ir ruduosius pievagrybius, kreivabudes, portobello, eringi, šitake grybus, taip pat gamina grybų auginimui naudojamą kompostą.
• ∙ Galutiniam vartotojui skirti produktai (angl. FMCG) Grupė siūlo platų galutiniam vartotojui skirtų ekologiškų produktų asortimentą, kuris apima paruoštas vartojimui sriubas, konservuotus grybus, supakuotas šviežias ir konservuotas daržoves, pieną, avižines košes bei kitus produktus. "AUGA group" parduodami produktai yra žymimi "AUGA" prekės ženklu, Grupė vykdo ir privačių etikečių užsakymus. Šis segmentas yra strategiškai svarbus Grupei ir šiuo metu greičiausiai augantis. "AUGA" produktai yra paremti novatoriškais maisto gamybos standartais ir didėjančiu viso pasaulio vartotojų poreikiu maitintis aplinkai ir sveikatai palankesniu maistu.

"AUGA group" savo strategijoje iki 2025 m. yra nusimačiusi aiškią kryptį – tapti žemės ūkio technologijų bendrove. Šiam tikslui pasiekti Grupė investuoja į MTEP veiklą ir kuria technologijas, kurios padės spręsti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį aplinkai t.y. šio sektoriaus veikloje išsiskiriančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Šis vystomas Žemės ūkio technologijų (angl. AgTech) veiklos segmentas yra vienas svarbiausių Grupės prioritetų, leisiantis įgyvendinti transformaciją iš žemės ūkio kompanijos į technologijomis paremtą bendrovę.

"AUGA group" išsiskiria savo veiklų gausa. Grupę sudaro žemiau esančios įmonės, sugrupuotos pagal verslo segmentus ar verslui svarbias veiklas:

Grupė savo veiklą vysto daugiau nei 39 tūkst. ha žemės plotuose, derlingiausiose Lietuvos vietovėse. 11,8 proc. dirbamos žemės priklauso Grupei, kitas žemes "AUGA group" dirba nuomodamasi, tokiu būdu gaudama didesnę grąžą, nei valdydama jas nuosavybės teise.

Visos aukščiau išvardintos Grupės veiklos yra vykdomos Lietuvoje. Grupės centrinio biuro ir pagrindinių veiklų lokacijos pateikiamos žemėlapyje žemiau:

Ekologinis ūkininkavimas savaime prisideda prie aplinkos tausojimo, biologinės įvairovės skatinimo ir užtikrina pilną vartotojams skirtų produktų atsekamumą. Šiandien "AUGA group" jau turi daug patirties, įgautos taikant tvaresnes ūkininkavimo praktikas. Grupė savo veikloje taiko beariminę technologiją beveik 100 proc. dirbamų laukų, visi Grupės padaliniai yra aprūpinami sertifikuota žaliąja elektros energija arba patys ją gamina. Grupės ūkiuose yra taikomas uždaro ciklo žemės ūkio modelis, kuris susieja skirtingus verslo segmentus. Augalininkystės segmente užaugintos žaliavos (pašarinės kultūros) yra naudojamos kaip pašaras gyvuliams, o šiaudai – grybų komposto gamybai. Pienininkystės segmente iš jo veiklos susidariusios organinės atliekos (mėšlas) yra naudojamos kaip trąšos augalininkystėje bei grybų auginimo segmente kompostui gaminti. Jau 2022 m. uždaro ciklo modelyje planuojama integruoti biodujų gamybą.

Grupės konkurenciniai pranašumai:

• ∙ Masto ekonomija tai, kas išskiria įmonių grupę iš konkurentų, yra jos veiklos mastas. Grupė veikia dideliuose žemės plotuose. Kartu su vis dar mažesnėmis darbo sąnaudomis ir masto ekonomija tai leidžia "AUGA group" įgyti reikšmingą išlaidų pranašumą.
• ∙ Vertikali integracija Grupės ūkiai užaugina platų ekologiškų žaliavų asortimentą ir kontroliuoja jų perdirbimą. Tai leidžia pasiūlyti vartotojams įvairius galutinio vartojimo produktus, tokius kaip vartojimui paruoštos sriubos ir kiti konservuoti produktai, daržovės, grybai, pieno produktai, kiaušiniai, miltai ir kt.
• ∙ Pilnas atsekamumas Grupės vystomas verslo modelis užtikrina pilną atsekamumą: nuo sėklų iki pakuočių, ir aukštą produktų kokybę nuolat. Tai padeda įgyti ir išlaikyti privačių prekės ženklų gamintojų, mažmenininkų ir "AUGA" produktų vartotojų pasitikėjimą.
• ∙ Sinergija tarp skirtingų žemės ūkio šakų uždaro ciklo žemės ūkio modelis dėl savo integracijos su augalininkystės, pienininkystės ir grybų auginimo segmentu sukuria galimybę gauti pakankamą kiekį ekologinio ūkininkavimo reikalavimus atitinkančių organinių trąšų (mėšlo) augalininkystei. O augalininkystės produkcija yra naudojama kitų segmentų veiklai palaikyti.
• ∙ Technologijų kūrimas ir taikymas praktikoje modernios technologijos yra ateities pasaulio pažangos garantas ir vienintelė galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus. Kurdama inovatyvius sprendimus žemės ūkyje, kurių šiandien rinkoje nėra, Grupė siekia įgyvendinti tvarios žemės ūkio veiklos standartą ir proveržį visoje maisto sistemoje.

Grupė savo produktus eksportuoja į 38 šalis visame pasaulyje. Svarbiausios "AUGA group" eksporto rinkos: JAV, Vokietija, Japonija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys.

Produktų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją 2021 m. sudarė <0,5 proc. visų pardavimų, 2022 m. projektai su šiomis rinkomis nėra tęsiami.

2021 m. eksporto rinkų žemėlapis:

"AUGA" galutiniam vartojimui skirtų produktų asortimentas

Vartojimui paruoštos sriubos Kiaušiniai Grūdų produktai ir rapsų aliejus Pieno produktai Švieži grybai Šviežios daržovės Konservuotos daržovės ir grybai

APŽVALGA / VERSLO MODELIS TURINYS >

Žmonės

"AUGA group" darbuotojų komandoje dirba profesionalūs, ilgametę patirtį turintys žemės ūkio specialistai, technologijas kuriantys inžinieriai, finansų, rinkodaros, prekybos ir kitų sričių profesionalai.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras darbuotojų skaičius "AUGA group" buvo 1 233, įskaitant ir tuos, kurie yra vaiko priežiūros atostogo-se (34 darbuotojai).

Darbuotojų skaičius
	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Vadovai	62	63	56
Specialistai	210	205	144
Darbininkai	927	968	949
Viso*:	1 199	1 236	1 149

*Lentelėje pateikiami duomenys be vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų.

Grupės organizacinė struktūra:

1.4. Strategija

2020 m. "AUGA group" paskelbė savo strategiją, kuria siekia pagerinti efektyvumą visuose verslo segmentuose ir sukurti tvaraus ūkininkavimo standartą. Pastarojo tikslo Grupė siekia, nes žemės ūkio sektorius, kuriame ji veikia, yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų Lietuvos ir pasaulio mastu. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prie Jungtinių Tautų duomenimis, apie ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų generuoja būtent žemės ūkis. Todėl, atsižvelgdama į šią problemą ir augantį vartotojų poreikį maitintis tvariau, "AUGA group" skiria tam didelį dėmesį savo strategijoje.

Paskelbtoje strategijoje numatoma sukurti naują tvaraus ekologiško maisto gamybos modelį – Tvaraus ekologiško maisto architektūrą (TEMA), kuris bus integruojamas į dabartinį Grupės žiedinės ekonomikos modelį. TEMA padės spręsti aktualiausias technologines problemas maisto pramonėje išlaikant masto, kokybės ir derliaus augimo pagreitį.

Svarbiausias vaidmuo įgyvendinant naują verslo modelį yra suteikiamas šioms technologijoms ir procesams:

• ∙ Biodujų infrastruktūros ir šiuo kuru varomos technikos sukūrimui, kuris leis atlikti žemės ūkio darbus be iškastinio kuro, panaudojant mėšlą ne tik kaip trąšą, bet ir kaip biodegalų gamybos šaltinį. Bus sumažinta 50 proc. emisijų iš ūkio darbams sunaudojamo iškastinio kuro. Pirmasis "AUGA group" pasiektas rezultatas – 2021 m. sukurtas bei pristatytas biometanu ir elektra varomas nulinių emisijų traktorius, skirtas profesionaliam naudojimui. Daugiau apie jį skaitykite skiltyje Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
• ∙ Specializuotų pašarų technologijai, kuri suteiks galimybę sumažinti galvijų metano emisijas 50 proc., skaičiuojant vienai pagaminto karvės pieno tonai bei pagerinti primilžį.
• ∙ Regeneracinei sėjomainai, kurią taikant grūdinės kultūros bus pakeičiamos daugiametėmis ankštinėmis žolėmis, galinčiomis kaupti anglį ir fiksuoti dirvožemyje azotą. Bus sumažinta 30 proc. emisijų, skaičiuojant vienai pagamintos augalininkystės produkcijos sausųjų medžiagų tonai.

Inovacijų darbotvarkės tikslai

"AUGA group" inovacijų darbotvarkės tikslai – nuo 2019 m. iki 2025 m. ženkliai sumažinti šiltnamio dujų emisijas (bendras emisijų mažinimo tikslas – 27 proc.), iki 2030 m. tapti klimatui neutralia ekologiško maisto rinkos dalyve.

,,AUGA group" bus atpažįstama kaip neimlus turtui verslas (angl. asset-light), grįstas žemės ūkio technologijomis (angl. AgTech). Grupė planuoja, kad sukurtos technologijos bus pritaikytos ne tik "AUGA group" ūkiuose. Inovatyviais sprendimais ir tvarios žemdirbystės patirtimi galės pasinaudoti viso pasaulio ūkininkai, siekiantys dirbti tvariai.

Ką šios strategijos sėkmė 2025 m. reikš kiekvienai "AUGA group" bendruomenės grupei:

• ∙ Vartotojams gebėjimas pateikti vartotojo krepšelį mažiausia kaina gamtai.
• ∙ Ūkininkams veiksminga Tvaraus ekologiško maisto architektūra, kuri mažina anglies dvideginio ir jo ekvivalentų emisijas.
• ∙ Skolintojams verslo struktūros atsparumas, kurį užtikrina ilgalaikis finansavimas ir į poveikį orientuoti skolintojai.
• ∙ Akcininkams unikalus turtui neimlus verslo modelis, užtikrinantis 15 proc. kapitalo grąžą, 3 kartus padidinantis Bendrovės vertę bei padedantis palaikyti augimo dinamiką ir po strategijos įgyvendinimo.

1.5. Vizija, misija, vertybė^s

Išleidusi naująją strategiją "AUGA group" atnaujino savo viziją, misiją ir vertybes, kurios atitinka kasdienę Grupės veiklą, jos tikslus ir siektinus rezultatus. Vizijos ir misijos ašimi tapo tvarumas.

VIZIJA	tvaraus maisto ir gyvenimo būdo sinonimas.
MISIJA	tiekti ekologišką maistą be kainos gamtai.

"AUGA group", vykdydama savo veiklą, vadovaujasi šiomis vertybėmis: tvarumas, inovatyvumas ir teigiamas poveikis.

Tvarumas

Mums svarbus ne tik poveikio aplinkai mažinimas ir verslo socialinė atsakomybė, mes patys kuriame naujus ambicingus tvarumo standartus. Siekiame verslo rezultatų būdami tvarumo pavyzdžiu visur ir visada.

Inovatyvumas

Aplinkosaugos, veiklos efektyvumo ir naujų standartų iššūkius galime išspręsti tik technologijomis ir inovacijomis. Skatiname darbuotojų iniciatyvumą, kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą, nuolatinį mokymąsi ir naujų sprendimų ieškojimą.

Teigiamas poveikis

Siekiame geriausiai suprasti vartotojų bei kitų suinteresuotųjų šalių dabartinius ir ateities poreikius. Būdami lyderiais savo srityje, skatiname pokyčius ir kuriame vertę bei darome teigiamą poveikį visai bendruomenei.

1.6. Rizikų valdymas

Rizikų valdymo gairės buvo patvirtintos Bendrovės Audito komiteto ir nepriklausomos Valdybos 2021 m. Kiekvienais metais Grupė atlieka pagrindinių rizikų vertinimą bei sudaro rizikų vertinimo žemėlapį. Vertindama rizikas Grupė atsižvelgė tiek į rizikos tikimybę, tiek į jos reikšmingumą. Nustatytos pagrindinės Grupės rizikos:

Klimato sąlygos. Klimato sąlygos yra vienas svarbiausių žemės ūkio veiklos rizikos veiksnių. Prastos arba nepalankios meteorologinės sąlygos turi reikšmingą įtaką produktyvumui ir gali neigiamai paveikti žemės ūkio produktų derlių, pakenkti pašarų ruošimui, sunaikinti pasėlius ir sukelti kitokią žalą. Bet kokia žala dėl nepalankių klimato sąlygų gali neigiamai paveikti Grupės rezultatus.

Žemės ūkio produktų kainos. Grupės pajamos ir veiklos rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir žemės ūkio produkcijos žaliavų kainas, kurių Grupė negali kontroliuoti. Žemės ūkio produkcijos žaliavų kainoms didelės įtakos turi įvairūs ir sunkiai prognozuojami bei nuo Grupės nepriklausantys veiksniai (oro sąlygos, valstybinė politika žemės ūkio srityje, pasaulinės paklausos pokyčiai, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai, gyvenimo sąlygų pokyčiai, konkurenciniai produktai kitose šalyse). Tokie veiksniai kaip klimato sąlygos, infekcijos, kenkėjų antplūdžiai, skirtingų šalių nacionalinė žemės ūkio politika ir panašiai gali turėti didelės įtakos pirminių žemės ūkio produktų tiekimui ir kainoms. Pagrindinių žemės ūkio žaliavų paklausos pokyčius gali paveikti įvairios tarptautinės ir vietinės programos, įgyvendinamos laikantis nacionalinės žemės ūkio politikos. Taip pat pasaulinės paklausos pokyčiai, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai ir gyvenimo sąlygų pokyčiai įvairiose pasaulio šalyse. Šie veiksniai gali sukelti didelius žemės ūkio produktų kainų svyravimus ir dėl to neigiamai paveikti Grupės veiklą, finansinę padėtį ir rezultatus.

ES subsidijų pokyčiai. Grupė gauna reikšmingas pajamas iš ES subsidijų ir tai svarbu veiklos tęstinumui užtikrinti. Jei dėl kokios nors priežasties šios subsidijos būtų nutrauktos arba sumažintos, tai galėtų turėti reikšmingų pasekmių daugeliui Grupės veiklos sričių, įskaitant sumažėjusius pagrindinės veiklos pinigų srautus ir pelningumą, bei sumažėjusią žemės ir investicinio turto vertę, tuo pačiu ir galimą nekilnojamojo turto, įrangos ar įrengimų vertės sumažėjimą. Reikšmingi ES subsidijų programų pokyčiai taip pat galėtų kelti grėsmę ilgalaikiam Grupės veiklos tęstinumui.

Strateginių projektų įgyvendinimo atidėjimas. Šiuo metu Grupė yra pereinamajame laikotarpyje ir keli esminiai projektai, susiję su biodujų infrastruktūros kūrimu, specializuotų pašarų technologijų vystymu, regeneracinė sėjomaina yra itin reikšmingi Grupės ilgalaikės strategijos įgyvendinimui. Vystydama šiuos projektus Grupė susiduria su šiomis rizikomis:

• ∙ nepakankamas inovatyvumas ar nepritaikomumas praktiniame naudojime ar rinkoje;
• ∙ projektų valdymo įgūdžių trūkumas;
• ∙ žmogiškųjų išteklių trūkumas.

Likvidumo rizika. Kadangi Grupės veiklos modelis reikalauja didelio apyvartinio kapitalo, o augalininkystės segmento gamybos ciklas yra ilgas bei augalininkystės produkcijos pardavimų apimtys metų eigoje svyruoja, Grupė susiduria su reikšmingais apyvartinio kapitalo poreikio svyravimais.

Žemės nuomos kaštų augimas. Grupė nuomojasi 88,2 proc. "AUGA group" dirbamos žemės. Tikime, kad ilguoju laikotarpiu žemės nuoma vietoje jos valdymo leidžia efektyviau panaudoti turimus resursus ir užtikrina didesnę grąžą Grupės akcininkams. Tačiau 2021 m. padidėjusi infliacija sukūrė spaudimą nuomos kainų augimui.

Ligų rizika. Grupės veikla yra susijusi su augalinės arba gyvūninės kilmės turtu. Ligos gali turėti tiesioginį poveikį Grupės rezultatams, produkcijos kiekiui ir kokybei, nurašymams. Galvijų epideminės ligos (pvz.: galvijų spongiforminė encefalopatija, kitaip vadinama galvijų kempinlige), bet kokios kitos ligos, bakterijos ir panašiai gali sumažinti tokių produktų paklausą, baiminantis dėl to galinčių kilti pasekmių. Dėl tokių pasikeitimų gali pasunkėti Grupės finansinė padėtis.

Ši rizika yra ypatingai reikšminga grybininkystės segmentui dėl didelės gamybos pajėgumų koncentracijos vienoje vietoje.

Investicijų apimčių neatitikimas poreikiams. Šiuo metu "AUGA group" yra pereinamajame laikotarpyje: Grupė turi užtikrinti esamos veiklos vystymą, efektyvumo programų įgyvendinimą ir Grupės ilgalaikės strategijos įgyvendinimą. Abi sritys reikalauja investicijų, kurių finansavimo užtikrinimas priklauso nuo Grupės rezultatų, situacijos rinkoje, kitų išorinių faktorių.

Gamybos kaštų augimas. 2021 m. Lietuvoje fiksuota 4,7 proc. infliacija, vidutinis darbo užmokestis kilo 10,74 proc. Kuras, darbo užmokestis, žemės bei žemės ūkio technikos nuoma yra reikšmingos kaštų dedamosios Grupės veikloje, tad būtina užtikrinti sąnaudų augimo kontrolę ir kompensuoti kaštų augimą veiklos efektyvumo augimu, didėjančiomis pardavimų kainomis.

Finansavimo rizika. Ekologinis žemės ūkis reikalauja daug apyvartinio kapitalo. Reikšmingas Grupės skolinto kapitalo lygis gali turėti esminių pasekmių, pavyzdžiui:

• ∙ gali būti apribotos Grupės galimybės gauti papildomą finansavimą apyvartiniam kapitalui, investicijoms, įsigijimams, skolos aptarnavimui ar kitiems tikslams;
• ∙ Grupės lankstumas prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų gali būti ribotas;
• ∙ nors kredito sutartyse numatyti tam tikri apribojimai, susiję su verslo ir finansiniais klausimais, yra būdingi tokiems finansavimo sandoriams, vis tiek gali apriboti Grupės galimybes skolintis daugiau lėšų, įkeisti turtą ir (arba) dalyvauti kitų rūšių susijungimuose ar sandoriuose, kas tam tikru mastu gali apriboti aktyvios plėtros galimybes ir galbūt ateityje sumažinti konkurencinį pranašumą;
• ∙ galimi ribojimai dėl turimų finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminų pratęsimo.

"AUGA group" supranta, kad vystydama savo veiklą ji daro įtaką aplinkosaugos, socialinės ir ekonomikos sričiai. Pagrindinės poveikio temos yra nurodytos skiltyje Tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas.

Finansinės ir kapitalo rizikos plačiau aprašytos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3 pastaboje. COVID-19 pandemijos poveikis atskleistas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 32 pastaboje.

2. REZULTATAI

2.1. Pagrindiniai veiklos rodikliai

AUGA group, AB ir jos dukterinių bendrovių finansiniai rezultatai 2021 metais suprastėjo. Didžiausią įtaką turėjo stichiniai karščiai, lėmę prastą augalininkystės segmento derlių.

Per 2021 m. Grupės pardavimo pajamos siekė 71,72 mln. Eur. Tai yra 14 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pardavimo pajamos buvo 83,07 mln. Eur. Pardavimo pajamos mažėjo augalininkystės ir grybų auginimo segmentuose, o pienininkystės ir galutiniam vartojimui skirtų produktų pakuotėse segmentų pardavimai atitinkamai augo 0,66 mln. Eur ir 1,31 mln. Eur.

Grupės bendrasis pelnas 2021 m. siekė 3,95 mln. Eur ir buvo 75 proc. mažesnis nei praėjusiais, 2020 metais, kai jis buvo 15,77 mln. Eur. Per 2021 m. Grupė patyrė 15,44 mln. Eur grynojo nuostolio, palyginus su 1,79 mln. Eur pelnu metais prieš tai. 2021 m. Grupės EBITDA siekė 9,10 mln. Eur ir buvo 56 proc. mažesnė, lyginant su metais prieš tai, kai EBITDA buvo 20,83 mln. Eur.

Lentelėje žemiau pateikiama pagrindinė Grupės finansinė informacija per pastaruosius trejus metus (2019 – 2021 m.) (tūkst. Eur).

Pagrindiniai Grupės veiklos rodikliai	2021	2020	2019	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Pardavimo pajamos	71 721	83 073	71 134	-14%	+17%
Tiesioginės išmokos	12 858	9 987	7 234	+29%	+38%
Bendrasis pelnas (nuostolis)	3 952	15 773	9 847	-75%	+60%
Veiklos pelnas (nuostolis)	(9 819)	6 896	1 009	n/a	+583%
Finansinės veiklos sąnaudos	(6 459)	(5 547)	(5 000)	+16%	+11%
Grynasis pelnas (nuostolis)	(15 435)	1 792	(3 218)	n/a	n/a
EBITDA	9 101	20 834	17 119	-56%	+22%
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	10 930	13 373	5 415	-18%	+147%
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai prieš apyvartinio kapitalo pokyčius	11 979	10 814	9 653	+11%	+12%
Ilgalaikis turtas, iš viso	155 330	147 590	144 676	+5%	+2%
Trumpalaikis turtas, iš viso	57 149	66 112	62 047	-14%	+7%
Nuosavas kapitalas, iš viso	78 980	92 816	90 075	-15%	+3%
Ilgalaikiai įsipareigojimai, iš viso	88 414	78 907	61 321	+12%	29%
Trumpalaikiai įsipareigojimai, iš viso	45 085	41 979	55 327	+7%	-24%
Ilgalaikės ir trumpalaikės finansinės skolos	102 984	94 541	93 993	+9%	+1%
Koreguotas apyvartinis kapitalas	28 531	41 953	40 161	-32%	+4%
EBITDA marža, proc.	12,69	25,08	24,07	-49%	+4%
Veiklos pelno marža, proc.	(13,69)	8,30	1,42	n/a	+485%
Grynojo pelno marža, proc.	(21,52)	2,16	(4,52)	n/a	n/a
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), proc.	(17,79)	1,96	(3,54)	n/a	n/a
Turto pelningumas (ROA), proc.	(7,24)	0,85	(1,70)	n/a	n/a
Pastovaus kapitalo pelningumas (ROCE), proc.	(13,37)	4,81	0,78	n/a	+517%
P/E rodiklis	(6,54)	56,35	(25,72)	n/a	n/a
Skola/EBITDA	11,32	4,54	5,49	+149%	-17%
Nuosavybės koeficientas	0,37	0,43	0,44	-15%	-0%
Bendrasis padengimo koeficientas	1,27	1,57	1,12	-20%	+40%

Rodiklio apskaičiavimo paaiškinimas:

EBITDA – grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos prieš apyvartinio kapitalo pokyčius ir sumokėtas palūkanas, kaip nurodyta pinigų srautų ataskaitoje, įskaitant pelną (nuostolį) dėl biologinio turto tikrosios vertės pokyčių.

EBITDA marža = EBITDA / Pardavimo pajamos

Veiklos pelno marža = Veiklos pelnas (nuostolis) / Pardavimo pajamos

Grynojo pelno marža = Grynasis pelnas (nuostolis) / Pardavimo pajamos

Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) = Grynasis pelnas (nuostolis) / ((Nuosavas kapitalas metų pabaigoje + nuosavas kapitalas metų pradžioje)/2).

Turto pelningumas (ROA) = Grynasis pelnas (nuostolis) / ((Turtas metų pabaigoje + turtas metų pradžioje)/2).

Pastovaus kapitalo pelningumas (ROCE) = Veiklos pelnas (nuostolis) / (Nuosavas kapitalas + Ilgalaikė ir trumpalaikė ilgalaikių paskolų ir nuomos įsipareigojimų dalis (išskyrus su TFAS 16 susijusius įsipareigojimus)).

P/E rodiklis = Paskutinė akcijų kaina laikotarpio pabaigoje / Pelnas akcijai.

Skola/EBITDA = (Ilgalaikės paskolos + ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai + ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis + ilgalaikių nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis + trumpalaikės paskolos) / EBITDA.

Nuosavybės koeficientas = Visas nuosavas kapitalas / Visas turtas

Bendrasis padengimo koeficientas = Visas trumpalaikis turtas / Visi trumpalaikiai įsipareigojimai

Koreguotas apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis biologinis turtas + Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos + Atsargos – Prekybos mokėtinos sumos – Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Koreguoto apyvartinio kapitalo formulėje eliminuojami grynųjų pinigų ir finansavimo elementai, kas leidžia skaitytojui matyti, kaip gerai panaudojamas tiesiogiai su Grupės veikla susijęs trumpalaikis turtas ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Visas trumpalaikis turtas ir visi trumpalaikiai įsipareigojimai naudojami skaičiuojant bendrąjį padengimo koeficientą, kuris taip pat įtrauktas tarp Grupės pagrindinių rodiklių.

2.2. Verslo segmentai

Augalininkystės segmento apžvalga

Augalininkystės segmento bendrąjį pelną sudaro derliaus tikroji vertė, šio ir praėjusio sezono derliaus pardavimų rezultatas ir augalininkystės subsidijos.

2020/2021 m. derlius

2020/2021 m. sezonu bendras Grupės dirbamos žemės plotas sudarė 39,1 tūkst. ha ir buvo šiek tiek mažesnis nei 2019/2020 m. sezonu. 2020/2021 m. sezonu apsėta 30,9 tūkst. ha (30,6 tūkst. ha buvo apsėta 2019/2020 m. sezonu) iš kurių 10,4 tūkst. ha sudarė kviečiai, 8,1 tūkst. ha ankštinės kultūros ir 12,4 tūkst. ha kitos kultūros. Didžioji dalis – 8,9 tūkst. ha iš 10,4 tūkst. ha – kviečių sudarė žieminiai kviečiai, panašiai kaip ir 2019/2020 m. sezonu, kadangi žieminės kultūros turi didesnį derlingumo potencialą lyginant su vasarinėmis alternatyvomis. Pašarinės kultūros sudarė 6,8 tūkst. ha 2020/2021 m. sezonu, palyginus su 8,2 tūkst. ha 2019/2020 m. sezonu.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t.y. 2021 m. gruodžio 31 d., visas 2020/2021 sezono derlius buvo nuimtas. Kviečiams, ankštiniams ir kitoms kultūroms, kurių derlius buvo nuimtas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, apskaitytas pelnas (nuostolis) iš žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo. Pašarinių kultūrų derlius vertintas savikaina.

Kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pabaigoje Grupė įsivertina pasėlių tikrąją vertę kultūroms, kurių derlius dar nenuimtas. Kadangi oro sąlygos 2021 m. rudenį buvo palankios rudeniniams žemės paruošimo darbams 2021/2022 m. sezonui, žieminių kultūrų sėja ir žemės parengimo darbai buvo baigti laiku. 2021 m. Grupė pasėjo apie 17,4 tūkst. ha kultūrų – kviečių, rapso, sėklinio dobilo, miežių, rugių, vikių, liucernos ir motiejukų – kurių derlius bus nuimtas 2022 m. Tai sudaro 58 proc. viso kviečiais, ankštiniais ir kitomis kultūromis planuojamo apsėti ploto 2021/2022 sezonu. Palyginimui, 2020/2021 m. sezonu buvo pasėta 16 tūkst. ha žieminių kultūrų. Žieminių kultūrų pasėlių būklė finansinių ataskaitų paskelbimo metu yra gera. Grupės vertinimu, nešalta žiema neturėjo neigiamai paveikti derliaus, baigiantis žiemai didelių šalčių ir sniego dangos nebesitikima, preliminariai pasėliai nėra iššalę, išmirkę ar iššutę. Palankios sąlygos rudenį taip pat leido atlikti reikiamus žemės darbus ir tinkamai paruošti žemę 2022 m. pavasario sėjai. Grupė yra tinkamai pasiruošusi 2021/2022 m. sezonui ir optimistiškai vertina kitų metų derliaus potencialą.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė įvertino kultūrų, kurių derlius bus nuimtas 2022 m., pasėlių tikrąją vertę, formulė ir prielaidos naudotos skaičiuojant yra pateiktos žemiau:

Pasėlių tikroji vertė = Patirtos sąnaudos + (Dirbamos žemės plotas ha * prognozuojamas vidutinis derlingumas tonomis per ha * prognozuojama tonos kaina – dirbamos žemės plotas ha * prognozuojamos sąnaudos per ha) * T * (1 -x), kur:

• Patirtos sąnaudos yra faktiškai patirtos sąnaudos konkrečiai kultūrai iki 2021 m. gruodžio 31 d.
• Dirbamos žemės plotas ha yra konkrečia kultūra apsėtas ir planuojamas nukulti plotas hektarais.
• Prognozuojamas derlingumas tonomis per hektarą yra planuojamas kultūros derlingumas, remiantis aktualiausia pasėlių informacija, atnaujinama pagal naujausius duomenis.
• Prognozuojama tonos kaina. Tikrosios vertės skaičiavimui naudotos sutartinės, ateities sandorių rinkos kainos, įvertinus pasirašytus kontraktus dėl 2021/2022 sezono derliaus pardavimo.
• Prognozuojamos sąnaudos per ha faktiniai 2020/2021 sezono derliaus kaštai, koreguoti įvertinus pagrindinių sąnaudų dedamųjų augimą 5 proc.
• T yra laiko, praėjusio nuo kultūros pasėjimo iki planuojamos derliaus nuėmimo datos, proporcija. 2021 m. gruodžio 31 d. datai proporcija buvo 37 proc. priklausomai nuo konkrečios kultūros.
• X yra papildomas koregavimo koeficientas galimiems nenumatytiems neigiamiems veiksniams derliui. 20 proc. buvo naudota tikrosios vertės skaičiavimams 2021 m. gruodžio 31 d.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pašarinių kultūrų tikroji vertė net ir nuėmus derlių yra nustatoma remiantis bendrosiomis pašarinių kultūrų derliaus sąnaudomis. Kitaip sakant, bendrosios pašarinių kultūrų derliaus sąnaudos yra naudojamos kaip matas pašarinių kultūrų derliaus tikrosios vertės skaičiavimui, nes šių kultūrų atveju nėra aktyvios prekybos rinkos ir nėra galimybių patikimai nustatyti pašarinių kultūrų tikrąją rinkos kainą. Dėl tokio vertinimo principo pašarinių kultūrų tikrosios vertės pokyčio rezultatas yra lygus nuliui.

Žemiau lentelėje pateikiama dirbamas žemės plotas pagal kultūrų grupę 2020/2021, 2019/2020 ir 2018/2019 m. sezonais. Kviečių ir ankštinių kultūrų žemės plotas 2020/2021 m. sezonu sumažėjo ir sudarė 60 proc. visų parduoti skirtų kultūrų ploto, palyginus su 68 proc. praėjusiame sezone.

Dirbamos žemės plotas pagal kultūrų grupę, HA	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Kviečiai	10 441	11 896	11 503	-12%	+3%
Ankštiniai	8 056	9 035	8 039	-11%	+12%
Kitos kultūros	12 397	9 664	9 129	+28%	+6%

Kviečių, ankštinių ir kitų kultūrų savikaina per hektarą pateikiama lentelėje žemiau.

Sąnaudos per 1 ha dirbamos žemės, Eur/ha	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Kviečiai	786	818	884	-4%	-7%
Ankštiniai	802	805	792	0%	+2%
Kitos kultūros	1 085	1 139	1 176	-5%	-3%

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ankštinių kultūrų savikaina išliko panaši į buvusią praėjusiais metais, tuo tarpu kviečių ir kitų kultūrų sąnaudos per 1 hektarą 2020/2021 m. sezonu sumažėjo palyginus su praėjusiais metais. Ankštinių kultūrų savikaina 2020/2021 m. sezonu buvo panaši į praėjusių metų, kadangi dalis sąnaudų augo, o dalis mažėjo – žemės dirbimo kaštai buvo didesni nei praėjusias metais, tačiau sumažėjo derliaus džiovinimo, valymo bei sėklos sąnaudos. Kviečių ir kitų kultūrų sąnaudų mažėjimą lėmė sumažėjusios organinių trąšų sąnaudos bei derliaus valymo ir džiovinimo sąnaudos dėl mažesnio derliaus kiekio. Kadangi kviečiai ir kitos kultūros sudarė 74% viso Grupės dirbamo ploto, šių kultūrų sąnaudų sumažinimas yra svarbus, siekiant geresnių augalininkystės segmento rezultatų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas kviečių, ankštinių ir kitų kultūrų derlingumų palyginimas 2020/2021 m. ir per praėjusius du sezonus. Faktinis kviečių derlingumas 2020/2021 m. sezonu siekė 3,27 t/ha ir buvo 20 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Ankštinių kultūrų derlingumas sumažėjo 60 proc. palyginus su praėjusiu sezonu - nuo 2,7 t/ha iki 1,09 t/ha. Vidutinis kitų kultūrų derlingumas sumažėjo 41 proc., kadangi 8 iš 13 kitų kultūrų derlingumas 2021 m. buvo mažesnis nei praėjusiais metais. Ženkliai sumažėjusį derlingumą lėmė oro sąlygos birželį ir liepą - 2021 m. birželio mėn. buvo antras pagal šiltumą nuo 1961 m., liepos mėn. vidutinė temperatūra buvo aukščiausia per pastaruosius 60 metų. Dėl vasarą užfiksuoto stichinio karščio buvo užaugintas santykinai mažas derlius, nes augalai nustoja augti, kai oro temperatūra pasiekia 25- 27 laipsnius karščio. Stichinio karščio metu Lietuvoje naktys buvo per karštos, kad galėtų susidaryti rasa, todėl augalai neturėjo tinkamų sąlygų atsigauti per naktį. Didžiausią šio karščio poveikį patyrė ankštinės bei kitos vasarinės kultūros.

Vidutinis derlingumas, t/ha	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Kviečiai	3,27	4,11	4,21	-20%	-2%
Ankštiniai	1,09	2,70	1,67	-60%	+62%
Kitos kultūros	5,72	9,72	8,24	-41%	+18%

Grupė šį sezoną tikėjosi reikšmingai geresnių rezultatų. Kaip matyti iš lentelės, pateiktos žemiau, faktinis kviečių derlingumas buvo 20 proc. mažesnis nei planuota prieš derliaus nuėmimą, ankštinių kultūrų - 64 proc. mažesnis, o kitų kultūrų – 28% mažesnis nei tikėtasi .

Vidutinis derlingumas 2020/2021 sezonu, t/ha	Planas 2020/2021 m. sezonui	Faktas 2020/2021 m. sezonu	Pokytis nuo plano, %
Kviečiai	4,11	3,27	-20%
Ankštiniai	3,07	1,09	-64%
Kitos kultūros	7,93	5,72	-28%

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, vidutinis Grupės kviečių ir ankštinių kultūrų derlingumas 2021 m. yra mažesnis nei vidutinis derlingumas, pasiekiamas neekologiniuose ūkiuose Lietuvoje. Ekstremalios oro sąlygos, ekologinius ūkius veikiančios labiau nei konvencinius, turėjo neigiamos įtakos šių metų derliui, ypač neigiamai paveikė ankštines kultūras. Svarbu pastebėti, jog ekologiniams ūkiams taikomi reikalavimai auginti tam tikrą dalį ankštinių kultūrų. Siekiant įgyvendinti Grupės ilgalaikę strategiją svarbu užtikrinti derlingumus, kurie neatsiliktų nuo konvencinių ūkių rezultatų. Dėl to, vienas iš tikslų, nustatytų Grupės ilgalaikėje strategijoje yra iki 2025 m. pakeisti iki 50 proc. pardavimui auginamų kultūrų ankštinėmis žolėmis. Ankštinės žolės yra atsparesnės karščio bangoms, kurios ateityje turėtų tik dažnėti dėl klimato kaitos.

PASTABA: 2021 metų LT ekologinių augintojų duomenys dar nepaskelbti Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys, Grupės duomenys.

Žemiau esančioje lentelėje pateiktas kviečių, ankštinių ir kitų kultūrų kainų, kuriomis buvo įvertintas nuimtas derlius (tikroji derliaus vertė), palyginimas 2020/2021, 2019/2020 ir 2018/2019 m. sezonais. Svarbu pastebėti, jog finansinių ataskaitų už 2021 m. keturis ketvirčius skelbimo metu reikšminga dalis 2020/2021 m. sezono derliaus jau yra parduota arba sudaryti kontraktai fiksuotomis kainomis dėl derliaus pardavimo.

Vidutinė 1 tonos grūdų kaina, eliminavus pardavimo kaštus, EUR	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Kviečiai	241	208	243	+16%	-15%
Ankštiniai	347	353	357	-2%	-1%
Kitos kultūros	189	174	181	+9%	-4%

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, 1 kviečių tonos kaina 2020/2021 m. sezonu padidėjo 16 proc. lyginant su praėjusiu sezonu iš dalies dėl pagerėjusios kokybės: buvo išauginta 55 proc. maistinių ir 45 proc. pašarinių kviečių. Ankštinių kultūrų kaina nežymiai sumažėjo 2020/2021 m. sezonu dėl pupų, kurios yra brangesnės už žirnius, derliaus proporcijos sumažėjimo. Kitų kultūrų kainos padidėjo, tačiau šios kultūrų grupės kainos pokyčiai priklauso nuo kultūrų, įtrauktų į šią grupę struktūros kiekvienais metais. 2021 m. sumažėjo avižų, miežių ir kanapių kaina, bet padidėjo rugių, sojos ir rapso kaina.

Dėl mažesnio derliaus rinkoje kainos nuo rugpjūčio mėn. pradėjo reikšmingai augti. Tačiau Grupė, siekdama valdyti rizikas dėl derliaus pardavimo, daliai derliaus kontraktus sudaro iki derliaus nuėmimo. Kai kurių kultūrų derlingumui kritus net 60 proc., Grupė visą nuimtą derlių naudojo jau anksčiau sudarytiems kontraktams įvykdyti. Dėl šios priežasties ankštinių kultūrų rinkos kainų didėjimo įtaka 2021 m. sezono derliui nebuvo ženkli. Tačiau rinkos kainų augimas turėjo įtakos geresniems rezultatams iš kitų kultūrų paskutinį ketvirtį, kai buvo parduodamas likęs iki derliaus nuėmimo nekontraktuotas kiekis.

Žemiau esančioje lentelėje pateiktas kviečių, ankštinių ir kitų kultūrų derliaus pelno (nuostolio), tenkančio 1 ha dirbamos žemės, palyginimas.

Pelnas (nuostolis) derliaus nuėmimo metu, EUR/ha	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Kviečiai	2	35	217	-93%	-84%
Ankštiniai	(422)	148	(195)	n/a	n/a
Kitos kultūros	(10)	550	324	n/a	+70%

Per 2020/2021 m. sezoną kviečių pelnas, tenkantis vienam hektarui buvo ženkliai mažesnis, lyginant su praėjusiu sezonu. Kviečių rezultatą neigiamai paveikė sumažėjęs derlius. Tačiau, sumažėjus kaštų lygiui bei augant rinkos kainoms, pavyko sumažinti nuostolį dėl mažesnio derliaus. Ankštinių kultūrų rezultatas 2020/2021 m. buvo reikšmingai blogesnis, palyginus su praėjusiais sezonais. Ankštinių kultūrų rezultato mažėjimą nulėmė mažas derlius – šių kultūrų derlingumas 2021 m. buvo 60 proc. mažesnis nei praėjusiu sezonu. 2021 m. derliaus mažėjimui įtakos turėjo karščio bangos vasaros sezonu. Kitų kultūrų derliaus rezultatas pablogėjo dėl sumažėjusių derlingumų – 8 iš 13 kitų kultūrų derlingumai buvo mažesni nei praėjusiais metais.

Vidutinės bendrosios pašarinių kultūrų sąnaudos, tenkančios 1 ha dirbamos žemės 2020/2021 m. sezonu, buvo 826 Eur/ha arba 8 proc. didesnės nei 2019/2020 m. sezonu, kai jos sudarė 767 Eur/ha. Padidėjusios pašarinių kultūrų sąnaudos per 1 ha susijusios su sumažėjusiais pasėlių plotais. Grupės pašarinių kultūrų dirbamos žemės plotas 2021 m. sumažėjo 15 proc., palyginus su praėjusiais metais.

Pašarinių kultūrų rezultatai	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Sąnaudos per 1 ha dirbamos žemės, Eur	826	767	721	+8%	+12%
Vidutinis derlingumas, t/ha	7,57	7,39	6,10	+2%	+24%

Iš viso 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė 3,49 mln. Eur nuostolio dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte. Svarbu pastebėti, jog 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė jau pripažino 2,02 mln. Eur pelno dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė taip pat apskaičiavo 2,33 mln. Eur pelno dėl 2021/2022 m. sezono pasėlių tikrosios vertės pokyčio pirminio pripažinimo metu. Taigi, į 2021 m. rezultatą Grupė įtraukė 3,18 mln. Eur nuostolio dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte.

Derliaus rezultatai, mln. Eur	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte (2020/2021 m. sezono derlius)	(5,51)	5,67	3,83	n/a	+48%
Pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte (2021/2022 m. sezono derlius)	2,33	2,02	1,45	+15%	+39%
Bendras pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte	(3,18)	7,69	5,28	n/a	+46%

Augalininkystės segmento pardavimų rezultatai

Bendros pardavimų pajamos sugeneruotos iš augalininkystės segmento 2021 m. siekė 23,56 mln. Eur. Tai yra 33 proc. mažiau, lyginant su 2020 m., kai pardavimo pajamos siekė 35,25 mln. Eur. Pardavimai buvo mažesni dėl dviejų priežasčių: (1) 2021 m. parduota mažesnė dalis praėjusių metų derliaus, nes Grupė didesnę 2019/2020 m. sezono derlius dalį pardavė 2020 m., kai tuo tarpu 2018/2019 m. derlius buvo parduotas panašiomis dalimis 2019 ir 2020 m.; (2) 2020/2021 m. sezono derlius yra reikšmingai mažesnis nei 2019/2020 m. sezonu.

Augalininkystės segmento rezultatai, mln. Eur	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Pardavimo pajamos	23,56	35,25	29,49	-33%	+27%
Pardavimo sąnaudos	25,15	36,12	30,45	-30%	+25%
Atsargų nurašymai	4,05	1,39	1,54	+191%	-10%
Žemės ūkio produkcijos pardavimo rezultatas	(5,64)	(2,26)	(2,49)	-150%	+12%

Bendrosios parduotos žemės ūkio produkcijos sąnaudos per 2021 m. buvo 25,15 mln. Eur, palyginus su 36,12 mln. Eur pernai. Pardavimo sąnaudoms 2021 m. įtakos turėjo patirtos vienkartinės išlaidos dėl dobilų sėklos džiovinimo ir valymo bei atidėjiniai atsargoms (0,77 mln. Eur). Žemės ūkio produkcijos atsargų nurašymo suma per 2021 m. sudarė 4,05 mln. Eur, palyginus su 1,39 mln. Eur per 2020 m. tą patį laikotarpį. Atsargų nurašymo sąnaudos 2021 m. išaugo dėl papildomo pašarinių kultūrų nurašymo ir vidinės kainodaros pasikeitimų.

Subsidijos žemės ūkiui ir bendrasis pelnas augalininkystės segmente

Bendra subsidijų žemės ūkiui, tenkančių augalininkystės segmentui suma, sukaupta per 2021 m., sudaro 9,69 mln. Eur, palyginus su 7,45 mln. Eur atitinkamu laikotarpiu 2020 m. Sukaupta subsidijų suma yra apskaičiuota pagal šiuo metu galiojančius ir pasiekiamus subsidijavimo programų reikalavimus. 2021 m. Grupė turėjo teisę gauti daugiau ekologinių išmokų, kadangi pasikeitus finansavimo periodui gali gauti išmokas už visus turimus ekologinius plotus, kai anksčiau gavo tik už dalį deklaruotų plotų.

Augalininkystės segmento bendrasis pelnas, apimantis žemės ūkio produkcijos pardavimo rezultatą, biologinio turto tikrosios vertės pokyčius bei žemės ūkio subsidijas, 2021 m. siekė 0,89 mln. Eur, palyginus su 12,94 mln. Eur bendruoju pelnu praėjusiais metais. Augalininkystės bendrojo rezultato mažėjimą nulėmė prastas 2021 m. derlius.

Augalininkystės segmento bendrasis pelnas, mln. Eur	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Pelnas (nuostolis), dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte pripažintas ataskaitiniame laikotarpyje	(3,16)	7,69	5,28	n/a	+46%
Žemės ūkio produkcijos pardavimo rezultatas	(5,64)	(2,20)	(2,49)	-156%	+12%
Subsidijos	9,69	7,45	5,19	+30%	+43%
Bendrasis pelnas	0,89	12,94	7,98	-93%	+62%

Pienininkystės segmento apžvalga

Bendros pardavimų pajamos iš pienininkystės segmento 2021 m. siekė 13,61 mln. Eur ir buvo 5 proc. didesnės, lyginant su 2020 m. bendromis pardavimo pajamomis (12,95 mln. Eur). Pirmąjį pusmetį nepavyko pasiekti norimų primilžio rezultatų, tačiau dėl efektyvumo inciatyvų antrąją metų pusę rezultatai rodė teigiamus pokyčius. Bendras pieno primilžis per 2021 m. siekė 21,45 kg per karvę per dieną, palyginus su 21,21 kg per karvę per dieną 2020 m. (1 proc. padidėjimas). Nepaisant pardavimų svyravimų parduodant pieną naujose rinkose ir padidėjusio vidinio pieno sunaudojimo, didesnės gamybos apimtys prisidėjo prie parduoto pieno kiekio augimo 1 proc. – nuo 25,38 tūkst. tonų 2020 m. iki 25,69 tūkst. tonų per 2021 m.

Vidutinė pieno kaina per 2021 m. siekė 416 Eur už toną ir buvo 5 proc. didesnė, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, kai vidutinė pieno kaina siekė 397 Eur už toną. Vidutinė pieno pardavimo kaina padidėjo dėl didesnės ekologinio pieno pardavimų dalies, naujų pardavimo rinkų ir didėjančių rinkos kainų metų pabaigoje.

Ekologinės produkcijos kainomis parduoto pieno dalis per 2021 m. sudarė 98 proc., tuo tarpu per 2020 m. ekologinio pieno dalis sudarė 94 proc. Ekologinės produkcijos kainomis parduoto pieno dalis stabiliai augo nuo 2019 m. ir šiuo metu svyruoja tarp 95-100 proc.

Segmento sąnaudos per 2021 m. buvo 13,15 mln. Eur, palyginus su 12,56 mln. Eur atitinkamu laikotarpiu pernai (5 proc. padidėjimas). Pieno savikaina didžiąja dalimi padidėjo dėl pokyčių pašarų struktūroje.

Biologinio turto (galvijų bandos) tikrosios vertės pokyčio nuostolis per 2021 m. sudarė 2,77 mln. Eur. Palyginimui 2020 m. atitinkamu laikotarpiu patirtas 2,52 mln. Eur nuostolis. Vienas iš Grupės tikslų yra didinti pieno primilžius, kas leistų padidinti produkcijos gamybos kiekius ir sumažinti pieno savikainą. Dėl to Grupė atnaujina gyvulių bandą ir vyresnius gyvulius keičia produktyvesniais. Senų gyvulių nurašymo sąnaudos padidina biologinio turto perkainojimo nuostolį. Gyvulių bandos keitimas prasidėjo 2020 m. ir tęsiamas 2021 m.

Bendrasis pienininkystės segmento pelnas 2021 m. siekė 0,85 mln. Eur palyginus su 0,40 mln. Eur pelnu 2020 m. Iššūkiai gamyboje bei didesni nuostoliai iš biologinio turto perkainavimo neleido pasiekti planuoto segmento rezultatų augimo, tačiau tolesnis dėmesys šiam segmentui, bandos atnaujinimas, palankios rinkos sąlygos ir naujų technologijų taikymas leido pagerinti segmento rezultatus antroje metų pusėje.

	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019,%
Parduotas produkcijos kiekis, tonos	27 053	26 799	25 891	+1%	+4%
Pieno pardavimai, tonos	25 685	25 384	24 492	+1%	+4%
Pieno produktai, tonos	624	714	667	-13%	+7%
Galvijų pardavimai, tonos	743	700	732	+6%	-4%
Pienininkystės segmento pajamos, mln. Eur	13,61	12,95	12,05	+5%	+12%
Pieno pardavimai, mln. Eur	10,69	10,07	9,42	+6%	+7%
Pieno produktai, mln. Eur	2,02	2,13	1,91	-5%	+12%
Galvijų pardavimai, mln. Eur	0,90	0,75	0,72	+20%	+4%
Pienininkystės segmento sąnaudos, mln. Eur	13,15	12,56	12,62	+5%	-0,5%
Pieno sąnaudos, mln. Eur	10,36	9,75	9,93	+6%	-2%
Pieno produktai, mln. Eur	1,89	2,07	1,97	-9%	+5%
Galvijų sąnaudos, mln. Eur	0,90	0,75	0,72	+20%	+4%
Biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, mln. Eur	(2,77)	(2,52)	(2,19)	-10%	-14%
Subsidijos, mln. Eur	3,17	2,53	2,04	+25%	+24%
Bendrasis pelnas, mln. EUR	0,85	0,40	(0,72)	+113%	n/a

REZULTATAI / VERSLO SEGMENTAI TURINYS > 23

Grybų auginimo segmento apžvalga

Mažesnius ataskaitinio laikotarpio grybininkystės segmento rezultatus lėmė gamybos iššūkiai ir COVID-19 pandemija, dėl ko sumažėjo gamybos apimtys. Grybų pardavimai pamėnesiui pateikiami žemiau. Ketvirtą ketvirtį Grupė stabiliai didino gamybos apimtis ir prie įprastų produkcijos apimčių grįžo metų pabaigoje.

Segmento pardavimai per 2021 m. buvo mažesni nei per 2020 m. ir siekė 28,36 mln. Eur, palyginus su 30 mln. Eur 2020 m. Grybų pardavimo pajamos sumažėjo 1,64 mln. Eur, kadangi dėl aukštos oro temperatūros sukeltų technologinių problemų gamyboje ir gamybos padaliniuose išaugusio COVID-19 sergančių darbuotojų skaičiaus užaugintas bei parduotas grybų kiekis sumažėjo nuo 12 906 tonų 2020 m. iki 12 002 tonų 2021 m. Komposto pardavimo pajamos sumažėjo 1,15 mln. Eur dėl pandemijos sukeltų ribojimų ir nutrūkusių pardavimų į Rusiją.

Per 2021 m. parduotų ekologiškų grybų dalis sumažėjo ir siekė 5,7 proc. visų parduotų grybų kiekio, kai 2020 m. parduotų ekologiškų grybų dalis siekė 7,5 proc.

Per 2021 m. neekologiškų ir ekologiškų grybų kaina padidėjo apie 6 proc. Vidutinė 1 tonos grybų kaina per 2021 m. siekė 2 324 Eur/toną (per 2020 m. vidutinė kaina buvo 2 199 Eur/toną). Didžiausią įtaką vidutinės grybų kainos didėjimui 2021 m. turėjo didesni pakuotų grybų pardavimai bei auganti pardavimo kaina.

Grybininkystės segmento bendrosios pardavimo sąnaudos per 2021 m. buvo 27,69 mln. Eur – 0,56 mln. Eur mažesnės lyginant su 2020 m., kai jos sudarė 28,25 mln. Eur. Vidutinės grybų pardavimo bendrosios sąnaudos, tenkančios 1 tonai parduotų grybų, padidėjo nuo 2 084 Eur/toną iki 2 287 Eur/toną. Grybų savikaina išaugo dėl anksčiau minėtų iššūkių sumažėjusių gamybos apimčių, o ilgas gamybos procesas neleido sumažinti gamyboje patiriamų kaštų (dauguma jų yra fiksuoti) ir greitai išspręsti problemų. Taip pat įtakos turėjo padidėjusios pakavimo išlaidos, kadangi padidėjo pakuotų grybų pardavimų dalis.

Pagal Grupės duomenis, bendrasis šio segmento pelnas per 2021 m. siekė 0,67 mln. Eur ir buvo 62 proc. mažesnis nei pernai – 2020 m. grybininkystės segmento bendrasis pelnas buvo 1,75 mln. Eur. Segmento gamybos apimtys 2022 m. pradžioje pasiekė vidutinius istorinius lygius, tai turės teigiamos įtakos ir segmento pelnui.

	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019,%
Parduotas kiekis, tonos	12 002	12 906	12 256	-7%	+5%
Vidutinė grybų pardavimo kaina, EUR/t	2 323	2 199	2 147	+6%	+2%
Grybų segmento pardavimo pajamos, mln. EUR	28,36	30,00	28,71	-5%	+5%
Grybų pardavimo pajamos, mln. EUR	27,89	28,38	26,32	-2%	+8%
Grybų komposto pardavimo pajamos, mln. EUR	0,47	1,62	2,39	-71%	-32%
Grybų segmento pardavimo sąnaudos, mln. EUR	27,69	28,25	26,22	-2%	+8%
Grybų pardavimo sąnaudos, mln. EUR	27,45	26,89	23,73	+2%	+13%
Grybų komposto pardavimo sąnaudos, mln. EUR	0,24	1,36	2,49	-82%	-45%
Bendrasis pelnas, mln. EUR	0,67	1,75	2,49	-62%	-29%

Galutiniam vartojimui skirtų produktų pakuotėse (FMCG) segmento apžvalga

Bendri segmento pardavimai per keturis šių metų ketvirčius siekė 6,19 mln. Eur. Tuo pačiu laikotarpiu pernai segmento pardavimai buvo 4,88 mln. Eur.

Šio segmento planus koregavo sutrikusi logistika visame pasaulyje, tačiau segmentas ir toliau augo – 2021 m. šio segmento pardavimų augimas siekė 27 proc. Logistika kelia tam tikrų iššūkių, tačiau, remdamasi dabartiniais planais, atsinaujinusiomis verslo parodomis ir gyvais kontaktais su klientais, Grupė numato ne mažesnį augimą ir 2022 m.

Produktų savikaina per 2021 m. siekė 4,66 mln. Eur, palyginus su 4,13 mln. Eur savikaina tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.

Per dvylika mėnesių 2021 m. segmento bendrasis pelnas šoktelėjo iki 1,54 mln. Eur, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jis siekė 0,75 mln. Eur. Svarbu pastebėti, jog Grybai LT KB (bendrovė, veikianti FMCG segmente) rezultatai į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukti nuo 2020 m. birželio 1 d. Segmento pelningumo marža 2021 m. augo ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje siekė 25 proc.

FMCG segmento rezultatai, mln. Eur	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	2019 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019,%
Pajamos	6,19	4,88	2,80	+27%	+74%
Sąnaudos	4,66	4,13	2,75	+13%	+50%
Bendrasis pelnas	1,54	0,75	0,05	+105%	+1530%

Per 12 mėnesių 2021 m. Grupė galutiniam vartotojui skirtus produktus eksportavo į 36 šalis. Tuo pačiu metu praėjusiais metais Grupė savo produkciją eksportavo į 31 šalį. Pardavimai augo tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose – pardavimų augimas Lietuvoje, JAV ir Japonijoje labiausiai prisidėjo prie segmento pardavimų augimo 2021 m.

Konservuoti produktai, ypač vartojimui paruoštos ekologiškos sriubos, ir toliau išlieka pagrindiniais šio segmento produktais.

2021 m. pajamų struktūra iš galutiniam vartojimui skirtos produkcijos pardavimo pagal produkto tipą pateikta žemiau esančiame grafike.

-

-

-

REZULTATAI / VERSLO SEGMENTAI TURINYS > 25

2.3. Veiklos sąnaudos

Grupės veiklos sąnaudos per 2021 m. siekė 14,36 mln. Eur, lyginant su 10,23 mln. Eur praėjusiais metais. Šis augimas susijęs su padidėjusiomis darbo užmokesčio, pardavimų, akcijų opcionų darbuotojams ir gautinų sumų vertės sumažėjimo sąnaudomis. Be to, veiklos sąnaudos padidėjo dar ir dėl to, kad į 2021 m. veiklos sąnaudas pilnai įtrauktos ir Grybai LT, KB veiklos sąnaudos, o tuo tarpu į 2020 m. 12 mėnesių rezultatus šios įmonės rezultatai įtraukti tik nuo 2020 m. birželio 1 d.

2.4. Investicijos ir verslo įsigijimai

Bendros investicijos (nauji įsigijimai) į ilgalaikį materialųjį turtą 2021 m. sudarė 10,05 mln. Eur (2020 m. – 7,14 mln. Eur). Investicijų (naujų įsigijimų) į ilgalaikį materialųjį turtą detalizacija pateikiama žemiau esančioje lentelėje.

	Žemė*	Pastatai ir statiniai*	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės, įrenginiai ir kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2021 m.	1 182	493	4 397	1 116	2 863	10 051
2020 m.	1 375	421	2 289	781	2 273	7 139

*be vertės padidėjimo, susijusio su turto naudojimosi teisėmis.

Investicijos į ilgalaikį turtą 2021 m. ženkliai išaugo, nes Grupė skiria vis didesnį dėmesį ir resursus Grupės strategijos įgyvendinimui: naujų technologijų kūrimui ir diegimui, nuosavų ekologiškų kombinuotųjų pašarų gamybos pajėgumų užtikrinimui, galvijų gerovės gerinimui ir žemės ūkio veiklos tobulinimui.

2021 m. rugsėjo mėn. Grupė pristatė savo sukurtą pirmąjį profesionaliam naudojimui skirtą hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių. Tai pirmasis Grupės žingsnis, siūlant technologinius sprendimus, kurie eliminuos klimato taršą visoje maisto grandinėje – nuo lauko iki lentynos – ir leis gaminti produktus be kainos gamtai. Grupė šiuo metu kuria ir kitas technologijas, kurios eliminuos anglies dvideginio taršą, atsirandančią iš dirvožemio ir galvijų virškinimo procesų. Šie technologiniai projektai yra dalis Grupės strategijos, kuria siekiama tapti AgTech bendrove.

Bendrovės mokslinių tyrimų ir plėtros departamento pagrindinis tikslas yra sukurti daugiau vertės diegiant novatoriškas ekologinio ūkininkavimo technologijas, o galų gale - daugiau ir geresnių produktų, skirtų galutiniams vartotojams. Šiuo metu departamento komanda vykdo tokius projektus:

• Biodujų valymas ir gamyba,
• Biodujomis varoma žemės ūkio technika,
• Specializuoti pašarai, siekiant sumažinti metano emisijas,
• Robotizuotų grybų auginimo technologijų kūrimas.

Daugiau informacijos apie šiuos projektus yra pateikiama Tvaraus verslo ataskaitoje, skiltyje Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

2.5. Finansavimo sąnaudos ir finansiniai įsipareigojimai

2021 m. Grupės finansiniai įsipareigojimai padidėjo ir pasiekė 63,87 mln. Eur, finansinės išlaidos (eliminavus 16 TFAS įtaką) beveik nesikeitė nuo 3,80 mln. Eur 2020 m. iki 3,89 mln. Eur 2021 m.:

	2021 m.	2020 m.	2019 m.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, tūkst. Eur	102 985	94 541	93 993	+9%	+1%
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai (be 16 TFAS), tūkst. Eur	63 871	59 915	59 034	+7%	+1%
Pinigai ir pinigų ekvivalentai, tūkst. Eur	2 446	2 541	3 732	-4%	-32%

Ekologinio žemės ūkio veikla yra imli apyvartiniam kapitalui, dėl to Grupės bendros skolos lygis istoriškai visuomet buvo gana aukštas.

Grupės vadovybės vertinimu, siekiant geriau suprasti kaip pasikeitė Grupės finansinių įsipareigojimų lygis, svarbu palyginti grynosios skolos ir koreguoto apyvartinio kapitalo rodiklius. Finansinių įsipareigojimų dydžio, pinigų ir pinigų ekvivalentų bei koreguoto apyvartinio kapitalo rodiklio skirtumas parodo, kokia Grupės finansinių įsipareigojimų dalis nėra padengta Grupės veikloje naudojamu apyvartiniu kapitalu ir turimais pinigais.

Grupės koreguotas apyvartinis kapitalas 2021 m. siekė 28,53 mln. Eur, palyginus su 41,95 mln. Eur 2020 m. Finansiniai įsipareigojimai (eliminavus 16 TFAS įtaką), atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus bei koreguoto apyvartinio kapitalo dydį 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 32,89 mln. Eur, arba buvo 17,47 mln. Eur didesni nei 2020 m. pabaigoje. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo prastas 2021 m. derlius, lėmęs mažesnį atsargų, gautinų sumų lygį, išaugusias mokėtinas sumas:

	2021 m.	2020 m.	2020 m.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Koreguotas apyvartinis kapitalas, tūkst. Eur	28 531	41 953	40 161	-32%	+4%
Grynoji skola – koreguotas apyvartinis kapitalas*, tūkst. Eur	32 894	15 421	15 141	+113%	+2%

*Koreguotas apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis biologinis turtas + Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos + Atsargos – Prekybos mokėtinos sumos – Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Koreguoto apyvartinio kapitalo formulėje eliminuojami grynųjų pinigų ir finansavimo elementai, kas leidžia skaitytojui matyti, kaip gerai panaudojamas tiesiogiai su Grupės veikla susijęs trumpalaikis turtas ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Nepaisant pablogėjusių finansinių rezultatų, Grupė sėkmingai dirba su finansinėmis institucijomis. 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje pasirašyti susitarimai dėl buvusių paskolų refinansavimo padidino ilgalaikio finansavimo dalį taip užtikrindami ilgalaikį bendradarbiavimą bei sumažindami refinansavimo riziką.

2.6. Pinigų srautai

Grupės grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 2021 m. sumažėjo ir sudarė 10,93 mln. Eur, palyginus su grynaisiais pagrindinės veiklos srautais, sudariusiais 13,37 mln. Eur 2020 metais:

Suprastėję finansiniai rezultatai sumažino ir piniginius srautus iš pagrindinės veiklos, tačiau Grupė rado galimybių ir toliau tęsti investicijas į naujas technologijas, jų kūrimą.

	2021 m.	2020 m.	2019 m.	Pokytis 2021/2020, %	Pokytis 2020/2019, %
Grynieji pagrindinės veiklos srautai, mln. Eur	10,93	13,37	5,42	-18%	+147%
Grynieji investicinės veiklos srautai, mln. Eur	(5,89)	(7,23)	(2,44)	-19%	+196%
Grynieji finansinės veiklos srautai, mln. Eur	(5,14)	(7,34)	(1,52)	-30%	+383%

2.7. Akcijų ir obligacijų informacija

Akcijos

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą (santrumpa: AUG1L).

Akcijų tipas	Akcijų skaičius	Akcijos nominalioji vertė (EUR)	Įstatinis kapitalas iš viso (EUR)	Emisijos kodas ISIN
Paprastosios vardinės akcijos	227 416 252	0,29	65 950 713	LT0000127466

Informacija apie Bendrovės akcijų prekybą NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržoje.

	Kaina, EUR				Bendra apyvarta
Ataskaitinis periodas	Vidurkis	Atidarymo	Didž.	Maž.	Pask. sesijos	Vnt.	EUR
2021 m. I-IV ketvirčiai	0,503	0,444	0,560	0,426	0,498	19 565 724	9 833 736

Nuo 2021 m. pradžios iki 2021 m. gruodžio 31 d. akcijų kaina padidėjo 12,16 proc. OMX Baltijos rinkos indekso augimas analogišku laikotarpiu buvo 42,01 proc.

Bendrovės akcijų apyvarta, akcijos kainos ir Baltijos šalių akcijų lyginamojo indekso pokytis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.:

Šaltinis: "NASDAQ Vilnius" vertybinių popierių birža

REZULTATAI / AKCIJŲ IR OBLIGACIJŲ INFORMACIJA TURINYS > 28

Obligacijos

2019 m. gruodį "AUGA group" tapo pirmąja bendrove tarp listinguojamų privataus kapitalo bendrovių Baltijos šalyse, išplatinusi žaliąsias obligacijas. Tai buvo viena didžiausių obligacijų emisijų, įvykdytų Nasdaq Baltijos biržoje, vertinant jų vertę ir investuotojų skaičių.

Bendrovės obligacijos yra listinguojamos NASDAQ Baltijos obligacijų sąraše (trumpinys: AUGB060024A).

Žaliųjų obligacijų informacija
Obligacijų leidėjas	AUGA group, AB
ISIN koas	LT0000404238
Listinguojama	Nasdaq Vilnius
Nominalas	1 000 Eur
Emisijos dydis	20 000 000 Eur
Terminas	2019-2024
Išpirkimo data	17.12.2024
Metinės palūkanos	6% (Bendrovės sprendimu, palūkanos apskaičiuojamos taikant act/360 palūkanų skaičiavimo konvenciją)

2021 m. obligacijų metinė prekybos apyvarta siekė 3,80 mln. Eur.

Bendrovė įsipareigojusi kiekvienais metais paskelbti obligacijų lėšų panaudojimo ataskaitą, kuri skelbiama atskirai ir publikuojama Bendrovės svetainėje.

2.8. 2021 M. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IR ŽVILGSNIS Į 2022 M.

Grupės 2021 m. finansiniai rezultatai ženkliai pablogėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo Augalininkystės bei Grybų auginimo segmentai:

Grupės augalininkystės segmento rezultatai 2021 m. buvo reikšmingai prastesni nei ankstesniais laikotarpiais. Įvertinus gerą pasėlių būklę bei ženkliai padidėjusias kultūrų kainas, Grupės lūkesčiai dėl 2022 m. augalininkystės segmento rezultatų yra pozityvūs.

Pagrindinis Grupės tikslas pienininkystės segmente yra didinti efektyvumą. 2021 m. pirmojoje pusėje Grupė susidūrė su gamybinėmis problemomis, kurios buvo išspręstos, todėl 2022 m. tikimasi stabiliai augančių primilžio rodiklių. Tai bei ženkliai augančios produkcijos kainos sukuria aplinką segmento rezultato gerėjimui.

Grupė tikisi, jog gamybinės problemos grybininkystės segmente bus galutinai išspręstos ir didžiausias dėmesys bus skirtas naujų rinkų paieškai, ekologinės produkcijos pardavimų didinimui. Norint sugrįžti prie istorinių rezultatų, būtina suvaldyti kaštų augimą arba kompensuoti juos didinant produkcijos kainą.

Tikimasi, jog galutiniam vartojimui skirtų produktų pakuotėse segmento rezultatai ir toliau reikšmingai augs dėl didėjančios namų ūkių paklausos ir eksporto rinkų plėtros. Vėl organizuojamos parodos, gyvi susitikimai su klientais turės teigiamos įtakos segmento augimui ateityje.

2021 m. buvo sėkmingi kuriant ir diegiant naujas technologijas, kurios padės Grupei įgyvendinti savo Strategiją. Tolimesnis naujų žemės ūkio veiklos metodų kūrimas, jų pritaikymas realioje veikloje bei pasiruošimas šių technologijų tolimesnei plėtrai bus svarbiausias Grupės prioritetas 2022 m.

Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos, atskleista finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 33 pastaboje.

3. VALDYMO ATASKAITA

3.1. Valdymo modelis

Dabartinė Bendrovės valdymo struktūra buvo patvirtinta 2019 m., kai Bendrovės dvipakopė valdymo struktūra buvo pakeista į vienpakopę valdymo struktūrą, Valdybai perėmus Stebėtojų tarybos funkcijas.

Bendrovėje yra trys pagrindiniai organai – tai Visuotinis akcininkų susirinkimas, Valdyba, Generalinis direktorius bei patariamasis organas – Audito komitetas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas.

Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Valdybos pirmininką dvejiems metams renka valdyba iš savo narių.

Bendrovėje nėra patvirtinta įvairovės politika, kuri būtų taikoma renkant Bendrovės vadovą ar Valdybos narius, tačiau Bendrovėje yra Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politika, kurioje nurodomi principai yra taikomi ir renkant Bendrovės vadovą ar Valdybos narius.

Įgyvendinant gerąją įmonių valdymo praktiką, Bendrovės įstatuose Valdybai buvo suteiktos tokios esminės funkcijos ir atsakomybės:

• ∙ svarstyti ir tvirtinti Grupės veiklos strategiją;
• ∙ svarstyti ir tvirtinti Grupės metinį biudžetą ir verslo planą;
• ∙ svarstyti ir tvirtinti Grupės veikloje priimtinos rizikos lygį ir rizikos valdymo politiką;
• ∙ svarstyti ir tvirtinti metinius finansinius ir nefinansinius tikslus Bendrovės generaliniam direktoriui;
• ∙ prižiūrėti ir vadovauti užtikrinant, jog Grupėje būtų laikomasi gerosios įmonių valdysenos praktikos.

Valdyba taip pat skiria ir atleidžia Bendrovės generalinį direktorių bei atlieka jo priežiūros funkciją.

Audito komitetas veikia vadovaudamasis principais, išdėstytais Bendrovės audito komiteto nuostatuose. Audito komitetas yra patariamasis valdybos organas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos apima:

• ∙ vykdyti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėseną;
• ∙ vykdyti Bendrovės audito stebėseną;
• ∙ analizuoti vidaus audito ir rizikos valdymo sistemų efektyvumą;
• ∙ patvirtinti reikalavimus išorės auditoriams bei įvertinti jų kvalifikaciją ir patirtį.

Generalinis direktorius užtikrina kasdieninę Bendrovės veiklą ir atstovauja Bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Bendrovės įstatuose numatyta, kad generalinis direktorius gali priimti sprendimus dėl sandorių, kurių vertė neviršija 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, sandoriams, kurių vertė viršija šią sumą, yra reikalingas Valdybos sprendimas.

Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo Bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Įregistruotų Bendrovės įstatų originalas yra saugomas Bendrovėje. Bendrovės įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas išimtis.

Informacija apie tai, kaip Bendrovė laikosi bendrovių valdymo kodekso, pateikta kaip priedas.

VALDYMO ATASKAITA / VALDYMO MODELIS TURINYS >

3.2. Įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai

2021 m. gruodžio 31 d. AUGA group, AB įstatinis kapitalas buvo 65,95 mln. Eur (nepakitęs nuo 2020 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 227 416 252 paprastosios vardinės akcijos (skaičius nepakitęs nuo 2020 m. gruodžio 31 d.). Kiekvienos išleistos akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur, visos akcijos yra visiškai apmokėtos.

Bendras akcininkų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. išaugo 35,5 proc. ir buvo 2 528, 2020 m. gruodžio 31 d. šis skaičius siekė 1 866.

Akcininkai turėję daugiau nei 5 proc. visų įmonės akcijų:

	2021 m. gruodžio 31 d.		2020 m. gruodžio 31 d.
Įmonės pavadinimas / Asmens vardas, pavardė	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, proc.	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, proc.
UAB Baltic Champs Group (įmonės kodas: 145798333; adresas: Poviliškių k., Šiaulių raj., Lietuva)	126 686 760	55,71	125 167 939	55,04
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (įmonės kodas: EBRDGB2LXXXX; adresas: One Exchange Square, London EC2A 2JN, Jungtinė Karalystė)	19 810 636	8,71	19 810 636	8,71
Žilvinas Marcinkevičius	15 919 138	7,00	15 919 138	7,00
UAB "ME investicija" (įmonės kodas: 302489393; adresas: Račių g. 1, Vilnius, Lietuva)	<11 370 813	<5,00	19 082 801	8,39
Kiti smulkūs akcininkai	64 999 718	28,58	47 435 738	20,86
Viso:	227 416 252	100,00	227 416 252	100,00

Akcininkų pasiskirstymas pagal šalis ir tipus pateiktas lentelėje žemiau:

Šalis	Tipas	Valdomų akcijų skaičius, vnt.	Valdomų akcijų dalis, proc.
Lietuva	Juridiniai asmenys	168 113 646	73,92
	Fiziniai asmenys	24 970 660	10,98
Kitos šalys	Juridiniai asmenys	31 184 219	13,71
	Fiziniai asmenys	3 147 727	1,38
Iš viso:	Juridiniai asmenys	199 297 865	87,64
	Fiziniai asmenys	28 118 387	12,36

Nei vienas akcininkas neturi specialių balsavimo teisių.

2021 m. gruodžio 31 d. tokia dalis akcijų buvo valdoma Bendrovės vadovybės ir Valdybos narių:

Vardas, pavardė	Pareigos	Bendrovėje turimų akcijų skaičius, vnt.	Bendrovėje turimų akcijų dalis, proc.
Kęstutis Juščius*	Generalinis direktorius	1 392	0,0006
Tomas Krakauskas**	Valdybos narys	119 000	0,0523
Mindaugas Ambrasas	Finansų direktorius	6 881	0,0030

* Kęstutis Juščius, generalinis direktorius, yra pagrindinis savininkas Baltic Champs Group, UAB, kuri kontroliuoja 55,71 proc. Bendrovės akcijų.

** Tomas Krakauskas yra UAB "ME investicija", kuri valdo mažiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų, darbuotojas.

Informacija apie savas akcijas

Bendrovė neįsigijo ir neturi įsigijusi savų akcijų.

Akcijų perleidimo apribojimai

Teisės aktai ir Bendrovės įstatai nenumato akcijų perleidimo apribojimų.

Atskiri akcijų perleidimo apribojimų atvejai gali būti nustatyti tik akcininkų ir tik iš anksto sutartais atvejais.

Bendrovė vieno iš jos pagrindinių akcininkų buvo informuota apie jo prisiimtus sutartinius akcijų perleidimo apribojimus, t.y. Baltic Champs Group, UAB nustatyti tam tikri apribojimai jos turimų akcijų perleidimu sutartimis su šį akcininką finansuojančiu banku, kiek tai susiję su akcininkui suteiktu finansavimu, ir AS LHV Pank, kuris veikė kaip pasaulinis pagrindinis Bendrovės akcijų platintojas 2018 m. Bendrovės vykdyto antrinio viešo akcijų siūlymo metu. Šiuo atveju akcininko prisiimti apribojimai jo turimų akcijų perleidimui yra susiję su vykdytu antriniu Bendrovės akcijų siūlymu.

Informacija apie reikšmingus susitarimus, kuriems įtakos turėtų akcininkų struktūros pasikeitimas

Grupės įmonių, įskaitant Bendrovę, banko paskolų ir finansinės nuomos sutartyse yra numatyti apribojimai dėl kontroliuojančio akcininko pasikeitimo, kurie yra standartinė tokių susitarimų praktika. Bendrovė arba Grupė nėra sudariusi jokių kitų reikšmingų sutarčių, kurių galiojimui, pakeitimui ar nutraukimui turėtų įtakos akcininkų struktūros pasikeitimai.

Akcininkų tarpusavio susitarimai

Bendrovei 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis nėra žinoma arba Bendrovė nebuvo informuota apie jokius akcininkų susitarimus.

Bendrovė, jos pagrindinis akcininkas Baltic Champs Group, UAB (Akcininkas), Kęstutis Juščius ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2018 m. liepos 19 d. sudarė bendrąjį susitarimą (Bendrasis Susitarimas). Bendruoju Susitarimu Akcininkas įsipareigojo balsuoti už ERPB iškeltą kandidatą į Valdybos narius, tol kol ERPB valdys ne mažiau nei 3 proc. Bendrovės akcijų. Bendrovė taip pat įsipareigojo laikytis tam tikrų ERPB pateiktų aplinkosaugos, socialinės atitikties, įmonių valdymo rekomendacijų ir reikalavimų, taigi Bendrasis Susitarimas savo prigimtimi negali būti laikomas akcininkų sutartimi.

3.3. Valdyba ir jos komitetai

Bendrovės įstatai nustato, kad ne mažiau nei 1/3 Valdybos narių turi būti nepriklausomi. 2019 m. VAS patvirtino Bendrovės Valdybos narių nepriklausomumo kriterijus, kurie atitinka nepriklausomumo kriterijus įtvirtintus Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme, užtikrinant, kad nepriklausomas Valdybos narys turi būti nesusijęs su Bendrove ir (arba) Bendrovę kontroliuojančiu akcininku.

Visi Valdybos nariai yra nesusiję su Bendrove ir (arba) jos kontroliuojančiu akcininku; 4 iš jų yra nepriklausomi remiantis įsivertinimu atliktu Valdybos pirmajame šios Valdybos posėdyje.

Duomenys apie Bendrovės Valdybos narius 2021 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Statusas	Paskyrimo data
Andrej Cyba	Narys	Nepriklausomas	2021 04 30
Tomas Krakauskas*	Narys	Nepriskirtas	2021 04 30
Dalius Misiūnas	Pirmininkas	Nepriklausomas	2021 04 30
Murray Steele**	Narys	Nepriklausomas	2021 04 30
Michaela Tod	Narys	Nepriklausomas	2021 04 30

* Nepaisant to, jog remiantis nepriklausomumo kriterijais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme, ir 2019 m. VAS patvirtintais nepriklausomumo kriterijais Tomas Krakauskas galėtų būti laikomas nepriklausomu, jo prašymu jis nėra laikomas nepriklausomu dėl savo darbo santykių su Bendrovės mažumos akcininku UAB "ME Investicija" (valdo mažiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų).

** Valdybos narys Murray Steele buvo iškeltas akcininko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), kuris valdo 8,71 proc. Bendrovės akcijų, ir gauna papildomą atlyginimą iš ERPB už Valdybos nario funkcijų vykdymą, tačiau, (i) ERPB nėra kontroliuojantis akcininkas; ir (ii) Murray Steele Valdybai užtikrino, jog veikia savo nuožiūra kaip nepriklausomas Valdybos narys, todėl jis laikomas nepriklausomu valdybos nariu.

Dabartinės Valdybos kadencija truks iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyks 2023 m.

Valdybos nariai

Andrej Cyba

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos bakalauras.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) valdybos narys (2019 m. – dabar).

Kita: UAB "INVL Asset Management" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 126263073, buveinės adresas: Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva) verslo plėtros vadovas (2016 m. - dabar); UAB FMĮ "INVL Finasta" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 304049332, buveinės adresas: Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva) valdybos pirmininkas (2016 m. – dabar); IPAS "INVL Asset Management" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 40003605043, buveinės adresas: Smilšu 7-1, Ryga, Latvija) stebėtojų tarybos pirmininkas (2016 m. – dabar); AS "INVL ATKLĀTAIS PENSIJU FONDS" (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas 40003377918, buveinės adresas: Smilšu 7-1, Ryga, Latvija) stebėtojų tarybos pirmininkas (2016 m. – dabar); AB "Vilkyškių pieninė" (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas 277160980, buveinės adresas: Prano Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, Pagėgių r. sav., Lietuva) valdybos narys (2008 m. – dabar); UAB "Piola" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 120974916, buveinės adresas: Mindaugo g. 16-52, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2009 m. – dabar); UAB "PFE GP1" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 302582709, buveinės adresas: Maironio g. 11, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2012 m. – dabar); UAB "PEF GP2" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 302582716, buveinės adresas: Maironio g. 11, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2012 m. – dabar). SIA "Baltic Dairy Board" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 43603036823, buveinės adresas Stacijas 1, Bauska, Latvija) Valdybos narys (2021 – dabar).

Dalius Misiūnas

(pirmininkas)

Murray Steele

Michaela Tod

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Vadybos ir verslo organizavimo bakalauro laipsnis; ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vadovų magistrantūra (Vadybos magistro laipsnis).

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) Valdybos narys (2019 m. – dabar).

Kita: UAB "ME investicija" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 302489393, buveinės adresas: Račių g. 1, Vilnius, Lietuva) investicijų valdymo direktorius (2016 m. – dabar); UAB "Viena sąskaita" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 300530005, buveinės adresas: Savanorių pr. 192, Kaunas, Lietuva) Valdybos pirmininkas (2017 m. – dabar).

Išsilavinimas, kvalifikacija: Kauno Technologijos Universitetas, Elektrikos inžinerijos bakalauras; Lund universitetas (Švedija), Pramonės automatizavimo doktorantūra. Baltic Institute of Corporate Governance, Valdybos pirmininko programa; Baltic Institute of Corporate Governance, Valdybos nario programa.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) Valdybos pirmininkas (2019 m. – dabar).

Kita: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 111963319, buveinės adresas: Aušros Vartų g. 7A, Vilnius, Lietuva) rektorius (2019 m. – dabar), "Swedbank", AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas 112029651, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, Lietuva) stebėtojų tarybos narys (2021 m. – dabar).

Išsilavinimas, kvalifikacija: Glasgow universitetas (Jungtinė Karalystė), Mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnis; Glasgow universitetas (Jungtinė Karalystė), Aeronautikos termodinamikos magistro laipsnis; Cranfield universitetas (Jungtinė Karalystė), Verslo administravimo magistro laipsnis (MBA).

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) Valdybos narys (2019 m. – dabar).

Kita: Octopus Apollo VCT (teisinė forma: rizikos kapitalo bendrovė, kodas OAP3, buveinės adresas: 33 Holborn, Londonas, EC1N 2HT, Jungtinė Karalystė) Valdybos pirmininkas (2008 m. – dabar); Surface Generation (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 04379384, buveinės adresas: Brackenbury Court, Lyndon Barns Edith Weston Road, Lyndon, Oakham, England, LE15 8TW, Jungtinė Karalystė) Valdybos pirmininkas (2008 m. – dabar).

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vienos Ekonomikos ir Verslo universitetas (Austrija), Ekonomikos ir verslo magistro laipsnis.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) Valdybos narė (2021 m. – dabar).

Kita: mytheresa.com GmbH (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrivė, kodas: HRB 135658, buveinės adresas Einsteinring 37, Miunchenas, Vokietija) stebėtojų tarybos narė (2020 m. – dabar).

Per 2021 m. įvyko 10 eilinių Valdybos posėdžių. Visuose Valdybos posėdžiuose buvo teisės aktus ir Bendrovės įstatus atitinkantis kvorumas.

Per 2021 m. įvyko 4 buvusios kadencijos (iki 2021 04 30) Valdybos posėdžiai (Andrej Cyba, Dalius Misiūnas, Murray Steele, Tomas Krakauskas dalyvavo 4 Valdybos posėdžiuose, o Tomas Kučinskas dalyvavo 3 Valdybos posėdžiuose) ir 6 naujos kadencijos (nuo 2021 04 30) Valdybos posėdžiai (Dalius Misiūnas, Michaela Tod, Murray Steele ir Tomas Krakauskas dalyvavo 6 Valdybos posėdžiuose, o Andrej Cyba 5 Valdybos posėdžiuose).

Nei vienas iš Valdybos narių neturėjo daugiau nei 5 proc. kitų bendrovių (Bendrovės verslo partnerių, tiekėjų, klientų ar kitų susijusių bendrovių) akcijų.

VALDYMO ATASKAITA / VALDYBA IR JOS KOMITETAI TURINYS > GRI 102-22 GRI 102-23

Audito komiteto nariai

Informacija apie Audito komiteto narius 2021 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Statusas
Andrej Cyba	Pirmininkas	Nepriklausomas
Murray Steele	Narys	Nepriklausomas
Michaela Tod	Narys	Nepriklausomas

Per 2021 m. įvyko 10 Audito komiteto posėdžių. Visuose Audito komiteto posėdžiuose buvo teisės aktus ir Bendrovės Audito komiteto nuostatus atitinkantis kvorumas. Visi Audito komiteto nariai dalyvavo visuose Audito komiteto posėdžiuose.

3.4. Pagrindiniai vadovai

Kęstutis Juščius

generalinis direktorius (2019 04 30 – dabar)

Mindaugas Ambrasas

buveinės adresas: Zibalų g. 37, Širvintos, Lietuva) prezidentas (2013 m. – dabar).

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Verslo administravimo bakalauro laipsnis.

adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2019 m. – dabar).

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės

Kita: Baltic Champs Group, UAB (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 145798333, buveinės adresas: Poviliškių k. Šiaulių r. sav., Lietuva) valdybos pirmininkas (2014 m. – dabar), Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (teisinė forma: asociacija, kodas 124135819,

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) finansų direktorius (2020 m. – dabar).

finansų direktorius (2020 03 12 – dabar)

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirų finansinių ataskaitų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus aiškinamojo rašto 30 pastaboje.

3.5. Atlygio ataskaita

Bendrovės atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2021 m. laikotarpį, kuris sutampa su kalendoriniais metais. Ataskaita kaip Bendrovės konsoliduoto metinio pranešimo dalis buvo parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Bendrovės atlygio politika ir kitais teisės aktais.

2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas neišreiškė nepritarimo ar kitų pastebėjimų dėl 2020 m. Bendrovės atlygio ataskaitos, kuri, kaip Bendrovės konsoliduoto metinio pranešimo dalis, skelbiama viešai Bendrovės interneto svetainėje.

Valdybos atlyginimas ir išmokos

Bendrovės valdymo organus sudaro Valdybos nariai ir generalinis direktorius (6 asmenys).

Valdybos nariams už Valdybos nario funkcijų atlikimą yra mokamas toks atlygis:

• ∙ 1 900 Eur (prieš mokesčius) Valdybos nariams ir 2 500 Eur (prieš mokesčius) Valdybos pirmininkui už vieną Valdybos posėdį, įskaitant pasiruošimą posėdžiui, kelionę į/iš posėdžio, dalyvavimą posėdyje ir tolimesnius darbus susijusius su konkrečiu posėdžiu. Jei per 12 mėnesių įvyksta daugiau kaip 12 valdybos posėdžių, už kiekvieną posėdį reikia mokėti nurodytą atlyginimą. Jei per 12 mėnesių iš eilės įvyksta mažiau kaip 12 posėdžių, Valdybos narys gaus atlyginimą už 12 posėdžių per 12 mėnesių. Atlyginimas yra nemokamas už rašytinius ar kitokius sprendimus, priimtus tarp susirinkimų, arba už susirinkimus, kuriuose Valdybos narys nedalyvavo;
• ∙ Užsienyje gyvenantiems Valdybos nariams kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensacija už Valdybos posėdį, neviršijant 500 Eur + PVM (Lietuvos tarifas) už vieną Valdybos posėdį, kuriame jis dalyvavo; jei Valdybos narys posėdyje dalyvauja komunikacijos / IT priemonėmis (fiziškai nekeliauja į Lietuvą), už tokį dalyvavimą kelionės išlaidų kompensacija nemokama.

Bendrovės generalinio direktoriaus atlyginimas apima oficialų mėnesinį darbo užmokestį ir papildomas išmokas, skiriamas neatsižvelgiant į veiklos rezultatus, kurios suteikiamos visiems darbuotojams, atitinkantiems nustatytus kriterijus pagal Grupėje galiojančias tvarkas (pvz., papildomas sveikatos draudimas). Be oficialaus mėnesio darbo užmokesčio ar atlyginimo, gaunamo kita forma, generalinis direktorius gali būti įtrauktas į darbuotojų akcijų opcionų programą.

Bendrovės Valdybai ir generaliniam direktoriui mokamas atlyginimas atitinka Bendrovės Vadovų atlygio politiką, kuri patvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo ir yra viešai prieinama "AUGA group" internetinėje svetainėje.

Bendrovė ir jos valdymo organų nariai neturi sudarę jokių susitarimų, kuriuose būtų nustatytas atlygis atsistatydinimo, atleidimo ar akcininkų pasikeitimo atveju.

Priskaičiuoto fiksuoto atlygio suma nepriklausomos Valdybos nariams pateikiama lentelėje žemiau.

Bendrovės Valdybos narių atlygis, Eur	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Dalius Misiūnas (2019 04 30 –dabar)	27 500	30 000	17 500
Andrej Cyba (2019 06 17 – dabar)	19 000	22 800	13 300
Tomas Kučinskas (2019 04 30 – 2021 04 30)	5 700	20 900	13 300
Murray Steele (2019 04 30 – dabar)	20 900	23 572	16 447
Tomas Krakauskas (2019 04 30 – dabar)	20 900	20 900	13 300
Michaela Tod (2021 04 30 – dabar)	13 300	0	0
Viso:	107 300	118 172	73 847

Svarbu pastebėti, kad 2019 m. buvo padaryti reikšmingi pokyčiai Bendrovės valdymo struktūroje ir buvo suformuota nepriklausoma Valdyba. Iki 2019 m. balandžio mėn. 30 d. Valdybos nariai buvo Grupės darbuotojai ir negavo jokio papildomo atlygio už Valdybos nario funkcijų vykdymą. Valdybos nariai, kurie taip pat buvo ir Bendrovės darbuotojai, atlygį gaudavo tik už savo tiesioginių darbinių funkcijų atlikimą kaip darbo užmokestį arba atlyginimą už teisines paslaugas (Valdybos narių pozicijas užėmė vidiniai Grupės teisininkai, generalinis direktorius). Taigi, istoriniai Valdybos narių atlygio skaičiai yra nepalyginami su dabartinės Valdybos narių atlygiu ir neleidžia įvertinti vadovybės narių atlygio dinamikos per ilgąjį laikotarpį.

38

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami priskaičiuoti atlyginimai ir atlygis už teisines paslaugas Valdybos nariams:

Bendrovės Valdybos narių atlygis, Eur	2021 m.	2020 m.	2019* m.
Bendra atlygio suma	107 300	118 172	202 717
Valdybos narių skaičius	5	5	5
Vidutinis metinis atlygis 1 nariui	21 460	23 634	38 009

* Atlygio sumos 2019 m. apima nepriklausomų Vadybos narių atlygius ir Grupės darbuotojų atlyginimus, kurie iki 2019 m. balandžio mėn. 30 d. buvo ir Bendrovės Valdybos nariai.

Bendrovės Valdybos nariai per 2021 m. negavo jokių išmokų iš nė vienos Bendrovės dukterinės įmonės.

2021 m. Valdybos nariams nebuvo suteikta jokių akcijų pasirinkimo sandorių.

Bendrovė Valdybos nariams nemokėjo jokio kintamo atlygio per 2021 m.

Darbuotojų atlyginimas

"AUGA group" komanda vienija žemės ūkio profesionalus ir inžinierius, turinčius daug metų patirties, taip pat finansų, rinkodaros ir kitų sričių ekspertus.

Lentelėje žemiau pateikiamas vidutinis Grupės darbuotojų atlygis per mėnesį prieš mokesčius:

Vidutinis Grupės darbuotojų atlyginimas prieš mokesčius, Eur	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Generalinis direktorius	7 584	7 222	7 174
Vadovaujantis personalas	3 414	3 431	3 363
Specialistai	1 893	1 793	1 641
Darbininkai	1 209	1 168	1 122

Grupės darbuotojų (išskyrus generalinį direktorių) vidutinio atlyginimo prieš mokesčius ir Grupės grynojo pelno (nuostolio) dinamika pateikiama lentelėje žemiau:

	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Vidutinis Grupės darbuotojų atlyginimas prieš mokesčius, Eur	1 469	1 405	1 308
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Eur	(15 435)	1 792	(3 218)

2019 m. Grupė pristatė akcijų opcionų programą Grupės specialistams ir vadovaujančiam personalui kaip papildomą motyvacinę priemonę. Pirmieji akcijų opcionai bus įvykdyti 2022 m.

Dabartinis Bendrovės generalinis direktorius, kuris yra ir pagrindinis Bendrovės akcininkas per Baltic Champs Group, UAB, negavo jokių išmokų iš Grupės įmonių, kintamo atlygio ir jam nebuvo suteikta Bendrovės akcijų opcionų.

Daugiau informacijos apie Grupės darbuotojus pateikiama "AUGA group" 2021 m. Tvaraus verslo ataskaitos skiltyje Darbuotojai ir jų įvairovė.

Akcijų opcionų programa

2019 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtinta darbuotojams skirtų akcijų opcionų programa. Darbuotojų opcionų programa suteikia ilgalaikę naudą darbuotojams, didina jų motyvaciją.

Pagal planą dalyviams suteikiami opcionai nemokamai įsigyti Bendrovės akcijų, kurios suteikiamos tik tuo atveju, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą. Įvykdęs šią sąlygą darbuotojas gali pasinaudoti opcionu.

Opcionas nustoja galioti jei yra pradėtos Bendrovės restruktūrizavimo, bankroto, likvidavimo ar panašios procedūros, kurios tęsiasi ir (arba) baigiasi likvidavus Bendrovę. Taip pat, jei abi šalys (Bendrovė ir gavėjas) sutinka nutraukti opciono sandorį ir jei gavėjas savo veiksmais ar neveikimu padarė žalą Bendrovei.

Šie mokėjimai akcijomis darbuotojams vykdomi tik nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis). Įgyvendinant kiekvieną opciono sandorį, jis gali būti konvertuojamas į vieną paprastąją akciją. Akcijos bus išleidžiamos iš suformuoto rezervo suteikti darbuotojams akcijas (suformuoto ir patvirtinto dabartinių akcininkų), nominalia 0,29 Eur verte, jomis padidinant Bendrovės įstatinį kapitalą.

Pagal programą opcionai suteikiami nemokamai. Darbuotojai, kurie pasinaudos opcionais ir gaus Bendrovės akcijas, turės sumokėti pajamų mokestį opciono pasinaudojimo metu, pagal galiojančius teisės aktus.

Papildoma informacija apie akcijų opcionų programą:

	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Dalyvaujančių darbuotojų skaičius	235	221	205
Paskirtų akcijų skaičius	2 381 701	2 226 830	2 558 860
"

Darbuotojai, turintys akcijų opcionus, ir ateityje tapsiantys smulkiaisiais akcininkais, labiau įsitraukia į įmonės veiklą, jos rezultatų gerinimą, jaučiasi motyvuoti, tampa lojalesni. Vidiniai "AUGA group" žemės ūkio bendrovėse atlikti vidiniai tyrimai rodo, 92 proc. opcionus turintys darbuotojai jaučia ir supranta jų, kaip profesionalų naudą bendrovėje – žinojimas, kad turi opcionų jiems yra ne tik malonus įvertinimas, bet ir

"AUGA group" personalo direktorė.

"

4. TVARAUS VERSLO ATASKAITA

4.1. APIE TVARAUS VERSLO ATASKAITĄ

Tvaraus verslo ataskaita yra kasmetinė visos "AUGA group" veiklos apžvalga, kurią Grupė skelbia nuo 2017 m. Paskutinė "AUGA group" Tvaraus verslo ataskaita už 2020 m. buvo išleista 2021 m. balandžio mėnesį.

2021 m. ataskaita ir duomenys esantys joje apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Siekdama matyti veiklos pokytį esminėse srityse, palyginimui "AUGA group" skelbia ir ankstesnių metų duomenis. 2021 m. Tvarumo ataskaita yra dalis Metinio pranešimo, kuris yra skelbiamas "Nasdaq Baltic" internetinėje platformoje ir "AUGA group" tinklapyje.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apima visų Grupės įmonių informaciją, jeigu nenurodyta kitaip. Atskiros tvarumo ataskaitos Grupės dukterinėms įmonėms nėra rengiamos.

"AUGA group" skelbia savo veiklos ataskaitas kaip to reikalauja listinguojamų bendrovių reguliavimas, tačiau Grupei visų pirma svarbu siekti skaidrios ir sąžiningos atskaitomybės prieš savo suinteresuotąsias šalis. Tvaraus verslo ataskaitoje pateikiami duomenys atskleidžiami remiantis reikšmingumo principu. 2021 m. Tvaraus verslo ataskaitoje yra įvardijamos svarbiausios per ataskaitinius metus įgyvendintos Grupės veiklos ir pasiekimai aplinkosaugos, socialinėje bei valdymo (ASV) srityse bei tikslai, kuriuos tikimasi įgyvendinti ateityje. Šioje ataskaitoje taip pat yra pateikiami kasmet vykdomų bendruomenių apklausų rezultatai, kas dvejus metus rengiamo "AUGA group" tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas (2021 m. buvo atliktas naujausias vertinimas).

Rengdama Tvaraus verslo ataskaitas "AUGA group" remiasi "Nasdaq" ASV atskleidimo gairėmis bei antrus metus iš eilės savo veiklos duomenis atskleidžia pagal tarptautinį Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standarto modelį (angl. GRI Core). Bendrovei svarbu laikytis ir Jungtinių Tautų Organizacijos iškeltų Darnaus vystymo tikslų, todėl savo veikloje vadovaujasi šiais principais ir Tvarios veiklos ataskaitoje informuoja apie jų vykdymą. Taip pat praneša apie savo pažangą, įgyvendinant Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (angl. United Nations Global Compact) principus. Grupės Metinis pranešimas, kuriame yra integruota ir Tvaraus verslo ataskaita, atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio ataskaitoms, bei Europos Komisijos komunikatą C/2017/4234 – Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires.

"AUGA group" visada siekia nuoseklumo ir stengiasi viešai skelbiamus duomenų rinkinius pateikti informatyviai, patogiai, įprastu formatu. Tvaraus verslo ataskaitos kasmet yra skelbiamos išlaikant panašią struktūrą. Taip darydama, Grupė siekia, kad jos suinteresuotosios šalys patogiai rastų visą aktualią ataskaitinio laikotarpio bei istorinių duomenų informaciją.

"AUGA group" siekia, kad Tvaraus verslo ataskaitoje pateikiami duomenys būtų skaidrūs, todėl nuo 2019 m. Grupė užsako veiklos sugeneruojamų emisijų skaičiavimo auditą, kurį atlieka nepriklausoma tarptautinė bendrovė "Carbon Footprint". Visa 2021 m. Tvaraus verslo ataskaita pirmą kartą buvo audituota tvarumo konsultacinės bendrovės "Sustain Advisory".

Naujai įsigaliojęs taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852 ir jį įgyvendinantys teisės aktai nustato tvarių ekonominių veiklų ir investicijų klasifikavimo sistemą. Jis apibrėžia veiklas, kurios laikomos svariai padedančiomis siekti aplinkosaugos tikslų, tokiu būdu prisidedančių prie ES žaliojo kurso įgyvendinimo. Įmonės yra įpareigotos atskleisti, kokia dalis jų veiklos, matuojant pagal pajamų, CAPEX ir OPEX rodiklius, yra tvari. Ši sistema siekia užtikrinti skaidrumą suinteresuotosioms šalims: akcininkams, investuotojams ir kt. Dabartinėje taksonomijos reglamento ir jį įgyvendinančių teisės aktų redakcijoje žemės ūkio veiklos nėra įtrauktos ir klasifikuotos, todėl, nors Grupė užsiima ekologine žemdirbyste ir taiko tvaraus ūkininkavimo principus, ji kol kas negali atskleisti, kokia Grupės veiklos dalis atitinka taksonomijos reikalavimus. Ši atitiktis galės būti atskleista Europos Komisijai parengus atitinkamus žemės ūkio veiklų techninės analizės kriterijus.

"AUGA group" strategiškai siekia tvarumo tikslų ir vysto su tvarumu susijusias veiklas organizacijoje. Kontaktinis asmuo šiais klausimais – Gediminas Judzentas, "AUGA group" rinkodaros ir tvarumo vadovas (g.judzentas@auga.lt).

Nasdaq V8	Nasdaq V9	Nasdaq V10
GRI 102-46	GRI 102-47	GRI 102-48
GRI 102-49	GRI 102-50	GRI 102-51
GRI 102-52	GRI 102-53	GRI 102-54
GRI 102-56

4.2 MŪSŲ POŽIŪRIS Į TVARUMĄ

Tvarumo strategija

Tvarumas yra "AUGA group" DNR, to Grupė siekia per visas tris tvarumo sritis: socialinę atsakomybę, tvarų valdymą ir aplinkosaugą, kuriai skiria daugiausia dėmesio. Nors šiandien Grupė vysto ekologinę žemdirbystę ir daro daugiau nei reikalauja šios srities ūkininkavimo standartai, šių priemonių nepakanka, siekiant sumažinti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį aplinkai.

Globaliu mastu, žemės ūkis yra atsakingas už beveik ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pasaulyje ir šiuo metu nėra realių priemonių kaip jas sumažinti. Suprasdama tai, Grupė imasi lyderystės kurti naujus technologinius sprendimus, kurie leis sukurti tvarios žemdirbystės standartą ir pagaminti maistą be kainos gamtai. Grupė sieks, kad jos sukurti inovatyvūs sprendimai būtų pritaikyti globaliai, taip įgalinant viso pasaulio vartotojus prisidėti prie teigiamo poveikio kliamto kaitai.

"AUGA group" tikisi, kad sukurtos technologijos atlieps jos suinteresuotųjų šalių poreikius ir turės reikšmingos įtakos poveikio aplinkai mažinimui.

Nors "AUGA group" ir skiria didžiausią savo dėmesį aplinkosaugai, socialiniai klausimai taip pat yra svarbi Grupės veiklos dalis. Juos apima: darbuotojų saugos darbe užtikrinimas, lyčių lygybės principo taikymas, žmogaus teisių ir nediskriminavimo užtikrinimas, vaikų ar priverstinio darbo netoleravimas bei dialogo kūrimu su bendruomenėmis regionuose, kuriose veikia Grupės įmonės, kūrimas. Grupė taip pat taiko gerąsias tvaraus valdymo praktikas per nepriklausomos Valdybos modelį ir siekia užtikrinti skaidrumą prieš investuotojus bei kitas suinteresuotąsias šalis.

"AUGA group" tvarumo tikslai ir pasiekimai yra nuolat aptariami vadovų komandoje, taip pat įtraukiant ir nepriklausomą Valdybą. Nors Grupę sudaro daug įvairią veiklą vykdančių įmonių, jos visos privalo vadovautis esminiais "AUGA group" tvarumo principais.

Grupė turi atsakingą asmenį, kuris vysto "AUGA group" tvarumo veiklas ir yra atskaitingas generaliniam direktoriui.

MŪSŲ POŽIŪRIS Į TVARUMĄ / TVARUMO STRATEGIJA TURINYS >

43

Tvarumo valdymas

"AUGA group" sieka, kad tvarumo sritis Grupėje būtų valdoma taikant geriausias pasaulines praktikas ir tarptautiniuose tvarumo standartuose pateikiamas rekomendacijas.

Kas dvejus metus yra atliekamas vertinimas, kurie kriterijai yra svarbūs Grupei ir jos suinteresuotosios šalims. Plačiau apie tai – skyriuje Tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas.

Reikšmingiems tvarumo kriterijams valdyti yra diegiamos atitinkamos politikos ir procedūros. Visos galiojančios politikos yra publikuojamos "AUGA group" internetinėje svetainėje. Politikos yra peržiūrimos reguliariai kiekvienų metų pradžioje arba dažniau esant poreikiui. Politikų pakeitimus tvirtina Valdyba.

Prieš suinteresuotąsias šalis Grupė atsiskaito kasmet kartu su metine finansine atskaitomybe publikuodama Tvaraus verslo ataskaitą, kurią tvirtina Valdyba. Kasmetinėje tvarumo peržiūrai skirtame Valdybos posėdyje taip pat yra tvirtinami metiniai tikslai, Valdyba teikia pastabas ir komentarus vadovybei dėl tvarumo valdymo.

Tvaraus verslo ataskaitos rengimo tvarka ir kiti tvarumo valdymo principai plačiau aprašomi skyriuje Apie tvaraus verslo ataskaitą.

Tvarumo įsipareigojimai ir tarptautinės iniciatyvos

JTO Pasaulinis susitarimas

Grupė 2021 m. tapo oficialiais Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) nariais. Tapdama šio susitarimo nare, Bendrovė įsipareigojo kasmet teikti ataskaitas apie tai, kaip laikosi 10 pagrindinių tarptautinio susitarimo principų, ir kelti dar ambicingesnius tikslus tvarios maisto vertės grandinės įgyvendinimui.

	JTO Pasaulinio susitarimo tikslas	˙gyvendinimo aprašymas
Žmogaus teisės	Remti ir gerbti tarptautiniu mastu paskelbtų žmogaus teisių apsaugą	64 psl.
	Užtikrinti, kad įmonė neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų	64 psl.
Darbo jėga	Užtikrinti darbuotojų asociacijų laisvę ir veiksmingą teisės į kolektyvines derybas pripažinimą	69 psl.
	Palaikyti visų formų priverstinio ir privalomojo darbo panaikinimą	64 psl.
	Užtikrinti veiksmingą vaikų darbo panaikinimą	64 psl.
	Siekti, kad būtų panaikinta diskriminacija užimtumo ir profesinės veiklos atžvilgiu	64 psl.
Aplinkosauga	Taikyti prevencines priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą	50 psl.
	Imtis iniciatyvų, atsakingumui aplinkos apsaugos srityje didinti	52-53 psl.
	Skatinti aplinką tausojančių technologijų kūrimą ir sklaidą	52-53 psl.
Antikorupcija	Kovoti su visomis korupcijos formomis, įskaitant turto prievartavimą ir kyšininkavimą	70 psl.

GRI 103-02 GRI 103-03

MŪSŲ POŽIŪRIS Į TVARUMĄ / TVARUMO VALDYMAS / TVARUMO ĮSIPAREIGOJIMAI IR TARPTAUTINĖS INICIATYVOS TURINYS > 44

JTO darnaus vystymosi tikslai

"AUGA group" tvari veikla yra neatsiejama nuo tarptautinių visuotinai pripažintų JTO darnaus vystymosi tikslų. Grupė pagal savo veiklos pobūdį siekia prisidėti prie 7 darnaus vystymosi tikslų. Paskutinį kartą šis sąrašas buvo atnaujintas 2019 m.

"AUGA group" integruoti JTO darnaus vystymosi tikslai:

SUMAŽINTI BADĄ	Sumažinti badą	Sveikas ir prieinamas maistas Maisto produktų ženklinimas, sauga ir kainos Tvarus tiekimas Ūkiuose auginamų ir prijaukintų gyvūnų genetinė įvairovė Darbo praktika tiekimo gradinėje
GERA SVEIKATA IR GEROVĖ	Gera sveikata ir gerovė	Darbuotojų sveikata ir sauga Prieiga prie vaistų Prieiga prie kokybiškų būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų Oro kokybė Vandens kokybė
DERAMAS DARBAS IR EKONOMINIS AUGIMAS	Deramas darbas ir ekonominis augimas	Užimtumas Nediskriminavimas Gebėjimų stiprinimas Kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas Priverstinio ar privalomo darbo panaikinimas
PRAMONĖ, INOVACIJOS IR INFRASTRUKTŪRA	Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra	Investicijos į infrastruktūrą Galimybė naudotis finansinėmis paslaugomis Investicijos į aplinkos apsaugą Moksliniai tyrimai ir plėtra
ATSAKINGAS VARTOJIMAS IR GAMYBA	Atsakingas vartojimas ir gamyba	Tvarus tiekimas Produktų ir paslaugų išteklių efektyvumas Madžiagų perdirbimas Pirkimų praktika Informacija apie produktus ir paslaugas bei ženklinimas
SUŠVELNINTI KIMATOKAITOS POVEIKĮ	Sušvelninti klimato kaitos poveikį	Energijos vartojimo efektyvumas Investicijos į aplikosaugą ŠESD* išmetimas Klimato kaitos keliama rizika ir sumažinimo galimybės
GYVYBĖ ŽEMĖJE	Gyvybė Žemėje	Miškų naikinimas ir nykimas Ūkinių ir prijaukintų gyvūnų genetinė įvairovė Dirvožemio atstatymas Kraštovaizdžio miškų tvarkymas bei pluošto tiekimas Natūralios ekosistemos Vandens ekosistemos

"Business Ambition for 1.5°C"

2021 m. "AUGA group" žengė svarbų žingsnį tvarumo srityje ir tapo viena pirmųjų bendrovių Baltijos šalyse, prisijungusi prie tarptautinės iniciatyvos "Business Ambition for 1.5°C". Prisijungus prie šios iniciatyvos, Grupės iškelti tikslai buvo audituojami tarptautinių ekspertų. Jų vertinimu "AUGA group" įsipareigojimas sumažinti savo veiklos emisijas 27 proc. iki 2025 m. atitinka moksliškai pagrįstus emisijų mažinimo tikslus (angl. Science Based Targets), tam, kad pasaulinis klimato atšilimas būtų sustabdytas ties 1,5°C riba.

"Business Ambition for 1.5°C" remia iniciatyva "Science Based Targets Initiative", Jungtinių tautų organizacijos visuotinio susitarimo iniciatyva (angl. UN Global Compact) ir tarptautinė ne pelno siekianti koalicija "We Mean Business".

Europos Klimato paktas

Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio ,,AUGA group'' prisijungė prie ES vienijančio Europos klimato pakto, kurio tikslas yra domėtis ir rinkti žinias apie klimato kaitą, dalintis jomis tarpusavyje su kitomis šalimis ir organizacijomis bei imtis konkrečių veiksmų klimato kaitai mažinti. Naujų bei inovatyvių sprendimų ieškojimas, siekiant suvaldyti klimato kaitą, yra vienas iš pagrindinių ,,AUGA group'' prioritetų, todėl šis tarptautinis pasižadėjimas dar kartą įrodo Grupės pasiryžimą prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

Tvarumo duomenų atskleidimas kitoms tarptautinėms iniciatyvoms

"AUGA group" rūpinasi, kad informacija apie jos veiklą tvarumo srityse būtų prieinama investuotojams ir kitoms Grupės suinteresuotosioms šalims, o tvarumo duomenų rodikliai palyginami su kitų įmonių rodikliais. Dėl šios priežasties "AUGA group" teikia savo aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir tvaraus valdymo informaciją tarptautinėms organizacijoms "CDP", "Nasdaq ESG Data Portal" ir "ISS ESG", kuri Grupei už tvarią veiklą yra suteikusi "Prime" statusą. "ISS ESG" duomenimis "AUGA group" patenka tarp 10-ties proc. geriausiai tvarumo srityje vertinamų maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių pasaulyje.

"

Mes esame ilgamečiai žėmės ūkio sektoriaus dalyviai, todėl puikiai suprantame, kokią įtaką klimato kaitai turi mūsų veikla. Būdami tarptautinių kovos su klimato kaita iniciatyvų dalyviais, mes užtvirtiname, kad tęsime savo jau anksčiau pradėtas veiklas ir sieksime būti tvarūs visoje maisto grandinėje. Tuo pačiu norime parodyti, kad mūsų keliami tikslai yra moksliškai pagrįsti ir suteikti dar daugiau pasitikėjimo bei skaidrumo visoms "AUGA group" suinteresuotosioms šalims "

Gediminas Judzentas "AUGA group" rinkodaros ir tvarumo vadovas.

Tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas

Glaudus ir kokybiškas dialogas su suinteresuotosiomis šalimis yra svarbus "AUGA group" uždavinys. Aktualios suinteresuotųjų šalių grupės yra identifikuojamos vadovų komandoje, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, mastą ir bendrą poreikį. Bendradarbiavimas su šiomis grupėmis padeda atliepti pastarųjų interesus ir siekti teigiamo poveikio įvairiose srityse. Tam įgyvendinti, Grupė kas dvejus metus atlieka tvarumo kriterijų svarbos vertinimą su suinteresuotosiomis šalimis ir su "AUGA group" vadovybe. Suinteresuotojų šalių grupės, kurios yra atrinktos pagal Grupės veiklos pobūdį – tai darbuotojai, vartotojai, investuotojai, nevyriausybinės ir vyriausybinės organizacijos, tiekėjai, klientai, regionų bendruomenės, žiniasklaida. Šiame vertinime dalyvauja "AUGA group" vadovų komanda ir nepriklausomos Valdybos nariai.

Vertinimo metu anoniminės apklausos būdu yra nustatoma pagrindinių tvarumo kriterijų svarba visoms išvardintoms "AUGA group" bendruomenės grupėms. Taip pat nustatoma tų pačių tvarumo kriterijų svarba Grupės veiklai, atsižvelgiant į verslo strategiją ir rinkos tendencijas.

Pirmasis tvarumo kriterijų reikšmingumo nustatymas buvo įgyvendintas 2017 m. ir paskelbtas pirmojoje Grupės Tvaraus verslo ataskaitoje. 2019 m. šis vertinimas buvo pakartotas. 2021 m. Bendrovė atliko tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimą trečią kartą. Atsižvelgiant į rinkos aktualijas "AUGA group" peržiūrėjo anksčiau taikytus tvarumo kriterijus ir įtraukė keletą kitų. Pavyzdžiui: bioįvairovės išsaugojimas, žemės, oro, vandens tarša, įsitraukimas į visuomeninę veiklą ir kita. Visi nurodyti tvarumo kriterijai apima "AUGA group" ribose sukuriamą veiklos poveikį.

Lentelėje žemiau yra išvardinti visi į apklausą įtraukti kriterijai ir suinteresuotosios šalys. Tamsesne žalia spalva pažymėti svarbesni kriterijai.

Pagrindiniai tvarumo kriterijai

Pagrindiniai tvarumo kriterijai	Vartotojai	Darbuotojai Investuotojai	Klientai	(Ne)vyriausybinės organizacijos	Tiekėjai	Žiniasklaida
Dirvožemio sveikata
Bioįvairovės išsaugojimas
Emisijų mažinimas
Atsakingas gamtos išteklių naudojimas
Atsinaujinanti energija
Tvaresnės pakuotės
Atliekų mažinimas/perdirbimas/antrinis panaudojimas
Gyvūnų gerovė
Žiedinė ekonomika
Žemės, oro, vandens tarša
Žmogaus teisės
Darbuotojų įvairovė ir lygios galimybės
Kaimo plėtra
Darbuotojų sauga ir sveikata
Sąžiningas atlygis
Bendrovės vertybės ir kultūra
Vartotojų edukacija tvarumo srityje
Pagalba bendruomenėms
Įsitraukimas į visuomeninę veiklą
Maisto sauga
Maistinė vertė ir ingredientai
Verslo etika
Antikorupcijos principų taikymas versle
Etikos standartai tiekėjams
Duomenų apsauga ir privatumas
Atskaitomybė suinteresuotosioms šalims
Atsakingas inovacijų ir technologijų naudojimas
Gerųjų įmonės valdymo praktikų taikymas
Sąžiningas mokesčių mokėjimas
Tvarumo ataskaitos pagal tarptautinius standartus

GRI 102-40 GRI 102-42 GRI 102-43 GRI 102-44 GRI 103-01

Tvarumo kriterijų reikšmingumo matrica

Atliktos apklausos duomenys rodo, kad tiek "AUGA group" vadovybei, tiek jos suinteresuotosioms šalims emisijų mažinimas yra vienas iš aukščiausių prioritetų tarp šių kriterijų. Taip pat visoms suinteresuotosioms šalims ir verslui yra svarbūs kiti aplinkosaugos aspektai: dirvožemio sveikata, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, atsinaujinanti energija, žemės, oro, vandens tarša. Tai dar kartą patvirtina, kad Grupė yra pasirinkusi teisingą tvarumo strategiją, kurioje emisijų problemos sprendimas yra pagrindinis tikslas ir skiriamas didelis dėmesys kitiems aplinkosaugos veiksniams.

Šiame vertinime gyvūnų gerovei ir naujai įtrauktam bioįvairovės kriterijui suinteresuotosios šalys taip pat priskiria aukščiausią svarbą. Grupė nuo šiol skirs didesnį dėmesį bioįvairovės temai, ji įtraukta į Aplinkosaugos procedūrą, pradėtas bendradarbiavimas su vietos universitetais, siekiant diegti ir tobulinti gerąsias praktikas bioįvairovės išsaugojimui. Grupė nuosekliai investuoja į ūkiuose laikomų gyvulių gyvenimo salygas ir ši programa bus toliau tęsiama, laikantis patvirtintos Gyvūnų gerovės politikos.

Svarbiausi socialinės srities kriterijai apklaustų visuomenės grupių ir vadovų nuomone yra darbuotojų sauga ir sveikata, sąžiningas atlygis bei maisto sauga. "AUGA group" ir toliau skirs didelį dėmesį šiems kriterijams. Planuojama užbaigti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos diegimą visose Grupės įmonėse, darbuotojams užtikrinamas papildomas sveikatos draudimas. Maisto sauga visada buvo ir išlieka kasdieniu prioritetu tiek nuosavoje, tiek užsakomojoje gamyboje, Grupės organizacinėje struktūroje yra už tai atsakingi darbuotojai.

Sąžiningas mokesčių mokėjimas, verslo etika, atikorupcijos principų taikymas yra pagrindiniai valdymo srities kiterijai, kuriuos išskyrė apklaustos šalys. Tam pritaria ir "AUGA group" vadovybė. Grupė ir toliau laikysis verslo etikos kodekse bei kitose politikose įtvirtintų principų, siekdama pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius.

Atsižvelgiant į bioįvairovės, maisto saugos ir sąžiningo mokesčių mokėjimo kriterijų svarbą ir verslui bei suinteresuotosioms šalims, planuojamas išsamesnis šių sričių atsiskaitymas pagal "GRI" standartus 2022 m.

Narystės ir partnerystės

,,AUGA group'' paiso visuotinai pripažintų tvarumo principų ir tiki, kad vienodų interesų narius vienijančios organizacijos gali pasiekti geresnių rezultatų tvarumo srityje, besidalindamos aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir tvaraus valdymo idėjomis. Dalyvavimas asociacijų veiklose, dalinimasis gerosiomis patirtimis ir iškylančių problemų sprendimas tvarumo srityje yra svarbus "AUGA group", todėl jau ne vienerius metus Grupė priklauso šioms organizacijoms: Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai (LŽŪBA), Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai (LEŪA), Lietuvos atsakingo verslo asociacijai (LAVA), "Baltic Institute of Corporate Governance". Grupei priklausanti "Baltic Champs" yra Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (LGAPA) narė, o "AUGA Luganta" priklauso Lietuvos daržovių augintojų asociacijai. 2021 m. "AUGA group" tapo oficialiais Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) ir "Science Based Targets Initiative" iniciatyvos nariais.

Grupė ne vienerius metu yra įvairių švietimo institucijų partnerė, siekdama šviesti jaunuosius profesionalus įvairiais tvarumo klausimais. "AUGA group" bendradarbiauja su šiais Lietuvos universitetais: VDU Žemės ūkio akademija, Kauno technologijos universitetu (KTU), LSMU Veterinarijos fakultetu, Kauno kolegija, Vilniaus verslo kolegija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu.

Asociacijos ir organizicijos: Universitetai ir kolegijos:

4.3. APLINKOSAUGA

Atlikti darbai ir pasiekimai

"AUGA group" 2021 m. tęsė ir kitų technologinių projektų plėtrą, buvo atliekami specializuotos pašarų technologijos bandymai ir vystoma su ja susijusi sėjomaina, didinat žolinių kultūrų plotus bei siekiant įgyvendinti galutinį tikslą iki 2025 m. sumažinti bendras emisijas 27 proc. ir pasiekti atitinkamus santykinius rodiklius per svarbiausius veiklos vienetus.

Ataskaitiniu laikotarpiu "AUGA group" parengė atliekų valdymo tvarką, kuri buvo pristatyta ir įgyvendinta visuose ūkiuose.

Siekdama įgyvendinti gerąsias praktikas, "AUGA group" vykdė klimato kaitos klausimų aptarimą reguliarioje vadovybės darbotvarkėje kas ketvirtį ir su aukščiausiu valdymo organu, nepriklausoma Valdyba, kas pusmetį.

Grupė aktyviai komunikavo su savo darbuotojais aplinkosaugos klausimais, supažindino ir priminė apie galiojančias Aplinkosaugos ir Gyvūnų gerovės politikas, rengė pristatymus ūkiuose, vystė šias temas darbuotojams skirtuose naujienlaiškiuose.

"AUGA group" atliko Aplinkos apsaugos politikos atnaujinimą, įtraukdama bioįvairovės klausimus.

2021 m. pabaigoje "AUGA group" sukurtas nulinių emisijų traktorius tarptautiniuose tvarumo apdovanojimuose "Baltic Sustainability Awards" buvo pripažintas kaip geriausias metų sprendimas žaliųjų inovacijų kategorijoje.

Ekologinė žemdirbystė

2015 m. "AUGA group" priėmė strateginį sprendimą iš įprastinės žemdirbystės pereiti į ekologinį ūkininkavimą ir ėmėsi transformuoti įvairiuose Lietuvoje regionuose įsikūrusius ūkius. Taip "AUGA group" pradėjo taikyti gamybos būdus, kurie leidžia užtikrinti mažesnį žemės ūkio sukuriamą pėdsaką aplinkai, saugo laukus ir galutinius produktus nuo pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, o vartotojams suteikia galimybę maitintis aplinkai ir sveikatai palankesniu maistu. Transformacijos procesas buvo baigtas 2017 m. Šiandien "AUGA group" pilnai dirba ekologiškai sertifikuotose žemėse, o naujai prijungiami plotai, kurie nėra ekologiškai sertifikuoti, taip pat pervedami į ekologinę žemdirbystę.

Pagrindiniai ekologinio ūkininkavimo skirtumai, lyginant su įprasta žemdirbyste yra tokie:

• ∙ ekologinėje žemdirbystėje nėra naudojami pesticidai ir kitos cheminės medžiagos, tręšimas galimas tik natūraliomis trąšomis;
• ∙ svarbus tinkamas dirvos paruošimas, bioįvairovės saugojimas, turi būti taikomos dirvos gerinimo priemonės, pasitelkiant sėjomainą.

Natūralus tręšimas ir sėjomaina užtikrina žemės derlingumą ir atsparumą erozijai.

Svarbu paminėti tai, kad šiandien "AUGA group", plėtodama ekologinę žemdirbystę, daro daugiau nei reikalauja ES ekologiniai reglamentai:

1. vysto uždaro ciklo ekologinio ūkio modelį, kuriuo užtikrinama sinergija tarp skirtingų žemės ūkio šakų ir organinių atliekų antrinio panaudojimo.

2. taiko bearimines technologijas (angl. min-till) beveik visose savo dirbamose žemėse. Šios technologijos apsaugo dirvožemį nuo erozijos, išsaugo bioįvairovę, augina derlingiausią dirvos sluoksnį bei mažina iškastinio kuro suvartojimą. Taip yra mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Bioįvairovė

Bioįvairovė yra vienas iš svarbiausių "AUGA group" Aplinkos apsaugos politikos tikslų. Veikdama žemės ūkyje Grupė gali daryti tiesioginį poveikį aplinkai, gyviems organizmams, ekosistemoms bei atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį jų išsaugojime. Grupė siekia apsaugoti ir gerinti bioįvairovę šiais būdais:

• ∙ savo veikloje, ekologinės gamybos laukuose, nenaudoja cheminių pesticidų ir kitų cheminių augalų apsaugos priemonių. Grupė siekia užsiimti tik ekologine žemdirbyste ir visas naujai prijungiamas žemes pervesti į ekologinę gamybą;
• ∙ savo ekologinės žemdirbystės veikloje naudoja tik organines trąšas ir palaipsniui mažina jų poreikį, taikydama sėjomainą bei didindama ankštinių žolinių kultūrų, galinčių fiksuoti dirvožemyje azotą ir anglį, plotus;
• ∙ taiko sėjomainos planą, kuriame per septynerius metus auginamos mažiausiai keturios skirtingos kultūros;
• ∙ ten, kur naudojamos organinės trąšos, Grupė siekia minimizuoti trąšų išplovimą į vandens telkinius, tręšdama tik nustatytais laikotarpiais, laikydamasi apsaugos zonų nuo vandens telkinių, į dirvą iš karto įterpdama visas naudojamas organines trąšas;
• ∙ palieka nustatytas apsaugines zonas nuo melioracinių griovių bei vandens telkinių ir jas tvarko ekstensyviai;
• ∙ siekia maksimaliai taikyti beariminę (angl. min-till) žemės dirbimo technologiją;
• ∙ siekia bent 30-50 proc. ploto sėjomainoje skirti žydintiems augalams (ankštinėms kultūroms, žolynams), kurie naudingi apdulkintojams bei bendradarbiauti su bitininkais, įkuriant kilnojamus bitynus prie žydinčių laukų;
• ∙ žiemos laikotarpiu Grupė palieka ne mažesnį nei 50 proc. plotą užimtą žemės ūkio augalų, tarpinių pasėlių arba augalų liekanų, kurie yra naudingi dirvožemiui ir antžeminei gyvūnijai;
• ∙ kovoja prieš bioįvairovei pražūtingą klimato kaitą, kuria ir diegia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo technologijas žemės ūkyje;
• ∙ įsipareigoja dalyvauti mokslo tiriamojoje, išsaugojimo ir edukacinėje veikloje, bendradarbiauja su universitetais, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bioįvairovės klausimais.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

"AUGA group" veiklos emisijas jau keletą metų audituoja nepriklausoma kompanija "Carbon Footprint". Grupės CO2 pėdsaką audituojanti kompanija yra viena lyderiaujančių pasaulyje.

Atlikdama nepriklausoma auditą, Grupė siekia deklaruoti savo suinteresuotosioms šalims, kad jų skelbiama informacija yra patikima ir skaidri.

Pasaulyje susirūpinimą kelia tai, kad žemės ūkis yra atsakingas už ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. "AUGA group" atveju, per ataskaitinį laikotarpį, Grupės veikloje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėjo. Jų buvo sugeneruota 64 149 t CO² e, lyginant su metais prieš tai, kuomet šis skaičius siekė 68 133 t CO² e. Grupės emisijų skaičiavimas (Apimtis 1, 2, ir 3) apima ne tik CO² , bet ir CH⁴ , N2O, HFCs dujas, perskaičiuojant jas į CO² ekvivalentą pagal standartinius koeficientus ir žymint galutinį bendrą skaičių CO² e. PFCs, SF⁶ , NF³ dujų Grupės veikloje neišsiskiria.

Mažesnis "AUGA group" veiklos pėdsakas 2021 m. buvo fiksuojamas dėl šių pagrindinių priežasčių: mažesnių tiesioginių ir netiesioginių emisijų iš dirvožemio dėl augalininkystės segmento mažesnio derliaus bei mažesnio iškastinio kuro ir freonų sunaudojimo kiekio veiklose. 2021 m. atnaujinti emisijų skaičiavimo faktoriai taip pat lėmė tam tikras mažesnes ataskaitinio laikotarpio emisijas (apie 2 proc.). Emisijos iš dalies padidėjo gyvulininkystės sektoriuje dėl didesnio gyvulių skaičiaus ir galutinių produktų segmente dėl augančių pakuotų produktų pardavimų kiekių. Kadangi "AUGA group" kuriamos technologijos dar nebuvo įdarbintos žemės ūkio veiklose, poveikio bendroms emisijoms jos nesudarė. Tikimasi, kad per 2022 m. išbandytos ir pritaikytos Grupės kuriamos technologijos jau turės teigiamą poveikį ir sumažins "AUGA group" veiklos sukuriamą pėdsaką aplinkai.

Didžiausi "AUGA group" ŠESD emisijų šaltiniai: galvijų virškinimo procesai, iškastinio kuro naudojimas ūkio veikloje ir dirvožemio emisijos, atsirandančios iš organinių trąšų ir pasėlių likučių. Tokios tendencijos yra matomos jau keletą metų iš eilės. Grupės įmonės perka ir savo veikloje naudoja tik žaliąją elektros energiją. Šis sprendimas visos Grupės mastu leido sutaupyti net 3 944 t CO² e per 2021 m.

Emisijų skaičiavimai ir gauti rezultatai šioje ataskaitoje yra pateikiami remiantis ŠESD protokolu, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) metodika ir konsultacinės bendrovės "Carbon Footprint" atliktu auditu.

Grupėje sugeneruotų ŠESD emisijų skaičiavimas yra paremtas visuotinai priimta tarptautine metodologija. Veiklos emisijos klasifikuojamos į tris grupes: tiesioginės (Apimtis 1), netiesioginės (Apimtis 2), kiti šaltiniai (Apimtis 3).

Emisijos, t CO2 e*	2021 m.	2020 m.	2019 m.**
Apimtis 1	61 727	66 144	71 014
Apimtis 2	9	6	6
Apimtis 3	2 414	1 983	1 800
Viso:	64 149	68 133	72 820

*Apskaičiuota naudojant "rinkos metodą" (angl. market based method), vertinant pagal faktinius elektros energijos pirkimus. Skaičiuojant "geografiniu metodu" (angl. location based method), t.y. pagal šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, bendros 2021 m. Grupės ŠESD emisijos būtų 68 409 t CO² e.

**Baziniai metai, nuo kurių buvo išsikelti "AUGA group" emisijų mažinimo tikslai.

Tiesioginės emisijos (Apimtis 1) apima visus šaltinius, kuriuos kontroliuoja Grupė, vystydama veiklą. Netiesioginės emisijos (Apimtis 2) yra sugeneruojamos iš energijos, kurią Grupė perka iš kitų tiekėjų (pati jos negamina). Kitiems šaltiniams (Apimtis 3) yra priskiriamos netiesioginės emisijos, kurios nepateko į pirmųjų grupių skaičiavimus, bet yra tiesiogiai susijusios su Grupės veiklomis.

Apimtyje 1 suskaičiuotos tiesioginės emisijos taip pat apima biogenines emisijas, susidarančias dėl yrančios biomasės (mėšo ir augalų liekanų laukuose). Tai apima tiesiogines N2O emisijas iš dirvožemio, netiesioginį N2O garavimą iš dirvožemio, bei N2O išplovimą iš dirvožemio. Bendras šių biogeninių emisijų skaičius, paverstas į CO² ekvivalentus 2021 m. sudarė 21 052 t CO² e. Biogeninės emisijos iš biokuro deginimo šildymui (pvz. malkų) nėra būdingos ir nėra įtrauktos.

"AUGA group" apsibrėžė gyvavimo ciklo vertinimo sistematines ribas nuo lopšio iki vartų (angl. cradle-to-gate), t.y. apskaičiuoja veiklos ŠESD emisijas nuo išteklių gavybos iki įmonės produkcijos realizavimo (pardavimo). Pagal duomenų prieinamumą, išsamumą ir svarbą veiklai, "AUGA group" pasirinko įtraukti šiuos duomenis į kitų šaltinių (Apimtis 3) emisijų skaičiavimą: vanduo, elektros ir šildymo perdavimo nuostoliai, popierius biuro reikmėms, pakuotės, atliekos, verslo kelionės.

APLINKOSAUGA / ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOS DUJOS Nasdaq A1 GRI 305-01 GRI 305-02 GRI 305-03 GRI 305-05

Galvijų virškinimo procesai Mėšlo tvarkymas Emisijos iš dirvožemio Iškastinio kuro sunaudojimas Žaliavos pakuotėms Freonų sunaudojimas Kita

Skaičiavimai atlikti remiantis tarptautinėmis metodikomis: Lithuania. 2021 National Inventory Report, Association of Issuing Bodies (AIB), UK Government Conversion Factors for greenhouse gas (GHG) reporting, 2021.

"AUGA group" atskirai skaičiuoja azoto ir metano emisijas, paverstas kilogramais, kaip tai rekomenduoja tarptautiniai standartai (GRI). Azotas, kaip ir deguonis ar anglis, yra reikalingas augalininkystės veikloje. Nepaisant to, kad azoto dujos sudaro 75 proc. žemės atmosferos, tiesiogiai iš oro jį pasisavinti yra sudėtinga, todėl žemės ūkio veikloje yra naudojamos trąšos (skystas ar kietas mėšlas), kurios yra prisotintos šio elemento. Dėl tokio tręšimo būdo per 2021 m. "AUGA group" veikloje išsiskyrė 84 335 kg azoto oksido (N20), o metano (CH⁴ ) - 657 203 kg. Metanas žemės ūkio veikloje susidaro gyvulininkystės segmente iš galvijų virškinimo procesų ir mėšlo tvarkymo.

ŠESD emisijų intensyvumas

ŠESD emisijų intensyvumo rodikliai yra skaičiuojami, dalinant metinį išmetamų dujų kiekį iš įvairių ekonominės veiklos vienetų. Jie parodo, kiek CO2 emisijų yra išskiriama Grupės veikloje, skaičiuojant per finansinius, produkcijos, dirbamos žemės ir kitus veiklos vienetus. Kaip ir bendrų emisijų skaičiavimo atveju, skaičiuojant santykinius emisijų rodiklius taip pat apimamos visos susidarančios ŠESD, kovertuojant jas į CO2 e, t.y.: CO2 ,CH4, N2 O, HFCs. Skaičiuojant emisijas per 1 Eur pajamų ir per 1 darbuotoją įtraukiamos visos Grupės emisijos Apimtyse 1, 2 ir 3. Skaičiuojant emisijas per galviją ir per toną pieno, per hektarą ir toną auglininkystės produkcijos ar per toną grybų produkcijos, yra įtraukiamos tik Apimties 1 ir 2 emisijos priskirtos atitinkamam veiklos segmentui – gyvulininkystei, augalininkystei ar grybų auginimui.

Lentelėje žemiau yra pateikiami palyginamieji duomenys už 2021 m. ir ankstesnius laikotarpius.

	2021 m.	2020 m.	2019 m.
t CO2 e / 1 Eur pajamų	0,00089	0,00082	0,00102
t CO2 e / 1 darbuotoją	52,03	53,61	61,04
t CO2 e / 1 galviją*	3,19	3,05	3,04
t CO2 e / t ECM pieno*	0,73	0,67	0,68
t CO2 e / ha**	0,85	0,91	1,05
t CO2 e / t augalininkystės produkcijos**	0,46	0,31	0,37
t CO2 e / t grybų produkcijos***	0,30	0,30	0,37

* Skaičiuojamos tik pienininkystės segmento emisijos. ECM (angl. energy corrected milk) – santykinis pieno matavimo vienetas. Žaliavinio pieno produkcija konvertuojama į 4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymų koreguoto pieno kiekį.

** Skaičiuojamos tik augalininkystės segmento emisijos.

*** Skaičiuojamos tik grybų auginimo segmento emisijos.

Didžiausi pokyčiai yra matomi rodikliuose per galviją ir per toną pieno dėl didesnio sunaudoto kuro ir freonų kiekio gyvulininkystės veiklose. Santykinis emisijų rodiklis padidėjo ir per augalininkystės produkcijos vienetą. Pastarojo augimas yra paaiškinamas mažesniu sezono metu užaugintu derliumi, kuriam auginti buvo naudojamas panašus kiekis organinių trąšų ir iškastinio kuro, kaip ir ankstesniais metais.

Lentelėje, žyminčioje ŠESD emisijų intensyvumą, yra paryškintos svarbiausios eilutės, kurios atspindi "AUGA group" strategijoje iki 2025 m. numatomus emisijų mažinimo tikslus: sumažinti emisijas, skaičiuojant vienai pagaminto pieno tonai (iki 50 proc.) ir vienai pagamintos augalininkystės produkcijos sausųjų medžiagų tonai (iki 30 proc.). Nepaisant 2021 m. pablogėjusių santykinių emisijų rodiklių, šiuos tikslus planuoja pasiekti įgyvendinus pagrindinius technologinius projektus – specializuotą pašarų technologiją, su ja susijusią sėjomainą bei pereinant nuo iškastinio kuro naudojimo ūkiuose prie biometano. 2021 m. duomenyse šių technologijų poveikis dar neatspindimas.

APLINKOSAUGA / ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOS DUJOS Nasdaq A2 GRI 305-04

Energija

Tiesioginis ir netiesioginis energijos suvartojimas

Per ataskaitinį laikotarpį "AUGA group" sunaudojo 366 336 gigadžaulių (GJ) energijos. Palyginimui, 2020 m. šis skaičius siekė 377 715 GJ.

Energijos tipas	Reikšmė			Energija, GJ
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Gamtinės dujos	5 912 158 kWh	4 364 818 kWh*	4 020 549 kWh	21 284	15 713	14 473
Suskystintos naftos dujos	437 021 l	736 442 l	412 332 l	10 926	18 411	10 308
Benzinas	52 898 l	63 157 l	55 867 l	1 822	2 175	1 924
Dyzelinas	7 085 071 l	7 330 265 l	7 360 383 l	270 445	279 804	280 954
Dyzelinas produkcijos džiovinimui	148 818 l	139 514 l	151 244 l	5 671	5 316	5 763
Viso tiesioginė energija:					321 422	313 425
Elektros energija	15 554 946 kWh	15 599 997 kWh	15 372 857 kWh	55 998	56 159	55 342
Šildymas	52 963 kWh	37 301 kWh	35 795 kWh	191	134	128
Viso netiesioginė energija:				56 187	56 293	55 470
Viso:				366 336	377 715	368 895

Lentelėje esantys energijos suvartojimo duomenys yra pateikti naudojantis vidine apskaitos sistema. Konvertuojant energijos kiekius į GJ naudojami "Department for Environment, Food & Rural Affairs" - GOV.UK (DEFRA) konversijos koeficinetai.

*Pateikiant pilnus pataisytus Grybai LT duomenis, bendras 2020 m. gamtinių dujų suvartojimas būtų 5 560 476 kWh.

Didžiausias pokytis gamtinių dujų suvartojime 2021 m. buvo užfiksuotas dėl techninių duomenų pateikimo skirtumų gamybinėje įmonėje Grybai LT. 2020 m. buvo panaudoti duomenys ne už pilnus metus, kadangi įmonė prie Grupės buvo prijunga metų viduryje. Taip, dėl buvo pastebėtos klaidos apskaitoje, kurios 2021 m. buvo ištaisytos.

Grupės duomenimis, 2021 m. 11 proc. išaugo gamtinių dujų suvartojimas Grupės padalyje "Baltic Champs", kurį lėmė žemesnė nei įprastai vidutinė šaltojo periodo temperatūra. Mažesnį bendrą sunaudotos energijos kiekį daugiausia lėmė 2021 m. sumažėjęs suskystintų naftos dujų, naudojamų produkcijos džiovinimui, ir benzino panaudojimo. "AUGA group" neparduoda jokios rūšies energijos.

"AUGA group" priklauso daug įvairią veiklą vykdančių bendrovių. Dėl jų skirtingo pobūdžio, Grupė nėra numačiusi centralizuotų taisyklių energijos sunaudojimo mažinimo klausimais. Kiekviena bendrovė savarankiškai įgyvendina energijos taupymo iniciatyvas pagal savo veiklos pobūdį.

Už Grupės veiklos ribų ir tiekimo grandinėje (angl. upstream, dowstream) suvartota energija nėra skaičiuojama dėl duomenų trūkumo.

Energijos pasiskirtymas

Energijos suvartojimo intensyvumas

Energijos suvartojimo intensyvumo rodikliai skaičiuojami padalinant metinį energijos suvartojimą iš ekonominės veiklos vienetų. Jie parodo, kiek energijos sunaudojama konkrečiai veiklai įgyvendinti. "AUGA group" energijos suvartojimo intensyvumą skaičiuoja per finansinius, produkcijos, dirbamos žemės ir kitus vienetus.

Ataskaitiniu laikotarpiu yra matomas santykinių rodiklių per hektarą, augalininkystės ir grybų produkcijos vienetus padidėjimas. Energijos suvartojimas per augalininkystės ir grybų produkcijos vienetą padidėjo dėl mažesnio užauginto produkcijos kiekio. Tuo tarpu rodiklis per hektarą padidėjo dėl bendro hektarų skaičiaus sumažėjimo, kai energijos kiekis iš sunaudoto kuro ir elektros energijos, priskiriamos augalininkystės veikloms, šiek tiek padidėjo.

	2021 m.	2020 m.	2019 m.
GJ / 1 Eur pajamų	0,00511	0,00454	0,00519
GJ / 1 darbuotoją	297,11	297,18	309,22
GJ / 1 galviją*	3,46	3,66	3,27
GJ / t ECM pieno*	0,80	0,80	0,74
GJ / ha**	4,98	4,50	4,80
GJ / t augalininkystės produkcijos**	2,74	1,53	1,68
GJ / t grybų produkcijos***	7,04	6,05	6,86

* Skaičiuojamas tik pienininkystės segmento energijos suvartojimas. ECM (angl. energy corrected milk) – santykinis pieno matavimo vienetas. Žaliavinio pieno produkcija konvertuojama į 4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymų koreguoto pieno kiekį.

** Skaičiuojamas tik augalininkystės segmento energijos suvartojimas.

*** Skaičiuojamas tik grybų auginimo segmento energijos suvartojimas.

Energijos rūšys įtrauktos į energijos intensyvumo skaičiavimo rodiklius apima tiesiogines ir netiesioginės energijos rūšis, kaip pateikta ankstesnėje lentelėje. Nasdaq A4

Vanduo "AUGA group", dirbdama žemės ūkio sektoriuje, kiekvienais metais sunaudoja nemažą kiekį vandens, kuris yra reikalingas augalininkystės ir grybininkystės produkcijai auginti, pienininkystėje gyvuliams girdyti bei galutiniam vartojimui skirtų produktų ruošimui. Vanduo gamybos procesams užtikrinti yra gaunamas iš žemės ūkio bendrovėse esančių gręžinių arba vandentiekio, jo apskaita vykdoma skaitiklių pagalba. Svarbu paminėti ir tai, kad Grupė seka, kokį poveikį aplinkai per CO² e emisijas sudaro vandens suvartojimas veiklose.

Ataskaitiniu laikotarpiu "AUGA group" suvartojo 368,9 megalitrų (368 869 kubinių metrų) vandens. Palyginus su metais prieš tai, šis skaičius augo 8,8 proc. Tokį pokytį lėmė 2021 m. sezono metu buvę stichiniai karščiai, kurių metu augalininkystės segmente buvo naudojama daugiau vandens nei įprastai, siekiant išsaugoti derlių.

	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Viso (ML)	368,9	338,9	267,7
Vanduo (m3 )	368 869	338 913	267 669

Antrinio vandens panaudojimo kiekių Grupė šiuo metu nefiksuoja.

"AUGA group" neturi patvirtintos vandens mažinimo ar antrinio panaudojimo politikos Grupėje. Kiekviena "AUGA group" priklausanti bendrovė savarankiškai įgyvendina vandens taupymo ar antrinio panaudojimo iniciatyvas pagal savo veiklos pobūdį.

Nasdaq A6 GRI 303-05

Atliekos

"AUGA group" supranta, kad siekdama būti tvari, privalo ne tik kurti inovacijas, kurios padėtų eliminuoti žemės ūkio sukuriamą poveikį aplinkai, bet ir rūpintis jos veikloje atsirandančiomis atliekomis.

"AUGA group" siekia kuo daugiau įmonėje susidarančių atliekų tvarkyti pagal principą – mažinti, panaudoti pakartotinai, perdirbti (angl. reduce, reuse, recycle). Tam, kad atliekų valdymas taptų labiau kontroliuojamas, o procesas būtų aiškesnis, 2021 m. "AUGA group" parengė atliekų susidarymo, laikymo ir sutvarkymo procedūrą, kuri buvo įdiegta visuose Grupės ūkinės veiklos įmonėse. Ši procedūra nėra patvirta "AUGA group" Valdybos, kaip Grupės atliekų valdymo politika.

Grupės ūkinės veiklos įmonės remiantis parengta procedūra laikosi LR numatytais atliekų laikymo ir tvarkymo reikalavimų: susidariusios atliekos yra išrūšiuojamos, atliekų apskaita vykdoma naudojantis GPAIS sistema, užtikrinama, jog atliekos yra perduodamos tik leidimus jas tvarkyti turinčioms įmonėms – atliekų tvarkytojams. Žiediškumui užtikrinti Grupės ūkinės veiklos įmonės susidariusias organines atliekas panaudoja savo ūkinėje veikloje, o ko panaudoti negali – perduoda atliekų tvarkytojams, kurie gamina energiją.

2021 m. Grupė sugeneravo 1 354,2 t atliekų. Atliekų pasiskirstymas pagal jų rūšis:

Atliekų kategorija (t)	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Popierius	74,8	49,9	52,6
Plastikas	472,0	428,2	529,9
Komunalinės atliekos	349,0	338,7	231,4
Padangos	78,5	68,5	23,8
Metalas	280,4	406,7	88,2
Alyva	15,2	8,9	11,6
Elektronika	0,9	0,7	1,9
Baterijos	1,2	1,2	2,0
Asbestas	42,7	12,1	0,8
Organinės atliekos	0,3	0,9	1,4
Mediena	39,2	113,0	0
Viso:	1 354,2	1 429,3	944,1

2021 m. matomas popieriaus ir plastiko atliekų padidėjimas dėl didesnio sunaudoto pakuočių skaičiaus augančiame galutinio vartojimo produktų segmente bei asbesto – dėl ūkinių pastatų remonto.

2021 m. Grupė papildomai apskaitė 438,6 t susidariusių netinkamų prekybai daržovių atliekų, kurias tiesiogiai perdavė biodujoms gaminti. Šios susidariusios atliekos nebuvo įtrauktos prie atliekų emisijų skaičiavimo.

Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas visada buvo svarbus Grupės uždavinys, todėl "AUGA group" nuolat edukuoja savo darbuotojus apie tinkamą atliekų rūšiavimą įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui: informaciją teikia naujienlaiškiuose, skelbimų lentose, vykdo susitikimus su darbuotojais.

GRI 306-01 GRI 306-02 GRI 306-03

Aplinkosaugos valdymas

Kadangi aplinkosauga yra vienas svarbiausių Grupės prioritetų, "AUGA group" laikosi viduje galiojančios Aplinkos apsaugos politikos ir aplinkosaugos vadybos sistemos.

Grupės Aplinkos apsaugos politikos, kuri buvo patvirtinta 2019 m., o 2021 m. atnaujinta, tikslas yra nubrėžti gaires ir principus, kaip užtikrinamas "AUGA group" įtakos aplinkai valdymas visame verslo cikle. Joje numatyta, kad Grupė turi:

• ∙ vykdyti veiklą laikantis visų privalomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų;
• ∙ bendradarbiauti aplinkos apsaugos klausimais su verslo partneriais, valstybės institucijomis bei įstaigomis;
• ∙ vykdyti sukeliamo poveikio aplinkai stebėjimą skaičiuoti organizacijos anglies dvideginio pėdsaką, gamtos ir energetinių išteklių naudojimą, atliekų susidarymą;
• ∙ tausoti gamtinius ir energetinius išteklius: vystyti uždaro ciklo ekologinio ūkininkavimo modelį, taikyti beariminės žemdirbystės technologijas ir naudoti atsinaujinančius energijos išteklius;
• ∙ kurti ir diegti technologijas, kuriomis siekiama sumažinti Grupės išmetamų ŠESD kiekį trijose pagrindinėse srityse: iškastinio kuro naudojimas, žemės dirbimas ir galvijų virškinimo procesai;
• ∙ siekti kuo daugiau įmonėje susidarančių atliekų tvarkyti pagal principą mažinti, pakartoti ir perdirbti;
• ∙ ugdyti darbuotojų kompetenciją ir atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą.

Grupėje aplinkos apsaugos sistema galioja nuo 2020 m. Ji užtikrina, kad "AUGA group" viduje kasmet būtų atliekamos aplinkosauginę veiklą kontroliuojančios ir tobulinančios procedūros, tokios kaip: metinis auditas, rezultatų aptarimas Grupės vadovybėje, rizikų nustatymas ir taisomieji veiksmai. Tai yra sistema, kurioje numatomas Grupės įtakos aplinkai ir kylančių rizikų valdymas visuose pagrindiniuose veiklos procesuose.

"AUGA group", vystydama aplinkos apsaugos veiklą, laikosi atsargumo principo (angl. Precautionary Principle).

Nasdaq A7 GRI 102-11

Klimato kaitos veiksmų vertinimas

"AUGA group" nuo 2020 m. yra suformavusi savo inovacijų darbotvarkę, kurioje yra iškelti aiškūs emisijų mažinimo tikslai ir priemonės jiems pasiekti. Grupė nusimatė iki 2025 m. sumažinti emisijas iš savo veiklos 27 proc., o iki 2030 m. tapti klimatui neutralia rinkos dalyve.

Tam, kad Grupė galėtų pasiekti šiuos teigiamą poveikį klimatui turinčius tikslus, labai svarbu periodiškai atlikti vykdomų projektų peržiūrą, stebėti procesą ir sekti rezultatus. "AUGA group" vykdo svarbiausių projektų, tokių kaip biodujų infrastruktūros ir jomis varomų transporto priemonių, specializuotų pašarų kūrimo ir regeneracinės sėjomainos pritaikymo, aptarimą vadovybėje kartą per ketvirtį. Šių susitikimų metu yra apžvelgiama projektų eiga, kylantys iššūkiai ir pasiekimai, planuojamos investicijos ir biudžetas. Tokie reguliarūs aptarimai leidžia Grupei greitai išspręsti kylančius iššūkius, priimti sprendimus, leidžiančius siekti pagrindinių strateginių tikslų.

"AUGA group" taip pat vykdo šių projektų aptarimus nepriklausomos Valdybos susitikimuose kartą per pusmetį. Aukščiausiam "AUGA group" valdymo organui yra pristatomas inovacijų darbotvarkės progresas, esami iššūkiai ir rezultatai. Nepriklausomos Valdybos įtraukimas į šių projektų vystymą leidžia geriau valdyti su aplinkosauga susijusias rizikas, priimti tinkamus sprendimus siektinų rezultatų užtikrinimui. Šie inovacijų projektų aptarimai kartu su nepriklausoma Valdyba yra vykdomi nuo 2020 m., tokia pasiteisinusi praktika ir toliau bus tęsiama.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

"AUGA group" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) departamento pagrindinis tikslas yra vystyti ir diegti novatoriškas žemės ūkio technologijas, kurios užtikrintų darbų efektyvumą ir leistų vykdyti veiklą, turinčią mažesnį neigiamą poveikį klimatui.

Biodujų valymo ir pritaikymo technologijos

Ilgalaikis "AUGA group" tikslas yra technologiniu keliu pasiekti klimatui neutralius maisto auginimo procesus. Viena iš svarbiausių "AUGA group" inovacijų darbotvarkės krypčių – užtikrinti, kad ūkiuose naudojamose transporto priemonėse iškastinis kuras būtų pakeičiamas biometanu, kuris gaminamas iš kitose Grupės veiklos segmentuose susidarančių žemės ūkio atliekų. Todėl "AUGA group" investuoja į biodujų valymo technologijas.

2021 m. "AUGA group" kartu su patyrusiais partneriais (mokslo ir verslo įstaigomis) įgyvendino MTEP projektą, skirtą pagerinti biodujų valymo technologijos efektyvumo rodiklius. MTEP projektas buvo dalinai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto "Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" įgyvendinimo priemonę Nr. J05-LVPA-K "Intelektas". Bendra projekto vertė – 0,86 mln. Eur.

Tvarių dujų valymo technologijų sukūrimo logiškas tęsinys – realaus mastelio prototipo-laboratorijos sukūrimas. Biojėgainių vystymo klasteris, kuriame dalyvauja ir "AUGA group", priėmė sprendimą inicijuoti projektą "Biometano koncentracijos didinimo metodų taikymo didelio tūrio anaerobiniuose fermentatoriuose mokslinių tyrimų laboratorija". Įgyvendinus projektą bus įsigyta kompleksinė laboratorinė įranga MTEP veiklų vykdymui. Naudojant projekto metu įsigytą laboratorinę įrangą, planuojama sukurti ir pasiūlyti globaliu mastu konkurencingus technologinius sprendinius. Projektas yra įgyvendinamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto vertė siekia 1,88 mln. Eur (su PVM), iš kurių 1,22 mln. Eur yra finansuojama ES lėšomis pagal programą "Inoklaster LT".

2021 m. buvo pasirašytos 2 biodujų valymo, transportavimo ir suspaudimo įrangos finansavimo sutartys su Aplinkos valdymo agentūra. Šias sutartis pasirašė "AUGA Smilgiai" ir "AUGA Grūduva". Minėti ūkiai ir "AUGA Kairėnai" 2022 m. III-IV ketv. pradės gaminti biometaną. Kiekvienos jėgainės gamybinis pajėgumas - iki 250m3 /h biometano. Pastarojo gamyba ir panaudojimas kasmet leis sutaupyti iki 4 774 t CO2 emisijų (per vieną jėgainę), tai taip pat taps papildomu "AUGA group" pajamų šaltiniu. Ne mažiau svarbu ir tai, kad žemės ūkio atliekos (mėšlas ir kt.) bus perdirbamos, todėl Grupė turės galimybę naudoti digestatą kaip trašą savo žemės ūkio veiklose, o biometaną kaip kurą žemės ūkio technikai.

Biometanu varoma žemės ūkio technika

2021 m. rugsėjo mėn. "AUGA group" sukūrė ir pristatė pirmą pasaulyje nulinių emisijų hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių "AUGA M1", skirtą profesionaliam naudojimui. Hibridinis traktorius "AUGA M1" unikalus tuo, kad čia išspręstos dvi esminės kliūtys: kuro papildymo ir ilgo darbo laiko, kurios iki šiol trukdė didžiosioms pasaulio korporacijoms pasiūlyti technikos profesionaliam naudojimui.

"AUGA group" sukurta patentuota konstrukcija leidžia traktoriuje sutalpinti didesnius biometano dujų balionus. "AUGA M1" traktorius naudoja hibridinę biometano-elektros kuro sistemą. Traktoriui dirbant, vidaus degimo variklis, varomas biometanu, generuoja energiją ir tiesiogiai perduoda ją į elektros variklius, kurie suka ratus. Dirbant įprastomis sąlygomis, kurios nereikalauja didelės galios, traktorius kaupia sugeneruotą energijos rezervą baterijose. Tokia sistema nešvaisto energijos mažo apkrovimo sąlygomis, naudoja palyginti nedidelį, bet efektyvų variklį ir geba išgauti didžiulę galią, kai jos prireikia. Šie sprendimai leidžia traktoriui dirbti iki 12 valandų. "AUGA group" kuro papildymo problemą išsprendė pasiūlydama greitai ir patogiai pakeičiamą dujų kasetę. 2021 m. lapkričio pabaigoje grupė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl kontraktinės traktorių gamybos su Rokiškio mašinų gamykla, AB. Planuojama, kad 2022 m. šie traktoriai jau bus įdarbinti "AUGA group" ūkiuose.

2021 m. Grupė technologiniams

projektams įgyvendinti skyrė 2 592 161 Eur,

kai 2020 m. – 2 207 801 Eur.

Specializuoti pašarai galvijams

Grupė vysto specializuotą pašarų gamybos technologiją, kurios tikslas – sumažinti metano emisijas, susidarančias galvijų virškinimo proceso metu. Kadangi pienininkystė yra reikšminga Grupės žiediniam verslo modeliui, o metano (CH4) įtaka šiltnamio efektui pasaulyje yra 28 kartus didesnė nei CO2 , Grupei svarbu atsižvelgti į šią problemą. Specializuotų pašarų technologijos koncepcija apima inovatyvius procesus ir technologijas, naudojamas pašarų gamybai ir apdorojimui, stebint ir vertinant šių pašarų efektą galvijams. Naujų pašarų naudojimas reikšmingai sumažinti galvijų sukuriamą metano emisijas, tenkančias pagaminto pieno kiekiui bei padės užtikrinti galvijų gerovę.

2021 m. "AUGA group" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros specialistų komanda sukūrė ir sumontavo pirmą pilotinį specializuotų pašarų technologijos prototipą ir sukūrė pašarų gamybos procesą. Pašarų virškinamumas yra vienas esminių veiksnių, kuris daro įtaką metano išsiskyrimui. Tikimasi, kad "AUGA group" sprendimas leis gaminti tokius pašarus, kurie sumažins net iki 50 proc. metano emisijų išskyrimą į aplinką per pagaminamos produkcijos vienetą. Toks sprendimas ekologinių pašarų gamybos procesuose bus pritaikomas pirmą kartą Lietuvoje. Be to, svarbu paminėti, kad Grupė šiuo metu vykdo šios technologijos bandymus, kurių metų yra stebimas CO2 išsiskyrimas, pieno primilžio pokytis, gyvūnų sveikata. Turimais duomenimis visi trys stebimi rodikliai leidžia tikėtis, jog technologija visapusiškai patenkins "AUGA group" lūkesčius ir leis juos pagerinti.

Inovatyvios grybų auginimo robotinės technologijos

Baltic Champs, UAB su partneriu Aksonas, UAB toliau įgyvendina iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą "UAB "Baltic Champs" inovatyvios grybų auginimo robotinės technologijos prototipo kūrimas". Bendrovė naudoja dirbtinį intelektą ir robotų sistemas moksliniams tyrimams bei technologijų plėtrai, kurių tikslas – sumažinti grybų infekcijų ir ligų riziką padidinti grybų derlių bei pagerinti jų kokybę.

Kadangi esamos grybų auginimo technologijos yra imlios rankų darbui, o tai tiesiogiai veikia gamybos kokybę ir lemia dideles darbo sąnaudas, įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą siekiama sukurti ir įdiegti naujus technologinius sprendimus:

• ∙ duomenų apdorojimo sistemą;
• ∙ dirbtinio intelekto sprendimus, kontroliuojančius grybų auginimą, mikroklimatą ir drėkinimo sistemą;
• ∙ pievagrybių robotizavimo technologiją;
• ∙ automatizuotą grybų rūšiavimo sistemą.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto "Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" Nr. J05-LVPA-K priemonės "Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai". Bendra projekto vertė 1,75 mln. Eur (be PVM). Projekto įgyvendinimui Baltic Champs, UAB su partneriu Aksonas, UAB skirs ne mažiau kaip 0,80 mln. Eur, o likusi suma bus finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Projektų technologinė pažanga yra skirtinguose raidos etapuose, priklausomai nuo jų svarbos Grupės inovacijų darbotvarkėje, taikomų technologinių prielaidų pagrįstumo ir rinkos situacijos.

Tikslai 2022 metams

Kadangi aplinkosaugos klausimai yra vieni svarbiausių "AUGA group", Grupė ir toliau išlaikys strateginį fokusą siekdama įgyvendinti MTEP projektus ir sukurti technologinius sprendimus, kurie padės sumažinti žemės ūkio sukuriamą taršą klimatui: 2022 m. planuojama pradėti biometano gamybą, ūkiuose įdarbinti "AUGA group" sukurtus nulinių emisijų hibridinius traktorius, užbaigti specializuotų pašarų technologijos bandymus. Taip pat bus atliekami jų poveikio emisijų mažinimui skaičiavimai.

Ateinančiais metais Grupė taip pat planuoja įvertinti savo gaminamų produktų krepšelio poveikį aplinkai, atlikti pasirinktų produktų būvio ciklo vertinimą (angl. life cycle assessment), pasitelkiant išorines mokslininkų komandas. Tai pat planuojama atlikti platesnį Apimties 3 emisijų vertinimą.

"AUGA group" ir toliau nuosekliai diskutuos klimato kaitos suvaldymo klausimais bei ieškos sprendimų su savo vadovybe kas ketvirtį ir kas pusmetį su aukščiausiu valdymo organu – nepriklausoma Valdyba.

2022 m. "AUGA group" dirbs darbuotojų švietimo srityje, ugdys jų kompetencijas ir atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą. Darbuotojams bus primenamos Grupėje galiojančios Aplinkos apsaugos ir Gyvūnų gerovės politikos, jie taip pat bus aktyviai įtraukimi į "AUGA group" vystomų technologijų procesą, informuojami apie kuriamų inovacijų poveikį ir kitus susijusius rezultatus. Planuojama išleisti 6 naujienlaiškius, organizuoti 2 susitikimus su darbuotojais visuose Grupei priklausančiuose padaliniuose, atlikti metinį Aplinkos apsaugos ir Gyvūnų gerovės politikų žinių patikrinimą.

4.4. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

65

Atlikti darbai ir pasiekimai

2021 m. Grupė buvo išsikėlusi tikslą peržiūrėti veikiančią darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą visose Grupės įmonėse ir atnaujinti ją remiantis ISO vadybos sistemos principais. Dėl vykusių organizacijos personalo pasikeitimų šis tikslas nebuvo pasiektas ir išlieka vienu iš pagrindinių uždavinių 2022 m.

2021 m. buvo laikomasi Grupėje galiojančių elgesio kodeksų ir politikų bei vykdomas kasmetinis darbuotojų žinių atnaujinimas šiomis temomis.

"AUGA group" ir toliau skyrė dėmesį socialinei lygybei, sąžiningo atlygio ir lyčių lygybės klausimams. Grupė, vadovaudamasi patvirtinta Žmogaus teisių, nediskriminavimo, priverstinio ir vaikų darbo politika, netoleravo jokios diskriminacijos apraiškos organizacijoje, dėjo visas pastangas užtikrinti darbuotojų saugumą ir sveikatą bei skyrė papildomą sveikatos draudimą savo darbuotojams.

Grupė jau trečius metus iš eilės vykdė akcijų opcionų programą. 2021 m. programoje dalyvavo 235 darbuotojai, iš jų – 44 buvo nauji programos dalyviai.

"AUGA group" įmonės veikia skirtinguose Lietuvos regionuose, todėl buvo stengiamasi jas labiau integruoti ir dalintis gerosiomis praktikomis tarpusavyje. Grupės vadovybė organizavo keletą išvykstamųjų sesijų po visus Grupės padalinius, didino leidžiamų naujienlaiškių dažnumą – per 2021 m. darbuotojus pasiekė 5 išsamūs naujienų rinkiniai, kuriuose siekiama ne tik informuoti apie Grupės veiklą, bet ir edukuoti svarbiomis temomis, tokiomis kaip tvarumas.

Visuomenės edukacija tvarumo temomis tai pat yra viena iš įmonės socialinės veiklos sričių, todėl Grupė leidžia naujienlaiškį "AUGA reads", Grupės atstovai dalyvavo 22 įvairiose konferencijose ir renginiuose universitetuose.

2021 m. taip pat buvo įgyvendinta bendruomenių, kuriose veikia "AUGA group", apklausa. Ja yra siekiama kuo glaudesnio dialogo su bendruomenėmis, norima suprasti jų poreikius ir padėti spręsti kylančius klausimus, taip prisidedant prie regiono plėtros ir kaimo vystymo.

"AUGA group" siekia prisidėti ir prie nacionalinių iniciatyvų, skirtų bendruomenėms paremti, todėl jau ne vienerius metus yra "Maisto banko" rėmėjai, 2021 m. Grupė taip pat prisidėjo prie iniciatyvos "Sidabrinė linija". Iš viso per 2021 m. šioms organizacijoms paaukota produktų už 25 tūkst. Eur.

2021 m. Grupės įmonė "Baltic Champs" po tarptautinio audito, viena pirmųjų Lietuvoje gavo "GRASP" sertifikatą, kuris yra kito tarptautinio standarto "GLOBAL G.A.P" papildomas modulis, matuojantis bendrovių socialinės atsakomybės principų taikymą.

Bendruomenių apklausa

"AUGA group'' žemės ūkio, gamybos ir kitą veiklą vykdo įvairiuose Lietuvos regionuose, todėl glaudus ryšys su bendruomenėmis yra svarbus Grupės interesas. ,,AUGA group'' jau ketverius metus iš eilės organizuoja savo veiklos vertinimo apklausą regionuose tarp seniūnijų ir bendruomenių atstovų, siekdama gauti grįžtamąjį ryšį. Gauti rezultatai padeda Grupei identifikuoti esmines regionų problemas ir prisidėti prie jų sprendimo bei bendruomenių gerovės kūrimo.

Apklausoje yra užduodami įvairūs klausimai: ar ,,AUGA group'' prisideda prie bendruomenės ar seniūnijos veiklų, ar deda pastangas mažinti aplinkos taršą, ar Grupė yra vertinama kaip socialiai atsakingas darbdavys. Taip pat buvo vertinama komunikacija tarp ,,AUGA group'' ir bendruomenės narių, jų lūkesčių pasiteisinimas bendradarbiaujant su Grupe.

2021 m. apklausos duomenys rodo, kad Grupė ataskaitiniu laikotarpiu aktyviau prisidėjo prie seniūnijų ir bendruomenių veiklų – 2021 m. 84,6 proc. apklausos respondentų į šį klausimą atsakė "taip", kai 2020 m. taip manė 76,5 proc. Džiugu, jog 90,9 proc. apklaustųjų teigė, kad ,,AUGA group'' pagalba pateisino bendruomenių lūkesčius. Grupės įmonės aktyviai dalyvauja regionų bendruomenių veiklose, girdi jų poreikius ir stengiasi juos atliepti.

Svarbu paminėti ir tai, kad 92,3 proc. bendruomenių ir seniūnijų atstovų, dalyvavusių apklausoje, vertina Grupę kaip svarbų darbdavį jų regione, o dvejus metus iš eilės apklausos dalyviai vertina "AUGA group" kaip socialiai atsakingą darbdavį.

Darbuotojai ir jų įvairovė

Lentelėse yra pateikiami "AUGA group" duomenys ataskaitinio laikotarpio (2021 m.) pabaigai, iš "AUGA group" veikiančios verslo valdymo sistemos.

Darbuotojų amžius ir išsilavinimas

Darbuotojų amžius	Skaičius			Dalis, proc.
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Iki 30 m.	169	190	165	13,7	14,9	13,8
30-50 m.	580	606	569	47,0	47,7	47,7
50 m. ir daugiau	484	475	459	39,3	37,4	38,5
Viso:	1 233	1 271	1 193	100,0	100,0	100,0

"AUGA group" duomenimis, 2021 m. gruodžio 31 d. bendras darbuotojų skaičius buvo 1 233 ir tai yra 3 proc. mažiau, lyginant su ankstesniais metais, kai darbuotojų skaičius siekė 1 271. Šis pokytis yra siejamas su technologinių procesų tobulinimu ir efektyvumo didinimu. Į bendrą darbuotojų skaičių yra įskaičiuojami asmenys, esantys vaikų priežiūros atostogose (2021 m. buvo 34 asmenys). Didžiausia darbuotojų grupė pagal amžiaus kategoriją 2021 m. išlieka ta pati kaip ir ankstesniais metais (30-50 m.). Į lentelę nėra įtraukti nepriklausomos Valdybos nariai. Jų amžius pasiskirsto taip: 30-50 m. amžiaus grupė – 3 nariai arba 60 proc., daugiau nei 50 metų – 2 nariai arba 40 proc.

Išsilavinimas	Centrinis biuras			Žemės ūkio bendrovės
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Aukštasis	86	72	59	272	270	208
Specialusis profesinis	3	4	2	411	452	430
Vidurinis	2	2	4	425	436	452
Viso:	91	78	65	1 108	1 158	1 090

Į šią lentelę nėra įtraukti vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai.

2021 m. matomas darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą augimas (tiek centriniame biure, tiek žemės ūkio bendrovėse), lyginant su 2020 m. Panašios tendencijos buvo pastebimos ir anksčiau. Augantis darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius yra susijęs su Grupės skiriamu dėmesiu technologinių projektų vystymui.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo sutarčių pobūdį

	Moterys			Vyrai
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Dirbantys pagal neterminuotas sutartis	514	542	503	719	729	690
Dirbantys pagal terminuotas sutartis	0	0	0	0	0	0
Viso:	514	542	503	719	729	690
Dirbantys pilnu etatu	503	538	499	702	712	680
Dirbantys ne pilnu etatu	11	4	4	17	17	10
Viso:	514	542	503	719	729	690
Dirbantys pagal paslaugų sutartis	1	2	1	1	1	1

Skaičiuojant pagal 2021 m. paskutinės dienos faktą, Grupė neturėjo darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis. "AUGA group" darbuotojai, kurie dirba pagal paslaugų sutartis, nėra įtraukiami į bendrą darbuotojų skaičių.

Kaip rodo 2021 m. "AUGA group" verslo valdymo sistemos duomenys, darbuotojų, dirbančių ne pilną darbo dieną, skaičius išlieka nedidelis, lyginant su ankstesniais metais. 2021 m. tokių darbuotojų skaičius nuo visų sudarė 2,2 proc., o tų, kurie dirbo pagal paslaugų sutartis – 0,2 proc.

Svarbu paminėti ir tai, kad Grupė veikia žemės ūkio sektoriuje, kurio veikla yra sezoniška, todėl kasmet "AUGA group" samdo sezoninius darbuotojus, kurie teikia tokias paslaugas: ravėjimo, skynimo, džiovinimo, matavimų ir pan. Grupės įmonės tokiems darbuotojams už suteiktas paslaugas atsiskaito pagal mokėjimo kvitus. 2021 m. Grupė sezono metu papildomai samdė 417 sezoninių darbuotojų, kurie teikė minėtas žemės ūkio paslaugas. Sezonui pasibaigus metų pabaigoje šie darbuotojai nėra įtraukti į galutinį darbuotojų skaičių.

Lyčių įvairovė

2021 m., kaip ir anksčiau, didesnę dalį darbuotojų sudarė vyrai, kas yra būdinga žemės ūkio sektoriui. Grupė niekaip nediskriminuoja darbuotojų lyties pagrindu, vertina juos pagal kvalifikaciją ir visiems sudaro vienodas darbo ir karjeros galimybes.

	Moterys, skaičius			Vyrai, skaičius
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Darbininkai ir specialistai	467	494	458	670	679	605
Vadovai	13	13	14	49	50	42
Bendras lyčių pasiskirstymas ne pagal pareigas	514	542	507	719	729	686

	Moterys, proc.			Vyrai, proc.
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Darbininkai ir specialistai	42,8	43,8	43,1	57,2	56,2	56,9
Vadovai	19,7	20,6	25,0	80,3	79,4	75,0
Bendras lyčių pasiskirstymas ne pagal pareigas	41,7	42,6	42,2	58,3	57,4	57,8

Į lentelę nėra įtraukti Nepriklausomos Valdybos lyčių pasiskirstymai. 2021 m. dvejų metų kadencijai buvo išrinkta nauja Valdyba, kurią 80 proc. sudaro vyrai.

Nasdaq S4 Nasdaq S5 Nasdaq V1 GRI 405-01

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ / DARBUOTOJAI IR JŲ ĮVAIROVĖ TURINYS > 69

Darbuotojų kaita *

2021 m. bendra darbuotojų kaita siekė 29,9 proc., kai 2020 m. šis rodiklis buvo 24,9 proc. Bendrai padidėjusi darbuotojų kaita atitinka tendencijas visoje Lietuvos darbo rinkoje. Darbuotojų kaitos duomenys yra skaičiuojami nuo faktinio darbuotojų skaičiaus metų pabaigai.

Darbuotojų kaita pagal lytį
		Skaičius		Dalis kiekvienoje grupėje, proc.
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Moterys	152	114	94	29,8	21,0	18,5
Vyrai	216	202	166	30,0	27,7	24,2
Viso:	368	316	260	29,9	24,9	21,8

Daugiausia darbuotojų, pasikeitusių per 2021 m. buvo vyrai. Tačiau 2021 m. duomenimis, matomas išaugęs moterų kaitos rodiklis, kuris sudaro 29,8 proc., kai ankstesniais metais jis siekė 21,0 proc. Šį rodiklį nulemia padidėjusi grybų skynėjų, kurių didžiąją dalį sudaro moterys, kaita grybų auginimo bendrovėje "Baltic Champs" .

Darbuotojų kaita pagal darbo sutarčių pobūdį
	Skaičius			Dalis kiekvienoje grupėje, proc.
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Dirbantys pilnu etatu	366	316	260	30,7	24,9	21,8
Dirbantys ne pilnu etatu	2	0	0	7,1	0,0	0,0
Dirbantys pagal paslaugų sutartis	0	0	0	0,0	0,0	0,0
Viso:	368	316	260	29,9	24,9	21,8

Darbuotojų kaita pagal amžių
	Skaičius			Dalis kiekvienoje grupėje, proc.
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Iki 30 m.	131	98	104	77,5	51,6	63,0
30-50 m.	153	126	92	26,4	20,8	16,2
50 m. ir daugiau	84	92	64	17,4	19,4	13,9
Viso:	368	316	260	29,8	24,9	21,8

Darbuotojų skaičiumi amžiaus grupė iki 30 m. yra pati mažiausia "AUGA group" ir sudaro 13,7 proc. nuo visų Grupės darbuotojų. Aukštas šios amžiaus grupės darbuotojų pasikeitimas iš dalies atitinka Lietuvoje esančias darbo rinkos tendencijas, nes jaunesnio amžiaus darbuotojai yra linkę dažniau keisti darbovietes.

*Visa "AUGA group" veikla yra vystoma viename regione, Lietuvoje, todėl duomenys pagal šalis ir geografinius regionus nėra išskiriami.

Nasdaq S3 GRI 401-01

GRI 401-01

Nauji darbuotojai*

Nauji darbuotojai pagal lytį
		Skaičius		Dalis kiekvienoje grupėje, proc.
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Moterys	122	129	64	23,7	23,8	12,6
Vyrai	209	230	136	29,1	31,6	19,8
Viso:	331	359	200	26,8	28,2	16,8

2021 m. matoma, kad didžioji dalis naujai priimtų darbuotojų buvo vyrai. Ši tendencija buvo matoma ir ankstesniais metais. Tai susiję su tuo, kad Grupė veikia žemės ūkio sektoriuje, kuriame įprastai dirba daugiau vyrų dėl darbo pobūdžio. Svarbu pažymėti, kad Grupė priimdama naujus darbuotojus vertina juos pagal kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti ir niekaip nediskriminuoja jų lyties pagrindu.

Nauji darbuotojai pagal amžių
	Skaičius			Dalis kiekvienoje grupėje, proc.
	2021 m.	2020 m.	2019 m.	2021 m.	2020 m.	2019 m.
Iki 30 m.	133	151	63	78,7	79,5	38,2
30-50 m.	128	150	103	22,1	24,8	18,1
50 ir daugiau	70	58	34	14,5	12,2	7,4
Viso:	331	359	200	26,8	28,2	16,8

*Visa "AUGA group" veikla yra vystoma viename regione, Lietuvoje, todėl duomenys pagal šalis ir geografinius regionus nėra išskiriami.

Atlyginimai ir jų pasiskirstymas

Atlygio politika

Darbuotojų gerovė yra svarbus Grupės uždavinys, kurį užtikrinti siekiama taikant sąžiningą ir skaidrią Darbo atlygio politiką. Ji numato darbuotojų pasiskirstymą pagal pareigybes, nurodo kiekvienos pareigybės apmokėjimo formas ir darbo užmokesčio rėžius, darbo užmokesčio apskaičiavimą ir jo koregavimą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, numato papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindus.

"AUGA group" Atlygio politikos įgyvendinimo klausimais remiasi tarptautinės įmonės "KORN FERRY" turima atlygio duomenų analizės platforma. Naudodamasi ja, Grupė gali pasitikrinti rinkoje vyraujančias atlygio tendencijas.

Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlyginimų santykis

2021 m. generalinio direktoriaus bei darbuotojų atlyginimų santykis siekė 5,34 ir beveik nepakito, lyginant su ankstesniais metais, kai jis buvo 5,33. Neženklus pokytis susidarė tik dėl išaugusio komandiruočių skaičiaus. Keletą metų iš eilės buvo pastebimas generalinio direktoriaus (didžiausią atlyginimą gaunančio darbuotojo) atlyginimo santykio su visų Grupės įmonių nuolatinių darbuotojų atlyginimų mediana mažėjimas. 2020 m. šis santykis siekė 5,33, kai 2019 m. jis buvo 5,75. Šie duomenys yra kasmet skelbiami Metiniame pranešime.

Šį pokytį lėmė tai, kad darbuotojų atlyginimai kasmet buvo peržiūrimi pagal vyraujančias rinkos tendencijas, kai generalinio direktoriaus atlyginimas išliko nepakitęs. Svarbu paminėti, kad Bendrovės generalinis direktorius yra vienas pagrindinių Bendrovės akcininkų per jo kontroliuojamą Baltic Champs Group, UAB. Daugiau apie atlyginimus - Atlygio ataskaitoje.

Grupės nuolatinių darbuotojų atlyginimų mediana, atmetus generalinio direktoriaus atlyginimą, pakinta labai nežymiai ir neturi įtakos santykiniams rodikliams.

Vyrų ir moterų atlyginimų santykis

Pagal Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politikoje įtvirtintas nuostatas, "AUGA group" darbuotojai nėra diskriminuojami pagal lytį. Kiekvieno darbuotojo darbas yra vertinamas pagal pasiektus rezultatus savo srityje, o Grupėje nėra toleruojamas skirtingas atlygis už vienodo pobūdžio darbą.

2021 m. "AUGA group" dirbančių skirtingų lyčių darbuotojų atlyginimų medianos santykis sumažėjo ir siekė 1,22, kai 2020 m. šis skaičius buvo 1,28. Didesnius vyrų atlyginimus "AUGA group" lemia užimamos pareigos ir turimos kompetencijos.

Vyrų ir moterų atlyginimo medianų santykio pasiskirstymas pagal darbuotojų kategorijas pateikiamas žemiau lentelėje:

Vyrų ir moterų atlygio medianų santykis	2021 m.	2020 m.
Vadovai	1,31	1,84
Specialistai	1,18	1,26
Darbininkai	1,22	1,19
Viso:	1,22	1,28

Skaičiuojant šiuos atlyginimų medianos rodiklius, nebuvo įtraukti darbuotojai, kurie ataskaitiniu laikotarpiu sirgo daugiau nei 100 valandų per metus, taip pat tie, kurie buvo vaiko priežiūros atostogose.

Papildomi finansiniai paskatinimai darbuotojams

Grupė siekia nuolat motyvuoti savo darbuotojus, viena to priemonių – dalyvavimas akcijų opcionų programoje. "AUGA group" šią priemonę taiko trejus metus. 2021 m. šioje programoje dalyvavo 235 darbuotojai, iš jų – 44 buvo nauji programos dalyviai.

"AUGA group" darbuotojams yra skiriamas papildomas finansinis paskatinimas už svarbių darbo rezultatų pasiekimą. 2021 m. papildomą finansinį paskatinimą gavo 85 darbuotojai. Grupės darbuotojai taip pat yra skatinami simbolinėmis padėkos premijomis metų pabaigoje. 2021 m. jas gavo 1 157 darbuotojai.

Nasdaq S1 Nasdaq S2 GRI 102-35 GRI 102-38 GRI 405-02

Sveikata ir saugumas

Darbuotojų saugos ir sveikatos politika

Grupei yra labai svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką savo darbuotojams. Saugumas yra laikomas vienu aukščiausių prioritetų visoje Grupės veikloje. Dėl šios priežasties, "AUGA group" galioja darbuotojų saugos ir sveikatos politika. Ji yra skirta identifikuoti pavojus ir rizikas, kurios gali įvykti Grupės veiklose. Politikoje taip pat yra numatomos priemonės, kuriomis yra stengiamasi sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių iki minimumo.

"AUGA group", remdamasi šia politika, nuolat stengiasi gerinti darbo aplinką savo darbuotojams, tobulina darbo saugos taisykles ir jų įgyvendinimo mechanizmus. Grupės vadovybė supranta, kad jos pareiga yra suteikti visas būtinas priemones, tam, kad darbuotojai kasdien galėtų tinkamai atlikti savo pareigas ir griežtai laikosi šių principų. Darbuotojai gali ir yra skatinami teikti pasiūlymus savo darbdaviui dėl darbo saugos įgyvendinimo Grupės veiklose. Siekdama užtikrinti sklandų šios politikos įgyvendinimą Grupė taip pat vykdo periodišką darbų saugos ir sveikatos auditą. Šią kontrolę užtikrina kvalifikuoti išoriniai konsultantai.

Kiekvienas naujas Grupės darbuotojas turi susipažinti su taisyklėmis ir šias žinias reguliariai atnaujinti. "AUGA group" tikisi, kad visi jos verslo partneriai taip pat laikosi šių darbo saugos ir sveikatos principų ir kasmet apie tai jiems primena.

Darbuotojų saugos ir sveikatos politika yra skelbiama "AUGA group" interneto svetainėje.

Nelaimingi atsitikimai darbe

"AUGA group" veikia žemės ūkio sektoriuje, kuriame yra būdingas fizinis darbas. 2021 m. Grupėje įvyko 13 nelaimingų atsitikimų, kurių metų darbuotojai patyrė lengvas traumas. Pastarieji darbuotojai greitai pasveiko, nei vienas jų neregistravo ilgalaikio nedarbingumo, kurį būtų sąlygojusi patirta trauma. 2021 m. nebuvo nustatyta, jog sezoniniai darbuotojai, dirbantys pagal mokėjimo kvitus, būtų patyrę nelaimingus atsitikimus darbo vietose. Mirčių darbo vietoje 2021 m. registruota nebuvo, kaip ir ankstesniais metais.

Grupės įmonės siekia sumažinti galimų traumų tikimybę darbe ir turi tikslą sumažinti tokių atvejų tikimybę iki 0. Dėl šios priežasties yra nuolat peržiūrimos darbo saugos procedūros, darbuotojai yra apmokomi saugių darbo procesų, aptariamos rizikas, skiriamas dėmesys saugumo priemonių pristatymui, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe. Vienam darbuotojui 2021 m. teko 0,0105 nelaimingo atsitikimo (arba 0,0006 proc. nuo visų darbo valandų). 2020 m. šis skaičius vienam darbuotojui siekė 0,0062 (arba 0,0004 proc. nuo visų darbo valandų).

Darbuotojų sveikatos ir saugaus darbo mokymai

"AUGA group" 2021 m. vykdė darbuotojų sveikatos ir saugaus darbo mokymus savo gamybinės veiklos padaliniuose šiomis temomis: bendrieji saugos ir sveikatos mokymai, autokrautuvo, elektrinių krautuvų vežimėlių ir krovinių tvarkymo rankomis, darbo su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, gyvuliais, metalo apdirbimo įrenginiais. Taip pat darbuotojai buvo apmokomi kaip dirbti aukštyje, miško sąlygomis su grandiniu pjūklu, šuliniuose, iškasose ir uždarose talpyklose. Buvo vykdomi ir krovinių kabinėjimo darbų, gaisrinės saugos, kėlimo įrenginių, katilų dujų ir suskystinto kuro, aukštalipių ir COVID-19 prevencijos bei apsaugos priemonių taikymo darbo vietoje mokymai.

Papildomas sveikatos draudimas

"AUGA group" rūpinasi savo darbuotojų sveikata ir skiria papildomą sveikatos draudimą visiems Grupės darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas sutartis ilgiau nei 3 mėnesius. Papildomas sveikatos draudimas leidžia naudotis visų gydymo įstaigų paslaugomis, sudaro galimybes pasirūpinti apdraustųjų sveikata iš anksto, užtikrina pagalbą sunkiai numatomais atvejais ir padeda sutaupyti laiko patenkant į gydymo įstaigas.

Šis sveikatos draudimas leidžia greičiau ir patogiau gauti su sveikata susijusias paslaugas: gydytis pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose, konsultuotis su šeimos ir kitų sričių gydytojais, atlikti įvairius tyrimus, pirkti vaistus, naudotis kitomis sveikatos stiprinimo paslaugomis kaip: gydomieji masažai ar kineziterapijos užsiėmimai. Su šiuo draudimu, "AUGA group" darbuotojai gali stiprinti ne tik savo fizinę, bet ir emocinę sveikatą – darbuotojams yra sudaromos sąlygos lankytis pas psichologus. Be to, darbuotojai, pasinaudodami papildomu sveikatos draudimu, turi galimybę kompensuoti patirtas išlaidas dėl COVID-19 tyrimų, kai to reikalauja gydymo įstaiga. Džiugu, kad "AUGA group" darbuotojai vis daugiau naudojasi jiems suteikta galimybe tikrintis ir stiprinti savo sveikatą, tą rodo "AUGA group" turimi duomenys.

Vartotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas

"AUGA group" užtikrina, kad maisto produktai yra auginami ir gaminami laikantis ekologinės gamybos reikalavimų, nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir kitų ekologinėje žemdirbystėje draudžiamų medžiagų. Siekama, kad AUGA gaminamuose produktuose būtų mažiau cukraus, daugiau skaidulų, baltymų ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Ši informaciją pateikiama ant produktų pakuočių.

Produktai, pažymėti "AUGA" ir kitomis privačiomis etiketėmis, yra gaminami remiantis geriausiomis gamybos ir kokybės praktikomis. Grupės įmonėse dirba produktų kokybės specialistai, kurie užtikrina, kad vartotojus ir klientus pasiektų produktas, atitinkantis visus saugumo ir kokybės reikalavimus.

Visose Grupės gamybinėse ir trečiųjų šalių įmonėse, kuriose vykdoma užsakomojį gamyba, yra įdiegtos maisto saugos valdymo sistemos. Grupės įmonė "Grybai LT", kurioje gaminamos vartojimui paruoštos sriubos ir kiti konservuoti produktai yra sertifikuota pagal tarptautinį maisto saugos standartą BRCGS.

Nasdaq S7 Nasdaq S8 GRI 403-01 GRI 403-05 GRI 403-06	GRI 403-09
------------------------------------------------------------------	------------

Darbuotojų teisių ir apsaugos principai

"AUGA group" nuo 2019 m. galioja Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politika, kuri pagal poreikį yra peržiūrima ir patvirtinama nepriklausomos Valdybos. Šia politika yra siekiama užtikrinti pamatinius žmogaus teisių principus pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tarptautinius standartus tam, kad darbuotojai darbo aplinkoje jaustųsi saugūs, būtų išvengiama diskriminacijos atvejų, Grupėje išvengiama bet kokio priverstinio ar vaikų darbo.

Visi "AUGA group" darbuotojai, pastebėję situacijas, kuriose yra pažeidžiamos žmogaus teisės, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo principai, galiojantys Grupėje, gali apie tai anonimiškai pranešti el. paštu: etika@auga.lt.

2021 m. visi naujai prie Grupės prisijungę darbuotojai buvo supažindinti su Grupėje galiojančia Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politika. Paskutinis esamų darbuotojų žinių patikrinimas šia tema buvo atliktas 2020 m.

Žmogaus teisių apsauga

"AUGA group" vysto savo veiklą visose srityse, laikydami visuotinai pripažintų žmogaus teisių principų, kuriuos apibrėžia: Jungtinių Tautų Visuotinė Žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų rezoliucija dėl verslo ir žmogaus teisių bei pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos. Pagarba žmogaus teisėms yra įvardijama ir Grupės Verslo etikos kodekse, kuriame numatyta, jog šie principai yra neatsiejama "AUGA group" vertybių ir kultūros dalis.

Grupei taip pat svarbu, kad to būtų laikomasi ne tik "AUGA group" darbuotojų gretose, bet ir Grupės suinteresuotųjų šalių tarpe. "AUGA group" skatina partnerius laikytis visuotinių žmogaus teisių užtikrinimo standartų ir siekia neturėti verslo santykių ir partnerysčių su kitomis organizacijomis, kurios nesilaiko žmogaus teisių principų savo veikloje.

Galime pasidžiaugti, kad žmogaus teisių pažeidimo atvejų Grupės veikloje per 2021 m. nustatyta nebuvo.

Nediskriminavimas

"AUGA group" netoleruoja jokio diskriminacijos darbinėje aplinkoje ir siekia užtikrinti, kad jos darbuotojai nepatirtų žeminimo, priekabiavimo, įžeidinėjimo dėl lyties, amžiaus, tautybės, rasės, religinių ir politinių įsitikinimų ar kitų asmeninių savybių. Priešingai, politika numato, kad darbuotojams turi būti užtikrintos vienodos galimybės dirbti ir siekti profesinio tobulėjimo, jų darbas būtų vertinamas pagal turimas kompetencijas ir jų pritaikymą kasdien, siekiant rezultatų. Nediskriminavimo principo griežtai laikomasi ir vykdant darbuotojų atranką, tariantis dėl atlygio.

"AUGA group" vadovybė atsakingai laikosi šių principų ir skatina savo darbuotojus pagarbos bei tolerancijos žmogaus teisėms užtikrinti. 2021 m. duomenimis, visoje Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas įvykis, kurio metu būtų pažeistas nediskriminavimo principas.

Vaikų ir priverstinis darbas

Priverstinis ir vaikų darbas yra netoleruojamas Grupės veiklose, to "AUGA group" laikosi pagal numatytus draudimus ir apribojimus, skelbiamus Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose. "AUGA group" galiojanti Žmogaus teisių, nediskriminavimo ir priverstinio ar vaikų darbo politika neleidžia taikyti jokių priverstinio darbo formų, įskaitant nelaisvanoriškus darbo santykius ar tam tikras jų sąlygas, susijusias su užstatų ar asmens dokumentų paėmimu, suvaržymu laisvai judėti. Grupė taip pat jokiais atvejais netoleruoja ir neprisideda prie prekybos žmonėmis.

2021 m. "AUGA group" duomenimis, nebuvo fiksuotos vaikų ar priverstinio darbo apraiškos.

Žmogaus teisių, nediskriminavimo ir vaikų ar priverstinio darbo politika, galiojanti "AUGA group" yra viešai prieinama Grupės interneto svetainėje.

"AUGA group" yra išsikėlusi tikslą – per 2022 m. užbaigti Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą bei įdiegti ją visoje Grupėje.

Grupė dės pastangas per 2022 m. dar labiau sumažinti galimų nelaimingų atsitikimų skaičių. Siekis yra 0 sveikatą sutrikdančių nelaimingų atsitikimų darbe.

2022 m. Grupėje bus siekiama užtikrinti galiojančių politikų ir elgesio kodeksų įgyvendinimą. Kaip ir kasmet "AUGA group" organizuos darbuotojų žinių atnaujinimą Grupėje galiojančių politikų ir elgesio kodeksų temomis.

"AUGA group" sieks laikytis socialinės lygybės, sąžiningo atlygio ir lyčių lygybės klausimų, kaip tai vykdė ir anksčiau. Grupė netoleruos jokios diskriminacijos savo dukterinėse įmonėse, užtikrins darbuotojų saugumą ir papildomą sveikatos apsaugą.

2022 m. "AUGA group" aktyviai sieks prisidėti prie socialiai atsakingų iniciatyvų visoje Lietuvoje.

Grupė ir toliau tęs aktyvią darbuotojų ir visuomenės edukaciją apie visas tris tvarumo sritis ir sieks, kad tvarūs įpročiai taptų darbuotojų kasdienio gyvenimo dalimi. Planuojama išleisti 6 naujienlaiškius darbuotojams ir 10 "AUGA reads" leidinius.

2022 m. Grupė kaip ir kasmet kartos bendruomenių, kuriose veikia "AUGA group", apklausas, taip siekdama išlaikyti glaudų dialogą su jomis.

4.5. TVARUS VALDYMAS

Atlikti darbai ir pasiekimai

2021 m. "AUGA group" tęsė aukščiausiais skaidrumo standartais paremtą verslo valdymo modelį ir tų pačių metų balandžio mėnesį išrinko naują nepriklausomą Valdybą dvejų metų kadencijai. Naujai išrinkta Valdyba yra aktyviai įtraukiama į Grupės valdymą. Per 2021 m. įvyko 10 Valdybos posėdžių, iš jų 6 buvo surengta jau esant naujai Valdybai.

2021 m. Grupė atnaujino savo įstatus ir Valdybos darbo reglamentą. Naujosios dokumentų redakcijos dar labiau prisideda prie gerųjų verslo valdymo praktikų įgyvendinimo bei skaidrumo, atskaitomybės prieš smulkiuosius ir didžiuosius akcininkus bei investuotojus užtikrinimo. Atnaujinimai apima aiškesnes nuostatas dėl interesų konfliktų vengimo, nusišalinimo ir savęs vertinimo, informacijos atskleidimo akcininkams ir kvorumo skaičiavimo. Bendrovės įstatai yra skelbiami "AUGA group" internetinėje svetainėje.

Siekdama išlaikyti aktualų savo veiklos poveikio vertinimą aplinkai ir visuomenei, 2021 m. Grupė įgyvendino tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimą, įtraukdama pagrindines suinteresuotųjų šalių grupes.

"AUGA group" visada aktyviai palaikė ir siekė gerinti savo ryšius su investuotojais, šias gerąsias praktikas tęsė ir 2021 m., patobulindama viešai skelbiamų ataskaitų turinį, organizuodama renginius vietos ir tarptautiniams investuotojams – internetines konferencijas po kiekvieno ketvirčio rezultatų paskelbimo, fizinius susitikimus su investuotojais po metinių rezultatų skelbimo ir metų pabaigos renginį, apžvelgiantį technologijų vystymą.

Grupės įmonėms svarbu laikytis darbo veiklą apibrėžiančių ir viduje patvirtintų politikų, įtraukiant darbuotojus, tiekėjus ir kitas "AUGA group" suinteresuotąsias šalis. Kaip ir ankstesniais metais, Grupės darbuotojai kartą per metus atnaujino savo žinias apie "AUGA group" galiojančias politikas, atlikdami specialiai tam paruoštus testus. "AUGA group" galiojančios politikos 2021 m. buvo peržiūrimos Valdybos ir vadovybės susitikimuose, buvo teikiamos pastabos ir aptariamas procedūrų įgyvendinimas.

2021 m. "AUGA group" už sąžiningą ir skaidrią veiklą buvo įvertinta nacionaliniuose apdovanojimuose "Mažieji socialiai atsakingo verslo apdovanojimai". Apdovanojimas įteiktas pažymint "AUGA group" vystomus ryšius su investuotojais, skelbiamas Tvarumo ataskaitas, nepriklausomos Valdybos modelio įgyvendinimą.

Valdyba

Nepriklausomos Valdybos modelis Grupėje yra taikomas nuo 2019 m., kuomet buvo atsisakyta Stebėtojų tarybos, siekiant įgyvendinti gerąsias tvaraus valdymo praktikas. "AUGA group" Valdybos nariai yra renkami kas dvejus metus. 2021 m. balandžio mėnesį buvo išrinkta naujoji "AUGA group" nepriklausoma Valdyba, kurią sudaro tarptautiniai ekspertai. Dalius Misiūnas (Valdybos pirmininkas), Murray Steele, Tomas Krakauskas, Andrej Cyba buvo perrinkti antrai kadencijai. Naująja Grupės Valdybos nare išrinkta Michaela Tod.

"AUGA group" nepriklausomos Valdybos pagrindinės atsakomybės yra: tvirtinti Grupės strategiją ir verslo planus, metinius biudžetus bei galimas Grupės veiklos rizikas ir jų valdymo politiką. Valdybos nariai tvirtina metinius generalinio direktoriaus finansinius ir nefinansinius tikslus, prisiima atsakomybę už gerųjų Grupės valdymo praktikų priežiūrą ir taikymą. Nepriklausoma Valdyba tvirtina "AUGA group" Tvaraus verslo ataskaitą, teikia pastabas ir įžvalgas jos rengimo procese.

Siekiant atitikti gerąsias valdymo praktikas, Valdybos posėdžiai yra organizuojami reguliariai. Susitikimų metu Valdybos nariai, išnaudodami savo turimą ekspertinę patirtį, teikia pasiūlymus "AUGA group" vadovybei aukščiau išvardintose srityse bei kartu priima svarbiausius sprendimus.

Lyčių įvairovė

2021 m. išrinktą naująją nepriklausomą Valdybą 80 proc. (arba 4 iš 5) sudaro vyrai. Svarbu paminėti, kad Valdybos nariai yra renkami atžvelgiant į jų patirtį, kompetencijas, kurios gali būti palankios Grupės veikloms užtikrinti, neišskiriant lyties.

Galių atskyrimas

Galių atskyrimas yra aiškiai apibrėžtas "AUGA group" valdymo modelyje, įvardijant kiekvieno valdymo organo atsakomybes ir pareigines funkcijas. Grupės generalinis direktorius, pagal "AUGA group" galiojančią tvarką, negali būti nepriklausomos Valdybos narys ir yra tiesiogiai pavaldus šiam valdymo organui.

Bendrovės Valdybą 80 proc. (arba 4 iš 5) sudaro nepriklausomi nariai. Vienas Valdybos narys yra UAB "ME Investicijos", kuri valdo mažiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų, darbuotojas. Nei vienas Valdybos narių neužima jokių kitų pareigų "AUGA group" įmonėse.

Papildomi finansiniai paskatinimai už tvarumą

Grupėje neskiria finansinio paskatinimo darbuotojams ar valdymo ir priežiūros organų nariams už ilgalaikės tvarumo strategijos formavimą, vystymą ir įgyvendinimą. Darbuotojai, atsakingi už šią sritį, yra finansiškai skatinami bendrąja tvarka, kaip ir kiti Grupės darbuotojai. Tvarumo sritį vystantys darbuotojai taip pat dalyvauja akcijų opcionų programoje ir tokiu būdu yra paskatinami už pasiektus rezultatus šioje veikloje.

Visa informacija apie kiekvieną nepriklausomos Valdybos narį, jų išsilavinimą, užimamas pareigas kitose organizacijose, turimų akcijų skaičių yra skelbiama oficialioje "AUGA group" svetainėje ir Metiniame pranešime.

Nasdaq V2 Nasdaq V3 GRI 102-26 GRI 102-32

Kolektyvinės sutartys

2021 m., kaip ir ankstesniais metais, "AUGA group" nesudarė kolektyvinių sutarčių su darbuotojais. Darbuotojams nėra draudžiama imtis iniciatyvos, kuriant darbo kodeksu apibrėžtus darbuotojų susivienijimus ar įgyvendinti kitas socialines partnerystes, kiek tai yra susiję su santykiais tarp darbdavio ir darbuotojų bei vesti kolektyvines derybas. Grupė, pagal Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politiką, nepritaria drausminiams ar diskriminaciniams veiksmams prieš darbuotojus, kurie pasirenka taikiai ir teisėtai jungtis į asociacijas. Remiantis politikoje numatytomis gairėmis, Grupės darbuotojams draudžiama naudoti bet kokios rūšies bauginimus, siekiant trukdyti kitiems darbuotojams pasinaudoti teise burtis į asociacijas arba teise nepriklausyti jokiai asociacijai.

Ryšiai su investuotojais

Ryšiai su suinteresuotomis šalimis yra vienas svarbiausių "AUGA group" prioritetų, įgyvendinant tvarias valdymo praktikas. 2021 m. Grupė ir toliau skyrė savo dėmesį ryšių su esamais investuotojais palaikymui ir naujų užmezgimui. "AUGA group" siekia užtikrinti, kad investuotojai reguliariai būtų informuojami apie Grupės veiklas bei rezultatus, taip yra kuriamas atviras ir patikimas santykis su viena svarbiausių "AUGA group" suinteresuotųjų šalių grupe.

Ataskaitiniu laikotarpiu "AUGA group" ir toliau aktyviai stengėsi užtikrinti, kad investuotojai galėtų patogiai rasti visą aktualią informaciją: analitikų vertinimus, ketvirtines ataskaitas, nuotolinių konferencijų vaizdo įrašus, prezentacijas ir veiklos rezultatus "Excel" formatu. Ši informacija yra viešinama "AUGA group" svetainėje, investuotojų naujienlaiškyje, "Nasdaq Baltic" tinklalapyje. 2021 m. Grupė tobulino viešai skelbiamų ataskaitų turinį.

Kaip ir anksčiau, taip ir 2021 m., Grupės veikla buvo vertinta tarptautinių nepriklausomų analitikų bendrovių: "WOOD & Company", "Enlight Research" bei LHV banko. 2021 m. "AUGA group" surengė 7 renginius, skirtus vietos ir tarptautiniams investuotojams, išleido 21 informacinį naujienlaiškį. Grupė apie savo veiklą aktyviai komunikavo pasinaudodama ir žiniasklaidos priemones. Per 2021 m. esminės "AUGA group" naujienos buvo paskelbtos 25 šalyse.

Investuotojų susidomėjimas Grupės veikla auga. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo pastebimas ir augantis investuotojų į akcijas skaičius, kuris metų pabaigai siekė 2 528, lyginant su 1 866 metais prieš tai.

Nasdaq V4 GRI 102-41

Verslo etika

Ne vienerius metus "AUGA group" veikia Verslo etikos kodeksas, Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos politika bei Tiekėjų etikos kodeksas. Principais, įvardintais šiuose kodeksuose ir politikoje, Grupė siekia įtvirtinti ir puoselėti aukštus verslo etikos standartus savo, partnerių ir tiekėjų organizacijose.

Verslo etika ir antikorupcija

Verslo etikos kodeksas yra vienas svarbiausių "AUGA group" dokumentų, kuris numato esminius Grupės darbo principus. Kodekse apibrėžiamas sąžiningo elgesio su darbuotojais principas, tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymosi, lygybės, sveikatos ir saugumo užtikrinimo svarba. Kodekse nurodomos taisyklės, įgyvendinančios privačių asmenų duomenų, konfidencialios informacijos, verslo ir finansinių dokumentų apsaugą, darbo priemonių užtikrinimą, santykį su klientais ir konkurentais bei bendrą "AUGA group" komunikaciją.

Grupės darbuotojai bei kitos suinteresuotųjų šalių grupės gali teikti pasiūlymus dėl kodekso patobulinimo, pranešti apie pažeidimus ir gauti reikiamą su kodekso vykdymu susijusią informaciją. Tai padaryti galima siunčiant elektroninį laišką į šią pašto dėžutę: etika@auga.lt. Prieigą prie specialaus el. pašto turi tik Bendrovės personalo departamento vadovas. 2021 m. duomenimis, Grupė negavo pranešimų apie kodekso pažeidimus.

"AUGA group" laikosi Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos politikos, kurioje numatyta, kad Grupė netoleruoja korupcijos jokiomis jos formomis, o esant konkrečioms korupcijos apraiškoms organizacijoje – iš karto imasi veiksmų, siekdama užkirsti kelią tokioms situacijoms.

Antikorupcijos politikoje taip pat numatyta, kad kiekvienas darbuotojas yra įpareigotas informuoti, ar neužsiima ir neketina užsiimti veikla, kuri gali kelti interesų konfliktą. Remiantis šia politika, darbuotojai turi elgtis nešališkai, neteikti neleidžiamos naudos kitiems verslo subjektams, neįsivelti į situacijas, kurios sukelia ar potencialiai galėtų sukelti interesų konfliktą su Grupės interesais, turėti neigiamos įtakos jų pačių veiksmų ar sprendimų, susijusių su darbo funkcijomis, laisvei.

Visi naujai prisijungę prie "AUGA group" veiklos darbuotojai (331 arba 100 proc.) yra supažindinami su šiais pamatiniais Grupės dokumentais. Administracijos darbuotojai, vadovai ir specialistai*, turintys elektroninio pašto prieigas (246 arba 20 proc.), 2021 m. virtualioje sistemoje, atnaujinę žinias apie Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos politiką, turėjo atlikti žinių patikrinimo testus. Neišlaikę testo turėjo jį laikyti dar kartą. Nepriklausomos Valdybos nariai šių tęstų neatliko. Pažeidimų antikorupcijos srityje per 2021 m. nustatyta nebuvo.

"AUGA group" Verslo etikos kodeksą ir Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos politiką visos suinteresuotosios šalys gali rasti "AUGA group" interneto svetainėje.

Sąžiningas mokesčių mokėjimas

Kaip nurodyta "AUGA group" Verslo etikos kodekse, Grupė laikosi visų galiojančių mokesčių įstatymų ir siekia užtikrinti, kad įsipareigojimai valstybei būtų vykdomi skaidriai, atsakingai ir laiku. Grupė nesinaudoja mokesčių vengimo schemomis, nedirba su partneriais, kurie tokias schemas naudoja savo veikloje.

Tiekėjų elgesio kodeksas

"AUGA group", vystydama savo veiklą, bendradarbiauja su įvairiais vietiniais ir tarptautiniais verslo partneriais bei tiekėjais. Siekdama atliepti gerąsias tvaraus valdymo praktikas, Grupė atsakingai renkasi savo partnerius, siekia užtikrinti tvarią tiekimo grandinę, judrumą ir lankstumą, prisitaikant prie esamų verslo poreikių. "AUGA group" siekia vystyti ilgalaikes partnerystes ir užtikrinti glaudų dialogą ne tik dėl kasdienės veiklos, bet ir dėl tvarumo principų įgyvendinimo organizacijų viduje. "AUGA group" ragina savo partnerius laikytis aukščiausių tvarumo ir gerųjų valdymo praktikų standartų, kaip tai numato Grupėje galiojantis Tiekėjų etikos kodeksas.

Santykius su tiekėjais ir jų veiklos principus apibrėžiančiame dokumente numatoma, kad Grupei svarbu, jog jos verslo partneriai savo veiklą vykdytų vadovaudamiesi pagrindiniais aplinkosaugos, socialinės politikos ir gerojo valdymo (ASV) principais, Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais. Dokumente įvardijama, kad Grupė iš tiekėjų tikisi aplinkosaugos taisyklių, gyvūnų gerovės standartų laikymosi. Taip pat, rūpinimosi žmogaus teisių, darbuotojų sveikata ir kelio užkirtimo bet kokiai diskriminacijai ar priverstiniam bei vaikų darbui. 2021 m. duomenimis, Grupė neužfiksavo nei vieno pažeidimo, susijusio su aukščiau išvardintais principais, savo verslo partnerių tarpe.

2021 m. "AUGA group" pakartotinai informavo savo tiekėjus, kurie sudaro 70 proc. nuo visos Grupės pirkimo apyvartos apie Tiekėjų elgesio kodeksą, priminė, kokie yra svarbiausi skaidrios veiklos principai.

Grupėje galiojantis Tiekėjų etikos kodeksas yra skelbiamas "AUGA group" interneto svetainėje.

*Visa "AUGA group" veikla yra vystoma viename regione, Lietuvoje, todėl duomenys pagal šalis ir geografinius regionus nėra išskiriami.

Nasdaq V5 Nasdaq V6 GRI 102-09 GRI 102-25 GRI 205-02 GRI 205-03

Duomenų apsauga

Tikslai 2022 metams

"AUGA group", siekdama užtikrinti Grupėje dirbančių privačių asmenų duomenų apsaugą, įgyvendina Privatumo politiką. Grupė taip pat atsakingai laikosi visuotinai galiojančių teisės aktų dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. "AUGA group" paiso ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos sistemos, kurią numato Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) 2016/679.

2022 m. "AUGA group" ir toliau tęs aukščiausiais skaidrumo standartais paremtą verslo valdymo modelį aktyviai įtraukdama nepriklausomą Valdybą. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione ir į vis labiau fragmentuotas tiekimo grandines, 2022 m. nepriklausomos Valdybos ir vadovų komandos fokusas bus sutelktas į technologinių projektų plėtrą, kurie padės sustiprinti verslo modelio atsparumą.

Vykdydama savo veiklą "AUGA group" sieks glaudaus dialogo su savo suinteresuotosiomis grupėmis bei atliepti jiems aktualius tvarumo kriterijus, kurių svarba įvertinta apklausoje.

Aktyvus ir kokybiškas ryšių su investuotojais palaikymas išliks vienu svarbiausių Grupės prioritetų tvaraus valdymo srityje. Planuojama ir toliau rengti nuotolines konferencijas vietiniams ir tarptautiniams investuotojams, užtikrinti nuoseklų esamų investuotojų ir besidominčių Grupe informavimą apie jiems aktualias "AUGA group" naujienas per specialius investuotojams skirtus naujienlaiškius, žiniasklaidą, Grupės internetinę svetainę. Planuojama išlaikyti tą patį renginių reguliarumą kaip praėjusiais metais – 4 nuotolinės konferencijos kas ketvirtį, susitikimai su investuotojais po metinės ataskaitos paskelbimo pavasarį ir technologijų pristatymo renginys rudenį. Bendrovė sieks aukštesnio ryšių su investuotojais įvertinimo kas dvejus metus vykstančiuose "Nasdaq Baltic Awards".

"AUGA group" ir toliau skirs dėmesį patvirtintų politikų įgyvendinimui, tobulinimui, įtraukiant Grupės vadovybę, darbuotojus ir kitas suinteresuotųjų šalių grupes. "AUGA group" ir toliau vykdys darbuotojų žinių patikrinimą apie Grupėje galiojančias politikas.

2022 m. "AUGA group" turi tikslą atnaujinti Grupėje galiojančias asmens duomenų tvarkymo taisykles, atsižvelgdama į naujausią asmens duomenų apsaugos praktiką Lietuvoje.

Nasdaq V7

4.6. "NASDAQ" AVS RODIKLIŲ SĄRAŠAS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 2021

Nasdaq indeksas	Pavadinimas	Puslapis
	Aplinkosaugos rodikliai
A1	ŠESD emisijos	44
A2	ŠESD emisijų intensyvumas	45
A3	Tiesioginis ir netiesioginis energijos suvartojimas	46
A4	Energijos suvartojimo intensyvumas	47
A5	Pirminiai energijos šaltiniai	46
A6	Vandens naudojimas	48
A7	Aplinkosauginė veikla	50
A8	Klimato kaitos veiksmų vertinimas Valdyboje	51
A9	Klimato kaitos veiksmų vertinimas vadovybėje	51
A10	Klimato kaitos valdymas	53
	Socialiniai rodikliai
S1	Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlyginimo santykis	62
S2	Vyrų ir moterų atlyginimų santykis	62
S3	Darbuotojų kaitos rodiklis	60
S4	Lyčių įvairovė	59
S5	Laikinųjų darbuotojų dalis	59
S6	Nediskriminavimo politika	64
S7	Nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis	63
S8	Sveikatos ir saugumo darbe politika	63
S9	Vaikų ir priverstinio darbo politika	64
S10	Žmogaus teisių apsaugos politika	64
	Valdymo rodikliai
V1	Lyčių įvairovė Valdyboje	59
V2	Galių atskyrimas	68
V3	Finansiniai paskatinimai	68
V4	Kolektyvinės sutartys	69
V5	Tiekėjų elgesio kodeksas	70
V6	Verslo etika ir antikorupcija	70
V7	Duomenų apsauga	71
V8	Tvarumo ataskaitos	03
V9	Tvaraus verslo ataskaitos pagal kitas ASV atskleidimo gaires	03
V10	Išorinis ataskaitos auditas ir vertinimas	03

4.7. "GRI" RODIKLIŲ SĄRAŠAS

GRI indeksas	Pavadinimas	Puslapis
	GRI 102: Bendrieji rodikliai 2016
	Organizacijos profilis
102-1	Organizacijos pavadinimas	07
102-2	Veikla, prekių ženklai, produktai ir paslaugos	07
102-3	Buveinės vieta	07
102-4	Veiklos vykdymo vieta	07
102-5	Nuosavybė ir teisinė forma	07
102-6	Aptarnaujamos rinkos	14
102-7	Organizacijos dydis	08-12
102-8	Informacija apie darbuotojus ir kitus dirbančiuosius	16, 58
102-9	Tiekimo grandinė	70
102-10	Reikšmingi organizacijos ir jos tiekimo grandinės pakeitimai	06
102-11	Atsargumo principas arba požiūris	50
102-12	Išorinės iniciatyvos	39
102-13	Narystė asociacijose	39
	Strategija
102-14	Aukščiausio sprendimus priimančio asmens pareiškimas	05
102-15	Pagrindiniai poveikiai, rizikos ir galimybės	20-21
	Etika ir principai
102-16	Vertybės, principai, standartai ir elgesio normos	19
102-17	Su etika susijusių patarimų ir iššūkių mechanizmai	70
	Valdymas
102-18	Valdymo struktūra	16
102-20	Vykdančiųjų vadovų atsakingumas už ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius klausimus	33
102-22	Aukščiausiojo valdymo organo ir jo komitetų sudėtis	26-27
102-23	Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas	27
102-25	Interesų konfliktai	70
102-26	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo nustatant tikslus, vertybes ir strategiją	68
102-30	Rizikos valdymo procesų efektyvumas	20-21
102-32	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant darnumo ataskaitas	68
102-35	Atlygio politika	29-30, 62
102-38	Bendras metinis atlygio santykis	62

	Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas
102-40	Suinteresuotųjų šalių grupių sąrašas	37
102-41	Kolektyvinės sutartys	69
102-42	Suinteresuotojų šalių atrinkimas ir identifikavimas	37
102-43	Suinteresuotojų šalių įtraukimo principai	37
102-44	Pagrindinės iškeltos temos ir klausimai	37
	Atskaitingumo praktika
102-45	Subjektai, įtraukti į konsoliduotąsias finansines ataskaitas	08-12
102-46	Ataskaitos turinio ir temų ribų apibrėžimas	03
102-47	Pagrindinių temų sąrašas	03
102-48	Pakartotinis informacijos pateikimas	03
102-49	Atskaitomybės pokyčiai	03
102-50	Ataskaitinis laikotarpis	03
102-51	Naujausios atskaitos data	03
102-52	Ataskaitų teikimo ciklas	03
102-53	Kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą	03
102-54	Ataskaitų atitikties GRI standartams nurodymas	03
102-55	GRI rodiklių sąrašas	73-75
102-56	Išorinis patikrinimas	03
	GRI 103: Valdymo metodai 2016
103-1	Temos paaiškinimas ir ribos	37
103-2	Valdymo metodai	34
103-3	Valdymo metodų vertinimas	34
	GRI 205: Antikorupcija 2016
205-2	Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija ir mokymai	70
205-3	Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi	70
	GRI 302: Energija 2016
302-3	Energijos intensyvumas	46
302-4	Energijos mažinimas	46
	GRI 303: Vanduo ir nuotekos 2016
303-5	Vandens suvartojimas	48

,,GRI" RODIKLIŲ SĄRAŠAS TURINYS > 2984

	GRI 305: Emisijos 2016
305-1	Tiesioginės (1 sritis) ŠESD emisijos	44
305-2	Netiesioginės (2 sritis) energijos ŠESD emisijos	44
305-3	Kitos netiesioginės (3 sritis) ŠESD emisijos	44
305-4	ŠESD emisijų intensyvumas	45
305-5	ŠESD emisijų mažinimas	44
	GRI 306: Atliekos 2016
306-1	Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis	49
306-2	Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas	49
306-3	Susidariusios atliekos	49
	GRI 401: ˙darbinimas 2016
401-1	Naujų darbuotojų priėmimas ir esamų kaita	60-61
	GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga 2016
403-1	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	63
403-5	Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai	63
403-6	Darbuotojų sveikatos skatinimas	63
403-9	Sužeidimai, susiję su darbu	63
	GRI 405: ˙vairovė ir lygios galimybės 2016
405-1	Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė	58-59
405-2	Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis	62
	GRI 406: Nediskriminavimas 2016
406-1	Diskriminavimo incidentai ir korekciniai veiksmai, kurių buvo imtasi	64

Nepriklausomo patikrinimo išvada

AB "AUGA group" suinteresuotosioms šalims.

Mes atlikome nepriklausomą ribotos aprėpties AB "AUGA group" (toliau −"AUGA group") Tvaraus verslo ataskaitos 2021 (toliau − Tvaraus verslo ataskaita), kuri yra skelbiama kaip atskiras dokumentas ir kaip "AUGA group" Konsoliduotojo metinio pranešimo 2021 dalis (skyrius "Tvaraus verslo ataskaita" dokumente "AUGA GROUP, AB Konsoliduotasis metinis pranešimas, konsoliduotosios bei atskiros finansinės ataskaitos ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d."), patikrinimą.

"AUGA group" vadovybė yra atsakinga už tvaraus verslo ataskaitos parengimą ir pateikimą pagal 2020 m. Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos standartų (angl. GRI Sustainability Reporting Standards; toliau - GRI standartai) pagrindinį variantą (angl. Core option). Mes nedalyvavome šios ataskaitos rengime. Mūsų pareiga buvo pateikti nepriklausomą Tvaraus verslo ataskaitoje pateiktos informacijos išsamumo ir tikslumo patikrinimą pagal toliau aprašytą apimtį.

Patikrinimo apimtis

Mūsų užduotis buvo patikrinti, ar Tvaraus verslo ataskaita atitinka GRI standartų ataskaitų rengimo ir teikimo reikalavimus. Visas patikrintos informacijos sąrašas yra pasiekiamas Tvaraus verslo ataskaitos skyriuje "GRI rodiklių sąrašas".

Metodika

Nepriklausomo ribotos aprėpties Tvaraus verslo ataskaitos patikrinimo metu atlikome šiuos darbus:

• Įvertinome bendrą ataskaitos formą bei turinį, ir patikrinome, ar pateikta informacija atitinka GRI standartų keliamus principus ir reikalavimus.
• Patikrinome, ar ataskaitoje aprašomas visas ataskaitiniu laikotarpiu nustatytas reikšmingas poveikis ir nepraleista svarbi informacija.
• Patikrinome, ar ataskaitoje pakankamai aprašyti visų reikšmingų tvarumo temų (angl. material topics) valdymo būdai (angl. management approach).
• Bendravome su atsakingais "AUGA group" darbuotojais, siekiant patvirtinti atskleistos informacijos išsamumą ir tikslumą.

Mūsų nepriklausomas patikrinimas vyko 2022 m. kovo 10-31 d. Patikrinimo metu "AUGA group" galėjo atlikti nežymius Tvaraus verslo ataskaitoje teikiamos informacijos pakeitimus, siekiant, kad ji visiškai atitiktų GRI reikalavimus.

Išvada

Atlikę patikrinimą nepastebėjome, kad Tvaraus verslo ataskaita kaip nors neatitiktų GRI standartų ataskaitų rengimo ir teikimo reikalavimų.

Kas nebuvo tikrinta

Mes netikrinome informacijos, susijusios su ateities prognozėmis, bei informacijos, kuria išreiškiama "AUGA group" pozicija, įsipareigojimai, požiūris ar nuomonė. Netikrinome ir tos informacijos, kurios auditą atliko kitos trečiosios šalys, bei jokių kitų dokumentų, į kuriuos ataskaitoje yra pateiktos nuorodos.

Nepriklausomumas, nešališkumas ir kompetencija

"Sustain Advisory" yra nepriklausoma specializuota tvarumo konsultavimo įmonė. Mūsų sertifikuotų tvarumo specialistų komanda konsultuoja tvarumo ataskaitų rengimo, politikos ir strategijos kūrimo, CO₂ emisijų skaičiavimo ir susijusiomis temomis. Lietuvoje ir tarptautiniu mastu apmokėme bei konsultavome daugiau nei 90 įmonių, todėl turime visų reikiamų praktinių ir teorinių žinių šiam patikrinimui atlikti.

"Sustain Advisory" neturi verslo santykių su "AUGA group", išskyrus tuos, kurie reikalingi šiam patikrinimui atlikti. Mes atlikome šį patikrinimą nepriklausomai, nebuvo jokio interesų konflikto.

Visus darbus, įskaitant šį patikrinimą, atliekame laikydamiesi etiško verslo praktikos ir sąžiningumo, objektyvumo, profesinės kompetencijos ir deramo atsargumo, konfidencialumo ir profesionalaus elgesio principų.

Ieva Kazakevičiūtė Direktorė "Sustain Advisory" 2022 m. kovo 31 d.

-

-

-

-

KONSOLIDUOTOSIOS BEI ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

Balansas

		Gruodžio 31 d.
		GRUPĖ			BENDROVĖ
TURTAS	Pastabos	2021	2020	2021	2020
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	5	99 883	97 009	2 693	1 823
Turto naudojimosi teisės	5	39 374	35 543	562	737
Investicijos į dukterines įmones	6	-	-	106 675	96 433
Nematerialusis turtas	8	3 485	3 477	10	5
Ilgalaikės gautinos sumos amortizuota savikaina	13	449	446	-	9 286
Investicijos, apskaitomos nuosavybės metodu	7	57	57	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas Biologinis turtas	19 9	2 089 9 993	1 359 9 699	- -	- -
Ilgalaikio turto iš viso		155 330	147 590	109 940	108 284
Trumpalaikis turtas
Biologinis turtas	9	19 398	17 052	-	-
Atsargos	10	24 096	30 435	7	11
Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir
kitos gautinos sumos	12	10 894	16 084	4 517	3 599
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	11, 14	2 446	2 541	10	301
		56 834	66 112	4 534	3 911
Turtas, skirtas parduoti		315	-	-	-
Trumpalaikio turto iš viso		57 149	66 112	4 534	3 911
TURTO IŠ VISO		212 479	213 702	114 474	112 195
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Kapitalas ir rezervai
Įstatinis kapitalas	15	65 951	65 951	65 951	65 951
Akcijų priedai	15	6 707	6 707	6 707	6 707
Perkainojimo rezervas	15	10 250	9 213	-	-
Privalomasis rezervas	15	2 041	1 834	2 041	1 834
Rezervas, skirtas suteikti akcijas darbuotojams	15	3 002	2 509	3 002	2 509
Nepaskirstytasis pelnas		(9 329)	6 237	9 827	11 089
Nuosavas kapitalas, tenkantis Bendrovės akcininkams		78 622	92 450	87 528	88 090
Nekontroliuojanti dalis		358	366	-	-
Nuosavo kapitalo iš viso		78 980	92 816	87 528	88 090
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	17	46 115	40 494	21 633	21 546
Nuomos įsipareigojimai	18	37 641	33 682	516	668
Atidėtosios dotacijų pajamos	16	3 105	3 248	953	722
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	19	1 553	1 483	-	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		88 414	78 907	23 102	22 936
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	17	5 767	3 409	2 728	272
Ilgalaikių Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	18	7 878	7 556	151	188
Trumpalaikės paskolos	17	5 583	9 400	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	20	19 482	16 335	388	282
Kitos mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	20	6 375	5 279	577	427
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		45 085	41 979	3 844	1 169
Įsipareigojimų iš viso		133 499	120 886	26 946	24 105
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		212 479	213 702	114 474	112 195

97-148 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 m. balandžio 19 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius Mindaugas Ambrasas

Finansų Direktorius

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BENDROVĖ
	Pastabos	2021	2020	2021	2020
Pardavimo pajamos	21	71 721	83 073	3 254	3 404
Dividendai iš dukterinių įmonių	25	-	-	2 359	6 438
Pardavimo savikaina	21, 22	(61 841)	(72 475)	-	-
Pelnas (nuostoliai), susidarantys pirmą kartą pripažįstant
biologinį turtą tikrąja verte ir pasikeitus biologinio turto tikrajai
vertei	9, 21	(5 928)	5 175	-	-
BENDRASIS PELNAS		3 952	15 773	5 613	9 842
Veiklos sąnaudos	23	(14 361)	(10 227)	(5 175)	(4 267)
Kitos pajamos	26	702	471	258	1 127
Kitos veiklos pelnas (nuostolis)	27	(112)	879	21	-
VEIKLOS PELNAS		(9 819)	6 896	717	6 702
Finansinės veiklos sąnaudos	28	(6 459)	(5 547)	(1 841)	(2 561)
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ		(16 278)	1 350	(1 124)	4 141
Pelno mokestis	19	843	442	-	-
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) UŽ METUS		(15 435)	1 792	(1 124)	4 141
PRISKIRTINA:
Bendrovės akcininkams		(15 427)	1 772	(1 124)	4 141
Nekontroliuojančiai daliai		(8)	20	-	-
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai (EUR)	29	(0,07)	0,01	(0,01)	0,02
KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) UŽ LAIKOTARPĮ		(15 435)	1 792	(1 124)	4 141
Kitos bendrosios pajamos:
Elementai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną arba nuostolį
Žemės perkainojimas, be pelno mokesčio efekto	5	1 221	851	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas dėl žemės perkainojimo	19	(183)	(126)	-	-
BENDRŲJŲ PAJAMŲ (NUOSTOLIŲ) UŽ METUS IŠ VISO
		(14 397)	2 517	(1 124)	4 141
PRISKIRTINA:
Bendrovės akcininkams		(14 389)	2 497	(1 124)	4 141
Nekontroliuojančiai daliai		(8)	20	-	-
		(14 397)	2 517	(1 124)	4 141

97-148 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 m. balandžio 19 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

GRUPĖ				Rezervas,			Nuosavybė,
			Perkaino	skirtas suteikti		Nepaskir	tenkanti
	Įstatinis	Akcijų	jimo	akcijas	Privalo-masis	stytas	Bendrovės	Nekontro
	kapitalas	priedai	rezervas	darbuotojams	rezervas	pelnas	akcininkams	liuojanti dalis	Iš viso
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	8 488	1 624	1 834	5 102	89 706	369	90 075
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	-	1 772	1 772	20	1 792
Kitos bendrosios pajamos
Žemės perkainojimas, atskaičius mokesčius (5, 19 pastabos)	-	-	725	-	-	-	725	-	725
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	725	-	-	1 772	2 497	20	2 517
Atlygis akcijomis (15 pastaba)	-	-	-	-	-	247	247	-	247
Perkėlimas į privalomąjį rezervą (15 pastaba)	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Perkėlimas į kitą rezervą (15 pastaba)	-	-	-	885	-	(885)	-	-	-
Dividendai paskirti nekontroliuojančiai daliai (25 pastaba)	-	-	-	-	-	-	-	(23)	(23)
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	9 213	2 509	1 834	6 237	92 450	366	92 816
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	-	(15 427)	(15 427)	(8)	(15 435)
Kitos bendrosios pajamos
Žemės perkainojimas, atskaičius mokesčius (5, 19 pastabos)	-	-	1 038	-	-	-	1 038	-	1 038
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	1 038	-	-	(15 427)	(14 389)	(8)	(14 397)
Atlygis akcijomis (15 pastaba)	-	-	-	-	-	562	562	-	562
Perkėlimas į privalomąjį rezervą (15 pastaba)	-	-	-	-	207	(207)	-	-	-
Perkėlimas į kitą rezervą (15 pastaba)	-	-	-	493	-	(493)	-	-	-
Dividendai paskirti nekontroliuojančiai daliai (25 pastaba)	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	10 251	3 002	2 041	(9 328)	78 623	358	78 980

97-148 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 m. balandžio 19 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius

	Rezervas, skirtas
BENDROVĖ			Privalomasis	suteikti akcijas	Nepaskirstytasis pelnas
	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	rezervas	darbuotojams	(nuostoliai)	Iš viso
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	1 834	1 624	7 586	83 702
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	4 141	4 141
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	-	-	4 141	4 141
Atlygio akcijos (15 pastaba)	-	-	-	-	247	247
Perkėlimas į privalomąjį rezervą (15 pastaba)	-	-	-	-	-	-
Perkėlimas į kitą rezervą (15 pastaba)	-	-	-	885	(885)	-
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	1 834	2 509	11 089	88 090
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	(1 124)	(1 124)
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	-	-	(1 124)	(1 124)
Atlygio akcijos (15 pastaba)	-	-	-	-	562	562
Perkėlimas į privalomąjį rezervą (15 pastaba)	-	-	207	-	(207)	-
Perkėlimas į kitą rezervą (15 pastaba)	-	-	-	493	(493)	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	2 041	3 002	9 827	87 528

97-148 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 m. balandžio 19 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA TURINYS > 95

Pinigų srautų ataskaita

			Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BENDROVĖ
	Pastabos	2021	2020	2021	2020
Grynasis pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		(16 278)	1 350	(1 124)	4 141
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) straipsnių ir kiti koregavimai
Nusidėvėjimo sąnaudos (IMT)	5	7 811	7 279	246	67
Nusidėvėjimo sąnaudos (turto naudojimosi teisės)	5	6 482	5 995	132	138
Amortizacijos sąnaudos	8	10	11	2	5
Atlygio akcijomis sąnaudos, pripažintos pelno (nuostolių) ataskaitoje	15, 23	562	247	562	247
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nurašymai ir vertės
sumažėjimas		68	-	45	-
(Pelnas) nuostoliai dėl ilgalaikio turto pardavimo	27	72	21	-	5
(Pelnas) nuostoliai dėl investicijos į Grybai LT KB perskaičiavimo
tikrąja verte	27	-	(900)	-	-
Atidėjiniai galimiems gautinų sumų nuostoliams	12, 13	2 557	237	-	-
Atsargų ir biologinio turto nurašymas	22	4 756	2 063	-	-
Palūkanų ir baudų pajamos	26	(349)	(349)	(106)	(1 035)
Finansinės sąnaudos	28	3 892	3 798	1 800	2 508
Finansinės sąnaudos, susijusios su turto naudojimosi teisėmis	28	2 567	1 748	41	53
Dividendai iš dukterinių įmonių	25	-	-	(2 359)	(6 438)
(Pelnas) nuostoliai dėl biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimo	21	5 928	(5 175)	-	-
Su turtu susijusių dotacijų amortizacija	16	(523)	(466)	(149)	-
Žemės ūkio produkcijos perkainojimas iki grynosios realizavimo
vertės	10	287	(200)	-	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Biologinio turto (padidėjimas) sumažėjimas		(9 347)	3 856	-	-
Prekybos gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)
sumažėjimas		2 616	(784)	(918)	(1 937)
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas		1 296	(2 424)	4	39
Prekybos mokėtinų sumų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas)
padidėjimas		4 386	1 912	(24)	13
		16 793	18 219	(1 848)	(2 194)
Sumokėtos palūkanos		(5 863)	(4 846)	(1 449)	(1 231)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		10 930	13 373	(3 297)	(3 426)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pirkimas		(7 015)	(6 636)	(1 119)	(1 481)
Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimai	8	(18)	(9)	(7)	(4)
Dukterinių įmonių pajų įsigijimas		(2)	-	-	-
Mokėjim as už dukterinės įmonės įsigijimą, atėmus įsigytos
patronuojamosios įmonės pinigus	24	-	(1 352)	-	-
Įplaukos iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo	25	194	148	-	-
Įplaukos už finansinio turto pardavimą	27	-	224	-	-
Dotacijos, susijusios su turtu, gautos iš NMA	16	380	722	380	722
Dividendai, gauti iš dukterinių įmonių	12	-	-	2 359	6 438
Kitos susigrąžintos paskolos	13	574	-	-	12 848
Kitos suteiktos paskolos	13	-	(324)	-	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(5 887)	(7 227)	1 613	18 523
Finansinės veiklos pinigų srautai
Obligacijos		-	-	-	-
Grąžintos paskolos bankams		(13 948)	(32 410)	(272)	(1 000)
Gautos paskolos		18 789	36 681	-	3 109
Kitos gautos paskolos		-	-	1 852	2 600
Kitų paskolų grąžinimas		(753)	(3 588)	-	(22 084)
Nuomos mokėjimai		(9 226)	(8 022)	(187)	(173)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(5 138)	(7 339)	1 393	(17 547)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		(95)	(1 191)	(291)	(2 450)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		2 541	3 732	301	2 753
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		2 446	2 541	10	301

97-148 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 m. balandžio 19 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

Bendroji informacija apie AUGA group, AB (toliau – "Bendrovė"):

Bendrovės pavadinimas:	AUGA group, AB
Įstatinis kapitalas:	65 950 713,08 eurų
Buveinės adresas:	Konstitucijos pr. 21C, Quadrum North, LT-08130, Vilnius, Lietuva
Telefonas:	+370 5 233 53 40
Elektroninis paštas:	info@auga.lt
Interneto tinklapis:	www.auga.lt
Teisinė - organizacinė forma:	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta:	2003 m. birželio 25 d., Vilnius, Lietuva
Juridinio asmens kodas:	126264360
Juridinių asmenų registro tvarkytoja:	VĮ Registrų centras

Bendrovės pagrindinė veiklos sritis yra žemės ūkio bendrovių valdymas Lietuvoje. Pagrindinės Grupės veiklos sritys yra žemės ūkio kultūrų auginimas ir pardavimas, pieno gamyba ir pardavimas, grybų auginimas ir pardavimas, ir galutiniam vartotojui skirtų pakuotų produktų gamyba ir pardavimas. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 1 199 darbuotojai (2020 m. gruodžio 31 d.– 1 236 darbuotojai). AUGA group, AB pagrindinis akcininkas yra Baltic Champs Group, UAB, kurios 100 proc. akcijų priklauso Kęstučiui Juščiui.

Akcininkai turėję daugiau nei 5 proc. visų įmonės akcijų:

	2021 m. gruodžio 31 d.		2020 m. gruodžio 31 d.
Įmonės pavadinimas / Asmens vardas, pavardė	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, proc.	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, proc.
Baltic Champs Group, UAB	126 686 760	55,71	125 167 939	55,04
European Bank for Reconstruction and Development	19 810 636	8,71	19 810 636	8,71
Žilvinas Marcinkevičius	15 919 138	7,00	15 919 138	7,00
ME Investicija, UAB	<11 370 813	<5,00	19 082 801	8,39
Kiti smulkūs akcininkai	64 999 718	28,58	47 435 738	20,86
Iš viso	227 416 252	100,00	227 416 252	100,00

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos pagrindinį sąrašą. Bendrovės akcijomis taip pat buvo prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje (toliau – WSE). 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrovė pateikė prašymą Lenkijos finansų priežiūros institucijai dėl Bendrovės akcijų išbraukimo iš prekybos WSE. Prašymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad buvo įgyvendintas oficialus siūlymas, kuriuo siekiama išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos WSE ir priimtas reikiamas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Prašymas buvo patenkintas – detalesnė informacija pateikiama 33 pastaboje.

Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro Bendrovė ir 127 dukterinės įmonės (2020 m. gruodžio 31 d. 137 dukterinės įmonės). 2021 m. Bendrovė įsigijo 100 proc. UAB Grain LT akcijų iš kitos grupės įmonės UAB AUGA Grūduva, buvo parduotos 9 veiklos nevykdžiusios Grupės įmonės: Turvaste Partners OÜ, Nakamaa Agro OÜ, Hindaste Invest OÜ, Tuudi River OÜ, Palderma Partners OÜ, Ave-Martna Capital OÜ, Hobring Invest OÜ, Rukkirahu Capital OÜ ir Pahasoo OÜ, Biržų rajono Rinkuškių melioracijos statinių naudotojų asociacija buvo išregistruota. 2020 m. vasario 14 d. Grupės įmonės Baltic Champs UAB ir AUGA Luganta UAB kartu su kitais Grybai LT KB akcininkais kapitalizavo Grybai LT KB suteiktas paskolas. Dėl to padidėjo Grybai LT KB akcinis kapitalas ir pasikeitė Grupės investicijos į įmonę dydis. Dviejų Grupės įmonių - UAB Baltic Champs ir UAB AUGA Luganta – bendra kontroliuojama Grybai LT KB pajų dalis padidėjo nuo 22 proc iki 61 proc. 2020 m. gegužės 28 d. Grupės įmonės Agromilk KB, Juodmargėlis KB ir Šventosios pievos KB iš likusių Grybai LT KB mažumos pajininkų išpirko pajus ir Grupė perėmė visą Grybai LT KB kontrolę. 2020 m. gruodžio 15 d. Agromilk KB, Juodmargėlis KB ir Šventosios pievos KB pardavė Grybai LT, KB pajus kitai Grupės įmonei – Baltic Champs UAB. Po pajų pardavimo tarp Grupės įmonių Baltic Champs UAB kontroliuoja 95 proc., o kitos grupės įmonės 5 proc. Grybai LT, KB pajų. Žemiau išvardintos visos dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas 2021 m. ir 2020 m.

					Grupės nuosavybės dalis,
Nr.	Pavadinimas	Teisinė forma	Įmonės kodas	Adresas, įregistravimo vieta ir data	Veiklos pobūdis	proc. 2021 12 31	2020 12 31
1.	UAB Baltic Champs	*4	302942064	Šiaulių r. sav. Poviliškių k. 15, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
2.	UAB AVG Investment	*4	300087691	Registracijos data: 2012-12-27 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
3.	UAB AWG Investment 1	*4	301745765	Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2005-02-10 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2008-06-18	**G	100,00%	100,00%
4.	UAB AWG Investment 2	*4	301807590	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2008-07-24	**G	100,00%	100,00%
5.	UAB AGROSS	*4	301807601	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2008-07-24	**H	100,00%	100,00%
6.	UAB Grain LT	*4	302489354	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2010-03-17	**H	100,00%	97,41%
7.	UAB AgroGIS	*4	302583978	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2011-01-18	**D	95,00%	95,00%
8.	UAB Agro Management Team	*4	302599498	Jonavos r. sav. Bukonių k. Lankesos g. 2, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2011-03-02	**E	100,00%	100,00%
9.	UAB Agrotechnikos centras	*4	302589187	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2011-02-03	**F	100,00%	100,00%
10.	UAB AUGA trade	*4	302753875	Jonavos r. sav. Bukonių k. Lankesos g. 2, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-02-29	**H	100,00%	100,00%
11.	ŽŪB Žemės fondas	*1	300558595	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2006-04-07	**E	100,00%	100,00%
12.	UAB Žemės vystymo fondas 6	*4	300589719	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Smolensko g. 10, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2006-08-10	**E	100,00%	100,00%
13.	UAB Žemės vystymo fondas 9	*4	300547638	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2006-03-09	**E	100,00%	100,00%
14.	UAB Žemės vystymo fondas 10 *4		301522723	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2008-01-10	**E	100,00%	100,00%
15.	UAB Žemės vystymo fondas 20 *4		300887726	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2007-06-22	**B	100,00%	100,00%
16.	UAB AUGA Grūduva	*4	174401546	Šakių r. sav. Gotlybiškių k., Registracijos vieta: Šakių r. sav., Registracijos data: 1997-02-24	**A	98,97%	98,97%
17.	ŽŪB AUGA Spindulys	*1	171330414	Radviliškio r. sav. Vaitiekūnų k. Spindulio g. 13, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1993-04-09	**A	99,99%	99,99%
18.	ŽŪB AUGA Smilgiai	*1	168548972	Panevėžio r. sav. Smilgių mstl. Panevėžio g. 23-1, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav, Registracijos data: 1992-09-16	**A	100,00%	100,00%
19.	ŽŪB AUGA Skėmiai	*1	171306071	Kėdainių g. 13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1992-10-01	**A	100,00%	99,97%
20.	ŽŪB AUGA Nausodė	*1	154179675	Anykščių r. sav. Nausodės k. Nausodės g. 55, Registracijos vieta: Anykščių r. sav., Registracijos data: 1992-08-11	**A	99,93%	99,93%
21.	ŽŪB AUGA Dumšiškės	*1	172276179	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 1992-09-29	**A	99,88%	99,88%
22.	ŽŪB AUGA Žadžiūnai	*1	175706853	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 1992-06-30	**A	99,81%	99,81%
23.	ŽŪB AUGA Mantviliškis	*1	161274230	Kėdainių r. sav. Mantviliškio k. Liepos 6-osios g. 60, Registracijos vieta: Kėdainių r. sav., Registracijos data: 1992-11-06	**A	99,94%	99,94%
24.	ŽŪB AUGA Alanta	*1	167527719	Molėtų r. sav. Kazlų k. Skiemonių g. 2A, Registracijos vieta: Molėtų r. sav., Registracijos data: 1992-06-29	**A	99,99%	99,99%
25.	ŽŪB AUGA Eimučiai	*1	175705032	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 1992-06-29	**A	99,24%	99,24%
26.	ŽŪB AUGA Vėriškės	*1	171305165	Radviliškio r., Skėmiai, Kėdainių g. 13, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1992-09-29	**A	99,93%	99,93%
27.	ŽŪB AUGA Želsvelė	*1	165666499	Marijampolės sav., Želsvos k., Želsvelės g. 1, Registracijos vieta: Marijampolės sav., Registracijos data: 1992-07-03	**A	99,86%	99,86%
28.	ŽŪB AUGA Lankesa	*1	156913032	Jonavos r. sav. Bukonių k., Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 1999-04-06	**A	96,91%	96,91%
29.	ŽŪB AUGA Kairėnai	*1	171327432	Radviliškio r. sav. Kairėnų k., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1993-03-02	**A	98,47%	98,47%
30.	ŽŪB AUGA Jurbarkai	*1	158174818	Jurbarko r. sav. Klišių k. Vytauto Didžiojo g. 99, Registracijos vieta: Jurbarko r. sav., Registracijos data: 1992-07-31	**A	98,46%	98,46%
31.	ŽŪB AUGA Gustoniai	*1	168565021	Panevėžio r. sav. Gustonių k. M. Kriaučiūno g. 15, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav, Registracijos data: 1992-12-09	**A	100,00%	100,00%
32.	KB Siesarčio ūkis	*3	302501098	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Šakių r. sav., Registracijos data: 2010-04-21	**A	99,44%	99,44%
33.	KB Kašėta	*3	302501251	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2010-04-21	**A	99,44%	99,44%
34.	ŽŪB Gustonys	*1	302520102	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav, Registracijos data: 2010-06-08	**E	100,00%	100,00%
35.	ŽŪB Skėmių pienininkystės centras	*1	302737554	Radviliškio r. sav. Skėmių k. Alyvų g. 1, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2012-03-05	**A	48,67%	48,67%
36.	ŽŪK AgroBokštai	*3	302485217	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2010-03-02	**A	97,94%	97,94%
37.	KB Dotnuvėlės valdos	*3	302618614	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2011-04-21	**A	99,22%	99,22%
38.	KB Nevėžio lankos	*3	302618596	Kėdainių r. sav. Mantviliškio k. Liepos 6-osios g. 60, Registracijos vieta: Kėdainių r. sav., Registracijos data: 2011-04-21	**A	96,51%	96,51%
39.	KB Radviliškio kraštas	*3	302618742	Kėdainių g.13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2011-04-20	**A	98,67%	98,67%
40.	KB Šventosios pievos	*3	302618201	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2011-04-20	**A	96,36%	96,36%

GRI 102-07 GRI 102-45

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 98

Nr.		Teisinė Įmonės kodas Adresas, įregistravimo vieta ir data forma			Grupės nuosavybės dalis,
	Pavadinimas		Veiklos pobūdis	proc. 2021 12 31	2020 12 31
41.	KB Kairių ūkis	*3	302615194	Panevėžio r. sav. Gustonių k. M. Kriaučiūno g. 15, Registracijos vieta:	**A	98,68%	98,68%
				Panevėžio r. sav., Registracijos data: 2011-04-13
42.	KB Šiaurinė valda	*3	302615187	Akmenės r. sav. Ramučių k. Klevų g. 11, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2011-04-13	**A	96,15%	96,15%
43.	KB Šušvės žemė	*3	302618767	Kelmės r. sav. Pašiaušės k. Vilties g. 2, Registracijos vieta: Kelmės r. sav., Registracijos data: 2011-04-21	**A	98,43%	98,43%
44.	KB Žalmargėlis	*3	303145954	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2013-09-23	**A	98,32%	98,32%
45.	KB Juodmargėlis	*3	303159014	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2013-10-03	**A	99,35%	99,35%
46.	KB AgroMilk	*3	302332698	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2009-04-23	**A	96,28%	96,28%
47.	KB Purpurėja	*3	302542337	Širvintų r. sav. Širvintų k. Zosinos g. 8, Registracijos vieta: Širvintų r. sav., Registracijos data: 2010-09-02	**A	99,53%	99,53%
48.	UAB Bukonių ekologinis ūkis	*4	302846621	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2012-08-23	**A	100,00%	100,00%
49.	UAB Agrosaulė 8	*4	302846105	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Smolensko g. 10-100, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2012-08-23	**G	100,00%	100,00%
50.	Biržų rajono Rinkuškių melioracijos statinių naudotojų	*2	302465556	Biržų r. sav. Biržų m. Vytauto g. 38, Registracijos vieta: Biržų r. sav., Registracijos data: 2009-12-11	**A	-	48,67%
51.	asociacija Pasvalio rajono Pušaloto melioracijos statinių naudotojų	*2	302465563	Pasvalio r. sav. Diliauskų k. Diliauskų g. 23, Registracijos vieta: Pasvalio r. sav., Registracijos data: 2009-12-11	**A	48,67%	48,67%
52.	asociacija Skėmių melioracijos statinių	*2	303170256	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r.	**A	48,67%	48,67%
53.	naudotojų asociacija Vaitiekūnų melioracijos	*2	303170306	sav., Registracijos data: 2013-10-22 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r.	**A	48,67%	48,67%
54.	statinių naudotojų asociacija Asociacija Grūduvos	*2	302567116	sav., Registracijos data: 2013-10-22 Šakių r. sav. Gotlybiškių k. Mokyklos g. 2, Registracijos vieta: Šakių r.	**A	65,81%	65,81%
55.	melioracija Paulių melioracijos statinių	*2	303169909	sav., Registracijos data: 2010-11-23 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
56.	naudotojų asociacija Melioracijos sistemų	*2	304219592	sav., Registracijos data: 2009-12-11 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta:	**A	70,74%	70,74%
57.	naudotojų asociacija Nausodė UAB Traktorių nuomos centras *4		302820808	Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2013-10-22 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
58.	UAB Traktorių nuomos	*4	302820797	Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-07-16 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
59.	paslaugos UAB Arnega	*4	302661957	Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-07-16 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
60.	AgroSchool OÜ	*6	12491954	Jonavos r. sav., Registracijos data: 2011-08-13 Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10133 ,	**G	100,00%	100,00%
61.	VŠĮ AgroSchool	*5	303104797	Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2013-07-15 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Smolensko g. 10-100, Registracijos vieta:	**C	50,00%	50,00%
62.	UAB AUGA Ramučiai	*4	302854479	Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2013-07-22 Akmenės r. sav. Ramučių k. Klevų g. 11, Registracijos vieta: Akmenės r.	**A	100,00%	100,00%
63.	UAB AUGA Luganta	*4	300045023	sav., Registracijos data: 2012-09-05 Kelmės r. sav. Pašiaušės k. , Registracijos vieta: Kelmės r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
64.	UAB eTime invest	*4	300578676	Registracijos data: 2012-09-05 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
65.	UAB ŽVF Projektai	*4	300137062	Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta:	**E	52,62%	52,62%
66.	ŽŪB Alantos ekologinis ūkis	*1	303324747	Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-12-27 Molėtų r. sav. Kazlų k. Skiemonių g. 2A, Registracijos vieta: Molėtų r.	**A	100,00%	100,00%
67.	ŽŪB Dumšiškių ekologinis ūkis	*1	303324722	sav., Registracijos data: 2014-06-09 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
68.	ŽŪB Eimučių ekologinis ūkis	*1	303324715	sav., Registracijos data: 2014-06-09 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r.	**A	100,00%	100,00%
69.	ŽŪB Grūduvos ekologinis ūkis	*1	303324804	sav., Registracijos data: 2014-06-09 Šakių r. sav. Gotlybiškių k. Mokyklos g. 2, Registracijos vieta: Šakių r.	**A	100,00%	100,00%
70.	ŽŪB Jurbarkų ekologinis ūkis	*1	303325361	sav., Registracijos data: 2014-06-09 Jurbarko r. sav. Klišių k. Vytauto Didžiojo g. 99, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
71.	ŽŪB Kairėnų ekologinis ūkis	*1	303325774	Jurbarko r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Radviliškio r. sav. Vaitiekūnų k. Spindulio g. 13-2, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
72.	ŽŪB Lankesos ekologinis ūkis	*1	303325710	Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Jonavos r. sav. Bukonių k. Lankesos g. 2, Registracijos vieta: Jonavos r.	**A	100,00%	100,00%
73.	ŽŪB Mantviliškio ekologinis	*1	303325703	sav., Registracijos data: 2014-06-09 Kėdainių r. sav. Mantviliškio k. Liepos 6-osios g. 60, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
74.	ūkis ŽŪB Nausodės ekologinis ūkis	*1	303325781	Kėdainių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Anykščių r. sav. Nausodės k. Nausodės g. 55, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
75.	ŽŪB Skėmių ekologinis ūkis	*1	303325692	Anykščių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Kėdainių g.13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio	**A	100,00%	100,00%
76.	ŽŪB Smilgių ekologinis ūkis	*1	303325824	r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Panevėžio r. sav. Smilgių mstl. Panevėžio g. 23-1, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
77.	ŽŪB Spindulio ekologinis ūkis	*1	303325817	Panevėžio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Radviliškio r. sav. Vaitiekūnų k. Spindulio g. 13-2, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
78.	ŽŪB Vėriškių ekologinis ūkis	*1	303325849	Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Kėdainių g.13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio	**A	100,00%	100,00%
79.	ŽŪB Žadžiūnų ekologinis ūkis	*1	303325870	r. sav., Registracijos data: 2014-06-09 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%

GRI 102-07 GRI 102-45

						Grupės nuosavybės dalis,
Nr.	Pavadinimas	Teisinė forma	Įmonės kodas	Adresas, įregistravimo vieta ir data	Veiklos pobūdis	proc. 2021 12 31	2020 12 31
80.	ŽŪB Želsvelės ekologinis ūkis	*1	303325856	Marijampolės sav. Želsvos k. Želsvelės g. 1, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
81.	Prestviigi OÜ	*6	12654600	Marijampolės sav., Registracijos data: 2014-06-09 Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10133,	**G	100,00%	100,00%
82.	Turvaste partners OÜ	*6	12655410	Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02 Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10134,	**G	-	100,00%
83.	Nakamaa Agro OÜ	*6	12655522	Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02 Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10135,	**G	-	100,00%
84.	Hindaste Invest OÜ	*6	12655384	Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02 Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10136,	**G	-	100,00%
85.	Tuudi River OU	*6	12655640	Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-04-24 Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10137, Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02	**G	-	100,00%
86.	Palderma Partners OÜ	*6	12654959	Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10138, Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02	**G	-	100,00%
87.	Ave-Martna Capital OÜ	*6	12655155	Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10139, Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02	**G	-	100,00%
88.	Hobring Invest OÜ	*6	12655427	Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10140, Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02	**G	-	100,00%
89.	Rukkirahu Capital OÜ	*6	12655232	Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10141, Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02	**G	-	100,00%
90.	Pahasoo OÜ	*6	12655367	Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10142, Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02	**G	-	100,00%
91.	KB Ganiklis	*3	303429417	Radviliškio r. sav. Skėmių k. Alyvų g. 1-3, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	98,09%	98,09%
92.	KB Ganiavos gėrybės	*3	303429431	Marijampolės sav. Želsvos k. Želsvelės g. 1, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	98,09%	98,09%
93.	KB Žemėpačio pieno ūkis	*3	303432388	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-22	**A	98,09%	98,09%
94.	KB Žemynos pienelis	*3	303427989	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-17	**A	98,09%	98,09%
95.	KB Lygiadienio ūkis	*3	303428087	Panevėžio r. sav. Smilgių mstl. Panevėžio g. 23-1, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-17	**A	98,09%	98,09%
96.	KB Laumės pieno ūkis	*3	303427996	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-17	**A	98,09%	98,09%
97.	KB Medeinos pienas	*3	303428112	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	98,09%	98,09%
98.	KB Gardaitis	*3	303429381	sav., Registracijos data: 2014-10-17 Panevėžio r. sav. Gustonių k. M. Kriaučiūno g. 15, Registracijos vieta:	**A	98,09%	98,09%
99.	KB Dimstipatis	*3	303429424	Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta:	**A	98,09%	98,09%
100.	KB Aušlavis	*3	303429456	Mažeikių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 Anykščių r. sav. Nausodės k. Nausodės g. 55, Registracijos vieta:	**A	98,09%	98,09%
101.	KB Austėjos pieno ūkis	*3	303428094	Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta:	**A	98,09%	98,09%
102.	KB Aitvaro ūkis	*3	303429374	Mažeikių r. sav., Registracijos data: 2014-10-17 Radviliškio r. sav. Skėmių k. Alyvų g. 1-3, Registracijos vieta: Radviliškio	**A	98,09%	98,09%
103.	KB Giraičio pieno ūkis	*3	303429399	r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta:	**A	98,09%	98,09%
104.	Fentus 10 GmbH	*6	HRB106477	Mažeikių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 StraBe des 17 Juni 10b, 10623 Berlynas, Vokietija, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
105.	Norus 26 AG	*6	HRB109356B	Vokietija, Registracijos data: 2014-05-02 StraBe des 17 Juni 10b, 10623 Berlynas, Vokietija, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
106.	LT Holding AG	*6	HRB109265B	Vokietija, Registracijos data: 2014-05-02 StraBe des 17 Juni 10b, 10623 Berlynas, Vokietija, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
107.	UAB KTG Agrar	*4	300127919	Vokietija, Registracijos data: 2014-05-02 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Vilniaus m.	**A	100,00%	100,00%
108.	UAB Agrar Raseiniai	*4	300610316	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
109.	UAB AUGA Mažeikiai	*4	300610348	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
110.	UAB PAE Agrar	*4	300867691	Mažeikių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
111.	UAB Delta Agrar	*4	300868875	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
112.	UAB KTG Grūdai	*4	302637486	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
113.	UAB KTG Eko Agrar	*4	300510650	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
114.	UAB Agronita	*4	300132574	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
115.	UAB Agronuoma	*4	303204954	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
116.	UAB VL Investment Vilnius 12	*4	303205611	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
117.	UAB Agrar Ašva	*4	301608542	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
118.	UAB Agrar Varduva	*4	301608791	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
119.	UAB Agrar Seda	*4	301608777	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%

GRI 102-07 GRI 102-45

		Teisinė		Veiklos	Grupės nuosavybės dalis, proc.
Nr.	Pavadinimas	forma	Įmonės kodas	Adresas, įregistravimo vieta ir data pobūdis		2021 12 31	2020 12 31
120.	UAB Agrar Kvistė	*4	302308067	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
121.	UAB Agrar Luoba	*4	302308035	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
122.	UAB Agrar Gaja	*4	302594412	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
123.	UAB Agrar Ariogala	*4	301626540	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
124.	UAB Agrar Girdžiai	*4	301621568	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
125.	UAB Agrar Vidauja	*4	301622531	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
126.	UAB Agrar Raudonė	*4	302309532	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
127.	UAB Agrar Venta	*4	302307855	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
128.	UAB Agrar Nerys	*4	302594063	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
129.	UAB Agrar Gėluva	*4	302312133	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
130.	UAB Agrar Betygala	*4	302312222	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
131.	UAB Agrar Dubysa	*4	302312215	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
132.	UAB Agrar Pauliai	*4	302312165	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
133.	UAB Agrar Mituva	*4	302312172	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r.	**A	100,00%	100,00%
				sav., Registracijos data: 2014-10-20
134.	UAB AUGA Raseiniai	*4	304704364	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta:	**A	100,00%	100,00%
				Raseinių r. sav., Registracijos data: 2017-11-06
135.	Tėvynės žemelė UAB	*4	303301428	Antano Tumėno st. 4, Vilniaus mun., Vilnius	**G	100,00%	100,00%
136.	Tėviškės žemelė UAB	*4	303207199	Antano Tumėno st. 4, Vilniaus mun., Vilnius	**E	100,00%	100,00%
137.	KB Grybai LT	*3	302765404	Žibalų g. 37, Širvintos	**I	100,00%	100,00%

PASTABOS:

**A Žemės ūkio veikla	**G Dukterinių įmonių valdymas
**B Grupės piniginis fondas	**H Prekyba ir logistika
**C Žmogiškųjų išteklių valdymas	**I Maisto produktų gamyba
**D IT sistemos vystymas
**E Žemės valdymo bendrovė
**F Įrangos nuoma
	**

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

2.1. Apskaitos principų pasikeitimai

Grupė ir Bendrovė taiko vienodą apskaitos politiką visais šiose finansinėse ataskaitose pateikiamais laikotarpiais.

2.2. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), priimtais Europos Sąjungoje (ES) ir galiojusiais 2021 m. gruodžio 31 d. Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos parengtos istorinės įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus žemę nekilnojamajame turte, kuri apskaitoma perkainota verte, biologinį turtą (galvijus ir pasėlius) bei palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurie apskaitomi tikrąja verte. Tiek Bendrovė, tiek Grupė taiko tuos pačius apskaitos principus, išskyrus dukterinių įmonių apskaitą, kaip aprašyta 2.27 pastaboje.

Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius įvertinimus. Šie standartai taip pat reikalauja, kad vadovybė priimtų sprendimus, susijusius su Grupės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4 pastaboje.

Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos pateiktos nacionaline valiuta eurais (Eur), kuri yra Grupės (detaliau žr. 2.6. pastaboje) ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 101

GRI 102-07 GRI 102-45

Veiklos tęstinumo principas

Pridedamos finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu. Trumpalaikis Grupės tikslas yra sugeneruoti pakankamą kiekį lėšų tam, kad būtų pasiektas veiklos efektyvumas ir pelningumas bei sugeneruoti pakankamai pajamų ir pelno, siekiant padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Grupės vadovybė tikisi išlaikyti dabartinius likvidumo rodiklius ir sukaupti lėšas ateities investicijoms. Bendrovė daugiausia dirba su Grupės įmonėmis, todėl jos likvidumas yra pakoreguojamas esant poreikiui.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupės trumpalaikis turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 12 064 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 24 133 tūkst. Eur). Grupės bendrasis padengimo koeficientas(trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) sudarė 1,27 (2020 m. – 1,57), tuo tarpu kritinio likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas (neįskaitant biologinio turto ir atsargų) / trumpalaikiai įsipareigojimai) buvo 0,30 (2020 m. – 0,44).

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės trumpalaikis turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 689 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 2 742 tūkst. Eur). Bendrovės bendrojo likvidumo rodiklis 2021 m. siekė 1,18 (2020 m. – 3,35), o kritinio likvidumo rodiklis buvo 1,18 (2020 m. – 3,34).

Dėl COVID-19 įtakos analizės Grupės veiklai skaitykite 32 pastaboje.

Nauji standartai, pataisos ir išaiškinimai

2021 m. Grupė ir Bendrovė pritaikė visus Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TASV) ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) paskelbtus naujus ir patikslintus standartus, pataisas bei išaiškinimus, kurie yra svarbūs jos veiklai ir įsigaliojo ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu 2021 m. sausio 1 d.

Naujų ir/ar pakeistų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas.

a) Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos naujus ir pakoreguotus TFAS ir TFAAK pakeitimus 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais:

− "Palūkanų normų lyginamojo indekso (TPN) reforma" – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS, 4-ojo TFAS ir 16-ojo TFAS 2-ojo etapo pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau). Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturėjo įtakos šioms finansinėms ataskaitoms, nes visose Grupės ir Bendrovės sudarytose paskolų sutartyse su kintamomis palūkanomis kaip palūkanų bazė yra naudojamas EURIBOR rodiklis, kuriam yra nustatyta 0% apatinė palūkanų normos riba. Iki ir po EURIBOR nustatymo būdo pasikeitimo EURIBOR buvo neigiama, dėl to palūkanų normai apskaičiuoti buvo taikoma 0% apatinė palūkanų normos riba, todėl šie pokyčiai neturėjo jokios įtakos nei pačiai palūkanų normai, nei būsimiems pinigų srautams.

b) Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie dar nėra įsigalioję ir kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

− "Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį", "Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos", "Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus" – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos.

Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Taikant 2-ąjį TAS tokio turto savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas "testuoja, ar turtas tinkamai veikia", kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius.

37-ąja pataisa patikslinama "sutarties vykdymo išlaidų" reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.

3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu.

9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo.

Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais.

1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS.

Grupės ir Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

c) Standartai, aiškinimai ir pataisos, dar nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė nėra pritaikiusi anksčiau laiko:

• − 14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos".
• − "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos.
• − "Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams" 1-ojo TAS pataisos.
• − "Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams, įsigaliojimo datos atidėjimas" 1-ojo TAS pataisos.
• − 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos "Apskaitos politikos atskleidimas".
• − 8-ojo TAS pataisos "Apskaitinių įverčių apibrėžimas".
• − Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais 12-ojo TAS pataisos.

Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Kiti nauji ar pakeisti standartai ir/ar jų aiškinimai, kurie dar neįsigaliojo, neturi reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei.

2.3. Grupės apskaita

Dukterinės įmonės – tai įmonės, kurias Grupė gali kontroliuoti. Grupė kontroliuoja įmonę, kai yra susijusi arba turi teises į įmonės kintamą grąžą ir turi galimybę daryti įtaką grąžai per savo įgaliojimus įtakoti jos veiklas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas Grupės finansines ataskaitas nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė. Nebetraukiamos tada, kuomet kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas verslo jungimų apskaitai. Už dukterinės įmonės įsigijimą perduotas atlygis yra perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Perduotas atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo jungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, Grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Perduoto atlygio dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės priemonių tikrosios vertės įsigijimo dieną, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip neigiamas prestižas.

Jei įsigijimas vykdomas etapais, anksčiau turėta įsigyjamosios įmonės apskaitinė investicijos vertė įsigijimo dieną perskaičiuojama tikrąja verte. Vertės padidėjimas ar nuostolis, susidaręs perskaičiavus turėtos investicijos tikrąją vertę yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu.

2.4. Asocijuotos įmonės

Asocijuotomis įmonėmis yra laikomos visos įmonės, kurioms Grupė turi reikšmingą įtaką, bet jų nekontroliuoja nei pavieniui, nei bendrai. Šiuo atveju Grupė turi turėti 20-50 proc. balsavimo teisių. Investicijos į asocijuotas įmones apskaitomos taikant nuosavybės metodu apskaitytų investicijų metodą, pirmiausia pripažįstant jų įsigijimo savikainą.

Nuosavybės metodu apskaitytų investicijų pradinė investicijos vertė yra pripažįstama įsigijimo savikaina, kuri vėliau pelno (nuostolių) ataskaitoje pakoreguojama pripažįstant Grupės dalį į asocijuotosios įmonės pelną ar nuostolius, patirtus po įsigijimo, taip pat pakoreguojama Grupės kitos bendrosios pajamos pagal Grupės dalį į asocijuotosios įmonės kitas bendrąsias pajamas. Dividendai, gauti arba gautini iš asocijuotų ir bendrųjų įmonių, pripažįstami kaip investicijų sumažėjimas apskaitinėje investicijų vertėje.

Kai Grupės nuostolių dalis yra lygi arba viršija nuosavybės metodu apskaitytų investicijų balansinę vertę, įskaitant bet kokias kitas neapibrėžtas ilgalaikes gautinas sumas, Grupė nepripažįsta tolimesnių nuostolių, išskyrus atvejus, kai ji prisiėmė įsipareigojimus ar atliko mokėjimus kito subjekto vardu.

Nerealizuotas sandorių pelnas tarp Grupės ir jos asocijuotų įmonių ar bendrųjų įmonių yra eliminuojamas tokia dalimi, kokia yra Grupės nuosavybės dalis šiose įmonėse. Nerealizuoti nuostoliai taip pat yra eliminuojami, išskyrus tuos atvejus, jei turima įrodymų, kad sandoriu perduoto turto vertė yra sumažėjusi. Esant poreikiui, nuosavybės metodu apskaitytų įmonių, į kurias investuojama, taikomi apskaitos principai buvo pakoreguoti, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Grupės taikomais apskaitos principais.

Nuosavybės metodu apskaitytų investicijų apskaitinės vertės peržiūrimos dėl vertės sumažėjimo pagal 2.9 pastaboje aprašytus principus.

2.5. Sandoriai su nekontroliuojančia dalimi

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

2.6. Užsienio valiutos perskaičiavimas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje konkreti įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta yra euras (EUR).

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grupės įmonės

Dukterinių įmonių veiklos rezultatai ir finansinė būklė (nė vienos iš kurių funkcinė valiuta nėra iš hiperinfliacijos ekonomikos), kurių funkcinė valiuta skiriasi nuo pateikimo valiutos, yra perskaičiuojami į pateikimo valiutą tokia tvarka:

• a) Turtas ir įsipareigojimai kiekvieną balanso parengimo dieną yra perskaičiuojami taikant laikotarpio pabaigos valiutos keitimo kursą balanso sudarymo dieną;
• b) Pajamos ir sąnaudos atskiriems pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniams yra perskaičiuojamos vidutiniu laikotarpio valiutos kursu (išskyrus atvejus, kai vidutinis kursas pagrįstai neatspindi valiutos kursų, galiojančių sandorių dieną, bendrojo poveikio);
• c) Visi valiutų perskaičiavimo skirtumai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose kaip atskiras nuosavybės komponentas.

Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai, atsirandantys įsigijus užsienio įmonę, laikomi užsienio bendrovės turtu arba įsipareigojimais ir perskaičiuojami taikant laikotarpio pabaigos valiutos keitimo kursą balanso sudarymo dieną.

2.7. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais laikomas turtas, kurį Grupė ir Bendrovė valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais ir kurio naudingo tarnavimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę, yra apskaitomi įsigijimo verte sumažinus vėliau sukauptu nusidėvėjimu ir vėlesniais vertės sumažėjimo nuostoliais. Žemė apskaitoma perkainota verte, atėmus vėlesnius vertės sumažėjimo nuostolius.

Pastatus daugiausia sudaro karvių fermos, dirbtuvės ir grūdų saugojimo pastatai. Mašinas ir įrengimus sudaro žemės ūkio technika bei pieno ūkių įrengimai. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, apskaitomi įsigijimo verte, atėmus vėlesnį nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius.

Žemę daugiausia sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kuri pateikiama perkainota verte, remiantis periodiškai, ne rečiau nei kas trejus metus, nepriklausomų vertintojų atliekamais vertinimais.

Vėliau patirtos išlaidos pridedamos prie apskaitinės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės arba pripažįstamos atskiru turtu tik tuo atveju, jeigu yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šio turto, ir turto savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Žemės apskaitinės vertės padidėjimas po perkainojimo yra kredituojamas į perkainojimo rezervą nuosavybės dalyje. Vertės sumažėjimai, kurie padengia to paties turto ankstesnius vertės padidėjimus, pripažįstami tiesiogiai nuosavybės dalyje, mažinant perkainojimo rezervą; visi kiti vertės sumažėjimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Kito turto nusidėvėjimas, išskyrus nebaigtą statybą, apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę ar perkainotą vertę iki likvidacinės vertės per šiuos nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai	20–50	metų
Statiniai ir įrengimai	4–20	metų
Transporto priemonės, įranga ir kitas nekilnojamasis	1–10	metų
turtas, įranga ir įrengimai

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 104

Turto apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės, jeigu turto apskaitinė vertė viršija įvertintą atsiperkamąją vertę.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas statomas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Toks turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto apskaitinę vertę, ir apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos sąnaudų straipsnyje. Pardavus perkainotą turtą, atitinkama perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpis vadovybės yra nustatomas turto įsigijimo momentu ir kasmet peržiūrimas.

2.8. Nematerialusis turtas

Prestižas

Prestižas parodo, kiek Grupės įsigytos dukterinės/asocijuotos įmonės grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs dėl dukterinės įmonės įsigijimo, apskaitomas kaip nematerialusis turtas. Kiekvienais metais pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptais vertės sumažėjimo nuostoliais. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi. Pelnas ar nuostoliai, atsiradę dėl įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.

Prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams, dėl vertės sumažėjimo peržiūrėjimų. Priskiriama tiems pinigų srautus kuriantiems vienetams ar pinigų srautus kuriančių vienetų grupėms, kurios turėtų gauti naudos iš verslo jungimo, kurį įvykdžius prestižas susidarė.

Kitas nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas – tai turtas, iš kurio Grupė ir Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, jo naudojimo trukmė yra ribota ir jis apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką:

Kitas nematerialusis turtas 5 metai

Atskirai įsigytos licencijos yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją. Licencijos, įsigytos per verslo jungimus, yra apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datai. Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos remiantis su konkrečių programinių įrangų įsigijimu ir parengimu naudojimui susijusiomis išlaidomis.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami pelne ar nuostoliuose.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis vadovybės yra nustatomas turto įsigijimo momentu. Nustatytas naudingo tarnavimo laikotarpis kasmet peržiūrimas.

Amortizuojamas turtas tikrinamas, ar nesumažėjusi jo vertė, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti nebeatgautina.

2.9. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtąjį pelno mokestį, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami ta suma, kuria apskaitinė turto vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, kuri yra didesnė iš dviejų verčių: turto tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas, ir naudojimo vertė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus kuriančius vienetus). Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio vertė buvo sumažėjusi, kiekvienų ataskaitų parengimo dieną peržiūrimas dėl galimybės atstatyti vertės sumažėjimą. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.10. Biologinis turtas

Biologinis turtas pirminio pripažinimo metu ir balanso sudarymo dieną apskaitomas tikrąja verte, atėmus įvertintas pardavimo išlaidas, išskyrus atvejus, kai tikroji vertė negali būti tiksliai nustatyta pirminio pripažinimo metu. Žemės ūkio produkcija, išgauta iš Grupės biologinio turto, yra apskaitoma tikrąja verte, atėmus įvertinas pardavimo išlaidas derliaus nuėmimo metu, ir vėliau apskaitoma kaip atsargos.

Jeigu egzistuoja aktyvi biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos rinka, tos rinkos skelbiama kaina yra tinkamas dydis nustatant tikrąją turto vertę. Jei tokia rinka neegzistuoja, tikroji vertė nustatoma pagal artimiausio rinkos sandorio kainą, su sąlyga, kad ekonominės sąlygos reikšmingai nepasikeitė nuo tokio sandorio dienos iki balanso parengimo dienos. Įsigijimo savikaina yra naudojama tikrosios vertės nustatymui tik tada, kai nuo sąnaudų, susijusių su šiuo biologiniu turtu, patyrimo dienos biologinis turtas kito nežymiai (pvz. praėjus trumpam laikotarpiui po augalų ar grybų sėjos).

Augimo periodu (augalų, grybų, gyvulių iki 1-ojo laktacijos periodo) patirtos sąnaudos yra kapitalizuojamos ir apskaitomos atitinkamo turto straipsnyje. Kiekvieną ataskaitos parengimo datą, biologinis turtas yra pervertinamas tikrąja verte. Pervertinimo pelnas arba nuostolis (skirtumas tarp tikrosios vertės ir patirtų sąnaudų) yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Pelnas (nuostoliai), susidarantys pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte ir pasikeitus biologinio turto tikrajai vertei". Parduotai produkcijai (augalams, grybams, pienui, mėsai), apskaityta biologinio turto/žemės ūkio produkcijos vertė yra pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, atsižvelgiant į jų sąnaudų pobūdį – visos patirtos sąnaudos pagal pobūdį eilutėje "Pardavimo savikaina", įskaitant ir pelną/nuostolį iš tikrosios vertės pasikeitimų.

Į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį "Pelnas (nuostoliai), susidarantys pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte ir pasikeitus biologinio turto tikrajai vertei" įtraukiama (1) pelnas (nuostolis) dėl ataskaitos parengimo dieną neparduotos žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės pasikeitimo (daugiausiai augalų, nes pienas ir grybai yra iškart parduodami) ir (2) pelnas (nuostolis) dėl melžiamų karvių tikrosios vertės pasikeitimo, (2.1) augimo periodu esant skirtumams tarp patirtų ir apskaitytų išlaidų, taip pat tikrosios vertės skirtumų ataskaitiniais laikotarpiais, ir (2.2) melžimo laikotarpiu tikrosios vertės sumažėjimu dėl likusio karvės naudingo tarnavimo laiko; taip pat dėl visų kitų pokyčių, kurie yra sąlygoti pasikeitusių parametrų, naudojamų grynųjų pinigų srautų prognozėse.

Visi kiti biologinio turto judėjimai (9 pastaba) yra pavaizduoti kapitalizuotų išlaidų suma.

Straipsnyje "Pardavimo savikaina" yra įtrauktos visos sąnaudos, patirtos pasėlių, grybų auginimui bei pieno ir mėsos gamybai, kurie buvo parduoti ataskaitiniu laikotarpiu. Išlaidos, kurios buvo patirtos produkcijos pagaminimui, kuri ataskaitų rengimo dieną liko neparduota, yra kapitalizuojamos pradine verte ir ateinančiais laikotarpiais, kai produkcija bus parduota, bus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitos "Pardavimo savikaina" straipsnį. Išlaidos, kapitalizuotos užauginti melžiamas karves, nėra atspindimos "Pardavimo savikaina" straipsnyje; vietoj to, apskaityta karvių vertė yra nurašoma per visą karvių gyvenimo laikotarpį, kaip tikrosios vertės pokytis pelno (nuostolių) ataskaitoje straipsnyje "Pelnas (nuostoliai), susidarantys pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte ir pasikeitus biologinio turto tikrajai vertei".

2.11. Investicijos ir kitas finansinis turtas

2.11.1 Klasifikavimas

Grupė ir Bendrovė savo finansinį turtą priskiria šioms vertinimo kategorijoms:

• kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąją verte (tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant arba per kitas bendrąsias pajamas, arba per pelną ar nuostolius ir

• kuris bus vertinamas amortizuota savikaina.

Klasifikavimas priklauso nuo įmonės verslo modelio, skirto finansinio turto ir sutartinių pinigų srautų valdymui.

Turto, vertinamo tikrąja verte, pelnas ir nuostoliai dėl tikrosios vertės pasikeitimo bus pripažįstami pelnu ar nuostoliu arba kitose bendrosiose pajamose. Investicijų į nuosavybės finansines priemones, kurios nėra laikomos parduoti, apskaitymas priklausys nuo to, ar Grupė ir Bendrovė pirminio pripažinimo metu priėmė nekeičiamą sprendimą, kad jos būtų apskaitytos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant per kitas bendrąsias pajamas.

Grupė ir Bendrovė investicijas į skolos finansines priemones perklasifikuoja tik tada, kai pasikeičia jos šio turto valdymui taikytas verslo modelis.

2.11.2 Pripažinimas ir nurašymas

Įprastinis finansinio turto pirkimas ir pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną - dieną, kurią Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti turtą. Finansinis turtas yra nurašomas, kai pasibaigė arba buvo perduotos teisės gauti sutartinius pinigų srautus iš finansinio turto ir Grupė ir Bendrovė iš esmės perdavė visas su nuosavybe susijusias rizikas ir naudą.

2.11.3 Vertinimas

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė įvertina finansinį turtą tikrąja verte pridedant, tuo atveju, jei finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu ar nuostoliu, sandorio išlaidas, tiesiogiai priskiriamas finansinio turto įsigijimui. Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu ar nuostoliu, sandorio išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno arba nuostolio eilutėse. Skolos priemonių vertinimas vėlesniais laikotarpiais priklauso nuo Grupės ir Bendrovės turto valdymui taikomo verslo modelio ir turto pinigų srautų pobūdžio. Yra trys vertinimo kategorijos, kurioms Grupė ir Bendrovė priskiria savo skolos priemones:

• Amortizuota savikaina: Turtas, laikomas sutartiniams pinigų srautams gauti, vertinamas amortizuota savikaina, jeigu minėti pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos grąžinimą ir palūkanų mokėjimus. Palūkanų pajamos iš šio finansinio turto yra įtraukiamos į finansinės veiklos pajamas taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Bet koks pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl nurašymo, pripažįstamas tiesiogiai pelne ar nuostolyje ir pateikiamas kaip kitos veiklos pelnas (nuostolis) kartu su pelnu (nuostoliais) dėl užsienio valiutų kursų pasikeitimo. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra pateikiami kaip atskiras eilutės straipsnis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

• Tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (TVKBP): Turtas, kuris laikomas sutartiniams pinigų srautams surinkti ir finansiniam turtui parduoti, kai turto pinigų srautai sudaro tik pagrindinės paskolos sumos grąžinimą ir palūkanų mokėjimus, vertinamas TVKBP. Apskaitinės vertės pokyčiai pateikiami kitose bendrosiose pajamose, išskyrus vertės sumažėjimo pelno ar nuostolio pripažinimą, palūkanų pajamas ir valiutos kurso pasikeitimo pelną ir nuostolius, kurie yra pripažįstami pelne ar nuostolyje. Kai finansinis turtas yra nurašomas, sukauptas pelnas ar nuostolis, anksčiau pripažintas kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamas iš nuosavybės į pelną ar nuostolius ir pripažįstamas kitos veiklos pelnu (nuostoliu). Palūkanų pajamos už šį finansinį turtą yra įtraukiamos į finansinės veiklos pajamas taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostoliai yra pateikiami kaip kitos veiklos pelnas (nuostolis), o vertės sumažėjimo sąnaudos yra pateikiamos atskira eilute pelno (nuostolių) ataskaitoje.

• Tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (TVPN): finansinis turtas, kuris neatitinka amortizuotos savikainos arba tikrosios vertės pasikeitimo pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (TVKBP) kriterijų, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Skolos investicijos, kuri vėliau vertinama TVPN, tikrosios vertės pasikeitimo pelnas ar nuostolis yra pripažįstamas grynąja verte kaip kitos veiklos pelnas (nuostolis) tuo laikotarpiu, kuriuo jis susidaro.

Grupė ir Bendrovė vėliau vertina visas nuosavybės investicijas tikrąja verte. Tais atvejais, kai Grupės ir Bendrovės vadovybė nusprendžia nuosavybės investicijų tikrosios vertės pasikeitimo pelną ar nuostolius pateikti kitose bendrosiose pajamose (TVKBP), vėliau nurašant nuosavybės investicijas anksčiau susidarę tikrosios vertės pasikeitimo pelnas ar nuostoliai, apskaityti kitose bendrosiose pajamose, nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolį. Tokių investicijų dividendai toliau pripažįstami pelno ar nuostolių dalyje kaip kitos veiklos pajamos, kuomet Grupė ir Bendrovė turi nustatytą teisę gauti mokėjimus. Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu ar nuostoliais, tikrosios vertės pokyčiai apskaitomi kaip kitos veiklos pelnas ar nuostoliai pelno (nuostolių) ataskaitoje, kaip taikytina. Nuosavybės vertybinių popierių, vertinamų tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis, vertės sumažėjimo nuostoliai ir vertės sumažėjimo nuostolių atstatymai nepateikiami atskirai nuo kitų tikrosios vertės pokyčių.

2.11.4 Tikrosios vertės sumažėjimas

Grupė/Bendrovė vertina ateityje tikėtinus kredito nuostolius, susijusius su savo finansiniu turtu, apskaitomu amortizuota savikaina. Taikoma vertės sumažėjimo metodika priklauso nuo to, ar buvo reikšmingai padidėjusi kredito rizika.

Grupė/Bendrovė laikosi trijų pakopų modelio, skirto finansinio turto, išskyrus prekybos gautinas sumas, vertės sumažėjimui:

• 1-oji pakopa – likučiai, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nebuvo ženkliai padidėjusi arba kurie ataskaitos sudarymo dieną turi mažą kredito riziką. Šiam turtui pripažįstami 12-os mėnesių tikėtini kredito nuostoliai (TKN) ir palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės (t.y. neatimant atidėjinio tikėtiniems kredito nuostoliams). 12-os mėnesių TKN yra tikėtini kredito nuostoliai, atsirandantys dėl įsipareigojimų neįvykdymų, galimų per 12-ką mėnesių nuo ataskaitos sudarymo dienos. Tai nėra tikėtini grynųjų pinigų trūkumai per 12-os mėnesių laikotarpį, o visas turto kredito nuostolis, įvertintas atsižvelgiant į tikimybę, kad nuostoliai atsiras per ateinančius 12-ka mėnesių.

• 2-oji pakopa – apima likučius, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo buvo ženkliai padidėjusi (nebent jie turi mažą kredito riziką ataskaitos sudarymo dieną), tačiau kurie neturi objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Šiam turtui pripažįstami visą laikotarpį apimantys TKN, tačiau palūkanų pajamos vis dar skaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės. Visą laikotarpį apimantys TKN yra tikėtini kredito nuostoliai, atsirandantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per numatomą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį. Tikėtini kredito nuostoliai yra svertiniai vidutiniai kredito nuostoliai su įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe (NT), naudojama kaip įtakojantis veiksnys.

• 3-ioji pakopa – apima likučius su objektyviais vertės sumažėjimo įrodymais ataskaitos sudarymo dieną. Šiam turtui pripažįstami viso laikotarpio TKN ir palūkanų pajamos apskaičiuojamas pagal grynąją balansinę vertę (t.y. atėmus atidėjinius tikėtiniems kredito nuostoliams).

Finansinis turtas laikomas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės, jei ataskaitų sudarymo dieną yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Įrodymai dėl vertės sumažėjimo gali apimti požymius, kad skolininkai arba skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo mokėjimų, tikimybę, kad jie bankrutuos ar bus įvykdyta kita finansinė reorganizacija.

Finansinis turtas nurašomas visiškai arba iš dalies, kai nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo. Rodikliai, kad nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo, apima, be kita ko, nemokumo ar didelių skolininko finansinių sunkumų tikimybę. Sumažėjusios vertės skolos yra nurašomos, kai jos vertinamos kaip neatgautinos.

Prekybos ir kitų gautinų sumų atžvilgiu Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą, leidžiamą pagal 9-ąjį TFAS, pagal kurį reikalaujama, kad tikėtini viso laikotarpio nuostoliai būtų pripažįstami nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 107

Tikėtinų nuostolių dydžiai yra pagrįsti pardavimų mokėjimų profiliais per 36 mėnesius iki 2021 m. gruodžio 31 d. arba per 24 mėnesius iki 2021 m. sausio 1 d. bei per šį laikotarpį patirtais istoriniais kredito nuostoliais. Istoriniai nuostolių rodikliai koreguojami, kad atspindėtų dabartinę ir ateities informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos nuomininkų gebėjimui padengti atitinkamas sumas. Tokia ateities informacija apima tokius rodiklius kaip:

• ekonominių, reguliavimo, technologinių ir aplinkos veiksnių pokyčiai (pvz:. pramonės perspektyvos, BVP, užimtumas ir politika),

• išorės rinkos rodikliai,

• klientų bazė.

2.12. Atsargos

Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina bei mokesčiai (kurių Grupė ir Bendrovė vėliau neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus susijusias pardavimo išlaidas.

2.13. Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinos sumos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus atidėjinių nuostoliams sumą. Prekybos gautinos sumos yra iš klientų gautinos sumos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas įprastomis verslo sąlygomis. Jos paprastai turi būti apmokėtos per 30 dienų, todėl visos klasifikuojamos kaip trumpalaikės. Prekybos gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos atlygio sumos, kurios besąlygiškai sumokamos, nebent jose yra reikšmingų finansavimo komponentų, kai jos pripažįstamos tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė turi gautinas sumas, siekdama surinkti sutartinius pinigų srautus, todėl vėliau jas įvertina amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą 9-ojo TFAS metodą vertindama tikėtinus kredito nuostolius, pagal kurį visoms prekybos gautinoms sumoms taikomas atidėjinys viso laikotarpio tikėtiniems kredito nuostoliams. Norint įvertinti tikėtinus kredito nuostolius, Grupės prekybos gautinos sumos yra sugrupuojamos pagal Grupės pajamų segmentus (gyvulininkystė, augalininkystė, grybininkystė ir galutiniam vartotojui skirti produktai), Bendrovės prekybos gautinos sumos atskirai negrupuojamos. Tikėtinų nuostolių dydžiai remiasi pardavimų mokėjimų profiliu per 36 mėnesių laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d. arba per 24 mėnesių laikotarpį iki 2021 m. sausio 1 d. ir atitinkamais istoriniais kredito nuostoliais, patirtais per šį laikotarpį. Istoriniai nuostolių rodikliai yra koreguojami, kad atspindėtų dabartinę ir ateities informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos klientų gebėjimui atsiskaityti. Grupė ir Bendrovė nustatė, kad ES BVP augimo tempas yra svarbiausias veiksnys ir atitinkamai koreguoja istorinius nuostolių rodiklius, atsižvelgiant į numatomus šių veiksnių pokyčius.

Remiantis aukščiau pateikta informacija, 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinoms sumoms buvo nustatytas atidėjinys nuostoliams. Prekybos gautinos sumos nurašomos, kai nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo. Rodikliai, kad nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo, apima, be kita ko, skolininko nesugebėjimą vykdyti grąžinimo plano, suderinto su Grupe ir Bendrove, ir sutartinių mokėjimų nevykdymą, pradelsiant ilgesnį nei 120 dienų laikotarpį.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje, indėliai iki pareikalavimo banke ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos, kurių terminas yra iki trijų mėnesių.

2.15. Įstatinis kapitalas ir privalomasis rezervas

Paprastosios akcijos yra apskaitomos nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, yra apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, privalomasis rezervas skaičiuojamas nuo įstatinio kapitalo dydžio (žr. 15 pastabą). Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% paskirstytino pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų numatytus apskaitos principus, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. Įstatymų numatyta tvarka privalomasis rezervas gali būti naudojamas įmonės nuostoliams dengti.

2.16. Perkainojimo rezervas

Ilgalaikio materialaus turto perkainojimo pajamos yra pripažįstamos nuosavybėje perkainojimo rezervo straipsnyje. Jei turto perkainojimo rezultatas yra neigiamas ir nuosavybėje perkainojimo rezerve nėra anksčiau pripažinto teigiamo rezultato dėl šio turto perkainojimo, tai turto perkainojimo nuostolis pripažįstamas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Jei perkainojamo turto vertės padidėjimas anksčiau buvo apskaitytas perkainojimo rezerve, tokio turto perkainojimo nuostolio suma, neviršijanti ankstesnio perkainoto turto vertės padidėjimo, pripažįstama perkainojimo rezerve. Perkainojimo rezerve perkainojimo vertės padidėjimas pripažįstamas grynąja verte, įvertinus mokesčių efektą. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuojamas nuo visos perkainojimo rezervo vertės.

2.17. Atidėtosios dotacijų pajamos

Vyriausybės suteiktos dotacijos pripažįstamos tikrąja verte, jeigu pagrįstai užtikrinama, kad dotacija bus gauta ir Grupė/Bendrovė laikysis visų jai keliamų sąlygų.

Valstybės dotacijos, susijusios su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pirkimu, pripažįstamos ilgalaikiuose įsipareigojimuose kaip ateinančio laikotarpio pajamos taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pelno (nuostolių) ataskaitoje per susijusio turto įvertintą naudingo tarnavimo laiką. Dotacijų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu, suma mažina ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, apima visas dotacijas, kurios skirtos kompensuoti patirtas sąnaudas ir visas kitas dotacijas, nepriskirtinas dotacijoms, susijusioms su turtu. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per laikotarpį, per kurį buvo patirtos kompensuojamos sąnaudos. Jei sąnaudos patirtos praėjusiais laikotarpiais, visa dotacijos suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje jos gavimo metu. Šios dotacijos pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos mažinant pardavimo savikainą.

Pripažintos dotacijų pajamos nėra susijusios su jokiais neapibrėžtumais ar neįvykdytomis sąlygomis. Grupė/Bendrovė negauna jokios kitos tiesioginės valstybės pagalbos.

2.18. Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas įprastinėmis veiklos sąlygomis. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.

Grupės/Bendrovės ir tiekėjų bendradarbiavime yra naudojamos faktoringo paslaugos, kai finansų įstaiga sutinka anksčiau sumokėti sumas, kurias Grupė skolinga tiekėjams, o Grupė sutinka mokėtiną sumą sumokėti finansų įstaigai. Grupė priskiria tokius įsipareigojimus prekybos ir kitoms mokėtinoms sumoms, nes šių įsipareigojimų pobūdis ir funkcija yra panaši į prekybos ir kitų mokėtinų sumų pobūdį ir funkciją. Grupės konsoliduotoje pinigų srautų ataskaitoje išmokėjimai, skirti įsipareigojimams įvykdyti, yra priskiriami prie pagrindinės veiklos pinigų srautų. Faktoringo naudojimas leidžia užtikrinti ilgalaiki bendradarbiavimą bei subalansuoti tiek tiekėjų, tiek Grupės piniginius srautus, atsiskaitymo terminams atitinkant žemės ūkio verslo ciklą (180-270 dienų).

Prekybos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte ir vėliau yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.19. Išankstiniai apmokėjimai ir atidėtosios sąnaudos

Išankstiniai apmokėjimai ir atidėtosios sąnaudos balanse pripažįstamos turto eilutėse tol, kol susijusios prekės ar paslaugos yra suvartojamos arba sąnaudos patiriamos. Išankstiniai apmokėjimai laikomi trumpalaikiu turtu, kadangi visi išankstiniai apmokėjimai susiję su paslaugomis arba prekėmis, kurias tikimasi gauti ar suvartoti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo apmokėjimo dienos.

2.20. Finansinės skolos ir obligacijos

Paskolos ir obligacijos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau paskolos ir obligacijos yra apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Paskolos ir obligacijos yra apskaitomos trumpalaikiuose įsipareigojimuose, išskyrus atvejus, kai Grupė turi besąlyginę teisę atidėti apmokėjimus ilgesniam nei 12 mėn. terminui po balanso dienos ar sutartiniai mokėjimai pagal suderintą grafiką atliekami po vienerių metų.

2.21. Nuomos įsipareigojimai

Nustatant, ar sutartis yra laikoma nuomos sutartimi (ar ją sudaro), atsižvelgiama į susitarimo esmę nuomos pradžioje. Sutartis yra laikoma nuomos sutartimi arba joje yra nuoma, jei sutartis suteikia teisę kontroliuoti nustatyto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais į atlygį.

Kai Grupė/Bendrovė yra nuomininkės

Kai Grupė/Bendrovė yra nuomininkės, pripažįstamos turto naudojimosi teisės, kurių pagrindu suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu, ir nuomos įsipareigojimai, kurie reprezentuoja įsipareigojimą vykdyti su turto naudojimosi teisėmis susijusius mokėjimus.

Naudojimosi teise valdomas turtas

Grupė/Bendrovė pripažįsta naudojimosi teise valdomą turtą nuo nuomos pradžios, t.y. kai nuomojamu turtu galima naudotis. Naudojimosi teise valdomas turtas yra vertinamas savikaina, atėmus sukauptas nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo sąnaudas bei įvertinant nuomos įsipareigojimo pasikeitimus po pakartotinio nuomos įsipareigojimo įvertinimo. Į naudojimosi teise valdomo turto savikainą įtraukiama pripažinta nuomos įsipareigojimų vertė, tiesioginės pirminio pripažinimo sąnaudos bei nuomos mokėjimai, įvykdyti nuomos pradžios dieną arba iki nuomos pradžios dienos. Naudojimosi teise valdomo turto savikaina mažinama gautų paskatų suma, susijusia su nuoma. Pripažintas naudojimosi teise valdomas turtas nudėvimas tiesiniu metodu per trumpesnį iš dviejų - turto naudingo tarnavimo arba nuomos - laikotarpį. Grupė naudojasi 16-ojo TFAS išimtimi – trumpalaikėms ir mažos vertės sutartims naudojimosi teise valdomo turto ir įsipareigojimų nepripažįsta. Nuomos sutartims taikomas nuo 2 iki 95 metų terminas. Nuomos įsipareigojimai susiję su turto naudojimosi teisėmis buvo įvertinti likusių nuomos mokėjimų dabartine verte, diskontuota naudojant Grupės Žaliųjų obligacijų, už kurias įkeistos beveik visos Grupės valdomos žemės, metinę fiksuotą palūkanų normą. Taikyta palūkanų norma 2021 ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 6 proc.

Nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima tiek fiksuotuosius nuomos mokesčius (įskaitant mokesčius, prilygintus fiksuotiesiems nuomos mokesčiams), tiek kintamuosius nuomos mokesčius (kurie priklauso nuo indekso ar normos).

Nuomos laikotarpis yra neatšaukiamas laikotarpis. Laikotarpiai, kuriems taikomos galimybės pratęsti ir nutraukti nuomą (jeigu tokių yra), įtraukiami į nuomos laikotarpį tik tuo atveju, jeigu yra pagrįstai tikėtina, kad nuoma bus pratęsta arba nutraukta.

Naudojimosi teise valdomam turtui gali būti skaičiuojamas vertės sumažėjimas (žr. 2.9 pastabą).

Nuomos įsipareigojimai

Nuomos pradžioje Grupė/Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą, kuris yra lygus dabartinei nuomos mokėjimų vertei per visa nuomos terminą. Į nuomos mokėjimus įtraukiami pastovūs mokėjimai, atimama gautinų paskatų suma, bei kintantys nuomos mokėjimai, kurie priklauso nuo indekso ar kito kintamojo pokyčių. Kintantys nuomos mokėjimai, kurie nepriklauso nuo indekso ar kito kintamojo pokyčio, yra pripažįstami sąnaudose, tuo laikotarpiu, kuriuo jie susidarė.

Skaičiuojant dabartinę nuomos mokėjimų vertę, Grupė/Bendrovė naudoja vidutinę papildomą skolinimosi palūkanų normą, kuri galioja nuomos pradžioje, jei nuomos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po nuomos pradžios, nuomos įsipareigojimai padidinami palūkanų suma, siekiant atspindėti priskaičiuotų palūkanų padidėjimo įtaką ir nuomos įsipareigojimas mažinamas faktiškai atliktų nuomos mokėjimų suma. Likutinė nuomos įsipareigojimų vertė perskaičiuojama pasikeitus nuomos sutarčiai, nuomos terminui, mokėjimams (pvz., jei keičiasi ateities mokėjimai dėl indekso ar kito kintamojo vertės pokyčio, nuo kurių priklauso nuomos mokėjimų dydis) ar pasikeitus vertinimui dėl galimybės išpirkti nuomojamą turtą.

Trumpalaikė nuoma ir mažos vertės turto nuoma

Trumpalaikės nuomos sutartims Grupė/Bendrovė taiko trumpalaikės nuomos pripažinimo išimtį (trumpesnėms nei 12 mėn. nuomos sutartimis, kurios nesuteikia galimybės po nuomos laikotarpio išsipirkti turto). Grupė/ Bendrovė taip pat taiko mažos vertės turto nuomos pripažinimo išimtį, kai nuomojasi darbines patalpas ir kitą įrangą, kuri traktuojama kaip mažos vertės. Trumpalaikės nuomos ir mažos vertės turto numos mokėjimai pripažįstami sąnaudomis per turto numos laikotarpį.

Kai Grupė/Bendrovė yra nuomotoja

Nuomos sutartys, kuriomis Grupė/Bendrovė iš esmės neperduoda visų su turtu susijusių rizikų ir turto teikiamos naudos, būdingos tik turto savininkui, traktuojamos kaip veiklos nuoma. Nuomos pajamos yra apskaitomos per nuomos laikotarpį ir yra įtrauktos į pajamas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.22. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su kitų bendrųjų pajamų straipsniais ir straipsniais, apskaitomais tiesiogiai nuosavybėje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų ir nuosavybės dalyse atitinkamai.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną šalyse, kuriose Grupės įmonės veikia ir uždirba apmokestinamas pajamas. Vadovybė reguliariai peržiūri mokesčių deklaracijoje pateikiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių institucijoms.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliams. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas nuo laikinųjų skirtumų, atsiradusių dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kai laikinųjų skirtumų panaikinimo laiką gali kontroliuoti Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas nebus panaikintas artimiausioje ateityje.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 110

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinių ataskaitų sudarymo metu turima informacija bei vadovybės atliktais pelno mokesčio apskaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams ir sukauptiems mokestiniams nuostoliams panaudoti. Atidėtojo mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną ir yra mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota; tokie sumažinimai yra atstatomi, kai padidėja tikimybė gauti apmokestinamojo pelno ateityje. Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas pakartotinai įvertinamas kiekvieną ataskaitų dieną ir pripažįstamas tokia apimtimi, kokia tapo tikėtina, kad bus gautas apmokestinamasis pelnas, kuris leis panaudoti mokesčio turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, įprastinės veiklos mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką, jei mokesčių mokėtojas tęsia veiklą, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Skaičiuojant pelno mokestį 2014 ir vėlesniems metams tik 70 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti dengiama sukaupta mokestinių nuostolių suma.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti sudengti tik tuo atveju, jei jie susiję su mokesčiais, mokėtinais tai pačiai administruojančiai institucijai, ir kai yra teisinis pagrindas padengti einamuosius mokėtinus mokesčius grynąja verte.

2.23. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už įprastinės veiklos metu parduotas prekes ar suteiktas paslaugas tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus grąžinimus ir nuolaidas (papildomai eliminavus pardavimus Grupės viduje konsoliduotų pajamų atveju).

Grupė ir Bendrovė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau.

Grupė/Bendrovė remiasi savo apskaičiavimuose istoriniais skaičiais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo specifiką.

Pajamos yra vertinamos pagal kainas, numatytas sutartyse. Daugeliu atvejų atlygis tampa mokėtinu, kai nuosavybės teisės yra perduodamos. Nors retais atvejais gali būti susitarta dėl atidėtų mokėjimo sąlygų, atidėjimas niekada neviršija dvylikos mėnesių. Todėl sandorio kaina nėra koreguojama atsižvelgiant į reikšmingą finansavimo komponento poveikį.

Grupė/Bendrovė išskirsto pajamas iš sutarčių su klientais pagal veiklos segmentus: pienininkystės, augalininkystės, grybininkystės, galutiniam vartotojui skirtų pakuotų produktų ir kita. Grupės ir Bendrovės manymu, tai yra pats tinkamiausias išskaidymo būdas, nes jis atspindi Grupės/Bendrovės veiklos pobūdį, sumas, laiką ir netikrumą dėl Grupės/Bendrovės pajamų ir pinigų srautų.

Sąnaudos yra pripažįstamos laikantis kaupimo principo.

Prekių pardavimas

Grupė gamina ir parduoda laisvoje rinkoje įvairią žemės ūkio produkciją. Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos tuomet, kai Grupės įmonė perduoda prekes klientui. Prekių perdavimas nelaikomas įvykusiu tol, kol prekės nepasiekia numatytos vietos, senėjimo ir nuostolio rizika neperduodama pirkėjui, ir pirkėjas nepriėmė prekių pagal pardavimo sutarties sąlygas. Grupė nesudaro sutarčių su keliais veiklos įsipareigojimais. Paprastai prekės perduodamos klientui tą pačią diena, kai išrašoma sąskaita, todėl pajamos pripažįstamos per vieną karta, įvykus pardavimui, o ne per laikotarpį.

Paslaugų pardavimas

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos paslaugų pardavimo klientui momentu, kadangi Grupė/Bendrovė neteikia tęstinių paslaugų su keliais veiklos įsipareigojimais.

Palūkanų pajamos ir sąnaudos

Palūkanų pajamos ir sąnaudos yra pripažįstamos naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Gautos palūkanos pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos kaip investicinės veiklos pinigų srautai, sumokėtos palūkanos – kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai.

2.24. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė/Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė/Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbuotojų sąnaudų.

Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė/Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Premijų planai

Grupė/Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.

Akcijų opcionų programa

2019 m. Grupėje buvo patvirtinta darbuotojams skirtų opcionų programa (atlygio akcijomis sąnaudos, susijusios su patvirtinta darbuotojams skirtų opcionų programa yra aprašytos 2.25 pastaboje).

Pagal planą dalyviams suteikiami opcionai nemokamai įsigyti bendrovės akcijų, kurios suteikiamos tik tuo atveju, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą. Įvykdęs šią sąlygą darbuotojas gali pasinaudoti opcionu. Kitų sąlygų gavėjui nėra. Jei gavėjas neįvykdo 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygos - opcionas neįsigalioja ir darbuotojas neturi teisės pasinaudoti šiuo opcionu.

Opcionas nustoja galioti jei yra pradėtos bendrovės restruktūrizavimo, bankroto, likvidavimo ar panašios procedūros, kurios tęsiasi ir (arba) baigiasi likvidavus bendrovę. Taip pat, jei abi šalys (Bendrovė ir gavėjas) sutinka nutraukti opciono sandorį ir jei gavėjas savo veiksmais ar neveikimu padarė žalą bendrovei.

Šie mokėjimai akcijomis darbuotojams vykdomi tik nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis). Įgyvendinant kiekvieną opciono sandorį, jis gali būti konvertuojamas į vieną paprastąją akciją. Akcijos bus išleidžiamos iš suformuoto rezervo suteikti darbuotojams akcijas (suformuoto ir patvirtinto dabartinių akcininkų), nominalia 0,29 Eur verte, jomis padidinant bendrovės įstatinį kapitalą.

Pagal programą opcionai suteikiami nemokamai. Nėra jokių socialinio draudimo įmokų ar pajamų mokesčio, kuriuos bendrovė turėtų sumokėti opciono pasinaudojimo metu (arba bet kuriuo kitu momentu iki vykdymo datos) ir kurie turėtų būti sukaupti įsipareigojimuose. Darbuotojai, kurie pasinaudos opcionais ir gaus bendrovės akcijas, turės sumokėti pajamų mokestį patys opciono pasinaudojimo metu.

2.25. Atlygio akcijomis sąnaudos

Bendros sukauptos išlaidos, susijusios su akcijų opcionų darbuotojams programa, apskaičiuojamos pagal toliau aprašytą formulę. Išlaidos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir dengiamos su nuosavybės straipsniu balanse, atsižvelgiant į dienų skaičių, praėjusį nuo opciono suteikimo dienos iki opciono įvykdymo dienos. Kiekvienais metais Bendrovė peržiūri galiojančias suteiktų opcionų sutartis, kad įmanomai tiksliausiai atspindėtų nuosavybės priemonių, kurias tikimasi perduoti darbuotojams, skaičių.

Visos išlaidos, susijusios su akcijų opcionais, apskaičiuojamos remiantis formule:

Akcijos kaina, suteikimo dieną x Suteiktos akcijos x (1 - metinė darbuotojų kaita) ^ (laikotarpis iki opciono įvykdymo dienos)

Kur:

Akcijos kaina - nustatoma atsižvelgiant į opciono suteikimo dieną buvusią Bendrovės akcijų uždarymo kainą "Nasdaq" vertybinių popierių biržoje;

Suteikimo diena yra opciono sutarties pasirašymo tarp Bendrovės ir gavėjo data, nes visos sąlygos yra nustatytos šioje sutartyje ir nėra jokių kitų susitarimų, kuriuos reikėtų patvirtinti vėlesnis laikotarpiais;

Suteiktos akcijos - akcijos, kurios bus suteikiamos darbuotojui pagal opciono sutartį;

Darbuotojų kaita - tikimybė, kad bus pasinaudota opcionu yra koreguojama pagal prognozuojamą personalo kaitos procentą per laikotarpį iki opciono įvykdymo dienos. laikotarpį. Šis santykis apskaičiuojamas remiantis istoriniais 2 metų darbuotojų kaitos duomenimis. Į istorinius darbuotojų kaitos duomenis įtraukiama tik tų pareigybių, kurios turi teisę įgyti opcioną, kaita. Kitų pozicijų darbuotojų kaita neįtraukiama į šį santykį.

Yra opcionų sandorių, kurie pasirašyti su specialia sąlyga, kuri taikoma opciono gavėjams, kurie su Bendrove neturi darbo santykių. Tokie opciono gavėjai neturi vykdyti 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygos, tačiau jiems vis tiek reikės išlaukti 3 metų laikotarpį, iki opciono vykdymo dienos, kad galėtų pasinaudoti opcionu. Dėl šios priežasties, apskaičiuojant tokių opcionų išlaidas personalo kaitos koeficientas netaikomas, nes tai neturi įtakos jų galimybėms pasinaudoti opcionu.

2.26. Segmentų informacija

Vadovybė nustatė veiklos segmentus remiantis Generaliniam direktoriui ir Finansų direktoriui teikiamomis ataskaitomis, kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus. Grupės veikloje išskiriami veiklos segmentai yra pienininkystė, augalininkystė, grybininkystė ir galutiniam vartotojui skirti pakuoti produktai.

Grupės vadovybė taip pat vertina kiekvienos atskiros žemės ūkio bendrovės veiklos rezultatus. Šių bendrovių rezultatai yra analizuojami pagal bendrąjį pelningumą atskirų jų veiklos segmentų: grybų auginimo, pieno gamybos ir galvijų pardavimo gyvulininkystės srityje, atskirų augalininkystės kultūrų, t. y. kviečių, rapsų, miežių ir kt. kultūrų derliaus rezultatus, bei grūdų prekybos, žemės ūkio paslaugų ir žemės nuomos rezultatus augalininkystės srityje.

Grupės įmonių sąnaudos, kurias tiesiogiai galima priskirti tam tikram veiklos segmentui, priskiriamos atitinkamam segmentui. Grupės įmonių sąnaudos, kurios priskiriamos daugiau nei vienam segmentui, yra dalinamos proporcingai pagal iš anksto nustatytas sąnaudų paskirstymo tvarkas.

2.27. Investicijos į dukterines įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones apskaitomos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina nustatoma atsižvelgiant į sumokėtą kainą ir koreguojama, siekiant atspindėti sumokėtos kainos pokyčius dėl neapibrėžtojo atlygio pakeitimų. Savikaina taip pat apima tiesiogiai priskirtinas investicijos išlaidas.

2.28. Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra pripažįstamos finansiniais įsipareigojimais garantijų išdavimo metu. Įsipareigojimas iš pradžių yra apskaitomas tikrąja verte, o vėliau - suma, apskaičiuota pagal tikėtinų kredito nuostolių modelį pagal 9-ąjį TFAS "Finansinės priemonės" arba pradžioje pripažinta suma, atėmus, jeigu reikia, bendrą sukauptą pajamų sumą, pripažintą remiantis 15-ojo TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" principais, žiūrint kuri yra didesnė.

Finansinių garantijų tikroji vertė yra nustatoma kaip dabartinė vertė grynųjų pinigų srautų skirtumo tarp sutartinių mokėjimų pagal skolos priemonę ir mokėjimų, kurie būtų mokami be garantijos, arba apskaičiuota suma, kuri būtų mokama trečiajai šaliai už prisiimtus įsipareigojimus.

Jei garantijos, susijusios su paskolomis ar kitomis mokėtinomis sumomis asocijuotosioms įmonėms yra suteiktos be kompensacijos, jų tikrosios vertės yra apskaitomos kaip įmokos ir pripažįstamos kaip investicijos savikainos dalis.

2.29. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami aiškinamojo rašto pastabose, jei jų įtaka yra reikšminga.

3. Rizikos valdymas

3.1. Finansinės rizikos valdymas

Finansinės rizikos veiksniai

Grupės ir Bendrovės veiklai kyla įvairi finansinė rizika: rinkos rizika (įskaitant valiutos kurso riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Grupės bendra rizikos valdymo programa atsižvelgia į tai, kad finansų rinkos yra nenuspėjamos, ir siekia iki minimumo sumažinti galimą neigiamą įtaką Grupės finansiniams rezultatams.

Už rizikos valdymo politiką ir procedūras atsakinga Valdyba.

Rinkos rizika

(i) Valiutos kurso rizika

Absoliuti dauguma Grupės operacijų vykdomos Lietuvoje, kuri 2015 m. sausio 1 d. įvedė euro zonos bendrą valiutą eurą. Didžioji dalis pirkimų, sąnaudų ir pajamų yra įvertinta funkcine valiuta, tik nedidelę operacijų dalį per pirmąjį 2018 m ketvirtį vykdant kita valiuta (operacijos Kryme), taip pat vykdant kai kuriuos pardavimus šalims, turinčioms kitą valiutą (pvz.: Švedija, Norvegija, Lenkija, Kanada).

Grupės įmonės neturi reikšmingos valiutos kurso rizikos koncentracijos, todėl nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis apsidrausti nuo valiutos kurso rizikų.

(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupės palūkanų normos rizika susijusi su kintamos palūkanų normos paskolomis. Dėl paskolų, gautų su kintamomis palūkanų normomis, Grupei iškyla pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl paskolų, gautų su fiksuotomis palūkanų normomis, Grupei neiškyla pinigų srautų ar tikrosios vertės palūkanų normos rizika, kadangi visos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina.

Grupės finansiniai įsipareigojimai apima paskolas ir finansinę nuomą su kintamomis palūkanų normomis, kurios susietos su EURIBOR. Palūkanos absoliučiai daugumai bankų paskolų bei nuomos įsipareigojimų peržiūrimos kas 3 arba 6 mėnesius. Kitų paskolų palūkanos yra peržiūrimos kas mėnesį arba kas 3 mėnesius.

Grupės pinigų srautų ir palūkanų normos rizika yra nuolat vertinama Grupės vadovybės. Ji analizuoja Grupės palūkanų normos riziką dinaminiu pagrindu, atsižvelgiant į refinansavimą, esamų pozicijų atnaujinimą, alternatyvius finansavimo šaltinius. Remdamasi šiais scenarijais, Grupė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliams.

Siekiant apsidrausti nuo kintamų palūkanų normos rizikos, Grupė turi palūkanų normos apsikeitimo sandorį, kuriuo sutarta mokėti 0,5 proc. palūkanų nuo negrąžintos paskolos dalies, 211 tūkst. Eur 2021 m. gruodžio 31 d. (632 tūkst. Eur 2020 m. gruodžio 31 d.) ir gauti 3 mėnesių EURIBOR palūkanas. Ši sutartis yra susieta su Grupės žemės ūkio bendrovės paskolos sutartimi, kuri baigia galioti 2022 m. Grupė turėjo palūkanų apsikeitimo sandorį, kuriuo buvo sutarta mokėti 1 proc. palūkanų nuo negrąžintos paskolos dalies ir gauti 3 mėnesių EURIBOR palūkanas. Šios sutarties galiojimo laikotarpis baigė galioti 2020 m., kai paskolos suma buvo pilnai sumokėta.

Neigiamas šių išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pokytis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitos finansinėse sąnaudose atitinkamame laikotarpyje (žr. 28 pastabą), pakoreguojant išvestinės finansinės priemonės vertę balanse. 2021 metais jis buvo neigiamas ir siekė 5 tūkst. Eur (2020 m. neigiamas pokytis siekė 8 tūkst. Eur). Likutinė išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimo vertė siekė 389 tūkst. Eur 2021 m. gruodžio 31 d. (384 tūkst. Eur 2020 m. gruodžio 31 d.). Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos tikrąja verte balanso trumpalaikės ilgalaikių skolinių įsipareigojimų dalies straipsnyje.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupės finansinės skolos su kintama palūkanų norma sudarė 41 041 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 35 770 tūkst. Eur), visos finansinės skolos buvo denominuotos eurais. Tol, kol EURIBOR bus mažesnė nei 0 proc., EURIBOR padidėjimo ar sumažėjimo įtaka Grupei bus artima 0, nes daugumai Grupės paskolų galioja sąlygos, pagal kurias palūkanų apskaičiavimo tikslais EURIBOR negali būti mažesnė už 0. Jei EURIBOR būtų didesnė nei 0, tuomet kintamai palūkanų normai padidėjus 1 procentiniu punktu (toliau – p.p.), metinis poveikis Grupės rezultatui būtų 425 tūkst. Eur prieš apmokestinimą (2020 m. – 333 tūkst. Eur).

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės skolos su kintama palūkanų norma buvo lygios 83 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 97 tūkst. Eur). Jei EURIBOR būtų didesnė nei 0, tuomet kintamai palūkanų normai padidėjus 1 p.p., metinis poveikis Bendrovės rezultatui būtų 1 tūkst. Eur prieš apmokestinimą (2020 m. – 1 tūkst. Eur). Daugiau informacijos pateikta 17 pastaboje.

Kredito rizika

Kredito rizika yra valdoma Grupės lygmeniu. Grupės vadovybė yra atsakinga už kredito rizikos valdymą. Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių indėlių bankuose bei dėl klientams suteiktų kredito limitų, daugiausia susijusių su gautinų sumų likučiais ir suteiktomis paskolomis. Kredito rizika, susijusi su piniginiais likučiais bankuose, yra minimali, nes Grupė pasirenka tik tuos bankus, kuriems užsienio reitingų agentūros yra nustačiusios aukštus kredito reitingus. Grupė didžiąją dalį produkcijos parduoda didmenininkams ir yra parengusi politiką, kuri užtikrina, kad produkcija būtų parduodama tik tiems pirkėjams, kurie turi tinkamą kredito istoriją. Prieš vykdydama sandorius, Grupė įvertina pirkėjo mokumą, atsižvelgdama į jo finansinę padėtį, praeities patirtį bei kitus veiksnius.

Atsiskaitymas atidedamas tik keliems pirkėjams, kurie gerai žinomi Grupei ir kurių kredito istorija yra gera. Grupė turi kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp keleto pagrindinių pirkėjų, kurie yra stipriausi dalyviai šalies žemės ūkio rinkoje (žr. 21 pastabą).

Grupė kai kuriais atvejais naudojasi kreditų draudimu bei yra nustačiusi tam tikrus limitus daliai savo klientų, kurie dažniausiai yra nauji klientai neturintys pakankamos atsiskaitymų istorijos.

2021 m. pabaigai Bendrovė yra išleidusi garantijas bankams už Grupės dukterinių įmonių (žemės ūkio bendrovių ir Baltic Champs, UAB) finansinius įsipareigojimus, kurių bendra vertė yra lygi 34 175 tūkst. Eur (2020 m. – 35 611 tūkst. Eur) (31 pastaba).

Detalesnė kredito rizikos analizė pateikiama 11, 12 ir 13 pastabose.

Likvidumo rizika

Grupės įmonėse atliekamos pinigų srautų prognozės, kurios apibendrinamos Grupės finansų skyriaus. Grupės finansų skyrius stebi nuolatines Grupės likvidumo reikalavimų prognozes, siekdamas užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai lėšų savo veiklos poreikiams tenkinti. Šios prognozės rengiamos atsižvelgiant į Grupės skolos finansavimo planus, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, vidinių planuojamų balanso rodiklių vykdymą ir kitą reikšmingą informaciją. Skolintas kapitalas sudaro didelę Grupės viso kapitalo dalį.

Toliau lentelėje pateikta informacija apie Grupės finansinius įsipareigojimus, sugrupuotus pagal balanso parengimo dienai likusį laiką iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Sumos šioje lentelėje yra sutartyse numatyti nediskontuoti pinigų srautai.

			Sutartiniai pinigų srautai
GRUPĖ	Apskaitinė vertė	Iš viso	Mokėtina pareikalavus	Per pirmus metus	Per antrus metus	Per trečius – ketvirtus metus	Per penktus metus ir vėliau
2021 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	57 465	67 005	-	15 569	12 021	39 068	346
Nuomos įsipareigojimai	45 519	58 259	-	10 405	9 440	14 084	24 330
Išleistos garantijos	-	232	232	-	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	20 462	20 462	-	20 462	-	-	-
Iš viso	123 446	145 958	232	46 436	21 460	53 153	24 677
2020 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	53 303	61 835	-	8 280	14 479	29 256	9 821
Nuomos įsipareigojimai	41 238	51 639	-	10 204	9 321	13 819	18 294
Išleistos garantijos	-	232	232	-	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	16 563	16 563	-	16 563	-	-	-
Iš viso	111 104	130 269	232	35 047	23 800	43 075	28 115

Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjų finansavimo sandorių, kurie patenka į prekybos ir kitas mokėtinas sumas, apmokėjimo terminai gali skirtis nuo standartinių sąlygų, taikomų skoloms tiekėjams, šio straipsnio sutartinių pinigų srautų dalis "per pirmus metus" išskaidyta į dvi dalis nurodant, kiek yra mokėtinų per laikotarpį iki standartinio apmokėjimo termino (3 mėn.) ir nuo 3 iki 12 mėn. 2021 m. gruodžio 31 d. prekybos ir kitos mokėtinos sumos, kurių apmokėjimo terminas iki 3 mėn., sudarė 14 198 tūkst. Eur, o 3-12 mėn. – 6 264 tūkst. Eur (2020 m. – 13 569 tūkst. Eur ir 2 994 tūkst. Eur atitinkamai).

			Sutartiniai pinigų srautai
BENDROVĖ	Apskaitinė vertė	Iš viso	Mokėtina pareikalavus	Per pirmus metus	Per antrus metus	Per trečius – ketvirtus metus	Per penktus metus ir vėliau
2021 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	24 361	29 360	-	4 208	1 316	23 836	-
Nuomos įsipareigojimai	667	773	-	164	166	333	109
Išleistos garantijos	-	34 407	34 407	-	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	393	393	-	393	-	-	-
Iš viso	25 421	64 933	34 407	4 765	1 482	24 169	109
2020 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	21 818	26 961	-	1 651	4 092	21 218	-
Nuomos įsipareigojimai	855	1 017	-	235	185	322	273
Išleistos garantijos	-	35 843	35 843	-	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	283	283	-	283	-	-	-
Iš viso	22 957	64 104	35 843	2 169	4 277	21 540	273

Mokėtinos iki pareikalavimo sumos apima Grupės arba Bendrovės išleistas garantijas, kurios atspindi tiksliausią Grupės/Bendrovės poziciją balanso dieną.

Paskolų straipsniui priskirta paskolos iš finansinių institucijų ir Žaliosios obligacijos, išleistos 2019 m. gruodžio 13 d. Daugiau informacijos 17 pastaboje.

3.2. Kapitalo rizikos valdymas

Grupės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo struktūrą, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas. Siekdama palaikyti ar pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujas akcijas ar parduoti turtą, norint sumažinti skolas.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu atitinkamai 29 000 Eur ir 2 900 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio akcinio kapitalo. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko visus šiuos reikalavimus.

2021 m. gruodžio 31 d. 35 Grupės įmonės neatitiko anksčiau minėtų reikalavimų (2020 m. gruodžio 31 d. – 33). Įmonių, kurios neatitinka minėtų reikalavimų, Valdyba, turi sušaukti akcininkų susirinkimą, kad išspręsti kapitalo pakankamumo klausimą. Šių Grupės įmonių neatitikimas minėtiems reikalavimams neturėjo įtakos paskolų sutartyse nustatytų santykinių rodiklių vykdymui.

Kovenantų nevykdymas ir jo įtaka Grupės rizikų valdymui atskleistas 17 pastaboje.

3.3. Tikrosios vertės įvertinimai

Trys tikrosios vertės hierarchijos lygmenys buvo apibrėžti taip:

1 lygis apima turtą, kurio tikroji vertė nustatoma remiantis kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui; 2 lygis apima turtą, kurio tikroji vertė nustatoma remiantis kitais tiesiogiai ar netiesiogiai stebimais duomenimis;

3 lygis apima turtą, kurio tikrosios vertės nustatymui nesiremiama stebima rinkos informacija (nestebimi duomenys).

Metų eigoje turto perklasifikavimų tarp lygmenų nebuvo.

Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama aktyvioje rinkoje (pavyzdžiui, prekybai ar parduoti skirtų vertybinių popierių), tikroji vertė nustatoma remiantis balanso dieną skelbiamomis rinkos kainomis. Laikoma, kad ilgalaikių gautinų sumų, prekybos gautinų sumų ir prekybos mokėtinų sumų apskaitinė vertė, apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes. Atitinkamos gautinos sumos tikrosios vertės hierarchijoje klasifikuojamos 1-ame lygyje.

Ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų tikroji vertė yra matuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus, taikant rinkos palūkanų normą. Tikrosios vertės hierarchijoje jos klasifikuojamos kaip 3-ojo lygmens, nes nustatant tikrąją vertę naudojami nestebimi duomenys, įskaitant ir pačių kredito riziką.

Obligacijų tikroji vertė yra skaičiuojama diskontuojant nominalią obligacijų vertę, taikant obligacijų palūkanų normą ir eliminuojant su emisija susijusias išlaidas bei pritaikytas nuolaidas. Pritaikytos nuolaidos ir kitos susijusios išlaidos bus apskaitomos kaip palūkanų sąnaudos ir kapitalizuojamos prie obligacijų vertės per 5 metų laikotarpį. Obligacijų tikroji vertė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 20 457 tūkst. Eur.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų, už kuriuos mokamos palūkanos, struktūra buvo tokia (atsižvelgiant į banko paskolas ir kitas paskolas, obligacijas ir nuomos įsipareigojimus) (pagal apskaitines vertes):

GRUPĖ	Įsipareigojimai su fiksuota palūkanų norma	Įsipareigojimai su kintama palūkanų norma
2021 m. gruodžio 31 d.
Paskolos iš finansinių institucijų	2 939	35 162
Nuomos įsipareigojimai	39 623	5 879
Žaliosios obligacijos	19 114	-
Kitos paskolos	253	-
Iš viso	61 928	41 041
2020 m. gruodžio 31 d.	Įsipareigojimai su fiksuota palūkanų norma	Įsipareigojimai su kintama palūkanų norma
Paskolos iš finansinių institucijų	3 632	29 847
Nuomos įsipareigojimai	35 488	5 750
Žaliosios obligacijos	18 818	-
Kitos paskolos	833	173
Iš viso	58 771	35 770
BENDROVĖ	Įsipareigojimai su fiksuota palūkanų norma	Įsipareigojimai su kintama palūkanų norma
2021 m. gruodžio 31 d.
Paskolos iš finansinių institucijų	2 728	-
Nuomos įsipareigojimai	579	83
Žaliosios obligacijos	19 114	-
Kitos paskolos	2 520	-
Iš viso	24 940	83
	Įsipareigojimai su fiksuota palūkanų norma	Įsipareigojimai su kintama palūkanų norma
2020 m. gruodžio 31 d.
Paskolos iš finansinių institucijų	3 000	-
Nuomos įsipareigojimai	758	97
Žaliosios obligacijos	18 818	-

Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų su kintama palūkanų norma tikroji vertė apytiksliai atitinka jų apskaitines vertes. Grupės finansinių įsipareigojimų su kintama palūkanų norma vidutinė apskaičiuotoji palūkanų norma 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 3,57 proc. (2020 m. – 3,65 proc.).

Atsižvelgiant į tai, jog rinkoje neįvyko reikšmingų pokyčių nuo to laiko, kada buvo suderintos paskolos sutarties sąlygos (praėjusiuose ataskaitiniuose laikotarpiuose), vadovybė traktuoja susitartas palūkanų normas kaip apytiksliai atitinkančias rinkos palūkanų normą. Šie faktai rodo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupės finansinių įsipareigojimų su fiksuota palūkanų norma tikrosios vertės yra artimos jų apskaitinėms vertėms. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės fiksuotų palūkanų norma buvo didesnė 2,38 p.p. nei kintama palūkanų norma (2020 m. didesnė 1,99 p.p.).

2019 m. gruodžio mėn. Grupė išleido 20 000 vnt. Žaliųjų obligacijų, kurių vienos nominali vertė yra 1 000 Eur, o metinė palūkanų norma – 6 proc. Obligacijų galiojimo termino pabaiga 2024 m. gruodžio 17 d. Palūkanų mokėjimai numatyti kasmet gruodžio 17 d. iki 2024 m. Obligacijos yra įtrauktos į reguliuojamą rinką AB Nasdaq Vilnius skolos VP sąraše.

Biologinio turto tikroji vertė yra aprašyta 9 pastaboje, žemės ūkio paskirties žemės tikroji vertė – 5 pastaboje.

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Grupės/Bendrovės vadovybė atlieka vertinimus ir prielaidas, susijusius su ateitimi. Atlikti apskaitiniai vertinimai iš esmės retai kada būna lygūs susijusiems faktiniams rezultatams. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų pakeitimai yra pripažįstami tą laikotarpį, kurį šie pakeitimai buvo atlikti, jei jų rezultatai turėjo įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir ateities laikotarpiais, jei pakeitimas turi įtakos einamajam ir būsimajam laikotarpiui. Žemiau yra aprašyti apskaitiniai vertinimai ir prielaidos, dėl kurių egzistuoja didelė rizika, kad ateityje gali tekti reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų apskaitinę vertę.

Žemiau išvardintos pagrindinės sritys, kurioms įvertinti buvo reikalingas vadovybės vertinimas.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas (išskyrus žemę)

Kiekvieną balanso sudarymo datą Grupė/Bendrovė peržiūri balansinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertę, siekdama nustatyti, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, atsiperkamoji turto vertė yra apskaičiuojama, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius (jei tokių yra). Jei nėra įmanoma įvertinti atsiperkamąją vieno turto vieneto vertę, Grupė/Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančio vieneto, kuriam priklauso turtas, atsiperkamąją vertę.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje iš karto. 2020 m. ir 2021 m. nebuvo indikacijų, jog atsiperkamoji vertė galėtų būti mažesnė nei apskaitinė, tad nebuvo pripažinta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo.

Dirbamos žemės ūkio paskirties žemės vertinimas

Grupė vertina savo žemės sklypų portfelį kiekvienų metų pabaigoje. 2021 m. Grupė pasamdė nepriklausomus vertintojus, kurie įvertino 75 proc. Grupės žemės sklypų portfelio - Grupei priklausantys žemės ūkio paskirties sklypai įvairiuose Lietuvos regionuose buvo įvertinti atskirai. Vertinimą atliko nepriklausomi turto vertintojai iš UAB Inreal. Vertintojas nustatė pasirinktų žemės sklypų vertes, palygindamas juos su panašių dydžių, derlingumo, regiono ir subregiono (kaimo) žemės sklypų rinkos sandoriais. Vertinimas atliktas 2021 m. lapkričio mėnesį. UAB Inreal nevertintų žemės sklypų vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į nevertinto žemės sklypo subregione esančių, UAB Inreal analizuotų ir įvertintų žemės sklypų vidutinę vertę per hektarą. Jokių reikšmingų vertės pokyčio skirtumų nuo vertinimo dienos iki metų pabaigos nepastebėta. Atlikus vertinimą nustatyta, jog visos Grupės valdomos žemės vertė padidėjo 1 221 tūkst. Eur (2020 m.: 851 tūkst. Eur), be to, Grupės valdomos žemės vertė padidėjo ir dėl naujai įsigytų žemės sklypų ataskaitiniais metais iki vertinimo datos. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina padidėjo nuo 5,9 tūkst. Eur už hektarą 2020 m. iki 6 tūkst. Eur už hektarą 2021 m.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 117

Žemiau pateiktoje lentelėje palyginamos apibendrintos skirtingų regionų žemės ūkio paskirties žemės vertės 2020 ir 2021 metais.

		2021 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.
Regionas	Plotas (Ha)	Vertė (tūkst. Eur)	Vid. Vertė (EUR/Ha)	Plotas (Ha)	Vertė (tūkst. Eur)	Vid. Vertė (EUR/Ha)
Viso	4 966*	29 875	5 995	4 681*	27 471	5 869
Radviliškio	1 009	6 742	6 684	941	6 062	6 441
Jonavos	428	2 608	6 090	437	2 395	5 483
Šakių	530	3 937	7 428	499	3 675	7 357
Šiaulių	362	2 358	6 515	358	2 128	5 946
Kėdainių	319	2 258	7 085	300	2 216	7 378
Jurbarko	380	1 832	4 822	334	1 596	4 775
Anykščių	308	1 477	4 804	299	1 304	4 359
Raseinių	406	2 176	5 354	345	1 967	5 701
Panevėžio	333	1 946	5 849	322	1 855	5 759
Mažeikių	189	1 010	5 359	190	1 111	5 833
Kiti	703	3 530	5 020	656	3 163	4 822

* Iš 4 966 ha (2020 m. – 4 681 ha) Grupei nuosavybės teise priklauso 4 914 ha (2020 m. – 4 629 ha). Likę 52 ha yra konsoliduojami Grupės finansinėse ataskaitose remiantis bendrovės akcijų atpirkimo sandoriu, kuriai priklauso minėta žemė.

Žemės ūkio paskirties žemės vidutinės vertės per hektarą pokytis:

Regionas	2021 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	Pokytis, EUR	Pokytis (proc.)
Viso	5 995	5 869	126	2,15
Radviliškio	6 684	6 441	243	3,77
Jonavos	6 090	5 483	607	11,07
Šakių	7 428	7 357	71	0,97
Šiaulių	6 515	5 946	569	9,57
Kėdainių	7 085	7 378	(293)	(3,97)
Jurbarko	4 822	4 775	47	0,98
Anykščių	4 804	4 359	445	10,21
Raseinių	5 354	5 701	(347)	(6,09)
Panevėžio	5 849	5 759	90	1,56
Mažeikių	5 359	5 833	(474)	(8,13)
Kiti	5 020	4 822	198	4,11

Žemės vertė nustatoma remiantis 2 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Biologinio turto vertinimas

Grupės biologinis turtas balanso sudarymo dieną yra apskaitomas tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas (viso biologinio turto vertė 2021 m. gruodžio 31 d. – 29 391 tūkst. Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. – 26 751 tūkst. Eur).

Dėl žemės ūkio produktų savitumo kartais labai sunku nustatyti melžiamų karvių tikrąją vertę naudojant palyginamųjų rinkos kainų metodą, kadangi tokiu biologiniu turtu neprekiaujama aktyvioje rinkoje tose vietose, kur Grupė vykdo veiklą, kas leistų taikyti rinkos vertę. Todėl tikroji pieninių karvių vertė yra nustatoma remiantis diskontuotų pinigų srautų metodu. Modelis naudoja prognozuojamas pajamas iš pieno pardavimo per likusį naudingąjį gyvulio tarnavimo laiką, naudojant pieno kainos prielaidą. 2021 m. prognozėje per ateinančius 4 metus vidutinė pieno kainos prielaida buvo lygi 0,436 Eur per kg (2020 m. prognozėje – 0,430 Eur per kg); dabartinės karvių bandos numatomas naudingasis tarnavimo laikas yra nuo 1 iki 4 metų (2020 m. – nuo 1 iki 3 metų). Karvių naudingo tarnavimo laikotarpis prailgintas remiantis faktiniu jų amžiumi. 32,4 proc. Grupės auginamų karvių yra vyresnės nei 5 m. (naudingos daugiau nei 3 m.) ir jų primilžis įsiskaičiuoja į vidutinį, naudojamą vertinimo modelyje. Prailginto naudingo tarnavimo efektas biologinio turto vertinimui siekia 1 736 tūkst. Eur pelno. Vidutinis karvės primilžis 24,45 kg per dieną (2020 m. prognozėje – 25,47 kg per dieną). Karvės naudingojo tarnavimo laiko pabaigoje ją numatoma parduoti mėsai. Prognozuojamos pajamos sumažinamos išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su karvių auginimu (pašarai, medicinos priemonės, darbo užmokestis ir t.t.) per tą patį laikotarpį.

Laisvasis pinigų srautas yra diskontuojamas Grupės vidutiniu svertinio kapitalo kaštų koeficientu po mokesčių (WACC), lygiu 7,77 proc. (2020 m. – 7,58 proc.). Gauti rezultatai parodė, kad karvių bandos vertė 2021 m. gruodžio 31 d. yra 6 730 tūkst. EUR (2020 m. 6 310 tūkst. EUR). Jei pieno kaina per kitą 4 metų laikotarpį būtų 5 proc. mažesnė, karvių bandos vertė sumažėtų 1 086 tūkst. Eur (2020 m. - 735 tūkst. Eur), o jei kaina būtų didesnė 5 proc., karvių bandos vertė padidėtų panašia suma.

Melžiamų karvių vertė nustatoma remiantis 3 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Nustatant kitų galvijų tikrąją vertę Grupė naudoja vidutines 1 kg mėsos kainas. Jaunų bulių ir telyčių vertė yra nustatoma 1 kg rinkos mėsos kainas (mėsos rinkos kaina priklauso nuo gyvulio amžiaus grupės) dauginant iš atitinkamos grupės galvijų svorio. Nemelžiamų galvijų vertė Grupėje 2021 m.

gruodžio 31 d. siekė 3 103 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. siekė 3 390 tūkst. Eur). Mėsos rinkos kainai ir telyčių vertei padidėjus ar sumažėjus 10 proc. Grupės nemelžiamų galvijų vertė atitinkamai padidėtų ar sumažėtų 308 tūkst. Eur (2020 m. - 337 tūkst. Eur).

Kitų galvijų vertė nustatoma remiantis 2 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Pasėlių tikroji vertė metų pabaigoje yra nustatoma atsižvelgiant į pasėlių biologinę transformaciją metų pabaigoje. Kadangi daugelio kultūrų pasėlių biologinė transformacija metų pabaigoje yra nežymi, laikoma, jog jų tikroji vertė metų pabaigoje yra lygia jų savikainai. Žieminių kultūrų atveju, esant palankiems orams rudenį ir šiltai žiemai, biologinė žieminių kultūrų transformacija metų pabaigoje gali būti reikšminga, todėl žieminės kultūros metų pabaigoje gali būti vertinamos tikrąją verte, jei Grupė nustato, jo šių kultūrų biologinė transformacija yra pažengusi labiau nei įprasta esamam laikotarpiui. Tikroji žieminių kultūrų vertė metų pabaigoje skaičiuojama pagal žemiau nurodytą formulę ir prielaidas.

Pasėlių tikroji vertė = Patirtos sąnaudos + (Dirbamos žemės plotas ha * prognozuojamas vidutinis derlingumas tonomis per ha * prognozuojama grūdų tonos kaina – dirbamos žemės plotas ha * prognozuojamos sąnaudos per ha) * T * (1 -x), kur:

• Patirtos sąnaudos yra faktiškai patirtos sąnaudos konkrečiai kultūrai iki 2021 m. gruodžio 31 d.
• Dirbamos žemės plotas ha yra konkrečia kultūra apsėtas ir planuojamas nukulti plotas hektarais.
• Prognozuojamas derlingumas tonomis per ha.
• Prognozuojama tonos kaina. Tikrosios vertės skaičiavimui naudotos sutartinės, ateities sandorių rinkos kainos, įvertinus pasirašytus kontraktus dėl 2021/2022 sezono derliaus pardavimo.
• Prognozuojamos sąnaudos per ha faktiniai 2020/2021 sezono derliaus kaštai, koreguoti įvertinus pagrindinių sąnaudų dedamųjų augimą 5 proc.
• T yra laiko, praėjusio nuo kultūros pasėjimo iki planuojamos derliaus nuėmimo datos, proporcija. 2021 m. gruodžio 31 d. datai proporcija buvo 37 proc. priklausomai nuo konkrečios kultūros (2020 m. – 37 proc.).
• X yra papildomas koregavimo koeficientas galimiems nenumatytiems neigiamiems veiksniams derliui. 20 proc. buvo naudota tikrosios vertės skaičiavimams 2021 m. gruodžio 31 d. (toks pat koregavimo koeficientas buvo naudojamas ir 2020 m.).

Apskaičiuota žieminių kultūrų tikroji vertė 2021/2022 sezono derliui 2021 m. gruodžio 31 d. yra 2 334 tūkst. Eur didesnė nei prognozuojamos patirti sąnaudos. Šis skirtumas finansinėse ataskaitose taip pat apskaitytas kaip pelnas (nuostoliai), susidarantys pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte .

Bendra visų pasėlių vertė 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 17 108 tūkst. Eur, o 2020 m. – 14 903 tūkst. Eur.

Žieminių kultūrų pasėlių vertė nustatoma remiantis 3 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Gamybos procese grybų auginimo terpės apyvarta per metus siekia 7–8 kartus, o grybų derlius yra nuimamas kasdien ir parduodamas vidutiniškai per 3 dienas nuo derliaus nuėmimo. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje grybų auginimo terpė yra vertinama pagal sukauptas sąnaudas, kurios buvo patirtos sukuriant terpę, nes nuo pasėjimo įvyko tik labai maža biologinė transformacija, o derlius nebuvo nuimtas nei ataskaitinio laikotarpio periodo pabaigoje, nei pirmąją savaitę po jo. Grybų auginimo terpės tikroji vertė yra artima patirtoms sąnaudoms ir 2021 m. gruodžio 31 d. grybų auginimo terpės vertė buvo lygi 2 290 tūkst. Eur.(2020 m. gruodžio 31 d. - 2 149 tūkst. Eur).

Žemės ūkio produktų vertinimas

Grybai, kompostas ir pienas yra nuimami ir parduodami kiekvieną dieną iškart po derliaus nuėmimo. Gyvuliai, parduodami mėsai, yra vertinami kaina, kuria parduodama mėsa pardavimo metu. Pasėlių derlius vertinamas derliaus nuėmimo metu, kainomis, numatytomis sudarytuose kontraktuose. Jei tokių kontraktų Grupė nėra sudariusi ir nebuvo sudariusi praeityje, derliaus vertės nustatymui naudojamos rinkos kainos. Jei rinkos kainos nėra ar jos nėra patikimos tai kultūrai, tokios kultūros derlius vertinamas savikaina.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiko įvertinimas

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas yra įvertinamas vadovybės turto įsigijimo momentu ir peržiūrimas kasmet dėl galimų pakitimų. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis istoriniais duomenimis apie panašų turtą, atsižvelgiant į ateities įvykius, kurie galėtų turėti įtakos šiam laikui. Vadovybė nenustatė nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų turto vienetų vertės sumažėjimo 2021 m. ir 2020 m.

Naudingo tarnavimo laiko pokyčio įtaka nusidėvėjimo sumai pateikiama lentelėje žemiau:

	Nusidėvėjimo sumos pokytis, proc.
Prielaida	2021 m.	2020 m.
Naudingo tarnavimo laikotarpio padidėjimas 1 metais	(11,24)	(10,62)
Naudingo tarnavimo laikotarpio sumažėjimas 1 metais	11,27	10,15

Pelno mokestis

Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atlikti Bendrovės ir jos dukterinių įmonių Lietuvoje apskaitos įrašų patikrinimą bet kada per paskutinius 5-rius metus po einamojo mokestinio laikotarpio ir priskaityti papildomus mokesčius bei baudas. Grupės vadovybės nuomone, šiuo metu nėra aplinkybių, kurios lemtų esminius įsipareigojimus Grupei šiuo atžvilgiu ateityje.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė buvo sukaupusios atitinkamai 71,8 mln. Eur ir 19,4 mln. Eur vertės nepanaudotų mokestinių nuostolių (2020 m. – atitinkamai 55,8 mln. EUR ir 16,8 mln. EUR) (19 pastaba). Vadovybė pripažįsta atidėtojo pelno mokesčio turtą atskirų įmonių mokesčių nuostoliuose tik tada, kai galima patikimai įvertinti ir patvirtinti būsimus mokesčių susigrąžinimus. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 119

keliamų sukauptų mokestinių nuostolių, nuo kurių nebuvo pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas, už 52,0 mln. Eur ir 18,4 mln. Eur atitinkamai (2020 m. – 39,0 mln. Eur ir 14,4 mln. Eur atitinkamai). Atidėtasis pelno mokesčio turtas nuo sukauptų pelno nuostolio mokesčių yra pripažįstamas tik tokia apimtimi, kokia yra tikėtina būsimajam gautam pelnui panaudoti sukauptus mokesčių nuostolius. Atidėtojo pelno mokesčio turtas, gautas iš sukauptų mokesčių nuostolių, buvo pripažintas dukterinėms įmonėms, kurios anksčiau turėjo apmokestinamąjį pelną.

Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas (Bendrovė)

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybė atliko investicijų į dukterines įmones įsigijimo savikainos požymių patikrinimą. Šio patikrinimo metu vadovybė palygino investicijos į konkrečią dukterinę įmonę įsigijimo savikainą su tos dukterinės įmonės grynojo turto verte 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Jeigu grynojo turto vertė buvo mažesnė už investicijos balansinę vertę, vadovybė įvertino, jog investicija turi vertės sumažėjimo požymių ir apskaičiavo konkrečios dukterinės įmonės atsiperkamąją vertę, taikydama diskontuotų pinigų srautų metodą. 2021 m. nuvertėjimo peržiūroje buvo naudotos šios prielaidos: 5 proc. metinė augimo norma per prognozuojamą 5 metų laikotarpį. Diskonto norma (WACC) buvo apskaičiuota naudojant 2,51 proc. skolinto kapitalo kainą (2020 m. – 4,45 proc.), 9,96 proc. nuosavo kapitalo vertę (2020 m. – 12 proc.) ir Grupės kapitalo skolinto ir nuosavo kapitalo santykį (56 proc. skolinto ir 44 proc. nuosavo kapitalo) (2020 m. 56 proc. skolinto ir 44 proc. nuosavo kapitalo). Nuosavo kapitalo kaina buvo nustatyta naudojant 0,16 proc. nerizikingos investicijos grąžą (2020 m. – 0,16 proc.), 0,79 sektoriaus svertinį beta koeficientą (2020 m. – 0,79), 5,08 proc. rinkos rizikos premiją (2020 m. 7,04 proc.), papildomą rizikos premiją dėl verslo rizikos - 3,4 proc. (2020 – 3,5 proc.) ir likvidumo rizikos premiją – 2,5 proc. tiek 2021 m., tiek 2020 m. Skaičiuojant vertės sumažėjimą Bendrovė pritaikė 5,56 proc. (2020 m. – 7,23 proc.) diskonto normą (WACC) po mokesčių. Jokių vertės sumažėjimo nuostolių ar ankstesnių vertės sumažėjimo atstatymų investicijoms į dukterines įmones 2021 m. pripažinta nebuvo.

Vertės sumažėjimo teste naudotų prielaidų pasikeitimo įtaka vertinimo rezultatui pateikiama lentelėje žemiau.

			Vertės sumažėjimo nuostolis tūkst. Eur
	Prielaidos pokytis		Prielaidos padidėjimas		Prielaidos sumažėjimas
Prielaida	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Metinė augimo norma	1 p.p.	1 p.p.	Neturi įtakos	Neturi įtakos	Neturi įtakos	66
WACC	0,5 p.p	0,5 p.p.	Neturi įtakos	1 427	Neturi įtakos	Neturi įtakos

Taip pat buvo remtasi prielaida, kad bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika nepasikeis ir Grupės įmonės bus subsidijuojamos ir toliau, pasibaigus dabartinei žemės ūkio paramos programai 2021 m. Bendroji žemės ūkio politika Europos ūkininkams sudaro sąlygas patenkinti Europos gyventojų poreikius. Pagrindiniai jos tikslai – užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir stabilų gyventojų aprūpinimą saugiais maisto produktais prieinamomis kainomis vartotojams. Kadangi tenkinti ES gyventojų maisto produktų poreikius (galimybę jų įsigyti, kainą, įvairovę, kokybę ir saugą) ir tausoti aplinką reikės nuolatos, daroma prielaida, kad ES paramos fondas ir toliau finansuos ir investuos į žemės ūkį. Veiklos tęstinumo vertinimas pateiktas 2.2 pastaboje.

Grupė taip pat rėmėsi prielaida, jog nuomos sąnaudos (palūkanų sąnaudos ir turto naudojimosi teisių nusidėvėjimo sąnaudos), susijusios su TFAS 16, išliks tokio paties dydžio, kaip ir 2021 m., nes planuojama, jog nuomos terminai ir palūkanų norma (2.21 pastaba) nekis. Grupė apskaičiavo įtaką konsoliduotai pelno (nuostolių) ataskaitai, jei keistųsi nuomos įsipareigojimams skaičiuoti naudojama vidutinė papildoma palūkanų norma ir nuomos laikotarpis.

	Turto naudojimosi teisių nusidėvėjimo ir palūkanų sąnaudų pokytis, tūkst. Eur
		Prielaidos padidėjimas		Prielaidos sumažėjimas
Prielaida	Prielaidos pokytis	Palūkanų sąnaudų pasikeitimas	Nusidėvėjimo pasikeitimas	Palūkanų sąnaudų pasikeitimas	Nusidėvėjimo pasikeitimas
2021
Metinė palūkanų norma	1 p.p.	316	(211)	(346)	225
Nuomos laikotarpis	1 metai	(256)	141	267	(142)
2020
Metinė palūkanų norma	1 p.p.	287	(189)	(312)	201
Nuomos laikotarpis	1 metai	34	(17)	(31)	18

Prestižo vertės sumažėjimas

Grupė atliko metinį prestižo vertės sumažėjimo vertinimą pagal apskaitos politikos nuostatas, nurodytas 2.9 pastaboje. Prestižo vertės sumažėjimo skaičiavimuose Grupės vadovybė taikė naudojimo vertės metodą. Atliekant prestižo vertės sumažėjimo skaičiavimus grupė naudoja įvairius rodiklius bei atlieka tų rodiklių prognozes. Pavyzdžiui, kaip diskonto normą Grupė naudoja vidutinį svertinio kapitalo kaštų koeficientą, į kurio skaičiavimą įeina skolos ir kapitalo santykio rodiklis, nerizikingos investicijos grąžos rodiklis, rinkos rizikos premijos rodiklis, sektoriaus svertinis beta koeficientas (koreliacija tarp konkrečios įmonės rizikos ir rinkos rizikos). Taip pat, Grupė turi įsivertinti prognozuojamus ateities pinigų srautus. Šio vertinimo metu Grupė turi atsižvelgti į praeities rezultatus, bet taip pat ir prognozuoti ateities rezultatus, remiantis praeities įvykiais. Pagrindinės prestižo vertės sumažėjimo vertinimo prielaidos apima pajamų prognozę, WACC reikšmę po mokesčių, EBITDA prognozę, augimo tendencijas bei investicijas.

Turto atsiperkamoji vertė buvo skaičiuojama taikant naudojimo vertės metodą pinigų srautus kuriančiam vienetui (Grybai LT, KB) pagal pinigų srautų prognozes, apskaičiuotas 2022 m. biudžete. Pinigų srautai 2023 – 2026 m. buvo prognozuojami taikant 5 proc. metinio augimo prielaidą. Prognozuojamuose rezultatuose EBITDA marža siekė 23 proc. Prognozuojami pinigų srautai buvo koreguoti planuojama investicijų suma, kuri atitinka Grybai LT, KB metinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Pinigų srautai yra diskontuojami taikant Grybai LT, KB diskonto normą (WACC) po mokesčių – 7,23 proc. Diskonto norma (WACC) buvo apskaičiuota naudojant 3,50 proc. skolinto kapitalo kainą, skolinto ir nuosavo kapitalo santykį (53 proc. skolinto ir

47 proc. nuosavo kapitalo). Nuosavo kapitalo kaina buvo nustatyta naudojant 0,16 proc. nerizikingos investicijos grąžą, 0,74 sektoriaus svertinį beta koeficientą, 5,08 proc. rinkos rizikos premiją, papildomą rizikos premiją dėl verslo rizikos - 3,4 proc. bei likvidumo rizikos premiją – 2,5 proc.

Atlikus vertės sumažėjimo testą 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė nenustatė vertės sumažėjimo vertintam pinigų srautus kuriančiam vienetui Grybai LT, KB.

Pagrindinių prielaidų, naudotų vertės sumažėjimo skaičiavimuose, pokyčių įtaka vertės sumažėjimui pateikiama lentelėje žemiau.

		Vertės sumažėjimo sumos padidėjimas
Prielaida	Prielaidos pokytis	Prielaidos padidėjimas	Prielaidos sumažėjimas
2021 m.
Metinis augimas	1 p.p.	Neturi įtakos	Neturi įtakos
WACC	0,5 p.p.	Neturi įtakos	Neturi įtakos
EBITDA	5 p.p.	Neturi įtakos	Neturi įtakos

5. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

GRUPĖ	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrengimai	Transporto priemonės, įranga ir kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	Nebaigta statyba	Iš viso
Apskaitinė vertė
2019 m. gruodžio 31 d.	60 622	40 978	22 602	2 198	1 707	128 108
- dukterinių įmonių įsigijimas ( 24 pastaba)	-	2 262	2 223	132	-	4 617
- turto įsigijimas ir naujos nuomos sutartys	6 667	454	2 289	781	2 273	12 465
- nurašymai ir pardavimai	(6)	(17)	(147)	(46)	-	(216)
- perkainojimas (4 pastaba)	851	-	-	-	-	851
- nusidėvėjimas (įskaitant turto naudojimosi teises)	(5 855)	(2 499)	(4 196)	(722)	-	(13 273)
- perklasifikavimai	-	271	718	2	(990)	-
2020 m. gruodžio 31 d.	62 279	41 448	23 489	2 345	2 991	132 552
- dukterinių įmonių įsigijimas ( 24 pastaba)	-	-	-	-	-	-
- turto įsigijimas ir naujos nuomos sutartys	11 539	493	4 397	1 116	2 863	20 408
- nurašymai ir pardavimai	(2)	(155)	(123)	(34)	-	(314)
- perkainojimas (4 pastaba)	1 221	-	-	-	-	1 221
- nusidėvėjimas (įskaitant turto naudojimosi teises)	( 6 351)	(2 535)	(4 470)	(938)	-	(14 294)
- perklasifikavimai	-	-	(314)	1 651	(1 653)	(315)
2021 m. gruodžio 31 d.	68 686	39 251	22 978	4 140	4 201	139 257
Įsigijimo savikaina
2019 m. gruodžio 31 d.	65 981	54 560	40 730	5 308	1 707	168 286
2020 m. gruodžio 31 d.	73 494	57 529	45 813	6 177	2 991	186 004
2021 m. gruodžio 31 d.	86 251	57 867	49 772	8 910	4 201	207 001
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai
2019 m. gruodžio 31 d.	(5 359)	(13 582)	(18 128)	(3 110)	-	(40 179)
2020 m. gruodžio 31 d.	(11 214)	(16 081)	(22 324)	(3 832)	-	(53 452)
2021 m. gruodžio 31 d.	(17 565)	(18 616)	(26 794)	(4 770)	-	(67 745)
Apskaitinė vertė
2019 m. gruodžio 31 d.	60 622	40 978	22 602	2 198	1 707	128 108
2020 m. gruodžio 31 d.	62 279	41 448	23 489	2 345	2 991	132 552
2021 m. gruodžio 31 d.	68 686	39 251	22 978	4 140	4 201	139 257

2021 m. perklasifikavimų bendra vertė yra susijusi su UAB Baltic Champs 315 tūkst. Eur vertės ilgalaikio materialiojo turto perklasifikavimu į turtą, skirtą parduoti.

2020 m.	Žemė	Pastatai
Įsigijimo savikaina	40 728	975
Turto įsigijimas	5 292	33
Atimti: sukauptą nusidėvėjimą	(11 214)	(271)
Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	34 806	737
2021 m.	Žemė	Pastatai
Įsigijimo savikaina	46 020	1 008
Turto įsigijimas	10 357	-
Nurašymai ir pardavimai	-	(44)
Atimti: sukauptą nusidėvėjimą	(17 565)	(403)

2021 m. pagrindinės investicijos buvo statiniams ir įrengimams, transporto priemonėms, įrangai ir kitam nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams įsigyti dėl Grupės strategijos įgyvendinimo.

Žemės vertės padidėjimas lyginant 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. taip pat atsirado dėl žemės perkainojimo 2021 m. gruodžio 31 d. – 1 221 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. - 851 tūkst. Eur).

2021 m. gruodžio 31 d. 53 300 tūkst. Eur (2020 m. – 59 336 tūkst. Eur) apskaitinės vertės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai buvo įkeisti bankams kaip gautų paskolų užtikrinimo priemonė. Nuomojamas turtas, vadovaujantis nuomos sutartimis, yra nuomos įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.

BENDROVĖ			Transporto priemonės, įranga ir kitas nekilnojamasis turtas,
Apskaitinė vertė	Pastatai	Nebaigta statyba	įranga ir įrengimai	Viso
	842	168	224	1 232
2019 m. gruodžio 31 d. - turto įsigijimas	33	1 444	58	1 535
- nurašymai ir pardavimai	-	-	(5)	(5)
- nusidėvėjimas	(138)	-	(66)	(204)
2020 m. gruodžio 31 d.	737	1 612	209	2 560
- turto įsigijimas	-	1 061	58	1 119
- nurašymai ir pardavimai	(44)	-	-	(44)
- nusidėvėjimas	(132)	-	(246)	(378)
- perklasifikavimai	-	(1 651)	1 651	-
2021 m. gruodžio 31 d.	562	1 021	1 672	3 255
Įsigijimo savikaina
2019 m. gruodžio 31 d.	975	168	496	1 639
2020 m. gruodžio 31 d.	1 008	1 612	548	3 169
2021 m. gruodžio 31 d.	964	1021	2 259	4 244
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai
2019 m. gruodžio 31 d.	(133)	-	(274)	(407)
2020 m. gruodžio 31 d.	(271)	-	(340)	(611)
2021 m. gruodžio 31 d.	(403)		(586)	(989)
Apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	842	168	224	1 232
Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	737	1 612	209	2 560
Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	562	1 021	1 672	3 255

Nebaigta statyba apima kapitalizuojamas vykdomo MTEP projekto sąnaudas. Šio projekto metu Bendrovė kuria laboratoriją. Planuojama, jog projektas bus baigtas 2022 m. gruodžio 31 d. ir patirtos išlaidos, kapitalizuotos nebaigtos statybos grupėje, bus perklasifikuotos į Bendrovės statinius ir įrengimus.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 122

Naudojimosi teise Bendrovės pripažintas turtas susijęs su šiomis ilgalaikio turto grupėmis:

2020 m.	Pastatai
Įsigijimo savikaina	975
Turto įsigijimas	33
Atimti: sukauptą nusidėvėjimą	(271)
Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	737
2021 m.	Pastatai
Įsigijimo savikaina	1 008
Turto įsigijimas	-
Nurašymai ir pardavimai	(44)
Atimti: sukauptą nusidėvėjimą	(403)
Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	562

Gruodžio 31 d. Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, įsigytų pagal nuomos sutartis, apskaitinė vertė buvo:

Statiniai ir įrengimai	2021	2020
Įsigijimo savikaina	20 149	21 017
Atėmus: sukauptą nusidėvėjimą	(6 317)	(7 438)
Apskaitinė vertė	13 832	13 579
Turto naudojimosi teisės	2021	2020
Įsigijimo savikaina	57 341	47 029
Atėmus: sukauptą nusidėvėjimą	(17 968)	(11 486)
Apskaitinė vertė	39 373	35 543

Žemiau nurodytos sumos, susijusios su turto naudojimosi teisėmis pritaikius 16 TFAS, pripažintos Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje.

	2021 m.	2020 m.
Nusidėvėjimas (pripažintas biologinio turto ir žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtakos eilutėje)	5 866	5 545
Nusidėvėjimas (pripažintas veiklos sąnaudų eilutėje, žr. 23 pastabą)	533	450
Palūkanų sąnaudos, pripažintos finansinių sąnaudų eilutėje (žr. 28 pastabą)	2 567	1 748
Iš viso	8 966	7 743

Žemiau nurodytos sumos, susijusios su turto naudojimosi teisėmis, pritaikius 16 TFAS, pripažintos Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje.

	2021 m.	2020 m.
Nusidėvėjimas (pripažintas veiklos sąnaudų eilutėje, žr. 23 pastabą)	132	138
Palūkanų sąnaudos, pripažintos finansinių sąnaudų eilutėje (žr. 28 pastabą)	41	53
Iš viso	173	191

Jeigu nebūtų atliktas žemių perkainojimas, jų apskaitinės vertės būtų tokios:

	Žemė
Žemės apskaitinė vertė neįvertinus perkainojimo poveikio 2020 m. gruodžio 31 d.	12 317
Žemės apskaitinė vertė neįvertinus perkainojimo poveikio 2021 m. gruodžio 31 d.	13 221

6. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės investicijų judėjimas gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

2021 m.	2020 m.
	96 433
10 000	-
242	-
-	-
106 675	96 433
	96 433

2021 m. Bendrovė įsigijo dukterinę įmonę UAB Grain LT ir kapitalizavo jos skolą.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo testus, kaip nurodyta 4 pastaboje. Atlikus testus, jokie papildomi vertės sumažėjimo nuostoliai ar ankstesnių nuostolių atstatymai nebuvo nustatyti.

7. Investicijos, apskaitomos taikant nuosavybės metodą, ir finansinis turtas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Investicijos, apskaitomos taikant nuosavybės metodą

Gruodžio 31 d. pasibaigusių metų atskirai nereikšmingų asocijuotų įmonių, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, judėjimą sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Sausio 1 d.	57	57
Investicijų įsigijimas	-	-
Bendra grupės pelno (nuostolių) dalies suma	-	-
Gruodžio 31 d.	57	57

8. Nematerialusis turtas

Grupės ilgalaikį nematerialųjį turtą gruodžio 31 d. sudarė:

	Kitas nematerialusis
GRUPĖ	Prestižas	turtas	Iš viso
Apskaitinė vertė
2019 m. gruodžio 31 d.	-	14	14
- dukterinių įmonių įsigijimas (24 pastaba)	3 465	-	3 465
- turto įsigijimas	-	9	9
- turto pardavimas	-	-	-
- amortizacija	-	(11)	(11)
- perklasifikavimas į turto naudojimosi teises (5 pastaba)	-		-
2020 m. gruodžio 31 d.	3 465	12	3 477
- dukterinių įmonių įsigijimas (24 pastaba)	-	-	-
- turto įsigijimas	-	18	18
- turto pardavimas	-	-	-
- amortizacija	-	(10)	(10)
2021 m. gruodžio 31 d.	3 465	19	3 485
Apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	-	14	- 14
Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	3 465	12	3 477
Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	3 465	19	3 485

Nematerialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos apskaitytos veiklos sąnaudose (žr. 23 pastabą). Prestižo vertės sumažėjimo testavimas aprašytas 4 pastaboje.

Bendrovės ilgalaikį nematerialųjį turtą gruodžio 31 d. sudarė:

BENDROVĖ	Kitas nematerialusis turtas
Apskaitinė vertė
2019 m. gruodžio 31 d.	2
- turto įsigijimas / turto pardavimas ir nurašymas	4
- amortizacija	(1)
2020 m. gruodžio 31 d.	5
- turto įsigijimas / turto pardavimas ir nurašymas	7
- amortizacija	(2)
2021 m. gruodžio 31 d.	10
Apskaitinė vertė
Apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	2
Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	5
Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	10

9. Biologinis turtas

Grupės biologinį turtą gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Galvijai	9 993	9 699
Iš viso ilgalaikis biologinis turtas	9 993	9 699
Pasėliai	17 108	14 903
Grybų auginimo terpė	2 290	2 149
Iš viso trumpalaikis biologinis turtas	19 398	17 052
Gruodžio 31 d.	29 391	26 751

KONSOLIDUOTOSIOS BEI ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupės galvijų skaičius (vienetais) sudarė:

	Pieninės karvės	Telyčios	Kiti gyvuliai	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.	3 526	2 847	149	6 522
Įsigijimai	-	95	-	95
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	1 678	1 624	3 302
Perrašymai tarp grupių	1 157	(1 157)	-	-
Pardavimai	(1 061)	(302)	(1 345)	(2 708)
Natūralus mirtingumas	(151)	(417)	(182)	(750)
2020 m. gruodžio 31 d.	3 471	2 744	246	6 461
Įsigijimai	-	158	-	158
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	1 997	1 562	3 559
Perrašymai tarp grupių	1 253	(1 264)	11	-
Pardavimai	(1 007)	(428)	(1 420)	(2 855)
Natūralus mirtingumas	(140)	(301)	(143)	(584)
2021 m. gruodžio 31 d.	3 577	2 906	256	6 739

Grupės galvijų vertę (Eur) sudarė:

	Pieninės karvės	Telyčios	Kiti gyvuliai	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.	5 744	3 608	46	9 397
Įsigijimai	-	123	-	123
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	58	52	110
Priesvoris	-	3 404	307	3 711
Perrašymai iš kitų grupių	2 707	(2 707)	-	-
Pardavimai	(523)	(101)	(123)	(747)
Natūralus mirtingumas (pripažįstamas kaip tikrosios
biologinio turto vertės pasikeitimas (21 pastaba))	(247)	(101)	(30)	(378)
Pelnas (nuostoliai) dėl tikrosios biologinio turto vertės
pasikeitimo (21 pastaba)	(1 371)	(940)	(206)	(2 517)
2020 m. gruodžio 31 d.	6 310	3 344	45	9 699
Įsigijimai	-	205	-	205
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	74	47	121
Priesvoris	-	3 253	382	3 635
Perrašymai iš kitų grupių	3 613	(3 615)	2	-
Pardavimai	(609)	(117)	(172)	(898)
Natūralus mirtingumas (pripažįstamas kaip tikrosios
biologinio turto vertės pasikeitimas (21 pastaba))	(257)	(79)	(27)	(363)
Pelnas (nuostoliai) dėl tikrosios biologinio turto vertės
pasikeitimo (21 pastaba)	(2 167)	(64)	(175)	(2 406)
2021 m. gruodžio 31 d.	6 890	3 001	102	9 993

2021 m. Grupėje pagaminta 27 499 tonų pieno (2020 m.: 25 384 tonų).

Tikroji galvijų vertė priskiriama 3 lygiui (melžiamos karvės) ir 2 lygiui (kiti gyvuliai) tikrosios vertės hierarchijoje. Daugiau informacijos rasite 4 pastaboje.

Grupės pasėlių likučiai pagal atskiras kultūras:

2021 m.	Žieminiai kviečiai	Žieminiai rapsai	Žieminiai rugiai	Žieminiai miežiai	Vasarinės kultūros	Iš viso
Iš viso apsėta ha (paruošta žemė)	10 815	2 408	333	229	24 832	38 618
Iš viso patirta išlaidų	5 124	1 384	198	73	7 994	14 774
Vidutinės sąnaudos 1 ha (Eur)	474	575	595	318	322	383
2020 m.
Iš viso apsėta ha (paruošta žemė)	9 648	2 496	29	-	26 312	38 486
Iš viso patirta išlaidų	4 293	1 243	24	-	7 325	12 884
Vidutinės sąnaudos 1 ha (Eur)	445	498	805	-	278	335

2021 m. Grupės derlius siekė daugiau nei 112 tūkst. tonų grūdų ir daržovių (2020 m.: 168 tūkst. tonų).

Grupės biologinio turto (išskyrus galvijus) judėjimas per laikotarpį:

	Pasėliai	Grybų auginimo terpė
Biologinio turto tipas	Trumpalaikis	Trumpalaikis
2019 m. gruodžio 31 d.	13 809	2 226
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo	22 028	28 171
Derliaus (grybų) nuėmimas	(41 510)	(28 248)
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka (21 pastaba)	5 674	-
Rudeninė sėja ir žemės paruošimas pavasariui	12 884	-
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka – žieminės kultūros (4, 21 pastabos)	2 018	-
2020 m. gruodžio 31 d.	14 903	2 149
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo	21 406	27 833
Derliaus (grybų) nuėmimas	(30 820)	(27 692)
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka (21 pastaba)	(5 489)	-
Rudeninė sėja ir žemės paruošimas pavasariui	14 774	-
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka – žieminės kultūros (4, 21 pastabos)	2 334	-
2021 m. gruodžio 31 d.	17 108	2 290

Rezultatas, susidarantis pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte, pasikeitė iš 7,69 mln. Eur pelno 2020 m. į 3,16 mln. Eur nuostolį 2021 m. Reikšmingą pablogėjimą lėmė nepalankios oro sąlygos 2021 m., palyginus su 2019/2020 m. sezonu. Rekordiškai karšta vasara itin neigiamai paveikė daugelio kultūrų derlingumą.

Grupė per 2021 m. pardavė 12 002 tonų šviežių grybų (2020: 12 906 tonų).

Pasėlių tikroji vertė priskiriama 3 lygiui tikrosios vertės hierarchijoje. Pasėliai vertinami tikrąja verte, o jei tikrosios vertės negalima nustatyti, savikaina naudojama kaip tikrosios vertės atitikmuo. 2021 m. gruodžio 31 d. savikaina buvo naudota vasarinių kultūrų pasėlių tikrosios vertės nustatymui, kadangi nuo sąnaudų patyrimo momento įvyko labai nedaug biologinių pokyčių, o žieminės kultūros buvo įvertintos tikrąją verte dėl reikšmingos biologinės transformacijos nuo sėjos iki metų galo. Daugiau informacijos apie 2021/2022 m. kultūrų vertinimą pateikta 4 pastaboje.

Patirtos sąnaudos susideda iš žemės ūkio darbų, sėklų, ekologiškų trąšų, darbo užmokesčio sąnaudų, įrengimų nusidėvėjimo bei remonto išlaidų.

Derliaus nuėmimo metu Grupės vadovybė nustato grūdinių kultūrų derliaus kainas pagal sudarytus kontraktus ir atsižvelgiant į rinkos kainas, bei atima su pardavimu susijusias išlaidas. Derlius pripažįstamas atsargose tikrąja verte, atimant su pardavimu susijusias išlaidas, o skirtumas tarp tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas ir užauginimo sąnaudų yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip pelnas (nuostolis), susidarantis pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte.

Tiek 2021 m. gruodžio 31 d., tiek 2020 m. gruodžio 31 d. savikaina buvo naudota kaip artima grybų auginimo terpės tikrajai vertei, kadangi nuo sąnaudų patyrimo momento įvyko labai nedaug biologinių pokyčių. Grupėje grybų auginimo terpės apyvarta per metus siekia 7–8 kartus.

Dalis Grupės įmonių biologinio turto – maždaug 17 procentų - yra įkeista įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė 2021 m. gruodžio 31 d. (2020 m. gruodžio 31 d. – apie 28 procentai).

10. Atsargos

Grupės atsargas gruodžio 31 d. sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Žemės ūkio produkcija	18 828	25 007
Žaliavos	6 804	6 677
Iš viso	25 632	31 684
Žemės ūkio produkcijos perkainojimas iki grynosios realizavimo vertės	(1 536)	(1 249)
Apskaitinė vertė	24 096	30 435

Atsargų suma, pripažinta sąnaudomis, 2021 m. siekė 57 852 tūkst. Eur, o 2020 m. – 64 950 tūkst. Eur.

2021 m. gruodžio 31 d. didžioji dalis Grupės įmonių atsargų - 62 procentai - yra įkeistos įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė (2020 m. gruodžio 31 d. – 74 procentai).

Balanse nurodytas Grupės finansinis turtas amortizuota savikaina gruodžio 31 d.:	2021 m.	2020 m.
Ilgalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos	449	446
Trumpalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos	5 084	9 947
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
	2 446	2 541
Iš viso	7 979	12 934
Balanse nurodyti Grupės finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina gruodžio 31 d.	2021 m.	2020 m.
Paskolos	57 465	53 303
Nuomos įsipareigojimai	45 519	41 238
Prekybos mokėtinos sumos	19 482	16 334
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	980	229
Iš viso	123 446	111 104

Grupės finansinį turtą sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, apskaitytos Grupės balanse, išskyrus atliktus išankstinius apmokėjimus bei gautiną PVM iš valstybės biudžeto. 98,2 proc. piniginių likučių Grupė laiko banko sąskaitose tų bankų, kurių (arba kurių grupės) tarptautinių reitingų agentūrų "Moody's", "Standard&Poors" ar "Fitchratings" nustatytas ilgalaikio skolinimosi reitingas yra investicinio lygio.

Grupės finansinius įsipareigojimus sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės skolos, apskaitytos Grupės balanse, išskyrus gautus išankstinius apmokėjimus, ateinančio laikotarpio kapitalinių investicijų dotacijas, su darbo užmokesčiu susijusius įsipareigojimus bei atidėtąjį pelno ir kitus mokesčius.

Balanse nurodytas Bendrovės finansinis turtas amortizuota savikaina gruodžio 31 d.	2021 m.	2020 m.
Ilgalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos	-	9 286
Trumpalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos	4 172	3 211
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10	301
Iš viso	4 182	12 710

Balanse nurodyti Bendrovės finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina gruodžio 31
d.	2021 m.	2020 m.
Paskolos	24 361	21 818
Nuomos įsipareigojimai	667	855
Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos	393	310
Iš viso	25 421	22 962

Bendrovės finansinį turtą sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, apskaitytos Bendrovės balanse, išskyrus atliktus išankstinius apmokėjimus bei gautiną PVM iš valstybės biudžeto. Ilgalaikės prekybos ir kitas gautinas sumas sudaro ilgalaikės paskolos, suteiktos Grupės įmonėms. Bendrovė laiko visus piniginius likučius banko sąskaitose tų bankų, kurių tarptautinių reitingų agentūrų "Moody's", "Standard&Poors" ar "Fitchratings" nustatytas ilgalaikio skolinimosi reitingas yra investicinio lygio.

Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės skolos, apskaitytos Bendrovės balanse, išskyrus gautus išankstinius apmokėjimus, sukauptas sąnaudas bei su darbo užmokesčiu susijusius įsipareigojimus.

Grupės finansinio turto (prekybos gautinų sumų) numatytų koeficientų ir atidėjinių galimiems nuostoliams apskaičiavimas:

Prekybos gautinų sumų kredito kokybė	Gautinos sumos, neturėjusios pradelsimų praeityje	Pradelsta nuo 1 iki 30 dienų	Pradelsta nuo 31 iki 90 dienų	Pradelsta 90 dienų ir daugiau	Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas kredito nuostolis	0,56 proc.	1,84 proc.	1,98 proc.	14,29 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso, bendrąja verte	3 238	483	309	689	4 718
Vertės sumažėjimas (12 pastaba)	(18)	(9)	(6)	(98)	(132)
2021 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinų sumų iš
viso, grynąja verte	3 219	474	303	590	4 587
2020 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas kredito nuostolis	0,36 proc.	1,69 proc.	0,68 proc.	6,81 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso, bendrąja verte	3 371	651	886	1 719	6 628
Vertės sumažėjimas (12 pastaba)	(12)	(11)	(6)	(117)	(146)
2020 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinų sumų iš viso, grynąja verte	3 359	640	880	1 602	6 482

Grupės finansinis turtas (kitų gautinų sumų amortizuota savikaina, įskaitant ir ilgalaikes gautinas sumas) buvo priskirtas atskiroms vertės sumažėjimo pakopoms:

Kitų gautinų sumų amortizuota savikaina kredito kokybė	1-oji pakopa (12 mėn. TKN)	2-oji pakopa (viso laikotarpio TKN)	3-oji pakopa (viso laikotarpio TKN)	Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas kredito nuostolis	0,01 proc.	0,2 proc.	100 proc.
Gautinos sumos iš NMA	1 455	-	-	1 455
Gautinos sumos iš darbuotojų	83	-	-	83
Ilgalaikės gautinos sumos bendrąja verte	-	450	-	450
Kitos gautinos sumos	473	-	3 106	3 579
Apskaitinė vertė, bendrąja verte	2 011	450	3 106	5 567
Atidėjiniai galimiems nuostoliams	-	(1)	(3 106)	(3 107)
2021 m. gruodžio 31 d. kitų gautinų sumų
amortizuota verte iš viso, grynąja verte	2 011	449	-	2 460
2020 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas kredito nuostolis	0,23 proc.		14 proc.
Gautinos sumos iš NMA	86	-	-	86
Gautinos sumos iš darbuotojų	84	-	-	84
Ilgalaikės gautinos sumos bendrąja verte	450	-	-	450
Kitos gautinos sumos	1 059	-	2 856	3 915
Apskaitinė vertė, bendrąja verte	1 679	-	2 856	4 535
Atidėjiniai galimiems nuostoliams	(4)	-	(534)	(538)
2020 m. gruodžio 31 d. kitų gautinų sumų
amortizuota verte iš viso, grynąja verte	1 675	-	2 322	3 997

Gautinos sumos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros – tiesioginės gautinos subsidijos už pasėlius ir pieną, kurios sumokamos iki kitų metų balandžio 30 d. ir yra kontroliuojamos valstybės, todėl laikomos mažos rizikos. Gautinos sumos iš darbuotojų taip pat laikomos mažos rizikos. 1-os pakopos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams pripažinta nebuvo, nes tikėtini nuostolių rodikliai buvo nereikšmingi.

Ilgalaikės gautinos sumos apima gautiną sumą iš UAB Ars Ingenii. Ši paskola yra grąžintina. Ji buvo suteikta įvykdant pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų testą, todėl bus vertinama amortizuota savikaina. Paskola ataskaitos sudarymo dieną yra laikoma turinti vidutinę kredito riziką, dėl to atidėjiniai šios paskolos nuostoliams buvo apskaičiuoti remiantis viso paskolos laikotarpio tikėtinais kredito nuostoliais - visas tikėtinas paskolos kredito nuostolis buvo padaugintas iš įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės. 2021 m. gruodžio 31 d. bendra atidėjinių šios paskolos nuostoliams suma siekė 1 tūkst. Eurų.

Kitos gautinos sumos apima gautinas sumas iš Symbol LLC ir suteiktą paskolą UAB Aksonas.

2018 m. kovo mėn. po dukterinių įmonių Karakash OOO ir Karakash Agro OOO pardavimo kitose gautinose sumose 2021 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityta 3 106 tūkst. Eur gautina ilgalaikė suma iš Symbol LLC (2020 m. gruodžio 31 d. – 2 856 tūkst. Eur). Nustatyta, kad šios gautinos sumos rizika yra didesnė ir yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, todėl buvo nuspręsta, kad ji yra 3-ojoje pakopoje, o atidėjinys nuostoliams buvo nustatytas pagal viso laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Dėl nepalankių oro sąlygų visame Rytų Europos regione 2021 m. ir iš Symbol LLC gauto pasiūlymo perparduoti iš įmonės gautinas sumas potencialiam pirkėjui bei padidėjusių kitų rizikų konservatyviai vertinant atidėjinio nuostoliams suma 2021 m. gruodžio 31 d. padidėjo iki 3 106 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. siekė 534 tūkst. Eur).

Bendrovės finansinio turto (prekybos gautinų sumų) atidėjinių galimiems nuostoliams suma ir koeficientai buvo tokie:

2021 m. gruodžio 31 d.	Gautinos sumos, neturėjusios pradelsimų praeityje	Pradelsta nuo 1 iki 30 dienų	Pradelsta nuo 31 iki 90 dienų	Pradelsta 90 dienų ir daugiau	Iš viso
Tikėtinas nuostolių koeficientas	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso	835	321	612	2 399	4 167
Iš viso	835	321	612	2 399	4 167
2020 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas nuostolių koeficientas	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso	796	572	687	1 062	3 118
Iš viso	796	572	687	1 062	3 118

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams nebuvo, nes tikėtini nuostolių rodikliai buvo nereikšmingi ir 99 proc. gautinų sumų yra iš dukterinių įmonių.

Rizika, susijusi su bankais ir finansinėmis institucijomis, yra valdoma atidžiai atsirenkant partnerius bei nuolatos stebint šių partnerių rizikingumą. Banko ir finansinių institucijų rizika ir bankroto tikimybė vertinama remiantis vertinimo agentūrų – Moody's, Standard & Poor's and Fitch – reitingais. Dėl šios priežasties vertinant tikėtinus nuostolius, susijusius su pinigas ir pinigų ekvivalentais, taikomas mažiausias tikėtinas nuostolių koeficientas (0,01 proc.). 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesudarė atidėjinių galimiems nuostoliams dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų vertės pasikeitimo, nes tikėtini nuostolių rodikliai buvo nematerialūs.

12. Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas, išankstinius apmokėjimus ir kitas gautinas sumas gruodžio 31 d. sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Prekybos gautinos sumos	4 656	6 628	4 167	3 118
Gautinos subsidijos ir dotacijos iš Nacionalinės
mokėjimo agentūros (NMA)	1 455	86	-	-
Gautinas PVM	641	1 281	7	-
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio
sąnaudos	3 714	4 771	329	386
Gautinos sumos iš fizinių asmenų	83	84	2	-
Kitos gautinos sumos	3 582	3 915	12	95
Iš viso	14 131	16 764	4 517	3 599
Atimti: atidėjiniai galimiems nuostoliams	(3 237)	(680)	-	-
Apskaitinė vertė	10 894	16 084	4 517	3 599

Maksimali kredito rizika balanso sudarymo dieną lygi kiekvienos klasės pirmiau nurodytų gautinų sumų apskaitinei vertei. Grupė neturi jokių užtikrinimo priemonių už šias gautinas sumas.

Gautinos subsidijos ir dotacijos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sumą sudaro sukauptos tiesioginių ir ekologinių subsidijų sumos už 2021 m., kurias tikimasi gauti per pirmąjį 2022 m. pusmetį.

Didžiąją išankstinių apmokėjimų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų dalį sudaro avansiniai mokėjimai tiekėjams. Didžiąją kitų gautinų sumų dalį sudaro gautina suma iš Symbol LLC (11 pastaba).

Vertinant visų grupės įmonių finansinę padėtį atskirai, dalis Grupės prekybos gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei kitų gautinų sumų 2021 m. gruodžio 31 d. – 30 854 tūkst. Eur – yra įkeistos įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė (2020 m. gruodžio 31 d. buvo įkeista 21 538 tūkst. Eur).

Atidėjinių gautinų sumų galimiems nuostoliams judėjimas metų eigoje:

	GRUPĖ	BENDROVĖ
Apskaitinė atidėjinių galimiems nuostoliams vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	(148)	-
Prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams sumažėjimas per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (23 pastaba)	148	-
Prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams padidėjimas per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (23 pastaba)	(146)	-
Iš ilgalaikių gautinų sumų perklasifikuoti kitų gautinų sumų atidėjiniai galimiems nuostoliams (13
pastaba) Kitų gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams padidėjimas per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (23 pastaba)	(295) (239)	- -
Apskaitinė atidėjinių galimiems nuostoliams vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	(680)	-
Prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams sumažėjimas per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (23 pastaba)	146	-
Prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams padidėjimas per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (23 pastaba)	(132)	-
Kitų gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams padidėjimas per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (23 pastaba)	(2 572)	-
Apskaitinė atidėjinių galimiems nuostoliams vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	(3 237)	-

13. Ilgalaikės gautinos sumos

Grupė

Grupės ilgalaikes gautinas sumas gruodžio 31 d. sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Išduotos paskolos
UAB Ars Ingenii	450	450
Atidėjinių galimiems nuostoliams (TFAS 9)	(1)	(4)
Iš viso	449	446

Paskolos, suteiktos UAB Ars Ingenii, grąžinimo terminas sueina 2022 m. UAB Ars Ingenii suteiktai paskolai taikoma 4,00 proc. fiksuota palūkanų norma.

Atidėjinių galimiems nuostoliams skaičiavimas yra aprašytas 11 pastaboje.

Gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikės gautinos sumos sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Suteiktos paskolos
Žemės vystymo fondas 20, UAB	-	9 286
Iš viso	-	9 286

14. Pinigai ir jų ekvivalentai

Grupės pinigus ir pinigų ekvivalentus gruodžio 31 d. sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Pinigai banke	2 398	2 483	10	301
Pinigai kasoje	48	58	-	-
Apskaitinė vertė	2 446	2 541	10	301

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė nesudarė atidėjimų galimiems nuostoliams dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų vertės pasikeitimo, nes tikėtini nuostolių rodikliai buvo nematerialūs, kaip nurodyta 11 pastaboje.

15. Įstatinis kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinis kapitalas

AUGA group, AB įstatinis kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 65 951 tūkst. Eur. (2020 m. gruodžio 31 d.: 65 951 tūkst. Eur). Įstatinį kapitalą sudarė 227 416 252 paprastosios vardinės akcijos (2020 m. gruodžio 31 d.: 227 416 252 paprastosios vardinės akcijos), kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Kiekviena akcija suteikia įprastines turtines ir neturtines teises, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Akcijų priedų rezervas suformuotas po antrinio viešojo akcijų siūlymo etapo užbaigimo, 2018 m. rugpjūčio 23 d. Akcijų priedų rezervas 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 6 707 tūkst. Eur, kaip ir 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės rezervai

Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmet į privalomąjį rezervą turi būti pervesta 5 proc. nuo grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, kol privalomasis rezervas pasiekia ne mažiau nei 10 proc. įstatinio akcinio kapitalo. Privalomasis rezervas gali būti naudojamas sukauptiems nuostoliams padengti. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas sudarė 2 041 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 1 834 tūkst. Eur).

Grupės perkainojimo rezervą sudaro Grupės valdomų žemės sklypų vertės pasikeitimas. Grupė kiekvienų metų pabaigoje vertina savo žemės sklypų portfelį. Atlikus vertinimą nustatyta, jog Grupės valdomos žemės vertė padidėjo 1 221 tūkst. Eur (2020 m.: 851 tūkst. Eur) dėl 2021 m. padidėjusios vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos. Perkainojimo rezervas dėl žemės pervertinimo, įvertinus mokesčių įtaką, 2021 m. padidėjo 1 038 tūkst. Eur (725 tūkst. Eur 2020 m.) ir jo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 10 250 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 9 213 tūkst. Eur).

2018 m. Bendrovė suformavo rezervą, skirtą suteikti akcijas darbuotojams, kurio vertė siekė 957 tūkst. Eur. 2019 m. balandžio mėn. šis rezervas padidintas 667 tūkst. Eur dėl akcijų opcionų darbuotojams plano įgyvendinimo ir 2019 m. gruodžio 31 d. šio rezervo vertė siekė 1 624 tūkst. Eur. 2020 m. balandžio mėn. šis rezervas padidintas 855 tūkst. Eur dėl akcijų opcionų darbuotojams plano įgyvendinimo ir 2020 m. gruodžio 31 d. šio rezervo vertė siekė 2 509 tūkst. Eur. Akcininkų sprendimu 2021 m. šis rezervas buvo padidintas 1 700 000 akcijomis, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,29 Eur, o bendra pervedimo į šį rezervą suma siekė 493 tūkst. Eur (2020 m. balandžio mėn. šis rezervas padidintas 855 tūkst. Eur). Rezervo, skirto suteikti akcijas darbuotojams, vertė 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 3 002 tūkst. Eur. (2020 m. gruodžio 31 d. – 2 509 tūkst. Eur).

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2019 m. balandžio 30 d., AUGA group, AB akcininkai patvirtino darbuotojams skirtų opcionų programą. Pagal planą dalyviams suteikiami opcionai nemokamai įsigyti bendrovės akcijų, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą. Įvykdęs šią sąlygą darbuotojas gali pasinaudoti opcionu.

Rezervas, skirtas suteikti akcijas darbuotojams	Akcijų skaičius, vnt.	Vertė, tūkst. EUR
Visas rezervas 2019 m. gruodžio 31 d	5 600 000	1 624
Akcijos, skirtos darbuotojams pagal pasirinkimo sandorius (opcionus) 2020 m. gruodžio 31 d.	4 785 690	1 388
Nepaskirstytos akcijos 2020 m. gruodžio 31 d.	3 866 034	1 121
Visas rezervas 2020 m. gruodžio 31 d	8 651 724	2 509
Akcijos, skirtos darbuotojams pagal pasirinkimo sandorius (opcionus) 2021 m.
gruodžio 31 d.	7 167 391	2 079
Nepaskirstytos akcijos 2021 m. gruodžio 31 d.	3 184 333	923
Visas rezervas 2021 m. gruodžio 31 d	10 351 724	3 002

2021 m. Grupė apskaitė 562 tūkst. EUR sumą su darbo užmokesčio susijusių sąnaudų, kurios susijusios su akcijų, skirtų darbuotojams pagal pasirinkimo sandorius, programa.

16. Atidėtosios dotacijų pajamos

Grupės atidėtųjų dotacijų pajamų ir subsidijų pasikeitimas per gruodžio 31 d. pasibaigusius metus buvo toks (tiktai susijusių su turtu):

	2021 m.	2020 m.
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	3 248	2 992
Atidėtosios dotacijos, gautos subsidijos	380	722
Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusių atidėtųjų dotacijų amortizacija	(523)	(466)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	3 105	3 248

Atidėtosios dotacijos perkeliamos į pelno (nuostolio) ataskaitą:

	2021 m.	2020 m.
Per vienerius metus	544	376
Po vienerių metų	2 561	2 872
Iš viso	3 105	3 248

Pripažintos dotacijų pajamos nėra susijusios su jokiais neapibrėžtumais ar neįvykdytomis sąlygomis.

2021 m. Grupė taip pat apskaitė 12 858 tūkst. Eur tiesioginių ir ekologinių išmokų, kurios buvo pripažintos Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje (2020 m. pripažinta 9 987 tūkst. Eur suma). Kadangi šios išmokos yra susijusios su sąnaudomis, jos buvo pripažintos mažinant savikainą. Grupė klasifikuoja subsidijas, susijusias su žolynais ir ganyklomis gyvuliams iš augalininkystės segmento į pienininkystės segmentą, siekiant tikslesnio segmentų rezultato atskleidimo. 2021 m. Grupė pripažino 9 690 tūkst. Eur subsidijų augalininkystės segmente ir 3 168 tūkst. Eur subsidijų pienininkystės segmente (2020 m. 7 454 tūkst. Eur ir 2 533 tūkst. Eur atitinkamai).

Bendrovės atidėtųjų dotacijų pajamų ir subsidijų pasikeitimas per gruodžio 31 d. pasibaigusius metus buvo toks (tiktai susijusių su turtu):

	2021 m.	2020 m.
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	722	-
Atidėtosios dotacijos, gautos subsidijos	380	722
Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusių atidėtųjų dotacijų amortizacija	(149)	-
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	953	722
Atidėtosios dotacijos perkeliamos į pelno (nuostolio) ataskaitą:	2021 m.	2020 m.
Per vienerius metus	170	-
Po vienerių metų	783	722
Iš viso	953	722

Bendrovė gavo paramą, skirtą MTEP projekto vystymo finansavimui. Su šiuo projektu susijusios sąnaudos turto kūrimo metu kaupiamos nebaigtos statybos turto sąskaitoje. Bendrovė planuoja užbaigti vystomą projektą iki 2022 gruodžio 31 d., taigi kol turtas yra kuriamas ir tik dalinai naudojamas veikloje, Bendrovė 2021 gruodžio 31 d. turto nusidėvėjimą bei su tuo turtu susijusių subsidijų amortizaciją skaičiavo tik veikloje naudojamai turto daliai.

17. Paskolos

Grupės ilgalaikes paskolas gruodžio 31 d. sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Bankų paskolos
Grybų auginimo įmonių gautos paskolos	7 590	8 892
Produkcijos gaminimo įmonių gautos paskolos	1 007	1 184
Žemės ūkio įmonių gautos paskolos	21 189	11 003
Bendrovės gautos paskolos	2 728	3 000
Ilgalaikės mokėtinos sumos trečiosioms šalims
Ilgalaikė mokėtina suma kreditoriams	-	753
Ilgalaikė mokėtina suma investiciniam fondui už įsigyjamą žemę	253	253
Žaliosios obligacijos	19 114	18 818
Iš viso	51 882	43 903
Atėmus: sumas, mokėtinas per vienerius metus (pagal sutartis)	(5 767)	(3 409)
Ilgalaikių paskolų iš viso	46 115	40 494

2019 m. gruodžio mėn. 13 d. Grupė išleido 20 000 vnt. Žaliųjų obligacijų (toliau – Obligacijos), kurių vienos nominali vertė yra 1 000 Eur, o metinė fiksuota palūkanų norma – 6 proc. (Grupės vadovybės sprendimu, palūkanos apskaičiuojamos taikant act/360 palūkanų skaičiavimo konvenciją). Obligacijų išpirkimas numatytas 2024 m. gruodžio 17 d. Palūkanų mokėjimai numatyti kasmet gruodžio 17 d. iki 2024 m. imtinai. Obligacijos yra įtrauktos į reguliuojamą rinką AB Nasdaq Vilnius skolos VP sąraše.

Ženkliai pablogėjus finansiniams rezultatams, 2021 gruodžio 31 d. Grupė nevykdė finansinių kovenantų, nustatytų su trimis finansinėmis institucijomis pasirašytuose finansavimo susitarimuose. Atskiri susitarimai numatė palūkanų normos padidinimą pažeidus tam tikrą kovenantų lygį tai ir buvo padaryta. Tačiau iš visų finansinių institucijų finansinių metų pabaigos datai buvo gauti patvirtinimai, kad jokios kitos sankcijos be palūkanų normos padidinimo Grupei nebus taikomos, ir todėl paskolos galėjo būti klasifikuojamos kaip ilgalaikės.

Žaliųjų obligacijų prospekte pirmajai emisijos daliai (kurios balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 19 114 tūkst. Eur) yra nustatytas finansinis kovenantas palūkanų padengimo koeficientui (EBITDA ir grynųjų palūkanų sąnaudų santykis), kuris skaičiuojamas kartą per metus, remiantis metinėmis audituotomis finansinėmis ataskaitomis - rodiklis turi būti didesnis nei 2. Pagal audituotus 2021 m. duomenis, šis faktinis palūkanų padengimo rodiklis buvo 1,6 ir kovenantas ataskaitinio periodo pabaigoje nebuvo vykdomas.

Pagal obligacijų prospekte numatytas taisykles, Grupė turi 6 mėn. terminą, per kurį padėtis turi būti ištaisyta ir nevykdomas rodiklis turi būti pasiektas, todėl įtakos 2021 m. gruodžio 31 d. nėra. Grupės vadovybės vertinimu, pagal finansinių ataskaitų rengimo datai turimą informaciją per numatytą laikotarpį tikimasi, kad rodiklis, atsižvelgiant į patvirtintą 2022 m. biudžetą bei verslo planus, bus atstatytas, jei neįvyks reikšmingų aplinkos pasikeitimų, kurių Grupė negali numatyti ir/ar kontroliuoti (tame tarpe - orų sąlygos, lemiančios Grupės įmonių 2022 m. derlių).

Grupės skolos struktūra pagal palūkanų tipą, įskaitant įsipareigojimus pagal finansinę nuomą (18 pastaba):

	2021 m.	2020 m.
Bendroji skola – fiksuota palūkanų norma	61 928	58 771
Bendroji skola – kintama palūkanų norma	41 057	35 770
Grynoji skola	102 985	94 541

Visų Grupės paskolų iš kredito institucijų užtikrinimo priemonė yra įkeistas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (5 pastaba). Be to, dauguma žemės ūkio bendrovių turi bendrovių hipotekas, o grybų auginimo bendrovė yra įkeitusi didžiąją dalį ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kaip užstatą už paskolas (9, 10 ir 12 pastabos).

Grupės trumpalaikes paskolas gruodžio 31 d. sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Bankų paskolos
Grybų auginimo įmonių gautos paskolos	2 400	2 400
Grūdų pardavimo įmonės gautos paskolos	3 183	7 000
Iš viso	5 583	9 400

Trumpalaikes banko paskolas sudaro kredito linijų sutartys. Grupės naudojamų kredito linijų limitai 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 12 400 tūkst. Eur, o 2020 m. gruodžio 31 d. – 12 400 tūkst. Eur. 2021 m. ir 2020 m. pabaigoje nepanaudota kredito linijų suma siekė, atitinkamai, 6 817 tūkst. Eur ir 3 000 tūkst. Eur.

Vidutinė ilgalaikėms ir trumpalaikėms banko paskoloms taikoma palūkanų norma 2021 m. buvo 3,80 proc. (2020: 3,91 proc.)

Bendrovės ilgalaikes paskolas gruodžio 31 d. sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Paskolos iš kredito institucijų	2 728	3 000
Žemės vystymo fondas 20, UAB	2 520	-
Žaliosios obligacijos	19 114	18 818
Iš viso	24 361	21 818
Atėmus: sumas, mokėtinos per vienerius metus (pagal sutartis)	(2 728)	(272)
Ilgalaikių paskolų iš viso	21 633	21 546

Bendrovė neturėjo trumpalaikių paskolų 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės skolos struktūra pagal palūkanų tipą, įskaitant įsipareigojimus pagal finansinę nuomą (18 pastaba):

	2021 m.	2020 m.
Bendroji skola – fiksuota palūkanų norma	(24 945)	(22 576)
Bendroji skola – kintama palūkanų norma	(83)	(97)
Grynoji skola	(25 028)	(22 673)

Grupės grynąją skolą sudarė:

	Finansiniai įsipareigojimai
	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	Nuoma, grąžintina per 1-erius metus	Nuoma, grąžintina po 1-erių metų	Paskolos, grąžintinos per 1-erius metus	Paskolos, grąžintinos po 1-erių metų	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola	3 732	(7 054)	(36 150)	(30 119)	(20 670)	(90 261)
Pinigų srautai	(1 344)	5 021	3 001	17 707	(18 422)	5 963
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas naudojant nuomą	-	(5 428)	(533)	-	-	(5 961)
Įsigijimai – Grybai LT, KB (24 pastaba)	153	-	-	(397)	(1 107)	(1 351)
Kiti nepiniginiai srautai	-	(95)	-	-	(295)	(390)
2020 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola	2 541	(7 556)	(33 682)	(12 809)	(40 494)	(92 000)
Pinigų srautai Nekilnojamo turto,	(95)	6 804	2 422	1 459	(5 548)	5 042
įrangos ir įrengimų įsigijimas naudojant nuomą	-	(7 126)	(6 093)	-	-	(13 219)
Įsigijimai	-	-	-	-	-	-
Kiti nepiniginiai srautai	-	-	(288)	-	(73)	(361)
2021 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola	2 446	(7 878)	(37 641)	(11 350)	(46 115)	(100 538)

Bendrovės grynąją skolą sudarė:

	Finansiniai įsipareigojimai
	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	Nuoma, grąžintina per 1-erius metus	Nuoma, grąžintina po 1-erių metų	Paskolos, grąžintinos per 1-erius metus	Paskolos, grąžintinos po 1-erių metų	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola	2 753	(144)	(825)	(19 464)	(18 523)	(36 203)
Pinigų srautai	(2 452)	(35)	207	19 275	(1 900)	15 095
Nekilnojamo turto, įrangos
ir įrengimų įsigijimas	-	(9)	(50)	-	-	(59)
naudojant nuomą
Kiti nepiniginiai srautai	-	-	-	(83)	(1 123)	(1 206)
2020 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola	301	(188)	(668)	(272)	(21 546)	(22 372)
Pinigų srautai	(291)	61	126	272	1 308	1 476
Nekilnojamo turto, įrangos
ir įrengimų įsigijimas	-	(24)	(41)	-	-	(64)
naudojant nuomą
Kiti nepiniginiai srautai			66	(2 728)	(1 395)	(4 057)
2021 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola	10	(151)	(516)	(2 728)	(21 633)	(25 018)

18. Nuomos įsipareigojimai

Grupės būsimus minimalius nuomos mokėjimus gruodžio 31 d. sudarė:

	2021 m.		2020 m.
	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė
Per vienerius metus mokėtina suma	10 405	7 878	10 204	7 556
Per antrus – penktus metus imtinai	47 854	37 641	41 434	33 682
Minimalūs nuomos mokėjimai	58 259	45 519	51 639	41 238
Atėmus: būsimas palūkanas	(12 740)	-	(10 401)	-
Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	45 519	45 519	41 238	41 238

Grupės nuomos įsipareigojimus sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai susiję su turto naudojimosi teisėmis*	39 114	34 626
Nuomos įsipareigojimai susiję su kitu turtu**	6 406	6 613
Iš viso	45 519	41 239
Atimti: per vienerius metus mokėtinos sumos
Nuomos įsipareigojimai susiję su turto naudojimosi teisėmis*	5 198	4 607
Nuomos įsipareigojimai susiję su kitu turtu**	2 680	2 950
Iš viso	7 878	7 557
Viso ilgalaikių nuomos įsipareigojimų	37 641	33 682

* Nuomos įsipareigojimai, apskaityti kaip veiklos nuoma iki 16-ojo TFAS priėmimo.

** Nuomos įsipareigojimai, apskaityti kaip finansinė nuoma iki 16-ojo TFAS priėmimo.

Grupės nuomos įsipareigojimai yra užtikrinti nuomotojo teise į nuomininko turtą, įsigytą nuomos būdu (5 pastaba). Grupės nuomos įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai lygi jų apskaitinei vertei.

		160

	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė
Per vienerius metus mokėtina suma	164	151	235	188
Per antrus – penktus metus imtinai	609	516	781	668
Minimalūs nuomos mokėjimai	773	667	1 017	855
Atėmus: būsimas palūkanas	(106)	-	(161)	-
Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	667	667	855	855

2021 m. 2020 m.

Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudarė:

	2021 m.	2020m.
Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai susiję su turto naudojimosi teisėmis*	579	758
Nuomos įsipareigojimai susiję su kitu turtu**	88	97
Iš viso	667	855
Atimti: per vienerius metus mokėtinos sumos
Nuomos įsipareigojimai susiję su turto naudojimosi teisėmis*	120	125
Nuomos įsipareigojimai susiję su kitu turtu**	31	63
Iš viso	151	188
Viso ilgalaikių nuomos įsipareigojimų	516	668

19. Pelno mokestis

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pelno mokestį sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis	(843)	(442)	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(843)	(442)	-	-

Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo Grupės pelno prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

	GRUPĖ
	2021 m.		2020 m.
	Tarifas	Suma	Tarifas	Suma
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą, taikant 15 proc. tarifą	-	(16 278)	-	1 350
Mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	15,00 proc.	(2 442)	15,00 proc.	203
Teorinė pelno mokesčio suma		(2 442)		203
Neapmokestinamos pajamos	15,00 proc.	(4 101)	15,00 proc.	(4 961)
Neleidžiami atskaitymai	15,00 proc.	3 168	15,00 proc.	806
Šių metų nuostoliai, kuriems nėra pripažįstamas atidėtojo mokesčio turtas	15,00 proc.	362	15,00 proc.	752
Ankstesnių metų prielaidų pasikeitimo įtaka	15,00 proc.	2 170	15,00 proc.	2 758
Pelno mokesčio suma, taikant 15 proc. tarifą		(843)		(442)
Pelno mokestis, iš viso		(843)		(442)

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 137

Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo Bendrovės pelno prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

	BENDROVĖ
	2021 m.		2020 m.
	Tarifas	Suma	Tarifas	Suma
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą, taikant 15 proc. tarifą	-	(1 124)	-	4 141
Mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	15,00 proc.	(169)	15,00 proc.	621
Teorinė pelno mokesčio suma		(169)		621
Neapmokestinamos pajamos	15,00 proc.	(400)	15,00 proc.	(1 004)
Neleidžiami atskaitymai	15,00 proc.	35	15,00 proc.	26
Investicinių projektų lengvata	15,00 proc.	(295)	15,00 proc.	(362)
Mokestiniai nuostoliai, perduoti tarp Grupės bendrovių	15,00 proc.	349	15,00 proc.	348
Šių metų nuostoliai, kuriems nėra pripažįstamas atidėtojo mokesčio turtas	15,00 proc.	479	15,00 proc.	371
Pelno mokesčio suma, taikant 15 proc. tarifą		-		-
Pelno mokestis, iš viso		-		-

Visoms Grupės įmonėms taikytas 15 proc. mokesčio tarifas. Toks pat tarifas taikytas ir 2020 m.

Atidėtasis pelno mokestis	Atidėtieji pelno mokesčiai 2020 m. gruodžio 31 d.	Vertės sumažė jimas	Mokestiniai nuostoliai	Turto perkainojimas (per kitas bendrąsias pajamas)	16 TFAS efektas	Atidėtieji pelno mokesčiai 2021 m. gruodžio 31 d.	Mokesčių sudengimas	Atidėtieji pelno mokesčiai 2021 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas Atidėtojo pelno mokesčio	2 791	426	434	-	-	3 651	(1 562)	2 089
įsipareigojimai	(2 914)	-	-	(183)	(19)	(3 115)	1 562	(1 553)
Iš viso atidėtojo pelno mokesčio	(123)	426	434	(183)	(19)	536	-	536

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. atidėtasis pelno mokestis buvo apskaičiuotas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	GRUPĖ	BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Sukauptos sąnaudos	683	257	-	-
Žemės perkainojimas	9	9	-	-
Perkeliami mokestiniai nuostoliai	2 959	2 525	-	-
Viso atidėtojo pelno mokesčio turto	3 651	2 791	-	-
Užskaityta su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	(1 562)	(1 431)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	2 089	1 359	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
16 TFAS pritaikymo efektas	155	136	-	-
Žemės perkainojimas	2 960	2 778	-	-
Viso atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų	3 115	2 914	-	-
Užskaityta su atidėtojo pelno mokesčio turtu	1 562	1 431	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	1 553	1 483	-	-

Vadovybės nuomone, visa Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto suma bus atstatyta per ilgiau nei 12 mėn. nuo šių finansinių ataskaitų datos, kai būsimasis apmokestinamasis pelnas bus gautas, ir kuris bus naudojamas sudengimui.

Grupės ir Bendrovės nepanaudoti perkeliami mokestiniai nuostoliai:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Perkeliamų mokestinių nuostolių iš viso	70 541	55 836	19 446	16 755
Atėmus: mokestinių nuostolių sumą, perduotą kitoms Grupės bendrovėms	-	-	(2 328)	(2 318)
Atėmus: atidėtojo pelno mokesčio turtą nuo perkeliamų mokestinių nuostolių	(19 727)	(16 833)	-	-
Perkeliamų mokestinių nuostolių, kuriems nebuvo apskaičiuotas atidėtojo
pelno mokesčio turtas, iš viso	50 814	39 003	17 118	14 437

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisomis, įprastinės veiklos mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką. Nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal naują Pelno mokesčio įstatymo redakciją bendrovės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, gali savo apmokestinamuoju pelnu padengti kitų Grupės įmonių perkeliamus mokestinius nuostolius. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ne daugiau nei 70 proc. einamojo laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti dengiama mokestiniais nuostoliais, sukauptais iš įprastinės veiklos.

20. Prekybos bei kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

Grupės prekybos mokėtinas sumas sudarė įprastiniai įsipareigojimai ir sumos tiekėjams, bendradarbiavime su kuriais naudojamas faktoringas, kurios 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 7 mln. Eur – 36 proc. visų prekybos mokėtinų sumų. Kitas mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus gruodžio 31 d. sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	2 289	2 787	266	210
Atostogų rezervas	1 338	1 099	287	222
Avansu gautos sumos	890	819	-	-
Mokėtini mokesčiai	17	4	6	-
Ateinančių laikotarpių pajamos	861	340	-	(6)
Kitos mokėtinos sumos	980	230	18	1
Iš viso	6 375	5 279	577	427

Kitų mokėtinų sumų eilutę didžiąja dalimi sudaro mokėtinos sumos už žemę kitoms įmonėms ir fiziniams asmenims.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 139

21. Segmentų informacija

Pelno (nuostolių ataskaita)

2021 m.	Iš viso	Iš viso pateikiamų segmentų	Pienininkystė	Augalininkystė	Grybų auginimas	Galutiniam vartotojui skirti produktai	Kiti segmentai
Pardavimo pajamos	124 290	117 307	19 191	60 784	28 360	8 972	6 983
Pardavimo savikaina (a)	(128 117)	(119 427)	(18 474)	(64 974)	(27 692)	(8 287)	(8 690)
Bendrasis pelnas, pateiktas Grupės vadovybei (b)	(3 827)	(2 120)	717	(4 190)	669	685	(1 707)
Sandorių tarp Grupės įmonių eliminavimas
Pardavimai tarp Grupės įmonių	52 570	45 587	5 579	37 226	-	2 781	6 983
Pardavimų tarp Grupės įmonių savikaina (c)	(53 419)	(44 729)	(5 324)	(35 773)	-	(3 632)	(8 690)
Eliminavimai, grynąja verte (d)	(849)	858	255	1 453	-	(851)	(1 707)
Iš viso pardavimo pajamų iš išorės pirkėjų	71 721	71 721	13 611	23 557	28 360	6 191	-
Tiesioginės subsidijos (e)	12 858	12 858	3 168	9 690	-	-	-
Iš viso pardavimo savikaina išorės pirkėjams (a)-(c)+(e)	(61 841)	(61 841)	(9 983)	(19 510)	(27 692)	(4 656)	-
Pelnas dėl biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimo (f)	(5 928)	(5 928)	(2 772)	(3 156)	-	-	-
Bendrasis pelnas (b)-(d)+(e)+(f)	3 952	3 952	857	892	669	1 535	-
Nusidėvėjimas, įtrauktas į pardavimo savikainą	7 288	7 288	644	4 636	1 651	357	-

2020 m.	Iš viso	Iš viso pateikiamų segmentų	Pienininkystė	Augalininkystė	Grybų auginimas	Galutiniam vartotojui skirti produktai	Kiti segmentai
Pardavimo pajamos	139 811	129 402	15 177	77 888	30 001	6 336	10 409
Pardavimo savikaina (a)	(143 639)	(131 878)	(15 452)	(82 057)	(28 248)	(6 122)	(11 761)
Bendrasis pelnas, pateiktas Grupės vadovybei (b)	(3 828)	(2 476)	(275)	(4 169)	1 753	214	(1 352)
Sandorių tarp Grupės įmonių eliminavimas
Pardavimai tarp Grupės įmonių	56 738	46 329	2 232	42 641		1 456	10 409
Pardavimų tarp Grupės įmonių savikaina (c)	(61 177)	(49 416)	(2 886)	(44 538)		(1 992)	(11 761)
Eliminavimai, grynąja verte (d)	(4 439)	(3 087)	(654)	(1 897)		(536)	(1 352)
Iš viso pardavimo pajamų iš išorės pirkėjų	83 073	83 073	12 945	35 247	30 001	4 880
Tiesioginės subsidijos (e)	9 987	9 987	2 533	7 454	-	-	-
Iš viso pardavimo savikaina išorės pirkėjams (a)-(c)+(e)	(72 475)	(72 475)	(10 033)	(30 065)	(28 248)	(4 130)	-
Pelnas dėl biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimo (f)	5 175	5 175	(2 517)	7 692
Bendrasis pelnas (b)-(d)+(e)+(f)	15 773	15 773	396	12 874	1 753	750
Nusidėvėjimas, įtrauktas į pardavimo savikainą	7 279	7 279	589	4 950	1 534	206

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 140

2021 m. Grupė perklasifikavo pieno produktus (sviestą, grietinėlę ir kt.) iš augalininkystės segmento į pienininkystės, siekiant tikslesnio segmentų rezultato atskleidimo. Perklasifikavimas atliktas ir palyginamajame periode, jog periodai būtų palyginami ir šis perklasifikavimas neturėtų įtakos rezultatų atskleidimui. Pienininkystės segmento pajamos 2020 m. padidėjo 2 133 tūkst. Eur, sąnaudos – 2 067 tūkst. Eur, o bendrasis pelnas – 66 tūkst. Eur. Augalininkystės segmento 2020 m. pajamos, sąnaudos ir pelnas atitinkamai sumažėjo.

Pienininkystės segmentas apima pieno gamybą bei galvijų auginimą. Augalininkystės segmentas apima kviečių, ankštinių, daržovių ir kitų augalų kultūrų auginimą, įskaitant ir pašarines kultūras. Galutiniam vartotojui skirtų produktų segmentas apima vartoti parengtus pakuotus produktus – konservuotas daržoves, sriubas, ekologiškas šviežias daržoves ir t.t. Kiti segmentai apima buhalterinės apskaitos ir valdymo paslaugas, kurias dukterinėms įmonėms teikia Bendrovė, taip pat žemės ūkio paslaugas, žemės ir įrangos nuomos pajamas (Grupės viduje ir išorėje).

Sinergija tarp segmentų yra tokia:

• a) Augalininkystės segmentas paruošia pašarus karvėms (žolės silosą, šieną, šienainį) ir parduoda pienininkystės segmentui;
• b) Pienininkystės segmentas aprūpina augalininkystės segmentą mėšlu (organinėmis trąšomis);
• c) Kiti segmentai teikia žemės ūkio ir žemės nuomos paslaugas pagrindiniams segmentams;
• d) Kiti segmentai teikia grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugas, nuomoja žemę ir įrangą, skirtą augalininkystės segmentui.

Didžiausi Grupės klientai buvo šie:

2021	Visų pardavimų dalis, proc.
Didžiausi klientai
ICA Sverige AB (grybų supirkėjas)	8,46
Okregowa Spoldzielnia Mleczarska w Piatnicy (Pieno supirkėjas)	7,62
Nordic Sugar Kėdainiai (augalininkystės kultūrų supirkėjas)	6,91
Iš viso	23,00
2020	Visų pardavimų dalis, proc.
Didžiausi klientai
ICA Sverige AB (grybų supirkėjas)	8,59
Nordic Sugar Kėdainiai (augalininkystės kultūrų supirkėjas)	7,81
Okregowa Spoldzielnia Mleczarska w Piatnicy (Pieno supirkėjas)	6,43
Iš viso	22,83

2021 m. 10 didžiausių pagal apyvartą klientų sudarė apie 50 proc. visų Grupės pardavimo pajamų. 2020 m. 50 proc. visų Grupės pardavimo pajamų sudarė 11 klientų.

Pardavimai pagal šalis pateikti lentelėje žemiau.

	2021 m.	2020 m.
Pardavimų dalis pagal šalį, viršijanti 10 proc. visų Grupės
pardavimų	Proc.	Proc.
Lietuva	29,56	27,88
Švedija	15,55	14,97
Vokietija	15,13	13,85
Kitos šalys	39,77	43,30
Iš viso	100,00	100,00

Visas Grupės turtas geografiškai yra Lietuvoje.

Bendrovės pajamos pagal pobūdį:

	2021 m.	2020 m.
Verslo konsultacijos ir finansinės apskaitos paslaugos	3 248	3 395
Dukterinių įmonių dividendai	2 359	6 438
Kitos pajamos	5	9
Iš viso	5 612	9 842

Grupės pardavimo savikainą pagal sąnaudų pobūdį gruodžio 31 d. sudarė:

	2021 m.	2020 m.
Rangovų paslaugos	9 348	11 522
Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos	13 762	16 381
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų ir turto naudojimosi teisių nusidėvėjimas	7 811	7 279
Žaliavos	7 636	7 664
Ekologinės trąšos	3 458	6 779
Pakavimo sąnaudos	6 381	7 862
Gyvulių pašaras	3 803	2 831
Atsarginės dalys ir inventorius	3 136	3 400
Žemės nuoma	4 530	4 821
Kuro sąnaudos	2 702	3 223
Elektra ir komunalinės paslaugos	1 159	1 115
Sėklos	3 315	4 756
Realizuotas pelnas (nuostolis) dėl žemės ūkio produktų tikrosios vertės pasikeitimo pirminio pripažinimo metu	369	(200)
Atsargų nurašymo sąnaudos	4 756	2 063
Vaistai	358	294
Kitos sąnaudos	2 177	2 672
Atėmus: tiesiogines valstybės subsidijas	(12 858)	(9 987)
Iš viso	61 841	72 475

2021 m. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos reikšmingai sumažėjo dėl mažesnių darbų apimčių, kurioms įtakos turėjo menkesnis derliaus kiekis. Atsargų nurašymo sąnaudos ataskaitiniais metais išaugo dėl papildomo pašarinių kultūrų nurašymo ir vidinės kainodaros pasikeitimų.

23. Veiklos sąnaudos

Sąnaudas gruodžio 31 d. sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos	4 934	4 686	2 742	2 581
Atlygio akcijomis sąnaudos	562	247	562	247
Baudos ir delspinigiai	17	63	-	-
IMT, turto naudojimosi teisių nusidėvėjimas ir nematerialaus turto
amortizacija	812	754	288	205
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nurašymai ir vertės
sumažėjimas	23	-	-	-
Atidėjiniai gautinų sumų galimiems nuostoliams (12 ir 13 pastaba)	2 635	237	-	-
Konsultacijos ir verslo planų parengimas	273	187	201	155
Draudimas ir mokesčiai	799	767	75	54
Pardavimo sąnaudos	1 638	930	619	386
Kuras	256	194	71	55
Nekilnojamojo turto registravimas ir notaro mokesčiai	104	151	-	14
Nuoma ir komunalinės paslaugos	387	365	30	37
Transportavimo sąnaudos	313	297	150	119
Biuro išlaidos	654	503	58	63
Kitos	954	846	379	352
Iš viso	14 361	10 227	5 175	4 267

2021 m. reikšmingai išaugo Grupės pardavimo sąnaudos dėl Grybai LT, KB sąnaudų pilno įtraukimo, kai 2020 m. šios įmonės sąnaudos įtrauktos nuo birželio 1 d.

Grupės sąnaudos pagal nustatytų įmokų planus 2021 m. sudarė 3 184 tūkst. Eur (2020 m. – 3 017 tūkst. Eur) ir buvo apskaitytos pardavimo savikainoje, veiklos sąnaudose ir nebaigtoje statyboje. Nustatytų įmokų plano mokėjimus sudaro tik mokėjimai Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, kurie sudaro 14 procentų nuo visiems darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio prieš mokesčius.

2019 m. balandžio mėn. Bendrovė patvirtino akcijų darbuotojams opcionų planą ir apskaitė darbuotojams skirtų akcijų apmokėjimo sąnaudas, susijusias su darbuotojams suteiktais opcionais pagal patvirtintą planą. Sąnaudos pripažįstamos tolygiai per 3 metų laikotarpį. Daugiau informacijos skaitykite 2.25 pastaboje.

Toliau pateikiamos atlygio sumos už paslaugas, kurias audito įmonė suteikė Bendrovei ir Grupei per 2021 m. ir 2020 m.:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis	100	93	60	57
Kitų paslaugų sąnaudos	1	30	1	30
Iš viso	101	123	61	87

24. Investicijų padidinimas, įsigijimai ir dukterinių įmonių pardavimas

Grybai LT, KB akcijų įsigijimas

2020 m. vasario 14 d. Grupės įmonės Baltic Champs UAB ir AUGA Luganta UAB kartu su kitais Grybai LT, KB akcininkais kapitalizavo Grybai LT, KB suteiktas paskolas. Dėl to padidėjo Grybai LT, KB akcinis kapitalas ir pasikeitė Grupės investicijos į įmonę dydis. Dviejų Grupės įmonių - UAB Baltic Champs ir UAB AUGA Luganta – bendra kontroliuojama Grybai LT, KB pajų dalis padidėjo nuo 22 proc. iki 61 proc. 2020 m. gegužės 28 d. Grupės įmonės Agromilk KB, Juodmargėlis KB ir Šventosios pievos KB iš likusių Grybai LT KB mažumos pajininkų išpirko pajus ir Grupė perėmė visą Grybai LT KB kontrolę. 2020 m. gruodžio 15 d. Agromilk KB, Juodmargėlis KB ir Šventosios pievos KB pardavė turimas Grybai LT, KB pajus kitai Grupės įmonei – UAB Baltic Champs. 2020 m. gruodžio 31 d. UAB Baltic Champs priklausė 95 proc. Grybai LT, KB pajų, likusi 5 proc. pajų dalis priklausė kitoms Grupės įmonėms.

Grybai LT, KB priklauso gamybos įmonė, gaminanti vartojimui paruoštus produktus.

Kai buvo įsigyta visa Grybai LT KB kontrolė, Grupė perskaičiavo anksčiau turėtos investicijos į Grybai LT KB tikrąją vertę ir pripažino 900 tūkst. Eur vertės padidėjimą, kuris apskaitytas pelno (nuostolių) ataskaitoje 2020 m. gruodžio 31 d.

Grybai LT, KB tikroji vertė yra tokia:

	Tikroji vertė 2020 m. gegužės 31 d.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialus turtas	4 617
Trumpalaikis turtas
Atsargos	915
Prekybos gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas	831
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	153
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	(927)
Atidėti mokesčių įsipareigojimai	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kiti finansiniai įsipareigojimai	(576)
Skolos tiekėjams ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	(1 904)
Įsigytas grynasis identifikuojamas turtas	3 108
Pridėti: prestižas	3 465
Grynoji įsigyto turto vertė	6 573
Sumokėti pinigai už pajus	1 504
Įsipareigojimų dengimas	2 746
Kapitalizuotų paskolų vertė	1 423
Iš viso už įsigijimą	5 673
Atimti: tikroji įsigyto grynojo identifikuojamo turto vertė	(3 108)
Pridėti: investicijos į Grybai LT KB vertės pokytis	900
Prestižas	3 465

Iki Grybai LT, KB akcijų įsigijimo, Grybai LT, KB teikė gamybos paslaugas Grupei ir gamino vartojimui paruoštus produktus (sriubas, konservuotas daržoves ir t.t.). Grupė, siekdama plėsti parengtos vartoti produkcijos gamybos apimtis, kontroliuoti gamybos procesą bei jį tobulinti, įsigijo Grybai LT, KB kontrolę.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS > 143

Grynoji pinigų vetė, sumokėta už Grybai LT, KB įsigijimą:

Įsigijimo vertė, sumokėta pinigais	1 504
Atimti: įgyti pinigai ir pinigų ekvivalentai	153
Grynoji pinigų vertė, sumokėta už įsigijimą	1 351

Įgytų gautinų sumų tikroji vertė yra 800 tūkst. Eur. Visos gautinos sumos tikėtina, jog bus atgautos.

Įsigytos įmonės rezultatai į Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas yra įtraukti nuo 2020 m. birželio 1 d. Per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 gruodžio 31 d. Grybai LT, KB prie Grupės konsoliduotųjų pajamų prisidėjo 2 641 tūkst. Eur, o prie grynojo pelno – 231 tūkst. Eur. Jeigu Grybai LT, KB būtų įsigyta nuo 2020 m. sausio 1 d. Grupės pajamos 2020 m. būtų buvę didesnės 1 130 tūkst. Eur, o grynasis pelnas būtų mažesnis 130 tūkst. Eur.

25. Dukterinių įmonių dividendai

Per metinius visuotinius Grupės bendrovių akcininkų susirinkimus, vykusius 2021 m., buvo priimti sprendimai išmokėti dividendus akcininkams. Pateiktoje lentelėje pateikiamos Grupės Bendrovės, 2021 m. skirsčiusios dividendus. 2021 m. iš Grupės bendrovių Bendrovė gavo 2 359 tūkst. Eur dividendų pajamų (2020 m. – 6 438 tūkst. Eur).

		Dividendų dalis akcininkams (proc.)			Dividendų suma akcininkams (Eur)
Bendrovė, skirstanti dividendus	AUGA Group, AB	Kitos Grupės įmonės	Nekontro liuojanti dalis	Dividendai (EUR)	AUGA Group, AB	Kitos Grupės įmonės	Nekontro liuojanti dalis
Žemės vystymo fondas 20, UAB	100,00	-	-	781 000	781 000	-	-
AVG Investment, UAB	100,00	-	-	9 000	9 000	-	-
AWG Investment 1, UAB	100,00	-	-	1 258 000	1 258 000	-	-
eTime inves, UAB	100,00	-	-	311 000	311 000	-	-
Arnega UAB	-	100,00	-	37 000	-	37 000	-
Kairių ūkis ŽŪK	-	100,00	-	14 000	-	14 000	-
Šiaurinė valda ŽŪK	-	100,00	-	3 000	-	3 000	-
Siesarčio ūkis KB	-	100,00	-	11 000	-	11 000	-
Kašėta KB	-	100,00	-	11 000	-	11 000	-
Šventosios pievos KB	-	100,00	-	316 000	-	316 000	-
Juodmargėlis KB	-	100,00	-	198 000	-	198 000	-
Agromilk KB	-	100,00	-	301 000	-	301 000	-
AUGA Grūduva, UAB	-	98,97	1,03	1 262 000	-	1 249 001	12 999
KTG Eko Agrar, UAB	-	100,00	-	225 000	-	225 000	-
Agrar Raseiniai UAB	-	100,00	-	4 000	-	4 000	-
Jurbarkų ekologinis ūkis ŽŪB	-	100,00	-	6 000	-	6 000	-
Lankesos ekologinis ūkis ŽŪB	-	100,00	-	8 000	-	8 000	-
Mantviliškio ekologinis ūkis ŽŪB	-	100,00	-	7 000	-	7 000	-
Skėmių ekologinis ūkis ŽŪB	-	100,00	-	6 000	-	6 000	-
Laumės pieno ūkis KB	-	100,00	-	25 000	-	25 000	-
Iš viso	-	-	-	4 793 000	2 359 000	2 421 001	12 999

26. Kitos pajamos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Palūkanų pajamos	348	349	106	1 035
Draudimo išmokos	112	100	-	2
Kitos pajamos (sąnaudos)	241	22	152	90
Iš viso	702	471	258	1 127

27. Kitos veiklos pelnas (nuostolis)

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Pelnas (nuostolis) parduodant finansinį turtą	-	(131)	-	-
Pelnas (nuostolis) parduodant nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus	(72)	110	-	-
(Pelnas) nuostoliai dėl investicijos į Grybai LT KB perskaičiavimo
tikrąja verte (24 pastaba)	-	900	-	-
Kita	(40)	-	21	-
Iš viso	(112)	879	21	-

28. Finansinės veiklos sąnaudos

Finansinės veiklos sąnaudas už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Banko palūkanų sąnaudos	1 640	1 684	186	897
Obligacijų palūkanų sąnaudos	1 532	1 492	1 532	1 492
Finansinės sąnaudos, susijusio su turto naudojimosi teisėmis (16
TFAS)	2 567	1 748	41	53
Išperkamosios nuomos ir kitos finansinės veiklos sąnaudos	249	255	3	2
Nuostoliai dėl valiutų kurso pasikeitimo	61	47	-	-
Tikrosios išvestinių priemonių vertės pasikeitimas	5	8	-	-
Paskolų iš dukterinių įmonių palūkanų sąnaudos	-	-	28	-
Kitos finansinės veiklos sąnaudos	404	313	51	116
Iš viso	6 458	5 547	1 841	2 561

29. Pagrindinis ir sumažintasis vienai akcijai tenkantis pelnas

Pagrindinis ir sumažintasis vienai akcijai tenkantis pelnas už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. buvo kaip nurodyta žemiau.

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis Bendrovės akcininkams	(15 613)	1 772	(1 124)	4 141
Svertinis vidutinis akcijų skaičius	227 416 252	227 416 252	227 416 252	227 416 252
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) (Eur)	(0,07)	0,01	(0,01)	0,02

30. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Per metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., vidutinis Bendrovės valdybos narių ir pagrindinių vadovų skaičius buvo 6 žmonės (2020 m.: 6 žmonės).

i) Išmokos valdybos nariams ir pagrindiniams vadovams

Išmokos Bendrovės valdybos nariams ir pagrindiniams Bendrovės vadovams,

Eur	2021	2020
Atlyginimai	198 308	204 830
Teisinių paslaugų užmokestis	-	-
Išmokų iš viso	198 308	204 830

(ii) Kiti sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis laikomi visi AUGA group, AB akcininkai (1 pastaba), kurie dėl savo tiesiogiai ar netiesiogiai turimos balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalies Grupės įmonėse gali daryti reikšmingą įtaką Grupės įmonei. Prekybos sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi prekybos sąlygomis ir rinkos kainomis.

Su susijusiomis šalimis atlikti šie sandoriai:

2021 m.

	Suteiktos paskolos		Išankstinis mokėjimas	Gautinos sumos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Prekių pirkimai	Žemės ūkio produkcijos pardavimas
Šalys, susijusios su pagrindiniu Grupės
akcininku
Ūkininkas Kęstutis Juščius		-	-	9	-	-	-	-
Iš viso		-	-	9	-	-	-	-

2020 m.

Šalys, susijusios su Grupe	Suteiktos paskolos	Išankstinis mokėjimas	Gautinos sumos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Prekių pirkimai	Žemės ūkio produkcijos pardavimas
Grybai LT, KB*		- -		- -	-	1 328	345
Šalys, susijusios su pagrindiniu Grupės
akcininku
Ūkininkas Kęstutis Juščius		- -		9 -	-	-	-
Iš viso	-	-		9 -	-	1 328	345

*2020 metų sandoriai su Grybai LT, KB pateikti iki įsigijimo datos (24 pastaba).

Bendrovės balansiniai likučiai ir sandoriai su Grupės įmonėmis ir kitomis susijusiomis šalimis yra tokie:

2021 m.
Šalys, susijusios su Bendrove	Suteiktos paskolos	Gautinos sumos ir avansai	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Paskolų palūkanos ir kiti pirkimai	Pardavimų ir palūkanų pajamos
Dukterinės įmonės
Žemės ūkio bendrovės	-	2 193	-	-	268	3 671
Prekybos įmonės	-	-	-	44	152	37
Kitos dukterinės įmonės	-	1 991	2 520	66	80	1 306
Baltic Champs Group, UAB	-	-	-	-	-	-
Kitos susijusios šalys
Kęstutis Juščius	-	9	-	-	-	-
Iš viso	-	4 193	2 520	110	500	5 014

2020 m.

Suteiktos	Gautinos sumos ir			Paskolų palūkanos ir	Pardavimų ir
					palūkanų pajamos
					2 372
					52
					2 106
-	-	-	-	21	-
					-
9 286	3 184	-	155	291	4 530
	paskolos - - 9 286	avansai 1 376 - 1 799 - 9	- - - -	Gautos paskolos Mokėtinos sumos 5 150 - -	kiti pirkimai 23 108 139 -

31. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Su mažos vertės nuomos sutartimis susiję Grupės įsipareigojimai 2021 m. sudarė 45 tūkst. Eur (2020 m. – 30 tūkst. Eur).

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės garantijos bankams už Grupės dukterinių įmonių finansinius įsipareigojimus vertė yra lygi 34 175 tūkst. Eur (2020 m. – 35 611 tūkst. Eur).

Mokesčių institucijos nėra atlikusios 2017–2021 m. laikotarpio Bendrovės pilno mokesčių patikrinimo. Pagal galiojančius mokesčių teisės aktus, mokesčių institucijos gali bet kada patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už praėjusius penkerius mokestinius laikotarpius buvusius iki ataskaitinio mokestinio laikotarpio, taip pat apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti apskaičiuoti papildomi mokesčių įsipareigojimai.

Bylinėjimasis

Šiuo metu nevyksta jokie reikšmingi teisminiai procesai, galintys pasibaigti reikšmingais nuostoliais.

32. COVID-19 pandemijos poveikis

2021 m. tebesitęsiant COVID-19 pandemijai Grupė atnaujino susijusias rizikas, kurios gali turėti įtakos pagrindiniams verslo segmentams, veiklų organizavimui.

Augalininkystė

Jokių reikšmingų pokyčių augalininkystės kultūrų pardavimuose per 2021 m. nebuvo. Visi įsipareigojimai pagal galiojančius susitarimus buvo ir yra vykdomi. Grupės vadovybė mato, kad šiame segmente gali kilti rizika dėl darbo jėgos trūkumo darbuotojams susirgus COVID-19. Grupė yra pasirengusi suvaldyti šią riziką, pasinaudodama laikinojo įdarbinimo galimybe. Per 2021 m. ryškaus esamų darbuotojų trūkumo dėl koronaviruso nebuvo.

Pienininkystė

Pieno gamyba 2021 m. buvo vykdoma įprastu pajėgumu, problemų dėl produkcijos paklausos sumažėjimo nebuvo pastebėta. Pienas yra tiekiamas vietinei rinkai (Baltijos šalims ir Lenkijai) bei Vokietijai ir daugiausia naudojamas šviežiems produktams gaminti. Vadovybė nemato ir neprognozuoja šio segmento produkcijos paklausos sumažėjimo ateityje. Tačiau išlieka darbo jėgos trūkumo rizika, kurią Grupė yra pasirengusi suvaldyti, pasinaudodama laikinojo įdarbinimo galimybe. Per 2021 m. ryškaus esamų darbuotojų trūkumo dėl koronaviruso nebuvo.

Grybų auginimas

Grupė įgyvendina įvairias priemones darbuotojų saugai užtikrinti ir kontaktams tarp jų sumažinti. Nepaisant to, COVID-19 ligos protrūkiai gamybiniuose padaliniuose 2021 m. sukėlė trumpalaikį gamybinių pajėgumų trūkumą, kas turėjo įtakos segmento rezultatui. Pandemija neigiamai paveikė grybų auginimo segmentą ir šiais aspektais: sumažėjo šviežių grybų pardavimai didmenininkams, kurie dirba su "HoReCa" sektoriumi, dėl svyravimų rinkoje buvo sunkiau parduoti šviežius grybus už geriausią kainą, išaugus pakuotų grybų paklausai sumažėjo pelningumas. Be to, per 2021 m. galutinai sustojo komposto pardavimai į Rusiją.

2021 m. Grupė ėmėsi veiksmų, siekdama išplėsti prekybos rinkas bei pritaikyti naujas iniciatyvas, kad įgyvendintų efektyvumą grybininkystės segmente ir sumažintų kaštus.

Vartojimui paruošti produktai pakuotėse

Šio verslo segmento rizikos daugiausia yra susijusios su galimais žaliavų, kurių Grupė pati neaugina, tiekimo grandinės trikdžiais. 2021 m. Grupės planus taip pat pakoregavo sutrikusi pasaulinė logistika – dėl transporto trūkumo išaugo logistikos kaštai, išsibalansavo tiekimo grandinė. Tačiau pastebima ir toliau auganti supakuotų ilgai galiojančių produktų (pieno produktų, sriubų ir kt.) paklausa visose rinkose.

33. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

2022 m. vasario mėn. 24 d. prasidėjo karas Ukrainoje. Grupės įmonių, vykdančių veiklą Ukrainoje, Rusijoje ar Baltarusijoje, nėra. 2021 m. pardavimų apimtys į kare dalyvaujančias šalis siekė 0,5 proc. nuo visos Grupės apyvartos, 2022 m. tęsti pardavimų į Rusiją ir Baltarusiją neplanuojama. Iš šių šalių Grupė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 263 tūkst. Eur gautinų sumų ir 3 296 tūkst. Eur gautinų sumų 2022 m. vasario 24 d. Abejomis datomis iš šių sumų 3 106 tūkst. Eur sudarė gautina suma iš Symbol LLC, kuriai jau metų pabaigoje buvo pripažintas 100 proc. vertės sumažėjimas. Grupės vadovybės nuomone, prasidėjęs karas 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės įmonių turtui, įsipareigojimams, 2021 m. pelnui arba nuostoliui bei pinigų srautams reikšmingos įtakos neturi - karas yra laikomas nekoreguojančiu pobalansiniu įvykiu.

2022 m. kovo mėn. 14 d. Lenkijos finansų priežiūros institucija priėmė sprendimą duoti sutikimą išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos Varšuvos vertybinių popierių biržoje nuo 2022 m. balandžio 8 d. Nuo šios dienos išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos Varšuvos vertybinių popierių biržoje sprendimą priėmė ir Varšuvos vertybinių popierių biržos valdyba. Dėl šio išbraukimo paskutinė prekybos Bendrovės akcijomis diena Varšuvos vertybinių popierių biržos reguliuojamoje rinkoje buvo 2022 m. balandžio 7 d.

2022 m. kovo 18 d. AUGA group, AB pasirašė finansavimo susitarimus, kuriais remiantis KŪB "Pagalbos verslui fondas" suteikė Bendrovei 7,28 mln. Eur finansavimą.

* * * *

PRIEDAI

BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITOS FORMA UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

AUGA group, AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kurią sudaro keturi nepriklausomi valdybos nariai: Dalius Misiūnas, Andrej Cyba, Michaela Tod, Murray Steele bei Tomas Krakauskas, kuris remiantis teisės aktų reikalavimais atitinka visus nepriklausomumo kriterijus, tačiau jo prašymu ir valdybos sprendimu, jis nėra laikomas nepriklausomu dėl savo darbo santykių su Bendrovės mažumos akcininku UAB "ME investicija" (valdo mažiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų).

Bendrovėje yra vienas komitetas – audito. Audito komitetas yra valdybos patariamasis organas apskaitos, audito, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir audito, priežiūros vykdymo, biudžeto sudarymo bei veiklos teisėtumo srityse. Audito komitetą sudaro 3 nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje nėra skyrimo ir atlygio komitetų, kadangi jų funkcijas atlieka valdyba.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir komitetų veiklą, valdybos ir vadovų komandos narius pateikta Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir šios ataskaitos struktūrizuotoje lentelėje.

2. Struktūrizuota lentelė:

	TAIP /NE
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	/NEAKTUALU	KOMENTARAS
1. Principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	TAIP	Bendrovės dokumentai ir teisės aktuose numatyta informacija yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje (lietuvių ir anglų kalbomis). Visi akcininkai turi lygias teises dalyvauti Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir priimti bendrovei svarbius
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas	TAIP	sprendimus. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		suteikia vienodas teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendrovė viešai informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises. Apie jau išlestų akcijų suteikiamas teises investuotojai gali susipažinti Bendrovės tinklapyje viešai skelbiamuose įstatuose.
1.4 Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 6.4.25 punkte numatyta, jog sprendimas dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso Bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų Bendrovės perleidimą yra išimtinė Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija.
1.5 Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų	TAIP	Visuotinio akcininkų susirinkimų vieta yra Vilniuje, įprastai verslo centro, kuriame yra Bendrovės buveinė, konferencijų salėje. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir vedimo
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę		procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkimuose, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais ir kita medžiaga, reikalinga sprendimams priimti.

dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo
projektus.
1.6 Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Visa informacija, skirta akcininkams ir investuotojams, yra skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos bei Varšuvos vertybinių popierių biržos informacinėse sistemose lietuvių bei anglų kalbomis (Varšuvos vertybinių popierių biržoje tik anglų kalba).
1.7 Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai gali pasinaudoti savo teise dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime arba asmeniškai, arba per tinkamai įgaliotą atstovą. Jie taip pat gali balsuoti iš anksto raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
1.8 Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	NE	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi šiuo metu Bendrovė neturi galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės. Ateityje Bendrovė svarstys galimybę taikyti šią rekomendaciją.
1.9 Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	TAIP	Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektuose, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, yra atskleidžiamos siūlomos naujų valdybos narių kandidatūros, siūlomas valdybos narių atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė. Viešai skelbiamuose ir akcininkų susirinkimo medžiagoje pateikiamuose kandidatų anketose yra nurodoma informacija apie kandidatų išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas pareigas.
1.10 Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	NE	Bendrovės 2020.04.30 ir 2021.04.30 visuotinio akcininkų susirinkimo metu, Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo karantino režimas, todėl laikantis saugumo reikalavimų visiems akcininkams buvo sudaroma galimybė dalyvauti susirinkime vieninteliu būdu – užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį ir iš anksto pateikiant jį Bendrovei. Atsižvelgiant į tai šių visuotinių akcininkų susirinkimų metu Bendrovė neturėjo galimybės įgyvendinti šio principo. Pasibaigus karantinui - 2022.04.29 šaukiamo susirinkimo metu šis principas bus įgyvendinamas.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1 Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	NEAKTUALU	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.
2.1.2 Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais	NEAKTUALU

akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad
akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės
strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų
sprendimą.
2.1.3 Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama
sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai.	NEAKTUALU
Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų
daryti įtakos juos išrinkę asmenys.
2.1.4 Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2
stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi	NEAKTUALU
atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir
nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių,
kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.
2.1.5 Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės
mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir
įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti	NEAKTUALU
ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos
akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar
kita rizika. 2.1.6 Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų
aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),
reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą
reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo	NEAKTUALU
profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar
kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų
kompetencijai priklausančiais klausimais.
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1 Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų
tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti
lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų
tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti	NEAKTUALU
užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų
įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims
tinkamai atlikti.
2.2.2 Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami
apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai	NEAKTUALU
perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.
2.2.3 Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar
valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų
tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia	NEAKTUALU
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
2.2.4 Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas
stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus
savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai	NEAKTUALU
atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų
tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos
posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų
būti informuojami bendrovės akcininkai.
2.2.5 Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi	NEAKTUALU
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus,

vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
2.2.6 Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti	NEAKTUALU
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.2.7 Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą,	NEAKTUALU
ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti
atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos
procedūras.

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1 Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	TAIP	2020 metų balandžio mėnesį Bendrovės valdyba patvirtino Bendrovės strategiją, kuri yra viešai prieinama Bendrovės internetiniame puslapyje lietuvių ir anglų k. 2021 m. balandžio mėnesį Bendrovės valdyba kartu su Visuotinio susirinkimo medžiaga pateikė komentarą apie Bendrovės strategijos įgyvendinimą.
3.1.2 Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	TAIP	Valdyba, kaip kolegialus Bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir Bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas. Laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, valdyba, be kitų funkcijų, taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas. Valdybos posėdžiai užtikrina efektyvią įmonės veiklos priežiūrą. Šio kolegialaus organo pareigos atitinka nustatytas Lietuvos teisės aktais, kaip reikalaujama emitentui, kurio vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, valdybos tikslas iš esmės yra siekti tvaraus verslo kūrimo.
3.1.3 Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	TAIP	Vidaus Bendrovės politikos yra patvirtintos Bendrovės valdybos, o jų įgyvendinimas yra aptariamas valdybos posėdžio metu, kuriame Bendrovės valdyba išklauso ataskaitas dėl minėtų politikų įgyvendinimo. Bendrovė yra patvirtinusi tokias politikas: • Verslo etikos kodeksas; • Aplinkos apsaugos politika; • Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politika; • Gyvūnų gerovės politika; • Tiekėjų etikos kodeksas; • Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos politika; • Darbuotojų saugos ir sveikatos politika. Bendrovė nustato rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Viena iš tokių priemonių yra Bendrovės vidaus auditoriaus pareigybė, kurį skiria Bendrovės valdyba ir kuris yra tiesiogiai atskaitinga Bendrovės Audito komitetui.

3.1.4 Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	TAIP	Prašome žiūrėti 3.1.3
3.1.5 Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	TAIP	Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

3.2 Valdybos sudarymas

3.2.1 Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	TAIP	Bendrovės valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Siūlyti ir Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę tokios veiklos patirtį, taip patvirtina viešai Bendrovės tinklapyje skelbiama informacija apie valdybos narių išsilavinimą, patirtį ir kitas užimamas pareigas.
3.2.2 Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Kandidatų į valdybos narius anketos, kuriose yra pateikiama informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kandidatų dalyvavimą kitų bendrovių veikloje yra pateikiama kartu su sprendimų projektais Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir skelbiami kaip pranešimas apie esminį įvykį tam, kad akcininkai galėtų susipažinti su informacija dar prieš akcininkų susirinkimą. Šie duomenys apie valdybos narius yra pateikiami ir kiekvienų metų Bendrovės metiniame pranešime.
3.2.3 Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	TAIP	Po išrinkimo, visi valdybos nariai yra supažindinami su Bendrovės veikla ir pagrindinėmis jų pareigomis bei įstatymų reikalavimais. Kiekvienais metais yra organizuojama valdybos narių išvyka po dukterines bendroves, kad valdyba galėtų geriau įsigilinti į Bendrovės veiklą. Taip pat valdybos nariai yra reguliariai informuojami apie teisės aktų pasikeitimus ir kitas įmonės veiklai įtakos
3.2.4 Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	TAIP	turinčias aplinkybes. Visi valdybos nariai yra skiriami apibrėžtai – dviejų metų kadencijai su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai.
3.2.5 Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Valdybos pirmininku yra paskirtas nepriklausomas valdybos narys, kuris niekaip nėra susijęs su Bendrove ar ją kontroliuojančiu akcininku.
3.2.6 Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigoms vykdyti.
3.2.7 Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus	TAIP	Visi 5 valdybos nariai atitinka Įstatyme numatytus nepriklausomumo kriterijus, tačiau Tomo Krakausko prašymu ir valdybos sprendimu jis nėra laikomas nepriklausomu dėl savo darbo santykių su Bendrovės

3

nepriklausomi4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.		mažumos akcininku UAB "ME investicija" (valdo mažiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų).
3.2.8 Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Valdybos narių atlygis yra tvirtinamas Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
3.2.9 Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	TAIP	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia Bendrovės atžvilgiu ir vadovaujasi Bendrovės, o ne savo asmeniniais ar trečiųjų asmenų interesais. Bendrovės turimais duomenimis Valdybos nariai priimdami sprendimus nesiekia jokių asmeninių interesų. Su Valdybos nariais sudarytose valdybos nario veiklos sutartyse yra nuostatos dėl interesų konflikto nebuvimo, konfidencialumo bei nekonkuravimo įsipareigojimų.
3.2.10 Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	TAIP	Valdyba 2021 m. atliko savo veiklos įsivertinimą. Informacija apie valdybos struktūrą yra pateikiama Bendrovės metiniame pranešime ir skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje.

4. Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1 Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
4.2 Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	TAIP	Valdybos posėdžiai šaukiami pagal iš anksto patvirtintą grafiką ir paprastai ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o kai reikia skubaus sprendimo - balsuojant el. paštu.
4.3 Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią, medžiagą gauna iš anksto prieš posėdį. Įprastai posėdžio metu darbotvarkė nekeičiama, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai arba kai nedalyvaujantys nariai praneša, kad sutinka su darbotvarkės pakeitimu.
4.4 Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą,	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.

⁴

bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų
pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių
datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami
kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe,
atlygio nustatymu.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1 Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	NE	Bendrovės valdyba yra sudariusi audito komitetą, tačiau nėra suformavusi atlygio ir skyrimo komitetų.
5.1.2 Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	TAIP	Bendrovėje nesudaromi skyrimo ir atlygio komitetai, nes nepriklausoma valdyba, vykdydama savo funkcijas, iš dalies vykdo nurodytų komitetų funkcijas. Bendrovės valdyba skiria Bendrovės vadovą ir nustato jo atlyginimą bei teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vadovaujančias pareigas užimančių asmenų skyrimo ir atlygio. Bendrovės Valdybos reglamentas nustato, jog komitetai yra formuojami tik iš valdybos narių, ir Bendrovės nuomone esant 5 asmenų valdybos sudėčiai sudaryti daugiau nei 1 komitetą nėra tikslinga.
5.1.3 Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	TAIP	Žr. 5.1.2 atsakymą.
5.1.4 Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	TAIP	Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurie visi yra nepriklausomi valdybos nariai. Audito komiteto pirmininkas nėra valdybos pirmininkas.
5.1.5 Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą	TAIP	Audito komiteto įgaliojimai yra nustatyti audito komiteto nuostatuose, kuriuos patvirtino Bendrovės valdyba. Audito komitetas reguliariai savo ataskaitas teikia valdybai. Nurodyta informacija apie audito komitetą yra skelbiama Bendrovės tinklapyje ir metiniame pranešime.

⁵

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.
5.1.6 Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	TAIP	Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, atsakingus už finansus, apskaitą ir iždo klausimus, išorės auditorius bei kitus asmenis, kurių dalyvavimą būtinu svarstant audito komiteto posėdyje numatytus klausimus nurodo audito komiteto pirmininkas.
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1 Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų
narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	NEAKTUALU
5.2.2 Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	NEAKTUALU
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	NEAKTUALU

5.4 Audito komitetas.

5.4.1 Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6	TAIP	Bendrovės audito komiteto pagrindinės funkcijos atitinka nurodytas šioje rekomendacijoje.
5.4.2 Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	TAIP	Bendrovės audito komiteto nuostatose yra numatyta audito komiteto narių teisė gauti šią informaciją ir audito komiteto nariai ją gauna.
5.4.3 Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	TAIP	Prašome žiūrėti į 5.1.6 atsakymą.
5.4.4 Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	TAIP	Vidaus auditorius ir išorės auditoriai reguliariai audito komitetui pristato savo veiklos planus ir ataskaitas.
5.4.5 Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	TAIP	Bendrovės audito komiteto funkcijos numatytos valdybos patvirtintose Audito komiteto nuostatose atitinka nurodytą rekomendaciją.
5.4.6 Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP, išskyrus tai, kad audito komitetas nepateikė savo pusės metų ataskaitos.	Komitetas informuoja Bendrovės valdybą apie savo veiklą ir veiklos rezultatus, teikdamas rašytinę savo veiklos ataskaitą, prieš tai kai Bendrovės Visuotiniam akcininkų susirinkimui yra teikiamas tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinys. 2021 m. audito komitetas nepateikė savo pusės metų ataskaitos.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo	TAIP	Šios rekomendacijos yra laikomasi, tai užtikrina Valdybos reglamento nuostatos, nurodančios, kad valdybos nariai privalo vengti bet kokio interesų konflikto, o jam esant apie tai nedelsiai informuoti valdybą.
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.		Bendrovės žiniomis iki šiol nebuvo nei vieno atvejo, susijusio su valdybos narių ar vadovo interesų konfliktu.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1 Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	TAIP	Bendrovės atlygio politika buvo patvirtinta 2020.04.30 Visuotinio akcininkų susirinkimo ir yra skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje. Bendrovės atlygio politika yra taikoma vadovui ir valdybai.
7.2 Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	TAIP	Bendrovės atlygio politika apima visas Bendrovėje taikomas atlygio formas.
7.3 Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	TAIP	Valdybos narių atlygis yra fiksuotas ir jis yra tvirtinamas visuotinio akcininkų susirinkimo.
7.4 Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP	Atlygio politikoje yra pateikta pakankamai išsami informacija apie generalinio direktoriaus išeitinių išmokų politiką. Atlygio politikoje numatytos išeitinės išmokos nuostatos atitinka šias rekomendacijas.
7.5 Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	TAIP	Bendrovėje Atlygio politika yra taikoma tik valdybai ir generaliniam direktoriui. Valdybos nariai nedalyvauja jokiose skatinimo programose. Generaliniam direktoriui gali būti taikomos akcijų opcionų programos. Akcijų opcionų programų tikslas yra kurti ilgalaikę vertę akcininkams bei didinti generalinio direktoriaus motyvaciją bei lojalumą bendrovei. Atlygio politika generalinio direktoriaus atžvilgiu atitinka
7.6 Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP	šias rekomendacijas. Prašome žiūrėti 7.1 atsakymą. Bendrovė viešai skelbia Bendrovės Atlygio ataskaitą teisės aktų nustatyta tvarka kartu su metiniu pranešimu.
7.7 Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas	TAIP	Bendrovės atlygio politika tvirtinama ir keičiama visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės akcijų opcionų suteikimo taisyklės yra patvirtintos ir keičiamos visuotinio akcininkų susirinkimo.

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1 Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	TAIP	Įmonė gerbia visas interesų turėtojų teises, kurias gina įstatymai ir kurios leidžia interesų turėtojams dalyvauti įmonės valdyme. Apie tai plačiau Bendrovės tvaraus verslo ataskaitoje.
8.2 Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	TAIP	Vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai dalyvauja Bendrovės valdybos posėdžiuose. Taip Bendrovės darbuotojai gali daryti įtaką priimant svarbius Bendrovei sprendimus. Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, kad geriau suprastų jų požiūrį į atliekamą darbą, įvardintų stipriąsias bei tobulintinas sritis. Taip pat Bendrovė daro specialias bendruomenių apklausas. Įstatymų numatytais atvejais Bendrovė užtikintų interesų turėtojams sąlygas dalyvauti Bendrovės valdysenoje.
8.3 Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP	Bendrovės darbuotojams dalyvaujant valdybos posėdžiuose pateikiama visa reikalinga informacija susijusi su darbotvarkės klausimais. Bendrovė nuolat šviečia savo darbuotojus klimato kaitos temomis, aiškina pagrindines problemas, supažindina su vystomomis technologijomis, kad kiekvienas darbuotojas maksimaliai galėtų prisidėti prie siekiamų pokyčių.
8.4 Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	TAIP	Bendrovėje veikia elektroninis paštas etika@auga.lt, per kurį bet kas iš interesų turėtojų gali anonimiškai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką. Jeigu tokie pranešimai būtų gaunami apie tai nedelsiant būtų informuojama valdyba.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1 Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:	TAIP	Žiūrėti prie kiekvieno punkto atskirai.
9.1.1 bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.2 bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.3 asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.4 bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.5 esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus,	TAIP	Priklausomai nuo informacijos pobūdžio ši informacija yra atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir (ar) tarpinėse ir (ar) metinėse ataskaitose.

taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos
rezultatus;
9.1.6 galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės	TAIP, išskyrus	Rizikos veiksniai yra atskleidžiami tarpinėse ir metinėse
rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	tai, jog	ataskaitose.
	Bendrovė neturi
	rizikos valdymo	Bendrovė neturi rizikos valdymo ir priežiūros politikos.
	ir priežiūros
9.1.7 bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	politikos	Atskleidžiama Bendrovės interneto
	TAIP	tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.8 pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir		Atskleidžiama Bendrovės interneto
kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių		tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje,	TAIP
skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai
su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
9.1.9 bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;		Atskleidžiama Bendrovės interneto
	TAIP	tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.10 socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija		Atskleidžiama Bendrovės tarpinėse ir metinėse
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus		ataskaitose.
investicinius projektus
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos	TAIP
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše,
atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo
pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose
9.2 Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą		Informacija atskleidžiama apie visos įmonių grupės
informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją	TAIP	konsoliduotus rezultatus.
apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
9.3 Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą		Ši informacija atskleidžiama.
informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės
vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų
konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat	TAIP
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį
ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7
principe.
9.4 Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad		Informaciją akcininkams, investuotojams ir vertybinių
jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami		popierių biržoms Bendrovė ta pačia apimtimi ir vienu
informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija		metu pateikia lietuvių ir anglų kalbomis bei viešai skelbia
turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	TAIP	interneto tinklalapyje. Taip pat viešai skelbia Nasdaq
		Vilnius vertybinių popierių biržos bei Varšuvos vertybinių
		popierių biržos informacinėse sistemose lietuvių bei anglų
		kalbomis (Varšuvos vertybinių popierių biržoje tik anglų
		kalba).

10 principas:

Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1 Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP	Nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės ir jos įmonių grupės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomus Europos Sąjungoje. Audito įmonė taip pat atlieka metinio pranešimo peržiūrą.
10.2 Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	TAIP	Audito įmonės kandidatūrą Visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
10.3 Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP	Audito paslaugoms skirtos išlaidos yra tvirtinamos Visuotinio akcininkų susirinkimo. Per 2021 m. Bendrovė (jos grupės įmonės) iš auditorių kitų paslaugų negavo.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pridedamas AUGA group, AB metinių konsoliduotųjų ir atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., sudarytas pagal Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo AUGA group, AB įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. Konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta AUGA group, AB ir jos dukterinių bendrovių verslo plėtros ir veiklos apžvalga, būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Generalinis direktorius Kęstutis Juščius

Finansų direktorius Mindaugas Ambrasas