Annual Report (ESEF) • Apr 20, 2022
Preview not available for this file type.
Download Source File529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31iso4217:EUR529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31529900CTIUKTEFNNH1572020-01-012020-12-31iso4217:EURxbrli:shares529900CTIUKTEFNNH1572019-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572019-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572019-12-31ifrs-full:ReserveOfGainsAndLossesOnFinancialAssetsMeasuredAtFairValueThroughOtherComprehensiveIncomeMember529900CTIUKTEFNNH1572019-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572019-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572019-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572019-12-31529900CTIUKTEFNNH1572020-01-012020-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572020-01-012020-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572020-01-012020-12-31ifrs-full:ReserveOfGainsAndLossesOnFinancialAssetsMeasuredAtFairValueThroughOtherComprehensiveIncomeMember529900CTIUKTEFNNH1572020-01-012020-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572020-01-012020-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572020-01-012020-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:ReserveOfGainsAndLossesOnFinancialAssetsMeasuredAtFairValueThroughOtherComprehensiveIncomeMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:ReserveOfGainsAndLossesOnFinancialAssetsMeasuredAtFairValueThroughOtherComprehensiveIncomeMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:ReserveOfGainsAndLossesOnFinancialAssetsMeasuredAtFairValueThroughOtherComprehensiveIncomeMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember LITGRID AB Bendrovės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 2022 m. kovo 18 d., Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų departamento direktorius Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2021 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir pinigų srautus; 2021 metų metiniame pranešime yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, įmonės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Rokas Masiulis Generalinis direktorius (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Vytautas Tauras Finansų departamento direktorius (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) TURINYS Metinis pranešimas 4 Bendrovės Finansinės būklės ataskaita 90 Bendrovės Bendrųjų pajamų ataskaita 91 Bendrovės Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 92 Bendrovės Pinigų srautų ataskaita 93 Bendrovės Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 94 Nepriklausomo auditoriaus išvada 135 Finansinės ataskaitos patvirtintos 2022 m. kovo 18 d. Rokas Masiulis Generalinis direktorius Vytautas Tauras Finansų departamento direktorius Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 4 Valdybos pirmininko kreipimasis Gerbiamieji, 2022 metų pradžią atsiminsime dar ilgai. Karas Ukrainoje suteikė daug nerimo, tačiau taip pat ir sutelkė. Sutelkė visus asmeniškai, sutelkė komandas ir organizacijas. Vasario gale ir kovo pradžioje per kelias valandas ir per kelias dienas ryžtingai priėmėme ir keitėme sprendimus, kuriais vadovavomės daugelį mėnesių ir metų. Tačiau visų svarbiausia – šiuo laikotarpiu išryškėjo, jog Lietuva daugelį metų užtikrintai ir sėkmingai žengė energetinės nepriklausomybės link. „Litgrid“ praėjusių metų indėlis į energetinę nepriklausomybę akivaizdus ir matomas – pernai sėkmingai baigti du sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais svarbūs projektai: išplėsta jungtis su Lenkija „LitPol Link“, optimizuotas Šiaurės Rytų Lietuvos tinklas. Sėkmingai įgyvendinami ir visi kiti sinchronizacijos projektai, kuriuos bendrovė baigs iki 2025 metų. Pernai gruodį atliktas bandymas parodė, kad „LitPol Link“ kritiniu atveju leistų užtikrinti šalies elektros energetikos sistemos darbą dirbant sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentine Europa. 2021 metais „Litgrid“ išlaikė ir gerino elektros energijos perdavimo patikimumo rodiklius, o perduotas didžiausias per pastaruosius tris dešimtmečius elektros energijos kiekis rodo tebevykstantį ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Beveik pusę Lietuvoje pagamintos elektros energijos sudarė saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių generacija. Bendrovė pernai investavo daugiau nei 53 mln. eurų, du trečdaliai šios sumos buvo skirta strateginiams ir visai Lietuvai svarbiems elektros energetikos projektams, likusi dalis — perdavimo tinklo atnaujinimui ir plėtrai. „Litgrid“ komandos vairą pernai perėmė prie jos prisijungęs Rokas Masiulis. Pirmaisiais valdybos jam iškeltais tikslais tapo savalaikio sinchronizacijos projektų įgyvendinimas bei nesaugioje Astrave AE pagamintos elektros užkardymas. Abu tikslai buvo įgyvendinti. Pastaruoju metu turėjau daug progų žavėtis „Litgrid“ komandos susitelkimu, motyvacija ir pasiryžimu įveikti iššūkius. Tiek per visus 2021 metus įgyvendinant svarbiausius projektus, tiek reaguojant į per naktį pasikeitusią situaciją 2022 metų vasario pabaigoje. Todėl tariu ačiū visų pirma „Litgrid“ klientams, o taip pat bendrovės darbuotojams, vadovams bei partneriams už bendrą darbą 2021 metais. Linkiu tolesnio susitelkimo ir ryžto mums visiems. Žengiame teisinga kryptimi. Pagarbiai Algirdas Juozaponis „Litgrid“ valdybos pirmininkas METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 5 Generalinio direktoriaus kreipimasis Gerbiamieji, Pristatau Jums „Litgrid“ 2021 metų ataskaitą. Praėjusiais metais toliau tvirtai žengėme sinchronizacijos keliu, užsitikrindami kertines saugumo garantijas iš Vakarų partnerių, padidinome elektros perdavimo sistemos patikimumą, klojome pamatus ateities energetikai, planuodami atsinaujinančių išteklių plėtrą ir integruodami baterijų technologijas. Per 2021 m. įgyvendinome tris sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektus, tarp jų – Lietuvos jungties su Lenkija - „LitPol Link“ - išplėtimo projektą, kuris yra vienas iš svarbiausių pasiruošimo darbų. Šio projekto rezultatas – paruošta sinchroninė elektros jungtis su kontinentine Europa. Netrukus po „LitPol Link“ išplėtimo sėkmingai atlikome pagalbos iš Lenkijos sistemos bandymą, kuris parodė, kad įvykus neplaniniam atsijungimui nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos, susilauktume operatyvios pagalbos iš partnerių Vakaruose. Tam taip pat pasitarnautų „NordBalt“ jungtis su Švedija, kurią esame šiems tikslams išbandę anksčiau. Visa tai leidžia mums šiuo metu drąsiai teigti, kad Lietuvos elektros sistemos saugumas yra užtikrintas. Praėjusiais metais įgyvendinome dar vieną sinchronizacijos projektą – optimizavome elektros perdavimo tinklą Šiaurės Rytų Lietuvoje. Jo metu pritaikėme Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei aplinkines elektros perdavimo linijas dabartiniams poreikiams ir paruošėme sinchronizacijai. Praėjusiais metais taip pat pasirašėme trijų sinchroninių kompensatorių įsigijimo ir instaliavimo sutartį. Šie įrenginiai skirti užtikrinti patikimą tinklo veikimą, kai didelė dalis sistemoje vartojamos elektros yra gaminama atsinaujinančių išteklių elektrinėse arba gaunama per nuolatinės srovės jungtis. Šių metų pradžioje kartu su partneriais – Lenkija, Latvija ir Estija – užsitikrinome papildomus 170 mln. eurų ES dotacijų sinchronizacijai įgyvendinti - bendra parama projektams viršijo 1,2 mlrd. eurų. Iš viso šiuo metu baigti 6 iš 20 sinchronizacijos projektų, o visos programos baigtumas siekia daugiau nei 40 procentų. Šiemet tęsiame kitus svarbius sinchronizacijos projektus - jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ bei sinchroninių kompensatorių įrengimą, lygiagrečiai vykdome perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo darbus. Visa tai vis labiau priartina mus prie pilnaverčio įsijungimo į kontinentinės Europos šalių elektros sistemą, kurį planuojame įgyvendinti 2025 metais. Kalbant apie saugumą, praėjusiais metais toliau rūpinomės, kad Lietuvos elektros vartotojų nepasiektų nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra, pritaikydami papildomus pralaidumo apribojimus tarp Baltijos ir trečiųjų šalių. 2021 m. „Litgrid“ reikšmingai pagerino sistemos patikimumo rodiklius. Operatoriaus atsakomybei priskiriamų nutraukimų vidutinė trukmė (angl. average interruption time, AIT) pernai siekė 0,112 min., kai užpernai šis rodiklis buvo 0,209 minutės. Tuo tarpu neperduotos energijos kiekis (angl. energy not supplied, ENS) 2021 m. sudarė 3,356 MWh, kai 2020 m. jis buvo 6,213 MWh. Rodiklių kokybinės reikšmės taip pat viršija Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus 2021 m. „Litgrid“ uždavinius, kad AIT per visus metus neviršytų 0,29 min., o ENS – 6,300 MWh. Praėjusiais metais toliau klojome pagrindus atsinaujinančios energetikos plėtrai. Pradėjome pasiruošimo jūrinio vėjo energetikai darbus – techninio ir ekonominio įvertinimo studiją. Jau 2023 m. planuojamas jūrinio vėjo aukcionas pirmiesiems 700 MW jūrinio vėjo pajėgumams integruoti į Lietuvos elektros sistemą. Sudarome sąlygas ir žemyninėms vėjo elektrinėms: iki 2025 m. matome papildomas galimybes prijungti dar apie 140 MW atsinaujinančių išteklių galios, o 2025 m. įgyvendinus sinchronizaciją planuojame prijungti dar apie 960 MW atsinaujinančių išteklių energijos. Toliau ruošdamiesi ateities energetikos iššūkiams skyrėme didelį dėmesį inovacijomis. Pernai pirmieji Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungėme 1 MW pilotinę bateriją. Sėkmingai ją išbandėme atlikdami įvairias perdavimo tinklo funkcijas ir esame pasiruošę į sistemą integruoti galingus energijos kaupimo įrenginius. Mūsų vertinimu, baterijos padės Lietuvai pasiekti tiek elektros tiekimo patikimumo, tiek energetinio saugumo, tiek atsinaujinančių išteklių plėtros tikslus. Finansiniai bendrovės rezultatai išlieka tvirtu pagrindu mūsų strateginiams projektams įgyvendinti. Audituotais duomenimis, „Litgrid“ pajamos 2021 m. siekė 270,6 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnės negu 2020 metais. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 46,2 mln. eurų — 10,8 proc. mažesnis negu buvo 2020 metais. Rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to ženkliai išaugusios elektros kompensavimo sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose. Šių metų geopolitinė situacija mums dar kartą patvirtina, kad esame pasirinkę teisingas strategines kryptis energetikos srityje, o jau įgyvendinti darbai leidžia mums jaustis saugiau. Šiemet toliau nuosekliai dirbame, kad kartu su kitomis Baltijos šalimis METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 6 pilnai taptume kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tarp svarbiausių darbų – jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ kabelio pirkimo sutarties pasirašymas, vidinių tinklų stiprinimo darbai, 200 MW energijos kaupiklių integravimas į elektros sistemą. Šiais metais taip pat atliksime visos Lietuvos izoliuoto sistemos darbo bandymą: pirmą kartą savarankiškai, be aplinkinių šalių įtakos valdysime visus sistemos rodiklius, taip pat ir dažnį. Tvirtai tikiu, kad „Litgrid“ komanda sėkmingai įgyvendins visus jai keliamus tikslus ir įveiks bet kokius iššūkius. Pagarbiai Rokas Masiulis „Litgrid“ generalinis direktorius METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 7 Svarbiausi „Litgrid“ rodikliai: 2021 m. 2020 m. Pokytis +/- % Pajamos, mln. Eur 270,6 mln. Eur 207,5 mln. Eur 63,1 mln. Eur 30,4 EBITDA, mln. Eur 46,2 mln. Eur 51,8 mln. Eur 4,6 mln. Eur -10,8 Grynas pelnas, mln. Eur 20 mln. Eur 26,6 mln. Eur 7,1 mln. Eur -24,8 Nuosavo kapitalo grąža 9,1 % 12,9 % Perduotos elektros energijos kiekis, GWh 10 936 GWh 10 089 GWh 850 GWh 8,4 ENS 3,356 MWh 6,213 MWh -2,857 MWh AIT 0,112 min. 0,209 min. -0,097 min. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 8 1. „LITGRID“ BENDROJI INFORMACIJA Pranešimas parengtas už laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d. 1.1. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys: Pavadinimas LITGRID AB (toliau – „Litgrid“ arba Bendrovė) Teisinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Įmonės kodas 302564383 Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Telefonas +370 707 02171 El. paštas [email protected]; www.litgrid.eu „Litgrid“ yra EPSO-G grupės įmonių dalis: EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų. „Litgrid“ valdomos kitų įmonių akcijos ir 2021 m. įvykę pokyčiai: Pavadinimas „LitPol Link“ Sp.z.o.o TSO Holding AS (ankstesnis pavadinimas Nord Pool Holding AS) Įmonės įsisteigimo šalis Lenkijos Respublika Norvegijos karalystė Buveinės adresas Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkija PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija “Litgrid“ valdoma akcijų dalis 50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų. 2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų 2021 m. pokyčiai Bendrovė likviduota METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 9 1.2. „Litgrid“ veikla „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. „Litgrid“ yra įgyvendinusi strateginius tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva - Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva - Lenkija) projektus. „Litgrid“ pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu. Įgyvendindama sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais programą, Bendrovė vykdo 20 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtintų strateginės svarbos projektų. UAB „EPSO-G“ grupė rengia darnumo ataskaitą, kuri bus paskelbta Grupės ir Bendrovės tinklapiuose. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 10 2.VERSLO APLINKA 2.1.Verslo modelis „Litgrid“ - Lietuvos mastu veikianti elektros perdavimo sistemos operatorė. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos įtampos tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta ar labai aukšta (110-440 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai. Pastočių transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos. Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas. 2.2. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teikiamos paslaugos Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (330 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatorės veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą. Sisteminės paslaugos Patikimam sistemos darbui palaikyti „Litgrid“ iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas. Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija „Litgrid“ užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Disbalanso elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. „Litgrid“ organizuoja prekybą disbalanso elektros energija, perka ir parduoda disbalanso elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti. Balansavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. „Litgrid“ organizuoja prekybą balansavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja balansavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su „Litgrid“ atitinkamą sutartį. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP teikėjams. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 11 „Litgrid“ teikia šias VIAP paslaugas: elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu; elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas. Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas Kilmės garantija - pažymėjimas, įrodantis, kad energija yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo jos išdavimo. Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų: Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį. 2.3. Perdavimo sistemos operatoriaus klientai „Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai. Perdavimo tinklo naudotojai: skirstomųjų tinklų operatoriai ESO ir UAB „Dainavos elektra“; elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui; prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. 2.4. Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. PSO veiklos rodikliai 2021 m. 2020 m. 2019 m. Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh 10 936 10 089 10 277 Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) 2,67 2,88 2,98 ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh ** 3,356 6,21 32,30 AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. ** 0,112 0,21 1,13 ** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 12 2021 metų ENS ir AIT rodikliai, priskiriami operatorės atsakomybei, buvo geresni nei 2020 metais. Per 2021 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 10,9 TWh, 8,4 proc. daugiau nei 2020 m., kai buvo perduota 10,1 TWh. 2.5. Tarpsisteminės elektros jungtys Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką. 2021 m. tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija „NordBalt“ ir „LitPol Link“ importo ir eksporto srautai sumažėjo 15,9 procentų. „LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2021 metus „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 92,4 proc. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai įgyvendinant jungties išplėtimo projektą. Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2021 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 95,6 proc. „NordBalt“ prieinamumo mažėjimui 2021 m. didžiausią įtaką turėjo planiniai remonto darbai. 2.6. Elektros tinklo priežiūra Lietuvoje „Litgrid“ darbuotojai prižiūri 7 245,4 (6 986,1 km oro linijų bei 259,3 kabelių) kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 236 transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius. Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2021 metus 27-tyniose 110-330 kV transformatorių pastočių ir skirstyklų atliktas įrenginių remontas, veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, atlikti suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų priežiūros darbai (viso 1388,5 kilometruose), oro linijų remonto metu pakeista 381 vnt. atramų. Saugant oro linijas išvalyta 627 hektarų oro linijų trasų, pašalinti 65 300 linijų patikimam darbui pavojų keliantys medžiai. Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas. Efektyvinant elektros tinklo priežiūrą bei procesus, 2021 metų pirmąjį pusmetį pradėtas 110 kV oro linijų skenavimas sėkmingai baigtas nustatytu laiku ir geriausiomis oro sąlygomis. Bepilotėmis skraidyklėmis ir pilotuojamais sraigtasparniais panaudojant Lidar sistemas ir fotokameras buvo nuskenuotos visos 110 kV oro linijos (4 745 km). Iš surinktos informacijos specialistai galės įvertinti oro linijų faktinius ir perskaičiuotus saugius atstumus nuo elektros perdavimo linijų laidų iki žemės, kelių, augmenijos ir vandens telkinių. Gauta informacija apie linijų atramų geografinę padėtį, atramų aukščius, tarpatramių ir kraštinių laidų atstumus iki linijos ašies bus patikslinta geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų bazė bei atnaujintos laidų ir atramų charakteristikos Bendrovės turto valdymo sistemoje. Naudojantis gautomis atramų ir oro linijų trasų fotonuotraukomis linijų inžinieriai galės atlikti oro linijų priežiūrą apžiūrėdami linijų įrenginius iš darbo vietos. Gautos augmenijos ataskaitos leis identifikuoti pavojingus medžius oro linijose, ir juos nedelsiant pašalinti. Remiantis 2020 m. sukurtu indukuotos įtampos elektros perdavimo oro linijose matematinio skaičiavimo modeliu 2021 metais sukurta oro linijų indukuotos įtampos duomenų bazė bei GIS aplikacija, leidžianti peržiūrėti indukuotos įtampos ruožus bei sumodeliuotas indukuotos įtampos vertes. Ši informacija leidžia saugiai organizuoti darbą remontuojant oro linijas, kai linijos yra indukuotos įtampos poveikio zonose. 2021 metų pirmąjį ketvirtį, naudojant 2020 m. atliktų 110 - 400 kV oro linijų atramų vietų tiksliųjų geodezinių matavimų duomenis, atnaujinti perdavimo tinklo erdviniai duomenys, kurie perduodami matininkams, projektuotojams bei atsakingoms institucijoms teritorijų planavimo dokumentų rengimui, atskirų objektų projektavimui. Tai leidžia planuoti ir projektuoti objektus nepažeidžiant oro linijų apsaugos zonų. Bendrovė oro linijų gedimo vietų ir gedimo priežasčių nustatymui sėkmingai pradėjo naudoti skraidančius valdomus aparatus dronus. Dronuose instaliuotos didelės raiškos kameros leidžia pamatyti ir nedidelius linijų laidų, laikančių konstrukcijų bei kitų linijos elementų pažeidimus neatjungus linijos. Oro linijų inžinieriai vertina šią naujovę kaip jų darbo laiko taupymą ir linijų darbo patikimumo didinimą. 2021 metų gruodžio mėnesio duomenimis iš 1276-ių valdomų perdavimo sistemos įrenginių, nuotoliniu būdu valdoma buvo 75,6 proc. — apie 965 prijunginių. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 13 2.7. Tarptautinis bendradarbiavimas ir narystė organizacijose ENTSO-E Bendrovė aktyviai dalyvauja Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E veikloje, kuri vienija 39 elektros perdavimo sistemos operatorius iš 35 šalių. Bendrovės atstovai nuolatinėmis nario teisėmis dalyvauja ENTSO-E komitetų ir darbo grupių veikloje, kuriose ekspertiniu lygmeniu įgyvendinami bendri Europos perdavimo tinklo sklandų darbą užtikrinantys projektai, rengiami ir nagrinėjami ES valstybėms narėms reikšmingi elektros energetikos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, metodikos ir kiti dokumentai, nustatantys vienodas veiklos sąlygas ir taisykles Europos perdavimo tinklo operatoriams. Dalyvavimas ENTSO-E veikloje, stiprinant bendradarbiavimą su kitais Europos perdavimo tinklo operatoriais, itin svarbus bendrovei „Litgrid“ ne tik siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos energetikos sektoriaus prioritetinių uždavinių – integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną, bet ir siekiant darniai ir integruotai vystyti jūrinį elektros perdavimo tinklą, užtikrinti efektyvų Europos jūrinio vėjo strategijos įgyvendinimą. BEMIP Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) tikslas – sukurti veikiančias ir integruotas elektros bei dujų rinkas, užtikrinti būtiną energetikos infrastruktūrą siekiant konkurencingos, tvarios, saugios energijos rinkos Baltijos jūros regione. Lietuvos įsipareigojimus BEMIP, susijusius su elektros energetika, įgyvendina bendrovė „Litgrid“, vykdydama projektus, reikalingus integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną bei įgyvendinanti parengiamuosius darbus jūrinio vėjo plėtrai Lietuvoje. Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas 2020 metais Bendrovė kartu su kitais šešiais Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatoriais pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą, skirtą jūrinio vėjo energetikos plėtrai regione. Bendradarbiavimo apimtyje įkurtas Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas, kuris, pasitelkdamas tikslines darbo grupes, dėmesį skirs Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos adekvatumo užtikrinimui, sausumos ir jūros elektros perdavimo tinklo vystymo integralumui, sieks sukurti bendrus Baltijos jūros tinklo planavimo principus bei atlikti studijas, padedančias formuoti bendrą jūrinio vėjo tinklo vystymo viziją regione. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius užima šio komiteto vicepirmininko pareigas. TEPCO 2021-2022 m. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tęsia bendradarbiavimą su Japonijos energetikos kompanija „TEPCO Power Grid“ ir regia studiją, skirtą jūrinio vėjo integracijos techninėms ir ekonominėms alternatyvoms įvertinti. Studijos tikslas įvertinti galimas skirtingas jūrinio vėjo integracijai reikalingas tinklo konfigūracijas, jų techninius parametrus, atsiveriančias naujas rinkos galimybes, socioekonomines tokių projektų naudas, tam, kad jūrinio vėjo integracija vyktų technologiškai pažangiu bei ekonomiškai efektyviu būdu. BRELL Europoje veikia penkios skirtingos sinchroninės zonos – Nordel, IPS/UPS, kontinentinės Europos, Didžiosios Britanijos ir Airijos. Sinchroninė zona – tai geografinė teritorija, kurioje elektros generatoriai dirba vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu. Lietuvos elektros energetikos sistema šiuo metu sinchroniškai veikia IPS/UPS sistemoje, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (BRELL) elektros žiede. BRELL yra šių šalių elektros perdavimo sistemų operatorių susitarimas, kuris reglamentuoja, kaip BRELL nariai tarpusavyje koordinuoja elektros energetikos sistemų dispečerinio valdymo klausimus. Baltijos šalių elektros PSO siekia, kad BRELL sprendimai atitiktų Europos Sąjungos direktyvų nuostatas. BRELL šalių interesus atstovauja „Belenergo“ (Baltarusijos PSO), „SO UPS“ ir „FSK EES“ (Rusijos PSO), „Elering“ (Estijos PSO), „Augstsprieguma tīkls“ (Latvijos PSO) ir „Litgrid“ Kitos asociacijos, kuriose atstovaujama Bendrovės interesams: Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai CIGRE METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 14 „Litgrid“ būdama minėtų asociacijų nare palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su regiono ir nacionaliniais partneriais, užsitikrina Bendrovės interesų atstovavimą, strateginių projektų sklandesnį įgyvendinimą ir komunikaciją Bendrovei aktualiais klausimais su susijusiomis šalimis. Tarptautinė praktika ir galimybė prisidėti prie Europos perdavimo tinklo operatorių lygmenyje įgyvendinamų sprendimų didina „Litgrid“ atsakomybę apjungiant Lietuvos elektros energetikos sektoriaus ekspertus. Bendrovė yra Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) narė, kurios sudėtyje aktyviai dirbama su kompetentingomis valdžios institucijomis, siekiat gerinti reguliacinę sektoriaus aplinką, nagrinėjami įvairūs socialiniai, politiniai, techniniai, mokesčių, teisiniai ir kiti su asociacijos narių veikla tiesiogiai ir netiesiogiai susieti klausimai. Taip pat, skiriamas didelis dėmesys energetikos profesijos populiarinimui – organizuojami Energetikos dienos renginiai profesijos darbuotojams ir visuomenei, dalyvaujama Lietuvos energetikų senjorų klubo veikloje. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 15 3. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA „Litgrid“ strateginis tikslas – integracija į Europos rinką. Bendrovės veiklai poveikį turi ir šalies ūkio raidos tendencijos, Europos sąjungos tikslai ir siekiai. 3.1. Energetikos sektoriaus reguliacinė aplinka ES ir pokyčiai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ veiklai įtaką turi Europos Sąjungos energetikos politika. 2021 metais žaliasis kursas (perėjimas prie atsinaujinančios energetikos) Europoje įgavo dar didesnį pagreitį. Europai sėkmingai įvykdžius 2020 metų išsikeltus atsinaujinančios energetikos tikslus, ateinančio dešimtmečio tikslai yra peržiūrimi ir atnaujinami dar ambicingesniais siekiais. Europos sąjungos tikslas iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 40% 2021 metais buvo pakeistas nauju siekiu - 55% ir įgavo pavadinimą „Fit for 55“. Naujasis pasiūlymų paketas neapsiriboja tik emisijų mažinimu, bet apima ir platesnes Europos ekonomines ir socialines gaires. Energetikoje vieną iš didžiausių poveikių turės pokyčiai anglies dvideginio (CO2) emisijų rinkoje. Jau antrąjį dešimtmetį plėtojama Europinė apyvartinių taršos leidimų sistema 2021 m sausio 1 d. perėjo į ketvirtąjį etapą. Šioje sistemoje prekiaujama anglies dvideginio ekvivalentu, kuriuos teršėjai privalo įsigyti pagal ES keliamus aplinkosauginius reikalavimus. Ketvirtajame etape siekiama intensyviau skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas per rinkos mechanizmus. Numatoma, kad nemokamų emisijų mažinimas kasmet sieks 2,2% vietoj anksčiau taikyto 1,7% rodiklio. Reguliaciniai pokyčiai ir susiklosčiusi rinkos situacija lėmė CO2 kainos šuolį, nuo metų pradžioje buvusios 30 Eur/t ribos ir metų gale pasiekusios daugiau nei 80 Eur/t. Aukštos CO2 kainos sudaro palankias sąlygas investuoti į naujus elektros gamybos pajėgumus bei anglies dvideginio surinkimo technologijas ir spartina perėjimą nuo taršių elektros generatorių prie atsinaujinančios energetikos. Pav. 1 Apyvartinių taršos leidimų kainos nuo 2012-2021 m. laikotarpyje (Šaltinis: EEX) Europos sąjunga iki 2050 metų ketina pasiekti nulinių suminių emisijų tikslą. Taip siekiama sukurti tvarią investicinę aplinką ir skatinti investicijas į tvarų augimą, bei padėti užtikrinti neutralų ekonomikos poveikį klimatui. 2021 m. Europos Taryba priėmė reglamentą, kuriuo visoje ES nustatoma taikoma klasifikavimo sistema (taksonomija). Taksonomija suteiks investuotojams galimybę nukreipti investicijas į tvaresnes technologijas ir įmones tam, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus ir kad ji pasiektų Paryžiaus susitarimo 2030 m. tikslus. Vienas iš šių tikslų – 40 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Energetikos sektoriaus plėtrai šios taksonomijos apibrėžimai nulems šiluminių dujinių elektrinių bei atominės energetikos vystymo perspektyvas ypatingai pereinamuoju laikotarpiu iki 2050 metų. Taksonomijos kūrimas buvo užbaigtas 2021 metais, numatoma, jog ji bus pradėta taikyti iki 2022 metų pabaigos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 16 3.2.Elektros ir dujų sektorių rinkos tendencijos 2021 m. pradžioje, po Covid-19 karantino laikotarpio atsigavus šalių ekonomikoms, didėjo energijos resursų poreikis. Staigus poreikio augimas netikėtai užklupo dujas išgaunančius verslus bei importuotojus, kurie nespėjo laiku pasipildyti rezervų, tad jau nuo metų vidurio dujų kainos visoje Europoje pradėjo ženkliai augti. Pav. 2 Dujų kainų indeksas Baltijos šalyse (Šaltinis: GetBaltic) Augančios dujų kainos atsiliepė ir elektros sektoriui, kur ribiniai generatoriai paprastai yra dujinės elektrinės, o situacija rinkoje dar labiau paaštrėjo atėjus rudeniškiems orams ir nukritus temperatūrai. Vėjo generacija išliko mažesnė nei įprastai, o tai dar labiau didino dujų paklausą ir darė spaudimą elektros kainoms. Kainų situacija pasiekė piką gruodžio viduryje, kai dujų kainos Baltijos šalyse perkopė 100 Eur/MWh ribą, o Europoje gruodžio gale kainavo net 174 Eur/MWh. Tokios beprecedentės dujų kainos lėmė ir elektros kainų rekordus visoje Europoje. Pav. 3 Elektros kainos 2019-2021 metų laikotarpiu regione (Šaltinis: Nordpool) Didmeninės elektros kainos Lietuvoje 2021 metais buvo rekordinė, metinis elektros kainos augimas buvo 166 %, vidutinė kaina siekė 90 Eur/ MWh, o maksimali valandinė kaina buvo pasiekusi 1000 Eur/MWh ribą ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Suomijos rinkose. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 17 Nepaisant neįprastai aukštų elektros kainų rinkoje, Lietuva kartu su kitomis Baltijos jūros šalimis išliko žemiausių kainų regionu visoje Europoje, kur vidutinės metinės elektros kainos viršijo 100 Eur/MWh ribą, o visame Baltijos jūros regione kainos buvo žemesnės nei 97 Eur/MWh. Pav. 5 Vidutinės metinės elektros kainos pagal šalis (Šaltinis: ENTSOE- Transparency) Lietuvoje užfiksuotas visų laikų rekordas - elektros vartojimas augo ir 2021 metais buvo didžiausias nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės laikų. Metinis augimas siekė 4,2%, lyginant su 2020 metais, o lyginant su 2019 metinis augimas siekė 2,7%. 3.3. Reguliacinė aplinka Lietuvoje „Litgrid“ elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas Lietuvoje, tad paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą Lietuvoje atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba arba VERT). Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso „Litgrid“ finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros ir dujų perdavimo sistemų patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo kainos reguliuojamos nustatant viršutines kainų ir (ar) pajamų ribas. Leidžiamą pajamų lygį sudaro pagrįstos būtinosios sąnaudos, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Konkrečias paslaugų kainas, neviršijančias nustatytų viršutinių ribų, nustato „Litgrid“, o Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad jos apskaičiuotos laikantis kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, bei, kad jos nediskriminuoja vartotojų ir nėra klaidingos, jas tvirtina. Elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui (motyvuotu VERT sprendimu periodo trukmė gali būti keičiama), jos gali būti koreguojamos, kai yra vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos, reikšmingų pokyčių, įskaitant paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių, nuo operatorių nepriklausančių, veiksnių. Elektros energijos perdavimo kainų viršutinės ribos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo „Litgrid“ nustatytos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintos elektros energijos perdavimo kainos. Vidutinė elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kaina 2021 m. mažėjo, palyginti su taikyta 2020 m. (0,814 ct/kWh), apie 11 proc. - iki 0,721 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo gauta didesnė, nei Tarybos nustatyta, investicijų grąža ankstesniais laikotarpiais, kurios dalis grąžinama 2021 m. Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina 0,684 ct / kWh (5,1 proc. mažesnė palyginus su nustatyta 2021 metams). Kainą mažinantys veiksniai: buvo prognozuojamas didesnis (nei prognozuota 2021 metų kainoms) perduoti elektros energijos kiekis Lietuvos vartotojams (įtaka -9,5 proc.), 2018-2020 m. gautos didesnės, nei Tarybos nustatyta, investicijų grąžos grąžinimas (įtaka -7,4 proc.), mažesnė investicijų grąža dėl naujos investicijų grąžos normos metodikos nuo 2022 m. taikymo bei situacijos finansų rinkose (įtaka -7,4 proc.). Kainą didinantys veiksniai buvo į leistinų 2022 m. pajamų lygį įtrauktos prognozuojamos didesnės sąnaudos technologinėms reikmėms dėl situacijos elektros energijos rinkose (įtaka +9,9 proc.), didesnės kitos sąnaudos (įtaka +7,3 proc.), mažesnės kitos reguliuojamos veiklos pajamos (įtaka +2 proc.). Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta sisteminių paslaugų kaina – 0,589 ct / kWh (22,7 proc. mažesnė). Esminės pokyčio priežastys: buvo prognozuojamas apie 10 proc. didesnis (nei prognozuota nustatant 2021 metų sisteminių paslaugų kainą) suteiktinų sisteminių paslaugų kiekis, bei prognozuojamos apie 15 proc. mažesnės (lyginant nustatytoms 2021 m.) sisteminių paslaugų sąnaudos 2022 metams dėl mažesnių sąnaudų elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo užtikrinimui bei dėl 2020 m. patirtų mažesnių sisteminių paslaugų sąnaudų (lyginant su prognozuotomis, nustatant 2020 m. sisteminių paslaugų kainą). METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 18 4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI, PLANAVIMAS 4.1. Strategija Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina. Tokie tikslai numatyti „Litgrid“ strategijoje, kurią 2021 m. rudenį patvirtino Bendrovės valdyba. Strategijoje numatyta ilgalaikė „Litgrid“ vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje. „Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios “Litgrid“ infrastruktūros poveikį aplinkai. „Litgrid“ taip pat siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės vykdydama šalies elektros energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Užbaigus šį projektą 2025 m., po daugiau kaip 80 metų Lietuva vėl turės galimybę savarankiškai valdyti elektros energetikos sistemos dažnį. Bendrovė pradeda įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir diegia duomenimis grindžiamų sprendimų kultūrą bei ekosistemą. Vienas iš šio pokyčio komponentų — paslaugų portalas, kuris suburs klientus ir leis efektyviau teikti paslaugas skaitmeniniu būdu. Su papildoma perdavimo tinklo plėtra „Litgrid“ įžvelgia papildomas galimybes iki 2025 m. prie 110 kV tinklo Vakarų Lietuvoje prijungti dar apie 140 MW atsinaujinančių išteklių galios. 2025 metais baigus sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir atlikus papildomą 110 kV perdavimo tinklo plėtrą, Vakarų Lietuvoje „Litgrid“ galėtų prijungti dar apie 960 MW žemyninių atsinaujinančių išteklių instaliuotos galios. Visa tai leis Lietuvai, kaip numatyta nacionalinėje energetikos strategijoje, tapti atsinaujinančių šaltinių energiją naudojančia valstybe. Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas ir organizacijos raidai. „Litgrid“ siekia tapti efektyvia mainų platforma, kuri įgalina ir skatina rinkos dalyvius ir vartotojus laisvai keistis elektros energija, rinktis gaminti ar vartoti klimatui neutralią energiją ir gauti ją konkurencinga kaina. „Litgrid“ strategija skelbiama https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/strategija-vizija-misija-ir-vertybes/452 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 19 4.2. Suinteresuotos šalys „Litgrid“ išskiria tokias suinteresuotas šalis: METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 20 4.3. Strateginiai prioritetai METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 21 4.4. Strategijos įgyvendinimo priemonės Bendrovės strategija yra kasmet peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į nacionalinę Energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Bendrovės veiklą ir elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, įmonių grupę valdančios „EPSO-G“ strategiją, svarbius įvykius Lietuvos ir užsienio elektros energetikos sistemose bei elektros rinkose, per metus atliktus darbus, o taip pat įvertinant ir naujas išorines, ne nuo Bendrovės priklausančias aplinkybes. „Litgrid“ Strategija apima dešimties metų (ilgos trukmės) įgyvendinimo laikotarpį, remiantis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytais svarbiausiais ir ilgalaikiais tikslais elektros energetikos sektoriuje. Kiekvienais metais Bendrovė, kaip sudėtinę strategijos dalį, atnaujina ir rengia dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planą. Siekiant nuolat vertinti Bendrovės pasirinktų priemonių efektyvumą ir taikymą, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus Bendrovės veiklos planas yra peržiūrimas. Stebima, kaip vyksta strateginių tikslų ir veiklos plano įgyvendinimas, padalinių ir darbuotojų veikla. Veiklos plane numatytos priemonės yra įtraukiamos į padalinių ir atitinkamai į darbuotojų asmeninius tikslus, pagal kurių įvykdymą metų gale nustatoma kintamoji atlygio dalis. Strategijos planavimo ir kontrolės mechanizmą Bendrovėje nustato EPSO-G įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kurią „Litgrid“ savo veikloje taiko pilna apimtimi. 4.5. Elektros energijos perdavimo tinklų ilgalaikės plėtros planas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos įstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorė (PSO) valdo elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrina šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsako už LR elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atlieka balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turi atitinkamą veiklos licenciją. 2021 m. „Litgrid“ atnaujino „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planą 2021–2030 m.“ Jame pateikiamos elektros galios ir energijos vartojimo poreikių, elektrinių (gamybos įrenginių) galių prognozės, elektros sistemos adekvatumo vertinimas, elektros rinkos ir sistemos elektros galių ir energijos balansų prognozė, taip pat informacija apie elektros perdavimo tinklą, jo plėtrą ir atstatymą, diegiamas inovacijas bei numatomas investicijas. Dešimties metų tinklo plėtros plane numatoma, kad: • 2021-2030 m. elektros perdavimo tinklo vystymui gali reikėti apie 1,35 mlrd. eurų. Kiek daugiau nei pusė planuojamų investicijų bus skirtos strateginių valstybės projektų įgyvendinimui. Kitą pusę (apie 52 proc.) numatomų investicijų ketinama skirti tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms; • ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus užbaigti su sinchronizaciją susiję projektai: jūrinė elektros jungtis su Lenkija „Harmony Link“ statyba, bus dar nutiesta ir rekonstruota apie 430 km vidinių elektros perdavimo linijų, įrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos, įrengti nauji sinchroniniai kompensatoriai bei EES dažnio stabilumo vertinimo ir automatinio generacijos valdymo sistemos; · be tinklo vystymo prisijungimui prie Europos, „Litgrid“ planuoja nutiesti 84 km naujų linijų siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą, taip pat planuojama 2021–2030 m. baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti apie 118 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimus; • nepaisant COVID-19 pandemijos sukelto trumpalaikio elektros vartojimo sumažėjimo, prognozuojama, kad galutinis elektros energijos suvartojimas per ateinantį dešimtmetį augs vidutiniškai po 1,9 proc. kasmet ir 2030 metais sieks 13,7 TWh (2021 m. – 11,97 TWh). Elektros energijos vartojimui didžiausios įtakos turės bendros ekonomikos tendencijos, didėjantis elektros energijos sunaudojimo efektyvumas, elektra varomų automobilių ir šilumos siurblių skaičius, geležinkelių elektrifikacija; • elektromobilių skaičius 2030 m. šalyje gali viršyti 230 tūkst. ir jie naudos apie 507 mln. kWh/metus. Palyginti, 2020 m. pabaigoje elektromobilių Lietuvoje buvo apie 2548 vnt. „Litgrid“ skaičiuoja, kad perdavimo sistemai problemų nekiltų ir jei elektromobilių skaičius šalyje būtų didesnis nei prognozuojama – perdavimo sistema tam bus paruošta; • itin daug dėmesio skiriama įvertinti tinklo gebėjimui prisitaikyti atsinaujinančių energetikos šaltinių integracijai bei energijos kaupimo technologijų diegimui. 2021 m. pabaigoje Vilniaus transformatorių pastotėje buvo įrengta bandomoji 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis. Gauti rezultatai ir žinios padės „Litgrid“ ugdyti kompetencijas ir diegti energijos kaupiklius bei apibrėžti baterijų galimas teikti papildomas paslaugas; • plečiant atsinaujinančius energijos išteklius, planuojama, kad siekiant ambicingesnių AEI plėtros tikslų, 2030 m AEI dalis suvartojime gali siekti ir iki 90 proc. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 22 • prisidedant prie žaliosios energijos politikos tikslų įgyvendinimo, planuojama išnaudoti Baltijos jūros regioninį bendradarbiavimą, plėtojant jūrinę vėjo energiją ir tarptautinį elektros perdavimą. Todėl ateityje „Litgrid“ skirs ypatingą dėmesį jūros vėjo elektrinių prijungimui prie sausumos perdavimo tinklo. „Litgrid“ 10 metų elektros perdavimo tinklo plėtros planas yra skelbiamas bendrovės tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 23 5. STRATEGINIŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2018 m. birželio 21 d., viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija). Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve 2025 metais, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą. Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins: energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą; tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą; bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse; elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų. 2021 m. liepos mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją, sąrašą. Nuo 2021 m. Sinchronizacijos programa papildyta keliais projektais, „Litgrid“ nuo šiol yra atsakingas už 20 projektų įgyvendinimą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 24 5.1. Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas Detali informacija apie visus projektus ir jų statusą skelbiama www.litgrid.eu, skiltyje Sinchronizacija. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 25 5.2. Svarbiausi 2021 metais užbaigti projektai LitPol Link išplėtimas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sėkmingai užbaigė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą. Tai – reikšmingiausias iš penkių iki šiol įgyvendintų sinchronizacijos projektų, nes atnaujinta prie Alytaus esanti „LitPol Link“ jungtis stotis nuo šiol esant reikalui turi galimybę veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais. „LitPol Link“ jungties išplėtimo projektą sudarė „LitPol Link“ skirstyklos, Alytaus transformatorių pastotės, šalia esančių 330 kV ir 110 kV elektros perdavimo oro linijų rekonstrukcijos. Vienas pagrindinių atnaujintos „LitPol Link“ skirstyklos elementų – trys 410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriai. Tai galingiausi tokio pobūdžio įrenginiai Baltijos šalyse. Būtent jie leis vienu dažniu sujungti Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklus. „Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE išbandė sinchroninį veikimą per „LitPol Link“ jungtį tam atvejui, jei dėl nenumatytų priežasčių sinchronizaciją būtų būtina atlikti iki 2025 metų. Bendra „LitPol Link“ išplėtimo projekto vertė – 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Po sinchronizacijos vietoje esamos 500 MW galios „LitPol Link“ prekybai bus prieinama 700 MW galios „Harmony Link“ jungtis, o „LitPol Link“ jungtis nuo 2025 m. bus naudojama tik sistemos poreikiams. Dabar 500 MW galios „LitPol Link“ jungtį sudaro dvi 163 km ilgio 400 kV elektros perdavimo linijos Alytus–Elkas ir keitiklių stotis Alytuje. Jungtis pradėjo veikti 2015 m. Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2021 m. sėkmingai įgyvendino Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo projektą. Bendrovė paruošė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei su jomis susijusias perdavimo linijas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendintas projektas ne tik priartina valstybę prie strateginio tikslo, bet ir prisideda prie Lietuvos elektros energetikos sistemos efektyvumo ir patikimumo. Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimo projektą sudarė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastočių 330 kV ir 110 kV skirstyklų rekonstrukcijos ir Lietuvos elektrinės transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcija perkeliant valdomą šuntinį reaktorių iš Ignalinos AE pastotės į Elektrėnų kompleksą. Visi projekto statybos darbai buvo baigti 2021 m. spalio mėnesį, o rekonstruoti įrenginiai jau veikia. Viso Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimo projekto vertė yra apie 24 mln. eurų. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo priemonės „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“. Kompleksinis projekto įgyvendinimas leis sutaupyti apie 6 mln. eurų investicijų į elektros perdavimo tinklą ir papildomai apie 0,6 mln. eurų kasmet dėl mažesnių elektros įrenginių eksploatavimo kaštų. 5.3. Strateginių projektų finansavimas Antrajam sinchronizacijos etapui Europos Komisija suteikė 170 mln. eurų paramą Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektui. Lėšos bus skiriamos tinklo atnaujinimui, dažnio valdymo įrangai ir informacinių sistemų projektams ir leis 2025 metais Baltijos šalims savarankiškai veikti vienu dažniu su Lenkija ir kitomis Europos šalimis. Lietuvos projektų vertė yra 41 mln. eurų, Latvijos – 49 mln. eurų, Estijos – 37 mln. eurų, Lenkijos – 111 mln. eurų. Lietuvai finansavimas skiriamas keturiems projektams: Darbėnų pastotei, pasienyje su Latvija esančios 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Grobinė rekonstrukcijai, perdavimo sistemos informacinių technologijų sistemoms ir Lietuvos-Švedijos jungties „NordBalt“ informacinių technologijų sistemoms. Parama skirta pagal 2021-2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonę transeuropinės energetikos infrastruktūros srityje. 5.4. Inovacijos Savo veiksmais inovacijų srityje Bendrovė siekia prisidėti prie efektyvaus „Litgrid“ ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijų įgyvendinimo. Tai atliekama kuriant efektyvią inovacijų ekosistemą, kurioje inicijuojamos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 26 inovatyvios idėjos, jų analizei ir testavimui skiriamas ekspertų laikas, jos įgyvendinamos ir pradedamos taikyti kasdienėje veikloje. Bendrovė inovacijų srityje veikia pagal UAB „EPSO-G” Valdybos patvirtintas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gaires (toliau – MTEPI veiklos gairės). MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą. MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai. Inovacijų ekosistemos vystymas Bendrovėje įdiegta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sistema. Joje nustatyti kūrybiškumui palankios aplinkos ir inovacijų diegimo pagrindiniai principai bei inovacijų procesai. Inovacijų veikla orientuota į Klimato kaitos ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, nes be inovacijų sunkiai įsivaizduojama ar net neįmanoma patikimai veikianti elektros sistema, pereinant nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio bei Rytų Europos regione. Įgyvendindami EPSO-G Inovacijų funkcinį veiklos planą, prie kurio Bendrovė prisijungė 2020 metų birželio 17 d., 2021 metais įvykdytos šiame plane numatytas veiklos: Organizuotos inovacijų dirbtuvės dėl naujų inovatyvių idėjų; Sukurta inovatyvių projektų atrankos kriterijus ir inovacijų skatinimo tvarka, pagal kurią įvertiname Bendrovės darbuotojus, įgyvendinančius inovacijų projektus; Pakeista Bendrovės organizacinė struktūra įtraukiant atskirą už inovacijų ekosistemos vystymą ir inovacijų įgyvendinimo koordinavimą atsakingą padalinį su dedikuotais inovacijų veiklos resursais; Surengta žinių pasidalijimo sesijas su skirstomųjų tinklų operatoriumi bei kitomis Lietuvos ir užsienio kompanijomis inovacijų vystymo ir valdymo klausimais; Inicijuota naujų ir įgyventi inovacijų projektai pagal MTEPI veiklos kryptis ir prioritetus. 2021 m. birželio mėnesį įvairių sričių Bendrovės specialistai dalyvavo inovacijų dirbtuvėse dėl ateities darbo organizavimo ir skaitmeninės transformacijos temų vystymo. Viso turėjome apie 50 dalyvių, suskirstytų į 7 komandas. Po visą dieną trukusių dirbtuvių, kur kūrybinio mąstymo metodu komandos identifikavo stiprybes bei silpnąsias minėtų temų vystymo puses, kategorizavo iššūkius, generavo idėjas jų sprendimui bei ruošė daugiausiai balsų surinkusių idėjų prototipus, atrinkome tris inovacijų idėjas tolimesniam įgyvendinimui: Mobili aplikacija hibridinio darbo organizavimui (idėja buvo nominuota arčiausio įgyvendinimo kategorijoje); Specializuota IT sistema bedrovės valdomų duomenų surinkimui (idėja buvo nominuota didžiausio potencialo kategorijoje); Dirbtinio intelekto algoritmo pritaikymas IT sistemų gedimų šalinimui (idėja buvo nominuota didžiausio proveržio kategorijoje). Dar vienos inovacijų dirbtuvės įvyko spalio mėnesį, kai kartu su kitomis EPSOG grupės bendrovėmis ieškojome keturkojų robotų pritaikymo galimybių. Po šios sesijos, susitikome su National Grid (US), kurie jau naudotoja tokius robotus eksploatuojant elektros pastotes. Pasirodo, panašių robotų vystymu užsiima ir Lietuvos kompanijos, todėl „Litgrid“ svarsto apie keturkojų robotų pritaikymą eksploatuojant aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis. 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo patvirtintas Bendrovės inovacijų skatinimo tvarkos aprašas. Dokumentas detalizuoja inovatyvių projektų atrankos kriterijus – projekto kuriamas naudas, įgyvendinimo greitį, idėjos pritaikomumą kitoms grupės įmonėms, METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 27 tarptautiškumą ir partnerystes bei projekto įgyvendinimo kokybę. Remiantis šiais kriterijais buvo atrinkti keturi Bendrovės įgyvendinti inovacijų projektai radikalių, proveržio bei mažos apimties inovacijų kategorijose, kurių komandų nariai buvo apdovanoti skatinamosiomis išmokomis. Per 2021 metus bendrovė valdė inovacijų portfelį pagal MTEPI apibrėžtus prioritetus: Pažangus ir efektyvus turto valdymas (7 projektai): Dronų naudojimas perdavimo tinklo oro linijos gedimo vietos nustatymui Elektros tinklų skenavimas ir erdvinių duomenų skaitmeninės duomenų bazės sukūrimas (LIDAR) ENTSO-E ir ESA bendradarbiavimo pilotinis projektas oro linijų priežiūrai naudoti palydovines nuotraukas Tyrimas dėl pastočių rekonstravimo panaudojant pažangias skaitmenines technologijas ir atsisakant SF6 dujų Technologinio turto valdymo veiklos optimizavimas Studija dėl jūrinio elektros tinklo vystymo alternatyvos "Offshore Grid Planning and Design for the Introduction of Offshore Wind Power in Lithuania" Keturkojų robotų panaudojimas „Litgrid“ veikloje eksploatuojant nuolatinės srovės jungtis Pažangus ir efektyvus sistemų valdymas ir stebėsena (viso 13 projektų) Išmanus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymas Apkrovos valdymas agreguojant vartotojus 1 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES Didelės galios transformatorių įjungimo į elektros tinklą poveikio mažinimas Sistemos valdymas veikiant 100 procentų AEI (Baltijos šalių ir Japonijos TEPCO bendra studija) Tarptautinis OneNet lanksčiųjų paslaugų vystymo projektas Inovatyvių išmaniųjų elektros apskaitos prietaisų diegimas bendrovės elektros apskaitose Elektromobilių krovimo stotelių panaudojimas balansuojant elektros sistemą Sprendimas IEC61850 protokolo analizei, imitavimui, greitam problemų aptikimui ir kompleksiniam testavimui visos pastotės ribose Elektros energijos kokybės parametrų stebėsenos sistema Kintamo realiu laiku elektros perdavimo linijų pralaidumo vertinimo technologijos pilotinis (bandomasis) projektas Inovatyvių priemonių taikymo integruojat AEI elektrines tyrimas ir optimalių sprendinių nustatymo metodika Tarpsektorinės integracijos (Power-to-Heat) pilotinis projektas ITT ir skaitmenizavimas (6 projektai) RAA nuostatų skaitmenizavimo projektas Mobili aplikacija hibridinio darbo organizavimui Specializuota IT sistema bendrovės valdomų duomenų surinkimui Dirbtinio intelekto algoritmo pritaikymas IT sistemų gedimų šalinimui RAA telekomandų perdavimo tarp pastočių skaitmenizavimas Centralizuotos IED (Intelligent electronic device) duomenų bazės įdiegimas su pažangių programų rinkiniu 2021 metais pabaigtos radikalios ir proveržio inovacijos: 1 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES Sistemos valdymas veikiant 100 procentų AEI (Baltijos šalių ir Japonijos TEPCO bendra studija) Išmanus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymas Apkrovos valdymas agreguojant vartotojus Didelės galios transformatorių įjungimo į elektros tinklą poveikio mažinimas 1 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES Projektas inicijuotas 2019 m Q1. Projektas pabaigtas 2021 m. Q4. Šio eksperimentinio baterijų projekto tikslas patikrinti baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybes realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuoti didelių galių baterijų kaupimo sistemų įrengimo bei panaudojimo sritis Lietuvoje, nustatyti reikalavimus baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio paslaugas. Taip pat perdavimo sistemos operatoriui įgyti trūkstamų kompetencijų dėl baterijų kaupimo sistemų prijungimo ir veikimo. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 28 Projekto metu įgyta naudingų žinių apie baterijų kaupimo sistemos veikimą valdant elektros perdavimo sistemos režimus. Ypač nustebino BEKS greitaveika - nuo BEKS įkrovimo pilna galia iki generavimo pilna galia (visiškas galios reversas nuo -1 MW iki 1 MW) procesas užtruko tik 157 ms. Per tiek laiko veikia oro linijų relinė apsauga, kuri likviduoja gedimus. Šiuo atveju turime technologiją (įrankį), kuris akimirksniu gali pakeisti generuojamos galios režimą ir svariai prisidėti prie elektros sistemos valdymo, išvengiant elektros vartotojų atjungimo. Projekto metu įgyta patirtimi “Litgrid“ dalijasi su 200 MW baterijų kaupimo sistemų projektą vystančia kita EPSOG grupės įmone Energy Cells. Po bandymų parengti tipiniai reikalavimai BEKS įrangai ir funkcionalumui, kurie galės būti pritaikyti rašant prijungimo sąlygas naujų baterijų prijungimui, kurias vystys rinkos dalyviai. Sistemos valdymas veikiant 100 procentų AEI (Baltijos šalių ir Japonijos TEPCO bendra studija) Projektas inicijuotas 2020 m Q2. Projektas pabaigtas 2021 m. Q2. Pagrindinis tyrimo tikslas - sukurti ekonomiškai patikimą modelį ir nustatyti technines priemones, susijusias su Baltijos šalių galimybėmis subalansuoti gamybą ir vartojimą bei užtikrinti dažnio kontrolę. Iki 2050 metų 98–100 % aktyvios energijos kiekvienoje šalyje bus gaunama iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. TEPCO analizavo sintetinės inercijos ir kintamosios srovės tinklo įtampos formavimo metodo pritaikymą išmaniai valdant nuolatinės srovės jungtis, naujas baterijų energijos kaupimo sistemas ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių elektrines, tokias kaip vėjo ir saulės. Tyrimo rezultatai rodo, kad geriausias sprendimas Baltijos šalims yra baterijų energijos kaupimo sistemos, kurios kompensuos inercijos trūkumą ir padės užtikrinti sklandų elektros tiekimą, kai iki 100 % elektros energijos yra pagaminama iš saulės, vėjo energijos ir kitų atsinaujinančių išteklių. Baterijų sistemų galia turi siekti 240–400 MW, priklausomai nuo to, ar baterijų valdymui pasirenkamas kintamosios srovės tinklo įtampos formavimo metodas (angl. Grid forming control), ar tinklo „sekimo“ arba srovės valdymo metodas (angl. Grid following control). Išmanus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymas Projektas inicijuotas 2019 m Q4. Projektas pabaigtas 2021 m. Q1. Siekiant užtikrinti NORDBALT jungties patikimumą ir padidinti kabelio prieinamumą buvo ištestuota automatinė kabelio gedimo vietos nustatymo įranga, kurios šiuo metu jungtyje nėra. Gedimo vietos nustatymas realiu laiku buvo vykdomas pereinamųjų procesų registratoriaus „HiRES Locator“ pagalba. Gamintojas indikuoja, kad kabelio gedimo vietą nustato iki 200 km įrangą montuojant tik viename AĮNS jungties gale. Šio eksperimentinio projekto metu buvo siekiama patikrinti tokios įrangos veikimą dvigubai ilgesniame (400 km) NordBalt jungties kabelyje. Gauti rezultatai: • Matavimas sėkmingai atliktas 448 km, 300 kV HVDC „Norbalt“ jungtyje. • Naudojant HirES tipo registratorių ir įtampos daliklį pavyko išmatuoti vidutinį impulso sklidimo greitį kabelyje esant apytiksliai 7 kV nuolatinei įtampai. • Matavimas iš vienos jungties pusės lemia didelį netikslumą. Dviejų sistemų įrengimas kiekviename „Nordbalt“ kabelio gale sumažintų netikslumą bent mažiausiai du kartus. • Santykinis gedimo neapibrėžtumas apie 1% nuo kabelio ilgio. • Įrenginiui galime priskirti 8 technologijos parengties lygį. Jeigu du įrenginiai būtų sumontuoti abiejuose jungties galuose, tai šis parengties lygis galėtų būti aukštesnis. Apkrovos valdymas agreguojant vartotojus Projektas inicijuotas 2020 m Q1. Projektas pabaigtas 2021 m. Q3. Iki 2020 metų birželio, balansavimo rinkoje galėjo dalyvauti tik patys elektros energijos gamintojai bei telkėjai, kurie kartu vykdo ir elektros energijos tiekimą vartotojams. Seimui pritarus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, balansavimo rinkoje gali dalyvauti ir nepriklausomi telkėjai, kurie nėra susiję su elektros tiekimu vartotojams. Telkėjų tikslas – į bendrą sistemą sutelkti didžiuosius vartotojus, kurie, atsiradus elektros poreikiui, turėtų galimybę sumažinti vartojimą ir „atlaisvinant“ tuo metu reikalingą galią prisidėti prie sistemos balanso valdymo. Balansavimo paslaugų atidavimą į telkėjo rankas laikome pažangiu, inovatyviu sprendimu, kuris suteiks daugiau galimybių efektyviai, lanksčiai ir operatyviai valdyti sistemą. Visiškai nauja yra tai, kad telkimas įgalina balansavime dalyvauti didžiuosius elektros vartotojus. Prekvalifikacijos testų išvados: „Litgrid“ informacinės sistemos pilnai parengtos apkrovos telkėjų dalyvavimui sistemos balanso valdyme; METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 29 Telkėjo aktyvuojama galia per daug svyruoja, dėl to sunku išlaikyti tą pačią aktyvuotą galią; Per maža aktyvavimo galia, taigi suvartojimo nustatymas yra labai jautrus vartotojų vartojimo profilio pokyčiams realiu laiku. Tai duoda iškraipymus prekvalifikacijos testo metu; Tikslinga tęsti prekvalifikacijos testavimą su telkėjais nepriklausomo paklausos telkimo apimtyje; Didelės galios transformatorių įjungimo į elektros tinklą poveikio mažinimas Projektas inicijuotas 2020 m Q2. Projektas pabaigtas 2021 m. Q4. Siekiat sumažinti įmagnetinimo srovių jungiant didelės galios transformatorius, dėl ko sistemoje atsiranda triukšmai ir trikdžiai bei įtampos kryčiai, poveikį, buvo inicijuotas Jungimo momento kontrolės sistemos įdiegimo pilotinis projektas. Įtampos kryčius sukelia įmagnetinimo srovės, atsirandančios įjungiant transformatorių, o neigiamo poveikio dydis priklauso nuo prijungimo prie sistemos taško – vietos, kur yra įrenginys, bei kokiu įtampos kampo momentu prijungiamas įrenginys. Atliekant pirmąjį dalinį izoliuoto darbo bandymą, pastebėjome, kad dėl įmagnetinimo srovės dydžio transformatorius pajungiant prie sistemos atsiranda problemų. Mūsų sistemoje įtampos kryčiai dažniausiai pastebimi įjungiant Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloko transformatorių. Pats jungimo momento kontrolės principas pasaulyje yra naudojamas maždaug nuo 1997 metų, tačiau „machine learning“ metodai, analizuojantys jungtuvo būseną ir atliekantys korekcijas jungimo metu, įrašinėja duomenis, kuriuos vėliau galima analizuoti ir daryti išvadas, pradėti diegti sąlyginai neseniai. Tad šiuo pilotiniu projektu išbandėme pilną sistemos funkcionalumą ir įvertinome sistemos privalumus ir trūkumus. Projekto metu įdiegta išmani įranga leido ženkliai sumažinti Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloko įjungimo įtaką Lietuvos EES. Įtampos pokytis įjungiant šią elektrinę sumažėjo apie 12 kV. Šis rezultatas svariai prisidėjo prie kito „Litgrid“ vykdyto istorinio bandymo, kai Lietuvos elektrinė sėkmingai dirbo sinchroniniu režimu su Lenkija. Šio eksperimento metu išmani jungimo momento kontrolės sistema užtikrino, kad Lietuvos elektrinės sinchronizavimo metu įtampos kritimas neviršijo 5 kV. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 30 6. FINANSINĖ INFORMACIJA Pagrindiniai Bendrovės finansiniai rodikliai 2021 m. 2020 m. 2019 m. Bendrovė Bendrovė Bendrovė Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų) Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos 267 258 206 399 183 297 Kitos veiklos pajamos 3 330 1 117 616 EBITDA 46 206 51 789 22 342 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 24 101 30 881 3 146 Grynasis pelnas (nuostoliai) 20 013 26 603 2 959 Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 66 303 27 103 26 784 Santykiniai rodikliai EBITDA marža (proc.) 17,1 25,0 12,1 Veiklos pelno marža (proc.) 9,1 14,5 1,0 Nuosavo kapitalo metinė grąža (proc.) 9,1 12,9 1,5 Turto metinė grąža (proc.) 4,4 6,7 0,8 Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.) 45,2 52,6 52,0 Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.) 29,6 36,6 48,1 Likvidumo rodiklis 1,01 0,59 0,46 Turto apyvartumas 0,60 0,52 0,50 EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos; skaičiuojama pagal metų pradžios ir pabaigos vidurkį. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 31 Pajamos „Litgrid“ pajamos per 2021 m. buvo 270,6 mln. eurų ir, palyginus su 2020 m., padidėjo 30,4 proc. Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2020 m., sumažėjo 4 proc. iki 80,1 mln. eurų ir sudarė 29,6 proc. visų Bendrovės pajamų. Pajamų mažėjimą lėmė 11,4 proc. mažesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros energijos kiekis dėl žemesnė žiemos bei aukštesnės vasaros sezono temperatūros nei daugiametis vidurkis bei dėl augančios ekonomikos įtakos didėjo 8,4 proc. ir sudarė 10 936 mln. kWh. Taryba buvo nustačiusi 11,4 proc. mažesnę kainos viršutinę ribą. Pagrindinė priežastis - nustatant 2021 m. ribą leistinos pajamos Bendrovės prašymu buvo sumažintos 10 mln. eurų – dalimi Bendrovės 2018-2020 m. investicijų grąžos (pelno), viršijančio Tarybos leistiną dydį. 2020 m. pajamų korekcijos dėl ankstesnių metų investicijų grąžos viršijimo nebuvo, nes pagal Tarybos metodiką perdavimo paslaugos rezultatai pajamose įvertinami po pirmų dviejų reguliavimo periodo metų (reguliavimo periodas prasidėjo 2016 m., t. y. 2016-2017 m. rezultatai buvo įvertinti koreguojant 2019 m. ribą), ir pasibaigus reguliavimo periodui (motyvuotu Bendrovės prašymu gali būti dalinai įvertinti ir ankstesniais metais). Perdavimo paslaugos leistinos pajamos nustatomos kaip būtinų perdavimo paslaugos sąnaudų ir leistinos investicijų grąžos suma. Leistina investicijų grąža apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto vertės metų pradžioje (2021 m. pradžioje – 290,9 mln. eurų) ir Tarybos nustatomos investicijų grąžos normos (2021 m. nustatyta 5,34 proc.) sandauga. Dėl didesnių pardavimo kiekių (+30,8 proc.) ir 2,6 karto didesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos didėjo 3,4 karto iki 71,7 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. Pajamos už sistemines paslaugas didėjo 5,7 proc. iki 91,7 mln. eurų ir sudarė 33,9 proc. visų Bendrovės pajamų. Sisteminių paslaugų pajamas didino 6,7 proc. didesnis apmokestinamas elektros energijos kiekis. Pagal reguliuojamą sisteminių paslaugų kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. N-metų skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas nustatant n+2 metų sisteminių paslaugų kainą. 2021 m. pajamos, įvertinus į pajamas įtrauktą 2019 m. skirtumo kompensavimą, sąnaudas viršijo 27,2 mln. eurų ir šia suma bus mažinamos 2023 m. pajamos. Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro: Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tranzito kompensavimo pajamos iš ITC fondo (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 1,6 mln. eurų bei reaktyviosios energijos – 1,5 mln. eurų. Ši pajamų grupė įvertinama nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą. VIAP pajamos – 20 mln. eurų (Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 32 Naujų gamintojų/vartotojų prijungimo ir elektros įrenginių pakeitimo pajamos – 0,0 mln. eurų. Turto (ar jo dalies), kurio įsigijimas finansuotas šiomis pajamomis, vertė neįtraukiama į reguliuojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojama leistina investicijų grąža. Perkrovų valdymo pajamos - 0,6 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas. Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos – 0,1 mln. eurų. Kitos pajamos padidėjo tris kartus iki 3,3 mln. eurų dėl priskaičiuotų 2,4 mln. eurų didesnių netesybų rangovams už vėluojančius darbus. Sąnaudos Bendrovės sąnaudos per 2021 m. buvo 246,1 mln. eurų, 38,7 proc. didesnės lyginant su 2020 m. Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 194,5 mln. eurų (79 proc. visų įmonės sąnaudų) ir lyginant su 2020 m. jos padidėjo 51,5 proc. Sisteminių paslaugų sąnaudos sumažėjo 24,3 proc. iki 61,9 mln. eurų, o pagrindinės mažėjimo priežastys – 17,9 mln. eurų mažesnės Tarybos reguliuojamos izoliuoto darbo užtikrinimo paslaugos sąnaudos bei dėl efektyvesnio perdavimo tinklo valdymo 2,2 mln. eurų mažesnės įtampos valdymo sąnaudos. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos dėl didesnių pardavimo kiekių ir vidutinės pirkimo kainos didėjo 3,4 karto ir siekė 71,1 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos didėjo 2,6 karto iki 40,2 mln. eurų dėl 2,85 karto didesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. 2021 m. vidutinė elektros kaina biržoje buvo 2,66 karto didesnė nei 2020 m., o paskutinį metų ketvirtį, per kurį technologiniai nuostoliai sudarė 31 proc. metinio kiekio, kaina buvo didesnė 3,6 karto. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 0,8 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 19,9 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 0,6 mln. eurų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos didėjo 4,8 proc. ir sudarė 21,3 mln. eurų. Elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos mažėjo 1,4 mln. eurų dėl mažesnės apimties atliktų kasmetinių suplanuotų remonto ir priežiūros darbų, kurie atliekami pagal daugiametį darbų planą. Darbo užmokesčio sąnaudų didėjimą 1,2 mln. eurų lyginant su 2020 m. įtakojo 5 proc. didesnis vidutinis darbuotojų skaičius dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo bei padidėjęs vidutinis darbo užmokestis. Kitos sąnaudos padidėjo 1,5 mln. eurų. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 33 Pelnas ir grąžos rodikliai 2021 m. EBITDA buvo 46,2 mln. eurų ir lyginant su 2020 m. sumažėjo 5,6 mln. eurų arba 10,8 proc. EBITDA marža sumažėjo nuo 25 proc. iki 17,1 proc. Bendrovės grynasis pelnas sumažėjo nuo 26,6 mln. eurų iki 20 mln. eurų. Bendrovės EBITDA mažino: 25,0 mln. eurų didesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos; 3,3 mln. eurų mažesnės perdavimo pajamos; 1,7 mln. eurų kitos perdavimo veiklos prastesnis rezultatas (t. sk. 1,6 mln. eurų - tranzito (ITC) rezultatas); 2,6 mln. eurų didesnės veiklos sąnaudos. Bendrovės EBITDA didino: 24,8 mln. eurų geresnis sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo (2021 m. +29,8 mln. eurų, 2020 m. +5 mln. eurų); 2,2 mln. eurų didesnės kitos veiklos pajamos. 2021 m. kapitalo ir turto grąžos rodikliai lyginant su 2020 m. sumažėjo atitinkamai nuo 12,9 proc. ir 6,7 proc. iki 9,1 proc. ir 4,4 proc. Balansas ir pinigų srautai Per metus Bendrovės turtas padidėjo 75,5 mln. eurų (18,2 proc.) ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 489,8 mln. eurų. Ilgalaikis turtas, kuris sudarė 75 proc. viso Bendrovės turto, sumažėjo 8,1 mln. eurų (2,2 proc.). Dėl atliktų investicijų į perdavimo tinklą ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas padidėjo 5 mln. eurų, atidėto pelno mokesčio turtas padidėjo 5,5 mln. eurų, o dėl gautų perkrovų įplaukų sukauptų lėšų likučio ilgalaikės dalies perkėlimo į trumpalaikį turtą (lėšos prijungtos prie Grupės sąskaitos paskolintos EPSO-G) kitas ilgalaikis turtas sumažėjo 18 mln. eurų. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 34 Trumpalaikis turtas padidėjo 83,6 mln. eurų (3,1 karto). Dėl ženkliai didesnių gruodžio mėn. pajamų prekybos gautinos sumos padidėjo 35,5 mln. eurų, gautinos dotacijos iš ES struktūrinių fondų padidėjo 6,7 mln. eurų, suteiktos paskolos (laisvos lėšos prijungtos prie Grupės sąskaitos ir paskolintos EPSO-G) padidėjo 42,6 mln. eurų, o sukauptų perkrovų lėšų likučio trumpalaikė dalis sumažėjo (lėšos paskolintos EPSO-G) 6,9 mln. eurų. Akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 1,6 proc. Ir 2021 m. pabaigoje sudarė 45,2 proc. viso turto. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 65,7 mln. eurų (per metus sumažėjo 14,2 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 29,6 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 21,7 proc. visų finansinių skolų. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 30,8 mln. eurų (47,7 proc.), iš jų sukauptų perkrovų lėšų ilgalaikė dalis padidėjo 32,6 mln. eurų, o gauti išankstiniai apmokėjimai sumažėjo 1,7 mln. eurų. Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 55,5 mln. eurų (83,9 proc.), t. sk. sukauptų perkrovų lėšų trumpalaikė dalis padidėjo 14 mln. eurų, prekybos skolos 34,2 mln. eurų, gauti išankstiniai apmokėjimai 4,9 mln. eurų, kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3,5 mln. eurų, o pelno mokestis sumažėjo 2,8 mln. eurų. Sukauptų perkrovų įplaukų likutis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 104 mln. eurų, iš jų 43,6 mln. eurų buvo prijungtos prie EPSO- G Grupės sąskaitos, o 60,4 mln. eurų laikinai panaudotos „Litgrid“ veiklos finansavimui. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 1,8 mln. eurų. Bendrovės 2021 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo siekė 76,3 mln. eurų Investicijos į ilgalaikį turtą Per 2021 m. perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 53,1 mln. eurų, iš jų 64 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 36 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei įmonės veiklos užtikrinimui. Didžiausią investicijų dalį metais sudarė investicijos į šiuos projektus: Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas - 7,9 mln. eurų (projektas iš dalies finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą), LitPol Link jungties išplėtimas - 9,7 mln. eurų, 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba - 4,9 mln. eurų, Harmony Link jungties statyba - 3,4 mln. eurų (visi šie projektai bendrai finansuojami naudojantis Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemone). ES paramos finansavimo šaltinis 2021 m. investiciniuose projektuose sudarė 16,2 mln. eurų, perkrovų įplaukų finansavimo šaltinis siekė 11,8 mln. eurų. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 35 7. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS Strategijos įgyvendinimas vertinamas per Bendrovės 3 metų veiklos plano ir Bendrovės metinių tikslų įgyvendinimą, kuriuose prioretizuotos priemonės, atsižvelgiant į Bendrovės Strategijoje identifikuotus prioritetus. Tikslų įgyvendinimo įvertinimą atlieka Bendrovės Valdyba, už tikslų įgyvendinimą Valdybai atsiskaito generalinis direktorius. Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Litgrid“ generalinio direktoriaus tikslams. Nuo tikslų įgyvendinimo įvertinimo priklauso visų darbuotojų ir generalinio direktoriaus kintama atlygio dalis. 2021 metų tikslų įgyvendinimas Valdybos buvo įvertintas 96,5 procentais. Veiklos plano įgyvendinimas Bendrovės vidutinės trukmės 3 metų veiklos planą rengia pagal verslo pasaulyje žinomą Lean įrankį Hoshin Kanri. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 36 Pagrindiniai 3 m. veiklos plano priemonių įgyvendinimo rodikliai (rezultatai): METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 37 8. ATLYGIO POLITIKA IR DARBUOTOJAI 8.1. Atlygio politikos formavimas ir stebėsena Siekiant užtikrinti tinkamą atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, EPSO-G įmonių grupėje yra įsteigtas ir veikia trijų narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vykdydamas šią funkciją EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas: teikia rekomendacijas dėl valdybų narių ir (ar) vadovų sutarčių su jais sąlygų, įskaitant maksimalų atlygio dydį šiems asmenims, maksimalų metinį veiklos biudžetą jų atlygiui; rengia įmonių grupės bendrovių vadovų veiklos pagrindinius vertinimo kriterijus ir atlygio gaires, taikomas nustatant atlygį už veiklą Bendrovės ir Grupės patronuojamų bendrovių valdyboje, atlygio ir skyrimo komitete, audito komitete, kituose specializuotuose komitetuose, jei tokie sudaromi. Jų įgyvendinimą peržiūri ne rečiau kaip kartą per metus; teikia valdymo organams pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vadovaujantiems darbuotojams ir organų nariams siekiant, kad jie atitiktų atlygio gaires ir šių asmenų veiklos įvertinimą; vykdydamas šią funkciją, atlygio ir skyrimo komitetas yra informuojamas apie bendrą atlygį, kurį vadovaujantys darbuotojai ir organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; užtikrina, kad individualūs atlyginimai vadovaujantiems darbuotojams ir/ar valdymo organo nariams būtų proporcingas kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės vadovaujančių darbuotojų arba organų narių ir kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės dukterinių bendrovių darbuotojų atlyginimui; teikia rekomendacijas dėl valdybos nustatomos Bendrovės patronuojamų bendrovių bei paskesnio lygio patronuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo politikos, ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti ją bei jos įgyvendinimą; stebi ir teikia išvadas kaip Bendrovė ir Įmonių grupės bendrovės laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo; teikia įmonių vadovaujantiems darbuotojams ir/ar organų nariams bendras rekomendacijas dėl šių darbuotojų ir/ar organų narių atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti jų atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis Bendrovės ir Įmonių grupės dukterinių bendrovių teikiama informacija; surenka ir susistemina visą jo kompetencijos srityse surinktą bei gautą informaciją ir jos pagrindu teikia rekomendacijas atitinkamam Įmonių grupės organui, o esant poreikiui – ir tiesiogiai stebėtojų tarybai; kartą per metus valdybai atlygio ir skyrimo komitetas teikia rašytinę savo veiklos ataskaitą, apimančią vienerius kalendorinius metus. Valdyba ir kiti Bendrovės ir/ar Įmonių grupės patronuojamų bendrovių organai turi teisę kreiptis į atlygio ir skyrimo komitetą ir pateikti išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka į atlygio ir skyrimo komiteto kompetenciją. 8.2. Atlygio politika ir papildomos naudos „Litgrid“ galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės Valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO- G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą „Litgrid“ veikia atsakomybės ir atskaitingumo principais pagrįsta atlygio politika. Jos tikslas - efektyviai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir kurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo Bendrovei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų įgyvendinimo. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą. „Litgrid“ taikomi atlygio politikos principai: Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams. Atlygio fondą tvirtina Valdyba. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu. Vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintama. Pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio. Jis nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje pripažintą ir plačiai taikomą metodiką. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o įmonė valdybai atsiskaito už metinių bendrovės tikslų pasiekimą. Metiniai tikslai vadovams ir darbuotojams yra nustatomi vadovaujantis veiklos vertinimo politika. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 38 Kintama atlyginimo dalis darbuotojui nėra mokama tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal nustatytus vertinimo kriterijus arba įmonės veiklos ir finansiniai rezultatai vertinami kaip nepatenkinami. Kintama atlygio dalis nėra premija. Ji negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies. Kintamo atlygio suma yra numatoma Bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai. Generalinio direktoriaus kintama atlygio dalis priklauso nuo bendrovės strategijoje keliamų tikslų, kurie skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, įgyvendinimo. Kintama atlygio dalis nėra mokama kolegialių organų nariams. Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kitokios nei nustato LR teisės aktai. Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus, nenumatytus darbuotojo metiniuose tiksluose, išimtiniais atvejais gali būti skiriama neviršijanti politikoje nustatyto dydžio skatinamoji išmoka. Apie tai privalo būti informuojama bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra sudaromi. Darbuotojams išeitinės kompensacijos mokamos LR darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka. Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę į akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis. Darbuotojų įsitraukimo bei lojalumo skatinimui Bendrovė skiria emocinį nefinansinį atlygį. Netiesioginį atlygį sudaro renginiai darbuotojams, pripažinimas ir įvertinimas už itin gerus veiklos rezultatus. Siekiant užtikrinti atlygio politikos veiksmingumą, laikantis skaidrumo politikos, kiekvieną ketvirtį bendrovės tinklapyje viešai skelbiami pastovaus ir kintamo atlygio dydžiai pagal pareigybių grupes. „Litgrid“ darbuotojams taikomas papildomų naudų paketas yra orientuotas į šias kryptis: Darbuotojo darbo sąlygų ir gerovės užtikrinimas; Dėmesys darbuotojo asmeniniams įvykiams, šeimai ir socialinei veiklai; Investicija į darbuotojo tobulėjimą; Sveikatos draudimas. „Litgrid“ didžiuojasi galėdama darbuotojams užtikrinti emocinį atlygį, kuris susideda iš: Bendrovės prasmingos veiklos, stabilumo ir saugumo jausmo; Profesionalų kolektyvo ir efektyvumą skatinančios darbo aplinkos; Vertybėmis grįstos organizacinės kultūros; Įdomaus darbo turinio, tarptautinių projektų ir unikalių patirčių; Pripažinimo ir augimo. 8.3. Darbuotojų veiklos vertinimas Darbuotojų veiklos vertinimas yra viena svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo sąlygų, padedanti siekti bendrovės tikslų ir kurti profesionalius santykius tarp darbuotojų ir vadovų, leidžianti planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją ir įsitraukimą. Veiklos vertinimo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į bendrovės tikslus yra metinis pokalbis, kuriame aptariami ir nustatomi išmatuojami, apibrėžti laike ir motyvuojantys tikslai darbuotojui. Metinis ir tarpinis pokalbis yra skirtas įvertinti darbuotojui iškeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir darbuotojo. Pokalbio metu yra taip pat aptariamos darbuotojo ugdymo, kompetencijų kėlimo poreikis ir tolimesnės profesinio augimo bei karjeros galimybės. Individualūs tikslai su kiekvienu darbuotoju aptariami ir nustatomi kasmet. Jų įgyvendinimas daro tiesioginę įtaką kintamos atlygio dalies dydžiui, kuris taip pat priklauso nuo bendrų visos įmonės tikslų pasiekimo. Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų Bendrovei leidžia aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 335 specialistai, iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. 76 proc. darbuotojų sudaro vyrai, 24 proc. – moterys, darbuotojų amžiaus vidurkis yra 42 metai. Trys ketvirtadaliai „Litgrid“ komandos narių yra patyrę inžinieriai, nuo kurių veiklos priklauso sklandus perdavimo sistemos operatoriaus darbas. Vidutinis darbuotojų stažas energetikos sistemoje siekia 10 metų. 2021 m. darbuotojų kaitos rodiklis – 8,2 proc., kai tuo tarpu tiek 2020 m., tiek 2019 m. jis siekė 11,7 proc. Savanoriškos kaitos rodiklis sumažėjo nuo 9 iki 7,2 proc. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 39 8.4.Kvalifikacijos kėlimas ir tobulėjimas Pažangi organizacija neįsivaizduojama be aukščiausio lygio profesionalų, kurių dėka „Litgrid“ gali vadintis kompetencijų centru. Bendrovė siekia sudaryti darbuotojams sąlygas mokytis bei tobulėti, plėsti savo žinias ir akiratį ir kuo efektyviau dalyvauti „Litgrid“ strateginių tikslų įgyvendinime. Visiems darbuotojams suteikiama galimybė įgyti arba atnaujinti žinias bei įgūdžius, reikalingus tiesioginiam darbui atlikti. Tiek kiekvienas darbuotojas asmeniškai, tiek organizacija rūpinasi darbuotojo bei organizacijos veiklai svarbių kompetencijų ugdymu, o ugdymo sistema apima ne tik formalius mokymus, bet kitas tobulėjimo ir mokymosi formas. Darbuotojai, kaip įprasta, galėjo dalyvauti konferencijose, seminaruose, paskaitose, kelti kvalifikaciją privalomuose, kvalifikaciniuose ir bendrųjų kompetencijų mokymuose. Covid-19 pandemija turėjo įtakos ugdymo organizavimui, todėl 2021 metais apie 90 proc. atvejų darbuotojai mokėsi nuotoliniu būdu. Investicijų į skirtingas kompetencijų sritis santykis išliko panašus kaip ir ankstesniais metais ir sudaro - 70 proc. profesinės kvalifikacijos profilio mokymams bei 30 proc. bendrųjų, vadovavimo ir vadybinių kompetencijų stiprinimui. 8.5. Atrankos ir darbuotojų įvedimas „Litgrid“ galioja Atrankų politika, taikoma visoms Bendrovės atrankoms. „Litgrid“ skiria didžiulį dėmesį profesionalioms darbuotojų atrankoms ir sklandžiai jų darbo pradžiai. 2021 m. atnaujinta prasminga „Naujo kolegos dienos“ iniciatyva, kurioje neseniai prisijungę kolegos susipažįsta vieni su kitais, klauso pranešimų kertinėmis Litgrid veiklos ir organizacinės kultūros temomis. Bendrovė nuolat kviečia prisijungti tiek patyrusius savo sričių ekspertus, tiek norinčius tobulėti ir augti pradedančiuosius specialistus. Svarbiausia, kad kandidatai turėtų teisingą vertybinį pagrindą, nes „Litgrid“ labai svarbu ne tik tai, kas padaryta, bet ir kaip tai buvo daroma – profesionaliai, bendradarbiaujančiai, pažangiai. Siekiant pritraukti naujus elektros energetikos pakraipos komandos narius ypač sustiprintas bendradarbiavimas su Kauno Technikos universitetu, siekiant padidinti studentų praktinių žinių lygį ir pristatyti „Litgrid“ kaip potencialų darbdavį įgytoms kompetencijoms vystyti. Nepaisant pandemijos iškeltų iššūkių, atrankos sėkmingai vyko nuotoliniu būdu. 2021 m. prie „Litgrid“ komandos prisijungė 55 darbuotojai (2020 m. – 51). Ypatingas dėmesys skirtas nuotoliniam naujų darbuotojų įvedimui. Daugiau dėmesio skiriama susipažinimui su kolegomis nuotoliniu vaizdo ryšiu, kuriant neformalią, draugišką ir tvarią atmosferą, stiprinant naujo darbuotojo įsitraukimą ir priklausymo jausmą. „Litgrid“ laukiami ir motyvuoti praktikantai, norintys semtis žinių ir mokytis iš savo srities profesionalų. 2021 m. Bendrovėje tokių jaunų specialistų buvo 7. 8.6. Lygios galimybės Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse, 2019 m. gruodžio 30 d. „Litgrid“ patvirtino Lygių galimybių tvarkos aprašą ir lygių galimybių įgyvendinimo planą 2020-2021 metams. 2021 m. lygių galimybių tema „Litgrid“ buvo vystoma itin aktyviai. Lapkritis paskelbtas Lygių galimybių mėnesiu. Jo metu vyko paskaitos vadovams ir darbuotojams, suformuota Lygybės ambasada – savanoriškais pagrindais susibūrusių aktyviai veikiančių darbuotojų grupė. Savo veikloje „Litgrid“ vadovaujasi nediskriminavimo principais visose srityse: Vykdant darbuotojų paiešką, atrankas ir atleidimo procedūras, nustatomi objektyvūs, stereotipais nepagrįsti kriterijai. Kuriant darbo aplinką ir sudarant visiems darbuotojams vienodas darbo sąlygas. Siekiama sukurti atvirą, lanksčią ir įtraukiančią darbo aplinką, tikintis, kad tai padės visiems „Litgrid“ darbuotojams sėkmingai derinti darbo ir šeimyninius įsipareigojimus. Skatinama ir prisidedama prie darbuotojų sporto ir savanorystės iniciatyvų. Išklausomos kiekvieno darbuotojo idėjos ir skatinama jas įgyvendinti. Formuojant darbo užmokesčio politiką ir ją įgyvendinant, vadovaujamasi sąžiningumo ir lyčių lygybės principais. Patvirtinus lygių galimybių įgyvendinimo priemones, „Litgrid“ įsipareigojo greitai ir veiksmingai reaguoti į kasdienes nepageidaujamo elgesio apraiškas bei užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir dėl darbo besikreipiantiems kandidatams. Siekiama, kad lygios galimybės gyvuotų ne tik dokumentuose, o „Litgrid“ bendruomenė būtų šiuolaikiška, rūpestinga, tolerantiška ir atvira. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 40 2021 m. lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliekamame Lygių galimybių liniuotės tyrime „Litgrid“ įvertintas aukštu 9 balų įverčiu. 8.7. Profesinė sąjunga „Litgrid“ glaudžiai bendradarbiauja su bendrovėje veikiančia Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesine sąjunga. Abipusis bendradarbiavimas grindžiamas pagarbos ir socialinės partnerystės principais. 2018 m. vasario 20 d. buvo pasirašyta ir iki šiol galioja kolektyvinė sutartis, kurios naudomis gali pasinaudoti visi bendrovės darbuotojai. Kolektyvinė sutartis apima: ilgalaikį kolektyvinį susitarimą, patvirtinantį aukšto lygmens, darnių ir subalansuotų tarpusavio santykių buvimą; susitarimą dėl Bendrovės darbuotojams taikomų papildomų naudų sistemos, užtikrinančios socialiai atsakingas ir rinkoje konkurencingas darbuotojų darbo sąlygas, darbuotojų įsitraukimą, garantijas ir Bendrovės strategijos įgyvendinimą. 2021 m. gruodžio 31 d. elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinėje sąjungoje buvo 98 nariai. 8.8. Etikos komitetas Bendrovėje įsteigtas Etikos komitetas, veikia Etikos ir elgesio kodeksas (skelbiamas bendrovės interneto puslapyje, www.litgrid.eu), kurio vertybinių pagrindų principingai laikomasi ne tik Bendrovės viduje, bet ir bendradarbiaujat su trečiosiomis šalimis. 8.9. Korupcijos prevencija „Litgrid“ skatina savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie pastebėtus etikos ir teisės aktų pažeidimus Bendrovės darbuotojų veikloje, bei užtikrina pranešėjų anonimiškumą ir konfidencialumą. Bendrovėje įgyvendinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo principai – sukurti vidaus pranešimų kanalai, atnaujintas vidinis teisinis reglamentavimas ir įdiegtos techninės priemonės, visiškai užtikrinančios minėto įstatymo reikalavimų atitiktį. Ataskaita apie vidaus pranešimų kanalais gautą informaciją bei atliktus veiksmus periodiškai pateikiama patronuojančiai įmonei UAB „EPSO-G“. Pranešimo kanalai viešinami Bendrovės interneto svetainėje bei intranete. 8.10. Korupcijos prevencijos priemonės Vykdydama veiklą korupcijos prevencijos srityje Bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korupcijos prevencijos politika (kuri yra skelbiama viešai, Bendrovės išoriniame interneto puslapyje, www.litgrid.eu ), įgyvendina „Antikorupcijos vadovo verslui“ 1 rekomendacijas ir Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintas, Bendrovės skaidrumo didinimo (korupcijos prevencijos) priemonių plane numatytas priemones. Savo kasdienėje veikloje darbuotojai remiasi Etikos ir elgesio kodeksu. Šio kodekso reikalavimų Bendrovės darbuotojai laikosi bendraudami vieni su kitais, taip pat su tiekėjais, rangovais, elektros energijos gamintojais, vartotojais, verslo partneriais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene. Bendrovėje ypač didelis dėmesys skiriamas interesų konfliktų valdymui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (Interesų derinimo įstatymas) ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politiką, Bendrovėje įgyvendinamos interesų konfliktų prevencijos ir privačių interesų deklaravimo kontrolės priemonės: sukurta vidinė, elektroninė Interesų deklaravimo sistema, kur interesus deklaruoja 100 proc. Bendrovės darbuotojų; vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo reikalavimais viešai interesus deklaravo visi Bendrovės darbuotojai, kuriems pagal įstatymą tai daryti privalu (245 darbuotojų); atlikta pateiktų interesų deklaracijų (vidinių ir VTEK) turinio analizė (nustatyta, kad 54 darbuotojai dėl savo ar jiems artimų asmenų veiklos gali patekti į galimo realaus ar tikėtino interesų konflikto situacijas) ir parengtos išankstinės rekomendacijos padalinių vadovams ir darbuotojams, kurie deklaravo galimus realius ar tikėtinus interesų konfliktus; atlikti prevenciniai patikrinimai siekiant įvertinti kaip įgyvendinamos Interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta). Vykdomi darbuotojų mokymai, bei esant poreikiui teikiamos individualios konsultacijos. 2021 metais atliktas korupcijos rizikų vertinimas, kuris identifikavo, kad didžiausios korupcijos pasireiškimo rizikos yra vykdant pirkimus ir įgyvendinant projektus. Pažymėtina, kad korupcijos rizikos veiksniai yra minimalūs ir valdomi, nes dauguma įmonės veiklos sričių (procesų) yra išsamiai reglamentuoti išorės ir vidaus administravimo teisės aktų, kuriuose išorinės ir vidinės kontrolės priemonės bei numatytos sprendimų apskundimo galimybės. Atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas Bendrovės pirkimų techninių specifikacijų rengimo srityje ir parengtos rekomendacijos dėl identifikuotų rizikos veiksnių mažinimo (pateiktas patronuojančiai bendrovei UAB „EPSO-G“). 1 https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/mokomoji-ir-metodine-medziaga/7452 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 41 Siekdami užtikrinti, kad Bendrovėje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, vykdomos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymuose numatytos personalo patikimumo užtikrinimo priemonės (patvirtinti ir viešai paskelbti pareigybių, į kurias pretenduojantys asmenys tikrinami įstatymų nustatyta tvarka, sąrašai; dėl kiekvienos pareigybės kreiptasi į atsakingas institucijas (kreiptasi dėl 51 asmens); vykdomos, teisės aktuose numatytos rangovų/tiekėjų personalo patikros procedūros). Darbuotojai motyvuojami elgtis sąžiningai ir pranešti apie pastebėtą korupciją. Valdomos iš nepotizmo ir kronizmo kylančios rizikos, Bendrovėje nėra giminystės/svainystės ryšiais susijusių asmenų, kuriuos sietų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykiai. Reguliariai vykdomi darbuotojų antikorupciniai mokymai. Elektroninius antikorupcinius mokymus 2021 metais pabaigė visi – ir ilgai dirbantys, ir naujai priimti į darbą Bendrovės darbuotojai (100 proc. darbuotojų). Siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų valdymą suorganizuoti dveji mokymai tema: „Privačių interesų deklaravimas VTEK nuo 2021-01-01“, kuriuos vedė Bendrovės ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai (bendrai sudalyvavo apie 60 proc. darbuotojų), o ugdant ir skatinant darbuotojus tinkamai atpažinti ir pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai pravedė mokymus tema - „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Interesų konfliktai“ (dalyvavo 40 proc. darbuotojų). 2021 m. gruodžio mėn. atlikta „Litgrid“ darbuotojų antikorupcinės kultūros įvertinimo apklausa. Apklausoje dalyvavo 54 % darbuotojų. Remiantis tyrimo duomenimis: 96 % apklausos dalyvių neigiamai vertina asmenis, kurie ima ir duoda kyšius; 2 % apklaustųjų savo veikloje per pastaruosius 3 metus yra susidūrę su korupcijos apraiškoms; 98 % apklaustųjų žino kaip reikėtų elgtis jei jiems būtų pasiūlytas kyšis ar kitaip susidurtų su korupcija ir 93 % - kur reikėtų kreiptis, norint pranešti apie tokius atvejus. Apklausos rezultatai rodo, jog korupcijos suvokimas Bendrovėje auga ir išlieka labai aukštas. 8.11. Informacijos sauga Bendrovės taikomos organizacinės ir techninės informacijos saugos priemonės atitinka pasaulyje pripažintas gerąsias praktikas. 2021 m. atliktas informacijos saugos valdymo auditas ir Bendrovei suteiktas ISO/IEC 27001:2017 sertifikatas. Sertifikavimo procedūra apėmė rizikos valdymą, saugos politikos principus, standartus ir procedūras, fizinę ir aplinkos saugą, prieigos kontrolę, komunikacijos ir operacijų valdymą, incidentų valdymą, verslo ir veiklos tęstinumo užtikrinimą, išteklių ir turto valdymą, teisės aktų atitikimą. Informacijos saugos valdymo audito metu atlikome ir papildomą, tarptautinės elektros perdavimo sistemų operatorių organizacijos ENTSO-E nariams keliamiems atitikties informacijos saugumo reikalavimams auditą. ENTSO-E įvertinusi audito rezultatus patvirtino, kad Bendrovės veikla atitinka ENTSO-E nariams keliamiems atitikties informacijos saugumo reikalavimams. 2021 metais Bendrovės darbuotojai padėjo organizuoti ir sėkmingai dalyvavo NATO energetinio saugumo kompetencijos centro organizuotose pratybose „Core21-Baltic“ (dalyvavo 36 institucijos iš 12 šalių) ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos organizuotose kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas 2021“. Kaip ir pastaruosius kelis metus, nuosekliai ir kryptingai vykdomas Bendrovės darbuotojų ugdymas kibernetinio saugumo klausimais. Parengti ir visų darbuotojų pabaigti elektroniniai mokymai temomis: „Baziniai informacijos saugos mokymai“, „Socialinės inžinerijos mokymai“ ir „Industrinių sistemų kibernetinės saugos mokymai“. 2021 m. spalio mėn. suorganizuota visą mėnesį trukusi „Spalis – kibernetinio saugumo mėnuo“ iniciatyva, orientuota į hibridinių grėsmių suvokimą ir atpažinimą. Krašto apsaugos ministerijos atstovai skaitė pranešimą apie hibridines grėsmes, buvo vykdomi socialinės inžinerijos testai bei kitos priemonės. 8.12. Covid-19 situacijos valdymas „Litgrid“ „Litgrid“ dar prieš paskelbiant šalyje pirmąjį karantiną ėmėsi veiksmų, užtikrinant darbuotojų sveikatą ir saugumą. Ekstremalių situacijų operacijų komiteto sprendimu įvestas nuotolinis darbas iš namų, tęsėsi visus 2021 metus. Negalintys dirbti iš namų darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis ir maksimaliai saugia darbo aplinka. Ekstremalių situacijų operacijų komitetas dirbo nuolat, parinkdamas pačius geriausius sprendimus, kaip organizuoti Bendrovės darbą ir strateginių tikslų pasiekimą, atsižvelgiant į pandemijos dinamiką, nes darbuotojų saugumas ir sveikata – Bendrovės prioritetas. Pandemijos akivaizdoje „Litgrid“ ypatingai didelį dėmesį skyrė darbuotojų fizinei ir emocinei sveikatai, bendruomeniškumo jausmo stiprinimui net ir absoliučiai daugumai dirbant per nuotolį. Visi darbuotojams įprasti renginiai buvo perkelti į virtualią erdvę, sustiprinta vidinė komunikacija. Suorganizuoti darbuotojų pageidaujami renginiai, sporto iniciatyvos, paskaitų ciklai asmeninio efektyvumo, sveikatos ir sveikatingumo temomis. Nuolat vykstančios virtualios sporto mankštos skirtos darbuotojų fizinei sveikatai palaikyti. Darbuotojų imunizacija nuo Covid-19 2021 m gruodžio mėnesį siekė 97,5 procentus. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 42 Nuo 2020 m. liepos 15 d. „Litgrid“ įsigaliojo nauja papildoma nauda – sveikatos draudimas, kuris buvo labai palankiai sutiktas, naudojamas ir buvo prieinamas „Litgrid“ darbuotojams ir 2021 metais. 9. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ TEISES Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. „Litgrid“ savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. „Litgrid“ įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro. 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“ (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. „Litgrid“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. teikė AB SEB bankas. Duomenys apie prekybą „Litgrid“ vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose: Rodiklis 2019 m. 2020 m. 2021 m. Atidarymo kaina, eurais 0,64 0,59 0,58 Didžiausia kaina, eurais 0,705 0,63 0,89 Mažiausia kaina, eurais 0,575 0,49 0,575 Paskutinė kaina, eurais 0,58 0,585 0,795 Apyvarta vnt. 187 620 680 371 894 468 Apyvarta mln. eurų 0,12 0,39 0,67 Kapitalizacija mln. eurų 292,51 295,03 400,94 9.1. „Litgrid“ akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį: https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 43 9.2. „Litgrid“ (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį: 9.3. Dividendų politika 2017 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dividendų politiką „Litgrid“ taikyti pilna apimtimi. UAB „EPSO-G“ dividendų politika tiesiogiai susiejo mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui. 2021 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti po 0,0328 euro dividendų vienai akcijai. „EPSO-G“ dividendų politika, kuri taikoma ir „Litgrid“, reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 44 10. VALDYSENOS ATASKAITA 10.1. Bendrovės valdymo organai Bendrovės valdymo organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Bendrovės įstatuose numatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė priklauso Įmonių grupei ir Patronuojančios bendrovės valdyba Įmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į Patronuojančios bendrovės valdybos pasiūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo Bendrovės organo kompetencijos klausimais. Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos Įmonių grupės audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir Bendrovės audito komiteto funkcijas. Patronuojančioje bendrovėje UAB „EPSO-G“ sudaromi Atlygio skyrimo, Inovacijų ir plėtros ir Audito komitetai veikia kaip visos Įmonių grupės audito komitetai. Audito komitetas atlieka ir Bendrovės audito komiteto funkcijas. 10.2. Bendrovės valdymo principai Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinę struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose. Bendrovė laikosi listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. 10.3. Įstatai „Litgrid“ įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės įstatai nesikeitė (skelbiami www.litgrid.eu). 10.4. Visuotinis akcininkų susirinkimas Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. 10.5.„Litgrid“ valdyba 2020 m. gruodžio 31 d. „Litgrid“ valdybos nariai, generalinis direktorius ir finansų direktorius: Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai (informacija skelbiama ir www.litgrid.eu). Pareigos Vardas, pavardė Pradžios data Pabaigos data Turimų emitento akcijų skaičius Valdybos pirmininkas (nuo 2020 08 18) Algirdas Juozaponis 2018 09 07 - Nepriklausomas valdybos narys Domas Sidaravičius 2016 07 29 - Nepriklausomas valdybos narys Artūras Vilimas 2020 04 20 - Valdybos narys Jūratė Marcinkonienė 2020 04 20 - Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2021 02 22 - Finansų direktorius Vytautas Tauras 2019 03 01 76 akcijos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 45 10.6. Valdymas ir kontrolė 10.6.1.Bendrovės Valdyba Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną. Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Pagal pakeistų naujos redakcijos įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui. 10.6.2. Valdybos veiklos sritys Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus. 10.6.3. Valdybos sudėtis Algirdas Juozaponis Valdybos pirmininkas (nuo 2020 08 31) UAB „EPSO-G“ finansų direktorius. Nuo 2020 rugpjūčio mėnesio „Litgrid“ valdybos pirmininkas, nuo 2021 m. sausio 6 d. laikinai eina „EPSO-G“ generalinio direktoriaus pareigas. „Amber grid“ AB Valdybos pirmininkas (įm. kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius LT-03116). A. Juozaponis „Litgrid“ akcijų neturi. Jūratė Marcinkonienė Valdybos narė UAB „GET Baltic“ (įm. kodas 302861178, Geležinio Vilko g. 18A, LT-1810, Vilnius) generalinė direktorė. J. Marcinkonienė „Litgrid“ akcijų neturi. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 46 Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A, LT-02300, Vilnius), strategijos ir plėtros direktorius. D. Sidaravičius „Litgrid“ akcijų neturi Artūras Vilimas Nepriklausomas valdybos narys „Litgrid“ valdybos narys, UAB „EPSO-G“ Informacinės plėtros komiteto narys. A. Vilimas „Litgrid“ akcijų neturi. Per 2021 metus įvyko 31 valdybos posėdis. „Litgrid“ AB valdybos posėdžių lankomumas 2021 m. Nr. Posėdžio data Algirdas Juozaponis Domas Sidaravičius Jūratė Marcinkonienė Artūras Vilimas 1 2021-01-07 + + + + 2 2021-01-15 + + + + 3 2021-01-21 + + + + 4 2021-01-28 + + + + 5 2021-02-05 + + + + 6 2021-02-05 + + + + 7 2021-02-09 + + + + 8 2021-02-22 + + + + 9 2021-02-26 + + + + 10 2021-03-09 + + + + 11 2021-03-10 + + + + 12 2021-03-26 + + + + 13 2021-04-23 + + + + 14 2021-05-21 + + + + 15 2021-06-07 + + + + 16 2021-06-18 + + + + 17 2021-07-14 + + + + 18 2021-07-23 + + + + 19 2021-07-29 + + + + 20 2021-08-10 + + + + 21 2021-08-13 + + + + 22 2021-09-02 + + + + 23 2021-09-17 + + + + 24 2021-10-08 + + + + 25 2021-10-26 + + + + 26 2021-11-03 + + + + 27 2021-11-11 + + + + METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 47 28 2021-11-19 + + + + 29 2021-11-25 + + + + 30 2021-12-17 + + + + 31 2021-12-28 + + + + „Litgrid“ Valdybos 2021 m. esminiai sprendimai Mėnuo Posėdžio data Sprendimai Sausis 01-07 Papildytas „Litgrid“ AB 2021 m. rizikų valdymo priemonių planas. 01-15 Diskutuota dėl „Litgrid“ AB 2020-2030 m. strategijos. 01-21 Aptartas „Litgrid“ AB 2020 m. tikslų įvykdymas, diskutuota dėl 2021 m. tikslų nustatymo. 01-28 Išrinktas geriausias kandidatas į „Litgrid“ vadovo poziciją. Vasaris 02-05 Spręsta dėl balsavimo LitPol Link visuotiniame akcininkų susirinkime. 02-05 Aptartas „Litgrid“ AB veiksmų planas užkirsti kelią nesaugios Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvą. 02-09 Išrinktas “Litgrid“ AB generalinis direktorius. 02-22 Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui, sudarant 330 kV viengrandės oro linijos Jurbarkas-Bitėnai (LN 531) rekonstravimo į dvigrandę projektavimo ir rangos darbų sutartį. 02-26 Patvirtintos esminės “Litgrid“ AB ir UAB „EPSO G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties sąlygos. Patvirtintos esminės „Litgrid“ AB ir UAB „EPSO G“ sandorio sudarymo sąlygos (valdymo holdingų paslaugų pirkimas). Įvertintas valdybos narių nepriklausomumas. Išklausytas Inovacijų ir plėtros komiteto veiklos pristatymas. Kovas 03-09 Prisijungta prie pakeistos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės projektų valdymo politikos. Prisijungta prie pakeistos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Integruoto planavimo ir stebėsenos politikos. Prisijungta prie pakeistos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos. Patvirtintos standartinės Trišalės elektros įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų / perkėlimo (rekonstravimo) paslaugų sutarties sąlygos. Patvirtintos standartinės Elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygos. 03-10 Papildytas „Litgrid“ AB 2021 m rizikų valdymo priemonių planas. Pritarta bendro Baltijos perdavimo sistemos operatorių sisteminių studijų ir konsultacijų paslaugų įsigijimui iš vienintelio tiekėjo. 03-26 Nustatytas „Litgrid“ AB generalinio direktoriaus veiklos tikslų įgyvendinimas. Patvirtinta „Litgrid“ AB 2019-2028 m. strategijos įgyvendinimo už 2020 m. ataskaita. Patvirtintas “Litgrid“ AB 2020 metų metinis pranešimas ir “Litgrid“ AB 2020 metų atlygio ataskaita, pritarta „Litgrid“ AB 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniui bei pritarta „Litgrid“ AB 2020 metų pelno paskirstymo projektui. Sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtinti „Litgrid“ AB 2021 metų koreguoti investicijų, pinigų srautų ir balanso biudžetai. Pakeista Elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarka. Patvirtintas personalo valdymo vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo planas. Balandis 04-23 Patvirtinti „Litgrid“ AB generalinio direktoriaus 2021 m. tikslai. Už pasiektus 2020 m. Bendrovės veiklos rezultatus skirta KAD suma darbuotojams, l.e.p. bendrovės generaliniam direktoriui. Pritarta Harmony Link jungties statybos projekto įgyvendinimo etapo investiciniam sprendimui. Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Aptartos sinchronizacijos programos eigos, rizikų valdymo plano, ribotos konkurencijos pirkimų kontrolės ataskaitos. Gegužė 05-21 Išklausytas 2021 m. I ketvirčio įgyvendintų audito rekomendacijų rezultatų pristatymas. Patvirtinta nauja „Litgrid“ AB organizacinė struktūra nuo 2021-07- 01. Birželis 06-07 Pritarta sutarties su UAB „EPSO-G“ dėl 2020 m. mokestinių nuostolių perdavimo- perėmimo sudarymui. 06-18 Patvirtintas Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planas 2021-2030 m. Patvirtinti atnaujinti „Litgrid“ AB aukščiausio ir vidurinio METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 48 lygmens vadovų pareigybių lygiai. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikos. Spręsta dėl balsavimo TSO Holding AS visuotiniame akcininkų susirinkime. Liepa 07-14 Patvirtinta „Litgrid“ AB 2030 m. strategija. Patvirtinti atnaujinti „Litgrid“ AB 2021 – 2023 m. veiklos plano 3-5 m. strateginiai prioritetai bei 2021 m. veiklos plano tikslai. 07-23 Konsultuotasi dėl naujos AĮNS kabelių sistemos („Harmony Link“ jungtis) projektavimo, tiekimo, statybos ir atidavimo naudoti darbų pirkimo ir sutarties esminių sąlygų. Konsultuotasi dėl Lietuva-Baltarusija tarpsisteminės jungties perdavimo pralaidumų nustatymo ir paskirstymo tvarkos. Aptartos sinchronizacijos programos eigos, rizikų valdymo plano, ribotos konkurencijos pirkimų kontrolės ataskaitos. Aptarti 2021 m. II ketvirčio įgyvendintų audito rekomendacijų rezultatai. Aptartas 2021 M. I-II ketv. veiklos rezultatų įgyvendinimas. 07-29 Pritarta Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos projekto teikimui VERT skelbti viešą konsultaciją. Konsultuotasi dėl naujos AĮNS kabelių sistemos („Harmony Link“ jungtis) projektavimo, tiekimo, statybos ir atidavimo naudoti darbų pirkimo ir sutarties esminių sąlygų. Rugpjūtis 08-10 Pasikonsultuota dėl naujos AĮNS kabelių sistemos („Harmony Link“ jungtis) projektavimo, tiekimo, statybos ir atidavimo naudoti darbų pirkimo ir sutarties esminių sąlygų. 08-13 Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui (įgijimui) sudarant 330/110/10 kV Neries TP rekonstravimo projektavimo ir rangos darbų sutartį. Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Rugsėjis 09-02 Pritarta Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikai ir jos pateikimui VERT tvirtinti. Pritarta „Litgrid“ AB stojimui į asociaciją „INFOBALT“. 09-17 Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant 330 kV Darbėnų skirstyklos statybos projektavimo ir rangos darbų sutartį su susijusia šalimi. Spalis 10-08 Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant Kauno E 110 kV skirstyklos projektavimo ir rangos darbų sutartį. Išklausytos Netesybų taikymo ir ginčų sprendimo proceso audito išvados. Patvirtintas 2021 m. “Litgrid“ AB netesybų ir ginčų vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas. 10-26 Patvirtintos standartinės Kilmės garantijų paslaugų sutarties, Disbalanso pirkimo- pardavimo sutarties sąlygos. Nustatytos energijos perdavimo paslaugų kainos 2022 metams ir patvirtinta jų taikymo tvarka. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui, sudarant „330 kV oro linijos naujo ruožo nuo LN531 iki LN 447 statyba“ projektavimo ir rangos darbų sutartį. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui, sudarant „330 kV oro linijos Darbėnai-Bitėnai statybos darbai“ projektavimo ir rangos darbų sutartį. Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtinta nauja „Litgrid“ AB organizacinė valdymo struktūra. Lapkritis 11-03 Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos EES“ projektavimo, gamybos ir įrengimo darbai sutartį bei sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. 11-11 Patvirtintas „Litgrid“ AB 2030 m. strategijos projektas ir pritarti jo teikimui VšĮ Valdymo koordinavimo centrui peržiūrai. 11-19 Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Integruoto planavimo ir stebėsenos politikos. Aptartos Sinchronizacijos programos eigos, rizikų valdymo plano, ribotos konkurencijos pirkimų kontrolės ataskaitos. Aptartas poreikis steigti Baltijos regioninio koordinavimo centrą. 11-25 Patvirtintos standartinės Disbalanso pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Gruodis 12-17 Patvirtintas „Litgrid“ AB 2022 metų biudžetas. Patvirtintas „Litgrid“ AB 2022 m. rizikų valdymo priemonių planas. Patvirtinti atnaujini aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų atlygio rėžiai. Patvirtintas atnaujintas atitikties prioritetinių sričių sąrašas. Pritarta papildomų darbų įsigijimui pagal 2018 m. balandžio 10 d. sudarytą „Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema“ projektavimo ir rangos sutartį. Pritarta sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 49 12-28 Pritarta atnaujintos Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos projekto teikimui VERT skelbti viešą konsultaciją. 10.6.4. Vadovo veiklos sritys Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Rokas Masiulis Generalinis direktorius Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys „Connect Pay“ UAB (įm. kodas 304696889 Algirdo g. 48, LT-03218 Vilnius). R. Masiulis „Litgrid“ akcijų neturi. 10.6.5. Valdymas ir kontrolė Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia Bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu Bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2028 m. Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba iki einamųjų metų pabaigos parengia (atnaujina) ir tvirtina veiklos planą 3 metų laikotarpiui. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje. Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius, Sistemos departamento direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje. Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina politikas, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti Bendrovės administracija: korupcijos prevencijos, atlygio, atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose, darbuotojų veiklos vertinimo, projektų valdymo, integruoto planavimo ir stebėsenos, korporatyvinio valdymo, apskaitos, paramos, dividendų, transporto, technologinio turto, skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos informacijos apsaugos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo, iždo valdymo ir finansų rizikų, rizikų valdymo, socialinės atsakomybės ir kitas politikas, kurių turinys skelbiamas Bendrovės internetiniame tinklalapyje. Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių Bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 50 valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai „EPSO-G“ įmonių grupei vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gairės nukreiptos palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas. „EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika Energetikos ministrui patvirtinus Gaires, „EPSO-G“ įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė savo veikloje ir Įmonių grupėje tobulina valdymo praktiką, atsižvelgdama į Valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat įgyvendindama tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO, rekomendacijas, skirtas valstybių kontroliuojamų įmonių valdysenai tobulinti. Pagrindai šių Gairių praktiniam realizavimui yra sukurti 2015 m. gruodžio 17 d., Energetikos ministerijai, kaip UAB „EPSO-G“ akcijų valdytojui, patvirtinus UAB „EPSO-G“, kaip visą „EPSO-G“ grupę kontroliuojančią bendrovę ir jos naujos redakcijos įstatus (toliau – EPSO-G įstatai), kurie sukūrė prielaidą UAB „EPSO-G“ lygmenyje sudaryti naujus organus - valdybą, audito komitetą bei atlygio ir skyrimo komitetą, kurie savo ruožtu atlieka tam tikras priežiūros ir valdymo funkcijas visos Įmonių grupės mastu. Pažymėtina, kad UAB „EPSO-G“ įstatai reglamentuoja valdymo modelio pokytį Įmonių grupės lygmenyje. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Visi Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo), įskaitant sandorius, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 51 11. Atlygio ataskaita 11.1. Darbuotojai Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 335 specialistai, iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojų skaičiaus augimą sąlygojo didesnis nei iki šiol Sinchronizacijos pagreitis ir kritiškai svarbių kompetencijų sutelkimas. Papildytos pajėgos strateginiams tikslams priskiriamose skaitmenizacijos ir inovacijų srityse. 76 proc. darbuotojų sudaro vyrai, 24 proc. – moterys, darbuotojų amžiaus vidurkis yra 42 metai. Trys ketvirtadaliai „Litgrid“ komandos narių yra patyrę inžinieriai, nuo kurių veiklos priklauso sklandus perdavimo sistemos operatoriaus darbas. Vidutinis darbuotojų stažas energetikos sistemoje siekia 10 metų. 2021 m. darbuotojų kaitos rodiklis – 8,2 proc., kai tuo tarpu tiek 2020 m., tiek 2019 m. jis siekė 11,7 proc. Savanoriškos kaitos rodiklis sumažėjo nuo 9 iki 7,2 proc. Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2017-2021 metais, Eur 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. Generalinis direktorius 9403 13 729 12 980 12 291 12 149 Aukščiausio lygio vadovai 8957 8 697 8 560 8 249 7 599 Vidurinio lygmens vadovai 4778 4 482 4 326 4 041 4 331 Ekspertai - specialistai 3041 2 792 2 556 2 403 2 175 Iš viso 3421 3 167 2 972 2 818 2 564 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. Bendrovės grynasis pelnas/nuostolis, tūkst. Eur 20 013 26 603 2959 (38 090) 7 724 Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus skelbiama bendrovės interneto tinklapyje. 11.2. Kolegialių valdymo organų atlygis UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu. 2019 m gruodžio mėnesio 17 d. neeiliniame visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl metinio atlygio biudžeto nepriklausomų valdybos narių atlygiui ir su funkcijų valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms nustatymo bei dėl sutarties su nepriklausomais valdybos nariais dėl veiklos „Litgrid“ valdyboje standartinių sąlygų. Bendrovė vadovaujasi 2020 m. balandžio 20 d. atnaujinta Vadovo ir valdybos atlygio politika (https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir523/dir26/dir1/16_0.php) Akcininko deleguotiems valdybos nariams joks atlygis nėra mokamas. „Litgrid“ Valdybos narių atlygis, Eur 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. Domas Sidaravičius (nuo 2016.07) 16 800 16 800 8 820 9025 8375 Algirdas Juozaponis (nuo 2018.09) - - - - - Artūras Vilimas (nuo 2020.04) 21 000 14 197 - - - Jūratė Marcinkonienė (nuo 2020.04) - - - - - Viso 37 800 37 414 18 307 12 225 8375 Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo. Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato Bendrovės valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – Bendrovės vadovas, vadovaudamasis Bendrovės valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą per metus, Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės vadovo tikslų įgyvendinimą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 52 12. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI „Litgrid“ specialiųjų įpareigojimų neturi. 13. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS, AUDITAS Bendrovė savo veikloje vadovaujasi UAB „EPSO-G“ 2019 m. sausio 25 d. valdybos sprendimu Nr. VLD-19-02 patvirtinta „UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika“ (toliau – Politika) (nuoroda). „Litgrid“ valdyba, siekdama efektyvaus ir unifikuoto rizikų valdymo proceso, 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 7.1 (protokolo Nr. 5) nutarė privalomai vadovautis Politikos nuostatomis ir Bendrovės veikloje. Detalizuojant Politikos nuostatas, UAB „EPSO- G“ valdyba 2020 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. VLD-20-02 patvirtino „UAB „EPSO-G“ rizikų valdymo metodiką“ (toliau – Metodika), kuri detalizuoja Grupės lygiu valdomų rizikų procesus. „Litgrid“ valdybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 7 (protokolo Nr. 7) buvo patvirtina Metodika, kuria taip pat vadovaujamasi Bendrovės veikloje valdant rizikas ir keičiantis informacija su UAB „EPSO-G“. Bendrovėje taikomas rizikų valdymo modelis (Politika ir Metodika), parengtas vadovaujantis COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija, kuri pripažįstama tarptautinėje praktikoje, ir standartu AS/NZS ISO 31000:2009 (Risk management - Principles and guidelines), kuris apibrėžia rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo gaires bei atsakomybes. Bendrovės organų atsakomybės rizikų valdymo sistemoje. Politikoje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi Bendrovė valdydama rizikas: 1. Bendrovės vertės išsaugojimo ir jos kūrimo principu, kuris reiškia, kad Rizikų valdymas tiesiogiai prisideda prie Bendrovės strategijos įgyvendinimo ir veiklos tikslų pasiekimo bei veiklos gerinimo padedant tinkamai pasiruošti, reaguoti į neigiamus įvykius, sumažinti jų poveikį ir (ar) tikimybę. 2. Integralumo principu, kuris reiškia, kad rizikų valdymas yra vieninga Bendrovės kasdienės veiklos valdymo, kontrolės ir planavimo bei pokyčių valdymo dalis. 3. Informacijos aktualumo ir patikimumo principu, kuris reiškia, kad Rizikų valdymas paremtas patikimais istoriniais duomenimis, stebėjimu, patirtimi ir ekspertiniu vertinimu. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 53 4. Rizikų valdymo savalaikiškumo principu, kuris reiškia, kad Bendrovės valdymo organai, vadovai ir kiti atsakingi darbuotojai turi būti laiku ir tinkamai informuoti bei įtraukti į Rizikų valdymo procesą, užtikrinant jo naudingumą. 5. Bendrovių savarankiškumo principu, kuris reiškia, kad kiekviena Bendrovė ir jos Kolegialūs organai, vadovaudamiesi Metodika, savarankiškai veikia savo kompetencijos ribose, prisiimdami atsakomybę už jų kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimą, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamos veiklos sritys yra reguliuojamos Grupės rizikų valdymo dokumentais, ar ne. Grupės bendrovės ir jų Kolegialūs organai turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės rizikų valdymo politika nepažeidžia atitinkamos Grupės bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų. 6. Skaidrumo principu, kuris reiškia, kad Bendrovės teikia informaciją apie esmines rizikas Interesų turėtojams, siekdamos atskleisti priimamų sprendimų motyvus ir didinti pasitikėjimą Bendrovėmis. Pagrindiniai rizikų valdymo principai padeda pasiekti ne tik Bendrovės strateginius tikslus, tačiau ir padeda: didinti Bendrovės veiklos stabilumą ir užtikrinti atliekamų procesų efektyvumą; užtikrinti teisingos informacijos teikimą sprendimų priėmėjams, akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims; kelti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą Bendrove, saugoti Bendrovės reputaciją; iš anksto numatyti grėsmes ir koordinuotai įgyvendinti grėsmių valdymo priemones, kurios užkirstų kelią grėsmėms kilti arba sumažintų jų jų neigiamą poveikį ir (ar) pasireiškimo tikimybę; Siekiant užtikrinti Bendrovei keliamų tikslų įgyvendinimą, kiekvienais metais nustatytu laiku atliekamas Bendrovės rizikų identifikavimo ir vertinimo procesas bei numatomos rizikos valdymo priemonės. Papildomai kartą į ketvirtį vykdoma esamų ir naujų rizikos veiksnių stebėsena, esant poreikiui, operatyviai numatomos papildomos rizikos veiksnių valdymo priemonės (vykdoma nuolatinė priemonių, suplanuotų rizikoms valdyti, vykdymo priežiūra). Bendrovėje nustatomas rizikos apetitas ir tolerancijos ribos, nuolat stebimos pagrindinių rizikos rodiklių reikšmės. Rizikų valdymo modelis pagal COSO ERM standartą 2021 metų rizikos valdymo kryptys Kaip ir kiekvienais metais, Bendrovėje atliekant 2021 metų rizikų vertinimą nustatytos rizikos, kurioms Bendrovė skyrė didžiausią dėmesį. Žemiau pateikiamas svarbiausių 2021 metais identifikuotų rizikų ir jų valdymo priemonių sąrašas. Rizika Aprašymas Pagrindinės rizikos valdymo priemonės Rizikos lygis Strateginių projektų neįgyvendinimo rizika Bendrovė turi užtikrinti pasirengimą pilnai Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais numatytu laiku. Rizika gali realizuotis, jei bent viena elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane numatyta priemonė ar veiksmas nebus atliktas numatytu laiku. Sinchronizacijos • Į projektų įgyvendinimą įtraukiami kvalifikuoti specialistai, esant poreikiui, ir išoriniai; • projektų įgyvendinimo terminų ir darbų vykdymo stebėsena bei kontrolė; • resursų planavimas bei projektų portfelio stebėsena Bendrovės valdybos lygmenyje; • reikalingų pirkimų įvykdymas laiku, atsakingai planuojant pirkimų poreikius; • gerųjų projektų valdymo ir kokybės valdymo praktikų standartų laikymasis; • aukščiausiems kokybės ir patirties standartams taikomi kvalifikaciniai reikalavimai; Ekstremalus rizikos lygis METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 54 projektams taikoma nulinė tolerancija projektų vėlavimo rizikai. • projektų valdymo vidaus auditai ir kontrolės. Operacinės veiklos rizika Bendrovės veiklos viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių - užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir užkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams. Pagrindines operacines / veiklos rizikas, galinčias paveikti perdavimo patikimumą, sukelia išoriniai aplinkos veiksniai: stichiniai reiškiniai, pagrindinių rangovų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, o taip pat vidiniai veiksniai - informacinių sistemų sutrikimai. • Užtikrinti galios rezervai; • atliekamas įrangos testavimas, vykdomi izoliuoto rėžimo bandymai bei operatyvinių darbuotojų mokymai; • dažnių parametrų monitoringas; • parengtas Baltijos šalių energetinės sistemos veiklos tęstinumo planas; • parengti ir nuolat atnaujinami ekstremaliųjų situacijų ir veiklos tęstinumo planai. Labai didelis rizikos lygis Technologinių gedimų rizika Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ir finansiniams rezultatams. Siekiant išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, Bendrovėje nuolat vykdoma perdavimo tinklo būklės stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į tinklą, užtikrinamas tarpsisteminių jungčių patikimumas. • Pašalinti jungčių statybos defektai; • pasiruošta jungčių veiklos užtikrinimui/atstatymui pogarantiniu lai kotarpiu ir įvykus III šalių poveikiui; • stebimas ir prižiūrimas resursų kiekis, esant poreikiui skubiai atstatyti gedimus; • užtikrinta kokybiška jungčių eksploatacija ir prieinamumas; • atliekami periodiniai jungčių aptarnavimai. Vidutinis rizikos lygis Darbuotojų sergamumo rizika Dėl didelio gyventojų sergamumo COVID-19 ir kt. užkrečiamomis ligomis kyla rizika, kad susirgs ir Bendrovės darbuotojai (tarp jų kritinių pareigybių asmenys) • Privalomas nuotolinis darbas, siekiant minimizuoti kontaktų skaičių; • darbuotojų švietimas ir nuolatinis informavimas apie taikomas saugos priemones; • nustatyti darbo organizavimo principai ir taisyklės tiek kritinėms, tiek įprastų veiklų pareigybėms; • darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis; • skiepijimas nuo gripo, tymų; • patalpų dezinfekavimas ir nuolatinis valymas; • atvykstančių asmenų kūno temperatūros matavimas; • darbuotojų, dirbančių biure registras, siekiant nustatyti darbuotojus kontaktavusius su sergančiaisiais. Vidutinis rizikos lygis Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo rizika Įvykus Bendrovės įrenginių gedimui ar kitam incidentui ar įvykiui, kurio metu gali išsilieti alyva, gali būti sukelta žala • Parengti aplinkosaugos reikalavimai dirbant Bendrovės įrenginiuose, kurie taikomi ir rangovinėms įmonėms, numatyti veiksmai kaip elgtis ir kokių priemonių Labai didelis rizikos lygis METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 55 aplinkai, pažeisti aplinkos apsaugos reikalavimai. Taip pat egzistuoja rizika, kad Bendrovės objektai gali viršyti nustatytus triukšmo ribinius dydžius. imtis, jeigu įvyksta nenumatyti alyvos išsiliejimai; • objektuose, kuriuose yra autotransformatoriai įrengiamos galimai užteršto lietaus vandens valymo ir avarijos atveju išsiliejusios alyvos surinkimo sistemos; • esamų alyvos surinkimo sistemų nuolatinė techninė priežiūra; • rekonstruojant ar statant naujus objektus/pastotes yra atliekamas triukšmo sklaidos modeliavimas ir, jei būtina, numatomos triukšmą mažinančios priemonės; • rangovinių įmonių kontrolė dėl aplinkosauginių reikalavimų vykdymo; • nuolatinis bendradarbiavimas su aplinkos apsaugos institucijomis. Neatitikties rizika Bendrovė, siekdama užtikrinti veiklos tvarumą, stabilumą bei apsaugoti reputaciją ir išvengti finansinių nuostolių, privalo laikytis jai taikomų reguliacinių reikalavimų. Dėl teisės aktų nuostatų dviprasmiškumo arba išorinių veiksnių trikdžių, darbuotojų neapdairumo, reguliaciniai reikalavimai gali būti neįgyvendinti arba pažeisti. • Grupės mastu laiku atliekamas centralizuotas atitikties srities valdymas, bendradarbiavimas su Grupės bendrovių specialistais ir priežiūros įstaigomis, siekiant užtikrinti savalaikį teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą; • atliekami auditai, operatyviai šalinamos nustatytos spragos; • darbuotojų mokymas, savalaikis teisės aktų stebėjimas Teisės aktų ir Teisės aktų projektų registre; Didelis rizikos lygis Informacijos saugumo neužtikrinimo rizika Stebint išorės veiksnius ir aplinką Bendrovė, suprasdama savo strateginę reikšmę šalies saugumui siekia užtikrinti, kad Bendrovėje esanti strateginė informacija ir pagrindinės valdymo sistemos būtų apsaugotos nuo bet kokio išorės/ vidaus poveikio, neteisėto atskleidimo. • Atsparumo didinimas skenuojant ir izoliuojant technologinius tinklus, atliekant testus/ pratybas / vidaus auditus; • stiprinami kibernetinių grėsmių stebėsenos/ aptikimo procesai diegiant ir atnaujinant esamas sistemas; • informacijos saugos mokymai naudotojams; • įsteigtas vidaus saugos operacijų centras; • ISO standarto Nr. 27001 taikymo monitoringas; • kibernetinio saugumo reikalavimų inkorporavimas į sutartis su rangovais ir kitus veiklos dokumentus; • parengtas ir vykdomas svarbiausių trečių šalių reikalavimų laikymosi auditavimo planas; • parengti ir vykdomi el. informacijos saugos mokymai trečioms šalims. Didelis rizikos lygis METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 56 14. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com). Svarbiausių 2021 metų “Litgrid“ veiklos ir pasiekimų santrauka Sausis 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo „Litgrid“ nustatytos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintos elektros energijos perdavimo kainos. Vidutinė elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kaina 2021 m. mažėjo, palyginti su taikyta 2020 m. (0,814 ct/kWh), apie 11 proc. - iki 0,721 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo gauta didesnė, nei Tarybos nustatyta, investicijų grąža ankstesniais laikotarpiais, kurios dalis grąžinama 2021 m. 2021 m. sausio 11 d. neeiliniame visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime nustatyta, kad 2021 m bendras metinis biudžetas bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms bendrovės išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti, yra 41 580 eurai. Pritarta susitarimui Nr.1 dėl 2020 m. balandžio 30 d. „330 kV įtampos oro linijos Lietuvos E – Alytus (LN 330) rekonstravimas“ projektavimo ir rangos darbų pirkimo sutarties Nr. 20VP-SUT47 pakeitimo. 2021 m. sausio 12 d. LITGRID baigė svarbų etapą projekte „Šiaurės rytu tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais“. Po rekonstrukcijos įjungtos Utenos ir Ignalinos AE transformatorių pastočių 330 kV skirstyklos. Taip pat įjungtas Utenos 330 kV galios autotransformatorius. Analogiškas įrenginys įjungtas Ignalinos AE pastotėje, užbaigiant visus projekto darbus 330 kV tinkle. Projektą planuojama užbaigti iki 2021 m. pabaigos. 2021 m. sausio 18 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Grobinė rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų. Vasaris 2021 m. vasario 3 d. „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE (PSE) vykdomame naujos jūrinės elektros jungties projekte („Harmony Link“) pradėti Baltijos jūros dugno tyrimo darbai. Tyrimo metu bus išžvalgyta 290 km ilgio ir 300 m pločio trasa Baltijos jūroje, ištirti grunto mėginiai, išanalizuoti jūros dugne identifikuoti objektai, tarp jų – pavojingos nuolaužos ar sprogmenys. Tyrimo ataskaitos duomenys bus naudojami kabelio tiesimo ir apsaugos strategijai rengti. 2021 m. vasario 9 d. „Litgrid“ valdyba, įvertinusi viešos atrankos rezultatus ir kandidato kompetenciją bei patirtį, „Litgrid“ generaliniu direktoriumi paskyrė Roką Masiulį. Jis darbą pradėjo nuo 2021 m. vasario 22 d. 2021 m. vasario 18 d. „Litgrid“ supažindino visuomenę su parengtais dviejų sinchronizacijos projektų – linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai – vystymo planais. Viešųjų svarstymų metu gyventojai supažindinti su parengtų vystymo planų sprendiniais, sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių. 2021 vasario 24 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suderino LITGRID praėjusių metų viduryje pateiktą tinklų plėtros planą. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per ateinantį dešimtmetį numato, kad elektros perdavimo tinklo vystymui reikės investuoti 1,3 mlrd. Eur, kurie bus reikalingi tiek sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, tiek tolesnei perdavimo tinklo plėtrai. Kovas 2021 m. kovo 4 d. LITGRID su patronuojančia bendrove EPSO-G sudarė valdymo holdingų paslaugų pirkimo sutartį. Sutarties maksimali kaina (be PVM) – 425 000 Eur, sutarties vykdymo terminas – 36 mėn. 2021 m. kovo 4 d. Baigta „Litgrid“ ir PSE užsakyta „Harmony Link“, projekto įgyvendinimo studija, kuri padeda pagrindą planuojamų skelbti jungties keitiklių ir kabelio pirkimų sąlygoms. „ILF Consulting Engineers Polska“ atliktoje studijoje nurodomas optimalus jungties techninių parametrų sprendimas, rekomenduojamas įrengimo būdas, kurio pagrindu rengiama detali jungties techninė specifikacija, apimanti tokius parametrus kaip įtampa, laidininko medžiagos ir pan. 2021 m. kovo 16 d. suteiktas leidimas atlikti „Harmony Link“ jungties jūros dugno tyrimo darbus Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 57 2021 m. kovo 24 d. LITGRID užbaigė 180 MVar galios valdomo šuntinio reaktoriaus perkėlimo iš Ignalinos į Elektrėnus projektą. Šis įtampos valdymui sistemoje skirtas įrenginys užtikrina elektros energijos tiekimo kokybę reguliuodamas įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle. 2021 m. kovo 31 d. Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, „Litgrid“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl keitimosi informacija vykdant inžinerinių tinklų statybos, priežiūros, rekonstrukcijos ir iškėlimo darbus, projektus bei ilgalaikius planus. Balandis 2021 m. balandžio 2 d. „Litgrid“ pradėjo 330 kV elektros perdavimo linijos, jungiančios Lietuvos elektrinės 330 kV skirstyklą ir Alytaus transformatorių pastotę, rekonstrukcijos rangos darbus. Rekonstrukcijos metu bus pakeista 210 oro linijos atramų, laidai, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidžiu kabeliu. Oro linijos rekonstravimas prisidės prie elektros energetikos sistemos perdavimo tinklo patikimo ir stabilaus darbo užtikrinimo, nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo šio regiono ir visos Lietuvos vartotojams. Rekonstrukcijos darbai iš dalies bus finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Į tinklo atnaujinimą bus investuota 15,088 mln. Eur (be PVM). Rangos darbus pagal 2020 m. balandžio mėn. pasirašytą sutartį atliks ūkio subjektų grupė – AB „Kauno tiltai“ bei UAB „Litenergoservis“. 2021 m. balandžio 14 d. LITGRID paskelbė viešuosius pirkimus projektavimo ir rangos darbams statant 330 kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos užtikrins patikimą perdavimo tinklo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“ ir atsijungus nuo aukštos įtampos elektros perdavimo linijų Rusijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje. 2021 m. balandžio 21 d. „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl papildomų garso slopinimo priemonių įrengimo Alytaus rajone esančioje „LitPol Link“ jungties keitiklių stotyje ir transformatorių pastotėje. Statybas planuojama baigti iki 2021 m. pabaigos. Alytaus pastotėje šiuo metu jau yra įrengtos dvi garso slopinimo priemonės – sienelė ir pylimas. Įgyvendinus papildomus techninius sprendinius, šalia elektros įrenginių bus užtikrintas Higienos normų reikalavimus atitinkantis triukšmo lygis. Į tai numatyta investuoti 1,8 mln. eurų. 2021 m. balandžio 21 d. „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl Vilniuje, Bitėnų gatvėje esančios Salotės transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų su konkursą laimėjusia UAB „APS grupė“. Rekonstrukcijos metu bus atnaujinama Vilniaus Bitėnų g. 2D esančios pastotės 110 kV skirstykla, keičiama transformatorių pastotės schema. Skirstyklos rekonstrukcija didins elektros perdavimo patikimumą rytinėje Lietuvos dalyje ir mažins tinklo eksploatacines sąnaudas. Projektavimo ir rangos sutarties vertė – 889 tūkst. Eur be PVM. Projektas įgyvendinamas „Litgrid“ lėšomis. Rekonstrukciją planuojama užbaigti 2023 m. Gegužė 2021 m. gegužės 13 d. Į Klaipėdos uostą atgabentas autotransformatorius, skirtas Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimui. Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis „LitPol Link“ plečiama įrengiant tris 400/330 kV galios autotransformatorius, išplečiant 400 kV ir 330 kV skirstyklas, rekonstruojant elektros linijas, pertvarkant savųjų reikmių maitinimo 400 kV skirstyklą. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. Eur, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės. 2021 m. gegužės 17 d. neeilinis visuotinis „Litgrid“ akcininkų susirinkimas nusprendė pritarti „Harmony Link“ jungties statybos projekto įgyvendinimo etapo investiciniam sprendimui. 2021 m. gegužės 19 d. „Litgrid“ užbaigė 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris teritorijų planavimą. Tai vienas iš strateginių projektų, būtinų Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Nauja linija reikšmingai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą ir užtikrins patikimą tiekimą gyventojams ir verslui. 2021 m. gegužės 31 d. „Litgrid“ bei PSE akcininkai pritarė investicijoms į jūrinės jungties „Harmony Link“ statybą. Tai yra didžiausias iš visų projektų, kurie užtikrins Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Priėmus finansavimo sprendimą abejose šalyse bus pereita į projekto įgyvendinimo etapą ir bus pradėti vykdyti projekto grafike numatyti darbai. „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) gauta maksimali galima parama. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 58 Birželis 2021 m. birželio 4 d. „Litgrid“ informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos operatorius apie pradedamą teisinį procesą dėl Lietuvos ir Baltarusijos elektros jungčių kontrolės. Šių veiksmų „Litgrid“ ėmėsi vykdydama Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas. Šio įstatymo nuostatos draudžia į Lietuvos elektros energijos rinką patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. 2021 m. birželio 11 d. trys Baltijos šalių elektros sistemos perdavimo operatoriai – „Litgrid“ , Latvijos AST ir Estijos „Elering“ – įdiegė naują Baltijos šalių elektros rinkos duomenų skelbimo platformą „Baltic Transparency Dashboard“. Naujasis sprendimas bus patogesnis rinkos dalyviams, o operatoriai turės daugiau lankstumo ir galės skelbti dar daugiau sistemos duomenų. 2021 m. birželio 30 d. Valstybės energetikos reguliavimo tarybai „Litgrid“ pateikė bendrovės valdomų tinklų plėtros 2021-2030 metais planą. Per artimiausią dešimtmetį investicijos į tinklą ir strateginius energetikos sistemos projektus sieks 1,38 mlrd. eurų. Atnaujindama ir vystydama tinklą, „Litgrid“ intensyviai plės galimybes prie jo prijungti elektrines, gaminančias elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. „Litgrid“ užtikrina, kad iki 2030 metų prie sausumos tinklo galės būti prijungta valstybės tiksluose numatyta vėjo elektrinių galia. Liepa 2021 liepos 15 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informavo BRELL šalių operatorius apie planuojamą maksimalaus perdavimo pralaidumo iš Baltarusijos į Lietuvą sumažinimą. Šiuo veiksmu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai ir siekiant įgyvendinti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas. Numatoma, kad maksimalus elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki ne didesnio kaip 400 MW dydžio, reikalingo sistemos saugumui užtikrinti. Planuojama, kad naujasis 400 MW pralaidumas įsigalios 2021 m. rugsėjo 15 d., kai su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) bus suderintos tai nustatančios taisyklės. 2021 liepos 16 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pusšimtyje pastočių įdiegs naują elektros energijos kokybės stebėsenos sistemą, kuri nuolat stebės perdavimo tinklo sistemos parametrus, rinks ir analizuos duomenis bei užtikrins laiku atliktą perdavimo tinklo kokybės kontrolę. 46 pastotėse bus įrengti elektros kokybės analizatoriai ir įdiegta informacinė sistema, kurios duomenys bendrovės specialistams bus prieinami realiu laiku bet kuriuo paros metu įdiegus naują elektros energijos kokybės sistemą, bus pradėta nuotolinė visos Lietuvos elektros sistemos stebėsena. 2021 liepos 27 d. „Litgrid“ baigė Joniškio rajone suplanuotos naujos 330 kV skirstyklos „Mūša“ teritorijų planavimą. Tai yra vienas iš strateginių projektų, būtinų Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Nauja skirstykla padidins tiekimo patikimumą Lietuvos elektros sistemoje, taip pat užtikrins didesnius tarpsisteminius pralaidumus elektros rinkai su Švedija ir Latvija. Rugpjūtis 2021 rugpjūčio 16 d. Įgyvendindama didžiausią sinchronizacijos programos projektą „Harmony Link“ ir ruošdamasi elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyboms, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė 700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties kabelio įrengimo pirkimą. Šio kabelio statybos yra svarbiausia „Harmony Link“ projekto dalis. Paskelbtame viešajame pirkime numatoma, kad rangovas turės nutiesti nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelį, kuris sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Nuo Darbėnų iki Baltijos jūros pakrantės bus tiesiamas požeminis kabelis. 2021 rugpjūčio 17 d. „Litgrid“ į šalia Alytaus esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį atgabeno trečiąjį autotransformatorių, skirtą Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties išplėtimui. „LitPol Link“ išplėtimui iš viso reikalingi trys tokie autotransformatoriai. Pirmasis Lietuvą pasiekė gegužę, o antrasis – birželio viduryje. 2021 rugpjūčio 25 d. „Litgrid“ užbaigė visų antžeminių 110–400 kV elektros linijų skenavimą. Naudojant sraigtasparnį su pažangia lazerinio skenavimo „LiDAR“ („Light Detection and Ranging“) įranga ir fotokameromis buvo nuskenuotos visos 110 kV oro linijos, kurių bendras ilgis siekia per 4,7 tūkst. km. Dar apie 1,7 tūkst. km oro linijų (330 kV ir 400 kV įtampos) išmaniai nuskenuotos pernai. Gauti duomenys leis operatyviai pašalinti galimas kliūtis ir pavojus, užtikrinti tinklo ir įrenginių priežiūrą, o panaudojant dirbtinį intelektą – ir užbėgti incidentams už akių. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 59 2021 rugpjūčio 27 d. „Litgrid“ šalia Alytaus esančioje „LitPol Link“ keitiklių stotyje sėkmingai atliko pirmojo iš trijų naujų autotransformatorių įjungimo darbus. Rugsėjis 2021 rugsėjo 14 d. „Litgrid“ paskelbė tretinio aktyviosios galios rezervo aukcioną 2022 metams. 2021 rugsėjo 15 d. Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) pritarus naujoms elektros perdavimo pralaidumo iš Baltarusijos į Lietuvą taisyklėms, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, siekdama užtikrinti techninius sistemos parametrus, nuo trečiadienio, rugsėjo 15 d., pakeitė maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Pakeitus techninį jungčių pralaidumą, užtikrinama, kad Lietuvos elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai ir įgyvendintos Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatos. 2021 rugsėjo 24 d. „Litgrid“ baigė „Harmony Link“ jungties ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą. „Harmony Link“ yra didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas. 2021 rugsėjo 28 d. „Litgrid” suderino atnaujintą tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono reglamentą su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir siekiant 2022 metams užsitikrinti 519 MW apimties tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos tiekimą, organizuoja tretinio aktyviosios galios rezervo Aukcioną. Spalis 2021 spalio 5 d. „Litgrid” pristatė atnaujintą strategiją. Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina. Visas dokumentas skelbiamas čia: https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir586/dir29/dir1/4_0.php 2021 spalio 8 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE užbaigė apie pusmetį trukusį Baltijos jūros dugno tyrimą toje teritorijoje, kur planuojama tiesti „Harmony Link“ elektros jungties kabelį. 2021 spalio 19 d. Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE pirmadienį, spalio 18 dieną pateikė bendrą finansavimo paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonei (Connecting Europe Facility, CEF). Prašomas papildomas finansavimas yra numatytas antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais daliai. Keturios valstybės siekia investicijų projektams, kurių bendra vertė yra 238 mln. eurų. Lietuvos projektų vertė yra 41 mln. eurų, Latvijos – 49 mln. eurų, Estijos – 37 mln. eurų, Lenkijos – 111 mln. eurų. 2021 spalio 20 d. „Litgrid“ paskelbė 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės (TP) plėtros pirkimą. Šios skirstyklos išplėtimas svarbus tęsiant du sinchronizacijos projektus, kuriais statomos dvi naujos 330 kV linijos, Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai- Bitėnai. Lapkritis 2021 lapkričio 9 d. Baltijos šalių elektros perdavimo operatorės - Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST - sutarė kartu įsteigti Baltijos šalių regioninį koordinavimo centrą, kuris veiks Taline. Dėl to kreiptasi į kiekvienos šalies priežiūros institucijas. 2021 lapkričio 26 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė 330 kV skirstyklos „Mūša“ projektavimo ir statybos darbų pirkimą. Nauja skirstykla Joniškio rajone bus statoma siekiant sustiprinti Šiaurės Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 60 Gruodis 2021 gruodžio 1 d. Artėjant Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įgyvendina vidinę pertvarką – struktūroje išskiriamas Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centras. Jis įgyvendins visus sinchronizacijos programos projektus ir bus atsakingas už pasirengimą 2025 m. įgyvendinamai sinchronizacijai. Bendrovės struktūroje išgryninant sinchronizacijos programos įgyvendinimo funkciją siekiama efektyviausio darbo organizavimo ir sklandaus prioritetinės programos vykdymo. Anksčiau skirtingus pavaldumus ir daugiau atsakomybių turėję darbuotojai koncentruojami viename centre ir dirbs tiktai su strateginiais sinchronizacijos projektais. 2021 gruodžio 1 d. Visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime pritarta sudaryti sinchroninių kompensatorių projektavimo, gamybos ir įrengimo darbų sutartį su pirkimą laimėjusia bendrove „Siemens Energy“. „Litgrid“ ir Siemens Energy artimiausiu metu sudarys 87,4 mln. eurų (be PVM) sutartį, pagal kurią rangovai turės užtikrinti ir garantinį aptarnavimą bei atsargines dalis, būtinas sinchroninių kompensatorių prieinamumui ir patikimumui užtikrinti. 2021 gruodžio 4 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE atliko išskirtinį bandymą, kurio metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentinės Europos sinchronine zona. Jo metu buvo modeliuojama situacija, kai išsijungusioms didžiosioms Lietuvos elektrinėms, turinčioms galimybę pasileisti po sisteminės avarijos (angl. „black start“), elektros energija joms tiekiama iš Lenkijos. Pusę paros vykęs bandymas praėjo sklandžiai, vartotojams elektra buvo tiekiama be sutrikimų, tad gyventojai šio bandymo poveikio nepajuto. 2021 gruodžio 14 d. „Litgrid“ pranešė atlikusi informacinės saugos valdymo auditą bei įgijusi „ISO/IEC 27001:2017 sertifikatą, kuris patvirtina, kad bendrovės informacijos saugos vadybos sistema atitinka aukščiausius standartus. 2021 gruodžio 22 d. „Litgrid“ sėkmingai įgyvendino Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo projektą. Bendrovė paruošė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei su jomis susijusias perdavimo linijas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendintas projektas ne tik priartina valstybę prie strateginio tikslo, bet ir prisideda prie Lietuvos elektros energetikos sistemos efektyvumo ir patikimumo. Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimo projektą sudarė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastočių 330 kV ir 110 kV skirstyklų rekonstrukcijos ir Lietuvos elektrinės transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcija perkeliant valdomą šuntinį reaktorių iš Ignalinos AE pastotės į Elektrėnų kompleksą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 61 15. ESMINIAI BENDROVĖS 2021 METŲ ĮVYKIAI (https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 ) Įvykiai 12.17 Dėl Audito komiteto nuomonės 12.03 LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2022 m. investuotojo kalendorius 12.01 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 11.17 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 11.05 LITGRID AB skelbia 2021 metų devynių mėnesių rezultatus 11.03 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 10.29 Dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainų 2022 metams 10.26 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 10.05 „Litgrid“ planuose – organizacijos evoliucija ir galimybės integruoti 4900 MW atsinaujinančios energijos šaltinių 10.01 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 09.27 Pranešimas dėl LITGRID AB buveinės ir adreso korespondencijai pasikeitimo 09.15 LITGRID AB ketina sudaryti 330 kV Darbėnų skirstyklos statybos projektavimo ir rangos darbų sutartį su UAB „TETAS“ 09.06 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 09.16 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 08.06 LITGRID AB skelbia pirmojo 2021 metų pusmečio rezultatus 06.02 Dėl Audito komiteto nuomonės 05.31 Nasdaq renginys „Vadovas susitinka su investuotojais 2021" 05.17 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 05.05 LITGRID 2021 m. 3 mėnesių veiklos rezultatai 04.29 LITGRID AB 2020 m. dividendų mokėjimo tvarka METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 62 Įvykiai 04.23 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 04.20 Dividendų ex-diena 04.20 Eiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 03.31 Correction: LITGRID AB skelbia 2020 m. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ESEF formatu 03.26 Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 03.23 LITGRID AB skelbia 2020 m. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ESEF formatu 03.16 LITGRID AB skelbia 2020 m. audituotų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą 03.05 LITGRID AB sudarė valdymo holdingų paslaugų pirkimo sutartį su UAB „EPSO-G“ 03.03 LITGRID AB sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį su EPSO-G 02.23 Dėl Audito komiteto nuomonės 02.18 Dėl Audito komiteto nuomonės 02.09 LITGRID AB generaliniu direktoriumi paskirtas Rokas Masiulis 02.04 LITGRID AB 2020 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos Bendrovės finansinės ataskaitos 03.03 Dėl LITGRID AB vadovo atrankos 02.02 Dėl viešai skelbiamos informacijos apie LITGRID AB vadovo atranką 01.11 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 16. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskelbtos kainos: patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina – 0,721 ct / kWh, sisteminių paslaugų kaina – 0,762 ct / kWh. Elektros energijos perdavimo paslaugų kaina nustatyta 11,4 proc. mažesnė nei 2020 m. (0,814 ct / kWh). Sisteminių paslaugų kaina 2,9 proc. mažesnė nei 2020 m. (0,785 ct / kWh.). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba taip pat nustatė naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainą – 5,76 Eur / MWh, kuri taip pat taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. Naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kaina 2,0 proc. mažesnė nei buvo nustatyta 2020 m. - 5,87 Eur / MWh. 2022 vasario 21 d. pasirašyta Kolektyvinė sutartis tarp „Litgrid‘ ir profesinės sąjungos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 63 17. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS Bendrovė „Litgrid“ laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta „Litgrid“ AB valdybos pilna apimtimi 2017 m. spalio 23 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas „Litgrid“ yra užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo: „Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai: Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas) Vykdoma Teisinis statusas, jeigu „Litgrid“ AB pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi Neaktualu Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę Vykdoma Veiklos tikslai, vizija ir misija Vykdoma Struktūra Vykdoma Vadovo duomenys Vykdoma Valdybos pirmininko ir narių duomenys Vykdoma Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys Neaktualu Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys Neaktualu Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) „Litgrid“ AB įstatiniame kapitale Vykdoma Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus Vykdoma Jei „Litgrid“ AB yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai Vykdoma „Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Litgrid“ AB metinis pranešimas, taip pat „Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Litgrid“ AB interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo Vykdoma „Litgrid“ AB tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Litgrid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Vykdoma „Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.”Litgrid“ .eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai: „Litgrid“ AB įstatai Vykdoma Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi Vykdoma Atlyginimų politika, apimanti „Litgrid“ AB vadovo darbo užmokesčio ir „Litgrid“ AB sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą. Vykdoma „Litgrid“ AB metiniai ir tarpiniai pranešimai Vykdoma METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 64 18. „Litgrid“ pranešimas apie AB NASDAQ OMX listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi Akcinė bendrovė „Litgrid“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. 2 Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis. Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados Vykdoma Duomenų viešinimas atliekamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką Vykdoma Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti Vykdoma Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai: „Litgrid“ AB apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus Vykdoma „Litgrid“ AB rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį Vykdoma „Litgrid“ AB be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą Vykdoma „Litgrid“ AB metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama 2 : Trumpas „Litgrid“ AB verslo modelio aprašymas Vykdoma Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai Vykdoma Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai Vykdoma Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai Vykdoma Specialiųjų įpareigojimų vykdymas Vykdoma Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus Vykdoma „Litgrid“ AB taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas Vykdoma Dividendų politikos įgyvendinimas Vykdoma Atlyginimų politikos įgyvendinimas Vykdoma Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius Vykdoma VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais Vykdoma Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai Neaktualu „Litgrid“ AB tarpiniame pranešime pateikiama ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu Vykdoma METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 65 Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka „Litgrid“ AB priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje. 1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema. Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų. Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra: Visuotinis akcininkų susirinkimas; Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“); Grupės mastu veikiantys komitetai: atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių); audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių); generalinis direktorius. Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina audito pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui priemonių planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas. Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas. Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos: Dividendų politika Asmens duomenų apsaugos politika Transporto politika Interesų valdymo politika Pirkimų politika Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika Atrankų politika Vadovo ir valdybos narių atlygio politika METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 66 Paramos politika Informacinių technologijų ir telekomunikacijų valdymo politika Iždo ir finansinių rizikų valdymo politika Veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika Socialinės atsakomybės politika Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros gairės Ne audito paslaugų teikimo politika Neskelbtinos informacijos apsaugos politika Sandorių su susijusiomis šalimis politika Projektų valdymo politika Rizikų valdymo politika Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika Akcijų pardavimo politika Aplinkosaugos politika Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika Integruoto planavimo ir stebėsenos politika Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, strateginis planavimas ir įgyvendinimas įvertinti aukštu A įvertinimu, suformuoti kolegialūs organai įvertinti aukščiausiu A+ įvertinimu. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 67 Struktūrizuota lentelė: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NEAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. TAIP Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, jų sprendimo projektus bei apie priimtus sprendimus, lietuvių ir anglų kalba. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. TAIP Bendrovės įstatų 13-15 p. numatyta, kad visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. TAIP Žr. 1.2. punktą. Taip pat Bendrovės įstatų IV skyriuje yra numatytos akcininkų teisės ir pareigos. 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. TAIP Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti atvejai, kuomet dėl Bendrovės turto perleidimo priima sprendimą Valdyba su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. TAIP Kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, Bendrovės internetiniame tinklalapyje yra pateiktos bendrosios akcininkų teisės. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 68 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. TAIP Žr. 1.1. punktą. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. NE Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog nebus dalyvaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis. Kol kas poreikio balsuoti elektroninėmis ryšių priemonėmis nėra. Akcininkams paprašius, būtų svarstoma dėl tokios balsavimo galimybės įdiegimo. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 69 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis. Informacija apie siūlomą išrinkti kolegialaus organo narį viešai nėra skelbiama, tačiau standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog papildomai su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, bendruoju balsavimo biuleteniu akcininkai gali susipažinti “Litgrid“ AB patalpose, registruotu buveinės adresu, nurodytomis konkrečiomis valandomis. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 3 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. TAIP/NE Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. 3 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 70 2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Neaktualu - 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu - 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 4 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu - 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu - 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu - 4 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 71 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu - 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu - 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu - 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu - 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu - 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu - 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu - METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 72 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. TAIP Bendrovės įstatų 36 p. nurodyta, kad Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. TAIP Bendrovės įstatų 7.3. punkte nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. TAIP Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje. Taip pat, atskirais sprendimais valdyba paveda generaliniam direktoriui teikti reguliarias ataskaitas apie valdybos sektinus rodiklius (pvz. Bendrovės strategiją, veiklos planą, biudžetą ir pan.). 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 5 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. TAIP Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui: - vidaus auditas atskaitingas valdybai, kuri formuojama iš išorinių narių (2 nariai nepriklausomi); - audito komitetas formuojamas iš daugumos nepriklausomų narių, kam taip pat atskaitingas vidaus auditas; bendrovėje galioja Etikos ir elgesio kodeksas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika, UAB „EPSO- G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politika ir kt. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 73 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. TAIP Bendrovės įstatų 54 p. numatyta, kad Bendrovės generalinį direktorių skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Bendrovės įstatų 56 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo. 5 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti- bribery/44884389.pdf METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 74 3.2. Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. TAIP Bendrovės valdybos narių atranka vykdoma pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje (toliau – Interesų valdymo politika) įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei, siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. TAIP Nurodyta informacija skelbiama ir atnaujinama Bendrovės internetiniame tinklalapyje. Metiniame pranešime papildomai ši informacija nėra kartojama, tačiau metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie valdybos pirmininką, generalinį direktorių ir vyriausiąjį finansininką ir Vidaus audito padalinio vadovą. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. TAIP Valdybos nariai supažindinami pirmo posėdžio metu pristatant Bendrovės struktūrą bei veiklą. Pasidalinama pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 75 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. TAIP Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. TAIP Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtinta Bendrovės įstatų 46 p. - valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės protokoluose yra fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 6 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. TAIP Bendrovės interneto tinklalapyje, tiek metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės įstatų 34 p. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas savo sprendimu gali nustatyti, kad valdybos nariams turi būti mokamas atlygis. 6 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 76 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. TAIP Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas. Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovės valdybą. Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 77 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. TAIP Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime. 4 Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. TAIP Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pradžioje pasitvirtina einamųjų metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui). METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 78 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. TAIP Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio posėdžio. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 5. Principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 7 . TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. TAIP 7 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 79 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Žr. 5.1.1. p. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. TAIP UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO- G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. TAIP Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai EPSO-G interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 80 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. TAIP Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 81 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. TAIP UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: - padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse; - teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; - teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojanči ų atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą; - teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. TAIP Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata nėra praktiškai aktuali šiuo metu, nes valdyboje nėra Bendrovės darbuotojų. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 82 5.3. Atlygio komitetas. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 5.3.1. teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 5.3.2. teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 5.3.3. reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. TAIP Žr. 5.2.1. punktą. 5.4. Audito komitetas. TAIP UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: - vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą; - atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą; 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 8 . - atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. - užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą; - vertina sandorius su susijusiomis šalimis. 8 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 83 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. TAIP Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti rekomendacijas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės valdyboms. Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą. Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 84 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai. 6principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. TAIP Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 57-58 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje. 7 principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. TAIP Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politika bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų veiklos vertinimo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 85 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. TAIP Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. TAIP Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. TAIP / NE UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. 7.5. 7.5 Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu Įmonėje nėra taikomos tokios schemos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 86 7.6. 7.6 Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. TAIP Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje. 7.7. 7.7 Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonėje nėra taikomos tokios schemos. 8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. TAIP Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijos, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 87 9 principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje nurodyta informacija atskleidžiama Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; TAIP 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; TAIP 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; TAIP 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; TAIP 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; TAIP 9.1.6.galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; TAIP 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; TAIP 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); TAIP 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; TAIP 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. TAIP Žr. 8.1. ir 8.2. punktus. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. NE Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiamas Bendrovės Etikos ir elgesio kodeksas, kuriame numatyti pasitikėjimo linijos kontaktai. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. Planuojama artimiausiu metu sukurti sistemą, leidžiančią informaciją teikti grupės mastu veikiančiam audito komitetui. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 88 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. TAIP 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. TAIP Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje atskleidžiama ši informacija. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. TAIP Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 89 10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. TAIP Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. TAIP Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandidatūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. TAIP Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO- G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai dalyvauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi audito komitetas teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius. BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 90 KONFIDENCIALI INFORMACIJA Pastabos 2021-12-31 2020-12-31 TURTAS Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 5 4 952 6 248 Materialusis turtas 6 338 051 331 709 Naudojimosi teise valdomas turtas 7 4 509 4 795 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 25 18 994 13 506 Finansinis turtas 9 781 1 089 Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis 22 - 18 041 Ilgalaikio turto iš viso 367 287 375 388 Trumpalaikis turtas Atsargos 10 7 26 Išankstiniai apmokėjimai 1 127 988 Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 11 50 463 22 944 Prekybos gautinos sumos 12 10 200 2 211 Kitos gautinos sumos 13 9 969 3 284 Suteiktos paskolos 8 43 594 1 000 Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio trumpalaikė dalis 22 - 6 860 Kitas finansinis turtas 14 5 359 1 619 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 15 1 819 33 Trumpalaikio turto iš viso 122 538 38 965 TURTO IŠ VISO 489 825 414 353 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 16 146 256 146 256 Akcijų priedai 16 8 579 8 579 Privalomasis rezervas 17 14 626 14 626 Kiti rezervai 17 32 034 23 144 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 17 20 013 25 432 Nuosavo kapitalo iš viso 221 508 218 037 Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos 20 51 452 65 677 Nuomos įsipareigojimai 21 4 414 4 590 Perkrovų valdymo įplaukos 22 88 267 55 659 Atidėjiniai 23 352 2 597 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 24 2 270 1 677 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 146 755 130 200 Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 20 14 225 14 225 Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis 21 180 267 Prekybos skolos 26 59 454 25 234 Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis 22 20 820 6 860 Gauti išankstiniai apmokėjimai 27 10 328 5 399 Mokėtinas pelno mokestis 3 162 5 938 Atidėjiniai 23 2 507 795 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 28 10 886 7 398 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 121 562 66 116 Įsipareigojimų iš viso 268 317 196 316 NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 489 825 414 353 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 91 KONFIDENCIALI INFORMACIJA Pastabos 2021 2020 Pajamos Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 29 267 258 206 399 Kitos pajamos 30 3 330 1 117 Pajamų iš viso 270 588 207 516 Veiklos sąnaudos Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos 31 (194 460) (128 391) Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6,7 (21 337) (20 354) Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos (12 365) (11 151) Remontų ir priežiūros sąnaudos (8 058) (9 449) Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (1 952) (1 703) Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos (127) ( 590) Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 6 - ( 233) Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas 97 227 Investicijų vertės sumažėjimas 9 ( 307) ( 719) Kitos sąnaudos (7 554) (5 097) Veiklos sąnaudų iš viso (246 063) (177 460) Veiklos pelnas (nuostoliai) 24 525 30 056 Finansinės veiklos pajamos 21 63 Finansinės veiklos sąnaudos ( 752) ( 964) Dividendų pajamos 307 895 Asocijuotos įmonės perleidimas 1 - 831 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 24 101 30 881 Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos 25 (9 576) (9 313) Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 25 5 488 5 035 Pelno mokesčio iš viso (4 088) (4 278) Grynasis pelnas (nuostoliai) 20 013 26 603 Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas - ( 61) Atidėtojo pelno mokesčio įtaka - 9 Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso - ( 52) Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso 20 013 26 551 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais) 0.040 0.053 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 92 KONFIDENCIALI INFORMACIJA Kapitalas Akcijų priedai Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas Privalomasis rezervas Kiti rezervai Nepaskirsty- tasis pelnas Viso Likutis 2020 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 52 14 626 23 099 2 959 195 571 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) - - ( 52) - - 26 603 26 551 Pervesta į rezervus 17 - - - - 45 ( 45) - Dividendai 18 - - - - - ( 4 085) ( 4 085) Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 - 14 626 23 144 25 432 218 037 Likutis 2021 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 - 14 626 23 144 25 432 218 037 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) - - - - - 20 013 20 013 Pervesta į rezervus 17 - - - - 8 890 ( 8 890) - Dividendai 18 - - - - - ( 16 542) ( 16 542) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 - 14 626 32 034 20 013 221 508 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 93 KONFIDENCIALI INFORMACIJA Pastabos 2021 2020 Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) 20 013 26 603 Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 5,6,7 21 337 20 354 Finansinio turto vertės sumažėjimas 307 719 Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) ( 97) ( 227) IMT vertės sumažėjimas 6 - 233 Pelno mokesčio sąnaudos 25 4 088 4 278 (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo 127 590 Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: Palūkanų pajamos ( 11) ( 42) Palūkanų sąnaudos 749 945 Asocijuotos įmonės perleidimas 1 - ( 831) Dividendų pajamos ( 307) ( 895) Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) ( 7) ( 2) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas (28 210) (7 627) Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas ( 9) ( 348) Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas) 39 583 ( 592) Kito finansinio turto pasikeitimas 21 161 (12 253) (Sumokėtas) pelno mokestis (12 351) (3 802) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 66 373 27 103 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) (57 457) (51 776) Gautos dotacijos 19 22 496 9 788 Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms 8 (43 594) - Susigrąžintos paskolos 8 1 000 1 203 Gautos perkrovų valdymo įplaukos 22 44 505 30 748 Dukterinių ir asocijuotos įmonės perleidimas 1 - 1 652 Gautos palūkanos 29 47 Gauti dividendai 307 895 Kiti investicinės veiklos pinigų srautai - 46 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (32 714) (7 397) Finansinės veiklos pinigų srautai Sugrąžintos paskolos (14 225) (14 225) Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas 21 ( 333) ( 344) Sumokėtos palūkanos ( 817) (1 019) Išmokėti dividendai (16 498) (4 115) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (31 873) (19 703) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 1 786 3 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 15 33 30 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 15 1 819 33 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 94 1. Bendroji informacija LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB „Lietuvos energija“ atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383. LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energetikos perdavimo veiklos licenciją. Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo: Įmonės akcininkai Turimų akcijų skaičius Turimų akcijų skaičius (proc.) UAB „EPSO-G“ 491 736 153 97,5 Kiti akcininkai 12 595 227 2,5 Iš viso: 504 331 380 100,0 Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. Bendrovės investicijas į bendrai valdomą įmonę sudarė: Įmonės Įmonės buveinės adresas Valdomų akcijų dalis 2021 m. gruodžio 31 d. Valdomų akcijų dalis 2020 m. gruodžio 31 d. Pagrindinė veikla LitPol Link Sp.z.o.o Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna, Lenkijos Respublika - 50 proc. Likviduota 2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ ir „Litgrid“, vieninteliai dukterinės įmonės „LitPol Link“ akcininkai, kuriems priklausė po 50 proc. įmonės akcijų, priėmė sprendimą likviduoti įmonę. 2020 m. spalio 15 d. buvo gauta Bendrovei priklausanti piniginių lėšų dalis, kuri sudarė 45,6 tūkst. Eur. 2021 m. kovo 10 d. "LitPol Link" Sp.z.o.o. buvo likviduota. 2020 m. liepos 7 d. Bendrovė kartu su „AB „Ignitis grupė“ pardavė UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijas. Pardavusi turimas akcijas (20,36 proc.), Bendrovė gavo 1 652 tūkst. Eur. Akcijų pardavimo pelnas 831 tūkst. Eur apskaityta Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovės darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 335 (2020 m. gruodžio 31 d. - 308). 2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.: 2.1 Rengimo pagrindas Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 95 Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2022 m. kovo 18 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus: a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK išaiškinimus: „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 28 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. birželio 1 d. arba vėliau). Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams) suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos pakeitimas. Nuomininkai gali pasirinkti nuomos nuolaidas apskaityti taip pat, kaip jas apskaitytų taikydami šį standartą, jeigu nuolaidos nebūtų laikomos nuomos pakeitimais. Pataisa turi būti taikoma retrospektyviai remiantis 8-uoju TAS, tačiau nuomininkai neprivalo tikslinti praėjusio laikotarpio skaičių ar atskleisti 8-ojo TAS 28 straipsnio f punkte reikalaujamos informacijos. „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau). 2020 m. gegužės mėn. paskelbta 16-ojo TFAS pataisa, numatanti neprivalomą praktinę priemonę (išimtį), leidžiančią nuomininkams nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida, dėl kurios buvo sumažinti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau mokėtini nuomos mokesčiai, buvo nuomos pakeitimas. 2021 m. kovo 31 d. paskelbta pataisa buvo pratęsta šios praktinės priemonės (išimties) galiojimo data nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. „Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma“ – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia lyginamąja norma. 2-ojo etapo pataisose aptariami klausimai, kylantys dėl reformų įgyvendinimo, įskaitant vieno lyginamojo indekso pakeitimą alternatyvia lyginamąja norma. TPN reforma neturėjo įtakos Bendrovei, nes visos jos gautos paskolos yra arba susietos su EURIBOR, arba joms nustatytos fiksuotos palūkanų normos. Dėl šios priežasties nebuvo poreikio pereiti prie alternatyvių lyginamųjų palūkanų normų. EURIBOR nustatymo būdo pasikeitimas (t. y. perėjimas nuo kotiruojamomis kainomis pagrįstos metodologijos prie sandoriais pagrįstos metodologijos) neturėjo įtakos taikomoms palūkanų normoms, kadangi visoms su EURIBOR susietoms paskoloms 3 mėn. EURIBOR nustatyta 0% apatinė palūkanų normos riba. Iki ir po EURIBOR nustatymo būdo pasikeitimo EURIBOR buvo neigiama, dėl to palūkanų normai apskaičiuoti buvo taikoma 0% apatinė palūkanų normos riba, todėl šie pokyčiai neturėjo jokios įtakos nei pačiai palūkanų normai, nei būsimiems pinigų srautams. Finansiniai įsipareigojimai, kuriems taikoma su EURIBOR susieta palūkanų norma, atskleisti aiškinamojo rašto 20 pastaboje. „9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas“ - 4-ojo TFAS pataisa (paskelbta 2020 m. birželio 25 d. ir taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko: „Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“ – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). • Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 96 parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių. • 37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį. • 3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Taip pat buvo patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37-ajame TAS. • 9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą. • Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį su nuomos paskatų apskaita. • 1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. • Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms. „Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti draudimo įmonių, kurios priešingu atveju būtų panašios, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudikų turimas perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. 17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos apima įvairius patikslinimus, kuriais siekiama palengvinti 17-ojo TFAS taikymą, supaprastinti kai kuriuos standarto reikalavimus ir perėjimą prie standarto taikymo. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms. c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko: „Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos“ - 14-asis TFAS (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Standarto įsigaliojimas atidėtas, kol bus parengta galutinė jo redakcija). Šiuo standartu bus leidžiama pirmą kartą TFAS taikantiems ūkio subjektams sumas, susijusias su tarifo reguliavimu, pripažinti pagal jų anksčiau taikytus BAP reikalavimus tuomet, kai pradedami taikyti TFAS. Tačiau siekiant, kad būtų galima lengviau palyginti su ūkio subjektais, kurie jau taiko TFAS ir nepripažįsta tokių sumų, šiuo standartu reikalaujama, kad tarifo reguliavimo įtaka būtų pateikiama atskirai nuo kitų straipsnių. Ūkio subjektas, kuris jau rengia ataskaitas pagal TFAS, negali taikyti šios standarto nuostatos, t. y. tarifo reguliavimo įtaką turi pateikti atskirai nuo kitų straipsnių. Bendrovei ir Grupei neaktualios šio standarto naujos nuostatos, nes perėjimas prie TFAS įvykęs ankstesniais laikotarpiais. „Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės“ - 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems datą, kurią nustatys TASV, arba vėliau). Šiose pataisose aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės. Šių pataisų esmė, kad visa sandorio suma pripažįstama pelnu ar nuostoliu tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis pripažįstama iš dalies tuomet, kai sandoris apima turto pardavimą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms. „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ – 1-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiomis siauros apimties pataisomis patikslinama, kad įsipareigojimai skirstomi į trumpalaikius arba ilgalaikius, atsižvelgiant į teises, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 97 Teisė atidėti įsipareigojimo įvykdymą egzistuoja tik tuomet, jeigu ūkio subjektas atitinka visas atitinkamas sąlygas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams, įsigaliojimo datos atidėjimas“ – 1-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. liepos 15 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisa „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ buvo paskelbta 2020 m. sausio mėn., o jos pirminė įsigaliojimo data buvo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau, reaguojant į Covid-19 pandemiją, įsigaliojimo data buvo atidėta vieneriems metams, siekiant įmonėms suteikti daugiau laiko įgyvendinti pakeistose gairėse numatytus klasifikavimo pasikeitimus. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. „Apskaitos politikos atskleidimas“ - 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. Pataisoje pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, kad bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai. Be to, 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. „Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ - 8-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Anksčiau egzistavo tam tikras neaiškumas dėl to, ar išimtis taikoma tokiems sandoriams kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai, t. y. sandoriams, kuriems pripažįstamas tiek turtas, tiek įsipareigojimai. Pataisomis patikslinama, kad išimtis nėra taikoma ir kad ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių. Pataisomis reikalaujama, kad įmonės pripažintų atidėtąjį pelno mokestį nuo sandorių, iš kurių pirminio pripažinimo metu atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir įskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. „Su perėjimu prie standarto taikymo susijusi galimybė draudikams, taikantiems 17-ąjį TFAS“ – 17-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gruodžio 9 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-ajame TFAS numatytų perėjimo reikalavimų pataisa numato draudikams galimybę, kuria siekiama investuotojams pateikti naudingesnę informaciją pirmą kartą taikant 17-ąjį TFAS. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos. 2.2 Parduoti laikomas turtas Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Bendrovė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas. Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 98 2.3 Investicijos į bendrai valdomą įmonę Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas. 2.4 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Pirmojo perkainojimo metu buvo įvertintas kiekvienas turto objektas ir jame esantis turto vienetas, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Turto vertės padidėjimas paskirstomas proporcingai kiekvieno turto vieneto likutinei vertei, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį, eliminuojant kapitalizuotas palūkanas, naujų vartotojų lėšomis nuo 2015 iki 2018 metų apskaitytą turtą kaip pajamas, turtą, nusidėvėjusį iki likvidacinės vertės, mažinant turto vienetų sukauptą ankstesnių metų vertės sumažėjimą. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Turto vertės sumažėjimas paskirstomas proporcingai kiekvieno turto vieneto likutinei vertei, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį, eliminuojant kapitalizuotas palūkanas, naujų vartotojų lėšomis nuo 2015 iki 2018 metų apskaitytą turtą kaip pajamas, turtą, nusidėvėjusį iki likvidacinės vertės, mažinant sukauptą ankstesnių metų vertės padidėjimą, kuris buvo apskaitytas kaip perkainavimo rezervas. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną. Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įsigijimo vertę sumažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Ilgalaikis nematerialusis turtas Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra. Nusidėvėjimas ir amortizacija Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą, įstatyminius servitutus ir perdavimo tinklo apsaugos zonų nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 99 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie: Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) Pastatai 20 – 75 Statiniai ir mašinos: - Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai 30 - Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių: - 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos 40 – 55 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai 30 – 35 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai 35 - elektros ir ryšių įtaisai 20 – 25 - elektros įrenginiai, iš jų: 15 – 35 - relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai 15 – 35 - technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai 8 - kiti įrenginiai 5 – 20 Kitas materialusis turtas: - kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 3 – 10 - inventorius, įrankiai 4 – 10 Nematerialusis turtas, iš kurio 3 – 4 -Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos Neamortizuojama Įstatyminių servitutų ir perdavimo tinklo apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis nustatytomis zonomis nėra apribota laike. Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos. 2.5 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio). Nematerialiam turtui, kurio naudingas tarnavimo laikas yra neapibrėžtas, Bendrovė kasmet įvertina atsiperkamąją vertę, kad būtų galima įvertinti šio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 100 2.6 Finansinis turtas Taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“ Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas: - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų. Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia: Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte Pinigai ir jų ekvivalentai – Bendrovės sąskaitose bankuose esantys pinigai ir jų ekvivalentai įvairia valiuta, kuriais Bendrovė gali disponuoti be apribojimų. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios yra lengvai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami Bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas Bendrovė turėjo nuosavybės vertybinių popierių finansinio turto, kurį pasirinko klasifikuoti tikrosios vertės per bendrąsias pajamas kategorijoje. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 101 Faktinių palūkanų metodas Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu bendrųjų pajamų ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. Tikėtini kredito nuostoliai Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę). Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu. Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu. Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius: a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka; BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 102 c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka; f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį. Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai: - baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; - Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba - Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę: - jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; - jei Bendrovė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą. Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė. 2.7 Atsargos Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Tos atsargos, kurias yra privaloma laikyti rezerve ir vadovybė nesitiki jų sunaudoti per įprastinį Bendrovės veiklos ciklą ar 12 mėn., klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas. Rezervinėms atsargoms, kurios klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, Bendrovė skaičiuoja nusidėvėjimą. Taikomas nusidėvėjimo normatyvas atspindi tokių atsargų tikėtiną naudingą tarnavimo laikotarpį. 2.8 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.6 punkte. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 103 Prekybos skolos Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. 2.9 Dividendų paskirstymas Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai. Jeigu nuosavybės priemonių turėtojams (kaip nurodyta 32-ajame TAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas ir pateikimas“) dividendai pripažįstami ir paskelbiami po finansinės būklės ataskaitos datos, Bendrovė neturi pripažinti šių dividendų kaip įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitos dieną. Jeigu dividendai pripažįstami ir paskelbiami po finansinės būklės ataskaitos datos, bet prieš tai, kai vadovybė įgaliota finansines ataskaitas paskelbti, tada dividendai finansinės būklės ataskaitos datą nėra pripažįstami įsipareigojimu, nes pagal 37-ąjį TAS jie neatitinka dabartinio įsipareigojimo kriterijų. Tokie dividendai atskleidžiami aiškinamajame rašte, remiantis 1-uoju TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“. 2.10 Užsienio valiuta Bendrovės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, nacionaline valiuta - eurais. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti. Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius). 2.11 Dotacijos Dotacijos, susijusios su turtu Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento. Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas. Dotacijos, susijusios su pajamomis Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 104 2.12 Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas Nuo 2020 m. sausio 1 d. gamintojų prijungimas apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažįstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose. Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis. 2.13 Nuomos įsipareigojimai Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima: - fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; - kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos; - sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; - pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos; - baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas: - padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis; - sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais; - pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais. Peržiūrėta diskonto norma Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste. Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą. Nepakeista diskonto norma Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais. Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 105 Nuomos pakeitimai Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos: - dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir - atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes. Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Bendrovė: - paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje; - nustato pakeistos nuomos terminą; ir - pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą. Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą: - sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais; - atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų. Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. 2.14 Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. 2.15 Išmokos darbuotojams (a) Socialinio draudimo įmokos Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms. (b) Premijų planai Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą. (c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą. 2.16 Perkrovų valdymo įplaukos Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo susiformuoja skirtingos elektros rinkos kainos Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 106 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką. Vadovaujantis ES Reglamento nuostatomis, perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos šia prioriteto tvarka: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t. y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos balansavimo ir/ar disbalanso elektros energijos kainos. b) išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai, tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį. c) sumažinti tarifą – pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų. Nuo 2019 m. gegužės mėn. sukauptų perkrovų valdymo lėšų sąskaita prijungta prie UAB „EPSO-G“ grupės sąskaitos ir naudojama Bendrovės veiklos finansavimui, kol nėra poreikio finansuoti investicijas. Gavus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) leidimą, nuo 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį, pagal kurią laisvos perkrovų valdymo lėšos naudojamos grupės tarpusavio skolinimo tikslais, todėl perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė ir trumpalaikė dalys turte apskaitytos trumpalaikiame turte kaip suteiktos paskolos. Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotos perkrovų valdymo įplaukos pateikiamos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2.17 Naudojimo teise valdomas turtas Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą. Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas Nuomos sutarties datai Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: • nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo suma; • patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos; • nuomos mokesčiai žinomi pradžios datą, atėmus gautas ir gautinas nuomos paskatas; • išlaidos, kurias Bendrovė patirs išmontuodama ar pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalauja sutarties sąlygos. Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip Pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė, naudojant numatomą nuomos sutarties diskonto normą. Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 107 Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus: Žemė 99 metai Transporto priemonės nuo 2 iki 4 metų Pastatai nuo 2 iki 3 metų Kitas ilgalaikis materialusis turtas nuo 2 iki 3 metų Naudojimo teise valdomo su žemės nuoma susijusio turto naudingas tarnavimo laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į standartinius žemės nuomos sutarčių terminus. 2.18 Nuomos apskaita (Bendrovė kaip nuomotojas) Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. 2.19 Segmentų ataskaita Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją Valdybai, priimančiai strateginius sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimo. 2.20 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas Bendrovės pajamas sudaro: - Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos; - Kitos pajamos. Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Šias bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija, perkrovų, naujų vartotojų prijungimo, VIAP ir kitos su elektros energijos perdavimu ir sisteminėmis paslaugomis susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo VIAP ir kitos susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t. y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2.12 pastaba). Pripažindama kitas su elektros energijos perdavimu ir sisteminėmis paslaugomis susijusias pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti. Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos VERT nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama VERT patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas. t. y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį. Bendrovė perka sistemines paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal VERT nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis sisteminių paslaugų teikėjas. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugų (VIAP) lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato VERT. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 108 Bendrovė VERT skirtas VIAP lėšas apskaito kaip dotacijas, susijusias su pajamomis, nes jos skiriamos elektros gamintojų, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, suteiktų paslaugų negautoms pajamoms kompensuoti. Minėtos dotacijos pripažįstamos pajamomis: - VERT Bendrovei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą. - VERT Bendrovei paskyrus VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, pajungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu. Kitos pajamos Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, įskaitant statomą ilgalaikį materialųjį turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas. Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina, nei netikėtina , kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažįstami atidėjiniai. Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą. Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos. 2.21 Skolinimosi kaštai Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės. Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje kai patiriami. 2.22 Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokestis Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2021 ir 2020 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai. Atidėtasis pelno mokestis Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 109 Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. 2.23 Vienai akcijai tenkantis pelnas Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria. 2.24 Susijusios šalys Šalis yra susijusi, jeigu ji: a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo: 1) kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą; 2) turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba 3) yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų: 1) ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis); 2) vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė); 3) abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės; 4) vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė; 5) ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja a punkte nurodytas asmuo; 6) a punkto 1) papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų; 7) Ūkio subjektas arba bet kuris grupės, kuriai jis priklauso, narys teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui arba ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiajai įmonei. 2.25 Neapibrėžtumai Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. 2.26 Pobalansiniai įvykiai Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga. 2.27 Tarpusavio užskaitos Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 110 2.28 Tikrosios vertės vertinimas Tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris sudaromas arba: pagrindinėje to turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – to turto ar įsipareigojimo pačioje palankiausioje rinkoje. Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei prieinama. Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų. Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai. Bendrovė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų. Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: 1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose; 2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę; 3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę. Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus finansinį turtą. vertinamo tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas (2.6 ir 9 pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.4 ir 6 pastabos). Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti. 3. Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau. Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertės atitikimo tikrajai vertei patikrinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui), įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 111 Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Perkrovų valdymo įplaukos Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.16 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943 „Dėl elektros energijos vidaus rinkos“. Remiantis Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2021 m. gruodžio 31 d. bus panaudotas investicijoms su VERT suderintiems projektams, įskaitant Sinchronizacijos projektus, finansuoti iki 2025 m. Dėl perkrovų lėšų susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų lėšomis įsigyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu. Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat pelno mokestį. Įstatyminių servitutų vertinimas Įstatyminiai servitutai – tai Bendrovės teisės naudotis trečiųjų asmenų žemės sklypus, kuriuose iki 2004 m. liepos 10 d. buvo įrengti elektros tinklai, įstatyminių servitutų pagrindais. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi teisės naudotis nustatytais žemės plotais suteikiamos neterminuotam laikui, vadovaujantis servituto išmokų sutarties nuostatomis bei civilinio kodekso 4.130 punktu. Pagal TAS 37 reikalavimus šiam nematerialiam turtui, kaip aprašyta 5 ir 23 pastabose, yra formuojamas ir ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys. Pasikeitus nematerialaus turto vertei, toks pokytis apskaitomas mažinant/didinant servitutų turto vertę. Formuojant įstatyminių servitutų turtą ir įsipareigojimus buvo atsižvelgiama į: • tikėtiną atsiskaitymo laiką ir besikreipiančių asmenų kiekį; • tikėtiną kompensacijų dydį, taikant metodikoje nurodytą 0,1 koeficientą; • aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą. Kiekvienais metais arba tais atvejais, kai yra vertės sumažėjimo požymių, Bendrovė tikrina įstatyminių servitutų nematerialiojo turto galimą vertės sumažėjimą, lygindama jo atsiperkamąją vertę su balansine verte atsižvelgiama į: • tikėtiną gautinų prašymų skaičių, analizuojant jau apskaičiuotų, išmokėtų ir atmestų kompensacijų pagal gautus prašymus skaičių; • tikėtiną kompensacijų dydį, atsižvelgiant išmokėtų kompensacijų sumas pagal gautus prašymus, ir taikant metodikoje nurodytus koeficientus: 0,1 - 96 % planuojamų gauti prašymų, darant prielaidą, kad elektros paskirstymo įranga įrengta iki 1990 m. kovo 10 d. ir nuosavybė į žemę įsigyta jau esant nustatytiems žemės naudojimo apribojimams; 0,5 – trečdaliui nuo 4 % planuojamų gauti prašymų, darant prielaidą, kad elektros paskirstymo įranga įrengta po 1990 m. kovo 10 d.; 0,1 – du trečdaliams nuo 4 % planuojamų gauti prašymų, darant prielaidą, kad elektros paskirstymo įranga įrengta po 1990 m. kovo 10 d.; • aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą; • išmokėtų kompensacijų sumą. Apsaugos zonų vertinimas Apsaugos zona – tai Bendrovės įstatymų nustatytos teisės nepriklausančiame žemės sklype įrengto perdavimo elektros tinklo apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai tam tikri ūkinės veiklos apribojimai ar draudimai nustatytoje apsaugos zonoje neterminuotam laikui. Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigoja Bendrovę iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas. Pradinis atidėjinys, kaip nematerialus turtas, ir ilgalaikis įsipareigojimas suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2022 m. gruodžio 1 d., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1 -339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinys apskaičiuotas, kaip aprašyta 5 ir 23 pastabose, įvertinant: • apaugos zonų formavimo planuojamas patirti išlaidas ir žymų registravimo įkainius dauginant juos iš apsaugos zonų skaičiaus; • aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 112 2021 m. Bendrovė patikslino suformuotą atidėjinį atsižvelgiama į: • apaugos zonų formavimo planuojamas patirti išlaidas ir žymų registravimo įkainius dauginant juos iš apsaugos zonų skaičiaus pagal jau įvykusių paslaugų pirkimų informaciją; • aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą. 4. COVID-19 įtaka pagrindiniams apskaitiniams vertinimams ir prielaidoms Toliau aptariamos pagrindinės sritys, į kurias atsižvelgė Bendrovės vadovybė vertindama koronaviruso (COVID-19) įtaką: Veiklos tęstinumas Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo grėsmės, LITGRID AB jau pirmosios COVID-19 bangos metu buvo peržiūrėtos ir įdiegtos papildomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės. Bendrovė yra reguliuojama įmonė, vienintelė Lietuvoje teikianti elektros energijos perdavimo paslaugas, todėl grėsmės Bendrovės veiklos tęstinumui nėra. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas Vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materialaus turto tikrosios vertės nustatymui. Vadovybės vertinimu COVID-19 pandemija neturės reikšmingos įtakos Bendrovės ilgalaikio turto vertei, nes turtas vertinamas pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, o Bendrovės veikla yra reguliuojama ir galimi trumpalaikiai suteiktų paslaugų ir pajamų pokyčiai įvertinami ir kompensuojami ateinančiais metais. Kiti apskaitiniai vertinimai Vadovybės vertinimu šiuo metu COVID-19 pandemija neturi įtakos prekybos ir kitoms gautinoms sumoms, nes pagrindiniai klientai yra didelės įmonės, kurios dažnu atveju taip pat yra reguliuojamos ir/ar priskiriamos prie nerizikingų bendrovių sąrašo (apie 64% gautinų prekybos sumų sudaro gautinos sumos iš AB „Ignitis grupė“ bendrovių). Bendrovė yra sudariusi kreditų draudimo sutartį gautinoms sumoms pagal perdavimo ir disbalanso sutartis. Be to, disbalanso rinkos dalyviai yra pateikę nustatyto dydžio Banko garantijas arba sumokėję depozitus. Ataskaitų sudarymo momentu atsiskaitymai vyko įprastai, mokėjimo pradelsimų kylančių dėl COVID-19 nebuvo. COVID-19 pandemija neturi įtakos Bendrovės gautų paskolų grąžinimui, nes Bendrovės generuojami pinigų srautai yra pakankami užtikrinti finansinių įsipareigojimų vykdymą. Bendrovė veikia viename iš strateginių ir saugiausių valstybės sektorių. Bendrovės teikiamos paslaugos yra būtinos ir veikia reguliuojamos monopolijos principu. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 113 5. Ilgalaikis nematerialusis turtas Patentai ir licencijos Programinė įranga Kitas nematerialusis turtas Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos Iš viso 2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 507 6 763 110 1 600 8 980 Sukaupta amortizacija ( 396) (3 716) ( 11) - (4 123) Likutinė vertė 111 3 047 99 1 600 4 857 Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. 111 3 047 99 1 600 4 857 Įsigijimai 11 433 - 1 909 2 353 Perklasifikavimas tarp grupių 82 ( 99) 17 - - Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - 165 165 Amortizacija ( 93) (1 007) ( 27) - (1 127) Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 111 2 374 89 3 674 6 248 2020 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 600 7 087 127 3 674 11 488 Sukaupta amortizacija ( 489) (4 713) ( 38) - (5 240) Likutinė vertė 111 2 374 89 3 674 6 248 Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 111 2 374 89 3 674 6 248 Įsigijimai 21 1 025 - - 1 046 Perklasifikavimas iš IMT - - 37 - 37 Perklasifikavimas tarp grupių 4 ( 182) 178 - - Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - (1 188) (1 188) Amortizacija ( 75) (1 059) ( 57) - (1 191) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 61 2 158 247 2 486 4 952 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 624 7 931 342 2 486 11 383 Sukaupta amortizacija ( 563) (5 773) ( 95) - (6 431) Likutinė vertė 61 2 158 247 2 486 4 952 * Įstatyminių servitutų atidėjinys 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 840 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą metodiką: prognozuojamas gauti prašymų skaičius - 830 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 229 Eur, diskonto norma 0,62%), o 2020 m. gruodžio 31 d. – 1 765 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą metodiką: prognozuojamas gauti prašymų skaičius 2 716 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 279 Eur, diskonto norma 0,62%). Apsaugos zonų atidėjinys 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 1 646 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą metodiką: planuojama paslaugų vertė pagal įvykusius pirkimus, diskonto norma 0,62%), o 2020 m. gruodžio 31 d. – 1 909 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą metodiką: planuojama paslaugų vertė pagal įvykusias potencialių tiekėjų apklausas, diskonto norma 0,62%). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 114 6. Ilgalaikis materialusis turtas Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Kitas ilgalaikis materialusis turtas Nebaigta statyba Iš viso 2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 520 18 054 295 944 10 828 14 960 340 306 Sukaupta amortizacija - ( 460) (16 611) (1 795) - (18 866) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - - ( 239) ( 239) Likutinė vertė 520 17 594 279 333 9 033 14 721 321 201 Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. 520 17 594 279 333 9 033 14 721 321 201 Įsigijimai - - 173 1 501 51 172 52 846 Išankstiniai apmokėjimai už IMT - - - - (1 160) (1 160) Nurašymai - - ( 811) ( 2) - ( 813) Vertės sumažėjimas - - ( 233) - 250 17 Perklasifikavimas į atsargas - - - ( 12) - ( 12) Perklasifikavimas tarp grupių 388 853 17 740 1 279 (20 260) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu - - ( 733) - - ( 733) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - (20 714) (20 714) Nusidėvėjimas - ( 560) (16 458) (1 905) - (18 923) Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 908 17 887 279 011 9 894 24 009 331 709 2020 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 908 18 907 312 238 13 594 24 009 369 656 Sukaupta amortizacija - (1 020) (32 994) (3 700) - (37 714) Sukauptas vertės sumažėjimas - - ( 233) - - ( 233) Likutinė vertė 908 17 887 279 011 9 894 24 009 331 709 Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 908 17 887 279 011 9 894 24 009 331 709 Įsigijimai - 54 903 778 51 242 52 977 Išankstiniai apmokėjimai už IMT - - - - 3 641 3 641 Nurašymai - - (1 965) - - (1 965) Perklasifikavimas į atsargas - - - ( 171) 47 ( 124) Perklasifikavimas į INT - - - - ( 37) ( 37) Perklasifikavimas tarp grupių ( 388) 1 823 23 883 1 063 (26 381) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu - ( 54) ( 958) ( 74) - (1 086) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - (27 210) (27 210) Nusidėvėjimas - ( 551) (17 379) (1 924) - (19 855) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 520 19 159 283 495 9 566 25 311 338 051 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 520 20 731 333 194 15 189 25 311 394 945 Sukaupta amortizacija - (1 572) (49 466) (5 623) - (56 661) Sukauptas vertės sumažėjimas - - ( 233) - - ( 233) Likutinė vertė 520 19 159 283 495 9 566 25 311 338 051 Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 115 Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT): 2021 2020 Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 906 2 066 Sumokėti avansai už IMT per periodą 6 828 1 566 Perkelta į nebaigtą statybą (3 187) (2 726) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 4 547 906 Bendrovėje kapitalizuotų palūkanų suma per laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 46 tūkst. Eur (per laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d. - 49 tūkst. Eur). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma per laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,14 proc. (per laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d. - 1,15 proc.). 2021 m. didžiausios investicijos patirtos strateginiuose valstybinės reikšmės projektuose apie 62 proc. ir Perdavimo elektros tinklo atstatymo ir modernizavimo projektuose apie 26 proc. (2020 m. didžiausios investicijos patirtos strateginiuose valstybinės reikšmės projektuose apie 61 proc. ir Perdavimo elektros tinklo atstatymo ir modernizavimo projektuose apie 24 proc.) Bendrovė paskutinį kartą perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą pagal atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2018 m. gruodžio 31 d. būklei. Per 2021 m. buvo priimti reikšmingi reguliavimo sprendimai, galintys įtakoti turto vertę – patvirtintas pakoreguotas LRAIC modelis (neigiama įtaka turto vertei, palyginus su 2020 m. LRAIC modeliu), investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji (teigiama įtaka turto vertei) ir patvirtinta atnaujinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika (teigiama įtaka turto vertei). Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio materialiojo turto (įskaitant nebaigtą statybą) vertinimą ir nustatė, kad turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitinka jo tikrąją vertę. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.28), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Bendrovė turto tikrąją vertę 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovė turtą vertina kaip verslą, tačiau vertinime eliminuoja visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams. 2021 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos: • Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo laikotarpį optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos į optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpį atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte. Be to, atsižvelgiant į prieinamus finansavimo šaltinius ir siekiant išlaikyti tvarų Bendrovės įsiskolinimo lygį, investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų lygį. • Investicijų dydžiai iki 2031 m. iš pagal faktinius duomenis pakoreguoto dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros investicijos. • Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 92-95 proc. • 2022-2024 m. pinigų srautuose įvertintas 2018-2021 m. investicijų grąžos dydžio ir sisteminių paslaugų rezultato, viršijančio VERT leistiną dydį (viršpelnio), įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą, kuriuo didinama leistina investicijų grąža, grąžinimas tinklų naudotojams (mažesnė perdavimo kaina ir pajamos). • Investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 4,03 proc. (atitinka 3,42 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 4,09 proc. (=WACC po mokesčių 3,48 proc.). 2020 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose - investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 3,92 proc. (atitinka 3,34 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 4,17 proc. (=WACC po mokesčių 3,55 proc.). • Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,48 proc. (2020 m gruodžio 31 d. Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,55 proc.). 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 150 653 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. - 35 093 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 116 Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, neįtraukiant išankstinių apmokėjimų, 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.: Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Kitas ilgalaikis materialusi s turtas Nebaigta statyba Iš viso 2021 m. gruodžio 31 d. 520 19 448 397 230 9 635 20 765 447 598 2020 m. gruodžio 31 d. 908 18 190 405 553 10 000 23 102 457 753 Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 334 264 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 315 178 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis: 2021 2020 Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 315 178 302 254 Įsigijimai 28 296 21 447 Nusidėvėjimas (9 141) (8 451) Nurašymas ( 11) ( 72) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 334 322 315 178 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 117 7. Naudojimosi teise valdomas turtas Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 2-4 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo, nutraukimo anksčiau termino tikimybę. Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro: Žemė Pastatai Transporto priemonės Kitas ilgalaikis materialusis turtas Viso 2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 25 684 138 5 312 Sukauptas nusidėvėjimas ( 45) ( 12) ( 202) ( 49) ( 308) Likutinė vertė 4 420 13 482 89 5 004 Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. 4 420 13 482 89 5 004 Įsigijimai - 47 59 - 106 Nurašymai - - - ( 11) ( 11) Nusidėvėjimas ( 45) ( 13) ( 197) ( 49) ( 304) Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 4 375 47 344 29 4 795 2020 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 714 127 5 353 Sukauptas nusidėvėjimas ( 90) - ( 370) ( 98) ( 558) Likutinė vertė 4 375 47 344 29 4 795 Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 4 375 47 344 29 4 795 Įsigijimai - - 6 - 6 Nusidėvėjimas ( 45) ( 16) ( 202) ( 29) ( 292) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 4 330 31 148 - 4 509 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 720 - 5 232 Sukauptas nusidėvėjimas ( 135) ( 16) ( 572) - ( 723) Likutinė vertė 4 330 31 148 - 4 509 2022 metais baigsis transporto nuomos sutartys. Naujas transporto nuomos viešasis konkursas bus organizuotas taikant žaliųjų pirkimų kriterijus. 8. Suteiktos paskolos 2021-12-31 2020-12-31 Paskola UAB "TETAS" - 1 000 Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį) 43 594 - Apskaitinė vertė 43 594 1 000 Bendrovė 2018 m. birželio 25 d. buvo suteikusi paskolą UAB „TETAS“, suma 1 mln. Eur, kurią UAB „TETAS“ grąžino 2021 m. liepos 1 d. Paskolą, suteiktą 2017 m. spalio 25 d., suma 1 203 tūkst. Eur UAB „TETAS“ grąžino 2020 m. spalio 23 d. Suteiktų UAB „TETAS“ paskolų suma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 0 Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 1 000 tūkst. Eur). Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį, kuria numatoma galimybė panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. Sutarties terminas yra iki 2022 m. vasario 26 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui su fiksuota 0% palūkanų norma, atitinkančią esamas rinkos sąlygas. Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB „EPSO-G“ disponavimui, finansinės padėties ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 118 9. Finansinis turtas Bendrovės finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per bendrąsias pajamas, sudaro TSO Holding AS akcijos: 2021-12-31 2020-12-31 TSO HOLDING AS (2 proc.) 781 1 089 Iš viso 781 1 089 2020 m. sausio 15 d. Bendrovė kartu su kitais Nord Pool Holding AS akcininkais - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais (PSO) per bendrą kontroliuojamą bendrovę TSO HOLDING AS (Bendrovė turi 2 proc. akcijų) pardavė 66 proc. Nord Pool Holding AS akcijų Euronext ir šio sandorio pagrindu nustatė investicijos tikrąją vertę; vėlesniais laikotarpiais tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į gautus dividendus. 2021 metais Bendrovė, gavusi iš TSO Holding AS 307 tūkst. Eur dividendų, ta pačia suma atliko TSO Holding AS akcijų vertės koregavimą: apskaitė 307 tūkst. Eur veiklos sąnaudose. 2020 metais Bendrovė, gavusi iš TSO Holding AS 895 tūkst. Eur dividendų, ta pačia suma atliko TSO Holding AS akcijų vertės koregavimą: apskaitė 834 tūkst. Eur veiklos sąnaudose ir 61 tūkst. Eur kitose bendrose pajamose bei sumažino perkainojimo rezervą. 2021 m. gruodžio 31 d. TSO HOLDING AS akcijų tikroji vertė atitiko antrą tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį, kai vertė nustatyta 2020 m. įvykusių sandorių pagrindu. 10. Atsargos Bendrovės atsargas sudaro: 2021-12-31 2020-12-31 Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos 180 186 Atimti: vertės sumažėjimas ( 173) ( 160) Apskaitinė vertė 7 26 Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2021 ir 2020 metais: 2021 2020 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 160 278 Vertės sumažėjimo pasikeitimas 13 ( 118) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 173 160 Bendrovė 2021 ir 2020 metais suformavo sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2021 metus sudarė 316 tūkst. Eur (per 2020 metus – 218 tūkst. Eur). 11. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais Prekybos gautinas sumas pagal sutartis su klientais sudaro: 2021-12-31 2020-12-31 Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 49 776 22 766 Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas 732 333 Atimti: prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai ( 45) ( 155) Apskaitinė vertė 50 463 22 944 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 119 Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 2021 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2020 m. gruodžio 31 d. padidėjo, nes 2021 m. gruodžio mėn. balansavimo kaina padidėjo 4,5 karto, o kiekis- 72 % lyginant su 2020 m. gruodžio mėn. Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Bendrovė 2021 metais atstatė 110 tūkst. Eur tikėtinų kredito nuostolių dėl apmokėtų sumų (2020 m. gruodžio 31 d. – 108 tūkst. Eur). 12. Prekybos gautinos sumos Prekybos gautinas sumas sudaro: 2021-12-31 2020-12-31 Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 143 388 Gautinos perkrovų valdymo įplaukos 3 741 737 Gautinos VIAP lėšos 3 189 516 Kitos prekybos gautinos sumos 3 127 570 Apskaitinė vertė 10 200 2 211 Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 13. Kitos gautinos sumos Kitas gautinas sumas sudaro: 2021-12-31 2020-12-31 Gautinos dotacijos 9 900 3 191 Kitos gautinos sumos 92 116 Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas ( 23) ( 23) Apskaitinė vertė 9 969 3 284 Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 14. Kitas finansinis turtas 2021-12-31 2020-12-31 Deponuotos lėšos garantijoms 3 000 700 Gauti depozitai (28 pastaba) 2 359 919 Apskaitinė vertė 5 359 1 619 Kito finansinio turto tikroji vertė 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi apskaitinei vertei. 15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2021-12-31 2020-12-31 Pinigai banke 1 819 33 Apskaitinė vertė 1 819 33 Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 120 16. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų ir buvo padalintas į 504 331 380 vienetų 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų priedus sudaro skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių, jie buvo suformuoti 2010 metais ir sudaro 8 579 tūkst. Eur. Kapitalo valdymas Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika, kuri tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui. Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija. 17. Privalomasis, finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo ir kiti rezervai Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo. Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - tai finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuotoliai. Kiti rezervai Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną. 2021 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir 8 890 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus. 2020 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir 45 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus. 18. Dividendai 2021 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 16 542 069 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0328 Eur. 2020 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4 085 084 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0081 Eur. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 121 19. Dotacijos Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2021 m. ir 2020 m. dotacijų judėjimą sudarė: 2021 2020 Apskaitinė vertė sausio 1 d. - - Gautos dotacijos ir avansu gautos dotacijos 22 496 9 788 Perkelta į gautus avansus (27 pastaba) (9 705) ( 80) Atkelta iš avansu gautų dotacijų (27 pastaba) 4 756 - Gautinos dotacijos (13 pastaba) 9 900 3 191 Atkelta iš gautų dotacijų (13 pastaba) (3 191) - Perkrovų įplaukos (22 pastaba) 2 954 8 005 Gautas turtas iš prijungimo (6 pastaba) 1 086 733 Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (6 pastaba) (28 296) (21 447) Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui - ( 190) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. - - * avansu gauta dotacija apskaitoma kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento (2.11 pastaba). ** turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte (2.12 pastaba). 20. Paskolos Bendrovės paskolas sudaro: 2021-12-31 2020-12-31 Ilgalaikės paskolos Banko paskolos 51 452 65 677 Trumpalaikės paskolos Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 14 225 14 225 Iš viso paskolų 65 677 79 902 Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai 2021-12-31 2020-12-31 Tarp 1 ir 2 metų 14 225 14 225 Nuo 2 iki 5 metų 19 227 29 452 Po 5 metų 18 000 22 000 Iš viso 51 452 65 677 Bendrovė 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. neturėjo įkeitimų. Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,97 proc. Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 46,57 mln. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 52,71 mln. Eur). Bendrovė 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų. Bendrovė pagal paskolos sutartis su Nordic Investment Bank ir su European Investment Bank yra įsipareigojusi neviršyti grynosios skolos ir EBITDA santykio rodiklio: 2021 metais - 6,5, 2020 metais - 6,5. Ilgalaikių paskolų, kurioms galioja šis reikalavimas, iš Nordic Investment Bank likutis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 19 106 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 27 188 tūkst. EUR) ir iš European Investment Bank likutis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 46 571 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 52 714 tūkst. EUR). Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyse numatytą reikalavimą vykdė. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 122 Taip pat Bendrovė pagal šias paskolų sutartis abiem bankams yra įsipareigojusi, kad palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis už 3. Šį reikalavimą Bendrovė vykdė. Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2021 m. ir 2020 m. suderinimas: 2021-12-31 2020-12-31 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 819 33 Ilgalaikės paskolos ( 51 452) ( 65 677) Nuomos įsipareigojimai ( 4 414) ( 4 590) Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ( 14 225) ( 14 225) Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis ( 180) ( 267) Grynoji skola (68 452) (84 726) Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 819 33 Grynoji skola su fiksuota palūkanų norma ( 46 571) ( 52 714) Grynoji skola su kintama palūkanų norma ( 23 700) ( 32 045) Grynoji skola (68 452) (84 726) Pinigai Paskolos Nuoma Iš viso Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d. 30 (94 128) (5 041) (99 139) Nuomos įsigijimas - - (106) (106) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas 3 - - 293 Grąžinta paskola - 14 226 - 14 226 Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d. 33 (79 902) (4 857) (84 726) Nuomos įsigijimas - - (6) (6) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 1 786 - 269 2 055 Grąžinta paskola - 14 225 14 225 Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d. 1 819 (65 677) (4 594) (68 452) 21. Nuomos įsipareigojimai Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas: 2021 2020 Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 4 857 5 041 Sudarytos nuomos sutartys 6 106 Perskaičiavimas - ( 12) Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos 64 66 Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) ( 333) ( 344) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 4 594 4 857 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 4 414 4 590 Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 180 267 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 123 Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro: 2021-12-31 2020-12-31 Einamųjų metų dalis 180 267 Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: Tarp 1 ir 2 metų 44 177 Tarp 2 ir 3 metų 22 44 Tarp 3 ir 5 metų 46 45 Virš 5 metų 4 302 4 324 Viso 4 594 4 857 Bendrovės palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos finansinės veiklos sąnaudose 2021 m. sudarė 64 tūkst. Eur (2020 m. - 66 tūkst. Eur). Bendrovės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 000 Eur) turto nuomos sąnaudos, 2021 m. sudarė 172 tūkst. Eur (2020 m. – 166 tūkst. Eur), apskaityta sąnaudose. Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. Bendrovė 2021 m. atliko 333 tūkst. Eur (2020 m. – 344 tūkst. Eur) nuomos mokėjimų (vertės dengimas). 22. Perkrovų valdymo įplaukos 2021-12-31 2020-12-31 Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis 88 267 55 659 Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis 20 820 6 860 Viso perkrovų valdymo įplaukų 109 087 62 519 2021 2020 Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pradžioje 62 519 39 135 Gautos perkrovų valdymo pajamos per periodą 50 112 32 381 Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (2 954)) (8 005) Perkrovų valdymo pajamos pripažintos pajamomis per periodą ( 590) ( 992) Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pabaigoje 109 087 62 519 Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.16 pastaboje. 2021 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas perkrovų valdymo įplaukų likutis įsipareigojimuose sudarė 109 087 tūkst. Eur, numatomas panaudojimas nurodytas šio aiškinamojo rašto 3 pastaboje. Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių. Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 2.16 pastaboje, skirtumas tarp perkrovų įplaukų likučio įsipareigojimuose ir turte susidarė dėl 43 594 tūkst. Eur suteiktos paskolos UAB „EPSO-G“ (pagal Bendros sąskaitos sutartį) (8 pastaba) ir dėl likusių perkrovų lėšų laikino panaudojimo Bendrovės veiklai finansuoti. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 124 23. Atidėjiniai 2021-12-31 2020-12-31 Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms 275 218 Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams ** 277 1 250 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui 1 646 1 909 Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti* 661 15 Apskaitinė vertė 2 859 3 392 Ilgalaikiai atidėjiniai 352 2 597 Trumpalaikiai atidėjiniai 2 507 795 Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro mokėtinos sumos apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Bendrovės kolektyvinę sutartį (2.15 pastaba). Kaip aprašyta 5-oje pastaboje 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius. Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 2020 m. buvo padidintas 165 tūkst. Eur (ilgalaikė įsipareigojimų dalis buvo sumažinta 180 tūkst. Eur., o trumpalaikė buvo padidinta 345 tūkst. Eur).2021 m. buvo sumažintas 925 tūkst. Eur (ilgalaikė įsipareigojimų dalis buvo sumažinta 393 tūkst. Eur., o trumpalaikė - 532 tūkst. Eur). Kaip aprašyta 5-oje pastaboje 2020 m. suformuotas įsipareigojimas apsaugos zonų atidėjiniui 2021 m. pagal patikslintą įvertinimą buvo sumažintas 263 tūkst. Eur (ilgalaikė įsipareigojimų dalis buvo sumažinta 1 909 tūkst. Eur., o trumpalaikė – padidinta 1 646 tūkst. Eur). Atidėjinius teisminėms byloms/pretenzijoms 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro atidėjinys galimam mokėjimui teismo sprendimu AB „Šiaulių energija“ (39 pastaba). Atidėjinių judėjimą sudarė: Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui Atidėjiniai teisminėms byloms/pretenzijoms Viso Apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. 173 1 161 - 636 1 970 Priskaičiuota - - 1 909 - 1 909 Patikslintas įvertinimas 45 165 - ( 621) ( 411) Išmokėta - ( 76) - - ( 76) Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 218 1 250 1 909 15 3 392 Priskaičiuota - Patikslintas įvertinimas 57 ( 925) ( 263) 646 ( 485) Išmokėta ( 48) ( 48) Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 275 277 1 646 661 2 859 24. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2021-12-31 2020-12-31 Ilgalaikės skolos tiekėjams 430 - Ateinančių laikotarpių pajamos 163 - Avansu gautos dotacijos 1 677 1 677 Apskaitinė vertė 2 270 1 677 Avansu gautas dotacijas didžiąja dalimi sudaro piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai įgyvendinti iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2023 metais. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 125 25. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro: 2021 2020 Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos 11 395 9 313 Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (1 819) - Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nauda) (7 307) (5 035) Praėjusių metų atidėto pelno mokesčio pajamos (nauda) 1 819 - Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) 4 088 4 278 2020 m. birželio 5 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartį tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir „LITGRID“ AB dėl mokestinių nuostolių (2 567 tūkst. Eur) perėmimo už atlygį. Pagal šią sutartį Bendrovė 2020 metais sumokėjo UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimtos mokestinio nuostolio sumos, t. y. 385 tūkst. Eur. VMI mokėtinas pelno mokestis buvo sumažintas perimtų nuostolių suma. 2021 m. birželio 11 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartį tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir „LITGRID“ AB dėl mokestinių nuostolių (2 533 tūkst. Eur) perėmimo už atlygį. Pagal šią sutartį Bendrovė 2021 metais sumokėjo UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimtos mokestinio nuostolio sumos, t. y. 380 tūkst. Eur. VMI mokėtinas pelno mokestis buvo sumažintas perimtų nuostolių suma. 2021 m. Bendrovė nusprendė suvienodinti finansinę ir mokestinę perkrovų valdymo įplaukų apskaitą ir patikslino 2018 m. pelno mokesčio deklaraciją. Vėlesnių metų deklaracijos bus tikslinamos vėlesniais laikotarpiais. Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau: Atidėtojo pelno mokesčio turtas IMT ir finansinio turto perkainojimas (vertės sumažėjimas) Turto vertės sumažėjimas Perkrovų įplaukos Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos Kita Iš viso 2019 m. gruodžio 31 d. 1 398 20 8 412 174 370 10 374 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje ( 26) 127 4 667 300 127 5 195 Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje 9 - - - - 9 2020 m. gruodžio 31 d. 1 381 147 13 079 474 497 15 578 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 44 ( 9) 5 532 ( 186) 180 5 561 2021 m. gruodžio 31 d. 1 425 138 18 611 288 677 21 139 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai IMT ir finansinio turto perkainojimas (vertės padidėjimas) Nusidėvėjimo normų skirtumai Mokesčių lengvata įsigyjant IMT Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos Palūkanų kapitalizavimo įtaka Iš viso 2019 m. gruodžio 31 d. - 155 (1 545) ( 240) ( 282) (1 912) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - 31 119 ( 311) 1 ( 160) 2020 m. gruodžio 31 d. - 186 (1 426) ( 551) ( 281) (2 072) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - ( 392) 138 178 3 ( 73) 2021 m. gruodžio 31 d. - ( 206) (1 288) ( 373) ( 278) (2 145) Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d. 15 578 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. 21 139 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d. (2 072) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. (2 145) Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d. 13 506 Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. 18 994 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 126 Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau: 2021-12-31 2020-12-31 Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. 20 990 15 453 Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. 149 125 Iš viso: 21 139 15 578 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. (2 032) (1 909) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. ( 113) ( 163) Iš viso: (2 145) (2 072) Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį: 2021-12-31 2020-12-31 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 24 101 30 881 Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą 3 615 4 632 Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) 41 15 Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka 432 ( 369) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) 4 088 4 278 26. Prekybos skolos 2021-12-31 2020-12-31 Skolos už elektros energiją 42 280 13 123 Skolos už rangos darbus, paslaugas 7 691 1 714 Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas 9 483 10 397 Apskaitinė vertė 59 454 25 234 Skolos už elektros energiją apima balansavimo ir reguliavimo mokėtinas sumas, kurios išaugo dėl kelis kartus išaugusios balansavimo paslaugos kainos ir kiekio. Mokėtinos sumos už balansavimo-reguliavimo energiją 2021- 12-31 buvo 29,9 mln. EUR (2020-12-31 – 3,2 mln. EUR). Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms. 27. Gauti išankstiniai apmokėjimai 2021-12-31 2020-12-31 Ateinančių laikotarpių pajamos 11 - Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų 581 611 Avansu gautos dotacijos 9 736 4 787 Kitos avansu gautos sumos - 1 Apskaitinė vertė 10 328 5 399 Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 127 28. Kitos mokėtinos sumos 2021-12-31 2020-12-31 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 227 196 Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos 1 131 988 Mokėtinas PVM 3 762 1 946 Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis 512 467 Mokėtini dividendai 514 470 Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos 2 014 2 062 Įsipareigojimų įvykdymo garantija 2 359 919 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 367 350 Apskaitinė vertė 10 886 7 398 * Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai. Kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 29. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Elektros energijos pajamas sudaro 2021 2020 Elektros energijos perdavimo paslauga 80 070 83 363 Prekyba balansavimo/disbalanso energija 71 720 21 217 Sisteminės paslaugos 91 653 86 702 Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai 3 113 4 863 Viešuosius interesus atitinkanti paslauga 19 978 8 959 Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo 8 184 Perkrovų įplaukos 590 991 Pajamos už kilmės garantijų administravimą 126 120 Iš viso 267 258 206 399 Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos pagal sutartis su klientais per 2021 metus sudarė 246 061 tūkst. Eur (per 2020 metus – 195 626 tūkst. Eur). 2021 m. elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos palyginus su 2020 metais, padidėjo 30 proc. Pagrindinės pajamų didėjimą lėmusios priežastys yra disbalanso ir balansavimo energijos pajamų didėjimas 50,5 mln. Eur (+238%) dėl 160% didesnės vidutinės pardavimo kainos ir 31% didesnio kiekio bei 11 mln. Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų didėjimas dėl kainos didėjimo 171%. 30. Kitos pajamos 2021 2020 Pajamos iš turto nuomos 512 488 Kitos pajamos 2 818 629 Iš viso 3 330 1 117 2021 metais Bendrovės didžiąją dalį kitų pajamų – 2 786 tūkst. Eur sudarė delspinigiai ir netesybos už rangovų pavėluotai atliktus darbus (2.20 pastaba) (2020 metais – 417 tūkst. Eur). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 128 31. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos Elektros energijos sąnaudas sudaro 2021-12-31 2020-12-31 Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos 40 165 15 190 Sisteminių paslaugų sąnaudos 61 860 81 740 VIAP sąnaudos (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas) 19 893 8 855 Balansavimo ir reguliavimo energijos sąnaudos 71 114 20 833 Dalyvavimo ENTSO-e ITC mechanizme sąnaudos 838 781 Jungčių paskirstytų pajėgumų pasinaudojimo užtikrinimo sąnaudos 590 992 Iš viso 194 460 128 391 2021 m. elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 194,5 mln. eurų (78,8 proc. visų įmonės sąnaudų) ir lyginant su 2020 m. jos padidėjo 51,5 proc. Sisteminių paslaugų sąnaudos sumažėjo 24,3 proc. iki 61,9 mln. eurų, o pagrindinė mažėjimo priežastis – 17,9 mln. eurų mažesnės VERT reguliuojamos izoliuoto darbo užtikrinimo paslaugos sąnaudos bei dėl efektyvesnio perdavimo tinklo valdymo 2,2 mln. eurų mažesnės įtampos valdymo sąnaudos. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos dėl didesnių pardavimo kiekių ir vidutinės pirkimo kainos didėjo 3,4 karto ir siekė 71,1 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos didėjo 2,6 karto iki 40,2 mln. eurų dėl 2,85 karto didesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. 2021 m. vidutinė elektros kaina biržoje buvo 2,66 karto didesnė nei 2020 m., o paskutinį metų ketvirtį, per kurį technologiniai nuostoliai sudarė 31 proc. metinio kiekio, kaina buvo didesnė 3,6 karto. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 0,8 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 19,9 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 0,6 mln. eurų. 32. Informacija apie segmentus Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis segmento pelno ar nuostolio matas yra grynasis pelnas. Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą. Pajamos iš Lietuvos klientų per 2021 metus sudarė 89 proc. visų pajamų (per 2020 metus – 95 proc.). Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2021 ir 2020 metais sudarė: 2021 2020 Lietuva 242 169 196 646 Estija 10 176 4 915 Švedija 7 231 3 151 Lenkija 5 823 1 157 Latvija 2 192 226 Norvegija 2 304 1 057 Kitos šalys 693 364 Iš viso: 270 588 207 516 Bendrovės pajamos 2021 metais iš didžiausių klientų: Įmonės pavadinimas 2021 AB Energijos skirstymo operatorius 158 956 Ignitis UAB 23 756 AB Ignitis gamyba 13 687 Bendrovės pajamos 2020 metais iš didžiausių klientų: Įmonės pavadinimas 2020 AB Energijos skirstymo operatorius 154 900 AB ORLEN Lietuva 7 753 AB Ignitis gamyba 6 002 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 129 33. Sandoriai tarp susijusių šalių 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/. Bendrovės susijusios šalys 2021 m. ir 2020 m. buvo: - Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai; - UAB „Epso-G“ grupės įmonės: - AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai); - UAB „Tetas“ (bendri akcininkai); - UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai). - AB „Ignitis grupė “ įmonės: - UAB Duomenų logistikos centras (iki 2020 m. liepos 7 d. asocijuota įmonė); - AB „Energijos skirstymo operatorius“; - UAB „Ignitis“; - UAB „Ignitis gamyba“. - UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (2021 m. liepos 16 d. likviduota) Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės: - VĮ Ignalinos atominė; - Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės. - Vadovybė. Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus. 2021 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2021 m. gruodžio 31 d sudarė: Susijusios šalys Gautinos sumos ir sukauptos pajamos Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos Suteiktos paskolos Pirkimai Pardavimai Finansinės veiklos pajamos UAB "EPSO-G" grupės įmonės UAB „EPSO-G“ - 53 43 594 628 - - UAB „TETAS“ 618 958 11 522 89 13 BALTPOOL UAB 3 189 - - 203 10 527 - Valstybės valdomos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 20 543 273 - 3 907 159 142 - AB „Ignitis gamyba“ 4 620 19 003 - 82 846 13 687 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 30 - - - 278 - UAB "Ignitis" 13 543 - - 3 151 23 756 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė - 175 - 243 396 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė - 43 - 262 125 - UAB Transporto valdymas - 18 - 181 - - UAB Projektų ekspertizė - 46 - 103 - - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija - 321 - - - - VĮ Ignalinos atominė elektrinė 94 10 - 128 923 - AB "LTG Infra" 69 - - - 499 - 42 706 20 900 43 594 103 174 209 422 13 Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso ir sisteminių paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia paslaugas pagal rangos sutartis, UAB Baltpool perveda Bendrovei skirtas VIAP lėšas. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 130 2020 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2020 m. gruodžio 31 d sudarė: Susijusios šalys Gautinos sumos ir sukauptos pajamos Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos Suteiktos paskolos Pirkimai Pardavimai Finansinės veiklos pajamos UAB "EPSO-G" grupės įmonės UAB „EPSO-G“ - 27 - 136 - - UAB „TETAS“ 155 825 1 000 11 994 191 42 BALTPOOL UAB 516 - - 203 5 070 - Valstybės valdomos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 18 050 379 - 857 154 900 - AB „Ignitis gamyba“ 777 8 548 - 80 884 6 002 - UAB Duomenų logistikos centras 25 - - 8 240 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 27 - - - 261 - UAB "Ignitis" 721 - - 2 137 4 867 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė - 100 - - 32 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 28 - - 192 282 - UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija - - - 712 - - UAB Transporto valdymas - 18 - 181 - - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija - 321 - - - - VĮ Ignalinos atominė elektrinė 107 23 - 177 1 058 - AB "LTG Infra" 52 - - - 492 - 20 458 10 241 1 000 97 481 173 395 42 Išmokos vadovybei 2021 2020 Išmokos, susijusios su darbo santykiais 802 897 Iš jų: Išeitinės kompensacijos 37 92 Vadovų skaičius (vidutinis metinis) 7 7 * - su darbdavio Sodros įmokomis. Per 2021 ir 2020 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai bei kolegialių valdymo organų nariai. 2021 metais kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 38 tūkst. Eur (2020 m. – 37 tūkst. Eur). 34. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai 2021 m. ir 2020 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks: 2021 2020 Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) 20 013 26 603 Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) 504 331 380 504 331 380 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) 0,040 0,053 35. Papildoma pinigų srautų informacija 2021 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 841 tūkst. Eur (2020 m. – 305 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 46 tūkst. Eur (2020 m. – 49 tūkst. Eur). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 131 36. Finansinės rizikos faktoriai Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika, kuri skelbiama UAB „EPSO-G“ tinklalapyje www.epsog.lt. Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje) Finansinis turtas 2021-12-31 2020-12-31 Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 50 463 22 944 Prekybos gautinos sumos 10 200 2 211 Kitos gautinos sumos 69 93 Suteiktos paskolos 43 594 1 000 Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio dalis - 24 901 Kitas finansinis turtas 5 359 1 619 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 819 33 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 111 504 52 801 Kitas finansinis turtas Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas 781 1 089 Finansinis turtas iš viso: 112 285 53 890 Finansiniai įsipareigojimai 2021-12-31 2020-12-31 Paskolos 65 677 79 902 Nuomos įsipareigojimai 4 594 4 857 Prekybos skolos 59 454 25 234 Mokėtini dividendai 514 470 Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos 2 014 2 062 Įsipareigojimų įvykdymo garantija 2 359 919 Iš viso 134 612 113 444 Kredito rizika 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su: 2021-12-31 2020-12-31 Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas 111 504 52 801 Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 94 proc. (2020 m. gruodžio 31 d.- 97 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 36 proc. (2020 m. gruodžio 31 d. – 74 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų. Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis.. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 132 Bendrovė nepanaudotus pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (15 pastaba), motininių bankų ilgalaikio skolinimosi reitingai: Swedbank A+ SEB AA- OP Corporate Bank AA- Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų. Likvidumo rizika Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t.y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes. Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2021 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 1 (2020 m. gruodžio 31 d. - 0,59). Kaip aprašyta pastaboje 2.16, Bendrovė, esant poreikiui gali naudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas. Ateinančių metų likvidumas bus užtikrinamas iš ateinančių metų veiklos pelno bei gaunamų perkrovų lėšų, kurios esant poreikiui bus panaudojamas veiklos finansavimui. Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga. iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki vienerių metų Per antrus metus Per trečius - penktus metus Po penkių metų 2021 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 64 341 - - - - Paskolos 1 262 13 559 14 675 19 989 18 415 Nuomos įsipareigojimai 75 165 107 253 7 671 2020 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 28 685 - - - - Paskolos 1 299 13 669 14 822 30 467 22 612 Nuomos įsipareigojimai 87 254 240 275 7755 Rinkos rizika a) Palūkanų normos rizika Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Bendrovė turi ilgalaikes paskolas, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR, kurių perfiksuojamos kas 3 mėnesius. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės paskolų palūkanos prieš mokesčius padidėtų/sumažėtų 22 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 32 tūkst. Eur). b) Užsienio valiutos rizika Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 133 37. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos ir kitas finansinis turtas. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos: • Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, , kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų susijusioms šalims, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). • Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 306 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė (2020 m. gruodžio 31 d. - 384 tūkst. Eur). 38. Kainų ir Bendrovės pelningumo reguliavimas 2021 m. gruodžio 31 d. sukauptas VERT jau patvirtintas 2018-2020 m. elektros energijos perdavimo paslaugos rezultatas (pajamų ir sąnaudų skirtumas, kurį reikės grąžinti ateinančiais metais, t. y. nustatant elektros energijos perdavimo paslaugos kainą pajamos bus sumažintos skirtumo suma) siekia 23,6 mln. Eur, iš jų 15,1 mln. Eur jau įvertinti (sumažintos pajamos) nustatant 2022 m. perdavimo paslaugos kainą, o 8,5 mln. Eur turi būti įvertinti nustatant 2023 m. kainą. 2021 m. elektros energijos perdavimo paslaugos rezultatas dėl ženkliai didesnių 2021 m. elektros energijos rinkos kainų ir dėl to išaugusių elektros pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudų yra neigiamas ir dar nėra VERT patvirtintas. Nustatant 2023 m. kainą jis turėtų būti įvertintas didinant elektros energijos perdavimo paslaugų kainą. 2021 m. gruodžio 31 d. sukauptas VERT jau patvirtintas 2020 m. sisteminių paslaugų rezultatas (pajamų ir sąnaudų skirtumas, kurį reikės grąžinti ateinančiais metais – t. y. nustatant sisteminių paslaugų kainą pajamos bus sumažintos skirtumo suma) siekia 4,4 mln. Eur, kuris jau įvertintas (sumažintos pajamos) nustatant 2022 m. sisteminių paslaugų kainą. 2021 m. sisteminių paslaugų rezultatas yra teigiamas ir dar nėra patvirtintas VERT. Nustatant 2023 m. kainą jis turėtų būti įvertintas mažinant paslaugų kainą. 39. Teisminiai nagrinėjimai 2020 m. kovo 12 d. ieškovas AB “Šiaulių energija” pateikė ieškinį AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašoma priteisti 1 272 tūkst. Eur nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo 1 272 tūkst. Eur sumos nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ginčas kilo dėl 2019 m kovo 25 d. ieškovo AB “Šiaulių energija” valdomoje Šiaulių termofikacinėje elektrinėje įvykusios avarijos, kurios metu, kaip nurodoma ieškovo ieškinyje, sugedo elektrinėje sumontuotas trifazis sinchroninis generatorius. Procese LITGRID AB statusas buvo pakeistas į atsakovo, kartu prašant priteisti reikalaujamą sumą solidariai iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir LITGRID AB. 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies: iš LITGRID AB priteista 590tūkst. Eur nuostolių bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat AB „Šiaulių energija“ naudai priteista 8 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalyje ieškinys atmestas. Su teismo sprendimu nesutinkama pilna apimtimi. 2021 m. gegužės 7 d. LITGRID AB pateikė apeliacinį skundą. Nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje data dar nepaskirta. Bendrovė suformavo atidėjinį visai priteistai sumai. 2021 m. kovo 30 d. ieškovas "Žilinskio ir CO" UAB Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui Grid Solutions SAS dėl 923 tūkst. Eur delspinigių priteisimo. Bendrovė byloje dalyvauja kaip tretysis asmuo, nes byloje pripažintos aplinkybės gali turėti įtakos sprendžiant netesybų klausimą rangovo "Žilinskio ir CO" UAB atžvilgiu pastarajam vėluojant pagal 2019 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 19SUT-65 "Litpol Link jungties išplėtimo I etapo poveikio aplinkai vertinimo, projektavimo ir statybos darbų sutartį" įvykdyti darbus. 2022 m. kovo mėn. byla buvo išnagrinėta, priimtas sprendimas ieškinį atmesti, tačiau jis dar neįsiteisėjęs ir gali būti apskųstas. Bendrovė šiuo metu vertina, ar yra pagrindas jau pripažintų delspinigių pajamų iš „Žilinskio ir CO“ peržiūrėjimui. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 134 40. Audito įmonės suteiktos paslaugos 2021 metais audito įmonė Bendrovei suteikė 3 172 Eur vertės ne audito paslaugas. 41. Aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena Litgrid AB, kaip ir daugumoje pažangių pasaulio bendrovių, veiklos planuose daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai, socialinei atsakomybei ir valdysenai (angl. Environmental, Social and Governance – toliau ESG). Pingančios technologijos, brangstantis iškastinis kuras bei augančios taršos leidimų kainos ir bendras visuomenės apsisprendimas rinktis tvarius sprendimus, keičia požiūrį į tvarumą ir tvarias investicijas. Pagal Energetikos ministerijos iškeltus tikslus, 2030 m. bendra saulės ir vėjo generacijos galia Lietuvoje turėtų pasiekti 7000 MW, iš kurių 3600 MW sudarys sausumos vėjo, 1400 MW – jūrų vėjo ir 2000 MW – saulės elektrinės. Litgrid AB siekia prisitaikyti ir suteikia vis didesnę reikšmę ESG klausimams formuojant verslo ir investavimo strategijas: 1) Perdavimo tinklo atstatymo ir plėtros vienas iš prioritetų kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios Litgrid infrastruktūros poveikį aplinkai; 2) Nuo 2021 m. Litgrid AB vykdydama viešuosius pirkimus įsigyjant prekes, darbus ir paslaugas pirmenybę teikia žaliesiems pirkimams. Žaliasis pirkimas – tai pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose. ESG politikos įgyvendinimas Litgrid finansinių rodiklių reikšmingai neįtakos, pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą visos pagristos Litgrid reguliuojamos veiklos išlaidos kompensuojamos per reguliuojamos veiklos pajamas. 42. Pobalansiniai įvykiai 2022 m. Litgrid AB ketina parduoti TSO Holdingas (Bendrovė turi 2 proc. akcijų) akcijas. 2022 m. vasario 24 d. Rusija kartu su Baltarusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainos valstybę. Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė aukščiau išvardintose valstybėse neturi nei tiekėjų, nei pirkėjų, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje neturėtų tiesiogiai reikšmingai įtakoti Bendrovės finansinių rezultatų. Netiesioginė įtaka galėtų pasireikšti: • kintant rinkoje elektros energijos kainai (įtakoja Bendrovės patiriamas technologinių nuostolių sąnaudas). Jei taip ir atsitiktų, poveikis būtų trumpalaikis, nes reguliatorius vėlesniais periodais patirtus nuostolius kompensuotų; • pabrangstant kai kuriems mūsų rangovų tinklo remonto darbuose ir investiciniuose projektuose naudojamiems elementams kurios jie iki šiol įsigydavo aukščiau išvardintose valstybėse. Atsižvelgiant į tai, jog tokių elementų dalis yra labai maža, pokyčio (tokių elementų tiekėjų pasikeitimo) įtaka Bendrovės finansiniams rodikliams būtų nereikšminga. _ UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, lt[email protected], www.pwc.lt Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre Nepriklausomo auditoriaus išvada LITGRID AB akcininkams Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Mūsų nuomonė Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomonė atitinka 2022 m. kovo 18 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui. Mūsų audito apimtis Bendrovės finansines ataskaitas sudaro: ● 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų pinigų srautų ataskaita; ir ● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją. Pagrindas nuomonei pareikšti Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Nepriklausomumas Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų. Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 40 pastaboje. Mūsų audito metodika Apžvalga Reikšmingumo lygis ● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 2 670 tūkst. Eur Pagrindiniai audito dalykai ● Ilgalaikio materialiojo turto vertė Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką. Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą. Reikšmingumo lygis Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai. Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei 2 670 tūkst. Eur (2 070 tūkst. Eur) Kaip mes jį nustatėme 1 % nuo pajamų Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys, norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Pasirinkome 1 %, kuris yra priimtinose kiekybinio reikšmingumo lygio ribose. Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 180 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.] Pagrindiniai audito dalykai Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės. Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Ilgalaikio materialiojo turto vertė (žr. 2.4 ir 6 pastabas) Po pirminio pripažinimo Bendrovė ilgalaikiam materialiajam turtui taiko perkainojimo metodą. Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 338 051 tūkst. Eur, kuri yra jo tikroji vertė perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vėlesnius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vadovybė įvertino, ar ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Bendrovė naudojo pajamų metodą, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą ir padarė išvadą, kad ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė pagrįstai atitinka tikrąją vertę, todėl vertės koregavimai nebuvo pripažinti 2021 m. gruodžio 31 d. Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl ilgalaikio materialiojo turto likučio reikšmingumo finansinės būklės ataskaitai ir dėl to, kad vadovybės atliekamas ilgalaikio materialiojo turto verčių vertinimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus. Mes supratome ir įvertinome apskaitos principus, procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos vadovybė taikė nustatydama ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę. Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo metodologiją ir jos tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų 2021 m. įvykusų pasikeitimų įvertinimą. Mes gavome pinigų srautų modelius, kuriuos vadovybė taiko turto vertei įvertinti. Mes patikrinome modelius ir įvertinome, ar matematiniai skaičiavimai juose yra tikslūs ir ar rezultatai yra tiksliai palyginami su turto balansinėmis vertėmis. Mes išanalizavome vadovybės taikytas prielaidas, kurios turi reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams: reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, papildomą kainos dedamąją investicijų finansavimui, reguliuojamo turto vertes ir turto vertes istorine savikaina. Jas atitinkamai sutikrinome su Bendrovės vidiniais biudžetais ir investicijų planais arba rinkos informacija. Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto normą. Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio jautrumą grąžos normos, diskonto normos, papildomos kainos dedamosios investicijų finansavimui ir perkrovų įplaukų pajamų pokyčiams. Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas yra pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad vertinimo koregavimų atlikti nereikia, yra tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes. Mes įvertinome 2.4 ir 6 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą. Išvada apie kitą informaciją, įskaitant metinį pranešimą Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima metinį pranešimą, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant metinį pranešimą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone: ● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, metiniame pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir ● metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą. Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat: ● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas; ● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą; ● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą; ● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos; ● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą. Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad finansinės ataskaitos, įskaitant metinį pranešimą, už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas). Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas Bendrovės vadovybė pritaikė Finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu. Mūsų atsakomybė Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams). Atliktų darbų santrauka Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė: • supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei finansinių ataskaitų ženklinimą; • patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai; • įvertinimą, ar finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente; • įvertinimą, ar Bendrovė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir • įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija. Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti. Išvada Mūsų nuomone, Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Paskyrimas Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir nenutrūkstamas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė 3 metus. Po dviejų metų, buvome vėl paskirti auditoriais 2020 m. rugsėjo 18 d., ir viso užduoties vykdymo laikotarpis apima 5 metus. Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė. UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu Rasa Radzevičienė Partnerė Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377 Vilnius, Lietuvos Respublika 2022 m. kovo 18 d. Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.