AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

KN Energies AB

Annual / Quarterly Financial Statement Apr 22, 2022

2252_10-k_2022-04-22_68a82cff-aaa1-4a53-bfa6-36d85ef374f2.pdf

Annual / Quarterly Financial Statement

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AKCINĖ BENDROVĖ "KLAIPĖDOS NAFTA"

2021 KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 9
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 11
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 12
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 14
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 16
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 65
2021 M. AB KLAIPĖDOS NAFTA METINIS PRANEŠIMAS66

KPMG Baltics, UAB Klaipėdos filialas Liepų g. 4 LT-92114 Klaipėda Lietuva

Tel.: El. p.: Internetinis puslapis:

+370 46 480012 [email protected]

home.kpmg/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Klaipėdos nafta" akcininkams

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Įmonė) atskirųjų finansinių ataskaitų ir AB "Klaipėdos nafta" ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau – Grupė) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Įmonės atskirąsias ir Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

  • 2021 m. gruodžio 31 d. atskiroji ir konsoliduotoji finansinės būklės ataskaita,
  • tą dieną pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita,
  • tą dieną pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita,
  • tą dieną pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita,
  • atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką.

Mūsų nuomone, pridėtos atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą apie Įmonės ir Grupės 2021 m. gruodžio 31 d. nekonsoliduotąją bei konsoliduotąją finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų jų nekonsoliduotuosius ir konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir nekonsoliduotuosius bei konsoliduotuosius pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės ir Grupės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Tarptautinį buhalterių profesionalų etikos kodeksą (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimas

Remiamės finansinėmis ataskaitomis:

SGD perkrovimo stoties PGV nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei naudojimo teise valdomo turto likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.: 24,787 tūkst. EUR; 2021 metais pripažinti susiję vertės sumažėjimo nuostoliai: 0.

Naftos terminalo PGV nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei naudojimo teise valdomo turto likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.: 91,024 tūkst. EUR, 2021 metais pripažinti susiję vertės sumažėjimo nuostoliai: 54,206 tūkst. EUR.

Reikšmingi apskaitos principai 2.8 pastaba "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai", 2.25 pastaba "Įvertinimų ir prielaidų naudojimas rengiant finansines ataskaitas", 3-oji pastaba "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir naudojimo teise valdomas turtas"

Pagrindinis audito dalykas Kaip dalykas buvo sprendžiamas audito metu
Kaip aprašyta konsoliduotųjų ir atskirųjų
finansinių ataskaitų 3-ioje pastaboje,
ataskaitiniais metais Įmonė ir Grupė nustatė
nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų,
priskirtų SGD perkrovimo stočiai vertės
sumažėjimo požymių dėl regiono SGD rinkos
tolimesnės raidos ir SGD perkrovimo stoties
veiklos apimties neapibrėžtumo pasibaigus
ilgalaikei pajėgumų nuomos sutarčiai. Be to,
Bendrovė ir Grupė nustatė naftos terminalo
(toliau - NT) nekilnojamojo turto, įrangos ir
įrengimų bei naudojimo teise valdomo turto
vertės sumažėjimo požymių, kurių atsiradimui
įtakos turėjo naftos produktų tranzito iš
Baltarusijos praradimas Tarybos reglamentu
(ES) 2021/1030 įvedus sankcijas Baltarusijai po
2021 m. birželio 24 d. Taip pat įtakos turėjo
tikėtinas AB "Klaipėdos nafta" kliento AB
"Orlen Lietuva" naftos produktų, kurie sudaro
reikšmingą per NT perkraunamų naftos
produktų dalį, praradimas dėl paskelbtų
investicijų į gilesnį AB "Orlen Lietuva" naftos
perdirbimą.
Be kitų audito procedūrų, šioje srityje mes
atlikome tokias procedūras:

Įvertinome Įmonės ir Grupės apskaitos
politikos, susijusios su nekilnojamojo
turto,
įrangos
ir
įrengimų
vertės
sumažėjimo požymių
nustatymu
bei
nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
ir
nematerialiojo
turto
vertės
sumažėjimo
nuostolių
įvertinimu
ir
pripažinimu,
atitikimą
atitinkamų
finansinės
atskaitomybės
standartų
reikalavimams.

Įvertinome Įmonės ir Grupės taikytos
vertės
sumažėjimui
nustatyti
metodologijos tinkamumą, lyginant su
panašiam turtui įprastai
taikomomis
metodologijomis
bei
atitinkamų
finansinės
atskaitomybės
standartų
reikalavimais. Atsižvelgdami į tai, kas
išdėstyta
pirmiau,
mes
nustatėme
atitinkamus
metodus,
prielaidas
ir
duomenų šaltinius bei įvertinome, ar
tokie metodai, prielaidos, duomenys bei

taikymas
yra
tinkami
minėtų
reikalavimų kontekste.

Įvertinome Įmonės ir Grupės prognozių

• Įvertinome Įmonės ir Grupės prognozių kokybę, lyginant istorines prognozes su faktiniais rezultatais.

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė atliko nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo testą, kuris yra SGD perkrovimo stoties ir NT pinigus generuojančių vienetų (PGV) vertės sumažėjimo įvertinimo dalis. Įmonė ir Grupė nustatė PGV'ų atsiperkamąsias vertes remdamosi jų naudojimo vertėmis, apskaičiuotomis pagal diskontuotų pinigų srautų metodą.

PGV atsiperkamosios vertės nustatymas yra procesas, kurio metu vadovybė, prognozuodama būsimus veiklos rezultatus, turi priimti eilę reikšmingų sprendimų ir įvertinimų, susijusių su būsimųjų pinigų srautų sumomis ir susijusiomis diskonto normomis bei augimo tempais.

Prognozuojamiems Bendrovės veiklos pinigų srautams didžiausią įtaką daro prielaidos dėl kraunamų SGD kiekių, krovos paslaugų kainų ir pagrindinių susijusių sąnaudų lygio.

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiamasi prognozuojant NT segmento pagrindinės veiklos pinigų srautus, yra pakrautų ir sandėliuojamų naftos produktų kiekis, perkrovimo, sandėliavimo ir kitų susijusių paslaugų kainos, taip pat pagrindinių susijusių sąnaudų ir investicijų lygis. Dėl kintančių rinkos sąlygų šios prognozės gali būti labai nepastovios.

Todėl manome, kad šis klausimas yra susijęs su reikšmingais vertinimais ir įverčiais, ir audito metu jam reikėjo skirti daugiau dėmesio. Atitinkamai, mes nustatėme, kad tai yra pagrindinis audito dalykas.

  • Remdamiesi savo supratimu apie Įmonės ir Grupės veiklą ir verslo padalinius, Įvertinome turto grupavimo į PGV tinkamumą.
  • Įvertinome Įmonės ir Grupės pagrindinių prielaidų ir sprendimų, susijusių su atsiperkamosios vertės nustatymu, tinkamumą, įskaitant:
  • Padedant mūsų vertinimo specialistams, įvertinome pagrindinių taikytų makroekonominių prielaidų, kaip pavyzdžiui tokių, kurios susijusios su diskonto normomis, pagrįstumo patikrinimą, remiantis viešai prieinamais išoriniais šaltiniais;
  • Apskaičiuojant diskontuotus pinigų srautus, kaip pavyzdžiui susijusias su būsima paklausa, pajamų augimu, veiklos sąnaudomis, patikrinome ir jų palyginimą su vadovybės patvirtintais biudžetais, mūsų supratimu apie Įmonės ir Grupės veiklą ir tendencijas bei viešai prieinamais pramonės šakos ataskaitose pateiktais duomenimis;
  • Įvertinome tikrosios vertės, atėmus pardavimo kaštus, apskaičiavimą, kurį iš anksto parengė nepriklausomas išorės vertintojas.
  • Patikrinome diskontuotų pinigų srautų modelio vidinį nuoseklumą, pagrindinių formulių ir matematinį tikslumą.
  • Tikrinant Įmonės ir Grupės vertės sumažėjimo modelių jautrumą pagrindinių susijusių prielaidų pokyčiui, įvertinome vertės sumažėjimo modelių jautrumą ir iš to išplaukiančių išvadų dėl vadovybės šališkumą.
  • Patikrinome vertės sumažėjimo nuostolių priskyrimą NT PGV'o nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams bei naudojimo teise valdomam turtui.
  • Aptarėme su vertės sumažėjimu susijusių atskleidimų pakankamumą Įmonės ir Grupės finansinėse ataskaitose.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, tačiau ji neapima atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei ar konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

  • konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis; ir
  • konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jei nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą, parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ir Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis atskirosiomis ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • Nustatome ir įvertiname atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, planuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
  • Įgyjame supratimą apie su auditu susijusias vidaus kontroles tam, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
  • Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
  • Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados yra pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.
  • Įvertiname bendrą atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
  • Surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Mes atsakome tik už mūsų pareikštą audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Įmonės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Įmonės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atnaujinamas kiekvienais metais ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 3 metai.

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Įmonei ir Grupei ir jų Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Įmonei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį be atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose atskleistų paslaugų Įmonei ir Grupei suteikėme atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vertimo paslaigą bei atlikome procedūras, susijusias su gamtinių dujų reguliuojamos veiklos ataskaita už 2021 m. gruodžio 31 d., 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo reikalavimams

Vadovaujantis mūsų sutartimi, Įmonės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą, vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (toliau – atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas) pateiktų rinkmenoje abklaipedosnafta-2021-12-31-lt.zip (ParsePort sugeneruotas individualus kodas: su3bK4uWjNNwi6U=), atitinka nustatytus reikalavimus.

Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas

Įmonės vadovybė pritaikė atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente.

Remiantis ankstesniame sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, šie reikalavimai yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

Įmonės vadovybė yra atsakinga už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.

Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų pateikimo formato parengimui be reikšmingų neatitikimų ESEF reglamento reikalavimams.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą.

Mūsų atsakomybė

Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas atitinka ESEF reglamentą.

Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) "Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos peržvalgas" (toliau – TUUS 3000 (P)). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kuriomis gautume pakankamą užtikrinimą, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą neatitikimą reikalavimams, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per užtikrinimo užduotį, kuri atliekama pagal TUUS 3000 (P).

Atliktų procedūrų apibendrinimas

Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninis ataskaitų pateikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais buvo parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:

  • supratimą vidaus kontrolės sistemos ir procesų, kurie svarbūs atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;
  • patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
  • pakankamų ir tinkamų įrodymų gavimą dėl ženklinimo procesui taikomų kontrolės priemonių efektyvumo, kai reikšmingo iškraipymo rizikų įvertinimas apima lūkestį, kad minėtos kontrolės priemonės veikia efektyviai, arba kai kitos negu kontrolės priemonių testai procedūros pačios savaime negali pateikti pakankamų ir tinkamų įrodymų;
  • įvertinimą, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente;
  • įvertinimą, ar Įmonė ir Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir
  • įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Išvada

Mūsų nuomone, atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Rokas Kasperavičius.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

ROKAS KASPERAVIČIU S Digitally signed by ROKAS KASPERAVIČIUS Date: 2022.03.23 21:17:39 +02'00'

Rokas Kasperavičius Partneris Atestuotas auditorius

Klaipėda, Lietuvos Respublika 2022 m. kovo 23 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada, esanti šio dokumento 310 puslapiuose.

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

Pastabos Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas 456 496 279 288
Nekilnojamasis turtas, įranga ir
įrengimai
3 150.686 201.845 150.565 201.719
Naudojimo teise valdomas turtas 3 338.256 357.053 338.232 357.053
Ilgalaikės gautinos sumos ir sutarčių
turtas
8 - 349 - 349
Investicijos į dukterines įmones 5 - - 4.578 4.553
Investicijos į asocijuotas įmones 226 256 226 256
Atidėtasis pelno mokesčio turtas 23 3.616 - 3.616 -
Ilgalaikio turto iš viso 493.240 559.999 497.496 564.218
Trumpalaikis turtas
Atsargos 6 1.798 2.415 1.796 2.397
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos 7 11.643 10.646 10.636 9.941
Sutarčių turtas 8 612 1.311 612 1.311
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis - 349 - 349
Trumpalaikiai terminuoti indėliai 9 - 24.000 - 24.000
Kitas finansinis turtas 10 3.271 1.898 3.271 1.898
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 11 61.517 51.076 57.148 47.433
Trumpalaikio turto iš viso 78.841 91.695 73.463 87.329
Turto iš viso 572.081 651.694 570.959 651.547

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (TĘSINYS)

Pasta Grupė Bendrovė
bos 2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas 1, 12 110.315 110.505 110.315 110.505
Akcijų priedai 4.002 4.002 4.002 4.002
Savos akcijos (-) 1 - (267) - (267)
Rezervai 12 94.604 68.947 94.604 68.947
Užsienio valiutos perkainavimo rezervas (82) (72) - -
Nepaskirstytasis pelnas (64.126) 33.211 (64.971) 33.272
Nuosavo kapitalo iš viso 144.713 216.326 143.950 216.459
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 23 - 8.605 - 8.605
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas 13 707 632 707 632
Paskolos 14 116.044 92.704 116.044 92.704
Dotacijos susijusios su turtu 2.21 5.771 5.817 5.771 5.817
Nuomos įsipareigojimai 14 243.430 265.339 243.412 265.339
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso 365.952 373.097 365.934 373.097
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Trumpalaikių išmokų darbuotojams
įsipareigojimas
13 49 43 49 43
Paskolos 14 3.879 3.806 3.879 3.806
Nuomos įsipareigojimai 14 43.675 40.280 43.668 40.280
Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos 15 3.695 7.946 3.513 7.720
Išvestinės finansinės priemonės 17 15 1.946 15 1.946
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 18 2.669 2.731 2.517 2.677
Atidėjiniai 16 3.596 1.709 3.596 1.709
Sutarčių įsipareigojimai 27 3.838 3.810 3.838 3.810
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso 61.416 62.271 61.075 61.991
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 572.081 651.694 570.959 651.547

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

Grupė Bendrovė
Pastabos 2021 2020 2021 2020
Pajamos iš sutarčių su klientais 19 61.811 80.114 58.633 77.474
Pardavimo savikaina 20 (53.109) (50.960) (52.144) (50.191)
Bendrasis pelnas (nuostoliai) 8.702 29.154 6.489 27.283
Veiklos sąnaudos 21 (61.928) (9.811) (61.160) (8.787)
Kitos pajamos (sąnaudos) 61 36 61 36
Veiklos pelnas (nuostoliai) (53.165) 19.379 (54.610) 18.532
Finansinės veiklos pajamos 22 1.987 28.897 1.969 28.896
Finansinės veiklos sąnaudos 22 (24.557) (4.550) (24.456) (4.438)
Asocijuotų įmonių grynojo pelno
(nuostolių) dalis
(32) 113 (32) 113
Pelnas (nuostoliai) prieš (75.767) 43.839 (77.129) 43.103
apmokestinimą
Pelno (nuostolių) mokesčio pajamos
(sąnaudos)
23 11.756 (9.881) 12.212 (9.608)
Grynasis pelnas (nuostoliai) (64.011) 33.958 (64.917) 33.495
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus
pergrupuoti į pelną (nuostolius)
Straipsniai, kurie bus arba gali būti
-
-
-
-
-
-
-
-
pergrupuoti į pelną (nuostolius) (353)
Aktuarinis pelnas (nuostoliai)
Valiutų kursų skirtumai dėl užsienio
įmonių finansinių ataskaitų perskaičiavimo
(63)
(10)
(353)
(72)
(63)
-
-
Susiję mokesčiai 9 53 9 53
Visos kitos bendrosios pajamos (64) (372) (54) (300)
Laikotarpio bendrosios pajamos
(nuostoliai) iš viso
(64.075) 33.586 (64.971) 33.195
Pelno paskirstymas:
Bendrovės akcininkams (64.011) 33.958 (64.917) 33.495
Nekontroliuojančiai daliai
Bendrosios pajamos (nuostoliai)
skirstomos:
- - - -
Bendrovės akcininkams (64.075) 33.586 (64.971) 33.195
Nekontroliuojančiai daliai - - - -
Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis
vienai akcijai (eurais)
24 (0,17) 0,09 - -

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Grupė

Pasta
-bos
Įstatinis
kapitalas
Akcijų
priedai
Savos
akcijos (-)
Privalo
masis
rezervas
Rezervas
savoms
akcijoms
įsigyti
Kiti rezervai Užsienio valiutos
perskaičia
vimo
rezervas
Nepaskir
stytasis
pelnas
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. likutis 110.476 3.993 (267) 11.038 15.929 42.057 - 7.423 190.649
Grynasis metų pelnas
Kitos bendrosios pajamos
- -
-
-
-
- - 33.958 33.958
(nuostoliai) - -
-
-
-
- (72) (300) (372)
Bendrųjų pajamų (nuostolių) iš
viso
- -
-
-
-
- (72) 33.658 33.586
Paskelbti dividendai 25 - -
-
-
-
- - (7.947) (7.947)
Įstatinio kapitalo didinimas 1, 12 29 9
-
-
-
- - - 38
Pervedimai tarp rezervų - -
-
10 - (87) - 77 -
2020 m. gruodžio 31 d. likutis 110.505 4.002 (267) 11.048 15.929 41.970 (72) 33.211 216.326
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)
Kitos bendrosios pajamos
- -
-
-
-
- - (64.011) (64.011)
(nuostoliai) - -
-
-
-
- (10) (54) (64)
Bendrųjų pajamų (nuostolių) iš
viso - -
-
-
-
- (10) (64.065) (64.075)
Paskelbti dividendai 25 - -
-
- - - - (7.538) (7.538)
Įstatinio kapitalo mažinimas 1, 12 (190) -
267
- - - - (77) -
Pervedimai tarp rezervų - -
-
3
-
25.654 - (25.657) -
2021 m. gruodžio 31 d. likutis 110.315 4.002 - 11.051 15.929 67.624 (82) (64.126) 144.713

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

Bendrovė

Pasta
bos
Įstatinis
kapitalas
Akcijų
priedai
Savos
akcijos
(-)
Privalo
masis
rezervas
Rezervas
savoms
akcijoms
įsigyti
Kiti
rezervai
Nepaskir
stytasis
pelnas
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. likutis 110.476 3.993 (267) 11.038 15.929 42.057 7.947 191.173
Grynasis metų pelnas - - - - - - 33.495 33.495
Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai) - - - -
-
- (300) (300)
Bendrųjų pajamų (nuostolių) iš viso - - - -
-
- 33.195 33.195
Paskelbti dividendai 25 - - - -
-
- (7.947) (7.947)
Įstatinio kapitalo didinimas 1, 12 29 9 - -
-
- - 38
Pervedimai tarp rezervų - - - 10 - (87) 77 -
2020 m. gruodžio 31 d. likutis 110.505 4.002 (267) 11.048 15.929 41.970 33.272 216.459
Grynasis metų pelnas (nuostoliai) - - - -
-
- (64.917) (64.917)
Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai) - - - -
-
- (54) (54)
Bendrųjų pajamų (nuostolių) iš viso - - - - - - (64.971) (64.971)
Paskelbti dividendai 25 - - - - - - (7.538) (7.538)
Įstatinio kapitalo mažinimas 1, 12 (190) - 267 - - - (77) -
Pervedimai tarp rezervų - - - 3 - 25.654 (25.657) -
2021 m. gruodžio 31 d. likutis 110.315 4.002 - 11.051 15.929 67.624 (64.971) 143.950

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Grupė Bendrovė
Pastabos 2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai) (64.011) 33.958 (64.917) 33.495
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3 25.646 26.489 25.565 26.459
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 54.338 (1) 54.338 (1)
Atostogų rezervo pasikeitimas (312) (1) (319) (42)
Atidėjinių pasikeitimas 16 1.887 1.637 1.887 1.637
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas 13 18 41 18 41
Sutarčių turtas 8 1.048 469 1.048 469
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos 23 (11.755) 9.881 (12.211) 9.608
Asocijuotų įmonių grynojo (pelno) nuostolių dalis 32 (113) 32 (113)
Abejotinų iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo
pasikeitimas 7 (711) 1.855 (711) 1.855
Palūkanų pajamos 22 (13) (53) (13) (53)
Palūkanų sąnaudos 22 2.279 2.456 2.278 2.404
Išvestinių finansinių priemonių (pelnas) nuostoliai 22 (1.898) 2.092 (1.898) 2.092
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka dėl nuomos įsipareigojimų 22 22.073 (28.765) 22.073 (28.765)
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai 942 782 922 790
29.563 50.727 28.092 49.876
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas) 6 617 (10) 600 8
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 7 (1.610) (252) (1.392) 493
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas)
padidėjimas (4.377) (627) (4.231) (597)
Įsipareigojimų iš sutarčių su klientais padidėjimas
(sumažėjimas) 27 28 390 28 390
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas) 18 (672) (777) (735) (723)
23.549 49.451 22.362 49.447
(Sumokėtas) pelno mokestis (440) (27) - -
Gautos palūkanos 13 53 13 53
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 23.122 49.477 22.375 49.500
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo
turto (įsigijimas) 3 (9.030) (6.926) (8.989) (6.573)
Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo 27 - 27 -
Atsiimti/(padėti) trumpalaikiai terminuoti indėliai 9 24.000 (3.000) 24.000 (3.000)
Kitų investicijų (įsigijimas) (2) - (27) -
Gauti dividendai - 54 - 54
Dotacijos, gautos subsidijos 2.20 302 289 302 289
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 15.297 (9.583) 15.313 (9.230)
(tęsinys kitame puslapyje)

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

Grupė Bendrovė
Pastabos 2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas) 25 (7.538) (7.947) (7.538) (7.947)
Gautos paskolos 14 26.829 26.829 26.829 26.829
(Sumokėtos) paskolos 14 (3.492) (3.387) (3.492) (3.387)
(Sumokėtos) palūkanos ir su paskolomis susiję mokesčiai 14 (255) (156) (255) (156)
(Sumokėt) garantijos mokesčiai 14 (146) (474) (146) (474)
Nuomos įsipareigojimo mokėjimai 14 (41.459) (43.548) (41.455) (43.548)
Nuomos įsipareigojimo palūkanų mokėjimai 14 (1.917) (2.000) (1.916) (2.000)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (27.978) (30.683) (27.973) (30.683)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 10.441 9.211 9.715 9.587
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. 11 51.076 41.865 47.433 37.846
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. 11 61.517 51.076 57.148 47.433
Kita nefinansinė informacija, susijusi su pinigų srautais:
Skola už ilgalaikį materialųjį turtą, neapmokėta metų
pabaigoje 740 726 740 726

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 BENDROJI INFORMACIJA

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Patronuojanti įmonė arba Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda, Lietuva. Šias konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos.

Grupę sudaro šios įmonės (toliau – Grupė):

  • UAB "SGD logistika", dukterinė įmonė (toliau dukterinė įmonė UAB "SGD logistika"). Įmonės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda, Lietuva.
  • UAB "SGD terminalas", dukterinė įmonė (toliau dukterinė įmonė UAB "SGD terminalas"). Įmonės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda, Lietuva.
  • UAB "SGD SPB", įmonės UAB "SGD logistika" dukterinė įmonė (toliau dukterinė įmonė UAB "SGD SPB"). Įmonės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda, Lietuva.
  • KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA (toliau dukterinė įmonė "KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA"). Įmonės adresas: F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 and Area 2, 28200-000 São João da Barra, Rio de Žaneiro valstija.

Grupės asocijuotosios įmonės:

  • Sarmatia Sp. z o.o. 2020 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupei ir Bendrovei priklauso 1% tarptautinės vamzdynų bendrovės akcijų. Atsižvelgiant į asocijuotos įmonės finansinės veiklos rezultatus, 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas 100% investicijos į Sarmatia Sp. z o.o vertės sumažėjimas. Grupė ir Bendrovė turi teisę skirti vieną iš penkių valdybos narių ,,Sarmatia Sp. z o.o" valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką. Todėl ši investicija buvo priskirta asocijuotoms įmonėms, ir buvo įvertinta nuosavybės metodu. Asocijuotosios įmonės neaudituotas nuosavas kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. yra sudaro 54 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 220 tūkst. EUR).
  • UAB "Baltpool" nuo 2020 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė valdo 33% UAB "BALTPOOL" akcijų ir jų balsavimo teises visuotiniame UAB "BALTPOOL" akcininkų susirinkime. Asocijuotosios įmonės neaudituotas nuosavas kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 675 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 771 tūkst. EUR).

Pagrindinės Grupės ir Bendrovės veiklos apima – naftos terminalo veiklą, naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) veiklą: suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Bendrovę įsteigė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir "Lancaster Steel Inc" (USA), atitinkamai įsigydami 51% ir 49% akcijų. Bendrovė įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2021 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija, sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą, kuris dabar yra lygus 110.315.009,65 EUR ir padalintas į 380.396.585 akcijų vienetus, suteikiančius 380.396.585 balsus. Lietuvos Respublikos finansų ministerija suteikė Bendrovei leidimą sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant 655.808 vienetus Bendrovės įsigytų savų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 EUR.

Per 2021 ir 2020 m. Bendrovė savų akcijų neįsigijo.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" Baltijos Pagrindinį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2021 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d.
Turimų akcijų
skaičius
(tūkstančiais)
Nuosavybės
dalis (%)
Turimų akcijų
skaičius
(tūkstančiais)
Nuosavybės
dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2,
Vilnius, 302308327)
275.687 72,47 275.687 72,35
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos
rajonas, 156673480)
39.663 10,43 39.663 10,41
Kiti (mažiau nei 5% kiekvienas) 65.047 17,10 65.702 17,24
Iš viso 380.397 100,00 381.052 100,00

2021 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 4.926 akcininkams (2020 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 3.444 akcininkams).

Vidutinis Grupės darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 388 (2020 m. gruodžio 31 d. - 400).

Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 355 (2020 m. gruodžio 31 d. - 372).

2 APSKAITOS PRINCIPAI

Šiose Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip.

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, nebent apskaitos politikoje numatyta kitaip.

Finansiniai Grupės ir Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

2.1.Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Grupės ir Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES). Vadovybė paruošė šias finansines ataskaitas 2022 m. kovo 23 d. ir Bendrovės akcininkai tvirtina. Bendrovės akcininkai turi teisę nepatvirtinti jų ir reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

TFAS ir jų išaiškinimai, paskelbti ir priimti Europos Sąjungoje, galiojantys einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu

Ataskaitiniu laikotarpiu taikomi šie Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) patvirtinti ir ES priimti nauji standartai, standartų pakeitimai ir nauji aiškinimai

  • 16-ojo TFAS "Nuoma" pataisos, susijusios su COVID-19.
  • "Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reforma" 2 etapas (9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS, 4-ojo TFAS ir 16-ojo TFAS pataisos).

Grupės ir Bendrovės nuomone, šių standartų, pataisų ir aiškinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Nauji TFAS standartai ir išaiškinimai, kurie dar nebuvo taikyti

Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną buvo paskelbti šie standartai, esamų standartų pakeitimai ir aiškinimai, tačiau Grupė ir Bendrovė neplanuoja taikyti šių standartų anksčiau laiko.

  • Nuostolingos sutartys. Sutarties vykdymo išlaidos (37-ojo TAS pataisos);
  • Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (12-ojo TAS pataisos).
  • 16-ojo TFAS "Nuoma" pataisos, susijusios su COVID-19 po 2021 m. birželio 30 d.
  • Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2018–2020 m. ciklui
  • Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Pajamos iki numatomo panaudojimo (16-ojo TAS pataisos)
  • TFAS pateikiamų nuorodų į Konceptualiuosius pagrindus pataisos (3-iojo TFAS pataisos)
  • 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos, susijusios su įsipareigojimų klasifikavimu į trumpalaikius ir ilgalaikius
  • 17-asis TFAS "Draudimo sutartys" ir pataisos;
  • Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis (8-ojo TAS pataisos)
  • Informacijos apie apskaitos politiką pateikimas (1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos)

Grupė ir Bendrovė nusprendė netaikyti šių standartų, jų pataisų ir išaiškinimų. Grupė ir Bendrovė numato, kad šių standartų, pataisų ir išaiškinimų taikymas neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms pirminio taikymo laikotarpiu.

COVID-19 pandemija

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino COVID-19 pandemijos neapibrėžtumo poveikį šioms pagrindinėms sritims:

  • Veiklos tęstinumas;
  • Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė, vertės sumažėjimas, likutinė vertė ir naudingo tarnavimo laikas;
  • Investicijų ir kito ilgalaikio turto tikroji vertė, vertės sumažėjimas;
  • Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas;
  • Finansinių priemonių priskyrimas trumpalaikėms ir ilgalaikėms;
  • Nuomos sutartys.

Grupės ir Bendrovės vadovybė, vertindama galimą pagrindinių COVID-19 veiksnių poveikį Grupės rezultatams, nenustatė jokių reikšmingų grėsmių.

www.kn.lt | 19

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais, kuri yra Grupės ir Bendrovės funkcinė valiuta.

Grupė ir Bendrovė nusprendė naudoti eurą kaip funkcinę valiutą, atsižvelgiant į pajamų, sąnaudų, nuosavybės ir skolos priemonių struktūrą. Nepaisant to, kad nuomos įsipareigojimai yra denominuoti JAV doleriais, didžioji pajamų ir išlaidų yra išreikšta eurais. Didžiajai daliai Grupės ir Bendrovės pardavimo kainų ir sąnaudų įtakos turi konkurencijos jėgos, veikiančios Lietuvoje ir euro zonos šalyse. Bendrovės nuosavas kapitalas suformuotas eurais.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

Grupės įmonės

Atliekant konsolidavimą, užsienyje veikiančių ūkio subjektų turto ir įsipareigojimų sumos yra perskaičiuojamos į eurus pagal ataskaitos datą galiojusį valiutos kursą, o jų bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnių sumos yra perskaičiuojamos naudojant vidutinius ataskaitinio laikotarpio valiutų keitimo kursus. Valiutų kursų keitimo skirtumai, atsirandantys dėl valiutų kurso keitimo konsolidavimo metu, yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Pardavus užsienyje veikiantį ūkio subjektą, kitų bendrųjų pajamų komponentas, susijęs su šiuo konkrečiu užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, yra perklasifikuojamas į bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalį.

2.3. Veiklos tęstinumas

Rengdama Grupės ir Bendrovės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino veiklos tęstinumo prielaidas. Vadovybė mano, kad jokie įvykiai ar sąlygos, įskaitant susijusius su dabartine COVID-19 pandemija ir karu Ukrainoje, nekelia abejonių dėl Grupės gebėjimo tęsti veiklą kitu ataskaitiniu laikotarpiu. Ši išvada padaryta remiantis žiniomis apie Grupę ir Bendrovę, numatomomis ekonominėmis perspektyvomis ir nustatyta su jomis susijusia rizika ir neapibrėžtumu.

Be to, ši išvada grindžiama numatomų likvidumo ir kapitalo pokyčių, esamų kredito priemonių, įskaitant sutartinius ir numatomus terminus bei sąlygas, peržiūra. Todėl buvo padaryta išvada, kad veiklos tęstinumo koncepcijos kaip pagrindinės finansinių ataskaitų prielaidos taikymas yra pagrįstas.

Daugiau informacijos apie COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje įtaką yra pateikta metiniame pranešime.

2.4. Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės yra visiškai konsoliduojamos nuo įsigijimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai Bendrovė ar Grupė įgyja kontrolę, ir yra toliau konsoliduojamos iki tos dienos, kai tokia kontrolė nutrūksta. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu kaip ir patronuojančios įmonės, naudojant analogiškas apskaitos politikas. Visi grupės vidaus likučiai, sandoriai, nerealizuotas pelnas ir nuostoliai, atsirandantys iš grupės vidaus sandorių, bei dividendai yra visiškai eliminuojami.

Visos dukterinės įmonės bendrosios pajamos priskiriamos nekontroliuojamai daliai, net jei dėl to susidaro neigiamas likutis. Dukterinės įmonės nuosavybės dalies pasikeitimas, neprarandant kontrolės, apskaitomas kaip nuosavo kapitalo sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

  • Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
  • Nutraukia bet kurios nekontroliuojamos dalies balansinės vertės pripažinimą;
  • Nutraukia sukauptų perskaičiavimo skirtumų, įrašytų į nuosavą kapitalą, pripažinimą;
  • Pripažįsta gauto atlygio tikrąją vertę;
  • Pripažįsta bet kokios išsaugotos investicijos tikrąją vertę;
  • Pripažįsta bet kokį pelno (nuostolių) perteklių ar trūkumą;
  • Iš naujo klasifikuoja ankščiau pripažintų patronuojančios įmonės turimų sudedamųjų dalių dalis kitose bendrose pajamose, atitinkamai kaip pelną arba nuostolį arba nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi taikant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra apskaičiuojama kaip perduoto atlygio, įvertinto tikrąja verte įsigijimo dieną, ir bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte suma. Kiekvienam verslo jungimui įsigyjantis ūkio subjektas nekontroliuojančią dalį įvertina tikrąja verte arba proporcinga įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos įsigijimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis ir įtraukiamos į administracines išlaidas.

2.4. Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

Jei verslo jungimas formuojamas etapais, įsigyjančiojo ūkio subjekto anksčiau turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame subjekte įsigijimo dienos tikroji vertė yra įvertinama iš naujo tikrąja verte įsigijimo dieną per pelną arba nuostolį. Bet koks neapibrėžtasis atlygis, kurį perleidžia įsigyjantis ūkio subjektas, bus pripažintas įsigijimo dienos tikrąja verte. Vėlesni neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tikrosios vertės pokyčiai bus pripažinti pagal 9-ąjį TFAS pelno (nuostolių) ataskaitoje arba kaip kitų bendrųjų pajamų pokytis. Jei neapibrėžtasis atlygis klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis neturėtų būti pakartotinai įvertintas, kol galutinai nebus įskaitytas į nuosavą kapitalą.

Prestižas iš pradžių įvertinamas savikaina, kaip perduoto atlygio ir nekontroliuojamos dalies pripažintos sumos perteklius viršijantis įsigytą gryną identifikuojamą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus. Jei šis atlygis yra mažesnis už įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas pelne arba nuostolyje. Po pirminio pripažinimo prestižas yra įvertinamas savikaina, atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius.

2.5. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas – išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Bendrovės generalinis direktorius yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą. Grupės ir Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus (4 pastaba):

  • SGDT suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, kuris teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas;
  • NT naftos terminalai Klaipėdoje ir Subačiuje, Kupiškio rajone, teikiantys naftos produktų perkrovimo, ilgalaikio saugojimo bei kitas su naftos produktų perkrova susijusias paslaugas;
  • komSGD komercinės SGD veiklos mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, SGD projektų įgyvendinimas.

2.6. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo metodu, įvertinus vertės sumažėjimą. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų nulemti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos atperkamosios vertės ir rezultatą apskaito pajamose (sąnaudose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Bendrovė investicijas į asocijuotąsias įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuotąja laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50% kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotosios įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Asocijuotosios įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina, ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotąją įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotąsias įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotosios įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotųjų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Nerealizuotas pelnas, atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis sandorių investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos sumos, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.7. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo nematerialiojo turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas 3 – 15 m. laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Ilgalaikio nematerialiojo turto su riboto naudingo tarnavimo laikotarpiu amortizacijos normatyvai ir metodai yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Kai ilgalaikio materialiojo turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodai yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminai ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Atsiradus išoriniams ir (ar vidiniams) vertės sumažėjimo požymiams finansinių ataskaitų sudarymo datai, Grupė ir Bendrovė atlieka detalų vertės sumažėjimo testą su tikslu įsitikinti, ar ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitytas ne aukštesne nei jo atsiperkamoji vertė. Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Nebaigta statyba yra pateikta savikaina, kurią sudaro statybos, statinių ir įrengimų savikaina bei kitos tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, įskaitant skolinimosi sąnaudas. Nebaigta statyba nėra nudėvima tol, kol atitinkamas turtas nėra baigtas ir neparengtas numatytam naudojimui. Kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną Grupė ir Įmonė nustato, ar yra objektyvių įrodymų rodančių, kad nebaigtos statybos vertė yra sumažėjusi. Grupė ir Įmonė apskaičiuoja sustabdytos nebaigtos statybos vertės sumažėjimo sumą.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Apskaičiuotas įvairių ilgalaikio materialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laikas (metais) yra toks:

Grupė ir Bendrovė
Aprašymas Naudingas tarnavimo
laikas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai
Pastatai ir statiniai 10-60
Mašinos, įrengimai ir įrenginiai 5-55
Kitas ilgalaikis turtas 4-15

2.9. Finansinės priemonės

Finansinės priemonės – pirminis ir vėlesnis vertinimas

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

i) Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Grupė ir Bendrovė finansinį turtą pirminio pripažinimo metu priskiria vienai iš žemiau išvardintų kategorijų:

  • apskaitoma amortizuota savikaina,
  • apskaitoma tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas skolos finansinės priemonės,
  • apskaitoma tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas nuosavybės priemonės,
  • tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių bei Grupės ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė ir Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

2.9. Finansinės priemonės (tęsinys)

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės neįvykdytos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina:

  • Amortizuota savikaina;
  • Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo tokių finansinių priemonių.
  • Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo tokių priemonių.
  • Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo tokių finansinių priemonių.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina (skolos priemonės)

Ši kategorija yra aktualiausia Grupei ir Bendrovei. Grupė ir Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

  • Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
  • Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiti atskleidimai, susiję su finansinio turto vertės sumažėjimu, taip pat pateikiami šiose pastabose:

• Prekybos gautinos sumos ir sutarčių turtas (7 ir 8 pastabos).

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė ir Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. Grupė ir Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

Grupė ir Bendrovė atlieka vertinimą individualiai. Vadovybė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų (sumažėjo kredito vertė), susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra reikšmingai pradelsti, vėluoja arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Numatomi viso gyvenimo kredito nuostoliai iš paskolų ir prekybos gautinų sumų yra pripažįstami pelne (nuostoliuose) per priešingą abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.9. Finansinės priemonės (tęsinys)

ii) Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu yra klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius (TVPN) arba amortizuota savikaina. Finansinis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip TVPN, jei jis klasifikuojamas kaip skirtas prekybai, jis yra išvestinė finansinė priemonė arba jis toks priskiriamas pirminio pripažinimo metu.

Finansiniai įsipareigojimai TVPN yra vertinami tikrąja verte, o grynasis pelnas ir nuostoliai, įskaitant visas palūkanų sąnaudas, pripažįstami pelne arba nuostoliuose. Kiti finansiniai įsipareigojimai vėliau vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro prekybos ir kitos mokėtinos sumos, paskolos, įskaitant banko overdraftus, finansinės nuomos įsipareigojimai taip pat išvestinės finansines priemones.

iii) Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

iv) Išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo sandorių apskaita

Grupė ir Bendrovė turi išvestinių finansinių priemonių, skirtų apsidrausti nuo užsienio valiutos rizikos. Atskirosios įterptosios išvestinės finansinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinės sutarties ir apskaitomos atskirai, jei pagrindinė sutartis nėra finansinis turtas ir yra įvykdyti tam tikri kriterijai. Išvestinės Pirminio pripažinimo metu finansinės priemonės apskaitomos tikrąja verte. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte, o jų pokyčiai paprastai pripažįstami pelnu arba nuostoliais kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.10. Finansinių priemonių pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

  • i) Baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba
  • ii) Grupė ir Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Grupė/Bendrovė perleidžia iš esmės

visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Grupė/Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, Grupė ir Bendrovė išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Grupė ir Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė ir Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Grupė ir Bendrovė taip pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Grupė ir Bendrovė išlaikė.

Kai su Grupe ir Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti (garantijos suma).

Finansinio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.11. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė ir Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Praeities išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tiesiniu būdu per vidutinį laikotarpį, kol išmokos bus suteiktos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl plano sumažinimo ir (arba) atsiskaitymo, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos patiriamos. Praeities išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kitose bendrosiose pajamose, kai jos yra patirtos.

Įsipareigojimas darbuotojams apskaičiuojamas remiantis aktuariniais vertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas Finansinėse būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.12. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo realizavimo vertės Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu.

2.13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi (11 pastaba).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai banko sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.14. Trumpalaikiai terminuoti indėliai

Trumpalaikius terminuotus indėlius sudaro trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose, kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Pirminio pripažinimo atveju terminuoti indėliai yra apskaitomi įsigijimo savikaina. Vėliau terminuoti indėliai apskaitomi įsigijimo savikaina, įvertinus vertės sumažėjimą.

2.15. Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, susijusios su nekilnojamo turto, įrangos ir įrenginių įsigijimu, yra pripažįstamos kaip dalis įsigijimo išlaidų ir pridedamos prie to turto įsigijimo vertės. Visos kitos skolinimosi išlaidos yra apskaitomos laikotarpyje, kada jos yra patiriamos. Skolinimosi išlaidas sudaro palūkanos ir kitos su įsiskolinimais susijusios sąnaudos.

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtui; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Grupė ir Bendrovė nutraukia skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

2021 m. ir 2020 m. Grupė ir Bendrovė nekapitalizavo skolinimosi išlaidų, nes neturėjo tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu pagal 23 TAS.

2.16. Nuoma

Sudarant sutartį, Grupė ir Bendrovė įvertina, ar sutartis yra arba apima nuomą. Sutartis yra nuomos arba ją apima, jei sutartis suteikia teisę kontroliuoti nurodyto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Įsigaliojant ar keičiant sutartį, kurioje yra nuomos komponentas, Grupė ir Bendrovė paskirsto atlygį sutartyje numatytam kiekvienam nuomos komponentui, remiantis savo santykinėmis individualiomis kainomis.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimą nuomos pradžios dieną. Naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių įvertinamas savikaina, kurią sudaro pradinė nuomos įsipareigojimo vertė, pakoreguota atsižvelgiant į visas nuomos įmokas, padarytas nuomos pradžios dieną ar iki jos, pridedant visas pradines tiesiogines išlaidas patirtas išardant ir pašalinant pagrindinį turtą arba atkuriant pagrindinį turtą ar vietą, kurioje jis yra, atėmus gautas nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vertė yra vėliau nudėvimą, naudojant tiesinį-linijinį metodą nuo nuomos laikotarpio pradžios dienos iki jo pabaigos, išskyrus atvejus, kai nuomos metu pagrindinio turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos Grupei ir Bendrovei nuomos termino pabaigoje arba naudojimo teise valdomo turto savikainoje atspindima tai, kad Grupė ir Bendrovė pasinaudos turto išpirkimo galimybe. Tokiu atveju naudojimo teise valdomas turtas turtu teisė bus nudėvimas per pagrindinio turto naudingo tarnavimo laiką, kuris nustatomas toks pats kaip ir nekilnojamam turtui bei įrangai. Be to, naudojimo teise valdomas turtas periodiškai nuvertėja dėl vertės sumažėjimo nuostolių, jei tokių yra, ir jo vertė koreguojama atsižvelgiant į tam tikrus nuomos įsipareigojimo perskaičiavimus.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių yra apskaičiuojamas dabartine nuomos įmokų, kurios nebuvo sumokėtos nuomos pradžios dieną, verte, diskontuota naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą arba, jei šios normos negalima lengvai nustatyti, Grupės ir Bendrovės papildomą skolinimosi palūkanų normą. Paprastai Grupė ir Bendrovė savo papildomą skolinimosi palūkanų normą naudoja kaip diskonto normą.

Grupė ir Bendrovė nustato jų papildomą skolinimosi palūkanų normą, gaudama palūkanų normas iš įvairių išorinių finansavimo šaltinių, ir atlikdamos tam tikras korekcijas, atspindinčias nuomos sąlygas ir nuomojamo turto rūšį.

Apskaičiuojant nuomos įsipareigojimus įtraukiamos nuomos įmokos, kurios apima:

  • Fiksuotas įmokas, įskaitant iš esmės fiksuotas įmokas;
  • Kintamos nuomos įmokos, priklausančios nuo indekso ar normos, iš pradžių apskaičiuojamos panaudojant nuomos pradžios dienos indeksą ar normą;
  • Sumos, kurios yra planuojamos kaip mokėtinos pagal likutinės vertės garantiją;
  • Sandorio įvykdymo kaina pagal išpirkimo galimybę, kuria Grupė ir Bendrovė pagrįstai tikisi pasinaudoti, nuomos įmokos pasirinktinio sutarties pratęsimo laikotarpiu, jei Grupė ir Bendrovė pagrįstai tikisi, kad pasinaudos pratęsimo galimybe, ir baudos už nuomos sutarties nutraukimą prieš pasibaigiant terminui, nebent Grupė ir Bendrovė yra pagrįstai įsitikinusios, kad sutarties anksčiau laiko nenutrauks.

Nuomos įsipareigojimas yra įvertinamas amortizuota savikaina, naudojant efektyvių palūkanų metodą. Jis perskaičiuojama, kai pasikeičia būsimos nuomos įmokos, atsirandančios dėl indekso ar normos pasikeitimo, jei pasikeičia Grupės ir Bendrovės apskaičiuotos sumos, kurias tikimasi sumokėti pagal likutinės vertės garantiją, jei Grupė ir Bendrovė pakeičia savo vertinimą apie tai ar ji pasinaudos pirkimo, pratęsimo ar nutraukimo galimybe, arba jei yra pakeista iš esmės fiksuota nuomos įmoka.

Kai nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas tokiu būdu, atliekama atitinkama naudojimo teise valdomo turto balansinės vertės korekcija arba apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai, jei naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė buvo sumažinta iki nulio.

Grupė ir Bendrovė įtraukia naudojimo teise valdomo turto, kuris neatitinka investicinio turto apibrėžimo, į "Naudojimo teise valdomas turtas", o nuomos įsipareigojimus į "Nuomos įsipareigojimus" finansinės būklės ataskaitoje.

Trumpalaikė nuoma ir mažos vertės turto nuoma

Grupė ir Bendrovė pasirinko nepripažinti naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų, susijusių su nedidelės vertės turto ir trumpalaike nuoma, įskaitant IT įrangos nuomą. Grupė ir Bendrovė pripažįsta su nuoma susijusius nuomos mokėjimus kaip per nuomos laikotarpį patiriamas išlaidas tiesiniu metodu.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Sudarant ar keičiant sutartį, kurioje yra nuomos komponentas, Grupė ir Bendrovė paskirsto atlygį sutartyje numatytam kiekvienam nuomos komponentui remiantis savo santykinėmis individualiomis kainomis.

Kai Grupė ir Bendrovė veikia kaip nuomotojas, nuomos sutarties sudarymo metu ji nustato, ar kiekviena nuoma yra finansinė ar veiklos nuoma.

Norėdamos klasifikuoti kiekvieną nuomą, Grupė ir Bendrovė atlieka bendrą vertinimą ar nuoma perduoda iš esmės visą riziką ir naudą, susijusią su pagrindinio turto nuosavybe ar ne. Jeigu taip, nuoma yra finansinė nuoma; jei ne, tada tai yra naudojimo nuoma. Atlikdamos šį vertinimą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į tam tikrus rodiklius, pavyzdžiui, ar nuoma apima didžiąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį.

2.16. Nuoma (tęsinys)

Kai Grupė ir Bendrovė yra sub-nuomotojas, jos pripažįsta savo dalis pagrindinėje ir subnuomoje atskirai. Jos įvertina subnuomos nuomos klasifikaciją atsižvelgiant į naudojimosi turtu teisę, atsirandančią iš pagrindinės nuomos, o ne į pagrindinį turtą. Jei pagrindinė nuoma yra trumpalaikė nuoma, kuriai Grupė ir Bendrovė taiko aukščiau aprašytą išimtį, tada jos klasifikuoja subnuomą kaip naudojimo nuomą.

Jei sutartyje yra nuomos ir nenuomos komponentų, Grupė ir Bendrovė taiko 15-ąjį TFAS, kad paskirstytų sutartyje numatytą atlygį.

2.17. Pelno mokestis

Einamojo laikotarpio ir ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra vertinami ta suma, kurią tikimasi susigrąžinti iš mokesčių institucijų arba sumokėti jai, taip pat įskaitant ankstesnių metų koregavimus. Pelno mokesčio apskaičiavimui naudojami mokesčių tarifai, galiojantis iki finansinės būklės ataskaitos datos.

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Grupės ir Bendrovės pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. – 15%. Grupės dukterinė įmonė KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda taiko Brazilijos mokesčių sistemos nustatytus pelno mokesčio tarifus, kuriuo remiantis dukterinės įmonės administracija pasirinko realiojo pelno mokesčio režimą, kuris yra skaičiuojamas kartą per ketvirtį. Oficialūs taikomi mokesčių tarifai yra 25% pajamų mokestis ir 9% socialinis įnašas nuo grynojo pelno.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70% ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Grupė ir Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaičiuojami, taikant mokesčio tarifus, kurie, tikėtina, bus taikomi apmokestinamajam pelnui tais metais, kuriais šie laikinieji skirtumai bus realizuoti, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, priimtus ar iš esmės priimtus ataskaitų sudarymo dieną.

Atidėtojo mokesčio turto yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek tikėtina, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, remiantis apmokestinamojo pelno prognozėmis. Jei manoma, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.18. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.19. Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria (24 pastaba).

2.20. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Grupė ir Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

2.20. Atidėjiniai (tęsinys)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Grupės ir Bendrovės gauti apyvartiniai taršos leidimai (toliau – ATL) yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.21. Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė

2021 m. 2020 m.
Likutis sausio 1 d. 5.817 5.988
Gauta per metus 302 223
Amortizacija (348) (394)
Likutis gruodžio 31 d. 5.771 5.817

Dotacijų, susijusių su turtu, amortizacija 348 tūkst. EUR suma už 2021 m. (394 tūkst. EUR už 2020 m.) apskaityta pardavimo savikainoje bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo neįvykdytų sąlygų arba neapibrėžtumų, susijusių su šiomis dotacijomis.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pagal sutartis su klientais

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas tuo metu ir tokia suma, kiek prekių ar paslaugų perdavimas klientams atspindėtų sumą, kurią Grupė ir Bendrovė tikisi gauti mainais už šias prekes ar paslaugas. Taikydama šį standartą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į sutarties sąlygas ir visus susijusius faktus bei aplinkybes. Pajamos pripažįstamos taikant 5 žingsnių modelį:

1-as žingsnis – Sutarties su pirkėju identifikavimas.

Sutartyje pripažįstamas dviejų ar daugiau šalių susitarimas (atsižvelgiant į pirkimo / pardavimo sąlygas), kuris sukuria įgyvendinamas teises ir vykdytinus įsipareigojimus (netaikoma, jei pasirašoma jungtinės veiklos sutartis).

Sutartis, kuriai taikomas 15-asis TFAS, pripažįstama tik tuo atveju, jei atitinka šiuos kriterijus:

  • šalys patvirtino sutartį (raštu, žodžiu arba ar pagal kitą įprastą verslo praktiką) ir yra įsipareigojusios vykdyti savo atitinkamas prievoles pagal sutartį;,
  • yra galimybė identifikuoti kiekvienos šalies teises, susijusias su perduotinomis prekėmis ir (arba) paslaugomis,
  • yra galimybė identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas už perduotinas prekes ir (arba) paslaugas,
  • sutartis turi komercinį pagrindą,
  • tikėtina gauti atlygį už prekes ir (arba) paslaugas, kurios bus perduotos klientui.

Sutartys su klientu gali būti sujungiamos ar atskiriamos į kelias sutartis, išlaikant buvusių sutarčių kriterijus. Toks sujungimas arba atskyrimas laikomas sutarties keitimu.

2-as žingsnis - Veiklos įsipareigojimų identifikavimas sutartyje.

Sutartis nustato įsipareigojimą tiekti prekes ir (arba) paslaugas klientui. Kai galima atskirti prekes ir (arba) paslaugas, įsipareigojimai pripažįstami atskirai. Kiekvienas įsipareigojimas identifikuojamas dviem būdais:

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

  • produktas ir (arba) paslauga yra atskiri, arba
  • atskirų prekių ir (arba) paslaugų rinkinys, kuris iš esmės yra tas pats ir perduodamas klientui pagal vienodą modelį.

3-as žingsnis – Sandorio kainos nustatymas.

Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į sandorio sąlygas ir įprastą verslo praktiką. Sandorio kaina yra atlygio suma, kurią Grupė ir Bendrovė tikisi gauti po klientui pažadėtų prekių ir paslaugų pristatymo, išskyrus sumas, surinktas trečiųjų šalių vardu. Atlygis, numatytas sutartyje su klientu, gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abiejų tipų sumas.

4-as žingsnis - Sandorio kainos priskyrimas veiklos įsipareigojimams.

Grupė ir Bendrovė kiekvienam veiklos įsipareigojimui priskiria tą sandorio kainos dalį, kuri atspindi atlygio, kurį Grupė ir Bendrovė tikisi turinti teisę, mainais už klientui perduotas pažadėtas prekes ar paslaugas. Sandorio kaina paskirstoma kiekvienam veiklos įsipareigojimui remiantis sutartyje pažadėtomis atskiromis prekės ar paslaugos pardavimo kainomis. Jei sutartyje paslaugos ar produkto kaina atskirai nenurodoma (pavyzdžiui, viena kaina dviem produktams), ją nustato Grupė ir Bendrovė. Panašūs sandoriai traktuojami vienodai.

5-as žingsnis – Pajamos pripažįstamos, kada Grupė ir Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimus.

Pajamos pripažįstamos, kad veiklos įsipareigojimas įvykdytas perdavus prekes arba paslaugas pirkėjui (t. y. pirkėjas įgyja šių prekių ar paslaugų kontrolę). Pajamos pripažįstamos suma, lygia sandorio kainai, kuri buvo nustatyta atitinkamam veiklos įsipareigojimui. Pajamomis pripažinta suma priskiriama apmokamam įsipareigojimui, kuris gali būti apmokėtas tam tikru metu arba per tam tikrą laikotarpį.

Pajamos pripažįstamos tada, kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta ir tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą, susijusią su šiuo sandoriu, ir kada atitinkama kiekvienos rūšies pajamų specifinius kriterijus. Grupė ir Bendrovė vadovaujasi istoriniais rezultatais, atsižvelgiant į kliento, sandorio tipą ir kiekvienos sutarties sąlygas.

Pajamos pripažįstamos jas klasifikuojant pagal sutartis su klientais, kitos veiklos pajamas ir finansinės veiklos pajamas.

Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui, ir pripažįstamos taip, kad atspindėtų atlygį, kurį Grupė ir Bendrovė tikisi gauti mainais už tokias prekes ir paslaugas.

Grupė ir Bendrovė turi šiuos pagrindinius pajamų šaltinius (19 pastaba):

Pajamos iš SGDT paslaugų (47% visų pajamų 2021 m., 46% 2020 m.)

Egzistuoja vienas veiklos įsipareigojimas – užtikrinti pastoviųjų SGDT infrastruktūros kaštų sąnaudų kompensavimą. Grupė ir Bendrovė suteikdama paslaugas veikia kaip pagrindinis asmuo. Pajamos pripažįstamos per laiką (kai kontrolė perduodama), kiekvieną mėnesį suma, kuri buvo surinkta iš gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojų remiantis:

  • Grupė ir Bendrovė turi teisę į apmokėjimą už suteiktas SGDT paslaugas;
  • Nuosavybės teisei būdinga nauda ir rizika buvo perduotos klientui;
  • Klientas priėmė paslaugas.

Naftos produktų krovos paslaugos (33% visų pajamų 2021 m., 35% 2020 m.)

Egzistuoja vienas veiklos įsipareigojimas – tiekti naftos produktų krovimo paslaugas pagal nustatytą krovos tarifą. Grupė ir Bendrovė suteikdama paslaugas veikia kaip pagrindinis asmuo. Pajamos pripažįstamos per laiką remiantis tuo, kad:

  • Suteikdama naftos produktų krovimo paslaugas, Grupė ir Bendrovė nesukuria alternatyvaus panaudojimo turto, kurį galėtų parduoti kaip prekes.
  • Už atliktą dalinį krovos darbą Grupė ir Bendrovė turi besąlyginę teisę į atlygį. Jei klientas nevykdo arba vėluoja vykyti savo įsipareigojimus, Grupė ir Bendrovė turi teisę, pranešusi apie tai klientui, sustabdyti paslaugų teikimą ir/arba sulaikyti terminale esančius naftos

produktus iki kol bus įvykdyti kliento įsipareigojimai. Visos pasekmės bei nuostoliai, kylantys iš naftos produktų sulaikymo ir/ar paslaugų teikimo sustabdymo tenka klientui.

  • Klientui vėluojant išsivežti naftos produktus iš terminalo, papildomai skaičiuojami saugojimo mokesčiai. Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė užsitikrina, kad bus ne tik kompensuojamos su naftos produktų saugojimu susijusios išlaidos, bet ir bus uždirbamos pajamos.
  • Klientui vienašališkai nutraukus sutartį, jis paprastai įpareigojamas sumokėti Imk-arba-Mokėk mokestį, jei toks buvo numatytas sutartyje, arba naftos produktų kiekio krovos skirtumą tarp numatyto minimalaus metinio perkrovos kiekio ir faktiškai perkrauto kiekio.

Dalinio įsipareigojimų pagal sutartis užbaigtumo apskaičiavimas metų pabaigoje atliekamas kaip aprašyta toliau. Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas už naftos produktų perkrovimo paslaugą atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Suteiktų paslaugų atlikimo lygis vertinamas kaip procentinė patirtų perkrovimo paslaugų sąnaudų dalis nuo bendros paslaugų sąnaudų sumos, kurios būtų patirtos pilnai atlikus paslaugas. Jeigu paslaugų sutarties sumos patikimai įvertinti neįmanoma, pajamos pripažįstamos tiek, kiek galima pagrįstai tikėtis atgauti patirtų sąnaudų. Tam tikro užbaigtumo lygio teikiamos paslaugos jau yra suteiktos ir naudojamos kliento, ir klientas iš tokių paslaugų yra gavęs naudos (pakartotinai teikiant paslaugą klientas nebepatirtų visų krovimo paslaugų sąnaudų), todėl vadovybės nuomone, Grupės ir Bendrovės taikomas darbų atlikimo užbaigtumo apskaitos metodas atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus.

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

  • Pajamos iš kitos SGD terminalo veiklos (15% visų pajamų 2021 m., 15% 2020 m.). Pagrindinis kitos SGD terminalo veiklos pajamų šaltinis:
    • Mažos apimties SGD perkrovimo stotis Klaipėdoje:

Mažos apimties SGD perkrovimo stoties veikloje egzistuoja vienas veiklos įsipareigojimas – teikti SGD perkrovimo stoties paslaugas. Grupė ir Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugų teikėjas. Pajamos pripažįstamos per laiką kiekvieną mėnesį.

  • Grupė ir Bendrovė turi teisę į apmokėjimą už suteiktas SGD perkrovimo stoties paslaugas;
  • Nuosavybės teisei būdinga nauda ir rizika buvo perduotos klientui;
  • Klientas priėmė paslaugą.
    • SGD terminalo eksploatavimas Açu uoste Brazilijoje:

Suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo Açu uoste, Brazilijoje, veikloje yra vienas įsipareigojimas vykdyti veiklą – teikti SGD terminalo valdymo ir eksploatavimo paslaugas. Grupė ir Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugų teikėjas. Pajamos pripažįstamos per laikotarpį remiantis suteiktomis paslaugomis.

  • Grupė ir Bendrovė turi teisę į apmokėjimą už suteiktas SGD terminalo valdymo paslaugas;
  • Klientui buvo perduota reikšminga nuosavybės rizika ir nauda;
  • Klientas priėmė paslaugą.

Kita veikla

Kitos veiklos pajamos apima prekių pardavimą ir kitas suteiktas paslaugas (daugiausia susijusi su naftos produktų saugojimo paslaugomis, konsultavimo paslaugomis). Teikdama paslaugas Grupė ir Bendrovė veikia kaip pagrindinis asmuo. Prekių pardavimų pajamos pripažįstamos, kai prekių kontrolė perduodama klientui (tam tikru metu), o kitos veiklos pajamos – kai paslaugos suteikiamos (per laiką).

Pajamos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, "Pajamos iš sutarčių su klientais" straipsnyje, o turtas, kylantis iš sutarčių su klientais apskaitomas kaip trumpalaikis turtas finansinės būklės ataskaitoje "Sutarčių turtas" straipsnyje. Susijusi savikaina apskaitoma bendrųjų pajamų ataskaitoje "Pardavimo savikaina" straipsnyje.

Atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės verslo modelį, vadovybė nepriėmė jokių kitų reikšmingų sprendimų, skaičiavimų ar prielaidų, susijusių su pajamų iš sutarčių su klientais pripažinimu, išskyrus:

Imk-arba-Mokėk susitarimai

Bendrovė skaičiuoja mėnesio, ketvirčio arba metinius Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčius pirkėjams, jei naftos produktų krovos kiekiai, nurodyti sutartyje su pirkėjais, nėra pasiekiami. Kadangi labiausiai tikėtini planuojamos krovos kiekiai yra nustatomi sutartyse su pirkėjais ir tik dėl tam tikrų nenumatytų aplinkybių, atsiradusių rinkoje, krovos kiekiai gali būti nepasiekti. Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčiai skaičiuojami ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tačiau Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčiai neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms už metus pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., nes 2021 m. ir 2020 m. reikšmingų Imk-arba-Mokėk sandorių nebuvo.

Sutarčių turtas – sukauptos pajamos

Sutarčių turtas yra teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo pristatytos ar suteiktos klientui, bet pardavimo sąskaita-faktūra dar nebuvo išrašyta.

Jei Grupė ir Bendrovė suteikia paslaugas klientui prieš jam sumokant ar prieš mokėjimo terminą, turtas pagal sutartis yra apskaitomas ta suma, kuri yra lygi uždirbtam atlygiui. Iš sutarčių su klientais kylantis turtas, t. y. sukauptos pajamos, įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus ir išrašius sąskaitą-faktūrą, yra pripažįstamas kaip prekybos gautinos sumos.

Įsipareigojimai iš sutarčių – gauti išankstiniai apmokėjimai

Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais apima iš klientų gautus išankstinius apmokėjimus už ateityje suteiksiamas paslaugas. Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais taip pat apima palūkanas ir mokesčius sumokėtus AB Amber Grid AB Achema vardu (kaip aprašyta 27 pastaboje).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pajamos

Pajamos iš SGDT veiklos yra reguliuojamos VERT. Remiantis SGD terminalo įstatymo 5.2 straipsniu, visi gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, turi mokėti Papildomą Saugumo dedamąją kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas.

Reguliuojamos veiklos pajamas sudaro: i) SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kintamoji dalis (išdujinimas); ii) SGD perkrovos paslauga; iii) SGD pakartotinio dujinimo paslaugos pastovioji dalis prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau –SGD saugumo dedamoji). Išdujinimo ir perkrovos pajamos yra tiesiogiai surenkamos iš klientų pagal perduotus kiekius. Faktiniai tarifai išsamiau aprašyti SGDT metinio pranešimo paslaugų straipsnyje. Saugumo dedamoji yra surenkama Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VERT kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas).

Terminalo paslaugų kainos 2021 m. ir 2020 m.:

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

SGD išdujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis patvirtinta VERT remiantis SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainos viršutine riba, kurią nustato VERT:

  • 2020 m. lapkričio 23 d. Nr. O3E-1207 patvirtinta SGD pakartotinio dujinimo kainos kintamoji dalis 2021 metams lygi 0,41 Eur/MWh.

  • 2019 m. lapkričio 15 d. Nr. O3E-724 patvirtinta SGD pakartotinio dujinimo kainos kintamoji dalis 2020 metams lygi 0,35 Eur/MWh.

  • 2020 m. lapkričio 23 d. VERT priėmė sprendimą dėl perkrovimo paslaugų kainų 2021 metams. Nustatytas diferencijuotas SGD perkrovos tarifas, atsižvelgiant į perkraunamų SGD krovinių dydį (2020 m. bendrasis tarifas - 1,11 EUR/MWh).

  • Mažos apimties kroviniams iki 15.000 m3 SGD 0,53 EUR/MWh.
  • Vidutinės apimties kroviniams nuo 15.000 m3 iki 50.000 m3 0,41 EUR/MWh.
  • Didelės apimties kroviniams nuo 52.000 m3 0,30 EUR/MWh.
  • SGD išdujinimo kainos viršutinė riba yra koreguojama kasmet.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus prekes ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą).

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos - tai dividendai iš investicijos ir pripažįstamos, kai atsiranda akcininko teisė gauti dividendus.

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.

Baudų ir delspinigių pajamos

Pajamos iš baudų ir delspinigių pripažįstamos tada, kai Grupė ir Bendrovė turi įrodymų, kad baudos ir delspinigiai bus gauti ir tikimybė jų negauti yra maža, arba pinigai jau gauti.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Grupės ir Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomi vertės sumažėjimo nuostoliai. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.24. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.25. Įvertinimų ir prielaidų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Reikšmingi apskaitiniai vertinimai

Informacija apie reikšmingus apskaitinius vertinimus taikant apskaitos politiką, turinčią didžiausią įtaką finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms, yra įtraukta į šias pastabas:

  • Nuomos terminas: ar Grupė ir Bendrovė yra tikrai tikri, kad pasinaudos išpirkimo opcionu pirkti FSRU (14 pastabos);
  • Atidėjiniai įsigyti ATL (16 pastaba);
  • Atidėtasis mokestis (23 pastaba).

Prielaidos ir neapibrėžtumo įvertinimas

Informacija apie prielaidas ir neapibrėžtumo įvertinimus 2021 m. gruodžio 31 d., taikant apskaitos politiką, kuri turi reikšmingiausią įtaką sumoms, pripažintoms finansinėse ataskaitose yra pateikta šiose pastabose;

  • Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo vertinimas: pagrindinės prielaidos, pagrįstos nustatytų įplaukas kuriančių vienetų atsiperkamosiomis vertėmis (3 pastaba);
  • Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas (3 pastaba);
  • FSRU likutinė vertė ir naudingo tarnavimo laikas (3 pastaba);
  • Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo vertinimas: pagrindinės prielaidos atsiperkamosios vertės skaičiavime (5 pastaba);
  • Atsargų grynoji galimo realizavimo vertė (6 pastaba);
  • Tikėtinų kredito nuostolių ir gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolių įvertinimas: pagrindinės prielaidos, nustatant vertės sumažėjimą (7 pastaba);
  • Atidėtojo mokesčio turto pripažinimas: būsimo apmokestinamojo pelno, kuriam mažinti bus galima panaudoti atskaitomus laikinuosius skirtumus ir sukauptus mokestinius nuostolius, prieinamumas (23 pastaba);
  • Ilgalaikių išmokų darbuotojams vertinimas: pagrindinės aktuarinės prielaidos (13 pastaba);
  • Atidėjinių ir nebalansinių įsipareigojimų pripažinimas bei įvertinimas: pagrindinės prielaidos apie sąnaudų atsiradimo tikimybę ir mastą (27 pastaba).

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidžiami, išskyrus atvejus, kai ekonominę naudą teikiančių išteklių nutekėjimo galimybė yra nedidelė.

Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gauta ekonominė nauda.

2.27. Finansinių garantijų sutartys

Grupės ir Bendrovės išleistos finansinės garantijos sutartys yra sutartys, kurios įpareigoja suteikėją sumokėti nustatytas sumas kaip kompensaciją už nuostolius, kuriuos patiria skolos priemonės turėtojas dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pinigų pagal skolos priemonės pradines arba pakeistas sąlygas. Finansinių garantijų sutartys, kaip ir įsipareigojimai, yra pripažįstamos tikrąją verte, įvertinus sandorių išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos garantijos išdavimui. Vėliau įsipareigojimai yra įvertinami didesne dabartinei prievolei įvykdyti reikalingų išlaidų tinkamiausiai įvertinta suma, kurią ūkio subjektas protingai sumokėtų, kad įvykdytų savo prievolę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pripažįstama suma sumažinama sukaupta amortizacija.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.28. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga (29 pastaba).

2.29. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.30. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinių sąlygų sandorį tarp rinkos dalyvių (26 pastaba).

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

  • konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);
  • kai vertinamas nefinansinis turtas vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);
  • pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;
  • tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinėmis rinkos sąlygomis įgyvendintą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

Išlaidų metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir tiksliau palyginama nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13-ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, kurios yra prieinamos ūkio subjektui vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai arba netiesiogiai gaunami turto arba įsipareigojimų kainų duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

Turtui ir įsipareigojimams, kurie pripažįstami finansinėse ataskaitose tikrąja verte pasikartojimo pagrindu, Grupė ir Bendrovė nustato, ar pervedimai įvyko tarp lygių hierarchiją iš naujo įvertindama skirstymą į kategorijas (pagal žemiausio lygio įėjimo, kuri yra visumoje svarbi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

3 NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Grupė
Žemė Pastatai ir Mašinos, Kitas Nebaigta Iš viso
statiniai įrengimai ilgalaikis statyba
ir turtas
įrenginiai
Įsigijimo vertė
2019 m. gruodžio 31 d. likutis 38 163.502 177.677 21.520 34.696 397.433
Įsigijimai - 25 157 754 5.913 6.849
Avansiniai mokėjimai - - - 7 - 7
Nurašytas ir parduotas turtas - - (1.613) (312) - (1.925)
Perkėlimas iš atsargų - - - - 7 7
Atsargų perklasifikavimas - 18.129 12.669 3.646 (34.444) -
Perkėlimai iš nebaigtos statybos - - - - (134) (134)
Perkėlimas į atsargas - - - - (82) (82)
Užsienio valiutos perskaičiavimo poveikis - - (2) (9) - (11)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis 38 181.656 188.888 25.606 5.956 402.144
Įsigijimai - 374 250 613 7.473 8.710
Avansiniai mokėjimai - - - - 225 225
Nurašytas ir parduotas turtas - (39) (232) (204) - (475)
Perkėlimai iš nebaigtos statybos - 81 185 41 (307) -
Perkėlimai iš nebaigtos statybos į nematerialųjį
turtą - - - - (98) (98)
Užsienio valiutos perskaičiavimo poveikis - - 1 - - 1
2021 m. gruodžio 31 d. likutis 38 182.072 189.092 26.056 13.249 410.507
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis - 79.488 97.038 12.871 212 189.609
Nusidėvėjimas per metus - 4.596 5.990 1.641 - 12.227
Parduotas ir nurašytas turtas - - (1.610) (310) - (1.920)
Vertės sumažėjimas (atstatymas) - - - - 384 384
Užsienio valiutos perskaičiavimo poveikis - - - (1) - (1)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis - 84.084 101.418 14.201 596 200.299
Nusidėvėjimas per metus - 4.308 5.494 1.606 - 11.408
Parduotas ir nurašytas turtas - (9) (168) (172) - (349)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)* - 26.796 16.308 1.885 3.473 48.462
Užsienio valiutos perskaičiavimo poveikis - - 1 - - 1
2021 m. gruodžio 31 d. likutis - 115.179 123.053 17.520 4.069 259.821
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 38 84.014 80.639 8.649 34.484 207.824
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 38 97.572 87.470 11.405 5.360 201.845
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 38 66.893 66.039 8.536 9.180 150.686

3 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (TĘSINYS)

Bendrovė
Žemė Pastatai ir Mašinos, Kitas Nebaigta Iš viso
statiniai įrengimai ir ilgalaikis statyba
įrenginiai turtas
Įsigijimo vertė
2019 m. gruodžio 31 d. likutis 38 163.502 177.677 21.520 34.696 397.433
Įsigijimai - 25 123 637 5.913 6.698
Avansiniai mokėjimai - - - 7 - 7
Nurašytas ir parduotas turtas - - (1.613) (312) - (1.925)
Perkėlimas iš atsargų - - - - 7 7
Atsargų perklasifikavimas - 18.129 12.669 3.646 (34.444) -
Perkėlimai iš nebaigtos statybos - - - - (134) (134)
Perkėlimas į atsargas - - - - (82) (82)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis 38 181.656 188.856 25.498 5.956 402.004
Įsigijimai - 374 236 602 7.473 8.685
Avansiniai mokėjimai - - - - 225 225
Nurašytas ir parduotas turtas - (39) (232) (204) - (475)
Perkėlimai iš nebaigtos statybos - 81 185 41 (307) -
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos į
nematerialųjį turtą - - - - (98) (98)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis 38 182.072 189.045 25.937 13.249 410.341
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis - 79.488 97.038 12.871 212 189.609
Nusidėvėjimas per metus - 4.596 5.987 1.629 - 12.212
Parduotas ir nurašytas turtas - - (1.610) (310) - (1.920)
Vertės sumažėjimas (atstatymas) - - - - 384 384
2020 m. gruodžio 31 d. likutis - 84.084 101.415 14.190 596 200.285
Nusidėvėjimas per metus - 4.308 5.486 1.584 - 11.378
Parduotas ir nurašytas turtas - (9) (168) (172) - (349)
Vertės sumažėjimas (atstatymas) - 26.796 16.308 1.885 3.473 48.462
2021 m. gruodžio 31 d. likutis - 115.179 123.041 17.487 4.069 259.776
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 38 84.014 80.639 8.649 34.484 207.824
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 38 97.572 87.441 11.308 5.360 201.719
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 38 66.893 66.004 8.450 9.180 150.565

2021 m. Grupės ir Bendrovės nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota atitinkamai 11.408 tūkst. EUR ir 11.378 tūkst. EUR nusidėvėjimo sąnaudų (2020 m. – 12.227 tūkst. EUR ir 12.212 tūkst. EUR). 2021 m. Grupės ir Bendrovės 348 tūkst. EUR sąnaudų buvo sumažinta susijusios dotacijos amortizacija (2020 m. – 394 tūkst. EUR). 2021 m. 11.199 tūkst. EUR Grupės ir 11.169 tūkst. EUR Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2020 m. – 11.955 tūkst. EUR ir 11.940 tūkst. EUR). Likusi suma 209 tūkst. EUR (2020 m. – 272 tūkst. EUR) apskaityta Grupės ir Bendrovės veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. lygi 40.537 tūkst. EUR, buvo visiškai nusidėvėjusi (40.019 tūkst. EUR 2020 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė yra įkeitusi Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto, kurio balansinė vertė 43.353 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 43.274 tūkst. EUR) Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijai už išduotą garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) ir Šiaurės investicijų bankui (toliau – ŠIB).

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė yra įkeitusi Subačiaus naftos terminalui priskiriamą nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, kurių balansinė vertė 4.483 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 4.807 tūkst. EUR), buvo įkeisti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai už valstybės garantiją, suteiktą ŠIB.

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino vidinius ir išorinius vertės sumažėjimo požymius 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.:

  • Analizė parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. SGD perkrovimo stočiai priskirto ilgalaikio materialiojo turto vertė turi vertės sumažėjimo požymių dėl nuostolingos veiklos. 2020 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota turto atsiperkamoji vertė viršijo balansinę vertę.
  • Dėl regioninės SGD rinkos plėtros ir SGD perkrovimo stoties veiklos apimties neapibrėžtumo, pasibaigus ilgalaikei pajėgumų nuomos sutarčiai, 2021 m. pabaigoje Grupės ir Bendrovės vadovybė atliko vertės sumažėjimo testą. Remiantis testo rezultatais, 2021 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimas nebuvo pripažintas.
  • Mažos apimties suskystintų gamtinių dujų terminalui priskirto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 24.787 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 26.336 tūkst. EUR).

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (TĘSINYS)

  • 2021 m. rugpjūčio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybė nustatė, kad yra požymių, jog naftos terminalo (NT) segmentui Klaipėdoje priskiriamo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei naudojimo teise valdomo turto vertė gali būti sumažėjusi. Atitinkamai, nuo šios datos buvo pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai, kaip aprašyta toliau. 2021 m. gruodžio 31 d. papildomų požymių dėl vertės sumažėjimo (ar pripažinto vertės sumažėjimo panaikinimo) nenustatyta. NT segmentui priskiriamo turto grynoji balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 91.024 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 140.329 tūkst. EUR).

Klaipėdos naftos terminalo turtui priskiriamo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų ir naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimas

2021 m. Grupės ir Bendrovės vadovybė atliko vertės sumažėjimo testą, siekdama nustatyti, ar Klaipėdos naftos terminalo PGV atsiperkamoji vertė skiriasi nuo jo balansinės vertės. PGVU atsiperkamoji vertė buvo nustatyta pagal turto tikrąją vertę, atėmus perleidimo išlaidas, arba jo naudojimo vertę, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nepriklausomas vertintojas atliko Klaipėdos naftos terminalo PGV tikrosios vertės, atėmus perleidimo išlaidas, vertinimą. Remiantis atliktomis vertės sumažėjimo testavimo procedūromis nustatyta, kad naudojimo vertė yra didesnė ir nustatyta kaip atsiperkamoji vertė.

Pagrindiniai rodikliai, skirti atlikti vertės sumažėjimo testą ir pakartotinai įvertinti galimus vertės sumažėjimo požymius Grupėje ir Bendrovėje yra susiję su kompleksu rizikų, kurios materializavosi per metus ir, kaip tikimasi, reikšmingai paveiks būsimus Klaipėdos naftos terminalo PGV pinigų srautus:

  • Dėl 2021 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/1030 Baltarusijai įvestų sankcijų jokie naftos produktų tranzito srautai iš Baltarusijos negalimi ir ateityje nenumatomi;
  • KN klientė AB "Orlen Lietuva" planuoja investuoti į gilesnį žalios naftos perdirbimą. Įgyvendinus minėtą projektą, klientas galėtų perdirbti didesnę dalį lengvesnių naftos produktų, kurie pakeistų didelės sieros likučių koncentracijos produktus, šiuo metu sudarančius reikšmingą dalį naftos produktų, perkraunamų per Klaipėdos naftos terminalą.

Vėliau, įvykus minėtiems įvykiams, Grupės ir Bendrovės vadovybė peržiūrėjo Klaipėdos naftos terminalo būsimųjų pinigų srautų prognozes. Pinigų srautų vertės įvertinimo prognozės buvo pagrįstos ilgalaikiu finansiniu planu ir prielaidomis, kurios buvo suderintos su Grupės ir Bendrovės valdyba 2021 m. rugpjūčio mėn.

PGV pinigų srautai buvo prognozuojami 2022-2047 m. laikotarpiui, remiantis apskaičiuotu likusiu pagrindinio turto naudingo tarnavimo laikotarpiu. Be to, segmentas veikia daug turto turinčioje ir stabilioje pramonės šakoje, leidžiančioje sudaryti ilgalaikes sutartis, todėl galima atlikti ilgalaikes pinigų srautų prognozes. Tikėtasi, kad iki 2025 m., palyginti su 2021 m. prognozuojamu kiekiu, bendras naftos produktų perkrovimas padidės 9% ir sumažės 23% po numatomo AB "Orlen Lietuva" investicijų įgyvendinimo. Buvo numatyta, kad 2027-2030 m. naftos produktų perkrovimas išliks panašaus lygio, o vėliau pradės palaipsniui mažėti vidutiniškai 1,7% per metus. Buvo tikimasi, kad iki 2023 m. naftos produktų saugojimo pajamos, palyginti su 2021 m. prognozuota suma, padidės apie 22%, 2026 m. padidės dar 26%, o vėliau stabiliai didės 2%, daugiausia dėl indeksuotų augimo tempų. Buvo daroma prielaida, kad investicijos į Klaipėdos naftos terminalo turto atstatymą ir priežiūrą prognozuojamu laikotarpiu sieks 55.061 tūkst. EUR.

Vertinime naudoti pinigų srautai iki 2026 m. buvo prognozuojami remiantis vadovybės prielaida, kad AB "Orlen Lietuva" investicijos bus baigtos iki šios datos, o tai turės reikšmingos įtakos PGV veiklos apimčiai ir pinigų srautams vėlesniais laikotarpiais. Pinigų srautų skaičiavimuose naudotos veiklos prielaidos suplanuotos remiantis pasaulinės naftos rinkos prognoze nuo 2030 m., tuo tarpu likusių laikotarpių pajamų ir sąnaudų prielaidos suplanuotos remiantis 2% augimo tempu, kuris yra infliacijos tikslas, siekiant išlaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, remiantis ECB valdymo tarybos 2021 m. liepos mėn. sprendimu.

Norint nustatyti PGV naudojimo vertę, būsimi pinigų srautai iki apmokestinimo apskaičiuojami ir diskontuojami, taikant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspingi pinigų laiko vertės dabartinį rinkos vertinimą ir reikšmingą susijusiam turtui priskirtą riziką.

Diskonto norma buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina, naudojant pasirinktos įmonių grupės duomenis, taip pat kitus įprastai naudojamus rodiklius, tokius kaip nerizikinga Lietuvos vyriausybės obligacijų norma, šalies papildoma rizika, įmonių kredito marža ir apskaičiuota mokesčių norma, atspindinti rinką, kurioje yra įsikūręs PGV. Siekiant atspindėti riziką ir neapibrėžtumą, kylantį dėl Bendrovės verslo aplinkos, buvo apskaičiuota papildoma 1,3% rizika ir tiesiogiai pridėta prie WACC prieš mokesčius įverčio.

Tokiu būdu, naudojimo vertės įvertis buvo nustatytas taikant 6,65% diskonto normą prieš mokesčius (2020 m. gruodžio 31 d. – 5,8%).

2021 m. rugpjūčio 31 d. atlikus Klaipėdos naftos terminalo PGV vertės sumažėjimo testavimą, buvo pripažinti 54.206 tūkst. EUR vertės sumažėjimo nuostoliai PGV turtui, kurio balansinė vertė 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo 139.326 tūkst. EUR, ir kuris buvo paskirstytas taip:

Turtui priskirti vertės sumažėjimo
nuostoliai pripažinti 2021 m.
bendrųjų pajamų ataskaitoje
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir nematerialusis turtas (45.049)
Nebaigta statyba (3.342)
Naudojimo teise valdomas turtas (5.815)
(54.206)

3 NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (TĘSINYS)

Klaipėdos naftos terminalo turto naudojimo vertės jautrumo analizė atliekant vertės sumažėjimo testą 2021 m. rugpjūčio 31 d

Pagrindiniai elementai, darantys įtaką Klaipėdos naftos terminalo turto naudojimo vertės dydžiui atskirame PGV, yra iš terminalo veiklos gaunamos pajamos ir taikoma diskonto norma.

Minėtų elementų pokyčių jautrumas vertės sumažėjimui pateikiamas toliau.

Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas / (papildomi nuostoliai dėl vertės sumažėjimo)

Diskonto normos pokytis
-1,0 p,p, -0,5 p,p, 0,0 p,p, +0,5 p,p, +1,0 p,p,
(10,0)% (21.178) (25.188) (28.896) (32.329) (35.510)
pokytis (kitos
prognozės
(5,0)% (5.221) (10.015) (14.448) (18.552) (22.357)
prielaidos
nesikeičia)
Pajamų
0,0% 10.735 5.158 - (4.776) (9.203)
5,0% 26.691 20.331 14.448 9.001 3.950
10,0% 42.648 35.504 28.896 22.777 17.104

Grupė ir Bendrovė papildomai įvertino metines investicijas ir iš pagrindinio kliento gaunamų pajamų lygį kaip svarbiausius elementus, turinčius įtakos Klaipėdos naftos terminalo turto naudojimo vertei. Pagal bazinį scenarijų per vertinimo laikotarpį numatomos 55.061 tūkst. EUR kapitalo investicijos. Apskaičiuota, kad proporcingas metinių kapitalo išlaidų padidėjimas 10% lemtų papildomą 3.529 tūkst. EUR vertės sumažėjimą, tuo tarpu 10% sumažėjimas lemtų 3.529 tūkst. EUR mažesnį vertės sumažėjimą.

Jei pagrindinio kliento perkrovimo kiekiai nuo 2026 m. reikšmingai nepasikeistų, būtų nustatytas 19.180 tūkst. EUR teigiamas poveikis naudojimo vertei.

Būsimos finansinės prognozės grindžiamos keliomis prielaidomis, kurių dalis susijusi su makroekonominiais veiksniais, tokiais kaip: žaliavų kainos, regioninės ir pasaulinės rinkos poreikiai, pasaulinė naftos verslo plėtra, kurių Grupė ir Bendrovė negali kontroliuoti. Minėtų prielaidų pokyčiai gali turėti įtakos ilgalaikio turto vertės sumažėjimo testo rezultatams ir gali lemti Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ir finansinių rezultatų pokyčius. Todėl Klaipėdos naftos terminalo PGV išlieka labai jautrus tolesniems vertės sumažėjimo nuostoliams (arba vertės sumažėjimo nuostolių atstatymui) būsimais ataskaitiniais laikotarpiais.

Atskirai nuo pagrindinio vertės sumažėjimo pripažinimo 2021 m., Grupė ir Bendrovė apskaitė 214 tūkst. EUR vertės sumažėjimą nebaigtai statybai (2020 m. Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus ir apskaitė 384 tūkst. EUR vertės sumažėjimą). Tokio ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 2021 ir 2020 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vadovybė nenustatė jokių požymių, kad 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. likusio nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė gali būti sumažėjusi.

3 NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (TĘSINYS)

Naudojimo teise valdomas turtas

Grupė
Žemė Pastatai ir Mašinos, Kitas Iš viso
statiniai įrengimai ir ilgalaikis
įrenginiai turtas
Įsigijimo vertė
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d. 21.042 732 392.961 43 414.778
Įsigijimai/perleidimai 378 233 - 1 612
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. 21.420 965 392.961 44 415.390
Įsigijimai/perleidimai 1.172 100 74 1 1.347
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 22.592 1.065 393.035 45 416.737
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d. 556 315 43.015 20 43.906
Nusidėvėjimas per metus 554 323 13.535 19 14.431
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. 1.110 638 56.550 39 58.337
Nusidėvėjimas per metus 510 274 13.539 6 14.329
Vertės sumažėjimas (atstatymas) per metus 5.759 45 11 - 5.815
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 7.379 957 70.100 45 78.481
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 20.486 417 349.946 23 370.872
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 20.310 327 336.411 5 357.053
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 15.213 108 322.935 - 338.256

Bendrovė

Žemė Pastatai ir
statiniai
Mašinos,
įrengimai ir
įrenginiai
Kitas
ilgalaikis
turtas
Iš viso
Įsigijimo vertė
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d. 21.042 732 392.961 43 414.778
Įsigijimai/perleidimai 378 233 - 1 612
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. 21.420 965 392.961 44 415.390
Įsigijimai/perleidimai 1.172 71 74 1 1.318
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 22.592 1.036 393.035 45 416.708
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d. 556 315 43.015 20 43.906
Nusidėvėjimas per metus 554 323 13.535 19 14.431
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. 1.110 638 56.550 39 58.337
Nusidėvėjimas per metus 510 269 13.539 6 14.324
Vertės sumažėjimas (atstatymas) per metus 5.759 45 11 - 5.815
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 7.379 952 70.100 45 78.476
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 20.486 417 349.946 23 370.872
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 20.310 327 336.411 5 357.053
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 15.213 84 322.935 - 338.232

Grupės ir Bendrovės naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos per 2021 metus atitinkamai yra 14.329 tūkst. EUR ir 14.324 tūkst. EUR (per 2020 m. – 14.431 tūkst. EUR). Į Grupės ir Bendrovės pardavimų savikainą įtraukta 14.052 tūkst. EUR nusidėvėjimo sąnaudų (2020 m. – 14.096 tūkst. EUR), o likusi suma – 277 tūkst. EUR ir 272 tūkst. EUR (2020 m. – 335 tūkst. EUR) įtraukta į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kadangi naudojimo teise valdomas turtas negeneruoja atskiro pinigų srauto, Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino vidinius ir išorinius naudojimo teise valdomo turto ir kito materialiojo turto kaip bendro PGV vertės sumažėjimo požymius 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Su Klaipėdos naftos terminalo verslo segmentu susijęs 5.815 tūkst. EUR vertės sumažėjimas buvo apskaitytas 2021 m. gruodžio 31 d. ir įtrauktas į Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos veiklos sąnaudas. Vadovybė nenustatė naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo 2020 m. gruodžio 31 d.

4 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Valdymo tikslais Grupės ir Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

  • SGDT suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, kuris teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas;
  • NT naftos terminalai Klaipėdoje ir Subačiuje, Kupiškio rajone, teikiantys naftos produktų perkrovimo, ilgalaikio saugojimo bei kitas su naftos produktų perkrova susijusias paslaugas;
  • komSGD komercinės SGD veiklos mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, SGD projektų įgyvendinimas.

Grupė savo investicijas į patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones priskiria konkretiems segmentams pagal tai, kokią veiklą šios įmonės vykdo: UAB SGD logistika, UAB SGD SPB ir KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA - comSGD, UAB SGD terminalas - SGDT, BALTPOOL UAB ir Sarmatia Sp. z. o. o. - NT.

2021 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 45.079 tūkst. EUR:

Pirkėjas A – 27.732 tūkst. EUR (SGDT segmentas); Pirkėjas B – 12.841 tūkst. EUR (NT segmentas); Pirkėjas C – 4.506 tūkst. EUR (NT segmentas).

2020 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 56.901 tūkst. EUR:

Pirkėjas A – 35.731 tūkst. EUR (SGDT segmentas); Pirkėjas B – 10.806 tūkst. EUR (NT segmentas); Pirkėjas C – 10.364 tūkst. EUR (NT segmentas).

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

Grupė

2021 m. gruodžio 31 d. SGDT NT komSGD Iš viso
Pajamos iš sutarčių su klientais 34.831 21.427 5.553 61.811
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (20.584) (55.700) 517 (75.767)
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai) (16.510) (47.563) 62 (64.011)
Palūkanų pajamos - 13 - 13
Paskolų palūkanų sąnaudos 481 - - 481
Nuomos palūkanų sąnaudos 1.484 303 13 1.800
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3.172 6.737 1.408 11.317
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas 13.745 464 120 14.329
Ilgalaikio turto nurašymas - 19 - 19
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas) - 54.338 - 54.338
Įsigytas materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas 210 8.764 97 9.071
Segmento turtas iš viso* 377.049 106.872 26.643 510.564
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai 119.985 (20) (42) 119.923
Segmento nuomos įsipareigojimai 270.594 14.872 1.639 287.105
Segmento įsipareigojimų iš viso 398.655 20.782 7.931 427.368
2020 m. gruodžio 31 d. SGDT NT komSGD Iš viso
Pajamos iš sutarčių su klientais 43.395 31.414 5.305 80.114
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 37.443 6.945 (549) 43.839
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai) 29.169 5.812 (1.023) 33.958
Palūkanų pajamos 9 44 - 53
Paskolų palūkanų sąnaudos 349 - - 349
Nuomos palūkanų sąnaudos 1.737 309 9 2.055
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3.313 7.253 1.559 12.125
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas 13.752 567 112 14.431
Ilgalaikio turto nurašymas - 5 - 5
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas) - 384 - 384
Įsigytas materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas 156 6.423 405 6.984
Segmento turtas iš viso* 394.341 154.827 27.450 576.618
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai 96.572 (20) (42) 96.510
Segmento nuomos įsipareigojimai 289.798 15.432 389 305.619
Segmento įsipareigojimų iš viso 406.923 22.299 6.146 435.368

*Segmento turtas iš viso – Grupės turtas iš viso, atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus bei trumpalaikius terminuotus indėlius laikotarpio pabaigoje.

4 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Informacijos pagal apskaitytinus segmentus sutikrinimas su finansinėmis ataskaitomis

I. Pajamos 2021 2020
Pajamos iš viso pagal apskaitytinus segmentus 61.811 80.114
Konsoliduotos pajamos 61.811 80.114
II. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 2021 2020
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą iš viso pagal apskaitytinus segmentus (75.767) 43.839
Konsoliduotas pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą iš besitęsiančios veiklos (75.767) 43.839
III. Grynasis pelnas (nuostoliai) 2021 2020
Grynasis pelnas (nuostoliai) iš viso pagal apskaitytinus segmentus (64.011) 33.958
Konsoliduotas grynasis pelnas (nuostoliai) (64.011) 33.958
IV. Nuomos įsipareigojimų palūkanos 2021 2020
Nuomos įsipareigojimų palūkanos iš viso pagal veiklos segmentus 1.800 2.055
Konsoliduotos nuomos įsipareigojimų palūkanos 1.800 2.055
V. Nusidėvėjimas ir amortizacija 2021 2020
Nusidėvėjimas ir amortizacija iš viso pagal apskaitytinus segmentus 11.317 12.125
Konsoliduotas nusidėvėjimas ir amortizacija 11.317 12.125
VI. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas 2021 2020
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas iš viso pagal apskaitytinus segmentus 14.329 14.431
Konsoliduotas naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas 14.329 14.431
VII. Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai 2021 2020
Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus 9.071 6.984
Konsoliduoti materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai 9.071 6.984
VIII. Turtas* 2021 2020
Turtas iš viso pagal apskaitytinus segmentus 510.564 576.618
Konsoliduotas turtas iš viso 510.564 576.618
IX. Paskolos ir susiję įsipareigojimai 2021 2020
Paskolos ir susiję įsipareigojimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus 119.923 96.510
Konsoliduotos paskolos ir susiję įsipareigojimai 119.923 96.510
X. Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus
2021
287.105
2020
305.619
Konsoliduoti nuomos įsipareigojimai 287.105 305.619
XI. Įsipareigojimai 2021 2020
Įsipareigojimai iš viso pagal apskaitytinus segmentus 427.368 435.368
Konsoliduoti įsipareigojimai iš viso 427.368 435.368

*Segmento turtas iš viso – Grupės turtas iš viso, atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus bei trumpalaikius terminuotus indėlius laikotarpio pabaigoje.

4 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Grupės ir Bendrovės pirkėjai yra Lietuvos ir užsienio įmonės. Pardavimo pajamos pagal geografinius segmentus už 2021 m. ir 2020 m. pateikiamos sekančiai:

Grupė Bendrovė
2021 2020 2021 2020
Lietuvos pirkėjai 53.272 59.050 53.272 59.050
Užsienio pirkėjai 8.539 21.064 5.361 18.424
61.811 80.114 58.633 77.474

Didžioji dalisnekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų yra Lietuvoje ir tik 1% - Brazilijoje.

5 INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31
UAB SGD logistika akcijos 4.540 4.540
UAB SGD terminalas akcijos 38 13
4.578 4.553

Bendrovė netiesiogiai kontroliuoja dukterines įmones UAB "SGD SPB" ir KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA.

UAB "SGD logistika"

UAB "SGD logistika" įsteigta AB "Klaipėdos nafta" įsigyjant 100% akcijų 2015 m. lapkričio 20 d. Pagrindinė dukterinės įmonės veikla – tarptautinė SGD terminalų veiklos plėtra, SGD transportavimo jūra veikla, kita veikla.

2020 m. gruodžio 31 d. UAB "SGD logistika" įstatinis kapitalas – 4.540 tūkst. EUR ir padalintas į 4.540 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 euras.

Kadangi KN buvo paskirta suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Brazilijos Açu uoste operatoriumi, 2019 m. gruodžio 13 d., UAB "SGD logistika" kartu su UAB "SGD SPB" įsteigė "KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA". Dėl ilgalaikės sutarties su "Gas Natural Açu" (GNA), KN per savo dukterinę įmonę prisiima atsakomybę už saugių, patikimų ir efektyvių operacijų vykdymą, įskaitant prieplaukos ir jos įrenginių, dujotiekio ir dujų apskaitos stočių priežiūrą, taip pat remti SGD terminalo paleidimą.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę UAB "SGD logistika" vertės sumažėjimo testą, palygindama diskontuotus būsimus pinigų srautus, prognozuojamus projektui, kurį įgyvendino įsteigta "KN Acu Servicos Terminal de GNL LTDA", su investicijos apskaitine verte. Buvo parengtas vertės sumažėjimo testas laikotarpiui iki 2033 m., pradinei 13 metų sutarčiai su UTE GNA I GERACAO DE ENERGIA S.A.. Pagrindinės testui naudojamos prielaidos buvo pajamų lygis, pagrįstas skirtingais pagrindinio projekto etapais ir suderintas ilgalaikėje sutartyje, galimos eksploatavimo išlaidos, kurios buvo apskaičiuotos remiantis faktinėmis SGD terminalo eksploatavimo veiklos sąnaudomis ir pakoreguotos atsižvelgiant į vietinę infliacija bei diskonto norma, apskaičiuota kaip vidutinė svertinė Brazilijos rinkos kapitalo kaštų norma (WACC), kuri 2021 m. gruodžio 31 d. buvo laikoma 8,9% (2020 m. gruodžio 31 d. buvo laikoma 11,3%).

Remiantis vertės sumažėjimo testo rezultatais, 2021 m. gruodžio 31 d. investicijai į UAB "SGD logistika" vertės sumažėjimas pripažintas nebuvo.

UAB "SGD logistika" finansinė būklė:

UAB SGD logistika
2021 2020
Ilgalaikis turtas 151 151
Trumpalaikis turtas 4.012 3.893
Ilgalaikiai įsipareigojimai - -
Trumpalaikiai įsipareigojimai 1 1
Nuosavybė 4.162 4.043

UAB SGD logistika bendrosios pajamos:

UAB SGD logistika
2021 2020
Pajamos 154 26
(Sąnaudos) (34) (4)
Pelnas (nuostoliai) 120 22

5 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES (TĘSINYS)

UAB "SGD terminalas"

AB "Klaipėdos nafta" patronuojamoji įmonė - UAB "SGD terminalas" (Burių g. 19, 92276 Klaipėda, 304139242) buvo įsteigta ir įregistruota 2018 m. gruodžio 27 d. UAB "SGD terminalas" tikslas – vykdyti visos SGD terminalo struktūros eksploatavimo ir valdymo veiklą Klaipėdoje. Šiuo metu patronuojamoji įmonė veiklos nevykdo. 2021 metais patronuojamosios įmonės akcinis kapitalas buvo padidintas 25 tūkst. EUR suma.

Neaudituota UAB "SGD terminalas" finansinė būklė:

UAB "SGD terminalas"
2021 2020
Ilgalaikis turtas - -
Trumpalaikis turtas 27 6
Ilgalaikiai įsipareigojimai - -
Trumpalaikiai įsipareigojimai - 1
Nuosavybė 27 6

Neaudituotos UAB "SGD terminalas" bendrosios pajamos:

UAB SGD terminalas
2021
2020
- -
(4) (3)
(4) (3)

6 ATSARGOS

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Dyzelinis kuras SGD terminalo poreikiams 234 269 234 269
Naftos produktai, skirti parduoti 23 499 23 499
Suskystintos gamtinės dujos 47 48 47 48
Kuras transportui ir įrenginiams 48 39 48 39
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos
atsargos 1.446 1.560 1.444 1.542
Iš viso atsargų 1.798 2.415 1.796 2.397

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo atsargų, kurioms būtų pripažintas nurašymas iki grynosios galimo realizavimo vertės.

2021 m. Grupė ir Bendrovė pardavimo savikainoje apskaitė atsargas, kurių vertė sudarė 3.153 tūkst. EUR (2020 m. – 2.143 tūkst. EUR) ir 30 tūkst. EUR veiklos sąnaudose (2020 m. – 24 tūkst. EUR).

Atsargų pripažinimas sąnaudomis detalizuojamas žemiau:

2021 2020
Dujos 2.119 1.449
Naftos produktai 599 -
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra 205 358
Paslaugos laivams 136 139
Darbų saugos sąnaudos 53 142
Transporto sąnaudos 40 34
Mokestis už gamtos teršimą - 19
Kita 1 2
Viso atsargų apskaitytų pardavimo savikainoje 3.153 2.143
Transporto sąnaudos 20 20
Parama - 3
Kita 10 1
Viso atsargų apskaitytų veiklos sąnaudose 30 24

7 IŠ PIRKĖJŲ IR KITOS GAUTINOS SUMOS

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Gautinos sumos 9.411 9.551 8.939 9.167
Išankstiniai mokėjimai 553 391 523 371
Kitos gautinos sumos 1.679 704 1.174 403
11.643 10.646 10.636 9.941

Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

Gautinos sumos detalizuojamos žemiau:

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Sumos, gautinos už SGD terminalo veiklą 7.435 8.126 7.435 8.202
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir
susijusias paslaugas 2.902 3.187 2.902 3.187
Sumos, gautinos už terminalo eksploatavimo ir
valdymo paslaugas 585 460 113 -
Atimti: vertės sumažėjimas (1.511) (2.222) (1.511) (2.222)
9.411 9.551 8.939 9.167
Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Gautinos sumos iš trečiųjų šalių 2.067 2.133 1.580 1.674
Gautinos sumos iš susijusių šalių (28 pastaba) 7.344 7.418 7.359 7.493
9.411 9.551 8.939 9.167

Grupė ir Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitė 1.511 tūkst. EUR vertės sumažėjimą gautinoms sumoms (2020 m. gruodžio 31 d. – 2.222 tūkst. EUR).

Vertės sumažėjimo gautinoms sumoms pokytis (atstatymas) už 2021 m. 711 tūkst. EUR (už 2020 m. – 1.494 tūkst. EUR) sumai apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Dalis sumažėjusios vertės prekybos gautinų sumų buvo padengta grąžinant arba perimant kliento mazuto perteklių – iš viso padengta 122 tūkst. EUR. Likusi dalis buvo atstatyta vadovybės sprendimu išrašius kreditines sąskaitas faktūras dviem klientams.

Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo atidėjinio pasikeitimas

Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo atidėjinio pokytis per metus buvo toks:

Grupė ir Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31
Likutis sausio 1 d. 2.222 728
Vertės sumažėjimas per metus - 1.817
Vertės sumažėjimo atstatymas (711) (323)
Likutis gruodžio 31 d. 1.511 2.222

Iš pirkėjų gautinų sumų senėjimo analizė 2021 m. ir 2020:

Grupė
Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms
neapskaitytas vertės sumažėjimas
Iš viso
kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas mažiau nei 30
dienų
30 – 59
dienos
60 – 89
dienos
90 – 359
dienos
daugiau nei
360 dienų
2021 5.341 2.770 1.300 - -
-
9.411
2020 5.845 3.530 176 - -
-
9.551

7 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS (TĘSINYS)

Bendrovė
Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės
sumažėjimas
kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas mažiau nei 30 30 – 59 60 – 89 90 – 359 daugiau nei
dienų dienos dienos dienos 360 dienų
2021 4.869 2.770 1.300 - -
-
8.939
2020 5.461 3.530 176 - -
-
9.167

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai paprastai pripažįstami individualiai pagal pradelstus mokėjimus po to, kai vėluojama sumokėti.

Visos iš suskystintų gamtinių dujų terminalo paslaugų gautinos sumos yra įkeistos UAB Hoegh LNG Klaipėda 10 metų laikotarpiui (2012 m. kovo 2 d. sudaryta sutartis, 27 pastaba).

Kitos gautinos sumos:

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Gautinas pridėtinės vertės mokestis 820 151 820 151
Kiti gautini mokesčiai (1) 505 284 - -
Gautinas akcizo mokestis 354 216 354 216
Gautina dotacija - 16 - 16
Kitos gautinos sumos - 37 - 20
Iš viso 1.679 704 1.174 403

(1) Kiti gautini mokesčiai, susiję su patronuojamosios įmonės KN Acu Servicos de Terminal de GNL Ltda gautino socialinio draudimo mokesčiais (INSS). Už darbo užmokestį, priskaitomą Brazilijos darbuotojams, yra mokamos socialinio draudimo įmokos. Pagal galiojančius teisės aktus, mėnesinė socialinio draudimo įmoka Brazilijoje mokama nuo bendros atlyginimo sumos, kurios dydis yra nuo 7,5% iki 14%.

8 SUTARČIŲ TURTAS

2020-12-31
349
349
624
687
1.311

(1) 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. ilgalaikės gautinos sumos ir ilgalaikį sutarčių turtą sudaro ilgalaikių pajamų sukaupimas, atsirandantis iš Subačiaus degalų saugojimui skirtų rezervuarų nuomos sutarties.

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t. y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sukauptos nuomos likučiai atitinkamai buvo 349 tūkst. EUR ir 973 tūkst. EUR. 2021 m. gruodžio 31 d. visa šių sukauptų pajamų suma pateikta trumpalaikio sutarčių turto straipsnyje (624 tūkst. EUR 2020 m.).

2021 m. sukauptos pajamos iš Subačiaus kuro saugyklos nuomos sumažėjo 624 tūkst. EUR (2020 m. – 565 tūkst. EUR).

(2) 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sutarčių turtą apima sukauptos pajamos už naftos produktų saugojimą, paskaičiuotos kaip procentinė visų išlaidų dalis nuo planuotų sąnaudų. Kai naftos produktų krovos procesas baigiamas ir jį patvirtina klientas, sumos, kurios buvo pripažintos kaip sutarties turtas, yra perklasifikuojamos prie gautinų sumų.

9 TRUMPALAIKIAI TERMINUOTI INDĖLIAI

Grupė ir Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31
Trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose - 24.000

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė komerciniuose bankuose terminuotų indėlių neturėjo. 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė komerciniuose bankuose turėjo 6 terminuotus indėlius, kurių vertė siekė 24.000 tūkst. EUR ir kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Metinė palūkanų norma buvo 0,07% visoms 6 pasirašytoms sutartims.

10 KITAS FINANSINIS TURTAS

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
3.271 1.271 3.271 1.271
- 594 594
- 33 33
3.271 1.898 3.271 1.898
-
-

2020 m. Grupė ir Bendrovė sumokėjo garantiją Akcizų administravimo departamentui už mokesčius, kurie gali atsirasti dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo. 2021 m. rugsėjo mėn. sumokėta papildoma akcizų garantijos suma – 2.000 tūkst. EUR. Garantijos sutartis yra neterminuota.

2020 m. Grupė ir Bendrovė pasirašė veiklos garantijos sutartį su SEB banku, deponuodamos 729 tūkst. JAV dolerių sumą Brazilijos patronuojamosios įmonės KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda naudai dėl kliento UTE GNA I GERACAO DE ENERGIA S.A. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pasirašyta pataisa, kuria garantijos suma sumažinta iki 665 tūkst. JAV dolerių. Depozitas buvo grąžintas ir išduota garantija iš Bendrovės kredito limito. Garantijos sutarties terminas – 2021 m. gruodžio 31 d.

11 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Pinigai banke 61.517 51.076 57.148 47.433

Pinigai ir pinigų ekvivalentai nėra įkeisti 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. datai.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis, pateikiamos eurais:

Grupė Bendrovė
Valiuta 2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
EUR 60.827 46.347 57.145 43.133
USD 3 4.300 3 4.300
BRL 687 429 - -
61.517 51.076 57.148 47.433

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino galima pinigų, laikomų banke, nuvertėjimą, kaip tai numato 9-ojo TFAS. Vertinimas atliktas remiantis oficialiais Standard & Poor's ilgalaikio skolinimosi reitingais:

Grupė
Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
6.061 7.246 2.379 4.032
27.337 34.717 27.337 34.717
27.432 8.684 27.432 8.684
687 429 - -
61.517 51.076 57.148 47.433

Remiantis vadovybės atliktu vertinimu ir geriausiu įverčiu, pinigai ir jų ekvivalentai pateikiami tikrąja verte ir 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. nėra jokių pinigų vertės sumažėjimo požymių.

12 ĮSTATINIS KAPITALAS IR REZERVAI

2021 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija, sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą, kuris šiuo metu yra lygus 110.315.009,65 EUR ir yra padalintas į 380.396.585 akcijų vienetus, suteikiančius 380.396.585 balsus. Lietuvos Respublikos finansų ministerija suteikė Bendrovei leidimą sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant 655.808 vienetus Bendrovės įsigytų savų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 EUR. Visos akcijos yra apmokėtos. 72,47% akcijų (275.687.444 vnt.) priklauso Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos.

Bendrovė neįsigijo savų akcijų ir 2021 m. ir 2020 metais nesudarė sandorių dėl savų akcijų įsigijimo ar perleidimo.

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. 2021 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas yra pilnai suformuotas.

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.

13 ILGALAIKIŲ IŠMOKŲ DARBUOTOJAMS ĮSIPAREIGOJIMAS

Atidėjiniai pensiniam rezervui apima mokėtinas sumas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pripažino išmokas darbuotojams, susijusias su darbuotojų darbo stažu, numatytas Bendrovės kolektyvinėje sutartyje. Priklausomai nuo Bendrovėje išdirbto laiko, darbuotojas turi teisę gauti didesnę išmoką nei numatyta įstatyme.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė perkėlė dalį įsipareigojimų darbuotojams prie trumpalaikių įsipareigojimų.

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus įsipareigojimas sudarė 756 tūkst. EUR (2020 m. – 675 tūkst. EUR) kaip pateiktas žemiau:

Grupė ir Bendrovė
-- -- ------------------- --
2021 2020
Laikotarpio pradžioje 675 281
Priskaityta per metus 99 435
Išmokėta per metus (18) (41)
Laikotarpio pabaigoje 756 675
Trumpalaikė dalis 49 43
Ilgalaikė dalis 707 632

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

Grupė ir Bendrovė

2021 2020
Diskonto norma 0,11% 0,22%
Darbuotojų kaitos rodiklis 8,30% 6,50%
Metinis atlyginimų padidėjimas 4,80% 2,80%

14 PASKOLOS IR NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

Paskolos

Grupė ir Bendrovė

2021-12-31 2020-12-31
Šiaurės investicijų banko paskola (b, c) 70.733 45.481
Europos investicinio banko paskola (a) 49.175 51.133
Garantijos įmoka Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai (132) (134)
Mokėtinos paskolos palūkanos 147 30
119.923 96.510

(a) Kredito sutartis, sudaryta 2013 m. liepos 9 d., buvo sudaryta su Europos investicijų banku (EIB), kad būtų suteiktas iki 87.000 tūkst. EUR kreditas SGDT projektui įgyvendinti. Pagal sutartį EIB finansavo iki 50% projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito trukmė yra iki 20 metų (taikomas 5 metų atidėjimo laikotarpis ir 15 metų linijinis grąžinimo grafikas), palūkanų norma yra kintama, susidedanti iš banko maržos, įskaičiuojant 3 mėnesių EURIBOR normą, ir kurios maržą EIB pateikė mokėjimo pasiūlymuose. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad minimali kredito dalis yra 15.000 tūkst. EUR, o visa kredito suma Bendrovei turėjo būti išmokėta padalinus ją į ne daugiau kaip 6 dalis.

100% Bendrovės sutartinių finansinių įsipareigojimų vykdymą užtikrina valstybės garantija, kuri yra suderinta su ES komisija. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, išdavusi valstybės pagalbos garantiją, už kurią Bendrovė garantuoja nekilnojamu turtu, įranga ir įrengimais, sukurtu įgyvendinant SGDT projektą (3 pastaba).

Nurodytas kreditas buvo išmokėtas keliomis dalimis:

  • i. Pirmoji dalis. 2013 m. gruodžio 20 d. buvo gauta pirmoji 15.000 tūkst. EUR dalis, kurios padengimo terminas iki 2033 m. gruodžio 20 d. Per 2021 m. buvo padengta 3.197 tūkst. EUR. Paskolos likutis 2021 m. gruodžio 31 d. – 11.745 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 12.725 tūkst. EUR).
  • ii. Antroji dalis. 2014 m. lapkričio 28 d. buvo gauta antroji 15.000 tūkst. EUR dalis, kurios padengimo terminas iki 2034 m. lapkričio 28 d. Per 2021 m. buvo padengta 2.212 tūkst. EUR. Paskolos likutis 2021 m. gruodžio 31 d. – 12.730 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 13.708 tūkst. EUR).
  • iii. Trečioji dalis. 2017 m. gruodžio 15 d. buvo gauta trečioji 24.700 tūkst. EUR dalis, kurios padengimo terminas iki 2034 m. gruodžio 20 d. Paskolos likutis 2021 m. gruodžio 31 d. – 24.700 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 24.700 tūkst. EUR).

Bendrovė įvykdė visus finansinius rodiklius, numatytus paskolos sutartyje 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

(b) 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės šalių investicijų banku (NIB) dėl iki 34.755 tūkst. EUR paskolos suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui (tas pats projektas). Pagal sutartį kredito trukmė buvo iki 20 metų (taikomas 5 metų atidėjimo laikotarpis ir 15 metų linijinis grąžinimo grafikas, palūkanos: kintamos, jų konkreti norma buvo numatyta NIB išmokėjimo pasiūlyme (fiksuota marža + 6 mėnesių EURIBOR). Paskolos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad minimali išmokama kredito dalis yra 7.000 tūkst. EUR, o visa kredito suma Bendrovei turėjo būti išmokėta padalinus ją į ne daugiau kaip 5 dalis.

2015 m. lapkričio 10 d. buvo pasirašytas NIB paskolos sutarties pakeitimas, siekiant sumažinti pagrindinę paskolos dalį iki 22.000 tūkst. EUR.

2017 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė gavo 22.000 tūkst. EUR sumą. Terminas su pilna pagrindinės sumos amortizacija buvo nustatytas iki 2034 m. birželio 19 d. Pagrindinė 4.258 tūkst. EUR dalis buvo grąžinta 2021 m. gruodžio 31 d. NIB paskolos likutis 2021 m. gruodžio 31 d. – 18.074 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 19.152 tūkst. EUR).

100% Bendrovės sutartinių finansinių įsipareigojimų vykdymą užtikrina valstybės garantija, kuri yra suderinta su ES komisija. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, išdavusi valstybės pagalbos garantiją, už kurią Bendrovė garantuoja už visą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus, sukurtus įgyvendinant SGDT projektą.

(c) 2019 m. lapkričio 19 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės šalių investicijų banku (ŠIB) dėl iki 134.145 tūkst. EUR paskolos suteikimo FSRU nuomos įmokų restruktūrizavimui. Pagal paskolos sutartį kredito terminas buvo iki 25 metų (taikomas 5 metų atidėjimo laikotarpis ir 20 metų linijinis grąžinimo grafikas, palūkanos: kintamos (fiksuota marža + 6 mėnesių EURIBOR). Paskolos sutartyje taip pat numatyta, kad minimali mokėtina kredito suma yra 5.000 tūkst. EUR, o metinės dalies viršutinė riba yra 26.829 tūkst. EUR (iš viso sudaro 5 metinės dalys). Paskolos likutis 2021 m. gruodžio 31 d. – 52.658 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 26.329 tūkst. EUR).

100% Bendrovės sutartinių finansinių įsipareigojimų vykdymą užtikrina valstybės garantija, kuri yra suderinta su ES komisija. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, išduodanti valstybinės pagalbos garantiją, nustatė tokią užtikrinimo struktūrą: Subačiaus naftos terminalas ir visos esamos bei būsimos gautinos sumos iš saugumo dedamosios iki 2044 m. Gautinų sumų už saugumo dedamąją užtikrinimas atidedamas iki 2025 m. sausio 31 d., nes 20.000 tūkst. EUR įsipareigojimų įvykdymo banko garantija yra 5 metams suteikiama Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai kaip kredito parama. Už valstybinės garantijos išdavimą, kaip ir istoriškai, buvo sumokėta 0,1% garantijos administravimo įmoka Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai.

14 PASKOLOS IR NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI (TĘSINYS)

2021 m. kovo 31 d. Bendrovė gavo 6.707 tūkst. EUR sumą, po to 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. – tris mokėjimų dalis iš eilės, kurių kiekviena sudarė 6.707 tūkst. EUR. Per 2021 metus Bendrovė grąžino 1.525 tūkst. EUR. Išmokėjimo grafikas 2020 m. buvo toks pat kaip ir 2021 m.: 2020 m. kovo 31 d. Bendrovė gavo 6.707 tūkst. EUR sumą, atitinkamai vėliau sekė 3 išmokėjimo dalys 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., kiekvieno išmokėjimo suma buvo lygi 6.707 tūkst. EUR sumai. Bendra gauta paskolos suma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 53.658 tūkst. EUR. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 26.829 tūkst. EUR nepanaudotų paskolų, kurias sudarė ŠIB paskolos.

Nuomos įsipareigojimai

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Nuomos įsipareigojimai 287.105 305.619 287.080 305.619

Nuomos įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. galėtų būti detalizuojami taip:

Grupė

Laivo-saugyklos Žemės Krantinės
nuoma nuoma nuoma Kita* Iš viso
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 222.380 15.966 5.011 73 243.430
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 43.119 352 75 129 43.675
265.499 16.318 5.086 202 287.105

Bendrovė

Laivo-saugyklos Žemės Krantinės
nuoma nuoma nuoma Kita* Iš viso
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 222.380 15.966 5.011 55 243.412
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 43.119 352 75 122 43.668
265.499 16.318 5.086 177 287.080

Nuomos įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. galėtų būti detalizuojami taip:

Grupė ir Bendrovė

Laivo-saugyklos Žemės Krantinės
nuoma nuoma nuoma Kita* Iš viso
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 245.026 15.167 5.101 45 265.339
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 39.596 320 74 290 40.280
284.622 15.487 5.175 335 305.619

* Kita sudaro transporto priemonių, ofiso ir kt. nuoma.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. nuomos įsipareigojimų palūkanų norma svyruoja nuo 0,5% iki 2%. Pagrindinės nuomos sutarčių charakteristikos pagal turto grupes, taip pat nuomos įsipareigojimų pokyčiai gali būti pateikti taip:

Grupė, išreikšta eurais

Nuoma Valiuta Sutarties
pabaigos
data
Likutinė vertė
2020-12-31
Palūkanos Palūkanų
mokėjimai
Mokėjimai Pergrupa
vimas*
Papildomos
išmokos
Pakartotinis
vertinimas
Valiutos
kurso
įtaka
Likutinė
vertė
2021-12-31
Laivo
saugyklos USD 2024 m. 284.623 1.381 (1.426) (40.797) (355) - - 22.073 265.499
Žemės EUR 2055 m. 15.487 310 (316) (260) (89) - 1.188 - 16.320
Krantinės EUR 2065 m. 5.175 102 (170) (102) 96 - (15) - 5.086
Kita EUR 2021-2022 m. 334 7 (5) (300) (9) 27 146 - 200
305.619 1.800 (1.917) (41.459) (357) 27 1.319 22.073 287.105

Bendrovė, išreikšta eurais

Sutarties Likutinė Valiutos Likutinė
pabaigos vertė Palūkanų Pergrupa Papildomos Pakartotinis kurso vertė
Nuoma Valiuta data 2020-12-31 Palūkanos mokėjimai Mokėjimai vimas* išmokos vertinimas įtaka 2021-12-31
Laivo
saugyklos USD 2024 m. 284.623 1.381 (1.426) (40.797) (355) - - 22.073 265.499
Žemės EUR 2055 m. 15.487 310 (316) (260) (89) - 1.188 - 16.320
Krantinės EUR 2065 m. 5.175 102 (170) (102) 96 - (15) - 5.086
Kita EUR 2021-2022 m. 334 5 (4) (296) (10) - 146 - 175
305.619 1.798 (1.916) (41.455) (358) - 1.319 22.073 287.080

*Nuomos įsipareigojimų pergrupavimas apima 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. neapmokėtų sąskaitų už nuomą pokyčių įtaką.

14 PASKOLOS IR NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI (TĘSINYS)

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo likutinės vertės garantijų, susijusių su nuomos sutartimis, taip pat Grupėje ir Bendrovėje nėra sudarytų, bet dar neprasidėjusių nuomos sutarčių. Išpirkimo opcionas yra numatytas tik vienoje sutartyje (FSRU nuoma), kuri aprašyta žemiau.

Plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) nuoma

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė 10 m. sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos su galimybe išpirkti. FSRU į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. 2021 m. ir 2020 m. pasikeitimų SGD laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos sutartyje su Hoegh LNG Ltd. nebuvo. Sutarties sąlygos nenumato jokių Bendrovės veiklos apribojimų, susijusių su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

FSRU laivo nuomos sutartis apima šiuos elementus:

  • FSRU nuoma;
  • Veiklos sąnaudos (paslaugos, atsarginės dalys, medžiagos, draudimas, laivo radijas ir komunikacija);
  • Valdymo sąnaudos;
  • Įgulos nuoma.

Nuomos laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė turi galimybę įsigyti laivą-saugyklą "Independence". 2022 m. vasario 25 d. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino sprendimą įsigyti laivo- saugyklos išdujinimo įrenginį "Independence" (daugiau informacijos pateikta 29 pastaboje Poataskaitiniai įvykiai).

ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO SUTIKRINIMAS SU PINIGŲ SRAUTAIS IŠ FINANSINĖS VEIKLOS

Vadovaujantis TAS 7 "Atskleidimo Iniciatyva" reikalavimais, žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija finansinių ataskaitų vartotojams apie įsipareigojimų pokyčius, kylančius iš finansinės veiklos (gautos paskolos), įskaitant pasikeitimus iš piniginių srautų ir nepiniginių pokyčių.

Nuomos
Nuomos
Paskolos
įsipareigojimai
Paskolos
įsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas palūkanas
2020 m. sausio 1 d,
73.373
376.877
73.373
376.877
Papildomos paskolos (Pinigų srautai)
26.829
-
26.829
-
Paskolų grąžinimas (Pinigų srautai)
(3.387)
-
(3.387)
-
Nuomos įsipareigojimų grąžinimas (Pinigų srautai)
-
(43.145)
-
(43.145)
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio
priskaičiavimas
349
2.055
349
2.055
Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo
mokestis (Pinigų srautai)
(156)
(2.000)
(156)
(2.000)
Garantijos mokėjimai (Pinigų srautai)
(474)
-
(474)
-
Užsienio valiutos kurso pokyčių įtaka
-
(28.765)
-
(28.765)
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai
(24)
597
(24)
597
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas palūkanas
2021 m. sausio 1 d
96.510
305.619
96.510
305.619
Papildomos paskolos (Pinigų srautai)
26.829
27
26.829
-
Paskolų grąžinimas (Pinigų srautai)
(3.492)
-
(3.492)
-
Nuomos įsipareigojimų grąžinimas (Pinigų srautai)
-
(41.459)
-
(41.455)
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio
priskaičiavimas
481
1.800
479
1.798
Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo
mokestis (Pinigų srautai)
(255)
(1.917)
(255)
(1.916)
Garantijos mokėjimai (Pinigų srautai)
(146)
-
(146)
-
Užsienio valiutos kurso pokyčių įtaka
-
22.073
-
22.073
Nuomos įsipareigojimų pakartotinis vertinimas
-
1.319
-
1.319
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai
(4)
(357)
(2)
(358)
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas palūkanas
2021 m. gruodžio 31 d.
119.923
287.105
119.923
287.080
Grupė Bendrovė

15 PREKYBOS SKOLOS IR KITI ĮSIPAREIGOJMAI

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Prekybos mokėtinos sumos
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai
3.053 6.544 3.045 6.511
įsipareigojimai 642 1.402 468 1.209
3.695 7.946 3.513 7.720

Prekybos mokėtinos sumos:

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Mokėtinos sumos rangovams 740 726 740 726
Mokėtinos sumos už žemės nuomą 322 333 322 333
Mokėtinos sumos už dujas 313 231 313 231
Kiti mokėjimai, susiję su laivu-saugykla 257 285 257 285
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas 86 65 86 65
Mokėtinos sumos už laivą-saugyklą - 4.558 - 4.558
Kitos prekybos mokėtinos sumos 1.335 346 1.327 313
3.053 6.544 3.045 6.511

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 3 tūkst. EUR prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2020 m. gruodžio 31 d. – 5.249 tūkst. EUR).

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai:

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Sukauptos sąnaudos ir įsipareigojimai 327 335 327 335
Kiti mokėtini mokesčiai 205 - 31 -
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis 90 215 90 207
Mokėtinos subsidijų sumos partneriams - 532 - 532
Kiti įsipareigojimai 20 320 20 135
642 1.402 468 1.209

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

16 ATIDĖJINIAI

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apyvartiniai taršos leidimai (toliau ATL) iš anksto yra paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., antrasis laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., trečiasis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigėsi 2020 m., ir dabartinis laikotarpis prasidėjo 2021 m. ir baigsis 2025 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų nemokamai ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė apskaitė 3.596 tūkst. EUR ATL atidėjinių, viršijančių paskirtų ir galimų panaudoti apyvartinių taršos leidimų kvotą (2020 m. gruodžio 31 d. – 1.709 tūkst. EUR).

Apyvartinių taršos leidimų judėjimas per 2021 m.:

Grupė ir Bendrovė

2020 m. gruodžio 31 d. (1.709)
Panaudoti apyvartiniai taršos leidimai 1.709
Papildomas atidėjinys (3.596)
2021 m. gruodžio 31 d. (3.596)

17 IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Išvestinės finansinės priemonės:

Grupė ir Bendrovė

2021-12-31 2020-12-31
Išvestinės finansinės priemonės 15 1.946

Dėl verslo specifikos Grupė ir Bendrovė susiduria su euro / JAV dolerio užsienio valiutos kurso svyravimų rizika dėl laivo-saugyklos nuomos mokėjimų JAV doleriais ir dėl EUR / BRL valiutų kursų svyravimų, susijusių su įmonių tarpusavio sandoriais su grupės įmone KN Acu Servicos de Terminal de GNL Ltda. Grupė ir Bendrovė apsidraudžia nuo euro / JAV dolerio ir EUR / BRL valiutos keitimo kursų pokyčių naudodama ateities sandorius. Kai išvestinės finansinės priemonės yra realizuojamos, jų rezultatas yra apskaitomas kiekvieno kalendorinio mėnesio pelno (nuostolių) ataskaitoje. SEB bankas patvirtina išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ateities sandorių JAV doleriais sutarties terminas – 2021 m. gruodžio 31 d. BRL sutarčių terminas – 2022 m. birželio 15 d.

18 SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Sukauptos metinės premijos 977 646 930 646
Sukauptas atostogų rezervas 818 1.130 759 1.077
Mokėtinas darbo užmokestis 451 518 450 517
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis 262 249 217 249
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 158 185 158 185
Kiti išskaitymai 3 3 3 3
2.669 2.731 2.517 2.677

19 PAJAMOS IŠ SUTARČIŲ SU KLIENTAIS

Grupė Bendrovė
2021-12-31 2020-12-31 2021-12-31 2020-12-31
Pajamos už SGD paslaugas reguliuojamas VERT1
(1)
27.732 35.729 27.732 35.729
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas
(2) 19.066 28.247 19.066 28.247
Kitos pajamos susijusios su SGD terminalų veikla (3) 12.431 11.808 9.050 9.168
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų
perkrovimo paslaugomis (4) 1.303 2.830 1.304 2.830
Pajamos už parduotas atsargas 1.066 344 1.066 344
Pajamos už konsultavimo paslaugas 213 1.156 415 1.156
61.811 80.114 58.633 77.474

(1) Svarbus veiksnys, turėjęs įtakos Grupės ir Bendrovės pajamų sumažėjimui 2021 m., yra mažesnės pakartotinio dujinimo apimtys, palyginti su ankstesniais metais. Taip pat pajamų sumažėjimui įtakos turėjo SGD saugumo priedo pajamų sumažėjimas 2021 m. dėl proporcingai pripažinto 2014-2019 m. reguliuojamos veiklos perteklinės grąžos (perteklinių pajamų) grąžinimo ir pajamų, susijusių su SGD perkrova 2019 m., grąžinimo.

Pajamas iš SGDT paslaugų, kurias reglamentuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), sudaro pajamos iš SGD pakartotinio dujinimo paslaugos, SGD perkrovimo paslaugos ir Papildomo saugumo priedo (didžiausio komponento). SGD pakartotinio dujinimo kainos viršutinė riba yra koreguojama kiekvienais metais, SGD perkrovimo kaina 2015–2019 m. buvo nustatyta 5 metams. Nuo 2020 m. SGD perkrovimo kaina bus koreguojama kasmet.

Terminalo vartotojams, kurie perdujina dujas per SGD terminalą ir naudojasi dujų perdavimo sistema, taikomas papildomas SGD terminalo papildomas tarifas. SGD terminalo papildomo saugumo papildomo tarifo kasmet nustato VERT ir jis yra skirtas padengti SGD terminalo, jo infrastruktūros ir prijungimo eksploatavimo išlaidas, nepriklausomai nuo dujų tūrio, kuris yra pakartotinai dujinamas ir pateiktas į dujų perdavimo sistemą. SGD terminalo papildomas tarifas apskaičiuojamas pagal formulę ir metodiką, išdėstytą VERT 2013 m. rugsėjo 13 d. Nutarime Nr. O3-367 ir vėlesniuose jo pakeitimuose.

  • (2) 2020 m. gruodžio mėn. Bendrovės klientas BNK (UK) Limited informavo apie laikiną naftos produktų prekybos vykdant krovą per Klaipėdą sustabdymą.
  • (3) Kiti pardavimai, susiję su SGD terminalų veikla, apima SGD skystinimo paslaugas, mažos apimties SGD terminalo gaunamas pajamas, taip pat patronuojamosios įmonės KN Acu Servicos de Terminal de GNL Ltda gautas pajamas Grupės pajamų struktūroje.

___________________________

1VERT – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

19 PAJAMOS IŠ SUTARČIŲ SU KLIENTAIS (TĘSINYS)

(4) Kitos pardavimo pajamos, susijusios su perkrovimu, apima prieplaukos paslaugas, gėlo vandens pardavimą, įgulos pervežimą ir kitas su perkrovimu susijusias pajamas.

20 PARDAVIMO SAVIKAINA

Grupė Bendrovė
2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas (14.052) (14.096) (14.052) (14.096)
Nusidėvėjimas ir amortizacija (įsk. subsidijų
amortizaciją) (11.076) (11.815) (11.001) (11.785)
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas (7.720) (8.076) (7.177) (7.646)
Su laivo-saugyklos nuoma susijusios išlaidos
(veiklos, valdymo, įgulos) (5.641) (5.496) (5.641) (5.496)
Aplinkos taršos leidimai ir aplinkos taršos mokestis (4.274) (1.805) (4.274) (1.805)
Dujos (2.184) (1.560) (2.184) (1.560)
Uosto mokesčių rinkliavos (1.541) (1.545) (1.541) (1.545)
Elektra (1.314) (838) (1.314) (838)
Geležinkelio paslaugos (934) (1.458) (934) (1.458)
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra (818) (707) (745) (700)
Parduotų naftos produktų savikaina (599) (75) (599) (75)
VERT įmoka (595) (972) (595) (972)
Nekilnojamojo turto mokestis (490) (407) (490) (407)
Draudimas (397) (443) (343) (398)
Valymo sąnaudos (287) (208) (287) (208)
Darbų saugos sąnaudos (235) (320) (235) (330)
Paslaugos laivams (155) (193) (155) (193)
Transporto sąnaudos (123) (284) (112) (248)
Kitos sąnaudos, susijusios su laivu-saugykla (112) (118) (112) (118)
Tyrimų sąnaudos (57) (82) (57) (82)
Atsargų vertės sumažėjimas (atstatymas) - 6 - 6
Kita (505) (468) (296) (237)
(53.109) (50.960) (52.144) (50.191)

21 VEIKLOS SĄNAUDOS

Grupė Bendrovė
2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (1) (54.338) (384) (54.338) (384)
Darbo užmokestis socialinis draudimas (4.963) (4.688) (4.667) (4.254)
Konsultavimo ir teisinės sąnaudos (2) (930) (472) (839) (349)
Ryšių ir IT sąnaudos (384) (258) (355) (252)
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas (277) (335) (272) (335)
Banko sąskaitų administravimas (277) (191) (270) (189)
Veiklos mokesčių sąnaudos (227) (463) (68) (55)
Nusidėvėjimas ir amortizacija (241) (310) (240) (310)
Valdymo organų atlygis ir kt. susijusios sąnaudos (161) (156) (161) (156)
Reklama ir išorinė komunikacija (95) (54) (88) (44)
Komunalinės sąnaudos (89) (96) (87) (95)
Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos (87) (58) (81) (58)
Ilgalaikių išmokų darbuotojams sąnaudos (61) (41) (61) (41)
Komandiruočių sąnaudos (43) (60) (43) (60)
Pirkėjų skolų sumažėjimas (atstatymas) 711 (1.855) 711 (1.855)
Kita (466) (390) (301) (350)
(61.928) (9.811) (61.160) (8.787)

(1) Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas. Veiklos sąnaudose pripažinto vertės sumažėjimo sutikrinimas:

Ilgalaikis turtas, įranga ir įrengimai 48.462
Naudojimo teise valdomas turtas 5.815
Nematerialusis turtas 61
Iš viso veiklos sąnaudose pripažinto vertės sumažėjimo 54.338

(2) Atlygis auditoriams. Konsultavimo ir teisines išlaidas sudaro 68 tūkst. EUR ir 55 tūkst. EUR išlaidos, patirtos už Grupės ir Bendrovės išorės auditoriaus atliktą privalomąjį finansinių ataskaitų auditą už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais (57 tūkst. EUR ir 40 tūkst. EUR už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus). Mokestis nepriklausomoms audito įmonėms už kitas paslaugas tiek Grupei, tiek Bendrovei sudaro 13 tūkst. EUR (7 tūkst. EUR už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus).

22 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS (SĄNAUDOS) – GRYNASIS REZULTATAS

Grupė Bendrovė
2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.
Išvestinių finansinių priemonių pajamos 1.898 - 1.898 -
Baudų ir delspinigių pajamos 30 75 30 75
Palūkanų pajamos 13 53 13 53
Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka dėl
nuomos - 28.765 - 28.765
Kitos finansinės veiklos pajamos 46 4 28 3
Finansinės veiklos pajamos iš viso 1.987 28.897 1.969 28.896
Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka dėl
nuomos (22.073) - (22.073) -
Palūkanų sąnaudos dėl nuomos (1.800) (2.055) (1.798) (2.055)
Palūkanų sąnaudos (481) (349) (479) (349)
Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (174) (256) (105) (164)
Iš investicinių finansinių priemonių atsiradę
nuostoliai - (1.869) - (1.869)
Baudų ir delspinigių sąnaudos (19) (2) - (1)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (10) (19) (1) -
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso (24.557) (4.550) (24.456) (4.438)

23 PELNO MOKESTIS

Grupė Bendrovė
2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.
Ataskaitinių metų pelno mokestis (456) (273) - -
Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos) 12.212 (9.608) 12.212 (9.608)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos
pelne (nuostoliuose)
11.756 (9.881) 12.212 (9.608)

2021 m. ir 2020 m. Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:

Grupė 2021 m. 2021 m. 2020 m. 2020 m.
Apskaitinis pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (75.766) 43.839
Taikant 15% pelno mokesčio tarifą 15,00% (11.365) 15,00% 6.576
Užsienio jurisdikcijų mokesčių tarifų poveikis (0,35)% 264 0,63% 273
Mokestinę įtaką sudaro:
Neapmokestinamosios pajamos 0,00% - (0,13)% (55)
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (labdara) 0,00% - (0,08)% (36)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos (0,06)% 48 1,57% 688
Realizuotos išvestinės finansinės priemonės 0,00% 3 0,64% 280
Skirtingos ilgalaikio turto nusidėvėjimo normos 0,00% - 1,24% 543
Anksčiau nepripažintų mokestinių nuostolių
pripažinimas
0,00% - (2,50)% (1.094)
Investicinių projektų lengvata 0,00% - 4,32% 1.896
Praėjusių metų koregavimai 0,90% (680) 0,00% -
Kiti atskaitomi laikinieji skirtumai 0,03% (26) 1,85% 810
15,52% (11.756) 22,54% 9.881
Bendrovė 2021 m. 2021 m. 2020 m. 2020 m.
Apskaitinis pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (77.128) 43.103
Taikant 15% pelno mokesčio tarifą 15,00% (11.569) 15,00% 6.465
Mokestinę įtaką sudaro:
Neapmokestinamosios pajamos 0,00% - (0,08)% (36)
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (labdara) 0,00% - 1,62% 712
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos (0,04)% 31 0,39% 171
Realizuotos išvestinės finansinės priemonės 0,00% 3 1,24% 543
Skirtingos ilgalaikio turto nusidėvėjimo normos 0,00% - (2,50)% (1.094)
Anksčiau nepripažintų mokestinių nuostolių
pripažinimas
0,00% - 4,32% 1.896
Investicinių projektų lengvata 0,00% - 1,66% 726
Praėjusių metų koregavimai 0,88% (680) 0,00% -
Kiti atskaitomi laikinieji skirtumai 0,00% 3 0,51% 225
15,83% (12.212) 22,29% 9.608

23 PELNO MOKESTIS (TĘSINYS)

Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas:

Grupė ir Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. likutis

2021 Grynoji
vertė
sausio 1 d.
Pripažinta
pelne arba
nuostoliuose
Pripažinta
kitose
bendrosiose
pajamose
Pripažinta
tiesiogiai
nuosavame
kapitale
Kita Grynoji
vertė
Atidėtojo
pelno
mokesčio
turtas
Atidėtojo
pelno
mokesčio
įsipareigoji
mas
Ilgalaikis turtas (naudojimo teise valdomas turtas) (7.715) (818) - - - (8.533) - (8.533)
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais 207 (10) - - - 197 197 -
Atostogų rezervas 162 (48) - - - 114 114 -
Metinių premijų sukaupimas 96 43 - - - 139 139 -
Atidėjinys taršoms leidimams 256 283 - - - 539 539 -
Kiti laikinieji skirtumai 59 1 - - - 60 60 -
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 38 7.996 - - - 8.034 8.034 -
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas 101 3 9 - - 113 113 -
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas - 5 - - - 5 5 -
Skirtingi ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai (752) (11) - - - (763) - (763)
Sukauptos pajamos (146) 93 - - - (53) - (53)
Sukaupti mokestiniai nuostoliai 1.094 4.563 - - - 5.657 5.657 -
Ilgalaikio turto investicinė lengvata pagal
anksčiau galiojusį įstatymą
(2.005) 112 - - - (1.893) - (1.893)
Mokesčio turtas (įsipareigojimas) prieš
užskaitą (8.605) 12.212 9 - - 3.616 14.858 (11.242)
Mokesčio užskaita - - - - - - (11.242) 11.242
Mokesčio turtas (įsipareigojimas), grynąja
verte
(8.605) 12.212 9 - - 3.616 3.616 -

Grupė ir Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. likutis

2020 Grynoji
vertė
sausio 1 d.
Pripažinta
pelne arba
nuostoliuose
Pripažinta
kitose
bendrosiose
pajamose
Pripažinta
tiesiogiai
nuosavame
kapitale
Kita Grynoji
vertė
Atidėtojo
pelno
mokesčio
turtas
Atidėtojo
pelno
mokesčio
įsipareigoji
mas
Investicinių projektų lengvata 1.896 (1.896) - - -
-
- -
Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos
įsipareigojimas 901 (8.616) - - - (7.715) (7.715)
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais 217 (10) - - -
207
207 -
Atostogų rezervas 158 4 - - -
162
162 -
Metinių premijų sukaupimas 131 (35) - - -
96
96 -
Atidėjinys taršoms leidimams 85 171 - - -
256
256 -
Kiti laikinieji skirtumai 41 18 - - -
59
59 -
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 41 (3) - - -
38
38 -
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas 42 6 53 - -
101
101 -
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas 9 (9) - - -
-
- -
Atsargų nukainojimas iki realizacinės vertės 1 (1) - - -
-
- -
Skirtingi ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai (209) (543) - - -
(752)
- (752)
Sukauptos pajamos (231) 85 - - -
(146)
- (146)
Sukaupti mokestiniai nuostoliai - 1.094 - - -
1.094
1.094 -
Ilgalaikio turto investicinė lengvata pagal
anksčiau galiojusį įstatymą (2.132) 127 - - -
2.005
- (2.005)
Mokesčio turtas (įsipareigojimas) prieš
užskaitą 950 (9.608) 53 - - (8.605) 2.013 (10.618)
Mokesčio užskaita - - - - -
-
(2.013) 2.013
Mokesčio turtas (įsipareig.) grynąja verte 950 (9.608) 53 - - (8.605) - (8.605)

23 PELNO MOKESTIS (TĘSINYS)

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė iš viso nepripažino 319 tūkst. EUR atidėtųjų mokesčių turto: 227 tūkst. EUR iš prekybos gautinų sumų atidėjinių ir 92 tūkst. EUR iš Grupės įmonių perkeltų mokestinių nuostolių (UAB "SGD logistika", UAB "SGD SPB", UAB "SGD terminalas"). 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nepripažino atidėtojo pelno mokesčio turto 418 tūkst. EUR sumai: 333 tūkst. EUR dėl vertės sumažėjimo pirkėjų skoloms ir 85 tūkst. EUR dėl perkeltinų mokestinių nuostolių.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 263 tūkst. EUR atidėtojo pelno mokesčio turtas iš investicijų lengvatos, kurios suma iki 1.756 tūkst. EUR, kurią galima panaudoti iki 2024 m.; 2.828 tūkst. EUR atidėtojo pelno mokesčio turtas iš investicijų lengvatos, kurios suma iki 18.850 tūkst. EUR, kurią galima panaudoti iki 2023 m.; iki 867 tūkst. EUR atidėtojo pelno mokesčio turtas iš investicijų lengvatos, kurios suma iki 5.778 tūkst. EUR, kurią galima panaudoti iki 2022 m.; iki 4.284 tūkst. EUR iš investicijų lengvatos, susijusios su iki 28.562 tūkst. EUR investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2021 m., nes vadovybė nesitiki panaudoti pelno mokestį mažinančią investicinių projektų lengvatą ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Vertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų komponentus 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė naudojo 15% šalies pelno mokesčio tarifą. Grupės patronuojamoji įmonė KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda taiko Brazilijos mokesčių sistemos nustatytus pelno mokesčio tarifus, kuriuo remiantis patronuojamosios įmonės administracija pasirinko realiojo pelno mokesčio režimą. Oficialūs taikomi mokesčių tarifai yra 25% pajamų mokestis ir 9% socialinis įnašas nuo grynojo pelno.

24 PELNAS IR SUMAŽINTAS PELNAS (NUOSTOLIAI) VIENAI AKCIJAI

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną (nuostolius) iš esamo paprastųjų akcijų svertinio vidurkio. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas.

Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

Grupė
2021 m. 2020 m.
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas (nuostoliai) (63.929) 33.958
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) 380.416 381.000
Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (eurais) (0,17) 0,09

25 DIVIDENDAI

2021 m. 2020 m.
Paskelbti dividendai (7.538) (7.947)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) 380.416 381.000
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti eurais vienai akcijai) 0,02 0,02

2021 m. balandžio 30 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2020 m. pelno paskirstymą ir skyrė 7.538 tūkst. EUR dividendų akcininkams už 2020 metus 2020 m. balandžio 28 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2019 m. pelno paskirstymą ir skyrė 7.947 tūkst. EUR dividendų akcininkams už 2019 metus.

2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2021 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 157 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 164 tūkst. EUR).

26 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS

Kredito rizika

Bendrovė turi didelę prekybos partnerių koncentraciją. Prekybos gautinos sumos iš pagrindinio bendrovės kliento A 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 69% (2020 m. gruodžio 31 d. apie 64%), kliento B 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 14% (2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 13%), kliento C 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 6% (2020 m. gruodžio 31 d. apie 5%), kliento D 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 5% (2020 m. gruodžio 31 d. apie 2%) visų Grupės ir Bendrovės gautinų sumų iš visų jos klientų. Pagrindinio kliento vidutinis mokėjimo terminas svyruoja nuo 20 iki 10 kalendorinių dienų, o visų kitų klientų įprastas mokėjimo terminas yra 5 dienos. Galima Grupės ir Bendrovės klientų kredito rizika valdoma nuolat stebint neapmokėtų sąskaitų likučius.

Kredito rizika (tęsinys)

Galioja Grupės ir Bendrovės procedūros, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos. Bendrovė prekiauja tik su patikimomis trečiosiomis šalimis, todėl nereikalaujama užstato.

Maksimali kredito rizikos pozicija yra parodyta kiekvieno finansinio turto, įskaitant išvestines finansines priemones, jei tokių yra, finansinės būklės ataskaitoje. Todėl Grupė ir Bendrovė mano, kad jos maksimalią poziciją atspindi prekybos gautinų sumų suma, atėmus atidėjimus abejotinoms sąskaitoms ir grynuosius pinigus bei kitus trumpalaikius indėlius, pripažintus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Vadovybės nuomone, nebuvo pagrįstai tikėtinų aplinkybių, kurios keltų papildomus įsipareigojimus Grupei ir Bendrovei.

Šioje lentelėje pateikiama informacija apie pirkėjų gautinų sumų kredito riziką:

Grupė
Apskaitinė Vertės Kredito
2021-12-31 vertė sumažėjimas sumažėjimas
Dabartinė (nepradelsta) 5.341 - No
1-30 dienų pradelsta 2.770 - No
31-60 dienų pradelsta 1.300 - No
61-90 dienų pradelsta - - No
Daugiau kaip 90 dienų pradelsta 1.511 (1.511) Yes
10.922 (1.511)

Bendrovė

Apskaitinė Vertės Kredito
2021-12-31 vertė sumažėjimas sumažėjimas
Dabartinė (nepradelsta) 4.869 - No
1-30 dienų pradelsta 2.770 - No
31-60 dienų pradelsta 1.300 - No
61-90 dienų pradelsta - - No
Daugiau kaip 90 dienų pradelsta 1.511 (1.511) Yes
10.450 (1.511)

Grupė

Apskaitinė Vertės Kredito
2020-12-31 vertė sumažėjimas sumažėjimas
Dabartinė (nepradelsta) 5.845 - Ne
1-30 dienų pradelsta 3.530 - Ne
31-60 dienų pradelsta 792 (616) Taip
61-90 dienų pradelsta 144 (144) Taip
Daugiau kaip 90 dienų pradelsta 1.462 (1.462) Taip
11.773 (2.222)
Bendrovė
Apskaitinė Vertės Kredito
2020-12-31 vertė sumažėjimas sumažėjimas
Dabartinė (nepradelsta) 5.461 - Ne
1-30 dienų pradelsta 3.530 - Ne
31-60 dienų pradelsta 792 (616) Taip
61-90 dienų pradelsta 144 (144) Taip
Daugiau kaip 90 dienų pradelsta 1.462 (1.462) Taip
11.389 (2.222)

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamoms ir veiklos pinigų srautams turi įtakos rinkos palūkanų normų pokyčiai, susieti su EURIBOR baze. 56% viso paskolų portfelio yra kintamos palūkanų normos rizika. Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės nebuvo naudojamos. Taigi toks statusas turi įtakos finansiniams rezultatams.

EIB priemonė su 3 dalimis yra veikiama 3 mėnesių EURIBOR, o EURIBOR bazėje taikoma nulinė žemiausia riba. Priešingai, NIB įsipareigojimai yra veikiami 6 mėnesių EURIBOR, o EURIBOR bazėje netaikomas nulinis aukštis.

Sutarties Balansinė vertė Balansinė vertė Kintamos palūkanų normos
terminas 2021-12-31 2020-12-31 Palūkanų norma poveikis
EIB paskola:
Pirma dalis 2023-12-20 11.746 12.725 Fiksuota marža + 3
mėn. EURIBOR
Neigiama bendra palūkanų
norma yra prilyginama nuliui
Antra dalis 2034-11-28 12.730 13.708 Fiksuota marža + 3
mėn. EURIBOR
Neigiama bendra palūkanų
norma yra prilyginama nuliui
Trečia dalis 2034-09-20 24.700 24.700 Fiksuota marža + 3
mėn. EURIBOR
Neigiama bendra palūkanų
norma yra prilyginama nuliui
ŠIB paskola:
Perkrovimo stotis 2034-06-19 18.074 19.152 Fiksuota marža + 6
mėn. EURIBOR
Neigiamos palūkanos
kaupiamos ir
kompensuojamos grąžinimo
dieną kaip paskolos dalis
Laivo-saugyklos
paskola
2044-12-31 52.658 26.329 Fiksuota marža Kintamų palūkanų normos
poveikio nėra
119.908 96.614

2021 m. gruodžio 31 d. fiksuota palūkanų normos marža varijuoja nuo 0,066% iki 0,78%.

Grupė ir Bendrovė nuolat vertina savo galimybes apsidrausti nuo paskolų palūkanų normos rizikos. Taigi tikimasi, kad paskolos, susijusios su ilgalaikiu SGD terminalo sprendimu, turinčios didelę tikimybę, bus iš dalies arba visiškai fiksuotos.

Grupės ir Bendrovės perteklinis likvidumas pinigų ir terminuotų indėlių pavidalu yra paskirstomas didžiausių Lietuvos bankų sąskaitose, kurioms suteikiamas "Standard Poor's" arba lygiavertis ilgalaikis skolinimasis BBB arba geresnis išorinis reitingas, pasak užsienio reitingų agentūrų. Banko partnerio reitingas vertinamas arba atskirai, arba taikant banko grupės logiką, kurioje yra rizika. Taip pat Grupė ir Bendrovė stebi Lietuvos centrinio banko rekomendacijas.

Retrospektyviai rizika, susijusi su lėšų saugumu bankuose, buvo ribota, nes Grupė ir Bendrovė vykdė operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingų agentų suteiktus reitingus.

2021 m. gruodžio 31 d. padidinus EURIBOR palūkanų normą 10 bazinių punktų, metinės palūkanų išlaidos padidėtų 19 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 28 tūkst. EUR).

Valiutų kursų rizika

Grupė ir Bendrovė susiduria su užsienio valiutos svyravimais, pirmiausia susijusiais su JAV doleriu. Užsienio valiutos kurso rizika kyla dėl būsimų komercinių sandorių ir pripažintų įsipareigojimų, įskaitant poveikį, atsirandantį dėl 16-ojo TFAS "Nuoma".

Dėl to, kad didžiausia nuomos įmokų dalis yra denominuota JAV doleriais, dėl to bendrųjų pajamų ataskaitoje atsiranda valiutų keitimo kursų pokyčiai, Grupė ir Bendrovė apskaitė 22.073 tūkst. EUR nuostolį, atsirandantį dėl 16-ojo TFAS "Nuoma" įtakos (2020 m. gruodžio 31 d. apskaitytas 28.765 tūkst. EUR pelnas iš valiutos kurso pokyčio).

Valiutų kursų rizika (tęsinys)

2020 m. Grupė ir Bendrovė pradėjo naudoti finansines išvestines priemones rizikai, atsirandančiai iš JAV dolerio ir Brazilijos realo valiutos kurso svyravimų, valdyti.

Euro ir užsienio valiutų kursų santykiai 2021 gruodžio 31 d. ir 2020 d. gruodžio 31 d.:

Valiutos kursas Vidutinis valiutos Valiutos kursas Vidutinis valiutos
2021-12-31 kursas 2021 m. 2020-12-31 kursas 2020 m.
USD 1,1334 1,1833 1,2281 1,1411
BRL 6,3734 6,3773 6,3574 5,8823

Grupė (išreikšta eurais)

2021-12-31 Eurai JAV doleriai Brazilijos realai Iš viso
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 60.827 3 687 61.517
Gautinos prekybos sumos 8.925 - 486 9.411
Nuomos įsipareigojimai (21.581) (265.499) (25) (287.105)
Mokėtinos prekybos sumos (3.026) (3) (24) (3.053)
Iš viso: 45.145 (265.499) 1.124 (219.230)
Bendrovė (išreikšta eurais)
Iš viso: 41.461 (265.499) - (224.038)
Mokėtinos prekybos sumos (3.042) (3) - (3.045)
Nuomos įsipareigojimai (21.581) (265.499) - (287.080)
Gautinos prekybos sumos 8.939 - - 8.939
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 57.145 3 - 57.148
2021-12-31 Eurai JAV doleriai Brazilijos realai Iš viso

Grupė (išreikšta eurais)

2020-12-31 Eurai JAV doleriai Brazilijos realai Iš viso
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 46.347 4.300 429 51.076
Gautinos prekybos sumos 9.167 - 384 9.551
Nuomos įsipareigojimai (20.997) (284.622) - (305.619)
Mokėtinos prekybos sumos (2.303) (4.208) (33) (6.544)
Iš viso: 32.214 (284.530) 780 (251.536)

Bendrovė (išreikšta eurais)

2020-12-31 Eurai JAV doleriai Brazilijos realai Iš viso
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 43.133 4.300 - 47.433
Gautinos prekybos ir kitos sumos 9.167 - - 9.167
Nuomos įsipareigojimai (20.997) (284.622) - (305.619)
Mokėtinos prekybos sumos ir kiti įsipareigojimai (2.303) (4.208) - (6.511)
Iš viso: 29.000 (284.530) - (255.530)

2021 m. gruodžio 31 d. padidėjus JAV dolerio kursui 10 bazinių punktų, nuostoliai dėl valiutos kurso pasikeitimų padidėtų 234 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 232 tūkst. EUR).

2021 m. gruodžio 31 d. padidėjus Brazilijos realo kursui 10 bazinių punktų, pajamos iš valiutos kurso padidėtų 1 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 1 tūkst. EUR).

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,28 ir 1,25 (2020 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1,47 ir 1,43).

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,20 ir 1,17 (2020 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1,41 ir 1,37).

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:

Grupė
Likutinė Parei Iki 3 3 -12 1 - 5 Po 5
vertė kalavus mėnesių mėnesių metų metų Iš viso
Prekybos ir kitos mokėtinos
sumos 3.695 - 3.346 349 - - 3.695
Nuomos įsipareigojimai 287.105 - 10.376 31.689 211.983 29.045 283.093
Paskola ir palūkanos 119.923 - 630 3.439 27.969 92.379 124.417
Išvestinės finansinės priemonės 15 - - 15 - - 15
2021 m. gruodžio 31 d. likutis 410.738 - 14.352 35.492 239.952 121.424 411.220

Bendrovė

Likutinė Parei Iki 3 3 -12 1 - 5 Po 5
vertė kalavus mėnesių mėnesių metų metų Iš viso
Prekybos ir kitos mokėtinos
sumos 3.513 - 3.164 349 - - 3.513
Nuomos įsipareigojimai 287.080 - 10.374 31.684 211.965 29.045 283.068
Paskola ir palūkanos 119.923 - 630 3.439 27.969 92.379 124.417
Išvestinės finansinės priemonės 15 - - 15 - - 15
2021 m. gruodžio 31 d. likutis 410.531 - 14.168 35.487 239.934 121.424 411.013

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2020 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:

Grupė
Likutinė Parei Iki 3 3 -12 1 - 5 Po 5
vertė kalavus mėnesių mėnesių metų metų Iš viso
Prekybos ir kitos mokėtinos
sumos 6.544 - 6.544 - - - 6.544
Nuomos įsipareigojimai 305.619 - 10.349 31.610 252.086 24.352 318.397
Išvestinės finansinės priemonės 1.946 - 316 1.630 - - 1.946
Paskola ir palūkanos 96.510 - 503 2.926 19.655 74.458 97.542
2020 m. gruodžio 31 d. likutis 410.619 - 17.712 36.166 271.741 98.810 424.429

Bendrovė

Likutinė Parei Iki 3 3 -12 1 - 5 Po 5
vertė kalavus mėnesių mėnesių metų metų Iš viso
Prekybos ir kitos mokėtinos
sumos 6.511 - 6.511 - - - 6.511
Nuomos įsipareigojimai 305.619 - 10.349 31.610 252.086 24.352 318.397
Išvestinės finansinės priemonės 1.946 - 316 1.630 - - 1.946
Paskola ir palūkanos 96.510 - 503 2.926 19.655 74.458 97.542
2020 m. gruodžio 31 d. likutis 410.586 - 17.679 36.166 271.741 98.810 424.396

2021 m. gruodžio 31 d. 740 tūkst. EUR iš 3.513 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. 726 tūkst. EUR iš sumos 6.511 tūkst. EUR) yra sulaikytos sumos pagal sutartis. kurios yra apmokamos. įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus. šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai. neatspindėti tikrąja verte. yra prekybos ir kitos gautinos sumos. prekybos ir kitos skolos. ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma. už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal rinkos sąlygas atitinkantį sandorį tarp rinkos dalyvių.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė (tęsinys)

Vertinant kiekvienos finansinio turto ir įsipareigojimų klasės tikrąją vertę 2021 m. gruodžio 31 d.. naudojami šie metodai ir prielaidos:

Grupė Apskaitinė vertė Tikroji vertė
Tikroji vertė
– rizikos
draudimo
priemonės
Finansinis
turtas
amortizuota
savikaina
Finansinis
įsiparei
gojimas
amortizuota
savikaina
Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso
Finansinis turtas. apskaitomas ne
tikrąja verte
Gautinos prekybos sumos - 9.411 - 9.411
Pinigai - 61.517 - 61.517
Trumpalaikės sukauptos pajamos - 612 - 612
- 71.540 - 71.540
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas tikrąja verte
Išvestinės finansinės priemonės (15) - - (15) - (15) - (15)
(15) - - (15)
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas ne tikrąja verte
Paskolos ir palūkanos - - (119.923) (119.923) - (119.923) - (119.923)
Finansinės nuomos įsipareigojimai (287.105) (287.105) - (287.105) - (287.105)
Mokėtinos sumos - - (3.053) (3.053)
- - (410.081) (410.081)
Finansinis
Tikroji vertė
Finansinis
įsiparei
– rizikos
turtas
gojimas
draudimo
amortizuota
amortizuota
priemonės
savikaina
savikaina
Iš viso
1 lygis
2 lygis
3 lygis
Iš viso
Finansinis turtas. apskaitomas ne
tikrąja verte
-
8.939
-
8.939
Gautinos prekybos sumos
-
57.148
-
57.148
Pinigai
-
612
-
612
Trumpalaikės sukauptos pajamos
-
66.699
-
66.699
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas tikrąja verte
Išvestinės finansinės priemonės
(15)
-
-
(15)
-
(15)
-
(15)
(15)
-
-
(15)
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas ne tikrąja verte
Paskolos ir palūkanos
-
-
(119.923)
(119.923)
-
(119.923)
-
(119.923)
Finansinės nuomos įsipareigojimai
(287.080)
(287.080)
-
(287.080)
-
(287.080)
Mokėtinos sumos
-
-
(3.045)
(3.045)
-
-
(410.048)
(410.048)

26 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Vertinant kiekvienos finansinio turto ir įsipareigojimų klasės tikrąją vertę 2020 m. gruodžio 31 d.. naudojami šie metodai ir prielaidos

Grupė Apskaitinė vertė Tikroji vertė
Finansinis
Tikroji vertė Finansinis
įsiparei
– rizikos turtas gojimas
draudimo amortizuota amortizuota
priemonės savikaina savikaina Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso
Finansinis turtas. apskaitomas tikrąja
verte
Išvestinės finansinės priemonės 33 - - 33 - 33 - 33
33 - - 33
Finansinis turtas. apskaitomas ne
tikrąja verte
Gautinos sumos - 9.551 - 9.551 - - - -
Trumpalaikiai terminuoti indėliai - 24.000 - 24.000 - - - -
Pinigai - 51.076 - 51.076 - - - -
- 84.627 - 84.627
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas tikrąja verte
Išvestinės finansinės priemonės (1.946) - - (1.946) - (1.946) - (1.946)
(1.946) - - (1.946)
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas ne tikrąja verte
Paskolos ir palūkanos - - (96.510) (96.510) - (96.510) - (96.510)
Mokėtinos sumos - - (6.544) (6.544) - - - -
- - (103.054) (103.054)
Bendrovė Apskaitinė vertė Tikroji vertė
Finansinis
Tikroji vertė Finansinis įsiparei
– rizikos turtas gojimas
draudimo amortizuota amortizuota
priemonės savikaina savikaina Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso
Finansinis turtas. apskaitomas tikrąja
verte
Išvestinės finansinės priemonės 33 - - 33 - 33 - 33
33 - - 33
Finansinis turtas. apskaitomas ne
tikrąja verte
Gautinos sumos - 9.167 - 9.167 - - - -
Trumpalaikiai terminuoti indėliai - 24.000 - 24.000 - - - -
Pinigai - 47.433 - 47.433 - - - -
- 80.600 - 80.600
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas tikrąja verte
Išvestinės finansinės priemonės (1.946) - - (1.946) - (1.946) - (1.946)
(1.946) - - (1.946)
Finansinis įsipareigojimas.
apskaitomas ne tikrąja verte
Paskolos ir palūkanos - - (96.510) (96.510) - (96.510) - (96.510)
Mokėtinos sumos - - (6.511) (6.511) - - - -
- - (103.021) (103.021)

2021 m. gruodžio 31 d. lyginant su 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo perklasifikavimų tarp hierarchijos lygių.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė valdo ir koreguoja kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą. Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2021 m. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo sumažintas 190 tūkst. EUR suma. Per 2020 m. įstatinis kapitalas padidėjo 29 tūkst. EUR (1 pastaba).

Bendrovė turi palaikyti ne mažesnį nei 50% savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

27 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

Mokesčių administratorius Bendrovėje ir Grupėje nėra atlikęs pilnos apimties mokesčių patikrinimų. Mokesčių administratorius gali bet kuriuo metu patikrinti apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, apskaitos įrašus bei mokesčių deklaracijas už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, o tam tikrais atvejais už einamuosius ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas, Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas dėl nesumokėtų mokesčių.

Lietuvos Respublikos muitinė ir mokesčių inspekcija atleido Bendrovę nuo prievolės pateikti galimų mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijas. Bendra atleidimo nuo mokesčių suma 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 363.000 tūkst. EUR.

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai (nekilnojamojo turto, įrengimų ir įrenginių įsigijimas) sudarė 1.884 tūkst. EUR 2021 m. gruodžio 31 d. (6.389 tūkst. EUR 2020 m. gruodžio 31 d.).

Bendrovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su UAB "Hoegh LNG Klaipėda", kurios maksimali užtikrinamos prievolės suma 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 50.000 tūkst. JAV dolerių per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai UAB "Hoegh LNG Klaipėda" pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis sutartį.

Teisiniai ginčai

Bendrovė yra atsakovas byloje pagal UAB "Naftos grupė" 2014 m. pareikštą ieškinį. AB "Naftos grupė" tariamai patyrė 5 mln. EUR nuostolių dėl Bendrovės kaltės ir papildomai siekia susigrąžinti tariamai UAB "Naftos grupė" priklausiusį ir Bendrovės sandėliuotų naftos produktų perteklių.

Į teisminį procesą buvo įtraukta Konkurencijos taryba, tačiau teismui trūksta įrodymų bylos sprendimui. Byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta su įmone susijusi baudžiamoji byla (aprašyta kitame punkte).

Remiantis teisininkų konsultacijomis, Bendrovės vadovybė mano, kad byla baigsis įmonės naudai.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs jokių reikšmingų papildomų išlaidų, susijusių su šia byla, todėl rengiant 2021 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas atidėjiniai šiai nebaigtai bylai nebuvo suformuoti.

Bendrovė yra civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje dėl kaltinimų buvusiems Bendrovės vadovams bei įmonėms UAB "Naftos grupė" ir UAB "Artilona".

2017 m. pirmosios instancijos teismas paskelbė nuosprendį kaltinamiesiems priteisti 20,9 mln. EUR ir 5%, metinių palūkanų išmoką Bendrovės naudai ir papildomai padengti teismo išlaidas. Tačiau visi kaltinamieji apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byla buvo perduota apeliacinei instancijai, Lietuvos apeliaciniam teismui. Šiuo metu byla vis dar nagrinėjama.

Kadangi Bendrovė yra ieškovė byloje, jokių reikšmingų papildomų išlaidų, susijusių su šia byla, nebus patirta.

Nuo 2015 m. Bendrovė kaip trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvauja teisinėje byloje su AB "Achema", kuri teismui pateikė 10 skundų dėl VERT nutarimų. AB "Achema" prašo teismo panaikinti VERT nutarimus, susijusius su gamtinių dujų tiekimo perdavimo kainos papildoma saugumo dedamąja dalimi.

Dėl šio ginčo vėluojančių mokėjimų už saugumo dedamąją AB "Amber Grid" apskaičiuoja delspinigius ir palūkanas AB "Achema". Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. AB "Amber Grid" apskaičiuota ir Bendrovei sumokėta delspinigių ir palūkanų suma sudarė 3.837 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 3.554 tūkst. EUR). Bendrovė nepripažįsta gautų mokėjimų už delspinigius ir palūkanas kaip pajamų, kol nebus priimtas teismo sprendimas. Gauti mokėjimai apskaitomi Sutarčių įsipareigojimų straipsnyje finansinės būklės ataskaitoje.

Paskutinis neskundžiamas sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 29 d., pagal kurį iš AB "Amber Grid" gautas 1.267 tūkst. EUR mokėjimas (žr. 29 pastabą).

27 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Bendrovės vadovybės vertinimu, Bendrovė nepatirs reikšmingų papildomų su šia byla susijusių išlaidų, todėl rengiant 2021 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę šiai nagrinėjamai bylai atidėjiniai nebuvo suformuoti.

2021 m. rugsėjo 27 d. Bendrovė pateikė pranešimą Vilniaus komercinio arbitražo teismui dėl 1.409 tūkst. EUR skolos ir 120 tūkst. EUR palūkanų priteisimo iš "Verum Plus AG". 2022 m. sausio 10 d. Bendrovė pateikė ieškinį. Teismo sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo 2022 m. kovo 7 d.

Bendrovės vadovybės vertinimu, Bendrovė nepatirs reikšmingų papildomų su šia byla susijusių išlaidų, todėl rengiant 2021 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas šiai nagrinėjamai bylai atidėjiniai nebuvo suformuoti.

Bendrovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašydama nustatyti faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę į 731 toną mazuto, saugomo Klaipėdos naftos terminale.

2021 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Bendrovė įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 731 toną mazuto. Sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

Atsižvelgdama į įsigaliojusį teismo sprendimą, Bendrovė 2022 m. sausio mėn. finansinės būklės ataskaitoje apskaitė mazuto atsargas ir atitinkamai pripažino 331 tūkst. EUR kitos veiklos pajamų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2021 m. liepos mėn. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinis ieškinys dėl Bendrovės organų ir darbuotojų Akcijų suteikimo sutarčių sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Bendrovė byloje dalyvauja kaip atsakovė.

Prokuroras prašo teismo:

  • taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant Bendrovės darbuotojams perleisti nuosavybės teises į Bendrovės akcijas, įgytas pagal 2019-04-26 Akcijų suteikimo sutartis (toliau - Sutartys), ir sustabdyti Bendrovės Akcijų suteikimo taisyklių Nr. PRC020 (toliau - Taisyklės) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
  • pripažinti Taisykles negaliojančiomis;
  • pripažinti negaliojančiais atitinkamus Bendrovės valdybos 2018-09-10 protokolo Nr. J3-10 sprendimus;
  • pripažinti Sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra įpareigoti Bendrovės darbuotojus grąžinti akcijas Bendrovės nuosavybėn.

Bendrovė nesutinka su pateiktu civiliniu ieškiniu iš esmės ir pateiks atitinkamą poziciją teismo procese.

2018 m. lapkričio 8 d. Bendrovės akcininkai pritarė valdybos siūlymui pakeisti metinių premijų mokėjimo formą ir iki 50% metinės premijos už 2018 m. rezultatus išmokėti Bendrovės darbuotojams Bendrovės akcijomis. Atitinkamai 2019 m. sausio mėn. buvo paskelbtas oficialus Bendrovės akcijų supirkimas, įsigyta 1.463.414 akcijų už bendrą 600 tūkst. EUR sumą. Bendrovės vadovybė apsvarstė galimybę mokėjimus akcijomis apskaityti pagal 2-ąjį TFAS "Mokėjimai akcijomis".

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs jokių reikšmingų papildomų išlaidų, susijusių su šia byla, todėl rengiant 2021 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokių atidėjinių dėl šios vykstančios bylos nebuvo suformuota.

28 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Susijusi šalis yra asmuo ar subjektas, susijęs su Grupe ir Bendrove:

1) Fizinis asmuo arba Artimas asmens šeimos narys yra susijęs su Bendrove ir Grupe, jei tas asmuo:

  • kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja Bendrovę;
  • turi reikšmingos įtakos Bendrovei;
  • yra vienas iš Bendrovės ir Grupės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.

2) Juridinis asmuo yra susijęs su Grupe ir Bendrove, jei atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

juridinis asmuo ir Bendrovė/Grupė priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, patronuojamoji įmonė ir bendra patronuojamoji įmonė yra susijusi su kitomis

vienas juridinis asmuo yra kito juridinio asmens asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas juridinis asmuo, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė);

  • abu juridiniai asmenys yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės;
  • vienas juridinis asmuo yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas juridinis asmuo yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė;
  • juridinį asmenį kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja 1) punkte nurodytas asmuo;

Juridinis asmuo yra išmokų, mokamų Bendrovės / Bendrovės arba su juo susijusio juridinio asmens darbuotojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, plano vykdytojas. Jei Bendrovė / Grupė pati yra tokio plano vykdytoja, finansuojantys darbdaviai taip pat yra susiję su Bendrove / Grupe.

Sandoriai su Lietuvos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir įstaigomis bei su kitomis susijusiomis šalimis

Grupė: Gautinos
Pirkimai Pardavimai sumos Mokėtinos sumos
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija 2021 2.442 - - 257
2020 2.334 - - 328
AB "Amber Grid" 2021 - 27.732 7.005 -
2020 - 35.729 7.240 -
UAB "Ignitis" 2021 4 1.930 339 -
2020 293 2.905 178 -
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra 2021 - 3.329 - -
2020 - 3.133 - -
Energijos skirstymo operatorius. AB 2021 429 - - 55
2020 459 - - 64
AB LTG CARGO 2021 966 - - 86
2020 1.529 - - 65
Kitos susijusios šalys 2021 31 - - 1
2020 67 - - -
Sandoriai su susijusiomis šalimis, iš viso 2021 3.872 32.991 7.344 399
2020 4.682 41.767 7.418 457
Gautinos
Bendrovė: Pirkimai Pardavimai sumos Mokėtinos sumos
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija 2021 2.442 - - 257
2020 2.334 - - 328
AB "Amber Grid" 2021 - 27.732 7.005
2020 - 35.729 7.240 -
UAB "Ignitis" 2021 4 1.930 339 -
2020 293 2.905 178 -
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra 2021 - 3.329 - -
2020 - 3.133 - -
KN Acu Servicos de Terminal de GNL Ltda 2021 - 294 15 -
2020 - 879 75 -
Energijos skirstymo operatorius. AB 2021 429 - - 55
2020 459 - - 64
AB LTG CARGO 2021 966 - - 86
2020 1.529 - - 65
Kitos susijusios šalys 2021 31 - - 1
2020 43 - - -
Sandoriai su susijusiomis šalimis, iš viso 2021 3.872 33.285 7.359 399
2020 4.658 42.646 7.493 457

28 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI (TĘSINYS)

Kitos susijusios šalys yra šios: UAB Tetas, VĮ Registrų centras, Vilniaus metrologijos centras, AB, UAB GET Baltic, Smiltynės perkėla, AB, Lietuvos paštas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, UAB Projektų ekspertizė.

  • Pirkimus iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaro žemės nuoma, SGD terminalo krantinės nuoma ir laivosaugyklos rinkliavos.
  • Pardavimus AB "Amber Grid" sudaro pajamos iš saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pajamomis nepripažįstamos AB "Achema" priskaičiuotos baudos ir delspinigiai už pradelstus saugumo dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos mokėjimus. Šios sumos yra pripažintos ir apskaitytos kaip gauti sutarčių įsipareigojimai (2021 gruodžio 31 d. likutis – 3.837 tūkst. EUR. 2020 gruodžio 31 d. likutis – 3.554 tūkst. EUR) (27 pastaba).
  • Pirkimai iš UAB "Ignitis" apima gamtinių dujų pirkimą. Į pardavimus įskaičiuotos pajamos iš SGD išdujinimo ir perkrovimo paslaugų, o taip pat pajamos iš muitinės tarpininkų paslaugų.
  • 2021 m. ir 2020 m. pardavimus VĮ "Lietuvos energetikos agentūra" sudaro pajamos iš talpyklų nuomos.
  • Pirkimai iš AB "Energijos skirstymo operatorius" apima elektros energijos įsigijimą.
  • Pardavimai KN Acu sudaro konsultavimo paslaugas ir banko garantijas.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Bendrovės vadovybę sudaro generalinis direktorius ir tarnybų direktoriai.

Grupės vadovybę sudaro Bendrovės generalinis direktorius, tarnybų direktoriai bei patronuojamųjų įmonių direktoriai.

Grupė Bendrovė
2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais, įskaitant
socialinio draudimo įmokas 648 691 570 588
Vadovaujančių darbuotojų skaičius 10 10 6 6

Per 2021 m. ir 2020 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei paskolų. garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

29 POATASKAITINIAI ĮVYKIAI

  • 2022 m. sausio 19 d. Bendrovė iš AB "Amber grid" gavo 1.267 tūkst. EUR mokėjimą pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimą (žr. 27 pastabos "Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai " punktą "Teisiniai ginčai").
  • 2022 m. vasario 25 d. įvykęs neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą pritarti Bendrovės valdybos sprendimui įsigyti laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu "Independence".
  • 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Kariniai veiksmai daro poveikį ne tik Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, bet ir Europos bei pasaulio ekonomikai. Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nevykdė prekybos su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, ir 2022 m. neplanuojama vykdyti prekybinės veiklos su minėtose šalyse registruotais subjektais. Be to, Grupė ir Bendrovė iš šių šalių negauna pagrindinių prekių ar paslaugų. Išsamus aprašymas pateiktas metiniame pranešime.

Pasibaigus finansiniams metams ir iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datos nebuvo jokių įvykių, kurie turėtų įtakos finansinėms ataskaitoms arba kuriuos reikėtų atskleisti 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų metiniame pranešime.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2022 m. kovo 23 d.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Darius Šilenskis. AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius Mindaugas Kvekšas ir apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" 2021 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, pateikia tikrą ir teisingą vaizdą apie Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius Darius Šilenskis Finansų direktorius Mindaugas Kvekšas

Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė

2021 AB "KLAIPĖDOS NAFTA" KON SOL I DUOT A SI S MET IN IS PR A NEŠI MA S

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.

www.kn.lt | 68

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

BENDROJI INFORMACIJA APIE GRUPĘ IR BENDROVĘ 70
VADOVO ŽODIS 74
VEIKLOS TĘSTINUMAS – SU RUSIJOS/BALTARUSIJOS AR UKRAINOS EKONOMIKOMIS SUSIJUSI VEIKLA, PRIKLAUSOMUMAS
NUO JŲ AR KITOS SUSIJUSIOS RIZIKOS 75
VEIKLOS TĘSTINUMAS – COVID-19 ĮTAKA 76
INFORMACIJA APIE GRUPĘ IR BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ 77
VEIKLOS STRATEGIJA 84
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 88
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 89
VERSLO APLINKA BEI RINKA 90
GRUPĖS FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 96
KONSOLIDAVIMAS 97
GRUPĖS IR BENDROVĖS FINANSINĖS VEIKLOS REZULTATAI 98
ALTERNATYVŪS VEIKLOS RODIKLIAI 100
ALTERNATYVŪS VEIKLOS RODIKLIAI (TĘSINYS) 101
INVESTICIJOS 110
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 111
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 112
INFORMACIJA APIE GRUPĖS DARBUOTOJUS 117
GRUPĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ 122
PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 127
KITA INFORMACIJA 131
2021 M. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" ATLYGIO ATASKAITA 132
2021 M. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA 136

BE N D R O J I I N F O R MA C I J A A P I E G R U PĘ I R BE N D R O V Ę

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS

AB "Klaipėdos nafta" 2021 m. metinis konsoliduotas pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2021 m. metinis pranešimas, be kita ko, taip pat apima 2021 m. Valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą.

2. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Darius Šilenskis, AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius Mindaugas Kvekšas ir AB "Klaipėdos nafta" apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė patvirtiname, kad mūsų žiniomis pateiktame AB "Klaipėdos nafta" 2021 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

3. ASMENYS, ATSAKINGI UŽ METINIAME PRANEŠIME PATEIKTĄ INFORMACIJĄ

PAREIGOS VARDAS, PAVARDĖ TELEFONO NR.
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Darius Šilenskis +370 52 127 733
AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius Mindaugas Kvekšas +370 46 391 772
AB "Klaipėdos nafta" apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė +370 61 888 260

4. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Elektroninio pašto adresas: [email protected] Interneto svetainės adresas: www.kn.lt

Bendrovės pavadinimas: AB "Klaipėdos nafta" (toliau Bendrovė, KN arba Emitentas)
Teisinė forma: Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas: 110.315.009 EUR
Įregistravimo data ir vieta: 1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas: 110648893
Buveinės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda
Bendrovės registras: Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris: +370 46 391772
Fakso numeriai: +370 46 311399
Elektroninio pašto adresas: [email protected]
Interneto svetainės adresas: www.kn.lt
5. DUKTERINĖS ĮMONĖS IR JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS:
Bendrovės pavadinimas: UAB "SGD terminalas"
Teisinė forma: Uždaroji akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas: 37.500 EUR
Įregistravimo data ir vieta: 2018 m. gruodžio 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas: 304977459
Buveinės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda
Bendrovės registras: Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris: +370 46 391772
Fakso numeriai: +370 46 311399
Bendrovės pavadinimas: UAB "SGD logistika"
Teisinė forma: Uždaroji akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas: 4.540.000 EUR
Įregistravimo data ir vieta: 2015 m. lapkričio 20 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas: 304139242
Buveinės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda
Bendrovės registras: Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris: +370 46 391772
Fakso numeriai: +370 46 311399
Elektroninio pašto adresas: [email protected]
Interneto svetainės adresas: www.kn.lt
6. UAB "SGD LOGISTIKA" DUKTERINĖS ĮMONĖS IR JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS:
Bendrovės pavadinimas: UAB "SGD SPB"
Teisinė forma: Uždaroji akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas: 25.000 EUR
Įregistravimo data ir vieta: 2019 m. spalio 09 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas: 305278800
Buveinės adresas: Burių g. 19, 92276 Klaipėda
Bendrovės registras: Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris: +370 46 391772
Fakso numeriai: +370 46 311399
Elektroninio pašto adresas: [email protected]
Interneto svetainės adresas: www.kn.lt
Bendrovės pavadinimas: KN Acu Servicos de Terminal de GNL LTDA
Teisinė forma: Ribotos atsakomybės bendrovė
Įstatinis kapitalas: 642.600 Brazilijos realų (BRL)
Įregistravimo data ir vieta: 2019 m. gruodžio 13 d., Rio de Žaneiro valstijos juridinių asmenų registras
Bendrovės įmonės kodas: NIRE 33.210.894.765; CPNJ 35.785.170/0001-03
Buveinės adresas: F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 and Area 2, 28200-000 São João
da Barra, Rio de Žaneiro valstija, Brazilijos Federacinė Respublika
Bendrovės registras: Rio de Žaneiro valstijos juridinių asmenų registras
Telefonų numeris: +370 46 391772
Fakso numeriai: +370 46 311399
Elektroninio pašto adresas: [email protected]
Interneto svetainės adresas: www.kn.lt

7. GRUPĖS STRUKTŪRA IR PAGRINDINĖS VEIKLOS

AB "Klaipėdos nafta" grupės (toliau – Grupė) struktūra 2021 m. gruodžio 31 d:

Grupės įmonių kapitalo struktūra 2021 m. gruodžio 31 d:

ĮMONĖS PAVADINIMAS AKCIJŲ RŪŠIS AKCIJŲ SKAIČIUS 1 AKCIJOS
NOMINALIOJI
VERTĖ
BENDRA
NOMINALI VERTĖ
AB "Klaipėdos nafta" Paprastosios vardinės akcijos 380.396.585 0,29 EUR 110.315.009 EUR
UAB "SGD terminalas" Paprastosios vardinės akcijos 37.500 1,00 EUR 37.500 EUR
UAB "SGD logistika" Paprastosios vardinės akcijos 4.540.000 1,00 EUR 4.540.000 EUR
UAB "SGD SPB" Paprastosios vardinės akcijos 25.000 1,00 EUR 25.000 EUR
KN Acu Servicos de Terminal
de GNL LTDA
Paprastosios vardinės akcijos 642.600 1,00 BRL1) 642.600 BRL1)

1) BRL - Brazilijos realas.

Grupės įmonių veiklos apžvalga:

ĮMONĖS PAVADINIMAS ADRESAS VALDOMA AKCIJŲ
DALIS, %
VEIKLA
AB "Klaipėdos nafta" Burių g. 19, 92276
Klaipėda
100 Bendrovės veiklą galima suskirstyti į tris segmentus:
naftos terminalai, reguliuojama SGD veikla ir
komercinė SGD veikla. Naftos terminalai apima
Klaipėdos naftos terminalo ir Subačiaus naftos
terminalo veiklą. Reguliuojama SGD veikla apima
Klaipėdos SGD terminalo veiklą. Komercinę SGD
veiklą sudaro mažos apimties SGD stotis Klaipėdoje,
SGD terminalo eksploatavimas Açu uoste Brazilijoje
ir kiti verslo vystymo projektai.
UAB "SGD terminalas" Burių g. 19, 92276
Klaipėda
100 Suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje
eksploatavimas (valdymas) ir infrastruktūros plėtra,
kita ekonominė veikla. Šiuo metu dukterinė įmonė
veiklos nevykdo.
UAB "SGD logistika" Burių g. 19, 92276
Klaipėda
100 Tarptautinės
SGD
terminalo
veiklos,
SGD
gabenimo, kitos ekonominės veiklos plėtra.
UAB "SGD SPB" Burių g. 19, 92276
Klaipėda
100 priklauso
UAB "SGD
logistika"
Tarptautinė SGD terminalų veiklos operavimo
paslaugų plėtra, investuojant ir steigiant kitas
projektines įmones Lietuvoje ir užsienyje (holdingo
veikla).
KN
Açu
Serviços
de
Terminal de GNL LTDA
(KN Acu)
F66 Fazenda Saco
Dantas s/n, Distrito
Industrial, Area 1 and
Area 2, 28200-000
São João da Barra,
Rio de Žaneiro
valstija, Brazilijos
Federacinė
Respublika
90 priklauso
UAB "SGD
logistika" ir 10
priklauso UAB
"SGD SPB"
SGD
terminalo
eksploatavimo
ir
priežiūros
paslaugos Açu uoste, Brazilijoje, įskaitant krantinės
ir jos įrenginių, dujotiekio ir dujų apskaitos stočių
įrengimo techninę ir komercinę veiklą.

8. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB BANKAS FINANSŲ RINKŲ DEPARTAMENTO REKVIZITAI:
Įmonės kodas 112021238
Buveinės adresas J. Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas 1528
El. paštas [email protected]
Interneto tinklapis www.seb.lt

9. PREKYBA EMITENTO VERTYBINIAS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos Pagrindiniame prekybos sąraše.

PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĖS AKCIJAS:
ISIN kodas LT0000111650
Trumpinys KNF1L
Emisijos dydis (vnt.) 380.396.585

Bendrovės akcijos į Nasdaq Vilniaus papildomąjį prekybos sąrašą įtrauktos nuo 1996 m. sausio 16 d., bei nuo 2016 m. balandžio 4 d. Bendrovės akcijos įtrauktos į Nasdaq Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą.

Išsami informacija apie akcijas ir akcininkus pateikta 2021 m. metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie Bendrovės akcininkus ir akcijas".

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama.

V A D O V O Ž O D I S

Gerbiamieji,

Jei 2022 m. pradžioje manęs kas nors būtų paprašęs įvardinti raktinius žodžius ar frazes, apibūdinančias praėjusius metus, pirmiausia į galvą būtų atėję žodžiai "neapibrėžtumas", "tobula audra" ir "rizikos mažinimas". Kaip ir buvo prognozuota, 2021-ieji KN iš tiesų buvo sudėtingi metai. Galbūt net sudėtingesni, nei galėjome tikėtis, nes neigiamų, iš esmės nenuspėjamų veiksnių ir aplinkybių, darančių įtaką mūsų naftos terminalų veiklai, kiekis iš tiesų sumušė visus ankstesnius "antirekordus", sudarydamas vadinamąją "tobulą audrą". Metų pradžioje dėl geopolitinių priežasčių sumažėjus naftos produktų srautui iš Rytų, turėjome ne tik prisitaikyti prie gerokai sumažėjusių pajamų, bet ir gyventi su kuklesnėmis likusių pagrindinių naftos terminalų klientų krovos apimtimis, kurias lėmė dėl COVID-19 pandemijos vis dar rekordinėse žemumose besilaikiusios naftos perdirbimo maržos. Antrąjį pusmetį susidūrėme su dar vienu iššūkiu – precedento neturinčiomis energijos išteklių ir apyvartinių taršos leidimų kainomis. Tai iš esmės eliminavo mūsų didžiulių pastangų didinti organizacijos veiklos ir procesų efektyvumą rezultatus, nors kai kuriose veiklos srityse pavyko pasiekti progresą. Dėl tos pačios priežasties gerokai sumažėjo ir Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo apimtys.

Vadovaudamiesi tarptautiniais apskaitos standartais ir reaguodami į staigius KN naftos verslo segmento, kuris istoriškai buvo pelningiausias, prielaidų ir aplinkybių pokyčius, turėjome pripažinti šio verslo segmento turto vertės sumažėjimą.

Kita vertus, 2021 m. taip pat pasiekėme keletą laimėjimų: geresni, nei tikėtasi, KN Açu ir kitos SGD komercinės veiklos rezultatai; pilnai veikianti nauja Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūra, kuri leido pritraukti naujų klientų, produktų ir pradėti teikti visiškai naujas paslaugas naftos terminaluose, kartu prisidėjo prie energetinio efektyvumo. Galiu drąsiai teigti, kad 2021 m. KN tapo regioniniu biodegalų krovos, saugojimo ir biokomponentų maišymo su degalais centru. Net ir sumažėjus krovos apimtims, išlaikėme savo rinkos dalį tarp Baltijos šalių naftos terminalų ir likome pirmajame trejetuke, konkuruodami su daug didesnius pajėgumus turinčiais Latvijos ir Estijos terminalais. Be to, sėkmingai išlaikėme ISO sertifikatą bei gavome bendruomenių ir institucijų padėkas už didelę pažangą aplinkosaugos tvarumo ir taršos mažinimo srityje. 2021 m. verslo savaitraštis "Verslo žinios" mus išrinko geidžiamiausiu darbdaviu Lietuvos logistikos ir transporto segmente.

Verslo pokyčių apimtis ir mastas bei minėtos "tobulos audros" sąlygos paskatino mus daug laiko ir jėgų Bendrovėje skirti pagrindinio dokumento – strategijos – peržiūrai, daugiausia dėmesio skiriant patikslinti strategines prielaidas ir artimiausio laikotarpio tikslus, taip pat parengti neigiamų aplinkybių švelninimo taktiką.

Nors 2021-ieji buvo labai sudėtingi metai, naujausi geopolitiniai įvykiai pralenkė net lakiausią vaizduotę, ir atrodo, kad turėsime susidurti su karo Ukrainoje pasekmėmis. Netoleruotina V. Putino režimo karinė invazija į suverenią Ukrainą turės reikšmingą poveikį visam pasauliui. Skirtingos tiekimo grandinės jau dabar yra nutrūkusios ir daugelis jų greitu laiku bus nutrauktos, jei šis kruvinas ir žiaurus karas nebus sustabdytas. Energijos rinkos jau muša antirekordus kainų ir pasiūlos bei paklausos disbalanso prasme. Tai reiškia, kad neapibrėžtumo lygis visose KN veiklose taip pat išliks aukštas. Kita vertus, atsižvelgiant į minėtus rinkos sutrikimus ir iškilusias rizikas, mūsų infrastruktūra tampa itin reikšminga viso regiono energetiniam saugumui. Atitinkamai mūsų trumpalaikė misija bus nukreipta į maksimalų pajėgumų didinimą ir veiklos tęstinumo užtikrinimą klientams visuose mūsų terminaluose tol, kol situacija stabilizuosis.

Taip pat negalime likti abejingi viskam, kas vyksta Ukrainoje, ir Ukrainos žmonių kančioms. Mes esame su Ukrainos tauta širdimi ir mintimis, prisidėsime ją palaikydami savo kompetencijomis bei turimais ištekliais. Ukraina kovoja ne tik už savo laisvę ir nepriklausomybę, bet ir už Europos vertybes bei saugią regiono ateitį, todėl socialiai atsakingų įmonių indėlis – tiesioginė parama ar darbuotojų įtraukimas į pagalbos iniciatyvas – yra labai reikalingas ir svarbus. Mes taip pat stengsimės prisidėti.

Plaukiant per audrą svarbu sutelkti dėmesį ne į tolimą horizontą, o į kiekvieną artimiausią bangą, atidžiai stebint jos kryptį ir aukštį. Taip pat gebėti greitai įvertinti bet kokią galimą grėsmę ar grėsmės tikimybę, priimti tinkamiausius sprendimus ir kuo greičiau juos suprantama forma perduoti įgulai. Tik taip galima saugiai įveikti sunkius ir didelius iššūkius. Ši paralelė puikiai atspindi KN veiklos kontekstą 2021 m. ir 2022 m. pradžioje. Didžiuojuosi KN įgula ir mūsų bendrais 2021 m. pasiekimais, taip pat įsipareigojimu ir motyvacija pasitikti ir įveikti naujus iššūkius, kuriuos atnešė karas Ukrainoje.

Taip pat nuoširdžiai tikiu, kad visos audros ir karai anksčiau ar vėliau baigiasi. Tikiuosi, kad 2022 m. pabaigoje pagaliau turėsime galimybę vėl pakelti akis į taikų horizontą. Vėl sutelkti dėmesį į naujų strateginių krypčių išgryninimą, produktyvumo didinimą ir organizacijos pokyčius, kuriant vertę tiems, kuriems mes rūpime, ir tiems, kurie yra svarbūs mums.

Pagarbiai, Darius Šilenskis Generalinis direktorius

V E I K L O S T Ę ST I N UM A S – S U R U SI J O S /B A L T A R US I J O S A R U K R A I N O S E K O N O MI K O MI S S U SI J U SI V E I K L A , PR I K L A USO MU MA S N UO J Ų A R K I T O S SU SI J U SI O S R I Z I K O S

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino veiklos su Rusijos / Baltarusijos ar Ukrainos ekonomikomis, priklausomybės nuo jų ir kitų veiksnių galimą įtaką bei Grupės ir Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nevykdė prekybos su subjektais Rusijoje / Baltarusijoje ir Ukrainoje, o 2022 m. neplanuojama vykdyti prekybos veiklos su minėtose šalyse registruotais subjektais. Grupė ir Bendrovė nuo 2021 m. vasario mėn. neturi prekybos santykių su Baltarusijos subjektais ir prekybos santykių su Rusijos subjektais, todėl reikšmingo poveikio Grupės ir Bendrovės gautinoms sumoms 2021 m. gruodžio 31 d. ir būsimiems pinigų srautams nėra.

Grupė ir Bendrovė nėra sudariusi reikšmingų sutarčių / pardavimų su subjektais Rusijoje / Baltarusijoje ar Ukrainoje ir negauna pagrindinių prekių ar paslaugų iš šių šalių. Vis dėlto, Grupė ir Bendrovė gali nukentėti dėl padidėjusių žaliavų, pavyzdžiui, dujų ir elektros energijos, kainų. Be to, sankcijos, taikomos asmenims iš Rusijos / Baltarusijos, gali turėti netiesioginį poveikį Grupės ir Bendrovės verslui.

Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingų sutarčių, kurių artimiausioje ateityje gali būti nebeįmanoma įvykdyti (pvz., dėl nenugalimos jėgos aplinkybių).

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos netiesioginės rizikos dėl prekybos su kitų šalių subjektais, kurie gali turėti reikšmingos įtakos Rusijai / Baltarusijai arba Ukrainai.

2022 m. kovo 3 d. Bendrovė pranešė, kad "Novatek" krovinių priėmimas Klaipėdos SGD terminale yra sustabdomas. Bendrovės nuomone, Genadijus Nikolajevičius Timčenka, įtrauktas į ES sankcijų sąrašą (ES Tarybos reglamentas 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014), pagal ES teisę gali būti laikomas "Novatek" grupės kontroliuojančiu asmeniu. Turimais duomenimis, "Novatek" grupės įmonės tiekia SGD krovinius SGD terminalų naudotojams. Nustatytos sankcijos subjektams draudžia užsiimti veikla, kurios tikslas arba poveikis yra apeiti ribojamąsias priemones.

Nors Grupė ir Bendrovė nėra sudariusi sutarčių su "Novatek" ar su ja susijusiomis įmonėmis, Bendrovė savo iniciatyva kreipėsi į Klaipėdos SGD terminalo klientus ir paprašė, kad jie savo veikloje užtikrintų sankcijų laikymąsi. Negavus informacijos, kad Klaipėdos SGD terminalo naudotojai laikosi sankcijų dėl SGD krovinių, kuriuos planuojama iškrauti Klaipėdos SGD terminale, "Novatek" krovinių priėmimas Klaipėdos SGD terminale yra sustabdytas.

2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų konsoliduotų finansinių ataskaitų išleidimo dieną Grupė ir Bendrovė nenustatė jokių kitų sąsajų su organizacijomis (įskaitant bankus) ar kitais asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, arba kitais politiškai pažeidžiamais asmenimis regione.

Kadangi SGD veikla yra reguliuojama, įvestos sankcijos neturi poveikio Grupės ir Bendrovės mokėjimams, ir likvidumui / prieigai prie kapitalo.

Grupė ir Bendrovė neturėtų patirti galimo reikšmingo poveikio (kiekybinio ar kokybinio) dėl Rusijai / Baltarusijai ir individualiems asmenims taikomų sankcijų.

Kadangi Grupė ir Bendrovė valdo Klaipėdos SGD terminalą, teigiama, kad ši organizacija patenka į galimą kenkėjiškos veiklos internete apimtį dėl infrastruktūros svarbos Lietuvos dujų nepriklausomybei. Vadovybė yra atsakinga, kad būtų imtasi tinkamų priemonių reaguoti į dinamiškai besikeičiančią situaciją kibernetinėje erdvėje. Valstybės institucijos įvertina svarbiausių subjektų pasirengimą kibernetinei gynybai ir duoda papildomus nurodymus, ką svarbiausia įgyvendinti ir patikrinti, taip pat suteikia grėsmių žvalgybos komunikacijos kanalus prevencinei kibernetinei gynybai.

Grupė ir Bendrovė neperduoda veiklos verslo procesų (pvz., IT paslaugų) Ukrainos arba Rusijos / Baltarusijos paslaugų teikėjams.

Bendrovės vadovybė padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į finansinių ataskaitų sudarymo dieną esamas aplinkybes, nėra reikšmingų abejonių dėl Grupės ir Bendrovės gebėjimo artimiausioje ateityje tęsti veiklą.

V E I K L O S T Ę ST I N UM A S – C O V I D - 1 9 Į T A K A

2021 m. koronavirusas COVID-19 ir sprendimai, priimti siekiant sustabdyti pandemiją, ir toliau apsunkino įprastą pramonės įmonių veiklą ir palaikė didelį neapibrėžtumo lygį visame pasaulyje.

Kaip ir 2020 m., 2021 m. pasaulinė pandemija toliau:

  • trikdė verslo operacijas ir ekonominę veiklą Lietuvoje, paveikdama visas tiekimo grandines.
  • Reikšmingai trikdė verslą tam tikruose sektoriuose tiek Lietuvoje, tiek rinkose, kurios priklauso nuo užsienio tiekimo grandinės, tiek į eksportą orientuotuose versluose, kurie taip pat priklauso nuo užsienio rinkų. Paveikti sektoriai apima prekybą ir transportą, keliones ir turizmą, pramogas, gamybą, statybą, mažmeninę prekybą, draudimą, švietimą ir finansų sektorių.
  • Ženkliai mažino nebūtiniausių prekių ir paslaugų paklausą.
  • Didino ekonominį neapibrėžtumą, kuris atsispindėjo nepastovesnėse turto kainose ir valiutų kursuose.

2021 m. 1-ąjį pusmetį Bendrovė toliau stebėjo neigiamą pasaulinį ir regioninį COVID-19 poveikį. Nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio pradėjo mažėti kelionių apribojimai, o tai padidino degalų suvartojimą bei naftos perdirbimo gamyklų pelno maržas. Visi šie veiksniai 2021 m. 2-ąjį pusmetį darė teigiamą poveikį naftos produktų perkrovimui Klaipėdos naftos terminale.

Dėl neigiamo COVID-19 poveikio abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas 2020 m. gruodžio 31 d. siekė 2.222 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. - 728 tūkst. EUR). Tuo tarpu, 2021 m. gruodžio 31 d. abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas sumažėjo iki 1.511 tūkst. EUR. Buvo peržiūrėta kredito limitų politika ir imtasi atitinkamų veiksmų kredito rizikai sumažinti. Grupė ir Bendrovė stebi situaciją nuo COVID-19 plitimo pradžios ir reguliariai palaiko glaudų ryšį su pagrindiniais klientais dėl jų planų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Grupė ir Bendrovė tęsė savo veiklą kaip įprasta - paslaugų teikimas Grupės ir Bendrovės klientams vyksta pagal sutartus grafikus ir planus.

Reaguodama į pasikeitusią aplinką, Bendrovės vadovybė jau 2020 m. 1-ame pusmetyje aktyvavo Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo ir rizikų mažinimo planą, buvo įsteigta rizikos valdymo komanda, kuri kasdien stebi Grupės, Bendrovės ir pagrindinių partnerių situaciją.

Viena pagrindinių rizikų, nustatytų COVID-19 pandemijos pradžioje - nesugebėjimas eksploatuoti terminalo infrastruktūros užsikrėtus kritiniam darbuotojų skaičiui buvo suvaldyta, leidžiant dirbti nuotoliniu būdu ir nuolat teikiant darbuotojams informaciją apie skiepijimą nuo COVID-19, sudarant galimybę skiepytis Bendrovės medicinos kabinete, organizuojant virtualius susitikimus su medicinos specialistais. Visi Grupės ir Bendrovės terminalai tęsė savo veiklą kaip įprasta.

Kitas Grupės ir Bendrovės rizikos šaltinis yra tiekimo grandinės sutrikimas - pradedant IT / telekomunikacijų paslaugomis, kurios yra būtinos norint užtikrinti tinkamą IT sistemų veikimą ir nuotolinio darbo rėžimą, ir baigiant prekėmis ir paslaugomis, kurios yra būtinos norint laiku užbaigti investicinius projektus. Bendrovės vadovybė nuolat bendrauja su tiekėjais, kad galėtų sekti jų situaciją ir galimybes laiku įvykdyti savo įsipareigojimus. Siekdama sušvelninti šią tiekimo riziką ateinančiais laikotarpiais, Grupė ir Bendrovė sukūrė ir nuolat atnaujina svarbiausių pirkimų alternatyvių tiekėjų sąrašą ir deda visas pastangas, kad visi Grupės ir Bendrovės tikslai būtų įgyvendinti laiku. Finansinių ataskaitų išleidimo dieną nebuvo jokių indikacijų iš esamų tiekėjų, kurios galėtų turėti įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės vadovybė atidžiai stebi pasaulinę ekonominę situaciją ir galimą ilgalaikį finansinį poveikį Grupei ir Bendrovei. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės apyvartinis kapitalas sudarė atitinkamai 17.425 tūkst. EUR ir 12.388 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 29.424 tūkst. EUR ir 25.338 tūkst. EUR), turimos Šiaurės investicijų banko kredito galimybės siekia 240 mln. EUR.

Atsižvelgiant į didelį Grupės ir Bendrovės likvidumą, prevencines priemones bei aktyvius veiklos tęstinumo ir rizikų mažinimo planus, pinigų srautų požiūriu, Grupė ir Bendrovė yra saugioje padėtyje tęsti savo verslą nepalankiomis sąlygomis.

Bendrovės vadovybė padarė išvadą, kad, esant dabartinėms aplinkybėms, finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra jokių abejonių dėl Grupės ir Bendrovės galimybių artimiausioje ateityje tęsti veiklą.

I N F O R M A C I J A A PI E G R UPĘ I R BE N D R O V Ę BE I J O S V E I K L Ą

AB "Klaipėdos nafta" - Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei LR valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdanti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. Greta minėtų vykdomų veiklų, 2017 m. Bendrovė pradėjo mažos apimties SGD veiklą, o 2020 m. tapo

PAGRINDINIAI SEGMENTAI:

suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Açu uoste Brazilijoje operatoriumi ir tapo Grupe.

Šiuo metu Grupės veiklą galima suskirstyti į tris pagrindinius segmentus: komercinė SGD veikla, reguliuojama SGD veikla ir naftos terminalai. Grupės ir Bendrovės vadovybė vertina kiekvieno segmento finansinius rezultatus ir nustato atskirus strateginius tikslus.

INFORMACIJA APIE INVESTICIJAS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES

Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. yra investavusi į šias asocijuotąsias įmones:

ĮMONĖS
PAVADINIMAS
ADRESAS VALDOMA AKCIJŲ
DALIS,%
VEIKLA
BALTPOOL, UAB A. Juozapavičiaus g. 9,
LT-09311, Vilnius
33 Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius,
turintis teisę organizuoti prekybą biokuro
produktais, Viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų (VIAP) lėšų administratorius.
Sarmatia Sp. z o.o. ul.
Nowogrodzka
68,
Prima
court,
02-014
Warszawa, Lenkija
1 Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos
jūros
tiesimo
galimybių
analizavimas
ir
projektavimas.

NAFTOS TERMINALAI

Naftos terminalų segmentas (NT) apima naftos terminalo Klaipėdoje ir naftos terminalo Subačiuje veiklą, kuri teikia naftos produktų perkrovimo, ilgalaikio naftos produktų

K L A I P Ė D O S N A F T O S T E R M I N A L A S

Bendrovės Klaipėdos naftos terminalas yra vienas didžiausių naftos krovos paslaugas teikiančių terminalų Baltijos šalyse. Pagrindinė terminalo veikla - geležinkelio cisternomis pristatytų naftos produktų perkrovimas į tanklaivius.

sandėliavimo ir kitas su naftos produktų perkrovimu susijusias paslaugas.

Bendrovė naftos terminale perkrauna šiuos naftos ir chemijos pramonės produktus:

  • Šviesiuosius naftos produktus (toliau ŠNP ): Įvairių rūšių dyzelinį kurą; Įvairių rūšių benziną;
    • Reaktyvinį kurą.
  • Tamsiuosius naftos produktus (toliau TNP ): Įvairių rūšių mazutą;
    • Technologinį kurą;
    • Vakuuminį gazolį (VGO);
    • Žaliavinę naftą;
    • Bitumą.
  • Biokurą:
    • Etanolį; Riebiųjų rūgščių metilo esterį;
    • Hidrinimo būdu apdorotą augalinį aliejų.
  • Kitus chemijos pramonės produktus : Monoetilenglikolį.
KLAIPĖDOS NAFTOS TERMINALO CHARAKTERISTIKA
Lokacija AB "Klaipėdos nafta" terminalo teritorija, adresas: Burių g. 19, Klaipėda
Naftos produktų talpyklų skaičius 51
Naftos produktų talpų tūris 571 tūkst. m3
Terminalo pajėgumas 8 - 10 mln. t per metus.
Krantinės 2 (2019 m. pradėta vykdyti esamų krantinių modernizacija ir papildomos
daugiafunkcės krantinės statyba. Atlikus šią rekonstrukciją, terminalas vienu
metu galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius, bendras visų 3 krantinių
ilgis sieks apie 750 m.)
Įplaukimo į uostą gylis 14,5 m
Leidžiamas gylis prie krantinės 13,5 m
Priimami laivai Iki 275,0 m ilgio
Geležinkelio estakados 2 geležinkelio estakadas, turinčias po 2 kelius:
2 keliai naftos produktams, kuriems nereikalingas temperatūrinis režimas
(vienu metu apdorojama iki 2 x 30 geležinkelio cisternų);
2 keliai naftos produktams, kuriems reikalingas pašildymas ir temperatūrinis
režimas (vienu metu apdorojama iki 2 x 32 geležinkelio cisternų);
vienas iš kelių pritaikytas visų tipų naftos produktams;
vienu metu galima krauti 124 geležinkelio cisternas.
Autocisternų pildymas Vienu metu gali būti pildomos 4 autocisternos
Moderni laboratorija Nustato pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus
Nuosavos katilinės bendras trijų katilų
galingumas
100 MWh

Bendrovės naftos terminale naftos produktų krovos paslaugų procesai pagrinde susidaro iš šių operacijų: i) naftos produktų priėmimo iš geležinkelio vagonų cisternų, ii) laikino naftos produktų saugojimo terminalo talpyklose, iii) naftos produktų pakrovimo į tanklaivius.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams.

Klaipėdos naftos terminalas teikia šias paslaugas:

  • perpila naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;
  • priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas;
  • perpila naftos produktus į autocisternas;
  • laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus;
  • priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;
  • švartuoja laivus;
  • nustato naftos produktų kokybės parametrus;
  • parūpina techniką, skirtą įvesti cheminius priedus į naftos produktus;
  • maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus;
  • aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

S U B A Č I A U S N A F T O S T E R M I N A L A S

AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. birželio 11 d., patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, buvo perduotas valdyti Subačiaus naftos terminalas (toliau - SNT). Perėmus Subačiaus naftos terminalo infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla bei paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga.

SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALO CHARAKTERISTIKA
Lokacija Kunčių km., Kupiškio raj.
Naftos produktų talpyklos Iš viso 66 talpyklos
Naftos produktų talpų tūris Apie 338 tūkst. m3
talpyklų parkas
Geležinkelio estakados Vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų
Autocisternų pildymas Moderni autocisternų užpylimo aikštelė
Moderni laboratorija Gali nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus

Subačiaus naftos terminalas teikia šias paslaugas:

  • Valstybės naftos produktų (degalų) atsargų saugojimas, užtikrinant valstybės energetinio saugumo tikslų vykdymą pagal numatytus teisės aktus.
  • Naftos produktų (degalų) ilgalaikis saugojimas.
  • Naftos produktų (benzino ir dyzelino) trumpalaikio saugojimo ir krovos paslaugos privatiems klientams ir įmonėms.
  • Biologinių priedų ir žymėjimo medžiagų įmaišymas į naftos produktus.

2021 m. Subačiaus naftos terminalo veiklos rezultatai pateikti Grupės ir Bendrovės 2021 m. audituotų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Subačiaus naftos terminalo infrastruktūra bei priemonės nuolat atnaujinamos, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką paslaugų teikimą klientams bei saugios ir patikimos kuro bazės eksploatacijos užtikrinimą

R E G UL I UO J A MA SG D V E I K L A

Reguliuojamas SGD veiklos (SGDT) segmentas apima SGD terminalo veiklą Klaipėdoje, kuris priima ir saugo

K L A I P Ė D O S S G D T E R M I N A L A S

Užtikrinti ilgalaikį Klaipėdos SGD terminalo darbą

2019 m. pabaigoje KN Valdyba priėmė būtinus sprendimus dėl priemonių, užtikrinančių ilgalaikę (iki 2044 m.) Klaipėdos SGD terminalo veiklą, įskaitant pagrindinį sprendimą dėl laivo-saugyklos įsigijimo po 2024 m. 2019 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino valstybės garantiją ilgalaikio SGD tiekimo projekto I etapui (SGD saugumo dedamosios optimizavimui) ir II etapui (laivo-saugyklos pirkimui), kuri leido AB "Klaipėdos nafta" pasirašyti sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl paskolos I etapo tikslams. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) buvo pasiūlyta sumažinti saugumo dedamąją (beveik 40 % nuo 2020 m.). Remiantis VERT sprendimu, saugumo dedamoji buvo sumažinta ir taikoma visiems dujų vartotojams nuo 2020 m. sausio mėn.

2020 m. kovo 9 d. pasirašyta paskolos sutartis su Šiaurės investicijų banku II projekto etapui (laivo-saugyklos įsigijimui).. 2020 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija (EK) patvirtino valstybės pagalbą, teikiamą kaip valstybės garantiją, laivo-saugyklos įsigijimo paskolai gauti. Pradėti parengiamieji laivo-saugyklos įsigijimo atrankos ir pirkimo darbai.

Vadovaujantis SGD terminalo įstatymu, kuriame numatyta, kad SGD veikla turi būti vykdoma ne trumpiau kaip iki 2044-12-31, o SGD terminalo operatorius įsigyja laivą-saugyklą ir tampa operatoriumi ne vėliau kaip iki 2024-12-31. 2021 m. KN, įgyvendindama ilgalaikio SGD importo infrastruktūros sprendimo projektą, organizavo intensyvias diskusijas su rinkos dalyviais, rinkos konsultacijas dėl pirkimo dokumentų ir metų viduryje paskelbė viešą tarptautinį laivo-saugyklos įsigijimo konkursą. Potencialūs SGD laivo-saugyklos tiekėjai

SGD terminalo infrastruktūra

AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. Floating Storage with Regasification Unit, FSRU) technologija. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų suskystintas gamtines dujas, išdujina ir tiekia jas į magistralinį dujotiekį.

aktyviai dalyvavo rengiant konkursą, tačiau, įvertinę nurodytą pirkimo vertę, technologinius aspektus ir kitas aplinkybes, nusprendė nedalyvauti tolesniuose konkurso etapuose. Rinkos tyrimai, rinkos konsultacijos ir viešojo konkurso rezultatai aiškiai parodė, kad esama pirkimo galimybė įsigyti SGD laivą-saugyklą "Independence" yra ekonomiškai naudingiausias KN sprendimas. Iki 2022 m. gruodžio mėn. KN turi informuoti Norvegijos bendrovę "Höegh LNG" apie savo sprendimą pasinaudoti laivosaugyklos "Independence" išpirkimo galimybe, kaip nurodyta terminuotoje frachtavimo sutartyje.

2021 m. SGD terminalu Klaipėdoje naudojosi penkios įmonės: viena įmonė iš Estijos ir keturios įmonės iš Lietuvos. 2021 m. į SGD terminalą atvyko 72 SGD dujovežiai, o per 2021 m. buvo išdujinta ir perkrauta 16,42 TWh SGD. 2021 m. Lietuvoje suvartota apie 24,26 TWh gamtinių dujų, iš jų apie 15,11 TWh buvo tiekta per Klaipėdos SGD terminalą.

2021 m. SGD terminalų panaudojimas sumažėjo, nes į Europą kasmet buvo tiekiama mažiau SGD. Vidutinis Klaipėdos SGD terminalo panaudojimas buvo 37 % (prieš metus – 49 %); palyginimui, remiantis GIE ALSI duomenimis, vidutinis Europos SGD terminalų panaudojimas buvo 39 % (prieš metus - 45 %).

SGD terminalas papildo ir išplečia esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria tiekimo diversifikavimo galimybes, pašalina priklausomybę nuo vieno gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir atitinka ES direktyvos N-1 infrastruktūros standartą, t. y. sukuria sąlygas Lietuvai savarankiškai tiekti gamtines dujas, reikalingas patenkinti pirmosios būtinybės poreikį.

perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo funkcijos – priimti suskystintas gamtines dujas iš dujovežių, jas saugoti, išdujinti bei tiekti į magistralinį tinklą ar perkrauti į kitus dujovežius.

SGD terminalo infrastruktūra

SGD laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu

SGD laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu yra SGD tanklaivis ("Independence"), kuris Klaipėdos jūrų uoste priima suskystintąsias gamtines dujas iš SGD gabenančių laivų – dujovežių, kurie švartuojasi prie FSRU. Pagal terminalo naudotojų grafikus, SGD yra leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį ir tiekti jas į dujų perdavimo sistemą. 2012 m. pasirašyta SGD laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu 10-ies metų nuomos (su išpirkimo galimybe) sutartis su Norvegijos kompanija "Höegh LNG Ltd.". Šio laivo statytojas – Pietų Korėjos laivų statykla "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd".

SGD LAIVO–SAUGYKLOS "INDEPENDENCE" TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS *
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinė 157
Talpyklų tūris 170.000 m³
Maksimalus SGD pripildymo lygis 98 %, esant 70 kPag
Maksimalus SGD krovos pajėgumas 9.000 m³/val. SGD
Maksimalus SGD perkrovos pajėgumas 5.000 m³/val. SGD, kai SGD perkrovos metu yra vykdomas SGD
išdujinimas
FSRU pajėgumai 3,75 mlrd. m³ gamtinių dujų per metus (10,24 mln. m³ per dieną)
Minimalus operatyvinis SGD likutis 3.500 m3
SGD
Maksimalus dujų srautas į dujų vamzdyną 10,24 mln. m³ per dieną

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Krantinė ir jos įrenginiai

Prie krantinės nuolatos yra prišvartuotas SGD laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu, kuris priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių. Specialią krantinėje sumontuotą įrangą sudaro: aukšto slėgio platforma, serviso platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės, susisiekimo tilteliai, gaisro gesinimo bokštai, valdymo patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranai ir aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės, bei kita reikalinga įranga ir sistemos.

SGD terminalo jungiamasis dujotiekis

Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu – 18 kilometrų ilgio, 700 mm skersmens

SGD terminalo paslaugos

Terminalas teikia šias paslaugas i) SGD pakartotinio dujinimo (išdujinimo), ii) SGD perkrovos. SGD išdujinimo paslaugą sudaro viena su kita susijusios paslaugos:

SGD krovinio priėmimas iš atplaukusio dujovežio, fizinis ir virtualus krovinio saugojimas bei SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

SGD krovinio priėmimas iš atplaukusio dujovežio, fizinis ir virtualus krovinio saugojimas ir SGD perkrova (re-eksportas) į atlaukusį ne mažesnį nei 5.000 m3 .

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis yra kasmet tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT). Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

jungiamuoju dujotiekiu. Pasijungimo į perdavimo tinklą vietoje yra pastatyta dujų apskaitos stotis.

kiekį ir kasmet tvirtinama VERT.

TERMINALO PASLAUGOS PASLAUGOS KAINA VERT NUTARIMAS
SGD išdujinimo paslaugos kaina* (2021 m.) 0,41 EUR/MWh be PVM 2020 m. lapkričio 23 d. O3E-1207
SGD išdujinimo paslaugos kaina* (2022 m.) 0,41 EUR/MWh be PVM 2021 m. lapkričio 16 d. O3E-1496
SGD perkrovos paslaugos kaina* (2021 m.):
- Mažos apimties SGD krovinys, iki 15.000 m3
- Vidutinės apimties SGD krovinys, nuo 15.000
m3 iki 50.000 m3 imtinai
- Didelės apimties SGD krovinys, nuo 50.000 m3
0,53 EUR/MWh be PVM
0,41 EUR/MWh be PVM
0,30 EUR/MWh be PVM
2020 m. lapkričio 23 d. O3E-1206
SGD perkrovos paslaugos kaina* (2022 m.):
- Mažos apimties SGD krovinys, up to 15.000 m3
- Vidutinės apimties SGD krovinys, nuo 15.000
m3 iki 50.000 m3 imtinai
- Didelės apimties SGD krovinys, nuo 50.000 m3
0,56 EUR/MWh be PVM
0,44 EUR/MWh be PVM
0,31 EUR/MWh be PVM
2021 m. lapkričio 16 d. O3E-1495

* Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas per vidinį gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo tašką, taip pat sumoka VERT nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis, priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VERT nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų. SGD terminalu gali naudotis keli vartotojai.

K O ME R C I N Ė SG D V E I K L A

Komercinį SGD veiklos (komSGD) segmentą sudaro mažos apimties SGD paskirstymo stoties veikla

K L A I P Ė D O S M A Ž O S A P I M T I E S S G D T E R M I N A L A S

Per 2021 m. į Klaipėdos mažos apimties SGD terminalą (toliau – SGD paskirstymo stotį), mažaisiais dujovežiais, buvo pristatyti 7 kroviniai. Visi SGD kroviniai buvo perkrauti į SGD autocisternas ir paskirstyti vartotojams Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje. 2021-ieji metai buvo rekordiniai metai, SGD paskirstymo stotyje buvo pakrauta 527 autocisternos. 2021 metų liepos mėn. tapo rekordiniu nuo SGD paskirstymo stoties veiklos pradžios – pakrautos 82 SGD autocisternos.

Bendrovė antžeminę SGD paskirstymo stotį atidarė 2017 m. rudenį. SGD paskirstymo stoties projekto tikslas – vystyti mažos apimties SGD infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kas ne tik didina energetinį saugumą nuo dujotiekio nutolusioms vietovėms, bet kartu teikia ir alternatyvios bei švarios energijos privalumus reikšmingam vartotojų skaičiui. Ši infrastruktūra taip pat prisideda prie galimybių siekiant naudoti SGD kaip švarų kurą laivyboje bei sunkiajame kelių transporte užtikrinimo. Klaipėdoje, SGD terminalo eksploatavimas Açu uoste Brazilijoje, kiti verslo vystymo projektai ir konsultacijos.

2020 m. balandžio 1 d. KN valdomoje SGD paskirstymo stotyje komercinę veiklą pradėjo Lenkijos valstybinė naftos ir dujų bendrovė "PGNiG". Stoties pajėgumai buvo skirti "PGNiG" penkerių metų laikotarpiui.

SGD paskirstymo stotis skirta priimti krovinius iš mažos apimties SGD dujovežių, sandėliuoti SGD, krauti į SGD sunkvežimius, ISO konteinerius ar SGD varomus laivus.

SGD paskirstymo stotis yra Bendrovės komercinis projektas, kurį finansuoja Bendrovė ir iš dalies Europos Sąjungos paramos lėšos pagal CEF-Transport programą HEKLA1) ir "Blue Baltics2) projektams įgyvendinti.

1) projekto įgyvendinimo pabaiga – 2018 m. birželio 30 d.

2) projekto įgyvendinimo pabaiga – 2020 m. balandžio 16 d.

SGD PASKIRSTYMO STOTIES TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinė 2
Technologija Penkios slėginės talpyklos
Talpų tūris 5 x 1.000 m3
Užpildymo lygis 86%
SGD priėmimo greitis (iš laivo) Iki 1.250 m3/val.
Dienos autocisternų krovos pajėgumas 24 autocisternos
Autocisternų krova 2 autocisternų krovos aikštelės (įmanoma krova vienu metu)
Autocisternų krovos greitis iki 100 m3/val.
Bunkeravimo greitis iki 500 m3/val.
Nugaravusių dujų panaudojimas Dujų vamzdžio jungtis su Bendrovės katiline

S G D T E R M I N A L A S A Ç U U O S T E B R A Z I L I J O J E

2020 m. KN tapo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatore Açu uoste, Brazilijoje. Pagal sutartį, sudarytą su "Gas Natural Açu" (GNA) - bendra "Prumo Logistica", BP ir "Siemens" įmone – KN, kaip SGD terminalo operatorius, yra atsakinga už sklandų SGD terminalo darbą, įskaitant techninę ir komercinę krantinės ir jos įrenginių, dujotiekio ir dujų apskaitos stočių įrengimo operaciją. KN įkūrė įmonę "KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda.", kuri yra atsakinga už šio projekto vykdymą Brazilijoje, subūrė vietos profesionalų komandą ir pradėjo veiklą 2020 m. Sutartis sudaryta 13 metų laikotarpiui ir gali būti pratęsta abipusiu susitarimu.

LAIVAS-SAUGYKLA AÇU UOSTE. GNA NUOTR

V E I K L O S ST R A T E G I J A

2020 m. vasario 13 d. Bendrovės Stebėtojų taryba patvirtino KN veiklos strategiją iki 2030 m., kurioje išanalizuoti Bendrovės verslo aplinkos veiksniai ir nustatyti bendri visos Grupės strateginiai tikslai. Vis dėlto, netrukus aplinka, kurioje veikia Grupė, nuo 2020 m. spalio mėn. ėmė reikšmingai keistis, kai ES Baltarusijai pritaikė keletą sankcijų paketų. 2021 m. birželio 24 d. buvo įvestas Tarybos reglamentas (ES) 2021/1030, dėl kurio nebebuvo galima vykdyti naftos produktų tranzito srautų iš Baltarusijos. Bendrovė pradėjo naftos verslo segmento pritaikymą prie besikeičiančios aplinkos ir nuo 2021 m. pradžios nebekrauna krovinių iš Baltarusijos. Be to, dabartinė pasaulinė situacija lemia tolesnes permainas, kurios turėtų atsispindėti ir strateginiuose tiksluose.

Dėl minėtų geopolitinių aplinkybių kai kurie tikslai, ypač Grupės naftos verslo segmento, nebėra aktualūs ir juos reikia peržiūrėti. Atitinkamai, Grupės vadovybė ketina tęsti strategijos peržiūrą per 2022 m. Tuo tarpu, šioje metinėje ataskaitoje pranešame apie KN pažangą, remiantis 2020 m. vasario 13 d. patvirtintoje Bendrovės strategijoje numatytais tikslais.

Grupės ir Bendrovės misija yra užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų priėjimą prie globalios energijos išteklių rinkos tvariai vystantis, atliekant investicijas ir valdant multifunkcinius skystųjų energetinių išteklių terminalus pasaulyje.

Besitęsiantys energijos rinkų pokyčiai ir pagrindinių energijos šaltinių persiskirstymas padėjo Bendrovei įgyti naujų SGD plaukiojančia technologija paremto terminalo Klaipėdoje kompetencijų ir iš esmės nulėmė esminius pokyčius Bendrovės vizijos ir misijos pokyčius. Bendrovė būdama vietinės ir regioninės rinkos žaidėja, teikiančia vieną paslaugą 2020-2030 m. laikotarpiu išsikėlė sau tikslą diversifikuoti savo veiklą, plėsti teikiamų paslaugų spektrą ir tapti mažiau priklausomai nuo vieno pajamų šaltinio. Dėl šios priežasties Bendrovė siekia ir toliau plėtoti keturias pagrindines verslo kryptis: tarptautinius SGD terminalų projektus, naftos ir perdirbtos naftos produktų krovos paslaugas, Klaipėdos SGD terminalo valdymą ir mažos apimties SGD paslaugų teikimą.

Bendrovė daugiausia potencialo augimui ir pelningumo didinimui įžvelgia SGD verslo projektų vystyme ir investavime į tarptautinius SGD importo terminalus. AB "Klaipėdos nafta" tiki, jog artimiausią dešimtmetį plaukiojančia technologija paremti SGD terminalai sudarys beveik pusę visų naujų išdujinimo pajėgumų ir žvelgia į tai, kaip į galimybę iki 2030 metų pasiekti, kad pelnas iš naftos krovos paslaugų būtų toks pat kaip ir iš SGD verslo plėtros projektų.

Bendrovės naftos terminalų veiklos pagrindinė vizija paremta siekiu išplėsti terminaluose galimų krauti produktų asortimentą ir didinti vykdomos veiklos pranašumą investuojant į aplinkai tvarias ir efektyvesnes technologijas bei skaitmenizavimą. Technologinių pajėgumų augimas taip pat įgalins Bendrovę prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Valstybės reguliuojamos Klaipėdos SGD terminalo veiklos strategijos tikslas tęsti terminalo eksploataciją po 2024 metų bei nuolat didinti terminalo naudojimo lankstumą siekiant didinti kuriamą vertę gamtinių dujų vartotojams.

Bendrovės identifikuotas augantis autotransportu ir laivais transportuojamas SGD poreikis nuo dujų tinklo nutolusioms vietovėms Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje bei augantis spaudimas mažinti taršos emisijas pasauliniu lygiu ir SGD kaip švaresnio energijos šaltinio skatinimas suteikia mažos apimties SGD paskirstymo stočiai itin reikšmingą vaidmenį visame Bendrovės vykdomų veiklų portfelyje. AB "Klaipėdos nafta", kartu su savo strateginiais partneriais siekia paskatinti SGD rinkos kūrimą ir didinti šio švaresnio kuro suvartojimo dalį jūriniame ir sunkiajame transporte, taip pat ir regione veikiančioje bei nuo dujų tinklo nutolusioje pramonėje.

Bendrovės Strategijoje taip pat numatoma didelį dėmesį skirti esminiam Bendrovės turtui – žmonėms, koncentruotis į tiesioginę ir netiesioginę verslo įtaką visuomenei – socialinę atsakomybę bei Bendrovės įgyvendinamoms skaitmenizavimo ir inovacijų priemonėms.

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS IKI 2030 M.

NAFTOS TERMINALAI

•Krauti įvairius naftos produktus, nepriklausomai nuo pasirinkto krovos būdo, ir taikyti išmanias produktų gabenimo, laikymo ir maišymo paslaugas.

•Gebėti dirbti su produktais, kurie neapsiriboja tradiciniu naftos ar naftos produktų asortimentu.

•Investuoti į tvarias ir efektyvesnes technologijas ir procesus, kad sumažintume savo veiklos metu išmetamų teršalų kiekį.

KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS

•Užtikrinti regiono prieigą prie pasaulinės SGD rinkos bent iki 2044 m. ir komercinės veiklos naudą Lietuvos vartotojams.

•Užtikrinti aukščiausios kokybės bunkeriavimo ir krovimo į autocisternas paslaugas, prisidėti prie inovacijų plėtros SGD klasteryje.

• Pasiekti, kad grynasis pelnas iš tarptautinių SGD projektų viršytų pelną iš naftos produktų krovos paslaugų, kuris dabar sudaro didžiausią dalį.

• Tapti geidžiamu naujų SGD importo terminalų projektų partneriu pasaulyje.

• Patekti tarp trijų pasaulyje pirmaujančių plaukiojančių SGD importo terminalų bendrovių.

NAFTOS VERSLAS

Iki 2030 m. siekiame tapti pagrindiniu ir efektyviausiu krovos ir saugojimo paslaugų centru, kuriame kraunami ir saugomi naftos produktai, naftos chemija, žaliavos perdirbimui viso pasaulio naftos perdirbimo gamykloms, prekybininkams ir kitiems klientams.

STRATEGINIAI VEIKLOS TIKSLAI IKI 2030 M:

A. Išlaikyti ir didinti naftos terminalų veiklos apimtis ir pelningumą, atsižvelgiant į struktūrinius rinkos pokyčius.

B. Įsiliejimas į naftos chemijos ir kitų naujų produktų krovos rinką.

C. Aplinkosauginiu požiūriu tvarios KN naftos terminalų veiklos užtikrinimas.

• Visiška veiklos atitiktis aplinkosauginiams reikalavimams, emisijų mažinimas.

D. Saugios, patikimos ir efektyvios naftos terminalų veiklos užtikrinimas.

• Nulis kritinių įvykių.

STRATEGINĖS NAFTOS VERSLO KRYPTYS

Naftos verslo strategija yra užtikrinti aukštą pelningumo ir patrauklumo lygį:

• Investicijos į technologinių pajėgumų didinimą, didesnių tanklaivių priėmimą ir krovinių maišymo bei perkrovos iš laivo į laivą operacijas.

  • Sumažinti personalo skaičių ir susijusias išlaidas automatizavimo ir skaitmeninėmis priemonėmis.
  • Tvarkyti nišinius produktus, tokius kaip naftos chemijos produktai, alkoholiai, oktano stiprikliai ir kt.

KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS

Mes siekiame suteikti prieigą prie pasaulinių SGD rinkų ir konkurencingų dujų kainų prekybininkams ir vartotojams Baltijos jūros regione ir už jos ribų bei tapti pagrindiniu mažos apimties SGD importo terminalu Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

STRATEGINIAI VEIKLOS TIKSLAI IKI 2030 M.

A. Tapti regioniniu SGD paslaugų centru, didinančiu sujungtų gamtinių dujų sistemų likvidumą ir lankstumą.

  • SGD laivo-saugyklos savininkė, pilnas jo operavimas ir priežiūra.
  • Užtikrinti ilgalaikį SGD importą.
  • 30% pajamų iš tarptautinių partnerių.

  • Kokybiškų SGD paslaugų teikimas ir tvarus verslo modelis, naudingas visam regionui.

B. Pelningas ir vertę augančiai mažos apimties regioninei SGD rinkai kuriantis mažos apimties SGD terminalas.

VEIKSMAI, KURIUOS REIKIA ATLIKTI

KN toliau didins savo rinkos dalį ir darys įtaką:

  • Uždirbdama iš ilgalaikių mažos apimties SGD terminalo sutarčių, sudarytų su stipriais rinkos dalyviais, kurie užtikrintų stabilią ir ekonomiškai efektyviausią paskirstymo stoties veiklą bei turėtų prieigą prie didelės rinkos.
  • Būti efektyviu terminalu partneriams, užtikrinančiu nuolatinį pasiekiamumą ir gebančiu aptarnauti dideles krovos apimtis.
  • Išnaudoti visas galimybes didinti SGD patrauklumą klientams. Gerinti SGD verslo aplinką Lietuvoje toliau skleidžiant žinias, bendradarbiauti su institucijomis ir kitais rinkos dalyviais siekiant palengvinti su SGD susijusį teisinį reguliavimą, bendradarbiauti su Jūrų uosto direkcija siekiant pagerinti laivų bunkeravimo sąlygas Klaipėdos uoste ir pradėti jas vykdyti.

TARPTAUTINIAI SGD PROJEKTAI

Siekiame tapti pageidaujamu naujų SGD importo terminalų projektų partneriu visame pasaulyje ir iki 2030 m. patekti į pirmaujančių plaukiojančių SGD importo terminalų bendrovių trejetuką.

STRATEGINIAI VEIKLOS TIKSLAI IKI 2030 M.

  • A. Mažiausiai 5 SGD terminalų operatorė iki 2030 m.
  • B. Mažiausiai 4 SGD terminalų dalininkė iki 2030 m.

SGD VERTĖS GRANDINĖ IR KN VERSLAS

Nors gamtinės dujos yra pasaulyje gausus švariausiai degantis iškastinis kuras ir labai konkurencingas energijos šaltinis, daugelis energijai imlių šalių yra gerokai nutolusios nuo šio ištekliaus gavybos vietų.

KN remiasi patirtimi, sukaupta kuriant ir konsultuojant daugiau nei dešimt naujų SGD importo projektų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje nuo 2015 m., ir turi patirtį, kaip laiku ir neviršijant biudžeto įgyvendinti plaukiojančio SGD terminalo projektą. Bendrovė siekia:

  • Įsitraukti į ankstyvąją plėtrą, kad gauti naujų projektų.
  • Stebėti viešuosius ir privačius konkursus dėl SGD importo terminalo plėtros ir eksploatavimo bei priežiūros paslaugų ir reaguoti į juos.

  • Plėsti ir stiprinti laivų-saugyklų savininkų, SGD prekybininkų, tiekėjų ir kitų sandorio šalių partnerių tinklą.
  • Taikyti inovatyvius komercinius modelius bei technoliginius sprendimus.
  • Aktyviai ieškoti ir vertinti įsigijimo galimybes.

STRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO BŪKLĖ

Remiantis 2021 m. gruodžio 31 d. prielaidomis, galimybę pasiekti 2020–2030 m. strateginius tikslus vadovybė vertina taip:

STRATEGINIAI TIKSLAI STATUSAS
NAFTOS TERMINALAI
Didinti naftos terminalų veiklos apimtį ir pelningumą. Rizikuojama nepasiekti *
Įsilieti į naftos chemijos produktų ir kitų naujų produktų perkrovimo rinką
ir padidinti jų dalį bendrose naftos verslo pajamose.
Atitinka lūkesčius
Visiška veiklos atitiktis aplinkosauginiams reikalavimams, emisijų
mažinimas.
Atitinka lūkesčius
Nulis kritinių įvykių, saugios, patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimas. Atitinka lūkesčius
KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS
SGD laivo-saugyklos savininkė; pilnas jo operavimas ir priežiūra. Atitinka lūkesčius
Užtikrinti ilgalaikį SGD importą. Atitinka lūkesčius
> 30% pajamų iš tarptautinių partnerių. Atitinka lūkesčius
Kokybiškų SGD paslaugų teikimas. Atitinka lūkesčius
Pelningas mažos apimties SGD terminalas. Atitinka lūkesčius
TARPTAUTINIAI SGD PROJEKTAI
Mažiausiai 5 SGD terminalų operatorė iki 2030 m. Atitinka lūkesčius
Mažiausiai 4 SGD terminalų dalininkė iki 2030 m. Atitinka lūkesčius

* Dėl Baltarusijos krovinių nebuvimo yra rizika šio tikslo nepasiekti.

SV A R B I A U SI A T A SK A I T I N I O L A I K O T A R P I O Į V Y K I A I

2021 m. sausio 11 d. Nauja Bendrovės įstatų redakcija buvo įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą (190 tūkst. EUR), kuris dabar lygus 110.315.009 EUR ir padalytas į 380.396.585 akcijų vienetus.

2021 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris be kita ko numato, kad SGD terminalo operatorius dividendams už 2020-2024 metus išmokėti skiriamą pelno dalį apskaičiuoja iš paskirstytinojo pelno eliminuodamas nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtaką ir kitas nerealizuoto pelno (nuostolių) sumas.

2021 m. balandžio 8 d. KN paskelbė apie konsultacijas su rinkos dalyviais dėl Klaipėdos SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pirkimo.

2021 m. balandžio 20 d. KN ir Švedijos bendrovė "AFRY" pasirašė susitarimą dėl Lietuvos SGD terminalo ilgalaikio pajėgumų paskirstymo ir kainodaros modelio tyrimo.

2021 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priėmė sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos 2013 m. skirta valstybės pagalba AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalo įgyvendinimui paskelbta suderinama su ES vidaus rinka. ESTT sprendimas yra galutinis ir neginčijamas.

2021 m. balandžio 30 d. KN įvyko Visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio dienotvarkėje buvo: Bendrovės 2020 m. audituotų finansinių ataskaitų tvirtinimas, 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas, Atlygio ataskaitos tvirtinimas, ir audito kompanijos rinkimas 2021 ir 2022 metams.

2021 m. gegužės 6 d. AB "Klaipėdos nafta" baigė akcininkų sąrašo dividendams išmokėti sudarymą 2021-05-14. KN išmokėjo dividendus po 0,0198 euro už akciją. Bendra išmokėtų dividendų suma 7,5 mln. EUR.

2021 m. gegužės 10 d. Bendrovės Valdyba priėmė sprendimą: nuo 2021-05-08 dukterinės bendrovės UAB "SGD logistika" direktoriumi išrinkti Liną Kildą, o dukterinės bendrovės UAB "SGD terminalas" ir dukterinės bendrovės UAB "SGD SPB" direktoriumi išrinkti Mindaugą Naviką.

2021 m. birželio 7 d. Užbaigus kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą ir pasirašius atitinkamus susitarimus, laikotarpiu nuo 2021 spalio 1 d. iki 2022 rugsėjo 30 d. buvo suteikti išdujinimo pajėgumai, iš kurių dalį pajėgumų užsakė naujas terminalo naudotojas - Norvegijos energetikos kompanija "Equinor ASA".

2021 m. birželio 15 d. Gavus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidimą įsigaliojo Bendrovės Valdybos sprendimas dėl dukterinės bendrovės UAB "SGD terminalas" įstatinio kapitalo padidinimo 25.000 EUR suma. Nauja patronuojamosios įmonės įstatų redakcija buvo įregistruota liepos 15 d.

2021 m. liepos 9 d. Bendrovė įgyvendindama ilgalaikės SGD terminalo veiklos Lietuvoje užtikrinimo projektą, skelbia SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu (angl. FSRU) viešąjį pirkimą.

2021 m. liepos 28 d. Bendrovės Valdyba patvirtino atnaujintą Dividendų politiką. Atnaujintoje Dividendų politikoje numatyta, kad 2021-2024 m. dividendų suma apskaičiuojama iš Bendrovės paskirstytinojo pelno eliminuojant nerealizuotą valiutų kursų įtaką ir kitą nerealizuotą pelną (nuostolius).

2021 m. rugpjūčio 3 d. AB "Klaipėdos nafta" informavo, kad, remiantis 2021 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje paskelbta informacija, Bendrovės reguliuojamo turto grąžos norma 2022 m. sudaro 4,14 proc. (3,46 proc. 2021 m.).

2021 m. rugpjūčio 19 d. Bendrovės Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovė paskelbė kandidatų į nepriklausomus Bendrovės Valdybos narius atranką.

2021 m. rugsėjo 10 d. KN gavo oficialų nepriklausomo Valdybos nario Ian Bradshaw pranešimą apie atsistatydinimą iš KN Valdybos nario pareigų nuo 2021 m. spalio 1 d.

2021 m. rugsėjo 16 d. "Gas Natural Açu" (GNA) suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) projektas Açu uoste, Brazilijoje, pradėjo komercinę veiklą ir KN tapo dviejų pilnai veikiančių SGD terminalų operatoriumi visame pasaulyje.

2021 m. rugsėjo 24 d. Gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinis ieškinys dėl Bendrovės organų sprendimų ir darbuotojų akcijų suteikimo sutarčių panaikinimo bei restitucijos taikymo. Bendrovė byloje dalyvauja kaip atsakovė.

2021 m. spalio 1 d. Klaipėdos SGD terminalas pradėjo naujuosius 2022 metus turėdamas šešis terminalo vartotojus iš Lietuvos ir užsienio šalių, kuriems rezervuoti terminalo pajėgumas (iš viso 8 TWh), ir 17 SGD laivų, kurie bus priimti.

2021 m. lapkričio 25 d. Stebėtojų taryba priėmė sprendimą išrinkti Guy Mason nepriklausomu Bendrovės Valdybos nariu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki kadencijos pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.). Guy Masonas taip pat bus išrinktas Valdybos nariu naujai kadencijai.

SV A R B I A U SI Į V Y K I A I , Į V Y K Ę PO A T A SK A I T I N I O L A I K O T A R PI O PA BA I G O S

2022 m. sausio 5 d. AB "Klaipėdos nafta" gavo oficialų nepriklausomo Valdybos nario Bjarke Pålsson pranešimą apie jo atsistatydinimą iš KN Valdybos nario pareigų nuo 2022 m. vasario 1 d.

2022 m. sausio 5 d. KN Stebėtojų taryba priėmė sprendimą išrinkti nepriklausomus Valdybos narius naujai ketverių metų kadencijai: Guy Mason, Edvinas Katilius, Alfonso Morriello, Jūratė Lingienė. Naujoji Bendrovės Valdyba pradės eiti pareigas nuo 2022 m. balandžio 25 d. Daugiau informacijos apie kiekvieną išrinktą narį galima rasti KN interneto puslapyje.

2022 m. vasario 3 d. KN pranešė apie vasario 25 d. įvyksiantį neeilinį visuotinį AB "Klaipėdos nafta" akcininkų susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkėje numatytas AB "Klaipėdos nafta" Valdybos sprendimo dėl

DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBIAMĄ INFORMACIJĄ

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.kn.lt ir plaukiojančio laivo-saugyklos "Independence" įsigijimo patvirtinimas.

2022 m. vasario 11 d. Laura Garbenčiūtė-Bakienė pateikė pranešimą apie atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto narių nuo 2022 m. vasario 25 d.

2022 m. vasario 25 d. Bendrovės Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą ir pritarė AB "Klaipėdos nafta" Valdybos sprendimui įsigyti plaukiojantį laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu (angl. FSRU) "Independence". Laivo-saugyklos "Independence" kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių be PVM. Laivo-saugyklos "Independence" pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 6 d.

vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

V E R SL O A PL I N K A BE I R I N K A

NAFTOS PRODUKTŲ KROVOS RINKA IR APLINKA

Bendrovės naftos produktų krovos veiklai didžiausią įtaką daro:

  • Bendrovės infrastruktūra (krantinių skaičius, vandens gylis prie prieplaukų) bei naftos produktų perkrovimo ir saugojimo suprastruktūra (talpyklų, vamzdynų, estakadų skaičius ir kiti) bei infrastruktūros apribojimai (krantinių skaičius, akvatorijos gylis ties krantinėmis).
  • Terminalų ekonominis patrauklumas logistiniu požiūriu (tiek perkrovos tarifų, tiek ir visos logistinės grandinės kaštų suma).
  • Makroekonominė, geopolitinė aplinka regiono ir pasaulio naftos perdirbimo ir prekybos rinkose, bendra padėtis rinkoje.

Pagrindiniai KN naftos verslo klientai - žalios naftos perdirbimo gamyklos ir prekybininkai, veikiantys regioninėse ir pasaulinėse naftos ir naftos produktų rinkose. Strateginė naftos perdirbimo gamykla (toliau - Naftos perdirbimo gamykla) regione, kurios dalis naftos produktų perkraunama per Bendrovės naftos terminalus,

Bendrovės naftos terminalų veiklos rezultatams 2021 m. įtakos turėjo geopolitiniai veiksniai regione dėl 2021 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/1030 Baltarusijai įvestų sankcijų, nes daugiau naftos produktų tranzito srautų iš Baltarusijos neperkrauta ir nenumatoma perkrauti ateityje.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą Rusijos tikslą perkelti Baltarusijos ir Rusijos kilmės naftos ir chemijos produktų krovą per savo jūrų uostus, esančius Suomijos įlankos pakrantėje (Sankt Peterburge, Primorske, Ust-Lugoje), taip pat naują tikslą - perkrauti naftos chemijos produktus, kurie šiuo metu yra kraunami Suomijos ir Baltijos uostuose.

Regiono naftos terminalų, įskaitant KN naftos terminalo, veiklą 2021 m. paveikė pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, kurį sukėlė koronaviruso COVID-19 pandemija, dėl kurios sumažėjo naftos produktų paklausa, o naftos perdirbimo maržos atsidūrė rekordinėse žemumose.

yra Lietuvos pietryčiuose - tai Mažeikių gamykla (valdoma AB "ORLEN Lietuva", toliau – "Orlen").

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai - rytinėje Baltijos jūros pakrantėje veikiantys naftos terminalai ir Odesos (Ukraina) uoste esantys terminalai.

Dėl minėtų neigiamų veiksnių Estijos ir ypač Latvijos uostai neteko dalies naftos produktų srautų, todėl tapo aktyvesniais Bendrovės naftos terminalo konkurentais.

Remiantis statistiniais duomenimis, 2021 m. rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose perkrauta maždaug 92,7 mln. tonų naftos produktų, t. y. 0,9 mln. tonų arba 0,97 % mažiau, palyginus su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu.

2021 m. Klaipėdos uoste perkrauta apie 4,4 mln. tonų naftos produktų, t. y. 1,4 mln. tonų arba 23,6 % mažiau, nei 2020 m. atitinkamu laikotarpiu.

2018-2021 m. bendras naftos produktų perkrovimo per Baltijos uostus kiekis sumažėjo 32 %, o jų bendra rinkos dalis - apie 3 %.

Kaip parodyta žemiau diagramoje "Naftos produktų krovos dinamika Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose 2018-2021 m.", Rusijos uostų dalis rytinėje Baltijos jūros pakrantės naftos produktų perkrovimo rinkoje padidėjo nuo 75,4 % iki 78,4 %.

Per pastaruosius trejus metus bendra Rusijos uostuose perkraunamų krovinių apimtis padidėjo maždaug 9,5 %.

* Parengta remiantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis

* Parengta remiantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis

NAFTOS PRODUKTŲ KROVA

Per 2021 m. Bendrovės naftos terminaluose, Klaipėdoje ir Subačiuje, bendrai perkrauta 3.651 tūkst. t naftos produktų, lyginant su 5.149 tūkst. t per 2020 metus. 2021 m. abiejų terminalų krova sumažėjo 29,1 %, lyginant su 2020 m. Bendro perkrauto kiekio sumažėjimui įtakos turėjo tiek globalūs, tiek regioniniai anksčiau minėti neigiami veiksniai, aprašyti skyriuje "Naftos terminalų verslo aplinka ir rinka". Vis dėlto, beveik 2,4 karto didesnės naftos produktų, naftos chemijos produktų ir biokuro importo apimtys ir saugojimo paslaugos leido Klaipėdos naftos terminalui sušvelninti sumažėjusių eksporto apimčių poveikį.

2021 m. Klaipėdos naftos terminalas užbaigė dalies turimų talpyklų rekonstrukciją (iš viso 8,5 tūkst. m3 ), pritaikant jas bitumo saugojimui ir krovai. Bitumą pradėta krauti į naujas talpyklas 2021 m. 4-ame ketvirtyje, o 2022 m. sausio mėn. buvo pakrautas pirmasis tanklaivis.

Naftos produktų krova KN terminalo infrastruktūroje prasidėjo nuo 8 rūšių naftos produktų 2021 m. pradžioje iki 13 skirtingų rūšių naftos produktų, įskaitant 3 rūšių biokurą (RRME, etanolį, biodyzeliną, kurie šiandien tvarkomi kartu su bitumu.

2021 m. pastarųjų produktų krova terminale gerokai išaugo: 2021 m. perkrauta net 40 % daugiau biodegalų (palyginti su 91,3 kt 2020 m.).

2021 m. Bendrovės krova autocisternomis išaugo 15,4 % ir sudarė daugiau nei 566 tūkst. t per metus.

Siekdama išplėsti veiklos sritį ir diversifikuoti produktų portfelį Klaipėdos ir Subačiaus terminaluose, Bendrovė toliau plėtoja verslo ryšius su tarptautiniais ir regioniniais partneriais.

* Remiantis KN duomenimis

KLAIPĖDOS SGD TERMINALO VEIKLOS APLINKOS APŽVALGA

2021 m. laikotarpiu VERT priėmė šiuos nutarimus susijusius su Klaipėdos SGD terminalo veiklos aplinka:

  • 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1496 VERT patvirtino SGD pakartotinio dujinimo kainas, kurios galioja nuo 2022 m. sausio 1 d. Nutarimu patvirtinta pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis (įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos) mažėja 0,99% iki 149,88 EUR/(MWh/parą/metus), kintamoji dalis lieka nepakitusi 0,41 EUR/MWh.
  • 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1495 VERT nustatė suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugų kainas, galiojančias nuo 2022 m. sausio 1 d. Šiuo nutarimu nustatytos diferencijuotos SGD perkrovos kainos, remiantis Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika.
  • 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. O3E-1522 VERT nustatė gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, taikomą nuo 2022 m. sausio 1 d. – 252,86 EUR/(MWh/parą/metus).
  • 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3E-1787 suderintos atnaujintos AB "Klaipėdos nafta" Naudojimosi SGD terminalu taisyklės, kurios užtikrins paprastesnę prieigą prie SGD terminalo: a) įvedama neterminuota bendrųjų sąlygų sutartis – pajėgumų užsakymai atliekami pasirašant sutarties priedus (Specialiąsias sąlygas):
  • a. sudaryta preliminarioji sutartis su neterminuotu galiojimo terminu pajėgumų užsakymai atliekami pasirašant papildomą priedą prie galiojančios sutarties ("Specialiosios sąlygos").
  • b. įtraukiama sąvoka "Neplanuotas krovinys" krovinys pristatomas dujų metų eigoje.
  • c. nustatytos Neplanuotų krovinių pristatymo sąlygos ir tvarka.
  • d. nustatyti skirtingi pageidaujamų dujovežių atvykimo laikotarpiai SGD krovai ir SGD perkrovai.
  • e. į Taisyklių turinį įtraukta Bendrovės atliekama ūkio subjektų ir sandorių su susijusiomis šalimis tikrinimo procedūrą .

f. atliktos kitos techninio pobūdžio korekcijos. Kiti aktualūs 2021 m. įvykiai susiję su SGD terminalo veikla:

2021 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1354 "Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo", kuriuo nustatytas SGD terminalo būtinasis gamtinių dujų kiekis 2022-2024 m. laikotarpiui – 3.867.500.000 kWh (+- 5 procentai) gamtinių dujų per metus .

2021 dujų metams (laikotarpis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

PASKIRSTYTI
PAJĖGUMAI
PASKIRSTYTŲ PAJĖGUMŲ KIEKIS,
GWh*
LAIKOTARPIS
8.364 Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
920 Nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.
63 Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.
61 Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.
242 Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
62 Nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.
SGD išdujinimo
pajėgumai **
63 Nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d.
9.879 Nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
62 Nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 31 d.
14 Nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.
63 Nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
158 Nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.
60 Nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.
99 Nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d.
63 Nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2021 m. balandžio 13 d.
62 Nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2021 m. balandžio 4 d.
62 Nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2021 m. balandžio 23 d.
125 Nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 7 d.
138 Nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
123 Nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 24 d.
30 Nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
102 Nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
40 Nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
63 Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

*Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar, gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/nm3 , plėtimosi koeficientas 1:578 m3SGD/nm3 dujų).

**Dujų metų eigoje išdujinimo pajėgumai gali būti keičiami į SGD perkrovos pajėgumus.

2022 dujų metams (laikotarpis nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

PASKIRSTYTI
PAJĖGUMAI
PASKIRSTYTŲ PAJĖGUMŲ KIEKIS,
GWh*
LAIKOTARPIS
SGD išdujinimo
pajėgumai **
8,892 Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
62 Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.
62 Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.
62 Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.
122 Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d.
31 Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d.
79 Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.
113 Nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. vasario 28 d.
63 Nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
10 Nuo 2022 m. sausio 9 d. iki 2022
309 Nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
949 Nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. balandžio 12 d.
105 Nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 2 d.
20 Nuo 2022 m. vasario 20 d.

*Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar, gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/nm3 , plėtimosi koeficientas 1:578 m3SGD/nm3 dujų).

**Dujų metų eigoje išdujinimo pajėgumai gali būti keičiami į SGD perkrovos pajėgumus.

2021 dujų metams (laikotarpis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) iš viso buvo paskirstyta 20.915 GWh SGD terminalo išdujimo pajėgumų. Tuo tarpu, 2022 dujų metams (laikotarpis nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022

m. rugsėjo 30 d.) iš viso buvo paskirstyta 10.878 GWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumų. SGD terminalo naudotojai gali rezervuoti SGD terminalo pajėgumus dujų metų laikotarpiu.

2021 m. 16.337 GWh SGD buvo išdujinta ir perduota į AB "Amber Grid" perdavimo sistemą. Pažymėtina, kad 2021 m. buvo 5 SGD terminalo naudotojai (viena įmonė iš

Per 2021 m. SGD terminale:

  • atliktos 71 "laivas-laivas" krovos operacijos (73 "laivas-laivas" krovos operacijos 2020 m.).
  • atgabenta 1.122,4 tūkst. tonų SGD (1.429,6 tūkst. tonų SGD 2020 m.).
  • išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 1,436 mlrd. nm3 gamtinių dujų (1,887 mlrd. nm3 2020 m.).
  • į mažos apimties dujovežius buvo perkrauta 5,6 tūkst. tonų SGD (2020 m. nebuvo perkrauta).
  • priimtų SGD kilmė: 58 proc. iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 20 proc. iš Rusijos, po 6 proc. iš Egipto ir Pusiaujo Gvinėjos, 10 proc. iš Trinidado ir Tobago.

Estijos). Nuo 2022-ųjų dujų metų terminalo paslaugomis pradės naudotis naujas terminalo naudotojas iš Norvegijos.

SGD terminalo pajėgumų poreikis priklauso nuo kelių pagrindinių kriterijų:

  • bendro Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų poreikio;
  • konkuruojančių gamtinių dujų tiekimo šaltinių (dujos, tiekiamos vamzdynu) siūlomos kainodaros ir tiekiamo dujų kiekio;
  • Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros (magistralinių dujotiekių pajėgumų) apribojimų;
  • SGD pasiūlos pasaulinėje rinkoje;
  • SGD kainos regione bei pasaulyje;
  • dujų tiekimo sutarčių trukmės ir sąlygų;
  • dujovežių pasiūlos ir gabenimo kaštų.

DUJOTIEKIŲ PROJEKTAI BALTIJOS ŠALYSE

Baltijos šalių regione vykdomi energetikos projektai sudaro sąlygas vystytis SGD rinkai ir efektyviau išnaudoti turimus SGD terminalo pajėgumus. 2022 metų pradžioje, tarp Lietuvos ir Lenkijos pradėjus veikti GIPL dujotiekiui, padidės SGD terminalo paklausa.

KLAIPĖDOS SGD TERMINALO PAJĖGUMŲ SKIRSTYMO IR KAINODAROS MODELIO KEITIMAS

2021 m. 1-ąjį pusmetį Bendrovė nusprendė įvertinti galimybę keisti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų

skirstymo ir kainodaros modelį, suteikiant galimybę terminalo naudotojams pajėgumus rezervuotis ilgalaikėmis sutartimis ir paslaugoms pritaikant terminalo kaštus atspindintį tarifą. Lygiagrečiai planuojamiems pakeitimams, Švedijos kompanija AFRY atliko studiją, kurioje pateikė įžvalgas apie Europos SGD terminalų pajėgumų skirstymo ir kainodaros mechanizmus. AFRY organizavo keletą darbinių sesijų suinteresuotoms šalims ir pristatė tarpinius bei galutinius studijos rezultatus, pateikė atsakymus į rinkos dalyviams kylančius klausimus. Remiantis atliktos studijos rezultatais, šiuo metu Bendrovė rengia principus Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų skirstymo ir kainodaros modeliui atnaujinti. Atitinkamai bus keičiamos naudojimosi SGD terminalu taisyklės, vyks jų derinimas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba bei rinkos dalyviais viešosios konsultacijos metu. Planuojama, kad 2022 m. vasarą, po to, kai bus patvirtintos atnaujintos pagrindinės naudojimosi SGD terminalu taisyklių sąlygos, bus skelbiama Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikių pajėgumų skirstymo procedūra, kurios metu bus rezervuojami pajėgumai nuo 2023 m. maksimaliam 10 metų periodui. 16,4 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.

G R UPĖ S F I N A N SI N I A I V E I K L O S R E Z UL T A T A I

K O N SO L I D A V I MA S

Grupės finansinius rezultatus sudaro patronuojančios bendrovės AB "Klaipėdos nafta" ir jos tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamų dukterinių įmonių finansiniai rezultatai. Pagal 10-ąjį TFAS standartą, patronuojanti bendrovė kontroliuoja kitą ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Kontrolė paprastai įgyjama turint daugiau nei pusę balsavimo teisių. Dukterinės įmonės yra visiškai konsoliduojamos nuo tos dienos, kai kontrolė perduodama Grupei.

Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos buvo parengtos taikant vienodą apskaitos politiką ir tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį apima Grupės finansinės ataskaitos. Atliekant konsolidavimą, eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas pelnas ir (arba) nuostoliai iš Grupės įmonių sandorių.

Konsoliduojant pajamos ir sąnaudos perskaičiuojamos į Bendrovės apskaitinę valiutą - eurus pagal vidutinį valiutos kursą, nustatytą per ataskaitinį laikotarpį. Užsienio operacijų turtas ir įsipareigojimai perskaičiuojami į apskaitinę valiutą pagal valiutos kursą, galiojantį ataskaitos sudarymo dieną. Valiutų keitimo skirtumai, atsirandantys perskaičiuojant konsolidavimui, yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

ĮMONĖS PAVADINIMAS ADRESAS VALDOMA AKCIJŲ DALIS,% AB "Klaipėdos nafta" Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda 100 UAB "SGD terminalas" Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda 100 UAB "SGD logistika" Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda 100 UAB "SGD SPB" Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda 100 priklauso UAB "SGD logistika" KN Açu Serviços de Terminal de GNL LTDA (KN Acu) F66 Fazenda Saco Dantas s/n, Distrito Industrial, Area 1 and Area 2, 28200-000 São João da Barra, Rio de Žaneiro valstija, Brazilijos Federacinė Respublika 90 priklauso UAB "SGD logistika" ir 10 priklauso UAB "SGD SPB"

KONSOLIDUOTI GRUPĖS FINANSINIAI REZULTATAI APIMA ŠIAS ĮMONES:

Daugiau informacijos apie Grupės ir jos patronuojamųjų įmonių struktūrą galite rasti metinio pranešimo skyriuje "Bendroji informacija apie Grupę ir Bendrovę"

G R UPĖ S I R BE N D R O V Ė S F I N A N SI N Ė S V E I K L O S R E Z UL T A T A I

GRUPĖS PAGRINDINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI (SUMOS PATEIKTOS TŪKST. EUR, JEI NENURODYTA KITAIP)

* koreg. - pakoreguoti finansiniai rodikliai / duomenys yra perskaičiuojami ir pateikiami iš grynojo pelno (nuosotlių) pašalinant šias sumas: 1) nerealizuotų užsienio valiutos kursų (forex), atsirandančių dėl 16 TFAS reikalavimų, įtaką, 2) atitinkamo atidėtojo pelno mokesčio, atsirandančio dėl forex, įtaką ir (3) išvestinių finansinių priemonių įtaką.

GRUPĖ 2021 2021
koreg.*
2020 2020
koreg.*
2019 2019
koreg.*
2018 2017
Naftos produktų krova, tūkst. t 3.651 3.651 5.149 5.149 5.749 5.749 6.694 7.177
SGD išdujinimas ir perkrova, GWh 16.569 16.569 21.987 21.987 20.237 20.237 9.213 12.646
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai 9.080 9.080 7.163 7.163 22.051 22.051 13.156 32.858
FINANSINIAI RODIKLIAI
Pardavimo pajamos 61.811 61.811 80.114 80.114 104.363 104.363 99.998 106.484
Bendrasis pelnas 8.702 8.702 29.154 29.154 20.834 20.834 17.369 23.745
EBITDA (AVR) 26.108 26.108 48.168 48.168 70.979 70.979 26.406 31.555
EBIT (AVR) -73.486 -53.342 46.275 19.456 8.304 14.386 12.065 17.711
Finansinė ir investicinė veikla -22.602 -2.458 24.460 -2.359 -8.314 -2.232 -8 -94
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT) -75.767 -55.623 43.839 17.020 6.002 12.084 11.857 17.513
Grynasis pelnas (nuostoliai)
Trumpalaikis turtas
-64.011
78.841
-47.178
78.841
33.958
91.695
11.454
91.695
7.561
81.946
12.731
81.946
11.577
90.654
17.031
96.268
Ilgalaikis turtas 493.240 493.240 559.999 559.999 581.351 581.351 202.473 204.977
Iš viso turto 572.081 572.081 651.694 651.694 663.297 663.297 293.127 301.245
Nuosavas kapitalas 144.713 144.212 216.326 198.992 190.649 195.819 195.490 200.344
PELNINGUMAS
Turto grąža (ROA) (AVR) -10,5 % -7,7 % 5,2 % 1,7 % 1,6 % 2,7 % 3,9 % 6,3 %
Kapitalo grąža (ROE) (AVR) -35,5 % -27,5 % 16,7 % 5,8 % 3,9 % 6,5 % 5,9 % 8,7 %
Uždirbto kapitalo grąža (ROCE) (AVR) 0,17 % 0,17 % 6,9 % 7,3 % 5,1 % 5,0 % 4,2 % 6,4 %
Bendrojo pelno marža (AVR) 14,1 % 14,1 % 36,4 % 36,4 % 20,0 % 20,0 % 17,4 % 22,3 %
60,1 % 60,1 % 68,0 % 68,0 % 26,4 % 29,6 %
EBITDA marža (AVR) 42,2 % 42,2 %
EBIT marža (AVR) -118,9 % -86,3 % 57,8 % 24,3 % 8,0 % 13,8 % 12,1 % 16,6 %
EBT marža (AVR) -122,6 % -90,0 % 54,7 % 21,2 % 5,8 % 11,6 % 11,9 % 16,4 %
Grynojo pelno marža (AVR) -103,6 % -76,3 % 42,4 % 14,3 % 7,2 % 12,2 % 11,6 % 16,0 %
FINANSŲ STRUKTŪRA
Skolos ir nuosavybės santykis (AVR) 295 % 296 % 201 % 219 % 248 % 241 % 50 % 50 %
Skolos ir nuosavybės santykis – be TFAS 16
įsipareigojimų (AVR)
97 % 97 % 60 % 65 % 50 % 49 % 50 % 50 %
Skolos ir EBITDA santykis (AVR) 16 16 9 9 7 7 4 3
Skolos (be TFAS 16) ir EBITDA santykis (AVR) 5 5 3 3 1 1 4 3
Finansinių skolų aptarnavimo rodiklis
(DSCR) (AVR)
4 4 8 8 12 12 9 67
Įsiskolinimo koeficientas (D/A) (AVR) 0,75 0,75 0,67 0,67 0,71 0,71 0,33 0,33
Įsiskolinimo koeficientas (D/A) (be TFAS
16) (AVR)
60 % 60 % 44 % 44 % 33 % 33 % 33 % 33 %
Palūkanų padengimo koeficientas (EBITDA
/ palūkanų sąnaudos)
11 11 20 20 31 31 127 159
Efektyvi pelno mokesčio norma 16 % 15 % 23 % 33 % -26 % -5 % 2 % 3 %
Nuosavo kapitalo ir turto santykis (AVR) 25 % 25 % 33 % 31 % 29 % 30 % 67 % 67 %
Bendras likvidumo koeficientas (AVR) 1,28 1,28 1,47 1,47 1,27 1,27 4,87 4,78
Kritinio likvidumo koeficientas (AVR) 1,25 1,25 1,43 1,43 1,24 1,24 4,77 4,72
Kritinio likvidumo koeficientas – be TFAS
16 (AVR) 4,34 4,34 4,06 4,06 3,98 3,98 4,77 4,72
RINKOS VERTĖS RODIKLIAI
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai
santykis (P/E rodiklis)
-1,8 -2,5 3,6 10,7 18,3 10,9 13,4 11,4
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai -0,168 -0,124 0,089 0,030 0,020 0,033 0,030 0,045

BENDROVĖS PAGRINDINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI (SUMOS PATEIKTOS TŪKST. EUR, JEI NENURODYTA KITAIP)

* koreg. - pakoreguoti finansiniai rodikliai / duomenys yra perskaičiuojami ir pateikiami iš grynojo pelno (nuostolių) pašalinant šias sumas: 1) nerealizuotų užsienio valiutos kursų (forex), atsirandančių dėl 16 TFAS reikalavimų, įtaką, 2) atitinkamo atidėtojo pelno mokesčio, atsirandančio dėl forex, įtaką ir (3) išvestinių finansinių priemonių įtaką.

BENDROVĖ 2021 2021
adj.*
2020 2020
adj.*
2019 2019
adj.*
2018 2017
Naftos produktų krova, tūkst. t 3.651 3.651 5.149 5.149 5.749 5.749 6.694 7.177
SGD išdujinimas ir perkrova, GWh 16.569 16.569 21.987 21.987 20.237 20.237 9.213 12.646
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai 9.080 9.080 7.163 7.163 22.051 22.051 13.156 32.858
FINANSINIAI RODIKLIAI
Pardavimo pajamos 58.633 58.633 77.474 77.474 104.138 104.138 99.998 106.484
Bendrasis pelnas 6.489 6.489 27.283 27.283 21.241 21.241 17.369 23.745
EBITDA (AVR) 24.582 24.582 47.291 47.291 71.396 71.396 26.406 31.555
EBIT (AVR) -74.852 -54.708 45.508 18.689 8.690 14.772 12.065 17.711
Finansinė ir investicinė veikla -22.519 -2.375 24.571 -2.248 -8.345 -2.263 -8 -94
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT) -77.129 -56.985 43.103 16.284 6.388 12.470 11.857 17.513
Grynasis pelnas (nuostoliai) -64.917 -48.084 33.495 10.991 7.947 13.117 11.577 17.031
Trumpalaikis turtas 73.463 73.463 87.329 87.329 77.917 77.917 90.654 96.268
Ilgalaikis turtas 497.496 497.496 564.218 564.218 585.904 585.904 202.473 204.977
Iš viso turto 570.959 570.959 651.547 651.547 663.821 663.821 293.127 301.245
Nuosavas kapitalas 143.950 143.449 216.459 199.125 191.173 196.343 195.490 200.344
PELNINGUMAS
Turto grąža (ROA) (AVR) -10,6 % -7,9 % 5,1 % 1,7 % 1,7 % 2,7 % 3,9 % 6,3 %
Kapitalo grąža (ROE) (AVR) -36,0 % -28,1 % 16,4 % 5,6 % 4,1 % 6,7 % 5,8 % 8,7 %
Uždirbto kapitalo grąža (ROCE) (AVR) -0,4 % -0,4 % 6,6 % 7,0 % 5,2 % 5,1 % 4,2 % 6,4 %
Bendrojo pelno marža (AVR) 11,1 % 11,1 % 35,2 % 35,2 % 20,4 % 20,4 % 17,4 % 22,3 %
EBITDA marža (AVR) 41,9 % 41,9 % 61,0 % 61,0 % 68,6 % 68,6 % 26,4 % 29,6 %
EBIT marža (AVR) -127,7 % -93,3 % 58,7 % 24,1 % 8,3 % 14,2 % 12,1 % 16,6 %
EBT marža (AVR) -131,5 % -97,2 % 55,6 % 21,0 % 6,1 % 12,0 % 11,9 % 16,4 %
Grynojo pelno marža (AVR) -110,7 % -82,0 % 43,2 % 14,2 % 7,6 % 12,6 % 11,6 % 16,0 %
FINANSŲ STRUKTŪRA
Skolos ir nuosavybės santykis (AVR) 297 % 298 % 201 % 218 % 247 % 241 % 50 % 50 %
Skolos ir nuosavybės santykis – be TFAS 16
įsipareigojimų (AVR)
97 % 98 % 60 % 65 % 50 % 49 % 50 % 50 %
Skolos ir EBITDA santykis (AVR) 17 17 9 9 7 7 4 3
Skolos (be TFAS 16) ir EBITDA santykis (AVR) 6 6 3 3 1 1 4 3
Finansinių skolų aptarnavimo rodiklis (DSCR)
(AVR)
4 4 8 8 12 12 9 67
Įsiskolinimo koeficientas (D/A) (AVR) 0.75 0.75 0.67 0.67 0.71 0.71 0.33 0.33
Įsiskolinimo koeficientas (D/A) (be TFAS 16)
(AVR)
60 % 60 % 44 % 44 % 33 % 33 % 33 % 33 %
Palūkanų padengimo koeficientas (EBITDA /
palūkanų sąnaudos)
11 11 20 20 31 31 127 159
Efektyvi pelno mokesčio norma 16 % 16 % 22 % 33 % -24 % -5 % 2 % 3 %
Nuosavo kapitalo ir turto santykis (AVR) 25 % 25 % 33 % 31 % 29 % 30 % 67 % 67 %
Bendras likvidumo koeficientas (AVR) 1,20 1,20 1,41 1,41 1,21 1,21 4,87 4,78
Kritinio likvidumo koeficientas (AVR) 1,17 1,17 1,37 1,37 1,17 1,17 4,77 4,72
Kritinio likvidumo koeficientas – be TFAS 16
(AVR)
4,12 4,12 3,91 3,91 3,77 3,77 4,77 4,72
RINKOS VERTĖS RODIKLIAI
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis
(P/E rodiklis)
-1,8 -2,4 3,6 11,1 17,4 10,5 13,4 11,4
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai -0,171 -0,126 0,088 0,029 0,021 0,034 0,030 0,045

A L T E R N A T Y V Ū S V E I K L O S R O D I K L I A I

RODIKLIS FORMULĖ
Nuosavo kapitalo ir turto santykis visas kapitalas laikotarpio pabaigoje / visas turtas laikotarpio pabaigoje
Koreguotas nuosavo kapitalo ir turto santykis visas koreguotas kapitalas laikotarpio pabaigoje / visas turtas laikotarpio
pabaigoje
Skolos (be TFAS 16) ir EBITDA santykis (visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje -
trumpalaikiai ir ilgalaikiai TFAS 16 nuomos įsipareigojimai) / EBITDA
Skolos ir nuosavybės santykis visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje / visas
nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje
Pakoreguotas skolos ir nuosavybės santykis
(D/E)
visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje / visas
koreguotas nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje
Skolos ir nuosavybės santykis – be TFAS 16
įsipareigojimų
(visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje - visi
trumpalaikiai ir ilgalaikiai 16 TFAS nuomos įsipareigojimai) / visas
nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje
Pakoreguotas skolos ir nuosavybės santykis –
be TFAS 16 įsipareigojimų
(visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje - visi
trumpalaikiai ir ilgalaikiai 16 TFAS nuomos įsipareigojimai) / visas
koreguotas nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje
Finansinių skolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) EBITDA / (visi trumpalaikiai paskolų įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje
+ laikotarpio palūkanų išlaidos)
Skolos ir EBITDA santykis visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje /
EBITDA
EBIT veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius
Pakoreguota EBIT veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius – nerealizuotas užsienio
valiutos kurso poveikis - išvestinių finansinių priemonių poveikis
EBIT marža EBIT / pardavimo pajamos
Pakoreguota EBIT marža koreguota EBIT / pardavimo pajamos
EBITDA veiklos pelnas prieš mokesčius - finansinės veiklos pajamos + finansinės
veiklos išlaidos + nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos
EBITDA marža EBITDA / pardavimo pajamos
EBT marža (veiklos pelnas prieš mokesčius) / pardavimo pajamos
Pakoreguota EBT marža (veiklos pelnas prieš mokesčius – nerealizuotas užsienio valiutos kurso
poveikis – išvestinių finansinių priemonių poveikis) / pardavimo pajamos
Bendras likvidumo koeficientas visas trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / visi trumpalaikiai
įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje
Bendrojo pelno marža (pardavimo pajamos – pardavimo savikaina) / pardavimo pajamos * 100
Įsiskolinimo koeficientas (D/A) visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje / visas
turtas laikotarpio pabaigoje
Įsiskolinimo koeficientas (D/A) (be TFAS 16) (visi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje -
trumpalaikiai ir ilgalaikiai TFAS 16 nuomos įsipareigojimai) / (visas turtas
laikotarpio pabaigoje - naudojimo teise valdomas turtas)
Grynojo pelno marža laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) / pardavimo pajamos
Pakoreguota grynojo pelno marža koreguotas laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) / pardavimo pajamos

A L T E R N A T Y V Ū S V E I K L O S R O D I K L I A I ( T Ę SI N Y S )

RODIKLIS FORMULĖ
Kritinio likvidumo koeficientas (be TFAS 16) (visas trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje - atsargos laikotarpio
pabaigoje) / (visi trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje -
visi trumpalaikiai TFAS 16 nuomos įsipareigojimai)
Turto grąža (ROA) grynasis paskutinių dvylikos mėnesių pelnas (nuostoliai) / (visas vidutinis
turtas laikotarpio pabaigoje + visas vidutinis turtas laikotarpio pradžioje)
/ 2
Koreguota turto grąža (ROA) koreguotas grynasis paskutinių dvylikos mėnesių pelnas (nuostoliai) /
(visas vidutinis turtas laikotarpio pabaigoje + visas vidutinis turtas
laikotarpio pradžioje) / 2
Uždirbto kapitalo grąža (ROCE) (EBITDA - nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos) / (visas nuosavas
kapitalas + visos ilgalaikės paskolos ir ateinančių laikotarpių subsidijos
laikotarpio pabaigoje)
Kapitalo grąža (ROE) grynasis praėjusių dvylikos mėnesių pelnas (nuostoliai) / (visas vidutinis
nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + visas vidutinis nuosavas
kapitalas laikotarpio pradžioje) / 2
Koreguota kapitalo grąža koreguotas grynasis praėjusių dvylikos mėnesių pelnas (nuostoliai) /
(visas vidutinis nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + visas vidutinis
nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje) / 2
Kritinio likvidumo koeficientas (visas trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje – atsargos laikotarpio
pabaigoje) / visi trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje

VEIKLOS REZULTATAI

KN naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodiklius. Dėl TFAS 16 apskaitos standarto įtakos Grupės ir Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliams), koreguoti finansiniai rodikliai yra perskaičiuojami ir pateikiami iš grynojo pelno (nuostolių) pašalinant šias sumas: 1) nerealizuotų užsienio valiutos kursų, atsirandančių dėl TFAS 16 reikalavimų, poveikį, 2) atitinkamo atidėtojo pelno mokesčio, atsirandančio iš valiutų kursų, poveikį ir (3) išvestinių finansinių priemonių poveikį.

2021 m. ir 2020 m. KN rezultatams daugiausia įtakos turėjo 16-asis TFAS "Nuoma" standartas, įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d., ir nuo 2020 m. sausio 1 d. 26,8 mln. EUR per metus sumažinta SGD saugumo dedamoji. Šie pokyčiai paveikė KN finansinės būklės ataskaitą, bendrųjų

pajamų ataskaitą ir finansinius rodiklius. Įsigaliojus TFAS 16 standartui, nuomos įsipareigojimai pripažįstami finansinės būklės ataskaitoje kaip turtas ir įsipareigojimas (naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai). Kadangi dauguma nuomos mokėjimų yra išreikšti JAV doleriais, 2021 m. bendrųjų pajamų ataskaitoje buvo pripažintas 22.073 tūkst. EUR nerealizuoto USD / EUR kurso neigiamas poveikis (2020 m.: 28.765 tūkst. EUR teigiama įtaka). Tai yra nepiniginės pajamos (sąnaudos), kurios neturi įtakos Grupės ir Bendrovės tikrajam pelnui. Sumažinus SGD saugumo dedamąją Grupės ir Bendrovės 2021 m. ir 2020 m. pajamos sumažėjo po 26,8 mln. EUR. SGD saugumo dedamosios sumažinimas finansuojamas Šiaurės investicijų banko paskolomis, todėl Grupės ir Bendrovės pinigų srautams reikšmingos įtakos neturi. TFAS 16 ĮTAKA GRUPĖS GRYNAJAM PELNUI (NUOSTOLIAMS) 2021 M., TŪKST. EUR

Grynasis pelnas (nuostolis)

Grupės ir Bendrovės koreguoto grynojo pelno (nuostolių) apskaičiavimas pateiktas žemiau:

2021-12-31 2021-12-31
PADIDĖJIMAS/SUMAŽĖJIMAS, TŪKST. EUR GRUPĖ BENDROVĖ
Grynasis pelnas (nuostoliai) -64.011 -64.917
Nerealizuota valiutų kursų įtaka 22.073 22.073
Išvestinių finansinių priemonių įtaka -1.929 -1.929
Atidėto pelno mokesčio iš nerealizuotų valiutų kursų įtaka -3.311 -3.311
Grynasis koreguotas pelnas (nuostoliai) -47.178 -48.084

2021 m. 2020 m. POKYTIS,
2021K - 2020K
2021 m. koreg. 2020 m. koreg. +/- %
GRUPĖ
Bendrasis pelnas 8.702 8.702 29.154 29.154 -20.452 -70,2%
Grynasis pelnas (nuostolis) -64.011 -47.178 33.958 11.454 -58.632 -511,9%
EBITDA (AVR) 26.108 26.108 48.168 48.168 -22.060 -45,8%
Bendrojo pelno marža (AVR) 14,1 % 14,1 % 36,4 % 36,4 % -22,3 % -61,3 %
Grynojo pelno marža (AVR) -103,6 % -76,3 % 42,4 % 14,3 % -90,6 % -633,6 %
EBITDA marža (AVR) 42,2 % 42,2 % 60,1 % 60,1 % -17,9 % -29,8 %
Grynasis pelnas, tenkantis
vienai akcijai
-0,168 -0,124 0,089 0,030 -0,154 -513,3 %
Finansinė veikla -22.602 -2.458 24.460 -2.359 -99 4,2 %
Kapitalo grąža (ROE) (AVR) -10,5 % -7,7 % 5,2 % 1,7 % -9,4 % -552,9 %
Turto grąža (ROA) (AVR) -35,5 % -27,5 % 16,7 % 5,8 % -33,3 % -574,1 %
BENDROVĖ
Bendrasis pelnas 6.489 6.489 27.283 27.283 -20.794 -76,2 %
Grynasis pelnas (nuostoliai) -64.917 -48.084 33.495 10.991 -59.075 -537,5 %
EBITDA (AVR) 24.582 24.582 47.291 47.291 -22.709 -48,0 %
Bendrojo pelno marža (AVR) 11,1 % 11,1 % 35,2 % 35,2 % -24,1 % -68,5 %
Grynojo pelno marža (AVR) -110,7 % -82,0 % 43,2 % 14,2 % -96,2 % -677,5 %
EBITDA marža (AVR) 41,9 % 41,9 % 61,0 % 61,0 % -19,1 % -31,3 %
Grynasis pelnas, tenkantis
vienai akcijai -0,171 -0,126 0,088 0,029 -0,155 -534,5 %
Finansinė veikla -22.519 -2.375 24.571 -2,248 -127 5,6 %
Kapitalo grąža (ROE) (AVR) -10,6 % -7,9 % 5,1 % 1,7 % -9,6 % -564,7 %
Turto grąža (ROA) (AVR) -36,0 % -28,1 % 16,4 % 5,6 % -33,7 % -601,8 %

Lyginant su 2020 m., pagrindiniai KN finansiniai rodikliai 2021 m. keitėsi taip:

2021 m. Grupės koreguotas grynasis pelnas (nuostoliai) sudaro (47.178) tūkst. EUR ir yra 58.632 tūkst. EUR mažesnis, lyginant su 2020 m. (11.454 tūkst. EUR).

2021 m. Grupės koreguota grynojo pelno marža (AVR) yra -76,3 proc., koreguota bendrojo pelno marža (AVR) yra 14,1 proc. (2020 m. - atitinkamai 14,3 proc. ir 36,4 proc.). Koreguotas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, (0,124) EUR/akcijai 2021 m. (2020 m. – 0,030 EUR/akcijai).

2021 m. Bendrovės koreguotas grynasis pelnas (nuostoliai) – (48.048) tūkst. EUR ir yra 59.075 tūkst. EUR mažesnis, lyginant su 2020 m. (10.991 tūkst. EUR). Bendrovės koreguota grynojo pelno marža (AVR) 2021 m. yra -82,0 proc., koreguota bendrojo pelno marža (AVR) pasiekė 11,1 proc. (2020 m. atitinkamai 14,2 proc. ir 35,2 proc). 2021 m. koreguotas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, sudaro (0,126 EUR/akcijai (2020 m. – 0,029 EUR /akcijai).

Pagrindinės Grupės koreguoto grynojo pelno (nuostolių) sumažėjimo 58.632 tūkst. EUR suma palyginus su 2020 m. priežastys yra: 53.375 tūkst. EUR mažesnis koreguotas grynasis pelnas iš naftos terminalų, komercinės SGD veiklos grynasis pelnas buvo 1.085 tūkst. EUR didesnis ir 6.342 tūkst. EUR mažesnis reguliuojamos SGD veiklos koreguotas grynasis pelnas (nuostoliai). Išsamius paaiškinimus rasite žemiau:

  • Naftos terminalų koreguotas grynasis pelnas (nuostoliai) yra 53.375 tūkst. EUR mažesnis dėl 54,2 mln. EUR pripažinto Klaipėdos naftos terminalo vertės sumažėjimo ir atitinkamo 8,1 mln. EUR atidėtojo pelno mokesčio turto poveikio. Bendras šio vertės sumažėjimo pripažinimo poveikis grynajam pelnui (nuostoliams) sudaro 45,2 mln. EUR. 10 mln. EUR mažesnės pajamos iš naftos verslo segmento taip pat turėjo įtakos 2021 m. grynajam nuostoliui. Daugiau informacijos apie KN naftos terminalo turto vertės sumažėjimą pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3-ioje pastaboje.
  • Koreguotas komercinės SGD veiklos pelnas yra 1.085 tūkst. EUR didesnis, nes Bendrovė sudarė ilgalaikę sutartį su Lenkijos valstybine dujų bendrove "PGNiG" dėl mažos apimties SGD paskirstymo stoties pajėgumų rezervavimo 5 metams pradedant nuo 2020 m. 2-ojo ketvirčio. Be to, 2021 m. rugsėjo 16 d. "Gas Natural Açu" (GNA) gamtinių dujų jėgainių projektas Açu uoste, Brazilijoje, pradėjo komercinę veiklą ir KN tapo dviejų pilnai veikiančių SGD terminalų operatoriumi pasaulyje. GRUPĖS PARDAVIMO PAJAMOS, TŪKST. EUR
  • Koreguotas grynasis reguliuojamos SGD veiklos pelnas (323 tūkst. EUR) yra 6.342 tūkst. EUR mažesnis dėl (i) 2.369 tūkst. EUR, arba 162% didesnių aplinkos

taršos mokesčio sąnaudų ir (ii) mažesnių pajamų pagrindinės priežastys: (1) 2021 m. SGD saugumo dedamoji sumažinta dėl 2014-2019 m. laikotarpiu susidariusio investicijų grąžos perviršio ir dėl 2019 m. perkrovos pajamų grąžinimo, 2,6 mln. EUR suma, (2) 1,9 mln. EUR mažesnės pajamos iš pastoviosios dalies dėl mažesnių vartojimo pajėgumų, (3) 2021 m. VERT nustatyta SGD saugumo dedamoji yra 1,2 mln. EUR mažesnė nei 2020 m., (4) 3,2 mln. EUR mažesnės pajamos iš SGD saugumo dedamosios kintamosios dalies, (5) 2021 m. gautos 0,4 mln. EUR baudos už nepanaudotus pajėgumus (2020 m. tokių baudų nebuvo gauta). Be to, atidėtojo pelno mokesčio likučio pokytis turi 4,7 mln. EUR teigiamą poveikį SGDT koreguotam grynajam pelnui.

2021 m. Grupės EBITDA (AVR) yra 26.108 tūkst. EUR ir yra 45,8% arba 22.060 tūkst. EUR mažesnė, lyginant su 2020 m. (48.168 tūkst. EUR). EBITDA marža (AVR) yra 42,2% (2020 m. – 60,1 %).

2021 m. Bendrovės EBITDA (AVR) yra 24.582 tūkst. EUR ir yra 48,0% arba 22.709 tūkst. EUR mažesnė, palyginus su 2020 m. (47.291 tūkst. EUR). EBITDA marža (AVR) yra 41,9%, (2020 m. – 61,0 %).

Koreguota Grupės turto grąža (ROA) (AVR) 2021 m. yra -7,7% (2020 m. – 1,7%), Bendrovės koreguota turto grąža (ROA) -7,9% (2020 m. - 1,7%).

2021 m. Grupės koreguota metinė kapitalo grąža (ROE) (AVR) yra -27,5% (5,8% - 2020 m.), Bendrovės koreguota metinė kapitalo grąža (ROE) (AVR) yra -28,1% (2020 m.– 5,6%).

PARDAVIMO PAJAMOS

Grupės pardavimo pajamos 2021 m. (61.811 tūkst. EUR) yra 22,8% arba 18.303 tūkst. EUR mažesnės, palyginus su 2020 m. (80.114 tūkst. EUR).

Bendrovės pardavimo pajamos 2021 m. (58.633 tūkst. EUR) yra 24,3% arba 18.841 tūkst. EUR mažesnės, palyginus su 2020 m. (77.474 tūkst. EUR). Pagrindinė priežastis buvo 31,8% arba 9.987 tūkst. EUR

mažesnės pardavimo pajamos iš naftos terminalų veiklos ir 8.564 tūkst. EUR mažesnės pajamos iš reguliuojamos SGD veiklos.

Reguliuojamos SGD veiklos pajamos 2021 m. sudarė 34.831 tūkst. EUR ir buvo 8.564 tūkst. EUR arba 19,7% mažesnės, palyginus su 2020 m. SGD terminalo veikla yra reguliuojama ir turi kainų viršutinę ribą, todėl grąža iš SGD terminalo veiklos nepriklauso nuo išdujinimo kiekio. Daugiau informacijos apie reguliuojamos veiklos pajamas rasite straipsnyje "Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas".

Naftos terminalų pardavimo pajamos 2021 m. siekė 21.427 tūkst. EUR ir buvo 9.987 tūkst. EUR arba 31,8% mažesnės, palyginus su 2020 m. (31.414 tūkst. EUR). Pajamų sumažėjimui įtakos turėjo dėl COVID-19 pandemija, paskelbti ribojimai bei geopolitinė padėtis, dėl kurios nebuvo vežami kroviniai iš Baltarusijos.

Komercinės SGD veiklos pardavimo pajamos 2021 m. (5.553 tūkst. EUR) buvo 4,7% arba 248 tūkst. EUR didesnės nei 2020 m. (5.305 tūkst. EUR), nes pasirašyta ilgalaikė sutartis su Lenkijos valstybine dujų bendrove "PGNiG" dėl Klaipėdos mažos apimties SGD paskirstymo stoties pajėgumų rezervavimo ateinantiems 5 metams, pradedant nuo 2020 m. 2-ojo ketvirčio.

Toliau pateikiamos pardavimo pajamos pagal geografiją. Pardavimo pajamos iš užsienio klientų - tai pajamos iš Lietuvoje neregistruotų klientų.

SĄNAUDOS

2020 m. ir 2021 m. Grupės ir Bendrovės pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos:

2021 m. 2020 m. POKYTIS
2021 m. – 2020 m.
2021 m. 2020 m. POKYTIS
2021 m. – 2020 m.
GRUPĖ GRUPĖ +/- % BENDROVĖ BENDROVĖ +/- %
Pardavimo savikaina 53.109 50.960 2.149 4,2% 52.144 50.191 1.953 3,9%
Veiklos sąnaudos 61.928 9.811 52.117 531,2% 61.160 8.787 52.373 596,0%
Sąnaudos iš viso 115.037 60.771 54.266 89,3% 113.304 58.978 54.326 92,1%

2021 m. Grupės pardavimo savikaina sudaro 53.109 tūkst. EUR ir yra 4,2% arba 2.149 tūkst. EUR didesnė palyginus su 2020 m. (50.960 tūkst. EUR) dėl 2.469 tūkst. EUR didesnių taršos leidimų ir aplinkos taršos mokesčių, ir 538 tūkst. EUR padidėjusių kintamųjų sąnaudų (gamtinių dujų, elektros energijos, geležinkelio paslaugų ir kt.). 2021 m. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sanaudos, priskiriamos pardavimo savikainai, yra 739 tūkst. EUR mažesnės. Bendrovės pardavimo savikaina sudaro 52.144 tūkst. EUR ir yra 3,9 proc. arba 1.953 tūkst. EUR didesnė, palyginus su 2020 m. (50.191 tūkst. EUR) dėl 2.469 tūkst. EUR didesnių taršos leidimų ir aplinkos taršo mokesčių, 538 tūkst. EUR padidėjusių kintamųjų sąnaudų (gamtinių dujų, elektros energijos, geležinkelio paslaugų ir kt.). Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, priskiriamos pardavimo savikainai, yra 784 tūkst. EUR mažesnės.

2021 m. Grupės veiklos sąnaudos sudaro 61.928 tūkst. EUR ir buvo 6,3 kartus arba 52.117 tūkst. EUR didesnės, palyginus su 2020 m. (9.811 tūkst. EUR). Pagrindinės Grupės veiklos sąnaudų didėjimo priežastys yra 54.337 tūkst. EUR didesni turto vertės sumažėjimo nuostoliai, pripažinti 2021 metais. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas 2021 m. sudaro 711 tūkst. EUR, palyginus su abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo sąnaudomis, pripažintomis 2020 m., kurios siekė 1.855 tūkst. EUR. Šių sąnaudų pokytis turėjo 2.566 tūkst. EUR teigiamą poveikį. Bendrovės veiklos sąnaudos 2021 m. sudarė 61.160 tūkst. EUR ir buvo 7,0 kartus arba 52.373 tūkst. EUR didesnės nei 2020 m. (8.787 tūkst. EUR). Pagrindinės priežastys ir skaičiai yra tokie patys, kaip ir pirmiau pateiktame Grupės veiklos sąnaudų paaiškinime.

Toliau pateikiamas pagrindinių Grupės išlaidų sąrašas:

2021 m. 2020 m. POKYTIS
2021 m.fproc –
2020 m.
NT SGDT komSGD IŠ VISO NT SGDT komSGD IŠ VISO +/- %
Turto vertės
sumažėjimas 54.338 - - 54.338 384 - - 384 53.954 14.050,5%
Darbo užmokestis ir
socialinis draudimas 7.608 2.845 2.230 12.683 7.609 2.697 2.458 12.764 -81 -0,6%
Nusidėvėjimas ir
amortizacija
6.737 3.172 1.408 11.317 7.253 3.313 1.559 12.125 -808 -6,7%
Naudojimo teise
valdomo turto
nusidėvėjimas 464 13.745 120 14.329 567 13.752 112 14.431 -102 -0,7%
Laivo-saugyklos
nuoma ir susijusios
išlaidos (operavimo,
valdymo ir įgulos
išlaidos) - 5.753 - 5.753 - 5.615 - 5.615 138 2,5%
Kintamos (dujos,
elektra, geležinkeliai,
kt.) sąnaudos 4.528 - 59 4.587 3.981 42 26 4.049 538 13,3%
Taršos leidimai ir
aplinkos taršos
mokestis 439 3.835 - 4.274 339 1.466 - 1.805 2.469 136,8%
Uosto mokesčiai - 1.541 - 1.541 4 1.541 - 1.545 -4 -0,3%
Turto remontas ir
priežiūra 558 159 101 818 520 152 39 711 107 15,0%
Parduotų naftos
produktų savikaina
599 - - 599 75 - - 75 524 698,7%
Darbų saugos
sąnaudos 209 19 7 235 274 26 20 320 -85 -26,6%
VERT įmokos - 595 - 595 - 972 - 972 -377 -38,8%
Prekybos gautinų
sumų vertės
sumažėjimo
atstatymas -711 - - -711 1.855 - - 1.855 -2.566 -138,3%
Atsargų vertės
sumažėjimas
(atstatymas) - - - - -6 - - -6 6 -100,0%
Kitos veiklos ir
pardavimo sąnaudos 2.100 1.563 1.016 4.679 1.516 1.136 1.474 4.126 553 13,4%
Sąnaudos iš viso 76.869 33.227 4.941 115.037 24.371 30.712 5.688 60.771 54.266 89,3%

2021 m. reguliuojamos SGD veiklos sąnaudos sudaro 33.228 tūkst. EUR ir, palyginti su 2020 m. (30.712 tūkst. EUR), yra 2.516 tūkst. EUR arba 8,2 proc. didesnės. Didžiąją reguliuojamos SGD veiklos sąnaudų dalį sudaro naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos, kurios sudaro 13.745 tūkst. EUR ir, palyginus su 2020 m., yra 7 tūkst. EUR mažesnės. Su laivo-saugyklos nuoma susijusios išlaidos (operavimo, valdymo ir įgulos sąnaudos) sudaro 5.753 tūkst. EUR ir yra 2,5% arba 138 tūkst. EUR didesnės, palyginus su 2020 m., taršos leidimai ir mokestis už aplinkos teršimą sudaro 3.835 tūkst. EUR ir yra 162% arba 2.369 tūkst. EUR didesni. VERT įmokų išlaidos sumažėjo 377 tūkst. EUR. Kitos SGD terminalo sąnaudos sudarė 9.301 tūkst. EUR ir, palyginti su 2020 m. (8.907 tūkst. EUR), padidėjo 4,4% arba 394 tūkst. EUR.

2021 m. naftos terminalų išlaidų suma sudaro 76.868 tūkst. EUR (2020 m. – 24.371 tūkst. EUR) ir yra 3.2 kartus arba 52.497 tūkst. EUR didesnė dėl 53.954 tūkst. EUR padidėjusio turto vertės sumažėjimo. Naftos terminalų kintamosios sąnaudos (dujų, elektros, geležinkelių, laivų aptarnavimo išlaidos ir kitos) išaugo 13,7% arba 547 tūkst. EUR. NT nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos yra 516 tūkst. EUR mažesnės dėl: 1) visiškai nudėvėto turto ir 2021 m. pripažinto naftos terminalo vertės sumažėjimo, dėl kurių bendros nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sumažėjo 955 tūkst. EUR, palyginus su 2020 m., 2) užbaigtų investicijų ir įsigyto turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo 439 tūkst. EUR. 2021 m. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatytmas sudaro 711 tūkst. EUR, palyginti su 2020 m. pripažintomis 1.855 tūkst. EUR abejotinų gautinų sumų vertės

sumažėjimo išlaidomis - šių išlaidų teigiamas pokytis sudaro 2.566 tūkst. EUR.

REGULIUOJAMOS SGD TERMINALO VEIKLOS PELNAS

SGD terminalas, jo infrastruktūra ir jungčių įgyvendinimas, taip pat eksploatavimo išlaidos yra visiškai ar iš dalies įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą pagal VERT nustatytas taisykles ir nurodymus remiantis LR energetikos įstatymo, LR gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su energijos kainos reguliavimu, nustatytomis taisyklėmis.

SGD terminalo pajamų lygį patvirtina VERT, remdamasi Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau - Metodika). Pagal šią Metodiką, SGD terminalo pajamų lygis ateinantiems metams apskaičiuojamas sudedant 2 komponentus: 1) būtinos numatomos SGD terminalo eksploatavimo ir veiklos užtikrinimo išlaidos; 2) prognozuojama SGD terminalo infrastruktūros investicijų grąža.

SGD terminalo veiklos pajamas sudaro 3 komponentai:

  • VERT kasmet tvirtina fiksuotą SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kainos dalį, kuri yra įtraukta į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, prie gamtinių dujų perdavimo kainos.
  • Kintama SGD pakartotinio dujinimo paslaugos (išdujinimo) kainos dalis gaunama tiesiogiai iš klientų už išdujintą kiekį. Išdujinimo tarifą kasmet tvirtina VERT.
  • SGD perkrovos paslaugos pajamos už perkrautą SGD kiekį. SGD perkrovimo paslaugos tarifą taip pat kasmet tvirtina VERT.

Pajamos už SGD išdujinimą (kintama dalis) ir SGD perkrovą pripažįstamos paslaugų suteikimo metu pagal VERT patvirtintus tarifus.

SGD saugumo dedamosios tarifą kasmet nustato VERT, atsižvelgdama į reikiamą surinkti sumą (apskaičiuotas SGD terminalo pajamas) ir proporcingai paskirsto prognozuojamiems dujų vartojimo pajėgumams. SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimus renka perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš 2021 m. komercinės SGD veiklos išlaidos sudaro 4.941 tūkst. EUR (2020 m. – 5.688 tūkst. EUR) ir yra 747 tūkst. EUR mažesnės dėl patronuojamosios įmonės KN Acu Servicos de Terminal mažesnių veiklos išlaidų.

gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojas neturi tiesioginių sutartinių įsipareigojimų su PSO.

Faktinės SGD saugumo dedamosios įmokos gali skirtis nuo planuotų (apskaičiuotų patvirtinant saugumo dedamąją) dėl vartojimo pajėgumų kitimo ar kitų skirtumų.

Skirtumus tarp SGD terminalo segmento (nereguliuojamo) grynojo pelno ir reguliuojamos veiklos pelno lemia skirtingi skaičiavimo principai. Finansinė apskaita atitinka TFAS, o reguliuojamos veiklos rezultatas skaičiuojamas pagal VERT patvirtintą metodiką.

SGD terminalo veiklos sąnaudos pripažįstamos laikotarpiu, kai jos patiriamos.

Reguliuojamas SGD terminalo pelnas apskaičiuojamas nustatytą investicijų grąžą koreguojant pajamomis ir išlaidomis, kurios vadovaujantis Metodika nepriskiriamos reguliuojamai veiklai (tačiau turi įtakos finansiniams rezultatams).

Pasibaigus pirmajam reguliavimo laikotarpiui (2014 – 2019 m.), VERT po trečiųjų ir penktųjų reguliavimo metų apskaičiavo reguliuojamos veiklos pelno perviršį. Perviršis po pilnų trečiųjų reguliavimo metų (2014–2017 m.) sumažino 2019 m. SGD terminalo pajamų lygį, o pelno perviršis po penktų reguliavimo metų (2014 – 2019 m.) sumažino 2021 m. SGD terminalo pajamų lygį. Nustatytas perviršis sumažino SGD terminalo pajamas: 2019 m. – 787 tūkst. EUR, o 2021 m. pajamas – 2.589 tūkst. EUR.

Antruoju reguliavimo laikotarpiu (2020 – 2024 m.) VERT apskaičiuos reguliuojamos veiklos pelno perviršį po dviejų laikotarpių (2020 – 2021 m.) ir sumažins 2023 m. SGD terminalo pajamų lygį, tačiau, dėl 2020 m. gautų didelių grynųjų perteklinių pajamų, Bendrovės 2022 m. SGD terminalo pajamos jau buvo sumažintos 7.105 tūkst. EUR.

Vertindama reguliuojamos veiklos poveikį, Bendrovė valdymo apskaitoje apskaičiuoja normalizuotą pelną. Normalizuotas pelnas koreguojamas atsižvelgiant į laikinus reguliacinius skirtumus.

www.kn.lt | 107

REGULIUOJAMOS SGD VEIKLOS LAIKINI REGULIACINIAI SKIRTUMAI
Perteklius
2014-2019 m.
2020 m. 2021 m.
Reguliuojama turto bazė (RTB) 47.047 44.176
Vidutinė svertinė kapitalo kaina (VSKK) 2,90% 3,46%
Investicijų grąža (RTB x VSKK) 1.364 1.528
Iš viso laikinųjų reguliacinių skirtumų -7.501 2.663
1) koregavimas, susijęs su ankstesniais metais: grynųjų pajamų pertekliaus
grąžinimas / (grynųjų sąnaudų pertekliaus kompensavimas)
-130 2.254
2) koregavimas, susijęs su einamaisiais metais: (grynųjų pajamų perviršis) /
grynųjų sąnaudų perviršis
-2.459 -7.371 409
Grąžinimas / (kompensacija):
2020 metais -130
2021 metais 2.589 -335
2022 metais 7.105
2023 metais 600 -409
2024 metais

Bendra kompensuotina / (grąžintina) suma ateinančiais laikotarpiais metų pabaigoje -2.459 -9.960 -7.297

16-OJO TFAS ĮTAKA IR PIRKIMO OPCIONO KAPITALIZAVIMAS

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė kapitalizavo pirkimo pasirinkimo opcioną pagal nuomos sutartį. Pagal 16-ojo TFAS reikalavimus nuomininkas turėtų iš naujo įvertinti kiekvienos sutarties nuomos įsipareigojimus, įvykus reikšmingam įvykiui arba reikšmingai pasikeitus aplinkybėms kiekvienos finansinės atskaitomybės dieną. Vadovybės pareiga yra iš naujo įvertinti tikimybę realizuoti pirkimo opcioną kiekvienos finansinės atskaitomybės datą ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, o esant bet kokiems pokyčiams - tai turi būti atspindėta atitinkamai finansinėse ataskaitose. 2020 m. neįvyko jokių reikšmingų įvykių ir aplinkybių, kurie turėtų įtakos, o finansinės nuomos apskaitos pakeitimai pagal 16-ojo TFAS reikalavimus 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo atlikti.

Per 2019 metus įvyko šie reikšmingi įvykiai, nulėmę poreikį iš naujo įvertinti pirkimo opciono realizavimo tikimybę:

  • 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių (toliau - įstatymas) pakeitimai, nustatantys įpareigojimą Bendrovei, kaip suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorei, įsigyti nuosavybės teisę į laivą-saugyklą (pasirinkus ekonomiškiausią variantą) ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.;
  • 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinimo SGD saugumo dedamosios sumažinimui;
  • 2019 m. spalio 24 d. Bendrovės Valdyba priėmė sprendimą ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įsigyti laivą-saugyklą su sąlyga, kad 1) turi būti užtikrintas laivo-saugyklos pirkimo finansavimas ir 2) Seimas suderins valstybės pagalbą paskolai gauti;
  • 2019 m. gruodžio 19 d. . Šiaurės Investicijų Bankas (ŠIB) priėmė įpareigojantį sprendimą dėl paskolos,

skirtos 100 % (iki 160 mln. EUR) laivo-saugyklos įsigijimo finansavimui, suteikimo;

  • 2019 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė teigiamą sprendimą dėl Valstybės garantijos suteikimo laivosaugyklos įsigijimo paskolai bei saugumo dedamosios mažinimo paskolai;
  • 2019 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta sutartis su NIB dėl paskolos saugumo dedamosios mažinimui.

Vertindama pirkimo opciono tikimybę, Bendrovės vadovybė atsižvelgė į daugybę ekonominių, dydžio ir laivo-saugyklos technologinių aplinkybių, kurios parodė, kad:

  • Šiuo metu naudojamas plaukiojantis SGS laivassaugykla yra ekonomiškai naudingiausiais variantas, atsižvelgiant į 1) prieinamumą, 2) tokio paties funkcionalumo naujų ir naudotų laivų-saugyklų bei panaudotų dujovežių konversijų į laivų-saugyklų kainas, ir 3) galimas papildomas investicijas į bet kurį kitą laivą-saugyklą;
  • Rinkoje šiuo metu vyrauja 170-180 tūkst. m3 dydžio laivai-saugyklos ir SGD dujovežiai, kurie gali priimti pilnus krovinius iš SGD dujovežių (140-180 tūkst. m3 ) ir dėl to patenkina SGD tiekėjų poreikius neapribojant jų galimybių pilnai naudotis terminalu;
  • Dabartinio terminalo dydis ir parametrai reikalingi tam, kad atitiktų energetinio saugumo N-1 kriterijų, tam, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas tuo atveju, jeigu didžiausias tiekėjas negalėtų patenkinti dujų poreikio esant aukščiausiai paklausai;
  • Šiuo metu naudojamo FSRU technologija yra laikoma vis dar pažangia /nepasenusia palyginus su kitais įrenginiais. Taip pat FSRU "Independence" yra pasiruošęs priimti biodujas ir išlikti funkcionalus,

atsižvelgiant į ES ilgalaikius ekologiškos politikos sprendimus;

  • 2020 m. atlikta sausojo doko apžiūra patvirtino, kad šiuo metu naudojamas laivas-saugykla yra geros būklės ir yra sukonstruotas taip, kad dar galės būti naudojamas mažiausiai 25-erius metus.
  • 2020 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo. Europos Komisijos sprendimas užtikrina Bendrovės galimybę atsiimti lėšas pagal 2020 m. kovo 9 d. Bendrovės ir Šiaurės investicijų banko sudarytą paskolos sutartį.

2021 m. gruodžio 31 d. anksčiau minėtos sąlygos vis dar galioja ir nepasikeitė. Be to:

2021 m. KN, įgyvendindama ilgalaikio SGD importo infrastruktūros sprendimo projektą, organizavo intensyvias diskusijas su rinkos dalyviais, rinkos konsultacijas dėl pirkimo dokumentų ir metų viduryje paskelbė viešą tarptautinį SGD laivo-saugyklos įsigijimo konkursą.

  • 2022 m. vasario mėn. KN Valdyba priėmė sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos "Independence" įsigijimo pasibaigus jo nuomos sutarčiai.
  • 2022 m. vasario 25 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą ir pritarė AB "Klaipėdos nafta" Valdybos sprendimui įsigyti laivą-saugyklą "Independence".

Dabartiniu požiūriu Bendrovės vadovybė yra pagrįstai įsitikinusi, kad nuomos sutarties pirkimo opcionas bus įgyvendintas, todėl, 2021 m. gruodžio 31 d. pirkimo opciono apskaita nebuvo pakeista.

I N V E ST I C I J O S

Žemiau pateikiamas 2021 m. reikšmingiausių vykdytų investicijų sąrašas:

EIL.
NR.
PROJEKTO
PAVADINIMAS
PER 2021 M.
INVESTICIJŲ
SUMA SU
IŠANKSTINIAIS
MOKĖJIMAIS
TRUMPAS PROJEKTO APRAŠYMAS
1. Krantinių nr. 1 ir
nr. 2
modernizacija
4,6 mln. EUR Krantinės nr. 1 rekonstrukcijos I-asis statybos darbų etapas perėjo į
užbaigimo etapą – buvo atliekami įrangos bandymo ir paleidimo
darbai bei pasiruošimas bandomajai naftos produktų krovos į laivą
operacijai.
2. Talpyklų
rekonstrukcijos
bitumo
saugojimui ir
krovai projektas
1,8 mln. EUR Dviejų esamų akumuliacinių talpyklų rekonstravimas ir pritaikymas
bitumo krovai. Per 2021-uosius metus projektas perėjo į užbaigimo
etapą – bitumo krovos partija buvo pakrauta į pirmąjį laivą ir kitos
susijusios krovos operacijos atliktos be nesklandumų.
3. Energijos
suvartojimo
stebėjimas ir
efektyvumo
didinimas
0,3 mln. EUR Įdiegti tikslesni dujų, garo ir elektros suvartojimo stebėjimo įrengimai,
jie integruoti į bendrą esamą valdymo sistemą.
4. Katilų Nr.1 ir Nr.2
degiklių
pakeitimas
0,2 mln. EUR Naftos terminalo veikloje naudojamų šilumos gamybos katilų degiklių
pakeitimas naujais, atitinkančiais pasikeitusius kurą deginančių
įrenginių išmetamų teršalų ribinius reikalavimus. 2021-aisiais metais
projektas perėjo į užbaigimo etapą – visa reikalinga įranga pilnai
sumontuota ir metų gale atlikti bandymai, parodę, jog teršalų ribiniai
reikalavimai neviršijami.
5. Garų surinkimas iš
geležinkelio
estakadų ir TNP
parko rezervuarų
0,3 mln. EUR Aplinkosaugos projektas, kurio tikslas - surinkti iš esamų geležinkelio
estakadų ir TNP talpyklų parko naftos produktų krovos procesu metu
susidarančius garus ir nukreipti į garų filtravimo įrenginį. 2021 metais
buvo pilnai užbaigti projekto darbai, įrenginiai paleisti bandomuoju
režimu.

V E I K L O S PL A N A I I R PR O G N O Z Ė S

2020 m. vasario 13 d. Bendrovės Stebėtojų taryba patvirtino KN veiklos strategiją iki 2030 m. Pagrindinės strategijos kryptys yra tarptautiniai SGD projektai, naftos terminalų konkurencingumo stiprinimas ir Klaipėdos SGD paslaugų centro plėtra Baltijos regione. KN veiklos strategiją iki 2030 m. rasite adresu: 2030.kn.lt.

2021 m. Grupė ir Bendrovė susidūrė su daug iššūkių. Dėl 2021 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/1030 Baltarusijai įvestų sankcijų nebebuvo galima vykdyti naftos produktų tranzito iš Baltarusijos. Baltarusijos naftos produktų perkrovimas sustabdytas 2021 m. vasario mėn. ir ateityje nebenumatoma vežti krovinių iš Baltarusijos. Grupės ir Bendrovės vadovybė peržiūrėjo Klaipėdos naftos terminalo būsimų pinigų srautų prognozes ir pripažino Klaipėdos naftos terminalo turto 54,2 mln. EUR vertės sumažėjimą.

Naftos produktų krovos iš Baltarusijos sumažėjimą iš dalies kompensavo naftos produktų saugojimo paslaugos, kurių paklausa 2021 m. išliko stabili. Grupės ir Bendrovės vadovybė numato, kad naftos produktų talpyklų, skirtų vidutinės trukmės ir ilgalaikiam produktų saugojimui, nuomos paklausa išliks. Jau sudarytos kelios tokių paslaugų sutartys, įskaitant benzino talpyklų nuomos sutartis, dėl kurių Grupė ir Bendrovė galės išnaudoti infrastruktūrą, įprastai naudojamą Baltarusijos naftos produktų krovai. Grupės ir Bendrovės vadovybė tai vertina kaip stabilią alternatyvą naftos produktų krovai.

Reaguodama į naftos produktų krovos sumažėjimą, Bendrovė iš naujo įvertino savo 2021 m. ir 2022 m. investicijų planus ir atidėjo investicijas, nesusijusias su verslo tęstinumu. Be to, pradėta ilgalaikės strategijos peržiūra, kuri bus baigta 2022 m. Bendrovė vykdo projektus, susijusius su sąnaudų mažinimu ir veiklos efektyvinimu, toliau daugiausia dėmesio skirs naftos terminalų paslaugų ir produktų įvairinimui bei tarptautiniams SGD projektams.

Atsižvelgiant į 2021 m. įvykius, tikslai, nustatyti 2030 m. veiklos strategijoje, yra tokie pat svarbūs kaip niekada anksčiau ir pasirodė esantys teisingi, tačiau Bendrovė turės pertvarkyti savo veiklą greičiau, nei buvo galima tikėtis pirminėse strategijos prielaidose (daugiau informacijos apie strateginius tikslus rasite 2021 m. metinio pranešimo skyriuje "Veiklos strategija"). Grupė ir Bendrovė siekia vykdyti keletą lygiaverčių veiklų, kurios leidžia didinti grąžą investuotojams ir taip pat sumažina galimą trumpalaikį neigiamą poveikį vienam ar kitam verslo segmentui. Tokiu būdu, naujovės ir naujų verslo galimybių paieška, veiklos diversifikavimas, aplinkosaugos, socialiniai ir verslo valdymo aspektai yra svarbiausi 2022 m. uždaviniai.

I N F O R M A C I J A A PI E BE N D R O V Ė S A K C I N I N K US I R A K C I J A S

BENDROVĖS AKCININKAI IR AKCIJOS

PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĖS AKCIJAS
ISIN kodas LT0000111650
Trumpinys KNF1L
Emisijos dydis (vnt.) 380.396.585

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Pagrindiniame prekybos sąraše.

BENDROVĖS AKCININKAI

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 4.926 akcininkai (2020 m. gruodžio 31 d. – 3.444) 1 . Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

    1. Gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
    1. Gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
    1. Gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
    1. Nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
    1. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
    1. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.

Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

  1. Kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:

    1. Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
    1. Gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
    1. Kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir Valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
    1. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
    1. Kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

1

Remiantis AB SEB bankas duomenimis.

2021 M. GRUODŽIO 31 D. 2020 M. GRUODŽIO 31 D.
AKCININKAS
(ĮMONĖS
PAVADINIMAS,
RŪŠIS,
BUVEINĖS ADRESAS, ĮMONĖS KODAS)
TURIMŲ AKCIJŲ
SKAIČIUS (VNT.)
TURIMA
ĮSTATINIO
KAPITALO DALIS
(%)
TURIMŲ AKCIJŲ
SKAIČIUS (VNT.)
TURIMA
ĮSTATINIO
KAPITALO DALIS
(%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
(Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)
275.687.444 72,47% 275.687.444 72,35%
UAB koncernas "Achemos grupė" (Vykinto g.
14, Vilnius, 156673480)
39.662.838 10,43% 39.662.838 10,41%
Kiti (mažiau nei 5% kiekvienas) 65.046.303 17,10% 65.702.111 17,24%
Iš viso 380.396.585 100,00% 381.052.393 100,00%
BENDROVĖS AKCININKŲ STRUKTŪRA PAGAL KATEGORIJAS BEI REGIONUS:
BENDROVĖS
AKCININKŲ STRUKTŪRA PAGAL KATEGORIJAS
15,05%

BENDROVĖS AKCININKŲ STRUKTŪRA PAGAL KATEGORIJAS BEI REGIONUS:

KNF1L akcijos kainos dinamika NASDAQ Vilnius biržoje 2017 m. – 2021 m.:
2021 2020 2019 2018 2017
Didžiausia akcijos kaina, EUR 0,359 0,414 0,444 0,574 0,572
Mažiausia akcijos kaina, EUR 0,298 0,301 0,357 0,386 0,428
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai,
EUR
0,307 0,320 0,362 0,410 0,508
Vidutinė akcijos kaina, EUR 0,320 0,331 0,393 0,502 0,490
Apyvarta, vnt. 19.004.133 23.934.244 5.908.666 6.936.769 10.501.664
Apyvarta, tūkst. EUR 6.110 7.928 2.296 3.552 5.083
Kapitalizacija, tūkst. EUR 116.782 121.920 137.875 156.049 193.348
PREKYBA KNF1L AKCIJOMIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOJE "NASDAQ VILNIUS" 2019-2021 M.
0,50 1400
1200
0,40 1000

BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 110.315 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. buvo 110.505 tūkst. EUR). Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.396.585 paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 EUR. 2021 m. sausio 11 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja AB "Klaipėdos nafta" įstatų redakcija su sumažintu,

110.315 tūkst. EUR, įstatiniu kapitalu. Lietuvos Respublikos finansų ministerija leido Bendrovei sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant 655.808 vienetus Bendrovės įsigytų savų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 EUR.

Per 2021 m. Bendrovė neįsigijo savo akcijų.

DIVIDENDAI

2021 m. balandžio 30 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2020 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį ir 2020 m. pelno paskirstymą. 2021 m. Bendrovė išmokėjo 7.538 tūkst. EUR arba 0,0198 EUR dividendus vienai akcijai (2020 m. buvo išmokėti 7.947 tūkst. EUR arba 0,0209 EUR dividendai vienai akcijai).

Žemiau pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius laikotarpius už prieš tai ėjusius finansinius metus:

2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m.
Dividendai, tūkst. Eur 7.538 7.947 11.577 17.031 9.656
Vienai akcijai tenkantys dividendai, Eur 0,0198 0,0209 0,0304 0,0447 0,0254
Paskirstytinas pelnas 1 akcijai, Eur 0,03 0,02 0,03 0,04 0,04
Dividendai, tenkantys (praėjusių metų) pelnui,% 70% 100% 100% 100% 70%

DIVIDENDŲ POLITIKA

2021 m. liepos 28 d. AB "Klaipėdos nafta" Valdyba patvirtino atnaujintą Dividendų politiką. Dividendų politika numato, kad Bendrovės Valdyba, vadovaudamasi Bendrovės audituotomis finansinėmis ataskaitomis,

parengtomis pagal TFAS, teikia Bendrovės akcininkams tvirtinti sprendimo dėl dividendų skyrimo sprendimo projektą, kuriame dividendų dydis siūlomas, atsižvelgiant į Bendrovės ataskaitinio laikotarpio nuosavo kapitalo grąžą.

Bendrovės tikslas - didinti akcininkams sukuriamą vertę ir mokėti stabilius dividendus. Dividendų politikai keliami šie tikslai:

  • atitiktis galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, poįstatyminiams teisės aktams, Bendrovės įstatams bei vidiniams dokumentams;
  • Bendrovės akcininkų interesų užtikrinimas;
  • įsipareigojimas siekti aukštų įmonių valdymo standartų;
  • Bendrovės rinkos vertės kėlimas;
  • Bendrovės procedūrų, susijusių su skaidriu dividendų paskelbimu ir mokėjimu, apibrėžimas.

AB "Klaipėdos nafta" dividendų politikos nuostatai sukurti remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais (įskaitant, bet neapsiribojant reguliavimu galiojančiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu nr. 655 "Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Nutarimas) - šis reguliavimas pakeitė prieš tai galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 20 "Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas", patys dividendų skirstymo principai ir reguliavimas nepasikeitė, jie išlieka galioti ir buvo perkelti į Nutarimą), Bendrovės įstatais bei kitais Bendrovės vidiniais dokumentais.

Pagal Bendrovės Dividendų politikos 4.4. punktą apskaičiuojant dividendų dydį už 2021-2024 metus iš paskirstytinojo pelno eliminuojama nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtaka ir kitos nerealizuoto pelno (nuostolių) sumos. Bendrovės nuosavo kapitalo grąžos rodiklis apskaičiuojamas naudojant audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis, ataskaitinių metų grynąjį pelną (nuostolius), eliminavus nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtaką ir kitas nerealizuoto pelno (nuostolių) sumas, dalijant iš nuosavo kapitalo vidurkio šio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Laikotarpio pradžios nuosavo kapitalo dydis koreguojamas, įvertinus prieš ataskaitinį laikotarpį einančio laikotarpio ir iki jo sukauptą nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtaką ir kitas nerealizuoto pelno (nuostolių) sumas, o laikotarpio pabaigos nuosavo kapitalo dydis – įvertinus ataskaitinio laikotarpio ir iki jo sukauptą nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtaką ir kitas nerealizuoto pelno (nuostolių) sumas.

Pagal Bendrovės Dividendų politikos 4.5. punktą, Bendrovės Valdyba kasmet atsižvelgia į:

finansinius rodiklius, įvertinančius einamąją Bendrovės finansinę būklę (grynoji skola/EBITDA, paskolų aptarnavimo rodiklis, palūkanų aptarnavimo rodiklis, nuosavo kapitalo rodiklis).

  • Bendrovės veiklos rodiklius einamuoju laikotarpiu, kad būtų užtikrintas būtinasis lėšų poreikis sklandžiam darbu.
  • nuosavo kapitalo ir paskolų dalį, reikalingą strateginių bei investicinių projektų įgyvendinimui.
  • prisiimtus finansinius ir nefinansinius įsipareigojimus Bendrovės finansuotojams.
  • į akcijų rinkos situaciją dėl dividendų pajamingumo.
  • Bendrovės Strategijos įgyvendinimą;
  • planų pasikeitimus dėl strateginių, investicinių projektų įgyvendinimo, jų apimties ar jų finansavimo. Pagal Bendrovės Dividendų politikos 4.7. punktą, finansinių metų dividendai turėtų būti:
  • ne mažesni nei 85% nuo Bendrovės paskirstyto pelno, jei nuosavo kapitalo grąža (ROE) tais finansiniais metais yra ne didesnė, nei 1%.
  • ne mažesni nei 80% nuo Bendrovės paskirstyto pelno, jei nuosavo kapitalo grąža (ROE) tais finansiniais metais yra didesnė, nei 1 %, bet mažesnė, nei 3%.
  • ne mažesni nei 75% nuo Bendrovės paskirstyto pelno, jei nuosavo kapitalo grąža (ROE) tais finansiniais metais yra didesnė, nei 3 %, bet mažesnė, nei 5 %.
  • ne mažesni nei 70% nuo Bendrovės paskirstyto pelno, jei nuosavo kapitalo grąža (ROE) tais finansiniais metais yra didesnė, nei 5 %, bet mažesnė, nei 10%.
  • ne mažesni nei 65% nuo Bendrovės paskirstyto pelno, jei nuosavo kapitalo grąža (ROE) tais finansiniais metais yra didesnė, nei 10 %, bet mažesnė, nei 15%.
  • ne mažesni nei 60% nuo Bendrovės paskirstyto pelno, jei nuosavo kapitalo grąža (ROE) tais finansiniais metais yra didesnė nei 15%.

Mokėtinas dividendų dydis įprastai neturėtų būti mažesnis nei nurodyta Bendrovės Dividendų politikos 4.7. punkte. Kita vertus, atsižvelgiant į 4.5. punkto sąlygas, gali būti siūlomas išmokėti ir mažesnis dividendų dydis.

AB "Klaipėdos nafta" Dividendų politiką galite rasti KN interneto tinklalapyje.

SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB BANKAS FINANSŲ RINKŲ DEPARTAMENTO REKVIZITAI:
Įmonės kodas 112021238
Buveinės adresas J. Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas 1528
El. paštas [email protected]
Interneto tinklapis www.seb.lt

I N F O R M A C I J A A PI E G R UPĖ S D A R BUO T O J US

PERSONALAS

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, nuolatinį procesų ir profesinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą bei Bendrovės kultūrą, pakaitomumo planavimą, kas taip pat sukuria papildomą vertę įmonei ir jos suinteresuotosioms šalims.

Grupės darbuotojų skaičius metų pabaigoje:

2021-12-31 2020-12-31 POKYTIS, %
AB "Klaipėdos nafta" 342 383 -10,7
UAB "SGD terminalas" 2 2 -
UAB "SGD logistika" 2 2 -
UAB "SGD SPB" 2 2 -
KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA 27 22 22,7
Iš viso 375 411 -8,8
Pastabos:
  • Prie dirbančių darbuotojų neįskaičiuojami nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai.

Grupės ir Bendrovės darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 2021 m. gruodžio 31 d.:

MOTERYS % VYRAI %
AB "Klaipėdos nafta" 87 25,4% 255 74,6%
UAB "SGD terminalas" 1 50,0% 1 50,0%
UAB "SGD logistika" 1 50,0% 1 50,0%
UAB "SGD SPB" 1 50,0% 1 50,0%
KN Açu Servicos de Terminal
de GNL LTDA
4 14,8% 23 85,2%
Iš viso 94 25,1% 281 74,9%

Vidutinis Grupės darbuotojų amžius - 44 metai. Išsami informacija apie darbuotojų amžių, darbo patirtį ir išsilavinimą pateikiama skaičiais žemiau (metais).

Grupės darbuotojų išsilavinimas pagal kategorijas:

DARBUOTOJŲ
KATEGORIJA
DARBUOTOJAI
2021-12-31
UNIVERSITETINIS PROFESINIS VIDURINIS AR KITAS DARBUOTOJAI
2020-12-31
UNIVERSITETINIS PROFESINIS VIDURINIS AR KITAS
Vadovai 1) 58 56 2 0 50 48 2 0
Specialistai 192 169 16 7 215 183 17 15
Darbininkai 125 19 78 28 146 15 49 82
Iš viso 375 244 96 35 411 246 68 97

1) Bendrovės vadovus sudaro: generalinis direktorius, direktoriai ir padalinių vadovai

DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA IR ATLYGIO POLITIKA

Bendrovė siekia sukurti motyvuojančią, teisingą, skaidrią ir visiems suprantamą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai įgyvendinti savo misiją ir pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus. 2016 m. rugsėjo mėn. buvo suformuota ir patvirtinta Darbuotojų atlygio politika, o 2017 m. rugsėjo mėn. patvirtinta Atlygio sistemos formavimo tvarka.

Bendrovės Atlygio mokėjimo politika apibrėžia Bendrovės darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus; sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. Atlygio mokėjimo politika taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Atlygio mokėjimo politikos tikslai:

  • Užtikrinti aiškiai suprantamą, teisingą ir skaidrią darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo tvarką, Bendrovės konkurencingumą darbo rinkoje;
  • Skatinti darbuotojus įgyvendinti Bendrovės strategijoje numatytus tikslus ir, vadovaujantis Bendrovės vertybėmis, kurti pridėtinę vertę bei didinti grąžą akcininkams.

Darbuotojo atlygio galimi elementai: fiksuota atlyginimo dalis – mėnesinė alga (arba valandinis atlygis) ir kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama už trumpalaikius darbuotojo rezultatus arba už metinius Bendrovės/ darbuotojo veiklos rezultatus.

Atlygio sistema formuojama pareigybių suskirstymo į lygius Hay metodikos pagrindu, nustatant kiekvienos pareigybės svorį (teisingo atlygio už darbą užtikrinimui Bendrovės viduje). Mėnesinio atlygio dydis pareigybei nustatomas įvertinus kiekvienos pareigybės funkcijoms atlikti reikalingą žinių lygį ir darbo patirtį, funkcijų sudėtingumą, atsakomybės prisiėmimo laipsnį ir vadovavimo lygį, darbo įtaką / riziką Bendrovės veiklos rezultatams, darbo sąlygas. Siekiant užtikrinti Bendrovės darbuotojų atlygio konkurencingumą ir skatinti siekti rezultatų, nustatant atlygį (fiksuota ir kintamoji atlyginimo dalys), orientuojamasi į Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių atlygio rinkos 50-osios ir 75-osios procentilių intervalą. Atskiriems tos pačios pareigybės darbuotojams mėnesinis atlygis gali būti skirtingas, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos ir turimos patirties, gebėjimų, deleguotų funkcijų ir atsakomybių. Kintamoji atlyginimo dalis formuojama Atlygio mokėjimo politikoje nustatyta tvarka.

Darbuotojų bazinis atlyginimas dažniausiai peržiūrimas kartą metuose, atsižvelgiant į: Lietuvos darbo rinkos tendencijas, Bendrovės veiklos rezultatus, Bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus, Bendrovei svarbių pareigybių darbo rinkoje paklausos – pasiūlos situaciją.

Išsami informacija apie Bendrovės vadovų atlyginimų sistemą pateikiama 2021 m. AB "Klaipėdos nafta" Atlygio ataskaitoje.

Grupės darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų (tūkst. EUR) paskirstymas pagal įmones:

2021 2020 POKYTIS, %
AB "Klaipėdos nafta" 11.845 11.900 -0,5
UAB "SGD terminalas" 3 3 -
UAB "SGD logistika" 3 3 -
UAB "SGD SPB" 3 3 -
KN Açu Servicos de Terminal de GNL LTDA 829 855 -3,0
Iš viso 12.683 12.764 -0,6

Vidutinis darbuotojų skaičius pagal kategorijas:

VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
Darbuotojų kategorija GRUPĖ GRUPĖ POKYTIS, BENDROVĖ BENDROVĖ POKYTIS,
2021 m. 2020 m . % 2021 m. 2020 m. %
Vadovai 1) 58 48 20,8 47 42 11,9
Specialistai 200 210 -4,8 179 188 -4,8
Darbininkai 130 142 -8,5 129 142 -9,2
Iš viso 388 400 -3,0 355 372 -4,6
1) Bendrovės vadovus sudaro: generalinis direktorius, direktoriai ir padalinių vadovai

Vidutinis Bendrovės visų darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis nesikeitė, lyginant su 2020 m. (2021 m. – 2.570 EUR/mėn., 2020 m. – 2,574 EUR/mėn).

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (BRUTO), EUR
Darbuotojų kategorija GRUPĖ GRUPĖ POKYTIS, BENDROVĖ BENDROVĖ POKYTIS,
2021 2020 % 2021 2020 %
Vadovai 1) 5.061 5.507 -8,1 5.459 5.719 -4,5
Specialistai 2.445 2.511 -2,6 2.553 2.552 0,0
Darbininkai 1.614 1.741 -7,3 1.614 1.741 -7,3
Iš viso 2.506 2.543 -1,5 2.570 2.574 -0,2

1) Bendrovės vadovus sudaro: generalinis direktorius, direktoriai ir padalinių vadovai. 2021 m. apskaičiuotos tokios Grupės vadovų atlyginimų sumos: 3.684 tūkst. EUR, iš kurių darbdavio sumokėti mokesčiai sudarė 177 tūkst. EUR (kai tuo tarpu 2020 m. – 3.137 tūkst. EUR, iš kurių darbdavio sumokėti mokesčiai sudarė 103 tūkst. EUR). Grupės vadovo vidutinis metinis darbo užmokestis 2021 m. sudarė 63,5 tūkst. EUR (2020 m. - 65,3 tūkst. EUR).

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.

GRUPĖ BENDROVĖ
Darbuotojų kategorija 2021 m. 2021 m.
Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys
Vadovai 1) 5.061 5.021 5.210 5.459 5.544 5.210
Specialistai 2.445 2.587 2.208 2.553 2.747 2.255
Darbininkai 1.614 1.635 1.217 1.614 1.635 1.217
Iš viso 2.506 2.509 2.523 2.570 2.569 2.573

2021 m. vidutinis darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis (bruto) pagal lytį:

1) Bendrovės vadovus sudaro: generalinis direktorius, direktoriai ir padalinių vadovai.

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.

DARBUOTOJŲ VEIKLOS VERTINIMO IR PREMIJAVIMO TVARKA

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Darbuotojams mokamos metinės premijos dydis tiesiogiai priklauso nuo: Bendrovės metinių tikslų pasiektų rezultatų ir darbuotojų asmeninių metinių rezultatų. Darbuotojų veiklos vertinimas, kartu su periodiniais tiesioginio vadovo ir darbuotojo pokalbiais metų eigoje, yra vienas iš efektyviausių vadovavimo ir darbuotojų įsitraukimą didinančių būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti bendradarbiaujančius, pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių,

leidžiantis susitarti su darbuotojais ir kartu planuoti jų karjerą, didinti jų motyvaciją bei skatinti nuolat tobulėti savo profesinėje srityje.

Visų kategorijų darbuotojai - darbininkai, specialistai ir vadovai - vertinami ir apdovanojami metine premija už iš anksto nustatytų metinių tikslų pasiekimą (KAS) ir įvertinimą, kaip jie laikosi Bendrovės vertybių (KAIP). 2020 m. "Asaichi" metodikos įgyvendinimas buvo vienas iš trijų Bendrovėje inicijuotų LEAN įrankių. Tai dar labiau

pagerino veiklos valdymą: svarbiausi rodikliai (arba KPI) buvo peržiūrimi ir kasdien atliekama asmeninė atskaitomybė. Kita vertus, metiniai veiklos vertinimo

DARBUOTOJŲ ATRANKA IR ĮDARBINIMAS

2020 m. balandžio mėn. Bendrovė patvirtino darbuotojų atrankos ir įdarbinimo procedūrą, kurios tikslas yra standartizuoti darbuotojų atrankos procesą ir užtikrinti efektyvias ir veiksmingas KN personalo (darbuotojų ir praktikantų) atrankos organizavimo procedūras, siekiant sėkmingai pasiekti KN tikslus - atrinkti darbuotojus, kurie pripažįsta KN vertybes ir turi didžiausią potencialą pasiekti jiems keliamus tikslus.

Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti KN strategijoje nustatyti tikslai, yra atliekamas personalo poreikių

DARBUOTOJŲ PASITENKINIMAS IR ĮSITRAUKIMAS

Septynis metus iš eilės Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, siekdama nustatyti darbuotojų pasitenkinimą darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2021 m. atliktos personalo apklausos parodė, kad 61% darbuotojų yra visiškai patenkinti savo darbo aplinka, Bendrove ir jos kultūra (2020 m. – 67%). Šis rodiklis viršija Lietuvos organizacijų darbuotojų pasitenkinimo darbu vidurkį (59%).

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.

susitikimai leidžia apmąstyti visus metus per kompetencijų ugdymo perspektyvą, taip pat saugaus elgesio, mokymosi galimybes, karjeros pažangą ir siekius.

įvertinimas ir planavimas. Kiekvienais metais Bendrovės vadovybė parengia ateinančių metų personalo planą. Plane atsižvelgiama į darbuotojų darbo krūvį, naujų pareigybių poreikį (dėl organizacinių pokyčių ar teisinių reikalavimų), darbuotojų mobilumą (perėjimą iš vieno etato į kitą) ir natūralius pokyčius (išėjimą į pensiją, vaiko priežiūros atostogas ir kt.). Pagrindiniai įdarbinimo proceso žingsniai apima darbuotojo poreikio įvertinimą, reikalingų kompetencijų nustatymą, potencialių kandidatų paiešką ir pritraukimą, darbo pokalbius, galutinį sprendimą ir pasiūlymo parengimą.

Bendrovė vertina įsitraukimo lygį, nes mano, kad darbuotojai, kurie yra įsitraukę į savo darbą, tai padaro lengviau, jaučiasi laimingesni, yra novatoriškesni ir atitinkamai generuoja didesnę grąžą akcininkams, efektyviai įgyvendindami strategiją ir pasiekdami tikslus. Įsitraukimo lygis nukrito (nuo 75% iki 69%) ir grįžo į 2019 m. lygį. KN rezultatas vis dar viršija 2021 m. Lietuvos organizacijų įsitraukimo į darbą vidurkį (63%) ir kartu rodo, kad darbuotojų skaičiaus mažinimas ir kiti organizaciniai iššūkiai per metus turėjo įtakos darbuotojų įsitraukimui.

DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PLĖTROS PRINCIPAI

KN mokymų programa skirta skatinti darbuotojų tobulėjimą tiek savarankiškai, tiek per strategiškai svarbių žinių ir įgūdžių, kurie yra mokymų programų dalis, mokymosi procesus. Visiems darbuotojams suteikiama galimybė dalyvauti programose. KN mokymų programos diegimas grindžiamas 6 principais: susiejimas su verslo strategija, padalinių bendradarbiavimas, poreikių nustatymas remiantis darbuotojų kompetencijų vertinimu, mokymosi efektyvumo matavimas, švietimo integravimas su kitais procesais ir tinkamų ugdymo priemonių parinkimas.

Iki 15% metinio mokymosi ir plėtros biudžeto skiriama darbuotojams, atliekantiems įvairias oficialias studijas skirtinguose universitetuose, finansuoti.

Pastaruosius trejus metus Bendrovė atlieka 360 laipsnių grįžtamojo ryšio tyrimą vadovams. Laikydamiesi metodo, KN vadovai gauna atsiliepimus apie savo elgesį pagal Bendrovės vertybes ir vadovavimo kompetencijas iš su jais dirbančių žmonių. Remdamiesi apklausos rezultatais, vadovai sukuria savo asmeninio tobulėjimo planus ir taip tampa dar geresniais savo komandų lyderiais. 2021 m. Bendrovė pradėjo vykdyti vidinę mentorystės programą, kurios tikslas - surasti kompetencijas įmonėje ir pasidalyti jomis su tais, kuriems jų reikia. Buvo sudaryta 17 porų, kurios kelis mėnesius dirbo pagal pasiūlytą modelį nustatinėjo tikslus, ieškojo būdų jiems pasiekti ir kartu vertino pažangą.

G R UPĖ S SO C I A L I N Ė A T S A K O MY BĖ

KN požiūriu, norint būti sėkmingu ir atsakingu visuomenės nariu ilgalaikėje perspektyvoje, verslo tvarumo principai neatsiejami nuo vykdomos veiklos. Kiekviena organizacija savo veikla gali kurti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį, tad siekiame tapti verslo, kuriančio pozityvią įtaką, pavyzdžiu.

Dialogas su suinteresuotosiomis šalimis yra vienas iš mūsų atviros ir atsakingos veiklos principų, kuris sudaro prielaidas identifikuoti esmines suinteresuotiesiems svarbias temas. KN vadovaujasi bendrovėje 2021 m. patvirtinta Suinteresuotųjų šalių politika, kuri skaidriai skelbiama KN tinklapyje. Bendrovė savo veikloje, įskaitant santykius su suinteresuotomis šalimis, vadovaujasi aukščiausius reikalavimus atitinkančiomis gerosios valdysenos praktikomis. Pagrindinės mūsų suinteresuotosios šalys yra: darbuotojai, akcininkai, verslo partneriai, klientai, bendruomenės ir visuomenė bendrai, sprendimų priėmėjai nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Temos, kurios aktualios mūsų tikslinėms grupėms, apima mūsų veiklos saugumą, ekonominį poveikį, aplinkosauginio veiksmingumo didinimą, gerosios valdysenos praktikas.

Bendrovė savo veikloje siekia aplinkosauginio ir socialinio sąmoningumo, gerųjų valdysenos praktikų taikymo. Atsižvelgdama į tai, KN socialinę atsakomybę ir tvarumą laiko svarbiausiais savo veiklos aspektais ir plėtoja savo verslą vadovaujantis šiomis gairėmis:

  • Ekonominė atsakomybė;
  • Skaidri ir etiška verslo praktika;
  • Patrauklus darbdavys;
  • Tvari partnerystė su klientais;
  • Įmonės poveikio aplinkai mažinimas ir prevencija.

Būdami ne tik Klaipėdos ir Kupiškio rajonams, bet ir nacionaliniu mastu savo veikla ir dydžiu svarbi įmonė, galime naudoti savo įtaką prisidedant prie skirtingų socialinės atsakomybės veiklos aspektų – ne tik skatindami dialogą su bendruomenėmis Klaipėdoje, bet ir prisidėdami prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kaip švaresnio kuro alternatyvos, naudojimo skatinimo, bei įsitraukdami į švietimo ir mokslo, sveikos gyvensenos, aplinkosaugos iniciatyvas organizacijos viduje ir už jos ribų.

KN poveikio sritys iki šiol buvo nustatomos atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir ilgalaikę strategiją, verslo rizikas ir galimybes. Papildomai 2021 m. IV ketv. – 2022 m. KN inicijavo svarbiausių tvarumo aspektų analizę (angl. materiality assessment), į kurią įtraukiamos ir KN suinteresuotosios šalys. Tokią analizę ketinama pabaigti 2022 m. I ketv., jos rezultatai duos vertingų įžvalgų

Bendrovei dėl tolimesnių tvarios veiklos krypčių vystymo ir tvarumo politikos.

ECONOMIC RESPONSIBILITY

KN yra strategiškai svarbi Lietuvos ir aplinkinio regiono energetinio saugumo įmonė, užtikrinanti galimybę importuoti naftą ir suskystintas gamtines dujas į Lietuvą ir kaimynines šalis, privalomojo Lietuvos Respublikos naftos produktų rezervo saugojimą ir patikimą bei efektyvų naftos produktų perkrovimą Klaipėdos uoste. Bendrovė taip pat atsakinga už SGD terminalo eksploatavimą ir valdymą Açu uoste Brazilijoje, kuris tiekia gamtines dujas ir elektrą Brazilijos rinkai. Mes suprantame tiesioginį ir netiesioginį savo veiklos vaidmenį mokesčiais, užimtumo politika, švietimo iniciatyvomis, verslo naujovėmis ir kitaip prisidėdami prie tvaraus ekonomikos augimo regionuose, kuriuose vykdome veiklą.

Atsižvelgiant į strateginę Bendrovės funkciją, KN turi tikslą didinti vertę akcininkams ir atstovauti geriausias verslo praktikas. Bendrovė nuolat stiprina įmonės valdymo kompetencijas ir įgyvendina aukščiausius valdymo standartus bei principus, kad sukurtų apčiuopiamą naudą valstybei ir jos žmonėms. Bendrovė nuolat įtraukiama į didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašą. Nepaisant pasaulinės pandemijos ir geopolitinių iššūkių, Lietuvos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2021 m. KN išlaikė 4-ąją poziciją tarp kitų 500 šimtų įmonių.

2021 m. KN buvo pripažinta ir viena iš 10 geriausiai santykius su investuotojais palaikančių bendrovių, įtrauktų į "Nasdaq Baltic" akcijų biržą. "Nasdaq Baltic Awards" įvertina įmonių kompetenciją skaidrumo, įmonių valdymo ir santykių su investuotojais srityse.

KN palaiko laisvą ir sąžiningą konkurenciją savo rinkoje, kartu stengdamasi pateikti aukščiausios kokybės komercinius sprendimus savo klientams. Gerą valdymo praktiką Bendrovėje sustiprino 2021 m. iš esmės atnaujinta itin svarbi pažeidimų prevencijos ir skaidrumo skatinimo gerosios praktikos priemonė – pranešimų kanalas "Pranešk / Speak - up". Įgyvendinus pakeitimus, pranešimų kanalą kuruoja Vidaus auditas, kuris funkciškai pavaldus Audito Komitetui, o administracinis pavaldumas – generaliniam direktoriui. Pokytis buvo inicijuotas siekiant atitikti geriausias praktikas, didinti skaidrumą, skatinti KN darbuotojų ir trečiųjų šalių sąmoningumą bei netoleranciją Elgesio standarto nesilaikymui ar bet kokioms korupcijos formoms, galinčioms daryti neigiamą įtaką ar žalą KN reputacijai ir įvaizdžiui. Tikimasi, kad pokytis sudarys dar geresnes sąlygas anonimiškai pranešti apie neteisėtus ir neetiškus veiksmus, užtikrinant pranešimus pateikusių asmenų konfidencialumą ir neliečiamumą.

Bendrovė netoleruoja jokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Grupė vadovaujasi Korupcijos netoleravimo politika. Ja aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, sukčiavimą, turto prievartavimą, neoficialios apskaitos kūrimą, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymą, fiktyvių išlaidų apskaitą, suklastotų dokumentų naudojimą ir kitas korupcijos apraiškas, minimas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją.

Bendrovėje yra įdiegti kontrolės mechanizmai, kurie yra skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti galimus korupcijos rizikos veiksnius. Vertindama korupcijos rizikas, KN analizuoja kiekvieno veiklos segmento veiklas ir procesus, sudarydama korupcijos rizikų sąrašą.

Kartą per metus KN atlieka galimos korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą. 2021 m., siekiant įvertinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, buvo vertinama kaip Bendrovėje rengiamos techninės specifikacijos organizuojant KN pirkimus. Korupcijos rizika taip pat vertinama vystant tarptautinius projektus – vertinami tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai, taip pat atsižvelgiama į korupcijos rizikos lygį šalyje. Taikomos papildomos kontrolės priemonės: stropaus patikrinimo procedūros verslo partneriams, antikorupcinės sąlygos sutartyse, KN korupcijos netoleravimo politikos nuostatų ir Elgesio standarto taikymas dukterinėse įmonėse bei santykiuose su verslo partneriais.

2021 m. KN darbuotojams rengė antikorupcinius mokymus apie galimus interesų konfliktus ir jų valdymą, korupcijos sampratą ir pasireiškimą Lietuvoje, korupcijos rizikas viešuosiuose pirkimuose. 2021 m. buvo surengti 3 vidiniai mokymai ir 2 išoriniai mokymai, kuriuose dalyvavo 152 darbuotojai. 2021 m. Bendrovėje nebuvo jokių korupcijos atvejų.

KN taip pat yra įsitraukusi į Skaidrumo akademijos iniciatyvą, kurią inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Akademijos tikslas yra skatinti įmones dalintis gerąja patirtimi korupcijos prevencijos srityje ir gauti ekspertų įžvalgų bei praktinių patarimų.

ATSAKOMYBĖ PRIEŠ DARBUOTOJUS

Pagrindinis KN turtas yra jos darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Jie yra mūsų veiklos su technologijomis centre. Įmonės personalo politika yra orientuota į komandinio darbo ir vienybės ugdymą, nuolatinę pažangą, optimalų žmogiškųjų išteklių panaudojimą, personalo kompetencijų stiprinimą ir įsitraukusios kultūros ugdymą, kuri sukuria didesnę pridėtinę vertę ir įgalina asmeninį bei Bendrovės augimą.

Mes skatiname darbuotojų įvairovę ir įtraukiančią darbo aplinką. Norint pasiekti ilgalaikę sėkmę, būtinos

įvairios idėjos, perspektyvos ir talentai, todėl mes palaikome įvairovę, nes tai yra svarbus turtas ir esminis šaltinis naujovėms ir konkurencingumui, leidžiantis kiekvienam iš mūsų visapusiškai dalyvauti ir prisidėti prie KN sėkmės ir padėti užtikrinti, kad verslas veiktų efektyviai ir išnaudotų tinkamas augimo galimybes. Bendrovė vertina, skatina ir kompensuoja atsižvelgdama į kvalifikaciją, patirtį, kompetencijas ir rezultatus, o ne į šališkumą ar asmeninius pageidavimus. Mes atmetame visas diskriminacijos formas.

Veiklą grindžiame KN vertybėmis ir laikomės pagarbos, bendradarbiavimo, profesionalumo ir tobulėjimo principų. Mūsų vertybės lemia tai, kaip mes dirbame bet kurioje pasaulio vietoje, ko tikimės iš savęs, kolegų, klientų, vadovybės ir kitų svarbių suinteresuotųjų asmenų.

Mes puoselėjame tokią aplinką, kurioje su kiekvienu darbuotoju elgiamasi vienodai, jis yra gerbiamas ir įgalinamas atskleisti savo galimybes.

Bendrovės atlyginimų sistema remiasi darbo struktūra, sukurta naudojant Hay metodiką, ir palyginant darbo užmokesčio vertes su užsienio kapitalo įmonėmis Lietuvos rinkoje, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas KN darbuotojas būtų atlyginamas teisingai ir konkurencingai. Bendrovės tikslas yra užtikrinti darbuotojų darbo užmokesčio konkurencingumą rinkoje, vidinį atlygio teisingumą ir pašalinti diskriminacijos bet kokiu pagrindu (amžiaus, lyties ir kt.) galimybę.

Bendrovė užtikrina darbo aplinką, atitinkančią griežtus darbuotojų saugos ir gerovės standartus. KN, kaip terminalų operatorė, suteikia ir palaiko sveikatos ir darbų saugos valdymo sistemą, kuria siekiama užtikrinti teisės aktais ir geriausia pramonės praktika paremtus saugos rodiklius ir nustatyti aiškius įsipareigojimus, tikslus ir atsakomybę. Bendrovės tikslas – sukurti tokią aplinką, kurioje būtų kontroliuojama profesinė sveikata ir saugumo rizika, kad būtų užkirstas kelias sužeidimams, nelaimingiems atsitikimams bei profesinėms ligoms, ir, kad būtų galima nustatyti, įvertinti ir kontroliuoti riziką, kylančią dėl nesaugių sąlygų, sužeidimų darbe ir ligų, susijusių su darbo procesais arba darbo aplinka. Taip pat orientuojamasi į darbuotojų švietimą, kad jie geriau suprastų savo vaidmenį mažinant neigiamą poveikį aplinkai, o didžiausia kiekvieno darbuotojo vertybė būtų jų pačių ir kitų sveikata ir saugumas.

2020 m. KN buvo sertifikuota pagal ISO 45001: 2018 standartą visoms terminalo veiklos rūšims Lietuvoje, įskaitant tarptautinę verslo plėtrą, o 2021 m. atliktas auditas patvirtino esamus ir naujus pasiekimus. Vykdomą KN Açu terminalo veiklos sertifikavimo procesą pagal ISO 45001: 2018 planuojama užbaigti 2022 m. II ketvirtį.

Vienas iš pagrindinių strateginių Bendrovės tikslų yra pastovus saugumo ir sveikatos sistemos gerinimas, užtikrinant tinkamą laikymąsi ir didinant saugumo kultūros lygį, kad būtų pasiektas 0 reikšmingų saugumo

incidentų ir nelaimingų atsitikimų rodiklis. 2021 m. KN nustatė aiškiai pamatuojamus rodiklius stebėti saugą bei darbuotojų saugą ir sveikatą yra šie: procesų saugos incidentas; LTR - nelaimingų atsitikimų darbe dažnumas; IR - vos neįvykusių nelaimingų atsitikimų ar galimų saugos incidentų dažnumas. Paminėti rodikliai yra santykiniai rodikliai rodantys darbuotojų saugumo ir sveikatos srities veiksmingumą ir naudojantis šiais rodikliais Bendrovė gali savo DSS veiksmingumą pasilyginti su kitomis tiek Lietuvos, tiek pasaulio bendrovėmis.

Atitinkamai daug dėmesio 2021 m. skirta saugios ir sveikos darbo aplinkos svarbai, darbuotojų saugos ir sveikatos kultūros puoselėjimui bei supratimo, kad darbuotojai suvoktų būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų, stiprinimui. Didelis dėmesys Bendrovėje buvo skiriamas vos neįvykusių nelaimingų atsitikimų ar galimų darbų saugos incidentų arba "Near miss" registravimui, kas pasaulinėje praktikoje yra plačiai taikoma nelaimingų atsitikimų prevencinė sistema. 2021 m. Bendrovei pavyko pasiekti išsikeltą tikslą susijusį su vos neįvykusių nelaimingų atsitikimų ar galimų saugos incidentų dažnumu. Taip pat 2021 m. Bendrovėje nebuvo nei vieno kritinio incidento.

2021 m. KN susitelkė į darbuotojų geros savijautos ir sveikatingumo puoselėjimą, ypatingą dėmesį skiriant judėjimo, gerokai sumažėjusio pandeminiu laikotarpiu, svarbą:

  • 2021 m. kovo 11 d. gegužės 9 d. Bendrovėje vyko aktyvumo iššūkis "KN juda!", kurio metu darbuotojai skatinti eidami arba bėgdami rinkti kilometrus. Į iššūkį įsitraukė 44 kolegos, kurie visi kartu nuo kovo 11 osios iki gegužės 9 dienos nužingsniavo 7 827,9 kilometrus.
  • 2021 m. vyko du virtualūs susitikimai su vienu žymiausiu Lietuvos sporto mokslo atstovų, habilituotu biologijos mokslų daktaru Albertu Skurvydu, kuris su KN darbuotojais dalijosi savo moksline ir praktine patirtimi bei pasakojo apie judėjimo svarbą.
  • Rugsėjo 16 22 d. minimos Europos judumo savaitės proga KN darbuotojai skatinti rinktis darnų transporto priemonių naudojimą. Judumo savaitės metu KN darbuotojai raginti bent vieną dieną išsiversti be automobilių bei atvykimui į darbą ieškoti kitų susisiekimo priemonių: eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar riedučiais.
  • Taip pat, 2021 m. KN kolegos Lietuvoje ir Brazilijoje buvome pakviesti dalyvauti tyrime apie nuovargį, kurį atliko profesionalūs VšĮ "Pozityvios sveikatos komanda" tyrėjai. Tyrėjai matavo skirtingas nuovargio formas: tai ir bendras, fizinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, sumažėjusi motyvacija, protinis nuovargis. Gauti rezultatai buvo pristatyti darbuotojams, pasidalinta patarimais, kaip įveikti nuovargį.

KORONAVIRUSO PREVENCIJA

Bendrovė ir toliau skyrė daug dėmesio koronaviruso prevencijai ir ėmėsi įvairių sveikatos apsaugos priemonių savo darbuotojams ir partneriams apsaugoti. Bendrovėje ir toliau buvo skatinamas hibridinis darbo modelis nuotoliniu būdu dirbti galintys darbuotojai buvo skatinami jį ir rinktis. Darbuotojams, negalintiems dirbti nuotoliniu būdu, yra numatytos papildomos sveikatos saugos priemonės ir įdiegta tinkama sveikatos saugos praktika Bendrovės terminaluose. Visos priemonės yra reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos.

Bendrovė 2021 m. nuosekliai teikė darbuotojams informaciją apie skiepus nuo koronaviruso, sudarė galimybes pasiskiepyti įmonės medicinos kabinete, taip pat plėtė darbuotojų žinias: 2021 m. vyko du virtualūs susitikimai su medikais, kuriuose buvo pristatoma aktuali informacija apie vakcinavimą nuo COVID-19 ligos, atsakyti į visuomenėje dažniausiai kylantys klausimai apie skiepijimą. Taip pat buvo rengiami periodiniai susitikimai su KN atstovais, atsakingais už darbuotojų saugos ir sveikatos sritį. 2022 m. KN patenka tarp organizacijų, kurių daugiau nei 90 proc. darbuotojų yra imunizuoti nuo koronaviruso.

2021 m. Bendrovė inicijavo vidinių mokymų sesijas psichologiniam ir emociniam atsparumui stiprinti. Tai prisidėjo prie darbuotojų psichologinio ir emocinio saugumo darbo vietoje. Psichologinis saugumas Bendrovėje metinio įsitraukimo tyrimo metu įvertintas aukštu 71 procentu iš 100. Apklausos metu darbuotojai atskleidė, kad vienas iš labiausiai džiuginančių aspektų bendrovėje yra gera darbo atmosfera.

KN didžiuojasi 2021 m. patekusi tarp 5 geriausių darbdavių Lietuvoje. Reitingą kasmet sudaro laikraštis "Verslo žinios". Tarp transporto ir logistikos įmonių KN užėmė pirmąją vietą.

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Vykdydami tarptautinę veiklą, mes siekiame tvarumo ir prisiimame socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę. Mes dirbame palaikydami tvirtus ir ilgalaikius santykius su vietos bendruomenėmis, kuriose veikia KN, ir savo verslo iniciatyvomis stengiamės būti geru verslo partneriu.

KN jau ne vienerius metus tęsia dialogą su kaimyninėmis bendruomenėmis. 2021 m. iš viso buvo surengti penki susitikimai, kuriuose aptarti bendruomenėms svarbios temos, atsakyta į bendruomenių atstovams rūpimus klausimus.

2021 m. socialinėje veikloje KN labiausiai įsitraukė į švietimo iniciatyvas, ne tik pristatydama bendrovės veiklą, bet ir siekdama jaunuolius sudominti tiksliaisiais mokslais bei inžinerinėmis profesijomis. Per metus KN įsitraukė į šešias švietimo iniciatyvas:

  • 2021 m. vasario mėnesį virtualioje paskaitoje Klaipėdos "Žemynos" gimnazijos gimnazistams KN Personalo skyriaus atstovė pasakojo, kaip pasiruošti ir sėkmingai pasirodyti darbo pokalbyje bei patarė, kaip pasirengti profesionalų gyvenimo aprašymą (CV).
  • 2021 m. kovo mėnesį KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius dalyvavo VšĮ "Klaipėda ID" inicijuotame nuotoliniame renginyje apie inžinerijos specialybes "Inžinerija ir kūryba. Kuo tai susiję?." Renginio, kuriame dalyvavo įvairių Klaipėdos gimnazijų moksleiviai, tikslas buvo supažindinti su inžinerijos sritimi ir paskatinti pagalvoti rinktis inžinerinę specialybę.
  • 2021 m. kovą-birželį KN dalyvavo VšĮ "Klaipėda ID" pilotiniame projekte "Gimnazistų tiriamieji darbai verslo įmonėse", kurio tikslas buvo prisidėti prie moksleivių profesinio orientavimo, jų supažindinimo su regione veikiančiomis pažangiomis įmonėmis bei informavimo apie karjerą Klaipėdos regione. Nuotekų ir lijalinių vandenų skyriaus darbuotoja padėjo atlikti tiriamąjį darbą moksleiviui iš Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos.
  • 2021 m. kovą liepą KN įsitraukė į Klaipėdos universiteto (KU) patyriminių veiklų ciklą, skirtą universiteto 30-mečiui paminėti. Bendrovė prisidėjo prie jubiliejinių universiteto renginių pakviesdama susipažinti su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Patirtyje norėję dalyvauti kandidatai turėjo ne tik registruotis, bet ir siųsti motyvacinius laiškus bei pagrįsti, kodėl būtent jie turėtų būti pakviesti į patirtį "Sužinok, kaip vyksta gamtinių dujų tiekimas iš SGD terminalo". Į šią patirtį buvo pakviesti išrinkti dalyviai: Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos laivavedybos specialybės studentas ir su užsieniečių grupėmis dirbanti gidė.
  • 2021 m. KN taip pat dalyvavo jau tryliktus metus organizuotame projekte "Moksleiviai – į Vyriausybę", kurio metu siekiama sudaryti sąlygas geriausiems baigiamųjų klasių moksleiviams tiesiogiai susipažinti su Vyriausybės ir jos institucijų veikla, skatinti jaunimą dalyvauti šalies valdymo procesuose, prisidėti prie pilietinės visuomenės formavimo. Projekto "Moksleiviai į Vyriausybę" dalyviai dalyvavo virtualiame susitikime su KN Administravimo ir korporatyvinio valdymo direktoriumi bei SGD terminalo eksploatacijos vadovu. KN kolegos moksleivius supažindino su mūsų įmonės veikla, pasakojo apie KN valdomą SGD terminalą.
  • 2021 m. lapkričio mėn. Klaipėdos naftos terminale vyko Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) studentų ekskursija. Studentams pristatyti tamsiųjų naftos produktų terminale vykstantys procesai bei technologijos.

Kaip ir ankstesniais metais, bendrovė ir 2021 m. tęsė tradiciją atsisakyti tiesiogiai įteikiamų kalėdinių dovanų klientams, o joms suplanuotas lėšas skirti pasodinti

šalia Klaipėdos naftos terminalo esančios Vitės bendruomenės aplinkai gerinti, apsodinant medeliais skverą.

APLINKOSAUGINĖ ATSAKOMYBĖ

Bendrovės tikslas yra išvengti, sušvelninti ir valdyti mūsų veiklos aplinkosauginį ir socialinį poveikį. Siekiame būti geru kaimynu ir visuomenės nariu, rūpinamės bendruomenių, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai veikia Bendrovės veikla, interesais. Mes jaučiame atsakomybę už savo ekologinį pėdsaką, todėl siekiame kuo labiau sumažinti galimą neigiamą Bendrovės poveikį aplinkai.

Aplinkos apsauga yra viena iš prioritetinių KN socialinės atsakomybės sričių ir jai skiriamas visas dėmesys. Tiek eksploatuodama esamus naftos ir SGD terminalus, tiek planuodama naują veiklą, KN laikosi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje įtvirtintų pagrindinių aplinkos apsaugos principų, aplinkosauginiuose leidimuose nustatytų sąlygų ir laikosi aplinkosaugos taisyklėse ir standartuose nustatytų normų.

Bendrovė siekia ne deklaratyvios, bet rezultatyvios socialinės atsakomybės. Atsižvelgdama į pasaulinį susirūpinimą dėl klimato kaitos, Bendrovė jaučia atsakomybę už savo ekologinį pėdsaką, todėl siekia subalansuoti Bendrovės poveikį aplinkai aiškiai apibrėžtais rodikliais. 2021 m. KN aiškiai apsibrėžė, kad aplinkosaugos srityje iki 2024 m. į aplinką išmetamų lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis turi mažėti 35%, o iki 2030 m. 45% LOJ, lyginant su dabartiniu laikotarpiu. Taip pat apsibrėžėme sau aiškius tikslus sumažinti tiesiogines Klaipėdos naftos terminalo veiklos CO2 emisijas į aplinką didinant energijos naudojimo efektyvumą racionaliai naudojant energijos išteklius. Keliamas tikslas šias emisijas iki 2024 m. sumažinti 20%, o iki 2030 m. būti jas sumažinus 50%. Darome viską, kad poveikis aplinkai būtų pamatuojamas ir kontroliuojamas.

Vienas iš KN strateginių tikslų – užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu tvarią KN terminalų veiklą bei visišką veiklos atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams. Bendrovė yra aiškiai išsigryninusi reikšmingus aplinkosaugos aspektus, jų poveikį aplinkai, kontrolės ir valdymo priemones. KN stengiasi pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą nuolat stebėdama savo veiklos poveikį aplinkai ir siekdama taršos prevencijos, atliekų kiekio mažinimo, vandens ir energijos vartojimo efektyvumo, efektyvaus žaliavų naudojimo.

Nuolat iniciatyviai vykdome poveikio aplinkos kokybei monitoringą, vertiname poveikį aplinkai, o ne tik siekiame atitikti normas ar reikalavimus. KN vykdo reguliarią oro taršos iš stacionarių oro taršos šaltinių stebėseną, išleidžiamų į gamtinę aplinką nuotekų kokybės stebėseną

Surinkti duomenys pateikiami Bendrovės interneto svetainėje.

Visuomenė gali operatyviai gauti informaciją apie vykdomą krovą realiu laiku, paskambinus specialiai tam skirta linija.

Bendrovė nuolat ieško naujų techninių sprendimų, kaip sumažinti išmetamų atliekų kiekį, juos diegia ir vykdo nuolatinę jų patikrą ir priežiūrą.

Nuo 2018 m. KN įgyvendina aplinkosaugos veiksmų planą, kuriame nustatomos priemonės ir įsipareigojimas toliau veikti tvariai ir užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Įgyvendinus pilnos apimties veiksmų planą, jis prisidės prie lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimo mažinimo, užtikrins minimalų teršalų išmetimą į aplinką, efektyvesnį LOJ neutralizavimą.

Šio plano apimtyje, 2021 m. KN įgyvendino tokius aplinkosauginiai projektus kaip katilinės degiklių modernizavimas, kuris turi užtikrinti 3 kartus mažesnes vienkartines anglies monoksido ir azoto oksidų emisijas į aplinkos orą. Taip pat paleistas naujas oro teršalų valymo įrenginys, kuriame valomi nuo 16 talpyklų ir iš geležinkelio krovos estakados surinkti teršalai. Šio valymo įrenginio pagrindinė paskirtis – mažinti kvapus, tuo pačiu ir lakiųjų organinių junginių emisijas į aplinką susidarančius kraunant ir saugant mazutą. Kartu dedamos pastangos ir toliau ieškoti sprendimų toliau mažinti lakiųjų organinių junginių emisijas į aplinką. Taip pat yra parengtas 2022- 2030 aplinkosaugos veiksmų plano projektas, kuriame numatytos priemonės, mažinančios veiklos galimą neigiamą poveikį aplinkai.

2020 m. KN aplinkosaugos vadybos sistemai buvo suteiktas sertifikatas pagal ISO 14001: 2015 standartą, kurį patvirtino ir 2021 m. atliktas auditas.

KN aktyviai dalyvauja diskusijose apie iškastinio kuro ateitį ir perėjimą prie neutralesnės klimatui ekonomikos. Suskystintos gamtinės dujos suteikia galimybę pereiti nuo iškastinio kuro prie tvaresnių energijos rūšių, tarp jų ir vandenilio, todėl KN prisijungė prie Lietuvos vandenilio platformos ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos.

Mes remiame ir skatiname naudoti ir plėtoti aplinką tausojančias technologijas, produktus ir paslaugas, siekdami prisidėti prie tvaraus vystymosi - mėlynojo vandenilio potencialo, taip pat atsižvelgiant į anglies dvideginio sugaudymo technologijos potencialą, KN, "Larvik shipping" (LS) ir "Mitsui O.S.K." Lines Ltd. (MOL) pradėjo galimybių studiją dėl suskystinto anglies dvideginio (CO2) projekto, kuris galėtų būti įgyvendintas pasitelkus esamą KN infrastruktūrą Klaipėdoje. Šiuo tikslu bus įvertinta visa skysto anglies dvideginio vertės grandinės koncepcija Lietuvoje ir potencialiai Baltijos regione, o centras būtų Klaipėdos uostas.

2021 m. KN inicijavo apvaliojo stalo diskusiją "Švarus oras Klaipėdoje: ką galime padaryti šiandien, kad jo kokybė būtų geresnė rytoj". Šia diskusija siekta paskatinti dialogą tarp institucijų, atsakingų už oro kokybės stebėseną ir kontrolę, ekspertų bei verslo, pasidalinti žiniomis ir gerąja praktika, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir kartu prisidėti prie oro kokybės gerinimo. Konstruktyvus dialogas, patirties pasidalijimas ir bendradarbiavimas su kitomis miesto pramonės ir uosto įmonėmis duoda naudos, nes visi mes siekiame bendro tikslo, kad mūsų vykdomų veiklų poveikis miestiečių gyvenimui būtų kuo mažesnis.

Išsami KN Grupės įmonių socialinės atsakomybės ataskaita už 2021 metus, parengta pagal "Global Reporting Initiative" (GRI) gaires, bus paskelbta www.kn.lt ir "Nasdaq Vilnius" platformose investuotojų kalendoriuje numatyta data.

PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS

Bendrovės Valdybos patvirtintoje Rizikos valdymo politikoje reglamentuotas Bendrovės rizikos valdymas, apibrėžti rizikos valdymo principai ir atsakomybės, rizikų valdymo vadovo funkcijos ir atsakomybės bei nustatyti Bendrovės rizikos apetitas ir tolerancijos ribos. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto rekomendacijas. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdybos. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą.

Audito komitetas prižiūri Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo procesus, užtikrina, kad Bendrovė laikytųsi auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų, prižiūri Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemas.

Pagrindinės rizikos grupės su kuriomis Grupė ir Bendrovė susiduria savo veikloje:

  • Verslo rizika. Tai yra rizikų grupė labiau susijusi su aplinka, kurioje Grupė ir Bendrovė vykdo veiklą ir kuri daro įtaką finansiniams rezultatams: Grupės ir Bendrovės konkurencingumas lyginant su kitais naftos produktų krovos rinkos dalyviais, pagrindinių Grupės ir Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas, politinė ir ekonominė aplinka kaimyninėse šalyse, su SGD veikla susijusio teisinio reguliavimo pokyčiai ir pan.;
  • Operacinė rizika. Tai bene plačiausia rizikų grupė apimanti potencialias grėsmes, kylančias iš vidinių procesų, procedūrų, darbuotojų klaidų, sistemų trikdžių, korupcinių ir kriminalinių veikų ar bet kokio įvykio trikdančio verslo procesus;
  • Reputacijos rizika. Tai rizika didžiąja dalimi susijusi su Grupės ir Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu;
  • Projektų rizika. Vykdant stambius investicinius projektus, efektyvus rizikų valdymas viso projekto gyvavimo ciklo metu yra kritiškai svarbus projektų tikslų pasiekimui.

ŽEMIAU PATEIKIAMI IŠSAMESNI KOMENTARAI APIE PAGRINDINES GRUPĖS IR BENDROVĖS RIZIKŲ GRUPES:

Verslo rizika

Bendrovė dirba su keliais stambiais klientais naftos produktų krovos srityje. Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva". Bendrovė turi sutartį su "ORLEN Lietuva", garantuojančią stabilius "ORLEN Lietuva" naftos produktų srautus.

Bendrovė nuolat ieško kitų potencialių klientų, krovinių srautų ir alternatyvios veiklos galimybių. Taip pat, Bendrovė peržiūri esamas išlaidas ir nuolat ieško išlaidų optimizavimo galimybių. 2021 metais, Bendrovė apie 40% padidino biodegalų krovą, lyginant su 2020 m. Krovinių perkrovimas autocisternomis išaugo apie 15,4 % ir pasiekė daugiau nei 500 tonų per metus.

Bendrovė, siekdama suvaldyti savo verslo riziką, diversifikuoja savo pajamų šaltinius ir stengiasi plėsti teikiamų paslaugų spektrą, vysto bendradarbiavimą su esamais bei potencialiais klientais, kurie domisi produkto maišymo paslaugomis, naftos chemijos produktų, tokių kaip monoetilenglikolis, etanolis, metanolis ir bitumas, saugojimu ir krova. Pagrindiniai Bendrovės verslo aplinkos veiksniai:

  • Metų pradžioje išaugę laisvų talpyklų pajėgumai padidino konkurenciją naftos produktų saugojimo (ypatingai tamsiųjų šildomų naftos produktų) rinkoje, kurios dinamika nors ir kito, bet išliko aštri pirmoje metų pusėje.
  • Dalis KN naftos terminalo laisvų pajėgumų buvo išnuomoti benzino saugojimui iki 2021 m. 2-ojo ketvirčio pabaigos, vėliau bendradarbiavimas su užsakovu pratęstas sudarant naują sutartį mazuto saugojimui, tuo pačiu beveik dvigubai didinat saugojimo apimtis.
  • 2021 m. 3-ąjį ketvirtį mažinami dėl COVID-19 pandemijos įvesti judėjimo apribojimai, didėjantis kuro suvartojimas (dalyje Europos šalių pasiekęs to paties laikotarpio 2019 m. lygį) bei augančios naftos perdirbėjų maržos turėjo teigiamos įtakos naftos produktų (NP) krovai KNT.
  • 2021 m. pabaigoje pradėta naujo produkto bitumo krova.

Bendrovė siekia valdyti verslo riziką diversifikuodama pajamų šaltinius ir plėsdama teikiamų paslaugų spektrą: Bendrovė eksploatuoja suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, konsultuoja ir dalyvauja tarptautiniuose investiciniuose projektuose, susijusiuose su SGD terminalų plėtra, teikia nedidelės apimties SGD paslaugas klientams:

  • KN yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė Brazilijos Açu uoste. KN, kaip SGD terminalo operatorė, yra atsakinga už sklandžią SGD terminalo veiklą, apimančią krantinės bei ant jos esančių įrenginių, dujotiekio bei dujų apskaitos stočių techninę bei logistinę eksploataciją. Nuolat atkreipiamas dėmesys į kliento poreikius, vykdomi reguliarūs susitikimai, kurių metu atkreipiamas dėmesys į problemines projekto vietas.
  • SGD terminalo įstatyme įtvirtinta, jog SGD veikla turi būti vykdoma ne trumpiau nei iki 2044 m. gruodžio 31 d. ir SGD terminalo operatorius ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyja SGD laivą-saugyklą ir tampa jos valdytoju. KN, įgyvendindama ilgalaikės SGD importo terminalo veiklos užtikrinimo projektą, 2021 m. vykdė intensyvias diskusijas su rinkos dalyviais, organizavo rinkos konsultaciją dėl pirkimo dokumentų ir metų viduryje paskelbė viešą tarptautinį konkursą SGD laivo-saugyklos įsigijimui. Potencialūs SGD laivosaugyklos tiekėjai aktyviai dalyvavo pasiruošimo konkursui metu, tačiau įvertinę nurodytą pirkimo vertę, technologinius aspektus bei kitas aplinkybes, priėmė sprendimą nedalyvauti tolimesniuose konkurso etapuose. Rinkos tyrimai, rinkos konsultacijos ir viešųjų konkursų rezultatai aiškiai parodė, kad esama pirkimo galimybė įsigyti SGD laivą-saugyklą "Independence" yra ekonomiškai naudingiausias KN sprendimas. Iki 2022 m. gruodžio mėn., vadovaujantis sudaryta SGD laivo-saugyklos "Independence" nuomos sutartimi, KN turi informuoti Norvegijos įmonę "Höegh LNG" dėl savo sprendimo pasinaudoti SGD laivo-saugyklos "Independence" išpirkimo teise.
  • Per 2021 m. 1-ąjį pusmetį Švedijos kompanija AFRY atliko studiją, kurioje pateikė įžvalgas apie Europos SGD terminalų pajėgumų skirstymo ir kainodaros mechanizmus. AFRY organizavo keletą darbinių sesijų suinteresuotoms šalims ir pristatė tarpinius bei galutinius studijos rezultatus, pateikė atsakymus į rinkos dalyviams kylančius klausimus. Remiantis atliktos studijos rezultatais, šiuo metu Bendrovė rengia principus Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų skirstymo ir kainodaros modeliui atnaujinti. Atitinkamai bus keičiamos naudojimosi SGD terminalu taisyklės, vyks jų derinimas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba bei rinkos dalyviais viešosios konsultacijos metu. Planuojama, kad 2022 m. vasarą, po to, kai bus patvirtintos atnaujintos pagrindinės naudojimosi SGD terminalu taisyklių sąlygos, bus skelbiama Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikių pajėgumų skirstymo procedūra, kurios metu bus rezervuojami pajėgumai nuo 2023 m. maksimaliam 10 metų periodui.

Veiklos rizika

Operacinė rizika yra potencialių nuostolių (tiesioginių ir netiesioginių) atsiradimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.), vidaus veiksniai (neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, darbuotojų klaidos, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas, kibernetinės saugos trūkumai ir pan.).

2020 m. politinė rizika materializavosi ir vienas didžiausių klientų "BNK (UK) Limited", priklausantis didžiausiems Baltarusijos naftos produktų eksportuotojams - "ZAT Belaruskaja neftenaja kampanija", paskelbė laikinai sustabdantis perkrovimą. Be to, nuo 2021 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/1030 Baltarusijai įvestos sankcijos - jokie naftos produktų tranzito srautai iš Baltarusijos nebegalimi ir ateityje nebenumatomi. Dėl šios išorinės veiklos rizikos KN turės įgyvendinti ilgalaikius strateginius sprendimus, kad prisitaikytų prie naujų geopolitinių aplinkybių, todėl pradėta ilgalaikės Bendrovės strategijos peržiūra, kuri bus baigta 2022 m.

Vidaus veiklos rizikai valdyti Bendrovė įgyvendino reikalingas organizacines priemones ir procedūras, taip pat informacines sistemas, naudojamas verslo procesams palaikyti, kurie kartu užtikrina tinkamą vidaus kontrolės sistemos veikimą ir deramą bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šias vidaus kontrolės priemones: sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimas, sandorių ir apskaitos kontrolė, sprendimų priėmimo galių apribojimas ir jų vykdymo kontrolė, kolegialus sprendimų priėmimas svarbiais klausimais ir kt.

Vidaus veiklos rizikos suvaldymui ženklią įtaką daro įmonėje įdiegti ir palaikomi standartai - Kokybės ISO 9001:2015, Aplinkos apsaugos ISO 14001:2015, Darbuotojų sveikatos ir saugos ISO 45001:2018. Šie standartai kelia reikalavimus procesų kontrolei pagal reikšmingiausias rizikas, atliekami vadybos sistemos auditai, kurie padeda užtikrinti, kad aprašytos kontrolės ir procesai praktiškai taikomi veikloje. Bendrovė siekia sumažinti teisės aktų laikymosi riziką ir užtikrinti, kad jos veikla atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus ir standartus. Potencialių terminalų klientų atstovai teigiamai įvertino infrastruktūrą, valdymo ir saugos procesus, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kontrolės sistemą.

Siekdama geriau valdyti veiklos rizikas, KN įsteigta atitikties funkcija, kuri yra apibrėžta nuosekliu atitikties rizikų vertinimu.

Reputacijos rizika

Bendrovė vertina savo reputaciją bei gerą vardą ir imasi reputacijos rizikos mažinimo priemonių. Bendrovė kuria kultūrą, paremtą pagarba, bendradarbiavimu,

profesionalumu ir tobulėjimu. Bendrovė stengiasi užtikrinti gerą darbuotojo patirtį visos kelionės su KN metu (nuo pritraukimo proceso pradžios iki pat išėjimo). Kiekvieną besikreipiantį kandidatą vertina kaip galimą Bendrovės ambasadorių, todėl bendravimas traktuojamas kaip su būsimu klientu ar partneriu. 2021 metais pasižymėjo ypatingu rezultatu – Bendrovė pateko į geidžiamiausių darbdavių penketuką.

Bendrovė nuolat investuoja į savo darbuotojus, stengdamasi užtikrinti veiklos tęstinumą bei gerą reputaciją prieš visuomenę. Tuo tikslu darbuotojams vykdomi mokymai, kurie atliepia būtiniausius įmonės poreikius, planuojamas pakeičiamumas, padedantis užtikrinti veiklos tęstinumą bei ugdantis dirbančių darbuotojų kompetencijas.

Bendrovė puoselėja vertybėmis grįstą kultūrą ir kas ketvirtį jau daugelį metų renka Ketvirčio darbuotoją, o 2021 m. pradėjo rinkti ir Ketvirčio vertybių herojų. "Ketvirčio darbuotojo" nominacija skiriama už išskirtinius ketvirčio pasiekimus Bendrovėje ir asmenines savybes, elgsenos ypatybes, kurių dėka kolegoms pavyksta pasiekti puikių rezultatų, už iniciatyvas, kuriančias naudą verslui, darbuotojui, klientui ir KN vertybių įtvirtinimą darbais. Siūlant kolegos kandidatūrą "Ketvirčio Vertybių herojaus" nominacijai, kolegų prašoma įrašyti, už ką šiam kolegai yra dėkingi ir tokiu būdu skatinamas vertybėmis grįstas elgesys bei stiprinamas dėkingumo jausmas Bendrovėje, kuris tiesiogiai daro įtaką darbo atmosferai ir darbuotojų produktyvumui. Kaip ir 2020 m., taip ir 2021 m. Bendrovė nepraleido progos ir surengė interaktyvią mokymosi sesiją – "Vertybių dialogą" . Šiemet jis buvo surengtas Subačiaus naftos terminalo kolegoms. Kolegos sudalyvavo diskusijose, kaip elgtis skirtingose situacijose taip, kad elgesys atitiktų KN vertybes. Tokios iniciatyvos bei papildomos vidinių mokymų sesijos psichologiniam ir emociniam atsparumui stiprinti padėjo užtikrinti, kad darbuotojų elgesys atitiktų vertybes ir Bendrovės elgesio standartą, kuris buvo atnaujintas 2021 m. sausio mėn. bei leistų darbuotojams jaustis psichologiškai ir emociškai saugiais darbo vietoje. Psichologinis saugumas Bendrovėje metinio įsitraukimo tyrimo metu įvertintas aukštu 71 favrtu iš 100. Apklausos metu darbuotojai atskleidė, kad vienas iš labiausiai džiuginančių aspektų Bendrovėje yra gera darbo atmosfera.

Bendrovė daug dėmesio skiria korupcijos rizikai mažinti ir įgyvendina atitinkamus vidaus procesus. 2021 m. KN dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotame projekte "Skaidrumo akademija" (organizatorius - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba). Dalyvavimo šiame projekte tikslas - įdiegti papildomas ir patobulinti esamas korupcijos prevencijos priemones KN.

Viena iš pažeidimų prevencijos priemonių yra pranešimų apie pažeidimus kanalas, kuriuo gali naudotis visi fiziniai

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.

ir juridiniai asmenys: esami ir buvę KN darbuotojai, buvę ir potencialūs KN klientai, rangovai, tiekėjai ir bendruomenė. 2021 m. pranešimų apie pažeidimus kanalo koordinavimas buvo perduotas Vidaus auditui, kuris funkciškai yra pavaldus Audito komitetui, o administraciškai - Bendrovės generaliniam direktoriui. Jis taip pat suteikia galimybę tiesiogiai informuoti kolegialius KN valdymo organus. Be to, šie pakeitimai prisidėjo prie didesnio pranešimų apie pažeidimus kanalo konfidencialumo.

Bendrovė pasižymi ypatingu dėmesiu visuomenei. Bendrovė atvirai teikia informaciją suinteresuotoms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenei, ne vienerius metus daug dėmesio skiria ryšiams su bendruomenėmis stiprinti. 2021 m. Bendrovė toliau aktyviai bendravo su kaimyninių bendruomenių atstovais, rengdama susitikimus pristatyti vykdomo Aplinkosaugos priemonių plano pažangą ir atsakyti į aktualius bendruomenėms rūpimus klausimus. KN taip pat atvirai dalijasi aplinkosaugos duomenimis su visuomene – KN tinklalapyje pateikiami Klaipėdos naftos terminalo aplinkosaugos monitoringo duomenys, informacija apie aplinkosaugos veiksmų plano progresą. Nuosekliu dėmesiu aplinkosaugos sričiai ir atviru dialogu su bendruomenėmis, KN pasiekė nuoseklų per metus gaunamų bendruomenių ir institucijų užklausų dėl aplinkosaugos klausimų mažėjimą: 2021 m. gauta 12 užklausų, palyginti prieš metus tokių buvo 18.

Bendrovė taip pat ir toliau įsitraukė į švietimo iniciatyvas: priėmė moksleivius ir studentus Bendrovės naftos terminale, pristatė savo veiklą ir teikė žinias, susijusias su naftos produktais, jų logistika, laboratorijos darbu ir pan.

Projektų rizika

Investicinių projektų valdymas yra svarbi Bendrovės verslo dalis. Siekiant stiprinti suvienodinti projektų valdymo principus buvo inicijuotas projektų valdymo ir projektų priežiūros standarto parengimas pagal PRINCE2 metodiką. 2021 m. Bendrovė vykdė talpyklų rekonstrukcijos projektą bitumo saugojimui ir krovai, krantinių rekonstrukciją tam, kad padidinti Bendrovės paslaugų prieinamumą, technologinių pajėgumų lankstumą. Bendrovė ieško galimybių tarptautiniuose SGD investiciniuose projektuose. Ieškant naujų veiklos sričių, Bendrovė yra įsitraukusi į anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų analizę ir paiešką bei aktyviai dalyvauja vandenilio platformos technologijų plėtros veikloje. Norint pasiekti ekonominę vertę, kurią turėtų generuoti investiciniai projektai, svarbu užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami neviršijant nustatyto biudžeto ir laiko. Bendrovės Valdyba nustatė 10 % nukrypimų tolerancijos ribą, todėl Bendrovės vadovybė nuolat stebi svarbių projektų įgyvendinimo būsenas, su jais susijusią riziką ir jų mažinimo priemones.

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS

Valiutų kursų rizika

Atsižvelgiant į verslo specifiką, Grupė ir Bendrovė susiduria su EUR/USD valiutos kurso svyravimo rizika dėl laivo-saugyklos nuomos įmokų JAV doleriais ir EUR/BRL užsienio valiutos kurso svyravimo rizika dėl dukterinės įmonės Brazilijoje veiklos. Grupė ir Bendrovė apsidraudžia nuo EUR/USD valiutos keitimo kursų pokyčių naudodama ateities sandorius. Kai išvestinės finansinės priemonės yra realizuojamos, jų rezultatas yra apskaitomas kiekvieno kalendorinio mėnesio bendrųjų pajamų ataskaitoje. Už 2021 m. Grupė ir Bendrovė apskaitė 1.898 tūkst. EUR iš išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimo atsiradusių pajamų. 2020 m. Grupė ir Bendrovė apskaitė 1.869 tūkst. EUR iš išvestinių finansinių priemonių atsiradusių nuostolių. SEB bankas patvirtina išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Kredito rizika

Galima kredito rizika Grupės ir Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Galioja Grupės ir Bendrovės procedūros, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos. Bendrovė prekiauja tik su patikimomis trečiosiomis šalimis, todėl nereikalauja užstato. Daugiau informacijos apie gautinų pirkėjų sumų kredito rizikas skaitykite finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26 pastaboje.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamoms ir veiklos pinigų srautams įtakos turi rinkos palūkanų normų pokyčiai, susieti su EURIBOR baze. 56 % paskolų portfelio yra veikiami kintamos palūkanų normos rizikos. Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės nebuvo naudojamos. Taigi, toks statusas turi įtakos finansiniams rezultatams.

EIB priemonė su 3 dalimis yra veikiama 3 mėnesių EURIBOR, o EURIBOR bazėje taikoma nulinė žemiausia riba. Priešingai, NIB įsipareigojimai yra veikiami 6 mėnesių EURIBOR, o EURIBOR bazėje netaikomas nulinis aukštis.

Grupė ir Bendrovė nuolat vertina savo galimybes apsidrausti nuo paskolų palūkanų normos rizikos. Taigi tikimasi, kad paskolos, susijusios su ilgalaikiu SGD terminalo sprendiniu, bus iš dalies arba visiškai fiksuotos.

Grupės ir Bendrovės perteklinis likvidumas pinigų ir terminuotų indėlių pavidalu yra paskirstomas didžiausių Lietuvos bankų sąskaitose, kurioms suteikiamas "Standard Poor" arba lygiavertis ilgalaikis skolinimasis BBB arba geresnis išorinis reitingas, pasak užsienio reitingų agentūrų. Banko partnerio reitingas vertinamas arba atskirai, arba taikant banko grupės logiką, kurioje yra rizika. Taip pat Grupė ir Bendrovė stebi Lietuvos centrinio banko rekomendacijas.

Daugiau informacijos apie palūkanų normos riziką skaitykite finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26 pastaboj.

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Grupės bendras likvidumo (AVR) ir kritinio likvidumo (AVR) rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,28 ir 1,25 (2020 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1,47 ir 1,43).

Bendrovės bendras likvidumo (AVR) ir kritinio likvidumo (AVR) rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,20 ir 1,17 (2020 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1,41 ir 1,37).

Grupės ir Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Grupės ir Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1.

Daugiau informacijos apie likvidumo riziką skaitykite finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26 pastaboje.

K I T A I N F O R M A C I J A

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais,

SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei

poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės veiklai, 2021 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

PRIKLAUSYMAS ASOCIACIJOMS

Bendrovė metų pabaigoje priklausė šioms asociacijoms:

  • Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, http://www.kcci.lt/
  • Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, www.ljkka.lt;
  • Lietuvos pramoninkų konfederacija, www.lpk.lt
  • Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijoms Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com;

INFORMACIJA APIE AUDITĄ

2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas: "KPMG Baltics", UAB paskirta audito įmone, kuri atliks Bendrovės 2021 m. ir 2022 m. finansinių ataskaitų ir reguliuojamos veiklos ataskaitų auditą, metinio pranešimo įvertinimą bei parengs audito ataskaitą. Akcininkai įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių sudaryti sutartį dėl dvejų metų audito paslaugų teikimo (Bendrovės ir jos patronuojamos įmonės KN Acu Servicos

  • SGD klasterio narys, www.lngcluster.eu;
  • Lietuvos laivų savininkų asociacija, www.llsa.lt;
  • Lietuvos vandenilio platforma;
  • SGD platforma, www.sgdplatforma.lt;
  • Baltijos inovacijų centras, https://baltictechpark.com;
  • Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje, www.amcham.lt;
  • Klaipėdos pramonininkų asociacija, www.kpa.lt

de Terminal de GNL LTDA finansinio audito ir reguliavimo veiklos audito) už 164 tūkst. EUR (be PVM). 2014-2018 m. auditą atliko UAB "Ernst & Young Baltic". 2008–2013 m. ir 2019-2020 m. auditą atliko "KPMG Baltics", UAB.

Siūlymus dėl audito įmonės patvirtinimo teikia Bendrovės Valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui, remdamasi viešųjų pirkimų procedūromis.

2021 AB KLAIPĖDOS NAFTA ATLYGIO ATASKAITA

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.

www.kn.lt | 133

ATLYGIO ATASKAITA

Atlygio nustatymo ir mokėjimo Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariams principus reglamentuoja Visuotiniame akcininkų susirinkime 2020 m. balandį patvirtinta Atlygio politika. Pilną Atlygio politikos tekstą galima rasti KN interneto tinklalapyje.

Atlygis už veiklą Bendrovės kolegialiuose organuose gali būti mokamas Bendrovės kolegialaus organo nariams, kurie yra nepriklausomi arba kurie nėra nepriklausomi, tačiau nėra ir valstybės tarnautojai ar valstybei atstovaujančios institucijos darbuotojai.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų narių asmens duomenys įtraukiami į Atlygio ataskaitą šiais tikslais:

  • padidinti Bendrovės skaidrumą;
  • pagerinti valdymo organų narių atskaitomybę;
  • prižiūrėti valdymo organų narių atlygį už darbą.

Bendrovės kolegialių valdymo ir priežiūros organų nariai turi teisę gauti tik fiksuotą mėnesinę kompensaciją.

Mokamas atlygis turi:

  • skatinti ilgalaikės ir tvarios Bendrovės vertės kūrimą, būti teisingas ir suprantamas.
  • atitikti atskiriems Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį.
  • būti konkurencingas atitinkamos srities darbo rinkoje siūlomiems atlyginimų dydžiams.
  • užtikrinti atskirų Bendrovės organų narių prisiimamos atsakomybės atlyginimą.
  • skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų pritraukimą Bendrovės valdymui.

2021 M. STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIAMS IŠMOKĖTAS ATLYGIS

PAREIGOS MĖNESIO ATLYGINIMAS
2021 m., EUR
VISO UŽ 2021 M.,
EUR
MĖNESIO ATLYGINIMAS
2020 m., EUR
VISO UŽ 2020 M.,
EUR
Narys 1 1.140,59 13.687,08 1.140,59 13.687,08
Narys 2 856,92 10.283,04 856,92 1.156.87
Narys 3 0,00 0,00 0,00 0,00
IŠ VISO 1.997,51 23.970,12 1.997,51 14.843,95

Per 2021 m. Stebėtojų tarybos nariams priskaičiuota bendra atlygio suma sudaro 24,0 tūkst. EUR (2020 m. – 20,8 tūkst. EUR). 2021 m. Stebėtojų tarybos nariams nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, turto, įmokų, tantjemų, akcijų ar atlyginimo už tarnybą bet kurioje kitoje Grupės įmonėje. Jie negali gauti jokios kintamos atlygio dalies ar susigrąžinti ją.

2021 M. BENDROVĖS VALDYBOS NARIAMS IŠMOKĖTAS ATLYGIS

PAREIGOS MĖNESIO ATLYGINIMAS
2021 M., EUR
VISO UŽ 2021 M.,
EUR
MĖNESIO ATLYGINIMAS
2020 M., EUR
VISO UŽ 2020 M.,
EUR
Narys 1 2.400,00 28.800,00 2.400,00 28.800,00
Narys 2 2.095,00 25.140,00 2.095,00 25.140,00
Narys 3 2.095,00 25.140,00 2.095,00 25.140,00
Narys 4 2.095,00 18.855,00 2.095,00 25.140,00
Narys 5 2.095,00 2.095,00 0,00 0,00
Narys 6 0,00 0,00 0,00 0,00
IŠ VISO 10.780,00 100.030,00 8.685,00 104.220,00

Per 2021 m. Valdybos nariams priskaičiuota bendra atlygio suma sudaro 100,0 tūkst. EUR (2020 m. – 104,2 tūkst. EUR). Bendrovės Valdybos nariams 2021 m. nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos už darbą Valdyboje ar atlyginimas už darbą kitoje Grupės įmonėje. Jie negali gauti jokios kintamos atlygio dalies ar susigrąžinti ją.

PAREIGOS MĖNESIO ATLYGINIMAS
2021 M., EUR
VISO UŽ 2021 M.,
EUR
MĖNESIO ATLYGINIMAS
2020 M., EUR
VISO UŽ 2020 M.,
EUR
Narys 1 1.140,59 13.587,79 856,92 530,53
Narys 2 856,92 10.382,33 968,36 11.620,31
Narys 3 856,92 10.283,04 856,92 10.283,04
IŠ VISO 2.854,43 34.253,16 2.682,20 22.433,88

2021 M. AUDITO KOMITETO NARIAMS IŠMOKĖTAS ATLYGIS

2021 m. nepriklausomiems Audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio suma sudarė 34,3 tūkst. EUR (2020 m. – 30,4 tūkst. EUR). Audito komiteto nariai negavo jokių paskolų, garantijų ar turto, premijų, tantjemų ir kitų išmokų ar atlyginimo už darbą jokioje kitoje Grupės įmonėje, nebuvo suteiktos jokios Bendrovės akcijos. Jie negali gauti jokios kintamos atlygio dalies ar jos susigrąžinti.

BENDROVĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS ATLYGIS 2021 M.

Atlygio nustatymo ir mokėjimo Bendrovės generaliniam direktoriui principus reglamentuoja AB "Klaipėdos nafta" Valdybos patvirtintos Atlygio politika bei Aukščiausiųjų vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarka.

2019 m. lapkričio mėn. buvo nustatyta 9.200 EUR/mėn. generalinio direktoriaus mėnesinė alga ir nuo to laiko ji nebuvo peržiūrėta. Pagal Atlygio politiką generaliniam direktoriui yra numatyta metinė premija, kuri priklauso nuo Bendrovės rezultatų ir Bendrovės metinių tikslų pasiekimo. Maksimali galima metinė premija, įvykdžius visus nustatytus rodiklius, yra 4 mėnesinių algų dydžio. 2021 m. generalinio direktoriaus kintamasis darbo užmokestis buvo 1.227 EUR (mėnesinis metinės premijos ekvivalentas) (2020 m. – 2.101 EUR (mėnesinis metinės premijos ekvivalentas).

2021 m. 2021 m. koreg.** 2020 m. 2020 m. koreg.** 2019 m. 2019 m. koreg.** 2018 m. 2017 m. Pardavimų pajamos 58.633 58.633 77.474 77.474 104.138 104.138 99.998 106.484 Grynasis pelnas (nuostoliai) -64.917 -48.084 33.495 10.991 7.947 13.117 11.577 17.031 Vidutinis mėn. darbo užmokestis (bruto), EUR 2.570 - 2.574 - 2.282 - 2.313 2.297

BENDROVĖS REZULTATŲ IR VIDUTINIO VISŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO POKYČIAI

* valdymo ir priežiūros organų narių atlyginimai neįskaičiuoti.

** koreg. - pakoreguoti finansiniai rodikliai / duomenys perskaičiuojami ir pateikiami iš grynojo pelno eliminuojant šias sumas: (1) nerealizuoto užsienio valiutos keitimo kurso (Forex) poveikį, atsirandantį dėl 16-ojo TFAS reikalavimų, (2) atitinkamą atidėtojo pelno mokesčio poveikį, atsirandantį dėl Forex, ir (3) išvestinių finansinių priemonių poveikį.

2021 m. Bendrovės visų darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nepasikeitė, lyginant su 2020 m (2021 m. – 2.570 EUR/mėn., 2020 – 2.574 EUR/mėn.).

Pastaruosius kelerius metus visų Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis palaipsniui augo. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų kategorijas 2020-2021 m. pateikiamas toliau.

VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS PAGAL DARBUOTOJŲ KATEGORIJAS BENDROVĖJE IR GRUPĖJE

VIDUTINIS MĖNESIO ATLYGINIMAS (BRUTO), EUR
EMPLOYEE CATEGORY GRUPĖJE GRUPĖJE POKYTIS BENDROVĖJE BENDROVĖJE POKYTIS
2021 m. 2020 m. % 2021 m. 2020 m. , %
Vadovai1) 5.061 5.507 -8,1 5.459 5.719 -4,5
Specialistai 2.445 2.511 -2,6 2.553 2.552 0,0
Darbininkai 1.614 1.741 -7,3 1.614 1.741 -7,3
Visi darbuotojai 2.506 2.543 -1,5 2.570 2.574 -0,2

1) Bendrovės vadovų kategorijai priskiriami: generalinis direktorius, direktoriai ir skyrių vadovai. 2021 m. apskaičiuotos tokios Grupės vadovų atlygio sumos: 3.684 tūkst. EUR, į šią sumą įskaičiuoti darbdavio sumokėti 177 tūkst. EUR mokesčiai (2020 m. – 3.137 tūkst. EUR, į šią sumą įskaičiuoti darbdavio sumokėti 103 tūkst. EUR mokesčiai). Vidutinis metinis Grupės vadovo atlygis 2021 m. sudarė 63,5 tūkst. EUR (2020 m. – 65,3 tūkst. EUR).

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1341 patvirtintoje Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje ir vėlesniuose jos pakeitimuose nustatyta vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka.

2021 AB KLAIPĖDOS NAFTA VALDYMO ATASKAITA

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

www.kn.lt | 137

Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.

INFORMACIJA APIE AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITĄ 138
BENDROVĖS VALDYMAS 139
KITA VALDYSENOS INFORMACIJA 149
BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS 152

INFORMACIJA APIE AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITĄ

AB "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą bei jos veikla užtikrintų susijusių šalių pasitikėjimą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus. Šioje ataskaitoje pateikiama pagrindinė informacija apie valdymo ir susijusius principus bei procesus.

Bendrovės valdymo struktūra bei galiojančių valdymo ir priežiūros organų nariai detaliai aprašomi valdymo ataskaitos skyriuje "Bendrovės valdymas". Šiame skyriuje pateikta valdymo bei organizacinė struktūros schema, ryšiai su kitais valdymo organais bei trumpai aprašytos kiekvieno iš priežiūros bei valdymo organų funkcijos.

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės Stebėtojų taryba. Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai pateikiami Metinio pranešimo skyriuje "Bendrovės strategija". Bendrovės veiklos strategija iki 2030 m. skelbiama: 2030.kn.lt.

Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, skirsnyje "AB "Klaipėdos nafta" Įmonių valdymo kodekso laikymasis" atskleidžia, kaip Bendrovė laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų.

2021 m. Metinis pranešimas kartu su Bendrovės valdymo ataskaita ir Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu skelbiamas Bendrovės internetiniame puslapyje http://www.kn.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (http://www.nasdaqomxbaltic.com).

BENDROVĖS VALDYMAS

VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir vidaus dokumentais.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

  • Visuotinis akcininkų susirinkimas
  • Stebėtojų taryba
  • Valdyba
  • Bendrovės vadovas (generalinis direktorius)

BENDROVĖS VALDYMO BEI ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA:

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja Bendrovės vadovas arba jo įgaliotas kitas Bendrovės departamento (tarnybos) direktorius, o finansininkas ir Stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Paskutiniame eiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime dalyvavo šie Bendrovės atstovai: Bendrovės generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, administracijos ir korporatyvinio valdymo vadovas, teisės skyriaus vadovas.

Stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai (ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi), visuotiniame akcininkų susirinkime Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka renkami ketveriems metams. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės generalinis direktorius, Bendrovės Valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų, negali būti Stebėtojų tarybos nariu. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklą prižiūrintis organas, kurio statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos išsamiai aprašytos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, sudaro Audito komitetą, kurį sudaro 3 (trys) nariai, renkami iki Stebėtojų

tarybos kadencijos pabaigos. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose, Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę. Bendrovės vidaus audito vadovas yra funkciškai pavaldus Audito komitetui, o administraciškai - generaliniam direktoriui. Bendrovės Stebėtojų tarybos sprendimu Audito komiteto nariai buvo išrinkti iki dabartinės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, susidedantis iš 5 (penkių) narių, kuriuos 4 (ketveriems) metams renka Stebėtojų taryba, su sąlyga, kad bent 3 (trys) nariai būtų nepriklausomi. Valdyboje narių kadencijų skaičius neribojamas. Asmuo, kuris yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys arba kuris pagal teisės aktus negali turėti teisės būti išrinktu, negali būti Valdybos nariu. Valdybos narių mandatą nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Visų AB "Klaipėdos nafta" Valdybos narių kadencija buvo pratęsta pagal 2019 m. balandžio 24 d. AB "Klaipėdos nafta" Stebėtojų tarybos sprendimą iki kito atitinkamo atskiro Stebėtojų tarybos sprendimo. 2019 m. liepos 2 d. Bendrovės Stebėtojų taryba nusprendė toliau pratęsti visų Bendrovės Valdybos narių kadenciją trejiems metams iki 2022 m. balandžio 24 d.

Generalinis direktorius (CEO) yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIAI 2021 M. GRUODŽIO 31 D.

Eimantas Kiudulas (nepriklausomas narys)

Bendrovės Stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. KN Stebėtojų tarybos nario pareigas ėjo ir 2013-2017 m.

Išsilavinimas: ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, modulis "Valdymo apskaita: vertės analizės" (2010 m.). Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas (1994 m.). Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Eimanto Kiudulo įmonė, savininkas; UAB "iValue" vadovas, akcininkas; Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tarybos narys ; Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija, valdybos narys, valdybos pirmininkas UAB Biorro, valdybos narys; UAB "Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė" vadovas, valdybos narys; UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys; UAB "PO7" valdybos narys; UAB "ProBioSanus" valdybos narys; Uždaroji akcinė bendrovė "Flex Start One" vadovas; Viešoji įstaiga "Klaipėda ID" valdybos narys, valdybos pirmininkas.

Informacija apie Eimanto Kiudulo turimas AB "Klaipėdos nafta" ar kitų įmonių akcijas bei akcijų skaičių, kai valdomas akcijų skaičius viršija 5% visų įmonės akcijų : UAB "ProBioSanus" – 23 %; UAB "Biorro" – 38 %.

Karolis Švaikauskas (narys)

Bendrovės Stebėtojų tarybos narys. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2020 m. balandžio 10 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime iki veikiančios Stebėtojų tarybos (paskirtos 2018 m. balandžio 27 d.) kadencijos pabaigos.

Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Politikos mokslų magistro laipsnis, Baltijos regiono studijos (2011 m.); Berlyno Humboldtų universitetas (Vokietija), Skandinavijos ir Šiaurės Europos studijos (2010 m.); Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Istorijos mokslų bakalauro laipsnis (2009 m.).

Darbo vieta – Nuo 2019 m. lapkričio eina Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovo pareigas (teisinis statusas - biudžetinė įstaiga, kodas 302308327, Gedimino pr. 38, Vilnius). Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: nuo 2019 Energetikos ministerijos Darbo tarybos narys (darbuotojų interesų atstovavimas); UAB "EPSO-G" Strateginių projektų priežiūros komisijos narys; Lietuvos ir Lenkijos energetikos darbo grupės narys; Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės (RGMCG) narys; Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų pareigūnų energetikos komiteto narys; Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) energetikos komiteto narys; ES bendro intereso projektų atrankos BEMIP regiono darbo grupių narys. Karolis Švaikauskas AB "Klaipėdos nafta" ir kitų įmonių akcijų, kai valdomas jų skaičius viršija 5 %, neturi.

Žaneta Kovaliova (nepriklausomas narė)

Bendrovės Stebėtojų tarybos narė. Stebėtojų tarybos nare išrinkta 2020 m. lapkričio 20 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime iki veikiančios Stebėtojų kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos sprendimu iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkta Bendrovės Audito komiteto nare.

Išsilavinimas : Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos magistras (2002 m.); Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos bakalauras (2000 m.). Sertifikuotų buhalterių asociacijos narė (nuo 2011 m.).

Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: AB "Energijos skirstymo operatorius" nepriklausoma stebėtojų tarybos narė. Žaneta Kovaliova AB "Klaipėdos nafta" ir kitų įmonių akcijų, kai valdomas jų skaičius viršija 5 %, neturi.

Per 2021 m. įvyko 13 Stebėtojų tarybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi Stebėtojų tarybos nariai.

VARDAS, PAVARDĖ PAREIGOS BENDROVĖJE NEPRIKLAUSOMUMO
KRITERIJUS
KADENCIJOS
PRADŽIOS/PABAIGOS DATOS
Eimantas Kiudulas Stebėtojų tarybos pirmininkas Nepriklausomas Nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki
2022 m. balandžio 27 d
Karolis Švaikauskas Stebėtojų tarybos narys - Nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki
2022 m. balandžio 27 d.
Žaneta Kovaliova Stebėtojų tarybos narė Nepriklausoma Nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki
2022 m. balandžio 27 d.

STEBĖTOJŲ TARYBOS VEIKLA 2021 M.

Per 2021 m. Stebėtojų taryba prižiūrėjo Bendrovės Valdybos ir generalinio direktoriaus veiklą, paskelbė ir sėkmingai užbaigė 4 (keturių) nepriklausomų Valdybos narių atranką naujai kadencijai, prasidedančiai 2022 m. balandžio 25 d., patvirtino Bendrovės korporatyvinio valdymo politiką, metinį vidaus audito planą ir sprendė kitus savo kompetencijai priskirtus klausimus.

Be įprastų užduočių, Stebėtojų taryba 2021 m. taip pat aktyviai dalyvavo diskusijose apie Bendrovės valdymą ir vidaus kontrolės sistemos veikimą bei rizikos valdymo tobulinimą.

2021 m. Stebėtojų taryba vykdė reguliarią Bendrovės 2020-2030 m. strategijos įgyvendinimo priežiūrą, taip pat pagal savo kompetenciją teikė pasiūlymus ir rekomendacijas rengiant ketvirtines finansines ataskaitas.

BENDROVĖS AUDITO KOMITETO NARIAI 2021 M. GRUODŽIO 31 D.

Žaneta Kovaliova (nepriklausoma narė)

Bendrovės Stebėtojų tarybos narė. Stebėtojų tarybos nare išrinkta 2020 m. lapkričio 20 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime iki veikiančios Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkta Bendrovės Audito komiteto nare. 2021 m. sausio 13 d. Audito komiteto posėdyje Žaneta Kovaliova buvo išrinkta Audito komiteto pirmininke.

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos magistras (2002 m.); Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos bakalauras (2000 m). Sertifikuotų buhalterių asociacijos narė (nuo 2011 m).

Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: AB "Energijos skirstymo operatorius" nepriklausoma stebėtojų tarybos narė. Žaneta Kovaliova neturi AB "Klaipėdos nafta" ar kitų įmonių akcijų, kai bendras tokių akcijų kiekis viršija 5 proc.

Žana Kraučenkienė (nepriklausoma narė)

Audito komiteto narė. Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkta Bendrovės Audito komiteto nare.

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Matematikos magistro laipsnis (finansų ir draudimo matematikos specializacijos studijų programa) (2000 m.), Vilniaus universitetas, Matematikos taikymų krypties bakalauro laipsnis (finansų ir draudimo matematikos specializacijos studijų programa), 1998, ISO 31000 sertifikuota rizikos valdymo specialist4 (2015), valdybos nario išsilavinimo pažymėjimas (2017 m.).

Darbo vieta ir pareigos: UAB "Oregon Baltic" direktorė.

Dalyvavimas kitų įmonių ir organizacijų valdyme: UAB "Būsto paskolų draudimas" nepriklausoma valdybos narė ir valdybos pirmininkė. Socialinė veikla: Rizikos valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė, Europos Aktuarų asociacijos narė. Neturi tiesioginės Bendrovės akcinio kapitalo dalies AB "Klaipėdos nafta", susijusiose įmonėse neturi akcijų (daugiau nei 5 proc.).

Laura Garbenčiūtė-Bakienė (nepriklausoma narė)

Stebėtojų tarybos sprendimu, iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos, išrinkta Bendrovės Audito komiteto nare.

Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Finansų magistrė (1999 m.), Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo bakalauras (1996 m.). Vidaus audito institutas, Rizikos valdymo užtikrinimo sertifikatas (CRMA), Vidaus audito lyderystės kvalifikacijos sertifikatas (QIAL), Sertifikuota vidaus auditorė (CIA), Atestuotų buhalterių asociacijos narė.

Darbo vieta ir pareigos: nuo 2016 m. dirba finansų patarėja su mažų ir vidutinių Lietuvos bei užsienio bendrovių portfeliais. 2015-2016 m. ėjo UAB "Lietuvos energija" Vidaus audito tarnybos direktorės pareigas. Nuo 2013 m. iki 2015 m. ėjo UAB "Westem Union Processing Lietuva" Elektroninių tarptautinių pavedimų skyriaus direktorės pareigas; Nuo 1997 m. iki 2012 m. ėjo įvairias pareigas UAB "PricewaterhouseCoopers.".

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: nuo 2018 m. yra UAB "Investicijų ir verslo garantijos" Stebėtojų tarybos narė, nuo 2016 m. VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" Audito ir rizikų komiteto pirmininkė. Nuo 2019 m. yra nepriklausoma VĮ "Lietuvos oro uostai" Audito komiteto narė ir nepriklausoma UAB "Plungės vandenys" valdybos narė. Neturi tiesioginės Bendrovės akcinio kapitalo dalies AB "Klaipėdos nafta", susijusiose įmonėse neturi akcijų (daugiau nei 5 proc.).

Per 2021 m. įvyko 14 Audito komiteto posėdžių, kuriame dalyvavo visi nariai.

VARDAS, PAVARDĖ PAREIGOS BENDROVĖJE NEPRIKLAUSOMUMO
KRITERIJUS
KADENCIJOS
PRADŽIOS/PABAIGOS DATA
Žaneta Kovaliova Audito komiteto pirmininkė Nepriklausomas Nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki
2022 m. balandžio 27 d.
Laura Garbenčiūtė-Bakienė Audito komiteto narė Nepriklausomas Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki
2022 m. vasario 25 d.
Žana Kraučenkienė Audito komiteto narė Nepriklausomas Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki
2022 m. balandžio 27 d.

AUDITO KOMITETO VEIKLA 2021 M.

Per 2021 m. Audito komitetas stebėjo finansinės atskaitomybės procesą ir konsoliduotų Grupės finansinių ataskaitų auditą. Komitetas įvertino, ar per visą ataskaitinį laikotarpį buvo taikoma tinkama apskaitos politika ir ar vadovybė padarė tinkamus įvertinimus ir sprendimus dėl finansinių rezultatų pripažinimo, vertinimo ir pateikimo. Komitetas taip pat su išorės auditoriumi ir finansų direktoriumi aptarė apskaitos politikos, praktikos ir atskaitomybės klausimus, susijusius su naftos segmento vertės sumažėjimu. Be kita ko, Komitetas rekomendavo pasitelkti nepriklausomą išorės ekspertą, kuris padėtų Bendrovei nustatyti naftos terminalo tikrąją vertę, reguliariai peržiūrėti pagrindines prielaidas ir finansines prognozes bei padidinti finansinių ataskaitų aiškumą.

Komitetas taip pat vykdė vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos stebėseną ir teikė rekomendacijas dėl jos veiksmingumo gerinimo. Komitetas ne tik parengė nuoseklią rizikos nustatymo, valdymo ir ataskaitų teikimo visoje Grupėje metodiką, patobulino atitikties stebėsenos priemones ir sumažino pagrindinę riziką, bet ir patarė peržiūrėti privačių interesų procedūras ir sustiprinti atlyginimų nustatymo procedūrų priežiūrą.

Audito komitetas taip pat svarstė 2021 m. išorės ir vidaus audito planus, jų rezultatus ir Grupės vidaus kontroles, įskaitant finansinių ataskaitų kontrolę, vertinimus, Komitetas taip pat stebėjo auditorių nepriklausomumą.

Be to, ypatingas dėmesys buvo skiriamas pranešimų apie galimus pažeidimus procedūroms ir stebėsenai.

BENDROVĖS VALDYBOS NARIAI 2021 M. GRUODŽIO 31 D.

Dainius Bražiūnas

(g. 1983 m.) – Bendrovės Valdybos narys nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d., valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės Valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos bakalauras (2005 m.). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetinio saugumo grupės vadovas (teisinis statusas – biudžetinė įstaiga, kodas 302308327, Gedimino pr. 38, Vilnius). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – asociacijos "Koturnos" (teisinė forma - asociacija, kodas 301684878, Mykolo Marcinkevičiaus g. 23-13 Vilniaus m.) vadovas, narys, UAB "EPSO-G" valdybos narys ir 599-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos (teisinė forma – bendrija, kodas 124754821, Paribio g. 53A, Vilnius) valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės ir susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5%) neturi.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - Bendrovės Valdybos narys nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės Valdybos kadencijos pabaigos. Iki 2017 m. sausio 2 d. ėjo AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007 m.). Darbovietė: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) generalinis direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) valdybos narys, generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (teisinė forma – asociacija, kodas 110058241, buveinė A. Vienuolio g. 8, Vilnius) prezidiumo narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5%) neturi.

Giedrius Dusevičius (nepriklausomas narys)

(g. 1971 m.) – nepriklausomas Bendrovės Valdybos narys nuo 2016 m. gruodžio 30 d. ,Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės Valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, (1989 m.), Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (1994 m.), INSEAD, vadybos programa (AMP, 2006). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – UAB "Valstybės investicijų valdymo agentūra" stebėtojų tarybos narys (teisinis statusas uždaroji akcinė bendrovė, kodas 305612545. Neturi tiesioginio interesų Bendrovės įstatiniame kapitale; neturi akcijų (daugiau kaip 5%) su AB "Klaipėdos nafta" susijusiose įmonėse.

Bjarke Pålsson (nepriklausomas narys)

(g. 1968 m.) – nepriklausomas Bendrovės Valdybos narys nuo 2017 m. sausio 24 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės Valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: St. Gallen universitetas (HSG) Šveicarijoje, CEMS kiekybinės ekonomikos ir finansų magistrantūros studijų programa. Kopenhagos verslo mokykla Danijoje, finansų magistrantūros studijų programa (be baigiamojo darbo) (1992 m.). Kopenhagos verslo mokykla, ekonomikos bakalauro studijų programa. Darbovietė – valdo 50% akcijų vadovaujamoje bendrovėje "Mark & Wedell" (Oldenvej 5, 3490 Kvistgaard, Danija). Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5%) neturi.

Guy Mason (nepriklausomas narys)

(g. 1964 m.) - nepriklausomas Bendrovės Valdybos narys nuo 2021 m. gruodžio 1 d., išrinktas iki veikiančios Bendrovės Valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: inžinerijos mokslai ir technologijos, Loughborough universitetas (1986 m.). Kitos kvalifikacijos: diplomuotas inžinierius, Mechanikos inžinierių instituto narys. Darbovietė ir pareigos: paskyrimai, po kurių tapo BP pasaulinės laivybos vadovu (2016 m. balandžio mėn. - 2020 m. gruodžio mėn.); nevykdomasis direktorius ir Patariamojo komiteto narys, Tarptautinė tanklaivių savininkų taršos federacija (ITOPF) (2018 m. rugsėjo mėn. - 2020 m. gruodžio mėn.); nevykdomasis direktorius, Labdaros ir Investicijų komitetų narys, Tarptautinis laivybos priemonių fondas (IFAN) (2016 m. gegužės mėn. - 2020 m. gruodžio mėn.). Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: Windward Limited, nevykdomasis direktorius. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5%) neturi.

2021 m. Valdybos sudėtis pasikeitė taip: nuo 2021 m. spalio 1 d. iš Bendrovės Valdybos nario pareigų atsistatydino nepriklausomas Valdybos narys Ian Bradshaw. Bendrovės Stebėtojų taryba 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą išrinkti Guy Masoną nepriklausomu Bendrovės Valdybos nariu į esamą laisvą vietą eiti pareigas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki veikiančios Bendrovės Valdybos kadencijos pabaigos (2022 m. balandžio 24 d).

VALDYBOS VEIKLA

Visus metus Valdyba reguliariai peržiūrėjo strateginius, veiklos, finansinius, reputacijos ir saugos klausimus. Be to, Valdyba kas ketvirtį stebėjo, kaip Bendrovės finansiniai ir strateginiai tikslai atitinka 2021 m. metinį planą, ir, atsižvelgusi į vadovybės prielaidas, svarstė 2022 m. metinį planą.

2021 m. Valdybos darbas buvo labai intensyvus, ji surengė 15 posėdžių, iš kurių 3 vyko raštu. Valdybai buvo pateikti 134 punktai, iš jų 67 - sprendimui priimti.

2021 m. Valdyba peržiūrėjo ilgalaikę Bendrovės veiklos strategiją ir dalyvavo daugybėje diskusijų su vadovybe. Valdyba išanalizavo ir patvirtino 2022-2024 m. strategiją, pristatytą Valstybės koordinavimo centrui.

Valdyba prižiūrėjo Bendrovės rizikas ir peržiūrėjo susijusius vadovybės sprendimus. Per metus buvo patvirtintos trys rizikų ataskaitos.

Valdyba aptarė klausimus, susijusius su tarptautiniais SGD projektais.

Valdyba aktyviai dalyvavo diskusijose dėl Bendrovės ilgalaikio SGD tiekimo projekto ir priėmė svarbius sprendimus:

  • Patvirtintos viešosios rinkos konsultacijos dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos (angl. FSRU) įsigijimo ir pasirengimo viešajam pirkimui (2021 m. kovo 25 d);
  • Patvirtintos laivo-saugyklos viešojo pirkimo pagrindinės sąlygos pagal vadovybės pasiūlymą (2021 m. gegužės 27 d).

Pritarta vadovybės sprendimui patvirtinti laivąsaugyklą "Independence" kaip ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (2021 m. rugsėjo 9 d).

2021 m. liepos 28 d. Valdyba patvirtino atnaujintą Bendrovės dividendų politiką. Dividendų politika grindžiama galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Bendrovės įstatais ir kitais Bendrovės vidaus dokumentais.

Valdyba taip pat konsultavo daugeliu korporatyvinio valdymo klausimų, tokių kaip korporatyvinio valdymo politikos projektas, kuriam pritarė Bendrovės Stebėtojų taryba, Bendrovės vidaus kontrolės sistemos tobulinimo planas ir kt.

Valdyba buvo labai įsitraukusi į naftos verslo segmento situacijos valdymą atsižvelgiant į geopolitinius veiksnius. Valdyba su vadovybe suderino prielaidas dėl naftos verslo segmento būsimų pinigų srautų prognozių, kurios buvo naudojamos Klaipėdos naftos terminalo (KNT) vertės sumažėjimo skaičiavimams (2021 m. rugpjūčio mėn.).

Valdyba taip pat dalyvavo sudarant Bendrovės sandorius. Valdyba dalyvavo tvirtinant pagrindines sąlygas arba teikiant vadovybei strategines konsultacijas. Pagrindiniai sandoriai:

  • KN saugojimo paslaugų mokesčio patvirtinimas pagal naują susitarimą su "Alcodis SA" (2021 m. vasario 25 d.);
  • Pritarimas sudaryti naują susitarimą su "Vitol A.S." dėl mazuto saugojimo ir perkrovimo (2021 m. gegužės 27 d);
  • Bendrovės saugojimo paslaugų mokesčio patvirtinimas pagal naują sutartį su AB "Orlen Lietuva" (2021 m. rugsėjo 9 d.).

2021 m. liepos 23 d. Valdyba patvirtino Bendrovės suskystintų gamtinių dujų terminalo naudojimo Taisyklių pagrindines sąlygas.

VARDAS, PAVARDĖ PAREIGOS BENDROVĖJE NEPRIKLAUSOMUMO
KRITERIJUS
VALDYBOS NARYS NUO
Giedrius Dusevičius Valdybos pirmininkas Nepriklausomas Nuo 2016 m. gruodžio 30 d.
Dainius Bražiūnas Valdybos narys - Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d.
Mantas Bartuška Valdybos narys - Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.
Bjarke Pålsson Valdybos narys Nepriklausomas Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2022
m. vasario 1 d.
Ian Bradshaw Valdybos narys Nepriklausomas Nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021
m. spalio 1d.
Guy Mason Valdybos narys Nepriklausomas Nuo 2021 m. gruodžio 1 d.

Valdybos narių dalyvavimas posėdžiuose 2021 m.:

Nr. Posėdžio data Giedrius
Dusevičius
Dainius
Bražiūnas
Mantas
Bartuška
Bjarke
Pålsson
Ian
Bradshaw
Guy
Mason
1. Sausio 8 d. (raštu) -
2. Sausio 28 d. -
3. Vasario 25 d. -
4. Kovo 25 d. -
5. Balandžio 6 d. -
6. Balandžio 29 d. -
7. Gegužės 5 d. (raštu) -
8. Gegužės 27 d. -
9. Birželio 1 d. -
10. Liepos 20 d. -
11. Liepos 23 d. (raštu) -
12. Rugsėjo 9 d. -
13. Spalio 28 d. - -
14. Lapkričio 10 d. - -
15. Gruodžio 9 d. -

Dalyvavo

  • Nedalyvavo
  • Nebuvo Valdybos narys

BENDROVĖS ADMINISTRACIJOS VADOVAI 2021 M. GRUODŽIO 31 D.

Darius Šilenskis (g. 1981 m.) – Generalinis direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas: Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA), (2013), Vytauto Didžiojo universitetas, verslo vadybos magistras (2013), Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras (2006, teisės ir valdymo studijų programa), teisės bakalauras (2004, tarptautinės jūrų teisės studijų programa). Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: VŠĮ "Vilniaus teisės institutas" – dalininkas ir steigėjas (priklauso 50 % dalininko teisių), Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos tarybos narys, Lietuvos jūrinio klasterio valdybos narys, Lietuvos SGD platformos pirmininkas, UAB "Afinta" akcininkas (priklauso 50% akcijų). Dariaus Šilenskio turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 5% Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Mindaugas Kvekšas

(g. 1986 m.) – Finansų direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Išsilavinimas: Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje (Latvija), ekonomikos ir verslo bakalauro laipsnis (2007 m.). Baltijos įmonių valdymo institutas, profesionalaus valdybos nario sertifikatas (2020 m.). Dalyvavimas kitų įmonių ir organizacijų veikloje: Savivaldybės įmonės "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" (VASA SĮ) nepriklausomas valdybos narys. Mindaugas Kvekšas neturi AB "Klaipėdos nafta" ar kitų įmonių akcijų, kai turimų akcijų skaičius viršija 5% visų įmonės akcijų.

Linas Kilda

(g. 1972 m.) – SGD verslo vystymo direktorius. SGD verslo vystymo direktoriumi paskirtas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Išsilavinimas: Geologijos ir geografijos institutas, daktaro laipsnis (fiziniai mokslai) (2002 m.); Aberdeen universitetas, naftos geologijos magistras (1998 m.); Vilniaus universitetas, inžinieriaus geologo ir hidrogeologo diplomas (1995 m.). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Lino Kildos turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 5%.

Dainius Čiuta

(g. 1975 m.) – Terminalų valdymo direktorius. Terminalų valdymo direktoriaus pareigas eina nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Išsilavinimas: Baltijos vadybos institutas (BMI), tarptautinis vykdomasis verslo administravimo magistro laipsnis (EMBA) (2013 m.); Kauno technologijos universitetas, chemijos technologijos inžinerijos magistro laipsnis (1999 m.); Klaipėdos universitetas, chemijos technologijos bakalauro laipsnis (1997 m.). Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: vaikų futbolo klubo "FK Atmosfera" valdybos narys; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto narys. Dainius Čiuta AB "Klaipėdos nafta" ar kitų įmonių akcijų, kai valdomas akcijų skaičius viršija 5% visų įmonės akcijų, neturi.

Mindaugas Navikas

(g. 1979 m.) – Komercijos direktorius. Komercijos direktoriaus pareigas eina nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. Išsilavinimas: Stockholm School of Economics in Riga (SSE), verslo vadybos magistras (EMBA), (2018 m.); Vilniaus Universitetas, Tarptautinio verslo mokykla, tarptautinio verslo vadybos magistras (2006 m.); Vilniaus Universitetas, verslo vadybos bakalauras (2002 m.). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Mindaugo Naviko turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 5%, su AB "Klaipėdos nafta" susijusių įmonių akcijų neturi.

Rytis Valūnas

(g. 1985 m.) – Administravimo ir korporatyvinio valdymo direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2012 m. spalio 15 d. Išsilavinimas: Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programa "Profesionalūs valdybos nariai" (2015 m.); The Fletcher School of Law and Diplomacy/Harvard Law School, tarptautinės teisės ir energetikos studijų programa, teisės magistras (2011 m.); Mykolo Romerio universitetas/Ghent University, tarptautinės teisės studijų programa, teisės magistras (2009 m.); Mykolo Romerio universitetas, teisės bakalauras (2007 m.). Ryčio Valūno turima AB "Klaipėdos nafta" akcijų dalis sudaro mažiau nei 5%. Susijusių bendrovių akcijų neturi.

Nė vienas Bendrovės vadovybės narys nebuvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, verslui ar finansams. Informacija apie vadovų darbo užmokestį už 2021 m. pateikiama

KITA VALDYSENOS INFORMACIJA

INFORMACIJA APIE REIKŠMINGUS TIESIOGIAI ARBA NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS.

Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie investicijas į kitas įmones".

INFORMACIJA APIE SANDORIUS SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Jokių sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, 2021 m. nebuvo.

INFORMACIJA APIE AKCININKUS, TURINČIUS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES.

Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie Bendrovės akcininkus ir akcijas".

INFORMATION OF AMENDMENTS TO THE COMPANY'S ARTICLES OF ASSOCIATION

2021 m. sausio 11d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja AB "Klaipėdos nafta" įstatų redakcija po įstatino kapitalo sumažinimo, kuris dabar yra lygus 110.315.009,65 EUR ir padalintas į 380.396.585 akcijų, suteikiančių 380.396.585 balsus. Vienos akcijos nominalioji vertė - 0,29 EUR.

INFORMACIJA APIE VISUS AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMUS

metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie Grupės darbuotojus.

Bendrovė neturi informacijos apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

INFORMACIJA APIE ĮMONĖS VADOVO, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ NARIŲ IŠRINKIMUI TAIKOMĄ ĮVAIROVĖS POLITIKĄ

Bendrovė neturi vadovo, valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Vykdant kandidatų į Bendrovės Valdybos, valdymo ir priežiūros organų narius atrankas kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė vykdomose atrankose nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus.

Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos specifiką bei valstybės kontroliuojamos bendrovės statusą, kandidatų atrankose nustatomi objektyvūs, išimtinai su valdymo ar priežiūros organo narių funkcijomis bei kompetencijomis susiję ir jiems proporcingi profesinės patirties ir išsilavinimo reikalavimai.

Bendruosius ir nepriklausomumo reikalavimus kandidatams į Bendrovės Stebėtojų tarybą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, specialiuosius reikalavimus - Energetikos ministerija.

BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

AB "Klaipėdos nafta" vykdo 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1052 "Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo" (toliau - Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės yra privalomos Bendrovei, nes Bendrovė yra valstybės valdoma įmonė (toliau - VVĮ).

Skaidrumo gairių įgyvendinimas Bendrovėje daugiausia užtikrinamas per metinėje ataskaitoje atskleistą informaciją ir informacijos atskleidimą Bendrovės

reguliuojama kainodara

ataskaitų rinkinio patvirtinimo

Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, Bendrovės metinis pranešimas, taip pat Bendrovės metinių ataskaitų auditoriaus išvada Bendrovės interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių interneto svetainėje, atskleidžiant ir teikiant informaciją suinteresuotiesiems asmenims prieinamu ir suprantamu formatu.

Skaidrumo gairių 3 straipsnyje teigiama, kad AB "Nasdaq Vilnius" kotiruojamos valstybės valdomos įmonės atitinka Bendrovių valdysenos kodekso nuostatas, susijusias su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip Bendrovė laikosi šio kodekso nuostatų, atskleidžiama Bendrovės valdymo ataskaitoje.

TOLIAU PATEIKIAMA SUSISTEMINTA INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ ĮGYVENDINIMĄ: BENDROVĖS INTERNETO TINKLALAPYJE (WWW.KN.LT) TURI BŪTI SKELBIAMA INFORMACIJA / VYKDOMI KITI REIKALAVIMAI): VYKDOMA IŠ DALIES NEVYKDOMA Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas) Teisinis statusas, jeigu Bendrovė pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją Veiklos tikslai, vizija ir misija Struktūra Vadovo duomenys * Valdybos pirmininko ir narių duomenys * Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys * Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys * Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) Bendrovės įstatiniame kapitale Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus Vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas: nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto asignavimai ir teisės aktai, kuriais VVĮ pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo sąlygos ir (arba) Jei Bendrovė yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai

Bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, Bendrovės tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

* Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.

TINKLAPYJE (WWW.KN.LT) TURI BŪTI SKELBIAMA ŠI INFORMACIJA: ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD BENDROVĖ YRA PATRONUOJANTI BENDROVĖ, PAPILDOMAI BENDROVĖS INTERNETO
Bendrovės įmonių grupės struktūra
Bendrovės dukterinių ir paskesnio lygio dukterinių bendrovių:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame
kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė
(adresas)
Bendrovės valdomų akcijų dalis (procentais) bendrovių
įstatiniame kapitale
Interneto tinklalapių adresai Metinės
konsoliduotosios
finansinės
ataskaitos
ir
konsoliduotieji metiniai pranešimai
BENDROVĖS INTERNETO TINKLAPYJE (WWW.KN.LT) TURI BŪTI SKELBIAMI ŠIE DOKUMENTAI / VYKDOMI KITI REIKALAVIMAI:
Bendrovės įstatai Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių
Bendrovės nustatymo
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos
strategijoje
yra
konfidencialios
informacijos
ar
informacijos,
kuri
laikoma
komercine
(gamybine)
paslaptimi
Atlyginimų politika, apimanti Bendrovės vadovo darbo
užmokesčio ir Bendrovės sudaromų kolegialių organų bei
komitetų narių atlygio nustatymą
Bendrovės metiniai ir tarpiniai pranešimai Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių
finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų
auditoriaus išvados
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir
sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti
FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIUOSE, PRANEŠIMUOSE TURI BŪTI SKELBIAMA / VYKDOMI KITI REIKALAVIMAI:
Bendrovės apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių
ataskaitų
sudarymą
pagal
tarptautinius
apskaitos
standartus
Bendrovės rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų
rinkinį
Bendrovės be metinio pranešimo, papildomai rengia 6
mėnesių tarpinį pranešimą
REIKALAVIMŲ, PAPILDOMAI TURI BŪTI PATEIKIAMA: BENDROVĖS METINIAME PRANEŠIME, BE LR ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYME NUSTATYTŲ TURINIO
Trumpas Bendrovės verslo modelio aprašymas Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius
metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir
turėjusius esminę reikšmę Bendrovės veiklai
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės
ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai
metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje
pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais
ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija
ir kyšininkavimu klausimais
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai Bendrovės taikomos rizikos valdymo politikos
įgyvendinimas
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami
investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius
metus
mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir
(arba) padalinius
Dividendų politikos įgyvendinimas Atlyginimų politikos įgyvendinimas

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

AB "Klaipėdos nafta", veikdama vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB "NASDAQ Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5 punktu, šiame dokumente atskleidžia, kaip KN atitinka NASDAQ Vilnius listinguojamų Bendrovių valdysenos kodeksą, taip pat jo specifines nuostatas ir

rekomendacijas. Nesilaikant šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų, reikia nurodyti konkrečias nuostatas ar rekomendacijas, kurių nesilaikoma, ir nurodyti tokio nesilaikymo priežastis. Be to, turi būti pateikta kita šioje formoje nurodyta aiškinamoji informacija.

BENDROVIŲ VALDYMO ATASKAITOS FORMA:

TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU KOMENTARAS
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema
turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės
susipažinti
su
teisės
aktuose
numatyta
informacija
ir
(ar)
dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.
Taip Visa informacija, kuri pagal teisės
aktus turi būti skelbiama viešai,
skelbiama
Vilniaus
vertybinių
popierių
biržos
informacinėje
sistemoje
ir
(arba)
Bendrovės
interneto
svetainėje.
Bendrovės
šaukiamo
visuotinio
akcininkų
susirinkimo vieta, data ir laikas
nustatomi
taip,
kad
akcininkai
galėtų
dalyvauti
priimant
Bendrovei svarbius sprendimus.
Dokumentų ir kitos informacijos
pateikimo
akcininkams
tvarka
nustatyta
Bendrovės
įstatų
5
straipsnyje.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios
akcijos,
kurios

turėtojams
suteikia
vienodas
balsavimo,
nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
Taip Visos
Bendrovės
akcijos
yra
paprastosios vardinės akcijos, kurių
vienos nominalioji vertė yra 0,29
EUR (29 euro centai).
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y.
prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
akcijų suteikiamomis teisėmis.
Taip Bendrovės įstatuose, kurie viešai
skelbiami
Bendrovės
interneto
svetainėje, yra nurodomos akcijų
suteikiamos teisės.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso
bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės
perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas.
Taip Bendrovės įstatų 16.4 p. nurodyti
atvejai,
kuomet
reikalingas
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
pritarimas.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo
jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes
dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti
akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų
susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam
akcininkų
dalyvavimui
visuotiniame
akcininkų
susirinkime.
Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė
turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti
siūlomus sprendimo projektus.
Taip Bendrovė
visuotinį
akcininkų
susirinkimą
šaukia
ir
kitas
susirinkimo procedūras įgyvendina
Lietuvos
Respublikos
akcinių
bendrovių
įstatyme
nustatyta
tvarka
ir
suteikia
visiems
akcininkams
lygias
galimybes
dalyvauti susirinkime, susipažinti su
sprendimų projektais ir medžiaga,
reikalinga sprendimams priimti.
1.6.
Siekiant
užtikrinti
užsienyje
gyvenančių
akcininkų
teisę
susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama
visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto
paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama
paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti
bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti
skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas
Taip Visi
su
visuotiniu
akcininkų
susirinkimu susiję dokumentai ir
informacija, įskaitant pranešimus
apie
šaukiamus
susirinkimus,
sprendimų projektus, susirinkimų
sprendimus, yra viešai skelbiami
lietuvių ir
anglų kalbomis per
"Nasdaq Vilniaus" ir Bendrovės
interneto svetainėje.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
galėtų pakenkti bendrovei
arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos
galimybės
balsuoti
akcininkų
susirinkime
asmeniškai
jame
dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma
jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
Taip Visi akcininkai gali įgyvendinti savo
teisę
dalyvauti
visuotiniame
akcininkų susirinkime teisės aktų
nustatyta tvarka ir ši teisė yra
neribojama. Informaciją apie šios
teisės
įgyvendinimą
Bendrovė
pateikia pranešime apie šaukiamą
visuotinį akcininkų susirinkimą.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau
taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams
galimybę
dalyvauti
ir
balsuoti
visuotiniuose
akcininkų
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais
atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir
galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
Ne Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą
(kontrolinį
akcijų
paketą
valdo
Lietuvos Respublikos valstybė) ir
galiojančius akcininkų susirinkimo
organizavimo
nuostatus,
užtikrinančius
visišką
išankstinio
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
medžiagos paskelbimą ir akcininkų
susirinkimo
viešumą,
akcininkų
priimtus sprendimus (visos šios
informacijos
paskelbimas
AB
"Nasdaq"
Vilniaus
vertybinių
popierių
biržos
tinklalapyje)
ir
galimybę balsuoti iš anksto, nėra
būtinybės
papildomai
įdiegti
brangiai kainuojančią IT sistemą,
kuri suteiktų galimybę akcininkams
balsuoti
akcininkų
susirinkimo
metu
naudojantis
telekomunikacine įranga. Taip pat
šiuo metu nėra priemonių užtikrinti
tinkamą
balsuojančių
asmenų
identifikavimą.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus
organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti
audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus
organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo
patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas
pareigas.
Taip Informacija
apie
kandidatus
į
Bendrovės
kolegialius
organus
teikiama
teisės
aktų
nustatyta
tvarka. Nustatyta tvarka, kandidatų
tinkamumą
vertina
atrankos
komisija.
Siūlomos
audito
įmonės
pavadinimas ir atlygis už audito
paslaugas pateikiami visuotiniam
akcininkų susirinkimui iš anksto
kaip sprendimo projektas.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai2
ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti
informaciją,
susijusią
su
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.
Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų
dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių
rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Taip Paskutiniame eiliniame
visuotiniame akcininkų susirinkime
dalyvavo Bendrovės Valdybos
pirmininkas, Bendrovės generalinis
direktorius, Teisės ir
administravimo tarnybos
direktorius ir Teisės skyriaus
vadovas.

2 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
2 principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo
atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat
nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų
interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės
gerovę.
Taip Rekomendacijoje
nurodytos
pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl
nepriklausomo Stebėtojų tarybos
nario veiklos. Sutarties forma yra
patvirtinta
Bendrovės
visuotinio
akcininkų susirinkimo.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti
bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais
turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų
tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir
kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.
Taip Veiklos
sutartyje
įtvirtinta,
kad
nepriklausomas Stebėtojų tarybos
narys turi pareigą veikti Bendrovės
ir visų jos akcininkų interesais.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus,
turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos
narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę
asmenys.
Taip Bendrovės
Stebėtojų
taryba
priimdama sprendimus, turinčius
reikšmės
Bendrovės
veiklai
ir
strategijai,
veikia
savarankiškai,
vadovaudamasi
teisės
aktų
reikalavimais.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą
tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti
bendrovei. Nepriklausomi3
stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti
nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir
nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad
stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.
Taip Stebėtojų tarybos nariai turi teisę
išreikšti
savo
nuomonę
visais
posėdžio darbotvarkėje
numatytais
klausimais,
kuri,
vadovaujantis Bendrovės Stebėtojų
tarybos darbo reglamentu, turi būti
tinkamai
atspindėta
posėdžio
protokole.
Rekomendacijoje
nurodytos
pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl
nepriklausomo Stebėtojų tarybos
nario veiklos.

3 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių
planavimo
strategijos
būtų
sudaromos
ir
įgyvendinamos
vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos,
nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl
ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.
Taip Bendrovės
Stebėtojų
taryba
įgyvendindama savo kompetenciją
prižiūrėti
Bendrovės
valdymo
organų
veiklą,
atlieka
ir
rekomendacijoje
nurodytas
pareigas.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta
pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms
atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis
nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos
ar
kitokius
specialistus
stebėtojų
tarybos
ir
jos
komitetų
kompetencijai priklausančiais klausimais.
Taip Bendrovė
užtikrina
Stebėtojų
tarybos
aprūpinimą
jos
veiklai
reikalingais
ištekliais
(techniškai
aptarnauja
Stebėtojų
tarybos
posėdžius, suteikia visą reikiamą
informaciją). Bendrovės įstatuose
numatyta,
jog
Valdyba
privalo
pateikti
Stebėtojų
tarybai
jos
prašomus
su
Bendrovės
veikla
susijusius
dokumentus.
Teisės
gauti
informaciją
taip
pat
detalizuota sutartyje dėl Stebėtojų
tarybos narios veiklos.
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą
bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos
nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir
kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant
išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip
visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo
užduotims tinkamai atlikti.
Taip Pagal Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių
įstatymą
stebėtojų
taryba renkama ir narių kvalifikacija
vertinama visuotiniame akcininkų
susirinkime.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai
kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties
augimas.
Taip Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai
renkami
Lietuvos
Respublikos
akcinių
bendrovių
įstatyme
nustatytam
maksimaliam
laikotarpiui – 4 metų kadencijai.
Bendrovės
įstatuose
numatyta
galimybė atšaukti visą Stebėtojų
tarybą arba pavienius jos narius
nesibaigus
Stebėtojų
tarybos
kadencijai.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai
vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat
neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
Taip Bendrovės
Stebėtojų
tarybos
pirmininkas ir Bendrovės
Vadovas nėra tas pats asmuo.
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų
tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius
įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse),
kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas.
Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų
tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų
būti informuojami bendrovės akcininkai.
Taip Stebėtojų tarybos nariai dalyvauja
kolegialaus organo posėdžiuose ir
skiria
pakankamai
savo,
kaip
kolegialaus organo nario, laiko
pareigoms vykdyti. 2020 metais
įvyko
13
Bendrovės
Stebėtojų
tarybos
posėdžių,
kuriuose
dalyvavo visi Stebėtojų tarybos
nariai (iš viso 3 nariai).
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais.
Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir
atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių
aplinkybių
Taip Informacija
apie
kandidatus
į
Bendrovės
Stebėtojų
tarybos
narius (taip pat informacija apie
kandidato
atitiktį
nepriklausomumo reikalavimams)
visuotiniam akcininkų susirinkimui
pateikiama Lietuvos Respublikos
akcinių
bendrovių
įstatymo
nustatyta
tvarka
visuotiniame
akcininkų susirinkime.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų
tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas.
Taip Nepriklausomam
Stebėtojų
tarybos nariui už jo veiklą Stebėtojų
taryboje yra atlyginama su juo
pasirašytoje
sutartyje
dėl
nepriklausomo Stebėtojo tarybos
nario veiklos nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
Sutarties
su
nepriklausomu Stebėtojų tarybos
nariu
sąlygas tvirtina visuotinis
akcininkų susirinkimas.
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno
stebėtojų
tarybos
nario
kompetencijos
ir
darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė
nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus
paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos
procedūras
Taip Stebėtojų
taryba
savo
veiklos
vertinimą
atlieka
kiekvienais
metais. Stebėtojų taryba vertina
posėdžių
organizavimą,
efektyvumą, kompetencijų poreikį,
tarpusavio
bendradarbiavimą,
bendradarbiavimą su vadovybe ir
kt.

3 principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino
stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai
stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už
bendrovės strategijos patvirtinimą.
Taip Bendrovės
Valdyba
atlieka
patronuojančios
bendrovės
strategijos,
kurią
patvirtino
Bendrovės
Stebėtojų
taryba,
įgyvendinimą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka
jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais,
kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka
Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai
priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų,
darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant
tvaraus verslo kūrimo.
Taip Kadangi
Bendrovėje
sudaroma
Stebėtojų taryba, Valdyba atlieka
Bendrovės
kolegialaus
valdymo
organo
funkcijas.
Pareiga
atsižvelgti į Bendrovės, akcininkų,
darbuotojų ir kitų interesų grupių
įtvirtinta su kiekvienu iš Valdybos
narių pasirašomoje sutartyje dėl
Valdybos nario veiklos.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir
bendrovės vidaus politikos nuostatų,
taikomų bendrovei ar
bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų
nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones
užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.
Taip Bendrovės įstatai numato, kuriuos
bendrovės
dokumentus
(gaires,
politikas ir pan.) tvirtina Valdyba.
Tais
atvejais,
kai
dokumentus
tvirtina Stebėtojų taryba, Valdyba
teikia
pastabas
ir
pasiūlymus.
Vadovaujantis Bendrovės įstatais
Valdyba
svarsto
ir
tvirtina
Bendrovės
rizikų
sąrašą
ir

mažinimo priemonių planą, rizikų
ataskaitą, rizikų valdymo politiką.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos
priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas4
dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų
laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.
Taip Bendrovėje
galioja
įvairūs
dokumentai, užtikrinantys vidaus
kontrolę,
etikos
bei
atitikties
valdymo
priemones,
pavyzdžiui:
vidaus
audito
vadovas
yra
nepriklausoma
pareigybė, pagal
funkcinį pavaldumą yra pavaldus
Audito
komitetui
bei
teikia
ataskaitas
Stebėtojų
tarybai,
o
pagal administracinį pavaldumą –
Generaliniam
direktoriui;
Bendrovėje
galioja
Elgesio
standartas (etikos kodeksas), kuris
visiems Bendrovės darbuotojams,
įskaitant
Valdybos
ir
Stebėtojų
tarybos narius.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į
tinkamą
kandidato
kvalifikacijos,
patirties
ir
kompetencijos
pusiausvyrą.
Taip Bendrovės
Valdyba,
skirdama
generalinį direktorių, atsižvelgia į jo
kvalifikacijos,
patirties
ir
kompetencijos pusiausvyrą.
3.2. Valdybos sudarymas

4 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/antibribery/44884389.pdf

TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU KOMENTARAS
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei
stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų
kolektyviai
užtikrinti
kvalifikacijos,
profesinės
patirties
ir
kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant
išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą,
turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų
įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai
atlikti.
Taip Bendrovės
Valdyboje
yra
užtikrinama jos narių kvalifikacijos
pusiausvyra Bendrovės Valdybos
narius renka Bendrovės Stebėtojų
taryba (Atrankos komisija), kuri
įvertina
kandidatų
kvalifikaciją,
patirtį
einant
vadovaujančias
pareigas,
tinkamumą
užimti
Bendrovės Valdybos nario pareigas
ir kitus būtinus aspektus.
Siekiama,
jog
Valdybos
nariai
turėtų kompetencijas, atsižvelgiant
į Valdybos atsakomybės sritis ir
funkcijas. Kasmet Valdybos nariai
atlieka savo veiklos įsivertinimą.

TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU KOMENTARAS
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie
jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus
svarbius
profesinius
įsipareigojimus
ir
potencialius
interesų
konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų
tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai.
Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta
informacija
turėtų
būti
pateikiama
visuotiniam
akcininkų
susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte
nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės
metiniame pranešime.
Taip Informacija apie kandidatus ir jų
tinkamumą
eiti
Bendrovės
kolegialaus organo nario pareigas
teikiama
teisės
aktų
nustatyta
tvarka,
kandidatų
tinkamumą
vertina
Atrankos
komisija.
Informacija
apie
kandidatus
į
Bendrovės
Valdybos
narius,
įskaitant jų gyvenimo aprašymą ir
interesų deklaraciją, ir kiti teisės
aktuose
nurodyti
dokumentai
pateikiami
Bendrovės
Stebėtojų
tarybos posėdyje, kuriame renkama
Valdyba
ar
atskiri
jos
nariai.
Informacija apie Valdybos narių
einamas pareigas ar dalyvavimą
kitų
įmonių
veikloje
nuolat
renkama, kaupiama ir pateikiama
Bendrovės metiniame pranešime
bei
Bendrovės
interneto
tinklalapyje.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
Taip Valdybos
nariai
juos
išrinkus
supažindinami su Bendrovės veikla,
organizacine bei valdymo struktūra,
strategija, veiklos bei finansiniais
planais.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam,
kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.
Taip Valdybos
nariai
yra
skiriami
apibrėžtam
laikotarpiui,
t.
y.
Valdybos nariai renkami 4 (ketverių)
metų laikotarpiui.
Bendrovės
įstatuose
numatyta
galimybė
atšaukti
tiek
atskirus
Valdybos narius, tiek visą Valdybą
in
corpore,
nesibaigus
jos
kadencijai. Teisę atšaukti Valdybos
narius (pavienius arba visus) turi
Bendrovės Stebėtojų taryba.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos
arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai
stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat
neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė
nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui
užtikrinti.
Taip Bendrovės
Valdybos
pirmininko
esamos arba buvusios pareigos
nesudaro
prielaidų
galimam
nešališkumo
atsiradimui.
Bendrovės Valdybos pirmininkas
nėra ėjęs Bendrovės generalinio
direktoriaus pareigų.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti
pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau
nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie
tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu
stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų
susirinkimas.
Taip Bendrovės Valdybos nariai aktyviai
dalyvauja Valdybos posėdžiuose ir
skiria
pakankamai
savo,
kaip
kolegialaus
organo
nario,
laiko
pareigoms vykdyti. 2020 metais
įvyko
15
Bendrovės
Valdybos
posėdžių. 11 posėdžių dalyvavo visi
5 Valdybos nariai.
TAIP / NE /
NEAKTUALU
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai
nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi5
,
turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais.
Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus
Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti
laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove
susijusių aplinkybių.
Taip KOMENTARAS
Bendrovėje
sudaroma
Stebėtojų
taryba.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas.
Taip Nepriklausomiems
Valdybos
nariams
atlyginimas
mokamas
pagal Bendrovės Atlygio politiką,
2020 m. balandžio 28 d. patvirtintą
visuotiniame akcininkų susirinkime
(KN
svetainė:
https://www.kn.lt/apie-mus/darbo
uzmokestis/1975) ir su Bendrove
sudarytą sutartį, kurią patvirtina
Stebėtojų taryba.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai
veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams,
atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie
neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi
susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant
bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis,
kurios yra susijusios su bendrovės veikla.
Taip Šios
Valdybos
narių
pareigos
numatytos
su
Bendrove
sudaromoje Valdybos nario veiklos
sutartyje, taip pat Valdybos darbo
reglamente
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo
ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos
nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar
valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą
per
metus
nepažeidžiant
asmens
duomenų
tvarkymą
reglamentuojančių
teisės
aktų
reikalavimų
viešai
paskelbti
atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos
procedūras.
Taip Kiekvienais
metais
Bendrovės
Valdybos nariai atlieka savo veiklos
įvertinimą,
užpildydami
anketas,
kurios
apima
valdybos
darbo
organizavimo
įvertinimą,
bendradarbiavimą su vadovybe ir
kt, veiklos vertinimo rezultatai
aptariami Valdybos posėdyje.
Informacija apie vidinę Valdybos
struktūrą ir darbo tvarką skelbiama
Bendrovės metiniame pranešime.
4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU
KOMENTARAS
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai
bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos
akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos
tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant
reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius
bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų
valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba
turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to
priežastis.
Taip Bendrovės Stebėtojų
tarybos ir
Valdybos veiklą reglamentuojantys
teisės
aktai,
įstatai,
Bendrovės
korporatyvinio valdymo politika bei
kolegialių
organų
darbo
reglamentai
nustato
bendradarbiavimo tarp Bendrovės
Stebėtojų
tarybos
ir
Valdybos
principus bei tvarką ir užtikrina, kad
valdymo
ir
priežiūros
organai
tinkamai
veiktų
siekdami
kuo
didesnės naudos Bendrovei ir jos
akcininkams.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti
atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką.
Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti
tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių
bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių
organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti
informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai
pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu
apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti
pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma,
išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai
ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
Taip
Taip
Kolegialių organų posėdžiai vyksta
pagal iš anksto kolegialių organų
(suderinus
su
vadovybe)
patvirtintus
metinius
posėdžių
grafikus.
Įprastai
Valdybos
ir
Stebėtojų tarybos posėdžiai vyksta
kartą per mėnesį.
Kolegialaus
organo
nariai
apie
posėdžio
darbotvarkę
žino

anksto.
Preliminarios
posėdžių
darbotvarkės
visiems
metams
sudaromos metų pradžioje. Vėliau
darbotvarkės
koreguojamos,
pildomos prieš einamąjį posėdį
(įprastai likus ne mažiau kaip 7
dienoms iki posėdžio). Kolegialių
organų nariai sprendimams priimti
reikalingą medžiagą
darbotvarkės klausimais gauna iš
anksto (prieš 5-7 dienas) ir turi
galimybę
su
ja
susipažinti
bei
užduoti
klausimus,
prašyti

patikslinti. Apie bet kokias gautas
pastabas ar tikslinimą informuojami
visi kolegialaus organo nariai.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei
užtikrinti
efektyvų
sprendimų
priėmimo
procesą,
bendrovės
kolegialių
priežiūros
ir
valdymo
organų
pirmininkai
turėtų
tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena
susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai
posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu,
atsakomybe, atlygio nustatymu.
5
principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
Taip Posėdžių
datos ir darbotvarkės
derinamos taip, kad juose galėtų
dalyvauti visi kolegialių organų
nariai.
Valdybos
pirmininkas
reguliariai
Stebėtojų
tarybai
pristato
Valdyboje
priimtus
svarbiausius sprendimus.

TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU KOMENTARAS
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma,
valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų
priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos
esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU KOMENTARAS
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes,
pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų
taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka
priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui
rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus6
Iš dalies Priežiūros organo išrinktas Audito
komitetas, sudaromas Bendrovėje.
Priežiūros organas nustatė savo
funkcijas,
teises,
pareigas
ir
atlyginimų
nustatymo
tvarką.
Bendrovės
Audito
komitetui
priskirtos patariamosios funkcijos,
susijusios su audito kontrole ir
vertinimu, apimančios finansinių
ataskaitų
rengimo
ir
audito
vykdymo proceso priežiūrą, jos
efektyvumo
tyrimą
ir
rekomendacijų
įgyvendinimą,
vidaus audito funkcijų poreikio ir
kitų
funkcijų
analizę,
taip
pat
pateikė Lietuvos banko valdybos
2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr.
03-14, stebi Bendrovės teikiamos
finansinės informacijos vientisumą,
ypatingą
dėmesį
skirdamas
Bendrovės ir Grupės naudojamų
apskaitos metodų aktualumui ir
skaidrumui.
Kiti
specializuoti
komitetai
Bendrovėje nėra įsteigti, tačiau
Bendrovės Valdyba 2020 m. kovo
25
d.
Bendrovės
Valdybos
posėdyje
(protokolo
Nr.
J3-3)
suformavo
Valdybos
darbo
su
Personalu susijusiems klausimams,
kurios nariais paskirti 2 Valdybos
nariai
ir
Bendrovės
Personalo
skyriaus vadovė.
5.1.2. Bendrovės gali
nuspręsti
suformuoti mažiau nei
tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą,
kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris
atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
Taip Žr. aukščiau pateiktą komentarą
dėl 5.1.1 punkto.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas
teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas.
Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač
dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti
taikomos visam kolegialiam organui.
Taip Žr. aukščiau pateiktą komentarą
dėl 5.1.1 punkto.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus,
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto
nariai
turėtų
būti
parenkami
pirmiausia
atsižvelgiant
į

kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus
organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų
pirmininku.
Taip Audito
komitetą,
kurį
sudaro
Stebėtojų taryba, sudaro trys nariai.
Visi veikiantys Audito komiteto
nariai buvo nepriklausomi.

6 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti
pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas
laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų
organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto
įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei
pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis
informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos
struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame
pranešime,
nepažeidžiant
asmens
duomenų
tvarkymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių
dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.
Taip Komitetai suformuojami Stebėtojų
tarybos
sprendimu.
Komitetų
darbo tvarką, komitetų narių teises
ir pareigas, o taip pat priemones,
komitetų narių veiklai užtikrinti,
nustato
Stebėtojų
tarybos
patvirtintos atitinkamų komitetų
sudarymo
ir
veiklos
vykdymo
taisyklės.
Informacija apie komitetų sudėtį,
posėdžių skaičių, dalyvavimą ir
pagrindinę veiklą yra atskleidžiama
Bendrovės metiniame pranešime.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą,
kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai
turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui
pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje
dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba
ekspertai.
Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos
tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų
būti
daroma,
reikėtų
nurodyti
komiteto
veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
Taip Bendrovės
audito
komiteto
sudarymo
ir
veiklos
taisyklėse
numatyta Audito komiteto teisė
savo
nuožiūra
kviesti
į
savo
posėdžius Bendrovės atsakingus
asmenis bei gauti iš jų reikiamus
paaiškinimus pagal kompetenciją.

Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
5.2.
Skyrimo komitetas
5.2.1.
Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir
Ne Šiuo
metu
Skyrimų
komitetas
Bendrovėje nėra sudarytas
administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam
organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį,
sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo
nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir
administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
Ne Šiuo
metu
Skyrimų
komitetas
Bendrovėje nėra sudarytas
5.3. Atlygio komitetas
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1)
teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio
politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir
administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio
formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų
modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų
bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant
aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
Ne Žr. aukščiau pateiktą komentarą
dėl 5.1.2 punkto.
2)
teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus
atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams
siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų
veiklos įvertinimą;
3)
reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
5.4. Audito komitetas

TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU KOMENTARAS
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės
aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą7
Taip Audito komiteto funkcijos taip pat
apibrėžtos
Bendrovės
audito
komiteto
sudarymo
ir
veiklos
taisyklėse.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija,
susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti
audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus,
kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais
Taip Bendrovės Audito komiteto nariai,
vykdydami savo pareigas, turi teisę
gauti

Bendrovės
reikiamus
dokumentus ir (arba) jų kopijas bei
informaciją,
reikalingą
Audito
komiteto funkcijoms atlikti.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi
dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,
atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.
Taip Audito
komiteto
posėdžiuose
dalyvauja Vidaus audito vadovas,
esant poreikiui
kiti
darbuotojai,
svarstant
konkrečius
klausimus.
Audito
komiteto posėdyje, esant poreikiui,
dalyvauja nepriklausomą finansinių
ataskaitų auditą atliekančios
Bendrovės atstovai.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba
periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.
Taip Audito komitetas gauna šiame
punkte
nurodytą
informaciją,
tvirtina
vidaus
audito
metinius
planus.
Vidaus
audito
vadovas
informuoja Audito komitetą apie
vidaus audito planų vykdymą bei
teikia ataskaitas. Audito komiteto
posėdyje,
esant
poreikiui,
dalyvauja nepriklausomą finansinių
ataskaitų
auditą
atliekančios
bendrovės atstovai.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę
pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad
bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų
tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
Taip Apie galimus pažeidimus galima
pranešti
el.
pašto
adresu
[email protected] (informaciją teikia
Vidaus audito skyriaus vadovas).
Pranešimo
kanalas
yra
atviras
visiems
fiziniams
ir
juridiniams
asmenims:
tiek
esamiems
ar
buvusiems KN darbuotojams, tiek
buvusiems ar potencialiems KN
klientams, rangovams, tiekėjams,
bendruomenei.
Apie
galimus
pažeidimus
elektroniniu paštu taip pat galima
pranešti tiesiogiai kolegialiems KN
priežiūros
organams:
[email protected]

7 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų
ataskaitos.
Taip Audito komitetas ne rečiau kaip
kartą
per
ketvirtį
informuoja
Stebėtojų tarybą apie savo veiklą, o
kartą per metus Stebėtojų tarybai
pateikia
rašytinę
savo
veiklos
ataskaitą.
Be to, Audito komitetas kas šešis
mėnesius informuoja Valdybą apie
savo veiklą.

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti Taip Bendrovės priežiūros ir valdymo
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti organų nariai įpareigojami veikti
bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, taip, kad būtų išvengta interesų
bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą konflikto
su
Bendrove.
Tai
terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį nustatyta Bendrovės įstatuose ir
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie kituose
Bendrovės
veiklos
tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, dokumentuose.
jeigu įmanoma, vertę. Šiuo tikslu Bendrovės priežiūros ir
valdymo
organų
narys
juos
išrinkusiam Bendrovės organui ir
Bendrovei
pateikia
deklaracijas
apie interesų konflikto nebuvimą ir
įpareigoja nedelsiant informuoti
apie
pasikeitusias
šiose
deklaracijose
nurodytas
aplinkybes.
Aptariant Bendrovės priežiūros ir
valdymo
organų
nario
bei
Bendrovės
interesų
konfliktą
diskusijų metu, toks priežiūros ar
valdymo
organų
narys
nedelsdamas
praneša
juos
išrinkusiam Bendrovės organui ir
nedalyvauja
balsuojant
dėl
konkrečių
punktų. Priežiūros ir
valdymo organų narys neturi teisės
balsuoti, kai priežiūros ir valdymo
organų
posėdyje
svarstomas
klausimas, susijęs su jo darbu
priežiūros ir valdymo organuose,
arba jo atsakomybės klausimas.
7 principas: Bendrovės atlygio politika
TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS NEAKTUALU KOMENTARAS
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų
konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat
užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir
atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.
Taip 2020 m. balandžio 28 d. visuotinis
eilinis
akcininkų
susirinkimas
patvirtino
Bendrovės
atlygio
politiką, kuri taikoma Bendrovės
generaliniam direktoriui, Valdybos,
Stebėtojų tarybos ir kitų komitetų
nariams.
Ši
atlygio
politika
apibrėžia
nepriklausomų
ir
ne
nepriklausomų,
tačiau
valstybės
tarnautojais
ar
valstybei
atstovaujančios
institucijos
darbuotojais nesančių Stebėtojų
tarybos narių, Valdybos narių ir
Komitetų
narių
bei
Bendrovės
vadovo
atlygio
nustatymo,
mokėjimo ir skatinimo principus ir
sprendimų, susijusių su atlygiu,
priėmimo principus ir tvarką.
Skelbiama
Bendrovės
interneto
svetainėje https://www.kn.lt/apie
mus/darbo-uzmokestis/1975
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant
fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio,
skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius,
išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada
bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti
mokėjimus.
Taip Bendrovės
atlygio
politikoje
nustatomos atlygio sudedamosios
dalys,

maksimalūs
dydžiai,
skyrimo bei išmokėjimo principai.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų
numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas,
nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės
veiklos rezultatų.
Taip Kolegialių
organų,
kurie vykdo
priežiūros funkcijas, narių atlygis
nepriklauso nuo Bendrovės veiklos
rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją
apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti
nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio
dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti
mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
Neaktualu Išeitinės
išmokos
Bendrovės
Atlygio politikoje (žr. KN svetainė:
https://www.kn.lt/apie
mus/darbo-uzmokestis/1975)
nenustatytos.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami
informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju,
kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių
suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų
išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias
su akcijų įsigijimu.
Neaktualu Per ataskaitinius metus Bendrovė
netaikė jokių schemų, numatančių
direktorių atlyginimus akcijomis,
akcijų pasirinkimo sandoriais ar bet
kokią kitą teisę pirkti akcijas arba
gauti atlyginimą pagal akcijų kainų
pokyčius. To nenumato nei esama
vadovybės atlyginimų tvarka, nei
darbo
sutartys
su
Bendrovės
direktoriais ir kitais darbuotojais.
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje
informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia
dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio
politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais.
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio
informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės
atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais
metais.
Taip Bendrovės
2021
m.
Atlygio
ataskaita bus paskelbta interneto
svetainėje www.kn.lt.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis
atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias
kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama
akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų
susirinkimas.
Taip Atlygio politikoje nustatoma, kad
politika teikiama tvirtinti VAS ne
rečiau kaip kas 4 (ketverius) metus,
taip
pat
jeigu
esama
esminių
politikos
pakeitimų.
Keičiant
Atlygio politiką, VAS pateikiamos
visos
Politikos
ataskaitos,
patvirtintos po paskutinio VAS
balsavimo dėl Atlygio politikos.

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų
gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
Taip Šios
rekomendacijos
vykdymą
užtikrina tiksli valstybės institucijų
ir organizacijų, reguliuojančių ir
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų
turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta
tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje
pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas
priimant
svarbius
bendrovei
sprendimus,
konsultacijos
su
darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale,
kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo
atvejais ir kita.
Taip kontroliuojančių Bendrovės veiklą,
priežiūra ir kontrolė.
Valdymo organai konsultuojasi su
darbuotojais korporacijos valdymo
ir
kitais
svarbiais
klausimais,
(darbuotojų)
dalyvavimas
Bendrovės
įstatiniame
kapitale
nėra ribojamas.
Esminės
informacijos
apie
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese,
jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama
informacija.
Taip Bendrovės
veiklą
viešinimas
sukuria sąlygas interesų turėtojams
dalyvauti
valdant
Bendrovę
8.4.
Interesų
turėtojams
turėtų
būti
sudarytos
sąlygos
konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką
priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.
Taip įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka,
taip pat Bendrovės darbuotojams
pagal
Bendrovės
kolektyvinę
sutartį.

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

TAIP / NE /
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir
komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai
atskleidžiama
informacija
turėtų
apimti,
įskaitant,
bet
neapsiribojant:
NEAKTUALU
Taip
KOMENTARAS
Informacija apie veiklos rezultatus
ir
Bendrovės
valdymą
yra
reguliariai atskleidžiama platinant
pranešimus spaudai apie viešai
neatskleistą informaciją, susijusią
su Bendrove, AB "Nasdaq Vilnius"
vertybinių
popierių
biržos
tinklalapyje, taip pat Bendrovės
metinėse ataskaitose ir finansinėse
ataskaitose, biržoje ir kitoje viešoje
spaudoje.
Bendrovė neapsiriboja tik būtinos
viešos
informacijos
atskleidimu,
taip
pat
skelbia
kitą
svarbią
informaciją apie Bendrovės veiklą.
Dokumentai, kuriuose yra tam tikra
informacija, yra skelbiami lietuvių ir
anglų kalbomis viešai prieinamoje
AB
"Nasdaq"
Vilniaus
biržos
interneto svetainėje.
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip Viešai skelbiami kiekvieną mėnesį,
taip pat Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip Skelbiami
viešai
Bendrovės
tarpiniuose
ir
metiniame
pranešimuose,
Bendrovės
strategijoje.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą
ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis
valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio
ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;
Taip Viešai
skelbiama
Bendrovės
tarpiniuose
ir
metiniame
pranešimuose,
Bendrovės
interneto svetainėje.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra
laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar
balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų
kompetenciją, atlygį;
Taip Viešai
skelbiama
Bendrovės
tarpiniuose
ir
metiniame
pranešimuose.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių
ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;
Taip Viešai
skelbiama
Bendrovės
tarpiniuose
ir
metiniame
pranešimuose.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės
rizikos valdymo ir priežiūros politiką;
Taip Viešai
skelbiama
Bendrovės
tarpiniuose ir metiniame
pranešimuose,
Bendrovės
interneto svetainėje.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip Informacija
viešai
skelbiama
Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais
interesų
turėtojais
(pavyzdžiui,
žmogiškųjų
išteklių
politika,
darbuotojų
dalyvavimas
bendrovės
valdysenoje,
skatinimas
bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais,
tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
Taip Viešai
skelbiama
Bendrovės
tarpiniuose ir metiniame
Pranešimuose,
Bendrovės
interneto svetainėje.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip Viešai
skelbiama
Bendrovės
tarpiniuose
ir
metiniame
pranešimuose,
Bendrovės
interneto svetainėje.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /
NEAKTUALU
KOMENTARAS
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus
investicinius projektus.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti
Taip Viešai
skelbiama
Bendrovės
tarpiniuose
ir
metiniame
pranešimuose,
Bendrovės
interneto svetainėje.
informaciją, numatytą teisės aktuose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti
kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių
grupės konsoliduotus rezultatus.
Taip Žiūrėkite
aukščiau
pateiktą
komentarą dėl 9.1 punkto.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės
priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę
patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų
paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo
iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau
reglamentuojama 7 principe.
Taip Žiūrėkite
aukščiau
pateiktą
komentarą dėl 9.1 punkto.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie
akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos
gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti
atskleidžiama visiems ir vienu metu.
Taip Žiūrėkite
aukščiau
pateiktą
komentarą dėl 9.1 punkto.

10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės
padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos
finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma
audito įmonė.
Taip Bendrovė
laikosi
šios
rekomendacijos.
Kiekvienais
metais
nepriklausoma
auditorių
įmonė atlieka Bendrovės metinių
finansinių ataskaitų auditą pagal
Tarptautinius apskaitos standartus
ir
pateikia
nepriklausomo
auditoriaus išvadą apie finansines
ataskaitas.
10.2.
Rekomenduojama,
kad
audito
įmonės
kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų
taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.
Ne Bendrovės
Valdyba
(kolegialus
organas)
siūlo
kandidatą
į
auditorius visuotiniame akcininkų
susirinkime, atsižvelgdama į Audito
komiteto rekomendacijas.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai.
Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų
taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba,
svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam
akcininkų susirinkimui.
Taip Informacija apie mokėjimus audito
įmonei
yra
atskleidžiama
metiniame pranešime, taip pat
pateikiama
Bendrovės
Audito
komitetui
ir
Stebėtojų
tarybai
svarstant,
kokią
audito
įmonę
siūlyti
visuotiniam
akcininkų
susirinkimui.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.