Kauno Energija

Audit Report / Information • Apr 29, 2022

AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2021 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

Puslapis

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 – 7
Vadovybės patvirtinimas dėl finansinių ataskaitų	8
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2021 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS	9 – 54
Finansinės būklės ataskaitos	9 – 10
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos	11 – 12
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos	13
Pinigų srautų ataskaitos	14 – 15
Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas	16 – 54
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	55 – 136

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AB Kauno Energija akcininkams:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome AB Kauno Energija (toliau – "Įmonė") atskirųjų finansinių ataskaitų bei Įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau – "Grupė") konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonės ir Grupės atskirosios ir konsoliduotosios finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų atskirosios ir konsoliduotosios pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitos, atskirosios ir konsoliduotosios nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, atskirosios ir konsoliduotosios pinigų srautų ataskaitos bei atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės ir Grupės 2021 m. gruodžio 31 d. atskirąją ir konsoliduotąją finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų atskiruosius ir konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir atskiruosius ir konsoliduotuosius pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės ir Grupės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą "Buhalterių profesionalų etikos kodeksą" (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Kiti dalykai

Įmonės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus auditą atliko kitas auditorius, kuris 2021 m. kovo 29 d. pareiškė besąlyginę nuomonę apie tas finansines ataskaitas.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Pagrindinis audito dalykas	Mūsų atsakas į audito dalyką
	Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose, žr. 4 pastabą
	finansinėse ataskaitose)
Įmonės ir Grupės apskaityto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje sudarė atitinkamai 151 855 tūkst. EUR ir 155 243 tūkst. EUR.	Mes atlikome šias audito procedūras: Apsvarstėme Įmonės ir Grupės apskaitos politikos, susijusios su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymu, tinkamumą ir įvertinome apskaitos politikos atitiktį taikomiems
Nustatant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertę reikalingas reikšmingas vadovybės	apskaitos standartams.
įvertinimas, daugiausiai susijęs su naudingojo tarnavimo laikotarpiu. Pagrindinės vadovybės	Įvertinome Įmonės ir Grupės įdiegtos kontrolės tinkamumą nustatant ir patikslinant nekilnojamojo

taikytos prielaidos yra aprašytos 2.8 pastaboje ,,Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai".	turto, įrangos ir įrengimų vienetų naudingo tarnavimo laikotarpį.
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymas reikalauja subjektyvių Įmonės ir Grupės vadovybės prielaidų nustatymo, kurių pasikeitimai gali lemti reikšmingą nusidėvėjimo per metus ir metų rezultato pasikeitimą. Dėl šios priežasties mes manome, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.	Įvertinome atskleidimų, susijusių su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, pakankamumą ir teisingumą Įmonės ir Grupės atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
	Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimo įvertinimas (tik atskirose finansinėse ataskaitose, žr. 5 pastabą finansinėse ataskaitose)
Įmonės finansinėse ataskaitose investicijų į patronuojamąsias įmones balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 3 498 tūkst. EUR. Įmonės investicijas į patronuojamąsias įmones apskaito įsigijimo savikaina. Kaip atskleista finansinių ataskaitų 1-oje pastaboje, viena iš dukterinių įmonių 2021 metais patyrė nuostolių, o tai rodo, kad investicijos vertė gali būti sumažėjusi. Dėl šios priežasties, 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė atliko investicijos į AB ,,Petrašiūnų katilinė" vertinimą naudojant diskontuotą busimųjų pinigų	Mes atlikome šias audito procedūras: Įvertinome Įmonės taikomo vertinimo metodo tinkamumą, palyginant juos su panašaus turto vertinimo metodais, ir su atitinkamų apskaitos standartų reikalavimais. Patikrinome pagrindines prielaidas, naudotas diskontuotų pinigų srautų modeliui taikyti - įvertinome pagrindinių įvesties duomenų, tokių kaip pajamų, sąnaudų, kapitalo išlaidų padidėjimas, naudojama diskonto norma, pagrįstumą su mūsų supratimu apie patronuojamosios įmonės veiklą ir jos veiklos ateities prognozes ir atitinkamais pramonės šakos duomenimis.
srautų metodą. Nustatydama investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamąją vertę, Įmonė turi atlikti svarbius sprendimus bei naudoti prielaidas, susijusias su būsimais pinigų srautais, augimo prognoze, diskonto norma bei jų vertinimo koregavimais. Pokyčiai naudojamose prielaidose gali daryti reikšmingą įtaką nustatant investicijos atsiperkamąją vertę. Dėl šios priežasties mes manome, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.	Patikrinome diskontuotų pinigų srautų modelio, taikyto vertinant investicijų į patronuojamąją įmonę, matematinį tikslumą. Įvertinome atskleidimų, susijusių su investicijų į patronuojamąsias įmonės pakankamumą ir teisingumą Įmonės finansinėse ataskaitose.
	Prekybos gautinų sumų apskaitinė vertė (atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose, žr. 8 pastabą finansinėse ataskaitose)
Įmonės ir Grupės apskaityta prekybos gautinų sumų apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje sudarė atitinkamai 11 662 tūkst. EUR ir 11 529 tūkst. EUR. Įmonė ir Grupė prekybos gautinas sumas vertina amortizuota savikaina, remdamasi 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" reikalavimais. Pagal 9-ąjį TFAS, Įmonė ir Grupė turi įvertinti prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolius vertindama tikėtinus kredito nuostolius (TKN), kurie yra nustatomi modeliavimo metodais ir apskaičiuojami	Mes atlikome šias audito procedūras: Įvertinome Įmonės ir Grupės vertės sumažėjimo metodikos tinkamumą, lyginant su atitinkamų finansinės atskaitomybės standartų reikalavimais. Įvertinome įdiegtas pagrindines vidaus kontroles, susijusias su prekybos gautinų sumų susigrąžinimu ir vertės sumažėjimo formavimu. Patikrinome TKN skaičiavimo modelyje naudojamos informacijos tikslumą, įvertinome vadovybės
daugiausia pagal istorines nuostolių charakteristikas ir kredito rizikos pokyčius, remiantis kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, įsipareigojimų nevykdymo tikimybe ir įsipareigojimų nevykdymo nuostoliais. Šių rodiklių nustatymas reikalauja reikšmingų Įmonės ir Grupės vadovybės įvertinimų, todėl mes manome, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.	naudojamas prielaidas, jų atitikimą istorinei informacijai bei naudojamas ateities prognozes, jų pagrįstumą. Įvertinome atskleidimų, susijusių su prekybos gautinų sumų vertinimu pakankamumą ir teisingumą Įmonės ir Grupės atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta konsoliduotame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Atlygio ataskaitą, Socialinės atsakomybės ataskaitą, tačiau ji neapima atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai atskirosiose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose arba, mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu, remiantis mūsų atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar konsoliduotame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei ar konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis;

• Konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jei nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ir Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis atskirosiomis ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatome ir įvertiname atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Suprantame su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirosios ir konsoliduotosios finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

• Surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už mūsų pareikštą audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Kiti teisiniai ir priežiūros reikalavimai

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2021 m. rugsėjo 16 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Įmonės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 1 metai.

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Įmonei ir Grupei bei jų Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Įmonei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo reikalavimams

Įmonė ir Grupė parengė atskiras ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. pagal Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato techninio reguliavimo standarto (toliau – ESEF RTS) reikalavimus, nustatytus 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) 2019/815.

Mes prisiėmėme šią užtikrinimo užduotį dėl iXBRL žymėjimo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, įtrauktose į AB Kauno energija parengtą skaitmeninę bylą "abkaunoenergija-2021-12-31-lt".

Vadovybės atsakomybė už skaitmenines bylas, parengtas laikantis ESEF RTS reikalavimų.

Vadovybė yra atsakinga už skaitmeninių failų, atitinkančių ESEF RTS reikalavimus, parengimą. Ši atsakomybė apima:

• tinkamų "iXBRL" žymų pasirinkimą ir taikymą;

• skaitmeninės informacijos ir atskirųjų bei konsoliduotų finansinių ataskaitų, pateikiamų žmonėms skaitomu formatu, nuoseklumo užtikrinimą; ir

• vidaus kontrolės, susijusios su ESEF RTS reikalavimų taikymu, projektavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė

Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, mūsų pareiga yra pareikšti nuomonę, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių priemonių elektroninis žymėjimas visais reikšmingais atvejais atitinka ESEF RTS reikalavimus, remiantis mūsų surinktais įrodymais. Mes atlikome šią pakankamo užtikrinimo užduotį pagal 3000 ąjį Tarptautinį užtikrinimo užduočių standartą (TUUS) (persvarstytas) "Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas".

Pakankamo užtikrinimo užduotis pagal 3000-ąjį TUUS apima procedūrų atlikimą, siekiant gauti įrodymų apie atitiktį ESEF reglamento reikalavimams. Pasirinktų procedūrų pobūdis, laikas ir mastas priklauso nuo praktikuojančio asmens sprendimo, įskaitant rizikos, susijusios su esminiu nukrypimu nuo ESEF RTS nustatytų reikalavimų dėl sukčiavimo ar klaidų, įvertinimą. Pakankamo užtikrinimo užduotis apima:

• supratimą apie žymėjimą ir ESEF RTS reikalavimus, įskaitant vidaus kontrolę, susijusią su šia užduotimi;

• pakankamų tinkamų įrodymų apie kontrolių, susijusių su žymėjimo procesu, veiksmingumą surinkimą, kai vertinant reikšmingo iškraipymo riziką tikimasi, kad vidinės kontrolės veikia efektyviai arba kad atlikdami kitas procedūras nei kontrolių testavimas negali suteikti pakankamų tinkamų įrodymų;

• pažymėtų duomenų sutikrinimą su Įmonės ir Grupės atskiromis ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.;

• Įmonės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pilnumo įvertinimą;

• įvertinimą, ar Įmonė ir Grupė tinkamai naudoja iXBRL elementus, pasirinktus iš ESEF taksonomijos, ir plėtinių elementų sukūrimą, kai nebuvo nustatytas tinkamas ESEF taksonomijos elementas;

• įvertinimą dėl plėtinių elementų naudojimo ir susiejimo.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Mūsų nuomone, pridėtos Įmonės ir Grupės atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos už metus pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., pateiktos skaitmeninėje byloje "abkaunoenergija-2021-12-31-lt.zip" visais reikšmingais atžvilgiais atitinka aukščiau išvardytus ESEF RTS reikalavimus.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Romanas Skrebnevskis.

Auditorius Romanas Skrebnevskis Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000471

UAB "ROSK Consulting" Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001514

Vilnius, Lietuva 2022 m. balandžio 6 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2021 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	77	117	77	117
Nekilnojamasis turtas, įranga ir	4
įrengimai
Žemė ir pastatai		6 115	7 145	5 731	6 015
Statiniai		121 810	109 278	121 348	108 824
Mašinos ir įranga		15 514	18 741	14 263	16 947
Transporto priemonės		445	388	445	375
Įrenginiai ir įrankiai		1 997	2 238	1 996	2 236
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		8 089	12 191	8 072	12 191
Investicinis turtas		1 273	401	-	160
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		155 243	150 382	151 855	146 748
Naudojimo teise valdomas turtas	3	1 207	1 266	1 006	1 060
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į patronuojamąsias
įmones	5	-	-	3 498	2 064
Gautinos sumos		111	-	-	-
Kitas finansinis turtas	5,6	75	409	518	409
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		186	409	4 016	2 473
Ilgalaikio turto iš viso		156 713	152 174	156 954	150 398
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai
apmokėjimai
Atsargos	7	1 756	1 361	1 407	1 328
Išankstiniai apmokėjimai		4 407	573	4 055	485
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		6 163	1 934	5 462	1 813
Gautinos sumos
Iš pirkėjų gautinos sumos	8	11 529	6 727	11 662	6 727
Paskolos įmonių grupės įmonėms	5	-	-	-	443
Kitos gautinos sumos	8	1 833	243	1 794	194
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		13 362	6 970	13 456	7 364
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9	3 696	1 800	2 782	1 675
Turtas, skirtas pardavimui		-	25	-	-
Trumpalaikio turto iš viso		23 221	10 729	21 700	10 852
Turto iš viso		179 934	162 903	178 654	161 250

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	10	74 476	74 476	74 476	74 476
Privalomasis rezervas	10	7 447	7 447	7 447	7 447
Kiti rezervai	10	3 000	2 900	3 000	2 900
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		72	(152)	457	57
Ankstesnių metų pelnas		4 750	5 002	4 910	4 953
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		4 822	4 850	5 367	5 010
Nuosavybė iš viso		89 745	89 673	90 290	89 833
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Finansinės skolos	11	32 658	23 534	32 658	22 967
Lizingas (finansinė nuoma)	12	1 316	1 336	1 113	1 127
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	22	5 633	5 541	5 924	5 743
Dotacijos ir subsidijos	13	32 715	29 966	32 229	29 319
Išmokų darbuotojams įsipareigojimai	14	465	375	455	375
Ilgalaikės prekybos skolos		-	-	-	-
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		72 787	60 752	72 379	59 531
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Finansinės skolos ir lizingas	11,12	3 014	3 012	2 445	2 434
Prekybos skolos	24	11 376	6 802	10 701	6 852
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		649	600	632	589
Gauti išankstiniai apmokėjimai		570	645	464	644
Mokėtini mokesčiai		609	387	588	367
Išvestiniai finansiniai instrumentai	11	-	6	-	-
Išmokų darbuotojams įsipareigojimai	14	122	124	122	124
Kiti atidėjiniai	16	577	647	577	647
Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos		210	147	187	121
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		275	108	269	108
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		17 402	12 478	15 985	11 886
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		90 189	73 230	88 364	71 417
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		179 934	162 903	178 654	161 250

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2021 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos

Grupė
-------	--

	Pastabos	2021 m.	2020 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	17	50 963	42 030
Kitos veiklos pajamos	19	4 543	1 600
Veiklos pajamų iš viso		55 506	43 630
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(32 998)	(20 924)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(7 376)	(6 430)
Nusidėvėjimas ir amortizacija		(7 333)	(7 444)
Remontas ir eksploatacija		(680)	(951)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas		587	22
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(2 130)	(1 814)
Elektros energija		(1 265)	(1 230)
Žaliavos ir medžiagos		(1 065)	(505)
Vanduo		(1 086)	(1 117)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės
sumažėjimo pasikeitimas	7	51	(207)
Kitos sąnaudos	18	(1 984)	(2 079)
Kitos veiklos sąnaudos	19	(434)	(318)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(55 713)	(42 997)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		(207)	633
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	20	673	183
Nuostoliai iš vertybinių popierių pardavimo	21	(208)	333
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	21	(117)	(365)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja
verte		348	151
Pelnas prieš apmokestinimą		141	784
Pelno mokestis	22	(20)	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	22	(120)	(156)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		1	628
Kiti atidėjiniai, kurie vėliau bus pergrupuoti į pelną arba	16	71	(780)
nuostolius
Bendrosios pajamos		72	(152)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas priskirtinas:
Bendrovės akcininkams		1	628
Nekontroliuojančiai daliai		-	-
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Bendrovės akcininkams		72	(152)
Nekontroliuojančiai daliai		-	-
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	23	0,00	0,01

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos (tęsinys)

	Pastabos	2021 m.	2020 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	17	50 981	42 036
Kitos veiklos pajamos	19	3 808	1 486
Veiklos pajamų iš viso		54 789	43 522
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(33 223)	(21 622)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(7 265)	(6 314)
Nusidėvėjimas ir amortizacija		(6 756)	(6 879)
Remontas ir eksploatacija		(658)	(916)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas		587	29
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(2 074)	(1 786)
Elektros energija		(1 160)	(1 121)
Žaliavos ir medžiagos		(545)	(496)
Vanduo		(1 081)	(1 114)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	51	(207)
Kitos sąnaudos	18	(2 020)	(2 039)
Kitos veiklos sąnaudos	19	(441)	(232)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(54 585)	(42 697)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		204	825
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	20	671	181
Nuostoliai iš vertybinių popierių pardavimo	21	(208)	333
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	21	(100)	(337)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		363	177
Pelnas prieš apmokestinimą		567	1 002
Pelno mokestis	22	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	22	(181)	(165)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		386	837
Kiti atidėjiniai, kurie vėliau bus pergrupuoti į pelną arba nuostolius	16	71	(780)
Bendrosios pajamos		457	57
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	23	0,01	0,02

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		74 476	7 447	2 900	5 002	89 825
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	628	628
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(780)	(780)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis		74 476	7 447	2 900	4 850	89 673
Sudaryti rezervai	10	-	-	3 000	(3 000)	-
Panaikinti rezervai	10	-	-	(2 900)	2 900	-
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	1	1
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	71	71
2021 m. gruodžio 31 d. likutis		74 476	7 447	3 000	4 822	89 745

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		74 476	7 447	2 900	4 953	89 776
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	837	837
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	(780)	(780)
2020 m.gruodžio 31 d. likutis		74 476	7 447	2 900	5 010	89 833
Sudaryti rezervai	10	-	-	3 000	(3 000)	-
Panaikinti rezervai	10	-	-	(2 900)	2 900	-
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		-	-	-	386	386
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	71	71
2021 m. gruodžio 31 d. likutis		74 476	7 447	3 000	5 367	90 290

14

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Bendrosios pajamos	72	(152)	457	57
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	9 416	9 365	8 734	8 622
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo
pasikeitimas	(587)	(18)	(587)	(29)
Palūkanų sąnaudos	117	389	100	362
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas	(6)	(6)	-	-
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę	(74)	(495)	(74)	(495)
Dotacijų ir subsidijų (amortizacija)	(1 750)	(1 578)	(1 589)	(1 416)
Atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimas	(51)	207	(51)	207
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	-	117	-	115
Pelno mokesčio sąnaudos	140	173	181	182
Sukaupimų pasikeitimas	150	(98)	144	(93)
Atidėjinių įsipareigojimų pasikeitimas	22	647	(70)	647
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(673)	(177)	(1 726)	(181)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	6 704	8 526	5 062	7 921
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	(319)	12	(28)	(14)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	(3 834)	582	(3 570)	612
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(4 502)	1 806	(4 635)	1 806
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(1 590)	532	(1 600)	563
Ilgalaikių prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas	(111)	(4)	-	(4)
Prekybos skolų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)	5 246	(96)	5 142	(255)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	49	(368)	43	(326)
Mokėtinų mokesčių padidėjimas (sumažėjimas)	222	(80)	221	(35)
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)	(75)	3	(180)	2
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	27	2	161	2
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai	(4 887)	2 389	(4 446)	2 351
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	1 889	10 763	1 073	10 329

(tęsinys kitame puslapyje)

Pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Pinigų srautai iš (į) investicinės veiklos
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas	(14 667)	(21 198)	(14 236)	(21 198)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimas	563	606	563	606
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	621	177	621	181
Investicijų įsigijimas	-	(407)	(1 000)	(407)
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai	(13 483)	(20 822)	(14 052)	(20 818)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas	12 000	15 000	12 000	15 000
Paskolų grąžinimas	(2 833)	(10 858)	(2 255)	(10 291)
Sumokėtos palūkanos	(116)	(394)	(101)	(377)
Nuomos mokėjimai	(60)	(137)	(57)	(137)
Gauta subsidija	4 499	6 029	4 499	6 029
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos	13 490	9 640	14 086	10 224
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	1 896	(419)	1 107	(265)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	1 800	2 219	1 675	1 940
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	3 696	1 800	2 782	1 675

(pabaiga)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2021-12-31		2020-12-31
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39 736 058	92,84	39 736 058	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1 606 168	3,75	1 606 168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746 405	1,74	746 405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713 512	1,67	713 512	1,67
	42 802 143	100,00	42 802 143	100,00

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 74 475 728,82 eurų ir yra padalintas į 42 802 143 1,74 euro nominaliosios vertės paprastąsias akcijas. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "GO Energy LT" ir AB "Petrašiūnų katilinė" sudaro Grupę (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Bendrovės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė įmonės veikla
UAB "GO Energy LT"	Savanorių pr. 347, Kaunas	100 proc.	2 763	111	2 621	Inovatyvūs energetikos projektai, konsultacijos,
AB "Petrašiūnų katilinė"	R. Kalantos g. 49, Kaunas	100 proc.	1 894	(348)	188	Nuoma Šilumos gamyba

Per 2021 m. Bendrovės valdoma Grupės įmonių akcijų dalis nesikeitė.

Grupės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu buvo 380 (2020 m. – 396). Vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu buvo 355 (2020 m. – 381).

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Teisinis reglamentavimas

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). 2004 m. vasario 26 d. Taryba suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Tarybos sprendimu. Taryba taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2018 m. rugsėjo 13 d. Taryba nutarimu Nr. O3E-283 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias, kurios galiojo audituojamu laikotarpiu. Pagal kainų nustatymo metodologiją, Taryba perskaičiuoja kainų dedamąsias po pirmųjų bazinės kainos metų ir tarifas yra koreguojamas perspektyviai. Perskaičiuotos dedamosios pradėtos taikyti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.

Taryba 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. O3E-351 AB "Petrašiūnų katilinė" nustatė naujas šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galios iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. spalio 2 d. sprendimu "Dėl Palemono šilumos ūkio pirkimo" bei 2017 m. liepos 20 d. Bendrovės Valdybos sprendimu "Dėl Palemono gyvenvietės šilumos ūkio įsigijimo" 2020 m. sausio 8 d. AB "Kauno energija" ir UAB "Fortum Heat Lietuva" sudarė sutartį dėl Kauno miesto Palemono šilumos ūkio pirkimo – pardavimo, pagal kurią AB "Kauno energija" iš UAB "Fortum Heat Lietuva" įsigijo katilinę su šilumos tiekimo tinklais bei susijusia įranga ir nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėjo vykdyti šilumos tiekimo veiklą Palemone.

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 14 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste.

2021 m. rugsėjo mėn. integruoto tinklo katilinėje adresu A. Juozapavičiaus pr. 23A demontuotas dujinis katilas - 1,6 MW. Bendras Grupės šiluminis galingumas 2021 m. gruodžio 31 d. yra apie 683 MW (iš jų 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 692 MW (iš jų 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 664 MW (iš jų 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (iš jų 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –39,4 MW šiluminis (iš jų 4,4 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 673 MW (iš jų 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė investicijas vykdo, įvertindama ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina akcininkai ir derina Taryba.

Bendrovės vadovybė pasirašė šias finansines ataskaitas 2022 m. balandžio 6 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos (toliau – finansinės ataskaitos) yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) priimtus Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

2.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip) - Grupės ir Bendrovės funkcine ir pateikimo valiuta.

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas

(a) Nauji ir/arba pakeisti standartai bei jų aiškinimai, kurie taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.: Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai, kuriuos Bendrovė ir Grupė pritaikė šiais metais:

• 4-ojo TFAS "Draudimo sutartys" pataisos 9 TFAS atidėjimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d.);
• 16-ojo TFAS "Nuoma" su Covid-19 susijusios nuomos mokesčio nuolaidos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. birželio 1 d.);
• 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS, 4-ojo TFAS ir 16-ojo TFAS pakeitimai palūkanų normų lyginamojo indekso reforma - 2 etapas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d.).

Aukščiau išvardintų standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas, neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

(b) Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai išleisti TASV, ES priimti, bet dar neįsigalioję: Šių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pasirašymo dieną Bendrovė ir Grupė nepritaikė anksčiau laiko šių naujų ir peržiūrėtų TFAS standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję:

• 3-iojo TFAS "Verslo jungimai", 16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai", 37-ojo TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas" pataisos ir 2018–2020 m. metiniai patobulinimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d.);
• 16-ojo TFAS "Nuoma" su Covid-19 susijusios nuomos mokesčio nuolaidos po 2021 m. birželio 30 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d.);
• 17-asis TFAS "Draudimo sutartys"; įskaitant 17-ojo TFAS pataisas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);
• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir TFAS praktikos ataskaitos Nr. 2: apskaitos politikos atskleidimas pataisos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);
• 8-ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" pataisos: apskaitinių įvertinimų apibrėžimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.).

Bendrovės ir Grupės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

(c) Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai, kurie dar nėra įsigalioję ir kurie dar nėra patvirtinti ES:

Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų TASV, išskyrus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie dar nebuvo patvirtinti ES (galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi). Šie standartai, jų pakeitimų ir išaiškinimai yra pateikti žemiau:

• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius ir įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius – atidėjimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);
• 12 TAS "Pelno mokesčiai" pataisos: Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau);

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas (tęsinys)

• 17-ojo TFAS "Draudimo sutartys" pataisos: 17-ojo TFAS taikymas pirmą kartą ir 9 TFAS palyginamoji informacija (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

Bendrovės ir Grupės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra įtraukiamos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas kontrolės pradžios ir pabaigos datomis.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės sumą, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 9–ąjį TFAS "Finansinės priemonės", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" vertės sumažėjimo kriterijai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet kokie pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet kokie nuostolių dėl vertės sumažėjimo atstatymai yra pripažįstami pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Amortizacijos skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po turto perleidimo arba kai visa nematerialiojo turto įsigijimo savikaina perkeliama į sąnaudas ar į kito turto vertę. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte.

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstami papildomi įsipareigojimai, įtraukiant atitinkamas sąnaudas įtakojančias pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą), atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Metais
15 – 50
50
15 – 70
5 – 20
4 – 10
3 – 16

Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 eurų.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelnu ar nuostoliais Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, įtakojančiomis to laikotarpio pelną arba nuostolius, kai jos yra patiriamos.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra parengtas naudojimui.

Ilgalaikis turtas skirtas parduoti

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai arba parduodamo turto grupės, kurį sudaro turtas ir įsipareigojimai, kurį tikimasi atgauti visų pirma parduodant, o ne per nuolatinį naudojimą, yra klasifikuojamas kaip turtas laikomas pardavimui. Prieš pat turto klasifikavimą kaip laikomą pardavimui, turtas (arba parduodamo turto grupės dalys) yra įvertinamas pagal taikomus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pardavimui laikomo turto vertės sumažėjimo nuostoliai, įvertinti pirminio klasifikavimo metu, ir vėlesnės pajamos bei nuostoliai, susiję su turto pervertinimu, yra įtraukiami į pelną (nuostolius). Nuvertėjimo atstatymo pajamos nėra pripažįstamos didesne suma nei sukaupti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus apskaičius kaip turtą laikomą pardavimui, nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą (tęsinys)

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Grupė ir Bendrovė turi vieną pajamas generuojančio turto grupę šilumos verslui.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Grupė ir Bendrovė savo finansinį turtą priskiria šioms grupėms:

• finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis arba pelnu ar nuostoliais; ir

• finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina.

Klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto taikomo finansinio turto valdymo modelio ir sutartinių pinigų srautų sąlygų.

Pripažinimas ir pirminis vertinimas

Prekybos gautinos sumos iš pradžių pripažįstami tada, kai jie atsiranda. Pirminio pripažinimo metu visas kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pripažįstami tuomet, kai Grupė ir Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinis turtas (išskyrus prekybos gautinas sumas be reikšmingo finansavimo komponento) arba finansiniai įsipareigojimai iš pradžių vertinami tikrąja verte, pridedant, tuo atveju, jei priemonė nėra vertinama tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, sandorio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su įsigijimu arba išleidimu. Prekybos gautinos sumos be reikšmingo finansavimo komponento iš pradžių pripažįstamos sandorio kaina.

Klasifikavimas ir vėlesnis vertinimas

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas priskiriamas šioms grupėms ir vertinamas:

• amortizuota savikaina;
• tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Vėlesniais laikotarpiais finansinis turtas neperklasifikuojamas, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė pakeičia savo finansinio turto valdymo modelį. Tokiu atveju, visas susijęs finansinis turtas perklasifikuojamas pirmo ataskaitinio laikotarpio, einančio po verslo modelio pakeitimo, pirmą dieną.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei jis atitinka abu toliau nurodytus kriterijus ir nėra priskiriamas turto, kuris vertinamas tikrąja verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, grupei:

• ūkio subjektas ketina laikyti turtą sutartinėms piniginėms įplaukoms gauti;
• ir pagal sutartį konkrečiomis datomis numatyti pinigų srautai apima tik mokėtinos sumos pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus.

Nurašymas

Finansinio turto apskaitinė vertė (jos dalis arba visa suma) nurašoma, jei nėra realių galimybių ją atgauti. Tai dažniausiai atsitinka tuomet, kai Grupė ir Bendrovė nustato, kad skolininkas neturi turto ar pajamų šaltinių, kurių sukuriamų pinigų srautų pakaktų nurašomoms sumoms grąžinti. Tačiau nurašomas finansinis turtas gali būti išieškomas, siekiant vykdyti Grupės ir Bendrovės nustatytus reikalavimus dėl skolų išieškojimo.

Reikšmingai išaugusios kredito rizikos įvertinimas

Grupė ir Bendrovė įvertina įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę finansinio turto pirminio pripažinimo metu ir kiekvieną balanso parengimo datą, atsižvelgdamos į tai, ar nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi. Tam, kad galėtų įvertinti, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, Grupė ir Bendrovė palygina įsipareigojimo neįvykdymo riziką, susijusią su turtu, ataskaitų parengimo dieną su įsipareigojimo neįvykdymo rizika pirminio pripažinimo metu. Analizuojant, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, įvertinami šie veiksniai:

• reikšmingi vidinio kredito reitingo pasikeitimai;
• reikšmingi išorinio kredito reitingo (jei toks yra) pasikeitimai;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi neigiami verslo aplinkos, finansinės ar ekonominės padėties pokyčiai, dėl kurių gali reikšmingai pasikeisti kliento galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi kliento veiklos rezultatų pokyčiai.

Remdamasi Grupės ir Bendrovės pradelstų skolų atgavimo statistika, vadovybė mano, kad nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika yra išaugusi, tik jei sutartyje numatytus mokėjimus vėluojama atlikti ilgiau nei 30 dienų.

Nurašymo politika

Finansinis turtas nurašomas, jei nėra pagrįstų lūkesčių jį atgauti, pavyzdžiui, skolininko atsisakymas vykdyti skolos grąžinimo planą ir užstato ar kitų užtikrinimo priemonių nebuvimas. Nurašiusi turtą, Grupė toliau vykdo skolos išieškojimą, siekdama atgauti skolą. Bet kokios atgautos sumos pripažįstamos pelnu pelno (nuostolių) ataskaitoje.

TKN vertinimas – prekybos gautinos sumos ir kitas sutarčių turtas

Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą tikėtiniems kredito nuostoliams galiojimo laikotarpiu apskaičiuoti ir tam naudoja atidėjinių matricą visoms prekybos gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms. Siekiant apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius naudojant atidėjinių matricą, prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Kiekvienos grupės sumos analizuojamos pagal pradelstų dienų skaičių ir kiekvienai pradelstų sumų grupei priskiriamas nuostolių rodiklis. Nuostolių rodikliai apskaičiuojami vadovybės ekspertiniu vertinimu naudojant statistinę atgavimo informaciją už pastaruosius 2 metus. Tokia informacija koreguojama, jei tai būtina, atsižvelgiant į perspektyvinę informaciją. Toliau lentelėje pateikiama informacija apie tikėtinus kredito nuostolius, apskaičiuotus Grupei ir Bendrovei pagal kiekvieną pradelstų sumų grupę.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Kadangi prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos paprastai neapima užstato ar kitų kredito užtikrinimo priemonių, tikėtinų nuostolių rodiklis atitinka įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę.

Prekybos gautinos
sumos:					Pradelstos dienomis
Grupė	Nepra delstos	nuo 1 iki 30	nuo 31 iki 90	nuo 91 iki 180	nuo 181 iki 270	nuo 271 iki 360	nuo 361 iki 720	daugiau nei 721
Tikėtinų kredito nuostolių rodiklis %	0	0	20	50	60	80	90	100
Bendrovė
Tikėtinų kredito nuostolių rodiklis %	0	0	20	50	60	80	90	100

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai prekybos gautinų sumų ir kitų gautinų sumų atžvilgiu apskaičiuojami, taikant supaprastintą metodą pagal 9-ojo TFAS reikalavimus.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios galimos realizacinės vertės. Grynoji galima realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

2.15. Išmokos darbuotojams

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, pripažinimas yra pripažįstamas sąnaudomis, kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į išmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitoje, atspindi dabartinę nustatytų kolektyvinėje sutartyje vertę, pakoreguotą nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintų aktuarinių nuostolių ir ankstesnių paslaugų savikainos, pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Grupė ir Bendrovė finansinius įsipareigojimus pripažysta įsipareigojimų įsigijimo verte.

Grupė ir Bendrovė finansinius įsipareigojimus skirsto į šias kategorijas:

• vertinami amortizuota savikaina,
• vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje,
• apsidraudimo finansinės priemonės.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos skolas, finansines skolas, lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus, palūkanų įsipareigojimus, kitas mokėtinas sumas.

2.18. Nuoma

Grupė ir Bendrovė yra nuomininkas

Pradžios datai nuomininkas vertina nuomos įsipareigojimą ta data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinę vertę, įskaitant šiuos mokesčius:

• fiksuotuosius mokesčius (įskaitant prilygintus fiksuotiesiems mokesčiams), atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;

• kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datai;
• sumas, kurias nuomininkas turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;

• baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį nuomininkas pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos mokesčiai diskontuojami, naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą, jei tą normą galima lengvai nustatyti. Jeigu tos normos negalima lengvai nustatyti, nuomininkas naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą.

Nuomos sutartyje numatyta palūkanų norma yra palūkanų norma, dėl kurios nuomos mokesčių ir negarantuotos likvidacinės vertės dabartinė vertė yra lygi nuomojamo turto tikrosios vertės ir bet kokių nuomotojo pirminių tiesioginių išlaidų sumai.

Nuomos įsipareigojimas yra vertinamas amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotąją palūkanų normą, atitinkančią diskonto normą, taikytą diskontuoti nuomos mokėjimams. Palūkanų sąnaudos susiję su nuomos įsipareigojimu yra paskirstomos per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos per pelną/nuostolius.

Pirminio pripažinimo metu naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro:

• nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma;
• bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datai arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas;
• bet kokios nuomininko patirtos pirminės tiesioginės išlaidos; ir
• turto atstatymo išlaidų įvertis.

Vėliau nuomininkas naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina atėmus visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos nuomininkui perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nuomininkas apskaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju nuomininkas naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos.

Mokėjimai susiję su trumpalaike nuoma ar mažos vertės turto nuoma yra pripažįstami sąnaudomis per pelną/nuostolius tiesiniu būdu. Trumpalaike nuoma laikoma 12 mėnesių ar trumpesnio termino nuoma. Mažos vertės turtu laikomi įrankiai bei nedideli biuro baldų turto vienetai.

2.19. Dotacijos ir subsidijos

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, kurios mažina sąnaudas. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų (mažinant patirtų sąnaudų dalį), arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2021 m. Grupei ir Bendrovei taikomas pelno mokestis 15 procentų (2020 m. – 15 procentų).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams padengti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

2.20. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant grupei ir Bendrovei taikomą mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje). Tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį ataskaitinio laikotarpio pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas, siekdama atspindėti įsipareigotų prekių ar paslaugų perdavimą pirkėjams tokia suma, kuri atitinka atlygį, kurį ūkio subjektas tikisi gauti mainais už minėtas prekes ar paslaugas, atėmus pridėtinės vertės mokestį, nuolaidas ir grąžinimus. Ūkio subjektas pripažįsta pajamas remdamasis šiuo pagrindiniu principu tokiais žingsniais:

1-as žingsnis: identifikuojama sutartis (-ys) su pirkėju – sutartis yra susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių, kurioje apibrėžtos jų įgyvendintinos teisės ir įsipareigojimai.

2-as žingsnis: identifikuojami sutartyje numatyti veiklos įsipareigojimai — sutartyje numatyti įsipareigojimai perduoti prekes ar paslaugas pirkėjui. Jei šias prekes ar paslaugas galima išskirti, tokie įsipareigojimai yra laikomi veiklos įsipareigojimais, kurie apskaitomi atskirai.

3-ias žingsnis: nustatoma sandorio kaina — sandorio kaina yra lygi sutartyje numatytai atlygio sumai, kurią ūkio subjektas tikisi gauti mainais už pirkėjui perduodamas prekes ar paslaugas. Sandorio kainą gali sudaryti fiksuota pirkėjo sumokėto atlygio suma, tačiau kartais ji taip pat gali apimti kintamą atlygį arba kitokį nei grynųjų pinigų atlygį. Sandorio kaina taip pat koreguojama atsižvelgiant į pinigų laiko vertę, jeigu sutartis apima reikšmingą finansavimo komponentą, taip pat atsižvelgiant į bet kokį pirkėjui mokėtiną atlygį.

4-as žingsnis: sandorio kaina priskiriama sutartyje numatytiems veiklos įsipareigojimams — įprastai ūkio subjektas priskiria sandorio kainą kiekvienam veiklos įsipareigojimui, remdamasis kiekvienos pagal sutartį įsipareigotos perduoti prekės ar paslaugos santykinėmis atskiromis pardavimo kainomis. Jei duomenys apie atskiras pardavimo kainas nėra stebimi rinkoje, ūkio subjektas atlieka jos įvertinimą.

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

5-as žingsnis: pajamos pripažįstamos tada, kai ūkio subjektas įvykdo veiklos įsipareigojimą perduodamas įsipareigotas prekes ar paslaugas pirkėjui (t. y. tada, kai pirkėjas įgyja minėtų prekių ar paslaugų kontrolę). Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui. Veiklos įsipareigojimas gali būti įvykdomas tam tikru momentu arba per tam tikrą laiką.

Pajamos pripažįstamos, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą, ir kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir kiekvienam pajamų tipui, kaip aprašyta žemiau, buvo įvykdyti konkretūs kriterijai. Grupė ir Bendrovė remiasi istoriniais rezultatais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo ypatybes.

Pajamos pripažįstamos naudojant toliau aprašytus metodus:

Šilumos ir karšto vandens pardavimo pajamos

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus. Laikotarpio pabaigoje pajamos, kurioms neišrašytos sąskaitos, bet paslaugos suteiktos, sukaupiamos vadovaujantis kaupimo principu.

Prekių pardavimo pajamos

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui nuosavybės kontrolę;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir su sandoriu susijusios patirtos; ar
• patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Finansavimo elementai

Grupė ir Bendrovė neturi ir nesitiki turėti sutarčių, pagal kurias laikotarpis tarp prekių ar paslaugų suteikimo ir kliento apmokėjimo viršytų vienerius metus. Dėl šios priežasties Grupė ir Bendrovė atskirai finansavimo elemento neapskaito.

Kitos pajamos

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu.

Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius, kai jie atsiranda.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra:

• numatoma turto naudojimo trukmė,
• numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių,
• teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Investicijos į patronuojamąsias įmones – vertės sumažėjimo nuostoliai

Investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamumui įvertinti, Bendrovės vadovybė apskaičiuoja investicijos atsiperkamąją vertę diskontuojant patronuojamųjų įmonių būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant vidutinę svertinę kapitalo sąnaudų diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike (5 pastaba).

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, (nuo 2017 m., išskyrus technologinį kurą) įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus (7 pastaba).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė pripažįsta atidėjinį nuostoliams, skirtą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN), amortizuota savikaina vertinamam finansiniam turtui: prekybos gautinoms sumoms, kitoms gautinoms sumoms ir sukauptoms pajamoms. Nuostolių rodikliai apskaičiuojami vadovybės ekspertiniu vertinimu naudojant statistinę atgavimo informaciją už pastaruosius 2 metus.

Nustatydama, ar finansinio turto kredito rizika yra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento ir vertindama TKN sumą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kuri yra aktuali ir prieinama nepatiriant pernelyg didelių išlaidų ir neskiriant pernelyg didelių pastangų. Ši informacija apima tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis bei analizę, pagrįstą Grupės praėjusių laikotarpių patirtimi ir motyvuotu kredito įvertinimu, įskaitant perspektyvinę informaciją.

Nuostolių atidėjiniai finansiniam turtui, kuris vertinamas amortizuota savikaina, atimami iš tokio turto bendros apskaitinės vertės. Nuostolių atidėjinys pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje ir įtraukiamas į veiklos sąnaudas kaip su vertės sumažėjimu susijusios sąnaudos.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis (22 pastaba).

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas ir teisė naudoti turtą

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

		Grupė		Bendrovė
	Naudojimo teise valdomas turtas	Įsigytos teisės ir programinė įranga	Naudojimo teise valdomas turtas	Įsigytos teisės ir programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	1 319	1 451	1 105	1 450
Įsigijimai	32	1	32	1
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	-	95	-	95
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	1 351	1 547	1 137	1 546
Įsigijimai	-	2	-	2
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	-	14	-	14
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	1 351	1 563	1 137	1 562
Amortizacija:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	36	1 379	32	1 379
Amortizacija per metus	49	51	45	50
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	85	1 430	77	1 429
Amortizacija per metus	59	56	54	56
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	144	1 486	131	1 485
Balansinė vertė:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	1 283	72	1 073	71
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	1 266	117	1 060	117
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	1 207	77	1 006	77

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. lygi 1 343 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 1 370 tūkst. eurų), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

Detali informacija apie Grupės ir Bendrovės nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus:

Grupė	Žemė ir pastatai	Statiniai	Mašinos ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Investicinis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė: 2019 m. gruodžio 31 d. likutis	18 132	179 710	60 275	1 962	12 997	7 360	679	281 115
Įsigijimai	79	-	197	138	325	20 618	-	21 357
Parduotas ir nurašytas	(134)	(319)	(191)	(151)	(40)	-	-	(835)
turtas Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	(95)	-	(95)
Perklasifikavimai	1	13 225	2 168	-	298	(15 692)	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai (-)	22	-	-	8	-	-	-	30
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	18 100	192 616	62 449	1 957	13 580	12 191	679	301 572
Įsigijimai	-	1	212	234	102	13 783	333	14 665
Parduotas ir nurašytas turtas	(346)	(326)	(85)	(268)	(474)	-	(297)	(1 796)
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	(14)	-	(14)
Perklasifikavimai	(601)	17 362	5	(12)	388	(17 871)	729	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai (-)	69	4	-	1	-	-	-	74
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	17 222	209 657	62 581	1 912	13 596	8 089	1 444	314 501
Sukauptas nusidėvėjimas:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	10 563	79 366	40 283	1 563	10 647	-	260	142 682
Nusidėvėjimas per metus	477	4 292	3 601	158	734	-	18	9 280
Parduotas ir nurašytas turtas	(85)	(320)	(176)	(152)	(39)	-	-	(772)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	10 955	83 338	43 708	1 569	11 342	-	278	151 190
Nusidėvėjimas per metus	391	4 688	3 417	134	641	-	30	9 301
Parduotas ir nurašytas turtas	(239)	(179)	(58)	(236)	(384)	-	(137)	(1 233)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	11 107	87 847	47 067	1 467	11 599	-	171	159 258
Balansinė vertė: 2019 m. gruodžio 31 d. likutis	7 569	100 344	19 992	399	2 350	7 360	419	138 433
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	7 145	109 278	18 741	388	2 238	12 191	401	150 382
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	6 115	121 810	15 514	445	1 997	8 089	1 273	155 243

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Bendrovė	Žemė ir pastatai	Statiniai	Mašinos ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Investicinis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	15 839	178 878	55 092	1 624	12 930	7 360	297	272 020
Įsigijimai	79	-	197	138	325	20 618	-	21 357
Parduotas ir nurašytas	(134)	(319)	(191)	(151)	(40)	-	-	(835)
turtas Perkėlimas į nematerialųjį
turtą	-	-	-	-	-	(95)	-	(95)
Perklasifikavimai Vertės sumažėjimo	1	13 225	2 168	-	298	(15 692)	-	-
nuostoliai (-)	22	-	-	8	-	-	-	30
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	15 807	191 784	57 266	1 619	13 513	12 191	297	292 477
Įsigijimai	-	1	131	234	102	13 766	-	14 234
Parduotas ir nurašytas turtas	(346)	(326)	(85)	(268)	(474)	-	(297)	(1 796)
Perkėlimas į nematerialųjį	-	-	-	-	-	(14)	-	(14)
turtą Perklasifikavimai	86	17 291	106	-	388	(17 871)	-	-
Vertės sumažėjimo
nuostoliai (-)	69	4	-	1	-	-	-	74
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	15 616	208 754	57 418	1 586	13 529	8 072	-	304 975
Sukauptas nusidėvėjimas: 2019 m. gruodžio 31 d.
likutis	9 539	79 052	37 417	1 237	10 583	-	131	137 959
Nusidėvėjimas per metus	338	4 228	3 078	158	734	-	6	8 542
Parduotas ir nurašytas turtas	(85)	(320)	(176)	(151)	(40)	-	-	(772)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	9 792	82 960	40 319	1 244	11 277	-	137	145 729
Nusidėvėjimas per metus	332	4 625	2 894	133	640	-	-	8 624
Parduotas ir nurašytas turtas	(239)	(179)	(58)	(236)	(384)	-	(137)	(1 233)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	9 885	87 406	43 155	1 141	11 533	-	-	153 120
Balansinė vertė:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	6 300	99 826	17 675	387	2 347	7 360	166	134 061
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	6 015	108 824	16 947	375	2 236	12 191	160	146 748
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	5 731	121 348	14 263	445	1 996	8 072	-	151 855

Grupės ir Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudų sumos buvo įtrauktos į veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose (nusidėvėjimo ir amortizacijos, bei kitų sąnaudų eilutėse).

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. būklei atitinkamai buvo lygi 66 161 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 60 667 tūkst. eurų), Bendrovės – 66 036 tūkst. eurų, buvo visiškai nudėvėta (2020 m. gruodžio 31 d. – 60 551 tūkst. eurų), tačiau vis dar naudojama veikloje.

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitė 339 tūkst. eurų turto dar neparuošto naudojimui (2020 m. gruodžio 31 d. – 90 tūkst. eurų).

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2021 m. gruodžio 31 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 11 945 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 11 896 tūkst. eurų), ir Bendrovės 9 300 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 9.381 tūkst. eurų), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

5. Investicijos į patronuojamąsias įmones ir paskolos įmonių grupės įmonėms

2021 m. gruodžio 31 d. buvo atliekamas investicijų į UAB "GO Energy LT" vadovybės ekspertinis vertinimas. Buvo vertinta įmonės finansinių rodiklių augimas, būsimų užsakymų portfelis, 3 metų strateginis planas, vertinama įtaka kaip keistųsi finansiniai rodikliai keičiant planavimo prielaidas ir vertės sumažėjimo indikacijų nebuvo nustatyta.

2021 m. gruodžio 31 d. buvo patikslintas investicijų į AB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimo 2018 m. gruodžio 31 d. testas, kuris buvo atliktas pagal 36 TAS reikalavimus. Investicija į AB "Petrašiūnų katilinė" testuojama periodiškai, pagal pinigų srautus, diskontuojama per 5 metų laikotarpį, naudojama pajamų ir sąnaudų rodiklių augimo norma, atliekama minimali jautrumo analizė ir įvertinama įtaka kaip keistųsi vertė keičiant prielaidas.

Akcijų vertė buvo nustatoma pagal 5 metų laikotarpiui prognozuojamus pinigų srautus kartu su amžinąja (tęstinąja) verte.

		2021-12-31			2020-12-31
Investicijos į patronuojamąsias įmones	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė
UAB "GO Energy LT"	2 764	(258)	2 506	1 330	(258)	1 072
AB "Petrašiūnų katilinė"	1 894	(902)	992	1 894	(902)	992
Iš viso:	4 658	(1 160)	3 498	3 224	(1 160)	2 064

2021 m. gruodžio 31 d. atlikus vertės sumažėjimo testavimą ir 2020 m. gruodžio 31 d. apskaitytas investicijų į AB "Petrašiūnų katilinė" 902 tūkst. eurų ir į UAB "GO Energy LT" 258 tūkst. eurų vertės sumažėjimas liko nepakeistas.

Skaičiavimuose naudotos pinigų srautų prognozės parengtos remiantis 2021 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" rezultatais, ilgalaikiais veiklos planais, pasirašytomis sutartimis bei vadovybės lūkesčiais dėl reguliacinės aplinkos pokyčių trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje. Tęstinė vertė (pinigų srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui) buvo apskaičiuota taikant 1 proc. pastovaus augimo faktorių. Prognozuodama pinigų srautus, Bendrovė taip pat naudojo šias pagrindines prielaidas:

• nuo 2020 m. pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei ir šiltuoju periodu padidėjus konkurencijai tarp šilumos gamintojų, planuojamas apytikriai 10 proc. Bendrovės šilumos pardavimo pajamų sumažėjimas, kuris jau buvo įvertintas po atlikto vertės sumažėjimo testo 2018 m., todėl investicijų vertė nemažinama;

• prognozuojama, kad nuo 2022 metų biokuro kainos augimas sudaro po 1 proc. kasmet;

• numatoma, kad prognozuojamos sąnaudos kasmet didės planuojamos metinės infliacijos dydžiu;

• atsižvelgiant į sumažėjusias gamybos apimtis, ilgalaikis materialus turtas nebus pilnai nudėvėtas per nustatytą 15 metų laikotarpį, ir todėl reikšmingiausios investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą numatomos 2025 m., kiekvienais metais atliekant einamąjį remontą.

5. Investicijos į patronuojamąsias įmones ir paskolos įmonių grupės įmonėms (tęsinys)

Paskolos įmonių grupės įmonėms

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra suteikusi 443 tūkst. eurų apyvartinių lėšų kreditą patronuojamajai bendrovei AB "Petrašiūnų katilinė". Palūkanų norma – 6 mėn. EURIBOR plius 1,2 %. Paskolos grąžinimo terminas 2023 m. gruodžio 31 d. Neapmokėta paskolos dalis įtraukta į Finansinės būklės ataskaitos Kito finansinio turto straipsnį.

6. Kitas finansinis turtas

Kitą finansinį turtą, sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos. 2020 m. gruodžio 31 d. jį sudarė 47 376 vnt. UAB "Šilumos ųkio servisas akcijos" ir 75 460 vnt. UAB "Kauno miesto paslaugų centras" akcijos. 2020 m. gruodžio 31 d. kitam finansiniam turtui nustatytas 208 tūkst. eurų vertės padidėjimas Bendrovės investicijoms į UAB "Šilumos ūkio servisas" akcijas, kuris Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės padidėjimo (sumažėjimo) straipsnį ir 2020 metų pabaigai sudarė 334 tūkst. Eur. 2021 m. gruodžio 30 d. Bendrovė pardavė visas turimas 47 376 vnt. UAB "Šilumos ūkio servisas" akcijas už 173 tūkst. Eur ir pardavimo rezultats buvo 161 tūkst. eurų nuostolis.

2020 m. gruodžio 4 d. Bendrovė pasirašė UAB "Kauno miesto paslaugų centras" steigimo sutartį. Bendrovės pasirašomų akcijų dalis sudarė 22 proc., pasirašytų paprastųjų vardinių akcijų skaičius 75 460 vnt. Akcijos vertė – 1 euras. UAB "Kauno miesto paslaugų centras" įregistruota 2021 m. sausio 15 d.

	Grupė		Bendrovė
Kitas finansinis turtas:	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Investicijos į kitas įmones	75	409	75	409
Patronuojamosioms įmonėms suteiktų paskolų vertė	-	-	443	-
	75	409	518	409
7. Atsargos	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Technologinis kuras	1 254	1 125	1 177	1 093
Atsarginės dalys	927	623	655	623
Medžiagos	300	431	300	430
	2 481	2 179	2 132	2 146
Atimti: nukainojimas iki grynosios galimos realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje	(725)	(818)	(725)	(818)
Atsargų balansinė vertė	1 756	1 361	1 407	1 328

Grupės ir Bendrovės atsargų nukainojimas iki grynosios galimos realizacinės vertės 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 725 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 818 tūkst. eurų). Atsargų nukainojimo iki grynosios galimos realizavimo vertės pasikeitimas 2020 m. ir 2021 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės ir ilgalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2020 m. ir 2021 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas įvertinamas pagal tikėtinus kredito nuostolius.

	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Iš pirkėjų gautinos sumos	16 473	12 736	16 596	12 736
Atimti: tikėtini kredito nuostoliai	(4 944)	(6 009)	(4 934)	(6 009)
	11 529	6 727	11 662	6 727

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų tikėtinų kredito nuostolių pasikeitimas:

	Grupė	Bendrovė
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	6 887	6 887
Pripažinti (atstatyti) tikėtini kredito nuostoliai	(17)	(17)
Nurašyta	(861)	(861)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	6 009	6 009
Pripažinti (atstatyti) tikėtini kredito nuostoliai	(558)	(568)
Nurašyta	(507)	(507)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	4 944	4 934

Per 2021 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 507 tūkst. eurų ir 507 tūkst. eurų beviltiškų skolų (2020 m. – 861 tūkst. eurų ir 861 tūkst. eurų).

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudarė gautini iš valstybės mokesčiai, savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

		Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Mokesčiai	1 085	16	1 051	7
Grąžintina PVM suma	82	-	77	-
Kitos	981	523	981	522
Atimti: tikėtini kredito nuostoliai	(315)	(296)	(315)	(335)
	1 833	243	1 794	194

8. Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	300	350
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(1)	(12)
Nurašyta	(3)	(3)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	296	335
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	19	(20)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	315	315

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Nepradelstoms gautinoms sumoms neskaičiuojamas vertės sumažėjimas, nes vadovybės manymu rizika, kad skolininkai negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, yra maža.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Pinigai kelyje	166	109	166	110
Pinigai banke	3 530	1 691	2 616	1 565
	3 696	1 800	2 782	1 675

Grupės banko sąskaitose esančios lėšos, kurių likutis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 708 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 366 tūkst. eurų) ir Bendrovės 549 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 287 tūkst. eurų), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Nuosavo kapitalo pokyčiai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Kiti rezervai

Bendrovė 2021 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2 900 tūkst. eurų), pervedė 3 000 tūkst. eurų iš nepaskirstytojo pelno į kitus rezervus, t. t. 2 950 tūkst. eurų rezervas suformuotas investicijų vykdymui ir 50 tūkst. eurų rezervas paramai.

Metinės išmokos

2021 m. ir 2020 m. metinių išmokų neskirta.

Dividendai

2019 m. ir 2020 m. rezultatas paliktas nepaskirstytame pelne.

11. Finansinės skolos

Grupės ir Bendrovės visos paskolos yra apskaitytos ir grąžinamos eurais. Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

		Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Ilgalaikės paskolos	0,73	0,36	0,72	0,33

2020 m. rugpjūčio 7 d. Bendrovė pasirašė 55 mln. eurų paskolos sutartį su Europos investicijų banku. Sutarties pasirašymui 2020 m. rugpjūčio 4 d. pritarė AB "Kauno energija" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Paskola bus panaudota per 5 metus Bendrovės vykdomai investicijų programai finansuoti ir paskoloms dengti. Per ateinančius 5 metus Bendrovė numato investuoti į inovatyvių šilumos ir vėsumos gamybos įrenginių diegimą panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, procesų skaitmenizavimą, bei vamzdynų modernizavimą ir naujų vamzdynų tiesimą.

2020 m. rugpjūčio 24 d. paimta 15 mln. eurų paskolos dalis. Dalį gautos paskolos Bendrovė panaudojo turimų paskolų grąžinimui. 2021 m. rugpjūčio 16 d. paimta 12 mln. eurų paskolos dalis. Dalį gautos paskolos Bendrovė panaudojo turimų paskolų grąžinimui.

	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos):	32 658	23 534	32 658	22 967
Mokėtinos nuo 2 iki 5 metų	10 380	8 499	10 380	7 932
Mokėtinos po 5 metų	22 278	15 035	22 278	15 035
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	2 876	2 876	2 309	2 309
	35 534	26 410	34 967	25 276

Grupės detali informacija apie paskolas 2021 m. gruodžio 31 d.:

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Suma tūkst. eurų	Grąžinimo terminas	Likutis 2021.12.31 tūkst. eurų	Grąžintina 2022 m. tūkst. eurų
1	LR Finansų m.*	2010-04-09	2 410	2034-03-15	1 217	94
2	LR Finansų m.*	2010-10-26	807	2034-03-15	500	38
3	Luminor**	2021-08-22	3 403	2022-04-29	567	567
4	EIB***	2021-08-16	12 000	2036-08-18	12 000	-
5	LR Finansų m.*	2014-01-15	793	2034-12-01	541	41
6	LR Finansų m.*	2014-03-31	7 881	2034-12-01	5 376	413
7	EIB***	2020-08-07	15 000	2035-08-24	13 750	1 000
8	AB SEB bankas	2016-12-22	4 127	2024-11-30	1 583	723
					35 534	2 876

* LR Finansų ministerija; ** Luminor Bank AS Lietuvos filialas; *** Europos investicijų bankas.

Luminor Bank AS, 2012 m. rugpjūčio 22 d. suteikdamas paskolą Grupei, yra nustatęs Grupės patronuojamajai įmonei AB "Petrašiūnų katilinė" laikytis šių finansinių rodiklių: nuosavo kapitalo rodiklis (įskaitant Lietuvos Verslo paramos agentūros suteiktą paramą) – ne mažiau 40 %, DSCR – ne mažesnis, nei 1,3, o visos finansinės skolos ir EBITDA santykis – ne didesnis, nei 3,0. AB "Petrašiūnų katilinė" laikosi ne visų banko nustatytų rodiklių, tačiau finansinės sankcijos nebuvo taikytos.

Bendrovė už šią paskolą yra suteikusi bankui garantiją, kaip aprašyta 24 pastaboje.

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Suma tūkst. eurų	Grąžinimo terminas	Likutis 2021.12.31 tūkst. eurų	Grąžintina 2022 m. tūkst. eurų
1	LR Finansų m.*	2010-04-09	2 410	2034-03-15	1 217	94
2	LR Finansų m.*	2010-10-26	807	2034-03-15	500	38
3	EIB***	2021-08-16	12 000	2036-08-18	12 000	-
4	LR Finansų m.*	2014-01-15	793	2034-12-01	541	41
5	LR Finansų m.*	2014-03-31	7 881	2034-12-01	5 376	413
6	EIB***	2020-08-07	15 000	2035-08-24	13 750	1 000
7	AB SEB bankas	2016-12-22	4 127	2024-11-30	1 583	723
					34 967	2 309

Bendrovės detali informacija apie paskolas 2021 m. gruodžio 31 d.:

* LR Finansų ministerija; ** Luminor Bank AS Lietuvos filialas; *** Europos investicijų bankas.

AB SEB bankas nustatė, kad Bendrovė privalo laikytis ketvirčiui nustatyto grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykio rodiklio, kuris neturi viršyti 4,5. Pagal paskolos sutartis Bendrovės nuosavo kapitalo rodiklis (nuosavas kapitalas/turtas iš viso) turi būti ne mažesnis kaip 35 %. Europos investicijų banko reikalavimuose taip pat numatyta, kad Bendrovė turi laikytis abiejų šių rodiklių.

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė minėtų sutarčių sąlygas.

Paskolų sutartyse yra numatyti tam tikri apribojimai. Bendrovė negali skirti dividendų, išduoti ar/ir gauti naujų paskolų, teikti paramą, parduoti ar išnuomoti įkeistą turtą be bankų raštiško sutikimo. Tokie raštiški sutikimai iš bankų buvo gauti.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), lėšos banko sąskaitose (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Nuoma

Grupės ir Bendrovės finansinės nuomos ir nuomos įsipareigojimai:

	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Per vienerius metus	96	60	96	60
Po vienerių metų	87	80	87	80
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	183	140	183	140
Nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	43	44	40	35
- ilgalaikiai	1 229	1 256	1 026	1 047
Nuomos įsipareigojimų iš viso	1 272	1 300	1 066	1 082

Pagal nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės ir žemė. Transporto priemonių nuomos terminas yra 3 – 4 metai, žemės – 26 – 84 metai.

Grupė ir Bendrovė įvertinusi visas aplinkybės nusprendė nekoreguoti diskonto normos ir neperskaičiuoti anksčiau nustatyto naudojimo teise valdomo turto vertės ir įsipareigojimų.

12. Nuoma (tęsinys)

Pagal 16-ąjį TFAS, Grupė ir Bendrovė pripažino su minėta nuoma susijusias nusidėvėjimo ir palūkanų sąnaudas, o ne veiklos nuomos sąnaudas. Per 12 mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 49 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų ir 36 tūkst. eurų nuomos palūkanų, Bendrovė pripažino 45 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų ir 31 tūkst. eurų nuomos palūkanų.

13. Dotacijos ir subsidijos

	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	29 966	25 519	29 319	24 710
Gauta per laikotarpį	4 499	6 025	4 499	6 025
Amortizacija	(1 750)	(1 578)	(1 589)	(1 416)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	32 715	29 966	32 229	29 319

Per 2021 m. Grupė priskaitė 1 730 tūkst. eurų dotacijų nusidėvėjimo (amortizacijos), susijusios su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais, 20 tūkst. eurų – susijusios su sąnaudomis (per 2020 m. – 1 548 tūkst. eurų ir 30 tūkst. eurų), atitinkamai Bendrovė – 1 569 tūkst. eurų ir 20 tūkst. eurų (per 2020 m. – 1 386 tūkst. eurų ir 30 tūkst. eurų).

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 0,5 – 4 mėnesių atlyginimų išmoką.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	499	710	499	710
Išmokėta	(242)	(326)	(242)	(326)
Suformuotas	330	115	320	115
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	587	499	577	499
Ilgalaikė dalis	465	375	455	375
Trumpalaikė dalis	122	124	122	124

Apskaičiuojant ilgalaikes išmokas darbuotojams, Grupė ir Bendrovė įvertino mirtingumo lygį Lietuvoje, diskonto normą, pensinį amžių, darbuotojų amžių ir kaitą, atlyginimų augimą, infliacijos lygį ir kitus faktorius. Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2021-12-31	2020-12-31
Diskonto norma	0,161 proc.	0,258 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	14,813 proc.	11,181 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	4,150 proc.	3,100 proc.

Su minėtais įsipareigojimais susijęs aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra pateikti veiklos sąnaudose, atlyginimai ir socialinis draudimas straipsnyje o taip pat Finansinės būklės ataskaitose ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimo ir išmokų darbuotojams įsipareigojimo trumpalaikės dalies straipsniuose.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016 m. gruodžio 16 d. Grupė pasirašė sutartį dėl palūkanų normos apsikeitimo sandorio. Pagal sutartį, Grupė įsipareigojo mokėti bankui fiksuotą palūkanų normą (0.21 %), o bankas mokės Grupei kintamas palūkanas, susietas su 6 mėn. EURIBOR. 2020 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 567 tūkst. eurų. Ši išvestinė priemonė yra apskaityta tikrąja verte, kurią bankas apskaičiavo 2021 m. gruodžio 31 d. – 2 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 6 tūkst. eurų). Sandorio rinkos vertės pasikeitimas 2020 m. ir 2021 m. Grupės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į kitų palūkanų ir panašių pajamų straipsnį, nes vadovybės sprendimu, finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui nuo rizikos.

16. Kiti atidėjiniai

Šilumos gamybos galios rezervavimo paslaugos sąnaudos pagal Tarybos nustatytą metodiką, kaip viena iš dedamųjų, įtraukiamos į bazinę šilumos kainą. Per pastaruosius metus, Bendrovei įdiegus naujus gamybos įrenginius ir modernizavus turimus, šilumos galios rezervavimo paslauga nuo 2020 m. nebuvo perkama ir atitinkamai nepatiriamos šilumos gamybos galios rezervo sąnaudos. Bendrovė 2019 metų pabaigoje kreipėsi į Tarybą su prašymu neįskaičiuoti į šilumos kainą nepatiriamų galios rezervo sąnaudų, tačiau šilumos kainos perskaičiavimas Taryboje buvo patvirtintas tik nuo 2020 m. lapkričio mėn. Bendrovė nuo metų pradžios formavo atidėjinį nepatirtoms, bet per kainą apmokėtoms galios rezervo sąnaudoms grąžinti ir nuo 2020 m. rudens šildymo sezono pradžios iš atidėjinio pradėjo grąžinti šią susikaupusią permoką mažindama kainą vartotojams. Bendrovė per 2020 m. 10 mėnesių suformavo galios rezervo mokesčio atidėjinį 959 tūkst. eurų sumai būsimiems kainos mažinimo įsipareigojimams padengti. Per 2020 m. spalio - gruodžio mėnesius mažinant kainą vartotojams grąžinta – 312 tūkst. eurų. Per 2021 m. sausio – rugpjūčio mėnesius vartotojams grąžinta likusi 647 tūkst. eurų dalis.

2021 m. Bendrovei iš Kauno klinikų buvo priteista papildoma galios rezervo suma, kurią Kauno klinikos turės kompensuoti per būsimus periodus. Šią taikos sutartį 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino Kauno apylinkės teismas. Bendrovė turės kompensuoti vartotojams papildomai gautas galios rezervo pajamas, todėl atitinkamai 2021 m. gruodžio 31 d. suformavo atidėjinį 577 tūkst. eurų sumai.

17. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime.

Grupės ir Bendrovės veikla yra sezoniška, didžioji dalis pajamų uždirbama šildymo sezono metu, kuris prasideda spalį, o pasibaigia balandį.

Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Šilumos tiekimas	47 125	37 147	47 133	37 153
Karšto vandens tiekimas	3 014	2 935	3 024	2 935
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	456	433	456	433
Kolektorių priežiūra	348	268	348	268
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	12	11	12	11
Vėsumos tiekimas	2	-	2	-
Apyvartinių taršos leidimų pardavimas	6	1 236	6	1 236
	50 963	42 030	50 981	42 036

Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės vartotojų grupes yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Gyventojai	38 640	31 815	38 640	31 815
Kiti vartotojai	5 138	5 138	5 138	5 144
Biudžetinės organizacijos, finansuojamos iš
valstybės biudžeto	3 579	2 785	3 579	2 785
Biudžetinės organizacijos, finansuojamos iš
savivaldybių biudžetų	2 447	1 791	2 447	1 791
Teritorinių ligonių kasų finansuojamos įstaigos	957	340	957	340
Pramonės vartotojai	202	161	220	161
	50 963	42 030	50 981	42 036

18. Kitos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	177	183	177	181
Kolektorių priežiūra	361	381	361	381
Pinigų surinkimo sąnaudos	143	157	143	157
Pelenų utilizavimo sąnaudos	162	141	162	131
Informacinių technologijų sąnaudos	64	84	64	84
Konsultavimo paslaugos	132	71	132	71
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	87	124	87	124
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	74	78	74	78
Narystės mokestis	100	96	100	96
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	65	76	65	76
Transporto sąnaudos	90	80	90	80
Skolų surinkimo sąnaudos	52	69	52	69
Draudimas	57	58	57	51
Ryšių sąnaudos	25	26	25	25
Reklamos sąnaudos	36	38	36	38
Audito sąnaudos	27	33	27	28
Įrangos ir mašinų nuoma	63	57	63	57
Parama	1	1	1	1
Kitos sąnaudos	268	326	304	311
	1 984	2 079	2 020	2 039

19. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Kitos veiklos pajamos
Parduotos atsargos	829	554	242	554
Įvairios suteiktos paslaugos	387	402	240	288
Gautas žalos atlyginimas	-	37	-	37
Praėjusių laikotarpių pajamos	5	-	5	-
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	117	495	117	495
Kita	3 205	112	3 204	112
	4 543	1 600	3 808	1 486

	Grupė		Bendrovė
Kitos veiklos sąnaudos	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(166)	(285)	(166)	(199)
Parduotos atsargos	(35)	(2)	(35)	(2)
Praėjusių laikotarpių sąnaudos	(20)	(15)	(20)	(15)
Ilgalaikio turto pardavimas, nurašymas	(164)	-	(164)	-
Kita	(49)	(16)	(56)	(16)
	(434)	(318)	(441)	(232)

Grupė ir Bendrovė nuomoja nekilnojamąjį turtą, tiekia techninį vandenį, atlieka šildymo įrengimų priežiūrą, teikia transporto paslaugas.

Kitose veiklos pajamose apskaityta 2021 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme laimėta byla dėl kompensacijos už šilumos rezervinę galią priteisimo (Bylos nr.: e2A-151-370/2021) sumai 2 519 tūkst. EUR. Taip pat papildomai sudaryta taikos sutartis, kurioje sutarta kompensacija 570 tūkt. EUR sumai. Daugiau informacijos pateikiama 25 pastaboje.

20. Kitos palūkanų ir panašios pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	622	177	622	177
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	5	6	-	-
Pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais	46	-	46	-
Palūkanos	-	-	3	4
	673	183	671	181

21. Nuostoliai iš vertybinių popierių pardavimo, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Palūkanos	(117)	(365)	(100)	(337)
Nuostolis iš VP pardavimo	(208)	-	(208)	-
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	333	-	333
	(325)	(32)	(308)	(4)

22. Pelno mokestis

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

		Grupė Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Pelnas prieš mokesčius, prieš išmokų darbuotojams sukaupimą	778	784	645	1 002
Pelnas (nuostoliai) nuo išmokų darbuotojams sukaupimo	(78)	(117)	(78)	(115)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos nuo pelno prieš išmokų darbuotojams sukaupimą, taikant įstatymo nustatytą normą	(117)	(118)	(97)	(150)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos nuo išmokų darbuotojams sukaupimo, taikant įstatymo nustatytą normą	12	(18)	12	(17)
Pastoviųjų ir laikinųjų skirtumų įtaka	210	82	210	104
Nepripažinto pelno mokesčio turto pokytis	(245)	(102)	(306)	(102)
Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	-	-	-	-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(140)	(156)	(181)	(165)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	17,99	22,07	28,06	18,16

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(20)	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(120)	(156)	(181)	(165)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(140)	(156)	(181)	(165)

Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ataskaitoje. 2021 m. gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	4 023	2 974	3 936	2 947
Sukaupimai	86	85	84	84
Turto vertės pasikeitimas	1 051	(31)	849	(31)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	5 160	3 028	4 869	3 000
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(10 793)	(8 550)	(10 793)	(8 550)
Investicijų lengvata	-	(19)	-	(19)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	-	(174)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(10 793)	(8 569)	(10 793)	(8 743)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(5 633)	(5 541)	(5 924)	(5 743)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Bendrovė 2021 m. peržiūrėjo akstesnių laikotarpių pelno mokesčio deklaracijas ir pakartotinai įvertino mokestinių nuostolių ir nusidėvėjimo skirtumų sumas, todėl 2021 m. buvo pripažintas papildomas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo sukauptų mokestinių nuostolių.

23. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelnas	1	628	386	837
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42 802	42 802	42 802	42 802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42 802	42 802	42 802	42 802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42 802	42 802	42 802	42 802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,00	0,01	0,01	0,02

24. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

	Grupė		Bendrovė
Unikalių klientų skaičius (vnt.)	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Fiziniai asmenys	117 557	116 807	117 514	116 807
Kiti juridiniai asmenys	2 800	2 681	2 782	2 682
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	530	521	526	521
	120 887	120 009	120 822	120 010

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė		Bendrovė
Unikalių klientų skaičius (tūkst. EUR)	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Fiziniai asmenys	12 941	11 293	12 916	11 293
Kiti juridiniai asmenys	1 810	813	1 959	813
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	1 722	630	1 721	630
Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai	(4 944)	(6 009)	(4 934)	(6 009)
	11 529	6 727	11 662	6 727

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

		Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
AA-	1 270	869	1 111	791
A+	2 237	730	1 482	682
A	-	16	-	16
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	23	76	23	76
	3 530	1 691	2 616	1 565

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor's agentūros.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma (1, 3, 6 ir 12 mėn. EURIBOR). Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė turėjo palūkanų normos apsikeitimo sandorį Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. kredito 3.403 tūkst. eurų sutarčiai, aprašytą 15 pastaboje.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra rizika, kad suėjus terminui Bendrovė ar Grupė nepajėgs įgyvendinti savo finansinių įsipareigojimų. Likvidumo rizika yra labai maža nes Grupė ir Bendrovė vykdo veiklą valstybės reguliuojamoje šilumos tiekimo veikloje. Šilumos gamintojams yra nustatytas 30 d. atsiskaitymo terminas. Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų bankams ir tiekėjams grąžinimo sutartiniai terminai pagal nediskontuotus mokėjimus:

Grupė	Pareikalavus	Iki 3 mėn.	Nuo 3 mėn. iki 1 m.	Nuo 1 m. iki 5 m.	Po 5 m.	Iš viso
Gautinos sumos	-	13 362	-	111	-	13 473
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	3 696	-	-	-	3 696
Prekybos skolos	-	(11 376)	-	-	-	(11 376)
Gautos paskolos	-	(719)	(2 157)	(7 067)	(25 591)	(35 534)
Finansinė nuoma	-	(35)	(104)	(255)	(1 061)	(1 455)
2021-12-31	-	4 928	(2 261)	(7 211)	(26 652)	(31 196)
Bendrovė	Pareikalavus	Iki 3 mėn.	Nuo 3 mėn.	Nuo 1 m.	Po 5 m.	Iš viso
	-	13 456	iki 1 m. -	iki 5 m. 443	-	13 899
Gautinos sumos Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	2 782	-	-	-	2 782
Prekybos skolos	-	(10 701)	-	-	-	(10 701)
Gautos paskolos	-	(577)	(1 732)	(7 204)	(25 454)	(34 967)
Finansinė nuoma	-	(34)	(102)	(247)	(866)	(1 249)

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, grąžinti kapitalą akcininkams. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas ir subsidijas)	72 787	60 752	72 379	59 531
Trumpalaikiai įsipareigojimai	17 402	12 478	15 985	11 886
Įsipareigojimų iš viso	90 189	73 230	88 364	71 417
Nuosavas kapitalas	89 745	89 673	90 290	89 833
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	100,49	81,66	97,87	79,50

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Grupės ir Bendrovės pagrindinei veiklai: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

25. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

2019 m. birželio 22 d. Bendrovė pateikė pretenziją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms (toliau – Kauno klinikos) sumokėti 5 120 680 eurų kompensaciją už nuo 2010 m. iki 2019 m. gegužės mėn. Bendrovės Kauno klinikoms užtikrintą šilumos rezervinę galią. Kauno klinikos su pretenzija nesutiko, todėl Bendrovė pareiškė Kauno klinikoms ieškinį dėl nesumokėtos kompensacijos už šilumos rezervinę galią iki 2019 m. birželio mėn. priteisimo (iš viso kartu su priskaičiuotomis palūkanomis – 5 204 131 eurų skolos). Kauno apygardos teismas išnagrinėjo bylą ir 2020 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies, t. y. Bendrovei iš Kauno klinikų priteisė 2 515 622 eurų kompensacijos už rezervinę galią, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 534 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš Kauno klinikų gauta priteista suma apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Kitos veiklos pajamos. Šalys, siekdamos galutinai išspręsti ginčą, dėl laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. naujai susidariusios skolos 2021 m. gegužės 25 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią Kauno klinikos už šiuo laikotarpiu Bendrovės teiktą rezervinės galios užtikrinimo paslaugą sutiko sumokėti 570 041 euro kompensaciją, ją išmokant lygiomis dalimis per 2 metus. Šią taikos sutartį 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino Kauno apylinkės teismas.

Taryba 2020 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-880 "Dėl AB "Kauno energija" šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo", kuriuo vienašališkai nustatė Bendrovės šilumos kainų dedamąsias

25.Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

II-iesiems bazinės kainos galiojimo metams, pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos 771 punktą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įtraukė į vartotojams grąžintiną sumą paskaičiuotas 509 530 eurų palūkanas, kurias Taryba paskaičiavo Bendrovei už jos vartotojams grąžinamas papildomai gautas pajamas, atsižvelgiant į tai, kad jų grąžinimas buvo išdėstytas ilgiau nei 1 metai (t.y. 4 metams).

Bendrovė, nesutikdama su palūkanų paskaičiavimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, tačiau teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris dar neišnagrinėtas.

DNSB "Rotušės 10" yra pateikusi bendrovei ieškinį dėl šilumos tiekimo tinklų iškėlimo iš pastato adresu Rotušės a. 10, Kaunas ir 86 139,74 Eur žalos atlyginimo.

Šiuo metu byloje vyksta mediacijos procesas, siekiant ginčą išspręsti taikiai. Bendrovė neprieštarautų dėl šilumos tiekimo tinklų iškėlimo ieškovo lėšomis ir nepripažįsta žalos.

Teismas yra įpareigojęs Kultūros paveldo departamentą pateikti išvadas dėl galimos žalos, kurias gavus bus atnaujintas mediacijos procesas.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2021 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 22 626 tūkst. eurų.

Garantijos

2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3 913 tūkst. eurų garantiją Luminor Bank AS už patronuojamosios bendrovės AB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3 403 tūkst. eurų kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. eurų garantiją Luminor Bank AS už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 11 pastaboje. AB "Petrašiūnų katilinė" paskolos likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 567 tūkst. eurų.

26. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2020 m. gruodžio 04 d. Bendrovė su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis pasirašė UAB "Kauno miesto paslaugų centras" steigimo sutartį (6 pastaba).

2020 m. ir 2021 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis. Su Kauno miesto savivaldybe susijusių šalių sąrašą galime rasti čia:

http://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-imones-ir-istaigos/.

26. Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

2020 m. ir 2021 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2021 m. gruodžio 31 d.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	897	3 120	826	206
Jurbarko rajono savivaldybė	10	132	2	2
2020 m. gruodžio 31 d.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	1 269	2 512	619	268

Pardavimai apima būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams sumas.

Grupė ir Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 253 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 253 tūkst. eurų) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

AB "Petrašiūnų katilinė"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2021 m. gruodžio 31 d.	746	10	644	-
2020 m. gruodžio 31 d.	1 177	11	443	220
UAB "GO Energy LT"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2021 m. gruodžio 31 d.	77	12	43	-
2020 m. gruodžio 31 d.	14	11	50	3

Gautinas sumas iš AB "Petrašiūnų katilinė" sudaro suteikta paskola. Suteiktai paskolai atidėjinio tikėtiniems kredito nuostoliams suformuota nebuvo.

AB "Petrašiūnų katilinė" gamina ir parduoda šilumos energiją AB "Kauno energija" įmonei. UAB "GO Energy LT" teikia nekilnojamojo turto valdymo paslaugą AB "Kauno energija" įmonei bei kartu su patronuojančia bendrove dalyvauja nereguliuojamos veiklos energijos vystymo projektuose.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 3 ir 1 (2020 m. gruodžio 31 d. – 3 ir 1) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	89	59	78	47
Vadovybei priskaičiuotos išmokų darbuotojams kompensacijos	-	-	-	-

Per 2020 m. ir 2021 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

27. Poataskaitiniai įvykiai

2021 m. spalio 28 d. AB "Kauno energija" ir AB "Petrašiūnų katilinė" (kurios vieninteliu akcininku yra AB "Kauno energija") valdybos nusprendė inicijuoti AB "Kauno energija" ir AB "Petrašiūnų katilinė" reorganizavimą prijungimo būdu, prie po reorganizavimo veiklą tęsiančios AB "Kauno energija" prijungiant AB "Petrašiūnų katilinė", kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo ir tuo tikslu sušaukti visuotinius abiejų bendrovių akcininkų susirinkimus dėl pritarimo reorganizacijai. Bendrovių reorganizavimas baigtas 2022 m. kovo 2 d.

Vadovybės ekspertiniu vertinimu dėl karo Ukrainoje manoma, kad pagrindinės šilumai gaminti skirtų žaliavų t.y. biokuro ir dujų tiekimas nesutriks, šilumos vartotojų skaičius nemažės ir jų mokumas dėl išaugusių šilumos kainų ženkliai nepablogės. Tai patvirtina turimi vasario - kovo mėnesio rodikliai, be to šildymo sezonas artėja į pabaigą ir atitinkamai sąskaitos už šildymą mažės. Todėl tikimasi, kad karas Ukrainoje nei tiesioginės nei netiesioginės įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai neturės.

Po atskaitomybės datos nebuvo jokių kitų įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms arba turėtų būti atskleisti jose.

***

TURINYS	Psl.
1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas	57
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	57
3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis	58
4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis	58
5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose	58
6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	59
6.1. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	59
6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams	63
7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija	65
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai	71
9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2021 m. pabaigos	72
10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	72
11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą	72
12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	72
13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones	74
14. Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones	74
15. Įstatinio kapitalo struktūra	75
16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	75
17. Informacija apie Emitento akcininkus	77
18. Darbuotojai	80
19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka	82
20. Emitento organai	82
20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus	83
20.2. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius	92
20.3. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius	94
20.4. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę	96
21. Informacija apie reikšmingus susitarimus	87
22. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus	87
23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	87
24. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius	87
25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką	87
26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	87
1 priedas – AB "Kauno energija" atlygio ataskaita	89
2 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi	91
3 priedas – AB "Kauno energija" konsoliduotos socialinės atskaitomybės ataskaita	109

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis pusmetinis pranešimas – 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamųjų įmonių – UAB "GO Energy LT" ir AB "Petrašiūnų katilinė", kuriose Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Akcinė bendrovė
Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
235014830
(8 37) 305 650
(8 37) 305 622
info@kaunoenergija.lt
www.kaunoenergija.lt
1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamas bendroves:

Bendrovės pavadinimas	AB "Petrašiūnų katilinė"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas
Juridinio asmens kodas	304217723
Telefonas	+370 687 48413
Įregistravimo data ir vieta	2016 m. balandžio 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB "GO Energy LT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	kent@kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas

Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajono Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k. (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone, kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 733 Kauno miesto ir rajono bei į 7 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus.

Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vizija – inovatyvi, konkurencinga, vertę vartotojams ir akcininkams kurianti bendrovė, veikianti šilumos ir vėsumos gamybos, centralizuoto jų tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• daugiau, nei 50 metų šilumos gamybos ir tiekimo veiklos patirtis;
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukščiausius efektyvumo rodiklius;
• gebėjimas taikyti inovatyvius sprendimus kasdieninėje veikloje.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

AB "Kauno energija" – pažangiausia ir inovatyviausia centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) bendrovė Lietuvoje.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

• šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis CŠT tinklo vamzdynų amžius yra apie 30 metų), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.
• aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;
• gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius).

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė –

34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2021 m. vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2017–2020 m. 2019 m. vasario 7 d. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino "AB "Kauno energija" strategijos, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis, strateginių veiklos krypčių iki 2021 m. koregavimo ataskaitą".

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės AB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 14 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 25 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. 2021 m. rugsėjo mėn. integruoto tinklo katilinėje adresu A. Juozapavičiaus pr. 23A demontuotas dujinis katilas - 1,6 MW. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 683 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 692 MW (t. t. 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 664 MW (t. t. 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 39,4 MW šiluminis (t. t. 4,4 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 673 MW (t. t. 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2021 m. buvo pagaminta 30 proc. visos šilumos, patiektos į tinklą. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Nuo 2018 m. gegužės mėn. elektroninius šilumos supirkimo aukcionus organizuoja energijos išteklių biržos operatorius UAB "Baltpool". Elektroniniai aukcionai vyksta pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Šilumos aukciono reglamentą. Atitinkamai pakeistas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, Šilumos kainų nustatymo metodika, Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas, Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas.

2021 m. Bendrovės šilumos gamybai naudotas kuras pateiktas 1 grafike.

2021 m. Bendrovė šilumą pirko iš 12 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Idex Taika", UAB "Idex Taika elektrinė", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", AB "Petrašiūnų katilinė", UAB "Aldec General", UAB "ENG", UAB "Idex Biruliškių", UAB "Ekopartneris", UAB "Foksita" ir UAB "Kauno kogeneracinė jėgainė". Iš viso nupirkta 1105 tūkst. MWh šilumos, t. y. 70 proc. patiektos į tinklą šilumos.

Per 2017–2021 m. Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh.

2 grafikas

Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiekė 3 744 įmonei ir organizacijoms bei 118 468 buitiniams vartotojams, iš viso – 122 212 vartotojams.

3 grafikas

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Investicijos

Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi Bendrovės 2021 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2021 m. balandžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-162 "Dėl AB "Kauno energija" 2021 m. investicijų plano ir jo finansavimo" (toliau – Investicijų planas). Bendrovė investicijas vykdo, įvertindama ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina valdyba ir derina Kauno m. savivaldybės taryba.

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra sutartį projektui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" "Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo plėtra Aleksoto mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-04-0001) finansuoti. Projekto vertė 3,8 mln. Eur iš jų 1,9 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dvi sutartis projektams "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje" ir "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje" finansuoti. Raudondvaryje įrengtas 1,5 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,5 mln. Eur iš jų 0,3 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Jurbarke įrengtas 4,6 MW galios biokuru kūrenamas katilas. Projekto vertė 0,8 mln. Eur iš jų 0,5 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Projektai baigti 2021 metais.

2020 m. pasirašytos dvi sutartys dėl paramos skyrimo iš Klimato kaitos programos lėšų Bendrovės projektams:

• "Absorbcinio šilumos siurblio panaudojimas ir saulės šviesos jėgainės įrengimas Petrašiūnų elektrinėje" skirta subsidija. Panaudojant ją, Bendrovės Petrašiūnų elektrinėje bus įrengta 499,8 kW galios fotovoltinė saulės šviesos elektrinė ir 2400 kW galios absorbcinis šilumos siurblys. Projekto vertė 1,523 mln. Eur, parama 0,457 mln. Eur.

• "Saulės fotovoltinių elektrinių (4 vnt.) įrengimas AB "Kauno energija" katilinėse" Projekto vertė 0,080 mln. Eur, parama 0,024 mln. Eur.

Įgyvendinus šiuos projektus, bus sumažintos kuro ir elektros sąnaudos ir sudarytos prielaidos mažinti gaminamos ir vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

2022 m. vasario 10 d. Bendrovė pasirašė projektų finansavimo klimato kaitos programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl projekto "Saulės šilumos energijos panaudojimas Neveronių CŠT sistemoje" finansavimo. Šiam projektui bus skirta iki 0,086 mln. Eur subsidija, finansuojant iki 25 procentų projekto tinkamų finansuoti išlaidų.

Vartotojų prijungimo prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų ir atjungimo nuo jų dinamika 2017–2021 metais pateikiama 4 grafike.

4 grafikas

Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika

Per 2021 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 0,35 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2017–2021 m. nurodytos 5 grafike.

5 grafikas

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:

• didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune;
• padidėjusi galutinė, įskaitant visas sąnaudas, gamtinių dujų ir biokuro kaina;
• nuolat kintanti teisinė aplinka;
• šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai, išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad būtų didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Komerciniai rizikos veiksniai

Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos gamybos savikainai.

Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Veiklos rizika

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjame rašte.

Per 2021 m., lyginant su 2020 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 20 proc. ir sudarė 4,934 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su advokatų kontoromis. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).

Nuo 2018 m. sausio 2 d. pradėjo funkcionuoti vieningas kauniečių aptarnavimo centras "Mano Kaunas" – Statybininkų g. 3, Kaune, UAB "Kauno švara" patalpose. Jame gyventojai gali gauti operatyvią informaciją/konsultaciją apie Kauno m. savivaldybės valdomų įmonių – AB "Kauno energija", UAB "Kauno švara", UAB "Kauno autobusai", UAB "Kauno butų ūkis", UAB "Kauno gatvių apšvietimas" ir UAB "Kauno vandenys" teikiamas paslaugas, taip pat sudaryti sutartis, apmokėti sąskaitas, pateikti prašymus, gauti pažymas ir kt.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbama daugiausia pagrindinės veiklos pajamų. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Teisinės atitikties rizika

Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).

Techniniai – technologiniai veiksniai

Didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 30 metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Siekiant sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o tam reikalingos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Kasmet atliekamų hidraulinių bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų šilumos trasose, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose magistralinių šilumos tiekimo tinklų atkarpose, CŠT rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta veiklos vykdymo ir plėtros apžvalgos skyriuje.

Ekologiniai veiksniai

Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė privalėtų mokėti baudas. 2021 m. baudų Bendrovei nebuvo skirta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2021 m. vyravo kietasis biokuras – 64,4 proc., gamtinės dujos – 33,4 proc., kitas kuras – 2,2 proc.).

Bendrovės papildomos pastangos mažinti CO2 emisiją:

• vykdomi "žalieji" pirkimai. Tiekėjus renkamės ne tik pagal prekių, paslaugų ar darbų kainą ir kokybę, bet ir pagal daromą mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.

• Šiuo metu Bendrovėje diegiama aplinkos apsaugos vadybos sistema (ISO 14001:2015). Padeda sistemingai valdyti tiesioginį ir ilgalaikį veiklos poveikį aplinkai, nuosekliai spręsti aktualius Bendrovės aplinkosaugos klausimus. Turėdami šią sistemą galėsime plačiau vykdyti žaliuosius pirkimus.

• Atnaujiname savo automobilių parką: renkamės elektrinius ir hibridinius automobilius. 2021 m. įsigijome 3 elektromobilius.

• Rūšiuojame atliekas, susidariusias gamyboje bei administracinės veiklos, ir nustatyta tvarka perduodame jas atliekų tvarkytojams. Taip pat atsisakėme šiukšlių dėžių administracijos pastate esančiuose kabinetuose ir šiukšles metame į rūšiavimui skirtas dėžes, esančias bendruose koridoriuose. Tokiu būdu skatiname darbuotojus rūšiuoti ir sumažinome šiukšlių dėžių ir šiukšlių maišelių (plastiko) naudojamą kiekį.

• Bendrovė, siekdama oro taršos mažinimo, imasi iniciatyvos informuoti visuomenę apie energijos taupymo priemones. Visuomenę reguliariai edukuojame rašydami informacinius straipsnius apie atsinaujinančius energijos išteklius, jų naudą gamtai, žmonėms, informuodami, kokias modernias technologijas naudoja mūsų įmonė ir kaip prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

• Įmonės darbuotojai taip pat skatinami į darbą atvykti mažiau taršiomis transporto priemonėmis, pagal galimybes, susikooperuoti ir į darbą keliems kolegoms atvykti viena transporto priemone.

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Bendrovės pardavimo pajamos 2021 m. yra 50 981 tūkst. Eur ir, palyginus su 2020 m., padidėjo 21,3 proc. (2020 m. jos buvo 42 036 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2021 m. yra 50 963 tūkst. Eur (2020 m. – 42 030 tūkst. Eur).

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 23,4 proc. didesnis parduotos šilumos kiekis lyginant su 2020 m. Vidutinė parduodamos šilumos kaina padidėjo 2,3 proc. (2021 m. šilumos kaina – 3,63 ct/kWh, 2020 m. – 3,55 ct/kWh).

Grupės bendrosios pajamos 2021 m. yra 72 tūkst. Eur, Bendrovės 457 tūkst. Eur. Bendrosios pajamos palyginus su 2020 m. padidėjo atitinkamai 224 ir 400 tūkst. Eur.

2021 m. Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2017–2020 m. pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	59 680	61 316	54 649	42 030	50 963
1.1	Iš jų: šiluma	56 084	57 387	49 711	37 147	47 125
1.2	vėsumos tiekimas	0	0	0	0	2
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	10	11	12	11	12
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	250	250	251	268	348
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 981	3 260	3 228	2 935	3 014
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	355	408	422	433	456
1.7	Pajamos už apyvartinių taršos leidimų pardavimą	-	-	1 025	1 236	6
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	6 861	3 963	933	-152	72
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	15 861	12 417	8 816	8 202	7 541
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	11,7	6,4	1,2	-5,7	-0,6
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	11,5	6,5	1,7	-0,4	0,1
6	Turtas, tūkst. Eur	149 158	148 266	154 096	162 903	179 934
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	89 343	89 967	89 829	89 673	89 745
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	8,2	4,7	1,1	-0,2	0,1
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	4,8	2,8	0,6	-0,1	0,0
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,40	0,41	0,36	0,26	0,28
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	5,4	3,2	0,7	-0,1	0,1
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,40	0,39	0,42	0,45	0,50
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,7	0,6	0,7	0,8	1,0
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,22	1,58	1,03	0,86	1,33
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,13	1,47	0,92	0,75	1,23

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,42	0,60	0,16	0,14	0,21
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,16	0,09	0,02	0,01	0,00
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	2,09	2,1	2,1	2,1	2,1
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	7,36	10,80	45,97	-232,31	656,89
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,5	0,5	0,49	0,46	0,41
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	8,8	4,9	1,1	-0,2	0,1
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai)	0,49	0,28	0,0	0,0

2021 m. Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2017–2020 m. pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	59 692	61 328	54 659	42 036	50 981
1.1	Iš jų: šiluma	56 096	57 399	49 721	37 153	47 133
1.2	vėsumos tiekimas	0	0	0	0	2
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	10	11	12	11	12
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	250	250	251	268	348
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 981	3 260	3 228	2 935	3 024
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	355	408	422	433	456
1.7	Pajamos už apyvartinių taršos leidimų pardavimą	-	-	1 025	1 236	6
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	6 046	4 414	747	57	457
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	14 391	12 227	7 946	7 811	7 170
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	12,2	6,8	0,7	-2,8	0,2
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	10,1	7,2	1,4	0,1	0,8
6	Turtas, tūkst. Eur	145 002	145 402	151 595	161 250	178 654

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	89 024	90 099	89 776	89 833	90 290
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	7,05	5,12	0,87	0,07	0,43
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	4,32	3,1	0,5	0,0	0,2
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,41	0,42	0,36	0,26	0,29
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	4,9	3,7	0,6	0,0	0,3
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,39	0,38	0,41	0,44	0,49
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,6	0,7	0,8	1,0
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,48	1,65	1,07	0,91	1,36
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,38	1,54	0,95	0,80	1,27
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,51	0,62	0,14	0,14	0,17
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur	0,14	0,10	0,02	0,02	0,01
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	2,08	2,11	2,1	2,1	2,11
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	8,35	9,70	57,3	619,5	103,49
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 476	74 476	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,51	0,51	0,49	0,46	0,42
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	7,8	5,4	0,9	0,1	0,5
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai / pelnas akcijai)	0,56	0,25	0,0	0,0

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Aplinkos įtaka veiklai

Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų NŠG šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG.

Bendrovės vidutinės šilumos kainos dinamika 2017–2021 m. pateikiama 6 grafike.

6 grafikas

AB "Kauno energija" vidutinė tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

2017–2021 m. gruodžio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 7 grafike.

7 grafikas

Šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuojamos ir tvirtinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96. Šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos 3–5 metų laikotarpiui. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).

2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutarimu Nr. O3E-880 vienašališkai nustatė AB "Kauno energija" šilumos kainų dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2020 m. spalio 30 d. sudarė 1,81 ct/kWh, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,88 ct/kWh.

8 grafikas

Šilumos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas.

2021 m. gruodžio mėn., detalizavimas pateiktas 9 grafike.

9 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2021 m. gruodžio mėn. proc.

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas

Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2021 metais perduota perdirbti 2 528 tonos įvairių atliekų: absorbentų, filtrų medžiagų, pakuočių, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos, popieriaus ir kartono, izoliacinių medžiagų, kuriose yra asbesto, naudotų padangų, bituminių mišinių, baterijų ir akumuliatorių, dienos šviesos lempų, betono, dugno pelenų, geležies ir plieno.

Nuotekų tvarkymas

Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša

Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą.

Žemiau pateiktoje 3 lentelėje yra pateiktas 2021 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2017–2020 metais.

						3 lentelė
Išmesta per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Kiti teršalai
2021 m.	72,9579	196,5479	781,2462	158,4375	1,2315	0,2966
2020 m.	98,6841	217,8864	884,9974	102,9845	1,1430	0,2801
2019 m.	86,0888	253,4443	1090,2436	0,2746	1,1978	0,4313
2018 m.	48,7984	283,0412	1082,9366	31,6210	1,1982	0,1509
2017 m.	79,7242	285,6461	1236,7667	145,0571	1,1982	0,4297

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungos ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė

Sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamųjų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamąsias bendroves balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamosiose bendrovėse, Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį), nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamųjų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2021 m. pabaigos

AB "Kauno energija" valdyba, kuri vykdo vienintelio AB "Petrašiūnų katilinė" akcininko funkcijas, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą pritarti akcinės bendrovės "Petrašiūnų katilinė" reorganizavimui prijungimo būdu, akcinę bendrovę "Petrašiūnų katilinė" (įmonės kodas 304217723), kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, prijungiant prie dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės "Kauno energija" (įmonės kodas 235014830), kuri po reorganizavimo tęs savo veiklą.

2022 m. kovo 2 d. reorganizavimo procesas baigtas, AB "Petrašiūnų katilinė" išregistruota ir prijungta prie Bendrovės.

2022 m. balandžio 6 d. baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2021 metus. Jį atliko audito įmonė UAB "ROSK Consulting". Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2021 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2021 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. Šis Bendrovės metinis pranešimas pateikiamas kartu su 2021 m. audituotu finansinių ataskaitų rinkiniu ir nepriklausomo auditoriaus išvada apie jį. Bendrovės vadovybė pasirašė šias finansines ataskaitas 2022 m. balandžio 6 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2021 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2021 m. balandžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-162 "Dėl AB "Kauno energija" 2021 m. investicijų plano ir jo finansavimo" patvirtino naujus investicinius planus.

2021 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas, taip pat, vykdytas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

Bendrovė 2021 m. rugsėjo mėn. pakeitė Bendrovės ženklą Naujasis Bendrovės ženklas siejamas su nuolatiniu judėjimu, kuriam reikalinga nuolatinė, niekada neišnykstanti energija. Ženkle esantys apskritimai simbolizuoja daugeliui žinomą nuolatinio judėjimo ("Perpetuum mobile") modelį, kurio kraštinis rutuliukas, atsitrenkdamas į vidinius, perduoda judėjimo energiją kitam kraštiniam rutuliukui. Ir taip tęsiasi nuolat.

Naujasis bendrovės ženklas yra šis:

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Bendrovė kartu 23 įmonėmis iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos dalyvavo projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projektas baigtas 2021 m. Projekte buvo dalinamasi patirtimi, diegiant naujausias energijos vartojimo efektyvinimo priemones.

Nuo 2018 m. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, dalyvauja tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX) (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis.

2019 m. sausio 15 d. Europos Komisija pasiūlė skirti 1,66 mln. Eur paramą projektui Nr. 847056 "Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing" ("Ren-on-Bill") (Gyvenamųjų pastatų renovavimas, naudojant finansavimo per sąskaitas modelį). Paraiška šiam projektui finansuoti buvo teikta pagal Horizon 2020 programą. Bendrovė projekte dalyvauja kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projektą koordinuos Creara Consultores SL (Ispanija). Bendrovei skirta 71,5 tūkst. Eur ES paramos. Projekto "Ren-on-Bill" tikslas – didinti investicijas į gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinant naudotis OBF (angl. On-Bill Financing, investicijų grąžinimo per sąskaitas už komunalines paslaugas) finansavimo schemomis, pagrįstas bendradarbiavimu tarp energijos tiekėjų ir finansų įstaigų.

Centralizuotai šilumą Kaunui tiekianti Bendrovė, reaguodama į vis šiltėjančio klimato pokyčius, žengia į naują, Lietuvoje dar mažai išbandytą centralizuoto vėsumos tiekimo rinką. Centralizuotas vėsinimas – tai centralizuota vėsumos gamyba ir tiekimas, paverčiant šilumos energiją į vėsumą ir panaudojant turimą centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą. Viena iš naujausių technologijų vėsumai iš šilumos gaminti – absorbciniai šilumos siurbliai. Juose, gana sudėtingo technologinio proceso metu, šilumos energija paverčiama vėsuma, kuri kitais įrenginiais tiekiama į patalpas. Vieną iš tokių absorbcinių šilumos siurblių įsigijo ir Bendrovė.

Pirmasis į vėsumos tiekimo rinką žengiančios Bendrovės projektas – dvi šalčio mašinos, kurių bendra galia 1 576 kW, kurios Kaune Nemuno saloje kylantį mokslo muziejų "Mokslo sala", aprūpins vėsuma. "Mokslo salai", kurios plotas siekia 11,5 tūkst. kv. metrų, vėsumą gamins absorbciniai šilumos siurbliai. Naudojant šią inovatyvią ir Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią technologiją, gana sudėtingo technologinio proceso metu, iš šilumos tinklų termofikacinio vandens šilumos energija paverčiama vėsuma. Svarbus faktorius, kad absorbcinio tipo mašinose nenaudojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamosios bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 24 pastabose.

14. Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones

Bendrovės patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija NT" akcininkų sprendimu pakeistas įmonės pavadinimas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. UAB "Kauno energija NT" pavadinimas yra UAB "GO Energy LT". Kiti įmonės rekvizitai lieka nepakitę, visos sudarytos sutartys lieka galioti.

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "GO Energy LT" įstatinis kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. yra 2 762 958 Eur ir yra padalintas į 95 406 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "GO Energy LT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "GO Energy LT" veikla – inovatyvūs atsinaujinančios energetikos projektai, nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "GO Energy LT" 2021 m. gruodžio 31 d. dirbo 23 darbuotojai.

UAB "GO Energy LT" 2021 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2017–2020 m. rodikliais pateikiamas 10 grafike.

10 grafikas

UAB "Go Energy LT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

Juridinių asmenų registre įregistruotas AB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.

AB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

AB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.

AB "Petrašiūnų katilinė" 2021 m. gruodžio 31 d. dirbo 6 darbuotojai.

AB "Petrašiūnų katilinė" 2021 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2017–2020 m. pateikiamas 11 grafike.

11 grafikas

AB "Petrašiūnų katilinė" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.

					4 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eur	Bendra nominali vertė, eur	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2021 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos

Vertybinių popierių registracijos Nr.	A01031430
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	34 855 639,98 Eur

Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2021 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos

Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000128407
Akcijų skaičius	22 770 166 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2017–2021 m. pateikta 5 lentelėje.

					5 lentelė
Rodiklis	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
Atidarymo kaina, Eur	0,592	1,18	1,01	0,98	0,82
Didžiausia kaina, Eur	1,180	1,24	1,32	1,03	1,19
Mažiausia kaina, Eur	0,571	1	0,905	0,77	0,80
Paskutinė kaina, Eur	1,180	1	0,98	0,925	1,11
Apyvarta vnt.	229 220	147 516	40 868	89 524	149 664
Apyvarta mln. Eur	0,19	0,16	0,04	0,07	0,15

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2017–2021 m. istorija nurodyta 12 grafike.

12 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 13 grafike.

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendrovės akcininkų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. – 630.

Emitento akcininkai, kuriems 2021 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 6 lentelėje bei 14 grafike.

6 lentelė

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

14 grafikas

Akcininkų struktūra 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 7 lentelėje.

		7 lentelė
Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	500 720	1,17
Kiti akcininkai	212 792	0,50
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2021 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.

2021 m. AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2021 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje.

9 lentelė

8 lentelė

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2017 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2016 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,106 Eur, iš viso – 4,537 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2018 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2017 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,078 Eur, iš viso – 3,339 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

2019 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2018 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,025 Eur, iš viso – 1,070 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2020 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2019 metų pelno.

2021 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2020 metų pelno.

18. Darbuotojai

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 379 darbuotojai.

Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2017–2021 m. nurodytas 10 lentelėje.

10 lentelė

11 lentelė

Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-12-31	Grupės 2020-12-31	Grupės 2021-12-31
Iš viso:	513	441	402	365	379
Iš jų: vadovai	6	3	3	3	3
specialistai	272	238	214	203	212
darbininkai	235	200	185	159	164

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2017–2021 m. nurodytas 11 lentelėje.

Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-12-31	Bendrovės 2020-12-31	Bendrovės 2021-12-31
Iš viso:	501	427	389	354	350
iš jų: vadovai	4	1	1	1	1
specialistai	269	234	210	200	197
darbininkai	228	192	178	153	152

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

12 lentelė

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2017-12-31	Grupės 2018-12-31	Grupės 2019-12-31	Grupės 2020-12-31	Grupės 2021-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	5	3	3	1	1
2	Vidurinis	185	156	139	124	176
3	Aukštesnysis	75	62	59	49	38
4	Aukštasis	248	220	201	191	164
	Iš viso:	513	441	402	365	379

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						13	lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-12-31	Bendrovės 2020-12-31	Bendrovės 2021-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	5	3	3	1	1
2	Vidurinis	181	151	135	121	156

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2017-12-31	Bendrovės 2018-12-31	Bendrovės 2019-12-31	Bendrovės 2020-12-31	Bendrovės 2021-12-31
3	Aukštesnysis	73	60	57	47	38
4	Aukštasis	242	213	194	185	155
	Iš viso:	501	427	389	354	350

Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d. Kolektyvinę sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.

2. Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

3. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos.

4. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.

Darbdavys įsipareigoja:

1. Sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. Mirus darbuotojui, skirti 4 Lietuvos Respublikos minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA) dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas (išmoka skiriama laidojusiam asmeniui);

3. Mirus darbuotojo artimajam (tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui) ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui MMA dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. Gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų MMA dydžio dovaną už kiekvieną vaiką;

5. Įregistravus santuoką, darbuotojui skirti 50 procentų MMA dydžio piniginę dovaną;

6. Darbuotojui sukakus 25, 35, 45, 55, 65 m. jubiliejui, jam skirti 50 Eur piniginę dovaną, o sukakus 20, 30, 40, 50, 60, 70 m. jubiliejui – 100 Eur piniginę dovaną;

7. Kitais atvejais, kai darbuotojui būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių), skirti iki 3 MMA dydžio išmoką;

8. Darbuotojui sunkiai susirgus (sergant) ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 MMA dydžio išmoką. Ligos išmoka skiriama vieną kartą metuose (per 12 mėnesių).

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2020 m. spalio 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai. Nauja įstatų redakcija 2020 m. lapkričio 25 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai, generaliniam direktoriui ir kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2021 m. buvo sušaukti ir įvyko 3 (trys) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2019 m. gegužės 21 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

2019 m. gegužės 21 d. stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskirti:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Mindaugas Šimkus	Audito komiteto nepriklausomas narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Artūras Aladaitis	Audito komiteto narys	2019 m. gruodžio 6 d.	2022 m. vasario 23 d.
Violeta Kavaliauskienė	Audito komiteto nepriklausomas narys	2021 m. lapkričio 25 d.	2023 m. balandžio 26 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2021 m. audito komitetas vykdė nepriklausomo auditoriaus atliekamo finansinių ataskaitų audito proceso stebėjimą.

20.2. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Antanas Etneris	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Rūta Šimkaitytė Kudarauskienė	Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja	2020 m. balandžio 2 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Konstantinas Pesenka	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Mindaugas Šimkus	Stebėtojų tarybos narys	2019 m. balandžio 26 d.	2023 m. balandžio 26 d.
Saulius Lazauskas	Stebėtojų tarybos narys	2020 m. balandžio 2 d.	2023 m. balandžio 26 d.

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Justas Limanauskas	Stebėtojų tarybos narys	2020 m. balandžio 2 d.	2023 m. balandžio 26 d.

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro penki nepriklausomi nariai ir vienas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos narys, iš dalies atstovaujantis kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2021 m. įvyko 2 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Antanas Etneris

UAB Wisewood direktorius (įmonės kodas 302527538, Ringuvos g. 74, LT-45245 Kaunas); UAB "Mana grupė" direktorius (įmonės kodas 303991865, Kruonio g. 16, Kaunas); UAB "Airhotel" direktorius (įmonės kodas 302598948, Oro Uosto g. 2, Karmėlava, LT-54460 Kauno r.), UAB "Stoties turgus" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB Wisewood, UAB "Mana ranga", UAB "Mana grupė", UAB "Airhotel", UAB "Dramart", UAB "Ukraineičių 4", UAB "Vėjo dukra", UAB "Plėtros fondas", UAB "Aguonų projektai", My group LLC akcininkas.

Rūta Šimkaitytė-Kudarauskienė

Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); UAB "Centrinis knygynas" direktorė (įmonės kodas 133607044, Laisvės al. 81, LT-44297 Kaunas).

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.

Saulius Lazauskas

UAB,,Kauno švara" generalinis direktorius (įmonės kodas 132616649, Statybininkų g. 3, LT-50124 Kaunas), UAB ,,Kauno vandenys" valdybos narys, VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras" valdybos narys ir dalininko UAB,,Kauno švara" atstovas.

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.

Justas Limanauskas

Biudžetinės įstaigos "Parkavimas Kaune" direktorius (įmonės kodas 134929849, Puodžių g. 24-1, LT-44295 Kaunas); Biudžetinės įstaigos "S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas" direktorius (įmonės kodas 135087311, Veiverių g. 132, LT-46337 Kaunas).

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.

Konstantinas Pesenka

UAB "Windex group" valdybos narys (įmonės kodas 303522864, Draugystės g. 17-1, Kaunas); UAB "Kauno vandenys" valdybos pirmininkas.

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.

Mindaugas Šimkus

UAB "Vičiūnų grupė" ekonomikos vadovas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), UAB "Kauno švara" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.

20.3. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Nerijus Mordas	Valdybos pirmininkas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Paulius Keras	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Šiugžda	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2023m. gegužės 21 d.
Karolis Dekeris	Valdybos narys	2019 m. gegužės 21 d.	2021m. gruodžio 31 d.

Per 2021 m. įvyko 24 Bendrovės valdybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Nerijus Mordas

UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 20,4 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Paulius Keras

Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 12,2 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Veteranų krepšinio lygos prezidentas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 12,2 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Šiugžda

UAB "Vičiūnų grupė" teisininkas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), GROWARD GROUP, UAB teisininkas (įmonės kodas 302764932, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 12,2 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Karolis Dekeris

UAB "Kauno autobusai" rinkodaros direktorius (įmonės kodas 133154754, Raudondvario pl. 105, LT-47185 Kaunas).

Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 12,2 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

20.4. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę

Tomas Garasimavičius

Bendrovės generalinis direktorius nuo 2020 m. kovo 30 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas 2003 m., politikos mokslai bakalauras, Vilniaus universitetas 2005 m. politikos mokslai magistras, Creighton University, JAV 2005 politikos mokslai magistras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: VĮ "Energetikos agentūra" Darnios energetikos plėtros skyriaus vedėjas (2010.06–2012.12), Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas energetikai (2012.12–2016.12), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos narys (2013.07–2017.07), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komiteto narys (2013.07–2017.07), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos Rizikų valdymo priežiūros komiteto narys (2013.09-2017.07), UAB "Lietuvos energija" paramos fondo tarybos narys (2014.09–2017.09), Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas energetikai ir aplinkosaugai (2017.01–2018.03), Kauno miesto mero patarėjas energetikai (2018.06–2020.03).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Šliačkuvienė

Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2019 m. rugpjūčio 1d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2009-08 Bendrovės vyresnioji buhalterė, nuo 2014-05 Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja.

Rita Plančiūnienė

Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2022 m. kovo 14 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vytauto didžiojo universitetas, apskaitos ir finansų magistras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2011 m. UAB Agrochema vyr.buhalterė, nuo 2013-11 UAB Agrochema ekonomikos ir finansų direktorė, nuo 2018-12 UAB Agrochema plius finansų direktorė, nuo 2021-04 iki 2022-03 UAB Doresta finansų vadovė.

Per 2021 m. Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 130,88 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 65,44 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

21. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

22. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

24. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2021 m. metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos metinio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" konsoliduota socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2021 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" pranešimas apie parengtas reorganizavimo sąlygas	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2021-12-23 07:31
AB "Petrašiūnų katilinė" vienintelio akcininko sprendimas dėl pritarimo reorganizacijai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2021-11-26 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2021-11-25 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2021-10-29 17:01
Dėl AB "Kauno energija" ir AB "Petrašiūnų katilinė" reorganizavimo prijungimo būdu inicijavimo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2021-10-29 16:39
2021 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2021-10-28 17:00
AB "Kauno energija" 2021 metų I pusmečio neaudituotos finansinės ataskaitos ir pusmetinis pranešimas	Pusmečio informacija	En, Lt	2021-09-30 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2021-09-16 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2021-08-19 12:40
2021 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2021-07-30 16:00
AB "Kauno energija" 2020 m. audituota metinė informacija	Metinė informacija	En, Lt	2021-04-30 13:15
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2021-04-30 13:11
2021 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2021-04-30 13:02
Dėl AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos pritarimo audituotiems rezultatams	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2021-04-23 14:31
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2021-04-01 09:20
2020 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2021-01-28 17:20
AB "Kauno energija" tapo kito juridinio asmens dalyve	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2021-01-15 18:09

AB "KAUNO ENERGIJA" ATLYGIO ATASKAITA

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2021 metų laikotarpį, kuris sutampa su kalendoriniais metais. Rengiant atlygio ataskaitą (toliau – Ataskaita) vadovautasi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Akcinės bendrovės "Kauno energija" atlygio politika (toliau – Atlygio politika) ir kitais teisės aktais.

2020 m. balandžio mėn. 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB "Kauno energija" atlygio politika. Ši Atlygio politika Bendrovės generaliniam direktoriui, valdybos nariams ir stebėtojų tarybos nariams taikoma tiek, kiek tai susiję su piniginio atlygio už veiklą Bendrovės valdymo ir/ar priežiūros organuose mokėjimu. Atlygio ataskaitoje nurodoma informacija apie valdymo ir priežiūros organų nario atlygį, pateikiama informacija apie kitokio pobūdžio (ne)gautas naudas, kiti duomenys.

INFORMACIJA APIE VALDYMO IR STEBĖTOJŲ ORGANŲ NARIŲ GAUTĄ ATLYGĮ

Pagal Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintą Atlygio politiką konkretus atlygis yra mokamas tik Bendrovės vadovui ir valdybos nariams. Stebėtojų tarybos nariai atlygio negauna.

Ataskaita apie Bendrovės vadovo atlyginimą 2021 metais

Bendrovės vadovui per 2021 metus priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, nustatytas valdybos, atitiko Atlygio politikoje (3.1 punktas) numatytas atlygio formas. Bendrovės vadovui tarnybinio atlyginimo dydis nustatytas valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2021-1-4. Už gerus darbo rezultatus, gerą darbo pareigų vykdymą bei iniciatyvas, Bendrovės valdyba 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 2021-5-6, skyrė trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio premiją. Per 2021 m. Bendrovės vadovui priskaičiuota 78,5 tūkst. Eur atlygio (generalinis direktorius Bendrovėje pradėjo dirbti 2020 m. kovo 30 d.).

Bendrovės vadovas – Generalinis direktorius iš įmonių grupei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausančių įmonių jokio atlygio negavo. Bendrovės vadovui darbo užmokestis buvo išmokamas darbo sutartyje numatyta tvarka, apimtimi ir terminais, jokių kitokių turtinių naudų per 2021 m. Generalinis direktorius negavo, tame tarpe nebuvo suteikta akcijų ar kitokių sudarytų sandorių vadovo naudai ir interesais.

Ataskaita apie Bendrovės valdybos narių atlyginimą 2021 metais

Bendrovėje yra 5 (penki) nepriklausomi valdybos nariai. Per 2021 m. Bendrovė nepriklausomiems valdybos nariams pagal veiklos sutartis priskaičiavo 69,3 tūkst. Eur. Vidutiniškai vienam nepriklausomam valdybos nariui per metus sudaro 13,9 tūkst. Eur. Iš patronuojamų įmonių valdybos nariai atlygio negavo. Informacija apie kiekvieno konkretaus valdybos nario atlygį pateikta metiniame pranešime.

Tantjemų bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėta nebuvo.

Per ataskaitinį laikotarpį stebėtojų tarybos ir valdybos nariams, Bendrovės vadovui nebuvo suteikta jokių garantijų ar laidavimų, neperleistas joks turtas ar kitokios turtinės teisės, negavo jokios kitokios naudos iš Bendrovės.

Stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, Bendrovės generalinis direktorius bei audito komiteto nariai neturi reikšmingų materialinių įsipareigojimų Bendrovei (emitentui), taip kaip Bendrovė (emitentas) neturi jokių įsipareigojimų šiems asmenims.

Garantijų ir laidavimų ar/ir kitokių prievolių užtikrinimo priemonių dėl Bendrovės vadovo, valdymo ar stebėtojų tarybos narių prievolių įvykdymo užtikrinimo per 2021 m. suteikta emitento vardu nebuvo, emitentas nesuteikė šiems subjektams paskolų bei Bendrovės akcijų.

2021 m. laikotarpiu mokėtas atlygis AB "Kauno energija" vadovui, valdybos nariams atitikto Atlygio politikoje patvirtintus principus, pagrindus ir sąlygas.

BAIGIAMOSIOS ATLYGIO ATASKAITOS NUOSTATOS

Bendrovės valdybos patvirtinta Ataskaita yra teikiama eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris priima sprendimą, ar pritarti atlygio ataskaitai. Šis (ne) pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtą sprendimą.

2021 metų atlygio ataskaita yra konsoliduoto metinio pranešimo sudėtinė dalis ir skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovės internetiniame puslapyje http://www.kaunoenergija.lt bei www.nasdaqomxbaltic.com.

AB "KAUNO ENERGIJA" VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

Bendrovės veiklos specifika:

Bendrovė nuo 1998 m. gruodžio 28 d. yra listinguojama vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius papildomame sąraše.

Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės kurią sudaro AB "Petrašiūnų katilinė" ir UAB "GO Energy LT", patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.).

Bendrovės valdymo struktūra:

• Bendrovėje veikia valdyba, renkama 4 metų kadencijos laikotarpiui, taip pat valdybos renkamas vadovas (plačiau apie Emitento valdymo organus ir sudarytų komitetų sudėtį šio konsoliduoto metinio pranešimo 20 skyriuje "Emitento organai"). Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į Bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybės vertę.

• Bendrovėje veikia priežiūros organas – stebėtojų taryba.

Bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina Bendrovės veiklą.

• Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nebuvo Bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

• Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos Bendrovei ir akcininkams.

• Bendrovėje veikia Audito komitetas, kurio sudėtyje yra 1 nepriklausomas narys. Bendrovėje nėra suformuoto skyrimo ir atlyginimų komitetų.

Atskaitomybė Bendrovės akcininkams:

• Bendrovė atskleidžia ir nuolat naujina visą Informaciją, reikalingą vertinti Bendrovės valdymo organams: apie Bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos ir valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama Bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto tinklapyje.

• Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse.

Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją Bendrovė skelbia prieš arba po AB Nasdaq Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai paskelbiama per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą.

• Visi Bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant Bendrovei svarbius sprendimus.

Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip /Ne /Neaktualu	KOMENTARAS
1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Visiems akcininkams yra sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Bendrovė informaciją pateikia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Informacija paskelbiama nedelsiant vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams iš anksto susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams, t. y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 3 mln. Eur. reikia gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimo, Bendrovė vadovautųsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei kitais teisės aktais, kuriais nustatyti reikalavimai tokių sandorių patvirtinimui.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame	Taip	Visi Bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkę, bei nutarimų projektus AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos

akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.		Centrinę reglamentuojamos informacijos bazėje, Juridinių asmenų registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje "Juridinių asmenų vieši pranešimai" bei Bendrovės tinklapyje www.kaunoenergija.lt Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė nurodo iki kada akcininkai gali papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę bei pasiūlyti sprendimų projektus.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui
akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		parengti dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame puslapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per Nasdaq Vilnius Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame puslapyje www.kaunoenergija.lt
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams	Taip	Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta
neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš		balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės
anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.		aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių bendrovių įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti
susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.		perduodamos informacijos saugumo bei nėra galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems	Taip	Bendrovė, pranešdama apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, ir jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje yra įtrauktas klausimas dėl
atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie		naujo kolegialaus organo narių rinkimo ar

klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	audito įmonės išrinkimo, sprendimų projektuose ji atkleidžia siūlomų naujų kolegialaus organo narių kandidatūras bei siūlomą išrinkti audito įmonę. Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, Bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt, ar viešai paskelbiant ją visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų papildomą kandidatą pasiūlo susirinkimo metu. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas, darbo patirtį bei išsilavinimą bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime. Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvauja bendrovės kolegialaus organo nariai bei administracijos vadovai. Taip pat pagal galimybes dalyvauja siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, jei naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
2. principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai,	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę		stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe
skirtingai paveikti bendrovės akcininkų		siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su
interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais		visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės
turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad		turimais duomenimis iki šiol nebuvo
akcininkai būtų tinkamai informuojami apie		atvejų, kad būtų įvykę priešingai.
bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir		Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir
kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.		valdybos pirmininkas, derina ir

¹ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų	Taip	koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus. Bendrovės stebėtojų taryba, priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai, veikia nepriklausomai.
daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.		stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba įgyvendindama savo kompetenciją prižiūrėti Bendrovės valdymo organų veiklą, atlieka ir rekomendacijoje nurodytas pareigas, teikia savo nuomonę mokesčių planavimo klausimais.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Bendrovės nuomone, stebėtojų taryba yra aprūpinta pakankamais ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją.
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba renkama ir narių kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime.

² Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

Taip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Bendrovės stebėtojų tarybos narių kadencijos trukmė yra didžiausia leidžiama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti atšaukta tiek visa stebėtojų taryba, tiek pavieniai jos nariai, nepasibaigus jų kadencijai.
Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir Bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo. Stebėtojų tarybos nariai ir pirmininkas nėra buvę Bendrovės valdybos nariais ar Bendrovės vadovu.
Taip	Stebėtojų tarybos nariai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. 2021 metais įvyko 2 (du) Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai visuose jų dalyvavo daugiau nei 2/3 visų išrinktų stebėtojų tarybos narių.
Taip Neaktualu	Informacija apie kandidatus į Bendrovės stebėtojų tarybos narius (taip pat informacija apie kandidato atitiktį nepriklausomumo reikalavimams) visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime (žr. 1.9 rekomendacijos komentarą). Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei.
Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos vertinimą ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų tarybos narius išsamiai žino kiekvieno kandidato turimą patirtį, kompetenciją.

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Taip	Bendrovės valdyba atlieka Bendrovės strategijos, kurią patvirtino Bendrovės stebėtojų taryba, įgyvendinimą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip	Kadangi Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka Bendrovės kolegialaus valdymo organo funkcijas. Pareiga atsižvelgti į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių įtvirtinta su kiekvienu iš valdybos narių pasirašomoje sutartyje dėl veiklos valdyboje.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę	Taip	Valdyba užtikrina, kad yra laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų tiek pačiai bendrovei, tiek visai jos grupei. Taip pat bendrovėje veikia rizikos valdymo ir kontrolės programa. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip	Bendrovėje yra įdiegta vidaus kontrolės bei verslo etikos politika. Bendrovėje patvirtinta Verslo etikos politika, kuria aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą ir korupciją. Šios politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, atstovams, tarpininkams, tiekėjams, subrangovams.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip	Bendrovės valdyba, skirdama generalinį direktorių, atsižvelgia į jo kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą, taip pat į Bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę dėl generalinio direktoriaus skyrimo.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Bendrovės valdybos narius renka Stebėtojų taryba. Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę vadovavimo patirtį.

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam	Taip	Informacija apie kandidatus į Bendrovės valdybą, akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcininkų susirinkimo medžiagoje, su kuria akcininkai gali susipažinti iš anksto. Informacija apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama Bendrovės rengiamose periodinėse
akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		ataskaitose bei interneto tinklalapyje.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	Taip	Visi nauji bendrovės valdybos nariai yra supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	Taip	Bendrovėje Valdybos nariai yra renkami 4 metų kadencijai. Kadencijų skaičius yra neribojamas. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai, siūlydami kandidatus į valdybą ir už juos balsuodami, vadovaujasi savo požiūriu, kurie kandidatai geriausiai gali atstovauti akcininkų interesams.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2021 m. Valdyba pravedė 24 valdybos posėdžius. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo daugiau nei 2/3 visų valdybos narių.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Visi valdybos nariai yra nepriklausomi.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Už darbą valdyboje jos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas. Kito atlygio, už jų veiklą ir dalyvavimą posėdžiuose, valdybos nariai negauna.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika vykdyti valdybos veiklos vertinimo ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus į valdybos narius išsamiai žino kiekvieno kandidato turimą patirtį, kompetenciją.
4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų bendradarbiavimą.	priėmimą,	skatinti aktyvų bendrovės organų
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui - nedelsiant, informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įstatai ir darbo reglamentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos principus bei tvarką ir užtikrina, kad valdymo ir priežiūros organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams.

⁴ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi
bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti
stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų
ir tikslų, nurodant to priežastis.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir
rekomenduojama rengti atitinkamu		valdybos darbo reglamentuose numatytos
periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą		darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį
grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,		informuojama iš anksto, kartu su
kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų		pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti		reikalinga informacija ir dokumentai,
tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas		susijusi su posėdžio darbotvarkės
nepertraukiamas esminių bendrovės		klausimais.
valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės		Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių
kolegialių organų posėdžiai turėtų būti		darbotvarkė posėdžio metu gali būti
šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.		keičiama ar papildoma, kai posėdyje
		dalyvauja visi kolegialaus organo nariai
		arba kai neatidėliotinai reikia spręsti
		svarbius Bendrovei klausimus.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad	Taip	Vadovaujantis Bendrovės įstatais, Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos
turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti		darbo reglamentais, apie šaukiamus
posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir		posėdžius kolegialių organų nariai ir į
galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami		posėdžius kviečiami asmenys
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą		informuojami iš anksto, taip pat jiems
posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti		pateikiama visa reikalinga su posėdžio
pateikta visa reikalinga su posėdžio		darbotvarkėje numatytais svarstyti
darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė		klausimais susijusi medžiaga.
posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje
dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie
sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar
papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti
svarbius bendrovei klausimus.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės	Taip	Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų		organų pirmininkai tarpusavyje derina
sprendimų priėmimo procesą, bendrovės		šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
kolegialių priežiūros ir valdymo organų		glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus
pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų		su bendrovės valdymu susijusius
posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai		klausimus. Į Bendrovės stebėtojų tarybos
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės		posėdžius kviečiami bendrovės valdybos
valdysena susijusius klausimus. Bendrovės		pirmininkas bei nariai.
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri
bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su
valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio
nustatymu.
5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą, užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	Taip/Ne	Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d. formuoja Audito komitetą, kurio kadencija sutampa su Stebėtojų tarybos kadencija.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Taip/Ne	Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo. Bendrovėje skyrimo ir atlygio komitetai nėra suformuoti. Kadangi Bendrovės valdybą sudaro kompetentingi nariai ir jie savo veiklą atlieka efektyviai, šiuo metu Bendrovė nemato poreikio turėti kitų komitetų.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu	Bendrovės valdyba neatlieka Audito komitetui priskirtų funkcijų.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip	Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių du yra nepriklausomi, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje, turintys atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos srityse. Valdybos pirmininkas nėra komiteto narys.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir	Taip	Audito komitetas vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos patvirtintomis Audito komiteto vidaus taisyklėmis. Šios taisyklės, apibrėžia Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį, narystės

⁵ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.		Audito komitete laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavinimo, profesinės patirties reikalavimus bei nepriklausomumo principus. Audito komitetas kiekvienais metais pateikia metinę veiklos ataskaitą stebėtojų tarybai, kurioje skelbia komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose, aprašo atliktus darbus ir pateikia rezultatus.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. 5.2. Skyrimo komitetas	Taip	Kolegialaus organo nariai sprendimus priima savo narių posėdžiuose, tačiau tam tikrais atvejai komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesįskirti tęstinumo planavimui.	Ne	Bendrovėje skyrimo komitetas nėra sudarytas.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Žr. 5.2.1. punktą
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir	Ne	Bendrovėje Atlygio komitetas nėra sudarytas. Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika, apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos

administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.		rezultatų priklausomas išmokas bei išeitines išmokas. Bendrovėje šią tvarką tvirtina Bendrovės vadovybė suderinus su Bendrovėje veikiančiu profsąjungos komitetu.
5.4. Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6	Taip	Audito komitetas vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos patvirtintomis Audito komiteto vidaus taisyklėmis. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą bendrovės veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	Taip	Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami informacija, susijusi su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei komiteto nariams pareikalavus suteikiama informacija apie svarbių sandorių vykdymą.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas	Taip Taip	Audito komitetas sprendžia dėl kitų asmenų dalyvavimo jo posėdžiuose ir esant reikalui, Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais. Audito komitetas yra informuojamas apie
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.		vidaus auditoriaus atliktus darbus bei gauna išvadas apie atliktus tyrimus. Audito komitetas kiekvienais metais gauna ataskaitas iš išorės auditorių, kuriose yra aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir Bendrovės bei jos grupės.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie	Taip	Bendrovė yra suteikusi darbuotojams galimybę pateikti skundus arba anonimiškus pranešimus apie Bendrovėje

⁶ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.

^537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.		daromus pažeidimus, tačiau Bendrovė tokių skundų ar pranešimų per ataskaitinį laikotarpį nėra gavusi.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius,	Taip	Audito komitetas analizuoja ir vertina bendrovės metines ir pusmečio finansines ataskaitas, teikia rekomendacijas valdybai
tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.		dėl jų patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to laikotarpio veiklos ataskaitas.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos valdymo organo nario atvejo.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	------	-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip/Ne	Bendrovėje yra įdiegta ir veikia Bendrovės vadovybės patvirtinta atlygio politika, tačiau ji nėra skelbiama bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovė laikysis 7 principo rekomendacijų kai bus priimti atitinkami LR įstatymai bei kiti teisės aktai.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip	Bendrovėje yra įgyvendinta atlygio politika, apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausomas išmokas bei išeitines išmokas. Šią tvarką tvirtina Bendrovės vadovybė suderinus su Bendrovėje veikiančiu profsąjungų komitetu.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip	Žr. 3.2.8 punktą.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 5 skyriaus nuostatomis

nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.		bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties nuostatomis.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Žr. 7.1 punktą.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Ne	Žr. 7.1 punktą.
8. principas: Suinteresuotųjų asmenų	vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti suinteresuotųjų ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka suinteresuotieji asmenys apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.	aktyvų	asmenų teises, įtvirtintas įstatymuose bendrovės ir suinteresuotųjų asmenų
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos suinteresuotųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems asmenims dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos suinteresuotųjų asmenų teises, kurias gina įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir profesinės sąjungos. Santykiuose su visais suinteresuotaisiais asmenimis Bendrovė siekia kuo didžiausio

galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų	įmanomo skaidrumo, o savo veikloje –
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei	aukščiausių etikos reikalavimų bei principų
sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų	laikymosi, nes skaidri, sąžininga ir atvira
atstovais bendrovės valdysenos ir kitais	verslo veikla yra vienas svarbiausių
svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas	nepriekaištingos verslo reputacijos
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių	elementų.
įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės	Bendrovė atsižvelgia į besikeičiančius
nemokumo atvejais ir kita.	klientų poreikius, nuolat tobulina veiklos
8.3. Kai suinteresuotieji asmenys dalyvauja	procesus, įgalina darbuotojus, rūpinasi
bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti	darbuotojų sauga ir sveikata, siekia
sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama	palaikyti glaudžius santykius su
informacija.	investuotojais ir užtikrinti visiems
	prieinamą informaciją – ją nuolat atnaujina
8.4. Suinteresuotiesiems asmenims turėtų būti	ir pateikia interneto svetainės dalyje
sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie	"Investuotojams".
neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros
funkciją vykdančiam kolegialiam organui.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija, laikantis duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir konfidencialios informacijos tvarkos, atskleidžiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio pranešimuose pateikiant informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje bei Bendrovės interneto svetainėje.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis
šalimis;
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais

(pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Bendrovė atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Informacija atskleidžiama konsoliduotame metiniame pranešime bei konsoliduotose pusmečio finansinėse ataskaitose.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	Taip	Rekomendacijoje nurodyta informacija pateikiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio pranešimuose. 7 principo rekomendacijas Bendrovė įgyvendins, kai bus priimti šią tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip	Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių ir anglų kalbomis. Be to, informaciją bendrovė skelbia prieš arba po Nasdaq Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos
		informacijos bazę.

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie užmokestį audito bendrovei pateikiama viešai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose. Audito įmonė teikia ne audito paslaugas tik gavusi Audito komiteto pritarimą Per 2021 m. Audito įmonė atlygio už suteiktas ne audito paslaugas, negavo.

Įžanga

Ši 2021 m. Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (toliau tekste – GRI) standartų (ang. GRI (Global Reporting Initiative) Standards) ataskaita (toliau – Ataskaita) yra kasmet rengiamos AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) Socialinės atsakomybės ataskaitos dalis, kuri skelbiama kartu su Bendrovės konsoliduotuoju metiniu pranešimu bei finansine ataskaita.

Ataskaita parengta pagal GRI standartų bazinį variantą pateikiant informaciją apie Bendrovę ir jos veiklą bei apie ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius veiksnius, susijusius su Bendrovės veikla. Ataskaitoje aptariama Bendrovės atitiktis privalomiesiems GRI standartams (bazinio varianto).

GRI standartai yra skirstomi į 3 atskiras dalis: Bendroji informacija (GRI 102), Valdymo modelis (GRI 103) (kurio apimtyje aptariami ir specialieji teminiai standartai) bei Teminiai specialieji standartai (GRI 200, 300 ir 400).

Apžvelgiant Bendrovės veiklos atitiktį teminiams specialiesiems standartams išsamiai pristatomos tik reikšmingiausios temos (kaip apibrėžta GRI 101 standarto 1.3. dalyje). Atskirais atvejais, kai įvertinimas reikalauja papildomos informacijos, pateikiamos nuorodos į viešai prieinamą informaciją. Šios nuorodos nukreipia ir į kitus Bendrovės parengtus dokumentus, tokius kaip metinis pranešimas ar į visos apimties finansines ataskaitas. Kai kurios temos atskleidžiamos tik iš dalies, tačiau, vadovaujantis GRI 101 standarto 3.2. dalimi "Praleidimo priežastys", tai yra leidžiama atitinkamai nurodant tik dalinio temos atskleidimo priežastis.

Pagrindinės Ataskaitos temos yra šios:

GRI 204 Viešųjų pirkimų praktika	GRI 404 Mokymas ir švietimas (2016)
(2016)	GRI 405 Įvairovė ir lygios galimybės
GRI 205 Korupcijos prevencija (2016)	(2016)
GRI 302 Energija (2016)	GRI 406 Nediskriminavimas (2016)
GRI 303 Vanduo ir nuotekos (2018)	GRI 407 Laisvė jungtis į asociacijas ir
GRI 305 Oro tarša (2016)	kolektyviai derėtis (2016)
GRI 306 Atliekos (2020)	GRI 408 Vaikų darbas (2016)
GRI 307 Aplinkosauginė atitiktis (2016)	GRI 409 Priverstinis darbas (2016)
GRI 402 Darbo santykių valdymas	GRI 415 Viešoji politika (2016)
(2016)	GRI 416 Vartotojų sveikata ir
GRI 403 Darbuotojų sveikata ir sauga	saugumas (2016)
(2018)	GRI 418 Klientų privatumas (2016)

Šios Ataskaitos tikslas – informuoti suinteresuotąsias šalis: klientus (vartotojus), akcininkus, investuotojus, darbuotojus, tiekėjus, verslo ir socialinius partnerius bei visuomenę apie AB "Kauno energija" korporatyvinę (išskyrus finansinę) atsakomybę. Ši tvarumo ataskaita parengta kaip atskira ataskaita, remiantis GRI standartais.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metų ataskaita (rengiama 2023 m.) bus rengiama pagal atnaujintą ir iš esmės peržiūrėtą GRI universaliųjų standartų versiją. Tai reiškia, kad reikšmingai keisis ateinančių metų ataskaitos forma bei turinys.

GRI turinys
	GRI standarto dalies numeris, pavadinimas ir versijos metai.	Informacija
	GRI 102: Bendroji informacija (2016)
	Organizacijos profilis
102-1	Organizacijos pavadinimas		AB "Kauno energija".
102-2	Veikla, prekiniai ženklai, produktai ir paslaugos		Šilumos energijos ir karšto vandens tiekimas klientams Lietuvos regionuose.
102-3	Būstinė		Raudondvario pl. 84, Kaunas, LT- 47179, LIETUVA.
102-4	Veiklos geografija		Lietuva: Kauno miestas, Kauno rajonas ir Jurbarko rajonas.
102-5	Teisinė-organizacinė forma	Informacija pateikiama Metiniame pranešime
102-6	Užimama rinka		Informacija pateikiama Metiniame pranešime
102-7	Organizacijos dydis		Informacija apie bendrą darbuotojų skaičių, bendrą veiklų skaičių, grynąjį pelną bei sukurtų produktų/suteiktų paslaugų skaičių pateikiama Metiniame pranešime (3,6,7, 14 ir 18 dalyse).
102-8	Informacija apie darbuotojus	Nurodomi duomenys už praėjusius metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. (jie apima AB "Kauno energija", AB "Petrašiūnų katilinė" ir UAB "GO Energy LT" darbuotojus). Visi darbuotojai yra įdarbinti Kauno regione ir Jurbarko rajone.
		Bendras darbuotojų skaičius pagal darbo sutarties rūšį ir lytį
				Terminuotos darbo sutartys				Neterminuotos darbo sutartys
			Bendras skaičius	Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai

			377	36	7	29	341	94	247
		Bendras darbuotojų skaičius pagal įdarbinimo tipą ir lytį
					Dirbantys visą darbo dieną		Dirbantys ne visą darbo dieną
			Bendras skaičius	Viso	Moterys	Vyrai	Viso	Moterys	Vyrai
			377	340	88	252	37	13	24
			Didžiąją dalį Bendrovės veiklos atlieka joje dirbantys darbuotojai. Bendrovė taip pat samdo išorės paslaugų teikėjus (kurie atrenkamai ir samdomi vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymu) darbui su projektais. Jų atliekamo darbo procentinė dalis nėra vertinama. Nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos darbuotojų skaičius Bendrovėje padidėjo apie 3,28 proc.
102-9	Tiekimo grandinė		Duomenys apie darbuotojus kaupia ir tvarko Bendrovės Personalo valdymo skyrius. Bendrovė šilumos energiją tiekia 3.744 įmonėms ir organizacijoms bei 118.468 namų ūkiams, iš viso – vartotojams. Vadovaudamasi teisės aktais, Bendrovė šilumos energiją perka iš 12 nepriklausomų jos gamintojų, veikiančių Kauno mieste ir Kauno rajone. 2021 metais šilumos energija pirkta iš šių tiekėjų:			122.212
		7. AB "Petrašiūnų katilinė"; 1. UAB Kauno termofikacijos elektrinė; 8. UAB "Aldec General"; 2. UAB "Ekoresursai"; 9. UAB "Idex Biruliškių"; 3. UAB "ENG"; 10. UAB "Ekopartneris"; 4. UAB "Idex Taika"; 11. UAB Foksita; 5. UAB "Idex Taika elektrinė"; 12. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė. 6. UAB "Lorizon Energy";
			2021 m. Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės samdė 648 paslaugų. Iš jų, 634 tiekėjai, veikiantys Lietuvos teritorijoje.	buvo tiekėjai iš Lietuvos ir 14 tiekėjų buvo iš užsienio. Vietos tiekėjai yra apibrėžiami kaip			išorės tiekėjus, kurie Bendrovei suteikė įvairių apimčių
102-10	Reikšmingi pokyčiai organizacijoje ir jos tiekimo grandinėje	komandos.	Bendrovė įdarbino naujus darbuotojus nemažoje dalyje skyrių bei atliko pagrindinių vadovaujančių pozicijų peržiūrą ir atnaujinimą. identiškas Bendrovėje buvusių atitinkamų pozicijų skaičiui) ir tokiu būdu Iš esmės	Atsižvelgiant į šiuos pokyčius buvo priimta 90 naujų darbuotojų (šis skaičius beveik keitėsi Marketingo ir komunikacijos skyriaus komanda				buvo atnaujinta 80 proc. vadovų prie jos prisijungus aukštos

		kvalifikacijos specialistams, turintiems reikalingos patirties Bendrovės įvaizdžio peržiūrai ir Bendrovės logotipo bei vizualinio identiteto atnaujinimui. Be šių pokyčių, Turto valdymo skyrius buvo prijungtas prie Personalo valdymo skyriaus.
		Šie pokyčiai atspindi mūsų siekį formuoti modernaus, inovatyvaus bei patrauklaus darbdavio ir paslaugų teikėjo įvaizdį. Atnaujintas įmonės logotipas naudojamas ant naujos darbinės aprangos, Bendrovės atributikos, internetinėje svetainėje bei ant mūsų pastatų išorės ir ant Bendrovės automobilių.
102-11	Atsargumo principai ir metodai	ES aplinkos apsaugos politika nurodo, kad turi būti siekiama aukščiausio aplinkos apsaugos lygio, atsižvelgiant į kiekvieno ES regiono skirtumus. Tai turi būti grindžiama atsargumo principu ir tokiais prevenciniais veiksmais, kai žala aplinkai pirmiausiai atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, o žalą atlygina ją sukėlęs subjektas.
		Atitinkamai, Bendrovė laikosi šių atsargumo principų, siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai. Jeigu, vis dėlto, poveikis aplinkai padaromas, Bendrovė deda visas pastangas susidariusią situaciją išspręsti greitai ir skaidriai.
102-12	Išorės inciatyvos	AB "Kauno energija" toliau dalyvauja tarptautiniame Europos Sąjungos finansuojamame projekte "RenOnBill" https://www.renonbill.eu/), kuriuo siekiama paskatinti kompleksinę gyvenamųjų pastatų renovaciją, sukuriant jos išlaidų apmokėjimo per sąskaitas už energiją modelius. AB "Kauno energija" jame dalyvauja partnerio teisėmis kartu su dar 8 įmonėmis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2022 m. balandžio mėn.
		Daugiau išorės iniciatyvų 2021 metais nebuvo įgyvendinta.
102-13	Narystė asociacijose	AB "Kauno energija" yra Jungtinių tautų organizacijos Pasaulinio susitarimo (angl. "Global Compact") iniciatyvos narė bei šių asociacijų narė:
		• Lietuvos atsakingo verslo asociacija
		• Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
		• Lietuvos elektros energetikos asociacija • Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacija
		• Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija
	Strategija
102-14	Vadovo žodis	Gerbiami klientai, partneriai ir visi suinteresuotieji,
		pastarojo laikotarpio pasauliniai iššūkiai – COVID-19 pandemija, įtempta geopolitinė situacija Europos
		pasienyje – palietė visus be išimties, darydama ypač didelį poveikį energetikos sektoriui – energijos išteklių

kainos šovė į rekordines aukštumas. Nesiblaškydami ir kryptingai dirbdami 2021 m. sėkmingai atlaikėme šiuos neplanuotus, ilgalaikes pasekmes turinčius išbandymus, užtikrindami žmonėms gyvybiškai svarbią AB "Kauno energijos" veiklą – aprūpinti Kauno miestą, Kauno rajoną ir Jurbarką šiluma ir karštu vandeniu, bei nuosekliai atnaujindami ir vystydami daugiau nei 410 km ilgio centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklus, katilines, rinkai siūlydami naujas paslaugas.
Nenutrūkstančią šilumos ir karšto vandens gamybą ir tiekimą užtikrinome laikydamiesi ES Žaliojo kurso: apie 90 proc. AB "Kauno energijos" tiekiamos miesto šilumos buvo pagaminta ("Kauno energijos" katilinėse ir nepriklausomų tiekėjų) iš atsinaujinančio energijos šaltinio – biokuro. Naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI) naudojimo CO2 išmetimus į aplinką sumažinome 268 tonų. 375
Aktyviai dalyvavome kompleksinę daugiabučių renovaciją ir energijos taupymą skatinančiame tarptautiniame projekte "RenOnBill", kuris įvertintas svarbiausiuose Europos Sąjungos tvarios energijos apdovanojimuose "EU Sustainable Energy Awards".
Efektyvinome Bendrovės valdymą – iš esmės atnaujinta vadovų grandis, į įmonę atėjo daug aukščiausio lygio savo sričių profesionalų.
Diegėme gamybą ir tiekimą efektyvinančias inovacijas: Petrašiūnų elektrinėje esančioje biokuro katilinėje įrengtas 2,4 MW šiluminės galios absorbcinis šilumos siurblys su antro laipsnio dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu, katilinės veiklos efektyvumą padidinantis apie 10 proc., dūmuose palikdamas mažiau nei 20 mg/m3 kietųjų dalelių; vykdėme net 11 stambių šilumos tiekimo vamzdynų rekonstrukcijos projektų; miesto šilumą atvedėme iki Kauno laisvosios ekonominės zonos.
Visa tai leidžia šilumą fiziniams ir verslo, viešojo sektoriaus vartotojams miesto šilumą tiekti viena mažiausių kainų Lietuvoje.
Vystydami pagrindinę įmonės veiklą – šilumos ir karšto vandens gamyba ir tiekimą, susitelkėme ir į naujų AB "Kauno energijos" paslaugų fiziniams asmenims ir viešajam sektoriui, verslui vystymą: Kauno miestą padengėme daiktų interneto tinklu "LoRA", kuris leidžia nuotoliniu būdu nuskaityti įvairių skaitiklių ar kitų prietaisų duomenis; mokslo muziejuje "Mokslo sala", kuris pradės veikti 2022 m., įrengėme 30 tonų sveriančius, 1576 kW galios du absorbcinius šilumos siurblius, kurie vėsins 11,5 tūkst. kv. m plotą. Tai vienas pirmųjų tokios apimties vėsumos tiekimo projektų Lietuvoje. Tokios tipo šalčio mašinos nenaudoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

		Apie Bendrovėje vykstančius pokyčius, plečiamą paslaugų portfelį visuomenei ir suinteresuotoms grupėms pranešėme atnaujindami AB "Kauno energijos" prekės ženklą. Teikdami šią Konsoliduotąją socialinės atsakomybės ataskaitą, įsipareigojame toliau diegti naujas technologijas, gerinti paslaugų kokybę, mažinti aplinkos taršą ir taip didinti įmonės pažangą. Tomas Garasimavičius AB "Kauno energija" generalinis direktorius
	Etika ir integralumas
102-16	Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos	Išsami informacija pateikiama Bendrovės internetinėje svetainėje skiltyje Bendrovės misiją, viziją, vertybes ir strateginius tikslus: https://www.kaunoenergija.lt/apie-bendrove. Etikos kodeksas yra viešai skelbiamas ir taikytinas visiems Bendrovės darbuotojams, agentams, brokeriams, rangovams, subrangovams ar tiekėjams. Jo kopija skelbiama Bendrovės internetinėje svetainėje: https://www.kaunoenergija.lt/esame-atsakingi/etikos-kodeksas.
	Valdymas
102-18	Valdymo struktūra	Komitetai, atsakingi už sprendimų priėmimą ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais klausimais yra šie: • Audito komitetas: šiuo metu komitetą sudaro trys nariai: vienas išorinis/nepriklausomas narys ir du nariai iš Bendrovės darbuotojų. 2021 m. Audito komiteto susitikimai nevyko. • Techninė taryba: sudaryta Generalinio direktoriaus įsakymu, nagrinėja priimtus nutarimus ir teikia rekomendacijas Bendrovės Generaliniam direktoriui įvairiais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais. 2021 m. įvyko 19 tarybos posėdžių. • Darbuotojų profesinės sveikatos ir saugos komitetas: 2021 m. šis Komitetas neposėdžiavo, kadangi nebuvo svarstytinų klausimų.
	Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas
102-40	Suinteresuotosios šalys	Suinteresuotomis šalimis laikomi tie asmenys ar jų grupės, kuriems Bendrovė laiko save atskaitinga, bei tie asmenys ir jų grupės, kuriems įtaką daro Bendrovės vykdoma veikla ar jos teikiamos paslaugos:

		• Bendrovės akcininkai (tarp jų – Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybės). Visą sąrašą su daugiau kaip 300 individualių akcininkų turi mūsų partneris AB SEB bankas. • Bendrovės vadovai ir darbuotojai bei darbuotojų profesinė sąjunga. • Pačioje Bendrovėje neįdarbinti darbuotojai (susiję su pagrindinėmis Bendrovei paslaugas teikiančiomis įmonėmis) ir paslaugų vartotojai. • Verslo partneriai – įskaitant prekių tiekėjus, paslaugų teikėjus, rangovus ir nepriklausomus šilumos energijos tiekėjus.
102-41	Kolektyvinė sutartis	Bendrovėje yra parengta bei veikia kolektyvinė sutartis. Ji skelbiama Bendrovės intraneto svetainėje ir yra periodiškai atnaujinama. Sutartis galioja ne tik darbuotojų profesinės sąjungos nariams, bet ir visiems Bendrovės darbuotojams (100 proc.).
102-42	Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir atranka	Visos suinteresuotosios šalys ir interesų grupės yra identifikuojamas per jų tiesioginį ryšį su Bendrove ir per Bendrovės veiklą. Visi kiti suinteresuoti asmenys ar jų grupės yra skatinami įsitraukti į Bendrovės veiklą ir renginius. Prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ir darbų rangovai yra atrenkami viešųjų pirkimų būdu, kaip tai numato Lietuvos ir/ar ES teisės aktai.
102-43	Suinteresuotų grupių įtraukimo modelis	Bendrovės akcininkams periodiškai teikiamos veiklos ataskaitos, metiniai pranešimai, socialinės atsakomybės ataskaitos ir ataskaitos apie įgyvendinamus investicijų projektus. Bendrovės vadovai ir darbuotojai kasdien komunikuoja vertikaliosios (tarp vadovų ir pavaldinių) ir horizontaliosios (tarp padalinių ir padalinių viduje) komunikacijos principu.
		Vartotojai, turintys klausimų dėl paslaugų teikimo, gali kreiptis į kauniečių aptarnavimo centrą "Mano Kaunas" telefonu, el. paštu ir paštu. Taip pat informacija, skirta vartotojams bei žiniasklaidai, yra skelbiama Bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės internetinėse svetainėse.
		Pasibaigus COVID-19 pandemijai 2022 m. Bendrovė tikisi vykdyti daugiau veiklų, skirtų suinteresuotųjų grupių įtraukimui.
102-44	Pagrindiniai keliami klausimai ir problemos	2021 m. nebuvo fiksuota vartotojų atstovų keltų klausimų ar jų identifikuotų problemų (įskaitant pastatų administratorius ir sistemų prižiūrėtojus).
	Ataskaitų teikimo praktika

102-45	Subjektai, įtraukti į konsoliduotąją finansinę ataskaitą	Visų subjektų, įtrauktų į Bendrovės konsoliduotąją finansinę ataskaitą ar į susijusius dokumentus, sąrašas pateiktas Metiniame pranešime Bendrovės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar susiję dokumentai apima Bendrovės ir jos dviejų dukterinių bendrovių – UAB "GO Energy LT" (anksčiau - UAB "Kauno energija NT") ir AB "Petrašiūnų katilinė" – veiklą. Čia ir toliau šioje Ataskaitoje "Bendrovė" reiškia visų šių trijų įmonių grupę.
102-46	Ataskaitos turinys ir temų pasirinkimas	Ši Ataskaita pagal GRI standartus yra rengiama jau šeštuosius metus, tad Bendrovė pasirinko tas temas, kurios turi didžiausią ryšį su Bendrovės kasdiene veikla ir kurios yra labiausiai susijusios su Bendrovės ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu poveikiu, bei pagal kurias mes galime efektyviausiai stebėti ir įsivertinti savo veiklą.
102-47	Pagrindinių temų sąrašas (ir	GRI 204: Viešųjų pirkimų praktika (2016)	GRI 404: Mokymas ir švietimas (2016)
	versijos metai)	GRI 205: Korupcijos prevencija (2016)	GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės (2016)
		GRI 302: Energija (2016)	GRI 406: Nediskriminavimas (2016)
		GRI 303: Vanduo ir nuotekos (2018)	GRI 407: Laisvė burtis į sąjungas ir kolektyviai derėtis (2016)
		GRI 305: Oro tarša (2016)	GRI 408: Vaikų darbas (2016)
		GRI 306: Atliekos (2020)	GRI 409: Priverstinis darbas (2016)
		GRI 307: Aplinkosauginė atitiktis (2016)	GRI 415: Viešoji politika (2016)
		GRI 402 Darbo santykių valdymas (2016)	GRI 416: Vartotojų sveikata ir sauga (2016)
		GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga (2018)	GRI 418: Klientų privatumas (2016)
102-48	Informacijos koregavimas	Informacijos koregavimui 2021 m. ataskaitiniu laikotarpiu priežasčių nėra.
102-49	Ataskaitos rengimo pokyčiai	Aktualių pokyčių nėra.
102-50	Ataskaitinis laikotarpis	2021 m. sausio 1 – gruodžio 31 d.
102-51	Paskutiniosios ataskaitos data	Tai yra šeštoji ataskaita, rengiama pagal GRI standartus. Prieš tai Ataskaita rengta už 2020 m.
102-52	Ataskaitų teikimo dažnis	Kasmet.

102-53	Kontaktinis asmuo kilus klausimams dėl šios ataskaitos	Šarūnas Bulota Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas AB "Kauno energija" Mob. +370 695 18 136 Email: s.bulota@kaunoenergija.lt www.kaunoenergija.lt
102-54	Patvirtinimas dėl ataskaitos rengimo pagal GRI standartus	Ši Ataskaita buvo parengta pagal GRI standartų bazinį variantą.
102-55	GRI turinys	Ši Ataskaita visiškai atliepia GRI turinį ir atitinka ataskaitos rengimui keliamus reikalavimus, nurodytus GRI 102- 54 dalyje.
102-56	Išorės užtikrinimas	Ši Ataskaita yra parengta išorės įmonės, kuri buvo atsirinkta paskelbus atvirą viešųjų pirkimų konkursą. Rengiant Ataskaitą naudota audituotų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo informacija. Šios GRI standartų Ataskaitos kokybės užtikrinimas yra apribotas tik GRI standartų gairių laikymosi. Tačiau audituotos finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas (kuriais remiantis parengta ši GRI standartų Ataskaita) buvo perduoti ir yra patvirtinti Bendrovės Valdybos, kuri vykdo visos informacijos, skirtos akcininkams, kokybės kontrolę.

	GRI 103: Valdymo modelis (2016)
GRI 103: Valdymo modelis, taikomas GRI standartui 204: Viešųjų pirkimų praktika
103-1	Temos paaiškinimas ir jos ribotumas	Pagrindinės išorės paslaugos, kurias įsigyja Bendrovė, yra kiekvieną mėnesį perkamos šilumos energijos paslaugos iš nepriklausomų jos gamintojų. Tai sudaro 69,9 proc. vartotojų šilumos energijos poreikio.
		Didžiausią įtaką kilus problemoms dėl šių viešųjų pirkimų vykdymo pajustų verslo klientai ir gyvenamųjų namų vartotojai, kuriems tiekiama šilumos energija iš šių šaltinių. Bendrovė siekia mažinti šio veiksnio riziką pasitelkdama vadybos ir kokybės kontrolės priemones šių santykių valdymui. Kilus ženkliai rizikai Bendrovė turi galimybę kiekvieną mėnesį tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.

103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Šiuo metu Bendrovės viešųjų pirkimų politika yra vykdoma vadovaujantis LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, Bendrovė yra pasitvirtinusi Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą, kuris viešai skelbiamas mūsų internetinėje svetainėje: https://www.kaunoenergija.lt/pirkimai-pardavimai/viesieji pirkimai.
		Bendrovė yra pasitvirtinusi Dovanų politiką, su kuria galima susipažinti Bendrovės internetinėje svetainėje https://www.kaunoenergija.lt/esame-atsakingi/dovanos, ir Korupcijos prevencijos politiką, su kuria galima susipažinti čia: https://www.kaunoenergija.lt/esame-atsakingi/korupcija. Bendrovė savo internetinėje svetainėje viešina Atmintinę apie konkurencijos ribojimą, kurią parengė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba: https://www.kaunoenergija.lt/esame-atsakingi/konkurencija.
		Bendrovės tikslai ir siekiai, susiję su viešaisiais pirkimais, yra apibrėžti teisės aktais, kurie mus įpareigoja užtikrinti žemiausią kainą. Visi šilumos energijos tiekėjai turi atitikti paslaugos teikimo techninius parametrus, kad užtikrintų atitiktį viešųjų pirkimų sutarties sąlygas. Bendrovės viešųjų pirkimų procedūras, priklausomai nuo pirkimo vertės, organizuoja Generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta Viešųjų pirkimų komisija arba pirkimų organizatorius. Visi pranešimai apie vykdomus viešuosius pirkimus ir informacija apie sudarytas sutartis yra skelbiami Centriniame viešųjų pirkimų portale: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/.
		Bendrovės viešųjų pirkimų didžiąją dalį sudaro šilumos energijos pirkimas iš nepriklausomų jos gamintojų. LR Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimai (2018 m.) turėjo įtakos tam, kokiu būdu Bendrovė perka šilumos energiją. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymu, UAB "Baltpool" - energijos išteklių biržos operatorius - organizuoja šilumos aukcionus ir Bendrovė įsigyja šilumos energiją dalyvaudama šiuose elektroniniuose aukcionuose. Visų šilumos energijos tiekėjų Lietuvoje vykdomos viešųjų pirkimų procedūros yra atliekamos vadovaujantis nacionalinio lygmens teisės aktais.
103-3	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelis yra tiesiogiai susijęs su viešųjų pirkimų procesu ir šio modelio koregavimai gali būti atliekami atsižvelgiant į iš darbuotojų ar klientų gaunamą grįžtamąjį ryšį, apskundimų tvarką ar atliekant vidaus audito procedūras.
		GRI 103: Valdymo modelis, taikomas GRI standartui 205: Korupcijos prevencija
103-1	Temos paaiškinimas ir jos ribotumas	Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės savo veikloje vadovaujasi savo korupcijos prevencijos politika, kurios tikslas – nustatyti pagrindinius Bendrovės ir jos patronuojamųjų bendrovių korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires. Ši Bendrovės korupcijos prevencijos politika atitinka Lietuvos

		Respublikos įstatymus. Bendrovė nuolat siekia sumažinti korupcijos pasireiškimo riziką, pasitelkdama eilę vadybos ir kokybės kontrolės priemonių.
103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovės priimta Korupcijos prevencijos politika viešinama Bendrovės internetinėje svetainėje: https://www.kaunoenergija.lt/esame-atsakingi/korupcija.
		Korupcijos prevencijai vykdyti yra sukurta sistema, kuri leidžia asmeniškai ar anonimiškai pranešti apie piktnaudžiavimo arba korupcijos požymių turinčius atvejus. Sistema sudaro sąlygas visiems Bendrovės darbuotojams, tiekėjams ir vartotojams pranešti apie bet kokį įtariamos korupcijos ar netinkamo elgesio atvejį.
		Informaciją galima pranešti elektroniniu paštu: pasitikejimo.linija@kaunoenergija.lt ar užpildant Bendrovės internetinėje svetainėje patalpintą pranešimo formą (https://www.kaunoenergija.lt/esame atsakingi/korupcija). Bendrovė garantuoja visišką konfidencialumą ir užtikrina duomenų anonimiškumą (nors pranešimų teikėjai ir yra kviečiami (tačiau ne privalomai) nurodyti kontaktinę informaciją).
		Korupcijos prevencijos reikalavimų ir standartų laikymasis yra sudėtinė Bendrovės verslo etikos dalis, o Korupcijos prevencijos politika yra taikoma visiems Bendrovės atstovams, patronuojamosioms bendrovėms, rangovams, subrangovams, tiekėjams ir tarpininkams.
103-3	Valdymo modelio įvertinimas	Valdymo modelio vertinimas yra atliekamas gavus grįžtamąjį ryšį iš vartotojų ir atsižvelgiant į jį atliekami patobulinimai. Kalbant apie šios kategorijos 103-3 dalį, Bendrovė išlieka įsipareigojusi tobulinti grįžtamojo ryšio skatinimo ir jo surinkimo metodus bei skirti resursus veiklos palaikymui.
	GRI 103: Valdymo modelis, taikomas visoms penkioms	GRI 300 aplinkosauginės srities temoms
103-1	Temos paaiškinimas ir jos ribotumas	Penkios specialiojo teminio standarto GRI 300 aplinkosauginės srities temos yra apjungtos šioje dalyje (pagal GRI 103 bendrųjų rekomendacijų 1.1. dalį).
		Dėl vykdomos veiklos specifikos Bendrovė sunaudoja daug elektros energijos, vandens, į orą išmetama nemažai teršalų. Energijos ir jos išteklių taupymas yra labai svarbus Bendrovės ekonominiams rezultatams. Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis yra ypatingai svarbu, jei Bendrovė nori išlaikyti savo įsipareigojimą tausoti aplinką, atitikti reikalavimus ir išlaikyti aukštą skaidrumo lygį informuojant apie atliekamus susijusius veiksnius.
		Išmetami teršalai ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis turi įtakos platesnėje, nei tik kur vyksta Bendrovės gamybinė veikla, teritorijoje. Todėl poveikio riba apima ne tik Bendrovės veiklos konkrečias vietas, bet taip pat ir visą šalį.

103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Turimas apskundimų sekimo mechanizmas gaunant vidinį ir išorinį grįžtamąjį ryšį apie mūsų veiklą yra svarbi mūsų valdymo modelio dalis. Bendrovėje įdiegtos aukšto lygio valdymo sistemos, fiksuojančios ir pranešančios apie poveikį aplinkai. Nors Bendrovė tvarkosi savo viduje gerai, kalbant apie aplinkosauginius klausimus, tačiau ji galėtų patobulinti išorinį valdymo modelį, susijusį su klientais ir paslaugų teikėjais.
		Bendrovėje veikia speciali aplinkos tyrimų laboratorija, sertifikuota Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Ši laboratorija sudaro galimybes nuolat stebėti, valdyti, rinkti ir apdoroti visus duomenis, susijusius su Bendrovės ir jos dukterinių įmonių keliama oro tarša iš stacionarių šaltinių bei užtikrinti, kad tarša iš šių šaltinių neviršytų leidžiamų ribų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Šešios įmonės, tiekiančios šilumos energiją Bendrovei, savo katilinėse naudoja biokurą, taip prisidėdamos prie oro aplinkos taršos mažinimo.
		Visos AB "Kauno energija" susidarančios atliekos (kaip ir visos atliekos, susidarančios bet kur Lietuvos Respublikos teritorijoje) yra apskaitomos ir tvarkomos vadovaujantis susijusiais teisės aktais. Bendrovė savo atliekų apskaitą vykdo elektroninėje atliekų apskaitos sistemoje GPAIS (www.gpais.eu). Naudojantis šia sistema yra teikiamos ataskaitos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Taip pat šios ataskaitos yra prieinamos mūsų klientams ir plačiajai visuomenei.
		Bendrovė nevaldo išsamios informacijos, susijusios su poveikiu vandens kokybei vykdant įmonės veiklą. Tačiau mes atliekame nuotekų tyrimus tiek Petrašiūnų elektrinėje, tiek Ežerėlio katilinėje ir gauti duomenys skelbiami mūsų internetinėje svetainėje. Siekiami standartai yra nusistatyti pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus.
		Nuorodos į priimtus sprendimus, susijusius su šiomis temomis, pateikiamos 102-18 dalyje (Valdymo struktūra) ir visos nuorodos į principus, kurie formuoja Bendrovės politiką, pateiktos 102-16 dalyje (Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos). Kalbant apie Bendrovės siekius ir klausimus, susijusius su oro tarša, yra vadovaujasi šiais dokumentais:
		• Kioto protokolu • Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginiais apribojimais • Energijos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/80/EB • Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LADN 43-2013, reglamentuojančiu gamtinių išteklių naudojimą ir oro teršalų išmetimą į aplinką • Nacionalinėmis teršalų, išmetamų iš didelių kurą deginančių įrenginių, normomis • Nacionalinėmis teršalų, išmetamų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių, normomis
		Bendrovė moka oro bei vandens taršos mokesčius ir, jei būtų viršytos leistinos išmetamų teršalų ribinės normos ar metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus Bendrovė mokėtų atitinkamas baudas.

		Tačiau iki šiol bei ataskaitiniais laikotarpiais, kuriuos padengia ir prieš tai rengtos Ataskaitos, Bendrovė nėra gavusi jokių baudų dėl rimtų bet kurių aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų pagal kurią nors šiame dokumente padengiamą sritį (tačiau 2021 m. buvo gauta nedidelė 45 Eur administracinė bauda už vėlavimą pateikti ataskaitinius duomenis). Nedideli vidiniai patobulinimai, kaip, pavyzdžiui, Bendrovės leidinių spausdinimas ant ekologiško ar perdirbto popieriaus, yra lengvai įgyvendinami. Bendrovė yra nusprendusi nespausdinti Socialinės atsakomybės ataskaitos. Vietoj to, yra skatinamas ataskaitos e-versijos naudojimas (prireikus, jos popierinės versijos yra naudojamos tik kaip dalomoji medžiaga renginių metu). Patobulinimai, susiję su stambesniais techninių paslaugų teikėjais, santykius su kuriais reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, yra sunkiau įgyvendinami. Didinant temų, atitiktis kurioms yra nagrinėjama Ataskaitose, skaičių Bendrovė nuolat tobulina Ataskaitų rengimo procedūras ir duomenų rinkimo metodikas. Siekiame daugiau įsitraukti į pas mus susidarančių vidaus ir išorės atliekų stebėseną.
103-3	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas bei patobulinimai atliekami vertinant apskundimo mechanizmus ir bendrą grįžtamąjį ryšį iš vartotojų. Kalbant apie šios kategorijos 103-3 dalį, Bendrovė išlieka įsipareigojusi nuolat tobulinti grįžtamojo ryšio skatinimo ir jo surinkimo metodus.
GRI 103: Valdymo modelis, taikomas visoms 11 GRI standarto 400: Socialinėms temoms
103-1	Temos paaiškinimas ir jos ribotumas	Vienuolika GRI 400 Socialinės srities temų (žr. 102-47 dalis žemiau) yra kartu aptariama šioje dalyje (pagal GRI 103 bendrųjų rekomendacijų 1.1 dalį).
		Bendrovė yra itin stipri santykių su darbuotojais srityje ir siekia reguliariai informuoti Bendrovę apskritai bei jos darbuotojus apie pažangą, padarytą darbuotojų sveikatos ir saugos srityse. Bendrovei svarbi tiek darbuotojų kvalifikacija, tiek jų techninių profesinių įgūdžių tobulinimas, todėl jie kasmet yra siunčiami į įvairaus pobūdžio kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymus, dalyvauja įvairiuose seminaruose bei konferencijose.
		Bendrovė laikosi lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų. Vartotojų privatumo politika, kartu su teise darbuotojams jungtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis, yra neatskiriama Bendrovės politikos dalis (kaip ir vaikų ar priverstinio darbo draudimas Bendrovėje).

		Šių pagrindinių temų poveikio riba atitinka vietos ir regiono ribas bei turi įtaką būtent šioje teritorijoje veikiančioms suinteresuotoms šalims.
103-2	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovėje veikia stiprus darbuotojų socialinių, sveikatos ir saugos problemų valdymo modelis: visiems darbuotojams taikoma kolektyvinė sutartis, veikia Darbuotojų sveikatos ir saugos skyrius, Darbuotojų profesinės sveikatos ir saugos komitetas, įdiegtos procedūros, leidžiančios darbuotojams pranešti apie problemas, pateikti pasiūlymus, nusiskundimus. Nuorodos į visus sprendimus, susijusius su šia tema, yra pateiktos GRI standartų 102-18 dalyje (Valdymo struktūra), o nuorodos į principus, kurie formuoja Bendrovės politiką, yra pateiktos 102-16 dalyje (Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos).
		Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius yra tiesiogiai pavaldus Generaliniam direktoriui. Skyriaus pagrindiniai tikslai yra:
		• nustatyti darbuotojų saugos bei gaisrinės saugos reikalavimus Bendrovėje; • kontroliuoti kaip šių reikalavimų laikosi darbuotojai; • organizuoti prevencines priemones darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; • ištirti incidentus bei nelaimingus atsitikimus, susijusius su darbu; • organizuoti pratybas bei treniruotes darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais; • konsultuoti darbuotojus.
		Bendrovėje nustatyta darbuotojų instruktavimo visais aukščiau išvardintais klausimais tvarka. Atsakomybė užtikrinti darbų sauga yra pavesta skyrių vadovams, darbų vadovams, įrenginius prižiūrintiems bei juos eksploatuojantiems darbuotojams.
		Bendrovės profesinės sveikatos politika numato, kad visi darbuotojai, prieš įsidarbindami, privalo pasitikrinti sveikatą pagal tai darbo vietai nustatytus kenksmingus faktorius. Bendrovė yra su gydymo įstaiga pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį dėl darbuotojų sveikatos patikrinimo. Darbuotojams organizuojami periodiniai sveikatos patikrinimai vieną kartą per du metus. Darbuotojai, kurie dėl sveikatos sutrikimų negali vykdyti pavesto darbo perkeliami į kitas darbo vietas, kuriose jie gali dirbti.
		2021 m. specialios sveikatos ir/ar saugos prevencinės programos nevykdytos, išskyrus susijusias su nacionaliniais reikalavimais dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Tačiau darbuotojai yra skatinami aktyviai naudotis Bendrovės poilsio kompleksu (sauna, baseinu), kurio paslaugos jiems teikiamos nemokamai.
		Yra vykdomos reguliarios darbo vietos patikros tiek ten, kur dirba Bendrovės darbuotojai, tiek ten, kur dirba rangovų darbuotojai. Naujai priimti darbuotojai yra supažindinami su pagrindinėmis sveikatos ir saugos taisyklėmis, taikomomis Bendrovėje. Darbuotojams, kurie atlieka fizinį darbą, bandomojo laikotarpio metu yra

	paskiriamas saugos prižiūrėtojas. Visi Bendrovės darbuotojai, pagal patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijas, instruktuojami vieną kartą per metus. Atsižvelgiant į darbų sudėtingumą darbams atlikti išduodami paskyra-leidimas, nurodymai bei pavedimai. Šiuose dokumentuose nustatomos rizikos ir priemonės jas pašalinti arba sumažinti. Rangovams, dirbantiems Bendrovės teritorijose, yra išduodamas "Aktas – leidimas", kuriame surašomi reikalavimai darbų atlikimui, kokias saugos priemonės privaloma įgyvendinti, pažymimos pavojingos zonos. Šios zonos ir su jomis susijusi rizika yra vertinama vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais saugos klausimus.
	Vadovaujantis Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimais bet kuris darbuotojas, pastebėjęs nesaugią darbo vietą, įrenginį, privalo nedelsiant sustabdyti darbus ir informuoti tiesioginį vadovą. Taip pat, darbuotojai gali pateikti siūlymus situacijai dėl nesaugios darbo vietos pagerinti tiesiogiai savo vadovui arba Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriui. Nustačius darbo saugos pažeidimą, kuris kelia realią grėsmę patirti sužalojimą ar sužaloti šalia esantį darbuotoją, darbai stabdomi nedelsiant bei yra pildomas patikrinimo aktas, kuriame nurodomi gerinimo veiksmai bei nustatoma data, iki kada juos privaloma įgyvendinti. 2021 m. darbo saugos pažeidimų nebuvo nustatyta.
	Bendrovė vykdo periodinius darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų aptarimus, skirtus darbuotojams. Bet kurios priemonės, skirtos gerinti saugos situaciją, yra aptariami su Bendrovės darbuotojų profesine sąjunga.
	Vadovaujantis Bendrovės patvirtintomis tvarkomis jos darbuotojai yra periodiškai mokomi ir atestuojami Mokymai vykdomi pagal Bendrovės sudarytą metinį "Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo planą", kuriame nurodoma kokiam konkrečiai darbuotojui, kada ir kokiuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose privaloma dalyvauti. Mokymai planuojami energetikos įrenginių eksploatavimo, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ir valdymo, pavojingų darbų vykdymo temomis. Sėkmingai baigus teorinius mokymus ir išlaikius testus yra išduodami kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys pažymėjimai.
	Papildomai, didelis dėmesys yra skiriamas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui kasmet juos siunčiant į specialius profesinius mokymus, kurios organizuoja tiek valstybinės institucijos, tiek profesinės asociacijos.
	2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų profesinei sąjunga turėjo 92 narius. Tiek profesinė sąjunga, tiek pavieniai darbuotojai neturi apribojimų jungtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų bei darbo užmokesčio.
	2021 m. ir ankstesniais metais Bendrovėje nebuvo užfiksuota kokių nors lyčių lygybės ar nediskriminavimo principų pažeidimo, taip pat neužfiksuota vaikų ar priverstinio darbo atvejų. Dėka Bendrovės vykdomos politikos, tokių atvejų nesitikime fiksuoti ir ateityje.

103-3	Valdymo modelio	Valdymo modelio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su Bendrovės įsipareigojimu rengti ir nefinansines ataskaitas.
	vertinimas	Bendrovė skatina tiek savo darbuotojus, tiek klientus, teikti grįžtamąjį ryšį ir pasiūlymus. Kalbant apie šios
		kategorijos 103-3 dalį, Bendrovė išlieka įsipareigojusi tobulinti grįžtamojo ryšio skatinimo ir jo surinkimo
		metodus bei skirti resursus veiklos palaikymui. 2022 m. planuojama rinkti darbuotojų atsiliepimus apie
		kasmetinius darbuotojų vertinimus.

	Teminiai specialieji standartai - GRI 200: Ekonominis
GRI 204: Viešųjų pirkimų praktika (2016)
204-1	Išlaidų, tenkančių vietos tiekėjams, dalis	Vietos tiekėjų teikiamų paslaugų apmokėjimui tenka 99,912 proc. (procentinė vietoje įsigytų prekių ir paslaugų dalis) Bendrovės viešųjų pirkimų biudžeto. Vietos tiekėjai apibrėžiami kaip tiekėjai, vykdantys veiklą Lietuvoje, o Bendrovės naudojamas apibrėžimas "pagrindinė veiklos vykdymo teritorija" taip pat apima Lietuvą.
GRI 205: Korupcijos prevencija (2016)
205-1	Su korupcija susijusios rizikos vertinimas	Viešųjų pirkimų, kurių metu įsigytų prekių, paslaugų ir darbų apmokėjimui išleidžiama 99,912 proc. Bendrovės biudžeto, procedūros, yra vienintelė galima korupcijos pasireiškimo sritis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visos viešųjų pirkimų procedūros yra griežtai reguliuojamos teisės aktų bei mūsų Korupcijos prevencijos politikos, mes esame įsitikinę, kad vykdomos viešųjų pirkimų procedūros nesukelia reikšmingos korupcijos pasireiškimo rizikos. Manome, kad korupcijos pasireiškimo rizika yra lygiai tokia pati nežymi vykdant ir kitas veiklas.
205-2	Komunikacija ir mokymai apie korupcijos prevencijos politiką ir procedūras	Nuo 2017 m. vasario mėn. Bendrovė turi pasitvirtinusi Korupcijos prevencijos politiką, kuri skelbiama Bendrovės internetinėje svetainėje: https://www.kaunoenergija.lt/atsisiuntimas?download_id=38. Bendrovė taip pat turi savo aiškią poziciją dėl korupcijos ir apie tai, kokių veiksmų ji imasi, siekdama užkirsti korupcijai kelią. Ši informacija skelbiama Bendrovės internetinėje svetainėje: https://www.kaunoenergija.lt/esame-atsakingi/korupcija. 100 proc. vadovaujančių asmenų bei 100 proc. visų sričių dirbančiųjų (377 darbuotojai) buvo informuoti apie Bendrovės korupcijos prevencijos politiką ir procedūras. Iš viso, 100 proc. Bendrovės tiekėjų (12 pagrindinių tiekėjų ir 648 smulkieji tiekėjai (detalizuota 102-9 dalyje)) yra informuoti apie Bendrovės Korupcijos prevencijos politiką. Papildomai, apie Bendrovės korupcijos prevencijos politiką ir procedūras

		privaloma tvarka yra informuojami visi rangovai ir tiekėjai, dalyvaujantys Bendrovės paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose.
		Korupcijos prevencijos politika yra integrali Bendrovės verslo etikos dalis ir, kaip tokia, yra taikoma Bendrovės atstovams (tarpininkams). Ji galioja visoje Bendrovės veiklos geografijoje, kuri apibrėžta 102-4 dalyje. Bendrovėje taip pat turi pasitvirtinus etikos kodeksą: https://www.kaunoenergija.lt/esame atsakingi/etikos-kodeksas (žr. 102-16 dalį).
		Bendrovė yra pasitvirtinusi Dovanų politiką, kuri apibrėžia dovanų gavimo, teikimo ir elgesio su jomis tvarką, taikomą visiems darbuotojams nepaisant jų užimamų pareigų. Siekiant išvengti bet kokių galimų interesų konfliktų ar nesusipratimų Bendrovės internetinėje svetainėje viešinamas AB "Kauno energija" dovanų priėmimo, gavimo, teikimo ir elgesio su jomis tvarkos aprašas: https://www.kaunoenergija.lt/esame-atsakingi/dovanos.
		2021 m. Bendrovės darbuotojai dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) organizuotuose mokymuose apie korupcijos prevenciją įskaitant dovanų politiką.
		• 2 Prevencijos skyriaus darbuotojai STT elektroninių mokymų platformoje dalyvavo mokymuose, išlaikė testus bei gavo tai patvirtinančius sertifikatus. Mokymų temos: korupcijos samprata, interesų konfliktai, dovanų politika, užsienio pareigūnų papirkimas. • Patvirtintas Bendrovės pareigybių (iš viso 51 skirtinga pareigybė 18 padalinių) sąrašas dėl privalomo nurodytas pareigas einančių darbuotojų viešų ir privačių interesų deklaravimo. Taip pat pareigybių sąrašas, dėl kurių bus teikiamas rašytinis prašymas STT pateikti informaciją apie asmenis, prieš skiriant juos į šiame pareigybių sąraše nurodytas pareigas.
205-3	Nustatyti korupcijos atvejai ir veiksmai, kurių buvo imtąsi	2021 m. Bendrovėje nebuvo nustatytas nei vienas korupcijos atvejis. Taip pat nebuvo apie juos pranešta.
	Teminiai specialieji standartai -	GRI 300: Aplinkos apsaugos
	GRI 302: Energija (2016)
302-1	Energijos suvartojimas organizacijoje	AB "Kauno energija" yra šilumos energijos gamintoja, todėl didžioji dalis suvartojamos elektros energijos yra panaudojama šilumos energijos gamybai ir jos tiekimui. Informacija apie bendrą kuro suvartojimą iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių yra išsamiai pristatoma Bendrovės Metiniame pranešime 2021 m. kuro suvartojimas šilumos energijos gamybai pagal kuro rūšį pasiskirstė taip: gamtinės dujos – 33,4 proc., kietasis biokuras – 64,4 proc. ir kitos kuro rūšys – 0,22 proc. AB "Petrašiūnų katilinė"

		100 proc. naudojo kietąjį biokurą, o UAB "GO Energy LT" 2021 m. nenaudojo jokio kuro ir negamino šilumos energijos.
		Bendrovė įsigijo ir suvartojo 11.356.331 kWh elektros energijos vidinėms reikmėms ir jų vidaus elektros energijos suvartojimas buvo 10.584.867 kWh. Likę 771.464 kWh buvo perparduotas.
		Vidinėms reikmėms	Šilumos energijos gamybai ir tiekimui
		1.154.521 kWh 9.430.346 kWh
		AB "Petrašiūnų katilinė" įsigijo ir suvartojo 626.123 kWH elektros energijos vidinėms reikmėms, o jų vidaus elektros energijos suvartojimas buvo 626.123 kWh. Elektros energija nebuvo perparduota.
		Vidinėms reikmėms Šilumos energijos gamybai ir tiekimui
		15.027 kWh	611.096 kWh
		UAB "GO Energy LT" įsigijo ir suvartojo 122.657 kWh elektros energijos vidinėms reikmėms, o jų vidaus elektros energijos suvartojimas buvo 1.100 kWh. Likę 121.557 kWh buvo perparduoti.
		Vidaus reikmėms	Šilumos energijos gamybai ir tiekimui
		1.100 kWh	0,000 kWh
302-2	Energijos suvartojimas išorėje
302-3	Energijos intensyvumas		Ši dalis neįtraukiama į Ataskaitą kaip tai numato GRI Standarto 101 3.2 dalis. Šiuo metu Bendrovė neturi
302-4	Energijos vartojimo mažinimas		metodikų, prielaidų įvertinimo ir/ar skaičiavimų įrankių, kurie leistų surinkti informaciją bei ją išsamiai pateikti šioje Ataskaitoje. Tačiau Bendrovė siekia pagerinti duomenų surinkimo procedūras.
302-5	Produktų ir paslaugų energijos poreikio sumažinimas
	GRI 303: Vanduo ir nuotekos (2018)

303-1	Sąveika su vandeniu kaip bendru resursu	Šios dvi sritys priklauso valdymo modelio daliai ir dėl šios priežasties yra pristatytos ties GRI103:
303-2	Su vandens išleidimu susijusio poveikio valdymas	Aplinkosauginio valdymo modelis.
303-3		m3 vandens, gauto iš šių šaltinių: Vandens suvartojimas 2021 m. AB "Kauno energija" suvartojo 337.861
		25.208 m3 • iš savivaldybei priklausančios vandentiekio sistemos • 57.519 m3 iš Bendrovės gręžinių • 292.134 m3 iš Nemuno upės
		AB "Petrašiūnų katilinė" suvartojo 357 m3 946 m3vandens, gauto iš viešojo , o UAB "GO Energy LT" - vandentiekio sistemos.
		Vandens kiekis, gaunamas iš aukščiau išvardintų šaltinių, yra fiksuotas ir Bendrovė jo neviršija. Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas remiantis tiesioginiais matavimais, gaunamais naudojant vandens skaitiklius. Jokie vandens šaltiniai nebuvo stipriai paveikti dėl suvartoto vandens kiekio.
303-4	Vandens išleidimas	21 972 m3 vandens nuteka į nuotekų sistemą, per kurią patenka į nuotekų valymo įrenginius ir 106 603 m3 vandens nuteka į atvirus telkinius.
303-5	Vandens suvartojimas	Ši dalis neįtraukiama į Ataskaitą kaip tai numato GRI Standarto 101 3.2 dalis. Šiuo metu Bendrovė neturi metodikų, prielaidų įvertinimo ir/ar skaičiavimų įrankių, kurie leistų surinkti informaciją bei ją išsamiai pateikti šioje Ataskaitoje. Tačiau Bendrovė siekia pagerinti duomenų surinkimo procedūras
	GRI 305: Oro tarša (2016)
305-1	Tiesioginė ŠESD emisija (1 dalis)	Kadangi Bendrovė yra šilumos energijos gamintoja, ji vykdo emisijų iš gamybos šaltinių stebėseną ir įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis vietos ir nacionalinėms institucijoms. 2021 m. bendrasis tiesioginis emisijos kiekis iš Bendrovės šilumos energijos gamybos šaltinių buvo 22.203 tonos CO2, tame tarpe - tik CO2 dujos (biologinis CO2 išmetimas metrinėmis tonomis CO2 ekvivalentu neskaičiuojamas).
		Vadovaujantis teisės aktais skaičiuojama tik daugiau kaip 20 MW galingumo katilinių emisija. Bendrovei priklauso 5 tokio galingumo katilinės. 2021 m. kiekvienos jų bendros ŠESD emisijos (t CO2) ekvivalentiniai duomenys buvo tokie:
		• Petrašiūnų elektrinė – 10.412 t CO2

		• "Pergalės" katilinė – 4.937 t CO2 • "Šilko" katilinė – 6.370 t CO2 • Garliavos katilinė – 127 t CO2 • Jurbarko katilinė – 357 t CO2 Rengiant 2021 m. duomenis, 2014-2018 m. buvo naudojami kaip baziniai metai apskaičiuojant Petrašiūnų elektrinės ir "Pergalės", Garliavos bei Noreikiškių katilinių duomenis. Apskaičiavimo baziniai metai taikomi vertinant pagal atskirus gamybos šaltinius ir pasirinkti dėl didesnės veiklos duomenų medianos (ataskaitas ir pagrindimus galima rasti Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje: http://oras.gamta.lt/cms/index).
		2013-2021 m. laikotarpiu bendras Bendrovės šilumos energijos gamybos infrastruktūros išskirtų ŠESD kiekis (tonos CO2 ekvivalentu) pasiskirsto taip:
		Metai		2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021
		ŠESD emisija		36.042	32.711	8.607	8.480	8.918	21.008	12.644	7.280	22.203
		Šiuo metu tai visi Bendrovės turimi duomenys apie tiesioginę ŠESD emisiją.
		Išmetamųjų teršalų faktorių šaltinis ir nuoroda į globalinio atšilimo potencialo (angl. GWP) normas (taip pat į standartus, metodikas ir skaičiavimo įrankius) yra paimti iš šių dokumentų:
		• Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB • Komisijos reglamentas Nr. 600/2012 • Komisijos reglamentas Nr. 601/2012 • Standartas ISO 14065
305-2	ŠESD emisija, nesusijusi su energijos gamyba (2 dalis)	Ši dalis neįtraukiama į Ataskaitą kaip tai numato GRI Standarto 101 3.2 dalis. Šiuo metu Bendrovė neturi
305-3	Kita netiesioginė ŠESD emisija (3 dalis)	metodikų, prielaidų įvertinimo ir/ar skaičiavimų įrankių, kurie leistų surinkti informaciją bei ją pateikti šioje Ataskaitoje. Tačiau Bendrovė siekia pagerinti duomenų surinkimo procedūras.
305-4	ŠESD emisijos intensyvumas
305-5	ŠESD emisijos mažinimas	2021 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sudarė 22.203 t CO2.

305-6	Ozono sluoksnį ardančių medžiagų emisija (OAM)		Tiek Bendrovė, tiek jos dukterinės įmonės, vykdydamos savo veiklą, negamina bei neišmeta į aplinką ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Šios medžiagos naudojamos tik oro kondicionavimo sistemose patalpų vėsinimui, bet šios sistemos yra uždaros. Be to, oro vėsinimo paslauga yra teikiama išorės paslaugų teikėjų.
305-7	Azoto oksidų, sieros oksidų ir kitų reikšmingesnių oro teršalų emisija	2021 m. šilumos gali būti	atskirose oro teršalų emisijos kategorijose pastebimas teršalų kiekio sumažėjimas, yra susijęs su poreikiu centralizuotame tinkle. Susirūpinimą kelia sieros dioksido kiekio padidėjimas, tačiau tai susiję su pokyčiais teršalų apskaitos metodikoje (pradėta naudoti EMEP). Išsami informacija apie su šia sritimi susijusiais ir prieinamais reikalavimais yra pateikiama Bendrovės Metiniame pranešime.
		Išmesta per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavandeniliai	Vanadžio pentoksidas	Kiti
		2021	72.9579	196.5479	781.2462	158.4375	1.2315	0,0000	0.2966
		2020	98.6841	217.8864	884.9974	102.9845	1.1430	0.0000	0.2801
		2019	89.0913	280.7396	1,261.2142	0.2746*	1.1978	0.0000	0.4313
		2018	48.7984	283.0412	1,082.9366	31.6210	1.1982	0.0000	0.1509
		2017	79.7242	285.6461	1,236.7667	145.0571	1.1982	0.0000	0.4297
		2016	53.7542	265.0797 1,155.3349 231.4719	4.2871	0.0000	0.2818
		2015	43.5783	203.6775	904.8513	193.3228	20.1586	0.0000	0.2818
		2014	23.613	154.570	534.443	47.158	16.294	0.0000	0.440
		2013	10.5967	101.3197	299.6656	5.0747	14.9647	0.0000	0.770
		2012	7.6130	54.3160	135.1510	6.0280	1.2080	0.0000	0.4397

GRI306	Atliekos (2020)
306-1	Atliekų susidarymas ir reikšmingas, su atliekomis susijęs, poveikis	Šios dvi sritys priklauso valdymo modelio daliai ir dėl šios priežasties yra pristatytos ties GRI103: Aplinkosauginio valdymo modelis.
306-2	Reikšmingo, su atliekomis susijusio, poveikio valdymas
306-3	Susidariusios atliekos	Bendrovės atliekų mažinimo strategija yra atnaujinta siekiant atitikti naujo GRI standarto 306: Atliekos (2020) reikalavimus. Šiuo metu Bendrovė vykdo atliekų rūšiavimą savo pačios patalpose. Mūsų pastatuose yra įrengtos atskiros patalpos rūšiuoti ir surinkti skirtingų rūšių atliekas tokias kaip popierius, plastikas, stiklas ir mišrios komunalinės atliekos. Informacija dėl rūšiavimo rekomendacijų yra pateikta šalia rūšiavimo konteinerių ir intranetu bei el. paštu išsiųsta visiems darbuotojams. Šiuo metu mes neturime duomenų, koks atliekų kiekis tokiu būdu yra surenkamas perdirbimui.
		Medžiagų rūšis Tonos Medžiagų rūšis Tonos
		Smulki informacinių technologijų ir Stiklas 1,04 t telekomunikacijų įranga
		Stambi informacinių technologijų Mišrios komunalinės atliekos 27,14333 t įranga
		Metalas	791,45 t	Nešiojami švino akumuliatoriai	0,412 t
		Dugno pelenai, šlakas ir garo katilų 1.584,12 t dulkės alyva Mišrios statybinės ir griovimo Tepalinė alyva ir dyzelino kuras 1,484 t atliekos		Variklio, pavarų dėžės ir sutepimo	0,35 t
					113,16 t
		Kitos neapibrėžtos frakcijos	2,46 t	Panaudotos padangos	1,73 t
		Komponentai iš nebenaudojamos įrangos	0,057 t	Pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, arba kurios yra jomis užterštos	1,835 t
		Atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos	0,006 t	Ekranai, monitoriai ir įranga su ekranais, kurių paviršiaus plotas didesnis nei 100 cm2	0,1 t

		cheminėmis medžiagomis Popierius ir kartonas Baterijos ir akumuliatoriai Visų aukščiau išvardintų atliekų šalinimo būdus nustato vietos savivaldybės. Atliekų šalinimą vykdo sertifikuotos atliekų šalinimo ar perdirbimo įmonės, registruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir	0,864 t 0,147 t	jų turinčios Dienos šviesos lempos Plastikas	0,088 t 0,197 t
		teikiančios paslaugas pagal sudarytas sutartis. Šios įmonės yra: Kauno biologinių atliekų gamykla (valdoma Kauno regiono atliekų tvarkymo centro), UAB "Kauno kogeneracinė jėgainė" ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (atliekų aikštelių operatorius). Atliekų tvarkymo įmonės nepateikia detalesnės informacijos apie naudojamus atliekų šalinimo būdus. Teisės aktai įpareigoja AB "Kauno energija" perduoti atliekas teisėtiems jų tvarkytojams, tačiau Bendrovė nėra teisiškai įpareigota domėtis, kaip šios atliekos yra perdirbamos. Didžiausia dalis mūsų atliekų yra pelenai, susidarantys deginant biokurą, ir Bendrovė svarsto galimybę juos perduoti ūkininkams, kad jie galėtų juos panaudoti savo reikmėms.
306-4	Atliekos, kurios nepatenka į atliekų antrinio panaudojimo sistemą	Ši dalis neįtraukiama į Ataskaitą kaip tai numato GRI Standarto 101 3.2 dalis. Šiuo metu Bendrovė neturi metodikų, prielaidų įvertinimo ir/ar skaičiavimų įrankių, kurie leistų surinkti informaciją bei ją išsamiai
306-5	Atliekos, kurios patenka į atliekų antrinio panaudojimo sistemą	pateikti šioje Ataskaitoje. Tačiau Bendrovė siekia pagerinti duomenų surinkimo procedūras.
	GRI 307: Aplinkosauginė atitiktis (2016)
307-1	Neatitikimas aplinkos apsaugos įstatymams ir nuostatoms	2021 m. buvo skirta administracinė bauda Bendrovės internetinėje svetainėje laiku nepateikus aplinkosauginio monitoringo duomenų. Bendrovės darbuotojas gavo 45 Eur baudą.
Teminiai specialieji standartai - GRI 400: Socialinis
GRI 402: Darbuotojų santykių valdymas (2016)

402-1	Minimalus pranešimo terminas dėl darbo sąlygų pokyčių	Minimalus terminas, prieš kiek laiko darbuotojai ir jų atstovai turi būti informuojami prieš įvykdant darbuotojus ženkliai įtakojančius darbo sąlygų pokyčius, yra penkios darbo dienos. Šį terminą nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
	GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga (2016)
403-1	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema
403-2	Kenksmingų faktorių nustatymas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas	Šios trys sritys priklauso valdymo modelio daliai ir dėl šios priežasties yra pristatytos ties GRI103: Socialinio valdymo modelis.
403-3	Darbuotojų sveikatos paslaugos
403-4	Darbuotojų dalyvavimas, konsultavimas ir informavimas darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais
403-5	Darbuotojų mokymas darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais	Šios keturios sritys priklauso valdymo modelio daliai ir dėl šios priežasties yra pristatytos ties GRI103: Socialinio valdymo modelis.
403-6	Darbuotojų sveikatos skatinimas
403-7	Poveikio darbuotojų sveikatai ir saugai, kylančio iš išorės verslo santykių, prevencija ir švelninimas
403-8	Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos sistema	Bendrovėje įdiegta darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema atitinka nacionalinius ir ES teisės aktus, apibrėžinčius sveikatos ir saugos reikalavimus. Ji taikoma visiems darbuotojams bei tiems asmenims, kurie nėra Bendrovės darbuotojai, tačiau vykdo savo darbinę veiklą Bendrovės patalpose ar teritorijoje.
403-9	Darbe patirtos traumos	2021 m. vienas darbuotojas patyrė su darbu susijusią lengvą traumą. Išsami informacija apie sužeidimą:

		1. Trauma (dauginiai šonkaulių lūžiai), priskiriama prie lengvų; 2. Dėl patirtos traumos darbuotojas turėjo 35 nedarbo dienas (280 val.); 3. Trauma įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio. Buvo sudarytas prevencinių priemonių planas kuriuo vadovaujantis patikrintos aptarnavimo aikštelės, kur reikia, įrengti atitvarai, ribojantys darbuotojų patekimą į pavojingas zonas. Kiti trys įvykiai, kurių metu darbuotojai patyrė lengvas traumas, įvyko jiems vykstant į darbą ir tai nėra
		traumos, tiesiogiai susijusios su darbine veikla. 2021 m. Bendrovė negavo informacijos iš rangovų apie įvykusius incidentus ar apie jų darbuotojų patirtas traumas AB "Kauno energija" objektuose.
403-10	Dėl darbo suprastėjusi sveikatos būklė	Informacija apie dėl kenksmingų faktorių darbo vietoje suprastėjusią darbuotojų sveikatos būklę nebuvo gauta bei nebuvo fiksuoti tokie atvejai. Vienam darbuotojui buvo nustatyta profesinė liga, kuri galimai susijusi su darbu Bendrovėje. Tačiau tiesioginis ryšys nebuvo patvirtintas (jo liga taip pat gali būti susijusi su jo darbu ankstesnėse darbovietėse) ir, kadangi darbuotojas išėjo iš darbo, yra neįmanoma atlikti tinkamo vertinimo.
	GRI 404: Mokymas ir švietimas (2016)
404-1	Vidutinė mokymo trukmė vienam darbuotojui per metus	Bendrovė turi nuolatinę darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą, kuri apima vidinius mokymus, vedamus išorės ekspertų ir skirtus komandos formavimui. Šiuose mokymuose dalyvauja vadovai ir vidurinės grandies vadovai.
		2021 m. vidutinė mokymų trukmė, tenkanti vienam darbuotojui, buvo 9 valandos (paskaičiuota pagal vidinių mokymų, kuriuos vykdo Bendrovė, trukmę) – 7 valandomis mažiau nei 2020 m.
		Darbuotojų, kėlusių savo kvalifikaciją, pasiskirstymas pagal lytį: moterims teko 230 valandų mokymų, o vyrams – 3.601 mokymo valanda. Šis skirtumas paaiškinamas tuo, kad vyrai didesne dalimi užima pareigas, kurioms reikalingas specialus profesinis techninis mokymas.
		Mokymo valandų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas: vadovai – 520 mokymo valandų, specialistai – 1.143 mokymo valandos, darbininkai – 2.168 mokymo valandos.
404-2	Programos, skirtos atnaujinti darbuotojų įgūdžius, ir padėti įveikti pereinamąjį laikotarpį	Bendrovė neturi esamiems darbuotojams skirtų specialiųjų mokymų programų, išskyrus tas, kurios reikalingos nuolat atnaujinti turimus sertifikatus ar licencijas. Šiai dienai Bendrovė nefiksuoja informacijos apie darbuotojų dalyvavimą šiose mokymo programose pagal lytį.

		darbo).					Bendrovė neturi pereinamojo laikotarpio programų tiems, kurie išeina į pensiją (arba yra atleidžiami iš
404-3	Procentinė dalis darbuotojų, gaunančių reguliarius veiklos ir karjerus vertinimus	vertinimo kaip sudėtinės darbuotojų mokymo ir švietimo programos dalies.					Šios dalies neįtraukimas į Ataskaitą yra leidžiamas remiantis GRI standarto 101 3.2. dalimi. Neturima išsamios informacijos, reikalingos šios dalies parengimui. Bendrovė šiuo metu nevykdo šios veiklos
	GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės (2016)
405-1	Vadovaujančių asmenų ir darbuotojų santykis	Stebėtojų tarybą sudaro 6 nariai – informacijos apie šios tarybos narių amžių.					5 vyrai ir 1 moteris, kurie nėra Bendrovės darbuotojai. Bendrovė neturi
		Valdybą sudaro 5 nariai - m., 4 asmenys –	nuo 30 iki 50 m.				visi vyrai, kurie nėra Bendrovės darbuotojai. Jų amžius: 1 asmuo – vyresnis nei 50
		Darbuotojų profesinės sveikatos ir saugos komitetą sudaro 3 nariai – nuo 30 iki 50 m., o vienas yra vyresnis nei 50 m.					2 moterys ir 1 vyras. 2 asmenims yra
		Audito komitetas šiuo metu sudarytas iš 3 narių: 1 moteris ir 2 vyrai. Iš jų: vienam asmeniui yra nuo 30 iki 50 m. ir du yra vyresni nei 50 m.
							AB "Kauno energija, UAB "GO Energy" ir AB "Petrašiūnų katilinė" darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį:
			<30	30 to 50	Over 50 Virš 50	Total Viso
		Vyrai	19	117	137	273
		Moterys	11	41	52	104
		Viso	30	158	189	377
					Vyrai	72,4%
					Moterys	38,1%
		Vadovų pasiskirstymas pagal lytį Bendrovėje:
			Viso vadovų		Moterys	Vyrai
		AB "Kauno energija			5	15

		UAB "GO Energy LT" 0 1 AB "Petrašiūnų katilinė" 0 1
		Bendrovė neturi duomenų apie darbuotojų priklausymą mažumoms ar pažeidžiamoms grupėms.
405-2	Bazinis atlyginimas ir moterų atlyginimų santykis su vyrų atlyginimais	Tose pačiose pareigose dirbančių ir tokią pačią kvalifikaciją turinčių moterų ir vyrų atlyginimas Bendrovėje nesiskiria.
	GRI 406: Nediskriminavimas (2016)
406-1	Diskriminacijos atvejai ir veiksmai, kurių imtasi juos spręsti	2021 m. Bendrovėje neužfiksuota jokių diskriminacijos atvejų.
	GRI 407: Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis (2016)
407-1	Subjektai, kuriems gali kilti rizika dėl teisės burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis	Nėra jokių rizikos veiksnių, kurie apribotų darbuotojų teises laisvai burtis į asociacijas ar kolektyviai derėtis. Visi Bendrovės (ir jos grupės dukterinių įmonių) darbuotojai yra laisvi burtis į bet kokias asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio. Bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai 2021 m. gruodžio 31 d. priklausė 92 nariai.
		Bendrovėje veikia kolektyvinė sutartis, kurioje aptarti ne tik visi su darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai, bet taip pat mokymosi bei profesinio tobulinimosi, socialinės apsaugos aspektai.
GRI 408: Vaikų darbas (2016)
408-1	Subjektai, kuriems kyla didelė incidentų, susijusių su vaikų darbu, rizika	Bendrovėje ir jos dukterinėse įmonėse vaikų darbas nenaudojamas. Taip pat Bendrovės veikloje ar jos tiekėjų, su kuriais Bendrovė dirba, įmonėse nepasireiškia veiksniai, kurie galėtų būti vertinami kaip turintys aukštą incidentų, susijusių su vaikų darbu, riziką.
GRI 409: Priverstinis darbas (2016)
409-1	Subjektai, kuriems kyla didelė incidentų, susijusių su priverstiniu darbu, rizika	Bendrovėje ir jos dukterinėse įmonėse priverstinis darbas nenaudojamas. Taip pat Bendrovės veikloje ar jos tiekėjų, su kuriais Bendrovė dirba, įmonėse nepasireiškia veiksniai, kurie galėtų būti vertinami kaip turintys aukštą incidentų, susijusių su priverstiniu darbu, riziką.
GRI 415: Viešoji politika (2016)

415-1	Politinis indėlis	Jokios finansinės ar natūrinės politinės pagalbos nebuvo suteikta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai tiek kalbant apie Bendrovę, tiek apie jos dukterines įmones.
	GRI 416: Vartotojų sveikata ir sauga (2016)
416-1	Produktų ir paslaugų įtakos sveikatai bei saugai vertinimas	Nėra svarbių produktų ar paslaugų kategorijų, kurių įtaką sveikatai ir saugai reiktų įvertinti siekiant juos pagerinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, darbuotojų atžvilgiu, Bendrovė turi eilę reguliarių sveikatos ir saugos patikrinimų bei vertinimų, kurie yra dalis Bendrovės teisinės darbo praktikos.
416-2	Nelaimingi atsitikimai, susiję su produktams ir paslaugoms nustatytų reikalavimų, siekiant išvengti neigiamo poveikio įtakos sveikatai bei saugai, nesilaikymu	Bendrovė nėra nustačiusi ar registravusi taisyklių nesilaikymo ir/ar savavališko elgesio.
GRI 418: Klientų privatumas (2016)
418-1	Pagrįsti skundai dėl klientų privatumo pažeidimų ir klientų duomenų praradimų	Bendrovė negavo pagrįstų skundų iš išorės ar prižiūrinčiųjų institucijų. Taip pat 2021 m. nebuvo užfiksuota klientų duomenų nutekėjimo, vagysčių ar praradimų.