INVL Baltic Farmland

Annual Report • Feb 28, 2023

ŠIS .PDF FAILAS NĖRA OFICIALI BENDROVĖS METINĖ INFORMACIJA, KADANGI PATEIKIAMAS NE ESEF FORMATU. TAI YRA METINĖS INFORMACIJOS KOPIJA. OFICIALIĄ METINĘ INFORMACIJĄ .ZIP FORMATU SU XBRL ŽYMENIMIS GALITE RASTI BENDROVĖS INTERNETO SVETAINĖJE ATASKATIŲ SKILTYJE BEI KAIP PRIEDĄ PRIE NASDAQ SKELBIAMO PRANEŠIMO APIE AUDITUOTĄ METINĘ INFORMACIJĄ.

AB "INVL Baltic Farmland"

konsoliduotasis metinis pranešimas, konsoliduotosios ir Bendrovės 2022 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje

Eglė Surplienė, Bendrovės direktorė kvalifikuotu el. parašu pasirašo konsoliduotąsias ir Bendrovės finansines ataskaitas už 2022 m., konsoliduotąjį 2022 m. metinį pranešimą bei atsakingų asmenų patvirtinimą.

Raimondas Rajeckas,

Pagal sutartį apskaitą įgaliotas vesti asmuo kvalifikuotu el. parašu pasirašo konsoliduotąsias ir Bendrovės finansines ataskaitas už 2022 m. bei atsakingų asmenų patvirtinimą.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2023 m. vasario 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Banko informacijos atskleidimo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsniu, AB "INVL Baltic Farmland" vadovybė patvirtina, kad mūsų žiniomis pateikiamos Konsoliduotosios ir bendrovės 2022 m. finansinės ataskaitos yra sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir atitinka tikrovę bei teisingai parodo AB "INVL Baltic Farmland" bei bendrą konsoliduotąjį įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ar nuostolius ir pinigų srautus.

Pateiktame konsoliduotajame 2022 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, bendrovės ir bendra konsoliduotųjų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymais.

PRIDEDAMA:

• 1. Konsoliduotosios ir bendrovės 2022 m. finansinės ataskaitos.
• 1. 2022 m. konsoliduotasis metinis pranešimas.

Direktorė Eglė Surplienė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Finansinės apskaitos paslaugų teikėjas: AB "Invalda INVL" Pagal sutartį apskaitą vesti įgaliotas asmuo Raimondas Rajeckas

(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

AB "INVL Baltic Farmland" Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 279 0601 El. p. farmland@invaldalt.com

Įmonės kodas: 303299781 PVM kodas: LT100009222813 A.s. LT934010051001989356 Luminor bank AS Registro tvarkytojas VĮ "Registrų centras

TURINYS

	KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:
	PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE BENDROVĘ 4
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 5
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 6
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 7
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 9
	FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 10
1	BENDROJI INFORMACIJA10
2	REIKŠMINGŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS 11
3	FINANSINIS RIZIKOS VALDYMAS19
	3.1. Finansinės rizikos veiksniai 19
	3.2. Kapitalo valdymas 21
4	TIKROSIOS VERTĖS VERTINIMAS22
5	DUKTERINĖS ĮMONĖS 23
6	INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS IR VEIKLOS NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI 24
7	SUSITARIMAS DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ ADMINISTRAVIMO26
8	PELNO MOKESTIS26
9	PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI 28
10	INVESTICINIS TURTAS28
11	FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL KATEGORIJAS29
12	DUKTERINĖMS ĮMONĖMS SUTEIKTOS PASKOLOS, VERTINAMOS AMORTIZUOTA SAVIKAINA 30
13	PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAI IR KITOS GAUTINOS SUMOS 31
14	ĮSTATINIS KAPITALAS, SAVŲ AKCIJŲ ĮSIGIJIMAS IR REZERVAI32
15	DIVIDENDAI33
16	SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI33
17	ĮTAKA DĖL RUSIJOS FEDERACIJOS KARINĖS INVAZIJOS Į UKRAINĄ 34
	KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 35

PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE BENDROVĘ

Valdyba

• p. Alvydas Banys (valdybos pirmininkas)
• p. Indrė Mišeikytė
• p. Tomas Bubinas (nuo 2022 m. balandžio 27 d.)
• p. Darius Šulnis (iki 2022 m. balandžio 27 d.)

Vadovybė

p. Eglė Surplienė (direktorė)

Buveinės adresas ir įmonės kodas

Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva

Įmonės kodas 303299781

Bankai

Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AB Šiaulių bankas

Auditorius

UAB "PricewaterhouseCoopers" J. Jasinskio g. 16B, Vilnius, Lietuva

Šias finansines ataskaitas vadovybė pasirašė ir patvirtino išleidimui 2023 m. vasario 28 d.

Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu

p. Eglė Surplienė p. Raimondas Rajeckas Direktorė Pagal sutartį apskaitą vesti įgaliotas asmuo Finansinės apskaitos paslaugų teikėjas: AB "Invalda INVL"

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2022 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pajamos	6	722	665	-	-
Palūkanų pajamos		-	-	144	163
Kitos pajamos Dukterinių įmonių grynojo pelno dalis, apskaityta naudojant		6	24	-	-
nuosavybės metodą	5	-	-	1.901	1.313
Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas	10	1.922	1.256	-	-
Žemės sklypų administravimo mokesčiai Teisinių, profesinių paslaugų ir vertybinių popierių administravimo	7	(170)	(175)	-	-
mokesčio sąnaudos		(130)	(72)	(58)	(35)
Pirkėjų įsiskolinimų (vertės sumažėjimas)/jo atstatymas	13	-	1	-	-
Tiesioginės veiklos sąnaudos, susijusios su turtu		(23)	(23)	-	-
Išmokos darbuotojams		(10)	(10)	(2)	(2)
Kitos veiklos sąnaudos		(7)	(11)	(5)	(11)
Veiklos pelnas		2.310	1.655	1.980	1.428
Finansinės veiklos sąnaudos		-	-	-	-
Pelnas prieš apmokestinimą		2.310	1.655	1.980	1.428
Pelno mokesčio sąnaudos	8	(342)	(244)	(12)	(17)
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO GRYNASIS PELNAS		1.968	1.411	1.968	1.411
Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį		-	-	-	-
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO		1.968	1.411	1.968	1.411
Priskirtinos: Patronuojančios įmonės akcininkams		1.968	1.411	1.968	1.411
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (eurais)	9	0,61	0,44

Konsoliduotoji ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2022 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė			Bendrovė
	Pasta bos	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.		2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Investicinis turtas	10	18.092	16.620	-	-
Investicijos į dukterines įmones, apskaitytos naudojant nuosavybės metodą	5	-	-	13.130	11.436
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos, vertinamos amortizuota savikaina	12	-	-	3.006	3.529
Ilgalaikio turto iš viso		18.092	16.620	16.136	14.965
Trumpalaikis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos	13	126	170	10	19
Dukterinės įmonėms suteiktos paskolos, vertinamos amortizuota savikaina (sukauptos palūkanos) Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių	12	-	-	30	18
sąnaudos		2	1	2	1
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3.1	199	144	61	27
Trumpalaikio turto iš viso		327	315	103	65
TURTO IŠ VISO		18.419	16.935	16.239	15.030
Nuosavas kapitalas Kapitalas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	14	955	955	955	955
Savos akcijos	14	(203)	(203)	(203)	(203)
Akcijų priedai		1.387	1.387	1.387	1.387
Rezervai	14	3.237	3.237	3.211	3.211
Nepaskirstytasis pelnas		10.759	9.566	10.785	9.592
Nuosavo kapitalo iš viso		16.135	14.942	16.135	14.942
Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	8	2.023	1.798	-	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		2.023	1.798	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams		47	67	2	5
Mokėtinas pelno mokestis		118	54	12	17
Gauti išankstiniai apmokėjimai		-	8	-	-
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai		96	66	90	66
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		261	195	104	88
Įsipareigojimų iš viso		2.284	1.993	104	88
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		18.419	16.935	16.239	15.030

Konsoliduotoji ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

					Rezervai
Grupė	Pastabos	Įstatinis kapitalas	Savos akcijos	Akcijų priedai	Privalomasis rezervas	Savų akcijų supirkimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. likutis		955	(203)	1.387	158	3.079	8.639	14.015
2021 m. grynasis pelnas		-	-	-	-	-	1.411	1.411
2021 m. bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	1.411	1.411
Dividendų skyrimas	15	-	-	-	-	-	(484)	(484)
Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso, pripažintų tiesiogiai nuosavybėje		-	-	-	-	-	(484)	(484)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis		955	(203)	1.387	158	3.079	9.566	14.942
2022 m. grynasis pelnas		-	-	-	-	-	1.968	1.968
2022 m. bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	1.968	1.968
Dividendų skyrimas	15	-	-	-	-	-	(775)	(775)
Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso, pripažintų tiesiogiai nuosavybėje		-	-	-	-	-	(775)	(775)
2022 m. gruodžio 31 d. likutis		955	(203)	1.387	158	3.079	10.759	16.135

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

					Rezervai
Bendrovė	Pastabos	Įstatinis kapitalas	Savos akcijos	Akcijų priedai	Privalomasis rezervas	Savų akcijų supirkimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. likutis		955	(203)	1.387	132	3.079	8.665	14.015
2021 m. grynasis pelnas		-	-	-	-	-	1.411	1.411
2021 m. bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	1.411	1.411
Dividendų skyrimas	15	-	-	-	-	-	(484)	(484)
Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso, pripažintų tiesiogiai nuosavybėje		-	-	-	-	-	(484)	(484)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis		955	(203)	1.387	132	3.079	9.592	14.942
2022 m. grynasis pelnas		-	-	-	-	-	1.968	1.968
2022 m. bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	-	1.968	1.968
Dividendų skyrimas	15	-	-	-	-	-	(775)	(775)
Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso, pripažintų tiesiogiai nuosavybėje		-	-	-	-	-	(775)	(775)
2022 m. gruodžio 31 d. likutis		955	(203)	1.387	132	3.079	10.785	16.135

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2022 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	Pasta -bos	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas		1.968	1.411	1.968	1.411
Nepiniginių straipsnių ir nepagrindinės veiklos koregavimai:
Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas Dukterinių įmonių grynojo pelno dalis, apskaityta naudojant	10	(1.922)	(1.256)	-	-
nuosavybės metodą	5	-	-	(1.901)	(1.313)
Palūkanų pajamos		-	-	(144)	(163)
Atidėtieji pelno mokesčiai	8	225	190	-	-
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos	8	117	54	12	17
Vertės sumažėjimas	13	-	(1)	-	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		36	29	9	(12)
Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas)		(1)	1	(1)	1
Skolų tiekėjams (sumažėjimas) padidėjimas		(28)	(66)	(11)	(4)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas		22	13	16	7
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		417	375	(52)	(56)
Sumokėtas pelno mokestis		(53)	(57)	(17)	(21)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		364	318	(69)	(77)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Investicinio turto įsigijimas		-	-	-	-
Investicinio turto pardavimo pajamos	10	450	-	-	-
Dukterinių įmonių įstatinio kapitalo didinimas	5	-	-	(3)	-
Gauti dividendai	5	-	-	210	-
Suteiktos paskolos	12	-	-	-	(50)
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	12	-	-	543	464
Gautos palūkanos	12	-	-	112	135
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		450	-	862	549
Finansinės veiklos pinigų srautai
Pinigų srautai, susiję su Grupės akcininkais:
Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės akcininkams	15	(759)	(476)	(759)	(476)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(759)	(476)	(759)	(476)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		55	(158)	34 -	(4) -
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		144	302	27	31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		199	144	61	27

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "INVL Baltic Farmland" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji įkurta 2014 m. balandžio 29 d. nuo AB "Invalda INVL" (įmonės kodas 121304349) atskyrus 14,45 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalį. Tokiu būdu Bendrovei buvo perduotos įmonės, investuojančios į žemės ūkio paskirties žemę ir ją nuomojančios (toliau – Atskyrimas).

Grupę sudaro Bendrovė ir jai tiesiogiai priklausančios dukterinės įmonės (toliau – Grupė, 5 pastaba).

Buveinės adresas yra: Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva.

Bendrovė valdo įmonių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas bei finansuoja šias įmones. Šiuo metu Bendrovei priklauso 100 proc. 18-kos įmonių akcijų. Minėtos įmonės valdo apie 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje (detalus dukterinių įmonių sąrašas pateiktas 5 pastaboje), kuri nuomojama ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Bendrovė pagrindinį dėmesį skiria turimų žemės sklypų kokybės gerinimui ir ekologiniam tvarumui. Grupė veikia tik viename – žemės ūkio paskirties žemės – segmente.

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės ir tinkamos investuotojams, kuriuos tenkina grąža iš nuomos bei galimas pelnas iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos kainos nustatomos pasaulio rinkose, ši investicija leidžia dalyvauti pasaulinėje maisto tiekimo grandinėje.

Bendrovės akcininkais 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo:

	2022 m.		2021 m.
	Turimų akcijų skaičius	Akcijų dalis (%)	Turimų akcijų skaičius	Akcijų dalis (%)
UAB "LJB Investments" (kontroliuojantis akcininkas p. Alvydas Banys)	977.751	29,70	977.751	29,70
p. Irena Ona Mišeikienė	931.831	28,31	931.831	28,31
UAB "Lucrum investicija" (vienintelis	415.628	12,63	469.628	14,27
akcininkas p. Darius Šulnis)
p. Alvydas Banys	252.875	7,68	252.875	7,68
p. Ilona Šulnienė	239.000	7,26	185.000	5,62
p. Greta Mišeikytė	65.758	2,00	65.758	2,00
p. Indrė Mišeikytė	64.450	1,96	64.450	1,96
Bendrovė (savos akcijos)	63.039	1,92	63.039	1,92
Kiti smulkūs akcininkai	281.217	8,54	281.217	8,54
Iš viso	3.291.549	100,00	3.291.549	100,00

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro, yra paprastosios akcijos ir 2022 m. bei 2021 m. gruodžio 31 d. jos buvo pilnai apmokėtos. Dukterinės įmonės 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų neturėjo.

Bendrovės akcijos nuo 2014 m. birželio 4 d. įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

2022 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2 darbuotojai, o Bendrovėje – 1 darbuotojas. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2 darbuotojai, o Bendrovėje – 1 darbuotojas.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi teisę nepatvirtinti metinių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusių metų finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Rengimo pagrindas

Atitikties patvirtinimas

Konsoliduotosios Grupės ir atskirosios Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus investicinį turtą, vertinamą tikrąja verte. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos tūkstančiais eurų ir suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK aiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais (nuo 2022 m. sausio 1 d.) Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti naujus ir pakeistus TFAS bei TFAAK aiškinimus:

− 2018–2020 m. ciklo TFAS metiniai patobulinimai (1-ojo TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą", 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės", 16-ojo TFAS "Nuoma", 41-ojo TAS "Žemės ūkis" pataisos) ir siauros apimties 16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai", 37-ojo TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas", 3-ojo TFAS "Verslo jungimai" pataisos (taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d.).

Visos nuo 2022 m. sausio 1 d. pradėtos taikyti standartų pataisos neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės 2022 m. finansinėms ataskaitoms.

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję ir anksčiau laiko nepradėti taikyti standartai

1-ojo TAS pataisos ir 2-ojo TFAS praktinio vadovo pataisos: "Apskaitos politikos atskleidimas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.)

1-asis TAS buvo pakeistas, reikalaujant įmones atskleisti reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne reikšmingų apskaitos principų apibendrinimą. Pataisa pateikia reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžimą. Pataisa taip pat paaiškina, kad apskaitos politikos informacija laikoma, kad bus reikšminga, jei finansinių ataskaitų vartotojai be jos negalėtų suprasti kitą reikšmingą informaciją finansinėse ataskaitose. Pataisa pateikia apskaitos politikos informacijos pavyzdžius, kurie tikėtina būtų laikomi reikšmingi įmonės finansinėse ataskaitose. Be to,1-ojo TAS pataisa paaiškina, kad nereikšminga apskaitos politikos informacija turi būti neatskleista. Jei ji atskleidžiama, ji neturi užgožti reikšmingą apskaitos politikos informaciją. Palaikant pakeitimą, 2-asis TFAS praktikos vadovas "Sprendimai dėl reikšmingumo" buvo pakeistas, kad pateiktų gaires, kaip taikyti reikšmingumo koncepcija apskaitos politikos atskleidimams. Grupė ir Bendrovė šiuo metu peržiūri apskaitos politikos atskleidimus, siekdama užtikrinti atitiktį pakeistiems reikalavimams.

8-ojo TAS pataisos "Apskaitinių įvertinimų apibrėžimas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.)

8-ojo TAS pataisos paaiškina, kaip įmonės turi atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių vertinimų pakeitimų. Grupė ir Bendrovė nesitiki, kad pataisos turės reikšmingą įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

Kitos standartų pataisos ir nauji standartai, kurie yra patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję, yra neaktualūs Grupei ir Bendrovei.

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

Standartų pataisos ir nauji standartai, kurie dar nėra patvirtinti taikymui ES, yra neaktualūs Grupei ir Bendrovei.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.2. Konsolidavimo pagrindas

Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos už tuos pačius ataskaitinius metus, kaip ir patronuojančios įmonės, taikant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės – tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinės įmonės yra pilnai konsoliduojamos nuo įsigijimo datos, kuri yra data, kada Grupė įgyja kontrolę, ir yra konsoliduojamos tol, kol ši kontrolė prarandama. Konsoliduojant pilnai eliminuojami visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai, pajamos ir sąnaudos bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Grupės įmonių tarpusavio sandorių, kurie yra apskaitomi turte.

Kai Grupė praranda kontrolę, bet kokia likusi investicija į buvusiąją dukterinę įmonę yra įvertinama tikrąja verte, atitinkamą balansinės vertės pokytį pripažįstant pelne arba nuostoliuose. Ši tikroji vertė yra laikoma pradine investicijos įsigijimo verte vėlesniam investicijų į asocijuotąją įmonę, bendrąją įmonę arba finansinio turto pripažinimui. Bet kurios sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, susijusios su ta įmone, turi būti apskaitomos taip, tarytum Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Vadinasi, sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos atitinkamai į pelną (nuostolius) arba į nepaskirstytąjį pelną.

2.3. Funkcinė ir pateikimo valiutos

Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės ir Grupės funkcinė bei pateikimo valiuta. Euro kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas.

Kadangi šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais eurų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

2.4. Verslo jungimai ir prestižas

Grupė naudoja įsigijimo metodą verslo jungimų apskaitai. Atlygis, sumokėtas įsigyjant dukterinę įmonę, lygus perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų buvusiems įsigyjamojo ūkio subjekto savininkams bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių sumai. Šis atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, atsirandančio iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas bei prisiimti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra vertinami pirminio pripažinimo metu įsigijimo datos tikrąją verte, išskyrus ribotas išimtis. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė pasirinktinai vertina įsigyjamo ūkio subjekto nekontroliuojančią dalį tikrąja verte arba pripažinto įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga nekontroliuojančia dalimi.

Kai Grupė įsigyja verslą, ji turi sugrupuoti arba apibrėžti įsigytą identifikuojama turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, remdamasi sutartinėmis, ekonominėmis sąlygomis ir kitomis atitinkamomis sąlygomis, esančiomis įsigijimo datą.

Perleisto atlygio, bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos ir įsigijimo datą įgijėjo turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis virš identifikuojamo Grupės įsigyto grynojo turto dalies tikrosios vertės yra pripažįstamas prestižu. Jei šiuo atveju susidaro neigiamas skirtumas (pirkimo pigiau nei rinkos kaina atveju), tai jis pripažįstamas iš karto pelne arba nuostoliuose.

2.5. Investicinis turtas

Žemė, įsigyjama norint gauti ilgalaikės nuomos pajamų ir tikintis naudos iš turto vertės išaugimo, priskiriama investiciniam turtui.

Pradinio pripažinimo momentu investicinis turtas vertinamas įsigijimo verte, įskaitant su sandoriu susijusias sąnaudas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos sąlygas ataskaitų parengimo dieną. Pelnas ar nuostoliai atsiradę dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo yra apskaitomi laikotarpio, kai jie atsiranda, pelne arba nuostoliuose.

Investicinio turto nurašymas yra atliekamas tik tada, kai turtas yra parduodamas arba kai visam laikui nutraukiamas jo naudojimas, o iš jo pardavimo nesitikima jokios ekonominės naudos ateityje. Bet koks pelnas ar nuostoliai nurašius arba pardavus investicinį turtą yra pripažįstami atitinkamų metų bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostoliai)".

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovė)

Bendrovės investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos naudojant nuosavybės metodą.

Taikant nuosavybės metodą investicijos į dukterines įmones finansinės būklės ataskaitoje apskaitomos įsigijimo savikaina plius Bendrovei tenkančios dukterinės įmonės grynojo turto dalies pokyčiai, atsiradę po įsigijimo. Dukterinių įmonių prestižas yra įtrauktas į investicijų balansinę vertę ir jis nei amortizuojamas, nei individualiai vertinamas vertės sumažėjimui nustatyti. Dukterinės įmonės veiklos rezultatų dalis, tenkanti Bendrovei, yra parodoma bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jei pakeitimas buvo apskaitytas dukterinės įmonės kitose bendrosiose pajamose, Bendrovė pripažįsta sau tenkančią pasikeitimų dalį bei atskleidžia pasikeitimus kitose bendrosiose pajamose. Bendrovei tekantys dukterinės įmonės grynojo turto pokyčiai, kurie nėra pripažįstami dukterinės įmonės pelne (nuostoliuose) arba kitose bendrosiose pajamose, yra pripažįstami nuosavybėje. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai dėl sandorių (nebent sandoris pateikia įrodymus, kad perleisto turto vertė yra sumažėjusi) tarp Bendrovės ir dukterinių įmonių yra eliminuojami, atsižvelgiant į turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį.

Dukterinės įmonės ir Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo datos yra tos pačios ir dukterinių įmonių apskaitos politika atitinka Bendrovės taikomą politiką panašiomis aplinkybėmis vykdomiems sandoriams ir įvykiams. Po nuosavybės metodo pritaikymo, Bendrovė nustato, ar reikia pripažinti papildomą Bendrovės investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimą. Bendrovė kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną nusprendžia, ar yra objektyvių įrodymų, jog investicijos į dukterines įmones nuvertėjo. Jei tokių įrodymų yra, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimą, kurį sudaro skirtumas tarp dukterinių įmonių atsiperkamosios vertės ir jos balansinės vertės, ir jį pripažįsta bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu Bendrovei tenkanti dukterinės įmonės nuostolių dalis yra lygi arba viršija Bendrovės turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį, įskaitant bet kokias kitas negarantuotas gautinas sumas, Bendrovė nuostolių toliau nebepripažįsta, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrovė prisiėmė įsipareigojimus arba atliko mokėjimus, susijusius su dukterinės įmonės įsipareigojimų įvykdymu.

2.7. Finansinis turtas

9-ojo TFAS taikymo sričiai priskirtas finansinis turtas skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant arba kitomis bendrosiomis pajamomis, arba pelnu ar nuostoliais) arba finansinį turtą, vertinamą amortizuota savikaina. Klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto taikomo finansinio turto valdymo modelio ir sutartinių pinigų srautų sąlygų.

Kadangi verslo modelis, taikomas Grupės ir Bendrovės finansiniam turtui, yra laikyti turtą, siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus, bei jie yra pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai, todėl Grupė ir Bendrovė turi tik amortizuota savikaina vertinamą finansinį turtą. Šis turtas apima pirkėjų įsiskolinimus ir kitas gautinas sumas, suteiktas paskolas, pinigus ir pinigų ekvivalentus. Grupė ir Bendrovė perklasifikuoja skolos priemones tik tuomet, kai jų tokio turto valdymo verslo modelis pasikeičia.

Finansinis turtas pripažįstamas tuomet, kai Grupė ir Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinio turto pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas, kuomet baigiasi arba perduodamos teisės gauti pinigų srautus iš finansinio turto ir Grupė ir Bendrovė perdavė iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir jos teikiamą naudą.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina jo tikrąja verte, pridedant finansinio turto įsigijimui tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas tuo atveju, jei finansinis turtas nėra vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Sandorio išlaidos, susijusios su finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, pripažįstamos sąnaudomis pelne arba nuostoliuose.

Turtas, kuris laikomas sutartyje numatytiems pinigų srautams gauti, kuomet jie yra tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai, vertinamas amortizuota savikaina. Palūkanų pajamos iš tokio finansinio turto apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą ir bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikiamos "Palūkanų pajamų" straipsnyje. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl turto pripažinimo nutraukimo, tiesiogiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Vertės sumažėjimo nuostoliai pateikiami atskirame bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.8. Finansinio turto vertės sumažėjimas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė su amortizuota savikaina vertinamu finansiniu turtu susijusius tikėtinus kredito nuostolius vertina remdamasi į ateitį orientuota informacija. Taikant vertės sumažėjimo metodologiją atsižvelgiama, ar kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi.

Grupė ir Bendrovė taiko trijų pakopų modelį, skirtą finansinio turto, išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, vertės sumažėjimui nustatyti:

• − 1 pakopa likučiai, kurių kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento arba kurių kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra maža. Tokiam turtui pripažįstami 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai (TKN), o palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės (t. y. neatskaičius vertės sumažėjimo). 12 mėnesių TKN – tai tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl įsipareigojimų nevykdymo įvykių, galinčių įvykti per 12 mėnesių po finansinių ataskaitų parengimo dienos Tai ne tikėtinas pinigų trūkumas per 12 mėnesių laikotarpį, o visa turto kredito nuostolių suma, nustatyta pagal tikimybę, kad nuotoliai atsiras per artimiausius 12 mėnesių;
• − 2 pakopa likučiai, kurių kredito rizika yra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento (išskyrus atvejus, kuomet jų kredito rizika yra maža finansinių ataskaitų parengimo dieną), tačiau objektyvių įrodymų, kad jų vertė sumažėjo, nėra. Tokiam turtui pripažįstami galiojimo laikotarpio TKN, tačiau palūkanų pajamos skaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės. Galiojimo laikotarpio TKN – tai tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl visų galimų įsipareigojimų nevykdymo įvykių per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį. Tikėtini kredito nuostoliai – tai svertinis kredito nuostolių vidurkis, nustatytas atsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę;
• − 3 pakopa likučiai, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų parengimo dieną esama objektyvių įrodymų, kad jų vertė sumažėjo. Tokiam turtui pripažįstami galiojimo laikotarpio TKN ir palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo grynosios balansinės vertės (t. y. atėmus vertės sumažėjimą).

Suteiktų paskolų kredito rizika laikoma maža, jei šių finansinių priemonių įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža, skolininkas yra labai pajėgus įvykdyti sutartyje numatytų pinigų srautų įsipareigojimus artimiausioje ateityje.

Finansinio turto vertė laikoma dėl kredito rizikos sumažėjusia, jeigu finansinių ataskaitų parengimo dieną esama objektyvių jo vertės sumažėjimo įrodymų. Vertės sumažėjimo įrodymo pavyzdžiu gali būti požymiai, kad skolininkai ar skolininkų grupė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, neatlieka mokėjimų ar vėluoja juos atlikti, tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kitoks finansinis reorganizavimas.

Finansinis turtas (visas ar iš dalies) nurašomas, jei nėra pagrįstų lūkesčių jį atgauti. Požymiai, kad nėra pagrįstų lūkesčių atgauti finansinį turtą, be kita ko, apima skolininko nemokumo arba reikšmingų finansinių sunkumų tikimybę. Sumažėjusios vertės skolų pripažinimas nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip sumos, kurių negalima atgauti.

Pirkėjų įsiskolinimams ir kitoms gautinoms sumoms Grupė taiko 9-jame TFAS numatytą supaprastintą metodą, kuriuo remiantis tikėtini galiojimo laikotarpio nuostoliai turi būti pripažįstami nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo momento. Pirkėjų įsiskolinimai priskiriami 2-ajai arba 3-iajai pakopai:

• − 2 pakopa gautinos sumos, kurioms buvo taikomas supaprastintas metodas tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams įvertinti, išskyrus tam tikrus pirkėjų įsiskolinimus, priskiriamus 3 pakopai;
• − 3 pakopa pirkėjų įsiskolinimai, kurie pradelsti ilgiau nei 360 dienų arba atskirai identifikuojami kaip sumažėjusios vertės.

Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į nuomos mokėjimo per 36 mėnesių laikotarpį iki finansinių ataskaitų parengimo dienos profilius ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šį laikotarpį. Istoriniai nuostolių rodikliai koreguojami atsižvelgiant į esamą ir į ateitį orientuotą informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos nuomininkų galimybėms grąžinti skolą. Tokia į ateitį orientuota informacija apima:

• − ekonominių, reguliavimo, technologinių ir aplinkosaugos veiksnių pokyčius (tokius kaip pramonės sektoriaus perspektyvos, BVP, užimtumas ir politika);
• − išorinės rinkos rodiklius; ir
• − nuomininkų bazę.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis nei 3 mėnesiai.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.

2.10. Finansiniai įsipareigojimai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį įsipareigojimą tuomet, kai ji tampa sutartyje numatytų teisių ir pareigų šalimi.

Visi finansiniai įsipareigojimai iš pradžių apskaitoje pripažįstami tikrąja verte, atimant finansinio įsipareigojimo išleidimui tiesiogiai priskiriamas sandorio išlaidas tuo atveju, jei finansinis įsipareigojimas nėra vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą iš tiekėjų įsigytas prekes arba jų suteiktas paslaugas. Skolos tiekėjams priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Į skolas tiekėjams įtraukti finansiniai įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina. Įsipareigojimo, už kurį nemokamos palūkanos, tikroji vertė yra jo diskontuota grąžinimo suma. Jei įsipareigojimo įvykdymo terminas yra trumpesnis nei vieni metai, diskontavimas netaikomas.

2.11. Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant gautas įplaukas. Jeigu grupės įmonės įsigyja Bendrovės savų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.

2.12. Nuoma

Veiklos nuoma – kai Grupės įmonė yra nuomotoja

Turto nuoma, kai reikšminga su turto nuosavybe susijusios rizikos ir teikiamos naudos dalis pasilieka Grupės įmonei, yra laikoma veiklos nuoma. Įplaukos, įskaitant išankstinius apmokėjimus, pagal veiklos nuomos sutartis (atėmus visas nuomotojo suteiktas nuolaidas) bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos pajamomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį. Grupė apskaito veiklos nuomos pakeitimą kaip naują nuomą nuo pakeitimo įsigaliojimo datos ir iš anksto sumokėti ar sukaupti nuomos mokesčiai, susiję su pradine nuoma, laikomi naujos nuomos mokesčių dalimi.

Nuomos pajamų pripažinimas aprašytas 2.13. pastaboje.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.13. Pajamų pripažinimas

Pajamos apima nuomos pajamas, palūkanų pajamas ir kitas pajamas. Kitos pajamos apima delspinigius iš nuomininkų už pradelstus mokėjimus.

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos, gautos iš veiklos nuomos, kur Grupė yra nuomotojas, pripažįstamos pajamomis per nuomos laikotarpį pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Pirmines tiesiogines išlaidos, patiriamos pasirašant veiklos nuomos sutartį, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir pripažįstamos sąnaudomis per nuomos laikotarpį tuo pačiu pagrindu, kaip ir nuomos pajamos. Grupė pasirinko pripažinti nuomos pajamas, susijusias su kintamaisiais mokesčiais, kurie priklauso nuo indekso ar normos, tais laikotarpiais, kai indekso ar normos pokyčiai įvyksta. Kintamieji nuomos mokesčiai, kurie nepriklauso nuo indekso ar normos, yra pripažįstami nuomos pajamomis tais laikotarpiais, kai įvyko įvykis ar sąlyga, kuri yra šių mokesčių priežastis. Jeigu Grupė suteikia nuolaidų nuomininkams, šių nuolaidų savikaina pripažįstama pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per visą nuomos laikotarpį, atitinkamai sumažinant nuomos pajamas.

Nuomos pradžios datą Grupė įvertina, ar yra pagrįstai žinoma, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudos pasirinkimo teise nuomą nutraukti. Grupė atsižvelgia į visus susijusius faktus ir aplinkybes, kurie sukuria ekonomines paskatas nuomininkui pasinaudoti arba nepasinaudoti pasirinkimo teise, įskaitant bet kokius tikėtinus faktų ir aplinkybių pasikeitimus nuo pradžios datos iki tos datos, kada pasinaudojama pasirinkimo teise.

Pirmą ketvirtį nuomininkams yra išrašomos sąskaitos-faktūros nuomos mokesčiui, išskyrus kintamą dalį, susijusią su žemės mokesčiu. Ketvirtame ketvirtyje mokesčių inspekcijai pateikus žemės mokesčio paskaičiavimą, nuomininkams išrašomos sąskaitos-faktūros kintamai nuomos mokesčio daliai, susijusiai su žemės mokesčiu, ir pripažįstamos žemės mokesčio valstybei sąnaudos.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos apskaičiuojamos finansinio turto bendrajai balansinei vertei taikant faktinių palūkanų normą, išskyrus finansinį turtą, kurio vertė vėliau laikoma dėl kredito rizikos sumažėjusia. Jei finansinio turto vertė yra dėl kredito rizikos sumažėjusi, faktinių palūkanų norma taikoma finansinio turto grynajai balansinei vertei (atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo).

2.14. Segmentai

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam Bendrovėje sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojami kaip vienas – žemės ūkio paskirties žemės –segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.15. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Tokiu atveju, atitinkamai, pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) pripažįstamos tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių teisės aktais, patvirtintais ar iš esmės patvirtintais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Lietuvoje, kurioje veikia ir uždirba apmokestinamąjį pelną Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remdamasi sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.

2022 m. ir 2021 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Grupės įmonių, jei nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

Atidėtasis pelno mokestis yra pripažįstamas nuo laikinųjų skirtumų, susidarančių tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų balansinės vertės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, susijęs su investiciniu turtu, vertinamu tikrąja verte, yra nustatytas darant prielaidą, kad turto vertė bus susigrąžinta visa apimtimi per pardavimą.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą akcijų pardavimas neapmokestinamas, jei jos tenkina šias sąlygas: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ankstesnių metų mokestiniais nuostoliais galima padengti ne daugiau kaip 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra juridiškai pagrįsta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio turtą su ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimais ir kai atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra susiję su pelno mokesčiais, kuriais apmokestina ta pati mokesčių institucija tą patį apmokestinamą ūkio subjektą arba skirtingus apmokestinamus ūkio subjektus, kuomet ketinama užskaityti likučius grynosios vertės pagrindu.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.16. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė ir Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Premijų planai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.17. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, jei jie yra reikšmingi.

2.18. Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai

Rengdama finansines ataskaitas Bendrovės ir Grupės vadovybė priima tam tikrus sprendimus ir atlieka įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumoms, neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų parengimo dieną. Tačiau dėl šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumo iškyla rizika, kad bus reikšmingai koreguotos turto ar įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais.

Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities (istoriniais) įvykiais bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.

Sprendimai

Taikydama Grupės apskaitos politiką, vadovybė nėra priėmusi sprendimų, kurie turėtų reikšmingos įtakos šiose finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms.

Apskaitiniai įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės prielaidos dėl ateities ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvę įvertinimų neapibrėžtumo kiti pagrindiniai šaltiniai, dėl kurių iškyla didelė rizika, kad gali būti reikšmingai koreguojamos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau. Grupėje prielaidos ir įvertinimai remiasi duomenimis, buvusiais konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo metu. Esančios aplinkybės bei prielaidos dėl ateities aplinkybių gali pasikeisti dėl rinkos pokyčių ar priežasčių, nepriklausančių nuo Grupės. Tokie pokyčiai atsispindi prielaidose, kai jie įvyksta.

Toliau aprašytos reikšmingos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai rengiant šias finansines ataskaitas.

Investicinio turto tikroji vertė konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose

Investicinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis rinkos metodu, atsižvelgiant į palyginamo turto pardavimus rinkoje. Rinkos metodas grindžiamas panašių rinkos sandorių kainomis. Jos yra patikslinamos, atsižvelgiant į pagrindines turto savybes, tokias kaip žemės sklypo dydis ir našumas.

Investicinio turto tikroji vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 18.092 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 16.620 tūkst. eurų (plačiau aprašyta 10 pastaboje).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas

3.1. Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė pagrindinį dėmesį skiria finansinei, operacinei ir teisinei rizikoms. Rizika valdoma valdybos visos Grupės mastu (po žemės administravimo sutarties pasirašymo didžioji operacinės ir teisinės rizikos dalis bei kredito rizika valdoma trečiosios šalies UAB "INVL Farmland Management"). Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos. Siekiant apriboti operacinę riziką, kasmet atliekama dokumentų peržiūra. Tai taip pat leidžia apriboti teisines rizikas atsiradus ginčams bei užtikrinant, kad visa dokumentacija yra vietoje, tinkamos kokybės ir kad jį gali būti panaudota teisių pagrindimui. Teisinę riziką taip pat apriboja tai, jog šalys neteikia garantijų viena už kitą.

Pagrindinius Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos. Pagrindinis šių finansinių įsipareigojimų tikslas – padidinti Grupės ir Bendrovės veiklos finansavimą. Grupė ir Bendrovė turi įvairaus finansinio turto: pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, suteiktų paskolų bei tiesiogiai iš pagrindinės veiklos gaunamų pinigų. Grupė ir Bendrovė iki šiol nėra pasinaudojusi jokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir gautomis paskolomis, nes, vadovybės nuomone, tam nėra poreikio.

Pagrindinės iš finansinių priemonių kylančios rizikos yra rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kainos riziką), likvidumo rizika ir kredito rizika. Rizikos yra įvardintos ir aprašytos toliau.

Kredito rizika

Kredito rizika yra rizika, kad viena finansinės priemonės šalis patirs finansinių nuostolių, nes kita šalis neįvykdys savo prievolės. Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, nesumokėtų pirkėjų įsiskolinimų ir negrąžintų suteiktų paskolų. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo didelę kredito rizikos koncentraciją, susijusios su vienu nuomininku, su kuriuo nuomos sutartis nutraukta 2019 m. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. šio nuomininko įsiskolinimo likutis sudarė atitinkamai apie 83% ir 69% visų Grupės pirkėjų įsiskolinimų bendrąja verte (neatėmus nurašymo ir atidėjinio vertės sumažėjimui). Apie 84% nuomininko įsiskolinimo (106 tūkst. eurų) buvo nurašyta 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. būklei. Pirkėjų įsiskolinimo apskaitinė vertė atspindi galimybę susigrąžinti likusią sumą per PVM kredito nuo beviltiškų skolų taikymą. Kiti nuomininkai nesukelia reikšmingą kredito rizikos koncentraciją Grupei. Kredito rizika yra valdoma trečiosios šalies UAB "INVL Farmland Management" pagal sutartį (7 pastaba). Trečioji šalis siekia užtikrinti, kad nuomos sutartys būtų sudaromos tik su nuomininkais, turinčiais tinkamą kredito istoriją.

Maksimali kredito rizika, finansinio turto vertės sumažėjimas aprašyti 12 ir 13 pastabose. 13 pastaboje taip pat atskleista pirkėjų įsiskolinimo kredito rizikos pozicija. Sandorių, kurie vykdomi ne Lietuvoje, Grupė ir Bendrovė neturi.

Kredito riziką, kylančią dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, Grupė ir Bendrovė patiria dėl prekybos partnerių nevykdomų įsipareigojimų. Maksimali kredito rizikos suma lygi šių priemonių balansinei vertei.

Remiantis Europos indėlių draudimo schema, iki 100 tūkst. eurų vertės kiekvienos įmonės pinigai ir pinigu ekvivalentai bei indėliai kiekviename banke yra apdrausti. Visas Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis yra apdraustas. Todėl visiems pinigų likučiams būdinga žema kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną ir vertės sumažėjimo nuostolis, nustatytas pagal tikėtinus 12 mėnesių kredito nuostolius, yra nereikšmingas.

Pinigų ir jų ekvivalentų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus :

		Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.		2021 m.
"Moody" trumpalaikis reitingas
"Prime-1"	-	-	-	-
"Prime-2"	199	144	61	27
"Prime-3"	-	-	-	-
Ne "Prime"	-	-	-	-
	199	144	61	27

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Rinkos rizika

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupė neturi nei gautų, nei suteiktų paskolų. Bendrovė yra suteikusi dukterinėms įmonėms paskolas su fiksuota palūkanų norma vieneriems metams. Todėl Grupė ir Bendrovė nesusiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika.

Užsienio valiutos rizika

Grupės ir Bendrovės turimas turtas ir įsipareigojimai yra denominuoti tik eurais. Atsižvelgiant į tai, Grupė ir Bendrovė nesusiduria su užsienio valiutos rizika.

Kainos rizika

Grupė nesusiduria su finansinių priemonių kainų rizika, nes ji neturi jokių nuosavybės vertybinių popierių ar prekių, kuriomis prekiaujama biržoje. Bendrovė nesusiduria su finansinių priemonių kainų rizika, nes ji neturi jokių nuosavybės vertybinių popierių (išskyrus dukterines įmones, kurios apskaitomos naudojant nuosavybės metodą) ar prekių, kuriomis prekiaujama biržoje.

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį. Grupės ir Bendrovės likvidumo rizika kontroliuojama visos Grupės mastu. Iki šiol Bendrovė ir Grupė nebuvo susidūrusios su likvidumo trūkumu. Nuomos įplaukos ir pinigų likučiai yra pakankami, kad būtų įvykdyti visi įsipareigojimai.

Grupės likvidumo rodiklis (visas trumpalaikis turtas / visi trumpalaikiai įsipareigojimai) 2022 m. gruodžio 31 d. buvo apie 1,25 (2021 m. gruodžio 31 d. – 1,62). Bendrovės likvidumo rodiklis 2022 m. gruodžio 31 d. buvo apie 0,99 (2021 m. gruodžio 31 d. – 0,74).

Pateiktoje lentelėje apibendrinti Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Skolos tiekėjams	-	47	-	-	-	47
Kiti įsipareigojimai	72	23	-	-	-	95
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	72	70	-	-	-	142
Skolos tiekėjams	-	67	-	-	-	67
Kiti įsipareigojimai	56	7	-	-	-	63
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	56	74	-	-	-	130

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Pateiktoje lentelėje apibendrinti Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Skolos tiekėjams
Kiti įsipareigojimai	- 72	2 17	- -	- -		- 2 - 89
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	72	19	-	-		- 91
Skolos tiekėjams	-	5	-	-		- 5
Kiti įsipareigojimai	56	7	-	-		- 63
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	56	12	-	-		- 68

3.2. Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo akcininkams teikiamą naudą. Bendrovės vadovybė kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų atitinkamuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją Grupės vadovybei.

Grupės ir Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas. 2022 m. ir 2021 m. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir dukterinės įmonės, išskyrus vieną veiklos nevykdančią dukterinę įmonę 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d., laikėsi minėtos įstatymo nuostatos. Kol kas dar nėra planų koreguoti įstatymų reikalavimų neatitinkančios situacijos.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

4 Tikrosios vertės vertinimas

Turtas, apskaitomas tikrąja verte

Tikrosios vertės hierarchijos lygiai:

1 lygis: kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui ar įsipareigojimams;

2 lygis: kiti duomenys nei kotiruojama kaina įtraukta į 1 lygį, kurie yra stebimi tiesiogiai (kainos) arba netiesiogiai (išvesti iš kainų) dėl turto ar įsipareigojimo;

3 lygis: duomenys dėl turto ar įsipareigojimo, kurie nesiremia stebima rinkos informacija (nestebimi duomenys).

Šioje lentelėje pateiktas Grupės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte vertinamas turtas pagal tikrosios vertės nustatymo hierarchiją:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Grupės turtas
Investicinis turtas (10 pastaba)	-	18.092	-	18.092

Šioje lentelėje pateiktas Grupės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte vertinamas turtas pagal tikrosios vertės nustatymo hierarchiją:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Grupės turtas
Investicinis turtas (10 pastaba)	-	16.620	-	16.620

2022 ir 2021 m. nebuvo jokio turto judėjimo tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitose nebuvo įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Grupės ir Bendrovės pagrindinės finansinės priemonės, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte finansinės būklės ataskaitoje, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos.

Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų, skolų tiekėjams ir kitų mokėtinų sumų balansinė vertė 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo gan artima jų tikrajai vertei, nes jie yra trumpalaikiai ir diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Bendrovės suteiktų paskolų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanų normos. Jų vertė 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus atitinkamai 7 proc. ir 4,5 proc. palūkanų norma. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

5 Dukterinės įmonės

2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė šios tiesiogiai Bendrovės valdomos dukterinės įmonės:

Registracijos šalis vieta	Bendrovės tiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)	Veiklos pobūdis
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
Lietuva	100,00	Nevykdo veiklos
		ir veiklos vykdymo

Visos dukterinės įmonės yra konsoliduojamos.

Lentelėje pateikiami Bendrovės investicijų į dukterines įmones pasikeitimai:

	2022 m.	2021 m.
Sausio 1 d. likutis	11.436	10.123
Dukterinių įmonių grynojo pelno dalis	1.901	1.313
Gauti dividendai	(210)	-
Akcinio kapitalo didinimas	3	-
Gruodžio 31 d. likutis	13.130	11.436

6 Informacija pagal segmentus ir veiklos nuomos įsipareigojimai

Bendrovės vadovybė nustatė veiklos segmentus, vadovaudamasi teikiama informacija Bendrovės valdybai, atsakingai už strateginių sprendimų priėmimą. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojama kaip vienas – žemės ūkio paskirties žemės – segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra. Bendrovės ir jos dukterinių įmonių buveinė yra Lietuvoje. Nei Grupė, nei Bendrovė nesudaro jokių sandorių už Lietuvos ribų. Todėl vadovybė neanalizavo nei pajamų, nei kitų finansinių rodiklių pagal geografines sritis. Visos Grupės pajamos gaunamos iš vienos rūšies paslaugų – žemės nuomos. Todėl Grupė neatskleidė pajamų pagal produktus ir paslaugas, ir pagal geografines sritis.

2022 m.ir 2021 m. nebuvo nė vieno kliento, iš kurio Grupė gavo daugiau kaip 10% savo pajamų.

Veiklos nuomos įsipareigojimai – Grupė veikia kaip nuomotojas

Grupė nuomoja savo investicinį turtą pagal veiklos nuomos sutartis. Nuomos mokėjimai mokami kasmet dviem dalimis. Remiantis dauguma Grupės nuomos sutarčių pirma nuomos mokėjimo dalis turi būti sumokėta iki balandžio 1 d. Antroji nuomos dalis, susijusi su žemės mokesčiu, yra mokama lapkričio – gruodžio mėn. Daugumos nuomos sutarčių likęs galiojimo terminas yra nuo 1 iki 5 metų. Dauguma Grupės nuomos sutarčių turi indeksavimo pagal vartotojų kainų indeksą sąlygą arba vienašališkai suteikiamą teisę padidinti nuomos kainą iš anksto apie tai pranešus. Apie 13 proc. žemės sklypų yra išnuomota su sutarties sąlyga, kad nuomininkui gali reikėti sumokėti priemoką, kuri priklauso nuo maltų kviečių ateities sandorių kainos pokyčio. Nors Grupė patiria likvidacinės vertės pokyčius dabartinių nuomos laikotarpių pabaigoje, Grupė paprastai sudaro naujas veiklos nuomos sutartis, todėl pasibaigus šiems nuomos laikotarpiams, iš karto nepatiria jokio likvidacinės vertės sumažėjimo. Lūkesčiai dėl būsimųjų likvidacinių verčių atsispindi žemės tikroje vertėje.

Nuomos sutartys (su galimybe nutraukti) gali būti nutrauktos pagal šias sąlygas:

• Nuomininkas, norėdamas nutraukti sutartį be priežasties, apie tai turi pranešti nuomotojui prieš 12 mėnesių ir sumokėti jam nuomos mokestį už šiuos 12 mėnesių.
• Nuomotojas turi teisę vienašališkai keisti ateinančių metų nuomos kainą ir yra įsipareigojęs apie tai pranešti nuomininkui iki einamųjų metų gegužės 1 d. Jei nuomininkai nesutinka su naująja nuomos kaina, jie gali nutraukti nuomos sutartį, apie tai pranešę prieš 3 mėnesius.

2022 m. nuomos pajamos, susijusios su kintamaisiais nuomos mokėjimais, kurie nepriklauso nuo indekso ar normos, buvo 37 tūkst. Eurų (2021 m.: 23 tūkst. eurų).

6 Informacija pagal segmentus ir veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Būsimi nuomos mokėjimai pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis gruodžio 31 d. buvo tokie:

		2022 m.	2021 m.
Per vienerius metus
	- nuoma be galimybės nutraukti	754	692
	- nuomos su galimybe nutraukti neatšaukiami
	mokėjimai	3	20
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	757	712
Nuo vienerių iki dvejų metų
	- nuoma be galimybės nutraukti	646	381
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	646	381
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	3	3
		649	384
Nuo dvejų iki trejų metų
	- nuoma be galimybės nutraukti	502	352
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	502	352
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	-	3
		502	355
Nuo trejų iki ketverių metų
	- nuoma be galimybės nutraukti	209	208
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	209	208
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	-	-
		209	208
Nuo ketverių iki penkerių metų
	- nuoma be galimybės nutraukti	134	104
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	134	104
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	-	-
		134	104
Po penkerių metų
	- nuoma be galimybės nutraukti	137	166
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	137	166
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	3	3
		140	169
Iš viso		2.391	1.932
	- nuoma be galimybės nutraukti	2.382	1.903
	- nuomos su galimybe nutraukti neatšaukiami
	mokėjimai	3	20
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	2.385	1.923
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	6	9

7 Susitarimas dėl žemės sklypų administravimo

2015 m. birželio 30 d. Grupė pasirašė žemės sklypų administravimo sutartį su UAB "INVL Farmland Management", kuri yra akcinės bendrovės "Invalda INVL" kontroliuojama įmonė. Sutartis įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d. Administravimo sutartis numato, kad administravimo mokesčiai, sumokami uždarajai akcinei bendrovei "INVL Farmland Management", sudarys 7 proc. nuo metinių nuomos pajamų ir 0,5 proc. nuo akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" rinkos kapitalizacijos dydžio. Taip pat numatytas sėkmės mokestis, kuris siekia 20 proc. nuo grąžos dalies, viršijančios iš anksto nustatytą 5 proc. metinės grąžos plius infliacija dydį. Jei einamaisiais metais pradelstų pirkėjų įsiskolinimų balansinė vertė viršija 5 proc. nuo metinės apyvartos (t. y. pajamos plius PVM), perviršį turės pilnai kompensuoti uždaroji akcinė bendrovė "INVL Farmland Management". Jei kompensuoti pirkėjų įsiskolinimai grįžta Grupei, tai gauta kompensacija grąžinama UAB "INVL Farmland Management". Administravimo mokesčių skaidymas pateiktas žemiau esančioje lentelėje:

	Grupė
	2022 m.	2021 m.
Administravimo mokesčiai nuo nuomos pajamų ir rinkos kapitalizacijos	170	156
Pradelstų pirkėjų įsiskolinimų kompensavimas	-	19
Sėkmės mokestis	-	-
Iš viso	170	175

8 Pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis	(117)	(54)	(12)	(17)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos	(225)	(190)	-	-
Pelno mokesčio sąnaudų, pripažintų pelne arba nuostoliuose, iš viso	(342)	(244)	(12)	(17)

Nėra pelno mokesčio pajamų (sąnaudų), pripažintų kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuoti taikant 15 % mokesčio tarifą.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2022 m. buvo tokie:

	2021 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelne arba nuostoliuose per metus	2022 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	3	1	4
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas	3	1	4
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(3)	(1)	(4)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicinis turtas	(1.801)	(226)	(2.027)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1.801)	(226)	(2.027)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	3	1	4
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(1.798)	(225)	(2.023)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(1.798)	(225)	(2.023)

8 Pelno mokestis (tęsinys)

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2021 m. buvo tokie:

	2020 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelne arba nuostoliuose per metus	2021 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	5	(2)	3
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas	5	(2)	3
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(5)	2	(3)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicinis turtas	(1.613)	(188)	(1.801)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1.613)	(188)	(1.801)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	5	(2)	3
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(1.608)	(190)	(1.798)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(1.608)	(190)	(1.798)

2022 ir 2021 m. Bendrovėje nebuvo apmokestinamųjų laikinųjų skirtumų ir Bendrovė nepripažino jokio atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas realizuosis po 12 mėnesių.

Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų sutikrinimas su teorine pelno mokesčio sąnaudų suma, gauta taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	2.310	1.655	1.980	1.428
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos ir	(347)	(248)	(297)	(214)
neapmokestinamosios pajamos – mokestinė įtaka	5	4	285	197
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(342)	(244)	(12)	(17)

2022 m. ir 2021 m. Bendrovės neapmokestinamąsias pajamas sudarė dukterinių įmonių, apskaitomų nuosavybės metodu, grynojo pelno dalis.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

9 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamą grynąjį metų pelną iš per metus išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio.

2022 m. ir 2021 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis buvo 3.228 tūkst.

Vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno ir akcijų duomenys:

		Grupė
	2022 m.	2021 m.
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriami grynieji (nuostoliai) pelnas	1.968	1.411
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	3.228	3.228
Paprastasis pelnas (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai (eurais)	0,61	0,44

Grupės ir Bendrovės sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai už 2022 m. ir 2021 m., yra lygus paprastajam pelnui, tenkančiam vienai akcijai.

10 Investicinis turtas

Investicinio turto judėjimas 2022 m. ir 2021 m. buvo toks:

	2022 m.	2021 m.
Tikrosios vertės hierarchija	2 lygis
Likutis sausio 1 d.	16.620	15.364
Pelnas dėl tikrosios vertės koregavimo Nuostoliai dėl tikrosios vertės koregavimo	1.922 -	1.258 (2)
Perleidimas	(450)	-
Likutis gruodžio 31 d.	18.092	16.620
Nerealizuotas pelnas ar nuostoliai už ataskaitinį laikotarpį bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostolis)"	1.572	1.256

Investicinis turtas apskaitytas tikrąja verte ir yra įvertintas kvalifikuoto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" taikant lyginamosios vertės metodą. Vertinimai buvo atlikti 2022 m. ir 2021 m. gruodžio mėn.

Tikroji vertė atspindi kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Investicinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis rinkos metodu, atsižvelgiant į palyginamo turto pardavimus rinkoje. Rinkos metodas grindžiamas panašių rinkos sandorių kainomis. Jos yra patikslinamos, atsižvelgiant į pagrindines turto savybes, tokias kaip žemės sklypo dydis ir žemės našumas. Pagrindinis duomuo tokiuose vertinimuose yra 1 ha kaina.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pokyčių vertinimo metodikoje.

2022 m. kovo mėn. Grupė pardavė už 450 tūkst. eurų UAB "Mantinga" 17,2882 ha žemės sklypą, pripažindama 2022 m. 350 tūkst. eurų pelną iš pardavimo. Pažymėtina, kad žemės sklypo pardavimo kainos ir balansinės vertės skirtumas paremtas tuo, kad žemės sklypo pirkėjas neplanuoja naudoti žemės sklypo pagal jo žemės ūkio paskirtį, todėl šis sandoris neturi įtakos kitų turimų žemės sklypų tikrajai vertei. 2021 m. investicinis turtas nebuvo parduotas.

2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimai, numatantys apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant apribojimus įsigyti juridinio asmens, kuriam priklauso žemės ūkio paskirties žemė, akcijas). Šie apribojimai reiškia, kad Grupė negalės papildomai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir/ar žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių akcijų. Apribojimai lėmė, kad žemės pardavimo rinka Lietuvoje tapo mažiau likvidi.

2022 m. ir 2021 m. nebuvo jokių kitų apribojimų investiciniam turtui realizuoti, turto realizavimo pajamoms ar įplaukoms pervesti. Laikotarpio pabaigoje nebuvo jokių sutartinių įsipareigojimų pirkti investicinį turtą.

AB "INVL BALTIC FARMLAND", įmonės kodas 303299781, Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2022 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

11 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė	Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
	2022 m.	2021 m.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, išskyrus išankstinius mokesčių apmokėjimus	91	111
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	199	144
Iš viso	290	255
BB Bendrovė	Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
	2022 m.	2021 m.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – ilgalaikis turtas	3.006	3.529
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – palūkanos Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, išskyrus išankstinius mokesčių	30	18
apmokėjimus	10	13
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	61	27
Iš viso	3.107	3.587
Grupė	Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
	2022 m.	2021 m.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje
Skolos tiekėjams	47	67
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus mokesčius ir išmokas darbuotojams	95	63
Iš viso	142	130
Bendrovė	Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
	2022 m.	2021 m.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje
Skolos tiekėjams	2	5
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus mokesčius ir išmokas darbuotojams	89	63
Iš viso	91	68

AB "INVL BALTIC FARMLAND", įmonės kodas 303299781, Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2022 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

12 Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos, vertinamos amortizuota savikaina

Bendrovės suteiktos paskolos pateiktos žemiau:

	2022 m.	2021 m.
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos	3.036	3.547
Suteiktų paskolų iš viso	3.036	3.547
Dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų judėjimas per metus pateikiamas žemiau:
2020 m. gruodžio 31 d. likutis		3.930
Per metus suteiktos paskolos		50
Suteiktų paskolų susigrąžinimas		(464)
Gautinas PVM, skaičiuojamas nuo dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų palūkanų, konvertuotas į suteiktas paskolas		3
Priskaičiuotos palūkanos		163
Gautos palūkanos		(135)
2021 m. gruodžio 31 d. likutis		3.547
Per metus suteiktos paskolos		-
Suteiktų paskolų susigrąžinimas		(543)
Priskaičiuotos palūkanos		144
Gautos palūkanos		(112)
2022 m. gruodžio 31 d. likutis		3.036

Dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų sutartinis grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau Bendrovė jas klasifikuoja kaip ilgalaikes, nes artėjant paskolų grąžinimo terminui planuoja pratęsti jų grąžinimo terminą. Paskoloms taikoma faktinių palūkanų norma – 7 %. Suteiktų paskolų grąžinimo terminas kiekvienų metų pabaigoje pratęsiamas papildomiems vieneriems metams, nustatant naują rinkos palūkanų normą.

Kadangi dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos yra jų pagrindiniai įsipareigojimai bei jų valdomo investicinio turto vertė yra apie 2,9–17,8 karto didesnė nei suteiktų paskolų balansinė vertė, jos laikomos žemos kredito rizikos finansiniu turtu finansinių ataskaitų parengimo dieną (priskiriama 1 pakopos finansiniam turtui). Taip yra todėl, kad net jei suteiktos paskolos būtų padengtos priverstinio investicinio turto pardavimo atveju, Bendrovė vertina, kad nuostoliai dėl įsipareigojimo neįvykdymo būtų lygūs nuliui. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės suteiktos paskolos buvo nepradelstos ir nenuvertėjusios, ir anksčiau jų gavėjai nebuvo nevykdę savo įsipareigojimų. Vadovaujantis Bendrovės politika, paskolos yra suteikiamos tik Bendrovės kontroliuojamoms dukterinėms įmonėms. Didžiausia kredito rizika, patiriama finansinių ataskaitų parengimo dieną, yra lygi kiekvienos aukščiau nurodytų gautinų sumų grupės balansinei vertei. Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių, tačiau dukterinių įmonių valdomas investicinis turtas nėra įkeistas jokiai kitai šaliai ir faktiškai užtikrina suteiktas paskolas.

Bendrovės suteiktų paskolų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos kiekvienų metų pabaigoje ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanos normos. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. paskolų vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus atitinkamai 7 proc. ir 4,5 proc. palūkanų norma Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

AB "INVL BALTIC FARMLAND", įmonės kodas 303299781, Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2022 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

13 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos

	Grupė
	2022 m.	2021 m.
Pirkėjų įsiskolinimai bendrąja verte	152	185
Sukauptos nuomos pajamos bendrąja verte	70	81
Kitos gautinos sumos bendrąja verte	-	-
Gautini mokesčiai bendrąja verte	35	59
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos bendrąja verte	257	325
Atėmus: pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimą	(2)	(2)
Atėmus: nurašymą, kuriam taikoma vykdymo užtikrinimo veikla	(129)	(153)
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus kredito nuostolius	126	170

2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo atitinkamai 10 tūkst. eurų ir 13 tūkst. eurų gautiną sumą, kurią sudarė PVM gautina suma, susidariusi nuo dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų palūkanų (Bendrovė pasirinko skaičiuoti PVM nuo palūkanų). Gautinos sumos apmokėtos atitinkamai 2023 m. ir 2022 m. sausio mėn. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo taip pat 6 tūkst. eurų gautinų mokesčių sumą.

Pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas per 2022 m. ir 2021 m. yra įtrauktas į straipsnį "Pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimas (jo atstatymas)" bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Už Grupės pirkėjų įsiskolinimus ir kitas gautinas sumas nemokamos palūkanos, o jų apmokėjimo terminas paprastai yra 30 dienų.

Dėl kredito sumažėjusios vertės Grupės gautinų sumų sukaupti vertės sumažėjimo nuostoliai bei nurašymo pasikeitimas yra toks:

	Grupė
	Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo	Nurašymas, kuriam taikoma vykdymo užtikrinimo veikla	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	3	158	161
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	1	-	1
Vertės sumažėjimas, sumažintas nurašytų skolų suma	-	(5)	(5)
Anksčiau nurašytų sumų ar sumažėjusios vertės sumų atstatymai	(2)	-	(2)
Vertės sumažėjimas perklasifikuotas į nurašymą	-	-	-
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	2	153	155
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	-	-	-
Vertės sumažėjimas, sumažintas nurašytų skolų suma Anksčiau nurašytų sumų ar sumažėjusios vertės sumų	-	(24)	(24)
atstatymai	-	-	-
Vertės sumažėjimas perklasifikuotas į nurašymą	-	-	-
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	2	129	131

13 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Grupės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų kredito rizikos pozicija gali būti įvertinta pagal žemiau pateiktą senėjimo analizę:

		Mažiau nei	30–90	91–180	181–365	Dėl kredito sumažėjusios
2022 m. gruodžio 31 d. Pirkėjų įsiskolinimai, atėmus	Nepradelsta	30 dienų	dienų	dienų	dienų	vertės	Iš viso
nurašymus	-	-	-	-	-	23	23
Sukauptos nuomos pajamos	70	-	-	-	-	-	70
Kitos gautinos sumos	-	-	-	-	-	-	-
Tikėtini kredito nuostoliai	-	-	-	-	-	(2)	(2)
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus kredito nuostolius	70	-	-	-	-	21	91
2021 m. gruodžio 31 d. Pirkėjų įsiskolinimai, atėmus nurašymus	-	2	-	-	6	24	32
Sukauptos nuomos pajamos	81	-	-	-	-	-	81
Kitos gautinos sumos bendrąja verte	-	-	-	-	-	-	-
Tikėtini kredito nuostoliai Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus	-	-	-	-	-	(2)	(2)
kredito nuostolius	81	2	-	-	6	22	111

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės pirkėjų įsiskolinimų senėjimo analizė pateikta žemiau:

		Mažiau nei	30–90	91–180	181–365	Daugiau kaip
	Nepradelsta	30 dienų	dienų	dienų	dienų	1 metai	Iš viso
Pirkėjų įsiskolinimai, atėmus
nurašymus 2022 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	23	23
Pirkėjų įsiskolinimai, atėmus
nurašymus 2021 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	2	22	24

14 Įstatinis kapitalas, savų akcijų įsigijimas ir rezervai

Įstatinį akcinį kapitalą sudaro 3.291.549 paprastosios vardinės akcijos (2021 m. gruodžio 31 d. – 3.291.549), kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro. Visos Bendrovės išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti vadovaujantis 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygomis. Bendrovei priklauso 63.039 vnt. savų akcijų (1,92 % įstatinio kapitalo).

2022 m. ir 2021 m. nebuvo jokių pokyčių.

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtas finansines ataskaitas, kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Šis rezervas gali būti panaudotas tik sukauptiems nuostoliams padengti.

Savų akcijų įsigijimo rezervas

Savų akcijų įsigijimo rezervas yra sudaromas savų akcijų įsigijimui, kad būtų galima palaikyti jų likvidumą ir valdyti kainos svyravimus. Jis yra sudaromas iš paskirstytinojo pelno kasmetinio akcininkų susirinkimo metu akcininkams nusprendus. Rezervas negali būti naudojamas įstatinio kapitalo didinimui. Rezervo dydis negali kisti, kai Bendrovė įsigyja savų akcijų, bet jis sumažinamas, kai savos akcijos yra anuliuojamos. Kasmetiniame akcininkų susirinkime akcininkai gali nuspręsti sumas, nepanaudotas savų akcijų įsigijimui, pervesti į nepaskirstytąjį pelną.

15 Dividendai

2022 m. balandžio 27 d. vykusiame kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo paskirti 0,24 euro dividendai, tenkantys vienai akcijai, už 2021 metus (bendra paskirtų dividendų suma lygi 775 tūkst. eurų).

2021 m. balandžio 9 d. vykusiame kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo paskirti 0,15 euro dividendai, tenkantys vienai akcijai, už 2020 metus (bendra paskirtų dividendų suma lygi 484 tūkst. eurų).

Mokėtinų dividendų (finansinės būklės ataskaitoje pateikiami straipsnyje "Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai") pokyčiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

		Grupė/Bendrovė
	Mokėtini dividendai
	2022 m.	2021 m.
Sausio 1 d. likutis	56	48
Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės akcininkams	(759)	(476)
Patvirtinti dividendai	775	484
Gruodžio 31 d. likutis	72	56

16 Susijusių šalių sandoriai

Grupės susijusios šalys buvo Bendrovės akcininkai, kurie turi reikšmingą įtaką (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, įskaitant pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones. Remiantis 24-uoju TAS, AB "Invalda INVL" ir jos kontroliuojamos įmonės taip pat laikomos susijusiomis šalimis, nes Bendrovės akcininkai, turintys reikšmingą įtaką, taip pat bendrai kontroliuoja AB "Invalda INVL" grupę per akcininkų sutartį.

Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2022 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

2022 m. Grupė	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos) UAB "INVL Farmland Management"	-	75	-	5
(administravimo mokesčiai) AB "Invalda INVL" (išlaidų kompensavimas - draudimas)	-	170	-	45
	-	4	-	-
	-	249	-	50

Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2021 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

2021 m. Grupė	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos) UAB "INVL Farmland Management"	-	34	-	2
(administravimo mokesčiai) AB "Invalda INVL" (išlaidų kompensavimas - draudimas ir internetinis puslapis)	-	175	-	62
	-	8	-	2
	-	217	-	66

16 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Bendrovės susijusios šalys yra dukterinės įmonės (5 pastaba), akcininkai, kurie turi reikšmingą įtaką (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką, kontroliuojamos ar bendrai kontroliuojamos įmonės. Remiantis 24-uoju TAS, AB "Invalda INVL" ir jos kontroliuojamos įmonės taip pat laikomos susijusiomis šalimis, nes Bendrovės akcininkai, turintys reikšmingą įtaką, taip pat bendrai kontroliuoja AB "Invalda INVL" grupę per akcininkų sutartį.

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis per 2022 m. ir 2021 m. bei susiję likučiai metų pabaigoje:

Bendrovė		2022 m.		2021 m.
	Palūkanų pajamos iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Palūkanų pajamos iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos
Suteiktos ir gautos paskolos	144	3.036	163	3.547
Gautinas PVM nuo palūkanų	-	10	-	13
	144	3.046	163	3.560

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra iki 2023 m. gruodžio 31 d., faktinių palūkanų norma – 7% (12 pastaba). 2021 m. gruodžio 31 d. suteiktų paskolų grąžinimo terminas buvo iki 2022 m. gruodžio 31 d., faktinių palūkanų norma – 4,5 % (12 pastaba).

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis per 2022 m. ir 2021 m. bei susiję likučiai metų pabaigoje:

Bendrovė	2022 m.		2021 m.
	Pirkimai iš susijusių šalių	Susijusioms šalims mokėtinos sumos	Pirkimai iš susijusių šalių	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos) AB "Invalda INVL" (išlaidų kompensavimas - draudimas ir internetinis puslapis)	13	5	5	2
	4	-	8	2
	17	5	13	4

Vadovybės darbo užmokestis apima trumpalaikes išmokas darbuotojams. Pagrindiniais Bendrovės ir Grupės vadovais yra laikomi valdybos nariai ir Bendrovės direktorius. 2022 m. ir 2021 m. Grupės pagrindinių vadovų darbo užmokesčio sąnaudos buvo lygios atitinkamai 2 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų. 2022 m. ir 2021 m. Bendrovės pagrindinių vadovų darbo užmokesčio sąnaudos buvo lygios atitinkamai 2 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų.

Ataskaitinių metų pabaigoje nebuvo pagrindiniams vadovaujantiems darbuotojams suteikta jokių paskolų, nebuvo negrąžintų suteiktų paskolų likučių.

2022 m. Bendrovės valdybos nariams, kaip Bendrovės akcininkams, Bendrovė išmokėjo 65 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojamoms įmonėms Bendrovė išmokėjo 347 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Fiziniams asmenims, susijusiems su Bendrovės valdybos nariais, Bendrovė išmokėjo 203 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius.

2021 m. Bendrovės valdybos nariams, kaip Bendrovės akcininkams, Bendrovė išmokėjo 40 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojamoms įmonėms Bendrovė išmokėjo 217 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Fiziniams asmenims, susijusiems su Bendrovės valdybos nariais, Bendrovė išmokėjo 128 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius.

17 Įtaka dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą

Grupė ir Bendrovė neturi jokio turto ir nevykdo jokių verslo operacijų Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Grupės klientai yra ūkininkai, kurie nuomojasi Grupei priklausančią žemę. Jų veiklai įtakos turi bendra ekonominė situacija, kuri lemia tiek jų sąnaudų augimą, tiek jų parduodamos produkcijos kainų augimą. Taip pat jų sugebėjimą atsiskaityti su Grupe lemia meteorologinės sąlygos, kurios įtakoja derlių. Šiuo metu Grupė nesusidūrė, kad ūkininkai atsiskaitytų blogiau nei ankstesniais metais. Todėl 2022 m. vasario 24 d. įvykdyta Rusijos Federacijos karinė invazija į Ukrainą reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės veiklai neturi.

AB "INVL Baltic Farmland"

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

2020 THIRD QUARTER REPORT

PATVIRTINTA 2023 M. VASARIO 28 D. AB "INVL BALTIC FARMLAND" VALDYBOS SPRENDIMU

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 36

TURINYS

I. BENDRA INFORMACIJA 38
1. Teisinis reglamentavimas ir informacijos turinys 38
2. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas 38
3. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę 38
3.1. Informacija apie emitentą 38
3.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai38
3.3. Informacija apie įmonių grupę 39
4. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 41
5. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes 41
II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 42
6. Emitento įstatų pakeitimų tvarka 42
7. Įstatinio kapitalo struktūra42
7.1. Informacija apie savas akcijas 42
8. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 42
9. Dividendai 46
10. Akcininkai 47
10.1. Informacija apie Bendrovės akcininkus 47
10.2 Akcijų Suteikiamos Teisės ir Pareigos48
III. EMITENTO VALDYMO ORGANAI 50
11. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka 50
11.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas50
11.2. Valdyba 52
11.3. Direktorius 53
12. Informacija apie Bendrovės valdybos narius, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią įmonę 54
13. Informacija apie Bendrovės audito komitetą57
13.1. Audito komiteto darbo tvarka 57
13.2. Bendrovės audito komiteto nariai 58
14. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei 58
IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ 60
15. Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 60
15.1. Veiklos aplinka60
15.2. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio emitento ir grupės įvykiai, jų poveikis finansinėms ataskaitoms 64
15.3. Darbuotojai 64
15.4. Aplinkosauga ir veiksmai dėl klimato kaitos 65
15.5. Rusijos karo prieš Ukrainą ir įvestų sankcijų poveikis Emitentui65
15.6. Kova su korupcija ir kyšininkavimu65
16. Pagrindiniai privalumai, neapibrėžtumai su kuriais susiduriama, bei rizikos ir netikėtumai 65
16.1. Investicijos privalumai 65
16.2. Investicijos rizikos66
16.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai 67

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 37

17. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas 68
18. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei 68
19. Informacija apie susijusių šalių sandorius68
20. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 68
21. Svarbūs emitento ar grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos68
22. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės 68
22.1. 2022 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas 68
22.2. Veiklos planai ir prognozės 68
V. KITA INFORMACIJA 69
23. Papildoma nefinansinė informacija 69
24. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir Bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis 69
25. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas69
26. Informacija apie Emitento ir įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą 69
27. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės perėmimo (oficialaus siūlymo)69
28. Informacija apie bet kurias darbuotojų akcijų suteikimo schemos kontrolės sistemas, kai kontrolės teisėmis darbuotojai tiesiogiai nesinaudoja69
29. Informacija apie audito įmonę 69
30. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 70
1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS 72
2 PRIEDAS. BENDROVIŲ VALDYSENOS ATASKAITA 74
3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA 87
4 PRIEDAS. BENDROVĖS VEIKLOS IR FINANSINIŲ RODIKLIŲ FORMULĖS BEI APIBRĖŽIMAI 89
5 PRIEDAS. ATLYGIO ATASKAITA 92

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Teisinis reglamentavimas ir informacijos turinys

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" (toliau - "Bendrovė", "Emitentas" arba AB "INVL Baltic Farmland") konsoliduotąjį metinį pranešimą parengė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis bei Informacijos atskleidimo gairėmis. Metinio konsoliduotojo pranešimo forma nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymu bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu.

Bendrovė informuoja, kad šiame metiniame konsoliduotajame pranešime pateikiama informacija yra suskirstyta į penkias (V) dalis, atskleidžiančias informaciją apie Bendrovės vertybinius popierius, Bendrovės vadovus, Bendrovės bei grupės veiklą bei kitą Bendrovės vertinimu reikalingą atskleisti informaciją. Bendrovė pažymi, kad metiniame pranešime pateikiama informacija yra reikšminga Bendrovės veiklos rezultatams, būklei bei veiklos poveikiui suprasti.

2. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Pranešimas apima AB "INVL Baltic Farmland" finansinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pranešime taip pat atskleidžiama svarbi informacija nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitos išleidimo.

3. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę

3.1. Informacija apie emitentą

Pavadinimas	Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland"
Kodas	303299781
Registracijos adresas	Gynėjų g. 14, 01109, Vilnius
Telefonas	(8 5) 279 0601
Elektroninis paštas	farmland@invaldainvl.com
Interneto tinklalapis	www.invlbalticfarmland.lt
LEI kodas	5299000AUE9M1W13ZQ36
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2014-04-29; Juridinių asmenų registras
Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę	Juridinių asmenų registras

3.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai

Pagrindinis "INVL Baltic Farmland" tikslas – investuoti į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, ją išnuomojus ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, užtikrinti infliaciją viršijančias pajamas iš nuomos bei siekti pelno iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos kainos nustatomos pasaulio rinkose, ši investicija leidžia dalyvauti pasaulinėje maisto tiekimo grandinėje.

"INVL Baltic Farmland" įkurta 2014 m. balandžio 29 d., atskyrus dalį turto nuo "Invaldos INVL" – vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse. "INVL Baltic Farmland" valdo 18 bendrovių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas, o šioms bendrovėms bendrai priklauso apie 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Daugiau nei 98 proc. valdomos dirbamos žemės išnuomota ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Bendrovė nuo 2014 m. birželio 4 d. yra listinguojama vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Papildomame sąraše.

"INVL Baltic Farmland" grupės valdomų sklypų administravimas pagal 2015 m. birželio 30 d. sudarytą sutartį, perduotas "Invaldos INVL" valdomai bendrovei "INVL Farmland Management". 2020 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytas Turto paprastojo administravimo sutarties Nr. 20150630/01 pakeitimas, kurio pagrindu turto administravimo sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2025 metų gruodžio 31 d. Turto administravimo Bendrovei mokamas atlygis – 7 proc. nuo nuomos pajamų ir 0,5 proc. nuo "INVL Baltic Farmland" kapitalizacijos per metus. Pasiekus didesnį kaip 5 proc. plius metinė infliacija "INVL Baltic Farmland" įmonių – žemės savininkų nuosavo kapitalo vertės augimą, mokamas 20 proc. sėkmės mokestis nuo konsoliduotojo nuosavo kapitalo viršijančio aukščiau minėtą rodiklį (taikant aukščiausios buvusios vertės, arba "high watermark" principą).

Atsižvelgiant į sudarytą turto administravimo sutartį, "INVL Baltic Farmland" samdo minimalų žmonių skaičių.

2014 m. Lietuvoje įsigaliojo draudimas vienam asmeniui turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės, todėl "INVL Baltic Farmland" plėtra yra apribota, o "INVL Baltic Farmland" generuojamos lėšos yra nukreipiamos dividendų akcininkams mokėjimui.

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės ir tinkamos investuotojams, kuriuos tenkina grąža iš nuomos bei galimas pelnas iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo.

3.3. Informacija apie įmonių grupę

Bendrovei "INVL Baltic Farmland" priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kurioms bendrai priklauso apie 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemių derlingiausiose Lietuvos regionuose. Bendrovės – žemės savininkės ir "INVL Baltic Farmland" 2015 metų birželio 30 d. pasirašė paprastąją turto administravimo sutartį su vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse "Invaldai INVL" priklausančia bendrove "INVL Farmland Management", kuri administruoja bendrovių valdomus sklypus, siekiant užtikrinti pajamų augimą akcininkams bei kelti valdomų sklypų vertę. 2020 m. spalio 21 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė turto administravimo sutarties su "INVL Farmland Management" pratęsimui ir jos išdėstymui nauja redakcija. Sutartis buvo pratęsta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.3.1. pav. AB "INVL Baltic Farmland" grupės struktūra 2022 m. gruodžio 31 d.

3.3.2. pav. AB "INVL Baltic Farmland" žemės ūkio paskirties žemės portfelis ir dirbamos žemės našumas Pastaba: Bendrovei priklausantys sklypai yra derlingiausiuose Lietuvos regionuose. Žemėlapyje jie išryškinti mėlynai.

3.3.3. lentelė. Informacija apie AB "INVL Baltic Farmland" žemės ūkio paskirties žemės įmones*

Įmonės pavadinimas	Rajonas, kuriame įmonė nuomoja žemę	Plotas, ha	Žemės ūkio naudmenų plotas, ha
UAB "Avižėlė"	Rokiškio raj., Anykščių raj.	113,82	107,51
UAB "Beržytė"	Biržų raj.	150,49	145,99
UAB "Dirvolika"	Akmenės raj., Joniškio raj., Šiaulių raj.	199,44	192,03
UAB "Duonis"	Jonavos raj., Kėdainių raj., Ukmergės raj.	181,98	174,34
UAB "Ekotra"	Vilkaviškio raj.	238,81	228,02
UAB "Kvietukas"	Pakruojo raj., Pasvalio raj.	118,01	112,69
UAB "Laukaitis"	Pakruojo raj., Pasvalio raj., Šiaulių raj.	204,10	193,44
UAB "Lauknešys"	Biržų raj., Pasvalio raj.	109,94	107,83
UAB "Linažiedė"	Alytaus raj., Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Prienų raj.	85,13	80,75
UAB "Pušaitis"	Radviliškio raj.	82,44	81,10
UAB "Puškaitis"	Marijampolės raj., Prienų raj., Vilkaviškio raj.	193,46	188,14
UAB "Sėja"	Kėdainių raj.	82,53	79,75
UAB "Vasarojus"	Anykščių raj., Panevėžio raj., Ukmergės raj.	375,73	364,85
UAB "Žalvė"	Kupiškio raj.	216,88	201,73
UAB "Žemgalė"	Biržų raj., Kupiškio raj., Panevėžio raj.	241,76	232,00
UAB "Žemynėlė"	Šakių raj., Vilkaviškio raj.	72,57	70,81
UAB "Žiemkentys"	Panevėžio raj., Pasvalio raj.	414,14	401,62
	Viso:	3 081,23	2 962,60

4. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "INVL Baltic Farmland" yra pasirašiusi sutartis su šiuo viešosios apyvartos tarpininku:

AB Šiaulių bankas (Tilžės g. 149, Šiauliai, tel. (8 41) 595 607) – investicinių paslaugų teikimo sutartį, sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo ir paslaugų sutartį dėl dividendų mokėjimo.

5. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

AB "INVL Baltic Farmland" nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

6. Emitento įstatų pakeitimų tvarka

AB "INVL Baltic Farmland" įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu balsų dauguma, ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis).

Šiuo metu galioja 2022 m. birželio 1 d. įstatų redakcija. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės puslapyje (internetiniame Bendrovės puslapyje skiltis "Investuotojams" → "Įstatai". Nuoroda: https://invlbalticfarmland.com/investuotojams/teisiniai-dokumentai/)

7. Įstatinio kapitalo struktūra

7.1. lentelė. AB "INVL Baltic Farmland" įstatinio kapitalo struktūra 2022 m. gruodžio 31 d.

Akcijų klasė	Akcijų skaičius ir bendras išleistų akcijų suteikiamų balsų skaičius, vnt.	Balsų skaičius, skaičiuojant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą (vnt.)*	Nominali vertė, eurai	Bendra nominali vertė ir įstatinis kapitalas, eurai	Dalis įstatiniame kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos	3 291 549	3 228 510	0,29	954 549,21	100

*Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 4 p., nustatant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, laikoma, kad bendrovės įgytos savos akcijos nesuteikia balsų.

Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų perleidimui apribojimai netaikomi.

7.1. Informacija apie savas akcijas

2015 m. spalio 28 d. įvykęs Bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galiojo 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekė 4,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 2,87 eurai. Minėtu laikotarpiu, Bendrovė 1 (vieną) kartą inicijavo savų akcijų supirkimą: 2016 m. birželio 21 d. Bendrovė paskelbė įsigysianti 1,92 proc. savų akcijų. Atsiskaitymas už pasiūlytas 63 039 vnt. akcijų, įvyko 2016 m. birželio 22 d.

2017 m. kovo 22 d. įvykęs Bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekia 4,50 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,16 eurai. Bendrovė per 2017 m. neinicijavo savų akcijų supirkimų.

2018 m. balandžio 10 d. įvykęs Bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 5,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,00 eurai. 2018 m. Bendrovė per 2018 m. neinicijavo savų akcijų supirkimų.

2019 m. kovo 22 d. įvykęs Bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekia 5,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,00 eurai. Bendrovė per 2019 m. neinicijavo savų akcijų supirkimų.

2020 m. kovo 23 d. įvykęs Bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekia 5,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,00 eurai. Bendrovė per 2020 m. neinicijavo savų akcijų supirkimų.

2021 m. balandžio 9 d. įvykęs Bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekia 5,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,00 eurai. Bendrovė per 2021 m. neinicijavo savų akcijų supirkimų.

2022 m. balandžio 27 d. įvykęs Bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo tvarkos nustatymo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekia 5,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,00 eurai. Bendrovė per 2022 m. neinicijavo savų akcijų supirkimų.

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turimų savų akcijų skaičius išliko nepakitęs ir siekė 63 039 vnt. arba 1,92 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo dalies. "INVL Baltic Farmland" dukterinės įmonės tiesiogiai ar jų pavedimu, bet savo vardu veikiantys asmenys, nėra įsigiję "INVL Baltic Farmland" akcijų.

8. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

8.1. lentelė. AB "INVL Baltic Farmland" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

Akcijų klasė Paprastosios vardinės

ISIN kodas LT0000128753

LEI kodas	5299000AUE9M1W13ZQ36
Trumpinys	INL1L
Birža	AB Nasdaq Vilnius, XLIT
Prekybos sąrašas	Papildomasis prekybos sąrašas
Įstatinis kapitalas (EUR)	954 549,21
1 (vienos) akcijos nominali vertė (EUR)	0,29
Akcijų kiekis, vnt.	3 291 549
Bendras išleistų akcijų suteikiamų balsų skaičius, vnt.	3 291 549
Balsų skaičius, skaičiuojant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą (vnt.)*	3 228 510
Listingavimo pradžia	2014-06-04

*Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 4 p., nustatant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, laikoma, kad bendrovės įgytos savos akcijos nesuteikia balsų.

Bendrovė rinkos formuotojų paslaugomis nesinaudoja.

8.2. lentelė. Prekyba Bendrovės akcijomis 2018 – 2022 m. Nasdaq Vilnius biržoje (kas ketvirtį)

Ataskaitinis	Kaina, eurai		Apyvarta, eurai			Pask.	Bendra apyvarta
periodas	didž.	maž.	pask. sesijos	didž.	maž.	pask. sesijos	sesijos data	vnt.	eurai
2018 m. I ketv.	4,32	3,96	4,32	2 572,64	3,96	0	2018-03-29	1 279	5 463,80
2018 m. II ketv.	4,80	3,9	4,08	1 697	23,4	0	2018-06-29	2 136	9 369,12
2018 m. III ketv.	4,34	3,80	3,80	1 414,08	8,00	380	2018-09-28	2 077	8 347,86
2018 m. IV ketv.	4,00	3,50	3,50	1 365	10,5	238	2018-12-28	1 295	4 623,38
2019 m. I ketv.	4,00	3,42	3,58	5 982,34	10,74	0	2019-03-29	2 731	10 518,30
2019 m. II ketv.	3,80	3,48	3,58	887,04	54,30	662,30	2019-06-28	1 582	5 661,24
2019 m. III ketv.	4,10	3,42	4,00	2 455,80	7,4	72	2019-09-30	2 336	8 942,32
2019 m. IV ketv.	3,86	3,46	3,48	4 323,80	7,28	274,92	2019-12-30	3 610	13 022,18
2020 m. I ketv.	4,18	3,5	4,00	6 883,64	33,84	0	2020-03-31	8 571	33 405,22
2020 m. II ketv.	5,00	3,74	4,44	6 046,44	4,02	0	2020-06-30	3 101	14 141,06
2020 m. III ketv.	5,20	4,20	5,00	2 530,8	4,78	0	2020-09-30	3 029	14 555,94
2020 m. IV ketv.	5,10	4,40	5,05	3 536,3	4,82	5,05	2020-12-30	3 444	16 871,20
2021 m. I ketv.	6,50	4,90	5,70	3 721,75	5,20	365,60	2021-03-31	4 846	26 706,11
2021 m. II ketv.	8,70	5,70	8,65	4 336,70	6,40	3 410,80	2021-06-30	5 650	38 375,60
2021 m. III ketv.	9,00	6,30	6,30	24 823	8,20	329,70	2021-09-30	9 892	78 273,90
2021 m. IV ketv.	7,95	6,90	7,70	5 188,45	7,05	1 084,40	2021-12-30	3 624	26 434,15
2022 m. I ketv.	7,90	5,50	6,80	7 607,95	7,20	49,45	2022-03-31	8 704	59 930,80
2022 m. II ketv.	8,40	6,80	8,20	24 672,25	7,20	336,15	2022-06-30	10 816	84 414,00
2022 m. III ketv.	8,40	6,85	7,20	7 944,20	7,20	0	2022-09-30	2 910	22 515,50
2022 m. IV ketv.	8,35	6,55	8,10	4 596,90	7,15	0	2022-12-30	2 564	19 295,45

8.3. lentelė. Prekyba AB "INVL Baltic Farmland" akcijomis 2018 – 2022 m.

	2018	2019	2020	2021	2022
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	4,300	3,500	3,480	5,000	7,700
- aukščiausia	4,800	4,100	5,200	9,000	8,400
- žemiausia	3,500	3,420	3,500	4,900	5,500
- vidutinė	4,097	3,718	4,352	7,071	7,448
- paskutinė	3,500	3,480	5,050	7,700	8,100
Akcijų apyvarta, vnt.	6 787	10 259	18 145	24 012	24 994
Akcijų apyvarta, eurai	27 804,16	38 144,04	78 973,42	169 789,76	186 155,75
Bendras sandorių skaičius, vnt.	105	105	471	861	746

8.4. lentelė. Akcijų kapitalizacija* 2018 m. – 2022 m.

Paskutinė sesijos data	Balsavimo teisę turinčių akcijų kiekis, vnt.	Paskutinė mokėta kaina, eurai	Kapitalizacija, eurai
2018-03-29	3 228 510	4,32	13 947 163
2018-06-29	3 228 510	4,08	13 172 321
2018-09-28	3 228 510	3,80	12 268 338
2018-12-28	3 228 510	3,50	11 299 785
2019-03-29	3 228 510	3,58	11 558 066
2019-06-28	3 228 510	3,58	11 558 066
2019-09-30	3 228 510	4,00	12 914 040
2019-12-30	3 228 510	3,48	11 235 215
2020-03-31	3 228 510	4,00	12 914 040
2020-06-30	3 228 510	4,44	14 334 584,4
2020-09-30	3 228 510	5,00	16 142 550
2020-12-30	3 228 510	5,05	16 303 975,5
2021-03-31	3 228 510	5,70	18 402 507
2021-06-30	3 228 510	8,65	27 926 611,5
2021-09-30	3 228 510	6,30	20 339 613
2021-12-30	3 228 510	7,70	24 859 527
2022-03-31	3 228 510	6,80	21 953 868
2022-06-30	3 228 510	8,20	26 473 782
2022-09-30	3 228 510	7,20	23 245 272
2022-12-30	3 228 510	8,10	26 150 931

* Bendrovė internetiniame puslapyje skelbia savo veikloje naudojamus veiklos bei finansinių rodiklių apibrėžimus bei formules (Alternatyvius veiklos rodiklius (AVR)). Metinio konsoliduotojo pranešimo 4 priedas bei skiltis internetiniame puslapyje "Investuotojams" → "Ataskaitos" → "Veiklos rodiklių formulės". Nuoroda: https://invlbalticfarmland.com/investuotojams/finansine-informacija-ir-ataskaitos/

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 45

8.1. pav. AB "INVL Baltic Farmland" akcijų kainos ir indeksų pokytis¹ (šaltinis Nasdaq Baltic, Baltijos rinkos indeksai)

¹ Baltijos šalių akcijų lyginamąjį indeksą (OMX Baltic Benchmark) (OMXBB – PI, GI, CAP) sudaro didžiausių ir likvidžiausių bendrovių iš visų pramonės sektorių, atstovaujamų Nasdaq Baltijos šalių rinkoje, akcijos. OMX Baltic Real Estate GI indeksas –sudaromas Baltijos šalių lygmeniu. Sektoriniai indeksai yra sukurti naudojantis FTSE grupės administruojamu pramonės klasifikavimo standartu (Industry Classification Benchmark (ICB)), ir kiekvienas iš jų parodo konkrečiam sektoriui būdingas tendencijas ir leidžia palyginti tame sektoriuje veikiančias Nasdaq Baltijos šalių bendroves

9. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

2018 m. balandžio 10 d. vykęs Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino naujos redakcijos Bendrovės mokėjimo dividendų politiką. Įgyvendinant politikos nuostatas, numatyta skirti 0,10 eurų dividendų vienai akcijai (išimtys dėl kurių skiriama dividendo dalis gali mažėti / didėti atskleista Bendrovės dividendų mokėjimo politikoje).

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, nuo 2014 metų dividendai apmokestinami 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka pati bendrovė² .

2022 m. balandžio 27 d. įvykęs AB "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė skirti 0,24 eurų dividendų vienai akcijai.

Dividendus gavo tie asmenys, kurie dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t. y. 2022 m. gegužės 11 d., buvo AB "INVL Baltic Farmland" akcininkai.

2022 m. gegužės 23 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė, kad dividendus pradėjo mokėti nuo 2022 m. gegužės 25 d. Dividendai buvo pervesti tiems Bendrovės akcininkams, kurie yra nurodę galiojančias atsiskaitomąsias banko sąskaitas.

Bendrovė savo internetiniame puslapyje, skiltyje Investuotojams skelbia aktualią su Bendrovės išmokėtais dividendais susijusią informaciją, taip pat dividendų mokėjimo politiką.

9.1. lentelė. Su akcijomis susiję rodikliai

Bendrovės*	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Akcijos buhalterinė vertė, EUR	3,91	4,16	4,34	4,63	5,0
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv)	0,89	0,84	1,16	1,66	1,62
Dividendų pajamingumas, proc.	4,3	2,9	2,0	1,9	3,0
Dividendai / grynasis pelnas	0,43	0,28	0,36	0,34	0,39

*Bendrovė internetiniame puslapyje skelbia savo veikloje naudojamus veiklos bei finansinių rodiklių apibrėžimus bei formules (Alternatyvius veiklos rodiklius (AVR)). Metinio konsoliduotojo pranešimo 4 priedas bei skiltis internetiniame puslapyje "Investuotojams" → "Ataskaitos" → "Veiklos rodiklių formulės". Nuoroda: https://invlbalticfarmland.com/investuotojams/finansine-informacija-ir-ataskaitos/

9.1. pav. AB "INVL Baltic Farmland" išmokėtų dividendų akcijai grafikas

² Ši informacija neturi būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija.

10. Akcininkai

10.1. Informacija apie Bendrovės akcininkus

Bendras akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 3 383. Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra.

10.1.1. lentelė. Akcininkai, 2022 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 procentus AB "INVL Baltic Farmland" įstatinio kapitalo ir balsų. Kartu skelbiami ir Bendrovės vadovų (vadovo, valdybos narių) turimi balsai, įstatinio kapitalo dalis.

Akcininko vardas, pavardė įmonės kodas, pavadinimas, adresas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų kiekis, vnt.	Įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai, proc.	Netiesiogiai turimi balsai, proc.
UAB "LJB Investments", į. k. 300822575, A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius	977 751	29,70	29,70	0
Irena Ona Mišeikienė	931 831	28,31	28,31	0
UAB "Lucrum investicija", į. k. 300806471, Gynėjų g. 14, Vilnius	415 628	12,63	12,63	0
Alvydas Banys	252 875	7,68	7,68	29,703
Ilona Šulnienė	239 000	7,26	7,26	0
Indrė Mišeikytė	64 450	1,96	1,96	0
Darius Šulnis	0	0	0	12,634
Eglė Surplienė	0	0	0	0

⁴ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 16 str. 1 d. Darius Šulnis turi kontroliuojamos UAB "Lucrum investicija" balsus

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 48

10.1.2. lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal investuotojų grupes 2022 m. gruodžio 31 d.

Investuotojų grupė	Akcininkai		Akcininkams priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis
	Skaičius	Dalis, proc.	Kiekis	Dalis, proc.
Fiziniai asmenys	3 360	99,32	1 825 101	55,45
Juridiniai asmenys (privačios bendrovės, finansinės institucijos ir draudimo bendrovės bei jų klientai)	23	0,68	1 466 448	44,55
Viso	3 383		3 291 549

10.1.2. pav. Akcininkų pasiskirstymas pagal investuotojų grupes ir jiems priklausančių akcijų suteikiamų balsų dalį 2022 m. gruodžio 31 d.

10.1.3. lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal šalis 2022 m. gruodžio 31 d.

Regionai	Akcininkai		Akcininkams priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis
	Skaičius	Dalis, proc.	Kiekis	Dalis, proc.
Lietuva	3 241	95,80	3 209 550	97,51
Kitos ES šalys	115	3,40	11 882	0,36
Ne ES šalys	27	0,80	70 117	2,13
Viso	3 383		3 291 549

10.2 Akcijų Suteikiamos Teisės ir Pareigos

10.2.1. Akcininkų teisės

Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:

• 1) gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
• 2) gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Bendrovės lėšų;
• 3) gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
• 4) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis;
• 5) pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 49

• 6) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 7) kitas įstatymų nustatytas turtines teises;
• 8) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 9) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
• 10) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 11) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę;
• 12) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 13) gauti Finansinių priemonių rinkų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje;
• 14) kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

10.2.2. Akcininkų pareigos

Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti Bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

Asmuo, įsigijęs visas Bendrovės akcijas, arba įgijęs dalį akcinės Bendrovės akcijų iš šios akcinės Bendrovės visų akcijų savininko, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įgytų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įgijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai). Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą patvirtinantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.

Sutartims tarp Bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir Bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

III. EMITENTO VALDYMO ORGANAI

11. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka

AB "INVL Baltic Farmland" turi visuotinį akcininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą – Bendrovės vadovą (direktorių) bei kolegialų valdymo organą – valdybą. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.

11.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas

11.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki susirinkimo) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• keisti Bendrovės buveinę;
• rinkti valdybos narius;
• atšaukti valdybą ar jos narius;
• rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• priimti sprendimą dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos patvirtinimo;
• nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• priimti sprendimą konvertuoti Bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
• priimti sprendimą keisti Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;
• priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
• tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
• priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
• priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
• priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
• priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
• priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

• priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

• priimti sprendimą Bendrovei įsigyti savų akcijų;

• priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo;
• priimti sprendimą dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• priimti sprendimą pertvarkyti Bendrovę;
• priimti sprendimus dėl Bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais;
• priimti sprendimą likviduoti Bendrovę, atšaukti Bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• rinkti ir atšaukti Bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus Bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų Bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

11.1.2. AB "INVL Baltic Farmland" akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka

Su Susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir kita informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali susipažinti Bendrovės interneto svetainėje www.invlbalticfarmland.com meniu punkto skiltyje Investuotojams, o taip pat bendrovės patalpose, esančiose Gynėjų g. 14, Vilniuje (toliau – "Bendrovės patalpos") darbo valandomis. Telefonas pasiteirauti - 85 279 0601.

Akcininkai turi teisę:

• (i) siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - akcininko paaiškinimą (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų). Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu registruotu paštu Bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai Bendrovės atstovui Bendrovės patalpose darbo valandomis, arba elektroniniu paštu adresu farmland@invaldainvl.com. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė bus papildyta, apie jos papildymus Bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo praneš tais pačiais būdais kaip apie Susirinkimo sušaukimą;
• (ii) siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinių akcininkų susirinkimo dienos (raštu registruotu paštu Bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai Bendrovės atstovui Bendrovės patalpose darbo valandomis, arba elektroniniu paštu adresu farmland@invaldainvl.com) ar raštu susirinkimo metu (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų);
• (iii) iš anksto pateikti Bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo, raštu registruotu paštu Bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius, įteikiant pasirašytinai Bendrovės atstovui Bendrovės patalpose darbo valandomis, ar išsiunčiant klausimus Bendrovei elektroniniu paštu adresu farmland@invaldainvl.com. Visi atsakymai į akcininkų iš anksto Bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu visiems Bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Į klausimus gautus elektroniniu paštu Bendrovė pasilieka teisę atsakyti tiems akcininkams, kurių tapatybę bus galima nustatyti ir kurių užduoti klausimai yra nesusiję su Bendrovės konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi

Akcininkas, dalyvaujantis Susirinkime ir turintis teisę balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti Susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu Susirinkime. Susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas, nebent įgaliotiniui išduotas įgaliojimas ar įstatymai nurodytų siauresnes įgaliotinio teises. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį turi pateikti ne vėliau kaip iki Susirinkimo registracijos pradžios. Bendrovė nenustato specialios įgaliojimo formos. Fizinio asmens išduotas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Užsienyje išduotas įgaliojimas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Susirinkime taip pat gali dalyvauti bei balsuoti asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis.

Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu Susirinkime. Toks įgaliojimas notaro netvirtinamas. Elektroninių ryšių priemonėmis išduotą įgaliojimą akcininkas turi patvirtinti elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo programine įranga ir patvirtintu Lietuvos Respublikoje galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti Bendrovei elektroniniu paštu farmland@invaldainvl.com ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki Susirinkimo. Elektroninių ryšių priemonėmis duotas įgaliojimas ir pateiktas pranešimas turi būti rašytiniai ir gali būti pateikiami Bendrovei elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę. Pateikdamas Bendrovei pranešimą, akcininkas turi nurodyti internetinį adresą, iš kurio gali būti nemokamai atsisiunčiama akcininko elektroninio parašo tikrinimo programinė įranga.

Akcininkas arba jo įgaliotinis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama Bendrovės interneto svetainėje www.invlbalticfarmland.com meniu punkto skiltyje Investuotojams. Jeigu akcininkas reikalauja, Bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiami Bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, arba pristatant Bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į Bendrovės buveinę aukščiau nurodytu adresu. Galiojančiais bus laikomi tie tinkamai užpildyti balsavimo biuleteniai, kurie bus gauti iki Susirinkimo.

Kad akcininkams būtų patogu rasti informaciją apie šaukiamą susirinkimą, siūlomus sprendimų projektus, balsavimo biuletenius ir pan., taip pat sužinoti įvykusių akcininkų susirinkimų priimtus sprendimus, Bendrovės tinklalapyje skiltyje Investuotojams yra sukurta Akcininkų susirinkimų skiltis.

Per 2022 m. vyko 2 (du) AB "INVL Baltic Farmland" visuotiniai akcininkų susirinkimai:

Eilinis visuotinis susirinkimas įvyko 2022 m. balandžio 27 d. Susirinkimo metu buvo susipažinta su Bendrovės konsoliduotuoju metiniu pranešimu, nepriklausomo auditoriaus išvada apie Bendrovės finansines ataskaitas bei metinį pranešimą, taip pat su audito komiteto veiklos ataskaita, patvirtinti konsoliduoti ir Bendrovės 2021 metų finansiniai ataskaitų rinkiniai bei nuspręsta paskirstyti Bendrovės pelną (skiriant 0,24 eurų dividendų akcijai). Taip pat priimti sprendimai dėl Bendrovės valdybos narių išrinkimo, Bendrovės valdybos nepriklausomo nario atlygio nustatymo, Bendrovės įstatų pakeitimo, naujos įstatų redakcijos tvirtinimo ir įgalioto asmens pasirašyti naują įstatų redakciją paskyrimo, savų akcijų įsigijimo tvarkos nustatymo bei audito paslaugų apmokėjimo sąlygų patikslinimo.

Neeilinis visuotinis susirinkimas įvyko 2022 m. spalio 31 d. Susirinkimo metu buvo priimti sprendimai dėl audito paslaugų apmokėjimo sąlygų patikslinimo ir audito įmonės išrinkimo metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti ir audito apmokėjimo sąlygų nustatymo.

11.2. Valdyba

Bendrovėje yra sudarytas kolegialus valdymo organas – Valdyba. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

11.2.1. Valdybos kompetencija

Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai Bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti iš pareigų visą valdybą arba atskirus jos narius (įskaitant pirmininką). Valdybos narys turi teisę atsistatydinti iš jo einamų pareigų iki kadencijos pabaigos, apie tai raštu pranešdamas valdybai ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Valdyba turi visus Bendrovės įstatuose numatytus įgaliojimus, taip pat tuos, kuriuos valdybai priskiria įstatymai. Valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu, taip pat bendra atsakomybe akcininkų susirinkimui už priimtų sprendimų padarinius. Bendrovės valdyba, siekdama kuo didesnės naudos Bendrovei ir akcininkams bei siekdama užtikrinti Bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą ir skaidrumą, glaudžiai bendradarbiauja su Bendrovės vadovu. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

• Bendrovės metinį pranešimą;
• Bendrovės tarpinį pranešimą;
• Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
• pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
• Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, valdyba, nustatydama Bendrovės vadovo atlygį, vadovaujasi atlygio politika, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

Valdyba priima sprendimus:

• Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• steigti Bendrovės filialus ir atstovybes;

• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

• dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
• įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
• kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

1) Bendrovės veiklos organizavimą;

• 2) Bendrovės finansinę būklę;
• 3) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba analizuoja, vertina Bendrovės ir konsoliduotąjį metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba analizuoja ir vertina akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdyba taip pat atlieka visas šias priežiūros funkcijas:

• priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 (2) straipsnyje. Sudarant sandorius su susijusiomis šalimis laikoma, kad sandoris daro reikšmingą įtaką Bendrovei, jos finansams, turtui ir įsipareigojimams, kai sudaromo sandorio vertė viršija 1/10 paskutinio viešai paskelbto nuosavo kapitalo;
• prižiūri Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės vadovo veiklos;
• svarsto, ar Bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
• teikia siūlymus Bendrovės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams;
• sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.

11.2.2. AB "INVL Baltic Farmland" valdybos darbo tvarka

Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad objektyviai, nešališkai ir tinkamai bus atstovaujami Bendrovės smulkiųjų akcininkų interesai: likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, informacija, ar jiems yra taikytos administracinės administracinio poveikio priemonės ar baustas už nusižengimus/nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ar jie neturi įsipareigojimų arba ar neatlieka funkcijų, kurios keltų grėsmę saugiai ir patikimai Bendrovės veiklai, ar kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus vadovams.

Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą. Šis įvertinimas apima valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą. Valdybos narių nepriklausomumo vertinimas nebuvo atliktas.

Kiekvienas AB "INVL Baltic Farmland" valdybos narys privalo nepainioti Bendrovės turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, gautos vykdant valdybos nario funkcijas, asmeninei naudai ar trečiųjų asmenų naudai kitaip, nei leidžia visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba.

Kiekvienas AB "INVL Baltic Farmland" valdybos narys per 5 (penkias) darbo dienas privalo pranešti Bendrovės vadovui ar valdybos pirmininkui, jeigu pasikeitė duomenys, kurie buvo pateikti akcininkams prieš išrenkant asmenį valdybos nariu. Pasikeitusi informacija akcininkams atskleidžiama Bendrovės metiniame pranešime.

Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Per 2022 metus viso įvyko 13 AB "INVL Baltic Farmland" valdybos posėdžių.

Iki 2022 m. balandžio 27 d. AB "INVL Baltic Farmland" valdybą sudarė valdybos pirmininkas Alvydas Banys ir valdybos nariai Darius Šulnis bei Indrė Mišeikytė. Ši valdyba ketverių metų kadencijai buvo išrinkta 2018 m. balandžio 10 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Nauja AB "INVL Baltic Farmland" valdyba ketverių metų kadencijai buvo išrinkta 2022 m. balandžio 27 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos pirmininkas - Alvydas Banys, valdybos narė Indrė Mišeikytė bei nepriklausomas valdybos narys Tomas Bubinas.

Per 2022 m. Valdybos nariai nepraleido nė vieno valdybos posėdžio, dalyvavo juose asmeniškai.

11.3. Direktorius

Direktorių renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba. Su direktoriumi sudaroma darbo sutartis. Direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais. Direktorius yra atskaitingas valdybai.

Direktorius organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Direktorius veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, direktorius gali sudaryti, kai yra Bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

Direktorius atsako už:

• Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• atlygio ataskaitos projekto parengimą;
• atlygio politikos ir atlygio ataskaitos viešą paskelbimą Bendrovės interneto svetainėje;
• metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą;
• sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą;
• Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;
• sutarties su audito įmone sudarymą;
• informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• Bendrovės dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
• pranešimą akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai;
• informacijos pateikimą akcininkams;
• kitų teisės aktuose, Bendrovės įstatuose ir Bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą.

Direktorius privalo saugoti Bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

12. Informacija apie Bendrovės valdybos narius, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią įmonę

Iki 2022 m. balandžio 27 d. AB "INVL Baltic Farmland" valdybą sudarė valdybos pirmininkas Alvydas Banys ir valdybos nariai Darius Šulnis bei Indrė Mišeikytė. Ši valdyba ketverių metų kadencijai buvo išrinkta 2018 m. balandžio 10 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Nauja AB "INVL Baltic Farmland" valdyba ketverių metų kadencijai buvo išrinkta 2022 m. balandžio 27 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos pirmininkas - Alvydas Banys, valdybos narė Indrė Mišeikytė bei nepriklausomas valdybos narys Tomas Bubinas. Nuo 2015 m. birželio 30 d. Bendrovės direktorės pareigas užima Eglė Surplienė.

Alvydas Banys valdybos pirmininkas Pagrindinė darbovietė - UAB "LJB Investments (kodas 300822575, A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius) – direktorius

Kadencijos laikotarpis	2018 m. – 2022 m. balandžio 27 d. ir nuo 2022 m. balandžio 27 d. – 2026 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Statybos ekonomikos fakultetas, inžinieriaus ekonomisto magistro laipsnis. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. liepos iki 2022 m. balandžio mėn. AB "Invalda INVL'' – patarėjas Nuo 2007 m. UAB "LJB Investments" – direktorius

			AB "INVL BALTIC FARMLAND"
			2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 55
		Nuo 2007 m. UAB "LJB property" – direktorius 1996 – 2006 m. AB "Invalda" – viceprezidentas 1996 – 2007 m. UAB "Nenuorama" – prezidentas
akcijos	Turimos AB "INVL Baltic Farmland"	proc., balsų – 37,38 proc.	Tiesiogiai: akcijų – 252 875 vnt.; įstatinio kapitalo – 7,68 proc., balsų – 7,68 proc. Kartu su susijusia įmone "LJB Investments": akcijų – 1 230 626 vnt., įstatinio kapitalo – 37,38
	Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) – valdybos pirmininkas UAB "Litagra" (kodas 304564478, Savanorių pr. 173, Vilnius) – valdybos narys UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) valdomo fondo "INVL Baltic Sea Growth Fund"– investicinio komiteto narys
		Indrė Mišeikytė - valdybos narė valdybos narė	Pagrindinė darbovietė - AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) – patarėja,
	Kadencijos laikotarpis	2018 m. – 2022 m. balandžio 27 d. ir nuo 2022 m. balandžio 27 d. - 2026 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija		Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Architektūros fakultetas. Įgytas – architektūros magistro laipsnis.
Darbo patirtis		Nuo 2012 m. gegužės AB "Invalda INVL'' – patarėja 2013 – 2019 m. AB "Invalda privatus kapitalas" – patarėja 2002 - 2019 m. UAB "Inreal valdymas" – architektė 2000 – 2002 m. UAB "Gildeta" – architektė
akcijos	Turimos AB "INVL Baltic Farmland"	Tiesiogiai: akcijų – 64 450 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 1,96 proc.
	Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) – valdybos narė UTIB "INVL Technology" (kodas 300893533, Gynėjų g. 14, Vilnius) – stebėtojų tarybos narė (2023 m. vasario 6 d. stebėtojų taryba panaikinta)
		Tomas Bubinas - nepriklausomas valdybos narys Pagrindinė darbovietė – individuali konsultacinė veikla
	Kadencijos laikotarpis	2022 m. balandžio 27 d. – 2026 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija		2004 – 2005 m. Baltic Management Institute (BMI) verslo administravimo magistras 1997 – 2000 m. Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of Chartered Certified Accountants, ACCA ) narys 1997 m. Lietuvos atestuotasis auditorius 1988 -1993 m. Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras
Darbo patirtis		2013 – 2022 m. UAB "Biotechpharma" – vykdomasis direktorius 2010 – 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" – vyresnysis direktorius 2004 – 2010 m. "Teva Pharmaceuticals" finansų vadovas Baltijos šalims 2001 – 2004 m. "Sicor Biotech" finansų direktorius 1999 – 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" – vyresnysis vadybininkas

			AB "INVL BALTIC FARMLAND"
			2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 56
		1994 – 1999 m. "Coopers & Lybrand" – vyresnysis auditorius, vadybininkas
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos		Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo – 0 proc., balsų – 0 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje		AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) – valdybos narys
		Darius Šulnis valdybos narys iki 2022 m. balandžio 27 d. Pagrindinė darbovietė – AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Prezidentas
	Kadencijos laikotarpis 2018 m. – 2022 m. balandžio 27 d.
Išsilavinimas, kvalifikacija		Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. A109.	Duke universitetas JAV, verslo administravimo magistras (Global Executive MBA). Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis.
Darbo patirtis		2006 – 2011 m. AB "Invalda" prezidentas. 2011 – 2013 m. AB "Invalda" patarėjas. Nuo 2013 m. gegužės mėn. perrinktas AB "Invalda INVL" prezidentu. 2015 – 2017 m. UAB "INVL Asset Management" generalinis direktorius. 2002 – 2006 m. UAB "Invalda Real Estate" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – direktorius. 1994 – 2002 m. AB FMĮ "Finasta" – direktorius.
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos		Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 0 proc. Kartu su susijusia įmone "Lucrum investicija": akcijų – 415 628 vnt., įstatinio kapitalo ir balsų – 12,63 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje		AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) – prezidentas UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) - valdybos pirmininkas UAB "Litagra" (kodas 304564478, Savanorių pr. 173, Vilnius) – valdybos narys AB "Šiaulių bankas" (kodas 112025254, Tilžės g. 149, Šiauliai) – stebėtojų tarybos narys UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) valdomo fondo "INVL Baltic Sea Growth Fund"– investicinio komiteto narys UAB "FERN Group" (kodas 306110392, Granito g. 3-101, Vilnius) - stebėtojų tarybos pirmininkas
		Eglė Surplienė – direktorė Pagrindinė darbovietė - UAB FPĮ "Gerovės valdymas (kodas 302445450, Jogailos g. 3-103, Vilnius) – direktorė, gerovės valdytoja
Išsilavinimas, kvalifikacija		2005 m. – OMX Vilnius prekybininko sertifikatas 1996 m. – Generalinė Finansų maklerio licencija	Vilniaus Universitetas, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas, Ekonominės kibernetikos specialybė, Ekonomisto – matematiko diplomas (prilyginamas Magistro laipsniui). 2009 m. – Award in Financial Planning (CII organizuota programa ir egzaminas) sertifikatas

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 57

	1999 m. birželis - 2005 m. birželis – LR vertybinių popierių komisijos narė, LR Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotoja 1995 m. birželis - 1999 m. birželis – UAB FMĮ "Vilfima", Emitentų skyriaus darbuotojas, vadovas 1993 m. birželis - 1995 m. birželis – LR Vertybinių popierių komisija, rinkos priežiūros skyrius.
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo – 0 proc., balsų – 0 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "Atelier Investment Management" (kodas 303335430, Jogailos g. 3-103, Vilnius) – valdybos pirmininkė UAB FPĮ "Gerovės valdymas" (kodas 302445450, Jogailos g. 3-103, Vilnius) – direktorė, gerovės valdytoja KŪB "Gerovės partneriai" (kodas 304746185, Jogailos g. 3-103, Vilnius) – tikrasis narys UAB "DIM investment" (kodas 301145749, Pasakų g. 5, Vilnius) – direktorė UTIB "INVL Baltic Real Estate" (kodas 152105644, Gynėjų g. 14, Vilnius) – stebėtojų tarybos narė

AB "INVL Baltic Farmland" buhalterinės apskaitos paslaugas bei su buhalterinės apskaita susijusių dokumentų rengimą teikia bendrovė AB "Invalda INVL" pagal 2014 m. balandžio 30 d. sutartį Nr. 20140430/03.

13. Informacija apie Bendrovės audito komitetą

AB "INVL Baltic Farmland" audito komitetas sudaromas iš dviejų nepriklausomų narių. Audito komiteto narius ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
• stebėti išorės audito atlikimo procesą;
• stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• stebėti Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį.
• stebėti, ar valdybos nariai ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas.

AB "INVL Baltic Farmland" audito komiteto narys turi teisę atsistatydinti pateikęs apie tai rašytinį pranešimą Bendrovės valdybai prieš 14 dienų. Bendrovės valdyba, gavusi Audito komiteto nario pranešimą apie atsistatydinimą ir įvertinusi visas su tuo susijusias aplinkybes, gali priimti sprendimą arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išrinktų naują Audito komiteto narį, arba klausimą dėl Audito komiteto nario rinkimų atidėti iki artimiausio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Naujas narys bet kuriuo atveju renkamas iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos.

13.1. Audito komiteto darbo tvarka

Audito komitetas apie savo veiklą informuoja Bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikdamas jam rašytinę ataskaitą.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja abu komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja abu Audito komiteto nariai. Audito komiteto narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.

Audito komitetų posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi abu Audito komiteto nariai. Apie šaukiamą posėdį, jame numatomus svarstyti klausimus bei siūlomus sprendimų projektus kitas Audito komiteto narys informuojamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas raštu (el. paštu arba faksu). Audito komiteto posėdžiai neprotokoluojami, o priimtus sprendimus pasirašo abu komiteto nariai. Kai abu Audito komiteto nariai balsavo raštu, sprendimą surašo ir pasirašo Bendrovės vadovo paskirtas Audito komiteto sekretorius. Sprendimas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Audito komiteto posėdžio dienos.

Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, tiesiogiai atsakingus už Bendrovės finansus, apskaitą ir iždo klausimus bei išorės auditorius. Už darbą Audito komitete jo nariams gali būti mokamas atlyginimas. Audito komiteto narių atlyginimą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatydamas maksimalų vienos valandos atlyginimą.

Bendrovės audito komitetas savo veikloje vadovaujasi 2017 m. kovo 22 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintomis audito komiteto nuostatais (toliau – "Nuostatai"). Nuostatai paskelbti Bendrovės internetiniame puslapyje skiltyje Investuotojams.

13.2. Bendrovės audito komiteto nariai

2021 m. balandžio 9 d. vykusiame akcininkų susirinkime į audito komitetą išrinkti UAB "Moore Stephens Vilnius" partnerė ir auditorė Dangutė Pranckėnienė ir UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius Tomas Bubinas ketverių metų kadencijai. Abu nariai yra nepriklausomi, pateikę savo nepriklausomumo patvirtinimą įrodančią pažymą.

Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės audito komiteto narių sudėtis liko nepakitusi.

Tomas Bubinas – nepriklausomas audito komiteto narys

Kadencijos laikotarpis	2021 – 2025 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	2004 – 2005 m. Baltic Management Institute (BMI) verslo administravimo magistras 1997 – 2000 m. Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of Chartered Certified Accountants, ACCA) narys 1997 m. Lietuvos atestuotasis auditorius 1988 – 1993 m. Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras
Darbo patirtis	2013 – 2022 m. UAB "Biotechpharma" – vykdomasis direktorius 2010 – 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" – vyresnysis direktorius 2004 – 2010 m. "Teva Pharmaceuticals" finansų vadovas Baltijos šalims 2001 – 2004 m. "Sicor Biotech" finansų direktorius 1999 - 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" – vyresnysis vadybininkas 1994 - 1999 m. "Coopers & Lybrand" – vyresnysis auditorius, vadybininkas

Turimos "INVL Baltic Farmland" akcijos -

	Dangutė Pranckėnienė – nepriklausoma audito komiteto narė
Kadencijos laikotarpis	2021 – 2025 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	1995 - 1996 m. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Verslo administravimo magistras 1976 - 1981 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis The International Coach Union (ICU), profesionalios koučerės vardas, pažymėjimo Nr. LT-51. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, auditoriaus vardas, pažymėjimo Nr. 000345.
Darbo patirtis	Nuo 1997 m. UAB "Moore Mackonis" (ankstesni pavadinimai "Moore Stephens Vilnius" ir "Verslo auditas") – partnerė 1996 – 1997 m. UAB "Deloitte & Touche" – audito vadybininkė 1995 – 1996 Vilniaus Gedimino Technikos universitetas – lektorė 1982 – 1983 m. Vilniaus universitetas – lektorė
Turimos "INVL Baltic Farmland" akcijos	-

14. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei

Bendrovės vadovui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 59

2022 m. Bendrovės valdybos nariams, kaip Bendrovės akcininkams išmokėta 65 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojančioms įmonėms išmokėta 347 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Fiziniams asmenims, susijusiems su Bendrovės valdybos nariais, Bendrovė išmokėjo 203 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. 2022 m. Bendrovės valdybos nariams nebuvo perleista turto ar suteikta garantijų. Bendrovė tantjemų valdybos nariams neskyrė. Specialių išmokų Bendrovės vadovams taip pat nebuvo skirta. Bendrovės grupės įmonės AB "INVL Baltic Farmland" valdybos nariams, direktoriui tantjemų neskyrė. Nepriklausomam valdybos nariui išmokėta 400 eurų.

2022 m. Grupė ir Bendrovė buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei už paslaugas atitinkamai sumokėjo 75 tūkst. eurų ir 13 tūkst. eurų atlygį (2021 m. - atitinkamai 34 tūkst. ir 5 tūkst. eurų atlygį 2020 m. - atitinkamai 15 tūkst. ir 3 tūkst. eurų atlygį; 2019 m. – atitinkamai 15 tūkst. ir 3 tūkst. eurų atlygį; 2018 m. – atitinkamai 15 tūkst. ir 3 tūkst.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 23(3) straipsniu, Bendrovė privalo nuo 2020 m. skelbti Atlygio ataskaitą. Bendrovės Atlygio ataskaita yra pateikta Bendrovės metinio pranešimo 5 priede.

14.1. lentelė. Informacija apie emitento vadovui per 2020 - 2022 metus priskaičiuotus atlyginimus (EUR)

	2020	2021	2022
Administracijos nariams (vadovui)	2 044	2 044	2 044

IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ

15. Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

15.1. Veiklos aplinka

Remiantis Valstybės duomenų agentūros informacija, 2022 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 19,7 proc. (palyginimui, 2021 m. buvo fiksuota 4,7 proc. vidutinė metinė infliacija). Vidutinei metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, duonos ir grūdų produktų, elektros energijos, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, automobilių kainų padidėjimas. Tačiau mažėjo garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių, telefonų įrangos kainos. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,2 proc., paslaugų – 13,2 proc. 2022 m. Europos Sąjungoje (ES) vidutinė metinė infliacija siekė 9,2 proc., o euro zonai priklausančiose valstybėse – 8,4 proc. Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 18,9 proc. (palyginimui, 2021 m. ji siekė 4,6 proc.).

2022 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis, remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, siekė 67,1 mlrd. EUR. Lyginant su 2021 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 2,2 proc. Labiausiai BVP (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ir lyginant su ankstesniu ketvirčiu) didėjo pirmąjį ketvirtį – 0,9 proc. Tam didžiausią įtaką turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo įmonių veiklos rezultatai. Antrąjį ketvirtį, dėl prastesnių transporto ir saugojimo, statybos ir nekilnojamojo turto įmonių veiklos rezultatų, BVP smuktelėjo 0,5 proc., o trečiąjį ketvirtį augo 0,4 proc., paskatintas sėkmingos pramonės, informacijos ir ryšių, žemės ūkio įmonių veiklos. Paskutinį metų ketvirtį BVP, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, remiantis preliminariais duomenimis, sumažėjo 1,7 proc., labiausiai visoje ES.

Pasak Lietuvos banko, 2022 m. pasaulio ekonomikos raida pranoko lūkesčius. Mažėjantys trikdžiai tiekimo grandinėse ir pasauliniu mastu mažintos pandemijos prevencijos priemonės, sudariusios sąlygas tarptautinio turizmo atsigavimui, buvo tarp svarbiausių veiksnių, leidusių pasaulio ekonomikos plėtrai viršyti lūkesčius. Tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą ir dėl itin didelio infliacinio spaudimo daugelyje svarbiausių ekonomikų griežtinta pinigų politika pasaulio ekonomikos plėtrą šiek tiek slopino. Vasario pabaigoje prasidėję aktyvūs Rusijos karo prieš Ukrainą veiksmai ne tik reikšmingai prisidėjo prie išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, bet ir padidino pagrindinių energijos ir maisto žaliavų kainas. Nors dalis jų grįžo iki lygių, artimų buvusiems prieš karo pradžią, padarinių Europos valstybių ekonomikos raidai išvengti nepavyko. Išaugusios energijos prekių kainos prisidėjo ir prie susiformavusio globalaus infliacinio šoko. Jis privertė didžiąją dalį išsivysčiusių ir besivystančių šalių centrinių bankų pradėti normalizuoti pinigų politiką. Tokie centrinių bankų veiksmai siunčia signalus, kad infliacijos lūkesčiams nebus leidžiama atitrūkti nuo kainų stabilumą atitinkančio infliacijos lygio net ir tuo atveju, jei jie turės slopinantį poveikį ekonominiam aktyvumui. Euro zona 2022 m. buvo reikšmingai paveikta Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelto energijos, ypač dujų, kainų šuolio. Skaičiuojama, kad 2022 m. jos ekonomikos augimas siekė 3,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo didžiausia nuo šios pinigų sąjungos įkūrimo. Euro zonos ekonomikos augimui teigiamą įtaką darė istoriškai žemas nedarbo lygis ir investuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teigimu, 2021 m. įgytas popandeminis ekonomikos atsigavimo pagreitis 2022 m. išsikvėpė, paveiktas geopolitinės nežinomybės ir nepalankios išorės aplinkos. Karo Ukrainoje sukelta geopolitinė įtampa, itin padidėjęs neapibrėžtumas bei vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai apsunkino investicinių projektų planavimą ir įgyvendinimą, o išaugusi infliacija sumažino namų ūkių perkamąją galią ir paskatino palūkanų normų kėlimą. Tačiau darbo rinkos būklė išliko gera. Užimtų gyventojų skaičius smarkiai išaugo, nedarbo lygis mažėjo, darbingo amžiaus gyventojų aktyvumas didėjo, laisvų darbo vietų skaičius išliko arti rekordinių aukštumų. Užimtumo augimą skatino aukštas ekonomikos aktyvumas, stipri darbuotojų paklausa daugelyje ekonomikos sektorių, o erdvės užimtumui augti suteikė iki rekordinių aukštumų (80 proc. III ketvirtį 15–64 m. amžiaus grupėje) pakilęs darbo jėgos aktyvumo lygis ir darbingo amžiaus Ukrainos karo pabėgėlių įsitraukimas į darbo rinką. Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje skatino stiprus darbuotojų trūkumas, išaugusios galimybės rasti norimą darbą, sparčiai augantys atlyginimai ir, tikėtina, aukštas infliacijos tempas. Tačiau, dėl galimo ekonomikos aktyvumo sumažėjimo, nedarbo lygis artimiausiu metu gali šiek tiek padidėti. Tikėtina, kad pablogėjusi situacija trumpuoju laikotarpiu pirmiausia neigiamai paveiktų nekvalifikuotų ar mažiau kvalifikuotų darbuotojų paklausą. Darbo rinkoje vis dar trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ekonomikos aktyvumo sulėtėjimas numatomas laikinas, taigi įmonės neturėtų skubėti išsiskirti su aukštos kvalifikacijos darbuotojais, todėl smarkaus nedarbo lygio padidėjimo nesitikima. Stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria ir privatusis, ir viešasis sektorius, taip pat Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų (padidintas darbo užmokestis švietimo, sveikatos priežiūros, statutiniams darbuotojams, padidintas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams), reikšmingai padidinta MMA (13,7 proc. iki 730 Eur) ir išaugę infliacijos lūkesčiai lėmė darbo užmokesčio augimą šalyje 2022 m. Vis dėlto, nors vidutinio darbo užmokesčio augimas buvo gana ženklus ir siekė 13 proc., realus darbo užmokestis dėl infliacijos krito beveik 7 proc. Numatoma, kad darbo užmokesčio augimo tempas 2023 m. sieks 9,1 proc.

Lietuvos banko pateikiamoje Lietuvos ekonomikos raidos ir perspektyvų apžvalgoje teigiama, kad Lietuvos ekonomikos plėtrą artimiausiais metais lems tolesnė Rusijos karo prieš Ukrainą eiga ir vyriausybių pastangos sušvelninti neigiamus karo sukeltus ekonominius padarinius. Dėl karo veiksmų, įvedamų sankcijų ir atsako į jas stipriai padidėjo pasaulinės žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainos ir jų kintamumas. Tai per mažėjančią namų ūkių perkamąją galią, prarandamą eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir poreikį griežtinti pinigų politiką itin nepalankiai veikia ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ypač Europos šalių, ekonomikų raidą. Kadangi šie nepalankūs veiksniai gali lemti ne tik trumpalaikį ekonomikos augimo sulėtėjimą, bet ir reikšmingą ilgiau trunkantį nuosmukį, šiuo laikotarpiu yra itin svarbios vyriausybių pastangos sušvelninti neigiamus šių veiksnių padarinius. 2023 m. valstybės biudžete numatoma skirti lėšų suma dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams ir verslui turėtų sudaryti 1,2 proc. BVP, gyventojų pajamų didinimui – 1,7 proc. BVP, o išlaidos

viešiesiems investiciniams projektams turėtų padidėti 0,6 proc. BVP. Tai leidžia tikėtis, kad 2023 m. ir namų ūkių vartojimo, ir investicijų raida bus ganėtinai palanki. Kadangi panašius namų ūkių ir verslo paramos paketus taikys ir daugelis pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, tikimasi, kad lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienio rinkose nuo 2023 m. pradžios pradės atsigauti ir kitų metų pabaigoje pasieks lygį, buvusį prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Tokia paklausos raida pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse lems ir palankesnę prekių ir paslaugų eksporto raidą. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2023 m. padidės 1,3 proc. Be to, jei neįvyks netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinės infliacijos pikas liks praeityje. Numatoma, kad, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, sumažėjusių žaliavų kainų ir slopstančių tiekimo grandinių trikdžių poveikiui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti. Prognozuojama, kad kitais metais energijos kainų augimas reikšmingai nuslops, o pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys bus maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos. Išaugusios maisto žaliavų supirkimo kainos Lietuvoje ir padidėjusios energijos sąnaudos reikšmingai prisidėjo prie maisto kainų augimo 2022 m. ir turės įtakos ir maisto kainų raidai 2023 m. Vis dėlto, prislopus Lietuvos ekonomikos aktyvumui ir mažėjant tiekimo grandinių trikdžiams, sumenks grynoji infliacija, į kurią nepatenka labiausiai kintančios energijos ir maisto prekės. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad bendroji infliacija 2023 m. sumažės iki 9,5 proc.

Žemės ūkio rūmų duomenimis, 2023–2027 m. laikotarpiu Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4 mlrd. EUR ES paramos ir apie 276,5 mln. EUR nacionalinio biudžeto lėšų. 3,02 mlrd. EUR ES lėšų ir apie 2,8 mln. EUR nacionalinio finansavimo lėšų yra planuojama skirti tiesioginei paramai, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingoms sistemoms (ekoschemoms) bei sektorinėms programoms. 977,5 mln. EUR ES lėšų ir 273,7 mln. EUR nacionalinio finansavimo lėšų yra numatyta skirti investicinėms, bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, klimato tikslų siekiančioms ir kitoms kaimo plėtros priemonėms. Vidutinė metinė tiesioginių išmokų suma, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, padidėjo apie 28 procentais. Žemės ūkio ministerijos teigimu, nuo 2023 metų bus taikomas 100 proc. bazinių išmokų apribojimas sumoms virš 100 tūkst. eurų su galimybe išskaičiuoti atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo 62,8 proc. ir pasiekė 5 mlrd. EUR. Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 21,6 proc. Labiausiai padidėjo pupų (40,8 proc.), avižų (32,1 proc.), kviečių (28,5 proc.) supirkimo kainos, iš gyvulininkystės produktų – kiaulių (59,5 proc.), paukščių (35,4 proc.), kiaušinių (34,6 proc.) supirkimo kainos. 2022 m. labiausiai išaugo žieminių rapsų (26,6 proc.), bulvių (25,1 proc.), avižų (20,3 proc.), ankštinių augalų (19,3 proc.), žieminių kviečių (13,8 proc.) derlius. Tai nulėmė išaugęs derlingumas ir (ar) padidėjęs pasėlių plotas. Sumažėjus pasėlių plotui, labiausiai sumenko vasarinių miežių (10,5 proc.), vasarinių kviečių (27,9 proc.), cukrinių runkelių (31,1 proc.) derlius.

Žvelgiant į ilgesnio laikotarpio tendencijas žemės ūkio sektoriaus padėtis toliau gerėja, o veiklos efektyvumas šalyje auga. Grūdinių kultūrų derlingumas per 10 metų yra beveik padvigubėjęs. Ženkliai išaugusi ir sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Tai skatina daromos investicijos į žemės ūkio techniką, ūkių stambėjimas, gilinamos ir pritaikomos žinios bei naujos technologijos, skirtos žemės ūkio modernizavimui. Per pastarąjį dešimtmetį žemės ir maisto ūkiui bei kaimo plėtrai skirta ženkli Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Teikiamos paramos augimas paprastai lemia ir žemės kainos didėjimą bei žemės nuomos brangimą.

Žemės ūkio paskirties žemės kainų augimui pastaraisiais metais daug įtakos turėjo didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą taip pat lemia pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai papildomų žemės ūkio naudmenų plotų įsigiję ar išsinuomavę ūkiai gali siekti didesnio masto efekto. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasiūla Lietuvoje yra pakankamai aktyvi, tačiau patrauklių ūkininkauti žemės sklypų rezervas senka. Stambieji ūkininkai didina savo valdas pirkdami mažesnius sklypus, tačiau kasmet jų pasiūloma vis mažiau. Derlingesni sklypai būna parduodami labai greitai.

Lietuvoje galiojantys žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo suvaržymai bei nuolat auganti žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo kaina didina nuomos poreikį ir jos kainas. Žemės sklypų nuoma intensyviai domisi jaunieji ir stambius plotus dirbantys ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės, kadangi nuomojantis žemės ūkio paskirties sklypus, atsiranda didesnė tikimybė juos įsigyti, jei tik savininkai pageidaus parduoti savo valdomus žemės sklypus.

2014 m. gegužės mėnesį įsigaliojo sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimai, kurie neleido susijusiems asmenims iš valstybės ar kitų asmenų įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcija. Iki 2018 metų galiojusioje įstatymo redakcijoje žemės ūkio paskirties žemės galėjo įsigyti tik toks asmuo, kuris turi profesinių įgūdžių ir kompetencijos, t.y. atitiko įstatyme keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Naujoje įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2018 m. sausio 1 d., kvalifikacinių reikalavimų nebeliko. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme pakoreguotas sąrašas asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Įstatymo redakcija užtikrina teisę įsigyti žemę asmenims, kurie užsiima žemės ūkio veikla. Naujoje įstatymo redakcijoje žemės sklypo savininkui yra numatytas draudimas kelti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, jog pirmumo teisę turintis asmuo gali ja pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu įsigyja žemės sklypą kartu su kitais parduodamais žemės sklypais. Ši nuostata negalioja, kai parduodami sklypai ribojasi tarpusavyje. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijoje numatoma, kad žemės pirkimo-pardavimo sandoriai galės būti vykdomi atsiskaitant tik bankiniais pavedimais. Naujoji įstatymo redakcija taip pat numato, jog susiję asmenys, Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdantys didesnį žemės ūkio žemės paskirties plotą, negu nurodyta įstatyme (300 ha, tam tikrais atvejais – 500 ha), tarpusavyje galės sudaryti žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų žemės plotas netampa didesnis nei 500 hektarų.

Bendrovei "INVL Baltic Farmland" priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kurios bendrai įsigiję apie 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje.

Nuo 2015 m. birželio 30 d., kai buvo pasirašyta paprastoji administravimo sutartis su vienos didžiausių Baltijos šalyse turto valdymo grupių "Invalda INVL" valdoma įmone "INVL Farmland Management", sklypų administravimas perleistas šiai bendrovei. 2020 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytas Turto paprastojo administravimo sutarties Nr. 20150630/01 pakeitimas, kurio pagrindu turto administravimo sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2025 metų gruodžio 31 d.

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 62

Galiojantys žemės įsigijimo sugriežtinimai lemia, kad "INVL Baltic Farmland" grupės įmonės nebegali tiesiogiai investuoti į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, taip pat negali perimti žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių kontrolės.

"INVL Baltic Farmland" ilguoju laikotarpiu siekia uždirbti iš žemės nuomos augimo ir žemės vertės prieaugio. 2022 m. paskutinį ketvirtį atlikto turto vertinimo duomenimis sklypų vertė per metus išaugo 9,5 proc. iki 18,09 mln. eurų. Vidutiniškai vienas hektaras vertinamas 5,87 tūkst. eurų (dalinant iš bendro kiekio).

Žemiau pateikiamame grafike galima matyti, kaip skiriasi žemės ūkio paskirties kainos Lietuvoje pagal regionus:

15.1.1. pav. Žemės ūkio žemės grupės verčių žemėlapis Lietuvoje

Šaltinis: Registrų centras (2022 m. spalio 24 d. duomenys) https://www.registrucentras.lt/bylos/dokumentai/ntr/masvert/zem_zu202210.pdf

Pagrindiniai grupės duomenys

	2020 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Valdomas žemės ūkio paskirties naudmenų plotas*, ha	2 979	2 979	2 963
Žemės vertė balanse**, tūkst. EUR	15 364	16 620	18 092
Vidutinės nuomos pajamos iš hektaro, EUR (neįskaitant kintamos nuomos kainos dalies, lygios žemės nuomos mokesčiui, mokamo valstybei)	206	215	239
Konsoliduotasis nuosavas kapitalas, tūkst. EUR	14 015	14 942	16 135
Buhalterinė akcijos vertė, EUR	4,34	4,63	5,0

* 2022 m. buvo parduotas 16,0602 ha žemės ūkio paskirties naudmenų ploto žemės sklypas.

**Investicinis turtas apskaitytas tikrąja verte ir yra įvertintas kvalifikuoto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" pardavimų palyginimo metodu. Vertinimas buvo atliekamas 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. gruodžio mėn.

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 63

Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų santrauka

Balanso straipsnis,	Grupė		Bendrovė
tūkst. EUR	2020-12-31	2021-12-31	2022-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2022-12-31
Investicinis turtas	15 364	16 620	18 092	-	-	-
Investicijos į dukterines įmones	-	-	-	10 123	11 436	13 130
Suteiktos paskolos	-	-	-	3 930	3 547	3 036
Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos	198	170	126	10	19	10
Pinigai	302	144	199	31	27	61
Kitas turtas	2	1	2	2	1	2
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	1 608	1 798	2 023	-	-	-
Kiti įsipareigojimai	243	195	261	81	88	104
Konsoliduotasis nuosavas kapitalas	14 015	14 942	16 135	14 015	14 942	16 135
Pelno (nuostolio) straipsnis	2020 01 01 – 2020 12 31	2021 01 01 – 2021 12 31	2022 01 01 – 2022 12 31	2020 01 01 – 2020 12 31	2021 01 01 – 2021 12 31	2022 01 01 – 2022 12 31
Pajamos	649	665	722	-	-	-
Investicinio turto perkainojimas	683	1 256	1 922	-	-	-
Pelnas iki apmokestinimo	1 049	1 655	2 310	916	1 428	1 980
Grynasis pelnas	895	1 411	1 968	895	1 411	1 968

Rodikliai

	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Nuosavybės grąža (ROE), %	6,52	9,75	12,67
Turto grąža (ROA), %	5,77	8,60	11,13
Bendrasis likvidumo koeficientas	2,07	1,62	1,25
Veiklos pelningumas (pelno iki apmokestinimo pelningumas), %	161,63	248,87	319,94
Veiklos pelningumas be investicinio turto perkainojimo, %	56,39	60,00	53,74
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS), Eur	0,28	0,44	0,61
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E)	18,04	17,50	13,28
Grynasis pelningumas	137,90	212,18	272,58
EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pelningumas	56,39	60,00	53,74

*Bendrovė internetiniame puslapyje skelbia savo veikloje naudojamus veiklos bei finansinių rodiklių apibrėžimus bei formules (Alternatyvius veiklos rodiklius (AVR)). Metinio konsoliduotojo pranešimo 4 priedas bei skiltis internetiniame puslapyje "Investuotojams" → "Ataskaitos" → "Veiklos rodiklių formulės". Nuoroda:https://invlbalticfarmland.com/investuotojams/finansine-informacija-ir-ataskaitos/

15.2. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio emitento ir grupės įvykiai, jų poveikis finansinėms ataskaitoms

Svarbūs emitento įvykiai

Finansiniai rezultatai bei su dividendais susijusi informacija

• 2022 m. vasario 28 d. paskelbti audituoti AB "INVL Baltic Farmland" 2021 m. grupės rezultatai. 2021 metų AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės audituotas konsoliduotas bei Bendrovės grynasis pelnas siekia 1 411 tūkst. eurų, o grupės pajamos – 665 tūkst. eurų.
• 2022 m. balandžio 27 d. Bendrovė paskelbė patvirtintą audituotą 2021 m. metinę informaciją.
• 2022 m. balandžio 5 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė, kad 2022 m. planuoja gauti 718 tūkst. eurų pajamų ir uždirbti 646 tūkst. eurų konsoliduotojo grynojo pelno.
• 2022 m. gegužės 10 d. Bendrovė paskelbė, jog 2022 metų 3 mėnesių AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotasis grynasis pelnas siekė 393 tūkst. eurų, o pajamos – 177 tūkst. eurų.
• 2022 m. gegužės 23 d. Bendrovė, įgyvendindama akcininkų susirinkimo sprendimą dėl Bendrovės pelno paskirstymo, paskelbė dividendų mokėjimo tvarką už 2021 m. Įvykęs eilinis visuotinis "INVL Baltic Farmland" AB akcininkų susirinkimas nusprendė skirti 0,24 eurų dividendų vienai akcijai. Dividendus gavo tie asmenys, kurie 2022 m. gegužės 11 d. d. buvo Bendrovės akcininkai. Bendrovė dividendus informavo mokėsianti nuo gegužės 25 d.
• 2022 m. liepos 26 d. Bendrovė paskelbė 2022 m. 6 mėn. neaudituotą tarpinę informaciją: "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotasis grynasis pelnas siekė 483 tūkst. eurų, o pajamos – 358 tūkst. eurų. Bendrovė paskelbė 2022 m. pusmečio pranešimą, pusmečio finansines ataskaitas, pagrindinių duomenų santrauką bei atsakingų asmenų patvirtinimą.
• 2022 m. lapkričio 8 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė 2022 m. 9 mėn. rezultatus: "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotasis grynasis pelnas siekia 580 tūkst. eurų, o pajamos – 535 tūkst. eurų.

Akcininkų susirinkimai

• 2022 m. balandžio 5 d. Bendrovė paskelbė šaukianti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei akcininkus informavo apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir sprendimų projektus. 2022 m. balandžio 27 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė įvykusio akcininkų susirinkimo sprendimus: susirinkimo metu buvo susipažinta su Bendrovės konsoliduotuoju metiniu pranešimu, nepriklausomo auditoriaus išvada apie Bendrovės finansines ataskaitas bei metinį pranešimą, taip pat su audito komiteto veiklos ataskaita, patvirtinti konsoliduoti ir Bendrovės 2021 metų finansiniai ataskaitų rinkiniai bei nuspręsta paskirstyti Bendrovės pelną (skiriant 0,24 eurų dividendų akcijai). Taip pat priimti sprendimai dėl Bendrovės valdybos narių išrinkimo, Bendrovės valdybos nepriklausomo nario atlygio nustatymo, Bendrovės įstatų pakeitimo, naujos įstatų redakcijos tvirtinimo ir įgalioto asmens pasirašyti naują įstatų redakciją paskyrimo, savų akcijų įsigijimo tvarkos nustatymo bei audito paslaugų apmokėjimo sąlygų patikslinimo.
• 2022 m. spalio 7 d. Bendrovė paskelbė šaukianti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei akcininkus informavo apie akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir sprendimų projektus. 2022 m. spalio 31 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė įvykusio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimus: dėl audito paslaugų apmokėjimo sąlygų patikslinimo ir audito įmonės išrinkimo metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti bei audito apmokėjimo sąlygų nustatymo.

Bendrovės valdymas

• 2022 m. birželio 1 d. Bendrovė paskelbė apie Juridinių asmenų registre įregistruotą naują Bendrovės įstatų redakciją. Šis Bendrovės įstatų projektas akcininkų buvo patvirtintas 2022 m. balandžio 27 d. vykusiame Bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatai buvo keičiami įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo aktualios redakcijos nuostatas.
• 2022 m. gruodžio 13 d. Bendrovė paskelbė 2023 metais informaciją investuotojams planuojanti skelbti tokia tvarka: vasario 28 d. – audituotos finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas; gegužės 10 d. – 2023 m. 3 mėn. preliminarūs veiklos rezultatai ir pagrindinių duomenų santrauka; liepos 25 d. – 2023 m. pusmečio ataskaita; lapkričio 8 d. – 2023 m. 9 mėn. preliminarūs veiklos rezultatai ir pagrindinių duomenų santrauka.

Reikšmingiausi konsoliduotajame metiniame pranešime atskleistos informacijos pokyčiai ir svarbūs grupės įvykiai

• 2022 m. kovo 17 d. Bendrovė paskelbė apie sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį su UAB "Mantinga", juridinio asmens kodas 110669492, dėl Bendrovės dukterinei įmonei UAB "Puškaitis" priklausančio 17,2882 ha žemės sklypo pardavimo. Sandorio vertė – 450 000 eurų.
• • Įmonės ataskaitiniu laikotarpiu vykdė įprastinę veiklą, t. y. nuomoja žemę ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms.

15.3. Darbuotojai

AB "INVL Baltic Farmland" dirba vienas darbuotojas (direktorius). Buhalterinės apskaitos paslaugas Bendrovei teikia AB "Invalda INVL". Darbo sutartys Bendrovėje sudaromos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami ir atleidžiami iš darbo laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų. Darbo sutartyse nėra numatytų ypatingų darbuotojų teisių ir pareigų.

AB "INVL Baltic Farmland" ir dukterinių bendrovių darbuotojų skaičius 2022-12-31 buvo 2 (2021-12-31 – 2; 2020-12-31 – 2; 2019- 12-31 – 2; 2018-12-31 – 2).

15.4. Aplinkosauga ir veiksmai dėl klimato kaitos

Dėl Bendrovės valdymo struktūros ir to, kad pačioje Bendrovėje yra mažas darbuotojų skaičius, nėra tikslinga atskirai tvirtintis aplinkosaugos politikos. Tačiau siekiame tausoti nuomojamos žemės derlingumą bendradarbiaudami su žemės sklypuose dirbančiais nuomininkais. Sudarydami sutartis, nuomininkai įsipareigoja laiku ir tinkamai dirbti žemės sklypus, neapleisti jų, neleisti jiems dirvonuoti bei atlikti kasmetinius žemės ūkio darbus. Žemės sklypuose griežtai draudžiami veiksmai, galintys pabloginti žemės derlingumą. Bendrovė neturi įsipareigojusi siekti klimato kaitos tikslų, tačiau vertina ir, jei reikalinga, imasi tinkamų veiksmų siekiant suvaldyti su klimato klausimais susijusias rizikas.

15.5. Rusijos karo prieš Ukrainą ir įvestų sankcijų poveikis Emitentui

Rusijos įsiveržimas ir įvestos sankcijos nedaro tiesioginio arba netiesioginio poveikio Emitento strateginėms kryptims, tikslams, finansiniams rezultatams ir finansinei būklei. Po Rusijos įsiveržimo buvo peržiūrėtas ir atnaujintas Emitento veiklos tęstinumo planas, kuriame nustatytos specifinės priemonės, kurių reikia imtis, esant informacinių sistemų sutrikimams.

15.6. Kova su korupcija ir kyšininkavimu

Siekdama sumažinti išorinio ir vidinio papirkimo riziką, Bendrovė taiko vidines procedūras, užtikrinančias veiklos skaidrumą užkertant galimybę būti įtrauktiems į nusikaltimus. Bendrovė tikisi tinkamo elgesio iš darbuotojų ir partnerių, tačiau negali įvertinti visų galimų situacijų įvairovės. Be to, kadangi Bendrovė veikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, su užsienio pareigūnų papirkimų atvejais sudarant tarptautinius verslo sandorius nesusiduriama.

16. Pagrindiniai privalumai, neapibrėžtumai su kuriais susiduriama, bei rizikos ir netikėtumai

16.1. Investicijos privalumai

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra nuvertinta

Žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir gerokai mažesnės nei kaimyninėje Lenkijoje. Tai lemia didesnė žemės sklypų fragmentacija bei kitos priežastys.

Žemė leidžia išsaugoti pagrindinį kapitalą ir pasižymi maža rizika

Daugelis investuotojų po pastarųjų rinkos neramumų skiria vis daugiau dėmesio kapitalo išsaugojimui. Investicija į žemės ūkio paskirties žemę yra užtikrinta turtu, kuris turi tik mažą nuvertėjimo galimybę. Istoriniai duomenys rodo, kad žemė per ilgą laikotarpį pasižymi stipriomis pagrindinio kapitalo išsaugojimo savybėmis. Priešingai nei investicijos į išsenkančius metalų, naftos ar dujų resursus, gerai valdoma žemės ūkio paskirties žemė yra visiškai atsinaujinantis resursas, kuris išlieka produktyvus amžinai.

Žemė yra gera apsauga nuo infliacijos

Žemės ūkio paskirties žemė, kaip turto klasė, pasižymi teigiama koreliacija su infliacija. Istoriškai, žemės ūkio paskirties žemės vertė augo sparčiau nei infliacija, todėl žemės ūkio paskirties žemė yra efektyvus draudimas nuo infliacijos ir kapitalo išsaugojimo priemonė. Tai gali būti patrauklu investuotojams, susirūpinusiems infliacinėmis vyriausybių politikomis.

Žemė generuoja stabilias pajamas

Priešingai nei kitos populiarios draudimo nuo infliacijos priemonės, pavyzdžiui, taurieji metalai, žemė suteikia investuotojui reguliarias pajamas, kurios žemų palūkanų aplinkoje dažnai būna didesnės nei indėlių ar obligacijų palūkanos. Nors tai nėra didžiausios pajamos nekilnojamojo turto sektoriuje, jas uždirba nenusidėvintis turtas su stipriu kainos augimo potencialiu ir arti 100 proc. užimtumu (skirtingai nuo komercinio nekilnojamojo turto, kokybiškos žemės ūkio paskirties žemės paklausa visuomet yra didelė, nepriklausomai nuo ekonominės aplinkos).

Investicija į žemę pasižymi mažesniu pajamų svyravimu

Įtraukdami žemės ūkio paskirties žemę į diversifikuotą portfelį, investuotojai gali sumažinti pajamų trūkumo riziką tuo metu, kai kitas turtas generuoja mažas arba visai negeneruoja pajamų. Nors ilgalaikis žemės ūkio prekių kainos didėjimas teigiamai veikia žemės vertę, trumpalaikius produkcijos kainos svyravimus prisiima ne žemės savininkas, o ūkininkas.

Istoriškai žemė pasižymėjo didesniu pelningumu

Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkio paskirties žemė pasižymėjo didesniu pelnu nei kitos turto klasės, įskaitant akcijas, obligacijas ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, nepaisant mažesnės rizikos (matuojamas kaip standartinis metinės grąžos nuokrypis).

Žemė yra patraukli diversifikavimo priemonė

Žemės ūkio paskirties žemės pelningumas turi mažą ar net neigiamą koreliaciją su tradicinėmis turto klasėmis kaip akcijos ar obligacijos ir nedidelę teigiamą koreliaciją su gyvenamuoju ir komerciniu nekilnojamuoju turtu. Šios savybės padaro žemės ūkio paskirties žemę patrauklia diversifikavimo priemone, kuri gali sumažinti bendrų rinkos svyravimų įtaką diversifikuotam portfeliui.

Žemės ūkio paskirties žemės privalumai lyginant su kitomis nekilnojamojo turto investicijomis

Investicija į žemės ūkio paskirties žemę yra priskiriama nekilnojamam turtui, tačiau turi unikalių savybių. Tai leido žemės ūkio paskirties žemei apsisaugoti nuo ekstremalių turto vertės kritimų, kuriais per krizę pasižymėjo gyvenamosios bei komercinės paskirties turtas.

16.2. Investicijos rizikos

Šioje dalyje pateikiama informacija apie rizikos veiksnius neturėtų būti laikoma išsamiu ir visus aspektus apimančiu rizikos veiksnių, susijusių su akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vertybiniais popieriais, aprašymu.

Rizikos, susijusios su akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" veikla

Apribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" per jai priklausančias uždarąsias akcines bendroves investuoja į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (Nr. IX-1314) pakeitimai, numatantys apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant apribojimus įsigyti juridinio asmens, kuriam priklauso žemės ūkio paskirties žemė, akcijas). Šį įstatymą nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (Nr. XIII-801). Šie apribojimai reiškia, kad akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" bei jai priklausančios uždarosios akcinės bendrovės negalės papildomai tiesiogiai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje.

Įstatyme numatyti draudimai gali sumažinti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" per dukterines Bendrovės valdomos žemės ūkio paskirties žemės pirkėjų ratą, o kartu ir šio turto likvidumą bei kainą.

Bendra investicijų rizika

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę vertė trumpu laikotarpiu gali svyruoti priklausomai nuo derliaus, žemės ūkio produkcijos kainų, vietinės paklausos ir pasiūlos svyravimų, ūkininkų konkurencijos bei finansinės padėties. Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti atliekamos vidutiniam ir ilgam laikotarpiui, kad investuotojas galėtų išvengti trumpalaikių kainos svyravimų rizikos. Investicijos į nekilnojamąjį turtą yra susijusios su ilgalaike rizika. Nepasiteisinus investicijoms ar esant kitoms nepalankioms aplinkybėms (nesugebėjus laiku atsiskaityti su kreditoriais), gali būti iškelta bankroto byla.

Žemės ūkio produkcijos bei kitų prekių kainų svyravimų rizika

Žemės ūkio produkcijos bei kitų prekių kainos istoriškai pasižymi itin dideliais svyravimais, nuo kurių daugeliu atveju priklauso ir žemės ūkio paskirties žemės kainos. Pagrindinis žemės ūkio verslo pelningumą veikiantis veiksnys yra derliaus (kviečių, rapsų ir t.t.) kaina, tačiau kuro, darbo jėgos, trąšų bei kitų prekių kainos taip pat turi įtakos žemės ūkio veiklos savikainai, todėl jų didėjimas mažina pelno maržas bei galimybę mokėti didesnes kainas už žemės ūkio paskirties žemės nuomą. Jeigu didelės kuro, trąšų bei darbo jėgos kainos sutaptų su žemės ūkio produkcijos kainų kritimu, ūkininkai bei investuotojai į žemės ūkį gali patirti nuostolių.

Bendroji žemės ūkio rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" sieks kuo didesnėmis kainomis išnuomoti savo valdomą žemės ūkio paskirties žemę ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Veiksniai, galintys neigiamai paveikti žemės ūkio sektorių, gali būti: nepalankios oro sąlygos (potvyniai, sausros, stiprūs lietūs, kruša, šaltis, piktžolės, kenkėjai, ligos, gaisrai, su klimato kaita susijęs sąlygų pablogėjimas bei kiti). Bet kurie iš šių faktorių kartu ar atskirai gali turėti neigiamos įtakos žemdirbių pajamoms bei žemės ūkio paskirties žemės vertėms. Nuo dalies, bet ne nuo visų rizikų galima apsidrausti, tačiau draudimo kaštai mažina žemės ūkio veiklos pelningumą, todėl ne visi Lietuvos ūkininkai tai daro.

Priklausomybė nuo Europos Sąjungos bei nacionalinių subsidijų

Lietuvos bei Europos Sąjungos ūkininkų veikla bei gaunamas pelnas yra itin priklausomi nuo Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) – ES bei nacionalinių subsidijų žemės ūkio veiklai. Paskutiniai BŽŪP pakeitimai galioja 2021-2027 metų laikotarpiui.

Tiesioginių išmokų panaikinimas galėtų padaryti neigiamą įtaką žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainoms bei vertei.

Žemės nelikvidumo rizika

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę tam tikromis rinkos sąlygomis yra santykinai nelikvidžios, o pirkėjų joms suradimas gali užimti laiko. Investuotojai gali svarstyti apie investicijas į žemės ūkio paskirties žemę tik tuomet, jeigu jiems nereikės likvidumo staiga.

Įstatymų bei reguliavimo pokyčių rizika

Lietuvos įstatymų, Europos Sąjungos direktyvų bei kitų teisės aktų pokyčiai gali paveikti ūkininkaujančių pajamas bei žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas. Pavyzdžiui, pokyčiai lemiantys žemės ūkio produkcijos kainų kontrolę, eksporto apribojimus, muitų įvedimas ar panaikinimas, griežtesni aplinkosaugos apribojimai gali neigiamai paveikti žemės ūkio veiklos pelningumą.

Mokesčių didėjimo rizika

Mokestinių įstatymų pasikeitimas gali lemti didesnį akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" bei jo grupės įmonių apmokestinimą bei sumažinti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" pelną bei turto vertes.

Infliacijos bei defliacijos rizika

Tikėtina, kad per veiklos laikotarpį akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" susidurs tiek su infliacijos, tiek su defliacijos rizika, nes investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės. Jeigu pelnas iš žemės paskirties žemės nuomos bus mažesnis nei infliacija, tai lems perkamosios galios sumažėjimą. Manoma, kad investicijų į žemės ūkio paskirties žemę pelningumas stipriai koreliuoja su infliacija.

Kredito rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" sieks išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus kuo didesnėmis kainomis Lietuvoje dirbantiems ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Egzistuoja rizika, kad žemės nuomininkai neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami.

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" taip pat patiria riziką laikydama lėšas bankų sąskaitose ar investuodama į trumpalaikius finansinius instrumentus.

Likvidumo rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" gali susidurti su situacija, kai ji nepajėgs laiku atsiskaityti su tiekėjais ar kitais kreditoriais. Bendrovė sieks palaikyti pakankamą likvidumo lygį arba užsitikrinti finansavimą tam, kad šią riziką sumažintų

Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika didžiąja dalimi susijusi su paskolomis su kintama palūkanų norma. Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" ketina naudoti itin mažą skolinto kapitalo kiekį. Kylančios palūkanų normos pasaulyje gali neigiamai paveikti turto – žemės ūkio paskirties žemės – vertes.

Stambiųjų akcininkų rizika

Trys akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkai kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 60 proc. akcijų ir nuo jų balsavimo priklauso šios Bendrovės valdybos narių išrinkimas, esminiai sprendimai dėl akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" valdymo, veiklos bei finansinės padėties. Nėra jokių garantijų, kad stambiųjų akcininkų priimami sprendimai visuomet sutaps su smulkiųjų akcininkų nuomone bei interesais. Stambieji akcininkai turi teisę blokuoti kitų akcininkų siūlomus sprendimus.

Su vertybinių popierių rinka susijusios rizikos

Rinkos rizika

Akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkai prisiima riziką patirti nuostolius dėl nepalankių akcijų kainos pokyčių rinkoje. Akcijų kainos kritimą gali lemti neigiami akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" turto vertės bei pelningumo pokyčiai, bendros akcijų rinkos tendencijos regione ir pasaulyje. Prekyba akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijomis gali priklausyti nuo maklerių ir analitikų komentarų bei skelbiamų nepriklausomų analizių apie Bendrovę ir jos veiklą. Analitikams pateikus nepalankią nuomonę apie akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijų perspektyvas, tai gali neigiamai paveikti ir akcijų kainą rinkoje. Neprofesionaliems investuotojams vertinant akcijas patariama kreiptis pagalbos į viešosios apyvartos tarpininkus arba kitus šios srities specialistus.

Likvidumo rizika

Sumažėjus akcijų paklausai ar jas išbraukus iš vertybinių popierių biržos sąrašų, investuotojai susidurtų su jų realizavimo sunkumais. Pablogėjus akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" finansinei padėčiai, gali sumažėti ir šios Bendrovės akcijų paklausa, o tuo pačiu ir kaina.

Dividendų mokėjimo rizika

Dividendų akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkams mokėjimas nėra garantuotas ir priklausys nuo Bendrovės veiklos pelningumo, investicinių planų bei bendros finansinės situacijos.

Mokestinė ir teisinė rizika

Pasikeitus su nuosavybės vertybiniais popieriais susijusiems teisės aktams arba valstybės mokesčių politikai, gali pasikeisti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijų patrauklumas. Dėl to gali sumažėti Bendrovės akcijų likvidumas ir/ar kaina.

Infliacijos rizika

Išaugus infliacijai atsiranda rizika, kad akcijų vertės pokytis gali nekompensuoti esamo infliacijos lygio. Tokiu atveju akcijas rinkoje pardavusių asmenų reali grąža iš akcijų vertės padidėjimo gali būti mažesnė nei tikėtasi.

16.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovė yra atsakinga už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Šių funkcijų tinkamam vykdymui Bendrovė yra pasitelkusi išorinį atitinkamų paslaugų teikėją – AB "Invalda INVL". Bendrovė, kartu su apskaitos paslaugų teikėju nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti

visi TFAS pokyčiai, analizuoja Bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja Bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.

Visų Bendrovės grupės įmonių apskaitą veda tas pats išorinis apskaitos paslaugų teikėjas (AB "Invalda INVL") naudojant tą pačią apskaitos sistemą, vienodą sąskaitų planą ir apskaitos principus. Konsoliduotųjų skaičių parengimui naudojami standartizuoti duomenų surinkimo failai, paruošti "Excel" programa. Jų pagalba taip pat vykdoma dukterinių įmonių tarpusavio sandorių likučių ir apyvartų automatinis sulyginimas bei išeliminavimas, rengiant konsoliduotąsias ataskaitas. Tiek atskirų Bendrovės grupės įmonių finansinių skaičių, tiek grupės finansinių ataskaitų vidaus kontrolę vykdo išorinio apskaitos paslaugų teikėjo vyr. finansininkas.

17. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas

Per ataskaitinį laikotarpį įsigijimo sandorių AB "INVL Baltic Farmland" neįvykdė.

18. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

2022 m. emitentas nesudarė reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei.

19. Informacija apie susijusių šalių sandorius

Informacija apie susijusių asmenų sandorius atskleista konsoliduotųjų 2022 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 16 punkte.

20. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

2022 metais emitento vardu nebuvo sudaryta žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai ir veiklos rezultatams bei sandorių, esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir kitų pareigų.

21. Svarbūs emitento ar grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Svarbių emitento ar grupės įvykių po finansinių metų pabaigos užfiksuota nebuvo.

22. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės

22.1. 2022 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas

"INVL Baltic Farmland" buvo paskelbusi prognozę, kad 2022 m. pajamos sieks 718 tūkst. eurų, o grynasis pelnas sieks 646 tūkst. eurų. eurų.

"INVL Baltic Farmland" per 2022 metus gavo 722 tūkst. eurų pajamų bei uždirbo 1 968 tūkst. eurų audituoto grynojo pelno. Grynasis pelnas buvo prognozuojamas vertinant, kad žemės ūkio paskirties žemės vertė balanse nesikeis (išskyrus buvo įvertintas įvykęs žemės sklypo pardavimo sandoris) bei nebuvo vertintas pirkėjų skolų vertės pokytis. Tačiau korporacijai "Matininkai" atlikus vertinimą, žemės vertė per metus išaugo 9,5 proc. iki 18,09 mln. eurų, arba 5,87 tūkst. eurų už hektarą. Eliminavus prognozėje nevertintus veiksnius ir su jais susijusių pelno mokesčio sąnaudas, "INVL Baltic Farmland" pelnas siektų 632 tūkst. eurų. Todėl galima teigti, kad "INVL Baltic Farmland", įvertinus palankias rinkos tendencijas, leidusias išauginti turto vertę, pasiekė ir viršijo numatytus 2022 m. finansinius tikslus.

22.2. Veiklos planai ir prognozės

Ataskaitos išleidimo metu nėra patvirtintų 2023 m. prognozių. Jas patvirtinus, Bendrovė atskiru pranešimu informuos apie veiklos planus bei prognozes.

V. KITA INFORMACIJA

23. Papildoma nefinansinė informacija

Kadangi Bendrovė turi tik vieną darbuotoją (direktorių) (AB "INVL Baltic Farmland" ir dukterinių bendrovių darbuotojų skaičius 2022-12-31 buvo 2), Bendrovei nėra taikomi reikalavimai dėl nefinansinės ataskaitos rengimo.

24. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir Bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visa informacija atskleista konsoliduotųjų ir Bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

25. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas

Informacija atskleista konsoliduotųjų ir Bendrovės 2022 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte 3 punkte.

26. Informacija apie Emitento ir įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą

2022 m. AB "INVL Baltic Farmland" neįgyvendino tyrimų ir plėtros projektų.

27. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės perėmimo (oficialaus siūlymo)

Susitarimų tarp Bendrovės ir Valdybos narių, taip pat Bendrovės direktoriaus, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra.

28. Informacija apie bet kurias darbuotojų akcijų suteikimo schemos kontrolės sistemas, kai kontrolės teisėmis darbuotojai tiesiogiai nesinaudoja

Emitentas netaiko akcijų suteikimo schemų kontrolės sistemų savo darbuotojų atžvilgiu.

29. Informacija apie audito įmonę

Bendrovė neturi patvirtintų audito įmonės atrankos kriterijų, tačiau įprastai auditavimo paslaugų konkurse dalyvauti yra kviečiamos audito kompanijos iš "didžiojo ketverto" ("Deloitte", KPMG, "PricewaterhouseCoopers" ir "Ernst and Young").

2022 m. Bendrovės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą bei nuomonės pareiškimą apie metinį pranešimą atliko bendrovė "PricewaterhouseCoopers". Ją 2020, 2021, 2022 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti akcininkai išrinko 2020 m. spalio 21 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tame pačiame susirinkime akcininkai nustatė 11 100 eurų atlyginimą per vienerius metus (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka). Numatyta, kad atlyginimo už audito paslaugas suma bus atitinkamai perskaičiuojama (didinama) kas vienerius metus pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą vidutinę einamųjų metų balandžio mėnesio metinę infliaciją, apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). AB "INVL Baltic Farmland" valdybai paliekama teisė atlyginimą audito įmonei kasmet didinti ne daugiau kaip 20 proc. nuo praėjusiais metais audito įmonei sumokėto atlyginimo pagal audito paslaugų sutarties sąlygas.

2022 m. spalio 31 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta nustatyti papildomą ne didesnį nei 6 000 eurų atlyginimą per vienerius metus (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka) Bendrovės audito įmonei UAB "PricewaterhouseCoopers" už 2022 metų metinių finansinių ataskaitų audito paslaugas, siekiant vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF), 3 ir 4 str. reikalavimus.

2022 m. sukauptos audito paslaugų sąnaudos buvo 22 200 Eur po infliacijos indeksacijos, įskaitant už ESEF patikrinimą (iš jų 4 000 Eur už ESEF patikrinimą už 2021 metus).

2022 m. spalio 31 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat nuspręsta sudaryti sutartį dėl AB "INVL Baltic Farmland" 2023 metų metinių finansinių ataskaitų audito su uždarąja akcine bendrove "PricewaterhouseCoopers", nustatant 12 200 eurų atlyginimą plius indeksacija (kainos padidėjimas) pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą vidutinę einamųjų metų balandžio mėnesio metinę infliaciją, apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), plius 6 000 eurų už ESEF patikrinimą (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka). AB "INVL Baltic Farmland" valdybai paliekama teisė atlyginimą audito įmonei didinti ne daugiau kaip 25 proc. nuo šiuo sprendimu patvirtinto bendro atlyginimo, jei pasikeistų reikšmingai audito darbo apimtis.

Audito įmonė	UAB "PricewaterhouseCoopers"
Buveinės adresas	J. Jasinskio g. 16B, LT-03163, Vilnius
Kodas	111473315
Telefonas	(8 5) 239 2300
Faksas	(8 5) 239 2301
Elektroninis paštas	vilnius@lt.pwc.com
Interneto tinklalapis	www.pwc.com/lt

Bendrovėje vidaus auditas neatliekamas.

30. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Su visa AB "INVL Baltic Farmland" 2022 metais viešai skelbta informacija galima susipažinti Bendrovės interneto tinklalapyje (internetiniame Bendrovės puslapyje skiltis "Investuotojams" → "Reglamentuojama informacija". Nuoroda: https://invlbalticfarmland.com/naujienos/)

30.1. lentelė. Skelbtos informacijos santrauka

Paskelbimo data	Trumpas pranešimo aprašymas
2022-02-28	Audituoti AB "INVL Baltic Farmland" 2021 m. grupės rezultatai
2022-03-17	Sudaryta sutartis dėl AB "INVL Baltic Farmland" dukterinei įmonei priklausančio žemės sklypo pardavimo
2022-04-05	Dėl "INVL Baltic Farmland" valdybos siūlymo skirti dividendus už 2021 m.
2022-04-05	AB "INVL Baltic Farmland" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai susirinkimo darbotvarkės klausimais
2022-04-05	"INVL Baltic Farmland" 2022 m. planuoja uždirbti 646 tūkst. eurų
2022-04-27	Dėl pritarimo AB "INVL Baltic Farmland" dividendų skyrimui už 2021 m. ir valdybos išrinkimo
2022-04-27	AB "INVL Baltic Farmland" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2022-04-27	AB "INVL Baltic Farmland" 2021 m. audituota metinė informacija
2022-05-10	AB "INVL Baltic Farmland" 2022 m. trijų mėnesių pagrindinių duomenų santrauka
2022-05-23	Dividendų mokėjimo tvarka už 2021 m.
2022-06-01	Įregistruota nauja "INVL Baltic Farmland" įstatų redakcija
2022-07-26	AB "INVL Baltic Farmland" 2022 m. 6 mėn. neaudituoti veiklos rezultatai
2022-07-26	Patikslinimas: AB "INVL Baltic Farmland" 2022 m. 6 mėn. neaudituoti veiklos rezultatai
2022-10-07	AB "INVL Baltic Farmland" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai susirinkimo darbotvarkės klausimais
2022-10-31	AB "INVL Baltic Farmland" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2022-11-08	AB "INVL Baltic Farmland" 2022 m. devynių mėnesių neaudituota tarpinė informacija

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 71

2022-12-13 "INVL Baltic Farmland" 2023-ųjų investuotojų kalendorius

Direktorė Eglė Surplienė

(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
UAB "Ekotra"	Kodas 303112623 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Puškaitis"	Kodas 303112769 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Žemynėlė"	Kodas 303112559 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Kvietukas"	Kodas 303112687 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Lauknešys"	Kodas 303112655 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Vasarojus"	Kodas 303112776 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Laukaitis"	Kodas 303112694 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Žiemkentys"	Kodas 303112648 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Žemgalė"	Kodas 303112744 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Avižėlė"	Kodas 303113077 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Beržytė"	Kodas 303112915 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Duonis"	Kodas 303112790 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Pušaitis"	Kodas 3031131032 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 73

UAB "Žalvė"	Kodas 303113045 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Sėja"	Kodas 303113013 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Dirvolika''	Kodas 303112954 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Linažiedė "	Kodas 303112922 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Cooperor"	Kodas 303252162 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2014-02-27	Veiklos nevykdo	Tel. 85 279 0601 El. p. farmland@invaldainvl.com

2 PRIEDAS. BENDROVIŲ VALDYSENOS ATASKAITA

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" (toliau – "Bendrovė"), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Nors Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso pildymo forma sukurta principu "laikykis arba paaiškink" (angl. comply or explain), Bendrovė, atsižvelgdama į Lietuvos banko rekomendacijas, skiltyje "Komentaras" pateikia paaiškinimą visais atvejais, net ir tada, jei principo laikosi pilnai.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

Trumpa istorija:

Bendrovė AB "INVL Baltic Farmland" įkurta 2014 m. balandžio 29 d., atskyrus dalį turto nuo "Invaldos INVL" – vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse. "INVL Baltic Farmland" valdo 18 bendrovių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas, o šioms bendrovėms bendrai priklauso apie 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Daugiau nei 98 proc. valdomos žemės išnuomota ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Bendrovė nuo 2014 m. birželio 4 d. yra listinguojama vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Papildomame sąraše.

Bendrovės veiklos specifika:

"INVL Baltic Farmland" grupės valdomų sklypų administravimas pagal 2015 m. birželio 30 d. sudarytą sutartį perduotas "Invaldos INVL" valdomai bendrovei "INVL Farmland Management" (plačiau apie valdymo struktūrą šio konsoliduotojo metinio pranešimo skyriuje 3.3. "Informacija apie įmonių grupę"). 2020 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytas Turto paprastojo administravimo sutarties Nr. 20150630/01 pakeitimas, kurio pagrindu turto administravimo sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2025 metų gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į sudarytą turto administravimo sutartį, "INVL Baltic Farmland" samdo minimalų žmonių skaičių. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje ir grupėje dirbo 2 darbuotojai, tuo tarpu buhalterinės apskaitos paslaugas bei su buhalterinės apskaita susijusių dokumentų rengimą teikia Bendrovei teikia AB "Invalda INVL". Veiklos sektoriaus specifika:

2014 m. Lietuvoje įsigaliojo draudimas vienam asmeniui turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės, todėl "INVL Baltic Farmland" plėtra yra apribota, o "INVL Baltic Farmland" generuojamos lėšos yra nukreipiamos dividendų akcininkams mokėjimui.

Bendrovės valdymo struktūra:

• Bendrovėje veikia valdyba, renkama 4 metų kadencijos laikotarpiui, taip pat valdybos renkamas vadovas (plačiau apie Emitento valdymo organus ir sudarytų komitetų sudėtį šio konsoliduotojo metinio pranešimo III skyriuje "Emitento organai"). Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į Bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybės vertę.
• Bendrovėje priežiūros organas stebėtojų taryba nėra sudaroma. Nepaisant to, Bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos Bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina Bendrovės veiklą.
• Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas, kaip nurodyta šio metinio pranešimo 11.2.1. skiltyje. Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nebuvo Bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.
• Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos Bendrovei ir akcininkams. Bendrovės valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą.
• 2022 m. balandžio 22 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu į valdybą išrinktas nepriklausomas valdybos narys T. Bubinas.
• Bendrovėje veikia Audito komitetas, kurį sudaro 2 nepriklausomi nariai. Dėl Bendrovės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo ir atlyginimų komitetus.

Atskaitomybė Bendrovės akcininkams:

• Bendrovė atskleidžia ir nuolat naujina visą Informaciją, reikalingą vertinti Bendrovės valdymo organams: apie Bendrovės vadovą, valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama Bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto tinklapyje.
• Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją Bendrovė skelbia prieš arba po AB Nasdaq Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai paskelbiama per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą.

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 75

• Visi Bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant Bendrovei svarbius sprendimus. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams.

2. Struktūrizuota lentelė:

Principai/ rekomendacijos	Taip /ne /neaktualu	Komentaras

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	TAIP	Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją (kartu ir pranešimus apie šaukiamus akcininkų susirinkimus) atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo platformą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei auditorijai Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją Bendrovė skelbia prieš arba po AB Nasdaq Vilnius prekybos sesijos. Bendrovė savalaikiai atnaujina informaciją savo internetiniame tinklalapyje bei laikosi Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimu patvirtintų Informacijos atskleidimo gairių 5 dalies "Dėl reglamentuojamos ir kitos informacijos skelbimo emitento interneto svetainėje" reikalavimų. Visi akcininkai turi lygias teises dalyvauti visuotiniuose Bendrovės akcininkų susirinkimuose.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios akcijos visiems Bendrovės akcininkams suteikia vienodas teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendrovė informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	TAIP	Visi Bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant Bendrovei svarbius sprendimus. Akcininkų susirinkimo pritarimas gaunamas Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje nurodytais Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai tenkančiais atvejais.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir	TAIP	Akcininkai apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą informuojami laikantis teisės aktų ir Bendrovės įstatų

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 76

laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.		reikalavimų: laikantis pranešimo terminų, paskelbimo būdų ir priemonių. Dalyvavimo susirinkime galimybė papildomai įgyvendinama sudarant galimybę balsuoti užpildant balsavimo biuletenį ar įgalioti kitą asmenį atstovauti akcininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas visada vyksta Bendrovės buveinės adresu. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė neriboja akcininkų teisės pateikti naujus sprendimų projektus tiek iki, tiek susirinkimo metu ir tai aiškiai nurodoma Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą lietuvių ir anglų kalbomis.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Visi Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimams aktualūs dokumentai ir informacija, tarp kurių pranešimas apie šaukiamą susirinkimą, sprendimų projektai, susirinkimo sprendimo projektai yra viešai ir tuo pačiu metu skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per Nasdaq Vilnius reguliuojamų pranešimų platinimo sistemą ir papildomai paskelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje skiltyse Reglamentuojama informacija ir Akcininkų susirinkimai.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	NE	Akcininkai gali balsuoti per įgaliotą asmenį ar užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau Bendrovė kol kas nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	TAIP	Pagal Valdybos darbo reglamentą, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 77

		atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, taip pat visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, kita svarbi informacija.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai5 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	TAIP	Apie pasikeitusius duomenis išrinkti valdybos nariai informuoja valdybos pirmininką. Informacija atskleidžiama Bendrovės periodiniuose pranešimuose.
2. principas: Stebėtojų taryba
2.1.Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.		Dėl Bendrovės dydžio sudaryti kolegialų priežiūros organą –
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi6 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	NEAKTUALU	stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdyba, kuri vykdo esmines Bendrovės valdymo funkcijas ir užtikrina Bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

⁵ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

⁶ Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

Dėl Bendrovės dydžio sudaryti kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdyba, kuri vykdo esmines Bendrovės valdymo funkcijas ir užtikrina Bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę.

NEAKTUALU

2.2.Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

3. principas: Valdyba

3.1.Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. NE Atskiros Bendrovės strategijos Bendrovė nerengia ir netvirtina. Bendrovės tikslai atskleidžiami Bendrovės metiniuose pranešimuose, pranešimuose apie esminius įvykius, kurie skelbiami Bendrovės internetiniame tinklalapyje, Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje, Centrinėje reglamentuojamos informacinės bazėje.

		AB "INVL BALTIC FARMLAND"
		2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 79
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	TAIP	Valdybos darbo funkcijos aptartos konsoliduotojo metinio pranešimo 11.2. skyriuje.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	TAIP	Valdyba užtikrina, kad Bendrovė laikytųsi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, o vadovaudamasi nustatytomis vidaus valdymo ir kontrolės priemonėmis, taip pat užtikrina vadovų atskaitomybę.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas7 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	TAIP	Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	TAIP	Valdyba, skirdama Bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikaciją, patirtį ir kompetenciją
3.2.Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	TAIP	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	tvarkymą TAIP	Kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai ir informacija apie kandidatų dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra pateikiama kartu su sprendimų projektais akcininkų susirinkimui, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	TAIP	Po išrinkimo, visi valdybos nariai yra supažindinami su Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose jiems numatytomis teisėmis ir pareigomis. Valdybos nariai apie įmonės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitus Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pokyčius reguliariai informuojami valdybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	TAIP	Pagal Bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė perrinkti valdybą ar pavienį valdybos narį.
7 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Valdybos pirmininku yra asmuo, niekada nebuvęs Bendrovės vadovu. Bendrovės valdybos pirmininkas nėra Bendrovės darbuotojas ir yra Bendrovės akcininkas. Bendrovės įsitikinimu, tokie faktai yra pakankami teigti, kad Valdybos pirmininkas geba veikti nešališkai, priimti akcininkų teises atstovaujančius ir apsaugančius sprendimus.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	2022–aisiais metais Bendrovės Valdybos nariai dalyvavo Valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko Valdybos nario pareigoms atlikti.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi8 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	TAIP	2022 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Tomas Bubinas pradėjo eiti nepriklausomo valdybos nario pareigas. Apie tai, kad jis yra nepriklausomas narys, nurodoma tarpiniame ir metiniame įmonės pranešimuose.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Valdybos nariai atlyginimo negauna, išskyrus nepriklausomą valdybos narį Tomą Bubiną, kurio atlygis nustatytas 2022 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Kadangi dalis valdybos narių kartu yra ir Bendrovės akcininkai, detalesnė informacija apie valdybos nariams išmokėtus dividendus bei kitas priskaičiuotas pinigų sumas, suteiktas garantijas pateikta metinio pranešimo 14 punkte.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	TAIP	Bendrovės turimais duomenimis, Valdybos nariai veikia Bendrovės atžvilgiu gera valia, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	TAIP	Valdyba kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą.
4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
8 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 81

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	TAIP/NE	Bendrovėje priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. Nepaisant to, Bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos Bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina Bendrovės veiklą.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	TAIP	Valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Valdybos posėdį šaukia Valdybos pirmininkas informuodamas apie šaukiamą posėdį kiekvieną valdybos narį telefonu ar el. laiškais.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	NE	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes joje sudaryta tik valdyba.
5.principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1.Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus9
5.1.2.Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	TAIP/NE	Dėl Bendrovės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo ir atlyginimų komitetus. Audito komiteto narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
5.1.3.Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.
5.1.4.Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti
9 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

					AB "INVL BALTIC FARMLAND"
--	--	--	--	--	---------------------------

sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.

5.1.5.Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

5.1.6.Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1.Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

5.2.2.Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

5.3.Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:

• 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
• 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
• 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

5.4. Audito komitetas.

AB "INVL Baltic Farmland", kodas 303299781, Gynėjų g. 14, Vilnius

NEAKTUALU

Dėl įmonės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo komitetus.

NEAKTUALU

Dėl įmonės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti atlyginimų komitetus

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 83

5.4.1.Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą10	TAIP	Bendrovės audito komitetas savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais audito komiteto veiklą, taip pat Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais Audito komiteto nuostatais.
5.4.2.Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	TAIP	Komiteto nariams suteikiama visa išsami informacija, reikalinga komiteto funkcijoms įgyvendinti.
5.4.3.Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	TAIP	Audito komiteto nariams nusprendus, kas turi dalyvauti komiteto posėdyje, šie asmenys yra pakviečiami į juos, užtikrinant, kad kartu posėdyje nedalyvautų valdymo organų nariai.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	NEAKTUALU/TAIP	Dėl Bendrovės dydžio, Bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos. Audito komitetas informuojamas apie išorės auditorių darbo programą ir jų nepriklausomumą bei ryšius su bendrove ir jos grupe.
5.4.5.Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	NEAKTUALU	Dėl Bendrovės dydžio, audito komitetas netikrina 5.4.5. punkto nuostatų
5.4.6.Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP/NE	Veiklos ataskaita yra teikiama kartą per metus, kartu su eiliniu metiniu akcininkų susirinkimu.
6.principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Valdybos nariai vengia situacijų, kai jų asmeniniai interesai gali prieštarauti Bendrovės interesams.
7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	TAIP	Atlygio politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje.
10 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 84 Bendrovės vadovas gauna tik
Bendrovės valdybos nariams gali būti mokamos tantjemos, kurios skiriamos teisės aktų nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu skyrimą Bendrovės metiniame yra nepriklausomas valdybos narys ir jam mokamo fiksuoto atlyginimo 2022 m. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
politika nenumato politikos dėl išeitinių vadovaujasi atitinkamų įstatymų reikalavimais
darbuotojų skatinimo ar atlygio Bendrovės
skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje.
Bendrovės atlygio politika ir jos tvirtinami Bendrovės visuotinio akcininkų
8.principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Bendrovė gerbia interesų turėtojų teises ir jų teisėtus interesus.
turėtojams dalyvauti įstatymų

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP	Interesų turėtojams, dalyvaujantiems Bendrovės valdymo procese, sudarytos sąlygos susipažinti su reikiama informacija, kiek tai nepažeidžia Bendrovės ir kitų susijusių asmenų interesų.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	NE	Bendrovėje nėra sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką.
9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:	TAIP
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	TAIP	Skelbia tarpines ir metines ataskaitas.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	TAIP	Skelbia tarpines ir metines ataskaitas.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	TAIP	Skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	TAIP	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	NE	Bendrovė neskelbia šios informacijos
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	TAIP	Bendrovė savo interneto tinklalapyje skelbia bendrus verslo srities, kurioje veikia grupė, rizikos veiksnius; grupei būdingus rizikos veiksnius; rizikos veiksnius, susijusius su Bendrovės akcijomis.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	TAIP	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	TAIP	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	TAIP	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	NEAKTUALU	Dėl Bendrovės dydžio skelbiama minimali informacija susijusi su aplinkosauga, darbuotojais, tyrimais ir plėtra.

				AB "INVL BALTIC FARMLAND"
				2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 86
rezultatus.	9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus		TAIP	Bendrovė rengia konsoliduotąjį pranešimą bei konsoliduotąsias finansines ataskaitas
	9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.		TAIP	Bendrovė konsoliduotajame metiniame pranešime atskleidžia informaciją apie bendrą pagrindiniams Bendrovės vadovams ir valdymo organų nariams iš Bendrovės per metus išmokėtų atlyginimų sumą, kitokias pajamas, taip pat apie išsilavinimą, kvalifikaciją ir dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei kapitale.
9.4. ir vienu metu.	Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems		TAIP	Bendrovė skelbia visą informaciją per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą ir Bendrovės interneto tinklapyje, kad ji būtų prieinama visiems ir vienu metu.
10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
	10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.		TAIP	Bendrovės auditą atlieka nepriklausoma audito įmonė UAB "PricewaterhouseCoopers"
	10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.		TAIP	Bendrovės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui. Audito įmonę patvirtina Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
	10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.		TAIP	2022 m. audito įmonė ne audito paslaugų neteikė.

3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA

(parengta pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (IX-575) redakciją, galiojančią nuo 2022-01-01)

1. Nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą ir kur jis viešai paskelbtas ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką

Bendrovė informaciją apie tai, kaip laikomasi taikomo Bendrovių valdymo kodekso pateikia 2022 m. konsoliduotojo pranešimo 2 priede. Bendrovė savo metinius pranešimus skelbia interneto puslapyje (internetiniame Bendrovės puslapyje skiltis "Investuotojams" → "Ataskaitos". Nuoroda: https://invlbalticfarmland.com/investuotojams/finansine-informacija-irataskaitos/).

2. Jeigu nuo taikomo bendrovių valdymo kodekso nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, nuostatos, nuo kurių nukrypstama ir (arba) kurių nesilaikoma, ir to priežastys

Bendrovė šią informaciją skelbia 2022 m. konsoliduotojo pranešimo 2 priedo "Bendrovių valdysenos ataskaita" 2 lentelės skiltyse "Taip / Ne / Neaktualu", "Komentaras". Bendrovė skiltyje "Komentaras" pateikia paaiškinimą visais atvejais (iš dalies nesilaiko) rekomendacijos.

3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinamas su finansine atskaitomybe susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema

Bendrovė informaciją apie rizikos mastą ir rizikos valdymą bei įdiegtą vidaus kontrolės sistemą bei priemones pateikia 2022 m. konsoliduotojo metinio pranešimo 16.3. punkte.

4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė informaciją apie reikšmingus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus akcijų paketus pateikia 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 5 punkte.

5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnyje (nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas); fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai) ir sandorio vertę);

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 10 str. 3 p., sandoriams, sudaromiems su dukterine bendrove, kurios visų akcijų savininkė yra ši akcinė bendrovė, 37 straipsnio nuostatos netaikomos. Kadangi Bendrovėje visi sandoriai yra paskolos su dukterinėmis bendrovėmis, tokių sandorių informacija nedetalizuojama.

6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises.

7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus (tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo)

Bendrovėje nėra taikomi jokie balsavimo teisių apribojimai.

8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovė neturi pasitvirtinusi taisyklių, reglamentuojančių valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą. Bendrovės valdyba veikia vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais. Valdybos nariai visada veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams.

"INVL Baltic Farmland" įstatų keitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

9. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Bendrovės valdybos nariai veikia vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, ir specialių įgaliojimų neturi. Valdybos nariai visada veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams.

10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose

Bendrovė informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jį įgyvendinimą, o taip pat akcininkų susirinkimų organizavimo tvarką pateikia 2022 m. konsoliduotojo metinio pranešimo 11.1.2. punkte.

11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis

Bendrovė informaciją apie Bendrovės valdybos narius, direktorių, audito komitetą pateikia 2022 m. konsoliduotojo metinio pranešimo 11.2., 11.3., 12 ir 13 punkte, kuriuose apibrėžia vadovybės veiklos sričių ribas, mini kitą svarbią su užimamomis pareigomis susijusią informaciją.

12. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys

Bendrovės valdybos narių bei vadovo išrinkimui nėra taikoma įvairovės politika. Atsižvelgus į dabartinę Bendrovės organizacinę struktūrą ir tai, jog Bendrovė grupės valdomų sklypų administravimas pagal 2015 m. birželio 30 d. sudarytą sutartį perduotas "Invaldos INVL" valdomai bendrovei "INVL Farmland Management", "INVL Baltic Farmland" samdo minimalų žmonių skaičių.

2020 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytas Turto paprastojo administravimo sutarties Nr. 20150630/01 pakeitimas, kurio pagrindu turto administravimo sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2025 metų gruodžio 31 d.

13. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos)

Bendrovės akcininkai neturi tarpusavio susitarimų.

4 PRIEDAS. BENDROVĖS VEIKLOS IR FINANSINIŲ RODIKLIŲ FORMULĖS BEI APIBRĖŽIMAI

Remiantis "Alternatyvių veiklos rodiklių" gairėmis, 2015 m. parengtomis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir įsigaliojusiomis 2016 m. liepos 3 d., pateikiame Bendrovės naudojamų veiklos ir finansinių rodiklių (AVR) apibrėžimus bei formules (apačioje).

Bendrovės pateikiamais veiklos ir finansiniais rodikliais vertinama buvusi ar būsima Bendrovės finansinė būklė, finansinė padėtis. Minėtų rodiklių pagalba Bendrovės investuotojas gali gauti papildomos informacijos, padėsiančios geriau suprasti Bendrovės finansinę padėtį bei veiklos strategiją.

Visa 4 priedo informacija skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje (Internetiniame puslapyje skiltis "Investuotojams" → "Ataskaitos" → "Veiklos rodiklių formulės". Nuoroda: https://invlbalticfarmland.com/investuotojams/finansine-informacija-irataskaitos/)

Dividendų pajamingumas – paskirtų už praėjusius ataskaitinius metus dividendų akcijai dydis padalintas iš akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Paskirtų už praėjusius ataskaitinius metus dividendų akcijai dydis

Dividendų pajamingumas = —————————————————————————————————————— Akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Dividendų pajamingumas ypač svarbus investuotojams siekiantiems stabilių pajamų iš savo investicijų. Kuo aukštesnis dividendų pajamingumas, tuo didesnės išmokos investuotojas gali tikėtis lyginant su akcijos kaina.

Buhalterinė akcijos vertė – grupės nuosavo kapitalo dydis, padalintas iš akcijų skaičiaus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, neįskaitant savų akcijų.

Grupės nuosavo kapitalo dydis

Buhalterinė akcijos vertė = —————————————————————————————————————— Akcijų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, neįskaitant savų akcijų

Buhalterinė akcijos vertė parodo likutinę vertę akcininkui likvidavus visą turtą ir padengus visus įsipareigojimus.

Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv) – akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir buhalterinės akcijos vertės santykis.

Akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv) = —————————————————————————————— Buhalterinė akcijos vertė

Kainos ir buhalterinės vertės santykis lygina akcijos rinkos kainą ir buhalterinę vertę. Tai parodo, kokiu santykiu įmonės vertinimas yra padengtas akcininkams tenkančiu nuosavu kapitalu.

Dividendai/grynasis pelnas – einamaisiais metais paskirtų dividendų už praėjusius ataskaitinius metus santykis su einamųjų metų Bendrovės grynuoju pelnu.

Einamaisiais metais paskirti dividendai už praėjusius ataskaitinius metus Dividendai/grynasis pelnas = ————————————————————————————————————————— Einamųjų metų Bendrovės grynasis pelnas

Rodiklis parodo santykį tarp įmonės grynojo pelno ir išmokėtų dividendų. Tai procentinė išraiška pelno išmokėto dividendų forma.

Nuosavybės grąža (ROE) – ataskaitinio laikotarpio pelno ir vidutinio nuosavo kapitalo santykis, išreikštais procentais.

Ataskaitinio laikotarpio pelnas Nuosavybės grąža (ROE) (išraiška procentais) = —————————————————————— Vidutinis nuosavas kapitalas

Nuosavybės grąža neįtraukia vardiklyje skolos ir lygina grynąjį pelną su nuosavu kapitalu. Rodiklis matuoja grąžą, tenkančią akcininkų investicijai ir yra naudingas lyginant Grupę su konkurentais.

Vidutinis nuosavas kapitalas – nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje aritmetinis vidurkis.

Vidutinis nuosavas kapitalas = (nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pradžioje + nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) / 2

			AB "INVL BALTIC FARMLAND"
			2022 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 90
 Turto grąža (ROA) – ataskaitinio laikotarpio pelno ir vidutinio turto santykis, išreikštais procentais.
Ataskaitinio laikotarpio pelnas
Turto grąža (ROA) (išraiška procentais) = ———————————————————— Vidutinis turtas
	efektyviai bendrovė išnaudoja savo turtą pelnui uždirbti.		Turto grąža – rodo bendrovės pelningumą tenkantį bendrovės turtui. ROA parodo vadovui, analitikui ar investuotojui kaip
 Vidutinis turtas – turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje aritmetinis vidurkis.
	Vidutinis turtas = (turtas ataskaitinio laikotarpio pradžioje + turtas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) / 2
	Bendrasis likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto ir trumpalaikio įsipareigojimo santykis.
	Bendrasis likvidumo koeficientas = ————————————————————	Trumpalaikis turtas
		Trumpalaikis įsipareigojimas
	išorinio kapitalo pritraukimo.		Bendras likvidumo koeficientas yra rodiklis naudojamas nustatyti skolininkų gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus be
 Veiklos pelningumas – veiklos pelno ir pardavimų santykis, išreikštais procentais.
	Veiklos pelningumas (išraiška procentais) = —————————————	Veiklos pelnas Pardavimai
Veiklos pelningumas matuoja kiek pelno bendrovė uždirba kiekvienam pardavimų eurui. Pelnas skaičiuojamas po kintamųjų kaštų kaip algos ir žaliavos bet prieš palūkanas ir mokesčius. Rodiklis skaičiuojamas dalinant bendrovės veiklos pelną iš pardavimų.
			Pelno iki apmokestinimo pelningumas – pelno iki apmokestinimo ir pardavimų santykis, išreikštais procentais.
			Pelnas iki apmokestinimo
Pelno iki apmokestinimo pelningumas (išraiška procentais) = ——————————————————			Pardavimai
	rodiklis – tuo pelningesnė įmonė.		Pelno iki apmokestinimo pelningumas – tai rodiklis parodantis santykį tarp pelno iki apmokestinimo ir pardavimų. Kuo aukštesnis
	koregavimo grynąjį pelną ir pardavimų santykis, išreikštais procentais.		Veiklos pelningumas be investicinio turto perkainojimo – veiklos pelno atėmus investicinio turto tikrosios vertės
Veiklos pelningumas be investicinio turto perkainojimo (išraiška procentais) = (Veiklos pelnas - Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas) / Pardavimai
Veiklos pelningumas matuoja kiek pelno bendrovė uždirba kiekvienam pardavimų eurui. Pelnas skaičiuojamas po kintamųjų kaštų kaip algos ir žaliavos bet prieš palūkanas ir mokesčius bei neįskaitant efekto iš investicinio turto perkainavimo. Rodiklis skaičiuojamas dalinant bendrovės veiklos pelną iš pardavimų.
 Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) – akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje padalinta iš grynojo pelno, tenkančio vienai akcijai (EPS).
	Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = —————————————————————————————		Akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
			Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS)
periodą.			Skaičiuojant kainos ir pelno vienai akcijai santykį (P/E) reikia dalinti akcijos kainą iš pelno tenkančio vienai akcijai. Rodiklis naudojamas palyginti bendrovę su jos pačios istoriniais rodikliais arba lyginti rinkas vienas su kitomis arba per tam tikrą laiko

Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir pardavimų santykis, išreikštais procentais.

Grynasis pelnas Grynasis pelningumas = ——————————————

Pardavimai

Grynasis pelningumas procentine išraiška parodo grynąjį pelną tenkantį pardavimams. Taip pat iš rodiklio galima spręsti kokiu santykių pardavimo pajamos virsta pelnu.

EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pelningumas – veiklos pelno atėmus investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynąjį pelną bei pridėjus nusidėvėjimą ir amortizaciją ir pardavimų santykis, išreikštais procentais.

EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pelningumas (išraiška procentais) = (Veiklos pelnas - Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas + Nusidėvėjimas ir amortizacija) / Pardavimai

EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pelningumas gali parodyti investuotojui, verslo savininkui ar finansų specialistui bendrą vaizdą apie bendrovės veiklos pelningumą ir pinigų srautą.

Kapitalizacija - įmonės nuosavo kapitalo vertė rinkoje.

Kapitalizacija (EUR) = (Akcijų skaičius (vnt.) – Bendrovės supirktų savų akcijų skaičius (vnt.)) * akcijos kaina (EUR)

Kapitalizacija apibrėžia įmonės rinkos vertę, priklausančią nuo įmonės akcijų kainos ir kiekio tam tikru metu. Kapitalizacija parodo, kokią grynąją įmonės vertę mato rinkos dalyviai tam tikru metu.

5 PRIEDAS. ATLYGIO ATASKAITA

Akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" (toliau – "Bendrovė" arba "AB "INVL Baltic Farmland"") 2022 metų atlygio ataskaita (toliau – "Ataskaita") parengta įgyvendinant 2020 m. kovo 23 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtintos Atlygio politikos nuostatas.

Bendrovės atlygio politika taikoma Bendrovės vadovams (Bendrovės direktoriui ir valdybos nariams).

Trumpa 2022 m. Bendrovės veiklos apžvalga

AB "INVL Baltic Farmland" valdo uždarųjų akcinių bendrovių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas. AB "INVL Baltic Farmland" priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kurioms bendrai priklauso beveik 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Daugiau nei 98 proc. valdomos žemės išnuomota ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Bendrovės – žemės savininkės ir AB "INVL Baltic Farmland" 2015 metų birželio 30 d. pasirašė turto administravimo sutartį su "INVL Farmland Management", kuri administruoja bendrovių valdomus sklypus, siekiant užtikrinti pajamų augimą akcininkams bei kelti valdomų sklypų vertę. 2020 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, kurio pagrindu turto administravimo sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2025 metų gruodžio 31 d.

AB "INVL Baltic Farmland" per 2022 metus gavo 722 tūkst. eurų pajamų bei uždirbo 1 968 tūkst. eurų audituoto grynojo pelno (2021 metų konsoliduotasis ir Bendrovės grynasis pelnas buvo 1 411 tūkst. eurų, grupės pajamos – 665 tūkst. eurų). Bendrovė ilguoju laikotarpiu siekia uždirbti iš žemės nuomos augimo ir žemės vertės prieaugio. 2022 m. paskutinį ketvirtį atlikto turto vertinimo duomenimis sklypų vertė per metus išaugo 9,5 proc. iki 18,09 mln. eurų. Vidutiniškai vienas hektaras vertinamas 5,87 tūkst. eurų.

Bendrovės valdymas

AB "INVL Baltic Farmland" turi vienasmenį valdymo organą – Bendrovės vadovą (direktorių) bei kolegialų valdymo organą – valdybą. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.

Ataskaita apie Bendrovės vadovo atlyginimą 2022 metais

Bendrovės vadovui darbo sutarties pagrindu mokėtas fiksuotas atlyginimas – 170,15 eurų kasmėnesinis darbo užmokestis. Darbo laiko norma – 1 val. per dieną. Bendrovės vadovo darbo užmokestis nustatytas 2015 d. liepos 1 d. valdybos sprendimu ir nuo to momento keistas nebuvo.

Atitinkamai 2022 metais Bendrovės vadovui iš viso buvo sumokėtas 2044 eurų fiksuotas atlyginimas. Bendrovės vadovo fiksuotas atlygis sudarė 100 proc. atlygio nuo pat paskyrimo 2015 m.

Su Bendrovės vadovu nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją sąlygų, nebuvo pakeistos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, su darbo sutarties nutraukimu susiję mokėjimai nesiskiria nuo numatytų galiojančiuose teisės aktuose.

Bendrovės vadovui nebuvo taikytas atlygio mokėjimo atidėjimas ir nesinaudota galimybe susigrąžinti kintamąją atlygio dalį.

Bendrovės vadovas negavo iš Bendrovės jokios netiesioginės naudos, jam nesuteikti Bendrovės akcijų opcionai.

Bendrovės vadovas negavo jokio atlyginimo iš bet kurios įmonės, kurios daugiau kaip 50 proc. akcijų priklauso Bendrovei.

Bendrovės vadovo atlyginimas 2022 metais buvo mokamas nenukrypstant nuo patvirtintos Atlygio politikos.

Ataskaita apie Bendrovės valdybos narių atlyginimą 2022 metais

Bendrovės valdybos nariams gali būti mokamos tantjemos, kurios skiriamos teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ir apie kurių skyrimą atskleidžiama Bendrovės konsoliduotajame metiniame pranešime.

2022 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirsčius 2021 metų pelną, tantjemos Bendrovės valdybos nariams paskirtos nebuvo. Kai kurie Bendrovės valdybos nariai arba jų kontroliuojamos įmonės yra Bendrovės akcininkai ir kartu su kitais akcininkais gauna dividendus tiesiogiai arba per kontroliuojamas įmones.

Bendrovės valdyboje yra vienas nepriklausomas narys T. Bubinas, už darbą valdyboje gaunantis fiksuotą darbo užmokestį, kurio dydis nustatytas 2022 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Su T. Bubinu yra sudaryta nepriklausomo valdybos nario veiklos bendrovės valdyboje sutartis. Jam išmokėta 400 eurų per 2022 m.

Bendrovės valdybos nariai negavo iš Bendrovės jokios netiesioginės naudos, jiems nebuvo suteikti Bendrovės akcijų opcionai.

Bendrovės valdybos nariai negavo jokio atlyginimo iš bet kurios įmonės, kurios daugiau kaip 50 proc. akcijų priklauso Bendrovei.

Per 2022 m. nebuvo nukrypimų nuo Bendrovės Atlygio politikos, išskyrus mokamą atlygį nepriklausomam Bendrovės valdybos nariui, kuris buvo nustatytas 2022 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 7. Kitiems Bendrovės valdybos nariams 2022 metais nebuvo mokamos jokios išmokos (atlyginimas).

Informacija apie per 2018 - 2022 metus priskaičiuotą atlygį ir Bendrovės rezultatus bei jų pokyčius

Bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo kitų darbuotojų, išskyrus Bendrovės vadovą ir nepriklausomą valdybos narį, kuriems buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis, todėl Bendrovė negali pateikti darbuotojų vidutinio atlygio ar jo pokyčio. Lentelėje toliau pateikta Bendrovės valdymo organų atlygis ir metiniai rezultatai bei jų pokyčiai per paskutinius penkerius metus:

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Bendrovės vadovo atlygio suma*, EUR	2 046	2 043	2 044	2 044	2 044
Bendrovės vadovo atlygio sumos pokytis, %	3,91	-0,15	0,05	0,00	0,00
Tantjemos valdybos nariams	-	-	-	-	-
Atlyginimas nepriklausomam valdybos nariui, EUR	-	-	-	-	400
Bendrovės grynasis pelnas, tūkst. EUR	1 113	1 136	895	1 411	1 968
Bendrovės grynojo pelno pokytis, %	25,8	2,1	-21,2	57,7	39,5

* Nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio suma buvo padidinta 1,289 karto, nes pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų reikalavimus darbdavio mokesčiai buvo perkelti darbuotojui. Siekiant palyginamumo, 2018 m. skaičiai yra perskaičiuoti, pritaikius koeficientą. Atlygio skirtumai susidarė dėl nedarbo laiko (atostogos, nedarbingumas).

Kita svarbi informacija

Bendrovės vadovui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.

Bendrovės Atlygio politika nenumato politikos dėl išeitinių išmokų. Bendrovė vadovaujasi atitinkamų įstatymų reikalavimais dėl išeitinių išmokų.

Bendrovėje nėra darbuotojų skatinimo ar atlygio Bendrovės akcijomis sistemos.

Bendrovė, 2022 metais įgyvendindama Atlygio politiką, siekė:

• i. užtikrinti konkurencingą Vadovų atlygį, atitinkantį finansinius Bendrovės rezultatus;
• ii. padidinti Bendrovės skaidrumą ir Vadovų atskaitomybę bei sudaryti sąlygas akcininkams, potencialiems investuotojams ir suinteresuotiesiems asmenims susidaryti išsamų ir patikimą kiekvienam Vadovui skiriamo atlyginimo vaizdą;
• iii. išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti tinkamą Atlygio politikoje nustatytų principų įgyvendinimą.