Litgrid AB

Annual Report (ESEF) • Apr 11, 2023

529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMemberiso4217:EURiso4217:EURxbrli:shares529900CTIUKTEFNNH1572020-12-31529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572021-01-012021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember LITGRID AB Bendrovės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 2023 m. kovo 16 d., Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų planavimo ir analizės skyriaus vadovas, pavaduojantis finansų departamento direktorių Darius Zagorskis ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2022 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus; 2022 metų metiniame pranešime yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, įmonės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Rokas Masiulis Generalinis direktorius (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Darius Zagorskis Finansų planavimo ir analizės skyriaus vadovas, pavaduojantis finansų departamento direktorių (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 3 TURINYS Metinis pranešimas 4 Bendrovės Finansinės būklės ataskaita 105 Bendrovės Bendrųjų pajamų ataskaita 106 Bendrovės Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 107 Bendrovės Pinigų srautų ataskaita 108 Bendrovės Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 109 Nepriklausomo auditoriaus išvada 149 Finansinės ataskaitos patvirtintos 2023 m. kovo 16 d. Rokas Masiulis Generalinis direktorius (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Darius Zagorskis Finansų planavimo ir analizės skyriaus vadovas, pavaduojantis finansų departamento direktorių (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 4 Bendrovės 2022 metų veiklos ataskaita METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 5 Svarbiausi „Litgrid“ veiklos rodikliai: 2022 m. 2021 m. Pokytis +/- % Pajamos, mln. Eur 420,4 270,9 149,5 55,2 EBITDA, mln. Eur -36,5 46,2 -82,7 Grynas pelnas, mln. Eur -49,5 20 -69,5 Nuosavo kapitalo grąža -25,5 % 9,1 % Perduotos elektros energijos kiekis, GWh 10 234 10 936 -703 -6,4 ENS(Energy not supplied, neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų) 10,617 MWh 3,356 MWh AIT (Average interruption time, vidutinis nutraukimų laikas) 0,356 min. 0,112 min. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išplėsti atvejų kriterijai 2022 m., kai ENS ir AIT priskiriami perdavimo operatoriaus atsakomybei (2022 m. ENS tikslas neviršyti 27,251 MWh, AIT neviršyti 0,934 min. 2021 m. atitinkamai buvo 6,3 MWh ir 0,29 min.). METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 6 Valdybos pirmininko žodis Gerbiamieji, Neabejoju, kad po daugelio metų 2022-uosius atsiminsime kaip vienus svarbiausių Lietuvos energetikos istorijoje. Metai buvo itin prasmingi bei svarbūs žengiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės link. Daugelio mintys ir dėmesys kasdien krypo į Ukrainą ir joje vykstančio karo vaizdus. Džiaugiuosi reikšmingu bendrovės prisidėjimu prie pagalbos prie Ukrainos elektros tinklų atstatymo, šviesos ir šilumos karo nuniokotoje šalyje užtikrinimo. Su kovojančiais ir kenčiančiais Ukrainoje buvome ne tik mintimis ir širdimis. Nepaisant daugelio iššūkių „Litgrid“ sėkmingai pernai užtikrino šalies elektros energijos sistemos stabilumą bei numatyta sparta tęsė sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektus. Siekiant sparčiau įgyvendinti ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, 2022 metais „Litgrid“ įkūrė Atsinaujinančios energetikos išteklių centrą, kuris koordinuoja naujų atsinaujinančios energetikos elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie elektros perdavimo tinklo. Tikiuosi, kad tai ženkliai priartins mūsų visų tikslą – kuo daugiau energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių. 2022 metais sėkmingai buvo siekiama ir ilgalaikių tikslų, kurie apibrėžti bendrovės strategijoje, daug dėmesio skiriant aplinkos išsaugojimui ir klimato kaitos mažinimui. „Litgrid“ prisijungus prie „EPSO-G“ Darnumo politikos, bendrovės komanda atsakingai planuoja veiklą, reikšmingai keičia įpročius, atnaujina automobilių parką. Trys ketvirčiai praėjusiais metais vykdytų pirkimų buvo žalieji. Neapibrėžtumo sąlygomis „Litgrid“ komanda pademonstravo, jog daugelį metų stiprinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės pamatai yra itin tvirti. Dėkoju visiems, buvusiems kartu šiais reikšmingais ir svarbiais metais. Ir kviečiu su tokiu pačiu susitelkimu tęsti darbą kartu ateityje. Tomas Varneckas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 7 Generalinio direktoriaus kreipimasis Gerbiamieji, Pristatau Jums „Litgrid“ 2022 metų ataskaitą. 2022 m. „Litgrid“ komanda įgyvendino svarbiausius strateginių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų tikslus, užtikrino patikimą elektros energijos perdavimą, vystė inovacijas ir gerino atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlygas. Praėję metai buvo kupini iššūkių, nes karas ir energetinė krizė paveikė visas mūsų veiklos sritis. Nepaisant to, nuosekliai įgyvendinome Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbius darbus. Išlaikėme spartų sinchronizacijos projektų įgyvendinimo tempą – pasirašėme papildomo ES finansavimo sutartį, pradėjome strateginių projektų – 330 kV linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai bei Neries pastotės – statybos darbus, paruošėme infrastruktūrą dviejų sinchroninių kompensatorių prijungimui. Užbaigėme paskutinius teritorijų planavimo darbus ir visus sausumoje vykdomų statybos projektų viešuosius pirkimus – tai dideli ir svarbūs etapai, kuriuos sėkmingai įgyvendinome. Kalbant apie saugumą, reaguodami į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 2022 metų kovą sumažinome sisteminių jungčių su Rusija pralaidumus. Nuo gegužės mėnesio elektros importas iš Rusijos visiškai nutrauktas, o nuo birželio Baltijos šalys ėmėsi savarankiškai užtikrinti sistemos balansą. Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai, palyginti su 2021 m., sumažėjo. 2022 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 10,234 TWh, tai 6,4 proc. mažiau nei 2021 m., kai perduota 10,936 TWh. Elektros energijos vartojimas mažėjo dėl gyventojų ir verslo taupymo bei dėl prie skirstymo tinklo prijungtų atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių vartotojų augimo. Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas atitinkamai buvo 98,26 proc. ir 98,34 procentai. Didžiausią įtaką jungčių prieinamumui turėjo planiniai darbai – kasmetinis „NordBalt“ remontas ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų įgyvendinimas. Inovacijų srityje „Litgrid“ mokslui ir verslui atvėrė eksperimentinę 1 MW galios bateriją ir kartu su universitetais ir bendrovėmis įgyvendino pirmuosius bendrus bandymus. Metų pabaigoje projektas, kurio metu „Litgrid“ tapo pirmuoju tinklo operatoriumi Europoje, panaudojusia bateriją sistemos valdymo funkcijoms atlikti, laimėjo prestižiniuose „Platts Global Energy Awards“ apdovanojimuose. Siekiant sparčiau įgyvendinti ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, „Litgrid“ įkūrė Atsinaujinančios energetikos išteklių centrą, kuris koordinuoja naujų atsinaujinančios energetikos elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie elektros perdavimo tinklo. Vertinant vystytojų jau inicijuotus projektus, iki 2025 m. vėjo parkų galia perdavimo tinkle turėtų išaugti nuo 803 MW iki maždaug 2200 MW. Įgyvendinant 2022 m. priimtus Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimus, vėjo ir saulės elektrinių plėtra iki 2030 m. spartės itin dideliu tempu. „Litgrid” vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 6 kartus daugiau nei dabar. Atsakingai ruošiamės šiam iššūkiui. Ypatingą dėmesį skiriame darniam veiklos vystymui. Atlikdami darbus, vykdydami įsipareigojimus savo veiklą vykdome laikydamiesi darnios veiklos principų. Man, kaip vadovui, itin artima mintis, kad mes atsakingi už saugią, tvarią aplinką, saugią ir sveiką darbo aplinką darbuotojams. Savo kasdienėje veikloje ėmėmės daugybės veiksmų mažindami „Litgrid“ daromą poveikį – diegiame saulės elektrines pastotėse ir savoms reikmėms gaminsimės elektrą patys, iš atsinaujinančio šaltinio, keičiame automobilių parką, atnaujiname įrenginius keisdami juos naujais, saugesniais aplinkai. Tvirtai tikiu, kad „Litgrid“ komanda sėkmingai įgyvendins visus jai keliamus tikslus ir įveiks bet kokius iššūkius. Pagarbiai Rokas Masiulis „Litgrid“ generalinis direktorius METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 8 1. „LITGRID“ BENDROJI INFORMACIJA Pranešimas parengtas už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d. 1.1. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys: Pavadinimas LITGRID AB (toliau – „Litgrid“ arba Bendrovė) Teisinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Įmonės kodas 302564383 LEI kodas 529900CTIUKTEFNNH157 Juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Telefonas +370 707 02171 El. paštas info@litgrid.eu; www.litgrid.eu „Litgrid“ yra UAB „EPSO-G“ grupės įmonių dalis: UAB „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų. „Litgrid“ valdomos kitų įmonių akcijos Pavadinimas TSO Holding AS (ankstesnis pavadinimas Nord Pool Holding AS) Baltic RCC OÜ Įmonės įsisteigimo šalis Norvegijos karalystė Estijos Respublika Buveinės adresas PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija Harju maakond, Tallinn, Mustamäe linnaosa, Kadaka tee 42, 12915 „Litgrid“ valdoma akcijų dalis 39,6 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų 33,3 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų Esminiai pokyčiai 2022 metų pokytis – 2022 m. lapkričio 30 d. „Litgrid“ pardavė akcijas pagrindiniam akcininkui UAB „EPSO-G“ Baltijos regioninis koordinavimo centras įsteigtas 2022 m. gegužės 3 d. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 9 1.2. „Litgrid“ veikla „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. „Litgrid“ pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu. Įgyvendindama sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais programą, Bendrovė vykdo 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų strateginės svarbos projektų. Sistemingai vykdydama pavestas kasdienes funkcijas, užtikrindama nepertraukiamą ir sklandžią elektros perdavimo sistemos veiklą, įgyvendindama nacionalinės reikšmės projektus, Bendrovė siekia kurti vertę savo klientams - Lietuvos visuomenei. „Litgrid" ne tik perduoda elektrą aukštos įtampos linijomis, bet ir rūpinasi viso perdavimo tinklo patikimumu: mums svarbu, kad elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau pašalintas. Elektros tiekimo patikimumas yra ekonomikos augimo garantas. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 10 2. VERSLO APLINKA 2.1. Verslo modelis „Litgrid“ - Lietuvos mastu veikiantis elektros perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos įtampos tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta ar labai aukšta (110-400 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai. Pastočių transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos. Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas. 2.2. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ teikiamos paslaugos Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (400, 330, 300 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą. Papildomos paslaugos Patikimam sistemos darbui palaikyti „Litgrid“ iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo, izoliuoto darbo užtikrinimo paslaugas ir teikia vartotojams papildomas paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas. Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija „Litgrid“ užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Disbalanso elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. „Litgrid“ organizuoja prekybą disbalanso elektros energija, perka ir parduoda disbalanso elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti. Balansavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. „Litgrid“ organizuoja prekybą balansavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja balansavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su „Litgrid“ atitinkamą sutartį. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP teikėjams. Iki 2022 m. pabaigos „Litgrid“ teikė VIAP paslaugą - elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą, METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 11 Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas Kilmės garantija - pažymėjimas, įrodantis, kad energija yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių ar efektyvios kogeneracijos metu. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo jos išdavimo. Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų: Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį. 2.3. Perdavimo sistemos operatoriaus klientai „Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai. Perdavimo tinklo naudotojai: • skirstomųjų tinklų operatoriai ESO, UAB „Dainavos elektra“; • elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui; • prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. 2.4. Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. PSO veiklos rodikliai 2022 m. 2021 m. 2020 m. Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh 10 234 10 936 10 277 Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) 3,09 2,67 2,88 ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh * 10,617 3,356 6,21 AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. * 0,356 0,112 0,21 * Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių. VERT išplėsti atvejų kriterijai 2022 m., kai ENS ir AIT priskiriami perdavimo operatoriaus atsakomybei (2022 m. ENS tikslas neviršyti 27,251 MWh, AIT neviršyti 0,934 min. 2021 m. ir 2020 m. atitinkamai buvo 6,3 MWh ir 0,29 min.). 2.5. Tarpsisteminės elektros jungtys Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką. 2022 m. tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija „NordBalt“ ir „LitPol Link“ importo ir eksporto srautai padidėjo 24,5 proc. „LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2022 metus „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 98,29 proc. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 12 Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2022 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 98,26 proc. Didžiausią įtaką „NordBalt“ neprieinamumui turėjo planiniai remonto darbai. 2.6. Elektros tinklo priežiūra Lietuvoje „Litgrid“ darbuotojai prižiūri 6966,8 km oro linijų bei 259,3 km kabelių kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 236 transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius. Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2022 metų pirmąjį pusmetį 22-jose 110- 330-400 kV transformatorių pastotėse ir skirstyklose atliktas pagrindinių įrenginių remontas, relinės apsaugos ir automatikos įrangos veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, atlikti suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų priežiūros darbai (viso 194 kilometruose), remonto metu viso pakeista 93 vnt. atramų, padidinta 32 vietose laidų aukštis kelių ir kitose sankirtose. Saugant oro linijas išvalyta 752 hektarų oro linijų trasų, pašalinti 30 052 patikimam linijų darbui pavojų keliantys medžiai. Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas. Perdavimo tinklo pagrindinių įrenginių autotransformatorių darbo patikimumo didinimui padės naujas, 2022 m. inicijuotas investicinis projektas „Naujų automatizuotų monitoringo sistemų (AMS) įdiegimas“, skirtas autotransformatorių veikimo stebėjimui. Tam bus įrengti penki nauji AMS pagrindiniuose perdavimo tinklo objektuose, įskaitant „NordBalt“ ir „LitPol Link“ keitiklių stotis. Bendrovė oro linijų gedimo vietų ir gedimo priežasčių nustatymui sėkmingai naudoja skraidančius valdomus aparatus. Dronuose instaliuotos didelės raiškos kameros leidžia pamatyti ir nedidelius linijų laidų, laikančių konstrukcijų bei kitų linijos elementų pažeidimus neatjungus linijos. Oro linijų inžinieriai vertina šią naujovę kaip jų darbo laiko taupymą ir linijų darbo patikimumo didinimą. Oro linijų ir transformatorių pastočių, skirstyklų apžiūroms naudojami 3 dronai, galintys nešti reikiamą įrangą. Apmokyti Bendrovės darbuotojai įgyvendina siekius didinti linijų darbo patikimumą ir skubų atsiradusių defektų nustatymą. 2022 metų gruodžio mėnesio duomenimis iš 1276-ių valdomų perdavimo sistemos įrenginių, nuotoliniu būdu valdoma buvo 75,6 proc. — apie 965 prijunginių. 2.7. Tarptautinis bendradarbiavimas ir narystės organizacijose Bendrovė aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje, bendradarbiauja su Baltijos regiono ir Europos perdavimo sistemų operatoriais, kartu su užsienio partnerių pagalba įgyvendina Bendrovės strateginius ir inovacijų projektus. 2022 metai išsiskyrė ypač plačia veiklos geografija. Kartu su Japonijos perdavimo sistemos operatoriumi „Tepco Power Grid“ atlikta Jūrinio vėjo integracijos studija, užmegztas bendradarbiavimas su JAV „Nacionaline atsinaujinančios energijos laboratorija“ (NREL) dėl Lietuvos energetikos sistemos dekarbonizacijos studijos įgyvendinimo 2023 m. Kartu su Slovėnijos bendrove „Operato“ pradėtas kintamo linijos pralaidumo pilotinis inovacijų projektas, o su Suomijos bendrove „HeadPower“ įgyvendinatas palydovinio skanavimo sprendinio testavimo projektas. 2022 m. „Litgrid“ inicijavo dvišalius bendradarbiavimo formatus. Tvarumo, atsinaujinančių energijos šaltinių integracijos, jūrinio vėjo plėtros temomis bendradarbiaujame su Danijos, Belgijos, Airijos, Ispanijos, Nyderlandų kolegomis. Sinchronizacijos programos apimtyje projektus įgyvendiname kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegomis. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 13 ENTSO-E Bendrovė aktyviai dalyvauja Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E veikloje, kuri vienija 39 elektros perdavimo sistemos operatorius iš 35 šalių. Bendrovės atstovai nuolatinėmis nario teisėmis dalyvauja ENTSO-E komitetų ir darbo grupių veikloje, kuriose ekspertiniu lygmeniu įgyvendinami bendri Europos perdavimo tinklo sklandų darbą užtikrinantys projektai, rengiami ir nagrinėjami ES valstybėms narėms reikšmingi elektros energetikos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, metodikos ir kiti dokumentai, nustatantys vienodas veiklos sąlygas ir taisykles Europos perdavimo tinklo operatoriams. Dalyvavimas ENTSO-E veikloje, stiprinant bendradarbiavimą su kitais Europos perdavimo tinklo operatoriais, itin svarbus bendrovei „Litgrid“ ne tik siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos energetikos sektoriaus prioritetinių uždavinių – integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną, bet ir siekiant darniai ir integruotai vystyti jūrinį elektros perdavimo tinklą, užtikrinti efektyvų Europos jūrinio vėjo strategijos įgyvendinimą. BEMIP Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) tikslas – sukurti veikiančias ir integruotas elektros bei dujų rinkas, užtikrinti būtiną energetikos infrastruktūrą siekiant konkurencingos, tvarios, saugios energijos rinkos Baltijos jūros regione. Lietuvos įsipareigojimus BEMIP, susijusius su elektros energetika, įgyvendina bendrovė „Litgrid“, vykdydama projektus, reikalingus integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną bei įgyvendinanti parengiamuosius darbus jūrinio vėjo plėtrai Lietuvoje. Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas 2020 metais Bendrovė kartu su kitais šešiais Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatoriais pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą, skirtą jūrinio vėjo energetikos plėtrai regione. Bendradarbiavimo apimtyje įkurtas Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas, kuris, pasitelkdamas tikslines darbo grupes, dėmesį skirs Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos adekvatumo užtikrinimui, sausumos ir jūros elektros perdavimo tinklo vystymo integralumui, sieks sukurti bendrus Baltijos jūros tinklo planavimo principus bei atlikti studijas, padedančias formuoti bendrą jūrinio vėjo tinklo vystymo viziją regione. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius užėmė šio komiteto vicepirmininko pareigas. Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) 2022 m. liepos 1 d. veiklą pradėjo Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC), kuris teikia tinklo saugumo paslaugas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriams – Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST. RCC įsteigtas trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorių pagal Europos Sąjungos Švarios energijos paketo reikalavimus. Baltijos RCC yra vienas iš šešių Europoje veikiančių regioninių koordinavimo centrų. RCC įgyvendina penkias pagrindines užduotis: skaičiuoja elektros linijų pralaidumus tarp šalių, vertina sistemų patikimumą, adekvatumą, planuoja linijų atjungimus ir vysto bendrą tinklo modelį. Visa tai užtikrins sklandų darbą šalyse, kurios kasdien veikia vis glaudžiau besiruošdamos sinchronizacijai, o po jos išlaikys glaudžius santykius veikdamos bendrame kontinentinės Europos tinkle. Kitos asociacijos, kuriose atstovaujama bendrovės interesams: Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai CIGRE Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA) „EnergyTech" grupė „Litgrid“ būdama minėtų asociacijų nare palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su regiono ir nacionaliniais partneriais, užsitikrina Bendrovės interesų atstovavimą, strateginių projektų sklandesnį įgyvendinimą ir komunikaciją Bendrovei aktualiais klausimais su susijusiomis ir suinteresuotomis šalimis. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 14 3. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA „Litgrid“ strateginis tikslas – integracija į Europos rinką. Bendrovės veiklai poveikį turi ir šalies ūkio raidos tendencijos, Europos sąjungos tikslai ir siekiai. 3.1. Energetikos sektoriaus aplinka ES Didžiausias 2022 metų Europos iššūkis energetikoje – patikimas dujų tiekimas. Dujų rinkos įkaite neišvengiamai tapo ir elektros rinka, kur elektros kainos pasiekė visų laikų rekordus. Didžiausią poveikį elektros kainų augimui darė sukilusios iškastinio kuro kainos. Dujų kainos išaugo dėl neapibrėžtos dujų tiekimo į Europą situacijos Europai susidūrus su dujų trūkumu dėl Rusijos pradėto karo veiksmų, alternatyva tapo brangesnės suskystintos gamtinės dujos importuojamos laivais, didesnis tiekimas iš esamų partnerių ir didesnis suvartojimas kitų iškastinio kuro rūšių naudojamų elektros gamybai. Europos valstybėse vidutinė metinė elektros kaina perkopė 200 Eur/MWh ribą, o aukščiausia 288 Eur/MWh kaina formavosi Italijoje. Aukštos elektros kainos vyravo tose šalyse, kur elektros gamyba dominuoja iš iškastinių išteklių. Mažesnėmis kainomis išsiskyrė Baltijos jūros regionas ir Norvegija, kur vidutinė kaina buvo nuo 24 Eur/MWh Norvegijos šiaurėje ir 235 Eur/MWh Vokietijoje. Tokį didelį kainų skirtumą regione lemia nepakankami pralaidumai tarp šiaurinių ir pietinių prekybos zonų, ypatingai Skandinavijoje, kur šiaurinėse zonose dominuoja mažas suvartojimas ir yra sutelkta didžioji dalis gamybos hidroelektrinių ir kitų atsinaujinančių išteklių gamybos. Tuo tarpu Švedijos ir Norvegijos pietuose vyrauja didžiausias vartojimas ir dominuoja eksporto jungtys į kontinentinę Europą. Pav. 3.1 2022 m. vidutinės elektros energijos kainos Europoje pagal dienos prieš biržos aukcionų rezultatus (šaltinis: ENTSO-E transparency). Jau 2021 metų vasarą kainos dujų rinkoje pradėjo augti, o gruodžio paskutinėmis dienomis perkopė 100 Eur/MWh ribą, t. y., dujų kainų lygis palyginti su 2020 m. viduriu pakilo 14 kartų. Baigiantis 2021 m. žiemai, dujų rinka normalizavosi ir kainos pradėjo kristi, tačiau kainų dinamika staiga pakito dėl vasario 24 d. Rusijos pradėtų karinių veiksmų Ukrainoje, o kainų augimą dar labiau pakurstė vasarą sumažėjęs ir rugsėjį galutinai nutrūkęs tiekimas į Vokietiją per Nordstream 1 dujotiekį. Lietuvoje dujų kainos neatsiliko nuo dujų kainų Europoje ir Lietuvos kainų indeksas viršijo 200 Eur/MWh ribą rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Situaciją itin apsunkino itin karšti ir sausringi vasaros orai visoje Europoje, kai dujines elektrines buvo sunku pakeisti kitomis šiluminėmis elektrinėmis. Itin nusekęs upių vandens lygis kėlė daugybę iššūkių šiluminių jėgainių aušinimui bei anglies transportavimui upių keliais. Vyraujant vasariškiems orams, sumažėjo vėjo gamyba, kurios sumažėjimo negalėjo kompensuoti riboti vandens ištekliai. Situaciją gelbėjo metų pabaigoje atėję rudeniški vėjuoti ir lietingi orai, bei itin sėkmingai užpildyti dujų rezervuarai, todėl dujų kainos nukrito į pirmo pusmečio lygį. 2022 m. pirmasis pusmetis buvo itin permainingas apyvartinių taršos leidimų rinkoje. Metų pradžioje apyvartinių taršos leidimų kaina priartėjo prie istorinės 100 Eur/t ribos, kai rinkoje 1 tona CO2 ekvivalento buvo įkainota 97,5 Eur/t. Tokį apyvartinių taršos leidimų kainų šuolį lėmė CO2 Europos prekybos sistemos reforma bei vis ambicingesni aplinkosauginiai ES reikalavimai. Prasidėjus dujų tiekimo krizei Europoje buvo itin daug spekuliacijų dėl apyvartinių taršos leidimų perspektyvos, jų kainos smuktelėjo 40%, tačiau Europai parodžius ryžtą dar labiau greitinti perėjimą prie žalosios energetikos, apyvartinių taršos leidimų kainos stabilizavosi ties 80 Eur/t riba. Antrąjį pusmetį apyvartinių taršos leidimų kainos taip pat ženkliai svyravo, nukritusios žemiau 65 Eur/t, tačiau metų pabaigoje vėl pasiekė 80 Eur/t ribą. 2022 metų gegužės mėnesio pabaigoje „Nord pool“ birža sustabdė UAB „Inter RAO Lietuva“ leidimus prekiauti elektra. „Inter RAO Lietuva“ importo sustabdymas elektros biržoje lėmė tai, kad Lietuvos komercinis importo srautas iš trečiųjų šalių nukrito iki nulio. 2022 metais Lietuvoje vietinė elektros generacija sudarė trečdalį šalies suvartojimo, iš kurios 60% buvo generacija iš atsinaujinančių išteklių. Daugiausiai - 12 % Lietuvoje pagamino vėjo elektrinės, beveik dešimtadalį suvartojimo sudarė hidro ir hidroakumuliacinių elektrinių pagaminta elektra, o iškastinį kurą ir kitos iš atsinaujinančių išteklių elektros gamino atitinkamai 8 % ir 4 %. Likusi 67 % dalis buvo importuota elektra. Daugiausia – 45 % buvo importuojama per „NordBalt“, 38 % per Latvijos tarpsistemines jungtis, 10 % per „Litpol Link“ jungtį. Iš iš trečiųjų šalių buvo importuota7% suvartotos elektros. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 15 2022 metais „Nordbalt“ jungtis importui buvo išnaudojama rekordiškai ilgą laikotarpį. Vasarą pradėjus kilti elektros kainoms visoje Europoje, atsirado didelis skirtumas su Šiaurės šalių prekybos zonomis, todėl vyko maksimalūs eksporto srautai iš šiaurės į pietus. Tai atsiliepė ir „Nordbalt“ jungties pralaidumų išnaudojamumui, kurie buvo maksimaliai išnaudoti 597 val. iš eilės liepos-rugpjūčio mėnesiais, o rugsėjį-spalį net 901 valandas. Bendras valandų skaičius, kai srautai buvo lygūs ribiniams 700 MW, sudarė 4126 val. per metus. Europa 2022 metų pradžioje turėjo itin mažus dujų rezervus, kuriuos pradėjo pildyti nuo pavasario, nepasant dujų tiekimo sutrikimų iš Rusijos. Tam, kad visos Europos Sąjungos narės būtų pasiruošusios žiemai, Europos Komisija įpareigojo šalis nares iki 2022 m. lapkričio 1 d. pripildyti dujų saugyklas iki ne mažesnio nei 80 % lygio. Veiksmingos priemonės padėjusios sumažinti bendrą dujų suvartojimą ir importo augimas iš alternatyvių tiekėjų, leido Europai jau anksčiau laiko pasiekti ir net viršyti užsibrėžtus tikslus. Lapkričio pabaigoje, bendras saugyklų užpildymo lygis pasiekė 95%. 3.2. Reguliacinė aplinka Lietuvoje „Litgrid“ elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas Lietuvoje, tad paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą vykdo VERT. Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso „Litgrid“ finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros perdavimo sistemos patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius ir kitus plėtros projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina reguliuojama nustatant viršutinę kainų ribą penkerių metų reguliavimo laikotarpiui ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos. Kiekvienais metais viršutinė kainų riba koreguojama dėl paslaugų apimties pokyčio, infliacijos ir kitų objektyvių nuo operatoriaus nepriklausančių veiksnių, ji gali būti koreguota ne dažniau kaip du kartus per metus. Nustatant viršutinę kainų ribą įvertinamos pagrįstos būtinosios reguliuojamos veiklos sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžą, kuri skaičiuojama kaip investicijų grąžos normos (WACC) ir reguliuojamo turto vertės (RAB) sandauga. 4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI, PLANAVIMAS 4.1. Strategija Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina. Tokie tikslai numatyti „Litgrid“ strategijoje, kurią 2023 m. sausį patvirtino Bendrovės valdyba. Strategijoje numatyta ilgalaikė „Litgrid“ vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje. „Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios „Litgrid“ infrastruktūros poveikį aplinkai. „Litgrid“ taip pat siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės vykdydama šalies elektros energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Užbaigus šį projektą 2025 m., po daugiau kaip 80 metų Lietuva vėl turės galimybę savarankiškai valdyti elektros energetikos sistemos dažnį. Bendrovė pradeda įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir diegia duomenimis grindžiamų sprendimų kultūrą bei ekosistemą. Vienas iš šio pokyčio komponentų — paslaugų portalas, kuris suburs klientus ir leis efektyviau teikti paslaugas skaitmeniniu būdu. Pastaraisiais metais kitų industrijų ir įmonių didelės investicijos į nepriekaištingą klientų patirtį suformavo ženkliai aukštesnį mūsų klientų lūkestį ir bendradarbiavimui su mumis. Todėl siekiant įgyvendinti viziją, didelį dėmesį skiriame klientų patirties gerinimui ir siekiame dirbti pagal geriausias pasaulines klientų patirties valdymo praktikas. Lietuvai siekiant ambicingų atsinaujinančios energetikos tikslų ir įgyvendinant Proveržio paketą, įtempta geopolitinė situacija ir aukštos elektros energijos kainos dar labiau paspartino atsinaujinančios energijos išteklių plėtrą šalyje. 2022 m. pavasarį Lietuvos Respublikos Seime priimtas „Proveržio paketas“ paskatino didesnį „Litgrid“ įsitraukimą – nutarta AEI galių planavimo, vystymo, prijungimo prie tinklo ir duomenų analitikos kompetencijas koncentruoti viename padalinyje, kuris efektyviai dirbtų tiek su akcininkais, tiek su klientais – saulės, vėjo ir baterijų parkų plėtotojais šalyje. 2022 metų gale „Litgrid“ įsteigė Atsinaujinančios energetikos išteklių centrą. Specializuotas centras koordinuoja naujų elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo, planuojama, kad jis ateityje reikšmingai prisidės prie sklandesnio AEI vystymo Lietuvoje. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 16 Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas ir organizacijos raidai. „Litgrid“ siekia tapti efektyvia mainų platforma, kuri įgalina ir skatina rinkos dalyvius ir vartotojus laisvai keistis elektros energija, rinktis gaminti ar vartoti klimatui neutralią energiją ir gauti ją konkurencinga kaina. „Litgrid“ strategija skelbiama https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/strategija-vizija-misija-ir-vertybes/452 4.2. Suinteresuotos šalys „Litgrid“ išskiria tokias suinteresuotas šalis: METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 17 4.3. Strateginiai prioritetai METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 18 4.4. Strategijos įgyvendinimo priemonės Bendrovės strategija yra kasmet peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į nacionalinę Energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Bendrovės veiklą ir elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, įmonių grupę valdančios „EPSO-G“ strategiją, svarbius įvykius Lietuvos ir užsienio elektros energetikos sistemose bei elektros rinkose, per metus atliktus darbus, o taip pat įvertinant ir naujas išorines, ne nuo Bendrovės priklausančias aplinkybes. „Litgrid“ Strategija apima dešimties metų (ilgos trukmės) įgyvendinimo laikotarpį, remiantis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytais svarbiausiais ir ilgalaikiais tikslais elektros energetikos sektoriuje. Kiekvienais metais Bendrovė, kaip sudėtinę strategijos dalį, atnaujina ir rengia dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planą. Siekiant nuolat vertinti Bendrovės pasirinktų priemonių efektyvumą ir taikymą, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus Bendrovės veiklos planas yra peržiūrimas. Stebima, kaip vyksta strateginių tikslų ir veiklos plano įgyvendinimas, padalinių ir darbuotojų veikla. Veiklos plane numatytos priemonės yra įtraukiamos į padalinių ir atitinkamai į darbuotojų asmeninius tikslus, pagal kurių įvykdymą metų gale nustatoma kintamoji atlygio dalis. Strategijos planavimo ir kontrolės mechanizmą Bendrovėje nustato EPSO-G įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kurią „Litgrid“ savo veikloje taiko pilna apimtimi. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 19 2022 m. strateginius rodiklius įtakojo pasauliniai geopolitiniai įvykiai. 4.5. Elektros energijos perdavimo tinklų ilgalaikės plėtros planas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos įstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorius valdo elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrina šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsako už LR elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atlieka balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turi atitinkamą veiklos licenciją. 2022 m. „Litgrid“ parengė „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planą 2022–2031 m. Jame pateiktos elektros galios ir energijos vartojimo poreikių bei elektrinių (gamybos įrenginių) galių prognozės, elektros sistemos adekvatumo vertinimas, elektros rinkos ir sistemos elektros galių ir energijos balansų prognozė, taip pat informacija apie elektros perdavimo tinklą, jo plėtrą ir atstatymą, diegiamas inovacijas bei numatomas investicijas. Dešimties metų tinklo plėtros plane numatoma, kad: 2022-2031 m. elektros perdavimo tinklo vystymui gali reikėti apie 2,03 mlrd. eurų. Daugiau nei pusė planuojamų investicijų bus skirta tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms. Kita investicijų dalis (apie 40 proc.) - strateginių valstybės projektų įgyvendinimui. Įgyvendinus dešimties metų tinklo plėtros plane numatytus projektus, Lietuvos EES veiks patikimai ir stabiliai, bus tolygiai paskirstomi galios srautai Lietuvos EES rytų ir vakarų kryptimis, laiku atstatomas ir racionaliai vystomas perdavimo tinklas, nustatytame lygyje bus išlaikomi elektros energijos kokybės ir sistemos patikimumo rodikliai (AIT ir END), bus užtikrintas nuoseklus elektros infrastruktūros optimizavimas ir modernizavimas, užtikrinamos valstybės tiksluose numatytos atsinaujinančių energijos šaltinių integracijos galimybės, užtikrinamas atsakingų institucijų informavimas apie generacijos adekvatumo perspektyvą nacionaliniu ir regioniniu mastu; ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus vykdomi ir užbaigti su sinchronizaciją susiję projektai: jūrinės elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statyba, bus dar nutiesta ir rekonstruota apie 430 km vidinių elektros perdavimo linijų, įrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos ir rekonstruota 330 kV Neries pastotė, įrengti nauji sinchroniniai kompensatoriai bei valdymo sistemų modernizavimas (EES dažnio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo, NordBalt aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties valdymo sistemos atnaujinimas dažnio valdymui užtikrinti, Statera ir kt. sistemos); METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 20 be tinklo paruošimo prisijungimui prie Europos tinklų, „Litgrid“ planuoja nutiesti daugiau nei 300 km naujų linijų siekiant užtikrinti elektros perdavimo tinklo patikimumą. Didžiausią dalį šių planuojamų linijų sudarys naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Mūša-Panevėžys statyba. Ši linija būtina įvertinus Lietuvos EES saugumo aspektus avarinio sinchroninio darbo su Lenkija ar izoliuoto darbo scenarijais, ypatingai po desinchronizacijos ir visų linijų su Rusija ir Baltarusija atjungimo, poreikį sujungti rytinę ir vakarinę Lietuvos EES dalis padidinant nacionalinį energetinį saugumą, sudarant sąlygas jūros vėjo bei sausumos AEI integracijai, kurios potencialas ypatingai didelis vakarinėje sistemos dalyje, tikslus, elektros rinkos integracijos su Latvija lygio išlaikymui bei padidinimui. Taip pat planuojama 2022–2031 m. baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti apie 116 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimus; prognozuojama, kad bendras elektros energijos suvartojimas per ateinantį dešimtmetį augs vidutiniškai po 4 proc. kasmet ir 2031 metais sieks 18,7 TWh. Didžiausią elektros energijos poreikio augimą per ateinantį dešimtmetį lems transporto sektoriaus elektrifikacija (ypatingai geležinkelių linijų elektrifikavimas, elektromobilių plėtra, šilumos siurblių skaičiaus didėjimas) ir elektrolizės (vandenilio gamyba) pramonė, kuri elektros suvartojimo kreivę planuojama padidins net 13 proc. 2030 m.; elektromobilių skaičius 2031 m. šalyje gali viršyti 280 tūkst. pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir jie naudos apie 600 mln. kWh/metus. „Litgrid“ vertinimu, didėjantis elektromobilių skaičius perdavimo sistemai problemų nekeltų, nes perdavimo sistema tam bus paruošta; atsižvelgiant į ES patvirtintos vandenilio energetikos strategijos nuostatas, siekiama, kad Lietuvoje atsirastų vandenilio gamybos projektai, kurie prisidėtų prie perteklinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių balansavimo. „Litgrid“, įvertinusi pramonės įmonių ilgalaikės plėtros planus bei vandenilio elektrolizės plėtrą nacionaliniu lygmeniu, planuoja, kad dėl šių veiksnių suvartojimo prognozė nuo 2030 metais papildomai padidės apie 2,23 TWh; itin daug dėmesio skiriama įvertinti tinklo gebėjimui prisitaikyti atsinaujinančių energetikos šaltinių integracijai bei energijos kaupimo technologijų diegimui; didėjant atsinaujinančių energijos išteklių kiekiui, planuojama, kad siekiant nacionalinių AEI plėtros tikslų, 2031 metais AEI dalis suvartojime gali siekti apie 94 proc. Sėkmingai įgyvendinus nacionalinius AEI plėtros tikslus – 7 GW (3,6 GW vėjo elektrinių sausumoje, 1,4 GW jūros vėjų elektrinių Baltijos jūroje, 2 GW saulės elektrinių), deficitinis Lietuvos balansas taptų perteklinis; prisidedant prie žaliosios energijos politikos tikslų įgyvendinimo, planuojama išnaudoti Baltijos jūros regioninį bendradarbiavimą, plėtojant jūrinę vėjo energiją ir tarptautinį elektros perdavimą. Todėl „Litgrid“ skiria ypatingą dėmesį jūros vėjo elektrinių prijungimui prie sausumos perdavimo tinklo. „Litgrid“ 10 metų elektros perdavimo tinklo plėtros planas yra skelbiamas bendrovės tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 21 5. STRATEGINIŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2018 m. birželio 21 d., viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija). Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve 2025 metais, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą. Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins: energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą; tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą; bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse; elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų. 2021 m. liepos mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją, sąrašą. „Litgrid“ yra atsakingas už 19 iš 20 sąraše esančių projektų įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimais, „Litgrid“, prieš sudarydama sandorius, atitinkančius Įstatymo reikalavimus, visais atvejais apie juos informuoja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Minėti sandoriai sudaromi tik gavus šios komisijos išvadas. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 22 5.1. Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas 2022 m. gruodžio 31 d. sinchronizacijos strateginių projektų programos baigtumas siekia 51,5 %. Sinchronizacijos projektų pažanga: METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 23 5.2. Strateginiai infrastruktūros projektai 330/110/10 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija Projekto tikslas – rekonstruoti Neries transformatorių pastotę (TP), tuo įgalinant numatomą vieno iš trijų sinchroninių kompensatorių prijungimą prie perdavimo tinklo ir būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris įjungimą. Tai vienas svarbiausių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektų, stiprinančių šalies elektros perdavimo tinklą. 2022 m. gegužės mėn. buvo gauti statybą leidžiantys dokumentai ir jau birželio mėn. pradėti pastotės rekonstrukcijos darbai, kuriuos pagal rangos sutartį planuojama pabaigti 2025 metais. 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Projektas apima dalies jau esančios linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimą iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją, naujos atkarpos nuo linijos Jurbarkas-Bitėnai iki linijos Kruonio HAE-Sovetskas tiesimą ir Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukciją. 2022 m. sausio mėn. gautas statybą leidžiantis dokumentas ruožo Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijai. Nuo kovo mėnesio vyksta rekonstrukcijos darbai, kuriuos numatoma pabaigti 2023 metais. 2022 m. lapkričio mėn. gauti visi 330 kV oro linijos naujo ruožo nuo LN531 iki LN 447 statybai reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, prasidėjo darbo projekto rengimo darbai. 2022 m. kovo mėnesį sudaryta sutartis dėl projektavimo ir rangos darbų rekonstruojant Bitėnų transformatorių pastotę, reikalingą būsimos 330 kV linijos Kruonio HAE-Bitėnai prijungimui 2025 metais. 2022 m. pabaigoje parengtas ir ekspertizei pateiktas Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukcijos techninis projektas. 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Bitėnai statyba Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų regiono elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. 2022 m. kovo mėnesį pradėti oro linijos Grobinė-Klaipėda rekonstrukcijos (viengrandės oro linijos keitimo į dvigrandę) darbai, kuriuos numatoma pabaigti 2023 metais. Taip pat 2022 m. lapkričio mėn. gauti visi statybą leidžiantys dokumentai likusiems oro linijos Darbėnai-Bitėnai statybos ir rekonstrukcijos darbams, vyksta darbo projektų rengimo darbai. Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje Projekto tikslas - įgyvendinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinas priemones: įrengti 3 sinchroninius kompensatorius, taip efektyviausiu būdu užtikrinant reikalingą inercijos kiekį ir sistemos dinaminį stabilumą. 2022 m. parengtas Telšių sinchroninio kompensatoriaus techninis projektas ir perduotas ekspertizei, baigiami Alytaus sinchroninio kompensatoriaus projektavimo darbai, pagaminti Alytaus, Telšių ir Neries sinchroninių kompensatorių stotims skirti galios transformatoriai. Taip pat, 2022 m. po rekonstrukcijos sinchroninių kompensatorių prijungimui buvo įjungtos 330 kV Telšių ir Alytaus transformatorių pastotės bei gauti jų statybos užbaigimo aktai. 330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba Projekto tikslas – sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Mūša“ ir į ją prijungiant tris oro linijas į Telšius, Šiaulius ir Viskali. 2022 m. rugsėjo mėn. pasirašyta 330 kV skirstyklos "Mūša" statybos projektavimo ir rangos darbų sutartis. Besibaigiant metams patvirtinta darbų programa bei pradėti projektavimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti 2023 m. rugsėjo mėn. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 24 Naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba Projekto tikslas – sustiprinti Vilniaus elektros mazgą užtikrinant elektros energijos tiekimo patikimumą po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir patenkinti augantį sostinės elektros poreikį, nutiesiant 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries 330 kV transformatorių pastotes. Tam tikslui bus rekonstruota dalis dabartinės 330 kV oro linijos Vilnius- Molodečno bei nutiesta naujos oro linijos atkarpa iki 330 kV Neries pastotės. 2022 m. rugsėjo mėn. pasirašyta 330 kV EPL Vilnius-Neris statybos projektavimo ir rangos darbų sutartis. Besibaigiant metams patvirtinta darbų programa bei pradėti projektavimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti 2023 m. liepos mėn. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba Projekto tikslas – prisidėti prie perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimo Lietuvos EES dirbant sinchroniškai su KET, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir į ją prijungiant tris 330 kV oro linijas į Bitėnus, Klaipėdą, Grobinę ir nuolatinės srovės jungtį su „Harmony Link“. Taip pat 330 kV skirstykloje bus numatytos jungtys su jūrinio vėjo energijos parkais. 2022 m. oro linijos daliai gautas statybą leidžiantis dokumentas, pradėti statybos darbai, taip pat baigiamas Darbėnų skirstyklos dalies techninio projekto rengimas. „Harmony Link“ jungties statyba Projekto tikslas – užtikrinti elektros rinkos integraciją po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nutiesiant naują jūrinę HVDC jungtį („Harmony link“) su Lenkija. „Harmony Link“ užtikrins komercinę prekybą elektra po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. 2022 m. baigėsi pagrindinių „Harmony Link“ keitiklio ir kabelio pirkimų derybos. Gauti galutiniai kabelio pirkimo dalyvių pasiūlymai, keitiklio pasiūlymo laukiama 2023 m. Projektą „Litgrid“ įgyvendina kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE. 5.3. Strateginiai elektros energetikos sistemos valdymo projektai Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimas Projekto tikslas - automatiškai aktyvuoti dažnio atkūrimo rezervus ir atstatyti sistemos dažnį ir elektros energijos balansą įdiegus automatinę generacijos valdymo sistemą. 2022 m. sausio 28 d. pasirašyta sutartis su dispečerinio valdymo ir AGV programinės įrangos Tiekėju dėl sistemos modernizavimo. 2022 m. liepos 13 d. parengta ir Baltijos operatoriams pateikta galutinė AGV studijos ataskaita. 2022 m. spalio 28 d. pasirašytos sutartys su rangovais dėl aparatinės įrangos įsigijimo. Izoliuoto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo bandymas 2022 m. rugsėjo mėn. planuotas atlikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos (toliau EES) izoliuoto darbo bandymas, kurio metu Lietuvos EES bus atjungta nuo IPS/UPS sistemos. Bandymas perkeltas į 2023 metus. Bandymo metu bus ištestuota elektrinių ir nuolatinės srovės keitiklių dažnio valdymo sistemų reguliavimo kokybė palaikant dažnį Lietuvos EES. 2022 m. sausio 25 d. pasirašyta sutartis dėl bandymui reikalingos studijos, kurios metu ištirta galimų trikdžių įtaka elektros sistemos stabilumui, nustatyti kritiniai tinklo parametrai, parinkti optimalūs nuolatinių srovės jungčių dažnio valdymo parametrai, ištyrinėtos generatorių dažnio valdymo loginės schemos ir atlikti natūriniai generatorių valdymo sistemų bandymai. 2022 m. rugsėjo 16 d., įvertinus situaciją elektros rinkoje, priimtas sprendimas atidėti Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą ir vykdyti jį 2023 metų II ketvirtį. Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas. Projekto tikslas - įrengti sistemą, kuri užtikrintų Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą įvykus nenumatytam atsijungimui nuo kontinentinės Europos tinklų ir Baltijos elektros sistemai veikiant salos režimu. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 25 2022 m. rugsėjo 8 d. parengta ir Baltijos operatoriams pateikta galutinė FSAS studijos ataskaita. Atsižvelgiant į gautą rezultatą pradėta ruošti FSAS techninė specifikacija ir pirkimo dokumentai. Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas „Litgrid“ kartu su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriais 2019 metų gegužės mėnesį pasirašė Baltijos šalių elektros energetikos sistemų prisijungimo prie Kontinentinės Europos elektros tinklų sutartį, kurioje numatyti techniniai reikalavimai (toliau Katalogo reikalavimai), kurie turi būti įgyvendinti siekiant užtikrinti Baltijos elektros energetikos sistemų ir Kontinentinės Europos sinchroninės zonos patikimą veikimą. Iki galutinės sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais bus atnaujinti dauguma balanso ir sisteminių paslaugų valdymo procesų. Įgyvendinant 2017 m. lapkričio 23 d. Europos komisijos reglamentą 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros balansavimo gairės, „Litgrid“ atnaujins procesus, susijusius su balansavimo ir disbalanso apskaita bei balanso valdymu. 2022 m. liepos 29 d. pasirašyta sutartis su naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimo tiekėju, pradėti programavimo darbai. 5.4. 2022 m. vykdyti infrastruktūros projektai „Litgrid“ vykdydama veiklą prisideda prie Lietuvos žaliosios energetikos plėtros bei vykdydama elektros perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas įgyvendina atsinaujinančios energijos išteklių prijungimo prie perdavimo tinklo projektus. Šių projektų rezultatas - žaliosios elektros gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo suteikiant galimybę elektros vartotojams naudoti švarią ir tvarią energiją. „Litgrid“ 2022 m. įgyvendina 11 vėjo parkų prijungimo projektų, prijungiama parkų galia - 651 MW; 2023 m. planuojama pradėti ne mažiau nei 47 vėjo AEI gamintojų prijungimo projektų. 2022 m. „Litgrid“ įgyvendina 4 elektros perdavimo oro linijų rekonstrukcijų projektus, 2023 m. planuojama pradėti dar 27 naujus oro linijų rekonstrukcijų projektus, kurie prisidės prie perdavimo tinklo stabilumo ir patikimumo lygio užtikrinimo bei užtikrins reikiamus pralaidumus AEI prijungimui prie perdavimo tinklo. „Litgrid“, įgyvendindama vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo projektus, prisideda prie Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo infrastruktūros vystymo. Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo projektai, kurių projekto dalį sudaro prijungimas prie perdavimo tinklo ir elektros tiekimo užtikrinimas yra viena iš „Litgrid“ ateinančių metų veiklos krypčių. Įgyvendinus šiuos projektus bus pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, taupoma elektros energija bei naudojama žalioji energija, kas leis siekti Europos žaliojo kurso tikslų. Taip pat planuojama 2022–2031 m. baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti 116 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimo projektus 2022 metais buvo pradėti 6-ių transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektai, 30-ies transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektų buvo toliau tęsiami darbai, o 11 transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektų buvo užbaigti. Bendras „Litgrid“ tinklo rekonstravimo projektų skaičius sparčiai didėja ir 2024 sieks 106 (AEI prijungimo projektų). 5.5. Strateginių projektų finansavimas 2022 m. kovo mėnesį buvo gautas Europos Komisijos patvirtinimas, kad antrojo Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais etapo antrai daliai suteikta 170 mln. eurų parama („Litgrid“ skirta 30,7 mln. eurų). Parama skirta pagal 2021- 2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) transeuropinės energetikos infrastruktūros srityj e, o dotacijos sutartis buvo sudaryta birželio mėnesį. Šio, paskutiniojo, finansavimo etapo lėšos bus skiriamos tinklo atnaujinimui, dažnio valdymo įrangai ir informacinių sistemų projektams ir leis 2025 metais Baltijos šalims savarankiškai veikti vienu dažniu su Lenkija ir kitomis Europos šalimis. Finansuojamų Lietuvos projektų vertė yra 41 mln. eurų, Latvijos – 49 mln. eurų, Estijos – 37 mln. eurų, Lenkijos – 111 mln. eurų. Lietuvai finansavimas skiriamas keturiems projektams: Darbėnų pastotės statybai, pasienyje su Latvija esančios 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė rekonstrukcijai, perdavimo sistemos informacinių technologijų sistemoms ir Lietuvos-Švedijos jungties „NordBalt“ valdymo sistemos modernizavimui. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 26 Su 2022 m. patvirtinta dotacija bendrai iš EITP sinchronizacijos programai skirtų lėšų suma Lietuvai sudarys maždaug 460 mln. EUR. Taip pat 23,5 mln. EUR finansavimas anksčiau inicijuotiems projektams buvo gautas iš Europos struktūrinių fondų. 5.6. Projektų portfelis Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo rinkos dalyvių elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo koordinavimo bei laiku vykdomos plėtros. „Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, planuoja elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu, įvertinant elektros energijos tiekimo ir saugumo, patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tam yra rengiamas dešimties metų Lietuvos EES 400–110 kV tinklų plėtros planas, kurio vienas iš tikslų yra numatyti perdavimo tinklo plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas tinklo plėtrai ir atstatymui suformuojant ilgalaikį investicijų planą. Investicijų plane suformuojamas projektų portfelis. Portfelį sudaro projektai, kurie reikalingi strateginių valstybės tikslų pasiekimui, perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui, informacinių technologijų atnaujinimui ar diegimui, ar projektai, kurie inicijuojami elektros perdavimo tinklo naudotojų iniciatyva. Planuojama per 10 metų pradėti dešimtis naujų projektų, t. y. vidutiniškai po 22 projektus kasmet. Kiekvienais metais planuojama vykdyti daugiau nei pusšimtį projektų, o po 2025 m. jų skaičius viršys 100. Planuojama vykdyti vidutiniškai po 89 projektus kasmet. Remiantis ilgalaikiu projektų portfeliu, Bendrovėje sudaromas trumpalaikis (vienų metų) projektų portfelis. 5.7. Inovacijos Savo veiksmais inovacijų srityje Bendrovė siekia prisidėti prie efektyvaus „Litgrid“ ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijų įgyvendinimo. Tai atliekama kuriant efektyvią inovacijų ekosistemą, kurioje inicijuojamos inovatyvios idėjos, jų analizei ir testavimui skiriamas ekspertų laikas, jos įgyvendinamos ir pradedamos taikyti kasdienėje veikloje. Bendrovė inovacijų srityje veikia pagal UAB „EPSO-G” Valdybos patvirtintas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gaires (toliau – MTEPI veiklos gairės). MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą. MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai. Inovacijų ekosistema Bendrovėje įdiegta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sistema. Joje nustatyti kūrybiškumui palankios aplinkos ir inovacijų diegimo pagrindiniai principai bei inovacijų procesai. Inovacijų veikla orientuota į Klimato kaitos ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, nes be inovacijų sunkiai įsivaizduojama ar net neįmanoma patikimai veikianti elektros sistema, pereinant nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio bei Rytų Europos regione. Įgyvendindami EPSO-G Inovacijų funkcinį veiklos planą, prie kurio Bendrovė prisijungė 2022 metų vasario 18 d., 2022 metų pirmame pusmetyje įvykdytos šiame plane numatytos veiklos: Organizuotos inovacijų dirbtuvės dėl virtualaus prijungimo žemėlapio; Organizuotos inovacijų dirbtuvės dėl „Litgrid“ darbuotojams svarbių iššūkių; Parengtos taisyklės dėl inovacijų naudų ir sąnaudų analizės atlikimo atskiriems projektams bei parengtas šablonas, pavyzdžiai. Parengti principai dėl viso portfelio grąžos apskaičiavimo. Atnaujinti inovatyvių projektų atrankos kriterijai remiantis praėjusių metų patirtimi; Įvertinti ir apdovanoti 2021 metais įgyvendintų inovatyvių projektų kuratoriai pagal „EPSO-G“ grupės patvirtintą inovacijų skatinimo tvarką; METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 27 Sėkmingai įvykdyti į bendrovės metinius tikslus įtraukto kintamojo linijos pralaidumo bandomojo projekto diegimo darbai, taip pat gauti ir įvertinti pirmieji rezultatai; Sukurtas ir paviešintas 1MW baterijos kaip inovacijų platformos modelis ir įgyvendintas bandomasis projektas „Kauno hidroelektrinės (KHE) agregato ir 1 MW elektros energijos kaupimo sistemos virtualaus galių valdymo sinergijos tyrimas; Pagal planą vykdytas 2021 m. inicijuotas projektas su „Vilniaus Šilumos Tinklais“ ir „EPSO-G“ dėl tarpsektorinės Power- to-Heat (P2H) koncepcijos plėtojimo. Įvykdyta P2H studija su konsultantu EDIS LAB, kurioje patikrinta pradinio kiekio skaičiavimo metodika ir sudarytas modelis tarpsektorinės integracijos (P2X) projektų vertinimui; EV krovimo pilotas pabaigtas (aprašymas igničio innovation hub); Atliktas inovatyvių priemonių taikymo integruojat AEI elektrines tyrimas ir sukurta optimalių sprendinių nustatymo metodika; Įgyvendintas ENTSO-E ir ESA bendradarbiavimo pilotinis projektas oro linijų priežiūrai naudoti palydovines nuotraukas; Vykdyta vieša inovatyvių projektų komunikacija; Inicijuota 10 naujų ir įgyventi 9 inovacijų projektai pagal MTEPI veiklos kryptis ir prioritetus. Inovacijų ekosistemos auginimas – inovacijų dirbtuvės 2022 m. balandžio mėnesį įvairių sričių Bendrovės specialistai dalyvavo inovacijų dirbtuvėse dėl virtualaus prijungimų žemėlapio (VPŽ) vystymo. Kūrybinio mąstymo metodu komandos identifikavo pagrindinius tokios sistemos vystymo iššūkius ir nutiesė kelią projekto įgyvendinimo pradžiai. Atlikta poreikių analizė, surinktas pirminių teikiamų duomenų sąrašas, prašyta žemėlapio vizija ir „Litgrid“ projektų plėtros komitete patvirtinta vizijos apimtis. 2022 m. gruodžio 22 d. patvirtinta koncepcija ir I etapo veiksmų planas. 2022 m. rugpjūčio mėnesį inovacijų skyriaus darbuotojai atliko vidinę įmonės darbuotojų apklausą, norėdami identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria bendrovė. Sudėtingiausius iššūkius ėmėmės analizuoti Inovacijų dirbtuvių metu, 2022 m. spalio 19 dieną. Jų metu gvildentos trys temos - atsinaujinančių energijos išteklių valdymas, įmonės resursų apskaita ir poreikis įrankiui darbui su rangovais. Sugeneruotos idėjos bus toliau vystomos ir potencialiai taps inovatyviais projektais 2023 metų eigoje. Viena iš sugeneruotų idėjų jau virto projektu „Atsinaujinančių energijos išteklių valdymo sistema“: Didėjant AEI skaičiui perdavimo tinkle ir keičiantis jų prijungimo skaičiavimo metodikai kyla rizika, kad elektros perdavimo tinklo elementai gali persikrauti ir perteklinė generacija gali įtakoti sistemos disbalansą. Atsiranda poreikis šiuos išteklius tinkamai suvaldyti. Norima įdiegti valdymo sistemą, kuri leistų valdyti atsinaujinančius energijos išteklius realiu laiku ir sukurti galimybes šių šaltinių ribojimui dienos prieš rinkoje. Inovacijų ekosistemos vystymas – inovacijų platforma 2022 m. pradžioje viešumai atvėrėme 1MW Baterijų Energijos Kaupimo Sistemos (BEKS) inovacijų platformą. Platformos tikslas – suteikti sąlygas mokslui, verslui, gamintojams ir visai rinkai pasinaudoti 1MW BEKS išbandant inovatyvias idėjas, kurios atneša naudą tiek „Litgrid“, tiek ir suinteresuotai šaliai. Sukūrėme atvirą ir skaidrų 1 MW baterijos panaudojimo modelį naujų, pažangių projektų įgyvendinimui. Per 2022 metus inicijavome šiuos projektus: Bendradarbiavimas su KTU, siekiant atlikti šiluminio kaupiklio ir BEKS hibridnės kaupimo sistemos modeliavimą ir demonstraciją; Bendradarbiavimas su „Ignitis Gamyba“, siekiant ištirti Kauno HE hidroagregato technines galimybes atlikti dažnio balansavimą; Bendradarbiavimas su „Green Genius“, siekiant ištirti BEKS veikimą imituojant elektros energijos rinkos sąlygas bei įvertinti technines galimybes BEKS dirbti kartu su AEI šaltiniu. 1MW BEKS įvertinta netgi dviejuose prestižiniuose tarptautiniuose energetikos apdovanojimuose: Miunchene vykusiuose apdovanojimuose „The Smarter E Award“ atiteko „Išskirtinio projekto“ kategorijos nugalėtojo titulas. Niujorke vykusiuose apdovanojimuose „Platts Global Energy Awards“ atiteko „proveržio tinkle“ (angl. Grid Edge) kategorijos nugalėtojo titulas. Inovacijų portfelis Per 2022 metus bendrovė valdė inovacijų portfelį pagal MTEPI apibrėžtus prioritetus: Pažangus ir efektyvus turto valdymas (7 projektai): Keturkojų robotų panaudojimas Litgrid veikloje Tyrimas dėl pastočių rekonstravimo panaudojant pažangias skaitmenines technologijas ir atsisakant SF6 dujų ENTSO-E ir ESA bendradarbiavimo pilotinis projektas oro linijų priežiūrai naudoti palydovines nuotraukas METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 28 Elektros tinklų skenavimas ir erdvinių duomenų skaitmeninės duomenų bazės sukūrimas. Lengvųjų konstrukcijų atramų bandomasis projektas Tyrimas, siekiant ištirti BEKS veikimą imituojant elektros energijos rinkos sąlygas bei įvertinti technines galimybes BEKS dirbti kartu su AEI šaltiniu Pažangus ir efektyvus sistemų valdymas ir stebėsena (viso 13 projektų) 1 MW BEKS panaudojimas aktyviosios galios nuostolių kaštų optimizavimui 1 MW BEKS ir KHE bendro darbo pilotas Kompleksinė relinių apsaugų testavimo sistema elektros pastotėse Kintamo linijos pralaidumo bandomasis projektas Sprendimas IEC61850 protokolo analizei, imitavimui, greitam problemų aptikimui ir kompleksiniam testavimui visos pastotės ribose Elektros energijos kokybės stebėsenos sistema AEI integravimo studija (110 kV tinklo dalis) EV integracija į elektros tinklus OneNet lanksčiųjų paslaugų vystymas Atsinaujinančių energijos išteklių valdymo sistema Tinkamiausių didelės galios EV krovimo stotelių vystymo vietų tyrimas Šiluminio kaupiklio ir BEKS hibridnės kaupimo sistemos modeliavimas ir demonstracija Elektros tinklo su dažnio reguliavimu susijusių paslaugų tiekimo ir dalyvavimo modelio balansavimo rinkoje įvertinimo studija ITT ir skaitmenizavimas (5 projektai) Virtualus prijungimo žemėlapis Centralizuotos IED (Intelligent Electronic Device) duomenų bazės įdiegimas su pažangių programų rinkiniu RAA telekomandų perdavimo tarp pastočių skaitmenizavimas Specializuota IT sistema duomenų surinkimui Dirbtinio intelekto algoritmo pritaikymas IT sistemų gedimų šalinimui 2022 metais pabaigtos radikalios ir proveržio inovacijos: TEPCO studija "Offshore Grid Planning and Design for the Introduction of Offshore Wind Power in Lithuania" ENTSO-E ir ESA bendradarbiavimo pilotinis projektas oro linijų priežiūrai naudoti palydovines nuotraukas Kintamo linijos pralaidumo bandomasis projektas ENTSO-E ir ESA bendradarbiavimo pilotinis projektas oro linijų priežiūrai naudoti palydovines nuotraukas Projektas inicijuotas 2020 m Q2. Projektas pabaigtas 2022 m. Q3. Projekto tikslas – pasinaudojant iš kosmoso palydovų padarytomis nuotraukomis nustatyti oro linijų apsaugos zonoje augančios augmenijos defektus ir sukurti vegetacijos spartos modeliavimą, taip pat vykdomos veiklos oro linijų apsaugos zonoje fiksavimas. Projekto rezultatas – tiekėjo iš Suomijos parengtas WEB technologija paremtas įrankis, leidžiantis matyti visus identifikuotus augmenijos ir statybviečių pokyčius oro linijų apsaugos zonose (piloto apimtyje). „Litgrid“ nutarė šio įrankio netaikyti visam oro linijų tinklui, kol nepagerės pokyčių nustatymo tikslumas. Technologijos revizija numatoma 2023 Q3. Kintamo linijos pralaidumo bandomasis projektas Projektas inicijuotas 2021 m Q4. Projektas pabaigtas 2022 m. Q4. Projekto tikslas – nustatyti technologijos potencialą „Litgrid“ reikmėms. Kintamo linijos pralaidumo technologija leidžia apskaičiuoti oro linijų efektyvų pralaidumą iki 24 valandų į priekį, remiantis orų prognozių duomenimis. Ant oro linijos pakabinti sensoriai matuoja laido temperatūrą ir aplinkos temperatūrą, saulės stiprumą, oro drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Surinkti realaus laiko parametrai naudojami matematinio modelio mokymui. Projekto rezultatas – nustatytas vidutinis oro linijos pralaidumo padidėjimas Spalio-Lapkričio mėnesiais – apie 57%, taip pat nustatyta pralaidumo tiesioginė koreliacija su vėjo jėgainių generacija. Šie rezultatai leidžia teigti, kad technologija bus naudingas įrankis integruojant atsinaujinančius energijos išteklius į perdavimo tinkle. Stebėjimus tęsime iki 2023 m. Q4, po kurių darysime galutines išvadas dėl technologijos platesnio panaudojimo. Per 2022 m. inovatyvių projektų įgyvendinimui iš „Litgrid“ Inovacijų biudžeto buvo panaudota 270 tūkst. Eurų. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 29 6. FINANSINĖ INFORMACIJA Svarbiausi „Litgrid“ rodikliai: Pagrindiniai Bendrovės finansiniai rodikliai 2022 m. 2021 m. 2020 m. Finansiniai rodikliai, tūkst. eurų Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos 418 953 267 258 206 399 Kitos veiklos pajamos (įskaitant dividendus) 1 398 3 637 2 012 EBITDA (36 513) 46 206 51 789 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (58 347) 24 101 30 881 Grynasis pelnas (nuostoliai) (49 484) 20 013 26 603 Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos (52 627) 66 373 27 103 Santykiniai rodikliai EBITDA marža -8,7% 17,1% 25,0% Veiklos pelno marža -13,7% 9,2% 14,9% Nuosavo kapitalo metinė grąža (ROE) -25,5% 9,1% 12,9% Turto metinė grąža (ROA) -8,2% 4,4% 6,7% Akcininkų nuosavybė / turtas 23,2% 45,2% 52,6% Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas 24,2% 29,6% 36,6% Likvidumo rodiklis 0,81 1,01 0,59 Turto apyvartumas 0,70 0,60 0,53 Koreguoti finansiniai rodikliai, tūkst. eurų *** Grynasis pelnas 10 628 14 583 10 195 EBITDA 34 207 39 817 32 487 Nuosavo kapitalo metinė grąža (ROE) 4,7% 6,7% 5,1% EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos - dividendų pajamos; skaičiuojama pagal metų pradžios ir pabaigos vidurkį. *** Koreguotų pelningumo rodiklių apskaičiavimas atliekamas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo Tarybos patvirtinto reguliuojamo pelningumo, koregavimo formulės pateiktos skyrelyje Pelnas ir grąžos rodikliai. 2020-2021 m. koreguoti rodikliai suskaičiuoti iš audituotų reguliuojamos veiklos ataskaitų ir Tarybos sprendimų, 2022 m. - Bendrovės suskaičiuoti ir dar nepatvirtinti nepriklausomo auditoriaus ir Tarybos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 30 Pajamos „Litgrid“ pajamos per 2022 m. buvo 420,4 mln. eurų ir, palyginus su 2021 m., padidėjo 55,2 proc. Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2021 m., sumažėjo 9,4 proc. iki 72,5 mln. eurų, tai lėmė 3,2 proc. mažesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina bei 6,4 proc. mažesnis perduotos elektros energijos kiekis dėl vartojimo mažėjimo bei dėl prie skirstymo tinklo prijungtų elektros energiją gaminančių vartotojų iš atsinaujinančių energijos išteklių augimo. Viso šalies poreikiams perduota 10,234 mln. kWh elektros energijos. Taryba 2022 m. buvo nustačiusi 5,1 proc. mažesnę perdavimo kainos viršutinę ribą. Viena iš pagrindinių mažesnės ribos priežasčių - 2022 m. leistinos pajamos buvo sumažintos 15,3 mln. eurų (arba 5,3 mln. eurų daugiau nei 2021 m.) – dalimi Bendrovės 2018-2020 m. investicijų grąžos (pelno), viršijančio Tarybos leistiną dydį. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos kiekis mažėjo 1 proc., tačiau dėl 2,5 karto didesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos didėjo 2,4 karto iki 175,1 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. Pajamos už papildomas (buvęs pavadinimas „sisteminės“) paslaugas didėjo 49,7 proc. iki 137,2 mln. eurų, jas didino 61,5 proc. didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji (buvęs pavadinimas „sisteminių paslaugų kaina“), o kiekis buvo 7,3 proc. mažesnis. Pagal reguliuojamą papildomų paslaugų kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. N-metų skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas nustatant N+2 metų papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją. Kitas su elektros energija susijusias pajamas sudaro: Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tranzito kompensavimo pajamos iš ITC fondo (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 1,6 mln. eurų bei reaktyviosios energijos – 1,6 mln. eurų. Ši pajamų grupė neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinama nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą. VIAP pajamos – 28,9 mln. eurų, jų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. Perkrovų valdymo pajamos - 1,9 mln. eurų, jų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas. Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos – 0,1 mln. eurų. 83.4 80.1 72.5 21.2 71.7 175.1 86.7 91.7 137.2 15.1 23.8 34.1 2.0 3.6 1.4 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 2020 M. 2021 M. 2022 M. Bendrovės pajamų struktūra, mln. eurų Nuomos ir kitos pajamos Kitos su elektros energija susijusios pajamos Papildomų paslaugų pajamos Balansavimo energijos pajamos Perdavimo pajamos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 31 Nuomos ir kitos pajamos sumažėjo 61,6 proc. iki 1,4 mln. eurų dėl 2,1 mln. eurų mažesnių priskaičiuotų netesybų rangovams už vėluojančius darbus. Sąnaudos Bendrovės sąnaudos per 2022 m. buvo 477,8 mln. eurų, 94,2 proc. didesnės lyginant su 2021 m. Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 420,1 mln. eurų (87,9 proc. visų įmonės sąnaudų) ir lyginant su 2021 m. jos padidėjo 2,2 karto. Papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos didėjo 2,5 karto iki 111,6 mln. eurų. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos dėl 2,5 karto didesnės vidutinės pirkimo kainos didėjo 2,5 karto ir siekė 174,8 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos didėjo 2,5 karto iki 99,6 mln. eurų dėl 2,1 karto didesnės vidutinės elektros pirkimo kainos bei dėl 17,2 proc. didesnių technologinių nuostolių. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 3,4 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 28,8 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 1,9 mln. eurų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos mažėjo 3,5 proc. ir sudarė 20,6 mln. eurų. Elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos didėjo 0,7 mln. eurų dėl didesnės apimties atliktų kasmetinių suplanuotų remonto ir priežiūros darbų, kurie atliekami pagal daugiametį darbų planą, bei dėl paslaugų kainų augimo. Darbo užmokesčio sąnaudų didėjimą 3,2 mln. eurų lyginant su 2021 m. įtakojo 16,2 proc. didesnis vidutinis darbuotojų skaičius dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo bei padidėjęs vidutinis darbo užmokestis. Kitos sąnaudos padidėjo 2,6 mln. eurų. 20.8 71.1 174.8 81.7 61.9 111.6 15.2 40.2 99.6 10.6 21.3 34.1 20.4 21.3 20.6 11.2 12.4 15.6 9.4 8.1 8.8 8.1 9.8 12.8 0 100 200 300 400 500 600 2020 M. 2021 M. 2022 M. Bendrovės sąnaudų struktūra, mln. eurų Kitos sąnaudos be turto perkainojimo Elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos Darbo užmokesčio ir Sodros sąnaudos Nusidėvėjimo sąnaudos Kitos su elektros energija susijusios sąnaudos Technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos Papildomų paslaugų sąnaudos Balansavimo energijos sąnaudos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 32 Pelnas ir grąžos rodikliai 2022 m. EBITDA buvo -36,5 mln. eurų ir lyginant su 2021 m. sumažėjo 82,7 mln. eurų. Bendrovės grynasis nuostolis 2022 m. buvo 49,4 mln. eurų, kai 2021 m. buvo 20 mln. eurų grynasis pelnas. 2022 m. Bendrovės EBITDA palyginus su 2021 m. mažino: 59,4 mln. eurų didesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos; 7,6 mln. eurų mažesnės perdavimo pajamos; 4,3 mln. eurų mažesnis papildomų paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo; 2,5 mln. eurų mažesnis kitos perdavimo veiklos rezultatas; 2 mln. eurų mažesnės kitos veiklos pajamos dėl mažesnių netesybų; 6,8 mln. eurų didesnės veiklos sąnaudos. Koreguotų pelningumo rodiklių apskaičiavimas atliekamas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo Tarybos patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Apskaičiuojant koreguotus rodiklius įvertinama pajamų dėl praėjusių laikotarpių korekcija, kuri Tarybos sprendimu jau yra patvirtinta nustatant ataskaitinio periodo reguliuojamas kainas, bei įvertinamas ataskaitinio periodo Tarybos leidžiamo (reguliuojamo) ir faktinio pelningumo nuokrypis, kuris bus įvertintas Tarybai nustatant reguliuojamas kainas ateinantiems metams. 51.8 46.2 - 36.5 26.6 20.0 - 49.5 -60 -40 -20 0 20 40 60 2020 M. 2021 M. 2022 M. EBITDA ir grynasis pelnas, mln. eurų EBITDA Grynasis pelnas 32.5 39.8 34.2 10.2 14.6 10.6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 2020 M. 2021 M. 2022 M. Koreguota EBITDA ir grynasis pelnas, mln. eurų Koreguota EBITDA Koreguotas grynasis pelnas METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 33 Apskaičiuojant 2022 m. koreguotą EBITDA prie/iš faktinio EBITDA: pridėta 4,4 mln. eurų – papildomų (sisteminių) paslaugų 2020 m. rezultatas (pajamos minus sąnaudos), kuriuo buvo sumažintos 2022 m. papildomų paslaugų pajamos (2021 m atimta 2,6 mln. eurų - 2019 m. neigiamas rezultatas, kuriuo buvo padidintos 2021 m. pajamos, 2020 m. pridėta 0,8 mln. eurų - 2018 m., kuriuo buvo padidintos 2020 m. pajamos); atimta 29,9 mln. eurų - papildomų (sisteminių) paslaugų 2022 m. rezultatas, kuriuo turėtų būti sumažintos 2024 m. papildomų paslaugų pajamos - Bendrovės suskaičiuotas, dar nepatvirtintas auditoriaus ir Tarybos (2021 m atimta 27,2 mln. eurų, 2020 m. atimta 5,7 mln. eurų); pridėta 15,3 mln. eurų – dalis perdavimo 2018-2020 m. investicijų grąžos, viršijančios leidžiamą dydį, kuria buvo sumažintos 2022 m. perdavimo pajamos (2021 m. pridėta 10 mln. eurų, 2020 m. – nebuvo); pridėta 81 mln. eurų – prognozuojamas skirtumas tarp faktinės ir leidžiamos 2022 m. perdavimo investicijų grąžos, kuriuo turėtų būti padidintos ateinančių metų perdavimo pajamos - Bendrovės suskaičiuotas, dar nepatvirtintas auditoriaus ir Tarybos (2021 m. pridėta 13,4 mln. eurų, 2020 m. atimta 14,3 mln. eurų). Koreguotą 2022 m. Bendrovės EBITDA palyginus su 2021 m. mažino (2021 m. palyginus su 2020 m. didino): 3 mln. eurų mažesni kapitalo kaštai (investicijų grąža, įskaitant ir OPEX taupymą, kuriuo buvo padidinta investicijų grąža + nusidėvėjimo sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymo sąnaudos, kurios įtraukiamos į reguliuojamos veiklos pajamas) – pagrindinė priežastis dėl reguliuojamos investicijų grąžos normos sumažėjimo nuo 5,34% iki 4,03% (2021 m. palyginus su 2020 m. 3,4 mln. eurų didesni kapitalo kaštai: investicijų grąža didesnė 1,2 mln. eurų dėl investicijų grąžos normos padidėjimo nuo 5,01% iki 5,34%, nusidėvėjimo bei turto nurašymo sąnaudos didesnės 2,2 mln. eurų); 2,2 mln. eurų mažesnės nereguliuojamos veiklos pajamos (didžiąja dalimi delspinigiai ir netesybos rangovams) bei disbalanso pajamų-sąnaudų skirtumas (2021 m. palyginti su 2020 m. – 2,6 mln. eurų didesnės nereguliuojamos veiklos pajamos bei disbalanso pajamų-sąnaudų skirtumas); 0,4 mln. eurų didesnės per reguliuojamos veiklos pajamas nekompensuojamos veiklos sąnaudos (2021 m. palyginti su 2020 m. – 1,4 mln. eurų mažesnės nekompensuojamos veiklos sąnaudos). Koreguotas grynasis pelnas = faktinis grynasis pelnas + EBITDA korekcijos x (1-15% pelno mokestis). 2022 m. kapitalo ir turto grąžos rodikliai lyginant su 2021 m. sumažėjo atitinkamai nuo 9,1 proc. ir 4,4 proc. iki -25,5 proc. ir -8,2 proc. 12.9% 9.1% -25.5% 6.8% 4.4% -8.2% -30% -25% -20% -15% -10% -5% 0% 5% 10% 15% 2020 M. 2021 M. 2022 M. Grąžos rodikliai, % Metinė nuosavo kapitalo grąža (ROE) Metinė turto grąža (ROA) METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 34 Koreguota ROE = Koreguotas grynasis pelnas/((faktinė nuosavybė laikotarpio pradžioje + faktinė nuosavybė laikotarpio pabaigoje + EBITDA korekcijos x (1-15% pelno mokestis))/2. Balansas ir pinigų srautai Per metus Bendrovės turtas padidėjo 228,7 mln. eurų (46,7 proc.) ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 718,5 mln. eurų. Ilgalaikis turtas, kuris sudarė 53,4 proc. viso Bendrovės turto, padidėjo 16,6 mln. eurų (4,5 proc.), pagrindinė priežastis - investicijos į turtą buvo didesnės nei nusidėvėjimo sąnaudos. Trumpalaikis turtas padidėjo 212,1 mln. eurų (2,7 karto), pagrindinė priežastis yra suteiktų paskolų (iš laikinai laisvų perkrovų valdymo įplaukų lėšų prijungtų prie Grupės sąskaitos ir laikinai paskolintų EPSO-G) padidėjimas 188,4 mln. eurų. Dėl 2022 m. grynojo nuostolio akcininkų nuosavybė per metus sumažėjo 54,5 mln. eurų (24,6 proc.) ir 2022 m. pabaigoje sudarė 23,2 proc. viso turto. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 40,4 mln. eurų (per metus sumažėjo 25,2 mln. eurų, iš jų trumpalaikiai sumažėjo 8,1 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 24,3 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 15,2 proc. visų finansinių skolų. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 9,4 mln. eurų (9,9 proc.). Padidėjimą daugiausiai lėmė 32,1 mln. eurų padidėję gauti išankstiniai apmokėjimai (gauti ES paramos avansai), o dalinai jų padidėjimą 24,2 mln. eurų mažino mažesnė sukauptų perkrovų lėšų ilgalaikė dalis. Trumpalaikiai įsipareigojimai be ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies padidėjo 299,1 mln. eurų (3,8 kartus), t. sk. sukauptų perkrovų lėšų trumpalaikė dalis padidėjo 266,6 mln. eurų (iš jų 142,3 mln. eurų skirta 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui, likusi dalis investicijų finansavimui), gauti išankstiniai apmokėjimai (gauti ES paramos avansai) 25,2 mln. eurų, likę mokėtini įsipareigojimai padidėjo 7,3 mln. eurų daugiausiai dėl prekybos skolų (2022 m. gruodžio mėn. sąnaudos buvo didesnės nei 2021 m. gruodžio mėn. sąnaudos). Per 2022 m. gauta 267,3 mln. eurų perkrovų įplaukų, paskirstytų pajėgumų užtikrinimui panaudota 1,9 mln. eurų, investicijų finansavimui 23 mln. eurų. Sukauptų perkrovų įplaukų likutis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 350,5 mln. eurų, iš jų 118 mln. eurų buvo laikinai panaudota Bendrovės veiklos finansavimui, o 232 mln. eurų buvo prijungta prie EPSO-G Grupės sąskaitos. Bendrovės 2022 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo siekė 218,5 mln. eurų, pinigų likutis 2022 m. pabaigoje buvo 0,5 mln. eurų. Investicijos į ilgalaikį turtą Per 2022 m. perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 56,2 mln. eurų, iš jų 41 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 59 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei įmonės veiklos užtikrinimui. Didžiausią investicijų dalį sudarė investicijos į šiuos projektus: 330 kV įtampos oro linijos Lietuvos Elektrinė – Alytus (LN 330) rekonstravimas – 14,3 mln. eurų, iš dalies finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų; 330-110-10 kV Neries TP 330 kV ir 110 kV skirstyklų rekonstravimas – 3,3 mln. eurų. 5.1% 6.7% 4.7% 0% 1% 2% 3% 4% 5% 6% 7% 8% 2020 M. 2021 M. 2022 M. Koreguoti gražos rodikliai, % Koreguota metinė nuosavo kapitalo grąža (ROE) METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 35 Projektai bendrai finansuojami naudojantis Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemone: 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai – Bitėnai statyba – 7,3 mln. eurų; 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE – Bitėnai statyba – 6,8 mln. eurų; Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje – 2,7 mln. eurų. 7. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS Strategijos įgyvendinimas vertinamas per Bendrovės 3 metų veiklos plano ir Bendrovės metinių tikslų įgyvendinimą, kuriuose prioretizuotos priemonės, atsižvelgiant į Bendrovės Strategijoje identifikuotus prioritetus. Tikslų įgyvendinimo įvertinimą atlieka Bendrovės Valdyba, už tikslų įgyvendinimą Valdybai atsiskaito generalinis direktorius. Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Litgrid“ generalinio direktoriaus tikslams. Nuo tikslų įgyvendinimo įvertinimo priklauso visų darbuotojų ir generalinio direktoriaus kintama atlygio dalis. 2022 metų tikslų įgyvendinimo pasiekimas 94,85 proc., tikslų įgyvendinimas Valdybos patvirtintas 2023 m. pirmą ketvirtį. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 36 Veiklos plano įgyvendinimas Bendrovės vidutinės trukmės 3 metų veiklos planą rengia pagal verslo pasaulyje žinomą Lean įrankį Hoshin Kanri. 2022 metų pabaigos vertinimu 95 % 3 m. veiklos plano priemonių yra įgyvendintos numatyta apimtimi bei nustatytu laikotarpiu. Visi 3 m. veiklos plano 2022 m. pasiekti, išskyrus nuosavo kapitalo grąžos numatytąją reikšmę, kuri yra viršyta dėl didesnės nei buvo planuota technologinių nuostolių kompensavimo kainos: METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 37 8. ATLYGIO POLITIKA IR DARBUOTOJAI 8.1. DARBUOTOJAI Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų Bendrovei leidžia aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 391 specialistas, iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. 76 proc. darbuotojų sudaro vyrai, 24 proc. – moterys, darbuotojų amžiaus vidurkis yra 42 metai. Trys ketvirtadaliai „Litgrid“ komandos narių yra patyrę inžinieriai ir inžinierės, nuo kurių veiklos priklauso sklandus perdavimo sistemos operatorių darbas. Vidutinis darbuotojų stažas energetikos sistemoje siekia 8,9 metų. 2022 m. darbuotojų kaitos rodiklis – 9,3 proc., tuo tarpu 2021 m. jis siekė 8,2 proc., 2020 ir 2019 m. - 11,7 proc. Savanoriškos kaitos rodiklis sumažėjo iki 7,1 proc. nuo 2021 m. buvusių 7,2 proc., palyginimui - 2019 ir 2020 m. šis kaitos rodiklis siekė 9 proc. Įvertinus paaugusį Bendrovės darbuotojų skaičių tai išties geras išlaikomas rezultatas. 8.1. Atlygio politika ir papildomos naudos „Litgrid“ galioja Darbuotojų atlygio, veiklos valdymo ir ugdymosi politika, taikoma visiems bendrovės darbuotojams. „Litgrid“ atlygio sistema  – tai finansinių ir nefinansinių atlygio elementų visuma. Atlygio paketo elementai yra mėnesinis atlygis, finansinis skatinimas, vienkartiniai priedai, papildomos naudos ir nefinansinis atlygis. „Litgrid“ atlygio sistemos pagrindas yra bendrovės pareigybių struktūra (pareigybių žemėlapis), kurią sudaro pareigybės, suskirstytos į lygius pagal darbo pobūdį, reikalaujamą kompetenciją, problemų ir klausimų sprendimo kompleksiškumą/sudėtingumą, atsakomybės lygį bei atlygio rėžiai kiekvienam pareigybės lygiui.  Kertiniai atlygio valdymo principai – vidinis teisingumas ir išorinis konkurencingumas. „Litgrid“ darbuotojams taikomas papildomų naudų paketas yra orientuotas į šias kryptis: Darbuotojo darbo sąlygų ir gerovės užtikrinimas; Dėmesys darbuotojo asmeniniams įvykiams, šeimai ir socialinei veiklai; Investicija į darbuotojo tobulėjimą. „Litgrid“ didžiuojasi galėdama darbuotojams užtikrinti nefinansinį atlygį, kuris susideda iš: Bendrovės prasmingos veiklos, stabilumo ir saugumo jausmo; Profesionalų kolektyvo ir efektyvumą skatinančios darbo aplinkos; Vertybėmis grįstos organizacinės kultūros; Įdomaus, pilno iššūkių darbo turinio, tarptautinių projektų ir unikalių patirčių; Pripažinimo ir augimo. 8.2. Hibridinis darbas Nuo 2022 m. gegužės mėn. „Litgrid“ darbuotojai gali rinktis hibridinį (mišrų) darbo modelį, kai biure dirbti būtinų dienų skaičius nėra nustatytas, tačiau tikimasi aktyvaus vadovų ir darbuotojų įsitraukimo tam tikruose organizacijos procesuose, renginiuose ir iniciatyvose, nustatytos bendros rekomendacijos darbuotojų komandos ir įsitraukimo išlaikymui bei didinimui, matuojamas emocinio pulso rodiklis, naujų darbuotojų kaitos ir įsitraukimo dinamika. 2022 m. bendrovė kiekvienam darbuotojui skyrė vienkartinę išmoką darbo vietos namuose įsirengimui. 2022 m. balandžio mėn. darbuotojai, galintys kokybiškai ir be kliūčių atlikti savo darbo funkcijas dirbdami užsienyje, gali pasinaudoti galimybe sutartą laiką darbuotis nuotoliniu būdu iš užsienio. 2022 m. šia galimybe pasinaudojo 6 darbuotojai. 8.3. Darbuotojų įsitraukimo tyrimas „Litgrid“ siekia tapti geriausią darbuotojų patirtį kuriančia organizacija ir tapti geidžiamiausiu darbdaviu. Šiems tikslams pasiekti kiekvienais metais pasitelkiamas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, kurio tikslas – išmatuoti darbuotojų įsitraukimą į organizaciją per santykį ir emocinį ryšį su ja. Matuojami tokie veiksniai kaip įsitraukimas ir įgalinimas, darbinė veikla ir sąlygos, komunikacija ir įmonės įvaizdis, talentų valdymas ir karjeros galimybės, atlygis ir papildomos naudos bei kt. Šis įrankis pateikia išplėstinius rezultatus, kuriuos išnagrinėjus imamasi taiklių iniciatyvų, didinančių darbuotojų įsitraukimą ir prisidedančių prie nuolatinio tobulėjimo kultūros puoselėjimo. Tai vertingas įrankis, padedantis kurti darbdavio įvaizdį čia dirbantiems ir dirbsiantiems. Paskutinio atlikto tyrimo įsitraukimo lygis siekė 80 procentus. Tai aukštas vertinimas ne tik Lietuvos, bet ir aukštus rezultatus demonstruojančių pasaulinių organizacijų mastu. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 38 8.4. Kvalifikacijos kėlimas ir tobulėjimas Pažangi organizacija neįsivaizduojama be aukščiausio lygio profesionalų, kurių dėka „Litgrid“ gali vadintis kompetencijų centru. Bendrovė siekia sudaryti darbuotojams sąlygas mokytis bei tobulėti, plėsti savo žinias ir akiratį ir kuo efektyviau dalyvauti „Litgrid“ strateginių tikslų įgyvendinime. Visiems darbuotojams suteikiama galimybė įgyti arba atnaujinti žinias bei įgūdžius, reikalingus tiesioginiam darbui atlikti. Tiek kiekvienas darbuotojas asmeniškai, tiek organizacija rūpinasi darbuotojo bei organizacijos veiklai svarbių kompetencijų ugdymu, o ugdymo sistema apima ne tik formalius mokymus, bet kitas tobulėjimo ir mokymosi formas. Darbuotojai galėjo dalyvauti konferencijose, seminaruose, paskaitose, kelti kvalifikaciją privalomuose, kvalifikaciniuose ir bendrųjų kompetencijų mokymuose. Investicijų į skirtingas kompetencijų sritis santykis kaip ir ankstesniais metais ir sudaro - 70 proc. profesinės kvalifikacijos profilio mokymams bei 30 proc. bendrųjų, vadovavimo ir vadybinių kompetencijų stiprinimui. 2022 metais apie 50 proc. atvejų darbuotojai mokėsi nuotoliniu būdu (2021 metais tokių atvejų buvo apie 90 proc.). Tokia ugdymo organizavimo tendencija atspindi per Covid-19 pandemiją susiformavusias praktikas rinkoje ir organizacijoje veikiantį hibridinio darbo modelį. Dalyvavimas nuotoliu reiškia mažesnį kelionių skaičių bei mažesnį į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio (CO2) ir kitų teršalų kiekį, tokiu būdu prisidedant prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Be to, darbuotojai gali efektyviau derinti ugdymosi ir darbinės veiklos tikslus bei labiau išlaikyti asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą. 8.5. Veiklos valdymas „Litgrid“ galioja Darbuotojų atlygio, veiklos valdymo ir ugdymosi politika, taikoma visiems bendrovės darbuotojams. Darbuotojų veiklos valdymas yra vienas svarbiausių „Litgrid“ valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedantis pasiekti organizacijos tikslus ir kurti aiškius, pozityvius santykius tarp vadovų ir darbuotojų, leidžiantis planuoti darbuotojų ugdymą ir karjerą bei didinti motyvaciją.  Darbuotojų veiklos valdymo sistema susieja svarbiausius organizacijos tikslus ir uždavinius su kiekvieno darbuotojo asmeniniu darbu ir pasiekimais. Pasirinktas veiklos valdymo būdas leidžia puoselėti pamatines „Litgrid“ vertybes: bendradarbiavimą, pažangą ir profesionalumą, susitariant dėl bendrų principų bei lūkesčių vertybiniam elgesiui tikslams pasiekti. Visa tai leidžia „Litgrid“ išsaugoti aukštą bendravimo, bendradarbiavimo ir į aukštus rezultatus orientuotą kultūrą. 8.6. Atrankos ir darbuotojų įvedimas „Litgrid“ galioja Atrankų politika, taikoma visoms bendrovės atrankoms. „Litgrid“ skiria didžiulį dėmesį profesionalioms darbuotojų atrankoms ir sklandžiai jų darbo pradžiai. 2021 m. atnaujinta prasminga „Naujo kolegos dienos“ iniciatyva, kurioje neseniai prisijungę kolegos susipažįsta vieni su kitais, klauso pranešimų kertinėmis „Litgrid“ veiklos ir organizacinės kultūros temomis. Siekiant pritraukti naujus elektros energetikos pakraipos komandos narius buvo ypač sustiprintas bendradarbiavimas su Kauno technikos universitetu, siekiant padidinti studentų praktinių žinių lygį ir pristatyti „Litgrid“ kaip potencialų darbdavį įgytoms kompetencijoms vystyti. Nepaisant pandemijos iškeltų iššūkių, atrankos sėkmingai vyko ir toliau vyksta nuotoliniu būdu. 2022 m. prie „Litgrid“ komandos prisijungė 90 darbuotojų (2021 m. – 55, 2020 m. - 51). Ypatingas dėmesys skirtas naujų darbuotojų įvedimui. Skiriama laiko susipažinimui su kolegomis susitinkant biure, kuriant neformalią, draugišką ir tvarią atmosferą, stiprinant naujo darbuotojo įsitraukimą. Atsižvelgiant į darbo rinkos situaciją ir siekiant pritraukti į „Litgrid“ motyvuotų, kompetentingų kandidatų bei motyvuoti darbuotojus, rekomendavusius kandidatus, nuo 2022 m. įsigaliojo rekomendavimo tvarka – darbuotojui, rekomendavusiam kandidatą, kuris priimamas ir išdirba bandomąjį laikotarpį, sumokama vienkartinė išmoka. „Litgrid“ kviečiame darbuotojus aktyviai dalyvauti vidinėse atrankose, plėsti savo kompetencijas. 2022 m. vidinės karjeros atvejų buvo 41, 2021 m. – 55 (2021 metais turėjome struktūrinį pokytį, atnešusį daug karjeros galimybių). 8.7. Bendradarbiavimas su universitetais „Litgrid“ bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis. 2022 metais dalyvavo Karjeros dienose, kur įmonės atstovas skaitė pranešimą apie energetikoje vykstančią transformaciją, ateities planus bei tendencijas, prie kurių prisideda „Litgrid“. Kiti kolegos su studentais dalinosi savo karjeros patirtimi, pristatinėjo savo darbo pozicijas ir kvietė atlikti praktiką. Įmonių grupės mastu mokslo įstaigoms suteikta galimybė gauti paramą studentų skatinamosioms stipendijoms. „Litgrid“ pasirašė paramos sutartį su Kauno technikos universitetu, kurio I ir II kurso studentams iki 2025 metų bus suteiktos skatinamosios stipendijos pagal suderintą ir patvirtintą metodiką bei atrankos kriterijus. 2022 metais skatinamąsias stipendijas gavo 7 studentai. Praėjusiais metais buvo skiriamas ypatingas dėmesys dalinantis know-how energetikos temomis, todėl „Litgrid“ darbuotojai nuotoliniu ir kontaktiniu būdu vyko į universitetus skaityti paskaitų aktualiomis ir studijų dalykus praktiškais pavyzdžiais papildančiomis temomis. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 39 „Litgrid“ laukiami motyvuoti praktikantai, norintys semtis žinių ir mokytis iš savo srities profesionalų. 2022 m. buvo sukurta kompleksiška praktikos programa, leidžianti studentams susipažinti ne tik su padalinio, kuriame atliekama praktika, veikla, bet pažinti, pamatyti ir atlikti realias užduotis kituose kertiniuose „Litgrid“ padaliniuose. 2022 m. bendrovėje tokių jaunų specialistų buvo 11. 8.9. Darbuotojų pamainumas Dėl „Litgrid“ veiklos specifikos ir per ilgą laiką įgyjamų darbuotojų kompetencijų, bendrovėje identifikuojamos kritinės pareigybės, kurios daro reikšmingą įtaką veiklos tęstinumui ir yra sunkiai pakeičiamos. Tam „Litgrid“ yra atliekamas pareigybių vertinimas, kurio metu identifikuojamos kritinės pareigybės, kurioms reikalinga ruošti pamainą, sudaromi ir įgyvendinami kritinių pareigybių bei vadovų pamainos paruošimo planai. Kiekvienais metais bendrovėje siekiama ugdyti reikiamas kompetencijas, kad prireikus visada būtų užtikrintas sklandus veiklos tęstinumas. 8.10. Lygios galimybės Kuo palankesnė emocinė aplinka darbe, kuo mažiau streso, tuo labiau tikėtina, kad didės darbo našumas, gerės darbuotojų sauga bei sveikata, ir laimės visi – darbdaviai, darbuotojai, visuomenė. Todėl „Litgrid“ drąsiai žengia šiuo lygių galimybių keliu siekdama kurti ir puoselėti saugią ir įtraukią darbo aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas yra gerbiamas ir vertinamas, nepaisant jų amžiaus, socialinės padėties, lyties, įsitikinimų, religijos, lytinės orientacijos ir daugelio kitų aspektų. Lygių galimybių užtikrinimas yra vienas iš mūsų prioritetų ir dedame pastangas, kad įgyvendintume lygias galimybes organizacijoje. 2022 m. lygių galimybių tema „Litgrid“ gvildenama itin aktyviai, prie to ypač prisideda 2021 m. susiformavusi Lygybės ambasada – savanoriškais pagrindais susibūrusių aktyviai veikiančių darbuotojų grupė. Svarbiausi nuveikti 2022 m. darbai: vyko įvairios paskaitos, mokymai vadovams ir darbuotojams; lapkritis paskelbtas lygių galimybių mėnesiu su renginiu ir įvairia forma pateikiama lygių galimybių temos informacija darbuotojams; nuo 2022 m. darbo skelbimuose „Litgrid“ prisistato kaip lygias galimybes užtikrinantis darbdavys. 2022 m. buvo patvirtinti 2023-2025 m. lygių galimybių srities prioritetai ir rodikliai, o „Litgrid“ 2023-2025 m. strategijoje nusimatė svarbų tikslą – 0 pagrįstų diskriminacijos atvejų. Savo veikloje „Litgrid“ vadovaujasi nediskriminavimo principais visose srityse: vykdant darbuotojų paiešką, atrankas ir atleidimo procedūras, nustatomi objektyvūs, stereotipais nepagrįsti kriterijai; kuriant darbo aplinką ir sudarant visiems darbuotojams vienodas darbo sąlygas. Siekiama sukurti atvirą, lanksčią ir įtraukiančią darbo aplinką, tikintis, kad tai padės visiems „Litgrid“ darbuotojams sėkmingai derinti darbo ir šeimyninius įsipareigojimus. Skatinama ir prisidedama prie darbuotojų sporto ir savanorystės iniciatyvų. Išklausomos kiekvieno darbuotojo idėjos ir skatinama jas įgyvendinti. Formuojant darbo užmokesčio politiką ir ją įgyvendinant, vadovaujamasi sąžiningumo ir lyčių lygybės principais. Patvirtinus lygių galimybių įgyvendinimo priemones, „Litgrid“ įsipareigojo greitai ir veiksmingai reaguoti į kasdienes nepageidaujamo elgesio apraiškas bei užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir dėl darbo besikreipiantiems kandidatams. Siekiama, kad lygios galimybės gyvuotų ne tik dokumentuose, o „Litgrid“ bendruomenė būtų šiuolaikiška, rūpestinga, tolerantiška ir atvira. 8.11. Profesinė sąjunga ir kolektyvinė sutartis „Litgrid“ glaudžiai bendradarbiauja su bendrovėje veikiančia Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesine sąjunga. Abipusis bendradarbiavimas grindžiamas pagarbos ir socialinės partnerystės principais. 2022 m. vasario 18 d. buvo pasirašyta atnaujinta „Litgrid“ kolektyvinė sutartis, kurios naudomis gali pasinaudoti visi bendrovės darbuotojai. Kolektyvinė sutartis apima: ilgalaikį kolektyvinį susitarimą, patvirtinantį aukšto lygmens, darnių ir subalansuotų tarpusavio santykių buvimą; susitarimą dėl bendrovės darbuotojams taikomų papildomų naudų sistemos, užtikrinančios socialiai atsakingas ir rinkoje konkurencingas darbuotojų darbo sąlygas, darbuotojų įsitraukimą, garantijas ir bendrovės strategijos įgyvendinimą. Kolektyvine sutartimi sutariamos naudos, kurias gauna darbuotojai – papildomos atostogų dienos ir ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, materialinė parama svarbiais gyvenimo atvejais, „ligadieniai“, socialinės atsakomybės diena, lėšos sportinei, sveikatinimo ir kultūrinei veiklai skatinti ir remti, darbuotojų bendram ugdymui, kvalifikacijos kėlimui, kolektyvui (komandai) sutelkti, bendrovės vertybėms puoselėti, papildomos darbuotojų saugos ir sveikatos darbo sąlygos ir priemonės. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 40 Darbuotojų atlygis: Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2018-2022 metais, Eur 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Generalinis direktorius 11 855 9 406 13 729 12 980 12 291 Aukščiausio lygio vadovai 8 732 8 957 8 697 8 560 8 249 Vidurinio lygmens vadovai 5 143 4 778 4 482 4 326 4 041 Ekspertai - specialistai 3 269 3 041 2 792 2 556 2 403 Iš viso 3 680 3 421 3 167 2 972 2 818 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Bendrovės grynasis pelnas/nuostolis, tūkst. Eur (49 484) 20 013 26 603 2 959 (38 090) Darbuotojų atlygio dinamika, vidutinis darbo užmokestis su ir be kintama atlygio dalimi: PAREIGYBIŲ GRUPĖS 2022 m. 2021 m. Vidutinis priskaičiu otas mėnesio darbo užmokest is (Eur) Išmokėta kintama atlygio dalis už 2021 m. rezultatus apskaičiuot a, kaip vidutinė mėn. kintama atlygio dalis (Eur) VDU su KAD (Eur) VDU pokytis (nevertin ant KAD), proc. VDU pokytis (su KAD), proc. Vidutinis priskaičiu otas mėnesio darbo užmokest is (Eur) Išmokėta kintama atlygio dalis už 2020 m. rezultatus apskaičiuot a, kaip vidutinė mėn. kintama atlygio dalis (Eur) VDU plius KAD (Eur) Generalinis direktorius 9 583 2 272 11 855 2 26 9 406 - 9 406 Aukščiausio lygio vadovai 7 209 1 523 8 732 2 3 7 088 1 869 8 957 Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai 4 503 640 5 143 9 9 4 117 661 4 778 Ekspertai-specialistai 2 911 358 3 269 9 10 2 659 382 3 041 VISO 3 253 427 3 680 9 10 2 984 437 3 421 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 41 9. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ TEISES Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. „Litgrid“ savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. „Litgrid“ įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro. 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“ (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. „Litgrid“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. teikia AB SEB bankas. Duomenys apie prekybą „Litgrid“ vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose: Rodiklis 2020 m. 2021 m. 2022 m. Atidarymo kaina, eurais 0,59 0,58 0,805 Didžiausia kaina, eurais 0,63 0,89 0,805 Mažiausia kaina, eurais 0,49 0,575 0,63 Paskutinė kaina, eurais 0,585 0,795 0,7 Apyvarta vnt. 680 371 894 468 435 981 Apyvarta mln. eurų 0,39 0,67 0,33 Kapitalizacija mln. eurų 259,51 400,94 353,03 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 42 9.1. „Litgrid“ akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį: https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading 9.2. „Litgrid“ (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį: METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 43 9.3. Dividendų politika 2017 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą (atnaujinta 2020 m. vasario 7 d.) UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dividendų politiką „Litgrid“ taikyti pilna apimtimi. „EPSO-G“ dividendų politika reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. 2022 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti po 0,01 euro dividendų vienai akcijai, viso dividendams skirta 5 043 314 EUR. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 44 10. VALDYSENA 10.1. Bendrovės valdymo organai Bendrovės valdymo organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Bendrovės įstatuose numatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad bendrovė priklauso įmonių grupei ir patronuojančios bendrovės valdyba Įmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į patronuojančios bendrovės valdybos pasiūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo bendrovės organo kompetencijos klausimais. Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos įmonių grupės audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir bendrovės audito komiteto funkcijas. Patronuojančioje bendrovėje UAB „EPSO-G“ sudaromi Atlygio ir skyrimo ir Audito komitetai veikia kaip visos įmonių grupės audito komitetai. Audito komitetas atlieka ir bendrovės audito komiteto funkcijas. Iki 2022 m. gruodžio 1 d. įmonių grupėje veikė ir Inovacijų ir plėtros komitetas. 10.2. Bendrovės valdymo principai Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato bendrovės organizacinę struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis organizuoja bendrovės veiklą ir sudaro bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose. Bendrovė laikosi listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 45 10.3. Įstatai „Litgrid“ įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės įstatai nesikeitė (skelbiami www.litgrid.eu). 10.4. Visuotinis akcininkų susirinkimas Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti ABĮ ir bendrovės įstatuose. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. 10.5. „Litgrid“ valdyba Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną. Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Pagal įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami bendrovės darbuotojai. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką (valdybos pirmininkas nėra bendrovės generalinis direktorius). Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui. 2022 m. gruodžio 31 d. „Litgrid“ valdybos nariai, generalinis direktorius ir finansų direktorius: Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai skelbiami www.litgrid.eu Pareigos Vardas, pavardė Pradžios data Pabaigos data Turimų emitento akcijų skaičius Valdybos pirmininkas Tomas Varneckas 2022 04 20 Valdybos pirmininku išrinktas 2022 12 29 - Nepriklausomas valdybos narys Domas Sidaravičius 2016 07 29 - Valdybos pirmininkas Algirdas Juozaponis 2018 09 07 2022 12 22 - Valdybos narys Mindaugas Keizeris 2022 12 22 - Valdybos narys Gediminas Karalius 2022 04 20 - Nepriklausomas valdybos narys Artūras Vilimas 2020 04 20 2022 11 04 - Valdybos narys Jūratė Marcinkonienė 2020 04 20 2022 04 20 - Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2021 02 22 - Finansų direktorius Vytautas Tauras 2019 03 01 76 akcijos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 46 10.6.2. Valdybos veiklos sritys „Litgrid“ valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus. 10.6.3. Valdybos sudėtis Tomas Varneckas Valdybos pirmininkas UAB „EPSO-G“ infrastruktūros direktorius (įm. kodas 302826889, Gedimino per. 20, 01103 Vilnius). T. Varneckas „Litgrid“ akcijų neturi. Mindaugas Keizeris Valdybos narys UAB UAB „EPSO-G“ vadovas (įm. kodas 302826889, Gedimino per. 20, 01103 Vilnius). M. Keizeris „Litgrid“ akcijų neturi. Gediminas Karalius Valdybos narys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Energetinio saugumo grupės vyresnysis patarėjas. G. Karalius „Litgrid“ akcijų neturi METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 47 Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A, LT-02300, Vilnius), strategijos ir plėtros direktorius. D. Sidaravičius „Litgrid“ akcijų neturi 10.7. Valdybos įsivertinimas Atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto patvirtintas Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gaires, 2023 m. pradžioje „Litgrid“ valdyba įvykdė savo veiklos už 2022 m. įvertinimą. Apibendrinti kiekvieno valdybos narių vertinimai buvo aptarti valdybos veiklos įsivertinimo sesijoje, kurios metu identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir nustatytos kryptys, kaip gerinti veiklos procesus, sudarant veiksmų planą 2023 metams: suorganizuoti strateginę sesiją, siekiant nusimatyti, kaip įsivaizduojame įmonės veiklą 2030 m., siekti gauti koncentruotą, kokybiškai susistemintą informaciją apie Bendrovės aktualijas, siekti visuomet gauti paruoštą medžiagą ne vėliau kaip likus 7 k. d. iki eilinio valdybos posėdžio, kiekvieno eilinio valdybos posėdžio pabaigoje gauti narių atsiliepimą apie medžiagos savalaikiškumą ir kokybę. Vadovaujantis Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gairėmis bendrą visų Grupės kolegialių organų savo veiklos vertinimą apibendrina EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas ir kartu su atsiliepimu teikia valdybai. Per 2022 metus įvyko 26 valdybos posėdžiai. Valdybos posėdžių 2022 m. lankomumas: Dalyvavo Nedalyvavo „Litgrid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika ir juose priimti sprendimai: Nr. Posėdžio data Algirdas Juozaponis Jūratė Marcinkonienė Domas Sidaravičius Artūras Vilimas Gediminas Karalius Tomas Varneckas Mindaugas Keizeris 1. Sausio 10 d. (neelinis) Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 2. Sausio 13 d. (neeilinis) Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 3. Sausio 21 d. Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 4. Vasario 4 d. (neeilinis) Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 48 Nr. Posėdžio data Algirdas Juozaponis Jūratė Marcinkonienė Domas Sidaravičius Artūras Vilimas Gediminas Karalius Tomas Varneckas Mindaugas Keizeris 5. Vasario 8 d. (neeilinis) Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 6. Vasario 11 d. (neeilinis) Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 7. Kovo 4 d Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 8. Kovo 24 d. Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 9. Balandžio 8 d. (neeilinė) Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 10. Balandžio 19 d. (neeilinė) Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas Nebuvo išrinktas 11. Balandžio 28 d. Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 12. Gegužės 20 d. Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 13. Gegužės 30 d. (neeilinė) Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 14. Birželio 17 d. Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 15. Liepos 1 d. (neeilinė) Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 16. Liepos 22 d. Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 17. Liepos 29 d. (neeilinė) Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 18. Rugpjūčio 12 d. (neeilinė) Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas 19. Rugsėjo 22 d. Buvo atšaukta Nebuvo išrinktas METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 49 Nr. Posėdžio data Algirdas Juozaponis Jūratė Marcinkonienė Domas Sidaravičius Artūras Vilimas Gediminas Karalius Tomas Varneckas Mindaugas Keizeris 20. Spalio 21 d. Buvo atšaukta Buvo atsistatydin ęs Nebuvo išrinktas 21. Lapkričio 9 d. (neeilinė) Buvo atšaukta Buvo atsistatydin ęs Nebuvo išrinktas 22. Lapkričio 18 d. Buvo atšaukta Buvo atsistatydin ęs Nebuvo išrinktas 23. Lapkričio 30 d. (neeilinė) Buvo atšaukta Buvo atsistatydin ęs Nebuvo išrinktas 24. Gruodžio 2 d. (neeilinė) Buvo atšaukta Buvo atsistatydin ęs Nebuvo išrinktas 25. Gruodžio 15 d. Buvo atšaukta Buvo atsistatydin ęs Nebuvo išrinktas 26. Gruodžio 29 d. Buvo atsistatydinę s Buvo atšaukta Buvo atsistatydin ęs „Litgrid“ valdybos 2022 m. priimti esminiai sprendimai: Sausio 10 d. Patvirtinta Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ 2030 m. strategija bei Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ 2022 – 2024 m. veiklos plano 3-5 m. strateginiai prioritetai ir 2022 m. veiklos plano tikslai. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant 330/110/10 kV Jonavos TP rekonstravimo projektavimo ir rangos darbų sutartį su Akcine bendrove „Kauno tiltai“, patvirtintos esminės sutarties sąlygos ir sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Sausio 13 d. Pritarta sutarties su UAB „EPSO-G“ dėl perduotų 2019 m. mokestinių nuostolių grąžinimo sudarymui ir nustatytos esminės sutarties sąlygos. Sausio 21 d. Pritarti ilgalaikio turto sukūrimui sudarant Varduvos 110 kV skirstyklos rekonstravimo projektavimo ir rangos darbų sutartį su UAB „TETAS“, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigta ir veikiančia įmone, juridinio asmens kodas 300513148, kurios registruota buveinė yra Senamiesčio g. 102 B, LT-35116 Panevėžys,. Sutarties kaina 4 350 000 € be PVM. Pritarta atnaujintos Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos teikimui VERT tvirtinimui. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų saugos ir sveikatos politikos, aplinkosaugos politikos ir akcijų pardavimo sandorių sudarymo politikos. Patvirtinti „Litgrid“ generalinio direktoriaus 2022 m. tikslai, tikslų svoriai ir matavimo rodikliai. Vasario 4 d. Priimtas sprendimas siekti įsigyti visas Energinet ir Fingrid parduodamas TSO Holding AS akcijas (18,8 % ir 18,8 %, viso – 37,6 %). Pritarta Baltijos RCC OÜ akcininkų sutarties pasirašymui bei patvirtintos jos esminės sąlygos. Pritarta nukrypimui nuo standartinės prijungimo paslaugos sutarties sąlygų, įtraukiant papildomą sąlygą į perdavimo paslaugos sutartį su AB „LTG Infra“. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 50 Vasario 8 d. Pritarta Papildomo susitarimo prie Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties dėl pasirengimo izoliuoto darbo paslaugos užtikrinimo sudarymui su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ bei patvirtintos sutarties esminės sąlygos. Vasario 11 d. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant Bitėnų TP 330 kV skirstyklos išplėtimo darbai projektavimo ir rangos darbų sutartį su UAB „Stiemo“ i patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Kovo 4 d. Patvirtinta „Litgrid“ generalinio direktoriaus 2021 m. veiklos tikslų įgyvendinimo ataskaita. Prisijungta prie UAB „EPSO- G“ įmonių grupės lygių galimybių politikos, darnumo politikos ir pirkimų politikos. Kovo 24 d. Pritarta atnaujintos Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos teikimui VERT tvirtinimui. Patvirtintas „Litgrid“ 2021 metų metinis pranešimas. Pritarta „Litgrid“ 2021 m. finansinių ataskaitų rinkiniui. Priimtas sprendimas siūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui iš 2021 m. pelno skirti iš viso 175 000 Eur lėšų paramai, t. y. ne daugiau nei numatyta LR labdaros ir paramos įstatymo 9(1) str. Pritarta „Litgrid“ 2021 metų pelno paskirstymo projektui. Patvirtinta „Litgrid“ 2021 metų atlygio ataskaita, kuri yra „Litgrid“ 2021 metų metinio pranešimo dalis. Sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Priimtas sprendimas netaikyti rangovui AB „Kauno tiltai“ delspinigių už vėlavimą dėl objektyvių, nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių. Įvertintas nepriklausomų valdybos narių A. Vilimo ir D. Sidaravičiaus nepriklausomumas. Balandžio 8 d. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant 330 kV EPL Vilnius-Neris projektavimo ir rangos darbų sutartį su „Žilinskis ir Co“, UAB, patvirtintos sutarties esminės sąlygos bei sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas. Balandžio 19 d. Atsižvelgiant į „Litgrid“ valdybos nustatytų Bendrovės vadovui 2021 m. tikslų įgyvendinimo vertinimą, vertybių ir lyderystės principų vertinimą, generaliniam direktoriui skirta vienkartinė metinė kintamoji atlyginimo dalis už 2021 m. Patvirtintas „Litgrid“ paramos skyrimo tvarkos aprašas. Balandžio 28 d. Patvirtintas 2021 m. „Litgrid“ pirkimų vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas. Priimtas sprendimas dėl balsavimo 2022-04-28 TSO Holding AS eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Prisijungta prie UAB „EPSO- G” įmonių grupės korupcijos prevencijos politikos. Patvirtinta 2022 m. „Litgrid“ rizikų sąrašo nauja redakcija. Gegužės 20 d. Patvirtintas 2022 m. „Litgrid“ Projektų valdymo vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas. Pritarta Baltic RCC OÜ stebėtojų tarybos narių skyrimui. Pritarta atnaujintai Baltic RCC OÜ įstatų redakcijai. Pritarta susitarimo Nr.1 „Dėl 2021-01-15 rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-10 „ 330 kV viengrandės OL Klaipėda-Grobinė rekonstravimas į dvigrandę“ pakeitimo“ sąlygoms. Pritarta 2021-03-23 pasirašytos viengrandės oro linijos Jurbarkas-Bitėnai (LN 531) rekonstravimo į dvigrandę projektavimo ir rangos darbų sutarties Nr. 21VP-SUT-40 330 kV su tiekėjų grupe, kurią sudaro UAB „Empower-Fidelitas“ (juridinio asmens kodas: 123855155, buveinės adresas: Galinės g. 8, Galinė, LT-14247 Vilniaus r.) ir EMPOWER AS (juridinio asmens kodas: 11445550, buveinės adresas: K. A. Hermanni 8a, 10121 Tallinn, Estija) pakeistoms esminėms sandorio sąlygoms ir sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Gegužės 30 d. Pritarta SCADA/EMS atnaujinimo su integruotu AGV moduliu paslaugų įsigijimui iš GE Energy Management Services, LLC ir patvirtintos esminės SCADA/EMS atnaujinimo su integruotu AGV moduliu paslaugų sutarties sąlygos. Pritarta sutarčių su UAB „EPSO-G“ ir Energy Cells, UAB dėl 2021 m. mokestinių nuostolių perdavimo – perėmimo sudarymui ir patvirtintos sutarčių esminės sąlygos. Nustatytos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą ir sisteminių paslaugų kainą suskaičiuotas diferencijuotas elektros energijos perdavimo paslaugų kainos 2022 metams ir patvirtinta jų taikymo tvarka. Birželio 17 d. Patvirtintas 2022 m. „Litgrid“ rizikų sąrašas nauja redakcija. Pritarta 42 000 Eur dydžio paramos skyrimui Kauno technologijų universitetui ir 8 000 Eur dydžio paramos skyrimui Klaipėdos universitetui. Pritarta susitarimu Nr. 5 „Dėl 2020 m. balandžio 30 d. 330 KV įtampos oro linijos Lietuvos E- Alytus (LN 330) rekonstravimo projektavimo ir statybos darbų pirkimo sutarties Nr. 20VP-SUT47 pakeitimo“ su AB „Kauno tiltai“ ir UAB „LITENERGOSERVIS“ keičiamoms esminėms sutarties sąlygoms ir sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip pat neeiliniam akcininkų susirinkimui patvirtina siūloma darbotvarkė: Dėl „Litgrid“ atlygio dydžių valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto nustatymo 2022 m. ir tolimesniems metams; Dėl naujos redakcijos „Litgrid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politikos patvirtinimo; Dėl LITGRID AB audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo 2022 metams. Liepos 1 d. Patvirtintas Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planas 2022-2031 m. Liepos 22 d. Patvirtintos standartinės „Litgrid“ vartotojo elektros įrenginių prijungimo / operatoriaus elektros įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutarties sąlygos. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politikos. Pritarta susitarimu Nr. 1 „Dėl 2021 m. lapkričio 25 d. 330 kV oro linijos Darbėnai-Bitėnai statybos darbų pirkimo sutarties Nr. 21VP-SUT-220 pakeitimo“ keičiamoms esminėms sutarties sąlygoms ir sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Pritarta 2020-12-31 pasirašytos Baltijos sinchronizacijos projekto II etapo įgyvendinimo bendradarbiavimo sutarties Nr. 20SUT-236 pakeitimui bei patvirtintos esminės susitarimo sąlygos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 51 Liepos 29 d. Pritarta papildomo susitarimo Nr.3 prie 2021 m. gruodžio 31d. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 21SUT-286 (dėl pasirengimo izoliuoto darbo paslaugos užtikrinimui) sudarymui su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos. Rugpjūčio 12 d. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant 330 kV skirstyklos Mūša statybos projektavimo ir rangos darbų sutartį su Žilinskis ir Co, UAB bei patvirtintos sutarties esminės sąlygos, pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant 330 kV EPL Vilnius- Neris projektavimo ir rangos darbų sutartį su Žilinskis ir Co, UAB bei patvirtintos esminės sutarties sąlygos, pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „330/110/10 kV Kruonio HAE 330 kVskirstyklos rekonstravimas“ projektavimo ir rangos darbų sutartį su Akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ bei patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Atsižvelgiant į 2022 m. balandžio 20 d. „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta bendra ataskaitinių metų 175 000 EUR paramos suma bei vadovaujantis Grupės Paramos politikos 2.1.3 p, 3.1 p. taip pat, įvertinus situaciją dėl Rusijos federacijos karinės invazijos į Ukrainą ir Ukrainos įmonės „Ukrenergo“ gautą prašymą priimtas sprendimas suteikti šiai įmonei (tiek tiesiogiai tiek per kitas labdaros ir paramos įstaigas ar organizacijas) paramą energetikos srities įrenginiais, patvirtinta bendra 125 000 EUR paramos dydžio suma, kuri skiriama pirmiau minėtiems tikslams. Rugsėjo 22 d. Patvirtintas atnaujintas „Litgrid“ konfidencialios, komercinės (gamybos) paslaptį sudarančios informacijos sąrašas. Pritarta Informacijos saugos valdymo paslaugos teikimo sandorio sudarymui tarp „Litgrid“ ir susijusios šalies „Baltic RCC OÜ“, patvirtintos sutarties esminės sąlygos. Priimtas sprendimas išpirkti iš Energinet ir Fingrid turimas atitinkamai 18,8 % ir 18,8 %, iš viso – 37,6 % (5 760 vienetų) TSO Holding AS akcijų bei patvirtinos esminės sutarčių sąlygos. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ Grupės Projektų valdymo politikos ir atrankų politikos. Patvirtintas atsinaujinančių išteklių prijungimo vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas. Patvirtinta atnaujintą „Litgrid“ organizacinė valdymo struktūrą. Spalio 21 d. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikos ir lygių galimybių politikos. Pritarta papildomų (nestandartinių) įtraukimui į trišales elektros įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų / perkėlimo (rekonstravimo) paslaugų sutartis pasirašomas su AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo metu rekonstruojamiems „Litgrid“ perdavimo tinklams. Nustatytos diferencijuotos elektros energijos perdavimo paslaugų kainos 2023 metams ir patvirtinta jų taikymo tvarką. Patvirtintas „Litgrid“ 2030 m. strategijos projektas ir pritarta jo teikimui VŠĮ Valdymo koordinavimo centrui peržiūrai. Priimtas sprendimas netaikyti konsultantui ILF CONSULTINGENGINEERS POLSKA Spolka z.o.o. 102 319,52 Eur dydžio delspinigių dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo Rangovo valios. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „330/110/10 kV Kruonio HAE 330 kV skirstyklos laikinosios jungties įrengimo“ projektavimo ir rangos darbų sutartį su akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, patvirtintos sutarties esminės sąlygos. Lapkričio 9 d. Priimtas sprendimas parduoti 39,6 proc., t. y. 6 066 vnt. TSO Holding AS akcijų, patronuojančiam akcininkui UAB „EPSO-G“ sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tokiomis esminėmis sandorio sąlygomis. Pritarta Susitarimu Nr. 4 „Dėl 2021 m. rugsėjo 10 d. „330/110/10 kV Neries TP rekonstravimas“ projektavimo ir statybos darbų sutarties Nr. 21VP-SUT-156 pakeitimui“ su Žilinskis ir Co, UAB, sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Pritarta valdymo holdingo paslaugų sutarties sudarymui su UAB „EPSO-G“, patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Lapkričio 18 d. Pritarta sutarties kainos pakeitimui susitarimu Nr. 7 „Dėl 2021 m. sausio 15 d. rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-10 „330 kV viengrandės oro linijos Klaipėda-Grobinė rekonstrukcija į dvigrandę“. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „110/10 kV Zoknių TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas“ projektavimo ir rangos darbų sutartį su UAB „Tetas“, patvirtintos sutarties esminės sąlygos. Lapkričio 30 d. Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl atlygio dydžių „Litgrid“ valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2023 m. ir tolimesniems metams nustatymo. Gruodžio 2 d. Pritarta izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui su susijusia šalimi Energy Cells, UAB, patvirtintos esminės sutarties sąlygos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 52 Gruodžio 15 d. Patvirtintas 2023 m. „Litgrid“ rizikų sąrašas ir valdymo priemonių planas. Pritarta susitarimu Nr. 1 „Dėl 2022 m. kovo 2 d. rangos sutarties Nr. 22VP-SUT-34 „Bitėnų TP 330 kV skirstyklos išplėtimo darbai pakeitimo“ keičiamai esminei sandorio sąlygai. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui, sudarant „Trečio 410-345-10 kV autotransformatoriaus AT-41 prijungimas Alytaus TP “ projektavimo ir rangos darbų sutartį su Tiekėjų grupe, susidedančia iš UAB „Connecto Lietuva“, ir AS Connecto Eesti patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politikos. Pritarta 2021 m. vasario 26 d. esminių „Litgrid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimams. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės asmens duomenų apsaugos politikos ir Tiekėjų etikos kodekso. Gruodžio 29 d. Valdybos pirmininku išrinktas T. Varneckas. Pritarta Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ sudarymui, patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Pritarta Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos su ne susijusia šalimi UAB Kauno termofikacijos elektrinė sudarymui, patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Pritarta pastoviosios būsenos įtampos reguliavimo papildomos paslaugos sutarties su AB „Ignitis gamyba“ sudarymui, patvirtintos esminės sutarties sąlygos. 10.6.4. Vadovo veiklos sritys Generalinis direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Rokas Masiulis Generalinis direktorius Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys „Connect Pay“ UAB (įm. kodas 304696889 Algirdo g. 48, LT-03218 Vilnius). R. Masiulis „Litgrid“ akcijų neturi. 10.6.5. Valdymas ir kontrolė Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2031 m. bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba iki einamųjų metų pabaigos parengia (atnaujina) ir tvirtina veiklos planą 3 metų laikotarpiui. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista ir bendrovės interneto svetainėje. Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius, Sistemos departamento direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista bendrovės interneto svetainėje. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 53 Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina politikas, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti bendrovės administracija: korupcijos prevencijos, atlygio, atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose, darbuotojų veiklos vertinimo, projektų valdymo, integruoto planavimo ir stebėsenos, korporatyvinio valdymo, apskaitos, paramos, dividendų, transporto, technologinio turto, skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos informacijos apsaugos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo, iždo valdymo ir finansų rizikų, rizikų valdymo, socialinės atsakomybės ir kitas politikas, kurių turinys skelbiamas bendrovės internetiniame tinklalapyje. Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą. „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. LR Energetikos ministro patvirtintas ir vienintelio akcininko 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu atnaujintas Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires. 2022 m. gruodžio 29 d. „EPSO-G“ vienintelis akcininkas LR energetikos ministerija patvirtino naują UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių redakciją. Gairės nustato visoms „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą. Naujoje korporatyvinio valdymo gairių redakcijoje įtvirtinti Gairėse įtvirtinti 7 pagrindiniai korporatyvinio valdymo principai: (i) prielaidų efektyviam korporatyviniam valdymui sudarymo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Grupės valdymas ir reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai; (ii) proporcingumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad EPSO-G taikomi valdymo metodai būtų proporcingi, t. y. nesukurtų nereikalingos administracinės naštos; (iii) akcininkų teisių realizavimo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas tinkamam visų akcininkų teisių ir teisėtų interesų realizavimui; (iv) visų šalių suinteresuotų šalių įtraukimo principas, kuriuo pripažįstamos suinteresuotų šalių teisės ir lūkesčiai; (v) skaidrumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Grupės veikla būtų organizuojama skaidriai, tinkamai atskleidžiant esminę informaciją; (vi) valdymo organų atsakomybės ir atskaitomybės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valdymo organai tinkamai bei savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas; (viii) integralumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti tiek vertikalų, tiek horizontalų integralumo užtikrinimą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 54 11. ATLYGIO ATASKAITA 11.1. Darbuotojai Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 391 specialistas, iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojų skaičiaus augimą sąlygojo didesnis nei iki šiol Sinchronizacijos pagreitis ir kritiškai svarbių kompetencijų sutelkimas. Papildytos pajėgos strateginiams tikslams priskiriamose skaitmenizacijos ir inovacijų srityse. 76 proc. darbuotojų sudaro vyrai, 24 proc. – moterys, darbuotojų amžiaus vidurkis yra 42 metai. Trys ketvirtadaliai „Litgrid“ komandos narių yra patyrę inžinieriai, nuo kurių veiklos priklauso sklandus perdavimo sistemos operatoriaus darbas. Vidutinis darbuotojų stažas energetikos sistemoje siekia 10 metų. 2022 m. darbuotojų kaitos rodiklis – 8 proc., kai tuo tarpu tiek 2021 m. 8,2 proc., tiek 2020 m. jis siekė 11,7 proc. Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2018-2022 metais, Eur 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Generalinis direktorius 11885 9403 13 729 12 980 12 291 Aukščiausio lygio vadovai 8732 8957 8 697 8 560 8 249 Vidurinio lygmens vadovai 5143 4778 4 482 4 326 4 041 Ekspertai - specialistai 3269 3041 2 792 2 556 2 403 Iš viso 3680 3421 3 167 2 972 2 818 Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei bendrovės tikslus skelbiama „Litgrid“ interneto tinklapyje. 11.2. Kolegialių valdymo organų atlygis UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu. 2019 m gruodžio mėnesio 17 d. neeiliniame visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl metinio atlygio biudžeto nepriklausomų valdybos narių atlygiui ir su funkcijų valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms nustatymo bei dėl sutarties su nepriklausomais valdybos nariais dėl veiklos „Litgrid“ valdyboje standartinių sąlygų. Bendrovė vadovaujasi 2020 m. balandžio 20 d. atnaujinta Vadovo ir valdybos atlygio politika (https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir523/dir26/dir1/16_0.php) Akcininko deleguotiems valdybos nariams joks atlygis 2022 metais nebuvo mokamas. „Litgrid“ Valdybos narių atlygis, Eur: 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Domas Sidaravičius (nuo 2016.07) 17 107 16 800 16 800 8 820 9025 Tomas Varneckas (nuo 2022.12.29) - - - - - Mindaugas Keizeris (nuo 2022.12.29 - - - - - Algirdas Juozaponis (nuo 2018.09) - - - - - Artūras Vilimas (nuo 2020.04 iki 2022.11) 22 370 21 000 14 197 - - Gediminas Karalius 607 - - - - Viso 40 084 37 800 37 414 18 307 12 225 Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 55 Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – bendrovės vadovas, vadovaudamasis valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą per metus, valdybai patvirtinus bendrovės tikslų įgyvendinimą. 2022 metų Valdyboje vyrų ir moterų santykis buvo:100 proc. vyrų. 12. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI „Litgrid“ specialiųjų įpareigojimų neturi. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 56 12. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS, AUDITAS 12.1. Rizikos ir jų valdymas, auditas Bendrovė savo veikloje vadovaujasi UAB „EPSO-G“ 2019 m. sausio 25 d. valdybos sprendimu Nr. VLD-19-02 patvirtinta „UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika“ (nuoroda). „Litgrid“ valdyba, siekdama efektyvaus ir unifikuoto rizikų valdymo proceso, 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 7.1 (protokolo Nr. 5) nutarė privalomai vadovautis Politikos nuostatomis ir Bendrovės veikloje. Detalizuojant Politikos nuostatas, UAB „EPSO-G“ valdyba 2020 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. VLD-20-02 patvirtino „UAB „EPSO-G“ rizikų valdymo metodiką“ (toliau – Metodika), kuri detalizuoja tiek bendrovės, tiek grupės lygiu valdomų rizikų procesus. „Litgrid“ valdybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 7 (protokolo Nr. 7) buvo patvirtina Metodika, kuria taip pat vadovaujamasi Bendrovės veikloje valdant rizikas ir keičiantis informacija su UAB „EPSO-G“. Bendrovėje taikomas rizikų valdymo modelis (Politika ir Metodika), kuris parengtas vadovaujantis COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija, kuri pripažįstama tarptautinėje praktikoje ir standartu AS/NZS ISO 31000:2009 (Risk management - Principles and guidelines), apibrėžiančiu rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo gaires bei atsakomybes. Bendrovės organų atsakomybės rizikų valdymo sistemoje. Rizikų valdymas padeda įgyvendinti „Litgrid“ strateginius tikslus bei: didinti „Litgrid“ veiklos stabilumą ir užtikrinti atliekamų procesų efektyvumą; užtikrinti teisingos informacijos teikimą sprendimų priėmėjams, akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims; kelti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą „Litgrid“, saugoti bendrovės reputaciją; iš anksto numatyti grėsmes ir koordinuotai įgyvendinti grėsmių valdymo priemones, kurios užkirstų kelią grėsmėms kilti arba sumažintų jų neigiamą poveikį ir (ar) pasireiškimo tikimybę. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 57 Siekiant užtikrinti bendrovei keliamų tikslų įgyvendinimą, kiekvienais metais nustatytu laiku atliekamas rizikų identifikavimo ir vertinimo procesas bei numatomos rizikos valdymo priemonės. Papildomai kartą į ketvirtį vykdoma esamų ir naujų rizikos veiksnių stebėsena, esant poreikiui, operatyviai numatomos papildomos rizikos veiksnių valdymo priemonės (vykdoma nuolatinė priemonių, suplanuotų rizikoms valdyti, vykdymo priežiūra). „Litgrid“ nustatomas rizikos apetitas ir tolerancijos ribos, nuolat stebimos pagrindinių rizikos rodiklių reikšmės. Rizikų valdymo procesas 2022 m. „Litgrid“ rizikų žemėlapyje rizikos pasiskirstė dideliame ir vidutiniame lygyje - 3 (trys) rizikos viršijo bendrovės apetito ribas. Rizikos Nr. Rizikos pavadinimas Aprašymas Rizikos lygis 1 Kritinio darbų srauto „Pasirengimas pilnai sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais užtikrinimas“ vėlavimas Bendrovė turi užtikrinti pasirengimą pilnai Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais numatytu laiku. Rizika gali realizuotis, jei bent viena elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane numatyta priemonė ar veiksmas nebus atliktas numatytu laiku. Sinchronizacijos projektams taikoma nulinė tolerancija projektų vėlavimo rizikai. Ekstremalus rizikos lygis 7 Sinchronizacijos programos projektų investicinės vertės didėjimo rizika Egzistuoja rizika, kad sinchronizacijos projektų bendros investicinės sąnaudos bus aukštesnės už suplanuotas. Bendrų investicinių sąnaudų nuokrypis gali atsirasti dėl: Ekstremalus rizikos lygis METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 58 - kainų infliacijos; - tam tikrų prekių (metalo, medienos, armatūros) trūkumo rinkoje. - konkurencijos stokos pirkimo metu. 10 Kritinio darbų srauto „Lietuvos elektros energetikos sistemos pasirengimo izoliuotam darbui užtikrinimas“ vėlavimas Tam tikros „Litgrid“ vykdomos veiklos / projektai yra įtraukti į kritinį darbų srautą. Kritiniame darbų sraute nurodytų projektų vėlavimas gali daryti neigiamą įtaką visam kritinių darbų srautui. Labai didelis rizikos lygis „Litgrid“ 2022 m. rizikų valdymo žemėlapis: 2022 m. reaguodama į besikeičiančią aplinką (Rusijos invazija į Ukrainą, besitęsianti Covid-19 pandemija, prekių tiekimo grandinių trikdžiai bei didėjanti infliacija) 2022 m. laikotarpyje bendrovė atliko 23 bendrovės rizikų registre įtrauktų rizikų pakeitimus (tikslintos rizikos atsiradimo priežastys, rizikos valdymo priemonės, rizikos stebėjimo rodikliai, numatant ambicingesnes rodiklių reikšmes, tikslintos rizikos tikimybės bei poveikio reikšmės), buvo įtrauktos 2 naujos rizikos bei 3 rizikos buvo suvaldytos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 59 2022 m. Bendrovė taip pat didelį dėmesį skyrė ir žemiau lentelėje nurodytų rizikų stebėsenai bei jų valdymui. Rizikos Nr. Rizikos pavadinimas Rizikos lygis 37 Rizika, kad gali būti neužtikrinta tiekėjų konkurencija vykdant viešuosius pirkimus Vidutinis rizikos lygis 12 Rizika, kad gali būti nesilaikoma asmens duomenų apsaugos reikalavimų Vidutinis rizikos lygis 24 Konfidencialios informacijos atskleidimas dėl kibernetinės atakos ar dėl netinkamo jos valdymo Vidutinis rizikos lygis 38 Reikiamos kvalifikacijos specialistų trūkumas Vidutinis rizikos lygis 14 Tarpsisteminės jungties NordBalt atsijungimo rizika Vidutinis rizikos lygis 20 Neužtikrinama elektros energijos kokybė ir N-1 kriterijus valdant elektros energetikos sistemą Vidutinis rizikos lygis 44 Nacionaliniam saugumui svarbių objektų veiklos sutrikdymas dėl piktybinių trečiųjų šalių veiksmų Vidutinis rizikos lygis 19 Litgrid veikla keliama žala aplinkai ir / ar tretiesiems asmenims Vidutinis rizikos lygis 39 Reguliacinių teisės aktų nesilaikymo rizika Vidutinis rizikos lygis Bendrovė nuolat stebi situaciją rinkoje ir analizuoja naujausią informaciją, išorinius ir vidinius veiksnius bei jų galimą poveikį Bendrovės veiklai. Taip pat, deda visas pastangas, kad užtikrintų nepertraukiamą energijos tiekimą ir veiklos tęstinumą. Nors kyla papildomų rizikų, Bendrovė ėmėsi reikiamų veiksmų joms suvaldyti. 12.2. Informacijos sauga Remiantis išorės auditų išvadomis „Litgrid“ taikomos organizacinės ir techninės informacijos saugos priemonės atitinka pasaulyje pripažintas gerąsias praktikas. 2022 m. atliktas informacijos saugos valdymo palaikomasis auditas ir pratęstas ISO/IEC 27001:2017 sertifikatas (suteiktas 2021 m.). Sertifikavimo procedūra apėmė rizikos valdymą, saugos politikos principus, standartus ir procedūras, fizinę ir aplinkos saugą, prieigos kontrolę, komunikacijos ir operacijų valdymą, incidentų valdymą, verslo ir veiklos tęstinumo užtikrinimą, išteklių ir turto valdymą, teisės aktų atitikimą. 2022 m. buvo atliktas ir tarptautinės elektros perdavimo sistemų operatorių organizacijos ENTSO-E nariams keliamiems informacijos saugumo reikalavimams auditas, kurio rezultatus įvertinusi ENTSO-E patvirtino, kad „Litgrid“ taikomos priemonės atitinka ENTSO-E nariams keliamus kibernetinio saugumo reikalavimus. Užtikrinant kibernetinį saugumą 2022 metais itin intensyviai bendradarbiauta su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru (NKSC). NKSC atliko technologinių elektros perdavimo sistemų patikrinimą ir „Litgrid“ kibernetinio saugumo būklę įvertino teigiamai. Nuo karo Ukrainoje pradžios, siekiant suvaldyti išaugusias rizikas, LITGRID betarpiškai keičiasi informacija su NKSC apie kibernetinio saugumo situaciją. Bendrovė sėkmingai dalyvavo NKSC organizuotose kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas 2022“, taip pat kartu su NKSC atstovavo Lietuvą tarptautinėse pratybose „WEST ZONE RANSOMWARE RESILIENCE EXERCISE“ „Litgrid“ nuosekliai ir kryptingai vykdomas darbuotojų ugdymas kibernetinio saugumo klausimais. Parengti ir visų darbuotojų pabaigti elektroniniai mokymai, spalio mėnesį suorganizuota visą mėnesį trukusi „Spalis – kibernetinio saugumo mėnuo“ iniciatyva, o vykdomi periodiniai fišingo testai atspindi didėjantį darbuotojų sąmoningumą kibernetinio saugumo srityje. Informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistų kompetencijoms skiriamas ypatingas dėmesys, todėl be aukščiau minėtų pratybų su NKSC, 2022 metais specialistai treniravosi JAV partnerių, ENTSO-E, Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus organizuotose pratybose. Kibernetinio saugumo specialistai taip pat įgijo individualius savo srities profesionalų sertifikatus. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 60 13. DARNUMO ATASKAITA Ataskaitos teikimo pagrindas ir apimtis. AB „LITGRID“ (toliau – bendrovė, „Litgrid“), kiekvienais metais rengdama bendrovės darnumo ataskaitą (toliau – ataskaita), vadovavosi Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis, kurios padeda įvertinti veiklą pagal susijusius ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, rinkos ir santykių su visuomene rodiklius, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymu ir Europos Sąjungos Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, Lietuvos banko rekomendacijomis. Ši ataskaita pateikiama bendrovės ir NASDAQ vertybinių popierių biržos tinklapiuose ir prieinama visoms suinteresuotosioms šalims: akcininkams, verslo partneriams, investuotojams, darbuotojams ir jų profesinei sąjungai, žiniasklaidos atstovams socialiniams partneriams, gyventojams ir vietinėms bendruomenėms, kitoms susijusioms organizacijoms. Praėjusių metų ataskaita paskelbta bendrovės tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/darni-veikla/468 Šioje ataskaitoje pristatomi 2022 m. „Litgrid“ darbai ir pasiekimai darnaus vystymosi srityje. Klausimus arba komentarus bei pastabas dėl darnumo ataskaitos tobulinimo kviečiame teikti el. paštu jurga.eivaite@litgrid.eu Ši ataskaita nėra audituojama, ji rengiama lietuvių ir anglų kalbomis. Informacija apie veiklos modelį „Litgrid“ – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. „Litgrid“, kaip elektros perdavimo sistemos operatorius atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius AEI integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją, inicijuojant sistemų susiejimo projektus bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus. „Litgrid“ energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų. Išsami informacija apie veiklą, teikiamas paslaugas, aplinką, reguliacinę aplinką, tikslus, strategiją teikiama metiniame pranešime. 13.1. Bendra informacija apie darnumą „Litgrid“ „Litgrid“ atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius atsijauninančių energijos išteklių (AEI) integruojančios energetikos sistemos. „Litgrid“ elektros energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų. Visos „EPSO-G“ grupės įmonės siekia, kad darnumo principai būtų integruoti į įmonių veiklas bei procesus. Savo veikla „Litgrid“ taip pat siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui. Pagrindinės darnaus vystymosi kryptys kyla iš grupės ilgalaikėje strategijoje iki 2030 metų apibrėžtų veiklų. Aplinkosaugos srityje – klimatui neutralios energetikos įgalinimas, mažinant veiklų poveikį aplinkai; Socialinė srityje – pažangios, darnumo principų besilaikančios organizacijos kūrimas; Valdysenos srityje – skaidrus bendrovės valdymas ir vystymas. „Litgrid“ darnios veiklos rezultatai atskleidžiami atsižvelgiant į įmonių grupės mastu atliktą poveikių reikšmingumo vertinimo analizę. Ši analizė, atlikta 2022 metais visos įmonių grupės mastu apėmė tris etapus: reikšmingiausių poveikių aplinkosaugos, socialinė ir valdysenos srityje identifikavimą; suinteresuotų šalių ir grupės įmonių vadovybės apklausą; reikšmingiausių poveikių veiklai nustatymą. 2022 m. pradžioje įgyvendintoje apklausoje sudalyvavo 645 respondentai, tarp kurių buvo grupės įmonių darbuotojai, tiekėjai, klientai, verslo partneriai, vietos bendruomenės, asociacijos, profesinės sąjungos, Energetikos ministerija, investuotojai, grupės įmonių vadovai bei valdybos nariai. 2022 metais „Litgrid“ valdybos patvirtintoje darnumo politikoje numatyta, jog grupė įsipareigoja reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per du metus, vykdyti aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių ir darnumo prioritetinių temų peržiūrą, atlikdama reikšmingumo analizę (angl. materiality assessment), užtikrindama suinteresuotų šalių įtraukimą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 61 2022 m. pradžioje įvykdytoje apklausoje dalyvavo 232 respondentai, tarp kurių buvo darbuotojai, tiekėjai, klientai, verslo partneriai, vietos bendruomenės, asociacijos, profesinės sąjungos, Energetikos ministerija, investuotojai, grupės įmonių vadovai bei valdybos nariai. Darnumo temų reikšmingumo matrica: Aplinkosaugos srities darnumo temos: Poveikio aplinkai ir ŠESD emisijų mažinimas veikloje - poveikio aplinkai (oro, vandens, dirvožemio kokybei), taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, CH4, SF6 ir kt.) mažinimas bendrovės veikloje. Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas - sausumos ir vandens gyvūnijos, natūralios augalijos bei didelės ekologinės vertės buveinių apsauga vykdant veiklą. Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas bendrovės veikloje - žaliosios energijos naudojimas bendrovės veikloje, efektyvus vandens bei kitų išteklių naudojimas. Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas - veikloje susidarančių atliekų kiekių mažinimas, saugaus ir tinkamo pavojingų bei nepavojingų atliekų sutvarkymo užtikrinimas. Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas - efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų prijungimo prie tinklo užtikrinimas, sklandi energijos kilmės garantijų sistemos veikla. Energijos sistemų pritaikymas dekarbonizacijai - perdavimo tinklo pritaikymas patikimam naujų ir didesnių atsinaujinančių energijos išteklių kiekio transportavimui. Socialinės srities darnumo temos: Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas - žmogaus teisių užtikrinimas, lygių galimybių bei nediskriminavimo principais paremtos kultūros formavimas bendrovėje. Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas - profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybių sudarymas darbuotojams, aktyvus reikalingų kompetencijų ugdymas. Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu - darbuotojų gerovę ir pasitenkinimą didinančios, darbo ir asmeninio gyvenimo balansą užtikrinančios aplinkos kūrimas. Darbuotojų sauga ir sveikata - saugumo reikalavimų laikymosi užtikrinimas bendrovės bei rangovų darbuotojams atliekant darbus, aktyvus rūpinimasis gera darbuotojų sveikatos būkle. Dialogas ir vietinių bendruomenių įtraukimas - aktyvus vietos bendruomenių informavimas apie jų aplinkoje vykdomą veiklą, dialogo kultūros ir bendruomenių įsitraukimo puoselėjimas. Klientų pasitenkinimas paslaugomis - klientų aptarnavimo kokybė, į klientų poreikius orientuotų paslaugų tobulinimas. Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės - savanorystės skatinimas, edukacinė veikla ir tikslinis bendradarbiavimas su NVO, mokslo bei valdžios įstaigomis. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 62 Valdysenos srities darnumo temos: Perdavimo tinklo patikimumas ir saugumas - saugaus, patikimo ir efektyvaus energijos perdavimo sistemų funkcionavimo užtikrinimas. Skaidrus valdymas ir antikorupcinės aplinkos kūrimas - vadovavimasis skaidrumo ir verslo etikos standartais, korupcijos netoleravimas ir aktyvi kova su bet kokiomis jos formomis. Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga - Svarbių duomenų saugumo užtikrinimas, kibernetiniams išpuoliams atsparios IT infrastruktūros kūrimas ir organizacinės kultūros formavimas. Tvari vertė ekonomikai ir finansinė grąža valstybei - Akcininkų iškeltos finansinės grąžos tikslų įgyvendinimas, investicijų atsiperkamumo, ekonominės ir socialinės grąžos užtikrinimas. Inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai, skaitmenizacija - inovacijas skatinančios organizacinės kultūros kūrimas, atitinkamo finansavimo inovacijų diegimui užtikrinimas. Darnus tiekimo grandinės valdymas - aplinkosauginius ir darnumo standartus atitinkančių prekių bei paslaugų viešųjų pirkimų dalies didinimas, aktyvus rangovų, tiekėjų bei kitų partnerių skatinimas vadovautis pripažintais aplinkosaugos, antikorupcijos bei socialiniais standartais. Darnaus vystymosi siekiai nustatyti įvertinus pagrindinius grupės įmonių aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius poveikius, tiek grupės ilgalaikėje veiklos strategijoje numatytus veiksmus, kurių įgyvendinimas padės užtikrinti energetikos sektoriaus transformaciją ir perėjimą prie klimatui neutralios energijos kūrimo. Ilgalaikiai „EPSO-G“ įmonių grupės tikslai iki 2030 metų darnumo srityse apima šiuos rodiklius: Sritis Tikslai ir rodikliai Aplinkosaugos sritis • Veikloje susidarančių ŠESD emisijų mažinimas 2/3 (lyginant su 2019) • 0 reikšmingų aplinkosaugos incidentų veikloje • Palankios sąlygos žaliosios energijos gamintojų prijungimui prie infrastruktūros Socialinė sritis • 0 žmogaus teisių pažeidimų ar diskriminacijos atvejų • 0 sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų • Klientų pasitenkinimas – ne mažiau 80 pagal GCSI metodiką Valdysenos sritis • 0 korupcijos atvejų • VKC gerosios valdysenos indeksas – A+ • 100 proc. viešųjų pirkimų – žalieji • Patikimas ir saugus elektros bei dujų perdavimo sistemų veikimas • Darnumo kriterijai integruoti į reikalavimus tiekėjams 13.2. Darnumo srities ir rizikų valdymas „EPSO-G“ grupės įmonėse darnumo principai yra integruoti į veiklos procesus, o darnumo sričių valdymas pagal kompetencijas apima visus lygmenis. Bendrovės valdyba atsakinga už ilgalaikių strateginių darnumo tikslų formavimą, peržiūrą, rodiklių stebėseną. Valdyba taip pat tvirtina aplinkosaugos, lygių galimybių, darbuotojų sveikatos ir saugos, korupcijos prevencijos, atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikas. Pagal savo kompetenciją valdyba taip pat tvirtina bendrovės metinius tikslus, tarp kurių patenka ir su darnumu susiję tikslai. „EPSO-G“ grupės valdyba taip pat tvirtina grupės lygio rizikų sąrašą, kuris apima ir su darnumo sritimis susijusias rizikas: darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizikos, darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizikos, stichinių reiškinių sukeltos žalos rizikos ir t.t. Nustatytų rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti grupės įmonių vadovams, įmonių ir grupės valdyboms, audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją. Už įmonių grupės darnumo tikslų stebėseną ir jų pasiekimo koordinavimą atsako grupės darnumo vystymo vadovas. Tuo tarpu grupės įmonėse atitinkami aplinkosaugos, socialinės srities bei valdysenos tikslai pagal kompetenciją deleguojami atskiriems „EPSO-G“ grupės įmonių funkciniams padaliniams (pvz.: aplinkosaugos, darbų saugos, personalo, rizikų ir atitikties valdymo ir pan.). „Litgrid“ yra darbuotojai, atsakingi už lygių galimybių užtikrinimą įmonėje, taip pat veikia savo iniciatyva susibūrusi darbuotojų „Lygių galimybių ambasada“, kuri organizuoja mokymus, įvairias veiklas darbuotojams. . METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 63 „Litgrid“ vadovaujasi tokiomis politikomis, kuriomis reglamentuojamas aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos sričių valdymas. „Litgrid“ darnų vystymąsi supranta kaip integralią ir neatskiriamą savo veiklos dalį. Bendrovė vadovaujasi tokiomis politikomis: Korporatyvinio valdymo politika. Jos tikslas yra užtikrinti įmonių grupėje gerąją valdysenos praktiką nustatant įmonių grupėje vienodus korporatyvinio valdymo principus ir patronuojančios bendrovės bei kitų grupės bendrovių tarpusavio sąveiką. Darnumo politika. Darnumo politikoje apibrėžiamos svarbiausi darnumo vystymo kryptis ir principai, kuriais vadovaujantis būtų plėtojama grupės įmonių veikla bei kuriama pažangi organizacinė kultūra. Už šios Politikos įgyvendinimą yra atsakingi grupės įmonių vadovai ir Darnumo vystymo funkcinės srities kuratoriai. Darbuotojų saugos ir sveikatos politika. Ši politika apibrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos bendruosius principus bei j įgyvendinimo pagrindines gaires. Politikos tikslas - užtikrinti darbuotojų sveikatą darbo vietose, kurti sveiką, saugią ir produktyvią darbo aplinką. Lygių galimybių politika. Lygių galimybių politikoje apibrėžti svarbiausi principai, kurie taikomi grupės įmonėse, siekiant užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų. Už Lygių galimybių politikos nuostatų įgyvendinimą kiekvienoje grupės įmonėje yra atsakingi jų vadovai. Aplinkosaugos politika. Šioje politikoje apibrėžiami svarbiausi principai aplinkosaugos srityje, kurie taikomi grupėje, siekiant mažinti vykdomų veiklų poveikį aplinkai bei diegiant darnaus vystymosi principais paremtą kultūrą grupėje ir jos aplinkoje. Skaidrumo ir komunikacijos politika. Jis tikslas yra padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais: visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais, ir kt. Korupcijos prevencijos politika. Jos tikslas yra įmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus. Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika. Jos tikslas - nustatyti aiškius ir skaidrius grupės darbuotojų atlygio už darbą principus ir jais paremtą darbuotojų atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos darbo užmokesčio išlaidos ir užtikrintos motyvacinės paskatos darbuotojams įgyvendinti organizacijai nustatytus tikslus. Apskaitos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų įvertinti grupės įmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus. Dividendų politika. Jos tikslas yra nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. Interesų valdymo politika. Jos tikslas yra įmonių grupėje sukurti vieningą ir gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla. Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Jos tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize pagrįstus elektros infrastruktūros valdymo ir plėtros principus, diegti pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Paramos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo. Etikos ir tiekėjų etikos kodeksai. Jų tikslas yra skirtas nustatyti vienodas bendrąsias elgesio gaires bendraujant ir bendradarbiaujant su vidaus ir išorės interesų turėtojais: paslaugų vartotojais, rangovais, verslo partneriais, akcininkais, valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt. Kodekso nuostatos grindžiamos ne tik darbdavio pareiga, bet ir asmeniniu darbuotojo supratimu, kad deramas elgesys didina bendrovės, o taip pat visos grupės dalykinę reputaciją ir vertę bei mažina reputacinės rizikos tikimybę. Kodekso nuostatos yra tiesiogiai kildinamos iš grupės vertybių, lyderystės principų ir papildo susijusias veiklos politikas. „Litgrid“ drauge su grupės įmonėmis įsipareigoja reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per du metus, kartu su grupės įmonėmis vykdyti aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių ir darnumo prioritetinių temų peržiūrą, atlikdama reikšmingumo analizę, užtikrindama suinteresuotų šalių įtraukimą. Grupės įmonės kartą per metus atsiskaito už darnumo veiklų įgyvendinimą, viešai teikdamos atskiras darnumo ataskaitas. Ilgalaikiai darnios plėtros tikslai integruoti į valdybos patvirtintą veiklos strategiją iki 2030 metų. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 64 13.3. Darnumas aplinkosaugos srityje Aplinkosaugos srityje „Litgrid“ siekia pagrindinio tikslo – įgalinti klimatui neutralią energetiką ir taip pat sumažinti veikloje atsirandančius poveikius aplinkai bei šiltnamio efektą sukeliančias emisijas. „Litgrid“ valdybos patvirtintoje aplinkosaugos politikoje, bendrovė įsipareigojo vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną, diegti šiuolaikines technologijas ir priemones, kurios leistų sumažinti reikšmingą aplinkosauginį poveikį aplinkai. Eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, bendrovė įsipareigojo užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą, o savo veikloje diegti aplinkos vadybos sistemas, užtikrinti šių sistemų atitikimą keliamiems reikalavimams. Visos „EPSO-G“ grupei priklausančios įmonės turi tikslą užtikrinti nulinę toleranciją aplinkos taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų. „Litgrid“ taip pat siekia įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus veiklos partnerius prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai ir siekti jį mažinti. Bendrovė taip pat laiko atsargumo principo – pagal įstatymų reikalavimus arba savo iniciatyva atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras prieš imantis įgyvendinti projektus, kurių apimtyje gali atsirasti reikšmingas poveikis aplinkai, biologinei įvairovei ar visuomenei. Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą yra atsakingi aplinkos apsaugos srities darbuotojai, kurie užtikrina, kad laiku būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai. Per 2022 metus aplinkosaugos įstatymų pažeidimų užfiksuota nebuvo, taip pat nebuvo skirta jokių baudų. Taip pat per ataskaitinius metus nebuvo užfiksuota jokių reikšmingų aplinkosaugos incidentų, įvykusių dėl bendrovės darbuotojų arba dėl rangovų kaltės. 13.3.1. ŠESD emisijų stebėsena bei mažinimas Klimato kaita yra vienas didžiausių šio šimtmečio žmonijos iššūkių, kuris reikalauja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus bei kiekvieno asmens įsitraukimo siekiant apriboti vidutinį žemės temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C laipsnio. „Litgrid“ atliko ŠESD emisijų inventorizaciją. Inventorizacijos metu vertintos tiesioginės (pirmo lygmens) bei netiesioginės (antro lygmens) šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos, susidarančios dėl grupės įmonių vykdomos veiklos ir atsirandančių poveikių. Antro lygmens (Scope 2) emisijos apskaičiuotos vadovaujantis „rinkos metodu“ (angl. market based approach). Baziniais (atskaitiniais) metais, nuo kurių grupė planuoja mažinti ŠESD emisijas, nustatyti 2019 metai – būtent šiais metais nė viena grupės įmonė nebuvo paveikta dėl COVID-19 atsiradusių veiklos ribojimų, kurie paveikė ir „Litgrid“ veiklą. 2019, kgCO2e 2020, kgCO2e 2021, kgCO2e 2022, kgCO2e Scope 1 Scope 2 Scope 1 Scope 2 Scope 1 Scope 2 Scope 1 Scope 2 „Litgrid” 757380,3 221027861,8 388165,4 200455993 661047,97 194484654 813472 209505433 Viso 221785242,1 200844158,4 195145701,9 210318905 Mažėjimas, palyginus su baziniais metais % 0 - baziniai metai -9,4 % -12,0 % -5,2 % Lyginant 2022 m. ŠESD duomenis su 2021 metų duomenimis, pastebimas emisijų didėjimas elektros energijos perdavimo tinklo veikloje. Antro lygmens ŠESD emisijos didėjo dėl išaugusių elektros perdavimo tinke patirtų nuostolių. Šie nuostoliai didžiąja dalimi augo dėl didesnio atsijungimų skaičiaus bei dėl tinkle vykdomų rekonstrukcijos darbų ir didesnių kuro transportui sąnaudų. Veiksmai ir inciatyvos 2022 metais „Litgrid“ atsižvelgdama į ŠESD inventorizacijos duomenis, parengė emisijų mažinimo priemonių planą iki 2030 metų. Pagrindinės priemonės orientuotos į daugiausiai ŠESD veikloje išskiriančius šaltinius ir apima investicijas į AEI gamybos savoms reikšmėms ir žalios energijos naudojimo plėtrą, taip pat automobilių parko elektrifikavimą. 13.3.2. Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas „Litgrid“ eksploatuodama, plėsdama ar modernizuodama energetikos sistemų infrastruktūrą yra įsipareigojusi užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą: esant būtinybei atlikti biologinės įvairovės monitoringą, o iškilus neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms – numatyti ir įgyvendinti reikalingas poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 65 „Litgrid“ 2022 metais toliau taikė paukščių apsaugos priemones valdomuose infrastruktūros objektuose. Taip yra siekiama sumažinti migruojančių paukščių žūtį, pagerinti jų aplinkos sąlygas stebint paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir atitinkamai reaguoti. 110 kV įtampos OL atramose buvo įrengiamos specialios paukščių apsaugos – trukdantys paukščiams tūpti virš izoliatorių „šakutės“ tipo įtaisai, taip pat girliandose keičiami viršutiniai izoliatoriai į didesnio diametro. Šios priemonės mažina trumpo jungimo galimybes tupiant dideliems paukščiams (baltiesiems gandrams) ir taip mažinantys jų žūtį. Paukščių perėjimo metu „Litgrid“ imasi priemonių, kad kuo mažiau būtų jiems trukdoma atliekamų eksploatacinių ar statybos darbų metu, atidedami trasų valymo darbai. Ornitologų rekomendavimu, dėl paukščių trikdymo jų perėjimo metu nuo gegužės 1 iki liepos 31 d. apribojamas trasų valymo darbų vykdymas, tai atsakingai įvertinama dar prieš sudarant projekto darbų vykdymo grafikus. „Litgrid“ laikosi atsargumo principų – imantis reikšmingų plėtros projektų atlieka poveikio aplinkai vertinimus. 2022 metais vykdant veiklą šiuose projektuose, siekiant stebėti ar daromas poveikis saugomoms rūšims buvo atlikto tokie veiksmai: 330 kV elektros perdavimo oro linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcijos metu atliktas poveikio aplinkai monitoringas, kurį sudaro aplinkos komponentų, t. y. paukščių ir gamtinių buveinių stebėsena. 2022 metais vykdant paukščių monitoringą pavasario metu, trasose Obeniai-Karkučiai (1,7 km ruože), Asakiai-Veličkava (2,3 km ruože) po elektros perdavimo oro linijos trasa ir artimoje aplinkoje stebėti paukščiai, žuvusių paukščių neaptikta. Rudeninės apskaitos metu trasoje Asakiai-Veličkava ties atrama Nr. 16 buvo aptiktos strazdo plunksnų liekanos. Paukščio kūnas nebuvo rastas ir žūties priežasties nustatyti neįmanoma. 2022 m. pažaidų vietose po elektros perdavimo oro linijų atramomis augalinės dangos projekcinis padengimas siekė 80- 95 %. Artimoje aplinkoje nėra išlikusių buveinių atitinkančių ES svarbos buveinės 6270 „Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos“ kriterijus (2021 m. laukuose, kurie nepateko į javais apsėtus plotus, projekcinis augmenijos padengimas buvo 0–30 %). 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo oro linijos Pagėgiai-Bitėnai statyboje Monitoringo programa apima šiuos aplinkos komponentus: dirvožemis (tik 2021 m.), kraštovaizdis (tik 2021m.), gyvoji gamta (paukščiai). 2022 m. paukščių kontaktų elektros perdavimo oro linijomis ir žūčių nestebėta. 2021 m. buvęs gulbės nebylės kontaktas su laidais, tačiau paukštis likęs gyvas. Elektros linijos reikšmingumas paukščių populiacijoms nenustatytas. 2021 m. stebėtose vietose vyko įprastinis renatūralizacijos procesas. Dėl kraštovaizdžio monitoringo 2021 m. padaryta išvada: analizuojamas objektas yra pernelyg smulkus, kad darytų vizualinį poveikį panoramai. Reikšmingo neigiamo poveikio kuriai nors saugomai gyvūnų, paukščių ar augalų rūšiai per 2022 metus nebuvo užfiksuota. 13.3.3. Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas veikloje „Litgrid“ siekia kurti organizacinę kultūrą, kuri būtų paremta gamtos bei kitų išteklių tausojimo filosofija. Grupės aplinkosaugos politikoje įmonės yra įsipareigojusios administracinėje veikloje naudoti sertifikuotą žaliąją elektros energiją, plėsti AEI šaltinių naudojimą perdavimo tinklų infrastruktūros technologinėms energetinėms reikmėms patenkinti, teikti prioritetą ir plėsti netaršaus transporto naudojimą, nuosekliai mažinti taršaus kuro rūšių bei energetinį efektyvumą didinančių priemonių naudojimą. „Litgrid” jau pradeda įrengti saulės elektrines rekonstruojamose transformatorių pastotėse. Jų pagaminta energija bus naudojama pačiose transformatorių pastotėse. Iki 2023 m. planuojama saulės elektrines įrengti 21 rekonstruojamoje transformatorių pastotėje. Įrengtų saulės elektrinių pagamintos energijos, priklausomai nuo saulės spinduliuotės, visiškai ar iš dalies užteks transformatorių pastočių reikmėms, taip pat padidės energijos tiekimo patikimumas. Planuojama, kad saulės elektrinių įrengtoji galia kiekvienoje iš transformatorių pastočių sieks iki 15 kW. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius atnaujino savo automobilių parką – jame dominavusius vidaus degimo automobilius keičia elektriniais bei hibridiniais. Darbuotojai persės į 72 elektromobilius ir įkraunamus hibridinius automobilius. Šis sprendimas yra vienas iš žingsnių, kuriais įgyvendinamas bendrovės įsipareigojimas iki 2030 m. dviem trečdaliais sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį. „Litgrid” nuomosis 28 elektromobilius ir 44 įkraunamus (plug-in) hibridinius automobilius. Iki šiol 99 proc. bendrovės automobilių parko sudarė vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. Atnaujintame parke tokie automobiliai sudarys 11 procentų. Naudojant elektros energija varomus automobilius, bendrovės išmetamo CO2 kiekis vidutiniškai sumažės 102 tonomis per metus. Perėjus prie mažiau taršaus transporto, per metus bus sunaudota apie 30 tūkst. litrų mažiau degalų negu jų reikėtų išlaikant tokį pat vidaus degimo varikliais varomų automobilių parką. 13.3.4. Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas Vykdydama veiklą „Litgrid“ vadovaujasi taršos prevencijos principais ir siekia mažinti veikloje susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti saugų ir atsakingą jų tvarkymą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 66 Reikšmingi atliekų kiekiai susidaro elektros energijos perdavimo tinklų statybos, rekonstrukcijos ar remonto veiklose. Administracinėje veikloje bendrovė rūšiuoja buitines, stiklo, popieriaus ir plastiko atliekas – tam yra įrengtos specialios rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės; atsisakyta atskirų šiukšliadėžių kabinetuose. Gamybinėje veikloje susidarančių atliekų saugiam sutvarkymui ir utilizavimui bendrovė sudaro sutartis su specializuotomis įmonėmis. Pavojingos atliekos Nepavojingos atliekos Popierius, stiklas, plastikas 2022 m. 136,622 t. 2113,722 t n.d. 2021 m. 175,25 t. 2693,3141 t. n.d. 2020 m. 202,54 t. 1043,54 t. n.d. „Litgrid“ nuosekliai tikrina tiekėjus dėl atitikties aplinkosaugos reikalavimams. Tiekėjų aplinkosauginių patikrinimų metu nustatytų neatitikties atvejų skaičius, prevenciniai veiksmai, kurių buvo imtasi: Metai Neatitikčių skaičius Įspėjimai Reikšmingi neatitikimai 2022 6 2 0 2021 5 0 0 2020 n.d. n.d. Nenumatytas rangovų tikrinimas dėl aplinkosaugos reikalavimų laikymosi 2022 metais bendrovės veikla atitiko aplinkosaugos reikalavimus, nuobaudų 2022 m. bendrovė nėra gavusi. 13.3.5. Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas Gerai išplėtoti elektros tinklai valstybės viduje, užtikrinantys patikimą ir saugų perdavimo sistemos veikimą, bei išplėtotos infrastruktūrinės jungtys su aplinkinėmis šalimis sudaro palankias sąlygas elektros perdavimo srautams didinti, taigi ir vystyti likvidžią regioninę rinką ir kurti investicijoms į energijos gamybą patrauklią infrastruktūrą. Išnaudodama šias galimybes bendrovė siekia sukurti prielaidas efektyviau išnaudoti turimus elektros perdavimo sistemos pajėgumus. Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ yra išsikėlus tikslą – kasmet užtikrinti 0 atvejų, kai apribojama AEI pagamintos elektros energijos patiekimas į perdavimo tinklus dėl teisės aktų ir/ar prijungimo sutartyse nurodytų sąlygų pažeidimų. 2022 metais šis „Litgrid“ rodiklis siekė 0 atvejų. Veiksmai ir inciatyvos 2022 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai Lietuvoje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudaro apie 60 proc. visos šalyje pagamintos elektros. 2021 m. atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 proc. šalies elektros energijos. Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau švarios energijos. Palyginus su 2021 metais, švarios energijos gamyba Lietuvos vėjo elektrinėse išaugo 11,6 proc., o saulės elektrinėse – net 74 proc. Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. „Litgrid“ duomenimis, per 2022 metus prie Lietuvos elektros tinklo buvo prijungta 273,7 MW galios saulės, 142,8 MW galios vėjo bei 3,3 MW kitų atsinaujinančios energijos (biomasės/biodujų) gamybinių pajėgumų. Iš viso per 2022 metus Lietuvoje įrengta atsinaujinančių energijos išteklių galia išaugo 419,8 MW – iki 1572,5 MW. 13.4. Darnumas socialinėje srityje „Litgrid“ siekis socialinėje srityje – kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai: rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas. Bendrovė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 67 Darbuotojų atlygis pagal grupes, santykis tarp vyrų ir moterų atlygio: Darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes Darbo užmokestis pagal darbuotojų lytį Vidutinis PAD (be kintamos darbo užmokesčio dalies) Vyrai Moterys Santykis V:M Generalinis direktorius 9 583 - - Aukščiausio lygmens vadovai 7 209 - - Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai 4 514 4 469 1:0,99 Specialistai 2 954 2 776 1:0,94 Viso 3 317 3 051 1:0,92 Darbuotojai, išėję/grįžę iš/į vaiko priežiūros atostogas: Vyrai Moterys Darbuotojų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų 2022 m., skaičius - - Darbuotojų, grįžusių iš vaiko priežiūros atostogų 2022 m., skaičius 1 1 Iš vaiko priežiūros atostogų grįžusių darbuotojų, kurie dirba bendrovėje ilgiau nei 12 mėn., skaičius 1 0 Darbuotojų savanoriškai kaita – 8 procentai (2021 m. – 9 proc.) . Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei bendrovės tikslus skelbiama „Litgrid“ interneto tinklapyje. 13.4.1. Darbuotojų ugdymas ir nuolatinis veiklos tobulinimas Bendrovė siekia sudaryti darbuotojams sąlygas mokytis bei tobulėti, plėsti savo žinias ir akiratį ir kuo efektyviau dalyvauti „Litgrid“ strateginių tikslų įgyvendinime. Visiems darbuotojams suteikiama galimybė įgyti arba atnaujinti žinias bei įgūdžius, reikalingus tiesioginiam darbui atlikti. Tiek kiekvienas darbuotojas asmeniškai, tiek organizacija rūpinasi darbuotojo bei organizacijos veiklai svarbių kompetencijų ugdymu, o ugdymo sistema apima ne tik formalius mokymus, bet kitas tobulėjimo ir mokymosi formas. Bendrovėje centralizuotos persikvalifikavimo programos nėra organizuojamos, darbuotojai tikslingai įdarbinami pagal bendrovės poreikius ir vykdomas funkcijas. Vidinės karjeros atvejais arba įdarbinus mažiau patyrusį specialistą, esant poreikiui įgyti papildomų kompetencijų, darbuotojas kartu su tiesioginiu vadovu sudaro individualų mokymosi planą, be to, organizuojama vadovavimo gebėjimams stiprinti skirta mokymo programa iš specialisto į vadovo poziciją paaukštintiems darbuotojams. Remdamiesi bendrovėje galiojančiu kompetencijų modeliu kryptingai stipriname bendrąsias, vadovavimo ir lyderystės kompetencijas, o periodinis šių kompetencijų vertinimas leidžia stebėti savo pažangą tiek darbuotojams, tiek vadovams. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių 2022 gruodžio 31 d. <20-30 metų 41 30-40 metų 119 40-50 metų 91 50-60 metų 54 >70 m 30 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 68 Svarbiausiose bendrovės veiklai srityse vertiname ne tik šiuo metu aktualius profesinius gebėjimus, bet ir ateities funkcines kompetencijas, kurios bus reikalingos bendrovės veiklai ilgalaikėje perspektyvoje. Inžinerinio profilio darbuotojai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose ir įgyja reikiamų žinių bei įgūdžių, susijusių su energetikos inžinerija, įrenginiais, technologijomis, kurios naudojamos bendrovės veikloje. Bendrovė periodiškai ugdo visų bendrovės darbuotojų skaitmeninio raštingumo kompetencijas. Vidutinis metinis mokymų valandų skaičius tenkantis vienam bendrovės darbuotojui 2022 metais buvo 25 val. (3,2 dienos). Visų bendrovės darbuotojų veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrimi bent kartą per metus. Darbuotojų veikla vertinama pagal skirtingus aspektus ir skirtingu periodiškumu, priklausomai nuo darbuotojo veiklos pobūdžio ir atsakomybių. Metinis veiklos vertinimas, vykstantis kartą per metus, kurio metu darbuotojas ir vadovas aptaria ir vertina darbuotojo metinių tikslų pasiekimą, kompetencijas, vadovas nustato bendrą darbuotojo veiklos vertinimo rezultatą. Projektinis veiklos vertinimas, kurio metu vertinami įgyvendintų projektų, ar jų etapų metu darbuotojų pasiekti rezultatai, remiantis nustatytais rodikliais 13.4.2. Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas „Litgrid“ siekia aktyviai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų numatytų su žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis susijusių tikslų bei nacionaliniuose įstatymuose apibrėžtų įsipareigojimų dėl lygių galimybių užtikrinimo įgyvendinimo. „Litgrid“ yra draudžiama bet kokios formos diskriminacija, netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti mobingas, psichologinis smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. Grupės įmonės gerbia ir saugo kiekvieno darbuotojo teises, jų atžvilgiu elgiasi pagarbiai ir sąžiningai, sudaro saugias ir jų poreikius atitinkančias darbo sąlygas, skatina darbuotojų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, jokia forma nediskriminuoja darbuotojų. Už lygių galimybių politikos nuostatų įgyvendinimą „Litgrid“ yra atsakingas vadovas. „Litgrid“ nuo 2022 m. spalio mėn. galioja Diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašas, kuriame įtvirtinti pagrindiniai Bendrovėje taikomi diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos principai bei jų įgyvendinimo tvarka. Joje numatyta: Darbuotojas, norėdamas oficialiai pranešti apie Diskriminaciją, Smurtą ir/ar Priekabiavimą ar Seksualinį priekabiavimą, arba bet kuris darbuotojas, pastebėjęs galimą Diskriminaciją, Smurtą ir/ar Priekabiavimą ar Seksualinį priekabiavimą arba gavęs informaciją apie jį, Pranešimą gali pateikti šiais būdais: 1. Dedikuotu el. paštu – pranesk@epsog.lt; 2. Užpildydami interneto svetainėje pranešimo elektroninę formą https://pranesk.epsog.lt; 3. Siųsdamas informaciją paštu Bendrovės registruotos buveinės adresu; 4. Tiesiogiai už lygias galimybes atsakingam darbuotojui, jam nesant – jį pavaduojančiam darbuotojui. Bendrovė sudaro galimybę pranešimą pateikti tiek anonimiškai, ypač tais atvejais kai asmens tapatybės nustatymas nėra būtinas Pranešimui išnagrinėti (pvz., pranešama apie priekabiavimą kito asmens atžvilgiu nurodant asmenį, prie kurio buvo priekabiaujama ar prieš kurį smurtaujama bei įtariamą šio Tvarkos aprašo pažeidėją), tiek atskleidžiant savo tapatybę. Visi gauti pranešimai yra registruojami ir privalo būti nagrinėjami. Vidinis tyrimas atliekamas per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos su galimybe pratęsti dar 30 kalendorinių dienų. Vidinio tyrimo komisijos patvirtintos išvados pateikiamos bendrovės vadovui, kuris, esant poreikiui, priima sprendimą dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradėjimo ar kitų priemonių taikymo. Suinteresuoti asmenys (nukentėjusysis ir skundžiamasis) yra raštu informuojami apie išvadą. Priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą. 2022 m. „Litgrid“ užfiksuotų diskriminacijos atvejų nebuvo. 13.4.3.Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas Bendrovė nuolatos skatina darbuotojus tobulėti ir kelti kvalifikaciją bei kuria tam galimybes. Siekiama ugdyti darbuotojų profesines (funkcines) ir bendrąsias (paremtas vertybėmis) kompetencijas. Palaikant ir stiprinant vadovavimo procesų kokybę, didelis dėmesys skiriamas vadovų kompetencijų ugdymui. Darbuotojų ugdymas vyksta 70-20-10 principu, pagal kurį 70 proc. ugdymo, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo darbinę patirtį, 20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais, 10 proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių. Darbuotojų ugdymo veiksmai planuojami sąsajos principu su strategija, vertybėmis, veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu, pamainumo planavimu, profesinės ir techninės kvalifikacijos vertinimu. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 69 13.4.5. Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu „Litgrid“ kuria atvirą, pažangią, darnaus vystymosi tikslais besivadovaujančią organizaciją, kurioje vyrauja profesionalios partnerystės santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų, kiekvienas darbuotojas turi savirealizacijos galimybes, auga kartu su organizacija ir geba prisiimti atsakomybę už savo sprendimus Darbuotojams mokamas nuo rezultatų priklausantis darbo užmokestis, taip pat paskatinimai už papildomų pastangų reikalaujančių tikslų pasiekimą. Bendrovė taip pat suteikia darbuotojams su sveikatos apsauga ir socialine rūpyba susijusias papildomas naudas. „EPSO-G“ grupės įmonėse įdiegta ir veikia atsakomybės ir atskaitingumo principais pagrįsta vienoda atlygio politika. Jos tikslas - efektyviai valdyti grupės darbo užmokesčio išlaidas ir kurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo įmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų įgyvendinimo. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą. Todėl vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - fiksuota ir kintama. Fiksuota dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio, kuris nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodiką. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o bendrovė atsiskaito akcininkui ir valdybai už metinių bendrovės tikslų pasiekimą. Generalinio direktoriaus tikslai sutampa su Bendrovės tikslais. Jų įvertinimą atlieka Valdyba. Atlygio politikos principai: Atlygio politikos principai yra tapatūs visiems darbuotojams (įskaitant vadovus). Atlygio fondą tvirtina įmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu. „EPSO-G“ vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintama. Pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio. Jis nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje pripažintą ir plačiai taikomą metodiką. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o įmonė valdybai atsiskaito už metinių bendrovės tikslų pasiekimą. Metiniai tikslai vadovams ir darbuotojams yra nustatomi vadovaujantis EPSO-G įmonių grupės darbuotojų veiklos vertinimo politika. Kintama atlyginimo dalis darbuotojui nėra mokama tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal nustatytus vertinimo kriterijus arba įmonės veiklos ir finansiniai rezultatai vertinami kaip nepatenkinami, Kintama atlygio dalis nėra premija. Ji negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies. Kintamo atlygio suma yra numatoma Bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai. Bendrovės vadovo kintama atlygio dalis priklauso nuo bendrovės strategijoje keliamų tikslų, kurie skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, įgyvendinimo. Kintama atlygio dalis nėra mokama kolegialių organų nariams. Darbuotojams išeitinės išmokos mokamos LR darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka. Išeitinės išmokos neviršija sumų, kurias nustato LR teisės aktai, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus privalo būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. Aukščiausio lygio bendrovių vadovų darbo, atlygio, taip pat išeitinės išmokos, dydį nustato bendrovės valdyba. Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus, nenumatytus darbuotojo metiniuose tiksluose, išimtiniais atvejais gali būti skiriama neviršijanti politikoje nustatyto dydžio skatinamoji išmoka. Apie tai privalo būti informuojama atitinkama grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra sudaromi. Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę į akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis. Darbuotojų įsitraukimo bei lojalumo skatinimui, skiria emocinį nefinansinį atlygį. Netiesioginį atlygį sudaro renginiai darbuotojams, pripažinimas ir įvertinimas už itin gerus veiklos rezultatus. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 70 „Litgrid“ veikia profesinė sąjunga, taikoma kolektyvinė sutartis, kuriose nustatytos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų. Pagal kolektyvinę sutartį darbuotojams taikomos papildomos finansinės garantijos (išmokos nelaimingų atsitikimų, ligos, artimųjų mirties atvejais, parama gimus vaikui, parama auginant tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką), papildomos atostogų dienos (gimus vaikui, mirus artimajam ir kitais atvejais) ir kitos garantijos. Profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai bei darbuotojų dalis, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis: Profesinei sąjungai priklausantys darbuotojai Darbuotojų dalis, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis 99 100% 13.5. Darbuotojų sauga ir sveikata Viena svarbiausių visos „Litgrid“ stiprybių yra patyrę ir kompetentingi darbuotojai, kurių saugi darbo aplinka, gera savijauta bei sveikata yra būtina sąlyga, siekiant įgyvendinti strategiją, tikslus. 2021 metais „EPSO-G“ valdybos patvirtintoje darbuotojų saugos ir sveikatos politikoje, kuri galioja visoms grupės įmonėms, įtvirtintas tikslas - užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas jų darbo vietose, užkirsti kelią su darbu susijusioms darbuotojų traumoms bei profesiniams susirgimams ir suformuoti įmonių visuotinę saugios ir sveikos aplinkos puoselėjimo kultūrą, įpareigojančią kiekvieną darbuotoją to siekti ir prie to prisidėti. Kiekvienais metais „Litgrid“ siekia, jog vykdant veiklą neįvyktų nė vienas sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas bendrovės darbuotojų arba darbų atlikimui samdomų rangovui bei subrangovų tarpe. Nelaimingi atsitikimai darbe „Litgrid“ ir rangovų bei subrangovų bendrovėse, 2022 gruodžio 31 d.: Lengvi nelaimingi atsitikimai, vnt. Sunkūs nelaimingi atsitikimai, vnt. Mirtini nelaimingi atsitikimai, vnt. 2022 m. 0 0 0 2021 m. 0 0 0 2020 m. 0 0 0 „Litgrid“ didelį dėmesį teikia darbuotojų kompetencijų kėlimui darbų saugos klausimais. Tam yra rengiami ne tik privalomi instruktažai tiek darbuotojams, tiek samdomiems rangovams, bet ir organizuojami papildomi mokymai, vyksta darbuotojų atestavimas, „Litgrid“ atliekamas rizikos vertinimas nuotolinėse darbo vietose, rengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, technologinės kortos, įrengiamos kolektyvinės saugos priemonės, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis saugos priemonėmis, organizuojami ir atliekami periodiniai darbuotojų instruktavimai. Darbuotojų saugos, gaisrinės civilinės saugos, pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius, įskaitant ir atestavimus: 2020 m. apmokyti 262 darbuotojai; 2021 m. apmokyti 526 darbuotojai; 2022 m. mokymus baigė 743 darbuotojai. Vidutinis mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui 2022 metais - 4 valandos. „Litgrid“ rūpi darbuotojų sveikata, todėl yra nuolat skatinama sveika gyvensena ir aktyvi veikla, organizuojami sporto užsiėmimai, įvairios veiklos, biure įrengta sporto salė. Periodiškai pagal grafiką yra tikrinama „Litgrid“ darbuotojų sveikata, pagal patvirtintą pareigybių sąrašą darbuotojai yra skiepijami nuo erkinio encefalito, visi norintys įmonės darbuotojai turi galimybę pasiskiepyti nuo gripo, ir esant poreikiui darbuotojams yra suteikiama galimybė atlikti greitąjį Covid testą. Bendrovės pastatuose yra įrengti defibriliatoriai. 13.6. Dialogas ir vietos bendruomenių įtraukimas „Litgrid“ ir rangovai iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus. Projektų įgyvendinimo metu darbų laikas derinamas su gyventojais. Siekiama, kad viso projekto įgyvendinimo metu gyventojams būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 71 Sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais svarbius projektus įgyvendinanti „Litgrid“ 2022 m. taip pat tęsė susitikimų su suinteresuotais asmenimis ciklą – surengti 9 susitikimai su 8 savivaldybių administracijomis bei seniūnais, kai kuriose ir su gyventojais. Šie susitikimai skirti pristatyti projektus, būsimų darbų etapus, laikotarpius, suteikti informaciją gyventojams. 2021 metais įvyko 18 susitikimų su bendruomenėmis, kurių teritorijose vyko žemėtvarkos planavimo darbai. 13.7. Klientų pasitenkinimas paslaugomis Vienas svarbiausiu „Litgrid“ tikslų – orientacijos į kliento poreikius didinimas, siekiant sukurti į vartotojų poreikius orientuotą organizaciją. Klientų pasitenkinimo tyrimai grupės mastu pagal GCSI ir NPS metodologijas pirmą kartą atlikti 2021 metais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp grupės įmonių aukščiausią klientų pasitenkinimo įvertinimą pagal GCSI (angl. Global Customer Satisfaction Index) metodologiją, su 84 balais pasiekė „Litgrid“. Toks rezultatas patenka tarp rinkos lyderių, kuriais laikomos didesnį nei 80 GCSI įvertį pasiekusios bendrovės. GCSI indeksą sudaro vertinimas nuo 0 iki 100, skaičiuojamas vertinant tris kriterijus: bendrą pasitenkinimą bendrove, jos atitikimą lūkesčiams ir jos palyginimą su įsivaizduojama idealia kompanija. Tyrimas patvirtino, kad klientų pasitenkinimas „Litgrid“ teikiamomis paslaugomis auga: „Litgrid“ GSCI tyrimo rezultatas Kasmetinis tikslas 2021 m. 79 ≥ 70% 2022 m. 84 ≥ 70% 13.8. Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės Prisidėdamos prie visuomenei ar vietos bendruomenei svarbių tikslų įgyvendinimo, bendrovė 2022 m. toliau skatino darbuotojų savanorišką neatlygintiną įsitraukimą į labdaringą veiklą. Savanoriška darbuotojų veikla yra skatinama – tam pagal kolektyvinę sutartį, kuri galioja visiems bendrovės darbuotojams, yra skiriama 1 diena metuose. Bendrovė organizavo tradicinį miško sodinimo renginį, darbuotojai savanoriškai dalyvavo „Maisto banko“ iniciatyvose, savanoriai iš „Litgrid“ organizavo Ukrainos elektros perdavimo sistemos darbuotojų šeimų apgyvendinimą ir integraciją Lietuvoje. 2022 m. „Litgrid“ organizavo tradicinį miško sodinimo renginį, kuriame kartu su „Litgrid“ kolegomis mišką sodino ir globojami Ukrainos elektros perdavimo sistemos bendrovės Ukrenergo darbuotojų šeimų nariai. Nuo pat karo pradžios „Litgrid“ organizavo 100 žmonių apgyvendinimą Vilniuje, padėjo jiems integruotis, spręsti kasdienius iššūkius kylančius persikėlus gyventi į kitą šalį. Sulaukusi Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatoriaus pagalbos prašymo, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius skyrė paramą įranga elektros tinklo atstatymui Ukrainoje: išsiuntė 110–330 kV pirminius įrenginius, srovės ir kombinuotus transformatorius, izoliatorius, srovės transformatorius ir skyriklius, 330/110 kV autotransformatorių. Lietuvoje turima įranga technologiškai tinka atstatant Ukrainos tinklą, tad Lietuva yra viena svarbesnių įrangos tiekėjų karo nuniokotai šaliai. 13.9. Antikorupcinės aplinkos kūrimas „Litgrid“ įgyvendina Lietuvai svarbius strateginius projektus, kurių sėkmė priklauso nuo valstybės, visuomenės bei akcininko pasitikėjimo. Suprasdama tai, bendrovė taiko priemones, kurios galėtų padėti suvaldyti veikloje galinčias kilti korupcijos rizikas. Šias priemones „Litgrid“ įgyvendina laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir vadovaudamasi „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika. Ji apibrėžia pagrindinius pricipus, iš kurių esminiai yra šie: vadovų lyderystė ir darbuotojų įsitraukimas – vadovai yra tiesiogiai atsakingi už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, savo pavyzdžiu, komunikacija darbuotojams diegia nulinės tolerancijos korupcijai kultūrą. Darbuotojai aktyviai dalyvauja vykdomuose korupcijos prevencijos mokymuose, yra atsakingi už korupcijos prevencijos politikos nuostatų taikymą savo kasdienėje veikloje; aukščiausių skaidrumo ir sąžiningumo reikalavimų laikymasis; periodinis su korupcija susijusių rizikų vertinimas ir jų valdymas; tikslinių korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas – viešųjų ir privačių interesų derinimas ir interesų konfliktų valdymas, personalo patikimumą užtikrinančių procedūrų vykdymas, vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų diegimas, ribojimai dovanų priėmimui bei teikimui, skaidraus ir etiško elgesio reikalavimai darbuotojams ir verslo partneriams, skaidrių viešųjų pirkimų užtikrinimas ir kitos priemonės. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 72 „Litgrid“ kiekvienais metais tvirtinamas korupcijos prevencijos priemonių planas, kurio tikslas - nuosekliai ir veiksmingai tobulinti įmonės skaidrumo sistemą, užtikrinti prevencijos ir kontrolės priemonių diegimą bei esamų tęstinumą, darant teigiamą įtaką jautriausioms įmonės veiklos sritims ir didinant skaidrumą įmonėje. Kiekviena priemonių plano priemonė vertinama pagal nustatytus vertinimo kriterijus, siekiamą rezultatą. 2022 m. pagrindinės įgyvendintos priemonės: parengti/atnaujinti teisės aktai: Darbuotojų antikorupcinio elgesio tvarkos aprašas / Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų veikimo užtikrinimo tvarkos aprašas / Vidinių tyrimų atlikimo tvarkos aprašas; prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politikos ir Tiekėjų etikos kodekso, kuriuos „Litgrid“ taiko pilna apimtimi. Tiekėjų etikos kodekso nuostatos „Litgrid“ veikloje bus įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.; atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas ir vertinimas prijungimo sąlygų rengimo ir išdavimo srityje; atlikti prevenciniai pirkimų patikrinimai bei gautų skundų analizė; atlikta bendrovės darbuotojų antikorupcinės kultūros įvertinimo apklausa, kurios rezultatai rodo, kad darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas su kiekvienais metais vis auga ir išlieka labai aukštas: neigiamai vertina asmenis, kurie duoda kyšius - 97 proc. / Žino, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį – 95 proc. / Žino kaip elgtis, jei jiems būtų pasiūlytas kyšis ar kitaip susidurtų su korupcija – 99 proc. / Žino apie bendrovėje vykdomas korupcijos prevencijos priemones – 92 proc. / Susidūrę su korupcija apie tai praneštų – 96 proc. Detalesnę informaciją apie įgyvendintų priemonių rezultatus galima rasti bendrovės interneto puslapyje. Korupcijos rizikos vertinimas Siekiant tinkamai valdyti korupcijos riziką, „Litgrid“ atliekamas periodinis korupcijos rizikos veiksnių identifikavimas, vertinimas ir planuojamos valdymo priemonės, įskaitant ir korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą. Korupcijos rizikos veiksnių vertinimo pagrindu rengiamas korupcijos rizikų žemėlapis, kuris integruojamas į Bendrovės rizikos valdymo planą. Etikos komitetas „Litgrid“ įsteigtas Etikos komitetas, veikia Etikos ir elgesio kodeksas (skelbiamas bendrovės interneto puslapyje, www.litgrid.eu), kurio vertybinių pagrindų principingai laikomasi ne tik bendrovės viduje, bet ir bendradarbiaujat su trečiosiomis šalimis. Privačių interesų deklaravimas ir interesų konfliktų valdymas Bendrovėje ypač didelis dėmesys skiriamas interesų konfliktų valdymui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (Interesų derinimo įstatymas) ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politiką, Bendrovėje įgyvendinamos interesų konfliktų prevencijos ir privačių interesų deklaravimo kontrolės priemonės: vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo reikalavimais viešai interesus deklaravo visi Bendrovės darbuotojai, kuriems pagal įstatymą tai daryti privalu; atlikta pateiktų interesų deklaracijų (vidinių ir VTEK) turinio analizė ir parengtos išankstinės rekomendacijos padalinių vadovams ir darbuotojams; atlikti prevenciniai patikrinimai siekiant įvertinti kaip įgyvendinamos Interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta). Vykdomi darbuotojų mokymai, bei esant poreikiui teikiamos individualios konsultacijos. Darbuotojų ir rangovų/tiekėjų patikra Siekdami užtikrinti, kad Bendrovėje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, vykdomos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymuose numatytos personalo patikimumo užtikrinimo priemonės (patvirtinti ir viešai paskelbti pareigybių, į kurias pretenduojantys asmenys tikrinami įstatymų nustatyta tvarka, sąrašai; dėl kiekvienos pareigybės kreiptasi į atsakingas institucijas (kreiptasi dėl 85 asmenų); vykdomos, teisės aktuose numatytos rangovų/tiekėjų personalo patikros procedūros). Valdomos iš nepotizmo ir kronizmo kylančios rizikos, bendrovėje nėra giminystės/svainystės ryšiais susijusių asmenų, kuriuos sietų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykiais. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 73 Dovanų priėmimas ir teikimas „Litgrid“ netoleruojame jokių dovanų, teikiamų dėl darbo ar užimamų pareigų, išskyrus dovanas, kurias leidžiama teikti pagal „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politiką. Darbuotojams draudžiama priimti bet kokias dovanas pinigais, dovanų čekiais (kuponais) ar alkoholiniais gėrimais, taip pat ir mažos vertės dovanas, jeigu jų teikimo arba priėmimo aplinkybės galėtų būti suprantamos nevienodai, vertinamos prieštaringai ir sukurtų interesų konflikto regimybę. Pasitikėjimo linija Bendrovėje įdiegta ir veikia Pasitikėjimo linija, kuria tiek bendrovės darbuotojai, tiek kiti suinteresuoti asmenys skatinami pateikti informaciją apie galimai įvykdytą, vykdomą ar numatomą įvykdyti pažeidimą, sudarytos sąlygos anonimiškai arba užtikrinant pranešančio asmens konfidencialumą pranešti apie pažeidimus. Bendrovėje įgyvendinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo principai – sukurti vidaus pranešimų kanalai, atnaujintas vidinis teisinis reglamentavimas ir įdiegtos techninės priemonės, visiškai užtikrinančios minėto įstatymo reikalavimų atitiktį. Ataskaita apie vidaus pranešimų kanalais gautą informaciją bei atliktus veiksmus periodiškai pateikiama patronuojančiai įmonei UAB „EPSO-G“. Informaciją apie pažeidimus galima teikti šiais pasitikėjimo linijos kanalais: 2022 m. pasitikėjimo linija gauti 28 pranešimai. 1 pranešimas gautas dėl bendrovės darbuotojo bendravimo etikos pažeidimo, mobingo. Atsižvelgiant į pranešimą teikusio asmens prašymą tyrimą nutraukti, pradėtas pažeidimo tyrimas nutrauktas. 27 pranešimai buvo reklaminio pobūdžio ar gauti testavimo tikslais, todėl papildomų veiksmų nebuvo atlikta. Darbuotojų švietimas antikorupciniais ir etikos klausimais Bendrovės darbuotojų įsitraukimas į korupcijos prevencijos veiklą gerinamas ir kitomis priemonėmis. Darbuotojai gilina žinias vidiniuose Bendrovės bei STT e. mokymuose. Elektroninius STT mokymus 2022 metais pabaigė 99 proc. bendrovės darbuotojų. Naujai prie „Litgrid“ prisijungusiems kolegoms organizuojami mokymai korupcijos prevencijos tema, darbuotojai taip pat dalyvauja STT Skaidrumo akademijos renginiuose (vykdo mentorystę ir pan.). Taip pat didelis dėmesys skiriamas vidinei komunikacijai, informuojant apie pasikeitimus, primenant vidines tvarkas ir pan. 13. 9. Darnus tiekimo grandinės valdymas Pirkimų vykdymas bendrovėje, visų pirma, yra paremtas skaidrumu, etišku elgesiu, lygiateisiškumu, konkurencijos skatinimu ir proporcingumu, pirkimų procesų skaidrumo didinimo bei korupcijos prevencijos priemonių stiprinimu. Atnaujintoje pirkimų politikoje integruoti ir žaliųjų pirkimų kriterijai. Bendrovė siekia mažinti poveikį aplinkai, todėl įsipareigoja teikti prioritetą žaliųjų pirkimų vykdymui, vadovaujasi LR Vyriausybės nutarime „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ numatytais Žaliųjų pirkimų tikslais ir įsipareigojo pasiekti, kad: • Ne mažiau kaip 50% žaliųjų pirkimų – 2022 metais (įgyvendinta, 75 proc.). • Ne mažiau kaip 100% žaliųjų pirkimų – kiekvienais metais nuo 2023 metų. Bendrovė 2022 m. sudarė sutarčių už bendrą 162 306 tūkst. Eur be PVM sumą, kuriose tiekėjams buvo keliami aplinkosauginiai reikalavimai. Didžiausios pagal vertę sutartys su nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais: 330/110/10 kV Kruonio HAE TP 330 kV skirstyklos rekonstravimas (44 768 tūkst. Eur be PVM), 330 kV EPL Vilnius-Neris statybos darbai (43 527 tūkst. Eur be PVM), 330 kV skirstyklos Mūša statyba (15 361 tūkst. Eur be PVM), 110 kV dvigrandės OL Šiauliai-Gubernija II, Šiauliai-Meškuičiai ruože tarp Šiaulių TP ir Zoknių TP kabeliavimas bei šviesolaidinio kabelio įrengimas (5 879 tūkst. Eur be PVM). Bendrovėje pagal 2021 m. ir 2022 m. sudarytas sutartis, kuriose tiekėjams buvo keliami aplinkosauginiai reikalavimai, 2022 m. buvo apskaityta 2 511 tūkst. Eur veiklos sąnaudų (OPEX) ir 6 750 tūkst. investicinių išlaidų (CAPEX). ESG politikos įgyvendinimas finansinių rodiklių reikšmingai neįtakos, pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą visos pagristos bendrovės reguliuojamos veiklos išlaidos kompensuojamos per reguliuojamos veiklos pajamas. El. paštu pranesk@litgrid.eu Siųsti informaciją paštu (Bendrovės adresu) Užpildyti formą interneto svetainėje https://www.litgrid.eu/index.php/apie- litgrid/pasitikejimo-linija/32290 Teikti informaciją Informacinės saugos ir prevencijos skyriaus vadovui arba Prevencijos specialistui METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 74 13.10. Suinteresuotos šalys ir jų įtraukimas Formuodama ir įgyvendinama darnaus vystymosi veiksmus, „Litgrid“ siekia visapusiško suinteresuotų šalių įsitraukimo ir skatina skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su vartotojais, gamintojais ir tiekėjais, visuomene, savininku, darbuotojais, žiniasklaida bei kitomis suinteresuotomis šalimis. Suinteresuota šalis Mes įsipareigojame Kaip bendradarbiaujame Klientai • Kurti profesionalias ir patikimas partnerystes siekiant abipusių naudų. • Atsižvelgiant į teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir ekonominius lūkesčius grupės įmonės inicijuoja ir rengia klientams savalaikius informacinius renginius. • Kuria klientų poreikius atitinkančias paslaugas ir/ar sprendimus. Darbuotojai • Kryptingai veikti, kad vienodas grupės įmonių verslo kultūra ir atlygio politika skatintų darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją įgyvendinant strategijoje keliamus tikslus; • Užtikrinti, kad grupės darbuotojai būtų pakankamai ir laiku informuojami apie grupės vertybes, tikslus, veiklą, ir pokyčius. • Vykdome darbuotojų įsitraukimo tyrimus ir atitinkamai koreguojame veiksmų planus; • Vadovaujamės vienodomis atlygio bei socialinės atsakomybės nuostatomis darbuotojų atžvilgiu; • Rengiame ne rečiau kaip kartą per ketvirtį vadovų ir darbuotojų susitikimus darbuotojams svarbiems klausimams aptarti. • Tobuliname vidinės komunikacijos būdus ir turinį. Akcininkai • Užtikrinti tvarų grupės valdymą, jos augimą ir ilgalaikę naudą; • Teikti aktualią, teisingą, ir savalaikę informaciją, leidžiančią akcininkams įvertinti grupės veiklą, jos perspektyvą ir priimti atitinkamus sprendimus; • Užtikrinti efektyvų grįžtamąjį ryšį. • Rengiame reguliarius susitikimus aktualiems klausimams aptarti; • Ne rečiau kaip kas ketvirtį teikiame finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitas dėl „Akcininko lūkesčių laiške“ nustatytų tikslų įgyvendinimo. • Užtikriname svarbiausių grupės įmonių naujienų komunikaciją grupės mastu kiekvieną darbo dieną skelbiamoje Dienos naujienos skiltyje. Grupės įmonės • Kurti vertę prasmingais valdymo sprendimais; • Reaguojant į greitai besikeičiančią aplinką, sutelkti grupės įmonių stiprybes siekiant tikslų įgyvendinimo efektyvumo. • Esame grupės įmonių valdymo organų nariais; • Taikome funkcinės lyderystės veiklos modelį. • Grupės mastu rengiame ir įgyvendiname vienodas veiklos politikas, įgalinančias derinti veiksmus diegiant gerąją valdysenos praktiką. Užsienio partneriai - energijos perdavimo ir biokuro biržos operatoriai • Strateginių projektų įgyvendinime užtikrinti abipusiai naudingų susitarimų ir veiksmų derinimą. • Siekiame užmegzti ir reguliariai palaikyti dalykiškus abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius; • Inicijuojame, ir dalyvaujame profesiniuose susitikimuose ir/ar konferencijose pristatant strategijoje numatytus tikslus. Valstybės atstovai • Suprantama ir prieinama forma teikti aktualią informaciją, kuri taptų patikimu pagrindu pagal kompetenciją vertinti grupės įmonių veiklą, pasiektus rezultatus bei naudą visuomenei. • Inicijuojame susitikimus pagal poreikį aktualiems klausimams aptarti; • Pagal kompetenciją pristatome ar pasisakome aktualiais klausimus LRS komitetuose, LRV posėdžiuose; • Dalyvaujame tarpinstitucinių darbo grupių veikloje. Nacionalinė reguliuojančioji institucija • Užtikrinti nuoseklų teisės aktų reikalavimų laikymąsi grupėje; • Diegti atviro ir skaidraus dialogo su reguliatoriumi kultūrą. • Laiku teikiame reguliuojančiosios institucijos funkcijoms užtikrinti reikalingą informaciją; • Bendradarbiaujame diegiant naujus rinkų mechanizmus; • Inicijuojame susitikimus aktualiems klausimams aptarti. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 75 Rangovai • Dirbti su profesionaliais ir profesinės etikos standartų besilaikančiais rangovais. • Organizuojame kasmetinius informacinius renginius potencialiems rangovams; • Iš anksto viešai skelbiame pirkimų planus ir konsultacijas siekdami užtikrinti didesnę rinkos dalyvių konkurenciją. Paslaugų ir prekių tiekėjai • Konkurencijos sąlygomis įsigyti kokybiškas paslaugas iš geros reputacijos tiekėjų; • Konsultuojamės su rinkos dalyviais ir atliekame rinkos tyrimus; • Skelbiame planuojamų pirkimų planus. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) • Bendravimas ir bendradarbiavimas su aplinkosaugos ir veiklos skaidrumą skatinančiomis organizacijomis padeda identifikuoti visuomenės poreikius ir jų sprendimo būdus. • Drauge su ornitologų draugija įgyvendiname poveikį aplinkai mažinančias priemones. Profsąjungos • Užtikrinti konstruktyvų ir pozityvų darbdavio ir darbuotojų atstovų socialinį dialogą. • Sudarydami sąlygas profesinės sąjungoms ir(ar) darbo tarybų veiklai. • Sudarydami su profesinėmis sąjungomis ar(ir) darbo tarybomis kolektyvinę sutartį. • Periodiškuose susitikimuose su darbuotojais ir(ar) jų atstovais aptardami kolektyvinės sutarties įgyvendinimą. • Informuodami ir konsultuodamiesi su profesinių sąjungų ir(ar) darbo tarybų atstovais priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus. Plačioji visuomenė ir žiniasklaida • Kurti pridėtinę vertę visuomenei, verslui ir šalies ekonomikos konkurencingumui; • Veikti socialiai atsakingai; • Teikti aktualią ir suprantama forma pateiktą informaciją, vadovaujantis informacijos svarbumo, patikimumo, palyginamumo ir prieinamumo principais. • Vadovaujamės grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika; • Palaikome dalykiškus santykius su energetikos temomis dirbančiais žiniasklaidos atstovais teikiant pakankamą informaciją įvertinti grupės finansinę ir nefinansinę bei vykdomus projektus. Vietinės bendruomenės • Derinant interesus didinti vietinių bendruomenių pasitikėjimą ir pritarimą vykdomiems projektams; • Prisidėti prie augimo ir visaverčio gyvenimo galimybių kūrimo. • Grupės įmonės dalinasi patirtimi apie teritorijų planavimą; • Organizuojami vietos bendruomenėms skirti informaciniai renginiai. • Pagal susitikimuose gautas pagrįstas pastabas koreguojami projekto įgyvendinimo darbai. 10. GRI rodiklių sąrašas Rodiklis Temos Puslapiai 102-47 Pagrindinių temų sąrašas 63 102-50 Ataskaitinis laikotarpis 61 102-51 Naujausios atskaitos data 61 102-52 Ataskaitų teikimo ciklas 61 102-53 Kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą 61 102-54 Ataskaitų atitikties GRI standartams nurodymas 61 102-55 GRI rodiklių sąrašas 77 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 76 102-56 Išorinis patikrinimas 63 103-2 Vadovybės požiūrio atskleidimas apie reikšmingų darnumo temų valdymą 7 103-3 Vadovybės požiūrio į reikšmingas darnumo temas įvertinimas 7 205-2 Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija bei mokymai 73 205-3 Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi 74 305-1 Tiesioginės ŠESD emisijos 66 304-2 Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei 67 306-1 Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis 67 306-2 Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas 68 306-3 Susidariusios atliekos pagal rūšį 68 307-1 Aplinkosaugos įstatymų ir reglamentų nesilaikymas 68 401-1 Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita 69 308-1 Tiekėjai, tikrinami pagal aplinkosaugos reikalavimus 74, 75 401-2 Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesu teikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams 71 403-1 Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema 71 403-2 Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas 72 403-3 Paslaugos, susijusios su darbuotojų sveikata 72 403-4 Darbuotoju sveikatos ir saugos mokymai 72 403-9 Su darbu susiję sužeidimai 72 404-1 Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui 72 404-2 Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos 72 403-3 Darbuotojų, kurių veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrima, dalis 72 405-1 Valdymo organu ir darbuotoju įvairovė 55, 68 406-1 Diskriminavimo incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi jų sprendimui 73 413-1 Veiklos susijusios su vietos bendruomenės įtraukimu, poveikio vertinimu, plėtros programos 72 METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 77 14. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com). Svarbiausių 2022 metų „Litgrid“ veiklos ir pasiekimų santrauka Sausis 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo „Litgrid“ nustatytos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintos elektros energijos perdavimo kainos. Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina – 0,684 ct / kWh (5,1 proc. mažesnė palyginus su nustatyta 2021 metams), sisteminių paslaugų kaina – 0,589 ct / kWh (mažesnė 22,7 proc.). 2022 m. sausio 14 d. „Litgrid“ ir Policijos departamentas ir Lietuvos elektros perdavimo operatorius „Litgrid“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį. Abi organizacijos glaudžiau bendradarbiaus užtikrinant šalies energetinį saugumą: vyks bendros pratybos, policija aktyviau patruliuos prie svarbių infrastruktūros objektų, bus keičiamasi informacija. 2022 m. sausio 21 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ įgyvendinant sinchroninių kompensatorių – sistemos patikimumą didinančių ir žaliosios energetikos plėtrą skatinančių sprendinių - įrengimo projektą, inžinerines konsultacijas teiks Italijos bendrovė „CESI S.p.A.“. Šios įmonės ekspertai, turintys patirties įgyvendinant ir prižiūrint sinchroninių kompensatorių projektus, padės užtikrinti sklandžias techniškai itin sudėtingų įrenginių statybas Lietuvoje. Sudarytos sinchroninių kompensatorių įrengimo inžinerinių konsultacinių paslaugų sutarties vertė – 0,9 mln. Eur be PVM. 2022 sausio 28 d. „Litgrid“ pradėjo izoliuoto darbo bandymo studiją. Studiją atlieka viešąjį pirkimą laimėjusi Turkijos bendrovė „EPRA Elektrik Enerji İnş. ve Tic. Ltd. Şti.“, sutarties vertė – 287 tūkst. eurų. 2022 sausio 31 d. „Litgrid“ informavo rinką, kad nuo 2022 m. vasario mėn. 22 d. pradės taikyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. sausio 31 d. patvirtintą atnaujintą tarpsisteminių jungčių pralaidumų nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodiką. Vasaris 2022 m. vasario 11 d. Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ paskelbė atranką į „Litgrid“ valdybos narių vietas. Iš viso bus renkami du „Litgrid“ valdybos nariai. Jie pakeis iki šiol valdybose dirbusius patronuojančios bendrovės („EPSO-G“) darbuotojus, taip pat į valdybas bus išrinkti po vieną valstybės tarnautoją, tokiu būdu įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą. Šis įstatymas nustato, jog pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas valstybės tarnautojas. Kovas 2022 m. kovo 2 d. Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatoriai bendru sutarimu nusprendė mažinti komercinį elektros importą per turimas jungtis su Rusija. Įsigaliojus naujam sprendimui dėl pralaidumų, nuo 2022 m. kovo 3 dienos bendras į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekis iš Rusijos negalės būti didesnis nei 300 MW. Atitinkamai per sistemines Lietuvos-Rusijos bei Latvijos-Rusijos jungtis negalės patekti daugiau nei 150 MW elektros energijos. 2022 m. kovo 15 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ kartu su bendra „Rail Baltica“ Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Šalys šia sutartimi nusistatė pagrindinius tarpusavio bendradarbiavimo principus įgyvendinant projektą. 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ įrengė naujus arba perkėlė galios autotransformatorius dešimtyje transformatorių pastočių. Elektros perdavimo tinklas sustiprintas regionuose, kuriuose auga perduodamos energijos kiekis, kitur – optimizuotas, pailgėjo numatomas pagrindinių pastočių įrenginių tarnavimo laikas. Bendros autotransformatorių atnaujinimo projekto investicijos siekia 35,5 mln. Eur. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 78 Balandis 2022 m. balandžio 14 d. „Litgrid“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad strateginiam valstybės tikslui atsijungti nuo Rusijos valdomos energetikos sistemos pritaria 4 iš 5 gyventojų. Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma ir atsijungti nuo BRELL sistemos palaiko 79 procentai gyventojų. Lyginant su ankstesnės, pernai rudenį atliktos, apklausos rezultatais, energetinės nepriklausomybės palaikymas išaugo net 18 procentų. Tuo pačiu reikšmingai sumažėjo nepritariančiųjų ir abejojančiųjų šiais strateginiais valstybės tikslais. 2022 m. balandžio 20 d. eiliniame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime balandžio 20 dieną patvirtintos naujų valdybos narių kandidatūros: išrinkti „Litgrid“ valdybos nariai Tomas Varneckas ir Gediminas Karalius. Iš viso „Litgrid“ valdybą sudaro 5 nariai, renkami 4 metų kadencijai: du patronuojančios bendrovės („EPSO-G“) deleguoti nariai, du nepriklausomi valdybos nariai ir vienas valdybos narys – valstybės tarnautojas. Gegužė 2022 m. gegužės 10 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ projektas, pirmoji Baltijos šalyse prie elektros perdavimo tinklo prijungta 1 MW baterija, sulaukė tarptautinio įvertinimo: didžiausiuose Europoje atsinaujinančios energetikos apdovanojimuose „The Smarter E Award“ ji pateko tarp „Išskirtinio projekto“ kategorijos finalininkų. Inovatyvi baterija Vilniaus pastotėje prie tinklo buvo prijungta pernai metų pabaigoje, o šįmet „Litgrid“ specialistai sėkmingai užbaigė įrenginio bandymus. Jie patvirtino, kad 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija gali prisidėti prie elektros sistemos parametrų valdymo. 2022 m. gegužės 10 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino atnaujintą AB „Litgrid“ parengtą tarpsisteminių jungčių pralaidumų nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodiką. 2022 m. gegužės 20 d. elektros biržos operatorius „Nord Pool“ priėmė sprendimą stabdyti „Inter RAO“ grupės įmonių, kurios vienintelės importuoja elektrą iš Rusijos į Baltijos šalis, prekyba rusiška elektra. Prekybą vykdė vienintelė tiekėja „Inter RAO“ įmonių grupė. Sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 d. priėmė elektros energijos biržos operatorius „Nord Pool“. Nuo gegužės 22 d. rusišką energiją Baltijos šalyse pakeitė vietos generacija ir importas iš Vakarų ir Šiaurės šalių. Birželis 2022 m. birželio 1 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorius – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos „Augstprieguma tikls“ ir Estijos „Elering“ elektros sistemą balansuoja bendromis pajėgomis ir tuo pačiu išlaiko BRELL standartus atitinkantį balansą su Rusijos elektros sistema. 2022 m. birželio 1 d. „Litgrid“ užbaigė sandorį su UAB „Transporent“ ir UAB „Mobility Lietuva“, pagal kurį elektros perdavimo sistemos operatorius nuomosis 28 elektromobilius ir 44 įkraunamus (plug-in) hibridinius automobilius. Iki šiol 99 proc. bendrovės automobilių parko sudarė vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. Atnaujintame parke tokie automobiliai sudarys 11 procentų. Šis sprendimas yra vienas iš žingsnių, kuriais įgyvendinamas bendrovės įsipareigojimas iki 2030 m. dviem trečdaliais sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. 2022 m. birželio 29 d. Devynių Baltijos jūros regiono šalių operatorius bendradarbiaus užtikrindamos regiono elektros sistemos adekvatumą. Tokį sprendimą Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, Latvijos AST, Estijos „Elering“, Danijos „Energinet“, Suomijos „Fingrid“, Švedijos „Svenska kraftnät”, Norvegijos „Statnett“, Lenkijos „PSE“ ir Vokietijos „50Hertz” vadovai priėmė birželio 28 d. Taline vykusiame Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemų operatorių lyderių susitikime. Liepa 2022 m. liepos 1 d. „Litgrid“ pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos 110-440 kV tinklų dešimties metų plėtros planą VERT. 2022 liepos 1 d. Veiklą pradeda Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC), kuris teiks tinklo saugumo paslaugas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais – Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST. Centras veiks kaip nepriklausoma organizacija. RCC įsteigtas trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorių pagal Europos Sąjungos Švarios energijos paketo reikalavimus. Regioninio koordinavimo centro biuras įkurtas Estijos sostinėje Taline, regioniniai padaliniai veiks Latvijoje ir Lietuvoje. Baltijos RCC yra vienas iš šešių Europoje veikiančių regioninių koordinavimo centrų. Tinklo saugumo paslaugas Šiaurės šalyse teikia „Nordic RSC“, vidurio Europoje – „TSC Net“ ir „Coreso“, o piečiau – „Selene“ ir „SCC“. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 79 2022 liepos 26 d. Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos operatorius „Litgrid“ baigia įgyvendinti vieną svarbiausių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų – įdiegti automatinės generacijos valdymo sistemą (AGV). Šis žingsnis svarbus ne tik šaliai, siekiančiai energetinės nepriklausomybės, bet ir elektros rinkos dalyviams, kuriems atsiveria papildomos galimybės uždirbti teikiant galios rezervo paslaugas. Programinės įrangos įsigijimo sutartį „Litgrid“ pasirašė su JAV bendrove „GE Energy Management Services, LLC“. Paraleliai „Litgrid“ ruošiasi skelbti konkursą ir kompiuterinės sistemos valdymo infrastruktūros atnaujinimui. Bendros projekto planuojamos investicijos sieks apie 4,2 mln. eurų. Rugpjūtis 2022 rugpjūčio 8 d. „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimo. Šiuolaikiška programinė įranga leis įgyvendinti elektros energijos vartojimo ir gamybos duomenų apsikeitimo sąlygas, būtinas sinchronizacijai su kontinentine Europa. Programinės įrangos konkursą laimėjo Čekijos bendrovė „Unicorn“. Bendra projekto vertė siekia 1,65 mln. Eur. Projektas iš dalies finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemone. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Litgrid“ kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą siūlydama grąžinti vartotojams 2022 m. bendrovės sukauptas perkrovų pajamas. Šios pajamos bus grąžinamos per investicijas į infrastruktūros atnaujinimą ir sinchronizacijos projektus, šių lėšų neįskaičiuojant į 2023 m. ir vėlesnių metų perdavimo tarifą. Tai leis toliau užtikrinti patikimą elektros tinklo veikimą neperkeliant numatytų investicijų ant vartotojų pečių. Rugsėjis 2022 rugsėjo 29 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ baigė tarptautinės jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ ir 330 kV Darbėnų skirstyklos statybos teritorijų planavimo etapą. Pabaigusi šiuos darbus, „Litgrid“ įgyvendino dar dvi Vyriausybės patvirtinto sinchronizacijos veiksmų ir priemonių plano gaires. Spalis 2022 m. spalio 1 d. Lietuvai siekiant ambicingų atsinaujinančios energetikos tikslų ir įgyvendinant Proveržio paketą, Lietuvos elektros perdavimo operatorius „Litgrid“ formuoja Atsinaujinančios energetikos centrą. Specializuotas centras koordinuos naujų atsinaujinančios energetikos elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo. 2022 m. spalio 7d. Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos operatorius „Litgrid“ prisijungė prie tarptautinės viešųjų pirkimų platformos „DevelopmentAid“. Naująja sistema „Litgrid“ padidins tiekėjų konkurenciją ir pritrauks daugiau tarptautinių partnerių, padėsiančių per ateinantį dešimtmetį įgyvendinti infrastruktūros ir tinklo gerinimo projektų už daugiau nei 2 mlrd. Eur. 2022 m. spalio 19 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pradėjo dirbtinio intelekto ir sensorių technologijų, galinčių prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros šalyje, bandymus. Jų metu prie oro linijų įdiegti specialūs prietaisai matuoja oro sąlygas ir prognozuoja galimą linijų pralaidumą. Tikimasi, kad ši technologija ateityje leis per tas pačias elektros oro linijas perduoti maždaug 30 proc. daugiau vėjo ir saulės elektros energijos. Kintamo pralaidumo technologija pirmą kartą Baltijos šalyse įrengta Vakarų Lietuvoje šiuo metu daug apkrautoje 110 kV linijoje, jungiančioje transformatorines Palangoje ir Vydmantuose. Speciali ant linijos atramų įtvirtinta įranga seka oro temperatūrą, vėjo kryptį, vėjo greitį, saulės stiprumą, oro drėgmę ir oro linijos temperatūrą. Surinkta informacija naudojama nuolatiniam oro linijos pralaidumo skaičiavimo modelio tobulinimui. 2022 spalio 21 d. Nepriklausomas „Litgrid“ valdybos narys A. Vilimas pranešė apie savo atsistatydinimą dėl asmeninių priežasčių nuo lapkričio 5 dienos. Lapkritis 2022 m. lapkričio 4 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ atliko planinius kasmetinius techninės priežiūros darbus Lietuvos ir Švedijos elektros jungtyje „NordBalt“. 2022 m. lapkričio 11 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir energijos kaupimo technologijų bendrovės „Fluence“ pilotinis projektas, kuriuo prie perdavimo tinklo buvo prijungta 1 MW baterija nominuotas prestižiniams apdovanojimams. Šįkart praėjusiais metais užbaigtas projektas pateko į „Platts Global Energy Awards“ finalą ir laimėjo apdovanojimą. Pilotinis „Litgrid“ projektas, kuriame panaudota „Fluence“ įranga, yra vienas pirmųjų pasaulyje, kuomet elektros energiją kaupianti baterija tapo sudėtine perdavimo tinklo dalimi – sistemos operatoriaus valdomu įrenginiu. Didžioji dalis šiuo metu perdavimo tinkluose naudojamų energijos kaupiklių priklauso elektros gamintojams ar vartotojams ir nėra plačiai naudojami sistemos valdymui. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 80 Gruodis 2022 m. gruodžio 2 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas Algirdas Juozaponis nusprendė pasitraukti iš „Litgrid“ valdybos ir palikti „EPSO-G“ įmonių grupę, bei nuo sausio pasitraukti iš „EPSO-G“ finansų direktoriaus pareigų. 2022 m. gruodžio 22 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos nariu neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinktas energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris. 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas. 15. ESMINIAI BENDROVĖS 2022 METŲ ĮVYKIAI (https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 ) ĮVYKIAI 12.29 Dėl Audito komiteto nuomonės 12.29 LITGRID AB valdybos pirmininku išrinktas Tomas Varneckas 12.22 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 12.07 2022 m. gruodžio 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas 12.07 Dėl Audito komiteto nuomonės 12.02 LITGRID AB valdybos pirmininkas Algirdas Juozaponis pasitrauks iš „EPSO-G“ įmonių grupės 11.30 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 11.30 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 11.30 LITGRID AB pardavė 39,6 proc. „TSO Holding“ akcijų paketą UAB „EPSO-G“ 11.25 Dėl Audito komiteto nuomonės 11.09 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 11.08 Dėl Audito komiteto nuomonės 11.04 LITGRID AB skelbia 2022 metų devynių mėnesių rezultatus 10.31 LITGRID AB pasirašė sutartis su „Energinet“ ir „Fingrid“ dėl „TSO Holding“ akcijų įsigijimo 10.21 Dėl LITGRID AB valdybos nario Artūro Vilimo atsistatydinimo 09.16 Dėl Audito komiteto nuomonės 09.16 LITGRID AB ketina įsigyti du „TSO Holding“ akcijų paketus iš „Fingrid“ ir „Energinet“ ir 09.05 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 08.16 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 08.12 Dėl Audito komiteto nuomonės 08.04 LITGRID AB skelbia pirmojo 2022 m. pusmečio rezultatus 07.27 Dėl Audito komiteto nuomonės 07.25 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 07.12 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 06.17 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 06.13 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 06.09 Nasdaq renginys „Vadovas susitinka su investuotojais 2022" 05.25 Dėl Audito komiteto nuomonės 05.20 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 05.05 Dėl 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris projektavimo ir rangos darbų sutarties 05.05 LITGRID 2022 m. 3 mėnesių veiklos rezultatai 05.02 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 81 04.22 Dividendų ex-diena 04.22 LITGRID AB 2021 m. dividendų mokėjimo tvarka 04.20 Eiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 04.08 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 04.08 Gautas UAB „EPSO-G“ pasiūlymas dėl LITGRID AB valdybos narių nominavimo 03.25 Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 03.18 LITGRID AB skelbia 2021 m. audituotų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą 02.08 Dėl papildomo susitarimo prie Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties 02.04 LITGRID AB 2021 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos Bendrovės finansinės ataskaitos 02.04 Dėl Audito komiteto nuomonės 02.02 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 01.11 Dėl Audito komiteto nuomonės 01.11 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 16. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS 2023 m. vasario 3 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė atnaujintą bendrovės strategiją iki 2030 metų. Be anksčiau numatytų tikslų joje skiriamas dėmesys atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų lūkesčiams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimui ir klientų pasitenkinimo didinimui. 2021 metais patvirtintoje ir 2023 m. atnaujintoje strategijoje išlieka strateginių sinchronizacijos, jūrinio vėjo energetikos projektų įgyvendinimo, duomenų atvėrimo ir finansų tvarumo tikslai. 17. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS „Litgrid“ laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta „Litgrid“ valdybos pilna apimtimi 2017 m. spalio 23 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas „Litgrid“ yra užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo: „Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai: Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas) Vykdoma Teisinis statusas, jeigu „Litgrid“ AB pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi Neaktualu Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę Vykdoma Veiklos tikslai, vizija ir misija Vykdoma Struktūra Vykdoma Vadovo duomenys Vykdoma METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 82 2 Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis. Valdybos pirmininko ir narių duomenys Vykdoma Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys Neaktualu Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys Neaktualu Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) „Litgrid“ AB įstatiniame kapitale Vykdoma Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus Vykdoma Jei „Litgrid“ AB yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai Vykdoma „Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Litgrid“ AB metinis pranešimas, taip pat „Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Litgrid“ AB interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo Vykdoma „Litgrid“ AB tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Litgrid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Vykdoma „Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.”Litgrid“ .eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai: „Litgrid“ AB įstatai Vykdoma Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi Vykdoma Atlyginimų politika, apimanti „Litgrid“ AB vadovo darbo užmokesčio ir „Litgrid“ AB sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą. Vykdoma „Litgrid“ AB metiniai ir tarpiniai pranešimai Vykdoma Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados Vykdoma Duomenų viešinimas atliekamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką Vykdoma Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti Vykdoma „Litgrid“ AB apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus Vykdoma „Litgrid“ AB rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį Vykdoma „Litgrid“ AB be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą Vykdoma „Litgrid“ AB metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama 1 : Trumpas „Litgrid“ AB verslo modelio aprašymas Vykdoma Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai Vykdoma Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai Vykdoma Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai Vykdoma Specialiųjų įpareigojimų vykdymas Vykdoma Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus Vykdoma „Litgrid“ AB taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas Vykdoma Dividendų politikos įgyvendinimas Vykdoma METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 83 17. PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI Akcinė bendrovė „Litgrid“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka „Litgrid“ AB priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje. 1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema. Atlyginimų politikos įgyvendinimas Vykdoma Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius Vykdoma VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais Vykdoma Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai Neaktualu „Litgrid“ AB tarpiniame pranešime pateikiama ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu Vykdoma METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 84 Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovautis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų. Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra: Visuotinis akcininkų susirinkimas; Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“); Grupės mastu veikiantys komitetai: atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių); audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių); generalinis direktorius. Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina audito pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui priemonių planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas. Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas. Šiuo metu „Litgrid“ galiojančios veiklos politikos skelbiamos interneto puslapyje www.litgrid.eu. Struktūrizuota lentelė: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. TAIP Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, jų sprendimo projektus bei apie priimtus sprendimus, lietuvių ir anglų kalba. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. TAIP Bendrovės įstatų 13-15 p. numatyta, kad visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 85 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. TAIP Žr. 1.2. punktą. Taip pat Bendrovės įstatų IV skyriuje yra numatytos akcininkų teisės ir pareigos. 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. TAIP Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti atvejai, kuomet dėl Bendrovės turto perleidimo priima sprendimą Valdyba su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. TAIP Kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, Bendrovės internetiniame tinklalapyje yra pateiktos bendrosios akcininkų teisės. 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. TAIP Žr. 1.1. punktą. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. NE Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog nebus dalyvaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis. Kol kas poreikio balsuoti elektroninėmis ryšių priemonėmis nėra. Akcininkams paprašius, būtų svarstoma dėl tokios balsavimo galimybės įdiegimo. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 86 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis. Informacija apie siūlomą išrinkti kolegialaus organo narį viešai nėra skelbiama, tačiau standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog papildomai su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, bendruoju balsavimo biuleteniu akcininkai gali susipažinti “Litgrid“ AB patalpose, registruotu buveinės adresu, nurodytomis konkrečiomis valandomis. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 2 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. TAIP/NE Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. 2. Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 87 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Neaktualu - 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu - 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 3 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu - 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu - 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu - 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu - 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu - 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu - 3 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 88 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu - 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu - 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu - 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu - 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. TAIP Bendrovės įstatų 36 p. nurodyta, kad Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. TAIP Bendrovės įstatų 7.3. punkte nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. TAIP Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje. Taip pat, atskirais sprendimais valdyba paveda generaliniam direktoriui teikti reguliarias ataskaitas apie valdybos sektinus rodiklius METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 89 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS (pvz. Bendrovės strategiją, veiklos planą, biudžetą ir pan.). 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 4 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. TAIP Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui: - vidaus auditas atskaitingas valdybai, kuri formuojama iš išorinių narių (2 nariai nepriklausomi); - audito komitetas formuojamas iš daugumos nepriklausomų narių, kam taip pat atskaitingas vidaus auditas; bendrovėje galioja Etikos ir elgesio kodeksas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politika ir kt. 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. TAIP Bendrovės įstatų 54 p. numatyta, kad Bendrovės generalinį direktorių skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Bendrovės įstatų 56 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas 4 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 90 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo. 3.2. Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. TAIP Bendrovės valdybos narių atranka vykdoma pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje (toliau – Interesų valdymo politika) įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei, siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 91 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. TAIP Nurodyta informacija skelbiama ir atnaujinama Bendrovės internetiniame tinklalapyje. Metiniame pranešime papildomai ši informacija nėra kartojama, tačiau metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie valdybos pirmininką, generalinį direktorių ir vyriausiąjį finansininką ir Vidaus audito padalinio vadovą. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. TAIP Valdybos nariai supažindinami pirmo posėdžio metu pristatant Bendrovės struktūrą bei veiklą. Pasidalinama pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. TAIP Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. TAIP Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtinta Bendrovės įstatų 46 p. - valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės protokoluose yra fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 92 nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 5 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. TAIP Bendrovės interneto tinklalapyje, tiek metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės įstatų 34 p. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas savo sprendimu gali nustatyti, kad valdybos nariams turi būti mokamas atlygis. 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. TAIP Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas. Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovės valdybą. Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. 5 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 93 Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. TAIP Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime. 4. Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. TAIP Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pradžioje pasitvirtina einamųjų metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui). METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 94 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. TAIP Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio posėdžio. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 95 5. Principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 6 . TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. TAIP 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Žr. 5.1.1. p. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. TAIP UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į 6 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 96 kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. TAIP Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai EPSO-G interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. TAIP Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 97 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. TAIP UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: - padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse; - teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; - teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą; teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. TAIP Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata nėra praktiškai aktuali šiuo metu, nes valdyboje nėra Bendrovės darbuotojų. 5.3. Atlygio komitetas. 5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. TAIP Žr. 5.2.1. punktą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 98 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 7 . TAIP UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: - vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą; - atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; - užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą; vertina sandorius su susijusiomis šalimis. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. TAIP Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti 7 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 99 rekomendacijas UAB „EPSO- G“ įmonių grupės valdyboms. Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą. Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB „EPSO- G“ įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai. 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie TAIP Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 57-58 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 100 tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje. 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. TAIP Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politika bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų veiklos vertinimo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. TAIP Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. TAIP Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. TAIP / NE UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 101 išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu Įmonėje nėra taikomos tokios schemos. 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. TAIP Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonėje nėra taikomos tokios schemos. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 102 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. TAIP Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijos, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. TAIP Žr. 8.1. ir 8.2. punktus. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. NE Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiamas Bendrovės Etikos ir elgesio kodeksas, kuriame numatyti pasitikėjimo linijos kontaktai. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. Planuojama artimiausiu metu sukurti sistemą, leidžiančią informaciją teikti grupės mastu veikiančiam audito komitetui. METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 103 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje nurodyta informacija atskleidžiama Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; TAIP 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; TAIP 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; TAIP 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; TAIP 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; TAIP 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; TAIP 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); TAIP 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; TAIP 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. TAIP 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. TAIP Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje atskleidžiama ši informacija. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. TAIP Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 104 Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. TAIP Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. TAIP Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandidatūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. TAIP Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO- G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai dalyvauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi audito komitetas teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius. BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 105 Pastabos 2022-12-31 2021-12-31 TURTAS Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 5 5 484 4 952 Materialusis turtas 6 361 718 338 051 Naudojimosi teise valdomas turtas 7 5 592 4 509 Investicijos į bendrai valdomą įmonę 45 - Atidėtojo pelno mokesčio turtas 25 11 085 18 994 Finansinis turtas 9 - 781 Ilgalaikio turto iš viso 383 924 367 287 Trumpalaikis turtas Atsargos 10 3 7 Išankstiniai apmokėjimai 1 622 1 127 Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 11 61 080 50 463 Prekybos gautinos sumos 12 2 558 10 200 Kitos gautinos sumos 13 892 9 969 Avansu sumokėtas pelno mokestis 25 28 598 - Suteiktos paskolos 8 232 008 43 594 Kitas finansinis turtas 14 7 361 5 359 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 15 499 1 819 Trumpalaikio turto iš viso 334 621 122 538 TURTO IŠ VISO 718 545 489 825 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 16 146 256 146 256 Akcijų priedai 16 8 579 8 579 Privalomasis rezervas 17 14 626 14 626 Kiti rezervai 17 47 003 32 034 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 17 ( 49 484) 20 013 Nuosavo kapitalo iš viso 166 980 221 508 Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos 20 34 285 51 452 Nuomos įsipareigojimai 21 5 299 4 414 Perkrovų valdymo įplaukos 22 64 095 88 267 Atidėjiniai 23 941 352 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 24 34 392 2 270 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 139 012 146 755 Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 20 6 143 14 225 Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis 21 403 180 Prekybos skolos 26 70 146 59 454 Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis 22 287 400 20 820 Gauti išankstiniai apmokėjimai 27 35 506 10 328 Mokėtinas pelno mokestis - 3 162 Atidėjiniai 23 648 2 507 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 28 12 307 10 886 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 412 553 121 562 Įsipareigojimų iš viso 551 565 268 317 NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 718 545 489 825 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 106 KONFIDENCIALI INFORMACIJA Pastabos 2022 2021 Pajamos Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 29 418 953 267 258 Kitos pajamos 30 1 355 3 330 Dividendų pajamos 43 307 Pajamų iš viso 420 351 270 895 Veiklos sąnaudos Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos 31 ( 203 588) ( 91 007) Elektros energijos papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos 31 ( 111 633) ( 61 860) Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos 31 ( 99 576) ( 40 165) Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos ( 5 309) ( 1 428) Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6,7 ( 20 582) ( 21 337) Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos ( 15 601) ( 12 365) Remontų ir priežiūros sąnaudos ( 8 771) ( 8 058) Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos ( 2 214) ( 1 952) Transporto sąnaudos ( 301) ( 190) Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos ( 461) ( 127) Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas 55 97 Investicijų vertės sumažėjimas 9 - ( 307) Kitos sąnaudos ( 9 833) ( 7 364) Veiklos sąnaudų iš viso ( 477 814) ( 246 063) Veiklos pelnas (nuostoliai) ( 57 463) 24 832 Finansinės veiklos pajamos 63 21 Finansinės veiklos sąnaudos ( 947) ( 752) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą ( 58 347) 24 101 Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 25 16 772 ( 9 576) Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 25 ( 7 909) 5 488 Pelno mokesčio iš viso 8 863 ( 4 088) Grynasis pelnas (nuostoliai) ( 49 484) 20 013 Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą - - Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso ( 49 484) 20 013 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais) ( 0,098) 0,040 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 107 KONFIDENCIALI INFORMACIJA Akcijų Privalomasis Nepaskirsty- Kapitalas priedai rezervas Kiti rezervai tasis pelnas Viso Likutis 2021 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 14 626 23 144 25 432 218 037 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos - - - - 20 013 20 013 (sąnaudos) Pervesta į rezervus 17 - - - 8 890 ( 8 890) - Dividendai 18 - - - - ( 16 542) ( 16 542) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 14 626 32 034 20 013 221 508 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 14 626 32 034 20 013 221 508 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos - - - - ( 49 484) ( 49 484) (sąnaudos) Pervesta į rezervus 17 - - - 14 969 ( 14 969) - Dividendai 18 - - - - ( 5 044) ( 5 044) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 14 626 47 003 ( 49 484) 166 980 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 108 KONFIDENCIALI INFORMACIJA Pastabos 2022 2021 Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) ( 49 484) 20 013 Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 5,6,7 20 582 21 337 Finansinio turto vertės sumažėjimas - 307 Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) ( 55) ( 97) Finansinio turto pardavimo nuostolis 9 121 - Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 25 ( 8 863) 4 088 (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo 461 127 Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: Palūkanų pajamos ( 20) ( 11) Palūkanų sąnaudos 678 749 Dividendų pajamos ( 43) ( 307) Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) 226 ( 7) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: ( 22 423) ( 28 210) Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) 726 ( 9) sumažėjimas Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų 22 456 39 583 išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) Kito finansinio turto pasikeitimas ( 2 002) 21 161 (Sumokėtas) pelno mokestis ( 14 987) ( 12 351) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (52 627) 66 373 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) ( 74 157) ( 57 457) Gautos dotacijos 19 72 086 22 496 Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms 8 ( 188 414) ( 43 594) Susigrąžintos paskolos 8 - 1 000 Gautos perkrovų valdymo įplaukos 22 272 502 44 505 Bendros įmonės įsigijimas 1 ( 45) - Gautos palūkanos - 29 Gauti dividendai 43 307 Įsigytas finansinis turtas 9 ( 13 090) - Perleistas finansinis turtas 9 13 786 - Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 82 711 (32 714) Finansinės veiklos pinigų srautai Sugrąžintos paskolos ( 25 249) ( 14 225) Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas 21 ( 362) ( 333) Sumokėtos palūkanos ( 757) ( 817) Išmokėti dividendai ( 5 036) ( 16 498) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai ( 31 404) (31 873) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) ( 1 320) 1 786 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 15 1 819 33 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 15 499 1 819 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 109 1. Bendroji informacija LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius , Lietuva. Bendrovė įsteigta AB „Lietuvos energija“ atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383. LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą . Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energijos perdavimo veiklos licenciją. Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje , sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo: Įmonės akcininkai Turimų akcijų Turimų akcijų skaičius skaičius (proc.) UAB „EPSO-G“ 491 736 153 97,5 Kiti akcininkai 12 595 227 2,5 Iš viso: 504 331 380 100,0 Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. Bendrovės investicijas į bendrai valdomą įmonę sudarė: Valdomų akcijų Valdomų akcijų Įmonės buveinės dalis 2022 m. dalis 2021 m. Įmonė adresas gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Elektros energetinės sistemos saugumo Pagrindinė veikla Baltic RCC OÜ Kadaka tee 42, EE- 33,33 proc. - ir patikimumo paslaugų tiekimas bei 12915 Tallinn Eesti koordinavimas Baltijos tarp regiono perdavimo tinklo operatorių Bendrovės darbuotojų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 389 (2021 m. gruodžio 31 d. - 335). 2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.: 2.1 Rengimo pagrindas Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir juos atitinka. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 110 Pinigų srautų ataskaita yra rengiama netiesioginiu būdu. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2023 m. kovo 16 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus: a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK: „Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“ – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau). • Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių. • 37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį. • 3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Taip pat buvo patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37-ajame TAS. • 9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą. • Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį su nuomos paskatų apskaita. • 1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. • Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo. Bendrovės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ - 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. 2020 m. gegužės mėn. paskelbta 16-ojo TFAS pataisa, numatanti neprivalomą praktinę priemonę (išimtį), leidžiančią nuomininkams nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida, dėl kurios buvo sumažinti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau mokėtini nuomos mokesčiai, buvo nuomos pakeitimas. 2021 m. kovo 31 d. paskelbta pataisa buvo pratęsta šios praktinės priemonės (išimties) galiojimo data nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Bendrovės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovei su COVID-19 susijusios nuolaidomis netaikomos. b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko: 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 111 pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. Pataisoje pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, kad bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai. Be to, 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Bendrovės vadovybė numato peržiūrėti pateikiamus apskaitos politikos atskleidimus. 8-ojo TAS pataisos – „Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. Šiuo metu Bendrovės vadovybė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Anksčiau egzistavo tam tikras neaiškumas dėl to, ar išimtis taikoma tokiems sandoriams kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai, t. y. sandoriams, kuriems pripažįstamas tiek turtas, tiek įsipareigojimai. Pataisomis patikslinama, kad išimtis nėra taikoma ir kad ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių. Pataisomis reikalaujama, kad įmonės pripažintų atidėtąjį pelno mokestį nuo sandorių, iš kurių pirminio pripažinimo metu atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir įskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos. Šiuo metu bendrovės vadovybė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. „Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., pakeistas 2021 m. sausio 1 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti draudimo įmonių, kurios priešingu atveju būtų panašios, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudikų turimas perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. 17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau), 17-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gruodžio 9 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos apima įvairius patikslinimus, kuriais siekiama palengvinti 17-ojo TFAS taikymą, supaprastinti kai kuriuos standarto reikalavimus ir perėjimą prie standarto taikymo. Bendrovės vadovybės vertinimu 17-asis TFAS neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos. 2.2 Parduoti laikomas turtas Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Bendrovė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas. Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai. 2.3 Investicijos į bendrai valdomą įmonę Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas. 2.4 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 112 Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Pirmojo perkainojimo metu buvo įvertintas kiekvienas turto objektas ir jame esantis turto vienetas, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Turto vertės padidėjimas paskirstomas proporcingai kiekvieno turto vieneto likutinei vertei, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį, eliminuojant kapitalizuotas palūkanas, naujų vartotojų lėšomis nuo 2015 iki 2018 metų apskaitytą turtą kaip pajamas, turtą, nusidėvėjusį iki likvidacinės vertės, mažinant turto vienetų sukauptą ankstesnių metų vertės sumažėjimą. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Turto vertės sumažėjimas paskirstomas proporcingai kiekvieno turto vieneto likutinei vertei, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį, eliminuojant kapitalizuotas palūkanas, naujų vartotojų lėšomis nuo 2015 iki 2018 metų apskaitytą turtą kaip pajamas, turtą, nusidėvėjusį iki likvidacinės vertės, mažinant sukauptą ankstesnių metų vertės padidėjimą, kuris buvo apskaitytas kaip perkainavimo rezervas. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną. Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įsigijimo vertę sumažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Ilgalaikis nematerialusis turtas Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra. Nusidėvėjimas ir amortizacija Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą, įstatyminius servitutus ir perdavimo tinklo apsaugos zonų nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 113 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie: Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) Pastatai 20 – 75 Statiniai ir mašinos: - Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai 30 - Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių: - 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos 40 – 55 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai 30 – 35 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai 35 - elektros ir ryšių įtaisai 20 – 25 - elektros įrenginiai, iš jų: 15 – 35 - relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai 15 – 35 - technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai 8 - kiti įrenginiai 5 – 20 Kitas materialusis turtas: - kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 3 – 10 - inventorius, įrankiai 4 – 10 Nematerialusis turtas, iš kurio 3 – 4 -Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos Neamortizuojama Įstatyminių servitutų ir perdavimo tinklo apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis nustatytomis zonomis nėra apribota laike. Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos. 2.5 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio). Nematerialiam turtui, kurio naudingas tarnavimo laikas yra neapibrėžtas, Bendrovė kasmet įvertina atsiperkamąją vertę, kad būtų galima įvertinti šio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). 2.6 Finansinis turtas Taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“ Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas: - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 114 - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų. Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia: Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte Pinigai ir jų ekvivalentai – Bendrovės sąskaitose bankuose esantys pinigai ir jų ekvivalentai įvairia valiuta, kuriais Bendrovė gali disponuoti be apribojimų. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios yra lengvai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami Bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas Bendrovė turėjo nuosavybės vertybinių popierių finansinio turto, kurį pasirinko klasifikuoti tikrosios vertės per bendrąsias pajamas kategorijoje. Faktinių palūkanų metodas Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu bendrųjų pajamų ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 115 atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. Tikėtini kredito nuostoliai Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę). Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu. Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu. Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius: a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka; c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka; f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 116 Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai: - baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; - Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba - Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę: - jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; - jei Bendrovė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą. Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė. 2.7 Atsargos Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Tos atsargos, kurias yra privaloma laikyti rezerve ir vadovybė nesitiki jų sunaudoti per įprastinį Bendrovės veiklos ciklą ar 12 mėn., klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas. Rezervinėms atsargoms, kurios klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, Bendrovė skaičiuoja nusidėvėjimą. Taikomas nusidėvėjimo normatyvas atspindi tokių atsargų tikėtiną naudingą tarnavimo laikotarpį. 2.8 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.6 punkte. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Prekybos skolos Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 117 2.9 Dividendų paskirstymas Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai. Jeigu nuosavybės priemonių turėtojams (kaip nurodyta 32-ajame TAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas ir pateikimas“) dividendai pripažįstami ir paskelbiami po finansinės būklės ataskaitos datos, Bendrovė neturi pripažinti šių dividendų kaip įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitos dieną. Jeigu dividendai pripažįstami ir paskelbiami po finansinės būklės ataskaitos datos, bet prieš tai, kai vadovybė įgaliota finansines ataskaitas paskelbti, tada dividendai finansinės būklės ataskaitos datą nėra pripažįstami įsipareigojimu, nes pagal 37-ąjį TAS jie neatitinka dabartinio įsipareigojimo kriterijų. Tokie dividendai atskleidžiami aiškinamajame rašte, remiantis 1-uoju TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“. 2.10 Užsienio valiuta Bendrovės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, nacionaline valiuta - eurais. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti. Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius). 2.11 Dotacijos Dotacijos, susijusios su turtu Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento. Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas. Dotacijos, susijusios su pajamomis Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas. 2.12 Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas Gamintojų prijungimas apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažįstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 118 Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis. 2.13 Nuomos įsipareigojimai Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima: - fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; - kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos; - sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; - pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos; - baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas: - padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis; - sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais; - pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais. Peržiūrėta diskonto norma Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste. Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą. Nepakeista diskonto norma Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais. Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius. Nuomos pakeitimai Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos: - dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir - atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes. Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Bendrovė: - paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje; - nustato pakeistos nuomos terminą; ir - pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 119 Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą: - sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais; - atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų. Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. 2.14 Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. 2.15 Išmokos darbuotojams (a) Socialinio draudimo įmokos Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms. (b) Premijų planai Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą. (c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir LITGRID AB Kolektyvinę sutartį priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą. 2.16 Perkrovų valdymo įplaukos Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo susiformuoja skirtingos elektros rinkos kainos Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų“, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos šia prioriteto tvarka: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t. y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos balansavimo ir/ar disbalanso elektros energijos kainos. b) išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai, tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Žemė 99 metai Transporto priemonės nuo 2 iki 4 metų Pastatai nuo 2 iki 3 metų Kitas ilgalaikis materialusis turtas nuo 2 iki 3 metų BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 121 Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Šias Bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija, perkrovų, naujų vartotojų prijungimo, VIAP ir kitos su elektros energijos perdavimu ir sisteminėmis paslaugomis susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo VIAP ir kitos susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t. y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2.12 pastaba). Pripažindama kitas su elektros energijos perdavimu ir sisteminėmis paslaugomis susijusias pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti. Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos VERT nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama VERT patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas, t. y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį. Bendrovė perka sistemines paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal VERT nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis sisteminių paslaugų teikėjas. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugų (VIAP) lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato VERT. Bendrovė VERT skirtas VIAP lėšas apskaito kaip dotacijas, susijusias su pajamomis, nes jos skiriamos elektros gamintojų, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, suteiktų paslaugų negautoms pajamoms kompensuoti. Minėtos dotacijos pripažįstamos pajamomis: - VERT Bendrovei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą. - VERT Bendrovei paskyrus VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, pajungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu. Kitos pajamos Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, įskaitant statomą ilgalaikį materialųjį turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas. Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina, nei netikėtina , kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažįstami atidėjiniai. Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 122 Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos. 2.21 Skolinimosi kaštai Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės. Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje kai patiriami. 2.22 Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokestis Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2022 ir 2021 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai. Atidėtasis pelno mokestis Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. 2.23 Vienai akcijai tenkantis pelnas Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 123 2.24 Susijusios šalys Šalis yra susijusi, jeigu ji: a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo: 1) kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą; 2) turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba 3) yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų: 1) ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis); 2) vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė); 3) abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės; 4) vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė; 5) ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja a punkte nurodytas asmuo; 6) a punkto 1) papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų; 7) Ūkio subjektas arba bet kuris grupės, kuriai jis priklauso, narys teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui arba ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiajai įmonei. 2.25 Neapibrėžtumai Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. 2.26 Pobalansiniai įvykiai Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga. 2.27 Tarpusavio užskaitos Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja. 2.28 Tikrosios vertės vertinimas Tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris sudaromas arba: pagrindinėje to turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – to turto ar įsipareigojimo pačioje palankiausioje rinkoje. Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei prieinama. Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų. Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai. Bendrovė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų. Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: 1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose; 2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę; BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 124 3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę. Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas: finansinis turtas (2.6 ir 9 pastabos) ir ilgalaikis materialusis turtas (2.4 ir 6 pastabos). Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti. 3. Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau. Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertės atitikimo tikrajai vertei patikrinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui), įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką. Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Perkrovų valdymo įplaukos ir atidėtojo pelno mokesčio turtas Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.16 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943 „Dėl elektros energijos vidaus rinkos“. Remiantis VERT sprendimu ir Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2022 m. gruodžio 31 d. bus panaudotas: 1) 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui, pripažįstant 142,3 mln. Eur perdavimo pajamomis 2023 metais; 2) Su VERT suderintų Sinchronizacijos projektų finansavimu. Dėl perkrovų valdymo įplaukų, gautų 2014-2017 m., apmokestinimo pelno mokesčiu jų gavimo metu susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų įplaukomis įsigyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu. Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat mokėtiną pelno mokestį. Perkrovų valdymo įplaukos, gautos nuo 2018 m., apmokestinamos pelno mokesčiu perkrovų valdymo įplaukų panaudojimo metu, todėl skirtumo tarp finansinės ir mokestinės apskaitos neatsiranda (25 pastaba). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 125 4. Karo Ukrainoje įtaka pagrindiniams apskaitiniams vertinimams ir prielaidoms 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainos valstybę. Karo įtaka Bendrovės 2022 m. finansiniams rezultatams pasireiškė tuo, jog dėl išaugusių rinkoje elektros energijos kainų ženklai padidėjo Bendrovės patiriamos technologinių nuostolių sąnaudos. Pažymėtina, jog šis poveikis trumpalaikis, nes reguliatorius vėlesniais periodais patirtus nuostolius kompensuos. Taipogi, rangovams nebenaudojant medžiagų ar detalių importuojamų iš Rusijos, Baltarusijos arba Ukrainos, karo įtakoje padidėjo kai kurių investicinių projektų vertės. Padidėjusį investicinių lėšų poreikį Bendrovė, be kitų finansavimo šaltinių, finansuoja ir aukštų elektros energijos rinkos kainų įtakoje ženkliai išaugusiomis perkrovų valdymo įplaukomis. Ateityje, karo įtaka galėtų pasireikšti, jei būtų atsijungta nuo BRELL žiedo. Šiuo atveju, tikėtina, galėtų išaugti papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos. Tačiau, jei taip ir atsitiktų, poveikis Bendrovės finansiniams rodikliams būtų trumpalaikis, nes patirtos didesnės papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos, kaip ir dabar patiriamos didesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos, būtų kompensuojamos įtraukiant jas į vėlesnių metų reguliuojamų paslaugų kainas. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 126 5. Ilgalaikis nematerialusis turtas Įstatyminiai Kitas servitutai ir Patentai ir Programinė nematerialusis apsaugos licencijos įranga turtas zonos Iš viso 2020 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 600 127 7 087 3 674 11 488 Sukaupta amortizacija ( 489) ( 38) ( 4 713) - ( 5 240) Likutinė vertė 111 89 2 374 3 674 6 248 Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 111 89 2 374 3 674 6 248 Įsigijimai 21 - 1 025 - 1 046 Perklasifikavimas į (iš) IMT - 37 - - 37 Perklasifikavimas tarp grupių 4 178 ( 182) - - Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - ( 1 188) ( 1 188) Amortizacija ( 75) ( 57) ( 1 059) - ( 1 191) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 61 247 2 158 2 486 4 952 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 625 342 7 930 2 486 11 383 Sukaupta amortizacija ( 564) ( 95) ( 5 772) - ( 6 431) Likutinė vertė 61 247 2 158 2 486 4 952 Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 61 247 2 158 2 486 4 952 Įsigijimai 86 - 2 546 - 2 632 Nurašymai - - ( 298) - ( 298) Perklasifikavimas į (iš) IMT - - 89 - 89 Perklasifikavimas tarp grupių 239 - ( 239) - - Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - ( 795) ( 795) Amortizacija ( 70) ( 85) ( 941) - ( 1 096) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 316 162 3 315 1 691 5 484 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 950 342 10 028 1 691 13 011 Sukaupta amortizacija ( 634) ( 180) ( 6 713) - ( 7 527) Likutinė vertė 316 162 3 315 1 691 5 484 Įstatyminių servitutų turtas 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 1 100 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. - 840 tūkst. Eur), o apsaugos zonų turtas 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 591 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. - 1 646 tūkst. Eur). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 127 6. Ilgalaikis materialusis turtas Kitas Statiniai ir materialusis Nebaigta ilgalaikis Žemė Pastatai mašinos turtas statyba Iš viso 2020 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 908 18 907 312 238 13 594 24 009 369 656 Sukaupta amortizacija - ( 1 020) ( 32 994) ( 3 700) - ( 37 714) Sukauptas vertės sumažėjimas - - ( 233) - - ( 233) Likutinė vertė 908 17 887 279 011 9 894 24 009 331 709 Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 908 17 887 279 011 9 894 24 009 331 709 Įsigijimai - 54 903 778 51 242 52 977 Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis - - - - 3 641 3 641 - - ( 1 965) - - ( 1 965) Nurašymai Perklasifikavimas į atsargas - - - ( 171) 47 ( 124) Perklasifikavimas į INT - - - - ( 37) ( 37) Perklasifikavimas tarp grupių ( 388) 1 823 23 883 1 063 ( 26 381) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu - ( 54) ( 958) ( 74) - ( 1 086) turtu Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - ( 27 210) ( 27 210) Nusidėvėjimas - ( 551) ( 17 379) ( 1 924) - ( 19 854) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 520 19 159 283 495 9 566 25 311 338 051 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 520 20 731 333 194 15 189 25 311 394 945 Sukaupta amortizacija - ( 1 572) ( 49 466) ( 5 623) - ( 56 661) Sukauptas vertės sumažėjimas - - ( 233) - - ( 233) Likutinė vertė 520 19 159 283 495 9 566 25 311 338 051 Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 520 19 159 283 495 9 566 25 311 338 051 Įsigijimai - - 1 092 804 54 318 56 214 Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis - - - - 18 225 18 225 Nurašymai - - ( 1 299) - - ( 1 299) Perklasifikavimas į atsargas - - - ( 71) - ( 71) Perklasifikavimas į INT - - - - ( 89) ( 89) Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse - - ( 4 878) ( 465) 5 343 - Perklasifikavimas tarp grupių - 656 11 782 1 091 ( 13 529) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu - - ( 914) - ( 50) ( 964) turtu Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - ( 29 182) ( 29 182) Nusidėvėjimas - ( 640) ( 16 599) ( 1 928) - ( 19 167) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 520 19 175 272 679 8 997 60 347 361 718 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 520 21 387 338 384 16 517 60 347 437 155 Sukaupta amortizacija - ( 2 212) ( 65 705) ( 7 520) - ( 75 437) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - - - - Likutinė vertė 520 19 175 272 679 8 997 60 347 361 718 Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 128 Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT): 2022 2021 Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 4 547 906 Sumokėti avansai už IMT per periodą 23 056 6 828 Perkelta į nebaigtą statybą ( 4 831) ( 3 187) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 22 772 4 547 Bendrovėje kapitalizuotų palūkanų suma per laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 36 tūkst. Eur (per laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 46 tūkst. Eur). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma per laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,46 proc. (per laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,14 proc.). Per 2022 m. perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 56,2 mln. Eur, iš jų 41 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 59 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei įmonės veiklos užtikrinimui (2021 m. didžiausios investicijos patirtos strateginiuose valstybinės reikšmės projektuose apie 62 proc. ir perdavimo elektros tinklo atstatymo ir modernizavimo projektuose apie 26 proc.). Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte. Bendrovė paskutinį kartą ilgalaikį materialųjį turtą perkainojo 2018 m. gruodžio 31 d., jis buvo atliktas vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Per 2022 m. reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai įtakoti turto vertę, priimta nebuvo. Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą ir nustatė, kad turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitinka jo tikrąją vertę. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.28), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Bendrovė turto tikrąją vertę 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovės veikla yra reguliuojama. Turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusi su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusi su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijos į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams. 2022 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos: • Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo laikotarpį optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos į optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpį atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte. Be to, atsižvelgiant į prieinamus finansavimo šaltinius ir siekiant išlaikyti tvarų Bendrovės įsiskolinimo lygį, investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų lygį. • Investicijų dydžiai iki 2031 m. imami iš pagal faktinius duomenis pakoreguoto dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros investicijos. • Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 94 proc. • 2023-2025 m. pinigų srautuose įvertintas 2021-2022 m. skirtumas tarp leistinos ir faktinės perdavimo investicijų grąžos, įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą, kuriuo didinama leistina investicijų grąža (reguliacinis nuostolis grąžintinas per didesnę perdavimo kainą ir pajamas), ir papildomų (sisteminių) paslaugų rezultato, viršijančio VERT leistiną dydį, grąžinimas tinklų naudotojams (mažesnė papildomų paslaugų dedamoji ir pajamos). • Investicijų grąžos norma (ROI iki mokesčių) 2023-2026 m. - 4,09 proc. (atitinka 3,48 proc. po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 5,5 proc. (atitinka WACC po mokesčių 4,68 proc.). 2021 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose - investicijų grąžos norma (ROI iki mokesčių) 2022-2026 m. - 4,03 proc. (atitinka 3,42 proc. po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 4,09 proc. (atitinka WACC po mokesčių 3,48 proc.). BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 129 • Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,68 proc. (2021 m gruodžio 31 d. Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,48 proc.). 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 417 269 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 150 653 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais. Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, neįtraukiant išankstinių apmokėjimų, tačiau įskaitant dotacijas, ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d.: Kitas ilgalaikis Statiniai ir materialusi Nebaigta Žemė Pastatai mašinos s turtas statyba Iš viso 2022 m. gruodžio 31 d. 520 19 175 272 679 8 997 37 575 338 946 2021 m. gruodžio 31 d. 520 19 159 283 495 9 566 20 764 333 504 Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 354 323 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 334 322 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis: 2022 2021 Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 334 322 315 178 Įsigijimai 30 146 28 296 Nusidėvėjimas ( 9 889) ( 9 141) Nurašymas ( 256) ( 11) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 354 323 334 322 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 130 7. Naudojimosi teise valdomas turtas Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 2-4 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo, nutraukimo anksčiau termino tikimybę. Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos. Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro: Kitas ilgalaikis Transporto materialusis Žemė Pastatai priemonės turtas Viso 2020 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 714 127 5 353 Sukauptas nusidėvėjimas ( 90) - ( 370) ( 98) ( 558) Likutinė vertė 4 375 47 344 29 4 795 Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 4 375 47 344 29 4 795 Įsigijimai - - 6 - 6 Nusidėvėjimas ( 45) ( 16) ( 202) ( 29) ( 292) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 4 330 31 148 - 4 509 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 720 127 5 359 Sukauptas nusidėvėjimas ( 135) ( 16) ( 572) ( 127) ( 850) Likutinė vertė 4 330 31 148 - 4 509 Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 4 330 31 148 - 4 509 Įsigijimai - - 1 402 - 1 402 Nurašymai - - ( 661) ( 127) ( 788) Nusidėvėjimas ( 45) ( 16) ( 258) - ( 319) Nusidėvėjimas (nurašymai) - - 661 127 788 Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 4 285 15 1 292 - 5 592 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 1 461 - 5 973 Sukauptas nusidėvėjimas ( 180) ( 32) ( 169) - ( 381) Likutinė vertė 4 285 15 1 292 - 5 592 2022 metais viešojo konkurso būdu, taikant žaliųjų pirkimų kriterijus, buvo išsinuomotos transporto priemonės. 8. Suteiktos paskolos 2022-12-31 2021-12-31 Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį) 232 008 43 594 Apskaitinė vertė 232 008 43 594 Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį (su fiksuota 0% palūkanų norma), kuria numatoma galimybė laikinai panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. Sutarties terminas buvo numatytas iki 2022 m. vasario 26 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui. Sutartis 2022 m. buvo pratęsta iki 2023 m. vasario 26 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 20 d. taikoma fiksuota palūkanų norma. 2023 m. vasario 26 d. sutartis buvo pratęsta ( 41 pastaba). Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB „EPSO-G“ disponavimui, finansinės būklės ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 131 9. Finansinis turtas Bendrovės finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per bendrąsias pajamas, sudarė TSO Holding AS akcijos: 2022 2021 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 781 1 089 Įsigytas finansinis turtas 13 090 - Perleistas finansinis turtas ( 13 871) - Vertės sumažėjimo pasikeitimas - ( 308) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. - 781 * perleidimo kaina 13 786 tūkst. Eur, o 85 tūkst. Eur 2% akcijų paketo perleidimo nuostolis. 2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė, metų pradžioje turėtus 2 proc. TSO Holding akcijų kartu su 2022 m. spalio mėn. papildomai įsigytais 37,6 proc. akcijų, už tą pačią vienos akcijos kainą visas 39,6 proc. akcijų perleido motininei kompanijai UAB „EPSO-G“. Transakcijos su papildomai įsigytomis ir parduotomis akcijomis neįtakojo Bendrovės 2022 m. veiklos rezultato, o anksčiau turėtų 2% akcijų paketo perleidimas sąlygojo 85 tūkst. Eur nuostolį. 2022 metais bendrovė iš TSO Holding AS gavo 43 tūkst. Eur dividendų (2021 metais – 308 tūkst. Eur). 10. Atsargos Bendrovės atsargas sudaro: 2022-12-31 2021-12-31 Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos 166 180 Atimti: vertės sumažėjimas ( 163) ( 173) Apskaitinė vertė 3 7 Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2022 ir 2021 metais: 2022 2021 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 173 160 Vertės sumažėjimo pasikeitimas ( 10) 13 Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 163 173 Bendrovė 2022 metais atstatė, o 2021 metais suformavo, sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2022 metus sudarė 254 tūkst. Eur (per 2021 metus – 316 tūkst. Eur). 11. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais Prekybos gautinas sumas pagal sutartis su klientais sudaro: 2022-12-31 2021-12-31 Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 58 414 49 776 Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas 2 666 732 Atimti: prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai - ( 45) Apskaitinė vertė 61 080 50 463 Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 2022 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2021 m. gruodžio 31 d. padidėjo, nes 2022 m. gruodžio mėn. papildomų (sisteminių) paslaugų kaina didesnė 2,7 kartus, o kiekis 14 proc. mažesnis lyginat su 2021 m. gruodžio mėn. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 132 Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Bendrovė 2021 metais atstatė 45 tūkst. Eur tikėtinų kredito nuostolių dėl apmokėtų sumų (2020 m. gruodžio 31 d. – 110 tūkst. Eur). Bendrovė 2022 m. prekybos gautinoms sumoms pagal sutartis su klientais nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2022 m. gruodžio 31 d. nėra (2021 m. gruodžio 31 d. buvo 45 tūkst. Eur ir joms buvo suformuotas 100 proc. vertės sumažėjimas). 12. Prekybos gautinos sumos Prekybos gautinas sumas sudaro: 2022-12-31 2021-12-31 Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 17 143 Gautinos perkrovų valdymo įplaukos 649 3 741 Gautinos VIAP lėšos 354 3 189 Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą 1 477 3 074 Kitos prekybos gautinos sumos 61 53 Apskaitinė vertė 2 558 10 200 Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Bendrovė 2022 m. prekybos gautinoms sumoms nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo (2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo). 13. Kitos gautinos sumos Kitas gautinas sumas sudaro: 2022-12-31 2021-12-31 Gautinos dotacijos 302 9 900 Kitos gautinos sumos 613 92 Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas ( 23) ( 23) Apskaitinė vertė 892 9 969 Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Kitos pradelstos gautinos sumos 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 23 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. - 23 tūkst. Eur). Joms buvo suformuotas 100 proc. vertės sumažėjimas. 14. Kitas finansinis turtas 2022-12-31 2021-12-31 Deponuotos lėšos garantijoms 5 000 3 000 Gauti depozitai ( 28 pastaba) 2 334 2 359 Kitas finansinis turtas 27 - Apskaitinė vertė 7 361 5 359 Kito finansinio turto tikroji vertė 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi apskaitinei vertei. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 133 15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2022-12-31 2021-12-31 Pinigai banke 499 1 819 Apskaitinė vertė 499 1 819 Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 16. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 tūkst. Eur ir buvo padalintas į 504 331 380 vienetų 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų priedus sudaro skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių, jie buvo suformuoti 2010 metais ir sudaro 8 579 tūkst. Eur. Kapitalo valdymas Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika, kuri tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui. Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija. 17. Privalomasis, finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo ir kiti rezervai Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo. Kiti rezervai Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną. 2022 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą, 14 794 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus ir 175 tūkst. Eur perkelti į rezervą, skirtą paramai. 2021 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir 8 890 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus. 18. Dividendai 2022 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 5 043 tūkst. Eur dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,01 Eur. 2021 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 16 542 tūkst. Eur dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0328 Eur. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 134 19. Dotacijos Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2022 m. ir 2021 m. dotacijų judėjimą sudarė: Likutis laikotarpio pradžiai 2022 2021 Gautinos dotacijos ( 13 pastaba) 9 900 3 191 Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) ( 24 pastaba) * ( 1 677) ( 1 677) Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) ( 27 pastaba) * ( 9 705) ( 4 787) ( 1 482) ( 3 273) Pripažintos dotacijos Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą ( 6 pastaba) 30 146 28 296 Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui 8 - 30 154 28 296 Gautos dotacijos Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis (pinigų srautų ataskaita) 72 086 22 496 Perkrovų įplaukos, perkeltos į dotacijas ( 22 pastaba) 22 992 2 954 Gautos dotacijos ankstesniais metais 26 ( 31) 95 104 25 419 Dotacijos gautos turtu ** 964 1 086 Likutis laikotarpio pabaigai Gautinos dotacijos ( 13 pastaba) 302 9 900 Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) ( 24 pastaba) * ( 32 802) ( 1 677) Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) ( 27 pastaba) * ( 34 896) ( 9 705) ( 67 396) ( 1 482) avansu gauta dotacija apskaitoma kaip ilgalaikiai arba trumpalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento (2.11 pastaba). ** turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte (2.12 pastaba). 2022-12-31 2021-12-31 Ilgalaikės paskolos Banko paskolos 34 285 51 452 Trumpalaikės paskolos Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 6 143 14 225 Iš viso paskolų 40 428 65 677 Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai 2022-12-31 2021-12-31 Tarp 1 ir 2 metų 6 143 14 225 Nuo 2 iki 5 metų 14 142 19 227 Po 5 metų 14 000 18 000 Iš viso 34 285 51 452 Bendrovė 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. neturėjo įkeitimų. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 135 Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,94 proc. (2021 m. gruodžio 31 d. - 0,97 proc.). Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 40 428 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 46 571 tūkst. Eur). Bendrovė 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų. Bendrovės paskolos sutartyje su European Investment Bank nustatytas įpareigojimas, kad grynosios skolos ir EBITDA santykis bus mažesnis už 6,5 ir palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis už 3, šie rodikliai apskaičiuojami 2 kartus į metus: gruodžio 31 d ir birželio 30 d. Paskolos, kuriai galioja šis reikalavimas likutis 2022 m. gruodžio 31 d. yra 40 428 tūkst. Eur. Paskolų, kurioms galiojo šis reikalavimas likučiai 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 46 571 tūkst. Eur (European Investment Bank) ir 19 106 tūkst. Eur (Nordic Investment bank), ši 2022 m. gruodžio 31 d. jau grąžinta. Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nustatytų reikalavimų nevykdė, tačiau Bendrovės prašymu European Investment Bank 2022 m. gruodžio mėn. atsiuntė pranešimą, kad bankas atsisako savo teisių reikalauti išankstinio paskolos grąžinimo, jei Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. birželio 30 d. reikalavimų nevykdys, šiuo pagrindu paskolos dalis klasifikuota kaip ilgalaikė. Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyse nustatytus reikalavimus vykdė. Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2022 m. ir 2021 m. suderinimas: 2022-12-31 2021-12-31 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 499 1 819 Ilgalaikės paskolos ( 34 285) ( 51 452) Nuomos įsipareigojimai ( 5 299) ( 4 414) Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ( 6 143) ( 14 225) Paskolų palūkanos ( 49) ( 92) Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis ( 403) ( 180) Grynoji skola ( 45 680) ( 68 544) Pinigai ir pinigų ekvivalentai 499 1 819 Skola su fiksuota palūkanų norma ( 46 179) ( 51 257) Skola su kintama palūkanų norma - ( 19 106) Grynoji skola ( 45 680) ( 68 544) Kitas Pinigai Paskolos finansa-- Nuoma Iš viso vimas Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d. 33 ( 80 017) - ( 4 857) ( 84 841) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas 1 786 - - - 1 786 (sumažėjimas) Naujos nuomos sutartys - - - ( 6) ( 6) Nuomos mokėjimai - - - 269 269 Grąžinta paskola - 14 225 - - 14 225 Apskaičiuotos palūkanos ( 8) ( 722) - ( 64) ( 794) Sumokėtos palūkanos 8 745 - 64 817 Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d. 1 819 ( 65 769) - ( 4 594) ( 68 544) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas ( 1 320) - ( 1 320) (sumažėjimas) Naujos nuomos sutartys - ( 1 402) ( 1 402) Nuomos mokėjimai - 294 294 Grąžinta paskola 25 249 - 25 249 Apskaičiuotos palūkanos ( 621) ( 25) ( 68) ( 714) Sumokėtos palūkanos 664 25 68 757 Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. 499 ( 40 477) - ( 5 702) ( 45 680) BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 21. Nuomos įsipareigojimai Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas: 2022 2021 Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 4 594 4 857 Sudarytos nuomos sutartys 1 402 6 Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos 68 64 Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) ( 362) ( 333) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 5 702 4 594 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 5 299 4 414 Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 403 180 Viso įsipareigojimų 5 702 4 594 Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro: 2022-12-31 2021-12-31 Einamųjų metų dalis 403 180 Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: Tarp 1 ir 2 metų 373 44 Tarp 2 ir 3 metų 370 22 Tarp 3 ir 5 metų 275 46 Virš 5 metų 4 281 4 302 Viso 5 702 4 594 Bendrovės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 tūkst. Eur) turto nuomos sąnaudos 2022 m. sudarė 175 tūkst. Eur (2021 m. – 172 tūkst. Eur). Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. 22. Perkrovų valdymo įplaukos 2022-12-31 2021-12-31 Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis 64 095 88 267 Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis 287 400 20 820 Viso perkrovų valdymo įplaukų 351 495 109 087 2022 2021 Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pradžioje 109 087 62 519 Gautos perkrovų valdymo pajamos per periodą 267 296 50 112 Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą ( 22 992) ( 2 954) Perkrovų valdymo pajamos pripažintos pajamomis per periodą ( 1 896) ( 590) Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pabaigoje 351 495 109 087 Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.16 pastaboje. 2022 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas perkrovų valdymo įplaukų likutis įsipareigojimuose sudarė 351 495 tūkst. Eur, numatomas panaudojimas nurodytas šio aiškinamojo rašto 3 pastaboje. Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių. 136 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 23. Atidėjiniai 2022-12-31 2021-12-31 Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms ( 2.15 pastaba) 654 275 Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 468 277 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui 367 1 646 Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti ( 39 pastaba) 100 661 Apskaitinė vertė 1 589 2 859 Ilgalaikiai atidėjiniai 941 352 Trumpalaikiai atidėjiniai 648 2 507 Atidėjinių judėjimą sudarė: Atidėjiniai darbuotojų Atidėjiniai Atidėjiniai Atidėjiniai pensijų servitutų apsaugos zonų teisminėms išmokoms įsipareigojimams registravimui byloms/pretenzijoms Viso Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 218 1 250 1 909 15 3 392 Priskaičiuota - - - - - Patikslintas įvertinimas 57 ( 925) ( 263) 646 ( 485) Išmokėta - ( 48) - - ( 48) Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 275 277 1 646 661 2 859 Priskaičiuota - - - 100 100 Patikslintas įvertinimas 379 260 ( 1 055) - ( 416) Išmokėta - ( 69) ( 224) ( 661) ( 954) Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 654 468 367 100 1 589 Atidėjinių darbuotojų pensijų išmokoms naudotos prielaidos: ilgalaikis atlyginimų augimas 2022 m. – 4 proc. (2021m. – 4 proc.), diskonto norma 2022 m. – 0,83 proc. (2021 m. – 0,37 proc.), darbuotojų kaitos koeficientas 2022 m. – 8,7 proc. (2021 m. – 11,14 proc.), išmokos koeficientas 2022 m. – 2-4 VDU (2021 m. – 2 VDU). Įstatyminių servitutų atidėjinys 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 468 tūkst. Eur (naudotos prielaidos: prognozuojamas gauti prašymų skaičius - 1213 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 231 Eur, diskonto norma 1,24%), o atidėjinys 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 277 tūkst. Eur (naudotos prielaidos: prognozuojamas gauti prašymų skaičius - 830 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 229 Eur, diskonto norma 0,62%). Apsaugos zonų atidėjinys 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 367 tūkst. Eur (naudotos prielaidos: planuojama paslaugų vertė pagal įvykusius pirkimus, diskonto norma 1,24%), o 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 1 646 tūkst. Eur (naudotos prielaidos: planuojama paslaugų vertė pagal įvykusius pirkimus, diskonto norma 0,62%). 2022 m. apsaugos zonų atidėjinio sumažėjimo priežastys: 1) įvykus 2022 m. planų rengimo paslaugų pirkimui, nustatyta faktinė darbų atlikimo kaina; 2) pasikeitus LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2019 m. birželio 06 d. Nr. XIII-2166 nuostatoms, nebeliko poreikio kadastre registruoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Atidėjinius teisminėms byloms 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė atidėjinys ginčui su UAB „Šiaulių energija“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR civilinio proceso kodekso 279 str. 1 d. apeliacinės instancijos teismo nutartys įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, prievolė vykdyti Nutartį byloje su UAB „Šiaulių energija“ Bendrovei atsirado 2022-03-24. Vadovaujantis Teismo Nutartimi, Ieškovui buvo sumokėta nuostolių atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Bendrovei draudimas kompensavo dalį patirtos žalos. UAB „Šiaulių energija“ atlygintų nuostolių Bendrųjų pajamų ataskaitoje 2022 m. buvo apskaityta 162 tūkst. Eur (2021 m. – 661 tūkst. Eur). 137 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Atidėjinius teisminėms byloms 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė atidėjinys ginčui su UAB UAB „Žilinskis ir CO". 2022 m. gegužės 30 d. UAB „Žilinskis ir CO" Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti LITGRID AB sprendimą dėl pasinaudojimo banko garantija ir reikalavimą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, bei priteisti 100 tūkst. Eur. Teismų praktika šioje srityje nėra iki galo išplėtota, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. suformuotas 100 tūkst. Eur atidėjinys. 24. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2022-12-31 2021-12-31 Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo 1 115 - Ilgalaikės skolos tiekėjams 321 430 Ateinančių laikotarpių pajamos 154 163 Avansu gautos dotacijos 32 802 1 677 Apskaitinė vertė 34 392 2 270 Avansu gautas dotacijas didžiąja dalimi sudaro piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai įgyvendinti iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2023 metais, o pripažinti dotaciją 2024 m. 25. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro: 2022 2021 Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos - 11 395 Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) ( 16 772) ( 1 819) Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda) ( 8 275) ( 7 307) Praėjusių metų atidėto pelno mokesčio sąnaudos (nauda) 16 184 1 819 Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) ( 8 863) 4 088 Nuo 2014 m. Bendrovė, apskaičiuodama pelno mokestį, perkrovų valdymo įplaukas pripažindavo apmokestinamomis pajamomis jų priskaitymo metais, nors tik dalis perkrovų valdymo įplaukų buvo pripažįstama pajamomis arba mažino nusidėvėjimo sąnaudas tuo pačiu laikotarpiu. 2021 m. pabaigoje Bendrovė patikslino 2018 m. pelno mokesčio deklaraciją, kurioje iš apmokestinamųjų pajamų eliminavo perkrovų valdymo įplaukas ir siekė 2018 m. pelno mokestį susimažinti 1 819 tūkst. Eur. Per 2022 metus Bendrovė taip pat patikslino 2019 ir 2021 metų deklaracijas. 2022 m. kovo 28 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį patikrinimą, kuris baigtas 2023 m. kovo 6 d. Remdamasi gautu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Bendrovė supranta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko, kad perkrovų valdymo įplaukos nuo 2018 m. finansinėje ir mokestinėje apskaitoje būtų apskaitomos vienodai. Perkrovų valdymo įplaukų pripažinimo apmokestinamosiomis pajamomis pokytis sąlygojo praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudų sumažėjimą 16 184 tūkst. Eur suma ir atitinkamą atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų padidėjimą dėl ankščiau sukurto turto nuo apmokestintų perkrovų įplaukų sumažėjimo. Be to, dėl pasikeitusio perkrovų valdymo įplaukų apmokestinimo momento ankstesniaisiais ir ataskaitiniais metais susidarė reikšminga 28 598 tūkst. Eur pelno mokesčio permoka. Bendrovės 2022 m. pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos gautų perkrovų įplaukų nepripažįstant apmokestinamomis pajamomis. Kiti koregavimai Tikslinant 2019 m. pelno mokesčio deklaracijas Bendrovė taip pat grąžino UAB „EPSO-G“ iš jų perimtą mokestinį nuostolį 2 567 tūkst. Eur ir atgautą 15 % nuo grąžintos sumos 385 tūkst. Eur atlygį pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip mokėtiną pelno mokestį. 138 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 139 Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau: Perkainoto IMT ir finansinio Įstatyminiai turto vertės Turto vertės Perkrovų servitutai ir Mokestinis Atidėtojo pelno mokesčio turtas sumažėjimas sumažėjimas įplaukos apsaugos zonos nuostolis Kita Iš viso 2020 m. gruodžio 31 d. 1 381 147 13 079 474 - 497 15 578 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 44 ( 9) 5 532 ( 186) - 180 5 561 2021 m. gruodžio 31 d. 1 425 138 18 611 288 - 677 21 139 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje ( 179) ( 45) (16 233) ( 163) 8 305 ( 51) (8 366) 2022 m. gruodžio 31 d. 1 246 93 2 378 125 8 305 626 12 773 Perkainoto IMT ir finansinio Nusidėvėjimo Mokesčių Įstatyminiai Palūkanų Atidėtojo pelno mokesčio turto vertės normų lengvata servitutai ir kapitalizavimo įsipareigojimai padidėjimas skirtumai įsigyjant IMT apsaugos zonos įtaka Iš viso 2020 m. gruodžio 31 d. - 186 (1 426) ( 551) ( 281) ( 2 072) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - ( 392) 138 178 3 ( 73) 2021 m. gruodžio 31 d. - ( 206) (1 288) ( 373) ( 278) ( 2 145) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - 418 ( 87) 119 7 457 2022 m. gruodžio 31 d. - 212 (1 375) ( 254) ( 271) ( 1 688) Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. 21 139 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. 12 773 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. ( 2 145) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. ( 1 688) Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. 18 994 Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. 11 085 Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau: 2022-12-31 2021-12-31 Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. 4 285 20 990 Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. 8 488 149 Iš viso: 12 773 21 139 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. ( 1 314) ( 2 032) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. ( 374) ( 113) Iš viso: ( 1 688) ( 2 145) Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį: 2022-12-31 2021-12-31 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą ( 58 347) 24 101 Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą ( 8 752) 3 615 Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) ( 378) 41 Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka 267 432 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) ( 8 863) 4 088 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 26. Prekybos skolos 2022-12-31 2021-12-31 Skolos už elektros energiją 53 737 42 280 Skolos už remonto darbus, paslaugas 4 900 7 691 Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą 11 509 9 483 Apskaitinė vertė 70 146 59 454 Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms. 27. Gauti išankstiniai apmokėjimai 2022-12-31 2021-12-31 Ateinančių laikotarpių pajamos 13 11 Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų 568 581 Avansu gautos dotacijos 34 896 9 705 Kitos avansu gautos sumos 29 31 Apskaitinė vertė 35 506 10 328 Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas. 28. Kitos mokėtinos sumos 2022-12-31 2021-12-31 Nefinansiniai įsipareigojimai Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 303 227 Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos 1 442 1 131 Mokėtinas PVM 4 055 3 762 Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis 622 512 Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: 6 422 5 632 Finansiniai įsipareigojimai Mokėtini dividendai 522 514 Mokėtinos palūkanos 49 92 Sukauptos kitos sąnaudos 2 580 2 014 Gauti depozitai 2 334 2 359 Mokėtinas mokestis reguliatoriui 394 258 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 6 17 Finansinių įsipareigojimų iš viso: 5 885 5 254 Bendra finansinių ir nefinansinių įsipareigojimų apskaitinė vertė 12 307 10 886 * Gautus depozitus sudaro iš klientų gauti depozitai pagal disbalanso pirkimo – pardavimo sutartis. Kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 140 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 29. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Pajamos pagal sutartis su klientais 2022 2021 Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Elektros energijos perdavimo paslauga 72 516 80 070 Prekyba balansavimo / disbalanso energija 175 145 71 720 Elektros energijos papildomos (sisteminės) paslaugos 137 175 91 653 Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai 2 025 2 618 Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso: 386 861 246 061 Kitos pajamos pagal sutartis su klientais Pajamos už kilmės garantijų administravimą 129 126 Kitų pajamų iš viso: 129 126 Pajamų iš viso pagal sutartis su klientais: 386 990 246 187 Pajamos nepriskiriamos sutartims su klientais Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos 28 893 19 978 Perkrovų įplaukos 1 896 590 Kitos su elektros energija susijusios paslaugos 1 161 495 Gamintojų prijungimo ir elektros įrenginių perkėlimo pajamos 13 8 Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais iš viso: 31 963 21 071 Pajamos iš viso: 418 953 267 258 Visos Bendrovės gaunamos pajamos pripažįstamos per laikotarpį. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 2022 m., palyginus su 2021 m., padidėjo 56,8 proc. Pagrindinės pajamų didėjimą lėmusios priežastys yra disbalanso ir balansavimo energijos pajamų didėjimas 103,4 mln. Eur (2,4 karto) dėl 2,5 karto didesnės vidutinės pardavimo kainos, nors kiekis sumažėjo 1 proc. Elektros energijos papildomų (sisteminių) paslaugų pajamos padidėjo 45,5 mln. Eur (49,7 proc.) dėl 61,7 proc. didesnės vidutinės kainos. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamos (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas) padidėjo 8,9 mln. Eur dėl kainos padidėjimo 86 proc., nors kiekis mažėjo 36,1 proc. 30. Kitos pajamos 2022 2021 Pajamos iš turto nuomos 534 512 Delspinigiai ir netesybos ( 2.20 pastaba) 696 2 786 Kitos pajamos 125 32 Iš viso 1 355 3 330 141 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 31. Reikšmingiausi veiklos sąnaudų pokyčiai 2022 2021 Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos 203 588 91 007 Elektros energijos papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos 111 633 61 860 Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos 99 576 40 165 2022 m. dėl didesnės vidutinės pirkimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos lyginant su 2021 m. didėjo 2,2 karto ir siekė 203,6 mln. Eur. 2022 m. elektros energijos papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos lyginant su 2021 m. padidėjo 80,5 proc. iki 111,6 mln. Eur. 2022 m. technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos perdavimo tinkle lyginant su 2021 m. didėjo 2,5 kartus iki 99,6 mln. Eur dėl 2,1 karto didesnės vidutinės elektros pirkimo kainos ir dėl 17,2% didesnio technologinių nuostolių kiekio. 32. Informacija apie segmentus Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis segmento pelno ar nuostolio matas yra grynasis pelnas. Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą. Pajamos iš Lietuvos klientų per 2022 metus sudarė 82 proc. visų pajamų (per 2021 metus – 89 proc.). Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2022 ir 2021 metais sudarė: 2022 2021 Lietuva 344 221 242 169 Estija 43 862 10 176 Švedija 15 840 7 231 Lenkija 5 846 5 823 Latvija 1 448 2 192 Norvegija 7 838 2 304 Kitos šalys 1 253 693 Iš viso: 420 308 270 588 Bendrovės pajamos 2022 metais iš didžiausių klientų: Įmonės pavadinimas 2022 AB Energijos skirstymo operatorius 200 602 Ignitis UAB 48 486 AB Ignitis gamyba 27 705 Bendrovės pajamos 2021 metais iš didžiausių klientų: Įmonės pavadinimas 2021 AB Energijos skirstymo operatorius 158 956 Ignitis UAB 23 756 AB Ignitis gamyba 13 687 142 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 143 33. Sandoriai tarp susijusių šalių 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie- imones/vvi-sarasas/. Bendrovės susijusios šalys 2022 m. ir 2021 m. buvo: - Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai: - UAB „EPSO-G“ grupės įmonės: - AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai); - UAB „TETAS“ (bendri akcininkai); - UAB „Energy cells“ (bendri akcininkai); - BALTPOOL UAB (bendri akcininkai). - UAB „Ignitis grupė“ įmonės - Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės: - VĮ Ignalinos atominė elektrinė; - VĮ Registrų centras; - Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės. - Vadovybė. Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus. 2022 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė: Mokėtinos Susijusios šalys Gautinos sumos sumos ir ir sukauptos sukauptos Suteiktos UAB "EPSO-G" grupės įmonės pajamos sąnaudos paskolos Pirkimai Pardavimai Kiti pardavimai UAB „EPSO-G“ 25 79 232 008 242 - 13 850 UAB „TETAS“ 365 2 046 - 9 702 180 - BALTPOOL UAB 354 - - - 12 279 - UAB ENERGY CELLS 123 48 - 38 200 - Valstybės valdomos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 33 059 985 - 4 039 200 591 - AB „Ignitis gamyba“ 3 712 25 387 - 181 932 27 705 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 27 - - - 295 - UAB "Ignitis" 10 138 - - 11 176 48 486 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 8 100 - 579 212 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė - 81 - 771 194 - UAB „Transporto valdymas“ - - - 123 - - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija - 321 - - - - VĮ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ 159 - - - 1 152 - AB "LTG Infra" 127 15 - - 652 - VĮ Registrų centras - 205 - 240 - - 48 097 29 267 232 008 208 842 292 011 13 785 Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso ir elektros energijos papildomų (sisteminių) paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia paslaugas pagal rangos sutartis, UAB Baltpool perveda Bendrovei skirtas VIAP lėšas. * - Pajamos iš finansinės veiklos sudarė: TSO Holding AS akcijų UAB „EPSO-G“ pardavimas 13 785 tūkst. Eur, sąnaudų, susijusių su TSO Holding AS akcijų pardavimu UAB „EPSO-G“ kompensavimas 45 tūkst. Eur ir UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 20 tūkst. Eur. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 144 Išmokėti dividendai susijusiems asmenims 2022 2021 UAB "EPSO-G" 4 917 16 129 Iš viso 4 917 16 129 2021 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2021 m. gruodžio 31 d sudarė: Gautinos sumos Mokėtinos sumos ir sukauptos ir sukauptos Suteiktos Susijusios šalys pajamos sąnaudos paskolos Pirkimai Pardavimai Kiti pardavimai UAB "EPSO-G" grupės įmonės UAB „EPSO-G“ - 53 43 594 628 - - UAB „TETAS“ 618 958 11 522 89 13 BALTPOOL UAB 3 189 - - 203 10 527 - Valstybės valdomos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 20 543 273 - 3 907 159 142 - AB „Ignitis gamyba“ 4 620 19 003 - 82 846 13 687 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 30 - - - 278 - UAB "Ignitis" 13 543 - - 3 151 23 756 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė - 175 - 243 396 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė - 43 - 262 125 - UAB Transporto valdymas - 18 - 181 - - UAB Projektų ekspertizė - 46 - 103 - - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija - 321 - - - - VĮ Ignalinos atominė elektrinė 94 10 - 128 923 - AB "LTG Infra" 69 - - - 499 - 42 706 20 900 43 594 103 174 209 422 13 Išmokėti dividendai susijusiems asmenims 2021 2020 UAB "EPSO-G" 16 129 3 983 Iš viso 16 129 3 983 Išmokos vadovybei 2022 2021 Išmokos, susijusios su darbo santykiais 803 802 Iš jų: Išeitinės kompensacijos - 37 Vadovų skaičius (vidutinis metinis) 7 7 * - su darbdavio Sodros įmokomis. Per 2022 ir 2021 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai bei kolegialių valdymo organų nariai. 2022 metais kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 40 tūkst. Eur (2021 m. – 38 tūkst. Eur). 34. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai 2022 m. ir 2021 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks: 2022 2021 Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) ( 49 449) 20 013 Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) 504 331 380 504 331 380 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) ( 0,098) 0,040 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 35. Papildoma pinigų srautų informacija 2022 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 1 964 tūkst. Eur (2021 m. – 841 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 36 tūkst. Eur (2021 m. – 46 tūkst. Eur). 36. Finansinės rizikos faktoriai Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID AB valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika, kuri skelbiama UAB „EPSO-G“ tinklalapyje www.epsog.lt. Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje) Finansinis turtas 2022-12-31 2021-12-31 Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais ( 11 pastaba) 61 080 50 463 Prekybos gautinos sumos ( 12 pastaba) 2 558 10 200 Kitos gautinos sumos ( 13 pastaba) 892 9 969 Suteiktos paskolos ( 8 pastaba) 232 008 43 594 Kitas finansinis turtas ( 14 pastaba) 7 361 5 359 Pinigai ir pinigų ekvivalentai ( 15 pastaba) 499 1 819 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 304 398 121 404 Kitas finansinis turtas Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas ( 9 pastaba) - 781 Finansinis turtas iš viso: 304 398 122 185 Finansiniai įsipareigojimai 2022-12-31 2021-12-31 Paskolos ( 20 pastaba) 40 428 65 677 Nuomos įsipareigojimai ( 21 pastaba) 5 702 4 594 Prekybos skolos ( 26 pastaba) 70 146 59 454 Mokėtini dividendai ( 28 pastaba) 522 514 Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos ( 28 pastaba) 2 580 2 014 Įsipareigojimų įvykdymo garantija ( 28 pastaba) 2 334 2 359 Iš viso 121 712 134 612 Kredito rizika 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su: 2022-12-31 2021-12-31 Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas 304 398 121 404 Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 95 proc. (2021 m. gruodžio 31 d.- 94 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 54 proc. (2021 m. gruodžio 31 d. – 36 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų. Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą ( 14 pastaba ir 28 pastaba) arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis. 145 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 146 Bendrovė nepanaudotus pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (15 pastaba), motininių bankų ilgalaikio skolinimosi reitingai: Swedbank A+ SEB AA- OP Corporate Bank AA- Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų. Bendrovė yra suteikusi paskolą UAB „EPSO-G“, kuri yra 100% valstybės valdoma įmonė, o reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ jai yra suteikusi investicinį Baa1 reitingą. Likvidumo rizika Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t. y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes. Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2022 metais yra neigiami, dėl to likvidumo rizika yra padidėjusi. Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 0,71 (2021 m. gruodžio 31 d. - 1). Kaip aprašyta pastaboje 2.16, Bendrovė, esant poreikiui, gali naudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas. Ateinančių metų likvidumas bus užtikrinamas iš ateinančių metų veiklos pelno bei gaunamų perkrovų lėšų, kurios esant poreikiui bus panaudojamas veiklos finansavimui bei papildomai skolinantis iš finansinių institucijų. Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga. Nuo 4 mėn. Per antrus Per trečius iki - penktus Po penkių Įsipareigojimų iki 3 mėn. vienerių metus metų iš viso metų metus 2022 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 75 582 - - - - 75 582 Paskolos - 6 509 6 452 14 757 14 267 41 985 Nuomos įsipareigojimai 120 345 442 850 7 587 9 344 75 702 6 854 6 894 15 607 21 854 126 911 2021 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 64 341 - - - - 64 341 Paskolos 1 262 13 559 14 675 19 989 18 415 67 900 Nuomos įsipareigojimai 75 165 107 253 7 671 8 271 65 678 13 724 14 782 20 242 26 086 140 512 Rinkos rizika a) Palūkanų normos rizika Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė turi tik paskolas, kurių palūkanos yra fiksuotos. b) Užsienio valiutos rizika Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 147 37. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos ir kitas finansinis turtas. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos: • Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, , kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų susijusioms šalims, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). • Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 4 681 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė (2021 m. gruodžio 31 d. – 2 959 tūkst. Eur). 38. Kainų ir Bendrovės pelningumo reguliavimas 2022 m. gruodžio 31 d. sukauptas VERT jau patvirtintas 2018-2021 m. elektros energijos perdavimo paslaugos rezultatas (leidžiamos ir faktinės investicijų grąžos skirtumas) yra neigiamas siekia ( 4,1) mln. Eur, jis jau įvertintas (padidintos pajamos) nustatant 2023 m. perdavimo paslaugos kainą. 2022 m. elektros energijos perdavimo paslaugos rezultatas dėl ženkliai didesnių 2022 m. elektros energijos rinkos kainų ir dėl to išaugusių elektros pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudų yra neigiamas ir dar nėra VERT patvirtintas. Nustatant 2024-2025 m. kainą jis turėtų būti įvertintas didinant elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ir pajamas. 2022 m. gruodžio 31 d. sukauptas VERT jau patvirtintas 2021 m. papildomų (sisteminių) paslaugų rezultatas (pajamų ir sąnaudų skirtumas, kurį reikės grąžinti) siekia 27,1 mln. Eur, kuris jau įvertintas (sumažintos pajamos) nustatant 2023 m. papildomų (sisteminių) paslaugų įsigijimo dedamąją. 2022 m. papildomų (sisteminių) paslaugų rezultatas yra teigiamas ir dar nėra patvirtintas VERT. Nustatant 2024 m. kainą jis turėtų būti įvertintas mažinant paslaugų kainą ir pajamas. 39. Teisminiai nagrinėjimai Nuo 2020 m. kovo 12 d. vyksta teisminis ginčas su UAB „Šiaulių energija“, kurio metu 2021 m. balandžio 06 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą Bendrovei atlyginti nuostolį, procesines palūkanas ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė galimai išmokai suformavo 661 tūkst. Eur atidėjinį. 2022 m. kovo 24 d. apeliacinis teismas priėmė galutinį sprendimą ir priteisė Bendrovei atlyginti 1 360 tūkst. Eur nuostolį, procesines palūkanas ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis apeliacinio teismo sprendimu UAB „Šiaulių energija“ buvo išmokėta visa priteista suma, nes pagal LR civilinio proceso kodekso 279 str. 1 d. apeliacinės instancijos teismo nutartys įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, šiai dienai LITGRID AB yra pilnai įvykdžiusi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą. 2022 . birželio 03 d. priimtas LITGRID AB kasacinis skundas. Byla nagrinėjama kasacinėje instancijoje dėl apeliacinio teismo sprendimo panaikinimo sumai 1 360 tūkst. Eur. Bendrovė negali prognozuoti bylos eigos, yra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimus, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. šiai bylai atidėjinių nesudarė ( 23 pastaba). LITGRID AB vykdytame pirkime „330 kV EPL Vilnius-Neris statybos darbų pirkimas“ rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, todėl buvo panaudotas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas - banko garantija 100 tūkst. Eur sumai. 2022 m. gegužės 30 d. UAB „Žilinskis ir CO" Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti LITGRID AB sprendimą dėl pasinaudojimo banko garantija ir reikalavimą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, bei priteisti 100 tūkst. Eur. Teismų praktika šioje srityje nėra iki galo išplėtota, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. suformuotas 100 tūkst. Eur atidėjinys ( 23 pastaba). 2023 m. sausio 24 d. 15 Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą ir atmetė ieškinį. UAB „Žilinskis ir CO" 2023 m. vasario 23 d. padavė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 148 40. Audito įmonės suteiktos paslaugos Audito įmonė Bendrovei 2022 m. suteikė 18 tūkst. Eur (2021 m. – 21 tūkst. Eur) vertės ne audito paslaugų. 41. Pobalansiniai įvykiai 2023 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ antrą kartą pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį iki 2024 m. vasario 26 d., taikant nuo 2023 m. kovo 1 d. kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate). _ UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, ltvilnius@pwc.com, www.pwc.lt Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre Nepriklausomo auditoriaus išvada LITGRID AB akcininkams Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Mūsų nuomonė Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomonė atitinka 2023 m. kovo 16 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui. Mūsų audito apimtis Bendrovės finansines ataskaitas sudaro: ● 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų pinigų srautų ataskaita; ir ● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją. Pagrindas nuomonei pareikšti Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Nepriklausomumas Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų. Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 40 pastaboje. Mūsų audito metodika Apžvalga Reikšmingumo lygis ● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 2 975 tūkst. Eur Pagrindiniai audito dalykai ● Ilgalaikio materialiojo turto vertė Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką. Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą. Reikšmingumo lygis Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai. Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei 2 975 tūkst. Eur (2 670 tūkst. Eur) Kaip mes jį nustatėme 1% nuo paskutinių trijų metų pajamų vidurkio Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys, norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Kadangi 2022 metais pajamos reikšmingai didėjo dėl elektros kainų augimo, reikšmingumo lygiams apskaičiuoti kaip rodiklį pasirinkome paskutinių trijų metų pajamų vidurkį. Pasirinkome 1%, kuris yra priimtinose kiekybinio reikšmingumo lygio ribose. Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 200 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių. Pagrindiniai audito dalykai Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės. Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Ilgalaikio materialiojo turto vertė (žr. 2.4 ir 6 pastabas) Po pirminio pripažinimo Bendrovė ilgalaikiam materialiajam turtui taiko perkainojimo metodą. Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 361 718 tūkst. Eur, kuri yra jo tikroji vertė perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vėlesnius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vadovybė įvertino, ar ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Bendrovė naudojo pajamų metodą, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą ir padarė išvadą, kad ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė pagrįstai atitinka tikrąją vertę, todėl vertės koregavimai nebuvo pripažinti 2022 m. gruodžio 31 d. Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl ilgalaikio materialiojo turto likučio reikšmingumo finansinės būklės ataskaitai ir dėl to, kad vadovybės atliekamas ilgalaikio materialiojo turto verčių vertinimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus. Mes supratome ir įvertinome apskaitos principus, procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos vadovybė taikė nustatydama ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę. Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo metodologiją ir jos įvertintus tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų numatomus pasikeitimus. Mes gavome pinigų srautų modelius, kuriuos vadovybė taiko turto vertei įvertinti. Mes patikrinome modelius ir įvertinome, ar matematiniai skaičiavimai juose yra tikslūs ir ar rezultatai yra tiksliai palyginami su turto balansinėmis vertėmis. Mes išanalizavome vadovybės taikytas prielaidas, kurios turi reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams: reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, papildomą kainos dedamąją investicijų finansavimui, reguliuojamo turto vertes ir turto vertes istorine savikaina. Jas atitinkamai sutikrinome su Bendrovės vidiniais biudžetais ir investicijų planais arba rinkos informacija. Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto normą bei atlikti bendrą modelio metodologijos vertinimą. Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio jautrumą grąžos normos, diskonto normos, papildomos kainos dedamosios investicijų finansavimui ir perkrovų įplaukų pajamų pokyčiams. Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas yra pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad vertinimo koregavimų atlikti nereikia, yra tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes. Mes įvertinome 2.4 ir 6 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą. Išvada apie kitą informaciją, įskaitant metinį pranešimą Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima metinį pranešimą, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atasakomybės (darnumo) ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant metinį pranešimą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Metinio pranešimo atžvilgiu, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, mes įvertinome, ar metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone: ● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, metiniame pranešime pateikta informacija, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir ● metinis pranešimas, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų. Bendrovė pateikė socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą, kuri yra sudėtinė metinio pranešimo dalis. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą. Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat: ● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas; ● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą; ● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą; ● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos; ● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą. Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad finansinės ataskaitos, įskaitant metinį pranešimą, už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas). Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas Bendrovės vadovybė pritaikė Finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu. Mūsų atsakomybė Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams). Atliktų darbų santrauka Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė: • supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei finansinių ataskaitų ženklinimą; • patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai; • įvertinimą, ar finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente; • įvertinimą, ar Bendrovė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir • įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija. Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti. Išvada Mūsų nuomone, Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Paskyrimas Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir nenutrūkstamas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė 3 metus. Po dviejų metų, buvome vėl paskirti auditoriais 2020 m. rugsėjo 18 d., ir viso užduoties vykdymo laikotarpis apima 6 metus. Mūsų paskyrimas atlikti 2022 m gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų auditą buvo patvirtintas 2022 m. liepos 11 d. akcininkų sprendimu. Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė. UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu Rasa Radzevičienė Partnerė Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377 Vilnius, Lietuvos Respublika 2023 m. kovo 16 d. Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.