AUGA group, AB konsoliduotasis metinis pranešimas, konsoliduotosios bei atskirosios finansinės ataskaitos ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.

1. APŽVALGA 3
1.1. Vadovo žodis4
1.2. Faktai apie "AUGA group"5
1.3. Verslo modelis 6
1.4. Strategija 12
1.5. Vizija, misija, vertybės 14
1.6. Rizikų valdymas15
2. REZULTATAI 16
2.1. Pagrindiniai veiklos rodikliai 17
2.2. Verslo segmentai19
2.3. Pardavimo ir administracinės sąnaudos26
2.4. Investicijos ir verslo įsigijimai 26
2.5. Finansavimo sąnaudos ir finansiniai įsipareigojimai27
2.6. Pinigų srautai27
2.7. Akcijų ir obligacijų informacija 27
2.8. 2022 m. rezultatų apibendrinimas ir žvilgsnis į 2023 m. 30
3. VALDYMO ATASKAITA 31
3.1. Valdymo modelis 32
3.2. Įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai34
3.3. Valdyba ir jos komitetai36
3.4. Pagrindiniai vadovai38
3.5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis38
3.6. Atlygio ataskaita 39
3.7. Mokesčiai ir atitiktis teisės aktams 40
4. TVARAUS VERSLO ATASKAITA41
4.1. Apie Tvaraus verslo ataskaitą42
4.2. Tvarumas Grupėje43
4.3. Aplinkosauga51
4.4. Darbuotojai ir socialinė atsakomybė 64
4.5. "GRI" rodiklių sąrašas 71
4.6. "Nasdaq ASV" rodiklių sąrašas 73
4.7. JT "Pasaulinio susitarimo" rodiklių sąrašas 74
4.8. Nepriklausomų auditorių išvada dėl veiklos emisijų75
4.9. Nepriklausomų auditorių išvada dėl Tvaraus verslo ataskaitos 77
KONSOLIDUOTOS BEI ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 80
Balansai 81
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos 82
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos 83
Pinigų srautų ataskaitos85
Finansinių ataskaitų pastabos86
PRIEDAI139
Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2022 m. Gruodžio 31 d. Pasibaigusius metus140
Atsakingų asmenų patvirtinimas 152

TURINYS> 3

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

1.1. Vadovo žodis

Gerbiami "AUGA" bendruomenės nariai,

2022 m. pabaigoje Inger Andersen, Jungtinių Tautų organizacijos aplinkos programos vykdančioji direktorė, paskelbusi naujausią pasaulio prognozę apie klimato kaitą ir galimas to pasekmes, pasakė: "Net jei šalys vykdys visus savo klimato įsipareigojimus, iki 2100 m. Žemės rutulys atšils iki 1,8 laipsnio". Ar tai reiškia, kad dabartiniai valstybių, verslo įmonių, organizacijų emisijų mažinimo tikslai galėtų tapti ambicingesni? Taip. Tačiau pasauliui šiandien reikia ne vien ryškių tikslų ir kalbų, kuriomis įsipareigojama juos pasiekti. Reikia realių veiksmų čia ir dabar.

Žinoma, pasaulį krečiantys įvykiai, nestabilumas rinkose, energetikos krizė ir sutrikęs tiekimas kėlė įtampą tarptautiniu mastu. 2022 m. šie veiksniai neabejotinai palietė ir mus. Dėl komponentų stokos ir trūkinėjančių tiekimo grandinių tvarių technologijų vystymas užsitęsė. Rekordines aukštumas pasiekę energijos kaštai sukėlė iššūkių gamyboje, kas turėjo įtakos ir finansiniams "AUGA group" rezultatams. Taip pat metų pradžioje sulėtėjo galutinių produktų, skirtų vartotojams, pardavimai, dėl sutrikusios logistikos.

Nepaisant visų sunkumų, 2022 m. mes pagerinome savo finansinius rezultatus ir atsitiesėme po sudėtingų 2021 m., kuomet netekome dalies derliaus dėl stichinių karščių. Grupės bendrasis pelnas 2022 m. pasiekė 15,27 mln. Eur ir buvo 286% didesnis, lyginant 2021 m., o EBITDA augo 115% – nuo 9,10 mln. Eur 2021 m. iki 19,58 mln. Eur 2022 m. Geresnius rezultatus padėjo pasiekti geresnis derlius ir, žinoma, išaugusios žemės ūkio produkcijos kainos.

Šioje tvaraus verslo kelionėje mes nei karto nesuabejojome – turime įgyvendinti savo inovacijų darbotvarkę, nes technologijos yra ateitis, be kurių žemės ūkio sektorius negalės pasiekti emisijų mažinimo tikslų ir ekonominių rodiklių, ūkininkai negalės dirbti tvariau, o vartotojai rinktis maisto be kainos gamtai.

2022 m. tęsėme savo technologinių projektų vystymo etapus – atlikome savo sukurto biometanu ir elektra varomo traktoriaus prototipo "AUGA M1" bandymus laukuose. Per 2022 m. paruošėme technologiją serijinei gamybai ir pristatėme traktorių iš pirmosios gamybos partijos jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, 2023 m. pradžioje. Toliau tęsėme specializuotų pašarų gamybos technologijos bandymus. Ši technologija leis reikšmingai sumažinti metano emisijas iš galvijų virškinimo procesų. Aktyviai vystėme biometano infrastruktūrą ir jau 2023 m. pirmoje pusėje biodujų jėgainės pradės gaminti tvarų kurą traktoriams.

Praėjusiais metais dėl didesnio augalininkystės derliaus bei išaugusio gyvulių skaičiaus "AUGA group" bendros veiklos emisijos nežymiai padidėjo, tačiau svarbu paminėti, kad vystomos technologijos dar nebuvo įdarbintos grupės veikloje. Esminį poveikį emisijoms pamatysime per artimiausius dvejus metus.

Tvarumo srityje aplinkosaugai mes skiriame didžiausią dėmesį, tačiau socialinė atsakomybė ir tvarus valdymas taip pat yra svarbūs grupei. 2022 m. pasipildė bendrovės akcininkų gretos, jais tapo darbuotojai, akcijų opcionų programos pirmųjų metų dalyviai. Mes ir toliau atsakingai rūpinomės savo darbuotojų saugumu darbo aplinkoje bei sveikata, skirdami papildomą sveikatos draudimą. Savo darbą sėkmingai tęsė nepriklausoma Valdyba – 2023 m. bus renkama nauja jos sudėtis, kaip tai numatyta bendrovės įstatuose, užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę prieš investuotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis.

Visos didelės mūsų komandos motyvacija, profesionalumas ir noras kurti tvaresnį rytojų, padėjo ne tik priartėti prie mūsų strategijoje išsikeltų tikslų, bet ir įrodyti, kad galime daug daugiau. Į 2023 m. mes žengėme su daug didesniu ryžtu ir užsidegimu pasiekti proveržį, tam kad pateisintume savo misiją "be kainos gamtai" ir taptume tvariųjų žemės ūkio technologijų (angl. AgTech) bendrove.

Mes tikime, kad klimato kaita gali būti sustabdyta. Kurdami technologijas ir pritaikydami jas, mes pirmiausia siekiame parodyti lyderystę. Tačiau mūsų tikslas didesnis – mes darysime viską, kad teigiamas pokytis būtų pasiektas stiprios bendruomenės pagalba. Todėl sukursime sąlygas savo sukurtas ir išbandytas technologijas padaryti prieinamas visiems ūkininkams, kurie bus pasirengę dirbti tvariai.

Kęstutis Juščius AUGA group, AB generalinis direktorius

1.2. Faktai apie "AUGA group"

vertikaliai integruota ekologiško maisto gamintoja Europoje ir tvarių žemės ūkio technologijų kūrėja

darbuotojų

tūkst. hektarų dirbamos žemės

verslo segmentai mln. Eur

Listinguojama

tūkst. tonų augalininkystės produkcijos

Produktai parduodami

pasaulio šalyse

pajamos

žaliųjų obligacijų platintoja Baltijos šalyse tarp "Nasdaq" listinguojamų privataus kapitalo bendrovių

tūkst. tonų pieno

akcininkai

tūkst. tonų grybų

% pajamų sudaro eksportas

pasaulyje biometanuelektra varomas traktorius, skirtas profesionaliam naudojimui

1.3. Verslo modelis

AUGA group, AB, (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinės bendrovės (toliau – Grupė, "AUGA group") veiklą vykdo Lietuvoje (centrinis biuras - Konstitucijos pr. 21C, Vilnius). "AUGA group" yra didžiausia Europoje vertikaliai integruota ekologiško maisto gamintoja ir tvarių žemės ūkio technologijų kūrėja. Grupė ekologiškai sertifikuotose žemėse plėtoja tvarų, naujomis technologijomis paremtą žemės ūkio modelį. Daugiau informacijos apie ekologinę žemdirbystę ir taikomas tvarumo praktikas galite rasti skyriuje 4.3.2. Ekologinė žemdirbystė ir tvarumo praktikos.

1.3.1. Verslo segmentai

"AUGA group" veikia keturiuose pagrindiniuose verslo segmentuose, kurie apima Žemės ūkio ir Maisto gamybos pramonės šakas. 2022 m. pabaigoje įvykdžius struktūrinius pokyčius buvo išskirtas naujas, penktasis segmentas – Tvaraus žemės ūkio technologijos, segmento rezultatai bus skelbiami nuo 2023 m.:

Augalininkystė Grupė augina ekologiškus kviečius, ankštines kultūras, rapsus, cukrinius runkelius, avižas ir kitas kultūras. Taip pat ir ekologiškas daržoves bei ruošia ekologiškus pašarus gyvuliams.
Pienininkystė šis Grupės segmentas apima ekologiško pieno gamybą ir galvijų auginimą. Pienininkystės segmentas veikia sinergijoje su ekologine augalininkyste, naudoja pašarams skirtas kultūras, kurios auginamos dėl sėjomainos, o segmento veikloje susidarančios organinės atliekos naudojamos kaip trąšos augalininkystėje.
Grybų auginimas Bendrovės dukterinė įmonė "Baltic Champs" yra viena didžiausių ir moderniausių grybų augintojų Baltijos regione. Įmonė tiekia vartotojams baltuosius ir ruduosius pievagrybius, kreivabudes, portobello, eringi, šitake grybus, taip pat gamina grybų auginimui naudojamą kompostą.
Galutiniam vartotojui skirti produktai (angl. FMCG) Grupė siūlo platų galutiniam vartotojui skirtų ekologiškų produktų asortimentą, kuris apima paruoštas vartojimui sriubas, konservuotus grybus, supakuotas šviežias ir konservuotas daržoves, pieną, avižines košes bei kitus produktus. "AUGA group" parduodami produktai yra žymimi "AUGA" prekės ženklu, Grupė vykdo ir privačių etikečių užsakymus. Šis segmentas yra strategiškai svarbus Grupei ir išlieka greičiausiai augantis. "AUGA" produktai yra paremti novatoriškais maisto gamybos standartais ir didėjančiu viso pasaulio vartotojų poreikiu maitintis aplinkai ir sveikatai palankesniu maistu.
Tvaraus žemės ūkio technologijos (angl. AgTech) Bendrovė vysto inovatyvias žemės ūkio technologijas (biometanu ir elektra varomą traktorių, specializuotų pašarų technologiją ir kt.) per valdomą įmonę AUGA Tech, UAB, kurios tikslas – paspartinti inovacijų darbotvarkės tikslų įvykdymą. AUGA Tech, UAB siekia koncentruoti vystomų žemės ūkio technologijų veiklas, stiprinti inžinerines kompetencijas tvaraus ūkininkavimo srityje, užtikrinti sukurtų technologijų prieinamumą ūkininkams, siekiantiems dirbti tvariai, taip prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iš žemės ūkio veiklos mažinimo.

GRI 2-1 GRI 2-6

1.3.2. Grupės struktūra

"AUGA group" išsiskiria savo veiklų gausa. Grupę sudaro žemiau esančios įmonės, sugrupuotos pagal verslo segmentus ar verslui svarbias veiklas:

Grupė savo veiklą vysto daugiau nei 38,5 tūkst. ha žemės plotuose, derlingiausiose Lietuvos vietovėse. 12,6% dirbamos žemės priklauso Grupei, kitas žemes "AUGA group" dirba nuomodamasi, tokiu būdu gaudama didesnę grąžą, nei valdydama jas nuosavybės teise.

Visos aukščiau išvardintos Grupės veiklos yra vykdomos Lietuvoje. Grupės centrinio biuro ir veiklų lokacijos pateikiamos žemėlapyje žemiau:

1.3.3. Grupės organizacinė struktūra

Daugiau informacijos apie Grupės personalą galima rasti skyriuje 4.4. Darbuotojai ir socialinė atsakomybė.

1.3.4. Grupės konkurenciniai pranašumai

Masto ekonomija tai, kas išskiria įmonių grupę iš konkurentų, yra jos veiklos mastas. Grupė veikia dideliuose žemės plotuose. Kartu su vis dar mažesnėmis darbo sąnaudomis ir masto ekonomija tai leidžia įgyti reikšmingą išlaidų pranašumą.
Vertikali integracija Grupės ūkiai užaugina platų ekologiškų žaliavų asortimentą ir kontroliuoja jų perdirbimą. Tai leidžia pasiūlyti vartotojams įvairius galutinio vartojimo produktus, tokius kaip vartojimui paruoštos sriubos ir kiti konservuoti produktai, daržovės, grybai, pieno produktai, kiaušiniai ir kt.
Pilnas atsekamumas Grupės vystomas verslo modelis užtikrina pilną atsekamumą: nuo sėklų iki pakuočių ir aukštą produktų kokybę, nes ją kontroliuoja Grupė. Tai padeda įgyti privačių prekės ženklų gamintojų, mažmenininkų ir "AUGA" produktų vartotojų pasitikėjimą.
Sinergija tarp skirtingų žemės ūkio šakų uždaro ciklo žemės ūkio modelis dėl savo vidinės integracijos su augalininkystės, pienininkystės ir grybų auginimo segmentu sukuria galimybę gauti pakankamą kiekį ekologinio ūkininkavimo reikalavimus atitinkančių produktų.
Technologijų kūrimas ir taikymas praktikoje modernios technologijos yra ateities pasaulio pažangos garantas, kuris leis pažaboti klimato kaitos klausimus. Kurdama inovatyvius sprendimus žemės ūkyje, kurių šiandien rinkoje nėra, Grupė siekia įgyvendinti tvarios žemės ūkio veiklos standartą ir proveržį visoje maisto sistemoje. Tokias kompanijas šiandien ir ateityje rems tiek vartotojai, tiek investuotojai.

GRI 2-9

1.3.5. Eksporto rinkos

Bendrovė savo produktus eksportuoja į 35 šalis visame pasaulyje. Svarbiausios "AUGA group" eksporto rinkos: JAV, Vokietija, Japonija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys.

Produktų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją 2022 m. nebuvo vykdomas.

2022 m. eksporto rinkų žemėlapis:

1.3.6. Grupės tiekimo grandinė

"AUGA group" tiekimo grandinė yra plati ir kompleksiška. Veikdama žiedinės ekonomikos principu, dalimi žaliavų ir veikloms reikalingų resursų Grupė gali apsirūpinti pati. Pavyzdžiui, pasėlių trąšos yra gyvulininkystės organinės atliekos (mėšlas) ir panaudotas grybų kompostas, o užaugintos žaliavos naudojamos kaip ingredientai galvijų pašarams. Taip pat, augalininkystės produktai (šiaudai), kartu su gyvulininkystės mėšlu yra naudojami grybų auginimo veikloje. Iš išorės tiekėjų Grupė perka kurą, sėklas, tam tikras žaliavas ir kitus produktus, nuomoja arba įsigyja darbui reikalingą techniką.

Grupės pagamintos žaliavos yra parduodamos supirkėjams arba perdirbėjams. Taip pat Grupė iš savo užaugintų žaliavų gamina ir galutinius produktus vartotojams, pažymėtus "AUGA" prekės ženklu ir privačiomis etiketėmis. Pagaminti produktai yra parduodami prekybos tinkluose, platinami per didmeninė prekybos užsakovams arba distributoriams.

Ekologiškos sriubos	Ekologiškos avižinės košės	Ekologiškos daržovės	Ekologiški grybai	Ekologiški konservuoti produktai
Morkų sriuba	Košė su obuoliais ir cinamonu	Morkos	Baltieji pievagrybiai	Konservuoti pievagrybiai
Burokėlių sriuba	Košė su bananais ir abrikosais	Burokėliai	Rudieji pievagrybiai	Konservuoti pjaustyti pievagrybiai
Pomidorų sriuba	Košė su bananais ir braškėmis	Svogūnai	Eringi grybai	Marinuoti pievagrybiai
Trinta pievagrybių sriuba	Košė su obuoliais ir avietėmis	Kopūstai	Šitake grybai	Burokėliai marinuoti obuolių sultyse
Daržovių sriuba "Minestrone"	Košė su miško uogomis	Bulvės	Gluosninės kreivabudės	Konservuoti burokėliai
Trijų lęšių sriuba	Košė su obuoliais ir cinamonu (maišelyje)		Portobello grybai	Baltosios pupelės sūryme
Sviestinių moliūgų sriuba	Košė su bananais ir abrikosais (maišelyje)		Grill pievagrybiai	Raudonosios pupelės sūryme
Aštri kario sriuba				Baltosios pupelės pomidorų padaže
Šalta pomidorų sriuba "Gazpacho"				Raudonosios pupelės aitriųjų paprikų padaže
Raugintų kopūstų sriuba				Avinžirniai sūryme
Veganiška pupelių sriuba				Garuose virtos raudonosios pupelės
Saldžiųjų kukurūzų sriuba				Garuose virtos baltosios pupelės
				Garuose virti avinžirniai
				Garuose virti rudieji lęšiai

GRI 2-6

1.4. Strategija

2020 m. "AUGA group" paskelbė savo strategiją, kuria siekia pagerinti efektyvumą visuose verslo segmentuose ir sukurti tvaraus ūkininkavimo standartą. Pastarojo tikslo Grupė siekia, nes žemės ūkio sektorius, kuriame ji veikia, yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų Lietuvos ir pasaulio mastu. Pagal naujausius organizacijos "International Panel on Climate Change" (IPCC) duomenis, skelbtus 2022 m. už 2019 m., žemė ūkis sudaro virš 20% globalių emisijų.

Atsižvelgdama į šią problemą ir augantį vartotojų poreikį maitintis tvariau, "AUGA group" skiria tam didelį dėmesį savo strategijoje.

Paskelbtoje strategijoje numatoma sukurti naują tvaraus ekologiško maisto gamybos modelį – Tvaraus ekologiško maisto architektūrą (TEMA), kuris bus integruojamas į dabartinį Grupės žiedinės ekonomikos modelį. TEMA padės spręsti aktualiausias technologines problemas maisto pramonėje išlaikant masto, kokybės ir derliaus augimo pagreitį.

Svarbiausias vaidmuo įgyvendinant naują verslo modelį yra suteikiamas šioms technologijoms ir procesams:

1 Biodujų infrastruktūros ir šiuo kuru varomos technikos sukūrimas, kuris leis atlikti žemės ūkio darbus be iškastinio kuro, panaudojant mėšlą ne tik kaip trąšą, bet ir kaip biodegalų gamybos šaltinį. Bus sumažinta 50% emisijų iš ūkio darbams sunaudojamo iškastinio kuro.
2 Specializuotų pašarų technologijai, kuri suteiks galimybę sumažinti galvijų metano emisijas 50%, skaičiuojant vienai pagaminto karvės pieno tonai bei pagerinti primilžį.
3 Regeneracinei sėjomainai, kurią taikant grūdinės kultūros bus pakeičiamos daugiametėmis ankštinėmis žolėmis, galinčiomis kaupti anglį ir fiksuoti dirvožemyje azotą. Bus sumažinta 30% emisijų, skaičiuojant vienai pagamintos augalininkystės produkcijos sausųjų medžiagų tonai.

1.4.1. Inovacijų darbotvarkės tikslai

"AUGA group" inovacijų darbotvarkės tikslai – iki 2025 m. ženkliai sumažinti šiltnamio dujų emisijas (bendras emisijų mažinimo tikslas – 27%), iki 2030 m. tapti klimatui neutralia ekologiško maisto rinkos dalyve.

"AUGA group" bus atpažįstama kaip neimlus turtui verslas (angl. asset-light), grįstas žemės ūkio technologijomis (angl. AgTech). Grupė planuoja, kad sukurtos technologijos bus pritaikytos ne tik "AUGA group" ūkiuose. Inovatyviais sprendimais ir tvarios žemdirbystės patirtimi galės pasinaudoti visi ūkininkai, siekiantys dirbti tvariai.

Ką šios strategijos sėkmė 2025 m. reikš kiekvienai "AUGA group" bendruomenės grupei:

Vartotojams gebėjimas pateikti vartotojo krepšelį be kainos gamtai.
Ūkininkams veiksminga Tvaraus ekologiško maisto architektūra, kuri mažina anglies dvideginio ir jo ekvivalentų emisijas.
Investuotojams verslo struktūros atsparumas, kurį užtikrina ilgalaikis finansavimas ir į poveikį orientuoti skolintojai.
Akcininkams unikalus turtui neimlus verslo modelis, užtikrinantis 15% kapitalo grąžą, 3 kartus padidinantis Bendrovės vertę bei padedantis palaikyti augimo dinamiką ir po strategijos įgyvendinimo.

1.4.2. Strategijos įgyvendinimas

Bendrovės strategija yra viešai skelbiama "AUGA group" tinklapyje ir nuosekliai įgyvendinama. Bendrovė kasmet viešai skelbia strategijos įgyvendinimo ataskaitą kartu su Metiniu pranešimu "Nasdaq" internetinėje svetainėje.

Pirmasis 2020-2025 m. strategijos įgyvendinimo rezultatas – 2021 m. pristatytas biometanu ir elektra varomo traktoriaus "AUGA M1", skirto profesionaliam naudojimui, prototipas, galintis per metus sutaupyti 100 t CO2e emisijų, lyginant su iškastiniu kuru varomais analogais. Per 2022 m. prototipas buvo paruoštas serijinei gamybai ir traktorius iš pirmosios gamybos partijos buvo pristatytas visuomenei 2023 m. pradžioje.

2022 m. buvo reikšmingai pasistūmėta į priekį ir kituose strateginiuose projektuose. Daugiau informacijos apie "AUGA group" kuriamų technologijų, skirtų žemės ūkiui progresą 2022 m. skaitykite skiltyje 4.3.10. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla.

1.5. Vizija, misija, vertybės

Išleidusi naująją strategiją "AUGA group" 2020 m. taip pat atnaujino savo viziją, misiją ir vertybes, kurios atitinka kasdienę Grupės veiklą, jos tikslus ir siektinus rezultatus. Vizijos ir misijos ašimi tapo tvarumas.

Vizija – tvaraus maisto ir gyvenimo būdo sinonimas.

Misija – maistas be kainos gamtai.

"AUGA group", vykdydama savo veiklą, vadovaujasi šiomis vertybėmis: tvarumas, inovatyvumas ir teigiamas poveikis.

Tvarumas Inovatyvumas Teigiamas poveikis

Mums svarbus ne tik poveikio aplinkai mažinimas ir verslo socialinė atsakomybė, mes patys kuriame naujus ambicingus tvarumo standartus. Siekiame verslo rezultatų būdami tvarumo pavyzdžiu visur ir visada.

Aplinkosaugos, veiklos efektyvumo ir naujų standartų iššūkius galime išspręsti tik technologijomis ir inovacijomis. Skatiname darbuotojų iniciatyvumą, kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą, nuolatinį mokymąsi ir naujų sprendimų ieškojimą.

Siekiame geriausiai suprasti vartotojų bei kitų suinteresuotųjų šalių dabartinius ir ateities poreikius. Būdami lyderiais savo srityje, skatiname pokyčius ir kuriame vertę bei darome teigiamą poveikį visai bendruomenei.

1.6. Rizikų valdymas

Rizikų valdymo gairės buvo patvirtintos Bendrovės audito komiteto 2021 m. Kiekvienais metais Grupė atlieka pagrindinių rizikų vertinimą bei sudaro rizikų vertinimo žemėlapį, atsižvelgiant tiek į rizikos tikimybę, tiek į jos reikšmingumą. 2022 m. pradžioje identifikuotos pagrindinės Grupės rizikos:

Klimato sąlygos. Klimato sąlygos yra vienas svarbiausių žemės ūkio veiklos rizikos veiksnių. Prastos arba nepalankios meteorologinės sąlygos turi reikšmingą įtaką produktyvumui ir gali neigiamai paveikti žemės ūkio produktų derlių, pakenkti pašarų ruošimui, sunaikinti pasėlius ir sukelti kitokią žalą. Bet kokia žala dėl nepalankių klimato sąlygų gali neigiamai paveikti Grupės finansinę padėtį, verslą ir rezultatus.

Žemės ūkio produktų kainos. Grupės pajamos ir veiklos rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir žemės ūkio produkcijos žaliavų kainas, kurių Grupė negali kontroliuoti. Žemės ūkio produkcijos žaliavų kainoms didelės įtakos turi įvairūs ir sunkiai prognozuojami bei nuo Grupės nepriklausantys veiksniai (oro sąlygos, valstybinė politika žemės ūkio srityje, pasaulinės paklausos pokyčiai, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai, gyvenimo sąlygų pokyčiai, konkurenciniai produktai kitose šalyse). Tokie veiksniai kaip geopolitiniai įvykiai, klimato sąlygos, infekcijos, kenkėjų antplūdžiai, skirtingų šalių nacionalinė žemės ūkio politika ir panašiai gali turėti didelės įtakos pirminių žemės ūkio produktų tiekimui ir kainoms. Pagrindinių žemės ūkio žaliavų paklausos pokyčius gali paveikti įvairios tarptautinės ir vietinės programos, įgyvendinamos laikantis nacionalinės žemės ūkio politikos. Taip pat pasaulinės paklausos pokyčiai, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai ir gyvenimo sąlygų pokyčiai įvairiose pasaulio šalyse. Šie veiksniai gali sukelti didelius žemės ūkio produktų kainų svyravimus ir dėl to neigiamai paveikti Grupės veiklą, finansinę padėtį ir rezultatus.

ES subsidijų pokyčiai. Grupė gauna reikšmingas pajamas iš ES subsidijų ir tai svarbu veiklos tęstinumui užtikrinti. Jei dėl kokios nors priežasties šios subsidijos būtų nutrauktos arba sumažintos, tai galėtų turėti reikšmingų pasekmių daugeliui Grupės veiklos sričių, įskaitant sumažėjusius pagrindinės veiklos pinigų srautus ir pelningumą, bei sumažėjusią žemės ir investicinio turto vertę, tuo pačiu ir galimą nekilnojamojo turto, įrangos ar įrengimų vertės sumažėjimą. Reikšmingi ES subsidijų programų pokyčiai taip pat galėtų kelti grėsmę ilgalaikiam Grupės veiklos tęstinumui.

Strateginių projektų įgyvendinimo atidėjimas. Šiuo metu Grupė yra pereinamajame laikotarpyje ir keli esminiai projektai, susiję su biodujų infrastruktūros kūrimu, specializuotų pašarų technologijų vystymu, regeneracinė sėjomaina yra itin reikšmingi Grupės ilgalaikės strategijos įgyvendinimui. Vystydama šiuos projektus Grupė susiduria su šiomis rizikomis: projektų rezultatų nepakankamas inovatyvumas, nepritaikomumas praktiniame naudojime ar rinkoje; projektų valdymo įgūdžių trūkumas; žmogiškųjų išteklių trūkumas.

Likvidumo rizika. Kadangi Grupės veiklos modelis reikalauja didelio apyvartinio kapitalo, o augalininkystės segmento gamybos ciklas yra ilgas bei augalininkystės produkcijos pardavimų apimtys metų eigoje svyruoja, Grupė susiduria su reikšmingais apyvartinio kapitalo poreikio svyravimais.

Žemės nuomos kaštų augimas. Grupė nuomojasi 87,4% "AUGA group" dirbamos žemės. Tikime, kad ilguoju laikotarpiu žemės nuoma vietoje jos valdymo leidžia efektyviau panaudoti turimus resursus ir užtikrina didesnę grąžą Grupės akcininkams. Tačiau 2021- 2022 m. padidėjusi infliacija sukūrė spaudimą nuomos kainų augimui.

Ligų rizika. Grupės veikla yra susijusi su augalinės arba gyvūninės kilmės turtu. Ligos gali turėti tiesioginį poveikį Grupės rezultatams, produkcijos kiekiui ir kokybei, nurašymams. Galvijų epideminės ligos (pvz.: galvijų spongiforminė encefalopatija, kitaip vadinama galvijų kempinlige), bet kokios kitos ligos, bakterijos ir panašiai gali sumažinti tokių produktų paklausą, baiminantis dėl to galinčių kilti pasekmių. Dėl tokių pasikeitimų gali pasunkėti Grupės finansinė padėtis. Ši rizika yra ypatingai reikšminga grybininkystės segmentui dėl didelės gamybos pajėgumų koncentracijos vienoje vietoje.

Investicijų apimčių neatitikimas poreikiams. Šiuo metu "AUGA group" yra pereinamajame laikotarpyje: Grupė turi užtikrinti esamos veiklos vystymą, efektyvumo programų įgyvendinimą ir Grupės ilgalaikės strategijos įgyvendinimą. Abi sritys reikalauja investicijų, kurių finansavimo užtikrinimas priklauso nuo Grupės rezultatų, situacijos rinkoje, kitų išorinių faktorių.

Gamybos kaštų augimas. Didėjanti infliacija lemia augančius Grupės kaštus. Kuras, darbo užmokestis, žemės bei žemės ūkio technikos nuoma yra reikšmingos kaštų dedamosios Grupės veikloje, tad būtina užtikrinti sąnaudų augimo kontrolę ir kompensuoti kaštų augimą veiklos efektyvumo augimu, didėjančiomis pardavimų kainomis.

Finansavimo rizika. Ekologinis žemės ūkis reikalauja daug apyvartinio kapitalo. Reikšmingas Grupės skolinto kapitalo lygis gali turėti esminių pasekmių, pavyzdžiui:

gali būti apribotos Grupės galimybės gauti papildomą finansavimą apyvartiniam kapitalui, investicijoms, įsigijimams, skolos aptarnavimui ar kitiems tikslams;
Grupės lankstumas prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų gali būti ribotas;
nors kredito sutartyse numatyti tam tikri apribojimai, susiję su verslo ir finansiniais klausimais, yra būdingi tokiems finansavimo sandoriams, vis tiek gali apriboti Grupės galimybes skolintis daugiau lėšų, įkeisti turtą ir (arba) dalyvauti kitų rūšių susijungimuose ar sandoriuose, kas tam tikru mastu gali apriboti aktyvios plėtros galimybes ir galbūt ateityje sumažinti konkurencinį pranašumą;
galimi ribojimai dėl turimų finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminų pratęsimo.

2. REZULTATAI

TURINYS> 16

"AUGA group" supranta, kad vystydama savo veiklą ji daro įtaką aplinkosaugos, socialinės ir ekonomikos sričiai. Pagrindinės poveikio temos yra nurodytos skiltyje 4.2.3. Suinteresuotosios šalys ir tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas. Finansinės ir

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

kapitalo rizikos plačiau aprašytos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3 pastaboje.

2.1. Pagrindiniai veiklos rodikliai

Grupės finansiniai rezultatai 2022 m. pagerėjo lyginant su praėjusiais metais. Augančios kultūrų kainos leido padengti didesnes sąnaudas, o palankesnės oro sąlygos ir atlikti Grupės sprendimai lėmė pagerėjusį kultūrų derlingumą.

Per 2022 m. Grupės pardavimo pajamos siekė 80,09 mln. Eur. Tai yra 12% daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pardavimo pajamos buvo 71,72 mln. Eur. Pardavimo pajamos augo visuose Grupės segmentuose išskyrus grybų auginimo segmentą, kurio pajamos mažėjo 2% lyginant su praėjusiais metais.

Grupės bendrasis pelnas 2022 m. siekė 15,27 mln. Eur ir buvo 286 proc. didesnis nei praėjusiais, 2021 m., kai jis buvo 3,95 mln. Eur. Per 2022 m. Grupė patyrė 5,35 mln. Eur grynojo nuostolio, palyginus su 15,44 mln. Eur nuostoliu metais prieš tai. 2022 m. Grupės EBITDA siekė 19,58 mln. Eur ir buvo 115% didesnė, lyginant su metais prieš tai, kai EBITDA buvo 9,10 mln. Eur.

Lentelėje žemiau pateikiama pagrindinė Grupės finansinė informacija per pastaruosius trejus metus (2020 – 2022 m.) (tūkst. Eur).

Pagrindiniai Grupės veiklos rodikliai	2022	2021	2020	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Pardavimo pajamos	80 088	71 721	83 073	+12%	-14%
Tiesioginės išmokos	12 711	12 858	9 987	-1%	+29%
Bendrasis pelnas (nuostolis)	15 270	3 952	15 773	+286%	-75%
Veiklos pelnas (nuostolis)	3 099	(9 819)	6 896	n/a	n/a
Finansinės veiklos sąnaudos	(7 537)	(6 459)	(5 547)	+17%	+16%
Grynasis pelnas (nuostolis)	(5 351)	(15 435)	1 792	-65%	n/a
EBITDA	19 580	9 101	20 834	+115%	-56%
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	692	8 140	13 373	-92%	-18%
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai prieš apyvartinio kapitalo pokyčius	9 348	11 979	10 814	-22%	+11%

Ilgalaikis turtas, iš viso	161 285	155 330	147 590	+4%	+5%
Trumpalaikis turtas, iš viso	70 133	57 149	66 112	+23%	-14%
Nuosavas kapitalas, iš viso	77 533	78 980	92 816	-2%	-15%
Ilgalaikiai įsipareigojimai, iš viso	83 236	88 414	78 907	-6%	+12%
Trumpalaikiai įsipareigojimai, iš viso	70 649	45 085	41 979	+57%	+7%
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	117 027	102 984	94 541	+14%	+9%
Koreguotas apyvartinis kapitalas	32 424	28 531	41 953	+14%	-32%

EBITDA marža, proc.	24,45	12,69	25,08	+93%	-49%
Veiklos pelno marža, proc.	3,87	(13,69)	8,30	n/a	n/a
Grynojo pelno marža, proc.	(6,68)	(21,52)	2,16	-69%	n/a
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), proc.	(6,84)	(17,79)	1,96	-62%	n/a
Turto pelningumas (ROA), proc.	(2,41)	(7,24)	0,85	-67%	n/a
Pastovaus kapitalo pelningumas (ROCE), proc.	2,29	(7,15)	4,81	n/a	n/a
P/E rodiklis	(16,41)	(7,11)	56,35	+131%	n/a
Skola/EBITDA	5,98	11,32	4,54	-47%	+149%
Nuosavybės koeficientas	0,34	0,37	0,43	-9%	-15%
Bendrasis padengimo koeficientas	0,99	1,27	1,57	-22%	-20%

Rodiklio apskaičiavimo paaiškinimas:

EBITDA – grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos prieš apyvartinio kapitalo pokyčius ir sumokėtas palūkanas, kaip nurodyta pinigų srautų ataskaitoje, įskaitant pelną (nuostolį) dėl biologinio turto tikrosios vertės pokyčių.

EBITDA marža = EBITDA / Pardavimo pajamos

Veiklos pelno marža = Veiklos pelnas (nuostolis) / Pardavimo pajamos

Grynojo pelno marža = Grynasis pelnas (nuostolis) / Pardavimo pajamos

Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) = Grynasis pelnas (nuostolis) / ((Nuosavas kapitalas metų pabaigoje + nuosavas kapitalas metų pradžioje)/2).

Turto pelningumas (ROA) = Grynasis pelnas (nuostolis) / ((Turtas metų pabaigoje + turtas metų pradžioje)/2).

Pastovaus kapitalo pelningumas (ROCE) = Veiklos pelnas (nuostolis) / (Nuosavas kapitalas + Ilgalaikė ir trumpalaikė ilgalaikių paskolų ir nuomos įsipareigojimų dalis (išskyrus su TFAS 16 susijusius įsipareigojimus)).

P/E rodiklis = Paskutinė akcijų kaina laikotarpio pabaigoje / Pelnas akcijai.

Skola/EBITDA = (Ilgalaikės paskolos + ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai + ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis + ilgalaikių nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis + trumpalaikės paskolos) / EBITDA.

Nuosavybės koeficientas = Visas nuosavas kapitalas / Visas turtas

Bendrasis padengimo koeficientas = Visas trumpalaikis turtas / Visi trumpalaikiai įsipareigojimai

Koreguotas apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis biologinis turtas + Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos + Atsargos – Prekybos mokėtinos sumos – Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Koreguoto apyvartinio kapitalo formulėje eliminuojami grynųjų pinigų ir finansavimo elementai, kas leidžia skaitytojui matyti, kaip gerai panaudojamas tiesiogiai su Grupės veikla susijęs trumpalaikis turtas ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Visas trumpalaikis turtas ir visi trumpalaikiai įsipareigojimai naudojami skaičiuojant bendrąjį padengimo koeficientą, kuris taip pat įtrauktas tarp Grupės pagrindinių rodiklių.

2.2. Verslo segmentai

2.2.1. Augalininkystės segmento apžvalga

Augalininkystės segmento bendrąjį pelną sudaro derliaus tikroji vertė, praėjusio sezono derliaus pardavimų rezultatas ir augalininkystės subsidijos.

2021/2022 m. derlius

2021/2022 m. sezonu bendras Grupės dirbamos žemės plotas sudarė 38,5 tūkst. ha ir buvo šiek tiek mažesnis nei 2020/2021 m. sezonu. 2021/2022 m. sezone buvo apsėta 30,1 tūkst. ha (30,9 tūkst. ha buvo apsėta 2020/2021 m. sezone), iš kurių 11,7 tūkst. ha sudarė kviečiai, 6,8 tūkst. ha ankštinės kultūros ir 11,6 tūkst. ha kitos kultūros. Didžioji dalis – 10,1 tūkst. ha iš 11,7 tūkst. ha – kviečių sudarė žieminiai kviečiai, kadangi žieminės kultūros turi didesnį derlingumo potencialą lyginant su vasarinėmis alternatyvomis. Pašarinės kultūros sudarė 7,7 tūkst. ha 2021/2022 m. sezonu, palyginus su 6,8 tūkst. ha 2020/2021 m. sezonu.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t.y. 2022 m. gruodžio 31 d., visas 2021/2022 sezono derlius buvo nuimtas. Kviečiams, ankštiniams ir kitoms kultūroms, kurių derlius buvo nuimtas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, apskaitytas pelnas (nuostolis) iš žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo. Pašarinių kultūrų derlius vertintas savikaina.

2022/2023 m. derlius

Kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pabaigoje Grupė įsivertina pasėlių tikrąją vertę kultūroms, kurių derlius dar nenuimtas. Kadangi oro sąlygos 2022 m. rudenį buvo palankios rudeniniams žemės paruošimo darbams 2022/2023 m. sezonui, žieminių kultūrų sėja ir žemės parengimo darbai buvo baigti laiku. 2022 m. Grupė pasėjo apie 17 tūkst. ha kultūrų – kviečių, rapso, sėklinio dobilo, miežių, rugių ir vikių – kurių derlius bus nuimtas 2023 m. Tai sudaro 52% viso kviečiais, ankštiniais ir kitomis kultūromis planuojamo apsėti ploto 2022/2023 sezonu. Palyginimui, 2021/2022 m. sezonu buvo pasėta 17,4 tūkst. ha žieminių kultūrų. Žieminių kultūrų pasėlių būklė finansinių ataskaitų paskelbimo metu yra gera. Grupės vertinimu, nešalta žiema neturėjo neigiamai paveikti derliaus. Palankios sąlygos rudenį taip pat leido atlikti reikiamus žemės darbus ir tinkamai paruošti žemę 2023 m. pavasario sėjai. Grupė yra tinkamai pasiruošusi 2022/2023 m. sezonui ir optimistiškai vertina kitų metų derliaus potencialą.

2022 m. gruodžio 31 d. Grupė įvertino kultūrų, kurių derlius bus nuimtas 2023 m., pasėlių tikrąją vertę, formulė ir prielaidos naudotos skaičiuojant yra pateiktos žemiau:

Pasėlių tikroji vertė = Patirtos sąnaudos + (Dirbamos žemės plotas ha * istorinis vidutinis derlingumas tonomis per ha * prognozuojama tonos kaina – dirbamos žemės plotas ha * prognozuojamos sąnaudos per ha) * T , kur:

Patirtos sąnaudos yra faktiškai patirtos sąnaudos konkrečiai kultūrai iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Dirbamos žemės plotas ha yra konkrečia kultūra apsėtas ir planuojamas nukulti plotas hektarais.
Istorinis vidutinis kultūros derlingumas tonomis per ha.
Prognozuojama tonos kaina. Tikrosios vertės skaičiavimui naudojamos vidutinės kultūros padavimo kainos, nustatytos sudarytuose kontraktuose ir įvertinus pokyčius rinkoje.
Prognozuojamos sąnaudos per ha istoriniai vidutinių sąnaudų duomenys įvertinus esamą situaciją.
T yra laiko, praėjusio nuo kultūros pasėjimo iki planuojamos derliaus nuėmimo datos, proporcija. 2022 m. gruodžio 31 d. datai kitų metų kultūroms proporcija vidutiniškai siekė 34% (2021 m. – 37%).

Aukščiau pateikta formulė, naudojama pasėlių tikrosios vertės skaičiavimui bus naudojama ir ateinančiais ketvirčiais skaičiuojant žieminių ir vasarinių kultūrų tikrąją vertę iki derliaus nuėmimo dienos. Prielaidos, naudojamos pasėlių tikrosios vertės skaičiavimui bus peržiūrimos kiekvieną ketvirtį ir koreguojamos pagal naujausius turimus duomenis.

Vertinant pašarinių kultūrų derlių, svarbu atkreipti dėmesį, jog pašarinių kultūrų tikroji vertė derliaus nuėmimo metu yra nustatoma remiantis bendrosiomlis pašarinių kultūrų derliaus sąnaudomis. Kitaip sakant, bendrosios pašarinių kultūrų derliaus sąnaudos yra naudojamos kaip matas pašarinių kultūrų derliaus tikrosios vertės skaičiavimui, nes šių kultūrų atveju nėra aktyvios prekybos rinkos ir nėra galimybių patikimai nustatyti pašarinių kultūrų tikrąją rinkos kainą. Dėl tokio vertinimo metodo pašarinių kultūrų tikrosios vertės pokyčio rezultatas yra lygus nuliui.

Žemiau lentelėje pateikiama dirbamas žemės plotas pagal kultūrų grupę 2021/2022, 2020/2021 ir 2019/2020 m. sezonais. Kviečių ir ankštinių kultūrų žemės plotas 2021/2022 m. sezonu išliko stabilus ir sudarė 61% visų parduoti skirtų kultūrų ploto, palyginus su 60% praėjusiame sezone.

Dirbamos žemės plotas pagal kultūrų grupę, HA	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Kviečiai	11 693	10 441	11 896	+12%	-12%
Ankštiniai	6 785	8 056	9 035	-16%	-11%
Kitos kultūros	11 628	12 397	9 664	-6%	+28%

Kviečių, ankštinių ir kitų kultūrų savikaina per hektarą pateikiama lentelėje žemiau. Atkreipiame dėmęsį, kad III ketv. kultūrų sąnaudų skaičiavimas buvo atliktas remiantis tuo metu turimais duomenimis. Metams pasibaigus, Grupė atlieka patikslintą sąnaudų vertinimą ir po šio vertinimo kultūrų sąnaudos padidėjo.

Sąnaudos per 1 ha dirbamos žemės, Eur/ha	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Kviečiai	1 033	786	818	+31%	-4%
Ankštiniai	926	802	805	+15%	0%
Kitos kultūros	1 237	1 085	1 139	+14%	-5%

Kaip matyti iš pateiktų duomenų kviečių sąnaudos per 1 hektarą 2021/2022 m. sezonu išaugo 38%, palyginus su praėjusiais metais. Kviečių sąnaudų augimą lėmė padidėjusios žemės dirbimo ir organinių trąšų sąnaudos. Tuo tarpu ankštinių kultūrų savikaina padidėjo 14% lyginant su praėjusiais metais, kadangi dalis sąnaudų augo: padidėjo sėklos bei žemės dirbimo sąnaudos.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas kviečių, ankštinių ir kitų kultūrų derlingumų palyginimas 2021/2022 m. ir per praėjusius du sezonus. Faktinis kviečių derlingumas 2021/2022 m. sezonu siekė 3,41 t/ha ir buvo 4% didesnis nei praėjusiais metais. Ankštinių kultūrų derlingumas augo 113% palyginus su praėjusiu sezonu - nuo 1,09 t/ha iki 2,32 t/ha. Pupų derlingumas ženkliai skiriasi nuo praėjusių metų dėl 2021 m. vasarą vyravusių karščių kurie turėjo didelę neigiamą įtaką 2020/2021 m. sezono kultūrų derlingumui. Šiemet oro sąlygos buvo palankios ankštinėms kultūroms todėl jų derlingumas atsistatė. Tačiau kviečiams oro sąlygos nebuvo tokios palankios dėl liepos mėnesį įvykusių audrų, kurios pasižymėjo itin stipriu vėju ir išguldė dalį pasėlių.

Vidutinis derlingumas, t/ha	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Kviečiai	3,41	3,27	4,11	+4%	-20%
Ankštiniai	2,32	1,09	2,70	+113%	-60%
Kitos kultūros	4,47	5,72	9,72	-22%	+18%

Grupė šį sezoną tikėjosi geresnių rezultatų. Kaip matyti iš lentelės, pateiktos žemiau, faktinis kviečių derlingumas buvo 18% mažesnis nei planuota prieš derliaus nuėmimą, o ankštinių kultūrų derlingumas 20% mažesnis nei tikėtasi.

Vidutinis derlingumas 2020/2021 sezonu, t/ha	Planas 2021/2022 m. sezonui	Faktas 2021/2022 m. sezonu	Pokytis nuo plano
Kviečiai	4,14	3,41	-18%
Ankštiniai	2,90	2,32	-20%
Kitos kultūros	6,96	4,47	-36%

PASTABA: 2022 metų LT ekologinių augintojų duomenys dar nepaskelbti, LT konvencinių ūkių duomenys preliminarūs. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys, Grupės duomenys.

Žemiau esančioje lentelėje pateiktas kviečių, ankštinių ir kitų kultūrų kainų, kuriomis buvo įvertintas nuimtas derlius (tikroji derliaus vertė), palyginimas 2021/2022, 2020/2021 ir 2019/2020 m. sezonais. Svarbu pastebėti, jog finansinių ataskaitų už 2022 m. keturis ketvirčius skelbimo metu reikšminga dalis 2021/2022 m. sezono derliaus jau yra parduota arba sudaryti kontraktai fiksuotomis kainomis dėl derliaus pardavimo, todėl derliaus vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigai didžiąja dalimi yra nustatyta remiantis faktiškai turimų kontraktų kainomis.

Vidutinė 1 tonos grūdų kaina, eliminavus pardavimo kaštus, EUR	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Kviečiai	403	240	208	+68%	+15%
Ankštiniai	576	347	354	+66%	-2%
Kitos kultūros	246	189	174	+30%	+9%

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, 1 kviečių tonos kaina 2021/2022 m. sezonu padidėjo 68%, lyginant su praėjusiu sezonu dėl didėjančių žaliavų kainų, augančių energetikos sąnaudų bei neapibrėžtumo grūdų rinkoje kurį sukėlė geopolitinė situacija pasaulyje.

Žemiau esančioje lentelėje pateiktas kviečių ir ankštinių derliaus pelno (nuostolio), tenkančio 1 ha dirbamos žemės, palyginimas.

Pelnas (nuostolis) derliaus nuėmimo metu, EUR/ha	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Kviečiai	341	2	35	+16 950%	-94%
Ankštiniai	458	(422)	148	n/a	n/a
Kitos kultūros	(137)	(10)	550	-1270%	n/a

Per 2021/2022 m. sezoną kviečių pelnas, tenkantis vienam hektarui reikšmingai išaugo lyginant su praėjusiu sezonu. Praėjusio sezono rezultatai buvo blogi dėl stichinių karščių. Tuo tarpu šių metų klimato sąlygos buvo palankesnės ir tai leido užauginti didesnį derlių. Augančios sąnaudos buvo kompensuotos augančiomis grūdų kainomis. Ankštinių kultūrų rezultatas praėjusiame sezone taip pat buvo ženkliai blogesnis, palyginus su šiuo sezonu. Ankštinių kultūrų rezultato gerėjimą nulėmė didesnis derlius – šių kultūrų derlingumas 2021/2022 m. sezonu išaugo daugiau negu dvigubai lyginant su praėjusiu sezonu.

Pašarinių kultūrų rezultatai	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020	Pokytis 2021/2020
Sąnaudos per 1 ha dirbamos žemės, Eur	767	826	767	-7%	+8%
Vidutinis derlingumas, t/ha	6,83	7,57	7,39	-10%	+2%

Iš viso 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė 5,16 mln. Eur pelno dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte. Svarbu pastebėti, jog 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė jau pripažino 2,33 mln. Eur pelno dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė taip pat apskaičiavo 1,97 mln. Eur pelno dėl 2022/2023 m. sezono pasėlių tikrosios vertės pokyčio pirminio pripažinimo metu. Taigi, į 2022 m. rezultatą Grupė įtraukė 4,80 mln. Eur pelno dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte.

Derliaus rezultatai, mln. Eur	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2021/2020	Pokytis 2021/2020
Pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte apskaitytas ataskaitiniame laikotarpyje	2,83	(5,51)	5,67	n/a	n/a
Pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte (kitų metų sezono derlius)	1,97	2,33	2,02	-15%	+15%
Bendras pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte	4,80	(3,18)	7,69	n/a	n/a

Augalininkystės segmento pardavimų rezultatai

Bendros pardavimų pajamos sugeneruotos iš augalininkystės segmento 2022 m. siekė 27,58 mln. Eur. Tai yra 4,02 mln. Eur daugiau, lyginant su 2021 m.

Augalininkystės segmento rezultatai, mln. Eur	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Pardavimo pajamos	27,58	23,56	35,25	+17%	-33%
Pardavimo sąnaudos	(27,71)	(25,15)	(36,12)	+10%	-30%
Atsargų nurašymai	(1,26)	(4,05)	(1,39)	-69%	+191%
Vidinių sandorių rezultatas	(0,68)	n/a	n/a	n/a	n/a
Žemės ūkio produkcijos pardavimo rezultatas	(2,01)	(5,64)	(2,26)	-64%	-112%

Bendrosios parduotos žemės ūkio produkcijos sąnaudos per 2022 m. buvo 27,71 mln. Eur, 10% didesnės nei pernai. Siekiant geriau įvertinti kiekvieno segmento rezultatus, sandoriai tarp segmentų vykdomi fiksuota kainodara ir nuo 2022 m. atskirai atskleidžiame tokių sandorių rezultatą, kuris 2022 m. I-IV ketvirčiuose sudarė 0,68 mln. Eur nuostolio augalininkystės segmente.

Subsidijos žemės ūkiui ir bendrasis pelnas augalininkystės segmente

Bendra subsidijų žemės ūkiui, tenkančių augalininkystės segmentui, suma, sukaupta per 12 mėnesius 2022 m., sudaro 9,89 mln. Eur ir yra beveik nepakitusi nuo atitinkamo laikotarpio 2021 m. Sukaupta subsidijų suma yra apskaičiuota pagal šiuo metu galiojančius ir pasiekiamus subsidijavimo programų reikalavimus.

Augalininkystės segmento bendrasis pelnas, apimantis žemės ūkio produkcijos pardavimo rezultatą, biologinio turto tikrosios vertės pokyčius bei žemės ūkio subsidijas, 2022 m. ženkliai išaugo palyginus su bendruoju pelnu praėjusiais metais dėl padidėjusio biologinio turto tikrosios vertės pelno ir sumažėjusio pardavimo nuostolio.

Augalininkystės segmento bendrasis pelnas, mln. Eur	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Pelnas (nuostolis), dėl biologinio turto pripažinimo tikrąja verte pripažintas ataskaitiniame laikotarpyje	4,80	(3,18)	7,69	n/a	n/a
Žemės ūkio produkcijos pardavimo rezultatas	(2,01)	(5,64)	(2,26)	-64%	+112%

Subsidijos	9,89	9,69	7,45	+2%	+30%
Bendrasis pelnas	12,68	0,89	12,88	+1 325%	-93%

2.2.2. Pienininkystės segmento apžvalga

Pienininkystės segmento rezultatas per 2022 m. pirmąjį-ketvirtąjį ketvirčius pagerėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią įtaką tam turėjo išaugusios produkcijos kainos. Segmento pardavimo pajamos per ataskaitinį laikotarpį išaugo 21% ir siekė 16,5 mln. Eur, bendrasis pelnas išaugo 202% ir pasiekė 2,57 mln. Eur.

Nors melžiamų karvių skaičius per metus keitėsi nežymiai (3 577 2021 m. gruodžio 31 d., 3 457 2022 m. gruodžio 31 d.), parduotos produkcijos kiekis 2022 m. sumažėjo 2%. Vidutinis primilžis, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo dėl pakeisto karvių pašarų raciono: dėl prasto 2020/2021 m. sezono ankštinių kultūrų (baltyminių pašarų) derliaus trūko pašarinių ingredientų ir nukentėjo pašarų kokybė. Pradėjus naudoti 2021/2022 m. sezono derlių, pašarų kokybė ir primilžis atsistatė į 2021 m. lygį.

Vidutinė pieno kaina per 2022 m. 12 mėnesių siekė 532 Eur už toną ir buvo 28% didesnė, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, kai vidutinė pieno kaina siekė 416 Eur už toną.

Segmento sąnaudos per 2022 m. 12 mėnesių buvo 14,91 mln. Eur, t.y. 13% didesnės nei praėjusiais metais.

Biologinio turto (galvijų bandos) tikrosios vertės pokyčio nuostolis per 2022 m. sudarė 2,09 mln. Eur. Palyginimui 2021 m. atitinkamu laikotarpiu patirtas nuostolis buvo 25% didesnis.

Per 2022 m. Grupės bendrasis pelnas siekė 2,57 mln. Eur, o tai yra tris kartus daugiau negu 2021 m.

	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Parduotas produkcijos kiekis, tonos	26 594	27 053	26 799	-2%	+1%
Pieno pardavimai, tonos	25 334	25 685	25 384	-1%	+1%
Pieno produktai, tonos	457	624	714	-27%	-13%
Galvijų pardavimai, tonos	803	743	700	+8%	+6%
Pienininkystės segmento pajamos, mln. Eur	16,50	13,61	12,95	+21%	+5%
Pieno pardavimai, mln. Eur	13,48	10,69	10,07	+26%	+6%
Pieno produktai, mln. Eur	1,71	2,02	2,13	-15%	-5%
Galvijų pardavimai, mln. Eur	1,31	0,90	0,75	+46%	+20%
Pienininkystės segmento sąnaudos, mln. Eur	14,91	13,15	12,56	+13%	+5%
Pieno sąnaudos, mln. Eur	11,94	10,36	9,75	+15%	+6%

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

Pieno produktai, mln. Eur	1,66	1,89	2,07	-12%	-9%
Galvijų sąnaudos, mln. Eur	1,31	0,90	0,75	+46%	+20%
Biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, mln. Eur	(2,09)	(2,77)	(2,52)	-25%	-10%
Subsidijos, mln. Eur	3,07	3,17	2,53	-3%	+25%
Bendrasis pelnas, mln. EUR	2,57	0,85	0,40	202%	+113%

2.2.3. Grybų auginimo segmento apžvalga

2022 m. pardavimų pajamos grybininkystės segmente siekė 27,90 mln. Eur ir buvo 2% mažesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Bendras nuostolis siekė 1,40 mln. Eur.

Energetinių išteklių, kitų kaštų augimas turėjo didžiausią įtaką segmento rezultatams: bendrosios pardavimo sąnaudos per 2022 m. 12 mėnesių buvo 29,30 mln. Eur – 1,61 mln. Eur didesnės, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2021 m. Šiam augimui didžiausią įtaką turėjo energetikos, transporto kaštai, kurie padidėjo 65% (2,30 mln. Eur). Vidutinės grybų pardavimo bendrosios sąnaudos, tenkančios 1 tonai parduotų grybų, padidėjo nuo 2 294 Eur/tona iki 2 519 Eur/tona.

Siekiant kompensuoti išaugusias sąnaudas buvo didinamos pardavimo kainos. 2022 m. 12 mėnesių vidutinė neekologiškų ir ekologiškų grybų kaina, kuri siekė 2 384 Eur/tona, padidėjo tik 3% lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2021 m. Tačiau įvertinus pakuotės, skirtingo produktų krepšelio įtaką, realus kainų augimas buvo didesnis: lyginant 2022 m. I ir IV ketv. vidutinė užaugintų grybų kaina padidėjo 16%. Tam įtakos turėjo ir per 2022 m. 12 mėnesių užaugintų ir parduotų ekologiškų grybų dalis, kuri padidėjo ir siekė 7,4% visų parduotų grybų kiekio, kai 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu parduotų ekologiškų grybų dalis siekė 5,7 proc.

Gamybos apimtys 2022 m. nebuvo optimalios dėl energetinių resursų taupymo ir gamybos procesų iššūkių suvaldymo. 2022 m. buvo užauginta 11 tūkst. tonų grybų – 1 proc. mažiau nei 2021 m.

Dėl šių priežasčių bendrasis segmento rezultatas per 2022 m. siekė 1,40 mln. Eur nuostolio. Tačiau sumažėjus ir stabilizavusis energetiniams kaštams bei padidinus produkcijos kainas 2022 m. 4 ketv. jau buvo fiksuotas teigiamas rezultatas – 78 tūkst. Eur bendrasis pelnas. Pasiekus didesnes gamybines apimtis Grupė tikisi dar labiau pagerinti segmento rezultatą.

	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Parduotas kiekis, tonos	11 552	12 002	12 906	-4%	-7%
Vidutinė grybų pardavimo kaina, EUR/t	2 384	2 323	2 199	+3%	+6%
Grybų segmento pardavimo pajamos, mln. EUR	27,90	28,36	30,00	-2%	-5%
Grybų pardavimo pajamos, mln. EUR	27,54	27,89	28,38	-1%	-2%
Grybų komposto pardavimo pajamos, mln. EUR	0,36	0,47	1,62	-23%	-71%

Grybų segmento pardavimo sąnaudos, mln. EUR	(29,30)	(27,69)	(28,25)	+6%	-2%
Grybų pardavimo sąnaudos, mln. EUR	(28,94)	(27,45)	(26,89)	+5%	+2%
Grybų komposto pardavimo sąnaudos, mln. EUR	(0,36)	(0,24)	(1,36)	+50%	-82%
Bendrasis pelnas, mln. EUR	(1,40)	0,67	1,75	n/a	-62%

2.2.4. Galutiniam vartojimui skirtų produktų pakuotėse (FMCG) segmento apžvalga

Kaip buvo skelbta ir anksčiau - pirmasis pusmetis nebuvo itin sėkmingas šiam segmentui dėl įvairių pasaulinių įvykių. Tačiau trečią ketvirtį įvykęs teigiamas proveržis matomas ir ketvirtajame ketvirtyje – pardavimų augimas grįžo į planuotą lygį ir pasiekė 8,12 mln. Eur per 2022 m., arba 31% daugiau nei 2021 m.

2022 m. bendrasis segmento pelnas pasiekė 1,74 mln. Eur, kai 2021 m. buvo 1,54 mln. Eur. Grupė planavo pasiekti dar geresnius rezultatus, tačiau kainų didinimas dėl išaugusios savikainos atsiliko, užtrukęs pasiruošimas dėl naujų produktų išleidimo į rinką neleido pasiekti planų 2022 m., nors tai turės teigiamos įtakos jau 2023 m. rezultatams.

FMCG segmento rezultatai, mln. Eur	2022 m. 12 mėn.	2021 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Pajamos	8,12	6,19	4,88	+31%	+27%
Sąnaudos	(6,38)	(4,66)	(4,13)	+37%	+13%
Bendrasis pelnas	1,74	1,54	0,75	+13%	+105%

Per 12 mėnesių 2022 m. Grupė galutiniam vartotojui skirtus produktus eksportavo į 33 šalis. Tuo pačiu metu praėjusiais metais Grupė savo produkciją eksportavo į 36 šalis.

Konservuoti produktai, ypač vartojimui paruoštos ekologiškos sriubos, ir toliau išlieka pagrindiniais šio segmento produktais.

Pajamų struktūra iš galutiniam vartojimui skirtos produkcijos pardavimo, proc.

Konservuoti pievagrybiai, daržovės ir sriubos
Grūdiniai produktai
Kiaušiniai
Supakuotos daržovės
Kiti produktai, parengti vartojimui (pienas, daržovės, kt.)

2.3. Pardavimo ir administracinės sąnaudos

AUGA group, AB pardavimo ir administracinės sąnaudos per 2022 m. siekė 12,77 mln. Eur, lyginant su 11,73 mln. Eur praėjusiais metais. Šis padidėjimas daugiausia susijęs su išaugusiomis darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, transportavimo, marketingo, reklamos ir tarpininkavimo sąnaudomis.

2.4. Investicijos ir verslo įsigijimai

Bendros investicijos (nauji įsigijimai) į ilgalaikį materialųjį turtą 2022 m. sudarė 7,19 mln. Eur (2021 m. – 10,05 mln. Eur). Investicijų (naujų įsigijimų) į ilgalaikį materialųjį turtą detalizacija pateikiama žemiau esančioje lentelėje.

	Žemė*	Pastatai ir statiniai*	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės, įrenginiai ir kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2022 m.	436	265	1 932	285	4 271	7 189
2021 m.	1 182	493	4 397	1 116	2 863	10 051

*be vertės padidėjimo, susijusio su turto naudojimosi teisėmis.

Investicijos į ilgalaikį turtą 2022 m. sumažėjo, tačiau Grupė tęsia numatytą technologinių projektų įgyvendinimą. 2023 m. vasario mėn. Grupė pristatė biometanu ir elektra varomą traktorių iš pirmosios gamybos partijos. 2023 m. pavasarį pirmosios gamybos traktoriai jau dirbs laukuose. 2023 m. pradžioje bus užbaigti pirmosios biometano infrastruktūros vystymo darbai ir pradėtas gaminti biometanas. Iki trečio 2023 m. ketvirčio planuojama paleisti dar dvi biometano jėgaines. Taip pat toliau tęsiami pašarų technologijų kūrimo ir bandymų darbai.

Daugiau informacijos apie paminėtus projektus pateikta tvarumo ataskaitos skyriuje "Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra".

2.5. Finansavimo sąnaudos ir finansiniai įsipareigojimai

2022 m. Grupės finansiniai įsipareigojimai padidėjo ir pasiekė 74,19 mln. Eur, finansinės išlaidos (eliminavus 16 TFAS įtaką) didėjo nuo 3,89 mln. Eur 2021 m. iki 4,82 mln. Eur 2022 m.:

	2022 m.	2021 m.	2020 m.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2020/2019
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, tūkst. Eur	117 027	102 985	94 541	+14%	+9%
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai (be 16 TFAS), tūkst. Eur	74 189	63 871	59 915	+16%	+7%
Pinigai ir pinigų ekvivalentai, tūkst. Eur	3 337	2 446	2 541	+36%	-4%

Ekologinio žemės ūkio veikla yra imli apyvartiniam kapitalui, dėl to Grupės bendros skolos lygis istoriškai visuomet buvo gana aukštas.

Grupės vadovybės vertinimu, siekiant geriau suprasti kaip pasikeitė Grupės finansinių įsipareigojimų lygis, svarbu palyginti grynosios skolos ir koreguoto apyvartinio kapitalo rodiklius. Finansinių įsipareigojimų dydžio, pinigų ir pinigų ekvivalentų bei koreguoto apyvartinio kapitalo rodiklio skirtumas parodo, kokia Grupės finansinių įsipareigojimų dalis nėra padengta Grupės veikloje naudojamu apyvartiniu kapitalu ir turimais pinigais.

Grupės koreguotas apyvartinis kapitalas 2022 m. siekė 32,42 mln. Eur, palyginus su 28,53 mln. Eur 2021 m. Finansiniai įsipareigojimai (eliminavus 16 TFAS įtaką), atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus bei koreguoto apyvartinio kapitalo dydį 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 38,43 mln. Eur, arba buvo 5,53 mln. Eur didesni nei 2021 m. pabaigoje.

	2022 m.	2021 m.	2020 m.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Koreguotas apyvartinis kapitalas, tūkst. Eur	32 424	28 531	41 953	+14%	-32%
Grynoji skola – koreguotas apyvartinis kapitalas*, tūkst. Eur	38 428	32 894	15 421	+17%	+113%

*Koreguotas apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis biologinis turtas + Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos + Atsargos – Prekybos mokėtinos sumos – Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Koreguoto apyvartinio kapitalo formulėje eliminuojami grynųjų pinigų ir finansavimo elementai, kas leidžia skaitytojui matyti, kaip gerai panaudojamas tiesiogiai su Grupės veikla susijęs trumpalaikis turtas ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Grynosios skolos ir koreguoto apyvartinio kapitalo skirtumas ženkliai išaugo 2021 m. dėl prastų Grupės finansinių rezultatų. Ženklus kaštų augimas 2022 m. pareikalavo papildomų apyvartinių lėšų, dalis jų buvo finansuojama paskolomis.

2.6. Pinigų srautai

Augantys kaštai, didesnis derlius ir jo pardavimo terminai lėmė, kad Grupės grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 2022 m. sumažėjo iki 0,69 mln. Eur. 2021 m. grynieji pagrindinės veiklos srautai sudarė 8,14 mln. Eur.

	2022 m.	2021 m.	2020 m.	Pokytis 2022/2021	Pokytis 2021/2020
Grynieji pagrindinės veiklos srautai, mln. Eur	0,69	8,14	13,37	-92%	-18%
Grynieji investicinės veiklos srautai, mln. Eur	(5,40)	(5,89)	(7,23)	-8%	-19%
Grynieji finansinės veiklos srautai, mln. Eur	5,60	(2,35)	(7,34)	n/a	-30%

2.7. Akcijų ir obligacijų informacija

2.7.1. Akcijos

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą (santrumpa: AUG1L).

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

Akcijų tipas	Akcijų	Akcijos nominalioji	Įstatinis kapitalas iš viso	Emisijos kodas
	skaičius	vertė (EUR)	(EUR)	ISIN
Paprastosios vardinės akcijos	229 714 102	0,29	66 617 090	LT0000127466

Informacija apie Bendrovės akcijų prekybą NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržoje.

Ataskaitinis			Bendra apyvarta
periodas	Vidurkis	Atidarymo	Didž.	Maž.	Pask. sesijos	Vnt.	EUR
2021 m. I-IV ketvirčiai	0,439	0,498	0,524	0,378	0,389	5 226 074	2 294 852

Nuo 2022 m. pradžios iki 2022 m. gruodžio 31 d. akcijų kaina padidėjo 22,66%. OMX Baltijos rinkos indekso augimas analogišku laikotarpiu buvo 12,55%.

Bendrovės akcijų apyvarta, akcijos kainos ir Baltijos šalių akcijų lyginamojo indekso pokytis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.:

Šaltinis: "NASDAQ Vilnius" vertybinių popierių birža

2.7.2. Obligacijos

2019 m. gruodį "AUGA group" tapo pirmąja bendrove tarp listinguojamų privataus kapitalo bendrovių Baltijos šalyse, išplatinusi žaliąsias obligacijas. Tai buvo viena didžiausių obligacijų emisijų, įvykdytų Nasdaq Baltijos biržoje, vertinant jų vertę ir investuotojų skaičių.

Bendrovės obligacijos yra listinguojamos NASDAQ Baltijos obligacijų sąraše (trumpinys: AUGB060024A).

	Žaliųjų obligacijų informacija
Obligacijų leidėjas	AUGA group, AB
ISIN koas	LT0000404238
Listinguojama	Nasdaq Vilnius
Nominalas	1 000 Eur
Emisijos dydis	20 000 000 Eur
Terminas	2019-2024
Išpirkimo data	2024-12-17
Metinės palūkanos	6% (Bendrovės sprendimu, palūkanos apskaičiuojamos taikant act/360 palūkanų skaičiavimo konvenciją)

2022 m. obligacijų metinė prekybos apyvarta siekė 0,71 mln. Eur.

Bendrovė įsipareigojusi kiekvienais metais paskelbti obligacijų lėšų panaudojimo ataskaitą, kuri skelbiama atskirai ir publikuojama Bendrovės svetainėje.

2.8. 2022 m. rezultatų apibendrinimas ir žvilgsnis į 2023 m.

Grupės 2022 m. finansiniai rezultatai ženkliai pagerėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo Augalininkystės segmentas:

2022 m. augalininkystės segmento rezultatai ženkliai pagerėjo. Laiku ir tinkamai atlikti sėjos darbai, palankios oro sąlygos žiemos sezonu sukuria teigiamus lūkesčius dėl 2023 m. derliaus, tačiau egzistuoja neapibrėžtumas rinkose dėl būsimo derliaus kainų lygio.

Nepaisant sumažėjusių gamybos apimčių, 2022 m. buvo sėkmingi pienininkystės segmentui. Kainų korekcija turės neigiamos įtakos segmento rezultatams 2023 m., tačiau Grupė tikisi, kad tai bent iš dalies bus kompensuota padidėjusiu primilžiu.

Išaugę kaštai lėmė prastą Grybų auginimo segmento rezultatą 2022 m. Sumažėjus ir stabilizavusis energetiniams kaštams bei padidinus produkcijos kainas 2022 m. 4 ketv. jau buvo fiksuotas teigiamas rezultatas. Grupė tiki, kad 2023 m. bus pasiektos didesnės gamybinės apimtys, išlaikytas dabartinis kaštų/kainų lygis ir tai leis gerokai pagerinti segmento rezultatus.

Galutiniam vartojimui skirtų produktų pakuotėse segmentas išlaikė augimo tendencijas. Grupė tikisi, kad panašus pardavimų augimas bus pasiektas ir 2023 m. Augančios segmento veiklos apimtys, geresnis gamybinių pajėgumų išnaudojimas, kainų peržiūrėjimas bei naujų produktų įvedimas turėtų turėti teigiamos įtakos ir segmento pelningumo augimui.

2022 m. buvo sėkmingi kuriant ir diegiant naujas technologijas, kurios padės Grupei įgyvendinti savo Strategiją. Tolimesnis naujų žemės ūkio veiklos metodų kūrimas, jų pritaikymas realioje veikloje bei pasiruošimas šių technologijų tolimesnei plėtrai bus svarbiausias Grupės prioritetas 2023 m.

Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos, atskleista finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 33 pastaboje.

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

3. VALDYMO ATASKAITA

3.1. Valdymo modelis

Dabartinė Bendrovės valdymo struktūra buvo patvirtinta 2019 m., kai Bendrovės dvipakopė valdymo struktūra buvo pakeista į vienpakopę valdymo struktūrą, valdybai perėmus stebėtojų tarybos funkcijas.

Bendrovėje yra trys pagrindiniai organai: tai visuotinis akcininkų susirinkimas, nepriklausoma valdyba (toliau – Valdyba), generalinis direktorius, ir patariamasis organas – audito komitetas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas.

Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Valdybos pirmininką dvejiems metams renka Valdyba iš savo narių.

Bendrovėje nėra patvirtinta įvairovės politika, kuri būtų taikoma renkant Bendrovės vadovą ar Valdybos narius, tačiau Bendrovėje yra Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politika, kurioje nurodomi principai yra taikomi ir renkant Bendrovės vadovą ar Valdybos narius. Bendrovės Valdyba yra išrinkta atsižvelgiant į turimas kompetencijas, kurios būtų pritaikomos įgyvendinant Grupės strategiją, atlieptų Grupei svarbias sritis, kaip, pavyzdžiui, tvarumo įgyvendinimas, ryšiai su investuotojais, produktų plėtra ir panašiai. Taip pat vieną nepriklausomą Valdybos narį deleguoja antras pagal dydį akcininkas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Tokios praktikos bus laikomasi renkant ir naujos sudėties Valdybą ateityje.

Įgyvendinant gerąją įmonių valdymo praktiką, Bendrovės įstatuose Valdybai buvo suteiktos tokios esminės funkcijos ir atsakomybės:

svarstyti ir tvirtinti Grupės veiklos strategiją;
svarstyti ir tvirtinti Grupės metinį biudžetą ir verslo planą;
svarstyti ir tvirtinti Grupės veikloje priimtinos rizikos lygį ir rizikos valdymo politiką;
svarstyti ir tvirtinti metinius finansinius ir nefinansinius tikslus Bendrovės generaliniam direktoriui;
prižiūrėti ir vadovauti užtikrinant, jog Grupėje būtų laikomasi gerosios įmonių valdysenos praktikos.

Valdyba taip pat skiria ir atleidžia Bendrovės generalinį direktorių bei atlieka jo priežiūros funkciją, kuris yra atsakingas už Grupės valdymo ir veiklos organizavimą. Valdyba tvirtina "AUGA group" Tvaraus verslo ataskaitą, teikia pastabas ir įžvalgas jos rengimo procese.

Audito komiteto narius renka Bendrovės Valdyba iš savo narių, paprasta balsų dauguma dviejų metų kadencijai, kuri sutampa su Komiteto narių kaip Valdybos narių kadencija. Valdyba, atsižvelgdama į Bendrovės veiklos sudėtingumą, rizikos lygį, gali nuspręsti padidinti Komiteto narių skaičių ir (arba) pakeisti jo sudėtį. Komiteto nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, tinkamos kvalifikacijos ir patirties, kolegialiai turintys žinių finansų, buhalterinės apskaitos ar finansinių ataskaitų audito srityje ir sektoriuje, kuriame veikia Bendrovė.

Audito komitetas veikia vadovaudamasis principais, išdėstytais Bendrovės audito komiteto nuostatuose. Audito komitetas yra patariamasis Valdybos organas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos apima:

vykdyti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėseną;
vykdyti Bendrovės audito stebėseną;
analizuoti vidaus audito ir rizikos valdymo sistemų efektyvumą;
patvirtinti reikalavimus išorės auditoriams bei įvertinti jų kvalifikaciją ir patirtį.

		Nasdaq V2	GRI 2-9	GRI 2-10
GRI 2-11	GRI 2-12	GRI 2-13	GRI 2-14	GRI 2-18

Generalinis direktorius užtikrina kasdieninę Bendrovės veiklą ir atstovauja Bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Bendrovės įstatuose numatyta, kad generalinis direktorius gali priimti sprendimus dėl sandorių, kurių vertė neviršija 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, sandoriams, kurių vertė viršija šią sumą, yra reikalingas Valdybos sprendimas.

Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo Bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Įregistruotų Bendrovės įstatų originalas yra saugomas Bendrovėje. Bendrovės įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas išimtis.

Informacija apie tai, kaip Bendrovė laikosi bendrovių valdymo kodekso, pateikta kaip priedas.

3.2. Įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai

2022 m. gruodžio 31 d. AUGA group, AB įstatinis kapitalas buvo 66,62 mln. Eur (65,95 mln. Eur 2021 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 229 714 102 paprastosios vardinės akcijos (227 416 252 paprastosios vardinės akcijos 2021 m. gruodžio 31 d.). Kiekvienos išleistos akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur, visos akcijos yra visiškai apmokėtos.

Akcijų skaičiaus ir įstatinio kapitalo padidėjimą lėmė tai, kad 2022 m. birželio mėn. buvo galutinai įgyvendintos (realizuotos) pirmosios akcijų opcionų sutartys, kurios buvo pasirašytos 2019 m. pagal akcijų opcionų suteikimo darbuotojams programą.

Bendras akcininkų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d. išaugo 17,64% ir buvo 2 974, kai 2021 m. gruodžio 31 d. šis skaičius siekė 2 528.

Akcininkai, turėję daugiau nei 5% visų Bendrovės akcijų:

	2022 m. gruodžio 31 d.		2021 m. gruodžio 31 d.
Įmonės pavadinimas / Asmens vardas, pavardė	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, %	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, %
UAB Baltic Champs Group (įmonės kodas: 145798333; adresas: Poviliškių k., Šiaulių raj., Lietuva)	126 686 760	55,15	126 686 760	55,71
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (įmonės kodas: EBRDGB2LXXXX; adresas: One Exchange Square, London EC2A 2JN, Jungtinė Karalystė)	19 810 636	8,62	19 810 636	8,71
Žilvinas Marcinkevičius	15 919 138	6,93	15 919 138	7,00
Kiti smulkūs akcininkai	67 297 568	29,30	64 999 718	28,58
Viso:	229 714 102	100,00	227 416 252	100,00

Akcininkų pasiskirstymas pagal šalis ir tipus pateiktas lentelėje žemiau:

Šalis	Tipas	Valdomų akcijų skaičius, vnt.	Valdomų akcijų dalis, %
	Juridiniai asmenys	168 715 754	73,45%
Lietuva	Fiziniai asmenys	26 429 413	11,51%
	Juridiniai asmenys	31 251 494	13,60%
Kitos šalys	Fiziniai asmenys	3 317 441	1,44%
	Juridiniai asmenys	199 967 248	87,05%
Viso:	Fiziniai asmenys	29 746 854	12,95%

Nei vienas akcininkas neturi specialių balsavimo teisių. Bendrovėje nėra jokių balsavimo teisių apribojimų.

2022 m. gruodžio 31 d. tokia dalis akcijų buvo valdoma Bendrovės vadovybės ir Valdybos narių:

Vardas, pavardė	Pareigos	Bendrovėje turimų akcijų skaičius, vnt.	Bendrovėje turimų akcijų dalis, %
Kęstutis Juščius*	Generalinis direktorius	1 392	0,0006
Tomas Krakauskas	Valdybos narys	119 000	0,0518
Mindaugas Ambrasas	Finansų direktorius	6 881	0,0030

*Kęstutis Juščius, generalinis direktorius, yra pagrindinis savininkas Baltic Champs Group, UAB, kuri kontroliuoja 55,15% Bendrovės akcijų.

3.2.1. Informacija apie savas akcijas

Bendrovė neįsigijo ir neturi įsigijusi savų akcijų.

3.2.2. Akcijų perleidimo apribojimai

Teisės aktai ir Bendrovės įstatai nenumato akcijų perleidimo apribojimų. Atskiri akcijų perleidimo apribojimų atvejai gali būti nustatyti tik akcininkų ir tik iš anksto sutartais atvejais.

Bendrovė vieno iš jos pagrindinių akcininkų buvo informuota apie jo prisiimtus sutartinius akcijų perleidimo apribojimus, t.y. Baltic Champs Group, UAB nustatyti tam tikri apribojimai jos turimų akcijų perleidimu sutartimis su šį akcininką finansuojančiu banku, kiek tai susiję su akcininkui suteiktu finansavimu, ir AS LHV Pank, kuris veikė kaip pasaulinis pagrindinis Bendrovės akcijų platintojas 2018 m. Bendrovės vykdyto antrinio viešo akcijų siūlymo metu. Šiuo atveju akcininko prisiimti apribojimai jo turimų akcijų perleidimui yra susiję su vykdytu antriniu Bendrovės akcijų siūlymu.

3.2.3. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kuriems įtakos turėtų akcininkų struktūros pasikeitimas

Grupės įmonių, įskaitant Bendrovę, banko paskolų ir finansinės nuomos sutartyse yra numatyti apribojimai dėl kontroliuojančio akcininko pasikeitimo, kurie yra standartinė tokių susitarimų praktika. Bendrovė arba Grupė nėra sudariusi jokių kitų reikšmingų sutarčių, kurių galiojimui, pakeitimui ar nutraukimui turėtų įtakos akcininkų struktūros pasikeitimai.

3.2.4. Akcininkų tarpusavio susitarimai

Bendrovei 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis nėra žinoma arba Bendrovė nebuvo informuota apie jokius akcininkų susitarimus. Bendrovė, jos pagrindinis akcininkas Baltic Champs Group, UAB, Kęstutis Juščius ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2018 m. liepos 19 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu Baltic Champs Group, UAB įsipareigojo balsuoti už ERPB iškeltą kandidatą į Valdybos narius, tol kol ERPB valdys ne mažiau nei 3% Bendrovės akcijų, Bendrovė taip pat įsipareigojo laikytis tam tikrų pateiktų aplinkosaugos, socialinės atitikties, įmonių valdymo rekomendacijų ir reikalavimų. Atsižvelgiant į tai šis susitarimas savo prigimtimi negali būti laikomas akcininkų sutartimi.

3.2.5. Ryšiai su investuotojais

Ryšiai su suinteresuotomis šalimis yra vienas svarbiausių "AUGA group" prioritetų, įgyvendinant tvarias valdymo praktikas. Grupė siekia užtikrinti, kad investuotojai reguliariai būtų informuojami apie Grupės veiklas bei rezultatus, taip yra kuriamas atviras ir patikimas santykis su viena svarbiausiu "AUGA group" suinteresuotųjų šalių grupe. Visą aktualią informaciją: analitikų vertinimus, ketvirtines ataskaitas, nuotolinių konferencijų vaizdo įrašus, prezentacijas ir veiklos rezultatus "Excel" formatu Grupė skelbia savo internetinėje svetainėje, investuotojų naujienlaiškyje, "Nasdaq Baltic" tinklalapyje. Kaip ir anksčiau, taip ir 2022 m., Grupės veikla buvo vertinta tarptautinių analitikų bendrovių: "WOOD & Company", "Enlight Research" bei LHV banko. 2022 m. "AUGA group" surengė 4 renginius, skirtus vietos ir tarptautiniams investuotojams, išleido 12 informacinių naujienlaiškių. Grupė apie savo veiklą aktyviai komunikavo panaudodama ir žiniasklaidos priemones.

3.3. Valdyba ir jos komitetai

Bendrovės įstatai nustato, kad ne mažiau nei 1/3 Valdybos narių turi būti nepriklausomi. 2019 m. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės Valdybos narių nepriklausomumo kriterijus, kurie atitinka nepriklausomumo kriterijus įtvirtintus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, užtikrinant, kad nepriklausomas Valdybos narys turi būti nesusijęs su Bendrove ir (arba) Bendrovę kontroliuojančiu akcininku¹ . Galių atskyrimas yra aiškiai apibrėžtas "AUGA group" valdymo modelyje, todėl Bendrovės generalinis direktorius, pagal Bendrovėje galiojančią tvarką, negali būti nepriklausomos Valdybos narys ir yra tiesiogiai pavaldus šiam valdymo organui.

Visi Valdybos nariai (100%) yra laikomi nepriklausomi remiantis teisės aktais ir įsivertinimu atliktu 2022 m. gegužės mėn. Valdybos posėdyje. Nei vienas Valdybos narys neužima jokių kitų pareigų "AUGA group" įmonėse. 80% Valdybos narių sudaro vyrai. Duomenys apie Bendrovės Valdybos narius 2022 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Statusas	Paskyrimo data
Andrej Cyba	Narys	Nepriklausomas	2021 04 30
Tomas Krakauskas	Narys	Nepriklausomas	2021 04 30
Dalius Misiūnas	Pirmininkas	Nepriklausomas	2021 04 30
Murray Steele*	Narys	Nepriklausomas	2021 04 30
Michaela Tod	Narys	Nepriklausomas	2021 04 30

*Valdybos narys Murray Steele buvo iškeltas akcininko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), kuris valdo 8,62% Bendrovės akcijų, ir gauna papildomą atlyginimą iš ERPB už Valdybos nario funkcijų vykdymą, tačiau, (i) ERPB nėra kontroliuojantis akcininkas; ir (ii) Murray Steele Valdybai užtikrino, jog veikia savo nuožiūra kaip nepriklausomas Valdybos narys, todėl jis laikomas nepriklausomu Valdybos nariu.

Dabartinės Valdybos kadencija truks iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyks 2023 m.

Per 2022 m. įvyko 11 eilinių Valdybos posėdžių. Visuose Valdybos posėdžiuose buvo teisės aktus ir Bendrovės įstatus atitinkantis kvorumas. Per 2022 m. Andrej Cyba, Dalius Misiūnas, Murray Steele ir Michaela Tod dalyvavo visuose 11 Valdybos posėdžių, o Tomas Krakauskas dalyvavo 10 Valdybos posėdžių.

3.3.1. Valdybos nariai

Andrej Cyba

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos bakalauras.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) valdybos narys (2019 m. – dabar).

Kita: UAB "INVL Asset Management" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 126263073, buveinės adresas: Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva) verslo plėtros vadovas (2016 m. - dabar); UAB FMĮ "INVL Finasta" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 304049332, buveinės adresas: Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva) valdybos pirmininkas (2016 m. – dabar); IPAS "INVL Asset Management" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 40003605043, buveinės adresas: Smilšu 7-1, Ryga, Latvija) stebėtojų tarybos pirmininkas (2016 m. – dabar); AS "INVL ATKLĀTAIS PENSIJU FONDS" (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas 40003377918, buveinės adresas: Smilšu 7-1, Ryga, Latvija) stebėtojų tarybos pirmininkas (2016 m. – dabar); AB "Vilkyškių pieninė" (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas 277160980, buveinės adresas: Prano Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, Pagėgių r. sav., Lietuva) valdybos narys (2008 m. – dabar); UAB "Piola" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 120974916, buveinės adresas: Mindaugo g. 16-52, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2009 m. – dabar); UAB "PEF GP1" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 302582709, buveinės adresas: Maironio g. 11, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2012 m. – dabar); UAB "PEF GP2" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 302582716, buveinės adresas: Maironio g. 11, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2012 m. – dabar), Uždaroji akcinė bendrovė "VOKĖ-III" " (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 120959622, buveinės adresas Piliakalnio g. 70, Nemenčinė, Lietuva) valdybos pirmininkas (2020 – dabar). SIA "Baltic Dairy Board" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 43603036823, buveinės adresas Stacijas 1, Bauska, Latvija) valdybos narys (2021 – dabar). UAB "LAMA Capital" (teisinė forma:

¹ Valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra įvirtinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje; Bendrovės Valdybos narių nepriklausomumo kriterijai, patvirtinti 2019 m. visuotinio akcininkų susirinkimo, yra prienami adresu:

$$
\begin{array}{c|c}\n\hline\n & \varphi \
\hline\n\end{array}
$$

uždaroji akcinė bendrovė, kodas 306178639, buveinės adresas: Šaltinių g. 24-10, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2022 m. – dabar).

Tomas Krakauskas

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Vadybos ir verslo organizavimo bakalauro laipsnis; ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vadovų magistrantūra (Vadybos magistro laipsnis).

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) Valdybos narys (2019 m. – dabar).

Kita: UAB "ME investicija" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 302489393, buveinės adresas: Račių g. 1, Vilnius, Lietuva) investicijų valdymo direktorius (2016 m. – dabar); UAB"SIRIN Development" (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas300570900, buveinės adresas: A. Vivulskio g. 7-1, Vilnius, Lietuva) Valdybos narys (2022 m. – dabar); Paramos fondas Vilniaus universiteto fondas (teisinė forma: paramos fondas, kodas 304222713, buveinės adresas: Universiteto g. 3, Vilnius, Lietuva) Valdybos narys (2022 m. – dabar).

Dalius Misiūnas (pirmininkas)

Išsilavinimas, kvalifikacija: 2000 – Kauno Technologijos Universitetas, Elektros inžinerijos bakalauras; 2005 – Lund universitetas (Švedija), Pramonės automatizavimo doktorantūra. Baltic Institute of Corporate Governance, Valdybos pirmininko programa; Baltic Institute of Corporate Governance, Valdybos nario programa.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) Valdybos pirmininkas (2019 m. – dabar).

Kita: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 111963319, buveinės adresas: Aušros Vartų g. 7A, Vilnius, Lietuva) rektorius (2019 m. – dabar), "Swedbank", AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas 112029651, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, Lietuva) stebėtojų tarybos narys (2021 m. – dabar).

Murray Steele

Išsilavinimas, kvalifikacija: Glasgow universitetas (Jungtinė Karalystė), Mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnis; Glasgow universitetas (Jungtinė Karalystė), Aeronautikos termodinamikos magistro laipsnis; Cranfield universitetas (Jungtinė Karalystė), Verslo administravimo magistro laipsnis (MBA).

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) valdybos narys (2019 m. – dabar).

Kita: Octopus Apollo VCT (teisinė forma: rizikos kapitalo bendrovė, kodas OAP3, buveinės adresas: 33 Holborn, Londonas, EC1N 2HT, Jungtinė Karalystė) valdybos pirmininkas (2008 m. – dabar); Surface Generation (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 04379384, buveinės adresas: Brackenbury Court, Lyndon Barns Edith Weston Road, Lyndon, Oakham, England, LE15 8TW, Jungtinė Karalystė) valdybos pirmininkas (2008 m. – dabar).

Michaela Tod

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vienos Ekonomikos ir Verslo universitetas (Austrija), Ekonomikos ir verslo magistro laipsnis.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) Valdybos narė (2021 m. – dabar). Kita: mytheresa.com GmbH (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas: HRB 135658, buveinės adresas Einsteinring 37, Miunchenas, Vokietija) stebėtojų tarybos narė (2020 m. – dabar); ProGamers Group GmbH (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas: HRB 157289 B, buveinės adresas: Gaußstraße 1, Berlynas, Vokietija) valdybos narė (2021 m. – dabar); Elvie (Chiaro Technology Ltd) (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas: 08502405, buveinės adresas: 63-66 Hatton Garden EC1N 8LE Londonas, Jungtinė Karalystė), valdybos narė (2022 m. – dabar).

3.3.2. Valdybos komitetai

Bendrovėje yra vienas komitetas – audito. Audito komitetas yra Valdybos patariamasis organas apskaitos, audito, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir audito, priežiūros vykdymo, biudžeto sudarymo bei veiklos teisėtumo srityse. Jo funkcijos aprašytos skyriuje 3.1. Valdymo modelis. Audito komitetą 67% sudaro vyrai.

Informacija apie audito komiteto narius 2022 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, Pavardė	Pareigos	Statusas
Andrej Cyba	Pirmininkas	Nepriklausomas
Murray Steele	Narys	Nepriklausomas
Michaela Tod	Narys	Nepriklausomas

Per 2022 m. įvyko 6 audito komiteto posėdžiai. Visuose audito komiteto posėdžiuose buvo teisės aktus ir Bendrovės audito komiteto nuostatus atitinkantis kvorumas. Visi audito komiteto nariai dalyvavo visuose audito komiteto posėdžiuose.

3.4. Pagrindiniai vadovai

Kęstutis Juščius, generalinis direktorius (2019 04 30 – dabar)

Išsilavinimas, kvalifikacija: 1995 m. – Vilniaus universitetas, Verslo administravimo bakalauro laipsnis.

Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) generalinis direktorius (2019 m. – dabar).

Kita: Baltic Champs Group, UAB (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas 145798333, buveinės adresas: Poviliškių k. Šiaulių r. sav., Lietuva) valdybos pirmininkas (2014 m. – dabar), Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (teisinė forma: asociacija, kodas 124135819, buveinės adresas: Zibalų g. 37, Širvintos, Lietuva) prezidentas (2013 m. – dabar).

Mindaugas Ambrasas, finansų direktorius (2020 03 12 – dabar).

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis. Užimamos pareigos: AUGA group, AB (teisinė forma: akcinė bendrovė, kodas: 126264360, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, Lietuva) finansų direktorius (2020 m. – dabar).

3.5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirų finansinių ataskaitų už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus aiškinamojo rašto 30 pastaboje.

GRI 2-9

3.6. Atlygio ataskaita

Bendrovės atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2022 m. laikotarpį, kuris sutampa su kalendoriniais metais. Ataskaita kaip Bendrovės konsoliduoto metinio pranešimo dalis buvo parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Bendrovės atlygio politika ir kitais teisės aktais.

2022 m. balandžio 29 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas vienbalsiai patvirtino (balsavo už) Bendrovės atlygio ataskaitą, kuri, kaip Bendrovės konsoliduoto metinio pranešimo dalis, skelbiama viešai Bendrovės interneto svetainėje.

3.6.1. Valdymo organų atlygis

Bendrovės valdymo organus sudaro Valdybos nariai ir generalinis direktorius (6 asmenys). Valdybos nariams už Valdybos nario funkcijų atlikimą yra mokamas toks atlygis:

1 900 Eur (prieš mokesčius) Valdybos nariams ir 2 500 Eur (prieš mokesčius) Valdybos pirmininkui už vieną Valdybos posėdį, įskaitant pasiruošimą posėdžiui, kelionę į/iš posėdžio, dalyvavimą posėdyje ir tolimesnius darbus susijusius su konkrečiu posėdžiu. Jei per 12 mėnesių įvyksta daugiau kaip 12 valdybos posėdžių, už kiekvieną posėdį reikia mokėti nurodytą atlyginimą. Jei per 12 mėnesių iš eilės įvyksta mažiau kaip 12 posėdžių, Valdybos narys gaus atlyginimą už 12 posėdžių per 12 mėnesių. Atlyginimas yra nemokamas už rašytinius ar kitokius sprendimus, priimtus tarp susirinkimų, arba už susirinkimus, kuriuose Valdybos narys nedalyvavo.
Užsienyje gyvenantiems Valdybos nariams kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensacija už Valdybos posėdį, neviršijant 500 Eur + PVM (Lietuvos tarifas) už vieną Valdybos posėdį, kuriame jis dalyvavo; jei Valdybos narys posėdyje dalyvauja komunikacijos / IT priemonėmis (fiziškai nekeliauja į Lietuvą), už tokį dalyvavimą kelionės išlaidų kompensacija nemokama.

Bendrovės generalinio direktoriaus atlyginimas apima oficialų mėnesinį darbo užmokestį ir papildomas išmokas, skiriamas neatsižvelgiant į veiklos rezultatus, kuris suteikiamas visiems darbuotojams, atitinkantiems nustatytus kriterijus pagal Grupėje galiojančias tvarkas (pvz., papildomas sveikatos draudimas). Be oficialaus mėnesio darbo užmokesčio ar atlyginimo, gaunamo kita forma, generalinis direktorius gali būti įtrauktas į darbuotojų akcijų opcionų programą.

Bendrovės Valdybai ir Generaliniam direktoriui mokamas atlyginimas atitinka Bendrovės Vadovų atlygio politiką, kuri patvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo ir yra viešai prieinama "AUGA group" internetinėje svetainėje. Bendrovė ir jos valdymo organų nariai neturi sudarę jokių susitarimų, kuriuose būtų nustatytas atlygis atsistatydinimo, atleidimo ar akcininkų pasikeitimo atveju.

Priskaičiuoto fiksuoto atlygio suma Valdybos nariams pateikiama lentelėje žemiau.

Bendrovės Valdybos narių atlygis, Eur	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Dalius Misiūnas, Valdybos pirmininkas (2019 04 30 – dabar)	32 500	27 500	30 000
Andrej Cyba (2019 06 17 – dabar)	24 700	19 000	22 800
Murray Steele (2019 04 30 – dabar)	24 700	20 900	23 572
Tomas Krakauskas (2019 04 30 – dabar)	24 700	20 900	20 900
Michaela Tod (2021 04 30 – dabar)	24 700	13 300	0
Viso:	131 300	107 300	118 172

Svarbu pastebėti, kad 2019 m. buvo padaryti reikšmingi pokyčiai Bendrovės valdymo struktūroje ir buvo suformuota Valdyba. Iki 2019 m. balandžio mėn. 30 d. Valdybos nariai buvo Grupės darbuotojai ir negavo jokio papildomo atlygio už Valdybos nario funkcijų vykdymą. Valdybos nariai, kurie taip pat buvo ir Bendrovės darbuotojai, atlygį gaudavo tik už savo tiesioginių darbinių funkcijų atlikimą kaip darbo užmokestį arba atlyginimą už teisines paslaugas (Valdybos narių pozicijas užėmė vidiniai Grupės teisininkai, generalinis direktorius). Taigi, istoriniai Valdybos narių atlygio skaičiai yra nepalyginami su dabartinės Valdybos narių atlygiu ir neleidžia įvertinti vadovybės narių atlygio dinamikos per ilgąjį laikotarpį.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami priskaičiuoti atlyginimai ir atlygis už teisines paslaugas Valdybos nariams.

Bendrovės Valdybos narių atlygis, Eur	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Bendra atlygio suma	131 300	107 300	118 172
Valdybos narių skaičius	5	5	5
Vidutinis metinis atlygis 1 nariui	26 260	21 460	23 634

Bendrovės Valdybos nariai per 2022 m. negavo jokių išmokų iš nė vienos Bendrovės dukterinės įmonės.

2022 m. Valdybos nariams nebuvo suteikta jokių akcijų pasirinkimo sandorių. Bendrovė Valdybos nariams nemokėjo jokio kintamo atlygio per 2022 m.

3.6.2. Darbuotojų atlyginimas

Vidutinis Grupės darbuotojų atlygis per mėnesį prieš mokesčius pateikiamas žemiau.

Vidutinis Grupės darbuotojų atlyginimas prieš mokesčius, Eur	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Generalinis direktorius	7 498	7 584	7 222
Vadovaujantis personalas	3 710	3 414	3 431
Specialistai	2 036	1 893	1 793
Darbininkai	1 243	1 209	1 168
Kiti rodikliai	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Vidutinis Grupės darbuotojų atlyginimas (išskyrus generalinį direktorių) prieš mokesčius, Eur	1 509	1 469	1 405
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Eur	(5 351)	(15 435)	1 792

2022 m. Bendrovės generalinis direktorius, kuris yra ir pagrindinis Bendrovės akcininkas per Baltic Champs Group, UAB, negavo jokių išmokų iš Grupės įmonių, kintamo atlygio ir jam nebuvo suteikta Bendrovės akcijų opcionų. Daugiau informacijos apie Grupės darbuotojus pateikiama "AUGA group" Tvaraus verslo ataskaitos skiltyje 4.4.2. Darbuotojai ir jų įvairovė.

3.6.3. Akcijų opcionų programa

Grupė vykdo akcijų opcionų programą Grupės specialistams ir vadovaujančiam personalui kaip papildomą motyvacinę priemonę. 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtinta skirti darbuotojams akcijų opcionus. 2022 m. buvo realizuoti pirmieji opcionai, pagal 2019 m. sutartis. Sutarčių skaičius – 167, akcijų skaičius – 2 297 850.

Darbuotojų opcionų programa suteikia ilgalaikę naudą darbuotojams, didina jų motyvaciją. Pagal planą dalyviams suteikiami opcionai nemokamai įsigyti Bendrovės akcijų, kurios suteikiamos tik tuo atveju, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą. Įvykdęs šią sąlygą darbuotojas gali pasinaudoti opcionu.

Opcionas nustoja galioti jei yra pradėtos Bendrovės restruktūrizavimo, bankroto, likvidavimo ar panašios procedūros, kurios tęsiasi ir (arba) baigiasi likvidavus Bendrovę. Taip pat, jei abi šalys (Bendrovė ir gavėjas) sutinka nutraukti opciono sandorį ir jei gavėjas savo veiksmais ar neveikimu padarė žalą Bendrovei.

Šie mokėjimai akcijomis darbuotojams vykdomi tik nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis). Įgyvendinant kiekvieną opciono sandorį, jis gali būti konvertuojamas į vieną paprastąją akciją. Akcijos bus išleidžiamos iš suformuoto rezervo suteikti darbuotojams akcijas (suformuoto ir patvirtinto dabartinių akcininkų), nominalia 0,29 Eur verte, jomis padidinant Bendrovės įstatinį kapitalą.

Pagal programą opcionai suteikiami nemokamai. Darbuotojai, kurie pasinaudos opcionais ir gaus Bendrovės akcijas, turės sumokėti pajamų mokestį opciono pasinaudojimo metu, pagal galiojančius teisės aktus.

Informacija apie akcijų opcionų programą:

	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Dalyvaujančių darbuotojų skaičius	238	235	221
Paskirtų akcijų skaičius	1 651 185	2 381 701	2 226 830

3.7. Mokesčiai ir atitiktis teisės aktams

Kaip nurodyta "AUGA group" Verslo etikos kodekse, Grupė laikosi visų galiojančių mokesčių įstatymų ir siekia užtikrinti, kad įsipareigojimai valstybei butu vykdomi skaidriai, atsakingai ir laiku. Grupė nesinaudoja mokesčių vengimo schemomis, nedirba su partneriais, kurie tokias schemas naudoja savo veikloje.

Per ataskaitinį laikotarpį Grupė neturėjo reikšmingų teisės aktų pažeidimų ar paskirtų sankcijų, kurios turėtų esminį poveikį Grupei, jos veiklai ar suinteresuotųjų šalių interesams.

GRI 2-27

4. TVARAUS VERSLO ATASKAITA

TURINYS> 41

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

4.1. Apie Tvaraus verslo ataskaitą

Tvaraus verslo ataskaita yra kasmetinė "AUGA group" veiklos apžvalga, kurią Grupė skelbia nuo 2017 m. Paskutinė "AUGA group" Tvaraus verslo ataskaita už 2022 m. buvo išleista 2023 m. balandžio mėnesį.

Jeigu nenurodyta kitaip, 2022 m. ataskaita ir duomenys esantys joje apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Siekdama matyti veiklos pokytį esminėse srityse, palyginimui "AUGA group" skelbia ir ankstesnių metų duomenis. 2022 m. Tvaraus verslo ataskaita yra dalis Konsoliduoto metinio pranešimo, kuris yra skelbiamas "Nasdaq Baltic" internetinėje platformoje ir "AUGA group" tinklapyje.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apima visų Grupės įmonių informaciją, jeigu nenurodyta kitaip. Atskiros tvaraus verslo ataskaitos Grupės dukterinėms įmonėms nėra rengiamos.

"AUGA group" skelbia savo veiklos ataskaitas kaip to reikalauja listinguojamų bendrovių reguliavimas, tačiau Grupei visų pirma svarbu siekti skaidrios ir sąžiningos atskaitomybės prieš savo suinteresuotąsias šalis. Tvaraus verslo ataskaitoje pateikiami duomenys atskleidžiami remiantis reikšmingumo principu. 2022 m. Tvaraus verslo ataskaitoje yra įvardijamos svarbiausios per ataskaitinius metus įgyvendintos Grupės veiklos ir pasiekimai aplinkosaugos, socialinės bei valdymo (ASV) srityse bei tikslai, kuriuos tikimasi įgyvendinti ateityje. Šioje ataskaitoje taip pat yra pateikiami kas dvejus metus rengiamo "AUGA group" tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas (naujausias vertinimas buvo atliktas 2021 m.).

Rengdama Tvaraus verslo ataskaitas "AUGA group" remiasi "Nasdaq" ASV atskleidimo gairėmis bei veiklos duomenis atskleidžia pagal tarptautinį Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartą. Bendrovei svarbu laikytis Jungtinių Tautų Organizacijos iškeltų Darnaus vystymo tikslų, todėl savo veikloje vadovaujasi šiais principais ir Tvaraus verslo ataskaitoje informuoja apie jų vykdymą. Taip pat praneša apie savo pažangą, įgyvendinant Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (angl. United Nations Global Compact) principus.

2022 m. visa informacija apie Grupės valdymą yra konsoliduojame skyriuje 3. Valdymo ataskaita, siekiant išvengti informacijos dubliavimo, kai dalis informacijos apie tvarias valdymo praktikas būdavo pateikiama ir skyriuje Tvaraus verslo ataskaita. Kiti metodiniai principai rengiant ataskaitą keičiami nebuvo, lyginant su ankstesniais metais.

Grupės Konsoliduotas metinis pranešimas, kuriame yra integruota ir Tvaraus verslo ataskaita, atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio ataskaitoms, bei Europos Komisijos komunikatą C/2017/4234 – Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires. Ataskaitoje atskleidžiama informacija pagal taksonomijos reglamentą (ES) 2020/852, kuris nustato tvarių ekonominių veiklų ir investicijų klasifikavimo sistemą, tai Grupės veiklos daliai, kuriai reglamentas yra taikomas.

"AUGA group" visada siekia nuoseklumo ir stengiasi viešai skelbiamus duomenų rinkinius pateikti informatyviai, patogiai, įprastu formatu. Tvaraus verslo ataskaitos kasmet yra skelbiamos išlaikant panašią struktūrą. Taip darydama, Grupė siekia, kad jos suinteresuotosios šalys patogiai rastų visą aktualią ataskaitinio laikotarpio bei istorinių duomenų informaciją.

"AUGA group" siekia, kad Tvaraus verslo ataskaitoje pateikiami duomenys būtų skaidrūs, todėl nuo 2019 m. Grupė skelbia veiklos sugeneruojamų emisijų auditą, kurį atlieka tarptautiniai ir nepriklausomi auditoriai "Carbon Footprint". Grupės vadovybė yra priėmusi sprendimą audituoti visą Tvaraus verslo ataskaitą ir yra paskyrusi atsakingą asmenį – tvarumo vadovą, šiam procesui užtikrinti. 2022 m. Tvaraus verslo ataskaita buvo antrą kartą audituota tvarumo konsultacinės bendrovės "Sustain Advisory".

Kontaktinis asmuo Grupėje atsakingas už tvarumą – Gediminas Judzentas, "AUGA group" rinkodaros ir tvarumo vadovas ([email protected]).

Nasdaq V8	Nasdaq V9	Nasdaq V10
GRI 2-3	GRI 2-4	GRI 2-5 Nasdaq V10
GRI 3-1	GRI 3-2	GRI 3-3

4.2. Tvarumas Grupėje

"AUGA group" siekia, kad tvarumo sritis Grupėje būtų valdoma taikant geriausias pasaulines praktikas ir tarptautiniuose tvarumo standartuose pateikiamas rekomendacijas. Grupė turi suformuotus tvarumo tikslus ir tvarumo strategiją, taikomą per visas "AUGA group" priklausančias įmones ir veiklas.

"AUGA group" tvarumo tikslai ir pasiekimai yra nuolat aptariami vadovų komandoje, taip pat įtraukiant ir Valdybą. Grupėje yra už tvarumą atsakingas vadovas, kuris vysto "AUGA group" tvarumo veiklas ir yra atskaitingas generaliniam direktoriui. Taip pat už tvarumo srities priežiūrą yra atsakingas vienas Valdybos narys (nuo 2021 m. balandžio iki 2023 m. to paties mėnesio, šias pareigas užima Michaela Tod). Už tvarumo sritį Grupėje atsakingas vadovas kartą per metus Valdybai pateikia tvarumo apžvalgą. Apžvalgoje ne tik pristatoma tvaraus verslo ataskaita už pasibaigusius metus, bet ir pasaulinės tvarumo tendencijos, ES ir vietinės reguliacijos pokyčiai, vartotojų tyrimai, kitų įmonių praktika. Mažiausiai du kartus per metus yra rengiami bendri Grupės tvarumo vadovo ir Valdybos narės susitikimai, kartu įtraukiant ir kitų reikalingų funkcinių sričių vadovus, dėl organizacijos tvarumo strategijos įgyvendinimo.

Grupės tvarios veiklos strategija yra neatsiejama nuo suinteresuotųjų šalių įsitraukimo ir dialogo aktualiomis temomis su jomis. Taip pat, "AUGA group" kas dvejus metus atlieka vertinimą, kurie kriterijai yra svarbūs Grupei ir jos suinteresuotosios šalims, siekdama daryti teigiamą poveikį aktualiausioms sritims. Prieš suinteresuotąsias šalis Grupė atsiskaito kasmet kartu su metine finansine atskaitomybe publikuodama Tvaraus verslo ataskaitą, kurią tvirtina Valdyba. Kasmetinėje tvarumo peržiūrai skirtame Valdybos posėdyje taip pat yra tvirtinami metiniai tikslai, Valdyba teikia pastabas ir komentarus vadovybei dėl tvarumo valdymo.

Tam, kad "AUGA group" veikla atitiktų skaidrumo, sąžiningumo kriterijus, Grupėje galioja esminės gerojo valdymo, socialinių klausimų ir aplinkosaugos politikos. Taip pat, siekdama tų pačių tikslų, "AUGA group" teikia savo veiklos ir tvarumo duomenis tarptautinėms tvarią veiklą sekančioms ir prižiūrinčioms iniciatyvoms, yra įvairių su šia sritimi susijusių organizacijų narė.

Tvaraus verslo ataskaitos rengimo tvarka, standartai ir kiti tvarumo atskaitomybės principai plačiau aprašomi ankstesniame skyriuje 4.1. Apie Tvaraus verslo ataskaitą.

GRI 2-14 GRI 2-16

4.2.1. Tvarumo strategija

"AUGA group" tvarumo strategija yra neatsiejama Grupės verslo strategijos dalis, kuri plačiau aprašyta skyriuje 1.4. Strategija. Penkerių metų strategija buvo pristatyta 2020 m., viešai skelbiama "AUGA group" tinklapyje ir yra nuosekliai įgyvendinama. Tvarumas yra "AUGA group" DNR, to Grupė siekia per visas tris tvarumo sritis: socialinę atsakomybę, tvarų valdymą ir aplinkosaugą, kuriai skiria daugiausia dėmesio.

Aplinkosauga

Nors šiandien Grupė vysto ekologinę žemdirbystę ir aplinkosaugos srityje daro daugiau nei reikalauja ekologiniai ūkininkavimo standartai, šių priemonių nepakanka, siekiant sumažinti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį aplinkai.

Globaliu mastu, žemės ūkis yra atsakingas už daugiau kaip 20% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pasaulyje. Būdama didžiausia vertikaliai integruota ekologiško maisto gamintoja Europoje, "AUGA group" imasi lyderystės spręsti šią opią problemą. Dar 2018 m. Grupė iškėlė ambicingus emisijų mažinimo tikslus (plačiau apie tai skyriuje 4.3.4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos) ir ėmė kurti naujus technologinius sprendimus, kurie leis sukurti tvarios žemdirbystės standartą ir pagaminti maistą be kainos gamtai.

Grupė sieks, kad jos sukurti inovatyvūs sprendimai būtų plačiai pritaikyti ir leistų ūkininkams dirbti tvariau, taip sukuriant galimybę vartotojams rinktis maistą be kainos gamtai.

Socialinė atsakomybė

Socialiniai klausimai yra svarbi Grupės veiklos dalis. Ją apima: darbuotojų saugos darbe užtikrinimas ir papildomas darbuotojų skatinimas, lyčių lygybės principo taikymas, žmogaus teisių ir nediskriminavimo užtikrinimas, vaikų ar priverstinio darbo netoleravimas bei dialogo su bendruomenėmis regionuose, kuriose veikia Grupės įmonės, kūrimas.

Tvarus valdymas

Grupė taip pat taiko gerąsias tvaraus valdymo praktikas per nepriklausomos Valdybos modelį, laikosi Grupėje patvirtintų politikų ir siekia užtikrinti skaidrumą prieš investuotojus bei kitas suinteresuotąsias šalis.

"AUGA group" siekia tokio tvarumo strategijos veiklų rezultato pagrindinėms tikslinėms grupėms:

4.2.2. JTO darnaus vystymosi tikslai

"AUGA group" pagal savo veiklos pobūdį siekia prisidėti prie 7 JTO darnaus vystymosi tikslų. Paskutinį kartą šis sąrašas buvo atnaujintas 2019 m. "AUGA group" integruoti JTO darnaus vystymosi tikslai:

Sveikas ir prieinamas maistas Maisto produktų ženklinimas, sauga ir kainos Tvarus tiekimas Ūkiuose auginamų ir prijaukintų gyvūnų genetinė įvairovė Darbo praktika tiekimo gardinėje

Darbuotojų sveikata ir sauga Prieiga prie vaistų Prieiga prie kokybiškų būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų Oro kokybė Vandens kokybė

Užimtumas Nediskriminavimas Gebėjimų stiprinimas Kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas Priverstinio ar privalomo darbo panaikinimas

Energijos vartojimo efektyvumas Investicijos į aplinkosaugą ŠESD emisijos Klimato kaitos keliama rizika ir sumažinimo

Produktų ir paslaugų išteklių efektyvumas

Informacija apie produktus ir paslaugas bei

Tvarus tiekimas

ženklinimas

galimybės

Medžiagų perdirbimas Pirkimų praktika

Miškų naikinimas ir nykimas Ūkinių ir prijaukintų gyvūnų genetinė įvairovė Dirvožemio atstatymas Miškų kraštovaizdžio tvarkymas bei pluošto tiekimas Natūralios ekosistemos Vandens ekosistemos

Investicijos į infrastruktūrą Galimybė naudotis finansinėmis paslaugomis Investicijos į aplinkos apsaugą Moksliniai tyrimai ir plėtra

4.2.3. Suinteresuotosios šalys ir tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas

Glaudus ir kokybiškas dialogas su suinteresuotosiomis šalimis yra svarbus "AUGA group" uždavinys. Aktualios suinteresuotųjų šalių grupės yra identifikuojamos vadovų komandoje, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, mastą ir bendrą poreikį. Bendradarbiavimas su šiomis grupėmis padeda atliepti pastarųjų interesus ir siekti teigiamo poveikio įvairiose srityse.

Grupės įvardintos suinteresuotosios šalys ir pagrindinės temos bei dialogo formos su jomis pateiktos lentelėje žemiau.

Suinteresuotosios šalys	Temos	Dialogo formos
Darbuotojai	○ Veiklos rezultatai, technologijų vystymo progresas, tvarumo ir verslo strategija; ○ Darbuotojų gerovė, atlygis ir opcionai; ○ Rinkos naujienos, bendra edukacija srityje, kurioje veikia Grupė.	○ Intranetas ir skelbimų lentos; ○ Elektroninės priemonės; ○ Vidiniai renginiai; ○ Specializuoti naujienlaiškiai; ○ Apklausos.
Vartotojai	○ Produktai, jų sudėtys, gamybos procesai; ○ Grupės veikla, technologijų progresas, tvarumo strategija; ○ Edukacija tvarumo temomis.	○ Prekybos vietos; ○ Socialiniai tinklai; ○ Renginiai, parodos; ○ Reklama ir publikacijos žiniasklaidoje.
Investuotojai	○ Veiklos rezultatai, technologijų vystymo progresas, tvarumo ir verslo strategija; ○ Rinkos tendencijos ir naujienos.	○ Gyvi susitikimai; ○ Specializuoti naujienlaiškiai; ○ Nuotolinės konferencijos; ○ Renginiai; ○ Metiniai ir ketvirtiniai pranešimai; ○ "Nasdaq" platforma.
Nevyriausybinės ir vyriausybinės organizacijos	○ Rinkos tendencijos ir naujienos; ○ Reguliavimo klausimai; ○ Patirties pasidalinimas.	○ Susitikimai; ○ Renginiai.
Tiekėjai	○ Produktų, paslaugų tiekimo klausimai; ○ Grupės rezultatai, veiklos ir technologijų progresas, tvarumo ir verslo strategija.	○ Susitikimai; ○ Elektroninės priemonės.
Klientai	○ Produktai, jų sudėtys, gamybos procesai; ○ Grupės veikla, technologijų progresas, tvarumo strategija.	○ Susitikimai; ○ Elektroninės priemonės; ○ Vizitai į Grupę; ○ Renginiai ir parodos.
Regionų bendruomenės	○ Vietiniai bendruomenių poreikiai, reikalinga pagalba; ○ Edukacija apie Grupės veiklą, taikomas technologijas.	○ Susitikimai; ○ Elektroninės priemonės; ○ Vizitai į Grupę ar bendruomenių renginiai.
Žiniasklaida	○ Grupės rezultatai, veiklos ir technologijų progresas, tvarumo ir verslo strategija; ○ Produktai, jų sudėtys, gamybos procesai; ○ Rinkos naujienos, bendra edukacija srityje, kurioje veikia Grupė.	○ Interviu; ○ Susitikimai, pagal poreikį; ○ Elektroninės priemonės; ○ Vizitai į Grupę; ○ Pranešimai žiniasklaidai.

Grupė kas dvejus metus atlieka tvarumo kriterijų svarbos vertinimą su suinteresuotosiomis šalimis ir su "AUGA group" vadovų komanda bei Valdybos nariais. Anoniminės apklausos būdu yra nustatoma pagrindinių tvarumo kriterijų svarba visoms grupėms.

2021 m. Bendrovė atliko tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimą trečią kartą. Atsižvelgiant į rinkos aktualijas "AUGA group" peržiūrėjo anksčiau taikytus tvarumo kriterijus ir įtraukė keletą kitų. Pavyzdžiui: bioįvairovės išsaugojimas, žemės, oro, vandens tarša, įsitraukimas į visuomeninę veiklą ir kita. Daugiau informacijos apie vykdytą vertinimą ir atskirų suinteresuotųjų šalių duomenis galite rasti 2021 m. Tvaraus verslo ataskaitoje, kuri publikuojama "AUGA group" tinklapyje. Naujas vertinimas bus atliekamas 2023 m.

GRI 2-12 GRI 2-29

Tvarumo kriterijų reikšmingumo matrica

Atliktos apklausos duomenys rodo, kad tiek "AUGA group" vadovybei, tiek jos suinteresuotosioms šalims emisijų mažinimas yra vienas iš aukščiausių prioritetų tarp šių kriterijų. Taip pat visoms suinteresuotosioms šalims ir verslui yra svarbūs kiti aplinkosaugos aspektai: dirvožemio sveikata, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, atsinaujinanti energija, žemės, oro, vandens tarša.

Šiame vertinime gyvūnų gerovei ir naujai įtrauktam bioįvairovės kriterijui suinteresuotosios šalys taip pat priskiria aukščiausią svarbą. Grupė skiria didelį dėmesį bioįvairovės temai, ji įtraukta į Aplinkosaugos procedūrą, bendradarbiaujama su vietos universitetais, siekiant diegti ir tobulinti gerąsias praktikas bioįvairovės išsaugojimui. Grupė nuosekliai investuoja į ūkiuose laikomų gyvulių gyvenimo sąlygas ir ši programa bus toliau tęsiama, laikantis patvirtintos Gyvūnų gerovės politikos.

Svarbiausi socialinės srities kriterijai apklaustų visuomenės grupių ir vadovų nuomone yra darbuotojų sauga ir sveikata, sąžiningas atlygis bei maisto sauga. Atliepiant šį prioritetą, Grupėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą, darbuotojams užtikrinamas papildomas sveikatos draudimas. Maisto sauga visada buvo ir išlieka kasdieniu prioritetu tiek nuosavoje, tiek užsakomojoje gamyboje, Grupės organizacinėje struktūroje yra už tai atsakingi darbuotojai.

Sąžiningas mokesčių mokėjimas, verslo etika, antikorupcijos principų taikymas yra pagrindiniai valdymo srities kriterijai, kuriuos išskyrė apklaustos šalys. Tam pritaria ir "AUGA group" vadovybė. Grupė ir toliau laikysis verslo etikos kodekse bei kitose politikose įtvirtintų principų, siekdama pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius.

GRI 2-12 GRI 2-29

4.2.4. Politikos

"AUGA group" galioja 7 politikos, kurios sukuria sąlygas sąžiningai ir skaidriai veiklai prieš visas suinteresuotąsias šalis, užtikrina mechanizmus saugiam darbui ir padeda apsaugoti darbuotojus, Valdybos narius nuo įvairių diskriminavimo atvejų. Grupės politikos yra sudarytos remiantis gerąja korporacine praktika ir principais, atitinkančiais Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį pilietinį ir politinių teisių paktą, Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl verslo ir žmogaus teisių, pagrindinėmis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, kitais tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visos politikos yra viešai prieinamos "AUGA group" internetinėje svetainėje.

Politikos yra peržiūrimos reguliariai kiekvienų metų pradžioje arba dažniau. Už politikų įgyvendinimą yra paskirti atsakingi vadovai, kuruojantys skirtingas veiklos sritis. Politikų pakeitimus tvirtina Valdyba. Darbuotojų ir tiekėjų žinios apie galiojančias politikas yra atnaujinamos kasmet. Grupė turi patvirtintą procesą, pagal kurį Valdybai pateikiame kasmetinė politikų įgyvendinimo, užfiksuotų skundų ataskaita už pasibaigusius metus ne vėliau kaip iki atitinkamų metų Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Visos politikos galioja "AUGA group" darbuotojams ir kitiems valdymo organų nariams, kaip, pavyzdžiui, Valdybos, audito komiteto nariams. Darbuotojai, pastebėję situacijas, kuriose yra pažeidžiamos Grupėje galiojančios politikų gairės, gali apie tai anonimiškai pranešti el. paštu: [email protected]. 2022 m. nebuvo gauta nusiskundimų ar užfiksuota pažeidimų dėl jokių Grupėje patvirtintų politikų. Grupėje nėra nustatytų vienodų procedūrų visiems nusiskundimams ar neigiamam poveikiui spręsti. Esant poreikiui, sprendžiama laikantis bendrų vidinių tvarkų ir paisant LR teisės reikalavimų.

2022 m. visi nauji darbuotojai (395 arba 100%) buvo supažindinami su politikomis. Grupės administracijos darbuotojai, vadovai ir specialistai, turintys elektroninio pašto prieigas, (303 arba 25%) virtualioje sistemoje atnaujino politikų žinias. Neišlaikę testo turėjo jį laikyti dar kartą. Valdybos nariai šių testų neatliko.

Pavadinimas	Aprašymas	Kasmetinis žinių atnaujinimas	Darbuotojų aktyvumas, %
Verslo etikos kodeksas	Kodekse apibrėžiamas sąžiningo elgesio su darbuotojais principas, tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymosi, lygybės, sveikatos ir saugumo užtikrinimo svarba. Kodekse nurodomos taisyklės, įgyvendinančios privačių asmenų duomenų, konfidencialios informacijos, verslo ir finansinių dokumentų apsaugą, darbo priemonių užtikrinimą, santykį su klientais ir konkurentais bei bendrą "AUGA group" komunikaciją.	Taip	84,2
Aplinkos apsaugos politika	Dokumente nurodomos gairės ir principai, kaip užtikrinamas "AUGA group" įtakos aplinkai valdymas kasdienėje veikloje. Aplinkos apsaugos politikoje numatoma laikytis aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų bei kitų Grupės prisiimtų įsipareigojimų, siekiant sumažinti incidentų atsiradimo tikimybę ir poveikį aplinkai, užtikrinti bioįvairovę, mažinti veikloje generuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.	Taip	84,5
Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politika	Politika yra siekiama užtikrinti pamatinius žmogaus teisių principus pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tarptautinius standartus tam, kad darbuotojai darbo aplinkoje jaustųsi saugūs, būtų išvengiama diskriminacijos atvejų, bet kokio priverstinio ar vaikų darbo.	Taip	84,2
Gyvūnų gerovės politika	Politikoje numatomos gairės ir principai, kaip Grupėje yra užtikrinama gyvūnų gerovė, kokių pamatinių principų laikomasi atsižvelgiant į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos pripažintus gyvūnų laisvės gaires. Politikoje apibrėžiamos darbuotojų, dirbančių su gyvūnais atsakomybės, sąlygos nuolatiniam auginamų gyvūnų gerovės gerinimui.	Taip	84,5
Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos politika	Politikoje nurodoma, kad Grupė netoleruoja korupcijos jokiomis jos formomis, o esant konkrečioms korupcijos apraiškoms organizacijoje – iš karto imasi veiksmų, siekdama užkirsti kelią tokioms situacijoms. Numatyta darbuotojų pareiga ir atsakomybė elgtis nešališkai, neteikti neleidžiamos naudos kitiems verslo subjektams, neįsivelti į situacijas, kurios sukelia ar potencialiai galėtų sukelti interesų konfliktą su Grupės interesais, turėti neigiamos įtakos jų pačių veiksmų ar sprendimų, susijusių su darbo funkcijomis, laisvei.	Taip	84,2
Darbuotojų saugos ir sveikatos politika	Dokumente yra identifikuoti pavojai ir rizikos, kurios gali įvykti Grupės veiklose. Politikoje taip pat yra numatomos priemonės, kuriomis yra stengiamasi sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių iki minimumo.	Taip	67,0
Tiekėjų etikos kodeksas	Santykius su tiekėjais ir jų veiklos principus apibrėžiančiame dokumente numatoma, kad Grupei svarbu, jog jos verslo partneriai savo veiklą vykdytų vadovaudamiesi pagrindiniais aplinkosaugos, socialinės politikos ir gerojo valdymo (ASV) principais, Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais. Grupė iš tiekėjų tikisi aplinkosaugos taisyklių, gyvūnų gerovės standartų laikymosi. Taip pat, rūpinimosi žmogaus teisių, darbuotojų sveikata ir kelio užkirtimo bet kokiai diskriminacijai ar priverstiniam bei vaikų darbui.	Taip	70,02

Nasdaq S10	Nasdaq S9	Nasdaq V5	Nasdaq V6	GRI 2-15	GRI 2-16	GRI 2-23
			GRI 2-24	GRI 2-25	GRI 2-26	GRI 406-1

2 Informuotų apie politiką tiekėjų dalis, skaičiuojant nuo 2022 m. pirkimų apyvartos.

4.2.5. Tvarumo įsipareigojimai ir duomenų teikimas tarptautinėms platformoms

Grupė 2021 m. tapo oficialiais Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinio susitarimo (angl. UN Global Compact) nariais. Tapdama šio susitarimo nare, Bendrovė įsipareigojo kasmet teikti ataskaitas apie tai, kaip laikosi 10 pagrindinių tarptautinio susitarimo principų, ir kelti dar ambicingesnius tikslus tvarios maisto vertės grandinės įgyvendinimui.

"AUGA group" išsikeltas tikslas iki 2025 m. 27% sumažinti savo veikloje generuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas buvo audituotas tarptautinių ekspertų. Nustatyta, kad Grupės tikslas atitinka moksliškai pagrįstus emisijų mažinimo tikslus (angl. Science Based Targets), tam, kad pasaulinis klimato atšilimas būtų sustabdytas ties 1,5°C riba.

"AUGA group" siekia, kad informacija apie Grupės veiklą tvarumo srityse būtų atvira ir patogiai prieinama investuotojams bei kitoms Grupės suinteresuotosioms šalims, taip pat, pasiekti tvarumo rodikliai būtų palyginami su kitomis įmonėmis. Todėl "AUGA group" teikia savo aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir tvaraus valdymo informaciją tarptautinėms organizacijoms "CDP", "Nasdaq ESG Data Portal", "ISS ESG".

2022 m. Grupė pagerino aplinkosaugos duomenų atkleidimo platformos "CDP" reitingą ir gavo įvertinimą C.

2022 m. tarptautinė tvarumo reitingavimo įmonė "ISS ESG" Grupei suteikė C+ vertinimą, pagal kurį "AUGA group" patenka tarp 10% geriausiai tvarumo srityje vertinamų maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių pasaulyje. Šį reitingą Grupė išlaiko trečius metus iš eilės.

4.2.6. Narystės ir partnerystės

Dalyvavimas asociacijų veiklose, dalinimasis gerosiomis patirtimis ir iškylančių problemų sprendimas tvarumo srityje yra svarbus "AUGA group", todėl jau ne vienerius metus Grupė priklauso šioms organizacijoms: Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai (LŽŪBA), Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai (LEŪA), Lietuvos atsakingo verslo asociacijai (LAVA), "Baltic Institute of Corporate Governance" (BICG). Grupei priklausanti "Baltic Champs" yra Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (LGAPA) narė, o "AUGA Luganta" priklauso Lietuvos daržovių augintojų asociacijai.

Grupė ne vienerius metu yra įvairių švietimo institucijų partnerė, siekdama šviesti jaunuosius profesionalus įvairiais tvarumo klausimais ir gerinti savo kaip patrauklaus darbdavio įvaizdį, "AUGA group" bendradarbiauja su šiais Lietuvos universitetais: VDU Žemės ūkio akademija, Kauno technologijos universitetu (KTU), LSMU Veterinarijos fakultetu, Kauno kolegija, Vilniaus verslo kolegija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu.

4.2.7. Taksonomijos apžvalga

Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852 ir jį įgyvendinantys teises aktai nustato tvarių ekonominių veiklų ir investicijų klasifikavimo sistemą. Jis apibrėžia veiklas, kurios laikomos svariai padedančiomis siekti aplinkosaugos tikslų, tokiu būdu prisidedančių prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. Įmonės yra įpareigotos atskleisti, kokia dalis jų veiklos, matuojant pagal pajamų, CAPEX (investicijų) ir OPEX (veiklos sąnaudų) rodiklius, yra tvari. Ši sistema siekia užtikrinti skaidrumą suinteresuotosioms šalims: akcininkams, investuotojams ir kt.

Teikiant ataskaitą už 2022 m. yra vertinama, kurioms Grupės ekonominėms veikloms yra taikoma (angl. eligible) Taksonomija ir kurios iš šių į Taksonomijos taikymą patenkančių veiklų yra atitinkinančios (angl. aligned) tvarių veiklų reikalavimus. Dabartinėje Taksonomijos reglamento ir ji įgyvendinančių teisės aktų redakcijoje žemės ūkio bei maisto produktų gamybos veiklos

nėra įtrauktos ir klasifikuotos. Todėl, nors Grupė užsiima ekologine žemdirbyste, taiko tvaraus ūkininkavimo principus, ji kol kas negali atskleisti, kokios pagrindinės Grupės veiklos atitinka taksonomijos reikalavimus. Ši atitiktis galės būti atskleista Europos Komisijai parengus atitinkamus žemes ūkio ir maisto gamybos veiklų techninės analizės kriterijus.

Dalis kitų ekonominių veiklų, aktualių Grupei, kurioms šiuo metu yra taikoma taksonomijos klasifikacija ir gali būt vertinamas jų atitikimas Taksonomijos tvarumo kriterijams, yra šios:

Naujų pastatų statyba
Esamų pastatų renovacija
Elektros gamyba naudojant saulės energiją
Transportas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvaisiais komerciniais automobiliais
Krovininis kelių transportas
Mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros veikla

Visos čia išvardintos veiklos nėra Grupės komercinės veiklos, generuojančios pardavimus, todėl pagal pajamas Taksonomijos kriterijų taikymas ir atitikimas yra lygus 0%. Tas pats pasakytina ir apie OPEX.

Veiklų, kurioms taikoma Taksonomija, CAPEX 2022 m. viso sudarė 8,774 mln. Eur, t.y. 94,9% nuo viso CAPEX. Šioms veikloms taip pat buvo atliktas Taksonomijos reglamento atitikimo tvarumo kriterijams vertinimas pagal šias taisykles:

ar veikla svariai prisideda prie vieno iš šešių numatytų aplinkosaugos tikslų (svaraus prisidėjimo kriterijus);
ar nėra daroma reikšmingos žalos kitiems aplinkosaugos tikslams (angl. do no significant harm criteria);
ar veikla atitinka minimalius socialinės atsakomybės standartus.

Kriterijus atitinka Grupės mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, kurios CAPEX 2022 m. siekė 4,077 mln. Eur ir sudarė 44,1% nuo bendro CAPEX. Ja siekiama sukurti pritaikomus technologinius sprendimus, kurie svariai prisidės prie vieno iš svarbiausių aplinkosaugos tikslų - žemės ūkio daromo poveikio klimatui mažinimo (angl. climate change mitigation). Šios veiklos nedaro reikšmingos žalos kitiems penkiems aplinkosaugos tikslams ir atitinka socialinės atsakomybės standartus, todėl yra vertinamos kaip atitinkančios Taksonomijos tvarumo kriterijus.

Grupės pajamų, OPEX ir CAPEX atitikimas Taksonomijos taikymo ir atitikimo kriterijams pateikiamas šiuose grafikuose:

4.3. Aplinkosauga

4.3.1. Nuveikti darbai ir pasiekimai per 2022 m.³

sunaudotos energijos

5,3%

veikloje susidariusių atliekų

Auginamų ankštinių žolinių kultūrų dalis

11,8%

nuo visų

Atlikti traktoriaus

bandymai ir pasiruošta gamybos pradžiai

Pirmą kartą atliktas

(būvio ciklo vertinimas) su KTU

Tęsiami

infrastruktūros kūrimo darbai

Tęsiami specializuotų

bandymai, matuojant poveikį metano emisijų išskyrimui

³ Lyginant su 2021 m.

4.3.2. Ekologinė žemdirbystė ir tvarumo praktikos

"AUGA group" pradėjo sistemiškai mažinti savo pagrindinės veiklos poveikį aplinkai nuo tada, kai 2015 m. priėmė strateginį sprendimą iš įprastinės žemdirbystės pereiti į ekologinį ūkininkavimą ir ėmėsi transformuoti įvairiuose Lietuvoje regionuose įsikūrusius ūkius. Taip "AUGA group" pradėjo taikyti gamybos būdus, kurie leidžia užtikrinti mažesnį žemės ūkio sukuriamą pėdsaką aplinkai, saugo laukus ir galutinius produktus nuo pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, o vartotojams suteikia galimybę maitintis aplinkai ir sveikatai palankesniu maistu. Transformacijos procesas buvo baigtas 2017 m. Nuo tada "AUGA group" pilnai dirba ekologiškai sertifikuotose žemėse, o naujai prijungiami plotai, kurie nėra ekologiškai sertifikuoti, taip pat pervedami į ekologinę žemdirbystę.

Pagrindiniai ekologinio ūkininkavimo skirtumai, lyginant su įprasta žemdirbyste, yra tokie:

Ekologinėje žemdirbystėje nėra naudojami pesticidai ir kitos cheminės medžiagos, tręšimas galimas tik natūraliomis trąšomis.
Svarbus tinkamas dirvos paruošimas, bioįvairovės saugojimas, turi būti taikomos dirvos gerinimo priemonės, pasitelkiant sėjomainą.

Natūralus tręšimas ir sėjomaina užtikrina žemės derlingumą ir atsparumą erozijai.

Svarbu paminėti tai, kad šiandien "AUGA group", plėtodama tvarią žemdirbystę, daro daugiau nei reikalauja ES ekologiniai reglamentai:

Beariminės technologijos. Naudojant jas, kultivuojamas tik paviršinis dirvos sluoksnis. Tai apsaugo dirvožemį nuo erozijos, leidžia tausoti derlingą žemės sluoksnį, jame esančius mikroorganizmus bei mažinti iškastinio kuro suvartojimą.
Žalioji energija. Ūkiuose ir visose "AUGA group" įmonėse naudojama tik sertifikuota žalioji elektros energija. Dalį energijos iš atsinaujinančių šaltinių Grupė pasigamina viduje.
Regeneracinė sėjomaina. Pagal sėjomainos planą per 7 metus auginamos mažiausiai 4 skirtingos kultūros. Tai gerina dirvožemį ir palanku bioįvairovei. Kasmet didinami daugiamečių žolių ir ankštinių kultūrų plotai leidžia mažinti organinių trąšų poreikį ir emisijas augalininkystėje.
Tvaresnė gyvulininkystė. Užtikrinant gyvūnų gerovę, "AUGA group" ūkiuose gyvuliai turi galimybę visus metus išeiti į lauką, vasarą – ganytis ganyklose. Karvių pašarų pagrindą sudaro daugiametės ankštinės žolės, kurios yra tvaresnis, mažiau emisijų generuojantis pašaras, lyginant su įprastai naudojamais grūdais, kukurūzų silosu ar sojomis.
Uždaro ciklo ekologinio ūkio modelis. Užtikrinama sinergija tarp skirtingų žemės ūkio šakų ir organinių atliekų antrinio panaudojimo. Augalininkystės segmente užaugintos žaliavos (pašarinės kultūros) yra naudojamos kaip pašaras gyvuliams, o šiaudai – grybų komposto gamybai. Pienininkystės segmente iš jo veiklos susidariusios organinės atliekos (mėšlas) yra naudojamos kaip trąšos augalininkystėje bei grybų auginimo segmente kompostui gaminti. Nuo 2023 m. mėšlas bus panaudojamas biometano gamybai.

4.3.3. Bioįvairovė

Bioįvairovės saugojimas yra vienas iš svarbiausių "AUGA group" aplinkosauginių tikslų, kaip tai numatyta Aplinkos apsaugos politikoje. Veikdama žemės ūkyje Grupė gali daryti tiesioginį poveikį aplinkai, gyviems organizmams, ekosistemoms bei atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį jų išsaugojime. "AUGA group" siekia apsaugoti ir gerinti bioįvairovę šiais būdais:

Savo veikloje, ekologinės gamybos laukuose, nenaudoja cheminių pesticidų ir kitų cheminių augalų apsaugos priemonių. Grupė užsiima tik ekologine žemdirbyste ir visas naujai prijungiamas žemes verčia į ekologinę gamybą.
Savo veikloje naudoja tik organines trąšas ir palaipsniui mažina jų poreikį, taikydama sėjomainą bei didindama ankštinių žolinių kultūrų, galinčių fiksuoti dirvožemyje azotą ir anglį, plotus.
Taiko regeneracinės sėjomainos planą, kuriame per septynerius metus auginamos mažiausiai keturios skirtingos kultūros.
Ten, kur naudojamos organinės trąšos, Grupė siekia minimizuoti trąšų išplovimą į vandens telkinius, tręšdama tik nustatytais laikotarpiais, laikydamasi apsaugos zonų nuo vandens telkinių, į dirvą iš karto įterpdama visas naudojamas organines trąšas.
Palieka nustatytas apsaugines zonas nuo melioracinių griovių bei vandens telkinių ir jas tvarko ekstensyviai.
Siekia maksimaliai taikyti be ariminę (angl. min-till) žemės dirbimo technologiją.
Siekia bent 30-50% ploto sėjomainoje skirti žydintiems augalams (ankštinėms kultūroms, žolynams), kurie naudingi apdulkintojams, bei bendradarbiauti su bitininkais, įkuriant kilnojamus bitynus prie žydinčių laukų.
Žiemos laikotarpiu Grupė palieka ne mažesnį nei 50% plotą užimtą žemės ūkio augalų, tarpinių pasėlių arba augalų liekanų, kurie praturtina dirvą maisto medžiagomis, didina dirvos mikrobiologinį aktyvumą ir sliekų biomasę.
Siekiant stabdyti eutrofikaciją* ir natūralių vandens ekosistemų būklės blogėjimą, tarpiniams pasėliams parenkami mišiniai mažiausiai iš trijų skirtingų rūšių augalų, juose pagrindą sudaro ridikai ar rudosios garstyčios, kurie sulaiko daugiausiai perteklinio azoto.
Dalis javų kultūrų auginamos kartu su įsėliu (pašarinėmis žolėmis), taip siekiant praturtinti dirvožemį biologiniu azotu ir organinėmis medžiagomis, kurios, lėtai irdamos, suteikia maistą dirvožemio bioįvairovei ir didina sekvestruotos anglies kiekį.
Laukuose, kurie patenka į saugomas teritorijas, paliekamos daugiametės pievos ar ganyklos, ribojamas ganomų gyvulių skaičius ir išlaikomas esamas hidrologinis režimas.
Laukuose augančių pavienių medžių šaknys saugomos lajos perimetru**, tokie medžiai atlieka svarbią tarpinės stotelės tarp didesnių tinkamų buveinių funkciją. Tokioje vietoje apsigyvenę vabzdžiai ar įsitvirtinusios grybo sporos vėliau gali plisti toliau iki kitos teritorijos.
Kovoja prieš bioįvairovei pražūtingą klimato kaitą, kuria ir diegia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo technologijas žemės ūkyje.
Įsipareigoja dalyvauti mokslo tiriamojoje, išsaugojimo ir edukacinėje veikloje, bendradarbiauja su universitetais, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bioįvairovės klausimais.

* Eutrofikacija – tai vandens telkinio biologinio produktyvumo augimas dėl padidėjusios maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo junginių) prietakos. ** Medžio apsaugos zona – teritorija, apimanti lajos projekciją ant žemės, kurioje saugomos medžio šaknys ir laja.

Siekiant užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą Grupės valdomose žemėse, numatoma apskaita identifikuojant ūkininkauti skirtos gamtiniu požiūriu didelės vertės teritorijas ir jose esančias rūšis. Tai kompleksinė užduotis, imli laikui – Lietuvoje vien Europos svarbos saugomų teritorijų priskaičiuojama 664. Jose yra saugomos skirtingos augalų ir gyvūnų rūšys bei buveinės. Be to, šiais metais numatoma svarbių su žemės ūkiu ir bioįvairove susijusių teisės aktų pakeitimų, kurių įgyvendinimas atsispindės jau kitų metų žemių deklaracijoje. Nustačius, ką turime saugoti, galėsime plėsti šiuo metu taikomas priemones ir pritaikyti ūkininkavimo būdus taip, kad jis nekeltų pavojaus buveinių ir atskirų rūšių paplitimo arealams bei dar geriau padėtų išsaugoti ekosistemų įvairovę. Duomenys yra pradėti rinkti ir bus užbaigti per 2023 m.

4.3.4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

CO2e mažinimo tikslai iki 2025 m. nuo 2019 m. bazės

27% 50% 50% 30%

sumažinti bendras Grupės emisijas (bazė 72 821 t CO2e)

sumažinti emisijas iš ūkio darbams sunaudojamo dyzelinio kuro (bazė 16 646 t CO2e)

mažiau emisijų, skaičiuojant vienai pagaminto pieno tonai (bazė 0,68 t CO2e)

mažiau emisijų, skaičiuojant vienai pagamintos augalininkystės produkcijos sausųjų medžiagų tonai (bazė 0,37 t CO2e)

Tiesioginės ir netiesioginės emisijos

Grupėje sugeneruotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimas yra paremtas visuotinai priimta tarptautine metodika. Veiklos emisijos klasifikuojamos į tris grupes: tiesioginės (Apimtis 1), netiesioginės (Apimtis 2), kiti šaltiniai (Apimtis 3). Ženklu CO2e yra žymimos CO² ir į jo ekvivalentą pagal standartinius koeficientus perskaičiuotos kitų ŠESD emisijos.

Emisijos, t CO2e*	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Apimtis 1	62 495	61 727	66 144
Apimtis 2	8	9	6
Apimtis 3	4 961	2 414	1 983
Viso:	67 463	64 150	68 133

*Apskaičiuota naudojant "rinkos metodą" (angl. market based method), vertinant pagal faktinius elektros energijos pirkimus. Skaičiuojant "geografiniu metodu" (angl. location based method), t.y. pagal šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, bendros 2022 m. Grupės ŠESD emisijos būtų 70 722 t CO2e.

Emisijų pasiskirstymas pagal šaltinius, %	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Emisijos iš dirvožemio	33,5	32,3	36,4
Iškastinio kuro sunaudojimas	29,1	31,2	31,2
Galvijų virškinimo procesai	25,1	26,5	23,2
Pakuotės	7,2	3,6	2,6
Mėšlo tvarkymas	4,5	4,8	3,8
Šaldymui naudojamos dujos	0,2	1,4	2,4
Kita	0,4	0,2	0,4
Viso:	100,0	100,0	100,0

Per ataskaitinį laikotarpį, Grupės veikloje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjo 3 313 CO2e arba 5,2%, lyginant su metais prieš tai, tačiau 2022 m. emisijos sumažėjo 5 358 t CO2e arba 7,4%, lyginant su baziniais 2019 m. Lyginant 2022 m. su 2019 m., Apimtis 1 mažėjo 8 519 t CO2e, Apimtis 2 sudaro mažą emisijų dalį ir kito nežymiai, o Apimtis 3 išaugo 3 160 t CO2e dėl išplėstos apskaitos.

Didesnis "AUGA group" veiklos pėdsakas 2022 m. buvo fiksuojamas dėl šių pagrindinių priežasčių: didesnio augalininkystės segmento derliaus (sąlygojančio didesnes emisijas iš laukuose liekančių pasėlių likučių) bei išaugusio gyvulių skaičiaus (didesnės emisijos iš vidinės fermentacijos procesų ir mėšlo tvarkymo). Be to, augantis parduotų produktų kiekis lėmė didesnes emisijas iš pakuočių. Veiklose sunaudoto elektros ir vandens kiekis mažėjo, kartu ir susidarančios emisijos – atitinkamai 11% ir 18%. Šaldymo įrangai naudojimų dujų emisijos sumažėjo net 62%, nes buvo fiksuota mažiau nutekėjimų ir sistemos papildymų.

Didžiausi "AUGA group" ŠESD emisijų šaltiniai buvo: galvijų virškinimo procesai, iškastinio kuro naudojimas ūkio veikloje ir dirvožemio emisijos, atsirandančios iš organinių trąšų ir pasėlių likučių. Toks pasiskirstymas yra matomos jau keletą metų iš eilės.

Nasdaq A1 GRI 305-1 GRI 305-2 GRI 305-3 GRI 305-5

Svarbu paminėti, kad Grupės strategijoje numatytų emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimas kol kas nevyksta palaipsniui kasmet. Ženklus pokytis didžiausiems emisijų šaltiniams turėtų įvykti su technologinių projektų išvystymu ir pritaikymu Grupės veikloje per artimiausius dvejus metus.

Toliau vystoma su ateities pašarų gamyba susijusi sėjomaina, nuosekliai didinat ankštinių žolių kultūrų plotus (2022 m. jų plotas pasiekė 8 811 ha, 12% daugiau, lyginant su 2021 m.), taip mažinant trąšų poreikį ir emisijas. Grupė perka ir savo veikloje naudoja žaliąją elektros energiją. Šis sprendimas visos Grupės mastu leido sutaupyti net 3 017 t CO2e per 2022 m.

Grupės emisijų skaičiavimas apima ne tik CO2, bet ir CH4, N2O, HFCs dujas, perskaičiuojant jas į CO² ekvivalentą pagal standartinius koeficientus ir žymint galutinį bendrą skaičių CO2e. PFCs, SF6, NF³ dujų Grupės veikloje neišsiskiria.

"AUGA group" atskirai skaičiuoja azoto suboksido (N2O) ir metano (CH4) emisijas, paverstas kilogramais, kaip tai rekomenduoja tarptautiniai standartai (GRI). N2O, kaip ir deguonis ar anglis, yra reikalingas augalininkystės veikloje. Nepaisant to, kad azoto dujos sudaro 75% žemės atmosferos, tiesiogiai iš oro jį pasisavinti yra sudėtinga, todėl žemės ūkio veikloje yra naudojamos trąšos (skystas ar kietas mėšlas), kurios yra prisotintos šio elemento. Dėl tręšimo, mėšlo tvarkymo ir pasėlių likučių irimo laukuose per 2022 m. "AUGA group" veikloje išsiskyrė 90 282 kg N2O. Metanas (CH4) žemės ūkio veikloje susidaro gyvulininkystės segmente iš galvijų virškinimo procesų ir mėšlo tvarkymo. 2022 m. buvo užfiksuota 665 368 kg CH4 emisijų.

Apimtyje 1 suskaičiuotos tiesioginės emisijos taip pat apima biogenines emisijas, susidarančias dėl yrančios biomasės (mėšlo ir augalų liekanų laukuose). Tai apima tiesiogines N2O emisijas iš dirvožemio, netiesioginį N2O garavimą iš dirvožemio, bei N2O išplovimą iš dirvožemio. Bendras šių biogeninių emisijų skaičius, paverstas į CO² ekvivalentus 2022 m. sudarė 22 599 t CO2e. Biogeninės emisijos iš biokuro deginimo šildymui (pvz. malkų) nėra būdingos ir nėra įtrauktos.

Emisijų intensyvumo rodikliai

ŠESD emisijų intensyvumo rodikliai yra skaičiuojami dalinant metinį išmetamų dujų kiekį iš įvairių ekonominės veiklos vienetų. Jie parodo, kiek CO2e emisijų yra išskiriama Grupės veikloje, skaičiuojant per finansinius, produkcijos, dirbamos žemės ir kitus veiklos vienetus. Skaičiuojant emisijas per 1 Eur pajamų ir per 1 darbuotoją įtraukiamos visos Grupės emisijos Apimtyse 1, 2 ir 3. Skaičiuojant emisijas per galviją ir per toną pieno, per hektarą ir toną augalininkystės produkcijos ar per toną grybų produkcijos, yra įtraukiamos tik Apimties 1 ir 2 emisijos, priskirtos atitinkamam veiklos segmentui – gyvulininkystei, augalininkystei ar grybų auginimui.

Emisijos, t CO2e	2022 m.	2021 m.	2020 m.
t CO2e / 1 mln. Eur pajamų	842,36	893,70	818,07
t CO2e / 1 darbuotoją	55,03	52,03	53,61
t CO2e / 1 galviją	3,13	3,20	3,05
t CO2e / t ECM pieno*	0,76	0,73	0,67
t CO2e / ha	0,89	0,85	0,91
t CO2e / t augalininkystes produkcijos	0,37	0,46	0,31
t CO2e / t grybų produkcijos	0,24	0,30	0,30

*ECM (angl. energy corrected milk) – santykinis pieno matavimo vienetas. Žaliavinio pieno produkcija konvertuojama į 4% riebumo ir 3,3% baltymų koreguoto pieno kiekį.

Didžiausias pokytis matomas santykiniame emisijų rodiklyje per pajamas. Nors 2022 m. augo ir emisijų kiekis, ir pajamos, tačiau santykinis rodiklis mažėjo 5.6%, lyginant su 2021 m. Kitas rodiklis, kuriame matomas ryškus pokytis – emisijos per augalininkystės produkcijos vienetą. Šis skaičius sumažėjo dėl didesnio sezono derliaus, kuriam užauginti buvo naudojamas mažesnis kiekis organinių trąšų ir iškastinio kuro, lyginant su ankstesniais metais.

Rodiklis per galviją mažėjo dėl didesnio auginamų galvijų skaičiaus ir mažėjusio šaldymui naudojamų dujų bei sunaudoto iškastinio kuro kiekio. Emisijų skaičiavimui per 1 pagaminto pieno toną turėjo įtakos padidėjęs galvijų skaičius, iš kurių 46% prieaugio sudarė telyčios ir buliukai, neduodantys pieno, tačiau prisidedantys prie emisijų generavimo.

Lentelėje, žyminčioje ŠESD emisijų intensyvumą, yra paryškintos svarbiausios eilutės, kurios atspindi "AUGA group" strategijoje iki 2025 m. numatomus emisijų mažinimo tikslus. Šiuos tikslus planuojama pasiekti įgyvendinus pagrindinius technologinius projektus – specializuotą pašarų technologiją, su ja susijusią sėjomainą bei pereinant nuo iškastinio kuro naudojimo ūkiuose prie biometano.

Metodinė informacija

Emisijų skaičiavimai ir gauti rezultatai šioje ataskaitoje yra pateikiami remiantis ŠESD protokolu, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos metodika (ang. IPCC) ir konsultacinės bendrovės "Carbon Footprint" atliktu auditu.

Skaičiavimui naudoti emisijų faktoriai iš šių šaltinių: Lithuania 2022 National Inventory Report, Association of Issuing Bodies (AIB) 2021, UK Government Conversion Factors for greenhouse gas (GHG) reporting, 2022.

Tiesioginės emisijos (Apimtis 1) apima visus šaltinius, kuriuos kontroliuoja Grupė, vystydama veiklą. Netiesioginės emisijos (Apimtis 2) yra sugeneruojamos iš energijos, kurią Grupė perka iš kitų tiekėjų (pati jos negamina). Kitiems šaltiniams (Apimtis 3) yra priskiriamos netiesioginės emisijos, kurios nepateko į pirmųjų grupių skaičiavimus, bet yra tiesiogiai susijusios su Grupės veiklomis.

"AUGA group" apsibrėžė būvio ciklo vertinimo sistematines ribas nuo lopšio iki įmonės vartų (angl. cradle-to-gate), t.y. apskaičiuoja veiklos ŠESD emisijas nuo išteklių gavybos iki įmonės produkcijos realizavimo (pardavimo). Pagal duomenų prieinamumą, išsamumą ir svarbą veiklai, "AUGA group" pasirinko įtraukti šiuos duomenis į kitų šaltinių (Apimtis 3) emisijų skaičiavimą: vanduo, elektros ir šildymo perdavimo nuostoliai, popierius biuro reikmėms, pakuotės, atliekos, verslo kelionės.

Grupės veiklos emisijas jau keletą metų audituoja nepriklausoma kompanija "Carbon Footprint". Grupės CO² pėdsaką audituojanti kompanija yra viena lyderiaujančių pasaulyje. Atlikdama nepriklausoma auditą, Grupė siekia deklaruoti savo suinteresuotosioms šalims, kad jų skelbiama informacija yra patikima ir skaidri.

Produktų būvio ciklo vertinimas

2022 m. Grupės užsakymu, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko "AUGA" prekės ženklu pažymėtų galutiniam vartojimui skirtų pakuotų maisto produktų anglies pėdsako (CO2e) vertinimą būvio ciklo požiūriu (angl. LCA), kuris apima visus procesus nuo žaliavų auginimo, transportavimo, galutinio produkto gamybos ir pakavimo. Tyrimas atliktas laikantis būvio ciklo, produktų anglies pėdsako vertinimo standartais ir kitais dokumentais.

Projekto tikslas buvo suprasti visus pagrindinius produktų būvio ciklo procesus ir nustatyti, kiek kiekvienas iš jų generuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Tyrimui buvo naudojami 2021 m. duomenys. Šis tyrimas yra svarbus kaip atskaitos taškas, nuo kurio bus galima vertinti emisijų mažinimą ateityje, taikant "AUGA group" vystomas žemės ūkio technologijas, adresuojančias didžiausius emisijų šaltinius.

Vertinimui buvo pasirinkti keli skirtingas kategorijas reprezentuojantys produktai, gaminami iš Grupės ūkiuose užaugintų nuosavų ekologiškų žaliavų: 2,5% ir 3,5% riebumo pienas 1 l pakuotėse, morkos ir bulvės 1 kg pakuotėse, ir universalūs kvietiniai miltai 2 kg pakuotės. Žemiau pateikiami miltų duomenys yra perskaičiuoti per 1 kg.

*Miltų gamybos procese susidarantys antriniai produktai (sėlenos ir pašariniai miltai) būvio ciklo vertinimo požiūriu turi neigiamas emisijas.

Tyrimas parodė, kad visų produktų pagrindinė emisijų dalis tirtose produktų grupėse tenka žaliavų auginimui ūkiuose – augalų kultūrų ir gyvulių. Galvijų vidinės fermentacijos procesai ir mėšlo tvarkymas, ūkyje naudojamas dyzelinas, organinės trąšos generuoja didžiausią emisijų kiekį tirtuose produktuose. Gamyba ir pakuotė sudaro palyginus mažiau reikšmingą emisijų dalį produktuose.

Iš gautų rezultatų matyti, kad pienas generuoja daugiausia (1,54 kg CO2e 1 l produkto) emisijų iš visų tirtų produktų. Tai lemia didelės emisijos iš galvijų vidinės fermentacijos procesų ir mėšlo tvarkymo (38% emisijų).

Kvietiniai miltai (0,34 kg CO2e 1 kg produkto) išsiskiria didelėmis emisijomis iš kviečių tręšimo organinėmis trąšomis (86% emisijų). Bendras produkto emisijas mažina gamybos emisijų dalis, nes gamybos procese susidarantys antriniai produktai (sėlenos ir pašariniai miltai) būvio ciklo vertinimo požiūriu turi neigiamas emisijas.

Daržovės, konkrečiu atveju morkos, pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai (0,15 kg CO2e 1 kg produkto). Didžiausia dalis taršos tenka auginimo metu naudojamam dyzeliniam kurui (87% emisijų). Trąšoms naudojamas grybų kompostas, būvio ciklo vertinimo požiūriu turi neigiamas emisijas, nes yra antrinio panaudojimo produktas.

Norėdami įvertinti bazines "AUGA" produktų emisijas, su KTU mokslininkų pagalba palyginome jas su vidutinėmis atitinkamų kategorijų produktų Europos rinkoje emisijomis. Paskaičiuota, kad 1 litro "AUGA" ekologiškas pienas generuoja apie 14% mažesnes emisijas, lyginant su atitinkamo riebumo vidutiniu rinkos produktu. "AUGA" ekologiškų kvietinių miltų emisijos yra 2 kartus mažesnės už rinkos vidurkį. 1 kg "AUGA" ekologiškų bulvių sugeneruoja 46% mažiau emisijų, nei to paties kiekio įprastos bulvės. Tuo metu "AUGA" ekologiškų morkų emisijų skirtumas mažesnis – 8% mažiau už rinkos vidurkį.

Nors tyrime vertinti "AUGA" produktai jau 2021 m. duomenimis generavo mažiau emisijų nei vidutiniai atitinkamų kategorijų produktai rinkoje, emisijų mažinimui dar neturėjo poveikio Grupės vystomi technologiniai projektai, tokie kaip dyzelino nenaudojančios žemės ūkio mašinos ir emisijas mažinanti specializuotų pašarų technologija. Įgyvendinus vystomus technologinius projektus, produktų poveikis aplinkai turėtų dar sumažėti, siekiant tikslo "be kainos gamtai".

TURINYS> 58

GRI 305-4

4.3.5. Energija

Tiesioginis ir netiesioginis energijos suvartojimas

		Reikšmė			Energija, GJ			Energijos pasiskirstymas, %
Energijos tipas	2022 m.	2021 m.	2020 m.	2022 m.	2021 m.	2020 m.	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Gamtinės dujos	4 579 MWh	5 912 MWh	4 365 MWh	16 485	21 284	15 713	4,7	5,8	4,3
Suskystintos gamtinės dujos	386 154 l	437 021 l	736 442 l	9 654	10 926	18 411	2,8	3,0	5,0
Benzinas	66 718 l	52 898 l	63 157 l	2 298	1 822	2 175	0,7	0,5	0,6
Dyzelinas	6 854 836 l	7 085 071 l	7 330 265 l	261 657	270 445	279 804	75,5	73,8	76,4
Dyzelinas produkcijos džiovinimui	179 524 l	148 818 l	139 514 l	6 841	5 671	5 316	2,0	1,5	1,5
Viso tiesioginė energija:				296 935	310 148	321 422
Elektros energija	13 807 MWh	15 555 MWh	15 600 MWh	49 703	55 997	56 159	14,3	15,3	15,3
Šildymas	46 MWh	53 MWh	37 MWh	164	190	134	0,05	0,10	0,04
Viso netiesioginė energija:			49 867	56 293	55 470
Viso:				346 803	366 335	377 715	100,0	100,0	100,0

Lentelėje esantys energijos suvartojimo duomenys yra pateikti naudojantis vidine apskaitos sistema.

Per ataskaitinį laikotarpį "AUGA group" sunaudojo 19 533 gigadžaulių (GJ) arba 5% mažiau energijos, lyginant su 2021 m. Mažesnį bendrą sunaudotos energijos kiekį 2022 m. daugiausia lėmė sumažėjęs gamtinių ir suskystintų dujų naudojimas (atitinkamai 23% ir 12% mažiau), elektros energijos sunaudota 11% mažiau. "AUGA group" neparduoda jokios rūšies energijos.

Pastebimas dyzelinio kuro transportui naudojimo mažėjimas kasmet. Palyginimui, 2019 m. sunaudota 7 360 tūkst. litrų, o 2022 m. – 6 855 tūkst. litrų. Didžiausią įtaką tam turėjo pokyčiai auginamose kultūrose – ypač žolinių augalų, sėklinių dobilų ploto didinimas. Jiems reikia ženkliai mažiau priežiūros nei grūdinėms ar daržovių kultūroms. Taip pat efektyvinama technika – pastaraisiais metais naudojamos lengvesnės sėjamosios, kurios naudoja mažiau kuro ir apsėja didesnį plotą vienu važiavimu.

"AUGA group" priklauso daug įvairią veiklą vykdančių bendrovių. Dėl jų skirtingo pobūdžio, Grupė nėra numačiusi centralizuotų taisyklių energijos sunaudojimo mažinimo klausimais. Kiekviena bendrovė savarankiškai įgyvendina energijos taupymo iniciatyvas pagal savo veiklos pobūdį.

Už Grupės veiklos ribų ir tiekimo grandinėje (angl. upstream, downstream) suvartota energija nėra skaičiuojama, dėl duomenų trūkumo.

Energijos suvartojimo intensyvumas

Energijos suvartojimo intensyvumo rodikliai skaičiuojami dalinant metinį energijos suvartojimą iš ekonominės veiklos vienetų. Jie parodo, kiek energijos sunaudojama konkrečiai veiklai įgyvendinti. "AUGA group" energijos suvartojimo intensyvumą skaičiuoja per finansinius, produkcijos, dirbamos žemės ir kitus vienetus.

Energijos rūšys, įtrauktos į energijos intensyvumo skaičiavimo rodiklius, apima tiesiogines ir netiesioginės energijos rūšis. Skaičiuojant per galviją, toną pieno, per hektarą ar toną grybų produkcijos, imamos energijos sąnaudos, priskirtos atitinkamam veiklos segmentui – gyvulininkystei, augalininkystei ar grybų auginimui.

Energija	2022 m.	2021 m.	2020 m.
GJ / 1 mln. Eur pajamų	4330,27	5015,02	4535,16
GJ / 1 darbuotoją	282,87	291,81	297,18
GJ / 1 galviją	3,54	3,46	3,66
GJ / t ECM pieno*	0,86	0,80	0,80
GJ / ha	4,93	4,98	4,50
GJ / t augalininkystės produkcijos	2,02	2,74	1,53
GJ / t grybų produkcijos	6,23	7,04	6,05

*ECM (angl. energy corrected milk) – santykinis pieno matavimo vienetas. Žaliavinio pieno produkcija konvertuojama į 4% riebumo ir 3,3% baltymų koreguoto pieno kiekį.

Energijos suvartojimas per augalininkystės ir grybų produkcijos vienetą sumažėjo dėl didesnio augalininkystės derliaus ir mažesnio gamtinių dujų bei elektros naudojimo grybų sektoriuje. Rodiklis per hektarą sumažėjo dėl mažesnio iškastinio kuro naudojimo augalininkystės reikmėms.

Ataskaitiniu laikotarpiu yra matomas santykinių rodiklių gyvulininkystės sektoriuje padidėjimas: per pieno ir galvijo produkcijos vienetus. Šį pokytį lėmė išaugęs kuro bei elektros energijos, priskiriamos gyvulininkystės veikloms, sunaudojimas, taip pat padidėjęs galvijų skaičius, iš kurių 46% sudarė galvijų prieaugis (telyčios ir buliukai), neduodantys pieno, tačiau prisidedantys prie energijos sunaudojimo.

4.3.6. Vanduo

"AUGA group", dirbdama žemės ūkio sektoriuje, kiekvienais metais sunaudoja nemažą kiekį vandens, kuris yra reikalingas augalininkystės ir grybininkystės produkcijai, gyvulių girdymui ir galutiniam vartojimui skirtų produktų gamybai. Vanduo gamybos procesams užtikrinti yra gaunamas iš žemės ūkio bendrovėse esančių gręžinių arba vandentiekio, jo apskaita vykdoma skaitiklių pagalba. Svarbu paminėti ir tai, kad Grupė seka, kokį poveikį aplinkai per CO2e emisijas sudaro vandens suvartojimas veiklose.

	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Vanduo, m3	300 782	368 867	338 913

Ataskaitiniu laikotarpiu "AUGA group" suvartojo 68 085 m³ arba 18,5% mažiau vandens, palyginus su metais prieš tai. Tokį pokytį labiausiai lėmė pakankamas kritulių kiekis 2022 m., kuomet papildomo laistymo vasarą augalininkystės segmente reikėjo mažai, priešingai negu ankstesniais metais, kuomet kamavo stichiniai karščiai.

Grybų auginimo segmente taikomos antrinio vandens panaudojimo praktikos. Auginant grybus, komposto gamybai reikalingas vanduo panaudojamas keletą kartų. Neabsorbuoto vandens perteklius surenkamas ir naudojamas pakartotinai tol, kol beveik visas vanduo iškeliauja kartu su pagamintu grybų kompostu.

Galutinių produktų gamyboje vanduo taip pat yra taupomas. Gamybiniame procese, apdorojant grybus aukšta temperatūra autoklave, tas pats vanduo cirkuliuoja keletą ciklų.

"AUGA group" neturi patvirtintos vandens mažinimo ar antrinio panaudojimo politikos, taikomos visoms Grupės įmonėms. Kiekviena "AUGA group" priklausanti bendrovė savarankiškai įgyvendina vandens taupymo ar antrinio panaudojimo iniciatyvas pagal savo veiklos pobūdį. Vanduo nenaudojamas iš vietovių, susiduriančių su vandens trūkumu.

|--|--|--|--|

4.3.7. Atliekos

"AUGA group" supranta, kad siekdama būti tvari, privalo ne tik kurti inovacijas, kurios padėtų eliminuoti žemės ūkio sukuriamą poveikį aplinkai, bet ir rūpintis jos veikloje atsirandančiomis atliekomis.

Grupė siekia kuo daugiau jos veikloje susidarančių atliekų tvarkyti pagal principą – mažinti, naudoti pakartotinai, perdirbti. Tam, kad atliekų valdymas taptų labiau kontroliuojamas, o procesas būtų aiškesnis, 2021 m. "AUGA group" parengė atliekų susidarymo, laikymo ir sutvarkymo procedūrą, kuri buvo įdiegta visose Grupės ūkinės veiklos įmonėse. Ši procedūra – vidinė įmonės tvarka, tačiau nėra patvirtina "AUGA group" Valdybos kaip Grupės atliekų valdymo politika.

Grupės ūkinės veiklos įmonės remiantis parengta procedūra laikosi LR numatytais atliekų laikymo ir tvarkymo reikalavimų: susidariusios atliekos yra išrūšiuojamos, atliekų apskaita vykdoma naudojantis nacionaline GPAIS sistema, užtikrinama, jog atliekos yra perduodamos tik leidimus jas tvarkyti turinčioms įmonėms – atliekų tvarkytojams. Žiediškumui užtikrinti Grupės ūkinės veiklos įmonės susidariusias organines atliekas kompostuoja ir panaudoja ūkiuose, o ko panaudoti negali – perduoda atliekų tvarkytojams, kurie gamina energiją.

Atliekų pasiskirstymas pagal jų rūšis:

Atliekų kategorija, t	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Plastikas	399,1	472,0	428,2
Komunalinės atliekos	325,9	349,0	338,7
Metalas	121,6	280,4	406,7
Popierius	78,6	74,8	49,9
Padangos*	27,2	78,5	68,5
Asbestas*	23,4	42,7	12,1
Mediena	10,3	39,2	113,0
Alyva*	9,0	15,2	8,9
Baterijos*	2,9	1,2	1,2
Elektronika	1,2	0,9	0,7
Organinės atliekos	0,0	0,3	0,9
Viso:	999,2	1 354,2	1 429,3

*Buityje susidarančios pavojingosios atliekos, pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymą.

2022 m. Grupės veikla sugeneravo 355 tonomis arba 26% mažiau atliekų nei ankstesniais metais. Didžiausią pokytį lėmė sumažėjęs metalo atliekų kiekis dėl mažesnės vykdytų remonto darbų apimties ūkiuose. Taip pat matomas plastiko atliekų mažėjimas dėl Grupės įmonėse plintančių tvaresnių praktikų – dažniau renkamasi popierines pakuotes, įsigyjamas iškart didesnis kiekis produkto užuot pirkus mažomis pakuotėmis.

Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas visada buvo svarbus Grupės uždavinys, todėl "AUGA group" nuolat edukuoja savo darbuotojus apie tinkamą atliekų rūšiavimą įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui: informaciją teikia intranete, skelbimų lentose, prie rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių.

4.3.8. Aplinkosaugos valdymas

Kadangi aplinkosauga yra vienas svarbiausių Grupės prioritetų, "AUGA group" laikosi viduje galiojančios Aplinkos apsaugos politikos ir aplinkosaugos vadybos sistemos.

Grupės Aplinkos apsaugos politikos, kuri buvo patvirtinta 2019 m., o 2021 m. atnaujinta, tikslas yra nubrėžti gaires ir principus, kaip užtikrinamas "AUGA group" įtakos aplinkai valdymas visame verslo cikle. Joje numatyta, kad Grupė turi:

Vykdyti veiklą laikantis visų privalomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų.
Bendradarbiauti aplinkos apsaugos klausimais su verslo partneriais, valstybės institucijomis bei įstaigomis.
Vykdyti sukeliamo poveikio aplinkai stebėjimą skaičiuoti organizacijos anglies dvideginio pėdsaką, gamtos ir energetinių išteklių naudojimą, atliekų susidarymą.
Tausoti gamtinius ir energetinius išteklius: vystyti uždaro ciklo ekologinio ūkininkavimo modelį, taikyti beariminės žemdirbystės technologijas ir naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.
Kurti ir diegti technologijas, kuriomis siekiama sumažinti Grupės išmetamų ŠESD kiekį trijose pagrindinėse srityse: iškastinio kuro naudojimas, žemės dirbimas ir galvijų virškinimo procesai.
Siekti kuo daugiau įmonėje susidarančių atliekų tvarkyti pagal principą mažinti, pakartoti ir perdirbti.
Ugdyti darbuotojų kompetenciją ir atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą.

Grupėje aplinkos apsaugos sistema galioja nuo 2020 m. Ji užtikrina, kad "AUGA group" viduje kasmet būtų atliekamos aplinkosauginę veiklą kontroliuojančios ir tobulinančios procedūros, tokios kaip: metinis auditas, rezultatų aptarimas Grupės vadovybėje, rizikų nustatymas ir taisomieji veiksmai. Tai yra sistema, kurioje numatomas Grupės įtakos aplinkai ir kylančių rizikų valdymas visuose pagrindiniuose veiklos procesuose.

2022 m. buvo atliekama patikra ūkiuose, didžiausią dėmesį kreipiant į atliekų tvarkymo įstatymo laikymąsi (sandėliavimas, rūšiavimas, žymėjimas, apskaita).

"AUGA group", vystydama aplinkos apsaugos veiklą, laikosi atsargumo principo (angl. Precautionary Principle).

4.3.9. Klimato kaitos veiksnių vertinimas

"AUGA group" nuo 2020 m. yra suformavusi savo inovacijų darbotvarkę, kurioje yra iškelti aiškūs emisijų mažinimo tikslai ir priemonės jiems pasiekti. Grupė nusimatė iki 2025 m. sumažinti bendras emisijas iš savo veiklos 27%, o iki 2030 m. tapti klimatui neutralia.

Tam, kad Grupė galėtų pasiekti šiuos teigiamą poveikį klimatui turinčius tikslus, labai svarbu periodiškai vykdyti šių projektų peržiūrą, stebėti procesą ir sekti rezultatus. "AUGA group" reguliariai vykdo svarbiausių projektų: biometano infrastruktūros ir juo varomų priemonių, specializuotų pašarų kūrimo ir regeneracinės sėjomainos pritaikymo, aptarimą vadovybėje kartą per ketvirtį. Šių susitikimų metu yra aptariama projektų eiga, kylantys iššūkiai ir pasiekimai, planuojamos investicijos ir biudžetas. Tokie reguliarūs aptarimai leidžia Grupei greitai išspręsti kylančius iššūkius, priimti sprendimus, leidžiančius siekti pagrindinių strateginių tikslų.

"AUGA group" taip pat vykdo šių projektų aptarimus Valdybos susitikimuose kartą per pusmetį. Aukščiausiam "AUGA group" valdymo organui yra pristatomas inovacijų darbotvarkės progresas, esami iššūkiai ir rezultatai. Valdybos įtraukimas į šių projektų vystymą leidžia geriau valdyti su aplinkosauga susijusias rizikas, priimti tinkamus sprendimus siektinų rezultatų užtikrinimui. Šie inovacijų projektų aptarimai kartu su Valdyba yra vykdomi nuo 2020 m., tokia pasiteisinusi praktika bus tęsiama ir toliau.

4.3.10. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

"AUGA group" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) departamento pagrindinis tikslas yra vystyti ir diegti novatoriškas žemės ūkio technologijas, kurios užtikrintų darbų efektyvumą ir leistų vykdyti veiklą, turinčią mažesnį neigiamą poveikį klimatui.

2022 m. Grupė technologiniams projektams įgyvendinti skyrė 4,077 mln. Eur. Ši suma išaugo 57%, lyginant su 2,592 mln. Eur. praėjusiais metais.

Biodujų valymo ir pritaikymo technologijų kūrimas

Ilgalaikis "AUGA group" tikslas yra technologiniu keliu pasiekti klimatui neutralius maisto auginimo procesus. Viena iš svarbiausių "AUGA group" inovacijų darbotvarkės krypčių – užtikrinti, kad ūkiuose naudojamose transporto priemonėse iškastinis kuras būtų pakeičiamas biometanu, kuris gaminamas iš kitose Grupės veiklos segmentuose susidarančių žemės ūkio atliekų. Todėl "AUGA group" investuoja į biodujų išvalymo į biometaną technologijas.

2021 m. "AUGA group" kartu su patyrusiais partneriais (mokslo ir verslo įstaigomis) įgyvendino MTEP projektą, skirtą pagerinti biodujų valymo technologijos efektyvumo rodiklius. MTEP projektas buvo dalinai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto "Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" įgyvendinimo priemonę Nr. J05-LVPA-K "Intelektas". Bendra projekto vertė – 0,86 mln. Eur.

Tvarių dujų valymo technologijų sukūrimo logiškas tęsinys – realaus mastelio prototipo-laboratorijos sukūrimas. Biojėgainių vystymo klasteris, kuriame dalyvauja ir "AUGA group", priėmė sprendimą inicijuoti projektą "Biometano koncentracijos didinimo metodų taikymo didelio tūrio anaerobiniuose fermentatoriuose mokslinių tyrimų laboratorija". Įgyvendinant projektą 2022 m., buvo įsigyta kompleksinė laboratorinė įranga MTEP veiklų vykdymui. Naudojant projekto metu įsigytą laboratorinę įrangą, planuojama sukurti ir pasiūlyti globaliu mastu konkurencingus technologinius sprendinius. Projektas yra įgyvendinamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto vertė siekia 1,88 mln. Eur (su PVM), iš kurių 1,22 mln. Eur yra finansuojama ES lėšomis pagal programą "Inoklaster LT".

Bandymų rezultatai ir gauti produktai bus pritaikomi ūkiuose diegiamose technologinėse bazėse.

Biometanu varoma žemės ūkio technika

2021 m. rugsėjo mėn. "AUGA group" sukūrė ir pristatė pirmą pasaulyje nulinių emisijų hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių "AUGA M1", skirtą profesionaliam naudojimui. Hibridinis traktorius "AUGA M1" unikalus tuo, kad čia išspręstos dvi esminės kliūtys: kuro papildymo ir ilgo darbo laiko, kurios iki šiol trukdė didžiosioms pasaulio korporacijoms pasiūlyti technikos profesionaliam naudojimui.

"AUGA group" sukurta patentuota konstrukcija leidžia traktoriuje sutalpinti didesnius biometano dujų balionus. "AUGA M1" traktorius naudoja hibridinę biometano-elektros kuro sistemą. Traktoriui dirbant, vidaus degimo variklis, varomas biometanu, generuoja energiją ir tiesiogiai perduoda ją į elektros variklius, kurie suka ratus. Dirbant įprastomis sąlygomis, kurios nereikalauja didelės galios, traktorius kaupia sugeneruotą energijos rezervą baterijose. Tokia sistema nešvaisto energijos mažo apkrovimo sąlygomis, naudoja palyginti nedidelį, bet efektyvų variklį ir geba išgauti didžiulę galią, kai jos prireikia. Šie sprendimai leidžia traktoriui dirbti iki 12 valandų. "AUGA group" kuro papildymo problemą išsprendė pasiūlydama greitai ir patogiai pakeičiamą dujų kasetę. 2022 m. traktoriaus prototipas buvo aktyviai testuojamas realiomis sąlygomis ir ruošiama serijinė jo gamyba "Rokiškio mašinų gamykloje".

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, 2023 m. pradžioje Grupė pristatė "AUGA M1" traktorių iš pirmosios gamybos partijos. Trys traktoriai pradės darbus ūkiuose tų pačių metų pavasarį.

Specializuotų pašarų galvijams kūrimas

Grupė vysto specializuotą pašarų gamybos technologiją, kurios tikslas – sumažinti metano emisijas, susidarančias galvijų virškinimo proceso metu. Kadangi pienininkystė yra reikšminga Grupės žiediniam verslo modeliui, o metano (CH4) įtaka šiltnamio efektui pasaulyje yra 28 kartus didesnė nei CO2, Grupei svarbu atsižvelgti į šią problemą. Specializuotų pašarų technologijos koncepcija apima inovatyvius procesus ir technologijas, naudojamas patentuotų pašarų gamybai ir apdorojimui, stebint ir vertinant šių pašarų efektą galvijams. Ataskaitiniais metais Grupė tęsė pašarų gamybos technologijos bandymus. Tikimasi, kad naujų pašarų naudojimas leis reikšmingai sumažinti galvijų sukuriamas metano emisijas, tenkančias pagaminto pieno kiekiui.

Projektų technologinė pažanga yra skirtinguose raidos etapuose, priklausomai nuo jų svarbos Grupės inovacijų darbotvarkėje, taikomų technologinių prielaidų pagrįstumo ir rinkos situacijos.

4.4. Darbuotojai ir socialinė atsakomybė

4.4.1. Atlikti darbai ir pasiekimai

bendras darbuotojų pasitenkinimo rodiklis (eNPS)

Nelaimingų atsitikimų darbe:

Per išdirbtas valandas:

darbuotojų suteiktas papildomas sveikatos draudimas

Akcijų opcionų programoje dalyvavo darbuotojų:

Nauji dalyviai:

Pratęsti

sertifikatai "Baltic Champs" ir "AUGA group"

Sukurtas "AUGA group" – įrankis vidinei komunikacijai

4.4.2. Darbuotojai ir jų įvairovė

Lentelėse yra pateikiami "AUGA group" duomenys ataskaitinio laikotarpio (2022 m.) pabaigai. Visa "AUGA group" veikla yra vystoma viename regione, Lietuvoje, todėl duomenys pagal šalis ir geografinius regionus nėra išskiriami.

Darbuotojai ir jų įvairovė			2022 m.			2021 m.		2020 m.
	Kategorija	Matavimo vnt.	Viso	Mot.	Vyr.	Viso	Mot.	Vyr.	Viso	Mot.	Vyr.
Viso		Skaičius	1 226	523	703	1 233	514	719	1 271	542	729
		Pasiskirstymas, %		42,7	57,3		41,7	58,3		42,6	57,4
		Skaičius	165	75	90	169	60	109	190	78	112
	Iki 30 m.	Dalis nuo visų, %	13,5	6,1	7,3	13,7	4,9	8,8	14,9	6,1	8,8
		Skaičius	564	243	321	580	256	324	606 47,7	274	332
Pagal amžių	30-50 m.	Dalis nuo visų, %	46,0	19,8	26,2	47,0	20,8	26,3		21,6	26,1
	50 m. ir daugiau	Skaičius	497	205	292	484	198	286	475	190	285
		Dalis nuo visų, %	40,5	16,7	23,8	39,3	16,1	23,2	37,4	14,9	22,4
	Darbininkai ir	Skaičius	1 166	509	657	1 171	502	669	1 208	529	679
	specialistai	Pasiskirstymas, %		43,7	56,3		42,9	57,1		43,8	56,2
Pagal pareigas		Skaičius	60	14	46	62	12	50	63	13	50
	Vadovai	Pasiskirstymas, %		23,3	76,7		19,4	80,6		20,6	79,0
	Neterminuotos darbo sutartys	Skaičius	1 226	523	703	1 233	514	719	1 271	542	729
Pagal darbo sutarčių pobūdį	Terminuotos darbo sutartys	Skaičius	0	0	0	0	0	0	0	0	0
	Dirbantys pilnu etatu	Skaičius	1 208	513	695	1 205	503	702	1 250	538	712
	Dirbantys ne pilnu etatu	Skaičius .	18	10	8	28	11	17	21	4	17
	Dirbantys pagal paslaugų sutartis	Skaičius	2	1	1	2	1	1	3	2	1

"AUGA group" duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. bendras darbuotojų skaičius buvo panašus kaip metais prieš tai, tik 7 žmonėmis arba 0,6% mažesnis, lyginant su 2021 m. Į bendrą darbuotojų skaičių yra įskaičiuojami asmenys, esantys vaikų priežiūros atostogose (2022 m. tokių asmenų buvo 40).

2022 m., kaip ir anksčiau, didesnę dalį darbuotojų sudarė vyrai, kas yra būdinga žemės ūkio sektoriui. Lyginant su ankstesniais metais, bendras moterų procentas šiek tiek padidėjo. Nors vadovų tarpe vyrai vis dar sudaro didžiąją dalį darbuotojų, šioje kategorijoje pastebimas moterų dalies augimas. Grupė niekaip nediskriminuoja darbuotojų lyties pagrindu ir visiems sudaro vienodas darbo ir karjeros galimybes. Į bendrą lentelę nėra įtrauktas Valdybos narių lyčių pasiskirstymas. Valdyboje 4 iš 5 narių, t.y. 80% yra vyrai.

Pagal amžiaus kategoriją 2022 m. didžiausia darbuotojų grupė išlieka ta pati kaip ir ankstesniais metais (30-50 m.). Pastebimas neryškus 50 m. ir daugiau amžiaus kategorijos augimas. Į lentelę nėra įtraukti Nepriklausomos Valdybos nariai. Jų amžius pasiskirsto taip: 30-50 m. amžiaus grupė – 3 nariai arba 60%, daugiau nei 50 metų – 2 nariai arba 40%.

Skaičiuojant pagal 2022 m. paskutinės dienos faktą, Grupė neturėjo darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis. "AUGA group" darbuotojai, kurie dirba pagal paslaugų sutartis, nėra įtraukiami į bendrą darbuotojų skaičių.

Darbuotojų, dirbančių ne pilną darbo dieną, skaičius dar labiau sumažėjo ir 2022 m. pabaigoje sudarė tik 1,5% nuo visų darbuotojų, o dirbantys pagal paslaugų sutartis – tik 0,2% nuo visų.

Svarbu paminėti ir tai, kad Grupė veikia žemės ūkio sektoriuje, kurio veikla yra sezoniška, todėl kasmet "AUGA group" samdo sezoninius darbuotojus, kurie teikia tokias paslaugas: ravėjimo, skynimo, džiovinimo, matavimų ir pan. Grupės įmonės tokiems darbuotojams už suteiktas paslaugas atsiskaito pagal mokėjimo kvitus. Sezonui pasibaigus metų pabaigoje šie darbuotojai nėra

	Nasdaq V1	Nasdaq S4	Nasdaq S5	GRI 2-7	GRI 2-8	GRI 405-1

įtraukiami į galutinį darbuotojų skaičių. 2022 m. Grupė sezono metu papildomai samdė 254 sezoninių darbuotojų, kurie teikė minėtas žemės ūkio paslaugas, kai 2021 m. sezoninių darbuotojų buvo pasamdyta 417. Tokį skirtumą pamečiui lėmė mažesni 2022 m. auginamų cukrinių runkelių plotai, dėl ko buvo reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius. Grupė mato pozityvią tendenciją dėl sugrįžtančių sezoninių darbuotojų, kas užtikrina efektyvesnį darbą.

4.4.3. Darbuotojų kaita ir nauji darbuotojai

Lentelėje pateikiami Grupę palikusių (darbuotojų kaita) ir naujų darbuotojų skaičiai per ataskaitinius metus pagal įvairias darbuotojų grupes ir šių skaičių procentinė išraiška kiekvienoje iš grupių.

	Darbuotojų kaita	2022 m.		2021 m.		2020 m.
		Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Viso:		402	32,8	368	29,8	316	24,9
	Moterys	177	33,8	152	29,6	114	21,0
Pagal lytį	Vyrai	225	32,0	216	30,0	202 98 77,5 126 26,4 92 17,4 30,0 316 7,0 0	27,7
	Iki 30 m.	121	73,3	131			51,6
Pagal amžių	30-50 m.	172	30,5	153			20,8
	50 m. ir daugiau	109	21,9	84			19,4
	Dirbantys pilnu etatu	399	33,0	366			24,9
Pagal darbo sutarčių pobūdį	Dirbantys ne pilnu etatu	3	16,7	2			0,0
	Dirbantys pagal paslaugų sutartis	0	0,0	0	0,0	0	0,0
	Nauji darbuotojai	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Viso:		395	32,2	331	26,8	359	28,2
	Moterys	186	35,6	122	23,7	129	23,8
Pagal lytį	Vyrai	209	29,7	209	29,1	230	31,6
	Iki 30 m. 145 87,9 133 78,7	151	79,5
Pagal amžių	30-50 m.	157	27,8	128	22,1	150	24,8
	50 m. ir daugiau	93	18,7	70	14,5	58	12,2

2022 m. bendras darbuotojų kaitos rodiklis padidėjo. Moterų kaitos rodiklis išaugo iki 33,8%, kai ankstesniais metais jis siekė 29,6%. Šį rodiklį nulėmė padidėjusi grybų skynėjų, kurių didžiąją dalį sudaro moterys, kaita bendrovėje "Baltic Champs". Dėl tos pačios priežasties naujų darbuotojų moterų rodiklis 2022 m. buvo didesnis nei ankstesniais laikotarpiais. Bendrai padidėjusi darbuotojų kaita atitinka tendencijas visoje Lietuvos darbo rinkoje.

Darbuotojų skaičiumi amžiaus grupė iki 30 m. yra pati mažiausia "AUGA group" ir sudaro 13,5% nuo visų Grupės darbuotojų. Nepaisant Lietuvoje esančios darbo rinkos tendencijos, kai jaunesnio amžiaus darbuotojai yra linkę dažniau keisti darbovietes, šios amžiaus grupės darbuotojų pasikeitimas per 2022 m. "AUGA group" sumažėjo 4,2 p.p., lyginant su 2021 m.

Bendrai 2022 m. daugiau naujai priimtų darbuotojų buvo vyrai, kaip ir ankstesniais metais. Tai susiję su tuo, kad Grupė veikia žemės ūkio sektoriuje, kuriame įprastai, dėl darbų pobūdžio, dirba daugiau vyrų. Svarbu pažymėti, kad Grupė, priimdama naujus darbuotojus, vertina juos pagal kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti ir niekaip nediskriminuoja jų lyties pagrindu.

4.4.4. Atlyginimai ir jų pasiskirstymas

Atlygio politika

Darbuotojų gerovė yra svarbus Grupės uždavinys, kurį užtikrinti siekiama taikant sąžiningą ir skaidrią Darbo atlygio politiką. Ji numato darbuotojų pasiskirstymą pagal pareigybes, nurodo kiekvienos pareigybės apmokėjimo formas ir darbo užmokesčio rėžius, darbo užmokesčio apskaičiavimą ir jo koregavimą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, numato papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindus.

Atlygio politikos įgyvendinimo klausimais "AUGA group" remiasi tarptautinės įmonės "KORN FERRY" atlygio duomenų analizės platforma. Naudodamasi ja, Grupė gali pasitikrinti rinkoje vyraujančias atlygio tendencijas.

Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlyginimų santykis

2022 m. generalinio direktoriaus atlyginimo ir darbuotojų atlyginimo medianos santykis siekė 4,84 ir buvo 9% mažesnis nei praėjusiais metais, kai šis santykis buvo 5,34. Jau keletą metų iš eilės buvo pastebimas generalinio direktoriaus (didžiausią atlyginimą gaunančio darbuotojo) atlyginimo santykio su visų Grupės įmonių nuolatinių darbuotojų atlyginimų mediana mažėjimas.

Šį pokytį lėmė tai, kad darbuotojų atlyginimai kasmet buvo peržiūrimi pagal vyraujančias rinkos tendencijas, kai generalinio direktoriaus atlyginimas išliko nepakitęs. Svarbu paminėti, kad Bendrovės generalinis direktorius yra vienas pagrindinių Bendrovės akcininkų per jo kontroliuojamą Baltic Champs Group, UAB. Daugiau apie atlyginimus skyriuje 3.5. Atlygio ataskaita.

Generalinio direktoriaus atlyginimas 2022 m. nepakito nuo ankstesnių metų. Darbuotojų atlyginimų mediana 2022 m. siekė 1548 Eur ir buvo 9% didesnė, lyginant su praėjusiais metais.

Vyrų ir moterų atlyginimų santykis

Vyrų ir moterų atlygio medianų santykis	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Darbininkai	1,28	1,22	1,19
Vadovai	1,33	1,31	1,84
Specialistai	1,16	1,18	1,26
Viso:	1,22	1,22	1,28

Kiekvieno darbuotojo darbas yra vertinamas pagal jo arba jos pasiektus rezultatus savo srityje. Grupėje nėra toleruojamas skirtingas atlygis už vienodo pobūdžio darbą. 2022 m. "AUGA group" dirbančių skirtingų lyčių darbuotojų atlyginimų medianos santykis išliko toks pats, kaip ir 2021 m. ir siekė 1,22, kai 2020 m. šis skaičius buvo 1,28. Didesnius vyrų atlyginimus "AUGA group" lemia užimamos pareigos ir turimos kompetencijos. Visa "AUGA group" veikla yra vystoma viename regione, Lietuvoje, todėl duomenys pagal šalis ir geografinius regionus nėra išskiriami.

Papildomi paskatinimai darbuotojams

Grupė siekia nuolat motyvuoti savo darbuotojus, viena to priemonių – dalyvavimas akcijų opcionų programoje. "AUGA group" šią priemonę taiko ketverius metus. 2022 m. šioje programoje dalyvavo 238 darbuotojai, iš jų – 26 buvo nauji programos dalyviai. Daugiau informacijos apie akcijų opcionų programą pateikiama skyriuje 3.6.3. Akcijų opcionų programa.

"AUGA group" darbuotojams yra skiriamas papildomas finansinis paskatinimas už svarbių darbo rezultatų įgyvendinimą. 2022 m. papildomą finansinį paskatinimą gavo 62 darbuotojai. Grupės darbuotojai taip pat yra skatinami simbolinėmis padėkos premijomis metų pabaigoje. 2022 m. jas gavo 1175 darbuotojai.

Grupė neskiria finansinio paskatinimo darbuotojams ar valdymo ir priežiūros organų nariams už ilgalaikės tvarumo strategijos formavimą, vystymą ir įgyvendinimą. Darbuotojai, atsakingi už šią sritį, yra finansiškai skatinami bendrąja tvarka, kaip ir kiti Grupės darbuotojai.

Kolektyvinės sutartys

2022 m. "AUGA group" nesudarė kolektyvinių sutarčių su darbuotojais (0%). Darbuotojams nėra draudžiama imtis iniciatyvos, kuriant darbo kodekse apibrėžtus darbuotojų susivienijimus ar įgyvendinti kitas socialines partnerystes, kiek tai yra susiję su santykiais tarp darbdavio ir darbuotojų bei vesti kolektyvines derybas. Grupė, pagal Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų

	Nasdaq S1	Nasdaq S2	Nasdaq V3	Nasdaq V4
GRI 2-19	GRI 2-20	GRI 2-21	GRI 2-30	GRI 405-2

ir priverstinio darbo politiką, nepritaria drausminiams ar diskriminaciniams veiksmams prieš darbuotojus, kurie pasirenka taikiai ir teisėtai jungtis į asociacijas. Remiantis politikoje numatytomis gairėmis, Grupės darbuotojams draudžiama naudoti bet kokios rūšies bauginimus, siekiant trukdyti kitiems darbuotojams pasinaudoti teise burtis į asociacijas arba teise nepriklausyti jokiai asociacijai.

4.4.5. Sveikata ir saugumas

Darbuotojų saugos ir sveikatos politika

Grupei yra labai svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką savo darbuotojams. Saugumas yra laikomas vienu aukščiausių prioritetų "AUGA group". Grupėje galioja darbuotojų saugos ir sveikatos politika. "AUGA group", remdamasi šia politika, nuolat stengiasi gerinti darbo aplinką savo darbuotojams, tobulina darbo saugos taisykles ir jų įgyvendinimo mechanizmus. Darbuotojų saugos ir sveikatos politika yra skelbiama "AUGA group" interneto svetainėje.

Grupė taip pat vykdo periodišką darbų saugos ir sveikatos auditą ne rečiau kaip kartą per metus. Šią kontrolę užtikrina kvalifikuoti išoriniai konsultantai, dvi profesionalias darbų saugos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės. Jos taip atsakingos už darbuotojų instruktavimą, pareiginių instrukcijų ruošimą, peržiūrėjimą ir tobulinimą, nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimą ir jų prevencijos planų ruošimą bei pasiūlymų dėl bendro darbų saugos gerinimo teikimą.

Grupės įmonės yra periodiškai tikrinamos Valstybinės darbo inspekcijos. Ataskaitiniais metais nebuvo gauta jokių baudų dėl darbo saugos pažeidimų ir nebuvo užfiksuota reikšmingų neatitikimų.

Grupėje nėra veikiančios vieningos ISO standartus atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos. Atskiroms veiklos sritimis yra taikomi specializuoti reikalavimai. Kiekvienas naujas Grupės darbuotojas turi susipažinti su taisyklėmis ir šias žinias reguliariai atnaujinti. "AUGA group" tikisi, kad visi jos verslo partneriai taip pat laikosi šių darbo saugos ir sveikatos principų ir kasmet apie tai jiems primena.

Nelaimingi atsitikimai darbe

"AUGA group" veikia žemės ūkio sektoriuje, kuriame yra būdingas fizinis darbas. Kiekvienas darbuotojas, dirbantis Grupėje, turi specialiai jų pareigas atitinkančias saugos ir sveikatos instrukcijas, kuriose numatytos pagrindinės galimos rizikos darbo vietoje ir informacija, kaip jų išvengti. Visi darbuotojai, pradėję dirbti Grupėje susipažįsta su šiomis instrukcijomis, šios žinios periodiškai yra atnaujinamos, prevenciškai siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. 2022 m. Grupėje įvyko 14 nelaimingų atsitikimų, kurių metų darbuotojai patyrė lengvas traumas, pavyzdžiui: minimalūs kūno sužalojimai nugriuvus, pirštų sausgyslių plyšimas. Pastarieji darbuotojai greitai pasveiko, nei vienas jų neregistravo ilgalaikio nedarbingumo, kurį būtų sąlygojusi patirta trauma. 2022 m. nebuvo nustatyta, jog sezoniniai darbuotojai, dirbantys pagal mokėjimo kvitus, būtų patyrę nelaimingus atsitikimus darbo vietose. Mirčių darbo vietoje 2022 m. registruota nebuvo, kaip ir ankstesniais metais.

Grupės įmonės siekia sumažinti galimų traumų tikimybę darbe ir turi tikslą sumažinti tokių atvejų skaičių iki 0. Dėl šios priežasties yra nuolat peržiūrimos darbo saugos procedūros, darbuotojai yra apmokomi saugių darbo procesų, aptariamos rizikos, skiriamas dėmesys saugumo priemonių pristatymui, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe. Vienam darbuotojui 2022 m. teko 0,0114 nelaimingo atsitikimo (arba 0,00066% nuo visų išdirbtų darbo valandų t.y. 2 129 237 val). 2021 m. šis skaičius vienam darbuotojui siekė 0,0105 (arba 0,0006%). 2022 m. nelaimingų atsitikimų rodiklis milijonui išdirbtų valandų siekia 6,58. Sezoniniai darbuotojai į šį skaičių nėra įtraukiami.

Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai

"AUGA group" 2022 m. vykdė darbuotojų sveikatos ir saugaus darbo mokymus savo gamybinės veiklos padaliniuose bendrosiomis pagal gamybines veiklas temomis: bendrieji saugos ir sveikatos reikalavimai, autokrautuvo, elektrinių krautuvų vežimėliu ir krovinių tvarkymo rankomis, darbas su gyvuliais, metalo apdirbimo įrenginiais.

Papildomas sveikatos draudimas

"AUGA group" rūpinasi savo darbuotojų sveikata ir skiria papildomą sveikatos draudimą visiems Grupės darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas sutartis ilgiau nei 3 mėnesius, sezoniniai darbuotojai papildomo sveikatos draudimo negauna. Papildomas sveikatos draudimas leidžia naudotis visų gydymo įstaigų paslaugomis, sudaro galimybes pasirūpinti apdraustųjų sveikata iš anksto, užtikrina pagalbą sunkiai numatomais atvejais ir padeda sutaupyti laiko patenkant į gydymo įstaigas.

Šis sveikatos draudimas leidžia greičiau ir patogiau gauti su sveikata susijusias paslaugas: gydytis pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose, konsultuotis su šeimos ir kitų sričių gydytojais, atlikti įvairius tyrimus, pirkti vaistus, naudotis kitomis sveikatos stiprinimo paslaugomis kaip: gydomieji masažai ar kineziterapijos užsiėmimai. Su šiuo draudimu, "AUGA group" darbuotojai gali stiprinti ne tik savo fizinę, bet ir emocinę sveikatą – darbuotojams yra sudaromos sąlygos lankytis pas psichologus. Be to, darbuotojai, pasinaudodami papildomu sveikatos draudimu, turi galimybę kompensuoti patirtas išlaidas dėl COVID-19 tyrimų, kai to reikalauja gydymo įstaiga.

		Nasdaq S7	Nasdaq S8
GRI 403-1	GRI 403-5	GRI 403-6	GRI 403-9

Džiugu, kad "AUGA group" darbuotojai vis daugiau naudojasi jiems suteikta galimybe tikrintis ir stiprinti savo sveikatą, tą rodo "AUGA group" turimi duomenys.

Vartotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas

"AUGA group" užtikrina, kad maisto produktai yra auginami ir gaminami laikantis ekologinės gamybos reikalavimų, nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir kitų ekologinėje žemdirbystėje draudžiamų medžiagų. Siekiama, kad "AUGA" gaminamuose produktuose būtų mažiau cukraus, daugiau skaidulų, baltymų ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Ši informacija pateikiama ant produktų pakuočių.

Produktai, pažymėti "AUGA" ir kitomis privačiomis etiketėmis, yra gaminami remiantis geriausiomis gamybos ir kokybės praktikomis. Grupės įmonėse dirba produktų kokybės specialistai, kurie užtikrina, kad vartotojus ir klientus pasiektų produktai, atitinkantys visus saugumo ir kokybės reikalavimus.

Visose Grupės gamybinėse ir trečiųjų šalių įmonėse, kuriose vykdoma užsakomoji gamyba, yra įdiegtos maisto saugos valdymo sistemos. Grupės įmonė "Grybai LT", kurioje gaminamos vartojimui paruoštos sriubos ir kiti konservuoti produktai yra sertifikuota pagal tarptautinį maisto saugos standartą BRCGS.

Duomenų apsauga

"AUGA group", siekdama užtikrinti Grupėje dirbančių privačių asmens duomenų apsaugą, įgyvendina Privatumo politiką. Grupė taip pat atsakingai laikosi visuotinai galiojančių teisės aktų dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. "AUGA group" paiso ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos sistemos, kurią numato Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) 2016/679.

4.4.6. Kita informacija

Darbuotojų įsitraukimo vertinimas

2022 m. "AUGA group" pirmą kartą atliko tyrimą, kuriame atskleidžiamas darbuotojų pasitenkinimo rodiklis eNPS⁴ . Darbuotojų aktyvumas tyrime siekė 87%. Dauguma tyrime dalyvavusių darbuotojų (58%) rekomenduotų "AUGA group" savo draugams, šeimos nariams ar verslo partneriams, o bendras eNPS rodiklis buvo aukštas ir siekė 45%. Pagal pasaulines tendencijas toks bendras darbuotojų pasitenkinimo rodiklis yra vertinamas kaip labai geras.

Parama Ukrainai

"AUGA group" prisidėjo prie iniciatyvų, kurios remia karo siaubiamą Ukrainą. Grupė aukojo piniginių lėšų nevyriausybinei organizacijai "Blue/Yellow", remiančiai Ukrainos karius ne letalinės paskirties priemonėmis, ir Nacionaliniam vėžio institutui, kurie nuo pat karo pradžios Lietuvoje gydo sergančiuosius, atvykusius iš Ukrainos. Taip pat "AUGA group" skyrė ir humanitarinę pagalbą – tiekė "AUGA" gaminamus ekologiškus maisto produktus ir nupirktas sauskelnes. Bendra visos paramos vertė per 2022 m. siekė beveik 60 tūkst. Eur.

⁴ eNPS rodiklis skaičiuojamas taip: apklausos dalyviams yra užduodamas klausimas "Kiek tikėtina, kad Jūs rekomenduosite "AUGA group" kaip darbdavį savo pažįstamiems?", dalyviai yra skirstomi į tris grupes "Rekomenduojantys", "Pasyvūs" ir "Nusivylę". Rekomenduojantys yra visi apklausoje pasirinkę vertinimus 9-10, Pasyvūs – 7-8, Nusivylę – 0-6. NPS gaunamas suskaičiuojant Rekomenduojančių procentą ir iš jų atimant Nusivylusių procentą, padalinant iš visų dalyvavusių apklausoje. Gautas procentinis skaičius apibūdina įmonės NPS, kuris gali svyruoti nuo -100 iki 100.

4.5. "GRI" rodiklių sąrašas

GRI indeksas	Pavadinimas	Puslapis
	GRI 2: Bendrieji rodikliai 2021
	1. Organizacija ir jos atskaitingumo praktika
2-1	Organizacijos informacija	6
2-2	Subjektai, įtraukti į organizacijos tvarumo ataskaitą	xx
2-3	Ataskaitinis periodas, dažnumas, kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą	42
2-4	Pakartotinė informacija	42
2-5	Išorinis patikrinimas	42
	2. Veiklos ir darbuotojai
2-6	Veiklos, vertės grandinės ir kitos verslo partnerystės	6, 9, 10, 11
2-7	Darbuotojai	66
2-8	Darbuotojai, kurie nėra organizacijos dalis	66
	3. Valdymas
2-9	Valdymo struktūra	8, 32, 36
2-10	Aukščiausių valdymo organų nominavimas ir atranka	32, 36
2-11	Aukščiausio valdymo organo pirmininkas	32, 36
2-12	Aukščiausio valdymo organo vaidmuo prižiūrint poveikio valdymą	32, 46
2-13	Atsakomybės delegavimas už poveikio valdymą	32
2-14	Aukščiausio valdymo organo vaidmuo teikiant tvarumo ataskaitas	32, 43
2-15	Interesų konfliktai	48
2-16	Kritinių atvejų komunikacija	48
2-17	Aukščiausio valdymo organo narių turimos žinios	43
2-18	Aukščiausio valdymo organo veiklos vertinimas	32
2-19	Atlygio politikos	68
2-20	Atlyginimo nustatymo procesas	68
2-21	Bendras metinis atlygio santykis	68
	4. Strategija, politikos ir praktikos
2-22	Pareiškimas apie tvarios plėtros strategiją	4
2-23	Politikos	48
2-24	Galiojančių politikų įgyvendinimas	48
2-25	Neigiamo poveikio taisymo procesai	48
2-26	Patarimų ir skundų procesai	48
2-27	Teisės ir reguliavimo atitikimas	40
2-28	Dalyvavimas asociacijų veikloje	49
	5. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas
2-29	Bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis praktika	46

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

2-30	Kolektyvinės sutartys	68
	GRI 302: Energija 2016
302-3	Energijos intensyvumas	60
302-4	Energijos vartojimo mažinimas	59
	GRI 303: Vanduo ir nuotekos 2016
303-5	Vandens suvartojimas	60
	GRI 304: Bioįvairovė 2016
304-1	Turimos, nuomojamos, valdomos teritorijos esančios saugomose ar besiribojančios su saugomomis, didelės biologinės įvairoves vertės, teritorijomis	54
	GRI 305: Emisijos 2016
305-1	Tiesioginės (1 sritis) ŠESD emisijos	55,56
305-2	Netiesioginės (2 sritis) ŠESD emisijos	55
305-3	Kitos netiesioginės (3 sritis) ŠESD emisijos	55, 56
305-4	ŠESD emisijų intensyvumas	56
305-5	ŠESD emisijų mažinimas	55
	GRI 306: Atliekos 2020
306-1	Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis	61
306-2	Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas	61
306-3	Susidariusios atliekos	61
	GRI 401: Įdarbinimas 2016
401-1	Naujų darbuotojų priėmimas ir esamų kaita	67
	GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga 2018
403-1	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	69
403-5	Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai	69
403-6	Darbuotojų sveikatos skatinimas	69
403-9	Sužeidimai, susiję su darbu	69
	GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės 2016
405-1	Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė	66
405-2	Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis	68
	GRI 406: Nediskriminavimas 2016
406-1	Diskriminavimo incidentai ir korekciniai veiksmai, kurių buvo imtasi	48
	GRI 3: Pagrindinės temos 2021
3-1	Pagrindinių temų nustatymo procesas	42
3-2	Pagrindinių temų sąrašas	42
3-3	Pagrindinių temų valdymas	42

4.6. "Nasdaq ASV" rodiklių sąrašas

"Nasdaq" indeksas	Pavadinimas	Puslapis
	Aplinkosaugos rodikliai
A1	ŠESD emisijos	55
A2	ŠESD emisijų intensyvumas
A3	Tiesioginis ir netiesioginis energijos suvartojimas
A4	Energijos suvartojimo intensyvumas
A5	Pirminiai energijos šaltiniai	59
A6	Vandens naudojimas	60
A7	Aplinkosauginė veikla	62
A8	Klimato kaitos veiksmų vertinimas Valdyboje	62
A9	Klimato kaitos veiksmų vertinimas vadovybėje	62
A10	Klimato kaitos valdymas	63
	Socialiniai rodikliai
S1	Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlyginimo santykis	68
S2	Vyrų ir moterų atlyginimų santykis	68
S3	Darbuotojų kaitos rodiklis
S4	Lyčių įvairovė
S5	Laikinųjų darbuotojų dalis	66
S6	Nediskriminavimo politika	48
S7	Nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis	69
S8	Sveikatos ir saugumo darbe politika	69
S9	Vaikų ir priverstinio darbo politika	48
S10	Žmogaus teisių apsaugos politika	48
	Valdymo rodikliai
V1	Lyčių įvairovė Valdyboje	66
V2	Galių atskyrimas	32
V3	Finansiniai paskatinimai	68
V4	Kolektyvinės sutartys	68
V5	Tiekėjų elgesio kodeksas	48
V6	Verslo etika ir antikorupcija	48
V7	Duomenų apsauga	70
V8	Tvarumo ataskaitos	42
V9	Tvaraus verslo ataskaitos pagal kitas ASV atskleidimo gaires	42
V10	Išorinis ataskaitos auditas ir vertinimas	42

4.7. JT "Pasaulinio susitarimo" rodiklių sąrašas

	JT "Pasaulinio susitarimo" tikslas
	Remti ir gerbti tarptautiniu mastu paskelbtų žmogaus teisių apsaugą	48
Žmogaus teisės	Užtikrinti, kad įmonė neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų	48
Darbo jėga	Užtikrinti darbuotojų asociacijų laisvę ir veiksmingą teisės į kolektyvines derybas pripažinimą	68
	Palaikyti visų formų priverstinio ir privalomojo darbo panaikinimą	48
	Užtikrinti veiksmingą vaikų darbo panaikinimą	48
	Siekti, kad būtų panaikinta diskriminacija užimtumo ir profesinės veiklos atžvilgiu	48
	Taikyti prevencines priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą	62
Aplinkosauga	Imtis iniciatyvų, atsakingumui aplinkos apsaugos srityje didinti	62
	Skatinti aplinką tausojančių technologijų kūrimą ir sklaidą	63
Antikorupcija	Kovoti su visomis korupcijos formomis, įskaitant turto prievartavimą ir kyšininkavimą	48

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

KONSOLIDUOTOS BEI ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS

Balansai

			Gruodžio 31 d.
		GRUPĖ		BENDROVĖ
TURTAS	Pastabos	2022	2021	2022	2021
Ilgalaikis turtas
Materialusis turtas	5	93 711	92 053	2 749	2 597
Naudojimo teise valdomas turtas	6	48 322	47 204	577	658
Investicijos į patronuojamąsias įmones	7	-	-	106 688	106 675
Nematerialusis turtas	8	5 243	3 485	1 753	10
Prekybos ir kitos gautinos sumos	11	518	449	5 817	-
Investicijos, apskaitomos nuosavybės metodu		57	57	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	19	2 919	2 089	-	-
Biologinis turtas	9	10 515	9 993	-	-
Ilgalaikio turto iš viso		161 285	155 330	117 584	109 940
Trumpalaikis turtas
Biologinis turtas	9	19 883	19 398	-	-
Atsargos	10	35 241	24 096	28	7
Prekybos ir kitos gautinos sumos	11	7 832	6 539	2 708	4 181
Kitas trumpalaikis turtas	12	3 840	4 355	365	336
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13	3 337	2 446	9	10
		70 133	56 834	3 110	4 534
Turtas, skirtas parduoti		-	315	-	-
Trumpalaikio turto iš viso		70 133	57 149	3 110	4 534
TURTO IŠ VISO		231 418	212 479	120 694	114 474

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	15	66 617	65 951	66 617	65 951
Akcijų priedai	15	6 707	6 707	6 707	6 707
Privalomasis rezervas	15	2 041	2 041	2 041	2 041
Perkainojimo rezervas	15	13 565	10 250	-	-
Rezervas, skirtas suteikti akcijas darbuotojams	15	2 829	3 002	2 829	3 002
Nepaskirstytasis pelnas		(14 654)	(9 329)	7 507	9 827
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės		77 105	78 622	85 701	87 528
akcininkams
Nekontroliuojanti dalis		428	358	-	-
Nuosavo kapitalo iš viso		77 533	78 980	85 701	87 528
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansinės skolos	16	37 160	46 115	24 446	21 633
Nuomos įsipareigojimai	17	39 750	37 641	433	516
Dotacijos	18	4 463	3 105	842	953
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	19	1 863		-	-
			1 553
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		83 236	88 414	25 722	23 102
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Finansinės skolos	16	32 638	11 350	7 588	2 728
Nuomos įsipareigojimai	17	7 479	7 878	143 -	151 -
Prekybos mokėtinos sumos	20	25 352	19 482	846	388
Kitos mokėtinos sumos	21	5 180	6 375	695	577
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		70 649	45 085	9 272	3 844

Įsipareigojimų iš viso		153 885	133 499	34 993	26 946
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		231 418	212 479	120 694	114 474

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. balandžio 17 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos

PELNO NUOSTOLIŲ ATASKAITA		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BENDROVĖ
	Pastabos	2022	2021	2022	2021
Pardavimo pajamos	22	80 088	71 721	3 878	3 254
Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	26	-	-	2 057	2 359
Pardavimo savikaina	22, 23	(67 519)	(61 841)	(8)	-
Biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimas	9, 22	2 701	(5 928)	-	-
BENDRASIS PELNAS		15 270	3 952	5 927	5 613
Pardavimo sąnaudos	24	(2 612)	(2 218)	(1 612)	(1 199)
Administracinės sąnaudos	25	(10 153)	(9 508)	(4 685)	(3 976)
Grynieji finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai		(202)	(2 635)	-	-
Kitos pajamos	27	444	590	155	258
Kitas pelnas (nuostoliai) grynąja verte	28	352	-	2	21
VEIKLOS PELNAS		3 099	(9 819)	(214)	717
Finansinės veiklos sąnaudos	29	(7 537)	(6 459)	(2 203)	(1 841)

PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ
APMOKESTINIMĄ Pelno mokestis	19	(4 438) (913)	(16 278) 843	(2 417) -	(1 124) -
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) UŽ
METUS		(5 351)	(15 435)	(2 417)	(1 124)
GYNASIS PELNAS PRISKIRTINAS:
Bendrovės akcininkams		(5 421)	(15 427)	(2 417)	(1 124)
Nekontroliuojančiai daliai		70	(8)	-	-
Pagrindinis ir sumažintas pelnas
(nuostoliai), tenkantys vienai akcijai (EUR)	30	(0,02)	(0,07)	(0,01)	(0,01)
KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) UŽ LAIKOTARPĮ		(5 351)	(15 435)	(2 417)	(1 124)

Kitos bendrosios pajamos: Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolį)
Žemės perkainojimas, be pelno mokesčio efekto	5	1 881	1 221	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas dėl
žemės perkainojimo	19	1 433	(183)	-	-
Kitos bendrosios pajamos iš viso		3 314	1 038
BENDRŲJŲ PAJAMŲ (NUOSTOLIŲ) UŽ METUS IŠ VISO		(2 037)	(14 397)	(2 417)	(1 124)
BENDROSIOS PAJAMOS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams
Nekontroliuojančiai daliai		(2 107) 70	(14 389) (8)	(2 417) -	(1 124) -
		(2 037)	(14 397)	(2 417)	(1 124)

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. balandžio 17 d.

Kęstutis Juščius
	Generalinis Direktorius

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

				Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės savininkams
GRUPĖ				Rezervas,
				skirtas			Nuosavybė,
			Perkaino	suteikti	Privaloma	Nepaskirs	tenkanti
	Įstatinis	Akcijų	jimo	akcijas	sis	tytas pelnas	Bendrovės	Nekontro
	kapitalas	priedai	rezervas	darbuotojams	rezervas	(nuostoliai)	akcininkams	liuojanti dalis	Iš viso
Likutis 2021 m. sausio 1 d.	65 951	6 707	9 213	2 509	1 834	6 237	92 450	366	92 816
Bendrosios pajamos
Grynieji (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	-	(15 427)	(15 427)	(8)	(15 435)
Kitos bendrosios pajamos
Žemės perkainojimas, įvertinus pelno mokesčio efektą (5, 19
pastabos)	-	-	1 038	-	-	-	1 038	-	1 038
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	1 038	-	-	(15 427)	(14 389)	(8)	(14 397)
Atlygis akcijomis (15 pastaba)	-	-	-	-	-	562	562	-	562
Perkėlimas į privalomąjį rezervą (15 pastaba)	-	-	-	-	207	(207)	-	-	-
Perkėlimas į rezervą, skirtą suteikti akcijas darbuotojams (15
pastaba)	-	-	-	493	-	(493)	-	-	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	10 251	3 002	2 041	(9 328)	78 623	358	78 980
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	-	(5 421)	(5 421)	70	(5 351)
Kitos bendrosios pajamos
Žemės perkainojimas, įvertinus pelno mokesčio efektą (5, 19
pastabos)	-	-	3 314	-	-	-	3 314	-	3 314
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	3 314	-	-	(5 421)	(2 107)	70	(2 037)
Atlygis akcijomis (15 pastaba)	-	-	-	-	-	589	589	-	589
Perkėlimas į rezervą, skirtą suteikti akcijas darbuotojams (15
pastaba)	-	-	-	493	-	(493)	-	-	-
Naujų akcijų išleidimas (15 pastaba)	666	-	-	(666)	-	-	-	-	-
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	66 617	6 707	13 565	2 829	2 041	(14 654)	77 105	428	77 533

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. balandžio 17 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius

AUGA GROUP AB Konstitucijos pr. 21C, Quadrum North, LT-08130, Vilnius, Lietuva KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2022 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

BENDROVĖ			Rezervas, skirtas suteikti akcijas	Privalomasis	Nepaskirstytasis
	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	darbuotojams	rezervas	pelnas (nuostoliai)	Iš viso
Likutis 2021 m. sausio 1 d.	65 951	6 707	2 509	1 834	11 089	88 090
Bendrosios pajamos
Grynieji (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	(1 124)	(1 124)
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	-	-	(1 124)	(1 124)
Atlygis akcijomis (15 pastaba)	-	-	-	-	562	562
Perkėlimas į privalomąjį rezervą (15 pastaba)	-	-	-	207	(207)	-
Perkėlimas į rezervą, skirtą suteikti akcijas darbuotojams (15
pastaba)	-	-	493	-	(493)	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	65 951	6 707	3 002	2 041	9 827	87 528
Bendrosios pajamos
Grynieji (nuostoliai) už metus	-	-	-	-	(2 417)	(2 417)
Bendrųjų pajamų iš viso	-	-	-	-	(2 417)	(2 417)
Atlygis akcijomis (15 pastaba)	-	-	-	-	589	589
Perkėlimas į rezervą, skirtą suteikti akcijas darbuotojams (15
pastaba)	-	-	493	-	(493)	-
Naujų akcijų išleidimas (15 pastaba)	666	-	(666)	-	-	-
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	66 617	6 707	2 829	2 041	7 507	85 701

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. balandžio 17 d.

Kęstutis Juščius Generalinis Direktorius

Pinigų srautų ataskaitos

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPĖ		BENDROVĖ
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	Pastabos	2022	2021	2022	2021
Grynasis pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą Nepiniginių sąnaudų (pajamų) straipsnių ir kiti		(4 438)	(16 278)	(2 417)	(1 124)
koregavimai
Nusidėvėjimo sąnaudos (Ilgalaikio materialiojo turto)	5	6 661	7 811	259	246
Nusidėvėjimo sąnaudos (Naudojimosi teise valdomo turto)	6	8 062	6 482	131	132
Amortizacijos sąnaudos	8	16	10	6	2
Atlygio akcijomis sąnaudos, pripažintos pelno (nuostolių)
ataskaitoje	15, 25	589	562	589	562
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai		5	68	-	45
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo atstatymas	5	(393)	-	-	-
(Pelnas) nuostoliai dėl ilgalaikio materialaus turto
pardavimo	28	(297)	72	(3)	-
Atidėjiniai galimiems gautinų sumų nuostoliams ir skolų
nurašymai	11	202	2 557	-	-
Atsargų ir biologinio turto nurašymas	23	2 150	4 756	-	-
Palūkanų pajamos	27	(40)	(349)	(30)	(106)

Finansinės sąnaudos	29	4 815	3 892	2 153	1 800
Palūkanų sąnaudos, susijusios su turto naudojimosi
teisėmis	29	2 722	2 567	25	41
Dividendai iš dukterinių įmonių	26	-	-	(2 057)	(2 359)
(Pelnas) nuostoliai dėl biologinio turto tikrosios vertės
pasikeitimo	22	(2 701)	5 928	-	-
Su turtu susijusių dotacijų amortizacija	18	(473)	(523)	(111)	(149)
Atsargų vertės sumažėjimas	10	(2)	287	-	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Biologinio turto (padidėjimas) sumažėjimas		1 529	(9 347)	-	-
Prekybos ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(1 031)	2 616	(4 373)	(918)
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas		(13 293)	1 296	(21)	4
Prekybos mokėtinų sumų ir kitų mokėtinų sumų
(sumažėjimas) padidėjimas		4 140	1 596	892	(24)
		8 223	14 003	(4 956)	(1 848)
Sumokėtos palūkanos		(7 532)	(5 863)	(2 171)	(1 449)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		691	8 140	(7 127)	(3 297)

Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai	5	(7 208)	(7 015)	(1 434)	(1 119)
Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimai	8	(753)	(18)	(727)	(7)
Dukterinių įmonių pajų įsigijimas	7	-	(2)	(16)	-
Dukterinių įmonių perleidimas	7	-	-	3	-
Ilgalaikio materialaus turto pardavimas	28	730	194	5	-
Dotacijos, susijusios su turtu, gautos iš NMA	18	1 831	380	-	380
Dividendai, gauti iš dukterinių įmonių	26	-	-	2 057	2 359
Susigrąžintos paskolos		-	574	-	-
Suteiktos paskolos		-	-	-	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(5 400)	(5 887)	(112)	1 613

Finansinės veiklos pinigų srautai
Obligacijos		6 000	-	6 000	-
Kredito institucijų finansinių skolų grąžinimas		(4 057)	(13 948)	(600)	(272)
Kredito institucijų finansinių skolų gavimas		10 096	18 789	1 978	1 852
Ne kredito institucijų finansinių skolų grąžinimas		-	(753)	-	-
Gauti mokėjimai pagal tiekėjų finansavimo susitarimą		11 515	9 260	-	-
Mokėjimai finansinėms institucijoms pagal tiekėjų
finansavimo susitarimą		(10 685)	(6 470)	-
Nuomos mokėjimai		(7 269)	(9 226)	(141)	(187)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		5 600	(2 348)	7 237	1 393

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		891	(95)	(1)	(291)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		2 446	2 541	10	301

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		3 337	2 446	9	10

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. balandžio 17 d.

Kęstutis Juščius	Mindaugas Ambrasas
Generalinis Direktorius	Finansų Direktorius

Finansinių ataskaitų pastabos

1. Bendroji informacija

Bendroji informacija apie AUGA group, AB (toliau – "Bendrovė"):

Bendrovės pavadinimas:	AUGA group, AB
Įstatinis kapitalas:	66 617 089,59 eurų
Buveinės adresas:	Konstitucijos pr. 21C, Quadrum North, LT-08130, Vilnius, Lietuva
Telefonas:	+370 5 233 53 40
Elektroninis paštas:	[email protected]
Interneto tinklapis:	www.auga.lt
Teisinė - organizacinė forma:	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta:	2003 m. birželio 25 d., Vilnius, Lietuva
Juridinio asmens kodas:	126264360
Juridinių asmenų registro tvarkytoja:	VĮ Registrų centras

Bendrovės pagrindinė veiklos sritis yra žemės ūkio bendrovių valdymas Lietuvoje. Pagrindinės Grupės veiklos sritys yra žemės ūkio kultūrų auginimas ir pardavimas, pieno gamyba ir pardavimas, grybų auginimas ir pardavimas, ir galutiniam vartotojui skirtų pakuotų produktų gamyba ir pardavimas. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 1 226 darbuotojai (2021 m. gruodžio 31 d.– 1 199 darbuotojai).

AUGA group, AB pagrindinis akcininkas yra Baltic Champs Group, UAB, kurios 100 proc. akcijų priklauso galutiniam kontroliuojančiam asmeniui Kęstučiui Juščiui.

Akcininkai turėję daugiau nei 5 proc. visų įmonės akcijų:

	2022 m. gruodžio 31 d.			2021 m. gruodžio 31 d.
Įmonės pavadinimas / Asmens vardas, pavardė	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, proc.	Akcijų skaičius	Valdomų akcijų dalis, proc.
Baltic Champs Group, UAB	126 686 760	55,15	126 686 760	55,71
European Bank for Reconstruction and Development	19 810 636	8,62	19 810 636	8,71
Žilvinas Marcinkevičius	15 919 138	6,93	15 919 138	7,00
Kiti smulkūs akcininkai	67 297 568	29,30	64 999 718	28,58
Iš viso	229 714 102	100,00	227 416 252	100,00

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą (santrumpa: AUG1L). Bendrovės akcijomis taip pat buvo prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje (toliau – WSE). 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrovė pateikė prašymą Lenkijos finansų priežiūros institucijai dėl Bendrovės akcijų išbraukimo iš prekybos WSE. Prašymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad buvo įgyvendintas oficialus siūlymas, kuriuo siekiama išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos WSE ir priimtas reikiamas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Prašymas buvo patenkintas.2022 m. kovo mėn. 14 d. Lenkijos finansų priežiūros institucija priėmė sprendimą duoti sutikimą išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos Varšuvos vertybinių popierių biržoje nuo 2022 m. balandžio 8 d. Nuo šios dienos išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos Varšuvos vertybinių popierių biržoje sprendimą priėmė ir Varšuvos vertybinių popierių biržos valdyba. Dėl šio išbraukimo paskutinė prekybos Bendrovės akcijomis diena Varšuvos vertybinių popierių biržos reguliuojamoje rinkoje buvo 2022 m. balandžio 7 d.

Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro Bendrovė ir 139 dukterinės įmonės (2021 m. gruodžio 31 d. 127 dukterinės įmonės). 2022 m. Bendrovė įgyvendindama organizacinės struktūros pokyčius įsteigė 15 naujų įmonių: UAB Agrarinis fondas, UAB Elksnis, UAB Antakys, UAB Audenė, UAB Erdva, UAB Adyna, UAB Šiaurinis fondas, UAB Mildažis, UAB Urtum, UAB Šiaurės rytų fondas, UAB Vidurio fondas, UAB Idėjų ūkis, UAB Rudagėlė, UAB Lagūnas ir UAB AUGA SOFA.

2021 m. Bendrovė įsigijo 100 proc. UAB Grain LT akcijų iš kitos grupės įmonės UAB AUGA Grūduva. 2021 m. buvo parduotos 9 veiklos nevykdžiusios Grupės įmonės: Turvaste Partners OÜ, Nakamaa Agro OÜ, Hindaste Invest OÜ, Tuudi River OÜ, Palderma Partners OÜ, Ave-Martna Capital OÜ, Hobring Invest OÜ, Rukkirahu Capital OÜ ir Pahasoo OÜ, Biržų rajono Rinkuškių melioracijos statinių naudotojų asociacija buvo išregistruota

Žemiau išvardintos visos dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas 2022 m. ir 2021 m.

		Teisinė			Veiklos	Grupės nuosavybės dalis, proc.
Nr.	Pavadinimas	forma	Įmonės kodas	Adresas, įregistravimo vieta ir data	pobūdis	2022 12 31	2021 12 31
1.	UAB Baltic Champs	*4	302942064	Šiaulių r. sav. Poviliškių k. 15, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2012-12-27	**A	100,00%	100,00%
2.	UAB AVG Investment	*4	300087691	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2005-02-10	**G	100,00%	100,00%
3.	UAB AWG Investment 1	*4	301745765	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2008-06-18	**G	100,00%	100,00%
4.	UAB AWG Investment 2	*4	301807590	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2008-07-24	**G	100,00%	100,00%
5.	UAB AGROSS	*4	301807601	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2008-07-24	**H	100,00%	100,00%
6.	UAB Grain LT	*4	302489354	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2010-03-17	**H	100,00%	100,00%
7.	UAB AgroGIS	*4	302583978	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2011-01-18	**D	95,00%	95,00%
8.	UAB Agro Management Team	*4	302599498	Jonavos r. sav. Bukonių k. Lankesos g. 2, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2011-03-02	**E	100,00%	100,00%
9.	UAB Agrotechnikos centras	*4	302589187	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2011-02-03	**F	100,00%	100,00%
10.	UAB AUGA trade	*4	302753875	Jonavos r. sav. Bukonių k. Lankesos g. 2, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-02-29	**H	100,00%	100,00%
11.	ŽŪB Žemės fondas	*1	300558595	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2006-04-07	**E	100,00%	100,00%
12.	UAB Žemės vystymo fondas 6	*4	300589719	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Smolensko g. 10, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2006-08-10	**E	100,00%	100,00%
13.	UAB Žemės vystymo fondas 9	*4	300547638	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2006-03-09	**E	100,00%	100,00%
14.	UAB Žemės vystymo fondas 10	*4	301522723	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2008-01-10	**E	100,00%	100,00%
15.	UAB Žemės vystymo fondas 20	*4	300887726	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2007-06-22	**B	100,00%	100,00%
16.	UAB AUGA Grūduva	*4	174401546	Šakių r. sav. Gotlybiškių k., Registracijos vieta: Šakių r. sav., Registracijos data: 1997-02-24	**A	98,98%	98,97%
17.	ŽŪB AUGA Spindulys	*1	171330414	Radviliškio r. sav. Vaitiekūnų k. Spindulio g. 13, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1993-04-09	**A	99,99%	99,99%
18.	ŽŪB AUGA Smilgiai	*1	168548972	Panevėžio r. sav. Smilgių mstl. Panevėžio g. 23-1, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav, Registracijos data: 1992-09-16	**A	99,98%	100,00%
19.	ŽŪB AUGA Skėmiai	*1	171306071	Kėdainių g. 13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1992-10-01	**A	100,00%	100,00%
20.	ŽŪB AUGA Nausodė	*1	154179675	Anykščių r. sav. Nausodės k. Nausodės g. 55, Registracijos vieta: Anykščių r. sav., Registracijos data: 1992-08-11	**A	99,94%	99,93%
21.	ŽŪB AUGA Dumšiškės	*1	172276179	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 1992-09-29	**A	99,38%	99,88%
22.	ŽŪB AUGA Žadžiūnai	*1	175706853	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 1992-06-30	**A	99,81%	99,81%
23.	ŽŪB AUGA Mantviliškis	*1	161274230	Kėdainių r. sav. Mantviliškio k. Liepos 6-osios g. 60, Registracijos vieta: Kėdainių r. sav., Registracijos data: 1992-11-06	**A	99,94%	99,94%
24.	ŽŪB AUGA Alanta	*1	167527719	Molėtų r. sav. Kazlų k. Skiemonių g. 2A, Registracijos vieta: Molėtų r. sav., Registracijos data: 1992-06-29	**A	99,99%	99,99%
25.	ŽŪB AUGA Eimučiai	*1	175705032	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 1992-06-29	**A	99,24%	99,24%
26.	ŽŪB AUGA Vėriškės	*1	171305165	Radviliškio r., Skėmiai, Kėdainių g. 13, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1992-09-29	**A	99,93%	99,93%
27.	ŽŪB AUGA Želsvelė	*1	165666499	Marijampolės sav., Želsvos k., Želsvelės g. 1, Registracijos vieta: Marijampolės sav., Registracijos data: 1992-07-03	**A	99,86%	99,86%
28.	ŽŪB AUGA Lankesa	*1	156913032	Jonavos r. sav. Bukonių k., Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 1999-04-06	**A	99,59%	96,91%
29.	ŽŪB AUGA Kairėnai	*1	171327432	Radviliškio r. sav. Kairėnų k., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 1993-03-02	**A	98,47%	98,47%
30.	ŽŪB AUGA Jurbarkai	*1	158174818	Jurbarko r. sav. Klišių k. Vytauto Didžiojo g. 99, Registracijos vieta: Jurbarko r. sav., Registracijos data: 1992-07-31	**A	98,47%	98,46%
31.	ŽŪB AUGA Gustoniai	*1	168565021	Panevėžio r. sav. Gustonių k. M. Kriaučiūno g. 15, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav, Registracijos data: 1992-12-09	**A	100,00%	100,00%
32.	KB Siesarčio ūkis	*3	302501098	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Šakių r. sav., Registracijos data: 2010-04-21	**A	99,93%	99,44%
33.	KB Kašėta	*3	302501251	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2010-04-21	**A	99,93%	99,44%
34.	ŽŪB Gustonys	*1	302520102	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav, Registracijos data: 2010-06-08	**E	100,00%	100,00%
35.	ŽŪB Skėmių pienininkystės centras	*1	302737554	Radviliškio r. sav. Skėmių k. Alyvų g. 1, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2012-03-05	**A	-	48,67%
36.	ŽŪK AgroBokštai	*3	302485217	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2010-03-02	**A	99,64%	97,94%
37.	KB Dotnuvėlės valdos	*3	302618614	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2011-04-21	**A	99,92%	99,22%
38.	KB Nevėžio lankos	*3	302618596	Kėdainių r. sav. Mantviliškio k. Liepos 6-osios g. 60, Registracijos vieta: Kėdainių r. sav., Registracijos data: 2011-04-21	**A	99,61%	96,51%
39.	KB Radviliškio kraštas	*3	302618742	Kėdainių g.13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2011-04-20	**A	99,67%	98,67%
40.	KB Šventosios pievos	*3	302618201	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2011-04-20	**A	99,26%	96,36%
41.	ŽŪK Kairių ūkis	*3	302615194	Panevėžio r. sav. Gustonių k. M. Kriaučiūno g. 15, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav., Registracijos data: 2011-04-13	**A	99,70%	98,68%

		Teisinė			Veiklos		Grupės nuosavybės dalis, proc.
Nr.	Pavadinimas	forma	Įmonės kodas	Adresas, įregistravimo vieta ir data	pobūdis	2022 12 31	2021 12 31
42.	ŽŪK Šiaurinė valda	*3	302615187	Akmenės r. sav. Ramučių k. Klevų g. 11, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2011-04-13	**A	99,30%	96,15%
43.	KB Šušvės žemė	*3	302618767	Kelmės r. sav. Pašiaušės k. Vilties g. 2, Registracijos vieta: Kelmės r. sav., Registracijos data: 2011-04-21	**A	99,64%	98,43%
44.	KB Žalmargėlis	*3	303145954	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2013-09-23	**A	99,53%	98,32%
45.	KB Juodmargėlis	*3	303159014	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2013-10-03	**A	99,81%	99,35%
46.	KB AgroMilk	*3	302332698	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2009-04-23	**A	99,34%	96,28%
47.	KB Purpurėja	*3	302542337	Širvintų r. sav. Širvintų k. Zosinos g. 8, Registracijos vieta: Širvintų r. sav., Registracijos data: 2010-09-02	**A	99,93%	99,53%
48.	UAB Bukonių ekologinis ūkis	*4	302846621	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2012-08-23	**A	100,00%	100,00%
49.	UAB Agrosaulė 8	*4	302846105	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Smolensko g. 10-100, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2012-08-23	**G	100,00%	100,00%
50.	Pasvalio rajono Pušaloto melioracijos statinių naudotojų	*2	302465563	Pasvalio r. sav. Diliauskų k. Diliauskų g. 23, Registracijos vieta: Pasvalio r. sav., Registracijos data: 2009-12-11	**A	-	48,67%
51.	asociacija Skėmių melioracijos statinių naudotojų asociacija	*2	303170256	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2013-10-22	**A	49,62%	48,67%
52.	Vaitiekūnų melioracijos statinių naudotojų asociacija	*2	303170306	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2013-10-22	**A	49,62%	48,67%
53.	Asociacija Grūduvos melioracija	*2	302567116	Šakių r. sav. Gotlybiškių k. Mokyklos g. 2, Registracijos vieta: Šakių r. sav., Registracijos data: 2010-11-23	**A	66,33%	65,81%
54.	Paulių melioracijos statinių naudotojų asociacija	*2	303169909	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2009-12-11	**A	-	100,00%
55.	Melioracijos sistemų naudotojų asociacija Nausodė	*2	304219592	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2013-10-22	**A	71,42%	70,74%
56.	UAB AUGA Community	*4	302820808	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-07-16	**A	100,00%	100,00%
57.	UAB AUGA Tech	*4	302820797	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-07-16	**A	100,00%	100,00%
58.	UAB Arnega	*4	302661957	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2011-08-13	**A	100,00%	100,00%
59.	AgroSchool OÜ	*6	12491954	Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10133 , Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2013-07-15	**G	100,00%	100,00%
60.	VŠĮ AgroSchool	*5	303104797	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Smolensko g. 10-100, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2013-07-22	**C	50,00%	50,00%
61.	UAB AUGA Ramučiai	*4	302854479	Akmenės r. sav. Ramučių k. Klevų g. 11, Registracijos vieta: Akmenės r. sav., Registracijos data: 2012-09-05	**A	100,00%	100,00%
62.	UAB AUGA Luganta	*4	300045023	Kelmės r. sav. Pašiaušės k. , Registracijos vieta: Kelmės r. sav., Registracijos data: 2012-09-05	**A	100,00%	100,00%
63.	UAB eTime invest	*4	300578676	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**G	100,00%	100,00%
64.	UAB ŽVF Projektai	*4	300137062	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2012-12-27	**E	52,62%	52,62%
65.	ŽŪB Alantos ekologinis ūkis	*1	303324747	Molėtų r. sav. Kazlų k. Skiemonių g. 2A, Registracijos vieta: Molėtų r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
66.	ŽŪB Dumšiškių ekologinis ūkis	*1	303324722	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
67.	ŽŪB Eimučių ekologinis ūkis	*1	303324715	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
68.	ŽŪB Grūduvos ekologinis ūkis	*1	303324804	Šakių r. sav. Gotlybiškių k. Mokyklos g. 2, Registracijos vieta: Šakių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
69.	ŽŪB Jurbarkų ekologinis ūkis	*1	303325361	Jurbarko r. sav. Klišių k. Vytauto Didžiojo g. 99, Registracijos vieta: Jurbarko r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
70.	ŽŪB Kairėnų ekologinis ūkis	*1	303325774	Radviliškio r. sav. Vaitiekūnų k. Spindulio g. 13-2, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
71.	ŽŪB Lankesos ekologinis ūkis	*1	303325710	Jonavos r. sav. Bukonių k. Lankesos g. 2, Registracijos vieta: Jonavos r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
72.	ŽŪB Mantviliškio ekologinis ūkis	*1	303325703	Kėdainių r. sav. Mantviliškio k. Liepos 6-osios g. 60, Registracijos vieta: Kėdainių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
73.	ŽŪB Nausodės ekologinis ūkis	*1	303325781	Anykščių r. sav. Nausodės k. Nausodės g. 55, Registracijos vieta: Anykščių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
74.	ŽŪB Skėmių ekologinis ūkis	*1	303325692	Kėdainių g.13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
75.	ŽŪB Smilgių ekologinis ūkis	*1	303325824	Panevėžio r. sav. Smilgių mstl. Panevėžio g. 23-1, Registracijos vieta: Panevėžio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
76.	ŽŪB Spindulio ekologinis ūkis	*1	303325817	Radviliškio r. sav. Vaitiekūnų k. Spindulio g. 13-2, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
77.	ŽŪB Vėriškių ekologinis ūkis	*1	303325849	Kėdainių g.13, Skėmių k., Radviliškio r., Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
78.	ŽŪB Žadžiūnų ekologinis ūkis	*1	303325870	Šiaulių r. sav. Žadžiūnų k. Gudelių g. 30-2, Registracijos vieta: Šiaulių r. sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
79.	ŽŪB Želsvelės ekologinis ūkis	*1	303325856	Marijampolės sav. Želsvos k. Želsvelės g. 1, Registracijos vieta: Marijampolės sav., Registracijos data: 2014-06-09	**A	100,00%	100,00%
80.	Prestviigi OÜ	*6	12654600	Harju maakond, Talinas, Kesklinna linnaosa, Lai tn 32-8, 10133, Registracijos vieta: Estija, Registracijos data: 2014-05-02	**G	100,00%	100,00%
81.	KB Ganiklis	*3	303429417	Radviliškio r. sav. Skėmių k. Alyvų g. 1-3, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	99,46%	98,09%

		Teisinė			Veiklos	Grupės nuosavybės dalis, proc.
Nr.	Pavadinimas	forma	Įmonės kodas	Adresas, įregistravimo vieta ir data	pobūdis	2022 12 31	2021 12 31
82.	KB Ganiavos gėrybės	*3	303429431	Marijampolės sav. Želsvos k. Želsvelės g. 1, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	99,46%	98,09%
83.	KB Žemėpačio pieno ūkis	*3	303432388	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-22	**A	99,46%	98,09%
84.	KB Žemynos pienelis	*3	303427989	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-17	**A	99,46%	98,09%
85.	KB Lygiadienio ūkis	*3	303428087	Panevėžio r. sav. Smilgių mstl. Panevėžio g. 23-1, Registracijos vieta: Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-17	**A	99,46%	98,09%
86.	KB Laumės pieno ūkis	*3	303427996	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-17	**A	99,46%	98,09%
87.	KB Medeinos pienas	*3	303428112	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	99,46%	98,09%
88.	KB Gardaitis	*3	303429381	Registracijos data: 2014-10-17 Panevėžio r. sav. Gustonių k. M. Kriaučiūno g. 15, Registracijos vieta:	**A	99,46%	98,09%
89.	KB Dimstipatis	*3	303429424	Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta: Mažeikių r.	**A	99,46%	98,09%
90.	KB Aušlavis	*3	303429456	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Anykščių r. sav. Nausodės k. Nausodės g. 55, Registracijos vieta:	**A	99,46%	98,09%
91.	KB Austėjos pieno ūkis	*3	303428094	Radviliškio r. sav., Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta: Mažeikių r.	**A	99,46%	98,09%
92.	KB Aitvaro ūkis	*3	303429374	sav., Registracijos data: 2014-10-17 Radviliškio r. sav. Skėmių k. Alyvų g. 1-3, Registracijos vieta: Radviliškio r.	**A	99,46%	98,09%
93.	KB Giraičio pieno ūkis	*3	303429399	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta: Mažeikių r.	**A	99,46%	98,09%
94.	Fentus 10 GmbH	*6	HRB106477	sav., Registracijos data: 2014-10-20 StraBe des 17 Juni 10b, 10623 Berlynas, Vokietija, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
95.	Norus 26 AG	*6	HRB109356B	Vokietija, Registracijos data: 2014-05-02 StraBe des 17 Juni 10b, 10623 Berlynas, Vokietija, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
96.	LT Holding AG	*6	HRB109265B	Vokietija, Registracijos data: 2014-05-02 StraBe des 17 Juni 10b, 10623 Berlynas, Vokietija, Registracijos vieta:	**G	100,00%	100,00%
97.	UAB KTG Agrar	*4	300127919	Vokietija, Registracijos data: 2014-05-02 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Vilniaus m. sav.,	**A	100,00%	100,00%
98.	UAB Agrar Raseiniai	*4	300610316	Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
99.	UAB AUGA Mažeikiai	*4	300610348	Registracijos data: 2014-10-20 Mažeikių r. sav. Naikių k. Mažeikių aplinkl. 9, Registracijos vieta: Mažeikių r.	**A	100,00%	100,00%
100.	UAB PAE Agrar	*4	300867691	sav., Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
101.	UAB Delta Agrar	*4	300868875	Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
102.	UAB KTG Grūdai	*4	302637486	Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
				Registracijos data: 2014-10-20
103.	UAB KTG Eko Agrar	*4	300510650	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
104.	UAB Agronita	*4	300132574	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
105.	UAB Agronuoma	*4	303204954	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
106.	UAB VL Investment Vilnius 12	*4	303205611	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
107.	UAB Agrar Ašva	*4	301608542	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
108.	UAB Agrar Varduva	*4	301608791	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
109.	UAB Agrar Seda	*4	301608777	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
110.	UAB Agrar Kvistė	*4	302308067	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
111.	UAB Agrar Luoba	*4	302308035	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
112.	UAB Agrar Gaja	*4	302594412	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
113.	UAB Agrar Ariogala	*4	301626540	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
114.	UAB Agrar Girdžiai	*4	301621568	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
115.	UAB Agrar Vidauja	*4	301622531	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
116.	UAB Agrar Raudonė	*4	302309532	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
117.	UAB Agrar Venta	*4	302307855	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
118.	UAB Agrar Nerys	*4	302594063	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
119.	UAB Agrar Gėluva	*4	302312133	Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
120.	UAB Agrar Betygala	*4	302312222	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
121.	UAB Agrar Dubysa	*4	302312215	Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
122.	UAB Agrar Pauliai	*4	302312165	Registracijos data: 2014-10-20 Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav.,	**A	100,00%	100,00%
				Registracijos data: 2014-10-20

		Teisinė				Veiklos
Nr.	Pavadinimas	forma	Įmonės kodas	Adresas, įregistravimo vieta ir data	pobūdis	2022 12 31	2021 12 31
123.	UAB Agrar Mituva	*4	302312172	Raseinių r. sav. Gėluvos k. Dvaro g. 30, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2014-10-20	**A	100,00%	100,00%
124.	UAB AUGA Raseiniai	*4	304704364	Raseinių r. sav. Kalnujų mstl. Žieveliškės g. 1, Registracijos vieta: Raseinių r. sav., Registracijos data: 2017-11-06	**A	100,00%	100,00%
125.	UAB Tėvynės žemelė	*4	303301428	Antano Tumėno st. 4, Vilniaus m., Vilnius	**G	98,98%	100,00%
126.	UAB Tėviškės žemelė	*4	303207199	Antano Tumėno st. 4, Vilniaus m., Vilnius	**E	98,98%	100,00%
127.	KB Grybai LT	*3	302765404	Žibalų g. 37, Širvintos	**I	100,00%	100,00%
128.	UAB Agrarinis fondas	*4	306176225	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	100,00%	-
129.	UAB Elksnis	*4	306176271	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	99,86%	-
130.	UAB Antakys	*4	306176175	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	99,73%	-
131.	UAB Audenė	*4	306176289	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	99,94%	-
132.	UAB Erdva	*4	306176232	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	99,93%	-
133.	UAB Adyna	*4	306176307	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	99,81%	-
134.	UAB Šiaurinis fondas	*4	306176168	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	99,57%	-
135.	UAB Mildažis	*4	306176403	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-15	**G	100,00%	-
136.	UAB Urtum	*4	306176385	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-15	**G	98,47%	-
137.	UAB Šiaurės rytų fondas	*4	306178226	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-16	**G	99,89%	-
138.	UAB Vidurio fondas	*4	306178272	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-16	**G	99,98%	-
139.	UAB Idėjų ūkis	*4	306178258	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-16	**G	99,23%	-
140.	UAB Rudagėlė	*4	306177971	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-17	**G	98,98%	-
141.	UAB Lagūnas	*4	306177964	Jonavos r. sav., Bukonių sen., Bukonių k., Lankesos g. 2, Registracijos data: 2022-11-14	**G	99,99%	-
142.	UAB AUGA SOFA	*4	306199583	Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Konstitucijos pr. 21C, Registracijos data: 2022- 12-19	**G	100,00%	-

PASTABOS:

* **

*4 Uždaroji akcinė bendrovė **D IT sistemos vystymas
*5 Viešoji Įstaiga **E Žemės valdymo bendrovė
*6 Užsienio juridinis vienetas **F Įrangos nuoma
*1 Žemės ūkio bendrovė **A Žemės ūkio veikla **G Dukterinių įmonių valdymas *2 Asociacija **B Grupės piniginis fondas **H Prekyba ir logistika
*3 Kooperatyvinė bendrovė **C Žmogiškųjų išteklių valdymas **I Maisto produktų gamyba

COVID-19 pandemijos poveikis

Vadovybė įvertino galimas veiklos rizikas dėl COVID-19 pandemijos, kurios galėjo turėti neigiamą poveikį. Augalininkystės ir pienininkystės segmente egzistavo darbuotojų trūkumo rizika, vartojimui paruoštų produktų pakuotėse segmente buvo tiekimo grandinės trikdžių ir išaugo logistikos kaštai. Tačiau augalininkystės, pienininkystės ir vartojimų paruoštų produktų segmentuose COVID-19 pandemija neturėjo reikšmingos įtakos.

Grybų auginimo segmente COVID-19 ligos protrūkiai gamybiniuose padaliniuose 2021 m. ir 2022 m. sukėlė trumpalaikį gamybinių pajėgumų trūkumą, kas turėjo įtakos segmento rezultatui, nepaisant to, kad Grupė įgyvendino įvairias priemones darbuotojų saugai užtikrinti ir kontaktams tarp jų sumažinti. Pandemija neigiamai paveikė grybų auginimo segmentą ir šiais aspektais: sumažėjo šviežių grybų pardavimai didmenininkams, kurie dirba su "HoReCa" sektoriumi, dėl svyravimų rinkoje buvo sunkiau parduoti šviežius grybus už geriausią kainą, išaugus pakuotų grybų paklausai sumažėjo pelningumas.

Karo Ukrainoje poveikis

Grupė neturi įmonių, vykdančių veiklą Ukrainoje, Rusijoje ar Baltarusijoje, pardavimai į šias šalis buvo tik epizodiniai ir 2022 m. siekė 85 tūkst. EUR (0,12 proc. (2021 m. – 0,5 proc.) nuo visų Grupės pardavimų). Nuo 2022 m. vasario mėn. pabaigos pardavimai į Rusiją ir Baltarusiją buvo visiškai sustabdyti.

Grupės vadovybės nuomone, prasidėjęs karas Grupės veiklai, įmonių turtui, įsipareigojimams tiesioginės įtakos neturi. Tačiau karo poveikis žaliavinių produktų rinkoms, energetinių išteklių kainoms įtakoja ir Grupės veiklos rezultatus: kylančios tiek žaliavų, tiek galutinių produktų kainos augino Grupės pajamas, tačiau kilusi energetinė krizė ir kiti veiksniai lėmė padidėjusius gamybos kaštus. Vien energijos bei kuro kaštai per 2022 m. padidėjo virš 7 mln. Eur, lyginant su ankstesniais metais.

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Toliau aprašyti pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip (naujų standartų ir pataisų taikymas).

2.1. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), priimtais Europos Sąjungoje (ES) ir galiojusiais 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau visos nuorodos į TFAS reiškia nuorodas į TFAS patvirtintus ES).

Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos parengtos istorinės įsigijimo savikainos principu, išskyrus žemę ilgalaikiame materialiame turte, kuri apskaitoma perkainota verte, biologinį turtą (galvijus ir pasėlius) bei palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurie apskaitomi tikrąja verte. Bendrovė ir Grupė taiko tuos pačius apskaitos principus, išskyrus patronuojamųjų įmonių apskaitą, kaip aprašyta 2.30 pastaboje.

Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos pateiktos nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta eurais (Eur), suapvalintais iki artimiausio tūkstančio (tūkst. Eurų), jeigu nenurodyta kitaip. Euras yra Grupės (detaliau žr. 2.4 pastaboje) ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius įvertinimus. Šie standartai taip pat reikalauja, kad vadovybė priimtų sprendimus, susijusius su Grupės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos konsoliduotosioms ir atskiroms finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4 pastaboje.

Veiklos tęstinumo principas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu.

Trumpalaikis Grupės tikslas yra sugeneruoti pakankamą kiekį lėšų tam, kad būtų pasiektas veiklos efektyvumas ir pelningumas bei sugeneruoti pakankamai pajamų ir pelno, siekiant padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Grupės vadovybė tikisi išlaikyti dabartinius likvidumo rodiklius ir sukaupti lėšas ateities investicijoms. Bendrovė daugiausia dirba su Grupės įmonėmis, todėl jos likvidumas yra pakoreguojamas esant poreikiui.

2.2. Nauji standartai, pataisos ir išaiškinimai

2022 m. Grupė ir Bendrovė pritaikė visus Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TASV) ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) paskelbtus naujus ir patikslintus standartus, pataisas bei išaiškinimus, kurie yra svarbūs jos veiklai ir įsigaliojo ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu 2022 m. sausio 1 d.

Naujų ir/ar pakeistų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas.

a) Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos naujus ir pakoreguotus TFAS ir TFAAK pakeitimus 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais:

"Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį", "Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos", "Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus" – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos

Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti.

37-ąja pataisa patikslinama "sutarties vykdymo išlaidų" reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį.

3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Be to, 3-iajame TFAS numatyta nauja išimtis, taikoma įsipareigojimams ir neapibrėžtiesiems įsipareigojimams. Išimtimi numatoma, kad kai kurių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tipų atžvilgiu ūkio subjektas, taikydamas 3-iąjį TFAS, turėtų vadovautis 37-uoju TAS arba TFAAK 21-uoju aiškinimu, o ne 2018 m. Konceptualiaisiais pagrindais. Taip pat buvo patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37-ajame TAS.

9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą.

$\sim$	$\sim$	D.A

Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais.

1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. Patronuojamoji įmonė gali vertinti savo turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis, kurios būtų įtraukiamos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data, jei nebuvo atlikta jokių koregavimų dėl konsolidavimo procedūrų ir dėl verslo jungimo, kurio metu patronuojančioji įmonė įsigijo patronuojamąją įmonę, poveikio. 1-ojo TFAS pataisa taip pat leidžiama ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti šią 1-jame TFAS numatytą išimtį, vertinti sukauptus valiutos perskaičiavimo skirtumus naudojant patronuojančiosios įmonės apskaitytas sumas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data. 1-ojo TFAS pataisa leidžiama taikyti pirmiau minėtą išimtį ir sukauptiems valiutos perskaičiavimo skirtumams tam, kad būtų sumažintos sąnaudos, patiriamos ūkio subjektų, pirmą kartą rengiančių finansines ataskaitas pagal TFAS.

Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS.

Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos" – 16-ojo TFAS pataisos

Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams) suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos pakeitimas. Ši pataisa buvo pratęsta šios praktinės priemonės galiojimo data iki 2022 m. birželio 30 d.

Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie dar nėra įsigalioję ir kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

"Apskaitos politikos atskleidimas" – 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos

1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos "Priimami sprendimai dėl reikšmingumo" pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Apskaitinių įverčių apibrėžimas" – 8-ojo TAS pataisos

8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos

12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

c) Standartai, aiškinimai ir pataisos, dar nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė nėra pritaikiusi anksčiau laiko:

14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos";
"Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos;
"Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams" 1-ojo TAS pataisos;

Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Kitų naujų ar pakeistų standartų ir/ar jų aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo, ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei, nėra.

2.3. Konsolidavimo principai

Patronuojamosios įmonės – tai įmonės, kurias Grupė kontroliuoja. Grupė kontroliuoja įmonę, jei Grupei tenka arba Grupė turi teisę į įmonės kintamą grąžą iš savo dalyvavimo įmonėje ir turi galimybę daryti įtaką grąžai per savo įgaliojimus įtakoti jos veiklas. Įprastai laikoma, kad Grupė kontroliuoja įmonę, jeigu Grupei priklauso daugiau negu 50 proc. balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Patronuojamosios įmonės pilnai konsoliduojamos nuo dienos, kai Grupei perduodama kontrolė ir nekonsoliduojamos nuo dienos, kai kontrolė prarandama. Verslo jungimai

Pirkimo metodas taikomas verslo jungimų apskaitai. Už patronuojamosios įmonės įsigijimą sumokėtas atlygis yra perduoto turto (įtraukiant nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą), prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Sumokėtas atlygis taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su

įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo jungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, Grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Sumokėto atlygio dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės priemonių tikrosios vertės įsigijimo dieną, viršijanti Grupės įsigytos patronuojamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos patronuojamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiogiai konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jei įsigijimas vykdomas etapais, anksčiau turėta įsigyjamosios įmonės apskaitinė investicijos vertė įsigijimo dieną perskaičiuojama tikrąja verte. Vertės padidėjimas ar nuostolis, susidaręs perskaičiavus turėtos investicijos tikrąją vertę yra pripažįstamas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Pelnas ar nuostoliai iš sandorių tarp Grupės įmonių, pripažintų turte, taip pat eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu.

Asocijuotos įmonės

Asocijuotomis įmonėmis yra laikomos visos įmonės, kurioms Grupė turi reikšmingą įtaką, bet jų nekontroliuoja nei pavieniui, nei bendrai. Šiuo atveju Grupė turi turėti 20-50 proc. balsavimo teisių.

Investicijos į asocijuotas įmones apskaitomos taikant nuosavybės metodu apskaitytų investicijų metodą, pirmiausia pripažįstant jų įsigijimo savikainą.

Nuosavybės metodu apskaitytų investicijų pradinė investicijos vertė yra pripažįstama įsigijimo savikaina, o balansinė vertė pakoreguojama pripažįstant Grupės dalį į asocijuotosios įmonės pelną ar nuostolius, patirtus po įsigijimo. Grupei tenkanti pelno ar nuostolių po įsigijimo dienos dalis yra pripažįstama konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje, o jai tenkanti pasikeitimų kitose bendrosiose pajamose po įsigijimo dienos dalis pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Dividendai, gauti arba gautini iš asocijuotų, pripažįstami kaip investicijų sumažėjimas apskaitinėje investicijų vertėje.

Kai Grupės nuostolių dalis yra lygi arba viršija nuosavybės metodu apskaitytų investicijų balansinę vertę, įskaitant bet kokias kitas neapibrėžtas ilgalaikes gautinas sumas, Grupė nepripažįsta tolimesnių nuostolių, išskyrus atvejus, kai ji prisiėmė įsipareigojimus ar atliko mokėjimus kito subjekto vardu.

Nerealizuotas sandorių pelnas tarp Grupės ir jos asocijuotų įmonių yra eliminuojamas tokia dalimi, kokia yra Grupės nuosavybės dalis šiose įmonėse. Nerealizuoti nuostoliai taip pat yra eliminuojami, išskyrus tuos atvejus, jei turima įrodymų, kad sandoriu perduoto turto vertė yra sumažėjusi. Esant poreikiui, nuosavybės metodu apskaitytų įmonių, į kurias investuojama, taikomi apskaitos principai buvo pakoreguoti, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Grupės taikomais apskaitos principais.

Nuosavybės metodu apskaitytų investicijų apskaitinės vertės peržiūrimos dėl vertės sumažėjimo pagal 2.7 pastaboje aprašytus principus.

Sandoriai su nekontroliuojančia dalimi

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos patronuojančios įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

2.4. Užsienio valiutos perskaičiavimas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje konkreti įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Grupės ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta yra euras (EUR).

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo datą. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra konvertuojami į funkcinę valiutą, taikant balanso dienos keitimo kursą. Nepiniginiai sandoriai vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius tikrosios vertės nustatymo dieną.

Grupės įmonės

Patronuojamųjų įmonių veiklos rezultatai ir finansinė būklė (nė vienos iš kurių funkcinė valiuta nėra iš hiperinfliacijos ekonomikos), kurių funkcinė valiuta skiriasi nuo pateikimo valiutos, yra perskaičiuojami į pateikimo valiutą tokia tvarka:

a) Turtas ir įsipareigojimai kiekvieną balanso parengimo dieną yra perskaičiuojami taikant laikotarpio pabaigos valiutos keitimo kursą balanso sudarymo dieną;
b) Pajamos ir sąnaudos atskiriems pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniams yra perskaičiuojamos vidutiniu laikotarpio valiutos kursu (išskyrus atvejus, kai vidutinis kursas pagrįstai neatspindi valiutos kursų, galiojančių sandorių dieną, bendrojo poveikio);
c) Visi valiutų perskaičiavimo skirtumai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose kaip atskiras nuosavybės komponentas.

Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai, atsirandantys įsigijus užsienio įmonę, laikomi užsienio bendrovės turtu arba įsipareigojimais ir perskaičiuojami taikant laikotarpio pabaigos valiutos keitimo kursą balanso sudarymo dieną.

Pardavus užsienio patronuojamąją įmonę, kitose bendrose pajamose sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra pripažįstamas konsoliduotoje bendrųjų pajamų ataskaitoje

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas laikomas turtas, kurį Grupė ir Bendrovė valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais ir kurio naudingo tarnavimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę, yra apskaitomi įsigijimo verte sumažinus vėliau sukauptu nusidėvėjimu ir vėlesniais vertės sumažėjimo nuostoliais. Žemė apskaitoma perkainota verte.

Pastatus daugiausia sudaro karvių fermos, dirbtuvės ir grūdų saugojimo pastatai. Mašinas ir įrengimus sudaro žemės ūkio technika bei pieno ūkių įrengimai.

Žemę daugiausia sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kuri pateikiama perkainota verte, remiantis periodiškai, ne rečiau nei kas trejus metus, nepriklausomų vertintojų atliekamais vertinimais.

Pradinę materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatacijai arba perkėlimu į jo naudojimo vietą.

Vėliau patirtos išlaidos pridedamos prie apskaitinės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės arba pripažįstamos atskiru turtu tik tuo atveju, jeigu yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šio turto, ir turto savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Žemės apskaitinės vertės padidėjimas po perkainojimo yra kredituojamas į perkainojimo rezervą nuosavybės dalyje. Vertės sumažėjimai, kurie padengia to paties turto ankstesnius vertės padidėjimus, pripažįstami tiesiogiai nuosavybės dalyje, mažinant perkainojimo rezervą; visi kiti vertės sumažėjimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Kito turto nusidėvėjimas, išskyrus nebaigtą statybą, apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę ar perkainotą vertę iki likvidacinės vertės per šiuos nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai	20–50	metų
Mašinos ir įrengimai	4–20	metų
Transporto priemonės	1–10	metų
Kita įranga, prietaisai ir įrankiai	1-10	metų

Turto apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės, jeigu turto apskaitinė vertė viršija įvertintą atsiperkamąją vertę. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertė ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą naudojimo pobūdį.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas statomas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Toks turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Materialus turtas yra nurašomi juos pardavus arba kai iš jų naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto apskaitinę vertę, ir apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos sąnaudų straipsnyje. Pardavus perkainotą turtą, atitinkama perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpis vadovybės yra nustatomas turto įsigijimo momentu ir kasmet peržiūrimas.

2.6. Nematerialusis turtas

Prestižas

Prestižas parodo, kiek Grupės įsigytos patronuojamosios įmonės grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną (2.3. pastaba). Prestižas, atsiradęs dėl patronuojamosios įmonės įsigijimo, apskaitomas kaip nematerialusis turtas. Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptais vertės sumažėjimo nuostoliais. Kiekvienais metais pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.

$$
\varphi \qquad \varphi \qquad \varphi
$$

Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais, prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams ar pinigų srautus kuriančių vienetų grupėms, kurios, kaip tikimasi, turėtų gauti naudos iš verslo jungimo, kurį įvykdžius prestižas susidarė, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Kitas nematerialusis turtas

Kitas nematerialusis turtas – tai turtas, iš kurio Grupė ir Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, jo naudojimo trukmė yra ribota. Atskirai įsigytas nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Nematerialusis turtas, įsigytas per verslo jungimus, yra apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datą.

Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką:

Kitas nematerialusis turtas	5	metai
-----------------------------	---	-------

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami pelne ar nuostoliuose.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis vadovybės yra nustatomas turto įsigijimo momentu. Nustatytas naudingo tarnavimo laikotarpis kasmet peržiūrimas.

Kito nematerialiojo turto vertės sumažėjimas yra vertinamas, kai yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs.

2.7. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus prestižą, biologinį turtą, atsargas ir atidėtąjį pelno mokestį, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami ta suma, kuria apskaitinė turto vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, kuri yra didesnė iš dviejų verčių: turto ar srautus generuojančio vieneto tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas, ir turto naudojimo vertė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus kuriančius vienetus). Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio vertė buvo sumažėjusi, kiekvienų ataskaitų parengimo dieną peržiūrimas dėl galimybės atstatyti vertės sumažėjimą. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo.

Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.8. Biologinis turtas

Biologinis turtas pirminio pripažinimo metu ir balanso sudarymo dieną apskaitomas tikrąja verte, atėmus įvertintas pardavimo išlaidas, išskyrus atvejus, kai tikroji vertė negali būti tiksliai nustatyta pirminio pripažinimo metu.

Žemės ūkio produkcija, surinkta iš Grupės biologinio turto, yra apskaitoma tikrąja verte, atėmus įvertinas pardavimo išlaidas derliaus nuėmimo metu, ir vėliau apskaitoma kaip atsargos (2.13 pastaba). Žemės ūkio produkcija yra apskaitomi kaip biologinis turtas iki derliaus nuėmimo momento.

Augimo periodu (augalų, grybų, gyvulių iki 1-ojo laktacijos periodo) patirtos sąnaudos yra kapitalizuojamos ir apskaitomos atitinkamo turto straipsnyje. Kiekvieną ataskaitos parengimo datą, biologinis turtas yra pervertinamas tikrąja verte. Pervertinimo pelnas arba nuostolis (skirtumas tarp tikrosios vertės ir patirtų sąnaudų) yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Biologinio turto tikrosios vertės pokytis". Parduotai produkcijai (augalams, grybams, pienui, mėsai), apskaityta biologinio turto/žemės ūkio produkcijos vertė yra pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, atsižvelgiant į jų sąnaudų pobūdį – visos patirtos sąnaudos pagal pobūdį eilutėje "Pardavimo savikaina", įskaitant ir pelną/nuostolį iš tikrosios vertės pasikeitimų.

Į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį "Biologinio turto tikrosios vertės pokytis" įtraukiama (1) pelnas (nuostolis) dėl ataskaitos parengimo dieną neparduotos žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės pasikeitimo (daugiausiai augalų, nes pienas ir grybai yra iškart parduodami) ir (2) pelnas (nuostolis) dėl melžiamų karvių tikrosios vertės pasikeitimo, (2.1) augimo periodu esant skirtumams tarp patirtų ir apskaitytų išlaidų, taip pat tikrosios vertės skirtumų ataskaitiniais laikotarpiais, ir (2.2) melžimo laikotarpiu tikrosios vertės sumažėjimu dėl likusio karvės naudingo tarnavimo laiko; taip pat dėl visų kitų pokyčių, kurie yra sąlygoti pasikeitusių parametrų, naudojamų grynųjų pinigų srautų prognozėse.

Visi kiti biologinio turto judėjimai (9 pastaba) yra pavaizduoti kapitalizuotų išlaidų suma.

Straipsnyje "Pardavimo savikaina" yra įtrauktos visos sąnaudos, patirtos pasėlių, grybų auginimui bei pieno ir mėsos gamybai, kurie buvo parduoti ataskaitiniu laikotarpiu. Išlaidos, kurios buvo patirtos produkcijos pagaminimui, kuri ataskaitų rengimo dieną liko neparduota, yra kapitalizuojamos pradine verte ir ateinančiais laikotarpiais, kai produkcija bus parduota, bus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitos "Pardavimo savikaina" straipsnį. Išlaidos, kapitalizuotos užauginti melžiamas karves, nėra atspindimos "Pardavimo savikaina" straipsnyje;

vietoj to, apskaityta karvių vertė yra nurašoma per visą karvių gyvenimo laikotarpį, kaip tikrosios vertės pokytis pelno (nuostolių) ataskaitoje straipsnyje "Biologinio turto tikrosios vertės pokytis".

Tikrosios vertės vertinimas

Jeigu egzistuoja aktyvi biologinio turto (pvz. galvijų) ar žemės ūkio produkcijos rinka, tos rinkos skelbiama kaina yra tinkamas dydis nustatant tikrąją turto vertę. Jei tokia rinka neegzistuoja, tikroji vertė nustatoma pagal artimiausio rinkos sandorio kainą, su sąlyga, kad ekonominės sąlygos reikšmingai nepasikeitė nuo tokio sandorio dienos iki balanso parengimo dienos. Įsigijimo savikaina yra naudojama tikrosios vertės nustatymui tik tada, kai nuo sąnaudų, susijusių su šiuo biologiniu turtu, patyrimo dienos biologinis turtas kito nežymiai (pvz. praėjus trumpam laikotarpiui po augalų ar grybų sėjos).

2.9. Perleidžiamas turtas

Pardavimui skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis. Turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Sąlyga yra tenkinama tada, kai labai tikėtina, kad turto pardavimo sandoris įvyks, o turtas yra tokios būklės, jog jį galima nedelsiant parduoti. Vadovybė turi būti linkusi parduoti, o pardavimas turi įvykti per metus nuo perklasifikavimo datos. Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas, klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, nėra dėvimas / amortizuojamas.

2.10. Finansinis turtas

Klasifikavimas

Grupė ir Bendrovė savo finansinį turtą priskiria šioms vertinimo kategorijoms:

finansinis turtas, vėliau vertinamas tikrąją verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis;
finansinis turtas, vėliau vertinamas tikrąją verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais; ir
finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina.

Klasifikavimas priklauso nuo įmonės verslo modelio, skirto finansiniam turtui valdyti ir sutartyse numatytų pinigų srautų sąlygų.

Ataskaitiniu laikotarpiu Grupė ir Bendrovė neturėjo jokio finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliu ir finansinio turto, vertinamo tikrąją verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis

Investicijų į nuosavybės finansines priemones, kurios nėra laikomos parduoti, apskaitymas priklausys nuo to, ar Grupė ir Bendrovė pirminio pripažinimo metu priėmė nekeičiamą sprendimą, kad jos būtų apskaitytos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant per kitas bendrąsias pajamas.

Grupė ir Bendrovė investicijas į skolos finansines priemones perklasifikuoja tik tada, kai pasikeičia jos šio turto valdymui taikytas verslo modelis.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamo turto priskiria prekybos gautinas sumas, suteiktas paskolas, kitas finansinio turto gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Pripažinimas

Įprastinis finansinio turto pirkimas ir pardavimas pripažįstamas sandorio datą - dieną, kurią Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti turtą, t.y. kai Grupė ar Bendrovė tampa finansinės priemonės sutarties šalimi.

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip vertinamas: amortizuota savikaina; tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis – investicijos į skolos priemones; tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis – investicijos į nuosavybės priemones; arba tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu.

Po pirminio pripažinimo finansinis turtas vėliau nėra perklasifikuojamas, nebent Grupė/Bendrovė pakeičia savo verslo modelį, pagal kurį valdo savo finansinį turtą ir tokiu atveju visas paveiktas finansinis turtas yra perklasifikuojamas pirmojo ataskaitinio laikotarpio, einančio po verslo modelio pakeitimo, pirmąja dieną.

Pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas yra nurašomas, kai pasibaigė arba buvo perduotos teisės gauti sutartinius pinigų srautus iš finansinio turto ir Grupė/Bendrovė iš esmės perdavė visas su nuosavybe susijusias rizikas ir naudą.

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Grupė / Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį iš esmės nevėluojant; ar
Grupė / Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir / arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę.

Kai Grupė / Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia ir neišlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė / Grupė yra vis dar susijusi. Sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei / Bendrovei gali tekti sumokėti.

Pirminis vertinimas

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė įvertina finansinį turtą tikrąja verte pridedant, tuo atveju, jei finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu ar nuostoliu, sandorio išlaidas, tiesiogiai priskiriamas finansinio turto įsigijimui. Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu ar nuostoliu, sandorio išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno arba nuostolio eilutėse.

Vėlesnis vertinimas

Skolos priemonių vertinimas vėlesniais laikotarpiais priklauso nuo Grupės ir Bendrovės turto valdymui taikomo verslo modelio ir turto pinigų srautų pobūdžio. Yra trys vertinimo kategorijos, kurioms Grupė ir Bendrovė priskiria savo skolos priemones:

Amortizuota savikaina: Turtas, laikomas sutartiniams pinigų srautams gauti, vertinamas amortizuota savikaina, jeigu minėti pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos grąžinimą ir palūkanų mokėjimus. Palūkanų pajamos iš šio finansinio turto yra įtraukiamos į finansinės veiklos pajamas taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Bet koks pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl nurašymo, pripažįstamas tiesiogiai pelne ar nuostolyje ir pateikiamas kaip kitos veiklos pelnas (nuostolis) kartu su pelnu (nuostoliais) dėl užsienio valiutų kursų pasikeitimo. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra pateikiami kaip atskiras eilutės straipsnis pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (TVKBP): Turtas, kuris laikomas sutartiniams pinigų srautams surinkti ir finansiniam turtui parduoti, kai turto pinigų srautai sudaro tik pagrindinės paskolos sumos grąžinimą ir palūkanų mokėjimus, vertinamas TVKBP. Apskaitinės vertės pokyčiai pateikiami kitose bendrosiose pajamose, išskyrus vertės sumažėjimo pelno ar nuostolio pripažinimą, palūkanų pajamas ir valiutos kurso pasikeitimo pelną ir nuostolius, kurie yra pripažįstami pelne ar nuostolyje. Kai finansinis turtas yra nurašomas, sukauptas pelnas ar nuostolis, anksčiau pripažintas kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamas iš nuosavybės į pelną ar nuostolius ir pripažįstamas kitos veiklos pelnu (nuostoliu). Palūkanų pajamos už šį finansinį turtą yra įtraukiamos į finansinės veiklos pajamas taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostoliai yra pateikiami kaip kitos veiklos pelnas (nuostolis), o vertės sumažėjimo sąnaudos yra pateikiamos atskira eilute pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (TVPN): finansinis turtas, kuris neatitinka amortizuotos savikainos arba tikrosios vertės pasikeitimo pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (TVKBP) kriterijų, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Skolos investicijos, kuri vėliau vertinama TVPN, tikrosios vertės pasikeitimo pelnas ar nuostolis yra pripažįstamas grynąja verte kaip kitos veiklos pelnas (nuostolis) tuo laikotarpiu, kuriuo jis susidaro.

Investicijos į nuosavybės finansines priemones

Grupė ir Bendrovė vėliau vertina visas nuosavybės investicijas tikrąja verte.

Tais atvejais, kai Grupės ir Bendrovės vadovybė nusprendžia nuosavybės investicijų tikrosios vertės pasikeitimo pelną ar nuostolius pateikti kitose bendrosiose pajamose (TVKBP), vėliau nurašant nuosavybės investicijas anksčiau susidarę tikrosios vertės pasikeitimo pelnas ar nuostoliai, apskaityti kitose bendrosiose pajamose, nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolį. Tokių investicijų dividendai toliau pripažįstami pelno ar nuostolių dalyje kaip kitos veiklos pajamos, kuomet Grupė ir Bendrovė turi nustatytą teisę gauti mokėjimus.

Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu ar nuostoliais, tikrosios vertės pokyčiai apskaitomi kaip kitos veiklos pelnas ar nuostoliai pelno (nuostolių) ataskaitoje, kaip taikytina. Nuosavybės vertybinių popierių, vertinamų tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis, vertės sumažėjimo nuostoliai ir vertės sumažėjimo nuostolių atstatymai nepateikiami atskirai nuo kitų tikrosios vertės pokyčių.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Grupė/Bendrovė vertina ateityje tikėtinus kredito nuostolius, susijusius su savo finansiniu turtu, apskaitomu amortizuota savikaina. Taikoma vertės sumažėjimo metodika priklauso nuo to, ar buvo reikšmingai padidėjusi kredito rizika.

Grupė/Bendrovė laikosi trijų pakopų modelio, skirto finansinio turto, išskyrus prekybos gautinas sumas, vertės sumažėjimui:

1-oji pakopa – likučiai, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nebuvo ženkliai padidėjusi arba kurie ataskaitos sudarymo dieną turi mažą kredito riziką. Šiam turtui pripažįstami 12-os mėnesių tikėtini kredito nuostoliai (TKN) ir palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės (t.y. neatimant atidėjinio tikėtiniems kredito nuostoliams). 12-os mėnesių TKN yra tikėtini kredito nuostoliai, atsirandantys dėl įsipareigojimų neįvykdymų, galimų per 12-ką mėnesių nuo ataskaitos sudarymo dienos. Tai nėra tikėtini grynųjų pinigų trūkumai per 12-os mėnesių laikotarpį, o visas turto kredito nuostolis, įvertintas atsižvelgiant į tikimybę, kad nuostoliai atsiras per ateinančius 12-ka mėnesių.
2-oji pakopa – apima likučius, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo buvo ženkliai padidėjusi (nebent jie turi mažą kredito riziką ataskaitos sudarymo dieną), tačiau kurie neturi objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Šiam turtui pripažįstami visą laikotarpį apimantys TKN, tačiau palūkanų pajamos vis dar skaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės. Visą laikotarpį apimantys TKN yra tikėtini kredito nuostoliai, atsirandantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per numatomą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį. Tikėtini kredito nuostoliai yra svertiniai vidutiniai kredito nuostoliai su įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe (NT), naudojama kaip įtakojantis veiksnys.
3-ioji pakopa – apima likučius su objektyviais vertės sumažėjimo įrodymais ataskaitos sudarymo dieną. Šiam turtui pripažįstami viso laikotarpio TKN ir palūkanų pajamos apskaičiuojamas pagal grynąją balansinę vertę (t.y. atėmus atidėjinius tikėtiniems kredito nuostoliams).

$\infty$	$\infty$	$\varphi$

Finansinis turtas laikomas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės, jei ataskaitų sudarymo dieną yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Įrodymai dėl vertės sumažėjimo gali apimti požymius, kad skolininkai arba skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo mokėjimų, tikimybę, kad jie bankrutuos ar bus įvykdyta kita finansinė reorganizacija.

Finansinis turtas nurašomas visiškai arba iš dalies, kai nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo. Taip paprastai būna tada, kai Grupė nustato, jog skolininkas neturi turto ar pajamų šaltinių, kurie galėtų generuoti pakankamai pinigų srautų nurašomoms sumoms grąžinti. Rodikliai, kad nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo, apima, be kita ko, nemokumo ar didelių skolininko finansinių sunkumų tikimybę. Sumažėjusios vertės skolos yra nurašomos, kai jos vertinamos kaip neatgautinos. Tačiau nurašomam finansiniam turtui vis dar gali būti taikomi vykdymo užtikrinimo veiksmai, siekiant laikytis Grupės nustatytų procedūrų skolų susigrąžinimui.

Prekybos ir kitų gautinų sumų atžvilgiu Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą, leidžiamą pagal 9-ąjį TFAS, pagal kurį reikalaujama, kad tikėtini viso laikotarpio nuostoliai būtų pripažįstami nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo.

Tikėtinų nuostolių dydžiai yra pagrįsti pardavimų mokėjimų profiliais per 36 mėnesius iki finansinių metų pabaigos arba per 24 mėnesius iki finansinių metų pradžios bei per šį laikotarpį patirtais istoriniais kredito nuostoliais. Istoriniai nuostolių rodikliai koreguojami, kad atspindėtų dabartinę ir ateities informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos nuomininkų gebėjimui padengti atitinkamas sumas. Tokia ateities informacija apima tokius rodiklius kaip ekonominių, reguliavimo, technologinių ir aplinkos veiksnių pokyčiai (pvz.: pramonės perspektyvos, BVP, užimtumas ir politika).

Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinos sumos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus atidėjinių nuostoliams sumą. Prekybos gautinos sumos yra iš klientų gautinos sumos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas įprastomis verslo sąlygomis. Jos paprastai turi būti apmokėtos per 30 dienų, todėl visos klasifikuojamos kaip trumpalaikės. Prekybos gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos atlygio sumos, kurios besąlygiškai sumokamos, nebent jose yra reikšmingų finansavimo komponentų, kai jos pripažįstamos tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė turi gautinas sumas, siekdama surinkti sutartinius pinigų srautus, todėl vėliau jas įvertina amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą 9-ojo TFAS metodą vertindama tikėtinus kredito nuostolius, pagal kurį visoms prekybos gautinoms sumoms taikomas atidėjinys viso laikotarpio tikėtiniems kredito nuostoliams. Norint įvertinti tikėtinus kredito nuostolius, Grupės prekybos gautinos sumos yra sugrupuojamos pagal Grupės pajamų segmentus (gyvulininkystė, augalininkystė, grybininkystė ir galutiniam vartotojui skirti produktai), Bendrovės prekybos gautinos sumos atskirai negrupuojamos. Tikėtinų nuostolių dydžiai remiasi pardavimų mokėjimų profiliu per 36 mėnesių laikotarpį iki ataskaitinių finansinių metų pabaigos arba per 24 mėnesių laikotarpį iki ataskaitinių finansinių metų pradžios ir atitinkamais istoriniais kredito nuostoliais, patirtais per šį laikotarpį. Istoriniai nuostolių rodikliai yra koreguojami, kad atspindėtų dabartinę ir ateities informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos klientų gebėjimui atsiskaityti. Grupė ir Bendrovė nustatė, kad ES BVP augimo tempas yra svarbiausias veiksnys ir atitinkamai koreguoja istorinius nuostolių rodiklius, atsižvelgiant į numatomus šių veiksnių pokyčius.

Remiantis aukščiau pateikta informacija, finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje prekybos gautinoms sumoms buvo nustatytas atidėjinys nuostoliams. Prekybos gautinos sumos nurašomos, kai nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo. Rodikliai, kad nėra pagrįstų lūkesčių dėl susigrąžinimo, apima, be kita ko, skolininko nesugebėjimą vykdyti grąžinimo plano, suderinto su Grupe ir Bendrove, ir sutartinių mokėjimų nevykdymą, pradelsiant ilgesnį nei 120 dienų laikotarpį.

2.11. Finansinių priemonių tarpusavio užskaita

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai tarpusavyje užskaitomi ir balanse pateikiami grynąja verte tada, kai ūkio subjektas pagal įstatymą turi įgyvendinamą teisę užskaityti pripažintas sumas ir ketina atsiskaityti grynuoju pagrindu arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus. Pagal įstatymą įgyvendinama teisė nepriklauso nuo ateities įvykių ir teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju.

2.12. Išankstiniai apmokėjimai ir atidėtosios sąnaudos

Išankstiniai apmokėjimai ir atidėtosios sąnaudos balanse pripažįstamos turto eilutėse tol, kol susijusios prekės ar paslaugos yra suvartojamos arba sąnaudos patiriamos. Išankstiniai apmokėjimai laikomi trumpalaikiu turtu, kadangi visi išankstiniai apmokėjimai susiję su paslaugomis arba prekėmis, kurias tikimasi gauti ar suvartoti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo apmokėjimo dienos.

2.13. Atsargos

Žemės ūkio produkcijos, surinktos iš biologinio turto nuimto derliaus, savikaina

Pagal 41 TAS "Žemės ūkis" atsargos, sudarytos iš žemės ūkio produkcijos, kuri surinkta iš biologinio turto nuimto derliaus, pirminio pripažinimo metu yra įvertinama derliaus nuėmimo metu tikrąja verte, atėmus pardavimo sąnaudas. Ši vertė yra žemės ūkio produkcijos įsigijimo savikaina.

Atsargų vėlesnis vertinimas

Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina bei mokesčiai (kurių Grupė ir Bendrovė vėliau neatgauna iš mokesčių institucijų),

transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus susijusias pardavimo išlaidas.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje, indėliai iki pareikalavimo banke ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos, kurių terminas yra iki trijų mėnesių.

2.15. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

Paprastosios akcijos yra apskaitomos nominalia verte.

Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, yra apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

2.16. Perkainojimo rezervas

Ilgalaikio materialaus turto perkainojimo pajamos yra pripažįstamos nuosavybėje perkainojimo rezervo straipsnyje. Jei turto perkainojimo rezultatas yra neigiamas ir nuosavybėje perkainojimo rezerve nėra anksčiau pripažinto teigiamo rezultato dėl šio turto perkainojimo, tai turto perkainojimo nuostolis pripažįstamas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Jei perkainojamo turto vertės padidėjimas anksčiau buvo apskaitytas perkainojimo rezerve, tokio turto perkainojimo nuostolio suma, neviršijanti ankstesnio perkainoto turto vertės padidėjimo, pripažįstama perkainojimo rezerve. Perkainojimo rezerve perkainojimo vertės padidėjimas pripažįstamas grynąja verte, įvertinus mokesčių efektą. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuojamas nuo visos perkainojimo rezervo vertės.

2.17. Dotacijos

Vyriausybės suteiktos dotacijos pripažįstamos tikrąja verte, jeigu pagrįstai užtikrinama, kad dotacija bus gauta ir Grupė/Bendrovė laikysis visų jai keliamų sąlygų.

Valstybės dotacijos, susijusios su ilgalaikio materialaus turto pirkimu, pripažįstamos ilgalaikiuose įsipareigojimuose kaip ateinančio laikotarpio pajamos taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pelno (nuostolių) ataskaitoje per susijusio turto įvertintą naudingo tarnavimo laiką. Dotacijų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu, suma mažina ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, apima visas dotacijas, kurios skirtos kompensuoti patirtas sąnaudas ir visas kitas dotacijas, nepriskirtinas dotacijoms, susijusioms su turtu. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per laikotarpį, per kurį buvo patirtos kompensuojamos sąnaudos. Jei sąnaudos patirtos praėjusiais laikotarpiais, visa dotacijos suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje jos gavimo metu. Šios dotacijos pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos mažinant pardavimo savikainą.

2.18. Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas įprastinėmis veiklos sąlygomis. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.

Prekybos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte ir vėliau yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.19. Tiekėjų finansavimo susitarimas (faktoringas)

Tiekėjų finansavimo susitarimas – tai atvirkštinio faktoringo susitarimas, pagal kurį finansinė institucija sumoka tiekėjui už Bendrovę ir Grupę, o Bendrovė ir Grupė sutinka sumokėti finansinei institucijai ta pačia arba vėlesne nei mokėjimas tiekėjui data. Remiantis sutartimis, Bendrovė ir Grupė įgalina faktorių apmokėti tiekėjų sąskaitas. Kai faktorius apmoka sąskaitą, Bendrovė ir Grupė prisiima besąlygišką įsipareigojimą faktoriui, o tai rodo kreditoriaus pasikeitimą su raštišku Bendrovės ir Grupės sutikimu. Faktoringo sandoriu perleidžiamo skolininko teisinio atleidimo momentas nustatytas Lietuvos Civilinio kodekso 6.909 straipsnio 3 dalyje. Jame nustatyta, kad faktoringo atveju tik neįvykdyto piniginio reikalavimo apmokėjimas atleidžia pradinį skolininką nuo įsipareigojimų tiekėjui. Todėl, kol faktorizuojamos sumos nėra sumokėtos, jos apskaitomos lieka Bendrovės ir Grupės balanse, o Bendrovė ir Grupė nėra teisiškai atleidžiamos nuo įsipareigojimų pirminiams tiekėjams, net jei jie tas sumas faktoringo sandoriu perdavė faktoriui (trečiajai šaliai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, Bendrovė ir Grupė toliau pripažįsta įsipareigojimus tol, kol bus besąlygiškai ir teisiškai atleista nuo įsipareigojimų pirminiams tiekėjams.

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimus, kylančius iš atvirkštinio faktoringo susitarimo, prekybos mokėtinų sumų dalimi tik tada, kai šie įsipareigojimai savo esme ir paskirtimi atitinka prekybos mokėtinų sumų apibrėžimą. Šie įsipareigojimai klasifikuojami atskirai, kai dėl jų dydžio, pobūdžio bei paskirties atskirai pateikiama informacija svarbi teisingam Bendrovės ir Grupės finansinės padėties atskleidimui. Vertindama, ar reikia tokius įsipareigojimus atskleisti atskirai, Bendrovė ir Grupė atsižvelgia į tų įsipareigojimų sumas, pobūdį ir terminus. Bendrovės ir Grupės tiekėjų finansavimo susitarimas atskirame ir konsoliduotame balanse pateikiamas toje pačioje eilutėje kaip ir prekybos mokėtinos sumos. Tiekėjų finansavimo susitarimus Bendrovė ir Grupė savo atskirojoje ir konsoliduotoje pinigų srautų ataskaitoje pateikia

kaip pinigų srautus, atsirandantiems iš finansinės veiklos. Faktoringo naudojimas leidžia užtikrinti ilgalaiki bendradarbiavimą bei subalansuoti tiek tiekėjų, tiek Grupės piniginius srautus, atsiskaitymo terminams atitinkant žemės ūkio verslo ciklą (180-270 dienų).

2.20. Finansinės skolos

Paskolos ir obligacijos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau paskolos ir obligacijos yra apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Paskolos ir obligacijos yra apskaitomos trumpalaikiuose įsipareigojimuose, išskyrus atvejus, kai Grupė/Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti apmokėjimus ilgesniam nei 12 mėn. terminui po balanso dienos ar sutartiniai mokėjimai pagal suderintą grafiką atliekami po vienerių metų.

2.21. Skolinimosi išlaidos

Bendrojo ir specifinio pobūdžio skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskirtinos kriterijus tenkinančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai, t. y. turtui, kurio parengimas numatytam naudojimui arba pardavimui neišvengiamai užtrunka ilgą laiko tarpą, pridedamos prie tokio turto savikainos tol, kol turtas iš esmės būna parengtas jo numatytai naudojimo paskirčiai ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus specifinio pobūdžio gautų paskolų lėšas, kurios bus išleistos kriterijus tenkinančiam turtui, atimamos iš skolinimosi išlaidų, tinkamų kapitalizavimui.

Visos kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos pelne ar nuostoliuose tuo laikotarpiu, kai jos buvo patirtos.

2.22. Nuoma – Grupė/Bendrovė kaip nuomininkė

Nustatant, ar sutartis yra laikoma nuomos sutartimi (ar ją sudaro), atsižvelgiama į susitarimo esmę nuomos pradžioje. Sutartis yra laikoma nuomos sutartimi arba joje yra nuoma, jei sutartis suteikia teisę kontroliuoti nustatyto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais į atlygį.

Grupė/Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą, kurių pagrindu suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu, ir nuomos įsipareigojimai, kurie reprezentuoja įsipareigojimą vykdyti su turto naudojimosi teisėmis susijusius mokėjimus.

Naudojimosi teise valdomas turtas

Grupė/Bendrovė pripažįsta naudojimosi teise valdomą turtą nuo nuomos pradžios datą, t.y. kai nuomojamu turtu galima naudotis. Naudojimosi teise valdomas turtas pradžioje yra vertinamas įsigijimo savikaina, o vėliau vertinamas įsigijimo savikaina atėmus sukauptas nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo sąnaudas bei įvertinant nuomos įsipareigojimo pasikeitimus po pakartotinio nuomos įsipareigojimo įvertinimo. Į naudojimosi teise valdomo turto savikainą įtraukiama pripažinta nuomos įsipareigojimų vertė, tiesioginės pirminio pripažinimo sąnaudos bei nuomos mokėjimai, įvykdyti nuomos pradžios dieną arba iki nuomos pradžios dienos. Naudojimosi teise valdomo turto savikaina mažinama gautų paskatų suma, susijusia su nuoma. Pripažintas naudojimosi teise valdomas turtas nudėvimas tiesiniu metodu per trumpesnį iš dviejų - turto naudingo tarnavimo arba nuomos - laikotarpį.

Nuomos sutartims taikomas nuo 2 iki 95 metų terminas.

Nuomos įsipareigojimai susiję su turto naudojimosi teisėmis buvo įvertinti likusių nuomos mokėjimų dabartine verte, diskontuota naudojant Grupės Žaliųjų obligacijų, už kurias įkeistos beveik visos Grupės valdomos žemės, metinę fiksuotą palūkanų normą. Taikyta palūkanų norma 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 6 proc.

Nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima tiek fiksuotuosius nuomos mokesčius (įskaitant mokesčius, prilygintus fiksuotiesiems nuomos mokesčiams), tiek kintamuosius nuomos mokesčius (kurie priklauso nuo indekso ar normos).

Nuomos laikotarpis yra neatšaukiamas laikotarpis. Laikotarpiai, kuriems taikomos galimybės pratęsti ir nutraukti nuomą (jeigu tokių yra), įtraukiami į nuomos laikotarpį tik tuo atveju, jeigu yra pagrįstai tikėtina, kad nuoma bus pratęsta arba nutraukta.

Naudojimosi teise valdomam turtui gali būti skaičiuojamas vertės sumažėjimas (žr. 2.7 pastabą).

Nuomos įsipareigojimai

Nuomos pradžioje Grupė/Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą, kuris yra lygus dabartinei nuomos mokėjimų vertei per visa nuomos terminą. Į nuomos mokėjimus įtraukiami pastovūs mokėjimai, atimama gautinų paskatų suma, bei kintantys nuomos mokėjimai, kurie priklauso nuo indekso ar kito kintamojo pokyčių. Kintantys nuomos mokėjimai, kurie nepriklauso nuo indekso ar kito kintamojo pokyčio, yra pripažįstami sąnaudose, tuo laikotarpiu, kuriuo jie susidarė.

Skaičiuojant dabartinę nuomos mokėjimų vertę, Grupė/Bendrovė naudoja nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą, arba, jeigu tokios palūkanų normos neįmanoma iš karto nustatyti, taikant vidutinę papildomą skolinimosi palūkanų normą, kuri galioja nuomos pradžioje. Vėliau nuomos įsipareigojimas yra vertinamas taikant faktinės palūkanų normos metodą. Po nuomos pradžios, nuomos įsipareigojimai padidinami palūkanų suma, siekiant atspindėti priskaičiuotų palūkanų padidėjimo įtaką ir nuomos įsipareigojimas mažinamas faktiškai atliktų nuomos mokėjimų suma. Likutinė nuomos įsipareigojimų vertė perskaičiuojama pasikeitus nuomos sutarčiai, nuomos terminui, mokėjimams (pvz., jei keičiasi ateities mokėjimai dėl indekso ar kito kintamojo vertės pokyčio, nuo kurių priklauso nuomos mokėjimų dydis) ar pasikeitus vertinimui dėl galimybės išpirkti nuomojamą turtą.

Trumpalaikė nuoma ir mažos vertės turto nuoma

Trumpalaikės nuomos sutartims Grupė/Bendrovė taiko trumpalaikės nuomos pripažinimo išimtį (trumpesnėms nei 12 mėn. nuomos sutartimis, kurios nesuteikia galimybės po nuomos laikotarpio išsipirkti turto). Grupė/ Bendrovė taip pat taiko mažos vertės turto nuomos pripažinimo išimtį, kai nuomojasi darbines patalpas ir kitą įrangą, kuri traktuojama kaip mažos vertės. Trumpalaikės nuomos ir mažos vertės turto numos mokėjimai pripažįstami sąnaudomis per turto numos laikotarpį.

2.23. Kai Grupė/Bendrovė yra nuomotoja

Nuomos sutartys, kuriomis Grupė/Bendrovė iš esmės neperduoda visų su turtu susijusių rizikų ir turto teikiamos naudos, būdingos tik turto savininkui, traktuojamos kaip veiklos nuoma.

Nuomos pajamos yra apskaitomos per nuomos laikotarpį ir yra įtrauktos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Kitos pajamos".

2.24. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su kitų bendrųjų pajamų straipsniais ir straipsniais, apskaitomais tiesiogiai nuosavybėje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų ir nuosavybės dalyse atitinkamai.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną šalyse, kuriose Grupės įmonės veikia ir uždirba apmokestinamas pajamas.

Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Vadovybė reguliariai peržiūri mokesčių deklaracijoje pateikiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių institucijoms.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės atskirosiose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliams. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas nuo laikinųjų skirtumų, atsiradusių dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, išskyrus tuos atvejus, kai laikinųjų skirtumų panaikinimo laiką gali kontroliuoti Grupė/Bendrovė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas nebus panaikintas artimiausioje ateityje.

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinių ataskaitų sudarymo metu turima informacija bei vadovybės atliktais pelno mokesčio apskaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams ir sukauptiems mokestiniams nuostoliams panaudoti. Atidėtojo mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną ir yra mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota; tokie sumažinimai yra atstatomi, kai padidėja tikimybė gauti apmokestinamojo pelno ateityje. Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas pakartotinai įvertinamas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną ir pripažįstamas tokia apimtimi, kokia tapo tikėtina, kad bus gautas apmokestinamasis pelnas, kuris leis panaudoti mokesčio turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, įprastinės veiklos mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką, jei mokesčių mokėtojas tęsia veiklą, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Skaičiuojant pelno mokestį 70 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti dengiama sukaupta mokestinių nuostolių suma.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti sudengti tik tuo atveju, jei jie susiję su mokesčiais, mokėtinais tai pačiai administruojančiai institucijai, ir kai yra teisinis pagrindas užskaityti einamuosius mokėtinus mokesčius grynąja verte arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą.

2.25. Pajamų pripažinimas

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už įprastinės veiklos metu parduotas prekes ar suteiktas paslaugas tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus grąžinimus ir nuolaidas (papildomai eliminavus pardavimus Grupės viduje konsoliduotų pajamų atveju).

Grupė ir Bendrovė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės/Bendrovės veiklai, kaip aprašyta žemiau.

Grupė/Bendrovė remiasi savo apskaičiavimuose istoriniais skaičiais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo specifiką.

Pajamos yra vertinamos pagal kainas, numatytas sutartyse. Daugeliu atvejų atlygis tampa gautinu, kai nuosavybės teisės yra perduodamos.

Grupė/Bendrovė išskirsto pajamas iš sutarčių su klientais pagal veiklos segmentus: pienininkystės, augalininkystės, grybininkystės, galutiniam vartotojui skirtų pakuotų produktų ir kita. Grupės ir Bendrovės manymu, tai yra pats tinkamiausias išskaidymo būdas, nes jis atspindi Grupės/Bendrovės veiklos pobūdį, sumas, laiką ir netikrumą dėl Grupės/Bendrovės pajamų ir pinigų srautų.

Prekių pardavimas

Grupė gamina ir parduoda laisvoje rinkoje įvairią žemės ūkio produkciją. Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos tuomet, kai Grupės įmonė perduoda prekes klientui. Prekių perdavimas nelaikomas įvykusiu tol, kol prekės nepasiekia numatytos vietos, senėjimo ir nuostolio rizika neperduodama pirkėjui, ir pirkėjas nepriėmė prekių pagal pardavimo sutarties sąlygas. Grupė nesudaro sutarčių su keliais veiklos įsipareigojimais. Paprastai prekės perduodamos klientui tą pačią diena, kai išrašoma sąskaita, todėl pajamos pripažįstamos per vieną karta, įvykus pardavimui, o ne per laikotarpį.

Paslaugų pardavimas

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos paslaugų pardavimo klientui momentu, kadangi Grupė/Bendrovė neteikia tęstinių paslaugų su keliais veiklos įsipareigojimais.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos už finansinį turtą, vertinamą amortizuota savikaina yra pripažįstamos naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, proporcingai per laikotarpį. Gautos palūkanos pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Finansavimo komponentai

Grupė nenumato turėti sutarčių, pagal kurias laikotarpis nuo sutartų prekių ar paslaugų perdavimo klientui iki kliento apmokėjimo už prekes ar paslaugas būtų ilgesnis negu vieneri metai. Dėl to Grupė nekoreguoja jokių sandorių kainų dėl pinigų laiko vertės.

2.26. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.27. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė/Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė/Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbuotojų sąnaudų.

Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė/Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Premijų planai

Grupė/Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.

Akcijų opcionų programa – atlygis akcijomis

2019 m. Grupėje buvo patvirtinta darbuotojams skirtų opcionų programa (atlygio akcijomis sąnaudos, susijusios su patvirtinta darbuotojams skirtų opcionų programa yra aprašytos 2.28 pastaboje).

Pagal planą dalyviams suteikiami opcionai nemokamai įsigyti bendrovės akcijų, kurios suteikiamos tik tuo atveju, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą. Įvykdęs šią sąlygą darbuotojas gali pasinaudoti opcionu. Kitų sąlygų gavėjui nėra. Jei gavėjas neįvykdo 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygos - opcionas neįsigalioja ir darbuotojas neturi teisės pasinaudoti šiuo opcionu.

Opcionas nustoja galioti jei yra pradėtos bendrovės restruktūrizavimo, bankroto, likvidavimo ar panašios procedūros, kurios tęsiasi ir (arba) baigiasi likvidavus bendrovę. Taip pat, jei abi šalys (Bendrovė ir gavėjas) sutinka nutraukti opciono sandorį ir jei gavėjas savo veiksmais ar neveikimu padarė žalą Bendrovei.

Pagal programą opcionai suteikiami nemokamai. Nėra jokių socialinio draudimo įmokų ar pajamų mokesčio, kuriuos bendrovė turėtų sumokėti opciono pasinaudojimo metu (arba bet kuriuo kitu momentu iki vykdymo datos) ir kurie turėtų būti sukaupti įsipareigojimuose. Darbuotojai, kurie pasinaudos opcionais ir gaus bendrovės akcijas, turės sumokėti pajamų mokestį patys opciono pasinaudojimo metu.

2.28. Atlygio akcijomis sąnaudos

Bendros sukauptos išlaidos, susijusios su akcijų opcionų darbuotojams programa, apskaičiuojamos pagal toliau aprašytą formulę. Išlaidos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir atstatomos balanso nuosavybės straipsnyje, atsižvelgiant į dienų skaičių, praėjusį nuo opciono suteikimo dienos iki opciono įvykdymo dienos. Kiekvienais metais Grupė (Bendrovė) peržiūri galiojančias suteiktų opcionų sutartis, kad įmanomai tiksliausiai atspindėtų nuosavybės priemonių, kurias tikimasi perduoti darbuotojams, skaičių.

Visos išlaidos, susijusios su akcijų opcionais, apskaičiuojamos remiantis formule:

Akcijos kaina, suteikimo dieną x Suteiktos akcijos x (1 - metinė darbuotojų kaita) ^ (laikotarpis iki opciono įvykdymo dienos)

Kur:

Akcijos kaina - nustatoma atsižvelgiant į opciono suteikimo dieną buvusią Grupės (Bendrovės) akcijų uždarymo kainą "Nasdaq" vertybinių popierių biržoje;

Suteikimo diena yra opciono sutarties pasirašymo tarp Grupės (Bendrovės) ir gavėjo data, nes visos sąlygos yra nustatytos šioje sutartyje ir nėra jokių kitų susitarimų, kuriuos reikėtų patvirtinti vėlesnis laikotarpiais;

Suteiktos akcijos - akcijos, kurios bus suteikiamos darbuotojui pagal opciono sutartį;

Darbuotojų kaita - tikimybė, kad bus pasinaudota opcionu yra koreguojama pagal prognozuojamą personalo kaitos procentą per laikotarpį iki opciono įvykdymo dienos. laikotarpį. Šis santykis apskaičiuojamas remiantis istoriniais 2 metų darbuotojų kaitos duomenimis. Į istorinius darbuotojų kaitos duomenis įtraukiama tik tų pareigybių, kurios turi teisę įgyti opcioną, kaita. Kitų pozicijų darbuotojų kaita neįtraukiama į šį santykį.

Yra opcionų sandorių, kurie pasirašyti su specialia sąlyga, kuri taikoma opciono gavėjams, kurie su Grupe (Bendrove) neturi darbo santykių. Tokie opciono gavėjai neturi vykdyti 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygos, tačiau jiems vis tiek reikės išlaukti 3 metų laikotarpį, iki opciono vykdymo dienos, kad galėtų pasinaudoti opcionu. Dėl šios priežasties, apskaičiuojant tokių opcionų išlaidas personalo kaitos koeficientas netaikomas, nes tai neturi įtakos jų galimybėms pasinaudoti opcionu.

2.29. Segmentų informacija

Vadovybė nustatė veiklos segmentus remiantis Generaliniam direktoriui ir Finansų direktoriui teikiamomis ataskaitomis, kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus. Grupės veikloje išskiriami veiklos segmentai yra pienininkystė, augalininkystė, grybininkystė ir galutiniam vartotojui skirti pakuoti produktai.

Grupės vadovybė taip pat vertina kiekvienos atskiros žemės ūkio bendrovės veiklos rezultatus. Šių bendrovių rezultatai yra analizuojami pagal bendrąjį pelningumą atskirų jų veiklos segmentų: grybų auginimo, pieno gamybos ir galvijų pardavimo gyvulininkystės srityje, atskirų augalininkystės kultūrų, t. y. kviečių, rapsų, miežių ir kt. kultūrų derliaus rezultatus, bei grūdų prekybos, žemės ūkio paslaugų ir žemės nuomos rezultatus augalininkystės srityje.

Grupės įmonių sąnaudos, kurias tiesiogiai galima priskirti tam tikram veiklos segmentui, priskiriamos atitinkamam segmentui. Grupės įmonių sąnaudos, kurios priskiriamos daugiau nei vienam segmentui, yra dalinamos proporcingai pagal iš anksto nustatytas sąnaudų paskirstymo tvarkas.

2.30. Investicijos į patronuojamąsias įmones Bendrovės atskirosiose finansinėse ataskaitose

Investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina nustatoma atsižvelgiant į sumokėtą kainą ir koreguojama, siekiant atspindėti sumokėtos kainos pokyčius dėl neapibrėžtojo atlygio pakeitimų. Savikaina taip pat apima tiesiogiai priskirtinas investicijos išlaidas.

2.31. Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra pripažįstamos finansiniais įsipareigojimais garantijų išdavimo metu. Įsipareigojimas iš pradžių yra apskaitomas tikrąja verte, o vėliau - suma, apskaičiuota pagal tikėtinų kredito nuostolių modelį pagal 9-ąjį TFAS "Finansinės priemonės" arba pradžioje pripažinta suma, atėmus, jeigu reikia, bendrą sukauptą pajamų sumą, pripažintą remiantis 15-ojo TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" principais, žiūrint kuri yra didesnė.

Finansinių garantijų tikroji vertė yra nustatoma kaip dabartinė vertė grynųjų pinigų srautų skirtumo tarp sutartinių mokėjimų pagal skolos priemonę ir mokėjimų, kurie būtų mokami be garantijos, arba apskaičiuota suma, kuri būtų mokama trečiajai šaliai už prisiimtus įsipareigojimus.

Jei garantijos, susijusios su paskolomis ar kitomis mokėtinomis sumomis asocijuotosioms įmonėms yra suteiktos be kompensacijos, jų tikrosios vertės yra apskaitomos kaip įmokos ir pripažįstamos kaip investicijos savikainos dalis.

2.32. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės/Bendrovės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), atspindimi atskirosiose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami aiškinamojo rašto pastabose, jei jų įtaka yra reikšminga.

2.33. Finansinių ataskaitų straipsnių perklasifikavimas

Rengdama 2022 m. gruodžio 31 d. ataskaitas Grupės ir Bendrovės vadovybė perklasifikavo žemiau išvardintą konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų palyginamąją informaciją, siekiant geriau atspindėti finansinės informacijos pateikimą:

Iš ilgalaikio materialiojo turto į naudojimo teise valdomo turto straipsnį buvo perklasifikuotas turtas, įsigytas pagal finansavimo sutartis, kurio vertė atitinkamai 96 tūkst. eurų Bendrovės ir 7 830 tūkst. eurų Grupės balanse;
Kitas trumpalaikis turtas atitinkamai 336 tūkst. eurų Bendrovės ir 4 355 tūkst. eurų Grupės balanse atskirtas į atskirą balanso straipsnį nuo prekybos ir kitų gautinų sumų;
Grynieji finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai 2 635 tūkst. eurų Grupės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje atskirti iš administracinių sąnaudų į atskirą eilutę;
Pardavimo sąnaudos atitinkamai 2 218 tūkst. eurų Bendrovės ir 2 612 tūkst. eurų Grupės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje atskirtos iš administracinių sąnaudų į atskirą eilutę;
Pinigų srautų ataskaitoje mokėjimai pagal tiekėjų finansavimo susitarimus, atitinkamai gauti 9 260 tūkst. eurų ir sumokėti (6 470) tūkst. eurų, buvo atskirti nuo prekybos mokėtinų sumų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimo) padidėjimo pagrindinės veiklos pinigų srautuose ir parodyti prie finansinės veiklos pinigų srautų.

3. Rizikos valdymas

3.1. Finansinės rizikos valdymas

Finansinės rizikos veiksniai

Grupės ir Bendrovės veiklai kyla įvairi finansinė rizika: rinkos rizika (įskaitant valiutos kurso riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką), kredito rizika, likvidumo rizika, biologinio turto rizika. Grupės bendra rizikos valdymo programa atsižvelgia į tai, kad finansų rinkos yra nenuspėjamos, ir siekia iki minimumo sumažinti galimą neigiamą įtaką Grupės finansiniams rezultatams.

Už rizikos valdymo politiką ir procedūras atsakinga Valdyba. Rinkos rizika

(i) Valiutos kurso rizika

Absoliuti dauguma Grupės operacijų vykdomos eurais. Nedidelė dalis pardavimų vykdoma kita valiuta (į Lenkiją, JAV).

Grupės įmonės neturi reikšmingos valiutos kurso rizikos koncentracijos, todėl nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis apsidrausti nuo valiutos kurso rizikų.

(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Dėl paskolų, gautų su kintamomis palūkanų normomis, Grupei iškyla pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl paskolų, gautų su fiksuotomis palūkanų normomis, Grupei iškyla tikrosios vertės palūkanų normos rizika.

Grupės finansiniai įsipareigojimai apima paskolas ir nuomą su kintamomis palūkanų normomis, kurios susietos su EURIBOR. Palūkanos absoliučiai daugumai bankų paskolų bei nuomos įsipareigojimų peržiūrimos kas 3 arba 6 mėnesius. Kitų paskolų palūkanos yra peržiūrimos kas mėnesį arba kas 3 mėnesius.

Grupės pinigų srautų ir palūkanų normos rizika yra nuolat vertinama Grupės vadovybės. Ji analizuoja Grupės palūkanų normos riziką dinaminiu pagrindu, atsižvelgiant į refinansavimą, esamų finansavimo instrumentų atnaujinimą, alternatyvius finansavimo šaltinius. Remdamasi šiais scenarijais, Grupė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliams.

Siekiant apsidrausti nuo kintamų palūkanų normos rizikos, Grupė turėjo palūkanų normos apsikeitimo sandorio sutartį, susietą su viena paskola, kuri baigė galioti 2022 m., kada paskolos suma buvo pilnai sumokėta. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė nenaudoja jokių finansinių instrumentų valdyti palūkanų normos riziką.

2022 m. gruodžio 31 d. Grupės finansinės skolos su kintama palūkanų norma sudarė 41 858 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. 35 160 tūkst. Eur), visos finansinės skolos buvo denominuotos eurais. Jei kintama palūkanų norma (tiesiogiai priklausanti nuo EURIBOR)

pasikeistų 1 procentiniu punktu (toliau – p. p.), metinis poveikis Grupės rezultatui būtų 419 tūkst. Eur prieš apmokestinimą (2021 m. – 352 tūkst. Eur).

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės skolos su kintama palūkanų norma buvo lygios 3 128 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – nebuvo). Jei kintama palūkanų norma pasikeistų 1 p. p., metinis poveikis Bendrovės rezultatui būtų 3 tūkst. Eur prieš apmokestinimą. Daugiau informacijos pateikta 16 pastaboje.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų, už kuriuos mokamos palūkanos, struktūra buvo tokia (atsižvelgiant į banko paskolas ir kitas paskolas, obligacijas ir nuomos įsipareigojimus) (pagal apskaitines vertes):

GRUPĖ	Įsipareigojimai su fiksuota palūkanų norma		Įsipareigojimai su kintama palūkanų norma
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės
Kredito institucijų paskolos	2 279	2 939	41 857	35 162
Obligacijos	25 409	19 114	-	-
Kiti finansiniai įsipareigojimai	253	253	-	-
Nuomos įsipareigojimai	43 009	39 623	4 220	5 879
Iš viso	70 950	61 928	46 077	41 041

BENDROVĖ		Įsipareigojimai su fiksuota palūkanų norma	Įsipareigojimai su kintama palūkanų norma
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės
Kredito institucijų paskolos	803	2 728	3 128
Obligacijos	25 409	19 114
Patronuojamosios įmonės paskola	2 694	2 520
Nuomos įsipareigojimai	519	579	57	83
Iš viso	29 425	24 940	3 185	83

Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų su kintama palūkanų norma tikroji vertė apytiksliai atitinka jų apskaitines vertes. Grupės finansinių įsipareigojimų su kintama palūkanų norma vidutinė apskaičiuotoji palūkanų norma 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 7,39 proc. (2021 m. – 3,57proc.). 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės fiksuotų palūkanų norma buvo 6,22 proc. (2021 m. – 5,95 proc.).

2019 m. gruodžio mėn. Grupė išleido 20 000 vnt. Žaliųjų obligacijų, kurių vienos nominali vertė yra 1 000 Eur, o metinė palūkanų norma – 6 proc. Obligacijų galiojimo termino pabaiga 2024 m. gruodžio 17 d. Palūkanų mokėjimai numatyti kasmet gruodžio 17 d. iki 2024 m. Obligacijos yra įtrauktos į reguliuojamą rinką AB Nasdaq Vilnius skolos VP sąraše.

2022 m. kovo mėn. Grupė pasirašė finansavimo susitarimą, kuriuo remiantis KŪB "Pagalbos verslui fondas" įsigijo naują 600 000 000 vnt. obligacijų emisiją, bendra suma 6 000 tūkst. Eur už nominalią vertę. Išpirkimo terminas – 2026 m. kovo 15 d.

Kredito rizika

Kredito rizika yra valdoma Grupės lygmeniu. Grupės vadovybė yra atsakinga už kredito rizikos valdymą. Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių indėlių bankuose bei dėl klientams suteiktų kredito limitų, daugiausia susijusių su gautinų sumų likučiais ir suteiktomis paskolomis.

2022 m. pabaigai Bendrovė yra išleidusi garantijas bankams už Grupės dukterinių įmonių finansinius įsipareigojimus, kurių bendra vertė yra lygi 38 812 tūkst. Eur (2021 m. – 34 175 tūkst. Eur) (32 pastaba).

Maksimali kredito rizika

Maksimali kredito rizika balanso sudarymo dieną lygi kiekvienos klasės žemiau nurodytų gautinų sumų balansinei vertei. Grupė neturi jokių užtikrinimo priemonių už šias gautinas sumas.

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	6 742	4 524	8 511	4 167
Gautinos subsidijos ir dotacijos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA)	998	1 455	-	-
Gautinos sumos iš fizinių asmenų	80	83	3	2
Suteikta paskola	518	449	-	-
Kitos gautinos sumos	12	477	11	12
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3 337	2 446	9	10
Iš viso	11 687	9 434	8 534	4 191

Prekybos gautinos sumos

Grupė didžiąją dalį produkcijos parduoda didmenininkams ir yra parengusi politiką, kuri užtikrina, kad produkcija būtų parduodama tik tiems pirkėjams, kurie turi tinkamą kredito istoriją. Prieš vykdydama sandorius, Grupė įvertina pirkėjo mokumą, atsižvelgdama į jo finansinę padėtį, praeities patirtį bei kitus veiksnius.

Atsiskaitymas atidedamas tik keliems pirkėjams, kurie gerai žinomi Grupei ir kurių kredito istorija yra gera. Grupė turi kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp keleto pagrindinių pirkėjų, kurie yra stipriausi dalyviai šalies žemės ūkio rinkoje (žr. 22 pastabą).

Grupė kai kuriais atvejais naudojasi kreditų draudimu bei yra nustačiusi tam tikrus limitus daliai savo klientų, kurie dažniausiai yra nauji klientai neturintys pakankamos atsiskaitymų istorijos.

Grupė siekdama apskaičiuoti tikėtiną kredito nuostolį remiasi gautinų sumų pokyčio analize. Analizei atlikti naudojami gautinų sumų iš klieno likučiai metų pradžioje ir pabaigoje bei įvertinami atlikti mokėjimai ar sudengimai. Tai leidžia apskaičiuoti dalį klientų skolos kuri nebuvo grąžinta per numatytą terminą. Tokiu būdu yra nustatomos negrąžintų skolų procentinės išraiškos skirtingose pradelstų gautinų sumų grupėse. Nustatyti santykiai yra pritaikomi metų gale užfiksuotiems gautinų sumų likučiams pagal pradelsimo grupę ir tokiu būdu apskaičiuojamas tikėtinas kredito nuostolis.

Atidėjinių prekybos gautinų sumų galimiems nuostoliams judėjimas per metus:

	GRUPĖ	BENDROVĖ
Apskaitinė prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems
nuostoliams vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	(146)	-
Prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams sumažėjimas
per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (25 pastaba)	14	-
Apskaitinė prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	(132)	-
Prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams sumažėjimas
per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (25 pastaba)	44	-
Apskaitinė prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems
nuostoliams vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	(88)	-
Atidėjinių kitų gautinų sumų galimiems nuostoliams judėjimas per metus:
Apskaitinė kitų gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	(537)	-
Kitų gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams padidėjimas per
metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (25 pastaba)	(2 570)	-
Apskaitinė atidėjinių galimiems nuostoliams vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	(3 107)	-
Kitų gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams padidėjimas per metus, pripažintas pelnu arba nuostoliu (25 pastaba)	-	-
Apskaitinė atidėjinių galimiems nuostoliams vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	(3 107)	-

Grupės prekybos gautinų sumų numatytų koeficientų ir atidėjinių galimiems nuostoliams apskaičiavimas:

Grupės Prekybos gautinų sumų kredito kokybė	Gautinos sumos, neturėjusios pradelsimų praeityje	Pradelsta nuo 1 iki 30 dienų	Pradelsta nuo 31 iki 90 dienų	Pradelsta 90 dienų ir daugiau	Iš viso
2022 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas kredito nuostolis	0,30 proc.	3,12 proc.	2,98 proc.	8,41 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso, bendrąja verte	5 417	801	101	511	6 830
Vertės sumažėjimas (11 pastaba)	(16)	(25)	(3)	(43)	(88)
2022 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinų sumų iš viso, grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d.	5 401	776	98	468	6 742
Tikėtinas kredito nuostolis	0,56 proc.	1,84 proc.	1,98 proc.	14,29 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso, bendrąja verte	3 219	482	309	647	4 657
Vertės sumažėjimas (11 pastaba)	(18)	(9)	(6)	(98)	(132)
2021 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinų sumų iš viso, grynąja verte	3 201	473	303	549	4 525

Bendrovės prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams suma ir koeficientai buvo tokie:

Bendrovės prekybos gautinų sumų kredito kokybė 2022 m. gruodžio 31 d.	Gautinos sumos, neturėjusios pradelsimų praeityje	Pradelsta nuo 1 iki 30 dienų	Pradelsta nuo 31 iki 90 dienų	Pradelsta 90 dienų ir daugiau	Iš viso
Tikėtinas nuostolių koeficientas	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso	1 425	399	736	5 951	8 511
Iš viso	1 425	399	736	5 951	8 511
2021 m. gruodžio 31 d. Tikėtinas nuostolių koeficientas	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.	0,01 proc.
Prekybos gautinų sumų iš viso	835	321	612	2 399	4 167
Iš viso	835	321	612	2 399	4 167

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės prekybos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams nebuvo pripažinta, nes tikėtini nuostolių rodikliai ir tikėtinų nuostolių suma buvo nereikšmingi, nes 99 proc. gautinų sumų yra iš dukterinių įmonių.

Nors didelė dalis prekybos gautinų sumų klasifikuojamos kaip pradelstos, dalis Bendrovės prekybos gautinų sumų priskirtos ilgalaikėms (11 pastaba).

Gautinos subsidijos ir dotacijos iš NMA, gautinos sumos iš fizinių asmenų, suteikta paskola ir kitos gautinos sumos

Kitos gautinos sumos amortizuota savikaina, įskaitant suteiktas paskolas ir ilgalaikes gautinas sumas, buvo priskirtos atskiroms vertės sumažėjimo pakopoms:

Kitų gautinų sumų amortizuota savikaina kredito kokybė	1-oji pakopa (12 mėn. TKN)	2-oji pakopa (viso laikotarpio TKN)	3-oji pakopa (viso laikotarpio TKN)	Iš viso
2022 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas kredito nuostolis	0,01 proc.	0,2 proc.	100 proc.
Gautinos sumos iš NMA	998	-	-	998
Gautinos sumos iš fizinių asmenų	80	-	-	80
Suteikta paskola	-	518	-	518
Kitos gautinos sumos	12	-	3 106	3 118
Apskaitinė vertė, bendrąja verte	1 090	518	3 106	4 714
Atidėjiniai galimiems nuostoliams	-	(1)	(3 106)	(3 107)
2022 m. gruodžio 31 d. kitų gautinų sumų
amortizuota verte iš viso, grynąja verte	1 090	517	-	1 607
2021 m. gruodžio 31 d.
Tikėtinas kredito nuostolis	0,01 proc.	0,2 proc.	100 proc.
Gautinos sumos iš NMA	1 455	-	-	1 455
Gautinos sumos iš darbuotojų	83	-	-	83
Suteikta paskola	-	450	-	450
Kitos gautinos sumos	473	-	3 106	3 579
Apskaitinė vertė, bendrąja verte	2 011	450	3 106	5 567
Atidėjiniai galimiems nuostoliams	-	(1)	(3 106)	(3 107)
2021 m. gruodžio 31 d. kitų gautinų sumų
amortizuota verte iš viso, grynąja verte	2 011	449	-	2 460

Gautinos subsidijos ir dotacijos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sumą sudaro sukauptos tiesioginių ir ekologinių subsidijų sumos už 2022 m., kurias tikimasi gauti per pirmąjį 2023 m. pusmetį.

Gautinos sumos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros – tiesioginės gautinos subsidijos už pasėlius ir pieną, kurios sumokamos iki kitų metų balandžio 30 d. ir yra kontroliuojamos valstybės, todėl laikomos mažos rizikos.

Gautinos sumos iš darbuotojų taip pat laikomos mažos rizikos. 1-os pakopos gautinų sumų atidėjinių galimiems nuostoliams pripažinta nebuvo, nes tikėtini nuostolių rodikliai buvo nereikšmingi.

Suteikta paskola UAB Ars Ingenii yra grąžintina. Ji buvo suteikta įvykdant pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų testą, todėl bus vertinama amortizuota savikaina. Paskola finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra laikoma turinti vidutinę kredito riziką, dėl to atidėjiniai šios paskolos nuostoliams buvo apskaičiuoti remiantis viso paskolos laikotarpio tikėtinais kredito nuostoliais - visas tikėtinas paskolos kredito nuostolis buvo padaugintas iš įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės. 2022 m. gruodžio 31 d. bendra atidėjinių šios paskolos nuostoliams suma siekė 1 tūkst. Eurų.

Paskolos, suteiktos UAB Ars Ingenii, grąžinimo terminas 2022 m. buvo pakeistas ir šiuo metu yra nustatytas grąžinimo grafikas su tarpiniais mokėjimais 2023 m. ir 2024 m. bei galutiniu apmokėjimo terminu 2025 m. rugpjūčio 31 d.

Gautina suma už patronuojamųjų įmonių pardavimą: 2018 m. kovo mėn. po dukterinių įmonių Karakash OOO ir Karakash Agro OOO pardavimo kitose gautinose sumose 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat kaip ir 2021 m. gruodžio 31 d., buvo apskaityta 3 106 tūkst. Eur gautina ilgalaikė suma iš Symbol LLC. Nustatyta, kad šios gautinos sumos rizika yra didesnė ir yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, todėl buvo nuspręsta, kad ji yra 3-ojoje pakopoje, o atidėjinys nuostoliams buvo nustatytas pagal viso laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atidėjinio nuostoliams suma yra lygi gautinai sumai 3 106 tūkst. Eur.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Rizika, susijusi su bankais ir finansinėmis institucijomis, yra valdoma atidžiai atsirenkant partnerius bei nuolatos stebint šių partnerių rizikingumą. Banko ir finansinių institucijų rizika ir bankroto tikimybė vertinama remiantis vertinimo agentūrų – Moody's, Standard & Poor's and Fitch – reitingais. Dėl šios priežasties vertinant tikėtinus nuostolius, susijusius su pinigas ir pinigų ekvivalentais, taikomas mažiausias tikėtinas nuostolių koeficientas (0,01 proc.). 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė nesudarė atidėjinių galimiems nuostoliams dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų vertės pasikeitimo, nes tikėtini nuostolių rodikliai buvo nereikšmingi.

Grupė 97,89 proc. (2021 m. gruodžio 31 d. – 98,2 proc.) piniginių likučių laiko banko sąskaitose bankų, kurių tarptautinių reitingų agentūrų "Moody's", "Standard&Poors" ar "Fitchratings" nustatytas ilgalaikio skolinimosi reitingas yra investicinio lygio.

Bendrovė laiko visus piniginius likučius banko sąskaitose tų bankų, kurių tarptautinių reitingų agentūrų "Moody's", "Standard&Poors" ar "Fitchratings" nustatytas ilgalaikio skolinimosi reitingas yra investicinio lygio.

Likvidumo rizika

Grupės įmonėse atliekamos pinigų srautų prognozės, kurios apibendrinamos Grupės finansų skyriaus. Grupės finansų skyrius stebi nuolatines Grupės likvidumo reikalavimų prognozes, siekdamas užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai lėšų savo veiklos poreikiams tenkinti. Šios prognozės rengiamos atsižvelgiant į Grupės skolos finansavimo planus, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, vidinių planuojamų balanso rodiklių vykdymą ir kitą reikšmingą informaciją. Skolintas kapitalas sudaro didelę Grupės viso kapitalo dalį.

Toliau lentelėje pateikta informacija apie Grupės finansinius įsipareigojimus, sugrupuotus pagal balanso parengimo dienai likusį laiką iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Sumos šioje lentelėje yra sutartyse numatyti nediskontuoti pinigų srautai.

			Sutartiniai pinigų srautai
GRUPĖ	Apskaitinė vertė	Iš viso	Mokėtina pareikalavus	Per pirmus metus	Per antrus metus	Per trečius – ketvirtus metus	Per penktus metus ir vėliau
2022 m. gruodžio 31 d.
Finansinės skolos	69 798	76 249	-	36 448	29 493	9 634	674
Nuomos įsipareigojimai	47 229	60 185	-	10 315	9 526	16 295	24 049
Išleistos garantijos	-	232	232	-	-	-	-
Tiekėjų finansavimo susitarimai	6 978	7 356	-	7 356	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	18 566	18 566	-	18 566	-	-	-
Iš viso	142 571	162 588	232	72 685	39 019	25 929	24 723
2021 m. gruodžio 31 d.
Finansinės skolos	57 465	67 004	-	15 569	12 021	39 068	346
Nuomos įsipareigojimai	45 519	58 259	-	10 405	9 440	14 084	24 330
Išleistos garantijos	-	232	232	-	-	-	-
Tiekėjų finansavimo susitarimai	7 005	7 397	-	7 397	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	13 457	13 457	-	13 457	-	-	-
Iš viso	123 446	146 349	232	46 828	21 461	53 152	24 676

2022 m. gruodžio 31 d. prekybos ir kitos mokėtinos sumos, kurių apmokėjimo terminas iki 3 mėn., sudarė 16 680 tūkst. Eur, o 3-12 mėn. – 1 886 tūkst. Eur (2021 m. – 11 544 tūkst. Eur ir 1 913 tūkst. Eur atitinkamai). Tiekėjų finansavimo susitarimų, kurių apmokėjimo terminas yra iki 3 mėn., 2022 m. gruodžio 31 d. suma sudarė 3 103 tūkst. Eur, o 3-12 mėn. – 3 875 tūkst. Eur. (2021 m. - 2 654 tūkst. Eur ir 4 351 tūkst. Eur atitinkamai).

2022 m. gruodžio 31 d. Grupės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 516 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – trumpalaikis turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 12 064 tūkst. Eur). Bendrasis padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) sudarė 0,99 (2021 m. – 1,27), tuo tarpu kritinio likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas (neįskaitant biologinio turto ir atsargų) / trumpalaikiai įsipareigojimai) buvo 0,21 (2021 m. – 0,30). 2022 m. gruodžio 31 d. likvidumo rodiklio sumažėjimą įtakojo finansinių skolų perklasifikavimas iš ilgalaikių į trumpalaikes dėl finansinių kovenantų nevykdymo, tačiau iš finansuotojų buvo gauti patvirtinimai, kad nebus taikomos papildomos sankcijos dėl kovenantų pažeidimo (žr. žemiau "Finansinių rodiklių, numatytų paskolų ir obligacijų sutartyse, vykdymas"). Todėl Grupei neiškyla veiklos tęstinumo rizika.

			Sutartiniai pinigų srautai
BENDROVĖ	Apskaitinė vertė	Iš viso	Mokėtina pareikalavus	Per pirmus metus	Per antrus metus	Per trečius – ketvirtus metus	Per penktus metus ir vėliau
2022 m. gruodžio 31 d.
Finansinės skolos	32 034	35 399	-	9 535	24 795	1 069	-
Nuomos įsipareigojimai	576	673	-	179	175	308	11
Išleistos garantijos	-	39 044	39 044	-	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	867	867	-	867	-	-	-
Iš viso	33 477	75 983	39 044	10 581	24 970	1 377	11
2021 m. gruodžio 31 d.
Finansinės skolos	24 361	29 360	-	4 208	1 316	23 836	-
Nuomos įsipareigojimai	667	773	-	164	166	333	109
Išleistos garantijos	-	34 407	34 407	-	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	393	393	-	393	-	-	-
Iš viso	25 421	64 933	34 407	4 765	1 482	24 169	109

Mokėtinos iki pareikalavimo sumos apima Grupės arba Bendrovės išleistas garantijas, kurios atspindi tiksliausią Grupės/Bendrovės poziciją balanso dieną.

Finansinių skolų straipsniui priskirta paskolos iš finansinių institucijų ir obligacijos (16 pastaba).

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 6 162 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 689 tūkst. Eur). Bendrojo likvidumo rodiklis 2022 m. siekė 0,34 (2021 m. – 1,18), o kritinio

likvidumo rodiklis buvo 0,33 (2021 m. – 1,18). 2022 m. gruodžio 31 d. likvidumo rodiklio sumažėjimą įtakojo finansinių skolų perklasifikavimas iš ilgalaikių į trumpalaikes dėl finansinių kovenantų nevykdymo, tačiau iš finansuotojų buvo gauti patvirtinimai, kad nebus taikomos papildomos sankcijos dėl kovenantų pažeidimo (žr. žemiau "Finansinių rodiklių, numatytų paskolų ir obligacijų sutartyse, vykdymas"), tačiau šių skolų grąžinimo terminas yra 2025–2026 m. Todėl Bendrovei neiškyla veiklos tęstinumo rizika.

Finansinių rodiklių, numatytų paskolų ir obligacijų sutartyse, vykdymas

Ženkliai pablogėjus finansiniams rezultatams, 2021 gruodžio 31 d. Grupė nevykdė finansinių kovenantų, nustatytų su trimis finansinėmis institucijomis pasirašytuose finansavimo susitarimuose. 2022 m. Grupės rezultatai pagerėjo ir 2022 m. gruodžio 31 d. finansiniai kovenantai išliko pažeisti tik su dviem finansinėmis institucijomis (Swedbank, AB ir KŪB "Pagalbos verslui fondas") pasirašytuose finansavimo susitarimuose (Bendrovės – su viena finansine institucija (KŪB "Pagalbos verslui fondas")). Iš šių finansuotojų buvo gauti patvirtinimai, kad nebus taikomos papildomos sankcijos dėl finansuojamų įmonių finansinių kovenantų pažeidimo. Dalis patvirtinimų gauta ir sutarčių pakeitimų pasirašyta (33 pastaba) po ataskaitinių finansinių metų pabaigos, t.y. jau 2023 m. Dėl šios priežasties Grupėje 11 931 tūkst. Eur (Bendrovėje 6 268 tūkst. Eur) ilgalaikės finansinės skolos buvo perklasifikuotos į trumpalaikes. Tačiau grąžinti jų per 2023 m. nereikės. Todėl Grupei ir Bendrovei neiškyla veiklos tęstinumo rizika.

Pagal audituotus 2021 m. duomenis, Žaliųjų obligacijų (16 pastaba) prospekte pirmajai emisijos daliai nustatytas palūkanų padengimo rodiklis nebuvo vykdomas. 2022 m. Grupė pagerino veiklos rezultatus ir laiku ištaisė nustatytą finansinės sąlygos neatitikimą, kaip tai numatyta prospekte. Tai 2022 m. gruodžio 16 d. patvirtino ir Obligacijų savininkų susirinkimas.

Biologinio turto rizika

Biologinio turto, naudojamo Grupės veikloje (galvijai, pasėliai, grybai), rizika yra susijusi su netinkama biologinio turto priežiūra, galimais ligų protrūkiais, kitais veiksniais, galinčiais sukelti tokio turto praradimą.

Grupėje yra sukurta ir įdiegta bei nuolat atnaujinama Aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės politika. Siekiant minimizuoti galimus nuostolius, pasireiškus Biologinio turto rizikos veiksniams, Grupės ūkių darbuotojai stebi dirvožemio situaciją, naudoja ekologiškas augalų apsaugos priemones bei organines trąšas, taiko sėjomainą, atidžiai kontroliuoja galvijų pašarų kokybę, nuolat gerina gyvulių laikymo sąlygas, kontroliuoja užkrato patekimą.

Grupės nuomone, Biologinio turto pokyčio rizikos pasireiškimo tikimybė būsimaisiais laikotarpiais yra žema dėl Grupėje įdiegtų prevencijos ir kontrolės sistemų, visgi galima susiklosčius itin nepalankioms, nuo Grupės veiksmų nepriklausančioms klimato sąlygoms.

3.2. Kapitalo rizikos valdymas

Grupės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo struktūrą, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas. Siekdama palaikyti ar pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujas akcijas ar parduoti turtą, norint sumažinti skolas.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu atitinkamai 29 000 Eur ir 2 900 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio akcinio kapitalo.

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko visus šiuos reikalavimus.

2022 m. gruodžio 31 d. 42 Grupės įmonės neatitiko anksčiau minėtų reikalavimų (2021 m. gruodžio 31 d. – 35). Įmonių, kurios neatitinka minėtų reikalavimų, Valdyba, turi sušaukti akcininkų susirinkimą, kad išspręstų kapitalo pakankamumo klausimą. Šių Grupės įmonių neatitikimas minėtiems reikalavimams neturėjo įtakos paskolų sutartyse nustatytų santykinių rodiklių vykdymui.

Grupės grynoji skola:

		GRUPĖ	BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Finansinės skolos	69 798	57 465	32 034	24 361
Nuomos įsipareigojimai	47 229	45 919	576	-
Atėmus: pinigus ir pinigų ekvivalentus	(3 337)	(2 446)	(9)	(10)
Grynoji skola be tiekėjų finansavimo susitarimų	113 690	100 938	32 601	24 351
Tiekėjų finansavimo susitarimai	6 978	7 005	-	-
Grynoji skola iš viso	120 668	107 943	32 601	24 351

Trys tikrosios vertės hierarchijos lygmenys buvo apibrėžti taip:

1 lygis apima turtą, kurio tikroji vertė nustatoma remiantis kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui;

2 lygis apima turtą, kurio tikroji vertė nustatoma remiantis kitais tiesiogiai ar netiesiogiai stebimais duomenimis;
3 lygis apima turtą, kurio tikrosios vertės nustatymui nesiremiama stebima rinkos informacija (nestebimi duomenys).

Metų eigoje turto perklasifikavimų tarp lygmenų nebuvo.

Prekybos gautinų sumų balansinė vertė, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, bei prekybos mokėtinų sumų balansinė vertė atitinka jų tikrąją vertę. Finansinių skolų balansinė vertė atitinka jų tikrąją vertę, nes joms taikomos palūkanų normos yra panašios į rinkos palūkanų normas balanso parengimo dieną. Suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka jų balansinę vertę, nes joms nustatytos palūkanų normos panašios į rinkoje taikomas palūkanų normas balanso parengimo dieną.

Žaliųjų obligacijų tikroji vertė yra skaičiuojama diskontuojant nominalią obligacijų vertę, taikant obligacijų palūkanų normą ir eliminuojant su emisija susijusias išlaidas bei pritaikytas nuolaidas. Pritaikytos nuolaidos ir kitos susijusios išlaidos bus apskaitomos kaip palūkanų sąnaudos ir kapitalizuojamos prie žaliųjų obligacijų vertės per 5 metų laikotarpį. Žaliųjų obligacijų tikroji vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 19 800 tūkst. Eur.

Grupės ir Bendrovės pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir jų balansinės vertės atitinka jų tikrąją vertę.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės priskiriamos 3-iam lygiui tikrosios vertės hierarchijoje, įskaitant suteiktas paskolas, finansines skolas, prekybos ir kitas gautinas sumas bei prekybos ir kitas mokėtinas sumas, išskyrus pinigus ir pinigų ekvivalentus, kurie priskiriami 2-am lygiui.

Biologinio turto tikroji vertė yra aprašyta 9 pastaboje, žemės ūkio paskirties žemės tikroji vertė – 5 pastaboje.

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Grupės/Bendrovės vadovybė atlieka vertinimus ir prielaidas, susijusius su ateitimi. Atlikti apskaitiniai vertinimai iš esmės retai kada būna lygūs susijusiems faktiniams rezultatams. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų pakeitimai yra pripažįstami tą laikotarpį, kurį šie pakeitimai buvo atlikti, jei jų rezultatai turėjo įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir ateities laikotarpiais, jei pakeitimas turi įtakos einamajam ir būsimajam laikotarpiui. Žemiau yra aprašyti apskaitiniai vertinimai ir prielaidos, dėl kurių egzistuoja didelė rizika, kad ateityje gali tekti reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų apskaitinę vertę.

Žemiau išvardintos pagrindinės sritys, kurioms įvertinti buvo reikalingas vadovybės vertinimas.

a) Ilgalaikio materialaus turto, išskyrus žemę, ir naudojimo teise valdomo turto vertės atsiperkamoji vertė

Kiekvieną balanso sudarymo datą Grupė/Bendrovė peržiūri balansinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertę, siekdama nustatyti, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, atsiperkamoji turto vertė yra apskaičiuojama, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius (jei tokių yra). Jei nėra įmanoma įvertinti atsiperkamąją vieno turto vieneto vertę, Grupė/Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančio vieneto, kuriam priklauso turtas, atsiperkamąją vertę.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje iš karto. 2021 m. ir 2022 m. nebuvo indikacijų, jog atsiperkamoji vertė galėtų būti mažesnė nei apskaitinė, tad nebuvo pripažinta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo.

b) Ilgalaikio materialaus turto, išskyrus žemę, naudingo tarnavimo laikotarpiai

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į panašaus turto naudingo tarnavimo laikotarpius. Likę naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į dabartinę turto techninę būklę ir laikotarpį, per kurį Bendrovė ir Grupė tikisi gauti naudos iš turto.

c) Ilgalaikio materialaus turto – žemės – vertinimas tikrąja verte

Grupei priklausantys dirbamos paskirties žemės sklypai apskaitomi tikrąja verte. Tikroji vertė nustatoma nepriklausomiems vertintojams atliekant žemės vertinimą kiekvienų metų pabaigoje. Apskaitinė vertė ataskaitų sudarymo datai ir pagrindinės prielaidos ir principai, kuriais remiantis nustatoma žemės tikroji vertė aprašyti 5 pastaboje.

$\infty$	$\infty$	$\infty$

d) Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas (Bendrovė)

2022 m. gruodžio 31 d. investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas įvertintas apskaičiuojant atsiperkamąją vertę. Investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamoji vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės. Vadovybė atliko investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimo testą ir nenustatė vertės sumažėjimo (7 pastaba).

e) Prestižo vertės sumažėjimas

Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant atsiperkamąją vertę. Prestižo atsiperkamoji vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės. Vadovybė atliko 3 465 tūkst. eurų prestižo, pripažinto įsigyjant patronuojamąją įmonę KB "Grybai LT", vertės sumažėjimo testą ir nenustatė vertės sumažėjimo požymių (8 pastaba).

f) Atidėtojo pelno mokesčio realizavimas

Atidėtasis pelno mokesčio turtas nuo sukauptų pelno mokesčio nuostolių yra pripažįstamas tik tokia apimtimi, kokia yra tikėtina būsimajam gautam pelnui panaudoti sukauptus pelno mokesčio nuostolius (19 pastaba).

g) Biologinio turto – galvijų tikrosios vertės vertinimas

Melžiamos karvės

Dėl žemės ūkio produktų savitumo kartais labai sunku nustatyti melžiamų karvių tikrąją vertę naudojant palyginamųjų rinkos kainų metodą, kadangi tokiu biologiniu turtu neprekiaujama aktyvioje rinkoje tose vietose, kur Grupė vykdo veiklą, kas leistų taikyti rinkos vertę. Todėl tikroji pieninių karvių vertė yra nustatoma remiantis diskontuotų pinigų srautų metodu. Modelis naudoja prognozuojamas pajamas iš pieno pardavimo per likusį naudingąjį gyvulio tarnavimo laiką, naudojant pieno kainos prielaidą.

Kiti galvijai

Nustatant kitų galvijų tikrąją vertę naudojama vidutinė 1 kg mėsos kaina.

Apskaitinė vertė ataskaitų sudarymo datai ir pagrindinės prielaidos ir principai, kuriais remiantis nustatoma galvijų tikroji vertė aprašyti 9 pastaboje.

h) Biologinio turto – pasėlių tikrosios vertės vertinimas

Pasėlių tikroji vertė metų pabaigoje yra nustatoma atsižvelgiant į pasėlių biologinę transformaciją metų pabaigoje. Kadangi daugelio kultūrų pasėlių biologinė transformacija metų pabaigoje yra nežymi, laikoma, jog jų tikroji vertė metų pabaigoje yra lygia jų savikainai. Žieminių kultūrų atveju, esant palankiems orams rudenį ir šiltai žiemai, biologinė žieminių kultūrų transformacija metų pabaigoje gali būti reikšminga, todėl žieminės kultūros metų pabaigoje gali būti vertinamos tikrąją verte, jei Grupė nustato, jo šių kultūrų biologinė transformacija yra pažengusi labiau nei įprasta esamam laikotarpiui.

Apskaitinė vertė ataskaitų sudarymo datai ir pagrindinės prielaidos ir principai, kuriais remiantis nustatoma pasėlių tikroji vertė aprašyti 9 pastaboje.

i) Biologinio turto – grybų auginimo terpės tikrosios vertės vertinimas

Gamybos procese grybų auginimo terpės apyvarta per metus siekia 7–8 kartus, o grybų derlius yra nuimamas kasdien ir parduodamas vidutiniškai per 3 dienas nuo derliaus nuėmimo. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje grybų auginimo terpė yra vertinama pagal sukauptas sąnaudas, kurios buvo patirtos sukuriant terpę, nes nuo pasėjimo įvyko tik labai maža biologinė transformacija, o derlius nebuvo nuimtas nei ataskaitinio laikotarpio periodo pabaigoje, nei pirmąją savaitę po jo.

Apskaitinė vertė ataskaitų sudarymo datai ir pagrindinės prielaidos ir principai, kuriais remiantis nustatoma grybų auginimo terpės tikroji vertė aprašyti 9 pastaboje.

j) Atsargų – žemės ūkio produkcijos vertinimas pirminio pripažinimo metu

Atsargos, sudarytos iš žemės ūkio produkcijos, kuri surinkta iš biologinio turto nuimto derliaus, pirminio pripažinimo metu yra įvertinama derliaus nuėmimo metu tikrąja verte. Pagrindinės prielaidos ir principai, kuriais remiantis nustatoma tikroji vertė, aprašyti 10 pastaboje.

k) Atsargų vertės nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės

Atsargų vertinimas atliktas remiantis įvertinimu apie planuojamas pardavimo kainas. Jei pastarosios yra žemesnės už pirminio pripažinimo metu įvertintas tikrąsias vertes, daromas nukainojimas. Reikšmingi vadovybės vertinimų pasikeitimai turėtų įtakos finansinėms ataskaitoms

l) Nuomos įsipareigojimai – žemės nuomos termino vertinimas

Nustatydama nuomos laikotarpį, vadovybė atsižvelgia į visus faktus ir aplinkybes, kurios sukuria ekonominę paskatą pasinaudoti pratęsimo galimybe arba nepasinaudoti nutraukimo galimybe. Pratęsimo galimybės (arba laikotarpiai po nutraukimo galimybių) įtraukiamos į nuomos laikotarpį tik tuomet, kai pagrįstai tikėtina, kad nuoma bus pratęsta (arba nebus nutraukta). Įvertinimas peržiūrimas, jeigu įvyksta reikšmingas įvykis arba aplinkybių pasikeitimas, kuris turi įtakos šiam vertinimui ir kurį nuomininkas gali kontroliuoti. 2022 m. gruodžio 31 d. įvertino žemės nuomos terminą, atsižvelgdama į verslo planą.

m) Reikšmingas sprendimas: Tiekėjų finansavimo susitarimas

Grupė, remdama savo strateginius tiekėjus, dalyvauja tiekimo grandinės finansavimo susitarimuose (2.19 pastaba). Pagal tokius susitarimus finansavimą teikianti institucija iš tiekėjo įgyja reikalavimo teises į pasirinktas gautinas sumas. Po tokio reikalavimo teisių perleidimo Grupė nebegali atlikti tiesioginių mokėjimų tiekėjui anksčiau termino ir negali vykdyti užskaitų su tiekėjų gautinomis sumomis. Nepaisant to, Grupė vertina, kad atsiskaitymų su tiekėjais terminai ir sąlygos iš esmės nepasikeitė ir todėl mokėtinas sumas pagal tiekėjų finansavimo susitarimus balanse rodo kartu su kitomis prekybos mokėtinomis sumomis.

Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslu Grupė vertina, kad finansavimą teikianti institucija, sumokėdama pagal sąskaitą tiekėjui, veikia Grupės vardu kaip mokėjimo agentas. Todėl finansavimą teikiančios institucijos atlikti mokėjimai tiekėjui pinigų srautų ataskaitoje parodomi prie Finansinės veiklos pinigų srautų kaip gautas finansavimas pagal tiekėjų finansavimo susitarimus, o kai Grupė sumoka atitinkamas sumas finansavimą teikiančioms institucijoms, tokie mokėjimai parodomi atskiroje eilutėje prie finansinės veiklos pinigų srautų. Atitinkamai, Grupės mokėtinos sumos pagal tiekėjų finansavimo susitarimus yra įtraukiamos skaičiuojant grynąją skolą (3 pastaba).

5. Materialusis turtas

GRUPĖ	Žemė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transpor to priemonės	Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.:
Įsigijimo savikaina arba perkainota vertė	27 473	65 141	49 815	3 915	2 792	2 991	152 127
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(24 430)	(32 706)	(2 699)	(2 108)	-	(61 943)
Likutinė vertė	27 473	40 711	17 109	1 216	684	2 991	90 184
Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d.	27 473	40 711	17 109	1 512	684	2 991	90 184
- įsigijimai - nurašymai ir pardavimai - perkainojimas	1 182 (2) 1 221 -	493 (112) - (2 403)	2 495 (123) - (3 528)	265 (20) - (171)	728 (14) - (690)	2 863 - - -	8 026 (271) 1 221 (6 792)
- nusidėvėjimas - perklasifikavimai	-	-	(314)	-	1 651	(1 653)	(316)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.:	29 874	38 689	15 639	1 290	2 359	4 201	92 052
2021 m. gruodžio 31 d.: Įsigijimo savikaina arba perkainuota vertė	29 874	65 567	50 567	4 160	4 897	4 201	159 266
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(26 878)	(34 928)	(2 870)	(2 538)	-	(67 214)
Likutinė vertė	29 874	38 689	15 639	1 290	2 359	4 201	92 052
Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d.:	29 874	38 689	15 639	1 290	2 359	4 201	92 052
- įsigijimai - nurašymai ir pardavimai - perkainojimas	436 (13) 1 881	265 (10) -	1 932 (299) -	153 (20) -	132 (3) -	4 271 (92)	7 189 (437) 1 881
- atidėjinių atstatymas - nusidėvėjimas - perklasifikavimai	- -	204 (2 479) 1 038	168 (3 297) 1 090	21 (356) -	- (529) -	- (2 834)	393 (6 661) (706)
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.:	32 178	37 707	15 233	1 088	1 959	5 546	93 711
2022 m. gruodžio 31 d.: Įsigijimo savikaina arba perkainuota vertė	32 178	66 668	51 099	4 158	5 006	5 546	164 655
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(28 961)	(35 866)	(3 070)	(3 047)	-	(70 944)

KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2022 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Likutinė vertė	32 178	37 707	15 233	1 088	1 959	5 546	93 711

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pardavimų savikainoje, biologiniame turte, atsargose ir administracinėse sąnaudose.

2022 m. gruodžio 31 d. pagrindinės sumos, sukauptos straipsnyje Nebaigta statyba, yra susijusios su traktorių kūrimu (2022 m. gruodžio 31 d. – 1 431 tūkst. Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – 1 021 tūkst. Eur) bei biodujų jėgainių statyba (2022 m. gruodžio 31 d. - 2 437 tūkst. Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – 48 tūkst. Eur).

Grupė savo veikloje naudoja pilnai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą .

		GRUPĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pastatai ir statiniai	2 523	2 785
Mašinos ir įrengimai	19 221	17 918
Transporto priemonės	1 534	1 368
Kitas turtas	1 566	1 139
Iš viso	24 863	23 210

2022 m. gruodžio 31 d. 65 408 tūkst. Eur (2021 m. – 53 300 tūkst. Eur) apskaitinės vertės Grupės ilgalaikis materialusis turtas buvo įkeisti bankams kaip gautų paskolų užtikrinimo priemonė.

2021 m. sausio 1 d.: Įsigijimo savikaina arba 225 113 1 612 perkainota vertė Sukauptas nusidėvėjimas (146) (43) - Likutinė vertė 79 70 1 612 Likutinė vertė 2021 m. 79 70 1 612 sausio 1 d. - įsigijimai - 5 1 060 - nurašymai ir pardavimai - - - - perkainojimas - - - - nusidėvėjimas (35) (194) - - perklasifikavimai - 1 651 (1 651) Likutinė vertė 2021 m. 44 1 532 1 021 gruodžio 31 d.: 2021 m. gruodžio 31 d.: Įsigijimo savikaina arba 225 1 833 1 021 perkainota vertė Sukauptas nusidėvėjimas (181) (301) - Likutinė vertė 44 1 532 1 021	1 950 (189) 1 761




	1 761
	1 065 - -
	(229) -
	2 597
	- 2 991
	(394)
	2 597
Likutinė vertė 2022 m. 44 1 532 1 021 sausio 1 d.:	2 597
- 2 1 432 - įsigijimai (2) - - - nurašymai ir pardavimai - - - - perkainojimas	1 434 (12) -
(22) (237) - - nusidėvėjimas - perklasifikavimai - - (1 021)	(249) (1 021)
Likutinė vertė 2022 m. 20 1 297 1 432 gruodžio 31 d.:	2 749
2022 m. gruodžio 31 d.: Įsigijimo savikaina arba
215 1 834 1 432 perkainuota vertė	3 481

Sukauptas nusidėvėjimas	(195)	(537)	-	(732)
Likutinė vertė	20	1 297	1 432	2 749

Nebaigta statyba apima kapitalizuojamas vykdomo MTEP projekto sąnaudas. Šio projekto metu Bendrovė kuria biometanu ir elektra varomus traktorius. Patirtos išlaidos, kapitalizuotos nebaigtos statybos Grupėje, 2023 m. bus perklasifikuotos į Bendrovės veikloje naudojamą turtą.

Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitomos administracinėse sąnaudose.

Bendrovė savo veikloje naudoja pilnai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą – 2022 m. gruodžio 31 d. už 198,6 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 43,6 tūkst. Eur).

2022 m. gruodžio 31 d. 1 248 tūkst. Eur apskaitinės vertės Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas buvo įkeisti bankams kaip gautų paskolų užtikrinimo priemonė (2021 m. įkeista nebuvo).

Jeigu nebūtų atliktas žemių perkainojimas, jų įsigijimo vertės būtų tokios:

Žemės įsigijimo vertė neįvertinus perkainojimo poveikio 2021 m. gruodžio 31 d. 13 221 Žemės įsigijimo vertė neįvertinus perkainojimo poveikio 2022 m. gruodžio 31 d. 13 601

Žemė

Žemės tikrosios vertės vertinimas

Grupė vertina savo dirbamos paskirties žemės sklypų portfelį kiekvienų metų pabaigoje. 2022 m. Grupė pasamdė nepriklausomus vertintojus, kurie įvertino visą Grupės žemės sklypų portfelį - Grupei priklausantys žemės ūkio paskirties sklypai įvairiuose Lietuvos regionuose buvo įvertinti atskirai. Vertinimą atliko nepriklausomi turto vertintojai iš UAB Inreal. Vertintojas nustatė pasirinktų žemės sklypų vertes, palygindamas juos su panašaus derlingumo, regiono ir subregiono (kaimo) žemės sklypų rinkos sandoriais. Vertinimas atliktas 2022 m. lapkričio mėnesį. Jokių reikšmingų vertės pokyčio skirtumų nuo vertinimo dienos iki metų pabaigos nepastebėta.

2021 m. Grupė pasamdė nepriklausomus vertintojus, kurie įvertino 75% Grupės žemės sklypų portfelio. UAB Inreal nevertintų žemės sklypų vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į nevertinto žemės sklypo subregione esančių, UAB Inreal analizuotų ir įvertintų žemės sklypų vidutinę vertę per hektarą. Jokių reikšmingų vertės pokyčio skirtumų nuo vertinimo dienos iki metų pabaigos nepastebėta.

Atlikus vertinimą nustatyta, jog visos Grupės valdomos žemės vertė 2022 m. padidėjo 2 093 tūkst. Eur (2021 m.: 1 221 tūkst. Eur), be to, Grupės valdomos žemės vertė padidėjo ir dėl naujai įsigytų žemės sklypų ataskaitiniais metais iki vertinimo datos. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina padidėjo nuo 6 tūkst. Eur už hektarą 2021 m. iki 6,7 tūkst. Eur už hektarą 2022 m.

Žemiau pateiktoje lentelėje palyginamos apibendrintos skirtingų regionų žemės ūkio paskirties žemės vidutinės vertės per hektarą 2021 ir 2022 metais.

	2022 m. gruodžio 31 d.				2021 m. gruodžio 31 d.		Vidutinės vertės per hektarą pokytis
Regionas	Plotas (Ha)	Vertė (tūkst. Eur)	Vid. Vertė (EUR/Ha)	Plotas (Ha)	Vertė (tūkst. Eur)	Vid. Vertė (EUR/Ha)	Pokytis, EUR	Pokytis (proc.)
Viso	4 835*	32 178	6 655	4 966*	29 875	5 995	660	11,01
Radviliškio	968	7 073	7 306	1 009	6 742	6 684	622	9,31
Jonavos	393	2 704	6 884	428	2 608	6 090	794	13,04
Šakių	530	4 270	8 055	530	3 937	7 428	627	8,44
Šiaulių	364	2 381	6 546	362	2 358	6 515	31	0,47
Kėdainių	307	2 550	8 318	319	2 258	7 085	1 233	17,40
Jurbarko	345	1 886	5 462	380	1 832	4 822	640	13,28
Anykščių	308	1 496	4 863	308	1 477	4 804	59	1,23
Raseinių	402	2 498	6 218	406	2 176	5 354	864	16,14
Panevėžio	330	2 175	6 586	333	1 946	5 849	737	12,60
Mažeikių	186	1 187	6 373	189	1 010	5 359	1 014	18,92
Kiti	703	3 958	5 632	703	3 530	5 020	612	12,19

* Iš 4 835 ha (2021 m. – 4 966 ha) Grupei nuosavybės teise priklauso 4 783 ha (2021 m. – 4 914 ha). Likę 52 ha yra konsoliduojami Grupės finansinėse ataskaitose remiantis bendrovės akcijų atpirkimo sandoriu, kuriai priklauso minėta žemė.

6. Naudojimo teise valdomas turtas

GRUPĖ	Žemė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.:
Įsigijimo savikaina arba perkainota vertė	46 020	1 009	8 285	542	55 856
Sukauptas nusidėvėjimas	(11 214)	(272)	(1 905)	(97)	(13 488)
Likutinė vertė	34 806	737	6 380	445	42 368
Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d.	34 806	737	6 380	445	42 368
- įsigijimai	2 337	-	1 902	123	4 362
- nurašymai ir pardavimai	-	-	-	-	-
- sutarčių pasikeitimo įtaka	8 020	(43)	-	-	7 977
- nusidėvėjimas - perklasifikavimai	(6 351) -	(132) -	(942) -	(78) -	(7 502) -
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.:	38 812	562	7 340	490	47 204
2021 m. gruodžio 31 d.:
Įsigijimo savikaina arba perkainota vertė	56 377	966	10 186	665	68 194
Sukauptas nusidėvėjimas	(17 565)	(403)	(2 846)	(175)	(20 989)
Likutinė vertė	38 812	562	7 340	490	47 204
Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d.:
- įsigijimai	168	-	19	-	187
- nurašymai ir pardavimai	-	-	-	-	-
- sutarčių pasikeitimo įtaka	8 777	50	-	-	8 828
- nusidėvėjimas - perklasifikavimai	(6 679) -	(114) -	(1 020) -	(84) -	(7 897)
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.:	41 079	498	6 339	406	48 322
2022 m. gruodžio 31 d.:
Įsigijimo savikaina arba perkainota vertė	65 322	1 019	10 205	665	77 212
Sukauptas nusidėvėjimas	(24 243)	(521)	(3 866)	(259)	(28 890)
Likutinė vertė	41 079	498	6 339	406	48 322

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas Grupėje apskaitytas pardavimų savikainoje, biologiniame turte, atsargose ir administracinėse sąnaudose.

BENDROVĖ	Pastatai ir statiniai	Transporto priemonės	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.:
Įsigijimo savikaina arba perkainota vertė	1 009	74	1 083
Sukauptas nusidėvėjimas	(272)	(14)	(286)
Likutinė vertė	737	60	797
Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d.	737	60	797
- įsigijimai		53	53
- nurašymai ir pardavimai		-	-
- sutarčių pasikeitimo įtaka	(43)	-	(43)
- nusidėvėjimas	(132)	(17)	(149)
- perklasifikavimai		-	-
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.:	562	96	658
2021 m. gruodžio 31 d.:			0
Įsigijimo savikaina arba perkainota vertė	966	127	1 093
Sukauptas nusidėvėjimas	(403)	(31)	(434)
Likutinė vertė	562	96	658
Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d.:			-
- įsigijimai		-	-
- nurašymai ir pardavimai		-	-
- sutarčių pasikeitimo įtaka	50	-	50
- nusidėvėjimas	(114)	(17)	(131)
- perklasifikavimai		-	-
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.:	498	79	577
2022 m. gruodžio 31 d.:			-
Įsigijimo savikaina arba perkainota vertė	1 019	127	1 146
Sukauptas nusidėvėjimas	(521)	(48)	(569)
Likutinė vertė	498	79	577

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas Bendrovėje apskaitomas administracinėse sąnaudose.

Naudojimo teise valdomas turtas, vadovaujantis nuomos sutartimis, yra nuomos įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.

7. Investicijos į patronuojamąsias įmones

	2022 m.	2021 m.
Sausio 1 d.	106 675	96 433
Kapitalizuotos ilgalaikės gautinos sumos iš patronuojamųjų
įmonių	-	10 000
Dukterinių įmonių įsigijimai / papildomi įsigijimai	16	242
Dukterinių įmonių pardavimai	(3)	-
Gruodžio 31 d.	106 688	106 675

2021 m. Bendrovė įsigijo patronuojamąją įmonę UAB Grain LT ir kapitalizavo jos skolą.

Vertės sumažėjimas

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybė atliko investicijų į patronuojamąsias įmones įsigijimo savikainos vertės sumažėjimo požymių patikrinimą. Šio patikrinimo metu vadovybė palygino augalininkystės, gyvulininkystės bei grybų ir galutiniam vartojimui skirtų produktų segmentuose veikiančių įmonių įsigijimo savikainos sumas su tų įmonių grynojo turto verčių sumomis 2022 m. gruodžio 31 d. Jeigu grynojo turto vertės suma buvo mažesnė už investicijų sumos balansinę vertę, vadovybė įvertino, jog investicijos į tokį segmentą turi vertės sumažėjimo požymių ir apskaičiavo konkretaus segmento atsiperkamąją vertę, taikydama diskontuotų pinigų srautų metodą.

Grybų segmento vertės sumažėjimo požymių patikrinimo rezultatai parodė, jog nuvertėjimo indikacijų yra, t.y. grynojo turto vertė buvo mažesnė už investicijų balansinę vertę. Grybų ir galutiniam vartojimui skirtų produktų segmentai apima investiciją į UAB "Baltic Champs" grupę, kuria sudaro UAB "Baltic Champs" ir UAB "Grybai LT". Atitinkamai vertės sumažėjimo testas apima prognozuojamus pinigų srautus visos UAB "Baltic Champs" grupės.

Prognozuojama metinė pinigų srauto vertė buvo nustatyta remiantis 2023 m. biudžetu. Skaičiavimams atlikti naudotos prielaidos atskleistos lentelėje žemiau. Tuomet buvo nustatyta šių ateities pinigų srautų sumos dabartinė vertė ir ši vertė palyginta su investicijų į UAB "Baltic Champs" savikaina. Kadangi gauta vertė buvo didesnė už investicijos savikainą, nustatyta, jog investicijos į UAB "Baltic Champs" nėra nuvertėjusios.

Vertės sumažėjimo tęstuose naudotos šios prielaidos:

Prielaida		2021 m. gruodžio
	2022 m. gruodžio 31 d.	31 d.
Prognozuojamas laikotarpis	5 metai	5 metai
Metinė augimo norma	5 proc.	5 proc.
Diskonto norma (WACC):	7,72 proc.	5,56 proc.

Vertės sumažėjimo nuostolių ar ankstesnių vertės sumažėjimo atstatymų investicijoms į dukterines įmones 2022 m. ir 2021 m. pripažinta nebuvo.

Vertės sumažėjimo teste naudotų prielaidų pasikeitimo įtaka vertinimo rezultatui pateikiama lentelėje žemiau.

				Vertės sumažėjimo nuostolis tūkst. Eur
	Prielaidos pokytis		Prielaidos padidėjimas		Prielaidos sumažėjimas
Prielaida	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Metinė augimo norma	1 p.p.	1 p.p.	Neturi įtakos	Neturi įtakos	Neturi įtakos	Neturi įtakos
WACC	0,5 p.p	0,5 p.p	Neturi įtakos	Neturi įtakos	Neturi įtakos	Neturi įtakos
EBITDA	5 p.p	-	Neturi įtakos	-	Neturi įtakos	-

8. Nematerialusis turtas

	GRUPĖ		BENDROVĖ
				Kitas nematerialusis
	Prestižas	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso	turtas
2021 m. sausio 1 d.:
Įsigijimo savikaina	3 465	404	3 869	31
Sukaupta amortizacija	-	(392)	(392)	(26)
Likutinė vertė	3 465	12	3 477	5
Likutinė vertė 2021 m. sausio 1 d.	3 456	12	3 477	5
- turto įsigijimas	-	18	18	7
- amortizacija	-	(10)	(10)	(2)
- perklasifikavimas į naudojimosi teise valdomą turtą	-	-	-	-
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	3 456	20	3 485	10
2021 m. gruodžio 31 d.:
Įsigijimo savikaina	3 465	418	3 883	38
Sukaupta amortizacija	-	(398)	(398)	(28)
Likutinė vertė	3 465	20	3 485	10
Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d.	3 465	20	3 485	10
- turto įsigijimas	-	753	753	728
- amortizacija	-	(16)	(16)	(6)
- perklasifikavimas	-	1 021	1 021	1 021
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	3 456	1 778	5 243	1 753
2022 m. gruodžio 31 d.:
Įsigijimo savikaina	3 465	2 177	5 642	1 787
Sukaupta amortizacija	-	(399)	(399)	(34)
Likutinė vertė	3 465	1 778	5 243	1 753

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos apskaitytos administracinėse sąnaudose (žr. 25 pastabą).

2022 m. gruodžio 31 d. Grupėje (Bendrovėje) kitas nematerialusis turtas apima 1 646 tūkst. Eur sumą, susijusią su traktorių kūrimu.

Prestižas – Grybai LT, KB

2020 m. Grupės įmonė Baltic Champs UAB kartu su kitomis Grupės įmonėmis kapitalizavo Grybai LT, KB suteiktas paskolas ir iš likusių Grybai LT KB mažumos pajininkų išpirko pajus. Atitinkamai Grupė perėmė visą Grybai LT KB kontrolę. UAB Baltic Champs priklauso 95 proc. Grybai LT, KB pajų, likusi 5 proc. pajų dalis priklauso kitoms Grupės įmonėms.

Grybai LT, KB gamina vartojimui paruoštus produktus. Iki Grybai LT, KB kontrolės įsigijimo, Grybai LT, KB teikė gamybos paslaugas Grupei ir gamino vartojimui paruoštus produktus (sriubas, konservuotas daržoves ir t.t.). Grupė, siekdama plėsti parengtos vartoti produkcijos gamybos apimtis, kontroliuoti gamybos procesą bei jį tobulinti, įsigijo Grybai LT, KB kontrolę.

Dėl Grybai LT, KB įsigijimo buvo apskaitytas 3 465 tūkst. Eur prestižas. Prestižas atsirado dėl tikėtinos Grupės įmonių veiklos sinergijos. Prestižas nėra amortizuojamas, bet kasmet tikrinama, ar jo vertė nėra sumažėjusi (2.6 pastaba).

Prestižo vertės sumažėjimas

Prestižo vertės sumažėjimo skaičiavimuose Grupės vadovybė taikė naudojimo vertės metodą, t.y. atsižvelgiant į numatomas būsimas diskontuotas pinigines įplaukas pagal vadovybės patvirtintas 5 metų finansines prognozes. Pagrindinės prestižo vertės sumažėjimo vertinimo prielaidos apima pajamų prognozę, WACC reikšmę po mokesčių, EBITDA prognozę, augimo tendencijas bei investicijas. Turto atsiperkamoji vertė buvo skaičiuojama taikant naudojimo vertės metodą pinigų srautus kuriančiam vienetui (Grybai LT, KB) pagal pinigų srautų prognozes, apskaičiuotas 2023 m. biudžete.

Vertės sumažėjimo teste naudotos šios prielaidos:

Prielaida		2021 m. gruodžio
	2022 m. gruodžio 31 d.	31 d.
Prognozuojamas laikotarpis	5 metai	5 metai
Pirmųjų pajamų prognozė	9,6 mln. Eur	8,4 mln. Eur
Metinė pajamų augimo norma	5 proc.	5 proc,
Metinė sąnaudų augimo norma	5 proc.	5 proc.
Metinė augimo norma po 5 metų	1 proc.	0 proc.
EBITDA maržos prognozė	21 proc.	23 proc.
Diskonto norma (WACC) (po mokesčių):	8,07 proc.	7,23 proc.
Planuojamos investicijos atitinka nusidėvėjimo sąnaudas	Taip	Taip

Atlikus vertės sumažėjimo testus 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė nenustatė vertės sumažėjimo vertintam pinigų srautus kuriančiam vienetui Grybai LT, KB.

Pagrindinių prielaidų, naudotų vertės sumažėjimo skaičiavimuose, jautrumo analizė parodo pokyčių įtaką vertinimo rezultatui:

		Įtaka vertės sumažėjimo sumos padidėjimui 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d.
Prielaidos pokyčiai	Prielaidos pokytis
Kiekvienų prognozuojamų metų pajamų ir savikainos sumažėjimas	10 p.p.	Neturi įtakos
Metinio augimo sumažėjimas	1 p.p.	Neturi įtakos
Diskonto normos (WACC) padidėjimas	0,5 p.p.	Neturi įtakos
EBITDA maržos sumažėjimas	5 p.p.	Neturi įtakos

Esant aukščiau išvardintiems prielaidų pokyčiams, jautrumo analizė prestižo vertės sumažėjimo požymių nenustatė.

9. Biologinis turtas

Grupės biologinį turtą gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais sudarė:

		2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d.
Galvijai	10 515	9 993
Iš viso ilgalaikis biologinis turtas	10 515	9 993
Pasėliai	17 464	17 108
Grybų auginimo terpė	2 419	2 290
Iš viso trumpalaikis biologinis turtas	19 883	19 398
Iš viso biologinis turtas	30 398	29 391

GALVIJAI

Grupės galvijų vertė, tūkst. Eur	Pieninės karvės	Telyčios	Kiti gyvuliai	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.	6 310	3 344	45	9 699
Įsigijimai	-	205	-	205
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	74	47	121
Priesvoris	-	3 253	382	3 635
Perrašymai iš kitų grupių	3 613	(3 615)	2	-
Pardavimai	(609)	(117)	(172)	(898)
Natūralus mirtingumas (pripažįstamas kaip tikrosios
biologinio turto vertės pasikeitimas (22 pastaba))	(257)	(79)	(27)	(363)
Pelnas (nuostoliai) dėl tikrosios biologinio turto vertės
pasikeitimo (22 pastaba)	(2 167)	(64)	(175)	(2 406)
2021 m. gruodžio 31 d.	6 890	3 001	102	9 993
Įsigijimai	-	-	4	4
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	55	61	116
Priesvoris	-	3 202	426	3 628
Perrašymai iš kitų grupių	2 561	(2 561)	-	-
Pardavimai	(673)	(159)	(304)	(1 136)
Natūralus mirtingumas (pripažįstamas kaip tikrosios
biologinio turto vertės pasikeitimas (22 pastaba))	(320)	(52)	(13)	(385)
Pelnas (nuostoliai) dėl tikrosios biologinio turto vertės
pasikeitimo (22 pastaba)	(1 659)	93	(139)	(1 705)
2022 m. gruodžio 31 d.	6 799	3 579	137	10 515

Grupės galvijų skaičius, vnt.:

	Pieninės karvės	Telyčios	Kiti gyvuliai	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.	3 471	2 744	246	6 461
Įsigijimai	-	158	-	158
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	1 997	1 562	3 559
Perrašymai tarp grupių	1 253	(1 264)	11	-
Pardavimai	(1 007)	(428)	(1 420)	(2 855)
Natūralus mirtingumas	(140)	(301)	(143)	(584)
2021 m. gruodžio 31 d.	3 577	2 906	256	6 739
Įsigijimai	-	-	-	-
Padidėjimas (veršiavimasis)	-	1 842	1 588	3 430
Perrašymai tarp grupių	1 022	(1 022)	-	-
Pardavimai	(976)	(338)	(1 402)	(2 716)
Natūralus mirtingumas	(166)	(228)	(115)	(509)
2022 m. gruodžio 31 d.	3 457	3 160	327	6 944

2022 m. Grupėje pagaminta 27 159 tonų pieno (2021 m.: 27 499 tonų).

Pieninių karvių tikrosios vertės vertinimas

Pieninių karvių tikroji vertė nustatyta atsiperkamosios vertės metodu diskontuojant laisvą pinigų srautą per karvių bandos naudingą 4 metų tarnavimo laiką. Karvės naudingojo tarnavimo laiko pabaigoje ją numatoma parduoti mėsai. Prognozuojamos pajamos sumažinamos išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su karvių auginimu (pašarai, medicinos priemonės, darbo užmokestis ir t.t.) per tą patį laikotarpį.

Tikrosios vertės vertinime naudotos šios prielaidos:

Prielaida	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Prognozuojamas laikotarpis	4 metai	4 metai
Vidutinė pieno kaina	0,550 Eur/kg	0,436 Eur/kg
Karvių bandos naudingo tarnavimo laikas	1-4 metai	1-4 metai
Vidutinis karvės primilžis	22,35 kg per dieną	24,45 kg per dieną
Diskonto norma (WACC) (po mokesčių):	7,72 proc.	7,22 proc.

Pieninių karvių pagrindinių prielaidų jautrumo analizė

Jei pieno kaina per kitą 4 metų laikotarpį būtų 5 proc. mažesnė, karvių bandos vertė sumažėtų 1 252 tūkst. Eur (2021 m. – 1 086 tūkst. Eur), o jei kaina būtų didesnė 5 proc., karvių bandos vertė padidėtų panašia suma.

Melžiamų karvių vertė nustatoma remiantis 3 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Telyčių ir kitų nemelžiamų gyvulių tikrosios vertės vertinimas

Nustatant kitų galvijų tikrąją vertę Grupė naudoja vidutines 1 kg mėsos kainas. Jaunų bulių ir telyčių vertė yra nustatoma 1 kg rinkos mėsos kainas (mėsos rinkos kaina priklauso nuo gyvulio amžiaus grupės) dauginant iš atitinkamos grupės galvijų svorio. Mėsos rinkos kainai ir telyčių vertei padidėjus ar sumažėjus 10 proc. Grupės nemelžiamų galvijų vertė atitinkamai padidėtų ar sumažėtų 369 tūkst. Eur (2021 m. - 308 tūkst. Eur).

Kitų galvijų vertė nustatoma remiantis 2 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Pienas parduodamas kiekvieną dieną po melžimo.

PASĖLIAI

Grupės pasėlių vertė, tūkst. Eur

	Pasėliai
2021 m. sausio 1 d.	14 903
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo	21 406
Derliaus (grybų) nuėmimas	(30 820)
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka (22 pastaba)	(5 489)
Rudeninė sėja ir žemės paruošimas pavasariui	14 774
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka – žieminės kultūros (4, 22 pastabos)	2 334
2021 m. gruodžio 31 d.	17 108
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo	23 954
Derliaus (grybų) nuėmimas	(43 888)
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka (22 pastaba)	2 826
Rudeninė sėja ir žemės paruošimas pavasariui	15 499
Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka – žieminės kultūros (4, 22 pastabos)	1 965
2022 m. gruodžio 31 d.	17 464

Grupės pasėlių likučiai pagal atskiras kultūras:

2022 m.	Žieminiai kviečiai	Žieminiai rapsai	Žieminiai rugiai	Žieminiai miežiai	Vasarinės kultūros	Iš viso
Iš viso apsėta ha (paruošta žemė)	10 249	1 651	294	765	25 555	38 514
Iš viso patirta išlaidų, tūkst. eurų	5 321	1 272	156	400	8 351	15 499
Vidutinės sąnaudos 1 ha (Eur)	519	771	529	523	327	402
2021 m.
Iš viso apsėta ha (paruošta žemė)	10 815	2 408	333	229	24 832	38 618
Iš viso patirta išlaidų, tūkst. eurų	5 124	1 384	198	73	7 994	14 774
Vidutinės sąnaudos 1 ha (Eur)	474	575	595	318	322	383

2022 m. Grupės derlius siekė daugiau nei 107 tūkst. tonų grūdų ir daržovių (2021 m.: 112 tūkst. tonų).

Rezultatas, susidarantis pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte, pasikeitė iš 3,16 mln. Eur nuostolio 2021 m. į 4,56 mln. Eur pelną 2022 m. Reikšmingą pagerėjimą lėmė palankesnės oro sąlygos 2022 m., palyginus su 2020/2021 m. sezonu.

Pasėlių tikrosios vertės vertinimas

Pasėliai vertinami tikrąja verte, o jei tikrosios vertės negalima nustatyti, savikaina naudojama kaip tikrosios vertės atitikmuo. 2022 m. gruodžio 31 d. savikaina buvo naudota vasarinių kultūrų pasėlių tikrosios vertės nustatymui, kadangi nuo sąnaudų patyrimo momento įvyko labai nedaug biologinių pokyčių, o žieminės kultūros buvo įvertintos tikrąją verte.

Tikroji žieminių kultūrų vertė metų pabaigoje skaičiuojama pagal žemiau nurodytą formulę ir prielaidas.

Patirtos sąnaudos yra faktiškai patirtos sąnaudos konkrečiai kultūrai iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Dirbamos žemės plotas ha yra konkrečia kultūra apsėtas ir planuojamas nukulti plotas hektarais.
Istorinis vidutinis kultūros derlingumas tonomis per ha.
Prognozuojama tonos kaina. Tikrosios vertės skaičiavimui naudojamos vidutinės kultūros padavimo kainos, nustatytos sudarytuose kontraktuose ir įvertinus pokyčius rinkoje. Jei tokių kontraktų Grupė nėra sudariusi ir nebuvo sudariusi praeityje, derliaus vertės nustatymui naudojamos rinkos kainos. Jei rinkos kainos nėra ar jos nėra patikimos tai kultūrai, tokios kultūros derlius vertinamas savikaina
Prognozuojamos sąnaudos per ha istoriniai vidutinių sąnaudų duomenys įvertinus esamą situaciją.
T yra laiko, praėjusio nuo kultūros pasėjimo iki planuojamos derliaus nuėmimo datos, proporcija. 2022 m. gruodžio 31 d. datai kitų metų kultūroms proporcija vidutiniškai siekė 34 proc. (2021 m. – 37 proc.).

Apskaičiuota žieminių kultūrų tikroji vertė 2022/2023 sezono derliui 2022 m. gruodžio 31 d. yra 1 965 tūkst. Eur didesnė nei prognozuojamos patirti sąnaudos. Šis skirtumas finansinėse ataskaitose taip pat apskaitytas kaip pelnas (nuostoliai), susidarantys pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte .

Pasėlių vertė nustatoma remiantis 3 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Patirtos sąnaudos susideda iš žemės ūkio darbų, sėklų, ekologiškų trąšų, darbo užmokesčio sąnaudų, įrengimų nusidėvėjimo bei remonto išlaidų.

Derliaus nuėmimo metu Grupės vadovybė nustato grūdinių kultūrų derliaus kainas pagal sudarytus kontraktus ir atsižvelgiant į rinkos kainas, bei atima su pardavimu susijusias išlaidas. Derlius pripažįstamas atsargose tikrąja verte, atimant su pardavimu susijusias išlaidas, o skirtumas tarp tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas ir užauginimo sąnaudų yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip pelnas (nuostolis), susidarantis pirmą kartą pripažįstant biologinį turtą tikrąja verte.

GRYBŲ AUGINIMO TERPĖ

	Grybų auginimo terpė
2020 m. gruodžio 31 d.	2 149
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo	27 833
Derliaus (grybų) nuėmimas	(27 692)
2021 m. gruodžio 31 d.	2 290
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo	29 429
Derliaus (grybų) nuėmimas	(29 297)
2022 m. gruodžio 31 d.	2 419

Grupė per 2022 m. pardavė 11 245 tonų šviežių grybų (2021: 12 002 tonų).

Grybų auginimo terpės tikrosios vertės vertinimas

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. savikaina buvo naudota kaip artima grybų auginimo terpės tikrajai vertei, kadangi nuo sąnaudų patyrimo momento įvyko labai nedaug biologinių pokyčių. Grupėje grybų auginimo terpės apyvarta per metus siekia 7–8 kartus.

Grybų auginimo terpės tikroji vertė yra artima patirtoms sąnaudoms.

Grybai yra nuimami ir parduodami kiekvieną dieną iškart po derliaus nuėmimo.

Dalis Grupės įmonių biologinio turto – maždaug 26 procentai - yra įkeista įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė 2022 m. gruodžio 31 d. (2021 m. gruodžio 31 d. – apie 17 procentų).

10. Atsargos

d.	31 d.
22 069	11 505
9 482	8 412
4 369	4 914
435	496
267	305
36 622	25 632
(1 381)	(1 536)
35 241	24 096
	2022 m. gruodžio 31

Žemės ūkio produkcijos vertė pirminio pripažinimo metu

Žemės ūkio produkcijos vertė pirminio pripažinimo metu vertinama derliaus nuėmimo metu, kainomis, numatytomis sudarytuose kontraktuose. Jei tokių kontraktų Grupė nėra sudariusi ir nebuvo sudariusi praeityje, derliaus vertės nustatymui naudojamos rinkos kainos. Jei rinkos kainos nėra ar jos nėra patikimos tai kultūrai, tokios kultūros derlius vertinamas savikaina.

Išaugusi žemės ūkio produkcijos atsargų vertė lyginant su praėjusiais metais buvo sąlygota augančių produkcijos kainų, sąnaudų bei geresnio derliaus kurį lėmė palankesnės 2021/2022 sezono oro sąlygos. Praėjusių metų derlius smarkiai nukentėjo dėl stichinių karščių ir dėl to buvo užauginta mažiau produkcijos. Šiemet Grupei pavyko pasiekti ženkliai geresnius ankštinių kultūrų derlingumo rezultatus bei užaugintas didesnis kviečių kiekis. Be to, augančios produkcijos kainos taip pat turėjo teigiamą įtaką bendram atsargų vertės didėjimui.

Atsargų suma, pripažinta sąnaudomis, 2022 m. siekė 63 940 tūkst. Eur, o 2021 m. – 57 852 tūkst. Eur.

2022 m. gruodžio 31 d. didžioji dalis Grupės įmonių atsargų - 86 procentai - yra įkeistos įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė (2021 m. gruodžio 31 d. – 62 procentai).

11. Prekybos ir kitos gautinos sumos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	6 830	4 656	8 511	4 167
Gautinos subsidijos ir dotacijos iš Nacionalinės
mokėjimo agentūros (NMA)	998	1 455	-	-
Gautinos sumos iš fizinių asmenų	80	83	3	2
Gautina suma už patronuojamųjų įmonių
pardavimą (3 pastaba)	3 106	3 106	-	-
Suteikta paskola	518	449
Kitos gautinos sumos	12	477	11	12
Iš viso	11 544	10 226	8 525	4 181
Atimti: atidėjiniai galimiems nuostoliams gautinai
sumai už patronuojamųjų įmonių pardavimą	(3 106)	(3 106)	-	-
Atimti: atidėjiniai galimiems nuostoliams kitoms
sumoms	(89)	(132)	-	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos grynąja verte	8 350	6 988	8 525	4 181
Ilgalaikė dalis	518	449	5 817	-
Trumpalaikė dalis	7 832	6 539	2 708	4 181

Bendrovės dalis prekybos gautinų sumų priskirtos ilgalaikėms remiantis planuojama atgauti sumą iš dukterinių įmonių per vienerius finansinius metus ir planuojama atgauti sumą vėlesniais metais. Per vienerius finansinius metus planuojama atgauti sumą, kuri padengtų Bendrovės ilgalaikę paskolą patronuojamajai įmonei (16 pastaba).

Įkeitimas

Vertinant visų Grupės įmonių finansinę padėtį atskirai, dalis prekybos ir kitų gautinų sumų 2022 m. gruodžio 31 d. – 49 870 tūkst. Eur – yra įkeistos įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė (2021 m. gruodžio 31 d. buvo įkeista 30 854 tūkst. Eur).

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Išankstiniai apmokėjimai	2 415	2 429	161	151
Ateinančio laikotarpio sąnaudos	1 407	1 285	191	178
Gautinas PVM	18	641	13	7
Iš viso	3 840	4 355	365	336

13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupės pinigus ir pinigų ekvivalentus gruodžio 31 d. sudarė:

	GRUPĖ	BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pinigai banke	3 309	2 398	9	10
Pinigai kasoje	28	48	-	-
Apskaitinė vertė	3 337	2 446	9	10

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė nesudarė atidėjimų galimiems nuostoliams dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų vertės pasikeitimo, nes tikėtini nuostolių rodikliai buvo nematerialūs, kaip nurodyta 11 pastaboje.

14. Finansinės priemonės pagal kategorijas

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
Prekybos gautinos sumos	6 742	4 524	8 511	4 167
Gautinos subsidijos iš NMA	998	1 455	-	-
Kitos gautinos sumos	610	1 009	14	14
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3 337	2 446	9	10
Iš viso	11 687	9 434	8 534	4 191
	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Paskolos	69 798	57 465	32 034	24 361
Nuomos įsipareigojimai	47 229	45 519	576	667
Prekybos mokėtinos sumos	25 352	19 482	846	388
Kitos mokėtinos sumos	192	981	21	18
Iš viso	142 573	123 447	33 477	25 434

15. Nuosavas kapitalas

Įstatinis kapitalas

2022 m. birželio mėn. buvo galutinai įgyvendintos (realizuotos) pirmosios akcijų opcionų sutartys, kurios buvo pasirašytos 2019 m. pagal akcijų opcionų suteikimo darbuotojams programą ir darbuotojams buvo suteiktos 2 297 850 paprastosios vardinės akcijos, todėl Grupės (Bendrovės) įstatinis kapitalas padidėjo 666 tūkst. Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. įstatinis kapitalas buvo lygus 66 617 tūkst. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d.: 65 951 tūkst. Eur). 2022 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 229 714 102 paprastosios vardinės akcijos (2021 m. gruodžio 31 d.: 227 416 252 paprastosios vardinės akcijos), kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Kiekviena akcija suteikia įprastines turtines ir neturtines teises, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcijų priedai

Akcijų priedų rezervas suformuotas po antrinio viešojo akcijų siūlymo etapo 2018 m. rugpjūčio 23 d. užbaigimo. Akcijų priedų rezervas 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 6 707 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. 6 707 tūkst. Eur).

Privalomasis rezervas

Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kasmet į privalomąjį rezervą turi būti pervesta 5 proc. nuo grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, kol privalomasis rezervas pasiekia ne mažiau nei 10 proc. įstatinio akcinio kapitalo. Privalomasis rezervas gali būti naudojamas sukauptiems nuostoliams padengti. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės (Bendrovės) privalomasis rezervas sudarė 2 041 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 2 041 tūkst. Eur).

Perkainojimo rezervas

Grupės perkainojimo rezervą sudaro Grupės valdomų žemės sklypų vertės pasikeitimas. Grupė kiekvienų metų pabaigoje vertina savo žemės sklypų portfelį. Atlikus vertinimą nustatyta, jog Grupės valdomos žemės vertė padidėjo 1 924 tūkst. Eur (2021 m.: 1 221 tūkst. Eur) dėl 2022 m. padidėjusios vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos. Perkainojimo rezervas dėl žemės pervertinimo, įvertinus mokesčių įtaką, 2022 m. padidėjo 1 599 tūkst. Eur (1 038 tūkst. Eur 2021 m.) ir jo vertė 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 11 849 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 10 250 tūkst. Eur).

Rezervas, skirtas suteikti akcijas darbuotojams

2018 m. Grupė (Bendrovė) suformavo rezervą, skirtą suteikti akcijas darbuotojams, kurio vertė siekė 957 tūkst. Eur. 2019 m. balandžio mėn. šis rezervas padidintas 667 tūkst. Eur dėl akcijų opcionų darbuotojams plano įgyvendinimo ir 2019 m. gruodžio 31 d. šio rezervo vertė siekė 1 624 tūkst. Eur. 2020 m. balandžio mėn. šis rezervas padidintas 855 tūkst. Eur dėl akcijų opcionų darbuotojams plano įgyvendinimo ir 2020 m. gruodžio 31 d. šio rezervo vertė siekė 2 509 tūkst. Eur. Akcininkų sprendimu 2021 m. šis rezervas buvo padidintas 1 700 000 akcijomis, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,29 Eur, o bendra pervedimo į šį rezervą suma siekė 493 tūkst. Eur . 2022 m. rezervas buvo padidintas 493 tūkst. Eur. 2022 m. buvo įgyvendintos pirmosios akcijų opcionų sutartys ir darbuotojams buvo suteikta akcijų, todėl rezervas, skirtas suteikti akcijas darbuotojams sumažėjo 666 tūkst. Eur. Rezervo, skirto suteikti akcijas darbuotojams, vertė 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 2 829 tūkst. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d. – 3 002 tūkst. Eur).

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2019 m. balandžio 30 d., Grupės (Bendrovės) akcininkai patvirtino darbuotojams skirtų opcionų programą. Pagal planą dalyviams suteikiami opcionai nemokamai įsigyti Bendrovės akcijų, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą. Įvykdęs šią sąlygą darbuotojas gali pasinaudoti opcionu.

Rezervas, skirtas suteikti akcijas darbuotojams	Akcijų skaičius, vnt.	Vertė, tūkst. EUR
Visas rezervas 2020 m. gruodžio 31 d	8 651 724	2 509
Akcijos, skirtos darbuotojams pagal pasirinkimo sandorius (opcionus) 2021
m. gruodžio 31 d.	7 167 391	2 079
Nepaskirstytos akcijos 2021 m. gruodžio 31 d.	3 184 333	923
Visas rezervas 2021 m. gruodžio 31 d	10 351 724	3 002
Akcijos, skirtos darbuotojams pagal pasirinkimo sandorius (opcionus) 2022
m. gruodžio 31 d.	6 259 716	1 816
Nepaskirstytos akcijos 2022 m. gruodžio 31 d.	3 494 158	1 013
Visas rezervas 2022 m. gruodžio 31 d	9 753 874	2 829

2022 m. Grupė apskaitė 589 tūkst. Eur sumą (2021 m. – 562 tūkst. Eur) su darbo užmokesčio susijusių sąnaudų, kurios susijusios su akcijų, skirtų darbuotojams pagal pasirinkimo sandorius, programa.

16. Finansinės skolos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio	2021 m. gruodžio	2022 m. gruodžio	2021 m. gruodžio
	31 d.	31 d.	31 d.	31 d.
Ilgalaikės
Kredito institucijų paskolos	17 498	26 748	2 343	-
Obligacijos	19 409	19 114	19 409	19 114
Kiti finansiniai įsipareigojimai	253	253	-	-
Patronuojamosios įmonės paskola	-	-	2 694	2 519
Iš viso	37 160	46 115	24 446	21 633
Trumpalaikės
Kredito institucijų paskolos	10 188	5 767	1 588	2 728
Kredito linijos	16 450	5 583	-	-
Obligacijos	6 000	-	6 000	-
Iš viso	32 638	11 350	7 588	2 728
Finansinės skolos iš viso	69 798	57 465	32 034	24 361

Kredito institucijų paskolų ir kredito linijų pasikeitimai

	GRUPĖ			BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Likutis metų pradžioje	38 098	36 888	2 728	3 000
Per metus gautos paskolos	4 118	6 500	1 803	1 360
Grąžintos paskolos	(4 057)	(1 473)	(600)	(1632)
Kredito linijų panaudojimas	5 978	(3 817)	-	-
Apskaičiuotos palūkanos	1 528	1 196	210	187
Sumokėtos palūkanos	(1 528)	(1 196)	(210)	(187)
Likutis metų pabaigoje	44 137	38 098	3 931	2 728
Obligacijų pasikeitimai
	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Likutis metų pradžioje	19 114	18 818	19 114	18 818
Per metus išleistos obligacijos	6 000	-	6 000	-
Grąžintos paskolos	-	-	-	-

Kredito institucijų paskolos Grupės paskolas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 25 408 tūkst. Eur paskolų iš bankų, 1 476 tūkst. Eur paskolų iš kredito unijos ir 803 tūkst. Eur paskola iš KŪB "Pagalbos verslui fondas". Paskolų gražinimo terminai 2024 – 2028 m. Tačiau dėl finansinių kovenantų nevykdymo, dalis paskolų klasifikuojamos kaip trumpalaikės paskolos (3 pastaba).

Apskaičiuotos palūkanos 1 517 1 541 1 517 1 541 Sumokėtos palūkanos (1 222) (1 245) (1 222) (1 245) Likutis metų pabaigoje 25 409 19 114 25 409 19 114

Obligacijos

2019 m. gruodžio mėn. 13 d. Grupė išleido 20 000 vnt. Žaliųjų obligacijų (toliau – Obligacijos), kurių vienos nominali vertė yra 1 000 Eur, o metinė fiksuota palūkanų norma – 6 proc. (Grupės vadovybės sprendimu, palūkanos apskaičiuojamos taikant act/360 palūkanų skaičiavimo konvenciją). Obligacijų išpirkimas numatytas 2024 m. gruodžio 17 d. Palūkanų mokėjimai numatyti kasmet gruodžio 17 d. iki 2024 m. imtinai. Obligacijos yra įtrauktos į reguliuojamą rinką AB Nasdaq Vilnius skolos VP sąraše.

2022 m. kovo 18 d. Grupė pasirašė finansavimo susitarimą, kuriuo remiantis KŪB "Pagalbos verslui fondas" įsigijo naują 600 000 000 vnt. obligacijų emisiją, bendra suma 6 000 tūkst. Eur už nominalią vertę. Išpirkimo terminas – 2026 m. kovo 15 d. (dėl finansinio kovenanto nevykdymo perklasifikuota į trumpalaikę dalį).

Kredito linijos

Grupės naudojamų kredito linijų limitai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 19 950 tūkst. Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. – 12 400 tūkst. Eur. 2022 m. ir 2021 m. pabaigoje nepanaudota kredito linijų suma siekė, atitinkamai 3 500 tūkst. Eur ir 6 817 tūkst. Eur.

Kiti finansiniai įsipareigojimai apima ilgalaikę mokėtiną sumą investiciniam fondui už įsigyjamą žemę.

Bendrovė yra pasiskolinusi iš Grupės piniginio fondo – UAB "Žemės vystymo fondas 20".

Grupės skolos struktūra pagal palūkanų tipą:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Bendroji skola – fiksuota palūkanų norma	(27 941)	(22 305)	(28 906)	(24 361)
Bendroji skola – kintama palūkanų norma	(41 857)	(35 160)	(3 128)	-
Iš viso bendroji skola	(69 798)	(57 465)	(32 034)	(24 361)

Įkeitimas

Visų Grupės paskolų iš kredito institucijų užtikrinimo priemonė yra įkeistas materialusis turtas (5 pastaba). Be to, dauguma žemės ūkio bendrovių turi bendrovių hipotekas, o grybų auginimo bendrovė yra įkeitusi didžiąją dalį ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kaip užstatą už paskolas (9, 10 ir 11 pastabos).

17. Nuomos įsipareigojimai

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai susiję su žemės nuoma	42 319	38 535	-	-
Nuomos įsipareigojimai susiję su kitu turtu	4 910	6 984	576	667
Iš viso nuomos įsipareigojimai	47 229	45 519	576	667
Atimti: trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai susiję su žemės nuoma	5 462	5 078	-	-
Nuomos įsipareigojimai susiję su kitu turtu	2 018	2 800	143	151
Iš viso trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	7 479	7 878	143	151
Iš viso ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	39 750	37 641	433	516

Grupės būsimus minimalius nuomos mokėjimus sudarė:

		2022 m. gruodžio 31 d.		2021 m. gruodžio 31 d.
	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė
Per vienerius metus mokėtina suma	10 315	7 479	10 405	7 878
Per antrus – vėlesnius metus imtinai	49 870	39 750	47 854	37 641
Minimalūs nuomos mokėjimai	60 185	47 229	58 259	45 519
Atėmus: būsimas palūkanas	(12 956)	-	(12 740)	-
Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	47 229	47 229	45 519	45 519

Bendrovės būsimus minimalius nuomos mokėjimus gruodžio 31 d. sudarė:

	2022 m.		2021 m.
	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	Minimalūs nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė
Per vienerius metus mokėtina suma	179	143	164	151
Per antrus – vėlesnius metus imtinai	495	433	609	516
Minimalūs nuomos mokėjimai	673	576	773	667
Atėmus: būsimas palūkanas	(97)	-	(106)	-
Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė	576	576	667	667

Nuomos įsipareigojimų judėjimas per metus

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Likutis metų pradžioje	45 519	41 238	667	856
Nauji nuomos įsipareigojimai	934	4 105	-	64
Priskaičiuotos palūkanos	2 978	2 892	27	44
Išmokėtos palūkanos	(2 978)	(2 892)	(27)	(44)
Nuomos mokėjimai	(8 018)	(9 198)	(141)	(189)
Sutarčių pasikeitimo įtaka	8 794	9 374	50	(64)
Likutis metų pabaigoje	47 229	45 519	576	667

Grupės ir Bendrovės nuomos įsipareigojimai yra užtikrinti nuomotojo teise į nuomininko turtą, įsigytą nuomos būdu (6 pastaba). Grupės nuomos įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai lygi jų apskaitinei vertei.

18. Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu Dotacijų, susijusių su turtu, judėjimas per metus:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Likutis sausio 1 d.	3 105	3 248	953	722
Gautos dotacijos ir subsidijos	1 831	380	-	380
Amortizacija	(473)	(523)	(111)	(149)
Likutis gruodžio 31 d.	4 463	3 105	842	953

Dotacijos, susijusios su turtu, bus perkeliamos į pelno (nuostolio) ataskaitą per šiuos laikotarpius:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Per vienerius metus	383	544	111	170
Po vienerių metų	4 080	2 561	731	783
Iš viso	4 463	3 105	842	953

Pripažintos dotacijų pajamos nėra susijusios su jokiais neapibrėžtumais ar neįvykdytomis sąlygomis.

Grupė 2022 metais, taip pat kaip ir 2021 metais, gavo ir apskaitė kaip dotacijas paramą, skirtą jau kelis metus vykdomiems Biodujų jėgainių statybos bei grybų auginimo robotizacijos projektams. Su šiais projektais susijusios sąnaudos projekto vykdymo metu kaupiamos Nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąskaitoje. Robotizacijos projektas buvo užbaigtas 2022 metais ir sukauptos sumos buvo perklasifikuotos iš ilgalaikio turto grupės nebaigta statyba į grupę mašinos ir įrengimai. Biodujų jėgainių statybos projektus Grupė planuoja užbaigti 2023 metais.

19. Atidėtasis pelno mokestis ir pelno mokestis

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pelno mokestį sudarė:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis	913	(843)	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	913	(843)	-	-

Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo Grupės ir Bendrovės pelno prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m	2022 m.	2021 m
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(4 438)	(16 278)	(2 417)	(1 124)
Mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	(666)	(2 442)	(363)	(169)
Mokestinis poveikis:
Neapmokestinamos pajamos	(2 447)	(2 302)	(326)	(400)
Neleidžiami atskaitymai	353	1 664	29	35
Ataskaitinių metų mokestiniai nuostoliai, kuriems nėra pripažįstamas
atidėtojo mokesčio turtas	1 556	362	880	479
Ankstesnių metų prielaidų pasikeitimo įtaka	2 337	2 170
Investicinių projektų lengvata	(220)	(295)	(220)	(295)
Mokestiniai nuostoliai perduoti kitoms Grupės įmonėms (tik Bendrovė)			-	349
Pelno mokesčio suma, taikant 15 proc. tarifą	913	(843)	-	-
Pelno mokestis, iš viso	913	(843)	-	-

2022 m. ir 2021 m. visoms Grupės įmonėms ir Bendrovei taikytas 15 proc. mokesčio tarifas.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Atidėjiniai atsargų ir gautinų sumų galimiems nuostoliams	221	683	-	-
Žemės perkainojimas	-	9	-	-
Sukaupti mokestiniai nuostoliai	2 959	2 959	-	-
Viso atidėtojo pelno mokesčio turto	3 180	3 651	-	-
Užskaityta su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	(261)	(1 562)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	2 919	2 089	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
16 TFAS taikymas	307	155	-	-
Žieminių kultūrų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimas	290	-
Žemės perkainojimas	1 527	2 960	-	-
Viso atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų	2 124	3 115	-	-
Užskaityta su atidėtojo pelno mokesčio turtu	(261)	(1 562)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	1 863	1 553	-	-

GRUPĖ

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai

	Atidėjiniai atsargų ir gautinų sumų galimiems nuostoliams	Žemės perkaino jimas	Sukaupti mokes tiniai nuostoliai	Iš viso atidėtojo pelno mokes čio turtas	16 TFAS taikymas	Žemės perkaino jimas	Žieminių kultūrų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimas	Iš viso atidėtojo pelno mokesčio įsipareigo jimai
2021 m. sausio 1 d.	257	9	2 525	2 791	136	2 778	-	2 914
Pripažinta pelne ar nuostoliuose	426	-	434	860	19	-	-	19
Pripažinta kitose bendrosiose pajamose	-	-	-	-	-	183	-	183
2021 m. gruodžio 31 d.	683	9	2 959	3 651	155	2 960	-	3 115
Pripažinta pelne ar nuostoliuose	(462)	(9)	-	(471)	152	-	290	442
Pripažinta kitose bendrosiose pajamose	-	-	-	-	-	(1 433)	-	(1 433)
2022 m. gruodžio 31 d.	221	-	2 959	3 180	307	1 527	290	2 124

2022 m. atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių) ataskaitoje sudaro atidėtojo pelno mokesčio turto 471 tūkst. Eur sumažėjimo (2021 m. – 860 tūkst. Eur padidėjimo) ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo 442 tūkst. Eur padidėjimo (2021 m. – 19 tūkst. Eur padidėjimo) suma.

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą

Vadovybės nuomone, Grupės atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai realizuosis per ilgiau nei 12 mėn. nuo šių finansinių ataskaitų datos.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia tikėtinas mokestinės naudos realizavimas per būsimą apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje tuomet, kai egzistuoja įstatymų nustatyta teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą ir ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimus ir kai atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia mokesčių institucija.

Sukaupti mokestiniai nuostoliai

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Sukauptų perkeliamų mokestinių nuostolių iš viso Atėmus: sukurtą atidėtojo pelno mokesčio turtą nuo	80 916	70 541	22 443	17 118
perkeliamų mokestinių nuostolių Sukauptų perkeliamų mokestinių nuostolių, kuriems nebuvo pripažintas atidėtojo pelno	(19 727)	(19 727)	-	-
mokesčio turtas, iš viso	61 189	50 814	22 443	17 118

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu, įprastinės veiklos mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką ir ne daugiau nei 70 proc. einamojo laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti dengiama mokestiniais nuostoliais, sukauptais iš įprastinės veiklos.

20. Prekybos mokėtinos sumos

		GRUPĖ	BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio	2021 m. gruodžio	2022 m. gruodžio	2021 m. gruodžio
	31 d.	31 d.	31 d.	31 d.
Prekybos mokėtinos sumos	18 374	12 477	846	388
Įsipareigojimai pagal tiekėjų finansavimo sutartis	6 978	7 005	-	-
Iš viso	25 352	19 482	846	388

21. Kitos mokėtinos sumos

		GRUPĖ	BENDROVĖ
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	2 422	2 289	326	266
Atostogų rezervas	1 343	1 338	340	287
Avansu gautos sumos	280	890	-	-
Mokėtini mokesčiai	50	17	6	6
Ateinančių laikotarpių pajamos	893	861	2	-
Kitos mokėtinos sumos	192	980	21	18
Iš viso	5 180	6 375	695	577

Kitų mokėtinų sumų eilutę didžiąja dalimi sudaro mokėtinos sumos už žemės nuomą kitoms įmonėms ir fiziniams asmenims.

22. Segmentų informacija

GRUPĖ

Veiklos segmentai

Pelno (nuostolių ataskaita)

2022 m.	Iš viso	Iš viso pateikiamų segmentų	Pienininkystė	Augalininkystė	Grybų auginimas	Galutiniam vartotojui skirti produktai	Nepaskirstyta
Pardavimo pajamos	156 226	141 922	20 875	83 238	27 892	9 917	14 304
Pardavimo savikaina (a)	(156 468)	(140 515)	(20 788)	(82 936)	(29 297)	(7 494)	(15 953)
Bendrasis pelnas, pateiktas Grupės vadovybei (b)	(242)	1 407	87	302	(1 405)	2 423	(1 649)
Sandorių tarp Grupės įmonių eliminavimas
Pardavimai tarp Grupės įmonių	76 137	61 833	4 380	55 659	-	1 795	14 304
Pardavimų tarp Grupės įmonių savikaina (c)	(76 238)	(60 285)	(5 882)	(53 288)	-	(1 115)	(15 953)
Eliminavimai, grynąja verte (d)	(100)	1 549	(1 503)	2 371	-	680	(1 649)
Iš viso pardavimo pajamų iš išorės pirkėjų	80 088	80 088	16 496	27 578	27 892	8 122	-
Tiesioginės subsidijos (e)	12 711	12 711	3 007	9 703	-	-	-
Iš viso pardavimo savikaina išorės pirkėjams (a)-(c)+(e)	(80 230)	(80 230)	(14 906)	(29 648)	(29 297)	(6 379)	-
Pelnas dėl biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimo (f)	2 701	2 701	(2 090)	4 791	-	-	-
Bendrasis pelnas (b)-(d)+(e)+(f)	15 270	15 270	2 507	12 425	(1 405)	1 743	-
Nusidėvėjimas, įtrauktas į pardavimo savikainą	5 824	5 824	633	2 413	1 847	932

2021 m.	Iš viso	Iš viso pateikiamų segmentų	Pienininkystė	Augalininkystė	Grybų auginimas	Galutiniam vartotojui skirti produktai	Nepaskirstyta
Pardavimo pajamos	124 290	117 307	19 191	60 784	28 360	8 972	6 983
Pardavimo savikaina (a)	(128 117)	(119 427)	(18 474)	(64 974)	(27 692)	(8 287)	(8 690)
Bendrasis pelnas, pateiktas Grupės vadovybei (b)	(3 827)	(2 120)	717	(4 190)	669	685	(1 707)
Sandorių tarp Grupės įmonių eliminavimas
Pardavimai tarp Grupės įmonių	52 570	45 587	5 579	37 226	-	2 781	6 983
Pardavimų tarp Grupės įmonių savikaina (c)	(53 419)	(44 729)	(5 324)	(35 773)	-	(3 632)	(8 690)
Eliminavimai, grynąja verte (d)	(849)	858	255	1 453	-	(851)	(1 707)
Iš viso pardavimo pajamų iš išorės pirkėjų	71 721	71 721	13 611	23 557	28 360	6 191	-
Tiesioginės subsidijos (e)	12 858	12 858	3 168	9 690	-	-	-
Iš viso pardavimo savikaina išorės pirkėjams (a)-(c)+(e)	(61 841)	(61 841)	(9 983)	(19 510)	(27 692)	(4 656)	-
Pelnas dėl biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimo (f)	(5 928)	(5 928)	(2 772)	(3 156)	-	-	-
Bendrasis pelnas (b)-(d)+(e)+(f)	3 952	3 952	857	892	669	1 535	-
Nusidėvėjimas, įtrauktas į pardavimo savikainą	7 288	7 288	644	4 636	1 651	357	-

Sprendimų priėmimo tikslais Grupės veikla yra skirstoma į šiuos segmentus:

Pienininkystė apima pieno gamybą bei galvijų auginimą.
Augalininkystė apima kviečių, ankštinių, daržovių ir kitų augalų kultūrų auginimą, įskaitant ir pašarines kultūras.
Grybų auginimas apima grybų auginimą ir komposto gamybą.
Galutiniam vartojimui skirti produktai apima vartoti parengtus pakuotus produktus konservuotas daržoves, sriubas, ekologiškas šviežias daržoves ir t.t.
Nepaskirstyta apima buhalterinės apskaitos ir valdymo paslaugas, kurias dukterinėms įmonėms teikia Bendrovė, taip pat žemės ūkio paslaugas, grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugas (Grupės viduje).

Sinergija tarp segmentų yra tokia:

a) Augalininkystės segmentas paruošia pašarus karvėms (žolės silosą, šieną, šienainį) ir parduoda pienininkystės segmentui;
b) Pienininkystės segmentas aprūpina augalininkystės segmentą mėšlu (organinėmis trąšomis);
c) Nepaskirstyta dalis apima žemės ūkio ir žemės nuomos paslaugų teikimą pagrindiniams segmentams bei grūdų džiovinimo ir saugojimo, žemės nuomos ir įrangos nuomos paslaugų teikimą augalininkystės segmentui.

Didžiausi Grupės klientai pagal pardavimų jiems dalį proc.:

	2022 m.	2021 m.
BioCore B.V. (augalininkystės kultūrų supirkėjas)	9,26	5,20
Okregowa Spoldzielnia Mleczarska w Piatnicy (pieno supirkėjas)	7,13	7,62
ICA Sverige AB (grybų supirkėjas)	7,03	8,46
Nordic Sugar Kėdainiai (augalininkystės kultūrų supirkėjas)	4,54	6,91
Iš viso	27,96	28,19

2022 m. 11 didžiausių pagal apyvartą klientų sudarė apie 50 proc. visų Grupės pardavimo pajamų. 2021 m. 50 proc. visų Grupės pardavimo pajamų sudarė 10 klientų.

Pardavimai pagal šalis pateikti lentelėje žemiau.

	2022 m.	2021 m.
Pardavimų dalis pagal šalį, viršijanti 10 proc. visų Grupės
pardavimų	Proc.	Proc.
Lietuva	33,87	29,56
Vokietija	13,31	15,13
Švedija	12,62	15,55
Kitos šalys	40,20	39,77
Iš viso	100,00	100,00

Visas Grupės turtas geografiškai yra Lietuvoje.

BENDROVĖ

Bendrovės pajamos pagal pobūdį:

	2022 m.	2021 m.
Verslo konsultacijos ir finansinės apskaitos paslaugos	3 847	3 248
Patronuojamųjų įmonių dividendai	2 057	2 359
Kitos pajamos	31	6
Iš viso	5 935	5 613

	2022 m.	2021 m.
Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos	15 749	13 762
Rangovų paslaugos	10 676	9 348
Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas	8 211	7 811
Žaliavos	7 249	7 636
Pakavimo sąnaudos	7 205	6 381
Kuro sąnaudos	5 089	2 702
Gyvulių pašaras	4 169	3 803
Ekologinės trąšos	3 710	3 458
Sėklos	3 426	3 315
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas	3 416	4 530
Elektra ir komunalinės paslaugos	3 216	1 159
Atsarginės dalys ir inventorius	3 099	3 136
Atsargų nurašymo sąnaudos	2 390	4 756
Vaistai	359	358
Atsargų vertės sumažėjimas (atstatymas)	(155)	369
Kitos sąnaudos	2 421	2 177
Atėmus: tiesiogines valstybės subsidijas, susijusias su išlaidomis	(12 711)	(12 858)
Iš viso	67 519	61 841

2022 m. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos reikšmingai išaugo dėl atsistačiusių darbų apimčių, kurioms įtakos turėjo palankesnės oro sąlygos žemdirbystės segmentui lyginant su praėjusiais metais. Be to, svari padidėjimo priežastis yra minimalios mėnesinės algos padidėjimas. 2022 m. ženkliai išaugo kuro ir kitų energijos formų kainos, o tai turėjo įtakos ne tik šių, bet ir kitų pardavimo savikainos dedamųjų augimui.

Subsidijos, susijusios su išlaidomis

2022 m. Grupė taip pat apskaitė 12 953 tūkst. Eur tiesioginių ir ekologinių išmokų, kurios buvo pripažintos Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje (2021 m. pripažinta 12 858 tūkst. Eur suma). Kadangi šios išmokos yra susijusios su sąnaudomis, jos buvo pripažintos mažinant savikainą.

Grupė klasifikuoja subsidijas, susijusias su žolynais ir ganyklomis gyvuliams iš augalininkystės segmento į pienininkystės segmentą, siekiant tikslesnio segmentų rezultato atskleidimo. Paskirstymas tarp segmentų atskleistas 22 pastaboje.

24. Pardavimo sąnaudos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Marketingas, reklama, tarpininkavimas	1 200	1 065	886	619
Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos	726	580	726	580
Parduotų produktų transportavimas	516	365	-	-
Kitos pardavimo sąnaudos	170	208	-	-
Iš viso	2 612	2 218	1 612	1 199

25. Administracinės sąnaudos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos	4 775	4 354	2 733	2 162
Ilgalaikio materialaus turto, naudojimo teise valdomo turto
nusidėvėjimas ir nematerialaus turto amortizacija	932	812	286	288
Draudimas ir mokesčiai	918	799	70	75
Atlygio akcijomis sąnaudos	589	562	589	562
Biuro išlaidos	633	654	124	58
Transportavimo sąnaudos	415	313	167	150
Kuras	364	256	117	71
Konsultacijos ir verslo planų parengimas	323	273	235	201
Nuoma ir komunalinės paslaugos	320	387	63	30
Kredito institucijų paslaugos	179	65	4	4
Nekilnojamojo turto registravimas ir notaro mokesčiai	112	104	-	-
Ilgalaikio materialaus turto nurašymai	5	23	-	-
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo pokytis	(393)	-	-	-
Kitos	981	905	297	375
Iš viso	10 153	9 508	4 685	3 976

Nuo 2019 m. balandžio mėn. Grupė (Bendrovė) patvirtino akcijų darbuotojams opcionų planą ir apskaito darbuotojams skirtų akcijų apmokėjimo sąnaudas, susijusias su darbuotojams suteiktais opcionais pagal patvirtintą planą. Sąnaudos pripažįstamos tolygiai per 3 metų laikotarpį. Daugiau informacijos skaitykite 2.28 pastaboje.

Toliau pateikiamos atlygio sumos už paslaugas, kurias audito įmonė suteikė Bendrovei ir Grupei per 2022 m. ir 2021 m.:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis	173	100	100	60
Kitų paslaugų sąnaudos	-	1	-	1
Iš viso	173	101	100	61

26. Patronuojamųjų įmonių dividendai

Per metinius visuotinius Grupės bendrovių akcininkų susirinkimus, vykusius 2022 m. ir 2021 m., buvo priimti sprendimai išmokėti dividendus akcininkams. 2022 m. iš Grupės bendrovių Bendrovė gavo 2 057 tūkst. Eur dividendų pajamų (2021 m. – 2 359 tūkst. Eur):

		(proc.)	Dividendų dalis akcininkams 2022 m.			Dividendų suma akcininkams 2022 m. (Eur)
Bendrovė, skirstanti dividendus	AUGA Group, AB	Kitos Grupės įmonės	Nekontro liuojanti dalis	Dividend ai (EUR)	AUGA Group, AB	Kitos Grupės įmonės	Nekontro liuojanti dalis
Žemės vystymo fondas 20, UAB	100,00	-	-	672 000	672 000	-	-
AVG Investment, UAB	100,00	-	-	4 000	4 000	-	-
AWG Investment 1, UAB	100,00	-	-	1 154 000	1 154 000	-	-
eTime invest, UAB	100,00	-	-	227 000	227 000	-	-
Iš viso	-	-	-	2 057 000	2 057 000	-	-

			Dividendų dalis akcininkams 2021 m.			Dividendų suma akcininkams 2021 m.
		(proc.)				(Eur)
	AUGA	Kitos			AUGA	Kitos	Nekontro
Bendrovė, skirstanti	Group,	Grupės	Nekontro	Dividend	Group,	Grupės	liuojanti
dividendus	AB	įmonės	liuojanti dalis	ai (EUR)	AB	įmonės	dalis
Žemės vystymo fondas 20,
UAB	100,00	-	-	781 000	781 000	-	-
AVG Investment, UAB	100,00	-	-	9 000	9 000	-	-
AWG Investment 1, UAB	100,00	-	-	1 258 000	1 258 000	-	-
eTime invest, UAB	100,00	-	-	311 000	311 000	-	-
Iš viso	-	-	-	2 359 000	2 359 000	-	-

27. Kitos pajamos

	GRUPĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Palūkanų pajamos	40	348	30	106
Nuomos pajamos (sąnaudos)	114	145	6	6
Kitos pajamos (sąnaudos)	290	96	119	145
Iš viso	444	590	155	258

28. Kitas pelnas (nuostoliai) grynąja verte

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pelnas (nuostolis) perleidus ilgalaikį materialųjį turtą	297	(72)	-	-
Draudimo išmokos	55	112	1	-
Kita	-	(40)	1	21
Iš viso	352	-	2	21

29. Finansinės veiklos sąnaudos

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Paskolų palūkanų sąnaudos	2 470	1 640	235	186
Obligacijų palūkanų sąnaudos	1 815	1 532	1 815	1 532
Finansinės sąnaudos, susijusio su nuomos teise valdomu turtu
(16 TFAS)	2 900	2 816	25	41
Nuostoliai dėl valiutų kurso pasikeitimo	3	61	1	-
Tikrosios išvestinių priemonių vertės pasikeitimas	1	5	-	-
Paskolų iš patronuojamųjų įmonių palūkanų sąnaudos	-	-	61	28
Kitos finansinės veiklos sąnaudos	348	405	66	54
Iš viso	7 537	6 459	2 203	1 841

30. Pagrindinis ir sumažintasis vienai akcijai tenkantis pelnas

Pagrindinis ir sumažintasis vienai akcijai tenkantis pelnas už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. buvo kaip nurodyta žemiau.

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Grynieji nuostoliai, tenkantys Bendrovės akcininkams	(5 038)	(15 427)	(2 417)	(1 124)
Svertinis vidutinis akcijų skaičius	228 624 984	227 416 252		228 624 984 227 416 252
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) (Eur)	(0,02)	(0,07)	(0,01)	(0,01)

31. Sandoriai su susijusiomis šalimis

GRUPĖ

Susijusiomis šalimis laikomi AUGA group, AB akcininkai (1 pastaba), kurie dėl savo tiesiogiai ar netiesiogiai turimos balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalies Grupės įmonėse gali daryti reikšmingą įtaką Grupės įmonei, t.y. UAB "Baltic Champs Group" ir Kęstutis Juščius. Prekybos sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi prekybos sąlygomis ir rinkos kainomis. 2022 m. ir 2021 m. Grupė neatliko sandorių su susijusiomis šalimis. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo 9 tūkst. Eur gautiną sumą iš Kęstučio Juščiaus.

BENDROVĖ

Bendrovės susijusios šalys:

AUGA group AB akcininkai, darantys reikšmingą įtaką;
AUGA group AB patronuojamosios įmonės

Bendrovės balansiniai likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis yra tokie:

2022 m.
Šalys, susijusios su Bendrove	Suteiktos paskolos	Gautinos sumos ir avansai	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Paskolų palūkanos ir kiti pirkimai	Pardavimų ir palūkanų pajamos
Patronuojamosios įmonės	-	8 381	2 694	279	265	3 290
Akcininkai, darantys reikšmingą įtaką
Baltic Champs Group, UAB	-	-	-	-	-	-
Kęstutis Juščius	-	-	-	-	-	-
Iš viso	-	8 381	2 694	279	265	3 290

2021 m.		Gautinos			Paskolų	Pardavimų ir
Šalys, susijusios su Bendrove	Suteiktos paskolos	sumos ir avansai	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	palūkanos ir kiti pirkimai	palūkanų pajamos
Patronuojamosios įmonės	-	4 184	2 520	110	500	5 014
Akcininkai, darantys reikšmingą įtaką
Baltic Champs Group, UAB	-	-	-	-	-	-
Kęstutis Juščius	-	9	-	-	-	-
Iš viso	-	4 193	2 520	110	500	5 014

Pagrindinių vadovaujančių darbuotojų atlyginimas

Per metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., vidutinis Grupės ir Bendrovės valdybos narių ir pagrindinių vadovų skaičius buvo 6 žmonės (2021 m.: 6 žmonės).

Išmokos Grupės ir Bendrovės valdybos nariams ir
pagrindiniams vadovams, Eur	2022	2021
Atlyginimai	221 276	198 308

32. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Mokesčiai

Mokesčių administratorius Grupės įmonėse ir Bendrovėje nėra atlikęs pilnos apimties mokesčių patikrinimų. Mokesčių administratorius gali bet kuriuo metu patikrinti apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, apskaitos įrašus bei mokesčių deklaracijas už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, o tam tikrais atvejais už einamuosius ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas dėl nesumokėtų mokesčių.

Su mažos vertės nuomos sutartimis susiję Grupės įsipareigojimai 2022 m. sudarė 51 tūkst. Eur (2021 m. – 45 tūkst. Eur).

Garantijos - Bendrovė

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės garantijos bankams už Grupės patronuojamųjų įmonių finansinius įsipareigojimus vertė yra lygi 38 812 tūkst. Eur (2021 m. – 34 175 tūkst. Eur).

33. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

2023 m. vasario 28 d. ir 2023 m. kovo 14 d. pasirašyti sutarčių pakeitimai su Swedbank, AB, patvirtinantys, kad nebus taikomos papildomos sankcijos dėl finansinių kovenantų pažeidimo (3 pastaba).

2023 m. balandžio 13 d. buvo gautas KŪB "Pagalbos verslui fondas" patvirtinimas, kad nebus taikomos papildomos sankcijos dėl finansinių kovenantų pažeidimo (3 pastaba).

* * * *

Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2022 m. Gruodžio 31 d. Pasibaigusius metus

AUGA group, AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kurią sudaro 5 nepriklausomi valdybos nariai: Dalius Misiūnas, Andrej Cyba, Michaela Tod, Murray Steele bei Tomas Krakauskas.

Bendrovėje yra vienas komitetas – audito. Audito komitetas yra valdybos patariamasis organas apskaitos, audito, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir audito, priežiūros vykdymo, biudžeto sudarymo bei veiklos teisėtumo srityse. Audito komitetą sudaro 3 nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje nėra skyrimo ir atlygio komitetų, kadangi jų funkcijas atlieka valdyba.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir komitetų veiklą, valdybos ir vadovų komandos narius pateikta Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir šios ataskaitos struktūrizuotoje lentelėje.

Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
1. Principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	TAIP	Bendrovės dokumentai ir teisės aktuose numatyta informacija yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje (lietuvių ir anglų kalbomis). Visi akcininkai turi lygias teises dalyvauti Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir priimti bendrovei svarbius sprendimus.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendrovė viešai informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises. Apie jau išlestų akcijų suteikiamas teises investuotojai gali susipažinti Bendrovės tinklapyje viešai skelbiamuose įstatuose.
1.4 Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 6.4.25 punkte numatyta, jog sprendimas dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso Bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų Bendrovės perleidimą, yra išimtinė Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija.
1.5 Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	TAIP	Visuotinio akcininkų susirinkimų vieta yra Vilniuje, įprastai verslo centro, kuriame yra Bendrovės buveinė, konferencijų salėje. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkimuose, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais ir kita medžiaga, reikalinga sprendimams priimti.
1.6 Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik	TAIP	Visa informacija, skirta akcininkams ir investuotojams, yra skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir Nasdaq Vilnius vertybinių popierių

lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		biržos informacinėje sistemoje lietuvių bei anglų kalbomis.
1.7 Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai gali pasinaudoti savo teise dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime arba asmeniškai, arba per tinkamai įgaliotą atstovą. Jie taip pat gali balsuoti iš anksto raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
1.8 Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	NE	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi šiuo metu Bendrovė neturi galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės. Ateityje Bendrovė svarstys galimybę taikyti šią rekomendaciją.
1.9 Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	TAIP	Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektuose, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, yra atskleidžiamos siūlomos naujų valdybos narių kandidatūros, siūlomas valdybos narių atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė. Viešai skelbiamuose ir akcininkų susirinkimo medžiagoje pateikiamuose kandidatų anketose yra nurodoma informacija apie kandidatų išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas pareigas.
1.10 Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	NEAKTUALU	Bendrovės 2022.04.29 visuotinio akcininkų susirinkimo metu visi Bendrovės akcininkai savo valią išreiškė iš anksto pateikiant bendruosius balsavimo biuletenius ir nei vienas iš akcininkų neatvyko į gyvai vykstantį akcininkų susirinkimą, todėl Bendrovė neturėjo galimybių įgyvendinti šią rekomendaciją.

2 principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1 Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	NEAKTUALU	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.
2.1.2 Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	NEAKTUALU
2.1.3 Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	NEAKTUALU

¹ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2.1.4 Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	NEAKTUALU
2.1.5 Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	NEAKTUALU
2.1.6 Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	NEAKTUALU

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1 Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	NEAKTUALU
2.2.2 Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	NEAKTUALU
2.2.3 Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	NEAKTUALU
2.2.4 Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	NEAKTUALU
2.2.5 Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	NEAKTUALU
2.2.6 Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU

² Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

$\varphi$	$\infty$	$\varphi$

2.2.7 Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	NEAKTUALU
3 principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1 Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	TAIP	2020 metų balandžio mėnesį Bendrovės valdyba patvirtino Bendrovės strategiją, kuri yra viešai prieinama Bendrovės internetiniame puslapyje lietuvių ir anglų k. 2021 ir 2022 m. balandžio mėnesiais Bendrovės valdyba kartu su Visuotinio susirinkimo medžiaga
		pateikė komentarus apie Bendrovės strategijos įgyvendinimą.
3.1.2 Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	TAIP	Valdyba, kaip kolegialus Bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir Bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas. Laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, valdyba, be kitų funkcijų, taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas. Valdybos posėdžiai užtikrina efektyvią įmonės veiklos priežiūrą. Šio kolegialaus organo pareigos atitinka nustatytas Lietuvos teisės aktais, kaip reikalaujama emitentui, kurio vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas,
		atsižvelgia į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, valdybos tikslas iš esmės yra siekti tvaraus verslo kūrimo.
3.1.3 Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	TAIP	Vidaus Bendrovės politikos yra patvirtintos Bendrovės valdybos, o jų įgyvendinimas yra aptariamas valdybos posėdžio metu, kuriame Bendrovės valdyba išklauso ataskaitas dėl minėtų politikų įgyvendinimo. Bendrovė yra patvirtinusi tokias politikas: ○ Verslo etikos kodeksas; ○ Aplinkos apsaugos politika; ○ Žmogaus teisių, nediskriminavimo, vaikų ir priverstinio darbo politika; ○ Gyvūnų gerovės politika; ○ Tiekėjų etikos kodeksas; ○ Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos politika; ○ Darbuotojų saugos ir sveikatos politika.
3.1.4 Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje	TAIP	Bendrovė nustato rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Viena iš tokių priemonių yra Bendrovės vidaus auditoriaus pareigybė, kurį skiria Bendrovės valdyba ir kuris yra tiesiogiai atskaitingas Bendrovės Audito komitetui. Prašome žiūrėti 3.1.3
būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros

praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.
3.1.5 Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	TAIP	Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1 Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	TAIP	Bendrovės valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Siūlyti ir Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę tokios veiklos patirtį, tai patvirtina viešai Bendrovės tinklapyje skelbiama informacija apie valdybos narių išsilavinimą, patirtį ir kitas užimamas pareigas.
3.2.2 Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Kandidatų į valdybos narius anketos, kuriose yra pateikiama informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kandidatų dalyvavimą kitų bendrovių veikloje yra pateikiama kartu su sprendimų projektais Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir skelbiami kaip pranešimas apie esminį įvykį tam, kad akcininkai galėtų susipažinti su informacija dar prieš akcininkų susirinkimą. Šie duomenys apie valdybos narius yra pateikiami ir kiekvienų metų Bendrovės metiniame pranešime.
3.2.3 Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	TAIP	Po išrinkimo, visi valdybos nariai yra supažindinami su Bendrovės veikla ir pagrindinėmis jų pareigomis bei įstatymų reikalavimais. Kiekvienais metais yra organizuojama valdybos narių išvyka po dukterines bendroves, kad valdyba galėtų geriau įsigilinti į Bendrovės veiklą. Taip pat valdybos nariai yra reguliariai informuojami apie teisės aktų pasikeitimus ir kitas Bendrovės
3.2.4 Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	TAIP	veiklai įtakos turinčias aplinkybes. Visi valdybos nariai yra skiriami apibrėžtai – dviejų metų kadencijai su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai.
3.2.5 Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Valdybos pirmininku yra paskirtas nepriklausomas valdybos narys, kuris niekaip nėra susijęs su Bendrove ar ją kontroliuojančiu akcininku.
3.2.6 Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigoms vykdyti.
3.2.7 Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus	TAIP	Visi 5 valdybos nariai yra nepriklausomi, remiantis teisės aktuose numatytais nepriklausomumo kriterijais ir pačių valdybos narių atliktu savęs vertinimu.

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

⁴ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.2.8 Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Valdybos narių atlygis yra tvirtinamas Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
3.2.9 Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	TAIP	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia Bendrovės atžvilgiu ir vadovaujasi Bendrovės, o ne savo asmeniniais ar trečiųjų asmenų interesais. Bendrovės turimais duomenimis, Valdybos nariai priimdami sprendimus nesiekia jokių asmeninių interesų. Su Valdybos nariais sudarytose valdybos nario veiklos sutartyse yra nuostatos dėl interesų konflikto nebuvimo, konfidencialumo bei nekonkuravimo įsipareigojimų.
3.2.10 Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	TAIP	Valdyba 2022 m. atliko savo veiklos įsivertinimą. Informacija apie valdybos struktūrą yra pateikiama Bendrovės metiniame pranešime ir skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje.
4 Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1 Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
4.2 Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	TAIP	Valdybos posėdžiai šaukiami pagal iš anksto patvirtintą grafiką ir paprastai ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o kai reikia skubaus sprendimo - balsuojant el. paštu.
4.3 Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią medžiagą gauna iš anksto prieš posėdį. Įprastai posėdžio metu darbotvarkė nekeičiama, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai arba, kai nedalyvaujantys nariai praneša, kad sutinka su darbotvarkės pakeitimu.
4.4 Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.

posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.
5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1 Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	NE	Bendrovės valdyba yra sudariusi audito komitetą, tačiau nėra suformavusi atlygio ir skyrimo komitetų.
5.1.2 Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	TAIP	Bendrovėje nesudaromi skyrimo ir atlygio komitetai, nes nepriklausoma valdyba, vykdydama savo funkcijas, vykdo ir nurodytų komitetų funkcijas. Bendrovės valdyba skiria Bendrovės vadovą ir nustato jo atlyginimą bei teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vadovaujančias pareigas užimančių asmenų skyrimo ir atlygio. Bendrovės Valdybos reglamentas nustato, jog komitetai yra formuojami tik iš valdybos narių ir, Bendrovės nuomone, esant 5 asmenų valdybos sudėčiai sudaryti daugiau nei 1 komitetą nėra tikslinga.
5.1.3 Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	TAIP	Žr. 5.1.2 atsakymą.
5.1.4 Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	TAIP	Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurie visi yra nepriklausomi valdybos nariai. Audito komiteto pirmininkas nėra valdybos pirmininkas.
5.1.5 Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie	TAIP	Audito komiteto įgaliojimai yra nustatyti audito komiteto nuostatuose, kuriuos patvirtino Bendrovės valdyba. Audito komitetas reguliariai savo ataskaitas teikia valdybai. Nurodyta informacija apie audito komitetą yra skelbiama Bendrovės tinklapyje ir metiniame pranešime.

savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat

⁵ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.
5.1.6 Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	TAIP	Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, atsakingus už finansus, apskaitą ir iždo klausimus, išorės auditorius bei kitus asmenis, kurių dalyvavimą būtinu svarstant audito komiteto posėdyje numatytus klausimus nurodo audito komiteto pirmininkas.
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1 Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	NEAKTUALU
5.2.2 Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	NEAKTUALU
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	NEAKTUALU
5.4. Audito komitetas. 5.4.1 Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra		Bendrovės audito komiteto pagrindinės funkcijos
apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6	TAIP	atitinka nurodytas šioje rekomendacijoje.
5.4.2 Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia		Bendrovės audito komiteto nuostatose yra numatyta

⁶ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

TAIP

$\infty$
	$\infty$	$\infty$

informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės audito komiteto narių teisė gauti šią informaciją ir

audito komiteto nariai ją gauna.

administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai
apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. 5.4.3 Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	TAIP	Prašome žiūrėti į 5.1.6 atsakymą.
5.4.4 Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	TAIP	Vidaus auditorius ir išorės auditoriai reguliariai audito komitetui pristato savo veiklos planus ir ataskaitas.
5.4.5 Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	TAIP	Bendrovės audito komiteto funkcijos numatytos valdybos patvirtintose Audito komiteto nuostatose atitinka nurodytą rekomendaciją.
5.4.6 Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP	Komitetas informuoja Bendrovės valdybą apie savo veiklą ir veiklos rezultatus bent kartą per šešis mėnesius.

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą	TAIP	Šios rekomendacijos yra laikomasi, tai užtikrina Valdybos reglamento nuostatos, nurodančios, kad valdybos nariai privalo vengti bet kokio interesų konflikto, o jam esant - apie tai nedelsiai informuoti valdybą.
pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.		Bendrovės žiniomis, iki šiol nebuvo nei vieno atvejo, susijusio su valdybos narių ar vadovo interesų konfliktu.

7 principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1 Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės
Bendrovės
atlygio
politika
buvo
patvirtinta

interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti
2020.04.30 Visuotinio akcininkų susirinkimo ir yra
reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės
skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje.
strategiją.
Pagal Atlygio politiką, valdyba peržiūri ją kas
ketverius metus ir teikia visuotinam akcininkų
susirinkimui tvirtinti. Atlygio politika gali būti keičiama
TAIP
įvertinus
bendrą
ekonominę
situaciją
rinkoje,
finansinius bendrovės rezultatus, pasikeitimus teisės
aktuose, reglamentuojančiuose atlygio mokėjimo
tvarką.
Bendrovės atlygio politika yra taikoma vadovui ir
valdybai.

		Bendrovės atlygio politika yra suderinta su patvirtinta Bendrovės strategija.
7.2 Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	TAIP	Bendrovės atlygio politika apima visas Bendrovėje taikomas atlygio formas.
7.3 Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	TAIP	Valdybos narių atlygis yra fiksuotas ir jis yra tvirtinamas visuotinio akcininkų susirinkimo.
7.4 Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP	Atlygio politikoje yra pateikta pakankamai išsami informacija apie generalinio direktoriaus išeitinių išmokų politiką. Atlygio politikoje numatytos išeitinės išmokos nuostatos atitinka šias rekomendacijas.
7.5 Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	TAIP	Bendrovėje Atlygio politika yra taikoma tik valdybai ir generaliniam direktoriui. Valdybos nariai nedalyvauja jokiose skatinimo programose. Generaliniam direktoriui gali būti taikomos akcijų opcionų programos. Akcijų opcionų programų tikslas yra kurti ilgalaikę vertę akcininkams bei didinti generalinio direktoriaus motyvaciją bei lojalumą bendrovei. Atlygio politika generalinio direktoriaus atžvilgiu atitinka šias rekomendacijas.
7.6 Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP	Prašome žiūrėti 7.1 atsakymą. Bendrovė viešai skelbia Bendrovės Atlygio ataskaitą teisės aktų nustatyta tvarka kartu su metiniu pranešimu.
7.7 Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas	TAIP	Bendrovės atlygio politika tvirtinama ir keičiama visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės akcijų opcionų suteikimo taisyklės yra patvirtintos ir keičiamos visuotinio akcininkų susirinkimo.

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1 Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	TAIP	Įmonė gerbia visas interesų turėtojų teises, kurias gina įstatymai ir kurios leidžia interesų turėtojams dalyvauti įmonės valdyme. Apie tai plačiau - Bendrovės tvaraus verslo ataskaitoje.
8.2 Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų	TAIP	Vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai dalyvauja Bendrovės valdybos posėdžiuose. Taip Bendrovės darbuotojai gali daryti įtaką priimant svarbius Bendrovei sprendimus.

būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.		Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, kad geriau suprastų jų požiūrį į atliekamą darbą, įvardintų stipriąsias bei tobulintinas sritis. Taip pat Bendrovė daro specialias bendruomenių apklausas. Įstatymų numatytais atvejais Bendrovė užtikintų interesų turėtojams sąlygas dalyvauti Bendrovės valdysenoje.
8.3 Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.		Bendrovės darbuotojams dalyvaujant valdybos posėdžiuose pateikiama visa reikalinga informacija susijusi su darbotvarkės klausimais.
	TAIP	Bendrovė nuolat šviečia savo darbuotojus klimato kaitos temomis, aiškina pagrindines problemas, supažindina su vystomomis technologijomis, kad kiekvienas darbuotojas maksimaliai galėtų prisidėti prie siekiamų pokyčių.
8.4 Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	TAIP	Bendrovėje veikia elektroninis paštas [email protected], per kurį bet kas iš interesų turėtojų gali anonimiškai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką. Jeigu tokie pranešimai būtų gaunami, apie tai nedelsiant būtų informuojama valdyba.

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1 Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:	TAIP	Žiūrėti prie kiekvieno punkto atskirai.
9.1.1 bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.2 bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.3 asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.4 bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.5 esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	TAIP	Priklausomai nuo informacijos pobūdžio ši informacija yra atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir (ar) tarpinėse ir (ar) metinėse ataskaitose.
9.1.6 galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	TAIP, išskyrus tai, jog	Rizikos veiksniai yra atskleidžiami tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
	Bendrovė neturi rizikos valdymo ir priežiūros politikos	Bendrovė neturi rizikos valdymo ir priežiūros politikos.
9.1.7 bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.8 pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.9 bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės interneto

		tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.10 socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti	TAIP	Atskleidžiama Bendrovės tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
informaciją, numatytą teisės aktuose
9.2 Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP	Informacija atskleidžiama apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
9.3 Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	TAIP	Ši informacija atskleidžiama.
9.4 Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	TAIP	Informaciją akcininkams, investuotojams ir vertybinių popierių biržoms Bendrovė ta pačia apimtimi ir vienu metu pateikia lietuvių ir anglų kalbomis bei viešai skelbia interneto tinklalapyje. Taip pat viešai skelbia Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos sistemoje lietuvių bei anglų kalbomis.

10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1 Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP	Nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės ir jos įmonių grupės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomus Europos Sąjungoje. Audito įmonė taip pat atlieka metinio pranešimo peržiūrą.
10.2 Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	TAIP	Audito įmonės kandidatūrą Visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
10.3 Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP	Audito paslaugoms skirtos išlaidos yra tvirtinamos Visuotinio akcininkų susirinkimo. Per 2022 m. Bendrovė (jos grupės įmonės) iš auditorių kitų paslaugų negavo.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pridedamas AUGA group, AB metinių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., sudarytas pagal Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo AUGA group, AB įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. Konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta AUGA group, AB ir jos dukterinių bendrovių verslo plėtros ir veiklos apžvalga, būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Generalinis direktorius Kęstutis Juščius

Finansų direktorius Mindaugas Ambrasas

AI Terminal

AUGA group

2259_rns_2023-04-17_38b9ced6-a1a0-439f-b701-ec7f90db2287.pdf

1.1. Vadovo žodis

1.2. Faktai apie "AUGA group"

1.3. Verslo modelis

1.3.1. Verslo segmentai

1.3.2. Grupės struktūra

1.3.3. Grupės organizacinė struktūra

1.3.4. Grupės konkurenciniai pranašumai

1.3.5. Eksporto rinkos

1.3.6. Grupės tiekimo grandinė

1.4. Strategija

1.4.1. Inovacijų darbotvarkės tikslai

1.4.2. Strategijos įgyvendinimas

1.5. Vizija, misija, vertybės

Vizija – tvaraus maisto ir gyvenimo būdo sinonimas.

Misija – maistas be kainos gamtai.

Tvarumas Inovatyvumas Teigiamas poveikis

1.6. Rizikų valdymas

2. REZULTATAI

2.1. Pagrindiniai veiklos rodikliai

2.2. Verslo segmentai

2.2.1. Augalininkystės segmento apžvalga

2021/2022 m. derlius

2022/2023 m. derlius

Augalininkystės segmento pardavimų rezultatai

Subsidijos žemės ūkiui ir bendrasis pelnas augalininkystės segmente

2.2.2. Pienininkystės segmento apžvalga

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

2.2.3. Grybų auginimo segmento apžvalga

2.2.4. Galutiniam vartojimui skirtų produktų pakuotėse (FMCG) segmento apžvalga

2.3. Pardavimo ir administracinės sąnaudos

2.4. Investicijos ir verslo įsigijimai

2.5. Finansavimo sąnaudos ir finansiniai įsipareigojimai

2.6. Pinigų srautai

2.7. Akcijų ir obligacijų informacija

2.7.1. Akcijos

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2022

2.7.2. Obligacijos

2.8. 2022 m. rezultatų apibendrinimas ir žvilgsnis į 2023 m.

3. VALDYMO ATASKAITA

3.1. Valdymo modelis

3.2. Įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai

3.2.1. Informacija apie savas akcijas

3.2.2. Akcijų perleidimo apribojimai

3.2.3. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kuriems įtakos turėtų akcininkų struktūros pasikeitimas

3.2.4. Akcininkų tarpusavio susitarimai

3.2.5. Ryšiai su investuotojais

3.3. Valdyba ir jos komitetai

3.3.1. Valdybos nariai

Andrej Cyba

Tomas Krakauskas

Dalius Misiūnas (pirmininkas)

Murray Steele

Michaela Tod

3.3.2. Valdybos komitetai

3.4. Pagrindiniai vadovai

Kęstutis Juščius, generalinis direktorius (2019 04 30 – dabar)

Mindaugas Ambrasas, finansų direktorius (2020 03 12 – dabar).

3.5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

3.6. Atlygio ataskaita

3.6.1. Valdymo organų atlygis

3.6.2. Darbuotojų atlyginimas

3.6.3. Akcijų opcionų programa

3.7. Mokesčiai ir atitiktis teisės aktams

4. TVARAUS VERSLO ATASKAITA

4.1. Apie Tvaraus verslo ataskaitą

4.2. Tvarumas Grupėje

4.2.1. Tvarumo strategija

Aplinkosauga

Socialinė atsakomybė

Tvarus valdymas

4.2.2. JTO darnaus vystymosi tikslai

4.2.3. Suinteresuotosios šalys ir tvarumo kriterijų reikšmingumo vertinimas

Tvarumo kriterijų reikšmingumo matrica

4.2.4. Politikos

4.2.5. Tvarumo įsipareigojimai ir duomenų teikimas tarptautinėms platformoms

4.2.6. Narystės ir partnerystės

4.2.7. Taksonomijos apžvalga

4.3.1. Nuveikti darbai ir pasiekimai per 2022 m.³