AB "KLAIPĖDOS NAFTA" TVARUMO ATASKAITA UŽ 2022 M.

ATASKAITA UŽ 2022 M. SAUSIO 1 D. – GRUODŽIO 31 D. PARENGTA ATSIŽVELGIANT Į GRI STANDARTUS

TURINYS

VADOVO ŽODIS	3
BENDROJI INFORMACIJA	4
APIE BENDROVĘ IR JOS
TIEKIMO GRANDINĘ	5
ATASKAITOS RIBOS
IR TAKSONOMIJOS
REIKALAVIMAI	8
ĮMONĖS STRATEGIJA IR
TVARI TRANSFORMACIJA	8
FINANSINIAI REZULTATAI IR
MOKESČIAI	10
ATITIKTIS REIKALAVIMAMS	11
TVARUMO VALDYMAS	12
TVARUMO VALDYMO
PRINCIPAI	13
SUINTERESUOTOSIOS ŠALYS	13
REIKŠMINGI POVEIKIAI IR
TVARUMO RIZIKOS	16
KLIMATO KAITOS RIZIKOS IR
PRISITAIKYMAS	18
TVARUMO TEMOS	20

22
23
23
24
24
24
25
26
27
29
31
33

SOCIALINIS POVEIKIS	34
POVEIKIO VALDYMAS IR
ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA	35
DARBUOTOJAI IR LYGIOS
GALIMYBĖS	36
KOLEKTYVINĖ SUTARTIS	40
PROFESINĖS SĄJUNGOS	41
ATLYGIO POLITIKA	41
LYČIŲ DARBO UŽMOKESČIO
SKIRTUMAI	43
DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMAS
IR PASITENKINIMAS	44
KOMPETENCIJŲ UGDYMAS	44
DARBO SAUGA IR
DARBUOTOJŲ SVEIKATA	45
VIETOS BENDRUOMENĖS IR
SOCIALINĖS INICIATYVOS	50

VALDYSENA	52
VALDYSENOS PRINCIPAI IR
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI	53
ANTIKONKURENCINIO
ELGESIO PREVENCIJA	53

KORUPCIJOS PREVENCIJA

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRAKTIKA INFRASTRUKTŪROS IR PROCESŲ SAUGA BEI KRITINIŲ INCIDENTŲ	57
PREVENCIJA IR VALDYMAS	58
KIBERNETINIS SAUGUMAS IR DUOMENŲ APSAUGA	59
GRI TURINIO INDEKSAS	62
TREČIOSIOS ŠALIES NUOMONĖ	68

KN SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA UŽ 2022 M. 2

Gerbiamieji,

nors kreipimąsi ir norėčiau pradėti nuo pozityvesnių akcentų, tačiau negalime ignoruoti to, kad 2022-ieji, deja, bus prisimenami kaip metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, su iš to kylančiomis ilgalaikėmis pasekmėmis. Jos ir toliau veikia pasaulinę verslo, politinę ir socialinę aplinką.

Daugeliui įmonių 2022-ieji buvo dilemų ir sunkių sprendimų kupini metai. Neapibrėžtumas ir didelis nestabilumas prisidėjo prie infliacijos bei sparčiai augančių energijos kainų, todėl įmonės buvo priverstos ieškoti pusiausvyros tarp verslo tęstinumo, pelningumo ir suinteresuotųjų šalių bei joms sukuriamos vertės.

Atsižvelgiant į tai, kad KN yra strateginės svarbos įmonė, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, nedelsdami sutelkėme dėmesį į savo infrastruktūros saugos ir saugumo didinimą bei jos atsparumo fizinėms ir kibernetinėms grėsmėms užtikrinimą. Taip pat ėmėmės veiksmų tam, kad padidintume savo darbuotojų atsparumą rengdami papildomus mokymus, paskaitas ir tobulindami jų įgūdžius. Užtikrinti patikimą energijos išteklių tiekimą Lietuvai ir kaimyninėms šalims taip pat buvo vienas svarbiausių mūsų prioritetų.

Jums gali kilti klausimas, kokį vaidmenį šiame kontekste užima tvarumas? Mums jis išliko svarbiu prioritetu. Daugiausia pastangų skyrėme savo veiklos energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir pasiekėme puikių rezultatų – energijos vartojimo efektyvumo priemonės kai kuriais atvejais elektros ar šiluminės energijos poreikį sumažino net trečdaliu. Taip pat įgyvendinome saulės elektrinės projektą, skirtą elektros energijai gaminti mūsų Subačiaus naftos terminale, nagrinėjome galimybes mažinti išmetamų teršalų kiekį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale ir padėjome savo klientams patenkinti išaugusius biodegalų krovos poreikius.

Be to, formalizavome savo Tvarumo politiką, kuri buvo priimta 2022 m. gruodį. Ja vadovausimės siekdami tvaresnės veiklos ir ateityje.

Galiausiai, 2022 m. pabaigoje KN pradėjo kurti naują įmonės strategiją, galiosiančią iki 2050 metų. Mūsų dabartinė verslo strategija nebeatspindi pasikeitusios verslo ir geopolitinės aplinkos, nes KN veiklai ir strategijai įtakos turėjo tokie svarbūs įvykiai kaip COVID-19 pandemija, įvykiai Baltarusijoje, 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje ir spartesnis žaliosios transformacijos tempas. Tvarumo ir emisijų mažinimo poreikis darosi vis aktualesnis, todėl privalome tam skirti tinkamą dėmesį, kad užtikrintume subalansuotą augimą ir tvarią ilgalaikę ateitį.

Keičiantis pasauliui, tvarumas tampa vienu iš pagrindinių verslo varomųjų jėgų. Nors kai kuriems tai gali kelti naujų ribojimų, kūrybiškai mąstantiems žmonėms tai taip pat suteikia naujų verslo galimybių. Tikiu, kad mūsų naujasis strateginis požiūris prisidės prie tvarios žmonių, planetos ir pelno pusiausvyros, sukurdamas papildomą vertę visoms mūsų suinteresuotosioms šalims, tarp jų ir darbuotojams, bendruomenėms bei visiems, kuriuos veikia KN veikla.

Pagarbiai Darius Šilenskis KN generalinis direktorius

BENDROJI INFORMACIJA

APIE BENDROVĘ IR JOS TIEKIMO GRANDINĘ

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – KN arba bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. 72,47 proc. šios bendrovės akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o 27,53 proc. – kitiems akcininkams.

KN Grupę sudaro UAB "Klaipėdos nafta", kelios antrinės įmonės – "SGD terminalas", "SGD logistika" ir "SGD SPB", taip pat įmonė "KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda" (eksploatuojanti SGD terminalą Açu uoste, Brazilijoje), kurią kontroliuoja "SGD logistika" ir "SGD SPB".

KN eksploatuoja naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus. Grupė valdo ir eksploatuoja du naftos terminalus Lietuvoje (Klaipėdos naftos terminalą ir Subačiaus naftos terminalą), eksploatuoja SGD terminalus Lietuvoje ir Açu uoste Brazilijoje, taip pat valdo ir eksploatuoja nedidelę SGD paskirstymo stotį Lietuvoje. Šiuo metu grupės veiklą galima suskirstyti į tris pagrindinius segmentus: komercinę SGD veiklą, reguliuojamą SGD veiklą ir naftos terminalus.

KN – Lietuvos ir aplinkinio regiono

energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti galimybę importuoti energijos išteklius. Kai Rusija 2022 m. pradėjo karą Ukrainoje, KN valdomas SGD terminalas Klaipėdoje tapo pagrindiniu objektu, užtikrinančiu suskystintų gamtinių dujų importą į Lietuvą ir kaimynines šalis. KN taip pat yra atsakinga už Lietuvos Respublikos privalomojo naftos produktų rezervo saugojimą ir patikimą bei efektyvią naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste.

KN naftos terminale tvarkomi naftos produktai, tiekiami iš naftos perdirbimo gamyklų ir (arba) į jas (iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai), taip pat naftos produktai saugomi terminalo talpyklose. Naftos produktai taip pat importuojami per KN terminalą, teikiant naftos produktų krovos iš tanklaivių į klientų transportavimo priemones (autocisternas ir / arba vagonus) paslaugas. Be to, Subačiaus naftos terminalas (esantis Kupiškio r.) naudojamas trumpalaikiam ir / arba ilgalaikiam naftos produktų bei Lietuvos Respublikos suskystinto kuro (degalų) atsargų saugojimui, siekiant užtikrinti nacionalinį energetinį saugumą pagal atitinkamus teisės aktus.

KN vis labiau diversifikuoja per bendrovės naftos terminalus kraunamų produktų portfelį, ypatingą dėmesį skirdama biodegalams. Šiuo metu per Klaipėdos naftos terminalą kraunami trijų skirtingų rūšių biodegalai (etanolis ir įvairių

NAFTOS PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖ

Žaliavinė nafta, biodegalai, naftos ir kiti skystieji produktai importuojami ir eksportuojami tanklaiviais bei geležinkeliais, taip pat vežami autocisternomis. atvirkščiai.

Naftos ir kiti produktai tiekiami perkraunant juos iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir

KROVA IR SAUGOJIMAS Perkraunami produktai sandėliuojami ir saugomi terminalo talpyklose.

rūšių biodyzelinas – riebiųjų rūgščių metilo esteris (RRME) bei hidrintas daržovių aliejus (HVO)). Biodegalų produktų krova nuolat didėja: per 2022 m. KN perkrovė 4 proc. daugiau biodegalų nei 2021 m. – dabar šie produktai sudaro apie ketvirtadalį visų KN naftos terminaluose kraunamų produktų.

2022 m. pradėta bitumo krova naudojant 2021 m. rekonstruotas talpyklas. 2022 m. pabaigoje Klaipėdos naftos terminalas užėmė apie 22 proc. bitumo krovos rinkos – vertinant visus Baltijos šalių ir Suomijos įlankos (Rusija) terminalus. Per Klaipėdos naftos terminalą perkraunamų naftos produktų įvairovę taip pat padidino 2022 m. pirmąjį pusmetį pradėta krauti lietuviška nafta.

Dėl pritrauktų naujų klientų suintensyvėjo naftos chemijos produktų krovos apimtys, kurios 2022 m. buvo maždaug tris kartus didesnės nei 2021 m. Naftos produktų (dyzelino ir benzino) krova į autocisternas 2022 m. buvo 20 proc. didesnė nei 2021 metais. Suintensyvėjusi krovos veikla taip pat prisidėjo prie padidėjusios perkrautų naftos produktų saugojimo paslaugų paklausos – pajamos iš naftos produktų talpų nuomos 2022 m., palyginus su 2021 m., išaugo 45 procentais.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra vienas iš esminių energetinį saugumą užtikrinančių nacionalinių objektų, kurio veikla leido suformuoti gamtinių dujų rinką Lietuvoje ir atvėrė galimybes šaliai, jos gyventojams ir įmonėms apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš viso pasaulio. SGD terminalas yra kompleksinės SGD paslaugų grandinės, kurią bendrovė sukūrė, siekdama aprūpinti Baltijos jūros regioną švaresniu iškastiniu kuru ir skatinti aplinkai draugišką logistiką, dalis. SGD terminalą sudaro SGD laivas-saugykla su pakartotinio dujinimo įrenginiu "Independence", krantinė ir dujotiekis. SGD laivas-saugykla su išdujinimo įranga yra nuolatos prisišvartavęs prie krantinės Klaipėdos jūrų uoste. SGD terminalas prijungtas prie gamtinių dujų perdavimo sistemos. SGD krovinius iš tarptautinių rinkų atgabena SGD dujovežiai. Šie kroviniai perkraunami į laivą-saugyklą, ir pakartotinai išdujinami, tuomet gamtinės dujos tiekiamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

Klaipėdos SGD paskirstymo stotis (veikianti netoliese Klaipėdos naftos terminalo nuo 2018 m.) priima SGD iš mažos apimties dujovežių, laikinai sandėliuoja SGD ir perkrauna jas į cisternas ar dujovežius. SGD taip pat gali būti kraunamos į ISO standartus atitinkančius konteinerius, kurie gali būti

SGD TIEKIMO GRANDINĖ SGD SAUGOJIMAS IR IŠDUJINIMAS SGD PERKROVA Dujos laikinai saugomos SGD TRANSPORTA-SGD PASKIRSTYMO STOTIS ŽEME

Suskystintųjų gamtinių dujų saugojimas ir išdujinimas SGD terminale.

ir/arba perkraunamos į specialų SGD transportavimo dujovežį

KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRO INFRASTRUKTŪRA

terminalus Baltijos jūroje rinkoje prieinamais SGD bunkeravimo / transportavimo laivais.

Iš dujovežio SGD iškraunamos į krante esančias SGD talpas. Prie jų įrengtos aikštelės, kuriose vykdoma SGD krova į SGD autocisternas.

SGD PASKIRSTYMAS

Autodujovežiai SGD paskirsto prie gamtinių dujų skirstymo tinklo neprijungtiems vartotojams.

gabenami geležinkeliu ir keliais. Ši infrastruktūra atveria galimybes pramonės objektams ir gyvenvietėms, esančioms toliau nuo dujotiekių, gauti švaresnę energiją.

2022 m. Klaipėdos SGD terminalo paslaugų paklausa labai išaugo, nes regiono šalys po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ėmė ieškoti alternatyvų gamtinių dujų importui. 2022 m. terminalo paslaugomis naudojosi šeši vartotojai iš Estijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos. Dėl šios priežasties nuo 2022 m. balandžio mėn. SGD terminalas veikia beveik maksimaliu pajėgumu – per metus pakartotinai išdujintas rekordinis 32 TWh gamtinių dujų kiekis (96 proc. augimas) ir priimti 54 SGD dujovežiai. Svarbu pažymėti, kad nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, į SGD terminalą nebuvo pristatytas nė vienas rusiškas krovinys. Bendrovė aktyviai veikia užtikrindama, kad SGD terminalu besinaudojančios įmonės savo veikloje laikytųsi atitinkamų ES sankcijų.

KN prisideda prie SGD, kaip švaresnės iškastinio kuro alternatyvos, skatinimo – mes manome, kad tai yra pereinamojo laikotarpio priemonė siekiant tvaresnės ekonomikos. KN jau dabar naudoja turimą patirtį konsultavimo srityje – padedame plėtoti kitus SGD projektus. Iki šiol bendrovė prisidėjo prie daugiau nei dešimties įvairių SGD projektų visame pasaulyje – tarp naujausių projektų yra

ir pirmasis Vokietijos Vilhelmshafeno uoste plaukiojantis SGD terminalas bei plyno lauko investicija – FSRU pagrindu veikiančio SGD terminalo projektas Piombino uoste Italijoje. Didžiuojamės, kad mūsų patirtis padeda stiprinti kitų šalių energetinį saugumą.

Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste taip pat svarbu paminėti, kad grupė ir bendrovė nuo 2021 m. vasario mėn. nepalaiko jokių prekybinių santykių su Baltarusija ir Rusijos subjektais. Grupė ir bendrovė nėra sudariusios reikšmingų sutarčių, neprekiauja su Rusijos ir Baltarusijos subjektais, taip pat iš šių šalių negauna pagrindinių prekių ar paslaugų.

ATASKAITOS RIBOS IR TAKSONOMIJOS REIKALAVIMAI

Atsižvelgiant į KN Grupės struktūrą, šioje ataskaitoje pateikiami pagrindinės Bendrovės "Klaipėdos nafta", įskaitant jos dukterines įmones, duomenys. Kai aktualu ir / ar įmanoma – pateikiami atskiri "KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda" (eksploatuojančios SGD terminalą Açu uoste, kuris yra São João da Barra savivaldybėje, priklausančioje Rio de Žaneiro valstijai, kuri yra Brazilijos Federacinės Respublikos dalis) duomenys. Be to, aplinkosauginiai duomenys taip pat pateikiami atskirai pagal skirtingas veiklos vietas Lietuvoje (du naftos terminalai Klaipėdoje ir Kupiškio rajone bei SGD terminalas ir SGD paskirstymo stotis Klaipėdoje).

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja GRI standartų versija, ši ataskaita parengta atsižvelgiant į bendruosius ir teminius standartus bei 11-ąjį GRI sektoriaus standartą "Nafta ir dujos 2021".

Pagal Apskaitos direktyvą KN yra laikoma ne finansine įmone ir taip pat gali būti laikoma viešojo intereso įmone. Tačiau KN nelaikoma didele įmone, kurioje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, arba didelės grupės patronuojančiąja įmone, kurioje vidutiniškai per finansinius metus konsoliduotai dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Tai reiškia, kad KN, kaip įmonei, netaikomi Apskaitos direktyvos 19a ir 29a straipsniuose nustatyti įpareigojimai atskleisti informaciją ir ji nepatenka į Nefinansinės atskaitomybės direktyvos taikymo sritį. Dėl šios priežasties KN netaikomi atskaitomybės reikalavimai pagal Taksonomijos reglamentą.

Pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2139 ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems netaikomas Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852, gali šį reglamentą taikyti savanoriškai. Bendrovė ketina sutelkti dėmesį į analizę ir pasirengimą pradėti teikti ataskaitas pagal Taksonomijos reglamentą, nes tai yra dalis jos pastangų vykdyti tvarią veiklą. 2023 m. KN ketina įvertinti, ar jos veikla atitinka Taksonomijos reglamento reikalavimus ir atitinkamai atskleisti informaciją kitų metų ataskaitose.

ĮMONĖS STRATEGIJA IR TVARI TRANSFORMACIJA

Bendrovės misija yra užtikrinti saugią, patikimą ir efektyvią prieigą prie pasaulinės energijos išteklių rinkos tvariai vystant, eksploatuojant ir investuojant į daugiafunkcinius suskystintųjų gamtinių dujų terminalus visame pasaulyje. Savo veikla bendrovė siekia padėti klientams pereiti prie tvaresnės energijos rūšių, kartu išlaikant jų konkurencingumą.

Dabartinė KN verslo strategija buvo parengta 2019 m. ir skirta laikotarpiui iki 2030 m., tačiau ji nebeatspindi pasikeitusios verslo ir geopolitinės aplinkos, kurioje veikia bendrovė. Per paskutiniuosius metus KN veiklai, taigi ir strategijai, didelę įtaką darė keletas įvykių: COVID-19 pandemija, įvykiai Baltarusijoje, ir galiausiai, 2022 m. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei dėl to išaugęs žaliosios transformacijos tempas.

PAGRINDINIAI VERSLO TIKSLAI PAGAL 2019 M. PRIIMTĄ STRATEGIJĄ

NAFTOS TERMINALAI

Krauti įvairius naftos produktus, nepriklausomai nuo pasirinkto krovos būdo, ir taikyti išmanias produktų gabenimo, laikymo ir maišymo paslaugas.
Gebėti dirbti su produktais, kurie neapsiriboja tradiciniu naftos ar naftos produktų asortimentu.
Investuoti į tvarias ir efektyvesnes technologijas ir procesus, kad sumažintume savo veiklos metu išmetamų teršalų kiekį.

KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS

Užtikrinti regiono prieigą prie pasaulinės SGD rinkos bent iki 2044 m. ir komercinės veiklos naudą Lietuvos vartotojams.
Užtikrinti aukščiausios kokybės bunkeriavimo ir krovimo į autocisternas paslaugas, prisidėti prie inovacijų plėtros SGD klasteryje.

konsultantai padės įvertinti KN vadovų išplėtotas strategines kryptis, analizuos vidaus ir išorės aplinkos veiksnius bei padės parengti geriausiai verslo lūkesčius atitinkančią strategiją. Tikimasi, kad naujoji KN strategija bus parengta per pirmąjį 2023 m. pusmetį.

Naujoji KN ilgalaikė strategija apims 2023–2050 m. laikotarpį, tačiau bus suskirstyta į tris atskirus etapus: trumpalaikį (2023–2030 m.) arba dabartinę raidą, vidutinės trukmės (2030–2040 m.), kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama KN vaidmeniui pereinamojo laikotarpio energetikos rinkoje, ir ilga-

TARPTAUTINIAI SGD PROJEKTAI

Pasiekti, kad grynasis pelnas iš tarptautinių SGD projektų viršytų pelną iš naftos produktų krovos paslaugų, kuris dabar sudaro didžiausią dalį.
Tapti geidžiamu naujų SGD importo terminalų projektų partneriu pasaulyje.
Patekti tarp trijų pasaulyje pirmaujančių plaukiojančių SGD importo terminalų bendrovių.

laikį (2040–2050 m.), kuris apims bendrovės veiklos planavimą, siekiant visiško neutralumo klimato atžvilgiu.

Ilgalaikė strategija turės apimti keturias pagrindines KN veiklas: dabartines naftos terminalo paslaugas, SGD terminalo veiklą Klaipėdos uoste ir regione, pasaulinę SGD verslo plėtrą teikiant eksploatavimo ir priežiūros paslaugas bei investicijas į SGD terminalų projektus ir naujas verslo kryptis, tokias kaip vandenilį ir kitus alternatyvius energijos nešėjus, taip pat anglies dioksido surinkimą bei saugojimą ir t.t.

KN aktyviai dalyvauja diskusijose dėl iškastinio kuro ateities ir perėjimo prie neutralesnės klimato atžvilgiu ekonomikos. KN įsitraukia į įvairias iniciatyvas, susijusias su SGD ir iškastinio kuro sinergija su atsinaujinančiąja energija. Būdama Lietuvos SGD platformos steigėja ir Lietuvos vandenilio platformos nare, KN pasisako už nuoseklią transformaciją, siekiant "nulinių emisijų" ekonomikos. Dėl šios priežasties aktyviai dalyvaujame įvairiose konferencijose ir seminaruose, kuriuose dalijamės savo žiniomis SGD terminalų srityje ir diskutuojame apie energetikos ateitį. Be to, bendrovė stengiasi rasti papildomų galimybių išnaudoti savo infrastruktūrą ir praktinę patirtį, taip pat ieško alternatyvų naujai veiklai atsinaujinančios energetikos vertės grandinėje. Pavyzdžiui, toliau analizuojamos naujos galimos plėtros sritys ir galimybės kurti vertę vėjo energetikos sektoriuje, teikiant eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugas.

KN dalyvauja 2022 m. lapkritį Niurnberge (Vokietijoje) pradėtame vykdyti tarptautiniame projekte "Carbon Neutral LNG". Trejus metus truksiančio projekto dalyviai siekia bendradarbiauti kuriant hibridinę procesų grandinę, apimančią vandenilio gamybą iš biomasės ir jo konversiją į sintetinį metaną naudojant įvairius cheminius ir biologinius procesus. Projekto metu bus atliekami laboratoriniai tyrimai, skirti įgyvendinti

Dėl minėtų aplinkybių kai kurie tikslai, ypač naftos verslo segmento, nebėra aktualūs ir reikalauja peržiūros. Bendrovė išgyvena transformaciją, kurios metu vis aktualesni tampa lūkesčiai, susiję su tolesniu diversifikavimu, efektyvumu, valdomos infrastruktūros veiklos tęstinumu, viso regiono energetinio saugumo užtikrinimu bei svarba, ir didesniu tvarumu bei dekarbonizacija.

2023 m. pradžioje KN atrinko tarptautinius ekspertus, kurie konsultuoja įmonę rengiant naują ilgalaikę bendrovės veiklos strategiją. Pasirinkti strateginiai nedidelius demonstracinius projektus ir įvertinti jų ekonominį pelningumą. Dalyvaudama šiame projekte, KN tikisi įgyti daug naudingos patirties dirbant su naujos kartos dujų mišiniais, ugdyti ir plėsti kompetenciją vandenilio technologijų taikymo, CO2 transportavimo ir geologinio saugojimo Europoje bei sintetinio metano gamybos srityse.

Be to, KN kartu su AB "Akmenės cementas" ir AB "ORLEN Lietuva" pasirašė ketinimų protokolus dėl bendros galimybių studijos, kuria siekiama įvertinti suskystinto anglies dioksido (CO2) surinkimo ir saugojimo technologijos potencialą bei galimybes šalies pramonės įmonėms. Atliekant galimybių studiją, bus analizuojamos galimybės

KN GRUPĖS SUMOKĖTI MOKESČIAI, EUR

sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, taikant anglies dioksido valdymo vertės grandinės koncepciją ir galimybė pritaikyti šį sprendimą įmonėms, kurių verslo procesų metu neišvengiamai išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Galimybių studija prisidės prie KN, "Larvik Shipping" (LS) ir "Mitsui O.S.K. Lines Ltd" (MOL) 2021 m. pradėtos analizės.

Atsižvelgdama į pasaulinius pokyčius energetikos sektoriuje, 2022 m. KN ėmėsi ieškoti papildomų galimybių išnaudoti turimą infrastruktūrą ir praktinę patirtį. Be kitų iniciatyvų, KN svarsto galimybę tapti aptarnaujančiu uostu būsimam Baltijos jūros vėjo jėgainių parkui, todėl bendrovė ir didžiausios

METAI AB "KLAIPĖDOS NAFTA" KN, BE AKCIZO DUKTERINĖS ĮMONĖS DUKTERINĖS ĮMONĖS:

Lenkijos naftos grupės ORLEN įmonės "ORLEN Neptun I" bei "Energa Wytwarzanie" pasirašė ketinimų protokolą dėl galimybės bendradarbiauti, teikiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Ketinimų protokole išdėstytas susitarimas dėl trijų šalių sinergijos ir bendradarbiavimo sąlygų, kuriant ir įgyvendinant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje Lietuvoje eksploatavimo ir priežiūros strategiją.

KN aktyviai dalyvauja diskusijose apie ekonomikos ir energetikos sektoriaus pertvarkymą siekiant "nulinių emisijų" (angl. Net zero), taip pat mėlynąją ekonomiką (tvaraus vandenynų ir jūrų išteklių naudojimo, ir tvarios su pakrantėmis susijusios veiklos) bei žaliąsias technologijas (ang. GreenTech). Tai padeda sekti ir analizuoti aktualiausias tendencijas, suprasti iššūkius ir galimybes bei kitų organizacijų poziciją, taip pat siekti dialogo dėl pertvarkos ir šviesti visuomenę.

FINANSINIAI REZULTATAI IR MOKESČIAI

2022 m., palyginti su 2021 m. rezultatais, krovos apimtys KN naftos terminaluose išaugo 17 procentų. Bendrovės suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje fiksavo rekordinius rezultatus – 2022 m. išjudinta 96 proc. daugiau gamtinių dujų nei ankstesniais metais. Tarptautinės SGD verslo plėtros veikloje 2022 metais išaugo konsultacinių paslaugų paklausa, o KN buvo pasirinkta teikti SGD terminalo komercinio operatoriaus paslaugas Vilhelmshafeno SGD terminalui.

EBITDA 2022 m. sudarė 35,0 mln.

				SUMOKĖTA BRAZILIJOJE	konsultacinių paslaugų paklausa, o
2016	78 191 729	9 646 780	975	Neveikė	KN buvo pasirinkta teikti SGD termi nalo komercinio operatoriaus paslau
2017	126 482 147	10 430 732	1085	Neveikė	gas Vilhelmshafeno SGD terminalui. Remiantis audituotais duomenimis, 2022 m. KN Grupės pajamos sudarė 77,8 mln. eurų (praėjusiais metais pa jamos siekė 61,8 mln. eurų). 36 proc. Grupės pardavimo pajamų sudaro pa jamos iš naftos terminalų, o 64 proc. – iš reguliuojamos ir nereguliuojamos SGD veiklos. Grupės konsoliduota
2018	166 581 445	10 163 479	1006	Neveikė
2019	173 586 505	8 556 553	49 985	Neveikė
2020	195 064 538	5 820 977	751 125	747 414
2021	205 714 730	6 109 278	1 435 869 *	1 430 842
2021	209 156 712	5 588 563	1 490 599	1 486 262

*Atnaujinta informacija (2021 m. KN Socialinės atsakomybės ataskaitoje pateiktas skaičius – 1 368 625).

eurų (2021 m. – 26,1 mln. eurų). KN Grupės grynasis nuostolis 2022 m. sudarė 5,9 mln. eurų (2021 m. – 64 mln. eurų), o patikslintas grynasis pelnas siekė 8,9 mln. eurų, palyginti su 2021 m. užfiksuotu 47,2 mln. eurų patikslintu grynuoju nuostoliu. Išsamesnius finansinius rezultatus rasite 2022 m. Konsoliduotos metinės ataskaitos 101–103 puslapiuose.

KN laikosi sąžiningo verslo principų atsakingai ir teisingai deklaruodama bei sumokėdama visus priklausančius mokesčius, taikomus kiekvienoje veiklos rinkoje. Pagrindiniai Lietuvoje mokami mokesčiai yra šie: PVM ir pelno mokestis (mokami į nacionalinį biudžetą), gyventojų pajamų mokestis (mokamas į nacionalinį biudžetą ir vėliau perskirstomas į savivaldybių biudžetus), taip pat mokesčiai, mokami į Lietuvos socialinio draudimo fondą bei mokesčiai, mokami tiesiogiai savivaldybėms (nekilnojamojo turto ir taršos). Be to, bendrovė, veikdama kaip akcizinio sandėlio savininkė, užtikrina teisingą akcizo mokesčių deklaravimą ir jų sumokėjimą už klientų akcizais apmokestinamas prekes, kai jos fiziškai išgabenamos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Šiuos mokesčius Bendrovė sumoka į nacionalinį biudžetą ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 m. KN užėmė šeštą vietą tarp didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų.

2022 m. 49 proc. Lietuvoje sumokėtų KN mokesčių (be akcizų) buvo susiję su socialiniu draudimu, 42,3 proc. – su gyventojų pajamų mokesčiu (dalis jo patenka į savivaldybių biudžetus), o 8,6 proc. – su tiesiogiai į savivaldybių biudžetus sumokėtais mokesčiais.

Pagrindiniai Brazilijoje mokami mokesčiai yra pelno mokestis, išskaičiuojamasis pajamų mokestis, darbo užmokesčio mokestis, savivaldos paslaugų mokestis ir socialinių įmokų mokestis.

KN Grupė nesiekia ir netaiko mokesčių optimizavimo ar dirbtinio mokesčių mažinimo schemų. Per pastaruosius 7 metus bendrovei nebuvo pateikta priekaištų dėl netinkamų mokesčių deklaravimo bei mokėjimo.

ATITIKTIS REIKALAVIMAMS

KN siekia vykdyti savo veiklą visiškai laikantis visų jos verslui taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.

2022 m. Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminalams, Klaipėdos SGD terminalui ir KN Açu terminalui Brazilijoje nebuvo skirta jokių baudų ar sankcijų, susijusių su pažeidimais aplinkosaugos srityje.

2022 metais KN grupės įmonėms nebuvo skirta jokių baudų ar sankcijų už darbo teisės pažeidimus.

2022 m. gruodžio 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo bylą dėl AB "Klaipėdos nafta" (KN) darbuotojams suteiktų akcijų. Ši byla susijusi su 2018 m. KN visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2019–2021 m. vykdyti trejų metų trukmės akcijų suteikimo darbuotojams programą, siekiant papildomai paskatinti darbuotojus įgyvendinti bendrovės tikslus ir strategiją. Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis ir kita bendrovėje galiojančia tvarka, 2019 m. KN "Nasdaq Baltic" vertybinių popierių biržoje nupirko savo akcijų, kuriomis darbuotojams buvo išmokėtos iki 50% premijos už 2018 m. veiklos rezultatus. Be to, suteikiant akcijas darbuotojams, buvo išskaičiuoti ir sumokėti visi mokesčiai valstybei. Svarbu pabrėžti, kad vėlesniais laikotarpiais KN darbuotojų akcijomis neskatino. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad KN, skatindama darbuotojus akcijomis, nepadarė žalos valstybei ir akcininkams, taip pat, kad nėra pagrindo teigti, jog valstybės ar bendrovės turtas buvo iššvaistytas ar valdomas neracionaliai, nes KN darbuotojams akcijos buvo suteiktos kaip jų darbo užmokesčio dalis. Teismas nurodė, kad darbuotojams nereikės grąžinti gautų akcijų, o restitucija netaikoma, nes žala nepatirta.

TVARUMO VALDYMAS

KN SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA UŽ 2022 M. 12

TVARUMO VALDYMO PRINCIPAI

KN požiūriu, siekiant būti sėkminga ir atsakinga visuomenės nare ilgalaikėje perspektyvoje, verslo tvarumo principai turi būti neatsiejama mūsų veiklos dalimi. Kiekvienos organizacijos veikla gali turėti ir teigiamos, ir neigiamos įtakos, o mes siekiame sukurti tokį verslo modelį, kurio daromas poveikis yra teigiamas.

2022 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtinta Tvarumo politika, kuria bus grindžiamas bendrovės tvarumo valdymas ir veiklos vykdymas. Ji galioja visoms KN grupės bendrovėms. Politikoje teigiama, kad KN laikosi šių tvarumo principų:

Pelno siekti atsakingai vykdant veiklą;
Orientuotis į didesnį veiklos efektyvumą, atsakingai naudojant gamtinius išteklius, mažinant išmetamų atliekų kiekius ir veiklos emisijas;
Siekti žiedinės ekonomikos principų KN veikloje;
Kurti saugią, sveiką, skatinančią bendradarbiavimą ir įvairovę darbo aplinką;
Puoselėti įtraukimo į tvarumo veiklas kultūrą, atitinkamai šviečiant dar-

buotojus ir skatinant jų įsitraukimą;

• Padėti klientams pereiti prie švaresnių energetikos šaltinių, atsižvelgiant į ES ir Lietuvos, taip pat kitų rinkų, kurioje veikia KN, keliamus tikslus dėl klimato neutralumo.

Politikoje išdėstyti pagrindiniai aplinkosauginės ir socialinės atsakomybės, ekonominio tvarumo, tvarumo valdysenos ir atsakomybės principai. KN tikisi, kad kiekvienas KN įmonių grupės darbuotojas, rangovas ir tiekėjas laikysis minėtos politikos, taip prisidėdamas prie KN įgyvendinamų tvarumo tikslų. Tvarumo politiką galima rasti bendrovės svetainėje.

Be to, bendrovė turi papildomas politikas, kuriose numatytos tvarumo principų įgyvendinimo gairės įvairiose srityse. Atsižvelgiant į tai, kad grupė veikia įvairiose šalyse, ji taip pat atsižvelgia į EBPO gaires, skirtas daugiašalėms įmonėms.

Tvarumas KN grupėje valdomas remiantis tvarumo tikslais ir išmatuojamais tvarumo rodikliais. Tvarumo tikslai aplinkosaugos ir socialinio poveikio bei valdysenos srityse buvo nustatyti atsižvelgiant į KN poveikį ir tvarumo temas, taip pat į JT darnaus vystymosi tikslus. Kiekvienam tikslui nustatytas konkretus rodiklis trumpalaikiam laikotarpiui – 2024 metams – ir ilgalaikiam laikotarpiui – 2030 metams, taip pat suplanuotos atitinkamos veiklos, kurios turėtų padėti pasiekti tikslą. Už šių tikslų įgyvendinimą atsakingi atitinkami organizacijos padaliniai. Informacija apie šiuos tikslus pateikiama atitinkamose teminėse šios ataskaitos dalyse.

Tvarumo valdymas bendrovėje prasideda Valdybos lygmenyje. Vykdant nepriklausomų Valdybos narių atranką buvo atsižvelgta į patirtį taikant aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir įmonių valdysenos (ESG) kriterijus. Valdyba aktyviai dalyvauja nustatant bendrovės strategiją, tvirtina rizikos valdymo planus, KN metinį veiklos planą ir biudžetą. Ji taip pat analizuoja ir vertina pateiktą informaciją apie bendrovės veiklą, verslo rezultatus ir finansinę padėtį. Nuo 2023 m. su ESG susiję siekiai įtraukti į bendrovės tikslus, kuriuos tvirtina Valdyba.

Svarbi tvarumo valdymo proceso dalis yra suinteresuotųjų šalių informavimas apie tvarumo pažangą, pasitelkiant tvarumo ataskaitą, kuri rengiama vadovaujantis tarptautiniais standartais ir Valdymo koordinavimo centro (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas analitinis centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų valstybės valdomų įmonių valdymą) gairėmis. KN komunikacijos vadovė yra tiesiogiai atsakinga už tvarumo ataskaitų rengimą ir informavimą apie bendrovės tvarumo veiklą bei sprendžiamus klausimus.

Siekdama įgyvendinti savo tvarumo tikslus, KN taip pat vykdo savo vadovybės ir darbuotojų švietimą tvarumo temomis.

SUINTERESUOTOSIOS ŠALYS

Dialogas su suinteresuotosiomis šalimis yra vienas iš mūsų atviros ir atsakingos veiklos principų, leidžiantis nustatyti esmines suinteresuotosioms šalims svarbias temas. Vykdydama veiklą, įskaitant ryšių su suinteresuotosiomis šalimis puoselėjimą, bendrovė vadovaujasi aukščiausiais gerosios valdysenos standartais, KN vertybėmis ir Elgesio standartu. Be to, KN vadovaujasi bendrovėje 2021 m. priimta Suinteresuotųjų šalių politika, kuri skelbiama KN tinklalapyje. Ši politika numato principus ir gaires plėtojant KN ryšius su suinteresuotosiomis šalimis, užtikrinant galimybes identifikuoti esmines suinteresuotosioms šalims svarbias temas KN tvarios veiklos kontekste.

Pagrindinės mūsų suinteresuotosios šalys yra: darbuotojai, akcininkai, verslo partneriai, bendruomenės ir visuomenė bendrai bei sprendimus nacionaliniu ir regioniniu lygiu priimantys asmenys. Temos, kurios aktualios mūsų tikslinėms grupėms, apima mūsų veiklos saugumą, ekonominį poveikį, aplinkosaugos veiksmingumo didinimą ir gerąsias valdysenos praktikas.

BENDROVĖS PAGRINDINIŲ SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ APŽVALGA

SUINTERESUOTOJI ŠALIS	AMBICIJA	KUO TAI SVARBU?	KAIP KURIAME SANTYKIUS?
Klientai	• Padėti klientams išlaikyti konkurencinį pranašumą ir pereiti prie tvaresnių energetikos rūšių. • Užtikrinti klientams prieigą prie tarp tautinių energetikos rinkų.	Patenkinti klientai yra ilgalaikio augimo ir verslo tvarumo pagrindas.	• Dalinantis žinioms kurti pridėtinę vertę klientams. • Teikiant paslaugas klientams efektyviai, laiku ir kokybiškai. • Ieškant ir siūlant pažangius sprendimus, didinančius vertę klientams.
Verslo partneriai ir verslo bendruomenė	Atviri, bendradarbiaujantys, iniciatyvūs verslo bendruomenės nariai, geras Bendrovės veiklos sektoriaus pavyzdys.	Veikdami kartu su partneriais galime prisidėti prie vertės grandinės stiprinimo, verslo konkurencingumo didinimo ir didesnės vertės kūrimo verslo bendruomenei.	• Puoselėjant profesinius ryšius dalintis gerąja praktika ir patirtimi arba kelti ir kviesti drauge spręsti verslo bendruomenei aktualius klausimus. • Bendradarbiaujant projektuose, dalindamiesi patirtimis ir žiniomis. • Įsitraukiant į sektoriui aktualių klausimų sprendimą pasiūlant savas kompetencijas.
Darbuotojai ir darbuotojų atstovai	KN inovatyvios, prisitaikančios ir daugiakultūrės komandos paklausios visame pasaulyje.	Darbuotojai yra pagrindinis Bendrovės turtas ir jie visada yra mūsų technologijomis grįstos veiklos centre.	Savo komandos nariams užtikrinant galimybę: • Siekti aukštų rezultatų; • Nuolat mokytis ir tobulėti; • Uždirbti konkurencingą atlyginimą; • Jausti pasididžiavimą kuriant pokyčius ir jungiant energetikos rinkas visame pasaulyje.
			Puoselėjant vertybėmis ir dialogu grįstus santykius su savo darbuotojais ar juos atstovaujančiomis organizacijomis.
Akcininkai	Atvira ir skaidri vertybinių popierių biržos dalyvė, atitinkanti aukščiausius investuotojų keliamus standartus ir uždirbanti investuotojams laukiamą grąžą.	Tai, kad bendrovė kotiruojama biržoje, didina pasitikėjimą jos veikla ir valdysena vietiniu ir tarptautiniu lygiu. Savo ruožtu tai prisideda prie ilgalaikės verslo sėkmės.	Vykdant skaidrią, atvirą ir savalaikę komunikaciją su investuotojais, teikiant jiems reguliarus ir patikimus duomenis apie bendrovės rezultatus bei veiklos planus.

SUINTERESUOTOJI ŠALIS	AMBICIJA	KUO TAI SVARBU?	KAIP KURIAME SANTYKIUS?
Valstybės institucijos	Užtikriname šalies energetinę nepriklausomybę ir atitinkame kitus strateginei įmonei keliamus tikslus, kurie išreiškiami per Valstybės lūkesčių laišką Bendrovei ar kitus teisės aktus.	Valstybė, dalyvaudama valstybės valdomos įmonės valdyme, siekia verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo ar kitų tikslų, kurie nustatomi teisės aktais ir atitinkamai formuluoja lūkesčius bendrovėms. Aiškios sutartos veiklos kryptys prisideda prie valstybės gerovės didinimo.	• Atsakingai vystant verslą, savo sprendimais didinant Lietuvai ir akcininkams kuriamą vertę. • Veikla vykdant taip, kad būtų užtikrinta darbų sauga, saugiai ir patikimai eksploatuojama valdoma infrastruktūra, deramai rūpinamasi aplinka. • Veiklą vykdant vadovaujantis aukščiausiais skaidrumo, valdysenos, etikos ir socialinės atsakomybės standartais, tokiu būdu rodant pavyzdį ir kitoms šalies organizacijoms bei skatinant bendrą pažangą.
Savivaldybių institucijos	Kurti naudą ir vertę regionams, kuriuose veikia Bendrovė.	Bendrovė veikia kaip atsakinga regiono bendruomenės narė, kurios tikslas – siekti abipusės vertės: tiek pilnai atskleidžiant savo verslo potencialą, tiek prisidedant prie regionų, kuriame ji veikia, sėkmės.	• Veiklą vykdant taip, kad būtų užtikrinta darbų sauga, saugiai ir patikimai eksploatuojama valdoma infrastruktūra, deramai rūpinamasi aplinka. • Įsitraukiant į konkretiems regionams aktualių klausimų sprendimą pasiūlant savas kompetencijas, žinias ar kitus resursus pagal galimybes. • Prisidedant prie regiono potencialo didinimo per verslo kontaktus ar informacijos sklaidą verslo partneriams.
Kaimyninės bendruomenės	• Didinti pasitikėjimą bendrove. • Prisidėti prie teigiamo poveikio skatini mo santykiuose su bendruomenėmis.	Tvari ir patikima kaimynystė, bendruomenių įtraukimas yra susijęs su bendrovės ilgalaikės veiklos perspektyva ir "teise veikti".	Puoselėjant atvirą dialogą, atliepiant siekį žinoti ir suprasti aktualiausius bendruomenėms klausimus ir Bendrovės joms daromą poveikį, laikantis geros kaimynystės principo.
Žiniasklaida, nuomonės formuotojai	Būti atviru ir bendradarbiaujančiu partneriu žiniasklaidai ir nuomonės formuotojams, teikiant teisingą ir patikimą informaciją.	Suprantame, kad suinteresuotosioms šalims informacija apie mūsų, kaip strateginės reikšmės bendrovės, veiklą, yra svarbi – tuo vadovaujantis įsitraukiame į aktyvų dialogą.	• Kuriant ir palaikant profesionalius ryšius su žiniasklaidos atstovais ir nuomonės formuotojais. • Rodant iniciatyvą dalinantis vertę kuriančiomis žiniomis ir įžvalgomis. • Dalinantis informacija gerbiame klientų duomenis ir laikomės sutartinių įsipareigojimų.

Tęsinys ›

SUINTERESUOTOJI ŠALIS	AMBICIJA	KUO TAI SVARBU?	KAIP KURIAME SANTYKIUS?
Priežiūros ir reguliuojančios institucijos	• Būti patikimu ir profesionaliu partneriu plėtojant verslo sek toriaus reguliavimą. • Nepriekaištinga atitiktis.	Bendradarbiaujame su priežiūros ir reguliuojančiomis institucijomis, siekiant suprasti jų poreikius ir keliamus tikslus bei pasiūlyti savo žinias ir ekspertinę nuomonę formuojant rinkos reguliavimo praktikas. Suprantame, kad nepriekaištinga atitiktis didina visų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą bendrove ir stiprina jos reputaciją.	• Esame prieinami ir pasiekiami priežiūros ir reguliuo jančioms institucijoms, dalinamės su jomis informacija, žiniomis, įžvalgomis, inicijuojame pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo. • Priežiūros ir reguliuojančioms institucijoms teikiant laiku ir kokybiškai parengtą informaciją.
Sprendimų priėmėjai	Atsakingai vystyti verslą, savo sprendimais didinant Lietuvai kuriamą vertę.	Kaip strateginės reikšmės Bendrovė suprantame sprendimų priėmėjų suinteresuotumą, kad mūsų vykdoma veikla geriausiai atitiktų šalies interesus ir kurtų jai didžiausią vertę. Bendrovė savo veikloje laikosi politinio neutralumo principo ir neteikia paramos jokiems politikams ar politinėms partijoms nei finansine, nei nefinansine išraiška.	• Puoselėjant profesinius ryšius ir dalinantis savo žiniomis, ekspertine nuomone bei įžvalgomis apie pasaulines energetikos sektoriaus tendencijas. • Skiriant laiko pateikti kontekstui ir diskusijoms apie ben drovės priimamus sprendimus, svarbius nacionaliniu lygiu.
Socialiniai partneriai	Būti atviru ir bendradarbiaujančiu partneriu, orientuotu į visuomenės gerovės didinimą.	Veikdami kartu su partneriais galime prisidėti prie didesnės vertės kūrimo visuomenei ir skatinti tvarumo iniciatyvas.	Kuriant bendras švietimo ar veiklos programas, prisidedančias prie aktualių visuomenei problemų sprendimo; skatinant verslo atsakomybės ir tvarumo idėjas.

REIKŠMINGI POVEIKIAI IR TVARUMO RIZIKOS

Vykdydama veiklą, bendrovė nuolatos vertina keliamą reikšmingą aplinkosauginį ir socio-ekonominį poveikį. Paskutinio vertinimo rezultatai pateikiami lentelėje.

REIKŠMINGI APLINKOSAUGINIAI POVEIKIAI	REIKŠMINGI SOCIO-EKONOMINIAI POVEIKIAI
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos į orą	Darbo vietų kūrimas
Kitų teršalų emisijos į orą (NOx, lakiųjų organinių junginių ir kt.)	Darbuotojų įgūdžių ugdymas ir jų gerovės užtikrinimas
Atliekos (pavojingos ir nepavojingos)	Darbuotojų sveikata ir sauga
Trikdžiai vietos bendruomenėms (kvapai ir triukšmas)	Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbe užtikrinimas
Vandens naudojimas	Parama vietos bendruomenėms
Nuotekos	Veikla, prisidedanti prie šalies energetinės nepriklausomybės
Galimi išsiliejimai ir kiti kritiniai incidentai, galintys turėti poveikį aplinkai (įskaitant požeminį vandenį ir dirvožemį)	Sumokėti mokesčiai ir dividendai

Be to, rengdama šią ataskaitą, KN taip pat įvertino pagrindines bendrovės tvarumo rizikas – jos pateiktos žemiau esančioje lentelėje. Į visus šiuos poveikius ir rizikas buvo atsižvelgta, nustatant esmines Bendrovės tvarumo temas bei atitinkamus ASV (ang. ESG) tikslus.

KN TVARUMO RIZIKOS

RIZIKA	APRAŠYMAS	RIZIKOS VALDYMAS
Aplinkos tarša dėl avarijų ar gedimų	Darbuotojų klaidos, klimato/oro sąlygos arba pramoninės avarijos gali pakenkti aplinkai, darbuotojams ir aplinkinių bendruomenių gyventojams.	KN kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos atitinka tarptautinių standartų ISO 9001: 2015, ISO 14001: 2015 ir ISO 45001: 2018 taikomus reikalavimus. Šie standartai reguliariai sertifikuojami pakartotinai. Sustiprintos procesų saugos incidentų ir technologinių gedimų incidentų valdymo procedūros. KN stebi oro taršos iš stacionarių oro taršos šaltinių emisijas ir atlieka poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą. Yra parengti tinkami incidentų valdymo planai – jie laiku peržiūrimi ir atnaujinami. Reguliariai vykdomi darbuotojų mokymai saugos tema.
Su sveikata ir sauga susiję incidentai darbe	KN perkrauna įvairius degalus, naftą ir cheminius produktus; jos terminalai priskiriami pavojingiems objektams. Dėl šios priežasties darbuotojų sveikata ir sauga yra vienas iš svarbiausių veiksnių bendrovės veikloje.	KN kokybės, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos atitinka tarptautinių standartų ISO 9001:2015 ir ISO 45001:2018 taikomus reikalavimus. Šie standartai reguliariai sertifikuojami pakartotinai. Bendrovėje reguliariai vykdomi darbuotojų mokymai. Bendrovėje puoselėjama saugos kultūra, taip pat veikia nelaimingų atsitikimų prevencinė sistema.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas	Konkurencija dėl įmonei reikalingų specifinių kompetencijų turinčių darbuotojų suaktyvėjo, ypač tarp uosto įmonių. Sunkumai pritraukiant naujus darbuotojus reikštų papildomą darbo krūvį esamai bendrovės darbo jėgai ir gali neigiamai paveikti darbuotojų pasitenkinimą bei talentų išlaikymą.	Įdiegta konkurencinga atlygio politika, darbuotojų kompetencijų ugdymo sistema, bendra darbuotojų atlygio ir išmokų struktūra bei naujų darbuotojų adaptacijos procedūra. Vertinamas ir planuojamas esminių kompetencijų darbo pozicijoms poreikis, nuolat peržiūrimas darbuotojams sukuriamos vertės paketas ir darbdavio įvaizdžio strategija.

Tęsinys ›

RIZIKA	APRAŠYMAS	RIZIKOS VALDYMAS
Konfliktai su bendruomenėmis dėl KN veiklos	KN terminalų gedimai ar eksploatavimo klaidos gali turėti neigiamos įtakos terminalų kaimynystėje gyvenantiems žmonėms – pabloginti jų gyvenimo sąlygas dėl naftos produktų skleidžiamų kvapų ar techninių procesų keliamo triukšmo. Atsižvelgiant į tai, kad netoliese yra kitas panašią veiklą vykdantis terminalas, vietos bendruomenės gali klaidingai manyti, kad KN yra atsakinga už kai kuriuos kitų įmonių sukeltus neigiamus padarinius.	Sukurti specialūs komunikacijos kanalai, skirti bendruomenių skundų pateikimui ir peržiūrai, sukurtos vertinimo procedūros, leidžiančios sumažinti KN veiklos poveikį. Užtikrinama nuolatinė komunikacija su bendruomenėmis ir jų informavimas apie KN veiklos poveikį. Bendruomenėms taip pat reguliariai pateikiami reguliariai atliekamo monitoringo rezultatai.
Kibernetinio saugumo incidentai	Kibernetinė rizika – tai kibernetinių nusikaltėlių ar piktavalių veikėjų neleistinos prieigos prie informacijos ir sistemų, jų naudojimo, atskleidimo, sutrikdymo, pakeitimo ar sunaikinimo galimybė.	Bendrovės kibernetinį saugumą reglamentuoja Informacijos ir kibernetinio saugumo politika ir gairės, kurios apima Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo organizacines ir technines nuostatas. Bendrovės nuolatinė veikla apima pažeidžiamumo valdymą, reguliarų saugumo vertinimą ir įsiskverbimo testavimą bei darbuotojų mokymą apie geriausią kibernetinio saugumo praktiką.
Neatitiktis	Bendrovė veikia įvairiose Lietuvos vietose ir užsienio šalyse, taip pat turi daug tarptautinių verslo partnerių. Dėl šios priežasties bet kokie korupcijos atvejai ir kiti pažeidimai (pavyzdžiui, nustatytų procedūrų ir politikos nesilaikymas) gali pakenkti Bendrovės reputacijai bei neigiamai paveikti jos verslo sutartis.	Taikomos stropaus patikrinimo procedūros. Nuolat kuriamos naujos politikos ir mechanizmai, leidžiantys jas įgyvendinti ir užtikrinti (pavyzdžiui, mokymai ir informavimo apie pažeidimus procedūros).

Papildoma bendra informacija apie rizikos valdymo sistemą pateikiama 2022 m. Konsoliduotoje metinėje ataskaitoje, 125–128 psl.

KLIMATO KAITOS RIZIKOS IR PRISITAIKYMAS

Galimas klimato kaitos poveikis KN Grupės veiklai buvo įvertintas remiantis ilgalaikėmis klimato kaitos prognozėmis ir klimato modeliais Lietuvai, taip pat LR Aplinkos ministerijos atlikta "Atskirų sektorių jautrumo klimato kaitai" analize.

Tai leido numatyti pagrindines rizikas ir prisitaikymo prie jų strategijas.

2022 m. pabaigoje KN pradėjo kurti naują ilgalaikę strategiją, kuri nubrėš verslo kryptis iki 2050 m. Šio proceso metu bus svarstomos klimato rizikos ir galimybės ieškant optimalios formulės (turtint mintyje klimato kaitą ir poreikį prisitaikymui) tolesnei diversifikacijai, efektyvumui ir valdomos infrastruktūros operacijų tęstinumui, kartu atsižvelgiant į KN svarbą viso regiono energetiniam saugumui bei tvarumo ir dekarbonizacijos poreikį.

Bendrovė susiduria su iššūkiu pertvarkyti savo veiklą taip, kad teikiamos paslaugos tekintų ateities poreikius, o veikla būtų neutrali klimatui. Suprantame, kad artimiausiais dešimtmečiais pasaulis turės pereiti nuo vis dar plačiai paplitusio iškastinio kuro naudojimo energijai ir transportavimui prie kitų energijos formų. KN visada buvo ir nori išlikti svarbia ateities energijos tiekimo ir vertės grandinių dalimi, kartu sėkmingai kurdama vertę energetikos sektoriuje, užtikrindama energetinį saugumą ir finansinę grąžą suinteresuotosioms šalims bei Lietuvai. Atsižvelgdami į šį kontekstą, turime žvelgti toli į ateitį, peržiūrėti dabartinį verslo modelį ir priimti ilgalaikius sprendimus tam, kad ateityje užtikrintume konkurencinį pranašumą bei didesnį veiklos pelningumą. Daugiau informacijos rasite šios ataskaitos dalyje "Įmonės strategija ir tvari transformacija".

KLIMATO KAITOS RIZIKOS IR PRISITAIKYMO STRATEGIJOS

RIZIKOS KATEGORIJA	RIZIKOS APRAŠYMAS	PRISITAIKYMO STRATEGIJOS
Fizinė rizika
Ūminė rizika	Eksploatavimo sąlygų pablogėjimo rizika dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių: • audrų stiprumo pokyčiai, dėl kurių didėja vėjo greitis ir formuojasi didesnės bangos – povei kis produktų krovos procesui uosto įrenginiuose ir geležinkelio estakadose, didėjanti krovos incidentų (išsiliejimų) tikimybė; • regioniniai temperatūros, kritulių pobūdžio ir dažnumo pokyčiai – pavyzdžiui, liūtys gali tu rėti įtakos krovos operacijoms; • ekstremalios oro temperatūros ir karščio bangos – galima rizika darbuotojų sveikatai ir lo gistikos infrastruktūrai.	Reguliarus fizinės rizikos vertinimas, patikimi saugos ir sveikatos užtikrinimo protokolai, periodiškas reagavimo į ekstremalias situacijas ir krizių valdymo planų atnaujinimas.
Lėtinė rizika	Eksploatavimo procesų sutrikimo rizika dėl ilgalaikio vidutinės temperatūros kilimo, besikeičiančio kritulių ir vėjo pobūdžio bei kylančio jūros lygio. Dėl numatomo oro temperatūros padidėjimo šaltuoju metų laikotarpiu galimi dažnesni oro temperatūros svyravimai apie 0 °C. Dėl dažnesnių užšalimo ir atšilimo ciklų gali sutrumpėti antžeminės ir požeminės infrastruktūros eksploatavimo laikas, padidėti išlaidos, skirtos infrastruktūros remonto ir atnaujinimo darbams. Dėl numatomo dienų su sniego danga skaičiaus mažėjimo (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje) gali padidėti požeminės infrastruktūros pažeidimų dėl įšalo tikimybė, ypač per didžiausius šalčius, bei padidėti šilumos trasų energijos nuostoliai.	Reguliarus fizinės rizikos vertinimas. Darbo modelio perplanavimas atsižvelgiant į kintančias sąlygas, didesnių išteklių skyrimas nuolatinei infrastruktūros priežiūrai, jos atsparumo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Išlaidų planavimo proceso peržiūra.
Perėjimo rizika
Reguliavimo pokyčiai	KN pajamų sumažėjimas dėl reguliavimo, kuris gali lemti mažesnę naftos ir gamtinių dujų paklausą. Išlaidų padidėjimo rizika dėl anglies dioksido apmokestinimo sistemos išplėtimo.	Produktų portfelio diversifikavimas. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų (CO2 surinkimo, vandenilio, vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje eksploatavimo ir priežiūros paslaugų) galimybių, papildančių turimą turtą, strategiją ir kompetencijas, tyrimas.

TVARUMO TEMOS

Pirmąjį 2022 m. ketvirtį KN atliko pagrindinių tvarumo temų analizę, kad geriau atlieptų suinteresuotųjų šalių lūkesčius, valdytų rizikas bei veiktų tvariau. Pirminis temų sąrašas sudarytas įmonės atstovų kartu su socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos specialistais, vertinant bendrovės poveikius bei svarbiausius veiklos tvarumui įtakos turinčius aspektus.

Pirmaisiais 2022 m. mėnesiais įvyko keli nuotoliniai susitikimai su svarbiausiomis suinteresuotomis šalimis – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos universiteto, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Klaipėdos departamento atstovais, bendrovės kaimynystėje esančių Klaipėdos bendruomenių (Vitės, Melnragės, Dangės) ir jų asociacijų atstovais, taip pat LR Prezidento institucijos, LR Aplinkos ministerijos, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, LR Susisiekimo ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovais. Šių susitikimų metu buvo aptarti Bendrovės poveikiai ir tvarumo aspektai, atliktas tvarumo temų reitingavimas, išklausyti pasiūlymai dėl papildomų aspektų. Svarbu paminėti, kad visa tai vyko besitęsiančios COVID-19 pandemijos kontekste, tačiau prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, kuris prasidėjo 2022 m. vasario pabaigoje.

Tvarumo temas nuotolinės apklausos būdu taip pat sureitingavo įmonės darbuotojai, klientai ir partneriai. Galiausiai – savo poziciją reitinguodama išsakė Bendrovės vadovybė ir buvo parengta materialumo matrica. Pagal plačiai taikomą metodiką matricoje temos vertikalioje ašyje išdėstytos pagal jų svarbą suinteresuotosioms šalims, o horizontalioje ašyje – pagal jų svarbą Bendrovei. KN materialumo matricoje yra 36 temos: 11 aplinkosauginių, 13 socialinių ir 12 valdysenos. Į šias temas buvo atsižvelgta nustatant atitinkamus ASV (ang. ESG) tikslus, į jas taip pat bus atsižvelgiama naujoje bendrovės strategijoje.

Rengiant šią ataskaitą taip pat buvo analizuojamas 11-asis GRI sektoriaus standartas "Nafta ir dujos 2021", kuris įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Tai padėjo įvertinti tvarumo temas, nustatytas materialumo matricoje, kaip tai daryti skatina naujoji bendrųjų GRI standartų versija, pavyzdžiui, "GRI 3: Tvarumo temos", galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d. (joje pabrėžiama bendrovės poveikio svarba ir apžvelgiamas suinteresuotųjų šalių vaidmuo tvarumo temų nustatymo procese).

Minėtos aplinkybės lėmė tai, jog rengiant šią ataskaitą buvo apibrėžtos 22 svarbiausios tvarumo temos – jos išvardytos (pagal atitinkamą ESG sritį) žemiau pateiktoje lentelėje. Šių temų valdymas ir jo rezultatai yra raportuojamai šioje tvarumo ataskaitoje.

TVARUMO TEMOS

E	S	G
Teršalų emisijos į orą	Konkurencinga atlygio politika	Infrastruktūros ir procesų sauga bei incidentų prevencija ir valdymas
Energijos naudojimas	Įdarbinimas ir įdarbinimo praktika	Prisitaikymas prie klimato kaitos, atsparumas, tvarios inovacijos ir transformacija
ŠESD emisijos	Darbuotojų kompetencijų ugdymas ir kaita	Atitiktis reikalavimams
Atliekos	Darbuotojų įsitraukimas, įgalinimas ir pasitenkinimas	Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga
Vanduo ir nuotekos	Asociacijų ir kolektyvinių derybų laisvė	Mokesčiai
	Vietos bendruomenės ir socialinės iniciatyvos	Antikonkurencinio elgesio prevencija
	Diskriminavimo prevencija ir lygios galimybės	Korupcijos prevencija
	Darbuotojų sveikata ir sauga
		Tvarumo valdymas ir komunikacija

POVEIKIS APLINKAI IR APLINKOSAUGA

KN SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA UŽ 2022 M. 22

POVEIKIO VALDYMAS

Vienas iš KN strateginių tikslų – užtikrinti aplinkos požiūriu tvarią KN terminalų veiklą bei visišką veiklos atitiktį aplinkosaugos reikalavimams.

2020 m. bendrovei buvo išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad KN aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka ISO 14001:2015 standartą. 2022 m. auditoriai pakartotinai patvirtino KN atitiktį šiam sertifikatui. Tiek eksploatuodama esamus naftos ir SGD terminalus, tiek planuodama naują veiklą, KN laikosi Lietuvos Respublikos nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų pagrindinių aplinkos apsaugos principų, aplinkosaugos leidimuose nustatytų normatyvų, taip pat aplinkosaugos taisyklėse ir standartuose nustatytų normų.

Be to, KN yra patvirtinusi Kokybės, aplinkosaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos politiką. Ja remiantis, bendrovė įsipareigoja:

1) Saugoti aplinką, racionaliai ir taupiai naudoti gamtos ir energijos išteklius, taip pat vykdyti veiksmingą taršos, atliekų susidarymo ir nenumatytų pavojingų situacijų prevenciją bei siekti taršos ir atliekų mažinimo.

2) Planuoti ir vykdyti savo veiklą, įvertinant galimas rizikas, diegiant ir naudojant aplinkai nekenksmingas ir pažangias technologijas bei darbo metodus.

Be to, bendrovėje yra įdiegta aplinkosaugos aspektų nustatymo ir poveikio aplinkai valdymo tvarka, kurios tikslas – užtikrinti aplinkosaugos aspektų identifikavimą, nustatyti jų reikšmingumą ir poveikį aplinkai bei juos suvaldyti, kad būtų užtikrintas aplinkosaugos veiksmingumas ir atitiktis galiojantiems teisės aktams bei ISO 14001:2015 standarto reikalavimams.

Vadovaudamasi šia tvarka, KN nustatė reikšmingus savo veiklos aplinkosaugos aspektus ir jų poveikį aplinkai, taip pat parengė būtinas kontrolės ir valdymo priemones, siekiant išvengti ir sušvelninti neigiamą bendrovės veiklos poveikį aplinkai.

Pagrindinės KN aplinkosaugos valdymo sritys – klimato kaitos švelninimas, energijos vartojimo efektyvumas, oro taršos prevencija ir mažinimas, atliekų kiekio mažinimas, vandens ir kitų gamtos išteklių efektyvus naudojimas. Bendrovė nuol stebi ir vertina savo poveikį aplinkos kokybei, remdamasi šiais rodikliais: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kitų teršalų emisijos, energijos ir vandens suvartojimas, nuotekų kiekis ir jų tvarkymas bei įvairiais būdais susidarančios ir tvarkomos atliekos. Šie rodikliai pateikiami ataskaitoje – duomenys sugrupuoti pagal įvairias vietoves ir (arba) veiklos rūšis: Klaipėdos naftos terminalą (KNT), Subačiaus naftos terminalą (SNT), SGD terminalą ir susijusią infrastruktūrą Klaipėdoje.

NEIGIAMO POVEIKIO MAŽINIMAS

Pripažįstame savo atsakomybę už poveikį aplinkai ir ieškome būdų, kaip jį sumažinti, užuot tik laikęsi aplinkosaugos normų ir reikalavimų. Dėl šios priežasties esame išsikėlę konkrečius tikslus, kaip sumažinti neigiamą poveikį ir pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Šie tikslai ir priemonės jiems pasiekti yra įvardyti 2022–2030 m. Aplinkos apsaugos programoje, kuri buvo parengta ir patvirtinta 2022 m. vasario mėn. Programoje numatyti konkretūs kiekybiniai klimato kaitos mažinimo tikslai iki 2024 m. ir iki 2030 m. bei atitinkamos priemonės jiems pasiekti. Ši programa bus periodiškai peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į besikeičiančią teisinę bei geopolitinę padėtį.

Pagrindiniai Aplinkos apsaugos programos tikslai:

1. Iki 2024 m. pabaigos Klaipėdos naftos terminalo tiesiogines CO2 emisijas (Scope 1) sumažinti ne mažiau kaip 20 proc., o iki 2030 m. pabaigos – ne mažiau kaip 50 proc., palyginus su 2020 m.
1. Naudoti tik ekologišką elektros energiją tam, kad būtų sumažintos netiesioginės CO2 emisijos (Scope 2), susidarančios gaminant Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose naudojamą elektros energiją.
1. Iki 2024 m. pabaigos sumažinti gamtinių dujų ir elektros energijos suvartojimą bent 3 proc., o iki 2030 m. pabaigos – bent 10 proc., palyginus su 2020 m.
1. Iki 2024 m. pabaigos 35 proc. sumažinti santykines (išmetamų/perkrautų produktų) lakiųjų organinių junginių (LOJ) emisijas, tvarkant ir saugant naftos produktus, o iki 2030 m. pabaigos – 45 proc., palyginus su 2020 m., bei užtikrinti, kad maksimali kvapo koncentracija aplinkos ore (sukelta atitinkamų emisijų į orą) dėl KNT veiklos iki 2024 m. pabaigos neviršytų 1 europinio kvapo vieneto gyvenamosios aplinkos ore ir 0,7 europinio kvapo vieneto iki 2030 m.
1. Padidinti perdirbamų atliekų kiekį iki 2024 m. pabaigos pasiekti, kad būtų perdirbama bent 70 proc., o iki 2030 m. pabaigos – bent 90 proc. atliekų.

Idant būtų pasiekti Aplinkos apsaugos programos tikslai, buvo įgyvendintos atitinkamos priemonės, tokios kaip oro valymo įrenginių ir oro teršalų valymo įrenginių statyba, katilų degiklių ir kitos įrangos ir (arba) infrastruktūros modernizavimas, kurą deginančių įrenginių efektyvumo didinimas, ekologiškos elektros energijos gamybos pajėgumų įrengimas bei procesų optimizavimas.

Nuolat ieškome naujų techninių sprendimų, kad sumažintume emisijas ir atliekų kiekį bei sušvelnintume savo poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, nuo 2018 m., reaguodama į bendruomenių pastabas dėl jaučiamų nemalonių kvapų, KN įgyvendina aplinkosaugos veiksmų planą. Juo siekiama sumažinti lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimą, efektyviau neutralizuojant LOJ. Bendruomenės ir kitos suinteresuotosios šalys nuolat informuojamos apie šio plano įgyvendinimo pažangą.

KN investicijos, susijusios su šio plano įgyvendinimu, 2021 m. pabaigoje siekė 8 mln. eurų. Išsamesnė informacija apie 2022 m. įgyvendintas priemones pateikiama šios ataskaitos dalyje "Kitos reikšmingos emisijos į orą". Kitos svarbios investicijos, susijusios su mūsų neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, paminėtos su atitinkamu poveikiu susijusiose šios ataskaitos dalyse.

KOMUNIKACIJA APIE POVEIKĮ APLINKAI

KN, vadovaudamasi ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatomis ir derindama veiksmus su aplinkos apsaugos institucijomis, vykdo monitoringo programą. Bendrovė stebi terminalų poveikį aplinkai: į aplinkos orą ir paviršinį vandenį išmetamų teršalų kiekį, aplinkos oro, požeminio ir paviršinio vandens kokybę. Stebėsenos duomenys yra aiškiai ir suprantamai pateikiami suinteresuotosioms šalims. Siekiama, kad suinteresuotosios šalys galėtų įvertinti terminalų veiklos atitiktį nustatytiems aplinkos kokybės standartams, palygindamos juos su faktinėmis emisijomis. Stebėsenos duomenis galima rasti bendrovės interneto svetainėje (www.kn.lt).

Nuo 2022 m. pabaigos KN viešai dalijasi LOJ stebėsenos duomenimis realiuoju laiku bendrovės interneto svetainėje. Visuomenė taip pat gali gauti informaciją apie perkrovimo operacijas realiuoju laiku, paskambinus tam skirta linija, kurios numeris skelbiamas bendrovės interneto svetainėje.

KN nuolatos stiprina ryšius su bendruomenėmis, taip pat su jomis rengia diskusijas apie bendrovės poveikį aplinkai, investicijas bei gyventojams aktualius klausimus. 2022 m. įvyko 2 susitikimai su vietos bendruomenėmis. KN taip pat nuolatos dalyvauja valstybės institucijų organizuojamuose susitikimuose aplinkos kokybės klausimais, kuriuose pristato įgyvendinamus veiksmus, skirtus mažinti neigiamą veiklos poveikį aplinkai.

INCIDENTAI, PATIKRINIMAI, SKUNDAI

2022 m. visuose KN eksploatuojamuose terminaluose reikšmingų naftos produktų, cheminių medžiagų ar atliekų išsiliejimų nebuvo.

2022 m. KN naftos terminale buvo atlikti 4 planiniai aplinkosauginiai patikrinimai, Subačiaus naftos terminale – 3, o SGD terminale – 3 planiniai aplinkosauginiai patikrinimai.

2022 m. Klaipėdos naftos terminalui, Subačiaus naftos terminalui ar Klaipėdos SGD terminalui nebuvo skirta jokių nuobaudų ar sankcijų, susijusių su aplinkosaugos pažeidimais.

Nuo 2018 m. bendrovėje veikia speciali linija (numeris paskelbtas bendrovės interneto svetainėje), kuria naudodamiesi gyventojai gali pateikti skundą dėl KNT veiklos. Jie taip pat gali pateikti rašytinį skundą oficialiu bendrovės elektroniniu paštu. Visi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) gauti skundai – registruojami. Gavus skundą, įvertinama, analizuojama situacija, dėl kurios pateiktas skundas, ir skundą pateikusiam asmeniui suformuojamas atsakymas.

2022 m. buvo gautos 4 valdžios institucijų užklausos dėl Klaipėdos naftos terminale vykdomų perkrovimo operacijų skleidžiamų kvapų. Atlikus tyrimus, nė viena užklausa, nebuvo susieta su KN veiklai. Skundų dėl KNT veiklos iš bendruomenių negauta.

2022 m. iš valdžios institucijų nebuvo gauta jokių užklausų dėl Subačiaus naftos terminalo ir SGD terminalo. Skundų dėl šių dviejų terminalų veiklos taip pat nepateikė ir bendruomenės.

DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMAS Į APLINKOS IR TVARUMO KLAUSIMUS

Darbuotojų įsitraukimas į aplinkosauginę veiklą ir jų švietimas tvarumo klausimais yra neatsiejama mūsų aplinkosaugos iniciatyvų dalis. Atliekų prevencija ir perdirbimas, energijos išteklių taupymas, švietimas klimato kaitos ir kitomis aplinkosaugos bei tvarumo temomis yra svarbiausios šių iniciatyvų sritys.

Kaip ir kitose įmonėse, pandemijos metu bendrovėje nuotolinis darbas tapo įprasta praktika, o mūsų darbuotojai vis dažniau renkasi hibridinį darbo modelį. Tokiu būdu vis daugiau susitikimų tarp skirtingų padalinių vyksta per vaizdo konferencijas, taip mažinant tolimų kelionių skaičių ir atitinkamai teigiamai prisidedant prie poveikio aplinkai.

Be to, didžioji administracinių darbų dalis buvo skaitmenizuota (sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymas e. parašu ir t. t.) ir vis dar skaitmeninama. Bendrovė taip pat įgyvendina specialią iniciatyvą "Be popieriaus", kurios tikslas – skatinti darbo kultūrą, kurioje nenaudojamas popierius. 2022 m. KN atspausdintų dokumentų puslapių skaičius toliau mažėjo ir siekė 778 900 puslapių (2021 m. – 786 893 puslapiai, 2020 m. – 826 311 puslapių, 2019 m. – 954 679 puslapiai).

Svarbiausios nuolatinės veiklos ir 2022 m. iniciatyvos:

Vykdomi vidiniai mokymai apie atliekų susidarymą, rūšiavimą ir tvarkymą. Informacija apie atliekų prevenciją ir rūšiavimą, taip pat apie KN susidariusias ir tvarkymui perduotas atliekas pateikiama bendrovės intraneto puslapyje.
Vykdoma kampanija "Man rūpi", kurios tikslas priminti darbuotojams išjungti įvairius prietaisus ir šviestuvus bei taupyti elektros energiją.
Darbuotojai skatinami siūlyti KN idėjas, kurios padėtų bendrovei taupyti energijos išteklius.
Dalyvaujama pavasarinėje švarinimosi akcijoje "Darom", kurios tikslas tvarkyti šiukšlinas teritorijas, surinkti pavojingas atliekas ir išvalyti žaliąsias zonas. KN darbuotojai kviečiami susiburti į komandą ir sutvarkyti šalia bendrovės teritorijos Klaipėdoje esančią aplinką.
Minima pasaulinė aplinkos diena (birželio 5 d.). 2022 m. visi darbuotojai buvo pakviesti į paskaitą apie tvarumą – joje tvarumo konsultantė Ieva Vilkė paaiškino, kas yra tvarumas, pristatė vietines ir pasaulines tvaraus vystymosi tendencijas, pasidalijo tvaraus verslo pagrindais bei pavyzdžiais.
2022 m. spalio mėn. bendrovėje buvo surengta vidinė tvarumo diena. Darbuotojams buvo pristatyta KN aplinkosaugos politika, su ja susiję tikslai ir veiksmų planai bei kitos temos. Jie taip pat buvo pakviesti diskutuoti apie klimato kaitą su klimatologu, fizinės geografijos mokslų daktaru Justinu Kilpiu.

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ (ŠESD) EMISIJOS Į ORĄ

Bendrovė rengia metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos ataskaitas pagal Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikalavimus ir metines ŠESD ataskaitas pagal "The Greenhouse Gas Protocol: A Corporate Accounting and Reporting Standard" (toliau – ŠESD protokolą). Atsižvelgiant į tai, kad ŠESD emisijos tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos, nuolatos ieškome būdų, kaip sumažinti savo emisijas į aplinką – pradedant nuo tiesioginių (Scope 1) ir dalies netiesioginių (Scope 2) emisijų.

KN vykdoma ŠESD apskaita apima CO2 ir CH4 emisijas. Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O, HFCS, PFCS, SF6) išmetimai nėra apskaitomi, nes nėra nenustatyta reikšmingų taršos šiomis dujomis šaltinių.

2022 m. šaltiniai, kurių ŠESD emisijos apskaitomos ir įtrauktos į skirtingas apimtis (ang. Scopes), buvo peržiūrėti ir išplėsti. Be to, siekiant įtraukti šiuos papildomus šaltinius, buvo perskaičiuotos 2021 m. ŠESD emisijos į orą. Mūsų tikslas – surinkti ir apskaityti dar daugiau duomenų iš papildomų šaltinių, ir parengti pilną ŠESD ataskaitą bei pateikti ją nepriklausomam auditui ateinančiais metais.

ŠESD emisijos, kurias apskaitome:

Scope 1. Tiesioginės CO2 emisijos (iš katilų ir transporto priemonių) ir tiesioginės CH4 emisijos (dėl dujų nuotėkio vamzdynuose ir saugyklose). Nuo 2022 m. į apskaitą taip pat įtraukiame šaldymo reagentų ŠEŠD emisijas.
Scope 2. Netiesioginės CO2 emisijos, susijusios su perkamos elektros energijos gamyba. Nuo 2022 m. apskaitome ir KN nuomojamose biuro patalpose suvartotą šilumos energiją.
Scope 3. Netiesioginės CO2 emisijos, susijusios su perkamų medžiagų gamyba, popieriaus naudojimu, taip pat vandens tiekimu, nuotekų ir atliekų tvarkymu ir kai kuriomis paslaugomis. Nuo 2022 m. į apskaitą taip pat įtraukti elektros perdavimo nuostoliai, kai kurie su verslo kelionėmis susiję duomenys (skrydžiai, apgyvendinimas) ir nuostoliai, susiję su naftos produktų logistika.

Šiuo metu 94 proc. KN ŠESD emisijų priskiriama netiesioginėms Scope 3 emisijoms, nes SGD laivas-saugykla "Independence" priklauso bendrovei "Hoegh LNG": didžiausią ŠESD emisijų dalį sudaro CO2 emisijos iš gamtinių dujų ir dyzelino, kurie naudojami SGD gabenimui skirtuose

ŠESD EMISIJOS

TONOS, CO2 EKVIVALENTAS	2020	2021	PO ATLIKTO PERSKAIČIAVIMO 2021 M. (ĮTRAUKUS NAUJUS ŠALTINIUS)*	2022*
Tiesioginės CO2 emisijos (Scope 1)**	14 242	7 816	7 843	5 845
Netiesioginės CO2 emisijos (Scope 2)	0	0	6	19
Netiesioginės CO2 emisijos (Scope 3)	66 042	53 694	62 839	94 052
Iš viso CO2 emisijų	80 284	61 510	70 688	99 916

* Taikant rinka grįstą metodą (laikantis ŠESD protokolo).

** 95 proc. KN ŠESD tiesioginių emisijų (Scope 1) sudaro iškastinį kurą deginančių įrenginių ŠESD emisijos.

laivuose. Kai 2025 m. KN perims SGD laivą-saugyklą "Independene", SGD terminalo emisijos bus apskaitomos kaip Scope 1 emisijos.

Remiantis ataskaitų teikimo gairėmis, siekiant išvengti dvigubos apskaitos, nerekomenduojama į skaičiavimus įtraukti informacijos apie savo reikmėms naudojamą elektros energiją, jei ji pagaminta iš gamtinių dujų. Dėl šios priežasties emisijos, susijusios su SGD terminalo individualioms reikmėms iš suskystintųjų gamtinių dujų pagaminta elektros energija, nėra įtrauktos į jokius papildomus skaičiavimus: jos jau įtrauktos į Scope 3 kaip SGD terminale panaudotų gamtinių dujų ir dyzelino emisijos.

2022 m. tiesioginių (Scope 1) emisijų sumažėjimą lėmė efektyvesnis gamtinių dujų ir elektros naudojimas optimizuojant procesus. Pavyzdžiui, 2022 m. Klaipėdos naftos terminale buvo sunaudota 28 proc. mažiau gamtinių dujų. Scope 3 emisijų padidėjimui daugiausiai įtakos turėjo rekordinės Klaipėdos SGD terminalo veiklos apimtys.

KN yra numačiusi tolesnes ŠESD emisijų mažinimo priemones – iki 2030 m. siekiama 50 proc. sumažinti kurą deginančių įrenginių išmetamas emisijas (Scope 1) ir sumažinti Scope 2 emisijas įvairiais energijos vartojimo efektyvumo būdais bei plečiant ekologiškos energijos naudojimą, t. y. toliau perkant 100 proc. ekologišką elektros energiją naftos terminalams bei įrengiant saulės elektrines.

ENERGIJOS VARTOJIMAS IR ENERGINIS EFEKTYVUMAS

KN didelį dėmesį skiria energijos taupymui. Iki 2030 m. elektros ir gamtinių dujų suvartojimą siekiama sumažinti 10 proc., palyginus su 2020 m. Tam, kad šis tikslas būtų įgyvendintas, bendrovė peržiūri ir optimizuoja daug energijos sąnaudų reikalaujančius naftos perdirbimo ir saugojimo procesus, taip pat jau taiko įvairias kitas elektros ir gamtinių dujų taupymo priemones. 2022 m. pradėtas saulės elektrinės projektas Subačiaus naftos terminale (baigtas 2023 m. I ketvirtį). Taip pat atliekama elektros linijos jungties su Klaipėdos SGD terminalu galimybių studija, siekiant sumažinti jo CO2 emisijas. 2022 m. KN su LR Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl energijos taupymo, kuriame numatytos konkrečios priemonės ir terminai gerinti bendrovės energijos vartojimo efektyvumą.

2022 m. Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose dėl įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo priemonių sunau-

SANTYKINĖS ŠESD EMISIJOS, TENKANČIOS VIENAI KN TERMINALUOSE PERKRAUTO IR IŠDUJINTO PRODUKTO TONAI, MHW

SANTYKINĖS ŠESD EMISIJOS	2020	2021	PO ATLIKTO PERSKAIČIAVIMO 2021 M. (ĮTRAUKUS NAUJUS ŠALTINIUS)*	2022*	CHANGE, %
Iš viso emisijų / KNT perkrauto produkto kiekiai (kg CO2 / t)	2,41	2,06	2,45	1,50	-39
Iš viso emisijų / SNT perkrauto produkto kiekiai (kg CO2 / t)	0,21	0,33	0,47	0,13	-72

* Taikant rinka grįstą metodą (laikantis ŠESD protokolo).

dota 24 proc. mažiau elektros energijos nei 2021 m. (ir 35 proc. mažiau nei 2020 m.). 2022 m. energinis intensyvumas (energijos kiekis, sunaudotas vienai tonai perkrauto produkto) KNT sumažėjo 37 proc., o SNT – 40 proc., palyginus 2021 m.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. SGD terminale pakartotinai išdujinta 96 proc. daugiau gamtinių dujų nei 2021 m., elektros energijos poreikis, taigi ir iš SGD pagamintos elektros energijos kiekis, saugykloje išaugo 35 proc. Dėl šios priežasties 2022 m. energinis intensyvumas sumažėjo 31 proc. (lyginant su 2021).

2022 m. KN naftos terminaluose buvo taikomos šios energijos vartojimo efektyvumo priemonės:

Tamsiųjų kuro produktų krovimo ir saugojimo proceso optimizavimas.
Kasdienės elektros energijos vartojimo stebėsenos sistemos įdiegimas, siekiant analizuoti suvartojimą.
Šiluminės energijos vartojimo stebėsenos sistemos įdiegimas, siekiant analizuoti suvartojimą.
Daug elektros energijos ir (arba) energijos naudojančios įrangos pakeitimas mažiau elektros energijos ir (arba) energijos naudojančia įranga.
Į šias priemones investuota apie 160 tūkstančių eurų.

ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS (KLAIPĖDOS IR SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAI, KLAIPĖDOS SGD TERMINALAS: LAIVAS-SAUGYKLA IR SUSIJUSI INFRASTRUKTŪRA)

ELEKTROS ENERGIJA, MWH	2020	2021	2022
KN įsigyta ir sunaudota elektros energija	11 206	9 525	7 233
Ekologiškos elektros energijos dalis įsigytoje elektros energijoje	100 proc.	100 proc.	100 proc.
Elektros energija, pagaminta iš SGD ir naudojama Klaipėdos SGD laive-saugykloje	49 903	47 071	63 678

Viena reikšmingiausių, su energijos vartojimu susijusių investicijų 2022 m. (projekto vertė siekia daugiau nei 200 tūkst. eurų) – 300 kW saulės elektrinė Subačiaus naftos terminale, pradėjusi veikti 2023 m. kovo mėn. Įrenginį sudaro 731 saulės modulis, sumontuotas ant administracijos, katilinės, laboratorijos pastatų ir garažų komplekso stogų. Bendras visų saulės modulių paviršiaus plotas yra apie 3 000 kvadratinių metrų. Saulės elektrinės pagaminta elektros energija 100 proc. patenkins Subačiaus naftos terminalo elektros energijos poreikį. Apskaičiuota, kad šios saulės elektrinės pagaminta elektra KN CO2 emisijas sumažins beveik 130 tonų per metus.

Bendrovė planuoja ir toliau investuoti į tvarius elektros energijos gamybos būdus. Iki 2024 m. vasaros KN Klaipėdos naftos terminale taip pat planuojama

IŠKASTINIO KURO NAUDOJIMAS (NAFTOS TERMINALUOSE IR SGD TERMINALE)

VIETA IR IŠKASTINIO KURO TIPAS	2021	2022
Klaipėdos naftos terminalo kuro deginimo įrenginiuose esančios dujos, mln. m3	4,05	2,91
SGD laivo-saugyklos kuro deginimo įrenginiuose esančios dujos, mln. m3	25,53	38,46
Subačiaus naftos terminalo kuro deginimo įrenginiuose esantis skystas kuras, tūkst. m3	6,7	7,9
Įvairiuose naftos terminalų ir SGD terminalo įrenginiuose esantis dyzelinas, tūkst. m3	11,9	9,4

įrengti apie 2,5 karto didesnę saulės elektrinę, kurios galia sieks 800 kW. Tai pareikalaus maždaug 800 tūkstančių eurų investicijų.

KITOS REIKŠMINGOS EMISIJOS Į ORĄ

Šioje ataskaitoje duomenys pateikiami tik apie tų oro teršalų emisijas, kurių KN išleidžia daugiausia: anglies monoksidą (CO), azoto oksidus (NOx) ir lakiuosius organinius junginius (LOJ). Teršalų emisijos apskaičiuotos pagal Lietuvoje galiojančias metodikas.

KN naftos terminale per metus išmetamas LOJ kiekis tiesiogiai priklauso nuo metinio perkrautų naftos produktų kiekio, o CO ir NOx emisijos – nuo gamtinių dujų kiekio, sudeginamo įvairiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, katilinėje ir LOJ deginimo įrenginyje (siekiant sumažinti LOJ kiekį). Subačiaus naftos terminale metinis išmetamas LOJ kiekis tiesiogiai priklauso nuo metinio perkrautų naftos produktų kiekio. SNT išmetamas CO ir NOx kiekis yra labai mažas, todėl į šią ataskaitą nėra įtrauktas. SGD terminale išmetamų CO ir NOx kiekis tiesiogiai priklauso nuo kuro deginimo įrenginyje sudegintų dujų kiekio.

Bendrovė su naftos produktais susijusius krovos darbus atlieka vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros išduotu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kuriame nurodyta, kad bendrovė, vykdydama naftos produktų krovos darbus, privalo įgyvendinti (ir įgyvendina) šias aplinkosaugos priemones tam, kad sumažintų į aplinką išmetamų teršalų ir kvapų kiekį:

Iškraunant naftos produktus (mazutą, dyzeliną ir t. t.) iš geležinkelio vagonų, jie uždengiami specialiais dangčiais su vožtuvais, kurie apsaugo nuo LOJ patekimo į aplinką;
LOJ rekuperavimo įrenginys naudojamas išpilant benziną iš geležinkelio vagonų į saugojimo talpyklas.
Benzinas, mazutas ir dyzelinas kraunami į benzino autocisternas, kurios anksčiau buvo naudojamos naftos gabenimui.
Krovimo metu susidarę LOJ garai sudeginami LOJ garų deginimo įrenginyje – degiklyje.

2022 m. baigtas įrengti oro teršalų valymo įrenginys, kurio paskirtis – išvalyti teršalus, surinktus iš 16 esamų naftos produktų saugojimo talpyklų, kurios yra tamsiųjų kuro talpyklų parke, ir geležinkelio naftos produktų krovos estakadų kelių Nr. 1–2, kuriuose kraunami tamsieji naftos produktai, pavyzdžiui, mazutas. Kita priemonė – oro teršalų surinkimas iš 12 naujai pastatytų talpyklų, kuriose laikomi šviesieji naftos produktai, pavyzdžiui, benzinas, ir jų valymas oro teršalų valymo įrenginyje – turėtų būti įgyvendinta 2023 m. Tai leis sumažinti LOJ emisijas ir kvapų intensyvumą gyvenamosios aplinkos ore.

2022 m., palyginus su 2021 m., LOJ emisijos Klaipėdos naftos terminale buvo mažesnės, nepaisant padidėjusios krovos. 2022 m., palyginus su 2021 m., LOJ emisijos Subačiaus naftos terminale

	2020	2021	2022
Klaipėdos naftos terminalo LOJ emisijos, tonomis	45	44	32
Leistini metiniai KNT taršos į aplinką lygiai (normatyvai), tonomis	151	153	159
Subačiaus naftos terminalo LOJ emisijos, tonomis	6,7	4,4	7
Leistini metiniai SNT taršos į aplinką lygiai (normatyvai), tonomis	31	31	31

padidėjo 59 proc. dėl išaugusios krovos.

2022 m., kaip ir ankstesniais metais, faktinės LOJ emisijos neviršijo bendrovės terminalams išduotuose aplinkosaugos leidimuose nustatytų leistinų metinių taršos į aplinką lygių (normatyvų). Nepaisant to, KN siekia iki 2024 m. pabaigos LOJ emisijas,

KN TERMINALŲ CO EMISIJOS

susidarančias tvarkant ir sandėliuojant naftos produktus, sumažinti 35 proc., o iki 2030 m. pabaigos – 45 proc., palyginus su 2020 m.

Šiuo metu didžiausia leistina kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore (sukeliama atitinkamų emisijų į orą) yra 8 europiniai kvapo vienetai

	2020	2021	2022
Klaipėdos naftos terminalo CO emisijos, tonomis	15	10	8
Leistini metiniai KNT taršos į aplinką lygiai (normatyvai), tonomis	71	71	72
Klaipėdos SGD terminalo CO emisijos, tonomis	135	117	118
Leistini metiniai SGD terminalo taršos į aplinką lygiai (normatyvai), tonomis	308	308	308

TERMINALŲ NOx EMISIJOS

	2020	2021	2022
Klaipėdos naftos terminalo NOx emisijos, tonomis	20	7	4
Leistini metiniai KNT taršos į aplinką lygiai (normatyvai), tonomis	60	60	61
Klaipėdos SGD terminalo NOx emisijos, tonomis	79	65	91
Leistini metiniai SGD terminalo taršos į aplinką lygiai (normatyvai), tonomis	252	252	252

KN NAFTOS TERMINALŲ LOJ EMISIJOS

(OUE/m3), o nuo 2024 m. sausio 1 d. operatoriai turės užtikrinti, kad kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore dėl planuojamos/vykdomos ūkinės veiklos neviršytų 5 OUE/m3. Nepaisant to, KN sau kelia dar ambicingesnius tikslus: iki 2024 m. pabaigos užtikrinti, kad kvapo koncentracija dėl KNT veiklos gyvenamosios aplinkos ore būtų mažesnė nei 1 europinis kvapo vienetas, o iki 2030 metų pabaigos – mažesnė nei 0,7 europinio kvapo vieneto. 2022 m. vidutinė ir (arba) maksimali kvapo koncentracija, susijusi su KN veikla, neviršijo 0,6 OUE/m3.

Nepaisant padidėjusios krovos, Klaipėdos naftos terminalo veiklos CO ir NOx emisijos buvo mažesnės dėl sumažėjusio deginamo iškastinio kuro kiekio.

Klaipėdos SGD terminalo veiklos

NOx emisijos buvo didesnės dėl jame išaugusių operacijų skaičiaus, o CO emisijos išliko beveik tokios pačios.

VANDUO IR NUOTEKOS

VANDUO IR NUOTEKOS, SUSIJUSIOS SU NAFTOS TERMINALŲ VEIKLA

Pagrindinis Klaipėdos naftos terminalo veikloje naudojamas vandens šaltinis – centralizuoti vandentiekio tinklai. 2022 m. didžioji dalis (83 proc.) iš centralizuotų tinklų paimto vandens buvo sunaudota garo gamybai ir naftos produktų krovos estakadoje. 13 proc. vandens sąnaudų susijusios su vandens nuotėkiu trūkus vamzdynui, o likęs vanduo buvo sunaudotas buitinėms reikmėms ir tiekiamas subabonentams.

Subačiaus naftos terminalas ūkinei veiklai vandenį išgauna iš požeminio vandens gręžinio. Nuo 2022 m. balandžio mėn. paviršinis vanduo naudojamas priešgaisrinės saugos tikslais, todėl yra apskaitomas.

Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose naudojamas vandens kiekis neturi reikšmingo poveikio vandens šaltiniams, tačiau KN taiko vandens naudojimo mažinimo priemones. Optimizavus naftos tvarkymo ir saugojimo procesus, 2022 m. KNT katilinė garo gamybai sunaudojo 29 proc. mažiau vandens nei 2021 m. (bendras vandens sunaudojimas nesumažėjo dėl padidėjusios krovos KNT). Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose vanduo pakartotinai nenaudojamas.

Siekdama laikytis visų aplinkosaugos reikalavimų ir nustatytų standartų, KN surenka ir valo eksploatacijos metu susidarančias nuotekas. Su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikoje patvirtintas metodikas. Išleidžiamų nuotekų kiekis apskaitomas įrengtais apskaitos prietaisais.

Klaipėdos naftos terminale veikia unikali nuotekų valymo sistema. Bendrovės ūkinės veiklos metu susidarančios nuotekos (pramoninės, tarp jų ir balastinis vanduo , buitinės ir paviršinės nuotekos) surenkamos bei valomos biologinio valymo įrenginiuose, kuriuose vyksta biosorbcijos procesai (naudojant aktyvuotą anglį ir mikroorganizmus). Ši KN įdiegta sistema yra

	2020			2021			2022
	CENTRA LIZUOTAS VANDENS TIEKIMAS, M3	POŽEMINIS VANDUO, M3	PAVIRŠINIS VANDUO, M3	CENTRA LIZUOTAS VANDENS TIEKIMAS, M3	POŽEMINIS VANDUO, M3	PAVIRŠINIS VANDUO, M3	CENTRA LIZUOTAS VANDENS TIEKIMAS, M3	POŽEMINIS VANDUO, M3	PAVIRŠINIS VANDUO, M3
Klaipėdos naftos terminalas	76 951		30 203	69 309		29 291	82 624*		24 715
Subačiaus naftos terminalas		3 533			6 814			2 347	734*

VANDENS NAUDOJIMAS KN NAFTOS TERMINALUOSE PAGAL ŠALTINIUS, M3

* 2022 m. dėl trūkusio vamzdžio Klaipėdos naftos terminale išsiliejo 11 167 m3 vandens – tai lėmė didesnį centralizuoto vandens naudojimą.

** Paviršinis vanduo Subačiaus naftos terminale apskaitomas nuo 2022 m. balandžio 1 d.

NUOTEKŲ VALYMAS KLAIPĖDOS NAFTOS IR SUBAČIAUS TERMINALUOSE (BUITINIŲ, PRAMONINIŲ, PAVIRŠINIŲ)

	RODIKLIS	METINIS NORMATYVAS APLINKOSAUGINIAME LEIDIME, T/M	2020		2021		2022
			FAKTAS, T/M	VALYMO EFEKTYVU MAS, PROC.	FAKTAS, T/M	VALYMO EFEKTYVU MAS, PROC.	FAKTAS, T/M	VALYMO EFEKTYVU MAS, PROC.
Klaipėdos	BDS7	18,4	0,4551	99	0,3357	97	0,4039	96
naftos terminalas	NOx	16	0,9108	78	0,3342	76	0,4059	65
	Fosforas	1,6	0,0945	81	0,0533	78	0,0447	75
	Nafta ir naftos produktai	4,0	0,0124	>99	0,0000	100	0,0269	>99
	Bendras išvalytas ir išleistas kiekis, m3		353 002		287 676		224 816
Subačiaus	BDS7	1,3411	0,1228	Nematuojama	0,2564	Nematuojama	0,3551	Nematuojama
naftos terminalas	Nafta ir naftos produktai	0,2915	0,01677	Nematuojama	0,0457	Nematuojama	0,0104	Nematuojama
	Suspenduotos medžiagos	1,7492	0,14104	Nematuojama	0,3505	Nematuojama	0,4043	Nematuojama
	Bendras išvalytas ir išleistas kiekis, m3	34 514	26 697	Nematuojama	52 318	Nematuojama	58 307	Nematuojama

* Nematuojama reiškia, kad matuojamas tik faktinis teršalų kiekis.

unikali bendrovės sukurta technologija, leidžianti pasiekti itin didelį nuotekų valymo efektyvumą (80–99 proc., priklausomai nuo rodiklio). Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai taip pat naudojami su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla susijusių nuotekų, tokių kaip laivų generuojamos atliekos (balastinis vanduo ) ir krovinių likučiai, surinkimui bei valymui.

Išvalytos nuotekos į Kuršių marias (per Klaipėdos uosto kanalą) išleidžiamos tik atlikus laboratorinę kontrolę ir patvirtinus, kad jos atitinka keliamus standartus. Vykdoma išleidžiamų nuotekų ir jų poveikio paviršinio vandens kokybei stebėsena – dalį jos sudaro ir Kuršių marių (Klaipėdos sąsiaurio) būklės stebėsena žemiau ir aukščiau nuotekų išleidimo įrenginio. Stebėsenos duomenys kiekvieną mėnesį pateikiami KN interneto svetainėje.

Subačiaus naftos terminale veikia nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose valomos iš terminalo teritorijos surenkamos paviršinės ir buitinės nuotekos. Nuotekos išvalomos laikantis standartų ir išleidžiamos į paviršinio vandens telkinį – Lėvens upę. Įmonė kiekvieną metų ketvirtį vykdo SNT išleidžiamų nuotekų stebėseną, periodinius patikrinimus taip pat atlieka valstybinės institucijos.

Tiek Klaipėdos, tiek Subačiaus naftos terminaluose išleidžiamose nuotekose esantys teršalai neviršija terminalams išduotuose aplinkosaugos leidimuose nustatytų leistinų metinių taršos į aplinką lygių (normatyvų). Pavyzdžiui,

PAVIRŠINIO VANDENS SUNAUDOJIMAS KLAIPĖDOS SGD TERMINALE, M3

	2020	2021	2022
Sunaudoto vandens kiekis, m3	67 735 270	69 292 488	75 333 840

KNT nuotekose išleidžiamų teršalų kiekis sudaro 2 proc. metinės normos, SNT – 23 proc. metinės normos. VANDUO IR NUOTEKOS, SUSIJUSIOS SU SGD TERMINALO VEIKLA

Vienintelis SGD laivo-saugyklos vandens šaltinis yra Kuršių marios, iš kurių imamas vanduo apskaitomas kaip paviršinis. Susijusi terminalo infrastruktūra nenaudoja centralizuoto vandens, tik nedidelį kiekį (mažiau nei 100 m3 per metus) požeminio vandens.

Vanduo laive-saugykloje naudojamas šiems technologiniams procesams: i) laivo variklių ir pagalbinių įrenginių patalpų aušinimui; ii) dujinimo įrenginyje vykstančiame SGD "atšildymo" procese; iii) "vandens užuolaidai", t. y. nuolatiniam vandens purškimui ant laivų korpusų, perkraunant SGD iš SGD laivo-saugyklos ir (arba) į SGD laivą-saugyklą, kad SGD nuotėkio atveju būtų išvengta korpuso pažeidimų. 2022 m. apie 76,15 proc. išgauto vandens buvo panaudota dujinimo įrenginyje, apie 23,25 proc. – aušinimui ir 0,6 proc. – "vandens užuolaidai".

sunaudojimas 2022 m., palyginus su 2021 m., padidėjo dėl išaugusios veiklos apimties.

SGD laivo-saugyklos panaudotas vanduo grąžinamas į Kuršių marias. Laive naudojamas vanduo nėra užterštas – jis atitinka nustatytus kokybės parametrus ir nereikalauja valymo, todėl neturi įtakos Kuršių marių vandens kokybei bei yra nelaikomas nuotekomis.

Žiemą, kai vandens temperatūra yra žemesnė nei 13 °C, SGD laivo-saugyklos dujinimo proceso metu iš Kuršių marių paimtas vanduo naudojamas uždaroje grandinėje. Tai reiškia, kad vanduo nėra išleidžiamas į Kuršių marias, o pakartotinai naudojamas SGD dujinimo procese.

ATLIEKŲ TVARKYMAS

Vadovaujantis ISO 14001:2015 standartu, bendrovėje yra nustatyta atliekų tvarkymo procedūra. Joje numatytas atliekų tvarkymo procesas, įskaitant susidariusių ir tvarkomų (perduotų atliekų tvarkytojams) atliekų apskaitos procedūrą. Atliekos tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų, siekiant išvengti neigiamo poveikio KN darbuotojų sveikatai, visuomenei ir aplinkai. Su atliekomis susijusiems procesams valdyti sukurtas specialus padalinys, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atliekų tvarkymo procedūros, reguliariai atliekami atliekų tvarkymo sistemos vidaus auditai. Šis padalinys administruoja specialų intraneto puslapį, kuriame darbuotojai gali rasti visą aktualią, su atliekomis susijusią informaciją, kuri yra naudinga tiek darbo, tiek ir namų aplinkoje. Bendrovės darbuotojams rengiami papildomi vidiniai atliekų prevencijos ir perdirbimo mokymai.

Didžiausias KN atliekų kiekis susidaro vykdant terminalų veiklą – krovos operacijas, techninę priežiūrą, rezervuarų valymą ir atliekų tvarkymą. Didžiausią

SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALO ATLIEKŲ TVARKYMAS

	2021		2022
	TONOS	PROC.	TONOS	PROC.
Bendras atliekų kiekis (tonomis)	107,181		52,67
Nepavojingų atliekų tvarkymo būdai
Nepavojingos atliekos, iš viso*:	2,31	100	3,32	100
Pavojingų atliekų tvarkymo būdai
Pavojingos atliekos, iš viso:	104,867	100	49,35	100
Perdirbimas	97,856	93,3	49	99,3
Atliekų deginimas (energijos gamyba)	7,011	6,7	0,35	0,7

Klaipėdos SGD terminale vandens

* Atliekų tvarkytojai neteikia informacijos apie tai, kaip tvarkomos nepavojingos atliekos.

KLAIPĖDOS NAFTOS TERMINALO ATLIEKŲ TVARKYMAS

	2020			2021	2022
	TONOS	PROC.	TONOS	PROC.	TONOS	PROC.
Bendras atliekų kiekis (tonomis)	428,73		1019,43*		183,87
Nepavojingų atliekų tvarkymo būdai
Nepavojingos atliekos, iš viso:	125,31	100	97,68	100	91,65	100
Perdirbimas	59,47	47,5	90,72	93,0	83	90,6
Šalinimas	9,12	7,3	0,17	0,2	0	0
Kompostavimas	5,16	4,1	5,71	5,8	1,87	2,0
Atliekų deginimas (energijos gamyba)	51,56	41,1	1,08	1,0	5,73	6,3
Atliekų tvarkytojo nepateikta informacija					1,06	1,1
Pavojingų atliekų tvarkymo būdai
Pavojingos atliekos, iš viso:	303,42	100	921,75*	100	92,22	100
Perdirbimas	290,26	95,7	909,40	98,7	77,91	84,5
Atliekų deginimas (energijos gamyba)	12,67	4,2	5,87	0,6	8,96	9,7
Šalinimas	0,49	0,2	6,48	0,7	5,36	5,8

* 2021 m. KNT susidariusių pavojingų atliekų kiekis padidėjo dėl trikdžių, kuriuos sukėlė technologinių procesų pokyčiai ir į kurą neregeneruotos atliekos.

KLAIPĖDOS SGD TERMINALO ATLIEKŲ TVARKYMAS

		2021		2022
	TONOS	PROC.	TONOS	PROC.
Bendras atliekų kiekis* (tonomis)	879,65		2161,97
Nepavojingos atliekos, iš viso:	36,65	4,2	22,90	1,1
Pavojingos atliekos, iš viso:	843	95,8	2139,07**	98,9

* SGD terminalo atliekas atliekų tvarkytojams perduoda SGD laivo-saugyklos savininkas.

** Atliekų kiekis padidėjo dėl išaugusios veiklos apimties, kurioje didžiausią atliekų dalį sudarė kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys bei naftos produktų/vandens separatorių naftos produktai.

pavojingų atliekų dalį sudaro įvairios medžiagos ir vanduo, turėjęs sąlytį su naftos produktais. Didžiausią nepavojingų atliekų dalį sudaro mišrios komunalinės, metalo laužo, bitumo ir stambios/ mišrios statybinės atliekos. Informacija apie susidariusias ir sutvarkytas pavojingas bei nepavojingas atliekas pateikiama atskirai, remiantis atliekų tvarkytojų pateikta informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėmis.

Siekiame, kad iki 2024 m. pabaigos būtų perdirbama ne mažiau kaip 70 proc., o iki 2030 m. pabaigos – ne mažiau kaip 90 proc. KN atliekų. Šiuo tikslu sudarydami sutartis su licencijuotais atliekų tvarkytojais, prašome jų užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama atliekų perdirbimui, taip pat, jog būtų perdirbta ne mažiau kaip 90 proc. per metus perduodamo atliekų kiekio.

KITAS POVEIKIS APLINKAI

KN teikia naftos produktų ir gamtinių dujų krovos bei saugojimo paslaugas, ir jos veikla nereikalauja vykdyti gamybos, kuriai reikalingas didelis žaliavų kiekis. Eksploatuojamos infrastruktūros aptarnavimui ir priežiūrai sunaudojami tik nedideli medžiagų kiekiai, todėl jie nėra įtraukti į šią ataskaitą.

Atsakingą cheminių medžiagų naudojimą visoje bendrovės grandinėje reglamentuoja patvirtintos cheminių medžiagų ir jų mišinių naudojimo instrukcijos, kurių paskirtis – nustatyti saugius cheminių medžiagų ir jų mišinių naudojimo būdus bei apskaitą nuo įsigijimo iki galutinio panaudojimo.

2019 m. rugsėjo mėn. Lietuvos geologijos tarnyba, įvertinusi Klaipėdos naftos terminalo požeminio vandens monitoringo ataskaitą už pastaruosius

penkerius metus, papildomai nurodė parengti teritorijos, apimančios geležinkelio krovos estakadą, tvarkymo planą bei sutvarkyti teritoriją, kuri dar 1996 m. atlikus požeminio vandens taršos monitoringą buvo pripažinta užteršta. Atitinkamas užterštos teritorijos tvarkymo planas buvo parengtas trejiems metams, o 2021 m. bendrovė pradėjo vykdyti valymo darbus.

Pagal planą įrengti du stebėsenai ir trys siurbimui skirti gruntinio vandens gręžiniai. Iš jų periodiškai pumpuojamas vanduo, siekiant pašalinti susikaupusį laisvųjų naftos produktų sluoksnį. Kiekvienų metų pabaigoje vykdomas išsiurbto užteršto vandens monitoringas ir rengiama pažangos ataskaita. Valymo darbai bus baigti 2023 m. Rangovas parengs galutinę valymo darbų ataskaitą, kurioje bus ir rekomendacijos dėl tolesnio valymo ir (arba) monitoringo. Ataskaita bus pateikta Lietuvos geologijos tarnybai, kuri pateiks atitinkamą išvadą.

SOCIALINIS POVEIKIS

KN SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA UŽ 2022 M. 34

POVEIKIO VALDYMAS IR ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA

Didžiausias įmonės turtas yra jos darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant bendrovės tikslų. KN Personalo politikoje daugiausia dėmesio skiriama skatinti komandinį darbą, vienybę ir nuolatinį progresą, stiprinti darbuotojų kompetencijas, užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat puoselėti įtraukios kultūros, kuri kuria didesnę pridėtinę vertę ir sudaro sąlygas asmeniniam bei įmonės augimui.

Siekiame sukurti motyvuojančią darbo aplinką. Norint pasiekti ilgalaikę sėkmę, būtinos įvairios idėjos, požiūriai ir talentai. Dėl šios priežasties KN palaiko įvairovę: ji yra pagrindinis naujovių ir konkurencingumo šaltinis, leidžiantis kiekvienam iš mūsų visapusiškai dalyvauti bendrovės veikloje ir prisidėti prie jos sėkmės bei padėti užtikrinti, kad verslas veiktų efektyviai ir išnaudotų savo potencialą. KN atlygio už darbą ir skatinimo principai grindžiami darbuotojų kvalifikacija, patirtimi, kompetencija ir veiklos rezultatais, taip išvengiant šališkumo ar asmeninių preferencijų.

Mes vadovaujamės KN vertybėmis ir

laikomės pagarbos, bendradarbiavimo, profesionalumo ir tobulėjimo principų. Mūsų vertybės lemia tai, kaip mes dirbame bet kurioje rinkoje ir tai, ko tikimės iš savęs, kolegų, klientų, vadovų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių. Mūsų ketvirtinės bei metinės darbuotojų pripažinimui skirtos iniciatyvos grindžiamos ne tik pasiekimais, bet ir vertybėmis.

KN veikloje taip pat vadovaujasi žmogaus teisių apsaugos principais ir užtikrina, kad bendrovė neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų. Mes puoselėjame aplinką, kurioje su darbuotojais elgiamasi vienodai, jie gerbiami ir jiems suteikiama galimybė išnaudoti savo potencialą. Užtikriname, kad bendrovėje nebūtų jokių diskriminacijos formų – dėl lyties, religijos, amžiaus, negalios, rasės ir seksualinės orientacijos.

Bendrovė laikosi sąžiningos ir skaidrios apmokėjimo už darbą politikos, reguliavimo dėl darbo laiko ir viršvalandžių apmokėjimo, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja jokių priekabiavimų ar smurto formų. Mes pasisakome prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Kaip nustatyta KN Elgesio standarte, kuris taikomas visoms KN grupės įmonėms, bendrovės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religijos, socialinės ar šeimyninės padėties, narystės visuomeninėje ar politinėje organizacijoje ar bet kokių kitų asmeninių savybių, turi lygias galimybes užimti vadovaujančias pareigas, dalyvauti priimant sprendimus ir tobulinti profesinius įgūdžius.

2022 m. bendrovėje neužregistruota jokių žmogaus teisių pažeidimų ar su jais susijusių skundų. Toliau sieksime užtikrinti aukščiausius KN žmogaus teisių apsaugos standartus ir žmogaus teises puoselėjančią organizacinę kultūrą. Be to, periodiškai šviečiame savo darbuotojus žmogaus teisių klausimais ir norime pasiekti, kad kiekvienas darbuotojas dalyvautų su tuo susijusiuose mokymuose.

Bendrovės atlygio sistema grindžiama darbo struktūra, sukurta taikant HAY metodiką ir lyginant darbo užmokestį su kitomis įmonėmis tose rinkose, kuriose veikia bendrovė, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas KN darbuotojas gautų teisingą ir konkurencingą atlygį. Bendrovės tikslas – užtikrinti darbuotojų atlygio konkurencingumą vietos rinkoje, vidinį atlygio teisingumą ir panaikinti diskriminacijos bet kokiu pagrindu galimybę – numatyti konkretūs tikslai, susiję su darbo užmokesčio skirtumais.

KN užtikrina darbo aplinką, atitinkančią griežtus saugos ir gerovės standartus. Siekiame užtikrinti sveiką ir saugią darbo vietą, vykdydami tvarią veiklą, taikydami aukštus saugos standartus bei didindami darbuotojų informuotumą apie darbo saugą. Savo tvarumo tiksluose esame užsibrėžę pasiekti nulinį reikšmingų saugumo incidentų ir nelaimingų atsitikimų rodiklį, taip pat siekiame tikslų, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe dažnumu (LTIR) ir vos neįvykusių nelaimingų ar galimų saugos incidentų dažnumu (IR).

Bendrovės ir jos darbuotojų atsakomybė vienas kitam, kolegoms ir visuomenei, taip pat socialinio poveikio valdymas apibrėžti šiuose dokumentuose:

Kolektyvinėje sutartyje;
Darbo tvarkos taisyklėse;
Personalo politikoje;
Elgesio standarte;
Atlygio mokėjimo politikoje;
Atlygio sistemos formavimo procedūroje;
Darbuotojų metinės veiklos aptarimo ir premijavimo procedūroje;
Naujų darbuotojų adaptacijos organizavimo tvarkoje;
Kvalifikacijos tobulinimo gairėse;
Darbuotojų atrankos organizavimo procedūroje;
Vidaus mokymų bendrovėje organizavimo procedūroje;
Raktinių pareigybių rezervo planavimo ir ugdymo gairėse.

2022 m. pabaigoje bendrovė taip pat

patvirtino Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Joje numatytos priemonės ir principai, kaip spręsti atvejus, siekiant užtikrinti, kad su darbuotojais nebūtų elgiamasi priešiškai, neetiškai, žeminančiai, agresyviai ar įžeidžiai, siekiant pasikėsinti į jų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą, pažeminti, įbauginti, ar pastatyti į bejėgišką padėtį.

Šioje ataskaitos dalyje sąvoką bendrovė arba KN Lietuvoje, vartojame kalbėdami apie pagrindinę bendrovę – AB "Klaipėdos nafta", kurioje tiesiogiai dirba daugiau nei 90 proc. darbuotojų, laikomų dirbančiais KN grupėje. Apie 7 proc. darbuotojų dirba Brazilijoje ir yra įdarbinti bendrovėje "KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda" (priklausančioje AB "Klaipėdos nafta" per UAB "SGD logistika" ir UAB "SGD SPB"). Kitos dukterinės įmonės Lietuvoje ("SGD logistika", "SGD terminalas" ir "SGD SPB") bendrovės strateginiams tikslams įsteigtos įmonės, kiekvienoje jų dirba ne daugiau kaip 2 darbuotojai. Tad pagrindinis socialinis poveikis yra susijęs su pagrindinės įmonės (KN) veikla – ji nustato tikslus ir principus, kurių turi būti laikomasi visose KN grupės įmonėse. Atitinkami Grupės duomenys ataskaitoje pateikiami pagal pagrindinę darbuotojų veiklos vietą. Kai kurie išsamesni duomenys pateikiami tik apie pagrindinę bendrovę (nes apie mažesnes įmones jie nerenkami ir (arba) neanalizuojami).

DARBUOTOJAI IR LYGIOS GALIMYBĖS

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis KN grupėje dirbo 361 nuolatinis ir 6 laikinieji darbuotojai (2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis – 373 darbuotojai, iš kurių 4 laikinieji). 335 darbuotojai (329 nuolatiniai ir 6 laikinieji) dirbo Lietuvoje, o 26 – KN Açu. Atsiradus naujiems pasauliniams iššūkiams, turintiems įtakos bendrovės veiklai, KN ir toliau daug dėmesio skyrė veiklos sąnaudoms mažinti ir darbo organizavimo procesams optimizuoti bei efektyvinti, todėl nuolatinių darbuotojų skaičius šiek tiek sumažėjo.

Bendrovė yra įsipareigojusi suteikti lygias galimybes visiems darbuotojams. Nepaisant to, dauguma bendrovės darbuotojų (73 proc.) vis dar yra vyrai. Vyrų ir moterų darbuotojų santykis Lietuvoje buvo 2,68 (didžiausia disproporcija tarp darbininkų), o Brazilijoje – 3,33. Tam daugiausia įtakos turi specifinis bendrovės veiklos pobūdis, t. y. moterys vis dar rečiau renkasi techninį inžinerinį ir technologinį darbą bei su šia veikla tiesiogiai susijusias specialybes.

KN grupės darbuotojų kaitos dinamika Lietuvoje:

2018 8,77 proc.
2019 14,45 proc. (metų pradžioje veikla buvo reorganizuota siekiant efektyvinti procesus ir atitinkamai

	BENDRAS GRUPĖS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS	NUOLATINIAI DARBUOTOJAI	LAIKINIEJI DARBUOTOJAI	DIRBANTYS PILNU ETATU	DIRBANTYS NEPILNU ETATU
Dirbantys Lietuvoje
Iš viso	335 (98 proc. AB "Klaipėdos Nafta")	329	6	334	1
Vyrai	244	239	5	244	0
Moterys	91	90	1	90	1
Dirbantys Brazilijoje: KN Açu
Iš viso	26	26	0	26	26
Vyrai	20	20	0	20	0
Moterys	6	6	0	6	6

KN GRUPĖS DARBUOTOJAI PAGAL SUTARTIES TIPĄ IR LYTĮ 2022 M.

mažėjo darbuotojų skaičius).

2020 8,92 proc.
2021 17,89 proc. (metų pradžioje veikla buvo reorganizuota siekiant efektyvinti procesus ir atitinkamai mažėjo darbuotojų skaičius). Organizaciją dėl atleidimo iš darbo paliko 22 darbuotojai (3 moterys, 19 vyrų). Savanoriška kaita – 8,67 proc. (11 moterų, 20 vyrų).
2022 16,67 proc. organizaciją dėl atleidimo iš darbo paliko 14 darbuotojų (7 moterys, 7 vyrai). Savanoriška kaita – 10,23 proc. (9 moterys, 27 vyrai).

KN grupės darbuotojų kaitos dinamika Brazilijoje:

2020 25 proc.
2021 34 proc. (5 vyrai paliko organizaciją savo noru – savanoriška kaita 18,4 proc.; 4 atleisti).
2022 45,4 proc. (9 vyrai ir 1 moteris paliko organizaciją savo noru – savanoriška kaita 37,9 proc.; 1 vyras atleistas).

Darbuotojų kaitai Brazilijoje reikšmingos įtakos turėjo padidėjusi atitinkamų darbo vietų pasiūla darbo rinkoje. Darbuotojų kaitai Lietuvoje didelės įtakos turėjo savanoriškas darbuotojų sprendimas tęsti karjerą už organizacijos ribų. Tolesnis procesų optimizavimas, siekiant padidinti veiklos efektyvumą, taip pat turėjo įtakos didesnei darbuotojų kaitai. Šiuo

VIDUTINIS METINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS PAGAL KATEGORIJAS

		KN GRUPĖ		KN LIETUVOJE
DARBUOTOJŲ KATEGORIJA	2022	2021	POKYTIS, PROC.	2022	2021	POKYTIS, PROC.
Vadovai*	54	58	-6,9	46	47	-2,1
Specialistai	183	201	-9,0	159	179	-11,2
Darbininkai	123	129	-4,7	123	129	-4,7
Viso:	360	388	-7,2	328	355	-7,6

* Bendrovės vadovai: generalinis direktorius, direktoriai ir padalinių vadovai.

DARBUOTOJŲ, UŽIMANČIŲ ĮVAIRIAS PAREIGAS, SKAIČIUS METŲ PABAIGOJE

DARBUOTOJŲ	KN LIETUVOJE 2021			KN LIETUVOJE 2022			POKYTIS 2022 / 2021
KATEGORIJA	VISO	VYRAI	MOTERYS	VISO	VYRAI	MOTERYS	VISO	VYRAI	MOTERYS
Vadovai	49	38	11	50	37	13	+1	-1	+2
Specialistai	177	99	78	166	94	72	-11	-5	-6
Darbininkai	125	119	6	119	113	6	-6	-6	0
Viso:	351	256	95	335	244	91	-16	-12	-4

DARBUOTOJŲ, UŽIMANČIŲ ĮVAIRIAS PAREIGAS, SKAIČIUS METŲ PABAIGOJE

DARBUOTOJŲ	KN AÇU 2021			KN AÇU 2022			POKYTIS 2022 / 2021
KATEGORIJA	VISO	VYRAI	MOTERYS	VISO	VYRAI	MOTERYS	VISO	VYRAI	MOTERYS
Vadovai	6	4	2	6	4	2	0	0	0
Specialistai	21	20	1	20	16	4	-1	-4	+3
Viso:	27	24	3	26	20	6	-1	-2	+3

metu bendrovė analizuoja ir vertina esamą situaciją ir ieško būdų, kaip sustiprinti savo vertės pasiūlymą darbo rinkoje 2023 m. ir užtikrinti mažesnę darbuotojų kaitą.

Remiantis KN kolektyvinės sutarties nuostatomis, kai darbo sutartis nutraukiama dėl to, kad darbuotojo atliekama funkcija tampa perteklinė, darbuotojo prašymu bendrovė privalo apmokėti tokio darbuotojo perkvalifikavimo išlaidas (iki 500 eurų). 2022 metais šia teise pasinaudojo 7 darbuotojai (bendra bendrovės išmokėta su perkvalifikavimu susijusi suma – 3326 eurai).

2022 metais 26,78 proc. (2021 m. – 26,6 proc., 2020 m. – 24,56 proc.) vadovaujančių pozicijų (įskaitant ir kolegialių organų narius) KN grupės įmonėse Lietuvoje užėmė moterys – viso 15 moterų. Patikslintoje KN strategijoje numatytas tikslas iki 2030 m. užtikrinti lyčių pusiausvyrą vadovaujančiose pozicijose. Siekiama, kad 2024 m. 30% vadovaujančių pozicijų užimtų moterys, o 2030 m. – 37% vadovaujančių pozicijų užimtų moterys.

Siekdami šio tikslo, planuojame investuoti į moterų išsilavinimą, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir užtikrinti, kad daugiau moterų dalyvautų atrankose.

DARBUOTOJŲ KAITA PAGAL LYTĮ KN LIETUVOJE

	2020	2021	2022
Naujos darbo vietos:
Iš viso	59	34	46
Moterys	11	12	15
Vyrai	48	22	31
Nutrauktos darbo sutartys* iš viso:
Iš viso	43	75	60
Moterys	7	19	19
Vyrai	36	56	41

* Įskaitant darbo sutartis, nutrauktas darbuotojo iniciatyva ir bendrovės sprendimu.

Grynasis darbuotojų skaičiaus mažėjimo santykis tarp lyčių Lietuvoje veikiančioje KN buvo 3 (-12 vyrų, palyginti su -4 moterimis; ir 2,5, jei neįskaičiuotume pokyčių dėl laikinųjų darbuotojų sutarčių pabaigos). Šis santykis yra panašus į bendrą organizacijos vyrų ir moterų santykį: 2,7.

Turint omenyje darbuotojų kaitos tendencijas pagal lytį (duomenys pateikti lentelėse), proporcijos Lietuvoje šiek tiek pasikeitė. Lyčių disproporcija tarp naujai priimtų darbuotojų padidėjo ir 2022 m. vyrų bei moterų santykis siekė 2,07, palyginus su 1,83 2021 metais. Nutrauktų darbo sutarčių tarp vyrų ir moterų santykis sumažėjo nuo 2,95 2021 m. iki 2,16 2022 metais.

Personalo kaitos tendencijos pagal lytį taip pat stebimos ir Brazilijoje, tačiau šioje KN grupei priklausančioje bendrovėje darbuotojų nėra daug, todėl statistiškai reikšmingų išvadų daryti negalima.

DARBUOTOJŲ KAITA PAGAL LYTĮ KN AÇU (BRAZILIJA)

	2020	2021
Naujos darbo vietos
Iš viso	6	12
Moterys	2	3
Vyrai	4	9
Nutrauktos darbo sutartys*
Iš viso	9	11
Moterys	0	1
Vyrai	9	10

* Įskaitant darbo sutartis, nutrauktas darbuotojo iniciatyva ir bendrovės sprendimu.

GRUPĖS PERSONALO PASISKIRSTYMAS PAGAL DARBO STAŽĄ, METAI

darbuotojai

6.6

Bendras Vadovaujantys

9.9

9.5

2021 2022

8.4

7.4 8.0

Specialistai Darbininkai

13.7

12.9

DARBUOTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL DARBO STAŽĄ (KN DARBUOTOJAI LIETUVOJE) 2022 M.

	MOTERYS	VYRAI	VISO	PROC. NUO VISŲ DARBUOTOJŲ 13.7 12.9
< 1 m.	13	25	38	11,34
9.9 9.5 1–5 m.	33	73	106 8.4	31,64
6–9 m.	17 6.6	7.4 48	8.0 65	19,40
10–14 m.	8	38	46	13,73
15–19 m.	6	15	21	6,27
> 20 m.	6	24	30	8,96
> 30 m. Bendras	8	21 Vadovaujantys	29 Specialistai	8,66 Darbininkai
Viso	91	darbuotojai 244	335

2021 2022

GRUPĖS PERSONALO SKAIČIUS PAGAL AMŽIAUS GRUPES GRUPĖS PERSONALO AMŽIAUS VIDURKIS, METAI

¹³⁹ ¹⁴⁷

139 136

2021 2022

18-24 25-39 40-54 55-64 65 ir daugiau

⁹ ³ ¹

¹³⁹ ¹⁴⁷

139 136

2021 2022

18-24 25-39 40-54 55-64 65 ir daugiau

⁹ ³ ¹

DARBUOTOJAI LIETUVOJE, IŠĖJĘ VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGŲ

	2020		2021
RODIKLIS	MOTERYS	VYRAI	MOTERYS	VYRAI
Naudojimasis teise į motinystės / tėvystės atostogas
Darbuotojai, turintys teisę į motinystės (tėvystės) atostogas	4	10	4	6
Darbuotojų, pasinaudojusių teise į motinystės (tėvystės) atostogas, proc.	100%	10%	100%	0%
Darbuotojai, grįžtantys į darbą po motinystės (tėvystės) atostogų	4	0	2	0
Darbuotojų, grįžusių į darbą po motinystės (tėvystės) atostogų, proc.	100%	0%	50%	-
Darbuotojų išlaikymas po vaiko priežiūros atostogų
Darbuotojai, grįžę iš vaiko priežiūros atostogų per metus iki ataskaitinio laikotarpio pradžios	2	0	3	0
Tarp jų – darbuotojai, kurie dar dirbo praėjus metams po grįžimo į darbą	2	0	3	0
Išlaikymo santykis	100%	0	100%	0

KN grupė stebi darbuotojų pasiskirstymą pagal jų sukauptą darbo stažą. Vidutinis darbuotojo sukauptas darbo stažas grupėje yra 9,5 metų – jis didžiausias tarp darbininkų (12,9 metų), o mažiausias – tarp vadovų (7,4 metų). Tai visiškai natūralu, atsižvelgiant į bendrovės specifiką – poreikį derinti ilgametę patirtį naftos terminalų srityje ir palyginti neseniai pradėtą SGD veiklą su poreikiu nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir ieškoti bei išnaudoti naujas galimybes. KN grupė taip pat stebi darbuotojų pasiskirstymą pagal amžių (duomenys pateikiami žemiau). Visi darbuotojai privalo turėti lygias galimybes, nepriklausomai nuo amžiaus, o įvairovė pagal šį kriterijų, gali turėti svarbų vaidmenį siekiant sėkmingos organizacijos veiklos bei transformacijos.

KN taip pat stebi darbuotojų kaitą, susijusią su naudojimusi teise į motinystės ar tėvystės atostogas (manome, kad tai yra viena iš pagrindinių darbuotojų teisių, kuria turėtų būti naudojamasi nepriklausomai nuo tėvų lyties). Ši informacija apie darbuotojus Lietuvoje pateikiama aukščiau esančioje lentelėje. Brazilijoje 2022 m. 3 darbuotojai turėjo teisę į tėvystės atostogas (Brazilijoje jos palyginti trumpos); visi ja pasinaudojo ir po atostogų grįžo į darbą.

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

KN kolektyvinės sutarties nuostatos taikomos visiems Lietuvoje dirbantiems KN darbuotojams – nuolatiniams ir laikiniesiems. Sutartimi siekiama sudaryti sąlygas tvariai ekonominei veiklai ir verslo plėtrai bei garantuoti geresnes darbo sąlygas, nei numato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šioje sutartyje numatytos nuostatos dėl darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, mokymo, darbuotojų sveikatos ir saugos, kitų socio-ekonomines darbo sąlygų ir papildomų išmokų.

2022 m. 61 KN darbuotojas Lietuvoje pasinaudojo atitinkamomis socialinėmis garantijomis, numatytomis KN kolektyvinėje sutartyje, pavyzdžiui, išmokomis gimus vaikui ar išmokomis mirus giminaičiui (2021 m. kolektyvinėje sutartyje numatytomis garantijomis pasinaudojo 46 darbuotojai Lietuvoje).

Kolektyvinė sutartis Brazilijoje buvo pasirašyta 2021 m. Ja siekiama užtikrinti geresnes darbo sąlygas nei numatyto Brazilijos Federacinės Respublikos teisės aktai. Šioje sutartyje numatytos nuostatos dėl darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, mokymo, darbuotojų sveikatos ir saugos, kitų socio-ekonomines darbo sąlygų ir papildomų išmokų. 2022 m. 26 darbuotojai Brazilijoje pasinaudojo atitinkamomis socialinėmis garantijomis, numatytomis KN Açu kolektyvinėje sutartyje (2021 m. kolektyvinėje sutartyje numatytomis garantijomis pasinaudojo 27 darbuotojai Brazilijoje).

Remiantis dabartine KN grupės praktika, darbuotojai gali pateikti skundus dėl darbo sąlygų ir jų teisių pažeidimų KN profesinei sąjungai, tiesiogiai KN personalo skyriui arba anonimiškai, užpildydami formą interneto svetainėje ar elektroniniu paštu, taip pat naudodamiesi bendrovės terminaluose (Lietuvoje) esančiomis pasiūlymų dėžutėmis. Tokių skundų 2022 m. bendrovė negavo.

PROFESINĖS SĄJUNGOS

KN grupė pripažįsta profesinę sąjungą kaip lygiavertį socialinį partnerį, atstovaujantį darbuotojams ir išreiškiantį jų interesus. Dėl šios priežasties bendrovė suteikia galimybę profesinės sąjungos komiteto nariams derinti profesinės sąjungos reikalų tvarkymą su savo pagrindiniais darbo įsipareigojimais. Be to, bendrovė nemokamai skiria profesinės sąjungos veiklai reikalingas patalpas ir pagrindines darbo priemones.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis profesinei sąjungai priklausė 105 darbuotojai, t.y. 32,3 proc. visų Lietuvoje veikiančios KN darbuotojų (2021 m.: 38,4 proc.; 2020 m.: 40,5 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad profesinės sąjungos narių skaičius sumažėjo, jos atstovai ir bendrovės personalo skyrius nutarė aktyviau teikti informaciją apie tai, kaip įstoti į profesinę sąjungą, koks jos vaidmuo ir veiklos prasmė. Ši priemonė skirta naujiems darbuotojams, kurie gali būti suinteresuoti įstoti į profesinę sąjungą, bet gali būti per mažai apie ją informuoti.

Periodiškai organizuojami profesinės sąjungų atstovų susitikimai su bendrovės vadovybe, kuriuose aptariami aktualūs klausimai, susiję su kolektyvinės sutarties pakeitimais ir struktūriniais pokyčiais bendrovėje bei jos veikloje. 2022 m. su profesinės sąjungos atstovais vyko šeši tokie susitikimai (tiek pat, kiek ir 2021 m.). Šiuose susitikimuose buvo aptarti ir suderinti konkretūs sprendimai, pavyzdžiui, sąlygų ir mokėjimų, kai keičiasi pamainos laikas, peržiūra pagal Darbo kodekso reikalavimus, darbo užmokesčio normos už vienetinius mokėjimus persvarstymas ir Darbo tvarkos taisyklių atnaujinimas.

2021 m. KN Açu įvyko trys susitikimai su profesine sąjunga ir du profesinės sąjungos bei darbuotojų susitikimai. Šiuose susitikimuose buvo diskutuojama ir susitarta dėl konkrečių sprendimų, pavyzdžiui, išmokų ir darbuotojų bazinio darbo užmokesčio indeksavimo.

ATLYGIO POLITIKA

KN grupė siekia sukurti motyvuojančią, efektyvią, konkurencingą, sąžiningą, skaidrią ir lengvai suprantamą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių įgūdžiai ir darbo rezultatai padeda bendrovei sėkmingai plėtoti ir įgyvendinti savo misiją bei siekti strateginių verslo tikslų. Bendrovės atlygio politika apibrėžia atlygio nustatymo, mokėjimo bei darbuotojų skatinimo principus. Be to, šia politika nustatomos suprantamos, sąžiningos ir skaidrios procedūros bei siekiama paskatinti darbuotojus siekti strateginių tikslų bei kurti vertę.

Bendrovės atlygio politiką reglamentuoja šie pirminiai dokumentai:

KN Valdybos patvirtinta "Atlygio mokėjimo politika".
KN Valdybos patvirtinta "AB "Klaipėdos nafta" aukščiausiųjų vadovaujančių darbuotojų premijavimo procedūra".
KN Generalinio direktoriaus patvir-

tinta "Atlygio sistemos formavimo procedūra".

• KN Generalinio direktoriaus patvirtinta "Darbuotojų veiklos aptarimo ir premijavimo procedūra".

Kadangi KN plečia savo tarptautinę veiklą, įmonė taip pat patvirtino ir taiko Laikinųjų darbuotojų užsienyje išlaidų kompensavimo gaires. Pagal jas, darbuotojams, siunčiamiems į ilgalaikes komandiruotes, suteikiamos įvairios lengvatos.

Remiantis Atlygio mokėjimo politika, darbuotojo atlygį gali sudaryti šie elementai: fiksuotoji dalis ir kintamoji dalis, kuri gali būti mokama už trumpalaikius arba metinius bendrovės ir (arba) darbuotojo veiklos rezultatus. Bendrovės atlygio sistema grindžiama "HAY Group" metodika, kuri vertina darbus pagal santykinį dydį, pobūdį ir svarbą, siekiant užtikrinti, kad už kiekvieną pareigybę bendrovėje būtų teisingai atlyginama. Mėnesinis darbo užmokestis ir atlyginimas už darbą nustatomas, įvertinus reikiamas žinias ir darbo patirtį, funkcijų sudėtingumą, atsakomybės prisėmimo laipsnį bei priskirtas funkcijas. Bendrovė siekia užtikrinti darbuotojų darbo užmokesčio konkurencingumą, vidinio teisingumo jausmą ir atlygį, nediskriminuojantį nei vieno darbuotojo lyties ar kitu pagrindu. Bazinis atlyginimų dydis įprastai peržiūrimas kartą per metus, atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos ten-

VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS KN LIETUVOJE IR KN GRUPĖJE

DARBUOTOJŲ KATEGORIJA	KN GRUPĖ			KN LIETUVOJE
	2022	2021	POKYTIS, PROC.	2022	2021	POKYTIS, PROC.
Vadovai	5501	5061	8,7	5621	5459	3,0
Specialistai	2646	2445	8,2	2745	2553	7,5
Darbininkai	1794	1614	11,2	1794	1614	11,2
Viso	2728	2506	8,9	2765	2570	7,6

dencijas, bendrovės veiklą bei darbuotojų veiklos rezultatus.

Standartinis darbo užmokestis pradedantiesiems darbuotojams nustatomas pagal "HAY Group" 50-75 procentilę, atsižvelgiant į jų santykinę patirtį ir kompetenciją.

2022 m. KN darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, palyginus su 2021 m., augo apie 8 proc. (2022 m. – 2 765 Eur/mėn. ir 2021 m. – 2 570 Eur/mėn.). Vidutinio mėnesinis darbo užmokesčio augimas grupėje buvo panašus: 2022 m. – 2 728 Eur/mėn., o 2021 m. – 2 506 Eur/mėn.

Pagrindinius atlyginimų pokyčius lėmė darbuotojų, kurių atlyginimai buvo mažesni už rinkos medianą, ir darbuotojų, kurių atsakomybės pasikeitė, atlygio peržiūra. Bendras metinis bendrovės atlyginimų fondas 2022 m. siekė 12,52 mln. eurų, o grupės – 13,52 mln. eurų.

Bendrovės vadovo (taip pat Stebėtojų tarybos narių, Valdybos narių ir komitetų narių) atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principai yra nustatyti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintoje Atlygio politikoje. Ji buvo patvirtinta 2022 m. spalio 20 d. vykusiame susirinkime, atsižvelgiant į pasikeitusį nacionalinį reglamentavimą dėl kolegialių organų narių darbo užmokesčio.

Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. generalinio direktoriaus mėnesinis darbo užmokestis siekė 9 600 EUR (iki 2022 m. liepos mėn. imtinai – 9 200 EUR). Vadovaujantis Atlygio politika, generalinis direktorius taip pat turi teisę gauti metinę premiją,

VIDUTINIS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO) PAGAL LYTIS KN GRUPĖJE

	KN GRUPĖ 2021		KN GRUPĖ 2022			POKYTIS 2022 / 2021			ATLYGINIMŲ SKIRTUMAS
DARBUOTOJŲ KATEGORIJA	VISO, EUR	VYRAI, EUR	MOTERYS, EUR	VISO, EUR	VYRAI, EUR	MOTERYS, EUR	VISO, PROC.	VYRAI, PROC.	MOTERYS, %	VYRAI / MOTERYS 2022, PROC.	VYRAI / MOTERYS 2021, PROC.
Vadovai	5061	5021	5210	5501	5523	5431	8,7	10,0	4,2	1,7	-3,6
Specialistai*	2445	2587	2208	2646	2753	2477	8,2	6,4	12,2	11,1	17,2
Darbininkai**	1614	1635	1217	1794	1824	1233	11,2	11,6	1,3	47,9	34,3
Viso	2506	2509	2523	2728	2706	2795	8,9	7,9	10,8	-3,2	-0,6

* Specialistų darbo užmokesčio skirtumus pagal lytį iš dalies galima paaiškinti skirtingomis pareigų atsakomybėmis – HAY lygio skirtumais.

** Darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai pagal lytį yra reikšmingi dėl didelės darbuotojų skaičiaus disproporcijos pagal lytį – 2022 m. pabaigoje tokias pareigas ėjo 113 vyrų ir tik 6 moterys – jų pareigos negali būti tiesiogiai lyginamos, atsižvelgiant į HAY lygio skirtumus.

	KN GRUPĖ 2021		KN GRUPĖ 2022		POKYTIS 2022 / 2021			ATLYGINIMŲ SKIRTUMAS
DARBUOTOJŲ KATEGORIJA	VISO, EUR	VYRAI, EUR	MOTERYS, EUR	VISO, EUR	VYRAI, EUR	MOTERYS, EUR	VISO, PROC.	VYRAI, PROC.	MOTERYS, %	VYRAI / MOTERYS 2022, PROC.	VYRAI / MOTERYS 2021, PROC.
Vadovai	5459	5544	5210	5621	5690	5431	3,0	2,6	4,2	4,8	6,4
Specialistai*	2553	2747	2255	2745	2888	2531	7,5	5,1	12,2	14,1	21,8
Darbininkai**	1614	1635	1217	1794	1824	1233	11,2	11,6	1,3	47,9	34,3
Viso	2570	2569	2573	2765	2734	2860	7,6	6,4	11,2	-4,4	-0,2

VIDUTINIS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO) PAGAL LYTIS KN LIETUVOJE

* Specialistų darbo užmokesčio skirtumus pagal lytį iš dalies galima paaiškinti skirtingomis pareigų atsakomybėmis – HAY lygio skirtumais.

kuri priklauso nuo bendrovės rezultatų ir metinių tikslų pasiekimo. Maksimali galima metinė premija, jeigu pasiekiami visi tikslai, yra keturių mėnesinių atlyginimų dydžio. 2022 m. generalinio direktoriaus kintamoji darbo užmokesčio dalis (mėnesinis metinės premijos ekvivalentas) siekė 767 EUR, palyginus su 1 227 EUR 2021 metais.

Daugiausiai bendrovėje uždirbančio asmens (įmonės vadovo) metinio atlyginimo santykis su visų darbuotojų vidutiniu metiniu darbo užmokesčiu 2022 m. siekė 3,79 (2021 m. – 4,18). Bendrovės vadovo viso metinio darbo užmokesčio santykis, palyginus su visų darbuotojų viso metinio darbo užmokesčio mediana, 2022 m. siekė 4,66 (2021 m. santykis buvo 5,15).

Siekiant pagerinti atlyginimų srities valdymą bendrovėje, 2022 m. pabaigoje buvo įsteigtas papildomas Stebėtojų tarybos patariamasis organas. Tai Atlygio ir skyrimo komitetas, kuris teikia rekomendacijas dėl bendrovės atlyginimų politikos, siūlo bendrovei vadovų veiklos vertinimo kriterijus ir pataria kitais su atlyginimais susijusias klausimais. Atlygio ir skyrimų komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 1 yra nepriklausomas, o 2 – bendrovės stebėtojų tarybos deleguoti nariai. Nariai buvo paskirti laikotarpiui iki dabartinės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

LYČIŲ DARBO UŽMOKESČIO SKIRTUMAI

Lyčių darbo užmokesčio skirtumų mažinimas yra vienas iš mūsų ESG tikslų. Vidutinis mėnesinis vyrų atlyginimas KN grupėje 2022 m. siekė 2706 eurus (praėjusiais metais – 2509 eurus), o moterų – atitinkamai 2795 eurus (praėjusiais metais – 2523 eurus). Vidutinis mėnesinis vyrų atlyginimas KN Lietuvoje 2022 m. siekė 2743 eurus (praėjusiais metais – 2569 eurus), o moterų – atitinkamai 2860 eurų (praėjusiais metais – 2573 eurus).

STANDARTINIO PRADEDANČIOJO DARBUOTOJO DARBO UŽMOKESČIO SANTYKIS SU MINIMALIU DARBO UŽMOKESČIU LIETUVOJE

	2022	2021	POKYTIS (2022/2021), PROC.
Visi darbuotojai	3,79	4,00	-5,3
Moterys	3,92	3,93	-0,3
Vyrai	3,75	3,91	-4,1

Lyginant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, reikėtų atsižvelgti į nevienodą lyčių pasiskirstymą tarp pareigybių organizacijoje ir skirtingus tarptautinės HAY pareigybių vertinimo sistemos lygius.

KN užsibrėžė tikslą sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus tarp to paties HAY lygio iki ≤4 proc. 2024 m. pabaigoje ir ≤ 3,5 proc. 2030 m. pabaigoje. Šis rodiklis 2020 m. buvo lygus 9,25, 2021 m. pabaigoje siekė 5,88, o 2022 m. – 4,3.

Standartinio pradedančiojo darbuotojo darbo užmokesčio ir minimalaus darbo užmokesčio santykis Lietuvoje pateikiamas lentelėje prieš tai esančiame puslapyje. Jį apskaičiuojant, pradedančiojo lygio pareigybės priskiriamos darbininkams, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbo sutartį perskaičiuojamas į visos darbo dienos ekvivalentą (FTE).

DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMAS IR PASITENKINIMAS

2022 m. atlikta KN darbuotojų įsitraukimo ir pasitenkinimo apklausa parodė, kad 54 proc. darbuotojų (2021 m. – 61 proc.) yra visiškai patenkinti savo darbo aplinka, bendrove ir jos kultūra. Šis rodiklis panašus į Lietuvos organizacijų darbuotojų pasitenkinimo darbu vidurkį, kuris siekia 56 procentus. Bendrovė matuoja įsitraukimo lygį, nes tiki, kad kolegos, kurie yra įsitraukę į savo darbą, jį atlieka lengviau, jaučiasi laimingesni, yra kūrybiškesni bei dėl to sukuria didesnę pridėtinę vertę, veiksmingai įgyvendindami bendrovės strategiją ir siekdami jos tikslų. Nors įsitraukimo rodiklis sumažėjo (nuo 69 proc. iki 60 proc.), KN rodiklis vis dar panašus į 2022 m. Lietuvos organizacijų darbuotojų įsitraukimo vidurkį (59 proc.).

Metinėje įsitraukimo apklausoje psichologinis saugumas įvertintas 66 proc. (2021 m. – 71 proc.). 2022 m. KN vykdė vidinius mokymus, skirtus darbuotojų psichologiniam ir emociniam atsparumui stiprinti, kurie prisidėjo prie darbuotojų psichologinio ir emocinio saugumo darbo vietoje.

Mūsų vertinimu, besitęsiantys ir nauji išoriniai stresą sukeliantys veiksniai (2022 m. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje), taip pat išoriniai neramumai, darantys poveikį KN veiklai, kartu su padidėjusiu spaudimu prisitaikymo greičiui ir nuolatiniam veiklos efektyvumo didinimui buvo pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką bendrai darbuotojų emocinei savijautai, taigi ir pasitenkinimo bei įsitraukimo rodikliams.

Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, iš įvairių bendrovės padalinių buvo sudaryta darbo grupė, kurios užduotis – parengti planą, kaip padidinti įsitraukimą ir pasitenkinimą. Pagrindiniai spręstini klausimai – pokyčių valdymas ir komunikacija, darbo ir laisvalaikio pusiausvyros užtikrinimas bei darbo užmokesčio politika.

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

KN kompetencijų ugdymo sistema sukurta taip, kad skatintų darbuotojų tobulėjimą tiek savarankiškai, tiek mokantis strategiškai svarbių žinių ir įgūdžių, įtrauktų į mokymų programas. Galimybė jose dalyvauti sudaroma visiems darbuotojams. KN kompetencijų ugdymo sistemos įgyvendinimas grindžiamas 6 principais: sąsaja su verslo strategija, padalinių bendradarbiavimu, poreikių nustatymu remiantis darbuotojų kompetencijų bei mokymosi efektyvumo vertinimu, mokymo integravimu su kitais procesais ir tinkamų mokymo priemonių parinkimu.

KN skatina savo darbuotojų asmeninį tobulėjimą ir suteikia jiems galimybę tobulinti savo kompetenciją, dalyvaujant tiek išoriniuose, tiek vidiniuose mokymuose. Bendrovė kasmet darbuotojų tobulėjimui skiria apie 1,7 proc. savo koreguoto grynojo pelno. 2022 m. šalia įprastinių darbuotojų saugos ir sveikatos mokymų daugiausia dėmesio buvo skiriama projektų valdymo ir pardavimų kompetencijų stiprinimui bei padalinių bendradarbiavimui, siekiant stiprinti orientacijos į klientą kompetencijas.

Bendrovė ir toliau suteikia galimybę tikslinei projektų vadovų grupei įgyti "Prince2" sertifikatą projektų valdymo srityje. 2022 metais tokia galimybe sustiprinti savo įgūdžius ir prisidėti prie įmonės efektyvesnės veiklos pasinaudojo 15 darbuotojų. Be to, bendrovė vis dar suteikia galimybę darbuotojams iš dalies kompensuoti mokamas įmokas už studijas aukštoje mokykloje, tačiau nei vienas naujas darbuotojas 2022 m. dėl to nesikreipė (2021 m. buvo patenkinti 3 prašymai).

Darbuotojai skatinami dalytis savo žiniomis ir patirtimi vidinių mokymų metu. 2022 m. įvyko 4 vidinių mokymų dienos, kuriuose buvo nagrinėjama 12 temų. Dar 2021 m. sėkmingai pradėta vykdyta KN vidinės mentorystės programa, kurioje 6 mėnesius dalyvavo 14 porų. Ją buvo planuota tęsti ir 2022 m., tačiau ji buvo laikinai sustabdyta dėl atsiradusių išorinių iššūkių ir būtinybės skirti daugiau dėmesio procesų valdymui bei prisitaikymui prie pokyčių.

Nors bendras metinis mokymo valandų skaičius Lietuvoje veikiančioje KN 2022 m. kiek sumažėjo dėl šiek tiek mažesnio darbuotojų skaičiaus,

	METINIS MOKYMO VALANDŲ SKAIČIUS KN LIETUVOJE		VIDUTINIS MOKYMŲ DIENŲ SKAIČIUS VIENAM DARBUOTOJUI KN LIETUVOJE		METINIS MOKYMO VALANDŲ SKAIČIUS KN AÇU			VIDUTINIS MOKYMŲ DIENŲ SKAIČIUS VIENAM DARBUOTOJUI KN AÇU
METAI	2022	2021	2020	2022	2021	2020	2022	2021	2020	2022	2021	2020
Viso	7144	7485	7375	2,66	2,59	2,36	1235	1136	3745	47,5	47,33	156,04
Vadovai	1556	1497	1454	3,89	3,40	3,64	297,08	34	619	6,04	1,42	25,79
Specialistai	3502	4042	3941	2,63	2,72	2,59	937,92	1102	625	5,7	18	26,04
Darbininkai	2086	1946	1980	2,19	2,02	1,65	n/a	n/a	n/a	n/a	n/a	n/a

METINIS MOKYMO VALANDŲ SKAIČIUS KN GRUPĖJE

* Kadangi Açu SGD terminalas Brazilijoje pradėjo veikti 2021 m. rudenį, 2020 m. mokymų valandų skaičius buvo daug didesnis, nes komanda ruošėsi terminalo eksploatacijai.

** KN Açu nėra darbininkų.

vidutinis mokymo dienų skaičius išliko beveik toks pat.

ir lyderystės mokymai, kuriuose 2022 metais dalyvavo 13 naujų vadovų.

Siekiant užtikrinti sklandų pakeičiamumo procesą, KN apmoko darbuotojus laikinai perimti vadovavimą konkrečiam padaliniui, jeigu to prireiktų. Dėl to rengiami vadovų rezervo mokymo ir pakeičiamumo planai, skatinantys potencialiais vadovais laikomus darbuotojus įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Tai taip pat yra ir viena iš darbuotojų motyvavimo bei karjeros planavimo priemonių. 2022 m. vadovų pakeičiamumo užtikrinimo programoje dalyvavo 71 darbuotojas, turintis 67 skirtingų specialybių kompetencijas. 2022 metais KN fiksavo ir 28 vidinės karjeros atvejus, kai kolegos pakeitė pareigas bendrovės viduje (KN Açu vidinė karjeros siekė 7). Be to, buvo tęsiami Pastaruosius trejus metus bendrovė atlieka vadovų 360 laipsnių grįžtamojo ryšio tyrimą. Remiantis šia metodika, KN vadovai gauna grįžtamąjį ryšį apie savo elgesį pagal bendrovės vertybes ir vadovavimo kompetencijas iš su jais dirbančių žmonių. Remdamiesi tyrimo rezultatais, vadovai sudaro savo asmeninio tobulėjimo planus ir tobulėja, kad taptų dar geresniais savo komandų lyderiais. Be to, 2022 m. naujiems vadovams buvo surengti KN lyderystės standarto mokymai.

2022 m. buvo tęsiamas naujų darbuotojų adaptacijos procesas, siekiant užtikrinti, kad prie bendrovės prisijungę nauji darbuotojai kuo greičiau ir sklandžiau integruotųsi į kolektyvą – šių mokymų programa reguliariai atnaujinama. Be to, iš motinystės/tėvystės atostogų grįžtantiems darbuotojams organizuojami specialūs mokymai, užtikrinantys sklandų adaptacijos procesą.

Su kiekvienu darbuotoju kasmet atliekama jo veiklos peržiūra; tai leidžia ne tik įvertinti jų rezultatus, pažangą ir atitiktį bendrovės vertybėms, bet ir aptarti ugdymosi poreikius bei kitus lūkesčius bei išsikelti tikslus naujam laikotarpiui.

DARBO SAUGA IR DARBUOTOJŲ SVEIKATA

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VADYBOS SISTEMA BEI TIKSLAI

KN siekia sukurti darbo aplinką, atitinkančią griežtus saugos ir gerovės standartus. Kaip terminalų operatorė, KN kuria ir palaiko saugos ir sveikatos vadybos sistemą, kad užtikrintų teisės aktais ir geriausia praktika pagrįstus saugos rodiklius, ir nustato aiškius įsipareigojimus, tikslus ir atsakomybę. Bendrovės tikslas – nuolatinis darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos tobulinimas, užtikrinant atitiktį ir saugos kultūros tobulinimą, kad būtų pasiektas nulinis reikšmingų saugos incidentų ir nelaimingų atsitikimų skaičius. Bendrovė taip pat skiria dėmesį darbuotojų švietimui, kad jie geriau suprastų savo vaidmenį mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir tai, kad jų pačių bei kitų žmonių sauga ir sveikata yra didžiausia kiekvieno darbuotojo vertybė.

Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) vadybos sistema taikoma visiems KN eksploatuojamuose terminaluose dirbantiems ir juos prižiūrintiems specialistams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba bendrovėje, ar kitose įmonėse, ir tiems, kurie dalyvauja plėtojant tarptautinius SGD terminalų projektus.

Šios sistemos priemonių įgyvendinimą reglamentuoja teisės aktai, geriausia praktika ir aiškūs terminalo operatoriaus įsipareigojimai, tikslai bei atsakomybė. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema reikalauja tvirto vadovybės įsipareigojimo, darbuotojų įsitraukimo ir nuolatinio tobulėjimo.

2020 m. KN buvo sertifikuota pagal darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą ISO 45001:2018. Jis taikomas visai KN veiklai Lietuvoje, įskaitant tarptautinio verslo plėtrą. 2022 m. DNV atliko metinį auditą, kuris yra oficiali ISO sertifikavimo proceso dalis, siekiant išlaikyti vadybos sistemos sertifikavimą. Pagrindinis audito tikslas buvo nustatyti vadybos sistemos atitiktį standartams – ISO 45001:2018, ISO 9001:2015 ir ISO 14001:2015. Šio audito metu neatitikčių nenustatyta.

Be to, KN vadybos sistemos vidaus au-

ditą atlieka kompetentingi darbuotojai, kurie gali suprasti su audito principais ir jo apimtimi susijusią riziką bei galimybes, taip pat taikyti audito kriterijus, tinkamus principus, procedūras ir metodus atliekant įvairius auditus, išmano taikytinus teisės aktus ir gali užtikrinti, kad auditai būtų atliekami nuosekliai bei sistemingai. 2022 m. buvo atlikta 13 vidaus auditų (2021 m. – 6).

KN darbuotojų saugai ir sveikatai stebėti naudoja išmatuojamus rodiklius, t. y. kritinių incidentų skaičių, procesų saugos incidentų rodiklį, nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo rodiklį (LTIR) ir vos neįvykusių nelaimingų atsitikimų arba galimų saugos incidentų dažnumo rodiklį (IR). Šie rodikliai naudojami darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos veiksmingumui matuoti. Jie padeda KN įvertinti savo darbuotojų saugos ir sveikatos veiklos rezultatus ir palyginti save su kitomis įmonėmis Lietuvoje bei pasaulyje.

Bendrovė nustatė tikslus, susijusius su visais šiais rodikliais: metinis kritinių incidentų ir procesų saugos incidentų (1-2 lygio) skaičius turėtų būti lygus 0, LTIR 2024 m. turėtų pasiekti ≤0,5 (≤0,2 2030 m.), o IR 2024 m. pasiekti ≥80 (≥100 2030 m.). Suplanuoti atitinkami veiksmai šių tikslų įgyvendinimui.

2022 m. bendrovėje nebuvo kritinių incidentų (kaip ir 2021 m.) bei įvyko du procesų saugos incidentai (pirmojo ir antrojo lygio; 2021 m. buvo fiksuotas vienas toks incidentas). Visi procesų saugos incidentai buvo ištirti ir numatytos jų korekcinės priemonės.

Siekiant efektyviau stebėti darbuotojų sveikatos ir saugos būklę KN, nuo 2023 m. pradėtas taikyti naujas DSS stebėjimo rodiklis Bendrasis registruojamų atvejų dažnis (TRCF), skirtas visų su darbu susijusių traumų dažnumui matuoti. Jis leis įvertinti daug didesnį su darbuotojų sveikata ir sauga susijusių duomenų kiekį ir bendrą DSS sistemos veiklą, taip pat pasilyginti su kitomis panašią veiklą vykdančiomis įmonėmis.

PAVOJAUS NUSTATYMAS, RIZIKOS ĮVERTINIMAS IR INCIDENTŲ TYRIMAS

KN atlieka pirminį darbo vietų rizikos vertinimą ir nuolatinį su darbu susijusių pavojų rizikos vertinimą prieš planuojant ir atliekant bet kokius darbus. Šios procedūros įgyvendinamos naudojant žemiau išvardintas priemones:

Profesinės rizikos vertinimą, kuris atliekamas kiekvienoje darbo vietoje ir kartojamas pasikeitus darbo pobūdžiui, naudojant naujas medžiagas, chemikalus, įrangą ar taikant naujus procesus.
Leidimo dirbti sistemą, pagal kurią prieš pradedant bet kokį darbą reikia

įvertinti riziką, įgyvendinti pasiruošimo priemones, supažindinti darbuotojus ir darbe taikyti saugos priemones.

Už darbų rengimą, vykdymą ir tikrinimą atsakingi darbuotojai yra specialiai instruktuojami ir apmokomi pagal atitinkamas formalias ir neformalias mokymo programas. Darbų vadovai, vykdytojai ir inspektoriai mokomi atpažinti su darbu susijusius pavojus ir pavojingas situacijas, stabdyti pavojingus darbus ir pranešti apie tokias situacijas naudojant KN pranešimų apie nelaimingus, vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus ir nesaugias situacijas sistemą.

2022 m. KN tęsė įvairių darbuotojų saugos priemonių įgyvendinimą, taip pat įdiegė naujas priemones:

Parengtos vieningos leidimų pavojingiems darbams (ugnies, šaltųjų darbų, darbų uždarose erdvėse ir darbų energetikos įrenginiuose) išdavimo gairės su nuorodomis į atskiras aiškias procedūras, apibrėžiančias leidimų išdavimo procesą.
Parengta "Saugos apėjimo" procedūra, kurioje dėmesys skiriamas darbuotojų saugos ir sveikatos apėjimui specialistų bei skyrių vadovų lygmenyje, taip pat parengti standartizuoti saugos patikrinimo klausimynai. Atsižvelgiant į apėjimų analizę, įgyvendintos papildomos saugos priemonės.

	SU DARBU SUSIJĘ NELAIMINGI ATSITIKIMAI KN LIETUVOJE
--	-----------------------------------------------------	--	--

	2022	2021	2020
Mirtini nelaimingi atsitikimai darbo vietoje	0	0	0
Sunkūs nelaimingi atsitikimai darbo vietoje	0	0	0
Lengvi nelaimingi atsitikimai darbo vietoje	2, LTIR – 0.6	3, LTIR – 0.9	1, LTIR – 0.3
Vos neįvykę nelaimingi atsitikimai	304	282	71
Darbuotojų išdirbtų valandų skaičius	595203	635892	679409
Su darbu susijusios rizikos, didinančios nelaimingo atsitikimo galimybę	0	0	0
Sveikatos sutrikimai ar mirtys dėl profesinės ligos ar susirgimo	0	0	0
Su darbu susijusios rizikos didinančios profesinių ligų pavojų	0	0	0

Parengta nauja rizikos vertinimo procedūra – joje apibrėžtas bendrovės profesinės rizikos vertinimas ir periodinis rutininių bei nerutininių darbų rizikos vertinimas. Su nepriklausoma trečiąja šalimi pasirašyta trejų metų profesinės rizikos vertinimo sutartis – ji leidžia operatyviai įvertinti profesinę riziką, pasikeitus darbo sąlygoms.

2022 m. parengtas naujas sutarties su rangovais šablono priedas, įpareigojantis KN teritorijoje dirbančias organizacijas pateikti pagrindinius saugos rodiklius, o KN kontroliuoti, kaip laikomasi saugumo reikalavimų. Svarbu pabrėžti, kad taip pat yra numatytos taisyklės, kokiais atvejais (už kokius pažeidimus) iš rangovo gali būti atimtas leidimas dirbti KN. Be to, rangovų atstovai taip pat privalo įmonės terminaluose praeiti instruktažą apie darbų saugos reikalavimus.

Bendrovėje įdiegta pokyčių valdymo

		SU DARBU SUSIJĘ NELAIMINGI ATSITIKIMAI KN AÇU
--	--	-----------------------------------------------	--	--

	2022	2021
Mirtini nelaimingi atsitikimai darbo vietoje	0	0
Sunkūs nelaimingi atsitikimai darbo vietoje	0	0
Lengvi nelaimingi atsitikimai darbo vietoje	0	0
Vos neįvykę nelaimingi atsitikimai	101	202
Darbuotojų išdirbtų valandų skaičius	49518	65752
Su darbu susijusios rizikos, didinančios nelaimingo atsitikimo galimybę	0	0
Sveikatos sutrikimai ar mirtys dėl profesinės ligos ar susirgimo	0	0
Su darbu susijusios rizikos didinančios profesinių ligų pavojų	0	0

sistema taip pat reikalauja, kad visi planuojami su procesais susiję pokyčiai būtų vertinami taikant rizikos vertinimo procesą. 2022 metais buvo parengta Technologinių procesų ir įrenginių rizikos analizės procedūra, kurioje nurodyta, kaip taikyti įvairias rizikos vertinimo metodikas vertinant technologinius pokyčius.

Pranešimai apie vos neįvykusius nelaimingus incidentus, nesaugias darbo vietas ar bet kokius pavojus yra neatsiejama saugos kultūros skatinimo organizacijoje dalis. 2022 m. buvo gauti 304 pranešimai apie vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus ar galimus saugos incidentus (IR) (2021 m. – 282). KN puoselėja darbo kultūrą be kaltinimų ir apdovanoja aktyviausius darbuotojus už pranešimus apie pastebėtus pavojus ar vos neįvykusius nelaimingus incidentus. Tiems, kurie siekia likti nepastebėti, KN suteikia galimybę pranešti apie tai anonimiškai.

Su darbu susijusių incidentų tyrimas apima visuotinai pripažintą aštuonių etapų nelaimingų atsitikimų ir (arba) incidentų tyrimo procesą: informacijos rinkimą ir analizę, reikiamų rizikos kontrolės priemonių nustatymą, tyrimo metodų apibrėžimą, veiksmų plano sudarymą, galutinį veiksmų, kurių imamasi, patvirtinimą (įskaitant trečiųjų šalių informavimą), įgytos patirties analizę, taisomųjų veiksmų įgyvendinimą ir taisomųjų veiksmų veiksmingumo įvertinimą.

KN darbuotojų saugos ir sveikatos politikoje nustatyta, kad kiekvienas KN grupės darbuotojas turi teisę reikalauti, jog darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvines apsaugos priemones, o kai jos neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio – aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Be to, darbuotojas gali atsisakyti dirbti, kai jis nėra apmokytas dirbti saugiai, sugedus darbo priemonėms ar įvykus avarinei situacijai, taip pat esant darbo instrukcijų pažeidimui ir neturint būtinų kolektyvinių ar asmeninių apsaugos priemonių.

Pagrindinės investicijos į papildomas darbuotojų saugos ir sveikatos priemones 2022 m. buvo skirtos įvairių nesaugių darbo vietų pertvarkymui ir kitoms priemonėms, nustatytoms tiriant incidentus ir galimus nelaimingus atsitikimus, taip pat darbuotojų švietimui. Investicijos į papildomas priemones 2022 m. siekė apie 30 000 eurų. Jos buvo daug mažesnės nei ankstesniais metais, nes svarbiausi patobulinimai buvo atlikti 2020–2021 m.

DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMAS, KONSULTACIJOS, KOMUNIKACIJA IR MOKYMAI DARBO SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS

Bendrovėje yra sukurta speciali, visą organizaciją apimanti privalomų DSS mokymų matrica, kuri buvo atnaujinta 2022 metais. Mokymų poreikiai nustatomi atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, geriausią rinkos praktiką, pareigybių aprašymus, profesinės rizikos vertinimo rezultatus ir incidentų bei vos neįvykusių nelaimingų atsitikimų tyrimus. Šie mokymai yra nemokami ir vyksta darbo valandomis. Daugumą mokymų veda licencijuoti trečiųjų šalių atstovai, o kai kurie mokymai rengiami bendrovės viduje per skaitmeninę mokymosi platformą. Darbuotojai, neturintys kompiuterizuotos darbo vietos, gali naudotis specialia mokymosi klase su kompiuterizuotomis darbo vietomis. 2022 m. bendrovė ir toliau skatino periodinius mokymus vykdyti internetu.

Praėjusiais metais buvo atliktas bendrovės saugos kultūros lygio tyrimas ir nustatytos tobulintinos sritys. Atitinkamai veiksmai, tokie kaip saugos pokalbiai su gamybos padaliniais ir mokymai, kaip vesti saugos pokalbius, jau buvo įgyvendinti 2022 m., o 2023 m. planuojami papildomi veiksmai, pavyzdžiui, saugos patikrinimai pagal naują tvarką.

Kiekviename didesniame bendrovės padalinyje yra išrinktas atstovas, atsakingas už saugos ir sveikatos klausimus (iš viso bendrovėje yra 9 tokie atstovai). Šie atstovai (kuriems rengiami papildomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai) padeda KN įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bendrovėje ir gerinti saugos kultūrą:

Bendradarbiaudami su darbuotojų saugos ir sveikatos padaliniu ir pagal kompetenciją konsultuodami atstovaujamo padalinio darbuotojus ar kitus darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais.
Teikdami pasiūlymus ar pastabas iš padalinių dėl darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimo, taip pat dėl esamų procesų ar procedūrų ir kt.
Demonstruodami teigiamą pavyzdį ir skatindami kitus padalinio darbuotojus elgtis atsakingai (pavyzdžiui, dėvėti skirtas asmenines apsaugos priemones), laikytis bendrovės procedūrų, instrukcijų ir kitų reikalavimų, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą.

• Dalyvaudami vertinant profesinę ir kitą galimą riziką, taip pat tiriant nelaimingus atsitikimus ir incidentus.

Bendrovė taip pat yra įsteigusi Darbuotojų sveikatos ir saugos komitetą, veikiantį dvišaliu pagrindu. Jį sudaro 15 narių, tarp jų jau minėti darbuotojų atstovai, administracijos atstovai ir profesinės sąjungos vadovas. Komitetui pirmininkauja Terminalų valdymo tarnybos direktorius. Komitetas pagal savo kompetenciją:

Nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes, rengia ir siūlo prevencines priemones, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
Svarsto bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei profesinės rizikos vertinimo rezultatus, nagrinėja darbdavio taikomas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti bei teikia atitinkamus pasiūlymus.
Renka informaciją iš padalinių atstovų darbuotojų saugai ir sveikatai apie su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir kaip jie įgyvendinami bendrovėje.
Svarsto ir teikia pasiūlymus dėl darbuotojų mokymo ir instruktavimo darbo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos.
Tiria, ar tinkamai organizuojami privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai, taip pat jų rezultatus, teikia atitinkamus pasiūlymus dėl prevencinių priemonių darbuotojų sveikatai gerinti.
Svarsto ir teikia pasiūlymus dėl buitinių, sanitarinių ir higienos patalpų, kolektyvinių ir asmeninėmis apsaugos priemonių bei atitinkamos priežiūros tvarkos.
Teikia vadovybei įžvalgas apie atitinkamus norminius teisės aktus ir su jais susijusias bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos procedūras.
Rengia pasiūlymus dėl kolektyvinių sutarčių pakeitimo, siekiant gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose ar bendrovėje.
Darbuotojo ar vadovybės prašymu nagrinėja nesutarimus dėl darbuotojo atsisakymo dirbti dėl su DSS susijusių aspektų.
Nagrinėja kitus su darbuotojų sveikata ir sauga susijusius klausimus.

Darbuotojų sveikatos ir saugos komitetas reguliariai renkasi į posėdžius, kuriuose aptariami aktualūs klausimai. 2022 m. komiteto nariams buvo pristatyti ir aptarti profesinės rizikos vertinimo rezultatai ir atnaujinta privalomųjų mokymų matrica. Vyko papildomos diskusijos apie nelaimingų atsitikimų priežastis ir kitus darbuotojams aktualius klausimus.

DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR GEROVĖ

Bendrovė didelį dėmesį skiria darbuotojų sveikatai. Visi darbuotojai yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu, kuris prisideda prie darbuotojų gerovės ir padengia dažniausiai pasitaikančias sveikatos priežiūros išlaidas, t. y. ambulatorinį ir stacionarinį gydymą, profilaktinius sveikatos patikrinimus, odontologo paslaugas ir kt.

KN yra viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, turinti licencijuotą medicinos kabinetą, teikiantį būtinąją pirmąją pagalbą, prevencines sveikatos priežiūros paslaugas, vykdantį sveikatos rizikos veiksnių ir infekcijų kontrolę. Be to, bendrovė turi fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetą, skirtą profesionaliai reabilitacijai darbuotojams. Bendrovė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su asmens sveikatos priežiūros centrais, dėl nemokamų išplėstinių sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat papildomų skiepijimo ir ištyrimo paslaugų (tarp jų ir COVID-19 ligos nustatymą, kuris vis dar buvo itin aktualus 2022 m.).

Aktualūs skaičiai, susiję su KN licencijuotos medicinos kabineto veikla 2022 m.:

Konsultuoti 74 darbuotojai (2021 m. – 244).
Ambulatorinė pagalba suteikta 194

darbuotojams (2021 m. – 99), iš jų 20 (2021 m. – 19) buvo nukreipti į kitą gydymo įstaigą.

Profilaktiškai patikrinta 137 darbuotojų sveikata (2021 m. – 307).
Pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 31 darbuotojas (2021 m. – 32).
Imunoprofilaktika (vakcinacija nuo pneumokokinių infekcijų, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, hepatito A ir B, gripo, stabligės, geltonosios karštinės, difterijos) buvo atlikta 120 darbuotojų (2021 m. – 487).
15 darbuotojų Lietuvoje (2021 m. 54) atlikti profilaktiniai darbuotojų sveikatos rodiklių tyrimai (gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas).
Reabilitacijos ir sveikatą stiprinančios procedūros atliktos 126 darbuotojams (2021 m. – 132).
Papildomi tyrimai dėl COVID-19 ligos atlikti 137 darbuotojams (2021 m. – 185).

2022 m. viena iš sričių, į kurią bendrovė sutelkė dėmesį, buvo darbuotojų įgūdžių, susijusių su pirmosios pagalbos teikimu, stiprinimas. Buvo surengti mokymai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta pirmosios pagalbos teikimui patyrus įvairius sužalojimus ar užspringus, taip pat kraujavimo stabdymui, išorinio širdies masažo ir dirbtinio kvėpavimo atlikimui. Šių mokymų metu daug dėmesio buvo skiriama psichologiniam pasirengimui įvykus įvairioms ekstremalioms situacijoms. Be to, buvo įsigytas mokomasis defibriliatorius, kuris kartu su kitomis pirmosios pagalbos mokymo priemonėmis buvo naudojamas mokant darbuotojus teikti pirmąją pagalbą.

2022 m. KN toliau tęsė įvairias COVID-19 prevencijos priemones, pavyzdžiui, taikė hibridinį darbo modelį. Net ir pasibaigus pandemijai, bendrovė suteikia galimybę darbuotojams (jei leidžia jų funkcijos) 10 dienų per mėnesį dirbti nuotoliniu būdu, laikydama tai svarbiu darbuotojų gerovės ir pasitenkinimo didinimo veiksniu.

Bendrovė vykdo ilgalaikę sveikų darbo vietų programą, kuri apima kompleksines priemones sveikai darbo aplinkai kurti. Pagal ją KN remia ir finansuoja savo darbuotojų sportą – krepšinio ir futbolo aistruoliams nuomojama sporto salė, skiriamos lėšos paplūdimio tinklinio turnyrams ir Drakonų valčių lenktynėms.

2022 m. buvo įgyvendinti kiti veiksmai, kuriais siekiama skatinti darbuotojų sveikatingumą ir gerovę, ypač pabrėžiant fizinio judėjimo svarbą. Švenčiant Europos judumo savaitę (2022 m. rugsėjo mėn.), KN organizavo žygį Baltijos jūros pakrante.

Jame dalyvavo daugiau kaip 50 kolegų. Šiuo renginiu pradėta jau tradicine tapusi bendrovės veikla – iniciatyva "KN vėl juda!". Ji skatina darbuotojus rinkti kilometrus einant pėsčiomis arba bėgant. Iššūkyje dalyvavo 55 kolegos (praėjusiais metais – 44), kurie nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki spalio 16 d. kartu nuėjo daugiau kaip 12,5 mln. žingsnių.

Tradiciniai vasaros ir kalėdiniai renginiai, skirti darbuotojų emocinei gerovei ir pasitenkinimui didinti bei komandiniam darbui skatinti, taip pat buvo organizuoti 2022 metais.

Jau kelerius metus bendrovė periodiškai rengia susitikimus su įvairiais įdomiais žmonėmis. 2022 m. susitikimuose daugiausia dėmesio skirta fizinei ir psichinei sveikatai, psichologiniam atsparumui bei sveikai gyvensenai. Virtualų susitikimą "Stiprus imunitetas ir nuovargio įveikimas per mitybą ir gyvenimo būdą" vedė gydytoja dietologė Ingrida Kuprevičiūtė. Dar dvi paskaitas apie galimą sėdimo darbo žalą ir patarimus, kaip lengvai mankštintis darbe, dėstė kineziterapeutės Viktorija Tarasenko ir Loreta Skardžiuvienė. Darbuotojams taip pat buvo suteikta galimybė žinias pritaikyti praktiškai – lankyti nemokamus gydomosios mankštos užsiėmimus. Buvo nupirkta ir reikiama įranga bei parengtos atitinkamos instrukcijos darbo vietoje.

Išoriniai veiksniai, tokie kaip pandemija, karas netoliese esančiame regione ir ekonominis nestabilumas, 2022 m. darė didžiulį poveikį darbuotojams, todėl streso valdymas ir atsparumas buvo identifikuoti kaip kitos svarbios darbuotojų gerovės temos. Dėl šios priežasties buvo surengta Lietuvos karo akademijos instruktoriaus Dainiaus Judžento paskaita apie psichologinį atsparumą (susidedantį iš fizinio, emocinio, protinio ir dvasinio atsparumo). Be to, visiems KN darbuotojams buvo surengti streso valdymo mokymai.

VIETOS BENDRUOMENĖS IR SOCIALINĖS INICIATYVOS

Stengiamės palaikyti tvirtus ir ilgalaikius

ryšius su vietos bendruomenėmis, kuriose veikia KN (daugiausiai dėmesio skiriama Vitės ir Melnragės bendruomenėms Klaipėdoje). Siekiame išgirsti ir suprasti bendruomenėms aktualiausius rūpesčius ir atsižvelgiame į jų išsakytus lūkesčius dėl bendrovės poveikio mažinimo.

2022 m. KN įgyvendino įvairias iniciatyvas santykių su vietos bendruomenėmis srityje:

• Tęsiama reguliarių susitikimų tradicija: surengta keletas susitikimų, kuriuose aptartos bendruomenes dominančios temos ir atsakyta į jų klausimus, susijusius su mūsų veikla ir poveikiu.

KN organizavo civilinės saugos mokymus kaimyninėms bendruomenėms. Mokymų metu buvo apžvelgtos galimos ekstremalios situacijos, pateiktos rekomendacijos, kaip elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui terminale, ir teikta išsami informacija apie komunikacijos su visuomene kanalus tokių incidentų metu.
KN komanda kartu su vietos bendruomene pasodino 15 juodųjų pušų Vitės gyvenamajame rajone Klaipėdoje.
Tarptautinės kaimynų dienos proga KN prisidėjo prie vietos bendruomenės "Vitė" šventės – joje bendrovė įrengė specialią erdvę vaikų užsiėmimams.
Kalėdų proga Bendrovė papuošė

Kalėdų eglutę vienoje iš pagrindinių Melnragės bendruomenės aikščių.

Bendrovė taip pat prisidėjo prie pagrindinio Klaipėdos miesto renginio (Jūros šventės) rengdama dalį jos programos – pokalbių šou su žymiausiais klaipėdiečiais ir Klaipėdai svarbiais žmonėmis.

Remiantis Labdaros ir paramos įstatymu, kuris numato, kad parama negali būti teikiama, jei organizacijos ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas yra neigiamas (patirti nuostoliai), KN neturėjo teisės ir netenkino tiesioginės finansinės paramos prašymų 2022 metais. Tačiau atsižvelgdama į Rusijos pradėto karo Ukrainoje padarinius, bendrovė organizavo nuo karo nukentėjusioms ukrainiečių šeimoms trūkstamų daiktų rinkimo kampanijas ir pakvietė jose dalyvauti visus KN darbuotojus. Jie Klaipėdoje nuo karo nukentėjusioms ukrainiečių šeimoms aukojo įvairias higienos priemones, indus ir kanceliarines priemones. Surinkti daiktai buvo perduoti Ukrainos paramos centrui Melnragėje ir nevyriausybinei organizacijai "Gelbėkit vaikus". KN taip pat prisijungė prie iniciatyvos padėti vaikams iš Ukrainos, radusiems prieglobstį Klaipėdoje, pasiruošti naujiems mokslo metams (2022 m. rudenį), o kai kurias kanceliarines priemones vaikams padovanojo KN darbuotojai.

Nepaisant tebesitęsiančios pandemijos ir kitų iššūkių, KN tęsė partnerystę su švietimo įstaigomis ir suteikė galimybę 9 studentams atlikti praktiką bendrovėje (2021 m. tokią galimybę turėjo 10 studentų). Būdama strateginės svarbos įmone, kilus karui netoliese esančiame regione, KN sugriežtino taisykles dėl ekskursijų į savo objektus. Dėl šios priežasties buvo organizuota tik viena ekskursija Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, kurią vedė KN specialistai.

VALDYSENA

KN SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA UŽ 2022 M. 52

VALDYMO PRINCIPAI IR PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Atsižvelgiant į strateginę bendrovės funkciją ir į tai, kad ji iš dalies (72,47 proc.) priklauso valstybei ir yra biržoje listinguojama bendrovė, KN tikslas – didinti akcininkų vertę, atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių interesus ir atstovauti geriausiai verslo praktikai. Bendrovė nuolatos stiprina savo korporatyvinio valdymo kompetenciją ir įgyvendina aukščiausius valdymo standartus bei principus. KN siekia organizuoti įmonės valdymą ir vidaus procesus taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas, efektyvumas, pelningumas ir tvarumas. Įgyvendinami vidaus kontrolės procesai ir valdymo praktika atitinka geriausios valdysenos praktikos principus ir teisinius reikalavimus.

KN valdymo ir priežiūros organai savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, taip pat bendrovės politikomis ir kitais aktualiais dokumentais. Be to, bendrovė taip pat vadovaujasi Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerosios valdysenos praktikomis ir NAS-

DAQ akcijų biržos gerosios valdysenos gairėmis, taip pat "NASDAQ Vilnius" listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksu. KN, kaip valstybės valdoma įmonė, savo veikloje taip pat vadovaujasi 2010 m. liepos 14 d. priimtu Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 "Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo" (toliau – Skaidrumo gairės). Nuo 2016 m. daugiau nei pusė Stebėtojų tarybos ir Valdybos narių atitinka nepriklausomumo reikalavimą. Šiuo metu 4 iš 5 Valdybos narių yra nepriklausomi, o 2 iš 3 Stebėtojų tarybos narių yra nepriklausomi.

Didžiausiam akcininkui – Lietuvos Respublikai – atstovaujanti Energetikos ministerija savo lūkesčių rašte (2023 m. kovo 9 d.), be kita ko, iškėlė lūkesčius ir dėl KN valdymo: jis turėtų užtikrinti skaidrumą, efektyvumą ir darnų vystymąsi bei atsakingą ir vertę kuriančią bendrovės veiklą.

KN Korporatyvinio valdymo politikoje yra nustatyti pagrindiniai bendrovės korporatyvinio valdymo metodai, reikalavimai ir principai, taip pat KN ir jos dukterinių bendrovių įsipareigojimai šioje srityje. Kitas svarbus dokumentas, reglamentuojantis bendrovės veiklą, yra Suinteresuotųjų šalių politika, kurioje nustatyti KN santykių su suinteresuotosiomis šalimis plėtojimo principai ir gairės. Elgesio standartas apibrėžia, kaip dirbame KN, ir kuo vadovaujamės kurdami verslo santykius. Šiame standarte pateikiamos KN vertybės ir nustatoma, kaip turėtume elgtis bei priimti sprendimus. Be to, 2022 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtinta Tvarumo politika, kuria vadovaujamasi bendrovės tvarumo valdyme ir veikloje. Korupcijos netoleravimo politika ir Atlygio politika taip pat buvo atnaujintos 2022 m. Dovanų politika buvo parengta 2022 m. pabaigoje ir įsigaliojo 2023 m. sausio mėnesį.

Valdymo koordinavimo centro, kuris kasmet sudaro valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indeksą, duomenimis, KN įmonės valdymas įvertintas A-, t. y. šiek tiek prasčiau, nei anksčiau suteiktas A vertinimas. Pagrindinėmis tobulintinomis sritimis įvardintos strateginio valdymo ir planavimo sritys. Bendrovė anot VKC pagerino savo skaidrumo dimensiją, kuri apima dėmesį antikorupcinei praktikai ir tvarumo ataskaitoms. KN skaidrumo dimensija buvo įvertinta A+ 2022 m. – suteiktas vertinimas pagerėjo, palyginus su ankstesnių metų A įvertinimu.

Informaciją apie bendrovės valdymo struktūrą (įskaitant įvairių valdymo organų sudėtį ir jų veiklą) ir atitiktį Skaidrumo gairėms bei bendrovių valdysenos kodeksui galima rasti bendrovės valdymo ataskaitoje, kuri yra paskelbta kaip KN konsoliduotosios 2022 m. metinės ataskaitos dalis.

ANTIKONKURENCINIO ELGESIO PREVENCIJA

KN palaiko laisvą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje, siekdama savo klientams teikti aukščiausios kokybės komercines paslaugas.

Šiuo metu Grupės veiklą galima suskirstyti į tris pagrindinius segmentus: naftos terminalus, reguliuojamą SGD veiklą, t. y. veiklą, susijusią su valstybės interesais, ir komercinę SGD veiklą (tarptautinius projektus ir mažos apimties SGD operacijas). KN vadovybė vertina kiekvieno segmento finansinius rezultatus ir nustato atskirus strateginius tikslus.

Reguliuojamos SGD veiklos segmentas apima SGD terminalo Klaipėdoje, kuris priima ir laikinai saugo suskystintas gamtines dujas, jas išdujina ir tiekia į magistralinį dujotiekį, veiklą. Terminalo teikiamoms paslaugoms taikoma pastovioji ir kintamoji kainos dalys. Jas kasmet tvirtina Lietuvos valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT).

SGD terminalas visiškai užtikrina trečiųjų šalių prieigos reikalavimus pagal ES teisės aktus. Terminalo veikla organizuojama laikantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių (toliau – Terminalo taisyklės), kurios priimtos po viešųjų konsultacijų su rinkos dalyviais ir patvirtintos VERT. Terminalo pajėgumai naudotojams paskirstomi vienodomis sąlygomis, laikantis viešos ir skaidrios pajėgumų paskirstymo tvarkos arba neatidėliotinos rinkos ("spot") pajėgumų paskirstymo tvarkos, jei lieka laisvų pajėgumų.

2022 m. rugsėjį Klaipėdos SGD terminalo naudotojams iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos 10-ties metų laikotarpiui iki 2033 m., pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d., paskirstyti keturi SGD terminalo pajėgumų paketai po 6 TWh per metus (24 TWh). Atnaujintas SGD terminalo pajėgumų paskirstymo modelis leis per ateinančius dešimt metų apie 60 proc. visų SGD terminalo pajėgumų paskirstyti ilgalaikes sutartis sudariusiems vartotojams. Pajėgumų paskirstymas dešimčiai metų į priekį užtikrina, kad rinka galės patenkinti ne tik Lietuvos vartotojų dujų poreikį, bet ir su perdavimu į kitas Europos šalis bei saugojimu Latvijos dujų saugykloje susijusius poreikius. Likusieji SGD terminalo pajėgumai bus paskirstomi taikant metinę pajėgumų paskirstymo procedūrą.

SGD terminalas užtikrina daugiafunkcinę aplinką, t. y. leidžia keliems terminalo naudotojams vienu metu naudotis SGD terminalo paslaugomis pagal privalomas skolinimosi ir skolinimo sąlygas. Išsamią informaciją apie SGD terminalo paslaugas ir veiklos modelį galima rasti Terminalo taisyklėse arba interneto svetainėje www.kn.lt.

2022 m. gruodžio 30 d. KN, laimėjusi paskelbtą viešąjį konkursą, pasirašė sutartį su VšĮ Lietuvos energetikos agentūra dėl Lietuvos valstybei nuosavybes teise priklausančių šviesiųjų naftos produktų (dyzelino ir benzino) saugojimo, kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimo bendrovės Subačiaus naftos terminale. Sutartis įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ir galios dešimt metų. Šia sutartimi Agentūra užtikrina valstybės kuro atsargų saugojimą ir kaupimą bendrovės Subačiaus naftos terminale, vadovaudamasi Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo reglamentavimu. Preliminari saugojimo, terminalo ir kitų paslaugų, susijusių su šviesiųjų naftos produktų kaupimu ir tvarkymu, vertė visam sutarties galiojimo laikotarpiui yra 37,73 mln. eurų (be PVM).

KORUPCIJOS PREVENCIJA

KN netoleruoja korupcijos ar jos apraiškų ir yra įsipareigojusi užtikrinti atvirą konkurenciją, etiškas verslo sąlygas ir tinkamą veiklos skaidrumą bei atvirumą. Pagrindiniai dokumentai, nustatantys nulinę toleranciją korupcijai, yra Elgesio standartas, Privačių interesų deklaravimo ir interesų konfliktų valdymo procedūra, Suinteresuotųjų šalių patikrinimo procedūra ir Kovos su kyšininkavimu ir korupcija politika.

Šioje politikoje aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, sukčiavimą, turto prievartavimą, neoficialios apskaitos kūrimą, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymą, fiktyvių išlaidų apskaitą, suklastotų dokumentų naudojimą ir kitas korupcijos formas, nurodytas Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš korupciją.

Elgesio standarto nuostatos ir nulinės tolerancijos korupcijai principas, taip pat procedūros, skirtos tinkamai tvarkyti privačius interesus ir valdyti interesų konfliktus, taikomos visiems KN darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, veikiančioms bendrovės vardu, ir KN klientams bei partneriams. Visi bendrovės darbuotojai yra susipažinę su Kovos su kyšininkavimu ir korupcija politika bei Elgesio standartu ir yra įsipareigoję laikytis jų nuostatų. Darbuotojams taip pat rengiami atitinkami mokymai.

2022 m. nebuvo užregistruota nė vieno korupcijos atvejo bendrovėje.

2022 m. rugsėjo mėn. KN atnaujino ir patobulino Kovos su kyšininkavimu ir korupcija politika. Atnaujintoje politikoje numatytos papildomos nuostatos, susijusios su nuline tolerancija korupcijai, vadovų ir darbuotojų dalyvavimu formuojant antikorupcinę aplinką, periodišku korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymu, korupcijos rizikų sąrašo sudarymu ir atsakomybe už politikos nuostatų pažeidimą, neviešinant nustatytų korupcijos atvejų.

Dovanų reglamentavimas yra dar viena svarbi sritis, susijusi su korupcijos prevencija. KN Elgesio standarte ir Kovos su kyšininkavimu ir korupcija politikoje jau buvo numatytos susijusios nuostatos, kuriose nurodoma, kad KN įmonių grupės darbuotojai nepriima ir nesiūlo dovanų, įskaitant grynuosius pinigus, vertybinius popierius, dovanų kuponus, įvairias paslaugas ir t. t., kurios gali pakenkti KN darbuotojų ar verslo partnerių reputacijai arba sumažinti pasitikėjimą jais. 2022 m. atnaujinant Kovos su kyšininkavimu ir korupcija politika, dar kartą patvirtintas dovanų netoleravimas dėl užimamų pareigų ir parengtas klausimynas dovanos ar svetingumo priimtinumui įvertinti. KN yra aiškiai apibrėžtos leidžiamų ir neleidžiamų dovanų ir kitų naudų priėmimo procedūros – nuo 2019 m. veikia dovanų registras, kuriame turi būti registruojamos visos gautos dovanos.

Atskira Dovanų politika, kurioje nustatytos dovanų priėmimo ir teikimo taisyklės, buvo priimta 2022 m. bei įsigaliojo 2023 metais. Politika išsamiai reglamentuoja KN darbuotojų nulinės tolerancijos korupcijai įgyvendinimą tinkamo dovanų priėmimo iš esamų ir potencialių verslo partnerių, klientų ir paslaugų tiekėjų bei tinkamo dovanų teikimo esamiems ir potencialiems verslo partneriams, klientams ir paslaugų tiekėjams srityse. Politika taip pat nustato dovanų deklaravimo ir registravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai teisės aktai draudžia priimti ir dovanoti dovanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis, reprezentacinių dovanų vertė padidinta iki 150 eurų.

Bendrovė turi kontrolės mechanizmus, skirtus galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti, įvertinti ir stebėti. Vertindama korupcijos riziką, KN analizuoja kiekvieno verslo segmento veiklą ir procesus, sudarydama korupcijos rizikų sąrašą.

Identifikuotos šios svarbiausios rizikos rūšys:

1) Didelės apimties viešieji pirkimai. Bendrovė stengiasi užtikrinti skaidrų pirkimo dokumentų rengimo, pirkimo būdo parinkimo ir vykdymo procesą, išlaikant konfidencialumą.
2) Naftos produktų krovos sutarčių valdymas. Bendrovė siekia užtikrinti skaidrumą nustatant tokių sutarčių sąlygas, valdant sutarčių vykdymo procesą ir klientų stropaus patikrinimo procedūras.

Valdybai reguliariai teikiamos ataskaitos, skirtos šioms rizikoms valdyti ir mažinti. KN dokumentų valdymo sistemoje taip pat yra atskiras rizikos įvykių registras, kuris padeda veiksmingiau valdyti rizikas bendrovės viduje.

Kartą per metus KN atlieka specialų korupcijos tikimybės vertinimą. 2022 m., siekiant įvertinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, buvo analizuojamas trečiųjų šalių kontrolės procesas priimant užsakytus darbus ir paslaugas. Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, kad KN trečiųjų šalių kontrolė priimant užsakytus darbus ir paslaugas turėtų būti priskirta bendrovės veiklos sritims, kuriose egzistuoja tam tikra korupcijos pasireiškimo tikimybė, tačiau ši tikimybė vertinama tik kaip teorinė. Korupcijos tikimybė šioje srityje yra valdoma, tačiau siekiant dar labiau sumažinti korupcijos rizikos veiksnius bendrovėje buvo numatytos papildomos priemonės.

Korupcijos rizika taip pat vertinama tarptautinių projektų vystymo kontekste, atsižvelgiant į išorės ir vidaus veiksnius bei korupcijos rizikos lygį užsienio šalyje. Papildomos kontrolės priemonės apima stropaus patikrinimo procedūras.

Siekdama sumažinti korupcijos tikimybę, padidinti skaidrumą ir paskatinti sąžiningą verslą, KN taiko stropaus patikrinimo procedūras ne tik savo darbuotojams Lietuvoje ir Brazilijoje, bet ir verslo partneriams. Procedūra taikoma prieš sudarant sutartį. Taikant stropaus patikrinimo procedūrą, reikalaujama raštiško kitos šalies patvirtinimo, kad ji sutinka ir įsipareigoja laikytis KN Korupcijos netoleravimo politikos ir Elgesio standarto nuostatų. Antikorupcinės nuostatos ir įsipareigojimas jų laikytis taip pat įtraukiami į bendradarbiavimo su verslo partneriais sutartis (antikorupcinės nuostatos).

2022 m. stropaus patikrinimo procedūra buvo atnaujinta – įtrauktos naujos nuostatos dėl tarptautinių sankcijų (ES ir JAV), politikoje dalyvaujančių asmenų ir galutinių naudos gavėjų. 2022 m. atliktos 47 naujų verslo partnerių stropaus patikrinimo procedūros.

Vidaus kontrolės sistema nuolat peržiūrima ir tobulinama. Darbuotojai turi teisę, o bendrovė suteikia jiems priemones anonimiškai pranešti apie įtariamus ar bandomus įvykdyti kyšininkavimo ir korupcijos veiksmus, įtariamus ar faktinius Kovos su kyšininkavimu ir korupcija politikos, taip pat apie KN vidaus procedūrose ir Etikos kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimus. Darbuotojai raginami pranešti apie galimus korupcijos atvejus ar korupcijos apraiškas el. paštu [email protected] arba anonimiškai, naudojantis atitinkama forma, esančia www. kn.lt. Šiais kanalais gali naudotis bendrovės darbuotojai ir visos kitos suinteresuotosios šalys.

2021 m. ši pranešimo apie pažeidimus procedūra buvo atnaujinta siekiant užtikrinti, kad ji veiktų visoje Grupėje, įskaitant Brazilijoje veikiančią įmonę, taip pat siekiant nustatyti veiksmingesnius pranešėjų apsaugos ir konfidencialumo principus. Procedūroje numatyta, kad už gautos informacijos vertinimą atsako KN vidaus auditas, kuris yra funkciškai pavaldus ir atskaitingas KN kolegialiems valdymo organams. Be to, pranešėjai gali kreiptis tiesiogiai į kolegialius KN valdymo organus (Audito komitetą ir Stebėtojų tarybą) el. paštu [email protected]. Abiem kanalais siekiama maksimaliai apsaugoti pranešėjus, informacijos ir pranešėjų konfidencialumą bei užtikrinti, kad informacija būtų tinkamai ištirta.

2022 m. rugsėjį įmonių "Ignitis" ir "Lietuvos paštas" atstovai buvo pakviesti pasidalyti gerąja patirtimi, susijusia su pranešimų apie pažeidimus teikimo tvarka ir jos taikymo praktiniais aspektais jų įmonėse. Šioje sesijoje dalyvavo daugiau nei 60 KN darbuotojų.

2022 m. per "Speak-Up" buvo gauti du nedidelės svarbos pranešimai: nė vienas iš jų nebuvo susijęs su galima korupcija ar sukčiavimu. Reaguodama į pranešimus, bendrovė laikėsi atitinkamų procedūrų.

KN veikia privačių interesų deklaravimo sistema. Bendrovės kolegialių valdymo organų nariai, vadovai ir darbuotojai, įtraukti į sudarytą ir viešai skelbiamą pareigybių sąrašą, taip pat visi darbuotojai, dalyvaujantys KN viešuosiuose pirkimuose, deklaruoja savo privačius interesus viešai prieinamoje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenų bazėje PINREG. Pareigybių, kuriose deklaruojami interesai, sąrašas nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas. 2022 m. savo deklaracijas PINREG duomenų bazėje pateikė 170 KN darbuotojų.

Privačių interesų deklaravimo ir interesų konflikto valdymo procedūra (toliau – Procedūra) buvo atnaujinta 2022 m. vasario mėn., taip pat patvirtinta atskira Privačių interesų valdymo politika (toliau – Politika). Šia Politika siekiama nustatyti viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos KN grupėje principus ir priemones, užtikrinant tinkamą interesų konfliktų prevencijos sistemos veikimą ir kuriant korupcijai nepalankią aplinką. Politikoje nustatyti pagrindiniai interesų valdymo principai ir interesų konfliktų valdymo priemonės, kurios taikomos visiems KN grupės darbuotojams ir kolegialiems valdymo bei priežiūros organų nariams.

KN laikosi Procedūros ir Politikos nustatydama savo darbuotojų elgesio reikalavimus arba interesų konflikto atveju. Su darbuotojais reguliariai konsultuojamasi dėl galimų interesų konfliktų. 2022 m. įvyko 36 konsultacijos dėl konkrečių galimų interesų konfliktų atvejų ir buvo pritarta 4 darbuotojų nusišalinimams.

2022 m. bendrovė nesudarė jokių sandorių ar susitarimų su Stebėtojų tarybos ir Valdybos nariais. Daugiau informacijos apie sandorius su susijusiomis šalimis pateikta bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

KN, prieš priimdama darbuotojus, atsižvelgdama į būsimo darbuotojo funkcijas ir atitinkamą korupcijos riziką, imasi visų pagrįstų priemonių, kad užtikrintų, jog bendrovėje dirbtų nepriekaištingos reputacijos ir patikimi asmenys. KN yra patvirtinusi pareigybių, į kurias pretenduojant vykdoma LR Specialiųjų tyrimų tarnybos patikra, sąrašą. 2022 m. KN prašymu, ši institucija atliko 8 potencialių KN darbuotojų patikrinimus.

2022 m. KN taip pat atliko anoniminę apklausą apie darbuotojų toleranciją korupcijai (apklausoje dalyvavo 30 proc. darbuotojų). Ji atskleidė, kad nepakantumo korupcijai lygis KN yra gana aukštas: 93 proc. darbuotojų praneštų apie korupcijos atvejus, t. y. netoleruotų korupcijos; 90 proc. darbuotojų žino, kam pranešti apie korupciją; manančiųjų, kad korupcija KN nėra paplitusi, skaičius pasiekė 99 proc. (2020 m. siekė 90%).

2022 m. bendrovės intranete buvo sukurta atskira skiltis "Korupcijos prevencija". Jame darbuotojams pateikiama aktuali informacija, susijusi su privačių interesų deklaravimo procesu PINREG sistemoje, taip pat atitinkamos nuorodos į vidaus dokumentus ir procedūras, susijusias su korupcijos prevencija, įgyvendinamomis antikorupcinėmis priemonėmis, nuorodos į antikorupcinius mokymus LR Specialiųjų tyrimų tarnybos e. mokymosi platformoje ir "Skaidrumo akademijos" mokymus.

KORUPCIJOS PREVENCIJOS VALDYMO PRIEMONĖS

	ĮGYVENDINTOS PRIEMONĖS	2022	2021	2020
Nepriekaištinga darbuotojų reputacija ir patikimumas	Iš viso patikrinimų	49 (+ in 19 Açu)*	25	38
	Iš jų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patikros	8	10	7
Verslo partnerių stropaus patikrinimo procedūros	Iš viso patikrinimų	47	16	18
Interesų valdymas	Privačių interesų registre (PINREG) pateiktos oficialios viešos privačių interesų deklaracijos	170	163	134
	Privačių interesų deklaracijos pagal papildomas KN procedūras**	-**	127	88
	Darbuotojų nusišalinimai	4	2	1
	Suteiktos konsultacijos	36	32	16
	Interesų konfliktai	0	0	0

* Nuo 2022 m. priemonė įgyvendinama ir KN Açu.

** Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. buvo atnaujinta PINREG sistema, suteikiant galimybę anglakalbiams asmenims deklaruoti savo interesus, papildoma procedūra tapo nebereikalinga.

2022 m. KN darbuotojams surengė antikorupcinius mokymus apie privačių interesų deklaravimo reglamentavimą, galimus privačių interesų konfliktus ir jų valdymą bei korupcijos sampratą ir apraiškas Lietuvoje. Taip pat vyko išoriniai antikorupciniai mokymai pranešimų apie pažeidimus tema ("Speak-Up"). 2022 m. kovo mėn. organizuoti virtualūs mokymai "Korupcijos samprata ir apraiškos Lietuvoje, interesų konfliktai". Teorinius ir praktinius mokymus vedė LR Specialiųjų tyrimų tarnybos ir "Skaidrumo akademijos" atstovai. Mokymų metu buvo aptarta svarbiausia informacija apie korupcijos rizikas, interesų konfliktus, privačių interesų deklaravimo reglamentavimą – šiuose mokymuose dalyvavo daugiau nei 100 KN darbuotojų.

2021–2022 m. KN dalyvavo LR Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuotame gerosios antikorupcinės praktikos mainų projekte "Skaidrumo akademija". Šio projekto tikslas – suburti korupcijos prevencijos specialistus ir antikorupcines institucijas bei skatinti dalytis gerąja patirtimi tarpusavyje, siekiant sukurti korupcijai atsparią aplinką. Projektas baigėsi 2022 m. pabaigoje, bendrovei buvo įteiktas "Skaidrumo akademijos" sertifikatas. Šio projekto dėka KN atsparumo korupcijai lygis 2022 m. siekė net 88 proc. – 22 proc. daugiau nei 2021 m., kai atsparumo korupcijai lygis siekė 66 procentus.

Dalį pagerėjusio KN atsparumo korupcijai vertinimo lėmė bendrovės rizikos valdymo sistema. KN pasiekė maksimalų vertinimą, įvertinusi visas bendrovės funkcijas, sudariusi prioritetinį rizikų sąrašą ir reguliariai teikdama ataskaitas Valdybai ir taip valdydama bei mažindama nustatytas rizikas. Kitos bendrovėje įgyvendintos priemonės, tokios kaip dokumentų valdymo sistemoje esantis rizikos registras, suinteresuotųjų šalių tikrinimo procedūros supaprastinimas ir periodiškai atliekami įvairių bendrovės funkcijų auditai, taip pat prisidėjo prie geresnio vertinimo.

Bendrovė yra politiškai neutrali ir finansiškai neprisideda prie politinių partijų, grupių ar politikų veiklos. KN laikosi LR Labdaros ir paramos įstatymo bei STT gairių, kuriomis reglamentuojamas bendrovės paramos visuomenei naudingiems tikslams skyrimas ir teikimas. Bendrovė yra parengusi Paramos skyrimo tvarką (viešai skelbiamą www. kn.lt), kurioje nustatyti pagrindiniai paramos skyrimo principai, gairės bei prioritetai. 2022 m. KN neteikė finansinės paramos.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRAKTIKA

KN tikslas – užtikrinti, kad pirkimai būtų vykdomi sąžiningai, laikantis nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimo procedūros turėtų leisti KN įsigyti prekes, paslaugas ar darbus kurie darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir būtų racionaliai naudojamos pirkimui skirtos lėšos.

Be to, KN siekia užtikrinti, kad viešųjų pirkimų proceso metu nebūtų atskleista konfidenciali informacija, taip pat, kad prieš pasirašant sutartis būtų atliktas verslo partnerių, paslaugų teikėjų ar kitų trečiųjų šalių stropus patikrinimas.

Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimų sutartis, KN vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), kitų pirkimus reglamentuojančių ir bendrovei taikomų teisės aktų nuostatomis arba laikosi gerosios komercinės praktikos, net jei konkrečiam pirkimui šis įstatymas netaikomas. KN taiko vidinius viešųjų pirkimų standartus, kurie atitinka ir net viršija Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.

Viešųjų pirkimų planavimą, vykdymą ir užbaigimą apibrėžia bendrovės dokumentai, specialiai skirti viešiesiems pirkimams reglamentuoti: Pirkimų organizavimo procedūra, Pirkimų komisijos nuostatai ir Mažos vertės pirkimų organizavimo procedūra. KN pirkimai planuojami, o pirkimų suvestinė skelbiama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Bendrovės pirkimus paprastai vykdo Pirkimų organizatorius (mažos vertės pirkimų atvejais) arba Pirkimų komisija (didesnės vertės pirkimų atvejais).

Visi asmenys, dalyvaujantys bendrovės pirkimų veikloje, ir tie, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti jai įtaką, privalo pasirašyti nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Siekiant užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, visi bendrovės darbuotojai, dalyvaujantys organizacijos pirkimų procesuose, privalo deklaruoti savo privačius interesus per viešai prieinamą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos PINREG duomenų bazę.

Bendrovė viešai skelbia savo viešųjų pirkimų sutartis, laikydamasi LR įstatymuose nustatytos tvarkos. KN taip pat rengia ir teikia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybai kiekvieno atlikto pirkimo procedūrų ataskaitą (kai to reikalauja įstatymai) ir visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių ataskaitą.

Nuo 2021 m. visam viešųjų pirkimų procesui valdyti naudojama viešųjų pirkimų valdymo sistema "Ecocost". Visa viešųjų pirkimų veikla vykdoma elektroniniu būdu ir visi veiksmai registruojami, taip pat įdiegta daugiapakopė sprendimų priėmimo kontrolė. Be to, daug dėmesio skiriama viešųjų pirkimų analizei, kad būtų galima nustatyti proceso trūkumus ir priimti reikiamus sprendimus. Kasdien stebima daugiau kaip 10 vykdomų viešųjų pirkimų rodiklių (pasiūlymų skaičius; darbuotojų užimtumas; atšaukimai ir t. t.). Šiais rodikliais remiamasi priimant sprendimus viešųjų pirkimų proceso metu.

2022 m. papildomas dėmesys buvo skiriamas pirkimų procesų efektyvumui didinti: peržiūrėtos pagrindinės pirkimų procedūros, daug dėmesio skirta pirkimus inicijuojančių darbuotojų kompetencijai tobulinti pirkimų planavimo srityje. Šiuo tikslu buvo organizuoti įvairūs mokymai, parengta metodinė medžiaga.

Nuo 2023 m. remiantis nacionaliniu reglamentavimu, visi pirkimai (100 proc.) turi būti žalieji, todėl KN tikslas – 100 proc. tokių pirkimų (2022 m. 50 proc. KN pirkimų vertės atitiko žaliųjų pirkimų kriterijus). Siekdama 100 proc. žaliųjų pirkimų, KN aktyviai dirba su esamais ir galimais paslaugų teikėjais (atlieka rinkos tyrimus ir konsultacijas), integruoja aplinkosaugos reikalavimus į planuojamus pirkimus, vykdo pirkimų organizatorių ir pirkimų komisijų narių mokymus apie žaliųjų kriterijų nustatymą bei taikymą.

INFRASTRUKTŪROS IR PROCESŲ SAUGA BEI KRITINIŲ INCIDENTŲ PREVENCIJA IR VALDYMAS

Saugi ir patikima veikla yra būtina KN, valdančiai kritinę energetikos infrastruktūrą Lietuvoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, AB "Klaipėdos nafta" yra įtraukta į antrosios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Bendrovės valdomi Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminalai bei SGD terminalas taip pat priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems objektams ir turtui. Konkretūs reikalavimai, susiję su terminalų saugumo užtikrinimu, yra numatyti teisės aktuose. Šių reikalavimų laikomasi tiek nustatant vidaus procedūras, tiek bendradarbiaujant su saugą užtikrinančiomis institucijomis.

Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 746 "Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo", aplink teritoriją, kurioje veikia Klaipėdos naftos terminalas, nustatyta 50 metrų apsaugos zona. Taip pat pažymėtina, kad siekiant valdyti riziką, susijusią su galimu fiziniu Klaipėdos SGD terminalo pažeidimu, aplink SGD terminalą nustatyta 250 metrų prevencinė fizinės apsaugos zona, kurioje draudžiama arba ribojama bet kokia su SGD terminalu nesusijusi veikla. Terminalą saugo Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai, kurie vadovaujasi savo patvirtintomis apsaugos procedūromis. Išsamesnės informacijos apie terminalų saugos reglamentavimą negalime atskleisti dėl konfidencialumo reikalavimų.

Nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, bendrovė atidžiai stebi ir analizuoja situaciją bei atitinkamai padidino KN valdomos infrastruktūros apsaugos lygį. Pavyzdžiui, į Klaipėdą atplaukiančius SGD dujovežius lydi Lietuvos karinės jūrų pajėgos ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnai. Taip pat buvo sustiprinta kitų KN terminalų apsauga. Reguliariai konsultuojamės ir keičiamės informacija su atitinkamomis institucijomis. Bendras grėsmės lygis šios ataskaitos rengimo metu nėra pasikeitęs, nes iš institucijų, atsakingų už nacionalinio saugumo klausimus, nesame gavę atitinkamų indikacijų.

Dėl karo kaimyniniame regione, taip pat daug dėmesio skyrėme galimų grėsmių scenarijų, susijusių su mūsų veiklos ir verslo tęstinumu, peržiūrai. Įvertinome papildomų priemonių poreikį ir jas įgyvendinome. Pavyzdžiui, 2022 m. KN investavo apie 0,4 mln. eurų į bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimą ekstremalių situacijų, susijusių su energetiniu saugumu, metu. Peržiūrėję galimus energijos tiekimo nutraukimo scenarijus, įgyvendinome papildomas priemones, kad garantuotume alternatyvius energijos šaltinius ir taip užtikrintume KN kritinių funkcijų vykdymą. Įsigijome dyzelinius generatorius, skirtus užtikrinti operaciniams procesams reikalingos elektros energijos gamybą. Taip pat atliktas katilų degiklių pritaikymas kombinuotam darbo režimui, sumontuota avarinio apšvietimo įranga.

Įvairios Lietuvoje galiojančios pramoninių avarijų prevencijos, reagavimo ir tyrimo taisyklės nurodo, kad už saugų pavojingų įrenginių naudojimą ir saugos kontrolę atsako terminalų operatorius. Jis privalo užtikrinti saugų pavojingo objekto naudojimą, imtis reikiamų priemonių nelaimingų atsitikimų prevencijai ir jų galimų pasekmių gyventojams bei aplinkai mažinimui. Dėl šios priežasties incidentų prevencija ir reagavimas į juos yra viena iš pagrindinių KN temų.

SGD ir naftos terminalų vidaus avariniai planai periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami, rengiami mokymai, o informacija apie saugos būklę ir taikomas prevencines priemones institucijoms ir bendruomenėms teikiama reikiamu dažnumu. Įvykus pramoninei avarijai, KN darbuotojai ir atsakingos institucijos reaguotų pagal parengtus ir suderintus planus, o gyventojai būtų atitinkamai informuojami.

Bendrovė nuolat investuoja į saugos priemones ir veiklą, susijusią su darbuotojų pasirengimu ekstremalioms situacijoms (reguliariai organizuojant atitinkamus darbuotojų mokymus), taip pat priemones, skirtas užtikrinti civilinę saugą. 2022 m. įvykių Ukrainoje kontekste KN daug dėmesio skyrė reagavimo procesų peržiūrai, komunikacijos ir dalijimosi informacija praktikai bei darbuotojų pasirengimui. Buvo surengti atsparumo mokymai, kurių metu vyko vidinės diskusijos apie tai, kaip reiktų elgtis karo metu. Be to, 2022 m. gegužės mėn. organizuoti civilinės saugos mokymai Vitės ir Melnragės bendruomenių atstovams.

KIBERNETINIS SAUGUMAS IR DUOMENŲ APSAUGA

KN valdo dalį kritinės šalies energetikos infrastruktūros ir yra vienas iš galimų kibernetinių atakų taikinių. Dėl šios priežasties kibernetinis saugumas yra viena iš prioritetinių sričių, siekiant užtikrinti bendrovės duomenų, procesų, infrastruktūros ir veiklos saugumą. Kibernetinė rizika – tai kibernetinių nusikaltėlių ar piktavalių veikėjų galimas neteisėtas priėjimas prie duomenų ir sistemų, jų naudojimas, atskleidimas, sutrikdymas, pakeitimas ar sunaikinimas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie LR Krašto apsaugos ministerijos vertina svarbiausių subjektų pasirengimą kibernetinei gynybai, duoda papildomus nurodymus dėl būtinų priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, ir teikia su prevencine kibernetine gynyba susijusią žvalgybinę informaciją. Tai galioja ir KN atveju, o už atitinkamų priemonių taikymą atsakinga bendrovės vadovybė. KN kibernetinį saugumą reglamentuoja KN Informacijos ir kibernetinio saugumo politika, viešai skelbiama KN interneto svetainėje, ir Informacijos saugumo rizikos valdymo gairės, taip pat organizacinės ir techninės Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymo nuostatos. KN taip pat yra nustačiusi minimalius informacijos ir kibernetinio saugumo reikalavimus trečiosioms šalims.

Svarbu pažymėti, kad Lietuva ir anksčiau rimtai vertino Rytų kaimynystės sukeliamas grėsmes, o institucijų reikalavimai dėl veiklos tęstinumo ir kibernetinio saugumo buvo gana aukšti dar prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje 2022-aisiais. Dėl šios priežasties KN nuolat investavo į atitinkamas sritis, kad padidintų bendrovės atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Nuolatinė KN veikla kibernetinio saugumo srityje apima grėsmių žvalgybą, pažeidžiamumo valdymą, saugumo vertinimą, apsaugos ir aptikimo pajėgumus bei veiklos tęstinumo valdymą. Be to, vadovaujantis geriausia kibernetinio saugumo praktika, reguliariai organizuojami darbuotojų mokymai šiomis temomis.

Dar prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje 2022 m. vasario mėn., KN pastebėjo kelis kartus padidėjusį kenkėjiškų el. laiškų ir kibernetinių atakų, kuriomis bandoma pažeisti bendrovės IT infrastruktūrą, srautą. Tačiau reikšmingų incidentų neįvyko, nes prevencinės priemonės buvo taikomos greitai ir tinkamai. Be to, KN inicijavo papildomas priemones, kad sustiprintų aptikimo ir atkūrimo pajėgumus. Svarbu pažymėti, kad KN neperduoda svarbių verslo procesų užtikrinimo (pavyzdžiui, IT paslaugų) Rusijos ar Baltarusijos paslaugų teikėjams.

2021 m. KN įvertino savo vidaus teisės aktus ir procesus bei nustatė tobulintinas asmens duomenų apsaugos sritis. Veiklose, apimančiose duomenų rinkimo procesus, numatyti privatumo pranešimai. Kandidatų į bendrovės darbuotojus, stažuotojus ir valdymo organų narius atrankos procesas bei darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo procesas buvo papildyti asmens duomenų apsaugos aspektais, kurie leidžia duomenų subjektams suteikti tinkamą informaciją apie jų duomenų tvarkymą.

Pagrindiniai dokumentai, kuriuose apibrėžiami duomenų tvarkymo ir saugojimo procesai bei užtikrinamas duomenų privatumas KN, yra Asmens duomenų privatumo politika, Interneto svetainės lankytojų asmens duomenų privatumo ir slapukų naudojimo politika, Asmens duomenų tvarkymo gairės (atnaujintos 2022 m.) ir Kandidatų į darbuotojus, stažuotojų, valdymo ir priežiūros organų narių asmens duomenų privatumo politika.

Nuo 2021 m. birželio mėn. KN turi paskirtą duomenų apsaugos pareigūną, kuris prižiūri, kaip KN laikosi visų duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų, įskaitant auditą, informuotumo didinimą ir darbuotojų, dalyvaujančių duo menų tvarkymo operacijose, mokymą. Šis pareigūnas taip pat užtikrina, kad KN laiku gautų informaciją apie priva lomus reikalavimus ir galėtų tinkamai juos vykdyti.

2022 m. KN įgyvendino projektą, ap imantį visų įmonėje tvarkomų asmens duomenų vertinimą, idant integruotų ir užtikrintų aukšto lygio asmens duo menų valdymą visoje savo veikloje. Šis vertinimas padėjo identifikuoti ir peržiūrėti, kaip tvarkomi asmens duo menis KN procesuose, darbuotojams taip pat buvo surengti mokymai, kaip tinkamai tvarkyti asmens duomenis. Šios pastangos padėjo užtikrinti geres nį asmens duomenų saugumo taisyklių laikymąsi. Be to, KN yra įsipareigojusi atsakingai mokyti naujus darbuotojus tinkamai tvarkyti asmens duomenis: su kurta speciali asmens duomenų temai skirta platforma, leidžianti lengvai pa siekti vidinius šios srities teisės aktus ir kitus aktualius dokumentus. 2023 me tais KN planuoja ir toliau stiprinti šios srities veiklos koordinavimą bei asmens duomenų privatumo užtikrinimą.

2022 m. KN negavo nė vieno skundo dėl netinkamo asmens duomenų tvar kymo vykdant kokią nors savo veiklą.

GRI TURINIO INDEKSAS

Pareiškimas dėl standartų taikymo AB "Klaipėdos nafta" pateikė GRI turinio indekse nurodytą informaciją už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., atsižvelgdama į GRI standartus.

Taikoma GRI 1 standarto versija GRI 1: Taikymo pagrindai 2021

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 2: Bendrieji atskleidimai 2021	2-1 Informacija apie organizaciją	Bendroji informacija, p. 5
	2-2 Raportavimo apimtis (iš dalies)	Ataskaitos ribos, p. 8
	2-3 Ataskaitinis laikotarpis ir raportavimo dažnumas bei kontaktinis asmuo	Šio indekso pabaigoje
	2-6 Veikla, vertės kūrimo grandinė ir kiti verslo santykiai (iš dalies)	Apie bendrovę p. 5-8
	2-7 Darbuotojai	Darbuotojai, p. 36-40
	2-16 Pranešimai apie susirūpinimą keliančius klausimus	Korupcijos prevencija, p. 56
	2-19 Atlygio politika (iš dalies)	Atlygio politika, p. 41-43
	2-20 Atlygio nustatymo procesas (iš dalies)	Atlygio politika, p. 41-43
	2-21 Metinio atlygio santykis	Atlygio politika, p. 41-43
	2-22 Pareiškimas apie tvarios plėtros strategiją (iš dalies)	Vadovo žodis, p. 3
	2-26 Susirūpinimą keliančių klausimų kėlimo ir konsultavimosi procedūros	Korupcijos prevencija, p. 55
	2-27 Atitiktis teisiniam reguliavimui	Atitiktis, p. 11
	2-29 Suinteresuotųjų šalių įtraukimas (iš dalies)	Suinteresuotosios šalys, p. 13-16
	2-30 Kolektyvinės sutartys	Kolektyvinė sutartis p. 40-41

TVARUMO TEMA: TVARUMO VADYBA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 3: Tvarumo temos 2021	3-1 Tvarumo temų nustatymo procesas	Tvarumo temos, p. 20-21
	3-2 Tvarumo temos	Tvarumo temos, p. 20-21
	3-3 Tvarumo temų valdymas (iš dalies)	Visoje ataskaitoje, ties konkrečiomis tvarumo temomis

Žemiau esančiose lentelėse pateikiami papildomi GRI atskleidimai kiekvienai reikšmingai tvarumo temai (kaskart pakartotinai neminint 3-3 atskleidimo – tvarumo temų valdymas).

Kai joks teminis GRI standartas nėra aktualus ar naudojamas, lentelėje pateikiama tik nuoroda, kur ataskaitoje pateikiama informacija apie konkrečios temos valdymą.

TVARUMO TEMA: TERŠALŲ EMISIJOS Į ORĄ

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 305: Emisijos 2016	305-7 NOx, SOx ir kitų teršalų emisijos (iš dalies)	Kitos reikšmingos emisijos į orą, p. 27-29

TVARUMO TEMA: ENERGIJOS NAUDOJIMAS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 302: Energija 2016	302-1 Energijos vartojimas (iš dalies)	Energijos vartojimas, p. 26
	302-4 Energijos vartojimo mažinimas (iš dalies)	Energijos vartojimas, p. 26

TVARUMO TEMA: ŠESD EMISIJOS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 305: Emisijos 2016	305-1 Tiesioginės (Scope 1) ŠESD emisijos	ŠESD emisijos, p. 25-26
	305-2 Netiesioginės (Scope 2) ŠESD emisijos	ŠESD emisijos, p. 25-26
	305-3 Netiesioginės (Scope 3) ŠESD emisijos	ŠESD emisijos, p. 25-26
	305-4 ŠESD emisijų intensyvumas	ŠESD emisijos, p. 26
	305-5 ŠESD emisijų mažinimas	ŠESD emisijos, p. 26

TVARUMO TEMA: ATLIEKOS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 306 Atliekos 2020	306-1 Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis (iš dalies)	Atliekų tvarkymas, p. 31-32
	306-3 Susidariusios atliekos	Atliekų tvarkymas, p. 31-32
	306-4 Pakartotinai panaudotos ir perdirbtos atliekos (iš dalies)	Atliekų tvarkymas, p. 31-32
	306-5 Šalinamos atliekos (iš dalies)	Atliekų tvarkymas, p. 31-32

TVARUMO TEMA: VANDUO IR NUOTEKOS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 303 Vanduo ir nuotekos 2018	303-1 Su vandeniu susijęs poveikis (iš dalies)	Vanduo ir nuotekos, p. 29-31
	303-2 Su vandeniu susijusio poveikio valdymas (iš dalies)	Vanduo ir nuotekos, p. 29-31
	303-3 Šaltiniai, iš kurių imamas vanduo (iš dalies)	Vanduo ir nuotekos, p. 29-31
	303-4 Nuotekos (iš dalies)	Vanduo ir nuotekos, p. 29-31
	303-5 Vandens suvartojimas	Vanduo ir nuotekos, p. 29-31

TVARUMO TEMA: KONKURENCINGA ATLYGIO POLITIKA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 2: Bendrieji atskleidimai 2021	2-19 Atlygio politika (iš dalies)	Atlygio politika, p. 41-43
	2-20 Atlygio nustatymo procesas (iš dalies)	Atlygio politika, p. 41-43
	2-21 Metinio atlygio santykis	Atlygio politika, p. 41-43

TVARUMO TEMA: ĮDARBINIMAS IR ĮDARBINIMO PRAKTIKA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 401: Įdarbinimas 2016	401-1 Priimti darbuotojai ir darbuotojų kaita	Darbuotojai, p. 36-39
	401-3 Motinystės ir tėvystės atostogos	Darbuotojai, p. 40

TVARUMO TEMA: DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS IR KAITA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 404: Training and education 2016	404-1 Mokymų skaičius darbuotojui (iš dalies)	Kompetencijų ugdymas, p. 44-45
	404-2 Įgūdžių tobulinimo ir pereinamojo laikotarpio pagalbos programos	Kompetencijų ugdymas, p. 44-45 & Darbuotojai, p. 38
	403-3 Darbuotojų, kuriems taikomas metinis kompetencijų ir veiklos vertinimas, procentas	Kompetencijų ugdymas, p. 44-45

TVARUMO TEMA: DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMAS, ĮGALINIMAS IR PASITENKINIMAS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
-	-	Darbuotojų įsitraukimas ir pasitenkinimas, p. 44

TVARUMO TEMA: ASOCIACIJŲ IR KOLEKTYVINIŲ DERYBŲ LAISVĖ

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 2: Bendrieji atskleidimai 2021	2-30 Kolektyvinės sutartys	Kolektyvinė sutartis, p. 40

TVARUMO TEMA: VIETOS BENDRUOMENĖS IR SOCIALINĖS INICIATYVOS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 413: Vietos bendruomenės 2016	413-1 Bendruomenėms skirtos programos (iš dalies)	Suinteresuotosios šalys, p. 13-18 Komunikacija apie poveikį aplinkai, p. 24 Incidentai, patikrinimai, skundai, p. 24 Konsultacijos DSS klausimais, p. 48 Vietos bendruomenės, p. 50 Korupcijos prevencija, p. 56

TVARUMO TEMA: DISKRIMINAVIMO PREVENCIJA IR LYGIOS GALIMYBĖS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės 2016	405-1 Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė (iš dalies)	Darbuotojai and lygios galimybės, p. 36-39
	405-2 Lyčių atlygio skirtumų rodikliai (iš dalies)	Atlygio politika p. 41-43 & Lyčių darbo užmokesčio skirtumai p. 43-44
GRI 406: Nediskriminavimas 2016	406-1 Diskriminavimo atvejai ir korekciniai veiksmai	Poveikio valdymas ir žmogaus teisių apsauga, p. 35

TVARUMO TEMA: DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR SAUGA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 403 Darbuotojų sveikata ir sauga 2018	403-1 Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50
	403-2 Pavojų identifikavimas, rizikų vertinimas ir incidentų tyrimas	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50
	403-3 Profesinės sveikatos paslaugos (iš dalies)	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50
	403-4 Darbuotojų įtraukimas, konsultavimas ir informavimas apie darbų saugą ir sveikatą	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50
	403-5 Darbuotojų mokymai apie saugą ir sveikatą	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50
	403-6 Darbuotojų sveikatingumo skatinimas (iš dalies)	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50
	403-7 Poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai prevencija ir švelninimas (iš dalies)	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50
	403-9 Su darbu susiję nelaimingi atsitikimai (iš dalies)	Darbuotojų sauga ir sveikata, p. 45-50

TVARUMO TEMA: INFRASTRUKTŪROS IR PROCESŲ SAUGA BEI KRITINIŲ INCIDENTŲ PREVENCIJA IR VALDYMAS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 303 Nuotekos ir atliekos 2016	303-3 Reikšmingi išsiliejimai	Incidentai, patikrinimai, p. 24 Papildoma informacija apie temos valdymą: infrastruktūros ir procesų sauga bei kritinių incidentų prevencija ir valdymas, p. 58-59

TVARUMO TEMA: PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS, ATSPARUMAS, TVARIOS INOVACIJOS IR TRANSFORMACIJA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
-	-	Įmonės strategija ir tvari transformacija, p. 8-10 Klimato rizikos ir prisitaikymas, p. 18-20

TVARUMO TEMA: ATITIKTIS REIKALAVIMAMS

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 2: Bendrieji atskleidimai 2021	2-27 Atitiktis teisiniam reguliavimui	Atitiktis, p. 11

TVARUMO TEMA: KIBERNETINIS SAUGUMAS IR DUOMENŲ APSAUGA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
-	-	Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga, p. 59-60

TVARUMO TEMA: MOKESČIAI

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
-	-	Finansiniai rezultatai ir mokesčiai, p. 10-11

TVARUMO TEMA: ANTIKONKURENCINIO ELGESIO PREVENCIJA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
-	-	Antikonkurencinio elgesio prevencija, p. 53-54

TVARUMO TEMA: KORUPCIJOS PREVENCIJA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
GRI 205: Antikorupcija 2016	205-1 Operacijos, kurios buvo įvertintos dėl korupcijos (iš dalies)	Korupcijos prevencija, p. 54-57
	205-2 Informacija antikorupcijos tema ir mokymai (iš dalies)	Korupcijos prevencija, p. 54-57
	205-3 Patvirtinti korupcijos atvejai ir veiksmai, kurių imtasi	Korupcijos prevencija, p. 54-57

TVARUMO TEMA: VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRAKTIKA

GRI STANDARTAS	ATSKLEIDIMAI	INFORMACIJA PATEIKIAMA
-	-	Viešųjų pirkimų praktika, p. 57-58

Su tvarumu susijusių klausimų ataskaitinis laikotarpis yra suderintas su finansinės atskaitomybės ataskaitiniu laikotarpiu (sausio 1 d. – gruodžio 31 d., kasmet).

Ši ataskaita publikuota 2023 m. balandžio 25 d.

Kontaktinis asmuo dėl šios ataskaitos ir kitais su tvarumu susijusiais klausimais Orinta Barkauskaitė, KN Komunikacijos vadovė ([email protected]) Daugiau apie KN veiklos tvarumą: www.kn.lt

TREČIOSIOS ŠALIES NUOMONĖ

PASKIRTIS

Audronė Alijošiutė-Paulauskienė, tvarumo ekspertė (toliau – ekspertė), atliko AB "Klaipėdos nafta" (KN) 2022 m. tvarumo ataskaitos ekspertinę peržiūrą, tam, kad nustatytų, ar informacija parengta atsižvelgiant į (with reference to) Pasaulinės ataskaitų iniciatyvos standartų (GRI standards) reikalavimus. Ši peržiūra nėra pakankamai detali, tam kad ja remiantis būtų galima patvirtinti teiginių pagrįstumą, taip pat peržiūros metu nebuvo vertinama pateiktų duomenų kokybė, reikšmingumas ir jų gavimo būdas.

TIKSLAS IR METODIKA

Ekspertės tikslas buvo atlikti ataskaitos peržiūrą ir pateikti nuomonę, ar KN tvarumo ataskaita už 2022 m. parengta atsižvelgiant į (with reference to) GRI standartų reikalavimus.

IŠVADA

Ataskaita iš esmės atitinka pagrindinius GRI standartuose numatytus ataskaitų teikimo principus – tikslumo, balanso, aiškumo, palyginamumo, išsamumo, patikimumo ir savalaikiškumo, patikrinamumo ir tvarumo konteksto atskleidimo. Atskleidimai ataskaitoje atitinka GRI standartų reikalavimus, ataskaita parengta atsižvelgiant į (with reference to) GRI standartus.

REKOMENDACIJOS

1. Turėtų būti tiksliau apibūdinamas kiekvienos reikšmingos temos poveikių valdymas. KN taip pat galėtų informuoti apie savo poveikius platesniame darnaus vystymosi kontekste: pvz., atsižvelgdama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslus, susijusius su Jungtinių Tautų (JT) Bendrosios klimato kaitos konvencijos (FCCC) Paryžiaus susitarimu, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir kt.
1. Visoms reikšmingoms temoms turėtų būti nustatyti tikslai ir uždaviniai, o ataskaitoje atskleidžiama informacija apie veiksmų efektyvumą bei pateikiamas šių temų valdymo pažangos vertinimas.
1. Turėtų būti aiškiau aprašytas tvarumo valdymas KN, ypač jo įgyvendinimo lygmuo. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuotųjų šalių įtraukimas turėtų būti platesnis nei tik reikšmingų tvarumo temų nustatymas: į jų nuomones turėtų būti atsižvelgiama visame tvarumo valdymo procese.
1. Atsižvelgiant į KN veiklos sektorių, galėtų būti išsamiau išplėtota informacija susijusi su klimato kaitos poveikiu (įskaitant galimą finansinį poveikį), tam naudojant papildomas

ataskaitų rengimo metodologijas, tokias kaip pvz., "Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės" (TCFD) gairės.

Pažymėtina, kad rengiantis sėkmingam tvarumo informacijos atskleidimui pagal ES CSRD direktyvos reikalavimus, reikės įvertinti temų reikšmingumą ir iš finansinės perspektyvos, t. y. ar jos gali turėti įtakos būsimiems pinigų srautams.

KN 2022 m. tvarumo ataskaitoje pateikiami pakankami ir skaidrūs įmonės tvarumo veiklos atskleidimai. Ekspertės manymu, įmonė ir toliau galėtų gerinti savo tvarumo valdymą bei raportavimą, atsižvelgdama ir į šioje nuomonėje nurodytas sritis.

NEPRIKLAUSOMUMO PAREIŠKIMAS

Audronė Alijošiutė-Paulauskienė yra nepriklausoma profesionalė, susipažinusi su tvarumo ataskaitų rengimo metodologijomis ir turinti jų įgyvendinimo patirtį. Audronė Alijošiutė-Paulauskienė su KN, jos aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovais neturi kitų verslo santykių, išskyrus šios nuomonės parengimą.

AI Terminal

KN Energies AB

2252_rns_2023-04-25_00ab7b99-ba1c-4683-b410-b9ef6ad94803.pdf

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" TVARUMO ATASKAITA UŽ 2022 M.

TURINYS

Gerbiamieji,

BENDROJI INFORMACIJA

APIE BENDROVĘ IR JOS TIEKIMO GRANDINĘ

NAFTOS PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖ

SGD TIEKIMO GRANDINĖ SGD SAUGOJIMAS IR IŠDUJINIMAS SGD PERKROVA Dujos laikinai saugomos SGD TRANSPORTA-SGD PASKIRSTYMO STOTIS ŽEME

SGD PASKIRSTYMAS

ATASKAITOS RIBOS IR TAKSONOMIJOS REIKALAVIMAI

ĮMONĖS STRATEGIJA IR TVARI TRANSFORMACIJA

PAGRINDINIAI VERSLO TIKSLAI PAGAL 2019 M. PRIIMTĄ STRATEGIJĄ

NAFTOS TERMINALAI

KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS

TARPTAUTINIAI SGD PROJEKTAI

FINANSINIAI REZULTATAI IR MOKESČIAI

ATITIKTIS REIKALAVIMAMS

TVARUMO VALDYMAS

TVARUMO VALDYMO PRINCIPAI

SUINTERESUOTOSIOS ŠALYS

BENDROVĖS PAGRINDINIŲ SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ APŽVALGA

REIKŠMINGI POVEIKIAI IR TVARUMO RIZIKOS

KN TVARUMO RIZIKOS

KLIMATO KAITOS RIZIKOS IR PRISITAIKYMAS

KLIMATO KAITOS RIZIKOS IR PRISITAIKYMO STRATEGIJOS

TVARUMO TEMOS

TVARUMO TEMOS

POVEIKIS APLINKAI IR APLINKOSAUGA

POVEIKIO VALDYMAS

NEIGIAMO POVEIKIO MAŽINIMAS

Pagrindiniai Aplinkos apsaugos programos tikslai:

KOMUNIKACIJA APIE POVEIKĮ APLINKAI

INCIDENTAI, PATIKRINIMAI, SKUNDAI

DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMAS Į APLINKOS IR TVARUMO KLAUSIMUS

Svarbiausios nuolatinės veiklos ir 2022 m. iniciatyvos:

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ (ŠESD) EMISIJOS Į ORĄ

ŠESD emisijos, kurias apskaitome:

ŠESD EMISIJOS

ENERGIJOS VARTOJIMAS IR ENERGINIS EFEKTYVUMAS

SANTYKINĖS ŠESD EMISIJOS, TENKANČIOS VIENAI KN TERMINALUOSE PERKRAUTO IR IŠDUJINTO PRODUKTO TONAI, MHW

ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS (KLAIPĖDOS IR SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAI, KLAIPĖDOS SGD TERMINALAS: LAIVAS-SAUGYKLA IR SUSIJUSI INFRASTRUKTŪRA)

IŠKASTINIO KURO NAUDOJIMAS (NAFTOS TERMINALUOSE IR SGD TERMINALE)

KITOS REIKŠMINGOS EMISIJOS Į ORĄ

padidėjo 59 proc. dėl išaugusios krovos.

KN TERMINALŲ CO EMISIJOS

TERMINALŲ NOx EMISIJOS

KN NAFTOS TERMINALŲ LOJ EMISIJOS

VANDUO IR NUOTEKOS

VANDUO IR NUOTEKOS, SUSIJUSIOS SU NAFTOS TERMINALŲ VEIKLA

NUOTEKŲ VALYMAS KLAIPĖDOS NAFTOS IR SUBAČIAUS TERMINALUOSE (BUITINIŲ, PRAMONINIŲ, PAVIRŠINIŲ)

PAVIRŠINIO VANDENS SUNAUDOJIMAS KLAIPĖDOS SGD TERMINALE, M3

ATLIEKŲ TVARKYMAS

SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALO ATLIEKŲ TVARKYMAS

KLAIPĖDOS NAFTOS TERMINALO ATLIEKŲ TVARKYMAS

KLAIPĖDOS SGD TERMINALO ATLIEKŲ TVARKYMAS

KITAS POVEIKIS APLINKAI

SOCIALINIS POVEIKIS

POVEIKIO VALDYMAS IR ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA

DARBUOTOJAI IR LYGIOS GALIMYBĖS

KN GRUPĖS DARBUOTOJAI PAGAL SUTARTIES TIPĄ IR LYTĮ 2022 M.

VIDUTINIS METINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS PAGAL KATEGORIJAS

DARBUOTOJŲ, UŽIMANČIŲ ĮVAIRIAS PAREIGAS, SKAIČIUS METŲ PABAIGOJE

DARBUOTOJŲ, UŽIMANČIŲ ĮVAIRIAS PAREIGAS, SKAIČIUS METŲ PABAIGOJE

DARBUOTOJŲ KAITA PAGAL LYTĮ KN LIETUVOJE

DARBUOTOJŲ KAITA PAGAL LYTĮ KN AÇU (BRAZILIJA)

DARBUOTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL DARBO STAŽĄ (KN DARBUOTOJAI LIETUVOJE) 2022 M.

GRUPĖS PERSONALO SKAIČIUS PAGAL AMŽIAUS GRUPES GRUPĖS PERSONALO AMŽIAUS VIDURKIS, METAI

DARBUOTOJAI LIETUVOJE, IŠĖJĘ VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGŲ

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

PROFESINĖS SĄJUNGOS

ATLYGIO POLITIKA

VIDUTINIS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO) PAGAL LYTIS KN GRUPĖJE

VIDUTINIS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO) PAGAL LYTIS KN LIETUVOJE

LYČIŲ DARBO UŽMOKESČIO SKIRTUMAI

STANDARTINIO PRADEDANČIOJO DARBUOTOJO DARBO UŽMOKESČIO SANTYKIS SU MINIMALIU DARBO UŽMOKESČIU LIETUVOJE

DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMAS IR PASITENKINIMAS

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

METINIS MOKYMO VALANDŲ SKAIČIUS KN GRUPĖJE