Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 27, 2023
Annual / Quarterly Financial Statement
Open in ViewerOpens in native device viewer
BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ audituotų atskirų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo, valdymo atskaitos bei konsoliduotosios socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitos už 2022 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis. Šiuo patvirtinu, kad mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, sudarytos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Panevėžio statybos trestas“ finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad konsoliduotame metiniame pranešime, valdymo bei konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitose yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. AB „Panevėžio statybos trestas“ AB „Panevėžio statybos trestas“ Generalinis direktorius Finansų direktorius Egidijus Urbonas Evaldas Pocevičius 2023 m. balandžio 4 d. 2023 m. balandžio 4 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos už 2022 metus, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir metiniu pranešimu 1 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Turinys Informacija apie bendrovę 2 Nepriklausomo auditoriaus išvada 3 Bendrųjų pajamų ataskaita 9 Finansinės būklės ataskaita 10 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 12 Pinigų srautų ataskaita 13 Aiškinamasis raštas 14-50 Konsoliduotas metinis pranešimas 52 Bendrovės Valdymo ataskaita 67 Konsoliduota socialinės atsakomybės ataskaita 72 Konsoliduota atlygio ataskaita 87 Bendrovių valdysenos ataskaitos forma 90 2 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Informacija apie bendrovę AB „Panevėžio statybos trestas“ Įmonės kodas: 147732969 Telefonas: +370 45 505 503 Telefaksas: +370 45 505 520 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Valdyba Justas Jasiūnas, pirmininkas Gvidas Drobužas Kristina Mačiulienė Lina Simaškienė Vaidas Grincevičius Vadovybė Egidijus Urbonas, generalinis direktorius Auditorius Grant Thornton Baltic, UAB Bankai Luminor bankas AS AB SEB bankas AB „Swedbank“ AB Šiaulių bankas OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas Grant Thornton Baltic UAB Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T +370 52 127 856 | E [email protected] Kaunas | Jonavos g. 60C | 44192 Kaunas | Lietuva | T +370 37 422 500 | E [email protected] Klaipėda | Taikos pr. 52c / Agluonos g.. 1-1403 | 91184 Klaipėda | Lietuva | T +370 46 411 248 | E [email protected] Grant Thornton International Ltd. narys 3 NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ akcininkams Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Nuomonė Mes atlikome Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau – Bendrovė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą. Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia apie Bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Pagrindas nuomonei pareikšti Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti. Pagrindiniai audito dalykai Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau. 1. Pagrindinis audito dalykas - Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas Bendrovės pagrindinis pajamų srautas gaunamas iš didelių ilgalaikių statybos sutarčių. Kaip nurodyta 2, 3.14 ir 19 pastabose, Bendrovė pripažįsta pajamas iš konkretaus kliento statybos sutarčių, kurios metų pabaigoje nebaigtos įgyvendinti, remdamasi įvertintu projektų užbaigimo lygiu, kuris vertinamas palyginant visų iki finansinių ataskaitų dienos patirtų išlaidų dalį su bendra vadovybės įvertinta sutarties išlaidų sąmata. Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes ataskaitinių metų pajamų pripažinimas labai priklauso nuo to, kaip tiksliai ir pilnai vadovybė įvertino išlaidas, reikalingas nebaigtų statybos projektų užbaigimui, ir dėl šių sprendimų ir susijusių vertinimų pasikeitimo per sutarties laikotarpį gali prireikti reikšmingų koregavimų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) pripažintoms sutarties pajamų ir pelno sumoms. Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Be to, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose 27 pastaboje šiuo klausimu atskleidžiama informacija yra pakankama. Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė: Grant Thornton Baltic UAB Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T +370 52 127 856 | E [email protected] Kaunas | Jonavos g. 60C | 44192 Kaunas | Lietuva | T +370 37 422 500 | E [email protected] Klaipėda | Taikos pr. 52c / Agluonos g.. 1-1403 | 91184 Klaipėda | Lietuva | T +370 46 411 248 | E [email protected] Grant Thornton International Ltd. narys 4 - Bendrovės pajamų pripažinimo proceso, įskaitant taikyto su nebaigta statyba susijusio pajamų pripažinimo modelio ir su ilgalaikėmis statybos sutartimis susijusių kontrolių supratimo atnaujinimą. Mes taip pat įvertinome, kaip vadovybė daro apskaitinius įvertinimus (nustato projekto baigtumo lygį), ir duomenų, kuriuo ji grindžia tokius įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą, kaip tai aprašyta toliau. - Bendrovės pajamų ir sąnaudų priskyrimo konkrečiai sutarčiai pagrindinių kontrolių testavimą. - Vadovybės prognozių tikslumo svarstymą dėl galimo tendencingumo, palyginant pasirinktų 2022 m. baigtų sutarčių faktinius rezultatus su projekto sąnaudų sąmatomis ir prognozuojamomis maržomis, kurios buvo vadovybės naudojamos pajamų pripažinimui 2021 m. gruodžio 31 d. - Apsvarstymą, ar visos reikšmingos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos. - Sutarčių, turinčių didžiausią galimą poveikį 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms, atranką papildomam tikrinimui (kaip nurodyta toliau), atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip dideli projekto pelningumo pokyčiai, nuostolingos sutartys ar projektai, kurie yra unikalūs savo pobūdžiu. Atrinktų sutarčių atveju apsvarstėme vadovybės įvertinimus dėl sutarties pajamų sumos, kuri turi būti pripažįstama finansinėse ataskaitose, be kitų procedūrų atlikdami šias procedūras: - palygindami su klientais pasirašytų sutarčių bendras vertes su vertėmis, įtrauktomis į vadovybės skaičiavimus; - svarstydami vadovybės apskaičiuotas išlaidas, reikalingas sutartims įvykdyti, atsižvelgiant į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir vadovybės sutarties išlaidų sąmatas bei mūsų užklausas už sutartis atsakingiems vadovams; - palygindami iki šiol patirtų išlaidų sumą, įtrauktą į vadovybės projekto užbaigtumo lygio įvertinimą, su į bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų sąnaudų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jos atspindi faktinę darbo pažangą, ir ar įtrauktos išlaidos yra tinkamos pagal savo pobūdį; - svarstydami Bendrovės pripažintų nebaigtų vykdyti projektų pelno maržų pagrįstumą, atsižvelgiant į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir istorinius Bendrovės veiklos rezultatus; - ir palygindami faktines pajamas iš sutarčių, kurios apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje, su pajamų sumomis, kurios turėtų būti pripažintos nebaigtoms vykdyti sutartims, vertinant jų užbaigimo lygį. Galiausiai, apsvarstėme, ar finansinių ataskaitų 2 ir 19 pastabose yra pakankamai atskleista susijusi informacija. 2. Pagrindinis audito dalykas - Investicijų į patronuojamąsias įmones ir gautinų sumų iš patronuojamųjų įmonių vertės sumažėjimo vertinimas Kaip nurodyta finansinių ataskaitų 16, 17, 19 ir 29 pastabose, Bendrovės investicijų į patronuojamąsias įmones balansinė vertė sudaro 5,98 mln. eurų, o iš šių patronuojamųjų įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, likutis 2022 m. gruodžio 31 d. yra 7,71 mln. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 5,98 mln. eurų ir 7,76 mln. eurų). Vadovybės atliekami investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamosios vertės skaičiavimai bei iš patronuojamųjų įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, vertės sumažėjimo vertinimas reikalauja atlikti įvertinimus ir padaryti reikšmingas prielaidas, įskaitant patronuojamųjų įmonių vystomų nekilnojamojo turto projektų atsiperkamosios vertės įvertinimą, kaip atskleista 2 ir 16 pastabose. Šių prielaidų pasikeitimas gali lemti esminius įvertintos investicijų atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčius. Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomų sumų reikšmingumo ir reikalingų reikšmingų vadovybės įvertinimų. Grant Thornton Baltic UAB Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T +370 52 127 856 | E [email protected] Kaunas | Jonavos g. 60C | 44192 Kaunas | Lietuva | T +370 37 422 500 | E [email protected] Klaipėda | Taikos pr. 52c / Agluonos g.. 1-1403 | 91184 Klaipėda | Lietuva | T +370 46 411 248 | E [email protected] Grant Thornton International Ltd. narys 5 Be kitų procedūrų, įgijome supratimą apie procesą (įskaitant prielaidas ir metodus), kurį vadovybė taiko atlikdama investicijų į patronuojamąsias įmones ir gautinų sumų iš patronuojamųjų įmonių vertės sumažėjimo vertinimą. Mes svarstėme vadovybės nustatytų galimą vertės sumažėjimą rodančių faktorių išsamumą, lygindami Bendrovės investicijų balansinę vertę į kiekvieną patronuojamąją įmonę su Bendrovei tenkančia patronuojamosios įmonės grynųjų aktyvų (balansine verte) dalimi ir aptardami su vadovybe jų veiklos rezultatus ir perspektyvas. Mes taip pat svarstėme prielaidas ir metodus, kuriuos vadovybė naudojo investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų ir suteiktų paskolų tikėtinų kredito nuostolių (TKN) nustatymui. Mes taip pat svarstėme apie patronuojamųjų įmonių sugebėjimą grąžinti mokėtinas sumas Bendrovei, atsižvelgdami į jų likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes. Galiausiai, mes svarstėme Bendrovės atskleidimų 2, 16 ir 17 pastabose apie atsiperkamosios vertės nustatyme taikytas reikšmingas prielaidas bei vertės sumažėjimo įvertinimo rezultatus pakankamumą. 3. Pagrindinis audito dalykas - Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas Kaip atskleista finansinių ataskaitų 4 ir 19 pastabose, 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje Bendrovė pateikė ilgalaikes ir trumpalaikes prekybos gautinas sumas ir sutarčių turtą, kurie atitinkamai sudarė 0,11 mln. eurų ir 18,45 mln. eurų. Remiantis 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ tikėtinų kredito nuostolių (TKN) įvertinimo reikalavimu, vadovybė privalo priimti reikšmingus sprendimus. Kaip atskleista 2 pastaboje, konkretūs veiksniai, kuriuos vadovybė svarsto, apima istorinių kredito nuostolių analizę, prielaidas dėl ekonomikos vystymosi ir kitus subjektyvius rizikos faktorius, būdingus konkrečiam skolininkui ar skolininkų grupei. Šis dalykas yra reikšmingas mūsų auditui dėl sumų reikšmingumo, nes šios gautinos sumos sudaro daugiau kaip 35 proc. viso Bendrovės turto 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje. Be to, vertindama jų vertės sumažėjimą, vadovybė privalo padaryti reikšmingus svarstymus ir prielaidas. Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė: - Vadovybės prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimo proceso supratimą. Mes apsvarstėme, ar taikomas įvertinimo nustatymo modelis yra tinkamas ir ar vertės sumažėjimo nustatymo politika atitinka 9 - ojo TFAS „Finansinės priemonės“ reikalavimus. Mes taip pat įvertinome kaip vadovybė padarė apskaitinius įvertinimus ir duomenų, kuriais ji grindė tokius įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą atlikdami šias procedūras: - Gautinoms sumoms ir sutarčių turtui, kurių vertės sumažėjimą vadovybė vertino individualiai, mes aptarėme su vadovybe konkrečius pasirinktus likučius ir vadovybės atliktą tikėtino šių sumų atgautinumo analizę bei nepriklausomai svarstėme galimus požymius, kad tikėtini kredito nuostoliai įvertinti nepakankamai, atsižvelgdami į gautinų sumų senėjimą, peržiūrėdami mokėjimų tendencijas ir po finansinės būklės ataskaitos datos atgautas sumas; - Gautinoms sumoms, kurios buvo vertinamos vadovybės naudojant tikėtinų kreditų nuostolių matricą, mes svarstėme pagrindines vadovybės prielaidas, taikytas rengiant TKN matricą, įskaitant istorinius kredito nuostolių duomenis ir su ateities įvykiais susijusią informaciją 2022 m. gruodžio 31 d. Mes tikrinome gautinų sumų senėjimo analizės teisingumą palygindami pasirinktų įrašų datą su išrašytose sąskaitose nurodyta data bei patikrinome aritmetinį vadovybės atlikto vertės sumažėjimo skaičiavimo tikslumą. Grant Thornton Baltic UAB Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T +370 52 127 856 | E [email protected] Kaunas | Jonavos g. 60C | 44192 Kaunas | Lietuva | T +370 37 422 500 | E [email protected] Klaipėda | Taikos pr. 52c / Agluonos g.. 1-1403 | 91184 Klaipėda | Lietuva | T +370 46 411 248 | E [email protected] Grant Thornton International Ltd. narys 6 Be to, mes vertinome finansinėse ataskaitose (2, 4 ir 19 pastabose) pateiktos informacijos apie šį dalyką pakankamumą. Kita informacija Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės ir konsoliduotame (toliau – Bendrovės) metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Atlygio ataskaitą ir Socialinės atskaitomybės ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą. Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau. Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų. Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais: • Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir • Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų. Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą. Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl Grant Thornton Baltic UAB Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T +370 52 127 856 | E [email protected] Kaunas | Jonavos g. 60C | 44192 Kaunas | Lietuva | T +370 37 422 500 | E [email protected] Klaipėda | Taikos pr. 52c / Agluonos g.. 1-1403 | 91184 Klaipėda | Lietuva | T +370 46 411 248 | E [email protected] Grant Thornton International Ltd. narys 7 apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat: • Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas. • Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą. • Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą. • Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos. • Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją. Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu. Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones. Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą. Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Visuotinio narių susirinkimo sprendimu 2020 m. liepos 29 d. Grant Thornton Baltic UAB buvo pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą, Visuotinio narių susirinkimo sprendimu, atnaujinamas kas dveji metai ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra dveji metai. Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui. Grant Thornton Baltic UAB Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T +370 52 127 856 | E [email protected] Kaunas | Jonavos g. 60C | 44192 Kaunas | Lietuva | T +370 37 422 500 | E [email protected] Klaipėda | Taikos pr. 52c / Agluonos g.. 1-1403 | 91184 Klaipėda | Lietuva | T +370 46 411 248 | E [email protected] Grant Thornton International Ltd. narys 8 Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų. Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei Bendrovės finansinių ataskaitų auditą ir finansinių ataskaitų vertimo paslaugas. Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo reikalavimams Įmonės vadovybė pritaikė Bendrovės finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą. Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Arvydas Ziziliauskas. Arvydas Ziziliauskas 1 Atestuotas auditorius Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000467 2023 m. balandžio 4 d. Jonavos g. 60C, Kaunas Grant Thornton Baltic UAB Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001513 1 Pasirašyta elektroniniu parašu 2022m. balandžio 4d. Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys 9 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Bendrųjų pajamų ataskaita Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. Tūkst. eurų Pastaba 2022 2021 Pajamos pagal sutartis su klientais 5 79 222 65 721 Pardavimo savikaina 6 (77 066) (59 888) Bendrasis pelnas 2 156 5 833 Kitos pajamos 10 1 432 985 Pardavimo sąnaudos 7 (337) (355) Administracinės sąnaudos iš viso: 8 (6 797) (6 067) Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymas 100 235 Kitos administracinės sąnaudos (6 897) (6 302) Kitos sąnaudos 10 (620) (512) Veiklos pelnas (nuostoliai) (4 166) (116) Finansinės pajamos iš viso 11 2 188 957 Palūkanų pajamos 231 555 Atstatomos priskaitytos konkurencijos tarybos priskaičiuotos palūkanos 11 1 133 - Kitos finansinės pajamos 824 402 Finansinės sąnaudos iš viso: 11 (126) (339) Palūkanų sąnaudos (102) (256) Kitos finansinės sąnaudos (24) (83) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (2 104) 502 Pelno mokesčio (sąnaudos)/pajamos 12 384 (198) Grynasis pelnas (nuostoliai) (1 720) 304 Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuostolius) 1 029 - Ilgalaikio turto perkainavimo įtaka 1 211 - Atidėtasis pelno mokestis nuo ilgalaikio turto perkainojimo (182) Straipsniai, kurie bus perkelti į pelną (nuostolius) - - Iš viso kitos bendrosios pajamos 1029 - Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių) (691) 304 Pagrindinis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais) 31 (0,11) 0,02 Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04 Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys 10 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Finansinės būklės ataskaita Gruodžio 31 d. Tūkst. eurų Pastaba 2022 m. 2021 TURTAS Ilgalaikis turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 13 4 051 3 438 Nematerialusis turtas 14 164 184 Investicinis turtas 15 3 741 3 396 Nuomos teise valdomas turtas 26 691 977 Investicijos į dukterines įmones 16 5 977 5 977 Suteiktos paskolos 17 5 954 5 799 Ilgalaikiai pirkėjų įsiskolinimai 4, 19 114 29 Kitas ilgalaikis finansinis turtas 535 454 Atidėtojo mokesčio turtas 12 451 249 Ilgalaikio turto iš viso 21 678 2 0503 Trumpalaikis turtas Atsargos 18 5 267 4 559 Pirkėjų įsiskolinimas 4, 19 14 232 11 749 Sutarčių turtas 4, 19 4 104 3 082 Išankstiniai apmokėjimai 706 1 220 Suteiktos paskolos 17 1 358 1 395 Kitas trumpalaikis turtas 20 404 1 75 Avansinis pelno mokestis 0 0 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 21 5 013 5 795 Trumpalaikio turto iš viso 31 084 27 975 TURTO IŠ VISO 52 762 48 478 Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04 Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys 11 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Finansinės būklės ataskaita (tęsinys) Gruodžio 31 d. Tūkst. eurų Pastaba 2022 m. 2021 m. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 22 4 742 4 742 Rezervai 22 2 509 1 612 Nepaskirstytasis pelnas 14 197 15 785 Nuosavo kapitalo iš viso 21 448 22 139 Ilgalaikiai įsipareigojimai Atidėjiniai garantiniam remontui 25 471 702 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas 12 0 0 Atidėjiniai pensijų fondui 25 87 80 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 26 408 690 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 966 1 472 Trumpalaikiai įsipareigojimai Paskolos 23 0 0 Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 26 296 291 Skolos tiekėjams 24 13 979 11 811 Sutarčių įsipareigojimas 27 3 630 1 144 Atidėjiniai 19, 25, 27 208 148 Kiti įsipareigojimai 19, 27 12 235 11 473 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 30 348 24 867 Įsipareigojimų iš viso 31 314 26 339 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 52 762 48 478 Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04 Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys 12 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Tūkst. eurų Pastaba Įstatinis kapitalas Privalomasis rezervas Perkainojimo rezervas Nepaskirstytasis pelnas Iš viso nuosavo kapitalo Likutis 2021-12-31 4 742 475 1 137 15 785 22 139 Grynasis pelnas (nuostoliai) - - - (1 720) (1 720) Turto įvertinimo rezervas - 1 029 - 1 029 Iš viso bendrųjų pajamų už metus - - 1 029 (1 720) (691) Perkainoto turto nusidėvėjimas - - (132) 132 - Likutis 2022-12-31 4 742 475 2 034 14 197 21 448 Likutis 2020-12-31 4 742 475 1 270 15 349 21 836 Grynasis pelnas (nuostoliai) - - - 304 304 Iš viso bendrųjų pajamų už metus - - - 304 304 Perkainoto turto nusidėvėjimas - - (133) 132 (1) Likutis 2021-12-31 4 742 475 1 137 15 785 22 139 Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04 13 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Pinigų srautų ataskaita Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. tūkst. eurų Pastaba 2022 2021 Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) (1 720) 304 Koregavimai: Nusidėvėjimas ir amortizacija 13, 14 786 848 Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo (26) (84) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 12 (384) 198 Finansinė veikla 11 (989) (309) Kiti nepiniginiai straipsniai (305) 20 Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių apyvartiniame kapitale (2 638) 977 Apyvartinio kapitalo pasikeitimai Po vienerių metų gautinų sumų pokytis 352 (2 080) Atsargų pokytis 18 (784) (1 776) Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis 19 (3 586) (3 378) Išankstinių apmokėjimų pokytis 514 (985) Kito turto pokytis (228) (162) Skolų tiekėjams pokytis 24 2 167 3 624 Sutarčių įsipareigojimų (gautų išankstinių apmokėjimų) pokytis 19 473 (614) Kitų įsipareigojimų pokytis 2 496 (1 670) Sumokėtas pelno mokestis - - Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (1 234) (6 064) Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 13, 14 (140) (323) Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas 28 292 Paskolų suteikimas 28 (292) (775) Suteiktų paskolų susigrąžinimas 415 22 859 Gauti dividendai 11 804 402 Gautos palūkanos 11 32 321 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 847 22 776 Finansinės veiklos pinigų srautai Sumokėti dividendai (1) - Paskolų gavimas (overdraftas) 4, 23 12 961 - Paskolų grąžinimas (overdraftas) 4, 23 (12 961) (15 000) Nuomos mokėjimai 26 (306) (309) Sumokėtos palūkanos 4 (88) (256) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (395) (15 565) Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (782) 1 147 Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams - Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. 21 5 795 4 648 Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. 21 5 013 5 795 * 2022 ir 2021 metais dividendai nebuvo mokami. ** Kredito grąžinimas bankui Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04 14 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Aiškinamasis raštas 1. Bendroji informacija AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT- 35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 537 darbuotojų (2021 m. gruodžio 31 d. –560 darbuotojų). Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: „Genranga“, „Gerbusta“, „Pastatų apdaila“, „Klaipstata“ ir „Konstrukcija“. Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Švedijos Karalystėje. 2022 m. bei 2021 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai: • AB „Panevėžio keliai“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas – 147710353, (49,78 %) (galutinis kontroliuojantis akcininkas); • „Clairmont Holdings LTD, Grigori Afxentiou, 27 P.O.6021, CY (5,73 %); • Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims (44,49 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %. Šios finansinės ataskaitos – Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia Bendrovės ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas finansines ataskaitas. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys yra saugomas Bendrovės buveinėje, adresu P. Puzino 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika bei skelbiamas internetiniame puslapyje www.pst.lt. Informacija apie dukterines įmones yra pateikta 16 pastaboje. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2023 m. balandžio 4 d. 2. Parengimo pagrindas Atitikimas standartams Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS). Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte. Funkcinė ir pateikimo valiuta Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta – eurais. Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta. Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos. Sprendimai ir įvertinimai Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti sprendimus ir įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams. Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams ir kelia didelę riziką dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių ataskaitų koregavimų, pateikiama šiose pastabose: 15 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 16 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 2. Parengimo pagrindas (tęsinys) • 12 pastaba – atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtumus. • 13 pastaba – žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per metus (3.3 pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną: rengiant šias finansines ataskaitas, atliktas Bendrovės nekilnojamo turto vertinimas. • 16 pastaba – investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės įvertinimas. Svarbiausias veiksnys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes yra vykdomų statybos projektų bei kito dukterinių įmonių turto atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų metodus, o taip pat rėmėsi po finansinių ataskaitų datos pasirašyta Pardavimo- Pirkimo sutartimi su trečiąja šalimi ir susijusia informacija. • 19 ir 26 pastabos – pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir sutarčių turto bei įsipareigojimo vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir tikslumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas ir sutarčių turtą bei sutarčių įsipareigojimą pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijęs su tikėtinų kredito nuostolių įvertinimu, pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant ateities faktorius bei kitus subjektyvius rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe. Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus. • 17 pastaba – suteiktos paskolos klasifikuojamos kaip ilgalaikės arba trumpalaikės. Taip pat, šių paskolų vertės sumažėjimo įvertinimas reikalauja, kad vadovybė padarytų kredito rizikos padidėjimo nuo pirminio pripažinimo vertinimą, kuris atliekamas vadovybei apsvarstant dukterinių įmonių likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes. • 25 pastaba – Bendrovė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais laikotarpiais, jų santykį su faktinėmis pajamomis, įstatymais nustatytą garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją. • 28 pastaba – vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigtį. Atidėjiniai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad Bendrovė laimės teisinius ginčus, nurodytus 28 pastaboje arba šiuo metu galimos neapibrėžtumo baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka Ataskaitiniais metais Bendrovė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2022 m. sausio 1 d. (a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2022 m. sausio 1 d. 3-iojo TFAS „Verslo jungimai“, 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisos ir 2018–2020 m. metiniai TFAS patobulinimai (visi paskelbti 2020 m. gegužės 14 d., galioja nuo 2022 m. sausio 1 d.) TASV paskelbė šias siauros taikymo srities TFAS standartų pataisas: • 3-iojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisomis atnaujinama 3-iajame TFAS pateikta nuoroda į Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, nekeičiant verslo jungimų apskaitos reikalavimų. • 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisose numatytas draudimas įmonei iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikainos atimti pajamas, gautas pardavus turto vienetą, kol įmonė rengia turtą numatytam naudojimui. Vietoj to, bendrovė pripažins tokias pardavimo pajamas ir susijusias sąnaudas pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. 17 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) • 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisose nurodoma, kurias išlaidas įmonė turėtų įtraukti nustatydama sutarties vykdymo išlaidas, kad galėtų įvertinti, ar sutartis yra nuostolinga. • 2018–2020 m. metiniais TFAS patobulinimais daromi nedideli 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“, 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 41- ojo TAS „Žemės ūkis“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“ aiškinamųjų pavyzdžių pakeitimai. Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau. Vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms. (b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepritaikyti standartai ir jų pakeitimai Nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, neįsigalioję ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2022 m. sausio 1 d. ir, kurie nebuvo anksčiau priimti rengiant šią finansinę atskaitomybę, yra pateikti toliau: 17-ojo TFAS ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas draudikams (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d., įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.) 17-ojo TFAS pataisos taikomos retrospektyviai finansiniais metais, kurie prasideda 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos skirtos padėti įmonėms taikyti šį standartą. Visų pirma, pataisos parengtos taip, kad galima būtų sumažinti sąnaudas supaprastinant kai kurių standarto reikalavimų taikymą, supaprastinti finansinių rezultatų aiškinimą ir perėjimą prie standarto taikymo atidedant jo įsigaliojimo datą iki 2023 m. ir suteikiant papildomą išimtį, kuria galima pasinaudoti, kai 17-asis TFAS taikomas pirmą kartą. 4-ojo TFAS pataisomis keičiamas 4-ajame TFAS „Draudimo sutartys“ nustatytas laikinosios išimties dėl 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo galiojimo pabaigos laikas, kuriam pasibaigus įmonės privalėtų 9-ąjį TFAS pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Vadovybė įvertino, kad šių pataisų taikymas neturės jokios įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms. TFAS 17 “Draudimo sutartys” (paskelbta 2017 m. gegužės 18 d, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.). Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, nors leidžiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ ir 9- asis TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovą vykusiame susitikime Valdyba nusprendė atidėti įsigaliojimo datą iki 2023 m. Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią informaciją taip, kad tie sandoriai būtų parodyti teisingai. Remdamiesi tokia informacija finansinių ataskaitų vartotojai gali įvertinti tokių sandorių įtaką ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams, kai taikomas 17-asis TFAS. Šis standartas neturės įtakos Bendrovės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes Įmonė neteikia draudimo paslaugų. 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d., įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.) Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas. Pataisos įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką „Apskaitos politikos atskleidimas“ (pataisos) (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.). Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis priimamai reikšmingi sprendimai dėl apskaitos politikos atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS pataisomis reikalavimas atskleisti „svarbią“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „reikšmingą“ 18 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos apskaitos politiką. Be to, pareiškime apie taikomą praktiką pateikiamos gairės ir pavyzdys, skirti padėti taikyti reikšmingumo 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) sampratą priimant sprendimą dėl apskaitos politikos atskleidimo. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos „Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.) Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse ataskaitose pateikiamos pinigų sumos, kurios susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Taip pat pataisose paaiškinama, kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų keitimai skiriasi nuo apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo. Pataisos, kurios įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais (ankstesnis taikymas yra leidžiamas), taikomos apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimams, kurie daromi minėtu laikotarpiu arba vėliau. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES). Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turėtų būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką įsipareigojimų pateikimui finansinės padėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų, susijusių su turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie tuos straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 1-ojo TAS pataisos dėl ilgalaikių įsipareigojimų su papildomais reikalavimais (paskelbtos 2022 m. spalio 31 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES): Pasikeitimai reikalavimuose dėl Įsipareigojimų priskyrimo trumpalaikiams arba ilgalaikiams, kaip Įmonė ar tam tikromis aplinkybėmis klasifikuoja skolinius ir kitus finansinius įsipareigojimus į trumpalaikius ar ilgalaikius: tik papildomi reikalavimai, kurių Įmonė privalo laikytis finansinių ataskaitų sudarymo datai arba anksčiau, turi įtakos įsipareigojimo klasifikavimui kaip trumpalaikis ar ilgalaikis. Be to, Įmonė pastabose turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams suprasti riziką, kad ilgalaikiai įsipareigojimai su papildomais reikalavimais gali tapti grąžinti per dvylika mėnesių. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Pakeitimai taikomi retrospektyviai pagal 8 TAS, ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 16-ojo TFAS pataisos „Lizingo įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ su pakeitimais kurie paaiškina kaip pardavėjas-nuomininkas vėliau įvertina pardavimo ir atgalinės nuomos sandorius, kurie atitinka 15 TFAS reikalavimus, kad būtų apskaitomi kaip pardavimas (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES). 16-ojo TFAS pataisa dėl lizingo įsipareigojimo pardavimo ir atgalinės nuomos atveju, kuri reikalauja, kad pardavėjas-lizingo gavėjas vėliau įvertintų nuomos įsipareigojimus, kylančius iš atgalinės nuomos, taip, kad nepripažintų jokios pelno ar nuostolių sumos, susijusios su jo naudojimo teise išlieka. Nauji reikalavimai nedraudžia pardavėjui-nuomininkui pelne arba nuostoliuose pripažinti bet kokį pelną ar nuostolį, susijusį su daliniu ar visišku nuomos sutarties nutraukimu. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. Pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po pirminio taikymo datos, pardavėjas-nuomininkas taiko 19 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos pakeitimus retrospektyviai pagal 8 TAS “Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos”. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.1 Užsienio valiuta Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba nuostoliuose. 3.2 Finansinės priemonės Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė. Finansinis turtas Pirminis pripažinimas ir vertinimas Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius. Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą. Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei. Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus. Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą. Vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina: a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės); b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių; c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių; d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių. 20 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės) Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos: i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai. Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas. Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas. Finansinio turto vertės sumažėjimas Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN). Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Bendrovė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. (a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas Bendrovės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos ir sutarčių turtas neapima reikšmingo finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną metodą, t. y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius, susijusius su skolininku. Visoms kitoms gautinoms sumoms vertinti Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai. (b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas Bendrovė suteikia paskolas Grupės įmonėms su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis, kaip atskleista 17 pastaboje. Išduodant paskolą, bendru atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu. Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi 21 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus. Finansiniai įsipareigojimai Pirminis pripažinimas ir vertinimas: Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus. Vėlesnis vertinimas Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau. Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Finansinių priemonių sudengimas Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinis turtas Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai: i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba ii) Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę. Kai Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Bendrovė taip pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Bendrovė išlaikė. Kai su Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti (garantijos suma). Finansiniai įsipareigojimai 22 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimo paskaičiuoto nuo perkainotos apskaitinės vertės, ir nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir pastatų savikainos suma ir ji yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius. Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito perkainojimo yra skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto likvidacinę vertę. Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės vertės, o nauja turto vertė yra perkainotoji vertė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio turto nusidėvėjimą, bet koks perkainojimo perviršis susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar pardavimu yra perkeliamas į nepaskirstytojo pelno likutį. Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui. Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai. Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas. Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai: • Pastatai ir statiniai 8–40 metų • Mašinos ir įrengimai 5–10 metų • Transporto priemonės 5–10 metų • Įrankiai ir kitas turtas 3–6 metai 23 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas. Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba perklasifikuojamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3 metai. Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu. 3.5 Investicinis turtas Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis. Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda. Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui. Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti. Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam apskaitymui yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bendrovė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. 3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai A) Bendrovė kaip nuomininkas Sutarties pradžioje Bendrovė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė (kaip nuomininkas) taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu. Naudojimo teise valdomas turtas 24 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis: • Automobiliai 3 metai 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys) • Pastatai ir statiniai 5 metai Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku. Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo. Nuomos įsipareigojimai Pradžios datą Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai. Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Bendrovė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas. Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma Bendrovė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. B) Bendrovė kaip nuomotojas Bendrovės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. 3.7 Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai būdingos šios savybės: • šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu; 25 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos • šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos kontrolė. Bendrovė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla (16 pastaba). Bendros veiklos vykdytojas pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusius savo: • turtą, įskaitant jam priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį; • įsipareigojimus, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį; • pajamas, gautas pardavus jam priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį; • pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir • sąnaudas, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį. 26 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.8 Atsargos Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas. Atsargos, susijusios su vykstančiais statybos projektais, yra apskaitomos atsargų straipsnyje finansinės būklės ataskaitoje iki tada, kai atsargos yra sunaudojamos statybos procese ir vėliau yra apskaitomos pardavimo savikainoje. Su statybos projektais susijusių atsargų apskaitos politika yra tokia pati, kaip aprašyta aukščiau. Nenaudotinos atsargos yra pilnai nuvertinamos. 3.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn. 3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažįstamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo perviršio, apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto perkainojimo perviršį. Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas. 3.11 Dividendai Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami. 3.12 Atidėjiniai Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais. 27 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.12 Atidėjiniai (tęsinys) Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y. užtikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Bendrovė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis. 3.13 Išmokos darbuotojams Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. 3.14 Pajamos Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovės veikla yra pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba. Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Bendrovė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Bendrovė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo atlygio komponentų. Bendrovė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subrangovai, nes Bendrovė: - kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui; - yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką; - turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą. Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais yra įvykdomi per laikotarpį ir atitinkamai statybos-montavimo pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Bendrovė vykdydama sutartį, ir ja pasinaudoja; b) Bendrovė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar gerinamas, arba c) Bendrovė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas alternatyviai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija. Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo etapais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros ir 28 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo kainas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas yra apskaitomas kaip (a) esamos 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.14 Pajamos (tęsinys) sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra atskiros nuo prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą, kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai ir Bendrovės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo dieną. Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finansinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai taip pat nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai. Bendrovė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų. Pasinaudodama praktine išimtimi, Bendrovė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo komponento suma, jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už prekes/paslaugas ir tų prekių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų. Likučiai pagal sutartį Sutarties turtas Sutarties turtas – tai Bendrovės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui. Jeigu Bendrovė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygį arba prieš tai, kai teisė į atlygį, yra besąlyginė, Bendrovė pateikia tokią teisę į atlygį kaip sutarties turtą, išskyrus bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos. Gautina suma Gautina suma – Bendrovės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2 pastaba). Sutarties įsipareigojimas Sutarties įsipareigojimas – Bendrovės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias Bendrovė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas Bendrovės pajamomis, kuomet Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį. Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus atsargų kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi. 3.15 Finansinės pajamos ir sąnaudos Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansines sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudos. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai. Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra kapitalizuojamos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 3.16 Pelno mokestis 29 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis. Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.16 Pelno mokestis (tęsinys) Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą. Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus panaudota. Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. 3.17 Vienai akcijai tenkantis pelnas Bendrovė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Bendrovės akcininkams, iš tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami, atsižvelgiant į pelną mažinančių potencialių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką Bendrovė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui. 3.18 Segmentai Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija. Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami. Valdymo tikslais Bendrovė yra laikoma vientisu verslo segmentu – įmone užsiimančia statybine veikla. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nepateikiami papildomi atskleidimai apie segmentus Bendrovės lygiu. Bendrovė taip pat nepateikia 2022 ir 2021 metų geografinės informacijos, nes Bendrovės pajamos iš užsienio šalių nesudaro daugiau nei 10% bendrų Bendrovės pajamų ir didžioji dalis Bendrovės ilgalaikio turto yra Lietuvoje. 3.19 Tikrosios vertės nustatymas Bendrovės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių 30 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kur tinkama. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.19 Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys) Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais: 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos). 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų). 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji). Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę. Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko. Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais ir prielaidomis 13, 15, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje. 3.20 Tarpusavio užskaitos Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja. 4. Finansinės rizikos valdymas Bendroji dalis Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose. Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir atsakomybes. Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis paskolomis. Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo 31 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus. Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė. 32 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys) Toliau pateikiama maksimali kredito rizika: (tūkst. eurų) 2022 2021 Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas 18 450 14 860 Suteiktos paskolos 7 312 7 194 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 5 013 5 795 Iš viso 30 775 27 849 Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas: (tūkst. eurų) 2022 2021 Savivaldybės ir valstybės institucijos 6 266 3 305 Juridiniai asmenys 12 184 11 555 Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto 18 450 14 860 Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto straipsniuose, kaip atskleista 19 pastaboje. Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis ir sutarčių turtu, finansinių ataskaitų datą pagal klientus: (tūkst. eurų) 2022 % 2021 % 1 klientas 3 635 19,8 2 099 14,1 2 klientas 2 028 11,0 1 692 11,4 3 klientas 1 848 10,0 925 6,2 4 klientas 1 685 9,1 826 5,6 5 klientas 644 3,5 763 5,1 6 klientas 620 3,4 468 3,1 7 klientas 534 2,9 467 3,1 Kiti klientai 7 582 41,0 7 750 52,3 Vertės sumažėjimas (126) (0,7) (130) (0,9) Iš viso 18 450 100 14 860 100 Gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas pagal geografinius regionus: (tūkst. eurų) 2022 2021 Vietinė rinka (Lietuva) 18 267 14 375 Latvija 183 485 Iš viso 18 450 14 860 Prekybos gautinų sumų (bendrąja verte) senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip: (tūkst. eurų) 2022 Vertės sumažėjimas 2021 Vertės sumažėjimas Neuždelstos 15 931 11 946 Uždelstos 0–30 dienų 1 142 1 857 Uždelstos 30–90 dienų 1 255 1 016 Daugiau nei 90 dienų 248 126 171 130 Iš viso 18 576 126 14 990 130 Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. 33 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys) Pagrindiniai šio vertės sumažėjimo komponentai – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti tikėtini kredito nuostoliai pagal TKN metodą (pagal 9- ojo TFAS reikalavimus). Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni. Suteiktų paskolų terminai ir pradelsimo analizė yra pateikta 17 pastaboje. 2022 m. lapkričio 25 d. išregistravus buvusią dukterinę įmonę OOO „Baltlitstroj“, Bendrovės kitas trumpalaikis turtas nurašytas. 2021 m. gruodžio 31 d. - buvo pilnai nuvertėjęs (20 pastaba). Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema. Vadovybės nuomone, nėra rizikos dėl reikšmingų nuostolių Bendrovei be jau 2022 m. gruodžio 31 d apskaitytų vertės sumažėjimų. Likvidumo rizika Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. 2023 m. vasario 20 d. pasirašyta sutartis su VMI dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimo, išdėstant ją ketverių metų laikotarpiui. Kol sutartis nėra patvirtinta teismo, įsipareigojimai apskaitomi kaip trumpalaikiai. Toliau pateikiami 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis: (tūkst. eurų) Apskaitinė vertė Sutartiniai grynųjų pinigų srautai 6 mėn. arba mažiau Daugiau nei 6 mėnesiai Įsipareigojimai Skolos tiekėjams 13 979 13 979 13 979 0 Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis 704 704 146 558 Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą 5 775 5 775 5 775 0 Iš viso 20 458 2 0458 19 900 558 * Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, kaip paaiškinta aukščiau, rengdama šias finansines ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi teismo patvirtintos pasirašytos sutarties su VMI. Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 4 metų laikotarpį (su papildomomis palūkanomis). Toliau pateikiami 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis: (tūkst. eurų) Apskaitinė vertė Sutartiniai grynųjų pinigų srautai 6 mėn. arba mažiau Daugiau nei 6 mėnesiai Įsipareigojimai Skolos tiekėjams 11 811 11 811 11 811 0 Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis 977 9 77 146 831 Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą 8 542 8 542 8 542 0 21 330 21 330 20 499 831 * Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, rengdama 2021 m. finansines ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi neatšaukiamos sutartinės teisės atidėti mokėjimus kol nėra pasirašyta atitinkama taikos sutartis su VMI, tačiau Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 8 metų laikotarpį (be papildomų palūkanų). 34 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys) 2021 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 5 milijonų eurų limitui. 2022 m. gruodžio 31 d. overdrafto limitas nebuvo panaudotas. (23 pastaba). Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla (tūkst. eurų) 2021.12.31 Priskaitymai Pinigų gavimai/(išmokos) Kita 2022.12.31 Gautos paskolos 0 0 0 0 0 Dividendai 29 0 (1) 0 28 Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis 981 0 (277) 0 704 Iš viso 1010 0 (278) 0 732 Rinkos rizika Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis. Valiutos rizika. Bendrovė nesusiduria su reikšminga užsienio valiutos kurso kitimo rizika kadangi pardavimai ir gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei eurais nėra reikšmingi. Didžioji dalis piniginio turto 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. ir įsipareigojimų yra išreikšta eurais. Palūkanų normos rizika. Bendrovės suteiktoms bei gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos kaip atskleista žemiau. Bendrovės finansinis turtas ir paskolos, kurioms 2022 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos kintamos palūkanų normos, buvo šios: Sutarties valiuta 2022 2021 Suteiktos ilgalaikės paskolos tūkst. eurų 5 954 5 799 Suteiktos trumpalaikės paskolos tūkst. eurų 1 358 1 395 Iš viso 7 312 7 194 Gautos paskolos (overdraftas) tūkst. eurų 0 0 Iš viso 0 0 Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų apie 28 tūkst. eurų. Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų apie 35 tūkst. eurų. Kapitalo valdymas Direktorių valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Direktorių valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo. Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų „lėšų“ lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje Bendrovės kapitalo valdymo politika nesikeitė. Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas, perkainojimo rezervas ir privalomasis rezervas. 35 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 5. Pajamos pagal sutartis su klientais. Pajamos Bendrovėje uždirbamos iš statybos-montavimo darbų (apie 99 % 2022 ir 97 % 2021 m.) (tūkst. eurų) 2022 2021 Lietuva 78443 63 863 Latvija 779 1 858 Pardavimai iš viso 79 222 65 721 Pardavimo pajamos iš didžiausio išorinio Bendrovės pirkėjo 2022 m. sudarė apie 18 214 tūkst. eurų (2021 m.: 8 406 tūkst. eurų) nuo visų Bendrovės pardavimo pajamų. 2022 m. Bendrovė pripažino 674 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo įtrauktos į sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2021 m.: 1 731 tūkst. eurų). Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis yra atskleista 19 pastaboje. 6. Pardavimo savikaina (tūkst. eurų) 2022 2021 Statybos subrangovai 41 919 33 162 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 16 136 11 183 Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba) 9 582 8 814 Nusidėvėjimas 391 509 Amortizacija 4 13 Mechanizmų sąnaudos 2 856 1 335 Nuomos sąnaudos (trumpalaikė nuoma) 1 550 1 304 Nuostolingos sutartys 515 0 Kitos sąnaudos 4 113 3 568 Pardavimo savikainos iš viso 77 066 59 888 7. Pardavimo sąnaudos (tūkst. eurų) 2022 2021 Reklamos ir kitos sąnaudos 31 56 Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba) 306 299 Pardavimo sąnaudų iš viso 337 355 8. Administracinės sąnaudos (tūkst. eurų) 2022 2021 Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba) 4 615 4 325 Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms 1 425 1 015 Nuomos sąnaudos 305 254 Nusidėvėjimas 226 279 Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį 121 103 Parama 12 4 Amortizacija 19 17 Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo sąnaudos (atstatymas) iš viso: (68) (235) Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (atstatymas) (19 pastaba) (13) (18) 9.9 Kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas (55) (217) Kitos sąnaudos 142 305 Administracinių sąnaudų iš viso 6 797 6 067 36 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 9. Darbo užmokesčio sąnaudos (tūkst. eurų) 2022 2021 Atlyginimai 12 834 11 670 Socialinio draudimo įmokos 244 224 Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos 1 098 1 085 Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis 277 489 Atidėjinio pensijoms pokytis (25 ir 27 pastabos) 67 (13) Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 14 520 13 455 Apskaitytos: Pardavimo savikainoje 9 582 8 814 Administracinėse sąnaudose 4 615 4 325 Pardavimo sąnaudose 306 299 Kitos veiklos sąnaudose 17 17 Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 14 520 13 455 10. Kitos pajamos ir sąnaudos (tūkst. eurų) 2022 2021 Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo 29 163 Nuomos pajamos (15 pastaba) 413 324 Pajamos, susiję su turto perkainavimu 346 70 Kitos pajamos 644 428 Kitų pajamų iš viso 1 432 985 Nuomojamo turto nusidėvėjimas (132) (30) Kitos sąnaudos (488) (482) Kitų sąnaudų iš viso (620) (512) Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte 812 473 11. Finansinės pajamos ir sąnaudos (tūkst. eurų) 2022 2021 Palūkanų pajamos 231 555 Palūkanų pajamos, susijusios su Konkurencijos tarybos bauda (28 pastaba) 1 133 0 Kitos finansinės veiklos pajamos 824 402 Finansinių pajamų iš viso 2 188 957 Paskolų palūkanų sąnaudos (102) (256) Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka 0 (1) Kitos sąnaudos (24) (82) Finansinių sąnaudų iš viso (126) (339) Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte 2 062 618 12. Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos): (tūkst. eurų) 2022 2021 Einamojo pelno mokesčio sąnaudos 0 0 Atidėtojo mokesčio pokytis (384) 198 Pelno mokesčio sąnaudų iš viso (384) 198 2022 m. ir 2021 m. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 22 % tarifą Švedijos karalystėje ir 0 % tarifą Latvijoje. Galiojančio mokesčio tarifo suderinimas: 37 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 12. Pelno mokestis (tęsinys) (tūkst. eurų) 2022 2021 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą (2 104) 502 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), taikant Bendrovės mokesčio tarifą Lietuvoje 15.0 % (316) 15.0 % 75 Neleidžiami atskaitymai 111 (69) Neapmokestinamos pajamos (419) (6) Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės pokytis 240 198 (18,3) % (384) 39,4 % 198 Atidėtasis mokestis: (tūkst. eurų) 2022 2021 Laikinieji skirtumai Atidėtasis mokestis Laikinieji skirtumai Atidėtasis mokestis Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas 184 28 2 408 361 Sukauptos premijos 222 33 390 59 Atidėjinys pensijoms 296 44 228 34 Atostogų rezervas 28 4 23 3 Atidėjinys garantiniam remontui 471 71 702 105 Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės 75 11 57 9 Perkeliami mokestiniai nuostoliai (neribotai) 5 225 785 2 638 396 Nuostolingi kontraktai 515 77 0 0 Atidėtojo mokesčio turto iš viso 1 053 967 Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas (prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas) (9) (342) Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas 1 044 625 Žemės ir pastatų perkainojimas (2 394) (359) (1 340) (201) Investicinio turto vertės skirtumas (1 557) (234) (1 167) (175) Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (593) (376) Atidėtasis mokestis, grynąja verte 451 249 Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo. Atidėtojo mokesčio pokytis: (tūkst. eurų) 2022 2021 Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte 249 447 Apskaityta kitose bendrosiose pajamose (182) 0 Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai 384 (198) Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte 451 249 Bendrovė nepripažįsta atidėtojo mokesčio laikiniesiems apmokestinamiesiems skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines įmones, nes Bendrovė kontroliuoja laikinųjų skirtumų realizavimą laike ir tikėtina, kad laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. 38 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tūkst. eurų) Žemė ir pastatai Mašinos ir įrengimai Transporto priemonės Įrankiai ir kitas turtas Iš viso Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė) Likutis 2022 m. sausio 1 d. 2 598 2 614 1 740 603 7 555 Įsigijimai 108 37 19 81 245 Turto perkainojimas 1 134 1 134 Perklasifikavimas 0 Nurašytas turtas (57) (138) (195) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 3 840 2 594 1 759 546 8 739 Likutis 2021 m. sausio 1 d. 2 684 2 756 1 875 740 8 055 Įsigijimai 27 18 89 109 243 Perklasifikavimas iš investicinio turto Perklasifikavimas (113) (113) Nurašytas turtas (160) (224) (246) (630) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 2 598 2 614 1 740 603 7 555 Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas Likutis 2022 m. sausio 1 d. 500 2 048 1 279 290 4 117 Nusidėvėjimas per metus 150 296 188 129 763 Vertės sumažėjimas (atstatymas) Nurašyto turto nusidėvėjimas (57) 0 (135) (192) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 650 2 287 1 467 284 4 688 Likutis 2021 m. sausio 1 d. 432 1 791 1 119 380 3 722 Nusidėvėjimas per metus 270 352 246 152 1 020 Vertės sumažėjimas (atstatymas) (202) (202) Nurašyto turto nusidėvėjimas (95) (86) (242) (423) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 500 2 048 1 279 290 4 117 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 2 098 566 461 313 3 438 2022 m. gruodžio 31 d. 3 190 307 292 262 4 051 2021 m. sausio 1 d. 2 252 965 756 360 4 333 39 13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys) (tūkst. eurų) 2022 2021 Nusidėvėjimas apskaitytas: Pardavimo savikainoje 391 509 Veiklos sąnaudose 226 279 Kitose sąnaudose 146 30 Nusidėvėjimo iš viso 763 8 18 Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, pateiktas vertinimas dėl Bendrovės žemės ir pastatų galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas naudojant palyginamųjų kainų ir pajamų metodus. Reikšminga nestebima informacija buvo panaudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė. Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2022 m. gruodžio 31 d., būtų 1 638 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d.: 1 637 tūkst. eurų). Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto 2022 m. gruodžio 31 d. 2 108 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. 1 376 tūkst. eurų). Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. lygi 3 272 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. - 2 483 tūkst. eurų), įkeisti bankams (žr. 28 pastabą). 14. Nematerialusis turtas (tūkst. eurų) Programinė įranga Kitas turtas Iš viso Savikaina Likutis 2022 m. sausio 1 d. 221 0 221 Įsigijimai 3 3 Nurašytas turtas (22) (22) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 202 0 202 Likutis 2021 m. sausio 1 d 255 1 256 Įsigijimai 10 10 Nurašytas turtas (44) (1) (45) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 221 0 221 Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2022 m. sausio 1 d. 38 (1) 37 Amortizacija per metus 22 1 23 Nurašyto turto amortizacija (22) (22) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 38 0 38 Likutis 2021 m. sausio 1 d. 52 0 52 Amortizacija per metus 30 30 Nurašyto turto amortizacija (44) (1) (45) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 38 (1) 37 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 183 1 184 2022 m. gruodžio 31 d. 164 0 164 2021 m. sausio 1 d. 203 1 204 40 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 14. Nematerialus turtas (tęsinys) (tūkst. eurų) 2022 2021 Amortizacija apskaityta: Pardavimo savikainoje 4 13 Administracinėse sąnaudose 19 17 Amortizacijos iš viso 23 30 Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto 2022 m. gruodžio 31 d. nėra (2021 m. gruodžio 31 d. taip pat nebuvo). 15. Investicinis turtas (tūkst. eurų) 2022 2021 Likutis sausio 1 d. 3 396 3 213 Perklasifikavimas į/iš nekilnojamojo turto 130 113 Tikrosios vertės pasikeitimas 215 70 Likutis gruodžio 31 d. 3 741 3 396 2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas. Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober- Haus“, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %, kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos tiek 2022 metais, tiek 2021 metais). Jei diskonto norma padidėtų 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus), tai šio investicinio turto tikroji vertė sumažėtų apie 105 tūkst. eurų, o kapitalizavimo normai išaugus 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus) investicinio turto tikroji vertė sumažėtų 102 tūkst. eurų. Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 550 tūkst. eurų tikroji vertė (2021 metais - 1 420 tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui. Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiamas viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 171 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 112 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2021 m. gruodžio 31 d. 123 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 165 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Pajamos už viešbučio patalpų nuomą per 2022 metus sudarė 123 tūkst. eurų (per 2021 - 102 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose (žr. 10 pastabą). Taip pat Bendrovė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir kitas patalpas tiek Bendrovės dukterinėms įmonėms, tiek kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų apskaičiuota tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 1 350 tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis ir išnuomoto ploto % dydžiu. Turto vertinimą atliko UAB korporacija „Matininkai“. Turtas įvertintas taikant lyginamąjį ir pajamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui pagal nuosavo kapitalo ir paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91 %. Nustatyta pastarojo investicinio turto tikroji vertė hierarchijoje priskirta 3 lygiui. Vadovybė nustatė, kad investicinio turto tikroji vertė reikšmingai nesikeitė Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas sutartis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė: 355 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 469 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2021 m. gruodžio 31 d. 281 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 490 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2022 metus sudarė 332 tūkst. eurų (per 2021 - 324 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose. 41 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla a) Dukterinės įmonės (tūkst. eurų) 2022 2021 Dukterinė įmonė Valdoma dalis Savikaina Valdoma dalis Savikaina UAB „PST investicijos“ Verkių 25C, Vilnius 68.3 % 8 878 68.3 % 8 878 UAB „Šeškinės projektai“ Verkių 25C, Vilnius 100 % 1 600 100 % 1 600 UAB „Ateities projektai“ Verkių g. 25C, Vilnius 100 % 400 100 % 400 UAB „Tauro apartamentai“ Verkių g. 25C-1, Vilnius 100 % 2 100 % 2 UAB „Hustal“ Tinklų g. 7, Panevėžys 100 % 34 100 % 10 UAB „Metalo meistrai“ Tinklų 7, Panevėžys (reorg) - - 100 % 24 UAB „Vekada“ Marijonų 36, Panevėžys 95.6 % 225 95.6 % 225 UAB „Skydmedis“ Pramonės 5, Panevėžys 100 % 145 100 % 145 UAB „Alinita“ Tinklų 7, Panevėžys 100 % 70 100 % 70 SIA „PS Trests“ Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov., Latvija 100 % 4 100 % 4 „Kingsbud“ Sp.z.o.o A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai, Lenkija 100 % 1 100 % 1 OOO „Teritorija“ Lunačiarsko pr. 43/27, Čerepovecas, Vologdos sr., Rusijos Federacija-išregistruota - 0 87.5 % 0 UAB Aliuminio fasadai“ Pramonės 5, Panevėžys 100% 250 100% 250 Vertės sumažėjimas: UAB „PST investicijos“ (5 558) (5 558) UAB „Alinita“ (70) (70) SIA „PS Trests“ (4) (4) Investicijos, iš viso 5 977 5 977 Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones: AB „Panevėžio statybos trestas“ dukterinės įmonės: (tūkst. eurų) Veiklos pobūdis Nuosavas kapitalas 2022-12-31 Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2022 Nuosavas kapitalas 2021-12-31 Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2021 UAB „PST investicijos“ (konsoliduota grupė – žr. žemiau) Nekilnojamojo turto vystymas 4 808 33 4 848 1 341 UAB „Vekada“ Statyba: elektros instaliacija 988 (63) 1 013 (286) UAB „Skydmedis“ Statyba: mediniai namai 1 507 837 1 170 570 UAB „Alinita“ Statyba: kondicionavimo įranga (265) (241) (24) 163 UAB „Metalo meistrai“ iki sujungimo Statyba 1 485 455 1 030 2 72 UAB „Hustal“ iki reorganizavimos jungimo būdu Prekyba 376 216 360 133 UAB „Hustal“ po reorganizavimo Prekyba, statyba 2 095 690 0 0 UAB „Aliuminio fasadai“ Aliuminio profilių gamyba (191) (120) (71) (173) SIA „PS Trests“ Statyba (193) (51) (142) 21 UAB „Šeškinės projektai“ Nekilnojamojo turto vystymas 7 615 1 337 6 242 2 084 „Kingsbud“ Sp.z.o.o Prekyba 441 183 456 125 OOO „Teritorija“(išregistruota) Nekilnojamojo turto vystymas 0 0 (1 059) 307 UAB „Ateities projektai“ Nekilnojamojo turto vystymas 403 204 199 (95) UAB „Tauro apartamentai“ Nekilnojamojo turto vystymas 3 0 3 0 42 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 43 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys) UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės: (tūkst. eurų) Valdoma dalis Nuosavas kapitalas 2022-12-31 Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2022 Nuosavas kapitalas 2021-12-31 Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2021 (9 264) ZAO ISK „Baltevromarket“ 100 % 30 5 629 5 301 3 924 Vadovybės vertinimu, 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB „Alinita“, SIA „PS Trests“ ir OOO „Teritorija“ buvo nuvertėjusios, todėl joms buvo pripažintas 100 % vertės sumažėjimas. Vadovybė nustatė galimus vertės sumažėjimo požymius ir įvertino atsiperkamąją investiciją į UAB „PST investicijos“ vertę 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d., kaip pateikta žemiau. Kitų investicijų vertės sumažėjimo indikacijų 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo. UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2022 m. gruodžio 31 d. : UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (atėmus pripažintą apskaitinės vertės sumažėjimą) 3 320 Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte 1 566 UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė 4 886 AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius 68,344 % UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio statybos trestas“ 3340 Apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimo atstatymas 2022 m. gruodžio 31 d. 20 Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2021 m. gruodžio 31 d. (5 558) Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2021 m. finansinių sąnaudų straipsnyje 0 Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2022 m. gruodžio 31 d. (5 558) Kadangi UAB „PST Investicijos“ dukterinei įmonei ZAO ISK „Baltevromarket“ Kaliningrade, 2022 metų rugsėjo mėn. pradėtas likvidavimo procesas, vertės padidėjimas neapskaitytas. UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2021 m. gruodžio 31 d. : UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. (atėmus pripažintą apskaitinės vertės sumažėjimą) 3 312 Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte 1 545 UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė 4 857 AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius 68,344 % UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio statybos trestas“ 3 320 Apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimo atstatymas 2021 m. gruodžio 31 d. 8 Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2020 m. gruodžio 31 d. (5 566) Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2021 m. finansinių sąnaudų straipsnyje 8 Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2021 m. gruodžio 31 d. (5 558) UAB „PST Investicijos“ investicijos atsiperkamosios vertės įvertinimas buvo labiausiais susijęs su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdė ZAO ISK „Baltevromarket“ Kaliningrade. 2021 metų balandžio mėn. ZAO ISK „Baltevromarket pardavė likusius sklypus už 7 000 tūkst. eurų, pagal tuo metu galiojusį euro ir rublio kursą. 44 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys) b) Jungtinė veikla 2016 m. Bendrovė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela 1-129, Baloži, Kekavas novads, Latvija, dėl bendros veiklos ir solidarios atsakomybės už naujai įsteigtos ūkinės bendrijos PST Un Arms. Ūkinė bendrija PST Un Arms yra įkurta tam tikro projekto vykdymui Latvijoje. 2021 m. projekto vystymas baigtas. Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei ir šios sumos buvo įtrauktos į šias Bendrovės finansines ataskaitas. PST un Arms bendra informacija: (tūkst. eurų) 2022 2021 Turtas, iš viso 14 19 Įsipareigojimai, iš viso 3 3 Nuosavas kapitalas 11 16 Pajamos 0 (33) Grynasis rezultatas (5) (24) 17. Suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos (tūkst. eurų) Palūkanų norma Terminas 2022 2021 OOO „Baltlitstroj“ (paskola) 9 % fiksuotos 2016-12-31 0 174 OOO „Baltlitstroj“ paskolos vertės sumažėjimas - - 0 (174) „Kingsbud“ Sp.z.o.o 1,5 % fiksuotos 2023-12-31 0 70 UAB „Šeškinės projektai“ 3 mėn. EURIBOR+0,98 %, nuo 2019-11-05 3 mėn. EURIBOR+3,0 %, 2026-07-01 5 954 5 728 OOO „Teritorija“ (išregistruota) 12 % fiksuota, nuo 2017 m. lapkričio 30 d. - 6 % 2021-12-31 - 865 OOO „Teritorija“ paskolos vertės sumažėjimas - - - (865) Darbuotojai - - - 1 Trumpalaikės paskolos UAB „Ateities projektai“ 6 mėn. EURIBOR+3,0 % 2023-12-31 0 372 UAB „Ateities projektai“ 6mėn. EURIBOR+3,0 % 2023-12-31 1 286 948 „Kingsbud“ Sp.z.o.o 1,5 % fiksuotos 2023-12-31 72 70 Darbuotojai 0 % 2023-02-25 0 4 Darbuotojai 1,50 % 2022-08-25 0 1 Iš viso 7 312 7 194 Paskolų atgautinumas 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamas pagal pastaboje 3.2 atskleistus principus, o pagrindinės prielaidos, įtakojančios įvertinimą yra tokios pačios, kaip atskleista 16 pastaboje. Bendrovės suteiktos ilgalaikės paskolos nėra pradelstos 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. 18. Atsargos (tūkst. eurų) 2022 2021 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 2 223 2 202 Vystomi projektai 3 119 2 414 Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės (75) (57) Atsargų iš viso 5 267 4 559 Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2022 ir 2021 m. buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose. 45 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 19. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas (tūkst. eurų) 2022 2021 Gautinos sumos iš pirkėjų 14 075 11 341 Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį) 4 104 3 082 Gautinos sumos iš dukterinių įmonių 397 567 Vertės sumažėjimas metų pradžioje (130) (157) Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas (10) 0 Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų susigrąžinimas 1 9 Papildomas vertės sumažėjimas / atstatymas per metus 13 18 Vertės sumažėjimas metų pabaigoje (126) (130) Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso, grynoji vertė 18 450 14 860 Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės gautinos sumos iš pirkėjų: 114 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d., 29 tūkst. eurų 2021 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip paminėta žemiau. 2022 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros sutarties sumos ir kuri bus sumokama kliento pridavus objektą ir Bendrovei pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 3 555 tūkst. eurų (2021 m.: 3 775 tūkst. eurų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėkite 4 pastabą. Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų konkrečius projektus 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d.: (tūkst.. eurų) 2022 2021 Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus 65 689 39 030 Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą laikotarpį 101 987 49 685 Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus 62 233 36 167 Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per visą laikotarpį 98 550 46 471 Sutarčių turtas (19 pastaba) 4 104 3 082 Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti sutartis (27 pastaba) 3 210 674 Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.) 785 470 Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (27 pastaba) 515 0 Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų sumų straipsnius) 12 347 6 981 Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal statybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2022 m. gruodžio 31 d. yra 79 160 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 78 005 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji dalis šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus. 20. Kitas trumpalaikis turtas (tūkst.. eurų) 2022 2021 Finansinis turtas Gautina suma iš buvusios dukterinės įmonės OOO „Baltlitstroj“, susijusi su atliktu apmokėjimu tiekėjui už įmonę 0 1 240 OOO „Baltlitstroj“ gautinų sumų vertės sumažėjimas 0 (1 240) Suteikta paskola OOO Baltlitstroj 0 174 Suteiktos paskolos OOO Baltlitstroj vertės sumažėjimas 0 (174) Finansinis turtas iš viso 0 0 46 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos Nefinansinis turtas PVM permoka 135 171 Sukauptos gautinos pajamos pagal sutartis 269 0 Kitas trumpalaikis turtas 0 4 Nefinansinis turtas iš viso 404 175 Kito trumpalaikio turto iš viso 404 175 Buvusi dukterinė įmonė OOO Baltlitstroj išregistruota 2022 m. lapkričio 25 d. 2022 m. gruodžio 31 d. nei 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė terminuotų indėlių neturėjo. 21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tūkst. eurų) 2022 2021 Pinigai bankuose 5 013 5 793 Pinigai kasoje 0 2 Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso 5 013 5 795 Nuo 2022.06.21 dienos Bendrovė pinigų kasoje nebeturi. 22. Kapitalas ir rezervai Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2022 ir 2021 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo įsigijusios Bendrovės akcijų. Toliau pateikiami rezervai: (tūkst. eurų) 2022 2021 Perkainojimo rezervas 2 034 1 139 Privalomasis rezervas 475 475 Rezervų iš viso 2 509 1 614 Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą. Perkainojimo rezervo judėjimas: 2022 2021 Perkainojimo rezervas sausio 1 d. 1 137 1 270 Perkainojimas 1 030 0 Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas (132) (133) Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d. 2 035 1 137 22. Kapitalas ir rezervai (tęsinys) Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės. 47 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 23. Paskolos (tūkst.. eurų) Palūkanų norma Terminas 2022 2021 OP Corparate Bank plc. Lietuvos filialas (overdraftas) 3 mėn. EURIBOR+1,95% 2023-06-30 0 0 Iš viso 0 0 2021 m. birželio mėn. Bendrovė su OP Corparate Bank plc. Lietuvos filialas banku pasirašė 5.000 tūkst. EUR overdrafto sutartį. 2022 m. gruodžio 31 d. overdraftas nebuvo panaudotas. 24. Skolos tiekėjams Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus: (tūkst. eurų) 2022 2021 Vietos rinka (Lietuva) 13 509 11 154 Latvija 264 591 Nyderlandų karalystė 145 0 Ukraina 11 4 Lenkija 47 55 Vokietija 3 7 Iš viso 13 979 11 811 Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų. 25. Atidėjiniai Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais, pastatytais 2018–2022 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi tik garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo, t. y. užtikrinimo pobūdžio garantija ir ji nėra Bendrovės teikiama kaip atskira paslauga. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis. Garantija Pensija Garantija Pensija Atidėjinių pokytis: 2022 2022 2021 2021 Atidėjiniai laikotarpio pradžioje 702 228 744 241 Panaudota ir apskaityta pardavimo savikainoje ir veiklos sąnaudose (430) (33) (191) (21) Sukaupta per laikotarpį 199 100 149 8 Atidėjiniai laikotarpio pabaigoje 471 295 702 228 * Apima ilgalaikę ir trumpalaikę atidėjinių dalį. 48 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 26. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai Bendrovės naudojimo teise valdomo turto judėjimas per laikotarpį: (tūkst. eurų) Pastatai Automobiliai Iš viso Likutis 2022 m. sausio 1 d. 779 198 977 Įsigijimai 0 14 14 Nurašytas turtas 0 0 0 Nusidėvėjimas (211) (89) (300) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 568 123 691 2021 m. sausio 31 d 990 140 1 129 Įsigijimai 0 61 61 Nurašytas turtas (131) 0 (131) Nusidėvėjimas (80) (3) (83) Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. 779 198 977 Bendrovė yra sudariusi ilgalaikes patalpų ir automobilių nuomos sutartis su 2 įmonėmis. Nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas: (tūkst. eurų) 2022 2021 Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 981 1 129 Sudarytos nuomos sutartys pagal 16 TFAS 14 135 Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas) 0 0 Priskaičiuotos palūkanos 16 26 Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) (307) (309) Likutinė vertė gruodžio 31 d. 704 981 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 408 689 Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 296 292 Bendrovės mokėjimai pagal nuomos sutartis sudaro: (tūkst. eurų) 2022 2021 Minimalios įmokos Per pirmus metus 308 287 Per antrus – penktus metus 420 726 Po penkerių metų 0 0 Iš viso 728 1 013 Būsimos finansinės sąnaudos Per pirmus metus (16) (16) Per antrus – penktus metus (8) (16) Po penkerių metų 0 0 Iš viso (24) (32) Likutinė vertė 704 981 49 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 27. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai (tūkst. eurų) 2022 2021 Nefinansiniai įsipareigojimai Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti sutartis (19 pastaba) 2 687 674 Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.) (19 pastaba) 943 470 Įsipareigojimai dėl Konkurencijos tarybos baudos (28 pastaba) 5 775 8 542 Mokėtinas PVM 0 0 Sukaupti atostoginiai 1 635 1 339 Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai 1 191 1 096 Atlyginimų priedų kaupinys darbuotojams 222 390 Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams 515 0 Įsipareigojimai dukterinei įmonei 2 734 0 Kiti įsipareigojimai 163 106 Kitų įsipareigojimų iš viso 15 865 12 617 28. Nebalansiniai įsipareigojimai Garantijos 2022 m. gruodžio 31 d. bankų Bendrovės vardu trečioms šalims suteiktos bankinės garantijos, susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais sudarė 10 456 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 8 013 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 15 503 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2021 m. – 13 392 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantiniam įsipareigojimui (25 pastaba). Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. lygi 3 272 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 2 475 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2022 m. gruodžio 31 d. – 10 456 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2023 m. birželio 30 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2023 m. birželio 30 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2021 m. gruodžio 31 d. garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma – 8 013 tūkst. eurų. Teisiniai neapibrėžtumai Bendrovė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau: LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „dėl UAB „Irdaiva ir AB„PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Nutarimu, Konkurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB „Irdaiva“ sudarydamos jungtinės veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl Bendrovės skundo, kuriuo Bendrovė skundė Konkurencijos tarybos sprendimą, Todėl Bendrovė finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino 8 514 tūkst. eurų baudą, susijusias 1 385 tūkst. eurų palūkanų ir 396 tūkst. eurų antstolio vykdymo išlaidų. 50 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys) Bendrovė savo finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino visą baudos ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau vadovybė dar ėmėsi teisinių veiksmų, kad sumažintų palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, kaip aprašyta toliau. 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 21915 (individualiu administraciniu teisės aktu), VMI informavo vykdymo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, kad Bendrovei paskirtos baudos ir palūkanų mokėjimas, būtų išdėstytas lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat nurodė, kad į mokėjimo grafiką neturi būti įtraukiamos antstolio vykdymo išlaidos. 2023 vasario 20d. pasirašyta Taikos sutartis su VMI, išdėstant baudą ketverių metų laikotarpiui. Taip pat Bendrovės įsipareigojimų užtikrinimui buvo areštuotas turtas, kurio likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 3 394 tūkst. eurų (2021 m. – 3 057 tūkst. eurų). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje 2YT-238-1105/2021 išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvarkymų, kuriais apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis, 2022-02-08 nutartimi panaikino antstolio S. Ramanausko 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-102-25277, vykdomojoje byloje Nr. 0102/20/00638. Proceso šalys šios nutarties neskundė. Tuo būdu, išlaidos antstoliui sumažėjo nuo 396 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 [2YT-230- 452/2021] išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvarkymų, kuriais buvo apskaičiuotos mokėtinos palūkanos ir vykdymo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017-12-20 nutarimą Nr.2S-11(2017). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-01-13 nutartimi skundą atmetė. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m. sausio 20 d. atskiruoju skundu. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Ši nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022-04-14 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2022-06-14 panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: patenkino skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. OI 02/20/00638; panaikino antstolio Sauliaus Ramanausko 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20- 17054, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102- 17214, 2020 m. birželio 18 d. patvarkymo Nr. S-20-102- 17969 ir 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų - atlygio antstoliui - paskaičiavimo ir įpareigojo antstolį Saulių Ramanauską atlikti šiuose patvarkymuose nurodytų palūkanų ir vykdymo išlaidų perskaičiavimą. Tuo būdu priskaičiuotų palūkanų suma nuo 1 385 tūkst. eurų sumažėjo iki 252 tūkst. eurų. Antstolio patvarkymu 2022-07-14, išieškotojo VMI prie LR FM prašymu, vykdomoji byla Nr. 0102/20/00638 sustabdyta. VMI Prie LR FM 2023-02-21 pateikė antstoliui Sauliui Ramanauskui raštą 2023-02-20 Nr. RNA- 5192 „Dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo“ ir 2023-02-17 „Taikos sutartį vykdymo procese“. Rašte prašoma Taikos sutartį pateikti patvirtinti teismui ir apie tai informuoti LR Konkurencijos Tarybą. 2023-03-13 Panevėžio apylinkės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese. Sprendimas negalutinis ir gali būti skundžiamas. 2023 m. kovo 17 d. AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pateikė atskirąjį skundą Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties byloje 2VP-2582- 837/2023, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį byloje 2VP-2582-837/2023 ir priimti naują nutartį – antstolio Sauliaus Ramanausko pateiktą pareiškimą tenkinti ir Taikos sutartį patvirtinti. Panevėžio apylinkės teisme 2023 m. kovo 21 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirasis skundas dėl 2023 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties, kuriame prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartį byloje 2VP-2582-837/2023 ir priimti naują nutartį – antstolio Sauliaus Ramanausko pateiktą pareiškimą tenkinti ir Taikos sutartį patvirtinti. 51 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys) Kol 2023 m. vasario 20 d. pasirašytos sutarties su VMI dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimo, išdėstant ją ketverių metų laikotarpiui nėra patvirtinta teismo, likę įsipareigojimai laikotarpio pabaigai apskaitomi kaip trumpalaikiai. 29. Sandoriai su susijusiomis šalimis Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. 2022–2021 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, kontroliuojančia Bendrovės įmone AB „Panevėžio keliai“ bei dukterinėmis AB „Panevėžio keliai“ įmonėmis (parodytos prie „Kitos susijusios įmonės“ žemiau). Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2022–2021 m.: (tūkst. eurų) Sandorio pobūdis 2022 2021 Pardavimai: Kontroliuojamos įmonės UAB „Šeškinės projektai“ Palūkanos ir paslaugos 332 988 UAB „Vekada“ Prekės ir paslaugos 16 10 UAB „Alinita“ Prekės ir paslaugos 35 126 UAB „Metalo meistrai“ Prekės, paslaugos 181 336 UAB „PST investicijos“ Paslaugos 135 17 UAB „Skydmedis“ Prekės ir paslaugos 41 46 UAB „Ateities projektai“ Paslaugos 48 167 UAB „Aliuminio fasadai“ Paslaugos 697 783 UAB Hustal Paslaugos 29 3 SIA „PS Trests“ Paslaugos 33 2 „Kingsbud“ Sp.z.o.o Palūkanos 2 2 Kontroliuojanti įmonė AB „Panevėžio keliai“ Prekės, paslaugos 185 54 Kitos susijusios įmonės Prekės ir paslaugos 1 14 (tūkst. eurų) Sandorio pobūdis 2022 2021 Pirkimai: Kontroliuojamos įmonės UAB „Alinita“ Prekės ir paslaugos 1 620 2 000 „Kingsbud“ Sp.z.o.o Prekės ir paslaugos 777 277 UAB „Vekada“ Prekės ir paslaugos 1 600 134 UAB „Metalo meistrai“ Prekės ir paslaugos 0 37 SIA „PS Trests“ Paslaugos 865 445 UAB „Aliuminio fasadai“ Prekės ir paslaugos 966 906 UAB Šeškinės projektai“ Prekės ir paslaugos 308 288 UAB „PST investicijos“ Paslaugos 357 6 Kitos Paslaugos 8 18 Kontroliuojanti įmonė AB „Panevėžio keliai“ Prekės ir paslaugos 593 884 Kitos susijusios įmonės“ UAB „Scard“ Prekės ir paslaugos 120 90 UAB „Betono apsaugos sistemos“ Prekės ir paslaugos 0 10 Kitos Prekės ir paslaugos 43 60 52 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 29. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys) (tūkst. eurų) 2022 2021 Gautinos sumos Kontroliuojamos įmonės UAB „Šeškinės projektai“ 458 515 UAB „Metalo meistrai 68 80 UAB „Aliuminio fasadai“ 376 390 Kitos 70 80 Mokėtinos sumos: Kontroliuojamos įmonės UAB „Vekada“ 435 105 „Kingsbud“ Sp.z.o.o 176 18 SIA „PS Trests“ 222 84 UAB „Šeškinės projektai“ 166 44 Kitos 22 22 Kontroliuojanti įmonė AB „Panevėžio keliai“ 269 210 Kitos susijusios įmonės Kitos 16 1 Gautinos paskolos, įskaitant sukauptas palūkanas, iš kontroliuojamų įmonių: OOO „Teritorija (bendrąja verte) - 865 „Kingsbud“ Sp.z.o.o 72 140 UAB „Šeškinės projektai“ 5 954 5 728 UAB „Ateities projektai“ 1 286 1 320 Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų, išskyrus suteiktas paskolas, kurios yra atskleistos 17 pastaboje. Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių šalių. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likučių iš susijusių šalių padengimo terminai nebuvo pradelsti. Vadovybės atlygis Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti Bendrovės direktoriams bei valdybos nariams už 2022 m., sudarė 995 tūkst. eurų (2021 m.: 1 327 tūkst. eurų). Bendrovės direktoriams bei valdybos nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo, išskyrus tantjemas, išmokėtas 2021 metais. 30. Finansinių priemonių tikroji vertė Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką. 53 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys) 2022 m. gruodžio 31 d. (tūkst. eurų) Apskaitinė vertė Tikroji vertė Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis Finansinis turtas Pirkėjų įsiskolinimai 18 450 18 450 Suteiktos paskolos 7 312 7 312 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 5 013 5 013 Finansinio turto iš viso 30 775 5 013 25 762 Finansiniai įsipareigojimai Paskolos (overdraftas) 0 Skolos tiekėjams (13 979) (13 979) Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis (704) (704) Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą (5 775) (5 775) Finansinių įsipareigojimų iš viso (20 458) (20 458) 2021 m. gruodžio 31 d. (tūkst. eurų) Apskaitinė vertė Tikroji vertė Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis Finansinis turtas Pirkėjų įsiskolinimai 14 860 14 860 Suteiktos paskolos 7 194 7 194 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 5 795 5 795 Finansinio turto iš viso 27 849 5 795 22 054 Finansiniai įsipareigojimai Paskolos (overdraftas) 0 0 Skolos tiekėjams (11 811) (11 811) Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis (981) (981) Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą (8 542) (8 542) Finansinių įsipareigojimų iš viso (21 334) (21 334) 2022 m. ir 2021 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių. Metodai ir prielaidos, Bendrovės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų, neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau: Grynieji pinigai Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė. Gautinos sumos Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra su kintamomis palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį. 54 AB „Panevėžio statybos trestas“ Atskiros finansinės ataskaitos 30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys) Finansiniai įsipareigojimai Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Paskolos (overdrafto) tikroji vertė prilygsta apytikslei apskaitinei vertei, nes taikomos kintamos palūkanos. Įsipareigojimų pagal nuomos sutartis apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei, nes skaičiuojamos palūkanos. Mokėtinos baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą tikroji vertė laikoma jos apskaitinė vertė, nes nenumatytos palūkanos. 31. Vienai akcijai ir dividendams tenkantis pelnas (eurais) 2022 2021 Grynasis metų rezultatas (1 720 126) 303 350 Paskirti dividendai 0 0 Vidutinis akcijų skaičius 16 350 000 16 350 000 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (0,11) 0,02 Paskirti dividendai vienai akcijai 0 0 32. Pobalansiniai įvykiai 2022 m. vasario mėnesį įvykę geopolitiniai pokyčiai turėjo reikšmingos įtakos Bendrovės veiklai bei rezultatams. Geopolitiniai pokyčiai sąlygojo itin ženklų žaliavų, statybinių medžiagų kainų pokytį, kuris įvyko 2022 m. I-II ketv. Bendrovės vykdomos rangos sutartys buvo fiksuotos kainos, todėl didžioji pabrangusių žaliavų, medžiagų kaštų dalis ženkliai padidino pardavimų savikainą. Dalį išaugusios savikainos kaštų pavyko kompensuoti indeksuojant pardavimo kainas užsakovams, taip pat dalį kaštų prisiėmė tiekėjai bei subrangovai. Tačiau bendroje sumoje to nepakako, kad bendrovė 2022 metus baigtų pelningai. 2022 m. geopolitiniai įvykiai turėjo įtakos ir tiekimo grandinėms, dėl to dalis medžiagų vėlavo, bei turėjo įtakos rangos projektų įgyvendinimo terminams, bei bendrovės pardavimo apimtims. 2023 m. geopolitinis neapibrėžtumas išlieka, tačiau reikšmingo neigiamo poveikio bendrovės 2023 m. planams neprognozuojama. Neapibrėžtumui mažinti bei rizikoms valdyti, bendrovė imasi aktyvių veiksmų kaštų valdyme, pirmiausia savikainos mažinimui, medžiagų pirkime ir kt. Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04 AB „Panevėžio statybos trestas“ 2022 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio ataskaita 52 I. Konsoliduotas metinis pranešimas 1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas Šis 2022 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2022 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis Bendrovės auditorius – Grant Thornton Baltic UAB. Šiame pranešime AB „Panevėžio statybos trestas“ dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupe. 3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą) Emitento pavadinimas Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ Įstatinis kapitalas 4 741 500 eurų Būstinės adresas P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva Telefonas (8~45) 505 503 Faksas (8~45) 505 520 Teisinė-organizacinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba Registracijos Nr. AB 9376 Įmonių rejestro kodas 147732969 Įmonės PVM kodas LT477329610 Įmonės LEI kodas 529900O0VPCGEWIDCX35 Juridinių asmenų registro tvarkytoja Valstybės įmonė Registrų centras Elektroninio pašto adresas [email protected] Interneto adresas www.pst.lt 4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, gamyba, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma. 53 5. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę sudarančios bendrovės AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės: Dukterinės įmonės pavadinimas Įregistravimo data, registro tvarkytojas Įmonės kodas Buveinės adresas Telefonas, faksas, el.paštas, tinklalapis Valdom a akcijų dalis (proc.) UAB „Skydmedis“ 1999 m. birželio 17 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 148284718 Pramonės g. 5, Panevėžys Tel.+370 45 467626 Fax. +370 45 460259 [email protected] www.skydmedis.lt 100 UAB „Vekada“ 1994 m. gegužės 16 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 147815824 Marijonų g. 36, Panevėžys Tel.+370 45 461311 Fax. +370 45 461311 [email protected] www.vekada.lt 95,6 UAB „Alinita“ 1997 m. gruodžio 8 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 141619046 Tinklų g. 7, Panevėžys Tel.+370 45 467630 Fax. +370 45 467630 [email protected] www.alinita.lt 100 „Kingsbud“ Sp.z.o.o. 2010 m. rugpjūčio 11 d. Rajoninis Balstogės teismas Nacionalinio teismo XII Ūkio skyrius 200380717 ul. A. Patli 12, 16- 400 Suwałki, Polska Tel. +48 875 655 021 Fax. +48 875 655 021 [email protected] www.kingsbud.lt 100 „PS Trests“ SIA 2000 m. gegužės 22 d. Latvijos Respublikos Įmonių registras 40003495365 Rīgas rajons, Mārupes pagasts, Skulte, Skultes iela 28 Tel.+371 29525066 100 UAB „Šeškinės projektai“ 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 302561768 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 615 54090 [email protected] [email protected] 100 UAB „Ateities projektai“ 2006 m. balandžio 25 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 300560621 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 [email protected] [email protected] 100 UAB „PST Investicijos“ 1998 m. gruodžio 23 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 124665689 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 5 2102130 [email protected] [email protected] 68 UAB „Tauro apartamentai“ 2018 m. spalio 23 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 304937621 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 610 09222 [email protected] 100 UAB „Hustal“ 2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 304968047 Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. +370 45 585087 tomas.stukas@hu stal.eu www.hustal.eu 100 54 UAB „Aliuminio fasadai“ 2020 m. sausio 2 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 305412441 Pramonės g.5, Panevėžys Tel. +370 6 86 32727 www.alfasadai.lt [email protected] 100 UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės: ZAO ISK „Baltevromarket“ 2001 m. liepos 13 d. AB „Nepriklausoma registravimo kompanija:- Akcininkų rejestro tvarkytojas 3906214631 Rostovskaja 5-7, Kaliningradas, Kaliningrado sr. Rusijos Federacija Tel.+79097772202 baltevromarketao@m ail.ru 100 6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis UAB „Skydmedis“ pagrindinė veikla – skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas. Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcija yra sėkmingai eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis. UAB „Hustal“ pagrindinė veikla – statybinių metalo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno gaminiai. Įmonės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką. UAB „Vekada“ pagrindinė veikla – elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas. UAB „Alinita“ pagrindinė veikla – pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai „Kingsbud“ Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. „Kingsbud“ Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai. „PS Trests“ SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje. UAB „Šeškinės projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma. UAB „Ateities projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB „PST investicijos“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB „PST investicijos“ nekilnojamojo turto projektų vystymui Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje yra įsteigusi dukterinę įmonę ZAO ISK „Baltevromarket“. UAB „Tauro apartamentai“ veikla – nekilnojamojo turto projektų plėtra. UAB „Aliuminio fasadai“ pagrindinė veikla – aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų gamyba. ZAO ISK „Baltevromarket“ – UAB „PST investicijos“ dukterinė įmonė veiklos nevykdo, 2022 metais pradėta likvidavimo procedūra. 7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ „Finasta“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d. buvo prijungta prie AB „Šiaulių bankas“, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ „Finasta“ turtą, teises ir įsipareigojimus. 55 8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ paprastosios vardinės akcijos yra AB Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L) Akcijų rūšis Akcijų skaičius, vnt. Nominali vertė, Eurai Bendra nominali vertė, Eurai Emisijos kodas ISIN Paprastosios vardinės akcijos (PVA) 16 350 000 0,29 4 741 500 LT0000101446 PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2022 metais Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2018– 2022 metus (Eurai) 56 Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2022 metus (Eurai) 1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTR1L akcijų kainą vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2018-2022 metus: Rodiklis 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Didžiausia kaina, Eur 0,694 0,838 0,85 0,878 0,99 Mažiausia kaina, Eur 0,50 0,53 0,52 0,71 0,75 Vidutinė kaina, Eur 0,564 0,677 0,629 0,78 0,881 Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur 0,518 0,66 0,57 0,75 0,752 Apyvarta, vnt. 991 215 2 935 832 1 980 134 986 685 1 596 044 Apyvarta, mln.Eur 0,56 1,99 1,25 0,77 1,41 Kapitalizacija, mln.Eur 8,47 10,79 9,32 12,26 12,3 9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai Pateikiami svarbiausi įvykiai įvykę per 2022 metus ir skelbti per GlobeNewswire informacinę sistemą. 2022 m. sausio 5 d. Bendrovė apskundė Panevėžio apygardos teismo nutartį (LR Konkurencijos tarybos priskaičiuotų palūkanų už visą teisminio nagrinėjimo, kurio metu Bendrovė ginčijo Konkurencijos tarybos Bendrovei skirtą baudą, laikotarpį paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį) kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2022 m. sausio mėn. 05 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2021 m. vasario mėn. 17 d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą. 2022 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-01-06 priėmė nutartį dėl VĮ Ignalinos atominė elektrinė sprendimo atmesti pateiktą pasiūlymą IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros darbų, kuria atsisakė priimti AB Panevėžio statybos trestas kasacinį skundą ir nagrinėti bylą kasacine tvarka. Teismas tokį sprendimą motyvavo iš esmės tuo, kad byla mažai reikšminga visos Lietuvos teismų ir viešųjų pirkimų praktikai. Teismo sprendimas ir ginčo baigtis įmonės tolimesnei veiklai įtakos neturės, kadangi šiuo metu jos galimybėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ribojimai nebetaikomi. 57 2022 m. kovo 8 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) paskelbė pranešimą, kad stabdo Rusijos Federacijos regione turimų įmonių veiklą: - ZAO ISK „Baltevromarket“ , kurios 100 proc. įstatinio kapitalo priklauso įmonei UAB „PST investicijos“, veikla stabdoma, nors bendrovė nuosavybės teise valdomo turto nuo 2021 m. vidurio nebeturi. - OOO „Territorija“ nevykdo aktyvios veiklos jau tris metus. 2022 metų gruodžio 21 d. išregistruota. - OOO „Baltlitstroj“ nuo 2017 m. yra paskelbtas bankrotas, vykdomos su tuo susijusios procedūros. 2022 metų lapkričio 25 d. išregistruota. PST jau keli metai tendencingai siekė pasitraukti iš Rusijos Federacijos rinkos, vertindama su tuo susijusias rizikas. 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje panaikino pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį bei grąžino bylą į apeliacinę instanciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl palūkanų skaičiavimo konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo normas, reglamentuojančias palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos už konkurencijos teises pažeidimus, skaičiavimo tvarką bei nurodė, jog visais atvejais taikytinas maksimalus 180 dienų terminas, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. PST atveju bei vertinimu, skundžiamu antstolio patvarkymu buvo paskaičiuotos palūkanos už visą bylinėjimosi teisme laikotarpį bei papildomai už 180 dienų, kas sudaro 1 385 178,76 Eur, perskaičiuota palūkanų suma už 180 dienų turėtų sudaryti 251 906,30 Eur. Vykdydama KT sprendimą, nežiūrint vykusio ginčo teismuose, PST iki 2022-08-01 jau yra sumokėjusi 2 245 985 Eur baudos. 2022 m. balandžio 28 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus. 2022 m. gegužės 24 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė statybos rangos sutartį su Visagino savivaldybės administracija dėl Visagino Sedulinos alėjos ir fontano rekonstravimo darbų. Bendra sutarties vertė siekia per 4 mln. eurų (įskaitant PVM). Darbus planuojama įvykdyti per 12 mėn. laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo mėn. 2022 m. gegužės 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM informavo AB „Panevėžio statybos trestas“ (Bendrovė), kad Europos Komisija baigė valstybės pagalbos Bendrovei notifikavimo procedūrą, kuri buvo pradėta dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išdėstymo. Europos Komisija paaiškino, kad jeigu Bendrovės paskirtos baudos (ekonominės sankcijos) mokėjimui dalimis kartu su įstatymais nustatyta procesine palūkanų norma yra taikoma ir papildoma rinkos sąlygas atitinkanti metinė palūkanų norma, tokia pagalba nėra laikoma valstybės pagalba. 2022 m. birželio15 d. Panevėžio apygardos teismas 2022-06-14 nutartimi patenkino Bendrovės skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje ir panaikino antstolio patvarkymus dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų - atlygio antstoliui - paskaičiavimo ir įpareigojo antstolį atlikti šiuose patvarkymuose nurodytų palūkanų ir vykdymo išlaidų perskaičiavimą. Primename, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje panaikino pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį bei grąžino bylą į apeliacinę instanciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl palūkanų skaičiavimo konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo normas, reglamentuojančias palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos už konkurencijos teises pažeidimus, skaičiavimo tvarką bei nurodė, jog visais atvejais taikytinas maksimalus 180 dienų terminas, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Skundžiamais patvarkymais paskaičiuota palūkanų suma sudarė 1 385 178, 76 Eur, o atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, mokėtinos palūkanos už 180 dienų sudaro 251 906,30 Eur. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovė pranešė, kad jungiasi dvi AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) dukterinės įmonės – Hustal UAB (toliau „Hustal“) ir UAB Metalo meistrai (toliau „Metalo meistrai“). Abiejų įmonių veikla nemaža dalimi persidengia – abejose vykdomi darbai, susiję su metalo konstrukcijų projektavimu, gamyba ir pardavimais įvairioms pramonės šakoms, tad susijungimu yra siekiama procesų optimizavimo ir efektyvinimo. Prie daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį turinčios „Metalo meistrai“ prijungiama „Hustal“. Po prijungimo „Hustal“ 58 baigia veiklą, o „Metalo meistrai“ toliau tęsia veiklą perėmusi „Hustal“ pavadinimą, turtą, teises ir pareigas. 2022 m. rugpjūčio 3 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 10 milijonų EUR negalutinės vertės sutartį su generaliniu rangovu Petrofac International UAE LLC dėl pastatų statybos darbų AB „ORLEN Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizacijos projekte. AB „Panevėžio statybos trestas“ pastatų statybos darbus planuoja užbaigti iki 2024 metų vasario mėnesio. 2022 m. rugsėjo 19 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė statybos rangos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija dėl „Aukštaitijos“ sporto rūmų rekonstrukcijos – baseino statybos darbų. Bendra sutarties vertė siekia daugiau nei 27 mln. eurų. Pastato bendrasis plotas iki rekonstrukcijos – 6 761,42 kv. m., po rekonstrukcijos jį planuojama išplėsti iki ~12 247,74 kv. m. Darbus numatoma atlikti per 35 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos 2022 m. gruodžio 6 d. Bendrovė pasirašė 21,7 mln. eurų (be PVM) negalutinės vertės sutartį su generaliniu rangovu „Petrofac International UAE LLC“ dėl statybos darbų AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projekte Mažeikiuose. Tarp būsimų didžiausios apimties darbų numatomi pamatų ir betono bei asfalto dangų įrengimas. Planuojama, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2024 metų rugsėjo. 2022 metais Bendrovė sėkmingai užbaigė keletą stambių statybos objektų, tokių kaip Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, Panevėžio miesto Laisvės aikštės rekonstrukcija. Taip pat baigti keli daugiabučių renovacijos projektai esantys Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje. 2023 m. vasario mėn. užbaigta Vilniaus Lazdynų baseino, kuris atvertas visuomenei, statyba. 2023 metų pradžioje baigė „Vilnius Gedimino technikos universiteto“ Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų laboratorijų korpuso statybas, toliau tęsiami universiteto mechanikos, elektronikos ir transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbai. Taip pat toliau tęsia darbus tokiuose projektuose, kaip Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos, daugiabučių namų modernizavimo projektus Klaipėdoje, Vilniuje, naujos „Lietuvos draudimo“ būstinės statybos projektą, J. Basanavičiaus g. 10, Vilniuje, daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse „reVingis“ statyba. 2022 metais pasirašytos sutartys ir pradėti darbai keliuose vėjo jėgainių parko statybose, kur filialas „Konstrukcija“ atliks vėjo jėgainių pamatų statybą. Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. 2022 m. gruodį jau 26-ąjį kartą buvo įteikti Lietuvos pramoninkų konfederacijos rengiamo konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimai, kuriuose statybos ir statybos medžiagų pramonės kategorijoje aukso medalį gavo mūsų verslo centras „U219“. „U219“ – tai daugiafunkcis pastatas, įsikūręs vienoje pagrindinių Vilniaus miesto susisiekimo arterijų – Ukmergės gatvėje. Tarp įvairių verslo centro privalumų – ir „BREEAM New Construction“ sertifikatas, kuris garantuoja ilgalaikę grąžą, patvirtina pastato efektyvumą bei atsakingą jo vystytojų požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą. 2022 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: „Gerbusta“, besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, filialas atlieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, „Genranga“, Vilniaus filialas užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, „Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Bendrovė turi nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje. 2022 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. 2022 metais sujungtos dvi AB „Panevėžio statybos trestas“ dukterinės įmonės – „Hustal“ ir „Metalo Meistrai“. Abiejų įmonių veikla nemaža dalimi persidengia – vykdomi darbai, susiję su metalo konstrukcijų projektavimu, gamyba ir pardavimais įvairioms pramonės šakoms, tad susijungimu yra siekiama procesų optimizavimo ir efektyvinimo. Po prijungimo „Hustal“ baigia veiklą, o „Metalo Meistrai“ toliau tęsia veiklą perėmusi „Hustal“ pavadinimą, turtą, teises ir pareigas. Pagrindinė metalo konstrukcijų pardavimo kryptis – Skandinavijos šalys. UAB „Skydmedis“, gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visą savo produkciją parduoda užsienio rinkoje. 84 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB „Vekada“, UAB „Alinita“, kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir 59 kondicionavimo sistemų montavimo, vidaus vandentiekio, nuotekų bei elektros montavimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje. UAB ,,Aliuminio fasadai“ gaminamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos, aliuminio langai ir durys, fasadai. UAB „PST investicijos“, UAB „Ateities projektai“ ir UAB „Šeškinės projektai“ yra nekilnojamo turto vystymo įmonės. UAB „Ateities projektai“ vystomas projektas - gyvenamųjų namų kvartalas Kunigiškėse. Latvijos teritorijoje veikianti įmonė „PS Trests“ SIA 2022 metais toliau vykdo pradėtus statybos darbus ir ieško naujų užsakymų. 2022 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje veikianti įmonė - „Kingsbud“ Sp.zo.o. Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio (2023 metais) 2023 m. vasario 2 d. Įvyko pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu priimtas nutarimas pritarti suderintoms esminėms taikos sutarties su Valstybine mokesčių inspekcija sąlygoms. Bendrovė jau keli metai tendencingai siekė pasitraukti iš Rusijos Federacijos rinkos, vertindama su tuo susijusias rizikas. Rizikos veiksniai, susiję su Grupės veikla: Vykdydama veiklą AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės konkurencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; užsakymų gavimo tolygumas; nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje; medžiagų kainų augimas; makroekonominių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. O tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą. Taip pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas), geopolitiniai pokyčiai, Rusijos karinė invazija į Ukrainą, taip pat išlieka rizikos susijusios su COVID-19. Nors vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos raidos tendencijose bei dėl būsimos regioninės ir pasaulinės krizės. Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje. Teisiniai neapibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje. 10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija Keli pastarieji metai - didelis iššūkis pasaulio ir Lietuvos ekonomikai. Besibaigiant pandemijai, metų pradžioje prasidėjusi Rusijos karinė invazija į Ukrainą sukėlė didelę geopolitinę krizę. Dėl to smarkiai pabrangę energijos ištekliai dar labiau išaugino ir taip aukštą infliaciją. Kaip ir visą statybos sektorių, karas Ukrainoje labai stipriai paveikė Bendrovės veiklą. Nuo karo pradžios ženkliai išaugusios medžiagų kainos, žaliavų trūkumas, tiekimo trikdžiai turėjo didelę įtaką veiklos rezultatams. AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai per 2022 metų dvylika mėnesių sudarė 79,222 mln. eurų, kai per 2021 metų dvylika mėnesių Bendrovės pajamos buvo 65,721 mln. eurų. Lyginant su 2021 metų pajamomis 2022 metų pajamos padidėjo 20 procentų. Tačiau dėl žaliavų 60 brangimo, tiekimo grandinių trikdžių bei darbo jėgos trūkumo įtakos Bendrovė per 2022 metus patyrė 1,720 mln. eurų grynojo nuostolio. 2021 metais uždirbo 0,304 mln. eurų pelno. Per tą patį laikotarpį AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupės konsoliduotos pajamos sudarė 115,84 mln. eurų ir yra 18 procentų didesnės nei per 2021 metus gautos pajamos. 2021 metais Grupės pajamos buvo 98,451 mln. eurų. 2022 metais Grupės grynasis pelnas yra 0,525 mln. eurų, 2021 metais Grupės grynasis pelnas buvo 3,499 mln. eurų. Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika: Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika: 2 lentelė. 2020 – 2022 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. eurų): Grupė Pavadinimai Įmonė 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 74 912 98 451 115 840 Pajamos 59 712 65 721 79 222 68 167 86 283 106 310 Savikaina 58 531 59 888 77 066 6 745 12 168 9 530 Bendrasis pelnas 1 181 5 833 2 156 9 12,36 8,23 Bendrojo pelno marža (proc.) (AVR) 1,98 8,88 2,72 -9 360 2 414 -1 067 Tipinės veiklos rezultatas -12 595 -589 -4 978 -12,49 2,45 -0,92 Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos -21,09 -0,9 -6,28 -7 925 3 477 266 EBITDA 1 (AVR) -11 362 259 -4 192 94,797 108,464 59,712 65,721 79,222 -5.1% 0.5% -20.8% 0.5% -2.2% -25.0% -20.0% -15.0% -10.0% -5.0% 0.0% 5.0% 0 20,000 40,000 60,000 80,000 100,000 120,000 2018 2019 2020 2021 2022 Pajamos tūkst.EUR Grynasis pelningumas 104,861 110,466 74,912 98,451 115,840 -4.1% 0.7% -13.9% 3.6% 0.5% -16.0% -14.0% -12.0% -10.0% -8.0% -6.0% -4.0% -2.0% 0.0% 2.0% 4.0% 6.0% -20,000 0 20,000 40,000 60,000 80,000 100,000 120,000 140,000 2018 2019 2020 2021 2022 Pajamos tūkst.EUR Grynasis pelningumas 61 Grupė Pavadinimai Įmonė 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. -10,58 3,53 0,23 EBITDA marža (proc.) (AVR) -19,03 0,39 -5,29 -10 431 3 499 525 Grynasis pelnas (AVR) -12 418 304 -1 720 -13,92 3,55 0,45 Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.) -20,8 0,46 -2,17 -0,638 0,214 0,032 Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS (eurai) 2 (AVR) -0,76 0,019 -0,105 -34,40 12,58 1,75 Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) 3 (AVR) -43,89 1,38 -7,89 -13,99 4,41 0,60 Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) 4 (AVR) -18,59 0,55 -3,40 -36,97 6,65 0,99 Investicijų pelningumas (ROI) 5 (AVR) -52,81 1,29 -7,67 0,75 1,30 1,23 Einamojo likvidumo koeficientas 6 (AVR) 0,88 1,12 1,02 0,53 1 0,95 Kritinio likvidumo koeficientas 7 (AVR) 0,81 0,94 0,85 0,36 0,34 0,35 Nuosavybės koeficientas 8 (AVR) 0,35 0,46 0,41 0,62 0,65 0,64 Skolos koeficientas 9 (AVR) 0,65 0,54 0,59 1,72 1,90 1,82 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 10 (AVR) 1,85 1,19 1,46 1,61 1,79 1,88 Akcijos buhalterinė vertė 11 (AVR) 1,34 1,35 1,31 0,35 0,37 0,28 Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) 12 (AVR) 0,43 0,49 0,39 -0,89 3,08 16,13 Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) 13 (AVR) -0,75 35,5 -4,92 1 EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti nuo aplinkybių mažiausiai priklausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelną (nuostolį). 2 Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius. 3 Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / vidutinis nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis). 4 Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / vidutinis turtas. 5 Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola). 6 Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. 7 Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai 8 Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas. 9 Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas 10 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai / nuosavo kapitalas 11 Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus. 12 Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / buhalterinė akcijos vertė 13 Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai AB „Panevėžio statybos trestas“ naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodiklius. Rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra Bendrovės internetiniame puslapyje, adresu https://www.pst.lt/finansines- ataskaitos 62 Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2022 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 75,5 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma 1,6 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 22,9 proc., 2021 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 71,9 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma 8 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 20,1 proc. Įmonės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų): Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų): 2022 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 99,02 proc. Bendrovės vykdomų darbų, 2021 m. – 97,2 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 83,6 proc. pajamų, 2021 m. – 78,9 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos šalyse 2022 ir 2021 metais sudarė atitinkamai 15,25 proc. ir 12,24 proc. visų pajamų. Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų): 59.71 65.72 79.22 0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00 2020 m. 2021 m. 2022 m. Statybos-montavimo darbai 70.42 70.80 87.42 1.24 7.87 1.86 3.26 19.78 26.56 0.00 20.00 40.00 60.00 80.00 100.00 120.00 140.00 2020 m. 2021 m. 2022 m. Grupės pajamos Statybos darbai Nekilnojamasis turtas Pagaminta produkcija ir kitos pajamos 63 Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų): Aplinkosauga Didelis dėmesys AB „Panevėžio statybos trestas“ veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, tvarumui, rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos kokybės vadybos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO 45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui. 2020 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus. Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO 14001:2015 ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus. Personalas Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Bendrovės vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. 58.40 63.86 78.443 1.31 1.86 0.779 0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00 2020 m. 2021 m. 2022 m. Įmonės pajamos Lietuva Latvija 60.86 77.65 96.84 6.78 12.02 12.05 17.67 2.04 1.97 1.33 0.00 20.00 40.00 60.00 80.00 100.00 120.00 140.00 2020 m. 2021 m. 2022 m. Grupės pajamos Lietuva Rusijos Federacija Skandinavijos šalys Kitos šalys 64 Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 805 darbuotojai, Bendrovėje – 536 darbuotojai. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 833 darbuotojai, įmonėje – 560 darbuotojai. 3 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2021 -2022 metais: 2021 m. 2022 m. Grupė Įmonė Grupė Įmonė Vadovai 23 11 22 11 Specialistai 316 234 304 224 Darbininkai 523 347 486 310 Viso 862 592 813 544 4 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje: PST grupės darbuotojai Sąrašinis darbuotojų skaičius Turintieji aukštąjį išsilavinimą Turintieji aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą Turintieji aukštesnįjį išsilavinimą Turintieji vidurinį išsilavinimą Turintieji nebaigtą vidurinį Vadovai 22 21 0 1 0 0 Specialistai 309 235 34 27 13 0 Darbininkai 474 22 15 68 327 42 Viso: 805 278 49 96 340 42 Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų. Bendrovė ir 2022 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, saugai (nebuvo nei vieno mirtino nelaimingo atsitikimo) ir gerovei, įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Mokymai įmonėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis: 1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai); 2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos). 11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (32-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (32-oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį. 12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat skiria didelį dėmesį veiklos valdymo efektyvumui didinti, statybos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms diegti. Ieškome būdų, kurie leistų efektyvinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius taupančius procesų valdymo būdus, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, gerinti statybos darbų ir paslaugų kokybę. Suprasdami, kad statybos veikla palieka gana žymų pėdsaką gamtai, aplinkai, savo veikloje akcentuojame tvarumo temą. Siekiame analizuoti veiklos įtaką, kad būtų nuosekliai mažinamas CO2 kiekis, neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai, aplinkinėms bendruomenėms, gamtai. Optimizuodami gamybos procesus, siekiame mažinti savo veikloje naudojamos energijos kiekius. Investuojame į žalią energiją pasigaminti ir naudoti leidžiančias technologijas. Bendrovė, siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje diegia ir naudoja pažangius procesus bei technologijas. Bendradarbiaudami su partneriais siekiame 65 platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų taikymo plėtojimo projektų valdymo veikloje. Statinių projektų rengimui naudojame šiuolaikines projektavimo programas. Nuolat sekame naujoves bei papildome naudojamų programų paketą aktualiomis programomis. 13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės Dėl įvairių geopolitinių įvykių ar net klimatinių veiksnių, šiuo laikotarpiu darančių nemažą įtaką statybų sektoriui yra sunku numatyti, kokie bus 2023 metai. Didėjantis neapibrėžtumas dėl paklausos ar finansavimo gali paskatinti statybų užsakovus ir nekilnojamojo turto vystytojus atidėti naujų statybų planus, kol paklausa taps labiau nuspėjama. Nors statybų sektoriaus laukia nelengvi metai, Bendrovė sieks įgyvendinti valdybos patvirtintą veiklos strategiją ir verslo tikslus – išlikti konkurencinga ir išlaikyti statybos rinkos lyderio pozicijas. Įgyvendindama iškeltus tikslus, AB „Panevėžio statybos trestas“ ir įmonių grupė, ieškos sprendimų amortizuoti neigiamą karo Ukrainoje poveikį Grupės veiklai, sieks užtikrinti, kad įgyvendinamų projektų ir vykdomų investicijų bei įprastinės veiklos sąnaudos būtų optimalios. Bendrovė ir Įmonių grupė 2023 metais dės visas pastangas atsiradusių rizikų vertinimui bei jų valdymui, naujų rinkų paieškai ir naujai pradedamų projektų rentabilumo didinimui. Bendrovė ir Grupė toliau plėtos ir vystis nekilnojamąjį turtą, siekiant investicinės grąžos. 14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose. Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų. 2022 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1756. 5 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą: Investuotojai Akcijų skaičius, vnt. Įstatinio kapitalo dalis, proc. Užsienio šalių investuotojai Juridiniai asmenys 2 232 296 13,7% Fiziniai asmenys 1 426 839 8,7% Vietiniai investuotojai Juridiniai asmenys 8 981 770 54,9% Fiziniai asmenys 3 709 095 22,7% 6 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo: Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas) Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.) Turima įstatinio kapitalo dalis (%) Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%) AB „HISK“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm. kodas 147710353 8 138 932 49,78 49,78 CLAIRMONT HOLDINGS LTD Įm. kodas 85573 GRIGORI AFXENTIOU, 27 P.O. 6021, KIPRAS 936 052 5,72 5,72 66 Laisvai cirkuliuojančios akcijos 7 275 016 44,50 44,50 Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. 15. Dividendai Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje. Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus. 2022 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus. 7 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius ankstesnius metus: Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai 2015 2016 2017 2018 2019 Bendra dividendams skirta suma EUR 261.977 1.062.750 981.000 0 490.500 Dividendai tenkantys vienai akcijai 0,016 0,065 0,060 0 0,030 Dividendų ir Bendrovės grynojo pelno santykis proc. 79,81% 59,33% 504,50% 0 83,09% Dividendų pelningumas (dividendai tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarpio pabaigai), proc. 1,7% 6,9% 6,6% 0 5,3% 16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) . 17. Viešai paskelbta informacija Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje https://www.pst.lt/investuotojams ir vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com). 67 Bendrovės valdymo ataskaita Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, renkama valdyba, kuri pagal LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos. Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir optimaliai jas valdyti. Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito, likvidumo, rinkos rizika, verslo rizika ir operacine rizika. Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Galima kredito rizika Grupės ir Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Nuolat siekiama užtikrinti, 68 kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus. Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Bendrovė ir Grupė siekia palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti atitinkamų kredito instrumentų pagalbą, siekiant įvykdyti savo planuose numatytus įsipareigojimus. Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. Verslo rizika susijusi su Grupės ėjimu į naujas rinkas, segmentus, turimų atsargų ir investicijų valdymu bei statybos sutarčių vykdymu. Vienas iš statybos veiklos ypatumų yra tai, kad sudarytų statybos sutarčių vykdymas yra ilgalaikis procesas, todėl sektorius tampa inertiškas ekonominės aplinkos pokyčiams. Dėl šios priežasties tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai ekonominę aplinką statybos sektoriuje pasiekia su nemažu vėlavimu. Bendrovė ir Grupė siekdama suvaldyti verslo riziką, siekia diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tuo tikslu ieškoma užsakymų ir sutartys sudaromos tiek privačiame tiek valstybiniame sektoriuje, bei ieškoma rinkų ne tik Lietuvoje bet ir kitose šalyse. Grupės įmonės vykdo veiklą skirtinguose sektoriuose, tokiuose, kaip statybos, nekilnojamojo turto vystymo, gamybos ir inžinierinių tinklų įrengimo srityse. Statybos sektoriuje neapsiribojama vienos paskirties statinių statybą. Bendrovė vykdo tiek pramoninių, inžinerinių, aplinkosauginių, gyvenamųjų pastatų statybos projektus. Prieš pradėdama vykdyti naujus projektus, Bendrovė ir Grupės įmonės, nuodugniai tiria projektų ypatumus ir įsitikinę, kad aplinka pakankamai stabili ir kompetentinga komanda surinkta, priima galutinius sprendimus. Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši tvarka užtikrina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą. Operacinė rizika - tai rizika apimanti tikimybę patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. Siekdama valdyti operacinę riziką, Grupė įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Pagrindiniai Grupėje taikomi vidaus kontrolės elementai: operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, verslo sprendimų priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas ir pan. Siekiama minimizuoti teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius aktus. Tuo tikslu pasitelkiama profesionalių teisininkų konsultacijos bei dalyvavimas vidaus aktų bei sutarčių rengimo procesuose. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 2 straipsnyje Tokių sandorių nebuvo. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nematerialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus. 69 Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu. Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai yra skelbiami AB „Panevėžio statybos trestas“ interneto svetainėje adresu: https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės įstatuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritį Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo kompetencijai priskirtus klausimus. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas kolegialus valdymo organas. Valdybą sudaroma iš 5 (penkių) narių, kuriuose 4 (ketveriems) metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą. Valdyba: AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariai naujai 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkti 2021 m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 2 (du) valdybos nariai yra nepriklausomi. Visų valdybos narių kadencija baigsis 2025 m. balandžio 9 d. JUSTAS JASIŪNAS, Valdybos pirmininkas Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis. Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narys; 70 UAB „Aliuminio fasadai“ (Įm. kodas 305412441, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkas; UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos pirmininkas; UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narys; UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys; 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. GVIDAS DROBUŽAS, Valdybos narys Išsilavinimas: Panevėžio politechnikumas, neuniversitetinis aukštasis. Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys) generalinis direktorius, valdybos narys. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkas; AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas; UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys, UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) direktorius; UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) direktorius; UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) direktorius. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 5 (penkias) Bendrovės akcijas, yra AB „HISK“ akcininkas. VAIDAS GRINCEVIČIUS, Nepriklausomas valdybos narys Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: Asociacija LitBAN – Lithuanian Business Angel Network (Įm. k. 304811409, L. Stuokos- Gucevičiaus g. 9-10, Vilnius) narys, rizikos kapitalo investuotojas, SIQOR industries UAB (Įm. k 304755864, adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius) valdybos pirmininkas. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. KRISTINA MAČIULIENĖ, Valdybos narė Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, verslo administravimo bakalauras, Lietuvos teisės universitetas, teisės magistro laipsnis. Darbovietė ir pareigos: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) ekspertas- konsultantas; Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narė; UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkė; „Hustal“ UAB (Įm. k. 148284860, Tinklų g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkė; UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos narė; UAB „Aliuminio fasadai‘ (įm. k. 305412441Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narė; UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos pirmininkė; UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos pirmininkė. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 10 (dešimt) Bendrovės akcijų LINA SIMAŠKIENĖ, Nepriklausoma valdybos narė Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija. Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys) vyr. finansininkė, valdybos narė Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: 71 UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) vyr. buhalterė; UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) vyr. buhalterė; UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) vyr. buhalterė; UAB „New Miracle“ (Įm. kodas 304552981, J. Zikaro g. 33A, Panevėžys) vyr. buhalterė; 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. Administracija: EGIDIJUS URBONAS – Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis, inžinieriaus-statybininko kvalifikacija, Kauno technologijos Universitetas. Turi įgijęs statybos inžinieriaus magistro laipsnį, Vilniaus Gedimino technikos Universitetas, Statybos valdymo magistratūros programa. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos pirmininkas. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (LŽŪA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija. AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariams ir administracijos vadovui per 2022 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas. Audito komitetas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. Audito komiteto pareigos: 1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą; 2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą; 3. Stebėti audito atlikimo procesą; 4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų. 2022 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komitetą nariai: Drąsutis Liatukas – nepriklausomas auditorius, UAB „Finansų auditorius“ vadovas, auditorius. Bendrovės akcijų neturi. Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. Bendrovės akcijų neturi. Lina Ragelienė – AB „Panevėžio statybos trestas“ buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės politika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo organų narius yra kandidato kompetencija. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus. 72 Konsoliduota socialinės atsakomybės ataskaita Mes tikime, kad socialinė verslo atsakomybė yra veiksminga tik integruota į kasdienį darbą ir valdoma kaip bet kuri kita verslo veikla – veda prie tvarios, ir atsakomybe pagrįstos, ekonomikos kūrimo. PST bendrovės pastovus ir nuolatinis verslo ir projektų valdymo, kokybės, klientų pasitenkinimo, tiekimo ir subrangovų grandinių valdymo, aplinkosaugos ir viešųjų ryšių tobulinimas – tai ne tik atvirumas ją supančiai aplinkai, bet ir tikslas veikti etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos, aplinkosaugos, visuomenės ir darbuotojų atžvilgiu. Bendrovė ir Grupės įmonės savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės etikos principais. Socialinė atsakomybės veikla paremta jos vertybėmis ir apibrėžia Bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus ir į santykius su užsakovais. Trumpas veiklos modelio aprašymas Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ – Lietuvos statybų įmonė, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo daugiau kaip 60 metų ir turi aukščiausią kompetenciją išskirtinei kokybei kurti. Sąžiningumas, atsakingumas, profesionalumas, kokybiškas darbas bei efektyvūs sprendimai yra vertybės, kurios leido mums pasiekti užsibrėžtų tikslų – šiandien mes esame viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje. Bendrovė įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo, turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros plėtrai bei aplinkosaugos gerinimui. Bendrovės sudėtyje veikia filialai: - „Gerbusta“, besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, - „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, - „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai ir kuris atlieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, - Vilniaus filialas „Genranga“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, - „Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės verslo modelis praėjusiais metais beveik nekito. 2022 metais sujungtos dvi PST dukterinės įmonės – „Hustal“ ir „Metalo Meistrai“. Abiejų įmonių veikla nemaža dalimi persidengia – vykdomi darbai, susiję su metalo konstrukcijų projektavimu, gamyba ir pardavimais įvairioms pramonės šakoms, tad susijungimu yra siekiama procesų optimizavimo ir efektyvinimo. Po prijungimo „Hustal“ baigia veiklą, o „Metalo Meistrai“ toliau tęsia veiklą perėmusi „Hustal“ pavadinimą, turtą, teises ir pareigas. 73 Atsižvelgiant į išaugusią geopolitinę įtampą regione ir Europos Sąjungos bei jos sąjungininkų griežtinamas ir įtvirtinamas naujas sankcijas ir ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai, AB „Panevėžio statybos trestas“ sustabdė Rusijos Federacijos regione turimų įmonių veiklą. 2022 metais išregistruota Rusijos federacijoje veikusi dukterinė įmonė „Teritorija“ OOO. Visą grupę sudaro pagrindinė įmonė, AB „Panevėžio statybos trestas“, bei 11 dukterinių bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje. Informacija apie tai, kokią dukterinių įmonių kapitalo dalį valdo AB „Panevėžio statybos trestas“, pateikta konsoliduoto metinio pranešimo 5 dalyje. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės įmonės priklauso įvairioms asociacijoms. AB „Panevėžio statybos trestas“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė. UAB „Hustal“- Lietuvos suvirintojų asociacijos narė, UAB “PST investicijos” - Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narė. Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir turi šiuos atskaitingus segmentus: • Statyba; • Metalo konstrukcijos; • Skydiniai namai; • Betoninių grindų įrengimas; • Aliuminio konstrukcijų gamyba; • Nekilnojamojo turto vystymas; • Kita veikla. Statybos segmentas susidaro iš AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB Vekada“, UAB „Alinita“, ir PS „Trests“ SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir įvairių pastatų, konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų montavimas ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros instaliacijos darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos, priešgaisrinės apsaugos sistemų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijų įrengimas) Lietuvoje ir kitose šalyse. Metalo konstrukcijų segmentą sudaro UAB „Hustal“ veikla. Pagrindinė veikla yra metalo konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas kitoms įmonėms pagal poreikį. Skydinių namų segmentą sudaro UAB „Skydmedis“ veikla. Įmonės sritis yra skydinių surenkamų namų projektavimas, gamyba, statyba ir įrengimas, medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba. Betoninių grindų įrengimo segmento, pramoninių ir visuomeninių betono grindų įrengimo darbus, vykdo AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Pastatų apdaila“. Aliuminio konstrukcijų gamybą (aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų gamybą) nuo 2020 metų pradžios pradėjo vykdyti UAB „Aliuminio fasadai“. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės - UAB „Šeškinės projektai“, UAB „Ateities projektai“, UAB „Tauro apartamentai“, UAB „PST investicijos“. Kita veikla Kingsbud Sp.zo.o., kuri yra užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba. Konsoliduotose finansinėse ataskaitose, dėl apimčių nereikšmingumo, betoninių grindų įrengimo ir aliuminio konstrukcijų gamybos segmentai, nėra išskiriami ir priskiriami segmentui „Kita veikla“. Bendrovės strategija, vizija, misija ir tikslai AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtinta strategija. Bendrovės veiklos strategija pagrįsta veiklos augimu, bendrovės vertės didinimu, santykių su klientais valdymu, saugios darbo aplinkos užtikrinimu ir darbuotojų tobulėjimu. Vizija - Tapti Europoje žinoma statybos sektoriaus įmone, pirmuoju klientų pasirinkimu, renkantis statybos bendrovę, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus. 74 Misija - Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, užtikriname pelningą ir tvarią verslo plėtrą, kuriančią vertę mūsų klientams, akcininkams ir darbuotojams. Tikslas - Išlaikyti statybų rinkos lyderio pozicijas pagal veiklos apimtis. Tobulėti, taikant inovatyvius bendrovės valdymo metodus. Ieškoti naujų verslo sričių, investavimo partnerių, dalyvauti verslo plėtros procesuose. Stiprinti statytojo pozicijas pramoninės, infrastruktūrinės ir visuomeninės paskirties statybų sektoriuose. Skatinti visų lygių darbuotojų mokymąsi ir tobulėjimą. Socialinės atsakomybės principai: Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys; Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę; Laikytis tarptautinio elgesio normų; Gerbti žmogaus teises. Aplinkosauga AB „Panevėžio statybos trestas“ ir Grupės įmonėse (UAB „Skydmedis“, UAB „Alinita“, UAB „Vekada“, UAB „Hustal“) yra sukurta, įforminta dokumentais ir, siekiant garantuoti jos tinkamumą, adekvatumą bei efektyvumą, nuolat peržiūrima aplinkos apsaugos vadybos sistema (AVS), atitinkanti standarto ISO 14001:2015 ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisinių reikalavimų vykdymą. Įgyvendindama nusistatytą Aplinkos Apsaugos Politiką (toliau - AA Politika) , Bendrovė siekia išsaugoti sveiką aplinką dirbančiajam, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, bei optimalų gamtos išteklių naudojimą. AA Politika yra skelbiama visuose AB PST filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, prieinama visuomenei ir suinteresuotoms šalims internete, adresu: www.pst.lt . Planuojant aplinkos apsaugos sistemą, atsižvelgiama į išorines ir vidines problemas, susijusias su Bendrovės ir Grupės tikslais ir strategine kryptimi, taip pat atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių poreikius ir reikalavimus, apibrėžia rizikas ir galimybes, kurios skirtos: užtikrinti, kad integruota vadybos sistema gali pasiekti numatomą rezultatą; sustiprinti pageidaujamą poveikį; išvengti arba sumažinti nepageidaujamus efektus; pasiekti nuolatinį tobulinimą. Bendrovė planuoja: veiksmus, reikalingus rizikoms šalinti; kaip integruoti ir įgyvendinti veiksmus į AVS procesus; šių veiksmų vertinimo kriterijus ir efektyvumą. Yra parengtas AB „Panevėžio statybos trestas” rizikų ir galimybių registras”. Bendrovės filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, įvertinus vykdomos veiklos reikšmingumą aplinkai ir identifikavus teisinius reikalavimus, yra nustatomi reikšmingi AA aspektai. Aplinkos apsaugos aspektai identifikuojami analizuojant padalinių veiklų, paslaugų bei produktų buvusį, esamą ir galimą teigiamą bei neigiamą poveikį aplinkai. Aspektai peržiūrimi ne rečiau kaip vieną kartą metuose, taip pat pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kaip pvz., procesui, naudojamoms medžiagoms, technologijai ir t.t., jeigu jos sąlygoja naujų aplinkos apsaugos aspektų atsiradimą. Statybos objektuose aspektai identifikuojami kiekvienam naujam objektui atskirai. Reikšmingi AA aspektai gali sukelti vieną ar kelis reikšmingus poveikius aplinkai ir todėl gali sudaryti riziką ir galimybes, kurias reikia vertinti, siekiant užtikrinti Bendrovės sugebėjimą jos AVS numatytiems rezultatams pasiekti. Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama į gyvavimo ciklo perspektyvą. Yra apmąstomi ir įvertinami šie pagrindiniai produkto ir (ar) paslaugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas; projektavimas; statybos produktų gamyba; gabenimas; statinio statyba; statinio naudojimas; nugriovimas, pasibaigus ciklui ir galutinis pašalinimas (atliekų perdirbimas, sutvarkymas). Kiekvienam aspektui identifikuojami galimi teisiniai ir kiti reglamentuojami reikalavimai, kurie gali turėti įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai. 75 Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2022 metais Bendrovėje buvo vykdomas AVS rodiklių monitoringas ir atliekami matavimai: atliekų kiekis, naudojamų pavojingų cheminių medžiagų kiekis, naftos produktais grunto taršos incidentai, lietaus nuotekų užterštumas, vidaus degimo variklių išmetamų dujų matavimai, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, patalpų dulkėtumas, gatvių tarša purvu/ dulkėmis, elektros energijos, vandens, degalų sunaudojimas ir kt. Statybos objektuose mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas pakeičiant mažiau pavojingomis. Bendrovė savo veikloje naudoja tik žaliąją elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių elektros šaltinių. AB „Panevėžio statybos trestas“, atsakingai žiūrėdama į klimato kaitos problemą, yra ne tik elektros energijos vartotoja, bet ir gamintoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ eksploatuoja 200 kW saulės jėgainę, kuri per metus pagamina apie 200 tūkst. kWh elektros energijos, tai sudaro apie 30 proc. visos gamybinės bazės sunaudojamos elektros energijos. 2023 m. planuojamas šios elektrinės išplėtimas, kad elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis padengtu iki 60 proc. visos gamybinės bazės sunaudojamos elektros energijos. Taip pat Bendrovė eksploatuoja tris elektrines po 30 kW, kurios bendrai pagamina apie 80 000 kWh atsinaujinančios elektros energijos, kuri pateikiama į elektros tinklą. 2022 m. Grupės įmonėje UAB „Skydmedis“ pradėta eksploatuoti 150 kW saulės elektrinė. Per pirmus eksploatavimo metus, investicijos pateisino lūkesčius, kas leido Grupės įmonei pasigaminti iki 97 proc. sunaudojamos elektros energijos. Per 2022 m. AB „Panevėžio statybos trestas“, pasigamino – 443,932 tūkst. kWh elektros energijos iš nuosavų atsinaujinančių elektros gamybos šaltinių ir tai leido išvengti 174 021 kg CO 2 ŠESD išmetimo į aplinką, kas prilygtų 5194 pasodintiems medžiams. Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ patalpų šildymui naudoja biokatilą. 30 procentų katilui eksploatuoti reikalingo biokuro gaunama iš gamybinių medienos atliekų, kurių nereikia utilizuoti. Sėkmingai naudojama „MobyDick ConLine KIT Flex400 MC“ ratų plovimo sistema. Uždaro ciklo ratų plovimo sistema ne tik sumažina gatvių užterštumą nuo purvo, neleidžia užterštam vandeniui patekti į miesto nuotekų tinklus, bet ir yra alternatyva šlavimo šluotoms, kurios sukelia dulkes ir didina kietųjų dalelių pasklidimą mieste. Vykdoma susidariusių atliekų apskaita GPAIS modulyje https://www.gpais.eu/. Grupės išrūšiuota perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamų, bei antrinės žaliavos atliekų: 2022 metai 2021 metai Grupė t.sk. Bendrovė Grupė t.sk. Bendrovė Medienos atliekos, t 104,93 98,67 71,03 68,89 Popieriaus, kartono atliekos, t 7,445 7,365 12,83 12,83 Polietileno atliekos, t 0,875 0,065 7,69 7,69 Oro taršos mažinimui vykdoma emisijų iš transporto priemonių ir mechanizmų vidaus degimo variklių kontrolė (filialas „Gerbusta“); oro valymo įrenginių monitoringas (UAB „Skydmedis“); atlikti dažymo kamerų oro valymo įrenginių efektyvumo matavimai (UAB „Hustal“). Naujinamas automobilių parkas. Atsisakome senų taršių automobilių, parką papildant naujais, mažiau taršiais automobiliais. 30 procentų Grupės įmonės transporto priemonių, atitinka Euro 6 išmetamųjų teršalų sertifikato reikalavimus Per 2022 metus Grupės sumokėti mokesčiai už aplinkos teršimą sudarė 209 829 eurus (2021 m. – 132 955 eurus), Bendrovės -193 502 eurą (2021 m.- 123 071 eurus), t.t: 2022 metai 2021 metai eurai Grupė t.sk. Bendrovė Grupė t.sk. Bendrovė Už teršimą pakuotės atliekomis 2 468 1 173 2 797 1 383 Už teršimą iš mobilių taršos šaltinių 7 738 6 747 6 556 5 844 Aplinkos apsaugai (atliekų tvarkymui) 199 623 185 582 123 642 115 844 76 Dėl didžiulių darbo apimčių statybų sektorius nemaža dalimi prisideda prie globalių CO2 emisijų. Grupės įmonės ieško būdų, kaip jas sumažinti. Tai stengiamasi daryti teikiant prioritetą išteklių optimizavimui, tvarių sprendimų ir inovacijų paieškai bei diegimui. Statomuose statiniuose yra taikomos modernios, sveiką darbo aplinką kuriančios inžinerinės sistemos. Statybos objektuose mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas pakeičiant mažiau pavojingomis. Kaip pavyzdys, viename iš mūsų projektų naudojome mažesnės CO2 emisijos ir pagal specialią mums kurtą formulę pagamintą Ecocrete betoną, pasižymintį tais pačiais standartinio ir ankstyvojo stiprumo rodikliais kaip ir įprastas betonas, tačiau garantuojantį gana reikšmingą CO2 emisijos sumažinimą. Statant naujus statinius atsižvelgiama į pasikeitusias klimato sąlygas. Kintant temperatūros režimui keičiasi patalpų vėdinimo, šildymo ir vėsinimo poreikiai. Todėl diegiami nauji technologiniai ir architektūriniai sprendimai. Šiuo metu Bendrovės naujai pradedami statyti statiniai yra A++ energinio naudingumo klasės. A++ energinio naudingumo statiniai beveik nenaudoja šiluminės energijos, kas prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Statybų sektoriuje yra naudojamos labai netvarios medžiagos CO2 atžvilgiu: plienas, cementas ir stiklas ir kt., todėl ieškoma sprendimų, kaip statybos procesui tapti draugiškesniu aplinkai, t.y. – organinių medžiagų panaudojimas. Statydami naujus statinius naudojame vis daugiau tvarių medžiagų, kurios atitarnavusios pastato gyvavimo ciklą, galėtų būti dar kartą panaudotos naujam gyvavimo ciklui, arba būti „draugiškos gamtai“ ir nesudaryti taršos, jas utilizuojant. Viena iš tokių medžiagų – mediena. Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ namų statybai naudoja medienos skydus. Projektuotojai taiko aukščiausius pastato projektavimo ir statybos standartus, prisidedančius prie aplinkos tausojimo bei sveikos darbo aplinkos. Didelis dėmesys projektuojant skiriamas oro kokybės patalpose užtikrinimui, gerąsias tarptautines praktikas atitinkančiam išmaniam apšvietimui, išorinį triukšmą sulaikančiai garso varžai. Aukščiau išvardintas priemones patvirtinantis „BREEAM New Construction Very Good“ sertifikatas suteiktas Verslo centrui U219. Šis sertifikatas taip pat patvirtina atsakingą vystytojų požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą, bei garantuoja ilgalaikę grąžą. Ataskaita parengta, atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės“ (2017-C 215-01). Santykiai su darbuotojais Pagrindinis Grupės turtas - darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant tikslų. Todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių Bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose. Nuolat siekiame tapti statybos rinkos lydere, garantuojančia saugias ir nepavojingas darbo vietas AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojams ir visiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės vardu. 2008 metais įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema (ISO 45001) užtikrina bendrovei nuolatinį DSS rizikos veiksnių identifikavimą ir vertinimą, rizikos valdymo priemonių nustatymą bei jų įgyvendinimo kontrolę. Darbuotojams renkame darbo ir asmeninėmis apsaugos priemones vadovaujantis pažangiausiomis technologijomis. Keliame darbuotojų profesinę kompetenciją ir geriname darbuotojų suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Vykdome nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją, mažiname nelaimingų atsitikimų tikimybę. Į darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos procesus įtraukiame partnerius, tiekėjus ir kitus dirbančius Bendrovės vardu. Numatome žmogiškuosius ir finansinius išteklius darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos palaikymui bei nuolatiniam gerinimui. Bendrovė nuolat investuoja į darbuotojų mokymus ir tobulinimosi kursus siekiant gerinti jų kompetencijas ir suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 2022 m. buvo organizuojami mokymai Bendrovėje ir mokymo įstaigose. Iš viso per 2022 m. apmokytų darbuotojų ir vadovų skaičius – 243. Darbuotojai dalyvavo šiuose mokymuose: - darbininko, dirbančio aukštalipių darbus, - krovinių kabinėtojų, - kėlimo įrenginių šaltkalvių – montuotojų, - kėlimo platformų ir jų įrangos operatorių, 77 - DSS specialistų, - statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių, - pirmosios pagalbos . Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendrovėje ir Grupėje yra teikiamos socialinės garantijos: išmokama pašalpa mirus šeimos nariui arba darbuotojo artimiesiems, jei netenkama darbuotojo, dovana darbuotojui, gimus vaikui; darbuotojo jubiliejinio gimtadienio proga. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovėje išrinkta darbuotojams atstovauti Darbo taryba, kurią sudaro 9 nariai. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios. Žmogaus teisės Grupė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties. Grupės darbuotojų daugumą, 85% (Bendrovės 83% ), sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio - techninio inžinerinio profilio specialybes ir darbą lauko sąlygomis. Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų. Yra už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto. Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias teisias ir galimybes. 2022 metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs nusiskundimas. Socialinės iniciatyvos AB ,,Panevėžio statybos trestas“ toliau įgyvendina savo tikslą būti patikima ir socialiai atsakinga įmone. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima ir socialinę atsakomybę. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ investuoja į įvairią papildomą veiklą, remia įvairiausius socialinius, sporto, kultūrinius, sveikatinimo projektus. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupė per 2022 m. rėmė 17 įvairių organizacijų, viešųjų įstaigų švietimo, sporto, kultūros, sveikatos sferose. Viena iš suteiktų paramų, parama Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinei mokyklai, kad jie galėtų įsigyti naują transportą mokinių vežiojimui. Prisidedame prie paramos akcijų skirtų Ukrainai, kovoje už laisvę. Tarp Grupės vykdomų socialinių iniciatyvų, Bendrovės inicijuotos veiklos: - Periodiškai organizuojama kraujo donorystės akcija verslo centre „U219“, bendradarbiaujant kartu su Nacionaliniu kraujo centru. - Medelių sodinimo akcija Pašilių miške Krekenavos sen. Panevėžio rajone. - Darbuotojų paramos rinkimas gyvūnų globos įstaigoms. Kova su korupcija ir kyšininkavimu Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Grupė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų dokumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos 78 visiems Grupės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Grupės vardu. Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulinant veiklos procesus. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir dukterinės įmonės susilaiko nuo bet kokių įtakos formų politikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų. Grupė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą informaciją. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat lėšas. Tiekėjai atrenkami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant vienodas ir nediskriminacines sąlygas. Vykdydama subrangovų parinkimus, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai. Atitikties ES Taksonomijos reglamentui apžvalga Europos Sąjungos (ES) Taksonomija (Taksonomijos reglamentas, 2020/852) yra tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, skirta nukreipti privačias investicijas į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, kuri prisideda prie Europos žaliojo kurso aplinkosaugos tikslų. Taksonomijos reglamente yra nustatyti moksliniais įrodymais pagrįsti kriterijai, kuriais yra vertinamas veiklos tvarumas. Tų įmonių veikla, kuri patenka į taksonomijos sąrašą ir atitinka joje numatytus kriterijus, gali būti klasifikuojama kaip tvari ir pritraukti žaliąsias investicijas. Taksonominė ekonominė veikla apibrėžiama kaip veikla, aprašyta susijusiuose Taksonomijos reglamento deleguotuosiuose aktuose, t. y. yra įtraukta į Taksonomiją. Įmonės, nustačiusios, kad jų ekonominės veiklos pajamos (angl. Turnover), kapitalo išlaidos (CapEx) ir (arba) veiklos sąnaudos (OpEx) yra susijusios su veiklomis, aprašytomis deleguotuosiuose aktuose, privalo atlikti analizę ir atskleisti, kiek jų vykdoma veikla pagal šiuos rodiklius atitinka Taksonomijos kriterijus. Šioje ataskaitoje, vadovaudamiesi Taksonomijos reglamento ir susijusių deleguotųjų aktų nuostatomis, pateikiame pagrindinius veiklos rodiklius ir informaciją apie taksonominių veiklų atitiktį kriterijams. Informacijos palyginimui, duomenis teikiame už 2022 m. ir už 2021 m. Pajamų vertinimas pagal Taksonomiją Atlikę analizę nustatėme, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ dalį pajamų gauna iš taksonominės veiklos. Taksonominė yra ir pagrindinė Bendrovės veikla – statyba; Taksonomijoje atitinkanti 7.1. Naujų pastatų statyba. Statybos ekonominė veikla sudaro didžiausią Bendrovės gaunamų pajamų dalį, kuri 2022 m. siekė 74,71 %, 2021 m. – 70,89 %. Kitos Bendrovės veiklos, kurios yra laikomos taksonominėmis, pagal Taksonomiją yra 7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė ir 7.2. Esamų pastatų renovacija. Iš šių papildomų veiklų gautų pajamų dalis bendrai sudarė 2,36 % 2022 m. ir 10,57 % 2021 m. Toliau lentelėse yra pateikiami detalūs taksonominės veiklos vertinimo pagal techninės analizės kriterijus rezultatai. Techninės analizės kriterijai yra skirti įvertinti, ar veikla atitinka Taksonomijos reikalavimus ir gali būti įvardijama kaip tvari poveikio aplinkai požiūriu. Veikla pirmiausia vertinama pagal svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos kriterijus. Papildomai vertinama, ar nėra daroma reikšmingos žalos (angl. do no significant harm, DNSH) kitiems aplinkosaugos tikslams. Techninės analizės metu nustatėme, kad šiuo metu Bendrovės vykdoma veikla neatitinka visų Taksonomijos kriterijų. Pavyzdžiui, pagrindinei Bendrovės veiklai 7.1. Naujų pastatų statyba yra taikomi itin aukšti klimato kaitos švelninimo kriterijai: nauji statiniai turi atitikti dar aukštesnius energetinio naudingumo reikalavimus, nei šiuo metu yra taikomi aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės statiniams, beveik nenaudojantiems šiluminės energijos. Nepaisant to, planuojame ieškoti būdų ateityje kuo geriau atitikti Taksonomijos kriterijus. 80 2022 m. pajamos pagal Taksonomiją Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla NACE kodas ( -ai) Absoliučios pajamos 2022 m. Pajamų procentinė dalis 2022 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomika Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių pajamų procentinė dalis, 2022 m. Kriterijus atitinkančių pajamų procentinė dalis, 2021 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) tūkst. Eur % % % Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne % % E T A. Taksonominė veikla: A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) pajamos (A.1) 0 0 % 0 % 0 % A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) 7.1. Naujų pastatų statyba F41.1, F41.2, F43 86 542 74,71 % 0 % 0 % Taip Ne Ne Ne Taip Taip Taip 0 % 0 % 7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 1 856 1,6 % 100 % 0 % Taip Ne n/a Taip 0 % 0 % 7.2. Esamų pastatų renovacija F41, F43 876 0,76 % 100 % 0 % Taip Ne Ne Ne Taip n/a Taip 0 % 0 % - 81 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) pajamos (A.2) 89 274 77,07 % VISO: A.1 + A.2 89 274 77.07 % B. Netaksonominė veikla Netaksonominės veiklos pajamos (B) 26 566 22,93 % VISO: A + B 115 840 100 % . 2021 m. pajamos pagal Taksonomiją Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla NACE kodas ( -ai) Absoliučios pajamos 2021 m. Pajamų procentinė dalis 2021 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomika Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių pajamų procentinė dalis, 2021 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) tūkst. Eur % % % Taip /Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne % E T 82 A. Taksonominė veikla: A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) pajamos (A.1) 0 0 % 0 % A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) 7.1 Naujų pastatų statyba F41.1, F41.2, F43 69 793 70,89 % 0 % 0 % Taip Ne Ne Ne Taip Taip Taip 0 % 7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 7 870 7,99 % 100 % 0 % Taip Ne n/a Taip 0 % 7.2. Esamų pastatų renovacija F41, F43 2 536 2,58 % 100 % 0 % Taip Ne Ne Ne Taip n/a Taip 0 % - Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) pajamos (A.2) 80 199 81,46 % VISO: A.1 + A.2 80 199 81,46 % B. Netaksonominė veikla Netaksonominės veiklos pajamos (B) 18 252 18,54 % VISO: A + B 98 451 100 % 83 Kapitalo išlaidų (CapEx) vertinimas pagal Taksonomiją ES Taksonomijoje kapitalo išlaidos apibrėžiamos kaip materialiojo ir nematerialiojo turto papildymo nagrinėjamais finansiniais metais suma prieš nusidėvėjimą, amortizaciją ir bet kokį pakartotinį įvertinimą, be kita ko, dėl perkainojimo ir vertės sumažėjimo atitinkamais finansiniais metais, neįskaitant tikrosios vertės pokyčių. Taip pat įtraukiamos materialiojo ir nematerialiojo turto, įgyto jungiant verslą, papildymo sumos. 2022 m. Bendrovė patyrė kapitalo išlaidų investicinio turto (pastato) pagerinimui ir transporto priemonėms įsigyti, kurios yra susijusios su šia taksonomine veikla: 7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė; 6.5. Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. 2021 m., be tų pačių minėtų veiklų, Grupės įmonėje UAB „Skydmedis“ įsigyta ir pradėta eksploatuoti nauja 150 kW saulės elektrinė, kuri yra susijusi su viena iš atskirų Taksonomijoje aprašytų priemonių: 7.6. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas. Toliau lentelėse yra pateikiami detalūs taksonominės veiklos kapitalo išlaidų vertinimo pagal techninės analizės kriterijus rezultatai. 2021 m. ir 2022 m. taksonominės investicijos neatitiko visų Taksonomijos kriterijų. 2022 m. kapitalo išlaidos (CapEx) pagal Taksonomiją Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla NACE kodas ( -ai) Absoliučios kapitalo išlaidos 2022 m. Kapitalo išlaidų procentinė dalis 2022 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomika Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2022 m. Kriterijus atitinkančių kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2021 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Eur % % % Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/Ne Taip/ Ne % % E T A. Taksonominė veikla: A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) 84 Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) kapitalo išlaidos (A.1) 0 0 % 0 % 0 % A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) 7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 422 741 48,55 % 100 % 0 % Taip Taip Taip 0 % 0 % 6.5. Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis H49.32, H49.39, N77.11 41 862 4,81 % 50,13 % 0 % Ne Ne Ne Ne Taip 0 % 0 % - Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2) 464 604 53,35 % VISO: A.1 + A.2 464 604 53,35 % B. Netaksonominė veikla Netaksonominės veiklos kapitalo išlaidos (B) 406 212 46,65 % VISO: A + B 870 816 100 % 85 2021 m. kapitalo išlaidos (CapEx) pagal Taksonomiją Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla NACE kodas ( -ai) Absoliučios kapitalo išlaidos 2021 m. Kapitalo išlaidų procentinė dalis 2021 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomika Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2021 m. Kategorija (sąlygas suda ranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Eur % % % Taip/ Ne Taip/N e Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/Ne Taip/Ne Taip/Ne % E T A. Taksonominė veikla: A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) kapitalo išlaidos (A.1) 0 0 % 0 % A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) 7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 1 062 507 54,92 % 97,46 % 0 % Taip Ne Taip 0 % 7.6. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27,C28 118 000 6,1 % 0 % 0 % Taip Taip Taip 0 % - 86 6.5. Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis H49.32, H49.39, N77.11 73 149 3,78 % 0 % 0 % Ne Ne Ne Taip Taip 0 % - Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2) 1 253 656 64,8 % VISO: A.1 + A.2 1 253 656 64,8 % B. Netaksonominė veikla Netaksonominės veiklos kapitalo išlaidos (B) 680 852 35,2 % VISO: A + B 1 934 508 100 % Veiklos sąnaudų (OpEx) vertinimas pagal Taksonomiją Veiklos sąnaudos (OpEx) Taksonomijos reglamente apibrėžiamos kaip tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, pastatų renovacijos priemonėmis, trumpalaike nuoma, technine priežiūra ir remontu, ir visos kitos tiesioginės išlaidos, kurios susijusios su įmonės ar tam pasamdytos trečiosios šalies atliekamu kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu ir yra būtinos siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto naudojimą. Šiuo metu Bendrovės naudojama apskaitos sistema nėra pritaikyta išskirti duomenis pagal Taksonomijos OpEx apibrėžimą, todėl surinkti ir atskleisti pagal reglamentą reikalingą informaciją šioje ataskaitoje būtų buvę sudėtinga. 2023 m. planuojame geriau pasiruošti ir kitų metų ataskaitoje pateikti bent reikšmingiausius duomenis pagal šį rodiklį. 87 Būtiniausios apsaugos priemonės AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje užtikrina, kad būtų laikomasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Bendrovė saugo ir gerbia žmogaus teises ir turi Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodeksą. Būdama viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje, AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažįsta, supranta ir jaučia atsakomybę už savo veiklos poveikį socialinei, ekonominei ir gamtinei aplinkai. Įmonė yra įsipareigojusi veikti pagal teisės aktus, taisykles ir susitarimus, kurie taikomi jos veiklai. Tvaraus verslo ataskaita, parengta pagal tarptautinį Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standarto modelį, skelbiama atskirai. Konsoliduota atlygio ataskaita AB „Panevėžio statybos trestas“ atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2022 metų laikotarpį. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio, vidutinio lygmens vadovų atlygio politika ir 2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. 2021 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2022 m. balandžio 28 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2021 metų finansinių ataskaitų rinkiniu. Valdybos narių atlygis Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir patronuojančios Bendrovės įstatais, Bendrovėje valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. 2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). Valdybos nariams sumokėtas atlygis 2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta nauja AB „Panevėžio statybos trestas“ valdyba. Toliau pateikiama informacija apie naujai išrinktos valdybos nariams, atliktus mokėjimus per 2022 metus. 2022 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti tantjemas valdybos nariams. Lentelėje nurodytos sumos pateikiamos eurais, neatskaičius mokesčių. 8 lentelė. Informacija apie emitento priežiūros organo nario 2022 atlyginimą: Vardas, pavardė Pareigos Nepriklausomo valdybos nario mėnesio atlyginimas (Eurai) Nepriklausomo valdybos nario viso už 2022 metus (Eurai) Už konsultavimą viso už 2022 metus (Eurai) Justas Jasiūnas Valdybos pirmininkas - - 77 707 Gvidas Drobužas Valdybos narys - - 146 400 Kristina Mačiulienė Valdybos narys - - - Vaidas Grincevičius Valdybos narys 3 300 39 600 - Lina Simaškienė Valdybos narys 3 300 39 600 - Iš viso 6 600 79 200 224 107 * nepriklausomas valdybos narys Bendrovei nėra žinoma, kad valdybos nariai būtų gavę atlygį iš kitos AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupei priklausančios įmonės. Pasibaigus valdybos kadencijai, valdybos nariai neturi teisės į išeitines išmokas. Bendrovės darbuotojų atlygis 89 Atlygio politikos tikslas yra didinti Bendrovės veiklos efektyvumą, bei skatinti strateginių tikslų pasiekimą. Bendrovės tikslas maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant pritraukti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei. Per 2022 metus Bendrovės darbuotojams priskaitytas darbo užmokesčio fondas sudarė 14,520 mln. Eur, 2021 m. – 13,405 mln. Eur. Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, siekiame išlaikyti atlygį artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai. Bendrai, Bendrovės atlygio struktūrą sudaro dvi dalys: pastovioji atlygio dalis (PAD) ir kintama atlygio dalis (KAD). PAD rėžių ribos nustatomos atsižvelgiant į atlygio tendencijas rinkoje, tyrimų duomenis ir lyginamąją rinką - Lietuvoje veikiančių įmonių rinką. KAD – priemonė tiesiogiai suinteresuoti aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovus siekti aukštų Bendrovės veiklos rezultatų, instrumentas formuoti Bendrovės politiką ir kultūrą, aiškiai bei tiksliai nurodant, kokie pasiekimai ir indėliai yra vertinami/atlyginami. Kintama atlygio dalis aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovams išmokama kartą metuose, pasibaigus finansiniams metams ir yra susieta su darbuotojo, komandos ir (arba) įmonės rezultatais. Pilną atlygio politikos tekstą galima rasti čia https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai Bendrovėje nėra numatyta galimybė susigrąžinti kintamąjį atlygį. Lentelėse žemiau pateiktas 2018-2022 m. darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (KAD ir PAD). 9 lentelė. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius) Pareigybių kategorija 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Generalinis direktorius 9281 8863 7626 Aukščiausio lygmens vadovai 5528 5107 5323 4524 3887 Vidutinio lygmens vadovai 4428 4297 3478 3216 2630 Specialistai 2380 2192 1806 1753 1244 Darbininkų 1646 1380 1319 1322 980 Viso 2040 1800 1583 1569 1170 * Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje. 10 lentelė. Grupės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius) Pareigybių kategorija 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Aukščiausio lygmens vadovai 5019 4482 3957 4083 3040 Specialistai 2436 2167 1871 1752 1343 Darbininkų 1649 1407 1363 1322 956 Viso 2048 1787 1622 1569 1148 * Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje. Generalinio direktoriaus ir aukščiausio lygmens vadovų atlygio struktūra Pastoviosios atlygio dalies atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į daromą įtaką bendrai Bendrovės veiklai, vadovavimo apimtis, sprendimų priėmimą, veiklos kompleksiškumą, žinias ir patirtį. Atlygis, nustatomas darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį ir darbuotojo kompetencijos lygį (atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams). Pastovi atlygio dalis 90 mokama kiekvieną mėnesį. Aukščiausio ir Vidutinio lygmens vadovų pastovioji atlygio dalis peržiūrima ne dažniau nei kas 12 mėnesių. Naujas PAD dydis nustatomas/keičiamas remiantis aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų veiklos vertinimu. Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų PAD gali būti keičiama Bendrovės valdybos sprendimu. Kintamas atlygis - skatinti metinių tikslų įgyvendinimą. KAD dydį sudaro nustatytas procentas nuo metinio rezultato, kurį nustato ir tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovui ir direktoriams nustatomas procentas nuo Bendrovės motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos. Filialų direktoriams nustatomas procentas, nuo jo vadovaujamo filialo motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos. Metiniai atlygio pokyčiai Bendrovės rezultatų ir vidutinio atlygio, įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros organų nariai, pokyčiai per penkerius paskutiniuosius metus. 11 lentelė. Bendrovės rezultatai ir vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 – 2022 metais: Bendrovės rezultatai 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m.** 2018 m. Grynasis pelnas (tūkst. eurų) -1 720 304 -12 418 590 -4 852 Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) -0,105 0,019 -0,76 0,036 -0,297 Turtas (tūkst. eurų) 52 762 48 478 62 290 71 337 58 986 Vidutinis darbo užmokestis 2040 1800 1583 1569 1170 ** Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje Ilgalaikis skatinimas akcijomis Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias valdymo organų nariams, vadovams bei darbuotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų. Taip pat Bendrovėje nėra taikomos papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją programos. 90 1 Priedas Bendrovių valdysenos ataskaitos forma Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. 1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka: AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdybą sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą. 2. Struktūrizuota lentelė: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NEAKTUAL U KOMENTARAS 91 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Visa informacija, kuri remiantis teisės aktais turi būti skelbiama viešai, yra skelbiama per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti visų akcininkų galimybę dalyvauti priimant Bendrovei svarbius sprendimus. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro 0,29 euro nominalios vertės 16 350 000 paprastosios vardinės akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami Bendrovės interneto tinklapyje, yra nurodytos akcijų suteikiamos teisės. 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Ne Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad nurodytiems sandoriams turi būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems nustatytos teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. 92 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip Visa akcininkams skirta informacija, pranešimai apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybos akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų ir dokumentų projektai bei priimti nutarimai bei patvirtinti dokumentai skelbiami viešai lietuvių ir anglų kalbomis per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Bendrovės tinklalapyje. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip nustato įstatymas. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis. 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Informaciją apie kandidatus į Bendrovės valdybos narius akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriuo darbotvarkėje nustatyta svarstyti klausimą dėl valdybos narių rinkimo. Informacija apie siūlomą išrinkti audito bendrovę taip pat skelbiama kartu su pranešimu apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektais, teisės aktų nustatyta tvarka. 93 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visuomet dalyvauja Bendrovės generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, vyr. buhalteris taip pat kiti kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Visuotiniame akcininkų susirinkime yra dalyvavę, bet ne visi, siūlomi kandidatai į valdybos narius. 2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. 94 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 95 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė 3.2. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 96 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba atlieka ir priežiūros funkcijas, svarsto ir tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos gyvendinimą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Bendrovė vadovaujasi Bendrovės strateginiu planu, pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę, kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę akcininkams. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ir Bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų Bendrovei ar įmonių grupei. 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Valdyba laikosi nurodytų rekomendacijų 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikaciją, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. 3.2. Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Bendrovės valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę vadovavimo patirtį. Šiuo metu moterys tarp valdybos narių sudaro 40 proc., t.y. dvi moterys ir trys vyrai. 3 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti- bribery/44884389.pdf 97 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla bei strategija. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Bendrovės valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytam maksimaliam keturių metų laikotarpiui. Nesibaigus kadencijai, pavienius valdybos narius ar visą valdybą gali atšaukti visuotinis akcininkų susirinkimas. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs Bendrovės vadovu. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. 2022 metais įvyko 12 (dvylika) valdybos posėdžių, kuriuose trys valdybos nariai dalyvavo visuose posėdžiuose, 2 valdybos nariai dalyvavo vienuolikoje posėdžiuose. 98 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Ne Du nepriklausomi valdybos nariai –Vaidas Grincevičius ir Lina Simaškienė. Prieš akcininkų susirinkimą buvo viešai paskelbta, kad šie du kandidatai į valdybos narius bus laikomi nepriklausomais valdybos narias. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. Už darbą valdyboje jos nariams, išskyrus nepriklausimus valdybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip/Ne Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių kolegialių organų veiklos vertinimas. Tačiau kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, turinys įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. 4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 99 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Neaktualu Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal Valdybos darbo reglamentą yra rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno valdybos posėdžio metu sutariama kito valdybos posėdžio data. Esant poreikiui valdybos posėdžiai yra rengiami dažniau. 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos nariai sprendimams priimti reikalingą medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti ar patikslinti svarstomo klausimo medžiagą. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Neaktualu Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. 100 5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 5 . Ne Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo – generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. 2022 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Taip 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje. Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams. 5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). 101 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Audito komitetas vadovaujasi komiteto sudarytais ir Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais. Šie nuostatai nustato taisykles, apibrėžiančias Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį, narystės Audito komitete laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavinimo, profesinės patirties reikalavimus bei nepriklausomumo principus. Patvirtinti Audito komiteto nuostatai skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. Per 2022 metus Audito komitetas surengė 2 posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito komiteto nariai. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje. 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. Neaktualu Bendrovėje skyrimo komitetas nėra sudaromas. (Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą). 102 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Neaktualu 5.3. Atlygio komitetas. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. Komitetas nesudaromas. (Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą). 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 6 . Taip Bendrovė įgyvendina rekomendaciją. 2022 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais 6 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. 103 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais. Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais. Audito komitetas gauna šiame punkte nurodytą informaciją. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komitetas analizuoja ir vertina Bendrovės finansines ataskaitas, teikia rekomendacijas valdybai dėl jų patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to laikotarpio veiklos ataskaitas. 104 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos valdymo organo nario atvejo. 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip 2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje Bendrovės atlygio politika. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. Taip Bendrovės atlygio politikoje nustatomos atlygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir išmokėjimo principai. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip Atlygio politika skirta apibrėžti tik aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygio principus. Žr. 3.2.8. punktą. 105 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, neviršijant jame nustatytų sumų. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų. 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Taip Bendrovė metiniame pranešime pateikia informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Ne Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais. 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 106 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdyme. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip Bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Darbo tarybą. Pagal pasirašytą susitarimą, Bendrovė informuoja tarybos atstovus apie Bendrovės finansinę padėtį, darbdavio būklę, numatomus pokyčius ir kt. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip Išsami informacija apie numatomus akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. Taip Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam organui anoniminius pranešimus. 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose Bendrovės interneto tinklapyje ir „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos svetainėje. 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip Informacija skelbiama tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 107 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip Visa Bendrovės turima informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Taip Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Ne Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias darbuotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip/Ne Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 108 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos – atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Taip Rekomendacijoje nurodyta informacija pateikiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio pranešimuose. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip Bendrovė informaciją per „Nasdaq Vilniaus“ vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip Audito įmonė 2022 metais nėra suteikusi jokių kitų ne audito paslaugų.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.