Pieno Zvaigzdes

Annual Report • Apr 28, 2023

AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiama kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir metiniu pranešimu AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. Turinys Informacija apie įmonę 1 Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio 2 Bendrųjų pajamų ataskaita 3 Finansinės būklės ataskaita 4 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 5 Pinigų srautų ataskaita 6 Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 31 Atsakingų asmenų patvirtinimas 54 2022 m. metinis pranešimas 55 Socialinės atsakomybės ataskaita 85 AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. 1 Informacija apie įmonę AB „Pieno žvaigždės“ Telefonas: +370 5 246 1414 Telefaksas: +370 5 246 1415 Įmonės kodas: 124665536 Registruota: Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, Lietuva Vadovybė: Valdyba Vitalis Paškevičius Voldemaras Klovas Julius Kvaraciejus Aleksandr Smagin Gžegož Rogoža Regina Kvaraciejienė Artiom Smagin Generalinis direktorius Aleksandr Smagin Auditorius Ernst & Young Baltic UAB Bankai AB SEB bankas „Swedbank“, AB Luminor bank AS Lietuvos skyrius UAB „Perlo paslaugos“ AS „SEB Banka“ AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 2 Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio Valdyba ir vadovybė šiandien aptarė ir patvirtino finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – finansinės ataskaitos) bei Įmonės vardu jį pasirašė. Finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomone, taikyti apskaitos principai yra tinkami ir finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus bei pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Rekomenduojame, kad finansines ataskaitas patvirtintų Visuotinis akcininkų susirinkimas. Vilnius, 2023 m. balandžio 5 d. Vadovybė ir finansų skyriaus įgalioti asmenys: ------------------------ --------------------------- Aleksandr Smagin Audrius Statulevičius Generalinis direktorius Finansų direktorius ------------------------ Ramutė Plaušinienė Vyriausioji buhalterė AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 3 Bendrųjų pajamų ataskaita tūkst. EUR Pastaba 2022 2021 Pajamos pagal sutartis su klientais 1 204 553 176 692 Pardavimo savikaina 3 (175 930) (144 485) Bendrasis pelnas 28 623 32 207 Kitos veiklos pajamos 2 1 773 694 Kitos veiklos sąnaudos 2 (300) (45) Pardavimų ir platinimo sąnaudos 3 (17 239) (17 452) Administracinės sąnaudos 3 (17 926) (13 814) Gautinų sumų vertės (sumažėjimas)/sumažėjimo atstatymas 20 (38) 291 Veiklos pelnas/(nuostoliai) (5 107) 1 881 Finansinės pajamos 4 38 73 Finansinės sąnaudos 5 (896) (717) Kitos sąnaudos 5 (238) (259) Pelnas/(nuostoliai) prieš mokesčius (6 203) 978 Pelno mokesčio/(sąnaudos) pajamos 6 883 245 Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) (5 320) 1 223 Kitos bendrosios pajamos - - Iš viso bendrųjų pajamų/(nuostolių) už laikotarpį (5 320) 1 223 Pagrindinis pelnas/(nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (EUR) 7 (0,12) 0,03 Sumažintas pelnas/(nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (EUR) 7 (0,12) 0,03 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 4 Finansinės būklės ataskaita tūkst. EUR Pastaba 2022-12-31 2021-12-31 Turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 8 43 984 47 352 Nematerialusis turtas 9 51 68 Naudojimo teise valdomas turtas 16 1 427 2 015 Kitas finansinis turtas 22 22 Suteiktos paskolos 11 411 317 Atidėtasis pelno mokestis 18 2 337 1 454 Iš viso ilgalaikio turto 48 232 51 228 Atsargos 10 19 649 17 038 Prekybos gautinos sumos 11 6 907 5 821 Išankstiniai mokėjimai 11 162 203 Kitos gautinos sumos 11 457 595 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 12 272 1 736 Iš viso trumpalaikio turto 27 447 25 393 Iš viso turto 75 679 76 621 Nuosavas kapitalas Akcinis kapitalas 13 089 13 089 Akcijų priedai 7 891 7 891 Rezervai 1 570 1 570 Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 474 5 794 Iš viso nuosavo kapitalo 13 23 024 28 344 Įsipareigojimai Dotacijos 14 1 007 1 189 Paskolos ir įsiskolinimai 15 - 16 280 Išmokos darbuotojams 17 1 495 1 212 Nuomos įsipareigojimai 16 638 1 081 Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų 3 140 19 762 Paskolos ir įsiskolinimai 15 28 426 4 920 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 19 19 719 22 608 Išmokos darbuotojams 17 250 - Nuomos įsipareigojimai 16 1 120 987 Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų 49 515 28 515 Iš viso įsipareigojimų 52 655 48 277 Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 75 679 76 621 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 5 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita tūkst. EUR Pas- taba Akcinis kapitalas Akcijų priedai Privaloma- sis rezervas Kiti rezervai Nepaskirs- tytasis pelnas Iš viso nuosavo kapitalo 2021 m. sausio 1 d. 13 089 7 891 1 570 - 10 890 33 440 2021 m. grynasis pelnas - - - - 1 223 1 223 Kitos bendrosios pajamos - - - - - - Iš viso bendrųjų pajamų už metus - - - - 1 223 1 223 Dividendai 13 - - - - (6 319) (6 319) 2021 m. gruodžio 31 d. 13 089 7 891 1 570 - 5 794 28 344 2022 m. grynieji nuostoliai - - - - (5 320) (5 320) Kitos bendrosios pajamos - - - - - - Iš viso bendrųjų pajamų/(nuostolių) už metus - - - - (5 320) (5 320) Dividendai 13 - - - - - - 2022 m. gruodžio 31 d. 13 089 7 891 1 570 - 474 23 024 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. AB „Pieno žvaigždės“ Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip 6 Pinigų srautų ataskaita tūkst. EUR Pastaba 2022 2021 Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos (Nuostoliai) pelnas prieš mokesčius už metus (6 203) 978 Koregavimai: Nusidėvėjimas ir amortizacija 8, 9, 16 5 786 5 504 Dotacijų amortizacija 14 (167) (159) Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo rezultatas 2, 8 (1 604) (191) Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nurašymo rezultatas 8 5 2 Gautinų sumų vertės sumažėjimas/(atstatymas) 20 38 (291) Atostogų rezervo pokytis 19 (127) 304 Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas 10 2 944 51 Palūkanų pajamos 4 (37) (73) Palūkanų sąnaudos 5 896 717 1 531 6 842 Atsargų pokytis (5 555) (3 812) Gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų, kitų gautinų sumų pokytis (929) 368 Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis (2 555) 6 665 Grynieji pinigų srautai, panaudoti pagrindinėje veikloje (7 508) 10 063 Pinigų srautai iš investicinės veiklos Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 8 (2 033) (7 044) Nematerialiojo turto įsigijimas 9 (22) (43) Įplaukos už parduotą nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus 2 829 577 Gautos palūkanos 37 73 Suteiktos paskolos 11 - (25) Gauti suteiktų paskolų mokėjimai 11, 20 6 102 Gautos dotacijos 14 320 12 Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinėje veikloje 1 137 (6 348) Pinigų srautai prie finansinės veiklos Gautos paskolos 15 12 146 16 000 Paskolų grąžinimas 15 (4 920) (13 420) Sumokėta pagrindinė nuomos įsipareigojimų įmoka 16 (1 364) (1 061) Sumokėtos palūkanos 20 (952) (781) Išmokėti dividendai 20 (2) (6 270) Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje 4 908 (5 532) Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pasikeitimas (1 464) (1 817) Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. 12 1 736 3 553 Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai gruodžio 31 d. 12 272 1 736 Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis. 7 2022 Bendroji informacija AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – Įmonė) buveinė yra Perkūnkiemio g. 3 Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. AB „Pieno žvaigždės“ buvo įkurta 1998 m. sujungus akcines bendroves „Mažeikių pieninė“, „Pasvalio sūrinė“ ir „Kauno pienas“. Įmonės pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialų – Mažeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėžyje. Visos Įmonės paprastosios akcijos yra kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Tarp AB „Pieno žvaigždės“ akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę. Įmonė gamina ir parduoda pieno produktus mažmeninės prekybos įmonėms tiesiogiai ir per tarpininkus. 2022 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 1 601 darbuotojas (2021 m. – 1 711 darbuotojų). Reikšmingi apskaitos principai Ataskaitų atitiktis standartams AB „Pieno žvaigždės“ finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES). Išskyrus naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms, Įmonė nuosekliai taikė apskaitos politiką, pateiktą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams. Įmonės vadovybė šias finansines ataskaitas patvirtino 2023 m. balandžio 5 d. Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas. Parengimo pagrindas Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami Įmonės funkcine valiuta – eurais, o ataskaitos yra parengtos remiantis istorinės savikainos principu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu (nuostoliais) ar bendrosiomis pajamomis. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis veiklos tęstinumo apskaitos principu, numatant, kad Įmonė bus pajėgi tęsti savo veiklą mažiausiai 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų datos. Įmonės vadovybės vertinimu nėra reikšmingų su klimatu susijusių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos Įmonės gebėjimui tęsti veiklą. Dabartinė makroekonominė situacija turi įtakos Įmonės rezultatams, kurie yra atskleisti šių finansinių ataskaitų pastabose. Pagrindinis Įmonės skolinimosi šaltinis yra kredito linijos ir 2019 metais (su vėlesniais pakeitimais) sudaryta ilgalaikio skolinimosi sutartis su AB SEB banku ir AB „Swedbank“. Ši paskola suteikta penkerių metų laikotarpiui kasmet mokant 4,920 mln. EUR paskolos grąžinimo sumą. Naudodamasi ilgalaikiu bankų finansavimu Įmonė gali geriau valdyti piniginius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas (15 pastaba). 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo 13 mln. EUR kredito limitų (kredito linija ir overdraftai), iš kurių 12,146 mln. EUR buvo panaudota. 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo 11 mln. EUR nepanaudotų kredito limitų (kredito linija ir overdraftai). 8 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Parengimo pagrindas (tęsinys) 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonės trumpalaikes paskolas ir įsiskolinimus finansų įstaigoms sudaro 12 146 tūkst. eurų panaudotos kredito linijos ir overdraftas, kurių sutartyse numatytas grąžinimo terminas yra 2023 m. ir dėl specialiųjų paskolos sutarties sąlygų nevykdymo perklasifikuota ilgalaikė 16 280 tūkst. eurų paskola (kaip atskleista 15 pastaboje). Dėl to 2022 m. gruodžio 31 d. trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikį turtą 22 068 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 3 122 tūkst. eurų). Siekiant išspręsti likvidumo trūkumą, Įmonės vadovybė atliko šiuos veiksmus: 1) 11 360 tūkst. eurų – Įmonė 2023 m. gavo banko patvirtinimą, kad dėl sutarties sąlygų nevykdymo Įmonei nebus taikomos sankcijos ir nebus reikalaujama anksčiau nei numatytas terminas grąžinti paskolos ilgalaikę dalį, išskyrus paskolos dalį pagal grąžinimo grafiką. 2) 10 146 tūkst. eurų – Įmonė 2023 m. pasirašė kredito linijų ir overdrafto sutarčių pakeitimus su bankais, kuriuose įsiskolinimų grąžinimo terminai atidėti iš 2023 m. į 2024 m. 3) 562 tūkst. eurų – Įmonės veiklos rezultatai už pirmuosius du 2023 m. mėnesius pagerėjo ir Įmonės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) sudarė 2 558 tūkst. eurų. Todėl likęs likvidumo trūkumas yra padengtas pinigų srautais iš veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šių finansinių ataskaitų tvirtinimo dieną Įmonės likvidumo trūkumas yra išspręstas. Be to, planuojama didinti ilgalaikio kredito sumą, refinansuojant pastarųjų kelerių metų investicijas. Įmonės vadovybė mano, kad veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymas yra tinkamas ir nėra reikšmingų neapibrėžtumų, susijusių su veiklos tęstinumu. Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti ES, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus remdamasi tam tikromis prielaidomis, kurios turi įtakos apskaitos principų pasirinkimui ir turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine informacija bei veiksniais, atspindinčiais esamas sąlygas. Minėtų prielaidų ir įvertinimų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įvertinimų. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripažįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo peržiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas turi įtakos tiek peržiūros, tiek ateinantiems laikotarpiams. Dėl TFAS, priimtų taikyti ES, taikymo priimti vadovybės sprendimai ir įvertinimai, kurie turi didžiausios įtakos finansinėms ataskaitoms, yra aptariami dalyje „Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai“. 9 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Sandoriai užsienio valiuta Sandoriai užsienio valiuta įvertinami eurais operacijos dieną galiojančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, įvertinami eurais finansinės būklės ataskaitos dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Skirtumai, atsiradę dėl valiutos kursų pasikeitimo, apskaitomi pelne (nuostoliuose). Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta yra apskaitomi tikrąja verte, įvertinami eurais valiutos keitimo kursu, kuris buvo jų tikrosios vertės nustatymo dieną. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Nuosavas turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė yra apskaitoma savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo savikainą sudaro jo įsigijimo kaina, įskaitant importo muitą ir kitus negrąžintinus pirkimo mokesčius, atimant pirkimo nuolaidas, taip pat visos tiesiogiai su turto įsigijimu ir parengimu numatytam naudojimui susijusios sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kuriems yra būtinas ilgas parengimo naudojimui laikotarpis, įsigijimu, statyba ar gamyba, yra kapitalizuojamos kaip dalis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo savikainos. 2022 ir 2021 metais jokios skolinimosi išlaidos nebuvo kapitalizuotos kaip turto savikainos dalis. Pačių sukurto turto savikainą sudaro medžiagų ir tiesioginės darbo sąnaudos bei atitinkamai susijusios netiesioginės sąnaudos. Jeigu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų dalys turi skirtingą naudingo tarnavimo laikotarpį, tokios dalys apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai ir nudėvimi per jų tikėtiną naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvieną finansinių ataskaitų datą. Vėlesnės išlaidos Išlaidos, patirtos siekiant pakeisti nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų komponentą, yra kapitalizuojamos tik nurašius pakeičiamojo komponento vertę ir tik jeigu iš to turto tikėtina gautina ekonominė nauda ir naujojo komponento savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos išlaidos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai yra patiriamos. 10 2022 Nusidėvėjimas Nusidėvėjimas (išskyrus žemę, kuri yra nenudėvima) apskaičiuojamas tiesiniu būdu per numatomą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas pelne (nuostoliuose). Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra toks: • pastatai 20–80 metų; • mašinos ir įrengimai 5–40 metų; • transporto priemonės ir kitas ilgalaikis turtas 4–20 metų. Nematerialusis turtas Įmonės įsigytas nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Įmonė nėra sukūrusi prestižo ir prekių ženklų. Vėlesnės išlaidos Vėliau patirtos išlaidos, susijusios su nematerialiuoju turtu, kapitalizuojamos tik jeigu jos padidins konkretaus turto, su kuriuo jos susijusios, duodamą ekonominę naudą ateityje. Visos kitos išlaidos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai yra patiriamos. Amortizacija Amortizacija apskaičiuojama tiesiniu būdu per numatomą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitoma pelne (nuostoliuose). Nematerialusis turtas yra amortizuojamas nuo turto naudojimo pradžios. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra nuo 1 iki 3 metų. 11 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Finansinės priemonės Finansinis turtas. Įmonės finansinis turtas apima pinigus, prekybos ir kitas gautinas sumas. Prekybos gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos tada, kai jos atsiranda. Pirminio pripažinimo metu visas kitas finansinis turtas pripažįstamas tuomet, kai Įmonė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinis turtas (išskyrus prekybos gautinas sumas be reikšmingo finansavimo komponento), jei jis nėra apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais bendrųjų pajamų ataskaitoje, iš pradžių vertinamas tikrąja verte pridedant sandorio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su įsigijimu arba perleidimu. Prekybos gautinos sumos be reikšmingo finansavimo komponento iš pradžių pripažįstamos sandorio kaina. Finansinio turto klasifikacija. Finansinis turtas suskirstomas į tris grupes priklausomai nuo jo vertinimo metodo: ▪ finansinis turtas, kuris vėliau vertinamas amortizuota savikaina; ▪ finansinis turtas, kuris vėliau vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės) ir kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės)); ▪ finansinis turtas, kuris vėliau vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Finansinio turto klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto valdymo verslo modelio (įvertinama, kokiu būdu įmonė valdo finansinį turtą siekiant generuoti pinigų srautus) ir nuo finansinio turto sutartinių pinigų srautų charakteristikos (ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus). Įmonė neturi finansinio turto, kuris vėliau vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris vėliau vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, apima išvestines finansines priemones (20 pastaba). Finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos: ▪ finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą sutartyje numatytiems pinigų srautams surinkti; ir ▪ dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais bendrųjų pajamų ataskaitoje. 12 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Finansinės priemonės (tęsinys) Finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina, yra vertinamas faktinių palūkanų normos metodu. Amortizuota savikaina yra sumažinama dėl vertės sumažėjimo nuostolių. Palūkanų pajamos, užsienio valiutos pasikeitimo pelnas ir nuostoliai bei vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose). Bet koks pripažinimo nutraukimo pelnas ar nuostoliai apskaitomi pelne (nuostoliuose). Faktinių palūkanų normos (eng. EIR) metodas – tai metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Faktinių palūkanų norma yra norma, kurią taikant galima tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimų grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais bendrųjų pajamų ataskaitoje, pirminio pripažinimo metu yra apskaitomas tikrąją verte. Vėliau tikrosios vertės pasikeitimo pelnas ir nuostoliai, įskaitant visas palūkanas ir dividendus, yra pripažįstami pelnu arba nuostoliais bendrųjų pajamų ataskaitoje. Finansinių įsipareigojimų pripažinimas, klasifikavimas ir vertinimas Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte atėmus sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo skolos apskaitomos amortizuota verte taikant EIR metodą, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą, išskyrus kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas, kurios aprašytos toliau. Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos įsigijimui tokio turto, kuriam reikia laiko paruošti numatomam naudojimui ar pardavimui, statybai ar gamybai, yra kapitalizuojamos kaip atitinkamo turto savikainos dalis. Visos kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos yra patiriamos. Skolos priskiriamos ilgalaikėms, jei iki ataskaitų datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas ataskaitų datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. Prekybos įsipareigojimai yra neišvestiniai finansiniai įsipareigojimai su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kai tokiais finansiniais įsipareigojimais neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Tokie įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota verte naudojant faktinių palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai prekybos įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai: ▪ baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; ▪ Įmonė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ▪ Įmonė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir (arba): a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę. Kai Įmonė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su to turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Įmonė yra vis dar susijusi. Įmonės turtas, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitomas apskaitine turto verte arba didžiausia numanoma suma, kurią Įmonei gali tekti sumokėti, ta, kuri iš jų yra mažesnė. 13 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Finansinės priemonės (tęsinys) Įmonė sumažina finansinio turto bendrąją apskaitinę vertę, jei negali pagrįstai tikėtis atgauti visą finansinį turtą arba jo dalį. Nurašymas yra pripažinimo nutraukimo įvykis. Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas. Įmonė nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai jos sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti arba atšaukiami arba baigiasi jo galiojimas. Įmonė taip pat nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai jo sąlygos yra pakeistos, o pakeisto įsipareigojimo pinigų srautai iš esmės skiriasi. Tokiu atveju, naujas finansinis įsipareigojimas pripažįstamas tikrąja verte pagal pakeistas sutarties sąlygas. Finansinio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimo atveju skirtumas tarp nurašytos apskaitinės vertės ir sumokėto atlygio (įskaitant perleistą nepiniginį turtą arba prisiimtus įsipareigojimus) pripažįstamas pelnu arba nuostoliais bendrųjų pajamų ataskaitoje. Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas. Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami tik tada ir tik tada, kai Įmonė turi teisiškai įgyvendinamą teisę įskaityti sumas ir ketina jas sudengti arba realizuoti turtą ir taip sudengti įsipareigojimą. Išvestinės finansinės priemonės Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte, sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelne arba nuostoliuose tuo laikotarpiu, kuriuo jos yra patiriamos. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliai, nes Įmonės apsidraudimo sandoriai neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitai keliamų reikalavimų. Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: - pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar - jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje. Jei turtą arba įsipareigojimą Įmonė iš pradžių įvertina jo tikrąja verte, o sandorio kaina skiriasi nuo tikrosios vertės, skirtumas pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai, jeigu TFAS nenurodyta kitaip. Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinės būklės ataskaitoje įvertinami tikrąja verte arba kurių tikroji vertė nėra nustatoma, tačiau informacija apie kuriuos yra atskleidžiama, Įmonė klasifikuoja pagal tikrosios trijų lygių vertės hierarchiją atsižvelgdama į galimybę nustatyti kintamuosius. • 1 lygis – kintamieji yra kotiruojamos (nekoreguotos) tokių pačių priemonių kainos aktyviose rinkose. • 2 lygis – kintamieji, kurie yra stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų). Į šią kategoriją įtraukiamos priemonės, įvertinamos naudojant skelbiamas panašių priemonių rinkos kainas aktyviose rinkose, skelbiamas identiškų arba panašių priemonių rinkos kainas ne tokiose aktyviose rinkose arba kitus vertinimo būdus, kuriems visi reikšmingi kintamieji yra tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi iš rinkos duomenų. • 3 lygis – nestebimi kintamieji. Į šią kategoriją įtraukiamos visos priemonės, kurios vertinamos naudojant nestebimus kintamuosius ir nestebimi kintamieji turi reikšmingos įtakos priemonių vertinimui. Į šią kategoriją įtraukiamos priemonės vertinamos remiantis skelbiamomis panašių priemonių kainomis; kai norima atspindėti skirtumus tarp priemonių ir kai reikalingos reikšmingos nestebimos korekcijos arba prielaidos. 14 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Finansinės priemonės (tęsinys) Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas (tęsinys) Tais atvejais, kai kintamieji, naudojami turto arba įsipareigojimo tikrosios vertės nustatymui, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, visas tikrosios vertės nustatymo rezultatas priskiriamas tam pačiam tikrosios vertės hierarchijos lygiui, kaip ir žemiausio lygio kintamasis, svarbus visam vertės nustatymui. Palūkanas uždirbančios finansinės priemonės tikroji vertė nustatoma įvertinus pinigų srautus, diskontuotus taikant rinkos palūkanų normas, kurios taikomos panašioms priemonėms. Tais atvejais, kai finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tikroji tokio finansinio turto ir įsipareigojimų vertė yra atskleidžiama atskirai finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Jei nėra skelbiamos kainos aktyvioje rinkoje, Įmonė naudoja įvertinimo būdus, kurie maksimizuoja atitinkamų stebimų kintamųjų naudojimą ir minimizuoja nestebimų kintamųjų naudojimą. Pasirinktas vertinimo būdas apima visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai, nustatydami sandorio kainą. Geriausias finansinės priemonės tikrosios vertės šaltinis pradinio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina, t. y. duoto arba gauto atlygio tikroji vertė. Jei Įmonė nustato, kad tikroji vertė pradinio pripažinimo metu skiriasi nuo sandorio kainos ir tikrosios vertės nepatvirtina nei identiško turto ar įsipareigojimo skelbiamos kainos aktyvioje rinkoje, nei nepagrindžia vertinimo būdo, naudojamo tik duomenis iš stebimų rinkų gauti, tai finansinė priemonė pradinio pripažinimo metu vertinama tikrąja verte, pakoreguota taip, kad skirtumas tarp tikrosios vertės pradinio pripažinimo metu ir sandorio kainos būtų atidėtas. Vėliau šis skirtumas pripažįstamas pelne (nuostoliuose) per priemonės galiojimo laikotarpį, bet ne vėliau, kai įvertinimas visiškai pagrindžiamas stebimais rinkos duomenimis arba sandoris baigiamas. Faktoringas Faktoringo sandoris yra finansavimo sandoris, kai Įmonė perleidžia finansuotojui skolininko piniginį reikalavimą už nustatytą atlyginimą. Įmonės perduoda finansuotojui teises į ateityje gautinas sumas pagal sąskaitas. Įmonės faktoringo sandorius sudaro sandoriai be regreso (finansuotojas neturi teisės grąžinti atgal Įmonei pradelsto reikalavimo). Faktoringo sąnaudas sudaro pagrindinė sutarties suma, kuri mokama sudarant sutartį, komisinis mokestis už sąskaitų aptarnavimą ir palūkanų sąnaudos, priklausančios nuo skolininko mokėjimo termino trukmės. Atsargos Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų). Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinės veiklos metu, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos, susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki esamos vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos ir nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą neviršija 3 mėnesių. 15 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Vertės sumažėjimas Finansinio turto vertės sumažėjimas Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Įmonė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Įmonė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN). Prekybos gautinoms sumoms Įmonė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Įmonė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. Įmonės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos neapima reikšmingo finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną metodą, iš pradžių vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į pirkėjo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius, susijusius su skolininku, tuomet visoms gautinoms sumoms, kurios yra pradelstos daugiau nei 180 dienų, yra formuojamas 100% vertės sumažėjimas, taip pat Įmonė formuoja papildomą 0,1% dydžio vertės sumažėjimą nuo bendro nepradelstų bei pradelstų mažiau nei 180 dienų gautinų sumų likučio metų pabaigai. Pritaikomo 0,1% dydis nustatomas remiantis istoriniais Įmonės blogų skolų duomenimis. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Įmonės turto apskaitinė vertė, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrima kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Dar neparengtam naudojimui nematerialiam turtui atsiperkamoji vertė įvertinama kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Testuojant vertės sumažėjimą, turtas yra sujungiamas ir suskirstomas į mažiausias grupes (kiek tai praktiškai įmanoma), generuojančias pinigų srautus. Įmonės vadovybė laiko visą Įmonę kaip vieną pinigus generuojantį vienetą (PGV). Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto naudojimo vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartinės rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu ar grynuosius pinigus generuojančiu vienetu. Vertės sumažėjimas apskaitomas tada, kai turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto apskaitinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra įtraukiami į pelną (nuostolius). 16 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Įmonė nuolat peržiūri naujausius vyriausybės teisės aktus klimato kaitos klausimais. Vadovybės padaryti reikšmingi apskaitiniai įvertinimai apima būsimą įtaką, kurią daro Įmonės strateginiai sprendimai ir įsipareigojimai formuoti savo prekių krepšelį atsižvelgiant į pertvarkos tikslus energijos srityje, taip pat trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį, kurį kelia su klimato kaita susiję dalykai ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio energijos išteklių naudojimo. Šiuo metu nėra priimtų teisės aktų, kurie Įmonei turėtų įtakos. Įmonė pakoreguos pagrindines prielaidas, kurias ji taiko apskaičiuodama turto atsiperkamąją vertę ir atliks prielaidų pokyčio jautrumo analizę, jeigu įvyks pokyčių. Nefinansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas Nefinansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto apskaitinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą. Dividendai Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami. Mokestis prie pajamų šaltinio, susijęs su dividendų išmokėjimu, pripažįstamas tada, kai atsiranda įsipareigojimas mokėti šiuos dividendus. Atidėjiniai Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi, kai dėl praeities įvykio Įmonė turi dabartinę prievolę (teisinę ar konstruktyvią), kuri gali būti patikimai įvertinta, ir kai yra tikėtina, kad šiai prievolei įvykdyti bus reikalingos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos. Suma, pripažinta kaip atidėjinys, yra dabartinei prievolei įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikalingų išlaidų tinkamiausias įvertinimas. Atidėjiniai peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir koreguojami, kad atspindėtų geriausią einamąjį apskaičiavimą. Atidėjinys panaikinamas, jeigu nebėra tikėtina, kad šiai prievolei įvykdyti bus reikalingos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos. Atidėjinys yra naudojamas tik toms išlaidoms, dėl kurių jis iš pradžių buvo pripažintas. Kai pinigų kainos laike poveikis yra esminis, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių tikėtinai prireiks įsipareigojimui įvykdyti, dabartinė vertė. Jeigu taikomas diskontavimo metodas, atidėjinių padidėjimas laikui bėgant yra pripažįstamas finansinėmis sąnaudomis. Išmokos darbuotojams Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Visi pensijų įsipareigojimai yra valstybės. Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Įmonė pripažįsta išeitines kompensacijas, kai yra griežtai įpareigota nutraukti su esamais darbuotojais darbo sutartis pagal detalų formalų planą be galimybės jo atsisakyti arba mokėti išeitines kompensacijas dėl pasiūlymo, skatinančio išeiti iš darbo savo noru. Pagal atlyginimų planus darbuotojai turi teisę į išmokas jubiliejaus proga ir išeitinę pensijos išmoką. Kiekvienam Įmonės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokos jubiliejaus proga mokamos darbuotojams, kuriems sukanka 50 ir 60 metų. 17 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Atidėjiniai išmokoms jubiliejaus proga ir išeitinėms pensijų išmokoms skaičiuojami individualiai kiekvienam asmeniui, kuris turi teisę jas gauti. Darbuotojui skirtas atidėjinys skaičiuojamas pagal numatomą išmoką, kurią Įmonė yra įsipareigojusi sumokėti pagal vidaus tvarkos taisykles ir įstatyminius reikalavimus. Dabartinė šių įsipareigojimų vertė apskaičiuojama kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje. Įmonėje šis išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose įsipareigojimuose ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą. Pajamos pagal sutartis su klientais Įmonės pajamos pripažįstamos vadovaujantis 15-ojo TFAS nuostatomis. Įmonė pripažįsta pajamas tuo laiku ir tokia apimtimi, kad prekių ar paslaugų perdavimas klientams parodytų sumą, kuri atitinka atlygį, kurį Įmonė tikisi gauti mainais už tas prekes ar paslaugas. Taikant šį standartą, Įmonė atsižvelgia į sutarties sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes. Pajamas Įmonė pripažįsta pagal 5 žingsnių modelį: 1 žingsnis. Sutarties su klientu identifikavimas. Sutartimi pripažįstamas susitarimas tarp dviejų ir (arba) daugiau šalių (priklauso nuo pirkimo / pardavimo sąlygų), kuriuo sukuriamos įgyvendintinos teisės ir vykdytinos prievolės (netaikomas, jeigu pasirašoma jungtinės veiklos sutartis)). Sutartis, kuriai taikomas 15-asis TFAS, pripažįstama tik tuo atveju, kai yra tenkinami šie kriterijai: ▪ šalys sutartį patvirtino (raštu, žodžiu ar pagal kitą įprastą verslo praktiką) ir yra įsipareigojusios vykdyti sutartimi numatytas prievoles, ▪ yra galimybė identifikuoti kiekvienos šalies teises dėl perduotinų prekių ir (arba) paslaugų, ▪ yra galimybė identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas už perduotinas prekes ir (arba) paslaugas, ▪ sutartis yra komercinio pobūdžio, ▪ yra tikimybė gauti atlygį mainais už prekes ir (arba) paslaugas, kurios bus perduotos klientui. Sutartys su klientu gali būti sujungiamos ar atskiriamos į kelias sutartis, išlaikant buvusių sutarčių kriterijus. Toks sujungimas arba atskyrimas laikomas sutarties keitimu. 2 žingsnis. Veiklos įsipareigojimų sutartyse identifikavimas. Sutartimi įtvirtintas pasižadėjimas perduoti prekes ir (arba) paslaugas klientui. Jeigu prekes ir (arba) paslaugas galima išskirti, įsipareigojimai pripažįstami atskirai. Kiekvienas įsipareigojimas identifikuojamas vienu iš dviejų būdų: ▪ prekė ir (arba) paslauga yra atskira, arba ▪ atskirų prekių ir (arba) paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį, rinkinys. 18 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Pajamos pagal sutartis su klientais (tęsinys) 3 žingsnis. Sandorio kainos nustatymas. Įmonės sudarytuose sandoriuose taikomos fiksuotos kainos prekėms kontrolės perdavimo momentu. Įmonė atsižvelgia į galimą nepiniginio atlygio ir klientui mokėtino atlygio poveikį (nevykdant arba dalinai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, Įmonės mokamas atlygis klientui už iš kliento gaunamas rinkodaros paslaugas). Tikėtina, kad galimo nepiniginio atlygio poveikis ir galimo klientui mokėtino atlygio poveikis ateityje neturės įtakos pajamų pripažinimui (praeityje nebuvo jokių reikšmingų su pajamomis susijusių atvejų ir nesitikima, kad bus su einamųjų metų pajamomis susijusių atvejų), išskyrus iš klientų perkamas rinkodaros paslaugas, kurios detaliau aprašomos žemiau 5 žingsnyje. 4 žingsnis. Sandorių kainos priskyrimas veiklos įsipareigojimams. Veiklos įsipareigojimas – tai pažadas sutartyje su klientu perduoti klientui prekę ar paslaugą, kuri yra atskira, arba atskirų prekių ar paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį, rinkinį. Sandorio kaina paskirstoma kiekvienam veiklos įsipareigojimui remiantis santykinėmis atskiromis prekės ar paslaugos, pažadėtos sutartyje, pardavimo kainomis. Vertindama sandorio kainą Įmonė įvertina nuolaidą arba kintamą atlygio sumą, kuri susijusi tik su tam tikra sutarties dalimi. Panašūs sandoriai vertinami vienodai. 5 žingsnis. Pajamų pripažinimas, kai Įmonė (į)vykdo veiklos įsipareigojimus. Pardavimo pajamos pripažįstamos, atvaizduojant prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą ta suma, kuri teisingai atvaizduoja įvykdytą įsipareigojimą ir teisę gauti atlygį mainais už prekes ir (arba) paslaugas. Pajamų pripažinimas priklauso nuo to, ar įsipareigojimas vykdomas per tam tikrą laikotarpį (tęstinis) ar tam tikru momentu. Bet kokiu atveju atsižvelgiama į kontrolės perdavimą. Įmonė pripažįsta pajamas pagal sutartis su klientais tam tikru momentu. Įmonė taip pat perka rinkodaros paslaugas iš savo klientų. Remiantis sutartimis iš klientų (vykdančių mažmeninę prekybą) įgytos su rinkodara susijusios paslaugos nėra atskiros paslaugos, susijusios su Įmonei teikiamomis įvairiomis reklamos ir rinkodaros paslaugomis, todėl visos tokios per ataskaitinį laikotarpį patirtos rinkodaros sąnaudos atimamos iš pajamų, pripažįstamų Įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje (1 pastaba). Dotacijos Vyriausybės dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios gautos ilgalaikiu turtu arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos apskaitoje pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje, kai pagrįstai tikimasi jas gauti ir manoma, kad Įmonė atitinka jų gavimui keliamus reikalavimus. Dotacijos, gautos Įmonės turto įsigijimo išlaidoms padengti, yra pripažįstamos įsipareigojimu ir vėliau proporcingai apskaitomos pelne (nuostoliuose) per numatomą to turto naudingo tarnavimo laiką. Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitos eilutėje „Dotacijos“. 19 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Sąnaudos Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos Kitas veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas (nuostoliai) iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo ir kiti straipsniai, tiesiogiai nesusiję su pagrindine Įmonės veikla. Finansinės pajamos ir sąnaudos Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos, įvertintos faktinių palūkanų normos metodu ir užsienio valiutos kursų pasikeitimo neigiama įtaka (grynąja verte). Nuomos įmokų palūkanų sąnaudų sudedamoji dalis pripažįstama pelne (nuostoliuose), taikant faktinių palūkanų normos metodą. Minimalūs nuomos mokėjimai yra paskirstomi į finansines sąnaudas ir nepadengto įsipareigojimo dengimą. Finansinės sąnaudos paskirstomos per visą finansinės nuomos laikotarpį, apskaičiuojant jas pagal pastovią apskaičiuotų palūkanų normą, taikomą nepadengtam įsipareigojimo likučiui. Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos iš investuotų lėšų, dividendų pajamos ir užsienio valiutos kursų pasikeitimo teigiama įtaka (grynąja verte). Palūkanų pajamos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) joms kaupiantis, naudojant faktinių palūkanų normos metodą. Dividendų pajamos pripažįstamos pelne (nuostoliuose), kai dividendai paskelbiami ir įgyjama teisė juos gauti. Pelno mokestis Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas pelne (nuostoliuose), išskyrus kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje. Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant finansinės būklės ataskaitos dieną galiojančius ir taikomus tarifus, ir ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai. 2022 ir 2021 metais Lietuvos Respublikos įmonėms buvo taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas šiems laikiniesiems skirtumams: skirtumams, atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripažinimo momentu, kai tie skirtumai neturi įtakos nei ataskaitinio laikotarpio apskaitomam, nei apmokestinamajam pelnui. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimų padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčių tarifų. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tada, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota. Nuo 2014 m. sausio 1 d. atskaitomų perkeliamų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai nebegali būti perkeliami, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. 20 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Pelno mokestis (tęsinys) Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi, jeigu yra turima pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu ir jeigu atidėtojo mokesčio turtas ir atidėtojo mokesčių įsipareigojimai, susiję su pelno mokesčiais, nustatyti tam pačiam apmokestinamam ūkio subjektui ir tos pačios mokesčių institucijos. Remdamasi Lietuvos Respublikos mokesčius reglamentuojančiais įstatymais, Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 3-5 (priklausomai nuo mokesčių) iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų atlikti mokestinį Įmonės patikrinimą ir, perskaičiavusi mokesčius, nurodyti sumokėti papildomus mokesčius ar baudas. Įmonės vadovybės nuomone, visi mokesčiai buvo tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti remiantis galiojančiais mokesčius reglamentuojančiais įstatymais. Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Kadangi nėra jokių nuosavą kapitalą mažinančių priemonių, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria. Segmentai Segmentas yra Įmonės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius, vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias Įmonės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją. Segmentavimo principai yra pateikiami 1 pastaboje. Finansinės rizikos valdymas Vykdydama veiklą, Įmonė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos riziką ir palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Valdyba yra atsakinga už bendros rizikos valdymo politikos sukūrimą ir priežiūrą. Rizikos valdymo politika kuriama tam, kad būtų galima nustatyti ir analizuoti rizikas, su kuriomis Įmonė susiduria, bei nustatyti jų leistinas ribas. Rizikos valdymo politika ir procesai yra sistemingai peržiūrimi, atsižvelgiant į rinkose ir Įmonės veikloje atsirandančius pokyčius. Taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, Įmonė siekia sukurti konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje darbuotojai aiškiai suprastų savo funkcijas ir atsakomybę. Įmonės vadovybė rizikos valdyme pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Įmonės finansiniams veiklos rezultatams. Kartais Įmonė gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdama apsidrausti nuo tam tikrų rizikų. (a) Rinkos rizika Rinkos rizika – rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Įmonės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 21 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Finansinės rizikos valdymas (tęsinys) Valiutos rizika Įmonė patiria didelę valiutos riziką, nes vykdo importo ir eksporto veiklą. Įmonė laikosi politikos suderinti pinigų srautus iš labai tikėtinų pardavimų ir pirkimų ateityje pagal skirtingas valiutas. Įmonė nesinaudoja finansinėmis priemonėmis užsienio valiutos keitimo rizikai valdyti, išskyrus tai, kad ji stengiasi skolintis tik eurais. Palūkanų normos rizika Įmonės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Pinigų srautų jautrumo palūkanų normos pokyčiams analizė pateikiama 20 pastaboje. Įmonė neturi reikšmingų išduotų paskolų arba gautinų sumų, kurioms taikoma fiksuota palūkanų norma ir kurios apskaitomos tikrąja verte. b) Kredito rizika Kredito rizika yra Įmonės finansinio nuostolio rizika, jei klientas ar partneris neįvykdo finansinės priemonės sutartinių įsipareigojimų. Kredito rizika yra iš esmės susijusi su sumomis, gautinomis iš Įmonės klientų bei pinigų likučiu laikomu bankuose. Įmonė turi įdiegusi procedūras, užtikrinančias, kad prekės būtų parduodamos tik pirkėjams su tinkama kreditavimo istorija ir neviršytų priimtinos kredito rizikos ribos, kurią nustato vadovybė. Kredito koncentracija yra nurodyta šių finansinių ataskaitų 20 pastaboje. Finansinio turto apskaitinė vertė atspindi maksimalią kredito riziką (20 pastaba). c) Likvidumo rizika Tinkamas likvidumo rizikos valdymas leidžia Įmonei išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Likvidumo rizikos analizė pateikiama 20 pastaboje. Kapitalo valdymas Valdybos politika yra palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį, palyginti su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų palaikomas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas ir galimybės finansuoti veiklos vystymą ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžos rodiklius ir teikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo Įmonės akcininkams, atsižvelgdama į Įmonės finansinius rezultatus ir strateginius planus. Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Įmonė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekdama palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Įmonė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais, finansiniais metais, pasibaigusiais 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d., nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonės nuosavas kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. akcinio kapitalo. Įmonė laikosi šio reikalavimo. 22 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio Įvykiai, kurie įvyksta po ataskaitinio laikotarpio ir kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės padėtį finansinių ataskaitų dieną (koreguojantys įvykiai), atskleidžiami finansinėse ataskaitose. Po ataskaitinio laikotarpio įvykę įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi aiškinamojo rašto pastabose, jeigu jie yra reikšmingi. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai A. Įmonė yra nuomininkas Sutarties pradžioje Įmonė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė kontroliuoti valdomo turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Įmonė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Įmonė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis pagrindiniu turtu. Naudojimo teise valdomas turtas Įmonė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą nuomos pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios nuomojamas turtas gali būti naudojamas). Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą bei pakoregavus dėl pakartotinio nuomos įsipareigojimo įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis: • Pastatai 5 metai • Transporto priemonės ir kiti įrenginiai 2–5 metai Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Įmonei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku. Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo. Daugiau skaityti apskaitos metodus, pateiktus skyriaus „Vertės sumažėjimas“ poskyryje „Nefinansinio turto vertės sumažėjimas“. Nuomos įsipareigojimai. Pradžios datą Įmonė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms), atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumas, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Įmonė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Įmonė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai. 23 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys) Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Įmonė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į padidėjusią palūkanų normą ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas. Įmonės nuomos įsipareigojimai apskaitomi straipsnyje „Nuomos įsipareigojimai“ (16 pastaba). Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma Įmonė taiko pripažinimo išimtį trumpalaikei turto, kurį sudaro mašinos ir įrenginiai, nuomai (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Šios išimties ji laikosi ir pripažindama mažos vertės turto, kurį sudaro biuro inventorius ir kurio vertė yra nedidelė (5 tūkst. EUR), nuomą. Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. B. Įmonė yra nuomotojas Įmonė, kuri yra nuomotojas, nuomos pradžioje nustato, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma. Jeigu Įmonė nustato, kad pagal nuomos sutartį perduodama iš esmės visa nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokią nuomą Įmonė priskiria finansinei nuomai. Nuomos sutartis, pagal kurias Įmonė neperduoda iš esmės visos nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos ir naudos, ji priskiria veiklos nuomai. Įplaukos iš nuomos apskaitomos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitos pajamų straipsnyje atsižvelgiant į nuomos pobūdį. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios patiriamos dėl derybų ir nuomos organizavimo, turi būti įskaičiuojamos į išnuomoto turto balansinę vertę ir pripažįstamos nuomos laikotarpio sąnaudomis tuo pačiu pagrindu, kaip ir pagal nuomos sutartį gaunamos pajamos. Neapibrėžtosios įmokos pripažįstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos. 24 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas Įmonės taikomi apskaitos principai yra tokie patys kaip praėjusiais finansiniais metais, išskyrus šias TFAS pataisas, kurias Įmonė pradėjo taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d.: • 3-ojo TFAS „Verslo jungimai“, 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisos ir 2018– 2020 m. ciklo metiniai TFAS patobulinimai Pataisos taikomos 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. TASV paskelbė šias siauros taikymo srities TFAS standartų pataisas: ➢ 3-ojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisomis 3-iajame TFAS pateikta nuoroda į ankstesnę Konceptualiųjų finansinės atskaitomybės pagrindų versiją atnaujinama 2018 m. paskelbta dabartine versija, reikšmingai nekeičiant verslo jungimų apskaitos reikalavimų. ➢ 16-ojo TFAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisose numatytas draudimas įmonei iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikainos atimti pajamas, kurios gautos pardavus objektus, sukurtus gabenant nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus į vietą ir užtikrinant, kad jie būtų tokios būklės, kad juos būtų galima naudoti vadovybės numatytu būdu. Vietoj to, įmonė pripažįsta tokias pardavimo pajamas ir susijusią savikainą pelnu arba nuostoliais. ➢ 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisose nurodoma, kokias išlaidas įmonė turėtų įtraukti į sutarties vykdymo išlaidas, kad galėtų įvertinti, ar sutartis yra nuostolinga. Pataisose paaiškinama, kad išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su produktų tiekimu ar paslaugų suteikimu, apima papildomas išlaidas ir paskirstytas kitas išlaidas, tiesiogiai susijusias su sutarčių vykdymu. ➢ 2018–2020 m. ciklo metiniuose TFAS patobulinimuose pateikiamos nedidelės 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“, 9- ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 41-ojo TAS „Žemės ūkis“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“ aiškinamųjų pavyzdžių pataisos. Šios pataisos neturėjo įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms pasibaigusioms 2022 m. gruodžio 31 d. Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas (tęsinys) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai • 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ Standartas taikomas 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Standartą anksčiau taikyti leidžiama įmonėms, kurios 17-ojo TFAS taikymo pirmą kartą datą arba anksčiau taiko 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“. Tai visiškai naujas draudimo sutartims taikomas apskaitos standartas, apimantis pripažinimo ir vertinimo, pateikimo ir atskleidimo nuostatas. 17-asis TFAS taikomas visų rūšių draudimo sutartims, taip pat tam tikroms garantijoms ir finansinėms priemonėms su savarankiškais dalyvavimo elementais. Bendrovė neturi sutarčių, kurioms būtų taikomas 17-asis TFAS, todėl jo taikymas neturi įtakos Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams, finansinei būklei ar pinigų srautams. 25 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai • 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką pataisos „Informacijos apie apskaitos politiką atskleidimas“ Pataisos taikomos 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis priimami reikšmingi sprendimai dėl informacijos apie apskaitos politiką atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS pataisomis reikalavimas atskleisti „svarbią“ apskaitos politikos informaciją pakeičiamas reikalavimu atskleisti „reikšmingą“ apskaitos politikos informaciją. Be to, pareiškime apie taikomą praktiką pateikiamos gairės ir pavyzdys, skirti padėti taikyti reikšmingumo sampratą priimant sprendimą dėl apskaitos politikos informacijos atskleidimo. Vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įgyvendinimo poveikį. • 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos „Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis“ Pataisos taikomos 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisos taikomos apskaitinių įvertinimų pakeitimams ir apskaitos politikos pakeitimams, padarytiems tokio laikotarpio pradžioje arba vėliau. Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse ataskaitose pateikiamos pinigų sumos, kurioms būdingas vertinimo neapibrėžtumas, jei jis nėra susijęs su ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidų ištaisymu. Taip pat pataisose paaiškinama, kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų pakeitimai skiriasi nuo apskaitos politikos pakeitimo ir klaidų taisymo. Vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įgyvendinimo poveikį. • 12-ojo TFAS „Pelno mokestis“ pataisos „Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandantis dėl vieno sandorio“ Pataisos taikomos 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. TAS pataisomis siaurinama 12-ajame TAS numatytos pirminio pripažinimo išimties taikymo sritis ir paaiškinama, kaip įmonės turi apskaityti atidėtuosius mokesčius, taikomus tokiems sandoriams kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Pataisomis paaiškinama, kad dėl to, ar mokėjimai, kuriais padengiamas įsipareigojimas, yra išskaitomi skaičiuojant mokesčius, priimamas sprendimas įvertinus taikomą mokesčių teisę ir atsižvelgus į tai, ar tokie išskaitymai skaičiuojant mokesčius yra priskirtini įsipareigojimui ar susijusiam turto komponentui. Šiomis pataisomis numatoma, kad pirminio pripažinimo išimtis netaikoma sandoriams, dėl kurių, pirminio pripažinimo metu, atsiranda vienodų apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų. Ji taikoma tik jeigu pripažįstant nuomos turtą ar nuomos įsipareigojimą (eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimą ir eksploatavimo nutraukimo turto komponentą) neatsiranda vienodų apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų. Vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įgyvendinimo poveikį. 26 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai • 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos „Įsipareigojimų klasifikavimas į ilgalaikius ir trumpalaikius“ Pataisos taikomos 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Remiantis 8-uoju TAS, turės būti taikomos retrospektyviai. Pataisomis siekiama paaiškinti 1-ojo TAS principus dėl įsipareigojimų klasifikavimo į ilgalaikius ir trumpalaikius. Pataisomis paaiškinama, ką reiškia teisė atidėti atsiskaitymą, reikalavimas, kad tokia teisė būtų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tai, kad vadovybės ketinimas neturi įtakos klasifikavimui į trumpalaikius ir ilgalaikius bei kad sutarties šalies pasirinkimai, kurie gali lemti atsiskaitymą perleidžiant paties ūkio subjekto nuosavybės priemones, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui į ilgalaikius ir trumpalaikius. Taip pat pataisose nurodoma, kad įsipareigojimų klasifikavimui įtakos turės tik tokios sutarčių sąlygos, kurių ūkio subjektas turi laikytis finansinių ataskaitų datą arba anksčiau. Taip pat reikalaujama atskleisti papildomą informaciją apie pagal paskolų sutartis kylančius ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems taikomos sutarties sąlygos, jeigu sutarties sąlygas būtina įvykdyti per trumpesnį nei dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos terminą. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įgyvendinimo poveikį. • 16-ojo TFAS pataisos „Nuomos įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriuose“ Pataisos taikomos 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisos skirtos patikslinti reikalavimus pardavėjui – nuomininkui vertinant nuomos įsipareigojimus kylančius iš atgalinės numos sandorių, kurie atitinka TFAS 16, tačiau tai nekeičia nuomos apskaitos, kuri nėra susijusi su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais. Visų pirma, pardavėjas nuomininkas nustato „nuomos mokėjimus“ arba „peržiūrėtus nuomos mokėjimus“ taip, kad nebūtų pripažintas joks pelnas ar nuostolis susijęs su išlaikomu naudojimo teise valdomu turtu. Šių reikalavimų taikymas nedraudžia pripažinti pardavėjui – nuomininkui pelną ar nuostolius iš dalinio ar pilno nuomos nutraukimo. Pataisos taikomos retrospektyviai atsižvelgiant į TAS 8 reikalavimus, atgalinės nuomos sandoriams sudarytiems nuo TFAS 16 taikymo pradžios. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įgyvendinimo poveikį. • 10-ojo TFAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ pataisos „Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendros įmonės“ Pataisos paaiškina pripažintus reikalavimų nenuoseklumus tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TFAS, nagrinėjant pardavimą ar turtinį įnašą tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendros įmones. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad visos pajamos ar nuostoliai pripažįstami tada, kai sandoris apima verslą (nepriklausomai nuo to, ar jis vykdomas patronuojamojoje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažįstama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžties, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. 2015 m. gruodį TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, laukdama nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatų. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė įvertino, kad standartas ir pataisos neturės įtakos Įmonės finansiniams rezultatams, finansinei būklei ir pinigų srautams. Kitų naujų ar pakeistų standartų ar jų aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Įmonei, nėra. 27 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją, bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais. Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių. Atlikti apskaitiniai vertinimai iš esmės retai kada bus lygūs atitinkamiems faktiniams rezultatams. Toliau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai veikia turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas Įmonė kiekvieną finansinių ataskaitų datą įvertina, ar yra požymių, rodančių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jeigu nustatomi tokie požymiai, Įmonė apskaičiuoja turto atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto arba pinigus generuojančio vieneto tikroji vertė, sumažinta pardavimo sąnaudomis, arba turto naudojimo vertė (8 pastaba). Įmonės vadovybė laiko, kad visa Įmonė yra vienas pinigus generuojantis vienetas. Vadovybė mano, kad Įmonės gamybos filialai nėra savarankiški padaliniai, jie visi yra integruoti į bendrą sistemą ir priklausomi vienas nuo kito. Perkant rinkoje žalią pieną visos jo sudėtinės dalys (baltymai ir riebalai) yra panaudojamos galutinių produktų gamybai, kurie gaminami skirtinguose įmonės filialuose. Vadovybė vertina, kokią grąžą pavyksta sugeneruoti iš viso supirkto ir perdirbto žalio pieno. Todėl yra tinkama vertinti Įmonę kaip vieną pinigus generuojantį vienetą ir vertinti jo vertę, neišskiriant atskiro pinigus generuojančio vieneto. 2022 m. Įmonė atliko ilgalaikio turto (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą), kurio apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonės finansinėse ataskaitose yra 45 411 tūkst. eurų, vertės sumažėjimo vertinimą. Siekdama įvertinti vertės sumažėjimą, vadovybė įvertino tokio turto atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė buvo įvertinta taikant diskontuotų būsimų pinigų srautų metodą už laikotarpį nuo 2023 iki 2027 m. Numatomas pardavimų padidėjimas vidutiniškai 2% kiekvienais metais. 2023 – 2027 metų sąnaudos ir pelningumas prognozuojami remiantis istoriniu Įmonės pelningumo lygiu. Pinigų srautų prognozėms buvo pritaikyta 12% diskonto norma (iki mokesčių). Pinigų srautai ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui buvo prognozuoti taikant 2% augimo tempą, kuris atspindi geriausią vadovybės įvertinimą atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją. Įmonės ilgalaikis turtas 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo sumažėjęs. Atlikus vertės sumažėjimo jautrumo analizę (diskonto normą padidinus 1 proc. ir EBITDA pelningumą sumažinus 1 proc.), Įmonės ilgalaikio turto vertės sumažėjimo 2022 m. gruodžio 31 d. nenustatyta. 2021 m. gruodžio 31 d. indikacijų, kad Įmonės ilgalaikis turtas galėtų būti nuvertėjęs, nebuvo, todėl išsamus testavimas nebuvo atliktas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Įmonės vadovybė, vertindama tikėtinus kredito nuostolius (daugiau informacijos pateikta „Finansinio turto vertės sumažėjimas“), daro prielaidas ir jų pagrindu priima sprendimus. Įmonė nustatė, kad nuostolių koeficientai yra mažesni nei apytiksliai 0,1 proc. nuo bendro pirkėjų įsiskolinimo (2017–2022 metais). Ateities laikotarpių prognozė taikoma apskaitant papildomą prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimą sumoms, kurios nėra pradelstos remiantis istorine informacija (20 pastaba). Vadovybė daro prielaidą, kad įsipareigojimai neįvykdomi tada, kai sumas vėluojama sumokėti ir suteiktas paskolas vėluojama grąžinti daugiau kaip 180 dienų (20 pastaba). 28 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys) Atsargų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės Įmonė bent kartą per ketvirtį peržiūri atsargas ir įvertina, ar apskaitinė vertė neviršija jų grynosios realizacinės vertės. Mažai naudojamų atsargų atžvilgiu yra palyginamas turimų atsargų lygis su planuojamu jų panaudojimu ir pardavimu ateityje. Be to, yra įvertinama, ar numatomos produkcijos pardavimo kainos nėra mažesnės nei produkcijos savikaina (10 pastaba). Atidėtojo pelno mokesčio turtas Įmonė pripažįsta atidėtojo mokesčio turtą, remdamasi vadovybės vertinimais, kad ateityje Įmonė gali uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno šiai mokestinei naudai panaudoti. Vadovybės vertinimai yra paremti vidiniais biudžetais ir prognozėmis (18 pastaba). Išmokos darbuotojams Išmokų darbuotojams atidėjiniui pripažinti būtina įvertinti tikėtinus ekonominę naudą teikiančius išteklius ir tiksliai apskaičiuoti išlaidas, būtinas esamam įsipareigojimui įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsami informacija apie taikomus apskaičiavimus ir jų įtaka finansinėms ataskaitoms atskleista 17 pastaboje. Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko vertinimas Įmonės ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas nustatomas kiekvienam turtui atskirai atsižvelgiant į būsimą ekonominę naudą, planuojamą naudojimo laikotarpį, naudojimo intensyvumą, naudojimo aplinką, naudingų turto ypatybių pasikeitimą per jo naudojimo laikotarpį, technologinę ir ekonominę pažangą, dėl kurios turtas gali tapti pasenęs, taip pat į teisinius ir kitus veiksnius, dėl kurių gali būti apribotas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. 2022 metais Įmonė peržiūrėjo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką vadovaudamasi 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ reikalavimais ir koregavo naudingo tarnavimo laiką. Naujas pakoreguotas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas buvo perspektyviai pradėtas taikyti nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. (8 pastaba). Bendra ilgalaikio materialaus turto vienetų įsigijimo savikaina, kuriems buvo pratęsti naudingo tarnavimo laikotarpiai per 2022 metus yra 19 460 tūkst. eurų (per 2021 metus – 27 920 tūkst. eurų). Žaliavos savikainos paskirstymo prielaidos Įmonės specializacija – pieno produktų gamyba, todėl didžiausią gamybos sąnaudų dalį sudaro už šviežią pieną sumokėtos sumos. Pagrindinės pieno sudedamosios dalys yra riebalai (grietinėlė) ir baltymai (liesas pienas). Kadangi skirtinguose produktuose yra skirtingas riebalų ir baltymų kiekis, vadovybė priima sprendimą dėl to, kokia pieno kainos dalis priskirtina riebalams, o kokia – baltymams. Nustatydama sąnaudų priskyrimo santykinius dydžius, Įmonės vadovybė atsižvelgia į tai, kad susijusių produktų krepšelio marža būtų panaši. 29 2022 Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys) Rusijos karinės invazijos į Ukrainos Respubliką įtakos vertinimas 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Įmonės vadovybė, vertindama esamą politinę situaciją ir sankcijas agresorės šalims (Rusijai ir Baltarusijai) Lietuvoje ir kitose rinkose, įvertino galimą poveikį Įmonės strateginiams tikslams, pinigų srautams, finansiniams rezultatams ir veiklos tęstinumui. Įmonės vadovybė įvertino galimą realų ir tikėtiną tiesioginį ir netiesioginį Rusijos įsiveržimo į Ukrainą poveikį Įmonės veiklai, paveiktoms rinkoms, Įmonės tiekimo grandinėms, jos finansinei padėčiai ir ekonominiams rezultatams, naudodamasi visa šiuo metu turima informacija, ir nenustatė reikšmingos rizikos Įmonės finansinei būklei, išskyrus bendrą neigiamą poveikį ekonomikai, įskaitant infliaciją ir energijos išteklių brangimą. Įtaka atskleista 3 pastaboje. 2022 metais Įmonės pardavimai į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą (kartu sudėjus) sudarė 0,3% nuo visų pardavimų. Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datai pardavimai į šias šalis visiškai nebevyksta. Finansinių metų pabaigoje Įmonė neturėjo reikšmingų gautinų sumų likučių iš aukščiau paminėtų šalių, taip pat neturėjo pagamintos produkcijos likučių skirtų išskirtinai tik aukščiau paminėtoms šalims. 30 2022 1. Veiklos segmentai Segmentavimo pagrindas Įmonė gamina ir parduoda įvairius pieno produktus. Finansiniai veiklos rezultatai yra analizuojami pagal atskiras pieno produktų rūšis. Tam tikros pieno produktų rūšys turi panašias ekonomines charakteristikas. Atsižvelgiant į tai, pieno produktų rūšys buvo agreguotos į atskleidžiamus segmentus. Agregavimo metu taip pat yra įvertinami pieno produktų rūšių panašumai tokiais aspektais: gamybos proceso panašumas, klientų tipas bei geografinės zonos, produktų pardavimo būdai. Įmonė nustatė tokius atskleidžiamus segmentus: sūriai, sausi pieno produktai, ledai ir švieži pieno produktai. Įmonės vadovybė peržiūri atskleidžiamų segmentų vidines valdymo ataskaitas mažiausiai kas ketvirtį. Kiti veiklos segmentai yra grietinėlė, išrūgos ir kitos prekės bei paslaugos. 2022 ir 2021 metais nei vienas iš šių veiklos segmentų neatitiko kiekybinių rodiklių (10 proc. nuo bendros sumos), taikomų apskaitytiniems segmentams. Informacija apie atskleidžiamus segmentus Toliau yra pateikiama informacija, susijusi su kiekvienu atskleidžiamu segmentu. Segmento veiklos rezultatų įvertinimui yra naudojamas segmento bendrasis pelnas, kadangi, vadovybės nuomone, ši informacija yra labiausiai tinkama vertinant atitinkamų segmentų veiklą. Segmentų informacija yra parengta pagal tokius pačius apskaitos principus kaip ir tie, kurie yra naudojami Įmonės finansinėse ataskaitose. Informacija apie bendrą veiklos segmento turto ir įsipareigojimų vertę, palūkanų pajamų ir veiklos sąnaudų sumą, pelną (nuostolius) prieš mokesčius Valdybai ir generaliniam direktoriui nebuvo pateikta. Vadovybės nuomone, nėra poreikio priskirti šių straipsnių veiklos segmentui. 2022 m., tūkst. EUR Sūriai Sausi pieno produktai Ledai Švieži pieno produktai Iš viso atsklei- džiamų segmentų Visi kiti segmentai Iš viso Pardavimai 25 775 13 477 15 459 131 868 186 579 17 974 204 553 Bendrasis pelnas 2 088 1 171 3 551 22 585 29 395 (772) 28 623 Nusidėvėjimas ir amortizacija 1 014 59 2 314 388 3 775 20 3 795 Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai: nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas - - - - - - - Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas - 2 796 - 147 2 943 - 2 943 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 412 - 79 1 542 2 033 - 2 033 31 2022 1. Veiklos segmentai (tęsinys) 2021 m., tūkst. EUR Sūriai Sausi pieno produktai Ledai Švieži pieno produktai Iš viso atsklei- džiamų segmentų Visi kiti segmentai Iš viso Pardavimai 23 098 8 852 15 536 126 894 174 380 2 312 176 692 Bendrasis pelnas 2 202 431 3 692 25 325 31 650 557 32 207 Nusidėvėjimas ir amortizacija 941 44 334 2 157 3 476 18 3 494 Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai: nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas - - - - - - - Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas - - - - - 6 6 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 1 402 90 933 4 640 7 065 23 7 088 Geografinė informacija Geografinė informacija detalizuoja Įmonės pajamas ir ilgalaikį turtą pagal Įmonės buveinės šalį ir kitas šalis. Pajamos pateikiamos pagal kliento geografinę vietą, o ilgalaikis turtas – pagal šio turto buvimo vietą. Pajamos, tūkst. EUR 2022 2021 Lietuva 113 402 106 859 Italija 842 887 Latvija 8 236 9 906 Vokietija 9 871 8 231 Didžioji Britanija 6 209 6 178 JAV 3 863 3 411 Indonezija 6 206 5 206 Izraelis 6 279 5 859 Kitos valstybės 49 645 30 155 Iš viso pajamų 204 553 176 692 Ilgalaikis turtas, tūkst. EUR 2022 2021 Lietuva 43 086 47 032 Lenkija 949 388 Iš viso ilgalaikio turto 44 035 47 420 Dideli pirkėjai Įmonė turi vieną pirkėją, iš kurio gautos sūrio ir šviežių pieno produktų segmentų pajamos 2022 metais sudarė 17,7 proc. (2021 metais sudarė 20,3 proc.) visų Įmonės pajamų. Per metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., buvo pripažintos šios pajamos: tūkst. EUR 2022 2021 Pripažįstamos iš karto 206 145 178 542 Rinkodaros sąnaudos, mažinančios pardavimus (1 592) (1 850) Pripažįstamos per tęstinį laikotarpį - 204 553 176 692 32 2022 2. Kita veikla Kitos veiklos pajamos: tūkst. EUR 2022 2021 Nuomos ir kitų paslaugų / prekių pajamos 169 503 Grynasis pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo (8,16 pastaba) 1 604 191 1 773 694 Kitos veiklos sąnaudos: tūkst. EUR 2022 2021 Su nuoma ir kitų paslaugų / prekių pardavimu susijusios sąnaudos (300) (45) (300) (45) 3. Pardavimo savikaina, pardavimo ir platinimo, administracinės sąnaudos Pardavimo savikaina: tūkst. EUR 2022 2021 Žaliavos ir medžiagos (128 191) (105 078) Kitos sąnaudos (25 061) (19 317) Personalo išlaikymo sąnaudos (14 555) (15 132) Nusidėvėjimas ir amortizacija (3 795) (3 494) Gatavos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių pasikeitimas (4 328) (1 464) (175 930) (144 485) Pardavimo savikainos padidėjimą didžiąja dalimi lėmė žaliavinio pieno, elektros, dujų pabrangimas 2022 m. Pardavimų ir platinimo sąnaudos: tūkst. EUR 2022 2021 Personalo išlaikymo sąnaudos (7 345) (7 487) Produkcijos pristatymo sąnaudos (2 121) (2 326) Rinkodara ir reklama (882) (1 529) Kuras (2 001) (1 499) Medžiagos ir atsarginės dalys (1 198) (1 034) Kitos sąnaudos (647) (759) Naujų produktų kūrimas (298) (484) Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas (414) (432) Nusidėvėjimas ir amortizacija (438) (478) Komunalinių paslaugų sąnaudos (1 017) (574) Įvairios paslaugos (247) (281) Remontas (286) (244) Draudimas (185) (155) Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (80) (80) Mažos vertės turto nuomos sąnaudos* (38) (39) Ryšiai (18) (20) Transporto sąnaudos (24) (31) (17 239) (17 452) Kuro ir komunalinių paslaugų sąnaudų padidėjimą didžiąja dalimi lėmė kuro, elektros, dujų pabrangimas 2022 metais. Tokios sąnaudos kaip rinkodara ir reklama 2022 m. (palyginti su 2021 m.) buvo sumažintos dėl kaštų taupymo politikos. 33 2022 3. Pardavimo savikaina, pardavimo ir platinimo, administracinės sąnaudos (tęsinys) Administracinės sąnaudos: tūkst. EUR 2022 2021 Personalo išlaikymo sąnaudos (7 115) (6 131) Kitos sąnaudos (1 677) (1 336) Įvairios paslaugos (1 361) (1 765) Rinkodara ir reklama (2) - Apsauga (709) (643) Parama (471) (625) Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas (524) (497) Medžiagos ir atsarginės dalys (268) (315) Nusidėvėjimas ir amortizacija (490) (468) Komunalinių paslaugų sąnaudos (746) (578) Remontas (227) (100) Draudimas (424) (388) Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (487) (384) Atsargų nukainojimo ir nurašymo sąnaudos (3 069) (263) Kuras (245) (190) Ryšiai (63) (77) Naujų produktų kūrimas (21) (37) Mažos vertės turto nuomos sąnaudos (19) (17) Transporto sąnaudos (8) - (17 926) (13 814) Personalo išlaikymo sąnaudos 2022 metais didėjo dėl naujai įsteigtos stebėtojų tarybos ir bendrai augusio darbo užmokesčio įmonės darbuotojams. * Veiklos nuomos sąnaudos, kurioms netaikomas 16-asis TFAS (trumpalaikė ir (arba) mažos vertės turto nuoma). ** Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pripažįstamas pardavimo ir administracinėse sąnaudose 938 tūkst. Eur (2021 m. - 929 tūkst. Eur), pardavimo savikainoje 126 tūkst. Eur (2021 m. - 135 tūkst. Eur). 34 2022 4. Finansinės veiklos pajamos tūkst. EUR 2022 2021 Palūkanos 37 73 Palūkanų normos apsikeitimo sandorio tikrosios vertės pokytis (pelnas) 1 - Iš viso finansinės veiklos pajamų 38 73 5. Finansinės veiklos sąnaudos tūkst. EUR 2022 2021 Palūkanos už paskolas (896) (717) Kitos (238) (259) Iš viso finansinės veiklos sąnaudų (1 134) (976) * Įskaitant kitas palūkanų sąnaudas, faktoringo mokesčius, delspinigius, baudas. 6. Pelno mokesčio sąnaudos tūkst. EUR 2022 2021 Atidėtojo pelno mokesčio pokytis 883 245 Iš viso pelno mokesčio (sąnaudų)/pajamų 883 245 Taikomo mokesčio tarifo sutikrinimas tūkst. EUR 2022 2021 Rezultatas prieš apmokestinimą (6 203) 978 Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą (15%) 930 15 % (147) Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 3,1% (194) 19,6 % (192) Mokestinės lengvatos (paramai, investicijoms) 2,4% 147 (59,6 %) 584 Efektyvus mokesčių tarifas (14,2%) 883 25 % 245 (260) 7. Pelnas, tenkantis vienai akcijai Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas padalinant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus. 2022 2021 Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt. 45 134 45 134 Grynasis metų rezultatas, tūkst. Eur (5 320) 1 223 Pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur (0,12) 0,03 Sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (EUR) (0,12) 0,03 35 2022 8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Žemė ir pastatai Mašinos ir įrengimai Kitas turtas Nebaigta statyba Iš viso Likutis 2021 m. sausio 1 d. 41 473 105 702 19 018 275 166 468 Įsigijimai 845 3 410 597 2 192 7 044 Pardavimai ir nurašymai (724) (192) (490) - (1 406) Pergrupavimai - (497) 497 - - Perkėlimai iš nebaigtos statybos 267 1 886 - (2 153) - Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 41 861 110 309 19 622 314 172 106 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 41 861 110 309 19 622 314 172 106 Įsigijimai - 1 263 342 428 2 033 Perklasifikavimai iš naudojimo teise valdomo turto - - 135 - 135 Pardavimai ir nurašymai (2 160) (1 248) (284) - (3 692) Pergrupavimai - 1 171 (1 171) - - Perkėlimai iš nebaigtos statybos 13 659 - (672) - Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 39 714 112 154 18 644 70 170 582 Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas Likutis 2021 m. sausio 1 d. 24 347 80 756 16 290 - 121 393 Nusidėvėjimas per metus 977 2 788 614 - 4 379 Perleisto turto nusidėvėjimas (337) (192) (489) - (1 018) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 24 987 83 352 16 415 - 124 754 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 24 987 83 352 16 415 - 124 754 Nusidėvėjimas per metus 1 000 3 057 626 - 4 683 Perklasifikavimai iš naudojimo teise valdomo turto - - 20 - 20 Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas (1 353) (1 245) (261) - (2 859) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 24 634 85 164 16 800 - 126 598 Apskaitinės vertės 2021 m. sausio 1 d. 17 126 24 946 2 728 275 45 075 2021 m. gruodžio 31 d. 16 874 26 957 3 207 314 47 352 2022 m. sausio 1 d. 16 874 26 957 3 207 314 47 352 2022 m. gruodžio 31 d. 15 080 26 990 1 844 70 43 984 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įkeitimai Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 30 434 tūkst. EUR (2021 m. – 32 002 tūkst. EUR), yra įkeistas bankams už paskolas (15 pastaba). Parduotas ilgalaikis turtas Įmonė 2022 metais pardavė dalį savo ilgalaikio turto už 2 770 tūkst. EUR trečiajai šaliai. Siekiant efektyvinti Įmonės logistikos veiklą, buvo parduotos sandėliavimo ir logistikos patalpos bei žemės sklypas Vilniuje. Pardavus turtą, Įmonė pasirašė šių patalpų nuomos sutartį dvejų metų laikotarpiui, per kurį visos logistikos funkcijos bus perkeltos į kitas geografines vietoves (Įmonės filialus). Sandoris buvo įvertintas kaip pardavimo ir atgalinės nuomos sandoris. Įmonė įvertino turto naudojimo teisę, atsiradusią iš atgalinės nuomos sandorio, proporcingai ankstesnei turto balansinei vertei, kuri yra susijusi su Įmonės išlaikyta naudojimo teise (16 pastaba). Atitinkamai Įmonė pripažino tik tą pelno dalį, kuri yra susijusi su pirkėjui perduotomis teisėmis (2 pastaba). 36 2022 8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys) Nusidėvėjimas Nusidėvėjimas yra apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje tokiuose straipsniuose: tūkst. EUR 2022 2021 Pardavimo savikaina 3 795 3 494 Pardavimų, platinimo ir administracinės sąnaudos 888 885 4 683 4 379 Įmonės įsigijimus 2022 m. ir 2021 m. sudaro naujos įrangos, įrengimų ir gamybos linijų įsigijimai, kurie 2022 gruodžio 31d. sudaro 2 003 tūkst. EUR (2021 m. – 7 044 tūkst. EUR) Dėl 2022 m. pasikeitusių apskaitinių įvertinimų Įmonės nusidėvėjimo sąnaudos 2022 metais sumažėjo apytiksliai 89 tūkst. EUR, palyginti su 2021 m. nusidėvėjimo sąnaudomis. Tikėtina, kad 2023 m. šių pokyčių įtaka nusidėvėjimo sąnaudoms bus apytiksliai 251 tūkst. EUR sumažėjimas lyginant su 2022 m. Dėl 2021 m. pasikeitusių apskaitinių įvertinimų Įmonės nusidėvėjimo sąnaudos 2022 metais sumažėjo apytiksliai 56 tūkst. EUR, palyginti su 2021 m. nusidėvėjimo sąnaudomis. Visiškai nudėvėto, bet veikloje dar naudojamo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo savikaina 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 33 984 tūkst. EUR (2021 m. – 35 171 tūkst. EUR). 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė nekapitalizavo skolinimosi išlaidų, nes nebuvo vykdomų projektų, atitinkančių kapitalizavimo kriterijus. Įmonės vadovybė įvertino, kad 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto vertės sumažėjimo požymių nėra. 37 2022 9. Nematerialusis turtas tūkst. EUR Programinė įranga ir kt. Iš viso Pardavimo savikaina Likutis 2021 m. sausio 1 d. 1 365 1 365 Įsigijimai 43 43 Nurašymai (1) (1) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 1 407 1 407 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 1 407 1 407 Įsigijimai 22 22 Nurašymai - - Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 1 429 1 429 Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2021 m. sausio 1 d. 1 279 1 279 Amortizacija per metus 61 61 Nurašyto turto amortizacija (1) (1) Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. 1 339 1 339 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 1 339 1 339 Amortizacija per metus 39 39 Nurašyto turto amortizacija - - Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 1 378 1 378 Apskaitinės vertės 2021 m. sausio 1 d. 86 86 2021 m. gruodžio 31 d. 68 68 2022 m. sausio 1 d. 68 68 2022 m. gruodžio 31 d. 51 51 Amortizacija yra įtraukta į administracines sąnaudas. Visiškai amortizuoto, tačiau naudojamo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 1 287 tūkst. EUR (2021 m. gruodžio 31 d – 1 166 tūkst. EUR). 38 2022 10. Atsargos tūkst. EUR 2022-12-31 2021-12-31 Žaliavos 8 399 7 556 Nebaigta gamyba 3 800 3 836 Pagaminta produkcija 7 442 5 639 Prekės perpardavimui 8 7 19 649 17 038 Įmonės atsargų, apskaitytų grynąja realizavimo verte, įsigijimo savikaina 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 7 192 tūkst. EUR (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 107 tūkst. EUR). Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas daugiausiai susijęs su pagamintos produkcijos vertės sumažėjimu iki grynosios realizacinės vertės ir pasenusių bei lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimu ir / arba nurašymu. Atsargų vertės sumažėjimas ir nurašymas 2022 ir 2021 m. buvo įtrauktas į administracines sąnaudas. Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas (tūkst. EUR): 2022 2021 Likutis laikotarpio pradžioje 270 219 Apskaičiuotas papildomas vertės sumažėjimas 2 944 51 Likutis laikotarpio pabaigoje 3 214 270 Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje. Atsargos, pripažintos sąnaudomis per laikotarpį, išskaidomos taip: tūkst. EUR 2022 2021 Pardavimo savikaina (parduotos pagamintos prekės) (175 930) (144 485) Pardavimų, platinimo ir administracinės sąnaudos (atsargų sunaudojimas) (3 712) (3 038) Kitos veiklos sąnaudos (parduotos žaliavos, atsarginės dalys) (56) (20) (179 698) (147 543) Į pardavimų, platinimo ir administracines sąnaudas įtrauktas sunaudotas kuras ir medžiagos bei atsarginės dalys. Į kitos veiklos sąnaudas įtraukta perparduotų prekių savikaina, taip pat žaliavų ir kitų atsargų pardavimo savikaina. 2022 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių apskaitinė vertė siekė 19 649 tūkst. EUR (2021 m. – 17 038 tūkst. EUR), buvo įkeistos už banko paskolas (15 pastaba). 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė dalį atsargų, kurių apskaitinė vertė 475 tūkst. EUR (2021 m. gruodžio 31 d. – 514 tūkst. EUR), laikė iš trečių šalių nuomojamuose sandėliuose. 39 2022 11. Prekybos gautinos sumos, išankstiniai mokėjimai ir kitos gautinos sumos Prekybos gautinos sumos tūkst. EUR 2022 2021 Prekybos gautinos sumos 7 149 6 041 Gautinų sumų vertės sumažėjimas (242) (220) 6 907 5 821 Prekybos gautinų sumų senėjimo analizė yra atskleista 20 pastaboje. Įmonės vadovybė naudojasi faktoringo paslaugomis prekybos gautinų sumų greitesniam surinkimui. Kadangi faktoringo sutartyje nenumatyta regreso teisė, prekybos gautinos sumos yra atskleidžiamos, sudengus jas su faktoringo suma. Išankstiniai mokėjimai tūkst. EUR 2022 2021 Išankstiniai mokėjimai už pieno pristatymą 135 124 Kiti išankstiniai mokėjimai 27 79 162 203 Atimti: ilgalaikę dalį - - 162 203 Pagal susitarimus su pieno tiekėjais išankstiniai mokėjimai už pieno pristatymą turi būti padengiami per laikotarpį nuo 1 iki 2 metų. Už nepadengtą likutį yra skaičiuojamos palūkanos, kurios yra fiksuotos ir svyruoja nuo 5 iki 8 proc. Kitos gautinos sumos tūkst. EUR 2022 2021 Gautinas PVM - 141 Būsimųjų laikotarpių sąnaudos 451 348 Paskolos vadovybei, darbuotojams 417 423 868 912 Atimti: ilgalaikę dalį (411) (317) 457 595 2020 metais įmonės valdyba priėmė sprendimą suteikti naują 500 tūkst. EUR paskolą generaliniam direktoriui. Paskola bus grąžinama dalimis, galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2024 metų liepos 1 diena. Palūkanų norma pagal Paskolos sutartį - 5,83% metinių palūkanų (paskolos sutarties sudarymo metu Lietuvos banko skelbiama „Paskolų euro zonos namų ūkiams kitiems tikslams – naujų susitarimų“ palūkanų norma). 40 2022 12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai tūkst. EUR 2022 2021 Pinigai bankuose 160 1 670 Pinigai kasoje 112 66 272 1 736 2022 m. gruodžio 31 d. dalis piniginių lėšų, kurios sudaro 272 tūkst. EUR, banko sąskaitose yra įkeista už gautas bankų paskolas (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 736 tūkst. EUR). Įmonei netaikomi apribojimai dėl pinigų likučio įkeistoje sąskaitoje panaudojimo, todėl šiose finansinėse ataskaitose tokie pinigų likučiai atskleisti kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai. 13. Nuosavas kapitalas 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 45 134 419 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 EUR. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos. 2022 ir 2021 metais įstatinio kapitalo pokyčių nebuvo. Paprastųjų akcijų turėtojai turi vieno balso teisę vienai akcijai Įmonės akcininkų susirinkime ir turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, bei teisę į kapitalo grąžinimą kapitalo mažinimo atveju. Tarp AB „Pieno žvaigždės“ akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę. Privalomasis rezervas Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama ne mažiau kaip 5 proc. nuo grynojo pelno iki rezervas sudarys 10 proc. akcinio kapitalo. Šis rezervas gali būti naudojamas tiktai sukauptiems nuostoliams padengti. 2022 m. ir 2021 gruodžio 31 d. privalomasis rezervas buvo visiškai suformuotas ir sudarė 1 570 tūkst. EUR. Kiti rezervai Kiti rezervai formuojami remiantis metinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Įmonės suformuoti rezervai, išskyrus privalomąjį rezervą, kurie nebuvo panaudoti ir kurių nenumatoma panaudoti, turi būti perkeliami į nepaskirstytąjį pelną ir paskirstomi. 2022 m. bei 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė neapskaitė jokių kitų rezervų. 2021 metais buvo išmokėta 0,14 EUR dividendų vienai akcijai. 2022 metais dividendai nebuvo mokėti. Dividendai vienai akcijai 2022 2021 Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt. 45 134 45 134 Dividendai vienai akcijai (eurais) - 0,14 Dividendai - 6 319 41 2022 14. Dotacijos tūkst. EUR 2022 2021 Dotacijos sausio 1 d. 2 343 2 331 Padidėjimas per laikotarpį 320 12 Dotacijos gruodžio 31 d. 2 663 2 343 Amortizacija sausio 1 d. 1 154 995 Amortizacija per metus 167 159 Amortizacija gruodžio 31 d. 1 321 1 154 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 1 189 1 336 Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 1 342 1 189 Atimti: einamąją metų dalį 335 - Iš viso ilgalaikė dalis 1 007 1 189 Dotacijų, susijusių su turtu, amortizacija skaičiuojama per susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį ir bendrųjų pajamų ataskaitoje mažina tokio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Dotacijų amortizacijos sąnaudos apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo savikainos straipsniuose. Pagal pasirašytas dotacijų sutartis, Įmonė turi atitikti apyvartos ir pelningumo rodiklius. Įmonė 2022 m. gruodžio 31 d. nevykdė pelningumo rodiklio nustatyto vienoje iš dotacijų sutarčių. Todėl 335 tūkst. eurų suma buvo perklasifikuota į trumpalaikius įsipareigojimus (19 pastaba). 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė laikėsi dotacijų sutartyse nurodytų rodiklių. 15. Paskolos ir įsiskolinimai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonės paskolos ir įsiskolinimai buvo šie (tūkst. Eur): Sindikuotos ilgalaikės kredito sutarties (tarp AB SEB banko ir AB „Swedbank“) likutis 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 16 280 tūkst. EUR (2021 m. gruodžio 31 d. – 21 200 tūkst. EUR). Sindikuoto kredito limito sutarties (tarp AB SEB banko ir AB „Swedbank“) likutis 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 9 000 tūkst. EUR (2021 m. gruodžio 31 d. kredito limitu nebuvo pasinaudota). Kreditorius Grąžinimo terminas Valiuta 2022-12-31 2021-12- 31 AB SEB bankas, AB „Swedbank“ 2026 m. balandis (eurais) 16 280 21 200 AB SEB bankas, AB „Swedbank“ 2023 m. liepa (eurais) 9 000 - AB SEB bankas 2023 m. liepa (eurais) 706 - AB „Swedbank“ 2023 m. liepa (eurais) 759 - „Luminor Bank“ AS 2023 m. birželis (eurais) 1 681 - Iš viso įsipareigojimų 28 426 21 200 Atimti: einamąją metų dalį (28 426) (4 920) Iš viso ilgalaikė dalis - 16 280 42 2022 15. Paskolos ir kitos finansinės skolos (tęsinys) Sąskaitos kredito perviršio limito (AB SEB bankas, AB „Swedbank, Luminor Bank AS) likutis 3 146 tūkst. EUR ( 2021 m. gruodžio 31 d. kredito perviršio limitu nebuvo pasinaudota). Paskolų ir įsiskolinimų pasikeitimo per metus sutikrinimas tūkst. EUR 2022 2021 Likutis sausio 1 d. 21 200 18 620 Gautos paskolos 12 146 16 000 Paskolų grąžinimas (4 920) (13 420) Sukauptos paskolų ir faktoringo palūkanos 896 717 Sumokėtos paskolų ir faktoringo palūkanos (888) (717) Likutis gruodžio 31 d. 28 434 21 200 Visos paskolos ir kitos finansinės skolos 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. yra išreikštos eurais. Visų paskolų palūkanų normos yra kintamos ir apskaičiuojamos kaip EURIBOR ir nustatyto dydžio maržos suma. Palūkanų normos yra perskaičiuojamos kas 3 ar 6 mėnesius, priklausomai nuo paskolos sutarties, ir tokiu būdu minėtų paskolų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms. Įmonė už bankų suteiktas paskolas įkeitė savo ilgalaikį materialųjį turtą (8 pastaba), atsargas (10 pastaba), ir dalį esamų ir būsimųjų laikotarpių pinigų srautų banko sąskaitose (12 pastaba) ir teisę į komercinės paskirties žemės nuomą. Visos per 2022 ir 2021 finansinius metus apskaičiuotos palūkanos yra pripažintos atitinkamų metų pelne (nuostoliuose). Specialiosios paskolos sutarties sąlygos 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė nesilaikė sindikuotos paskolos sutarties kapitalo finansavimo rodiklio. Todėl 16 280 tūkst. eurų sindikuota paskola 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonės finansinėje atskaitomybėje buvo priskirta trumpalaikėms paskoloms. Dėl kitų per 2022 m. pažeistų specialiųjų paskolos sutarčių sąlygų (grynoji skola/EBITDA) buvo atlikti Bendrovės ir bankų sutarčių pakeitimai bei peržiūrėtos ir pakoreguotos sutartinių rodiklių vertės iki 2022 m. pabaigos. Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną Įmonė yra pasirašiusi sutartis su bankais dėl 10 146 tūkst. eurų trumpalaikių kreditų termino perkėlimo į 2024 m. ir yra gavusi banko patvirtinimą, kad dėl sindikuotos paskolos sutartyje nustatytų specialiųjų sąlygų pažeidimo 2022 m. gruodžio 31 d. nebus reikalaujama anksčiau grąžinti ilgalaikės sindikuotos paskolos dalies. 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė vykdė visas kreditų sutartyse numatytas specialiąsias sąlygas. 2021 m. Įmonės ir bankų sutarties pakeitimu, rodiklių reikšmės buvo peržiūrėtos ir pakoreguotos. 43 2022 15. Paskolos ir kitos finansinės skolos (tęsinys) Paskolų apskaičiuotų palūkanų norma buvo tokia: % 2022 2021 Ilgalaikės paskolos 2,7% 2,5% Paskolų gražinimo grafikai Paskolos pagal sutartinius įsipareigojimus (atsižvelgiant į perklasifikavimus dėl priežasčių paminėtų aukščiau) bus mokamos taip: tūkst. EUR 2022 2021 Per pirmus metus (20 pastaba, Likvidumo rizika) 28 426 4 920 Nuo vienerių iki penkerių metų - 16 280 Įsipareigojimų iš viso 28 426 21 200 16. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai Įmonė yra sudariusi įvairaus turto – pastatų bei transporto priemonių– nuomos sutarčių, kai tokį turtą ji naudoja savo veikloje. Įmonės įsipareigojimų pagal nuomos sutartis vykdymas yra užtikrinamas nuomotojo nuosavybės teise į nuomojamą turtą. Įmonė taip pat yra sudariusi tam tikras nuomos sutartis, kurių laikotarpis yra trumpesnis nei 12 mėnesių, ir mažos vertės biuro inventoriaus nuomos sutartis. Tokioms sutartims Įmonė taiko „trumpalaikės nuomos“ ir „mažaverčio turto nuomos“ pripažinimo išimtis. Nuomos sutartyse nėra numatyti jokie reikalavimai, susiję su Įmonės finansiniais rodikliais. Toliau nurodyta pripažinto naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė ir jo judėjimas per laikotarpį: Pastatai Transporto priemonės Iš viso tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR 2021 m. sausio 1 d. 485 2 274 2 759 Įsigijimai 60 265 325 Nusidėvėjimo sąnaudos (152) (912) (1 064) Nuomos sutarties nutraukimas - (5) (5) 2021 m. sausio 31 d. 393 1 622 2 015 2022 m. sausio 1 d. 393 1 622 2 015 Įsigijimai 206 422 628 Nusidėvėjimo sąnaudos (224) (840) (1 064) Nuomos sutarties nutraukimas - (37) (37) Perklasifikavimas į ilgalaikį turtą (8 pastaba) - (115) (115) 2022 m. gruodžio 31 d. 375 1 052 1 427 Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos 1 064 tūkst. EUR pasiskirsto: - 938 tūkst. EUR - Pardavimų ir platinimo, administracinėse sąnaudose; - 126 tūkst. EUR – Pagamintos produkcijos savikainoje. Toliau nurodyta nuomos įsipareigojimų apskaitinė vertė (pateikiama straipsnyje „Nuomos įsipareigojimai“) jų judėjimas per laikotarpį: 44 2022 16. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys) 2022 2021 tūkst. EUR tūkst. EUR sausio 1 d. 2 068 2 804 Įsigijimai 1 054 325 Palūkanos 50 63 Mokėjimai (įmokos) (1 364) (1 061) Mokėjimai (palūkanos) (50) (63) gruodžio 31 d. 1 758 2 068 Trumpalaikiai 1 120 987 Ilgalaikiai 638 1 081 2022 m. Įmonė pardavė patalpas Vilniuje trečiajai šaliai už 2 770 tūkst. eurų ir pasirašė tų pačių patalpų nuomos sutartį dvejiems metams. Sandoris buvo įvertintas kaip pardavimo ir atgalinės nuomos sandoris. Susijusi teisė į naudojamą turtą 188 tūkst. EUR buvo pripažinta proporcingai išlaikytai teisei į naudojamą turtą, o susiję nuomos įsipareigojimai 584 tūkst. EUR – remiantis dabartine diskontuotų būsimų mokėjimų verte. Atitinkamai Įmonė pripažino tik tą pelno dalį, kuri yra susijusi su pirkėjui perduotomis teisėmis į turtą (2 pastaba). Pelne (nuostoliuose) pripažįstamos šios sumos: 2022 2021 tūkst. EUR tūkst. EUR Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos 1 064 1 064 Nuomos įsipareigojimų palūkanų sąnaudos 50 63 Su trumpalaike nuoma susijusios sąnaudos (įtraukiamos į pardavimo savikainą) 129 39 Su mažaverčio turto nuoma susijusios sąnaudos (įtraukiamos į administracines sąnaudas) 58 56 Iš viso pripažinta pelne (nuostoliuose) 1 301 1 222 17. Išmokos darbuotojams Išmokos darbuotojams apima įsipareigojimus darbuotojams, kurie palieka Įmonę sulaukę įprasto išėjimo į pensiją amžiaus, taip pat jubiliejaus progos išmokos bei išeitinės kompensacijos vadovams. Dabartinę įsipareigojimų vertę Įmonė apskaičiuoja kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje. Atidėjinio suma prilygsta diskontuotiems būsimiems mokėjimams atsižvelgiant į darbuotojų rotaciją ir yra susijusi su laikotarpiu, pasibaigusiu paskutinę ataskaitinių metų dieną. tūkst. EUR Apibrėžtų išmokų įsipareigojimas grynąja verte 2022 Likutis sausio 1 d. 1 212 Išeitinės pensijų išmokos 483 Jubiliejaus progos išmokos 38 Išeitinės kompensacijos darbuotojams 691 Iš viso ilgalaikių išmokų darbuotojams sausio 1 d. 1 212 Pasikeitimas per metus: Apskaityta pelne (nuostoliuose): Atidėjinio panaudojimas (92) Atidėjinio padidėjimas (sumažėjimas) per laikotarpį 625 Apskaityta kitose bendrosiose pajamose - 45 2022 Likutis gruodžio 31 d. 1 745 Išeitinės pensijų išmokos 586 Jubiliejaus progos išmokos 186 Išeitinės kompensacijos darbuotojams 973 Iš viso išmokų darbuotojams atidėjinys gruodžio 31 d. 1 745 Trumpalaikis 250 Ilgalaikis 1 495 2022 m. apskaičiuojant išmokų darbuotojams įsipareigojimą buvo laikomasi šių pagrindinių prielaidų: diskonto norma – 4,2 proc., infliacija – 3 proc., kaita – 30 proc. (2021 m. diskonto norma – 0,6 proc., infliacija – 3,00 proc., darbuotojų kaitos koeficientas – 39 proc.) Išmokų darbuotojams įsipareigojimo jautrumas diskonto normos, atlyginimų pasikeitimo ir darbuotojų kaitos koeficiento pokyčiui (tūkst. EUR): 2022 2021 + 0,5 % diskonto norma (9) (2) - 0,5% diskonto norma 9 2 + 0,5 % atlyginimų pasikeitimas 5 2 - 0,5% atlyginimų pasikeitimas (5) (2) + 5 % darbuotojų kaitos norma (65) (27) - 5% darbuotojų kaitos norma 86 36 18. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, apskaičiuoti taikant 15 proc. tarifą, yra priskiriami šiems straipsniams: tūkst. EUR Turtas Įsipareigojimas Grynoji vertė 2022 2021 2022 2021 2022 2021 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai - - 12 14 12 14 Atsargų nukainojimas (482) (41) - - (482) (41) Nepanaudota investicijos lengvata (1 351) (1 205) - - (1 351) (1 205) Gautinų sumų vertės sumažėjimas (36) (33) - - (36) (33) Atostogų rezervo ir išmokų darbuotojams sukaupimai (269) (189) - - (269) (189) Perkeliami mokestiniai nuostoliai (211) - - - (211) - Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas (2 349) (1 468) 12 14 (2 337) (1 454) Laikinųjų skirtumų pasikeitimas per metus gali būti pavaizduotas taip: tūkst. EUR 2022 01 01 Apskaityta pelne (nuostoliuose) Apskaityta nuosavame kapitale 2022-12-31 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 14 (2) 12 Atsargų nukainojimas (41) (442) (482) Nepanaudota investicijos lengvata (1 205) (145) (1 351) Gautinų sumų vertės sumažėjimas (33) (3) (36) Atostogų rezervo ir išmokų darbuotojams sukaupimai (189) (80) (269) Pelno nuostolis (211) (211) Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas (1 454) (883) (2 337) 46 2022 tūkst. EUR 2021 01 01 Apskaityta pelne (nuostoliuose) Apskaityta nuosavame kapitale 2021-12-31 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 15 (1) - 14 Atsargų nukainojimas (33) (8) - (41) Nepanaudota investicijos lengvata (938) (267) - (1 205) Gautinų sumų vertės sumažėjimas (70) 37 - (33) Sąnaudų sukaupimai (183) (6) - (189) Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas (1 209) (245) - (1 454) Įmonės vadovybė tikisi per 2023–2024 metus uždirbti pakankamai pelno ir panaudoti pilnai dabartinę investicinę lengvatą ir keliamus mokestinius nuostolius, todėl 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atidėto mokesčio turtui nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė pripažino atidėtojo mokesčio turtą. 19. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos tūkst. EUR 2022 2021 Finansinės priemonės Įsiskolinimai tiekėjams 13 735 16 481 Kitos mokėtinos sumos 396 390 14 131 16 871 Nefinansinės priemonės Gauti avansai 474 1 000 Atostogų rezervas 2 617 2 744 Mokėtini mokesčiai ir socialinis draudimas 1 252 989 Mokėtini atlyginimai 910 1 004 Dotacijos (14 pastaba) 335 - 5 588 5 737 19 719 22 608 Atimti: ilgalaikę dalį - - 19 719 22 608 47 2022 20. Finansinės priemonės Žemiau pateiktas įsipareigojimų pasikeitimas kylantis dėl finansinės veiklos pinigų srautų: 2021 gruodžio 31 d. Paskelbti dividendai Išmokėti dividendai Gautos subsidijos Subsidijų amortizacija Gautos paskolos Grąžintos paskolos Naujos nuomos sutartys Nuomos mokėjimai Sukauptos palūkanų sąnaudos Sumokėtos palūkanos 2022 gruodžio 31 d. Įsiskolinimai 21 200 - - - - 12 146 (4 920) - - - - 28 426 Nuomos įsipareigojimai 2 068 - - - - - - 1 054 (1 364) - - 1 758 Palūkanos - - - - - - - - - 960 (952) 8 Subsidijos 1 189 - - 320 (167) - - - - - - 1 342 Dividendai 365 - (2) - - - - - - - - 363 Viso 24 822 - (2) 320 (167) 12 146 (4 920) 1 054 (1 364) 960 (952) 31 897 2020 gruodžio 31 d. Paskelbti dividendai Išmokėti dividendai Gautos subsidijos Subsidijų amortizacija Gautos paskolos Grąžintos paskolos Naujos nuomos sutartys Nuomos mokėjimai Sukauptos palūkanų sąnaudos Sumokėtos palūkanos 2021 gruodžio 31 d. Įsiskolinimai 18 620 - - - - 16 000 (13 420) - - - - 21 200 Nuomos įsipareigojimai 2 804 - - - - - - 325 (1 061) - - 2 068 Palūkanos - - - - - - - - - 781 (781) - Subsidijos 1 336 - - 12 (159) - - - - - - 1 189 Dividendai 316 6 319 (6 270) - - - - - - - - 365 Viso 23 076 6 319 (6 270) 12 (159) 16 000 (13 420) 325 (1 061) 781 (781) 24 822 Kredito, palūkanų normos, valiutos keitimo rizika atsiranda Įmonei vykdant veiklą įprastinėmis verslo sąlygomis. 48 2022 20. Finansinės priemonės (tęsinys) Kredito rizika Įmonėje įdiegta kredito politika, ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Įmonė faktoringuoja gautinas sumas iš kelių didžiausių pirkėjų. Naudojamas ne regresinis faktoringas, t.y. įmonė neprisiima pirkėjo mokumo rizikos ir visos iš faktoringo gautos sumos iš karto apskaitomos kaip pirkėjo skolos sumažėjimas. 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo klientų, iš kurių neapmokėtos prekybos gautinos sumos būtų didesnės nei 10 proc., skaičiuojant nuo visų bendrųjų prekybos gautinų sumų. 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo vieną klientą, iš kurio negrąžintos prekybos gautinos sumos buvo didesnės nei 10 proc., skaičiuojant nuo visų bendrųjų prekybos gautinų sumų. Pirkėjų gautinų sumų struktūra pateikta lentelėje žemiau. 2022 2021 1 klientas 8,5% 10,6% 2 klientas 7,2% 9,8% Finansinio turto apskaitinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Toliau parodyta maksimali finansinių ataskaitų datą buvusi kredito rizika: tūkst. EUR Apskaitinė vertė 2022 2021 Ilgalaikės gautinos sumos 411 317 Trumpalaikės gautinos sumos (11 pastaba) 6 907 5 821 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 272 1 736 7 590 7 874 Toliau parodytas galimas maksimalios kredito rizikos, susijusios su gautinomis sumomis (trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis), suskirstymas finansinės atskaitomybės datą pagal geografines zonas: tūkst. EUR Apskaitinė vertė 2022 2021 1 383 Lietuva 2 063 Europos Sąjungos šalys 2 739 2 467 Kitos valstybės 2 516 2 077 7 318 5 927 Vertės sumažėjimo nuostoliai Finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai, pripažinti pelnu arba nuostoliu, buvo tokie: Finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai 2022 2021 Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas) 22 (245) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo (atstatymas) - (116) Blogų skolų nurašymas 16 70 Iš viso 38 (291) 49 2022 20. Finansinės priemonės (tęsinys) Vertės sumažėjimo nuostoliai (tęsinys) Įmonės riziką kredito rizikai daugiausia lemia individualios kiekvieno kliento savybės. Tačiau vadovybė taip pat svarsto veiksnius, galinčius turėti įtakos savo klientų bazės kredito rizikai, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo riziką, susijusią su šalimi, kurioje veikia klientai ir pan. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija apie prekybos gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius 2022 m. gruodžio 31 d. tūkst. EUR Vidutinis nuostolių dydis 2022-12-31 Apskaitytas vertės sumažėjimas Iš viso Nepradelstos skolos 0.10% 6 182 (6) 6 176 Pradelstos 0–30 dienų 0.10% 699 (1) 698 Pradelstos 30–60 dienų 0.10% 31 - 31 Pradelstos 61–90 dienų 0.10% 1 - 1 Pradelstos 90-180 dienų 50.00% 2 (1) 1 Pradelstos daugiau nei 180 dienų 100.00% 234 (234) - 7 149 (242) 6 907 tūkst. EUR Vidutinis nuostolių dydis 2021-12-31 Apskaitytas vertės sumažėjimas Iš viso Nepradelstos skolos 0,17 % 5 177 (9) 5 168 Pradelstos 0–30 dienų 0,17 % 501 (1) 500 Pradelstos 30–60 dienų 0,17 % 5 - 5 Pradelstos 61–90 dienų 0,17 % 122 - 122 Pradelstos 90-180 dienų 56,25 % 16 (10) 6 Pradelstos daugiau nei 180 dienų 91,08 % 220 (200) 20 6 041 (220) 5 821 Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos prekybos ir kitų gautinų sumų atgavimui, vadovybės nuomone, Įmonei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą. Didžioji dalis paskolų buvo suteiktos vienam iš Įmonės vadovų. Įmonė, vienas iš Įmonės vadovų ir vienas iš Įmonės akcininkų (Laiduotojas) pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią Laiduotojas prisiima atsakomybę padengti visus galimus nuostolius dėl įsipareigojimų nevykdymo. Todėl vadovybė mano, kad su suteikta paskola susijusi kredito rizika yra minimali, nes galimi nuostoliai dėl įsipareigojimo nevykdymo yra nereikšmingi. Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banko sąskaitose. Bankai priklauso tarptautinėms finansų grupėms, kurioms tarptautinės kredito reitingų agentūros yra suteikusios aukštą kredito reitingą, todėl susijusi kredito rizika yra minimali. Toliau pateikiami kredito reitingų agentūros „S&P“ reitingai: Bankas Trumpalaikis finansavimas Ilgalaikis finansavimas SEB A-1 A+ Luminor A-1 AA- Swedbank A-1 A+ 50 2022 20. Finansinės priemonės (tęsinys) Užsienio valiutos keitimo rizika Įmonė patiria didelę valiutos riziką, nes vykdo importo ir eksporto veiklą. Įmonė laikosi politikos suderinti pinigų srautus iš labai tikėtinų pardavimų ir pirkimų ateityje pagal skirtingas valiutas. Įmonė nesinaudoja finansinėmis priemonėmis užsienio valiutos keitimo rizikai valdyti, išskyrus tai, kad ji stengiasi skolintis eurais. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių reikšmingų finansinio turto ir įsipareigojimų straipsnių, išreikštų kita nei euras valiuta. Likvidumo rizika Įmonės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,55 ir 0,16 (atitinkamai 0,9 ir 0,3 2021 m. gruodžio 31 d.). Vadovybės veiksmai likvidumo trūkumui pašalinti yra pateikti šios finansinės atskaitomybės pastaboje „Parengimo pagrindas“. Toliau pateikiami finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas (nediskontuoti), mokėjimo terminai pagal sutartis: 2022 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė Sutartiniai grynųjų pinigų srautai Iki 6 mėn. 6–12 mėnesių 2–5 metai tūkst. EUR Finansiniai įsipareigojimai Paskolos 28 426 29 926 21 444 8 481 - Nuomos įsipareigojimai 1 758 1 805 598 553 654 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos (19 pastaba) 14 131 14 131 14 131 - - 44 315 45 862 36 173 9 034 654 2021 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė Sutartiniai grynųjų pinigų srautai Iki 6 mėn. 6–12 mėnesių 2–5 metai tūkst. EUR Finansiniai įsipareigojimai Paskolos 21 200 22 287 2 708 2 681 16 898 Nuomos įsipareigojimai 2 068 2 129 525 502 1 102 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos (19 pastaba) 16 871 16 871 16 871 - - 40 139 41 287 20 104 3 183 18 000 Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną Įmonė yra pasirašiusi sutartis su bankais dėl trumpalaikių kreditų terminų perkėlimo į 2024 m. ir yra gavusi bankų patvirtinimus, kad dėl sindikuotos paskolos sutartyje nustatytų specialiųjų sąlygų pažeidimo 2022 m. gruodžio 31 d. bankai nereikalaus grąžinti ilgalaikės paskolos dalies anksčiau laiko. Remiantis šiomis aplinkybėmis, likvidumo lentelė aukščiau pateikia skolų grąžinimo grafiką pagal sutartyse nurodytus terminus, galiojusius 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. 51 2022 20. Finansinės priemonės (tęsinys) Remiantis poataskaitiniu laikotarpiu su bankais pasirašytomis sutartimis, Įmonės faktinis paskolų ir kredito linijų grąžinimo grafikas yra toks: Apskaitinė vertė 2022.12.31 Iki 6 mėn. 6–12 mėnesių 2–5 metai tūkst. EUR Finansiniai įsipareigojimai Paskolos 28 426 2 960 3 960 21 506 Įmonės laikosi politikos turėti pakankamai likvidaus turto, kuriuo galėtų įvykdyti einamuosius su veikla susijusius mokėjimus, įskaitant finansinių skolų mokėjimus (žr. „Reikšmingi apskaitos principai“, „Parengimo pagrindas“). Taip pat Įmonė turi pasirašiusi kredito perviršio sutartį (15 pastaba, „Parengimo pagrindas“ ), kad esant būtinybei būtų užtikrintas papildomas likvidumas. Palūkanų normos rizika Įmonė susiduria su palūkanų normos piniginių srautų rizika, kadangi Įmonės palūkanas uždirbančioms paskoloms taikomos kintamos palūkanos, susietos su EURIBOR. Įmonė 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 gruodžio 31 d. neturėjo finansinių priemonių su fiksuota palūkanų norma. Įmonės finansinėms priemonėms taikytų palūkanų normų išraiška finansinių ataskaitų datą yra tokia: tūkst. EUR Apskaitinė vertė 2022 2021 Priemonės su kintama palūkanų norma SEB bankas AB, „Swedbank“ AS, ,,Luminor“ AS (ilgalaikis kreditas) 28 426 21 200 28 426 21 200 Faktinė metinė palūkanų norma yra 2,5%. Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintama palūkanų norma, analizė Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų finansinės atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) pelną (nuostolius) toliau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta 2022 ir 2021 metų analizė. Jautrumo įtaka nuosavam kapitalui yra tokia pati kaip įtaka pelnui (nuostoliams) atėmus mokesčio įtaką. Įtaka tūkst. Eur Pelnas (nuostoliai) už laikotarpį 100 bp padidėjimas 100 bp sumažėjimas 2022 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintama palūkanų norma (284) 284 2021 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintama palūkanų norma (212) 212 52 2022 20. Finansinės priemonės (tęsinys) Finansinių priemonių tikroji vertė TFAS tikroji vertė apibrėžiama kaip – kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. nebuvo Įmonės finansinių priemonių apskaitomų tikrąja verte. Pagrindinis turtas ir įsipareigojimai, apskaitomi kitaip negu tikrąja verte, yra išduotos paskolos ir gautinos sumos iš klientų, paskolos, mokėtinos finansų institucijoms bei prekybos skolos, kurie apskaitomi amortizuota savikaina. Finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos: Prekybos ir kitos gautinos sumos, mokėtinos sumos ir kitos finansinės skolos. Įmonės vadovybės nuomone, prekybos ir kiti gautinų sumų, prekybos ir kitų mokėtinų sumų, taip pat kitų finansinių skolų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes didžioji dalis prekybos ir kitų gautinų sumų, prekybos ir kitų mokėtinų sumų yra trumpalaikės, o kitos finansinės skolos yra susijusios su kintama palūkanų norma. Pagal tikrosios vertės hierarchiją šis finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra priskirtini 3-iojo lygio tikrajai vertei. Grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai Grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės yra lygios jų tikrosioms vertėms. Pagal tikrosios vertės hierarchiją ši priemonė yra priskirtina 1- ojo lygio tikrajai vertei. 21. Pirkimų įsipareigojimai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo jokių reikšmingų pirkimų įsipareigojimų. 22. Susijusios šalys Toliau parodyti sandoriai tarp susijusių šalių: tūkst. EUR 2022 2021 Parama, pardavimai, palūkanos Gautinos paskolos Parama, pardavimai, palūkanos Gautinos paskolos VŠĮ „SSK“ (1) 390 - 440 - Vadovybė (3) 23 417 26 400 413 417 466 400 Įmonės vadovybę sudaro generalinis direktorius ir valdybos nariai. Įmonės valdybą sudaro 7 nariai. (1) AB „Pieno žvaigždės“ yra vienintelis krepšinio klubo VšĮ „SSK“ dalininkas ir teikia paramą. 2022 metais Įmonės suteikta parama sudarė 390 tūkst. EUR (2021 metais – 440 tūkst. EUR). (2) 2020 m. birželio 11 d. Įmonė suteikė 500 tūkst. EUR paskolą generaliniam direktoriui. Įmonė, generalinis direktorius ir vienas iš Įmonės akcininkų (Laiduotojas) pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią Laiduotojas prisiima atsakomybę padengti visus galimus nuostolius dėl įsipareigojimų nevykdymo (11 pastaba). Taikoma 5,83 proc. palūkanų norma. 53 2022 22. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys) Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į pardavimų, platinimo ir administracinių sąnaudų straipsnį, „Personalo išlaikymo sąnaudos“ (žr. 3 pastabą): tūkst. EUR 2022 2021 Atlyginimų vadovybei sąnaudos (įskaitant visus mokesčius) 1 646 1 176 Atlyginimų vadovybei sąnaudas sudaro priskaičiuotas atlyginimas (įskaitant apmokėjimą už kasmetines atostogas), socialinio draudimo priskaitymai, mokami Įmonės. Darbo sutarties nutraukimo su vadovybės nariais atveju (nepriklausomai nuo nutraukimo pagrindo) Įmonė turi įsipareigojimą sumokėti darbuotojui iki jo dvylikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Šiai kompensacijai Įmonė pripažino atidėjinį (17 pastaba). tūkst. EUR 2022 2021 Išmokų darbuotojams įsipareigojimas vadovybei (įskaitant atostogų rezervą) (17 ir 19 pastabos) 974 614 Audito komitetą sudaro trys nariai. Už darbą audito komitete komiteto nariams per 2021 metus buvo išmokėta 15 tūkst. eurų (įskaitant visus mokesčius), per 2022 išmokėta 15 tūkst. eurų (įskaitant visus mokesčius). 23. Neapibrėžtumai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė neapibrėžtų įsipareigojimų neturi. Už laikotarpį nuo 2017 iki 2022 metų mokesčių administratorius nėra atlikęs Įmonės pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus, mokesčių administratorius gali bet kuriuo metu patikrinti Įmonės apskaitos registrus ir įrašus už tris- penkis metus (priklausomai nuo mokesčių), einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, ir gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Įmonės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Įmonei galėtų būti apskaičiuoti papildomi reikšmingi mokesčių įsipareigojimai. 24. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio Įmonė 2023 m. kovo 31 d. su bankais pasirašė sutartis dėl 10 146 tūkst. eurų trumpalaikių kreditų ir overdraftų grąžinimo terminų perkėlimo į 2024 m. sausio – birželio mėnesius. Įmonė 2023 m. kovo 31 d. gavo banko patvirtinimą, kad dėl sutarties sąlygų nevykdymo Įmonei nebus taikomos sankcijos ir nebus reikalaujama anksčiau nei numatytas terminas grąžinti paskolos ilgalaikę dalį (11 360 tūkst. eurų), išskyrus paskolos dalį pagal grąžinimo grafiką. Po finansinių metų pabaigos neįvyko jokių kitų reikšmingų įvykių, kurie galėtų turėti esminės įtakos 2022 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms arba juos būtų reikalinga atskleisti šiose finansinėse ataskaitose. 54 2022 Vilnius, 2023 AB „Pieno žvaigždės“ Atsakingų asmenų patvirtinimas Dėl 2022 metinio pranešimo ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo Mes, žemiau pasirašę AB „Pieno žvaigždės“ generalinis direktorius Aleksandr Smagin ir finansų direktorius Audrius Statulevičius patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. Metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Generalinis direktorius / Aleksandr Smagin Finansų direktorius / Audrius Statulevičius 55 2022 2022 m. metinis pranešimas (Pranešimas parengtas už 2022 finansinius metus) BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys Pavadinimas AB „Pieno žvaigždės“ Teisinė–organizacinė forma Akcinė bendrovė Registravimo data Bendrovė įregistruota 1998 m. gruodžio 23 d. Įmonės kodas 124665536 PVM mokėtojo kodas LT246655314 Įstatinis kapitalas 13.088.981,51 eurų, padalintas į 45 134 419 paprastąsias vardines 0.29 euro nominalios vertės akcijas. Adresas Perkūnkiemio g. 3, LT-12127 Vilnius, Lietuvos Respublika Telefonas (+370 5) 246 14 14 Faksas (+370 5) 246 14 15 Elektroninis paštas info@pienozvaigzdes.lt Interneto puslapis www.pienozvaigzdes.lt Emitento pagrindinės veiklos pobūdis Pieno produktų gamyba. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais AB „Pieno žvaigždės“ yra pasirašiusi sutartį su AB Šiaulių bankas (banko 1992-02-04 licencija Nr.7), buveinė Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Tilžės g. 149, telefonas (8-5) 2102477, dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose AB „Pieno žvaigždės“ paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Nasdaq Baltic biržos Oficialųjį vertybinių popierių prekybos sąrašą. Akcijų rūšis – paprastosios vardinės; Akcijų skaičius – 45 134 419; Bendra nominali vertė – 13 088 981.51 eurų; VP ISIN kodas – LT0000111676. 2022 m. gruodžio 31 d. AB „Pieno žvaigždės“ neturėjo supirktų nuosavų akcijų. 1. Objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas AB „Pieno žvaigždės“ įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB „Mažeikių pieninė“ bei AB „Pasvalio sūrinė“. Vėliau 56 2022 buvo prijungta AB „Kauno pienas“ ir 2004 m. AB „Panevėžio pienas“. Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje. AB „Pieno žvaigždės“ yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Europos Sąjungos, NVS, Azijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai AB „Pieno žvaigždės“ eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištinga kokybe. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai. Emitento pagrindinė veikla – pieno perdirbimas. Šis verslas yra rizikingas dėl galimų pokyčių žaliavos ir produktų rinkose, konkurencijos, taip pat galimų teisinių, politinių, technologinių bei socialinių pokyčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su Emitento verslu, kas gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Emitento pagrindinė žaliava yra pienas, kurio pasiūla dėl trumpo galiojimo termino yra sąlyginai ribota. Žaliavos tiekimo apribojimas gali turėti įtakos žaliavos trūkumui bei žaliavos kainų kilimui. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Emitento verslas (ypatingai pieno surinkimas ir pristatymas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Emitento veiklos rezultatus. Informacija apie finansines rizikas yra pateikta metinių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 20 pastaboje. AB „Pieno žvaigždės“ įdiegta integruota kokybės ir aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartų reikalavimus. Nuo 2012 m. kovo mėn. pradėta diegti maisto saugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 22000:2005 standarto reikalavimus. 2013 m. gruodžio mėn. filialui Pasvalio sūrinė išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad filiale įdiegta maisto saugos sistema atitinka FSSC 22000 reikalavimus. Kiti trys AB „Pieno žvaigždės“ filialai maisto saugos sistemos įdiegimą užbaigė ir sertifikavo savo veiklą pagal FSSC 22000 reikalavimus 2015 metų pradžioje. Pieno gaminių kokybės ir ypač jų saugos užtikrinimas, t. y. nekenksmingumas vartotojui, yra vienas iš pagrindinių Bendrovės uždavinių. Bendrovėje veikianti maisto saugos sistema leidžia valdyti nustatytus pavojus ir rizikos veiksnius bei svarbius kontrolės taškus, kurie susiję su pieno gaminių gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu, pagerina kokybės kontrolę. Bendrovėje yra parengtos, įdiegtos ir veikia programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir elgsenos taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei ar alerginei taršai, užtikrinančios pieno gaminių saugą ir kokybę. 1998–2002 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba AB „Pieno žvaigždės“ filialams išdavė eksporto į Europos Sąjungą patvirtinimus, kurie suteikia teisę eksportuoti pieno gaminius, paženklintus identifikavimo ženklu, į ES šalis. Pirminis kokybės vadybos sistemos sertifikavimas Bendrovės filialuose buvo atliktas 2002 m., kuomet buvo išduoti sertifikatai, liudijantys, kad filialuose yra sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinta ir prižiūrima kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 standarto reikalavimus. Sertifikacinį auditą atliko ir filialams sertifikatus išdavė tarptautinė sertifikavimo įmonė TUV CERT. Per 2005–2006 m. į kokybės vadybos sistemą buvo integruota aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus, ir 2007 m. vasario mėn. AB „Pieno žvaigždės“ gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad Bendrovėje veikia integruota kokybės ir aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 ir ISO 14001 standartų reikalavimus. Kasmet sertifikavimo įmonė Bendrovėje atlieka priežiūros auditus, o kas 3 metai atliekamas sistemos persertifikavimas. AB „Pieno žvaigždės“ siekia nuolat gerinti ir efektyvinti savo veiklą ir procesus, todėl norėdama efektyviau išnaudoti išorės auditų rezultatus įmonės gerinimui 2013 m. AB „Pieno žvaigždės“ pakeitė sertifikavimo įstaigą. Nuo 2013 m. vadybos sistemų išorės auditus atlieka sertifikavo įstaiga DNV. Bendrovei siekiant dar labiau tobulinti kokybės kontrolę, 2016 m. rugsėjo mėnesį, „Pasvalio sūrinės“ filialas ir 2017 m. rugsėjo mėnesį, „Mažeikių pieninės“ filialas, buvo sertifikuoti pagal IFS Food standarto reikalavimus. Šį Tarptautinį maisto standartą (IFS) sukūrė Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos mažmeninės prekybos asociacija IFS Food, siekiant tenkinti Vokietijos, 57 2022 Prancūzijos, Italijos, Beniliukso šalių ir kitų šalių privačių prekybos tinklų reikalavimus. Įmonė, atitinkanti IFS standarto reikalavimus, užtikrina, kad suvaldo rizikas visose maisto gamybos proceso etapuose, pagamina saugų ir kokybišką produktą. Didžiausias dėmesys skiriamas produktams, kurie turi tenkinti galutinį užsakovą ir svarbiausiai vartotoją. Tuo tarpu, „Kauno pieno“ filialui, 2017 m. balandžio mėnesį, buvo išduotas BRC (Global Standart For Food Safety) sertifikatas. 1998 m. britų mažmenininkų konsorciumas (British Retail Consortium - BRC) sukūrė ir įdiegė BRC maisto techninį standartą, kuris skirtas naudoti vertinant parduodamų maisto produktų gamintojus. Jo paskirtis padėti maisto tvarkymo įmonėms gaminti ir tiekti vienodo saugumo bei kokybės maisto produktus. Tai leidžia užtikrinti vartotojų pasitikėjimą įmonės maisto sauga. Dėl BRC standartų reikalavimų ir kontrolės metodikos aiškumo ir universalumo jie pripažįstami visame pasaulyje. Bendrovės filialai „Kauno pienas“ ir „Panevėžio pienas“ yra sertifikuoti ekologiškų produktų gamybai (ekologiški jogurtai, ekologiška varškė, ekologiškas varškės sūris, ekologiškas pienas, ekologiška grietinė). Patvirtinimą, jog įmonė atitinka reikalavimus, kasmet atlikus patikrinimą, išduoda VšĮ „Ekoagros“. Gaminant ekologiškus pieno gaminius griežti reikalavimai keliami ne tik gamybos procesams, bet ir jų sudėtinėms dalims. Sertifikuoti ekologiški gaminiai ženklinami papildoma informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu, sertifikavimo įstaigos kodu, nuoroda, kur užaugintos gaminių sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos. Bendrovės kai kuriems gaminiams suteikti specifiniai HALAL (išrūgų milteliams ir grietinėlei) ir KOSHER (išrūgų milteliams) kokybės sertifikatai. Bendrovės vadovybė yra įsipareigojusi gaminti saugius ir kokybiškus pieno gaminius, atitinkančius vartotojų poreikius ir lūkesčius, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tai apibrėžta Bendrovės maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politikoje. 2. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija Pagrindiniai veiklos rodikliai, mln. EUR 2022 12 31 2021 12 31 Apyvarta 204,6 176,7 Bendrasis pelnas 28,6 32,2 Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 0,5 7,3 Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius (6,2) 1,0 Investicijų į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus suma 2,7 7,1 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius 1 601 1 711 Supirkta natūralaus pieno, tūkst. t 219,4 235,7 Supirkta pieno pagal bazinius rodiklius, tūkst. t 272,4 292,8 Pagrindinių veiklos rodiklių paaiškinimas: Apyvarta – visi įmonės prekių ir paslaugų pardavimai per ataskaitinį laikotarpį. Detalesnė pardavimų analizė pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 1 pastaboje. Bendrasis pelnas gaunamas iš visų įmonės prekių ir paslaugų pardavimų atėmus pardavimų savikainą. Pardavimų savikainos detalizacija pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3 pastaboje. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) apskaičiuojamas kaip veiklos pelno prieš finansinės veiklos rezultatą, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų suma. Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius – visas įmonės uždirbtas rezultatas iki pelno mokesčio paskaičiavimo. Pelno mokesčio detalizacija pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 6 pastaboje. 58 2022 Investicijų į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus suma pateikiama taip, kaip ji apskaičiuojama ir atvaizduojama įmonės finansinės būklės ataskaitoje. Detali investicijų (arba ilgalaikio turto įsigijimų) informacija pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 8 ir 9 pastabose. Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – tai vidutinio visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą darbo laiką, skaičiaus suma. Supirktas natūralaus pieno kiekis – faktiškai supirktas žalio pieno kiekis. Supirkto pieno kiekis pagal bazinius rodiklius – faktiškai supirkto natūralaus žalio pieno kiekis perskaičiuotas pagal bazinius rodiklius. Bazinė pieno riebalų (R) kiekio norma – 3,4%, baltymų (B) – 3,0%. Bazinio pieno kiekio apskaičiavimo formulė: kp = 1 + (Rf-Rb) x k1 + (Bf-Bb) x k2 kur: kp - žalio pieno kiekio perskaičiavimo į bazinį koeficientas; Rf - superkamo pieno riebumas, %; Rb - bazinis pieno riebumas, % (3,4); Bf - superkamo pieno baltymingumas, %; Bb - bazinis pieno baltymingumas, % (3,0); k1 - koef., rodantis, kiek pasikeičia kiekis, pakitus riebumui 1 procentu (0,178); k2 - koef., rodantis, kiek pasikeičia kiekis, pakitus baltymingumui 1 procentu (0,267). Pagrindiniai įmonės kokybės ir aplinkos vadybos principai: • kokybės vadybos sistema orientuota į vartotoją, didelis dėmesys skiriamas vartotojo poreikių ir lūkesčių užtikrinimui; • privaloma laikytis švaresnės gamybos principų; identifikuoti ir valdyti tuos aspektus, kurie daro reikšmingą poveikį aplinkai, užtikrinti tinkamą pasirengimą avarinėms situacijoms; • Bendrovės vadovybė nustato vieningus tikslus ir uždavinius. Vadovai sukuria Bendrovėje tokią atmosferą, kurioje, siekiant tikslų, dalyvauja visi darbuotojai; • į Bendrovės veiklą įtraukiami visų lygių darbuotojai; • visa Bendrovės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomi kaip procesas; • tarpusavyje susiję procesai apibrėžiami, suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą; • Bendrovės tikslas – nuolatinis gerinimas. Gerinimo veikla yra suderinta su Bendrovės strategija, o kiekvienas dirbantysis siekia nuolat gerinti produktus, procesus, sistemas; • rezultatyvūs sprendimai pagrindžiami duomenų ir informacijos analize; • didelis dėmesys skiriamas ryšiams su tiekėjais. ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatų turėjimas įrodo, kad Bendrovėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžti, procesai ir procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami, neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, užtikrinama neatitikčių ir avarijų prevencija, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Bendrovės vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politiką. 3. Visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro Per 2022 metus AB „Pieno žvaigždės“ neįsigijo nuosavų akcijų. 4. Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro Per 2022 metus bendrovė neįsigijo, neperleido ir neanuliavo savų akcijų. 59 2022 5. Informacija apie apmokėjimą už savas akcijas, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį Per 2022 metus AB „Pieno žvaigždės“ neįsigijo nuosavų akcijų. 6. Įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys - 7. Informacija apie įmonės filialus ir atstovybes AB „Pieno žvaigždės“ struktūroje yra 4 gamybiniai filialai: Filialas „Kauno pienas“, Taikos pr. 90, LT-51181 Kaunas; Filialas „Mažeikių pieninė“, Skuodo g. 4, LT-89100 Mažeikiai; Filialas „Pasvalio sūrinė“, Mūšos g. 14, LT-39104 Pasvalys; Filialas „Panevėžio pienas“, Tinklų g. 9, LT-35115 Panevėžys. 8. Svarbūs įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos Jokių reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, išskyrus tuos kurie paminėti finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 24 pastaboje, nebuvo. 9. Įmonės veiklos planai ir prognozės AB „Pieno žvaigždės“ siekiama 2023 metų apyvarta 220 mln. eurų. 10. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą Įmonė pastoviai vykdo investicijas ir ieško būdų, kaip užtikrinti pastovų augimą bei geresnį veiklos efektyvumą. 11. Įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastai Įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai yra pateikti finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje. Įmonės rinkos (kainų) rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastai yra pateikiami finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 20 pastaboje. Įmonė nenaudoja išvestinių finansinių instrumentų. 12. Informacija apie akcinės bendrovės vadovo, stebėtojų ir valdybos narių kitas einamas vadovaujamas pareigas (juridinio asmens (teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas) vadovo, juridinio asmens (teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas) valdymo organo arba priežiūros organo nario) ir svarbiausia informacija apie pagrindinę jų darbovietę (pareigos, juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas). Stebėtojų tarybos, valdybos narių ir administracijos vadovo užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ ir kitose įmonėse: Vardai, pavardės Užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ Užimamos vadovaujančios pareigos kitose įmonėse Stanislav Kozel Stebėtojų tarybos pirmininkas AD Rem UAB (Jurgio Dobkevičiaus g. 7, LT-02189 60 2022 Vilnius, įk 110537569) generalinis direktorius Rolandas Petkus Stebėtojų tarybos narys Finrosta UAB (Austėjos 37, Vilnius. Įk 300051777) direktorius; Manpetra UAB (Tilto 27-10 Vilnius. Įk. 302570557) direktorius Rokas Kvaraciejus Stebėtojų tarybos narys; Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Nėra Julius Kvaraciejus Valdybos pirmininkas; Verslo plėtros direktorius. Nėra Aleksandr Smagin Generalinis direktorius; Valdybos narys. Nėra Regina Kvaraciejienė Valdybos narė; Konsultantė. Nėra Voldemaras Klovas Valdybos narys; Generalinio direktoriaus pavaduotojas. Nėra Gžegož Rogoža Valdybos narys; Vykdomasis direktorius. Nėra Artiom Smagin Valdybos narys; Marketingo projektų vadovas. Cats.vc, UAB (Konstitucijos pr. 21A, LT-08130 Vilnius, įm.k. 305376625) Direktorius Vitalis Paškevičius Valdybos narys; Logistikos direktorius UAB „Bobketa“ (Kelpių g. 25- 1, Tarandės k. Vilniaus r., Įm. kodas 302808827) Direktorius ESEF raportavimas Ataskaitų rinkinį už finansinius metus pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė rengia išplėstine hiperteksto ženklinimo kalba (XHTML). 61 2022 2022 m. Bendrovės valdymo ataskaita 1. Nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikiama priede prie šios valdymo ataskaitos (Priedas Nr.1). 2. Nukrypimų nuo bendrovių valdymo kodekso nuostatų paaiškinimas Informacija apie tai, kodėl yra nesilaikoma kai kurių bendrovių valdymo kodekso nuostatų yra pateikta kartu su bendrovių valdymo kodekso nuostatomis priede prie šios valdymo ataskaitos (Priedas Nr.1) 3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinamas su finansinėmis ataskaitomis susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema Įmonės finansinė apskaita vedama ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Metinės finansinės ataskaitos yra audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Auditorių nepriklausomumą vertina įmonės audito komitetas. Ši tvarka užtikrina įmonės sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą. 4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai ir ne tiesiogiai valdomus akcijų paketus 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje iš viso buvo 4 498 akcininkai. Akcininkai, turintys daugiau kaip 5% AB „Pieno žvaigždės” įstatinio kapitalo ir balsų: Akcininkai Turimų akcijų skaičius Įstatinio kapitalo dalis % Asmeniškai ir kartu su susijusiais asmenimis turima balsų dalis, % Kvaraciejus Julius 7.085.907 15,70% 15,70% / 20,74% Kvaraciejienė Regina 2.275.086 5,04% 5,04% / 20,74% ŽŪKB „Smilgelė“ J. Tumo Vaižganto 8/27-3. Vilnius, į.k. 2490652 6.677.200 14,79% 14,79% UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ Laisvės pr. 125, Vilnius, į.k. 2191855 6.228.459 13,80% 13,80% Vikas Sachar 5.122.022 11,35% 11,35% Klovas Voldemaras 3.142.567 6,96% 6,96% / 8,91% Klovienė Danutė 878.328 1,95% 1,95% / 8,91% 5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis Informacijos apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (22 pastaba). 6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises. 62 2022 7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo Bendrovėje nėra jokių balsavimo teisių apribojimų. Taip pat, bendrovei nėra žinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė. Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises. 8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias stebėtojų tarybos ir valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus AB „Pieno žvaigždės“ įstatai keičiami ir įmonės stebėtojų taryba, bei valdyba renkama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Stebėtojų taryba sudaroma iš trijų narių ketverių metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba iš savo narių renka pirmininką. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 7 (septynių) narių 4 metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką. Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažesne nei 2/3 balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo. Pakeistus Bendrovės įstatus bei sprendimą juos pakeisti patvirtinančius dokumentus Bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės pakeisti įstatai įsigalioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. 9. Informacija apie stebėtojų tarybos ir valdybos narių įgaliojimus Stebėtojų tarybos ir valdybos narių įgaliojimai yra tokie, kaip numatyta LR Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovės įstatuose nėra numatyta jokių įgaliojimų apribojimų ar papildymų. 10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka bei kiti su visuotinio akcininkų susirinkimo veikla ir priimamais sprendimais susiję klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. 11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės stebėtojų taryba sudaroma iš 3 (trijų) narių 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba iš narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. 63 2022 Stebėtojų taryba Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga Stanislav Kozel pirmininkas - - 2022 04 28 2026 04 28 Rolandas Petkus narys - - 2022 04 28 2026 04 28 Rokas Kvaraciejus narys 1 348 920 2,99 2022 04 28 2026 04 28 Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 7 (septynių) narių 4 metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką. Valdyba Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga Julius Kvaraciejus pirmininkas 7 085 907 15,70 2022 05 04 2026 05 04 Artiom Smagin narys 550 000 1,22 2022 05 04 2026 05 04 Voldemaras Klovas narys 3 142 567 6,96 2022 05 04 2026 05 04 Aleksandr Smagin narys 773 536 1,71 2022 05 04 2026 05 04 Regina Kvaraciejienė narys 2 275 086 5,04 2022 05 04 2026 05 04 Gžegož Rogoža narys 46 150 0,10 2022 05 04 2026 05 04 Vitalis Paškevičius narys - - 2022 05 04 2026 05 04 Administracija Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Aleksandr Smagin Gen. Direktorius 773 536 1,71 Audrius Statulevičius Finansų direktorius - - Valdybos vadovo įgaliojimai veiklos sritys yra tokie, kaip numatyta LR Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovės įstatuose nėra numatyta jokių įgaliojimų apribojimų ar papildymų. Informacija apie valdymo organams priskaičiuotas pinigų sumas ir sandorius su valdymo organų nariais yra pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22 pastaboje. Bendrovėje sudarytas audito komitetas Vardai, pavardės Pareigos Turimas akcijų skaičius vnt. Turima įstatinio kapitalo dalis % Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga 64 2022 Aušra Joniūnienė Pirmininkė - - 2022 04 28 2023 04 28 Gražina Buckiūnienė Narė - - 2022 04 28 2023 04 28 Danutė Kairevičienė Narė - - 2022 04 28 2023 04 28 Audito komiteto narių užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ ir kitose įmonėse Vardai, pavardės Užimamos pareigos AB „Pieno žvaigždės“ Užimamos vadovaujančios pareigos kitose įmonėse Aušra Joniūnienė (nepriklausoma narė) - UAB Gražina Buckiūnienė ir partneriai direktorės pavaduotoja Gražina Buckiūnienė (nepriklausoma narė) - UAB Gražina Buckiūnienė ir partneriai direktorė Danutė Kairevičienė Vyresnioji buhalterė - 12. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys Įmonėje nėra taikoma įvairovės politika renkant įmonės vadovą, valdymo ar priežiūros organų narius, nes įmonėje nėra tokios patvirtintos politikos. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į priežiūros ar valdymo organų narius yra kandidato kompetencija. 13. Informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlyginimą (vidutinius per ataskaitinį laikotarpį išmokėtus atlyginimus, atskirai nurodant premijas, priemokas, tantjemas ir kitokias išmokas) Informacija apie valdymo organams priskaičiuotas pinigų sumas ir sandorius su valdymo organų nariais yra pateikta atlygio ataskaitoje žemiau.. 14. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos) Bendrovei nėra žinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė. Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. 15. Personalas 2022 12 31 2021 12 31 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius 1 601 1 711 Su aukštuoju išsilavinimu 420 422 Su aukštesniuoju išsilavinimu 336 349 Su viduriniu išsilavinimu 711 807 Su nebaigtu viduriniu išsilavinimu 134 133 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius 1 601 1 711 65 2022 Vadovaujančio personalo 84 86 Specialistų 285 291 Darbininkų 1 232 1 334 Vidutinis atlyginimas, Eur. Vadovaujančio personalo 3 531 3 083 Specialistų 1 533 1 469 Darbininkų 1 241 1 171 66 2022 Atlygio ataskaita (Pranešimas parengtas už 2022 finansinius metus.) Akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ (toliau – Įmonė) vadovų atlygio politika buvo patvirtinta 2022 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Atlygio politika nustato atlygio principus, struktūrą, atlygio formas, papildomų naudų skyrimo pagrindus ir atlygio mokėjimo, peržiūrėjimo tvarką ir kitus reikalavimus, kurių Įmonė laikosi nustatydama ir išmokėdama atlygį skiriamą Įmonės generaliniam direktoriui ir Įmonės stebėtojų tarybos, bei valdybos nariams (toliau – vadovai). Vadovų atlygio politika yra patalpinta Įmonės interneto svetainėje. Lentelėje pateikiamas Įmonės generaliniam direktoriui ir visiems stebėtojų tarybos ir valdybos nariams sumokėtas atlygis (tūkst. eurų) per 2022 metus. Pareigos Įmonėje Pareigos valdyboje Vardas, pavardė Užmokestis už darbą valdyboje Pagrindinis darbo užmokestis Premijos Įmokos į pensijų fondą Iš viso per 2022 metus - Stebėtojų tarybos pirmininkas Stanislav Kozel 40 - - - 40 - Stebėtojų tarybos narys Rolandas Petkus 40 - - - 40 Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Stebėtojų tarybos narys Rokas Kvaracijeus 40 42 7 - 87 Generalinis direktorius Valdybos narys Aleksandr Smagin 76 244 106 57 483 Generalinio direktoriaus pavaduotojas Valdybos narys Voldemaras Klovas 76 179 15 67 337 Verslo plėtros direktorius Valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus 76 213 106 67 462 Vykdomasis direktorius Valdybos narys Gžegož Rogoža 76 68 12 - 155 Logistikos direktorius Valdybos narys Vitalis Paškevičius 76 47 4 - 126 Konsultantė Valdybos narė Regina Kvaraciejienė 76 34 - - 110 Marketingo projektų vadovas Valdybos narys Artiom Smagin 76 51 18 - 145 Žemiau lentelėje pateikta informacija apie Įmonės vadovams išmokėtą atlygį per paskutinius penkerius metus. Išmokėtą atlygį sudaro pagrindinis darbo užmokestis, užmokestis už darbą valdyboje, kintama atlygio dalis ir įmokos į pensijų fondus. Prie 2018 m. atlygio yra pridėtos ir darbdavio įmokos Sodrai. Informacija pateikiama nuo to laikotarpio, kai asmuo tapo Įmonės valdybos nariu arba kai asmuo pradėjo dirbti Įmonėje. Visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų. 67 2022 Pareigos Įmonėje Pareigos valdyboje Vardas, pavardė 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. - Stebėtojų tarybos pirmininkas Stanislav Kozel - - - - 40 - Stebėtojų tarybos narys Rolandas Petkus - - - - 40 Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Stebėtojų tarybos narys Rokas Kvaracijeus - - - - 87 Generalinis direktorius Valdybos narys Aleksandr Smagin 255 334 258 285 483 Generalinio direktoriaus pavaduotojas Valdybos narys Voldemaras Klovas 224 308 284 300 337 Verslo plėtros direktorius Valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus 224 308 289 300 462 Vykdomasis direktorius Valdybos narys Gžegož Rogoža 77 118 142 138 155 Logistikos direktorius Valdybos narys Vitalis Paškevičius 26 100 109 115 126 Konsultantė Valdybos narė Regina Kvaraciejienė 34 69 86 89 110 Marketingo projektų vadovas Valdybos narys Artiom Smagin 51 80 109 101 145 Audito komiteto nariams mokamas atlygis už darbą audito komitete. Prie 2018 m. atlygio yra pridėtos ir darbdavio įmokos Sodrai. Visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų. Pareigos audito komitete Vardas, pavardė 2018 m. 2019 m. 2020m. 2021 m. 2022m. Komiteto pirmininkė Jūratė Zarankienė 1,7 - - - - Komiteto pirmininkė Aušra Joniūnienė - 2,4 5,6 5,6 5,6 Komiteto narė Danutė Kairevičienė 1,2 3,3 4,7 4,7 4,7 Komiteto narė Gražina Buckiūnienė - 2,4 4,7 4,7 4,7 Žemiau lentelėje pateikiama informacija apie Įmonės darbuotojų vidutinį metinį atlygį, atlygio palyginimą su Įmonės rezultatais ir atlygio pokytį per paskutinius penkerius metus. Kad skaičiai būtų palyginami, prie 2018 m. atlygio yra pridėtos ir darbdavio įmokos Sodrai. Tūkst. eurų 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. Įmonės pardavimai 168 662 170 596 171 061 176 692 204 553 EBITDA 9 175 10 787 14 337 7 259 511 Grynasis pelnas (nuostolis) 2 198 4 110 7 712 1 223 (5 320) Įmonės darbo užmokesčio fondas 24 278 26 845 27 334 28 750 28 902 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius 1 654 1 672 1 696 1 711 1 601 Vidutinis visų Įmonės darbuotojų darbo užmokestis (už pilnus metus) 14,7 16,1 16,1 17,1 17,2 Vidutinis visų Įmonės darbuotojų darbo užmokesčio pokytis (kiekvienais metais) 15,6% 9,4% 0,4% 6,3% 0,6% 68 2022 Vidutinis visų Įmonės darbuotojų darbo užmokesčio pokytis (per penkerius metus) - - - - 17,0% AB „Pieno žvaigždės“ nepriklauso jokiai įmonių grupei, finansinės ataskaitos nėra konsoliduojamos. Įmonės stabėtojų tarybos ir valdybos narių ir generalinio direktoriaus atlygis yra gaunamas tik iš vienos pagrindinės įmonės. Remiantis patvirtinta atlygio politika, Įmonės valdyba turi nustatyti Įmonės generaliniam direktoriui kintamos atlygio dalies apskaičiavimo, vertinimo ir mokėjimo kriterijus, atsižvelgdama į Atlygio politikoje nustatytas sąlygas, tikslus. Šie kriterijai per 2022 metus nebuvo nustatyti, ir per 2022 metus Įmonės vadovui nebuvo mokama kintama atlygio dalis. AB „Pieno žvaigždės“ neturi nei vadovų, nei darbuotojų skatimo Įmonės akcijomis politikos. Todėl nėra jokių suteiktų ar pasiūlytų akcijų ir akcijų pasirinkimo sandorių su Įmonės vadovais ir kitais Įmonės darbuotojais. Įmonėje nėra taisyklių, kuriomis remiantis būtų galima susigrąžinti dalį ar visą išmokėtą kintamą atlygį iš Įmonės vadovų ir / ar darbuotojų. Per 2022 metus nebuvo jokių nukrypimų nuo visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintos vadovų atlygio politikos. 69 2022 Priedas Nr.1 AB „Pieno Žvaigždės“ pranešimas apie Nasdaq Baltic vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi raštas PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Bendrovė prognozes pateikia esminių įvykių pranešimo forma per centrinę reglamentuotos informacijos bazę, tačiau kai kurių strategijos momentų negali iš anksto viešai atskleisti dėl konkurencinės kovos rinkoje. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Bendrovės kapitalą sudaro tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Neaktualu 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip 70 2022 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Šiuo metų tokių balsavimo galimybių bendrovė dar nesuteikia 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip 1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. 71 2022 2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Taip 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Taip 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Taip 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Taip 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Taip 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Taip 2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 72 2022 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Taip 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Taip 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Taip 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 73 2022 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Ne Stebėtojų taryba viešai neskelbia informacijos apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip 3 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf 74 2022 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip 3.2 Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų Taip 75 2022 taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Ne Šioje valdybos kadencijoje nėra nepriklausomų valdybos narių 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Ne Valdyba viešai neskelbia informacijos apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras 4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Taip 4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 76 2022 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Taip 77 2022 5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 5 . Ne Šiuo metu bendrovėje sudaromas tik audito komitetas 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Taip 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Taip Audito komitetas atlieka savo funkcijas, o Skyrimo ir Atlygio komitetų funkcijas iš dalies atlieka bendrovės valdyba 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, Taip 5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). 78 2022 nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Taip 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. Neaktualu Skyrimo komitetas nėra sudaromas 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Neaktualu Skyrimo komitetas nėra sudaromas 79 2022 5.3. Atlygio komitetas. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. Neaktualu Atlygio komitetas nėra sudaromas 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 6 . Taip 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip 6 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. 80 2022 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Ne Peržiūrimos tik metinės ataskaitos 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip 81 2022 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. Taip 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Taip 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios Taip 82 2022 informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. Taip 83 2022 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: Taip 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Ne Dalis informacijos šiuo metu nėra išsamiai atskleidžiama 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Taip 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip 9.1.10. socialinės atskaitomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Neaktualu Bendrovė nėra grupės įmonė 84 2022 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Ne Dalis informacijos šiuo metu nėra išsamiai atskleidžiama 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip Audito įmonei bus sumokėta 1,5 tūkst. eurų už metinių finansinių ataskaitų vertimo paslaugą. 85 2022 Socialinės atsakomybės ataskaita Už 2022 metus. Paruošta pagal Nasdaq ESG ataskaitų teikimo gaires 86 2022 Turinys Apie mus .............................................................................................................................. 87 Bendrovės vadovybės įsipareigojimas ......................................................... 89 Kokybė .................................................................................................................................. 90 Įmonės politika ................................................................................................................. 91 Eksportas ............................................................................................................................. 92 Produkcija ...........................................................................................................................93 Rizikos susijusios su bendrovės vykdoma veikla ..................................... 94 Aplinkosauga................................................................................................................... 96 Atitiktis ESG gairėms ................................................................................................... 99 Socialiniai klausimai .................................................................................................. 102 Atitiktis ESG gairėms .................................................................................................. 104 Bendrovės valdymas ................................................................................................ 107 Atitiktis ESG gairėms .................................................................................................. 108 87 2022 Apie mus Esame šiuolaikiška, pažangi, jau 25 metus sėkmingai veikianti lietuviška bendrovė: Vadovaujamės giliomis pieno gamybos tradicijomis; Esame vienas didžiausių pieno perdirbėjų Baltijos šalyse; Turime 4 specializuotas gamyklas; Gaminame platų produktų asortimentą, atitinkantį net išrankiausių pirkėjų poreikius; Produkciją eksportuojame į daugiau nei 40 šalių; Esame apdovanoti už aukščiausią kokybę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų; 2022 metų apyvarta sudarė 205 mln. eurų; Turime nuosavą distribucijos tinklą, įskaitant sunkvežimius ir sandėlius; Vystome nuosavą pieno surinkimo tinklą, aprėpiantį visą šalį; Per pastaruosius 10 metų investavome daugiau nei 100 mln. eurų. 88 2022 AB „Pieno žvaigždės“ įkurta 1998 m. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo bendrovėms AB „Mažeikių pieninė“ bei AB „Pasvalio sūrinė“. Vėliau buvo prijungta AB „Kauno pienas“ o 2004 m. ir AB „Panevėžio pienas“. Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje. Šiandien AB „Pieno žvaigždės“ - viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo bendrovių Baltijos šalyse, atsižvelgti ne tik į verslo, bet ir į socialinius bei aplinkosaugos aspektus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklos trumpalaikius bei ilgalaikius poveikius bei savo veiksmų pasekmes – kaip rinkos dalyvis, darbdavys ir kaip visuomenės narys. AB „Pieno žvaigždės“ jau 25 m. sėkmingai veikia ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir savo produkciją eksportuoja į daugiau nei 40 pasaulio šalių. Kiekvienais metais galime džiaugtis naujais pasiekimais, apdovanojimais ir puikiais vartotojų vertinimais. Sau taikome aukščiausius standartus ir siekiame numatyti modernaus vartotojo ateities poreikius jau šiandien. Mūsų kredo: Natūralūs pieno produktai sveikam gyvenimui! Mūsų vizija: Būti modernia įmone, užimančia tvirtas pozicijas Lietuvos Ir užsienio šalių rinkose. Mūsų misija: Numatyti modernaus vartotojo ateities poreikius jau šiandien. 89 2022 Bendrovės vadovybės įsipareigojimas Pagal patvirtintą AB "Pieno Žvaigždės" kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politiką, bendrovės vadovybė įsipareigoja: Skatinti pagarbą žmogui, darbuotojui, tiekėjui, partneriui; Nuolat tobulinti gaminių gamybos technologijas ir logistikos sprendimus; Šviesti, mokyti bendrovės darbuotojus, nuolat keliant jų kvalifikaciją, informuotumą bei sąmoningumą, naujinant žinias kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos ir maisto saugos klausimais, reikalaujant atsakomybės už darbo rezultatus bei glaudžiai bendradarbiauti su tiekėjais ir partneriais; Tvariai naudoti gamtinius, energetinius, kitus išteklius, tinkamai ir atsakingai tvarkyti atliekas, užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms avarinėms situacijoms; Saugoti aplinką visuose žingsniuose, viso ciklo metu; Laikytis įmonei taikomų teisinių reikalavimų. Kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politika patalpinta AB "Pieno Žvaigždės" Internetinėje svetainėje adresu: https://pienozvaigzdes.lt/lt/content/22-kokybes-politika 90 2022 Kokybė Aukščiausia kokybė - mūsų prioritetas. Esame sertifikuoti pagal visas svarbiausias kokybės, vadybos, saugos sistemas ir standartus: BRC EKO IFS KOSHER ISO 9001 ISO 14001 FSSC 22000 HALAL EKOAGROS 91 2022 Įmonės politika Pagal patvirtintą AB "Pieno Žvaigždės" kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politiką: Naudoti pažangiausias gamybos technologijas, darbų organizavimą ir logistikos sprendimus, užtikrinančius aukščiausią produkcijos kokybę, autentiškumą, higienos lygį ir saugą; Užtikrinti, kad 100% produkcijos atitiktų įmonės kokybės ir maisto saugos standartus. Įmonės kokybės standartuose produkto saugos rodikliams taikyti ne mažiau kaip 30% griežtesnes tikslines ribas nei reglamentuota teisės aktuose ir/ar normatyviniuose dokumentuose; Nuolat gerinti maisto saugos, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas; Tausoti aplinką, taikyti prioritetą ne tik įmonėje, bet visos ciklo metu aplinką neteršiančioms technologijoms; Pateikti vartotojui galutinį gaminį mažiausių kaštų principu. Kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politika patalpinta AB "Pieno Žvaigždės" Internetinėje svetainėje adresu: https://pienozvaigzdes.lt/lt/content/22-kokybes-politika 92 2022 Eksportas Savo produkciją eksportuojame į daugiau nei 40 šalių. 2022 metais eksportas sudarė 45% AB "Pieno Žvaigždės" pajamų. Iš jų didžiąją dalį - ES šalys. Siekiame kasmet augti eksporto rinkose, todėl nuolatos ieškome inovacijų, aktyviai bendraujame su potencialiais partneriais, dalyvaujame parodose. 93 2022 Produkcija Mūsų produkcija įkvėpta gamtos ir tradicijų, o pagaminta naudojant naujausias technologijas. Nuolat sekame tendencijas ir gaminame vartotojų poreikius atitinkančius produktus. Sveika gyvensena yra vienas aktualiausių tikslų šiandieninėje visuomenėje. AB „Pieno žvaigždės“ pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti ekologiškus jogurtus „Bios“ ir „Biola“, kurie rinkoje pasirodė 2006 m. vasarą. Produktų linija BIOS EKO ypatinga tuo, kad gaminant produktus, nepažeidžiamas natūralios gamtos ir žmogaus ūkininkavimo veiklos balansas. Gamybai naudojamas tik ekologiškas pienas: nenaudojami herbicidai ir pesticidai, karvės ganosi laisvos, jos negydomos antibiotikais, o natūralaus jogurto sudėtyje esantis pienas ir uogienės yra sertifikuoti ekologiški produktai. Atsižvelgdami į vartotojų gerovę, AB „Pieno žvaigždės“ nuolatos atnaujina savo produktus, Mums svarbu, kad kiekvienas „Pieno žvaigždės“ ženklu pažymėtas produktas būtų natūralus ir turėtų kuo daugiau naudingų maistinių medžiagų. Dėl aukštos produktų kokybės ir gero pirkėjų vertinimo, AB „Pieno Žvaigždės“ kasmet pelno įvairius apdovanojimus. 94 2022 Rizikos susijusios su bendrovės vykdoma veikla Bendrovės pagrindinė veikla – pieno perdirbimas. Šis verslas yra rizikingas dėl galimų pokyčių žaliavos ir produktų rinkose, konkurencijos, taip pat galimų teisinių, politinių, technologinių bei socialinių pokyčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su bendrovės verslu, kas gali neigiamai paveikti bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Bendrovės pagrindinė žaliava yra pienas, kurio pasiūla dėl trumpo galiojimo termino yra sąlyginai ribota. Žaliavos tiekimo apribojimas gali turėti įtakos žaliavos trūkumui bei žaliavos kainų kilimui. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Ši rizika valdoma diversifikuojant žaliavinio pieno pirkimą iš skirtingų (skirtingo dydžio) tiekėjų Lietuvoje, bei papildomai importuojant žaliavinį pieną iš kitų valstybių (pagrinde iš Latvijos ir Estijos). Bendrovės verslas (ypatingai pieno surinkimas ir pristatymas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti bendrovės veiklos rezultatus. Rizika valdoma investuojant į modernią įrangą, kuri leidžia mažinti darbuotojų skaičių. Pastoviai peržiūrima darbo užmokesčio ir darbuotojų motyvacinės sistemos siekiant išlaikyti esamus bei pritraukti naujus darbuotojus. Nuolat sekame tendencijas ir gaminame vartotojų poreikius atitinkančius produktus. Sveika gyvensena yra vienas aktualiausių tikslų šiandieninėje visuomenėje. 95 2022 Aplinkosauga 96 2022 Aplinkosauga AB „Pieno žvaigždės“ vadovaujasi tvarios gamybos kriterijais. Kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos politikoje bendrovės vadovybė įsipareigoja tvariai naudoti gamtinius, energetinius ir kitus išteklius, tinkamai ir atsakingai tvarkyti atliekas, užtikrinti tinkamą pasirengimą avarinėms situacijoms. Remiantis šiomis nuostatomis, kuriami nauji produktai, įsisavinamos naujos technologijos. AB „Pieno žvaigždės“ vykdoma energijos sąnaudų kontrolė, vandens tausojimas, pakuočių gamybos kontrolė, nuotekų kontrolė, stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolė, atliekų tvarkymas, transporto degalų sąnaudų kontrolė, sudaromi priemonių planai šių išteklių naudojimui mažinti. AB „Pieno žvaigždės“ filialuose vykdomas reikšmingų aplinkai aspektų monitoringas: AB „Pieno žvaigždės“ pirko tik 100% žalią energiją iš UAB „Ignitis“. AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninės filiale 2021-04-22, Pasvalio sūrinės filiale 2020-05-21, Kauno pieno filiale 2022-04-29, Panevėžio pieno filiale 2022-05-13 atlikta kompresorinės, katilinės ir mechaninių dirbtuvių oro taršos šaltinių inventorizacija. AB „Pieno žvaigždės“ garo katilinėje naujai sumontuota ekonomaizerių sistema, leidžianti efektyviau panaudoti jau pagamintą šilumą ir to dėka sumažinti deginamo kuro sunaudojimą bei su tuo susijusių teršalų Vykdomas monitoringas Gamybinės nuotekos Paviršinės nuotekos Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų Periodiškumas 1 kartą per mėnesį 4 kartus per metus 1 kartą per metus 97 2022 išmetimą į aplinką. 2018 metais ledinio vandens paruošimo įrangos renovacija leido apie 20 % sumažinti sistemoje naudojamo amoniako kiekį. Įmonės AB „Pieno žvaigždės“ filialuose taikomas antrinis gamybos procese susidarančių aspektų panaudojimas. Visi AB „Pieno žvaigždės“ filialai turi pirminio plovimo/skalavimo vandens antrinį panaudojimą. Taip yra taupomas vanduo. AB „Pieno žvaigždės“ filialuose „Kauno pienas“, „Mažeikių pieninė “ ir „Panevėžio pienas“ – technologiniuose įrengimuose susidarantis vandens kondensatas grąžinamas į garo katilinę, o CIP stotyse kaupiamas švarus skalavimo vanduo, kuris panaudojamas kito ciklo pirminiam įrangos skalavimui. AB „Pieno žvaigždės“ Pasvalio sūrinė filiale įdiegta energetinio vandens sistema, t. y. šilumos mainų tarp žalio pieno šildymo/šaldymo ir išrūgų šaldymo šildymo taikymas. Įdiegus pieno baltymų koncentravimo liniją (UF), sumažėjo veiklos sąnaudų ir priklausomybė nuo žaliavų, perkamų iš kitų šalių. Įdiegus rūgščių išrūgų koncentravimo liniją, sumažėjo šalutinių gyvūninių atliekų, išrūgos nuo varškės produktų gamybos koncentruojamos ir siunčiamos tolesniam perdirbimui. AB „Pieno žvaigždės“ gamyklose susidarančios atliekos rūšiuojamos, vedama jų apskaita GPAIS sistemoje, išvežamos perdirbimui arba utilizavimui. Administracijų patalpose yra rūšiavimo konteineriai ir jau ne vienerius metus AB „Pieno žvaigždės“ darbuotojai noriai rūšiuodami, prisideda prie aplinkos saugojimo. Bendrovė nuosekliai investuoja į aplinkai reikšmingus energetinio efektyvumo didinimo projektus: Projektas Metai Energijos šaltinis Pasiekta ekonomija Katilinės modernizavimas KP 2017 Gamtinės dujos +9% Šilumos punkto rekonstrukcija KP 2019 Gamtinės dujos +3% Katilinės modernizavimas PS 2019 Gamtinės dujos +10% Kompresorinės modernizavimas MP 2020 Elektra +10% Sterilizatoriaus modernizavimas PP 2020 Gamtinės dujos +5% Antrinis kondensato panaudojimas PS 2021 Vanduo +4.5% 98 2022 AB „Pieno žvaigždės“ nuolatos investuoja į aplinkai draugiškesnes transporto priemones. Eksploatuojami automobiliai atitinkantys Europos Sąjungoje nustatytus Euro IV, Euro V ir Euro VI standartus, pagal kuriuos CO2 emisija yra minimizuojama: 99 2022 Atitiktis ESG gairėms E1. GhG emisija Bendrovė kol kas neturi nustatytos GhG emisijos skaičiavimo tvarkos ir tikslų. E2. Emisijos intensyvumas Bendrovė visuomet ieško būdų ir imasi veiksmų kurie mažina GhG emisiją. E3. Energijos suvartojimas Bendrovė 2022 metais sunaudojo 488.747 GJ energijos. Energijos šaltinis Energija GJ 2019 Energija GJ 2020 Energija GJ 2021 Energija GJ 2022 Pokytis 2022/2021 Gamtinės dujos 271.973 262.188 265.605 137.294 -48.3% LPG dujos 395 392 301 239 -20.6% Dyzelinas 127.233 120.830 117.933 222.388 +88.6% Benzinas 2.660 2.663 2.885 3.083 +6.9% Šiluma 495 447 526 394 -25.1% Elektra 116.490 114.924 114.333 125.349 +9.6% Viso 519.246 501.443 501.582 488.747 -2.6% E4. Energijos suvartojimo intensyvumas Rodiklis Matavimo vienetas Reikšmė 2019 Reikšmė 2020 Reikšmė 2021 Reikšmė 2022 Pokytis 2022/2021 Apyvarta GJ / 1 Eur 0,003 0,003 0,003 0,002 -0.3% Supirktas pienas GJ / 1 tonai 2,096 2,019 2,128 2,233 +4.9% Darbuotojai GJ / 1 darb. 310,554 295,662 293,151 305,276 +4.1% 100 2022 E5. Energijos tipai Energijos šaltinis Matavimo vienetas Kiekis 2019 Kiekis 2020 Kiekis 2021 Kiekis 2022 Pokytis 2022/2021 Gamtinės dujos kWh 75.548.111 72.829.889 73.779.214 38.137.359 -48.3% LPG dujos l 15.802 15.693 12.024 9.542 -20.6% Dyzelinas l 3.322.843 3.155.618 3.079.966 5.807.941 +88.6% Benzinas l 79.320 79.400 86.005 91.919 +6.9% Šiluma kWh 137.581 124.237 146.089 109.407 -25.1% Elektra kWh 32.359.203 31.924.142 31.760.105 34.820.262 +9.6% E6. Vandens apskaita 2022 metais bendrovė sunaudojo 942.989 m3 vandens (-11,9% mažiau nei 2021 metais). Visas vanduo perkamas iš vandens tiekėjų. E7. Aplinkosaugos politika Bendrovės patvirtintoje kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politikoje bendrovė įsipareigoja tvariai naudoti gamtinius, energetinius, kitus išteklius, tinkamai ir atsakingai tvarkyti atliekas, užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms avarinėms situacijoms, saugoti aplinką visuose žingsniuose, viso ciklo metu. E8. Poveikis aplinkai 2022 metais bendrovė teisinių ginčų dėl neigiamo poveikio gamtai neturėjo. 101 2022 Socialiniai klausimai 102 2022 Socialiniai klausimai Darbuotojai - mūsų ateitis AB „Pieno žvaigždės“ 2022 metų vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius buvo 1601. Darbuotojai didžiausias mūsų turtas, tad investuojame į jų nuolatinį augimą, saugumą bei gerą savijautą: Organizuojame periodinius profesinės kvalifikacijos kėlimo ir asmeninių kompetencijų vystymo kursus darbuotojams; Visus darbuotojus draudžiame nuo nelaimingų atsitikimų (7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą); Skatindami ir motyvuodami darbuotojus, nemažai jų daliai suteikiame sveikatos draudimą; Visose gamyklose esame įrengę valgyklas ir dotuojame darbuotojų maitinimą; Mūsų firminėse parduotuvėse darbuotojai turi galimybę produktų įsigyti pigiau; Įvairių švenčių proga savo darbuotojams dovanojame įmonės produkcijos rinkinius; 103 2022 Mokslas ir edukacija Nuolat užsakome ir kartu vystome įvairius mokslinius tyrimus Lietuvos ir užsienio institutuose, KTU Maisto institutas yra mūsų daugiametis partneris. Mums svarbus vartotojų sąmoningumas, todėl remiame Dietologų draugijos mokyklose organizuojamus edukacinių renginių ir paskaitų ciklus vaikams apie sveikos mitybos principus. 104 2022 Atitiktis ESG gairėms S1. Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlyginimų santykis 2022 metai bendrovė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtino vadovų atlygio politiką: https://www.nasdaqbaltic.com/statistics/lt/issuer_documents/downl oad/1477 Bendrovės generalinio direktoriaus atlyginimo santykis su vidutiniu bendrovės atlyginimu 2022 metais buvo lygus 20,3. S2. Vyrų ir moterų atlyginimų santykis 2022 metais santykis lyginant vyrų ir moterų atlyginimus buvo 1,12. Skirtumą lėmė kvalifikacijos, kompetencijų, užimamų pareigybių aspektai, o ne darbuotojų lytis. S3. Darbuotojų kaitos rodiklis 2022 metais darbuotojų kaitos rodiklis bendrovėje buvo 29,8%. S4. Lyčių įvairovė 2022 metų pabaigoje 50 % visų Bendrovės darbuotojų sudarė moterys. Vadovaujančiose pareigybėse moterys sudarė 43 %, specialistų ir tarnautojų lygmenyje – 69 %, įvairios kvalifikacijos darbininkų pareigybėse – 43 %. S5. Laikinųjų darbuotojų dalis 2022 metais Bendrovėje pagal terminuotas darbo sutartis dirbo vidutiniškai 5% darbuotojų. 105 2022 S6. Nediskriminavimo politika Pagal bendrovės patvirtintą verslo ir etikos kodeksą netoleruojame tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos formų, nurodymų diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos. S7. Nelaimingi atsitikimai darbe 2022 metais Bendrovėje užregistruoti 25 nelaimingi atsitikimai (visi jų lengvo sužalojimo pobūdžio). Vienam darbuotojui teko 0,02 nelaimingo atsitikimo. S8. Sveikatos ir saugumo darbe politika Vadovaujantis bendrovėje patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis Ir verslo etikos kodeksu, kiekvienam Bendrovės darbuotojui sudaromos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos (pamainos) trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, lytinę orientaciją, amžių, socialinę padėtį, politinius ar religinius įsitikinimus. S9. Žmogaus teisių, vaikų ir priverstinio darbo politika Pagal bendrovės patvirtintą verslo ir etikos kodeksą gerbiame ir garantuojame tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas žmogaus teises, Bendrovėje taip pat netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti priekabiavimas, psichologinis smurtas, patyčios, ar naudojimasis užimama padėtimi. Mes neįdarbiname asmenų, kurių amžius yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas minimalus amžius. Mes nesinaudojame priverstiniu ar privalomuoju darbu. 106 2022 Bendrovės valdymas 107 2022 Verslo etikos kodeksas AB „Pieno žvaigždės“ vykdydama veiklą atsižvelgia į ekonominius ir socialinius aspektus, o taip pat prisiima atsakomybę už savo veiklos poveikį bei veiksmų pasekmes – kaip rinkos dalyvis, darbdavys ir bendruomenės narys. Bendrovės patvirtintame verslo etikos kodekse nustatyti pagrindiniai veiklos principai, kuriais grindžiamas verslas ir kuriais Bendrovės darbuotojai vadovaujasi, kurdami ir palaikydami ryšius su klientais, tiekėjais, partneriais, valstybinėmis institucijomis, taip pat bendraudami tarpusavyje. Bendrovės verslo etika grindžiama šiais veiklos principais: Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms; Saugios darbo sąlygos; Sąžiningumas ir skaidrumas; Interesų konfliktų vengimas; Konfidencialumas. Siekiant užtikrinti verslo etikos veiksmingumą, pranešimus apie šio kodekso pažeidimus, taip pat klausimus, susijusius su šiuo verslo etikos kodeksu, Bendrovės darbuotojai gali pateikti savo tiesioginiam vadovui, personalo skyriui, Bendrovės vadovams, ar įmesti į specialias anonimines dėžutes, esančias Bendrovės gamybiniuose filialuose. Bendrovės vadovybė yra atsakinga už šio kodekso nuostatų įgyvendinimą ir veiksmų, neatitinkančių šio kodekso nuostatų, netoleravimą. 108 2022 Atitiktis ESG gairėms G1. Lyčių įvairovė bendrovės valdyboje Bendrovės valdyboje yra viena moteris (viso septyni nariai). Tai sudaro 14% bendrovės valdybos narių. G2. Valdybos nepriklausomybė Bendrovėje nėra atskyrimo tarp Generalinio direktoriaus Ir valdybos. Valdyboje nėra nepriklausomų valdybos narių, tačiau yra stebėtojų taryba. G3. Finansinių paskatinimų politika Visi finansinį paskatinimą gaunantys darbuotojai dirba laikydamiesi bendrovės patvirtintos AB "Pieno Žvaigždės" kokybės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos politikos. G4. Darbo taryba Bendrovėje renkama darbo taryba. G5. Tiekėjų elgesio kodeksas Bendrovėje nėra patvirtintas tiekėjų elgesio kodeksas. G6. Verslo etikos kodeksas, korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos politika Pagal bendrovės patvirtintą verslo ir etikos kodeksą mūsų santykiai su darbuotojais, klientais, partneriais ir valstybe yra grįsti sąžiningumu ir skaidrumu. Tikime, kad sąžininga partnerystė leidžia sukurti ilgalaikius ir prasmingus ryšius. Mes laikomės darbo santykius reglamentuojančių 109 2022 teisės aktų. Rinkoje konkuruojame tik laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nedalyvaujame draudžiamoje, prieš konkurenciją nukreiptoje veikloje. Griežtai pasisakome prieš bet kokias korupcijos formas, kyšininkavimą ir papirkinėjimą. Vykdydami verslą, mes neteikiame, nesiūlome ir nežadame duoti bet kokio nepagrįsto atlygio asmenims, siekdami tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti asmenis, jiems atliekant savo funkcijas ir priimant sprendimus. Siekdami užtikrinti bendradarbiavimo su tiekėjais ir verslo partneriais skaidrumą ir objektyvumą, nepriimame jokių komercinių pasiūlymų, keliančių įtarimą dėl jų teisėtumo. Atvirai pateikiame keliamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus potencialiems partneriams, sutartyse apibrėžiame principines bendradarbiavimo sąlygas: produkto ar paslaugos kainą, kokybę, pristatymo ir apmokėjimo sąlygas. Bendrovė moka valstybės nustatytus mokesčius, skaidriai atsiskaito su darbuotojais bei skatina kitus rinkos dalyvius taip pat veikti skaidriai. Bendrovė bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir teikia joms informaciją, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintą Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo 12 punktą, Bendrovė savo tinklalapyje viešai teikia žemiau nurodytą informaciją apie kompetentingą asmenį, pažeidimų teikimo ir nagrinėjimo procedūrą. Visa procedūra talpinama mūsų interneto svetainėje: https://pienozvaigzdes.lt/lt/content/23-praneseju-apsauga G7. Duomenų apsauga Bendrovė turi patvirtintą darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos įgyvendinimo priemonių taikymo taisykles. Bendrovė taip pat laikosi privatumo politikos, kuri nustato savo klientų, interneto svetainės lankytojų ir kitų asmenų asmens duomenų ir 110 2022 privatumo apsaugą. Privatumo politika talpinama bendrovės interneto svetainėje: https://pienozvaigzdes.lt/lt/content/18-privatumo-politika G8. Socialinės atsakomybės ataskaita Tai yra trečia bendrovės socialinės atsakomybės ataskaita. Rengiant ataskaitą buvo vadovaujamasi ESG gairėmis: (https://www.nasdaq.com/ESG-Guide) Įmonė pagal ES taksonomijos ataskaitų teikimą šiuo metu neatitinka reikalavimų ir pradės teikti ataskaitas, kai tik bus įtraukta į privalomą sąrašą. G9. Kitos socialinės atsakomybės ataskaitos Bendrovė šiuo metu rengia tik pagal Nasdaq ESG gaires paruoštą socialinės atsakomybės ataskaitą. G10. Išorinis ataskaitos auditas Bendrovės socialinės atsakomybės ataskaita nėra audituojama trečiųjų šalių. 111 2022 Adresas Perkūnkiemio g. 3, LT-12127, Vilnius, Lietuva Telefono numeris (+370 5) 246 14 14 Elektroninis paštas info@pienozvaigzdes.lt Internetinė svetainė www.pienozvaigzdes.lt