Grigeo

Annual Report • Apr 28, 2023

AB "Grigeo" KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS, TVARUMO ATASKAITA BEI KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ 2022 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

Šis dokumentas nėra oficiali AB "Grigeo" metinė informacija, kadangi pateikiamas ne ESEF formatu. Tai yra metinės ESEF informacijos kopija. Oficialią metinę informaciją ESEF formatu su XBRL žymenimis kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada galite rasti AB "Grigeo" interneto svetainėje arba Nasdaq interneto svetainėje, emitento AB "Grigeo" ataskaitų skiltyje.

		VADOVO ŽODIS 3
		KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 4
1.		Verslo modelis 5
	1.1.	Kuriame žiedinę ateitį 5
	1.2.	Mūsų misija ir vertybės 6
	1.3.	Organizacijos mastas 2022 m. 7
2.		Veiklos apžvalga 8
	2.1.	2022 m. santrauka 8
	2.2.	Grupės ir Bendrovės finansiniai bei veiklos rezultatai 11
	2.3.	Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės 12
	2.4.	Personalas 12
	2.5.	Aplinkosauga 12
	2.6.	ES taksonomija 13
	2.7.	Rizikų valdymas 13
3.		Įmonių grupę sudarančios bendrovės 15
	3.1.	Struktūra ir kontaktai 15
	3.2.	Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis 16
4.		Duomenys apie emitento vertybinius popierius 17
	4.1.	Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 17
	4.2.	Bendrovės akcijų pagrindinės charakteristikos 17
	4.3.	Prekyba Bendrovės akcijomis 17
	4.4.	Bendrovės akcijų kapitalizacija 18
5.		Valdymo ataskaita 19
	5.1.	Reikšmingi tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi akcijų paketai 19
	5.2.	Taisyklės, reglamentuojančias valdymo ir priežiūros organų išrinkimą ir pakeitimą 19
	5.3.	Valdymo ir priežiūros organai 21
	5.4.	Valdymo ir priežiūros organų funkcijos ir atsakomybės 23
6.		Atlygio ataskaita 24
	6.1.	Atlygio politika 24
	6.2.	Bendrovės valdymo ir priežiūros organų atlygis 25
	6.3.	Atitikimas Atlygio politikai 26
7.		Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita 27
	7.1.	Apie tvarumo ataskaitą 27
	7.2.	Įsipareigojimai ir tikslai 28
	7.3.	Tvarumas Grupės valdyme 31
	7.4.	Tvarumo investicijos 34
	7.5.	Atitiktis 36
	7.6.	Poveikių ir reikšmingumo vertinimas 38
	7.7.	Mūsų produktai ir procesai 43
	7.8.	Socialiniai rodikliai 49
	7.9.	Gamtosauginiai rodikliai 58
	7.10.	Pagrindinių skaičių suvestinė 69
	7.11.	GRI rodyklė 70
	7.12.	Taksonomijos atskleidimai 72
		KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS 75
		FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 76
		BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 78
		NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 79
		PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 81
		FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 82
		ATASKAITA APIE VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMĄSI 133
		ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 148

VADOVO ŽODIS

« Turinys

Gerbiama visuomene,

jau keletą metų visi susiduriame su beprecedenčiais kompleksiniais iššūkiais. 2020-aisiais prasidėjusią pasaulinę pandemiją po metų užgožė žaliavų, energetikos ir logistikos kainų šuoliai, o pernai viską nustelbė prasidėjęs karas Ukrainoje, kuris ne tik į naujas aukštumas iškėlė išteklių kainas, bet ir vėl koregavo tiekimo grandines, situaciją rinkose. Taip geopolitinės įtampos, beprecedentės infliacijos ir garsėjančių recesijos signalų fone, nepaisant visko, su komanda privalėjome išlikti greiti, preciziškai tikslūs ir susikoncentravę į ilgalaikės vertės kūrimą mūsų darbuotojams, partneriams ir investuotojams.

Nors 2022-aisiais trumpalaikiais laikotarpiais AB "Grigeo" grupės įmonės patyrė nuostolių ir kaip didieji mūsų rinkos dalyviai Europoje buvo priverstos laikinai stabdyti veiklą, tačiau konservatyvus Grupės finansų valdymas bei ankstesniais metais įgyvendinta strateginė verslų diversifikacija, net ir tokiu sudėtingu periodu leido pademonstruoti atsparumą ir lankstumą. Dėl to galime didžiuotis pasiekę pakankamai gerus metinius rezultatus.

Tuo įsitikinsite susipažinę su Jums teikiama 2022 m. ataskaita, kurioje pateikta informacija apie mūsų Grupės pagrindinius veiklos rodiklius ir esminius įvykius finansų, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse.

Prieš šį ataskaitinį laikotarpį suinteresuotoms šalims įsipareigojome išsikelti ambicingus tvarumo tikslus. Tai atlikome aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse, vadovaudamiesi geriausiomis tarptautinėmis praktikomis. Taip pat aiškiai apibrėžėme, kaip prisidedame prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Šiuos rodiklius bei jų vykdymo progresą įsipareigojame kasmet pateikti tvarumo ataskaitoje.

Išsikelti įsipareigojimai mums tampa esminiai, kadangi esame neatsiejama žiedinės ekonomikos dalis. Praktiškai visa mūsų produkcija (98%) 2022 metais buvo pagaminta iš atsinaujinančių žaliavų. Antrinės žaliavos per praėjusius metus pasiekė 34% visų gamyboje panaudotų žaliavų. O iš viso 2022 m. perdirbome daugiau nei 131 tūkst. tonų makulatūros. Taigi pasaulyje ir toliau nuosekliai augantis tvarių gaminių poreikis, neabejotinai, sustiprins Grupės ekonominį atsparumą ir turės ilgalaikį teigiamą efektą.

Reikšmingą dėmesį tvarumo tiksluose skyrėme aplinkosaugai. Mūsų pramonės veikla yra imli energijos ištekliams, todėl aplinkosauginiai rodikliai yra svarbūs tiek mums, tiek mūsų suinteresuotosioms šalims. Išsikėlėme ambicingus tikslus mažinti CO² emisijas, gerinti energetinį efektyvumą, mažinti atliekų nukreipimą į sąvartynus, mažinti gamybos proceso metu susidarančias nuotekas ir kita.

Keliant tikslus socialinėje srityje, mūsų prioritetu išliko darbuotojų sauga ir sveikata, asmeninis pasitenkinimas darbu bei įsitraukimas. Taip pat užsibrėžėme siekį maksimaliai sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių bei minimizuoti darbuotojų kaitos rodiklius. Valdysenos srityje nustatėme 10 vidinių politikų, kurias susitarėme atnaujinti arba sukurti, siekdami sinergijos tarp Grupės strategijos, tvarumo reikalavimų bei geriausių tarptautinių praktikų.

2022 m., nepaisant dinamikos rinkoje ir neapibrėžtumą skatinusių veiksnių, mūsų Grupė pasiekė pakankamai aukštus finansinius rezultatus. Drastiškai augusios elektros bei dujų kainos neišvengiamai veikė produkcijos kainas, dėl ko pasiekėme didžiausią pardavimo apyvartą istorijoje, tačiau reali situacija rinkoje atsispindi sumažėjusiuose galutiniuose pelningumo rodikliuose. Grupės EBITDA 2022 m. siekė 21 mln. eurų – 10% mažiau negu 2021 m. Atitinkamai EBITDA marža sumažėjo nuo 14,5% iki 10,5%.

2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje visiškai nutraukėme bet kokius verslo ryšius su šalimis agresorėmis. Mūsų fabrikas Ukrainoje tęsią veiklą sudėtingomis sąlygoms, tačiau šioje situacijoje savo prioritetu laikome darbuotojų saugumą, darbo vietų išsaugojimą bei pajamų darbuotojams užtikrinimą.

Po 2020 m. aplinkosaugos incidento AB "Grigeo Klaipėda", 2022 m. teismas pradėjo bylos nagrinėjimą. Dėl incidento esame prisiėmę moralinę atsakomybę ir tikimės, jog teisme bus įvertintas galimos žalos gamtai faktas, o tai padarius – nustatytas ir objektyvus jos dydis. Tai leistų AB "Grigeo Klaipėda" teisingai ir pagal tarptautinius standartus atkurti gamtai padarytą poveikį.

Kitąmet ir toliau nuosekliai didinsime Grupės finansinį, aplinkosauginį, socialinį bei valdysenos tvarumą bei vykdysime savo užsibrėžtą misiją: kurti žiedinę ateitį.

AB "Grigeo" prezidentas

Gintautas Pangonis

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Verslo modelis

AB "Grigeo" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) įmonių grupė – vienintelė Lietuvoje ir viena didžiausių, gilią istoriją turinti popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse. AB "Grigeo" įmonių grupė apjungia šias bendroves: AB "Grigeo", UAB "Grigeo Packaging", UAB "Grigeo Baltwood", AB "Grigeo Klaipėda", AT "Mena Pak", UAB "Grigeo Recycling" ir SIA "Grigeo Recycling" bei UAB "Grigeo investicijų valdymas" (toliau – Grupė).

1.1. Kuriame žiedinę ateitį

Grupė dirba žiedinės ekonomikos principu, dalis higieninio popieriaus gaminiams gaminti skirto popieriaus bei visa žaliava gofruoto kartono gamybai – testlaineris (lygių sluoksnių kartonas) ir fliutingas (gofruoti skirtas popierius ir korinio užpildo žaliava) gaminami perdirbant antrines žaliavas - makulatūrą. Tokiu būdu prisidedame prie atliekų kiekio Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse mažinimo bei miškų išsaugojimo:

Reikšmingas vaidmuo logistikoje

Popieriaus konvertavimas į pakuotę

• Gofruotojo kartono pakuotė yra higieniška, ilgiau išsaugo vaisius ir daržoves, todėl sumažėja maisto švaistymas. - 32% AB "Grigeo Klaipėda" pagaminto popieriaus konvertuojama
• Gofruotojo kartono pakuotė yra ekonomiška ir optimizuoja erdvę transportavimui ir sandėliavimui, todėl kelyje mažiau sunkvežimių.
• į gofruotą kartoną mūsų pakuotės gamyklose.
• Glaudžiai bendradarbiaujame su klientais. 100% mūsų pakuotės yra pagamintos pagal individualų užsakymą.

Grupė savo veiklos procesuose apima beveik pilną medžio ir popieriaus komponentų apdirbimo ciklą, gamybos procese išgaudami aukštesnės pridėtinės vertės produktus: higieninį popierių – tualetinį popierių, nosinaites, popierinius rankšluosčius, gofruotojo kartono gamybai skirtą popierių, korinį užpildą, gofruotą kartoną ir pakuotę bei kietąsias medienos plaušo plokštes. Gofruoto kartono pakuotės pasižymi šiomis savybėmis:

• 100% produktų perdirbamumas, produktai organiniai ir biologiškai skaidūs;
• Remiantis nepriklausomu tyrimu, kurį 2021 metais atliko Graco technologijos universitetas (Austrija) gofruotas kartonas gali būti perdirbtas iki 25 kartų;
• Perdirbtas popierius sudaro 76% žaliavų naujoms gofruotojo kartono dėžėms. Taip užtikrinamas nenutrūkstamas plaušo atnaujinimas ir pasiūloma universali pakuotė mūsų klientams.

Gofruotojo kartono pakuotė šiandien yra viena iš dažniausiai perdirbamų popieriaus gaminių, o antrinių žaliavų rinka yra nusistovėjusi. Efektyvūs perdirbimo procesai leidžia pluoštą pakartotinai panaudoti naujoms pakuotėms.

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

1.2. Mūsų misija ir vertybės

Mūsų misija ir jos kryptys:

Mūsų vertybės:

Atsakingi 360°

Ką bedarytume, visada pagalvokime apie poveikį aplinkai, nes čia mūsų namai. Mūsų darbo vertę matuoja klientas.

Dirbkime kaip sau, kad galėtume didžiuotis savo darbu.

Veržlūs

Augame sparčiau nei rinka.

Net geriausias rezultatas gali būti geresnis.

Kiekvienas tikslingai nukreiptas investuotojo euras padaro mus labiau vertingais.

Profesionalūs

Visas siūlomas idėjas apsvarstome be išankstinio nusistatymo. Visko žinoti neįmanoma - tobulėjame mokydamiesi ir dalindamiesi. Kalbame skaičių ir faktų kalba.

Komandiški

Geras rezultatas – tik geros komandos nuopelnas. Komandos yra tiek, kiek joje yra tavo pastangų. Iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų.

« Turinys

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

1.3.Organizacijos mastas 2022 m.

Konsoliduotos pajamos:	203,2 mln. eurų.
Konsoliduota EBITDA:	21,4 mln. eurų.
Konsoliduotas pelnas:	10,6 mln. eurų.
Darbuotojų atlygio fondas:	23,4 mln. eurų.
Sumokėta mokesčių:	11,7 mln. eurų
Pirkimų iš vietinių tiekėjų dalis:	66,5%
Eksporto dalis produkcijoje:	63,5%

865 DARBUOTOJAI

Lietuvoje: 770 Ukrainoje: 84 Latvijoje: 11

Gautos subsidijos pagal programas, skirtas energetikos kainų itin paveiktų sektorių įmonėms: 1,0 mln. eurų.

Suteikta parama: 0,3 mln. eurų.

NARYSTĖS ASOCIACIJOSE:

GRI: 2-6 2-7 2-28 201-1 201-4 204-1 301-1 301-2 301-3 302-1 303-1 303-3 305-2 306-3

2. Veiklos apžvalga

2.1. 2022 m. santrauka

Karo įtaka

« Turinys

2022 metų vasario mėnesį prasidėjęs karas Ukrainoje turėjo įtaką įvairiais aspektais. Visų pirma, Grupės turimas gofruotojo kartono gaminių fabrikas Ukrainoje AT "Mena Pak" stabdė veiklą. Vėliau, 2022 metų gegužės mėnesį veikla buvo atnaujinta, tačiau sumažėjęs darbuotojų skaičius, sudėtingesni logistikos kanalai bei visos su karu susijusios rizikos nuolat kelia klausimus dėl šio verslo tęstinumo. Nors pati įmonė AT "Mena Pak" 2022 metais dirbo pelningai, dėl ženkliai sumažėjusių pelningumų ir ateities neapibrėžtumų motininei įmonei AB "Grigeo Klaipėda" teko apskaityti 1,6 mln. eurų investicijos vertės sumažėjimą.

Grupės pardavimai 2021 metais į Ukrainą, Baltarusiją bei Rusiją sudarė apie 10,6%. Prasidėjus karui, pardavimai į Rusiją ir Baltarusiją buvo visiškai nutraukti. 2022 metais Grupės įmonių apyvartos kiekine išraiška dėl šios priežasties nesumažėjo. Visas dešimtadalis pardavimų buvo su kaupu kompensuotas kitose rinkose.

Dėl prasidėjusio karo keitėsi ir žaliavų tiekimo grandinės. Celiuliozė, kaip pagrindinė higieninio popieriaus žaliava, dažnu atveju būdavo tiekiama iš Šiaurės Europos šalių celiuliozės fabrikų, kurie beržo celiuliozę gamindavo importuodami medieną iš Karelijos (Rusija) miškų. Įvedus sankcijas, šie fabrikai pritrūko beržo medienos, dėl ko Europos higieninio popieriaus gamintojams, o taip pat ir Grupei, laikinai teko dalį poreikio importuoti iš kitų pasaulio dalių, tokių kaip Pietų Amerika, kuri tiekia eukalipto celiuliozę. Ši celiuliozė taip pat turi FSC® gamybos grandies sertifikatą, kas ir toliau užtikrina aplinkai nekenksmingą, socialiai atsakingą ir ekonomiškai perspektyvų miškų valdymą.

Baltarusišką medienos skiedrą, kuri būdavo naudojama ir kaip biokuras katilinėse, ir kaip pagrindinė žaliava medžio plaušo plokštėje, pakeitėme alternatyviais tiekėjais iš Lietuvos.

Energijos kainų įtaka

Ženklus energijos išteklių kainų augimas buvo matomas jau 2021 metais, tačiau 2022 metai parodė, jog galimi dar neregėti kainų šuoliai, kurie ilguoju laikotarpiu nemažai daliai verslų gali iškelti veiklos tęstinumo klausimus. Konkurencingomis kainomis apsidrausti nuo tokių šuolių rinkose tapo praktiškai neįmanoma. Šiandien tikime, kad ilguoju laikotarpiu investicijos į dujų tiekimo infrastruktūrą Europoje stabilizuos ir sumažins dujų kainas, o investicijos į atsinaujinančią elektros generaciją – elektros energijos kainas. Trumpuoju laikotarpiu, siekiant išlaikyti finansinį tvarumą, Grupė turi tokias stiprybes:

• Garo generacija biokuro katilinėse sudaro sąlygas būti mažiau priklausomiems nuo dujų. Be to, garo generacija iš biokuro yra reikšmingai pigesnė už garą iš gamtinių dujų.
• Žemas skolų finansų institucijoms ir akcininkų nuosavybės santykis nesukuria reikšmingos finansinės rizikos padidėjus palūkanų normoms.
• Nuolat palaikomas pakankamas apyvartinio kapitalo lygis padeda absorbuoti ženklius apyvartinio kapitalo poreikio šuolius dėl augančių energetikos kainų (bei atitinkamai augančių žaliavų kainų).

Be jau turimų stiprybių, Grupė atliko įvairias investicijas, kurios leidžia pagaminti daugiau produkcijos su tomis pačiomis energijos sąnaudomis. Platesnė informacija apie atliktas ir būsimas investicijas yra pateikiama skyriuje Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita. Panašios investicijos yra nuolatinis procesas Grupėje siekiant išlaikyti konkurencingumą bei atsparumą energijos kainų svyravimams.

2022 m. Grupė nusprendė pati investuoti į atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus, atsisakydama žaliųjų sertifikatų, kurių kaina drastiškai išaugo, pirkimo rinkoje. Daugiau nei 3 MWh saulės elektrinė turėtų pradėti gamybą 2024 metais.

Didžioji dalis Grupės veiklos yra traktuojama kaip itin energetikos krizės paveiktas sektorius. Valstybinė mokesčių inspekcija Grupės įmones (AB "Grigeo", AB "Grigeo Klaipėda", UAB "Grigeo Packaging") priskiria prie didžiųjų mokesčių mokėtojų. Grupė 2022 metais pasinaudojo teise gauti subsidijas, kurios buvo susietos su Grupės sumokėtais mokesčiais. Bendra gautų subsidijų suma Grupėje siekė 1,0 mln. eurų.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Veiklos rezultatai

Rodiklių pokytis per 2022 m. 12 mėnesių (lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu):

• Grupės pardavimai buvo 40,0 mln. eurų didesni (24,5%), Bendrovės 22,9 mln. eurų didesni (33,8%).
• Grupės EBITDA buvo 2,4 mln. eurų mažesnė (10,0%), Bendrovės 4,2 mln. eurų didesnė (70,6%).
• Grupės EBT buvo 2,0 mln. eurų mažesnis (14,3%), Bendrovės 14,3 mln. eurų didesnis (497,5%).

Rodiklis,		Grupė		Bendrovė
mln. eurų	2022 m.	2021 m.	Pokytis	2022 m.	2021 m.	Pokytis
Pardavimo apyvarta	203,2	163,2	24,5%	90,5	67,6	33,8%
EBITDA	21,4	23,7	-10,0%	10,1	5,9	70,6%
Pelnas prieš mokesčius (EBT)	11,7	13,6	-14,3%	17,2	2,9	497,5%

2022 m. Grupė pasiekė didžiausią apyvartą savo veiklos istorijoje – 203,2 mln. eurų (2021 m. siekė 163,2 mln. eurų). Apyvartos augimą lėmė pardavimo kainų korekcijos atsižvelgiant į ženklų energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą rinkoje.

Grupės grynasis pelnas 2022 m. sumažėjo iki 10,6 mln. eurų (2021 m. siekė 12,4 mln. eurų). Nepaisant augusios apyvartos, Grupės pelningumo rodikliai mažėjo dėl ženkliai išaugusių žaliavų bei energetikos kainų (rodiklių palyginimas pateikiamas 2.2 skyriuje).

Grupės rezultatai išlieka pakankamai geri dėl verslų diversifikacijos, kuomet skirtingais laikotarpiais pelningesni segmentai kompensuoja kitų segmentų prastesnius rezultatus, bei vertikalios integracijos: Grupė apima pilną žaliavos gofruotam kartonui ir susijusių gaminių ciklą, o higieninio popieriaus segmente – nuo popieriaus gamybos iki jo konvertavimo į galutinius produktus.

Detaliau šių pokyčių priežastys yra pateikiamos žemiau esančioje lentelėje ir komentaruose pagal verslo segmentus.

Verslo segmentų pardavimai, bendrasis pelnas ir bendrasis pelningumas*:

Rodiklis, mln. eurų	Higieninis popierius ir popieriaus gaminiai		Medienos plaušų plokštės		Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai		Nepaskirstyta		IŠ VISO
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pardavimo apyvarta	77,7	60,7	27,7	20,7	93,0	78,7	4,9	3,1	203,2	163,2
Bendrasis pelnas	11,1	9,6	2,3	4,5	16,8	19,1	0,7	0,3	30,8	33,6
Bendrasis pelningumas	14,2%	15,9%	8,3%	21,7%	18,0%	24,3%	14,3%	9,5%	15,2%	20,6%

*Duomenys pateikiami eliminavus sandorių tarp segmentų įtaką.

Higieninis popierius ir popieriaus gaminiai.

Segmento apyvarta 2022 m. pasiekė 77,7 mln. eurų (2021 m. m. 60,7 mln. eurų), pagrindinė augimo priežastis – augusios pardavimo kainos bei išaugę galutinių gaminių pardavimai.

Nepaisant augusios apyvartos, segmento bendrasis pelningumas 2022 m. sumažėjo iki 14,2% (2021 m. siekė 15,9%). Bendrojo pelningumo mažėjimą sąlygojo ženkliai augusios energetikos ir žaliavų kainos.

Žaliavų kainos 2022 m. antroje pusėje kiek stabilizavosi, kai kur buvo matomi ir kainų mažėjimai. Rekordinės energijos išteklių kainos, tikimasi, mažės, kuomet Europa apsirūpins papildomais dujų tiekimo bei elektros gamybos pajėgumais.

Medienos plaušų plokštės.

Segmento pardavimo pajamos siekė 27,7 mln. eurų (2021 m. 20,7 mln. eurų). Pagrindinė apyvartos augimo priežastis – augusios pardavimo kainos.

Pardavimo kainų augimą šiame segmente lėmė pasaulinis medienos žaliavos kainų kilimas. Ženkliai augusios energetikos kainos prisidėjo prie segmento produkcijos savikainos augimo, kas sąlygojo sumenkusį segmento pelningumą, siekiantį 8,3% 2022 m. (2021 m. – 21,7%).

Pagrindiniai kietųjų medienos plaušų plokščių produkcijos pirkėjai – korpusinių ir minkštų baldų gamintojai, specialiosios pakuotės gamintojai bei naudotojai, DIY ("Do-It-Yourself", liet. – "pasidaryk pats") sektorius, statybų įmonės.

Grupės vadovybės nuomone, šio segmento kainos - tiek žaliavų, tiek galutinės produkcijos – išliks auštame lygyje.

Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai.

2022 m. šio segmento pardavimo pajamos pasiekė 93,0 mln. eurų ir buvo didesnės 18,1% lyginant su 2021 m. (78,7 mln. eurų). Segmentą neigiamai veikė augusios makulatūros kainos bei 2022 m. ženkliai išaugusios energijos išteklių kainos. Atitinkamai, segmento bendrasis pelningumas 2022 m. mažėjo iki 18,0% (2021 m. – 24,3%).

Žaliavų gofruotam kartonui (popieriaus rulonų) segmento pardavimai 2022 m. pasiekė 97,1 tūkst. tonų ir buvo 5,1% mažesni negu 2021 m. (102,3 tūkst. tonų). Susijusių gaminių (gofruoto kartono dėžių bei lakštų) pardavimai 2022 m. pasiekė 38,5 tūkst. tonų ir buvo 20,8% mažesni negu 2021 m. (48,6 tūkst. tonų).

Didesnes segmento pajamas labiausiai sąlygojo aukštesnės parduodamos produkcijos kainos. Grupės vadovybės nuomone, neapibrėžtumai pasaulinėje ekonomikoje bei recesijos lūkesčiai gali sudaryti sąlygas mažesniems segmento pardavimams, nes pakuotės sprendimai dažnu atveju yra naudojami kitose pramonės šakose.

2.2.Grupės ir Bendrovės finansiniai bei veiklos rezultatai

2022 m. pelningumo rodikliai sumažėjo dėl augusių žaliavų ir energijos išteklių kainų. Likvidumo ir kapitalo struktūros rodiklių reikšmės išliko panašios lyginant su atitinkamomis 2021 m. vertėmis – rodikliai patvirtina Grupės ir Bendrovės finansinį stabilumą bei žemą finansinę riziką.

		Grupė		Bendrovė
Rodiklis	2022 m.	2021 m.	2020 m.	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Pajamos, mln. eurų	203,2	163,2	129,6	90,5	67,6	63,7
Grynasis pelnas, mln. eurų	10,6	12,4	13,3	16,4	3,2	9,0
EBITDA, mln. eurų	21,4	23,7	26,2	10,1	5,9	14,8
EBIT, mln. eurų	12,1	13,9	15,1	17,3	3,0	10,0
Pelningumo rodikliai
Bendrasis pelningumas	15,2%	20,6%	25,8%	12,0%	13,4%	27,2%
EBITDA pelningumas	10,5%	14,5%	20,2%	11,2%	8,8%	23,2%
EBIT pelningumas	6,0%	8,5%	11,7%	19,1%	4,4%	15,7%
Grynasis pelningumas	5,2%	7,5%	10,3%	18,1%	4,8%	14,1%
ROE pelningumas	11,0%	13,3%	16,0%	26,7%	5,5%	15,9%
ROA pelningumas	7,6%	9,6%	11,1%	19,9%	4,2%	12,0%
ROCE pelningumas	11,2%	13,8%	15,8%	24,6%	5,0%	15,6%
Likvidumo rodikliai
Bendrasis likvidumo koeficientas	1,71	1,51	1,56	1,75	1,01	1,63
Skubaus padengimo koeficientas	1,13	1,07	1,23	1,22	0,72	1,33
Kapitalo struktūros rodikliai
Skolos-nuosavybės koeficientas	0,46	0,41	0,38	0,35	0,33	0,28
Skolos koeficientas	0,31	0,29	0,27	0,26	0,25	0,22
Rinkos vertės rodikliai*
P/E	8,79	9,92	6,57	5,64	37,83	9,73
Dividendų išmokėjimo koeficientas	62,4%	64,3%	-	40,1%	245,1%	-
Pagrindinis pelnas akcijai, eurais	0,080	0,093	0,101	0,125	0,024	0,068
Sumažintas pelnas akcijai, eurais	0,080	0,093	0,100	0,124	0,024	0,068

*2020 m. rodikliai yra perskaičiuoti 2021 m. gegužės 19 d. atlikus Bendrovės įstatinio kapitalo didinimą iš Bendrovės nepaskirstytojo pelno (4.2 skyrius).

Aukščiau nurodyti rodikliai yra apskaičiuoti laikantis AB Nasdaq Vilnius rekomenduojamų apskaičiavimo formulių:

EBITDA pelningumas = EBITDA / pardavimų pajamos. EBITDA santykis su pajamomis parodo bendrą vaizdą apie veiklos efektyvumą ir pinigų srautą.

Bendrasis pelningumas = bendrasis pelnas / pardavimų pajamos. Bendrojo pelno marža parodo sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos, kontroliuoti pardavimo pajamų ir savikainos lygį.

EBIT pelningumas = veiklos pelnas / pardavimų pajamos. Koeficiento piniginė išraiška rodo, kiek 1-am pardavimų eurui tenka veiklos pelno. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį pelningumą.

Grynasis pelningumas = grynasis pelnas priskirtinas akcininkams / pardavimų pajamos. Rodiklis, apibūdinantis galutinio visos veiklos rezultato pelningumą.

ROE pelningumas = grynasis pelnas priskirtinas akcininkams / vidutinis nuosavas kapitalas. Šis santykis įvertina akcininkų investicijų grąžą.

ROA pelningumas = grynasis pelnas priskirtinas akcininkams / vidutinis turtas. Turto grąža parodo, kaip efektyviai išnaudojamas turtas pelnui uždirbti.

ROCE pelningumas = EBIT / panaudotas kapitalas. Panaudoto kapitalo grąža parodo, kiek gaunama pajamų už kiekvieną į kapitalą investuotą eurą.

Bendrasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. Koeficientas parodo galimybę savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai. Likvidumas, apibūdinantis gebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš greitai realizuojamo trumpalaikio turto.

Skolos-nuosavybės koeficientas = įsipareigojimai / nuosavas kapitalas. Aprašytas santykis matuoja lėšų šaltinių derinį balanse ir palygina lėšas, atėjusias iš savininkų ir tas, kurios buvo pasiskolintos.

Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas. Šis koeficientas parodo, kokia turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų. Kuo reikšmė mažesnė, tuo skolos labiau padengtos turtu.

P/E = akcijos rinkos kaina / pagrindinis pelnas akcijai. Rodiklis, atspindintis, kiek investuotojai sumoka už vieną pelno eurą.

Dividendų išmokėjimo koeficientas = dividendai / grynasis pelnas priskirtinas akcininkams. Rodiklis parodo, kokia pelno dalis tenka dividendams.

Pagrindinis pelnas akcijai = (grynasis pelnas – privilegijuotųjų akcijų dividendai) / vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje. Apskaičiuotas pelnas parodo, kiek uždirbto grynojo pelno tenka vienai apyvartoje esančiai akcijai.

Sumažintas pelnas akcijai = (grynasis pelnas – privilegijuotųjų akcijų dividendai) / (vidutinis svertinis skaičius paprastųjų akcijų apyvartoje + vidutinis svertinis skaičius paprastųjų akcijų, kurios būtų išleidžiamos konvertuojant visas vienos akcijos pelną mažinančias potencialias paprastąsias akcijas). Apskaičiuotas pelnas parodo, kiek uždirbto sumažinto grynojo pelno tenka vienai akcijai.

2.3. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

2023 m. Grupė yra numačiusi įvairių investicijų bei modernizacijų, kurios prisidės prie gamybos efektyvumo didinimo, taip pat tvarumą skatinančių investicijų, kurios prisidės prie aplinkosaugos gerinimo, saugesnės darbo aplinkos, energijos resursų taupymo.

Pagrindinės numatomos investicijos yra šios:

AB "Grigeo"

Pastaraisiais metais sėkmingai įgyvendinusi investicijas į naujus gamybinius įrengimus, AB "Grigeo" planuoja investuoti į kondensacinį ekonomaizerį, stogo saulės elektrines, įvairias kitas sistemas, kurios gerins darbo aplinkos saugą ir komfortą (papildomos patalpų vėsinimo sistemos, prekių pakrovimo saugumo sprendimai, apšvietimo modernizacija bei kitos).

AB "Grigeo Klaipėda"

AB "Grigeo Klaipėda" planuoja atnaujinti dujų garo katilų degiklius, taip pat modernizuoti apyvartinio vandens, susidarančio popieriaus gamybos procese, valymą, įrengiant anaerobinį bioreaktorių apyvartinio vandens valymui bei kitas investicijas. Anaerobinio bioreaktoriaus nuotekų valymo efektyvumas pagal BDS⁷ siekia ne mažiau kaip 80%.

2.4.Personalas

Per 2022 m. reikšmingo darbuotojų skaičiaus pokyčio nebuvo. Grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita.

Bendrovės ir Grupės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis, palyginus su 2021 m., visoms darbuotojų kategorijoms didėjo. Vidutinio darbo užmokesčio pokytį labiausiai lėmė pastovi atlyginimų didinimo politika bei aukštesnių kompetencijų darbuotojų pritraukimas.

	Grupė		Bendrovė
Darbuotojai	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Moterys	228	222	70	69
Vyrai	637	639	210	201
Iš viso	865	861	280	270

Grupės ir Bendrovės darbuotojų skaičius gruodžio 31 d.:

Grupės ir Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis*, eurais:

Darbuotojai	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Darbininkai	1 973	1 822	2 143	1 890
Specialistai	2 268	2 139	2 466	2 218
Vadovai	4 959	4 559	5 983	5 583
Iš viso	2 394	2 214	2 673	2 393

*Informacija apie vidutinį darbo užmokestį pateikiama be AT "Mena Pak" siekiant parodyti tikslesnį Grupės vidutinį darbo užmokestį be Ukrainos grivinos valiutos svyravimo įtakos.

2.5. Aplinkosauga

Grupė pripažįsta, kad tvarus vystymasis apima ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius veiklos klausimus, kurie išlieka aktualūs kasdieninėje organizacijos veikloje. 2022 m. Grupės įmonės nuosekliai atliko investicijas, nukreiptas į modernių, efektyvesnių įrengimų įsigijimą bei aplinkosauginių procesų gerinimą. Po 2020 m. aplinkosaugos incidento AB "Grigeo Klaipėda", 2021 m. prokuratūra užbaigė ikiteisminį tyrimą dėl AB "Grigeo Klaipėda" vykdyto nuotekų tvarkymo ir baudžiamoji byla buvo perduota teismui, 2022 metais buvo pradėtas bylos nagrinėjimas. Prisiimdami moralinę atsakomybę, mes tikimės, jog teisme bus nustatytas žalos gamtai faktas, o jį nustačius – ir objektyvus žalos dydis. Tai leis AB "Grigeo Klaipėda" teisingai ir pagal tarptautinius standartus atkurti gamtai padarytą poveikį.

Mes nustatėme aiškius tolesnio vystymosi tikslus, kuriais paremti ir planai ateities laikotarpiams. Mūsų nuolatiniai aplinkosaugos tikslai apima šias kryptimis:

• mažinti ŠESD intensyvumą;
• mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių;

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

• gerinti gamtai ir žmonėms draugiškų produktų savybes;
• rinktis gamtai draugiškesnių energijos šaltinių derinius;
• investuoti į energetinį efektyvumą;
• skatinti atsakingą rūšiavimo ir makulatūros surinkimą;
• gerinti nuotekų kokybę;
• mažinti į sąvartynus nukreipiamų atliekų kiekius.

Daugiau informacijos apie tvarumo tikslus yra pateikiama skyriuje Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita.

Grupės įmonėse įdiegti aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatai ISO 14001 įrodo, kad savo gamybos ir prekių platinimo procesuose siekiame kontroliuoti poveikį aplinkai. Atsakingai renkamės ir naudojame žaliavas, energijos šaltinius, diegiame gamtai draugiškas technologijas, tvarkome gamybos atliekas – šie prioritetai išliks aktualūs ir tolimesnėje Grupės įmonių veikloje.

2.6.ES taksonomija

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos (toliau – ES) taksonomijos atskleidimo reikalavimai. Taksonomija yra ES taikoma klasifikavimo sistema, kuri suteiks įmonėms ir investuotojams galimybę kalbėtis ta pačia kalba nustatant, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. ES taksonomija numato šiuos aplinkosaugos tikslus:

• klimato kaitos švelninimas;
• prisitaikymas prie klimato kaitos;
• tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga;
• perėjimas prie žiedinės ekonomikos;
• taršos prevencija ir kontrolė;
• biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

Įmonės privalo atskleisti apyvartos, kapitalo išlaidų (CapEx) ir veiklos išlaidų (OpEx) dalis, gaunamas už produktus ar paslaugas, susijusias su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla.

Taksonominė ekonomė veikla – tai veikla, kurią ES Taksonomijos reglamentas numato kaip svariai prisidedančią prie vieno iš šešių aplinkosaugos tikslų. Pats veiklų suskirstymas į taksonomines ir netaksonomines veiklas nepasako nieko apie veiklų tvarumą ar netvarumą.

Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla – tai taksonominė ekonominė veikla, kuri laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Tokia veikla turi atitikti šiuos kriterijus:

• svariai prisidėti prie vieno ar daugiau iš numatytų aplinkosaugos tikslų;
• nedaryti reikšmingos žalos nė vienam iš numatytų aplinkosaugos tikslų;
• būti vykdoma laikantis nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių, kaip numato Taksonomijos Reglamentas;
• atitikti techninės analizės kriterijus, kuriuos nustato Europos Komisija.

Grupės pagrindinės veiklos kol kas nėra įtrauktos į Taksonomijos Reglamentą. Tačiau Grupė savo veiklose nustatė antrines veiklas, kurios yra priskiriamos taksonominėms ekonominėms veikloms:

• Šilumos gamyba iš dujų;
• Šilumos gamyba iš bioenergijos.

Grupės kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų procentinės dalys bei atskleidžiamos informacijos aprašymai yra pateikiami Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaitos dalyje 7.12 Taksonomijos atskleidimai.

2.7. Rizikų valdymas

Ekologinė rizika

Grupė, vykdydama gamybinę veiklą, nuolat susiduria su ekologinėmis rizikomis. Siekiant tinkamai valdyti aplinkosaugos rizikas, visose Grupės gamybinėse įmonėse Lietuvoje yra įdiegta Aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001, kurios efektyvumas yra nuolat kontroliuojamas pasitelkiant išorinius sertifikavimo konsultantus.

Bendrovė vykdydama ūkinę veiklą vadovaujasi "Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės'' principais. Racionaliai vartoja energetinius ir gamtinius išteklius, taikydama šiuolaikines gamybos bei aplinkos komponentų valymo technologijas nebloginant gaminamos produkcijos kokybės.

Produkto rizika

Grupės higieninio popieriaus segmentas gamina produktus, kurie liečiasi su maistu arba yra naudojami kaip asmeninės higienos priemonės. Dėl šių priežasčių Grupė privalo taikyti aukščiausius kokybės standartus.

2020 m. AB "Grigeo" pirmajai iš asmens higienos produktų gamintojų Lietuvoje buvo suteiktas tarptautinis "IFS HPC" sertifikatas. Šis standartas patvirtina, kad higieninio popieriaus produkcija yra gaminama laikantis aukščiausių kokybės ir saugumo standartų, o rinkai tiekiami gaminiai yra kokybiški ir tokie saugūs, jog gali turėti sąlytį su maistu.

Šis sertifikavimas atliekamas kiekvienais metais – 2022 m. sertifikatas buvo atnaujintas. Grupė planuoja ir toliau kasmet atnaujinti šį sertifikatą, taip užtikrinant mažiausią higieninio popieriaus produkto riziką.

Klimato kaitos rizika

Grupės vadovybė vertina analizės svarbą atskleidžiant su klimatu susijusias rizikas ir galimybes. 2021 m. Grupės vadovybė pasirinko pradėti nuo kokybinės analizės, kuri padės ištirti galimą klimato kaitos padarinių spektrą. 2022 m. Grupė tęsė savo analizę bei naudojosi su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) ataskaitų teikimo principais, kad įvertintų galimą klimato kaitos įtaką Grupės įmonių veiklai.

Nors ir fizinė rizika Grupei vadovybės nuomone yra maža, tačiau klimato kaitos rizikos kontekste reputacijos rizika bei rinkos rizika išlieka reikšmingos. Gamybos proceso metu Grupės įmonės išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), taip pat Grupė yra imli elektros energijos poreikiams. Siekiant užtikrinti Grupės skaidrumą teikia ŠESD emisijų duomenis, kuriuos apskaičiuoja nepriklausomi konsultantai (žiūrėti skyriuje "Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita"), bei kelia tikslus sumažinti emisijas bei energijos poreikius technologiniais būdais, įsigydama naujus ir energetiškai efektyvesnius įrengimus bei atnaujindama esamus.

Žaliavų kainų rizika

Popieriaus ir medienos pramonei aktualiose žaliavų rinkose jaučiama stabilizacija (celiuliozė, balta makulatūra, krakmolas), o kai kuriose (įvairios popieriaus rūšys, kartono makulatūra, medienos skiedra) – ir reikšmingas kainų mažėjimas. Tai susiję tiek su susitraukusia žaliavų ir medžiagų paklausa, tiek ir su ženkliai padidėjusiu įvairių logistikos kanalų prieinamumu bei dėl to kritusiais logistikos kaštais.

Siekdamos valdyti šią riziką, Grupės įmonės atnaujino metines tiekimo sutartis su pagrindiniais žaliavų tiekėjais, išlaikydamos, o kai kuriais atvejais ir ženkliai pagerindamos tiekimo sąlygas. Grupės įmonės išvengė prastovų dėl žaliavų trūkumo, tad, žvelgiant į 2023 m., dėl padidėjusio prieinamumo, kainų stabilizacijos, o kai kuriose rinkose ir mažėjimo, galima prognozuoti reikšmingą šios rizikos mažėjimą.

Energijos išteklių kainų rizika

Dėl Ukrainoje prasidėjusio karo sumažėję ar netgi visiškai nutrūkę energijos išteklių srautai iš Rusijos bei Baltarusijos bei nepakankama pigių energijos šaltinių pasiūla 2022 m. sudarė sąlygas daugkartiniam šių išteklių kainų augimui. Karas ir jo sukelti tiekimo apribojimai nulėmė didelį elektros energijos, dujų bei biokuro kainų augimą ir kintamumą, kurie turi reikšmingą įtaką Grupės gaminamos produkcijos savikainai.

2022 m. Grupės įmonės atnaujino elektros energijos, dujų bei biokuro tiekimo sutartis, ypatingą dėmesį sutelkdamos į pasirenkamų partnerių patikimumą bei lankstumą, t.y. galimybę užtikrinti reikalingus energijos išteklius bei operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius. Buvo priimti sprendimai investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius patiems, taip sumažinant tiek jų pirkimo poreikį, tiek ir Grupės įmonių dėl to patiriamus kaštus. Taip pat Grupė investuoja į naujas technologijas, leidžiančias padidinti energetinį efektyvumą ir tuo pačiu sumažinant energijos išteklių poreikį. Nepaisant aukščiau išvardintų veiksmų aukštų energijos išteklių kainų rizika išlieka didelė ir reikšmingai gali būti sumažinta tik ilgesnėje (>1 metų) perspektyvoje kartu su rinkos pokyčiais tiek šalyje, tiek ir visame paveiktame regione.

Su finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos

Bendrovės finansinė apskaita vedama ir finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir galiojusius 2022 m. gruodžio 31 d. Metinė finansinė atskaitomybė yra audituojama nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Auditorių nepriklausomumą vertina Bendrovės audito komitetas. Ši tvarka užtikrina Bendrovės sudaromos finansinės atskaitomybės pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Finansinė rizika

Informacija apie finansines rizikas bei jų valdymą yra pateikiama konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų 3 pastaboje.

3. Įmonių grupę sudarančios bendrovės

3.1.Struktūra ir kontaktai

2022 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė Bendrovė ir devynios jos patronuojamosios įmonės, kaip nurodyta žemiau.

Bendrovė turi pardavimo atstovus Latvijoje ir Estijoje. 2023 m. neplanuojama atidaryti atstovybių ar filialų.

Statusas	Patronuojančioji įmonė	Patronuojamoji įmonė
Pavadinimas	AB "Grigeo"	AB "Grigeo Klaipėda"	UAB "Grigeo Packaging"
Kodas	110012450	141011268	302329061
Įstatinis kapitalas	38 106 000 Eur	11 890 550 Eur	15 202 900 Eur
AB "Grigeo" tiesiogiai/ netiesiogiai valdoma akcijų dalis	Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų	97,68%	100%
LEI kodas	529900YXT3CDTZGS0R43	64880O4VY4HF60K96D17	-
Adresas	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Nemuno g. 2, Klaipėda	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.
Telefonas	+370 5 243 5801	+370 46 39 5601	+370 5 243 5838
Faksas	-	+370 46 39 5600	-
El. paštas	info@grigeo.lt	info.klaipeda@grigeo.lt	info.packaging@grigeo.lt
Interneto tinklalapis	https://www.grigeo.lt/lt	https://www.grigeo.lt/lt	https://www.grigeo.lt/lt
Teisinė forma	akcinė bendrovė	akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1991 m. gegužės 23 d.	1994 m. rugsėjo 22 d.	2009 m. balandžio 10 d.
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Statusas	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė
Pavadinimas	UAB "Grigeo Baltwood"	UAB "Grigeo Recycling"	SIA "Grigeo Recycling"
Kodas	126199731	302529158	40203001091
Įstatinis kapitalas	4 000 000 Eur	2 960 000 Eur	500 000 Eur
AB "Grigeo" tiesiogiai/ netiesiogiai valdoma akcijų dalis	100%	100%	100%
Adresas	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.	Ēdoles gatvė 5, Ryga, Latvija
Telefonas	+370 5 243 5900	+370 5 243 3393	+370 5 243 3393
Faksas	+370 5 243 5910	-	-
El. paštas	info.baltwood@grigeo.lt	info.recycling@grigeo.lt	info.recycling@grigeo.lt
Interneto tinklalapis	https://www.grigeo.lt/lt	https://www.grigeo.lt/lt	-
Teisinė forma	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	2003 m. balandžio 10 d.	2010 m. liepos 16 d.	2016 m. birželio 16 d.
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras	Latvijos Respublikos įmonių registras

Statusas	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė	Patronuojamoji įmonė
Pavadinimas	AT "Mena Pak"	UAB "Grigeo investicijų valdymas"	UAB "Naujieji Verkiai"	UAB "Grigiškių energija"
Kodas	00383260	302416687	300015674	302674488
Įstatinis kapitalas	4 011 470 UAH	19 329 776 Eur	28 962 Eur	2 900 Eur
AB "Grigeo" tiesiogiai/ netiesiogiai valdoma akcijų dalis	100%	100%	100%	100%
Adresas	Koševovo g. 6, Černigovo sr., Mena, Ukraina	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.	Popieriaus g. 15, Vilnius	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav.
Telefonas	+380 4644 21341	+370 698 87433	+370 5 243 5933	+370 5 243 5933
Faksas	+380 4644 21084	-	-	-
El. paštas	menapack@ukr.net	info.giv@grigeo.lt	info@grigeo.lt	vigmantas.kazukauskas @grigeo.lt
Interneto tinklalapis	www.menapack.com.ua	-	-	-
Teisinė forma	akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1993 m. gruodžio 30 d.	2009 m. liepos 10 d.	2004 m. balandžio 6 d.	2011 m. spalio 7 d.
Registro tvarkytojas	Černigovo sr. Menos raj. valstybinė administracija	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras	Valstybės įmonė Registrų centras

3.2. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

AB "Grigeo" pagrindinė veikla – higieninio popieriaus gamyba.

AB "Grigeo Klaipėda" – gamina žaliavą gofruoto kartono gamybai - testlainerį (lygių sluoksnių kartoną), fliutingą (gofruoti skirtą popierių) ir korinį užpildą, kuris naudojamas baldų pramonėje.

• UAB "Grigeo Packaging" gofruotojo kartono ir gofruotojo kartono gaminių gamyba.
• UAB "Grigeo Baltwood" gamina kietąsias ir dažytas kietąsias medienos plaušų plokštes.
• UAB "Grigeo Recycling" antrinių žaliavų surinkimas ir paruošimas perdirbimui.
• SIA "Grigeo Recycling" antrinių žaliavų surinkimas ir paruošimas perdirbimui.

AT "Mena Pak" (ukr. – акцiонерне товариство "МЕНА ПАК") – gofruotojo kartono ir gofruotojo kartono gaminių gamyba.

UAB "Grigeo investicijų valdymas" užsiima investicine veikla ir įmonių valdymu.

UAB "Naujieji Verkiai" – nekilnojamojo turto statyba ir plėtra (faktiškai 2022 m. veiklos nevykdė).

UAB "Grigiškių energija" – šilumos gamyba ir pardavimas (faktiškai 2022 m. veiklos nevykdė).

Susijusių šalių sandoriai yra pateikiami 30 aiškinamojo rašto pastaboje.

4. Duomenys apie emitento vertybinius popierius

AB "Grigeo" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Oficialųjį sąrašą (Bendrovės simbolis – GRG1L).

Bendrovė ir jos grupės įmonės savų akcijų per ataskaitinį laikotarpį nesupirkinėjo ir nėra jų įsigijusios.

4.1. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su AB "Šiaulių bankas" (tel. 1813 (+370 37 301337 skambinant iš užsienio), kc@sb.lt) dėl dividendų akcininkams išmokėjimo už ankstesnius finansinius metus.

Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius, tel. +370 5 231 3833, info@orion.lt) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei rinkos formavimo.

4.2. Bendrovės akcijų pagrindinės charakteristikos

Data	Akcijų rūšis	VP ISIN kodas	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, Eur	Bendra nominali vertė, Eur
Iki 18/05/2021	Paprastosios vardinės akcijos	LT0000102030	65 700 000	0,29	19 053 000
nuo 19/05/2021	Paprastosios vardinės akcijos	LT0000102030	131 400 000	0,29	38 106 000

Vadovaujantis 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą iš Bendrovės nepaskirstytojo pelno, 2021 m. gegužės 19 d. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas nuo 19 053 tūkst. eurų iki 38 106 tūkst. eurų išleidžiant 65 700 000 paprastųjų vardinių 0,29 eurų nominalios vertės akcijų.

4.3. Prekyba Bendrovės akcijomis

Ataskaitinis	Kaina, Eur			Apyvarta, Eur			Bendra apyvarta
periodas	didžiau sia	mažiau sia	pask. sesijos	vid.	didžiausia	mažiausia	pask. sesijos	vnt.	Eur
2019 m.	0,735	0,653	0,723	0,698	104 495	-	13 623	3 990 714	2 783 923
2020 m. I ketv.	0,750	0,482	0,530	0,554	342 036	310	23 212	6 240 586	3 458 776
2020 m. II ketv.	0,600	0,510	0,593	0,567	67 608	11	6 651	1 630 360	925 039
2020 m. III ketv.	0,640	0,590	0,628	0,616	50 999	151	2 737	985 304	606 631
2020 m. IV ketv.	0,665	0,613	0,665	0,630	40 416	9	9 670	973 192	613 338
2020 m.	0,750	0,482	0,665	0,570	342 036	9	9 670	9 829 442	5 603 785
2021 m. I ketv.	0,753	0,630	0,673	0,676	178 553	77	3 085	2 120 000	1 432 306
2021 m. II ketv.	0,980	0,670	0,974	0,878	576 103	1 782	64 516	6 366 053	5 590 079
2021 m. III ketv.	0,998	0,964	0,964	0,986	2 079 207	3 054	12 209	6 960 462	6 862 103
2021 m. IV ketv.	0,964	0,866	0,926	0,905	90 003	260	6 726	1 265 914	1 145 714
2021 m.	0,998	0,630	0,926	0,899	2 079 207	77	6 726	16 712 429	15 030 202
2022 m. I ketv.	0,944	0,650	0,840	0,832	57 663	340	14 324	1 044 261	869 038
2022 m. II ketv.	0,908	0,782	0,788	0,856	34 250	97	2 406	562 634	481 777
2022 m. III ketv.	0,820	0,664	0,672	0,729	160 293	353	2 729	1 037 585	756 833
2022 m. IV ketv.	0,766	0,674	0,704	0,720	155 835	343	3 831	634 139	456 842
2022 m.	0,944	0,650	0,704	0,782	160 293	97	3 831	3 278 619	2 564 490

Akcijų kaina ir apyvarta 2020-01-01 – 2022-12-31:

4.4. Bendrovės akcijų kapitalizacija

Paskutinės sesijos data	Kapitalizacija, Eur
2019-12-31	94 936 500
2020-03-31	69 642 000
2020-06-30	77 854 500
2020-09-30	82 453 500
2020-12-31	87 381 000
2021-03-31	88 366 500
2021-06-30	127 983 600
2021-09-30	126 669 600
2021-12-31	121 676 400
2022-03-31	110 376 000
2022-06-30	103 543 200
2022-09-30	88 300 800
2022-12-31	92 505 600

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

5. Valdymo ataskaita

Taikomas bendrovių valdymo kodeksas ir informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso, pateikiama skyriuje "Ataskaita apie valdysenos kodekso laikymąsi".

5.1. Reikšmingi tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi akcijų paketai

2022 m. gruodžio 31 d. AB "Grigeo" akcininkų skaičius – 4 676 (2021 m. gruodžio 31 d. – 4 360).

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. Bendrovėje nėra jokių balsavimo teisių apribojimų. Taip pat Bendrovei nėra žinoma apie jokius akcininkų tarpusavio susitarimus, tame tarpe tokius, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė.

Akcininkai, 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję daugiau kaip 5% emitento įstatinio kapitalo:

	2022 m. gruodžio 31 d.			2021 m. gruodžio 31 d.
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Nuosavybės Turima teise įstatinio priklausančių kapitalo akcijų dalis, % suteikiama balsų dalis, %		Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, %	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, %
UAB "Ginvildos investicija"* Turniškių g. 10a-2, Vilnius, 125436533	60 809 151	46,28	46,28	60 809 151	46,28	46,28
Irena Ona Mišeikienė	17 578 342	13,38	13,38	17 168 342	13,07	13,07

*UAB "Ginvildos investicija" 100% akcijų valdo Gintautas Pangonis.

5.2.Taisyklės, reglamentuojančias valdymo ir priežiūros organų išrinkimą ir pakeitimą

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas – valdyba ir Bendrovės vadovas – Prezidentas. Bendrovėje formuojamas Audito komitetas - Bendrovės stebėtojų tarybos patariamasis organas.

Bendrovė siekia, kad išrinkti valdymo ir priežiūros organų nariai užtikrintų kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę bei lyčių pusiausvyrą.

Stebėtojų taryba

« Turinys

Bendrovės Stebėtojų tarybą sudaro 5 nariai. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Bendrovės įstatuose nustatytam 4 metų laikotarpiui. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su Bendrove, ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių turi būti nepriklausomi ir nebūti Bendrovės stebėtojų tarybos nariu ilgiau kaip 10 metų. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba.

Audito komitetas

Bendrovėje formuojamas audito komitetas, sudaromas iš 3 narių. Audito komitetas sudaromas ir jo sudėtis tvirtinama stebėtojų tarybos sprendimu, jame nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Audito komiteto nariu gali būti tik fizinis asmuo. Audito komitete turi būti bent po vieną audito komiteto narį, turintį žinių bent vienoje iš šių sričių: finansų, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų audito ar sektoriaus, kuriame veikia įmonė; bent vienas audito komiteto narys turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo buhalterinės apskaitos ir (arba) finansinių ataskaitų audito srityse patirtį. Audito komiteto nariu negali būti Bendrovės vadovas ir asmuo, per paskutinius 5 metus ėjęs šias pareigas. Daugiau kaip pusė audito komiteto narių turi būti nepriklausomi nariai ir negali būti ėję Bendrovės audito komiteto nario pareigų iš viso ilgiau kaip 12 metų. Audito komiteto pirmininką renka audito komiteto nariai. Audito komiteto pirmininku renkamas nepriklausomas narys.

Valdyba

Bendrovės valdybą sudaro 5 nariai. Valdybą renka stebėtojų taryba Bendrovės įstatuose nustatytam 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam stebėtojų tarybos posėdžiui. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų Bendrovės valdyba. Su Bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

Bendrovės įstatai

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Bendrovės įstatai keičiami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

5.3.Valdymo ir priežiūros organai

Valdymo ir priežiūros organų sudėtis

« Turinys

Vardai, pavardės	Pareigos	Išsilavinimas	Kadencija	Turima kapitalo ir balsų dalis, %
Stebėtojų taryba
Vilius Oškeliūnas	Nepriklausomas narys, pirmininkas	Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras ir magistras		-
Norimantas Stankevičius Narys		Vilniaus universitetas, fizikas	Nuo 2019-04-26	4,47
Romualdas Degutis	Narys	Kauno technologijos universitetas, Telekomunikacijų inžinierius	iki 2023 m. eilinio visuotinio akcininkų	0,03
Normantas Paliokas	Narys	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektas	susirinkimo	-
Daiva Duksienė	Nepriklausoma narė	Vilniaus universitetas, ekonomistė		-
		Audito komitetas
Daiva Duksienė	Nepriklausoma narė, Pirmininkė	Vilniaus universitetas, ekonomistė	Nuo 2019-04-26 iki 2023 m.	-
Norimantas Stankevičius Narys		Vilniaus universitetas, fizikas	eilinio visuotinio	4,47
Vilius Oškeliūnas		Nepriklausomas narys Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras ir magistras	akcininkų susirinkimo	-
	Valdyba
Gintautas Pangonis	Pirmininkas	Kauno technologijos universitetas, Telekomunikacijų inžinierius		Netiesiogiai 46,28*
Algimantas Variakojis	Nepriklausomas narys (nuo 2020-07-13)	Vilniaus universitetas, ekonomistas		0,16**
Vigmantas Kažukauskas Narys		Kauno technologijos universitetas, Telekomunikacijų inžinierius	Nuo 2019-04-26 iki 2023 m.	0,88
Saulius Martinkevičius	Narys	Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos magistras, Ekonomikos ir verslo IT sistemų bakalauras	eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	0,23
Tomas Jozonis	Narys	ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vadybos ir verslo administravimo bakalauras; Vilniaus universitetas, Verslo magistras		-
Bendrovės vadovas
Gintautas Pangonis	Prezidentas	Kauno technologijos universitetas, Telekomunikacijų inžinierius	-	Netiesiogiai 46,28*

*UAB "Ginvildos investicija" turi 46,28% Bendrovės akcijų. UAB "Ginvildos investicija" 100% akcijų valdo Gintautas Pangonis.

**Valdybos narys valdo 0,13% Bendrovės akcijų tiesiogiai bei 0,03% – per 100% kontroliuojamą bendrovė UAB "Alro kapitalas".

Gintautas Pangonis – valdybos pirmininkas, Prezidentas. Išsilavinimas – aukštasis. Specialybė – daugiakanalio elektros ryšio inžinierius. Darbovietės per 10 paskutinių metų:

Darbovietės pavadinimas	Užimamos pareigos
AB "Grigeo"	Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas
AB "Grigeo"	Prezidentas, valdybos pirmininkas

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Valdymo ir priežiūros organų dalyvavimas kitų organizacijų veikloje

Vardas, pavardė	Pareigos	Įmonės, įstaigos ir organizacijos pavadinimas
	Stebėtojų tarybos pirmininkas, audito komiteto narys	AB "Grigeo"
	Gerovės valdytojas	UAB "Gerovės valdymas"
	Direktorius, valdybos narys	UAB "Atelier Investment Management"
Vilius Oškeliūnas	Direktorius	UAB "IM investment", UAB "Commody"
	Direktoriaus pavaduotojas	UAB "WB Invest"
	Tikrasis narys	KŪB "Gerovės partneriai"
	Valdybos narys	AB "Invalda privatus kapitalas", UAB "Eta projektai", UAB "Liv in LT", UAB "V46"
Norimantas	Stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys	AB "Grigeo"
Stankevičius	Projektų direktorius	UAB "Didma"
	Stebėtojų tarybos narys	AB "Grigeo"
Romualdas Degutis	Strategijos ir plėtros direktorius	UAB "InComSystems"
	Valdybos pirmininkas	UAB "Antena", UAB "InComSystems"
Normantas	Direktorius	UAB "Elnorma"
Paliokas	Stebėtojų tarybos narys	AB "Grigeo"
Daiva Duksienė	Nepriklausoma stebėtojų tarybos narė, audito komiteto pirmininkė	AB "Grigeo"
	Direktorė	UAB "Amerigas", UAB "Pasaulio skoniai"
	Vyr. finansininkė	UAB "Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika"
	Prezidentas	AB "Grigeo"
	Direktorius	UAB "Ginvildos investicija"
	Valdybos pirmininkas	AB "Grigeo"
Gintautas	Valdybos narys	AB "Grigeo Klaipėda", UAB "Grigeo Packaging"
Pangonis	Valdybos pirmininkas	UAB "Naujieji Verkiai", UAB "Grigeo Baltwood", UAB "Grigiškių energija, UAB "Grigeo Recycling", UAB "Grigeo investicijų valdymas"
	Stebėtojų tarybos narys	AT "Mena Pak"
	Stebėtojų tarybos pirmininkas	SIA "Grigeo Recycling"
	Viceprezidentas Verslo vystymui	AB "Grigeo"
Vigmantas	Valdybos narys	AB "Grigeo" AB "Grigeo Klaipėda" UAB "Grigeo Baltwood", UAB "Grigeo investicijų valdymas"
Kažukauskas	Direktorius, valdybos narys	UAB "Naujieji Verkiai", UAB "Grigiškių energija"
	Stebėtojų tarybos narys	AT "Mena Pak"
	Nepriklausomas valdybos narys	AB "Grigeo"
	Partneris, Tikrasis narys	KŪB "Verslo angelų fondas I"
Algimantas Variakojis	Direktorius	UAB "Alro kapitalas", UAB "Verslo praktika", UAB "Mes Invest"
	Valdybos narys	UAB "Nailtex", UAB "Chipper blades center"
	Valdybos pirmininkas	UAB "Mes Invest"
Saulius Martinkevičius	Viceprezidentas Pirkimui ir logistikai	AB "Grigeo"
	Valdybos narys	AB "Grigeo", UAB "Grigeo Baltwood", UAB "Grigeo Packaging", AB "Grigeo Klaipėda", UAB "Naujieji Verkiai", UAB "Grigiškių energija", UAB "Grigeo investicijų valdymas"
Tomas Jozonis	Generalinis direktorius	AB "Grigeo"
	Valdybos narys	AB "Grigeo", UAB "Grigeo Recycling, UAB "Grigiškių energija"
	Stebėtojų tarybos narys	SIA "Grigeo Recycling"

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

5.4.Valdymo ir priežiūros organų funkcijos ir atsakomybės

Stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją; renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis; prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą; teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos; ir sprendžia kitus, Bendrovės įstatuose, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose, stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

Audito komitetas

Audito komiteto funkcijos - informuoti Bendrovės vadovą ar priežiūros organą apie finansinių ataskaitų audito rezultatus ir paaiškinti, kaip šis auditas prisidėjo prie finansinių ataskaitų patikimumo ir koks buvo audito komiteto vaidmuo tai atliekant; stebėti finansinės atskaitomybės procesą ir teikti rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo; stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą; peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, teikti rekomendaciją dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimo; teikti nuomones dėl Bendrovės sudaromų sandorių su susijusiomis šalimis.

Valdyba

Valdyba svarsto ir tvirtina Bendrovės metinį, tarpinį pranešimą, Bendrovės valdymo struktūrą; renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas; analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos organizavimą, finansinę būklę, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metinio pranešimo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui; analizuoja, vertina Bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą bei priima kitus Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus. Bendrovės įstatuose numatyta ši papildoma Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta valdybos kompetencija: valdyba svarsto ir tvirtina darbuotojų darbo apmokėjimo sistemas; renka ir atšaukia Bendrovės vadovui tiesiogiai pavaldžius darbuotojus, Bendrovės padalinių direktorius, nustato jų atlyginimus, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina jų pareiginius nuostatus, skiria šiems darbuotojams premijas; renka ir atšaukia apskaitos paslaugas teikiančią įmonę Bendrovės apskaitai tvarkyti, nustato apskaitos paslaugų apmokėjimo sąlygas; tvirtina darbuotojų premijavimo, skatinimo sistemas, tvarkas; nustato Bendrovėje taikomus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus ir skaičiavimo metodus.

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovas – Prezidentas – organizuoja Bendrovės ūkinę komercinę veiklą. Bendrovės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus Bendrovės įstatuose numatytus atvejus, kai sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra Bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą ir kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat Bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

6. Atlygio ataskaita

2022 m. balandžio 29 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu Bendrovės akcininkai pritarė 2021 m. atlygio ataskaitai.

Atlygio ataskaitoje nurodoma informacija apie kiekvieną Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nario atlygį (įskaitant, bet neapsiribojant, visas jo sudėtines dalis, t.y. tiek fiksuotas ir kintamas atlygis, tiek premijas, priemokas ir kitas naudas bei su visomis išmokomis ar priskaičiuotomis naudomis susijusius mokesčius), gautą iš Bendrovės ir bet kurios įmonės, kuri priklauso AB "Grigeo" įmonių grupei.

Į atlygio ataskaitą įtraukti Bendrovės valdymo ir priežiūros organų narių asmens duomenys (vardas, pavardė ir kiti nurodyti duomenys) tvarkomi siekiant didinti Bendrovės skaidrumą, gerinti valdymo ir priežiūros organų narių atskaitomybę, vykdyti valdymo ir priežiūros organų narių atlygio priežiūrą.

6.1. Atlygio politika

Bendrovės vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams yra taikoma Bendrovės atlygio politika (toliau – Atlygio politika), patvirtinta 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Atlygio politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.grigeo.lt. Esminės Bendrovės Atlygio politikos nuostatos pateikiamos žemiau:

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovo atlygį sudaro Bendrovės valdybos nustatyto dydžio fiksuotas (bazinis) mėnesinis darbo užmokestis, premijos ir kitos naudos. Bendrovės valdybos sprendimu, Bendrovės vadovui gali būti skiriamos metinės premijos, priklausančios nuo Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir apskaičiuotos vadovaujantis Bendrovės valdybos patvirtinta premijavimo sistema. Metinės premijos dydis negali būti didesnis kaip 50 % Bendrovės vadovo metinio darbo užmokesčio. Vadovaujantis Bedrovės Akcijų suteikimo taisyklėmis, Bendrovės vadovui gali būti skiriamas atlygis suteikiant akcijas.

Valdyba

Su Bendrovės valdybos nariu, kurio su Bendrove nesieja darbo santykiai, sudaroma civilinė sutartis dėl paslaugų teikimo, kurioje nustatomas fiksuotas ne didesnis nei 2 500 Eur (neatskaičius taikytinų mokesčių) mėnesinis atlygis. Valdybos nariui už Bendrovės valdybos pirmininko pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 25% dydžio mėnesinis papildomas atlygis, apskaičiuotas nuo su valdybos nariu sutartyje sutarto fiksuoto mėnesinio atlygio. Bendrovės valdybos nariui, su kuriuo Bendrovės nesieja darbo santykiai, paprastai nenustatomos kintamo atlygio dalys, premijos ar priemokos, nėra skiriamas atlygis suteikiant akcijas, iš anksto nėra nustatomi konkretūs nuo finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų priklausantys atlygio nustatymo kriterijai.

Valdybos narys, kuris yra Bendrovės darbuotojas, gauna atlygį pagal darbo sutartį, sudarytą su Bendrove. Bendrovės valdybos nario, kuris yra Bendrovės darbuotojas, atlygį sudaro fiksuotas (bazinis) mėnesinis darbo užmokestis, premijos ir kitos naudos, taikomos Bendrovės darbuotojams. Konkretų fiksuotą (bazinį) mėnesinį darbo užmokestį nustato Bendrovės valdyba. Bendrovės valdybos sprendimu, valdybos nariui gali būti skiriamos metinės premijos, priklausančios nuo Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir apskaičiuotos vadovaujantis Bendrovės valdybos patvirtinta premijavimo sistema. Vadovaujantis Akcijų suteikimo taisyklėmis, valdybos nariui, kuris yra Bendrovės darbuotojas, gali būti skiriamas atlygis suteikiant akcijas.

Bendrovės valdybos nariams Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, diskrecija ir nuožiūra gali būti skiriamos tantjemos.

Stebėtojų taryba

Su Bendrovės stebėtojų tarybos nariu sudaroma civilinė sutartis dėl paslaugų teikimo, kurioje nustatomas fiksuotas ne didesnis nei 3 000 Eur (neatskaičius taikytinų mokesčių) metinis atlygis. Jeigu stebėtojų tarybos narys vykdo veiklą ne visus kalendorinius metus, jam sumokamas proporcingai mažesnis atlygis, atsižvelgiant į faktinį stebėtojų tarybos nario veiklos vykdymą. Už Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 25% dydžio metinis papildomas atlygis, už Bendrovės audito komiteto nario pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 20% dydžio metinis papildomas atlygis, už Bendrovės audito komiteto pirmininko pareigų vykdymą mokamas ne didesnis kaip 20% dydžio metinis papildomas atlygis, apskaičiuotas nuo su stebėtojų tarybos nariu sutartyje sutarto fiksuoto metinio atlygio. Bendrovės stebėtojų tarybos nariui paprastai nenustatomos kintamo atlygio dalys, premijos ar priemokos, priklausančios nuo Bendrovės veiklos rezultatų, nėra skiriamas atlygis suteikiant akcijas, iš anksto nėra nustatomi konkretūs nuo finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų priklausantys atlygio nustatymo kriterijai.

Stebėtojų tarybos nariui Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, diskrecija ir nuožiūra gali būti skiriamos tantjemos. Jeigu stebėtojų tarybos nariui skiriamos tantjemos, jos tokiu atveju apima ir stebėtojų tarybos nariui mokėtiną atlygį.

6.2. Bendrovės valdymo ir priežiūros organų atlygis

	Ataskaitinis	Fiksuoto atlygio dalis		Kintamojo	Vienkar	Visas	Fiksuotojo ir kintamojo
Pareigos, vardas, pavardė	laikotarpis	Bazinis atlygis	Kitos naudos	atlygio dalis	tinės išmokos	atlygis	atlygio santykis, %
Valdybos pirmininkas, Prezidentas Gintautas Pangonis	2022	147	20	56	-	223	75% / 25%
	2021	133	15	59	-	207	71% / 29%
Valdybos narys Tomas Jozonis	2022	111	3	34	-	149	77% / 23%
	2021	117	4	50	-	170	71% / 29%
Valdybos narys Saulius Martinkevičius	2022	93	4	27	-	123	78% / 22%
	2021	86	3	21	-	109	81% / 19%
Valdybos narys Vigmantas Kažukauskas	2022	94	4	25	-	124	79% / 21%
	2021	87	2	21	2	112	80% / 20%
Nepriklausomas valdybos narys Algimantas Variakojis	2022	30	-	-	-	30	100% / 0%
	2021	30	-	-	-	30	100% / 0%

Valdymo ir priežiūros organų ir nariams nebuvo skirtas atlygis suteikiant Bendrovės akcijas. Bendrovė nėra sudariusi akcijų pasirinkimo sandorių su valdymo ir priežiūros organų nariais.

Ataskaitiniu laikotarpiu kintamas atlygis nebuvo susigrąžintas.

Metinis Bendrovės valdymo organų narių atlygis, lyginamas su Grupės veiklos rezultatais ir vidutiniu darbuotojų atlygiu:

Pareigos, vardas, pavardė	2018	2019	2020	2021	2022
Valdybos pirmininkas, Prezidentas Gintautas Pangonis	176	206	120	207	223
Valdybos narys Tomas Jozonis	-	64	141	170	149
Valdybos narys Saulius Martinkevičius	-	48	97	109	123
Valdybos narys Vigmantas Kažukauskas	127	148	104	112	124
Nepriklausomas valdybos narys Algimantas Variakojis	-	-	14	30	30
Grupės rezultatai	2017	2018	2019	2020	2021	2022
EBITDA (-1 metai)*	22 894	28 113	28 603	26 243	23 726	21 357

Darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, vidutinis metinis atlygis, tūkstančiais eurų

	2018	2019	2020	2021	2022
Grupės darbuotojų vidutinis metinis atlygis**	16,4	22,2	23,8	25,9	28,4
Valdybos pirmininko ir darbuotojų metinio atlygio santykis	10,7	9,3	5,1	8,0	7,9

*EBITDA rodiklis pateikiamas kiekvienu atveju už praėjusius metus, nes veiklos rezultatai vertinami pagal praėjusių metų finansinius rezultatus.

**Pateikiami Lietuvoje veikiančių Grupės įmonių darbuotojų, kurie nėra Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai, duomenys.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Metinis Bendrovės priežiūros organo narių atlygis, lyginamas su Grupės veiklos rezultatais ir vidutiniu Grupės darbuotojų atlygiu:

Pareigos, vardas, pavardė	2018	2019	2020	2021	2022
Stebėtojų tarybos pirmininkas, audito komiteto narys Vilius Oškeliūnas	1,8	2,2	-	7,2	3,6
Stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys Norimantas Stankevičius	10,0	12,0	-	8,7	4,4
Stebėtojų tarybos narys Romualdas Degutis	1,8	2,2	-	6,0	3,0
Nepriklausoma stebėtojų tarybos narė, audito komiteto pirmininkė Daiva Duksienė	1,8	2,2	-	8,4	4,2
Stebėtojų tarybos narys Normantas Paliokas	-	-	-	6,0	3,0
Grupės rezultatai	2017	2018	2019	2020	2021	2022
EBITDA (-1 metai)*	22 894	28 113	28 603	26 243	23 726	21 357
Darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, vidutinis metinis atlygis
	2018	2019	2020	2021	2022
Grupės darbuotojų vidutinis metinis atlygis**	16,4	22,2	23,8	25,9	28,4

*EBITDA rodiklis pateikiamas kiekvienu atveju už praėjusius metus, nes veiklos rezultatai vertinami pagal praėjusių metų finansinius rezultatus.

**Pateikiami Lietuvoje veikiančių Grupės įmonių darbuotojų, kurie nėra Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai, duomenys.

6.3. Atitikimas Atlygio politikai

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų narių atlygis atitinka patvirtintą Atlygio politiką.

4 iš 5 Bendrovės valdybos narių (išskyrus nepriklausomą valdybos narį) yra Bendrovės darbuotojai, užimantys aukščiausiojo lygio vadovų pareigas Bendrovėje. Jie gauna valdybos nustatyto dydžio atlygį pagal darbo sutartį, sudarytą su Bendrove. Valdybos narių, kurie yra Bendrovės darbuotojai, atlygių dydžiai nustatyti atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo kvalifikaciją, kompetenciją, Bendrovėje vykdomų funkcijų ir atsakomybės apimtį, siekį išlaikyti konkretų asmenį Bendrovės aukščiausiojo lygio vadovo pareigose, motyvuoti jį sąžiningai, rūpestingai, kvalifikuotai ir lojaliai dirbti Bendrovėje siekiant Bendrovės tikslų, strategijos ir interesų įgyvendinimo, taip didinant Bendrovės pelningumą bei užtikrinant jos finansinių rezultatų nuoseklų augimą ilguoju periodu. Vadovaujantis Bendrovės valdybos patvirtinta premijavimo sistema, Bendrovės valdybos nariams, kurie yra Bendrovės darbuotojai, skirtos metinės premijos, priklausančios nuo Grupės ir/ar Bendrovės finansinių veiklos rezultatų. Skiriant metines premijas Bendrovės aukščiausiojo lygio darbuotojams atsižvelgiama į Grupės ir/ar Bendrovės pelningumą bei EBITDA, kaip pagrindinio kriterijaus, vertinant darbuotojų veiklos rezultatus, reikšmę.

Nepriklausomam valdybos nariui mokamas mėnesinis atlygis nustatytas vadovaujantis Atlygio politikos nuostatomis su valdybos nariu sudarytoje sutartyje dėl valdybos nario valdymo veiklos/atlygintinų paslaugų teikimo.

Bendrovės vadovo, valdybos ir stebėtojų tarybos narių atlygis atitinka Bendrovės atlygio politikoje nustatytas atlygio nustatymo gaires ir sudaro sąlygas didesnei valdymo ir priežiūros organų narių atskaitomybei prieš Bendrovę ir jos akcininkus, taip pat skatina Bendrovės valdymo ir priežiūros organų narius orientuotis į ilgalaikius tikslus ir strategiją, o ne itin rizikingų ir tik trumpalaikius rezultatus didinančių sprendimų priėmimą.

7. Tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaita

7.1. Apie tvarumo ataskaitą

Ši ataskaita buvo parengta pagal Global Reporting Initiative (toliau – GRI) (liet. Visuotinė atskaitingumo iniciatyva) standartus. GRI yra visuotinai taikoma, palyginama sistema, kuri palengvina organizacijos tvarumo pastangų atskleidimo skaidrumą ir tikslumą. Ši ataskaita parodo mūsų pastangas konsoliduoti Grupės poveikį ir atskleisti mūsų verslo poveikio žmonėms ir gamtai mastą.

Bendra informacija

Atskaitomybės periodas. Jei nenurodyta kitaip, informacija pateikiama už 2022 kalendorinius metus bei 2022 m. gruodžio 31 dienai. Darbuotojų skaičiai, saugos ir sveikatos duomenys atspindi 2022 metų pabaigos situaciją.

Pagrindiniai pakeitimai. 2022 metų duomenys pateikiami pagal verslo segmentus, o 2021 metų – pagal atskirą įmonę. Atskleidimo struktūra ataskaitiniais metais buvo pakoreguota, kad dėmesys būtų sutelktas į vertės grandinę, nes atskiri subjektai fragmentuotai atspindi aplinkosauginį, socialinį ir valdysenos (ASV) poveikį ir neparodo konsoliduotos segmento įtakos. Atitinkamai buvo patikslinti ir 2021 metų duomenys siekiant palyginamumo.

Informacijos atskleidimas segmentais. Grupę sudaro skirtingi verslo segmentai, todėl, kur aktualu, informacija yra pateikiama pagal šiuos verslo segmentus:

Segmentas	Segmentą sudarančios Grupės įmonės	Trumpinys
Higieninis popierius ir AB "Grigeo"*		Higieninis
popieriaus gaminiai*		popierius
		Medienos
Medienos plaušų plokštės	UAB "Grigeo Baltwood"	plaušo plokštė
Žaliava gofruotajam	UAB "Grigeo Packaging", AB "Grigeo Klaipėda", AT "Mena Pak",	Popierius ir
kartonui ir susiję gaminiai	UAB "Grigeo Recycling" ir SIA "Grigeo Recycling"	pakuotė

*AB "Grigeo" taip pat parduoda šilumos energiją Vilniaus miestui, todėl, kur tinkama, duomenys yra pateikti papildomame atskirame segmente, pavadinimu "Parduota šiluma".

Vadovybės įsitraukimas. Bendrovės valdyba ir Audito komitetas peržiūri šią ataskaitą prieš teikiant visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Išorinis užtikrinimas. Šiai ataskaitai nebuvo užsakytas joks išorinis patikrinimas.

Atskaitomybės principai:

Tikslumas. Jei nenurodyta kitaip, duomenys pateikiami remiantis turima apskaitos informacija.

Nešališkumas. Siekiame atskleisti ir palankius, ir nepalankius rezultatus bei temas.

Aiškumas. Siekiame pateikti ataskaitas glaustai, vengdami santrumpų (arba jas paaiškindami), kad vartotojai, turintys pakankamai žinių, galėtų visiškai suprasti ataskaitų turinį.

Palyginamumas. Kur aktualu, rodikliai matuojami pagal pagamintų produktų tonas. Kita informacija pateikiama absoliučiomis vertėmis, jei nenurodyta kitaip. Pateikiame 2 metų rezultatus, bei planuojame pateikti 3 metų rezultatus ateinančiais laikotarpiais pagal GRI reikalavimus.

Išbaigtumas. Šioje ataskaitoje pateikiama visa svarbi informacija, kuri iš esmės daro įtaką suinteresuotųjų šalių vertinimui ir jų sprendimams, arba atspindi reikšmingą ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį.

Tvarumo kontekstas. Mes siekiame pristatyti savo poveikį žmonėms ir aplinkai, atsižvelgdami į platesnį tinkamą geografinį ir pramonės kontekstą.

Savalaikiškumas. Grupės tvarumo ataskaita pagal GRI standartus rengiama kasmet. Ataskaita viešai teikiama įprastu grafiku kartu su metine finansine atskaitomybe.

Patikrinamumas. Rengdami ataskaitą siekiame, kad visi duomenys būtų dokumentuojami mūsų sistemose ir būtų atsekami iki pirminių šaltinių, kad išorės ekspertai esant poreikiui galėtų juos peržiūrėti.

Kontaktai:

Kontaktiniai asmenys yra Bendrovės finansų direktorius Martynas Nenėnas, martynas.nenenas@grigeo.lt ir AB "Grigeo Klaipėda" tvarumo vadovė Klaudija Kionies, klaudija.kionies@grigeo.lt.

Laukiame pasiūlymų ir skatiname atvirą dialogą apie galimybes tobulėti. Susisiekite su mumis, jei norite pateikti atsiliepimą arba turite papildomų klausimų apie šioje ataskaitoje nagrinėjamas temas.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7.2. Įsipareigojimai ir tikslai

Įsipareigojimai

2021 metais Grupė atnaujino verslo strategiją, kuri buvo tęsiama 2022 matais. Investavome savo laiką ir pastangas, kad įtrauktume nefinansinius tikslus ir tvarumo darbotvarkė taptų neatsiejama mūsų bendros strategijos dalis.

Nuosekliai įvertinome Grupės veiklą siekdami įsitikinti, kad koncentruojamės į kritinio reikšmingumo temas ir reikšmingus poveikius. Visi sprendimus priimantys asmenys aktyviai dalyvavo vertinant mūsų verslų pajėgumus, siekiant pagerinti Grupės veiklą. Šioje ataskaitoje išsamiai aprašomas mūsų suinteresuotųjų šalių ir reikšmingumo vertinimas. Tolimesni skyriai yra skirti detaliam mūsų naudojamų pagrindinių resursų, procesų ir galutinių poveikių atskleidimui. Remdamiesi šiais duomenimis ir savo patirtimi versle, galėjome prisiimti atitinkamus tvarumo įsipareigojimus:

Darbotvarkė	Įsipareigojimas	Kryptis
		Mažinti ŠESD intensyvumą
		Gamtai ir žmonėms draugiškų produktų savybių gerinimas
	Gamtos tausojimas	Gamtai draugiškesnių energijos šaltinių derinio pasirinkimas
Aplinkosaugos		Investicijos į energetinį efektyvumą
		Atsakingo rūšiavimo ir makulatūros surinkimo skatinimas
		Naudojamų cheminių junginių intensyvumo mažinimas
		Nuotekų kokybės gerinimas
		Į sąvartynus nukreipiamų atliekų kiekių mažinimas
	Būti patikimu tiekėju ir partneriu	Atsakingas tiekimo grandinės valdymas
		Pirminio plastiko naudojimo pakuotėms mažinimas
	Vykdyti prasmingą veiklą grįstą	Darbo vietos be nelaimingų atsitikimų užtikrinimas
Socialinė		Tikslingas darbuotojų kompetencijų stiprinimas
	pasitikėjimu, šeimyniškumu ir	Nuoseklaus grįžtamojo ryšio siekimas
	bendradarbiavimu	Dialogo su vietos bendruomenėmis puoselėjimas
		Sveikesnio darbuotojų gyvenimo būdo skatinimas
Valdysenos		Nulinė tolerancija teisės aktų pažeidimams
	Ambicingai ir skaidriai veikti rinkoje, užtikrinant konkurencingą grąžą	Veiklos skaidrumo didinimas: tvarumo ataskaitų rengimas
		Stiprių ir plačiai priimtinų veiklos politikų taikymas
	Būti patikimu tiekėju ir partneriu	Tiekimo grandinės skaidrumas

Tikslai

Laikydamiesi darbotvarkės, 2022 metais nustatėme konkrečius veiklos rodiklius (KPI) kiekvienam įsipareigojimui, integruodami juos tarp kitų Grupės ilgalaikių strateginių tikslų. Tikslai apima Grupės dabartinės strategijos laikotarpį iki 2026 metų. Tvarumo tikslai papildė Grupės X matricą (strategijos planavimo įrankį).

Bendrovės valdyba nustato Grupės tvarumo tikslus. Tikslai nustatomi darbinių sesijų metu, pasitelkiant išorės konsultantus ir siekiant aukšto vadovybės įsitraukimo ir žinių, kurios atitiktų šiuolaikinę praktiką tvarume. Tikslai deleguojami atskiroms Grupės įmonėms, kurių vadovai perduoda tikslus visiems nuo įmonių padalinių vadovų iki darbuotojų visuose lygiuose.

Aplinkosaugos srityje pagal mūsų vykdomą veiklą vienas iš svarbiausių uždavinių yra gamtinių dujų naudojimo intensyvumo mažinimas. Kita svarbi sritis – ilgalaikio energijos vartojimo efektyvumo didinimas.

Esame neatsiejama žiedinės ekonomikos dalis bei nuolat siekiame surinkti ir perdirbti didesnius makulatūros kiekius. Deja, kuo daugiau surenkama makulatūros, tuo prastesnė jos kokybė. Prastesnė kokybė didina atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį. Todėl augant makulatūros surinkimui svarbu ieškoti būdų, kaip mažinti atliekų, nukreipiamų į šalinimą, kiekį.

Popieriaus gamyba yra vandeniui imlus procesas, todėl mūsų pastangos nukreipiamos mažinti vandens naudojimo intensyvumą bei gerinti nuotekų kokybę.

Siekiame gerinti darbų saugą darbo vietoje bei turėti įsitraukusius, lojalius darbuotojus.

Laikomės nulinės tolerancijos įstatymų pažeidimams bei siekiame, kad mūsų vidaus politikos atitiktų aukščiausius tvarumo reikalavimus bei šiuolaikines praktikas.

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

« Turinys

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Grupė įsipareigojo siekti šių ilgalaikių tikslų:

	Tikslas	Matavimo vienetas	Nr.	Reikšmė 2021 metais	2022 m. tarpinis rezultatas	Pokytis	Tikslas 2026 m.
	ŠESD intensyvumo mažinimas (ŠESD 1 taikymo sritis)	kgCO2/tonai produkcijos	1.	114,1	101,5	-11,0%	-5,0%
	Energetinio efektyvumo didinimas	MWh/tonai produkcijos	2.	2,56	2,54	-0,8%	-3,0%
Aplinkosaugos tikslai	Mažinti atliekas, kurios yra nukreipiamos į šalinimą	kg/tonai produkcijos	3.	53,0	50,8	-4,1%	-9,0%
	Nuotekų mažinimas	m3 /tonai produkcijos	4.	7,1	6,8	-4,0%	-17,0%
	Taršos rodiklių atitiktis (TIPK)	Neatitikčių skaičius	5.	Nėra	Nėra	Nėra	Nėra
	Makulatūros surinkimo ir rūšiavimo didinimas	Tūkstančiais tonų	6.	53,0	60,0	+13,0%	+50,0%
	Mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių	TRI rodiklis (nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1 milijonui darbo valandų)	7.	17,1	11,4	-5,7	8,0
Socialiniai tikslai	Darbuotojų kaitos mažinimas	Darbuotojų, su kuriais nutraukti darbo santykiai, ir vidutinio darbuotojų skaičiaus santykis	8.	30,8%	23,8%	-10,0pp	22,0%
	Darbuotojų išlaikymo rodiklis	Darbuotojų, dirbančių ilgiau negu 1 metus ir visų darbuotojų santykis	9.	85,7%	87,0%	+1,0pp	91,0%
Valdysenos tikslai	Nustatėme 10 vidinių politikų, kurias atnaujinsime arba sukursime, siekdami didesnio suderinamumo su Grupės strategija, tvarumo reikalavimais bei šiuolaikinėmis praktikomis.	Politikų atnaujinimas atliekamas iki 2023 metų pabaigos.	10.	-	5	+5	10

Progreso komentarai

• 1. Grupė nuolat investuoja į naujus įrenginius, kas leidžia sumažinti 1 taikymo srities emisijas tonai produkcijos. Tačiau pagrindinis veiksnys, lėmęs 1 taikymo srities emisijų sumažėjimą 2022 metais, buvo mažesnis dujų suvartojimas, kuomet teko laikinai stabdyti gamybos procesus dėl prasidėjusios energetikos krizės bei intensyviau naudoti biokuro katilines. Todėl šį rodiklį reikėtų vertinti ilgesniame Grupės veiklos kontekste.
• 1. Vykdydama investicijas į naują įrangą, Grupė 2022 m. pagerinimo energetinį efektyvumą 0,8% (nuo 2,56 MWh/tonai produkcijos iki 2,54 MWh/tonai produkcijos).
• 1. Nukreiptų šalinti atliekų kiekį produkcijos tonai pavyko sumažinti nuo 53,0 kg/tonai 2021 m. iki 50,8 kg/tonai dėka AB "Grigeo Klaipėda" pagerinto makulatūros tvarkymo įrenginių darbo bei žaliavų kontrolės proceso. Reikšmingą įtaką turėjo ir AB "Grigeo Klaipėda" terminių procesų atliekų – biokuro katilinėje susidariusių pelenų – tvaresnis panaudojimas. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pelenai yra nukreipti ne į šalinimą sąvartyne, o kompostuojami atliekų tvarkytojo ir panaudojami kitam produktui (organinėms trąšoms ir kompostui) pagaminti.
• 1. Nuotekų m³ /tonai produkcijos sumažėjo 4,0% (nuo 7,1 iki 6,8). Pagrindinė priežastis – UAB "Grigeo Baltwood" investicija į nuotekų garintuvą.
• 1. Grupės monitoringo sistemos bei atitinkamų tarnybų patikrinimai taršos rodiklių neatitikčių nenustatė.
• 1. Grupė 2022 m. surinko ir išrūšiavo 60 tūkstančių tonų makulatūros (2021 m. 53 tūkstančiai tonų). Tai yra 13,0% augimas.
• 1. Grupei pavyko sumažinti TRI rodiklį nuo 17,1 iki 11,4. Geresnį TRI rodiklį lėmė didesnis dėmesys darbuotojų saugos ir sveikatos rizikos mažinimo veiksmų įgyvendinimui, taip sumažinant riziką įvykti nelaimingiems atsitikimams. Nesaugių situacijų, įvykusių incidentų registravimas bei atliktas procesinės rizikos vertinimas padėjo numatyti ir įgyvendinti prevencinius veiksmus.
• 1. Darbuotojų kaitos rodiklio (Nr. 8) mažėjimą bei išlaikymo rodiklio (Nr. 9) gerėjimą lėmė įvairių priemonių derinys. Vienas
• 1. svarbiausių faktorių yra konkurencingas atlygis bei nuolat peržiūrima atlygio sistema. Kitos svarbios priemonės – aktyvūs veiksmai siekiant gerinti kasmetinio darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatus, darbuotojų kompetencijų ugdymas, jų įtraukimas į strateginius projektus bei kitos priemonės.
• 1. Iki šių ataskaitų pateikimo dienos Grupė peržiūrėjo ir atnaujino arba sukūrė bei patvirtino šias politikas:
  2. Aplinkosaugos politika nauja politika.
  3. Mokesčių politika nauja politika.
  4. Dividendų politika nauja politika.
  5. Etikos kodeksas peržiūrėta politika.
  6. Pirkimų politika nauja politika, kurią 2023 m. praplėsime socialinio bei aplinkosauginio tiekėjų vertinimo gairėmis.

Prisidedame prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų

Būdami vieni didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse, siekiame reikšmingai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT). DVT apibrėžia pasaulinius prioritetus ir siekius iki 2030 metų. Jų misija yra tvarus žmonių ir planetos vystymasis. Mes nustatėme DVT, kuriuose galime prisidėti daugiausiai tiek mažindami neigiamą įtaką, tiek didindami teigiamą įtaką žmonijai ir planetai:

DVT	DVT uždavinys	Grupės veiksmai ir atsakomybės
	3.4	• Darbų saugos ir sveikatos (DSS) iniciatyvos. • Reguliarūs sveikatos patikrinimai. • Sveikatingumo skatinimas. • TRI rodiklio gerinimas.
	5.5	• Užtikrinti, kad visi darbuotojai ir pretendentai į vadovaujančias pozicijas turi vienodas galimybes. • Sekti ir atskleisti vadovaujančias pozicijas užimančių moterų procentą.
	8.4 8.8	• Biokuro dalies energijos derinyje didinimas (ŠESD 1 taikymo sritis). • Atsinaujinančios pakuotės produkcijoje dalies didinimas. • Makulatūros surinkimo didinimas. • Darbų saugos ir sveikatos (DSS) iniciatyvos. • TRI rodiklio gerinimas (nelaimingų atsitikimų darbe mažinimas).
	9.4	• Nuotekų garintuvas (UAB "Grigeo Baltwood"). • Anaerobinis bioreaktorius (AB "Grigeo Klaipėda").
	12.2 12.4 12.5 12.6	• Mažinti atliekas, kurios yra nukreipiamos į šalinimą. • Makulatūros surinkimo didinimas. • Nuotekų mažinimas. • Atitiktis vandens suminės taršos rodiklio normatyvams. • Metinių tvarumo ataskaitų rengimas.
	13.2	• ŠESD intensyvumo mažinimas (1 taikymo sritis). • Biokuro dalies energijos derinyje didinimas (ŠESD 1 taikymo sritis).
	14.1 14.2	• Anaerobinis bioreaktorius (AB "Grigeo Klaipėda"). • Nuotekų garintuvas (UAB "Grigeo Baltwood"). • Jokio tiesioginio nuotekų patekimo į vandens telkinius.
	15.2	• Žaliavos kontrolė – užtikrinti, kad žaliava ir biokuras tiekiami iš tvariai valdomų miškų. • Tiekimo grandinės atsekamumas. • Energetinio efektyvumo didinimas.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7.3.Tvarumas Grupės valdyme

Tvarumo integravimas

Suprantame, kad augant tvarumo reikalavimams ir svarbai rinkoje finansiniai rodikliai ir finansinės ataskaitos tampa nebepakankami įmonės veiklos rezultatų atskleidimo būdai. Neišvengiamai investuotojai ir kitos suinteresuotosios šalys stengiasi išplėsti savo supratimą apie tai, kokius poveikius gamtai ir visuomenei turi įmonių vykdoma veikla. Turėdami omenyje, kad tvarumo rodikliai tampa vis reikšmingesni, mūsų vadovai ir pagrindiniai sprendimų priėmėjai aktyviai įsitraukė į tvarumo vertinimą ir tvarumo klausimų integravimą į bendrą Grupės strategiją, nustatydami atitinkamus tvarumo įsipareigojimus bei tikslus.

Esame ypatingos svarbos žiedinės ekonomikos infrastruktūros operatorius – į gamybos ciklą grąžiname panaudotą popierių ir pakuotę. Siekiame į verslo sprendimus įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus. Tai užtikrina, kad tinkamai vertiname rizikas, identifikuojame tvaresnių procesų galimybes ir tenkiname augančius rinkos poreikius.

Akcininkų renkami kolegialūs organai atsako už Grupės bendrovių vizijos, misijos ir vertybių kūrimą bei palaikymą; strategijos ir rizikos profilio nustatymą. Grupės bendrovių valdymo organai yra paskyrę asmenis, atsakingus už finansų, aplinkosaugos ir socialinius klausimus, kurie yra tiesiogiai pavaldūs bendrovių vadovams.

Mūsų žmonės atsakingi už tvarumą, žmogiškuosius išteklius, tiekimą ir gamybą atsako už tvarų savo sričių valdymą. Šias užduotis remia vadovybė, sudaranti tarp-funkcinę komandą, kuriai vadovauja mūsų finansų direktorius ir tvarumo vadovė. Pagrindiniai sprendimų priėmėjai iš kiekvienos mūsų įmonės, taip pat komunikacijos, teisės, žmogiškųjų išteklių ir kitų funkcijų atstovai aktyviai dalyvauja kuriant, įgyvendinant ir prižiūrint tvarumo strategiją.

Paskirti darbuotojai įmonių, verslų ir objektų lygiu padeda nustatyti prioritetus ir valdyti ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę riziką bei galimybes. Verslo vadovai yra atsakingi už konkrečiam verslui būdingų tvaraus vystymosi prioritetų planavimą ir valdymą nuo žaliavų pirkimo iki galutinio mūsų produktų naudojimo.

Bendrovės valdyba dalyvauja nustatant Grupės poveikį ir reikšmingumą ekonomikai, aplinkai ir žmonėms. Poveikis ir reikšmingumas yra vertinami reikšmingumo suinteresuotosioms šalims ir Grupei kontekste. Galiausiai valdyba nustato darnaus vystymosi tikslus, kurie kasmet atskleidžiami ir jų pažanga vertinama tvarumo ataskaitoje.

Tvarumo ataskaita, kaip metinio pranešimo dalis, taip pat pristatoma Bendrovės Audito komitetui.

Skaidrumas, sąžiningumas ir antikorupcija

• Mūsų santykiai su darbuotojais, klientais, partneriais ir valstybe yra grįsti sąžiningumu ir skaidrumu.
• Laikomės įstatymų, mokame numatytus mokesčius.
• Skaidriai atsiskaitome su darbuotojais bei skatiname kitus rinkos dalyvius taip pat veikti skaidriai.
• Bet kokie mokėjimai ar kitokios išlaidos, neužregistruotos atitinkamuose dokumentuose, yra neleistinos.
• Griežtai pasisakome prieš bet kokias korupcijos formas.
• Siekdami užtikrinti bendradarbiavimo su tiekėjais ir verslo partneriais skaidrumą ir objektyvumą, nepriimame jokių komercinių pasiūlymų, keliančių įtarimą dėl jų teisėtumo.
• Atvirai pateikiame keliamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus potencialiems partneriams, sutartyse apibrėžiame bendradarbiavimo sąlygas.
• Grupės procesai yra aiškiai reglamentuoti patvirtintomis aiškiomis ir skaidriomis procedūromis.
• 2022 m. Grupėje patvirtinta dovanų politika, pagal kurią Grupės darbuotojams vykdant darbo funkcijas draudžiama priimti ir dovanoti bet kokio tipo bet kokios vertės neatlyginamai gaunamus ar teikiamus daiktus, paslaugas ar kitą naudą. Su šia politika yra supažindinti visi darbuotojai.

Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms

• Gerbiame ir garantuojame žmogaus teises ir laisves, apibrėžtas Jungtinių tautų organizacijos Generalinės Asamblėjos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
• Jokio vaikų darbo.
• Sudarydami sutartis su apsaugos paslaugas teikiančiomis įmonėmis mes visuomet įsitikiname, jog apsaugos darbuotojai yra nuolat apmokomi žmogaus teisių politikos ar procedūrų srityje.
• Mes nesinaudojame priverstiniu ar privalomuoju darbu.
• Gerbiame darbuotojų teisę jungtis, formuoti ar nesijungti į asociacijas, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Darbuotojai turi teisę laisvai vykdyti kolektyvines derybas. Darbuotojai, pasinaudoję šiomis teisėmis, negali būti diskriminuojami, bauginami, prie jų negali būti priekabiaujama.

• Griežtai pasisakome prieš bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
• Taikome vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas priimant į darbą, sudarome vienodas darbo sąlygas ir garantijas darbo metu visiems asmenims nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, religijos, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės, socialinės padėties, tikėjimo, šeimyninės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, įsitikinimų, politinių pažiūrų, negalios ar sveikatos.
• Nepritariame bet kokiam priekabiavimui ar piktnaudžiavimui savo darbuotojų atžvilgiu, taip pat darbuotojų išnaudojimui. Nepritariame bet kokiam nepageidaujamam elgesiui, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
• Grupė nenaudoja, neremia ir neleidžia naudoti fizinių bausmių, smurto ar kitos formos psichologinės ar fizinės prievartos, nenaudoja viešų įspėjimų ar bausmių sistemos.

Interesų konfliktų vengimas

• Grupės priežiūros ir valdymo organo nariai, darbuotojai turi vengti situacijos, kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti Grupės interesams.
• Grupės priežiūros ir valdymo organų nariai, darbuotojai negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu, naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu ar darbuotoju, veiklai, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra nelegali, arba asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti.

Konfidencialumas

• Darbuotojas darbo ir nedarbo metu gerbia ir saugo Grupės bendrovių konfidencialią informaciją, kurią jis gavo ar sužinojo jo darbo metu, ir nenaudoja šios informacijos savo ar kitų asmenų asmeninei naudai.

Verslo etikos veiksmingumo užtikrinimas bei kitų kritinių temų komunikavimas

• Pranešimus apie pažeidimus, taip pat klausimus ir nusiskundimus, susijusius su verslo etikos kodeksu ar kitomis svarbiomis temomis, darbuotojai gali pateikti savo tiesioginiam vadovui, personalo vadovui, bendrovės vadovui.
• Pranešimai apie bet kurioje iš Grupės įmonių galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, darbo pareigų pažeidimą, taip pat šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą ar kitą grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą, gali būti teikiami Grupės vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu elektroniniu paštu pranesejuapsauga@grigeo.lt.
• Jeigu gaunama informacija apie pažeidimus, nusiskundimus ir kitus neigiamus poveikius valdysenos, aplinkosaugos ar socialinėje srityje, tokia informacija nagrinėjama Grupės vidaus teisės aktų nustatyta tvarka. Grupės įmonės vadovas informacijai išnagrinėti gali paskirti atsakingus asmenis ar suformuoti ad hoc komisiją, kurią sudarytų darbuotojai, turintys kompetenciją ir atsakomybes konkrečioje probleminėje situacijoje.
• Kiekvienos Grupės bendrovės vadovybė yra atsakinga už kodekso nuostatų įgyvendinimą ir veiksmų, neatitinkančių kodekso nuostatų, netoleravimą bei greitą ir sąžiningą taisymą.
• Grupė palaiko darbuotojus, kurie sąžiningai laikosi kodekso nuostatų, skatina jų laikytis kitus ir netoleruoja bei praneša apie kiekvieną kodekso nuostatų nesilaikymo atvejį.
• 2022 m. Grupė gavo vieną darbuotojo skundą dėl diskriminuojančio elgesio darbe. Grupės įmonės sudaryta komisija ir valstybinės institucijos, išnagrinėjusios skundą, pažeidimų nenustatė.

Mūsų požiūris į mokesčius

• Vykdydama savo veiklą, Grupė laikosi taikomų mokesčių įstatymų bei apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principų, laiku ir tiksliai vykdo mokestines prievoles.
• Mokesčių apskaita Grupėje tvarkoma kruopščiai, profesionaliai, o visi sprendimai priimami tinkamu lygiu ir paremti dokumentais, patvirtinančiais visus susijusius sprendimus.
• Vertindama rizikas, Grupė laikosi žemos tolerancijos mokestinėms rizikoms.
• Mokesčių klausimais grupė siekia visiško aiškumo. Jeigu yra poreikis, Grupė siekia gauti išankstinius mokesčių administratorių paaiškinimus.
• Grupė nesinaudoja lengvatinėmis mokestinėmis zonomis grupės struktūroje ar vykdant sandorius, siekiant išvengti mokestinių prievolių.

• Bendrovė ir dalis Grupės įmonių yra priskiriamos prie didžiųjų mokesčių mokėtojų. Grupė laikosi skaidrumo principo ir siekia, kad Grupės teikiama informacija būtų naudinga ir prasminga mokesčių administratoriams ir kitoms suinteresuotosioms šalims.
• Grupė naudojasi mokesčių lengvatomis, kaip tai numato taikomi teisės aktai, kuomet tai yra suderinta su verslo tikslais, bei tuomet, kai tai nekelia jokios reputacijos rizikos ar galimybės turėti ginčus su mokesčių administratoriais.
• Grupė siekia aktyviai bei pozityviai bendradarbiauti su mokesčių administratoriais, siekiant sumažinti bet kokio ginčo tikimybę.
• Grupė aktyviai stebi viešas konsultacijas ir konstruktyviai bendradarbiauja su nacionalinių mokesčių politikos formuotojais individualiai arba per atitinkamas pramonės institucijas.
• Didžioji dalis Grupės mokesčių yra sumokama Lietuvoje 11,4 mln. eurų 2022 metais (Latvijoje 0,1 mln. eurų, Ukrainoje – 0,2 mln. eurų). 2021 m. metais Lietuvoje Grupės mokesčių buvo sumokėta 10,7 mln. eurų (Latvijoje – 0,06 mln. eurų, Ukrainoje – 0,3 mln. eurų).

Mūsų pirkimų praktikos

• Grupė įsipareigoja pirkimų veiklą vykdyti atsakingai. Grupei svarbiausi ilgalaikiai ir geri verslo santykiai bei naudingas bendradarbiavimas.
• Visi pirkimų veikla užsiimantys Grupės darbuotojai turi laikytis Grupės verslo etikos kodekso taisyklių. Lygiai taip pat tikimasi, kad ir Grupės tiekėjai laikysis Grupės verslo etikos kodekso.
• Visa pirkimų veikla turi būti vykdoma taip, kad Grupė atitiktų etinio, aplinkosaugos ir socialinio tvarumo reikalavimus visose tiekimo grandinės dalyse.
• Grupė bendrauja su tiekėjais taip, kad ji būtų vertinama kaip sąžininga, profesionali, dirbanti pagal aukščiausius verslo etikos ir pirkimų vykdymo standartus.
• Siekiant išlaikyti nuolatinę konkurenciją ir mažesnę riziką, kai tik įmanoma, Grupė vengia pirkimų iš vieno ir to paties tiekėjo bei vertina visas su pirkimu susijusias rizikas.
• 2023 metais Grupė planuoja įdiegti tiekėjų aplinkosauginio ir socialinio vertinimo gaires.

Mūsų požiūris į aplinkosaugą

• Grupės veikla yra reikšminga žiedinės ekonomikos dalis, todėl vienas iš esminių Grupės tvarumo įsipareigojimų – gamtos tausojimas. Grupė yra įsipareigojusi laikytis aplinkosaugos teisės aktų, taikant nulinę toleranciją jų pažeidimams ir taikyti gerosios gamybos praktiką.
• Grupė siekia prisidėti prie Europos žaliojo kurso, todėl planuodama ir atlikdama investicijas Grupė atsižvelgia į nuolat atnaujinamą ES Taksonomijos reglamentą, taip siekdama, jog kuo daugiau Grupės veiklos ateityje būtų priskiriama kriterijus atitinkančiai taksonominei ekonominei veiklai.
• Siekdama sumažinti Grupės išmetamą ŠESD kiekį, Grupė siekia nuolat diegti naujas technologijas ir inovatyvius sprendimus bei modernizuoti esamus įrengimus.
• Grupė reguliariai analizuoja veiklos, produktų, įrenginių daromą ir galimą poveikį aplinkai, vertina rizikas ir numato prevencines bei kitas priemones joms sumažinti, išvengti ir panaikinti.
• Grupė skatina racionalų ir tausojantį gamtinių ir energetinių išteklių naudojimą ir valdymą, prioritetą teikia atsinaujinančių išteklių naudojimui.
• Grupė užtikrina atsakingą vandens, kaip vieno iš svarbiausių šaltinių tiekimo grandinėje, valdymą, ir siekia gerinti nuotėkų kokybę.
• Grupė siekia mažinti Grupės veikloje susidarančių atliekų kiekį taikydama atliekų hierarchijos (prevencija pakartotinis naudojimas – perdirbimas – kitas naudojimas (pvz.: energijai gauti) ir šalinimas) principus bei užtikrinti atsakingą jų tvarkymą.
• Grupė nuolat stiprina vidinę kultūrą ir vertybes ugdydama darbuotojų kompetenciją ir atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą.
• Grupė inicijuoja bei remia edukacinius, švietėjiškus aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos raštingumo projektus ir iniciatyvas, socialines akcijas įtraukdama darbuotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis.
• Grupė viešai atsiskaito savo akcininkams ir visuomenei laiku, aiškiai ir suprantamai pateikdama veiklos ir finansinius rezultatus, kuriuose atsispindi Grupės poveikis aplinkai.

7.4.Tvarumo investicijos

Reikšmingiausios 2022 m. atliktos investicijos

« Turinys

Įmonė	Investicija	Poveikis
AB "Grigeo"	Nauja verslo segmento produktų (lapiniai popieriniai rankšluosčiai) konvertavimo linija (projekto vertė 3,8 mln. eurų)	Automatinė linija pakeitė buvusią pusiau automatinę gamybos liniją. Makulatūros ir celiuliozės perdirbimo pajėgumai išaugo 4 200 tonų per metus.
		Dirbant pilnu apkrovimu, išvengiama mažiausiai 182 tonų CO2 ekvivalento transporto sukuriamų emisijų.
	Centralizuota atliekų surinkimo sistema (projekto vertė 0,7 mln. eurų)	Sumažėjo dulkių koncentracija ore.
		Veikia automatiniu principu, taip mažinant nereikalingų ar neoptimalių operacijų kiekį.
		Eliminavo atraižų transportavimo poreikį.
		Atraižos automatiškai presuojamos. Taip pagerinome darbų saugą ir sutaupėme vietos ceche.
	Vidinės logistikos sistema (projekto vertė 0,85 mln. eurų)	Pilnai automatizuota sistema pakeitė suskystintomis naftos dujomis (SND) varomus šakinius krautuvus.
		100% padidintas kėlimo galingumas dvigubai sumažino transportavimo atstumus.
		100% elektrinė sistema reikšmingai sumažins CO2 emisijas.
UAB "Grigeo	Nuotekų garintuvas (projekto vertė 2 mln. eurų)	Į gamybos ciklą sugrąžinama iki 2% žaliavos.
Baltwood"		Nuotekų išvalymo efektyvumas >95%.

Nuotekų garintuvas Vilniuje

Pagrindinis UAB "Grigeo Baltwood" iššūkis buvo sumažinti medienos plaušų plokščių gamybos proceso metu nuotekose susidarančių organinių medžiagų kiekį. Skaičiuojama, kad iki 3% UAB "Grigeo Baltwood" perdirbamos plaušo medžiagos patenka į nuotekas, kai mikroninio dydžio plaušas yra išplaunamas su apyvartiniais vandenimis. Aukštoje temperatūroje ištirpusi medienos derva (sakai) kartu su šiais mikroninio dydžio plaušeliais susijungia, jie tampa lipnūs ir negali būti efektyviai išfiltruoti. Dar labiau valymą apsunkina nepalanki terpė ir aukšta temperatūra.

Atlikus nuodugnius tyrimus buvo pasirinktas efektyviausias valymo metodas – nuotekų garinimas.

2021 metais pradėti garintuvo instaliavimo darbai užbaigti 2022 metų pirmą pusmetį. Įrenginys pradėtas naudoti gamyboje nuo 2022 m. birželio mėnesio testavimo režimu. Pradėjus naudoti įrenginį gauti pirmieji rezultatai, kurie parodė, kad gaunamas nuotekų išvalymo efektas artimas keliamiems tikslams:

• Nuotekos išvalomos ir atitinka Lietuvos respublikos įmonėms keliamus nuotekų užterštumo reikalavimus. Skendinčių medžiagų (SM) koncentracija yra <350 mg/l, BDS⁷ koncentracija yra <800 mg/l.
• Sukoncentruotos organinės medžiagos grąžinamos į medžio plaušo plokščių gamybos procesą.
• Technologinio vandens kiekį pavyko sumažinti daugiau nei 50%.

UAB "Grigeo Baltwood" komanda kartu su gamintojo atstovais tęsia darbus siekdami suderinti medžio plaušų plokščių gamybos ir garinimo technologijas, kad gamybos ciklas būtų sklandus ir patikimas. Didžiausias dėmesys dabar skiriamas gauto koncentrato panaudojimui gamybos procese.

Žemiau kairėje matomos gamybos proceso nuotekos prieš valymą, dešinėje – po valymo, kartu su koncentruota medžiaga, kuri grąžinama į gamybos procesą:

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Reikšmingiausios 2023 m. planuojamos investicijos

Įmonė	Investicija	Poveikis
AB "Grigeo"	Kondensacinis ekonomaizeris (projekto vertė 2,0 mln. eurų)	Per metus 24 tonomis sumažintos CO2 emisijos.
		Siekiama 50% sumažinti techninius šilumos nuostolius.
	3 MWh saulės elektrinės, panaudojant esamus stogus (projekto vertė 2,1 mln. eurų)	Numatoma metinė elektros generacija iki 2 900 MWh.
		Grupė sugeneruotų apie 2% Grupės elektros poreikio.
	Anaerobinis bioreaktorius (projekto vertė 2,65 mln. eurų)	BDS7/ChDS nuotekų taršos sumažėjimas apie 80%.
AB "Grigeo Klaipėda"		Biodujų panaudojimas gamybos procese sumažins gamtinių dujų naudojimą iki 8%.
		Kvapų kontrolė.

Anaerobinis bioreaktorius Klaipėdoje

Vanduo yra fundamentalus mūsų kasdienėje popieriaus atliekų perdirbimo ir jo gamybos veikloje. Tai yra vienas svarbiausių šaltinių mūsų tiekimo grandinėje. Aiškiai suprantame, kad vandens naudojimas gamybos procesuose turi įtakos ne tik aplinkai, bet ir Klaipėdos regiono vietinėms bendruomenėms. Mūsų viena iš svarbiausių strateginių nuostatų – tausoti gamtą. Tam, kad atlieptume išsikeltus tikslus, sugriežtinome vidinius procesus dėl racionalaus jo panaudojimo ir atidžiai stebime išleidžiamų nuotekų kiekį bei teršalų lygį bei siekiame ieškoti tvarių sprendimų vandens valdysenos srityje.

Jau daugiau nei trejus metus AB "Grigeo Klaipėda" nuotekos yra perduodamos tvarkyti į AB "Klaipėdos vanduo". AB "Grigeo Klaipėda" nebenaudoja savo valymo įrenginių Dumpiuose gamybinių nuotekų valymui nuo 2020 m. sausio 7 d.

Siekiant optimizuoti ūkinės veiklos metu naudojamo apyvartinio vandens sudėtį ir stiprinti lokalios kvapų sklaidos prevenciją, AB "Grigeo Klaipėda" ketina modernizuoti susidarančių nuotekų technologinį procesą gamyklos teritorijoje pastatydama anaerobinį bioreaktorių su priklausiniais. Tai viena inovatyviausių gamybinių nuotekų valymo technologijų, kuri plačiai naudojama popieriaus pramonėje.

Šis technologinis įrenginys yra skirtas modernizuoti technologinio apyvartinio vandens, susidarančio gamybos metu, valymo procesą.

Inovatyvi technologija leis sumažinti šiuo metu naudojamų valymo įrenginių krūvį, ženkliai sumažins atliekų (dumblo), susidarančio po biologinio apyvartinio vandens valymo AB "Klaipėdos vanduo", kiekį. Atitinkamai anaerobinis reaktorius reikšmingai prisidės ir prie dar efektyvesnio lokalaus, apyvartinio vandens valymo metu susidarančių kvapų sklaidos suvaldymo. Yra įvertinta, kad anaerobinio reaktoriaus efektyvumas – 80% BDS7/ChDS nuotekų taršos sumažinimas. Šis projektas svarbus visapusiškai tvaresnio energetinio resursų naudojimo prasme. Anaerobinio proceso metu išskyrusios biodujos bus panaudojamos šilumos energijos gamybai AB "Grigeo Klaipėda" dujinėje katilinėje. Tokiu būdu gamtinių dujų sunaudojimas sumažės apie 8%, atitinkamai mažėtų ir 1 taikymo srities CO² emisija.

Atsižvelgiant į faktą, kad AB "Grigeo Klaipėda" veikla vykdoma greta Klaipėdos miesto centro, kvapų kontrolė bus dar stabilesnė ir visapusiškai atliepsime kaimynystėje gyvenančių miesto bendruomenių lūkesčius.

Šiuo metu projekto įgyvendinimas yra derinamas su atsakingomis institucijomis. Užbaigus šį procesą AB "Grigeo Klaipėda" yra pasirengusi technologiją gamybinėje teritorijoje įdiegti per optimaliai trumpą laikotarpį.

7.5. Atitiktis

2022 m. incidentai

2022 metais reikšmingų įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejų nebuvo.

2021 m. liepos 20 d. incidentas

2021 m. liepos 20 d. vykstant planiniams remonto darbams įvyko techninis gedimas, dėl kurio buvo sutrikdytas AB "Grigeo Klaipėda" apyvartinio technologinio vandens baseino darbinio lygio palaikymas. Baseino persipylimo metu, 18,6 m³ apyvartinio technologinio vandens kiekis per nesandarų lietaus surinkimo sistemos pravalos atvamzdį pateko į Klaipėdos miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą ir po pirminio valymo AB "Klaipėdos vanduo" lietaus nuotekų valymo įrenginiuose pateko į Kuršių marias. Laikinas gedimas pašalintas operatyviai ir nedelsiant buvo parengti veiksmų planai bei įvertintos rizikos, kad incidentas nepasikartotų.

Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, kad AB "Grigeo Klaipėda" įvykdyta tarša valstybinio aplinkos monitoringo vietose neturėjo įtakos vertinamų teršiančių medžiagų koncentracijoms paviršiniame vandenyje ir ekologinei būklei.

AB "Grigeo Klaipėda" 2020 m. aplinkosaugos incidentas

2020 m. įvyko aplinkosaugos incidentas, kuomet paaiškėjo, jog AB "Grigeo Klaipėda" per savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" išvalytų nuotekų kolektorių į Kuršių marias leido iš dalies biologiškai išvalytas nuotekas.

AB "Grigeo Klaipėda" dėl šio incidento prisiėmė teisinę atsakomybę, atliko vidinius patikrinimus ir užsakė tarptautinius ekspertinius tyrimus siekdama moksliniais tyrimais nustatyti galimą žalos aplinkai faktą ir mastą. Taip pat savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, skirtas iš gamtinės aplinkos išimti su jos nuotekomis išleistus teršalus.

Su AB "Grigeo Klaipėda" biologiškai tik iš dalies išvalytomis nuotekomis į gamtinę aplinką patekę teršalai – azotas, fosforas (t. y. vandenyje tirpios organinės kilmės maistingosios medžiagos, kurios yra būtinos kiekvienam gyvam organizmui) bei BDS⁷ (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras). AB "Grigeo Klaipėda" biologiškai nevalytos nuotekose buvę teršalai priskirtini nepavojingiems, nepadariusiems reikšmingo neigiamo poveikio (didelės žalos) Kuršių marių vandens būklei, biotai ir ekosistemai.

AB "Grigeo Klaipėda" siekia bendradarbiauti su valstybės institucijomis įgyvendinant nuotekų tvarkymo sprendimus ir aplinkos atkūrimo priemones, kurios iš gamtinės aplinkos išimtų jos išleistus teršalus, įgyvendintų aplinkos atkūrimo (Kuršių marių vandens būklės pagerinimo) priemones, atstatytų prarastą visuomenės pasitikėjimą bei užtikrintų verslo atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje. AB "Grigeo Klaipėda" vadovybei svarbu, kad šis incidentas būtų ne tik skaudi pamoka bendrovei, tačiau taip pat užkirstų kelią tokio pobūdžio atvejų pasikartojimui ateityje visoje šalies ūkinėje veikloje.

AB "Grigeo Klaipėda" aplinkos atkūrimo veiksmai po 2020 m. aplinkosaugos incidento

2021 m. bei 2022 m. AB "Grigeo Klaipėda" vertino moksliškai pagrįstas aplinkos atkūrimo priemones, kurių pagalba būtų siekiama iš Kuršių marių pašalinti teršalų kiekį (fosforą, azotą ir BDS7) ir prisidėti prie palankesnių sąlygų biologinei įvairovei atsikurti, taip sumažinant eutrofikacijos procesus Kuršių mariose. Buvo vertinamos ir modeliuojamos šios aplinkos atkūrimo priemonės:

• Nendrių biomasės Kuršių marių pakrantėse pjovimas ir šalinimas.
• Paviršinių nuotekų valymo įrenginių įdiegimas (prevencinė priemonė).
• Šlapžemių įrengimas Minijos upės baseino teritorijoje.
• Melsvabakterių šalinimas iš Kuršių marių.
• Dreisenų (dvigeldžių moliuskų) auginimas.

Nustatyta, kad Aplinkos pasaugos departamento keliamus aplinkos atkūrimo kriterijus labiausiai atitinka šios dvi aplinkos atkūrimo priemonės: nendrių šalinimas Kuršių mariose ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių įdiegimas Klaipėdoje.

Pirmoji priemonė: Nendrių biomasės Kuršių marių pakrantėse pjovimas ir šalinimas.

Su šia priemone iš Kuršių marių būtų pašalinti AB "Grigeo Klaipėda" galimai į gamtinę aplinką išleisti teršalai. Taip pat pašalinus nukirstų nendrių biomasę būtų atkurti Kuršių nerijai būdingi smėlingi marių krantai bei retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, sumažėtų organinių medžiagų kiekis, patenkantis į Kuršių marias, taip sušvelninant neigiamus eutrofikacijos padarinius. Atkūrus atviras įlankas ir suformavus protakas būtų eliminuoti Kuršių marių pakrančių pelkėjimo procesai, atsivertų rekreacinės erdvė ir vaizdai į Kuršių marias, o tai didintų teritorijos biologinę įvairovę bei rekreacinį potencialą.

Nendrių pjovimas būtų vykdomas 4 metus nuo programos suderinimo su Aplinkos apsaugos departamentu.

AB "Grigeo Klaipėda" įvykdė 2 pilotinius nendrių pjovimo projektus, kurių rezultatai buvo pagrįsti laboratorijoje:

	Nušienautas nendrių	Iš Kuršių marių pašalinti teršalų kiekiai, tonomis
Pilotinio projekto laikotarpis	svoris tonomis*	Azotas (N)	Fosforas (P)	BDS7
2021.11.22 – 2021.11.26	15,5	0,07	0,02	11,63
2022.03.24 – 2022.04.14	165,4	0,40	0,05	148,11
Iš viso	180,9	0,47	0,07	159,74

*Pateikiamas absoliučiai sausos nendrių biomasės svoris.

Nušienautos nendrės yra panaudojamos tvariais būdais prioritetine tvarka:

• Stogų dengimas (sukuriamas naujas produktas, tarnavimo trukmė apie 50 metų).
• Biokuras padeda mažinti iškastinio kuro poreikį, išskiriamas biogeninis CO2.
• Kompostas kaip žalioji atlieka sugrąžinamas į gamtinę aplinką.

AB "Grigeo Klaipėda" tikisi, jog Aplinkos apsaugos departamentas pritars aplinkos atkūrimo priemonių planui, o jį įgyvendinus, iš gamtinės aplinkos Kuršių marių būtų pašalintas inkriminuojamas teršalų kiekis.

Antroji priemonė. AB "Klaipėdos vanduo" valymo įrenginių modernizavimas – prevencinė priemonė.

Trišalė bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda", kurioje šalys susitarė parengti ir įgyvendinti AB "Klaipėdos vanduo" paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybų ir eksploatavimo programą. Šia priemone būtų mažinamas naftos produktų, skendinčiųjų medžiagų, organinės medžiagos patekimas į Klaipėdos sąsiaurį. Tai turėtų teigiamą įtaką Kuršių marių eutrofikacijos mažinimui.

Pagal pasirašytą sutartį, jei Aplinkos apsaugos departamentas pritars aplinkos atkūrimo priemonių planui, AB "Grigeo Klaipėda" finansuos AB "Klaipėdos vanduo" valdomų paviršinių nuotekų tinklų išleistuvų Nr. 7 ir Nr. 8 modernizavimą. Paviršinių nuotekų tinklai, kuriuos yra būtina modernizuoti, pasirinkti atsižvelgiant į AB "Klaipėdos vanduo" poziciją, pagal kurią nuotekų baseinai Nr. 7 ir Nr. 8 yra vieni didžiausių tiek bendrai savo plotais, tiek juose esančių dangų, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių) plotais. Per šių baseinų išleistuvus išleidžiamų teršalų kiekiai yra vieni didžiausių lyginant su kitais baseinais, kuriuose dar nepastatyti valymo įrenginiai. Aplinkosauginiu požiūriu yra tikslinga (būtina) taršą mažinti ten, kur jos susidaro daugiausia. Preliminari projekto vertė siekia 2 mln. eurų, kuriuos neatlygintinai finansuotų AB "Grigeo Klaipėda".

Investicija į aplinkosaugos srities mokslinius tyrimus

Dar 2020 m. AB "Grigeo Klaipėda", siekdama vykdyti visuomenei duotą pažadą finansuoti tyrimus Kuršių marių vandens būklei nustatyti bei aplinkosauginėms socialinėms iniciatyvoms vykdyti, ieškojo aukščiausias kompetencijas turinčių partnerių.

2020 m. birželį AB "Grigeo Klaipėda" su Klaipėdos universitetu pasirašė paramos sutartį dėl tikslinės 500 tūkst. eurų paramos skyrimo aplinkos taršos mažinimo sprendimų kūrimui Klaipėdos regione ir aplinkosaugos specialistų rengimo. Vadovaujantis sutarties sąlygomis vykdoma penkių metų trukmės aplinkosauginių veiksmų programa, orientuota į ilgalaikės vertės kūrimą. Jos pagrindu sutarta dėl trijų atskirų programų plėtojimo. Pirmoji – aplinkos oro taršos (pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių) stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos mieste. Antroji – pažangiųjų valymo technologijų taikymas sulaikant ir šalinant pavojingus organinius mikroteršalus miesto nuotekų valymo įrenginiuose. Trečioji – paramos teikimas bakalauro ir magistrantūros studijų projektams rengiant baigiamuosius darbus.

Iki 2022 m. pabaigos iš viso Klaipėdos universitetui buvo pervesti 363 tūkstančiai eurų. Klaipėdos universitetas gautas lėšas naudoja šioms tyrimų programas:

• Aplinkos oro taršos (pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių) stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos mieste. Pagal šią programą:
  • Atlikta mokslinės literatūros analizė apie neuroninių tinklų panaudojimo galimybes laivų emisijų nustatymui.
  • Analizės pagrindu publikuotas straipsnis apie emisijų iš laivų vertinimo galimybes tiesioginio matavimo būdais ir panaudojant matematinius modelius.
  • Analizės pagrindu pasirinkta ir įsigyta dirbtinių neuroninių tinklų modeliavimo programinės įrangos licencija.
  • Parengtas AIS (Automatic identification system) duomenų apdorojimo algoritmo variantas.
  • Naudojant neuroninių tinklų metodus sukurtas laivų oro teršalų emisijų prognozavimo modelio Klaipėdos uoste pirmasis variantas.
• Pažangiųjų valymo technologijų taikymas sulaikant ir šalinant pavojingus organinius mikroteršalus miesto nuotekų valymo įrenginiuose. Programa tęsiama ir apie jos rezultatus bus pranešama vėlesnėse ataskaitose.

7.6.Poveikių ir reikšmingumo vertinimas

Suinteresuotosios šalys

Kad suprastume suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, investavome savo laiką ir pastangas į šiuos veiksmus:

PIRMAS ŽINGSNIS: LYGINAMOJI ANALIZĖ

• Įvertinome verslo šakos specifiką ir geriausias praktikas.
• Nustatytos spragos, lyginant su konkurentais ir partneriais / geriausia praktika.

ANTRAS ŽINGSNIS: IDENTIFIKAVIMAS

• Mes peržiūrėjome visą tiekimo grandinę ir sudarėme išplėstinį visų suinteresuotųjų šalių sąrašą.
• Visos suinteresuotosios šalys buvo įvertintos pagal jų įtaką ir susidomėjimą mūsų tvaria plėtra.
• Mūsų vadovybė ir sprendimų priėmėjai aktyviai dalyvavo nustatant pagrindines suinteresuotųjų šalių grupes.

TREČIAS ŽINGSNIS: ĮTRAUKIMO PLANAS

• Įvertinome efektyviausius metodus ir komunikacijos kanalus, kuriais galime pasiekti suinteresuotąsias šalis.
• Buvo nustatyti atitinkami konkretūs suinteresuotųjų šalių įtraukimo tikslai.

KETVIRTAS ŽINGSNIS: VYKDYMAS

• Mes kruopščiai dokumentavome, kaip Grupės įmonės vykdo suinteresuotųjų šalių įtraukimą.
• Įsitikinome, kad suprantame pagrindinius mūsų suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir priekaištus.
• Kai tik buvo įmanoma, susisiekėme su suinteresuotosiomis šalimis, kad pasitikrintume, ar teisingai suprantame jų lūkesčius ir nusiskundimus.
• Kai aptikdavome duomenų neatitikimų ar spragų, dėjome daug pastangų, kad surinktume trūkstamą informaciją;
• Tais atvejais, kai negalėjome surinkti informacijos, atnaujinome savo suinteresuotųjų šalių įtraukimo planą, kad trūkstama informacija būtų surinkta ateinantiems ataskaitiniams laikotarpiams.

PENKTAS ŽINGSNIS: ANALIZĖ

• Mūsų komanda, sudaryta iš skirtingų kompetencijų darbuotojų, analizavo informaciją apie suinteresuotųjų šalių įtraukimą įmonės lygiu.
• Visos suinteresuotosios šalys buvo suskirstytos į grupes.
• Lūkesčiai ir skundai buvo konsoliduoti grupės lygiu.
• Suinteresuotųjų šalių grupės, komunikacijos kanalai ir lūkesčiai pateikiami kitame skyriuje.

« Turinys

Valstybinė mokesčių inspekcija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Aplinkos apsaugos agentūra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija Įdarbinimo tarnybos Klaipėdos miesto savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė Grigeo Grupės administracija Vadovai Verslo asociacijos Profsąjungos Vietos bendruomenės Visuomenė apskritai Potencialūs darbuotojai Žiniasklaida Politikai ir visuomenės veikėjai Paramos gavėjai Bankai Draudimo kompanijos Lietuvos Bankas Akcininkai Konkurentai (produktų rinka) Universitetai Profesinio lavinimo mokyklos Mokyklos NVO Higieninio popieriaus vartotojai Mažmenininkai Verslo klientai Celiuliozės tiekėjai Popieriaus ir kartono tiekėjai Makulatūros tiekėjai Vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai Gamybinių medžiagų tiekėjai Elektros tiekėjai Dujų tiekėjas Atliekų tvarkytojai Įrengimų tiekėjai Atsarginių dalių ir paslaugų teikėjai Pakuočių tiekėjai Logistikos tiekėjai Akademinė bendruomenė Sertifikavimo agentūros Konsultacijų, teisinių, audito, rinkodaros, viešųjų ryšių paslaugų tiekėjai Kiti tiekėjai (IT, paštas, komunikacijos)

Dialogas

« Turinys

	Komunikacijos kanalai	Suinteresuotųjų šalių lūkesčiai	Mūsų tikslai
Klientai	• Derybos. • Reguliarūs verslo susitikimai. • Bendradarbiavimas per visą pakuotės tiekimo grandinę. • Kokybės kontrolė. • Žiniasklaida. • Apsilankymai gamyklose. • Apklausos.	• Pakavimo sprendimai, leidžiantys saugiai pristatyti mūsų klientų produktus. • Pakavimo sprendimai, mažinantys atliekas ir pagerinantys perdirbamumą. • Higieninio popieriaus kokybė. • Veiklos efektyvumas. • Vandens tvarkymas. • Patobulintas perdirbimo procesas. • Oro tarša ir ŠESD emisija. • Gera reputacija.	• Kokybiška optimalaus dizaino pakuotė, atitinkanti paskirtį. • Žiedinės ekonomikos kūrimas užtikrinant efektyvų makulatūros surinkimą ir perdirbimą. • Atskleisti savo socialinius ir gamtosauginius poveikius (taip pat ŠESD emisijas). • Nustatyti nuoseklius tvarumo tikslus. • Nuosekliai informuoti apie mūsų tvarumo pastangas.
Investuotojai	• Reguliarūs skambučiai ir asmeniniai susitikimai. • Verslo strategijos. • Finansinė grąža. • Rizikos mažinimas. • Audituotos metinės ataskaitos. • Vieši pranešimai per biržą.	• Skaidri ir sąžininga komunikacija apie mūsų tvarumo pastangas. • Sumažinti reputacijos riziką. • Labiau kontroliuoti tiekimo grandines, kad sumažintumėme CO2 emisiją ir atliekų kiekį. • Tvarios pakuotės naujovės, užtikrinančios patrauklią investicijų grąžą.	• Spręsti aplinkos ir socialines problemas, svarbias mūsų verslui. • Kurti finansinę grąžą skaidriausiu įmanomu būdu. • Nuosekliai teikti ataskaitas apie nefinansinius rezultatus. • Pagerinti mūsų ASV (aplinkosaugos, socialinį ir valdysenos) vertinimą.
Darbuotojai	• Darbų sauga. • Darbuotojų mokymas. • Bendravimas visos įmonės mastu. • Žmogiškojo ryšio puoselėjimas. • Darbuotojų įtraukimas į tvarumo ataskaitų teikimą. • Skatinimas dalyvauti nustatant tvarumo tikslus. • Kasdieniniai susitikimai, pokalbiai, aptarimai. • Intranetas. • Apklausos.	• Pasididžiavimas savo darbdaviu. • Saugumas. • Asmeninis tobulėjimas. • Tinkamas ir skaidrus atlygis. • Nuosekli karjera.	• Užtikrinti, kad mūsų darbuotojai pilnai supranta mūsų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje. • Apsikeitimas talentais ir idėjomis Grupės viduje tarp įmonių. • Sudaryti sąlygas dalintis geriausia praktika. • Suteikti mūsų žmonėms galimybę pirmauti žiedinėje ekonomikoje. • Skatinti aukštą darbuotojų įsitraukimo lygį, kad žmonės jaustųsi galį kurti pokyčius.
Tiekėjai	• Derybos. • Klausimynai ir vertinimai. • Tiekėjų tvarumo auditai. • Kokybės kontrolė. • Sutarties sąlygos.	• Pastovi paklausa. • Verslo tęstinumas.	• Siekiame užtikrinti bendradarbiavimo su tiekėjais skaidrumą ir objektyvumą, nepriimame jokių komercinių pasiūlymų, keliančių įtarimą dėl jų teisėtumo. • Atvirai pateikiame keliamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus potencialiems partneriams, sutartyse apibrėžiame bendradarbiavimo sąlygas. • Vertiname galimybes vykdyti tiekėjų tvarumo apklausas/auditus.
menės Bendruo	• Finansinė ir kita parama. • Darbuotojų inicijuotos labdaringos akcijos. • Ekskursijos po gamybos cechus. • Žiniasklaida. • Susitikimai ir pristatymai.	• Emisijos. • Oro tarša. • Biologinė įvairovė. • Sąžininga kaimynystė. • Mokami mokesčiai. • Bendruomenės įsitraukimas. • Tvarios darbo vietos. • Vandens naudojimas ir nuotekų kokybė.	• Remti vietos verslus per trumpas tiekimo grandines. • Aktyviai bendradarbiauti su bendruomenėmis sprendžiant su vandens naudojimu susijusias problemas. • Sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį į orą. • Toliau spręsti su kvapais susijusias problemas. • Stiprinti Grupės skaidrumą.
formuotojai Politikos	• Verslo asociacijų susirinkimai. • Oficialios apklausos. • Individualūs susitikimai. • Apsilankymai objektuose. • Ataskaitos. • Bendradarbiavimas su savivaldybėmis.	• Sveikata ir saugumas. • Popieriaus perdirbimas. • Mokesčiai ir aplinkos politika. • Atitiktis. • Baudos ir kompensacijos. • Teisiniai procesai. • Biologinė įvairovė.	• Išspręsti iškilusias problemas tvariausiu būdu. • Vykdyti įsipareigojimus arba taikyti aukštesnius negu minimalūs teisinius reikalavimus. • Politikos formuotojų švietimas apie mūsų įsipareigojimą žiedinei ekonomikai. • Užtikrinti, kad politikos formuotojai supranta apie strateginę / kritinę mūsų perdirbimo infrastruktūros svarbą nacionaliniu lygiu.

Kritinių temų ir poveikių vertinimas

2021 metais pirmą kartą atlikome, o 2022 m. peržiūrėjome nefinansinio reikšmingumo vertinimą. Norėdami išnaudoti visas šio proceso galimybes, įtraukėme pagrindinius sprendimų priėmėjus. Įvertinimą, kuriam kartu vadovavo tvarumo ir finansų vadovai, atliko nepriklausomas tiekėjas, kad būtų užtikrinti GRI metodikoje numatyti principai.

Manome, kad į analizę investuotas laikas ir pastangos padėjo mums nustatyti ir adekvačiai įvertinti ekonomines, socialines ir aplinkosaugos temas, kurios yra kritiškai svarbiausios mūsų verslui ir suinteresuotosioms šalims.

Reikšmingumo vertinimo rezultatai taip pat yra indėlis į mūsų tvarumo strategijos gaires ir Grupės įmonių valdybų patvirtintus veiksmų planus, kurių laikėmės 2022 matais.

PIRMAS ŽINGSNIS: SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ LŪKESČIAI

Reikšmingumo vertinimą pradėjome nuo suinteresuotųjų šalių lūkesčių analizės.

ANTRAS ŽINGSNIS: IDENTIFIKAVIMAS

Siekdami sukurti tvirtą pagrindą pirmajam reikšmingumo vertinimui, atsižvelgėme į šiuos šaltinius, kad nustatytume visas galimai reikšmingas temas:

• Per metus suinteresuotųjų šalių iškelti klausimai, lūkesčiai, išreikštas susirūpinimas ir nusiskundimai.
• Partnerių ir klientų paskelbtos tvarumo ataskaitos.
• Išorinių tvarumo ataskaitų standartų gairės (GRI).
• Išoriniai tvarumo vertinimo tiekėjai (pvz., CDP, DJSI, MSCI).
• Mūsų partnerių nustatytos prioritetinės sritys.
• Esami ir kuriami teisės aktai ir politika.
• Kokybės sertifikavimas ir verslo praktika.
• Bendras viešas tvarumo kontekstas.
• Reguliuojančių institucijų (tiek vietos, tiek ES lygmeniu) išleistos tvarumo ataskaitų teikimo gairės ir reikalavimai.

TREČIAS ŽINGSNIS: POVEIKIŲ VERTINIMAS

• Tvarumo rodikliai dažnai skirstomi į tris kategorijas:
  • Ekonominiai (pvz., kapitalizacija, pajamos, pelnas, įmonės apyvarta, grąža).
  • Socialiniai (pvz., darbuotojų demografija, žmogiškojo kapitalo vystymas, žmogaus teisės, poveikiai vietinėms bendruomenėms, darbų sauga ir sveikata).
  • Gamtosauginiai (pvz., bioįvairovė, vandens išteklių naudojimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, atliekų tvarkymas, gamybai naudojamos žaliavos).
• Kokybinis įvertinimas t.y. kokios temos gali būti reikšmingos mūsų verslui.
• Kiekybinis įvertinimas: kiek išteklių (žaliavų, vandens ir energijos) paimame iš aplinkos, ir kiek produktų pagaminame, kad jūsų gyvenimas būtų patogesnis. Taip pat, įvertinome ir išanalizavome, kokie yra šalutiniai mūsų veiklos poveikiai (emisijos, atliekos, nuotekos ir kt.)
• Kad analizė būtų visapusiška, įtraukėme ir valdysenos temas.

KETVIRTAS ŽINGSNIS: PRIORITETŲ NUSTATYMAS

Siekdami užtikrinti, kad koncentruojamės į tas temas, kurios turi didžiausią potencialą paveikti mūsų verslų ilgalaikį gyvavimą, atlikome nuoseklų reikšmingų temų paskirstymą pagal prioritetus.

PENKTAS ŽINGSNIS: UŽTIKRINIMAS

• Prioritetinių temų sąrašas buvo kruopščiai peržiūrėtas ir patvirtintas vadovybės.
• Patvirtinus sąrašą reikšmingas temas susiejome su atitinkamu GRI standartu pagal GRI ataskaitų teikimo metodiką. Siekdami užtikrinti ataskaitos išsamumą, Jums atskleidžiame rodiklius, susijusius su visomis kritinio reikšmingumo temomis.
• Mes neapsiribojame atitinkamų GRI standartais, todėl, kur matome poreikį, pateikiame išsamesnę informaciją.
• Prieš ataskaitą paskelbiant viešai, ją peržiūri ir patvirtina Grupės vadovų komanda.
• Vadovai kasmet aukščiausiu lygiu įvertina ekonomines, aplinkosaugines ir socialines temas bei jų poveikių sukeliamas rizikas ir atsirandančias galimybes.

Reikšmingumo vertinimas

Mūsų 25 reikšmingos temos buvo suskirstytos į keturias kategorijas.

Reikšmingumo vertinimas leido patikslinti savo įsipareigojimus ir nustatyti tobulintinas sritis.

Mes vertinome, kur galime turėti teigiamą poveikį mūsų tiekimo grandinėje – nuo miškų valdytojų iki aplinką tausojančių vartotojų, kurie mums patiki perdirbti jų panaudotas pakuotes ir kitus popieriaus gaminius.

Pagal GRI metodiką, kritinė reikšmė finansinėse ataskaitose paprastai laikoma riba, daranti įtaką investuotojų, kurie naudojasi organizacijos finansinėmis ataskaitomis, ekonominiams sprendimams. Panaši koncepcija yra taip pat svarbi rengiant tvarumo ataskaitas, tačiau ji turi dvejopą reikšmę. Šioje lentelėje pateikiamas svarbių temų sąrašas, nurodant reikšmę mūsų veiklos tęstinumui ir svarbą mūsų suinteresuotosioms šalims.

Atlikdami reikšmingumo vertinimą galime nustatyti ir reaguoti į suinteresuotųjų šalių poreikius. Kai kurios iš šių temų yra kritinės siekiant apsaugoti ir padidinti mūsų pajamas. Kitos temos daro didelę įtaką mūsų išlaidų struktūrai, tiekimo grandinei ir veiklos rizikai dabar ir ateityje.

Kritinio reikšmingumo temos ir poveikiai yra analizuojami ir atskleidžiami tolesniuose ataskaitos skyriuose naudojant GRI standartus.

Reikšmingumo vertinimas taip pat atspindi pagrindines organizacijos rizikas. Pagrindinės temos, apimančios pagrindines rizikas verslo ateičiai ir ilgalaikei sėkmei, yra laikomos itin svarbiomis Grupei.

Šioje ataskaitoje detaliai atskleidžiame savo poveikį esminėms temoms, kurios yra kritiškai svarbios tiek mums, tiek mūsų suinteresuotosioms šalims. Didelio ir vidutinio svarbumo temų rodiklius ir paaiškinimus pateikiame siekdami papildyti informaciją apie kritinio reikšmingumo temas ir visapusiškai atskleisti mūsų veiklą.

Kirtinė ms ms šali		A Atliekų valdymas. V Sąžininga konkurencija. V Bioįvairovė. S Darbuotojų gerovė.	S Darbų sauga ir sveikata. S Žmogaus teisės. A Vandens valdymas. A Žiedinė ekonomika. A ŠESD emisijos. F Akcininkų grąža.
Svarba suinteresuotosio Didelė	V Etikos kodeksas. S Partnerystės. S Klientų pasitenkinimas.	V Gerosios valdymo praktikos. A Pakuotės. F Mokesčiai. A Transportas ir logistika. S Vietos bendruomenės.	A Atsinaujinanti energetika. V Žaliavos kokybės kontrolė.
Vidutinė	V Duomenų sauga. F Inovacijos.	A Tiekimo grandinės kontrolė. F Gamybos valdymas.	S Žmogiškojo kapitalo vystymas.
	Vidutinė	Didelė	Kritinė
	Reikšmė Grupei

A – Aplinkosauginė tema | S – Socialinė tema | V- Valdysenos tema| F – Ekonominė/finansinė tema

« Turinys

Reikšmingų temų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ryšiai

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami ryšiai tarp reikšmingų temų ir darnaus vystymosi tikslų. Šie ryšiai buvo nustatyti remiantis kiekvienos reikšmingos temos poveikio vertinimu bei atitinkamo darnaus vystymosi tikslo rodikliais:

	Reikšminga tema
S	Darbų sauga ir sveikata
S	Žmogaus teisės
A	Vandens valdymas
A	Žiedinė ekonomika
A	ŠESD emisijos
F	Akcininkų grąža
A	Atliekų valdymas
V	Sąžininga konkurencija
V	Bioįvairovė
S	Darbuotojų gerovė
A	Atsinaujinanti energetika
V	Žaliavos kokybės kontrolė

A – Aplinkosauginė tema | S – Socialinė tema | V- Valdysenos tema| F – Ekonominė/finansinė tema

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7.7. Mūsų produktai ir procesai

MAKULATŪRA. UAB "Grigeo Recycling" ir SIA "Grigeo Recycling" vykstantys procesai.

Eurostat duomenimis, Europoje daugiau negu 80% popierinių pakuočių yra perdirbama, todėl tai yra daugiausiai perdirbama pakavimo medžiaga. UAB "Grigeo Recycling" ir SIA "Grigeo Recycling" popieriaus makulatūrą renka atitinkamai Lietuvoje ir Latvijoje.

Kaip mes dirbame	Mes superkame	Makulatūroje neturi būti
• Įmonėse ir įstaigose, nuolat kaupiančiose makulatūrą dideliais kiekiais, įrengiame presuojančius	• Spaustuvėse susidarančias gamybines popieriaus atliekas.	• Pagal EN 643:2014: metalo, plastmasės, stiklo, tekstilės, medienos, smėlio, statybinių ir medžiagų, sintetinio popieriaus.
konteinerius bei pasirūpiname jų keitimu. Mūsų sertifikuotos metrologiškai patikrintos	• Įmonių dokumentų archyvus, skirtus naikinti.	• Popieriaus ir kartono, netinkamo perdirbimui: popieriaus ir kartono, padengto plėvele, laku, tekstile, folija, parafinu, bitumu, guma.
svarstyklės nustato tikslų atvežtos žaliavos svorį.	• Kartoną ir gofruotąjį kartoną bei jo pakuotes, kartono gamybos atliekas.	• Užterštos cheminėmis ar pavojingomis medžiagomis makulatūros.
• Surenkame, surūšiuojame ir parduodame supresuotas skaidrių bei spalvotų plėvelių atliekas.	• Brokuotą popieriaus ir kartono produkciją rulonuose ir lakštais.	• Riebaluoto, metalizuoto, švitrinio popieriaus, popierinių ir kartoninių maišų, skirtų maisto, statybinėms ir cheminėms medžiagoms:
• Surinkta medinė tara ir pakuotė bei jų gamybos atliekos ir medinių	• Medienos paletes ir lūženas. • Plastikines atliekas (t. y.	• Knygų kartoninių viršelių, knygų nugarėlių, impregnuotų klijais, etikečių, kartoninių tūtų.
palečių lūženos perduodamos	polietileno ir polipropileno	• Supuvusio, supelijusio, apdegusio popieriaus.
UAB "Grigeo Baltwood" perdirbimui į medžio plaušo	plėvelės ir pakuotės, iš jų - pakavimo (stretch) plėvelę,	• Intensyviai dažyto popieriaus (juoda, žalia, raudona ir kt., išskyrus balta spalva).
plokštes.	polietileno maišus).	• Popierinių kiaušinių dėklų.

Surinktos ir rūšiuotos makulatūros kiekiai, tonomis:

	Lietuva		Latvija		Iš viso
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Balta makulatūra	4 618	4 327	385	381	5 003	4 708
Ruda makulatūra	36 223	29 564	12 231	13 088	48 454	42 652
Mišri makulatūra	5 547	4 972	1 028	703	6 575	5 675
Iš viso	46 388	38 863	13 644	14 172	60 032	53 035

Iš viso Grupės makulatūrą renkančios įmonės padidino surinktos ir išrūšiuotos makulatūros kiekį 13% (nuo 53 035 tonų iki 60 032 tonų).

Aplinkos monitoringas

Gamtos išteklių naudojimas

Klimato kaitos valdymas

Atliekų valdymas

Pakuotės apskaita

Dumblo tvarkymas

Kompostavimas

Vartotojų sveikata ir saugumas

Cheminių junginių tvarkymas

Pavojingų atliekų tvarkymas

« Turinys

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

HIGIENINIS POPIERIUS. AB "Grigeo" vykstantys procesai.

Atsakingas tiekimo grandinės valdymas

Visi AB "Grigeo" gaminiai yra sertifikuoti ir turi atitikti aukščiausius mūsų klientų keliamus standartus, o mūsų pareiga yra užtikrinti maksimalų tiekimo grandinės skaidrumą.

AB "Grigeo" ir taikoma tiekėjų audito sistema, pagrįsta IFS ir ISO 9001 kokybės standartais. Tiekėjų auditas padeda mūsų partneriams tobulinti procesus, valdymą ir produktų kokybę.

Mūsų darbuotojai glaudžiai bendradarbiauja su partneriais, siekdami užtikrinti, kad tiek AB "Grigeo", tiek mūsų tiekėjai galėtų tiekti tvarius produktus ir medžiagas.

Kaip gaminamas higieninis popierius

1. Plaušinimas: celiuliozės arba makulatūros tirpinimas vandenyje, kad išsiskirtų plaušas. Išgaunama masė turi iki 98% drėgmės.

2. Formavimas: modernios popieriaus gamybos mašinos tolygiai išpurškia skystą celiuliozę ant tinklo, išspaudžiama šiek tiek vandens.

3. Džiovinimas. Likęs vanduo pašalinamas iš popieriaus juostos ją intensyviai džiovinant. Katilinėje generuojami garai įkaitina vadinamąjį Yankee cilindrą ir virš jo esantį gaubtą, tokiu būdu formuojamas popierius yra kaitinamas iš abiejų pusių. Paruoštas higieninio popieriaus pagrindas susukamas į 2 tonų svorio ir 2,75 metrų aukščio ritinius. Ši žaliava toliau naudojama popieriaus konvertavimo linijose, gaminant galutinius produktus.

4. Vyniojimas ir pjaustymas: konvertavimo linijose didieji ritiniai pervyniojami ir supjaustomi pagal galutinio produkto specifikacijas.

Tualetinio popieriaus ritinėlio (100 gramų) poveikiai:

	Mato vienetai	2022 m.	2021 m.
Vanduo	Litrai	1,4	1,3
ŠESD (1+2 sritys)	Gramai	19,6	14,1
Žaliavos	Gramai	144,6	138,3
Energija	KWh	0,3	0,3
Atliekos	Gramai	62,4	61,9

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

HIGIENINIS POPIERIUS. PREKIŲ ŽENKLAI

GRITE ir GRITE PROFESSIONAL – tai pagrindiniai GRIGEO gaminami popieriaus gaminiai, skaičiuojantys ilgą istoriją. GRITE tai produktai, skirti naudoti namuose, pirkėjų vertinami jau daugiau nei 25 metus. GRITE PROFESSIONAL prekės ženklas sukurtas verslo poreikiams tenkinti. Rinkai siūlėme daugiau nei 60 produktų: lapinius popierinius rankšluosčius, valomąjį popierių, virtuvinius rankšluosčius, tualetinį popierių, nosinaites, kosmetines servetėles ir kitus gaminius.

Buities produktai:

Prekinis vardas	ORCHIDEA	WHITE RABBIT	BLOSSOM	FAMILY	ECOLOGICAL	CHARISMA
Tualetinis Popierius
Popieriniai rankšluosčiai
Popierinės nosinaitės
Lapiniai rankšluosčiai
Kosmetinės servetėlės
Produkto žaliava	Celiuliozė	Celiuliozė	Celiuliozė	Rūšiuota makulatūra	Nerūšiuota makulatūra	Celiuliozė

Produktai verslui:

Produktų linija, pagaminta iš celiuliozės

Produktų linija, pagaminta iš rūšiuotos makulatūros

PERDIRBTAS POPIERIUS. AB "Grigeo Klaipėda" vykstantys procesai.

Popieriaus sudėtis

AB "Grigeo Klaipėda" yra pagrindinis popieriaus atliekų perdirbimo rinkos dalyvis Baltijos šalyse. Pakartotiniam naudojimui yra naudojamos popieriaus atliekos, o perdirbant vertingą pluoštą yra gaminama žaliava gofruoto kartono gamybai.

2022 metais perdirbome 106 958 t makulatūros. Perdirbdami makulatūrą sunaudojome 3 837 t krakmolo. Makulatūra ir krakmolas sudaro 99% visų gamybos procese naudojamų medžiagų.

Kaip perdirbamas popierius

1. Plaušinimas: makulatūra hidropulperyje yra susmulkinama ir sumaišoma su apyvartiniu vandeniu. Tokiu būdu gaunama plaušo ir vandens masė.

2. Valymas: pirminio valymo metu pašalinamos priemaišos (pvz., makulatūros ryšulių surišimo metalinės vielos, plastiko ir kt. atliekos). Smulkiojo valymo metu pašalinamos smulkiosios dalelės, kaip pvz., polistirenas, neorganinės medžiagos, tokios kaip smėlis, žvyras ir pan.

3. Formavimas: išvalyta makulatūros masė tolygiai paskirstoma ant tinklo.

4. Presavimas: naudojant besisukančius presavimo velenus, iš popieriaus juostos pašalinama didžioji dalis vandens, kuris grįžta atgal į procesą kaip apyvartinis vanduo.

5. Džiovinimas: likęs popieriuje vanduo yra išgarinamas naudojant aukštą temperatūrą. Dėl naudojamo karščio ir krakmolo derinio, gaunamas labai tvirtas kartono popierius.

6. Vyniojimas: perdirbtas popierius yra suvyniojamas pagal galutinio produkto specifikacijas, pavyzdžiui į 2 tonų svorio ir 2,5 metro aukščio ritinius.

Korinis užpildas

GRI: 2-6 301-3

AB "Grigeo Klaipėda" iš perdirbto popieriaus gamina korinį užpildą, naudojamą baldų ir automobilių pramonės sektoriuose.

Kartoninis korinis užpildas naudojamas kaip medžio drožlės plokštės pakaitalas, išlaikantis reikiamus gaminio kokybinius reikalavimus. Korinio užpildo patrauklumas slypi jo savybėse: tvirtumas, lengvumas, žema kaina, pigus ir lengvas transportavimas.

« Turinys

Pavojingų atliekų tvarkymas

Pavojingų atliekų tvarkymas

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

PERDIRBTO POPIERIAUS KONVERTAVIMAS. UAB "Grigeo Packaging" ir AT "Mena Pak" vykstantys procesai.

Dauguma Jūsų įsigytų produktų ar elektroninės įrangos yra supakuotos gofruotojo kartono pakuotėse. Jis naudojamas kaip antrinė ar tretinė pakuotė norint saugiai gabenti prekes. Galima teigti, kad gofruotasis kartonas yra pati universaliausia pakavimo medžiaga:

• Suteikia maksimalią apsaugą.
• Lengvai pritaikomas.
• Taupus.
• Tvarus.
• Puikiai tinka kurti prekės ženklą.
• Lengvas svoris.
• Perdirbamas ir daugkartinis.

Gofravimo agregatas

Gofravimo agregatas yra įrenginių junginys, kuris nepertraukiamo gamybos proceso metu iš trijų ar penkių popieriaus sluoksnių, pagamina trisluoksnio ar penkiasluoksnio gofruotojo kartono lakštus. Keturi pagrindiniai gamybos proceso žingsniai:

1. Išvyniojimas: gofravimo agregato gamybos proceso pradžioje vienu metu yra išvyniojami 3 ar 5 popieriaus sluoksniai: du lygieji sluoksniai – išorinis ir vidinis, bei vidurinysis - iš kurio yra suformuojama "banga" (šis sluoksnis dar vadinamas flutingu).

2. Gofravimas ir suklijavimas: vidurinio sluoksnis gofruojamas kaitinant bei prispaudžiant popierių prie gofruotų metalinių velenų ir suklijuojamas su lygiuoju vidiniu sluoksniu.

3. Priklijavimas: išorinis lygusis sluoksnis priklijuojamas prie suklijuoto išorinio ir vidinio sluoksnių. 5-ių sluoksnių gofruotojo kartono atveju papildomai klijuojasi dar vienas gofruotasis ir lygusis sluoksnis

4. Supjaustymas: gofruotasis kartonas supjaunamas pagal reikiamas specifikacijas.

Pagaminti gofruotojo kartono ruošiniai – lakštai – vėliau konvertuojami į reikiamas pakuotes.

Konvertavimas

Skirtingai nuo kitų mūsų grupės įmonių, UAB "Grigeo Packaging" turi neribotą produktų asortimentą. Visa mūsų produkcija yra gaminama taip, kad atitiktų konkrečius klientų reikalavimus.

Gofruotojo kartono konvertavimas apima visus procesus nuo lakšto iki paruošto gaminio (daugiausia tai – pakavimo dėžės).

Šiuos procesus sudaro spausdinimas, pjaustymas, lankstymas. Įvairios operacijos atliekamos pagal kliento reikalavimus ir pagal pakuotės tipą.

KOKYBĖ
FSC® CoC (Chain-of-Custody) sertifikatas
ISO 9001 Kokybės vadybos sistema UAB "Grigeo Packaging" ir AT "Mena Pak"
ISO 14001 Aplinkos apsaugos vadybos sistema
ISO 45001 Darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistema
Geros gamybos praktikos (GMP) valdymo reikalavimai
SPECIFINIAI TEISĖS AKTAI
Taršos prevencija
Aplinkos monitoringas
Gamtos išteklių naudojimas
Vartotojų sveikata ir saugumas
Pakuotės apskaita
Triukšmo prevencija
Klimato kaitos valdymas
Atliekų valdymas

Pavojingų atliekų tvarkymas

Atliekų valdymas

Nuotekų valdymas

Kompostavimas

Dumblo tvarkymas

Cheminių medžiagų naudojimas

Pavojingų atliekų tvarkymas

Triukšmo prevencija

Klimato kaitos valdymas

Pakuotės apskaita

Gamtos išteklių naudojimas

Garo gamyba

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

PLAUŠO PLOKŠTĖS. UAB "Grigeo Baltwood" vykstantys procesai

Plaušo plokštės sudėtis

Jau daugiau nei 50 metų UAB "Grigeo Baltwood" eksploatuoja tradicinę medienos plaušų plokščių gamybos liniją. 2022 metais perdirbome 120 656 tonas medienos žaliavos (medžio drožlių, medienos rąstų ir naudotos medinės pakuotės). Tuo tarpu gamybai panaudojome tik 1 289 tonų neatsinaujinančių medžiagų, tokių kaip derva, lakas, parafinas ir reagentai, taigi atsinaujinančios žaliavos sudaro 99% visų medžiagų.

Kaip gaminamos mūsų plokštės

1. Medienos smulkinimas ir masės paruošimas: Mediena (medžio skiedra, medienos rąstai, medinės pakuotės atliekos) yra smulkinama, šutinama garu ir malama, paruošiant masę iki reikalingos koncentracijos įvedant technologinį vandenį.

2. Kilimo formavimas: Iš paruoštos masės formuojamas medžio plaušo plokščių kilimas, vyksta nuvandeninimas. Nuvandeninto kilimo vanduo grąžinamas masei formuoti.

3. Presavimas: Paruoštas reikiamo dydžio kilimas paduodamas į presą, nuspaudžiamas ir išdžiovinamas.

4. Pjaustymas: Plokštės supjaustomos į reikiamus formatus. Atraižos grąžinamos į gamybos ciklą.

5. Dažymas: Galimas medžio plaušo plokščių padengimas vandens pagrindo dažais, kurie užnešami velenų pagalba.

Produkto savybės

• Aukštas atsparumas.
• Didelis tankis.
• Didelis lankstumas.
• Maksimalus patvarumas.
• Tinka naudoti patalpose.
• Pagaminta iš 99% atsinaujinančių medžiagų.
• Lengvai perdirbamas.
• Labai universalus panaudojimas.

2022 metais pagamintos medžio plaušo plotas sudaro 23,2 km² (2021 m. – 26,2 km² )

7.8.Socialiniai rodikliai

7.8.1. Dialogas ir grįžtamasis ryšys

Grįžtamojo ryšio prasmę suprantame kaip labai svarbų ir reikšmingą darbą tiek pačiam vadovui, tiek darbuotojui, tiek įmonei. Grupės įmonėse grįžtamojo ryšio pokalbiai vyksta su visų lygių darbuotojais ir visada remiasi lyčių lygybės ir kitais nediskriminavimo pagrindais. Grįžtamojo ryšio suteikimo forma – tai veiklos rezultatų aptarimas, kuriuo siekiama aptarti darbuotojų veiklos rezultatus, karjeros perspektyvas ir tobulėjimo lūkesčius, darbuotojų motyvacijos stiprinimą aktyviai siekti naujų užsibrėžtų tikslų, taip prisidedant prie Grupės gerų veiklos rezultatų.

Grupės įmonių veiklos tikslai nustatomi metams, dažniausiai įmonės aukščiausių vadovų strateginės sesijos metu, naudojat X matrica strategijos kūrimo įrankį. Tikslai perduodami padaliniuose iki darbuotojų visuose lygiuose. Tikslai yra matuojami nustatant KPI (angl. key performance indicators) ir periodiškai aptariami pasiekti veiklos rezultatai. Aptarimo periodiškumą lemia tikslų pobūdis skirtinguose organizacijos lygmenyse, pareigybių grupėse: vadovams veiklos rezultatų aptarimas vyksta metinio veiklos vertinimo metu, specialistams – kas ketvirtį, darbininkams – kasdien ir kas mėnesį susirinkimų metu, instruktavimo ir mokymo metu. Veiklos vertinimo ir grįžtamojo ryšio pokalbio rezultatai užpildomi ir patvirtinami tikslų vertinimo formose.

Pagal verslo segmentus	Higieninis popierius		plokštė	Medienos plaušo	Popierius ir pakuotė		Grupė
ir visos Grupės	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Moterys	66%	67%	35%	36%	54%	56%	54%	56%
Vyrai	30%	28%	24%	24%	27%	26%	27%	26%

Darbuotojų, kuriems buvo vedami metiniai pokalbiai, dalis:

7.8.2. Darbuotojų įsitraukimo tyrimas

Mūsų ilgalaikę sėkmę lemia įsitraukę ir motyvuoti žmonės. Kaip darbdavys siekiame augti kartu su savo žmonėmis. Kasmet atliekame darbuotojų įsitraukimo tyrimą siekdami nustatyti esamą mūsų darbuotojų įsitraukimo lygį, įvertinti, kiek sėkmingai, darbuotojų nuomone, organizacijoje panaudojame darbuotojų įsitraukimo užtikrinimo galimybes, išskirti stipriuosius mūsų darbuotojų patirčių aspektus bei tobulintinus aspektus, kuriems skiriamas prioritetinis dėmesys siekiant palaikyti ir stiprinti darbuotojų įsitraukimą.

Kasmetinio tyrimo rezultatai:

	Įsitraukę		Patenkinti		Neįsitraukę
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Higieninis popierius	52%	45%	80%	76%	2%	2%
Medienos plaušo plokštė	44%	50%	74%	63%	1%	6%
Popierius ir pakuotė	48%	44%	73%	73%	4%	5%
Grupė	49%	46%	76%	73%	3%	4%
Išorės organizacijų vidurkis	46%	45%	76%	77%	4%	4%

2022 metų bendras Grupės darbuotojų įsitraukimo rodiklis siekia 49%, 3% didesnis nei kitų organizacijų, dalyvavusių tyrime, įsitraukimo rodiklis bei 3% didesnis negu Grupės 2021 metų rodiklis. Įsitraukimo tyrimo rezultatai yra pristatomi ir aptariami kartu su darbuotojais, kas leidžia:

• Nustatyti darbo sąlygų gerinimo kryptį.
• Padeda rengti/tobulinti mokymo programas.
• Suteikia vertingų įžvalgų dėl atlygio ir motyvacinio paketo modifikavimo.
• Padeda geriau suprasti vadovo kompetenciją.

Skatiname ir stengiamės sudaryti sąlygas savo darbuotojams išsakyti savo pastebėjimus, nusiskundimus ir spręsti bet kokias su darbu susijusias problemas, kai tik jos iškyla.

7.8.3. Darbuotojų įsitraukimo rodiklio gerinimas

Kaip parodė tyrimo rezultatai, pozityviausios darbuotojų patirtys pabrėžia mūsų organizacinės kultūros stiprybes.

Taip pat tyrimas išskyrė 3 tobulintinas prioritetines sritis, į kurias yra sutelktas Grupės įmonių dėmesys siekiant didinti darbuotojų įsitraukimą.

Tyrimo rezultatai rodo, jog tiek palankiausi vertinimai, tiek tobulintinų sričių rezultatai per metus pagerėjo. Grupės įmonės tęsia veiklos gerinimo planą, kuris padeda tiek išlaikyti, tiek auginti darbuotojų įsitraukimą.

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

« Turinys

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Palankiausi vertinimai ir tobulintinos sritys:

		Pozityvus	Negatyvus
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Palankiausi vertinimai
Tikiu, kad mūsų organizacija sėkmingai veiks ateityje	84%	71%	3%	9%
Prireikus, visada gaunu kolegų pagalbą su darbu susijusiais klausimais	78%	76%	6%	7%
Turiu pakankamai laisvės savarankiškai spręsti su mano darbo atlikimu tiesiogiai susijusius klausimus	74%	71%	9%	11%
Mano padalinyje vyrauja pozityvi ir draugiška darbo atmosfera	74%	69%	8%	12%
Man keliami realiai įgyvendinami tikslai ir užduotys	72%	66%	9%	11%
Tobulintinos sritys
Mano atlyginimas yra teisingas, lyginant su panašios srities specialistų mūsų šalyje gaunamu atlyginimu	37%	30%	34%	45%
Siekdami organizacijos tikslų padaliniai / grupės efektyviai bendradarbiauja	42%	41%	25%	28%
Organizacijoje yra man patrauklių profesinio augimo galimybių	44%	30%	30%	31%

7.8.4. Darbuotojų mokymai

Darbas popieriaus ir medienos pramonėje reiškia galingos, sudėtingos ir dažnai potencialiai pavojingos įrangos naudojimą. Gamybos procesų aprašymuose paminėtų mašinų kontrolė ir valdymas gali būti patikėti tik aukštos kvalifikacijos operatoriams.

Kad galėtume toliau savo klientams tiekti savo produkciją ir užtikrinti, kad mūsų verslas veiktų, mums reikia puikių įgūdžių, patirties ir žinių. Mūsų darbuotojų mokymo ir ugdymo programa sukurta siekiant maksimaliai išnaudoti visų darbuotojų potencialą ir suteikti jiems profesinio augimo galimybes.

Atsižvelgdami į platų atsakomybių ir funkcijų spektrą, sukūrėme ir nuolat tobuliname tris skirtingas mokymo ir ugdymo programas:

• Gamybos darbuotojų mokymo programos.
• Profesinio tobulėjimo programos specialistams.
• Poreikiais pagrįsti vadovybės profesinio tobulėjimo mokymai.

Formalios darbuotojų mokymo programos:

Tipas	Trukmė	Specifika	Sertifikavimas	Paskirtis
Mokymai gamybos darbuotojams
Privalomi vidiniai mokymai.	Vidutiniškai 172 val.	Individualiai sukurti pagal tiesiogines darbuotojo atliekamas funkcijas.	Privalomas testas (profesinės žinios, darbų saugos ir sveikatos žinios bei Lean). Minimali išlaikymo riba 75%.	Eksploatuojame potencialiai pavojingą įrangą, todėl praktiniai įgūdžiai įgyjami griežtai prižiūrint patyrusiems kolegoms, pamainos vadovui ir kt.
Mokymai specialistams ir gamybos darbuotojams pagal pareigybę
Privalomi vidiniai mokymai.	Vidutiniškai 2 val.	Įvadiniai darbų saugos ir sveikatos mokymai pagal neformalias mokymo programas.	Vidinė atestacija, minimali išlaikymo riba 75%.	Specifika priklauso nuo konkrečios pareigybės, vyksta pakartotinis žinių patikrinimas kas 5 metus.
Trečiųjų šalių atestavimas.	8-64 val.	Pagal formalią arba neformalią mokymo programą.	Priklausomai nuo sertifikato tipo, atestacija atnaujinama kas 3 arba 5 metus.	Visi darbuotojai, dirbantys su potencialiai pavojinga įranga, privalo turėti atitinkamus galiojančius sertifikatus.
Pasirenkami vidiniai mokymai.	Įvairi.	Specialistams, siekiantiems paaukštinimo.	Kvalifikacijos testas.	Siekiant kelti kategoriją.
Mokymai vadovams ir specialistams
Privalomi vidiniai mokymai.	Vidutiniškai 20 val.	Individuali adaptacija.	Nėra.	Visiems naujiems darbuotojams.
Pasirenkami vidiniai ir išoriniai mokymai.	Įvairi	Pagal poreikį (nustatoma vertinamųjų pokalbių metu).	Įvairiai.	Žinių įgijimas, aukštesnė motyvacija, pagerėję profesiniai įgūdžiai.

Mes esame suinteresuoti skatinti darbuotojus siekti karjeros Grupės viduje. Mokymo koordinatoriai yra atsakingi už nuoseklų mokymų poreikio vertinimą. Poreikis nustatomas tiesiogiai apklausiant darbuotojus, o vadovai yra taip pat įpareigoti identifikuoti savo komandos narių kompetencijų vystymo kryptis. Šis procesas padeda mums užtikrinti:

• Kvalifikuotų darbuotojų, reikalingų mūsų produktų pristatymui ir paslaugų teikimui, skaičių.
• Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo skatinimą.
• Vadovavimąsi įmonės vertybėmis mūsų kasdienėje veikloje.
• Teisingą, skaidriai nustatytą atlyginimą kiekvienam darbuotojui, atsižvelgiant į įgytą kvalifikaciją.

Mokymo programų priežiūra ir valdymas:

• Siekiant įvertinti mokymų poreikį ir galimybes, paskirtas personalas konsultuoja vadovus ir padalinių vadovus.
• Mokymų koordinatoriai stebi trečiųjų šalių mokymų rinką ir teikia pasiūlymus atitinkamiems vadovams.
• Ypatingas dėmesys skiriamas profesinei atestacijai, kurios galiojimo laikas baigiasi. Mokymų koordinatoriai ir vadovai yra atsakingi, kad darbuotojų atestacijos būtų atnaujinamos laiku.
• COVID-19 pandemija paskatino įtraukti ir asmeninės gerovės bei emocinio ugdymo seminarus ir mokymus.

Pagrindiniai Grupės skaičiai:

	2022 m.	2021 m.
Formalūs mokymai, tūkstančiais valandų	52	35
Formalių mokymų fondas vienam darbuotojui, eurais	132	61
Formalūs mokymai kiekvienam darbuotojui, įskaitant praktiką darbo vietoje, valandomis	67	45
Mokymų fondas, tūkstančiais eurų	101	48

Atsižvelgiant į Grupės veiklos sudėtingumą, mokymo koordinatoriai, bendradarbiaudami su vadovybe, nuolat atnaujina mūsų žinias apie:

• Gamybos naujoves ar naujausias tendencijas paslaugų srityje.
• LST EN ISO 9001: 2015, LST EN ISO 14001: 2015, LST EN ISO 45001: 2018, FSC standartų reikalavimų atnaujinimus ir paaiškinimus.
• Gerąją gamybos praktiką.
• Naujus Lietuvos ir tarptautinės teisės aktų pakeitimus.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos mokymus.
• Integruotą valdymo sistemą.
• Higienos normas.
• Poveikio aplinkai valdymą.
• Pirkimų ir kitų procesų tobulinimą.

Formalus darbuotojų mokymas:

	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
						2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m.
Vidiniai mokymai, tūkstančiais valandų	14	14	6	7	17	5	37	26
Vidutinis vidinių mokymų valandų skaičius darbuotojui	51	48	42	49	49	14	48	33
Išoriniai mokymai, tūkstančiais valandų	6	1	2	2	7	6	15	9
Vidutinis išorinių mokymų valandų skaičius darbuotojui	23	3	11	14	19	19	19	12

Mokymų pasiskirstymas Grupėje pagal paskirtį:

	2022 m.	2021 m.
Vidiniai mokymai
Naujai priimtų darbuotojų pagal įvadinę programą	67%	72%
DSS, įvadinis instruktavimas, gaisrinė sauga	5%	2%
Išoriniai mokymai
Privalomi kvalifikacijos pažymėjimams įgyti	17%	21%
Vadybiniai, bendrųjų profesinių kompetencijų lavinimo	11%	5%

7.8.5. Darbų saugos ir sveikatos sistema

Bendrosios saugumo gairės visiems darbuotojams:

2016 m. įdiegėme OHSAS 18001:2007 darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos standartą (nuo 2021 m. – ISO 45001). Šis standartas padeda užtikrinti įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą, mažina nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę ir sergamumą profesinėmis ligomis.

Pagrindiniai mūsų darbų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) vadybos sistemos principai:

• Teisės aktų ir etikos kodekso laikymasis.
• Aukšto sąmoningumo ir asmeninio įsitraukimo skatinimas.
• Skatiname darbuotojus aktyviai prisidėti prie darbų saugos ir sveikatos valdymo sistemos gerinimo.
• Suteikiame darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, siekiant išvengti su darbu susijusių traumų ir ligų.
• Laiku nustatyti ir pašalinti pavojus.
• Vykdant tiekėjų atrankas atidžiai vertiname įmonėse įdiegtus DSS standartus.
• Nuolat analizuojame ir vertintiname suinteresuotų šalių poreikius, ieškome būdų, kaip efektyviau įgyvendinti jų reikalavimus.
• Griežta rangos įmonių, dirbančių mūsų patalpose, kontrolė.
• DSS valdymo sistema yra taikoma visiems darbuotojams ir rangovams, lankytojams, tiekėjams, praktikantams.
• Nuolatinis atsakingų žmonių mokymas ir savalaikis atestavimas.

Nelaimingi atsitikimai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
darbe bei TRI rodiklis*	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Didelių pasekmių sužalojimai	-	-	-	-	-	-	-	-
Lengvi sužalojimai	5	10	6	6	6	11	17	27
Darbo valandų skaičius	505 663	518 908	251 457	262 905	797 741	797 741	1 487 244	1 579 554
TRI rodiklis*	9,9	19,3	23,9	22,8	8,2	13,8	11,4	17,1

*Mūsų darbuotojų nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1 000 000 darbo valandų.

Gaisro valdymo pratybos Standartinis cheminių medžiagų laikymas

• 2022 metais Grupėje nebuvo fiksuota nei vieno didelių pasekmių susižalojimo
atvejo. Nebuvo nė vieno sunkaus sužalojimo tiek tarp mūsų darbuotojų, tiek
išorinėse aptarnaujančiose organizacijose.

Pavojų identifikavimas Rizikos faktoriai

• Esame pasiryžę išlaikyti saugią ir patikimą darbo vietą visiems, atliekantiems savo pareigas mūsų Grupėje.
• Profesinės rizikos vertinimą atlieka nepriklausomi konsultantai.
• Gamybos procesų rizikos vertinimas atliekamas viduje dalyvauja DSS specialistai, gamybos vadovybė, darbuotojai ir kokybės skyrius.
• Incidento tyrimas vykdomas per nesaugių situacijų registrą ar įvykus rimtesniam incidentui sudaroma komanda įvykiui ištirti.
• Nuolat vertinami rizikos veiksniai.
• Glaudus kasdienis bendradarbiavimas su gamybos darbuotojais.

Nelaimingų atsitikimų prevencija:

Visi darbuotojai privalo pranešti apie potencialiai pavojingas darbo situacijas. Visos identifikuotos situacijos yra registruojamos ir administruojamos per nesaugių darbo situacijų registrą.

• Mobilioji programa skirta techninėms problemoms registruoti. Užregistruotos problemos keliauja į Maximo sistemą, kur techninis personalas planuoja remontą arba operatyviai reaguoja į problemą:
  • PM profilaktinė priežiūra, nustatanti galimai rizikingas situacijas ar gedimus.
  • SR paslaugos užklausa, konkreti užduotis.
  • WO darbo užsakymai, nukreipti į techninę brigadą.
• Jei darbuotojas neturi galimybės naudotis mobiliąja programėle, gali būti naudojama popierinė forma.
• Saugos klausimai sprendžiami kasdienių pamainų susitikimų metu.
• Visi darbuotojai turi prieigą prie DSS specialistų.
• Niekam neleidžiama savarankiškai spręsti techninių problemų.
• Darbuotojai yra atstovaujami darbuotojų saugos ir sveikatos komitete.
• Darbuotojai dalyvauja vertinant rizikas ir pavojus.
• Visos asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės yra patikrintos ir patvirtintos gamybos darbuotojų.
• Skatiname darbuotojo atsakomybę ir visada pabrėžiame, kad nors už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingas darbdavys, visa sauga lieka pačių darbuotojų rankose.

Grupės įmonėse yra įsteigti DSS komitetai, sudaryti iš darbdavio ir darbuotojų atstovų. Pagrindinės atsakomybės:

• Analizuoti ir vertinti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos būklę;
• Svarstyti prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms išvengti;
• Analizuoti darbuotojų mokymą ir instruktavimą saugiai dirbti bendrovėje;
• Prižiūrėti nustatytos tvarkos laikymąsi bei darbuotojų aprūpinimą kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir šių priemonių priežiūros vykdymą.

SR	NUMATYTAS
100870 PENDING	2019-05-21 13:11
a mea kunvejano rongangu dirzo keitimas GPPG-AM1K001 - Konvejeris OCME robota
100858 PENDING	2019-05-21 10:27
AMICA OCME Roboto servisinis aptarnavimas (atlieka Profibus)
GPPG-AM1R000 - OCME Robotas
GM-0344 - Roboto sukimosi aplink savo ašį servo v
100849 PENDING	2019-05-21 10:09
pjuklo dulkiu filtras
GPPG-AM1PK02 - Pjūklo dulkių nusodintuvas
100838 INPROG	2019-05-21 08:59
Amica 3 konvejerio visų guolių keitimas (juostinis kylantis viršun iškart po segmentinio).
GPPG-AM1K000 - Konvėjeris I pakavimą
BC-0262 - Konvejeris #3 (diržinis konv.)
100825 PENDING	2019 05
suspansto oro stotele

• Besisukančios įrangos dalys. • Krovinių transportavimas, krovimo

• Krovinių kėlimas rankomis • Darbas su cheminėmis medžiagomis.

• Potencialiai pavojingų įrenginių valdymas (kėlimo kranai, slėginiai

darbai.

• Naktinis darbas. • Darbas aukštyje. • Darbas šuliniuose.

indai, liftai).

Mobilioji aplikacija skirta registruoti technines užduotis

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7.8.6. Atlygis ir priedai

Atlygio sistema

Skaidri ir aiški darbo apmokėjimo sistema, kuri patvirtinta 2020 metais, padeda pritraukti ir išlaikyti talentus, skatina rezultatyvų ir efektyvų darbą, sudaro sąlygas sąžiningai atlyginti už atliktą darbą ir pasiektus rezultatus.

Visose mūsų Grupės įmonėse pareigybės suskirstytos į tris pagrindines pareigybių grupes: vadovai (2 pakopos), specialistai (4 pakopos) ir darbininkai (3 pakopos). Visoms pareigybių grupėms ar tam tikroms atskiroms pareigybėms taikomos papildomo piniginio skatinimo sistemos. Grupės įmonių darbdavio ir darbuotojų socialinis dialogas užtikrinamas kartu su veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir/ar darbo tarybomis. AB "Grigeo" ir AB "Grigeo Klaipėda" santykius su darbuotojais apibrėžia kolektyvinės sutarties nuostatos.

Rūpinamės savo darbuotojais, siekiame užtikrinti, kad Grupės įmonės darbuotojai jaustųsi įsitraukę, motyvuoti ir saugūs, suteikiame darbuotojams galimybę naudotis papildomomis naudomis. Atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, papildomų naudų sąrašas yra reguliariai peržiūrimas. Darbuotojai papildomas naudas vertina itin palankiai ir aktyviai jomis naudojasi.

Bazinis darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis pareigybės kategorija ir lygiu bei objektyviais kriterijais, susijusiais su darbuotojo išsilavinimu, patirtimi, turimomis kompetencijomis, gebėjimais, tenkančiam atsakomybės laipsniui, atliekamų darbų pobūdžiu ir sudėtingumu bei pasiektais rezultatais.

Darbuotojų motyvaciją stiprina ir kitos teikiamos papildomos naudos darbuotojui: sveikatingumo stiprinimo iniciatyvos, renginiai ir priemonės; komandos stiprinimo renginiai; prizai, dovanos darbuotojams ir jų vaikams; geriausių darbuotojų, atspindinčių Grupės įmonių vertybes, rinkimai ir apdovanojimai.

Sveikatos draudimas	Papildomos naudos sveikatai
2022 metais suteikėme galimybę darbuotojams	• Darbuotojai kviečiami dalyvauti žygiuose, bėgimuose, dviračių maratonuose, krepšinio, futbolo turnyruose.
apsidrausti papildomu sveikatos draudimu, patiems pasirenkant iš dviejų sveikatos draudimo 5 255 eurų ir 5 210 eurų vertės pasiūlymų, į	• AB "Grigeo Klaipėda" darbuotojai buvo skatinami ir aktyviai dalyvavo "Vilties bėgimo" maratone.
kuriuos įeina:	• Psichinės ir fizinės sveikatos gerinimo seminarai.
• Ambulatorinis gydymas ir diagnostika.	• Sveikos gyvensenos skatinimas.
• Stacionarus gydymas valstybinėse ligoninės.	• Kompensacija sporto klubo narystei.
• Vaistai, vitaminai, maisto papildai,	• Organizuojami skiepai nuo gripo ir nuo erkinio encefalito.
medicininės pagalbos priemonės.	• Sveikatos patikrinimai atliekami reguliariai kas 2 metus arba gydytojo
• Odontologija, optika.	nurodymu.
• Profilaktiniai sveikatos patikrinimai + skiepai.	• Įsigyti defibriliatoriai: dauguma darbuotojų buvo apmokyti juos naudoti kritiniais
• Reabilitacinis gydymas.	atvejais, kad visi galėtų išgelbėti gyvybes suteikdami pirmąją pagalbą prieš
• Kritinė liga (vienkartinė išmoka).	atvykstant gydytojams.
	• Reguliarūs gaisrinės saugos mokymai.

Pagrindiniai atlygio fondo skaičiai:

	2022 m.	2021 m.
Bendras Grupės atlygio fondas, milijonais eurų	23,4	22,1
Metinio atlygio fondo augimas, %	6,0%	7,2%
AB "Grigeo" prezidento metinio atlygio santykis lyginant su visų darbuotojų atlygio mediana	8,6	8,2

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

« Turinys

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Darbuotojų skaičius gruodžio 31 d.:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Moterys	70	69	40	39	118	114	228	222
Vyrai	210	201	97	98	330	340	637	639
Iš viso	280	270	137	137	448	454	865	861

Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Iki 30 metų
Moterys/Vyrai	1:0,83	1:0,72	0,91:1	0,84:1	0,89:1	0,92:1	0,96:1	1:0,94
30-50 metų
Moterys/Vyrai	1:0,98	1:0,93	0,73:1	0,80:1	0,97:1	0,95;1	0,95:1	0,97:1
Virš 50 metų
Moterys/Vyrai	0,79:1	0,80:1	0,85:1	0,83:1	0,90:1	0,93:1	0,83:1	0,85:1
Iš viso	0,95:1	1:1	0,77:1	0,79:1	0,90:1	0,90:1	0,89:1	0,98:1

Standartinio pradedančiojo lygio pozicijos atlyginimo ir vietinio minimalaus atlyginimo santykis pagal lytį:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Moterys	2,42:1	3,58:1	1,67;1	1,44:1	1,24:1	1,13:1	1,85:1	1,49:1
Vyrai	1,81:1	1,95:1	2,21:1	1,93:1	1,84:1	1,71:1	1,94:1	1,80:1
Iš viso	2,30:1	2,08:1	1,84:1	1,74:1	1,69:1	1,61:1	1,91:1	1,74:1

Nauji darbuotojai:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Iki 30 metų
Moterys	3	2	3	3	5	9	11	14
Vyrai	19	14	9	13	21	33	49	60
30-50 metų
Moterys	10	11	6	12	7	14	23	37
Vyrai	26	18	10	13	26	33	62	64
Virš 50 metų
Moterys	1	-	2	3	1	2	4	5
Vyrai	9	8	11	7	15	13	35	28
Iš viso	68	53	41	51	75	104	184	208

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

« Turinys

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Naujų darbuotojų procentas:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Iki 30 metų
Moterys	4,4%	3,8%	7,3%	5,9%	6,7%	8,7%	6,0%	6,7%
Vyrai	27,9%	26,4%	22,0%	25,5%	28,0%	31,7%	26,6%	28,8%
30-50 metų
Moterys	14,7%	20,8%	14,6%	23,5%	9,3%	13,5%	12,5%	17,8%
Vyrai	38,2%	34,0%	24,4%	25,5%	34,7%	31,7%	33,7%	30,8%
	Virš 50 metų
Moterys	1,5%	0,0%	4,9%	5,9%	1,3%	1,9%	2,2%	2,4%
Vyrai	13,2%	15,1%	26,8%	13,7%	20,0%	12,5%	19,0%	13,5%
Iš viso, skaičius	68	53	41	51	75	104	184	208

Darbuotojų kaitos ir išlaikymo rodikliai, %:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Iki 30 metų
Moterys	94,7%	0,0%	68,6%	41,4%	34,3%	25,4%	54,4%	19,6%
Vyrai	49,5%	37,2%	69,0%	69,2%	47,7%	62,7%	51,4%	52,8%
30-50 metų
Moterys	11,3%	37,2%	31,9%	67,9%	12,3%	28,5%	14,1%	39,2%
Vyrai	15,3%	31,0%	26,3%	24,9%	18,8%	21,1%	18,9%	25,4%
				Virš 50 metų
Moterys	10,1%	12,6%	10,4%	42,9%	3,0%	20,6%	7,3%	23,2%
Vyrai	17,1%	18,4%	32,2%	42,9%	33,6%	24,3%	27,1%	26,9%
Kaita iš viso	20,9%	27,4%	31,0%	41,5%	23,1%	28,5%	23,8%	30,8%
Išlaikymo rodiklis	87,5%	90,7%	82,5%	77,4%	87,3%	84,3%	87,0%	85,7%

Grupė rūpinasi savo darbuotojais, ir skiria ypatingą dėmesį darbuotojų išlaikymui bei talentų pritraukimui. Veiksniai, kurie nulėmė teigiamą pokytį darbuotojų išlaikymo ir darbuotojų kaitos rodikliuose, yra kompleksiniai. Vienas svarbiausių faktorių, siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujus talentus, yra konkurencingas atlygis. Grupė nuolat stebi darbo rinkos situaciją, atlygio prognozes, atsižvelgia į turimų duomenų analitiką, peržiūri atlygio sistemą metų eigoje. Kiti svarbūs veiksniai – įdomus ir prasmingas darbas, suteikta galimybė darbuotojams ugdyti kompetencijas, darbuotojų įtraukimas į vykdomus projektus, strateginių tikslų įgyvendinimą bei darbuotojų įvertinimas už pasiektus rezultatus.

Grupė skiria didelį dėmesį darbuotojų patirčių valdymui, todėl kasmet atliekamo darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatų aptarimas su darbuotojais ir darbuotojų suteiktas grįžtamasis ryšys padeda Grupės įmonėms tobulinti veiksmų planus kuriant teigiamas darbuotojų patirtis, tokiu būdu stiprinti organizacijos kultūrą, fizinę darbo aplinką ir technologijas.

Naudojimasis vaiko priežiūros atostogomis:

Darbuotojai	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Darbuotojai, turėję teisę į vaiko priežiūros atostogas
Moterys	1	4	1	2	1	3	3	9
Vyrai	12	4	4	4	15	12	31	20
Darbuotojai, pasinaudoję vaiko priežiūros atostogomis (iš turėjusių tokią teisę), %
Moterys	100%	100%	100%	100%	100%	100%	100%	100%
Vyrai	17%	0%	25%	25%	7%	0%	13%	5%

7.8.7. Vietos bendruomenės

Kvapai:

• Įsikūrę Klaipėdos miesto centre, perdirbame popieriaus atliekas. Popieriaus žaliavoje – makulatūroje – randame įvairių mikroorganizmų (pelėsiai, grybai, bakterijos), kurie prie tam tikrų sąlygų gali sukelti stiprų kvapą.
• Pakartotinai perdirbamas popierius susideda iš didesnio kiekio trumpo plaušo ir dažnai yra suteptas chemikalais, klijais, kitomis medžiagomis, o tai tiesiogiai padidina vandens užterštumą.
• Remiantis mūsų tyrimais, kvapo intensyvumas priklauso nuo perdirbamo popieriaus kokybės.
• Gamybos procese naudojame Kuršių marių vandenį, kuris papildomai užteršia procesą ir pagreitina mikrobų dauginimąsi.

Mūsų veiksmai:

• Pagerinta darbo aplinka: gamykloje išvalyta ir dezinfekuota kanalizacija.
• Naudojame nešiojamą amoniako ir sieros vandenilio nuolatinio matavimo stotelę.
• Įrengta cheminių medžiagų, skirtų kvapų mažinimui, dozavimo įranga ir internetinė stebėjimo bei valdymo platforma. Visus duomenis stebime realiu laiku internete, todėl galime nedelsiant reaguoti į visus padidėjusios taršos incidentus, taip užkertant kelią didesnei taršai patekti į gyvenamuosius rajonus.

Atitiktis:

• 2022 m. AB "Grigeo Klaipėda" gavo šešis pranešimus iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) dėl kvapų, galimai susijusių su AB "Grigeo Klaipėda" veikla.
• 2022 m. AAD ir kitų aplinkosauginių institucijų atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta.
• Pagal AB "Grigeo Klaipėda" aplinkos apsaugos monitoringo programą matuojamos emisijos iš stacionarių šaltinių taršos bei sieros vandenilio koncentracija gyvenamoje aplinkoje 2022 m. neviršijo nustatytų TIPK leidimo sąlygose nustatytų normatyvų.

Tolimesni žingsniai:

• Siekiant valdyti kvapus ir mažinti naudojamų cheminių medžiagų kiekį, pradėta bandyti nauja technologija instaliuotos oro padavimo sistemos į apyvartinio vandens baseinus.
• Ieškoma galimybių gamybinių patalpų ištraukiamuosiuose ventiliatoriuose sumontuoti anglies filtrus, leidžiančius sumažinti išmetamų teršalų emisijas ir išsiskiriančius kvapus.
• Analizuojame naudojamus ir patenkančius su marių vandeniu sulfatus, nes bakterijos, esant anaerobinėmis sąlygomis, suskaido sulfatus iki sieros vandenilio (H2S).
• Siekiant įvertinti įgyvendinamų priemonių efektyvumą, numatoma atlikti kvapo sklaidos modeliavimą.
• Bendradarbiaujame ir konsultuojamės su Lietuvos ir užsienio universitetais bei ekspertais dėl kvapų šalinimo sprendimų.

Grupės tiesioginė parama bendruomenėms:

	2022 m.	2021 m.
Vilnius	47	33
Klaipėda	149	148
Parama Ukrainai	95	-
Iš viso	291	181

Grupės įmonės skiria finansinę paramą įvairių išorės organizacijų aplinkosaugos ir socialinių projektų bei iniciatyvų gyvendinimui. Nuo karo Ukrainoje pradžios, Grupė palaiko Ukrainą teikdama humanitarinę ir finansinę paramą labdaros ir paramos organizacijoms. 2022 metais toliau buvo tęsiamas AB "Grigeo Klaipėda" paramos sutarties su Klaipėdos universitetu įgyvendinimas, siekiant kurti aplinkos taršos mažinimo sprendimus Klaipėdos regione (plačiau – Atitikties skyriuje 7.5).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7.9.Gamtosauginiai rodikliai

7.9.1. Energijos išteklių derinys mūsų veikloje

Grupė yra viena didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse. Popieriaus gamyba yra daug išteklių ir energijos reikalaujantis verslas. Mūsų pareiga – užtikrinti gamybos efektyvumą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį. 2022 metais mūsų energijos suvartojimas siekė beveik 548 GWh.

Grupė yra viena didžiausių medžio skiedros vartotojų rinkoje. 2022 metais sunaudojome 29 tūkst. tne (tonų naftos ekvivalento) medienos skiedros, o tai sudaro 334 GWh arba 61% visos grupės sunaudotos energijos.

2022 m. sunaudojome 117 GWh elektros energijos, todėl elektra yra antras pagal dydį energijos šaltinis mūsų gamyboje. 2022 m. Grupė nusprendė pati investuoti į atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus, atsisakydama žaliųjų sertifikatų, kurių kaina drastiškai išaugo, pirkimo rinkoje. Tai ženkliai padidino elektros iš neatsinaujinančių šaltinių kiekius.

78% visos mūsų veiklai palaikyti reikalingos energijos (biokuras ir elektra) buvo sertifikuota kaip atsinaujinanti. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB "Litgrid" duomenimis, 2022 m. galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje buvo 11 TWh, taigi, remiantis šia statistika, Grupė sunaudojo 1% visos elektros energijos Lietuvoje.

Energijos	Higieninis popierius		Parduota šiluma		Medžio plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
suvartojimas, GWh	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Atsinaujinanti energija
Biokuras	64	59	37	35	87	96	146	154	334	344
Elektra	31	43	-	-	14	20	48	65	93	128
Neatsinaujinanti energija
Gamtinės dujos	32	48	-	-	-	-	60	71	92	119
Elektra	11	-	-	-	3	-	10	1	24	1
Dyzelinas transportui	-	-	-	-	1	1	2	2	3	3
Benzinas transportui	-	-	-	-	-	-	1	-	1	-
SND transportui	-	-	-	-	-	-	1	1	1	1
Energija iš viso	138	150	37	35	105	117	268	294	548	596
Atsinaujinanti energetika, %	69%	67%	100%	100%	96%	99%	73%	74%	78%	79%

Efektyvumas

Suprantame, kad mūsų veiklos poveikis per energijos vartojimą valdomas reguliuojant energijos išteklių derinį (pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių) ir didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Energijos vartojimo efektyvumas yra pagrindinis mūsų gamybos įrenginių ekonominio ir aplinkosauginio efektyvumo rodiklis. 2022 metais bendras mūsų energijos suvartojimas pakito nežymiai, tačiau išaugusios energijos kainos padidino mūsų energijos sąnaudas dvigubai – nuo 26 mln. eurų 2021 m. iki 52 mln. eurų 2022 m. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, investicijos į energijos vartojimo efektyvumo patobulinimus išliks strategine mūsų investicijų kryptimi.

Vidutinis energijos	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
suvartojimas, KWh/t	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Atsinaujinanti energija
Biokuras	1 419	1 204	1 368	1 414	1 356	1 317	1 546	1 470
Elektra	699	883	223	293	444	552	432	546
Neatsinaujinanti energija
Gamtinės dujos	706	993	4	-	556	608	425	512
Elektra	238	-	42	-	92	8	107	4
Dyzelinas transportui	1	1	17	17	22	20	16	15
Benzinas transportui	8	7	2	2	5	4	5	4
SND transportui	7	8	-	-	7	6	5	5
Iš viso	3 078	3 095	1 655	1 727	2 481	2 516	2 536	2 556

Grupei pavyko sumažinti energijos sąnaudas pagamintos produkcijos tonai nuo 2 556 KWh iki 2 536 KWh (0,8%).

7.9.2. Klimato kaitos pavojų vertinimas

Pripažįstame scenarijaus analizės svarbą vertinant ir atskleidžiant su klimatu susijusias rizikas ir atsirandančias galimybes. 2021 metais pirmą kartą atlikome nuoseklų vertinimą, o ataskaitų teikimą pasirinkome pradėti nuo kokybinės analizės, kuri padėtų vadovybei įsivertinti galimą klimato kaitos padarinių spektrą. Kiekybinį modeliavimą kol kas riboja patikimos ir prieinamos informacijos apie ūkio šaką ir vietovę trūkumas, todėl mūsų vidiniai resursai nėra pakankami atlikti kiekybinį modeliavimą. Naudojome TCFD ataskaitų teikimo principus, kurie padeda mums išanalizuoti galimus klimato kaitos poveikius verslui.

Grupė nuolat investuoja į naujus įrenginius, kas leidžia sumažinti 1 taikymo srities emisijas tonai produkcijos. Investicijų sąnaudos ir jų įtaka atskleista skyriuje 7.4, o tarpiniai rezultatai pateikiami 7.2 skyriuje.

2022 m. Grupė nusprendė pati investuoti į atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus, atsisakydama žaliųjų sertifikatų, kurių kaina drastiškai išaugo, pirkimo rinkoje. Daugiau nei 3 MWh saulės elektrinė turėtų pradėti gamybą 2024 metais.

Su klimato kaita susiję rodikliai ir atskleidimai:

• Nepriklausomo vertintojo atliktas ŠESD emisijų skaičiavimas įmonės ir Grupės lygiu.
• ŠESD ataskaitoje atskleidžiame 1, 2 ir 3 poveikio sritis.
• 2022 m. konsoliduota ŠESD emisija sudarė 99,6 tūkst. tonų CO² ekvivalento.
• 1 ir 2 taikymo sričių rezultatų patikimumas yra didelis, nes įvesties duomenys yra tikslūs pagal Grupės įmonių pirkimo dokumentus, taikomi nacionaliniai emisijos koeficientai.
• Trečios ŠESD srities apskaitos patikimumas yra vidutinis. Ne visai atvejais egzistuoja nacionaliniai emisijos faktoriai, todėl buvo taikomi DEFRA emisijos koeficientai. Viešai prieinamų koeficientų taikymas visada yra susijęs su didele paklaida, todėl trečiosios srities skaičiavimai nepasižymi aukštu patikimumu.

Klimato kaitos rizikos ir potencialūs poveikiai mūsų veikloms pagal kategorijas:

	Aktualus trumpalaikis ir ilgalaikis klimato kaitos poveikis	Iliustratyvus poveikis vertės grandinei	Mūsų veiklos gairės
Technologijų ir rinkų pokyčiai	• Politika ir investicijos, kuriomis siekiama sukurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ekonomiką.	• Padidėjusi energiją taupančių ir mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančių produktų paklausa. • Naujos technologijos, kurios keičia tradicines pramonės šakas.	• Perėjimas prie atsinaujinančios energijos, kad pašalintumėme 2 poveikio srities ŠESD emisijas. • Energetinio efektyvumo didinimas. • Įrangos atnaujinimas. • Kruopštus našumo monitoringas.
Reputacija	• Didėjantis informuotumas apie klimato kaitą. • Augantys atsakingo elgesio lūkesčiai. • Visuomenės dėmesys miškų kirtimui. • Susirūpinimas dėl gamybos atliekų. • Susirūpinimas dėl vandens vartojimo.	• Augantis susirūpinimas ir visuomenės spaudimas. • Galimybė pagerinti reputaciją ir prekės ženklo vertę. • Galimybė nuosekliai bendrauti su suinteresuotomis šalimis.	• Skaidrumo gerinimas. • Mūsų poveikio vertinimas ir matavimas. • Pirkimų politika. • Aktyvus bendravimas su suinteresuotosiomis šalimis. • Reguliarus ataskaitų teikimas. • Didesnis indėlis į kitus aplinkosaugos tikslus, pvz., žiedinę ekonomiką.
Įstatyminė bazė	• Griežtėjantys reikalavimai. • Reguliavimo pokyčiai nacionaliniu ir ES lygiu.	• Griežtesnė leidimų gavimo tvarka. • Padidėjusios veiklos sąnaudos. • Augantys mokesčiai. • Kyla susirūpinimas dėl įmonių atsakomybės.	• Tiesiogiai mūsų veiklą veikiančių teisės aktų pokyčių monitoringas ir numatymas. • Reguliavimo pokyčių stebėjimas per tiekimo grandinę.
Fizinės rinkos	• Padidėjęs ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip karščio bangos, audros ir potvyniai, intensyvumas ir trukmė. • Krituliai ir potvyniai. • Padidėjęs paviršinio vandens garavimas. • Padidėjęs mineralinių medžiagų kiekis paviršiniame vandenyje. • Kylantis jūros lygis. • Kylančios oro temperatūros. • Gaisrų pavojaus padidėjimas. • Metų laikų pokyčiai.	• Padažnėję tiekimo grandinės sutrikimai • Gamybos trikdžiai. • Pažeistas medžiagų tiekimo patikimumas. • Sunkiai prognozuojamas žaliavų kainų svyravimas. • Neprognozuojamos turto vertės ir draudimo išmokos. • Padidėjusi kapitalo kaina. • Akcijų kainos nepastovumas. • Investicijų padidėjimas.	• Intensyvus monitoringas. • Prisitaikymo prie klimato kaitos planai. • Nuolatinis bendravimas su tiekėjais. • Klimato kaitos scenarijaus analizės tobulinimas. • Reguliari klimato kaitos scenarijaus peržiūra.

7.9.3. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD)

CO² kelionė mūsų veiklose. Parengta pagal "Resolute Forest Products", Kanada:

Produktai pagaminti iš medienos (tokie kaip popierius, medžio plaušo plokštė) turi savybę sugerti didelius anglies dioksido kiekius. Anglies dioksidas yra vienas iš būtinų junginių, kad fotosintezės būdu jį pasisavinę medžiai augtų. Kol medis ir / ar iš medienos pagaminti produktai nesuyra arba nesudega (tuo metu anglis susijungia su deguonimi ir vėl virsta anglies dioksidu), anglis lieka jo viduje ir tarnauja kaip anglies sankaupos. Medžiai pasisavina vandenį ir anglies dioksidą, skaidydami jį fotosintezės metu ir gamindami energiją, o deguonį išskiria kaip emisiją. Mediena sulaiko šią anglį net po to, kai medžiai yra nukirsti ir paverčiami popieriumi. Atsakingai tvarkomi miškai išvengia brandžių ar perbrendusių miškų irimo bei padeda apsaugoti medžiuose esantį CO2.

Perdirbdami makulatūrą kaupiame ir atnaujiname CO² sankaupas, esančias popieriaus žaliavos produktuose, pvz., kartoninėje pakavimo dėžėje. Skaičiuojama, kad viena tona kartoninio popieriaus "užrakina" 1 474 kg CO2. Remiantis tuo, mūsų metinė produkcija "užrakino" apie 143 tūkst. tonų CO2. Anglies sekvestracija (CO² pašalinimas iš atmosferos ir jo išsaugojimas) popieriaus gaminiuose gerokai pailgėja juos perdirbus. Higieninis popierius įprastai tarnauja trumpai, tad CO² cirkuliacija yra greita.

Be to, biokuras (medienos pramonės atliekos, šakos ir kiti šalutiniai produktai bei biomasė) sudaro 58% visos mūsų veiklai reikalingos energijos. Deginant biokurą išskiriamas biogeninis CO2, anksčiau surinktas ir uždarytas medienoje, todėl papildomai CO² deginant biomasę neišsiskiria.

Emisijų šaltiniai

Pirmoji taikymo sritis: tiesioginis ŠESD išmetimas iš šaltinių, kurie priklauso įmonei arba kuriuos ji kontroliuoja. Pagrindines Grupės pirmosios taikymo srities emisijas sudaro gamtinių dujų deginimas Klaipėdoje ir Grigiškėse esančiose katilinėse. ŠESD emisijos, kurioms netaikomas Kioto protokolas (pvz. CFC, NO^x ir kt.), yra neįtrauktos į taikymo pirmąją sritį.

Antroji taikymo sritis: netiesioginės ŠESD emisijos, kurios atsiranda gaminant perkamą įmonės elektros energiją. 2021 m. beveik visa mūsų Grupėje suvartota elektros energija buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, todėl ŠESD emisijų praktiškai nebuvo. 2022 m. Grupė nusprendė pati investuoti į atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus, atsisakydama žaliųjų sertifikatų, kurių kaina drastiškai išaugo, pirkimo rinkoje. Todėl antroje taikymo srityje matomas ženklus ŠESD emisijų padidėjimas.

Trečioji taikymo sritis: yra neprivaloma ataskaitų teikimo kategorija, leidžianti įsivertinti visas kitas Grupės veiklų emisijas, kurių Grupė nevaldo ir nekontroliuoja. Jos susijusios su Grupės tiekimo grandine: nuo įsigytų žaliavų ir prekių gamybos iki jų transportavimo bei pagamintos produkcijos pardavimo. Prie šių ŠESD emisijų priskiriamos tokios kategorijos kaip: įsigytos žaliavos ir paslaugos ir trečiųjų šalių gamybos emisijos (pvz.: celiuliozė, krakmolas), emisijos iš transporto priemonių (žaliavų transportavimas, produkcijos išvežimas). Trečiosios taikymo srities skaičiavimai yra mažiau patikimi, nes reikalinga tinkamai įvertinti savo tiekėjų ŠESD emisijas. Emisijų skaičiavimui buvo naudojami DEFRA, pateikti tiekėjų, ir kiti viešai prieinami faktoriai.

2022 m. apie 44% Grupės trečiosios taikymo srities išmetamų emisijų yra susijusios su įsigytų žaliavų gamyba, apie 16 % – su žaliavų ir pagamintos produkcijos transportavimu. Mūsų produktus pristatantys sunkvežimiai per metus nuvažiavo apie 8,4 mln. kilometrų per metus. Produkcija taip pat buvo gabenama jūrų ir geležinkelio transportu.

Mūsų poveikis

ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijas visoms Grigeo grupės įmonėms ir konsoliduotą ataskaitą rengė nepriklausomas tiekėjas, taikęs kontrolės metodą. Taikant kontrolės metodą, Grupės emisijos sudaro 100 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš veiklos, kurią ji kontroliuoja. Baziniai metai: 2021 m.

Konsoliduotos ŠESD emisijos, tūkstančiais tonų:

	2022 m.		2021 m.
Taikymo sritis	Iš viso tCO2e	Biogeninis tCO2e	Iš viso tCO2e	Biogeninis tCO2e
1 taikymo sritis	22,8	156,0	27,6	166,7
2 taikymo sritis (lokacijos požiūris)	25,9	-	28,6	-
2 taikymo sritis (rinkos požiūris)	7,7	-	0,5	-
3 taikymo sritis	69,0	309,0	74,9	323,4
Viso (lokacijos požiūris)	117,7	465,0	131,2	490,1
Viso (rinkos požiūris)	99,6	465,0	103,1	490,1

Biogeninis anglies dioksidas (CO2) – tai anglies dioksidas, išsiskiriantis degant arba irstant organinėms medžiagoms (t.y. biomasei ir pan.). Priešingai nei CO² iš iškastinio kuro, biogeninis CO² nelaikomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, jei deginamas biokuras yra gaunamas iš tvaraus šaltinio.

Daugiausia energijos vienai tonai sunaudoja iš grynos celiuliozės gaminamas higieninis popierius, todėl jo išmetamas ŠESD kiekis yra žymiai didesnis lyginant su perdirbto popieriaus gamybos emisija. Higieninio popieriaus kategorijos trečiosios srities emisijas padidina du pagrindiniai veiksniai: celiuliozės gamyba ir transportavimas atsivežant ir išvežant.

Turime tikslius ŠESD skaičiavimus už 2020, 2021 ir 2022 metus. Mes nustatėme ŠESD emisijų tikslus produktų kategorijoms bei parengėme ŠESD mažinimo planą (tikslai pateikti 7.2 skyriuje).

Vidutinės ŠESD	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		pakuotė	Popierius ir	Grupė
emisijos kgCO2e/t	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
1 taikymo sritis	133,2	150,8	28,3	49,9	131,5	136,1	101,5	114,1
2 taikymo sritis (lokacijos požiūris)	208,6	195,4	57,8	64,1	121,6	130,9	121,0	125,0
2 taikymo sritis (rinkos požiūris)	63,1	0,2	16,0	0,0	37,0	5,9	36,3	3,0
3 taikymo sritis	618,3	644,1	174,1	191,3	285,7	279,3	322,1	330,0
Viso (lokacijos požiūris)	960,1	990,3	260,2	305,2	538,8	546,2	544,6	569,1
Viso (rinkos požiūris)	814,7	795,1	218,5	241,1	454,2	421,2	460,0	447,1

Vidutinės ŠESD emisijos kgCO2e tonai produkcijos:

Grupės viduje šiluminė energija yra parduodama tarp segmentų. Pavyzdžiui, AB "Grigeo" parduoda šiluminę energiją UAB "Grigeo Baltwood". UAB "Grigeo Baltwood" pirktos šiluminės energijos emisijos patenka į 2 taikymo sritį. Tuo tarpu Grupės požiūriu, šios emisijos išlieka 1 taikymo srityje. Dėl aiškesnio pavaizdavimo pagal segmentus, tokio tipo emisijos segmente yra perkeltos iš 2 į 1 taikymo sritį, kad sutaptų su Grupės emisijų atvaizdavimu.

Grupė nuolat investuoja į naujus įrenginius, kas leidžia sumažinti 1 taikymo srities emisijas tonai produkcijos. Tačiau pagrindinis veiksnys, lėmęs 1 taikymo srities emisijų sumažėjimą 2022 metais, buvo mažesnis dujų suvartojimas, kuomet teko laikinai stabdyti gamybos procesus dėl prasidėjusios energetikos krizės bei intensyviau naudoti biokuro katilines. Bendros visų taikymo sričių emisijos rinkos požiūriu augo dėl Grupės pasirinkimo nepirkti žaliosios elektros energijos.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Emisijų kategorijos, tCO2e:

Taikymo		2022 m.		2021 m.
sritis	Emisijos šaltinis	tCO2e	%	tCO2e	%
3	Pirktos žaliavos (medžiagos)	44 031	44,2%	47 493	46,1%
1	Kuras energijai	21 092	21,2%	26 337	25,5%
3	Produktų transportavimas (pardavimas)	9 898	9,9%	12 501	12,1%
2	Elektra – (rinkos požiūris)	7 719	7,8%	521	0,5%
3	Energijos nuostoliai ir kuras	7 712	7,7%	8 838	8,6%
3	Žaliavų transportavimas (pirkimas)	5 833	5,9%	4 551	4,4%
1	Transportas	1 436	1,4%	1 291	1,3%
3	Atliekos	907	0,9%	908	0,9%
3	Vandens suvartojimas	567	0,6%	633	0,6%
1	Dujų nuotėkiai/freonai	317	0,3%	0	0,0%
3	Verslo kelionės	43	0,0%	24	0,0%
	Iš viso	99 555	100%	103 095	100%

3 taikymo srities emisijos 2022 m. sudarė 70% visų emisijų (2021 m. – 73%). Transportas (produktų pardavimas, žaliavų pirkimas, taip pat tarpinių produktų ir žaliavų transportavimas tarp Grupės įmonių) sudaro ženklią emisijų dalį (2022 m. – 16%, 2021 m. – 18%).

Transportas: 1 ir 3 taikymo sritys:

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7.9.4. Oro ir vandens kokybė

Oro emisijos

AB "Grigeo" ir AB "Grigeo Klaipėda" oro emisijos yra didžiausios, nes šios dvi įmonės eksploatuoja katilines. AB "Grigeo" tiekia garą UAB "Grigeo Baltwood", kuri nedegina jokio kuro, reikalingo medienos plaušų plokštės gamybai.

Visų mūsų katilinių išmetamų oro emisijų monitoringas atliekamas pagal patvirtintą aplinkos monitoringo programą du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Matavimus atlieka nepriklausomas tiekėjas. Oro tarša tonomis per metus:

		AB "Grigeo"		AB "Grigeo Klaipėda"
Taršos šaltinis	2022 m.	2021 m.	Leistina norma*	2022 m.	Leistina norma	2021 m.	Leistina norma*
Azoto oksidai (NO2)	135,6	138,7	248,2	112,4	185,0	87,4	162,3
Sieros dioksidas (SO2)	6,9	7,0	10,9	5,5	8,9	5,9	20,7
Anglies monoksidas (CO)	191,0	193,9	322,2	154,9	252,9	296,7	723,5
Kietosios dalelės	25,1	25,3	38,7	1,1	1,4	2,3	11,1

*Leistina norma tonomis per metus pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.

Nuotekų taršos šaltiniai

Gamybos procesuose susidarančių nuotekų sudėties kokybei reikšmingą įtaką daro naudojamos žaliavinės medžiagos. Kaip aprašome 7.9.6 skyriuje, 98% visų naudojamų medžiagų yra gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių plaušo pavidalu.

Vanduo naudojamas beveik visuose popieriaus (tiek higieninio popieriaus, tiek kartono) gamybos etapuose. Taip pat medienos plaušų plokščių gamybos procesas labai priklauso nuo vandens tiekimo. Gamybinių nuotekų kokybę apibūdina biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), skendinčios medžiagos (SM), bendrasis azotas (N), bendrasis fosforas (P). BDS⁷ – tai ištirpusio deguonies kiekis, kurio reikia aerobiniams biologiniams organizmams, kad tam tikroje temperatūroje per tam tikrą laikotarpį suskaidytų tam tikrame vandens mėginyje esančias organines medžiagas. Tai yra užterštumo organinėmis medžiagomis rodiklis.

Kokybiškai higieninio popieriaus, kartono, medienos plokštės gamybai yra reikalingas ilgas ir stiprus plaušas. Popieriaus gaminiuose esantis plaušas, keliaudamas per pasikartojančius perdirbimo ciklus, laikui bėgant silpnėja, trumpėja ir tampa nebetinkamas popieriaus formavimui, t. y. formuojant popieriaus juostą didelė plaušo dalis patenka į nuotekas kaip SM ir nusėda dumblo pavidalu.

2022 m. perdirbome 132 tūkst. tonų makulatūros, kuri savo sudėtyje turi įvairių priedų bei priemaišų. Visos šios priemaišos tampa mūsų atliekomis ir nuotekų tarša.

Nuotekų kokybė

Vandens tarša tonomis mūsų teritorijose:

	Grigiškėse*		Klaipėdoje**
Taršos šaltinis	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
BDS7	606,8	1 069,0	2 404,8	2 537,7
Azotas (N)	-	-	21,4	33,3
Fosforas (P)	-	-	3,0	3,4
Skendinčios medžiagos (SM)	260,4	342,6	199,0	311,0
Iš viso	867,2	1 411,6	2 628,3	2 885,5

*AB "Grigeo", UAB "Grigeo Baltwood", UAB "Grigeo Packaging", UAB "Grigeo Recycling.

**AB "Grigeo Klaipėda"

Suminė tarša kilogramais pagamintos produkcijos tonai:

Įmonė	2022 m.	2021 m.
AB "Grigeo" (BDS7+SM+P)	8,4	8,9
UAB "Grigeo Baltwood" (BDS7+SM)	7,1	260,5
AB "Grigeo Klaipėda" (BDS7+N+P+SM)	25,5	25,9

Reikšmingas tiek absoliutaus, tiek pagamintos produkcijos tonai BDS⁷ kiekio sumažėjimas yra susijęs su UAB "Grigeo Baltwood" investicija į nutekų garintuvą (platesnis aprašymas 7.4 skyriuje).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Vandens paėmimas

Vanduo yra intensyviai naudojamas visoje popieriaus pramonėje. Lyginant su 2021 m., 2022 m. bendras vandens suvartojimas sumažėjo 7% – bendras sunaudojimas Grupėje sudarė 1,9 milijono kubinių metrų.

Vokės upė ir Kuršių marios yra pagrindiniai mūsų vandens šaltiniai. Geriamasis vanduo sudaro tik iki 2% viso Grupės vandens poreikio. Su žaliavomis į gamybą patenka 4% viso vandens. Bendrame kiekyje lietaus vanduo sudaro apie 6%, kurio šiuo metu nenaudojame gamybos procesuose.

Vandens paėmimas pagal šaltinius (tūkstančiais m³ ):

	Higieninis popierius		Parduota šiluma		Medžio plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Vokės upė	558	554	20	17	337	466	11	9	926	1 045
Gręžinių vanduo	-	-	-	-	-	-	1	2	1	2
Geriamas vanduo	10	12	-	-	10	10	17	20	37	42
Celiuliozė	3	3	-	-	-	-	-	-	3	3
Mediena	-	-	-	-	59	56	-	-	59	56
Kuršių marios	-	-	-	-	-	-	731	784	731	784
Makulatūra	2	2	-	-	-	-	12	11	14	13
Lietaus vanduo	38	43	-	-	43	43	66	32	147	118
Iš viso	611	614	20	17	448	575	837	859	1 917	2 064

Vandens panaudojimo balansas

Prieš pradedant gamybos ciklą, mūsų naudojamas paviršinis vanduo turi būti filtruojamas ir valomas. Be to, vandens valymas ir išleidimas į trečiųjų šalių valymo įrenginius yra brangus ir griežtai reguliuojamas. Mes nuolat geriname apyvartinio vandens ciklą gamybos metu, kad galėtume pakartotinai naudoti vandenį kelis kartus. Pakartotinio naudojimo dažnis skiriasi priklausomai nuo gaminio specifikacijų.

Vandens išleidimas ir panaudojimas pagal būdus (tūkstančiais m³ ):

	Higieninis popierius		Parduota šiluma		Medžio plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m. 2021 m.
Išgaravimas	96	74	12	12	68	66	76	95	252	248
Drėgmė produktuose	3	3	-	-	2	2	8	8	13	13
Nevalytos nuotekos į AB" Klaipėdos vanduo" valymo įrenginius	-	-	-	-	-	-	672	711	672	711
Apvalytos nuotekos į UAB "Vilniaus vandenys" valymo įrenginius	475	494	8	5	324	451	9	7	816	956
Dumblo drėgmė	-	-	-	-	11	12	6	5	17	17
Lietaus vandens nuotekos	38	43	-	-	43	43	66	32	147	118
Iš viso	611	614	20	17	448	575	837	859	1 917	2 064
Nuotekos, m3 tonai produkcijos	10,6	10,1	-	-	5,1	6,7	6,3	6,1	6,8	7,1

Skaičiuojat nuotekas tonai produkcijos nuotekos, tenkančios parduotai šilumai, yra neįtraukiamos.

Vandens būtinybė

Vanduo atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų versle:

• Veikia kaip rišančioji plaušo medžiaga, o gamybos procese reikalingas valymo ir išplaušinimo etapuose.
• Vanduo naudojamas kaip tirpiklis.
• Perneša energiją garų pavidalu ir aušinimo proceso įrenginiuose.

Vandens kelionė

Grupės vandens schema:

« Turinys

Kur mes naudojame vandenį

Vanduo naudojamas tiek popieriaus, tiek medienos plaušo plokščių gamybos linijose. Medienos plaušo plokščių gamyboje – vandenyje išgaunant plaušą iš susmulkintos medienos, o popieriaus gamyboje – celiuliozės ir makulatūros plaušinimo procese.

Mūsų gamyklose naudojami garu kaitinami ir varomi kaitinamieji cilindrai ir presai. Norint pagaminti kokybišką produktą, būtina palaikyti vienodą temperatūrą visame ritinio paviršiuje. Garas yra dujos, kuris užpildo visą cilindro tūrį ir kondensuodamasis tolygiai paskirsto karštį.

Mūsų vandens paėmimo ir suvartojimo duomenis galima viešai stebėti šiose platformose:

AB "GRIGEO" STEBĖSENOS PLATFORMA

AB "GRIGEO KLAIPĖDA" STEBĖSENOS PLATFORMA

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7.9.5. Gamybos atliekos

2022 metais gamybai sunaudojome 305 tūkst. tonų medžiagų. Tais pačiais metais mūsų veikla sugeneravo 28 tūkst. tonų atliekų, iš kurių 61% buvo nukreiptos į kitus gamybinius ciklus. Mūsų gamybos procesas yra unikalus tuo, kad didelė dalis susidarančių atliekų gali būti grąžinta į gamybos ciklą Grupės viduje. 2022 metais 22% visų atliekų mūsų Grupėje buvo grąžinta į gamybą medžiagų pavidalu.

Didžiausią už Grupės ribų nukreipiamų į šalinimą atliekų dalį sudaro AB "Grigeo Klaipėda" makulatūros rūšiavimo atliekos (64%), kurių deginimo metu yra gaminama energija. Bendrą šalinimui skirtų atliekų kiekį matome kaip vieną iš strateginių iššūkių. Todėl 2022 metais išsikėlėme ilgalaikį tikslą mažinti atliekų, nukreipiamų į šalinimą, kiekius (siektini rodikliai numatyti skyriuje 7.2).

Sugeneruotos atliekos pagal tipą (tonomis):

		2022 m.		2021 m.
	Sugene ruotos atliekos	Nukreipta kitoms operacijoms	Nukreipta šalinti	Sugene ruotos atliekos	Nukreipta kitoms operacijoms	Nukreipta šalinti
Medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų, medienos masės, popieriaus ir kartono gamybos atliekos	16 733	9 103	7 630	18 927	9 608	9 319
Popieriaus atraižos ir brokas	6 181	6 181	-	6 441	6 441	-
Terminių procesų atliekos	1 919	1 082	837	1 562	780	782
Statybinės ir griovimo atliekos	1 414	170	1 244	861	197	664
Kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos	887	6	882	1 155	237	918
Pakuočių atliekos	491	466	25	552	522	29
Komunalinės atliekos	328	71	257	550	60	491
Dangų (dažų ir lakų) atliekos	95	-	95	163	-	163
Naftos produktų atliekos ir skystojo kuro atliekos	24	21	2	6	4	2
Kitos atliekos	9	6	3	9	3	6
Iš viso	28 081	17 105	10 976	30 228	17 852	12 376
Santykis, %	100%	61%	39%	100%	59%	41%
Pagamintos produkcijos tonai tenkanti dalis, kg	129,4	79,2	50,8	129,4	76,4	53,0

Nukreiptų šalinti atliekų kiekį produkcijos tonai pavyko sumažinti nuo 53,0 kg/tonai 2021 m. iki 50,8 kg/tonai dėka AB "Grigeo Klaipėda" pagerinto makulatūros tvarkymo įrenginių darbo bei žaliavų kontrolės proceso. Reikšmingą įtaką turėjo ir AB "Grigeo Klaipėda" terminių procesų atliekų – biokuro katilinėje susidariusių pelenų – tvaresnis panaudojimas. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pelenai yra nukreipti ne į šalinimą sąvartyne, o kompostuojami atliekų tvarkytojo ir panaudojami kitam produktui (organinėms trąšoms ir kompostui) pagaminti.

Atliekos, nukreiptos kitoms operacijoms (tonomis):

	Grupės viduje		Už Grupės ribų		Iš viso
	2022 m. 2021 m.		2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pavojingos atliekos
Paruošimas pakartotiniam naudojimui	-	-	2	-	2	-
Perdirbimas	-	1	29	4	29	5
Kitos atgavimo operacijos	-	-	-	-	-	-
Nepavojingos atliekos
Paruošimas pakartotiniam naudojimui	-	-	-	-	-	-
Perdirbimas	6 947	7 433	1 573	1 508	8 520	8 941
Kitos atgavimo operacijos	-	-	8 823	8 908	8 823	9 808
Iš viso	6 947	7 434	10 158	10 419	17 105	17 852

Atliekos, nukreiptos į šalinimą (tonomis):

	Grupės viduje		Už Grupės ribų		Iš viso
	2022 m.	2021 m.	2022 m. 2021 m.		2022 m.	2021 m.
Pavojingos atliekos
Deginimas (su energijos išgavimu)	-	-	76	81	76	81
Deginimas (be energijos išgavimo)	-	-	-	-	-	-
Nukreipta į sąvartyną	-	-	-	-	-	-
Kitos šalinimo operacijos	-	-	-	-	-	-
Nepavojingos atliekos
Deginimas (su energijos išgavimu)	-	-	7 218	8 650	7 218	8 650
Deginimas (be energijos išgavimo)	-	-	-	-	-	-
Nukreipta į sąvartyną	-	-	3 682	3 638	3 682	3 638
Kitos šalinimo operacijos	-	-	-	6	-	6
Iš viso	-	-	10 976	12 376	10 976	12 376

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Atliekų schema:

Pagrindiniai atliekų šaltiniai

Visas popieriaus ir medžio plaušo plokščių atraižas bei brokuotus produktus grąžiname į gamybos ciklą.

Didžiausius neperdirbamų ir kitoms operacijoms netinkamų atliekų kiekius sugeneruoja AB "Grigeo Klaipėda". Svarbu suprasti, kad visos šios atliekos patenka į AB "Grigeo Klaipėda" kartu su gaunama makulatūra. Kokybiško perdirbto popieriaus žaliavos gamybai iš makulatūros reikia išgauti švarų ir pakankamai ilgą popieriaus plaušą. Iš pradžių, pirminio valymo metu pašaliname stambias popieriaus priemaišas. Smulkaus rūšiavimo metu šaliname tokias medžiagas, kaip plastiką (pvz., klijuotas etiketes, polistireno daleles) bei neorganines daleles, tokias kaip smėlis, žvyras ir pan. Atskirtas priemaišas perduodame į termofikacinę jėgainę deginimui išgaunant energiją.

Siekiame nuolat tobulinti makulatūros tvarkymo įrengimus ir surenkamų žaliavų kokybės kontrolės procesus. Taip pat, siekiant gerinti surenkamų popieriaus atliekų kokybę, mums svarbu prisidėti prie visuomenės švietimo atliekų rūšiavimo srityje. Aukšta žaliavų kokybė užtikrina, kad tai, ką mes surenkame perdirbimui, iš tikrųjų yra galima perdirbti. Tokiu būdu mes mažiau švaistome išteklius, mažiname atliekų kiekius ir taršą bei prisidedame prie žiedinės ekonomikos siekių.

Dumblas

Dumblas – tai natūraliai susidaranti organinė medžiaga, kuri lieka po mechaninio ir biologinio nuotekų valymo. Kaip ir dauguma atliekų, dumblas turi būti tinkamai pašalintas.

Nuo 2020 m. sausio 7 d. visos AB "Grigeo Klaipėda" susidarančios nuotekos pagal sutartį buvo perduotos valyti AB "Klaipėdos vanduo". Visą nuotekų valymo procese susidarantį dumblą AB Klaipėdos vanduo" suskaido, išdžiovina ir perduoda atliekų tvarkytojui. Nutraukus nuotekų tvarkymo veiklą Dumpiuose, šioje teritorijoje dumblas nebesusidaro.

Gamybinėje teritorijoje Grigiškėse iš gamyklų nuotekų susidariusį dumblą kompostuojame įrengtoje biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje. AB "Grigeo" popieriaus gamybos metu netinkamas smulkus popieriaus plaušas patenka į nuotekas ir yra valomas mechaniniuose nuotekų valymo įrenginiuose. Nuotekų valymo proceso metu susidaręs dumblas nusausinamas dekanteryje, kuris po to nukreipiamas į AB "Grigeo" priklausančią kompostavimo aikštelę. 2022 m. nuotekų valymo dumblo susidarė 8,3 tūkst. tonų (2021 m. – 8,5 tūkst. tonų).

« Turinys

7.9.6. Atsinaujinančios žaliavos

Sunaudoti žaliavų kiekiai (tūkstančiais tonų):

	Higieninis popierius		Medienos plaušo plokštė		Popierius ir pakuotė		Grupė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
		Atsinaujinančios žaliavos
Pirminės žaliavos	-	-	112	136	-	-	112	136
Apdorotos žaliavos	54	57	-	-	121	130	175	187
Pusgaminiai ir dalys	-	-	-	-	-	-	-	-
Pakuotė	9	8	2	2	3	3	14	13
Atsinaujinančios žaliavos iš viso	63	65	114	139	123	132	300	337
Neatsinaujinančios žaliavos
Pirminės žaliavos	-	-	-	-	-	-	-	-
Apdorotos žaliavos	-	-	-	-	-	-	-	-
Pusgaminiai ir dalys	1	1	1	1	1	2	4	4
Pakuotė	1	1	-	-	-	-	1	1
Neatsinaujinančios žaliavos iš viso	2	2	1	1	1	2	5	5
Žaliavos iš viso	65	67	115	140	125	134	305	342
Perdirbtos žaliavos, iš viso	-	-	-	-	103	111	103	111
Perdirbimui skirtos žaliavos ir jų pakuotės	25	25	-	-	109	117	133	142
Atsinaujinančios žaliavos, %	97%	97%	99%	99%	99%	99%	98%	98%
Perdirbtos žaliavos, %	-	-	-	-	83%	83%	34%	32%
Perdirbimui skirtos žaliavos, %	38%	38%	-	-	87%	87%	44%	42%

Atsakingas tiekimas

2022 metais žaliavoms ir energijai skirta suma siekia 135,4 mln. eurų. Tai sudaro 69% visų Grupės sąnaudų. Savo veikloje siekiame užtikrinti tvarų ir atsakingą žaliavų ir medžiagų tiekimą. Visas pagamintas ir perkamas pluoštas (celiuliozė, mediena) yra sertifikuoti pagal FSC® (The Forest Stewardship Council) gamybos grandies sertifikatą (Chain of Custody). FSC® yra nepriklausoma tarptautinė sertifikavimo organizacija, skatinanti aplinkai nekenksmingą, socialiai atsakingą ir ekonomiškai perspektyvų miškų valdymą. Mes teikiame pirmenybę FSC® sertifikavimo sistemai ir skatiname visus tiekėjus siekti šio sertifikavimo.

2% neatsinaujinančių žaliavų

Grupės lygiu tik 2% visų panaudotų žaliavų buvo neatsinaujinančios.

Jas didžiąja dalimi sudaro plastiko pakuotės, naudojamos higieniniam popieriui ir gofruotojo kartono dėžėms supakuoti. Visos mūsų naudojamos pakuotės yra perdirbamos, tačiau pagamintos iš pirminio plastiko. Glaudžiai bendradarbiaujame su plastiko pakuotės tiekėjais siekdami sumažinti pakuotės kiekį ir ieškome galimybių naudoti perdirbto plastiko pakuotę.

Žaliavų derinys

Tiek naujas, tiek perdirbtas plaušas yra būtini norint išlaikyti veiksmingą tiekimo grandinę. Po kelių pakartotinio naudojimo ir perdirbimo ciklų išgautas plaušas ilgainiui pradeda irti ir tampa nebetinkamas popieriaus gamybai. Nors šio plaušo mūsų gaminiuose naudoti nebegalima, jį pakartotinai galima panaudoti daugeliu kitų būdų, pavyzdžiui, gauti energijai ar trąšoms. Siekiant užtikrinti popieriaus perdirbimo ciklo tęstinumą, pirminio plaušo panaudojimas yra būtina sąlyga. Dėl daugkartinio panaudojimo ir tvariai valdomų miškų, iš kurių galima gauti pirminio plaušo, šie produktai yra vieni tvariausių produktų pasaulyje.

Grupės žaliavų sudėtis:

	2022 m.	2021 m.
Makulatūra	43%	41%
Mediena	37%	40%
Celiuliozė	10%	9%
Atsinaujinanti pakuotė	4%	4%
Kitos atsinaujinančios žaliavos	4%	4%
Neatsinaujinančios žaliavos	2%	2%
Iš viso	100%	100%

7.10. Pagrindinių skaičių suvestinė

Sąnaudos ir rezultatas

Sąnaudos	Mato vnt.	2022	2021		Rezultatas	Mato vnt.
Atsinaujinantys ištekliai						Produkcija
Mediena	tonos	49 528	49 195		Higieninis popierius
Medienos skiedra*	tonos	62 301	87 061		Žaliavinis pakavimo popierius
Celiuliozė	tonos	29 243	31 712		Pakuotės	tonos
Makulatūra	tonos	131 557	138 704		tūkst. m2 Kartoninis korinis užpildas
Kitų gamintojų pakuotės medžiaga**	tonos	8 873	10 184		Medienos plaušų plokštės	tonos
Visų tipų krakmolas	tonos	4 675	6 058		Oro emisijos ir tarša
Pakuotės	tonos	13 714	13 082		ŠESD pirma sritis (iškastinis kuras)	tCO2e
Kitos atsinaujinančios žaliavos	tonos	144	580		ŠESD pirma sritis (biogeninės

Pakuotės	tonos	1 201	1 187		NOx iš gamybos procesų	tonos
Pusgaminiai ar dalys	tonos	3 514	4 213		Energijos pardavimas

Gamtinės dujos	tūkst. m3	8 808	11 037	Atliekos
Medienos skiedra	tne	28 720	29 517	Pavojingos atliekos	tonos
Atsinaujinančių išteklių el. energija	GWh	93	128	Nepavojingos atliekos, nukreipiamos
Neatsinaujinančių išteklių el. energija	GWh	24	1	Perdribti nukreiptos nepavojingos
SND	tonos	289	297	Kitaip panaudotos nepavojingos
Dyzelinis kuras	tonos	88	77	Nepavojingų atliekų deginimas su
Benzinas	tonos	136	147	Nuotekų sudėtis
Vanduo iš atvirų šaltinių	tūkst. m3	1 657	1 829	BDS7	tonos
Geriamasis vanduo (iš viso)	tūkst. m3	38	44	Suspenduotos medžiagos	tonos

**Atsižvelgiant į klientų poreikius, UAB "Grigeo Packaging" perka žaliavinį popierių iš trečiųjų šalių.

Sąnaudos	Mato vnt.	2022	2021	Rezultatas	Mato vnt.	2022
Atsinaujinantys ištekliai					Produkcija
Mediena	tonos	49 528	49 195	Higieninis popierius	tonos	44 982
Medienos skiedra*	tonos	62 301	87 061	Žaliavinis pakavimo popierius	tonos	97 091
Celiuliozė	tonos	29 243	31 712	Pakuotės	tonos	36 056
Makulatūra	tonos	131 557	138 704	Kartoninis korinis užpildas	tūkst. m2	3 452
Kitų gamintojų pakuotės medžiaga**	tonos	8 873	10 184	Medienos plaušų plokštės	tonos	63 491
Visų tipų krakmolas	tonos	4 675	6 058		Oro emisijos ir tarša
Pakuotės	tonos	13 714	13 082	ŠESD pirma sritis (iškastinis kuras)	tCO2e	22 845
Kitos atsinaujinančios žaliavos	tonos	144	580	ŠESD pirma sritis (biogeninės kilmės)	tCO2e	156 048
Neatsinaujinantys ištekliai				SOx iš gamybos procesų	tonos	12,4
Pakuotės	tonos	1 201	1 187	NOx iš gamybos procesų	tonos	248,0
Pusgaminiai ar dalys	tonos	3 514	4 213	Energijos pardavimas
Energetiniai resursai				Trečiosioms šalims perduotas šilumos energijos kiekis	MWh	33 046
Gamtinės dujos	tūkst. m3	8 808	11 037		Atliekos
Medienos skiedra	tne	28 720	29 517	Pavojingos atliekos	tonos	114
Atsinaujinančių išteklių el. energija	GWh	93	128	Nepavojingos atliekos, nukreipiamos į sąvartyną	tonos	3 682
Neatsinaujinančių išteklių el. energija	GWh	24	1	Perdribti nukreiptos nepavojingos atliekos	tonos	8 520
SND	tonos	289	297	Kitaip panaudotos nepavojingos atliekos	tonos	8 553
Dyzelinis kuras	tonos	88	77	Nepavojingų atliekų deginimas su energijos išgavimu	tonos	7 218
Benzinas	tonos	136	147		Nuotekų sudėtis
Vanduo				Nuotekos	tūkst. m3	1 488
Vanduo iš atvirų šaltinių	tūkst. m3	1 657	1 829	BDS7	tonos	3 011,7
Geriamasis vanduo (iš viso)	tūkst. m3	38	44	Suspenduotos medžiagos	tonos	459,4
*Skiedros, naudojamos medienos plaušų plokščių gamyboje, kokybė atitinka				Azotas	tonos	21,4
biokuro skiedros kokybę. **Atsižvelgiant į klientų poreikius, UAB "Grigeo Packaging" perka žaliavinį popierių iš trečiųjų šalių.			Fosforas	tonos	3,0

Darbuotojai pagal įmonę ir lytį:

		2022 m.		2021 m.
Įmonė	Moterys	Vyrai	Iš viso	Moterys	Vyrai	Iš viso
AB "Grigeo"	70	210	280	69	201	270
AB "Grigeo Klaipėda"	41	122	163	43	125	168
UAB "Grigeo Baltwood"	40	97	137	39	98	137
UAB "Grigeo Packaging"	38	108	146	36	108	144
AT "Mena Pak"	18	66	84	17	69	86
UAB "Grigeo Recycling"	20	24	44	17	26	43
SIA "Grigeo Recycling"	1	10	11	1	12	13
Iš viso	228	637	865	222	639	861
%	26,4%	73,6%	100%	25,8%	74,2%	100%

7.11. GRI rodyklė

« Turinys

	Atskleidimas	Puslapis/pastaba		Atskleidimas	Puslapis/pastaba
	GRI 2: Bendri atskleidimai 2021			GRI 201: Ekonomės veiklos rezultatas 2016
	1. Organizacija ir jos atskleidimų praktika		201-1	Tiesiogiai sukurta ir paskirstyta ekonominė vertė	7, 54, 56
2-1	Duomenys apie organizaciją	5, 15, 16, 121 201-2		Finansiniai padariniai ir kita klimato pokyčių keliama rizika ir galimybės	34, 37, 59
2-2	Subjektai, įtraukti į organizacijos atskaitomybę	15, 16, 27 201-3		Nustatytų išmokų planų įsipareigojimai ir kiti	35, 119
2-3	Ataskaitinis periodas, teikimo dažnis ir kontaktiniai		27 201-4	pensijų planai Iš valstybės gauta finansinė parama	7
2-4	asmenys Pakartotinis informacijos pateikimas	27		GRI 202: Dalyvavimas darbo rinkoje 2016
2-5	Išorinis užtikrinimas	27	202-1	Standartinio pradedančiojo lygio pozicijos atlyginimo ir vietinio minimalaus atlyginimo	55
	2. Veikla ir darbuotojai		202-2	santykis pagal lytį1 Aukščiausios vadovybės, įdarbintos iš vietinės bendruomenės, proporcija	Vadovai visose lokacijose vietiniai
2-6	Veikla, vertės grandinė ir kiti verslo ryšiai	5, 7, 15, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 60, 67, 68, 121		GRI 203: Netiesioginė ekonominė įtaka 2016
2-7	Darbuotojai	7, 12, 55, 56, 69 203-1		Infrastruktūros investicijos ir paslaugos	37
2-8	Nuolatiniai kitų organizacijų darbuotojai2	Nėra tokių darbuotojų 203-2		Reikšminga netiesioginė ekonominė įtaka	Nėra
	3. Valdymas			GRI 204: Pirkimų praktika 2016
2-9	Valdymo struktūra ir sudėtis	19, 21, 22, 31 204-1		Vietiniams tiekėjams skirtos pirkimų vertės dalis	7
2-10	Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas rinkimo ir skyrimo tvarka	20		GRI 205: GRI 205: Antikorupcija 2016
2-11	Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas		21, 22 205-1	Veiklos, kurios yra vertinamos dėl su korupcija	31, 32
2-12	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo prižiūrint	31, 38, 39, 40 205-2		susijusių rizikų Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija ir	31, 32
2-13	poveikių valdymą Atsakomybės delegavimas poveikių valdyme	19, 20, 23, 28, 31 205-3		mokymai Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių	Atvejų nebuvo
2-14	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo rengiant	27, 28, 31, 40		buvo imtasi GRI 206: Antikonkurencinis elgesys 2016
2-15	tvarumo ataskaitas Interesų konfliktai		22, 32 206-1	Teisiniai veiksmai dėl antikonkurencinio elgesio,	Atvejų nebuvo
2-16	Kritinių temų komunikavimas	32		antimonopolinės praktikos GRI 207: Mokesčiai 2019
2-17	Aukščiausiojo valdymo organo kolektyvinės žinios	21, 23, 28 207-1		Mokesčių taikymo principai	32, 33, 41
2-18	Aukščiausiojo valdymo organo veiklos vertinimas	Neatliekamas 207-2		Mokesčių valdymas, kontrolė ir rizikos valdymas	32, 33
2-19	Atlygio politika	24, 25, 26 207-3		Suinteresuotųjų šalių įtraukimas ir su mokesčiais susijusių problemų valdymas	32
2-20	Atlygio nustatymo procesas	24, 25, 26 207-4		Mokesčiai pagal šalis	33
2-21	Bendras metinis atlygio santykis	25, 54		GRI 301: Žaliavos 2016
	4. Strategija, politikos ir praktikos		301-1	Žaliavos pagal svorį ir arba tūrį	7, 68, 69
2-22	Pareiškimas apie tvaraus vystymosi strategiją		3 301-2	Perdirbtų žaliavų procentas	7, 68, 69
2-23	Įsipareigojimai pagal tarptautines gaires	6, 28, 30, 31, 32 301-3		Pakartotinai naudojami produktai ir pakuotės	7, 43, 46, 68, 69
2-24	Įsipareigojimų įtvirtinimas veikloje	28, 29		GRI 302: Energija 2016
2-25	Procesai, skirti ištaisyti neigiamus poveikius	32, 36, 37 302-1		Energijos vartojimas organizacijoje	7, 58, 69
2-26	Patarimų paieškos ir rūpimų klausimų eskalavimo mechanizmai		32 302-2	Energijos suvartojimas už organizacijos ribų	34, 58, 62, 63
2-27	Atitiktis įstatymams ir reglamentams		36 302-3	Energijos intensyvumas	58
2-28	Narystė asociacijose		7 302-4	Energijos suvartojimo mažinimas	58
	5. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas		302-5	Produktų ir paslaugų energijos poreikio mažinimas	58
2-29	Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai	38, 39, 40, 41		GRI 303: Vanduo ir nuotekos 2018
2-30	Kolektyvinės sutartys		54 303-1	Sąveika su vandeniu kaip bendru ištekliu	7, 64, 65
	GRI 3: Reikšmingos temos 2021		303-2	Su vandens nuotekomis susijusių įtakų valdymas	5, 35, 36, 37, 64, 65
3-1	Reikšmingų temų nustatymo procesas	28, 38, 39, 40, 41 303-3		Vandens paėmimas	5, 7, 44, 64, 65, 69
3-2	Reikšmingų temų sąrašas	28, 29, 30, 34, 35, 38, 39, 41, 42 303-4		Nuotekos	34, 63, 64, 65, 69
3-3	Reikšmingų temų valdymas	3, 29, 30, 36, 37, 38, 39, 42, 54, 57, 58, 59, 61, 63, 64, 65, 67, 68	303-5	Vandens sunaudojimas	64, 65

¹Pateikiant šį rodiklį įtraukiamos tik reikšmingiausios veiklos Grupės mastu (visos veiklos esančios Lietuvoje).

2Grupėje nuolatinių kitų organizacijų darbuotojų, kurie būtų kontroliuojami Grupės darbuotojų, nėra.

AB "Grigeo", kodas 110012450 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

« Turinys

	Atskleidimas	Puslapis/pastaba		Atskleidimas	Puslapis/pastaba
	GRI 304: Bioįvairovė 2016			403-10 Su darbu susiję sveikatos sutrikdymai	Nėra
304-1	Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų ir zonose, pasižyminčiose didele biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų ribų	36, 37		GRI 404: Mokymai ir švietimas 2016
304-2	Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei		36, 37 404-1	Vidutinis mokymų valandų skaičius vienam darbuotojui	50, 51
304-3	Saugomos ir atkurtos buveinės		36, 37 404-2	Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos	50, 51
304-4	Rūšys, nurodytos Raudonojoje knygoje ir nacionaliniame saugomų rūšių sąraše, kurių buveinės yra veiklos paveiktose zonose	Rūšių nenustatyta 404-3		Darbuotojų, kurių veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrima, dalis	49
	GRI 305: Emisijos 2016			GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės 2016
305-1	Tiesioginės (1 sritis) ŠESD emisijos	59, 60, 61, 69 405-1		Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė	21
305-2	Netiesioginės (energijos gamybos, 2 sritis) ŠESD emisijos	7, 59, 60, 61 405-2		Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis1	55
305-3	Kitos netiesioginės (3 sritis) ŠESD emisijos	59, 60, 61, 62		GRI 406: Nediskriminavimas 2016
305-4	ŠESD emisijų intensyvumas		61 406-1	Diskriminacijos atvejai ir korekciniai veiksmai	Atvejų nebuvo
305-5	ŠESD emisijų mažinimas	63		GRI 407: Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos 2016
305-6	Ozono sluoksnį ardančių medžiagų (ODS) emisijos	Gamyboje nenaudojama	407-1	Veiklos ir tiekėjai, kurie gali turėti įtakos asociacijų laisvei ir kolektyvinėms deryboms2	Formalaus vertinimo nebuvo2
305-7	Azoto oksidai (NOx), sieros oksidai (SOx) ir kitos reikšmingos emisijos	63, 69		GRI 408: Vaikų darbas 2016
	GRI 306: Atliekos 2020		408-1	Veiklos ir tiekėjai, kurie turi reikšmingą vaikų darbo riziką2	Formalaus vertinimo nebuvo2
306-1	Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis	66, 67		GRI 409: Priverstinis arba privalomas darbas 2016
306-2	Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas		66, 67 409-1	Veiklos ir tiekėjai, kurie turi reikšmingą atvejų, susijusių su priverstiniu ar privalomu darbu, riziką2	Formalaus vertinimo nebuvo2
306-3	Sugeneruotos atliekos	7, 66, 67, 69		GRI 410: Apsaugos praktikos 2016
306-4	Atliekos nenukreiptos į sąvartyną	66, 67, 69 410-1		Apsaugos darbuotojai apmokyti žmogaus teisių politikos ar procedūrų srityje	31
306-5	Atliekos nukreiptos į sąvartyną	66, 67, 69		GRI 411:Čiabuvių tautų teisės 2016
	GRI 308: Aplinkosauginis tiekėjų vertinimas 2016		411-1	Pažeidimai, susiję su čiabuvių tautų teisėmis	Neaktualu
308-1	Nauji tiekėjai, kurie buvo vertinami pagal aplinkosaugos kriterijus2	Formalaus vertinimo nebuvo2		GRI 413: Vietos bendruomenės 2016
308-2	Neigiamas poveikis aplinkai tiekimo grandinėje ir veiksmai, kurių buvo imtasi2	Formalaus vertinimo nebuvo2	413-1	Veiklos su vietos bendruomenės dalyvavimu, poveikio vertinimai ir plėtros programos	57
	GRI 401: Įdarbinimas 2016		413-2	Veiklos, darančios didelį faktinį arba potencialų neigiamą poveikį vietinėms bendruomenėms	57
401-1	Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita	55, 56		GRI 414: Socialinis tiekėjų vertinimas 2016
401-2	Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams	Visiems suteikiamos vienodos naudos	414-1	Nauji tiekėjai, kurie buvo vertinami pagal socialinius kriterijus2	Formalaus vertinimo nebuvo2
401-3	Vaiko priežiūros atostogos		56 414-2	Neigiamas socialinis poveikis tiekimo grandinėje ir veiksmai, kurių buvo imtasi2	Formalaus vertinimo nebuvo2
	GRI 402: Darbo santykiai 2016			GRI 415: Viešoji politika 2016
402-1	Trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus laikotarpis	Laikotarpis nenustatytas 415-1		Parama partijoms	Nebuvo teikiama
	GRI 403: Darbų sauga ir sveikata 2018			GRI 416: Vartotojų sveikata ir sauga 2016
403-1	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema		53 416-1	Produktų ir paslaugų poveikio sveikatai ir saugai	Tiesioginio poveikio nėra
403-2	Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas		52 416-2	įvertinimas Teisės aktų pažeidimų atvejai, susiję su gaminių ir paslaugų poveikiu sveikatai ir saugai	Reikalavimų nėra
403-3	Darbuotojų sveikatos ir saugos paslaugos	53		GRI 417: Rinkodara ir ženklinimas 2016
403-4	Darbuotojų dalyvavimas, konsultavimas ir komunikacija darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais		417-1	Reikalavimai informacijai apie gaminius ir paslaugas bei ženklinimui	Specifinių reikalavimų nėra
403-5	Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai		51, 52 417-2	Informacijos apie gaminius ir paslaugas bei ženklinimo neatitikimo atvejai	Specifinių reikalavimų nėra
403-6	Darbuotojų sveikatos skatinimas		54 417-3	Teisės aktų pažeidimai susiję su rinkodara	Specifinių reikalavimų nėra
403-7	Poveikio darbuotojų sveikatai ir saugai, tiesiogiai susijusio su verslo santykiais, prevencija ir švelninimas	53		GRI 418: Kliento privatumas 2016
403-8	Darbuotojai, kuriems taikoma DSS sistema		52, 53 418-1	Pagrįsti skundai dėl klientų duomenų privatumo pažeidimo ir klientų duomenų praradimo	Asmens duomenų nerenkame
403-9	Su darbu susiję susižeidimai	52

¹Pateikiant šį rodiklį įtraukiamos tik reikšmingiausios veiklos Grupės mastu (visos veiklos esančios Lietuvoje).

²Formalus vertinimas Grupėje iki šiol nebuvo atliekamas. Pagrindinių Grupės žaliavų tiekėjai privalo turėti FSC® gamybos grandies sertifikatą kas iš dalies užtikrina šių tiekėjo atitiktį valdysenoje, aplinkosaugos ir socialinėje srityje. 2023 m. Grupė planuoja įdiegti tiekėjų aplinkosauginio ir socialinio vertinimo gaires bei praplėsti tiekėjų vertinimą.

7.12. Taksonomijos atskleidimai

Apyvartos procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla:

							Svaraus prisidėjimo kriterijai					kriterijai	Reikšmingos žalos nedarymo (Taip/Ne)
Ekonominė veikla (1)	Kodai (2)	Ab so liu čio (3 ji ) ap yv ar ta Eurai	Ap yv ar da to lis s pr (4 oc ) en tin ė %	šv Kl el im ni at ni o m ka as ito (5 s ) %	Pr kli isi m at ta o iky ka m ito as s p (6 rie ) %	Va išt nd ek en lia s i ir j (7 ūr ) ų %	Ži ed inė e ko no m ika (8 ) %	Ta rš a (9 ) %	Bi ek ol os og ist inė em įv os ai ro (1 vė 0) ir %	šv Kl el im ni at ni o m ka as ito (1 s 1) T/N	kli Pr m isi at ta o iky ka m ito as s p (1 rie 2) T/N	Va išt nd ek en lia s i ir j (1 3) ūr ų T/N	Ži ed inė e (1 ko 4) no m ika T/N	Ta rš a (1 5) T/N	Bi ek ol os og ist inė em įv os ai ro (1 vė 6) ir T/N	Bū tin pr iau iem si on os ės a ps (1 au 7) go s T/N	Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartos procentinė dalis 2022 m. (18) Procentas	Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartos procentinė dalis 2021 m. (19) Procentas	Kategorija: sudaranti sąlygas veikla (E) / perėjimo veikla (T) (20) E/T
A. Taksonominė veikla
A.1. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla
Nėra
Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvarta (A.1)		-	0,0%		0,0% 0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
A.2 Taksonominė, tačiau kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla
Šilumos gamyba iš dujų	D35.3.0	261	0,1%		0,0% 0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	T	T	T	T	T	T	T	0,0%	0,0%
Šilumos gamyba iš bioenergijos		D35.3.0 1 580	0,8%		100% 0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	T	T	T	T	N	T	T	0,0%	0,0%
Taksonominės, tačiau kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos apyvarta (A.2)		1 841	0,9%		0,8% 0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
Iš viso (A.1 + A.2)		1 841	0,9%		0,8% 0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
B. Netaksonominė ekonominė veikla
Netaksonominės ekonominės veiklos apyvarta (B)			201 368 99,1%
Iš viso (A + B)		203 209 100%

Atskleidžiamos informacijos aprašymas:

• Grupė savo gamybos procesuose naudoja šilumą, pagamintą iš dujų arba bioenergijos. Dalis šilumos yra parduodama trečiosioms šalims. Atitinkamai, pajamos iš trečiųjų šalių buvo priskirtos prie skaitiklio apskaičiuojat apyvartos procentinę dalį.
• Šilumos gamyba iš dujų ir šilumos gamyba iš bioenergijos yra taksonominės ekonominės veiklos, kurios gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
• Grupės šilumos gamyba iš dujų viršija 100 g CO2e/kWh ribą, todėl neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų. Tačiau ji atitinka klimato kaitos švelninimo reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.
• Šilumos gamyba iš bioenergijos neatitinka taršos reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, kaip tai numato Direktyva (ES) 215/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Faktinės dulkių emisijos, kurios atitinka dabartinį teisinį reguliavimą, neatitinka minėtos Direktyvos išmetamų teršalų ribinių verčių. Grupė planuoja papildomas investicijas ir atitiktį Direktyvos reikalavimas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Kapitalo išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla:

								Svaraus prisidėjimo kriterijai					Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (Taip/Ne)
Ekonominė veikla (1)	Kodai (2)	ka Ab pit alo so liu iš čio lai do sio s s (3 )	pr Ka oc en pit tin alo ė d iš al lai is dų (4 )	šv Kl el im ni at ni o m ka as ito (5 s )	Pr kli isi m ta at o iky ka m ito as s p (6 rie )	Va išt nd ek en lia s i ir j (7 ūr ) ų	Ži ed inė e ko no m ika (8 )	Ta rš a (9 )	Bi ek ol os og ist inė em įv os ai ro (1 vė 0) ir	šv Kl el im ni at ni o m ka as ito (1 s 1)	kli Pr m isi at ta o iky ka m ito as s p (1 rie 2)	Va išt nd ek en lia s i ir j (1 3) ūr ų	Ži ed inė e (1 ko 4) no m ika	Ta rš a (1 5)	Bi ek ol os og ist inė em įv os ai ro (1 vė 6) ir	Bū tin pr iau iem si on os ės a ps (1 au 7) go s	Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos CapEx (kapitalo išlaidų) procentinė dalis 2022 m. (18)	Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos CapEx (kapitalo išlaidų) procentinė dalis 2021 m. (19)	Kategorija: sudaranti sąlygas veikla (E) / perėjimo veikla (T) (20)
		Eurai	%	%	%	%	%	%	%	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	Procentas	Procentas	E/T
A. Taksonominė veikla
A.1. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla
Nėra
Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos CapEx (kapitalo išlaidos) (A.1)		-	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
A.2 Taksonominė, tačiau kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla
Šilumos gamyba iš dujų	D35.3.0	-	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	T	T	T	T	T	T	T	0,0%	0,0%
Šilumos gamyba iš bioenergijos	D35.3.0	6	0,1%		100% 0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	T	T	T	T	N	T	T	0,0%	0,0%
Taksonominės, tačiau kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos CapEX (kapitalo išlaidos) (A.2)		6	0,1%	0,1%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
Iš viso (A.1 + A.2)		6	0,1%	0,1%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
B. Netaksonominė ekonominė veikla
Netaksonominės ekonominės veiklos CapEx (kapitalo išlaidos) (B)		8 975	99,9%
Iš viso (A + B)		8 981	100%

Atskleidžiamos informacijos aprašymas:

• Grupė savo gamybos procesuose naudoja šilumą, pagamintą iš dujų arba bioenergijos. Visos kapitalinės išlaidos, skirtos šilumos gamybos įrenginiams, buvo priskirtos prie skaitiklio apskaičiuojat kapitalo išlaidų procentinę dalį.
• Šilumos gamyba iš dujų ir šilumos gamyba iš bioenergijos yra taksonominės ekonominės veiklos, kurios gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
• Grupės šilumos gamyba iš dujų viršija 100 g CO2e/kWh ribą, todėl neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų. Tačiau ji atitinka klimato kaitos švelninimo reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.
• Šilumos gamyba iš bioenergijos neatitinka taršos reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, kaip tai numato Direktyva (ES) 215/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Faktinės dulkių emisijos, kurios atitinka dabartinį teisinį reguliavimą, neatitinka minėtos Direktyvos išmetamų teršalų ribinių verčių. Grupė planuoja papildomas investicijas ir atitiktį Direktyvos reikalavimas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Veiklos išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla:

						Svaraus prisidėjimo kriterijai						Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (Taip/Ne)
Ekonominė veikla (1)	Kodai (2)	Ab so liu išl čio aid sio os s v (3 ) ei klo s	pr oc Ve en ikl tin os ė d iš lai al is dų (4 )	šv Kl el im ni at ni o m ka as ito (5 s )	Pr kli isi m at ta o iky ka m ito as s p (6 rie )	Va nd en s ir j (7 ūr ) ų išt ek lia i	Ži ed inė e ko no m ika (8 )	Ta rš a (9 )	Bi ek ol os og ist inė em įv os ai ro (1 vė 0) ir	šv Kl el im ni at ni o m ka as ito (1 s 1)	kli Pr m isi at ta o iky ka m ito as s p (1 rie 2)	Va nd en s ir j (1 3) ūr ų išt ek lia i	Ži ed inė e ko no m ika (1 4)	Ta rš a (1 5)	Bi ek ol os og ist inė em įv os ai ro (1 vė 6) ir	Bū tin pr iau iem si on os ės a ps (1 au 7) go s	Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos OpEx (veiklos išlaidų) procentinė dalis 2022 m. (18)	Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos OpEx (veiklos išlaidų) procentinė dalis 2021 m. (19)	Kategorija: sudaranti sąlygas veikla (E) / perėjimo veikla (T) (20)
		Eurai	%	%	%	%	%	%	%	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	Procentas	Procentas	E/T
A. Taksonominė veikla
A.1. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla
Nėra
Kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos OpEx (veiklos išlaidos) (A.1)		-	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
A.2 Taksonominė, tačiau kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla
Šilumos gamyba iš dujų	D35.3.0	-	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	T	T	T	T	T	T	T	0,0%	0,0%
Šilumos gamyba iš bioenergijos	D35.3.0	24	1,0%		100% 0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	T	T	T	T	N	T	T	0,0%	0,0%
Taksonominės, tačiau kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos OpEx (veiklos išlaidos) (A.2)		24	1,0%	1,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
Iš viso (A.1 + A.2)		24	1,0%	1,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%	0,0%								0,0%	0,0%
B. Netaksonominė ekonominė veikla
Netaksonominės ekonominės veiklos OpEx (veiklos išlaidos) (B)			2 378 99,0%
Iš viso (A + B)			2 402 100%

Atskleidžiamos informacijos aprašymas:

• Grupė savo gamybos procesuose naudoja šilumą, pagamintą iš dujų arba bioenergijos. Visos veiklos išlaidos, skirtos šilumos gamybos įrenginių kasdieniam aptarnavimui ir kurios yra būtinos siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą jų naudojimą, buvo priskirtos prie skaitiklio apskaičiuojat veiklos išlaidų procentinę dalį.
• Šilumos gamyba iš dujų ir šilumos gamyba iš bioenergijos yra taksonominės ekonominės veiklos, kurios gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
• Grupės šilumos gamyba iš dujų viršija 100 g CO2e/kWh ribą, todėl neatitinka klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijų. Tačiau ji atitinka klimato kaitos švelninimo reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.
• Šilumos gamyba iš bioenergijos neatitinka taršos reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, kaip tai numato Direktyva (ES) 215/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Faktinės dulkių emisijos, kurios atitinka dabartinį teisinį reguliavimą, neatitinka minėtos Direktyvos išmetamų teršalų ribinių verčių. Grupė planuoja papildomas investicijas ir atitiktį Direktyvos reikalavimas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Materialusis turtas	5	71 194	71 564	27 015	29 020
Naudojimo teise valdomas turtas	6	4 277	3 969	1 295	1 534
Nematerialusis turtas	7	3 764	3 513	380	374
Investicinis turtas	8	4 410	4 417	4 431	4 417
Investicijos į patronuojamąsias įmones	1	-	-	23 126	23 051
Kitos gautinos sumos	10	3	3	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	25	-	-	-	123
Ilgalaikio turto iš viso		83 648	83 466	56 247	58 519
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	19 963	14 428	9 985	4 796
Prekybos ir kitos gautinos sumos	10	23 904	22 340	15 609	10 515
Avansinis pelno mokestis		97	128	-	159
Kitas trumpalaikis turtas		348	320	169	127
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	11	14 840	12 443	7 544	818
Trumpalaikio turto iš viso		59 152	49 659	33 307	16 415
TURTO IŠ VISO		142 800	133 125	89 554	74 934

(tęsinys kitame puslapyje)

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS (TĘSINYS)

		Grupė			Bendrovė
	Pastabos	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	12	38 106	38 106	38 106	38 106
Akcijų priedai	12	1 119	1 119	1 119	1 119
Privalomasis rezervas	12	2 066	1 905	2 066	1 905
Rezervas savoms akcijoms suteikti	12	500	-	500	-
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas	12	(2 697)	(2 161)	-	-
Nepaskirstytasis pelnas	12	57 950	54 607	24 582	15 259
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams		97 044	93 576	66 373	56 389
Nekontroliuojanti dalis		809	713	-	-
Nuosavo kapitalo iš viso		97 853	94 289	66 373	56 389
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	13	4 644	864	1 868	175
Nuomos įsipareigojimai	14	3 477	3 177	1 017	1 259
Dotacijos	15	783	939	678	811
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	25	903	579	442	-
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	16	248	173	103	71
Kitos mokėtinos sumos		281	282	-	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso		10 336	6 014	4 108	2 316
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	13	2 363	2 094	989	1 380
Nuomos įsipareigojimai	14	408	360	331	320
Mokėtinas pelno mokestis		-	-	204	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	17	31 840	30 368	17 549	14 529
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso		34 611	32 822	19 073	16 229
Įsipareigojimų iš viso		44 947	38 836	23 181	18 545
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		142 800	133 125	89 554	74 934

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2023 m. kovo 29 d. sudarė vadovybė ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė:

Gintautas Pangonis Prezidentas

Martynas Nenėnas Finansų direktorius

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pajamos	18	203 209	163 215	90 457	67 591
Pardavimų savikaina	19	(172 364)	(129 657)	(79 594)	(58 532)
Bendrasis pelnas		30 845	33 558	10 863	9 059
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	20	(14 846)	(12 179)	(5 497)	(4 995)
Administracinės sąnaudos	21	(9 379)	(8 134)	(3 813)	(3 076)
Kitos pajamos	22	636	423	11 949	1 937
Kitas pelnas (nuostoliai) grynąja verte	23	4 860	193	3 819	36
Veiklos pelnas		12 116	13 861	17 321	2 961
Finansinės veiklos pajamos	24	22	34	3	4
Finansinės veiklos sąnaudos	24	(459)	(260)	(165)	(93)
Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte		(437)	(226)	(162)	(89)
Pelnas prieš apmokestinimą		11 679	13 635	17 159	2 872
Pelno mokestis	25	(1 058)	(1 250)	(770)	344
GRYNASIS PELNAS		10 621	12 385	16 389	3 216
Grynasis pelnas, priskirtinas:
Bendrovės akcininkams		10 525	12 266	16 389	3 216
Nekontroliuojančiai daliai		96	119	-	-
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)
Straipsniai, kurie ateityje nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-	-	-
Straipsniai, kurie ateityje gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)
Valiutų kursų skirtumai dėl užsienio įmonių finansinių ataskaitų perskaičiavimo		(536)	246	-	-
Pinigų srautų apsidraudimas – veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis		-	(11)	-	4
Straipsniai, kurie ateityje gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius), iš viso		(536)	235	-	4
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso		(536)	235	-	4
Bendrosios pajamos iš viso		10 085	12 620	16 389	3 220
Bendrosios pajamos, priskirtinos:
Bendrovės akcininkams		9 989	12 501	16 389	3 220
Nekontroliuojančiai daliai		96	119	-	-
Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Eur	26	0,080	0,093	0,125	0,024
Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, Eur	26	0,080	0,093	0,124	0,024

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Gintautas Pangonis Prezidentas

Martynas Nenėnas Finansų direktorius

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS

	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės savininkams								Nekon	Nuosavo
Grupė	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalomasis rezervas	Apsidraudimo rezervas	Rezervas akcijoms suteikti	Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas	Nepaskirsty tasis pelnas	Iš viso:	troliuojanti dalis	kapitalo iš viso:
2021 m. sausio 01 d.	19 053	1 119	1 905	11	-	(2 407)	69 278	88 959	596	89 555
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	-	-	12 266	12 266	119	12 385
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	(11)	-	246	-	235	-	235
Iš viso bendrųjų pajamų (sąnaudų)	-	-	-	(11)	-	246	12 266	12 501	119	12 620
Paskirti dividendai	-	-	-	-	-	-	(7 884)	(7 884)	-	(7 884)
Akcinio kapitalo didinimas	19 053	-	-	-	-	-	(19 053)	-	-	-
Sandoriai su Bendrovės savininkais	19 053	-	-	-	-	-	(26 937)	(7 884)	-	(7 884)
Nekontroliuojančios dalies pasikeitimas	-	-	-	-	-	-	-	-	(2)	(2)
Sandoriai su nekontroliuojančia dalimi	-	-	-	-	-	-	-	-	(2)	(2)
2021 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	1 905	-	-	(2 161)	54 607	93 576	713	94 289
2022 m. sausio 01 d.	38 106	1 119	1 905	-	-	(2 161)	54 607	93 576	713	94 289
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	-	-	10 525	10 525	96	10 621
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	-	-	(536)	-	(536)	-	(536)
Iš viso bendrųjų pajamų (sąnaudų)	-	-	-	-	-	(536)	10 525	9 989	96	10 085
Rezervas savoms akcijoms suteikti	-	-	-	-	500	-	(500)	-	-	-
Privalomo rezervo didinimas	-	-	161	-	-	-	(161)	-	-	-
Paskirti dividendai	-	-	-	-	-	-	(6 686)	(6 686)	-	(6 686)
Atlygis akcijų opcionais	-	-	-	-	-	-	165	165	-	165
Sandoriai su Bendrovės savininkais	-	-	161	-	500	-	(7 182)	(6 521)	-	(6 521)
2022 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	2 066	-	500	(2 697)	57 950	97 044	809	97 853

« Turinys

« Turinys

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS (TĘSINYS)

Bendrovė	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalomasis rezervas	Rezervas akcijoms suteikti	Apsidraudimo rezervas	Nepaskirsty tasis pelnas	Nuosavo kapitalo iš viso:
2021 m. sausio 01 d.	19 053	1 119	1 905	-	(4)	38 980	61 053
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	-	3 216	3 216
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	4	-	4
Iš viso bendrųjų pajamų	-	-	-	-	4	3 216	3 220
Paskirti dividendai	-	-	-	-	-	(7 884)	(7 884)
Akcinio kapitalo didinimas	19 053	-	-	-	-	(19 053)	-
Sandoriai su Bendrovės savininkais	19 053	-	-	-	-	(26 937)	(7 884)
2021 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	1 905	-	-	15 259	56 389

2022 m. sausio 01 d.	38 106	1 119	1 905	-	-	15 259	56 389
Grynasis laikotarpio pelnas	-	-	-	-	-	16 389	16 389
Iš viso bendrųjų pajamų	-	-	-	-	-	16 389	16 389
Paskirti dividendai	-	-	-	-	-	(6 570)	(6 570)
Privalomo rezervo didinimas	-	-	161	-	-	(161)	-
Rezervas savoms akcijoms suteikti	-	-	-	500	-	(500)	-
Atlygis akcijų opcionais	-	-	-	-	-	165	165
Sandoriai su Bendrovės savininkais	-	-	161	500	-	(7 066)	(6 405)
2022 m. gruodžio 31 d.	38 106	1 119	2 066	500	-	24 582	66 373

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Gintautas Pangonis Prezidentas

Martynas Nenėnas Finansų direktorius

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Pelnas prieš apmokestinimą		11 679	13 635	17 159	2 872
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) koregavimai
Nusidėvėjimas ir amortizacija		9 241	9 865	4 114	4 480
Dividendų pajamos		-	-	(11 300)	(1 500)
Paskolų ir nuomos palūkanų sąnaudos	24	244	194	111	91
Kitos finansinės veiklos (pajamos), sąnaudos grynąja verte	24	193	31	51	(2)
Pelnas iš materialaus turo pardavimo		(124)	(112)	(171)	(29)
Atlygis akcijų opcionais		90	-	90	-
		21 323	23 613	10 054	5 912
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas		(5 543)	(7 213)	(5 197)	(3 149)
Prekybos ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		(1 906)	(5 280)	(3 893)	(785)
Kito turto (padidėjimas) sumažėjimas		(93)	(38)	(44)	39
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)		759	11 340	3 313	4 276
		(6 783)	(1 191)	(5 821)	381
Sumokėtos palūkanos		(221)	(202)	(101)	(93)
Sumokėtas pelno mokestis		(296)	(835)	-	(334)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		14 023	21 385	4 132	5 866
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	5, 7	(8 762)	(12 438)	(2 046)	(5 567)
Investicinio turto įsigijimas	8	(275)	(2 122)	(274)	(2 122)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimas		232	189	183	29
Nekontroliuojančios dalies įsigijimas	1	-	(2)	-	-
Paskolų suteikimas patronuojamosioms įmonėms		-	-	(1 200)	-
Gauti dividendai	22	-	-	11 300	1 500
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(8 805)	(14 373)	7 963	(6 160)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų išmokėjimas		(6 436)	(7 726)	(6 345)	(7 723)
Paskolų grąžinimas		(2 197)	(6 403)	(1 298)	(2 281)
Paskolų gavimas		6 246	1 731	2 600	1 000
Nuomos mokėjimai		(434)	(446)	(326)	(337)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(2 821)	(12 844)	(5 369)	(9 341)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		2 397	(5 832)	6 726	(9 635)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		12 443	18 275	818	10 453
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		14 840	12 443	7 544	818

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Gintautas Pangonis Prezidentas

Martynas Nenėnas Finansų direktorius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

1. Bendroji informacija

AB "Grigeo" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje 1991 m. gegužės 23 d. registruota akcinė bendrovė. Bendrovė užsiima tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, popierinių servetėlių gamyba. Grigiškių popieriaus fabrikas įkurtas 1923 m.

Bendrovės buveinės adresas yra: Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Oficialųjį sąrašą (akcijų ISIN kodas LT0000102030). Akcijų prekybinis kodas AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje – GRG1L.

Vadovaujantis 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą iš Bendrovės nepaskirstytojo pelno, 2021 m. gegužės 19 d. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas nuo 19 053 tūkst. eurų iki 38 106 tūkst. eurų, išleidžiant 65 700 000 paprastųjų vardinių 0,29 eurų nominalios vertės akcijų.

Po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo 2021 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 131 400 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 eurų. Visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

Trys pagrindiniai akcininkai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. yra išvardinti toliau:

	2022 m. gruodžio 31 d.		2021 m. gruodžio 31 d.
	Akcijų skaičius	%	Akcijų skaičius	%
UAB "Ginvildos investicija"	60 809 151	46,28	60 809 151	46,28
Mišeikienė Irena Ona	17 578 342	13,38	17 168 342	13,07
Norimantas Stankevičius	5 869 756	4,47	5 807 256	4,42
IŠ VISO:	84 257 249	64,12	83 784 749	63,76

2022 m. gruodžio 31 d. Grupės darbuotojų skaičius buvo 865 (2021 m. gruodžio 31 d. – 861). 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 280 (2021 m. gruodžio 31 d. – 270).

Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės paruošti naujas finansines ataskaitas.

Grupės struktūra

2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. AB "Grigeo" grupę sudarė AB "Grigeo" ir žemiau nurodytos patronuojamosios įmonės (toliau – Grupė):

	2022 m. gruodžio 31 d.		2021 m. gruodžio 31 d.
	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos dydis (savikaina)	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos dydis (savikaina)	Adresas	Pagrindinė veikla Įsigijimo (įsteigimo) data
Bendrovės tiesiogiai valdomos patronuojamosios įmonės:
UAB "Grigeo Baltwood"	100%	2 555	100%	2 555	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Medienos plaušo plokščių gamyba. 2003 m. balandžio 10 d.
UAB "Grigeo Recycling"	100%	1 066	100%	1 066	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Antrinių žaliavų surinkimas ir paruošimas perdirbimui. 2010 m. liepos 16 d.
UAB "Naujieji Verkiai"	100%	-	100%	-	Popieriaus g. 15, Vilnius, Lietuva	Nekilnojamojo turto statyba ir plėtra. 2022 m. ir 2021 m. veiklos nevykdė. 2004 m. balandžio 6 d.
UAB "Grigeo investicijų valdymas"	100%	19 427	100%	19 427	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Investicinė veikla ir įmonių valdymas. 2010 m. kovo 1 d.
UAB "Grigiškių energija"	100%	3	100%	3	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Šilumos gamyba ir pardavimas. 2022 m. ir 2021 m. veiklos nevykdė. 2011 m. spalio 7 d.
Akcijų opcionai patronuojamųjų įmonių darbuotojams (pastaba 12):
Akcijų opcionai		75		-
Iš viso:		23 126		23 051

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

1. Bendroji informacija (tęsinys)

	Grupės valdomų akcijų dalis	2022 m. gruodžio 31 d. Investicijos dydis (savikaina)	2021 m. gruodžio 31 d. Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos dydis (savikaina)	Adresas	Pagrindinė veikla Įsigijimo (įsteigimo) data
	Bendrovės netiesiogiai valdomos patronuojamosios įmonės:
AB "Grigeo Klaipėda"*	97,68%	-	97,68%	-	Nemuno g. 2, Klaipėda, Lietuva	Kartono ir kartoninio korio užpildo gamyba. 2010 m. kovo 1 d.
UAB "Grigeo Packaging"*	100%	-	100%	-	Vilniaus g. 10, Grigiškės, Vilniaus m. sav., Lietuva	Gofruoto kartono ir pakuotės gamyba. 2009 m. balandžio 10 d.
AT "Меna Pak"**	100%	-	100%	-	Koševovo g. 6, Černigovo raj., Mena, Ukraina	Gofruoto kartono ir pakuotės gamyba. 2010 m. kovo 1 d.
SIA "Grigeo Recycling"***	100%	-	100%	-	Ēdoles iela 5, Ryga, Latvija	Antrinių žaliavų surinkimas ir paruošimas perdirbimui. 2016 m. birželio 16 d.

*Valdoma UAB "Grigeo investicijų valdymas"; ** Valdoma AB "Grigeo Klaipėda"; ***Valdoma UAB "Grigeo Recycling"

Nekontroliuojanti dalis susidaro iš 2,32% AB "Grigeo Klaipėda" akcijų, nepriklausančių Bendrovės savininkams. 2021 m. lapkričio 18 d. UAB "Grigeo investicijų valdymas" išpirko 0,01% patronuojamosios įmonės AB "Grigeo Klaipėda" akcijų iš smulkiųjų akcininkų.

2022 m ir 2021 m. reikšmingų pokyčių nebuvo.

Klimato kaitos klausimai

Grupės vadovybė pripažįsta analizės svarbą atskleidžiant su klimatu susijusias rizikas bei jų svarbą finansinei atskaitomybei. 2021 m. Grupės vadovybė pasirinko pradėti nuo kokybinės analizės, kuri padėtų ištirti galimą klimato kaitos padarinių spektrą. 2022 m. Grupė tęsė savo analizę bei naudojosi su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) ataskaitų teikimo principais, kad išanalizuotų galimą klimato kaitos įtaką.

Grupės vadovybės vertinimu, tiesioginė klimato kaitos rizika grupės įmonių veikloje nereikšminga, tačiau netiesioginė rizika, susijusi su perėjimu prie labiau aplinką tausojančių technologinių sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos Grupės įmonių finansiniams rezultatams dėl papildomų investicijų poreikio įsigyjant naujus ar atnaujinant jau turimus įrengimus.

Pereinamuoju laikotarpiu vadovybė papildomai vertins prognozuojamus pinigų srautus dėl galimų investicijų dydžio bei pasiskirstymo laike, taip pat vertins turimo ilgalaikio turto vertės sumažėjimo rizikas bei atliks atnaujinamo ar naujai įsigyjamo turto tarnavimo laikotarpių peržiūrą.

Ataskaitiniais bei praėjusiais finansiniais metais tokios galimos rizikos ir jų įtaka reikšmingiems apskaitiniams įvertinimams ir prielaidoms, kuriomis remiantis buvo parengta finansinė atskaitomybė, buvo vertinamos kaip nereikšmingos. Tęsiant kokybinę analizę, klimato kaitos rizikų vertinimas yra įtraukiamas vadovybei periodiškai peržiūrint ir atnaujinant naudojamas prielaidas.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Toliau aprašyti pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip (naujų standartų ir pataisų taikymas).

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES) ir galiojusius 2022 m. gruodžio 31 d. Toliau visos nuorodos į TFAS reiškia nuorodas į ES patvirtintus TFAS.

Šios Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo savikainos principu, išskyrus finansinius instrumentus, naudojamus apsidraudimo rizikai, kurie apskaitomi tikrąja verte.

Šios Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą.

Sumos šiose Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktos eurais, suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (tūkst. eurų), jeigu nenurodyta kitaip.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS vadovybei reikia atlikti tam tikrus sprendimus, prielaidas ir įvertinimus, susijusius su Grupės ir Bendrovės apskaitos principų taikymu. Įvertinimai ir sprendimai priklauso nuo vadovybės patirties bei kitų veiksnių, įskaitant esamomis aplinkybėmis numatomus ateities įvykius.

2.2 Standartų ir jų aiškinimų pakeitimai

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas.

a) 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

"Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos" – 16-ojo TFAS pataisos

Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams) suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos pakeitimas. Ši pataisa buvo pratęsta šios praktinės priemonės galiojimo data iki 2022 m. birželio 30 d. Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį", "Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos", "Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus" – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TFAS ir 41-ojo TAS pataisos

Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti.

37-ąja pataisa patikslinama "sutarties vykdymo išlaidų" reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį.

3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Be to, 3-iajame TFAS numatyta nauja išimtis, taikoma įsipareigojimams ir neapibrėžtiesiems įsipareigojimams. Išimtimi numatoma, kad kai kurių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tipų atžvilgiu ūkio subjektas, taikydamas 3-iąjį TFAS, turėtų vadovautis 37-uoju TAS arba TFAAK 21-uoju aiškinimu, o ne 2018 m. Konceptualiaisiais pagrindais. Taip pat buvo patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37 ajame TAS.

9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą.

Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais.

85

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. Patronuojamoji įmonė gali vertinti savo turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis, kurios būtų įtraukiamos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data, jei nebuvo atlikta jokių koregavimų dėl konsolidavimo procedūrų ir dėl verslo jungimo, kurio metu patronuojančioji įmonė įsigijo patronuojamąją įmonę, poveikio. 1-ojo TFAS pataisa taip pat leidžiama ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti šią 1-jame TFAS numatytą išimtį, vertinti sukauptus valiutos perskaičiavimo skirtumus naudojant patronuojančiosios įmonės apskaitytas sumas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data. 1-ojo TFAS pataisa leidžiama taikyti pirmiau minėtą išimtį ir sukauptiems valiutos perskaičiavimo skirtumams tam, kad būtų sumažintos sąnaudos, patiriamos ūkio subjektų, pirmą kartą rengiančių finansines ataskaitas pagal TFAS.

Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS.

Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar neįsigalioję ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

"Apskaitos politikos atskleidimas" – 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos

1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos "Priimami sprendimai dėl reikšmingumo" pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Apskaitinių įverčių apibrėžimas" – 8-ojo TAS pataisos

8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos

12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

c) Standartai, aiškinimai ir pataisos, dar nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė nėra pritaikiusi anksčiau laiko:

• 14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos";
• "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos;
• "Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams" 1-ojo TAS pataisos;

Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Kitų naujų ar pakeistų standartų ar jų aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Bendrovei, nėra.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.3 Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos apima AB "Grigeo" ir jos patronuojamąsias bendroves.

Patronuojamosios įmonės

Patronuojamosios įmonės – tai visos įmonės, kurias kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja įmonę, jei Bendrovei tenka arba ji turi teisę į kintamąją grąžą iš savo dalyvavimo šioje įmonėje ir ji gali daryti įtaką šiai grąžai, kontroliuodama įmonę. Įprastai laikoma, kad Bendrovė kontroliuoja įmonę, jei jai priklauso daugiau negu 50% balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ar Grupei, ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų.

Sandoriai tarp grupės įmonių

Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams, naudojant vienodus apskaitos principus. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai, nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai bei dividendai tarp Grupės įmonių yra visiškai eliminuojami.

Patronuojamųjų įmonių bendrosios pajamos yra priskiriamos nekontroliuojančiai daliai, net jei tai lemia neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį. Nuosavybės dalies patronuojamojoje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip nuosavybės sandoris. Jei Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
• Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, apskaitinės vertės pripažinimą;
• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
• Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
• Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
• Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje;
• Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai ir prestižo apskaita

Verslo jungimai apskaitomi naudojant pirkimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančią dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įgyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos įsigijimo išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną bendrųjų pajamų ataskaitoje. Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 9-ąjį TFAS: arba per pelną (nuostolius), arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavybė, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavybės dalyje.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra perviršis, lyginant visą pervestą atlygį, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, su grynąja įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų suma.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos patronuojamosios įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Įmonių skaidymas

Kai įmonė skaidoma padalijimo ar išdalijimo būdu jos turtas ir įsipareigojimai perduodami įkurtoms naujoms ar kitoms veikiančioms įmonėms, o skaidomos įmonės apskaitoje registruojamas turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sumažėjimas.

Padalytos ar išdalytos įmonės turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, nurodytas skaidymo sąlygose, lemia įsteigtos naujos ar veikiančios įmonių nuosavo kapitalo dydį ir jų apskaitoje priėmimo ir perdavimo dieną nuosavas kapitalas registruojamas pagal skaidymo sąlygas įstatinio kapitalo ir kitose nuosavo kapitalo sąskaitose. Jeigu skaidymo sąlygose nenurodyta, kokiose nuosavo kapitalo sąskaitose turėtų būti registruojamas turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, jis registruojamas formuojamo įstatinio kapitalo ir akcijų priedų ar nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitose.

2.4 Finansinių ataskaitų valiuta

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinių ataskaitų duomenys pateikiami valiuta, kuri yra pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veikla, valiuta (funkcinė valiuta). Sumos finansinėse ataskaitose pateikiamos Eurais, kuri yra Grupės ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių, veikiančių Lietuvoje, funkcinė valiuta yra eurai. Užsienyje veikiančių patronuojamųjų įmonių funkcinė valiuta yra atitinkama tų užsienio šalių, kuriose yra jų buveinės, valiuta, ir šių patronuojamųjų įmonių finansinėse ataskaitose sandoriai yra apskaitomi jų funkcine valiuta.

Užsienio patronuojamųjų įmonių turtas ir įsipareigojimai verčiami į eurus ataskaitos sudarymo datą, naudojant finansinės būklės ataskaitos datos valiutos keitimo kursą, o jų bendrųjų pajamų ataskaitos perskaičiuojamos taikant vidutinį svertinį metų valiutos keitimo kursą. Valiutos keitimo skirtumai apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Pardavus užsienio patronuojamąją įmonę, kitose bendrose pajamose sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai, sudaromi užsienio valiuta, iš pradžių apskaitomi funkcine valiuta sandorio įvykdymo datą. Finansinis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra konvertuojami į funkcinę valiutą finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą, taikant finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos keitimo kursą. Visi amortizuota savikaina vertinami nepiniginiai įsipareigojimai ir turtas yra perskaičiuoti pagal sandorio metu galiojusį keitimo kursą.

2.5 Investicijos į patronuojamąsias įmones (Bendrovė)

Investicijos į patronuojamąsias įmones atskirose Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo verte, atėmus vertės sumažėjimą.

2.6 Nutraukta veikla

Nutraukta veikla yra Grupės ar Bendrovės verslo komponentas, kurio veiklą ir pinigų srautus galima aiškiai atskirti nuo likusios Grupės / Bendrovės dalies ir kuris:

• atspindi atskirą verslo šaką ar geografinę veiklos sritį;
• yra atskiro suderinto plano perleisti atskirą verslo šaką ar geografinę veiklos sritį dalis; arba
• yra patronuojamoji įmonė, įsigyta išskirtinai su tikslu perparduoti.

Verslo komponentas yra priskiriamas nutrauktai veiklai kai yra parduodamas arba kai atitinka parduoti laikomos veiklos kriterijus, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.

Kai veikla priskiriama nutrauktai veiklai, palyginamoji bendrųjų pajamų ataskaita yra pateikiama iš naujo taip, tarsi veikla buvo nutraukta nuo palyginamųjų metų pradžios.

2.7 Ilgalaikis nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Verslo susijungimuose įsigyto nematerialiojo turto savikaina apskaitoma tikrąja verte įsigijimo datą. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad įmonė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialiojo turto tarnavimo laikotarpis gali būti ribotas arba neribotas.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis yra ribotas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką:

Licencijos, patentai ir pan.	3–6 metai
Programinė įranga	3–8 metai
Kitas nematerialusis turtas	3–6 metai

Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas yra vertinamas, kai yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.

Grupė ir Bendrovė neturi nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, su neribotu tarnavimo laikotarpiu. Prestižo apskaitos politikos principai pateikti 2.3 punkte.

Grupė ir Bendrovė neturi jokio kapitalizuoto viduje sukurto nematerialiojo turto.

2.8 Ilgalaikis materialusis turtas

Materialus turtas yra pateikiami įsigijimo savikaina (arba menama savikaina – kaip aprašyta žemiau) atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. pastatai buvo apskaitomi kaip pateikta žemiau:

• Bendrovės pastatai, įsigyti iki 1996 m. sausio 1 d., buvo pateikiami indeksuota verte atėmus indeksuotą sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.
• Bendrovės pastatai, įsigyti po 1996 m. sausio 1 d., buvo pateikti įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

2010 m. gruodžio 31 d. pagal 1-ąjį TFAS taikomą išimtį, dalis pastatų, įsigytų iki 1996 m. sausio 1 d., buvo įvertinti tikrąja verte, nustatyta minėtą datą nepriklausomų turto vertintojų, ir šios vertės buvo naudojamos kaip menama savikaina nuo tos datos.

Po 2010 m. gruodžio 31 d. materialus turtas yra pateikiami įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatacijai arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Tokios išlaidos, kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos po to, kai nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai jau yra parengti naudoti pagal numatytą paskirtį, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, bendrųjų pajamų ataskaitoje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Gelžbetoninių konstrukcijų pastatai ir statiniai	40–80 metų
Lengvų konstrukcijų pastatai ir statiniai	8–25 metų
Mašinos ir įrengimai	5–68 metai
Transporto priemonės	4–10 metų
Kiti įrengimai ir turtas	2–10 metų

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertė ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudojimo pobūdį. Ataskaitiniais bei praėjusiais finansiniais metais ilgalaikio materialaus turto vienetų naudingo tarnavimo laikas buvo peržiūrėtas ir patikslintas atitinkamai.

Materialus turtas yra nurašomi juos pardavus arba kai iš jų naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir apskaitinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiami į tų metų bendrųjų pajamų ataskaitą, kuriais turtas yra nurašomas.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas nėra parengtas naudoti.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.9 Investicinis turtas

Investicinis turtas, įskaitant dalį pastatų ir statinių, yra skirtas uždirbti nuomos pajamas ir (arba) kapitalo vertei didinti, o ne gamybai, paslaugų teikimui, administraciniams ar pardavimo tikslams.

Investicinis turtas yra pateikiamas istorine savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius: pastatai 62–91 metai, statiniai - infrastruktūros objektai 9-12 metų.

Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tada ir tik tada, kai akivaizdžiai pasikeičia turto paskirtis. Perkeliant turtą iš investicinio turto į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, naudojamus savoms reikmėms, to turto menama savikaina yra laikoma investicinio turto apskaitine verte perkėlimo datą. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perkeliami į investicinį, Grupė ir Bendrovė apskaito tokį turtą pagal nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams taikomus apskaitos principus iki perkėlimo datos. Perkelto investicinio turto menama savikaina yra laikoma to turto apskaitinė vertė perkėlimo datą.

2.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus prestižą, atsargas ir atidėtąjį pelno mokestį, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės rodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Jei tokios aplinkybės egzistuoja, yra įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Prestižo nuvertėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto ar srautus generuojančio vieneto tikrosios vertės, atskaičius pardavimo išlaidas, ir turto naudojimo vertės, ir yra nustatoma individualiam turto vienetui, išskyrus atvejus, kai turto generuojami srautai yra labai priklausomi nuo kito turto ar turto grupės. Kai turto ar srautus generuojančio vieneto apskaitinė vertė yra didesnė už jo atsiperkamąją vertę, turtas laikomas nuvertėjusiu, ir jo vertės daliai, viršijančiai atsiperkamąją vertę, apskaitomas vertės sumažėjimas.

2.11 Perleidžiamas turtas

Pardavimui skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis. Turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Sąlyga yra tenkinama tada, kai labai tikėtina, kad turto pardavimo sandoris įvyks, o turtas yra tokios būklės, jog jį galima nedelsiant parduoti. Vadovybė turi būti linkusi parduoti, o pardavimas turi įvykti per metus nuo perklasifikavimo datos.

Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas, klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, nėra dėvimas / amortizuojamas.

Ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais Bendrovė ir Grupė perleidžiamo turto neturėjo.

2.12 Apyvartiniai taršos leidimai

Remiantis Europos Sąjungos direktyva 2003/87/EB, buvo sukurta prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis sistema, kuri įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Pirmasis šios sistemos veikimo laikotarpis buvo 3 metų, kuris prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., antrasis – 5 metų, nuo 2008 m. iki 2012 m., kuris sutampa su Kioto sutartyje numatytu laikotarpiu. Trečiasis – 8 metų, nuo 2013 m. iki 2020 m. 2021 m. sausio 1 d. prasidėjo ketvirtasis laikotarpis, kuris truks iki 2030 metų. Sistema veikia "Cap and Trade" pagrindu. Iš Europos Sąjungos šalių narių vyriausybių yra reikalaujama, kad šios nustatytų ribas kiekvienam šios sistemos taršos objektui bei įgyvendinimo laikotarpiui.

Ši riba yra nustatoma Nacionaliniame paskirstymo plane (NPP), kurį paruošia kiekvienos šalies narės atsakinga institucija. NPP nustato metinį taršos kiekį (matuojama anglies dioksido tonomis ekvivalentui) kiekvienam taršos objektui bei laikotarpiui ir paskirsto jiems metinius apyvartinius taršos leidimus.

Šalis narė privalo paskirstyti apyvartinius taršos leidimus iki kiekvienų metų vasario 28 d. remdamasi NPP (dalis apyvartinių taršos leidimų yra rezervuojama naujiems objektams).

Šalis narė turi užtikrinti, kad iki kitų metų balandžio 30 d., kiekvieno taršos objekto valdytojas pateiktų taršos objekto faktinės išmestos taršos į aplinką duomenis per einamuosius kalendorinius metus.

Grupė ir Bendrovė apskaito gautus taršos leidimus taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą ji taršos leidimus apskaito nominaliąja (nuline) verte. Kai faktinė tarša viršija paskirtus taršos leidimus, prievolė įsigyti papildomus leidimus pripažįstama kaip atidėjinys, vertinamas leidimų rinkos verte finansinių ataskaitų išleidimo dieną. Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama metinį turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio tikrąja verte. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų apskaitinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Įplaukos iš apyvartinių taršos leidimų yra atvaizduotos pinigų srautų ataskaitoje prie pagrindinės veiklos pinigų srautų. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitoje pripažįstamas papildomas atidėjinys.

2.13 Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos yra palūkanos ir kitos išlaidos (valiutos keitimo skirtumai), kurias Bendrovė ir Grupė patiria naudodamosi skolinimosi fondais. Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos kriterijus tenkinančio ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, sudaro to turto savikainos dalį. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai jos patiriamos.

Ilgo parengimo turtas yra toks turtas, kurio parengimas naudojimui pagal paskirtį ar pardavimui trunka ilgai.

Skolinimosi išlaidų kapitalizavimas nutraukiamas, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta.

2.14 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną įmonę atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Pripažinimas ir pirminis vertinimas

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą savo finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai ji tampa priemonės sutartinių sąlygų šalimi. Iš pradžių finansinė priemonė yra apskaitoma tikrąja verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant sandorio sudarymo sąnaudas, išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Klasifikavimas ir paskesnis vertinimas

Grupė ir Bendrovė finansinį turtą skirsto į vieną iš šių kategorijų:

• vertinamas amortizuota savikaina,
• vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas,
• vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius),
• apsidraudimo finansinės priemonės.

Grupė ir Bendrovė priskiria finansinį turtą tinkamai kategorijai, priklausomai nuo finansinio turto valdymo verslo modelio ir sutartinių pinigų srautų požymių atitinkamam finansiniam turtui.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamo turto priskiria prekybos gautinas sumas, suteiktas paskolas, kitas finansinio turto gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė nuosavybės priemones, t. y. kitų ūkio subjektų akcijas, priskiria prie finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas.

Grupė ir Bendrovė prie tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje vertinamo turto priskiria išvestines finansines priemones, neskirtas apsidraudimui, ir apsidraudimo priemones, kurios yra vertinamos pagal apsidraudimo nuo rizikos apskaitos principus.

Grupė ir Bendrovė finansinius įsipareigojimus skirsto į vieną iš šių kategorijų:

• vertinami amortizuota savikaina,
• vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius),
• apsidraudimo finansinės priemonės.

Grupė ir Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos įsipareigojimus, kitas mokėtinas sumas ir gautas paskolas.

Apsidraudimo priemonių apskaitai neskirtus išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimus Grupė ir Bendrovė vertina tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinio turto vertinimas amortizuota savikaina

Vertindama finansinį turtą amortizuota savikaina, Grupė ir Bendrovė taiko apskaičiuotų palūkanų metodą.

Prekybos gautinos po pirminio pripažinimo vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų metodą, įskaitant vertės sumažėjimo nuostolius, o prekybos gautinos sumos, kurių terminas trumpesnis nei 12 mėnesių nuo pripažinimo dienos (t. y. neturinčios finansavimo elemento) ir kurios nėra priskiriamos faktoringui, nėra diskontuojamos ir yra vertinamos nominalia verte.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.

Finansinio turto vertinimas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Pelnas ar nuostoliai finansiniam turtui, sudarančiam nuosavybės priemonę, kuri apskaitoma tikrąja vertę per kitas bendrąsias pajamas, pripažįstami kitose bendrosiose pajamose, išskyrus pajamas už gautus dividendus.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte per pelną (nuostolius), priskiriamas turtas, skirtas parduoti, t. y. jeigu jis buvo įsigytas su tikslu parduoti jį artimiausioje ateityje. Pelnas arba nuostoliai iš šio turto vertės pasikeitimo pripažįstami pelne (nuostoliuose). Pelnas ar nuostoliai įvertinus turtą tikrąja verte per pelną (nuostolius) taip pat apima palūkanų ir dividendų pajamas.

2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi jokių finansinių instrumentų, vertinamų tikrąja verte pelne (nuostoliuose).

Išvestiniai finansiniai instrumentai ir apsidraudimo sandorių apskaita

Kad apsidraustų nuo palūkanų normos rizikos, Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus. Įterptieji išvestiniai finansiniai instrumentai atskiriami nuo pagrindinės sutarties ir apskaitomi atskirai, jeigu vykdomi tam tikri kriterijai.

Pirminio pripažinimo metu išvestiniai finansiniai instrumentai vertinami tikrąja verte; bet kokios tiesiogiai priskirtinos sandorio sąnaudos yra pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriamos. Po pirminio pripažinimo išvestiniai finansiniai instrumentai vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai paprastai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai

Kai išvestinis finansinis instrumentas priskiriamas pinigų srautų apsidraudimo instrumentui, išvestinio finansinio instrumento tikrosios vertės pokyčio veiksminga dalis pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir kaupiama apsidraudimo rezerve. Išvestinio finansinio instrumento tikrosios vertės pokyčio neveiksminga dalis, jeigu tokia yra, nedelsiant pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Nuosavybėje sukaupta vertė laikoma kitose bendrosiose pajamose ir perklasifikuojama į pelną (nuostolius) tuo laikotarpiu ar laikotarpiais, kuriuo (-iais) apdrausti prognozuojami pinigų srautai daro įtaką pelnui (nuostoliams), arba kuriuo (-iais) apdraustas vienetas daro įtaką pelnui (nuostoliams).

Jeigu prognozuojamas sandoris nebėra tikėtinas, apsidraudimas nebeatitinka apsidraudimo apskaitos kriterijų, baigiasi apsidraudimo instrumento galiojimo laikas arba jis yra parduodamas, nutraukiamas arba įvykdomas, arba instrumentas nustojamas pripažinti kaip apsidraudimo instrumentas, tuomet apsidraudimo apskaita perspektyviai nutraukiama. Jeigu prognozuojamas sandoris nebėra tikėtinas, nuosavybėje sukaupta vertė perklasifikuojama į pelną (nuostolius).

Finansinės priemonės pripažinimo nutraukimas finansinės būklės ataskaitoje

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė / Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
• Grupė / Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir / arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Kai Grupė / Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia ir neišlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė / Grupė yra vis dar susijusi. Sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei / Bendrovei gali tekti sumokėti.

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų apskaitinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai sudengiami ir sudengta suma parodoma finansinės būklės ataskaitoje, kai yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinimas atsiskaityti sudengta suma arba realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus vienu metu.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

9-ajame TFAS pateikiamas naujas modelis, skirtas apskaičiuoti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimą (išskyrus investicijas į nuosavybės priemones ir sutarčių turtą). Vertės sumažėjimo modelis yra pagrįstas apskaičiuotu tikėtinu nuostoliu.

Grupė ir Bendrovė nustatydama vertės sumažėjimo nuostolius taiko šiuos modelius:

• - bendras modelis (pagrindinis),
• - supaprastintas modelis.

Bendrą modelį Grupė ir Bendrovė taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas ir turtą, vertinamą tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Taikant bendrą modelį Grupė ir Bendrovė stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo.

Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai).

Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Grupė ir Bendrovė analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus.

Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Grupė ir Bendrovė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus.

Grupė ir Bendrovė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis.

Supaprastintą modelį Grupė ir Bendrovė taiko prekybos gautinoms sumoms.

Taikant supaprastintą modelį Grupė ir Bendrovė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos.

Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius Grupė ir Bendrovė naudoja atidėjinių matricą, apskaičiuotą atsižvelgiant į istorinį iš klientų gautinų sumų grąžinimo ir išieškojimo lygį.

Grupė ir Bendrovė įtraukia informaciją apie būsimus laikotarpius į parametrus, naudojamus tikėtinų nuostolių modelyje, koreguojant pagrindinius nemokumo tikimybės parametrus.

Norėdama apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius, Grupė ir Bendrovė nustato gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymo tikimybės parametrus, apskaičiuotus istorine neapmokėtų sąskaitų skaičiaus analize, ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybės parametrus, apskaičiuotus remiantis istorine neapmokėtų sąskaitų vertės analize.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami kai gautina suma pripažįstama finansinės būklės ataskaitoje ir yra atnaujinama kiekvieną vėlesnę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, priklausomai nuo pradelstų gautinos sumos dienų skaičiaus.

Nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo

Nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo apima, ypač, nuostolius (nuostolių panaikinimą) dėl prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nuostolius (nuostolių panaikinimą) dėl suteiktų paskolų vertės sumažėjimo.

2.15 Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos (žaliavų savikaina, elektros energija, garo gamybos išlaidos, nusidėvėjimas, darbo užmokestis ir kitos išlaidos), esant normalioms gamybos apimtims.

2.16 Nuoma – Grupė kaip nuomininkė

Sudarydama naują sutartį, Grupė nustato, ar sutartis yra nuoma, ar ją apima. Sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Kad įvertintų, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką, Grupė vadovaujasi 16-uju TFAS "Nuoma".

Sudarydama arba koreguodama sutartį, kuri apima nuomos komponentą, Grupė atlygį pagal sutartį priskiria kiekvienam nuomos komponentui remdamasi santykine atskira nuomos komponento kaina.

Nuomos sutartį, kai už atlygį įsigyjama teisė kontroliuoti nustatyto turto naudojimą tam tikrą laikotarpį, nuomininkas apskaitoje pripažįsta naudojimo teise valdomu turtu ir pradžios datą įvertina diskontuota savikaina.

Naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimą Grupė ir Bendrovė pripažįsta nuomos pradžios datą, t.y. datą, kai Grupė ar Bendrovė gali pradėti naudotis nuomojamu turtu. Naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių įvertinamas įsigijimo savikaina, kuri apima nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo sumą, pakoreguotą bet kokiais nuomos mokesčiais pradžios datą arba iki jos, bet kokias patirtas pirmines tiesiogines išlaidas ir išlaidų, kurias nuomininkas patirs išmontuodamas ir pašalindamas nuomojamą turtą, tvarkydamas jo buvimo vietą arba atkurdamas tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalaujama pagal nuomos sąlygas, įvertį, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas.

Vėliau naudojimo teise valdomas turtas vertinamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, pakoreguota dėl tam tikro nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo. Naudojimo teise valdomas turtas nudėvimas naudojant tiesinį metodą nuo pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos, nebent pagal nuomos sutartį nuomojamo turto nuosavybės teisė iki nuomos laikotarpio pabaigos perduodama Grupei arba pagal naudojimo teise valdomo turto savikainą galima spręsti, kad Grupė pasinaudos pasirinkimo pirkti teise. Tokiu atveju naudojimo teise valdomas turtas bus nudėvimas per nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiką, kuris nustatomas tuo pačiu pagrindu kaip ir ilgalaikio materialaus turto. Be to, naudojimo teise valdomo turto vertė periodiškai sumažinama vertės sumažėjimo nuostoliais, jeigu tokių yra, ir pakoreguojama tam tikrai pakartotiniais nuomos įsipareigojimo vertinimais.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įvertinamas pradžios data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartine verte, diskontuota naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą arba, jeigu tos normos negalima lengvai nustatyti, taikant Grupės papildomą skolinimosi palūkanų normą. Įprastai Grupė savo papildomą skolinimosi palūkanų normą naudoja kaip diskonto normą. 2022 metais (kaip ir 2021 m.) grupėje taikoma diskonto norma nuomos teises valdomai žemei ir pastatams – 4,0%, mašinoms ir įrengimams – 1,3%. Grupė savo papildomą skolinimosi palūkanų normą nustato gaudama palūkanų normas iš įvairių išorinių finansavimo šaltinių ir atlieka tam tikrus koregavimus, kad atspindėtų nuomos sąlygas ir nuomojamo turto pobūdį.

Nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:

• fiksuotuosius nuomos mokesčius, įskaitant mokesčius, prilygintus fiksuotiesiems nuomos mokesčiams;
• kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datai;
• sumas, kurias nuomininkas turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

• pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos; nuomos mokesčius neprivalomu pratęsimo laikotarpiu, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė galimybe pratęsti nuomos laikotarpį pasinaudos; baudas už nuomos nutraukimą, nebent gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad Grupė nuomos nenutrauks.

Vėliau nuomos įsipareigojimas įvertinamas amortizuota savikaina naudojant faktinės palūkanų normos metodą. Nuomos laikotarpis yra neatšaukiamas laikotarpis; laikotarpiai, kuriems taikomos galimybės pratęsti ir nutraukti nuomą (jeigu tokių yra), įtraukiami į nuomos laikotarpį tik tuo atveju, jeigu yra pagrįstai tikėtina, kad nuoma bus pratęsta arba nutraukta.

Vėliau nuomos įsipareigojimas yra didinamas palūkanų už nuomos įsipareigojimą suma ir mažinamas sumokėtų nuomos mokėjimų suma. Jis pakartotinai įvertinamas kai dėl indekso ar normos pasikeitimo pasikeičia būsimi nuomos mokėjimai arba pasikeičia Grupės vertinimas dėl sumos, kuri turėtų būti mokama pagal likvidacinės vertės garantiją (2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių garantuotų likvidacinių verčių), jeigu Grupė pakeičia savo vertinimą dėl to, ar pasinaudos pirkimo, pratęsimo arba nutraukimo galimybe arba jeigu yra peržiūrėtas mokestis, prilygintas fiksuotiesiems nuomos mokesčiams (2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo apskaityta pratęsimo galimybių pagal nuomos sutartis dėl neapibrėžtumo). Kai nuomos įsipareigojimas pakartotinai vertinamas tokiu būdu, atitinkamai koreguojama naudojimo teise valdomo turto likutinė vertė arba toks koregavimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, jeigu naudojimo teise valdomo turto likutinė vertė sumažinama iki nulio.

Naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro: nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma, papildomi nuomos mokesčiai ar nuolaidos iki sutarties pradžios, tiesioginės sutarties išlaidos, papildomos išlaidos, susijusias su turto paruošimu eksploatacijai. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė nuomojamam turtui nebuvo pripažinusi jokių nuomos paskatų, pirminių tiesioginių išlaidų, atnaujinimo išlaidų ar kitų išlaidų.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo laikotarpis įprastai yra turto naudingo tarnavimo laikotarpis arba nuomos laikotarpis, žiūrint kuris iš jų yra trumpesnis. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuomojam naudojimo teise valdomam turtui taikytas tiesinis metodas.

Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos ir naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas apskaitomi atskirai bendrųjų pajamų ataskaitoje. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai atskleidžiami Finansinės būklės ataskaitoje.

Mokėjimai, susiję su trumpalaike įrangos nuoma ir su viso mažaverčio turto nuoma, pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje taikant tiesinį metodą.

2.17 Nuoma - Grupė kaip nuomotoja

Klasifikavimas

Kai Grupė veikia kaip nuomotoja, nuomos pradžioje ji nustato, ar nuoma yra finansinė nuoma, ar veiklos nuoma.

Klasifikuodama nuomas Grupė bendrai įvertina, ar pagal nuomą iš esmės perduodama visa su nuomojamo turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Jeigu taip ir yra, nuoma yra finansinė nuoma, o jeigu ne, t. y. nuomotojas išlaiko iš esmės visą riziką ir naudą, – veiklos nuoma. Atliekant šį vertinimą, Grupė atsižvelgia į tam tikrus rodiklius, pavyzdžiui, ar nuoma apima didesnę turto ekonominio tarnavimo laiko dalį.

Pradinis pripažinimas

Pagal veiklos nuomos sutartis pagrindinis turtas apskaitoje pripažįstamas nuomotojo balanse.

Subnuoma

Kai Grupė yra tarpinė nuomotoja, ji savo pagrindinės nuomos ir subnuomos interesus apskaito atskirai. Nuoma klasifikuojama kaip finansinė nuoma, jeigu perduodama iš esmės visa su naudojimo teise valdomu turtu susijusi rizika ir nauda. Priešingu atveju ji klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Grupės subnuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Subnuomą Grupė klasifikuoja remdamasi naudojimo teise valdomu turtu, nurodytu pagrindinėje sutartyje, o ne nuomojamu turtu. Jeigu pagrindinė nuoma yra trumpalaikė nuoma, kuriai Grupė taiko pirmiau aprašytą išimtį, tada subnuomą ji klasifikuoja kaip veiklos nuomą. 2022 m. ir 2021 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo subnuomos sutarčių.

Ne nuomos komponentų apskaita

Sutarties, kuri apima nuomos komponentą, pradžios arba pakeitimo datą Grupė atlygį pagal nuomos sutartį kiekvienam nuomos komponentui priskiria pagal jų santykines atskiras nuomos kainas. Jeigu susitarimas apima nuomos ir ne nuomos komponentus, Grupė taiko 15-ąjį TFAS, kad priskirtų sutartyje nurodytą atlygį ir ne nuomos komponento apskaitai.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Grynųjų investicijų į nuomą sumai Grupė taiko 9-ąjame TFAS nurodytus pripažinimo nutraukimo ir vertės sumažėjimo reikalavimus. Grupė toliau reguliariai peržiūri įvertintas negarantuotas likutines vertes, naudojamas apskaičiuoti grynųjų investicijų į nuomą sumai.

Nuomos pajamos

Pagal veiklos nuomos sutartis gautus nuomos mokesčius Grupė apskaito kaip pajamas tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį, kai yra uždirbamos, kitų pajamų straipsnyje. Visose nekilnojamojo turto nuomos sutartyse numatytas fiksuotas, periodiškas nuomos mokestis.

2.18 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Grupės ar Bendrovės sulaukus pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje iš karto, kai toks įsipareigojimas yra įvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.19 Akcijų suteikimo taisyklės

2022 m. balandžio 29 d. AB "Grigeo" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo patvirtintos AB "Grigeo" akcijų suteikimo taisyklės, skirtos nustatyti Bendrovės akcijų suteikimo neatlygintinai Bendrovės ir jos patronuojamų bendrovių darbuotojams sąlygas ir tvarką.

Pagal valdybos patvirtintą sąrašą opcionų gavėjams suteikiama teisė pasinaudoti galimybe neatlygintinai įgyti Bendrovės akcijas, kurios suteikiamos tik tuo atveju, jei darbuotojas įvykdys 3 metų darbo trukmės Grupėje sąlygą ir atitinkama Grupės įmonė bus pelninga bei darbuotojas pasieks savo tikslus, kurie nustatomi pagal kintamojo atlygio sistemą. Jei gavėjas neįvykdo bent vienos Opciono sutartyje numatytos sąlygos – opcionas neįsigalioja ir darbuotojas neturi teisės pasinaudoti šiuo opcionu.

Bendrovėje dirbančiam opciono gavėjui suteiktos teisės įgyti akcijų išnyksta, jei Bendrovei iškeliama bankroto byla arba priimamas sprendimas dėl jos likvidavimo, ar su opciono gavėju nutraukiami darbo santykiai, nebent opciono gavėjas ir Bendrovė susitaria kitaip.

Šie mokėjimai akcijomis darbuotojams vykdomi tik nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis). Nėra jokių socialinio draudimo įmokų ar pajamų mokesčio, kuriuos Bendrovė turėtų sumokėti opciono pasinaudojimo metu (arba bet kuriuo kitu momentu iki vykdymo datos) ir kurie turėtų būti sukaupti įsipareigojimuose. Opciono gavėjas yra atsakingas už bet kokius mokesčius, kurie susiję su opciono sutartyje numatytų sąlygų įgyvendinimu.

Akcijos bus suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją, atliekant Bendrovės įstatinio kapitalo didinimą – tuo tikslu Bendrovėje jau sudarytas pirminis rezervas akcijoms suteikti. Įgyvendinant kiekvieną opciono sandorį jis bus konvertuojamas į sutartą kiekį Bendrovės paprastųjų akcijų.

Pagal akcijų opcionų programą patiriamos opcionų išlaidos apskaitomos Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje ir dengiamos su nuosavybės straipsniu balanse, atsižvelgiant į dienų skaičių, praėjusį nuo opciono suteikimo dienos iki opciono įvykdymo dienos. Kiekvienais metais Bendrovės vadovybė peržiūri galiojančias suteiktų opcionų sutartis, kad kiek įmanoma tiksliausiai atspindėtų nuosavybės priemonių, kurias tikimasi perduoti darbuotojams, kiekį. Visos išlaidos, susijusios su akcijų opcionais, skaičiuojamos remiantis akcijos kaina suteikimo dieną, akcijų skaičiumi, laikotarpiu iki opciono įvykdymo dienos, atitinkamų pareigybių kaita bei tikimybe, kad opciono gavėjas įgyvendins opciono sąlygas.

2.20 Finansinių garantijų sutartys

Finansinės garantijos už grupės įmonių (t. y. kontroliuojamų tos pačios patronuojančios įmonės) įsipareigojimus pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte kaip kapitalo įnešimas ir finansinis įsipareigojimas balanse.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Po pirminio pripažinimo šis finansinis įsipareigojimas yra amortizuojamas ir pripažįstamas pajamomis, priklausomai nuo grupės įmonės finansinio įsipareigojimo amortizacijos / padengimo bankui. Jei tikėtina, kad grupės įmonė gali neįvykdyti savo įsipareigojimų bankui, grupės įmonės finansinis įsipareigojimas yra apskaitomos didesniąja iš amortizuotos vertės ir vertės, apskaičiuotos pagal 9-ąjį TAS "Finansinės priemonės".

2.21 Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos) skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti, laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu, suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje dalimis pagal tai, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir bendrųjų pajamų ataskaitoje mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.22 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Grupės įmonės yra apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Šiose finansinėse ataskaitose apskaitytos pelno mokesčio sąnaudos yra pagrįstos vadovybės apskaičiavimais pagal atitinkamus mokesčių įstatymus, taikomus Lietuvos Respublikoje ir Ukrainoje.

2022 ir 2021 m. Grupės įmonėms, veikiančioms Lietuvos Respublikoje, buvo nustatytas ir taikomas 15% pelno mokesčio tarifas. Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainos įmonėms 2022 m. buvo 18% (2021 m. – 18%).

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, ir nuostolius, kurie susidarė Ukrainos įmonėje (pagal Ukrainos įstatymus, nuostoliai gali būti keliami 4 metus). Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. keliamų veiklos mokestinių nuostolių suma galima dengti ne daugiau nei 70% apmokestinamojo pelno.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.23 Pajamų pripažinimas

Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos vadovaujantis 15-ojo TFAS nuostatomis, t. y., Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas tuo laiku ir tokia apimtimi, kad prekių ar paslaugų perdavimas klientams parodytų sumą, kuri atitinka atlygį, kurį Bendrovė tikisi turėti mainais už tas prekes ar paslaugas. Taikant šį standartą, Bendrovė atsižvelgia į sutarties sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes. Pajamos Bendrovėje pripažįstamos naudojantis 5 žingsnių modeliu.

Sutarčių su klientu nustatymo reikalavimai

Sutartis su klientu atitinka apibrėžimą, kai tenkinami visi šie kriterijai: sutartį sudariusios šalys patvirtino sutartį ir įsipareigojo atlikti savo pareigas; Grupė ir Bendrovė gali nustatyti visų šalių teises dėl prekių ir paslaugų, kurios bus perduotos; Grupė ir Bendrovė gali nustatyti apmokėjimo už prekes ir paslaugas, kurios bus perduotos, sąlygas; sutartis yra ekonominio turinio ir tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus atlygį, į kurį turės teisę mainais už prekes ir paslaugas, kurios bus perduotos klientui. Sutartys su klientu gali būti sujungiamos ar atskiriamos į kelias sutartis, išlaikant buvusių sutarčių kriterijus. Toks sujungimas arba atskyrimas laikomas sutarties keitimu.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Veiklos įsipareigojimų nustatymas

Sudarydama sutartį Grupė ir Bendrovė įvertina su klientu sudarytoje sutartyje pažadėtas perduoti prekes ir paslaugas ir nustato įsipareigojimą įvykdyti visus pasižadėjimus, kad galėtų klientui perduoti: prekes ar paslaugas (arba prekių ir paslaugų paketą), kurios gali būti atskirtos arba atskirų prekių ir paslaugų, kurios iš esmės yra tos pačios, grupes, ir kurių perdavimas klientui yra tokio paties pobūdžio.

Sandorio kainos nustatymas

Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į sandorio sąlygas ir įprastą verslo praktiką. Sandorio kaina yra atlygio suma, kurią Grupė ir Bendrovė tikisi gauti perdavusi pažadėtas prekes ir paslaugas klientui, išskyrus trečiųjų šalių vardu surinktas sumas. Su klientu sudarytoje sutartyje numatytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi.

Apskaičiuodama kintamas sumas Grupė ir Bendrovė nusprendė taikyti labiausiai tikėtinos vertės metodą sutartims su viena vertės riba ir tikėtinos vertės metodą sutartims, kuriose yra daugiau vertės ribų, iš kurių klientui yra suteikiama nuolaida.

Sandorio kainos priskyrimas kiekvienam veiklos įsipareigojimui

Grupė ir Bendrovė priskiria sandorio kainos dalį kiekvienam veiklos įsipareigojimui tokia suma, kuri atspindi atlygio sumą, į kurią Grupė ir Bendrovė tikisi turėti teisę mainais už klientui perduotas pažadėtas prekes ar paslaugas.

Pajamų pripažinimas, kai veiklos įsipareigojimai yra tenkinami

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas kai Grupė ir Bendrovė veiklos įsipareigojimą įvykdo klientui perduodama pažadėtą prekę ar paslaugą klientui (t. y. klientas įgyja turto kontrolę). Pajamos pripažįstamos kaip sumos, lygios sandorio kainai, kuri buvo nustatyta atitinkamam veiklos įsipareigojimui.

Grupė ir Bendrovė perduoda teisę valdyti prekes ar paslaugas per tam tikrą laikotarpį taip įvykdydama veiklos įsipareigojimą ir pripažįsta pajamas per tam tikrą laikotarpį, jeigu tenkinamas vienas iš šių kriterijų:

• − klientas tuo pat metu gauna ir naudojasi veiklos įsipareigojimo įvykdymo nauda kai Grupė ir Bendrovė jį vykdo,
• − suteikus paslaugą turtas sukuriamas arba pagerinamas ir klientas turi teisę valdyti tą turtą kai jis yra sukuriamas arba pagerinamas,

suteikus paslaugą, pakaitinis komponentas Grupei ir Bendrovei nėra sukuriamas ir Grupė ir Bendrovė turi įgyvendinamą teisę gauti atlygį už iki tam tikros datos suteiktą paslaugą.

Parduodamos produkcijos ir suteiktų paslaugų rūšis	Veiklos įsipareigojimų įvykdymo pobūdis ir laikas bei mokėjimo sąlygos	Pajamų pripažinimas pagal 15-ąjį TFAS
Popierius ir popieriaus gaminiai Medienos plaušų plokštės Žaliava gofruotajam kartonui (testlaineris, flutingas), gofruotasis kartonas ir jo gaminiai Kitos prekės	Klientas perima prekių kontrolę kai prekės yra pristatomos. Sąskaitos už prekes išrašomos tuo momentu, kai prekės yra pristatomos klientui arba atkrovus prekes iš sandėlio. Sąskaitos įprastai yra apmokamos per 30-45 kalendorinių dienų. Parduodamai produkcijai yra taikomos apyvartinės nuolaidos, kurios skaičiuojamos kiekvieno mėnesio, ketvirčio ir metų pabaigoje už praėjusį laikotarpį.	Pajamos pripažįstamos pristačius prekes klientui arba pakrovus prekes iš sandėlio. Susijusios sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos patiriamos. Marketingo sąnaudos, kurios yra tiesiogiai susijusios su pajamų uždirbimu, yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pajamų mažinimas. Tikėtinas nuostolis dėl sutarties pripažintas nedelsiant bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Šilumos energijos ir kitų komunalinių paslaugų pardavimai	Už per mėnesį suteiktas paslaugas sąskaitos išrašomos paskutinę mėnesio dieną. Standartinis numatytas apmokėjimo terminas – 10–30 kalendorinių dienų.	Pajamos pripažįstamos per tam tikrą laiką suteikus paslaugas.

2.24 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.25 Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje:

8 pastaba – Investicinis turtas

3 pastaba – Finansinės rizikos valdymas – Palūkanų normos rizika

2.26 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus, susijusius su verslo jungimais. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27 Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės / Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28 Palyginamieji skaičiai

Nauji apskaitiniai įvertinimai nedaro įtakos finansinių ataskaitų informacijos patikimumui, todėl apskaitoje taisomi ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu.

2.29 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Finansinės rizikos valdymas

Grupė ir Bendrovė vykdydamos veiklą patiria finansinę riziką, t. y. kredito riziką, likvidumo riziką bei rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką). Valdydamos šias rizikas, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius veiklos rezultatus, įtaką.

Kredito rizika

Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi trumpalaikių ir ilgalaikių iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius ir pinigus bei pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras, pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras. Bendrovės tikslas – maksimalus kiekis apdraustų klientų, o su klientais, kurių nedraudžia kreditų draudimo įmonės, Bendrovė dažniausiai dirba tik su avansiniu atsiskaitymu.

Maksimali kredito rizika

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti visi maksimalios kredito rizikos atvejai, susiję su Grupės ir Bendrovės balansiniais straipsniais.

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	22 247	19 071	12 215	8 112
Prekybos gautinos sumos iš susijusių šalių	-	-	1 803	1 294
Kitos gautinos sumos	383	1 232	189	558
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14 840	12 443	7 544	818
Iš viso	37 470	32 746	21 751	10 782

Prekybos gautinos sumos

Bendrovė ir Grupė 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atliko tikėtino nuostolio atidėjinio įvertinimą pagal 9 TFAS. Bendrovė ir Grupė taiko supaprastintą metodą viso galiojimo laikotarpio tikėtinų kredito nuostolių įvertinimui prekybos gautinoms sumoms. Tikėtinam gautinų sumų nuostolio atidėjinio dydis apskaičiuotas remiantis pardavimų mokėjimų profiliu nuo 2020-2022 m. Istoriniai nuostolių rodikliai yra koreguojami, kad atspindėtų dabartinę ir ateities informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos klientų gebėjimui atsiskaityti. Bendrovė nustatė, kad Lietuvos BVP augimo tempas yra svarbiausias veiksnys, ir atitinkamai koreguoja istorinius nuostolių rodiklius, atsižvelgiant į numatomus šių veiksnių pokyčius.

Remiantis atliktais prekybos gautinų sumų nuvertėjimo testais 2022 metais Grupėje individualiai nustatytas 5 tūkst. eurų nuostolio atidėjinys (2021 metais Grupėje individualiai nustatytas nuostolio atidėjinys nebuvo nustatytas). Gautinų sumų nuostolio atidėjinio judėjimas pateikiamas žemiau:

			Grupė		Bendrovė
	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2022 m.	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2021 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2022 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2021 m.	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2022 m.	Individuliai nustatytas vertės sumažėji mas 2021 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2022 m.	Bendrai nustatytas vertės sumažėji mas 2021 m.
Laikotarpio pradžioje	146	153	-	-	72	72	-	-
Atidėjinio padidėjimas	5	-	-	-	-	-	-	-
Nurašytos gautinos sumos	(66)	(7)	-	-	-	-	-	-
Laikotarpio pabaigoje	85	146	-	-	72	72	-	-

Nuostolio atidėjinio prekybos gautinoms sumoms pasikeitimas 2022 m. ir 2021 m. yra įtrauktas į administracines sąnaudas.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Tikėtini kredito nuostoliai:

	Nevėluo	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau
Grupė	jančios	< 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–360 dienų	> 360 dienų	Iš viso
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2022 m.	20 789	1 329	19	6	6	99	22 248
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	20 789	1 329	19	6	11	179	22 333
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	(5)	(80)	(85)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	45%	45%
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2021 m.	17 016	1 797	201	36	21	-	19 071
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	17 016	1 797	201	36	21	146	19 217
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	-	(146)	(146)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	-	100%

	Nevėluo	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau
Bendrovė	jančios	< 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–360 dienų	> 360 dienų	Iš viso
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2022 m.	11 614	583	17	1	-	1	12 215
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	11 614	583	17	1	-	72	12 287
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	-	(72)	(72)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	-	100%
Prekybos gautinos sumos grynąja verte 2021 m.	7 850	254	8	2	-	-	8 112
Prekybos gautinos sumos bendrąja verte	7 850	254	8	-	-	72	8 184
Pripažintas nuostolio atidėjinys	-	-	-	-	-	(72)	(72)
Tikėtino nuostolio koeficientas	-	-	-	-	-	100%

Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija nėra didelė. Grupės prekybos gautinos sumos iš dviejų didžiausių pirkėjų 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 12,5% ir 5,5% (2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 8,6% ir 4,5%) pirkėjų gautinų sumų. Bendrovės gautinos sumos iš dviejų pagrindinių pirkėjų 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 22,7% ir 10,0% (2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 20,3% ir 11,6%) pirkėjų gautinų sumų.

Gautinos sumos iš susijusių šalių ir kitos gautinos sumos

Grupės kitas gautinas sumas sudaro VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) kainos dalies susigrąžinimo gautinos sumos ir kitos gautinos sumos. VIAP kainos dalies susigrąžinimo gautina suma yra iš valstybinės institucijos. Vadovybės vertinimu gautinoms sumoms iš valstybinių įmonių rizika yra minimali ir joms taikomas Lietuvos respublikos kredito reitingas. Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos nėra analizuojamos dėl sumų nereikšmingumo. Bendrovės gautinų sumų iš susijusių šalių susigrąžinimo rizika nėra reikšminga, nes dukterinės įmonės vykdo pelningą veiklą ir gautinos sumos iš susijusių šalių nėra reikšmingos.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų maksimali kredito rizika lygi pinigų ir pinigų ekvivalentų, kurie taip klasifikuojami finansinės būklės ataskaitų parengimo dieną, tikrajai vertei. Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, kad rizika, susijusi su banko sąskaitose laikomais pinigais ir pinigų ekvivalentais bei kitomis trumpalaikėmis finansinėmis priemonėmis, yra nereikšminga, nes pinigai laikomi tik komerciniuose bankuose, turinčiuose aukštus kredito reitingus.

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Pinigų bankuose kredito kokybė įvertinta remiantis "Standart & Poor's" ilgalaikio skolinimosi reitingais (arba atitinkamu "Moody's" reitingu):

		Grupė	Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
AA-	227	269	-	-
A+	14 596	8 114	7 544	763
BBB+	-	2 056	-	55
BBB	-	2 000	-	-
Kita	17	4	-	-
Iš viso	14 840	12 443	7 544	818

Likvidumo rizika

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Grupė	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskaitinė vertė
Paskolos	833	1 755	4 863	-	7 451	7 007
Nuomos įsipareigojimai	122	359	706	5 349	6 536	3 885
Prekybos mokėtinos sumos	25 979	-	-	-	25 979	25 979
Kitos mokėtinos sumos	2 208	-	-	-	2 208	2 208
2022 m. gruodžio 31 d.	29 142	2 114	5 569	5 349	42 174	39 079
Paskolos	514	1 529	951	-	2 994	2 958
Nuomos įsipareigojimai	143	363	896	7 545	8 947	3 537
Prekybos mokėtinos sumos	25 270	-	-	-	25 270	25 270
Kitos mokėtinos sumos	1 687	-	-	-	1 687	1 687
2021 m. gruodžio 31 d.	27 614	1 892	1 847	7 545	38 898	33 452

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Bendrovė	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskaitinė vertė
Paskolos	364	716	1 938	-	3 018	2 857
Nuomos įsipareigojimai	97	282	175	2 799	3 353	1 348
Susijusioms šalims mokėtinos sumos	605	-	-	-	605	605
Prekybos mokėtinos sumos	14 434	-	-	-	14 434	14 434
Kitos mokėtinos sumos	919	-	-	-	919	919
2022 m. gruodžio 31 d.	16 419	998	2 113	2 799	22 329	20 163
Paskolos	421	972	176	-	1 569	1 555
Nuomos įsipareigojimai	99	292	417	2 806	3 614	1 579
Susijusioms šalims mokėtinos sumos	601	-	-	-	601	601
Prekybos mokėtinos sumos	12 013	-	-	-	12 013	12 013
Kitos mokėtinos sumos	650	-	-	-	650	650
2021 m. gruodžio 31 d.	13 784	1 264	593	2 806	18 447	16 398

Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis palūkanų normomis rodo vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis. Nesitikima, kad į mokėjimo terminų analizę įtraukti pinigų srautai galėtų atsirasti gerokai anksčiau, ir nemanoma, kad sumos galėtų labai skirtis.

Kaip atskleista 13 pastaboje, Grupė ir Bendrovė turi užtikrintų banko paskolų, kurioms taikomos paskolų sutarties sąlygos. Jeigu sąlygos būtų pažeistos, Grupė turėtų grąžinti paskolą anksčiau, nei nurodyta lentelėje. Pagal sutartį sąlygų laikymąsi reguliariai tikrina finansų komanda. Siekiant užtikrinti sutarties reikalavimų vykdymą, vadovybei reguliariai teikiamos ataskaitos apie sąlygų laikymąsi.

« Turinys

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Rinkos rizika

Palūkanų normos rizika

Didžiąją dalį Grupės ir Bendrovės paskolų sudaro paskolos ir nuomos įsipareigojimai su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos rizika (13 pastaba).

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės bei Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma).

	Padidėjimas / sumažėjimas baziniais punktais	Grupė Įtaka pelnui prieš mokesčius	Bendrovė Įtaka pelnui prieš mokesčius
2022 m.
Eurais	+100	(70)	(29)
Eurais	-100	70	29
2021 m.
Eurais	+100	(22)	(10)
Eurais	-100	-	-

Užsienio valiutos rizika

Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. yra išreikšti eurais. Grupės finansinis turtas ir įsipareigojimai 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. yra išreikšti eurais bei Ukrainos grivinomis. Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems Ukrainos grivinos valiutos kurso pokyčiams:

	2022 m.	2021 m.
Pagrįstai tikėtinas euro ir grivinos kurso pokytis, %	+/-20%	+/-10%
Finansinis turtas, denominuotas grivinomis	625	879
Finansiniai įsipareigojimai, denominuoti grivinomis	99	304
Prognozuojamas neigiamas poveikis pelnui prieš mokesčius	(88)	(95)
Prognozuojamas teigiamas poveikis pelnui prieš mokesčius	132	116

Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Grupės ir Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, gautų paskolų, nuomos įsipareigojimų prekybos ir kitų mokėtinų sumų, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei. Grupėje ir Bendrovėje finansinių instrumentų tikrosios vertės nustatymui naudojami šie hierarchijos lygiai:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos). Šiam lygiui priskiriamas Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra pinigai ir pinigų ekvivalentai.

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji). Šiam lygiui priskiriamas Grupės ir Bendrovės turtas ir įsipareigojimai:

• Prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos. Šių finansinių instrumentų vidutinis mokėjimo terminas yra mažesnis negu 3 mėnesiai (prekybos gautinų sumų 7–90 dienų, prekybos mokėtinų sumų 10-120 dienų), todėl jų tikroji vertė yra artima apskaitinei vertei.

Paskolos ir nuomos įsipareigojimai. Šių finansinių instrumentų tikroji vertė yra artima apskaitinei vertei, nes jie yra apskaitomi amortizuota savikaina ir jiems taikomos palūkanų normos yra panašios į rinkos palūkanų normas balanso parengimo dieną.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

3. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Kapitalo rizikos valdymas

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad Grupė ir Bendrovė palaikytų teisingus kapitalo rodiklius siekdamos sustiprinti veiklą ir maksimizuoti akcininkų vertę ("kapitalas" pagal 1-ojo TAS sampratą atitinka nuosavą kapitalą, priskirtiną Bendrovės savininkams, pateiktą finansinėse ataskaitose).

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekdamos palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją. 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko aukščiau minėtą reikalavimą.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodamos įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficientą. Kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Siekiama, kad įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis būtų ne didesnis negu 50%-60%. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. nei Grupė, nei Bendrovė numatyto maksimalaus įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio neviršijo.

		Grupė	Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (neįskaitant subsidijų ir dotacijų bei atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo)	8 650	4 496	2 988	1 505
Trumpalaikiai įsipareigojimai	34 611	32 822	19 073	16 229
Įsipareigojimų iš viso	43 261	37 318	22 061	17 734
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės savininkams	97 044	93 576	66 373	56 389
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	45%	40%	33%	31%

4. Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Šių Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose tenka priimti sudėtingus sprendimus, daromos prielaidos ir apskaitiniai vertinimai apima:

Ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpiai

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į panašaus turto naudingo tarnavimo laikotarpius. Likę naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į dabartinę turto techninę būklę ir laikotarpį, per kurį Grupė tikisi gauti naudos iš turto. Vadovybė, vertindama ilgalaikio materialiojo turto likusį naudingo tarnavimo laikotarpį, atsižvelgia į darbuotojų, atsakingų už turto techninę priežiūrą, pateikiamas išvadas.

Prestižo vertės sumažėjimas

Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant atsiperkamąją vertę. Prestižo atsiperkamoji vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės. Vadovybė atliko 3 001 tūkst. eurų prestižo, pripažinto įsigyjant patronuojamąją įmonę AB "Grigeo Klaipėda", vertės sumažėjimo testą ir nenustatė vertės sumažėjimo požymių (7 pastaba).

Teisiniai procesai

Patronuojamoji įmonė AB "Grigeo Klaipėda" yra gavusi ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Vadovybės vertinimu, ieškinio baigtis turi daug neapibrėžtumų (32 pastaba).

5. Ilgalaikis materialusis turtas

« Turinys

Grupė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas turtas	Nebaigta statyba ir išanksti niai apmokėji mai	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	46 988	112 980	2 378	2 454	7 613	172 413
Sukauptas nusidėvėjimas	(19 433)	(79 361)	(1 479)	(1 511)	-	(101 784)
Likutinė vertė	27 555	33 619	899	943	7 613	70 629
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	27 555	33 619	899	943	7 613	70 629
Įsigijimai	51	490	171	181	9 956	10 849
Perleidimai ir nurašymai	-	(70)	(5)	(1)	-	(76)
Perkėlimas į atsargas	-	(15)	-	-	-	(15)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	328	7 154	35	49	(7 566)	-
Perklasifikavimas į investicinį turtą	(618)	(9)	-	3	-	(624)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	15	-	(15)	-	-
Užsienio valiutos kurso įtaka	17	55	-	-	15	87
Nusidėvėjimas	(2 241)	(6 419)	(272)	(354)	-	(9 286)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	25 092	34 820	828	806	10 018	71 564
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	46 700	119 730	2 468	2 514	10 018	181 430
Sukauptas nusidėvėjimas	(21 608)	(84 910)	(1 640)	(1 708)	-	(109 866)
Likutinė vertė	25 092	34 820	828	806	10 018	71 564
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	25 092	34 820	828	806	10 018	71 564
2022 m. sausio 1 d. Įsigijimai	71	420	466	163	7 407	8 527
Perleidimai ir nurašymai	(2)	(30)	(1)	(1)	-	(34)
Perkėlimas iš atsargų (į atsargas)	-	8	-	-	-	8
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	1 061	9 816	65	221	(11 163)	-
Perklasifikavimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(250)	(250)
Perklasifikavimas iš investicinio turto	21	-	-	-	-	21
Užsienio valiutos kurso įtaka	(34)	(99)	-	(3)	(23)	(159)
Nusidėvėjimas	(1 902)	(5 964)	(268)	(349)	-	(8 483)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m gruodžio 31 d.	24 307	38 971	1 090	837	5 989	71 194
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	47 969	127 100	2 803	2 522	5 989	186 383
Sukauptas nusidėvėjimas	(23 662)	(88 129)	(1 713)	(1 685)	-	(115 189)
Likutinė vertė	24 307	38 971	1 090	837	5 989	71 194

2022 m. gruodžio 31 d. išankstinių apmokėjimų suma 348 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. 1 880 tūkst. eurų).

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas turtas	Nebaigta statyba ir išanksti niai apmokėji mai	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	16 964	54 035	708	1 086	4 799	77 592
Sukauptas nusidėvėjimas	(6 265)	(41 667)	(354)	(693)	-	(48 979)
Likutinė vertė	10 699	12 368	354	393	4 799	28 613
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	10 699	12 368	354	393	4 799	28 613
Įsigijimai	17	27	-	65	4 963	5 072
Perkėlimas iš atsargų (į atsargas)	-	(15)	-	-	-	(15)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	15	-	(15)	-	-
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	125	4 422	-	9	(4 556)	-
Perklasifikavimas į investicinį turtą	(618)	(9)	-	3	-	(624)
Nusidėvėjimas	(864)	(2 923)	(85)	(154)	-	(4 026)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	9 359	13 885	269	301	5 206	29 020
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	16 364	57 714	654	1 028	5 206	80 966
Sukauptas nusidėvėjimas	(7 005)	(43 829)	(385)	(727)	-	(51 946)
Likutinė vertė	9 359	13 885	269	301	5 206	29 020
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2022 m. sausio 1 d.	9 359	13 885	269	301	5 206	29 020
Įsigijimai	-	80	184	65	1 216	1 545
Perleidimai ir nurašymai	(1)	(12)	-	-	-	(13)
Perkėlimas iš atsargų (į atsargas)	-	8	-	-	-	8
Perkėlimas iš nebaigtos statybos į materialųjį turtą	249	4 329	-	18	(4 596)	-
Nusidėvėjimas	(692)	(2 615)	(96)	(142)	-	(3 545)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m. gruodžio 31 d.	8 915	15 675	357	242	1 826	27 015
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	16 530	61 524	705	901	1 826	81 486
Sukauptas nusidėvėjimas	(7 615)	(45 849)	(348)	(659)	-	(54 471)
Likutinė vertė	8 915	15 675	357	242	1 826	27 015

2022 m. gruodžio 31 d. išankstinių apmokėjimų suma 119 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. 450 tūkst. eurų).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas yra įtrauktas į šiuos bendrųjų pajamų ataskaitos ir finansinės būklės ataskaitos straipsnius:

		Grupė	Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pardavimų savikaina	8 128	8 897	3 336	3 782
Administracinės sąnaudos	254	271	141	170
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	101	118	68	74
Iš viso bendrųjų pajamų ataskaita	8 483	9 286	3 545	4 026

Dalis Grupės ir Bendrovės materialaus turto, kurių apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygi 13 288 tūkst. eurų ir 6 565 tūkst. eurų (atitinkamai 18 249 tūkst. eurų ir 12 152 tūkst. eurų 2021 m. gruodžio 31 d.), buvo įkeista bankams kaip užstatas už paskolas (13 pastaba).

Dalis Grupės ir Bendrovės materialiojo turto buvo visiškai nusidėvėjusi, tačiau vis dar naudojama veikloje. Pateikiama informacija pagal turto grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pastatai ir statiniai	821	880	260	332
Mašinos ir įrengimai	5 130	5 246	1 372	1 445
Transporto priemonės	637	642	44	175
Kitas turtas	405	514	127	248
Iš viso	6 993	7 282	1 803	2 200

Grupės ir Bendrovės įsipareigojimas įsigyti materialųjį turtą pagal pasirašytas sutartis 2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygus 1 988 tūkst. eurų ir 363 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 3 333 tūkst. eurų ir 323 tūkst. eurų).

6. Naudojimo teise valdomas turtas

« Turinys

Grupė	Žemė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	3 945	242	765	4 952
Sukauptas nusidėvėjimas	(469)	(110)	(244)	(823)
Likutinė vertė	3 476	132	521	4 129
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	3 476	132	521	4 129
Naudojimo vertės pasikeitimas	-	175	156	331
Užsienio valiutos kurso įtaka	2	-	-	2
Perleidimai, nurašymai	-	-	(58)	(58)
Amortizacija	(63)	(113)	(259)	(435)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	3 415	194	360	3 969
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	3 948	416	823	5 187
Sukauptas nusidėvėjimas	(533)	(222)	(463)	(1 218)
Likutinė vertė	3 415	194	360	3 969
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2022 m. sausio 1 d.	3 415	194	360	3 969
Naudojimo vertės pasikeitimas	208	376	279	863
Užsienio valiutos kurso įtaka	(3)	-	-	(3)
Perleidimai, nurašymai	-	-	(75)	(75)
Amortizacija	(67)	(122)	(288)	(477)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m. gruodžio 31 d.	3 553	448	276	4 277
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	4 148	792	780	5 720
Sukauptas nusidėvėjimas	(595)	(344)	(504)	(1 443)
Likutinė vertė	3 553	448	276	4 277

6. Naudojimo teise valdomas turtas (tęsinys)

« Turinys

Bendrovė	Žemės nuomos teisės	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	1 013	1 154	241	2 408
Sukauptas nusidėvėjimas	(26)	(468)	(81)	(575)
Likutinė vertė	987	686	160	1 833
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	987	686	160	1 833
Naudojimo vertės pasikeitimas	-	-	57	57
Perleidimai, nurašymai	-	-	(29)	(29)
Amortizacija	(13)	(229)	(85)	(327)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	974	457	103	1 534
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	1 014	1 154	243	2 411
Sukauptas nusidėvėjimas	(40)	(697)	(140)	(877)
Likutinė vertė	974	457	103	1 534
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2022 m. sausio 1 d.	974	457	103	1 534
Naudojimo vertės pasikeitimas	17	-	93	110
Perleidimai, nurašymai	-	-	(15)	(15)
Amortizacija	(14)	(228)	(92)	(334)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m. gruodžio 31 d.	977	229	89	1 295
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	1 029	1 154	284	2 467
Sukauptas nusidėvėjimas	(52)	(925)	(195)	(1 172)
Likutinė vertė	977	229	89	1 295

Grupės ir Bendrovės naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas yra įtrauktas į šiuos bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnius:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pardavimų savikaina	352	319	68	65
Administracinės sąnaudos	67	64	14	14
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	58	52	252	248
Iš viso	477	435	334	327

Dalis Grupės ir Bendrovės žemės nuomos teisių, kurių apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygi 1 016 tūkst. eurų ir 353 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 477 tūkst. eurų ir 358 tūkst. eurų), buvo įkeista bankams kaip užstatas už paskolas (13 pastaba).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip 7. Nematerialusis turtas

Grupė	Prestižas	Licencijos, patentai	Programinė įranga	Kitas turtas	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	3 001	158	2 207	531	5 897
Sukaupta amortizacija	-	(86)	(1 657)	(530)	(2 273)
Likutinė vertė	3 001	72	550	1	3 624
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	3 001	72	550	1	3 624
Įsigijimai	-	11	38	23	72
Užsienio valiutos kurso įtaka	-	1	-	-	1
Amortizacija	-	(38)	(145)	(1)	(184)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	3 001	46	443	23	3 513
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	3 001	169	2 243	553	5 966
Sukaupta amortizacija	-	(123)	(1 800)	(530)	(2 453)
Likutinė vertė	3 001	46	443	23	3 513
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2022 m. sausio 1 d.	3 001	46	443	23	3 513
Įsigijimai	-	6	9	177	192
Perkėlimas iš nebaigtų projektų į nematerialųjį turtą	-	-	18	(18)	-
Perklasifikavimas iš materialaus turto	-	-	250	-	250
Užsienio valiutos kurso įtaka	-	-	(1)	-	(1)
Amortizacija	-	(39)	(149)	(2)	(190)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m. gruodžio 31 d.	3 001	13	570	180	3 764
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	3 001	61	2 510	691	6 263
Sukaupta amortizacija	-	(48)	(1 940)	(511)	(2 499)
Likutinė vertė	3 001	13	570	180	3 764

Prestižas

2010 m. kovo 1 d. Bendrovė įsigijo UAB "Grigeo investicijų valdymas" grupę, kurią sudarė UAB "Grigeo investicijų valdymas", UAB "Avesko" (UAB "Avesko" 2010 m. reorganizuota prijungiant ją prie AB "Grigeo Klaipėda"), AB "Grigeo Klaipėda" ir AT "Mena Pak".

Dėl šių patronuojamųjų įmonių įsigijimo buvo apskaitytas 3 001 tūkst. eurų prestižas. Prestižas atsirado dėl tikėtinos Grupės įmonių veiklos sinergijos. Prestižas nėra amortizuojamas, bet kasmet tikrinama, ar jo vertė nėra sumažėjusi.

Prestižo vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. prestižas buvo priskirtas AB "Grigeo Klaipėda" įplaukas kuriančiam vienetui. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atsiperkamoji įplaukas kuriančio vieneto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į numatomas būsimas diskontuotas pinigines įplaukas pagal vadovybės patvirtintas penkerių metų finansines prognozes.

7. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Prognozės 2022 m. gruodžio 31 d.:

Pajamos	Numatomas pajamų augimas (mažėjimas) kasmet, %
2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
68 800	(11,0)	5,8	(19,2)	0,5	0,5
Bendrasis pelningumas, %
2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
14,1	9,8	5,8	23,9	24,1	23,8

2023 m. numatomas pajamų sumažėjimas yra tikėtinas po 2022 m. pardavimo kainų šuolio, kurį sąlygojo ženkliai augusios energetikos kainos. 2025 m. pajamų mažėjimas susijęs su toliau mažėsiančiomis energijos išteklių kainomis, kuomet atsiras daugiau elektros gamybos pajėgumų rinkoje.

Pajamos	Numatomas pajamų augimas (mažėjimas) kasmet, %
2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.
54 488	39,3	2,7	0,2	(0,3)	0,1
Bendrasis pelningumas, %
2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.
18,2	24,4	22,6	22,9	22,8	22,4

Pajamos buvo prognozuojamos remiantis 2022 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai 2021 m. gruodžio 31 d. vadovybės prielaidomis, kurios numato, kad būsimosios pajamos augs dėl vykdomų investicijų į gamybinių įrengimų našumo ir efektyvumo didinimą bei pardavimo veiksmų aktyvinimą. 2022 m. gruodžio 31 d. prognozuojamos investicijos ateinantiems 5 metams vidutiniškai kasmet siekė 2 072 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 2 202 tūkst. eurų). Sąnaudos buvo prognozuojamos atsižvelgiant į faktines sąnaudas, įvertinant prognozuojamą infliacijos lygį. 2022 m. ir 2021 m. pinigų srautai po 5 metų laikotarpio buvo ekstrapoliuoti remiantis 1% metinio augimo prielaida, kuri atspindi geriausią vadovybės įvertinimą atsižvelgiant į esamą situaciją šiame sektoriuje. Vadovybės naudojama diskonto norma konkrečiam pinigus generuojančiam vienetui buvo apskaičiuota kaip svertinis kapitalo kaštų vidurkis, kuris 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje esantiems pinigus generuojantiems vienetams yra lygus 9.5% po mokesčių (2021 m. gruodžio 31 d. – 6,7%).

Apskaičiavus įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamąją vertę 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d., prestižo vertės sumažėjimas nebuvo nustatytas. Vertinimas buvo atliktas neatsižvelgiant į teisinį procesą, aprašomą aiškinamojo rašto 32 pastaboje. Vadovybė tiki, kad atliekant aukščiau minėto įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamosios vertės įvertinimą 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta tokių aukščiau aprašytų reikšmingų prielaidų, kurių tikėtinas pasikeitimas lemtų reikšmingą apskaitinės pinigus generuojančio vieneto vertės perviršį, lyginant su jo atsiperkamąja verte.

Investicijos į AB "Grigeo Klaipėda" atsiperkamosios vertės skaičiavimo jautrumo analizė parodo vertės sumažėjimo požymių testavime naudotų prielaidų pasikeitimo įtaką vertinimo rezultatui:

Prielaidų pokyčiai	Įtaka 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d.
Kiekvienų prognozuojamų metų pajamų ir savikainos sumažėjimas 10%	-
Bendrojo pelningumo sumažėjimas 500 bazinių punktų	-
Diskonto normos padidėjimas 100 bazinių punktų	-

Esant aukščiau išvardintiems prielaidų pokyčiams, jautrumo analizė prestižo vertės sumažėjimo požymių papildomai nenustatė.

7. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Licencijos, patentai	Programinė įranga	Kitas turtas	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	158	998	10	1 166
Sukaupta amortizacija	(86)	(641)	(9)	(736)
Likutinė vertė	72	357	1	430
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	72	357	1	430
Įsigijimai	11	27	23	61
Amortizacija	(37)	(79)	(1)	(117)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	46	305	23	374
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	169	1 025	33	1 227
Sukaupta amortizacija	(124)	(720)	(9)	(853)
Likutinė vertė	46	305	23	374
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2022 m. sausio 1 d.	46	305	23	374
Įsigijimai	6	-	121	127
Perkėlimas iš nebaigtų projektų į nematerialųjį turtą	-	18	(18)	-
Amortizacija	(39)	(80)	(2)	(121)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m. gruodžio 31 d.	13	243	124	380
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	64	1 039	135	1 238
Sukaupta amortizacija	(51)	(796)	(11)	(858)

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra įtrauktos į šiuos bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnius:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pardavimų savikaina	166	182	97	117
Administracinės sąnaudos	18	-	18	-
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	6	2	6	-
Iš viso	190	184	121	117

Likutinė vertė 13 243 124 380

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

7. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje. Informacija pagal turto grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Licencijos, patentai	7	15	7	15
Programinė įranga	190	179	78	72
Kitas turtas	520	520	-	-
Iš viso	717	714	85	87

8. Investicinis turtas

Grupė	Pastatai	Kitas turtas	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	2 266	-	516	2 782
Sukauptas nusidėvėjimas	(803)	-	-	(803)
Likutinė vertė	1 463	-	516	1 979
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	1 463	-	516	1 979
Įsigijimai	-	-	1 983	1 983
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos	2 171	-	(2 171)	-
Perklasifikavimas iš materialiojo turto	623	-	-	623
Nusidėvėjimas	(168)	-	-	(168)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	4 089	-	328	4 417
2021 m. gruodžio 31 d
Įsigijimo savikaina	5 203	-	328	5 531
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 114)	-	-	(1 114)
Likutinė vertė	4 089	-	328	4 417
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2022 m. sausio 1 d.	4 089	-	328	4 417
Įsigijimai	-	3	259	262
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos	251	-	(251)	-
Perklasifikavimas į materialų turtą	(21)	-	-	(21)
Nusidėvėjimas	(247)	(1)	-	(248)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m. gruodžio 31 d.	4 072	2	336	4 410
2022 m. gruodžio 31 d
Įsigijimo savikaina	4 963	2	336	5 301
Sukauptas nusidėvėjimas	(891)	-	-	(891)
Likutinė vertė	4 072	2	336	4 410

8. Investicinis turtas (tęsinys)

« Turinys

Bendrovė	Pastatai	Kitas turtas	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
2021 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	2 266	-	516	2 782
Sukauptas nusidėvėjimas	(803)	-	-	(803)
Likutinė vertė	1 463	-	516	1 979
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2021 m. sausio 1 d.	1 463	-	516	1 979
Įsigijimai	-	-	1 983	1 983
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos	2 171	-	(2 171)	-
Perklasifikavimas iš materialiojo turto	623	-	-	623
Nusidėvėjimas	(168)	-	-	(168)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d.	4 089	-	328	4 417
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	5 203	-	328	5 531
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 114)	-	-	(1 114)
Likutinė vertė	4 089	-	328	4 417
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 2022 m. sausio 1 d.	4 089	-	328	4 417
Įsigijimai	-	3	259	262
Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos	251	-	(251)	-
Nusidėvėjimas	(247)	(1)	-	(248)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 2022 m. gruodžio 31 d.	4 093	2	336	4 431
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	5 454	2	336	5 792
Sukauptas nusidėvėjimas	(1 361)	-	-	(1 361)
Likutinė vertė	4 093	2	336	4 431

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio investicinio turto – pastatų, kurių įsigijimo vertė 2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygi 7 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų, buvo visiškai amortizuota (atitinkamai 7 tūkst. eurų ir 7 tūkst. eurų 2021 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d išankstinių apmokėjimų nebuvo.

Įsipareigojimų įsigyti investicinį turtą 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

Investicinį turtą sudaro pastatai ir statiniai, esantys Popieriaus g. 15 ir Popieriaus g. 25 Naujuosiuose Verkiuose, bei nuomojama aikštelė Vilniaus g.10 Grigiškėse. Dalis investicinio turto (balansine verte 2022 m. gruodžio 31 d. 83% ir 2021 m. gruodžio 31 d. 80%) yra nuomojamas trečiosioms šalims. Nuomos periodas pagal sutartis nuo 1 iki 10 metų. 2022 m. gruodžio 31 d. ateities pajamos kasmet po 755 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 492 tūkst. eurų) per 2023-2027 metus. Nusidėvėjimo sąnaudos įtrauktos į administracines sąnaudas.

Tikrosios vertės nustatymas

Investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta remiantis investicinio turto 10 metų laikotarpio pinigų srautais, vertinant planuojamas pajamas ir išlaidas. Pinigų srautams skaičiuoti buvo naudojama 11% diskonto norma (2021 m. – 10%), nuomos pajamingumas vertinamo laikotarpio pabaigoje – 9% (2021 m. – 9%). Remiantis skaičiavimu, investicinio turto tikroji vertė yra 4 507 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 4 153 tūkst. eurų).

8. Investicinis turtas (tęsinys)

Investicinio turto tikrosios vertės nustatymas neapima nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų. Grupės vadovybės vertinimu, nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų balansinė vertė yra artimą jų tikrajai vertei.

Vertės nustatymo jautrumas, esant pagrįstai tikėtiniems diskonto normos ir nuomos pajamingumo pokyčiams:

	2022 m.	2021 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Diskonto normos pokytis, +100 bazinių punktų	4 207	3 857
Diskonto normos pokytis, -100 bazinių punktų	4 838	4 480
Nuomos pajamingumo pokytis, +100 bazinių punktų	4 157	3 810
Nuomos pajamingumo pokytis, -100 bazinių punktų	4 944	4 580

9. Atsargos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Medžiagos	7 476	6 593	2 483	1 690
Nebaigta gamyba	2 567	1 838	1 826	1 169
Pagaminta produkcija	7 756	5 600	3 807	1 880
Atsargos kelyje	1 911	289	1 809	38
Išankstiniai mokėjimai	254	108	61	19
Iš viso:	19 963	14 428	9 985	4 796

Grupės ir Bendrovės atsargų įsigijimo vertė (savikaina) 2022 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta atitinkamai 943 tūkst. eurų ir 338 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 776 tūkst. eurų ir 298 tūkst. eurų) iki grynosios realizacinės vertės. Grynosios realizacinės vertės koregavimas apskaitytas pardavimų savikainoje.

2022 m. Grupė pardavimo savikainoje apskaitė atsargų vertės už 135 mln. eurų (2021 m. – 97 mln. eurų), Bendrovė – 67 mln. eurų (2021 m. – 46 mln. eurų).

Kaip aprašyta 13 pastaboje, bankų paskolų įsipareigojimų užtikrinimui 2022 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovė atsargos įkeistos nebuvo (2021 m. gruodžio 31 d. įkeistų atsargų suma Grupėje ir Bendrovėje atitinkamai 1 158 tūkst. eurų ir 1 158 tūkst. eurų).

« Turinys

10. Prekybos ir kitos gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos, bendrąja verte	22 333	19 217	12 287	8 184
Nuostolių atidėjinys	(86)	(146)	(72)	(72)
Prekybos gautinos sumos, grynąja verte	22 247	19 071	12 215	8 112
Gautinos sumos iš susijusių šalių (30 pastaba)	-	-	3 005	1 294
VIAP* kainos dalies susigrąžinimo gautina suma	141	900	49	314
Gautinas PVM	1 277	2 040	200	551
Kitos gautinos sumos, bendrąja verte	242	332	140	244
Iš viso prekybos ir kitos gautinos sumos, grynąja verte	23 907	22 343	15 609	10 515
Iš šios sumos:
Ilgalaikės gautinos sumos	3	3	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos	23 904	22 340	15 609	10 515

*VIAP – Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos.

Kaip aprašyta 13 pastaboje, bankų paskolų įsipareigojimų užtikrinimui Bendrovė ir patronuojamosios įmonės UAB "Grigeo Packaging" ir UAB "Grigeo Baltwood", 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo įkeitusios būsimas įplaukas.

11. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pinigai bankuose	14 840	12 443	7 544	818
Pinigai kasoje	-	-	-	-
IŠ VISO:	14 840	12 443	7 544	818

2022 m. gruodžio 31 d. 8 363 tūkst. eurų Grupės (2021 m. – 1 052 tūkst. eurų) ir 7 463 tūkst. eurų Bendrovės (2021 m. – 641 tūkst. eurų) banko sąskaitose buvo įkeista kaip užstatas už paskolas, kaip toliau rašoma 13 pastaboje. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių apribojimų naudotis pinigais įkeistose banko sąskaitose.

12. Įstatinis kapitalas ir rezervai

Įstatinis kapitalas

Data	Akcijų rūšis	VP ISIN kodas	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, Eur	Bendra nominali vertė, Eur
Iki 18/05/2021	Paprastosios vardinės akcijos	LT0000102030	65 700 000	0,29	19 053 000
nuo 19/05/2021	Paprastosios vardinės akcijos	LT0000102030	131 400 000	0,29	38 106 000

Vadovaujantis 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą iš Bendrovės nepaskirstytojo pelno, 2021 m. gegužės 19 d. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas nuo 19 053 tūkst. eurų iki 38 106 tūkst. eurų išleidžiant 65 700 000 paprastųjų vardinių 0,29 eurų nominalios vertės akcijų.

Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios kitos rūšies akcijų nei aukščiau paminėtas paprastąsias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių popierių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijimo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

12. Įstatinis kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Akcijų priedai

Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas išplatinus papildomą 1 650 834 eurų nominalios vertės akcijų emisiją, vadovaujantis 2013 m. balandžio 26 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 euro centai, o akcijų emisija išplatinta po 0,51 euro centą už akciją. Akcijų priedus sudaro akcijų emisijos platinimo akcijos kainos ir nominalios vertės skirtumas, atėmus su akcijų emisija susijusias išlaidas.

Rezervai

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% paskirstytino pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų numatytus apskaitos principus, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. Įstatymų numatyta tvarka privalomasis rezervas gali būti naudojamas įmonės nuostoliams dengti.

Po įstatinio kapitalo didinimo, 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas sudaro 5,4% (2021 m. gruodžio 31 d. – 5%).

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas susidaro dėl valiutų skirtumų, susidarančių konsoliduojant užsienio valstybėje veiklą vykdančios patronuojamosios įmonės finansines ataskaitas (2.4 pastaba).

Apsidraudimo rezervas apima apsidraudimo priemones, naudojamas pinigų srautams drausti, kurie vėliau bus pripažinti bendrųjų pajamų ataskaitoje, sukaupto tikrosios vertės grynojo pokyčio veiksmingą dalį.

2022 m. balandžio 29 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl Bendrovės pelno paskirstymo ir 500 tūkst. eurų skyrė rezervui savoms akcijoms suteikti. 2022 m. birželio 17-22 dienomis Bendrovė sudarė opcionų sutartis su Bendrovės ir Grupės aukščiausios grandies darbuotojais dėl galimybės neatlygintinai įsigyti 1 660 000 vnt. Bendrovės akcijų pilnai įgyvendinus visas akcijų opciono programos sutartyse nurodytas sąlygas.

Rezervas savoms akcijoms suteikti	Akcijų skaičius tūkst. vnt.	Vertė
2022 m. sausio 1 d.	-	-
Akcijos, skirtos darbuotojams pagal opcionus, 2022 m. gruodžio 31 d.	1 660	481
Nepaskirstytos akcijos 2022 m. gruodžio 31 d.	64	19
2022 m. gruodžio 31 d.	1 724	500

2022 m. Grupė ir Bendrovė apskaitė atitinkamai 165 tūkst. eurų ir 90 tūkst. eurų su darbo užmokesčio susijusių sąnaudų pagal akcijų opciono programą.

Dividendai

2022 m. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas skirti dividendus, lygius 0,05 euro už akciją (27 pastaba) (2021 m. buvo skirta 0,06 euro už akciją).

13. Paskolos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos:
Bankų paskolos	4 644	864	1 868	175
	4 644	864	1 868	175
Trumpalaikės paskolos:
Bankų paskolos	2 363	2 094	989	1 380
	2 363	2 094	989	1 380
IŠ VISO:	7 007	2 958	2 857	1 555

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

13. Paskolos (tęsinys)

Žemiau lentelėje pateikiamas bankų paskolų judėjimas per metus:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pradinis likutis	2 958	7 630	1 555	2 837
Gautos paskolos	6 246	1 731	2 600	1 000
Grąžinta dalis	(2 197)	(6 403)	(1 298)	(2 282)
Priskaičiuotos palūkanos	93	62	51	25
Sumokėtos palūkanos	(93)	(62)	(51)	(25)
Galutinis likutis	7 007	2 958	2 857	1 555

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis pagal valiutas:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Eurais	7 007	2 958	2 857	1 555
IŠ VISO:	7 007	2 958	2 857	1 555

2022 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė buvo nepanaudojusios atitinkamai 28 tūkst. eurų ir 20 tūkst. eurų pagal kredito sutartis (2021 m. gruodžio 31 d. - atitinkamai 5 802 tūkst. eurų ir 3 715 tūkst. eurų).

Paskolos sutarties sąlygų laikymasis

Bendrovės gautos paskolos

Pagal paskolų ir sąskaitos kreditavimo sutartis Grupė ir Bendrovė turi laikytis tam tikrų finansinių ir nefinansinių sąlygų, tokių kaip: paskolos padengimo rodiklis, finansinių skolų ir Bendrovės EBITDA santykis, nuosavo kapitalo ir Bendrovės įsipareigojimų santykis, laisvųjų pinigų srauto rodiklis, taip pat Bendrovė ir kai kurios jos patronuojamosios įmonės turi vykdyti tam tikrą atsiskaitymų kiekį per banką, suteikusį paskolą.

Bendrovės paskolų rodikliai:

			Grupės rodikliai	Bendrovės rodikliai
Rodiklis	Normatyvas	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Finansinės skolos/EBITDA	< 3,0	(0,37)	(0,40)	(0,46)	0,12
Finansinių skolų aptarnavimo rodiklis (DSCR)	> 1,2	8,83	3,59	7,24	2,50

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė visus banko sutartyse nustatytus finansinius ir nefinansinius reikalavimus.

Patronuojamųjų įmonių gautos paskolos

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojamosios įmonės vykdė visus banko sutartyse nustatytus finansinius ir nefinansinius reikalavimus.

Palūkanų normos

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės paskolų palūkanos yra kintamos. Jos priklauso nuo EURIBOR palūkanų normos bazės bei sutartos maržos su banku. 2022 m. ir 2021 m. paskolų kintamų palūkanų normų perkainojimo periodas svyravo nuo 3 mėn. iki 6 mėn.

Žemiau pateiktoje lentelėje Grupės ir Bendrovės bankų palūkanų normų svertinis vidurkis:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Palūkanų normų svertinis vidurkis	3,78%	1,55%	3,72%	1,51%

Įkeistas turtas

Grupė ir Bendrovė už gautas paskolas įkeitė bankams ilgalaikį materialųjį turtą (5 pastaba), naudojimo teise valdomą turtą (6 pastaba), atsargas (9 pastaba), sąskaitas bankuose (11 pastaba) ir būsimas įplaukas (10 pastaba).

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

14. Nuomos įsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Ilgalaikiai	3 477	3 177	1 017	1 259
Trumpalaikiai	408	360	331	320
IŠ VISO:	3 885	3 537	1 348	1 579

Grupės ir Bendrovės turtas pagal nuomos sutartis sudarė transporto priemonės, įrengimai, patalpų bei žemės nuoma. Nuomos sutarčių terminai: žemės nuomos nuo 8 iki 79 metų, pastatų nuo 2 iki 3 metų, mašinų ir įrengimų nuo 1 iki 4 metų. Nuomos sutarčių valiuta yra eurai.

Žemiau lentelėje pateikiamas įsipareigojimų, susijusių su nuoma, judėjimas per metus:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Likutis sausio 1 d.	3 537	3 674	1 579	1 864
Nauji nuomos įsipareigojimai	863	331	110	56
Priskaičiuotos palūkanos	146	124	56	65
Nuomos mokėjimai	(574)	(534)	(380)	(377)
Nuomos nutraukimai	(87)	(58)	(17)	(29)
Likutis gruodžio 31 d.	3 885	3 537	1 348	1 579

Grupės ir Bendrovės nuomos įsipareigojimai yra užtikrinami naudojimo teise valdomu turtu (6 pastaba).

15. Dotacijos

	Grupė	Bendrovė
Likutis 2021 m. sausio 01 d.	1 147	970
Amortizacija	(208)	(159)
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	939	811
Amortizacija	(156)	(133)
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	783	678

Dotacijas sudaro parama, gauta iš ES fondų statinių statybai, mašinų ir įrengimų įsigijimui (ilgalaikiam turtui).

2022 m. ir 2021 m. sutarčių nebuvo pasirašyta.

Dotacijų amortizacija yra apskaitoma pardavimų savikainos straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje ir sumažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas.

16. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė apskaitė ilgalaikes išmokas darbuotojams, išeinantiems iš Grupės ar Bendrovės pasiekus pensinį amžių. Su šių įsipareigojimų apskaitymu susijusios sąnaudos įtrauktos į bendrųjų pajamų ataskaitą.

	Grupė	Bendrovė
2021 m. sausio 01 d.	191	86
Pasikeitimas per 2021 m.	(18)	(15)
2021 m. gruodžio 31 d.	173	71
Pasikeitimas per 2022 m.	75	32
2022 m. gruodžio 31 d.	248	103

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2022 m. ir 2021 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.

Pagrindinės prielaidos, naudotos įvertinant Grupės ir Bendrovės ilgalaikes išmokas darbuotojams, yra šios:

	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	2,88%	0,16%
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	5%	5%

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

17. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos mokėtinos sumos	25 979	25 270	15 039	12 614
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	3 328	3 224	1 508	1 236
Gauti avansai	325	187	83	29
Sukauptos sąnaudos	723	332	92	47
Kitos mokėtinos sumos	1 485	1 355	827	603
IŠ VISO:	31 840	30 368	17 549	14 529
Iš šios sumos:
Priskiriama finansiniams įsipareigojimams (3 pastaba)	28 187	26 957	15 958	13 264
Nepriskiriama finansiniams įsipareigojimams	3 653	3 411	1 591	1 265

18. Segmentų informacija

Veiklos segmentai

Sprendimų priėmimo tikslais Grupės veikla yra skirstoma į tris verslo vienetus pagal gaminamus produktus ir turi tris atskleidžiamus segmentus: popieriaus ir popieriaus gaminių, medienos plaušų plokščių ir medienos gaminių bei žaliavos gofruotajam kartonui ir susijusių gaminių. Grupė segmentų informaciją analizuoja tik iki bendrojo pelno, nes kitos veiklos ir finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų nepriskiria jokiam segmentui. Grupės turtas bei įsipareigojimai nėra skaidomi pagal segmentus sprendimų priėmimui. Tačiau informaciją apie ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir naudojimo teise valdomą turtą atskleidžiama pagal segmentus.

Segmentų informacija pagal šiuos tris segmentus pateikiama žemiau:

Grupė 2022 m.	Popierius ir popieriaus gaminiai	Medienos plaušų plokštės	Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai	Viso atsklei džiamų segmentų	Nepa skirstyta	Elimina vimas	IŠ VISO
Pardavimai	77 718	27 652	92 953	198 323	4 886	-	203 209
Pardavimai tarp segmentų	(6 743)	(1 070)	(30 488)	(38 301)	(10 059)	48 360	-
Nekonsoliduoti segmentų pardavimai	84 462	28 722	123 440	236 624	14 945	(48 360)	203 209
Pardavimų savikaina	(66 652)	(25 347)	(76 176)	(168 175)	(4 189)	-	(172 364)
Bendrasis pelnas	11 066	2 305	16 777	30 148	697	-	30 845
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3 400	747	4 417	8 564	834	-	9 398
Segmento ilgalaikis materialusis turtas	24 505	6 063	37 299	67 867	3 327	-	71 194
Segmento ilgalaikis nematerialusis turtas	292	9	370	671	92	-	763
Segmento investicinis turtas	-	-	-	-	4 410	-	4 410
Segmento naudojimo teise valdomas turtas	280	872	2 086	3 238	1 039	-	4 277
Prestižas	-	-	3 001	3 001	-	-	3 001
Segmento investicijos	1 507	1 868	4 938	8 313	668	-	8 981

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

18. Segmentų informacija (tęsinys)

Grupė 2021 m.	Popierius ir popieriaus gaminiai	Medienos plaušų plokštės	Žaliava gofruotajam kartonui ir susiję gaminiai	Viso atsklei džiamų segmentų	Nepa skirstyta	Eliminavi mas	IŠ VISO
Pardavimai	60 662	20 728	78 727	160 117	3 098	-	163 215
Pardavimai tarp segmentų	(5 471)	(836)	(26 884)	(33 191)	(6 064)	39 255	-
Nekonsoliduoti segmentų pardavimai	66 133	21 564	105 610	193 307	9 163	(39 255)	163 215
Pardavimų savikaina	(51 041)	(16 224)	(59 588)	(126 853)	(2 804)	-	(129 657)
Bendrasis pelnas	9 621	4 504	19 139	33 264	294	-	33 558
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3 817	742	4 713	9 272	801	-	10 073
Segmento ilgalaikis materialusis turtas	26 189	4 929	36 965	68 083	3 481	-	71 564
Segmento ilgalaikis nematerialusis turtas	276	1	136	413	99	-	512
Segmento investicinis turtas	-	-	-	-	4 417	-	4 417
Segmento naudojimo teise valdomas turtas	169	888	1 888	2 945	1 024	-	3 969
Prestižas	-	-	3 001	3 001	-	-	3 001
Segmento investicijos	5 060	2 493	3 011	10 564	2 340	-	12 904

¹Nepaskirstytus pardavimus sudaro pardavimai, nepriskiriami nė vienam iš išvardintų segmentų, tai: šilumos energijos (garo) pardavimai (Bendrovė turi savo katilinę) ir kitų komunalinių paslaugų pardavimai.

²Nepaskirstytą pardavimų savikainą sudaro savikaina, susijusi su nepaskirstytais pardavimais, daugiausia medienos ir dujų, reikalingų energijos gamybai, savikaina.

³Nepaskirstytas nusidėvėjimas ir amortizacija, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, investicinis ir nematerialusis turtas bei kapitalinės investicijos yra susiję su šilumos energijos ir kitų komunalinių paslaugų pardavimais.

Paskirstymas pagal regionus

Informacija apie pajamų pasiskirstymą (pagal regionus) už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., pateikiama žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Vietinė rinka (Lietuva)	74 115	55 326	36 647	22 294
Europos Sąjunga	110 003	86 504	50 581	40 339
Kitos šalys	18 055	9 585	2 946	3 335
NVS	1 036	11 800	283	1 623
IŠ VISO:	203 209	163 215	90 457	67 591

Materialaus, nematerialaus, nuomos teise valdomo bei investicinio turto geografinis paskirstymas:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Lietuva	82 751	82 297	33 121	35 345
Latvija	379	381	-	-
Ukraina	515	785	-	-
IŠ VISO:	83 645	83 463	33 121	35 345

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

19. Pardavimų savikaina

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Žaliavos ir medžiagos	88 994	72 674	47 288	36 455
Energetika	46 313	23 674	19 475	9 496
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	17 259	15 853	6 375	5 547
Kitos sąnaudos	11 309	8 266	3 088	3 228
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija, įskaitant dotacijas	8 489	9 190	3 368	3 806
IŠ VISO:	172 364	129 657	79 594	58 532

20. Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Kuras ir transporto paslaugos	11 096	8 512	3 421	3 006
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	2 588	2 448	1 309	1 137
Kitos pardavimo sąnaudos	622	516	208	173
Turto priežiūra ir aptarnavimas	258	207	125	108
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija	167	172	326	322
Tarpininkavimas, marketingas, reklama ir reprezentacija	115	324	108	249
IŠ VISO:	14 846	12 179	5 497	4 995

21. Administracinės sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	4 002	3 799	1 683	1 496
Turto priežiūra ir aptarnavimas	772	433	523	324
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	675	596	236	164
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija	587	503	421	352
Juridinės paslaugos	553	610	9	39
Socialinės išlaidos	525	278	198	96
Apsaugos paslaugos	368	341	44	39
Draudimo paslaugos	359	211	125	74
Konsultacinės paslaugos	330	244	50	90
Parama	292	180	64	24
Audito paslaugos	163	140	67	55
Reklama ir reprezentacija	112	236	36	34
Personalo mokymo ir paieškos išlaidos	71	113	34	57
Kuras ir transporto paslaugos	66	40	26	18
Tantjemos ir kitos panašios išmokos	48	66	48	66
Vertybinių popierių kotiravimo ir susijusios sąnaudos	40	39	40	39
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	(1)	(3)	-	-
Kitos administracinės sąnaudos	417	308	209	109
IŠ VISO:	9 379	8 134	3 813	3 076

Per 2022 metus pagal audito sutartis Grupei ir Bendrovei audito kompanija UAB "PricewaterhouseCoopers" suteikė audito paslaugų atitinkamai už 136 tūkst. eurų ir 47 tūkst. eurų, ne audito paslaugų atitinkamai už 11 tūkst. eurų ir 6 tūkst. eurų (per 2021 atitinkamai už 104 tūkst. eurų ir 40 tūkst. eurų, ne audito paslaugų atitinkamai už 11 tūkst. eurų ir 6 tūkst. eurų).

22. Kitos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Nuomos pajamos	636	423	649	437
Dividendų pajamos	-	-	11 300	1 500
IŠ VISO:	636	423	11 949	1 937

Bendrovė 2022 metais gavo 1 000 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo Baltwood", 400 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo Recycling", 9 900 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo investicijų valdymas". 2021 metais Bendrovė gavo 1 500 tūkst. eurų dividendų iš UAB "Grigeo Baltwood".

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

23. Kitas pelnas (nuostoliai) grynąja verte

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Aplinkos taršos leidimų apyvartos grynasis pelnas	4 662	110	3 602	(52)
Turto perleidimo rezultatas	188	89	171	28
Kitas pelnas (nuostoliai)	10	(6)	46	60
IŠ VISO:	4 860	193	3 819	36

24. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Palūkanų pajamos	15	7	3	-
Valiutos keitimo pelnas, grynąja verte	-	-	-	-
Kitos finansinės veiklos pajamos	7	27	-	4
Iš viso finansinės veiklos pajamų	22	34	3	4
Paskolų ir nuomos palūkanos	(244)	(194)	(111)	(91)
Valiutos keitimo nuostoliai, grynąja verte	(47)	(38)	(1)	-
Netesybos	(168)	(28)	(53)	(2)
Iš viso finansinės veiklos sąnaudų	(459)	(260)	(165)	(93)
Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos, grynąja verte	(437)	(226)	(162)	(89)

Paskolų ir nuomos palūkanų kapitalizavimas

Per 2022 metus Grupėje ir Bendrovėje buvo kapitalizuota 42 tūkst. eurų ir 5 tūkst. eurų. Per 2021 metus kapitalizuota palūkanų nebuvo.

25. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Ataskaitinių metų pelno mokestis	800	787	204	-
Ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai	(66)	(39)	-	(34)
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos)	324	502	565	(310)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	1 058	1 250	770	(344)

Pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma, priskirtina metų veiklos rezultatui, gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pelnas prieš pelno mokestį	11 679	13 635	17 159	2 872
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos taikant 15% tarifą	1 752	2 046	2 574	431
Didesnio pelno mokesčio tarifo, taikomo Ukrainoje, įtaka	1	22	-	-
Mokesčio tarifo įtaka dėl apmokestinimo Latvijoje	(20)	(28)	-	-
Investicijos lengvatos įtaka	(173)	(849)	(125)	(523)
Parama	(24)	(10)	(19)	(7)
Ankstesniųjų laikotarpių pelno mokesčio tikslinimai	(66)	(36)	-	(31)
Neleidžiami atskaitymai	(398)	113	40	16
Neapmokestinamos pajamos	(14)	(8)	(1 700)	(230)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	1 058	1 250	770	(344)

25. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas	12	20	11	11
Investicijos lengvata	575	409	-	366
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	142	116	51	45
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	37	26	15	11
Atostogų rezervas	210	196	107	95
Naudojimo teise valdomas turtas ir įsipareigojimai	9	9	9	7
Keliami mokestiniai nuostoliai	-	-	-	-
Kiti sukaupimai	21	-	13	-
Dotacijos	71	69	71	69
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	1 077	845	277	604
Atimti: nepripažinta dalis	(11)	(11)	(11)	(11)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	1 066	834	266	593
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas	(1 969)	(1 413)	(708)	(470)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1 969)	(1 413)	(708)	(470)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(903)	(579)	(442)	123

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai buvo užskaityti tarpusavyje ta suma, kuri yra susijusi su ta pačia mokesčių administravimo institucija ir tuo pačiu apmokestinamuoju subjektu.

Grupės atidėto pelno skirtumai prieš ir po mokestinės įtakos pasikeitimai buvo tokie:

Grupė	2020 m. gruodžio 31 d.	Pokytis	2021 m. gruodžio 31 d.	Pokytis	2022 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas	(1 127)	(286)	(1 413)	(556)	(1 969)
Investicijos lengvata	403	6	409	166	575
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	29	(3)	26	11	37
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas	23	(3)	20	(8)	12
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	60	56	116	26	142
Atostogų rezervas	182	14	196	14	210
Naudojimo teise valdomas turtas ir įsipareigojimai	11	(2)	9	-	9
Keliami mokestiniai nuostoliai	311	(311)	-	-	-
Dotacijos	38	31	69	2	71
Kita	4	(4)	-	21	21
Atidėtojo pelno mokesčio iš viso	(66)	(502)	(568)	(324)	(892)
Nepripažinta dalis	(11)	-	(11)	-	(11)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(77)	(502)	(579)	(324)	(903)

2022 m. gruodžio 31 d. Grupės nepripažinto atidėtojo pelno mokesčio suma susijusi su gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimu buvo 11 tūkst. eurų. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. ši suma buvo 11 tūkst. eurų.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

25. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Bendrovės atidėto pelno skirtumų prieš ir po mokestinės įtakos pasikeitimai buvo tokie:

Bendrovė	2020 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2021 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2022 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis materialusis turtas	(353)	(117)	(470)	(238)	(708)
Investicijos lengvata	-	366	366	(366)	-
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	13	(2)	11	4	15
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas	11	-	11	-	11
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	25	20	45	6	51
Atostogų rezervas	86	9	95	12	107
Dotacijos	38	31	69	2	71
Naudojimo teise valdomas turtas ir įsipareigojimai	4	3	7	2	9
Kita	-	-	-	13	13
Atidėtojo pelno mokesčio iš viso	(176)	310	134	(565)	(431)
Nepripažinta dalis	11	-	11	-	11
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(187)	310	123	(565)	(442)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2022 m. ir 2021 m. Lietuvoje veikiančioms įmonėms buvo apskaitomi taikant 15% tarifą. Ukrainoje veikiančios bendrovės atidėtieji mokesčiai 2022 m. ir 2021 m. buvo apskaičiuoti taikant 18% tarifą. Atidėtojo pelno mokesčio turto, susidariusio dėl investicijos lengvatos, panaudojimas Lietuvoje veikiančioms įmonėms galimas per einamus ir paskesnius ketverius metus.

26. Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant akcininkams priskiriamą grynąjį pelną iš metinio išleistų ir apmokėtų paprastųjų akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas akcijai apskaičiuojamas dalijant akcininkams priskiriamą grynąjį pelną iš paprastųjų akcijų ir akcijų opcionų svertinio vidurkio. Pagrindinio ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022	2021 m.
Grynasis metų pelnas, priskirtinas Bendrovės akcininkams	10 525	12 266	16 389	3 216
Paprastųjų akcijų skaičius	131 400 000	131 400 000	131 400 000	131 400 000
Akcijų opcionai	885 425	885 425	885 425	885 425
Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius	132 285 425	132 285 425	132 285 425	132 285 425
Pelno dalis, tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,080	0,093	0,125	0,024
Sumažinto pelno dalis, tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,080	0,093	0,124	0,024

27. Dividendai vienai akcijai

	2022 m.	2021 m.
Paskirti dividendai	6 570	7 884
Akcijų skaičius	131 400 000	131 400 000
Paskirti dividendai vienai akcijai (Eur)	0,05	0,06

28. Pakoreguota EBITDA

Grupės ir Bendrovės vadovybė skaičiuoja pakoreguotą EBITDA – šį veiklos rezultatų rodiklį jos peržiūri tiek konsoliduotu lygmeniu, tiek atskiros įmonės lygmeniu. Vadovybė mano, kad šis rodiklis yra svarbus norint suprasti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus. Pakoreguota EBITDA apskaičiuojama pakoreguojant tęsiamos veiklos pelną, eliminuojant mokesčių, grynųjų finansinės veiklos sąnaudų, nusidėvėjimo, amortizacijos, vertės sumažėjimo nuostolių / atstatymo, susijusių su prestižu, nematerialiuoju turtu, nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais, įtaką. Taip pat įtraukiama subsidijų, susijusių su ilgalaikiu turtu, amortizacija, kuri daro įtaką grynajam pelnui.

28. Pakoreguota EBITDA (tęsinys)

Pakoreguota EBITDA kaip veiklos rezultatų rodiklis pagal TFAS nėra nustatytas. Grupės pakoreguoto EBITDA apibrėžimas gali nesutapti su panašiai vadinamais kitų įmonių veiklos rezultatų rodikliais ir atskleidimais

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Grynasis pelnas	10 621	12 385	16 389	3 216
Pelno mokestis	1 058	1 250	770	(344)
Pelnas prieš apmokestinimą	11 679	13 635	17 159	2 872
Koregavimas:
Finansinės veiklos sąnaudos,
grynąja verte (24 pastaba)	437	226	162	89
Gauti dividendai (22 pastaba)	-	-	(11 300)	(1 500)
Nusidėvėjimas* (5 ir 8 pastabos)	8 730	9 454	3 792	4 194
Amortizacija (6 ir 7 pastabos)	667	619	455	444
Dotacijų amortizacija (15 pastaba)	(156)	(208)	(133)	(158)
Pakoreguota EBITDA	21 357	23 726	10 135	5 941

*Nusidėvėjimo sąnaudos 2022 m. sumažėjo iš esmės dėl peržiūrėtų ilgalaikio turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpių.

29. Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė	Pastaba	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	22 247	19 071
Kitos gautinos sumos	10	383	1 232
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	11	14 840	12 443
Finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina iš viso		37 470	32 746
Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Paskolos	13	7 007	2 958
Nuomos įsipareigojimai	14	3 885	3 537
Prekybos skolos	17	25 979	25 270
Kitos mokėtinos sumos	17	2 208	1 687
Finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina, iš viso		39 079	33 452

Bendrovė	Pastaba	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	12 215	8 112
Iš susijusių šalių gautinos sumos	10	3 005	1 294
Kitos gautinos sumos	10	189	558
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	11	7 544	818
Finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina iš viso		22 953	10 782
Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Paskolos	13	2 857	1 555
Nuomos įsipareigojimai	14	1 348	1 579
Prekybos skolos	17	14 434	12 013
Prekybos skolos susijusioms šalims	17	605	601
Kitos mokėtinos sumos	17	919	650
Finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina, iš viso		20 163	16 398

Bendrovei ir Grupei aktualios su finansinėmis priemonėmis susijusios rizikos detaliau apžvelgtos 3 pastaboje.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

30. Susijusių šalių sandoriai

Grupės susijusios šalys pateikiamos žemiau:

• − Įmonės, darančios reikšmingą įtaką UAB "Ginvildos investicija" pagrindinis AB "Grigeo" akcininkas;
• − Kitos susijusios šalys bendrovės, susijusios su Stebėtojų tarybos nariais (sandoriai buvo vykdomi su šiomis bendrovėmis: UAB "Didma" ir UAB "Statybų namai", UAB "Elnorma").

Bendrovės susijusios šalys pateikiamos žemiau:

• Įmonės, darančios reikšmingą įtaką UAB "Ginvildos investicija" pagrindinis Bendrovės akcininkas;
• Patronuojamosios įmonės AB "Grigeo" patronuojamosios įmonės (patronuojamųjų įmonių sąrašas pateikiamas 1 pastaboje);
• Kitos susijusios šalys bendrovės, susijusios su Stebėtojų tarybos nariais (sandoriai buvo vykdomi su šiomis bendrovėmis: UAB "Didma" ir UAB "Statybų namai", UAB "Elnorma").

Sandoriai su susijusiomis šalimis apima įprastinį su veikla susijusių prekių ir paslaugų pardavimą ir pirkimą.

Grupėje 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo suteikta ar gauta jokių su susijusioms šalims mokėtinomis ar iš jų gautinomis sumomis susijusių garantijų ar užstatų.

Bendrovė šios finansinės atskaitomybės sudarymo dieną yra pateikusi AB "Grigeo Klaipėda" raštą, patvirtinantį, jog įsipareigoja, jeigu atsirastų toks poreikis, finansiškai remti AB "Grigeo Klaipėda" artimiausius 12 mėnesių nuo rašto datos.

Susijusių šalių gautinas ir mokėtinas sumas tikimasi padengti pinigais arba užskaitomis su atitinkamoms susijusioms šalims mokėtinomis / gautinomis sumomis iš atitinkamų susijusių šalių.

Iš susijusių šalių gautinoms / mokėtinoms sumoms taikomos tokios pat sąlygos bei terminai kaip ir gautinoms/mokėtinoms sumoms iš išorinių klientų / tiekėjų.

Grupė 2022 m.	Prekių ir paslaugų pardavimai	Prekių ir paslaugų pirkimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Įmonės, darančios reikšmingą įtaką	-	12	-	-
Kitos susijusios šalys	3	-	-	-
IŠ VISO:	3	12	-	-

Grupė 2021 m.	Prekių ir paslaugų pardavimai	Prekių ir paslaugų pirkimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Įmonės, darančios reikšmingą įtaką	-	14	-	2
Kitos susijusios šalys	2	-	-	-
IŠ VISO:	2	14	-	2

Bendrovė 2022 m.	Prekių ir paslaugų pardavimai	Prekių ir paslaugų pirkimai	Gautinos sumos*	Mokėtinos sumos**
Įmonės, darančios reikšmingą įtaką	-	8	-	-
Patronuojamosios įmonės	10 742	8 473	3 005	605
Kitos susijusios šalys	1	-	-	-
IŠ VISO:	10 743	8 481	3 005	605

Bendrovė 2021 m.	Prekių ir paslaugų pardavimai	Prekių ir paslaugų pirkimai	Gautinos sumos*	Mokėtinos sumos**
Įmonės, darančios reikšmingą įtaką	-	10	-	2
Patronuojamosios įmonės	6 094	7 654	1 294	601
Kitos susijusios šalys	-	-	-	-
IŠ VISO:	6 094	7 664	1 294	603

* Gautinos sumos apima išankstinius apmokėjimus už prekes ir paslaugas bei suteiktas paskolas.

** Mokėtinos sumos apima ir iš patronuojamųjų bendrovių gautas paskolas.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

30. Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Pagrindinių vadovaujančių darbuotojų atlyginimas

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., vadovybei priskaičiuoti atlyginimai:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pagrindinių vadovaujančių darbuotojų atlyginimas	1 431	1 280	699	654
Vidutinis vadovų skaičius per metus	11	11	5	5

2022 m. ir 2021 m. Bendrovės pagrindiniams vadovaujantiems darbuotojams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. Per 2022 m. Bendrovė Stebėtojų tarybai išmokėjo tantjemas, kurių bendra suma buvo 18 tūkst. eurų. 2021 metais išmokėta atitinkamai 36 tūkst. eurų.

Grupės ir Bendrovės vadovaujančių darbuotojų turimos akcijos ir pozicijos (tiesiogiai ir netiesiogiai valdoma dalis) Bendrovėje yra šios:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimų kapitalo ir balsų dalis Bendrovėje, %
Gintautas Pangonis	Prezidentas	46,28
Vigmantas Kažukauskas	Viceprezidentas verslo vystymui	0,88
Saulius Martinkevičius	Viceprezidentas pirkimui ir logistikai	0,23
Tomas Jozonis	Generalinis direktorius	-

31. Neapibrėžti įsipareigojimai

Mokesčiai

Mokesčių administratorius Grupės įmonėse nėra atlikęs pilnos apimties mokesčių patikrinimų. Mokesčių administratorius gali bet kuriuo metu patikrinti apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, apskaitos įrašus bei mokesčių deklaracijas už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, o tam tikrais atvejais už einamuosius ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas dėl nesumokėtų mokesčių.

Teisiniai procesai

Patronuojamoji įmonė AB "Grigeo Klaipėda" yra gavusi ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Vadovybės vertinimu, ieškinio baigtis turi daug neapibrėžtumų (32 pastaba).

32. Teisiniai procesai

Bendroji informacija

2021 m. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (toliau – Prokuratūra) užbaigė ikiteisminį tyrimą dėl AB "Grigeo" patronuojamosios įmonės AB "Grigeo Klaipėda" (toliau – Patronuojamoji įmonė) vykdyto nuotekų tvarkymo ir baudžiamoji byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui. Patronuojamajai įmonei pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Patronuojamoji įmonė įtariama laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 13 d. netinkamai eksploatavusi savo nuotekų valymo įrenginius (toliau – NVĮ) ir per savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" išvalytų nuotekų kolektorių į Kuršių marias išleidusi iš dalies biologiškai išvalytas nuotekas. 2022 m. rugsėjį prasidėjo bylos nagrinėjimas teisme.

Prokuratūros 2021 m. gruodžio 31 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00154-19 (toliau – Kaltinamasis aktas) nurodyta, kad Patronuojamoji įmonė, siekdama turtinės naudos (t. y. siekdama išvengti taršos mokesčio, kurio suma sudarė ne mažiau kaip 37 863 706 eurų), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus, pažeidė teisės aktus dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai. Patronuojamajai įmonei nėra pareikštas ieškinys dėl nesumokėtų susijusių mokesčių.

Aplinkos apsaugos departamentas pareiškė Patronuojamajai įmonei civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurio suma 48 257 676,57 eurų.

Patronuojamoji įmonė neneigia savo teisinės atsakomybės ir Prokuratūrai savo poziciją yra pareiškusi raštu, nurodydama, kad buvo ir vis dar yra pasirengusi atlyginti objektyviai apskaičiuotą žalą, jei tokia žala būtų grindžiama nešališkais ekspertų atliktais skaičiavimais.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

32. Teisiniai procesai (tęsinys)

Žalos gamtai atveju (jei tokia bus įrodyta) Patronuojamajai įmonei kils pareiga nedelsiant imtis visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo. Patronuojamoji įmonė yra pasirengusi įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonių planą kaip galima greičiau, siekdama atkurti pirminę aplinkos būklę bei atlyginti jos padarytą, objektyviai nustatytą ir nešališkais ekspertiniais skaičiavimais paremtą žalą.

Moksliniai tyrimai

Norėdama paspartinti aplinkai (Kuršių marių vandeniui) padarytos žalos fakto ir masto nustatymą, Patronuojamoji įmonė savo iniciatyva suorganizavo tarptautinių ekspertų, kurie įvertintų Patronuojamosios įmonės galimai padarytą žalą aplinkai, atrankos konkursą. Todėl 2020 m. balandžio mėn. buvo pasamdyta JAV ir Italijos bendrovių, teikiančių konsultacines ekspertų paslaugas aplinkosaugos srityje, ekspertų grupė (t. y. "TIG Environmental" (pagrindinis ekspertas Dr. Carlo Monti (Italijos mokslininkas ir "TIG Environmental Forensic Examination" vykdomasis direktorius), "Veritas Economic Consulting" ir "Hydrodata S.p.A" (toliau – "TIG"), nustatyti ir apskaičiuoti Kuršių marių vandens būklei padarytą žalą, kurią sukėlė Patronuojamajai įmonei inkriminuojama neteisėta veikla. Prieš inicijuodama tarptautinių ekspertų nustatymo ir pasirinkimo procedūras, Patronuojamoji įmonė kreipėsi į Prokuratūrą ir Aplinkos apsaugos departamentą su pasiūlymu bendradarbiauti šiuo atžvilgiu, tačiau abi institucijos atsisakė tai daryti.

"TIG" atliko poveikio aplinkai vertinimą pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva 2004/35/EB) ir pagal Europos Komisijos išleistas gaires (Europos Komisija, "Eftec" ir "Stratus Consulting", 2013 m.), kuriose pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl žalos vertinimo. Gairės atitinka Direktyvos 2004/35/EB principus, nustatančius, kad kompensuojamasis ištaisymas atliekamas kompensuojant laikinuosius gamtinių išteklių ir (arba) funkcijų nuostolius tol, kol tokie ištekliai ir funkcijos yra atkuriami. Toks kompensavimas apima papildomą saugomų gamtinių buveinių ir vandenyje gyvenančių rūšių sąlygų pagerinimą arba pažeistoje vietovėje, arba kitoje vietoje. Direktyvoje 2004/35/EB nenumatytas baudinis nuostolių atlyginimas.

2020 m. spalio 28 d. "TIG" pateikė galutinę ataskaitą dėl žalos Kuršių marioms įvertinimo, kurioje buvo išanalizuota AB "Grigeo Klaipėda" ir savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" bendrų nuotekų (kadangi prieš patekdamos į marias jos susimaišo) sudėtis, jų poveikis vietos aplinkai, biologinei įvairovei, Kuršių marių ekologinei būklei ir kraštovaizdžiui. Vertinimo metu buvo pasitelkti minėti Aplinkos apsaugos agentūros, savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos monitoringo duomenys, atsižvelgta į Klaipėdos universiteto atliktą Kuršių marių būklės tyrimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų tyrimų rezultatus bei AB "Grigeo Klaipėda" nuotekų tyrimų rezultatus, kuriuos pateikė nepriklausomos laboratorijos.

"TIG" nenustatė jokios didelės žalos Kuršių marių vandens būklei dėl biologiškai iš dalies nevalytų nuotekų išleidimo. Esant blogiausiam scenarijui (jei Patronuojamosios įmonės NVĮ buvo biologiškai išvaloma tik 15% nuotekų), nevalytų nuotekų išleidimas padarytų labai mažą ekologinį poveikį aplinkai (bet ne žalą).

"TIG" ekonomikos ekspertas parengė Kuršių marių galimų ekologinių savybių / funkcijų nuostolių sąmatą, siekiant įvertinti aplinkai padarytą žalą. Kadangi ekosistemos savybių / funkcijų nuostoliai susiję tik su paviršiniais vandenimis Klaipėdos uosto teritorijoje ir teritorijoje šalia išleistuvo ir susiję tik su galimu deguonies koncentracijos (ir prisotinimo) išretėjimu ne daugiau kaip 16% išleistuvo vietoje, nustatyta, kad tikėtinos poveikio aplinkai dėl nevalytų nuotekų išleidimo atlyginimo išlaidos blogiausio scenarijaus atveju būtų nereikšmingos. Geriausio scenarijaus atveju (jei Patronuojamosios įmonės NVĮ buvo biologiškai išvaloma 90% nuotekų) nenustatyta jokių išteklių nuostolių ar žmogaus veiklos daromų nuostolių, o galimos poveikio aplinkai dėl nevalytų nuotekų išleidimo atlyginimo išlaidos būtų lygios 0 eurų.

Aplinkos atkūrimo priemonių planas

2020 m. birželio 26 d. Aplinkos apsaugos departamentas pateikė Patronuojamajai įmonei Aplinkos apsaugos agentūros atliktą paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių – ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą ir paprašė Bendrovės pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą.

Patronuojamoji įmonė kelis kartus teikė atkūrimo priemonių planus ir, Aplinkos apsaugos departamentui jiems nepritarus, atitinkamai juos tikslino. 2021-12-06 Aplinkos apsaugos departamentas priėmė sprendimą nepritarti Patronuojamosios įmonės pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-10-18 sprendimu (toliau - 2022-10-18 teismo sprendimas) panaikino. Ginčijamu Aplinkos apsaugos departamento 2021-12-06 sprendimu, kaip teigė teismas, buvo sukeltos teisinės pasekmės - Patronuojamai įmonei sutrukdyta įgyvendinti jai nustatytą aplinkos būklės atkūrimo pareigą. Aplinkos apsaugos departamentas pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 2022-10-18 teismo sprendimo.

2023 m. vasario 3 d. Patronuojamoji įmonė pateikė Aplinkos apsaugos departamentui naują aplinkos atkūrimo priemonių plano redakciją, kuriuo prašoma pritarti dviem aplinkos atkūrimo/teršalų išėmimo priemonėms – paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste modernizavimui ir nendrių Kuršių marių gamtinėje aplinkoje šienavimui/pjovimui. Minėto plano tikslas - pašalinti Civiliniame ieškinyje Patronuojamai įmonei inkriminuojamą teršalų kiekį.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

32. Teisiniai procesai (tęsinys)

Civilinis ieškinys

2020 m. kovo 3 d. Aplinkos apsaugos departamentas pareiškė Patronuojamajai įmonei civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje dėl 3 982 184 eurų dydžio aplinkai padarytos žalos atlyginimo (patį civilinį ieškinį Patronuojamoji įmonė gavo 2020 m. liepos 17 d.). 2021 m. sausio 26 d. Patronuojamoji įmonė iš Prokuratūros gavo Aplinkos apsaugos departamento patikslintą civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurio suma 48 257 676,57 eurų. Aplinkai padarytos žalos suma Civiliniame ieškinyje atitinka sumą, nurodytą Patronuojamajai įmonei pateiktame Kaltinamajame akte.

Vandens telkiniui (Kuršių marioms) padaryta žala Civiliniame ieškinyje apskaičiuota taikant bendro pobūdžio matematinę formulę, nurodytą 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintoje Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika), remiantis toliau pateikta informacija ir dokumentais:

• į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių išleistų nuotekų kiekiais;
• į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių išleistų nuotekų biochemine sudėtimi, kuri pagrįsta dokumentais, patvirtinančiais duomenis už labai ribotą laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio 7 d.), kuris negalėtų būti laikomas pakankamu ir tinkamu laiko pagrindu išvadoms už visą inkriminuojamą laikotarpį (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d.) pagrįsti;
• teiginiu, kad didelė nuotekų dalis nebuvo išvalyta. Ši išvada kelia abejonių, kylančių dėl reikšmingai besiskiriančių išvadų, pateiktų abiejų šalių (Prokuratūros ir Patronuojamosios įmonės) ekspertų, susijusių su Patronuojamosios įmonės vandens valymo įrenginių techniniais pajėgumais dėl taršos (iš dalies nevalytų nuotekų), kuri tariamai buvo išleista į aplinką (Kuršių marias), kiekių ir sudėties;
• niekuo nepagrįstu teiginiu, kad aplinkai padaryta žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas ar sumažėjimas, nenurodant, kokiems konkretiems aplinkos elementams dėl Patronuojamosios įmonės veiksmų padarytas neigiamas poveikis, kokios vertybės buvo prarastos ir kokia apimtimi.

Patronuojamajai įmonei nėra pareikštas ieškinys dėl nesumokėtų susijusių mokesčių. Patronuojamosios įmonės vadovybės vertinimu, toks ieškinys kuriuo būtų prašoma priteisti ir nesumokėtus mokesčius, Patronuojamosios įmonės atžvilgiu negalėtų būti pareikštas, kadangi mokesčio už aplinkos teršimą paskirtis ir žalos atlyginimo instituto paskirtis yra skirtinga. Taršos atveju aplinka teršiama konkrečioje vietoje, dėl kurios susitariama su atsakingomis institucijomis, matuojant teršalų kiekį ir už tai sumokant atitinkamą aplinkosaugos mokestį, o žalos aplinkai dydis skaičiuojamas aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje. Jei pateikiamas reikalavimas atlyginti žalą aplinkai, padarytą dėl konkrečių teršalų išleidimo į aplinką pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Patronuojamosios įmonės vadovybės nuomone, tuo pačiu metu (kartu) negalima reikalauti ir sumokėti taršos mokestį už tuos pačius išleistus teršalus.

Pagrindinės Aplinkos apsaugos departamento Civilinio ieškinio aplinkybės

Civiliniame ieškinyje nebuvo nurodyta ir (arba) apsvarstyta:

• Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio, kurio nuostatos įgyvendinamos Metodikoje, reikalavimai. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodoma, kad žala aplinkai yra vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, bei pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones;
• konkretaus (-čių) paveikto (-ų) aplinkos elemento (-ų) nustatymas ir Patronuojamosios įmonės veiksmų neigiamo poveikio aplinkai (Kuršių marioms) reikšmingumo įvertinimas;
• duomenys apie Patronuojamosios įmonės veiksmais padarytos žalos faktą ir mastą;
• priežastinis ryšys tarp nustatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir Patronuojamosios įmonės veiksmų.

Patronuojamosios įmonės vadovybė mano, kad pirmiau nurodytas sąrašas nebeturėtų keistis, nepaisant ikiteisminio tyrimo dokumentų, su kuriais Patronuojamoji įmonė susipažino 2021 m. rugsėjo mėn. Įvairiose ekspertų ataskaitose, parengtose ikiteisminio tyrimo bylos metu, pateikiami nenuoseklūs ir prieštaringi pastebėjimai ir išvados, kurie dar labiau patvirtina įvairių neaiškumų, susijusių su teismo procedūrų baigtimi ir Patronuojamosios įmonės neįvykdytiems įsipareigojimams padengti reikalingų išlaidų suma, faktą.

32. Teisiniai procesai (tęsinys)

Neaiškumų santrauka

Šių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną vadovybė susiduria su toliau išvardintais neaiškumais, susijusiais su Civilinio ieškinio dydžiu ar bet kokios galimos Civilinio ieškinio baigties laikotarpio nustatymu:

• Patronuojamoji bendrovė šiuo metu neturi jokių objektyvių, išsamių ir visapusiškų faktinių duomenų, susijusių su jos nuotekų, išleistų į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių, išleidimo laikotarpiu, mastu, dažniu ir biochemine sudėtimi.
• Aplinkai padaryta žala Civiliniame ieškinyje buvo nustatyta pagal Metodikoje nurodytą bendrą matematinę formulę, nenustačius pirminės aplinkos būklės, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo ir neatsižvelgiant į tai, kad aplinkos atkūrimo priemonių planas nėra parengtas ir pritaikytas taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
• Aplinkai padarytos žalos faktas ir mastas Civiliniame ieškinyje nustatyti ne specialiais moksliniais ir kitais galiojančiais tyrimais, taikant individualius metodus pagal konkretų atvejį kartu su metodais, numatytais Direktyvoje 2004/35/EB ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – Direktyvos), o Metodikoje nurodytomis bendrosiomis matematinėmis formulėmis.
• Patronuojamosios įmonės taršos faktas klaidingai prilyginamas žalos aplinkai faktui. Realios Patronuojamosios įmonės aplinkai padarytos žalos faktas ir mastas nėra nustatytas.
• Civiliniame ieškinyje apskaičiuotos žalos neaiškumai siejami ir su tuo, kad nėra aišku, kodėl Aplinkos apsaugos departamentas netaikė privalomojo teisės akto "Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo" (toliau – Teisės aktas dėl AAP), patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 įgyvendinant Direktyvoje 2004/35/EB principus ir teisinius reikalavimus. Teisės akto dėl AAP 10 punkte teigiama, kad žala aplinkai, susijusi su vandeniu (Kuršių mariomis), turi būti ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę, pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį.

Išvados

Patronuojamoji įmonė neneigia savo teisinės atsakomybės ir yra pasirengusi atlyginti objektyviai apskaičiuotą žalą. Patronuojamosios įmonės vadovybė, vadovaudamasi nepriklausomų "TIG" ekspertų atliktais moksliniais tyrimais, mano, kad galimos ekologinio poveikio, kurį padarė biologiškai nevalytų nuotekų leidimas, kompensavimo sąnaudos yra ribotos. Priešingame Aplinkos apsaugos departamento vertinime, pareikšto ieškinio suma siekia 48 257 676,57 eurų, kuri nėra aiški kelių aspektų atžvilgiu:

• ieškinio suma pagrįsta Metodikoje nurodyta matematine formule, kurios pagrindiniai komponentai nuotekų kiekis ir biocheminė sudėtis – yra neaiškūs. Vadovybė dar neturi objektyvios informacijos, kad būtų galima patikimai įvertinti teršalų (BDS7, azoto, fosforo ar kitų elementų) kiekį išleistose biologiškai iš dalies nevalytose nuotekose.
• vadovybė mano, kad ieškinys neatitinka pirmiau minėtuose nacionalinės teisės aktuose ir Direktyvose įtvirtintų metodų.

Vadovaujantis 37-uoju tarptautiniu apskaitos standartu reikalaujama, kad atidėjiniai būtų įvertinti kuo tiksliau įvertinus išlaidas, reikalingas dabartinei prievolei įvykdyti. Kadangi yra daugybė skaičiavimų, priklausančių nuo informacijos šaltinio ir reikšmingų su jais susijusių neaiškumų, kaip aprašyta aukščiau, sunku įvertinti bet kokių rezultatų tikimybę ir įvertinti išlaidų, reikalingų šiai prievolei įvykdyti, sumą. Neturėdama objektyvios informacijos apie į savivaldybės įmonės AB "Klaipėdos vanduo" kolektorių išleistų nuotekų kiekį ir jų biocheminę sudėtį, vadovybė negalėjo patikimai įvertinti atidėjinių sumos ir atidėjiniai nebuvo įtraukti į finansines ataskaitas, tačiau yra pateikiami kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai. 2022 m. pradėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas šių ataskaitų parengimo metu neturėjo įtakos vadovybės bendram situacijos ir galutinės baigties vertinimui. Vadovybė ir toliau laikosi pozicijos, kad bet koks aplinkai padarytos žalos atlyginimas turėtų būti moksliškai pagrįstas ir apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis.

Tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

33. Reikšmingi neapibrėžtumai

2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą turi neigiamą įtaką Grupės 2022 m. finansiniams rezultatams. Grupės patronuojamoji įmonė AB "Grigeo Klaipėda" Ukrainoje yra investavusi į patronuojamąją įmonę AT "Mena Pak", kuri, prasidėjus karui, visiškai sustabdė veiklą. Veikla buvo atnaujinta 2022 m. gegužės mėnesį.

Neapibrėžtumai susiję su investicijos į AT "Mena Pak"

Grupės finansinės būklės ataskaitoje yra sukonsoliduoti AT "Mena Pak" turtas ir įsipareigojimai:

AT "Mena Pak"	2022 m. gruodžio 31 d	2021 m. gruodžio 31 d
Ilgalaikis turtas	609	786
Trumpalaikis turtas	1 790	2 308
TURTAS, IŠ VISO	2 399	3 094
Akcininkų nuosavybė	2 168	2 670
Ilgalaikiai įsipareigojimai	12	17
Trumpalaikiai įsipareigojimai	219	407
AKCININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO	2 399	3 094

2022 m. Grupės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra sukonsoliduoti šie AT "Mena Pak" rezultatai:

AT "Mena Pak"	2022 m.
Pajamos	4 857
Pelnas prieš mokesčius	29
Grynasis pelnas	25
EBITDA	247

AT "Mena Pak" karo metu nepatyrė žalos, 2022 m. gegužės mėnesį atnaujino veiklą, tačiau Grupės vadovybės vertinimu, dėl vykstančio karo ir didelio ateities įvykių neaiškumo dėl AT "Mena Pak" 2,4 mln. eurų turto ir 0,2 mln. eurų įsipareigojimų egzistuoja didelis neapibrėžtumas.

Nors pati įmonė AT "Mena Pak" 2022 metais dirbo pelningai, dėl ženkliai sumažėjusių pelningumų ir ateities neapibrėžtumų motininei įmonei AB "Grigeo Klaipėda" teko apskaityti 1,6 mln. eurų investicijos į AT "Mena Pak" vertės sumažėjimą. Nustatyta AT "Mena Pak" vertė yra artima jos balansinio turto vertei, todėl Grupės vadovybė papildomo vertės sumažėjimo konsoliduojamam AT "Mena Pak" turtui nenustatė.

Gautinos sumos iš kare dalyvaujančių šalių

Prasidėjus karui, Grupė nutraukė pardavimus į Baltarusiją ir Rusiją.

Iki karo, 2022 m. Grupės pardavimai į Baltarusiją ir Rusiją siekė 984 tūkst. eurų (0,5% visų Grupės pardavimų). 2022 m. Grupės pardavimai į Ukrainą siekė 8 472 tūkst. eurų (4,2% visų Grupės pardavimų). Iki karo, Bendrovės pardavimai į Baltarusiją ir Rusiją siekė 231 tūkst. eurų (0,3% visų Bendrovės pardavimų). 2022 m. Bendrovės pardavimai į Ukrainą siekė 1 009 tūkst. eurų (1,1% visų Bendrovės pardavimų).

2021 m. Grupės pardavimai į Baltarusiją ir Rusiją siekė 5 481 tūkst. eurų (3,4% visų Grupės pardavimų), pardavimai į Ukrainą siekė 11 869 tūkst. eurų (7,3% visų Grupės pardavimų). Bendrovės pardavimai į Baltarusiją ir Rusiją siekė 1 564 tūkst. eurų (2,3% visų Bendrovės pardavimų), pardavimai į Ukrainą siekė 2 081 tūkst. eurų (3,1% visų Bendrovės pardavimų).

Gautinos sumos iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos klientų:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d	2021 m. gruodžio 31 d	2022 m. gruodžio 31 d	2021 m. gruodžio 31 d
Ukraina	255*	1 487	-	510
Rusija	-	123	-	101
Baltarusija	-	178	-	119
IŠ VISO:	255	1 788	-	730

*2022 metais visą gautiną sumą sudaro patronuojamosios įmonės AT "Mena Pak" gautina suma iš Ukrainos klientų.

34. Poataskaitiniai įvykiai

Jokių reikšmingų įvykių po finansinės būklės ataskaitos datos neįvyko.

ATASKAITA APIE VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMĄSI 2022 METAIS

ATASKAITA APIE VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMĄSI

AB "Grigeo" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.4. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiam kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1.Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Bendrovė visiškai laikosi šios rekomendacijos, teisės aktuose numatytą informaciją ir (ar) dokumentus pateikia akcininkams laikantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
1.2.Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 131.400.000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur. Visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiamos vienodos teisės.
1.3.Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė visiškai laikosi šios rekomendacijos
1.4.Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip	Bendrovė laikysis šios rekomendacijos.
1.5.Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip	Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir dalyvavimo juose procedūros sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir nepažeidžia jų teisių bei interesų. Pranešimas apie visuotinį susirinkimą skelbiamas viešai Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka AB Nasdaq Vilnius administruojamoje Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai šaukiami Bendrovės buveinės ir veiklos adresu Vilniaus g. 10 Grigiškėse, Vilniaus m. sav. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta neužkerta kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė nurodo, kad siūlomus sprendimo projektus akcininkai gali pateikti bet kuriuo metu iki akcininkų susirinkimo.

1.6.Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovė visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbia viešai lietuvių ir anglų kalbomis. Bendrovė taip pat viešai skelbia informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus lietuvių ir anglų kalbomis Bendrovė minėtą informaciją skelbia ir bendrovės interneto tinklalapyje.
1.7.Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą.
1.8.Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos dėl akcininkų dalyvavimo ir balsavimo akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis teisinio reglamentavimo neaiškumų ir kliūčių. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog Bendrovė nesudaro galimybės akcininkams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.
1.9.Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Informaciją apie kandidatus į bendrovės kolegialų organą Bendrovė atskleidžia akcininkams nedelsdama po to, kai gauna siūlymus dėl kandidatų į kolegialų organą. Bendrovė kolegialaus organų nariams už veiklą yra mokėjusi tik tantjemas, paskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl teikiant informaciją apie kolegialaus organo narių kandidatūras siūlomas atlygis nebuvo nurodomas. Bendrovė tai pat pateikia informaciją apie siūlomą išrinkti audito įmonę ir siūloma paslaugų kainą, kai šis klausimas įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius pagal jų galimybes dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

¹ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Taip	Bendrovės žiniomis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų naudai.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Taip	Stebėtojų taryba su visais akcininkais elgiasi sąžiningai ir nešališkai.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Taip	Stebėtojų taryba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Taip	Stebėtojų tarybos priimdami sprendimu veikia nepriklausomai ir aiškiai išreiškia savo valią dėl priimamų sprendimų.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Taip	Stebėtojų taryba prižiūri, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais.
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Stebėtojų tarybos posėdžiams suteikiamos patalpos, taip pat suteikiama visa reikiama informacija, jie turi teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus jų kompetencijai priskirtais klausimais.

² Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip	Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai užtikrina kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, stebėtojų taryboje yra abiejų lyčių narių.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Taip	Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metų laikotarpiui, Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamu maksimaliu intervalu.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Stebėtojų tarybos pirmininku yra toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nesudaro kliūčių nešališkai veiklai vykdyti. Buvę bendrovės vadovai ar valdybos nariai nebuvo skiriami į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys skiria pakankamai laiko ir dėmesio, jų kiti profesiniai įsipareigojimai nedaro kliūčių tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Ne	Bendrovė pateikia akcininkams gautus siūlymus dėl kandidatų į stebėtojų tarybos narius.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį tvirtina bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariams mokamo atlygio nustatymo gaires bei atlygio mokėjimo tvarką nustato Bendrovės atlygio politika, patvirtinta 2022 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Ne	Stebėtojų taryba nėra atlikusi savo veiklos įvertinimo.

3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Ne	Stebėtojų taryba nėra patvirtinusi Bendrovės strategijos.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip	Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekia tvaraus verslo kūrimo.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip	Valdyba pagal kompetencija ir priskirtas funkcijas stengiasi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip	Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip	Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Taip Bendrovės stebėtojų tarybos išrinkti valdybos nariai užtikrina kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę. Renkant valdybos narius siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą, ne vienerius metus valdyboje buvo abiejų lyčių narių.

³ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/antibribery/44884389.pdf

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi⁴ , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip	Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus atskleidžiama stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Taip pat šiame punkte nurodyti duomenys apie valdybos narius pateikiami Bendrovės metiniame pranešime.
	Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, Bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinama pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais.
Taip	Valdybos nariai skiriami 4 metų laikotarpiui, su galimybe būti perrenkamiems naujai kadencijai. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
Taip	Valdybos pirmininku skiriamas toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nesudaro kliūčių nešališkai atlikti valdybos pirmininko funkcijas.
Taip	Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys skiria pakankamai laiko ir dėmesio.
Neaktualu	Bendrovėje sudaryta stebėtojų taryba.
Taip	Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį tvirtina bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdybos nariams mokamo atlygio nustatymo gaires bei atlygio mokėjimo tvarką nustato Bendrovės atlygio politika, patvirtinta 2022 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu.

⁴ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikia bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauja jų interesams, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, visi valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Ne	Valdyba nėra atlikusi savo veiklos įvertinimo.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1.Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Taip	Valdyba ir stebėtojų taryba glaudžiai bendradarbiauja.
4.2.Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip	Bendrovės kolegialių organų posėdžiai rengiami tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių Bendrovės valdymo ir veiklos priežiūros klausimų sprendimas.
4.3.Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį informuojami, taip pat jiems pateikiama visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga iš anksto, kad kolegialaus organo nariai turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai.

4.4.Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Siekiant koordinuoti Bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tarpusavyje derina šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su Bendrovės valdymu susijusius klausimus.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1.Komitetų paskirtis ir sudarymas

Taip

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5	Taip	Bendrovėje suformuotas Audito komitetas.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Taip	Bendrovėje nėra suformuoti skyrimo ir atlygio komitetai. Teisės aktų nustatyta tvarka siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius pateikiami svarstymui juos renkančiam akcininkų susirinkimui ar kolegialiam organui, aukščiausio lygio vadovų kandidatūros svarstomos ir tvirtinamos bendrovės valdyboje. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestį nustato bendrovės valdyba.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Taip	Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo) taikomos komitetų funkcijas atliekančiam kolegialiam organui.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip	Bendrovėje suformuotas audito komitetas, kurį sudaro 3 Bendrovės stebėtojų tarybos nariai. Valdybos pirmininkas nėra Audito komiteto narys.

⁵ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra nustačiusi audito komiteto įgaliojimus jos patvirtintose Audito komiteto vidaus taisyklėse.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Pagal Audito komiteto vidaus taisykles Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Stebėtojų tarybos pirmininką ir tam tikrus Bendrovės darbuotojus, išorės auditorius.
5.2.Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojamas skyrimo komitetas.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojamas skyrimo komitetas.

5.3.Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojamas atlygio komitetas.
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. 5.4.Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Taip	Bendrovėje yra suformuotas Audito komitetas, kurio pagrindinės funkcijos atitinka šias rekomendacijas.

⁶ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

Taip	Bendrovė rekomendacijų.	visiškai	laikosi	šių

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1.Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip	Bendrovė yra patvirtinusi atlygio politiką ir paskelbusi ją Bendrovės interneto tinklapyje. Atlygio politika reguliariai peržiūrima.
7.2.Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip	Bendrovės atlygio politika apima visas atlygio formas
7.3.Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip	Bendrovės atlygio politika numato, kad stebėtojų tarybos narių atlygis nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų.
7.4.Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Bendrovė visiškai laikosi šios rekomendacijos.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Taip	Bendrovėje taikoma skatinimo akcijomis sistema. Atlygio politikoje nurodyta, kad pagal akcijų suteikimo taisykles akcijų suteikimas yra atidedamas 3 metų laikotarpiui – Bendrovės akcijos suteikiamos (akcijų opcionas gali būti įgyvendintas) ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po opciono sutarties sudarymo.

7.6.Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
7.7.Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1.Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų, užtikrinančių interesų turėtojų teises.
8.2.Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų, užtikrinančių interesų turėtojų teises.
8.3.Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų, užtikrinančių interesų turėtojų teises.
8.4.Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Ne	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrovėje įsteigtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, apie tai asmenys informuoti ir bendrovės interneto tinklapyje.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1.Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1.	bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.2.	bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.

9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Ne	Bendrovė iki šiol nėra skelbusi šios informacijos.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, skelbdama apie sandorius su susijusiomis šalimis, kurie nepriskiriami bendrovės įprastai ūkinei veiklai, ir (ar) daro reikšmingą įtaką Bendrovei.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Ne	Bendrovė nėra paskelbusi valdysenos struktūros ir strategijos.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše,		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. 9.2.Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
9.3.Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.		Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.

9.4.Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

Bendrovė informaciją per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė dažniausiai skelbia informaciją prieš AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. Ši informacija taip pat atskleidžiama ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.grigeo.lt.

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Taip

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui, turėjo informaciją, ar audito įmonė yra gavusi iš Bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes – AB "Grigeo" prezidentas Gintautas Pangonis ir finansų direktorius Martynas Nenėnas, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, AB "Grigeo" konsoliduota finansinė atskaitomybė už metų laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., sudaryta pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, o konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga.

AB "Grigeo" prezidentas Gintautas Pangonis

AB "Grigeo" finansų direktorius Martynas Nenėnas

« Turinys