Panevezio Statybos Trestas

Registration Form • Jul 5, 2023

AKCINĖ BENDROVĖ "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS"

Į S T A T A I

Panevėžys, du tūkstančiai dvidešimt trečių metų ..............................mėn. .......d.

Įstatai parengti vadovaujantis 2003 12 11 LR Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX – 1889.

I skyrius. Bendroji dalis

• 1.1. Akcinė bendrovė "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" (toliau "bendrovė") yra juridinis asmuo, turintis komercinį - ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir šiais įstatais.
• 1.2. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
• 1.3. Bendrovės veiklos pagrindiniai tikslai yra šie:

1.3.1. pelno siekimas;

1.3.2.pažangių technologijų įsisavinimas ir pritaikymas praktikoje, vykdant statybos montavimo darbus;

• 1.4. Bendrovės pavadinimas Akcinė bendrovė "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS";
• 1.5. Bendrovės finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.
• 1.6. Bendrovės buveinės adresas: P.Puzino g. Nr.l, Panevėžio m., Lietuvos Respublika.

II skyrius. Bendrovės teisės

• 1. l. Bendrovė turi teisę:
  2. 2.1.1. turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose, savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
  3. 2.1.2. pirkti, nuomoti ar kitokiais būdais įgyti nekilnojamą turtą (žemę, pastatus it t.t.), taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti. Bendrovė, norėdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę siūlyti už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo fondo biudžetams atsiskaityti savo turtu;
  4. 2.1.3. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teise, taip pat išleisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius. Jei akcijų įsigijimas ir naudojimasis jų suteikiamomis teisėmis sumažina konkurenciją tarp bendrovių (įmonių) ar konkurenciją atitinkamoje ūkinės veiklos srityje, tai

įgyjamų ir turimų kitos bendrovės akcijų skaičius gali būti ribojamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka;

• 2.1.4. verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje bei už jos ribų;
• 2.1.5. skirti lėšų labdarai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;
• 2.1.6. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.
• 2.1.7. nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;
• 2.1.8. parengti ir įgyvendinti pensinių priedų ir pašalpų mokėjimo, premijų ir privilegijų sistemas;
• 2.1.9. reorganizuotis, būti kitos bendrovės steigėja ir akcininke;
• 2.1.10. jungtis į asociacijas, koncernus ar konsorciumus, jeigu tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui;
• 2.1.11. supirkti savo akcijas LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
• 2.2. Bendrovė turi teisę steigti filialus. Jie steigiami bendrovės valdybos sprendimu. Filialas nėra savarankiškas juridinis asmuo ir naudojasi bendrovės, kaip juridinio asmens vardu. Filialas veikia pagal bendrovės įstatus ir visuotinio akcininkų susirinkimo suteikus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose. Bendrovės filialai registruojami Juridinių asmenų registro įstatymo nustatyta tvarka.
• 2.3. Bendrovei, neatsiskaičiusiai su kreditoriais per nustatytus terminus, jeigu įsiskolinimas didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, draudžiama investuoti turtą į kitą įmonę be raštiško šių kreditorių sutikimo.
• 2.4. Bendrovė privalo:

2.4.1. akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą, šiuos pakeitimus įregistruoti juridinių asmenų registre.

• 2.5. Bendrovė neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti avansu, duoti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmai siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti bendrovės akcijų.
• 2.6. Bendrovė gali turėti kitų teisių, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos įstatymais.

III skyrius. Bendrovės ūkinė - komercinė veikla

• 3.1. Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą:
• 3.1.1. Pastatų nugriovimas, išardymas; žemės darbai (45.11);
• 3.1.2. Žvalgomasis gręžimas (45.12);
• 3.1.3. Bendroji pastatų statyba ir inžinerinių statinių statyba (45.21);
• 3.1.4. Laikančių stogo konstrukcijų ir stogo dangų montavimas (45.22);
• 3.1.5. Automagistralių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba (45.23);
• 3.1.6. Vandens statinių statyba (45.24);
• 3.1.7. Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus (45.25);
• 3.1.8. Elektros įrangos ir kitų įtaisų įrengimas (45.31);
• 3.1.9. Izoliacijos įrengimas (45.32);
• 3.1.10. Vandentiekio ir panašių sistemų įrengimas (45.33);
• 3.1.11. Kitokių pastatų ir statinių įrengimas (45.34);
• 3.1.12. Tinkavimas (45.41);
• 3.1.13. Staliaus dirbinių įrengimas (45.42);
• 3.1.14. Grindų ir sienų dengimas (45.43);
• 3.1.15. Dažymas ir stiklinimas (45.44);
• 3.1.16. Kiti baigiamieji statybos darbai (45.45);
• 3.1.17. Statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu) (45.50);
• 3.1.18. Žemės ūkio paslaugų veikla, dekoratyvinė sodininkystė (01.41);
• 3.1.19. Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas (14.21);
• 3.1.20. Medienos pjaustymas ir obliavimas, medienos įmirkymas (20.10);
• 3.1.21. Faneravimo dangos gamyba; klijuotos sluoksninės medienos, daugiasluoksnių plokščių, smulkinių, medienos plaušų plokščių bei kitų skydų ir plokščių gamyba (20.20);
• 3.1.22. Statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba (20.30);
• 3.1.23. Medinės taros gamyba (20.40);
• 3.1.24. Kitų medienos gaminių gamyba (20.51);
• 3.1.25. Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba (26.61);
• 3.1.26. Gipso gaminių, naudojamų statybinėms reikmėms, gamyba (26.62);
• 3.1.27. Prekinio betono mišinio gamyba (26.63);
• 3.1.28. Statybinių skiedinių gamyba (26.64);
• 3.1.29. Fibrolito gamyba (26.65);
• 3.1.30. Kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba (26.66);
• 3.1.31. Dekoratyvinio ir statybinio akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas (26.70);
• 3.1.32. Šaltasis formavimas ar lankstymas (27.33);
• 3.1.33. Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba (28.11);
• 3.1.34. Statybinių stalių ir dailidžių metalo dirbinių gamyba (28.12);
• 3.1.35. Metalo kalimas, presavimas, štampavimas ir profiliavimas; miltelių metalurgija (28.40);
• 3.1.36. Metalų apdorojimas ir dengimas (28.51);
• 3.1.37. Bendroji mechaninė technologija (28.52);
• 3.1.38. Variklinių transporto priemonių priežiūra ir remontas (50.20);
• 3.1.39. Automobilių degalų mažmeninė prekyba (50.50);
• 3.1.40. Statybinio miško ir statybinių medžiagų pardavimo agentų veikla (51.13);
• 3.1.41. Medienos, statybinių medžiagų sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba (51.53);
• 3.1.42. Metalinių dirbinių vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba (51.54);
• 3.1.43. Kasybos, statybos ir statybos inžinerijos mašinų didmeninė prekyba (51.82);
• 3.1.44. Drabužių mažmeninė prekyba (52.42);
• 3.1.45. Avalynės ir odos gaminių mažmeninė prekyba (52.43);
• 3.1.46. Kitų, niekur kitus nepriskirtų, baldų, apšvietimo įrangos ir namų ūkio reikmenų mažmeninė prekyba (52.44);
• 3.1.47. Metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba (52.46);
• 3.1.48. Stovyklavietės, įskaitant aikšteles automobiliniams nameliams (55.22);
• 3.1.49. Aprūpinimas kita, niekur kitus nepriskirta, laikinąja buveine (55.23);
• 3.1.50. Valgyklos (55.51);
• 3.1.51. Pagaminto valgio tiekimas (55.52);
• 3.1.52. Krovinių vežimas keliais (60.24);
• 3.1.53. Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas (70.11);
• 3.1.54. Nuosavo nekilnojamo turto pirkimas ir pardavimas (70.12);
• 3.1.55. Nekilnojamojo turto priklausančio nuosavybės ar kita teise išnuomojimas (70.20);
• 3.1.56. Nekilnojamojo turto agentūros (70.31);
• 3.1.57. Nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį (70.32);
• 3.1.58. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma (71.32);
• 3.1.59. Architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos (74.20);
• 3.1.60. Techninis tikrinimas ir analizė (74.30);
• 3.1.61. Pramoninis valymas (74.70);
• 3.1.62. Kita, niekur kitur nepriskirta, verslo veikla (74.87).
• 3.2. Panaudodama turimus fondus, medžiaginius ir piniginius resursus ir įregistravusi įstatymų nustatyta tvarka bendrovės įstatų pakeitimus, bendrovė gali organizuoti arba vykdyti ir kitą ūkinę veiklą, neprieštaraujančią LR įstatymams. Licencijuojamą ir kitokia tvarka nustatytą veiklą bendrovė vykdo tik gavusi atitinkamus leidimus.

IV skyrius. Įstatinis kapitalas, rezervai, akcijos

• 4.1. Bendrovė gali turėti nuosavą ir skolintą kapitalą. Nuosavas kapitalas formuojamas iš akcijų emisijos kainos ir iš bendrovės pelno. Skolintas kapitalas susiformuoja platinant išleistas obligacijas, imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų.
• 4.2. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:
  • 4.2.1. apmokėto įstatinio kapitalo dydis;
  • 4.2.2. akcijų priedai (akcijų nominaliosios vertės perviršis);
  • 4.2.3. perkainojimo rezervas;
  • 4.2.4. privalomasis rezervas;
  • 4.2.5. rezervas savoms akcijoms įsigyti;
  • 4.2.6. kiti rezervai;
  • 4.2.7. nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostoliai);
• 4.3. Bendrovės įstatinis kapitalas 4741500 Eur (keturi milijonai septyni šimtai keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai) Eurų.
• 4.4. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 16350000 (šešiolika milijonų trys šimtai penkiasdešimt tūkstančių) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur (dvidešimt devyni euro centai).
• 4.5. Bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo dydžio, valdyba ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Šiame susirinkime gali būti priimtas sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei minimalus įstatinio kapitalo dydis, pertvarkyti bendrovę ar likviduoti bendrovę. Akcininkai taip pat gali nutarti padengti nuostolius akcininkų įnašais.
• 4.6. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė 4 skyriaus 4.5. punkte numatytų sprendimų ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėn. nuo dienos kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą.
• 4.7. Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti bendrovės įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įsigytos savos akcijos ir, jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičių visiems akcininkams mažindama proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų skaičiui, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje. Pakeisti bendrovės įstatai, pasirašyti valdybos pirmininko, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis akcijų anuliavimą, jeigu akcijos anuliuojamos.
• 4.8. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 balsų nutarė išleisti naujas akcijas arba padidinti išleistų akcijų nominalią vertę, arba gali būti padidintas iš bendrovės lėšų ir atitinkamai pakeitus įstatus.
• 4.9. įstatinis kapitalas gali būti sumažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, arba LR akcinių bendrovių nustatytais atvejais – teismo sprendimu.
• 4.10. įstatinis kapitalas laikomas padidintu ar sumažintu, tik įstatų pakeitimus įregistravus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
• 4.11. Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės. Jos yra nematerialios, akcijų emisija turi būti įregistruota Vertybinių popierių komisijoje (jeigu tai yra būtina pagal teisės aktus) ir jai turi būti atidaryta bendroji sąskaita Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume.
• 4.12. Akcijos yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko Vertybinių popierių rinkos įstatyme numatyti subjektai akcijų savininkų vardu.
• 4.13. Įrašai vertybinių popierių sąskaitose yra nematerialių akcijų nuosavybės teisės įrodymas. Nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debeto įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kredito įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. Sudarydamos sandorį dėl akcijų perleidimo, sandorio šalys jų vertybinių popierių sąskaitas tvarkantiems asmenims turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodoma:
  • 4.13.1. bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;
  • 4.13.2. perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė;
  • 4.13.3. Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas.
  • 4.13.4. privilegijuotų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės.
• 4.14. Apmokėjimo už akcijas tvarka, akcijų rūšies keitimo tvarka pagal akcinių bendrovių įstatymą.
• 4.15. Bendrovėje sudaromi šie rezervai:
  • 4.15.1. Perkainojimo rezervas tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainuotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Perkainojimo rezervu negalima mažinti nuostolių. Perkainojimo rezervo dalimi, sudaryta perkainojus materialųjį turtą, gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Kai perkainojamas finansinis turtas, perkelta į perkainojimo rezervą perkainojimo suma negalima didinti įstatinio kapitalo.
  • 4.15.2. Privalomasis rezervas. Jis sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant kitų finansinių metų pelną gali būti perskirstyta. Jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno kol bus pasiektas minimalus privalomojo rezervo dydis.
  • 4.15.3. Rezervas savoms akcijoms įsigyti. Jis sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Rezervas savoms akcijoms įsigyti gali būti sudaromas tik po to, kai yra padarytas atskaitymas į privalomąjį rezervą, ir gali būti naudojamas bendrovės nuostoliams padengti ir įstatiniam kapitalui didinti.
  • 4.15.4. Kiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno ir naudojami konkretiems bendrovės tikslams įgyvendinti. Kiti rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra padarytas atskaitymas į privalomąjį rezervą, ir gali būti naudojami bendrovės nuostoliams padengti ir įstatiniam kapitalui didinti.
  • 4.15.5. Akcijų priedai bendrovės nuosavo kapitalo dalis, lygi akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumui. Jie gali būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams padengti.

V skyrius. Akcininkų teisės ir pareigos. Akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka

5.1. Akcininkai turi šias turtines teises:

• 5.1.1. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
• 5.1.2. gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
• 5.1.3. nemokamai gauti akcijų proporcingai jų turimų akcijų skaičiui, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
• 5.1.4. pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų naujų akcijų proporcingai turimam akcijų skaičiui. Visuotinis akcininkų susirinkimas 3/4 balsų dauguma gali priimti sprendimą visiems akcininkams nesuteikti pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų naujų akcijų. Akcininkas turi teisę perleisti pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų naujų akcijų kitiems asmenims Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka;
• 5.1.5. įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto;
• 5.1.6. kitas įstatymų numatytas turtines teises.
• 5.2. Akcininkai turi šias neturtines teises:
  • 5.2.1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu. Kiekviena 0,29 Eur. nominalios vertės paprastoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieno balso teisę;
  • 5.2.2. gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą tokios apimties, kaip yra nustatytas LR akcinių bendrovių įstatymo;
  • 5.2.3. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovės veiklos ataskaitų, audito išvados bei ataskaitos, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato bendrovės valdyba. Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
    • 5.2.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatyme bei bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
    • 5.2.5. Akcininkas ar akcininkų grupė, turintys ne mažiau kaip 1/3 visų balsų, turi teisę sudaryti sutartį su pasirinkta audito įmone dėl bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimo, nustatymo, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės, įskaitant ir nepagrįstą darbo užmokesčio išmokėjimą ar nuolaidų bei lengvatų taikymą (kai dėl to sumažėjo bendrovės pelnas ar ji patyrė nuostolių). Šio patikrinimo išlaidas apmoka akcininkai, sudarę sutartį su audito įmone. Jei auditorius patvirtino akcininkų pareiškime nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet atlyginti ne daugiau kaip 1/4 bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos. Pakartotinio audito tuo pačiu klausimu išlaidos akcininkams nekompensuojamos. Bendrovės

valdyba ir bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.

• 5.3. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.
• 5.4. Akcininkas iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo bendrovės valdybai pranešti apie savo adreso pakeitimą.
• 5.5. Kad būtų įgyvendintos turtinės ir neturtinės teisės, du ar daugiau akcininkų gali sudaryti akcininkų sutartį.
• 5.6. Akcijų savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn tik pilnai apmokėtas akcijas. Akcijų perleidimo sandorio šalys turi pateikti pasirašytą sandorio sutartį asmenims, tvarkantiems akcijų registraciją.

VI skyrius. Bendrovės organai

• 6.1. Bendrovės organai yra šie: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas.
• 6.2. Bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi.

VII skyrius. Visuotinis akcininkų susirinkimas

• 7.1. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
  • 7.1.1. keisti bendrovės įstatus, išskyrus LR Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
  • 7.1.2. rinkti valdybą, audito įmonę;
  • 7.1.3. atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybos narius, audito įmonę;
  • 7.1.4. nustatyti audito įmonės paslaugų apmokėjimo sąlygas ir dydį;
  • 7.1.5. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitą apie bendrovės veiklą;
  • 7.1.6. padidinti, arba sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus LR Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis, keisti vienos klasės akcijas į kitos klasės akcijas, tvirtinti akcijų keitimo tvarką;
  • 7.1.7. priimti sprendimą likviduoti Bendrovę ar atšaukti Bendrovės likvidavimą (išskyrus LR akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis) arba priimti sprendimą reorganizuoti ar atskirti bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo ir atskyrimo sąlygas;
  • 7.1.8. priimti sprendimą pertvarkyti ar restruktūrizuoti bendrovę;
  • 7.1.9. skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės steigimui ir jos reikalų tvarkymui patikrinti;
  • 7.1.10. tvirtinti nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimus;
  • 7.1.11. spręsti valdybai pavestus bendrovės veiklos klausimus, jeigu to prašo valdyba;
  • 7.1.12.priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamų obligacijų emisijos;
  • 7.1.13. nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią akcijų vertę ir minimalią emisijos kainą;
  • 7.1.14. priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
  • 7.1.15. priimti sprendimą Bendrovei įsigyti savo akcijų;
• 7.1.16. rinkti bei atšaukti Bendrovės likvidatorių, išskyrus LR akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• 7.1.17. priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• 7.1.18. priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• 7.1.19. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus klausimus, jei pagal LR akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.
• 7.2. Visuotinį akcininkų susirinkimą organizuoja valdyba. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo sušaukti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę taip pat turi akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas ir akcininkų, turinčių daugiau kaip 1/2 visų balsų, jeigu valdyba nepritarė iniciatoriams sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą arba bendrovės vadovo sprendimu, jeigu Bendrovės valdyba pagal LR akcinių bendrovių įstatymą numatytais atvejais ir terminais nesušaukia susirinkimo.
• 7.3. Visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai pateikia paraišką valdybai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, kurioje nurodomos susirinkimo šaukimo priežastys, darbotvarkė, data ir vieta. Jeigu valdyba kitais būdais nesprendžia pateiktų darbotvarkės klausimų, ji privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą per 40 dienų nuo paraiškos gavimo.
• 7.4. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti sušauktas teismo sprendimu LR akcinių bendrovių įstatymo nurodytais atvejais.
• 7.5. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki numatytos susirinkimo datos apie susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę skelbia Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir raštu, registruotu laišku ir/ar el. paštu, praneša kiekvienam akcininkui, turinčiam ne mažiau 1/3 balsų organizuojamo susirinkimo datą, laiką, vietą, jo darbotvarkę. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki jo.
• 7.6. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma valdybos ar akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu įtraukti naujus klausimus. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Šioje dalyje nurodyti bendrovės valdymo organai ir asmenys bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu, taip pat gali siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į bendrovės valdymo organus, audito įmonę.
• 7.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės projektas gali būti papildytas. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie susirinkimo sušaukimą, buvo papildyta, tai apie darbotvarkės pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka kaip apie visuotinio susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.
• 7.8. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir jis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų skaičiaus. Kvorumas nustatomas pagal akcininkų registravimo sąrašo duomenis iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios paskelbimo ir galioja viso susirinkimo metu. Jei nėra kvorumo, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.
• 7.9. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai priimami dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai sprendimams priimti reikia kvalifikuotos balsų daugumos.
• 7.10. Kvalifikuota balsų dauguma sprendimai priimami, kurių nutarimams reikia ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų:
  • reorganizuojant ar atskiriant bendrovę bei patvirtinant reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas,
  • keičiant bendrovės įstatus,
• priimant sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo,
• padidinant arba sumažinant įstatinį kapitalą, išskyrus LR akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;
• keičiant vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinant akcijų keitimo tvarką,
• likviduojant arba pertvarkant bendrovę,
• dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo,
• nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ar minimalią emisijos kainą,

-priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas,

• 7.11. priimant sprendimą, atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos, kuriam priimti reikia ¾ susirinkime dalyvaujančių balsų daugumos.
• 7.12. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl kiekvieno sprendimo, pavieniui, akcininkas balsuoja išreikšdamas savo valią "už" arba "prieš". Dėl tų klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas.
• 7.13. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su sprendimo projektu, gali raštu pranešti susirinkimui savo valią "už" arba "prieš" pavieniui dėl kiekvieno sprendimo. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.
• 7.14. Akcininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį už jį balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Akcininko - fizinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai, o akcininko - juridinio asmens arba įmonės - jų vadovo parašu ir antspaudu.
• 7.15. Susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu.
• 7.16. Pakartotiname susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
• 7.17. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 7 dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas akcininkas. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.
• 7.18. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai (su priedais), kuriame buvo priimti sprendimai, keičiantys juridinių asmenų registro duomenis apie bendrovę, per 10 d. nuo susirinkimo dienos turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Visuotiniu akcininkų susirinkimų protokolai saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Protokolų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
• 7.19. Visuotinio susirinkimo sprendimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą.
• 7.20. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti valdybai spręsti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų.

VIII skyrius. Bendrovės valdybos rinkimo tvarka ir kompetencija

8.1. Valdyba sudaroma iš penkių narių. Valdybos narius 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant valdybos narius, kiekvienas akcininkas turi balsų skaičių, lygų jo turimų akcijų skaičiui, padaugintam iš penkių. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra už vieną ar kelis kandidatus į valdybą, o į valdybą išrenkami daugiausia balsų surinkę pasiūlyti kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų valdyboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Kandidatus į valdybos narius akcininkai, turintys akcijų, kurių nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, gali siūlyti bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu. Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Valdyba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba iš savo narių renka Valdybos pirmininką.

• 8.2. Valdybos nariu gali būti tik fizinis asmuo. Kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo informuoti akcininkus, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla susijusi su Bendrove ir jos dukterinėmis bendrovėmis.
• 8.3. Visus bendrovės sandorius pasirašo bendrovės vadovas arba valdybos pirmininkas, jeigu taip nusprendžia bendrovės valdyba.
• 8.4. visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.
• 8.5. Valdyba atlieka šias priežiūros funkcijas:

8.5.1. priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta LR akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnyje;

8.5.2. prižiūri bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vadovo veiklos;

8.5.3. svarsto, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu bendrovė dirba nuostolingai;

8.5.4. teikia siūlymus bendrovės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams;

8.5.5. sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.

8.5.6. svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui;

8.5.7. bendrovės vadovas, prieš sudarydamas akcinės bendrovės vardu sandorį, kuris daro reikšmingą įtaką bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams, su susijusia šalimi, turi gauti valdybos pritarimą.

• 8.6. Valdyba svarsto ir tvirtina:
  • 8.6.1. bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
  • 8.6.2. pareigybes į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
  • 8.6.3. generalinio direktoriaus, generalinio direktoriaus pavaduotojų (direktorių), bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus, įstatus, steigimą ir likvidavimą, administracijos darbo reglamentą;
  • 8.6.4. po įstatų 11.1.10 p. įvykdymo pelno panaudojimą kitiems tikslams (paramai).
• 8.7. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, vidaus auditorių, nustato jų atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina juos ir skiria nuobaudas.
• 8.8. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bendrovės valdyba ne vėliau kaip per penkias darbo dienas privalo raštiškai informuoti juridinių asmenų rejestro tvarkytoją. Valdyba pritaria bendrovės vadovo pasiūlytoms jo pavaduotojų, direktorių bei vyriausiojo buhalterio kandidatūroms bei kandidatūroms į pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, jų pareiginiams atlyginimams.
• 8.9. valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo ir revizoriaus (auditoriaus) pateiktą medžiagą apie:
  • 8.9.1. bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;
  • 8.9.2. bendrovės veiklos organizavimą;
  • 8.9.3. bendrovės finansinę būklę;
  • 8.9.4. ketvirčių ir metų finansinės veiklos rezultatus, bendrovės finansinės atskaitomybės projektą, pajamų ir išlaidų sąmatas, pelno paskirstymo projektą,

inventorizacijos ir revizijų bei kitokių patikrinimų rezultatus ir vertybių apskaitos duomenis;

• 8.9.5. finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, finansinę bendrovės perspektyvą.
• 8.10. Teikia siūlymus bendrovės vadovui atšaukti jo priimtus sprendimus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar bendrovės įstatams.
• 8.11. Valdyba priima:
  • 8.11.1. sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
  • 8.11.2. sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes;

8.11.3. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

8.11.4. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

8.11.5. sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

8.11.6. sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;

8.11.7. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais - sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

8.11.8. sprendimus dėl pritarimo bendrovės vadovo sprendimams:

8.11.8.1. Dalyvauti su kitais juridiniais asmeninis jungtinėje veikloje;

8.11.8.2. Pertvarkyti, reorganizuoti, restruktūrizuoti, paduoti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, likviduoti (atšaukti likvidavimą) juridinius asmenis, kurių dalyvė yra Bendrovė; tvirtinti, keisti juridinių asmenų, kurių dalyvė yra Bendrovė, steigimo dokumentus, skirti ir atšaukti jų valdymo organus, audito įmonę, skirstyti pelną, priimti kitus sprendimus, kaip juridinių asmenų, kurių dalyvė yra Bendrovė, dalyvių kompetencijoje;

8.11.8.3. Bendrovės vadovo prašymu, pritaria kitiems bendrovės vadovo priimtiems sprendimams.

• 8.12. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktus bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą ir pelno paskirstymo projektą, ir šiems projektams pritarusi, teikia juos visuotinam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato Bendrovėje taikomą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normatyvus.
• 8.13. Sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus klausimus bei atlieka kitas funkcijas, kurios yra numatytos valdybai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
• 8.14. Valdyba gali atstovauti bendrovei teisme, arbitraže bei kitose institucijose.
• 8.15. Valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti akcininkams metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, ataskaitą apie bendrovės veiklą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
• 8.16. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo daugiau balsų "už" negu "prieš". Visi valdybos nariai turi lygias balso teises. Balsų skaičiui pasidalijus po lygiai, sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo bendrovėje klausimus.
• 8.17. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis.
• 8.18. Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį Bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

IX skyrius. Bendrovės auditas

• 9.1. Bendrovėje, finansiniams metams pasibaigus, iki visuotinio akcininkų susirinkimo privalo būti patikrinta buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Jas tikrina audito įmonė, kurią renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
• 9.2. Audito įmonė privalo:
  • 9.2.1. tikrinti bendrovės metinę finansinę atsiskaitomybę ir kitus buhalterinės finansinės veiklos dokumentus;
  • 9.2.2. atlikti bet kokius bendrovės patikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos pavedimu;
  • 9.2.3. artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar valdybos posėdyje pranešti apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.
• 9.3. Už suteiktas paslaugas audito įmonei bendrovė moka atlyginimą. Jo dydį ar darbo apmokėjimo sąlygas nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.
• 9.4. Audito įmonė ir jos darbuotojai privalo saugoti Bendrovės komercines paslaptis, kurias sužinojo tikrindami Bendrovės finansinę veiklą.

X skyrius. Bendrovės vadovas

• 10.1. Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės vadovas Generalinis Direktorius, su kuriuo yra sudaroma darbo sutartis.
• 10.2. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, administracijos darbo reglamentu, valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
• 10.3. Bendrovės vadovą -Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba.
• 10.4. Darbo sutartį su bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas įgaliotas valdybos narys.
• 10.5. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.
• 10.6. Bendrovės vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų.
• 10.7. Bendrovės valdyba gali nutraukti darbo sutartį su bendrovės vadovu Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, o iki sutarties nutraukimo gali apriboti jo įgaliojimus. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą bendrovės valdyba ne vėliau kaip per penkias dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
• 10.8. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.
• 10.9. Bendrovės vadovas yra generalinis direktorius. Jo kompetencijoje:
  • 10.9.1. nustatyti darbuotojų pareigas ir įgaliojimus, skirti jiems atlyginimus;
  • 10.9.2. priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką;
  • 10.9.3. vykdyti bendrovės įstatų reikalavimus, visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, valdybos sprendimus, tvarkyti einamuosius reikalus;
  • 10.9.4. skirti paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, savo kompetencijos ribose leisti įsakymus, reguliuojančius struktūrinių padalinių darbą, bendrovės ūkinę veiklą;
  • 10.9.5. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankų įstaigose;
  • 10.9.6. atstovauti bendrovę teisme, arbitraže su visomis teisėmis įstatymų numatytomis ieškovui, atsakovui ar tretiesiems asmenims bei santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
• 10.9.7. nustatyti bendrovės teikiamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus bei antkainius;
• 10.9.8. sudaryti ir pateikti bendrovės ataskaitas, prižiūrėti apskaitos tvarkymą;
• 10.9.9. ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones;
• 10.9.10. sudaryti sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis ūkinės veiklos klausimais;
• 10.9.11. imtis priemonių bendrovės turto apsaugai, normalių ir saugių darbo sąlygų sukūrimui, komercinių paslaugų apsaugai, bendrovei padarytos žalos atlyginimui iš kaltų asmenų.
• 10.9.12. išduoti įgaliojimus kitiems asmenims toms funkcijoms vykdyti, kurios yra jo kompetencijoje.
• 10.09.13. atstovauti Bendrovės, kaip kitų juridinių asmenų dalyvės, interesus ir įgyvendinti juridinio asmens dalyvio teises bei pareigas.
• 10.10. LR akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje 3, 4, 5 ir 6 punktuose, taip pat LR akcinių bendrovių įstatymo 37² str. 1 dalyje nustatytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti tik remdamasis valdybos sprendimais/pritarimu.
• 10.11. Bendrovės vadovas turi teikti valdybai medžiagą, nustatytą LR akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 7 ir 8 dalyse.
• 10.12. Generalinis direktorius gali būti atleistas iš užimamų pareigų bendrovės valdybos sprendimu arba pagal savo prašymą. Nesant bendrovės generalinio direktoriaus, jo funkcijas vykdo jo pavaduotojas arba kitas įgaliotas asmuo.
• 10.13. Jei bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo sudarė sandorį ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, viršijusius normalią gamybinę - ūkinę riziką, ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų jos patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).

XI skyrius. Pelno paskirstymas

• 11.1. Per finansinius metus uždirbtas grynasis pelnas (nuostoliai), kuris yra gaunamas prieš tai atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė. Susirinkimo patvirtintą pelno (nuostolio) paskirstymą iki kito eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo keisti (perpaskirstyti pelną (nuostolius) draudžiama. Sprendime dėl grynojo pelno (nuostolio) paskirstymo turi būti nurodyta:
  • 11.1.1. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pradžioje;
  • 11.1.2. grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);
  • 11.1.3. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso;
  • 11.1.4. pervedimai iš rezervų;
  • 11.1.5. akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visą ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai);
  • 11.1.6. pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą;
  • 11.1.7. pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;
  • 11.1.8. pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;
  • 11.1.9. pelno paskirstymas dividendams išmokėti;
  • 11.1.10. kiti pelno paskirstymo atvejai: metinės išmokos (tantjemos) valdybos nariams, pelno panaudojimas darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams; Po šiame punkte akcininkų sprendimo priėmimo pelno paskirstymą ir panaudojimą kitiems tikslams (paramai) svarsto ir tvirtina bendrovės valdyba.
  • 11.1.11. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje perkeliamas į kitus finansinius metus.
• 11.2. Visuotinis akcininkų susirinkimas, skirstydamas paskirstytinąjį rezultatą, turi teisę į jį įtraukti nepaskirstytąjį rezultatą finansinių metų pradžioje, grynąjį finansinių metų rezultatą -pelną arba nuostolius, pervedimus iš rezervų, akcininkų įnašus nuostoliams padengti.
• 11.3. Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno.
• 11.4. Mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių, nuo pelno kuris skirstomas.
• 11.5. Jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno, kol bus pasiektas minimalus privalomojo rezervo dydis.
• 11.6. Jei susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuotolius į paskirstytinąjį rezultatą pervedamas sumas įtraukti seka, nurodyta LR akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 8 d.

XII skyrius. Dividendai

• 12.1. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo nuosavybės teise turimų akcijų nominaliai vertei. Jeigu akcija ne visiškai apmokėta ir jos apmokėjimo terminas nepasibaigęs, tai akcininko dividendas mažinamas proporcingai neapmokėtos akcijos kainos daliai. Dividendas už tą dalį akcijos, kuri apmokėta tais finansiniais metais, kurios pelnas skirstomas, mažinamas proporcingai neapmokėtam laikotarpiui. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas.
• 12.2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai.
• 12.3. Visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jei bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis ar po dividendų išmokėjimo taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, rezervų, kurių negalima paskirstyti, ir atidėtųjų išlaidų sumą, arba jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemokia. Rezervus, kurių negalima paskirstyti, sudaro privalomojo rezervo ir akcijų priedų suma iki 1/10 įstatinio kapitalo dydžio, nepaskirstytinieji kiti rezervai, perkainojimo rezervas ir rezervo savoms akcijoms įsigyti dalis, lygi įsigytų savų akcijų verčių sumai. Jei bendrovės balanse yra įrašyti nuostoliai, tai visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės skelbti ir išmokėti dividendų, kol jie nebus padengti ar dėl to nebus sumažintas įstatinis kapitalas. Sprendimai dėl nuostolių padengimo ar įstatinio kapitalo sumažinimo nuostolių dydžiu ir dividendų skelbimo bei išmokėjimo gali būti priimti tame pačiame susirinkime. Dividendai akcininkams gali būti išmokami tik padengus nuostolius ar sumažinus įstatinį kapitalą nuostolių dydžiu.
• 12.4. Dividendus bendrovė išmoka pinigais.
• 12.5. Bendrovė privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 1 mėnesius nuo sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.
• 12.6. Dividendą turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai.

XIII skyrius. Bendrovės pranešimų ir sprendimų paskelbimo tvarka

13.1. Apie visuotinį akcininkų susirinkimą skelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir

pranešama kiekvienam akcininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1/3 balsų registruotu laišku (su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą) ir/ ar el. paštu ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki susirinkimo dienos.

• 13.2. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai ir kiti sprendimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus arba kitus suinteresuotus asmenis, išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 dienų po sprendimo priėmimo. Už savalaikį sprendimų ir pranešimų išsiuntimą atsako valdybos įgaliotas asmuo arba likvidatoriai. Visi sprendimai ir pranešimai siunčiami registruotu laišku paštu arba su jais supažindinama asmeniškai pasirašytinai.
• 13.3. Apie bendrovės likvidavimą skelbiama viešai juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir pranešama visiems bendrovės kreditoriams raštu.

XIV skyrius. Komercinė paslaptis

• 14.1. Bendrovės komercinę paslaptį sudaro techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, kurią paskelbus padaroma ar gali būti padaryta žala ar nuostoliai bendrovei.
• 14.2. Konfidencialios informacijos ir asmenų, kurie ją naudoja, sąrašą nustato bendrovės valdyba. Dokumentai, kuriuose yra tokios informacijos, vartojami su grifu "Konfidencialu".
• 14.3. Konfidenciali informacija tretiesiems asmenims suteikiama tik tuo atveju, kai jie dalyvauja bendroje veikloje.
• 14.4. Asmuo, paskleidęs konfidencialią informaciją, gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka ir privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą ar nuostolius.

XV skyrius. Bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas

• 15.1. Bendrovė gali būti reorganizuojama jungiant, skaidant.
• 15.2. Bendrovę jungti galima šiais būdais:
  • 15.2.1. prijungimo prie bendrovės, kuri tęsia veiklą, prijungiamos kitos (viena ar kelios) bendrovės, kurios kaip juridiniai asmenys po reorganizavimo pasibaigia;
  • 15.2.2. sujungimo iš bendrovių, kurios kaip juridiniai asmenys po reorganizavimo pasibaigia, sukuriama nauja bendrovė.
• 15.3. Bendrovę skaidyti galima šiais būdais:
  • 15.3.1. išdalijimo bendrovė, kuri po reorganizavimo pasibaigia, išdalijama kitoms bendrovėms, kurios tęsia veiklą;
  • 15.3.2. padalijimo iš bendrovės, kuri po reorganizavimo pasibaigia, sukuriamos naujos bendrovės;
• 15.4. Bendrovė gali būti atskiriama LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;
• 15.5. Bendrovė gali būti pertvarkoma LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;
• 15.6. Reorganizuoti bendrovę galima tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).
• 15.7. Likviduojama bendrovė negali būti reorganizuojama.
• 15.8. Jei bendrovė po reorganizavimo pasibaigia, likvidavimo procedūros jai netaikomos.
• 15.9. Bendrovės reorganizavimo tvarką reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymo aštuntasis skirsnis.
• 15.10. Bendrovė gali būti likviduota:
  • 15.10.1.visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nutraukti bendrovės veiklą;
  • 15.10.2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusią bendrovę;
  • 15.10.3. teismo sprendimu likviduoti bendrovę vadovaujantis LR CK 2.131 straipsniu;
  • 15.10.4. teismo sprendimu likviduoti bendrovę vadovaujantis LR CK 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais;
  • 15.10.5. bendrovės steigimas pripažįstamas negaliojančiu, vadovaujantis LR CK 2.114

straipsniu;

• 15.11. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę.
• 15.12. Bendrovės likvidavimo tvarką reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymo aštuntasis skirsnis.

XVI skyrius. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kad sandoris daro reikšmingą įtaką bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams

• 16.1. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo laikomi reikšmingais, darančiais įtaką bendrovei, jos finansams, turtui bei įsipareigojimams, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 bendrovės vėliausiai sudarytame balanse nurodytos turto vertės.
• 16.2. Tokių sandorių sudarymui taikomi LR akcinių bendrovių įstatyme 37² str. įtvirtinti privalomi reikalavimai.

Generalinis direktorius

Egidijus Urbonas

( vardas, pavardė ) ( parašas )

A.V.

Akcininkų įgaliotas asmuo

(vardas, pavardė) (parašas)