Litgrid AB

Interim / Quarterly Report • Aug 29, 2023

Bendrovės sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos (neaudituotos), už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d., pateikiamos kartu su tarpiniu pranešimu

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2023 m. rugpjūčio 28 d., Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB perdavimo tinklo departamento vadovas Vidmantas Grušas, pavaduojantis LITGRID AB vadovą, LITGRID AB finansų departamento vadovas Vytautas Tauras ir LITGRID AB apskaitos skyriaus vadovė Asta Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB šešių mėnesių laikotarpio, pasibaigusio 2023 m. birželio 30 d., neaudituotos sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo LITGRID AB turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus, kad tarpiniame šešių mėnesių pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga.

Vidmantas Grušas Perdavimo tinklo departamento vadovas, pavaduojantis LITGRID AB vadovą (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Vytautas Tauras Finansų departamento vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu

Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

TURINYS

Tarpinis pranešimas	4
Sutrumpinta tarpinė finansinės būklės ataskaita	37
Sutrumpintos tarpinės bendrųjų pajamų ataskaitos	38
Sutrumpinta tarpinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	40
Sutrumpinta tarpinė pinigų srautų ataskaita	41
Sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas	42

Sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos patvirtintos 2023 m. rugpjūčio 28 d.

Vidmantas Grušas Perdavimo tinklo departamento vadovas, pavaduojantis LITGRID AB vadovą

Vytautas Tauras Finansų departamento vadovas

Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė

Bendrovės 2023 metų pirmojo pusmečio veiklos ataskaita

4

TARPINIS PRANEŠIMAS

Svarbiausi "Litgrid" veiklos rodikliai:

	2023 m. I pusmetis	2022 m. I pusmetis	Pokytis +/-	%
Pajamos, mln. Eur	166,9	145,2	21,7	14,9%
EBITDA, mln. Eur	35,1	0,1	35
Grynas pelnas, mln. Eur	23	-9,2	32,2
Nuosavo kapitalo grąža	-8,7%	-3,1%
Perduotos elektros energijos kiekis, TWh	4,718	5,306	-0,588	-11,1%
ENS (Energy not supplied, neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh	8,997	36,111
AIT (Average interruption time, vidutinis nutraukimų laikas), min.	0,313	1,155

1. LITGRID BENDROJI INFORMACIJA

Pranešimas parengtas už laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d.

1.1. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Teisinė forma Akcinė bendrovė Įmonės kodas 302564383 LEI kodas 529900CTIUKTEFNNH157 Juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras Telefonas +370 707 02171 El. paštas info@litgrid.eu; www.litgrid.eu

Pavadinimas LITGRID AB (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė) Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius

"Litgrid" yra UAB "EPSO-G" grupės įmonių dalis:

UAB "EPSO-G" yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB "EPSO-G" akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB "EPSO-G" priklauso 97,5 proc. "Litgrid" akcijų.

"Litgrid" valdomos kitų įmonių akcijos

Pavadinimas	Baltic RCC OÜ
Įmonės įsisteigimo šalis	Estijos Respublika
Buveinės adresas	Harju maakond, Tallinn, Mustamäe linnaosa, Kadaka tee 42, 12915
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	33,3 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
Pokyčiai	2023 metų pirmąjį pusmetį pokyčių nebuvo

1.2. "Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

"Litgrid" pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais.

Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu. Įgyvendindama sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais programą, Bendrovė vykdo 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų strateginės svarbos projektų.

Sistemingai vykdydama pavestas kasdienes funkcijas, užtikrindama nepertraukiamą ir sklandžią elektros perdavimo sistemos veiklą, įgyvendindama nacionalinės reikšmės projektus, Bendrovė siekia kurti vertę savo klientams - Lietuvos visuomenei.

"Litgrid" ne tik perduoda elektrą aukštos įtampos linijomis, bet ir rūpinasi viso perdavimo tinklo patikimumu: mums svarbu, kad elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau pašalintas. Elektros tiekimo patikimumas yra ekonomikos augimo garantas.

2. VERSLO APLINKA

2.1. Verslo modelis

"Litgrid" - Lietuvos mastu veikiantis elektros perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos įtampos tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta ar labai aukšta (110-400 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai. Pastočių transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos.

Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas.

2.2. Elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" teikiamos paslaugos

Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (400, 330, 300 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorė persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams.

Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatorės veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Papildomos paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo, izoliuoto darbo užtikrinimo paslaugas ir teikia vartotojams papildomas paslaugas. Galios rezervas būtinas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija

"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Disbalanso elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą disbalanso elektros energija, perka ir parduoda disbalanso elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Balansavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja balansavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP teikėjams.

Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas

Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų:

• Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
• Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį.

2.3. Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai. Perdavimo tinklo naudotojai:

• skirstomųjų tinklų operatoriai ESO, UAB "Dainavos elektra";
• elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
• prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.

Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

2.4. Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas

Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė.

Elektros perdavimo veiklos rodikliai	2023 m. pirmasis pusmetis	2022 m. pirmasis pusmetis	Pokytis +/-	Pokytis proc.	2021 m. pirmasis pusmetis
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. TWh	4 718	5 306	-588	-11	5 385
ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh *	2,626	8,241	-5,615	-68,1	2,823
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. *	0,091	0,264	0,173	-65,5	0,099
ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh **	8,997	36,111	-27,11	-75,1	9,327
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. **	0,313	1,155	-0,842	-72,9	0,319

* Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

** Dėl visų priežasčių (įskaitant dėl force majeure bei dėl išorinio poveikio).

2.5. Tarpsisteminės elektros jungtys

Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką.

"LitPol Link" – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2023 metų pirmąjį pusmetį "LitPol Link" jungties prieinamumas buvo 97,46 proc.

Elektros jungtis "NordBalt" - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2023 metų pirmąjį pusmetį "NordBalt" jungties prieinamumas buvo 99,88 proc.

2.6. Elektros tinklo priežiūra

Lietuvoje "Litgrid" darbuotojai prižiūri 6966,8 km oro linijų bei 259,3 km kabelių kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 236 transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius.

Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2023 metų pirmąjį pusmetį 22-jose 110- 330-400 kV transformatorių pastotėse ir skirstyklose atliktas pagrindinių įrenginių remontas, relinės apsaugos ir automatikos įrangos veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, atlikti suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų priežiūros darbai (viso 194 kilometruose), remonto metu viso pakeista 93 vnt. atramų, padidinta 32 vietose laidų aukštis kelių ir kitose sankirtose.

Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas.

Perdavimo tinklo pagrindinių įrenginių autotransformatorių darbo patikimumo didinimui padės naujas, 2022 m. inicijuotas investicinis projektas "Naujų automatizuotų monitoringo sistemų (AMS) įdiegimas", skirtas autotransformatorių veikimo stebėjimui. Tam bus 2023 m. įrengti penki nauji AMS pagrindiniuose perdavimo tinklo objektuose, įskaitant "NordBalt" ir "LitPol Link" keitiklių stotis.

Bendrovė oro linijų gedimo vietų ir gedimo priežasčių nustatymui sėkmingai naudoja skraidančius valdomus aparatus. Dronuose instaliuotos didelės raiškos kameros leidžia pamatyti ir nedidelius linijų laidų, laikančių konstrukcijų bei kitų linijos elementų pažeidimus neatjungus linijos. Oro linijų inžinieriai vertina šią naujovę kaip jų darbo laiko taupymą ir linijų darbo patikimumo didinimą. Oro linijų ir transformatorių pastočių, skirstyklų apžiūroms naudojami 3 dronai, galintys nešti reikiamą įrangą. Apmokyti Bendrovės darbuotojai įgyvendina siekius didinti linijų darbo patikimumą ir skubų atsiradusių defektų nustatymą.

2.7. Tarptautinis bendradarbiavimas ir narystės organizacijose

Bendrovė aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje, bendradarbiauja su Baltijos regiono ir Europos perdavimo sistemų operatoriais, kartu su užsienio partnerių pagalba įgyvendina Bendrovės strateginius ir inovacijų projektus.

ENTSO-E

Bendrovė aktyviai dalyvauja Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E veikloje, kuri vienija 39 elektros perdavimo sistemos operatorius iš 35 šalių.

Bendrovės atstovai nuolatinėmis nario teisėmis dalyvauja ENTSO-E komitetų ir darbo grupių veikloje, kuriose ekspertiniu lygmeniu įgyvendinami bendri Europos perdavimo tinklo sklandų darbą užtikrinantys projektai, rengiami ir nagrinėjami ES valstybėms narėms reikšmingi elektros energetikos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, metodikos ir kiti dokumentai, nustatantys vienodas veiklos sąlygas ir taisykles Europos perdavimo tinklo operatoriams.

Dalyvavimas ENTSO-E veikloje, stiprinant bendradarbiavimą su kitais Europos perdavimo tinklo operatoriais, itin svarbus bendrovei "Litgrid" ne tik siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos energetikos sektoriaus prioritetinių uždavinių – integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną, bet ir siekiant darniai ir integruotai vystyti jūrinį elektros perdavimo tinklą, užtikrinti efektyvų Europos jūrinio vėjo strategijos įgyvendinimą.

BEMIP

Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) tikslas – sukurti veikiančias ir integruotas elektros bei dujų rinkas, užtikrinti būtiną energetikos infrastruktūrą siekiant konkurencingos, tvarios, saugios energijos rinkos Baltijos jūros regione.

Lietuvos įsipareigojimus BEMIP, susijusius su elektros energetika, įgyvendina bendrovė "Litgrid", vykdydama projektus, reikalingus integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną bei įgyvendinanti parengiamuosius darbus jūrinio vėjo plėtrai Lietuvoje.

Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas

2020 metais Bendrovė kartu su kitais šešiais Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatoriais pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą, skirtą jūrinio vėjo energetikos plėtrai regione. Bendradarbiavimo apimtyje įkurtas Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas, kuris, pasitelkdamas tikslines darbo grupes, dėmesį skirs Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos adekvatumo užtikrinimui, sausumos ir jūros elektros perdavimo tinklo vystymo integralumui, sieks sukurti bendrus Baltijos jūros tinklo planavimo principus bei atlikti studijas, padedančias formuoti bendrą jūrinio vėjo tinklo vystymo viziją regione "Litgrid" Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius užimė šio komiteto vicepirmininko pareigas.

Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC)

Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) teikia tinklo saugumo paslaugas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriams – Lietuvos "Litgrid", Estijos "Elering" ir Latvijos AST. RCC įsteigtas trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorių pagal Europos Sąjungos Švarios energijos paketo reikalavimus. Baltijos RCC yra vienas iš šešių Europoje veikiančių regioninių koordinavimo centrų.

RCC įgyvendina penkias pagrindines užduotis: skaičiuoja elektros linijų pralaidumus tarp šalių, vertina sistemų patikimumą, adekvatumą, planuoja linijų atjungimus ir vysto bendrą tinklo modelį. Visa tai užtikrins sklandų darbą šalyse, kurios kasdien veikia vis glaudžiau besiruošdamos sinchronizacijai, o po jos išlaikys glaudžius santykius veikdamos bendrame kontinentinės Europos tinkle.

Kitos asociacijos, kuriose atstovaujama bendrovės interesams:

• Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai
• Didelių energetikos sistemų tarnyba (CIGRE Council on Large Electric Systems)
• Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA)
• "EnergyTech" grupė

"Litgrid" būdama minėtų asociacijų nare palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su regiono ir nacionaliniais partneriais, užsitikrina Bendrovės interesų atstovavimą, strateginių projektų sklandesnį įgyvendinimą ir komunikaciją Bendrovei aktualiais klausimais su susijusiomis ir suinteresuotomis šalimis.

3. REGULIACINĖ APLINKA

Reguliacinė aplinka Lietuvoje

"Litgrid" elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas Lietuvoje, tad paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą vykdo VERT.

Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso "Litgrid" finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros perdavimo sistemos patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius ir kitus plėtros projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina reguliuojama nustatant viršutinę kainų ribą penkerių metų reguliavimo laikotarpiui ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos. Kiekvienais metais viršutinė kainų riba koreguojama dėl paslaugų apimties pokyčio, infliacijos ir kitų objektyvių nuo operatoriaus nepriklausančių veiksnių, ji gali būti koreguota ne dažniau kaip du kartus per metus.

Nustatant viršutinę kainų ribą įvertinamos pagrįstos būtinosios reguliuojamos veiklos sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžą, kuri skaičiuojama kaip investicijų grąžos normos (WACC) ir reguliuojamo turto vertės (RAB) sandauga.

4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI, PLANAVIMAS

4.1. Strategija

Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina. Tokie tikslai numatyti "Litgrid" strategijoje, kurią 2023 m. sausį patvirtino Bendrovės valdyba. Strategijoje numatyta ilgalaikė "Litgrid" vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje.

"Litgrid" planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios "Litgrid" infrastruktūros poveikį aplinkai.

"Litgrid" taip pat siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės vykdydama šalies elektros energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Užbaigus šį projektą 2025 m., po daugiau kaip 80 metų Lietuva vėl turės galimybę savarankiškai valdyti elektros energetikos sistemos dažnį.

Bendrovė pradeda įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir diegia duomenimis grindžiamų sprendimų kultūrą bei ekosistemą. Vienas iš šio pokyčio komponentų — paslaugų portalas, kuris suburs klientus ir leis efektyviau teikti paslaugas skaitmeniniu būdu.

Pastaraisiais metais kitų industrijų ir įmonių didelės investicijos į nepriekaištingą klientų patirtį suformavo ženkliai aukštesnį mūsų klientų lūkestį ir bendradarbiavimui su mumis. Todėl siekiant įgyvendinti viziją, didelį dėmesį skiriame klientų patirties gerinimui ir siekiame dirbti pagal geriausias pasaulines klientų patirties valdymo praktikas.

Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas ir organizacijos raidai. "Litgrid" siekia tapti efektyvia mainų platforma, kuri įgalina ir skatina rinkos dalyvius ir vartotojus laisvai keistis elektros energija, rinktis gaminti ar vartoti klimatui neutralią energiją ir gauti ją konkurencinga kaina.

"Litgrid" strategija skelbiama https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/strategija-vizija-misija-ir-vertybes/452

Suinteresuotos šalys

"Litgrid" išskiria tokias suinteresuotas šalis:

Strateginiai prioritetai

-

Strategijos įgyvendinimo priemonės

Bendrovės strategija yra kasmet peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į nacionalinę Energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Bendrovės veiklą ir elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, įmonių grupę valdančios "EPSO-G" strategiją, svarbius įvykius Lietuvos ir užsienio elektros energetikos sistemose bei elektros rinkose, per metus atliktus darbus, o taip pat įvertinant ir naujas išorines, ne nuo Bendrovės priklausančias aplinkybes.

"Litgrid" Strategija apima dešimties metų (ilgos trukmės) įgyvendinimo laikotarpį, remiantis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytais svarbiausiais ir ilgalaikiais tikslais elektros energetikos sektoriuje. Kiekvienais metais Bendrovė, kaip sudėtinę strategijos dalį, atnaujina ir rengia dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planą.

Siekiant nuolat vertinti Bendrovės pasirinktų priemonių efektyvumą ir taikymą, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus Bendrovės veiklos planas yra peržiūrimas. Stebima, kaip vyksta strateginių tikslų ir veiklos plano įgyvendinimas, padalinių ir darbuotojų veikla. Veiklos plane numatytos priemonės yra įtraukiamos į padalinių ir atitinkamai į darbuotojų asmeninius tikslus, pagal kurių įvykdymą metų gale nustatoma kintamoji atlygio dalis.

Strategijos planavimo ir kontrolės mechanizmą Bendrovėje nustato EPSO-G įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kurią "Litgrid" savo veikloje taiko visa apimtimi.

4.2. Elektros energijos perdavimo tinklų ilgalaikės plėtros planas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos įstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorius valdo elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrina šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsako už LR elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atlieka balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turi atitinkamą veiklos licenciją.

Nuo 2023 m. "Litgrid" ilgalaikės plėtros planą ruoš kartą per du metus – 2023 m. planas nebus atnaujintas, galioja 2022 metais parengtas ir pavirtintas ilgalaikės plėtros planas.

"Litgrid" 10 metų elektros perdavimo tinklo plėtros planas yra skelbiamas bendrovės tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850

5. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS

Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2018 m. birželio 21 d., viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau – Sinchronizacija).

Šio tikslo įgyvendinimui 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 918 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą ir įpareigojo Litgrid kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorių įgyvendinti didžiąją dalį šiame plane numatytų veiklų glaudžiai bendradarbiaujant su Baltijos šalių bei Lenkijos operatoriais ir prižiūrint Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.

Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve 2025 metais, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį.

Vienas svarbiausių "Litgrid" tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą.

Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins:

• energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;
• tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;
• bendras energetikos sistemų valdymo taisykles tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse;
• elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimais, "Litgrid", prieš sudarydama sandorius, atitinkančius Įstatymo reikalavimus, visais atvejais apie juos informuoja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Minėti sandoriai sudaromi tik gavus šios komisijos išvadas.

-

-

5.1. Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas

2023 m. birželio 30 d. sinchronizacijos strateginių projektų programos baigtumas siekia 63,4 %.

Sinchronizacijos projektų pažanga:

Projektas	Pabaiga®	Statusas
"Litto Link" jungties išplėtimas	2021 m	Projektas užbaigtas
330 kV skirstyklos "Darbėnai" statyba	2024 m.	Projektas įgyvendinamas
"Harmony Link" jungties statyba		Projektas reorganizuojamas
330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas	2019 m	Projektas užbaigtas
110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba	2020 m	Projektas užbaigtas
330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstravimas	2020 m	Projektas užbaigtas
330 kV linijos Vilnius-Neris statyba	2025 m.	Projektas įgyvendinamas
330 kV skirstyklos "Mūša" statyba	2025 m.	Projektas įgyvendinamas
330 kV linijos Darbėnai-Bitėnai statyba	2025 m.	Projektas įgyvendinamas
330 kV linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba	2025 m	Projektas įgyvendinamas
Siaurės rytų Lietuvos tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais	2021 m	Projektas užbaigtas
Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos EES	2024 m	Projektas įgyvendinamas
Sistemos dažnio stabilumo vertinimo (FSAS) valdymo sistemos įrengimas	2024 m.	Projektas įgyvendinamas
Automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimas	2024 m	Projektas įgyvendinamas
Neries TP rekonstrukcija	2024 m.	Projektas įgyvendinamas
Lietuvos elektros energetikos sistemos avarinės pagalbos iš Lenkijos elektros per sinchroninę jungij bandymas	2021 m.	Projektas užbaigtas
Izoliuoto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo bandymas	2023 m.	Projektas užbaigtas
"NordBalt" jungties valdymo sistemos atnaujinimas dažnio stabilumo užtikrinimui	2025 m.	Projektas įgyvendinamas
Izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymas	2025 m	Projektas įgyvendinamas

5.2. Strateginiai infrastruktūros projektai

330/110/10 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija

Projekto tikslas – rekonstruoti Neries transformatorių pastotę (TP), tuo įgalinant numatomą vieno iš trijų sinchroninių kompensatorių prijungimą prie perdavimo tinklo ir būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris įjungimą. Tai vienas svarbiausių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektų, stiprinančių šalies elektros perdavimo tinklą.

2022 m. gegužės mėn. buvo gauti statybą leidžiantys dokumentai, šiuo metu vyksta pastotės rekonstrukcijos darbai.

330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba

Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Projektas apima dalies jau esančios linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimą iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją, naujos atkarpos nuo linijos Jurbarkas-Bitėnai iki linijos Kruonio HAE-Sovetskas tiesimą ir Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukciją.

2022 m. sausio mėn. gautas statybą leidžiantis dokumentas ruožo Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijai. Nuo kovo mėnesio vyko rekonstrukcijos darbai. 2023 m. gegužės mėn. oro linija Jurbarkas – Bitėnai įjungta eksploatacijai, rengiama dokumentacija statybos užbaigimo akto gavimui.

2022 m. lapkričio mėn. gauti visi 330 kV oro linijos naujo ruožo nuo LN531 iki LN 447 statybai reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. 2023 m. prasidėjo atramų pamatų įrengimo darbai.

2022 m. kovo mėnesį sudaryta sutartis dėl projektavimo ir rangos darbų rekonstruojant Bitėnų transformatorių pastotę, reikalingą būsimos 330 kV linijos Kruonio HAE-Bitėnai prijungimui 2025 metais. 2023 m. vasario mėn. gautas statybą leidžiantis dokumentas Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbams, šiuo metu vyksta pamatų įrengimo darbai.

330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Bitėnai statyba

Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų regiono elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

2022 m. kovo mėnesį pradėti oro linijos Grobinė-Klaipėda rekonstrukcijos (viengrandės oro linijos keitimo į dvigrandę) darbai. 2023 m. gegužės mėn. oro linija Grobinė – Klaipėda įjungta eksploatacijai.

2022 m. lapkričio mėn. gauti visi statybą leidžiantys dokumentai likusiems oro linijos Darbėnai-Bitėnai statybos ir rekonstrukcijos darbams. 2023 m. Klaipėdos apėjimo dalyje prasidėjo pamatų įrengimo darbai, pradėtos rinkti atramos.

Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje

Projekto tikslas - įgyvendinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinas priemones: įrengti 3 sinchroninius kompensatorius, taip efektyviausiu būdu užtikrinant reikalingą tinklo inercijos kiekį ir sistemos dinaminį stabilumą.

2022 m. po rekonstrukcijos sinchroninių kompensatorių prijungimui buvo įjungtos 330 kV Telšių ir Alytaus transformatorių pastotės bei gauti jų statybos užbaigimo aktai.

2023 m. vasario mėn. gautas statybą leidžiantis dokumentas Telšių sinchroninio kompensatoriaus įrengimo darbams, balandžio mėn. - Alytaus sinchroninio kompensatoriaus įrengimo darbams. Prasidėjo Telšių ir Alytaus specialių pastatų ir pamatų galios transformatoriams statybos dabai. 2023 m. birželio mėn. į Telšių ir Alytaus pastotes sėkmingai pristatyti galios transformatoriai.

Lygiagrečiai rengiamas techninis projektas Neries sinchroninio kompensatoriaus įrengimo darbams.

330 kV skirstyklos "Mūša" statyba

Projekto tikslas – sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, pastatant naują 330 kV skirstyklą "Mūša" ir į ją prijungiant tris oro linijas į Telšius, Šiaulius ir Viskali.

2022 m. rugsėjo mėn. pasirašyta 330 kV skirstyklos "Mūša" statybos projektavimo ir rangos darbų sutartis. Besibaigiant metams patvirtinta darbų programa bei pradėti projektavimo darbai. 2023 m. birželio mėn. suderintas "Mūšos" skirstyklos techninis projektas, statybą leidžiančius dokumentus planuojama gauti 2023 m. rugsėjo mėn.

Naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba

Projekto tikslas – sustiprinti Vilniaus elektros mazgą užtikrinant elektros energijos tiekimo patikimumą po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir patenkinti augantį sostinės elektros poreikį, nutiesiant 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries 330 kV transformatorių pastotes. Tam tikslui bus rekonstruota dalis dabartinės 330 kV oro linijos Vilnius-Molodečno bei nutiesta naujos oro linijos atkarpa iki 330 kV Neries pastotės.

2022 m. rugsėjo mėn. pasirašyta 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybos projektavimo ir rangos darbų sutartis. Besibaigiant metams patvirtinta darbų programa bei pradėti projektavimo darbai. 2023 m. birželio mėn. gautos Vilniaus m. ir Vilniaus r. elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybos techninių projektų teigiamos ekspertizės išvados, statybą leidžiančius dokumentus planuojama gauti 2023 m. liepos mėn. pabaigoje.

330 kV skirstyklos "Darbėnai" statyba

Projekto tikslas – prisidėti prie perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimo Lietuvos EES dirbant sinchroniškai su KET, pastatant naują 330 kV skirstyklą "Darbėnai" ir į ją prijungiant tris 330 kV oro linijas į Bitėnus, Klaipėdą, Grobinę ir nuolatinės srovės jungtį su "Harmony Link". Taip pat 330 kV skirstykloje bus numatytos jungtys su jūrinio vėjo energijos parkais.

2022 m. oro linijos daliai gautas statybą leidžiantis dokumentas, pradėti statybos darbai. 2023 m. birželio mėn. taip gautas statybą leidžiantis dokumentas Darbėnų skirstyklos statybos darbams.

"Harmony Link" jungties statyba

Projekto tikslas – užtikrinti elektros rinkos integraciją po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nutiesiant naują jūrinę HVDC jungtį "Harmony Link" su Lenkija. "Harmony Link" užtikrins komercinę prekybą elektra po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

2023 m. balandžio mėn. dėl per didelės pirkimų pasiūlymų kainos buvo nuspręsta užbaigti kabelio ir keitiklių pirkimų procedūras. Pradėtas rengti naujas "Harmony Link" įgyvendinimo planas. Projektą "Litgrid" įgyvendina kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE.

5.3. Strateginiai elektros energetikos sistemos valdymo projektai

Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimas

Projekto tikslas – automatiškai aktyvuoti dažnio atkūrimo rezervus ir atstatyti sistemos dažnį ir elektros energijos balansą įdiegus automatinę generacijos valdymo sistemą.

2022 m. sausio 28 d. pasirašyta sutartis su dispečerinio valdymo ir AGV programinės įrangos Tiekėju dėl sistemos modernizavimo, o 2022 m. spalio 28 d. pasirašytos sutartys su rangovais dėl aparatinės įrangos įsigijimo ir diegimo, kuris buvo pabaigtas 2023 m. gegužės 5 d.

2023 m. gegužės 8 d. programinė įranga ir duomenys perkelti į pagrindinę, rezervinę ir mokomąją aplinkas. Vykdomas programinės įrangos priėmimo testavimas, o iki 2023 m. pabaigos planuojama atlikti bandymus su gamintojais.

Izoliuoto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo bandymas

2023 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas buvo sėkmingai atliktas.

Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas

Projekto tikslas - įrengti sistemą, kuri užtikrintų Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą įvykus nenumatytam atsijungimui nuo kontinentinės Europos tinklų ir Baltijos elektros sistemai veikiant salos režimu.

2023 m. vasario 2 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos operatorių dėl "Elektros energetikos sistemos dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimo" projekto vykdymo ir sistemos po įdiegimo palaikymo bei priežiūros. 2023 m. kovo 9 d. paskelbtas programinės įrangos pirkimas, galutinių pasiūlymų tikimasi iki 2023 m. liepos pabaigos.

"NordBalt" jungties valdymo sistemos atnaujinimas dažnio stabilumo užtikrinimui

2016 m vasario mėn. baigta įrengti elektros jungtis į Švediją "NordBalt" yra 450 km ilgio ir 700 MW galios elektros perdavimo sistema, jungianti Klaipėdoje ir Nybro (Švedija) esančias keitiklių stotis. Nuo savo įrengimo "NordBalt" sudaro svarbią dalį bendroje Lietuvos elektros tiekimo infrastruktūroje.

"NordBalt" valdymo sistemos atnaujinimo projekto tikslas – įdiegti avarijų prevencijos priemones dažnio stabilumui užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemai veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais ir veikiant izoliuoto darbo režimu, sudarant sąlygas operatyviai padidinti jūrinės jungties pralaidumą kritinės situacijos atveju.

2023 m. prasidėjo pasirengimas NordBalt valdymo sistemos signalų surinkimo ir perdavimo įrengimo darbų bei valdymo sistemos logikos atnaujinimo pirkimams, kuriuos planuojama paskelbti iki 2023 m. pabaigos.

Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas

"Litgrid" kartu su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriais 2019 metų gegužės mėnesį pasirašė Baltijos šalių elektros energetikos sistemų prisijungimo prie Kontinentinės Europos elektros tinklų sutartį, kurioje numatyti techniniai reikalavimai (toliau Katalogo reikalavimai), kurie turi būti įgyvendinti siekiant užtikrinti Baltijos elektros energetikos sistemų ir Kontinentinės Europos sinchroninės zonos patikimą veikimą. Iki galutinės sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais bus atnaujinti dauguma balanso ir sisteminių paslaugų valdymo procesų.

Įgyvendinant 2017 m. lapkričio 23 d. Europos komisijos reglamentą 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros balansavimo gairės, "Litgrid" atnaujins procesus, susijusius su balansavimo ir disbalanso apskaita bei balanso valdymu.

2022 m. liepos 29 d. pasirašyta sutartis su naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimo tiekėju, vyksta programavimo darbai.

5.4. 2023 m. pirmą pusmetį vykdyti infrastruktūros projektai

"Litgrid" vykdydama veiklą prisideda prie Lietuvos žaliosios energetikos plėtros bei vykdydama elektros perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas įgyvendina atsinaujinančios energijos išteklių prijungimo prie perdavimo tinklo projektus. Šių projektų rezultatas - žaliosios elektros gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo suteikiant galimybę elektros vartotojams naudoti švarią ir tvarią energiją.

"Litgrid" 2023 m. planuojama pradėti ne mažiau nei 47 vėjo AEI gamintojų prijungimo projektų.

2023 m. pradedami įgyvendinti dar 27 naujus oro linijų rekonstrukcijų projektai, kurie prisidės prie perdavimo tinklo stabilumo ir patikimumo lygio užtikrinimo bei užtikrins reikiamus pralaidumus AEI prijungimui prie perdavimo tinklo.

"Litgrid", įgyvendindama vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo projektus, prisideda prie Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo infrastruktūros vystymo. Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo projektai, kurių projekto dalį sudaro prijungimas prie perdavimo tinklo ir elektros tiekimo užtikrinimas yra viena iš "Litgrid" ateinančių metų veiklos krypčių. Įgyvendinus šiuos projektus bus pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, taupoma elektros energija bei naudojama žalioji energija, kas leis siekti Europos žaliojo kurso tikslų.

Bendras "Litgrid" tinklo rekonstravimo projektų skaičius sparčiai didėja ir 2024 sieks 106 AEI prijungimo projektų.

5.5. Projektų portfelis

Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo rinkos dalyvių elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo koordinavimo bei laiku vykdomos plėtros.

"Litgrid", kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, planuoja elektros energetikos sis temos veikimą ilguoju laikotarpiu, įvertinant elektros energijos tiekimo ir saugumo, patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tam kas du metus rengiamas dešimties metų Lietuvos EES 400–110 kV tinklų plėtros planas, kurio vienas iš tikslų yra numatyti perdavimo tinklo plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas tinklo plėtrai ir atstatymui suformuojant ilgalaikį investicijų planą. Investicijų plane suformuojamas projektų portfelis. Portfelį sudaro projektai, kurie reikalingi strateginių valstybės tikslų pasiekimui, perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui, informacinių technologijų atnaujinimui ar diegimui, ar projektai, kurie inicijuojami elektros perdavimo tinklo naudotojų iniciatyva.

Planuojama per 10 metų pradėti dešimtis naujų projektų, t. y. vidutiniškai po 22 projektus kasmet. Kiekvienais metais planuojama vykdyti daugiau nei pusšimtį projektų, o po 2025 m. jų skaičius viršys 100. Planuojama vykdyti vidutiniškai po 89 projektus kasmet.

Remiantis ilgalaikiu projektų portfeliu, Bendrovėje sudaromas trumpalaikis (vienų metų) projektų portfelis.

5.6. Inovacijos

Savo veiksmais inovacijų srityje Bendrovė siekia prisidėti prie efektyvaus "Litgrid" ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijų įgyvendinimo. Tai atliekama kuriant efektyvią inovacijų ekosistemą, kurioje inicijuojamos inovatyvios idėjos, jų analizei ir testavimui skiriamas ekspertų laikas, jos įgyvendinamos ir pradedamos taikyti kasdienėje veikloje.

Bendrovė inovacijų srityje veikia pagal UAB "EPSO-G" Valdybos patvirtintas, UAB "EPSO-G" įmonių grupės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gaires (toliau – MTEPI veiklos gairės).

MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą.

MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai.

Inovacijų ekosistema

Bendrovėje įdiegta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sistema. Joje nustatyti kūrybiškumui palankios aplinkos ir inovacijų diegimo pagrindiniai principai bei inovacijų procesai. Inovacijų veikla orientuota į Klimato kaitos ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, nes be inovacijų sunkiai įsivaizduojama ar net neįmanoma patikimai veikianti elektros sistema, pereinant nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio bei Rytų Europos regione.

2023 m. pirmą pusmetį didžiausias dėmesys buvo skiriamas inovacijų projektams išnaudojant bendrovėje veikiančia inovacijų platformą – 1 MW galios baterijos kaupimo sistemą. Ruoštasi eksperimentams ir atlikta demonstracijų bendradarbiaujant su rinkoje veikiančiomis atsinaujinančios energetikos vystytojais ir apkrovos telkėjų kompanijomis bei mokslo organizacijomis. Taip pat išbandomos technologijos taikant dirbtinio intelekto sprendinius elektros perdavimo linijų pralaidumo prognozavimui ir stebėsenai realiu laiku bei eksploatacijos procesų gerinimui. Dirbtinio intelekto sprendinių taip pat ieškoma siekiat skaitmenizuoti ir robotizuoti bendrovėje veikiančius pasikartojančius procesus.

5.7. Atsinaujinančios energetikos centro veikla

Lietuvai siekiant ambicingų atsinaujinančios energetikos tikslų ir įgyvendinant Proveržio paketą, įtempta geopolitinė situacija ir aukštos elektros energijos kainos dar labiau paspartino atsinaujinančios energijos išteklių plėtrą šalyje. 2022 m. pavasarį Lietuvos Respublikos Seime priimtas "Proveržio paketas" paskatino didesnį "Litgrid" įsitraukimą – nutarta AEI galių planavimo, vystymo, prijungimo prie tinklo ir duomenų analitikos kompetencijas koncentruoti viename padalinyje, kuris efektyviai dirbtų tiek su akcininkais, tiek su klientais – saulės, vėjo ir baterijų parkų plėtotojais šalyje. 2022 metų gale "Litgrid" įsteigė Atsinaujinančios energetikos išteklių centrą. Specializuotas centras koordinuoja naujų elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo, planuojama, kad jis ateityje reikšmingai prisidės prie sklandesnio AEI vystymo Lietuvoje.

Valstybinei energetikos reguliavimo taryba kovo 7 d. patvirtino "Litgrid" parengtą Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, o AEI vystytojams galimybė teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo sudaryta nuo kovo 13 dienos.

Tuo pačiu rinkai pristatytas naujas interaktyvus 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapis, skelbiamas interneto puslapyje www.litgrid.eu, kuriame pateikiama informacija apie laisvus ir rezervuotus pralaidumus.

Naujame apraše numatyti svarbūs pokyčiai AEI plėtrai: nuo šiol vienoje perdavimo tinklo zonoje galia bus išnaudojama 300 procentų, skiriant maksimalų pralaidumą vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją.

Pagal nuo šių metų vasario galiojančią tvarką, instaliuota komercinių saulės parkų galia Lietuvoje yra neribojama – nustatytos ribos tik jungiantis prie atskirų perdavimo tinklo taškų.

Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1917 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, "Litgrid" jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3700 MW saulės ir 2100 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams, kurių aukcionai bus skelbiami šiais metais.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 35 patvirtintus prašymus operatorė atsinaujinančios energetikos projektams rezervavo 2945 MW galią.

Įvertinus per pirmąjį prašymų teikimo ciklą – nuo kovo 13 iki birželio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle vėjo elektrinėms rezervuota 1244 MW galia, saulės elektrinėms – 948 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 753 MW galia. Iš jų 1080 MW sudaro naujos hibridinės elektrinės (tame pačiame taške prie tinklo prijungtos saulės ir vėjo elektrinės) ir esamų elektrinių išplėtimas į hibridines. Iš viso per pirmąjį ciklą operatorė sulaukė 88 prašymų prijungti 9000 MW galios įrenginių.

"Litgrid" vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės sudarys sąlygas prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 5 kartus daugiau nei dabar. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.

6. FINANSINĖ INFORMACIJA

Svarbiausi LITGRID AB rodikliai:

Pagrindiniai Bendrovės finansiniai rodikliai	2023 m. I pusm.	2022 m. I pusm.	2021 m. I pusm.
Finansiniai rodikliai, tūkst. Eur
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos *	164 609	144 686	111 187
Kitos pajamos	2 275	561	1 222
EBITDA **	35 060	134	31 813
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	26 581	(10 836)	20 485
Grynasis pelnas (nuostoliai)	22 961	(9 240)	17 375
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	15 624	(11 618)	50 054
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža	21,0%	0,1%	28,3%
Veiklos pelno marža	14,9%	-7,2%	18,6%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE) ***	-8,7%	-3,1%	14,3%
Turto grąža (ROA) ***	-3,0%	-1,5%	7,6%
Akcininkų nuosavybė / turtas	28,7%	42,7%	53,6%
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas	19,7%	28,3%	33,3%
Likvidumo rodiklis	1,02	1,40	0,86
Turto apyvartumas ***	0,77	0,68	0,55
Koreguoti finansiniai rodikliai, tūkst. Eur ****
Grynasis pelnas	10 530	6 467	7 387
EBITDA	20 436	18 613	20 063
Nuosavo kapitalo grąža (ROE) ***	7,5%	6,4%	5,9%

* Įskaitant 71,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukas, kurios buvo panaudotos 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui ir apskaitytos perdavimo pajamose. Bendrųjų pajamų ataskaitoje šios pajamos atvaizduotos "Kitų pajamų" eilutėje.

** EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos.

*** Rodikliai skaičiuojami imant paskutinių 12 mėnesių duomenis. Turtas ir nuosavybė skaičiuojami imant laikotarpio pradžios ir pabaigos vidurkį. **** Koreguotų pelningumo rodiklių apskaičiavimas atliekamas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo Tarybos patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Koregavimo atskleidimas pateiktas poskyryje "Pelnas ir grąžos rodikliai". 2021-2022 m. koreguoti rodikliai suskaičiuoti iš audituotų reguliuojamos veiklos ataskaitų ir Tarybos sprendimų, 2023 m. - Bendrovės suskaičiuoti ir dar nepatvirtinti nepriklausomo auditoriaus ir Tarybos.

Pajamos

LITGRID AB pajamos per 2023 m. pirmą pusmetį buvo 166,9 mln. Eur ir, palyginus su 2022 m. pirmu pusmečiu, padidėjo 14,9 proc.

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2022 m. pirmu pusmečiu, padidėjo 2,7 karto iki 102,9 mln. Eur (įskaitant 71,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukas, kurios buvo panaudotos 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui ir apskaitytos perdavimo pajamose. Bendrųjų pajamų ataskaitoje šios pajamos atvaizduotos "Kitų pajamų" eilutėje). Pagrindinė perdavimo pajamų didėjimo priežastis – tvirtinant 2023 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą į reguliuojamos veiklos kompensuojamas sąnaudas įtrauktos 5 kartus didesnės technologiniuose įrenginiuose sunaudotos elektros energijos sąnaudos dėl didesnės elektros energijos pirkimo kainos.

Disbalanso ir balansavimo elektros energijos kiekis didėjo 46,2 proc., tačiau dėl 41,9 proc. mažesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 15,6 proc. iki 44,7 mln. Eur. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai.

Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 61,9 proc. iki 13,8 mln. Eur, jas mažino 55,9 proc. mažesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos ir 10,2 proc. mažesnis suteiktų paslaugų kiekis. Pagal reguliuojamą papildomų paslaugų kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. N-metų skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas tvirtinant N+2 metų papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją.

Kitas su elektros energija susijusias pajamas sudaro:

• VIAP nuo 2023 m. šios paslaugos Bendrovė neteikia.
• Reaktyviosios energijos pajamos 2,8 mln. Eur. Ši pajamų grupė neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinama nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą.
• Perkrovų valdymo pajamos 0,2 mln. Eur, jų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas.

Kitos pajamos padidėjo daugiau nei 4 kartus iki 2,3 mln. Eur dėl 1,8 mln. Eur didesnių priskaičiuotų netesybų rangovams už vėluojančius darbus.

Sąnaudos

Bendrovės sąnaudos per 2023 m. pirmą pusmetį buvo 142 mln. Eur, 8,8 proc. mažesnės lyginant su 2022 m. pirmu pusmečiu.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį Bendrovės sąnaudų – 113 mln. Eur (79,6 proc. visų sąnaudų) ir, lyginant su 2022 m. pirmu pusmečiu, jos sumažėjo 12,3 proc. Papildomų paslaugų sąnaudos didėjo beveik 2 kartus iki 48,4 mln. Eur dėl didesnių papildomų paslaugų teikėjų reguliuojamų kainų. Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos mažėjo 15,1 proc. iki 44,8 mln. Eur dėl 42,4 proc. mažesnės vidutinės pirkimo kainos, nors kiekis buvo didesnis 46,2 proc. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos mažėjo 43,6 proc. iki 19,6 mln. Eur dėl 41,7 proc. mažesnės vidutinės elektros energijos pirkimo kainos bei dėl 3,2 proc. mažesnių technologinių nuostolių kiekio. Pagrindinė kitų su elektros energija susijusių sąnaudų mažėjimo priežastis – nebeteikiamos VIAP.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos mažėjo 4,6 proc. ir sudarė 9,9 mln. Eur. Elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos didėjo 0,9 mln. Eur dėl didesnės apimties atliktų kasmetinių suplanuotų remonto ir priežiūros darbų, kurie atliekami pagal daugiametį darbų planą, bei dėl paslaugų kainų augimo. Darbo užmokesčio sąnaudų didėjimą 1,4 mln. Eur lyginant su 2022 m. pirmu pusmečiu įtakojo 12,4 proc. didesnis vidutinis darbuotojų skaičius dėl sinchronizacijos programos įgyvendinimo bei išaugusių veiklos apimčių.

Pelnas ir grąžos rodikliai

2023 m. pirmą pusmetį EBITDA siekė 35,1 mln. Eur ir lyginant su 2022 m. pirmu pusmečiu didėjo 35 mln. Eur. Bendrovės grynasis pelnas 2023 m. pirmą pusmetį buvo 23 mln. Eur, kai per 2022 m. pirmą pusmetį buvo patirta 9,2 mln. Eur grynojo nuostolio.

2023 m. pirmą pusmetį Bendrovės EBITDA, palyginus su 2022 m. pirmu pusmečiu, didino:

• 15,1 mln. Eur mažesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos;
• 65,5 mln. Eur didesnės perdavimo pajamos;
• 1,5 mln. Eur geresnis kitos perdavimo veiklos rezultatas;
• 1,7 mln. Eur didesnės kitos veiklos pajamos dėl didesnių netesybų rangovams.

2023 m. pirmą pusmetį Bendrovės EBITDA, palyginus su 2022 m. pirmu pusmečiu, mažino:

• 46,4 mln. Eur didesnis skirtumas tarp papildomų paslaugų sąnaudų ir pajamų;
• 2,5 mln. Eur didesnės veiklos sąnaudos.

Koreguotų pelningumo rodiklių apskaičiavimas atliekamas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo Tarybos patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Apskaičiuojant koreguotus rodiklius įvertinama pajamų dėl praėjusių laikotarpių korekcija, kuri Tarybos sprendimu jau yra patvirtinta nustatant ataskaitinio periodo reguliuojamas kainas, bei įvertinamas ataskaitinio periodo Tarybos leidžiamo (reguliuojamo) ir faktinio pelningumo nuokrypis, kuris bus įvertintas Tarybai nustatant reguliuojamas kainas ateinantiems metams.

Apskaičiuojant 2023 m. pirmo pusmečio koreguotą EBITDA atliktos sekančios EBITDA korekcijos:

• pridėta 13,6 mln. Eur ½ papildomų paslaugų 2021 m. rezultato (pajamos minus sąnaudos), kuriuo buvo sumažintos 2023 m. papildomų paslaugų pajamos;
• pridėta 21 mln. Eur papildomų paslaugų 2023 m. pirmo pusmečio rezultatas (nuostolis), kuriuo turėtų būti padidintos 2024-2025 m. papildomų paslaugų pajamos - Bendrovės suskaičiuotas, dar nepatvirtintas auditoriaus ir Tarybos;
• atimta 2 mln. Eur dalis 2020-2021 m. skirtumo tarp perdavimo paslaugos leistinos ir faktinės investicijų grąžos, kuria buvo padidintos 2023 m. perdavimo paslaugos pajamos;
• atimta 47,2 mln. Eur prognozuojamas skirtumas tarp faktinės ir leidžiamos 2023 m. perdavimo paslaugos investicijų grąžos, kuriuo turėtų būti sumažintos vėlesnių metų perdavimo pajamos - Bendrovės suskaičiuotas, dar nepatvirtintas auditoriaus ir Tarybos.

Koreguotą 2023 m. pirmo pusmečio Bendrovės EBITDA, palyginus su 2022 m. pirmu pusmečiu, didino:

• 0,4 mln. Eur didesni kompensuojami kapitalo kaštai (investicijų grąža, įskaitant ir OPEX taupymą, kuriuo padidinta investicijų grąža + kompensuojamos nusidėvėjimo sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymo sąnaudos, kurios įtraukiamos į reguliuojamos veiklos pajamas);
• 1,4 mln. Eur didesnės nereguliuojamos veiklos pajamos (didžiąja dalimi netesybos rangovams).

Koreguotas grynasis pelnas = faktinis grynasis pelnas + EBITDA korekcijos x 0,85.

2023 m. pirmo pusmečio kapitalo ir turto grąžos rodikliai lyginant su 2022 m. pirmu pusmečiu sumažėjo atitinkamai nuo -3,1 proc. ir 1,5 proc. iki -8,7 proc. ir -3 proc.

Koreguota ROE = Koreguotas grynasis pelnas/((faktinė nuosavybė laikotarpio pradžioje + faktinė nuosavybė laikotarpio pabaigoje)/2).

Balansas ir pinigų srautai

er pusmetį Bendrovės turtas sumažėjo 57,4 mln. Eur (8 proc.) ir 2023 m. birželio 30 d. siekė 661,1 mln. Eur. Ilgalaikis turtas, kuris sudarė 60,6 proc. viso Bendrovės turto, padidėjo 16,7 mln. Eur (4,4 proc.), pagrindinė priežastis - investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą buvo didesnės nei nusidėvėjimo sąnaudos.

Trumpalaikis turtas sumažėjo 74,1 mln. Eur (22,2 proc.). Pagrindinės mažėjimo priežastys yra prekybos gautinų sumų (daugiausia už disbalanso energiją) sumažėjimas 44,8 mln. Eur bei suteiktų paskolų (laikinai laisvų sukauptų perkrovų valdymo įplaukų prijungtų prie Grupės sąskaitos ir laikinai paskolintų EPSO-G) sumažėjimas 24,2 mln. Eur.

Akcininkų nuosavybė per pusmetį padidėjo 23 mln. Eur (13,8 proc.) ir 2023 m. birželio 30 d. siekė 28,7 proc. viso turto vertės.

2023 m. birželio 30 d. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 37,4 mln. Eur (per pusmetį sumažėjo 3 mln. Eur), jų santykis su nuosavybe sudarė 19,7 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 16,7 proc. visų finansinių skolų.

Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 80,5 mln. Eur (57,9 proc.). Padidėjimą daugiausiai lėmė 70,5 mln. Eur didesnė sukauptų perkrovų valdymo įplaukų ilgalaikė dalis bei 10,2 mln. Eur didesnės kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

Trumpalaikiai įsipareigojimai be ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies sumažėjo 157,8 mln. Eur (38,2 proc.), tame skaičiuje. sukauptų perkrovų valdymo įplaukų trumpalaikė dalis sumažėjo 131,7 mln. Eur, prekybos gautinos sumos 21,6 mln. Eur, gauti išankstiniai apmokėjimai padidėjo 0,6 mln. Eur, likę mokėtini įsipareigojimai sumažėjo 5 mln. Eur.

Per 2023 m. pirmą pusmetį gauta 35,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų, paskirstytų pajėgumų užtikrinimui panaudota 0,2 mln. Eur, investicijų finansavimui 25,3 mln. Eur, 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui – 71,2 mln. Eur. Sukauptų perkrovų valdymo įplaukų likutis 2023 m. birželio 30 d. sudarė 288,9 mln. Eur, iš jų 81 mln. Eur buvo laikinai panaudota Bendrovės veiklos finansavimui, o 207,8 mln. Eur buvo prijungta prie EPSO-G Grupės sąskaitos.

Bendrovės 2023 m. pirmo pusmečio laisvasis pinigų srautas (grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo) buvo neigiamas - (21,1) mln. Eur.

Investicijos į ilgalaikį turtą

Per 2023 m. pirmą pusmetį perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas (įskaitant ir trečiųjų šalių perduotą turtą) neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 59,3 mln. Eur, iš jų 64 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 36 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei įmonės veiklos užtikrinimui. Didžiausią investicijų dalį sudarė investicijos į šiuos projektus:

• 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai statyba 13,7 mln. Eur, iš dalies finansuojama iš Europos infrastruktūrinių tinklų priemonės;
• Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje 9 mln. Eur, iš dalies finansuojama iš Europos infrastruktūrinių tinklų priemonės;
• 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba 7,6 mln. Eur, iš dalies finansuojama iš Europos infrastruktūrinių tinklų priemonės;
• 330/110/10 kV Neries TP 330 kV ir 110 kV skirstyklų rekonstravimas 4,1 mln. Eur;
• 330 kV Kruonio HAE skirstyklos rekonstrukcija 3,6 mln. Eur;
• 330 kV įtampos oro linijos Lietuvos Elektrinė–Alytus rekonstravimas 2,1 mln. Eur, iš dalies finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

7. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ TEISES

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido.

"Litgrid" įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro.

97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB "EPSO-G" (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB "EPSO-G" turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

"Litgrid" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. teikia AB SEB bankas.

Duomenys apie prekybą "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis	2021 m. I pusmetis	2022 m. I pusmetis	2023 m. I pusmetis
Atidarymo kaina, eurais	0,58	0,805	0,702
Didžiausia kaina, eurais	0,85	0,805	0,78
Mažiausia kaina, eurais	0,575	0,7	0,685
Paskutinė kaina, eurais	0,805	0,746	0,695
Apyvarta vnt.	481 486	260 622	221 450
Apyvarta mln. eurų	0,33	0,2	0,156
Kapitalizacija mln. eurų	405,99	376,23	350,51

7.1. "Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį:

https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading

7.2. "Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį:

7.3. Dividendų politika

2017 m. rugpjūčio 18 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą UAB "EPSO-G" valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą (atnaujinta 2020 m. vasario 7 d.) UAB "EPSO-G" įmonių grupės dividendų politiką "Litgrid" taikyti pilna apimtimi. "EPSO-G" dividendų politika reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.

2023 m. balandžio 11 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta dividendų nemokėti.

8. VALDYSENA

8.1. Bendrovės valdymo organai

Bendrovės valdymo organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas.

Bendrovė kartu su patronuojančia bendrove UAB "EPSO-G" ir kitais patronuojančios bendrovės tiesiogiai ir netiesiogiai valdomais juridiniais asmenimis sudaro įmonių grupę.

Patronuojančioje bendrovėje UAB "EPSO-G" sudaromi Atlygio ir skyrimo ir Audito komitetai veikia kaip visos įmonių grupės atlygio ir skyrimo bei audito komitetai, be kita ko, atlikdami ir bendrovės atlygio ir skyrimo bei audito komiteto funkcijas.

8.2. Bendrovės valdymo principai

Pagrindinius bendrovės valdymo principus, bendrovės organų – visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos bei vadovo kompetencijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato bendrovės organizacinę struktūrą, renka vadovą, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis organizuoja bendrovės veiklą ir sudaro bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose. Bendrovė laikosi listinguojamų bendrovių valdymo kodekso.

8.3. Įstatai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Per ataskaitinį laikotarpį buvo peržiūrėti bendrovės įstatai, 2023 m. balandžio 20 d. patvirtinta nauja įstatų redakcija. Pagrindiniai įstatų pasikeitimai:

• įtvirtintas tiek EPSO-G valdybos, tiek EPSO-G vadovo patvirtintų Grupės lygio dokumentų tiesioginis taikymas. Bendrovė turės teisę priimti sprendimą Grupės lygio dokumentų netaikyti arba taikyti juos su išimtimis, jeigu tam pritars atitinkamai bendrovės valdyba arba vadovas prieš tai informavę EPSO-G apie numatomas išimtis;
• padidintos sandorių vertės (nuo 15 mln. Eurų iki 30 mln. Eurų), kurias pasiekus reikalingas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas;
• Valdyba nebetvirtins veiklos bei vidaus audito rekomendacijoms įgyvendinti skirtų planų. Šių planų tvirtinimas priskiriamas vadovo kompetencijai, o valdybai numatyta kompetencija analizuoti ir vertinti jų įgyvendinimą;
• išgryninti sandoriai, dėl kurių sprendimus priima bendrovės valdyba;
• išgryninta valdybos kompetencija dėl bendrovės svarbiausių reguliacinių dokumentų tvirtinimo;
• įtvirtinta valdybos kompetencija balsuoti tiek dukterinių, tiek asocijuotų bendrovių visuotiniuose akcininkų rinkimuose. Bendrovės valdyba savo sprendimu turi teisę deleguoti šią funkciją vadovui;
• įtvirtintos nuostatos dėl veiklos nepertraukiamumo užtikrinimo nesant valdybos;
• generalinis direktorius įstatuose vadinamas vadovu;
• įtvirtintas vadovo atstovavimas bendrovėms Įmonių grupės mastu sudaromuose komitetuose.

Bendrovės įstatai skelbiami bendrovės tinklapyje www.litgrid.eu.

8.4. Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

8.5. "Litgrid" valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną. Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui.

Pagal įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami bendrovės darbuotojai.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos pirmininkas renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių. Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų skaičius
Valdybos pirmininkas	Tomas Varneckas	2022 04 20 Valdybos pirmininku išrinktas 2022 12 29		-
Nepriklausomas valdybos narys	Domas Sidaravičius	2016 07 29		-
Valdybos narys	Mindaugas Keizeris	2022 12 22		-
Valdybos narys	Gediminas Karalius	2022 04 20		-
Nepriklausomas valdybos narys	Andrius Šemeškevičius	2023 06 12		-
Generalinis direktorius	Rokas Masiulis	2021 02 22		-
Finansų direktorius	Vytautas Tauras	2019 03 01		76 akcijos

2023 m. birželio 30 d. "Litgrid" valdybos nariai, generalinis direktorius ir finansų direktorius:

Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai skelbiami www.litgrid.eu

8.5.1. Valdybos veiklos sritys

"Litgrid" valdyba svarsto bei tvirtina bendrovės strategiją, bendrovės biudžetą, metinius veiklos tikslus, kurie yra tapatūs bendrovės vadovo tikslams. Valdyba priima sprendimą bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja bendrovės veiklos tikslui, taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų, dešimties metų elektros perdavimo tinklų plėtros plano bei sprendžia kitus bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

8.5.2. Valdybos sudėtis

Tomas Varneckas Valdybos pirmininkas

UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, Gedimino per. 20, 01103 Vilnius) Grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas.

T. Varneckas "Litgrid" akcijų neturi.

Mindaugas Keizeris Valdybos narys

UAB UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, Gedimino per. 20, 01103 Vilnius) vadovas.

M. Keizeris "Litgrid" akcijų neturi.

Gediminas Karalius Valdybos narys

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Energetinio saugumo grupės vyresnysis patarėjas.

G. Karalius "Litgrid" akcijų neturi.

Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys

Kitos pareigos: UAB "Tuvlita" (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A, LT-02300, Vilnius), strategijos ir plėtros direktorius.

D. Sidaravičius "Litgrid" akcijų neturi.

Andrius Šemeškevičius

Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: AB "Telia Lietuva" (įm. Kodas 121215434, Saltoniškių g 7A, LT-08105 Vilnius) Technologijų vadovas

A. Šemeškevičius "Litgrid" akcijų neturi.

8.5.3. Vadovo veiklos sritys

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Vadovas organizuoja bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Vadovo kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Rokas Masiulis

Vadovas

Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys "Connect Pay" UAB (įm. kodas 304696889 Algirdo g. 48, LT-03218 Vilnius).

R. Masiulis "Litgrid" akcijų neturi.

8.5.4. Valdymas ir kontrolė

Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi "EPSO-G" įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip.

Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB "EPSO-G" įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2031 m. bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista ir bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Taryba pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.

Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja bendrovės vadovas. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro vadovas, Finansų departamento direktorius, Sistemos departamento direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista bendrovės interneto svetainėje.

Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai .Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi šiomis "EPSO-G" įmonių grupės politikomis, kurios visos viešai skelbiamos bendrovės internetiniame tinklalapyje.

Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB "EPSO-G" valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB "EPSO-G" audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą.

Ataskaitiniu laikotarpiu "EPSO-G" grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas vadovaujantis 2022 m. gruodžio 29 d. "EPSO-G" vienintelio akcininko LR energetikos ministerijos patvirtintomis UAB "EPSO-G" įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairėmis. Gairės nustato visoms "EPSO-G" grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą.

Naujoje korporatyvinio valdymo gairių redakcijoje įtvirtinti 7 pagrindiniai korporatyvinio valdymo principai: (i) prielaidų efektyviam korporatyviniam valdymui sudarymo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Grupės valdymas ir reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai; (ii) proporcingumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad EPSO-G taikomi valdymo metodai būtų proporcingi, t. y. nesukurtų nereikalingos administracinės naštos; (iii) akcininkų teisių realizavimo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas tinkamam visų akcininkų teisių ir teisėtų interesų realizavimui; (iv) visų šalių suinteresuotų šalių įtraukimo principas, kuriuo pripažįstamos suinteresuotų šalių teisės ir lūkesčiai; (v) skaidrumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Grupės veikla būtų organizuojama skaidriai, tinkamai atskleidžiant esminę informaciją; (vi) valdymo organų atsakomybės ir atskaitomybės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valdymo organai tinkamai bei savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas; (viii) integralumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti tiek vertikalų, tiek horizontalų integralumo užtikrinimą.

9. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI

"Litgrid" specialiųjų įpareigojimų neturi.

10. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

Svarbiausių 2023 metų "Litgrid" veiklos ir pasiekimų santrauka

Sausis

2023 m sausio 5 d. "Litgrid" gavo patvirtinimą, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė suteikė leidimą Lietuvos jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybai savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.

2023 m sausio 19 d. "Litgrid" į Ukrainą išsiuntė 330/110/10 kV autotransformatorių, kuris padės užtikrinti elektros energijos tiekimą Rusijai tikslingai naikinant Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Beveik 200 tonų sveriantis įrenginys Šiaulių transformatorių pastotėje buvo pakrautas ant platformos tipo puspriekabės ir parengtas kelionei į Ukrainą.

Vasaris

2023 m. vasario 2 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" pradeda atnaujinti Šiaulių transformatorių pastotės įrangą ir netrukus įrengs laikinąją jungtį. Šie darbai svarbūs siekiant užtikrinti sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais darbų tęstinumą ir elektros perdavimo tinklo patikimumą.

2023 m. vasario 15 d. "Litgrid" pradėjo rekonstruoti Vakarų Lietuvoje esančios 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės skirstyklą. Sinchronizacijai su kontinentine Europa svarbūs darbai leis sustiprinti šalies elektros perdavimo tinklo patikimumą ir saugumą.

2023 m. vasario 22 d. "Litgrid" pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualiąją kintamo pralaidumo technologiją. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros energijos tomis pačiomis linijomis. Tai sukurtų sąlygas atsinaujinančių išteklių elektrinėms daugiau veikti be gamybos apribojimų.

Kovas

2023 m. kovo 8 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" pradėjo vieno svarbiausių šių metų projektų – sinchroninio kompensatoriaus įrengimo – statybas Telšiuose. Sinchroniniai kompensatoriai sustiprins tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos su kontinentine Europa padės užtikrinti savarankišką dažnio valdymą.

2023 m. kovo 16 d. "Litgrid" sumontavo naujas atramas daugiau nei 80 km ilgio ruožuose Vakarų Lietuvoje statomose 330 kV elektros perdavimo linijose. Šis būsimasis elektros perdavimo greitkelis yra svarbus stiprinant šalies tinklo patikimumą ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.

2023 m. kovo 20 d. patvirtinus naują prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo tvarką, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" fiksuoja didžiulį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vystytojų aktyvumą. Per pirmąsias tris dienas nuo kvietimo pradžios gautas 61 prašymas prijungti saulės, vėjo elektrinių ir kaupimo įrenginių, kurių suminė leistina generuoti galia siekia 7500 MW.

2023 m. kovo 23 d. "Litgrid" sudarė lengvesnes sąlygas elektros vartotojus jungiantiems nepriklausomiems paklausos telkėjams pradėti veiklą, pirmoji tokią veiklą vykdanti bendrovė pradeda teikti savo paslaugas. Paklausos telkėjai apjungia grupę vartotojų, kurie gali prireikus naudoti mažiau elektros. Tokiu būdu vartotojai dalyvauja elektros sistemos gamybos ir vartojimo balanso užtikrinime bei gali sumažinti savo energijos kaštus.

2023 m. kovo 29 d. "Litgrid" parengė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą. Šios pastotės atnaujinimas bus vienas didžiausių pastaraisiais metais "Litgrid" inicijuotų rekonstrukcijos projektų, kuriuo bendrovė siekia užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ruošiantis Kruonio HAE plėtrai ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.

Balandis

2023 m. balandžio 5 d. "Litgrid" pradėjo Alytaus sinchroninio kompensatoriaus projekto statybas. Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas svarbiausių darbų ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Šie įrenginiai sustiprins elektros tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos su kontinentine Europa padės užtikrinti savarankišką dažnio valdymą.

2023 m. balandžio 22 d. "Litgrid" sėkmingai atliko izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos elektros sistema pirmą kartą buvo atjungta nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos ir veikė visiškai savarankiškai.

Bandymo metu šeštadienį nuo 11 iki 21 val. jungtys su IPS / UPS sistema – Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – buvo atjungtos nuo Lietuvos elektros sistemos, kuri dirbo energetinės salos režimu. Elektros energiją vartotojams tiekė Lietuvoje veikiančios elektrinės, taip pat nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija. Elektros sistemos balansą ir dažnį pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje valdė tik "Litgrid" dispečeriai.

2023 m. balandžio 2 d. bendras Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių "Litgrid" ir PSE projekto priežiūros komitetas priėmė sprendimą nedidinti "Harmony Link" jungties biudžeto. Pateiktų pasiūlymų sumoms viršijus skirtas investicijas, kabelio pirkimas bus skelbiamas iš naujo, o iki projekto įgyvendinimo pabaigos prekyba su Lenkija galės būti ir toliau vykdoma per "LitPol Link" jungtį.

Gegužė

2023 gegužės 4 d. "Litgrid" į Lietuvą atsigabeno tris galios transformatorius. Jie reikalingi siekiant prie perdavimo tinklo prijungti tris sinchroninius kompensatorius, kurie sustiprins tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos – leis užtikrinti savarankišką dažnio valdymą.

2023 m. gegužės 12 d. "Litgrid" paviešino pralaidumų rezervacijos registrą, sudarytą pagal saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prijungti juos prie perdavimo tinklo.

2023 m. gegužės 18 d. "Litgrid" įjungė 88 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijas Vakarų Lietuvoje. Rekonstrukcijos metu vienos grandies Grobinė (Latvija)–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai oro linijos tapo dvigrandėmis, taip padidinant elektros pralaidumą ir sustiprinant tinklo patikimumą.

Birželis

2023 m. birželio 12 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės "Litgrid" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas Andrių Šemeškevičių paskyrė naujuoju nepriklausomu valdybos nariu. A. Šemeškevičius yra akcinės bendrovės "Telia Lietuva" technologijų vadovas.

2023 m. birželio 14 d. "Litgrid" Kretingos rajone esančiuose Darbėnuose pradėjo statyti 330 kV skirstyklą. Vakarų Lietuvos ateities energetikos centru laikoma skirstykla padidins Lietuvos energetinį saugumą, komercinės prekybos galimybes ir reikšmingai prisidės prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos augimo.

2023 m. birželio 21 d. "Litgrid" pradėjo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukciją. Vienos svarbiausių šalies skirstyklų atnaujinimu siekiama užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ruošiantis Kruonio HAE plėtrai ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.

2023 m. birželio 20 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" iš Norvegijos kompanijos "Heimdall Power AS" perka fizinius išmaniuosius jutiklius. Ši inovacija bus naudojama stebėti oro linijų laidų būklę ir pralaidumą lemiančius rodiklius.

Tikimasi, kad jutikliai leis padidinti linijų pralaidumą, kas sukurtų palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų.Prie oro linijų sumontuoti naujieji fiziniai sensoriai matuos oro sąlygas, linijos laidų temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei laido įlinkį. Inovacija bus įdiegta Alytuje esančioje tarptautinėje jungtyje su Lenkija "LitPol Link" ir 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone.

2023 birželio 23 d. "Litgrid" įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 35 patvirtintus prašymus atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 2945 MW galia.

2023 m. birželio 27 d. "Litgrid", siekdama sumažinti sklindantį triukšmą nuo Alytaus transformatorių pastotėje veikiančių autotransformatorių, įrengs triukšmą mažinančias užtvaras. Pasirašyta triukšmo užtvarų įrengimo 330/110/10 kV Alytaus transformatorių pastotėje projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos sutartis. Tai antrasis tęstinio projekto "Triukšmo slopinančių priemonių diegimas Alytaus 330 – 400 kV energetiniame mazge" etapas.

11. ESMINIAI 2023 METŲ PIRMOJO PUSMEČIO ĮVYKIAI

(https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 )

	ĮVYKIAI
02.03	LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius
03.17	Korekcija: LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius
07.31	Korekcija: LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius

12. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS

2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės "Litgrid", AST ir "Elering" pasirašė susitarimą dėl naujos sinchronizacijos datos. Pagal susitarimą, atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų įvyks 2025 m. vasarį.

Susitarime taip pat numatoma, kad Baltijos šalys kartu atsisakys pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą BRELL sutartį 2024 m. vasarą, likus pusei metų iki sinchronizacijos.

	Pastabos	2023-06-30	2022-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	5	6 423	5 484
Materialusis turtas	6	379 960	361 718
Naudojimosi teise valdomas turtas	7	5 510	5 592
Investicijos į bendrai valdomą įmonę		45	45
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	15	8 707	11 085
Ilgalaikio turto iš viso		400 645	383 924
Trumpalaikis turtas
Atsargos		3	3
Išankstiniai apmokėjimai		4 313	1 622
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais	9	16 238	61 080
Prekybos gautinos sumos	10	2 167	2 558
Kitos gautinos sumos		3 102	892
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		22 151	28 598
Suteiktos paskolos	8	207 801	232 008
Kitas finansinis turtas		4 709	7 361
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	11	18	499
Trumpalaikio turto iš viso		260 502	334 621
TURTO IŠ VISO		661 147	718 545
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas		146 256	146 256
Akcijų priedai		8 579	8 579
Privalomasis rezervas		12 105	14 626
Kiti rezervai		40	47 003
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		22 961	( 49 484)
Nuosavo kapitalo iš viso		189 941	166 980
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos	12	31 214	34 285
Nuomos įsipareigojimai	13	5 199	5 299
Perkrovų valdymo įplaukos	14	134 622	64 095
Atidėjiniai		837	941
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	18	44 571	34 392
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		216 443	139 012
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	12	6 143	6 143
Trumpalaikės paskolos	12	46	-
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	13	436	403
Prekybos skolos	16	48 529	70 146
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis	14	155 660	287 400
Gauti išankstiniai apmokėjimai	17	36 116	35 506
Atidėjiniai		104	648
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	18	7 729	12 307
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		254 763	412 553
Įsipareigojimų iš viso		471 206	551 565
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		661 147	718 545

	Pastabos	Šešių mėnesių laikotarpis, pasibaigęs 2023-06-30	Šešių mėnesių laikotarpis, pasibaigęs 2022-06-30 (Pergrupuota)
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Kitos pajamos	20	93 459 73 425	144 686 561
Pajamų iš viso	21	166 884	145 247
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai	22	( 112 979)	( 128 796)
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos		( 8 726)	( 7 294)
Remontų ir techninės priežiūros pirkimai		( 4 306)	( 3 399)
Kitos sąnaudos	23	( 5 813)	( 5 624)
Sąnaudų iš viso:		( 131 824)	( 145 113)
EBITDA		35 060	134
Dividendų pajamos		-	43
Nusidėvėjimas ir amortizacija		( 9 943)	( 10 422)
Turto nurašymo sąnaudos		( 81)	( 175)
Vertės sumažėjimo (atstatymo) sąnaudos		( 104)	45
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT)		24 932	( 10 375)
Finansinė veikla
Palūkanų pajamos		1 814	-
Palūkanų sąnaudos		( 240)	( 318)
Kitos finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte		75	( 143)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		26 581	( 10 836)
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos		( 1 242)	3 494
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)		( 2 378)	( 1 898)
Pelno mokesčio iš viso	15	( 3 620)	1 596
Grynasis pelnas (nuostoliai)		22 961	( 9 240)
Laikotarpio bendrųjų pajamų (išlaidų), iš viso		22 961	( 9 240)

	Pastabos	Trijų mėnesių laikotarpis, pasibaigęs 2023-06-30	Trijų mėnesių laikotarpis, pasibaigęs 2022-06-30 (Pergrupuota)
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos		42 698	77 079
Kitos pajamos	21	37 375	402
Pajamų iš viso		80 073	77 481
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai		( 55 390)	( 72 063)
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos		( 4 260)	( 3 720)
Remontų ir techninės priežiūros pirkimai		( 2 468)	( 2 233)
Kitos sąnaudos		( 2 748)	( 2 714)
Sąnaudų iš viso:		( 64 866)	( 80 730)
EBITDA		15 207	( 3 249)
Dividendų pajamos		-	43
Nusidėvėjimas ir amortizacija		( 5 010)	( 5 197)
Turto nurašymo sąnaudos		( 69)	( 84)
Vertės sumažėjimo (atstatymo) sąnaudos		1	45
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT)		10 129	( 8 442)
Finansinė veikla
Palūkanų pajamos		1 335	-
Palūkanų sąnaudos		( 115)	( 156)
Kitos Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte		75	-
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		11 424	( 8 598)
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos		( 1 004)	4 175
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)		( 371)	( 2 802)
Pelno mokesčio iš viso		( 1 375)	1 373
Grynasis pelnas (nuostoliai)		10 049	( 7 225)
Laikotarpio bendrųjų pajamų (išlaidų) iš viso		10 049	( 7 225)

SUTRUMPINTA TARPINĖ NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pastaba	Kapitalas	Akcijų priedai	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas	Viso
Likutis 2022 m. sausio 1 d.		146 256	8 579	14 626	32 034	20 013	221 508
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-	-	( 9 240)	( 9 240)
Pervesta į rezervus		-	-	-	14 969	( 14 969)	-
Dividendai	25	-	-	-	-	( 5 044)	( 5 044)
Likutis 2022 m. birželio 30 d.		146 256	8 579	14 626	47 003	( 9 240)	207 224
Likutis 2023 m. sausio 1 d.		146 256	8 579	14 626	47 003	( 49 484)	166 980
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-	-	22 961	22 961
Pervesta į rezervus		-	-	( 2 521)	( 46 963)	49 484	-
Dividendai	25	-	-	-	-	-	-
Likutis 2023 m. birželio 30 d.		146 256	8 579	12 105	40	22 961	189 941

	Pastabos	Šešių mėnesių laikotarpis, pasibaigęs 2023-06-30	Šešių mėnesių laikotarpis, pasibaigęs 2022-06-30
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		22 961	( 9 240)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	5,6,7	9 943	10 422
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)		104	( 45)
Pelno mokesčio sąnaudos		3 620	( 1 596)
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo		81	171
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos		( 1 814)	-
Palūkanų sąnaudos		240	318
Dividendų pajamos		-	( 43)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)		( 75)	143
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		43 157	23 368
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		( 2 615)	(359)
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		( 97 645)	( 25 325)
Gautos perkrovų valdymo įplaukos		35 015	-
Kito finansinio turto pasikeitimas		2 652	98
(Sumokėtas) pelno mokestis		-	( 9 530)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		15 624	(11 618)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		( 48 395)	( 27 317)
Gautos dotacijos		9 830	1 503
Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms		24 207	( 16 208)
Gautos perkrovų valdymo įplaukos		-	65 620
Bendros įmonės įsigijimas		-	( 45)
Gautos palūkanos		1 814	-
Gauti dividendai		-	43
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		( 12 544)	23 596
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sugrąžintos paskolos		( 3 071)	( 7 113)
Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas		( 243)	( 152)
Sumokėtos palūkanos Išmokėti dividendai		( 243) ( 4)	( 350) ( 5 032)
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai		-	( 145)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		( 3 561)	( 12 792)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		( 481)	( 814)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	11	499	1 819
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	11	18	1 005

1. Bendroji informacija

LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB "Lietuvos energija" atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383.

LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energetikos perdavimo veiklos licenciją.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.

2023 m. birželio 30 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos.

2023 m. birželio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Įmonės akcininkai	Turimų akcijų skaičius	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G"	491 736 153	97,5
Kiti akcininkai	12 595 227	2,5
Iš viso:	504 331 380	100,0

Vienintelis UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Bendrovės investicijas į bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2023 m. birželio 30d.	Valdomų akcijųdalis 2022 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
Baltic RCC OÜ	Kadaka tee 42 12915 Tallinn Eesti	33,33 proc.	33,33 proc.	Elektros energetinės sistemos saugumo ir patikimumo paslaugų tiekimas bei koordinavimas tarp Baltijos regiono perdavimo tinklo operatorių

Bendrovės darbuotojų skaičius 2023 m. birželio 30 d. buvo 401 (2022 m. gruodžio 31 d. – 389).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

2.1. Rengimo pagrindas

Šios sutrumpintos tarpinės Bendrovės finansinės ataskaitos už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir taikomus tarpinei finansinei atskaitomybei (Tarptautinis apskaitos standartas (TAS) Nr. 34 "Tarpinė finansinė atskaitomybė").

Siekiant geriau suprasti šiose sutrumpintose tarpinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis, šios ataskaitos turi būti skaitomos kartu su audituotomis Bendrovės 2022 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pateikimo valiuta yra euras. Šios ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Šios finansinės ataskaitos už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d. yra neaudituotos. Metinių finansinių ataskaitų už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus auditą atliko UAB "PricewaterhouseCoopers".

3. Klimato kaitos valdymas

Savo veikla Bendrovė siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui.

Atlikta darnumo reikšmingumo analizė, pagal gautus rezultatus parengta darnumo temų reikšmingumo matrica, reguliariai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir ŠESD emisijų inventorizacija, pateikti rekomenduojamų poveikio mažinimo priemonių planai, apskaičiuotas kiekvienos priemonės poveikio mažinimo potencialas.

Bendrovė atlieka esminį vaidmenį, užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius atsinaujinančių energijos išteklių integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus. Bendrovėje įsteigtas Atsinaujinančios energetikos centras, kuris užtikrins kuo sklandesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

4. Bendrųjų pajamų ataskaitos pateikimo pakeitimas

2023 metais, siekiant konsoliduotų finansinių ataskaitų vartotojams suteikti aktualesnę informaciją "EPSO-G" grupės mastu, Bendrovė nusprendė pakeisti Bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnių pateikimą ir klasifikavimą.

Bendrųjų pajamų ataskaitos pakeitimų priežastis, išskirti alternatyvūs veiklos rodikliai EBITDA ir EBIT, kad finansinių ataskaitų vartotojai, tame tarpe ir Bendrovės vadovybė, galėtų matyti šiuos rodiklius Bendrųjų pajamų ataskaitoje, juos stebėti bei šių rodiklių pagrindu operatyviai priimti sprendimus.

Bendrovė pateikia informaciją apie klasifikavimo ir straipsnių eilučių pakeitimus Bendrųjų pajamų ataskaitoje, parengtoje už šešių mėnesių laikotarpį pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d.:

	Šešių mėnesių laikotarpio, pasibaigusio 2023-06-30 (iki pergrupavimo)	Pergrupavimas	Šešių mėnesių laikotarpio, pasibaigusio 2023-06-30 (po pergrupavimo)
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos	93 459	-	93 459
Kitos pajamos	73 425	-	73 425
Pajamų iš viso	166 884	-	166 884
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai	-	( 112 979)	( 112 979)
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos	( 44 754)	44 754	-
Elektros energijos papildomų paslaugų sąnaudos	( 48 406)	48 406	-
Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos	( 19 572)	19 572	-
Elektros energijos susijusių paslaugų sąnaudos	( 247)	247	-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	( 9 943)	9 943	-
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	( 8 726)	-	( 8 726)
Remontų ir techninės priežiūros pirkimai	( 4 306)	-	( 4 306)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	( 1 237)	1 237	-
Transporto sąnaudos	( 150)	150	-
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos	( 81)	81	-
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas	( 104)	104	-
Kitos sąnaudos	( 4 426)	( 1 387)	( 5 813)
Sąnaudų iš viso:	( 141 952)	10 128	( 131 824)
EBITDA	-		35 060
Nusidėvėjimas ir amortizacija	-	( 9 943)	( 9 943)
Turto nurašymo sąnaudos	-	( 81)	( 81)
Vertės sumažėjimo (atstatymo) sąnaudos	-	( 104)	( 104)
	-	( 10 128)	( 10 128)
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT)	24 932	-	24 932

SUTRUMPINTŲ TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Šešių mėnesių laikotarpio, pasibaigusio 2023-06-30 (iki pergrupavimo)	Pergrupavimas	Šešių mėnesių laikotarpio, pasibaigusio 2023-06-30 (po pergrupavimo)
Finansinė veikla
Palūkanų pajamos	-	1 814	1 814
Finansinės veiklos pajamos	1 818	( 1 818)	-
Palūkanų sąnaudos	-	( 240)	( 240)
Finansinės veiklos sąnaudos	( 169)	169	-
Kitos finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte	-	75	75
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	26 581	-	26 581
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	( 1 242)	-	( 1 242)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	( 2 378)	-	( 2 378)
Pelno mokesčio iš viso	( 3 620)	-	( 3 620)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	22 961	-	22 961
Laikotarpio bendrųjų pajamų (išlaidų) iš viso	22 961	-	22 961

5. Ilgalaikis nematerialusis turtas

			Kitas	Įstatyminiai servitutai ir
	Patentai ir	Programinė	nematerialusis	apsaugos
	licencijos	įranga	turtas	zonos	Iš viso
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	61	2 158	247	2 486	4 952
Įsigijimai	64	220	-	-	284
Perklasifikavimas į (iš) IMT	-	25	-	-	25
Perklasifikavimas tarp grupių	-	-	-	-	-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	-	-
Amortizacija	( 25)	( 583)	( 43)	-	( 651)
Likutinė vertė 2022 m. birželio 30 d.	100	1 820	204	2 486	4 610
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	316	3 315	162	1 691	5 484
Įsigijimai	7	1 373	-	-	1 380
Nurašymai	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas į (iš) IMT	733	( 723)	-	-	10
Perklasifikavimas tarp grupių	-	-	-	-	-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	-	-
Amortizacija	( 147)	( 266)	( 38)	-	( 451)
Likutinė vertė 2023 m. birželio 30 d.	909	3 699	124	1 691	6 423

6. Ilgalaikis materialusis turtas

			Statiniai ir	Kitas ilgalaikis materialusis	Nebaigta
	Žemė	Pastatai	mašinos	turtas	statyba	Iš viso
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	520	19 159	283 495	9 566	25 311	338 051
Įsigijimai	-	-	24	383	9 818	10 225
Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis	-	-	-	-	10 717	10 717
Nurašymai	-	-	( 176)	-	-	( 176)
Perklasifikavimas į atsargas	-	-	-	( 10)	-	( 10)
Perklasifikavimas į INT	-	-	-	-	( 25)	( 25)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	94	1 372	( 54)	(1 412)	-
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	( 13)	( 13)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	(13 996)	( 13 996)
Nusidėvėjimas	-	( 318)	( 8 367)	( 955)	-	( 9 640)
Likutinė vertė 2022 m. birželio 30 d.	520	18 935	276 033	8 930	30 715	335 133
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	520	19 175	272 679	8 997	60 347	361 718
Įsigijimai	-	128	3 497	1 933	52 315	57 873
Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis	-	-	-	-	161	161
Nurašymai	-	-	( 98)	( 4)	-	( 102)
Perklasifikavimas į atsargas	-	-	10	( 169)	-	( 159)
Perklasifikavimas į INT	-	-	-	-	( 10)	( 10)
Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse	-	-	( 886)	-	886	-
Perklasifikavimas tarp grupių	-	114	1 788	193	( 2 095)	-
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	( 128)	( 3 481)	( 232)	( 496)	( 4 337)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	( 25 911)	( 25 911)
Nusidėvėjimas	-	( 312)	( 8 054)	( 907)	-	( 9 273)
Likutinė vertė 2023 m. birželio 30 d.	520	18 977	265 455	9 811	85 197	379 960

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos.

Bendrovės veikla yra reguliuojama. Per 2023 m. I-ą pusmetį reguliacinėje aplinkoje nebuvo pokyčių, kurie turėtų įtakos ilgalaikio materialaus turto vertei.

7. Naudojimosi teise valdomas turtas

Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro:

	Žemė	Pastatai	Transporto priemonės	Viso
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	4 330	31	148	4 509
Įsigijimai	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	( 23)	( 8)	( 100)	( 131)
Likutinė vertė 2022 m. birželio 30 d.	4 307	23	48	4 378
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	4 285	15	1 292	5 592
Įsigijimai	-	-	139	139
Nurašymai	-	-	( 59)	( 59)
Nusidėvėjimas	( 23)	( 8)	( 188)	( 219)
Nusidėvėjimas (nurašymai)	-	-	57	57
Likutinė vertė 2023 m. birželio 30 d.	4 262	7	1 241	5 510

8. Suteiktos paskolos

	2023-06-30	2022-12-31
Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį)	207 801	232 008
Apskaitinė vertė	207 801	232 008

Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB "EPSO-G" sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį. Susitarimu numatoma galimybė laikinai panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. Sutarties terminas numatytas iki 2022 m. vasario 26 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui.

2023 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB "EPSO-G" antrą kartą pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį iki 2024 m. vasario 26 d., taikant nuo 2023 m. kovo 1 d. kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate).

Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB "EPSO-G" disponavimui, finansinės padėties ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui.

9. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais

	2023-06-30	2022-12-31
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas	15 054	58 414
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas	1 184	2 666
Apskaitinė vertė	16 238	61 080

2023 m. birželio 30 d. gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas yra beveik 4 kartus mažesnės nei 2022 m. gruodžio 31 d.

Pagrindinė sumažėjimo priežastis ta, kad 2023 m. birželio mėn. iš pirkėjų gauta mažiau pajamų palyginus su 2022 m. gruodžio mėn.: už elektros energijos perdavimo paslaugą 2 313 tūkst. Eur, už balansavimo / disbalanso energija pardavimą – 14 843 tūkst. Eur, už papildomas paslaugas – 20 038 tūkst. Eur.

10. Prekybos gautinos sumos

	2023-06-30	2022-12-31
Gautinos sumos už su elektros energijos perdavimu susijusias paslaugas	493	17
Gautinos perkrovų valdymo įplaukos	428	649
Gautinos VIAP lėšos	-	354
Sukauptos gautinos sumos už su elektros energijos perdavimu susijusias paslaugas	1 058	1 477
Kitos prekybos gautinos sumos	188	61
Apskaitinė vertė	2 167	2 558

11. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2023-06-30	2022-12-31
Pinigai banke	18	499
Apskaitinė vertė	18	499

12. Paskolos

Bendrovės gautas paskolas sudaro:

	2023-06-30	2022-12-31
Ilgalaikės paskolos
Banko paskolos	31 214	34 285
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	6 143	6 143
Trumpalaikės paskolos (17 pastaba)	46	49
Iš viso paskolų	37 403	40 477

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

	2023-06-30	2022-12-31
Tarp 1 ir 2 metų	6 143	6 143
Nuo 2 iki 5 metų	13 071	14 142
Po 5 metų	12 000	14 000
Iš viso	31 214	34 285

Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2023 m. birželio 30 d. sudarė 0,94 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. - 0,94 proc.).

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2023 m. ir 2022 m. suderinimas:

	2023-06-30	2022-12-31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	18	499
Ilgalaikės paskolos	( 31 214)	( 34 285)
Nuomos įsipareigojimai	( 5 199)	( 5 299)
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	( 6 143)	( 6 143)
Paskolų palūkanos (18 pastaba)	( 46)	( 49)
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	( 436)	( 403)
Grynoji skola	( 43 020)	( 45 680)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	18	499
Skola su fiksuota palūkanų norma	( 43 038)	( 46 179)
Grynoji skola	( 43 020)	( 45 680)

	Pinigai	Paskolos	Kitas finansavimas	Nuoma	Iš viso
Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d.	499	( 40 477)	-	( 5 702)	( 45 680)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	( 481)	-	-	-	( 481)
Naujos nuomos sutartys	-	-	-	( 139)	( 139)
Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai	-	-	-	2	2
Nuomos mokėjimai	-	-	-	204	204
Grąžinta paskola	-	3 071	-	-	3 071
Apskaičiuotos palūkanos	-	( 187)	( 14)	( 39)	( 240)
Sumokėtos palūkanos	-	190	14	39	243
Grynoji skola 2023 m. birželio 30 d.	18	( 37 403)	-	( 5 635)	( 43 020)

13. Nuomos įsipareigojimai

Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų pokytis per periodą:

	2023	2022
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	5 702	4 594
Sudarytos nuomos sutartys	139	-
Nutrauktos nuomos sutartys	( 2)	-
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos	39	32
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	( 243)	( 152)
Apskaitinė vertė birželio 30 d.	5 635	4 474
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	5 199	4 389
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	436	85

Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro:

	2023-06-30	2022-06-30
Einamųjų metų dalis	436	85
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:
Tarp 1 ir 2 metų	412	30
Tarp 2 ir 3 metų	402	22
Tarp 3 ir 5 metų	117	46
Virš 5 metų	4 268	4 291
Viso	5 635	4 474

14. Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimai

	2023	2022
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimai sausio 1 d.	351 495	109 087
Gautos perkrovų valdymo įplaukos per periodą	35 473	64 351
Panaudota investicijoms į ilgalaikį materialųjį turtą	( 25 289)	( 12 572)
Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis per periodą	( 71 397)	( 1 585)
Perkrovų valdymo įplaukos birželio 30 d.	290 282	159 281
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis	134 622	138 461
Gautų perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis	155 660	20 820

15. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Bendrovės 2023 m. šešių mėnesių pelnas (nuostoliai) apmokestinami 15 proc. (2022 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Bendrovė 2023 m. birželio 30 d. turėjo 38 931,4 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 55 374,1 tūkst. Eur) sukaupto mokestinio nuostolio ir jam suformuoto atidėto pelno mokesčio turto 2023 m. birželio 30 d. – 5 839,7 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 8 306,1 tūkst. Eur).

Skaičiuojant 2023 m. pelno mokestį, apmokestinamas pelnas 70 proc. sumažintas 2022 m. mokestinio nuostolio suma, mažinant atidėto pelno mokesčio turtą.

16. Prekybos skolos

	2023-06-30	2022-12-31
Skolos už elektros energiją	24 538	53 737
Skolos už remonto darbus, paslaugas	3 988	4 900
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą	20 003	11 509
Apskaitinė vertė	48 529	70 146

2023 m. birželio 30d. skolos už elektros energiją sumažėjo 2,2 karto, nes sumažėjo elektros energijos kaina biržoje.

2023 m. birželio 30d. skolos už ilgalaikį materialųjį turtą padidėjo 1,74 karto dėl vykdomų sinchronizacijos su Kontinentine Europa projektų.

17. Gauti išankstiniai apmokėjimai

	2023-06-30	2022-12-31
Ateinančių laikotarpių pajamos	6	13
Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų *	170	568
Avansu gautos dotacijos	34 895	34 896
Kitos avansu gautos sumos	1 045	29
Apskaitinė vertė	36 116	35 506

* Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas.

18. Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	2023-06-30	2022-12-31
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Gauti išankstiniai apmokėjimai už naujų vartotojų prijungimą	2 208	1 115
Avansu gautos dotacijos *	41 947	32 802
Ilgalaikės skolos tiekėjams	262	321
Ateinančių laikotarpių pajamos	154	154
Kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso:	44 571	34 392
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Nefinansiniai trumpalaikiai įsipareigojimai
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	1 188	303
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	1 804	1 442
Mokėtinas PVM	-	4 055
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	-	622
Nefinansinių įsipareigojimų iš viso:	2 992	6 422
Finansiniai trumpalaikiai įsipareigojimai
Mokėtini dividendai	518	522
Mokėtinos palūkanos **	-	49
Sukauptos kitos sąnaudos	928	2 580
Gauti depozitai	2 670	2 334
Mokėtinas mokestis reguliatoriui	618	394
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	3	6
Finansinių trumpalaikių įsipareigojimų iš viso:	4 737	5 885
Bendra trumpalaikių finansinių ir nefinansinių įsipareigojimų apskaitinė vertė	7 729	12 307
Bendra kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitinė vertė	52 300	46 699

* Avansu gautas dotacijas didžiąja dalimi sudaro piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai įgyvendinti iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2023 metais, o pripažinti dotaciją 2024 m.

** Nuo 2023m. mokėtinos paskolų palūkanos perklasifikuojamos į trumpalaikes paskolas.

19. Informacija apie segmentus

Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis segmento pelno ar nuostolio matas yra grynasis pelnas. Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą. Pajamos iš Lietuvos klientų per 2023 metų pirmus šešis mėnesius sudarė 87 proc. visų pajamų (per 2022 metų pirmus šešis mėnesius – 80 proc.).

Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją sudarė:

	2023-06-30	2022-06-30
Lietuva	144 901	115 971
Estija	13 444	15 587
Švedija	5 215	6 440
Lenkija	884	2 234
Latvija	1 245	659
Norvegija	502	3 755
Kitos šalys	693	601
Iš viso:	166 884	145 247

Bendrovės pajamos iš didžiausių klientų:

Įmonės pavadinimas	2023-06-30
Energijos skirstymo operatorius AB	44 132
Elering AS	13 423
Ignitis UAB	11 448
Bendrovės pajamos iš didžiausių klientų:
Įmonės pavadinimas	2022-06-30
Energijos skirstymo operatorius AB	71 703

20. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Elering AS 15 587 Ignitis UAB 10 637

Pajamos pagal sutartis su klientais	2023-06-30	2022-06-30
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
Elektros energijos perdavimo paslauga	31 771	37 471
Prekyba balansavimo / disbalanso energija	44 739	53 032
Elektros energijos papildomos paslaugos	13 809	36 290
Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai	2 845	1 113
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso:	93 164	127 906
Kitos pajamos pagal sutartis su klientais
Pajamos už kilmės garantijų administravimą	42	74
Kitų pajamų iš viso:	42	74
Pajamų iš viso pagal sutartis su klientais:	93 206	127 980
Pajamos nepriskiriamos sutartims su klientais
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos	-	14 719
Perkrovų valdymo įplaukos	247	1 584
Kitos su elektros energija susijusios paslaugos	-	396
Gamintojų prijungimo ir elektros įrenginių perkėlimo pajamos	6	7
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais iš viso:	253	16 706
Pajamos iš viso:	93 459	144 686

Visos Bendrovės gaunamos pajamos pripažįstamos per laikotarpį.

Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 2023 m. pirmą pusmetį, palyginus su 2022 m. pirmu pusmečiu, sumažėjo 27,2 proc.

Perdavimo pajamos sumažėjo 15,2 proc. dėl 11,1 proc mažesnio perduoto elektros energijos kiekio ir 4,6 proc. mažesnės faktinės perdavimo kainos.

Balansavimo / disbalanso energijos pardavimo pajamos sumažėjo 15,6 proc. dėl 41,9 proc. sumažėjusios elektros energijos pardavimo kainos, nors parduotos elektros energijos kiekis didėjo 46,2 proc.

Papildomų paslaugų pajamos sumažėjo 61,9 proc. Pagrindinė sumažėjimo priežastis – 55,9 proc. mažesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos.

21. Kitos pajamos

2023-06-30	2022-06-30
71 150	-
274	267
1 974	221
27	73
73 425	561

* Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 30 d. Reguliatoriaus nutarimu Nr. O3E-1330 "Dėl Litgrid AB paslaugos kainos viršutinės ribos 2023 m. koregavimo". 2023 m. I ir II ketv. perkrovų valdymo įplaukų perdavimo tarifo mažinimui buvo panaudota po 35 575 tūkst. Eur.

22. Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai

	2023-06-30	2022-06-30
Balansavimo ir disbalanso elektros energijos pirkimo sąnaudos	( 44 754)	( 67 390)
Elektros energijos papildomų paslaugų sąnaudos	( 48 406)	( 24 529)
Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos	( 19 572)	( 34 693)
Elektros energijos susijusių paslaugų sąnaudos	( 247)	( 2 184)
Iš viso	( 112 979)	( 128 796)

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją bendrovės sąnaudų dalį – 79,6 proc. visų bendrovės sąnaudų – ir lyginant su 2022 m. pirmą pusmetį sumažėjo 12,3 proc. iki 113 mln. Eur.

Papildomų paslaugų sąnaudos padidėjo 97,3 proc. iki 48,4 mln. Eur dėl Reguliatoriaus nustatytų didesnių paslaugų teikėjų kainų.

Balansavimo ir disbalanso elektros sąnaudos dėl mažesnės kainos nepaisant didesnio kiekio mažėjo 15,6 proc. ir siekė 44,7 mln. Eur.

Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos perdavimo tinkle mažėjo 43,6 proc. iki 19,6 mln. Eur dėl 41,7 proc. mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos.

23. Kitos sąnaudos

	2023-06-30	2022-06-30
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	( 1 237)	( 1 128)
Mokesčių sąnaudos	( 1 269)	( 1 135)
Mokesčio reguliatoriui sąnaudos	( 1 236)	( 789)
Verslo apsaugos sąnaudos	( 410)	( 377)
Narystės mokesčių sąnaudos	( 259)	( 217)
Valdymo paslaugų sąnaudos	( 183)	( 128)
Komandiruočių sąnaudos	( 203)	( 107)
Draudimo sąnaudos	( 175)	( 120)
Transporto sąnaudos	( 150)	( 138)
Patalpų nuomos sąnaudos	( 149)	( 167)
Kitos sąnaudos	( 542)	( 1 318)
Iš viso	( 5 813)	( 5 624)

24. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės susijusios šalys:

• Bendrovės patronuojanti įmonė UAB "EPSO-G", kurios 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai;

• UAB "EPSO-G" grupės įmonės:

  • AB "Amber Grid" (bendri akcininkai);
  • UAB "TETAS" (bendri akcininkai);
  • BALTPOOL UAB (bendri akcininkai);
  • UAB"Energy cells" (bendri akcininkai).
• UAB "Ignitis grupė" įmonės
• Kitos valstybės kontroliuojamos įmonės:
  • VĮ Ignalinos atominė elektrinė;
  • VĮ Registrų centras;
  • Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės.
• Vadovybė.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus.

2023 m. sausio – birželio mėn. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2023 m. birželio 30 d. sudarė:

Susijusios šalys	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Suteiktos paskolos	Pirkimai	Pardavimai
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB "EPSO-G"	453	71	207 801	156	1 813
UAB "TETAS"	82	1 145	-	4 089	573
BALTPOOL UAB	-	-	-	-	-
UAB "Energy cells"	19	48	-	46	197
Valstybės valdomos įmonės
AB "Energijos skirstymo operatorius"	9 800	989	-	876	44 125
AB "Ignitis gamyba"	1 746	11 368	-	57 885	1 530
UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	27	-	-	-	142
UAB "Ignitis"	1 782	809	-	3 823	11 448
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	2	100	-	193	15
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	5	-	-	103	43
UAB "Transporto valdymas"	-	-	-	-	-
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija	125	707	-	-	368
VĮ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ	51	-	-	-	275
AB "LTG Infra"	26	129	-	-	209
VĮ Registrų centras	-	1	-	394	-
	14 118	15 367	207 801	67 565	60 738

2022 m. sausio – birželio mėn. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2022 m. birželio 30 d. sudarė:

Susijusios šalys	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Suteiktos paskolos	Pirkimai	Pardavimai
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB "EPSO-G"	-	44	59 802	109	-
UAB "TETAS"	826	949	-	3 582	19
BALTPOOL UAB	1 878	-	-	-	7 677
UAB "Energy cells"	-	-	-	-	-
Valstybės valdomos įmonės
AB "Energijos skirstymo operatorius"	13 897	1 035	-	1 196	72 450
AB "Ignitis gamyba"	3 209	12 835	-	44 600	9 741
UAB "Ignitis grupės paslaugų centras"	27	-	-	-	141
UAB "Ignitis"	2 508	538	-	3 300	10 637
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	-	145	-	164	45
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	3	71	-	228	57
UAB "Transporto valdymas"	-	18	-	90	-
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija	-	321	-	-	-
VĮ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ	78	-	-	-	419
AB "LTG Infra"	38	15	-	-	235
	22 464	15 971	59 802	53 269	101 421

Išmokos vadovybei

	2023-06-30	2022-06-30
Išmokos, susijusios su darbo santykiais *	555	378
Iš jų: Išeitinės kompensacijos *	-	-
Vadovų skaičius (vidutinis metinis) * - su darbdavio Sodros įmokomis.	9	7

Per 2023 ir 2022 metų pirmus šešis mėnesius Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybei priskiriami vadovai, t. y. Bendrovės vadovas, departamentų ir jiems prilygintų centrų vadovai, bei kolegialių valdymo organų nariai. Išmokos kolegialių valdymo organų nariams per 2023 m. pirmą pusmetį sudarė 26,9 tūkst. Eur (per 2022 m. pirmą pusmetį – 18,9 tūkst. Eur).

25. Dividendai

2023 m. balandžio 11 d. Bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtintas 2023 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Bendrovė 2022 m. baigė nuostolingai, todėl dividendai už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus nemokami.

2022 m. balandžio 20 d. Bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtintas 2022 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus išmokėjimui buvo skirta 5 044 tūkst. Eur arba 0,01 Eur vienai akcijai.

26. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2023 ir 2022 metų šešių mėnesių laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo:

	2023-06-30	2022-06-30
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur)	22 961	( 9 240)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504 331 380	504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais)	0,046	( 0,018)

27. Teisminiai nagrinėjimai

Nuo 2020 m. kovo 12 d. vyko teisminis ginčas su UAB "Šiaulių energija", kurio metu 2021 m. balandžio 06 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą Bendrovei atlyginti nuostolį, procesines palūkanas ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė galimai išmokai suformavo 661 tūkst. Eur atidėjinį.

2022 m. kovo 24 d. apeliacinis teismas priėmė galutinį sprendimą ir priteisė Bendrovei atlyginti 1 360 tūkst. Eur nuostolį, procesines palūkanas ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis apeliacinio teismo sprendimu UAB "Šiaulių energija" buvo išmokėta visa priteista suma, nes pagal LR civilinio proceso kodekso 279 str. 1 d. apeliacinės instancijos teismo nutartys įsigalioja nuo jų priėmimo dienos.

2022 m. birželio 03 d. priimtas LITGRID AB kasacinis skundas. Bendrovė negalėjo prognozuoti bylos eigos, buvo pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimus, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. šiai bylai atidėjinių nesudarė.

2023 m. balandžio 27 d. LR aukščiausiojo teismo nutartimi buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo UAB "Šiaulių energija" priteista grąžinti Bendrovei 590 tūkst. Eur nuostolius, 72 tūkst. Eur procesines palūkanas, 25 tūkst. Eur teismo išlaidas ir sumokėti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos. Byla baigta.

LITGRID AB vykdytame pirkime "330 kV EPL Vilnius-Neris statybos darbų pirkimas" rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, todėl buvo panaudotas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas - banko garantija 100 tūkst. Eur sumai. 2022 m. gegužės 30 d. UAB "Žilinskis ir CO" Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti LITGRID AB sprendimą dėl pasinaudojimo banko garantija ir reikalavimą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, bei priteisti 100 tūkst. Eur.

Teismų praktika šioje srityje nėra iki galo išplėtota, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suformavo 100 tūkst. Eur atidėjinį.

2023 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą ir atmetė ieškinį, o Apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą ir skundą atmetė. Suformuotas 100 tūkst. Eur atidėjinys atstatytas.

______

54