Interim / Quarterly Report • Sep 25, 2023
Interim / Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
įmonės kodas 235014830 Raudondvario pl. 84 Kaunas, Lietuva
| TURINYS | Psl. |
|---|---|
| 1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis pusmetinis pranešimas | 4 |
| 2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys | 4 |
| 3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis | 5 |
| 4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis | 5 |
| 5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | 5 |
| 6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga | 6 |
| 6.1. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga | 6 |
| 6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams | 9 |
| 7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija | 11 |
| 8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai | 17 |
| 9. Svarbūs įvykiai, įvykę po ataskaitinio laikotarpio pabaigos | 17 |
| 10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės | 17 |
| 11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą | 18 |
| 12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas | 18 |
| 13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones | 19 |
| 14. Informacija apie emitento patronuojamąsias įmones | 19 |
| 15. Įstatinio kapitalo struktūra | 20 |
| 16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas | 20 |
| 17. Informacija apie Emitento akcininkus | 22 |
| 18. Darbuotojai | 24 |
| 19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka | 26 |
| 20. Emitento organai | 26 |
| 20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus | 27 |
| 20.2. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius | 28 |
| 20.3. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius | 29 |
| 20.4. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę | 30 |
| 21. Informacija apie reikšmingus susitarimus | 30 |
| 22. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus | 30 |
| 23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius | 30 |
| 24. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius | 30 |
| 25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką |
31 |
| 26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją | 31 |
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d.
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojama įmonė – UAB "GO Energy LT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.
| Akcinė bendrovė "Kauno energija" |
|---|
| Akcinė bendrovė |
| Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas |
| 235014830 |
| (8 37) 305 650 |
| (8 37) 305 622 |
| [email protected] |
| www.kaunoenergija.lt |
| 1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513 |
| Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
| LT350148314 |
| Bendrovės pavadinimas | UAB "GO Energy LT" |
|---|---|
| Teisinė – organizacinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Buveinės adresas | Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas |
| Juridinio asmens kodas | 303042623 |
| Telefonas | (8 37) 305 693 |
| Elektroninio pašto adresas | [email protected] |
| Įregistravimo data ir vieta | 2013 m. balandžio 16 d., Kaunas |
Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajono Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k. (toliau – Kauno rajonas).
Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone, kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2023 m. birželio 30 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 839 Kauno miesto ir rajono bei Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus.
Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.
Grupės ir Bendrovės vizija – inovatyvi, konkurencinga, vertę vartotojams ir akcininkams kurianti bendrovė, veikianti šilumos ir vėsumos gamybos, centralizuoto jų tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.
AB "Kauno energija" – pažangiausia ir inovatyviausia centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) bendrovė Lietuvoje.
2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius).
Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2023 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.
Bendrovė savo veiklą 2023 m. vykdė orientuodamasi į strateginius tikslus – šilumą tiekti pasitelkiant inovatyvius, efektyvius, saugius, ekonomiškus bei tvarius sprendimus.
Bendrovės veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai – užtikrinti pagrindinių veiklų saugumą ir patikimumą; didinti gamybos veiklos efektyvumą; didinti šilumos perdavimo sistemos efektyvumą; gerinti centralizuoto šilumos tiekimo paslaugos prieinamumą; taikyti šiuolaikiškas, inovatyvias šilumos tiekimo organizavimo ir veiklos valdymo priemones bei metodus.
2022 m. liepos 11 d. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino "AB "Kauno energija" vystymosi strategiją 5 metų laikotarpiui, apimant 2022–2026 metus, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis", kurios santrauka yra paskelbta Bendrovės interneto svetainėje šiuo adresu: https://www.kaunoenergija.lt/apie-bendrove.
Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 5 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 14 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 25 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 596 MW (t. t. 53 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 220 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 39,4 MW šiluminis (t. t. 4,4 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 605 MW (t. t. 53 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).
Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2023 m. I pusmetį buvo pagaminta 29 proc. visos šilumos, patiektos į tinklą. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Nuo 2018 m. gegužės mėn. elektroninius šilumos supirkimo aukcionus organizuoja energijos išteklių biržos operatorius UAB "Baltpool". Elektroniniai aukcionai vyksta pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Šilumos aukciono reglamentą. Atitinkamai pakeistas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, Šilumos kainų nustatymo metodika, Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas, Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas.
2023 m. I pusmetį Bendrovės šilumos gamybai naudotas kuras pateiktas 1 grafike.
1 grafikas
2023 m. Bendrovė šilumą pirko iš 10 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Idex Taika", UAB "Idex Taika elektrinė", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Aldec General", UAB "Idex Biruliškių", UAB "Ekopartneris", UAB "Foksita" ir UAB "Kauno kogeneracinė jėgainė". Iš viso nupirkta 542 tūkst. MWh šilumos, t. y. 71 proc. patiektos į tinklą šilumos.
Per 2019–2023 m. I pusmečiais Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh.
2 grafikas
Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2023 m. birželio 30 d. duomenimis, tiekė 4 106 įmonei ir organizacijoms bei 119 785 buitiniams vartotojams, iš viso – 123 891 vartotojams.
3 grafikas
Investicijas Bendrovė vykdė vadovaudamasi Bendrovės 2023 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2023 m. kovo 28 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-121 "Dėl AB "Kauno energija" 2023 m. investicijų plano ir jo finansavimo" (toliau – Investicijų planas). Bendrovė investicijas vykdo, įvertindama ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina valdyba ir derina Kauno m. savivaldybės taryba.
Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.
Pasibaigus šildymo sezonui Kauno m. prasidėjo centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklų rekonstrukcijos ir plėtra. 2023 m. Bendrovė darbus vykdo Šilainių, Vilijampolės, Eigulių, Dainavos, Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijose – planuojama atnaujinti 11 km senų vamzdynų, vykdo tinklo plėtrą Kauno LEZ, Panemunėje.
Į tinklų rekonstrukcijas 2023 m. Bendrovė investuos 18 mln. eurų. Šilumos trasų plėtrai numatyta skirti 4,5 mln. eurų. Šios kasmet daromos investicijos ilgalaikėje perspektyvoje leidžia užtikrinti patikimą šilumos tiekimą patiriant mažiausius šilumos perdavimo nuostolius, o tai reiškia ir mažesnę šilumos kainą vartotojams.
Bendrovė sėkmingai įgyvendino dar vieną modernizacijos projektą, kurio dėka padidintas Petrašiūnų elektrinėje esančios biokuro katilinės efektyvumas. Tam pasitarnavo net 2,4 MW absorbcinis šilumos siurblys su antro laipsnio dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu. Įgyvendinus modernizavimo projektą, biokuro katilinės efektyvumas padidintas maždaug 10 proc. Dėl įdiegto antro laipsnio dūmų kondensacinio ekonomaizerio, į aplinką patenka ir dar labiau išvalyti dūmai, kurių didžiąją dalį sudaro vandens garai. Naujausių tyrimų duomenimis, juose kietųjų dalelių kiekis itin mažas ir siekia vos 20 mg/m3.
Vartotojų prijungimo prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų ir atjungimo nuo jų dinamika 2018–2022 metais pateikiama 4 grafike.
0,86 0,31 0,95 0,35 0,26 4,22 14,63 14,14 7,12 25,21 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. Atjungta galių, MW Prijungta galių, MW
Per 2022 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 0,26 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.
Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2019–2023 m. I pusmečius nurodytos 5 grafike.
4 grafikas
Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai, išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad būtų didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.
Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.
Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.
Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.
Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos gamybos savikainai.
Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant
Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.
Per 2023 m. I pusmetį lyginant su 2022 m., šilumos vartotojų pradelsti daugiau kaip 90 dienų įsipareigojimai sumažėjo apie 14,8 proc. ir sudarė 4,3 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas.
Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su advokatų kontoromis. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).
Nuo 2018 m. sausio 2 d. pradėjo funkcionuoti vieningas kauniečių aptarnavimo centras "Mano Kaunas" – Statybininkų g. 3, Kaune, UAB "Kauno švara" patalpose. Jame gyventojai gali gauti operatyvią informaciją/konsultaciją apie Kauno m. savivaldybės valdomų įmonių – AB "Kauno energija", UAB "Kauno švara", UAB "Kauno autobusai", UAB "Kauno butų ūkis", UAB "Kauno gatvių apšvietimas" ir UAB "Kauno vandenys" teikiamas paslaugas, taip pat sudaryti sutartis, apmokėti sąskaitas, pateikti prašymus, gauti pažymas ir kt.
Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbama daugiausia pagrindinės veiklos pajamų. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.
Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.
2011 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.
Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).
Didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 30 metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Siekiant sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o tam reikalingos investicijos sudarytų apie 6 mln. Eur. Kasmet atliekamų hidraulinių bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų šilumos trasose, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.
Labiausiai susidėvėjusiose magistralinių šilumos tiekimo tinklų atkarpose, CŠT rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams.
Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.
Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta veiklos vykdymo ir plėtros apžvalgos skyriuje.
Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.
Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.
Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė privalėtų mokėti baudas. 2023 m. baudų Bendrovei nebuvo skirta.
Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas.
Bendrovės papildomos pastangos mažinti CO2 emisiją:
• vykdomi "žalieji" pirkimai. Tiekėjus renkamės ne tik pagal prekių, paslaugų ar darbų kainą ir kokybę, bet ir pagal daromą mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
• Šiuo metu Bendrovėje diegiama aplinkos apsaugos vadybos sistema (ISO 14001:2015) padeda sistemingai valdyti tiesioginį ir ilgalaikį veiklos poveikį aplinkai, nuosekliai spręsti aktualius Bendrovės aplinkosaugos klausimus. Turėdami šią sistemą galėsime plačiau vykdyti žaliuosius pirkimus.
• Atnaujiname savo automobilių parką: renkamės elektrinius ir hibridinius automobilius. Bendrovė įsigijo 13 elektromobilių.
• Rūšiuojame atliekas, susidariusias gamyboje bei administracinės veiklos, ir nustatyta tvarka perduodame jas atliekų tvarkytojams. Taip pat atsisakėme šiukšlių dėžių administracijos pastate esančiuose kabinetuose ir šiukšles metame į rūšiavimui skirtas dėžes, esančias bendruose koridoriuose. Tokiu būdu skatiname darbuotojus rūšiuoti ir sumažinome šiukšlių dėžių ir šiukšlių maišelių (plastiko) naudojamą kiekį.
• Bendrovė, siekdama oro taršos mažinimo, imasi iniciatyvos informuoti visuomenę apie energijos taupymo priemones. Visuomenę reguliariai edukuojame rašydami informacinius straipsnius apie atsinaujinančius energijos išteklius, jų naudą gamtai, žmonėms, informuodami, kokias modernias technologijas naudoja mūsų įmonė ir kaip prisideda prie klimato kaitos mažinimo.
• Įmonės darbuotojai taip pat skatinami į darbą atvykti mažiau taršiomis transporto priemonėmis, pagal galimybes, susikooperuoti ir į darbą keliems kolegoms atvykti viena transporto priemone.
Bendrovės pardavimo pajamos 2023 m. I pusmetį yra 51 100 tūkst. Eur ir, palyginus su 2022 m. I pusmečiu padidėjo 16,6 proc. (2022 m. I pusmetį jos buvo 43 843 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2023 m. I pusmetį yra 51 317 tūkst. Eur (2022 m. I pusmetį – 43 825 tūkst. Eur).
Vidutinė parduodamos šilumos kaina padidėjo 23,9 proc. (2023 m. I pusmetį šilumos kaina – 7,66 ct/kWh, 2022 m. I pusmetį – 6,18 ct/kWh).
2023 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2019–2022 m. I pusmečiais pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė
| Eil. Nr. |
Grupės rodiklio pavadinimas | 2019 m. I pusm. |
2020 m. I pusm. |
2021 m. I pusm. |
2022 m. I pusm. |
2023 m. I pusm. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Pardavimų pajamos, tūkst. Eur | 34 437 | 25 247 | 27 093 | 43 825 | 51 317 |
| 2 | Bendrosios pajamos, tūkst. Eur | 2 600 | 198 | 5 138 | 2 614 | 4 002 |
| 3 | EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur |
6 483 | 4 322 | 9 022 | 6 075 | 7 944 |
| 4 | Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 |
7,0 | -0,4 | 7,4 | 4,4 | 7,7 |
| 5 | Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100) |
7,6 | 0,7 | 19,0 | 6,0 | 7,8 |
| 6 | Turtas, tūkst. Eur | 149 712 | 151 076 | 165 126 | 179 067 | 192 126 |
| 7 | Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur | 91 497 | 90 023 | 94 811 | 93 574 | 97 103 |
| 8 | Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 |
3,1 | 0,2 | 6,0 | 2,9 | 3,1 |
| 9 | Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100 |
1,8 | 0,1 | 3,4 | 1,6 | 2,3 |
| 10 | Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas) |
0,23 | 0,17 | 0,17 | 0,24 | 0,27 |
| 11 | Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100) |
2,1 | 0,1 | 3,7 | 1,8 | 2,4 |
| 12 | Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas) |
0,39 | 0,41 | 0,43 | 0,29 | 0,33 |
| 13 | Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė) |
0,7 | 0,7 | 0,6 | 0,5 | |
| 14 | Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai) |
1,79 | 0,91 | 1,24 | 1,63 | 1,76 |
| 15 | Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
1,66 | 0,76 | 1,07 | 1,48 | 1,53 |
| 16 | Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
1,29 | 0,43 | 0,73 | 0,73 | 0,30 |
| 17 | Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur |
0,06 | 0,03 | 0,03 | 0,06 | 0,09 |
| 18 | Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur |
2,14 | 2,10 | 2,22 | 2,19 | 3,01 |
| 19 | Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje) |
16,46 | 226,47 | 6,87 | 18,09 | 11,82 |
| 20 | Akcinis kapitalas, tūkst. Eur | 74 476 | 74 476 | 74 476 | 74 476 | 74 476 |
| 21 | Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,50 | 0,50 | 0,45 | 0,42 | 0,39 |
| Eil. | Grupės rodiklio pavadinimas | 2019 m. | 2020 m. | 2021 m. | 2022 m. | 2023 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Nr. | I pusm. | I pusm. | I pusm. | I pusm. | I pusm. | |
| 22 | Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100 |
3,1 | 0,2 | 6,1 | 3,1 | 4,9 |
2023 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2019–2022 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.
| 2 lentelė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Bendrovės rodiklio pavadinimas | 2019 m. I pusm. |
2020 m. I pusm. |
2021 m. I pusm. |
2022 m. I pusm. |
2023 m. I pusm. |
| 1 | Pardavimų pajamos, tūkst. Eur | 34 443 | 25 251 | 27 098 | 43 843 | 51 100 |
| 2 | Bendrosios pajamos, tūkst. Eur | 2 335 | 77 | 5 376 | 3 128 | 3 746 |
| 3 | EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur |
5 907 | 3 776 | 8 960 | 6 499 | 7 619 |
| 4 | Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 |
6,23 | -1,4 | 8,4 | 8,7 | 7,5 |
| 5 | Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100) |
6,8 | 0,3 | 19,8 | 7,1 | 7,3 |
| 6 | Turtas, tūkst. Eur | 146 927 | 148 949 | 164 221 | 177 873 | 191 012 |
| 7 | Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur | 91 364 | 89 853 | 95 209 | 93 418 | 96 589 |
| 8 | Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 |
2,69 | 0,09 | 6,05 | 3,32 | 3,94 |
| 9 | Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100 |
1,7 | 0,1 | 3,4 | 1,6 | 1,9 |
| 10 | Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas) |
0,24 | 0,17 | 0,16 | 0,25 | 0,27 |
| 11 | Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100) |
1,9 | 0,1 | 4,0 | 2,1 | 2,3 |
| 12 | Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas) |
0,38 | 0,40 | 0,42 | 0,29 | 0,33 |
| 13 | Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė) |
0,6 | 0,7 | 0,7 | 0,6 | 0,7 |
| 14 | Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai) |
1,82 | 0,91 | 1,28 | 1,63 | 1,57 |
| 15 | Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
1,69 | 0,77 | 1,14 | 1,50 | 1,45 |
| 16 | Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
1,28 | 0,40 | 0,72 | 0,71 | 0,25 |
| 17 | Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje), Eur |
0,05 | 0,02 | 0,04 | 0,07 | 0,09 |
| 18 | Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur |
2,13 | 2,10 | 2,22 | 2,18 | 2,26 |
| 19 | Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje) |
18,33 | 555,87 | 6,57 | 15,12 | 12,63 |
| 20 | Akcinis kapitalas, tūkst. Eur | 74 476 | 74 476 | 74 476 | 74 476 | 74 476 |
| Eil. Nr. |
Bendrovės rodiklio pavadinimas | 2019 m. I pusm. |
2020 m. I pusm. |
2021 m. I pusm. |
2022 m. I pusm. |
2023 m. I pusm. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 21 | Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,51 | 0,50 | 0,45 | 0,42 | 0,39 |
| 22 | Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100 |
2,8 | 0,09 | 6,3 | 3,7 | 3,88 |
Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2023 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų NŠG šilumos kaina.
Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG.
Bendrovės vidutinės šilumos kainos dinamika 2019–2023 m. I pusmečiais pateikiama 6 grafike.
2019–2023 m. birželio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 7 grafike.
6 grafikas
Šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuojamos ir tvirtinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96. Šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos 3–5 metų laikotarpiui. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).
2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutarimu Nr. O3E-880 vienašališkai nustatė AB "Kauno energija" šilumos kainų dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2020 m. spalio 30 d. sudarė 1,81 ct/kWh, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,88 ct/kWh.
8 grafikas
7 grafikas
Šilumos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh
Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas.
2023 m. birželio mėn., detalizavimas pateiktas 9 grafike.
9 grafikas
Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.
Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2022 metais perduota perdirbti 1 552 tonos įvairių atliekų: absorbentų, filtrų medžiagų, pakuočių, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos, popieriaus ir kartono, izoliacinių medžiagų, kuriose yra asbesto, naudotų padangų, bituminių mišinių, baterijų ir akumuliatorių, dienos šviesos lempų, betono, dugno pelenų, geležies ir plieno. 2022 metais bendrovė susidarančias gamybines atliekas – pelenus (574,9 tonas iš Ežerėlio ir Nemuno katilinės bei Petrašiūnų elektrinės) perdavė kaip šalutinį produktą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūros suderintus šalutinių produktų planus, kelių pagrindo mišinio gamybai ir plantaciniams miško želdiniams tręšti.
Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.
Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą.
Žemiau pateiktoje 3 lentelėje yra pateiktas 2022 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2018–2021 metais.
| Išmesta per metus, t |
Kietosios dalelės |
Azoto oksidai |
Anglies monoksida s |
Sieros dioksidas |
Angliavan deniliai |
Kiti teršalai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2022 m. | 51,5130 | 159,8142 | 796,3571 | 60,9594 | 2,0144 | 0,3117 |
| 2021 m. | 72,9579 | 196,5479 | 781,2462 | 158,4375 | 1,2315 | 0,2966 |
| 2020 m. | 98,6841 | 217,8864 | 884,9974 | 102,9845 | 1,1430 | 0,2801 |
| 2019 m. | 86,0888 | 253,4443 | 1090,2436 | 0,2746 | 1,1978 | 0,4313 |
| 2018 m. | 48,7984 | 283,0412 | 1082,9366 | 31,6210 | 1,1982 | 0,1509 |
Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2023 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
Finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungos ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas.
Sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamųjų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamąsias bendroves balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamosiose bendrovėse, Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį), nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.
Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.
Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamųjų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamųjų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.
2023 m. liepos 13 d. išrinkta Bendrovės valdyba, kurią, 2023 m. rugpjūčio 28 d. užregistravus naujus Bendrovės įstatus, sudaro trys nariai.
Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2023 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.
Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2023 m. kovo 28 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-121 "Dėl AB "Kauno energija" 2023 m. investicijų plano ir jo finansavimo" patvirtino naujus investicinius planus.
2023 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas, taip pat, vykdytas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.
Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.
Centralizuotai šilumą Kaunui tiekianti Bendrovė, reaguodama į vis šiltėjančio klimato pokyčius, žengia į naują, Lietuvoje dar mažai išbandytą centralizuoto vėsumos tiekimo rinką. Centralizuotas vėsinimas – tai centralizuota vėsumos gamyba ir tiekimas, paverčiant šilumos energiją į vėsumą ir panaudojant turimą centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą. Viena iš naujausių technologijų vėsumai iš šilumos gaminti – absorbciniai šilumos siurbliai. Juose, gana sudėtingo technologinio proceso metu, šilumos energija paverčiama vėsuma, kuri kitais įrenginiais tiekiama į patalpas. Vieną iš tokių absorbcinių šilumos siurblių įsigijo ir Bendrovė.
Pirmasis į vėsumos tiekimo rinką žengiančios Bendrovės projektas – dvi šalčio mašinos, kurių bendra galia 1 576 kW, kurios Kaune Nemuno saloje kylantį mokslo muziejų "Mokslo sala", aprūpins vėsuma. "Mokslo salai", kurios plotas siekia 11,5 tūkst. kv. metrų, vėsumą gamins absorbciniai šilumos siurbliai. Naudojant šią inovatyvią ir Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią technologiją, gana sudėtingo technologinio proceso metu, iš šilumos tinklų termofikacinio vandens šilumos energija paverčiama vėsuma. Svarbus faktorius, kad absorbcinio tipo mašinose nenaudojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Vėsumai iš miesto šilumos gaminti skirtų absorbcinių siurblių įrengimas numatytas ir Kaune statomo Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) projekte. Vėsumos gamybos įrenginiai sėkmingai vėsina Kauno senamiestyje iškilusius Krepšinio namus bei miesto centre, Kęstučio gatvėje, esantį daugiabutį namą.
Kaunas tapo pirmuoju miestu Lietuvoje sėkmingai įdiegusiu inovatyvų daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) tinklą "LoRa". Vieną labiausiai pasaulyje paplitusių IoT sprendimų išvystė ir gyventojų bei įmonių poreikiams pritaikė Bendrovė. Nuotolinis skaitiklių duomenų nuskaitymas, atliekų konteinerių užpildymo, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumo, medžių augimo stebėjimas, gaisrų prevencija – tai tik keletas iš labai plačių IoT pritaikymo galimybių. "LoRa" (angl. Long Range – ilgas atstumas) – tai itin mažai energijos naudojanti belaidžio tinklo technologija, suteikianti galimybę radijo bangomis iš išmanių galinių įrenginių, pavyzdžiui, karšto vandens skaitiklių, surinkti ir į serverį perduoti duomenis. Šiuo metu ši inovacija sėkmingai įdiegta ir vystoma 177 pasaulio šalyse. Pagrindinės IoT tinklo diegimo priežastys – siekis gerinti klientų aptarnavimo kokybę įdiegiant išmanius nuotolinio nuskaitymo karšto vandens skaitiklius, t. y., kad vartotojams nebereikėtų rankiniu būdu nurašinėti ir deklaruoti skaitiklių parodymų, bei efektyvinti šilumos tinklų parametrų kontrolę. Išmanūs skaitikliai nemokamai įrengiami daugiabučiuose, kurie karšto vandens tiekėju yra pasirinkę "Kauno energiją". "LoRa" tinklas Kaune suprojektuotas taip, kad patenkintų ne tik šilumos tiekėjo, bet ir kitų miesto priežiūros ar kitokias paslaugas teikiančių įmonių poreikius.
Bendrovė užsibrėžė ambicingą tikslą šilumos gamyboje visiškai atsisakyti gamtinių dujų naudojimo. Jau artimiausioje trejų metų perspektyvoje dujų sunaudojimas bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc. nuo bendro energijos sunaudojimo šilumos gamybai, taip didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą bei mažinant CO2 išmetimus.
Dujų vartojimo minimizavimas padės siekti ilgalaikių Bendrovės tikslų: optimaliau išnaudojant "Kauno energijos" šilumos gamybos pajėgumus, pigesne iš biokuro pagaminta šiluma aprūpinti daugiau vartotojų; mažinti šiltnamio efektą stiprinančio CO2 išmetimus; sudaryti galimybes prie miesto šilumos tinklo prisijungti naujiems vartotojams.
2023 m. Bendrovė vykdys dar vieną didelį šilumos tinklo infrastruktūros plėtros projektą – prie Kauno miesto integruoto tinklo bus prijungta Panemunė. Joje veikiančiose trijose Bendrovės dujinėse katilinėse 2021–2022 m. metų šildymo sezoną buvo sunaudota apie 22 proc. dujų, skaičiuojant nuo bendro per sezoną sunaudoto bendrovės dujų kiekio.
Kaune dalis nutolusių ir prie bendro šilumos tiekimo tinklo neprijungtų vartotojų šiluma aprūpinami iš Bendrovės vartotojų pastatuose įrengtų individualių dujinių katilinių. Bendrovė įvertino kiekvieno tokio pastato prijungimo prie bendro miesto šilumos tinklo ekonominį tikslingumą. Ten, kur pajungimas ekonomiškai
neefektyvus, dujinės katilinės bus pakeistos šilumos siurbliais. Pagrindinis jų privalumas, palyginti su dujiniais katilais – gamindami šilumą siurbliai į aplinką neišskiria CO2, veikia efektyviau.
Bendrovė mažindama metines sąnaudas už elektros energiją, kurios daug sunaudojama šilumos gamybai ir tiekimui, nuosekliai investuoja į nuosavas saulės elektrines ir organinio Renkino ciklo (ORC) principu veikiančias elektrines. Biokuro katilinėse įrengtos ORC turbinos elektros energiją gamins panaudodamos organinio skysčio garą.
Per 2021–2022 m. saulės fotovoltinės elektrinės įrengtos Kauno mieste – ant Petrašiūnų elektrinės, Plento g. 28 ir Smetonos al. 65A katilinių stogų bei Kauno rajone – ant Neveronių ir Raudondvario katilinių stogų. Bendra elektrinių galia sudaro 600 kW. Bendros investicijos siekia beveik 394,2 tūkst. eurų, iš jų 123,6 tūkst. eurų sudaro Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama.
2023 m. pavasarį papildomai įrengus 4 fotovoltines saulės elektrines ant pastatų stogų ir du saulės parkus, bendra Bendrovės valdomų saulės elektrinių galia pasieks daugiau nei 2 MW. Iki 2025 m. planuojama papildomai įrengti dar apie 3 MW saulės elektrinių, o didžiausiose Bendrovės biokuro katilinėse – Petrašiūnų elektrinėje, "Šilko", "Inkaro" – sumontuoti ORC elektrines, kurių bendra galia sieks apie 1,45 MW.
Kaunas – vienas žaliausių Lietuvos miestų, daug dėmesio skiriantis tvarių sprendimų paieškai ir įgyvendinimui. Siekiant kuo efektyviau panaudoti miesto parkų, miškų ir skverų priežiūros metu susidariusias žaliąsias atliekas, po medžių bei krūmų genėjimo atsiradusi žaliava virsta biokuru, naudojamu miesto šilumai gaminti. Savivaldybei nebereikia rūpintis, kaip tas atliekas surinkti, kur suvežti ir ką toliau su jomis daryti. Tuo tarpu Bendrovei dalies biokuro nebereikia pirkti – jį galima pasigaminti patiems. Per 2022-uosius metus tvarkant Kaune esančius žaliuosius plotus, išgauta 6 183 tonos biokuro. Iš jo pagaminta 17,5 tūkst. MWh šilumos, kurios pakako apšildyti ir karštu vandeniu aprūpinti 45 daugiabučius. Tai kauniečiams per metus padėjo sutaupyti 0,6 mln. eurų.
2023 m. Į Ukrainą iškeliavo Kauno miesto dovana – 0,9 MW galios mobili dyzelinė katilinė, kurią šilumai ir karštam vandeniui gaminti naudos Valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba. Jūriniame konteineryje "Kauno energijos" grupės sumontuotą katilinę patogu transportuoti į vietą, kurioje tuo metu yra didžiausias šilumos poreikis. Mobili dyzelinė katilinė pajėgi apšildyti iki 10, o karštu vandeniu aprūpinti iki 35 senos statybos daugiaaukščių namų, kurių kiekviename – 80 butų. Katilinė yra pilnai automatizuota su nuotoline valdymo, parametrų stebėsenos, signalizavimo, avarijų ir sutrikimų pranešimų siuntimo sistema, todėl nuolatinis personalas jos aptarnavimui nereikalingas. Mobilios katilinės įrenginiai suprojektuoti ir sukomplektuoti taip, kad tilptų į standartinį jūrinį metalinį konteinerį, kurį galima patogiai ir greitai transportuoti į vietą, kurioje tuo momentu yra didžiausias šilumos poreikis.
Dovanojama katilinė papuošta užrašu "WARM. Win the War. Stay Warm" ir Ukrainos bei Lietuvos vėliavomis, perduodančiomis emocinę žinutę ukrainiečiams, kad Lietuva ir Kaunas yra kartu su jais, palaiko kare ir neabejoja Ukrainos pergale. Piešinio idėja – kūrybos agentūra "Milk Agency", įgyvendinimas – Karolis Grubis. Į Lvivą keliaujančios katilinės transportavimo išlaidas finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.
2023 m. rugpjūčio mėn. pirmą kartą įvyko Bendrovės festivalis "Transformacijos", kultūriniams renginiams prikėlęs istorinę Petrašiūnų elektrinę. Laukiamiausias festivalio akcentas – specialiai šioms industrinėms erdvėms kurta Lietuvos menininkų instaliacija, kuri įsikūrė 17-os metrų aukščio erdvėje, veikė fotoparoda "Energijos srautas", atidengta iš vamzdžių sukurta skulptūra "Eglišakis" (aut. Ivas Stonys).
Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamosios bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.
Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2023 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 2.12, 24 pastabose.
Bendrovės patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija NT" akcininkų sprendimu pakeistas įmonės pavadinimas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. UAB "Kauno energija NT" pavadinimas yra UAB "GO Energy LT". Kiti įmonės rekvizitai lieka nepakitę, visos sudarytos sutartys lieka galioti.
Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "GO Energy LT" įstatinis kapitalas 2023 m. birželio 30 d. yra 2 762 958 Eur ir yra padalintas į 95 406 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.
UAB "GO Energy LT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.
UAB "GO Energy LT" veikla – inovatyvūs atsinaujinančios energetikos projektai, nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.
UAB "GO Energy LT" 2023 m. birželio 30 d. dirbo 43 darbuotojai.
UAB "GO Energy LT" 2023 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2019–2022 m. I pusmečių rodikliais pateikiamas 10 grafike.
10 grafikas
UAB "GO Energy LT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas 2023 m. birželio 30 d. yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).
Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.
| 4 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Akcijų rūšis | Akcijų skaičius, vnt. |
Nominali vertė, eur |
Bendra nominali vertė, eur |
Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc. |
Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc. |
| Paprastos vardinės akcijos |
42 802 143 | 1,74 | 74 475 728,82 | 98,33 | 1,67 |
2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
| Vertybinių popierių registracijos Nr. | A01031430 |
|---|---|
| Vertybinių popierių ISIN kodas | LT0000123010 |
| Akcijų skaičius | 20 031 977 PVA |
| Nominalioji vertė | 1,74 Eur |
| Bendra akcijų nominalioji vertė | 34 855 639,98 Eur |
Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2023 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos
| Vertybinių popierių ISIN kodas | LT0000128407 |
|---|---|
| Akcijų skaičius | 22 770 166 PVA |
| Nominalioji vertė | 1,74 Eur |
| Bendra akcijų nominalioji vertė | 39 620 088,84 Eur |
Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2019–2023 m. pateikta 5 lentelėje.
| 5 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Rodiklis | 2019 m. | 2020 m. | 2021 m. | 2022 m. | 2023 m. I pusm. |
| Atidarymo kaina, Eur | 1,01 | 0,98 | 0,82 | 1,11 | 0,89 |
| Didžiausia kaina, Eur | 1,32 | 1,03 | 1,19 | 1,12 | 1,14 |
| Mažiausia kaina, Eur | 0,905 | 0,77 | 0,80 | 0,76 | 0,89 |
| Paskutinė kaina, Eur | 0,98 | 0,925 | 1,11 | 0,89 | 0,96 |
| Apyvarta vnt. | 40 868 | 89 524 | 147 659 | 64 193 | 67 624 |
| Apyvarta mln. Eur | 0,04 | 0,07 | 0,15 | 0,06 | 0,07 |
Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2019–2023 m. istorija nurodyta 11 grafike.
11 grafikas
Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 12 grafike.
12 grafikas
Bendrovės akcininkų skaičius 2023 m. birželio 30 d. – 751.
Emitento akcininkai, kuriems 2023 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 6 lentelėje bei 14 grafike.
6 lentelė
| Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas) |
Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis, proc. |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc. |
Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc. |
|---|---|---|---|---|
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
39 736 058 | 92,84 | 92,84 | - |
| Kiti akcininkai | 3 066 085 | 7,16 | 7,16 | - |
| Iš viso: | 42 802 143 | 100 | 100 | - |
Akcininkų struktūra 2023 m. birželio 30 d.
Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 7 lentelėje.
| 7 lentelė | ||
|---|---|---|
| Grupės pavadinimas | Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus |
| Vietos valdžia | 42 088 631 | 98,33 |
| Namų ūkiai | 500 720 | 1,17 |
| Kiti akcininkai | 212 792 | 0,50 |
| Iš viso | 42 802 143 | 100 |
17.1. Akcininkai, kuriems 2023 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.
| 8 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Eur |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą |
Įstatinio kapitalo dalis (%) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
16 965 892 | 29 520 652 | 84,69 | 39,64 |
| Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622 |
Paprastosios vardinės akcijos |
1 606 168 | 2 794 732 | 8,02 | 3,75 |
| Kiti akcininkai | Paprastosios vardinės akcijos |
1 459 917 | 2 540 256 | 7,29 | 3,41 |
|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso: | 20 031 977 | 34 855 640 | 100 | 46,80 |
17.2. Akcininkai, kuriems 2023 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje.
| 9 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Eur |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą |
Įstatini o kapital o dalis (%) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
22 770 166 | 39 620 089 | 100 | 53,20 |
Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.
Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.
2019 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2018 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,025 Eur, iš viso – 1,070 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.
2020 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2019 metų pelno.
2021 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2020 metų pelno.
2022 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2021 metų pelno.
2023 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2022 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,07009 Eur, iš viso – 3,0 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.
2023 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 372 darbuotojai.
Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2019–2023 m. I pusmetį nurodytas 10 lentelėje.
| 10 lentelė |
|---|
| ------------ |
| Faktinis darbuotojų skaičius |
Grupės 2019-12-31 |
Grupės 2020-12-31 |
Grupės 2021-12-31 |
Grupės 2022-12-31 |
Grupės 2023-06-30 |
|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso: | 402 | 365 | 379 | 383 | 372 |
| Iš jų: vadovai | 3 | 3 | 3 | 2 | 2 |
| specialistai | 214 | 203 | 212 | 203 | 180 |
| darbininkai | 185 | 159 | 164 | 178 | 190 |
Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2019–2023 m. I pusmetį nurodytas 11 lentelėje.
| Faktinis darbuotojų skaičius |
Bendrovės 2019-12-31 |
Bendrovės 2020-12-31 |
Bendrovės 2021-12-31 |
Bendrovės 2022-12-31 |
Bendrovės 2023-06-30 |
|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso: | 389 | 354 | 350 | 353 | 329 |
| iš jų: vadovai | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |
| specialistai | 210 | 200 | 197 | 189 | 167 |
| darbininkai | 178 | 153 | 152 | 163 | 161 |
Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.
| 12 lentelė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Išsilavinimo lygis | Grupės 2019-12-31 |
Grupės 2020-12-31 |
Grupės 2021-12-31 |
Grupės 2022-12-31 |
Grupės 2023-06-30 |
|
| 1 | Nebaigtas vidurinis | 3 | 1 | 1 | 1 | 1 | |
| 2 | Vidurinis | 139 | 124 | 176 | 150 | 178 | |
| 3 | Aukštesnysis | 59 | 49 | 38 | 34 | 27 | |
| 4 | Aukštasis | 201 | 191 | 164 | 198 | 166 | |
| Iš viso: | 402 | 365 | 379 | 383 | 372 |
Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.
| Eil. Nr. |
Išsilavinimo lygis | Bendrovės 2019-12-31 |
Bendrovės 2020-12-31 |
Bendrovės 2021-12-31 |
Bendrovės 2022-12-31 |
Bendrovės 2023-06-30 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Nebaigtas vidurinis | 3 | 1 | 1 | 1 | 1 |
| 2 | Vidurinis | 135 | 121 | 156 | 135 | 148 |
| 3 | Aukštesnysis | 57 | 47 | 38 | 34 | 27 |
| 4 | Aukštasis | 194 | 185 | 155 | 183 | 153 |
| Iš viso: | 389 | 354 | 350 | 353 | 329 |
Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimui naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose.
Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.
Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.
Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės
11 lentelė
Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti.
Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d. Kolektyvinę sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus:
Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.
Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos.
Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.
Darbdavys įsipareigoja:
Sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
Mirus darbuotojui, skirti 4 Lietuvos Respublikos minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA) dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas (išmoka skiriama laidojusiam asmeniui);
Mirus darbuotojo artimajam (tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui) ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui MMA dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
Gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų MMA dydžio dovaną už kiekvieną vaiką;
Įregistravus santuoką, darbuotojui skirti 50 procentų MMA dydžio piniginę dovaną;
Darbuotojui sukakus 25, 35, 45, 55, 65 m. jubiliejui, jam skirti 50 Eur piniginę dovaną, o sukakus 20, 30, 40, 50, 60, 70 m. jubiliejui – 100 Eur piniginę dovaną;
Kitais atvejais, kai darbuotojui būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių), skirti iki 3 MMA dydžio išmoką;
Darbuotojui sunkiai susirgus (sergant) ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 MMA dydžio išmoką. Ligos išmoka skiriama vieną kartą metuose (per 12 mėnesių).
Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.
2023 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai. Nauja įstatų redakcija 2023 m. rugpjūčio 28 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.
Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai, generaliniam direktoriui ir kitiems Bendrovės darbuotojams.
Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.
2023 m. buvo sušaukti ir įvyko 4 (keturi) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.
Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 3 (trys) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.
Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.
Bendrovės stebėtojų taryba 2019 m. gegužės 21 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 3 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.
2019 m. gegužės 21 d. stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskirti:
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga* |
|---|---|---|---|
| Mindaugas Šimkus | Audito komiteto nepriklausomas narys |
2019 m. gegužės 21 d. | 2023 m. balandžio 26 d. |
| Violeta Kavaliauskienė |
Audito komiteto nepriklausomas narys |
2021 m. lapkričio 25 d. | 2023 m. balandžio 26 d. |
| Edita Girdvilienė | Audito komiteto narys | 2022 m. gegužės 5 d. | 2023 m. balandžio 26 d. |
Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdžio Nr. 2019-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. Naujas audito komitetas neišrinktas.
Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Antanas Etneris | Stebėtojų tarybos pirmininkas |
2023 m. birželio 29 d. | 2027 m. balandžio 26 d. |
| Mindaugas Bičkauskas | Stebėtojų tarybos narys | 2023 m. birželio 29 d. | 2027 m. balandžio 26 d. |
| Pranas Rakauskas | Stebėtojų tarybos narys | 2023 m. birželio 29 d. | 2027 m. balandžio 26 d. |
Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro du nepriklausomi nariai ir vienas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos narys, iš dalies atstovaujantis kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.
Per 2023 m. I pusmetį įvyko 2 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.
Pagrindinė darbovietė UAB Wisewood direktorius (įmonės kodas 302527538, Ringuvos g. 74, LT-45245 Kaunas); UAB "Mana grupė" direktorius (įmonės kodas 303991865, Kruonio g. 16, Kaunas); UAB "Airhotel" direktorius (įmonės kodas 302598948, Oro Uosto g. 2, Karmėlava, LT-54460 Kauno r.), UAB "Stoties turgus" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. UAB Wisewood, UAB "Mana ranga", UAB "Mana grupė", UAB "Airhotel", UAB "Dramart", UAB "Ukraineičių 4", UAB "Vėjo dukra", UAB "Plėtros fondas", UAB "Aguonų projektai", My group LLC akcininkas.
Pagrindinė darbovietė UAB Medicinos banko Vilniaus filialo direktorius (įmonės kodas 112027077, Pamėnkalnio g. 40, LT-01114 Vilnius).
Bendrovės akcijų neturi. AB Šiaulių bankas, AB Apranga, AB Linas Agro, AB Vilkyškių pieninė, AB Litgrid akcininkas.
Kauno miesto savivaldybės administracija - Vyresnysis patarėjas (juridinių asmenų valdymas ir jų veiklos optimizavimas), UAB Sinera direktorius, VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro valdybos narys, Sodininkų bendrijos Vandenis valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi.
Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas); UAB "Centrinis knygynas" direktorė (įmonės kodas 133607044, Laisvės al. 81, LT-44297 Kaunas). Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.
Pagrindinė darbovietė UAB,,Kauno švara" generalinis direktorius (įmonės kodas 132616649, Statybininkų g. 3, LT-50124 Kaunas), UAB ,,Kauno vandenys" valdybos narys, VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras" valdybos narys ir dalininko UAB,,Kauno švara" atstovas. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.
Pagrindinė darbovietė biudžetinės įstaigos "Parkavimas Kaune" direktorius (įmonės kodas 134929849, Puodžių g. 24-1, LT-44295 Kaunas); Biudžetinės įstaigos "S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas" direktorius (įmonės kodas 135087311, Veiverių g. 132, LT-46337 Kaunas). Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.
UAB "Windex group" valdybos narys (įmonės kodas 303522864, Draugystės g. 17-1, Kaunas); UAB "Kauno vandenys" valdybos pirmininkas. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.
Pagrindinė darbovietė UAB "Vičiūnų grupė" ekonomikos vadovas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), UAB "Kauno švara" valdybos narys, UAB "Kauno vandenys" valdybos narys. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi.
Bendrovės valdybos nariai:
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Nerijus Mordas | Valdybos pirmininkas | 2023 m. liepos 13 d. | 2027 m. balandžio 26 d. |
| Giedrius Kazlauskas |
Valdybos narys | 2023 m. liepos 13 d. | 2027 m. balandžio 26 d. |
| Algimantas Stasys Anužis |
Valdybos narys | 2023 m. liepos 13 d. | 2027 m. balandžio 26 d. |
Per 2023 m. I pusmetį įvyko 9 Bendrovės valdybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.
UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2023 m. balandžio 27 d., nuo 2023 m. liepos 13 d. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 14,1 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
UAB "Laustiga" (įmonės kodas 135456025, Ukrainiečių g. 4, LT-45234 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2023 m. liepos 13 d. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui pajamų nepriskaičiuota, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2023 m. balandžio 27 d., nuo 2023 m. liepos 13 d. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 8,5 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Bendrovės valdybos nariai iki 2023 m. balandžio 27 d.:
Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (įmonės kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas).
Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 8,2 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
UAB "Vičiūnų grupė" teisininkas (įmonės kodas 303211678, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas), GROWARD GROUP, UAB teisininkas (įmonės kodas 302764932, V. Krėvės pr. 97, LT-50369 Kaunas). Bendrovės valdybos narys nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. Bendrovės ir kitų įmonių akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 8,2 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Bendrovės generalinis direktorius nuo 2020 m. kovo 30 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas 2003 m., politikos mokslai bakalauras, Vilniaus universitetas 2005 m. politikos mokslai magistras, Creighton University, JAV 2005 politikos mokslai magistras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: VĮ "Energetikos agentūra" Darnios energetikos plėtros skyriaus vedėjas (2010.06–2012.12), Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas energetikai (2012.12–2016.12), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos narys (2013.07–2017.07), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komiteto narys (2013.07–2017.07), UAB "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos Rizikų valdymo priežiūros komiteto narys (2013.09-2017.07), UAB "Lietuvos energija" paramos fondo tarybos narys (2014.09–2017.09), Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas energetikai ir aplinkosaugai (2017.01–2018.03), Kauno miesto mero patarėjas energetikai (2018.06–2020.03).
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2022 m. kovo 14 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vytauto didžiojo universitetas, apskaitos ir finansų magistras. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2011 m. UAB Agrochema vyr.buhalterė, nuo 2013.11 UAB Agrochema ekonomikos ir finansų direktorė, nuo 2018.12 UAB Agrochema plius finansų direktorė, nuo 2021.04 iki 2022.03 UAB Doresta finansų vadovė.
Per 2023 m. I pusmetį Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 104,92 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 52,46 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.
Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.
Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.
Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.
Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.
Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2022 m. metinio pranešimo 2 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.
Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2023 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.
| Antraštė | Pranešimo kategorija |
Kalba | Laikas |
|---|---|---|---|
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
Visuotinis akcininkų susirinkimas |
En, Lt | 2023-08-10 16:00 |
| 2023 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2023-08-01 16:00 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas |
Visuotinis akcininkų susirinkimas |
En, Lt | 2023-07-19 16:00 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
Visuotinis akcininkų susirinkimas |
En, Lt | 2023-06-29 16:00 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas |
Visuotinis akcininkų susirinkimas |
En, Lt | 2023-06-05 16:00 |
| AB "Kauno energija" 2021 m. audituota metinė informacija | Metinė informacija |
En, Lt | 2022-04-29 16:00 |
| 2023 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai | Tarpinė informacija |
En, Lt | 2023-05-02 16:00 |
| AB "Kauno energija" 2022 m. audituota metinė informacija | Metinė informacija |
En, Lt | 2023-04-27 16:05 |
| AB "Kauno energija" dividendų mokėjimo ex-diena | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2023-04-27 16:00 |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
Visuotinis akcininkų susirinkimas |
En, Lt | 2023-04-27 16:00 |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas |
Visuotinis akcininkų susirinkimas |
En, Lt | 2023-04-05 16:00 |
| 2022 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai | Tarpinė informacija |
En, Lt | 2023-02-03 12:00 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
Visuotinis akcininkų susirinkimas |
En, Lt | 2023-01-11 12:35 |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.