Ignitis Grupe

Annual Report (ESEF) • Feb 28, 2024

5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31iso4217:EUR5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31iso4217:EURxbrli:sharesxbrli:shares5493005RZJHJT5PNHY102023-12-315493005RZJHJT5PNHY102022-12-315493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102021-12-315493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102022-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:ReserveOfCashFlowHedgesMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember5493005RZJHJT5PNHY102023-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember5493005RZJHJT5PNHY102023-01-012023-06-305493005RZJHJT5PNHY102022-07-012022-12-315493005RZJHJT5PNHY102022-01-012022-06-30 LT IGNITIS GRUPE KONSOLIDUOTOS FA 2023 (1).pdf 8.1 Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita 8.2 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita 8.3 Konsoliduota finansinės padėties ataskaita 8.4 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 8.5 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita 8.6 Aiškinamasis raštas 1 Bendroji informacija 2 Rengimo pagrindas 2.1 Apskaitos pagrindas 2.2 Funkcinė ir pateikimo valiuta 2.3 ESEF ataskaitų teikimas 2.4 Alternatyvūs veiklos rodikliai 3 Reikšmingi pokyčiai apskaitos principuose 3.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai 3.1.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 3.1.1.1 Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio 3.1.1.2 Reikšmingos informacijos apie apskaitos politiką pateikimas 3.1.1.3 Visuotinis minimalus mokestis 4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas 5 Verslo segmentai 5.1 EBITDA 5.2 Veiklos pelnas (EBIT) Veiklos pelno (EBIT) koregavimai: 5.3 Grynasis pelnas 6 Pajamos 6.1 Pajamos pagal rūšį 6.2 Pajamos pagal geografinius segmentus 6.3 Pajamos pagal sutartis su klientais pagal periodiškumą 6.4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 6.4.1 Nustatymas, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas: elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugos 6.4.2 Nustatymas, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas: dujų skirstymo paslaugos 6.4.3 Nustatymas, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas: dujų perdavimo paslaugos 6.4.4 Nustatymas, ar Grupė, rinkdama VIAP mokesčius ir SGDT saugumo dedamąją, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas 7 Sąnaudos 7.1 Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai 7.2 Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos 7.3 Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos 7.4 Kitos sąnaudos 8 Finansinė veikla 8.1 Grupės palūkanų pajamos 9 Pelno mokesčiai 9.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) 9.2 Sumos, pripažintos kitose bendrosiose pajamose 9.3 Efektyvaus pelno mokesčio tarifo sutikrinimas 9.4 Visuotinis minimalus mokestis 9.5 Atidėtasis mokestis 10 Kitos bendrosios pajamos 11 Nematerialusis turtas 11.1 Prestižas 11.2 Visiškai amortizuotas nematerialusis turtas 11.3 Įsigijimo įsipareigojimai 11.4 Servitutai ir apsaugos zonos 11.5 Svarbus apskaitinis vertinimas: prestižo vertės sumažėjimo patikrinimas 12 Ilgalaikis materialusis turtas 12.1 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir perkainojimas 12.1.1 Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 12.2 Perkainotas ilgalaikis materialusis turtas 12.3 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai ir perleidimai 12.4 Pilnai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas 12.5 Ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai 12.6 Įkeistas ilgalaikis materialusis turtas 12.7 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 12.7.1 Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas 12.7.2 Gamtinių dujų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 13 Naudojimo teise valdomas turtas 13.1 Grupės naudojimo teise valdomas turtas 13.2 Naudojimo teise valdomo turto pakartotinis vertinimas 13.3 Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje 13.4 Būsimosios sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis 14 Ilgalaikės gautinos sumos 15 Kitas finansinis turtas 15.1 Investicinių fondų tikrosios vertės judėjimas 15.2 Nuosavybės vertybiniai popieriai, apskaitomi TVKBP 15.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai: Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 16 Kitas turtas 16.1 Kitas ilgalaikis turtas 16.2 Kitas trumpalaikis turtas 17 Atsargos 18 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 19 Likučiai pagal sutartį 19.1 Sutarčių turtas 19.2 Likusieji veiklos įsipareigojimai 20 Prekybos gautinos sumos 20.1 Gautinų sumų atidėjinys nuostoliams (tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai) 20.2 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 20.2.1 Prekybos ir kitų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 20.2.2 Bendrasis TKN vertinimas naudojant atidėjinių matricą 20.2.3 Individualus TKN vertinimas 21 Kitos gautinos sumos 21.1 Su elektros energijos ir dujų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję depozitai 21.2 Suteiktos paskolos 21.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 21.3.1 Individualus TKN vertinimas 22 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 22.1 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 22.1.1 Piniginių lėšų surinkimas į depozitinę sąskaitą 22.1.2 Grupės buitinių ir nebuitinių vartotojų lėšų atskyrimas 23 Nuosavas kapitalas 23.1 Kapitalo valdymas 23.2 Įstatinis kapitalas 23.3 Savos akcijos 23.4 Akcinio kapitalo mažinimas 23.5 Dividendai 23.6 Dividendai nekontroliuojančiai daliai 23.7 Pelnas, tenkantis vienai akcijai 24 Rezervai 24.1 Privalomasis rezervas 24.2 Perkainojimo rezervas 24.3 Apsidraudimo priemonių rezervas 24.4 Rezervas savoms akcijoms 24.5 Kiti rezervai 25 Finansavimas 25.1 Paskolos ir obligacijos 25.1.1 Įsipareigojimų vykdymas 25.2 Grynoji skola 25.2.1 Likvidumo rezervas 25.2.2 Grupės Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas: 25.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 25.3.1 Sutarčių su atnaujinimo ir nutraukimo galimybėmis nuomos termino nustatymas 25.3.2 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas 25.3.3 Nustatymas, ar įstatymu ir sandoriu nustatyti servitutai yra nuoma 26 Dotacijos ir subsidijos 27 Ateinančių laikotarpių pajamos ir gauti išankstiniai apmokėjimai 27.1 Ateinančių laikotarpių pajamos 27.2 Gauti išankstiniai apmokėjimai 28 Atidėjiniai 28.1 Grupės atidėjinių apibūdinimas ir tikėtinas ekonominės naudos realizavimo laikas 28.2 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 28.2.1 Atidėjiniai servitutams 28.2.2 Atidėjiniai nekilnojamojo turto servitutams 28.2.3 Kompensacijų už specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) atidėjinys 29 Prekybos mokėtinos sumos 30 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 30.1 Vertinimai, susiję su UAB Kauno kogeneracinė jėgainė kontrole 31 Išvestinės finansinės priemonės 31.1 Išvestinės finansinės priemonės finansinės padėties ataskaitoje 31.2 Išvestinės finansinės priemonės Pelno (nuostolių) ataskaitoje 32 Grupės struktūra 32.1 Grupės įmonių sąrašas 32.2 Struktūros pokyčiai 32.2.1 Akcijų įsigijimas verslo jungimo metu 32.3 Naujų dukterinių įmonių įsteigimas 32.4 Dukterinės įmonės pavadinimo pakeitimas 32.5 Verslo jungimai 32.5.1 Dukterinių įmonių įsigijimas 2023 m. 32.5.2 2022 m. verslo jungimo metu įsigyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų tikrųjų verčių pakartotinis vertinimas 32.6 Nekontroliuojanti dalis 33 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 33.1 Teisminiai ginčai 33.1.1 Ginčas dėl paskirtojo tiekėjo schemos ir SGD kainos dedamosios 33.1.2 Europos Komisijos tyrimas 1.1.1 Ginčas su UAB Kauno termofikacijos elektrinė 33.2 Išleistos garantijos 33.3 Reikšmingi įsigijimų įsipareigojimai 34 Laikinieji reguliaciniai skirtumai 34.1 Reguliuojama veikla: Sukauptos pajamos ir atidėjiniai iš reguliuojamos veiklos 34.2 Reguliacinio turto ir įsipareigojimų judėjimas 34.2.1 Reguliacinis turtas ir įsipareigojimai, nepripažinti Finansinės padėties ataskaitoje 34.2.1.1 Elektros energijos skirstymas 34.2.1.2 Gamtinių dujų skirstymas 34.2.1.3 Gamtinių dujų paskirtasis tiekimas 34.2.1.4 Gamtinių dujų skirstymas buitiniams vartotojams 34.2.2 Reguliacinis turtas ir įsipareigojimai pripažinti Finansinės padėties ataskaitoje 34.2.2.1 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos 34.2.2.2 Visuomeninis elektros energijos tiekimas 35 Sandoriai su susijusiomis šalimis 35.1 Sandorių su susijusiomis šalimis sąlygos 35.2 Išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims 36 Rizikos valdymas 36.1 Rinkos rizika 36.1.1.1 Valiutos rizika 36.1.1.2 Palūkanų normos rizika 36.1.1.3 Energijos ir biržos prekių rizika 36.2 Kredito rizika 36.3 Likvidumo rizika 36.3.1 Klimato kaitos įtaka Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas ir prestižo vertės sumažėjimas 37 Finansinių priemonių tikrosios vertės 37.1 Finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte 37.2 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama 37.3 Finansinių priemonių tikrosios vertės hierarchijos lygiai 38 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 8.7 Papildoma informacija 1 Reikšmingi apskaitos principai 1.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai 1.1.1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai 1.1.2 Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai 1.2 Konsolidavimo principai 1.2.1 Konsolidavimas 1.2.2 Verslo jungimai 1.2.2.1 Verslo jungimai taikant 3-ąjį TFAS „Verslo jungimai“ (ne bendro pavaldumo įmonės) 1.2.2.2 Prestižas 1.2.2.3 Neapibrėžtasis atlygis 1.2.2.4 Etapais atliekamas verslo jungimas 1.2.2.5 Bendro pavaldumo įmonių verslo jungimas 1.2.3 Nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimas, neturintis įtakos kontrolės pasikeitimui 1.3 Užsienio valiutų perskaičiavimas 1.3.1 Funkcinė ir pateikimo valiuta 1.3.2 Sandoriai ir likučiai 1.3.3 Grupės įmonės 1.4 Pajamos pagal sutartis su klientais 1.4.1 Su elektros energija susijusios pajamos 1.4.1.1 Elektros energijos pardavimo pajamos 1.4.1.2 Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos 1.4.1.3 Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos 1.4.1.4 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų pajamos 1.4.1.5 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos 1.4.1.6 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo pajamos. VIAP mokesčiai ir VIAP lėšos 1.4.1.7 Grupė kaip elektros energijos tiekėja 1.4.1.8 Grupė kaip VIAP paslaugų teikėja 1.4.2 Su dujomis susijusios pajamos 1.4.2.1 Dujų pardavimo pajamos 1.4.2.2 Dujų skirstymo pajamos 1.4.2.3 SGDT saugumo dedamoji 1.4.2.3.1 Grupės, kaip gamtinių dujų tiekėjo galutiniams vartotojams, veikla 1.4.2.3.2 Grupės, kaip SGDT paskirtojo tiekėjo dujų rinkai, veikla 1.4.3 Kitos reikšmingos pajamos pagal sutartis su klientais 1.4.3.1 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčiai 1.5 Sąnaudų pripažinimas 1.6 Nematerialusis turtas 1.6.1 Patentai, licencijos ir prekių ženklai 1.6.2 Programinė įranga 1.6.3 Servitutai 1.6.4 Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos) 1.6.5 Licencijos ir teisės gaminti elektros energiją 1.6.6 Kitas nematerialusis turtas 1.7 Ilgalaikis materialusis turtas 1.8 Naudojimo teise valdomas turtas 1.8.1 Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas 1.8.2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas 1.9 Finansinės priemonės 1.9.1 Finansinis turtas 1.9.1.1 Finansinis turtas, vėlesniais laikotarpiais vertinamas TVKBP 1.9.1.2 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 1.9.1.3 Finansinis turtas, vertinamas TVPN 1.9.1.4 Efektyvių palūkanų normos metodas 1.9.1.5 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai 1.9.1.6 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas 1.9.1.7 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas 1.9.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės 1.9.2.1 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas 1.9.2.2 Vėlesnis vertinimas 1.9.2.3 Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais 1.9.2.4 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina 1.9.2.5 Klasifikavimas ir skolinimosi išlaidos 1.9.2.6 Efektyvių palūkanų normos metodas 1.9.2.7 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas 1.9.3 Išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo apskaita 1.9.3.1 Pateikimas 1.9.3.2 Pinigų srautų apsidraudimo finansinės priemonės 1.10 Pasirinkimo sandorių susitarimai 1.11 Atsargos 1.12 Apyvartiniai taršos leidimai 1.12.1 Atsargos 1.12.2 Panaudotų apyvartinių taršos leidimų atidėjinys 1.13 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1.14 Nuomos įsipareigojimai 1.14.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma 1.14.2 Grupė kaip veiklos nuomos davėjas 1.15 Dotacijos ir subsidijos 1.15.1 Dotacijos, susijusios su turtu 1.15.2 Dotacijos, susijusios su pajamomis 1.16 Atidėjiniai 1.16.1 Atidėjiniai servitutams 1.16.2 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui 1.17 Išmokos darbuotojams 1.17.1 Valstybiniai planai 1.17.2 Išeitinės kompensacijos 1.17.3 Ilgalaikės išmokos darbuotojams 1.18 Tikroji vertė LT IGNITIS GRUPE BENDROVES FA 2023 (1).pdf Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 9.1 Pelno (nuostolių) ataskaita 9.2 Finansinės padėties ataskaita 9.3 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 9.4 Pinigų srautų ataskaita 9.5 Aiškinamasis raštas 1 Bendroji informacija 2 Rengimo pagrindas 2.1 Apskaitos pagrindas 2.2 Funkcinė ir pateikimo valiuta 3 Reikšmingi apskaitos politikos pakeitimai 3.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai 3.1.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 1.1.1.1 Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio 1.1.1.2 Reikšmingos informacijos apie apskaitos politiką pateikimas 4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas 5 Pajamos pagal sutartis su klientais 6 Dividendai 6.1 Patronuojančiosios bendrovės paskelbti dividendai 6.2 Patronuojančiosios bendrovės gauti dividendai 7 Kitos sąnaudos 8 Finansinė veikla 9 Pelno mokesčiai 9.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) 9.2 Pelno mokesčio tarifo sutikrinimas 10 Naudojimo teise valdomas turtas 10.1 Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje 10.2 Ateinančių laikotarpių sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis 11 Investicijos į dukterines įmones 11.1 Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo patikrinimas 11.2 Investicijų į dukterines įmones pinigų srautai 11.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 11.3.1 Opciono sutartis dėl UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų 11.3.2 Investicijų vertės sumažėjimas 12 Ilgalaikės gautinos sumos 12.1 Suteiktų paskolų ir kitų ilgalaikių gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 12.2 Suteiktos paskolos 13 Trumpalaikės paskolos 14 Kitas finansinis turtas 14.1 Investicinių fondų tikrosios vertės judėjimas 14.2 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai: Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 15 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 16 Nuosavas kapitalas 16.1 Kapitalo valdymas 16.2 Įstatinis kapitalas 16.3 Savos akcijos 16.4 Akcinio kapitalo mažinimas 17 Rezervai 17.1 Privalomasis rezervas 17.2 Rezervas savoms akcijoms 18 Finansavimas 18.1 Paskolos ir obligacijos 18.1.1 Įsipareigojimų vykdymas 18.2 Grynoji skola 18.2.1 Patronuojančiosios bendrovės grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas 18.3 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas 19 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 20 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 20.1 Patronuojančiosios bendrovės suteiktos ir gautos garantijos 20.1.1 Suteiktos garantijos, susijusios su paskolomis 20.1.2 Kitos išleistos garantijos 20.2 Teisminiai ginčai 21 Sandoriai su susijusiomis šalimis 21.1 Išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims 22 Rizikos valdymas 22.1 Rinkos rizika 22.1.1 Valiutos rizika 22.1.2 Palūkanų rizika 22.2 Kredito rizika 22.3 Likvidumo rizika 22.4 Klimato kaitos įtaka 23 Finansinių priemonių tikrosios vertės 23.1 Finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte 23.2 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama 24 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 24.1 Išleistos garantijos 9.6 Papildoma informacija 1 Reikšmingi apskaitos principai 1.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 1.1.1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai 1.1.2 Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai 1.2 Pajamos pagal sutartis su klientais 1.2.1 Valdymo paslaugos 1.2.2 Likučiai pagal sutartį 1.1.1.3 Sutarčių turtas ir įsipareigojimai 1.1.1.4 Gautinos sumos 1.3 Dividendų pajamos 1.3.1 Pelno mokestis ir atidėtasis mokestis už ataskaitinį laikotarpį 1.4 Naudojimo teise valdomas turtas 1.4.1 Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas 1.4.2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas 1.5 Investicijos į dukterines įmones 1.6 Finansinės priemonės 1.6.1 Finansinis turtas 1.1.1.5 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 1.1.1.6 Finansinis turtas, vertinamas TVPN 1.1.1.7 Efektyvių palūkanų normos metodas 1.1.1.8 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai (toliau – TKN) 1.1.1.9 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl., credit-impaired) finansinis turtas 1.1.1.10 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas 1.6.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės 1.1.1.11 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas 1.1.1.12 Vėlesnis vertinimas 1.1.1.13 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina 1.1.1.14 Klasifikavimas 1.1.1.15 Finansinių garantijų sutartys 1.1.1.16 Instrumentų priskyrimas skolos ar nuosavybės priemonėms 1.1.1.17 Nuosavybės priemonės 1.1.1.18 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas 1.7 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1.8 Nuomos įsipareigojimai 1.8.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma 1.9 Išmokos darbuotojams 1.9.1 Valstybiniai planai 1.10 Susijusios šalys 1.11 Tikroji vertė 9.5 Aiškinamasis raštas 447 8.4 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita . . . . . . . 373 Integruotas metinis pranešimas 2023 m. 2 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas 2023 m. integruotas metinis pranešimas Grupės 2023 m. integruotą metinį pranešimą sudaro visos aktualios ataskaitos, kurias galima pasiekti paspaudus nuorodas, esančias dešinėje pusėje. Vadovaujantis vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimu („ESEF“), 2023 m. integruotas metinis pranešimas skelbiamas kaip XHTML sužymėtas dokumentas čia. Esant klausimams ar konfliktams, kitos, nei XHTML sužymėta dokumento versija, laikomos neoficialiomis, ir „ESEF“ versija turi viršenybę. Finansinės ataskaitos Atlygio ataskaita Valdymo ataskaita Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 m. integruotas metinis pranešimas Pagrindinis mūsų siekis yra sukurti 100 % žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms Didiname žaliuosius pajėgumus: 4–5 GW žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 m. Kuriame lanksčią sistemą, kuri trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu galėtų užtikrinti veikimą su 100 % žaliosios energijos. Pasitelkiame integruotą verslo modelį, kad įgalintume žaliosios ir lanksčiosios gamybos vystymą. Maksimaliai didiname tvarią vertę: Nulinis ŠESD emisijų balansas iki 2040–2050m. Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikianti integruota energetikos paslaugų bendrovė ŽALIA INTEGRUOTALANKSTI TVARI 3 / 477 Turinys VADOVYBĖS ATASKAITA 1. Apžvalga ................................. 5 1.1 Vadovo žodis .............................................6 1.2 Svarbiausi įvykiai .........................................11 1.3 Rezultatų apžvalga .......................................15 1.4 Prognozės ...............................................18 1.5 Tvarumo apžvalga .......................................19 1.6 Informacija investuotojams ...............................20 2. Verslo apžvalga .......................... 23 2.1 Verslo modelis ...........................................24 2.2 Strategija ir tikslai .........................................26 2.3 Investicijų programa .....................................36 2.4 Verslo aplinka ............................................44 3. Rezultatai ................................58 3.1 Metiniai rezultatai ........................................59 3.2 Penkerių metų santrauka .................................70 3.3 Ketvirto ketvirčio rezultatai ...............................73 3.4 Ketvirčių suvestinė .......................................75 3.5 Rezultatai pagal verslo segmentus .......................77 4. Valdymo ataskaita ....................... 87 4.1 Stebėtojų tarybos pirmininko žodis ......................88 4.2 Valdysenos modelis ......................................90 4.3 Visuotiniai akcininkų susirinkimai ..........................94 4.4 Stebėtojų taryba ir komitetai .............................97 4.5 Audito komiteto ataskaita ...............................110 4.6 Valdyba .................................................116 4.7 Rizikų valdymas .........................................123 4.8 Grupės struktūra ........................................139 FINANSINĖS ATASKAITOS 8. Konsoliduotos finansinės ataskaitos ........368 8.1 Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita ................370 8.2 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita ................371 8.3 Konsoliduota finansinės būklės ataskaita ................372 8.4 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita .......373 8.5 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita ....................374 8.6 Aiškinamasis raštas ......................................375 8.7 Papildoma informacija ..................................427 9. Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos .................... 441 9.1 Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita .......443 9.2 Finansinės padėties ataskaita ...........................444 9.3 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita .....................445 9.4 Pinigų srautų ataskaita ...................................446 9.5 Aiškinamasis raštas ......................................447 9.6 Papildoma informacija ..................................462 10. Atsakingų asmenų patvirtinimas, informacija apie auditorių, auditoriaus išvada ........ 469 10.1 Atsakingų asmenų patvirtinimas ........................470 10.2 Informacija apie auditorių ..............................471 10.3 Nepriklausomo praktikuojančio asmens užtikrinimo ataskaitos pasirinktai tvarumo informacijai ..............472 5. Atlygio ataskaita ........................ 143 5.1 Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkės žodis ............144 5.2 Atlygis už veiklą Grupėje ................................146 5.3 Patronuojančiosios bendrovės valdybos atlygis .........150 5.4 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygis .............157 5.5 Kita informacija apie Grupės darbuotojų atlygį ..........162 6. Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) .................. 163 6.1 Tvarumo apžvalga .......................................165 6.2 Aplinka ..................................................174 6.3 Socialiniai aspektai ......................................209 6.4 Valdymas ................................................234 6.5 ASV duomenys ..........................................244 6.6 Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą ............................277 6.7 Papildoma informacija ...................................298 7. Papildoma informacija .................. 311 7.1 Papildoma informacija investuotojams ...................312 7.2 Pastabos dėl perskaičiuotų rodiklių ......................315 7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai .............................316 7.4 Grupės įmonių rezultatai .................................321 7.5 Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui ..338 7.6 Informacija apie atitiktį valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms ...........354 7.7 Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius ..............................358 7.8 Kita teisinė informacija ...................................360 7.9 Teisinė pastaba .........................................363 7.10 Trumpiniai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .364 4 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas 5 / 477 Apžvalga 6 11 15 18 19 1.1 Vadovo žodis 1.2 Svarbiausi įvykiai 1.3 Rezultatų apžvalga 1.4 Prognozės 1.5 Tvarumo apžvalga 1.6 Informacija investuotojams 20 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Apžvalga Rezultatai Grupės Koreguotas EBITDA siekė 484,7 mln. Eur (+3,3 proc., palyginti su praeitais metais) ir viršijo 2023 m. prognozės rėžį (430–480 mln. Eur). Koreguotas EBITDA augo visuose verslo segmentuose, išskyrus Žaliosios gamybos segmentą. Nepaisant to, Žaliosios gamybos segmento rezultatas ir toliau sudaro didžiausią Grupės Koreguoto EBITDA dalį (45,9 proc. Grupės Koreguoto EBITDA). Grupės Investicijos, palyginti su praeitais metais, išaugo 79,6 proc. ir siekė rekordinius 937,1 mln. Eur. „S&P Global Ratings“ patvirtino „BBB+“ (stabili perspektyva) kredito reitingą. Remdamiesi Dividendų politika, už 2023 m. planuojame išmokėti 1,286 Eur 1 dividendą už akciją, viso – 93,0 mln. Eur. Tai reikštų 6,8– 6,9proc. paprastųjų vardinių akcijų ir tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų pajamingumą (vertinant metų pabaigos uždarymo kainas). Tikimės, kad Grupės 2024 m. Koreguotas EBITDA sieks 440–470 mln. Eur, o Investicijos – 850–1000mln. Eur. Verslo plėtra Nuo 2023 m. pradžios Grupės Žaliosios gamybos Portfelis išaugo iki 7,1 GW (nuo 5,1 GW), Užtikrinti pajėgumai – iki 2,9 GW (nuo 1,6 GW), o Veikiantys pajėgumai – iki 1,3 GW (nuo 1,2 GW). Plėtodami ir vystydami Žaliosios gamybos Portfelį pasiekėme keletą svarbių etapų, įskaitant: – Grupė kartu su partneriu „Ocean Winds“ paskelbti Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais; – Grupė kartu su partneriu „Copenhagen Infrastructure Partners“ paskelbti konkursų vystyti jūrinio vėjo parką Estijos jūrinėse teritorijose Liivi 1 ir Liivi 2 laimėtojais. Vėjo parko galia numatoma, kad galėtų siekti 1–1,5 GW; – Mažeikių VP (63 MW) pradėjo komercinę veiklą 2023 m. rugpjūčio mėn.; – Vilniaus KJ biomasės blokas pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią (50 MWe, 149 MWth iš 73 MWe, 169 MWth) 2023 m. gruodžio mėn.; 1.1 Vadovo žodis 1 1,286 Eur dividendą už akciją už 2023 m. sudaro 0,643 Eur dividendas už akciją, išmokėtas už 2023 m. I pusm., ir 0,643 Eur dividendas už akciją, siūlomas išmokėti už 2023 m. II pusm., dėl kurio sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2024 m. kovo 27 d. Darius Maikštėnas Vadovas ir valdybos pirmininkas GRI 2-22 6 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga – Silezijos VP I (50 MW) Lenkijoje patiekė pirmą elektros energiją į tinklą; – Grupė priėmė galutinį investicinį sprendimą dėl Latvijos saulės elektrinių portfelio I (239 MW) ir Kruonio HAE plėtros projekto (110 MW); – Grupė pasirašė didžiausią išorinę 10 metų elektros prekybos sutartį su „Umicore Poland“. Ji apima reikšmingą elektros energijos, kurią tikimasi pagaminti Silezijos VP II (137 MW), dalį; – užtikrintas „Moray West“ jūrinio vėjo parko (882MW) finansavimas. Tinklų segmente, 2023 m. liepos mėn. buvo atnaujinta elektros ir gamtinių dujų investicijų grąžos normos (angl. weighted average cost of capital, WACC) nustatymo metodika, kuri buvo pradėta taikyti nuo 2024 m. Tai lėmė 2024 m. elektros WACC padidėjimą iki 5,09 proc. (2023 m. – 4,17 proc.), o gamtinių dujų iki 5,03 proc. (2023 m. – 3,99 proc.). Be to, bendras įdiegtų išmaniųjų skaitiklių skaičius viršijo 700 tūkst. Sprendimų klientams segmente, Grupė pritarė iki 115 mln. Eur investicijoms į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Baltijos šalyse per artimiausius 3–5metus. Tvarumas Taksonomijos reglamente nustatytus kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla sudarė 61,4 proc. Grupės Koreguoto EBITDA. Žaliosios gamybos dalis sudarė 85,0 proc. visos Grupės elektros energijos gamybos. Grupės 1 ir 2 apimčių ŠESD emisijos sumažėjo atitinkamai 1,8 proc. ir 15,6 proc., o bendros emisijos siekė 5,29 mln. t CO 2 ekv. ir, palyginti su praeitais metais, išaugo 2,5 proc. ŠESD emisijų intensyvumas energijos gamyboje, palyginti su praeitais metais, išaugo 27 g CO 2 ekv./kWh iki 228 g CO 2 ekv./kWh, dėl Vilniaus KJ biomasės bloko veiklos pradžios ir didesnės Rezervinių pajėgumų gamybos. Mirtinų nelaimingų atsitikimų neužfiksuota, o darbuotojų TRIR, palyginti su praeitais metais, sumažėjo 0,9 iki 0,79 eNPS išliko aukštame 57,5 proc. lygyje. Rezultatai 2023 m. Grupės Koreguotas EBITDA siekė 484,7mln. Eur ir per metus išaugo 3,3 proc. bei viršijo prognozę, kurią pateikėme rinkos dalyviams (430–480 mln. Eur). Koreguoto EBITDA augimas užfiksuotas visuose, išskyrus Žaliosios gamybos, segmentuose. Nepaisant sumažėjimo, Žaliosios gamybos segmento rezultatas ir toliau sudaro didžiausią Grupės Koreguoto EBITDA dalį (45,9 proc. Grupės Koreguoto EBITDA). Geresnius Rezervinių pajėgumų segmento rezultatus lėmė segmento komercinė veikla, kurioje be reguliuojamų pajamų dar buvo išnaudotos galimybės uždirbti papildomą grąžą rinkoje. Tinklų segmento Koreguotas EBITDA 2023 m. daugiausiai augo dėl didesnio RAB, kuris didėja dėl tęsiamų Investicijų į skirstomuosius tinklus. Sprendimų klientams segmento Koreguotas EBITDA augo tiek elektros, tiek gamtinių dujų tiekimo veiklose. Nors 2022 m. elektros tiekimo verslo klientams segmentas, daugiausiai dėl neefektyvių apsidraudimo sandorių buvo nuostolingas, 2023 m. šis klausimas buvo išspręstas ir ši veikla tapo pelninga. Gamtinių dujų veikloje užfiksuotas teigiamas efektas, kurį lėmė pakoreguota pajamų, susijusių su vartotojų perdeklaravimu, apskaičiavimo metodika. Mažesnį Žaliosios gamybos segmento rezultatą daugiausiai lėmė mažesnės realizuotos elektros kainos, daugiausiai dėl bendrai žemesnių elektros kainų r inkoje ir CfD paramos schemos taikomos Pomeranijos VP Lenkijoje. Grupės Investicijos 2023 m. išaugo 79,6 proc. ir siekė rekordinius 937,1 mln. Eur. Daugiau nei pusę Investicijų nukreipėme į Žaliosios gamybos segmentą, kur Investicijos išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 542,7 mln. Eur. Didžiąją jų dalį sudarė Investicijos į naujus sausumos vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje. Be to, palyginti su praeitais metais, Investicijos į Tinklų segmentą išaugo 29,4proc. ir siekė 346,8 mln. Eur. Tai lėmė padidėjęs naujų klientų prijungimų prie elektros tinklo ir galios didinimų skaičius bei išaugę rangovų įkainiai. Žvelgiant į balansinius rodiklius, nepaisant išaugusios Grynosios skolos, Grupės finansinio sverto rodikliai išliko stiprūs. Grynoji skola išaugo 33,5 proc. (2023 m. gruodžio 31 d.– 1317,5mln.Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. – 986,9mln. Eur), daugiausiai dėl neigiamų FCF, kuriuos lėmė padidėjusios Investicijos. FFO / Grynosios skolos rodiklis išliko solidžiame lygyje ir siekė 29,4 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. – 49,1 proc.). 2023 m. spalio mėn. tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“, atlikusi kasmetinę „Ignitis grupės“ kredito reitingo Viršyta prognozė, rekordinės investicijos ir užtikrinti didžiausi atsinaujinančios energijos projektai Baltijos šalyse 7 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga sausumos vėjo projektai Lietuvoje (Kelmės VP I ir II), kurių bendra galia siekia 0,3 GW, laimėtos teisės vystyti jūrinio vėjo parką Estijos jūrinėse teritorijose (Liivi 1 ir 2), kurio galia numatoma, kad galėtų siekti 1–1,5 GW, bei plyno lauko investicijų portfelio, kuris padidėjo apie 0,7 GW, plėtra. Užtikrinti pajėgumai išaugo 1,4 GW iki 2,9 GW (nuo 1,6 GW), nes keletas projektų, įskaitant Latvijos saulės elektrinių portfelį I (239 MW), Kelmės VP I (105,4 MW) ir Kelmės VP II (194,6 MW), Kruonio HAE plėtros projektą (110 MW) ir Tauragės saulės elektrinės projektą (22,1 MW), pasiekė statybų etapą, o Lietuvos jūrinio vėjo projektas (700 MW) pasiekė kontraktuotų pajėgumų etapą. Be to, du Grupės projektai Lietuvoje buvo užbaigti: Mažeikių VP (63 MW), kuris komercinės veiklos pradžią pasiekė 2023 m. rugpjūčio mėn. ir Vilniaus KJ biomasės blokas, kuris pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią (50 MWe, 149 MWth iš 73 MWe, 169 MWth) 2023 m. gruodžio mėn. Nepaisant to, dėl tebesitęsiančių baigiamųjų testavimo procedūrų, likusiai 23 MWe ir 20 MWth pajėgumų daliai komercinės veiklos pradžios pasiekimas dar tebevyksta. Taip pat norėtume išskirti keletą pasiektų esminių projektų vystymo etapų. 2023 m. reikšmingai pasistūmėjome vystydami jūrinio vėjo projektus, nes liepos mėn. kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds“ dalyvavome Lietuvos pirmojo 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurse. Pasiūlymus teikiant realiuoju laiku, pasiūlėme didžiausią – 20 mln. Eur – vystymo mokestį ir buvome paskelbti konkurso laimėtojais. Be to, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su „Copenhagen Infrastructure Partners“ dėl dalyvavimo Estijos ir Latvijos jūrinio vėjo parkų konkursuose ir, viso pateikę didžiausią – 2,9 mln. Eur – pasiūlymą, laimėjome teises vystyti jūrinio vėjo parką dviejose Estijos jūrinėse teritorijose. Pirmiausia 2023 m. gruodžio mėn. užsitikrinome Liivi 2 jūrinę teritoriją. Vėliau, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, užsitikrinome antrąją jūrinę teritoriją Liivi 1, kurią laikome Liivi 2 teritorijos išplėtimu, o tai sudarys sąlygas didesnei sinergijai tarp abiejų teritorijų ir jų optimizavimui vystant kaip vieną jūrinio vėjo projektą. Nors apskaičiuota, kad teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 GW, priklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijų optimizavimo ir kitų veiksnių, faktinis jūrinio vėjo elektrinių parko pajėgumas numatoma, kad galėtų siekti 1–1,5 GW. Tačiau, kol visi veiksniai nepaaiškės, Grupė į Portfelį įtrauks mažiausią numatytų pajėgumų dalį (1 GW). Tikimasi, kad projektas pradės veikti apie 2035 m. Laimėdami jūrinio vėjo konkursą Lietuvoje, kurio komercinės veiklos pradžia numatoma iki 2030 m., ir dar vieną tokį konkursą namų rinkoje, kurio komercinės veiklos pradžia – po 2030 m., pasiekėme Grupės strateginį tikslą ir reikšmingai prisidėjome prie Grupės siekio padidinti Žaliosios gamybos pajėgumus 4 kartus, nuo 1,2 GW 2022 m. iki 4–5 GW 2030 m. pabaigoje. Dar vienas svarbus įvykis 2023 m. yra susijęs su Grupės pasirašyta didžiausia išorine 10 metų elektros prekybos sutartimi su „Umicore Poland“ dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo pastarosios įmonės elektromobilių baterijų medžiagų gamyklai Nysoje (Lenkija). Sutartis apima reikšmingą elektros energijos, kurią tikimasi pagaminti Silezijos VP II (137 MW), dalį. Vėjo parkas šiuo metu statomas pietvakarinėje Lenkijoje. Šios sutarties sudarymas mums yra ypač svarbus, Mūsų Koreguotas EBITDA viršijo met inės prognozės rėžį ir sudarė 484,7 mln. Eur. Tuo tarpu, 2024 m. tikimės, jog Koreguotas EBITDA sieks 440–470 mln. Eur. 8 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga peržiūrą, patvirtino „BBB+“ kredito reitingą su stabilia perspektyva. Ši kredito reitingo peržiūra patvirtina, kad laikomės savo tikslų, užtikriname tvarius finansus ir esame pasirengę įgyvendinti savo investicinį planą. Galiausiai, toliau laikomės Dividendų politikos įsipareigojimo siekiu užtikrinti grąžą akcininkams. Už 2023m. planuojame išmokėti 1,286 Eur dividendą už akciją, viso – 93,0 mln. Eur. Tai reikštų 6,8– 6,9proc. paprastųjų vardinių akcijų ir tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų pajamingumą (vertinant pagal metų pabaigos uždarymo kainas). Svarbu pabrėžti, kad dėl 0,643 Eur (iš 1,286 Eur) dividendo už akciją, siūlomo išmokėti už 2023 m. II pusm., sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2024 m. kovo 27 d. Tikimės, kad Grupės 2024 m. Koreguotas EBITDA sieks 440–470 mln. Eur. Manome, kad mūsų didžiausio – Žaliosios gamybos – segmento Koreguotas EBITDA augs, o jo augimą daugiausiai lems Silezijos VP I ir II Lenkijoje komercinės veiklos pradžia 2024 m. Be to, tikimės augimo mūsų antrajame didžiausiame – Tinklų segmente pagrinde dėl didesnio patvirtinto WACC. Taip pat tikimės, kad Grupės Investicijos 2024 m. sieks 850–1 000 mln. Eur. Verslo plėtra 2023 m. buvo proveržio metai, nes įžengėme į jūrinio vėjo rinką ir reikšmingai pasistūmėjome visuose Žaliosios gamybos Portfelio vystymo etapuose, taip prisidėdami prie Grupės strateginių tikslų įgyvendinimo. Grupės Žaliosios gamybos Portfelis išaugo 2,0GW iki 7,1 GW (nuo 5,1 GW). Augimą lėmė įsigyti atsižvelgiant į Grupės įsipareigojimą teikti žalius ir lanksčius sprendimus bei stiprinti savo pajėgumus tiekti tvarią ir švarią elektros energiją mūsų partneriams Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tuo tarpu Tinklų segmente įvyko du reikšmingi įvykiai, kuriuos norėčiau paminėti. Pirmasis – 2023m. liepos mėn. buvo atnaujinta elektros ir gamtinių dujų investicijų grąžos normos (angl. weighted average cost of capital, WACC) nustatymo metodika, pradėta taikyti nuo 2024m. Tai lėmė elektros WACC padidėjimą iki 5,09proc. (2023 m. – 4,17 proc.), o dujų – iki 5,03 proc. (2023m. – 3,99 proc.). Antrasis – sėkmingai tęsiame išmaniųjų skaitiklių diegimą. 2023 m. bendras įdiegtų išmaniųjų skaitiklių skaičius pasiekė apie 729tūkst. Mūsų tikslas užbaigti masinį diegimo procesą iki 2025 m. pabaigos nepakito. Galiausiai, žvelgiant į Sprendimų klientams segmentą, Grupė pritarė iki 115 mln. Eur investicijoms į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Baltijos šalyse per artimiausius 3–5 metus. Tvarumas Mūsų tvarumo įsipareigojimai ir toliau išlieka Grupės strategijos pagrindu, o daugiausiai dėmesio šiais metais skyrėme saugai ir sveikatai bei nuosekliai Grupės veiklų dekarbonizacijai. Siekdami nepasiklysti nuolat besikeičiančioje energetikos sektoriaus transformacijos aplinkoje ir, kad pasaulis taptų tvaresnis, savo veikloje taikome holistinį požiūrį ir į ją įtraukiame aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius aspektus. Džiaugiamės galėdami pasidalinti naujausia, į šį pranešimą integruota, Tvarumo ataskaita, kuri parengta pagal geriausius standartus ir Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos rekomendacijas (angl. Global Reporting Initiative, GRI), atitinka mūsų įsipareigojimą informaciją atskleisti skaidriai bei pateikti suinteresuotosioms šalims išsamų vaizdą apie mūsų pasiekimus ir veiklos kryptis. Tvarumo ataskaitoje atskleidžiame tvarumo informaciją, atsižvelgdami į jos reikšmingumą Grupei, taip pat mūsų progresą įgyvendinant Pasaulinio susitarimo (angl. UN Global Compact) principus ir Tvaraus vystymosi tikslus (angl. UN Sustainable Development Goals, DVT). Be to, nuosekliai dirbame, kad atitiktume Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) reikalavimus ir į savo atskleidimus integruotume Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Mūsų pastangos atspindi Grupės įsipareigojimą vadovautis svarbiausiais įmonių tvarumo veiklų atskleidimą reglamentuojančiais dokumentais. Į Tvarumo ataskaitą taip pat įtraukėme Grupės veiklų atitikties ES Taksonomijos reglamentui vertinimą, kuriame parodome kaip laikomės griežtų aplinkosaugos standartų ir prisidedame prie tvarių ekonominių veiklų plėtros, atsižvelgdami į šią ES direktyvą. Pirmą kartą Grupės istorijoje KPMG suteikė savanorišką keleto tvarumo rodiklių, pateiktų Tvarumo ataskaitoje, ribotos atsakomybės patikimumo užtikrinimą. Žvelgdami atgal į 2023 m., kurios paskelbėme saugos metais, didžiuojamės padarę didelę pažangą darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) srityje. Norime pasidžiaugti, kad mūsų kruopštus darbas atsipirko, nes šiais metais neužfiksuota mirtinų nelaimingų atsitikimų ir užfiksuotas nedidelis skaičius traumų, t. y. daug geresni rezultatai nei ankstesniais metais. Prie šių rodiklių gerėjimo prisidėjo programa „Ar saugu?“, kurioje daug dėmesio buvo skiriama DSS mokymams, sąmoningumo skatinimui ir komunikacijos gerinimui, įskaitant bendradarbiavimą šiais klausimais su rangovais. Be to, suprasdami milžinišką jų svarbą, šiais metais taip pat daugiau dėmesio skyrėme darbuotojų psichologinei sveikatai bei gerovei. Tuo tarpu, Grupės iniciatyva „Gerovės mentoriai“ išaugo ir pritraukė daugiau darbuotojų. Ypač džiaugiamės padidėjusiu vyrų įsitraukimu į šią iniciatyvą, kuri dabar geriau atspindi darbuotojų įvairovę ir įtrauktį. Iniciatyvos plėtra kyla iš mūsų tvirto įsitikinimo darbuotojų emocinės ir psichologinės sveikatos svarba. Žengdami į 2024 m., toliau remsimės šiais tvirtais pagrindais ir sieksime dar aukštesnių darbuotojų sveikatos, saugos ir gerovės standartų. 2023 m. mūsų veiklos dekarbonizacijos pastangos buvo strategiškai reikšmingos ir veiksmingos. Daugiausia dėmesio skyrėme svarbiausių sričių, kurias norime dekarbonizuoti, identifikavimui, tikslinių priemonių įgyvendinimui ir atidžiam jų poveikio stebėjimui. Grupės bendros emisijos 2023m. sudarė 5,29 mln. t CO 2 ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Per šį laikotarpį, Grupė atsakingai valdė savo poveikį aplinkai ir šis tvirtas įsipareigojimas aiškiai matomas mūsų sumažėjusių emisijų rodikliuose. Palyginti su 2022m., užfiksavome 1,8 proc. mažesnes 1apimties emisijas ir 15,6 proc. mažesnes 2apimties emisijas. Tikslingai sumažintos emisijos parodo mūsų nuolatines pastangas tobulinti savo veiklas ir prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo, Nuo 2023 m. pradžios mūsų Žaliosios gamybos Portfelis padidėjo iki 7,1 GW (nuo 5,1 GW), Užtikrinti pajėgumai – 2,9 GW (nuo 1,6 GW) ir Veikiantys pajėgumai– 1,3GW (nuo 1,2 GW). Mūsų Investicijos, palyginti su praeitais metais, išaugo 79,6 proc. ir siekė rekordinius 937,1 mln. Eur. Tikimės, kad 2024 m. Investicijos sieks 850–1 000 mln. Eur. 9 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga nepaisant bendrų emisijų mažinimo proceso kompleksiškumo. Mes didiname savo pastangas ir laikomės įsipareigojimų stiprinti savo dekarbonizacijos veiklas. Esame užsibrėžę ambicingą tikslą pasiekti nulinį emisijų balansą iki 2040–2050 m. Šiam tikslui pasiekti, kritiškai svarbu užtikrinti Žaliosios gamybos segmento, t. y. atsinaujinančios energijos projektų, plėtrą. Šių pajėgumų plėtra atlieka pagrindinį vaidmenį, siekiant paspartinti dekarbonzacijos tikslų įgyvendinimą, atitinka Grupės ilgalaikės strategijos tikslus ir stiprina mūsų, kaip pramonės šakos lyderės tvarumo klausimais, poziciją. 2023 m. toliau dėjome pastangas vertindami mūsų tiekėjų atitiktį Grupės tiekėjų etikos kodeksui, tai svarbus žingsnis siekiant paskatinti tvarių ir etiškų praktikų taikymą mūsų tiekimo grandinėje. Šis besitęsiantis procesas yra svarbus siekiant, kad mūsų bendras poveikis aplinkai būtų ir teigiamas ir apimtų kuo didesnę grandinės dalį. Be vertinimo, dar surengėme keletą edukacinių veiklų ir renginių, kurie skatino ir stiprino šių principų taikymą. Vienas iš tokių renginių padėjo mūsų tiekėjams išsikelti klimato tikslus ir suteikė jiems svarbių įžvalgų bei patarimų. Šios iniciatyvos kyla iš mūsų įsipareigojimo skatinti tvaresnę ir etiškesnę verslo aplinką tiek mūsų veikloje, tiek ir visoje tiekimo grandinėje. 2023 m. taip pat išlaikėme „Top Employer“ sertifikatą. Tai parodo mūsų nepailstamas pastangas taikyti aukščiausio lygio valdysenos praktikas ir rūpintis darbuotojų gerove. Mūsų siekis šiais metais buvo stiprinti Grupės tvarumo iniciatyvas. Galiausiai, didžiuojamės, kad mūsų nuolatinis atsidavimas tvarumui yra pripažįstamas, nes CDP suteikė aukštą „B“ įvertinimą. Šis įvertinimas parodo, kad ir toliau efektyviai prisidedame prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikome prie jos. Šiais metais gavome dar keletą aukštų ASV rizikų valdymo įvertinimų, kurie dar labiau sustiprino mūsų, kaip lyderės sprendžiant svarbius tvarumo rizikų klausimus, poziciją. Ateities planai Mūsų siekis sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms atsispindi mūsų kasdieniuose darbuose, mūsų strategijoje ir mūsų finansiniuose rezultatuose. Pasiekti rezultatai patvirtina Grupės įsipareigojimą siekti tvarumo ir kurti vertę mūsų akcininkams bei visuomenei. Taikydami į ateitį orientuotą požiūrį, mes ir toliau esame pasiryžę vykdyti energetikos sektoriaus transformaciją savo namų rinkose. Darius Maikštėnas Vadovas ir valdybos pirmininkas Tauragės vėjo parkas, Lietuva 10 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Kovas Žalioji gamyba: – Vilniaus KJ biomasės bloke (73 MWe, 169 MWth) pradėti karštieji bandymai. Finansai: – Grupė sudarė 300 mln. Eur finansavimo sutartis. Iš „Swedbank“ suteiktos 220 mln. Eur paskolos, 85 mln. Eur buvo skirta finansuoti Vilniaus KJ biomasės bloko (Žalioji gamyba) statybos darbų užbaigimą, o likę 135 mln. Eur – refinansuoti EIB paskolą suteiktą Vilniaus KJ, kurią perėmė Grupė atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų plėtros finansavimui. Be to, sudaryta iki 80 mln. Eur kredito linijos sutartis su „Swedbank“ apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti. Valdymas: – Kovo 30 d. vykusiame VAS buvo priimti sprendimai dėl 2022 m. pelno (nuostolių) paskirstymo (1,248 Eur dividendas vienai akcijai, viso – 90,3 mln. Eur), pagalbos skyrimo Ukrainai (12 mln. Eur) ir kiti sprendimai. 1.2 Svarbiausi įvykiai Sausis Žalioji gamyba: – Mažeikių VP (63 MW) Lietuvoje į tinklą patiekė pirmąją elektros energiją. Rezerviniai pajėgumai: – Laimėjome Lenkijos galios mechanizmo aukcioną ir 2027 m. užtikrinsime 250MW galios prieinamumo paslaugą už maždaug 16 mln. Eur. Valdymas: – Antrus metus iš eilės Grupei buvo suteiktas tarptautinis „Top Employer 2023 Lithuania“ apdovanojimas. Vasaris Žalioji gamyba: – „Ignitis renewables“ valdyba perrinkta naujai kadencijai. Įmonės valdybą sudaro trys nariai, visi jie buvo perrinkti antrai kadencijai. Balandis Žalioji gamyba: – Grupė priėmė Galutinį investicinį sprendimą dėl Kruonio HAE 110 MW 5-ojo agregato projekto. Planuojamos investicijos į visas su projektu susijusias veiklas sieks apie 150 mln. Eur, o komercinės veiklos pradžia numatoma 2026 m. pabaigoje. Taip pat, pasirašytos sutartys su rangos konkursą laimėjusiu konsorciumu ir įmone teikiančia FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugas. – Užtikrintas finansavimas jūrinio vėjo projektui „Moray West“ (882 MW), kurio komercinės veiklos pradžia numatoma iki 2025 m. pabaigos. Projektą valdo „Ocean Winds“ ir Grupė (kaip mažumos akcininkė su 5 proc. akcijų paketu). Projektui skirti 2 mlrd. svarų sterlingų naudojami likusių tiekimo grandinės elementų, reikalingų jūrinio vėjo parko statybos darbams, užtikrinimui. Finansai: – Grupė sudarė 100 mln. Eur finansavimo sutartį su „Citibank N.A.“ Londono skyriumi apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti. – Remdamiesi Dividendų politika, už 2022 m. II pusm. išmokėjome 0,624 Eur dividendą už akciją, viso – 45,2 mln. Eur. GRI 2-6 11 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Rugpjūtis Žalioji gamyba: – Grupė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Copenhagen Infrastructure Partners“ dėl dalyvavimo Estijos ir Latvijos jūrinio vėjo projektų konkursuose. – Mažeikių VP (63 MW) Lietuvoje pradėjo komercinę veiklą. Tinklai, Sprendimai klientams: – Patvirtinti Tinklų segmento elektros ir gamtinių dujų WACC 2024 m. 2024 m. elektros WACC padidėjo iki 5,09 proc. (2023 m. buvo 4,17 proc.), o gamtinių dujų– iki 5,03 proc. (2023 m. – 3,99 proc.). Liepa Tinklai: – VERT patvirtino Tinklų segmento elektros ir gamtinių dujų investicijų grąžos normos (angl., weighted average cost of capital, WACC) nustatymo metodikos pakeitimus, kurie pradėti taikyti nuo 2024 m. Sprendimai klientams: – Grupė paskelbė apie planus investuoti iki 115 mln. Eur į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Baltijos šalyse per artimiausius 3–5 metus. Gegužė Valdymas: – Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Daugumos akcininkas) Grupei pateikė atnaujintą lūkesčių raštą. Daugumos akcininkas tikisi Grupės strateginių krypčių tęstinumo. Strategija: – Grupė paskelbė atnaujintą strategiją ir 2023– 2026m. strateginį planą bei patvirtino ilgalaikius strateginius tikslus. Finansai: – Grupė sudarė dvi viso 225 mln. Eur trumpalaikio finansavimo sutartis su „MUFG Bank (Europe) N.V.“ ir „MUFG Bank (Europe) N.V.“ Vokietijos padaliniu apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti. Birželis Žalioji gamyba: – Grupė pasirašė sąlyginę sutartį dėl 300 MW galios vystomų sausumos vėjo projektų Lietuvoje (Kelmės VP I ir II) įsigijimo, kurių komercinės veiklos pradžia numatoma 2025 m. – Žalioji gamyba: Vilniaus KJ biomasės blokas (73 MWe, 169MWth) patiekė pirmąją šilumą į tinklą. Inovacijos: – „Smart Energy Fund“ fondo grąža viršijo 11,4 mln.Eur investicijas ir uždirbo 15,6 mln. Eur, pardavus dalį portfelio įmonių akcijų. Gauta grąža skiriama tolesnėms investicijoms į inovatyvius startuolius per antrąjį fondą „World Fund“, prie kurio Grupė prisijungė 2023 m. liepos13 d. Valdymas: – Optimizuotas „Ignitis“ (Sprendimai klientams) valdymo modelis pakeičiant dviejų pakopų valdymo modelį į vienos pakopos modelį ir prie komandos prisijungus dviem naujiems nariams – Roger Hunter ir Tomai Sasnauskienei. „Ignitis“ valdybą su priežiūros funkcija dabar sudaro 5 nariai: 2 nepriklausomi nariai, 2 akcininko atstovai ir 1 valstybės tarnautojas. GRI 2-6 12 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Rugsėjis Žalioji gamyba: – Vilniaus KJ pasirašė taikos sutartį su buvusia biomasės bloko rangove „Rafako S.A.“. Sutarties sąlygos numato beveik 30 mln. Eur piniginę kompensaciją Grupei. Grupė taip pat atgavo įrangą bei dokumentus, kurių vertė siekia beveik 2 mln. Eur. – Anu Eslas, tarptautinę jūrinio ir sausumos vėjo projektų verslo plėtros patirtį turinti vadovė, prisijungė prie „Ignitis renewables“, kur vadovaus verslo plėtrai užsienyje. Sprendimai klientams: – Grupė ir „Baltisches Haus“, komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (daugiausiai mažmenines parduotuves) visoje Lietuvoje plėtojanti ir valdanti įmonė, sudarė strateginės partnerystės sutartį dėl ne mažiau kaip 110 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų net 15-oje šalies miestų. Tvarumas: – Pasaulinės ASV reitingų agentūros atnaujino Grupės ASV reitingus: ISS ESG– „B-“, buvo „C“; MSCI išlieka „AA“. Atnaujintas „EcoVadis“ „Ignitis" reitingas išlieka 78 balai iš 100. Pagal šiuos reitingus Grupė patenka tarp geriausių savo veiklos sektoriaus įmonių pasauliniu mastu. Inovacijos: – Grupė patvirtino planus investuoti apie 25 mln. Eur į energetikos ir kovos su klimato kaita sprendimus siūlančius startuolius per rizikos kapitalo fondą „World Fund“. Finansai: – Grupė pratęsė 3 trumpalaikes kredito linijas su AB SEB banku, AS SEB Pank, OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu, kurių bendra suma siekia 344 mln. Eur, kad galėtų valdyti apyvartinio kapitalo poreikius, užtikrinant Grupės likvidumą. Valdymas: – Rugsėjo 21 d. vykusiame VAS buvo priimti su Grupės veikla susiję sprendimai, įskaitant sprendimą dėl dividendų už 2023 m. I pusm. laikotarpį paskirstymo (0,643 Eur dividendas vienai akcijai, viso – 46,5 mln. Eur). Spalis Žalioji gamyba: – Grupė kartu su partneriu „Ocean Winds“ buvo paskelbti Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais. Pasiūlymo kaina siekė 20 mln. Eur. – Vilniaus kogeneracinis biomasės blokas (73 MWe, 169 MWth) pradėjo gaminti ir tiekti šilumą Vilniui. – Grupė ir Umicore Poland Sp. Z o. o. pasirašė didžiausią išorinę 10 metų trukmės elektros prekybos sutartį. Ji apims reikšmingą elektros energijos, kurią tikimasi pagaminti šiuo metu statomame Silezijos VP II, kurio bendra galia sieks 137 MW. – Grupė užbaigė iki 300 MW Kelmės VP I ir II Lietuvoje įsigijimą. Tinklai: – Reguliavimo institucija (NERC) nustatė, kad pajamos už elektros energijos skirstymo paslaugas 2024 m. bus 318,04 mln. Eur. Tvarumas: – „Corporate ESG Awards 2023“ apdovanojimuose Grupė pelnė aukščiausią įvertinimą už tvarumo atskaitomybę energetikos sektoriuje. Be to, Grupė buvo pripažinta dar trijose kategorijose: Geriausia įmonė klimato kaitos srityje (finalininkė); Geriausia įmonė įvairovės, lygybės ir įtraukties srityje (finalininkė) ir Geriausia įmonė ASV ir tvarumo srityje (finalininkė ir antrosios vietos laimėtoja). Finansai: – Remdamiesi Dividendų politika, už 2023 m. I pusm. išmokėjome 0,643 Eur dividendą už akciją, viso – 46,5 mln. Eur. – Grupė pratęsė tris trumpalaikes kredito linijas su Citibank N.A. London Branch ir Citibank Europe plc, kurių bendra suma siekia 150 mln. Eur. Papildoma 70 mln. Eur trumpalaikė kredito linija buvo sudaryta su Swedbank AB. – „S&P Global Ratings“ patvirtino „BBB+“ (stabili perspektyva) kredito reitingą. Valdymas: – Penktus metus iš eilės Grupė pelnė aukščiausią „A+“ valdysenos kokybės įvertinimą ir buvo pripažinta valdysenos lydere Gerosios valdysenos indekse didelių VVĮ kategorijoje. Reguliacinė aplinka: – Europos Komisija patvirtino 193 mln. eurų paramos schemą, skirtą skatinti jūrinio vėjo parkų plėtrą. – Europos Vadovų Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į Europos Sąjungos elektros energijos rinkos struktūros pakeitimus. Tuo siekiama, kad elektros energijos kainos mažiau priklausytų nuo nepastovių iškastinio kuro kainų, apsaugoti vartotojus nuo kainų šuolių, paspartinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos ir pagerinti vartotojų apsaugą. Tarp priemonių, dėl kurių susitarta, yra elektros energijos pirkimo sutarčių bei abipusio sandorių dėl kainų skirtumo naujoms elektrinėms skatinimas, valstybių narių pajėgumų mechanizmo kūrimas, neribojant išmetamo CO 2 kiekio iki 2028 m. pabaigos, laisvo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo galimybė ir kt. – Dėl galimo nuotėkio povandeniniame vamzdyne buvo sustabdyta (nuoroda anglų kalba) gamtinių dujų jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector". GRI 2-6 13 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Lapkritis Žalioji gamyba: – Grupė priėmė galutinį investicinį sprendimą dėl Latvijos saulės elektrinių portfelio I (239 MW). – Grupė pasirašė sutartį su „Fugro“ dėl Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko (700 MW) teritorijos geofizinių tyrimų atlikimo. Gruodis Žalioji gamyba: – Grupė, kartu su CIP, pateikė didžiausią (1,7 mln. Eur) pasiūlymą ir buvo paskelbti teisių vystyti jūrinio vėjo parką Estijos Liivi 2 jūrinėje teritorijoje laimėtojais. – Vilniaus KJ biomasės blokas pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią (50 MWe, 149 MWth iš 73 MWe, 169 MWth). – Grupė su EIB ir NIB sudarė 64 mln. eurų vertės Mažeikių VP projekto finansavimo sutartį. Ji padengia apie 75 proc. visų Mažeikių VP projekto investicijų. Finansai: – Grupės valdyba pritarė kretino linijos su „OP Corporate Bank“ plc Lietuvos filialu padidinimui iki 150 mln. Eur (nuo 74 mln. Eur). 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės sudarytų kredito linijų su bankais suma siekė 845 mln. Eur, iš kurių 211 mln. Eur buvo panaudota apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti ir pakankamo likvidumo užtikrinimui. Reguliacinė aplinka: – Europos Vadovų Taryba ir Parlamentas susitarė dėl atsinaujinančios energijos, gamtinių dujų ir vandenilio bendros rinkos taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir sudaryti sąlygas atsinaujinančios energijos ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų plėtrai. – Europos Sąjungos bendradarbiavimo energetikos srityje agentūra (ACER) susitarė (nuoroda anglų k.), kad Baltijos šalyse nereikia nustatyti alternatyvios elektros energijos pardavimo zonų konfigūracijos. – Europos Komisija ir Baltijos šalių bei Lenkijos vyriausybių atstovai pasirašė Politinę Deklaraciją (nuoroda anglų kalba), kuria patvirtinama, kad iki 2025 m. vasario mėn. bus sinchronizuojamas Baltijos šalių elektros tinklas su kontinentine Europa per Lenkiją. Svarbu tai, kad pritarta alternatyviam sausumos jungties „Harmony Link" projektui, taip padidinant tinklo saugumą ir atsparumą ir išvengiant išlaidų viršijimo bei statybos darbų vėlavimo. Po ataskaitinio laikotarpio Žalioji gamyba: – Grupė, kartu su CIP, pateikė didžiausią (1,2 mln. Eur) pasiūlymą ir buvo paskelbti teisių vystyti antrąjį jūrinio vėjo parko Estijos Liivi 1 jūrinėje teritorijoje laimėtojais. – Silezijos VP I (50 MW) Lenkijoje patiekė pirmą elektros energiją į tinklą. Tinklai: – ESO susitarė su reguliuotoju (VERT) dėl 160 mln. Eur. reguliavimo skirtumo grąžinimo grafiko keitimo į 2024– 2031m. (buvo 2024–2036 m.). Atsižvelgdama į tai, VERT atnaujino papildomos tarifo komponentės skaičiavimo metodiką, ją susiejant su viršutine įsiskolinimo lygio riba, kuri lygi 5,5 kartai (ESO grynoji skola / ESO Koreguotas EBITDA, apskaičiuota pagal VERT patvirtintą metodologiją). Tai reiškia, jog ESO įsiskolinimo lygiui viršijus viršutinę ribą (5,5kartai), papildoma tarifo komponentė augtų proporcingai. Rezerviniai pajėgumai: – Pirmąjį kartą vienu metu veikė Elektrėnų komplekso septintas, aštuntas ir termofikacinės elektrinės blokai. Šie blokai, kartu su Kruonio HAE ir Kauno HE (Žalioji gamyba), tiekė elektros energiją vartotojams ir patenkino daugiau kaip 65 proc. šalies elektros energijos poreikio. Valdymas: – Nepriklausomas Grupės stebėtojų tarybos narys B. Christensen atsistatydino. GRI 2-6 14 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga 1.3 Rezultatų apžvalga Finansiniai rezultatai EBITDA mln. Eur 2022 m. 2023 m. 539,7 507,4 469,3 484,7 Koreguoto EBITDA augimas užfiksuotas visuose, išskyrus Žaliosios gamybos, segmentuose. Tačiau, Žaliosios gamybos segmento rezultatas ir toliau sudaro didžiausią Grupės Koreguoto EBITDA dalį (222,6 mln. Eur, arba 45,9proc. Grupės Koreguoto EBITDA). +3,3 % Ataskaitinis Koreguotas Grynasis pelnas mln. Eur 2022 m. 2023 m. 293,4 320,2 256,0 286,6 Koreguoto grynojo pelno augimą lėmė didesnis Koreguotas EBITDA, didesnės palūkanų pajamos ir mažesnės pelno mokesčio sąnaudos. Augimą iš dalies atsvėrė didesnės nusidėvėjimo ir amortizacijos ir palūkanų sąnaudos. Ataskaitinio grynojo pelno augimas iš dalies susijęs su sėkminga „Smart Energy Fund“ veikla. +12,0 % Ataskaitinis Koreguotas ROCE % 2022 m. 2023 m. 13,1 10,5 10,7 9,8 Koreguotas ROCE sumažėjo iki 9,8 proc., daugiausiai dėl kapitalo panaudoto Investicijoms, kuris dar nepradėjo generuoti grąžos. Gerokai išaugus Investicijoms, Vidutinis panaudotas kapitalas padidėjo 13,0 proc., nuo 2 962,8 mln. Eur iki 3 346,7 mln. Eur, o Koreguotas EBIT padidėjo 3,8 proc., nuo 317,4 mln. Eur iki 329,5 mln. Eur. (0,9 p. p.) Ataskaitinis Koreguotas Investicijos mln. Eur 2022 m. 2023 m. 937,1 521,8 2023 m. smarkiai išaugo Investicijos. Daugiau nei pusė Investicijų (57,9 proc. visų Investicijų) buvo nukreiptos į Žaliosios gamybos segmentą, kur Investicijos išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 542,7mln. Eur. Didžiąją jų dalį sudarė Investicijos į sausumos vėjo parkus. Be to, Investicijos į Tinklų segmentą išaugo 29,4 proc. ir siekė 346,8 mln. Eur dėl padidėjusio naujų klientų prijungimų prie elektros skirstymo tinklo ir galios didinimų skaičiaus bei išaugusių rangovų įkainių. +79,6 % Grynoji skola mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. 986,9 1 317,5 Grynoji skola išaugo 33,5proc., daugiausiai dėl neigiamų FCF (-212,4 mln. Eur) ir išmokėtų dividendų (97,1 mln. Eur). Neigiamus FCF daugiausiai lėmė išaugusios Investicijos. +33,5 % Grynasis apyvartinis kapitalas mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. 175,2 443,3 Grynasis apyvartinis kapitalas sumažėjo 60,5 proc. Pagrindiniai veiksniai, lėmę pokyčius, buvo dėl žemesnių elektros ir gamtinių dujų rinkos kainų sumažėjęs atsargų kiekis, mažesnės prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir pasirašytos prekybos finansavimo sutartys. (60,5 %) Grynoji skola / Koreguotas EBITDA, FFO / Grynoji skola kartai, % 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. 2,10 49,1 % 29,4 % 2,72 FFO / Grynoji skola sumažėjo iki 29,4 proc. dėl išaugusios Grynosios skolos ir sumažėjusio FFO. 2023 m. FFO sudarė 387,4 mln. Eur, o 2022 m. 484,1 mln. Eur 29,5 % Koreguotas EBITDA siekė 484,7 mln. Eur ir viršijo mūsų prognozę, pateiktą rinkai (430-480 mln. Eur). Rezultatai visuose verslo segmentuose buvo geresni nei tikėtasi, o labiausiai lūkesčius viršijo Rezervinių pajėgumų segmentas, kuriam įtakos turėjo palankios rinkos sąlygos (palankesnis elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumas) 2023 m. IV ketv. Koreguotas EBITDA , mln. Eur 430–480 430–480 2023 m. prognozė (vasario 28 d.) 2023 m. prognozė (gegužės 23 d.) 484,7 2023 m. prognozės ir rezultatas 430–480 430–480 2023 m. prognozė (rugpjūčio 22 d.) 2023 m. prognozė (lapkričio 21 d.) 2023 m. rezultatas Grynoji skola / Koreguotas EBITDA FFO / Grynoji skola GRI 2-6 15 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Aplinkos apsauga Elektros energijos gamyba (neto), Žaliosios gamybos dalis, TWh, % 0,15 TWh, arba 7,6 proc., Pagamintos elektros energijos (neto) padidėjimą lėmė energija pagaminta Mažeikių VP, kuris komercinę veiklą pradėjo 2023 m. rugpjūčio mėn. Žaliosios elektros energijos gamybos dalis sumažėjo 1,0 p. p. iki 85,0 proc. dėl atitinkamai išaugusios gamybos KCB (Rezerviniai pajėgumai). Rezerviniai pajėgumai Žalioji gamyba Žaliosios gamybos dalis Užtikrinti pajėgumai GW Tvari ekonominė veikla % 2022 m. gruodžio 31 d.2022 m. 2022 m. Žaliosios gamybos Užtikrinti pajėgumai padidėjo iki 2,9 GW (nuo 1,6 GW), nes keletas projektų, įskaitant Latvijos saulės elektrinių portfelį I (239 MW), Kelmės VP I (105,4 MW) ir Kelmės VP II (194,6 MW), Kruonio HAE plėtros projektą (110MW) ir Tauragės saulės elektrinių projektą (22,1 MW), pasiekė statybų etapą, o Lietuvos jūrinio vėjo projektas (700MW) pasiekė kontraktuotų pajėgumų etapą. Veikiantys pajėgumai išaugo iki 1,3 GW (nuo 1,2 GW), nes Mažeikių VP (63 MW) pradėjo komercinę veiklą 2023 m. rugpjūčio mėn., o Vilniaus KJ biomasės blokas pradėjo dalinę komercinę veiklą (50 MWe, 149 MWth iš 73 MWe, 169 MWth) 2023 m. gruodžio mėn. +1,4 GW +2,5 % +0,15 TWh +0,11 TWh Statomi pajėgumai Kontraktuoti pajėgumai Veikiantys pajėgumai Veiksmai dėl klimato kaitos ŠESD emisijos, mln. t CO 2 ekv. Palyginti su 2022 m., 1 ir 2 apimčių emisijos 2023 m. sumažėjo, tačiau Grupė užfiksavo 2,5 proc. didesnes bendras emisijas dėl pardavimų rinkoje. 1 apimties emisijos sumažėjo 1,8 proc., nepaisant išaugusios gamybos Elektrėnų komplekse ir kitų įrenginių gamybos. Sumažėjimą daugiausiai lėmė patobulintas faktinių gamtinių dujų praradimų apskaičiavimas (įrodymais pagrįsti skaičiavimai skyrėsi nuo anksčiau skelbtų preliminarių skaičiavimų). Nors emisijų faktoriai buvo padidinti, 2 apimties emisijas sumažinome 15,6 proc., nes, vadovaujantis žaliųjų pirkimų reikalavimais, dalis elektros skirstymo tinklo nuostolių buvo padengti atsinaujinančių išteklių kilmės garantijomis. Padidėjusios bendros emisijos yra daugiausiai susijusios su didesnėmis kitomis emisijomis (biologinės kilmės) (+39,4 proc.), kurias lėmė Vilniaus KJ biomasės bloko gamybos pradžią. Be to, padidėję elektros energijos pardavimai Lenkijoje ir didinami emisijų faktoriai taip pat prisidėjo prie 3 apimties emisijų augimo 2,8 proc. 2023 m. išaugo pajamų (+7,0 p.p.), CAPEX pagal Taksonomiją (+4,8 p.p.) ir OPEX pagal Taksonomiją (+2,1 p.p.) dalis siejama su kriterijus atitinkančiomis veiklomis pagal ES Taksonomijos reglamentą, o Koreguoto EBITDA dalis lyginant su praėjusiais metais sumažėjo (-11,4 p. p.). Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų Koreguoto EBITDA dalies sumažėjimą daugiausiai lėmė didesnis netaksonominių veiklų ir mažesnis Žaliosios gamybos segmento Koreguotas EBITDA. 3 apimtis 1 apimtis 2 apimtis Kitos emisijos (biologinės kilmės) 5,29 5,17 1 3,95 0,50 0,42 4,06 0,46 0,46 0,26 0,36 1,6 1,92 85,9 % 85,0 % 2,9 2,07 1,3 1,2 0,4 2023 m. gruodžio 31 d.2023 m. 2023 m. 1,76 1,65 1 2022 m. emisijų rodikliai buvo perskaičiuoti ir skiriasi nuo pateiktų 2022 m. metiniame pranešime. 0,7 0,9 Koreguotas EBITDA , % (savanoriškas) Pajamos, % CAPEX pagal Taksonomiją , % OPEX pagal Taksonomiją , % Kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla Netaksonominė ekonominė veikla Kriterijus atitinkanti taksonominė veikla 4,7 0,7 4,5 61,4 27,9 94,8 67,0 2023 m. 2023 m. 2023 m. 2023 m. 33,9 68,5 25,0 3,6 8,0 GRI 2-6 16 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga 1 2022 m. rangovų TRIR apima 2022 m. birželio–gruodžio mėn. laikotarpį, nes rangovų TRIR pradėtas matuoti 2022 m. birželio mėn. 2 Į rangovų TRIR įtraukiami rangovai, su kuriais sudarytos sutartys yra didesnės nei 0,5 mln. Eur per metus. Saugumas TRIR 2022 m. 2022 m.2023 m. 2023 m. 0,79 0,93 2 Darbuotojų Rangovų 1,69 0,68 1 Nelaimingų atsitikimų darbe skaičiui sumažėjus nuo 12 iki 6 (vienas iš jų kėlė grėsmę gyvybei), bendras sužeidimų darbe rodiklis (angl. total recordable employee injury rate, TRIR), palyginti su praeitais metais, pagerėjo iki 0,79. 2023 m. įvyko 7 su rangovais susiję nelaimingi atsitikimai. 2023 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų tarp darbuotojų ir rangovų neužfiksuota, o 2022 m. – užfiksuoti 3 atvejai. Darbuotojų skaičius Faktiškai dirbantys darbuotojai 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. 4 405 4 163 Grupės darbuotojų skaičius išaugo 242, arba 5,8proc. Darbuotojų skaičiaus augimą, siekiant įgalinti atsinaujinančios energijos projektų Portfelio plėtrą, lėmė Žaliosios gamybos segmentas. +242 Stebėtojų tarybos ir valdybos Tautybė ir lyčių įvairovė 2023 m. gruodžio 31 d. pagrindinius Grupės valdymo organus sudarė 42 proc. moterų ir 42 proc. tarptautinių narių. Stebėtojų tarybos narys Bent Christensen 2024 m. sausio 4 d. atsistatydino. 7 7 5 5 Moteyrs Vyrai Lietuviai Tarptautiniai Tinklų kokybė (elektros) SAIDI, min./ SAIFI, vnt. 2022 m. 2022 m.2023 m. 2023 m. 121 1,35 SAIDI SAIFI 179 1,52 Palyginti su praeitais metais, elektros kokybės rodikliai reikšmingai pagerėjo dėl padidinto įdiegtų automatizuotų sprendimų skaičiaus, koreguojamo pasirengusių darbuotojų skaičiaus pagal oro sąlygas bei palankesnių oro sąlygų per pirmąjį 2023 m. pusmetį. TautybėLytis Aplinkos apsauga (tęsinys) GRI 2-6 17 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga 2024 m. Investicijų prognozė, mln. Eur 850–1 000 2023 m. Investicijos 2024 m. Investicijų prognozė 346.8 4,9 542,7 937,1 25,0 346,8 17,7 Koreguoto EBITDA prognozė Tikimės, kad Grupės 2024 m. Koreguotas EBITDA sieks 440–470 mln. Eur. Rezultatą numatoma lems mūsų du didžiausi – Žaliosios gamybos ir Tinklų – verslo segmentai. Prognozė neapima pelno iš turto rotavimo programos. Žalioji gamyba – didesnis Žaliosios gamybos segmento Koreguotas EBITDA turėtų būti didesnis, dėl naujų projektų, daugiausiai Silezijos VP I ir II Lenkijoje, kurie planuojama 2024m. pradės komercinę veiklą. Augimą dalinai atsvers mažesnės elektros energijos kainos. Tinklai – didesnis Tinklų segmento Koreguotas EBITDA turėtų būti didesnis pagrinde dėl didesnio patvirtinto WACC. Patvirtintas 2024m. WACC svertinis vidurkis siekia 5,08proc. (+0,94proc. palyginti su 2023 m.). Rezerviniai pajėgumai – mažesnis Rezervinių pajėgumų segmento Koreguotas EBITDA turėtų būti mažesnis, palyginti su 2023m., kadangi prognozuojamos prastesnės rinkos sąlygos (mažiau palankus elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumas). Sprendimai klientams – mažesnis Segmento Koreguotas EBITDA turėtų būti mažesnis daugiausiai dėl geresnio nei įprasta 2023 m. rezultato. 1.4 Prognozės 2024 m. Koreguoto EBITDA prognozė mln. Eur 1 Investicijų prognozė Grupės Investicijos 2024 m. turėtų siekti 850–1 000 mln. Eur., daugiausiai dėl Investicijų į: – Žaliosios gamybos segmentą (Kelmės VP I ir II; Latvijos saulės elektrinių portfelis I, Kruonio HAE plėtros projektas); – Tinklų segmentą, dėl vykdomos elektros skirstymo tinklo priežiūros ir plėtros. Prognozė neapima susijungimų ir įsigijimų veiklos. Teisinė pastaba T arpiniame pranešime pateikiami pareiškimai dėl ateities. Daugiau informacijos pateikiame skyriuje „7.9 Teisinė pastaba“. 1 Grupės Koreguotas EBITDA yra pagrindinis prognozės indikatorius, o verslo segmentų prognozė tampa preliminariomis gairėmis prognozei pasiekti. Didesnis / mažesnis / stabilus nurodo verslo segmento pokyčio 2024 m. kryptį, palyginti su 2023 m. faktiniais rezultatais. 440–470 2023 m. Koreguotas EBITDA 2024 m. Koreguoto EBITDA prognozė TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams 49,9 30,4 180,0 222,6 484,7 18 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga 1.5 Tvarumo apžvalga Vieta, lyginant su energetikos sektoriaus įmonėmis Energetikos sektoriaus vidurkis Reitingo skalė (nuo blogiausio iki geriausio įvertinimo) Tarp 4 % geriausių 5 0 – 100 Netaikoma 1 Remiantis viešai skelbiamais duomenimis. 2 MSCI pramonės šakos vidurkis ir pozicija, pramonės šakos atžvilgiu nurodyta pagal tos pačios pramonės šakos įmones, įtraukti į MSCI ACWI indeksą. 3 Tarp 37% įmonių, kurios Energetikos sektoriaus grupėje pasiekė valdymo lygį. 4 Energetikos tinklų veiklos grupėje. 5 Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo pramonės sektoriuje. Grupės patronuojamos įmonės UAB „Ignitis“ (Sprendimai klientams) vertinimas. Tarp 40 % geriausių 2 CCC – AAA AA (Lyderis) Reitingas paskutinį kartą keistas (pagerintas) 2021 m. liepą A 1,2 Tarp 30 % geriausių 100 – 0 25,2 (Vidutinė rizika) Reitingas paskutinį kartą keistas (pablogintas) 2023 m. spalį 31,6 1 D- – A B (Valdymas) Reitingas paskutinį kartą keistas (pablogintas) 2024 m. vasarį 78 (Platininis) Reitingas paskutinį kartą keistas (pagerintas) 2023 m. rugpjūtį Tarp 37% Valdymo lygyje 3 B 4 D- – A+ B- (Pagrindinis) Reitingas paskutinį kartą keistas (pagerintas) 2023 m. rugsėjį 2 decilis Netaikoma Esminiai pasiekimai 2023 m. Diegdami pagrindinius tvarumo principus Grupėje vadovaujamės holistiniu požiūriu ir įtraukiame visų lygių ir funkcijų darbuotojus. Daugiausiai dėmesio skiriame aplinkos apsaugos, socialinėms ir valdysenos veikloms, atsižvelgdami į strateginio reikšmingumo vertinimo rezultatus. 2023 m. mums pavyko sumažinti Grupės 1 ir 2 apimčių emisijas atitinkamai 1,8 ir 15,6 proc. Daug pastangų dėjome siekdami pagerinti darbuotojų ir rangovų saugos ir sveikatos praktikas, tad džiaugiamės, kad neužfiksavome nei vieno mirtino nelaimingo atsitikimo, o traumų skaičius buvo nedidelis. Bendra darbuotojų patirtis 2023 m. pagerėjo, nes 57,5 proc. Grupės darbuotojų sako, kad rekomenduotų Grupę kaip darbdavį. Taip pat pradėjome keletą iniciatyvų, kurios ateinančiais metais turėtų padėti pagerinti lyčių balansą. Grupės investicijų strategijos pagrindas yra tvarios vertės kūrimas. Tai parodo Grupės investicijų dalis, siejama su veiklomis atitinkančiomis kriterijus pagal ES Taksonomijos reglamentą, kuri sudarė 94,8 proc. ir atitinkama Koreguoto EBITDA dalis, kuri sudarė 61,4proc. Daugiau išsamios informacijos apie Grupės tvarumo tikslus, iniciatyvas ir pasiekimus pateikiame šio pranešimo skyriuje „6 Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybes ataskaita)“. Pirmą kartą Grupės istorijoje daliai tvarumo rodiklių, pateiktų Tvarumo ataskaitoje, suteiktas savanoriškas ribotos atsakomybės patikimumo užtikrinimas. Mūsų kasdienės pastangos pateikti aukštos kokybės tvarių veiklų atskleidimus atsispindi ir toliau pateiktuose įvertinimuose. Su šiais įvertinimais Grupė patenka tarp savo pramonės šakos lyderių pasaulyje. Prisidedame prie tarptautinių iniciatyvų Grupės ASV rizikų valdymo įvertinimai Savo veikla siekiame prisidėti Tvaraus vystymosi tikslų (angl. UN Sustainable Development Goals, DVT) įgyvendinimo. Siekiame nulinio emisijų balanso iki 2040–2050 m. pagal SBTi patvirtintus Grupės trumpalaikius ŠESD emisijų mažinimo tikslus. Pasirašėme Moterų įgalinimo principus (angl. Women's Empowerment Principles, WEPs), taip skatindami lyčių lygybę ir moterų įgalinimą. Esame įsipareigoję vadovautis Pasaulinio susitarimo (angl. UN Global Compact) principais. 19 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga 1.6 Informacija investuotojams Apžvalga 2023 m. Grupės paprastųjų vardinių akcijų (PVA) ir tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (TDP) bendros akcininkų grąžos rodiklis siekė atitinkamai 5,4 proc. ir 4,9 proc. Per tą patį laikotarpį mūsų lyginamojo indekso („Euro Stoxx Utilities index“) bendra akcininkų grąža siekė 16,1 proc. 2023 m. bendra Grupės (PVA ir TDP) apyvarta siekė 84,31 mln. Eur (63,30 mln. Eur „Nasdaq Vilnius“ biržoje ir 21,01 mln. Eur Londono vertybinių popierių biržoje, LSE), tuo tarpu vidutinė dienos apyvarta sudarė 0,37mln. Eur (0,25 mln. Eur „Nasdaq Vilnius“ biržoje ir 0,12 mln. Eur LSE). Grupės rinkos kapitalizacija ataskaitinio laikotarpio pabaigoje siekė 1,4 mlrd. Eur. Šiuo metu Grupę seka šeši kapitalo rinkų analitikai. Analitikų rekomendacijas ir tikslines kainas galite rasti mūsų svetainėje. Grąžos akcininkams rodikliai 2, 3 1 Indeksas = 100. 2 Duomenys pateikti pagal paskirstytus ar planuojamus paskirstyti dividendus už nurodytą laikotarpį. 2023 m. 1,286 Eur dividendą per akciją sudaro 0,643 Eur dividendas už akciją išmokėtas už 2023 m. I pusm. ir 0,643 Eur dividendas už akciją, siūlomas išmokėti už 2023 m. II pusm., dėl kurio sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2024 m. kovo 27 d. 3 2023 m. ir 2022 m. DPS, EPS rodikliai skaičiuojami naudojant akcijų svertinį vidurkį. 4 Dividendinis pajamingumas apskaičiuojamas dalijant DPS iš atitinkamo laikotarpio PVA arba TDP uždarymo kainos metų pabaigoje: i) PVA savininkų dividendų pajamingumas apskaičiuojamas taikant 19,02 Eur ir 18,84 Eur uždarymo kainas metų pabaigoje 2022 ir 2023 m. atitinkamai; ii) tdp savininkų dividendų pajamingumas apskaičiuojamas taikant 18,80 Eur ir 18,60 Eur uždarymo kainas metų pabaigoje 2022 ir 2023m. atitinkamai. 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Paskelbta dividendų, mln. Eur 93,0 90,3 2,7 3,0 % EPS , Eur 4,42 4,04 0,38 9,4 % DPS , Eur 1,29 1,24 0,05 4,0 % Dividendų išmokėjimo koeficientas , % 29,1 30,8 (1,7 p.p.) n/a Dividendinis pajamingumas 4 , % PVA savininkams 6,8 6,6 0,2 p. p. n/a TDP savininkams 6,9 6,6 0,3 p. p. n/a Euro Stoxx Utilities: SX6E Kainų pokyčiai 2023 m. laikotarpiu 1 Nasdaq Vilnius: IGN1L (paprastosios vardinės akcijos, PVA) LSE: IGN (tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai, TDP) 4,9 %(1,3 %) Kainos pokytis Grąža Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 113 111 109 107 105 103 101 99 97 95 93 5,4 % (0,9 %) 16,1 % 10,3 % GRI 1-2 20 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Grupės vertybiniai popieriai yra įtraukti į „MSCI Frontier Markets 100 Index“ (nuo 2020 m. lapkričio 30 d.), MSCI Baltic States IM index (nuo 2023 m. III ketv.), „Nasdaq OMX Baltic Benchmark Index“ (nuo 2021 m. sausio 4 d.) ir „OMX Baltic 10“ (nuo 2021 m. liepos 1 d.) indeksus. Dividendai Nuo Grupės IPO, pelną skirstome pagal patvirtintą Dividendų politiką. Dividendų politika grindžiama pradine fiksuota 85 mln. Eur suma, kurią išmokėjome už 2020 m., ir ne mažesniu nei 3 % augimu kiekvienais paskesniais finansiniais metais. Tęsdami savo Dividendų politikos įsipareigojimą, už 2023 m. ketiname išmokėti 1,286 Eur dividendą per akciją, viso – 93,0 mln. Eur. Tai reiškia, kad PVA pelningumas siektų 6,8 proc., o TDP – 6,9 proc. (vertinant metų pabaigos uždarymo kainas). Svarbu pabrėžti, kad dėl 0,643 Eur (iš 1,286 Eur) dividendo už akciją, siūlomo išmokėti už 2023 m. II pusm., sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2024 m. kovo 27 d. Prieš tai, 2023 m. III ketv., neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl 0,643 Eur dividendo už akciją, viso – 46,5 mln. Eur už 2023 m. I pusmetį., kuris buvo išmokėtas 2023 spalio mėn. Dividendų išmokėjimo koeficientas už 2023 m. tikimasi sieks 29,1 proc., palyginus su 30,8 proc. 2022 m. Informacija apie akcijas 2023 m. laikotarpiu Vertybinių popierių emisijų rodikliai Nasdaq Vilnius LSE Combined Atidarymo kaina 1 , Eur 19,06 19,30 - Didžiausia kaina 1 (data), Eur 20,95 (gegužės 2 d.) 21,00 (gegužės 9 d.) 21,00 Mažiausia kaina 1 (data), Eur 18,56 (gruodžio 13 d.) 17,60 (gruodžio 7 d.) 17,60 VWAP kaina 2 , Eur 19,95 19,36 19,77 Uždarymo kaina 1 , Eur 18,84 18,55 - P/E metų gale, kartai 4,24 4,18 - Apyvarta (vidutinė dienos) 3 , mln. Eur 63,30 (0,25) 21,01 (0,12) 84,31 (0,37) Rinkos kapitalizacija metų pabaigoje 1 , mlrd. Eur - - 1,4 Nasdaq Vilnius LSE Combined Rūšis Paprastosios vardinės akcijos (PVA) Tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai (TDP) - ISIN kodas LT0000115768 Reg S: US66981G2075 Rule 144A: US66981G1085 - Simbolis IGN1L IGN - Nominali vertė, Eur - - 22,33 už vieną akciją Akcijų skaičius (akcijų klasė) 3 - - 72 388 960 (vienos klasės akcijos) Įsigytos savo akcijos (%) 3 - - - Laisvojoje apyvartoje esančios akcijos (%) 3 - - 18,105,203 (25,01 %) PVA ir TDP dalys 71,0 % 29,0 % 100% 1 Prekybos pabaigos uždarymo kaina. 2 VWAP (volume weighted average price) – vidutinė svertinė kaina. 3 2022 m. bendra Grupės (PVA ir TDP) apyvarta siekė 105,84 mln. Eur (78,20 mln. Eur „Nasdaq Vilnius“ biržoje ir 27,64 mln. Eur LSE), tuo tarpu vidutinė dienos apyvarta sudarė 0,45 mln. Eur (0,31 mln. Eur „Nasdaq Vilnius“ biržoje ir 0,14 mln. Eur LSE). Grupės vertybiniai popieriai yra įtraukti į šiuos indeksus OMX Baltic 10 Prekybinis indeksas OMX Baltic Benchmark Lyginamasis indeksas MSCI Baltic States IM index Lyginamasis indeksas MSCI Frontier Markets 100 Index Lyginamasis indeksas Įstatinis kapitalas Patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 72 388 960 PVA, registruotas Lietuvoje. Visos akcijos yra tos pačios klasės ir kiekviena akcija suteikia tiek pat balsų ir dividendų – po vieną balsą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir vienodą kiekį dividendų. Ataskaitinio laikotarpio metu, patronuojančios bendrovės įstatinis kapitalas nekito. Patronuojančioji bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu neturėjo bei neatliko jokių nuosavų akcijų įsigijimų. GRI 1-2 21 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga Akcininkų struktūra 2023 m. pabaigoje Grupė turėjo 22260 akcininkus. Per paskutiniuosius metus, mūsų investuotojų bazė išaugo 14,53 proc. palyginus su 2022 m. pabaiga (19436 akcininkai). Lyginant su IPO (2020m. spalio7d., 6901 akcininkai) akcininkų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus pagrinde dėl augančio mažmeninių investuotojų skaičiaus. Lietuvos Respublikai (institucija įgyvendinanti akcininko valią – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Daugumos akcininkas) priklausanti patronuojančiosios įmonės akcijų dalis sudaro 74,99%, likusi akcijų dalis priklauso instituciniams (15,92 %) ir mažmeniniams (9,09 %) investuotojams. Kitų daugiau nei 5 % patronuojančiosios bendrovės akcijų turinčių šalių nėra. Patronuojančiosios bendrovės akcininkų struktūra pagal tipą ir geografiją pateikiama paveikslėlyje dešinėje. Visuotiniai akcininkų susirinkimai 2023 m. įvyko trys visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo priimti sprendimai dėl dividendų paskirstymo, auditoriaus skyrimo ir kitų klausimų. Artimiausias eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas vyks 2024 m. kovo 27 d. Daugiau informacijos apie tai, įskaitant ir akcininkų teises, galite rasti skyriuje „4Valdymo ataskaita“ arba mūsų svetainėje. Akcininkų struktūra (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) Mažmeniniai investuotojai 9,09 % Daugumos Akcininkas 74,99 % (LR Finansų ministerija) Instituciniai investuotojai 15,92 % Baltijos šalys 47,48 % Jungtinė Karalystė 28,16 % Šiaurės šalys 15,45 % Kontinentinė Europa 5,99 % Kitos šalys 2,92 % Lietuva 74,49 % Estija 21,54 % Latvija 3,03 % Kitos šalys 0,95 % Kredito reitingas 2023 m. spalio 24 d., atlikusi kasmetinį vertinimą, kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino Grupės „BBB+“ (stabili perspektyva) kredito reitingą. Daugiau informacijos apie kredito reitingą, įskaitant kredito reitingo ataskaitas, pateikiame mūsų svetainėje. Ryšiai su investuotojais Komunikuodami su suinteresuotosiomis šalimis siekiame užtikrinti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Su rinkos dalyviais komunikuojame per ketvirčių bei ad hoc pristatymus investuotojams, susitikimus, konferencijas ir kitus susirinkimus. Mūsų pokalbiams su investuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis taikomi apribojimai, susiję su viešai neatskleistos informacijos neatskleidimu. Grupės svetainėje, skiltyje „Investuotojams“, pateikiame aktualią informaciją, apimančią metinius, tarpinius pranešimus ir pristatymus, investuotojo kalendorių, analitikų rekomendacijas ir kitą informaciją, kuri gali būti aktuali suinteresuotoms šalims. Papildomai, daugiau informacijos apie patronuojančiosios bendrovės PVA, TDP ir obligacijas pateikiame šio pranešimo skyriuje „7.1 Papildoma informacija investuotojams“. 2024 m. rezultatų skelbimo kalendorius 2024 m. kovo 27 d. 2024 m. balandžio 10 d. 2024 m. balandžio 11 d. 2024 m. gegužės 15 d. 2024 m. rugpjūčio 14 d. 2024 m. rugsėjo 11 d. 2024 m. rugsėjo 24 d. 2024 m. rugsėjo 25 d. 2024 m. lapkričio 13 d. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas Tikėtina dividendų ex-diena (PVA) Tikėtina teisių apskaitos diena gauti dividendus (PVA) 2024 m. 3 mėn. tarpinis pranešimas 2024 m. I pusmečio tarpinis pranešimas Tikėtina dividendų ex-diena (PVA) 2024 m. 9 mėn. tarpinis pranešimas Tikėtina teisių apskaitos diena gauti dividendus (PVA) Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (dėl potencialaus dividendų skyrimo už šešių mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. birželio 30 d.) Rezultatų skelbimo kalendorius pasiekiamas mūsų svetainėje ir, esant pokyčiams, yra atnaujinamas nedelsiant. 74,99 % 15,92 % 9,09% 22 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Apžvalga 23 / 477 Verslo apžvalga 2.1 Verslo modelis 24 2.2 Strategija ir tikslai 26 2.3 Investicijų programa 36 2.4 Verslo aplinka 44 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga TinklaiŽalioji gamybaIgnitis grupės veiklos Rezerviniai pajėgumaiSprendimai klientams 2.1 Verslo modelis Ignitis grupė – Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikianti integruota energetikos paslaugų bendrovė ir didžiausia energetikos grupė Baltijos šalyse – 4–5 GW instaliuotos Žaliosios gamybos galios iki 2030 m. – Nulinis ŠESD emisijų balansas iki 2040–2050 m. – Didžiausią dėmesį skiriame žaliosioms ir lanksčiosioms technologijoms, tokioms kaip jūrinio vėjo elektrinėms, sausumos vėjo hibridinėms elektrinėms, elektros kaupimo ir konvertavimo (angl. P2X) bei saugojimo – Integruotas verslo modelis, pasitelkiant valdomą didžiausią klientų portfelį, energijos kaupimo įrenginį, tinklą bei energetikos centrą Baltijos šalyse – Veikiame Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje GRI 2-6 24 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Integruotas verslo modelis Žalioji gamyba Sprendimai klientams Instaliuota galia: 1,3 GW Vystomi projektai: 5,8 GW Bendras portfelis: 7,1 GW Didžiausias klientų portfelis Baltijos šalyse: 1,4 mln. klientų Strateginis prioritetas Pasiekti 4–5 GW instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 m. #1 Lietuvoje 1 #2 Baltijos šalyse 1 #1 Baltijos šalyse 1 Strateginis prioritetas Klientų portfelio pasitelkimas ir tolimesnė plėtra, siekiant įgalinti Žaliosios gamybos vystymą Rezerviniai pajėgumai Didžiąja dalimi reguliuojami elektros gamybos iš gamtinių dujų pajėgumai, pagrinde veikiantys kaip sistemos rezervas #1 Lietuvoje 3 #2 Baltijos šalyse 3 Strateginis prioritetas Prisidėti prie energetikos sistemos saugumo Tinklai Visiškai reguliuojamas monopolis šalies mastu Reguliuojamo turto bazė: 1,4 mlrd. Eur #1 Baltijos šalyse 2 Strateginis prioritetas Plėsti atsparų ir efektyvų tinklą, kuris įgalintų elektrifikaciją 1 Pagal klientų skaičių. 2 Pagal tinklo dydį ir klientų skaičių. 3 Pagal instaliuotą galią. Koreguotas EBITDA 2023 m. 46 % 37 % 7 % 10 % 484,7 mln. Eur GRI 2-6 25 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga 2.2 Strategija ir tikslai 2023 metais atnaujinome strategiją, siekdami daugiau prisidėti prie regiono dekarbonizacijos ir energetinio saugumo. Tuo tikslu spartiname perėjimą prie žaliosios energijos Baltijos šalyse ir kuriame išskirtinai žalią energetikos sistemą. Savo pagrindinį siekį įgyvendiname tapdami perėjimo prie klimato požiūriu neutralios, saugios ir nepriklausomos energetikos ekosistemos regione lyderiais bei prisidėdami prie Europos dekarbonizacijos, sudarydami sąlygas atsinaujinančios energijos srautų judėjimui iš Šiaurės į Vidurio Europą (įskaitant Vokietiją). Būdami regiono – Lietuvos ir Baltijos šalių – transformacijos priešakyje, siekiame tapti viena iš pirmųjų 100 % žaliosios energetikos sistemų Europoje. Energetikos ekosistema vadiname ekosistemą, jungiančią daugybę tarpusavyje susijusių šalių, dalyvaujančių švarios energijos gamyboje, vartojime, konvertavime ir transportavime (įskaitant pramonės, transporto ir šildymo sektorius). Pagrindinis mūsų siekis yra sukurti 100 % žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms 26 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Į pagrindinį siekį orientuoti prioritetai Žalia Lanksti Integruota Tvari 1 2 3 4 Didiname žaliąją galią Kuriame lanksčią sistemą, kuri trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu galėtų užtikrinti veikimą su 100 proc. žaliosios energijos Pasitelkiame integruotą verslo modelį, kad įgalintume žaliosios ir lanksčiosios gamybos vystymą Maksimaliai didiname tvarią vertę – Hidroakumuliacinė elektrinė: 1,0 GW 2026 m. – Baterijos: komercinė plėtra 2026 m. – Elektros kaupimas ir konvertavimas (angl. P2X): sėkmingas P2X bandomasis projektas, atveriantis kelią komercinei plėtrai Turimų privalumų pasitelkimas Baltijos šalyse: – Didžiausias klientų portfelis – Didžiausias energijos kaupimo įrenginys – Didžiausias tinklas – Didžiausias energetikos centras 4–5 GW instaliuotos Žaliosios gamybos galios iki 2030 m. Nulinis ŠESD emisijų balansas iki 2040–2050 m. ASV lyderystė Investicijos į tvarias veiklas, atitinkančias taksonominių ekonominių veiklų kriterijus ≥3 % metinis dividendų augimas 27 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Mūsų namų rinkos, kurioms skiriame didžiausią dėmesį – Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija. Mes taip pat ieškome naujų galimybių kitose ES šalyse, kuriose vyksta esminiai energetikospokyčiai. Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikianti integruota energetikos paslaugų bendrovė Strateginiai prioritetai pagal verslo segmentus Žalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Tinklai Sprendimai klientams Ignitis Grupė Strateginiai prioritetai Pasiekti 4–5 GW instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 m., didžiausią dėmesį sutelkiant į: 1. Jūrinio vėjo elektrines 2. Sausumos vėjo hibridines elektrines 3. Elektros kaupimą ir konvertavimą bei saugojimą Strateginiai prioritetai 1. Prisidėti prie energetikos sistemos saugumo Strateginiai prioritetai 1. Atsparus ir efektyvus elektros energijos skirstymas 2. Elektros energijos tinklo plėtra ir energetikos rinkos vystymosi skatinimas 3. „Nuo-iki“ (angl. end-to-end) klientų patirtis Strateginiai prioritetai 1. Pasitelkti ir toliau plėsti klientų portfelį, siekiant įgalinti Žaliosios gamybos pajėgumų vystymą 2. Sukurti viešą elektromobilių įkrovimo tinklą ir būti lyderiais Baltijos šalyse 3. Spartinti perėjimą nuo gamtinių dujų prie elektros energijos 28 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Mūsų vertybės Įgyvendindami strategiją, prioritetą teikiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui remiantis mokstu grįstais tikslais, saugai darbe, darbuotojų patirčiai, įvairovei ir tvarios vertės kūrimui. ATSAKOMYBĖ Rūpi. Darau. Žemei. Pradedu nuo savęs. ATVIRUMAS Matau. Suprantu. Dalinuosi. Atsiveriu pasauliui. PARTNERYSTĖ Skirtingi. Stiprūs. Išvien. TOBULĖJIMAS Smalsiai. Drąsiai. Kasdien. Esame įvairių energetiškai sumanių žmonių komanda, kurią vienija bendras siekis – sukurti 100% žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Prisidedame prie „Ignitis grupės“ strategijos, prioritetų ir tikslų įgyvendinimo, pritraukdami ir išlaikydami talentų įvairovę, ugdydami strategijos įgyvendinimui reikalingus svarbiausius įgūdžius ir kompetencijas ir taikydami į žmogų orientuotą požiūrį (taikydami holistinį požiūrį į darbuotojų gerovę, augindami įvairią ir įtraukią organizaciją bei išlaikydami gerą darbuotojų patirtį). Employees in the daily environment Tvarumas Žmonės 29 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Mūsų strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai 2023–2026 m. Mūsų strateginiai tikslai yra nustatyti remiantis mūsų tikslo prioritetais, kad būtų užtikrintas mūsų strategijos įvykdymas. Grupė kasmet peržiūri savo strategiją ir atnaujina strateginį planą kitam ketverių metų laikotarpiui. Naujausias Grupės strateginis planas skelbiamas mūsų interneto svetainėje. Be to, trumpalaikiai (metiniai) ir ilgalaikiai (strateginiam 4 metų laikotarpiui) skatinimo tikslais grindžiami tikslai bei jų įgyvendinimo apžvalga išsamiau išdėstyti „5 Atlygio ataskaita" ir mūsų interneto svetainėje. Finansiniai tikslai Koreguotas EBITDA mln. Eur 2022 m. 2022 m. 2022 m.2023 m. 2023 m.2022 m. 2023 m.2022 m. 2023 m. 2023 m. 2024 m. 2025 m.2026 m. 2023–2026 m. 2023–2026 m. 2023–2026 m.2022–2023 m. 2026 m. 2026 m. 484,7 469,3 937,1 521,8 2,7 2,1 10,7 9,8 6,6 % 6,8 % 6,5 % 1 6,7 % 1 6,9 % 1 470–550 2 200–2 800 <5,0 6,5–7,5 2026 m. Koreguotas EBITDA turėtų siekti 470–550mln. Eur ir būti iki 17 % didesnis, lyginant su 2022 m. Augimą turėtų lemti Žaliosios gamybos segmento rezultatas. 1 Skaičiuota pagal akcijų skaičių (72 388 960 akcijos) 2023–2026 m. laikotarpiu. Numanomas dividendų pajamingumas apskaičiuojamas naudojant „Ignitis grupės“ akcijų kainą – 20,5 Eur už akciją. 2 1,286 Eur dividendą per akciją sudaro 0,643 Eur dividendas per akciją, išmokėtas už 2023 m. I pusm., ir siūlomas išmokėti 0,643 Eur dividendas per akciją už 2023 m. II pusm., dėl kurio sprendimą dar turi priimti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2023 m. kovo 27 d. Koreguotas ROCE % Minimalūs DPS ir dividendų pajamingumas Eur/% Vidutinis Koreguoto ROCE rodiklio lygis 2023–2026m. turėtų būti apie 6,5–7,5 %. Daugiausiai įtakos numatomam rodiklio lygiui turėjo geresni nei įprastai 2022 m. rezultatai. Siekiame, kad akcininkams mokami dividendai augtų ne mažiau kaip 3 % per metus. 2020 m. nustatytas pradinis dividendų lygis siekė 85 mln. Eur, 2022 m.–90,3 mln. Eur, o 2023 m. – 93,1 mln. Eur. Numanomas dividendų pajamingumas 2022–2026m.– 6,3–6,9 %. Net debt / Adjusted EBITDA kartai Grynosios skolos / Koreguoto EBITDA santykis 2023–2026 m. neturėtų viršyti 5 kartų. Investments mln. Eur 2023–2026 m. planuojame investuoti 2,2–2,8 mlrd. Eur, iš kurių >85–90 % sudarys tvarios Investicijos. Didžioji dalis investicijų bus skirta Žaliosios gamybos pajėgumų plėtrai ir elektros skirstymo tinklo priežiūrai, automatizavimui, skaitmenizavimui bei plėtrai. Kredito reitingas S&P Esame įsipareigoję išlaikyti solidų investicinį kredito reitingą. Planuojame išlaikyti „BBB“ ir aukštesnį reitingą 2023–2026 m. laikotarpiu. BBB+ BBB ir aukštesnis 1,24 1,29 2 1,32 1,36 1,40 30 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Klientų portfelis Elektros tiekimas, TWh Viešasis elektromobilių įkrovimo tinklas Įkrovimo punktai, # Elektros SAIFI 3 Nutrūkimų skaičius vienam vartotojui Rezerviniai pajėgumai Prieinamumas 2 , % Išnaudojame ir plečiame savo klientų portfelį bei sudarome vidines elektros energijos pirkimo sutartis (angl. PPA) siekdami sukurti sąlygas Žaliosios gamybos pajėgumų plėtrai. Siekiame iki 2026 m. elektros energijos pardavimų kiekį padidinti iki apie 10,5–10,9 TWh (metinio augimo koeficientui (CAGR) 2023–2026 m. siekiant 8.1–9.1 %) ir paspartinti perėjimą nuo dujų prie elektros energijos. Siekiame sukurti didžiausią elektromobilių įkrovimo tinklą Baltijos šalyse ir iki 2026 m. užimti ~50 % viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo rinkos dalį (>3 000 įkrovimo punktų iki 2026 m.) ir tapti greitojo įkrovimo lyderiais Baltijos šalyse. Ateityje mūsų elektromobilių įkrovimo tinklas sunaudos reikšmingą pagamintos žaliosios elektros energijos dalį. Investuojame į elektros skirstymo tinklą ir užtikriname jo atsparumą. Siekiame 2023–2026 m. SAIFI rodiklį sumažinti iki vidutiniškai ≤1,05 nutrūkimo vienam vartotojui (lyginant su 2016–2020 m. vidurkiu). Geriname tinklo automatizavimą ir siekiame, kad iki 2026 m. 63 % vartotojų būtų prijungti prie automatizuoto valdymo linijų. 2023–2026 m. laikotarpiu technologinių nuostolių elektros skirstymo tinkle vidurkis turėtų išlikti ≤5,0 %. Iki 2026 m. planuojame užbaigti išmaniųjų skaitiklių diegimą (1,1-1,2 mln. vnt.). 2023–2026 m. siekiame išlaikyti didelį Rezervinių pajėgumų (Elektrėnų komplekso) prieinamumą, t.y. ~98 %, siekiant užtikrinti energetikos sistemos patikimumą ir saugumą. Prieinamumo paslaugą Elektrėnų komplekse teiks KCB bei 7 ir 8 blokai. 1 Šiame grafike Vilniaus KJ emisijos neįtrauktos, nes jėgainės atliekų vertimo energija blokas pradėjo bandymus tik 2020 m. pabaigoje ir tik labai nedidelė Vilniaus KJ emisijų dalis (0,02 mln. t CO 2 ekv.) yra įtraukta į 2020 m. duomenis. Todėl tikslai buvo nustatyti neatsižvelgiant į Vilniaus KJ. Kuomet Vilniaus KJ atliekas energija verčiantis ir biomasės blokai veiks visu pajėgumu bent metus, išsamiai įvertinsime jėgainės poveikį ir atitinkamai atnaujinsime Grupės tikslus. Tokį metodą taikome ir kitoms neįtrauktoms kategorijoms (daugiau informacijos pateikiame Grupės ŠESD emisijų ataskaitoje). 2 Neįskaitant planinių remonto darbų. 3 Išskyrus (1) nutrūkimus dėl gamtos reiškinių prilyginamų stichinei nelaimei, katastrofiškiems meteorologiniams ir hidrologiniams reiškiniams; (2) nutrūkimus dėl gedimų elektros energijos perdavimo tinkluose. 2016–2020 m. vidurkis 2022 m. 2023 m. 2023 m.2022 m. 2023 m.2022 m. 2023 m.2022 m.2023 m.2022 m. 2026 m. 2026 m. 2026 m. 2023–2026 m. vidurkis 2023–2026 m. 2030 m. 4,0–5,0 1,18 1,2 1,3 6,7 7,7 376 251 1,23 1,13 ≤1,05 +8,1–9,1 % CAGR >12 k. 99 %100 % 2,2–2,4 10,5–10,9 >3 000 98 % Žaliosios gamybos instaliuotoji galia GW ŠESD emisijų mažinimas įgyvendinant mokslu paremtus tikslus 1 mln. t CO 2 ekv. Planuojame pasiekti 2,2–2,4 GW Žaliosios gamybos instaliuotą galią iki 2026 m. ir 4–5 GW – iki 2030 m. (žalioji ir lanksčioji instaliuota galia). Pagal 2021 m. SBTi patvirtintą ŠESD emisijų valdymo planą siekiame iki 2030 m. ŠESD emisijas sumažinti perpus. Aplinkos apsauga 2026 m.2023 m.2020 m. 2021 m. 2022 m. 2030 m. 2040–2050 m. 5,31 4,57 SBT (lyginant su 2020 m.) -27 % 3,9 mln. t CO 2 -evk SBT (lyginant su 2020 m.) -47 % 2,9 mln. t CO 2 -ekv Nulinis emisijų balansas 4,98 5,01 3,86 2,85 Apimtis 1 Apimtis 3 Apimtis 2 Biologinės kilmės emisijos 1.5 °C scenarijus 31 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Darbo sauga Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius ir TRIR Įsitraukę darbuotojai Darbuotojų patirties rodiklis (eNPS), % Tvarios vertės kūrimas Tvarių veiklų Koreguoto EBITDA 2 dalis, % Įvairovė % moterų aukščiausio lygio pozicijose (periodo pabaigai) Daugiausiai dėmesio skiriame darbo saugai. 2023–2026 m .siekiame neturėti mirtinų nelaimingų atsitikimų (darbuotojų ir rangovų). Taip pat siekiame, kad iki 2026 m. darbuotojų TRIR būtų mažesnis negu 1,75, o rangovų – mažesnis negu 3,5. Vedami į žmogų orientuoto požiūrio diegiame priemones, siekiant visapusiškai gerinti darbuotojų gerovę, sukurti įvairią ir įtraukią organizaciją bei užtikrinti teigiamą darbuotojų patirtį. Siekiame išlaikyti ≥50 % eNPS lygį 2023–2026 m. laikotarpiu. Iki 2026 m. planuojame padidinti tvarių veiklų Koreguoto EBITDA dalį iki 75 % ir daugiau (2023– 2026 m. laikotarpiu ≥85–90 % investicijų skirdami tvarioms veikloms (2022 m. – 90,0 % 3 , 2023 m. – 94,8%). Siekiame, kad 2026 m. moterų dalis aukščiausio lygio pozicijose sudarytų 35 %. 2022 m. 2022 m. 2022 m. 2022 m.2023 m. 2023 m. 2023 m. 2023 m.2026 m. 2026 m. 2026 m. 2026 m. 0,79 1 1,69 1 57,5 % 61,8 % 23,1 % 22,6 % 61,4 %72,8 % 3 <1,75 1 ≥50,0 % ≥35,0 % >75,0 % Tvarių investicijų dalis 2 : >85–90 % per 2023–2026 m. laikotarpį 0 mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius Siekiame išlaikyti ≥50 % eNPS lygį 1 Darbuotojų TRIR. Siekiama, kad 2026 m. rangovų TRIR būtų mažesnis nei 3,5. 2 Kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų. 3 Rodikliai buvo perskaičiuoti ir skiriasi nuo pateiktų ankstesniame tarpiniame pranešime. Daugiau informacijos pateikiame šio pranešimo skyriuje „7.2 Pastabos dėl perskaičiuotų rodiklių“. 32 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Strategiją įgalinančios veiklos Siekdami prisitaikyti prie sparčios energetikos sektoriaus transformacijos, didelį dėmesį skiriame inovacijoms ir skaitmenizacijai. Tai – Grupės strategiją įgalinančios veiklos, prisidedančios prie Grupės veiklos efektyvumą ir plėtros įgyvendinimo. Inovacijos „Ignitis grupės“ inovacijų centras 2018 m. įsteigėme „Ignitis grupės“ inovacijų centrą, kuris apjungia vidines ir išorines Grupės iniciatyvas ir taip skatina energijos technologijų vystymąsi bei padeda generuoti inovatyvias idėjas. Inovacijų centras yra neatsiejama Grupės dalis, leidžianti kitoms įmonėms gauti ir dalintis atvirais duomenimis bei išbandyti savo technologijas, prototipus ar verslo idėjas Grupės infrastruktūroje per neatlygintino bendradarbiavimo „Sandbox“ programą. Bendradarbiaujame su valstybės institucijomis, universitetais ir kitomis įmonėmis kurdami naujus produktus ir paslaugas, kuriuos vėliau pritaikome Grupės vykdomoje veikloje ir atitinkamai pasiūlome vartotojams. Siekiame sukurti „EnergyTech“ ekosistemą remdamiesi atvirų inovacijų principais. 2020–2024 m. „Ignitis grupės“ inovacijų centras sieks išbandyti bent 50 inovatyvių sprendimų naudojimo scenarijų, iš kurių tikimasi įgyvendinti bent 35 pilotinius projektus. 2023 m. inovacijų centras įgyvendino 14 koncepcijų, 10 pilotinių projektų ir 4 sprendimus. Toliau pateikiame svarbiausius 2023 m. įgyvendintus projektus: – įkurtas elektros konvertavimo ir saugojimo technologijų kompetencijų centras bei atlikti 5 tyrimai. Vienos svarbiausių technologijų siekiant įgalinti atsinaujinančių išteklių pajėgumų plėtrą yra reguliavimo apkrova (angl. demand-side response, DSR) ir lankstaus energijos vartojimo sprendimai bei sintetinio kuro gamyba. Todėl šiais metais vienas iš pagrindinių inovacijų centro tikslų buvo Grupėje įkurti elektros konvertavimo ir saugojimo technologijų (angl. power-to-x, P2X) kompetencijų centrą. Taip pat atlikome 5 su šiomis technologijomis susijusius tyrimus. Sustiprinome savo žinias tokiose srityse kaip anglies dioksido surinkimas bei saugojimas, vandenilio ir alternatyvaus, dar vadinamo sintetiniu, kuro gamyba, elektros kaupimas baterijose bei aiškiau vertiname reguliacinę aplinką; – „Plexos“ integruota į Grupės veiklas. Kartu su energetikos sektoriaus transformacija reikšmingi pokyčiai vyksta ir viso pasaulio elektros rinkose, kurios turi papildomų rūpesčių sparti atsinaujinančių energijos išteklių technologijų bei decentralizuotos gamybos pažanga. Gebėjimas susidaryti aiškų rinkos vaizdą ir įgyti įžvalgų tokioje dinamiškoje aplinkoje yra strategiškai labai naudingas. Siekiant Grupei išlaikyti Baltijos lyderės poziciją, 2022 m. pabaigoje „Ignitis grupės“ inovacijų centras įsigijo aukščiausios klasės energetikos rinkos modeliavimo įrankį „Plexos“. Šis įrankis sujungia skirtingus energetikos sistemos duomenis į vieną optimizuotą sprendimą, pagal kurį prognozuojamos elektros kainos arba kiti energetikos sistemos parametrai. Tai Grupei leidžia įvertinti įvairius rinkos kainos pokyčių scenarijus, strategiškai svarbių elementų pokyčių poveikį ir optimizuoti verslo sprendimus. Visus 2023 m. sėkmingai naudojome „Plexos“ įrankį, išanalizavome kelis atvejus ir planuojame šį įrankį naudoti ir 2024 m. Pažangūs rinkos modeliai suteiks mums itin svarbios informacijos, kuri padės sėkmingai ir tvariai įgyvendinti energetikos sektoriaus transformaciją; Atvirų inovacijų principai ir idėjų kūrimo procesas Atviras finansavimas Atvira kultūra Atvira partnerystė Atviri duomenys Idėjos Koncepcijos Pilotiniai projektai Sprendimai 14 įgyvendintų koncepcijų 10 įgyvendintų pilotinių projektų 4 išplėtoti sprendimai Atvira infrastruktūra 2023 m. 33 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga – integruotas dirbtinis intelektas (DI), Kauno KJ išbandyta ir įdiegta vaizdo atpažinimo technologija. Grupė 2023 m. daug dėmesio skyrė darbuotojų sveikatos ir saugos klausimams, todėl įdiegėme pažangius technologinius sprendimus siekdami padėti spręsti susijusias problemas. Pavyzdžiui, pasitelkėme DI vaizdo atpažinimo modelį, kuris gali labai tiksliai realiu laiku identifikuoti ar visi darbuotojai ir rangovai dėvi asmeninės apsaugos priemones, taip pat atpažinti anomalijas, pvz. kai žmogus pargriūna arba nejuda, bei iš karto apie tai informuoti saugos vadovą. Kapitalo fondai 2017 m. Grupė įkūrė pirmąjį Baltijos šalyse į energetiką orientuotą rizikos kapitalo fondą „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“, valdomą „Contrarian Ventures“. Fondas užbaigė investavimo etapą ir iki šiol sugeneravo 15,6 mln. Eur grąžą. Fondas taip pat sėkmingai prisidėjo prie Grupės strateginių tikslų įgyvendinimo, nes keleto fondo portfelio įmonių pilotiniai projektai leido Grupei pasiūlyti naujas paslaugas savo klientams. Vertindama pirmojo fondo sėkmę, 2023 m. Grupė prisijungė prie Europos rizikos kapitalo fondo, orientuoto į klimato kaitos mažinimo technologijas, „World Fund“ ir įsipareigojo investuoti apie 25 mln. Eur į klimato kaitos mažinimo technologijas kuriančius startuolius jų ankstyvose ir augimo stadijose. Fondo valdytojas bus išrinktas tarptautinio viešo konkurso būdu. 2024 m. tikslai Pagrindiniai inovacijų komandos tikslai 2024 metais yra ieškoti naujų technologijų, kurios galėtų būti pritaikytos Grupės veikloje, auginti esmines kompetencijas P2X srityje, užtikrinti priimamų sprendimų kokybę pasitelkiant energetikos rinkos modeliavimo įrankį „Plexos” bei toliau teikti ekspertines žinias, kurias galima būtų pritaikyti strateginėse Grupės veiklose. 15,6 mln. Eur grąža iki šiol 37,1 mln. Eur įsipareigota investuoti suma 30 skirtingų įmonių 11 šalių 100+ investicinių partnerių 34 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Skaitmenizacija Skaitmenizacijos programa siekiame gerinti darbuotojų skaitmeninę patirtį, didinti jų veiklos efektyvumą ir padėti kurti kuo didesnę pridėtinę vertę organizacijai. Tai darome atsižvelgdami į skirtingų komandų poreikį bei Grupės darbuotojų skaitmeninės patirties analizės rezultatus. 2023 m. daugiausia dėmesio skyrėme dizaino mąstysenos principų taikymui ir skleidimui Grupėje, hakatonų organizavimui, darbuotojų skaitmeninių įgūdžių gerinimui, automatizuotų procesų decentralizavimui bei DI technologijų testavimui. 2023 m. veikla Hakatonai Siekdami išspręsti vidinius ir išorinius Grupę veikiančius iššūkius, 2023 m. organizavome vieną vidinį hakatoną. Šių metų hakatone sprendėme dviejų sričių problemas. Pirmoji sritis apėmė didesnio darbuotojų įtraukimo į Grupėje organizuojamus mokymus klausimus ir poreikį apmokyti didesnį inžinerinių profesijų praktikantų skaičių. Hakatono komandos siūlė idėjas kaip pertvarkyti praktikų planus, kūrė programėles, kurios suvestų praktikantus su vadovais ir siūlė įsteigti kas mėnesį vykstančias varžytuves, siekiant pagerinti mokymų kokybę. Kita sritis klausimų apėmė DI išnaudojimo galimybes Grupėje bei su tuo susijusias saugumo rizikas. Komandos analizavo giliųjų klastočių (angl. deepfake) keliamas grėsmes Grupės veiklai, kūrė optinio ženklų atpažinimo sprendimus, kurie galėtų būti panaudoti diegiant išmaniuosius skaitiklius, bei didelės apimties kalbos modelių įskiepius „Office“ programoms. Grupės darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimas 2023 m. tęsėme skaitmeninių įgūdžių tobulinimo mokymus Grupės kolegoms. Mokymų pagrindinis tikslas nepakito – stiprinti Grupės darbuotojų įgūdžius ir padėti jiems išmokti naujų įgūdžių siekiant padidinti darbuotojų efektyvumą ir užtikrinti, kad Grupėje ateityje turėtume reikalingus skaitmeninius įgūdžius. Į programą įtraukėme dar daugiau temų, kad patenkintume skirtingų darbuotojų grupių poreikius. Taip pat vykdėme 13 savaičių trukusius skaitmeninių įgūdžių tobulinimo mokymus Grupės vadovams. Iš viso daugiau nei 90 proc. Grupės darbuotojų dalyvavo skaitmeninių įgūdžių tobulinimo mokymuose. DI technologijų testavimas 2023 m. sparčiai vystėsi „ChatGPT“ ir kiti didelės apimties kalbos modeliai, todėl ir mes pradėjome aktyviai testuoti DI technologijų pritaikymą įvairiose Grupės veiklose. Šiuo metu vykdomi pilotiniai projektai apima skambučių centro funkcijų ir el. laiškų kūrimo automatizavimą, pokalbių robotų tobulinimą ir klientų patirties apklausos analizę. Siekdami paskatinti DI įrankių naudojimą, pradėjome organizuoti „ChatGPT“ mokymus ir visiems norintiems suteikėme galimybę saugiai išbandyti šią technologiją darbo aplinkoje. Ateities planai 2024 m. skaitmenizacijos programa bus orientuota į DI technologijų pritaikymą įvairiose mūsų darbo srityse. Planuojame įgyvendinti daugiau nei 20 pilotinių projektų. Dalis iš jų bus pritaikyti mūsų procesuose ir, tikimės, atneš realią naudą. Be to, didelį dėmesį skirsime skaitmeninių įgūdžių programai ir skaitmeninės kultūros vystymui Grupėje. Taip pat skatinsime DI sprendimų naudojimą ir tikimės, kad bent 15 proc. Grupės darbuotojų reguliariai naudosis šiomis technologijomis savo kasdieniuose darbuose. „Ignitis grupės“ darbuotojai hakatone 35 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga 2.3 Investicijų programa Apžvalga Grupė priima investicinius sprendimus remdamasi ketverių metų investicijų planu. Iš viso 2023–2026 m. laikotarpiu Grupė planuoja investuoti 2,2–2,8 mlrd. Eur, arba apie 550–700 mln. Eur per metus. Didžioji šių investicijų dalis bus skirta tvariai Žaliosios gamybos ir Tinklų segmentų plėtrai. Apie 55 proc. visų investicijų bus skirta Žaliosios gamybos segmento pajėgumams didinti, o apie 40 proc. investicijų – Tinklų segmentui, jo priežiūrai ir plėtrai. Siekdami sėkmingai įgyvendinti investicijų planus bei pasiekti užsibrėžtus finansinius tikslus, įskaitant Grupės įsipareigojimą kasmet didinti dividendus, nustatėme ir taikome griežtą investicijų politiką. Naujausią informaciją apie investicijas į Žaliosios gamybos ir Tinklų segmentus pateikiame Grupės tarpiniuose ir metiniuose pranešimuose. Daugiau informacijos apie tai pasiekiama tolimesniuose šio pranešimo skyriuose. ~55 % ~40 % 2,2–2,8 mlrd. Eur 1 Įskaitant investicijas į Rezervinių pajėgumų, Sprendimų klientams segmentus, IT ir kitas investicijas. 2022 m. 2023 m. 2023 m.2022 m.2026 m. 2026 m. 1,2 1,3 1,4 1,3 2,2–2,4 1,8–1,9 2x Investicijos 2023–2026 m. laikotarpiu >85–90 % Investicijų atitinka taksonomijos reglamentą Atitinką ES taksonomiją ~iki 5 % 1 1 200–1 600 mln. Eur 900–1 100 mln. Eur Žalioji gamyba Tinklai Kita Žaliosios gamybos galia, GW Reguliuojamo turto bazė, mlrd. Eur ~40–50 % augimas 36 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Tikslinės rinkos Pirmiausia Baltijos šalys ir Lenkija Technologijos Jūrinio vėjo, hibridinės saulės ir vėjo, energijos kaupimo ir konvertavimo Projektų raida Pagrinde į plyno lauko projektus ir projektus, nuo ankstyvos iki vėlyvos vystymo stadijos Finansavimas 60–75 proc. įsiskolinimo lygis projekto lygmenyje Turto rotavimas Iki 49 proc. įgyvendintų projektų akcijų dalies pardavimas pagal rotavimo programą Siektina grąža – 100–350 p. p., palyginti su WACC – Priklauso nuo kiekvieno projekto rizikos profilio Žalioji gamyba Investavimo politika Grupė laikosi griežtų investavimo principų, kuriuose numatytos Žaliosios gamybos plėtros projektams taikomos siektinos grąžos normos užtikrina pridėtinės vertės kūrimą. Investavimo politikoje numatyta 100–350 p. p., palyginti su WACC, siektina grąža priklausomai nuo kiekvieno projekto rizikos profilio. Pagal Grupės turto rotavimo programą, sieksime parduoti iki 49 proc. įgyvendintų Žaliosios gamybos projektų dalį, kad sukurtume pridėtinę vertę ir uždirbtumėme papildomą grąžą, kuri galėtų būti panaudota plėtrai ateityje. 37 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Žaliosios gamybos Portfelis, GW Veikiantys pajėgumai Užtikrinti pajėgumai Statomai pajėgumai Projektai pažengusioje vystymo stadijoje Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje Kontraktuoti pajėgumai Vykdomų ir planuojamų investicijų apžvalga Per 2023 m. mūsų Žaliosios gamybos Portfelis išaugo 2,0 GW iki 7,1 GW (nuo 5,1 GW). Augimą lėmė įsigyti sausumos vėjo projektai Lietuvoje (Kelmės VP I ir II), kurių bendra galia siekia 0,3 GW, laimėtos teisės vystyti jūrinio vėjo parką Estijos jūrinėse teritorijose (Liivi 1 ir 2), kurio galia numatoma, kad galėtų siekti 1–1,5 GW1, bei plyno lauko investicijų portfelio, kuris padidėjo apie 0,7 GW, plėtra. Užtikrinti pajėgumai išaugo 1,4GW iki 2,9 GW (nuo 1,6 GW), nes keletas projektų, įskaitant Latvijos saulės elektrinių portfelįI (239 MW), Kelmės VP I (105,4 MW) ir Kelmės VPII (194,6 MW), Kruonio HAE plėtros projektą (110MW) ir Tauragės saulės elektrinių projektą (22,1 MW), pasiekė statybų etapą, o Lietuvos jūrinio vėjo projektas (700 MW) pasiekė kontraktuotų pajėgumų etapą. Be to, du Grupės projektai Lietuvoje buvo užbaigti: Mažeikių VP (63 MW), kuris komercinės veiklos pradžią pasiekė 2023 m. rugpjūčio mėn. ir Vilniaus KJ biomasės blokas, kuris pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią (50 MWe, 149 MWth iš 73MWe, 169MWth) 2023 m. gruodžio mėn. Nepaisant to, dėl tebesitęsiančių baigiamųjų testavimo procedūrų, likusiai 23 MWe ir 20 MWth pajėgumų daliai komercinės veiklos pradžios pasiekimas dar tebevyksta. Tuo tarpu, projektai, kurių bendra galia siekia iki 670MW, pasiekė statybų etapą, o projektai, kurių bendra galia siekia iki 620 MW, pasiekė pažengusią vystymo stadiją. Žaliosios gamybos Portfelio vystymas vyksta pagal planą be reikšmingų pokyčių nuo 2023 m. III ketv. Informaciją apie svarbius nuo 2023 m. pradžios pasiektus Portfelio vystymo bei plėtros etapus pateikiame kitame puslapyje esančiame vizuale. 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Žaliosios gamybos Portfelio apžvalga Pagal etapą Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje 3,3 GW Projektai pažengusioje vystymo stadijoje 1,0 GW Kontraktuoti pajėgumai 0,7 GW Statomi pajėgumai 0,9 GW Veikiantys pajėgumai 1,3 GW Pagal geografiją Lietuva 4,4 GW Estija 1,0 GW Lenkija 0,4 GW Latvija 1,3 GW Pagal tipą Gamyba 6,0 GW Lankstumas 1,1 GW Pagal technologiją Vanduo 1,1 GW Saulė 1,7 GW Biomasė ir atliekų vertimas energija 0,1 G W Jūrinio vėjo parkai 1,7 GW Sausumos vėjo parkai 2,5 GW 1 Nors apskaičiuota, kad teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 GW, priklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijų optimizavimo ir kitų veiksnių, faktinis jūrinio vėjo elektrinių parko pajėgumas numatoma, kad galėtų siekti 1–1,5 GW. Grupė šiuo metu į Portfelį įtraukia mažiausią numatytų pajėgumų dalį (1 GW). Užtikrintų pajėgumų viso Portfelio 7,1 GW 7,1 GW 7,1 GW 7,1 GW 5,1 1,6 2,9 7.1 2,8 0,7 0,4 3.3 +1,4 GW +2,0 GW 1,2 1,3 1,0 0,9 0,7 38 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga SAUSIS KOVAS SPALIS LAPKRITIS GRUODISBALANDIS GEGUŽĖ BIRŽELIS LIEPA RUGPJŪTIS Mažeikių VP (63 MW) patiekė pirmą elektros energiją į tinklą. Vilniaus KJ biomasės bloke (73 MWe, 169 MWth) pradėti karštieji bandymai. Priėmus galutinį investavimo sprendimą, Latvijos saulės elektrinės portfelis I (<300) pasiekė Statybų etapą. Tauragės saulės elektrinės (22 MW) projektas pasiekė Statybų etapą. Kelmė VP II (<195 MW) pasiekė Statybų etapą. Eurakro hibridinis projektas (37,5 MW) pasiekė Pažengusią vystymo stadiją. Sumontuoti visi saulės modeliai Tauragės saulės projekte I (22,1MW) Lietuvoje. Vilniaus KJ biomasės blokas (73 MWe, 169 MWth) patiekė pirmą energiją į tinklą. Vilniaus kogeneracinis biomasės blokas (73 MWe, 169 MWth) pradėjo gaminti ir tiekti šilumą Vilniui. Vilniaus KJ biomasės blokas pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią (50 MWe, 149 MWth iš 73MWe, 169 MWth). Užtikrintas „Moray West“ jūrinio vėjo parko (882 MW) finansavimas. Jonavos saulės elektrinės projektas (252 MW) pasiekė Pažengusią vystymo stadiją. Tauragės saulės elektrinės projektas II (25.2 MW) pasiekė Pažengusią vystymo stadiją, užtikrinus prisijungimą prie tinklo. Grupė ir „Copenhagen Infrastructure Partners" sudarė partnerystės sutartį dėl dalyvavimo būsimuose Estijos ir Latvijos jūrinio vėjo jėgainių konkursuose. Kruonio HAE plėtros projektas (110 MW) pasiekė Statybų etapą. Tume saulės elektrinės projektas (<300 MW) pasiekė Pažengusią vystymo stadiją. Lietuvos jūrinio vėjo projektas pasiekė Užsitikrintų projektų etapą. Grupė, kartu su CIP, paskelbti teisių vystyti jūrinio vėjo parką Estijos Liivi 2 jūrinėje teritorijoje laimėtojais Grupė, kartu su CIP, paskelbti teisių vystyti antrąjį jūrinio vėjo parko Estijos Liivi 1 jūrinėje teritorijoje laimėtojais. Grupė pasirašė sutartį su „Fugro“ dėl Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko (700 MW) teritorijos geofizinių tyrimų atlikimo. Mažeikių VP (63 MW) pradėjo komercinę veiklą. Pastatytos visos turbinos Silezijos VP II (137 MW) Lenkijoje. Po ataskaitinio laikotarpio Su „Umicore Poland“ pasirašėme 10 metų trukmės elektros prekybos sutartį dėl 137 MW Silezijos VP II. Užbaigėme iki 300 MW galios Kelmės VP I ir II Lietuvoje įsigijimą. Pagrindiniai Žaliosios gamybos portfelio vystymo etapai Silezijos VP I (50 MW) Lenkijoje patiekė pirmą elektros energiją į tinklą. 39 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Projekto pavadinimas Vilniaus KJ (biomasės blokas) Lenkijos saulės elektrinių portfelis Silezijos VP I Silezijos VP II Tauragės saulės elektrinių projektas I Moray West“ jūrinio vėjo parkas 7 Latvijos saulės elektrinių portfelis I Kelmės VP I Kelmės VP II Kruonio HAE plėtros projektas IŠ VISO Šalis Lietuva Lenkija Lenkija Lenkija Lietuva Jungtinė Karalystė Latvija Lietuva Lietuva Lietuva Technologija Biomasės jėgainė Saulės parkas Sausumos vėjo parkas Sausumos vėjo parkas Saulės parkas Jūrinio vėjo parkas Saulės parkas Sausumos vėjo parkas Sausumos vėjo parkas Hidroakumuliacinė elektrinė Galia 73 MWe, 169 MWth 2 30 MW 50 MW 137 MW 22,1 MW 882 MW 239 MW 105,4 MW 194,6 MW 110 MW 1,0 GWe / 0,2 GWth Turbinų / modulių / kito tipo įrenginių gamintojas 1 x 73 MWe Siemens; 2 x 84.5 MWth Rafako 17 MW Jinko Solar; 13 MW JA Solar 14 x 3,6 MW Nordex 38 x 3,6 MW Nordex 22,1 MW Trina Solar 60 x 14,7 MW Siemens Gamesa 239 MW Trina Solar 16 x 6,6 MW Nordex 28 x 7,0 MW Nordex 1 x 110 MW Voith Hydro Investicijos ~270 mln. Eur 3 ~18 mln. Eur ~75 mln. Eur 5 ~240 mln. Eur 5 ~16 mln. Eur Neskelbiama ~178 mln. Eur 5 ~190 mln. Eur 5 ~360 mln. Eur 5 ~150 mln. Eur ~1,5 mlrd. Eur 8 Investicijos atliktos iki 2023 m. gruodžio 31 d. ~256 mln. Eur ~14 mln. Eur ~69 mln. Eur ~230 mln. Eur ~11 mln. Eur Neskelbiama ~22 mln. Eur ~104 mln. Eur ~107 mln. Eur ~20 mln. Eur ~0,8 mlrd. Eur 8 Užtikrintų pajamų dalis 1 80 % 100 % 100 % 100 % 0 % 85 % 0 % 65 % 0 % 0 % Užtikrintų pajamų tipas PPA CfD CfD CfD / elektros prekybos sutartys - CfD / elektros prekybos sutartys - Elektros prekybos sutartys - - Nuosavybė 100 % 4 0 % 6 100 % 100 % 100 % 5 % 7 100 % 100 % 100 % 100 % Partnerystė n/a n/a n/a n/a n/a Bendradarbiaujame su „Ocean Winds“ n/a n/a n/a n/a Progresas Priimtas Galutinis investicinis sprendimas + + + + + + + + + + Pastatytos vėjo turbinos (vnt.) / instaliuoti saulės moduliai su inverteriais (MW) / instaliuoti kitokio tipo turbinos ir įrenginiai (vnt.) 3 / 3 27 / 30 14 / 14 38 / 38 22 / 22 0 / 60 0 / 239 0 / 16 0 / 28 0 / 1 Pirmoji elektros / šilumos energija patiekta į tinklą + + + – – – – – – – Komercinės veiklos pradžia 2023 m. IV ketv. 2 2024 m. I ketv.– 2024 m. IV ketv. 2024 m. I ketv. 2024 m. II pusm. 2024 m. 2025 m. 2025 m. 2025 m. 2025 m. 2026 m. Statusas Vėluoja Vėluoja Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Pagrindinių investicinių projektų statusas / STATOMI PROJEKTAI 1 Užtikrintų pajamų laikotarpiai skiriasi priklausomai nuo projekto. 2 Vilniaus KJ biomasės blokas pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią (50 MWe, 149 MWth iš 73 MWe, 169 MWth) 2023 m. gruodžio mėn. Nepaisant to, dėl tebesitęsiančių baigiamųjų testavimo procedūrų, likusiai 23MWe ir 20 MWth pajėgumų daliai komercinės veiklos pradžios pasiekimas dar tebevyksta. 3 Įtraukta ES parama investicijoms į Vilniaus KJ (t. y. atliekas energija verčiančiam (pradėjo veiklą 2021 m. I ketv.) ir biomasės blokams), kuri bendrai siekia ~140 mln. Eur. 4 49 proc. bus parduota pradėjus komercinę veiklą, remiantis ES paramos taisyklėmis. 5 Įskaitant projekto įsigijimo kainą ir statybų sąnaudas. 6 Po visų statybos darbų užbaigimo. 7 Kadangi Grupei priklauso 5 proc. mažumos akcijų paketo dalis, projekto pajėgumai nekonsoliduojami ir neatsispindi Žaliosios gamybos Portfelio duomenyse. 8 Neįtraukiant projektų, kurių investicijos yra neskelbiamos. 40 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Projekto pavadinimas Lietuvos jūrinio VP Šalis Lietuva Technologija Jūrinio vėjo parkas Galia 700 MW Investicijos Neskelbiama Užtikrintų pajamų dalis 1 0 % Užtikrintų pajamų tipas - Nuosavybė 51 % Partnerystė Bendradarbiaujame su „Ocean Winds“ Progresas Sudaryta jūros dugno nuomos sutartis + Užtikrinta jungtis prie tinklo + Atliktos PAV procedūros - Komercinės veiklos pradžia 2029 m. Statusas Vyksta pagal planą Pagrindinių investicinių projektų statusas / KONTRAKTUOTI PROJEKTAI 1 Užtikrintų pajamų laikotarpiai skiriasi priklausomai nuo projekto. „Ignitis renewables“ jūrinio vėjo projektų komanda 41 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Tinklai Investavimo politika Kadangi mūsų Tinklų segmento įmonė yra Lietuvos energijos skirstymo operatorius, kurio veikla yra pilnai reguliuojama, šio segmento investicijos yra nustatomos atsižvelgiant į reguliavimą, derinamos su ir tvirtinamos reguliuotojo (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, VERT). Tikslinės rinkos Lietuva Technologijos Elektros ir gamtinių dujų skirstymo tinklai Tipas Plėtra (naujų klientų prijungimas ir galios didinimas, įskaitant gaminančius vartotojus, elektromobilių tinklą bei išmaniųjų skaitiklių diegimą) ir priežiūra Investavimo apimtis 10 metų investicinis planas atnaujinamas, derinamas su ir tvirtinamas reguliuotojo (VERT) Siektina grąža Pagal nustatytą WACC, kurį kasmet nustato reguliuotojas (VERT) 42 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Vykdomų ir planuojamų investicijų apžvalga Nuo 2022 m. pabaigos sėkmingai tęsėme tinklo priežiūros ir plėtros darbus, įskaitant ir išmaniųjų skaitiklių diegimą. Išmaniųjų skaitiklių diegimas privatiems ir verslo klientams, kurių energijos vartojimas per metus viršija 1 000 kWh, prasidėjo 2022 m. liepos mėn. ir sklandžiai tęsiasi šiandien. Per 2023 m. įdiegta apie 519 tūkst., o iš viso – apie 729tūkst. išmaniųjų skaitiklių (iš 1,1–1,2 mln. numatytų įdiegti išmaniųjų skaitiklių). Visi naujieji išmaniosios apskaitos sistemos funkcionalumai buvo sėkmingai įdiegti 2023 m. pabaigoje. Nors sistema jau veikia ir atlieka įprastas kasdienes užduotis, 2024 m. sieksime toliau ją tobulinti, vystyti ir integruoti į ją naujus funkcionalumus. Taip pat analizuojame kaip išmaniosios apskaitos sistema integruojasi į skirstymo valdymo sistemą ir planuojame ją visiškai integruoti iki 2025 m. vidurio. Be to, siekiame išvystyti išmaniosios apskaitos duomenų centrą, kuriame naudojant debesijos technologijas būtų sukurta didžiųjų duomenų platforma, kuri padėtų rinkti ir analizuoti išmaniųjų skaitiklių duomenis. Šiuo metu nėra išmaniųjų skaitiklių gamybos ir tiekimo trikdžių, tad mūsų tikslas užbaigti masinį skaitiklių diegimo procesą iki 2025 m. nesikeitė. Pagrindinių investicinių projektų statusas Projektas Techninė priežiūra ir kita Plėtra Naujų klientų prijungimai ir galios didinimai Plėtra Išmanieji skaitikliai IŠ VISO Šalis Lietuva Lietuva Lietuva – Investicijos 2021–2030 m. (ESO 10 metų investicinis planas) 1 ~1 mlrd. Eur ~750 mln. Eur ~150 mln. Eur ~1,9 mlrd. Eur Investicijos 2023–2026 m. (Strateginis planas) ~350–450 mln. Eur ~470–600 mln. Eur ~80–120 mln. Eur 2 ~0,9–1,1 mlrd. Eur Finansavimo struktūra Iš dalies (11,0 %, 3 metų vidurkis) padengta ES lėšomis (priklausomai nuo projekto) Iš dalies (30,7 %, 3 metų vidurkis) padengta klientų mokėjimais Visiškai (100 %, 3 metų vidurkis) padengta Grupės Dauguma (80,5 %, 3 metų vidurkis) padengta Grupės Nuosavybė 100 % 100 % 100 % 100 % Progresas 2023 m. rekonstruota apie 930 km elektros linijų, iš jų– 245 km rekonstruoti 2023m. IV ketv. Daugiau nei 95 % rekonstruotų linijų buvo pakeistos požeminėmis. 2023 m. prijungti 50 891 nauji elektros energijos vartotojai ir padidinta galia 25 119 vartotojui. Tai lėmė apie 975km nutiestų naujų elektros linijų, iš jų – 254km nutiestos 2023 m. IV ketv. Iš viso įdiegta apie 729 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, iš jų – 71 % įdiegtas 2023 m. Statusas Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą Vyksta pagal planą 1 Rodikliai atitinka 10 metų investicinį planą (2021–2030 m.), kurį patvirtino reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, VERT). Per ataskaitinį laikotarpį VERT peržiūrai pateikėme atnaujintą 10 metų investicinį planą 2022–2031 m. laikotarpiui, kuriame numatytos reikšmingai didesnės investicijos – apie 2,5 mlrd. Eur. Vadovaujantis numatyta tvarka, planas bus atnaujintas kai jį patvirtins VERT. 2 „Sagemcom Energy & Telecom“ SAS (Prancūzija) yra atsakinga už išmaniųjų skaitiklių tiekimą ir susijusių IT sistemų (duomenų perdavimo technologijos – siaurajuosčio daiktų interneto technologijos (NB-IoT) diegimą. 43 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Makroekonominė aplinka BVP 2023 m. BVP euro zonoje ir pačioje Europos Sąjungoje (ES), palyginti su 2022 m., nekito. Žvelgiant į ateitį, 2024 m. BVP euro zonoje turėtų augti 1,2proc., o 2025 m. – 1,6 proc. Panašiu tempu augs ir ES BVP, kur jau minėtais laikotarpiais BVP atitinkamai turėtų augti 1,3 proc. ir 1,7 proc. Tuo tarpu Lietuvos BVP 2023 m. sumažėjo 0,3 proc. palyginti su praeitais metais. 2024 m. turėtų būti fiksuojamas augimas 2,5proc., o 2025 m. – 3,4 proc. Remiantis „Eurostat“ rudens prognoze, 2024 ir 2025 m. BVP augimo prognozė mūsų namų rinkose viršija ES ir euro zonos prognozes (išskyrus Suomiją). Infliacija 2023 m. gruodžio mėn. metinė infliacija euro zonoje nusistovėjo ties 2,9 proc., tuo tarpu rugsėjo mėn. ji siekė 4,3 proc. Iš visų šalių, kuriose veikiame, Lenkijoje užfiksuota didžiausia infliacija, kuri metų gale siekė 15,3 proc. Infliacija Lenkijoje ir Suomijoje viršijo tiek euro zonos, tiek ES vidurkį. Tuo tarpu kitose šalyse užfiksuotas mažesnis infliacijos lygis, palyginti su ES ir euro zona. Atitinkamai, 2024 ir 2025m. Lenkijoje VKI turėtų būti didžiausias, o kitose namų rinkos šalyse infliacija turėtų arba būti vos mažesnė už ES ir euro zonos vidurkį arba priartėti prie panašaus lygio. 2.4 Verslo aplinka 2023 m. vs. 2022 m. 2024 m. (progn.) 2025 m. (progn.) Lietuva (0,3) +2,5 +3,4 Latvija +0,4 +2,4 +3,0 Estija - 1 +1,9 +2,7 Suomija - 1 +0,8 +1,5 Lenkija -1 +2,7 +3,2 Euro zona 0,0 +1,2 +1,6 ES 0,0 +1,3 +1,7 Šaltinis: Eurostat. 1 Duomenys nėra paviešinti. 2023 m. 2024 m. (progn.) 2025 m. (progn.) Lietuva +1,6 +2,9 +2,5 Latvija +0,9 +3,2 +1,9 Estija +4,3 +3,5 +2,1 Suomija +1,3 +1,9 +2,0 Lenkija +15,3 +6,2 +3,8 Euro zona +2,9 +3,2 +2,2 ES +3,4 +3,5 +2,4 Šaltinis: Eurostat. BVP pokytis,% Infliacijos lygis pagal suderintą VKI, % Grupės veiklos rezultatai priklauso nuo makroekonomikos ir rinkų tendencijų, ypač rinkose, kuriose veikiame. Dėl šių priežasčių atidžiai stebime ekonominius rodiklius ir pokyčius, kad galėtume įvertinti verslo aplinką, galimybes bei iššūkius. Siekiant pateikti išsamią Grupės veiklos apžvalgą, toliau pateikiame namų rinkų verslo aplinkos, įskaitant pagrindinius reguliavimo aplinkos pokyčius, apžvalgą. GRI 1-2 44 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Rinkų apžvalga Energetikos sektoriaus tendencijų apžvalga – Palankus gamtinių dujų atsargų kiekis saugyklose, mažėjanti paklausa ir stabilizavęsis hidroenergijos rezervas Skandinavijoje buvo pagrindinės mažėjančių elektros energijos kainų Baltijos regione priežastys. Nepaisant to, kainų svyravimui Baltijos regione įtaką turėjo elektros linijų priežiūros darbai, skirti rengtis sinchronizacijai su ES tinklais. – Pakankamas gamtinių dujų lygis saugyklose, šilta žiema, augantys SGD importą įgalinantys pajėgumai ir mažesnis vartojimas, lyginant su ilgalaikiais vidutinio vartojimo rodikliais, buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę gamtinių dujų kainų mažėjimą. – Išaugusi gamyba iš vėjo ir saulės energijos ženkliai prisidėjo prie Lietuvoje pagamintos elektros energijos augimo, o potvyniai Latvijoje lėmė didesnę gamybą naudojant hidroenergiją. Be to, pagamintos energijos augimą Suomijoje lėmė didesnė gamyba naudojant atominę energiją. Kita vertus, Estijoje energijos gamybos rodikliai sumažėjo dėl mažesnės elektros energijos gamybos deginant naftinguosius skalūnus, o Lenkijoje – dėl vangesnio vartojimo. – Energijos paklausa ir toliau mažėja visose šalyse jau antrus metus iš eilės. Elektros energijai tam daugiausiai įtakos turi daug energijos naudojančios pramonės šakos, kurios dar neatsigavo po praeitais metais sumažėjusių gamybos apimčių bei paklausos pokyčių. Be to, paklausos sumažėjimą galima paaiškinti ir sėkmingu energijos taupymo priemonių įgyvendinimu. Taip pat nors, lyginant su praeitais metais, gamtinės dujos šiuo metu yra reliatyviai geresnėje konkurencinėje padėtyje nei naftos produktai, 2023 m. užfiksuotas ribota įtaka jų paklausai namų rinkose, išskyrus Lietuvą, Latviją ir Estiją, kuriose ir toliau užfiksuotas gamtinių dujų paklausos mažėjimas. Elektrosirgamtiniųdujųkainos namų rinkoje „Nord pool“ sisteminė kaina 56,4 EUR/MWh (-58,5 %) TTF 48,5 EUR/MWh (-63,2 %) Suomija 56,5 EUR/MWh (-63,3 %) 50,6 EUR/MWh (-61,5 %) Estija 90,8 EUR/MWh (-52,9 %) 45,5 EUR/MWh (-65,7 %) Latvija 93,9 EUR/MWh (-58,6 %) 45,5 EUR/MWh (-65,7 %) Lietuva 94,4 EUR/MWh (-59,0 %) 45,4 EUR/MWh (-64,8 %) Lenkija 117,86 EUR/MWh (-34,8 %) 46,6 EUR/MWh (-65,9 %) Vidutinė elektros kaina 2023 m. (vs 2022 m.) Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. (vs 2022 m.) „Nord Pool“ šalys 2023 m.2023 m. 2022 m. 2022 m. ∆, % Lietuva 11,7 12,2 (4,1 %) Latvija 6,5 6,8 (4,4 %) Estija 8,1 8,2 (1,2 %) Suomija 79,1 79,2 (0,1 %) Lenkija 166,9 172,9 (3,5 %) Viso 272,3 279,3 (2,5 %) 2023 m.2023 m. 2022 m. 2022 m. ∆, % Lietuva 6,2 4,2 47,6 % Latvija 5,7 4,4 29,5 % Estija 4,6 6,9 (33,3 %) Suomija 74,0 60,4 22,5 % Lenkija 164,8 176,2 (6,5 %) Viso 255,3 252,1 (1,3 %) Vartojimas, TWh 2023 m.2023 m. 2022 m. 2022 m. ∆, % Lietuva 14,9 15,7 (5,1 %) Latvija 8,2 8,8 (6,8 %) Estija 3,4 3,7 (8,1 %) Suomija 13,4 11,5 16,5 % Lenkija 179,9 177,5 1,4 % Viso 219,8 217,2 (1,2 %) Vartojimas, TWh Gamyba, TWh Elektra Gamtinės dujos GRI 1-2 45 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Regioninės jungtys ir infrastruktūra Per pastaruosius kelerius metus mūsų regione įvyko didelių pokyčių, susijusių su elektros energijos ir gamtinių dujų srautais. Nuo 2021 m. rudens elektros energijos importas iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą nutrauktas dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (Baltarusijos AE) paleidimo. Nors prekyba elektros energija per Lietuvos ir Baltarusijos sieną nebuvo galima, fizinis elektros energijos srautas vis tiek egzistavo. Galiausiai, 2022 m. II ketv. srautas buvo nutrauktas, kai Europos elektros energijos rinka „Nord Pool" sustabdė prekybą rusiška elektros energija. Nuo tada visos Baltijos šalys nustojo importuoti elektros energiją iš Rusijos. Svarbu paminėti, jog Lietuva yra viena Europos šalių, turinti daugiausiai elektros energijos jungčių, o tai leidžia patenkinti elektros energijos poreikį nepaisant sumažėjusių srautų, o jos elektros sistemos atsparumas ir patikimumas dar labiau padidės po to, kai 2025 m. bus baigtas sinchronizacijos su kontinentine Europa projektas. Kalbant apie gamtines dujas, Lietuva buvo pirmoji ES valstybė narė, kuri 2022 m. II ketv. pradžioje sustabdė jų pirkimą iš „Gazprom", pakeisdama jas SGD kroviniais– daugiausiai iš JAV ir Skandinavijos šalių. Be to, 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymas, draudžiantis importuoti gamtines dujas iš Rusijos ir kitų šalių, keliančių grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Galiausiai, 2022 m. rudenį užsitikrinome vietą 6 papildomiems SGD kroviniams (be esamų 4) per metus iki 2032 m. pabaigos Lietuvos SGD terminale Klaipėdoje. Taigi, nors gamtinės dujos nėra pagrindinė Grupės veikla, mes aktyviai dalyvaujame visais įmanomais būdais siekdami sumažinti gamtinių dujų priklausomybę nuo Rusijos ir kartu užtikrinti nenutrūkstamą jų tiekimą savo klientams. Gamtinių dujų infrastruktūra 2 : pasiūla užtikrinama importuojant gamtines dujas per SGD terminalą ir dujų atsargomis, laikomomis požeminėje saugykloje 1 Šaltinis: Nord Poo l, IEA. 2 Šaltinis: viešai prieinama informacija. 3 Šaltinis: remiantis Grupės turimais duomenimis. RU BL RU PL LT LV EE FI Inkoo LNG terminalas (40 TWh/y) Požeminė dujų saugykla (24 TWh/y) Klaipėdos LNG terminalas (40 TWh/y) Balticconnector 1 FI → EE 26 TWh/y EE → FI 27TWh/y Tarpusavio jungčių stiprinimas EE → LV 73 3 TWh/y LV → EE 73 3 TWh/y Tarpusavio jungtys LV → LT 24 TWh/y LT → LV 33 TWh/y Lenkijos-Lietuvos jungtis(GIPL) PL → LT 27 TWh/y LT → PL 21 TWh/y Metinė paklausa 2023 m. TWh/y Vartojimo pokytis 2023 m. ir 2022 m.,% Lenkija 177,9 (1,4 %) Lietuva 14,9 (5,1 %) Suomija 13,4 16,5 % Latvija 8,2 (6,8 %) Estija 3,4 (7,7 %) Total 219,8 (1,2 %) Elektros energijos jungtys 1 : pakankamos patenkinti paklausai, nepaisant elektros energijos importo iš Rusijos sustabdymo LV LT EE RU RU BL PL SE FI 700 970 1,334 1,201 1,016 xx 500 700 1,447 1,259 600 1,250 Nebenaudojamos jungtys su Rusija ir Baltarusija Statoma jungtis („Harmony Link“, kuri turėtų pradėti veikti apie 2027 m.) Perdavimo galia (MW) Veikiančios jungtys Lietuvos elektros energijos pajėgumai Iki karo Dabartinė 2027 m. Paklausa piko metu 4,1 GW 2,5 GW 3,2 GW 2,2 GW 46 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Reguliavimo ir veiklos institucijos Gamtinių dujų importas LietuvaKitos šalys Gamyba Perdavimas Skirstymas Mažmeninė prekyba Reguliuotojas Lietuvos energetikos ministerija Biržos operatoriai Grupės indėlis energetinės vertės grandinėje Grupės vaidmuo namų rinkose Kadangi Grupė veikia Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje, jos vaidmuo skiriasi priklausomai nuo šalies. Lietuvos energetikos vertės grandinėje Grupė atlieka itin svarbų vaidmenį dalyvaudama visose su energetika susijusiose veiklose, išskyrus perdavimo paslaugas. Palyginimui, kitose šalyse mes arba turime ir valdome energijos gamybos pajėgumus, arba valdome mažmeninės prekybos verslą, arba ir viena, ir kita. Daugiau informacijos pateikiame toliau paveikslėlyje. Tinklas valdomasĮskaitant rezervinius pajėgumusPaskirtasis SGD terminalo tiekėjas (iki 2025) n/an/an/a Kitos šalys Kitos šalys Kitos šalys 47 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Reguliacinė aplinka: Europoje Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) pokyčiai Kaip viena iš „Fit for 55“ paketo dalių buvo peržiūrėta ATLPS direktyva, siekiant kad ji atitiktų naująjį Europos klimato teisės akte nustatytą ES tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55proc. (palyginti su 1990 m. lygiu). Atlikus šią peržiūrą, Europos Komisija atnaujino keletą norminių ATLPS įgyvendinimo aktų. Šia iniciatyva atnaujintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės, kuriose išsamiai apibrėžti reguliuojamieji subjektai (pagal ATLPS direktyvos pakeitimą į ES ATLPS II sistemą įtraukiami reguliuojamieji subjektai, tiekiantys kurą pastatams, kelių transportui ir kitiems sektoriams), kurie privalės aplinkos taršos leidimais padengti sunaudoto kuro ŠESD emisijas aplinkos taršos leidimus įsigydami aukcionuose. Priėmimo data: 2023 m. gegužės 10 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma, tačiau poveikis neturėtų būti reikšmingas Grupės lygiu. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūra Siekiant užtikrinti ES tikslo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu) įgyvendinimą, 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo priimta atnaujinta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva. Remiantis peržiūrėta direktyva, iškeltas naujas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas iki 2030 m. sumažinti ES galutinės energijos suvartojimą 11,7 proc. ir nustatytas reikalavimas ES valstybėms narėms per įpareigojimų taikymo laikotarpį (2021–2030 m.) pasiekti suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį. Be to, direktyvoje įtvirtintas pagrindinis ES energetikos politikos principas – „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, todėl ES valstybės narės, priimdamos visus susijusius politikos ir pagrindinius investavimo sprendimus energetikos ir ne energetikos sektoriuose, turi atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą. Remiantis šia direktyva, valstybės narės, įgyvendindamos savo energijos taupymo priemones, privalo pirmenybę teikti pažeidžiamiems vartotojams ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims bei daugiau dėmesio skirti energetinio skurdo mažinimui. Be to, direktyva išplečia pareigos atlikti energijos vartojimo auditą taikymo sritį, įtraukdama visas įmones, nepriklausomai nuo jų dydžio (t. y. įskaitant mažas ir vidutines įmones), kurių suvartojamos energijos kiekis viršija tam tikrą ribą. Direktyva taip pat nustato prievolę stambiems pramoniniams energijos vartotojams įgyvendinti energijos naudojimo vadybos sistemas. Priėmimo data: 2023 m. rugsėjo 13 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma. Europos vėjo energetikos dokumentų rinkinio paskelbimas 2023 m. spalio 24 d. Europos Komisija (EK) paskelbė Vėjo energetikos dokumentų rinkinį, kurį sudaro Komunikatas dėl vėjo energetikos veiksmų plano ir Komunikatas dėl ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities užmojų įgyvendinimo. Vėjo energetikos veiksmų planą sudaro 15 veiksmų, kurių EK, valstybės narės ir pramonė turi kartu imtis skubiai ir kurie skirti remti ES vėjo energetikos sektoriaus įmones ir didinti jų konkurencingumą, siekiant užtikrinti, kad ES vėjo energetikos pramonės vaidmuo vykdant žaliąją pertvarką ir toliau išliktų svarbus. Komunikatas dėl ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities užmojų įgyvendinimo pabrėžia nuolatinį Komisijos įsipareigojimą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir naujų jūrinių užmojų įgyvendinimą. Jame apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga ir sprendžiami pagrindiniai būsimi uždaviniai bei siūlomi tolesni veiksmai dėl naujų jūrų energijos tikslų įgyvendinimo. Jau imtasi dviejų Vėjo energetikos veiksmų plane numatytų veiksmų. Pirma, 26 valstybių narių energetikos ministrai ir aukšto lygio vėjo energetikos sektoriaus atstovai įsipareigojo laikytis Europos vėjo energetikos chartijos, apimančios savanoriškus įsipareigojimus, kurių tikslas – suderinti ir sparčiai įgyvendinti EK, valstybių narių ir vėjo energetikos sektoriaus veiksmus. Antra, 21 valstybės narės įsipareigojo prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl vėjo energijos technologijų diegimo lygio bent 2024–2026 m. laikotarpiu. Priėmimo data: 2023 m. spalio 24 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams 48 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Reguliacinė aplinka: Europoje (tęsinys) Vandenilio ir dujų rinkų dekarbonizavimo paketas Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl i) reglamento, kuriuo nustatomos bendros atsinaujinančiųjų išteklių ir gamtinių dujų bei vandenilio vidaus rinkos taisyklės, ir ii) direktyvos, kuria nustatomos bendros atsinaujinančiųjų išteklių ir gamtinių dujų bei vandenilio vidaus rinkų taisyklės. Šis paketas yra paketo "Fit for 55" dalis. Jais siekiama sukurti specialios vandenilio infrastruktūros ir rinkų bei integruoto tinklo planavimo reglamentavimo sistemą. Jais taip pat nustatomos vartotojų apsaugos taisyklės ir stiprinamas tiekimo saugumas. (i) Vandenilio ir dujų reglamentavimas Reguliavimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas atsinaujinančiųjų ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų, visų pirma vandenilio ir biometano, skverbimuisi į energetikos sistemą. Svarbios naujovės: – numatomas atskiras naujas vandenilio sektoriaus subjektas – ES vandenilio tinklo operatorių subjektas (ENNOH); – nuostatos, leidžiančios valstybėms narėms nustatyti gamtinių dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), tiekimo iš Rusijos ar Baltarusijos apribojimus; – nustatyti standartines nuostatas, kuriomis būtų įgyvendinamas solidarumo principas krizės atveju, kai nėra dvišalių susitarimų; – vandenilio rinkoje kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija turi konsultuotis su kaimyninėmis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis dėl tarifų metodikos projekto ir pateikti jį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER); – pripažintas ES siekis didinti biometano gamybą. (ii) Vandenilio ir dujų direktyva Šia direktyva siekiama palengvinti atsinaujinančiųjų ir mažai anglies dioksidą į aplinką išskiriančių dujų skverbimąsi į energetikos sistemą, sudarant sąlygas atsisakyti gamtinių dujų, kad iki 2050 m. būtų pasiektas ES tikslas užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Svarbios naujovės: – susitarta dėl vandenilio perdavimo sistemos operatorių (PSO) ir skirstymo sistemos operatorių (SSO) pasidalijimo; – valstybės narės turi užtikrinti, kad teisė keisti tiekėją ar rinkos dalyvį vartotojams būtų suteikiama nediskriminuojant jų sąnaudų, pastangų ir laiko atžvilgiu; – valstybės narės įgaliotos nuspręsti, kaip apsaugoti pažeidžiamus vartotojus nuo atjungimo; – nustatomas geresnis vandenilio, elektros energijos ir gamtinių dujų tinklų plėtros planų koordinavimas. Priėmimo data: Reglamentavimas: 2023 m. gruodžio 15 d. (pasiūlymas) Direktyva: 2023 m. gruodžio 14 d. (pasiūlymas) Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. REMIT Europos Sąjunga pasiekė susitarimą dėl reglamento dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) pokyčių, siekiant geriau apsaugoti ES nuo didmeninės energijos rinkos manipuliavimo. REMIT reglamentu skatinama atvira ir sąžininga konkurencija Europos didmeninėse energijos rinkose ir sudaromos sąlygos didesniam rinkos skaidrumui ir vientisumui. REMIT yra platesnės ES elektros energijos rinkos modelio reformos dalis. Aktualūs reguliavimo pokyčiai: – rinkos dalyviai privalo užtikrinti, kad jų atstovas turėtų reikiamus įgaliojimus ir priemones, kuriomis užtikrintų, kad rinkos dalyviai veiksmingai ir laiku laikytųsi nacionalinių reguliavimo institucijų arba Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendimų ir bendradarbiautų, jei jos prašo pateikti informaciją; – peržiūrėti ACER sprendimų priėmimo įgaliojimai ir kompetencija taikyti sankcijas. ACER dabar galės atlikti patikrinimus vietoje ir teikti prašymus pateikti informaciją, taip pat turės įgaliojimus priimti pareiškimus; – nustatytos prieštaravimo ACER naudojimuisi tyrimo įgaliojimais procedūros; – sankcijos juridiniams ir fiziniams asmenims už REMIT pažeidimus. Priėmimo data: 2023 m. gruodžio 13 d. (pasiūlymas) Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma, tačiau poveikis neturėtų būti reikšmingas Grupės lygiu. TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams 49 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga ES elektros energijos rinkos modelio reforma Europos Sąjunga pasiekė susitarimą reformuoti ES elektros energijos rinkos modelį, siekiant: – sparčiau plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir atsisakyti dujų; – sumažinti nepastovių iškastinio kuro kainų įtaką vartotojų sąskaitoms; – geriau apsaugoti vartotojus nuo kainų šuolių ateityje ir galimo manipuliavimo rinka; – kad ES pramonė taptų švaresnė ir konkurencingesnė. Nauju elektros energijos rinkos modeliu siekiama sumažinti elektros energijos kainų priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro kainų, apsaugoti vartotojus nuo kainų šuolių, paspartinti energetikos sektoriaus transformaciją ir pagerinti vartotojų apsaugą. Tarp priemonių, dėl kurių susitarta, yra elektros energijos pirkimo sutarčių (angl. power purchase agreements, PPA) bei abipusių sandorių dėl kainų skirtumo (angl. two-way contracts for difference, CfDs) naujoms elektrinėms skatinimas, valstybių narių pajėgumų mechanizmo kūrimas, neribojant išmetamo CO 2 kiekio iki 2028 m. pabaigos, laisvo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo galimybė ir kt. Kiti aktualūs reguliavimo pokyčiai: – įteisinami dedikuoti matavimo įrenginiai ir elektros dalinimosi priemonės; – atnaujintos tinklo tarifų nustatymo metodikos; – didinamas lankstumo vaidmuo; – apibrėžtas PSO / ESO bendradarbiavimas; – atnaujinta garantinio elektros energijos tiekimo veikla ir pan. Priėmimo data: 2023 m. gruodžio 19 d. (pasiūlymas) Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. Susitarimas dėl Baltijos šalių tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO susitarė dėl konkrečių Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa veiksmų ir termino. Sinchronizacija įvyks 2025 m. vasarį. Ji paankstinama beveik metais – anksčiau buvo numatyta ją užbaigti 2025 m. pabaigoje. Susitarime taip pat numatyta, kad 2024 m. vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, Baltijos šalys atsisakys pratęsti BRELL sutartis, sudarytas su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais. 2023m. gruodžio 19 d. Europos Komisija bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai pasirašė politinę deklaraciją, kuria įsipareigojo imtis visų priemonių, kad iki 2025 m. vasario mėn. trijų Baltijos šalių elektros tinklai būtų per Lenkiją prijungti prie kontinentinės Europos. Svarstoma, kad vietoj jungties per Baltijos jūrą elektros tinklus su Europa sinchronizuojantį projektą „Harmony Link" būtų galima pakeisti sausumos jungtimi. Priėmimo data: 2023 m. rugpjūčio 2 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. ACER sprendimas Nr. 17/2023 dėl alternatyvių pasiūlymų teikimo zonų konfigūracijų, kurios turi būti apsvarstytos atliekant Baltijos regiono pasiūlymų teikimo zonų peržiūrą 2023 m. gruodžio 21 d. ACER priėmė sprendimą, kad Baltijos regione nereikia tirti alternatyvių elektros energijos prekybos zonų konfigūracijų. Sprendimo priėmimo procedūra pradėta 2023 m. rugsėjo 26 d. ACER sprendimas grindžiamas 2021 m. iš suinteresuotųjų šalių gautais atsiliepimais, taip pat šia perdavimo sistemos operatorių (PSO) pateikta informacija: i) anksčiau ACER pateiktomis alternatyviomis konfigūracijomis ir ii) vietos ribinių kainų modeliavimo rezultatais (pagal 2020 m. lapkričio mėn. patvirtintą pasiūlymų zonų peržiūros metodiką). ACER išvada yra, jog dabartinė pasiūlymų teikimo zonų konfigūracija Baltijos regione yra tinkama, todėl prioriteto alternatyvų paieškai teikti nereikėtų. Nepaisant to, ši išvada neužkerta kelio ateityje atliekant peržiūras nagrinėti galimą Baltijos šalių pasiūlymų teikimo zonų sujungimą. Priėmimo data: 2023 m. gruodžio 21 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma. TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Reguliacinė aplinka: Baltijos šalyse 50 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Jūrinio vėjo parkų Lietuvoje vystymo reguliavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė aktyviai kuria jūrinio vėjo parkų konkursų reglamentavimo teisinę bazę – priėmė kelis įstatymus ir antrinės teisės aktus, skirtus nustatyti ir pagerinti jūrinio vėjo parkų konkursų sąlygas. LR Vyriausybė nusprendė paskelbti du jūrinio vėjo parkų konkursus: – pirmojo jūrinio vėjo parko konkursą, kuriame netaikoma paramos schema, dėl jūrinio vėjo parko su 700 MW maksimalia leistinąja generuoti galia ir 580 MW minimalia instaliuota galia vystymo. Konkursas buvo paskelbtas 2023 m. kovo 30 d. ir užbaigtas 2023m. spalio 12 d. „Ignitis Renewables“ ir jos partnerė „Ocean Winds“, pasiūliusios didžiausią – 20 mln. Eur – vystymo mokestį, buvo paskelbtos konkurso laimėtojomis; – antrojo jūrinio vėjo parko konkursą, kuriame taikoma paramos schema, dėl jūrinio vėjo parko su 700 MW maksimalia leistinąja generuoti galia ir 700 MW minimalia instaliuota galia vystymo. Šis konkursas buvo paskelbtas 2024 m. sausio 15 d., Europos Komisijai priėmus sprendimą neprieštarauti Lietuvoje nuo 2023 m. spalio 4 d. galiojančiai jūrinio vėjo parkų paramos schemai, kadangi pagalba pagal šią paramos schemą atitinka ES valstybės paramos taisykles. Antrajame konkurse buvo taikoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos apskaičiuota ir nustatyta 107,18 Eur/MWh maksimali sandorio dėl kainų skirtumo (CfD) kaina ir 64,31 Eur/MWh minimali CfD kaina. Priėmimo data: 2023 m. apžvalga Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. Įrengtosios galios viršutinės ribos nustatymas 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė šiuos nutarimus, apibrėžiančius tolesnę sausumos vėjo ir saulės elektrinių plėtrą: – nutarimą Nr. 66, kuris nustato, jog pasiekus 2 GW saulės elektrinių įrengtąją galią, tolesnė saulės elektrinių plėtra bus vykdoma taikant prijungimo ir eksploatavimo apribojimus; – nutarimą Nr. 65, kuris nustato tinklų pralaidumų paskirstymo sausumos vėjo ir saulės elektrinėms proporcijas. Be to, 2023 m. kovo 6 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, kuriame, be kita ko, nustatytos tolesnės saulės elektrinių plėtros taisyklės viršijus 2 GW įrengtąją galią. 2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir nutarimo Nr. 66, savo nutarime pripažindamas, kad veiksmai, kurių imamasi viršijus 2 GW saulės elektrinių įrengtąją galią, ir tinklų naudotojų, kurie tuo metu, kai buvo pasiekta galios riba, jau buvo pradėję saulės elektrinių įrengimo procesą, ūkiniai santykiai turi būti reglamentuoti įstatymu. Todėl 2023 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimą, kuris nustato, kad: – pasiekus 2 GW saulės elektrinių įrengtosios galios ribą, tolesnė tokių elektrinių plėtra yra leidžiama taikant prijungimo ir eksploatavimo apribojimus; – tinklų naudotojai, kurie pasiekus saulės elektrinių 2 GW suminę įrengtąją galią jau buvo pradėję saulės elektrinių prijungimo procesą, vysto savo projektus taikant reguliavimo institucijos nustatytą procentinį apribojimą; – pasiekus leistinos generuoti galios ribą, kurią Vyriausybė nustatė gaminantiems vartotojams, tolesnė tokių gaminančių vartotojų elektrinių plėtra yra leidžiama taikant prijungimo ir eksploatavimo apribojimus. Be to, pagal Tarybos reglamentą 2022/1854 2023 m. birželio 30 d. nustojo galioti privalomas rinkos pajamų iš infra marginalinio nuomos mokesčio ribojimas. Priėmimo data: 2023 m. vasario 1 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną numatomas neigiamas, tačiau nereikšmingas poveikis Grupės lygiu. TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Reguliacinė aplinka: Lietuvoje 51 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Elektros energijos tiekėjų lankstumo sutartyse su privačiais klientais apribojimas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitime nurodyta, kad naujose sutartyse su privačiais klientais, mažomis ir labai mažomis įmonėmis, tiekėjams draudžiama: – nutraukti sutartis; – vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartis; – keisti mokesčius ar baudas už vienašališką sutarties nutraukimą; – sudarant naujas sutartis, nustatyti nutraukimo mokesčius. Priėmimo data: 2023 m. balandžio 27 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma. Ilgalaikių tarpzoninių apsidraudimo produktų reguliavimas Lietuvos reguliuotojas (VERT), vadovaudamasis Europos Komisijos reglamentu, įpareigojo AB „Litgrid“ (PSO) ne vėliau nei per 6 mėn. užtikrinti galimybę didmeninės elektros energijos rinkos dalyviams įsigyti ilgalaikio tarpzoninio apsidraudimo produktų neturint ilgalaikio perdavimo teisių. Visgi, PSO vėluoja įgyvendinti šį įsipareigojimą. Priėmimo data: 2023 m. birželio 27 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną reikšmingas finansinis poveikis nenumatomas. Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos pakeitimai Pakeista Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika numatant, kaip vertinamos elektros energijos pajamos, gautos KJ veikiant kondensaciniu rėžimu dėl didelės šilumos paklausos. Atlikti šie pagrindiniai pakeitimai: – pastoviųjų sąnaudų formuluotės ir skirstymo pakeitimai remonto ir aptarnavimo sąnaudas priskiriant prie pastovių sąnaudų; – pakeitimai, numatant, kaip vertinamos elektros energijos pajamos, gautos kogeneracinei jėgainei veikiant kondensaciniu rėžimu dėl didelės šilumos paklausos; – atliekas energija verčiančios kogeneracinės jėgainės pelno (nuostolių) dalies perskirstymo principų pakeitimai. Priėmimo data: 2023 m. rugsėjo 28 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną reikšmingas finansinis poveikis nenumatomas. Reguliacinė aplinka: Lietuvoje (tęsinys) TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams 52 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Pokyčiai, susiję su valstybės valdomų bendrovių ir jų patronuojamų bendrovių teise teikti humanitarinę pagalbą Remiantis Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pakeitimu, valstybės valdomos bendrovės ir jų patronuojamos bendrovės nuo šiol, gavusios kompetentingų institucijų pritarimus ir rekomendacijas, galės teikti humanitarinę pagalbą turtu ir piniginėmis lėšomis. Tokiu būdu Grupės įmonės galės prisidėti prie pagalbos nelaimės ištiktoms ar karo niokojamoms šalims, įskaitant Ukrainai skiriamą 12 mln. Eur paramą, kuriai 2023 m. kovo 30 d. pritarė patronuojančiosios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Priėmimo data: 2023 m. gruodžio 14 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Grupė Poveikis Grupei: Kaip planuota ir patvirtina patronuojančiosios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2023 m. kovo 30d., metu. Grynojo atsiskaitymo apskaitos sistemos įdiegimas Keli įstatymai (Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas) buvo pakeisti siekiant įtvirtinti grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) apskaitos sistemą. Nurodytieji įstatymų pakeitimai taip pat apima šiuos pakeitimus ir reikalavimus: – nustatytas uždavinys siekti, kad iki 2030 m. elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su elektros energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 proc.; – užtikrinta darni ir subalansuota atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra; – patikslinta hibridinių elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir naudojimosi elektros tinklais sąlygos ir tvarka, taip pat pakeistos tinklo pajėgumų rezervavimo ir veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšies keitimo taisyklės. Priėmimo data: 2023 m. gruodžio 19 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairių projekto paskelbimas 2023 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairių projekto. Gairės yra pagrindinis strateginis dokumentas, skirtas kurti vandenilio reguliacinę aplinką, skatinti vandenilio naudojimą transporto ir pramonės sektoriuose, skatinti vandenilio ir elektros sektorių sąveiką, kurti vandenilio slėnius ir transporto sistemas, vertinti vandenilio laikymo galimybes, nustatyti kompetencijų vandenilio srityje ugdymo sistemą. Priėmimo data: planuojama patvirtinti 2024 m. I ketv. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Reguliacinė aplinka: Lietuvoje (tęsinys) 53 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninio tiekimo kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos pakeitimai ESO (Tinklai) susitarė su reguliuotoju (VERT) dėl 160 mln. Eur. reguliacinio skirtumo grąžinimo grafiko keitimo į 2024–2031 m. (buvo 2024–2036 m.). Atsižvelgdama į tai, VERT atnaujino papildomos tarifo dedamosios skaičiavimo metodiką, ją susiejant su tvariu skolos lygiu, kuris lygus 5,5 kartai (ESO grynoji skola / ESO Koreguotas EBITDA, apskaičiuota pagal VERT patvirtintą metodiką). Tai reiškia, jog ESO įsiskolinimo lygiui viršijus viršutinę ribą (5,5 kartai), papildoma tarifo dedamoji augtų proporcingai. Remiantis pakeitimu buvo susitarta, kad reguliaciniai skirtumai (57,1mln.Eur, įskaitant mokamas palūkanas) bus grąžinti privatiems klientams per 2 metus ir 3 mėnesius (per laikotarpį nuo 2024m. balandžio 1d. iki 2026m. birželio 30d.). Verslo klientams tokie skirtumai (100,6mln.Eur, įskaitant sukauptas palūkanas) numatyta grąžinti per 7 metus ir 9 mėnesius (per laikotarpį nuo 2024m. balandžio 1d. iki 2031m. gruodžio 31d.). Reguliaciniai skirtumai yra susiję su 2021m. VERT metodikos pakeitimais, dėl kurių buvo perskaičiuoti 2018–2021 m. ROI ir nusidėvėjimas bei amortizacija. Atitinkamai, po susitarimo buvo atnaujinta Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika. Priėmimo data: 2024 m. sausio 5 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną reikšmingas finansinis poveikis nenumatomas. Vykdomas tinklo modernizavimas TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Reguliacinė aplinka: Lietuvoje (tęsinys) 54 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Elektros energetikos įstatymo ir Elektros energijos rinkos įstatymo pakeitimai 2023 m. liepos 14 d. Latvijos parlamentas patvirtino Elektros energetikos įstatymo ir Elektros energijos rinkos įstatymo pakeitimus. Naujuoju reglamentavimu numatyta: – plėsti namų ūkių ir įmonių galimybes gaminti ir vartoti savo elektros energiją. Teisės aktai leidžia butų ir namų savininkams susitarti dėl bendrų saulės energijos projektų įgyvendinimo asmeninio vartojimo tikslais; – supaprastinti prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikimo tvarką; – pradėti reglamentuoti aktyviųjų vartotojų veiklą, elektros energijos dalinimosi priemones, elektros energijos bendruomenių veiklą ir dvipusės apskaitos (angl. net metering) sistemą, kuria gali naudotis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys; – įvesti rinkliavas, mokamas savivaldybėms už vėjo parkų vystymą kaip kompensaciją už nepatogumus, atsiradusius dėl vėjo parkų vystymo; – nustatyti, kad nuo šiol Ekonomikos ministerijos leidimas plėtoti energijos gamybos pajėgumus bus reikalaujamas tik tuo atveju, jei planuojami gamybos pajėgumai viršys 500 kW (šiuo metu nustatyta 11,1 kW riba). Priėmimo data: 2023 m. liepos 14 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. Leidimų plėtoti gamybos pajėgumus reguliavimo pokyčiai Priimti nauji teisės aktai dėl leidimų statyti ar įrengti naujus elektros energijos gamybos įrenginius arba didinti elektros energijos gamybos pajėgumus. Nuo šiol leidimus išduos Valstybinis statybos kontrolės biuras. Naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybai ar įrengimui, esamų įrenginių galios didinimui ar jų rekonstravimui nustatytas garantinis užstatas – 200 Eur už kiekvieną leidime nurodytą MW. Be to, galima gauti leidimą statyti arba įrengti hibridinės elektros energijos gamybos įrenginius, saulės ar vėjo elektrines. Paraiškoje dėl leidimo statyti arba įrengti hibridinius elektros energijos gamybos įrenginius vystytojas turi nurodyti gamybos pajėgumus ir kokią procentinę dalį sudaro kiekviena gamybos technologija. Jei vienos technologijos statomos ar įrengiamos elektrinės galia yra mažesnė nei nurodyta leidime, kitos technologijos statomos ar įrengiamos elektrinės galia turi būti sumažinta pagal leidime nurodytą proporciją. Priėmimo data: 2023 m. IV ketv. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. Pasiūlymas keisti Estijos statybos kodeksą Dabar Estijoje norint statyti jūrinio vėjo parką būtina gauti atskirą licenciją su užstatymo teise (angl. superficies), leidimą vykdyti veiklą vandenyse ir statybos leidimą. Teisės aktų pakeitimais ankstesnių trijų skirtingų leidimų (licencijos su užstatymo teise, aplinkosaugos leidimo dėl specialaus vandenų naudojimo ir statybos leidimo) gavimo procedūrų reikalavimai sujungti į vieną bendrą jūrinio vėjo parko licenciją su užstatymo teise. Be to, buvo įvesta licencijos su užstatymo teise išdavimo valstybės rinkliava, kuri turi būti sumokėta, kai priimamas sprendimas pradėti licencijos su užstatymo teise išdavimo procedūrą. Valstybės rinkliavos dydis gali būti keičiamas atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimą (PAV). PAV procedūros yra supaprastintos ir turėtų užtrukti trumpiau nei jas vykdant pagal galiojančius teisės aktus. Priėmimo data: planuojama patvirtinti 2024 m. I pusm. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. Reguliacinė aplinka: Estijoje TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Reguliacinė aplinka: Latvijoje 55 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo (toliau – AEI įstatymas) pakeitimai. Naujomis taisyklėmis įgyvendintos ES AIED II direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nuostatos. Pakeitimai apėmė, inter alia, platesnės AEI įrenginių modernizavimo apibrėžties įtraukimą į AEI įstatymą – modernizuoti AEI įrenginiai laikomi tinkami naudoti elektros energijos pardavimo aukcionuose kartu su naujais AEI įrenginiais (atskiri modernizuotų įrenginių aukcionai nebus rengiami). Taip pat įtvirtintos dvi modernizuotų įrenginių, naudojančių skirtingų rūšių biodujas, hidroenergiją ar biomasę, paramos sistemos: viena – mažesnės nei 500 kW galios įrenginiams (fiksuotas elektros supirkimo tarifas (angl. feed-in-tariff), kita – ne mažesnės nei 500 kW, bet ne didesnės nei 1MW galios įrenginiams (fiksuota premija prie elektros rinkos kainos (angl. feed-in premium). Be to, nustatytos tam tikros energetikos klasterių ir biometano naudojimo skatinimo taisyklės. Kartu su pakeitimu nuo 5 GW iki 12 GW buvo padidinti bendri leistini jūrinio vėjo parkų, kuriems turi būti taikoma tokių įrenginių aukcionų sistema, pajėgumai, todėl 2029 ir 2031 m. bus organizuojami du papildomi aukcionai. Priėmimo data: 2023 m. spalio 1 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. Elektros energijos viršutinių kainų ribų įstatymas 2023 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo Elektros energijos viršutinių kainų ribų įstatymo pakeitimas. Juo pratęsiamas energijos kainų galutiniams vartotojams įšaldymo mechanizmo galiojimas, tačiau atsinaujinančios energijos gamintojams svarbiausias pakeitimas yra susijęs su Kainų skirtumo išmokų fondo (lenk. Fundusz Wypłaty Różnicy Ceny) finansavimo priemonėmis. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. fondas bus finansuojamas vien tik įnašais, gautais iš subjektų, kurie išgauna gamtines dujas Lenkijos teritorijoje esančiuose telkiniuose, vadinasi, tiek energijos gamintojai, tiek pardavėjai nebebus įpareigoti į fondą mokėti atskaitymus (angl. write-offs). Priėmimo data: 2023 m. gruodžio 7 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną reikšmingas finansinis poveikis nenumatomas. Aukcionai 2023 m. lapkričio mėn. Energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas organizavo elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, pardavimo aukcionus. Tik du iš šių septynių aukcionų buvo užbaigti, t. y. saulės ir sausumos vėjo parkų, kurių pajėgumas neviršijo 1 MW, aukcionas ir vieno parko, viršijančio šią vertę, aukcionas. 97proc. visų laimėjusių pasiūlymų buvo pateikta dėl saulės elektrinių. Aukcione buvo parduodama beveik 88 TWh elektros energijos, kurios didžiausia vertė siekė apie 40,8 mlrd. PLN, tačiau sutartys buvo sudarytos tik dėl 6 TWh (beveik 2 mlrd. PLN vertės). AEI įrenginių, naudojančių biomasę ir ne žemės ūkio paskirties biodujas, naujų biodujų elektrinių, kurių pajėgumai viršija 1 MW, ir AEI įrenginių, naudojančių skystus bioproduktus, geoterminių ir hidroenergijos elektrinių įrenginių aukcionai neįvyko dėl nepakankamo pasiūlymų skaičiaus. Priėmimo data: 2023 m. lapkričio mėn. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną reikšmingas finansinis poveikis nenumatomas. TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Reguliacinė aplinka: Lenkijoje 56 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga Elektros energetikos įstatymo pakeitimai Elektros energetikos įstatymo pakeitimuose numatyta: 1. Terminuotų energijos tiekimo sutarčių nutraukimas. Remiantis Energetikos įstatymo 4j straipsnio 3a dalimi, galutinis vartotojas gali nutraukti sudarytą terminuotą sutartį, nepatirdamas kitų sąnaudų ir neturėdamas kitaip atlyginti žalos nei kylančios iš sutarties, pateikęs energetikos įmonei rašytinį pareiškimą. Tokių sąnaudų ir žalos atlyginimo suma neturėtų viršyti tiesioginių ekonominių nuostolių, kuriuos dėl galutinio vartotojo inicijuoto sutarties nutraukimo patiria energetikos įmonė. 2. Dinamiškos kainos sutartys. Energetikos bendrovė, parduodanti elektros energiją ne mažiau kaip 200 000 galutinių vartotojų, privalo pateikti pasiūlymą parduoti elektros energiją pagal nefiksuotos elektros energijos kainos sutartį ir skelbti nefiksuotos elektros energijos kainos sutarčių pasiūlymus savo interneto svetainėje. Nefiksuotos elektros kainos sutartis atspindi kainos kitimą rinkose. (Energetikos įstatymo 5 straipsnio 4g dalis). Priėmimo data: 2023 m. spalio 24 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Pranešimo skelbimo dieną finansinio poveikio įvertinti neįmanoma. Rinkimai ir naujos Vyriausybės formavimas Lenkijoje Po 2023 m. spalio mėn. įvykusių rinkimų, 2023 m. gruodžio 13 d. susiformavo nauja centro dešinės koalicinė vyriausybė. Tikimasi, kad pasikeis politikos kryptys AEI ir žaliosios energijos atžvilgiu, nes jau 2023 m. lapkričio mėn. netrukus būsimoji koalicija pasiūlė įstatymo pakeitimą, kuriame buvo numatyta liberalizuoti vėjo jėgainių išdėstymo ir statybos Lenkijoje taisykles, t. y. sumažinti minimalų vėjo turbinų atstumą nuo 700 iki 500 metrų. Į pakeitimus taip pat įtrauktos nuostatos dėl vėjo turbinų vietos nustatymo priklausomai nuo jų skleidžiamo garso intensyvumo, o ne, kaip dabar, nuo jų aukščio. Ši nuostata dar nepriimta ir ateityje bus atskiro teisės akto objektas. Be to, tikimasi, kad ši vyriausybė taip pat įgyvendins RED III Direktyvą. Priėmimo data: 2023 m. gruodžio 13 d. Pokyčių svarba Grupės verslo segmentams: Poveikis Grupei: Bendras poveikis yra teigiamas, nes pataisos spartina energetikos sektoriaus transformaciją, o tai tiesiogiai koreliuoja su Grupės strategija. TinklaiŽalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Reguliacinė aplinka: Lenkijoje (tęsinys) 57 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Verslo apžvalga 58 / 477 Rezultatai 59 70 73 75 3.1 Metiniai rezultatai 3.2 Penker ių metų santrauka 3.3 Ketvirto ketvirčio rezultatai 3.4 Ketvirčių suvestinė 3.5 Rezultatai pagal verslo segmentus 77 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai 3.1 Metiniai rezultatai 2023 m. prognozės apžvalga 2022 m. metiniame pranešime ir visuose 2023 m. tarpiniuose pranešimuose pateiktose prognozėse tikėjomės, kad Grupės 2023 m. Koreguotas EBITDA sieks 430–480 mln. Eur. Visų metų Koreguotas EBITDA siekė 484,7 mln. Eur ir 1,0 proc. viršijo mūsų prognozės, komunikuotos rinkai, viršutinę ribą. Geresni rezultatai buvo užfiksuoti visuose verslo segmentuose, o Rezervinių pajėgumų segmentas viršijo lūkesčius, daugiausiai dėl geresnių sąlygų rinkoje 2023 m. IV ketv. (palankaus elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumo). Be to, rezultatai atitiko visų Grupės segmentų pokyčio prognozes. 2022 m. realizuotas Rezultatas Prognozė 2023 m. realizuotas Tinklai Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Žalioji gamyba 469,3 2022 m. vasario 28 d. 430–480 2023 m. gegužės 23 d. 430–480 2023 m. rugpjūčio 22 d. 430–480 2023 m. lapkričio 21 d. 430–480 Prognozės raida, mln. Eur Koreguotas EBITDA , mln. Eur 430–480 2023 m. lapkrčio 21 d. prognozė 2,2 252,4 15,6 34,6 164,5 484,7 1,8 222,6 49,9 180,0 30,4 59 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pajamos 2023 m. bendros pajamos sumažėjo 1 837,8 mln. Eur, palyginti su 2022 m., ir siekė 2 549,1 mln. Eur. Pajamų mažėjimas užfiksuotas visuose segmentuose, o didžiausias pajamų sumažėjimas užfiksuotas Sprendimų klientams segmente. Išsamesnę informaciją pateikiame skyriaus „8 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ 6-oje pastaboje „Pajamos“. – Sprendimų klientams segmento pajamos buvo 1437,0 mln. Eur mažesnės nei 2022 m. Palyginti su praeitais metais, pajamų lygis sumažėjo tiek elektros, tiek gamtinių dujų veiklose. Gamtinių dujų veiklos pajamos sumažėjo (-758,8 mln. Eur) daugiausiai dėl mažesnio vidutinio TTF dujų kainų indekso (-63,1proc.) bei mažesnių tiekimo apimčių (-33,8proc.). Elektros veiklos pajamos sumažėjo (-679,4 mln. Eur) dėl mažesnių kainų rinkoje (Lietuvos kainų zonoje – vidutiniškai -58,7 proc.) bei mažesnių tiekimo apimčių mažmeninėje rinkoje (-13,7 proc.). – Žaliosios gamybos segmento pajamos buvo 115,8mln. Eur mažesnės nei 2022 m. Pajamos daugiausiai mažėjo dėl mažesnių realizuotų elektros kainų, daugiausiai dėl žemesnių elektros energijos kainų rinkoje ir CfD paramos schemos pradėtos taikyti Pomeranijos VP Lenkijoje (kaina pagal CfD yra ženkliai mažesnė nei elektros kaina rinkoje). Visa Pomeranijos VP pagaminta elektros energija 2023m. laikotarpiu buvo parduota pagal CfD paramos schemą, tuo tarpu 2022 m. laikotarpiu tik apie 27proc. pagamintos elektros energijos buvo parduota pagal CfD. – Rezervinių pajėgumų segmento pajamos buvo 112,2mln. Eur mažesnės nei 2022 m. Sumažėjimą lėmė mažesnės reguliuojamos veiklos pajamos (-76,6mln. Eur), daugiausiai dėl papildomų reguliuojamų pajamų (-64,6 mln. Eur) 2022 m., susijusių su įsigyto papildomo gamtinių dujų rezervo sąnaudų kompensavimu, bei mažesnės komercinės veiklos pajamos (-35,7 mln. Eur), kurių sumažėjimą 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Sprendimai klientams 1 646,8 3 083,8 (1 437,0) (46,6 %) Tinklai 592,0 681,1 (89,1) (13,1 %) Žalioji gamyba 342,6 458,4 (115,8) (25,3 %) Rezerviniai pajėgumai 128,5 240,7 (112,2) (46,6 %) Kitos veiklos ir eliminavimai (160,8) (77,1) (83,7) 108,6 % Iš viso pajamų 2 549,1 4 386,9 (1 837,8) (41,9 %) Pajamos, mln. Eur 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Koreguoti Ataskaitiniai Iš viso pajamų 2 526,4 4 316,5 (1 790,1) (41,5 %) 2 549,1 4 386,9 (1 837,8) (41,9 %) Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai (1 757,7) (3 608,7) 1 851,0 (51,3 %) (1 757,7) (3 608,7) 1 851,0 (51,3 %) Neefektyvių apsidraudimo sandorių rezultatas (8,1) (18,5) 10,4 (56,2 %) (8,1) (18,5) 10,4 (56,2 %) OPEX (275,9) (220,0) (55,9) 25,4 % (275,9) (220,0) (55,9) 25,4 % Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (136,7) (115,8) (20,9) 18,0 % (136,7) (115,8) (20,9) 18,0 % Remonto ir priežiūros sąnaudos (61,1) (40,6) (20,5) 50,5 % (61,1) (40,6) (20,5) 50,5 % Kitos OPEX sąnaudos (78,1) (63,6) (14,5) 22,8 % (78,1) (63,6) (14,5) 22,8 % EBITDA 484,7 469,3 15,4 3,3 % 507,4 539,7 (32,3) (6,0 %) Nusidėvėjimas ir amortizacija (153,1) (137,7) (15,4) 11,2 % (153,1) (137,7) (15,4) 11,2 % Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (2,1) (14,2) 12,1 (85,2 %) (2,1) (14,2) 12,1 (85,2 %) Veiklos pelnas (EBIT) 329,5 317,4 12,1 3,8 % 352,2 387,8 (35,6) (9,2 %) Finansinės veiklos grynasis rezultatas (15,1) (27,1) 12,0 (44,3 %) 1,7 (50,5) 52,2 n/a Pelno mokesčio (sąnaudos) pajamos (27,8) (34,3) 6,5 (19,0%) (33,7) (43,9) 10,2 (23,2 %) Grynasis pelnas 286,6 256,0 30,6 12,0 % 320,2 293,4 26,8 9,1 % Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 4,42 4,04 0,38 9,4 % 4,42 4,04 0,38 9,4 % Dividendai, tenkantys vienai akcijai (Eur) 1,29 1,24 0,05 4,0 % 1,29 1,24 0,05 4,0 % Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita, mln. Eur lėmė mažesnės kainos rinkoje, palyginti su 2022 m. – Tinklų segmento pajamos buvo 89,1 mln. Eur mažesnės nei 2022 m. Sumažėjimą daugiausiai lėmė mažesnės elektros energijos perdavimo pajamos (-97,4 mln. Eur), dėl mažesnių reguliuotojo nustatytų tarifų, ir mažesnės garantinio tiekimo pajamos (-45,8 mln. Eur), dėl sumažėjusių elektros kainų rinkoje. Tokį rezultatą iš dalies atsvėrė didesnės gamtinių dujų skirstymo (+31,2 mln. Eur) bei elektros skirstymo (+17,5 mln. Eur) pajamos dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų skirstymo tarifų dedamųjų, kurias patvirtino reguliuotojas. Padidintų tarifų priežastis buvo numatytos didesnės sąnaudos, susijusios su technologiniais nuostoliais, dėl prognozuojamų aukštų elektros energijos ir gamtinių dujų kainų. GRI 201-1 60 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai EBITDA 2023 m. Koreguotas EBITDA sudarė 484,7 mln. Eur ir buvo 15,4 mln. Eur, arba 3,3 proc., didesnis nei 2022 m. – Žaliosios gamybos segmento Koreguotas EBITDA buvo 29,8 mln. Eur mažesnis nei 2022 m. Koreguotas EBITDA daugiausiai mažėjo dėl mažesnių realizuotų elektros kainų, daugiausiai dėl žemesnių elektros energijos kainų rinkoje ir CfD paramos schemos pradėtos taikyti Pomeranijos VP Lenkijoje. Visa Pomeranijos VP pagaminta elektros energija 2023 m. buvo parduota pagal CfD paramos schemą, tuo tarpu 2022 m. tik apie 27 proc. pagamintos elektros energijos buvo parduota pagal CfD. Be to, prie Koreguoto EBITDA mažėjimo taip pat prisidėjo vykdoma intensyvi segmento plėtra, kuri padidino veiklos sąnaudas. – Tinklų segmento Koreguotas EBITDA buvo 15,5mln. Eur didesnis nei 2022 m., daugiausiai dėl didesnio RAB (+10,7 mln. Eur) efekto. – Rezervinių pajėgumų segmento Koreguotas EBITDA buvo 15,3 mln. Eur didesnis nei 2022 m. Geresnį rezultatą lėmė segmento komercinė veikla (+17,7 mln. Eur), nes be reguliuojamų pajamų dar buvo išnaudotos galimybės uždirbti papildomą grąžą rinkoje. – Sprendimų klientams segmento Koreguotas EBITDA buvo 14,8 mln. Eur didesnis nei 2022 m. Geresni rezultatai buvo užfiksuoti tiek elektros, tiek gamtinių dujų veiklose. 2023 m. elektros tiekimo verslo klientams veikla vėl tapo pelninga (2022 m. patyrė didelių nuostolių), daugiausiai dėl išspręstų klausimų, susijusių su neefektyviais apsidraudimo sandoriais, ir gamtinių dujų veikloje užfiksuoto teigiamo efekto, kurį lėmė pajamų, susijusių su klientų perdeklaravimu, apskaičiavimo metodikos korekcijos. 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Žalioji gamyba 222,6 252,4 (29,8) (11,8 %) Tinklai 180,0 164,5 15,5 9,4 % Rezerviniai pajėgumai 49,9 34,6 15,3 44,2 % Sprendimai klientams 30,4 15,6 14,8 94,9 % Kitos veiklos ir eliminavimai 1,8 2,2 (0,4) (18,2 %) Koreguotas EBITDA 484,7 469,3 15,4 3,3 % EBITDA, mln. Eur EBITDA, mln. Eur 2023 m. 45,9 % 53,8 % 37,1 % 10,3 % 0,4 % 0,5 % 2022 m. Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Žalioji gamyba Tinklai Kitos veiklos ir eliminavimai 35,1 % 6,3 % 7,4 % 3,3 % 61 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Žalioji gamyba 193,4 221,7 (28,3) (12,8 %) Tinklai 77,1 62,6 14,5 23,2 % Rezerviniai pajėgumai 39,1 23,1 16,0 69,3 % Sprendimai klientams 27,3 13,4 13,9 103,7 % Kitos veiklos ir eliminavimai (7,4) (3,4) (4,0) 117,6 % Koreguotas EBIT 329,5 317,4 12,1 3,8 % Veiklos pelnas (EBIT) 2023 m. Koreguotas EBIT sudarė 329,5 mln. Eur ir buvo 12,1 mln. Eur, arba 3,8 proc., didesnis nei 2022 m. Augimui didžiausią poveikį darė didesnis Koreguotas EBITDA (+15,4 mln. Eur) (didėjimo priežastys aprašytos skyriuje „EBITDA“) ir mažesnės nurašymo ir vertės sumažėjimo sąnaudos (+12,1 mln. Eur). Augimą iš dalies atsvėrė didesnės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (-15,4 mln. Eur). Grynasis pelnas 2023 m. Koreguotas grynasis pelnas sudarė 286,6mln. Eur ir buvo 12,0 proc. didesnis nei 2022m. Augimui įtakos turėjo teigiamas EBIT poveikis (+12,1mln. Eur) ir mažesnės pelno mokesčio sąnaudos (+6,5 mln. Eur). Be to, išaugusių palūkanų sąnaudų (-5,0 mln. Eur) efektą atsvėrė didesnės palūkanų pajamos (+15,9 mln. Eur). Ataskaitinio grynojo pelno augimas iš dalies susijęs su sėkminga „Smart Energy Fund“ veikla. Veiklos pelnas (EBIT), mln. Eur 62 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Investicijos 2023 m. Investicijos siekė 937,1 mln. Eur ir buvo 415,3 mln. Eur, arba 79,6 proc., didesnės nei 2022 m. Investicijų augimą lėmė didesnės Investicijos į naujus Žaliosios gamybos segmento projektus ir didesnės Investicijos į Tinklų segmentą. Daugiausia Investicijų (57,9 proc. visų Investicijų) buvo nukreipta į Žaliosios gamybos segmentą. Investicijos į Žaliosios gamybos segmentą bendrai išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 542,7 mln. Eur. Didžiausią dalį Investicijų į Žaliosios gamybos segmentą sudarė Investicijos į sausumos vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje, daugiausiai – Kelmės VP I ir II, Silezijos VP I ir II, Vilniaus KJ biomasės bloką bei Kruonio HAE plėtros projektą. 2023 m. Investicijos į Tinklų segmentą siekė 346,8 mln. Eur ir buvo 29,4 proc., arba 78,7 mln. Eur, didesnės nei 2022 m. Investicijos į elektros skirstymo tinklo plėtrą (neskaitant išmaniųjų skaitiklių) išaugo 56,9 mln. Eur, arba 47,0 proc., ir siekė 178,0 mln. Eur. Pagrindinės augimo priežastys buvo išaugę naujų klientų prijungimų ir galios didinimų skaičius bei rangovų įkainiai. Be to, palyginti su 2022 m., Investicijos į išmaniuosius skaitiklius išaugo 21,0 mln. Eur ir siekė 44,7 mln. Eur. 2023 m. dotacijos ir Investicijos dengiamos klientų siekė 74,7 mln. Eur ir sudarė 8,0 proc. visų Investicijų. Dalis Tinklų segmento Investicijų, susijusių su naujų klientų prijungimo, galios didinimo ir infrastruktūros įrangos perkėlimo darbais, buvo padengtos klientų (58,8 mln. Eur). Be to, Grupei 2023 m. buvo suteiktos 15,9 mln. Eur Investicijoms skirtos dotacijos, susijusios su Vilniaus KJ projektu (9,4 mln. Eur) bei elektros ir gamtinių dujų skirstymo tinklų priežiūra (6,5 mln. Eur). 2023 m. 686,6 mln. Eur Investicijų buvo atliktos Lietuvoje, t. y. 73,3 proc. visų Investicijų. Antrą didžiausią Investicijų dalį (208,9 mln. Eur) sudarė Investicijos į Lenkiją. 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Žalioji gamyba 542,7 226,2 316,5 139,9 % Sausumos vėjo parkai 386,3 130,7 255,6 195,6 % Biomasės / atliekų vertimo energija jėgainės 53,4 63,8 (10,4) (16,3 %) Jūrinio vėjo parkai 50,8 20,8 30,0 144,2 % Saulės parkai 26,8 9,4 17,4 185,1 % Kita 25,4 1,5 23,9 1 593,3 % Tinklai 346,8 268,1 78,7 29,4 % Viso investicijų į elektros energijos skirstymo tinklą: 319,2 243,8 75,4 30,9 % Elektros energijos skirstymo tinklo plėtra (be išmaniųjų skaitiklių) 178,0 121,1 56,9 47,0 % Elektros energijos skirstymo tinklo plėtra (išmanieji skaitikliai) 44,7 23,7 21,0 88,6 % Elektros energijos skirstymo tinklo priežiūra 96,6 99,0 (2,4) (2,4 %) Viso investicijų į dujų tinklą: 14,6 14,7 (0,1) (0,7 %) Gamtinių dujų skirstymo tinklo plėtra 7,8 8,3 (0,5) (6,0 %) Gamtinių dujų skirstymo tinklo priežiūra 6,8 6,4 0,4 6,2 % Kita 12,9 9,6 3,3 34,4 % Sprendimai klientams 25,0 6,8 18,2 267,6 % Rezerviniai pajėgumai 4,9 15,0 (10,1) (67,3 %) Kitos veiklos ir eliminavimai 17,7 5,7 12,0 210,5 % Investicijos 937,1 521,8 415,3 79,6 % Viso dotacijų ir Investicijų, dengiamų iš investicijų naudą gaunančių klientų: (74,7) (71,2) (3,5) 4,9 % Dotacijos (15,9) (29,0) 13,1 (45,2 %) Investicijos dengiamos klientų 1 (58,8) (42,2) (16,6) 39,3 % Investicijos (išskyrus dotacijas ir investicijas, dengiamas iš investicijų naudą gaunančių klientų) 862,4 450,6 411,8 91,4 % Investicijos pagal segmentus, mln. Eur Investicijos pagal segmentus 2023 m., % 2023 m. 2022 m. 2023 m., % 2022 m., % Lietuva 686,6 412,1 73,3 % 79,0 % Lenkija 208,9 86,4 22,3 % 16,6 % Kitos šalys 2 41,6 23,3 4,4 % 4,5 % Viso Investicijų: 937,1 521,8 100,0 % 100,0 % Investicijos pagal šalis, mln. Eur 1 Investicijos, dengiamos iš investicijų naudą gaunančių klientų, apima naujų klientų prijungimo ir galios didinimo darbus bei infrastruktūros įrangos perkėlimą. 2 Kitos šalys – Investicijos į kitas šalis, daugiausiai į Jungtinę Karalystę ir Latviją. 2023 57,9 % 43,3 % 37,0 % 1,9 % 2,7 % 1,3 % 1,1 % 2,9 % 0,5 % 2022 Rezerviniai pajėgumai Sprendimai klientams Žalioji gamyba Tinklai Kitos veiklos ir eliminavimai 51,4 % GRI 201-4 63 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Panaudotas kapitalas Panaudotas kapitalas 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės Panaudotas kapitalas siekė 3 580,9 mln. Eur ir, palyginti su 2022 m. gruodžio 31d., išaugo 468,4 mln. Eur, daugiausiai dėl atliktų didelių investicijų. Nuosavas kapitalas 2023 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas, palyginti su 2022 m. gruodžio 31 d., padidėjo 137,8 mln. Eur, arba 6,5 proc., daugiausiai dėl grynojo pelno uždirbto 2023m. (+320,2 mln. Eur). Augimą daugiausiai atsvėrė išmokėti dividendai (-91,7 mln. Eur) ir sumažėjęs išvestinių finansinių priemonių rezervas (-102,3 mln. Eur), kurį lėmė suprastėjęs santykis tarp rinkos kainų ir apsidraudimo priemonių ir kuris praeitais metais smarkiai išaugo dėl ekstremalių kainų rinkoje. Išsamesnę informaciją pateikiame skyriaus „8 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ 23-oje pastaboje „Nuosavas kapitalas“. Grynasis apyvartinis kapitalas 2023 m. gruodžio 31 d. Grynasis apyvartinis kapitalas siekė 175,2 mln. Eur ir nuo 2022 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 268,1 mln. Eur. Sumažėjimą daugiausiai lėmė mažesnės energijos kainos. Pokytį lėmusios priežastys: – bendro atsargų likučio sumažėjimas (-295,6 mln. Eur), daugiausiai Sprendimų klientams segmente (-288,4mln. Eur) dėl sumažėjusios gamtinių dujų atsargų vertės, kurį daugiausiai lėmė mažesnės kainos rinkoje; – sumažėjusios prekybos gautinos sumos (-158,5 mln. Eur), daugiausiai Sprendimų klientams segmente (-142,1 mln. Eur) dėl mažesnių energijos kainų ir parduoto kiekio; 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % Ilgalaikis turtas 4 216,9 3 249,5 967,4 29,8 % Grynasis apyvartinis kapitalas 175,2 443,3 (268,1) (60,5 %) Kitas turtas 15,4 68,9 (53,5) (77,6 %) Dotacijos ir subsidijos (300,1) (296,8) (3,3) 1,1 % Ateinančių laikotarpių pajamos (241,6) (205,5) (36,1) 17,6 % Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai (87,4) (55,2) (32,2) 58,3 % Ilgalaikiai atidėjiniai (60,7) (17,6) (43,1) 244,9 % Kitas turtas ir įsipareigojimai (136,8) (74,2) (62,6) 84,4 % Panaudotas kapitalas 3 580,9 3 112,5 468,4 15,0 % Nuosavas kapitalas 2 263,4 2 125,6 137,8 6,5 % Grynoji skola 1 317,5 986,9 330,6 33,5 % Koreguotas ROCE 9,8 % 10,7 % (0,9 p. p.) n/a Panaudotas kapitalas, mln. Eur 1 Piniginė rinkos vertės pokyčio (angl. „mark-to-market“, MtM) dalis yra pinigų srautų suma, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apimanti visus mokėjimus, už kuriuos sandorio šalys visiškai atsiskaito kiekvieną darbo dieną. Kasdieniai atsiskaitymai atitinka tikrąją ateities sandorių, vykdomų „Nasdaq“ žaliavų rinkoje, vertę. – sumažėję išankstiniai apmokėjimai (-77,2 mln. Eur), daugiausiai Rezervinių pajėgumų segmente, kur didžiausią dalį sudarė dideli išankstiniai apmokėjimai už gamtines dujas per 2022 m. IV ketv., siekiant užfiksuoti elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumą. Sumažėjimą iš dalies atsvėrė: – sumažėjęs su „Nasdaq“ žaliavų rinka susijęs apsidraudimo priemonių rezervo rinkos vertės pokytis (angl. mark-to-market, MtM) (piniginė visų atvirų išvestinių finansinių priemonių dalis1) (+98,5mln. Eur); – sumažėjusios PVM mokėtinos sumos(+89,2 mln. Eur); – sumažėjusi trumpalaikių atidėtų pajamų dalis (+79,6mln. Eur). Be to, 2023 m. Grupė pradėjo sudarinėti prekybos finansavimo sutartis. 2023 m. gruodžio 31 d. prekybos finansavimo sutartys sudarė 123,6 mln. Eur. Prekybos finansavimo sutartys padėjo sumažinti Grynąjį apyvartinį kapitalą, nes jos apskaitomos kaip prekybos mokėtinos sumos. Dėl to prekybos mokėtinos sumos išliko tame pačiame lygyje, nepaisant sumažėjusių energijos kainų ir pirkto kiekio. 64 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Finansavimas Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. Grynoji skola sudarė 1317,5mln. Eur ir nuo 2022 m. gruodžio 31 d. padidėjo 33,5 proc., arba 330,6 mln. Eur. Padidėjimą daugiausiai lėmė neigiamas FCF. 2023 m. FCF buvo neigiamas dėl reikšmingai padidėjusių Investicijų. FFO / Grynoji skola sumažėjo nuo 49,1 proc. iki 29,4proc. Išsamesnę informaciją pateikiame skyriaus „8Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ 25-oje pastaboje „Finansavimas“. Palūkanų norma 2023 m. gruodžio 31 d. finansinių skolų suma – 1282,5mln. Eur – buvo su fiksuota palūkanų norma (78,5 proc. visų finansinių skolų), o likusi finansinių skolų dalis yra su kintama palūkanų norma. Efektyvi palūkanų norma siekė 2,59 proc. Valiutų kursas 2023 m. gruodžio 31 d. 95,0 proc. visų finansinių skolų buvo eurais, o 5,0 proc. – Lenkijos zlotais. Finansinių skolų terminai Obligacijos, kurių galiojimo terminas yra 2027 m. (300,0 mln. Eur, žalioji), 2028 m. (300,0 mln. Eur, žalioji) ir 2030 m. (300,0 mln. Eur) sudaro didžiausią Grupės finansinių įsipareigojimų dalį. Vidutinis finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminas 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 5,8 metai (2022 m. gruodžio 31 d. – 5,7metai). Grynoji skola, mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % Finansinės skolos 1 633,2 1 680,9 (47,7) (2,8 %) Trumpalaikiai indėliai (įskaitant susidariusias palūkanas) 110,4 - 110,4 n/a Pinigai ir jų ekvivalentai 205,3 694,1 (488,8) (70,4 %) Grynoji skola 1 317,5 986,9 330,6 33,5 % Grynoji skola / Koreguotas EBITDA 2,72 2,10 0,62 29,5 % Grynoji skola / EBITDA 2,60 1,83 0,77 42,1 % FFO / Grynoji skola 29,4 % 49,1 % (19,7 p.p.) n/a Likutinė suma 2023 m. gruodžio 31 d. Efektyvi palūkanų norma (%) Vidutinis grąžinimo terminas (metais) Fiksuota palūkanų norma Dalis euro valiuta Obligacijos (įskaitant palūkanas) 900,9 1,96 5,3 100,0 % 100,0 % Ilgalaikės paskolos, įskaitant ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalį 597,2 3,11 7,0 63,9 % 1 86,4 % Banko sąskaitų perviršis, kredito linijos ir trumpalaikės paskolos 87,6 5,61 1,3 0,0 % 100,0 % Nuomos įsipareigojimai 47,5 0 6,1 0 100,0 % Finansinės skolos 1 633,2 2,59 5,8 78,5 % 95,0 % 1 2023 m. gruodžio 31 d. viena paskola su kintama palūkanų norma (kurios likutinė vertė – 110 mln. Eur) buvo įtraukta prie paskolų su pastovia palūkanų norma, nes dėl šios paskolos buvo sudarytas palūkanų normos apsikeitimo sandoris. Skolų apžvalga, mln. Eur 65 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Obligacijų emisijos Grupė yra išplatinusi tris obligacijų emisijas, kurių bendra nominali vertė siekia 900,0 mln. Eur. Dvi iš jų – žaliosios obligacijos (600,0 mln. Eur). Ataskaitinio laikotarpio metu nebuvo esminių pokyčių, susijusių su obligacijomis. Susijusią informaciją, įskaitant obligacijų savininkų struktūrą išleidimo metu, pateikiame 2023 m. integruoto metinio pranešimo skyriuje „7.1 Papildoma informacija investuotojams“. 2017 m. emisija 2018 m. emisija 2020 m. emisija ISIN kodas XS1646530565 XS1853999313 XS2177349912 Valiuta Eur Eur Eur Nominalus kiekis 300 000 000 300 000 000 300 000 000 Palūkanos 2,000 1,875 2,000 Grąžinimo terminas 2027 m. liepos 17 d. 2028 m. liepos 10 d. 2030 m. gegužės 21 d. Kredito reitingas BBB+ BBB+ BBB+ Obligacijų emisijos Grupės finansinių skolų grąžinimo grafikas 1 , mln. Eur 2024 m. 47,3 2026 m. 48,7 131,5 2025 m. 46,7 2031 m. 2029 m. 47,0 2032 m. 99,6 2027 m. 47,3 300,0 2028 m. 46,9 300,0 2030 m. 47,2 300,0 Paskolos ir lizingai Obligacijos Žaliosios obligacijos 1 Nominali išleistų obligacijų vertė siekia 900 mln. Eur. 2023 m. gruodžio 31 d. obligacijos sudarė 891,8 mln. Eur Konsoliduotoje finansinės padėties ataskaitoje, kadangi likusi nominalios vertės kapitalo dalis bus kapitalizuota iki grąžinimo termino pagal TFAS. 2033+ m. 169,8 66 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pinigų srautai CFO 2023 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (CFO) siekė 800,8 mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFO išaugo 236,9 mln. Eur, daugiausiai dėl įplaukų, susijusių su apyvartinio kapitalo pokyčiais (2023 m. – siekė 420,3 mln. Eur, 2022 m. – -25,4 mln. Eur), bei didesnio grynojo pelno (+26,8 mln. Eur). Augimą iš dalies atsvėrė atsargų nukainojimo iki grynosios realizavimo vertės atstatymas (2023 m. – siekė -88,6 mln. Eur, o 2022 m. nukainojimas iki grynosios realizavimo vertės siekė +103,0 mln. Eur). CFI 2023 m. grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (CFI) sudarė -1 081,1 mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFI buvo labiau neigiamas (-625,4 mln. Eur), daugiausiai dėl didesnių mokėjimų įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą (-399,2 mln. Eur), Grupės įsigytų patronuojamųjų įmonių (-114,3 mln. Eur) ir depozito (-109,0 mln. Eur). CFF 2023 m. grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (CFF) siekė -208,5 mln. Eur. CFF buvo neigiami dėl grąžintų kredito linijų ir sąskaitų perviršių (-341,1mln. Eur). Neigiamus CFF iš dalies atsvėrė sudarytos 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Pinigų ir jų ekvivalentų likutis laikotarpio prad. 694,1 449,1 245,0 54,6 % CFO 800,8 563,9 236,9 42,0 % CFI (1 081,1) (455,7) (625,4) 137,2 % CFF (208,5) 136,8 (345,3) n/a Pinigų ir jų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (488,8) 245,0 (733,8) n/a Pinigų ir jų ekvivalentų likutis laikotarpio pab. 205,3 694,1 (488,8) (70,4 %) Pinigų srautai, mln. Eur 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % EBITDA 507,4 539,7 (32,3) (6,0 %) Gautos palūkanos - 0,6 (0,6) (100,0 %) Sumokėtos palūkanos (39,0) (28,8) (10,2) 35,4 % Sumokėtas pelno mokestis (81,0) (27,4) (53,6) 195,6 % FFO 387,4 484,1 (96,7) (20,0 %) Gautos palūkanos 10,7 - 10,7 n/a Investicijos (937,1) (521,8) (415,3) 79,6 % Gautos dotacijos 15,9 29,0 (13,1) (45,2 %) Naujų klientų prijungimų ir galios didinimų piniginis poveikis 39,7 28,2 11,5 40,8 % Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo 1 2,9 2,4 0,5 20,8 % Grynojo apyvartinio kapitalo pasikeitimai 268,1 (4,6) 272,7 n/a FCF (212,4) 17,3 (229,7) n/a FFO ir FCF, mln. Eur papildomos paskolos sutartys dėl 285,9 mln. Eur, skirtos Vilniaus KJ ir Grynojo apyvartinio kapitalo finansavimui. Tuo tarpu 2022 m. CFF buvo teigiami, daugiausiai dėl gautų papildomų kredito linijų ir sąskaitų perviršių (172,9 mln. Eur) bei paskolų (223,0mln. Eur), kuriuos iš dalies atsvėrė grąžintos paskolos (119,7 mln. Eur). Išsamesnę informaciją pateikiame skyriuje „8.5Konsoliduotos pinigų srautų ataskaita“. FFO 2023 m. Grupės FFO rodiklis sumažėjo 20,0 proc. (-96,7 mln. Eur) ir sudarė 387,4 mln. Eur. Pagrindinė sumažėjimo priežastis buvo mažesnis EBITDA bei didesni sumokėti pelno mokestis ir palūkanos. FCF 2023 m. Grupės FCF rodiklis sudarė -212,4 mln. Eur. Neigiamą FCF rodiklį lėmė atliktos didelės Investicijos ir iš dalies atsvėrė teigiamas apyvartinio kapitalo pokytis. 1 Į pinigų įplaukas, nurodytas Pinigų srautų ataskaitos eilutėje „Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto, turto, skirto parduoti, ir nematerialiojo turto perleidimo“ neįtrauktas pelnas (nuostoliai), kuris jau įtrauktas į FFO. 67 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pagrindiniai veiklos rodikliai 2023 m. Žaliosios gamybos Portfelis išaugo 2,0GW iki 7,1 GW (nuo 5,1 GW). Augimą lėmė įsigyti sausumos vėjo projektai Lietuvoje (Kelmės VP I ir II), kurių bendra galia siekia 0,3 GW, laimėti Estijos jūrinių teritorijų (Liivi 1 ir 2), skirtų vystyti jūrinio vėjo parkus, kurių galia numatoma, kad galėtų siekti 1–1,5 GW 1 , konkursai bei plyno lauko investicijų portfelio, kuris padidėjo apie 0,7 GW, plėtra. Žaliosios gamybos Užtikrinti pajėgumai padidėjo iki 2,9 GW (nuo 1,6 GW), nes keletas projektų, įskaitant Latvijos saulės elektrinių portfelį I (239 MW), Kelmės VP I (105,4 MW) ir Kelmės VP II (194,6 MW), Kruonio HAE plėtros projektą (110 MW) ir Tauragės saulės elektrinių projektą (22,1 MW), pasiekė statybų etapą, o Lietuvos jūrinio vėjo projektas (700 MW) pasiekė kontraktuotų pajėgumų etapą. Veikiantys pajėgumai išaugo iki 1,3 GW (nuo 1,2 GW), nes Mažeikių VP (63MW) pradėjo komercinę veiklą 2023 m. rugpjūčio mėn., o Vilniaus KJ biomasės blokas pradėjo dalinę komercinę veiklą (50 MWe, 149 MWth iš 73 MWe, 169MWth) 2023 m. gruodžio mėn. Per metus Pagamintos elektros energijos (neto) kiekis išaugo 0,15 TWh, arba 7,6 proc., ir 2023 m. siekė 2,07TWh. Pagamintos elektros energijos (neto) augimą lėmė Mažeikių VP (63 MW) komercinės veiklos pradžia 2023 m. rugpjūčio mėn. Elektros energijos pardavimai sumažėjo 1,10 TWh, arba 13,7 proc., palyginti su 2022 m. Sumažėjimas užfiksuotas tiek verslo klientų, tiek privačių klientų segmentuose, o jį lėmė bendrai sumažėjęs vartojimas regione, auganti gaminančių vartotojų gamyba bei išaugusi konkurencija. 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % Elektros energija Žaliosios gamybos Portfelis GW 7,1 5,1 2,0 39,4 % Užtikrinti pajėgumai GW 2,9 1,6 1,4 87,4 % Veikiantys pajėgumai GW 1,3 1,2 0,1 9,3 % Statomi projektai GW 0,9 0,4 0,6 156,1 % Kontraktuoti pajėgumai GW 0,7 - 0,7 -% Projektai pažengusioje vystymo stadijoje GW 1,0 0,7 0,2 34,0 % Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje GW 3,3 2,8 0,4 14,3 % Šiluma Šiluminės energijos gamybos galia GW 0,3 0,3 - -% Veikiantys pajėgumai GW 0,3 0,2 0,1 82,8 % Statomi projektai GW 0,0 0,2 (0,1) (88,2 %) 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Elektros energija Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 2,07 1,92 0,15 7,6 % Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 1,76 1,65 0,11 6,4 % Žaliosios gamybos dalis % 85,0 % 85,9 % (1,0 p. p.) n/a Elektros energijos pardavimai TWh 6,88 7,98 (1,10) (13,7 %) Paskirstyta elektros energijos TWh 9,73 10,01 (0,28) (2,8 %) SAIFI vnt. 1,35 1,52 (0,17) (11,0 %) SAIDI min. 121 179 (58) (32,4 %) Šiluma Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 1,07 0,89 0,18 20,8 % Gamtinės dujos Gamtinių dujų pardavimai TWh 9,29 12,80 (3,51) (27,4 %) Paskirstyta gamtinių dujų TWh 6,32 6,68 (0,36) (5,4 %) Bendras paskirstytos elektros energijos kiekis, palyginti su praeitais metais, sumažėjo 0,28 TWh, arba 2,8 proc. Sumažėjimą lėmė mažesnis verslo klientų vartojimas, nes pastebimai sumažėjo pramonės gamyba, ir mažesnis vartojimas mažmeninės prekybos bei paslaugų sektoriuose, taip pat išaugo gaminančių vartotojų gamyba. Elektros kokybės rodiklis SAIFI, parodantis neplanuotų nutrūkimų dažnį tenkantį vienam vartotojui, pagerėjo, palyginti su praeitais metais, ir siekė 1,35 karto (2022m. siekė 1,21 karto). Elektros kokybės rodiklis SAIDI, parodantis vidutinę neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmę, pagerėjo ir siekė 121min. (2022 m. siekė 179 min.). Reikšmingai geresnius rodiklius lėmė padidintas įdiegtų automatizuotų sprendimų skaičius, koreguojamas pasirengusių darbuotojų skaičius pagal oro sąlygas bei palankesnės oro sąlygos per pirmąjį 2023 m. pusmetį. 2023 m. Pagaminta šiluminė energija (neto) siekė 1,07 TWh ir, palyginti su praeitais metais, padidėjo 0,18 TWh, arba 20,8 proc., dėl išaugusios gamybos Vilniaus KJ. Parduotas gamtinių dujų kiekis sumažėjo 3,51TWh, arba 27,4 proc., daugiausiai dėl sumažėjusių pardavimų viso regiono, išskyrus Lenkijos, mažmeninėse rinkose. Pagrindinės mažesnių pardavimų priežastys buvo šiltesnis oras bei sumažėjęs vartojimas pramonės sektoriuje. Palyginti su praeitais metais, Lietuvoje paskirstytas gamtinių dujų kiekis sumažėjo 0,36 TWh, arba 5,4 proc. 2027 m.2023 m. 2024 m. 2025 m. 2026 m. Hedge price 4 , EUR/MWh Volumes hedged 2, 3 , % 143 132 121 83 83 Gamybos Portfelio apsidraudimo lygis 1 81 % 74 % 56 % 30 % 30 % 1 Apsidraudimo lygiai pateikti visam strateginiam laikotarpiui. 2 Gamybos Portfelis apima visų Užtikrintų pajėgumų elektros energijos gamybą, išskyrus gamybą Kruonio HAE bei Elektrėnų komplekso KCB, 7 ir 8 blokuose. 3 Dalis ilgalaikių elektros prekybos sutarčių yra vidinės. Aukščiau pateiktas grafikas iliustruoja Žaliosios gamybos segmento perspektyvą (numatomą pagaminti kiekį). 4 Dauguma ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių sudaromos dėl bazinio gamybos kiekio, todėl, dėl profilio efekto, faktinės efektyvių apsidraudimo sandorių kainos gali skirtis nuo kainų numatytų sutartyse. Pagrindiniai veiklos rodikliai 1 Nors apskaičiuota, kad teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 GW, priklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijų optimizavimo ir kitų veiksnių, faktinis jūrinio vėjo elektrinių parko pajėgumas numatoma, kad galėtų siekti 1–1,5 GW. Grupė šiuo metu į Portfelį įtraukia mažiausią numatytų pajėgumų dalį (1 GW). 68 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Rezerviniai pajėgumai Gamtinės dujos Elektra Šiluma Žalioji gamyba Hidroelektrinės Vėjas Biomasė Atliekų vertimas energija Instaliuotų gamybos pajėgumų ir gamybos rezultatų apžvalga 2023 m. 2023 m. 2022 m. 2022 m. Gamyba, TWh Gamyba, TWh Žaliosios gamybos dalis – 100 % 0,89 TWh Žaliosios gamybos dalis – 100 % 1,07 TWh Žaliosios gamybos dalis – 86 % 1,92 TWh 14 % 48 % 24 %14 % Žaliosios gamybos dalis – 85 % 2,07 TWh 13 % 43 % 28 %15 % 1 % 12 % 88 % 24 % 76 % Instaliuoti pajėgumai, MW 2023 m. 2023 m. 2022 m. 2022 m. Žaliosios gamybos dalis – 100 % 180 MW Žaliosios gamybos dalis – 100 % 329 MW 1 055 2 383 MW Žalioji gamyba – 1 328 MW (56 %) 1 001 233 1 055 2 270 MW Žalioji gamyba – 1 215 MW (54 %) 1 001 170 44 4450 Instaliuoti pajėgumai, MW 140 40 140 189 69 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai 3.2 Penkerių metų santrauka 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2023 m. ∆ 2022 m. ∆, % Iš viso pajamų mln. Eur 2 549,1 4 386,9 1 898,7 1 223,1 1 099,3 (1 837,8) (41,9) EBITDA mln. Eur 507,4 539,7 343,2 334,3 207,1 (32,3) (6,0 %) EBITDA marža % 19,9 % 12,3 % 18,1 % 27,6 % 18,8 % 7,6 p. p. n/a Koreguotas EBITDA mln. Eur 484,7 469,3 332,7 245,9 259,9 15,4 3,3 % Žalioji gamyba mln. Eur 222,6 252,4 107,5 50,4 43,4 (29,8) (11,8 %) Tinklai mln. Eur 180,0 164,5 145,4 137,7 180,5 15,5 9,4 % Rezerviniai pajėgumai mln. Eur 49,9 34,6 37,2 29,3 22,0 15,3 44,2 % Sprendimai klientams mln. Eur 30,4 15,6 40,6 26,7 10,9 14,8 94,9 % Kitos veiklos ir eliminavimai mln. Eur 1,8 2,2 2,0 1,8 3,1 (0,4) (18,2 %) Koreguoto EBITDA marža % 19,2 % 10,9 % 17,6 % 24,8 % 22,6 % 8,3 p. p. n/a Veiklos pelnas (EBIT) mln. Eur 352,2 387,8 192,1 215,0 83,1 (35,6) (9,2 %) EBIT marža % 13,8 % 8,8 % 10,1 % 17,6 % 7,6 % 5,0 p.p. n/a Koreguotas EBIT mln. Eur 329,5 317,4 206,4 126,6 135,0 12,1 3,8 % Grynasis pelnas mln. Eur 320,2 293,4 160,2 170,6 59,0 26,8 9,1 % Grynojo pelno marža % 12,6 % 6,7 % 8,4 % 13,8 % 5,4 % 5,9 p.p. n/a Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 286,6 256,0 162,8 95,5 106,0 30,6 12,0 % Investicijos mln. Eur 937,1 521,8 234,9 346,8 453,2 415,3 79,6 % Žalioji gamyba mln. Eur 542,7 226,2 32,3 197,0 253,9 316,5 139,9 % Tinklai mln. Eur 346,8 268,1 191,2 141,1 179,0 78,7 29,4 % Rezerviniai pajėgumai mln. Eur 4,9 15,0 0,2 1,5 0,5 (10,1) (67,3 %) Sprendimai klientams mln. Eur 25,0 6,8 2,9 3,2 3,2 18,2 267,6 % Kitos veiklos ir eliminavimai mln. Eur 17,7 5,7 8,3 4,0 16,6 12,0 210,5 % FFO mln. Eur 387,4 484,1 299,4 309,4 189,5 (96,7) (20,0 %) FCF mln. Eur (212,4) 17,3 (240,6) 5,1 (189,8) (229,7) n/a ROE % 14,6 % 14,7 % 8,7 % 10,6 % 4,4 % (0,1 p. p.) n/a Koreguotas ROE % 13,1 % 12,9 % 8,9 % 6,0 % 8,0 % 0,2 p. p. n/a ROCE % 10,5 % 13,1 % 7,3 % 9,1 % 3,8 % (2,6 p. p.) n/a Koreguotas ROCE % 9,8 % 10,7 % 7,9 % 5,4 % 6,2 % (0,9 p. p.) n/a ROA % 6,1 % 6,2 % 3,9 % 4,8 % 1,9 % (0,1 p. p.) n/a Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai Eur 4,42 4,04 2,16 2,30 1,04 0,38 9,4 % Dividendai, tenkantys vienai akcijai Eur 1,29 1,24 1,19 1,14 0,52 0,05 4,0 % Pagrindiniai finansiniai rodikliai 70 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pagrindiniai finansiniai rodikliai (tęsinys) 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d. 2023 m. ∆ 2022 m. ∆, % Iš viso turto mln. Eur 5 244,4 5 271,6 4 258,1 3 920,9 3 198,1 (27,2) (0,5 %) Nuosavas kapitalas mln. Eur 2 263,4 2 125,6 1 855,9 1 813,3 1 348,6 137,8 6,5 % Grynoji skola mln. Eur 1 317,5 986,9 957,2 600,3 966,5 330,6 33,5 % Grynasis apyvartinis kapitalas mln. Eur 175,2 443,3 438,7 94,4 52,6 (268,1) (60,5 %) Grynasis apyvartinis kapitalas / Pajamos % 6,9 % 10,1 % 23,1 % 7,7 % 4,8 % (3,2 p. p.) n/a Panaudotas kapitalas mln. Eur 3 580,9 3 112,5 2 813,2 2 413,6 2 315,1 468,4 15,0 % Nuosavo kapitalo lygis kartai 0,43 0,40 0,44 0,46 0,42 0,03 7,5 % Grynoji skola / EBITDA kartai 2,60 1,83 2,79 1,80 4,67 0,77 42,1 % Grynoji skola / Koreguotas EBITDA kartai 2,72 2,10 2,88 2,44 3,72 0,62 29,5 % Finansinės skolos / Nuosavas kapitalas kartai 0,72 0,79 0,76 0,71 0,81 (0,07) (8,9 %) FFO / Grynoji skola % 29,4 % 49,1 % 31,3 % 51,5 % 19,6 % (19,7 p. p.) n/a Bendrojo likvidumo koef. kartai 1,55 1,87 1,87 3,36 0,78 (0,32) (17,1%) Turto apyvartumas kartai 0,48 0,92 0,46 0,34 0,36 (0,44) (47,8 %) 71 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pagrindiniai veiklos rodikliai 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. ∆ 2022 m. gruodžio 31 d. ∆, % Elektros energija Žaliosios gamybos Portfelis GW 7,1 5.1 2,6 2,6 1,4 2,0 39,4 % Užtikrinti pajėgumai GW 2,9 1,6 1,4 1,4 1,3 1,4 87,4 % Veikiantys pajėgumai GW 1,3 1,2 1,2 1,1 1,1 0,1 9,3 % Statomi projektai GW 0,9 0,4 0,1 0,2 0,2 0,6 158,1 % Kontraktuoti pajėgumai GW 0,7 - - - - 0,7 -% Projektai pažengusioje vystymo stadijoje GW 1,0 0,7 0,1 - 0,1 0,2 34,0 % Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje GW 3,3 2,8 1,1 1,0 - 0,4 14,3 % Šiluma Šiluminės energijos gamybos galia GW 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 - -% Veikiantys pajėgumai GW 0,3 0,2 0,2 0,1 0,0 0,1 82,8 % Statomi projektai GW 0,0 0,2 0,2 0,2 0,3 (0,1) (88,2 %) 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 2023 m. ∆ 2022 m. ∆, % Elektros energija Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 2,07 1,92 2,36 2,52 1 1,11 1 0,15 7,6 % Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 1,76 1,65 1,55 1,32 1 1,09 1 0,11 6,4 % Žaliosios gamybos dalis % 85,0 % 85,9 % 65,4 % 52,4 % 1 97,9 % 1 (1,0 p. p.) n/a Elektros energijos pardavimai TWh 6,88 7,98 7,11 6,79 5,86 (1,10) (13,7 %) Paskirstyta elektros energijos TWh 9,73 10,01 10,37 9,55 9,55 (0,28) (2,8 %) SAIFI vnt. 1,35 1,52 1,45 1,34 1,31 (0,17) (11,0 %) SAIDI min. 121 179 202 208 92 (58) (32,4 %) Šiluma Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 1,07 0,89 0,85 0,32 0,09 0,18 20,8 % Gamtinės dujos Gamtinių dujų pardavimai TWh 9,29 12,80 11,55 14,70 9,84 (3,51) (27,4 %) Paskirstyta gamtinių dujų TWh 6,32 6,68 8,49 7,06 6,97 (0,36) (5,4 %) 1 Rodikliai buvo perskaičiuoti, į juos įtraukiant pagamintą elektros energiją, skirtą balansavimo paslaugoms. 72 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Finansiniai rezultatai Pajamos 2023 m. IV ketv. pajamos siekė 707,5 mln. Eur ir sumažėjo 651,6 mln. Eur, arba 47,9 proc., palyginti su 2022 m. IV ketv. Mažėjimas užfiksuotas visuose segmentuose, o didžiausias pajamų sumažėjimas užfiksuotas Sprendimų klientams segmente (504,7mln. Eur), daugiausiai dėl mažesnių gamtinių dujų ir elektros kainų bei parduotų gamtinių dujų apimčių. Koreguotas EBITDA 2023 m. IV ketv. Koreguotas EBITDA siekė 139,4 mln. Eur ir padidėjo 27,3 mln. Eur, arba 24,4 proc., palyginti su 2022 m. IV ketv. Augimą daugiausiai lėmė geresni Sprendimų klientams segmento rezultatai (+29,2mln. Eur), nes elektros tiekimo verslo klientams veikla tapo pelninga, daugiausiai dėl išspręstų klausimų, susijusių su neefektyviais apsidraudimo sandoriais, ir gamtinių dujų veikloje užfiksuoto teigiamo efekto, kurį lėmė pajamų, susijusių su klientų perdeklaravimu, apskaičiavimo metodikos korekcijos. 3.3 Ketvirto ketvirčio rezultatai Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Iš viso pajamų mln. Eur 707,5 1 359,1 (651,6) (47,9 %) EBITDA mln. Eur 159,2 206,2 (47,0) (22,8 %) Koreguotas EBITDA mln. Eur 139,4 112,1 27,3 24,4 % Koreguoto EBITDA marža % 20,3 % 8,9 % 11,4 p. p. n/a Veiklos pelnas (EBIT) mln. Eur 118,3 162,6 (44,3) (27,2 %) Koreguotas EBIT mln. Eur 98,5 68,5 30,0 43,8 % Grynasis pelnas mln. Eur 107,6 108,5 (0,9) (0,8 %) Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 93,5 53,7 39,8 74,1 % Investicijos mln. Eur 303,4 154,0 149,4 97,0 % FFO mln. Eur 142,9 197,2 (54,3) (27,5 %) FCF mln. Eur (97,1) 652,9 (750,0) n/a Koreguotas grynasis pelnas 2023 m. IV ketv. Koreguotas grynasis pelnas siekė 93,5 mln. Eur ir padidėjo 39,8 mln. Eur, arba 74,1 proc., palyginti su 2022 m. IV ketv., daugiausiai dėl didesnio Koreguoto EBITDA (27,3 mln. Eur). Investicijos 2023 m. IV ketv. Investicijos siekė 303,4 mln. Eur ir išaugo 149,4 mln. Eur, arba 97,0 proc., daugiausiai dėl didesnių Investicijų Žaliosios gamybos segmente į sausumos vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje. 73 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % Elektros energija Žaliosios gamybos Portfelis GW 7,1 6,3 0,9 14,1 % Užtikrinti pajėgumai GW 2,9 2,5 0,4 17,3 % Veikiantys pajėgumai GW 1,3 1,3 0,1 3,9 % Statomi projektai GW 0,9 0,5 0,4 72,9 % Kontraktuoti pajėgumai GW 0,7 0,7 - -% Projektai pažengusioje vystymo stadijoje GW 1,0 1,4 (0,4) (31,3 %) Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje GW 3,3 2,4 0,9 37,5 % Šiluma Šiluminės energijos gamybos galia GW 0,3 0,3 - -% Veikiantys pajėgumai GW 0,3 0,2 0,1 82,8 % Statomi projektai GW 0,0 0,2 (0,1) (88,2 %) 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Elektros energija Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 0,67 0,56 0,11 20,1 % Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 0,51 0,42 0,09 21,6 % Žaliosios gamybos dalis % 76,6 % 75,7 % 0,9 p. p. n/a Elektros energijos pardavimai TWh 1,88 1,91 (0,03) (1,4 %) Paskirstyta elektros energijos TWh 2,70 2,51 0,18 7,4 % SAIFI vnt. 0,40 0,31 0,09 27,7 % SAIDI min. 46 34 12 35,0 % Šiluma Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 0,40 0,25 0,15 62,6 % Gamtinės dujos Gamtinių dujų pardavimai TWh 2,65 3,83 (1,19) (31,0 %) Paskirstyta gamtinių dujų TWh 2,26 2,02 0,24 11,8 % Veiklos rezultatai Žaliosios gamybos segmento Portfelis išaugo ir 2023m. gruodžio 31 d. siekė 7,1 GW (2023 m. rugsėjo 30 d. – 6,3 GW). Užtikrinti pajėgumai pasiekė 2,9 GW, nes Latvijos saulės elektrinių portfelis I (239MW) ir Kelmės VP II (194,6 MW) pasiekė statybų etapą. Pagamintos elektros energijos (neto) kiekis, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu praeitais metais, padidėjo 0,11 TWh, arba 20,1 proc. Augimą daugiausiai lėmė išaugusi gamyba Mažeikių VP (63 MW), nes vėjo parkas pradėjo komercinę veiklą 2023 m. rugpjūčio mėn. Palyginti su 2022 m. IV ketv., elektros pardavimai sumažėjo 0,03 TWh, arba 1,4 proc., daugiausiai dėl sumažėjusių pardavimų verslo klientams visose šalyse, išskyrus Lenkijoje. Elektros skirstymo kokybės rodiklis SAIFI išaugo iki 0,40 karto (2022 m. IV ketv. siekė 0,31 karto), o elektros kokybės rodiklis SAIDI išaugo iki 46 min. (2022 m. IV ketv. – 34 min.). Ketvirčio kokybės rodikliai suprastėjo dėl stipraus vėjo ir vietinių audrų, dėl kurių 2023 m. IV ketv. vyko masiniai atjungimai nuo tinklo. Pagrindiniai veiklos rodikliai Pagamintos šiluminės energijos (neto) kiekis 2023m. IV ketv. buvo 0,15 TWh, arba 62,6 proc., didesnis nei 2022 m. IV ketv. Prie augimo daugiausiai prisidėjo Vilniaus KJ biomasės bloko pagaminta energija, nes blokas pradėjo dalinę komercinę veiklą (149 MWth iš 169 MWth) 2023 m. gruodžio mėn. Palyginti su tuo pačiu ketvirčiu praeitais metais, gamtinių dujų pardavimai sumažėjo 1,19 TWh, arba 31,0 proc., daugiausiai dėl reikšmingai (1,00 TWh, arba 34,5 proc.) sumažėjusių pardavimų mažmeninėje rinkoje. Lietuvoje paskirstytas gamtinių dujų kiekis padidėjo 0,24 TWh, arba 11,8 proc., palyginti su tuo pačiu ketvirčiu praeitais metais, dėl išaugusių verslo klientų poreikių. 74 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai 3.4 Ketvirčių suvestinė 2023 m. IV ketv. 2023 m. III ketv. 2023 m. II ketv. 2023 m. I ketv. 2022 m. IV ketv. 2022 m. III ketv. 2022 m. II ketv. 2022 m. I ketv. 2021 m. IV ketv. 2021 m. III ketv. 2021 m. II ketv. 2021 m. I ketv. Iš viso pajamų mln. Eur 707,5 471,2 442,1 928,3 1 359,1 1 294,7 741,9 991,2 733,2 427,3 344,7 393,4 EBITDA mln. Eur 159,2 108,3 44,7 195,3 206,2 122,1 119,8 91,6 88,0 83,8 83,8 87,4 Koreguotas EBITDA mln. Eur 139,4 91,8 103,6 149,9 112,1 150,8 95,1 111,4 111,8 72,2 70,6 78,1 Koreguoto EBITDA marža % 20,3 % 20,2 % 20,7 % 17,0 % 8,9 % 11,4 % 13,3 % 11,0 % 14,7 % 17,4 % 21,3 % 20,3 % Veiklos pelnas (EBIT) mln. Eur 118,3 69,1 8,1 156,6 162,6 83,3 84,7 57,2 29,5 53,0 52,5 57,0 Koreguotas EBIT mln. Eur 98,5 52,7 67,1 111,3 68,5 112,0 60,0 76,9 78,0 41,4 39,3 47,7 Grynasis pelnas mln. Eur 107,6 56,8 28,6 127,2 108,5 70,1 68,0 46,8 47,9 51,2 18,0 43,0 Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 93,5 42,9 61,4 88,7 53,7 94,4 46,8 61,1 70,2 29,2 28,3 35,1 Investicijos mln. Eur 303,4 231,1 281,8 120,8 154,0 188,1 117,5 62,0 103,1 54,1 48,7 29,0 FFO mln. Eur 142,9 82,8 (23,7) 185,3 197,2 101,4 96,2 89,3 82,9 67,4 65,1 84,0 FCF mln. Eur (97,1) (165,5) (157,8) 208,0 652,9 (385,5) (92,8) (157,2) (278,5) (47,3) 54,3 30,9 ROE (12 mėn.) 1 % 14,6 % 14,8 % 15,9 % 18,4 % 14,7 % 11,5 % 10,8 % 8,6 % 8,7 % 11,1 % 10,1 % 12,0 % Koreguotas ROE (12 mėn.) 1 % 13,1 % 11,4 % 14,2 % 13,9 % 12,9 % 13,7 % 10,7 % 10,0 % 8,9 % 9,1 % 9,1 % 8,9 % ROCE (12 mėn.) 1 % 10,5 % 11,4 % 13,0 % 16,7 % 13,1 % 8,3 % 7,9 % 7,1 % 7,3 % 9,9 % 9,7 % 10,2 % Koreguotas ROCE (12 mėn.) 1 % 9,8 % 8,6 % 11,3 % 12,1 % 10,7 % 10,7 % 9,1 % 8,8 % 7,9 % 7,8 % 7,9 % 7,7 % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. 2023 m. birželio 30 d. 2023 m. kovo 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. rugsėjo 30 d. 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. kovo 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. 2021 m. rugsėjo 30 d. 2021 m. birželio 30 d. 2021 m. kovo 31 d. Iš viso turto mln. Eur 5 244,4 5 067,9 5 049,7 4 928,2 5 271,6 5 304,7 4 614,5 4 623,0 4 258,1 4 131,1 3 967,5 3 975,2 Nuosavas kapitalas mln. Eur 2 263,4 2 100,9 2 083,6 2 060,3 2 125,6 2 228,2 2 127,8 2 005,3 1 855,9 1 811,2 1 831,0 1 810,7 Grynoji skola mln. Eur 1 317,5 1 114,1 966,7 762,9 986,9 1 512,8 1 156,2 1 000,7 957,2 620,4 571,6 579,2 Grynasis apyvartinis kapitalas mln. Eur 175,2 216,8 191,0 314,8 443,3 1 030,0 717,4 633,6 438,7 169,5 99,1 129,7 Panaudotas kapitalas mln. Eur 3 580,9 3 214,8 3 050,1 2 823,3 3 112,5 3 741,0 3 284,0 3 006,0 2 813,2 2 431,6 2 402,6 2 389,9 Grynoji skola / EBITDA (12 mėn.) kartai 2,60 2,01 1,70 1,19 1,83 3,65 3,08 2,95 2,79 1,72 1,61 1,61 Grynoji skola / Koreguotas EBITDA (12 mėn.) kartai 2,72 2,44 1,87 1,50 2,10 3,23 2,96 2,73 2,88 1,99 1,83 1,92 FFO (12 mėn.) / Grynoji skola % 29,4 % 39,6 % 47,6 % 76,0 % 49,1 % 23,9 % 28,4 % 29,7 % 31,3 % 51,3 % 55,4 % 57,5 % 1 Rodikliai buvo perskaičiuoti ir skiriasi nuo pateiktų 2022 m. metiniame pranešime. Daugiau informacijos pateikiame šio pranešimo skyriuje „7.2 Pastabos dėl perskaičiuotų rodiklių". Pagrindiniai finansiniai rodikliai 75 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. 2023 m. birželio 30 d. 2023 m. kovo 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. rugsėjo 30 d. 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. kovo 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. 2021 m. rugsėjo 30 d. 2021 m. birželio 30 d. 2021 m. kovo 31 d. Elektros energija Žaliosios gamybos Portfelis GW 7,1 6,3 5,7 5,3 5,1 3,6 3,0 2,7 2,6 2,8 2,7 2,6 Užtikrinti pajėgumai GW 2,9 2,5 1,8 1,6 1,6 1,4 1,4 1,4 1,4 1,4 1,4 1,4 Veikiantys pajėgumai GW 1,3 1,3 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,1 1,1 1,1 Statomi projektai GW 0,9 0,5 0,6 0,4 0,4 0,2 0,1 0,1 0,1 0,2 0,2 0,2 Kontraktuoti pajėgumai GW 0,7 0,7 - - - - - - - - - - Projektai pažengusioje vystymo stadijoje GW 1,0 1,4 1,3 0,9 0,7 0,1 0,3 0,2 0,1 - - - Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje GW 3,3 2,4 2,6 2,8 2,8 2,1 1,4 1,1 1,1 1,2 1,1 1,0 Šiluma Šiluminės energijos gamybos galia GW 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 Veikiantys pajėgumai GW 0,3 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 Statomi projektai GW 0,0 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 2023 m. IV ketv. 2023 m. III ketv. 2023 m. II ketv. 2023 m. I ketv. 2022 m. IV ketv. 2022 m. III ketv. 2022 m. II ketv. 2022 m. I ketv. 2021 m. IV ketv. 2021 m. III ketv. 2021 m. II ketv. 2021 m. I ketv. Elektros energija Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 0,67 0,44 0,41 0,55 0,56 0,37 0,41 0,59 0,61 0,58 0,59 0,58 Pagaminta žaliosios elektros energijos (neto) TWh 0,51 0,36 0,36 0,53 0,42 0,31 0,37 0,55 0,52 0,30 0,37 0,36 Žaliosios gamybos dalis % 76,6 % 81,1 % 88,4 % 95,6 % 75,7 % 83,3 % 90,9 % 93,8 % 84,4 % 51,6 % 62,1 % 62,4 % Elektros energijos pardavimai TWh 1,88 1,56 1,56 1,89 1,91 1,81 2,07 2,19 1,97 1,67 1,67 1,81 Paskirstyta elektros energijos TWh 2,70 2,22 2,22 2,60 2,51 2,29 2,44 2,77 2,77 2,45 2,43 2,72 SAIFI vnt. 0,40 0,37 0,32 1 0,27 1 0,31 0,28 0,31 0,62 0,35 0,38 0,36 0,37 SAIDI min. 46 42 2 14 19 34 19 20 105 29 31 45 98 Šiluma Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 0,40 0,20 0,20 0,28 0,25 0,16 0,18 0,30 0,28 0,12 0,21 0,23 Gamtinės dujos Gamtinių dujų pardavimai TWh 2,65 1,34 1,45 3,86 3,83 2,52 2,44 4,01 2,85 1,39 2,07 5,25 Paskirstyta gamtinių dujų TWh 2,26 0,78 0,97 2,31 2,02 0,77 1,21 2,68 2,74 1,02 1,41 3,32 Pagrindiniai veiklos rodikliai 1 Anksčiau skelbtos SAIFI vertės: 2023 m. I ketv. – 0,26 ir 2023 m. II ketv. – 0,31, buvo patikslintos. 2 Anksčiau skelbta SAIDI vertė: 2023 m. III ketv. – 41 buvo patikslinta. 76 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Apžvalga Rodikliai pateikti šiame puslapyje (išskyrus pajamas) yra laikomi Alternatyviais veiklos rodikliais . Koreguotas EBITDA, mln. Eur Koreguotas EBITDA, mln. Eur Koreguotas EBITDA, mln. Eur Koreguotas EBITDA, mln. Eur 180,0 222,6 49,9 30,4 15,6 164,5 252,4 34,6 Pajamos, mln. Eur 592,0 Koreguotas EBIT, mln. Eur 77,1 Investicijos, mln. Eur 346,8 37 % Grupės koreguoto EBITDA 46 % Grupės koreguoto EBITDA 10 % Grupės koreguoto EBITDA 6 % Grupės koreguoto EBITDA Tinklai Pajamos, mln. Eur 342,6 Koreguotas EBIT, mln. Eur 193,4 Investicijos, mln. Eur 542,7 Žalioji gamyba Pajamos, mln. Eur 128,5 Koreguotas EBIT, mln. Eur 39,1 Investicijos, mln. Eur 4,9 Rezerviniai pajėgumai Pajamos, mln. Eur 1 646,8 Koreguotas EBIT, mln. Eur 27,3 Investicijos, mln. Eur 25,0 Sprendimai klientams Lietuva Lietuva Lenkija Lenkija Lietuva Lietuva Estija Estija Suomija Latvija 2023 m. 2023 m. 2023 m. 2022 m. 2022 m. 2022 m. Latvija 2023 m.2022 m. 3.5 Rezultatai pagal verslo segmentus 77 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai – 2023 m. gruodžio mėn. Vilniaus KJ biomasės blokas pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią (50MWe, 149 MWth iš 73 MWe, 169 MWth). – 2023 m. gruodžio mėn. Grupė su EIB ir NIB sudarė 64 mln. eurų vertės Mažeikių VP projekto finansavimo sutartį. Ji padengia apie 75 proc. visų Mažeikių VP projekto investicijų. Po ataskaitinio laikotarpio: – 2024 m. sausio mėn. Grupė kartu su partneriu CIP pateikė didžiausią (1,2 mln. Eur) pasiūlymą ir buvo paskelbti teisių vystyti jūrinio vėjo parką Estijos Liivi 1 jūrinėje teritorijoje laimėtojais. – 2024 m. sausio mėn. Silezijos VP I (50 MW) Lenkijoje patiekė pirmą elektros energiją į tinklą. Žalioji gamyba 2023 m. IV ketv. apžvalga – Nuo 2023 m. pradžios Žaliosios gamybos Portfelis išaugo iki 7,1 GW (nuo 5,1 GW), o Užtikrinti pajėgumai išaugo iki 2,9 GW (nuo 1,6 GW). Daugiau informacijos apie reikšmingus projektų vystymo etapus pateikiame šio pranešimo skyriuje „2,3 Investicijų programa“. – 2023 m. spalio mėn. Grupė kartu su partneriu „Ocean Winds“ tapo potencialiais Lietuvos 700MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais, nes pasiūlė didžiausią (20 mln. Eur) vystymo mokestį. – 2023 m. spalio mėn. Vilniaus KJ biomasės blokas (73 MWe, 169 MWth) pradėjo gaminti ir tiekti šilumos energiją Vilniaus miestui. – 2023 m. spalio mėn. Grupė ir „Umicore Poland“ pasirašė 10 metų elektros prekybos sutartį dėl 137MW Silezijos VP II. – 2023 m. spalio mėn. Grupė užbaigė Lietuvoje vystomų Kelmės VP I ir II projektų (iki 300 MW) įsigijimą. – 2023 m. lapkričio mėn. Grupė priėmė galutinį investicinį sprendimą dėl Latvijos saulės elektrinių portfelio I (239 MW). – 2023 m. lapkričio mėn. Grupė pasirašė sutartį su „Fugro“ dėl Lietuvos jūrinio vėjo parko (700 MW) teritorijos geofizinių tyrimų atlikimo. – 2023 m. gruodžio mėn. Grupė kartu su partneriu CIP pateikė didžiausią (1,7 mln. Eur) pasiūlymą ir buvo paskelbti teisių vystyti jūrinio vėjo parką Estijos Liivi 2 jūrinėje teritorijoje laimėtojais. Finansiniai rezultatai IV ketv. rezultatai 2023 m. IV ketv. Žaliosios gamybos segmento pajamos siekė 105,3 mln. Eur ir buvo 24,8 mln. Eur, arba 19,1 proc., mažesnės nei 2022 m. IV ketv. Pajamos daugiausiai mažėjo dėl mažesnių realizuotų elektros kainų, kurias lėmė žemesnės elektros energijos kainos rinkoje ir CfD paramos schema pradėta taikyti Pomeranijos VP Lenkijoje (kaina pagal CfD yra ženkliai mažesnė nei elektros kaina rinkoje). Visa Pomeranijos VP pagaminta elektros energija 2023 m. IV ketv. buvo parduota pagal CfD paramos schemą, tuo tarpu 2022 m. IV ketv. tik apie 41 proc. pagamintos elektros energijos buvo parduota pagal CfD. 2023 m. IV ketv. Koreguotas EBITDA padidėjo 2,4proc., arba 1,6 mln. Eur, palyginti su 2022 m. IVketv., ir siekė 68,2 mln. Eur. Palyginti su 2022 m. IV ketv., 2023 m. IV ketv. Investicijos padidėjo 121,0 mln. Eur, arba 202,3proc. Didžiausią dalį Investicijų į Žaliosios gamybos segmentą sudarė Investicijos į sausumos vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje, daugiausiai – Kelmės VP I ir II bei Silezijos VP II. 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Iš viso pajamų 342,6 458,4 (115,8) (25,3 %) 105,3 130,1 (24,8) (19,1 %) Koreguotas EBITDA 222,6 252,4 (29,8) (11,8 %) 68,2 66,6 1,6 2,4 % EBITDA 223,0 253,2 (30,2) (11,9 %) 68,6 67,4 1,2 1,8 % Koreguotas EBIT 193,4 221,7 (28,3) (12,8 %) 60,7 59,8 0,9 1,5 % Veiklos pelnas (EBIT) 193,7 222,4 (28,7) (12,9 %) 61,0 60,5 0,5 0,8 % Investicijos 542,7 226,2 316,5 139,9 % 180,8 59,8 121,0 202,3 % Koreguoto EBITDA marža 65,1 % 55,2 % 9,9 p. p. n/a 65,1 % 51,5 % 13,6 p. p. n/a 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 1 325,3 856,0 469,3 54,8 % 1 325,3 1 085,0 240,3 22,1 % Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur 78 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pagrindiniai veiklos rodikliai Veiklos rezultatai IV ketv. rezultatai Žaliosios gamybos Portfelis išaugo ir 2023 m. gruodžio 31 d. siekė 7,1 GW (2023 m. rugsėjo 30d.– 6,3 GW). Užtikrinti pajėgumai pasiekė 2,9 GW, nes Latvijos saulės elektrinių portfelis I (239 MW) ir Kelmės VP II (194,6 MW) pasiekė statybų etapą. Pagamintos elektros energijos (neto) kiekis išaugo 0,09 TWh, arba 21,6 proc. Augimą daugiausiai lėmė išaugusi gamyba Mažeikių VP (63 MW), nes vėjo parkas pradėjo komercinę veiklą 2023 m. rugpjūčio mėn. Pagamintos šiluminės energijos (neto) kiekis 2023 m. IV ketv. buvo 0,15 TWh, arba 62,6 proc., didesnis nei 2022 m. IV ketv., nes išaugo Vilniaus KJ gamyba biomasės blokui pradėjus dalinę komercinę veiklą (149 MWth iš 169 MWth) 2023 m. gruodžio mėn. 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % Elektros energija Žaliosios gamybos Portfelis MW 7 144 5 125 2 019 39,4 % 7 144 6 259 886 14,1 % Užtikrinti pajėgumai MW 2 939 1 568 1 371 87,4 % 2 939 2 505 434 17,3 % Veikiantys pajėgumai MW 1 328 1 215 113 9,3 % 1 328 1 278 50 3,9 % Sausumos vėjo parkai MW 233 170 63 37,0 % 233 233 - -% Hidroelektrinės MW 1 001 1 001 - -% 1 001 1 001 - -% Hidroakumuliacinės elektrinės MW 900 900 - -% 900 900 - -% Tekančio vandens hidroelektrinės MW 101 101 - -% 101 101 - -% Atliekų jėgainės MW 44 44 - -% 44 44 - -% Biomasės jėgainės MW 50 - 50 -% 50 - 50 -% Statomi projektai MW 911 353 558 158,1 % 911 527 384 72,9 % Sausumos vėjo parkai MW 487 250 237 94,8 % 487 292 195 66,8 % Saulės parkai MW 291 30 261 870.0 % 291 52 239 459,6 % Hidroelektrinės MW 110 - 110 -% 110 110 - -% Biomasės jėgainės MW 23 73 (50) (68,5 %) 23 73 (50) (68,5 %) Kontraktuoti pajėgumai MW 700 - 700 -% 700 700 - -% Projektai pažengusioje vystymo stadijoje MW 955 712 242 34,0 % 955 1 390 (435) (31,3 %) Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje MW 3 251 2 845 406 14,3 % 3 251 2 364 887 37,5 % Šiluma Šiluminės energijos gamybos galia MW 349 349 - -% 349 349 - -% Veikiantys pajėgumai MW 329 180 149 82,8 % 329 180 149 82,8 % Statomi projektai MW 20 169 (149) (88,2 %) 20 169 (149) (88,2 %) 2023 m. 2022 m ∆ ∆, % 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Elektros energija Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 1,76 1,65 0,11 6,4 % 0,51 0,42 0,09 21,6 % Sausumos vėjo parkai TWh 0,58 0,47 0,11 23,6 % 0,21 0,13 0,08 61,6 % Hidroelektrinės TWh 0,89 0,92 (0,03) (3,2 %) 0,22 0,22 (0,01) (2,7 %) Hidroakumuliacinės elektrinės TWh 0,52 0,54 (0,02) (4,4 %) 0,14 0,16 (0,01) (9,4 %) Tekančio vandens hidroelektrinės TWh 0,37 0,38 (0,01) (1,5 %) 0,08 0,07 0,01 13,2 % Atliekų jėgainės TWh 0,27 0,26 0,01 4,4 % 0,07 0,07 0,01 7,7 % Biomasės jėgainės TWh 0,01 - 0,01 -% 0,01 - 0,01 -% Sausumos vėjo parkų prieinamumo koeficientas % 95,8 % 98,7 % (2,9 p. p.) n/a 96,8 % 98,1 % (1,3 p. p.) n/a Sausumos vėjo parkų apkrovos koeficientas % 31,5 % 31,6 % (0,1 p. p.) n/a 40,6 % 34,4 % 6,2 p. p. n/a Vėjo greitis m/s 7,0 7,0 0,0 0,3 % 7,7 6,6 1.1 16,0 % Šiluma Pagaminta šiluminės energijos (neto) TWh 1,07 0,89 0,18 20,8 % 0,40 0,25 0,15 62,6 % Atliekų jėgainės 1 TWh 0,81 0,78 0,03 4,2 % 0,23 0,22 0,01 4,8 % Biomasės jėgainės TWh 0,26 0,11 0,15 140,8 % 0,17 0,02 0,14 591,8 % 1 Vilniaus KJ ir Kauno KJ gali naudoti gamtines dujas jėgainės paleidimui / stabdymui, bandymams ir kt., kurių rezultatų vertės įtrauktos į „Atliekų jėgainės“ eilutę. 79 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur Tinklai 2023 m. IV ketv. apžvalga – 2023 m. spalio mėn. VERT nustatytas leistinas elektros energijos skirstymo paslaugos pajamų lygis 2024 m. sudaro 318,0 mln. Eur ir yra 19,6proc. mažesnis, palyginti su pajamų lygiu nustatytu 2023 m. (395,5 mln. Eur). Pajamų lygio pokyčius daugiausiai lėmė mažesni elektros energijos technologiniai nuostoliai, kurie mažėja dėl sumažėjusių elektros pirkimo kainų (energijos pirkimo kainos sumažėjo 3 kartus, palyginti su kainomis 2023 m.). – Išmaniųjų skaitiklių diegimas prasidėjo 2022 m. liepos mėn. 2023 m. gruodžio 31 d. sėkmingai įdiegėme apie 729 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, iš kurių apie 120 tūkst. įdiegėme 2023 m. IV ketv. Po ataskaitinio laikotarpio – 2024 m. sausio mėn. ESO susitarė su reguliuotoju (VERT) dėl 160 mln. Eur. reguliavimo skirtumo grąžinimo grafiko keitimo į 2024–2031 m. (buvo 2024–2036 m.). Atsižvelgdama į tai, VERT atnaujino papildomos tarifo dedamosios skaičiavimo metodiką, ją susiejant su viršutine įsiskolinimo lygio riba, kuri lygi 5,5 kartams (ESO Grynoji skola / ESO Koreguotas EBITDA, apskaičiuota pagal VERT patvirtintą metodiką). Tai reiškia, jog ESO įsiskolinimo lygiui viršijus viršutinę ribą, papildoma tarifo dedamoji augtų proporcingai. 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Iš viso pajamų 592,0 681,1 (89,1) (13,1 %) 166,6 283,8 (117,2) (41,3 %) Koreguotas EBITDA 180,0 164,5 15,5 9,4 % 51,3 47,8 3,5 7,3 % EBITDA 292,2 148,0 144,2 97,4 % 73,8 109,0 (35,2) (32,3 %) Koreguotas EBIT 77,1 62,6 14,5 23,2 % 24,9 15,3 9,6 62,7 % Veiklos pelnas (EBIT) 189,3 46,1 143,2 310,6 % 47,3 76,6 (29,3) (38,3 %) Investicijos 346,8 268,1 78,7 29,4 % 100,2 89,6 10,6 11,8 % Koreguoto EBITDA marža , % 37,5 % 23,6 % 13,9 p. p. n/a 35,4 % 21,5 % 13,9 p. p. n/a 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 2 046,5 1 805,3 241,2 13,4 % 2 046,5 1 977,7 68,8 3,5 % 80 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Finansiniai rezultatai Ketvirto ketvirčio rezultatai Pajamos buvo 41,3 proc., arba 117,2 mln. Eur, mažesnės nei 2022 m. IV ketv. Sumažėjimą daugiausiai lėmė išankstinis technologinių nuostolių susigrąžinimas 2022 m. pabaigoje ir mažesnės pajamos 2023 m. IV ketv. iš elektros perdavimo dedamosios (-48,1 mln. Eur), dėl mažesnių reguliuotojo nustatytų tarifų. Koreguotas EBITDA buvo 7,3 proc., arba 3,5 mln. Eur, didesnis nei 2022 m. IV ketv. Augimą daugiausiai lėmė didesnio RAB (+2,9 mln. Eur) efektas. Investicijos buvo 11,8 proc., arba 10,6 mln. Eur, didesnės dėl išaugusių Investicijų į elektros skirstymo tinklo plėtrą (+4,9 mln. Eur). Veiklos rezultatai IV ketv. rezultatai Paskirstytos elektros energijos kiekis, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu praeitais metais, išaugo 0,18 TWh, arba 7,4 proc. Augimą lėmė tiek verslo klientų segmentas, nes padidėjo pramonės gamyba, tiek privačių klientų segmentas, nes išaugo elektros vartojimas. 2023 m. IV ketv. elektros skirstymo kokybės rodiklis SAIFI išaugo iki 0,40 karto (2022 m. IV ketv. siekė 0,31karto), o elektros skirstymo kokybės rodiklis SAIDI išaugo iki 46 min. (2022 m. IV ketv. – 34 min.). Ketvirčio kokybės rodikliai suprastėjo dėl stipraus vėjo ir vietinių audrų, dėl kurių 2023 m. IV ketv. vyko masiniai atjungimai nuo tinklo. 2024 m. 1 2023 m. 1 2022 m. 1 Koreguoto EBITDA reguliuojamos veiklos dalis % 100,00 100,00 100,00 Iš viso RAB mln. Eur 1 584 1 429 1 345 WACC (svertinis vidurkis) % 5,08 4,14 4,13 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 79,3 74,9 67,8 Papildoma tarifo dedamoji mln. Eur 40,0 28,0 28,0 Atidėtoji investicijų dalis dengiama klientų ir elektros įrangos perkėlimai 2 mln. Eur n/a 3 22,3 16,7 Elektros energijos skirstymas RAB mln. Eur 1 332 1 183 1 097 WACC % 5,09 4,17 4,16 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 67,6 64,5 58,5 Papildoma tarifo dedamoji mln. Eur 40,0 28,0 28,0 Atidėtoji investicijų dalis dengiama klientų ir elektros įrangos perkėlimai 2 mln. Eur n/a 3 20,7 15,2 Gamtinių dujų skirstymas RAB mln. Eur 252 246 248 WACC % 5,03 3,99 3,98 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 11,7 10,4 9,3 Atidėtoji investicijų dalis dengiama klientų ir elektros įrangos perkėlimai 2 mln. Eur n/a 3 1,6 1,5 Pagrindiniai reguliaciniai rodikliai 1 Duomenys patvirtinti ir viešinami reguliuotojo (VERT). 2 Faktiniai 2023 m. duomenys paimti iš Tinklų segmento Pelno (nuostolių) ataskaitos. 3 Nenustatoma reguliuotojo, naudojami tik faktiniai duomenys. Lietuvoje paskirstytas gamtinių dujų kiekis 2023m. IV ketv. padidėjo 0,24 TWh, arba 11,8 proc., ir siekė 2,26TWh. Augimą lėmė išaugęs verslo klientų vartojimas, tačiau sumažėjo privačių klientų vartojimas dėl šiltesnių orų. 81 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Pagrindiniai veiklos rodikliai 2023 m. 2022 m. ∆ ∆,% 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆,% Elektros energija Paskirstyta elektros energijos TWh 9,73 10,01 (0,28) (2,8 %) 2,70 2,51 0,18 7,4 % iš kurių privatiems klientams TWh 3,25 3,20 0,05 1,6 % 0,94 0,84 0,10 11,8 % iš kurių verslo klientams TWh 6,47 6,81 (0,34) (4,9 %) 1,75 1,67 0,08 5,1 % Technologiniai nuostoliai % 4,1 % 5,0 % (1,0 p. p.) n/a 5,0 % 6,3 % (1,3 p. p.) n/a Naujų klientų prijungimai tūkst. 50,9 37,8 13,1 34,5 % 9,4 12,1 (2,7) (22,1 %) Prijungimų galios didinimai tūkst. 25,1 26,2 (1,1) (4,0 %) 5,5 6,8 (1,3) (18,7 %) Naujų klientų prijungimų ir galios didinimų leistinoji naudoti galia MW 556 525 31 6,0 % 126 137 (12) (8,7 %) Prijungimo trukmė (vidutiniškai) k. d. 42 64 (22) (33,7 %) 40 68 (28) (41,5 %) SAIFI karto 1,35 1,52 (0,17) (11,0 %) 0,40 0,31 0,09 27,7 % SAIDI min. 121 179 (58) (32,4 %) 46 34 12 35,0 % Garantinis tiekimas TWh 0,23 0,26 (0,03) (13,2 %) 0,06 0,06 (0,00) (4,9 %) Gamtinės dujos Paskirstyta gamtinių dujų TWh 6,32 6,68 (0,36) (5,4 %) 2,26 2,02 0,24 11,8 % iš kurių privatiems klientams TWh 2,29 2,50 (0,21) (8,5 %) 0,87 0,89 (0,02) (2,0 %) iš kurių verslo klientams TWh 4,03 4,19 (0,15) (3,6 %) 1,39 1,13 0,26 22,7 % Nauji prijungimai ir galios didinimai tūkst. 2,5 4,8 (2,3) (47,9 %) 0,7 1,0 (0,3) (34,7 %) Technologiniai nuostoliai % 1,8 % 1,8 % (0,0 p. p.) n/a 1,5 % 0,9 % 0,6 p. p. n/a Prijungimo trukmė (vidutiniškai) k. d. 55 58 (3) (4,9 %) 59 56 3 4,5 % SAIFI karto 0,003 0,003 0,000 2,9 % 0,001 0,001 0,000 14,7 % SAIDI min. 0,30 0,27 0,02 8,3 % 0,04 0,04 0,00 2,1 % Klientų patirtis NPS (Aptarnavimo) % 52,1 % 52,9 % (0,8 p. p.) n/a 53,2 % 58,5 % (5,3 p. p.) n/a 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆,% 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆,% Elektros energija Tinklų ilgis tūkst. km 128 128 1 0,7 % 128 128 0 0,2 % Klientų skaičius tūkst. 1 851 1 825 26 1,4 % 1 851 1 845 6 0,3 % iš kurių gaminantys vartotojai ir gamintojai tūkst. 65 35 30 84,1 % 65 60 5 7,7 % gaminančių vartotojų ir gamintojų leistinoji naudoti galia MW 1 117 588 529 89,9 % 1 117 1 029 88 8,6 % Įrengtų išmaniųjų skaitiklių skaičius tūkst. 729 210 519 246,6 % 729 609 120 19,7 % Gamtinės dujos Tinklų ilgis tūkst. km 10 10 0 0,5 % 10 10 0 0,1 % Klientų skaičius tūkst. 626 624 2 0,3 % 626 625 1 0,2 % 82 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Rezerviniai pajėgumai 2023 m. IV ketv. apžvalga – 2023 m. gruodžio mėn. Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO susitarė dėl konkrečių veiksmų ir termino iki 2025 m. vasario mėn. sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa. Susitarime taip pat numatyta, kad 2024 m. vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, Baltijos šalys atsisakys pratęsti BRELL sutartį, sudarytą su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais. – Per ataskaitinį laikotarpį Rezervinių pajėgumų segmento valdomi elektros energijos gamybos įrenginiai prisidėjo prie sėkmingai įgyvendinto išskirtinio bandymo, organizuoto „Litgrid“ (PSO), kuomet Lietuvos elektros sistema veikė visiškai savarankiškai. Po ataskaitinio laikotarpio – Pirmą kartą vienu metu veikė visi Elektrėnų komplekso energetiniai blokai – 7, 8 ir KCB, kurie kartu su Kruonio HAE ir Kauno HE (Žalioji gamyba), vartotojams tiekė elektros energiją ir pagamino daugiau kaip 65 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Finansiniai rezultatai IV ketv. rezultatai Pajamos buvo 43,0 proc., arba 32,3 mln. Eur, mažesnės nei 2022 m. IV ketv. Sumažėjimą lėmė mažesnis komercinės veiklos rezultatas (-27,6 mln. Eur), palyginti su 2022 m. IV ketv., dėl mažesnių kainų rinkoje. Palyginti su 2022 m. IV ketv., Koreguotas EBITDA sumažėjo 31,4 proc., arba 5,3 mln. Eur. Mažėjimą daugiausiai lėmė prastesnis komercinės veiklos rezultatas (-4,8 mln. Eur) dėl mažiau palankaus elektros, dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumo. Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur 1 Duomenys patvirtinti ir viešinami reguliuotojo (VERT). 2023 m. 2022 m. ∆ ∆,% 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆,% Iš viso pajamų 128,5 240,7 (112,2) (46,6 %) 42,9 75,2 (32,3) (43,0 %) Koreguotas EBITDA 49,9 34,6 15,3 44,2 % 11,6 16,9 (5,3) (31,4 %) EBITDA 50,0 37,9 12,1 31,9 % 11,7 20,2 (8,5) (42,1 %) Koreguotas EBIT 39,1 23,1 16,0 69,3 % 9,0 14,4 (5,4) (37,5 %) Veiklos pelnas (EBIT) 39,2 26,5 12,7 47,9 % 9,1 17,8 (8,7) (48,9 %) Investicijos 4,9 15,0 (10,1) (67,3 %) 2,6 0,4 2,2 550,0 % Koreguoto EBITDA marža 38,9 % 14,6 % 24,3 p. p. n/a 27,2 % 23,6 % 3,6 p. p. n/a 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 278,6 288,9 (10,3) (3,6 %) 278,6 279,4 (0,8) (0,3 %) Pagrindiniai reguliaciniai rodikliai 2024 1 m. 2023 1 m. 2022 1 m. Koreguoto EBITDA reguliuojamos veiklos dalis % n/a 22,0 39,0 Iš viso RAB mln. Eur - - 32,0 WACC % - - 4,03 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 11,2 10,6 13,2 KCB RAB mln. Eur - - - WACC % - - - Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 7,2 7,6 9,3 7 ir 8 blokai RAB mln. Eur - - 32,0 WACC % - - 4,03 Nusidėvėjimas ir amortizacija (reguliacinis) mln. Eur 4,0 3,0 3,9 83 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Veiklos rezultatai IV ketv. rezultatai Pagamintas elektros energijos (neto) kiekis KCB, 7 ir 8 Elektrėnų komplekso blokuose siekė 0,16 TWh ir buvo 0,02 TWh, arba 15,6 proc., didesnis nei praeitų metų IV ketv. dėl labiau palankaus elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumo, užfiksuoto 2023 m. IV ketv. Bendra instaliuotų elektros gamybos pajėgumų galia Elektrėnų komplekse siekia 1 055 MW, iš jų 891 MW buvo naudojami izoliuoto sistemos darbo paslaugoms, iš kurių 7 blokas teikė šias paslaugas 260MW apimtimi, 8 blokas – 260 MW, o KCB – 371MW apimtimi. Tretinio galios rezervo paslaugų atsisakyta. Poveikis nustojus teikti tretinio galios rezervo paslaugas nėra reikšmingas Grupės lygiu. 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % Elektros energija Instaliuota elektros energijos galia MW 1 055 1 055 - -% 1 055 1 055 - -% Rezervinės ir izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugos iš viso MW 891 891 - -% 891 891 - -% Tretinio galios rezervo paslaugos MW - 519 (519) (100,0 %) - - - -% Izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugos MW 891 372 519 139,5 % 891 891 - -% Pagrindiniai veiklos rodikliai 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Elektros energija Pagaminta elektros energijos (neto) TWh 0,31 0,27 0,04 15,0 % 0,16 0,14 0,02 15,6 % Prieinamumo koeficientas 1 % 99,4 % 100,0 % (0,6 p. p.) n/a 97,9 % 100,0 % (2,1 p. p.) n/a Apkrovos koeficientas % 3,4 % 2,9 % 0,4 p. p. n/a 6,7 % 5,8 % 0,9 p. p. n/a 1 Neįtraukiant planuojamų remonto darbų. 84 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Sprendimai klientams 2023 m. IV ketv. apžvalga – Pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys su keturiais elektromobilių įrangos tiekėjais, kurie tieks „Ignitis“ naujausią elektromobilių įkrovimo įrangą, reikalingą viešo elektromobilių įkrovimo tinklo vystymui visose trijose Baltijos šalyse. – „Ignitis“ patyrė gamtinių dujų tiekimo Suomijos klientams sutrikimus po spalio mėn. įvykusio incidento, susijusio su „Balticconnector“ dujotiekiu, kuris jungia Estiją ir Suomiją. Dujotiekio veikla po incidento buvo sustabdyta. Finansiniai rezultatai IV ketv. rezultatai Pajamos buvo 53,3 proc., arba 504,7 mln. Eur, mažesnės nei 2022 m. IV ketv. Sumažėjimą lėmė mažesnės gamtinių dujų kainos (-72,1 proc. mažesnio TTF gamtinių dujų indekso) bei elektros kainos (Lietuvos kainų zonoje – vidutiniškai -58,6 proc.) rinkoje bei mažesnis parduotas gamtinių dujų kiekis (-34,5 proc.). Koreguotas EBITDA buvo 29,2 mln. Eur didesnis nei 2022 m. IV ketv. 2023 m. elektros tiekimo verslo klientams veikla vėl tapo pelninga (2022 m. patyrė didelių nuostolių), daugiausiai dėl išspręstų klausimų, susijusių su neefektyviais apsidraudimo sandoriais, ir gamtinių dujų veikloje užfiksuoto teigiamo efekto, kurį lėmė pajamų, susijusių su klientų perdeklaravimu, apskaičiavimo metodikos korekcijos. 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Iš viso pajamų 1 646,8 3 083,8 (1 437,0) (46,6 %) 442,3 947,0 (504,7) (53,3 %) Koreguotas EBITDA 30,4 15,6 14,8 94,9 % 9,5 (19,7) 29,2 n/a EBITDA (59,9) 98,3 (158,2) n/a 6,1 9,0 (2,9) (32,2 %) Koreguotas EBIT 27,3 13,4 13,9 103,7 % 8,7 (20,4) 29,1 n/a Veiklos pelnas (EBIT) (62,9) 96,1 (159,0) n/a 5,3 8,3 (3,0) (36,1 %) Investicijos 25,0 6,8 18,2 267,6 % 19,6 4,2 15,4 366,7 % Koreguoto EBITDA marža 1,8 % 0,5 % 1,3 p. p. n/a 2,1 % (2,1 %) 4,2 p. p. n/a 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % IMT, nematerialus ir naudojimo teise valdomas turtas 25,0 10,7 14,3 133,6 % 25,0 11,2 13,8 123,2 % Pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. Eur 85 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai Veiklos rezultatai IV ketv. rezultatai 2023 m. IV ketv. elektros energijos pardavimai buvo 0,02 TWh, arba 1,3 proc., mažesni nei 2022 m. IV ketv. Sumažėjimą daugiausiai lėmė mažesni pardavimai verslo klientams visose šalyse, išskyrus Lenkiją. Sumažėjusi paklausa ir išaugusi konkurencija ir toliau išlieka mažesnių elektros pardavimų priežastys. Palyginti su tuo pačiu ketvirčiu praeitais metais, gamtinių dujų pardavimai sumažėjo 1,19 TWh, arba 31,0 proc. Sumažėjimą daugiausiai lėmė reikšmingai, t. y. 1,00 TWh, arba 34,5 proc., mažesni pardavimai mažmeninėje rinkoje. 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % 2023 m. IV ketv. 2022 m. IV ketv. ∆ ∆, % Elektros energijos pardavimai Lietuva TWh 5,22 6,18 (0,97) (15,6 %) 1,41 1,54 (0,13) (8,6 %) Latvija TWh 0,75 1,12 (0,37) (33,0 %) 0,19 0,19 (0,00) (0,8 %) Estija TWh 0,00 0,00 (0,00) (22,0 %) 0,00 0,00 (0,00) (16,1 %) Lenkija TWh 0,69 0,41 0,27 65,8 % 0,22 0,10 0,11 105,8 % Iš viso mažmeninės prekybos TWh 6,65 7,71 (1,06) (13,7 %) 1,82 1,84 (0,02) (1,3 %) iš kurių privatiems klientams TWh 2,19 2,57 (0,38) (14,7 %) 0,62 0,64 (0,03) (4,2 %) iš kurių verslo klientams TWh 4,46 5,15 (0,68) (13,3 %) 1,20 1,20 0,00 0,3 % Gamtinių dujų pardavimai TWh 9,29 12,80 (3,51) (27,4 %) 2,65 3,83 (1,19) (31,0 %) Lietuva TWh 4,58 5,32 (0,74) (13,9 %) 1,58 1,78 (0,20) (11,3 %) Latvija TWh 0,31 0,68 (0,38) (55,3 %) 0,08 0,21 (0,14) (64,2 %) Estija TWh 0,01 0,02 (0,01) (53,0 %) 0,00 0,01 (0,00) (75,2 %) Lenkija TWh 0,34 0,16 0,18 111,5 % 0,09 0,04 0,05 122,2 % Suomija TWh 1,34 3,76 (2,42) (64,4 %) 0,16 0,87 (0,71) (82,0 %) Iš viso mažmeninės prekybos TWh 6,58 9,94 (3,37) (33,8 %) 1,91 2,91 (1,00) (34,5 %) iš kurių privatiems klientams TWh 2,34 2,55 (0,21) (8,2 %) 0,89 0,91 (0,02) (1,9 %) iš kurių verslo klientams TWh 4,24 7,40 (3,16) (42,7 %) 1,02 2,01 (0,99) (49,2 %) Didmeninė prekyba TWh 2,71 2,86 (0,14) (5,0 %) 0,74 0,92 (0,18) (20,0 %) Klientų patirtis NPS (privačių klientų aptarnavimo) % 67,3 % 56,5 % 10,8 p. p. n/a 68,2 % 57,0 % 11,2 p. p. n/a NPS (verslo klientų aptarnavimo) % 73,0 % 53,0 % 20,0 p. p. n/a 65,0 % 64,0 % 1,0 p. p. n/a Pagrindiniai veiklos rodikliai 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. ∆ ∆, % 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. rugsėjo 30 d. ∆ ∆, % Elektros energija Klientų skaičius mln. 1,4 1,4 (0,0) (2,7 %) 1,4 1,4 0,0 0,2 % Elektromobilių įkrovimo prieigos vnt. 376 251 125 49.8 % 376 316 1 60 19,0 % Gamtinės dujos Klientų skaičius mln. 0,6 0,6 (0,0) (0,3 %) 0,6 0,6 (0,0) (0,4 %) Gamtinių dujų atsargos TWh 1,7 3,0 (1,2) (42,1 %) 1,7 2,5 (0,7) (30,3 %) 1 Ankščiau skelbta „Elektromobilių įkrovimo prieigos“ vertė – 312 (2023 m. rugsėjo 30 d.) – buvo patikslinta. 86 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Rezultatai 87 / 477 Valdymo ataskaita 4.1 Stebėtojų tarybos pirmininko žodis 88 4.2 Valdysenos modelis 90 4.3 Visuotiniai akcininkų susirinkimai 94 4.4 Stebėtojų taryba ir komitetai 97 4.5 Audito komiteto ataskaita 110 4.6 Valdyba 116 4.7 Rizikų valdymas 123 4.8 Grupės struktūra 139 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.1 Stebėtojų tarybos pirmininko žodis Vykstant sparčiai plėtrai būtinas stebėtojų tarybos įsitraukimas Man labai malonu trečius metus iš eilės apžvelgti Grupės stebėtojų tarybos veiklą ir prioritetus. Mes, stebėtojų tarybos nariai, atidžiai stebime Grupės strateginių tikslų įgyvendinimo pažangą nuolat atsižvelgdami į visų Grupės akcininkų interesus. Aktyviai dalyvaudami ir prižiūrėdami Grupės veiklą svariai prisidėjome prie Grupės siekio sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Grupė žengė svarbius žingsnius siekiant stebėtojų tarybos nustatytų strateginių tikslų. Ateinančiais metais ir toliau tvirtai laikysimės aukščiausių valdymo kokybės standartų. Aukščiausia valdymo kokybė ir tęstinumas Mūsų, stebėtojų tarybos narių, nuomone, labai svarbu, kad Grupė išliktų lydere energetikos, tvarumo ir ypač valdymo kokybės srityse. Aukštą Grupės valdymo kokybę patvirtina daugybė reitingų ir įvertinimų, įskaitant ASV rizikų reitingus. Net ir turėdami tokį pripažinimą, toliau sieksime laikytis aukščiausių valdymo standartų. Atskirai verta paminėti, kad praėjusių metų pabaigoje mūsų kolega Bent Christensen informavo apie savo sprendimą po trejų metų kadencijos atsistatydinti tiek iš stebėtojų tarybos, tiek iš Skyrimo ir atlygio komiteto. Noriu padėkoti Bent už jo indėlį į stebėtojų tarybos darbą. Jo patirtis atsinaujinančios energijos srityje buvo neįkainojama, padedant Grupei siekti ambicingų strateginių tikslų. Nepaisant to, pereinamuoju laikotarpiu po B. Christensen atsistatydinimo likusieji stebėtojų tarybos nariai užtikrins nepertraukiamą priežiūros ir valdymo veiklą, todėl stebėtojų taryba veiks kaip įprasta. Nuolatinė strateginės veiklos rezultatų priežiūra 2023 m. Grupė padarė didelę pažangą siekdama padidinti Žaliosios gamybos pajėgumus 4 kartus – nuo 1,2 GW 2022 metais iki 4–5 GW iki 2030 metų. Šiuo metu Grupės atsinaujinančių išteklių pajėgumų Portfelis siekia 7.1 GW ir viršija iki 2030 m. numatytą pasiekti tikslą. Pažymėtina, kad Lietuvoje Grupė laimėjo 700 MW galios jūrinio vėjo parko vystymo konkursą, o Estijoje – jūros dugno aikštelių („Liivi 1“ ir „Liivi 2“) plėtojimo konkursą vėjo jėgainėms, kurių galia numatoma, kad galėtų siekti yra 1–1,5 GW. Šie laimėjimai pažymi, kad Grupė pasiekė svarbų strateginį tikslą, t. y. laimėti jūrinio vėjo parkų vystymo projektus namų rinkose, ir reikalauja didelio stebėtojų tarybos įsitraukimo, siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama pirmenybė akcininkų ir suinteresuotųjų šalių interesams ir išlaikomi aukščiausi valdymo standartai. Esame tvirtai įsitikinę, kad stebėtojų tarybos vaidmuo neapsiriboja vien tik strateginių tikslų nustatymu – siekiame aktyviai prisidėti dalindamiesi savo patirtimi, įžvalgomis ir iššūkių įvairiose verslo srityse išmanymu. Alfonso Faubel Stebėtojų tarybos pirmininkas 88 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Įgyvendindami šį savo siekį, 2023 m. balandį ir rugsėjį surengėme dviejų dienų strategines sesijas, kuriose diskutavome apie energetikos sektoriaus plėtrą, iššūkius ir galimybes, taip pat aptarėme atnaujintą Grupės strategiją, strateginį planą ir pagrindinius strateginius klausimus. Mūsų nuomone, svarbu padėti Grupei siekti kryptingų veiklos rezultatų. Todėl stebėtojų taryba yra įsipareigojusi užtikrinti nuolatinę pagalbą, stiprinti Grupės atsparumą ir ilgalaikę sėkmę sparčiai kintančiame pramonės sektoriuje. Dėmesys darbuotojų sveikatos ir saugos bei kitiems tvarumo klausimams 2023 metais darbuotojų sveikata ir sauga buvo Grupės prioritetas. Stebėtojų taryba taip pat skyrė šiam klausimui daug dėmesio – beveik kiekviename posėdyje jis buvo nagrinėjamas įvairiais aspektais. Pastebime, kad Grupėje stiprėja darbuotojų sveikatos ir saugos kultūra, todėl, siekdami skirti dar daugiau dėmesio šiai sričiai, sustiprinome Rizikos valdymo ir tvarumo komitetą (buvęs Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas) padidindami jo narių skaičių bei pritraukdami didelę darbuotojų sveikatos ir saugos bei rizikos valdymo patirtį turinčius profesionalus. Be to, stebėtojų taryba pasiryžusi toliau padėti Grupei įgyvendinti ambicingus dekarbonizacijos tikslus ir iki 2040–2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą. Raginame Grupę parengti konkretų, įgyvendinamą transformacijos planą. Tai pat pažymėtina, kad praėjusiais metais stebėtojų taryba ir jos komitetai uoliai dirbo, siekdami išsiaiškinti, kokį poveikį Grupei daro besikeičiantys tvarumo teisės aktai, pavyzdžiui, Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD). Didelę dalį dėmesio skyrėme tam, kad Grupėje būtų įtvirtinti patikimi tvarumo valdysenos ir jos veiksmingo valdymo mechanizmai. Ateities planai Didžiuojamės stebėtojų tarybos ir Grupės vadovybės 2023 m. padaryta reikšminga pažanga. Žvelgdami į ateinančių metų perspektyvą, esame tvirtai pasiryžę toliau rūpintis Grupės suinteresuotųjų šalių interesais, vadovaudamiesi aukščiausiais valdymo standartais. 2024 metais itin daug dėmesio skirsime aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ASV) sričių priežiūrai, o ypač – darbo saugos iniciatyvoms ir Žaliosios gamybos segmento plėtrai. Džiaugiamės galėdami toliau dalintis savo įžvalgomis ir ekspertinėmis žiniomis bei prisidėti prie tolesnės Grupės sėkmės istorijos Baltijos šalyse kūrimo. Alfonso Faubel Stebėtojų tarybos pirmininkas „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba 89 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.2 Valdysenos modelis Grupės valdymo struktūros apžvalga Grupės valdymo struktūra ir modelis grįsti pažangiausia tarptautine ir nacionaline praktika, vadovautasi G20/EBPO bendrovių valdysenos principais, EBPO valstybės valdomų įmonių valdysenos gairėmis bei EBPO skelbiamomis rekomendacijomis, atsižvelgta į AB „Nasdaq Vilnius“ biržoje listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą. Taip pat įgyvendintas valstybės valdomos energetikos įmonių grupės valdysenos modelis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą Korporatyvinio valdymo gairių aprašą. Patronuojančioji bendrovė pažymi gerosios valdysenos svarbą, todėl kiek tinkama laikosi visų „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nuostatų. Šis kodekso, skelbiamo „Nasdaq Vilnius“ interneto svetainėje, laikymasis pagrįstas principu „laikykis arba paaiškink“. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 25.4 punktą, patronuojančioji bendrovė kasmet atskleidžia, kaip ji laikosi „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų, o jei nesilaiko– nurodo priežastis. Daugiau žr. šio pranešimo skyriuje „7Papildoma informacija“. Grupės valdysenos principų ir modelio paskirtis – įvertinti ir suderinti suinteresuotųjų šalių interesus ir juos paversti pamatuojamais tikslais ir rodikliais. „Ignitis grupės“ centrinė būstinė 90 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Grupės valdysenos modelis Savo veikloje patronuojančioji bendrovė vadovaujasi valdysenos sistema, kurios paskirtis – valdyti ir kontroliuoti visą Grupę siekiant bendrų tikslų. Patronuojančioji bendrovė įgyvendina Grupės korporatyvinį valdymą vykdydama patronuojančiosios įmonės funkcijas, t. y. prisiimdama pareigą koordinuoti Grupės įmonių finansų, teisės, rizikos valdymo ir kitas bendrąsias sritis. Grupės įmonių veikla šiose srityse grindžiama tarpusavio susitarimu – bendradarbiavimu orientuojantis į bendro rezultato siekimą, ir koordinuojama politikomis – bendromis nuostatomis ir normomis, kurios taikomos visoms Grupės įmonėms. Patronuojančiosios bendrovės valdymo struktūrą sudaro patronuojančiosios bendrovės vadovas ir dviejų pakopų valdysenos sistema, kurioje yra valdyba ir stebėtojų taryba. Patronuojančiosios bendrovės vadovas atstovauja patronuojančiajai bendrovei visais klausimais ir kartu su valdyba yra atsakingas už patronuojančiosios bendrovės valdymą, o stebėtojų taryba yra organas, kuris prižiūri valdybos ir patronuojančiosios bendrovės vadovo veiklą. Patronuojančiosios bendrovės vadovas vadovauja patronuojančiosios bendrovės kasdienei veiklai ir turi teisę vienašališkai atstovauti patronuojančiajai bendrovei. Patronuojančiosios bendrovės valdymo ir priežiūros organai yra suformuoti ir veikia taip, kad būtų užtikrinamas tinkamas Lietuvos Respublikos, kaip Daugumos akcininko, ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovavimas ir valdymo bei priežiūros funkcijų atskyrimas. Išsamesnis kiekvieno kolegialaus organo ir jo narių aprašymas pateikiamas tolesniuose skyriuose. Korporatyvinis valdymo modelis Akcininko teisių įgyvendinimas Visuotinis akcininkų susirinkimas Priežiūros ir akcininko atstovavimo funkcijos Stebėtojų taryba 7 nariai: daugumą turi sudaryti nepriklausomi nariai Patariamoji ir priežiūros funkcija Patariamoji funkcija Patariamoji funkcija Audito komitetas 5 nariai: daugumą turi sudaryti nepriklausomi nariai Skyrimo ir atlygio komitetas ≥3 nariai: bent1/3 turi būti nepriklausomi Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas ≥3 nariai: bent1/3 turi būti nepriklausomi Valdymo funkcija Valdyba 5 nariai: Užtikrinama įvairi kompetencija (įmonės valdymas, finansai, strategija, ŽI valdymas ir kiti) Valdymas (kaip veiklos organizavimo funkcija) Patronuojančiosios įmonės vadovas (valdybos pirmininkas) Renka ir atšaukia Skiria ir atšaukia Renka ir atšaukia Renka ir atšaukia Renka ir atšaukia GRI 2-9 Nasdaq G2 91 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Pagrindinės Grupės organų ir komitetų kompetencijos sritys 1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias patronuojančiosios bendrovės sprendimus priimantis organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkai gali balsuoti svarbiais klausimais, susijusiais su patronuojančiąja bendrove. – Audito komiteto paskirtis – atlikti Grupės finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėseną, Grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamoms Grupės finansinėms ataskaitoms, ir vidaus audito efektyvumo stebėseną. Komitetas taip pat atsakingas už Grupės įmonių, kurios yra viešojo intereso įmonės, metinių finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų audito stebėseną. 2. Stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas, atsakingas už efektyvią patronuojančiosios bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą bei Grupės strategijos tvirtinimą. Stebėtojų taryba yra sudariusi du komitetus, kurie stebėtojų tarybai teikia pasiūlymus ir išvadas šiose pagrindinėse srityse: – Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas prižiūri valdymo ir vidaus kontrolės sistemos veikimą, pagrindinius rizikos veiksnius, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo būklę Grupėje, tvarumo valdymą, veiklos etikos laikymąsi bei korupcijos rizikas. – Skyrimo ir atlygio komitetas vertina kandidatus į Grupės valdymo ir priežiūros organų narius, šių organų struktūrą, sudėtį ir veiklą, valdymo ir priežiūros organų veiklos tęstinumą ir atitiktį Grupės atlygio politikai. 3. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, atsakingas už pagrindinių korporatyvinio valdymo funkcijų įgyvendinimą. 4. Patronuojančiosios bendrovės vadovas atstovauja patronuojančiajai bendrovei visais klausimais ir kartu su valdyba yra atsakingas už patronuojančiosios bendrovės valdymą. Patronuojančiosios bendrovės vadovas vadovauja patronuojančiosios bendrovės kasdienei veiklai ir turi teisę vienašališkai atstovauti patronuojančiajai bendrovei. Patronuojančiosios bendrovės valdysenos modelis Savo veikloje patronuojančioji bendrovė vadovaujasi valdysenos sistema, kurios paskirtis – valdyti ir kontroliuoti visą Grupę siekiant bendrų tikslų. Patronuojančioji bendrovė įgyvendina Grupės korporatyvinį valdymą vykdydama patronuojančiosios įmonės funkcijas, t. y. prisiimdama pareigą koordinuoti Grupės įmonių finansų, teisės, rizikos valdymo ir kitas bendrąsias sritis. Grupės įmonių veikla šiose srityse grindžiama tarpusavio susitarimu – bendradarbiavimu orientuojantis į bendro rezultato siekimą, ir koordinuojama politikomis – bendromis nuostatomis ir normomis, kurios taikomos visoms Grupės įmonėms. Patronuojančiosios bendrovės valdymo struktūrą sudaro patronuojančiosios bendrovės vadovas ir dviejų pakopų valdysenos sistema, kurioje yra valdyba ir stebėtojų taryba. Patronuojančiosios bendrovės vadovas atstovauja patronuojančiajai bendrovei visais klausimais ir kartu su valdyba yra atsakingas už patronuojančiosios bendrovės valdymą, o stebėtojų taryba yra organas, kuris prižiūri valdybos ir patronuojančiosios bendrovės vadovo veiklą. Patronuojančiosios bendrovės vadovas vadovauja patronuojančiosios bendrovės kasdienei veiklai ir turi teisę vienašališkai atstovauti patronuojančiajai bendrovei. Valdysenos pripažinimai Grupės valdysenos kokybė atsispindi daugybėje reitingų ir įvertinimų. Be to, ASV reitingai pateikiami šio pranešimo skyriuje „6.7 Papildoma informacija“. A+ A+ A+ A+ Bendras vertinimas 2022–2023 m. VVĮ gerosios valdysenos indeksas Nuo 2012 m. suteikiamas aukščiausias VVĮ gerosios valdysenos praktikų įgyvendinimo įvertinimas Strateginis planavimas ir įgyvendinimas Kolegialūs organai Skaidrumas Valdysenos reitingai ir įvertinimai 92 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Grupės finansai Grupės komercinės veiklos Grupės reguliuojamos veiklos Grupės organizacinis vystymas Strategija ir valdymas, darnumas STEBĖTOJŲ TARYBA VALDYBA Strateginis valdymas Priežiūra Funkcinis ir veiklos valdymas Grupės vidaus auditas Grupės verslo atsparumas Grupės IT Grupės teisė Grupės inovacijos Grupės komunikacija Grupės tvarumas Grupės iždas Aplinkos apsauga, sveikata ir sauga Grupės strategija Grupės žmonės ir kultūra Grupės gerovė, įvairovė ir įtrauktis Grupės finansų planavimas ir analizė Ryšiai su investuotojais Grupės investicijos ir M&A Patronuojančiosios bendrovės valdymo struktūra (ataskaitos paskelbimo dieną) Patronuojančiosios bendrovės vadovas Grupės finansų vadovas Grupės komercinių veiklų vadovas Grupės reguliuojamų veiklų vadovas Grupės organizacinio vystymo vadovė 93 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.3 Visuotiniai akcininkų susirinkimai Akcininkų teisės ir visuotiniai akcininkų susirinkimai Mūsų akcininkai savo teises įgyvendina per visuotinį akcininkų susirinkimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias patronuojančiosios bendrovės organas, kuris priima sprendimus remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Kiekvienas akcininkas, įrašytas į patronuojančiosios bendrovės akcininkų registrą iki apskaitos dienos (penkta darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo), turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir naudotis savo teise dalyvauti priimant sprendimus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančiais klausimais. Pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, taip pat visa reikalinga informacija, susirinkime sprendžiamų klausimų priedai ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai skelbiami patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. Apie susirinkimus taip pat pranešama „Nasdaq Vilnius“ ir Londono vertybinių popierių biržose. Patronuojančioji bendrovė nėra gavusi informacijos apie akcininkų balsavimo teisių apribojimus ar akcininkų tarpusavio susitarimus. Akcininkų kompetencija Patronuojančiosios bendrovės akcininkų kompetencija taip pat apima šias svarbiausias sritis: – patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių rinkimas ir atšaukimas, atlygio nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams nustatymas; – patronuojančiosios bendrovės įstatų keitimas; – patronuojančiosios bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir Grupės įmonių metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; – sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo priėmimas; – sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priėmimas; – pritarimas arba nepritarimas patronuojančiosios bendrovės metiniam pranešimui ir Grupės įmonių konsoliduotajam metiniam pranešimui; – sprendimo padidinti ar sumažinti patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą priėmimas; – sprendimų dėl patronuojančiosios bendrovės pertvarkymo ir atskyrimo priėmimas bei šių veiksmų sąlygų tvirtinimas, įskaitant patronuojančiosios bendrovės reorganizavimą, likvidavimą ar likvidavimo atšaukimą; – pritarimas arba nepritarimas patronuojančiosios bendrovės valdybos sprendimams dėl patronuojančiosios bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, akcininke; – pritarimas arba nepritarimas patronuojančiosios bendrovės valdybos sprendimams (dėl patronuojančiosios bendrovės filialų ir atstovybių steigimo; dėl patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės įmonių ir patronuojančiosios bendrovės filialų ir atstovybių priežiūros ir (arba) valdymo organų narių kandidatūrų tvirtinimo; dėl įmonių, kurių akcininkė yra patronuojančioji bendrovė, įstatų tvirtinimo), susijusiems su Grupės įmonėmis, kurios yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti ir vykdo gamybos, skirstymo, tiekimo veiklą energetikos sektoriuje, taip pat su patronuojančiosios bendrovės tiesiogiai valdomomis įmonėmis, kurios vykdo energijos gamybos veiklą. 94 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Visuotiniai akcininkų susirinkimai Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti trys visuotiniai patronuojančiosios bendrovės akcininkų susirinkimai: 2023 m. kovo 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti šie sprendimai: – pritarta AB „Ignitis grupė“ 2022 metų konsoliduotam metiniam pranešimui, išskyrus atlygio ataskaitos dalį; – pritarta AB „Ignitis grupė“ atlygio ataskaitai, kaip AB „Ignitis grupė“ 2022 metų konsoliduoto metinio pranešimo daliai; – patvirtintas AB „Ignitis grupė“ 2022 metų audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys; – paskirstytas 2022 metų AB „Ignitis grupė“ pelnas (nuostoliai); – pritarta pagalbos skyrimui Ukrainai; – išrinkta audito įmonė ir nustatytos audito paslaugų apmokėjimo sąlygos; – patvirtinta atnaujinta AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politika; – patvirtinta nauja AB „Ignitis grupė“ įstatų redakcija ir suteikti įgaliojimai. 2023 m. birželio 29 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti šie sprendimai: – pritarta AB „Ignitis grupė“ dukterinės bendrovės AB „Ignitis gamyba“ įstatinio kapitalo mažinimui; – pritarta AB „Ignitis grupė“ valdybos sprendimui patvirtinti AB „Ignitis grupė“ tapimą juridinio asmens „WF World Fund I GmbH & Co. KG” dalyve. 2023 m. rugsėjo 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti šie sprendimai: – pritarta AB „Ignitis grupė“ konsoliduotam tarpiniam pranešimui už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d.; – patvirtintas AB „Ignitis grupė“ audituotas sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d.; – paskirti dividendai AB „Ignitis grupė“ akcininkams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį; – pritarta AB „Ignitis grupė“ dukterinės bendrovės UAB „Ignitis“ įstatinio kapitalo didinimui. Daugiau informacijos, įskaitant anksčiau vykusių patronuojančiosios bendrovės akcininkų susirinkimų sprendimus, pateikiama mūsų svetainėje. „Ignitis grupės“ darbuotojai 95 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Daugumos akcininkas Patronuojančiosios bendrovės daugumos akcininkas yra Lietuvos Respublika. Jai priklauso 74,99 % patronuojančiosios bendrovės akcijų. Lietuvos Respublikos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Daugumos akcininkas). Akcijų valdymas vykdomas vadovaujantis galiojančia Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, kuriame nustatytos akcininko turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose bendrovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 (toliau – Nuosavybės gairės) ir naujausiais patronuojančiosios bendrovės įstatais. Patronuojančiosios bendrovės korporatyvinio valdymo gairėse nurodyta, kad Daugumos akcininkas pagal savo kompetenciją naudojasi akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis ir deda visas pastangas, kad patronuojančioji bendrovė ir Grupė galėtų savarankiškai vykdyti savo veiklą, t. y. Daugumos akcininkas: – nesiima veiksmų, kurie galėtų trukdyti patronuojančiajai bendrovei ir Grupei vykdyti savo veiklą savarankiškai; – nedaro įtakos kasdieniam patronuojančiosios bendrovės veiklos valdymui, neturi ir neįsigyja reikšmingos akcijų dalies vienoje ar keliose pagrindinėse Grupės patronuojamosiose bendrovėse; – nesiima (arba neatsisako imtis) veiksmų, dėl kurių (arba dėl atsisakymo jų imtis) būtų pakenkta patronuojančiosios bendrovės, kaip į biržos prekybos sąrašus įtrauktos bendrovės, statusui ar patronuojančiosios bendrovės tinkamumui būti tokia bendrove arba patronuojančiajai bendrovei būtų realiai trukdoma laikytis teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų, taikytinų į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms bendrovėms; – vykdo visus sandorius ir užtikrina santykius su Grupės įmonėmis rinkos (laikydamasis ištiestos rankos principo) ir įprastomis komercinėmis sąlygomis; – nebalsuoja už sprendimą pakeisti patronuojančiosios bendrovės įstatus, kuriuo būtų prieštaraujama patronuojančiosios bendrovės veiklos savarankiškumo principui, ir nesiūlo tokio sprendimo; – balsuoja taip, kad užtikrintų, kad patronuojančiosios bendrovės valdymas atitiktų gerosios valdysenos principus, nustatytus Valdysenos kodekse. Daugiau informacijos apie patronuojančiosios bendrovės akcininkus pateikiama šio pranešimo skyriuje „1.6 Informacija investuotojams“. Daugumos akcininko lūkesčiai Vadovaujantis Nuosavybės gairėmis, Daugumos akcininkas ne rečiau kaip kas ketverius metus parengia ir pateikia patronuojančiajai bendrovei raštą dėl Daugumos akcininko siekiamų tikslų valstybės valdomoje įmonėje ir jai keliamų lūkesčių. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu buvo patvirtintas raštas dėl valstybės lūkesčių, susijusių su Grupės veikla. Daugumos akcininkas rašte nurodo šiuos lūkesčius dėl Grupės strateginių prioritetų: – skirti prioritetą kryptingai, tvariai ir pelningai žaliosios gamybos plėtrai siekiant reikšmingai prisidėti prie regiono energetinio saugumo ir žaliosios transformacijos; – užtikrinti jos valdomos nacionaliniam ir energetiniam saugumui svarbios infrastruktūros prieinamumą ir ilgalaikį darbo resursą; – siekti didinti elektros energijos tiekimo regione apimtis, aprūpinti galutinius klientus savo žaliosios gamybos jėgainėse pagaminta švaria energija; – užtikrinti elektros energijos skirstymo tinklo atsparumą išorės poveikiui ir skirstymo efektyvumo užtikrinimą, tinklo plėtrą, energetikos rinkos vystymosi bei elektrifikacijos įgalinimą Lietuvoje; – užtikrinti patikimą ir lanksčią Lietuvos energetikos sistemą ir jos vystymą, prisidedant prie pokyčių energetikos sektoriuje įgyvendinimo Lietuvoje ir regione; – užtikrinti Grupės vykdomos veiklos tvarumą. 96 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.4 Stebėtojų taryba ir komitetai Pagrindinės stebėtojų tarybos kompetencijos sritys apima šias sritis: – patronuojančiosios bendrovės ir Grupės veiklos strategijos, metinio biudžeto, investicijų politikos svarstymas ir tvirtinimas; – informacijos apie veiklos strategijos įgyvendinimą analizė ir vertinimas, šios informacijos teikimas eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui; – valdybos narių rinkimas ir jų atšaukimas; – valdybos ir vadovo veiklos priežiūra; – atsiliepimų ir siūlymų dėl finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui teikimas; – sprendimų dėl patronuojančiosios bendrovės planuojamų sudaryti sandorių su susijusia šalimi priėmimas; – Grupės sandorių su susijusiomis šalimis politikos tvirtinimas. Stebėtojų taryba taip pat sprendžia kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus, nurodytus patronuojančiosios bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatyme. Apžvalga Stebėtojų taryba Stebėtojų taryba yra patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatytas kolegialus priežiūros organas. Stebėtojų taryba veikia visos Grupės mastu, t.y. prireikus joje svarstomi klausimai, susiję ne tik su patronuojančiosios bendrovės, bet ir su jos patronuojamų įmonių ar tų įmonių valdymo ar priežiūros organų veikla. Siekdama efektyviai atlikti savo funkcijas ir vykdyti įsipareigojimus, stebėtojų taryba sudaro komitetus: Rizikos valdymo ir tvarumo komitetą ir Skyrimo ir atlygio komitetą. Prireikus ad hoc principu gali būti sudaromi ir kiti komitetai (pvz., konkretiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar derinti). Stebėtojų tarybą ketverių metų laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai – penki nepriklausomi nariai ir du Daugumos akcininkos atstovai. Stebėtojų taryba iš savo narių išrenka pirmininką. Informacija apie stebėtojų tarybos narių atrankos kriterijus Stebėtojų tarybos narių atranką inicijuoja ir vykdo Finansų ministerija vadovaudamasi Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631. Vadovaujantis šiuo aprašu, stebėtojų taryba buvo sudaryta siekiant užtikrinti kompetencijų įvairovę. Visi nariai privalo turėti pakankamą kompetenciją bent vienoje iš šių sričių: finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje, strateginio planavimo ir valdymo srityje, ūkio šakos, kurioje veikia patronuojančioji bendrovė (t. y. energetikos sektoriaus), srityje ir kitose srityse (teisės, valdymo, personalo valdymo). Sprendimą dėl stebėtojų tarybos narių išrinkimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas. GRI 2-9 GRI 2-10 GRI 2-18 97 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Informacija apie stebėtojų tarybos narių atlygį per ataskaitinį laikotarpį Stebėtojų tarybos nariams atlygis mokamas vadovaujantis patronuojančiosios bendrovės įstatais, Grupės atlygio politika ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1092 „Dėl atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Stebėtojų tarybos narių sutarčių dėl veiklos stebėtojų taryboje sąlygas, įskaitant atlygį stebėtojų tarybos nariams, nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Daugiau informacijos apie stebėtojų tarybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtą atlygį pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Interesų konfliktų valdymas Pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus kiekvienas kandidatas į stebėtojų tarybos narius privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui rašytinį sutikimą kandidatuoti į stebėtojų tarybos narius ir kandidato interesų deklaraciją, kurioje nurodytos visos aplinkybės, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų kilti stebėtojų tarybos nario ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas, stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti stebėtojų tarybą ir akcininkus. Stebėtojų tarybos narys privalo nusišalinti nuo klausimo, kurio rengimas, svarstymas ir (arba) dėl jo priimamas sprendimas gali sukelti stebėtojų tarybos nario ir patronuojančiosios bendrovės ir (arba) Grupės įmonių interesų konfliktą, ir, be kita ko, negali dalyvauti priimant sprendimus tuo klausimu ar kitaip daryti įtaką sprendimams, kurie gali sukelti ar sukelia interesų konfliktus. Jei paaiškėja, kad yra interesų konfliktas, bet stebėtojų tarybos narys nenusišalina, stebėtojų taryba turi atsižvelgti į motyvus ir (arba) aplinkybes, galinčias sukelti interesų konfliktą, ir priimti sprendimą dėl stebėtojų tarybos nario nušalinimo. Stebėtojų taryba Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas Kadencijos laikotarpis 2021 m. spalio 26 d. – 2025 m. spalio 25 d. 2022 m. balandžio 22 d.– 2025 m. spalio 25 d. 2021 m. lapkričio 3 d. – 2025 m. spalio 25 d. Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką 71 % 100 % 67 % Dalyvavimas posėdžiuose 100 % 100 % 100 % Turimos patronuojančiosios bendrovės ar jos patronuojamų įmonių akcijos Neturi Neturi Neturi Stebėtojų taryba Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas Alfonso Faubel I 19/19 C 10/10 - Ana Riva I - 8 3 /10 - Aušra Vičkačkienė 19/19 - 12/12 Bent Christensen 2 I 19/19 - 12/12 Ingrida Muckutė 19/19 - - Judith Buss I 19/19 - - Lorraine Wrafter I 19/19 - 12/12 C Tim Brooks I 19/19 10/10 C - Wolf Willems I - 8 4 /10 - Stebėtojų tarybos ir jos komitetų apžvalga (ataskaitiniu laikotarpiu) Stebėtojų tarybos ir jos komitetų narių dalyvavimo posėdžiuose apžvalga 1 (ataskaitiniu laikotarpiu) 1 Skaičiai rodo, keliuose posėdžiuose iš visų ataskaitiniu laikotarpiu organizuotų posėdžių nariai dalyvavo. 2 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio 4 d. 3 Ana Riva prisijungė prie Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto 2023 m. balandžio 1 d. ir nuo tada dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose. 4 Wolf Willems prisijungė prie Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto 2023 m. balandžio 1 d. ir nuo tada dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose. - Nepriklausomas narys - Daugumos akcininko atstovas - Pirmininkas I C GRI 2-15GRI 2-9 98 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Stebėtojų taryba ir jos komitetai Siekdama efektyviai atlikti savo funkcijas ir eiti pareigas, patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba sudaro komitetus. Stebėtojų tarybos komitetai pagal kompetenciją teikia patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybai savo išvadas, nuomones ir pasiūlymus. Komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš kurių ne mažiau kaip vienas narys turi būti stebėtojų tarybos narys ir ne mažiau kaip 1/3 narių– nepriklausomi. Komitetų nariai renkami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio komiteto kadencijos pabaigos. Šiuo metu veikia šie stebėtojų tarybos komitetai: – Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas, atsakingas už išvadų ir pasiūlymų teikimą stebėtojų tarybai rizikos valdymo, tvarumo valdymo ir veiklos etikos užtikrinimo klausimais. – Skyrimo ir atlygio komitetas, atsakingas už išvadų ar pasiūlymų teikimą stebėtojų tarybai dėl klausimų, susijusių su patronuojančiosios bendrovės vadovo ir valdybos narių bei jos patronuojamų įmonių (ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams) „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba)) priežiūros ir valdymo organų narių skyrimu, atšaukimu ar skatinimu. Komiteto funkcijos taip pat apima bendros atlygio politikos formavimą Grupėje, atlygio dydžio ir sudėties nustatymą, skatinimo principus ir kt. Esant poreikiui, ad hoc principu gali būti sudaromi ir kiti komitetai (pvz., konkretiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar derinti). Ataskaitos paskelbimo dieną patronuojančiojoje bendrovėje veikia stebėtojų tarybos Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas bei Skyrimo ir atlygio komitetas. Stebėtojų tarybos ir jos komitetų apžvalga Informaciją apie stebėtojų tarybos ir komitetų veiklą, sudėtį, jų narių išsilavinimą, patirtį, darbovietę ir turimas Grupės akcijas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pateikiame pranešime toliau. Be to, išsamią informaciją apie narių atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto sudėtis nesikeitė, keitėsi Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto sudėtis – išsami informacija apie tai pateikiama tolesniuose skyriuose. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio 4 d. GRI 2-9 99 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Alfonso Faubel Ana Riva 2 Aušra Vičkačkienė Bent Christensen 3 Ingrida Muckutė Judith Buss Lorraine Wrafter Tim Brooks Wolf Willems 4 Kompetencijos sritis Atsinaujinanti energetika Rizikų valdymas Viešoji politika ir valdysena Strateginis valdymas ir tarptautinė plėtra Viešoji politika ir valdymas Finansų valdymas Organizacijos vystymas Darnus vystymasis ir rizikų valdymas Darbuotojų sveikata ir sauga bei tvarumas/ASV Patirtis: Aukščiausio lygio vadovas + + + + + + + + + Kolegialaus organo narys + + + + + + + + + Tarptautinė plėtra + + + + + + Energetikos sektorius + + + + + + + + + Atsinaujinančios energetikos sritis + + + + + + + + + Lintinguojama įmonė + + + + + + + + + Reguliuojama veikla + + + + + + + Kompetencija 1 : Finansų valdymas + + + + + Auditas + + + Strategijos formavimas + + + + + + + + + Susijungimai ir įsigijimai + + + + + + Rizikų valdymas + + + + + + Inovacijos / Skaitmenizacija + + + + Viešoji politika ir valdymas + + + Susijusi su tvarumu: + + + + + + + + + Aplinkosauga (įskaitant klimato kaitą) + + + + + Organizacijos vystymas/ Žmogiškųjų išteklių valdymas/ Įvairovė, lygybė ir įtrauktis + + + + + + Sauga ir sveikata + + + + + ASV reguliavimo sistemos (įskaitant CSRD, ES taksonomiją) + + + + + Kompetencijų matrica 1 Kompetencijos priskiriamos atsižvelgiant į kompetencijas, kurias nariai jau buvo įgiję įdarbinimo procedūros metu ir kurias įgijo valdydami įvairias strategines sritis ir tikslus bei dalyvaudami įvairiuose mokymuose. 2 Ana Riva prisijungė prie Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto 2023 m. balandžio 1 d. 3 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio 4 d. 4 Wolf Willems prisijungė prie Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto 2023 m. balandžio 1 d. GRI 2-9 100 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Stebėtojų taryba Informacija apie stebėtojų tarybą Stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas, numatytas patronuojančiosios bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai, iš kurių penki yra nepriklausomi, o du – Daugumos akcininko atstovai. 2021 m. spalio 26 d. visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko stebėtojų tarybos narius, kurių kadencija baigsis 2025 m. spalio 25 d. Stebėtojų tarybos sudėtis per ataskaitinį laikotarpį nesikeitė. Tačiau 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio 4 d. Stebėtojų tarybos narių atranką inicijuoja ir vykdo Finansų ministerija vadovaudamasi Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631, kuriame įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningą ir vienodą požiūrį į kandidatus atrankos procese. Stebėtojų tarybos nariai buvo atrinkti remiantis bendraisiais reikalavimais ir kompetencijomis, nurodytomis Grupės stebėtojų tarybos kompetencijų profilyje. Informaciją apie stebėtojų tarybos narių išsilavinimą, patirtį ir darbovietę pateikiame toliau. Be to, išsamią informaciją apie narių atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Nė vienas stebėtojų tarybos narys nedalyvauja patronuojančiosios bendrovės ar jos patronuojamų įmonių kapitale. Be to, nei vienas stebėtojų tarybos narys neturėjo akcijų paketo, viršijančio 5 proc. ribą, įmonėse kurios yra patronuojančiosios bendrovės verslo partneriai, tiekėjai, klientai ar kitaip susijusios įmonės. Stebėtojų tarybos veikla Apžvalga Stebėtojų taryba planuoja savo veiklą ir ją vykdo vadovaudamasi metiniu veiklos planu. 2022 m. gruodžio 16 d. stebėtojų taryba patvirtino 2023 m. stebėtojų tarybos veiklos planą, kuris buvo tinkamai įgyvendintas. Įvertinusi strategijos įgyvendinimą, stebėtojų taryba pažymėjo, kad padaryta didelė pažanga, pvz., Žaliosios gamybos projektų portfelis nuo 2022 m. pradžios išaugo dvigubai iki 7,1 GW (nuo 5,1 GW). ASV klausimų, ypač darbuotojų saugos ir sveikatos, stebėsena ir Žaliosios gamybos segmento plėtra išliko svarbiausiomis temomis, kurias stebėtojų taryba aptarė 2023 metais. Stebėtojų tarybos 2024 m. tikslas – toliau stebėti Grupės pažangą siekiant ambicingų tikslų. Stebėtojų tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kas ketvirtį, bet planuojami kas mėnesį. Be to, prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį 2023 m. įvyko 19 stebėtojų tarybos posėdžių. Juose buvo aptariami šie pagrindiniai klausimai: – klausimai, susiję su 2022 m. metiniu pranešimu ir metinėmis finansinėmis ataskaitomis; – nuomonių teikimas valdybai dėl pagrindinių patronuojamųjų įmonių valdymo ir (arba) priežiūros organų narių kandidatūrų; – stebėtojų tarybos Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto sudėties pasikeitimas, naujų narių paskyrimas, nuostatų keitimas ir komiteto pavadinimo pakeitimas; – Grupės 2024 m. planavimo dokumentų ir tikslų tvirtinimas; – tvarumo klausimai, įskaitant saugos ir sveikatos klausimus; – Grupės strategijos ir 2023–2026 m. strateginio plano patvirtinimas; – strateginiai investavimo klausimai; – klausimai, susiję su Grupės atlygio sistema, įskaitant ilgalaikę vadovų skatinimo programą; – Grupės 2023–2026 m. ilgalaikių kintamo atlygio tikslų, valdybos narių nekonkuravimo sutarčių esminių sąlygų patvirtinimas; – atnaujintos Grupės sandorių su susijusiomis šalimis politikos patvirtinimas; – klausimai, susiję su patronuojančiosios bendrovės konsoliduotu tarpiniu pranešimu už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d., audituotu tarpinių sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkiniu už šešių mėnesių laikotarpį ir dividendų skyrimu akcininkams. Be to, 2023 m. balandžio ir rugsėjo mėn. įvyko išsamios dviejų dienų strateginės sesijos, kuriose buvo aptarta dabartinė padėtis energetikos sektoriuje, iššūkiai ir galimybės, taip pat Grupės atnaujinta strategija, strateginiai planai ir pagrindiniai strateginiai klausimai. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. įvyko 3 stebėtojų tarybos posėdžiai, apimantys šiuos esminius klausimus: – metinį pranešimą, audituotas metines finansines ataskaitas, pelno (nuostolių) paskirstymą, tvarumo ataskaitą, atlygio ataskaitą, įskaitant nepriklausomo auditoriaus ataskaitos projektą ir Audito komiteto ataskaitą; – Grupės 2023 m. metinių tikslų pasiekimo vertinimą ir sprendimą dėl kintamosios atlygio dalies išmokėjimo valdybos nariams ir vadovui; – Grupės ilgalaikių tikslų įgyvendinimo vertinimą; – stebėtojų tarybos komitetų 2023 m. ataskaitas; – Grupės strateginį planą; – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. CSRD) įgyvendinimą. Veiklos vertinimas Vadovaudamasi gerosios valdysenos praktikomis ir Daugumos akcininko lūkesčiais, kiekvienais metais stebėtojų taryba savo iniciatyva atlieka savo veiklos vertinimą ir susitaria dėl tolesnių veiksmų stebėtojų tarybos veiklai gerinti. Taip pat verta pažymėti, kad ne rečiau kaip kartą per trejus metus patronuojančioji bendrovė samdo nepriklausomą išorės konsultantą, kad šis atliktų stebėtojų tarybos veiklos vertinimą. Pirmasis toks vertinimas atliktas 2021 m. Kitas toks vertinimas numatytas 2024 m. GRI 2-9 101 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Aušra Vičkačkienė Narė nuo 2017-08-30 (perrinkta 2021-10-26) Daugumos akcininko atstovė Kompetencijos sritis: viešoji politika ir valdysena Komitetai: Skyrimo ir atlygio komitetas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Aušra turi daugiau kaip 20 metų darbo valstybės tarnyboje patirtį. Pastaruosius 14 metų ji dirba Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktore, anksčiau vadovavo ministerijos Finansų rinkų departamento Finansinių paslaugų skyriui, taip pat buvo Valstybės skolos valdymo departamento Paskolų ir garantijų priežiūros skyriaus vadovė. Be to, A. Vičkačkienė ėjo pareigas keliose valstybės valdomų įmonių – UAB „Būsto paskolų draudimas“, Turto banko ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros– valdybose. Pastarojoje buvo išrinkta valdybos pirmininke. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis. Kitos šiuo metu einamos pareigos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Alfonso Faubel Pirmininkas, narys nuo 2021-10-26 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: atsinaujinančioji energija Komitetai: Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Alfonso ėjo vadovaujamas pareigas įmonėse Siemens Gamesa“ ir „Alstom/GE“ (laikomose pagrindinėmis pasaulinės vėjo jėgainių rinkos dalyvėmis), taip pat „Delphi Automative“. Būdamas „Siemens Gamesa“ vadovu, jis vadovavo „Siemens Gamesa“ transformacijai ir integracijai, užtikrino pagrindinius tikslinius „Alstom/GE“ projektus, susijusius su daugiau kaip 12 mlrd. Eur vertės naujais užsakymais „Alstom/GE“ energetikos įmonėse, ir anksčiau atvėrė 16 naujų rinkų visame pasaulyje vėjo energetikos verslui. A. Faubel turi net 34 metų patirtį 5 žemynuose energetikos, skaitmenizacijos ir automobilių pramonės srityse ir yra vertinamas dėl verslo transformacijų, veiklos tobulinimo, darbo su komandomis skirtingose kultūrinėse aplinkose visame pasaulyje patirties. Išsilavinimas Kelno universitetas, verslo administravimas ir ekonomika; Ričmondas, Amerikos tarptautinis universitetas Londone, verslo administravimo bakalauro laipsnis; INSEAD, vadovų studijos. Kitos šiuo metu einamos pareigos Nėra. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Stebėtojų tarybos nariai Bent Christensen Narys nuo 2020-11-12 (perrinktas 2021-10-26) Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: strateginis valdymas ir tarptautinė plėtra Komitetai: Skyrimo ir atlygio komitetas Kadencija pasibaigė: 2024-01-04 1 Patirtis Bent turi daugiau nei 35 metų darbo vykdomuoju vadovu tarptautinę patirtį energetikos sektoriuje. Per savo karjerą jis ėjo įvairias svarbias pareigas įmonėse „Siemens“ ir „Orsted“, dalyvavo vystant šias bendroves į pasaulines pirmaujančias atsinaujinančios energetikos sektoriaus įmones. Jis yra dirbęs su beveik visų rūšių energijos ištekliais, buvo atsakingas už kelių sausumos ir jūros vėjo jėgainių ir šiluminių elektrinių kūrimo ir statybos procesus arba juose dalyvavo. Išsilavinimas Pietų Danijos universitetas, elektros inžinerijos bakalauro laipsnis; Horseno universiteto koledžas, inžinerinio verslo administravimo studijos; IMD verslo mokykla, Lyderystės ugdymo programa; „Siemens“, Lyderystės meistriškumo programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Christensen Management Consulting“ ApS savininkas ir direktorius; „Christensen Management Consulting Holding“ ApS savininkas ir direktorius; „Wind Estate“ A/S stebėtojų tarybos narys, „Aker Carbon Capture“ ASA stebėtojų tarybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Ingrida Muckutė Narė nuo 2021-10-26 Daugumos akcininko atstovė Kompetencijos sritis: viešoji politika ir valdysena Komitetai: Audito komitetas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Ingrida yra patyrusi apskaitos ir atskaitomybės, finansinių ataskaitų audito reguliavimo specialistė, nuo 2004 m. dirbanti Finansų ministerijoje. Joje ji pradėjo eiti Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorės pareigas. Eidama šias pareigas inicijavo viešojo sektoriaus apskaitos reformą, kuri buvo vykdoma transformuojant apskaitos sistemą iš grįstos modifikuotu pinigų principu į grįstą kaupimo principu, ir jai vadovavo. 2013 m., Lietuvai pirmininkaujant ES Taryboje, I. Muckutė vadovavo Įmonių teisės darbo grupės posėdžiams dėl ES audito direktyvos ir reglamento. Nuo tada jos pareigos apima pirmininkavimą nacionaliniams apskaitos standartų komitetams privačiame ir viešajame sektoriuose. Ji taip pat aktyviai prisideda modernizuojant nacionalines apskaitos, įmonių nemokumo ir turto bei verslo vertinimo sistemas, teikia pasiūlymus dėl teisinių iniciatyvų. Prieš pradėdama karjerą Finansų ministerijoje, I. Muckutė dirbo finansų kontroliere įmonėje „Konica Minolta Baltija“ ir vyresniąja auditore įmonėje „Arthur Andersen“, vėliau – „Ernst & Young Baltic“. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomikos magistro laipsnis, apskaita, finansai ir bankininkystė; vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis; Upsalos universitetas (Švedija), Finansų valdymo programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 1 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio 4 d. GRI 2-9 GRI 2-11 102 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Lorraine Wrafter Narė nuo 2021-10-26 Nepriklausoma narė Kompetencijos sritis: organizacijos vystymasis Komitetai: Skyrimo ir alygio komitetas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Lorraine yra tarptautinę patirtį turinti žmogiškųjų išteklių vadovė, kurios specializacija – organizacijos efektyvumas (pokyčiai, kultūra, susijungimai ir įsigijimai, organizacinis projektavimas ir talentų valdymas) dirbant su įmonių valdybomis ir aukščiausio lygio vadovų komandomis, siekiant pertvarkyti organizacijas ir darbo jėgos našumą, kuriant vertę verslui sudėtingose tarptautinėse organizacijose. Lorraine daugiau nei 30 metų dirbo didelėse tarptautinėse korporacijose „Holcim“ ir „Cargill Inc“. Šiuo metu ji turi savo įmonę „The Problem“ ir dirba su įvairiais projektais, susijusiais su organizacijų transformacija, kultūra, komandų dinamika ir mokymais. Ji taip pat eina patariamosios tarybos narės pareigas Vokietijos startuolyje „Hack CMP“ (krizių valdymo platforma). Išsilavinimas Limeriko universitetas, verslo studijų diplomas; Vakarų Londono universitetas, žmogiškųjų išteklių diplomas; „Chartered Institute of Personnel and Development“ narė; Lesterio universitetas, žmogiškųjų išteklių valdymo ir mokymo magistro laipsnis; INSEAD, klinikinės organizacinės psichologijos diplomas, vadovavimo magistro laipsnis, konsultavimas ir pokyčių įgyvendinimo konsultuojamasis ugdymas. Kitos šiuo metu einamos pareigos „The Problem“ konsultantė ir savininkė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Judith Buss Narė nuo 2020-11-12 (perrinkta 2021-10-26) Nepriklausoma narė Kompetencijos sritis: finansų valdymas Komitetai: Audito komitetas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Judith daugiau nei 20 metų ėjo vadovaujančias pareigas E.ON grupėje (pirmaujančioje Europos energetikos bendrovėje, priklausančiai DAX-40 grupei), įskaitant ir finansų vadovės poziciją, pasaulinėje "E.ON Climate & Renewables Group", kurios turtas siekia daugiau nei 10 mlrd. eurų bei kuri vysto, stato ir eksploatuoja sausumos, jūrinio vėjo ir saulės projektus Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione. Judith yra sukaupusi didelę tarptautinę patirtį energetikos, finansų ir M&A sektoriuose, taip pat įmonių valdymo ir tvarumo srityse, ryšium su buvimu nare keliose direktorių valdybose Vokietijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir Alžyre veikiančiose įmonėse. Išsilavinimas Augsburgo universitetas, verslo administravimo magistro laipsnis (bankininkystė, finansai ir kontrolė); IMD verslo mokykla (Lozana), Lyderystės programa; Masačusetso technologijų institutas (Bostonas), Lyderystės programa; Duesseldorf universitetas, Meno istorijos bakalauro laipsnis. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Uniper SE“ stebėtojų tarybos narė; „Uniper SE“ audito komiteto pirmininkė; „Hella“ GmbH & Co. KGaA, Lipštatas, Vokietija, stebėtojų tarybos narė, Akcininkų komiteto narė ir Audito komiteto pirmininkė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Tim Brooks Narys nuo 2021-10-26 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: darnus vystymasis ir rizikų valdymas Komitetai: Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Tim turi daugiau nei 20 metų darbo vyresniuoju vadovu patirtį darnaus vystymosi srityje. Jau 10 metų dirba „LEGO Group“, nuolat prisideda prie šios įmonės rizikos ir atitikties valdybų darbo. Vertingą patirtį Tim sukaupė kurdamas tvarumo strategijas ir bendradarbiaudamas su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis įgyvendinant pirmaujančias pramonės srities tvarumo programas. Tim dirbo su KIRKBI, „LEGO Group“ patronuojančia bendrove– koordinavo daugiau nei 700 milijonų JAV dolerių finansavimą atsinaujinančios energijos projektams, kuriuos įgyvendinant buvo pastatyti du jūrinio vėjo parkai ir įrengti ant pastatų ir ant žemės montuojami daugiau nei 70 MW saulės modulių LEGO pastatams energija aprūpinti. Jis taip pat inicijavo tiekimo grandinės įtraukimo programą „Engage2Reduce“ ir 450 mln. JAV dolerių vertės LEGO tvarių medžiagų programą. Šiuo metu yra „Global Action Plan“ organizacijos globėjų tarybos narys, taip pat eina „Honnold Foundation“ valdybos nario pareigas. Išsilavinimas Šefildo universitetas, aplinkos geomokslo bakalauro laipsnis; Londono imperatoriškasis koledžas, aplinkos technologijų (energetikos politikos) magistro laipsnis; Kembridžo universitetas, Darnaus vystymosi lyderystės institutas. Kitos šiuo metu einamos pareigos „LEGO System“ A/S viceprezidentas, atsakingas už įmonės socialinės atsakomybės sritį, „Global Action Plan“, organizacijos globėjų tarybos narys; „Honnold Foundation“ valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 71 % 57 % Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką Moterų dalis stebėtojų taryboje GRI 2-9 103 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Apžvalga Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto paskirtis– teikti stebėtojų tarybai išvadas ir pasiūlymus rizikos valdymo, tvarumo valdymo ir veiklos etikos užtikrinimo klausimais. Pagrindinės Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto funkcijos: – stebi ir prižiūri, kaip identifikuojamos, vertinamos ir valdomos rizikos, susijusios su patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių tikslų įgyvendinimu, teikia rekomendacijas; – vertina vidaus kontrolės procedūrų, veiklos etikos ir rizikos valdymo priemonių tinkamumą identifikuotoms rizikoms; – vertina rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo būklę; – stebi rizikų valdymo proceso vykdymą; – vertina rizikas ir patronuojančiosios bendrovės bei Grupės įmonių rizikų valdymo planą; – vertina periodinio rizikų nustatymo ir vertinimo ciklą; – kontroliuoja, ar sudaromi rizikų registrai, analizuoja jų duomenis, teikia pasiūlymus; – stebi vidaus dokumentų, susijusių su rizikų valdymu, rengimą; – stebi, kaip įgyvendinamas veiklos tęstinumo valdymo procesas; – stebi tvarumo politiką ir strategines kryptis, susijusias su Grupės įmonių ASV tikslais, teikia nuomonę ir rekomendacijas dėl šių tikslų, daug dėmesio skiriant DSS užtikrinimui ir poveikio klimatui mažinimui; – vertina vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su tvarumo politikos, strateginių krypčių ir ASV tikslų įgyvendinimu, taip pat su rizikos valdymu šiose srityse, tinkamumą; – vertina Tvarumo politikos, strateginių krypčių ir ASV tikslų, ypač darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo bei poveikio klimatui mažinimo srityse, įgyvendinimą, peržiūri ir analizuoja su tuo susijusią informaciją; – vertina vidaus dokumentų, reglamentuojančių įmonės kovą su kyšininkavimu ir korupcija, pakankamumą, tinkamumą ir periodiškai atlieka jų įgyvendinimo (laikymosi) stebėseną; – periodiškai stebi informaciją, susijusią su veiklos etikos užtikrinimo valdymo veiksmais, įvykiais ir neišspręstais incidentais (skaidrumo užtikrinimas, kyšininkavimo prevencija, korupcijos rizikos valdymas ir prevencija ar kt.); – atlieka kitas funkcijas, stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas komiteto kompetencijai; – ne rečiau kaip kas 6 mėnesius rengia ir teikia stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Informacija apie Rizikos valdymo ir tvarumo komitetą Per ataskaitinį laikotarpį Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto sudėtis pasikeitė. Siekiant praplėsti ir sustiprinti Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto kompetencijas, išplėsta komiteto sudėtis, į komitetą išrinkti du nauji nepriklausomi nariai – Ana Riva ir Wolf Willems, kurie atsakingi už rizikos valdymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos bei tvarumo sričių priežiūrą. Nauji nariai darbą komitete pradėjo 2023 m. balandžio 1 d., o jų kadencijos pabaiga sutampa su stebėtojų tarybos kadencijos pabaiga – 2025 m. spalio 25 d. Rizikos valdymo ir tvarumo komitetą iš viso sudaro keturi nariai: du stebėtojų tarybos nariai (komiteto pirmininkas Tim Brooks ir Alfonso Faubel) ir du nepriklausomi išorės nariai (Ana Riva ir Wolf Willems). Be to, komiteto pavadinimas buvo pakeistas į Rizikos valdymo ir tvarumo komitetą (buvo Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetas). Informaciją apie Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narių išsilavinimą, patirtį bei kitas einamas pareigas pateikiame toliau. Be to, išsamią informaciją apie komiteto narių atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Nė vienas iš Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narių patronuojančios bendrovės ar jos patronuojamų įmonių akcijų neturi. Be to, nė vienas Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narys neturėjo akcijų paketo, viršijančio 5 proc. ribą, kitose įmonėse, kurios yra patronuojančiosios bendrovės verslo partneriai, tiekėjai, klientai ar kitaip susijusios įmonės. GRI 2-9 GRI 2-12 GRI 2-16 GRI 2-26 104 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto veikla Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas savo veiklą planuoja ir ją vykdo pagal savo metinį veiklos planą. Komitetas yra įsipareigojęs ir toliau prižiūrėti, kaip kitais metais Grupei sekasi siekti ambicingų tikslų, o ASV, ypač darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS), klausimai, pasirengimas visapusiškam Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. CSRD) įgyvendinimui ir klimato kaitos poveikio mažinimo klausimai išliks pagrindinėmis komiteto aptarimo temomis 2024 m. Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kas ketvirtį, bet planuojami kas mėnesį. Be to, prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį Per 2023 m. įvyko 10 Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto posėdžių, kuriuose buvo aptariamos šios pagrindinės sritys: – darbuotojų sauga ir sveikata; – periodinės Grupės rizikos valdymo stebėsenos ataskaitos; – Grupės konsoliduotas rizikos registras ir rizikos valdymo planas; – Grupės veiklos tęstinumo valdymo sistema; – Grupės vidaus kontrolės valdymas; – Grupės tvarumo valdymas; – pasirengimas laikytis Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos reikalavimų; – Grupės antikorupcinė vadybos sistema; – bendradarbiavimas su Audito komitetu; – komiteto veiklos ataskaita. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. įvyko 2Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos šios pagrindinės sritys: – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos įgyvendinimo statusas; – aplinkosaugos, sveikatos ir saugos klausimai, įskaitant ketvirtinę Grupės darbuotojų sveikatos ir saugos ataskaitą; – įmonių rizikų valdymas, įskaitant ketvirtinę Grupės rizikų valdymo ataskaitą; – Grupės vidaus kontrolės ataskaita; – Tvarumo ataskaita (socialinės atsakomybės ataskaita); – komiteto veiklos ataskaita. 100 % 25 % Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką Moterų dalis Rizikos valdymo ir tvarumo komitete GRI 2-9 105 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Alfonso Faubel Narys nuo 2021-11-03 Perrinktas 2022-04-22 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: atsinaujinančioji energija Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Žr. 102 psl. Ana Riva Narė nuo 2023-04-01 Nepriklausoma narė Kompetencijos sritis: rizikų valdymas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Ana yra sukaupusi daugiau nei 20 metų darbo patirties tokiose tarptautinėse kompanijose ir konsultavimo įmonėse kaip „Protiviti“, „Nouryon“, „Grundfos“ ir „Big4“. Eidama pareigas šiose bendrovėse, ji vystė vidaus audito ir rizikos valdymo strategijas, vadovavo jų įgyvendinimui, taip pat sėkmingai vadovavo finansinio, veiklos ir verslo rizikos audito darbams, rūpinosi įmonių vidaus audito ir rizikos funkcijos transformacija, skiriant ypatingą dėmesį strateginės partnerystės, skaitmenizacijos, veiklos tęstinumo klausimams. Išsilavinimas IMD verslo mokykla, vadovavimas skaitmeninei verslo transformacijai; Said verslo mokykla (Oksfordo universitetas), finansų strategija; Baltijos vadybos institutas, EMBA: HEC & CBS jungtinė programa; Vilniaus universitetas, taikomosios makroekonomikos magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, audito ir finansinės apskaitos bakalauro laipsnis. Kitos šiuo metu einamos pareigos Šveicarijos bendrovės „COFRA Group“ vidaus audito vadovė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Wolf Willems Narys nuo 2023-04-01 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: darbuotojų sauga ir sveikata bei tvarumas/ ASV Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Wolf turi 27 metų darbo patirtį tvarumo, saugos ir sveikatos valdymo, saugumo ir aplinkosaugos srityse. Per savo karjerą Wolf daug dėmesio skyrė organizacijų veiklos optimizavimui derinant jų valdyseną ir strategijas su verslo modeliais, tobulinant organizacijų kultūrą, identifikuojant ir įgyvendinant geriausias praktikas bei ugdant lyderystę. Jis užėmė vadovaujančias pareigas tokiose įmonėse kaip „Stora Enso“ Oyj, „AT&T“, „Chassis Brakes International“ (dabar „Hitachi Astemo“) ir „LVX Consulting“. Išsilavinimas Liverpulio John Moores universitetas, verslo saugos magistro studijos (šiuo metu); Nederland verslo mokykla, Verslo administravimo magistro laipsnis; HAS Green Academy, saugos ir aplinkosaugos technologijų bakalauro laipsnis; „National Committee on Sustainable Development & COS“, tvarios plėtros studijos. Kitos šiuo metu einamos pareigos „LVX Consulting“, konsultavimas tvarumo, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto nariai Tim Brooks Pirmininkas, narys nuo 2021-11-03 Perrinktas 2022-04-22 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: darnus vystymasis ir rizikų valdymas Kadencijos pabaiga: 2025-10-25 Patirtis Žr. 103 psl. 1 Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto kadencija baigiasi 2025 m. spalio 25 d., tačiau pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus, jei stebėtojų tarybos narys nustoja būti stebėtojų tarybos nariu, jis netenka pareigų komitete, todėl atskirų stebėtojų tarybos narių kadencija komitete yra susieta su dabartinės stebėtojų tarybos kadencija. GRI 2-9 106 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Skyrimo ir atlygio komitetas Apžvalga Skyrimo ir atlygio komiteto paskirtis – teikti stebėtojų tarybai išvadas ir pasiūlymus dėl patronuojančiosios bendrovės valdybos narių ir jos patronuojamų įmonių priežiūros ir valdymo organų narių skyrimo, atšaukimo ar skatinimo, nuomonę dėl patronuojančiosios bendrovės valdybos ir jos patronuojamųjų įmonių priežiūros ir valdymo organų struktūros, dydžio, sudėties, veiklos ir atitinkamų jų narių. Komiteto uždaviniai taip pat apima bendros atlygio politikos formavimą Grupės mastu, atlygio dydžio ir sudėties bei skatinimo principų nustatymą. Pagrindinės Skyrimo ir atlygio komiteto funkcijos: – teikia pasiūlymus dėl patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių ilgalaikės atlygio politikos (pastoviosios atlygio dalies, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, pensijų draudimo, kitų garantijų ir atlygio formų, kompensacijų, išeitinių išmokų, kitų atlygio dalių), taip pat su asmens veikla susijusių išlaidų kompensavimo principų; – prižiūri patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių atlygio politikos atitiktį tarptautinei praktikai ir gero valdymo praktikos rekomendacijoms ir teikia atitinkamus pasiūlymus dėl atlygio politikos tobulinimo; – vertina sutarčių tarp patronuojančiosios bendrovės ar Grupės įmonių ir valdymo ir (arba) priežiūros organų narių sąlygas; – vertina kandidatus į patronuojančiosios bendrovės valdymo organų narius ir jos patronuojamų įmonių („ESO“ (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba)) valdymo ir (arba) priežiūros organų narius, jų paieškos bei atrankos procedūras ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymą, teikia pasiūlymus ir išvadas stebėtojų tarybai; – vertina patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių valdymo ir (arba) priežiūros organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą; – prižiūri ir vertina patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų veiklos tęstinumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą; – atlieka kitas funkcijas, patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos priskirtas komiteto kompetencijai. Informacija apie Skyrimo ir atlygio komitetą Skyrimo ir atlygio komiteto nariai Stebėtojų tarybos sprendimu buvo paskirti 2021 m. lapkričio 3 d. Skyrimo ir atlygio komitetą sudaro trys nariai, kurie visi yra stebėtojų tarybos nariai (du nepriklausomi nariai ir vienas Daugumos akcininko atstovas). Stebėtojų taryba Lorraine Wrafter – stebėtojų tarybos nepriklausomą narę – paskyrė komiteto pirmininke. Stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komiteto narių kadencijos pabaiga – 2025 m. spalio 25 d. Informaciją apie Skyrimo ir atlygio komiteto narių išsilavinimą, patirtį ir darbovietę pateikiame toliau. Be to, išsamią informaciją apie Skyrimo ir atlygio komiteto narių atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Skyrimo ir atlygio komiteto sudėtis per ataskaitinį laikotarpį nesikeitė. Tačiau 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio 4d. Atsistatydinus B. Christensen, komitetas su likusiais nariais veiks kaip įprasta. Nė vienas Skyrimo ir atlygio komiteto narys neturi patronuojančiosios bendrovės ar jos dukterinių įmonių akcijų. Be to, nė vienas Skyrimo ir atlygio komiteto narys neturėjo akcijų paketo, viršijančio 5 proc. ribą, kitose įmonėse, kurios yra patronuojančiosios bendrovės verslo partneriai, tiekėjai, klientai ar kitaip susijusios įmonės. GRI 2-9 GRI 2-16 107 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Skyrimo ir atlygio komiteto veikla Skyrimo ir atlygio komitetas planuoja ir vykdo savo veiklą pagal metinį veiklos planą. Komitetas yra įsipareigojęs ir toliau prižiūrėti, kaip kitais metais Grupei sekasi siekti ambicingų tikslų, o pagrindinės komiteto dėmesio sritys 2024 m. bus patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių atlygio už ilgalaikių tikslų pasiekimą politika ir strateginės darbo jėgos planavimas Grupėje, užtikrinant darbo jėgą Grupės strateginiams projektams įgyvendinti. Skyrimo ir atlygio komiteto posėdžiai turi vykti ne rečiau kaip kas ketvirtį, bet planuojami kas mėnesį. Prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį Per 2023 metus įvyko 12 Skyrimo ir atlygio komiteto posėdžių, kuriuose buvo aptariamos šios pagrindinės sritys: – atlygio politikos, įskaitant ilgalaikį darbuotojų skatinimą, formavimas; – pagrindinių vadovų skatinimo už ilgalaikių tikslų pasiekimą nustatymas; – vadovų atlygis; – kandidatų į Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narius ir patronuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių valdymo organus, įskaitant ESO (Tinklai), „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) valdybas, vertinimas; – patronuojančiosios bendrovės strateginių pareigybių pamainumo planavimas; – nepriklausomų patronuojančiosios bendrovės ir jos dukterinių įmonių kolegialių organų narių nepriklausomumo vertinimas; – patronuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių ESO (Tinklai), „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir „Ignitis“ (Sprendimai klientams) korporatyvinio valdymo modelio optimizavimas; – patronuojančiosios bendrovės strategijos ir tikslų įgyvendinimas žmonių ir kultūros srityje; – „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) vadovo atranka; – komiteto organizaciniai klausimai. Taip pat Skyrimo ir atlygio komitetas atliko vertinimą ir konstatavo, jog nėra žinoma aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti nepriklausomų patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių ir nepriklausomų jos dukterinių įmonių kolegialių organų narių nepriklausomumu. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. įvyko 3 Skyrimo ir atlygio komiteto posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos šios pagrindinės sritys: – komiteto 2023 metų veiklos ataskaita; – patronuojančiosios bendrovės 2023 metų atlygio ataskaitos (veiklos ataskaitos dalies) peržiūra; – patronuojančiosios bendrovės ir jos dukterinių įmonių organizacinis vystymas; – kandidatų į patronuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių („Ignitis gamybos“ (Žalioji gamyba ir Rezerviniai pajėgumai) valdymo organų narių pareigas vertinimas; – nuomonės dėl Atlygio politikos pakeitimų teikimas; – atlygio politikos formavimas ir įgyvendinimas. GRI 2-9 108 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Bent Christensen Narys nuo 2021-11-03 Nepriklausomas narys Kompetencijos sritis: strateginis valdymas ir tarptautinė plėtra Kadencijos pabaiga 1 : 2025-10-25 2 Patirtis Žr. 102 psl. Aušra Vičkačkienė Narė nuo 2021-11-03 Daugumos akcininko atstovė Kompetencijos sritis: viešoji politika ir valdysena Kadencijos pabaiga 1 : 2025-10-25 Patirtis Žr. 102 psl. Lorraine Wrafter Pirmininkė, narė nuo 2021-11-03 Nepriklausoma narė Kompetencijos sritis: organizacijos vystymas Kadencijos pabaiga 1 : 2025-10-25 Patirtis Žr. 103 psl. Skyrimo ir atlygio komiteto nariai 67 % 67 % Nepriklausomumas Moterų dalis Skyrimo ir atlygio komitete 1 Skyrimo ir atlygio komiteto kadencija baigiasi 2025 m. spalio 25 d., tačiau pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus, jei stebėtojų tarybos narys nustoja būti stebėtojų tarybos nariu, jis netenka pareigų komitete, todėl atskirų stebėtojų tarybos narių kadencija komitete yra susieta su dabartinės stebėtojų tarybos kadencija. 2 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio 4 d. GRI 2-9 109 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.5 Audito komiteto ataskaita Komiteto veikla Per ataskaitinį laikotarpį Patronuojančiosios bendrovės Audito komitetas, įgyvendindamas savo funkcijas, nustatytas jo veiklą reguliuojančiuose nuostatuose, surengė 17 posėdžių. Be to, siekdami gerinti bendradarbiavimą, Audito komitetas ir Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas surengė jungtinį posėdį, kuriame aptarė bendras temas, daugiausia Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos įgyvendinimo klausimais. Šiame jungtiniame posėdyje dalyvavo visi komitetų nariai. 2023 m. pagrindinės veiklos sritys Komitetas vykdė toliau nurodytą veiklą. Finansinė atskaitomybė: – stebėjo Grupės įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą ir aptarė finansines ataskaitas; – prižiūrėjo pasiruošimą rengti finansinę atskaitomybę vienu elektroninių ataskaitų formatu (ESEF); – aptarė apskaitos politiką; – aptarė mokesčių klausimus; – aptarė Grupės įmonių teisinius ginčus. 2023 m. svarbiausi įvykiai Apžvalga 2023 m. Audito komiteto veiklos planas buvo atnaujinamas, kad atspindėtų sritis, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Naujos sritys, kurioms buvo skirta daug dėmesio, apėmė ASV ataskaitų teikimo priežiūrą ir Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. CRSD) įgyvendinimo būklę. Išorės auditas: – užtikrino finansinių ataskaitų auditoriaus nepriklausomumą; – peržiūrėjo išorės audito strategiją, apimtį ir reikšmingumą, pagrindinius audito klausimus; – periodiškai vertino nepriklausomos audito įmonės pateiktą informaciją apie išorės audito procesą; – aptarė nepriklausomos audito įmonės ataskaitas apie Grupės viešojo intereso įmones, įskaitant pagrindinius audito klausimus; – vertino 2023 m. „Ignitis renewables“ įmonių audito poreikį; – aptarė Valstybės kontrolės ataskaitą „Elektros energijos sektoriaus valdymas“; Vidaus auditas: – aptarė Grupės vidaus audito atliktas vidaus audito veiklos ataskaitas; – aptarė keletą vidaus audito ataskaitų; – reguliariai stebėjo vidaus audito ataskaitose rekomenduotų veiksmų įgyvendinimą; – peržiūrėjo vidaus audito plano įgyvendinimą; – aptarė Vidaus audito profesinės praktikos standartų pokyčius ir klausimus, kylančius dėl standartų pakeitimų poveikio; – peržiūrėjo Vidaus audito nuostatų pakeitimus ir patvirtino atnaujintus Vidaus audito nuostatus. Valdysena ir rizikų valdymas, įskaitant vidaus kontrolę, kurie turi įtakos finansinėms ataskaitoms: – susipažino su periodinėmis Grupės finansinių veiklos rezultatų ataskaitomis; – susipažino su atnaujinta Grupės sandorių su susijusiomis šalimis politika; – aptarė finansinės atskaitomybės riziką; – aptarė tvarumo ataskaitai skirtos informacijos rengimo procesą. Audito komitetas pareiškia, kad 2023 m. nebuvo jokių Audito komiteto veiklą ribojančių veiksnių ir Audito komitetas gavo iš Grupės visą savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. GRI 2-16 110 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. buvo surengti 3 Audito komiteto posėdžiai, kuriuose komiteto nariai vykdė šią veiklą: – aptarė naujausią informaciją apie Grupės vidaus kontrolę ir valdyseną bei Audito komiteto vaidmenį; – aptarė Grupės įmonių teisinius ginčus; – susipažino su korupcijos ir sukčiavimo rizikos valdymo procesais; – susipažino su 2024 m. vidaus audito planu ir jį patvirtino; – aptarė vidaus audito ataskaitose rekomenduotų veiksmų įgyvendinimo metinę ataskaitą; – teikė Grupės stebėtojų tarybai pusmetinę savo veiklos ataskaitą už 2023–2024 metus; – susipažino su periodinėmis Grupės finansinių rezultatų ataskaitomis; – Audito komitetas kartu su Rizikos valdymo ir tvarumo komitetu aptarė organizacinį pasirengimą įgyvendinti Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą. 2024 m. planai Papildomas dėmesys ateityje bus skiriamas: – informacijos apie tvarumą teikimo pokyčiams ir jų užtikrinimui; – vidaus audito standartų pakeitimams ir jų poveikiui Audito komiteto veiklai; – rekomendacijų po vidaus ir išorės auditų įgyvendinimui. Irena Petruškevičienė Audito komiteto pirmininkė Mažeikių vėjo parkas, Lietuva 111 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Audito komiteto apžvalga Audito komiteto paskirtis – stebėti Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą, daugiausia dėmesio skiriant taikomų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui; stebėti Grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamoms Grupės finansinėms ataskaitoms, ir vidaus audito efektyvumą; prižiūrėti Grupės įmonių, kurios yra viešojo intereso įmonės, metinių finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Be to, Audito komitetas pradėjo vykdyti Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvoje numatytą veiklą, susijusią su informacijos apie tvarumą teikimu ir užtikrinimu. Audito komitetas ir Vidaus audito funkcija Nuo 2015 m. sausio 5 d. Grupėje veikia centralizuota Vidaus audito funkcija. Tai padeda užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą ir objektyvumą, vienodos metodikos ir atskaitomybės principų taikymo nuoseklumą, racionalesnį turimų audito išteklių ir kompetencijų paskirstymą. Audito komitetas, siekdamas užtikrinti vidaus audito efektyvumą, stebi ir periodiškai vertina Vidaus audito funkcijos darbą, aptaria jos patikrinimų rezultatus, nustatytų trūkumų šalinimo būdus ir vidaus audito planų įgyvendinimą. Finansinė atskaitomybė Išorinis auditas – stebi patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, ypatingą dėmesį skirdamas taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir nuoseklumo vertinimui. – stebi nepriklausomo auditoriaus nepriklausomumą ir teikia rekomendacijas dėl audito įmonės atrankos; – užtikrina, kad nebūtų pažeisti nepriklausomų audito įmonių ir pagrindinių audito partnerių rotacijos reikalavimai. Vidaus auditas Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas – stebi vidaus audito efektyvumą, teikia rekomendacijas stebėtojų tarybai dėl Grupės Vidaus audito funkcijos vadovo atrankos, skyrimo ir atleidimo, periodiškai koordinuoja ir vertina Grupės Vidaus audito funkcijos darbą, aptaria patikrinimo rezultatus, nustatytų trūkumų šalinimą ir vidaus audito planų įgyvendinimą; – tvirtina Grupės Vidaus audito funkcijos veiklos taisykles ir vidaus audito planą. – stebi Grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinėms ataskaitoms, efektyvumą; – teikia nuomonę patronuojančiajai bendrovei dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 2 straipsnio 5 dalyje. Valdymas – vertina ir analizuoja komiteto kompetencijai priskirtus klausimus; – atlieka su komiteto funkcijomis susijusias funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos: 112 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Informacija apie Audito komitetą 2021 m. rugsėjo 27 d. patronuojančiosios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Audito komiteto narius Ireną Petruškevičienę, Saulių Baką ir Marių Pulkauninką. 2021 m. gruodžio 15 d. patronuojančiosios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Audito komiteto nares Judith Buss ir Ingridą Muckutę. Audito komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai, įskaitant pirmininką, ir vienas daugumos akcininko atstovas. Pirmininke iš komiteto narių išrinkta Irena Petruškevičienė. Audito komiteto kadencija baigiasi 2025 m. rugsėjo 26 d. Informaciją apie Audito komiteto narių išsilavinimą, patirtį ir darbovietę pateikiame toliau. Be to, išsamią informaciją apie narių atlygį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Komiteto sudėtis per ataskaitinį laikotarpį nesikeitė. Nė vienas Audito komiteto narys nedalyvavo patronuojančiosios bendrovės ar jos patronuojamų įmonių kapitale. Be to, nė vienas Audito komiteto narys neturėjo akcijų paketo, viršijančio 5 proc. ribą, kitose įmonėse, kurios yra patronuojančiosios bendrovės verslo partneriai, tiekėjai, klientai ar kitaip susijusios įmonės. Irena Petruškevičienė Ingrida Muckutė Judith Buss Saulius Bakas Marius Pulkauninkas Patirtis: Aukščiausio lygio vadovas + + + + + Kolegialaus organo narys + + + + + Tarptautinė plėtra + + + + + Energetikos sektorius + + + + Listinguojama įmonė + + + + + Reguliuojama veikla + + + + + Kompetencija 2 : Apskaitos arba finansinių ataskaitų auditas + + + + + Apskaitos arba finansinių ataskaitų auditas, vidaus auditas energetikos sektoriuje + + + + + Viešojo intereso įmonių auditas + + + + + Rizikų valdymas + + + + + Kadencijos laikotarpis 2021 m. rugsėjo 27 d. – 2025 m. rugsėjo 26 d. Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką 80 % Dalyvavimas posėdžiuose 96 % Turimos patronuojančios bendrovės ar jos patronuojamų įmonių akcijos Neturi Narys Dalyvavimas posėdžiuose Irena Petruškevičienė 17/17 Ingrida Muckutė 15/17 Judith Buss 17/17 Saulius Bakas 17/17 Marius Pulkauninkas 16/17 1 Skaičiai rodo, keliuose posėdžiuose iš visų per ataskaitinį laikotarpį organizuotų posėdžių nariai dalyvavo. 2 Kompetencijos priskiriamos atsižvelgiant į kompetencijas, kurias nariai jau buvo įgiję įdarbinimo procedūros metu ir kurias įgijo valdydami įvairias strategines sritis ir tikslus bei dalyvaudami įvairiuose mokymuose. Kompetencijų matrica Audito komiteto apžvalga (ataskaitiniu laikotarpiu) Audito komiteto nariai ir jų dalyvavimas posėdžiuose 1 (ataskaitiniu laikotarpiu ) I I I I C - Nepriklausomas narys - Daugumos akcininko atstovas - Pirmininkas I C 113 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Irena Petruškevičienė Pirmininkė, nepriklausoma narė nuo 2017-10-13 Perrinkta 2021-09-27 Kadencijos pabaiga: 2025-09-26 Patirtis Irena turi daugiau nei 30 metų patirtį audito srityje, įgytą Lietuvoje ir tarptautinėse organizacijose. 10 metų dirbo audito ir konsultacijų įmonėje „PricewaterhouseCoopers“, buvo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų strategijos ir vadybos programos vadovė. Taip pat daug metų dirbo tarptautinėse institucijose, įskaitant Europos Audito Rūmus, Europos Komisiją ir JT Pasaulio maisto programą, ėjo Auditorių tarybos narės (vicepirmininkės) pareigas Europos stabilumo mechanizme. Irena yra Lietuvos sertifikuotų auditorių asociacijos narė ir Privilegijuotų sertifikuotų buhalterių asociacijos (ACCA) narė bei Vidaus auditoriu asociacijos narė. Pirmą kartą patronuojančiosios bendrovės Audito komiteto nare išrinkta 2014 m. lapkritį Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomikos studijų diplomas. Kitos šiuo metu einamos pareigos „Maxima grupės“ Audito komiteto pirmininkė; Valstybės įmonės Registrų centro Audito komiteto narė; UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Audito komiteto narė. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. Judith Buss Nepriklausoma narė nuo 2021-12-15 Kadencijos pabaiga 1 : 2025-09-26 Patirtis Žr. 103 psl. Audito komiteto nariai Ingrida Muckutė Narė nuo 2018-03-23 (perrinkta 2021-12-15) Daugumos akcininko atstovė Kadencijos pabaiga 1 : 2025-09-26 Patirtis Žr. 102 psl. 1 Audito komiteto kadencija baigiasi 2025 m. spalio 26 d., tačiau pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus, jei stebėtojų tarybos narys nustoja būti stebėtojų tarybos nariu, jis netenka pareigų komitete, todėl atskirų stebėtojų tarybos narių kadencija komitete yra susieta su dabartinės stebėtojų tarybos kadencija. 114 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Saulius Bakas Nepriklausomas narys nuo 2021-09-27 Kadencijos pabaiga: 2025-09-26 Patirtis Saulius yra patyręs specialistas, turintis daugiau kaip 25 metų patirtį apskaitos ir atskaitomybės, audito ir užtikrinimo, vidaus kontrolės, rizikos valdymo srityse. Nuo karjeros pradžios iki 2020 m. dirbo tarptautinėse apskaitos ir audito įmonėse (Didysis ketvertas), o pastaruoju metu, nuo 2012 m. iki 2020 m., buvo „Deloitte Central Europe” partneris, atsakingas už audito ir užtikrinimo veiklą Baltijos regione. Nuo 2021 m. jis yra tvaraus finansavimo konsultacinės įmonės „Viridis sustainability” partneris. Saulius yra Sertifikuotų Lietuvos auditorių asociacijos narys ir Privilegijuotų sertifikuotų buhalterių asociacijos (ACCA) narys. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomikos magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, verslo administravimo bakalauro laipsnis. Kitos šiuo metu einamos pareigos UAB „VIRIDIS Sustainability” vienas iš steigėjų ir vadovas. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 80 % 60 % Nepriklausomumas, įskaitant pirmininką Moterų dalis Audito Komitete Marius Pulkauninkas Nepriklausomas narys nuo 2021-09-27 Kadencijos pabaiga: 2025-09-26 Patirtis Marius yra patyręs finansų ir audito specialistas. 14 karjeros metų dirbo „Ernst & Young“ audito ir užtikrinimo paslaugų įmonėje. Verslo patirties taip pat įgijo dirbdamas „Klaipėdos naftos“, valdančios naftos ir gamtinių dujų terminalus Lietuvoje, Finansų ir administravimo departamento direktoriumi ir Valstybinių miškų urėdijos generaliniu direktoriumi. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, verslo administravimo ir vadybos magistro laipsnis; „Baltic Institute of Corporate Governance“, profesionalių valdybos narių rengimo programa. Kitos šiuo metu einamos pareigos UAB „Kalnų grupė“ generalinis direktorius ir akcininkas. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius Neturi. 115 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.6 Valdyba Pagrindinės valdybos funkcijos ir atsakomybės: – analizuoja ir vertina patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių veiklos strategijos projektą ir informaciją apie patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių veiklos strategijos įgyvendinimą; – priima sprendimus dėl Grupės įmonių veiklos gairių ir taisyklių, bendrų Grupės politikų, metinių finansinių planų, metinės turto grąžos normos, maksimalių skolinių įsipareigojimų dydžių, taip pat kitų Grupės įmonių veiklos parametrų nustatymo ir valdymo klausimų; – priima sprendimus dėl patronuojančiosios bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, patronuojančiosios bendrovės filialų ir atstovybių steigimo; – priima sprendimus dėl Grupės įmonių, patronuojančiosios bendrovės filialų ir atstovybių priežiūros ir (arba) valdymo organų narių kandidatūrų tvirtinimo, atsižvelgdama į stebėtojų tarybos pateiktą nuomonę, – priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 3 mln. Eur, įsigijimo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 3 mln. Eur, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl kitų sandorių, nurodytų valdybos patvirtintoje sandorių sudarymo tvarkoje; – priima kitus pagal Akcinių bendrovių įstatymą, įstatus ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus valdybai pavestus priimti sprendimus. Valdybos nariai buvo atrinkti remiantis bendraisiais lūkesčiais ir kompetencijomis, nustatytais valdybos kompetencijų matricoje kitame puslapyje. Valdybos nariai buvo atrinkti atsižvelgiant į šias kompetencijas: strategija ir valdymas, tvarumas, organizacinis vystymas, finansai, komercinė veikla ir reguliuojama veikla. Kiekvienas valdybos narys turi užtikrinti tinkamą patronuojančiosios bendrovės veiklos vykdymą ir (arba) prižiūrėti atitinkamas sritis Grupės lygmeniu pagal savo kompetenciją. Taip pat kiekvienas iš jų yra atsakingas už klausimų, susijusių su jo kompetencija, t. y. jo prižiūrima sritimi, tiesiogiai susijusia su darbu valdyboje, dėl kurios turi būti priimtas atitinkamas sprendimas, analizę ir visos susijusios informacijos pateikimą kitiems valdybos nariams, kad reikiami valdybos sprendimai būtų priimti laiku. Valdybos nariai, veikdami pagal savo kompetenciją, turi užtikrinti tinkamą patronuojančiosios bendrovės veiklos vykdymą ir prižiūrėti savo atitinkamas sritis Grupės mastu. Konkrečios kompetencijos sritys gali būti keičiamos valdybos pirmininko siūlymu, pritarus patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybai. Informacija apie valdybos narių atrankos kriterijus Valdybos nariai yra patronuojančiosios bendrovės darbuotojai, juos Skyrimo ir atlygio komiteto teikimu renka stebėtojų taryba. Kiekvienas valdybos narys yra renkamas ketverių metų kadencijai. Patronuojančiosios bendrovės valdyba sudaroma atsižvelgiant į tai, kad valdybos narių kompetencijos turi būti įvairios. Valdybos nario pareigų negali eiti stebėtojų tarybos narys asmuo, kuris pagal įstatymą neturi teisės eiti šių pareigų, taip pat tai negali būti juridinio asmens, užsiimančio elektros ar dujų skirstymo veikla, priežiūros organo, valdymo organo ar administravimo organo narys, auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs finansinių ataskaitų audite, jei nepraėjo daugiau nei 2 metų laikotarpis. Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai turi atitikti teisės aktuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Kompetencijų poreikį nustato stebėtojų taryba, sudarydama valdybą. Patronuojančios bendrovės valdybos narių atrankose taikoma AB „Ignitis grupė" įmonių grupės lygių galimybių ir įvairovės politika. Apžvalga Valdyba yra patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatytas kolegialus valdymo organas. Valdybos veikla reglamentuojama Akcinių bendrovių įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, patronuojančiosios bendrovės Korporatyvinio valdymo gairėse, įstatuose ir Valdybos darbo reglamente. Per ataskaitinį laikotarpį, taisyklės, kuriomis reglamentuojamas patronuojančiosios bendrovės valdybos narių išrinkimas, nebuvo keičiamos. Valdybą sudaro penki nariai. Ji iš savo narių išsirenka pirmininką, kuris kartu yra patronuojančiosios bendrovės vadovas. GRI 2-15 116 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Informacija apie narių atlygį per ataskaitinį laikotarpį Atlygis už valdybos veiklą, nurodytas skyriuje „5Atlygio ataskaita“ ir mūsų svetainėje, yra išmokamas pagal Grupės atlygio politiką. Naujausia politikos redakcija patvirtinta 2023 m. kovo 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Interesų konfliktai Pagal patronuojančiosios bendrovės įstatus, kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo pateikti stebėtojų tarybai raštišką sutikimą kandidatuoti į valdybos narius ir interesų deklaraciją, nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių gali kilti kandidato ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių gali kilti valdybos nario ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas, valdybos narys privalo nedelsdamas raštu pranešti valdybai ir stebėtojų tarybai apie tokias naujas aplinkybes. Be to, valdybos nariai negali dirbti kito darbo ar eiti kitų pareigų, nesuderinamų su jų veikla valdyboje, įskaitant vadovaujančias pareigas kituose juridiniuose asmenyse (išskyrus pareigas patronuojančiojoje bendrovėje ir Grupės bendrovėse), darbą valstybės tarnyboje, statutinėje tarnyboje. Valdybos nariai gali eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą (išskyrus pareigas patronuojančiojoje bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių narė yra patronuojančioji bendrovė), gali vykdyti pedagoginę, kūrybinę ar autorinę veiklą tik gavę išankstinį stebėtojų tarybos sutikimą. Mažeikių vėjo parkas, Lietuva GRI 2-15 117 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Informacija apie valdybą ir jos veiklą Apžvalga Valdybos sudėtis ataskaitiniu laikotarpiu nesikeitė. Valdybos kadencija baigiasi 2026 m. vasario 17 d. Informaciją apie valdybos narių išsilavinimą, patirtį ir darbovietę pateikiame toliau. Be to, išsamią informaciją apie valdybos narių atlygį, įskaitant metinių tikslų pasiekimus, išmokėtą ataskaitiniu laikotarpiu pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Visi valdybos nariai turi Grupės įmonių akcijų (žr. informaciją lentelėje kitame puslapyje). Grupė skelbia atitinkamus sandorius per vertybinių popierių biržas pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnį ir kitus atitinkamus informacijos atskleidimo reikalavimus. Be to, nei vienas valdybos narys neturėjo akcijų paketo, viršijančio 5 proc. ribą, įmonėse, kurios yra patronuojančiosios bendrovės verslo partneriai, tiekėjai, klientai ar kitaip susijusios įmonės. 1 Kompetencijos priskiriamos atsižvelgiant į kompetencijas, kurias nariai jau buvo įgiję įdarbinimo procedūros metu ir kurias įgijo valdydami įvairias strategines sritis ir tikslus bei dalyvaudami įvairiuose mokymuose. Kompetencijų matrica Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas Kompetencijų sritis Strategijos vystymas ir valdymas Finansų valdymas Organizacijos valdymas Komercinė veikla Reguliuojama veikla Patirtis: Aukščiausio lygio vadovas + + + + + Kolegialaus organo narys + + + + + Tarptautinė plėtra + + + + + Energetikos sektorius + + + + + Atsinaujinančios energijos sritis + + + + + Listinguojama įmonė + + + + + Tarptautinės įmonės ir organizacijos + + + + + Reguliuojama veikla + + + + + Komercinė veikla + + + + + Kompetencija 1 : Įmonių finansai + + + + Investicinio portfelio politika + + + + Verslo strategija + + + + + Susijungimai ir įsigijimai + + + + + Rizikų valdymas + + + IT / Inovacijos / Skaitmenizacija + + + + Viešoji politika ir valdysena + + + + Susijusi su tvarumu: + + + + + Aplinkosauga (įskaitant klimato kaitą) + + Organizacijos vystymas / Žmogiškieji ištekliai / Įvairovė, lygybė ir įtrauktis + Sauga ir sveikata + + Tvarus finansavimas + Informacijos apie ASV teikimas + 118 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Valdybos veikla Valdybos posėdžiai vyksta kas savaitę. Be to, prireikus rengiami ad hoc posėdžiai. Per ataskaitinį laikotarpį Per 2023 m. įvyko 78 valdybos posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos šios pagrindinės sritys: – Grupės metinio pranešimo tvirtinimas ir teikimas stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui; – Grupės tarpinio pranešimo už trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. kovo 30 d., tvirtinimas; – Grupės tarpinio pranešimo už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. birželio 30 d., ir audituoto sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio už šešių mėnesių laikotarpį tvirtinimas, siūlymas skirti akcininkams dividendus ir pasiūlymo teikimas visuotiniam akcininkų susirinkimui; – Grupės tarpinio pranešimo už devynių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. rugsėjo 30 d., tvirtinimas; – pritarimas atnaujintai Grupės atlygio politikai ir jos teikimas stebėtojų tarybai; – Grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto vertinimas ir atsiliepimų teikimas stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui; – reikšmingiausių Grupės planuojamų sudaryti sandorių vertinimas, pritarimas jų sudarymui ir esminių sandorių sąlygų tvirtinimas; – sprendimų dėl dalyvavimo ir balsavimo įmonių, kurių akcininkė yra patronuojančioji bendrovė, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priėmimas; – patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių veiklos organizavimo vertinimas ir su tuo susijusių sprendimų priėmimas; – Grupės veiklos planavimo dokumentų vertinimas ir tvirtinimas, atsižvelgiant į patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę; – sprendimų dėl Grupės vidaus politikos patvirtinimo priėmimas; – patronuojamųjų įmonių naujų valdybų kompetencijų profilio, valdybų narių kandidatūrų tvirtinimas. Po ataskaitinio laikotarpio Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. įvyko 7 valdybos posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos šios pagrindinės sritys: – patvirtinta atnaujinta Grupės valdymo ir organizacinė struktūra; – AB „Ignitis gamyba“ įstaigė dukterinę įmonę AB „Ignitis gamyba projektai“. Narys Pareigos Dalyvavimas posėdžiuose Akcijų skaičius Darius Maikštėnas Pirmininkas, patronuojančiosios bendrovės vadovas 78/78 3 000 Jonas Rimavičius Narys, Grupės finansų vadovas 78/78 500 Dr. Živilė Skibarkienė Narė, Grupės organizacinio vystymo vadovė 78/78 300 Vidmantas Salietis Narys, Grupės komercinės veiklos vadovas 78/78 200 Mantas Mikalajūnas Narys, Grupės reguliuojamos veiklos vadovas 78/78 220 Dalyvavimas posėdžiuose 1 ir turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) 1 Skaičiai rodo, keliuose posėdžiuose iš visų 2023 m. organizuotų posėdžių nariai dalyvavo per ataskaitinį laikotarpį. 119 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Jonas Rimavičius Narys nuo 2022-02-18 Kompetencijos sritis: finansai Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Jonas yra strateginio lygmens finansų profesionalas. Jis prie Grupės prisijungė 2016 m. ir nuo tada vadovavo susijungimo ir įsigijimo veikloms ir kapitalo pritraukimo projektams, įskaitant „Ignitis grupės“ IPO ir Žaliųjų obligacijų emisijas. Be to, Jonas nuo 2019 m. sausio mėn. užima „Ignitis renewables“ valdybos nario ir pirmininko pareigas. Prieš prisijungdamas prie „Ignitis grupės“ Jonas sukaupė patirtį investicinės bankininkystės ir finansų srityse, dirbdamas tokiose tarptautinėse įmonėse kaip „Swedbank“, EY ir „Telia“ . Išsilavinimas Kembridžo universitetas, verslo administravimo magistras (EMBA); Voriko universitetas, apskaitos ir finansų bakalauras; buvęs atestuotas finansų analitikas (CFA). Kitos darbovietės, pareigos „Ignitis renewables“ valdybos pirmininkas ir narys; „Ignitis renewables offshore development“ valdybos narys; „Ignitis renewables projektai 5“ valdybos narys; „Ignitis renewables projektai 6“ valdybos pirmininkas ir narys; „Vilniaus kogeneracinės jėgainės“ valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 500 vnt. Darius Maikštėnas Pirmininkas, patronuojančiosios bendrovės vadovas nuo 2018-02-01 Perrinktas 2022-02-18 Kompetencijos sritis: strategija ir valdymas, tvarumas Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Darius yra aukščiausio lygio vadovas, turintis daugiau nei 20 metų aukščiausio lygio vadovavimo patirtį energetikos, telekomunikacijų, informacinių technologijų ir rizikos kapitalo fondų sektoriuose. Jis prie „Ignitis grupės“ prisijungė 2018 m. ir nuo tada eina patronuojančiosios bendrovės vadovo ir valdybos pirmininko pareigas. Darius Maikštėnas sėkmingai paruošė „Ignitis grupę“ transformacijai iš vietinės monopolijos į atsinaujinančiai energijai prioritetą teikiančią integruotą energetikos paslaugų bendrovę ir didžiausią energetikos įmonių grupę Baltijos šalyse, prižiūrėjo „Ignitis grupės“ pirminio viešo akcijų platinimo įgyvendinimą bei Grupėje įgalino ASV iniciatyvas. Prieš pradėdamas dirbti „Ignitis grupėje“, jis vadovavo tarptautinei bendrovei, įsikūrusiai Silicio slėnyje, kuri teikia inovatyvius telekomunikacijos sprendimus ir veikia JAV bei JK. Išsilavinimas Harvardo verslo mokykla, Bendrosios vadybos programa; Baltijos vadybos institutas, vadovų magistrantūra; Kauno technologijos universitetas, verslo vadybos bakalauras Kitos darbovietės, pareigos „Eurelectric“ valdybos narys, „Energijos skirstymo operatorius“ valdybos narys. Turimų patronuojančios bendrovės akcijų skaičius 1 3 000 vnt. Valdybos nariai Dr. Živilė Skibarkienė Narė nuo 2018-02-01 Perrinkta 2022-02-18 Kompetencijos sritis: organizacijos vystymas Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Živilė yra teisės ir organizacinio vystymo profesionalė, turinti daugiau nei 10 metų aukščiausio lygio vadovavimo patirtį. Prie Grupės prisijungusi 2018 m., ji transformavo Grupės valdymą ir nuo tada Grupė nuolat pelno aukščiausią Valdymo koordinavimo centro suteikiamą valdysenos įvertinimą. Živilė taip pat vadovavo organizacijos transformavimui į patrauklų darbdavį, o tai, kad organizacija laikosi geriausių žmogiškųjų išteklių politikų ir praktikų, patvirtino „Top Employers Institute“ (Nyderlandai). Prie šio pasiekimo prisidėjo ir per kelerius metus nuo 9 iki 65 balų išaugęs darbuotojų patirties indeksas (angl. Employee Net Promoter Score). Živilė taip pat yra ESO valdybos narė ir „Ignitis grupės paslaugų centro“ valdybos pirmininkė. Prieš tai ji vadovavimo patirties įgijo dirbdama finansų sektoriuje. Živilė ėjo „Šiaulių banko“ Teisės ir administravimo tarnybos vadovės pareigas, banke „Finasta“ ji buvo generalinio direktoriaus pavaduotoja ir valdybos nare, DNB (dabar „Luminor“) banke – atitikties vadove, o SEB banke – teisės departamento vadove. Živilė yra gavusi Baltijos bendrovių valdymo instituto išduotą valdybos nario išsilavinimo pažymėjimą. Išsilavinimas Harvardo verslo mokykla, verslo lyderystės programa; Saïd verslo mokykla (Oksfordo universitetas), vadovų programa; Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas, socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnis; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, magistro laipsnis; Kitos darbovietės, pareigos „Ignitis grupės paslaugų centro“ valdybos pirmininkė ir narė; „Energijos skirstymo operatoriaus“ valdybos narė Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 300 vnt. 1 Skaičiai rodo turimų akcijų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 120 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Vidmantas Salietis Narys nuo 2018-02-01 Perrinktas 2022-02-18 Kompetencijos sritis: komercinė veikla Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Vidmantas yra daugiau nei 10 metų aukščiausio lygio vadovavimo patirties energetikos sektoriuje turintis profesionalas, kuris prie Grupės prisijungė 2011 m. ir nuo tada vadovu dirbo įvairiose Grupės įmonėse. Per šį laikotarpį įvyko vienas pagrindinių pokyčių elektros energijos sektoriuje – elektros rinkos liberalizacija. 2018 m. Vidmantas ne tik tapo Grupės valdybos nariu, bet ir ėjo „Ignitis” stebėtojų tarybos pirmininko, „Ignitis gamybos“ stebėtojų tarybos pirmininko ir „Ignitis renewables" valdybos nario pareigas. Prieš tai jis dirbo „Energijos tiekimo“ vadovu ir vadovavo „Ignitis gamybos“ elektros didmeninės prekybos departamentui. Jis taip pat užėmė Elektroninių mokėjimų agentūros valdybos nario ir pirmininko bei „Gamybos optimizavimo“ valdybos nario pareigas. Išsilavinimas Stokholmo aukštoji ekonomikos mokykla Rygoje („SSE Riga“), ekonomikos ir verslo administravimo bakalauras. Kitos darbovietės, pareigos „Ignitis“ valdybos pirmininkas ir narys; „Ignitis gamybos“ valdybos pirmininkas ir narys; „Ignitis renewables“ valdybos narys. Turimų patronuojančios bendrovės akcijų skaičius 1 200 vnt. Mantas Mikalajūnas Narys nuo 2022-02-18 Kompetencijos sritis: reguliuojama veikla Kadencijos pabaiga 2026-02-17 Patirtis Mantas turi beveik 20 metų vadovavimo patirtį įvairiose energetikos sektoriaus įmonėse. Jis pradėjo savo karjerą įmonėje „Lietuvos dujos“ . Vėliau, pusantrų metų stažavosi energetikos koncerne Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą jis dirbo strateginėse pozicijose „Lietuvos dujose“, kur buvo vadovų komandos narys, atsakingas už ryšius su investuotojais, valstybės institucijomis ir reguliuotoju bei už „Lietuvos dujų“ integraciją į „Lietuvos energiją“ (dabar „Ignitis grupė“). Prieš pereidamas į dabartines Grupės reguliuojamos veiklos vadovo pareigas, Mantas ėjo „Ignitis grupės“ verslo plėtros vadovo, „Lietuvos dujų tiekimo“ (vėliau „Lietuvos energijos tiekimo“) generalinio direktoriaus pareigas. Išsilavinimas Vilniaus universitetas, verslo administravimo ir vadybos magistras. Kitos darbovietės, pareigos „Ignitis“ valdybos narys; „Vilniaus kogeneracinės jėgainės“ valdybos pirmininkas ir narys; „Kauno kogeneracinės jėgainės“ valdybos narys, „Ignitis gamybos“ valdybos narys. Turimų patronuojančiosios bendrovės akcijų skaičius 1 220 vnt. 1 Skaičiai rodo turimų akcijų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 121 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Patronuojančiosios bendrovės vadovas Vadovų lygmeniu patronuojančiajai bendrovei vadovauja patronuojančiosios bendrovės vadovas ir valdyba. Patronuojančiosios bendrovės vadovas yra vienasmenis patronuojančiosios bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja patronuojančiosios bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia patronuojančiosios bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius taip, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir patronuojančiosios bendrovės įstatuose. Patronuojančiosios bendrovės vadovas turi teisę vienašališkai atstovauti įmonei ir patronuojančiosios bendrovės vardu pasirašyti dokumentus. Patronuojančiosios bendrovės vadovo kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, kadencijų skaičius nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Korporatyvinio valdymo gairėse ir patronuojančiosios bendrovės įstatuose. Vadovaujantis Korporatyvinio valdymo gairėmis, patronuojančiosios bendrovės vadovu skiriamas valdybos išrinktas valdybos pirmininkas. Pažymėtina, kad patronuojančiosios bendrovės, kaip valstybės valdomos įmonės (VVĮ), vadovui taikomi ir specialieji Akcinių bendrovių įstatyme numatyti priėmimo į darbą reikalavimai, pagal kuriuos vadovo kadencija yra apribota penkerių metų laikotarpiui. Įstatyme nustatyta, kad tas pats asmuo vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Patronuojančios bendrovės vadovo atrankose taikoma AB „Ignitis grupė" įmonių grupės lygių galimybių ir įvairovės politika. Patronuojančiosios bendrovės vadovo ir valdybos kadencija baigiasi 2026 m. vasario 17 d. Pagrindinės patronuojančiosios bendrovės vadovo funkcijos ir pareigos: – užtikrina Grupės veiklos strategijos ir valdybos sprendimų įgyvendinimą; – priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, juos skatina ir skiria nuobaudas; – užtikrina patronuojančiosios bendrovės turto apsaugą, tinkamas darbo sąlygas, patronuojančiosios bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugą; – teikia siūlymus valdybai dėl patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių metinių biudžetų, atsako už patronuojančiosios bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir Grupės įmonių metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, patronuojančiosios bendrovės metinio pranešimo ir Grupės įmonių konsoliduotųjų metinių pranešimų parengimą; – rengia sprendimo dėl dividendų skyrimo už trumpesnį negu finansiniai metai projektą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir tarpinio pranešimo apie sprendimą dėl dividendų skyrimo už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį projektą; – vykdo kitas funkcijas, nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat patronuojančiosios bendrovės įstatuose ir patronuojančiosios bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose, sprendžia kitus patronuojančiosios bendrovės veiklos klausimus, kurie pagal įstatymus ar įstatus nepriskirti kitų patronuojančiosios bendrovės organų kompetencijai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje patronuojančiosios bendrovės vadovas Darius Maikštėnas turėjo 3 000 patronuojančiosios bendrovės akcijų. Informaciją apie patronuojančiosios bendrovės vadovo išsilavinimą, patirtį ir darbovietę pateikiame ankstesniame skyriuje, o išsamią informaciją apie atlygį ataskaitiniu laikotarpiu ir pagrindinės patronuojančiosios bendrovės vadovo darbo sutarties su patronuojančiąja bendrove sąlygas pateikiame toliau šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. 122 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.7 Rizikų valdymas Siekiant užtikrinti, kad rizikos valdymo informacija ir sprendimai atitiktų Grupės aktualijas ir įvykusius pokyčius, Grupėje vykdomas vieningas rizikų valdymo procesas, kuris apima visas Grupės įmones ir funkcijas. Siekiant užtikrinti efektyvią rizikų valdymo kontrolę, kiekvieną ketvirtį vykdome rizikų, rizikos valdymo priemonių, pagrindinių rizikos rodiklių stebėseną ir ruošiame vidines ataskaitas vadovybei (tiek Grupės ar Grupės įmonių, tiek funkcijų lygiu). Šiame skyriuje pateikiame išsamią informaciją apie Grupėje taikomą rizikos valdymo modelį, pagrindinius rizikos valdymo procesus, pateikiame 2023 m. rizikų apžvalgą ir rizikų valdymo planą 2024 m. Rizikos valdymo modelis Apžvalga Vykdydama savo veiklas, Grupė susiduria su vidinėmis ir išorinėmis rizikomis, kurios gali paveikti mūsų rezultatus. Siekiant jas sumažinti iki priimtino lygio, Grupėje taikome vieningus rizikos valdymo principus, kurie pagrįsti geriausiomis rinkos praktikomis, įskaitant pagrindinius COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission) ir AS/NZS ISO 31000:2018 (angl. Risk management – Principles and guidelines) principus. Grupė taiko Trijų linijų rizikos valdymo modelį (angl. Three-lines enterprise risk management framework) (žr. lentelę dešinėje ), nustatant aiškų atsakomybių už rizikos valdymą ir kontrolę pasidalinimą Grupėje tarp valdymo bei priežiūros organų, struktūrinių padalinių ir funkcijų. Trijų linijų rizikos valdymo modelis Grupės stebėtojų taryba Rizikų valdymo ir tvarumo komitetas Rizikos valdymo linijos Atsakomybės Grupės valdyba Grupės įmonių valdybos Įmonių vadovai, vadovų komitetai, funkcijų vadovai 1. Rizikų savininkai Nustatyti ir valdyti riziką – Nustatyti, valdyti ir reguliariai vertinti veikloje atsiradusias rizikas. – Laiku nustatyti rizikų pokyčius. Užtikrinti rizikos valdymo efektyvumą, kontrolę ir stebėseną – Užtikrinti Rizikos valdymo modelio atitiktį tarptautiniams standartams ir gerosioms praktikoms. – Suteikti rizikų savininkams metodinę pagalbą, kaip nustatyti, įvertinti ir valdyti rizikas. – Užtikrinti rizikos valdymo kontrolę. – Ruošti periodines rizikų valdymo stebėsenos ataskaitas. Vertinti ir didinti rizikos valdymo modelio efektyvumą – Vertinti rizikos valdymo modelio efektyvumą ir atitiktį tarptautiniams standartams. – Teikti rekomendacijas dėl Rizikos valdymo modelio tobulinimo. 2. Rizikų valdymo partneriai 3. Vidaus auditas 123 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 2. Vertinimas 1. Identifikavimas4. Stebėsena 3. Atsako strategijos nustatymas Rizikos valdymo tikslai: – užtikrinti, kad visi priimti sprendimai siekiant Grupės tikslų atitiktų Grupės vertybes; – panaikinti arba kiek įmanoma sumažinti rizikų poveikį Grupės skirtingo laikotarpio tikslams; – užtikrinti Grupės veiklos stabilumą (įskaitant finansinį) ir tvarumą; – užtikrinti, kad tiksli informacija laiku pasiektų susijusias šalis; – apsaugoti Grupės reputaciją ir užtikrinti patikimumą; – ginti suinteresuotųjų šalių interesus. Rizikos valdymo procesas ir pagrindiniai principai Siekdama strateginių tikslų ir atsižvelgdama į dinamišką verslo aplinką, Grupė daug dėmesio skiria pro aktyviam rizikų valdymui. Todėl kiekvieną ketvirtį Grupėje peržiūrimas rizikų lygis, pagal poreikį planuojamos rizikos valdymo priemonės, tikslinami pagrindinių rizikų rodikliai bei nustatomi nauji rizikų šaltiniai arba naujos rizikos. Gebėjimas pro aktyviai reaguoti į besikeičiančias rizikas yra ypač svarbus ir padeda užtikrinti, kad vadovybė gautų aktualiausią informaciją, reikalingą laiku priimti sprendimus. Be to, ASV (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) rizikos ir neapibrėžtumo situacijose kylančios galimybės yra integruotos į bendrą rizikos valdymo procesą, taikomą Grupėje. Grupės rizikos valdymo procesą sudaro keturi etapai: rizikos identifikavimo, vertinimo, atsako strategijos nustatymo ir stebėsenos. 1. Identifikavimo etapas. Nuolat vertiname galimą įvairių rizikų šaltinių poveikį, įskaitant rizikas, susijusias su klimato kaita, reguliaciniais pokyčiais, geopolitine ir ekonomine situacija, žaliavų / paslaugų / darbo rinkų tendencijomis, kultūrinėmis ir socialinėmis problemomis, turinčiomis įtakos Grupės tikslams. Visi Grupės darbuotojai atsako už rizikų identifikavimą laiku. Rizikos gali pasireikšti ir yra nustatomos: – Grupės įmonės lygmenyje – rizikos, kylančios vykdant pagrindinę įmonės veiklą; – funkcijos lygmenyje – rizikos, kylančios teikiant vidines paslaugas; – Grupės lygmenyje – rizikos, kylančios daugiau nei vienoje Grupės įmonėje ar funkcijoje. Taip pat, visos rizikos vertinamos pagal jų potencialų poveikį Grupės tikslams bei jų pasireiškimo laikotarpį ir skirstomos į: – trumpalaikes rizikas (aktualias 0–1 metus), kurios gali daryti poveikį Grupės metiniams tikslams; – vidutinės trukmės rizikas (aktualias 2–4 metus), kurios yra susijusios su strateginių tikslų, nustatytų Grupės 4 metų strateginiuose planuose, įgyvendinimu; – ilgalaikes rizikas (aktualias ≥ 5 metus), kurios gali paveikti Grupės strategijos įgyvendinimą. 2. Vertinimo etapas. Vertinimo etape nustatome rizikų lygius nuo žemo iki labai aukšto pagal tikimybės, kad rizika pasireikš, ir jos potencialaus poveikio santykį. Taip pat rizikas priskiriame konkrečiai kategorijai, ASV tipui, Grupės strateginei krypčiai (kuriai daro įtaką) ir nustatome pagrindinius rizikos rodiklius. Grupė taip pat vertiną kiekvieną riziką, ar ji atitinka ASV rizikoms būdingus kriterijus. Rizikos priskiriamos prie atitinkamos ASV rizikos tipo pagal šiuos kriterijus: „A“ rizikų tipui priskiriamos rizikos, susijusios su Komunikacija Rizikos valdymo procesas klimato kaita, pereinamuoju laikotarpiu ir kitomis aplinkosaugos rizikomis, „S“ – su socialine atsakomybe susijusios rizikos, o „V“ – su valdysena susijusios rizikos. Grupė atidžiai vertina galimą klimato kaitos poveikį ir su ja susijusią ekonominę ir pereinamųjų laikotarpių pokyčių įtaką Grupės veikloms. Šį poveikį gali lemti tiek fiziniai (ekstremalūs) meteorologiniai reiškiniai, tiek šalių siekis pereiti prie Žaliojo kurso, dėl kurio gali atsirasti papildomų reikalavimų energetikos sektoriui: atitikti naujuosius reglamentus, įgyvendinti naujus technologinius sprendimus, valdyti reputacines rizikas, atliepti greitai augančią žaliųjų sprendimų paklausą ir t. t. Klimato kaita gali būti laikoma neigiamu faktoriumi vertinant potencialią įvairių rizikų pasireiškimo tikimybę ir (arba) galimą rizikų poveikį finansams, reputacijai, atitikčiai, žmonių saugai ir sveikatai. 124 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Strateginės rizikos Finansinės 1 rizikos Operacinės (veiklos) rizikos Išorinės rizikos Rizikos, galinčios turėti poveikį Grupės strateginiams tikslams. Šios rizikos gali pasireikšti dėl nepalankių išorinių veiksnių (pvz.: politinių sprendimų, teisinių pokyčių), klaidingų arba netinkamai įgyvendintų sprendimų. Rizikos, kylančios iš Grupės turimo finansinio turto ir (ar) finansinių įsipareigojimų. Šiai kategorijai priskiriamos tokios rizikos kaip: kredito rizika, likvidumo rizika, kapitalo nepakankamumo, palūkanų normų, valiutų kursų, akcijų vertės pokyčio bei rinkos kainų svyravimo ir kt. rizikos. Rizikos, kylančios dėl netinkamų ar prastai organizuotų vidinių procesų, neįgyvendintų ar neveiksmingų vidinių kontrolės procedūrų, darbuotojų klaidų ir (ar) netinkamo / nepakankamo informacinių sistemų valdymo ir pan. Rizikos, kurių pasireiškimas siejamas su rinkos sąlygų pasikeitimu, reguliavimo ir teisinės aplinkos pokyčiais, gamtiniais ištekliais, stichinėmis nelaimėmis ir pan. 3. Atsako strategijos nustatymo etapas. Šiame etape nustatoma viena iš atsako į riziką strategijų (priimti, mažinti, išvengti arba perkelti). Grupė priima tik tas rizikas, kurios atitinka pagrindinį Grupės siekį, strategiją ir vertybes. Rizikos, viršijančios Grupės rizikos apetitą, t. y. visos aukšto ir labai aukšto lygmens rizikos, bei kitos, galinčios turėti reikšmingą finansinį poveikį Grupei (> 2 proc. Grupės Koreguoto EBITDA), turi būti valdomos. Šioms rizikoms valdyti parengiamas planas, pagal kurį įgyvendinama rizikos mažinimo strategija. Plano įgyvendinimas kontroliuojamas stebėsenos etape. 4. Stebėsenos etapas. Kiekvieną ketvirtį vykdoma rizikų stebėsena ir teikiama informacija apie rizikos valdymo priemones, pagrindinius rizikos rodiklius ir signalus vadovybei ir kolegialiems organams. Šiame etape taip pat iš naujo įvertinami rizikų lygai, registruojamos naujos rizikos ir eliminuojamos tos, kurios nebeaktualios. 1 TFAS reikalavimus atitinkančios finansinės Grupės rizikos (susijusios su rinkomis, valiutų kursais, palūkanų normomis, kredito, likvidumo rizikomis), kurios neviršija Grupės rizikos apetito lygio ir pagrindinių rizikos rodiklių (angl. key risk indicators, KRI) tolerancijos ribų, pateikiamos šio pranešimo skyriuje „Finansinės ataskaitos“. Grupės veikloje atsirandančias rizikas skirstome į 4 skirtingas rūšis. Jų aprašymą pateikiame žemiau. 125 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Pagrindinės rizikos ir jų kontrolė Rizikos valdymas 2023 m. Apžvalga 2023 m. rizikų valdymo kontekstui didžiausią įtaką darė energijos kainų pokyčiai ir Grupės dalyvavimas Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurse. Rizikos valdymas taip pat buvo orientuotas į tris strategiškai svarbias sritis. Pirmoji sritis - susijusi su Grupės ir rangovų darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) užtikrinimu. Šiai sričiai Grupė skyrė ypatingą prioritetą dėjo daug ir pastangų bei pasiekė visus DSS tikslus, kurie buvo numatyti 2023 m. Antroji sritis - susijusi su Grupei aktualių klimato rizikų valdymu, nes šių rizikų valdymas daro reikšmingą įtaką pagrindiniam Grupės siekiui sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. 2023 m. Grupė inicijavo klimato kaitos scenarijų analizę, siekiant efektyviau įvertinti ir sumažinti Grupės įmonių rizikas, susijusias su klimato kaita. Galiausiai, trečioji sritis - susijusi su besitęsiančia Rusijos invazija į Ukrainą. Grupė reguliariai vertina karo poveikį Grupės veikloms. Daugiau informacijos apie šių rizikų valdymą pateikiame žemiau. 2023 m. I ketv. dėl pasaulyje sumažėjusių energijos kainų, kurios nulėmė ir Grupės apyvartinio kapitalo poreikio mažėjimą, finansinio likvidumo rizika buvo pašalinta iš pagrindinių Grupės rizikų sąrašo. Sustiprėjusią likvidumo poziciją taip pat lėmė sudarytos papildomo finansavimo sutartys. Grupei kartu su strateginiu jūrinio vėjo projektų vystymo partneriu „Ocean Winds“ tapus Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais (skelbta 2023 m. spalio 12 d.), rizika nelaimėti Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso tapo nebeaktuali. Atsižvelgiant į tai, kad jūrinio vėjo projektų vystymas yra kompleksiškas ir reikšmingas Grupės strateginiams tikslams, svarbu išgryninti su tokio projekto valdymu susijusias rizikas ankstyvojoje vystymo stadijoje. Pro aktyvūs veiksmai leis nustatyti ir atsakyti į kylančias rizikas bei planuoti jų mažinimo strategijas, siekiant užtikrinti, kad reikšmingi šio projekto vystymo etapai būtų pasiekti sėkmingai. Todėl 2023 m. IV ketv. į pagrindinių Grupės rizikų žemėlapį įtraukėme Lietuvos jūrinio VP projekto tikslų neapsiekimo riziką (Nr. 3). Taip pat, metinių tikslų planavimo proceso metu, Grupės veiklų kontekste iš naujo įvertinus visas aktualias rizikas bei atsižvelgiant į strategines kryptis, Grupės įmonių strateginius ir metinius planus, parengėme Grupės konsoliduotąjį rizikos registrą. Palyginti su informacija pateikta 2023 m. 9 mėn. tarpiniame pranešime, 2023 m. IV ketv. neužfiksuotas nė vienas pokytis. Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) 2023 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų Grupėje ir rangovų įmonėse neužfiksuota (2022 m. užfiksuoti trys mirtini nelaimingi atsitikimai). Grupės darbuotojų nelaimingų atsitikimų skaičius taip pat reikšmingai sumažėjo (nuo 11 – 2022 m. iki 6 – 2023 m.). Iš rizikos valdymo pusės 2023 m. visoje Grupėje vykdoma DSS programa „Ar saugu?“ įgavo pagreitį – daug DSS iniciatyvų buvo vykdomos visos Grupės mastu: vykdėme įvairius su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius mokymus, konkursus, vadovai dalyvavo darbo vietų saugumo patikrose, rengėme ir komunikavome vizualines prevencines priemones, praplėtėme „Pripažinimo programą“, kuria pradėjome skatinti darbuotojus už pranešimus apie nesaugias darbo sąlygas, bei vykdėme kitas iniciatyvas, skirtas Grupės ir (ar) rangovų darbuotojų saugos ir sveikatos stiprinimui. Daugiau informacijos apie Grupės 2023 m. vykdytas DSS iniciatyvas ir planus kitiems metams pateikiame šio pranešimo skyriuje „4 Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita)“. Su klimato kaita susijusios rizikos Bendradarbiaudama su pirmaujančia konsultacijos bendrove klimato kaitos klausimais, 2023 m. Grupė atliko klimato kaitos scenarijų analizę. Vykdant šią analizę, parengėme išsamų visų galimų su klimato kaita susijusių rizikų, kurios gali turėti įtaką Grupei, sąrašą (tiek fizinių, tiek susijusių su pereinamuoju laikotarpiu). Vadovaudamiesi atliktos analizės duomenimis pervertinome kai kurių rizikų lygius, prie dalies rizikų įtraukėme naujus rizikos šaltinius ir nustatėme naujas su klimato kaita susijusias rizikas. Klimato kaitos scenarijų analizės rezultatus į rizikų valdymą planuojame visiškai integruoti 2024 m. 126 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Verslo segmentas Bendras poveikis Žalioji gamyba – Spartesnė atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų plėtra dėl energijos tiekimo saugumo ir perėjimo prie naujos energetikos sistemos. – Potencialiai ilgesnis žaliosios energijos gamybos projektų įgyvendinimo laikas dėl galimų atsinaujinančiosios energijos technologijų gamybos ir tiekimo grandinių sutrikimų. – Nepakankamas perdavimo tinklo pajėgumas dėl didėjančios plėtros žaliosios energijos gamybos pajėgumų. Tinklai – Neapibrėžtumas dėl tiekimo grandinės ir pagrindinių medžiagų kainų padidėjimas. Rezerviniai pajėgumai – Įsigytas papildomas 1,1 TWh gamtinių dujų rezervas, kuris padidino grynąjį apyvartinį kapitalą. Sprendimai klientams – Išaugusios elektros energijos ir gamtinių dujų kainos padidino grynojo apyvartinio kapitalo poreikį. Tačiau kainoms stabilizavus grynasis apyvartinis kapitalas beveik grįžo į prieškarinį lygį. Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio apžvalga Rusijos invazija į Ukrainą Apžvalga Grupė įvertino galimą realų ir potencialų tiesioginį ir netiesioginį Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį Grupės veiklai, paveiktų rinkų, tiekimo grandinių poveikį Grupei, jos finansinei padėčiai bei rezultatams, naudodama visą šiuo metu pasiekiamą informaciją ir nenustatė reikšmingų rizikų Grupės veiklos tęstinumui. Vis dėlto, verta paminėti, kad dėl tvyrančio neapibrėžtumo, galutinis Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis Grupės įmonių veiklai dar negali būti visiškai įvertintas. Bendri veiksniai darantys įtaką Grupės veikloms– išaugusios elektros ir gamtinių dujų kainos, reikšmingai išaugęs grynojo apyvartinio kapitalo lygis, galimi tiekimo grandinių sutrikimai, išaugusi infliacija bei augančios kitų medžiagų kainos. Grupė ėmėsi veiksmų sumažinti šiuos efektus, įskaitant, bet neapsiribojant, sudarytas trumpalaikes paskolos sutartis su bankais. Be to, Seimo sprendimu 2022m. pabaigoje buvo padengti per 2022 m. susidarę reguliaciniai skirtumai. Kompensacinis mechanizmas galiojo visą 2023 m. I pusm., tačiau 2023 m. pirmąjį pusmetį sumažėjusios energijos kainos lėmė mažesnį kompensacijų poreikį nei planuota, todėl 2023 m. rugpjūčio mėn. susidaręs perteklius buvo grąžintas į valstybės biudžetą. Antrąjį pusmetį kompensacinis mechanizmas dėl elektros energijos tiekimo buvo nutrauktas, tačiau liko galioti dėl gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams iki 2023 m. pabaigos, o nuo 2024 m. pradžios buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į išaugusį kibernetinių atakų skaičių, šalyje padidintas kibernetinio budrumo lygis. Nepaisant išaugusio atakų skaičiaus, visas grėsmes suvaldėme, todėl kibernetinių atakų rizikos lygis nepakito. Svarbu paminėti, kad Grupė yra kritinės infrastruktūros savininkė. Kibernetinis saugumas Dėl sudėtingos geopolitinės padėties išorės atakų, išorinių tinklo skenavimų ir paskirstytųjų paslaugų trikdymo (angl. distributed denial of service, DDoS) atakų, nutaikytų prieš Grupės IT infrastruktūrą, skaičius išlieka didelis. Siekdamos padidinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms, mūsų stebėjimo ir CERT komandos užtikrina visą parą veikiančią išorės ir vidaus išteklių stebėseną, aktyviai nustatydamos kenkėjiškus veiksmus, užkirsdamos jiems kelią ir mažindamos jų poveikį. Darbuotojų atsparumas kibernetinėms grėsmėms sustiprintas imituojant kenkėjiškus elektroninius laiškus ir įgyvendinant atnaujintus skaitmeninio saugumo mokymus Grupės darbuotojams. Ataskaitiniu laikotarpiu vidutinis darbuotojų, kurie buvo sukompromituoti imituotais apgaulingais el. laiškais, skaičius buvo 5 %. Toliau tobulinome skaitmeninio saugumo sprendimus, kad veiksmingai apsaugotume Grupės IT infrastruktūrą, todėl tris kartus padidėjo analizuotų kibernetinio saugumo įvykių skaičius palyginti su 2022 m. Maždaug 35proc. saugumo įvykių yra analizuojami ir eliminuojami automatiškai. 127 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Rizikos valdymas 2024 m. Apžvalga Po metinio rizikų pervertinimo, nustatėme pagrindines 2024 m. Grupės rizikas, kurias pateikiame žemiau esančiame rizikų žemėlapyje. Į pagrindines Grupės rizikas įtrauktos rizikos, kurios gali turėti reikšmingą poveikį Grupės strateginiams ir/ar finansiniams tikslams. Pagrindinių Grupės rizikų žemėlapis 1. Darbuotojų ir rangovų nelaimingų atsitikimų rizika (Grupė) 2. Nepakankamo elektros perdavimo tinklo pralaidumo rizika (Žalioji gamyba) 3. Lietuvos jūrinio VP projekto tikslų nepasiekimo rizika (Žalioji gamyba) 4. Likvidžių apsidraudimo produktų trūkumo rizika (Sprendimai klientams) 5. Darbuotojų nepritraukimo, neišugdymo ir neišlaikymo rizika (Žalioji gamyba) 6. Nepalankių ir neplanuotų reguliacinių pokyčių rizika (Grupė) 7. Vėlavimo tinkamai ir laiku pabaigti Vilniaus KJ biokuro jėgainės projektą rizika (Žalioji gamyba) 8. Nenotifikuotos valstybės pagalbos grąžinimo rizika (Rezerviniai pajėgumai) 9. Lietuvos energetinės sistemos saugumo neužtikrinimo rizika (Rezervinai pajėgumai) 10. Didelio poveikio kibernetinės atakos rizika (Grupė) Tikimybė Mažas Labai didelis Mažas Labai didelis Įtaka Rizikos lygis Labai didelis Mažas 7 8 4 9 10 65 1 2 3 128 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Darbuotojų ir rangovų nelaimingų atsitikimų rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Tvarumas Pagrindinis galimas poveikis Žmonių saugai ir sveikatai ASV tipas | Socialinė Rizikos rūšis | Operacinė (veiklos) Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Nepakankamas (darbuotojų ir rangovų) darbo vietų rizikos vertinimas – Praktinių įgūdžių ir žinių trūkumas – Saugos reikalavimų nesilaikymas – Nepakankamai efektyvi organizacinė struktūra ir resursai dedikuoti DSS Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Darbuotojų mokymai pagal patvirtintas DSS instrukcijas ir funkcijų priskyrimas pareigybėms – Vykdomi privalomi darbuotojų mokymai pagal taikomus reikalavimus (užtikrinamas sertifikavimas pagal poreikį) – Už rangovų darbuotojų saugą atsakingų asmenų mokymas – Vykdoma DSS kontrolė darbo vietose (taip pat ir rangovų darbuotojų) – Vykdomi profesinės rizikos vertinimai darbo vietose – Nelaimingų atsitikimų ir incidentų tyrimų medžiaga ir išvados pasidalinamos su darbuotojais ir kitų įmonių DSS specialistais (siekiant prevencijos) – Nuolatinė komunikacija ir geriausių DSS praktikų dalinimasis su visa Grupe – Vykdomi rangovų ir subrangovų mokymai bei renkami TRIR duomenys – Standartizuotos darbuotojų saugos ir sveikatos incidentų ir nelaimingų atsitikimų tyrimo procedūros – Grupėje įgyvendinama darbuotojų saugos ir sveikatos programa „Ar saugu?“ – Grupės įmonės: AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Ignitis gamyba“, UAB „Ignitis“ ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ sertifikuotos pagal ISO 45001 Stebėsena – Mirtini incidentai – Darbo vietos su pažeidimais – TRIR – Darbo vietų patikrinimai – Rangovų darbo vietų Grupės objektuose kontrolė 1 Pagrindinių Grupės rizikų valdymo planas 129 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Nepakankamo elektros perdavimo tinklo pralaidumo rizika Rizikos lygis | Labai didelis Įtaka strateginei krypčiai Žalioji gamyba Pagrindinis galimas poveikis Finansams ASV tipas | Aplinkosaugos, klimato Rizikos rūšis | Strateginė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Ribota galimybė rezervuoti elektros perdavimo tinklo pajėgumus (tiek dėl techninių tinklo pajėgumų, tiek reguliavimo institucijų sprendimų, taip pat dėl augančios konkurencijos rinkoje) apriboja Grupės galimybes vystyti Žaliosios gamybos projektus Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Bendradarbiavimas su valstybės institucijomis veiklos šalyse – Projektų hibridizavimas – P2X inovacijos – Žaliosios energijos gamybos projektų vystymas skirtingose šalyse Stebėsena – Žaliosios gamybos projektų portfelis, GW – Žaliosios gamybos projektai, kuriems rezervuoti tinklo pajėgumai, GW – Žaliosios gamybos projektai, kurių vystymas sustabdytas dėl apriboto tinklo pralaidumo, GW Lietuvos jūrinio VP projekto tikslų nepasiekimo rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Žalioji gamyba Pagrindinis galimas poveikis Finansams, reputacijai ASV tipas | Aplinkosaugos, klimato Rizikos rūšis | Strateginė Laikotarpis | Vidutinis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Kompetencijų ir patirties turinčių darbuotojų trūkumas – Projektas kompleksiškas, įsitraukę daug viena nuo kitos priklausančių šalių, – Auganti pagrindinių jūrinio vėjo parkų komponentų paklausa rinkoje – Iššūkiai, susiję su gebėjimu užtikrinti geras išorinio finansavimo sąlygas, atsižvelgiant į projekto parametrus Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Samdomi konsultantai, kurie padėtų užtikrinti reikiamas kompetencijas dabartiniame projekto vystymo etape – Parengtas ir vykdomas jūrinio vėjo projekto vystymo ekspertų įdarbinimo planas – Rengiama išsami projekto įgyvendinimo programa, siekiant nustatyti sąsajas tarp skirtingų projekto etapų – Vykdoma komunikacija su visais pagrindiniais jūrinio vėjo parko statybai reikalingų komponentų gamintojais Stebėsena Vadovams reguliariai siunčiami rizikų signalai 2 3 130 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Likvidžių apsidraudimo produktų trūkumo rizika Rizikos lygis | Labai didelis Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Finansams ASV tipas | Nesusijusi Rizikos rūšis | Finansinė Laikotarpis | Vidutinis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Draudimo rizikos išvestinių finansinių priemonių, sandorių šalių ir gamintojų stoka Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Kasdienė apsidraudimo portfelio stebėsena – Lietuvos / Latvijos apsidraudimo dalies didinimas mažmeniniame elektros energijos portfelyje – Ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių Lietuvoje / Latvijoje sudarymas Stebėsena – Portfelio apsidraudimo dalis RIG zonoje – MtM portfelio vertė PnL Darbuotojų nepritraukimo, neišugdymo ir neišlaikymo rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Žmonės ir kultūra Pagrindinis galimas poveikis Finansams ASV tipas | Socialinė Rizikos rūšis | Strateginė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Sudėtinga užtikrinti pakankamus žmogiškuosius resursus, darbuotojų pamainumą, atsižvelgiant į itin spartų žaliosios energijos gamybos projektų vystymą Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Darbuotojams siūlomas konkurencingas atlygis ir papildomos naudos – Grupėje identifikuojamos kritiškai svarbios kompetencijos, reikalingos žaliosios energijos gamybos pajėgumų vystymui – Darbuotojams suteikiamos galimybės plėsti kompetencijas – Bendradarbiaujame su darbuotojų paieškos agentūromis Lietuvoje ir užsienyje – Vykdome „Energy Smart Start“ programą – Grupėje skatiname vidinę karjerą žaliosios energetikos srityje Stebėsena – Įdarbinimo trukmė – Įdarbinimo lygis – Darbuotojų kaitos rodiklis 4 5 131 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Nepalankių ir neplanuotų reguliacinių pokyčių rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Finansams ASV tipas | Valdysenos Rizikos rūšis | Išorinė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Geopolitinės aplinkos neapibrėžtumas ateityje, ES finansinės paramos kryptys ir nacionaliniai prioritetai po rinkimų, besikeičiantys reguliaciniai sprendimai dėl energijos tarifų, tinklo modernizacijos ir apmokestinimo, apsunkina ilgalaikių Grupės finansinių rezultatų planavimą. Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Bendradarbiavimas su reguliuojančiomis institucijomis – Dalyvavimas konsultacijose ir darbo grupėse – Grupėje vykdomas centralizuotas reguliacinių klausimų koordinavimas ir stebėsena Stebėsena – Vadovams reguliariai siunčiami rizikų signalai Vėlavimo tinkamai ir laiku pabaigti Vilniaus KJ biokuro jėgainės projektą rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Finansams, reputacijai Pagrindinis galimas poveikis Finansams ASV tipas | Nesusijusi Rizikos rūšis | Operacinė Laikotarpis | Trumpalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Dėl įtemptos geopolitinės situacijos, egzistuoja neapibrėžtumas dėl žaliavų ir produktų kainų bei tiekimo terminų – IIgas katilų atitikties įvertinimo pagal PED direktyvą gavimo procesas – Iššūkiai, susiję su didžiuliais kiekiais dokumentacijos bei darbuotojų ir rangovų trūkumu – Iššūkiai, susiję su pagrindinio rangovo keitimu viduryje projekto Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Vykdoma aktyvi rangovų veiklos, subrangovų organizavimo ir darbo grafikų kontrolė – Pakeisti projekto sprendimai galintys sumažinti projekto biudžetą arba paspartinti projekto įgyvendinimą – Nuolatinis bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis, o atsiradus galimybei pasireikšti rizikai – pristatomas vėlavimo scenarijus ir taikomos priemonės Stebėsena – Nuokrypis nuo biomasės bloko biudžeto (lyginant su patvirtintu planu) – Projekto įgyvendinimas pagal numatytą grafiką 6 7 132 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Nenotifikuotos valstybės pagalbos grąžinimo rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Finansai Pagrindinis galimas poveikis Finansams ASV tipas | Nesusijusi Rizikos rūšis | Išorinė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Valstybė neparnešė EK apie AB „Ignitis gamybai“ (Rezerviniai pajėgumai) skirtą paramą Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Nuolatinis bendradarbiavimas ir informacijos teikimas susijusioms institucijoms (EK ir LR energetikos ministerijai) – Centralizuotas reguliavimo klausimų koordinavimas Grupėje Stebėsena – Vadovams reguliariai siunčiami rizikų signalai Lietuvos energetinės sistemos saugumo neužtikrinimo rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Rezerviniai pajėgumai Pagrindinis galimas poveikis Reputacijai ASV tipas | Nesusijusi Rizikos rūšis | Operacinė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Grupė valdo energijos gamybos ir kaupimo infrastruktūrą, kuri yra svarbi Lietuvos energetikos sistemos saugumui, ir yra atsakinga už šios infrastruktūros tinkamą veikimą – Dėl numatytų paslaugų teikimo įsipareigojimų nevykdymo (pvz., dėl vidinių ir išorinių veiksnių), gali nepavykti užtikrinti elektros energijos sistemos saugumo Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Personalo mokymai, darbuotojų rotacija tarp skirtingų energetinių blokų, siekiant išlaikyti jų kompetenciją – Reguliariai testuojami blokai, teikiantys paslaugas perdavimo sistemos operatoriui – Nustatyta techninės priežiūros (įskaitant remontą) atlikimo ir vykdymo kokybės kontrolės tvarka – Suplanuotas įrangos techninės priežiūros grafikas ir kasmetinis techninės priežiūros ir remonto planų peržiūrėjimas, derinimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas – Energetikos objektų integruotos turto valdymo sistemos naudojimas – Scenarijų mokymai darbuotojams, atsakingiems už blokų valdymą – Energijos blokų kapitalinis remontas Stebėsena – Energijos blokų prieinamumo rodiklis – Energijos blokų patikimumo rodiklis 8 9 133 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Didelio poveikio kibernetinės atakos rizika Rizikos lygis | Didelis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis Reputacijai, atitikčiai ASV tipas | Valdysenos Rizikos rūšis | Operacinė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Trečiųjų šalių organizuojamos kibernetinės atakos prieš Grupę – Socialinės inžinerijos atakos, duomenų vagystės – Pavėluotai ir netinkamai pašalinti žinomi sistemų pažeidžiamumai Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Periodinių pažeidžiamumų ataskaitų rengimas ir teikimas už jų sprendimą atsakingiems asmenims – Žinomų pažeidžiamumų valdymo procesas; Pažeidžiamumai klasifikuojami ir vertinami pagal jų pavojingumą – Kritinių sistemų apribojimas/ izoliavimas vietiniame tinkle – Bendradarbiavimas su išorės partneriais – Skaitmeninių apsaugos kompetencijų vystymas tampant akredituotais CERT nariais. Dalyvavimas kibernetinio saugumo pratybose su išorės partneriais – Grupės lygiu visą parą 7 dienas per savaitę užtikrinama kibernetinio saugumo priežiūra – Taikomas incidentų valdymo procesas užtikrina efektyvų reagavimą Stebėsena – Vidinių ir išorinių kritinių pažeidžiamumų skaičius – Vidutinis kritinių pažeidžiamumų pašalinimo laikas 10 134 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų nepasiekimo rizika Rizikos lygis | Vidutinis Įtaka strateginei krypčiai Tvarumas Pagrindinis galimas poveikis Reputacijai ASV tipas | Aplinkosaugos, klimato Rizikos rūšis | Strateginė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Emisijų mažinimo technologijų trūkumas ir neįperkamumas – Elektros emisijų faktorių pokyčiai (padidinta liekamojo energijos rūšių derinio apimtis) – Mažėjantys žaliosios energijos pardavimai (žaliosios gamybos dalis). Klientai rečiau renkasi žaliąją energiją dėl išaugusių elektros kainų (augimą lemia didėjančios kilmės garantijų kainos) Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Grupės emisijos skaičiuojamos kiekvieną ketvirtį, analizuojamos tendencijos ir pateikiamos išvados – Grupė nustato emisijų mažinimo tikslus ir jų įgyvendinimo priemones – Grupėje vykdomas centralizuotas emisijų mažinimo klausimų koordinavimas Stebėsena – Vadovams reguliariai siunčiami rizikų signalai Kitos reikšmingos rizikos ir jų valdymo kryptys 1 Dėl taikomų veiksmingų rizikos valdymo priemonių, šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų nepasiekimo, veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizikos bei rizikos, susijusios su korupcija ir atitiktimi nebuvo įtrauktos į pagrindinių Grupės rizikų registrą. Nepaisant to, suvokdami šių rizikų valdymo svarbą siekiant tvarumo tikslų ir užtikrinti Lietuvos energetikos sektoriaus atsparumą, žemiau pateikiame informaciją apie jų valdymą. Daugiau informacijos apie Grupės tvarumo tikslus ir iniciatyvas pateikiame šio pranešimo skyriuje „6 Tvarumo ataskaita (Socialinės Atsakomybės Ataskaita)“. GRI 2-25 GRI 201-2 135 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizika Rizikos lygis | Vidutinis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis Atitikčiai, reputacijai, finansams, žmonių saugai ir sveikatai ASV tipas | Valdysenos Rizikos rūšis | Operacinė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Grupės įmonės, kurios yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti, turi atitikti teisės aktų, reguliuojančių šių įmonių veiklos tęstinumą, reikalavimus – Skirtingai suvokiamos priemonės, kaip užtikrinti Grupės veiklos tęstinumą, skirtingas brandos lygis Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Atnaujinta Grupės veiklos tęstinumo užtikrinimo politika ir standartas (į vieningą verslo tęstinumo modelį integruoti išorės ir vidaus reglamentai taikomi visoje Grupėje; atskiriamos atsakomybės ir pan.) – Atliekamos poveikio verslui analizės, kurių metu identifikuojami kritiniai Grupės procesai, rengiami ir atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo ir kiti planai, skirti užtikrinti veiklos tęstinumą, vykdomos šių planų testavimui skirtos pratybos – Vykdomi periodiniai mokymai įmonių vadovams, kritinių procesų savininkams – Atliekami kritinių procesų testavimai, vykdant privalomas ir papildomas pratybos (dalyvaujant valstybės institucijomis) Stebėsena – Vadovams reguliariai siunčiami rizikų signalai Korupcijos rizika Rizikos lygis | Vidutinis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis Atitikčiai, reputacijai, finansams, žmonių saugai ir sveikatai ASV tipas | Valdysenos Rizikos rūšis | Operacinė (veiklos) Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai – Piktnaudžiavimas pareigomis – Kyšininkavimas – Prekyba poveikiu – Viešų ir privačių interesų konfliktai Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – AKVS (antikorupcinė vadybos sistemos), LST / ISO 37001:2017 standarto taikymas – Standartizuoti Grupės korupcijos rizikos vertinimo ir valdymo procesai – Esamų kontrolės mechanizmų stiprinimas ir automatizavimas – Veikianti Pasitikėjimo linija, skirta pranešti apie korupciją, neetišką elgesį, diskriminacijos atvejus ir pan. – Grupės etikos kodeksas – Grupės antikorupcijos politika – Reguliarūs antikorupcijos mokymai – Taikomas Grupės darbuotojų nu(si)šalinimo nuo sprendimų priėmimo standartas jei numatomas galimas viešų-privačių interesų konfliktas – Dovanų registras, registravimo standartas – Vykdoma kruopšti pirkimų patikra (prieš pasirašant sutartis) – Dalyvavimas antikorupcijos iniciatyvose (pvz., antikorupcijos hakatone, „Skaidrumo akademija“) Stebėsena – Interesų konfliktų atvejai – Galimų korupcijos atvejų tyrimai – Privačių interesų nedeklaravimas arba netinkamas deklaravimas – Pranešimai apie korupcinius pažeidimus – Dovanų deklaravimas 2 3 GRI 2-25 GRI 201-2 136 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Neatitikties rizika Rizikos lygis | Vidutinis Įtaka strateginei krypčiai Organizacija Pagrindinis galimas poveikis Atitikčiai, reputacijai, finansams ASV tipas | Valdysenos Rizikos rūšis | Operacinė Laikotarpis | Ilgalaikis Pagrindiniai rizikos šaltiniai Grupės įmonės turi atitikti šių reglamentų reikalavimus: – BDAR; – Piktnaudžiavimo rinka reglamentas (MAR); – REMIT, EMIR; – III energetikos paketas; – pinigų plovimo prevencijos (AML) reglamentus; – kitus reikalavimus, taikomus Grupės vykdomoms veikloms. Pagrindinės rizikos valdymo priemonės – Centralizuotas atitikties klausimų koordinavimas Grupėje – Privalomos darbuotojų mokymo programos – Visiškas skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklų atskyrimas – Taikomų kontrolės mechanizmų tobulinimas Stebėsena – Pritaikytų sankcijų atvejai – Incidentų skaičius – Skundų skaičius 4 GRI 2-25 GRI 201-2 137 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Atitikties programa Grupė siekia maksimalaus skaidrumo, efektyvaus viešai neatskleistos informacijos (VNI) valdymo ir visų finansų rinkos dalyvių lygių teisių susipažinti su reikšminga emitento informacija. Efektyvi piktnaudžiavimo rinka prevencija yra vienas Grupės pagrindinių prioritetų. Grupė yra įtraukta į biržos prekybos sąrašus tiek Londono, tiek „Nasdaq Vilnius“ biržose, todėl nuolat siekia atitikti visus susijusius ES, Lietuvos ir JK įstatymus bei reglamentus. Grupės vidinės piktnaudžiavimo rinka prevencijos ir skaidrumo taisyklės reguliariai atnaujinamos, o pagrindinės – skelbiamos viešai. Grupėje periodiškai rengiami piktnaudžiavimo rinka ir VNI žinančių asmenų mokymai. Piktnaudžiavimo rinka prevencijos koordinavimas yra viena iš Grupės verslo atsparumo atsakomybės sričių. Reikšmingiausi 2023m. piktnaudžiavimo rinka prevencijos projektai: – atnaujinta Grupės piktnaudžiavimo rinka prevencijos politika – pagrindinis Grupės dokumentas, užtikrinantis skaidrumą finansų rinkų srityje; – atnaujintos Grupės emitentų vadovų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų prekybos gairės. Įgyvendinant Piktnaudžiavimo rinka reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnio reikalavimus, Grupėje atnaujintas ir taikomas griežtesnis Draudžiamos prekybos laikotarpio kalendorius negu numato Lietuvos ir JK teisės aktai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti didesnę piktnaudžiavimo rinka prevenciją ir skaidrumą. Vadovaujamas pareigas einantys ir su jais glaudžiai susiję asmenys privalo pranešti apie sudarytus sandorius dėl patronuojančiosios bendrovės finansinių priemonių, jeigu tokių sandorių bendroji vertė per kalendorinius metus viršija 5000 Eur ribą. – atnaujinta Grupės pareigybių, kurios turi prieigą prie Grupės VNI, matrica ir parengtos konkrečioms darbuotojų grupėms skirtos VNI valdymo atmintinės. Supaprastintas VNI žinančių asmenų proceso administravimas, itin didelį dėmesį skiriant atsinaujinančios energetikos sektoriaus reguliavimui; – atnaujinti specializuoti VNI valdymo ir prekybos skaidrumo mokymai, parengti siekiant užtikrinti, kad asmenys įtraukti į VNI žinančių asmenų sąrašą gebėtų VNI identifikuoti, valdyti ir atskleisti tinkamai, žinotų nustatytus draudimus. Grupėje veikiantis VNI atskleidimo komitetas (kurį sudaro 5 ekspertai iš finansų, teisės, atitikties, ryšių su investuotojais ir komunikacijos sričių) sėkmingai tęsia darbą efektyviai spręsdamas kompleksinius VNI valdymo aspektus ir užtikrindamas maksimalų skaidrumą. Komitetas vadovaujasi principais, kurie leidžia užtikrinti tinkams kompetencijas ir valdyti kylančias rizikas, operatyviai priimti atitinkamus sprendimus, nuosekliai didinti Grupės darbuotojų žinias piktnaudžiavimo rinka prevencijos srityje bei įgyvendinti geriausias praktikas. Kaip ir praeitais metais, 2023m. Grupė sėkmingai laikėsi visų Piktnaudžiavimo rinka reglamento (ES) NR. 596/2014 reikalavimų. Susijusių šalių sandoriai Sudarydama sandorius su susijusiomis šalimis, patronuojančioji bendrovė vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu. 2023 m. birželio 16 d. stebėtojų tarybos sprendimu buvo atnaujinta Grupės sandorių su susijusiomis šalimis politika atsižvelgiant į pasikeitusias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba, atsižvelgdama į Audito komiteto išvadą, priima sprendimą dėl patronuojančiosios bendrovės ir dėl Grupės įmonių planuojamų sudaryti sandorių su susijusia šalimi, jeigu jie atitinka šiuos reikšmingumo kriterijus: (i) sandoris yra dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo; (ii) sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 vėliausiai sudarytame balanse nurodytos turto vertės; (iii) sandoriai sudaromi ne įprastinėmis rinkos sąlygomis ir (ar) nepriskiriami įprastai ūkinei veiklai. Informaciją apie sandorius, sudaromus su susijusiomis šalimis, pateikiame mūsų svetainėje ir, pagal TFAS reikalavimus, šio pranešimo skyriuje „8 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 372 str. 11 d., į Grupės metinį pranešimą turi būti įtraukti susijusių šalių sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 vėliausiai sudarytame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromų įprastinėmis rinkos sąlygoms verčiantis įprasta ūkine veikla, taip pat informacija apie juridinį asmenį: teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas) ir sandorio vertė, kurie taip pat atskleidžiami šio pranešimo skyriuje „8Konsoliduotos finansinės ataskaitos“. 138 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita 4.8 Grupės struktūra Apžvalga AB „Ignitis grupė“ yra Grupės patronuojančioji bendrovė, atsakinga už Grupės veiklos koordinavimą bei skaidrų Grupės valdymą. Išsamią, įskaitant ir finansinę, informaciją apie patronuojančiąją bendrovę ir jos patronuojamas įmones pateikiama šio pranešimo skyriuje „7 Papildoma informacija“ ir mūsų svetainėje. „Ignitis grupės“ darbuotojai GRI 2-6 GRI 2-9 139 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Grupės struktūra UAB „Ignitis” 100 % Ignitis Latvija SIA 100 % Ignitis Eesti OÜ 100 % Ignitis Polska sp. z o. o. 100 % Ignitis Suomi Oy 100 % UAB „Ignitis grupės paslaugų centras” 100 % UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 100 % UAB „Gamybos optimizavimas” 100 % UAB „Transporto valdymas” 100 % AB „Energijos skirstymo operatorius” 100 % AB „Ignitis gamyba” 100 % IGN RES DEV1 SIA 100 % IGN RES DEV2 SIA 100 % IGN RES DEV3 SIA 100 % IGN RES DEV4 SIA 100 % IGN RES DEV5 SIA 100 % IGN RES DEV6 SIA 100 % IGN RES DEV7 SIA 100 % Ignitis renewables Latvia SIA 100 % „SP Venta” SIA 100 % SIA CVE 100 % SIA BRVE 100 % „Tuuleenergia osaühing” 100 % Estonia offshore Wind DevCo OU 50 % Moray West Holdings Limited 5 % UAB „Ignitis renewables” 100 % UAB „Ignitis renewables projektai” 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 2” 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 3” 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 5” 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 6” 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 7” 100 % UAB „Ignitis renewables projektai 8” 100 % UAB „EURAKRAS” 100 % UAB „VĖJO GŪSIS” 100 % UAB „VĖJO VATAS” 100 % UAB „VVP Investment” 100 % UAB „Vėjo galia bendruomenei” 100 % UAB „Plungės vėjo energija” 100 % UAB „Vėjas LT” 100 % WINDLT, UAB 100 % UAB „Offshore wind farm 1” 51 % Pomerania Wind Farm sp. z o. o. 100 % Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o. 100 % Ignitis Renewables Polska sp. z o. o. 100 % Ignitis Res Dev sp. z o. o. 100 % Silezia2 Wind Farm S.A. 100 % AB „Ignitis grupė” UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 51 % UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 100 % Patronuojanti bendrovė Tinklų segmentas Žaliosios gamybos segmentas Rezervinių pajėgumų segmentas Sprendimų klientams segmentas Kitos veiklos UAB „Ignitis renewables offshore development“ 100 % GRI 2-6 GRI 2-9 140 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Valdysenos modelis Grupė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja pirmiau išvardytas įmones ir taiko toliau nurodytą valdysenos modelį: Pokyčiai kolegialiuose organuose per ataskaitinį laikotarpį – Atsistatydino Ignitis Polska Sp. z o.o. stebėtojų tarybos narys. Atsistatydino Ignitis Polska Sp. Z o.o. stebėtojų tarybos narė Agnieszka Nosal, todėl 2023 m. spalio 16 d. buvo paskirtas naujas narys Haroldas Nausėda, kuris šias pareigas eis iki esamos stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. – Išrinkta nauja Ignitis Latvija SIA stebėtojų taryba ir valdyba. 2023 m. spalio 18 d. naujai ketverių metų kadencijai išrinkta nauja Ignitis Latvija SIA stebėtojų taryba, kurią sudaro trys nariai: Artūras Bortkevičius, Andrius Kavaliauskas ir Darius Šimkus. Taip pat naujai ketverių metų kadencijai išrinkta nauja Ignitis Latvija SIA valdyba, kurią sudaro vienas narys – Kristaps Muzikants. – Išrinkta nauja UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės valdyba. 2023 m. spalio 20 d. naujai ketverių metų kadencijai išrinkta nauja UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės valdyba, kurią sudaro trys nariai: nepriklausomas narys Paul K. Dainora ir akcininko atstovai Mantas Mikalajūnas ir Jonas Rimavičius. – Išplėstos Ignitis Eesti OÜ ir Ignitis Suomi Oy valdybos. Vadovaujantis 2023 m. spalio 27 d. vienintelio akcininko sprendimais, Ignitis Eesti OÜ ir Ignitis Suomi Oy valdybos buvo išplėstos, t. y. Eimantas Balta paskirtas Ignitis Eesti OÜ valdybos nariu, o Darius Šimkus – Ignitis Suomi Oy valdybos nariu, abu iki esamų valdybų kadencijos pabaigos. Grupės struktūros pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį – 2023 m. gegužės mėn. įmonės Altiplano pavadinimas buvo pakeistas į Silezia2 Wind Farm S.A. – 2023 m. gegužės mėn. UAB „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) įsteigė tris naujas patronuojamąsias bendroves: UAB „Ignitis renewables projektai 7“, UAB „Ignitis renewables projektai 8“ (abi registruotos Lietuvoje) ir IGN RES DEV7 SIA (registruota Latvijoje). – 2023 m. spalio mėn. UAB „Ignitis renewables“ baigė UAB „Vėjas LT“ ir WINDLIT, UAB (Kelmė VP I ir II) įsigijimą Lietuvoje bei įsigijo 50 proc. Estijos bendrovės Estonia Offshore Wind DevCo OÜ akcijų. – 2023 m. gruodžio mėn. UAB „Ignitis renewables projektai 4“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Ignitis renewables offshore development“. – 2023 m. gruodžio mėn. AB „Ignitis grupė“ tapo vienintele UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ akcininke. Anksčiau UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ akcininkais buvo keturios įmonės: AB „Ignitis grupė“ valdė 50,47 proc., AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 26,40 proc., AB „Ignitis gamyba“ – 21,45 proc., o UAB „Ignitis“ – 1,68 proc. įmonės akcijų. Nuo 2023 m. gruodžio 21 d. AB „Ignitis grupė“ valdo 100 proc. dukterinės įmonės akcijų. Korporatyvinio valdymo modelis Grupės įmonės Stebėtojų taryba Valdyba Patronuojančiosios bendrovės vadovas Patronuojančioji bendrovė Valdyba Įmonės vadovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 , AB „Ignitis gamyba“ 1 , UAB „Ignitis“ 1 , UAB „Ignitis renewables“, UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė, UAB Kauno kogeneracinė jėgainė, UAB Elektroninių mokėjimų agentūra, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, UAB „Ignitis renewables offshore development“, UAB „Ignitis renewables projektai 5“, UAB „Ignitis renewables projektai 6“ Stebėtojų taryba Valdyba Ignitis Latvija SIA, Ignitis Polska Sp. z o.o., Silezia2 Wind Farm S.A. Įmonės vadovas UAB „VVP Investment“, UAB „VĖJO GŪSIS“, UAB „VĖJO VATAS“, UAB „EURAKRAS“, UAB „Ignitis renewables projektai“, UAB „Ignitis renewables projektai 2“, UAB „Ignitis renewables projektai 3“, UAB „Ignitis renewables projektai 7“, UAB „Ignitis renewables projektai 8“, UAB „Vėjo galia bendruomenei“, UAB „Plungės vėjo energija“, UAB „Vėjas LT“, WINDLIT, UAB, UAB „Offshore wind farm 1“, UAB „Gamybos optimizavimas“, UAB „Transporto valdymas“ Valdyba Ignitis Eesti OÜ, Ignitis Suomi Oy, Tuuleenergia OÜ, Ignitis renewables Latvia SIA, IGN RES DEV1 SIA, IGN RES DEV2 SIA, IGN RES DEV3 SIA, IGN RES DEV4 SIA, IGN RES DEV5 SIA, IGN RES DEV6 SIA, IGN RES DEV7 SIA, SIA CVE, Pomerania Wind Farm sp. z o.o., Ignitis renewables Polska sp. z o.o., Silezia1 Wind Farm sp. z o.o, Ignitis Res Dev sp. z o.o., Estonia Offshore Wind DevCo OÜ, „SP Venta“, SIA, SIA BRVE 1 Grupė priėmė sprendimus pagrindinėse Grupės patronuojamosiose bendrovėse ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba” (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir „Ignitis” (Sprendimai klientams) taikomą dviejų pakopų valdymo modelį pakeisti vienos pakopos valdymo modeliu, t. y. panaikinti iš darbuotojų sudarytas vykdomąsias valdybas ir vietoj jų suformuoti valdybas, atliekančias priežiūros funkciją, kurių ne mažiau kaip 1/3 sudaro nepriklausomi nariai, valstybės tarnautojai ir akcininkų atstovai. Šis naujas modelis, taikomas patronuojamosiose įmonėse, užtikrina paprastesnį, bet kartu ir veiksmingą valdymą, kuris ir toliau atitinka aukščiausius valdymo standartus, greitą sprendimų priėmimą, greitą komunikaciją ir aktyvų nepriklausomų narių dalyvavimą. Atsižvelgiant į skirtingas įmonių kolegialių organų kadencijų pabaigos datas, valdymo modelio keitimas iš dviejų pakopų į vienos pakopos valdymo modelį vyko dviem etapais. Pirmuoju etapu ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba” (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) valdymo modelis buvo pakeistas 2023 m. vasario 14 d., o „Ignitis” (Sprendimai klientams) valdymo modelis optimizuotas 2023 m. gegužės 30 d. GRI 2-9 141 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita Pokyčiai kolegialiuose organuose po ataskaitinio laikotarpio: – Atsistatydino Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto narys. 2023 m. gruodžio 21 d. patronuojančioji bendrovė gavo nepriklausomo stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. B. Christensen paskutinė stebėtojų tarybos bei Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigų diena buvo 2024 m. sausio4 d. Grupės struktūros pokyčiai po ataskaitinio laikotarpio: – 2023 m. sausio mėn. UAB „Ignitis gamyba“ įsteigė dukterinę įmonę UAB „Ignitis gamyba projektai“. GRI 2-9 142 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Valdymo ataskaita , 143 / 477 Atlygio ataskaita 5.1 Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkės žodis 144 5.2 Atlygis už veiklą Grupėje 146 5.3 Patronuojančiosios bendrovės valdybos atlygis 150 5.4 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygis 157 5.5 Kita informacija apie Grupės darbuotojų atlygį 162 2023 m. integruotas metinis pranešimas / / Atlygio ataskaita 5.1 Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkės žodis Apžvalga Grupės atlygio politika siekiame pritraukti ir išlaikyti kompetentingus, greitai besimokančius, technologiškai pažangius, globaliai mąstančius ir kuriančius darbuotojus. Politika apima atlygio elementus, kurie palaiko mūsų strategiją. Grupėje sparčiai pereinama prie tvaraus veiklos valdymo modelio, ne išimtis ir žmogiškųjų išteklių valdymas. Atitinkamai, vykstant energetikos sektoriaus transformacijai reikalingi nauji įgūdžiai ir kompetencijos bei nuolatinis Grupės kultūros vystymas. 2023 m. toliau tobulinome Atlygio politiką, siekiu išlaikyti skaidrumo ir aiškumo principus. Šioje ataskaitoje pateikiame skaidrią ir išsamią patronuojančiosios bendrovės vadovo, valdybos, stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio apžvalgą. Šioje ataskaitoje nurodytas atlygis atitinka Atlygio politiką. Pagrindiniai 2023 m. darbai 2023 m. kovo 30 d. įvykęs patronuojančiosios bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė patronuojančiosios bendrovės 2022 m. atlygio ataskaitai, kuri yra patronuojančiosios bendrovės 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo dalis. Susirinkimo metu pastabų dėl šio dokumento pareikšta nebuvo. Atsižvelgdami į geriausias valdysenos praktikas, 2023 m. atlikome reikšmingus Atlygio politikos pakeitimus. 2023 m. kovo 30 d. įsigalioję pakeitimai: – įtrauktas papildomas atlygio elementas – kintamoji atlygio dalis, mokama už ilgalaikių tikslų pasiekimą (IKAD) (daugiau informacijos pateikiame šio pranešimo skyriuje „Atlygis už ilgalaikių tikslų pasiekimą“); – apibrėžtas pagrindinių vadovų atlygio peržiūros elementas, kuomet jų atlygis lyginamas su panašių bendrovių mokamu atlygiu. Lyginant atsižvelgiama į vietinėje atlygio rinkoje veikiančių bendrovių mokamus atlygius ir didžiausių regione veikiančių įmonių, kurios panašios kapitalo struktūra, dydžiu ir tarptautinės veiklos apimtimi, atlygius; – siekiant aiškiau atskleisti atlygio, mokamo už trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų pasiekimą, parametrus, politikoje pateikėme pavyzdinį sąrašą Lorraine Wrafter Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė 144 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita tikslų, kurie įprastai iškeliami vadovams; – įtrauktos piktnaudžiavimo ir atlygio nemokėjimo išlygos (galimybė reikalauti grąžinti visą kintamąjį atlygį ar jo dalį) esant neįprastoms aplinkybėms, pvz., kai darbuotojas, siekdamas jam iškeltų tikslų, parengia neteisingas ataskaitas ar atlieka neteisėtus veiksmus; – nustatytas minimalus 4 metų teisių suteikimo laikotarpis, siekiant suderinti įmonės rezultatus ir vadovų atlygį; – išsamiau aprašytas atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, kuris nustatomas atlygio nesiejant su įmonės rezultatais, siekiant išsaugoti stebėtojų tarybos nepriklausomumą; – vykdomųjų funkcijų neatliekančių kolegialių organų narių atlygis atskleistas eurais; – nustatyta maksimali Pagrindinių vadovų išeitinė išmoka – iki 12 mėn. jų pastoviosios atlygio dalies (PAD). – Atlygio politika buvo supaprastinta ir dabar yra lengviau naudojama bei interpretuojama. Be to, Grupėje įgyvendinta daug papildomų iniciatyvų, susijusių su ekonominės ir darbo / socialinės aplinkos pokyčiais: – atsižvelgdama į susidariusią ekonominę situaciją, Grupė nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. darbuotojams, kurių darbo užmokestis neviršija vidutinio šalies mėnesinio darbo užmokesčio (1 770 Eur bruto 1 ), teikė 100 Eur kompensaciją; – Grupėje buvo vykdomos papildomos neeilinės darbuotojų, kurių darbo rinkoje trūkumas didžiausias, atlygio peržiūros; – toliau tobulinama iš dalies lanksčių papildomų naudų sistema, siūlant darbuotojams didesnį papildomų naudų variantų skaičių ir klausant darbuotojų nuomonės, kokias naudas jie norėtų matyti kitais metais; – darbuotojams suteikta galimybė pasiimti vieną nedarbo dieną („Sveikatinimosi dieną“), siekiant paskatinti darbuotojus rūpintis savimi ir išlaikyti sveiką darbo ir laisvo laiko balansą; – įgyvendintos kitos iniciatyvos, pvz., hibridinio darbo modelis. Tikime darbo komandoje nauda, todėl Grupėje taikome hibridinio darbo modelį, kuris leidžia dvi dienas per savaitę dirbti iš namų. Be to, suteikėme galimybę dvi savaites per kalendorinius metus nepertraukiamai dirbti nuotoliu Lietuvoje, kitose Europos Sąjungos šalyse ir kitose parinktose šalyse. Per visus 2023 m. atlygis už valdybos narių veiklą buvo palaipsniui įtraukiamas į narių pastovią atlygio dalį, siekiant, kad jų atlygis atitiktų geriausias valdysenos praktikas, kuomet atlygis už veiklą valdybose atskirai nemokamas. Šį pokytį paskatino atnaujintas dukterinių įmonių valdymo modelis, pakeičiant dviejų pakopų valdymo modelį į vienos pakopos modelį, t. y. valdybas keičiant į vadovų komitetus. 2024 m. planai Visus 2023 m. Grupė dirbo su keletu išorinių patarėjų, kurie peržiūrėjo patronuojančiosios bendrovės vadovo ir valdybos narių bei Grupės įmonių vadovų atlygio struktūros adekvatumą bei lygino ją su kitomis panašiomis vietinėmis ir užsienio įmonėmis. Tačiau, atsižvelgiant į sudėtingą situaciją rinkoje ir panašių įmonių, užsiimančių panašia veikla aplinkiniuose regionuose, trūkumą, lyginimui skirta panašių įmonių grupė bus toliau rengiama ir užbaigta tik 2024 m. Tuo tarpu, toliau lyginsime Grupėje mokamą atlygį su atlygiu, mokamu didžiausiose vietinėje atlygio rinkoje veikiančiose bendrovėse. Be to, planuojame peržiūrėti kintamo atlygio ir kitų atlygio elementų struktūrą, siekiant įvertinti, kuris iš jų labiausiai prisideda kuriant aukštos kokybės organizacinę kultūrą, ir eliminuoti arba pakeisti elementą, kuris neduoda laukiamų rezultatų. Užtikrinti skaidrų ir veiksmingą bendravimą su akcininkais yra mūsų prioritetas. Aš ir Skyrimo ir atlygio komitetas esame pasiruošę aktyviai bendrauti su mūsų akcininkais, skatinant atvirą dialogą dėl atlygio klausimų. Šis įsipareigojimas pabrėžia mūsų norą suderintį vadovų atlygius su veiklos rezultatais ir akcininkams kuriama verte, kaip aprašyta mūsų išsamioje atlygio ataskaitoje. Lorraine Wrafter Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė 1 Visos sumos nurodytos šiame skyriuje pateiktos neatskaičius mokesčių. Atsižvelgdami į geriausias valdysenos praktikas, 2023 m. atlikome reikšmingus Atlygio politikos pakeitimus. 145 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 5.2 Atlygis už veiklą Grupėje Su atlygiu susijusių sprendimų priėmimo procesas Grupės atlygio struktūra pagrįsta dviem esminiais dokumentais: Atlygio politika ir Atlygio gairėmis. Atlygio politikoje nustatyti pagrindiniai atlygio valdymo ir struktūros principai ir esminės nuostatos, o Atlygio gairės yra pagalbinis vidinis dokumentas, kuriame detalizuojamos Atlygio politikos nuostatos (pvz., tikslų nustatymas ir vertinimas, kintamosios atlygio dalies nustatymas ir išmokėjimas). Abu dokumentai yra integruoti ir taikomi visoms Grupės įmonėms. Atlygio politika tvirtinama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso, „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Patronuojančioji bendrovė privalo pateikti visas Atlygio politikos pataisas tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Prieš tai patronuojančiosios bendrovės Atlygio ir skyrimo komitetas teikia komentarus ir pasiūlymus dėl Atlygio politikos pokyčių. Taip pat šiais klausimais konsultuojame patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių darbuotojų atstovus ir kitas suinteresuotąsias šalis. Naujausia Atlygio politikos redakcija skelbiama mūsų svetainėje. Atlygio gaires tvirtina patronuojančiosios bendrovės valdyba. Atlygio politika ir struktūra Atlygio politikos tikslas yra skatinti Grupės strateginių tikslų pasiekimą pagal 5 pagrindinius principus, nurodytus lentelėje dešinėje. Atlygio politikoje nustatoma atlygio struktūra, pastoviosios atlygio dalies (PAD) peržiūros ir nustatymo procesas, maksimali kintamojo atlygio dalis, susijusios gairės, principai ir kt. Siekdami išlikti konkurencingi rinkoje ir užtikrinti vidinio teisingumo principus, kasmet dalyvaujame atlygio rinkos tyrimuose. Taip objektyviai įvertiname vietinės rinkos lūkesčius ir tendencijas. Mūsų Atlygio politikos paskirtis – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus siekiant Grupės tikslų. Todėl stengiamės mokėti rinkos, kurioje Grupės įmonės veikia, vidurkį. Priklausomai nuo aplinkos konkurencingumo konkrečioje šalyje ar strateginių tikslų, nustatytų Grupės įmonei, gali būti taikomi skirtingi atlygio koeficientai (didesni arba mažesni), palyginti su atlygio rinkos mediana. Siekiant užtikrinti išorinio konkurencingumo principą, PAD rėžiai gali būti nustatomi ir peržiūrimi kasmet, atsižvelgiant į nepriklausomo nacionalinio atlygio tyrimo duomenis ir atlygio rinkos tendencijas. Atlygio rėžiai nustatomi kiekvienos pareigybės lygiui pagal atlygio rinkos medianą (išskyrus aukščiausio lygio vadovams, kurių atlygio rėžiai yra žemiau atlygio rinkos vidurkio dėl susidariusio istorinio skirtumo tarp rėžių ir rinkos Vidinis teisingumas Už tokį patį ar lygiavertį (vienodą vertę sukuriantį) darbą visoje organizacijoje mokamas vienodas darbo užmokestis. Išorinis konkurencingumas Darbuotojams mokamas valstybės, kurioje dirba darbuotojai, darbo rinkoje konkurencingas atlygis. Aiškumas Kiekvienam darbuotojui turi būti aišku, kaip nustatomas jo darbo užmokestis ir nuo kokių darbuotojo darbo rezultatų, kompetencijų bei kvalifikacijos priklauso jo dydis. Skaidrumas Vadovaujantis skaidrumo principu, darbuotojai informuojami apie objektyvi- us atlygio nustatymo kriterijus. Lygios galimybės ir nediskriminavimas Sprendimai dėl atlygio turi būti priimami remiantis Atlygio politikoje ir Lygių galimybių ir įvairovės politikoje išdėstytomis nuostatomis. Pagrindiniai Grupės atlygio politikos principai vidurkio, kuris kasmet yra mažinamas). Nors esame vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, vietinės rinkos atlygio tyrimuose mažai duomenų apie panašių įmonių aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestį. Dėl šios priežasties, stebėtojų tarybą jau antrus metus iš eilės konsultuoja tarptautinis atlygio konsultantas, kurio nepriklausoma nuomonė apie vadovų atlygį lyginama su (vietinės) rinkos duomenimis. Atlygio struktūra Grupėje taikoma visiems vienodai, įskaitant ir patronuojančiosios bendrovės valdybą, kurios atlygio struktūra atitinka kitų Grupės darbuotojų atlygio struktūrą. Atlygio struktūrą sudaro pastovioji ir kintamoji atlygio dalys, kurių elementai išsamiai aprašyti lentelėje žemiau. Be to, tolimesniuose puslapiuose pateikiame daugiau informacijos apie kintamąsias atlygio dalis, mokamas už trumpalaikių (KAD) ir ilgalaikių (IKAD) tikslų pasiekimą. Atlygio politika ir kita informacija, susijusi su žmogiškųjų išteklių valdymu, pateikiama ataskaitos skyriuje „6 Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita)“ ir mūsų svetainėje. GRI 2-19 GRI 3-3 GRI 2-20 Nasdaq G3 146 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Atlygis už veiklą valdyboje (VVA) 1 Patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių valdybų nariams VVA yra pastovus ir mokamas kas mėnesį (daugiau informacijos pateikiame skyriuje „Patronuojančiosios bendrovės kolegialių organų narių atlygis“). Pastovioji atlygio dalis (PAD) Visiems Grupės darbuotojams PAD nustatoma darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir darbuotojo kompetencijų, reikalingų pareigybei, lygį. PAD mokama pinigais kas mėnesį. PAD peržiūra vykdoma kasmetinės atlygio peržiūros metu arba esant poreikiui (esant pokyčiams darbo funkcijose, kylant karjeros laiptais ir t. t.). Kintamoji atlygio dalis, mokama už ilgalaikių tikslų pasiekimą (IKAD) Vadovams su strateginėmis atsakomybėmis 3 Veiklos rezultatais grindžiamas (piniginis) skatinimas, mokamas už strateginių ilgalaikių projektų vystymą ir (ar) veiklą, vykdomą Žaliosios gamybos segmente (turi nesutapti su KAD tikslais 4 ). Patronuojančiosios bendrovės valdyba nustato ir tvirtina ilgalaikių Žaliosios gamybos segmento tikslų įgyvendinimo kriterijus ir užduotis. Kintamoji atlygio dalis, mokama už trumpalaikių tikslų pasiekimą (KAD) Visiems Grupės darbuotojams Veiklos rezultatais grindžiamas (piniginis) skatinimas, t. y. už pasiektus tikslus ar rodiklius, nustatytus konkrečiai pozicijai. KAD proporcija nustatoma kaip procentas nuo PAD: iki 20 proc. KAD (nuo metinės PAD) taikoma vadovams ir pareigybėms su strateginėmis atsakomybėmis, o kitiems darbuotojams taikoma iki 10 proc. KAD. Siekiant, kad atlygio sistema taptų lanksti specifinėms darbuotojų grupėms, gali būti nustatomos specializuotos atlygio sistemos su skirtingais KAD dydžiais ar išmokėjimo intervalais. Papildomas finansinis skatinimas Visiems Grupės darbuotojams, išskyrus patronuojančiosios bendrovės vadovą ir valdybos narius bei Grupės įmonių vadovų komitetų narius. Veiklos rezultatais grindžiamas skatinimas už neeilinius rezultatus ir už strategiškai svarbių Grupės iniciatyvų valdymą. Papildomas finansinis skatinimas skiriamas darbdavio iniciatyva bei diskrecija ir nėra garantuota atlygio paketo dalis. Papildomos naudos Visiems Grupės darbuotojams Ne piniginė atlygio forma, pvz.: draudimas nuo nelaimingų atsitikimų bei įvairūs sveikatos draudimo paketai su iš anksto nustatyta naudos suma (suma neviršija 1 000 Eur žmogui ir vienodai taikoma visiems), privataus pensijos kaupimo įmokos į pasirinktus fondus ir kitos papildomos naudos, suteikiamos atsižvelgiant į vidaus teisės aktus ir darbuotojo sprendimus. Papildomos naudos skirtos darbuotojų motyvacijai ir lojalumui skatinti. Į papildomų naudų paketą, skiriamą patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių vadovų komitetų nariams, įtrauktas ir bendrovės elektromobilis arba biudžetas keliavimui. Ekspatrianto / pritraukimo paketas Darbuotojams, kurie samdomi iš užsienio šalių Papildomų išlaidų, susijusių su darbuotojo persikėlimu darbdavio pavedimu dėl darbo funkcijų atlikimo iš vienos valstybės į kitą, kompensavimas. Paketas gali taip pat būti naudojamas talentams iš užsienio šalių pritraukti. 1 Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. VVA įtrauktas į PAD. 2 Pagrindiniai vadovai – darbuotojai, einantys patronuojančiosios bendrovės valdybos narių pareigas, taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, AB „Ignitis gamyba“ ir UAB „Ignitis renewables“ vadovai. 3 Vadovai su strateginėmis atsakomybėmis – vadovai, kuriems iškelti ilgalaikiai (>1 metai) strateginiai tikslai, susiję su atsinaujinančių išteklių projektais ir (arba) susijusiomis veiklomis. 4 Ši taisyklė galioja nuo 2023 m. kovo 30 d., patronuojančiosios bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinus naują Atlygio politikos redakciją. Kitos atlygio formos Kintamas atlygis Pastovusis atlygis ElementasTipas Taikoma Aprašymas ir veiklos rodikliai Pagrindiniams vadovams 2 Veiklos rezultatais grindžiamas (piniginis) skatinimas už konkrečių ir pamatuojamų ketverių metų strateginio laikotarpio tikslų (nesutampančių su KAD tikslais 4 ) įgyvendinimą. IKAD nustatoma vertinant tvarios verslo veiklos rezultatus per slenkantį ketverių metų laikotarpį ir išmokama pasibaigus kiekvienam 4 metų strateginiam laikotarpiui. Atlygio struktūra GRI 2-20 Nasdaq G3 147 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Atlygis už trumpalaikių tikslų pasiekimą Kintamoji atlygio dalis, mokama už trumpalaikių tikslų pasiekimą (KAD), t. y. procentas nuo PAD, mokamas konkrečias pareigas einančiam darbuotojui arba už darbuotojui iškeltų tikslų įgyvendinimą, yra susieta su darbuotojo rezultatais. Patronuojančiosios bendrovės valdybai bei Grupės įmonių vadovams, vadovų komitetų nariams ir aukščiausio lygio vadovams taikoma ne didesnė KAD nei 20 proc. nuo metinės PAD. Kitų Grupės darbuotojams (išskyrus darbuotojus, dirbančius su atsinaujinančios energijos projektais ir (ar) susijusiomis veiklomis, pardavimais / prekyba biržoje, ar kuriems iškelti strateginiai tikslai) taikoma ne didesnė nei 10 proc. KAD. Maksimalios KAD, kurios priklauso nuo darbuotojo pareigybės Grupėje, pateiktos lentelėje žemiau. Taip pat, išsamų patronuojančiosios bendrovės valdybos narių, įskaitant ir patronuojančiosios bendrovės vadovo, KAD tikslų aprašymą ir pasiektus rezultatus pateikiame toliau skyriuje „Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis“. Papildomas atlygis už tikslų viršijimą neskiriamas. KAD mokėjimo atidėjimo ir susigrąžinimo galimybė Grupės įmonėse nėra taikoma. Numatyta galimybė nemokėti, sumažinti arba reikalauti grąžinti KAD darbuotojui, kuris, siekdamas nustatytų tikslų, atlieka neteisėtus veiksmus arba tokiais atvejais, kaip neteisingų ataskaitų parengimas ar klaidingų duomenų pateikimas (piktnaudžiavimo ir atlygio nemokėjimo išlygos). Pareigybės kategorija Maksimali KAD (nuo metinės PAD) Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai 20 % Įmonių (aukščiausios lygio) vadovai / Grupės įmonių vadovų komitetų nariai 20 % Grupės vidutinio lygio vadovai 10 % / 20 % 1 Kiti Grupės darbuotojai 10 % / 20 % 1 Maksimali KAD pagal darbuotojo pareigybę Grupėje 1 Maksimali KAD, taikoma darbuotojams su strateginėmis atsakomybėmis (kuriems iškelti ilgalaikiai (>1 metai) strateginiai tikslai, susiję su atsinaujinančių išteklių projektais ir (ar) susijusiomis veiklomis), siekia 20 proc. nuo metinės PAD. GRI 2-20 Nasdaq G3 148 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Atlygis už ilgalaikių tikslų pasiekimą Kartu su patronuojančiosios bendrovės viešuoju akcijų platinimu, Grupėje įgyvendinome darbuotojų ir vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programą. Atsižvelgiant į tai, kad Grupė yra viena pirmųjų VVĮ įgyvendinusių tokias skatinimo schemas, jų atitiktis nacionalinės teisės aktams buvo užginčytos prokuratūros atstovo ir, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2021 m. gegužės 3 d. programa buvo sustabdyta. Šalys apsisprendė ginčą užbaigti racionaliausiu ir ekonomiškiausiu šalims būdu atsižvelgiant į Grupės sprendimą atsisakyti sustabdytos programos. 2021 m. gegužės mėn. aukščiausio lygmens Grupės vadovai savo iniciatyva nutraukė sudarytas pagrindinių vadovų opcionų sutartis, o 2022 m. kovo mėn. Grupės kolegialūs organai panaikino kitus ieškiniu ginčijamus dokumentus. Kaip nustatyta Atlygio politikoje, Grupės stebėtojų taryba tvirtina ilgalaikius aukščiausio lygmens Grupės vadovų tikslus, atitinkančius Grupės strategiją, o, atsisakius ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programos, skatinimas siekti šių tikslų nebuvo susietas su finansiniu atlygiu. Todėl 2023 m. kovo 30 d. patvirtintoje naujoje Atlygio politikos redakcijoje numatyta kintamoji atlygio dalis, mokama pinigais už jau patvirtintų strateginių ilgalaikių tikslų pasiekimą (IKAD). Aukščiausio lygio vadovams nustatomus ilgalaikius tikslus, kurie atitinka Grupės strategiją, tvirtina Grupės stebėtojų taryba. Ši kintamoji atlygio dalis mokama už ilgalaikių tikslų pasiekimą per strateginius laikotarpius. Pirmoji IKAD už 2020–2023 m. strateginio laikotarpio rezultatus bus išmokėta 2024 m. II ketv. Atskleidžiame IKAD planą aprašydami 2020–2023 laikotarpio strateginius tikslus skyriuje „Ilgalaikio skatinimo (LTI) tikslai“. Kitų laikotarpių tikslai (2021–2024, 2022–2025, 2023–2026) užtikrinant skaidrumą ir prieinamumą mūsų akcininkams yra viešai prieinami mūsų interneto svetainėje ir Nasdaq Vilnius ir Londono biržoje. Svarbu pažymėti, kad 2024-2027 metų strateginius tikslus planuojama patvirtinti ir paviešinti antrąjį 2024 metų ketvirtį. Taigi šioo laikotarpio tikslai šių metų atlygio ataskaitoje nėra atskleidžiami. Kintamoji atlygio dalis, mokama už ilgalaikių tikslų pasiekimą (IKAD), t. y. procentas nuo PAD, mokamas darbuotojui, einančiam konkrečios kategorijos pareigas, už šiam darbuotojui iškeltų tikslų įgyvendinimą, yra susieta su darbuotojo rezultatais. Maksimali IKAD, numatyta Pagrindiniams vadovams, siekia 40 proc., o Vadovams su strateginėmis atsakomybėmis – 30 proc. nuo metinės PAD, išmokėtos per strateginį laikotarpį. IKAD tikslai susieti su Grupės ketverių metų strateginiuose planuose numatytais tikslais. Maksimali IKAD, mokama už pasiektus tikslus, priklauso nuo Grupės darbuotojo pareigybės kategorijos, kurios pateikiamos lentelėje žemiau. Taip pat, daugiau informacijos apie IKAD tikslus ir pasiektus rezultatus pateikiame toliau skyriuje „Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis“. Papildomas atlygis už tikslų viršijimą neskiriamas. IKAD mokėjimo atidėjimo ir susigrąžinimo galimybė Grupės įmonėse nėra taikoma. Numatyta galimybė nemokėti, sumažinti arba reikalauti grąžinti dalį ar visą IKAD darbuotojui, kuris, siekdamas nustatytų tikslų, atlieka neteisėtus veiksmus arba tokiais atvejais, kaip neteisingų ataskaitų parengimas ar klaidingų duomenų pateikimas (piktnaudžiavimo ir atlygio nemokėjimo išlygos). Periodas 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 1-a dalis 2-a dalis 3-a dalis 4-a dalis Pareigybės kategorija Maksimali IKAD (nuo vidutinės metinės PAD, išmokėtos per strateginį laikotarpį) Pagrindiniai vadovai (Bendrovės vykdomosios valdybos nari- ai, taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“ , AB „Ignitis gamyba“ bei UAB „Ignitis renewables“ vadovai) 40 % Vadovai su strateginėmis atsakomybėmis Iki 30 % Išmokėjimo pavyzdys (pagal strateginius planus) IKAD sudėtis pagal darbuotojo pareigybę Grupėje 2024 m. išmokėjimas už 2020–2023 m. strateginį planą • IKAD išmokėjimas apskaičiuojamas naudojant šią formulę: IKAD= (išmokėta PAD per strateginį laikotarpį) / 4 x IKAD dydis (%) x IKAD tikslų pasiekimo procentas (%) 2025 m. išmokėjimas už 2021–2024 m. strateginį planą 2026 m. išmokėjimas už 2022–2025 m. strateginį planą 2027 m. išmokėjimas už 2023–2026 m. strateginį planą GRI 2-20 Nasdaq G3 149 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 5.3 Patronuojančiosios bendrovės valdybos atlygis Apžvalga Šiame skyriuje pateikiame buvusių ir dabartinių valdybos narių atlygio apžvalgą. Daugiau išsamios informacijos apie buvusius valdybos narius pateikiame ankstesnių metinių pranešimų skyriuje „Valdymo ataskaita“, o apie dabartinės valdybos narius – šio pranešimo skyriuje „4 Valdymo ataskaita“. Atlygis išmokėtas tiek per ankstesnės, tiek per dabartinės patronuojančiosios bedrovės valdybų narių kadenciją atitiko Grupės atlygio politiką. Tačiau, 2020 m. įvykdytos Atlygio politikos korekcijos, siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupės įmonėse. Todėl, dalis patronuojančiosios bendrovės valdybos narių KAD buvo perkelta į PAD ir PAD atitinkamai išaugo (KAD prieš pokytį buvo 40 proc., o po jo – 20proc.). Be to, per ataskaitinį laikotarpį buvo atlikta dar viena korekcija – atlygis už veiklą valdyboje buvo įtrauktas į PAD, todėl techniškai išaugo PAD. Dėl šių priežasčių atlygis tarp skirtingų laikotarpių nelyginamas. 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 8 2019 m. PAD 1 Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 5 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 5 Darius Kašauskas 6 Dominykas Tučkus 7 176 511 137 111 145 012 143 314 137 019 - - 144 040 94 919 121 042 120 396 96 100 40 871 - 128 578 - 107 998 107 770 - 108 049 59 528 121 311 - 98 374 101 477 - 101 617 101 742 94 135 - 74 261 77 540 - 78 573 79 534 VVA 2 Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 5 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 5 Darius Kašauskas 6 Dominykas Tučkus 7 22 162 15 343 15 343 15 343 15 343 - - 31 118 18 663 21 624 21 624 18 663 3 057 - 30 600 - 21 780 21 780 - 21 780 10 631 30 600 - 21 780 21 780 - 21 780 21 780 30 600 - 21 780 21 780 - 21 780 21 780 Pastovusis atlygis (PAD + VVA) Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 5 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 5 Darius Kašauskas 6 Dominykas Tučkus 7 198 673 152 454 160 355 158 657 152 362 - - 175 158 113 582 142 666 142 020 114 763 43 928 - 159 178 - 129 778 129 550 - 129 829 70 159 151 911 - 120 154 123 257 - 123 397 123 522 124 735 - 96 041 99 320 - 100 353 101 314 Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis 2019–2023 m. laikotarpiu, Eur (prieš mokesčius) (tęsinys) 150 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Svarbu paminėti, kad 2023 m., lyginant su 2022 m., pastebimai išaugo valdybos narių pastovioji atlygio dalis. Šis ženklus pokytis siejamas su įsipareigojimu taikyti konkurencingus atlygio valdymo principus. Atliekant palyginamąją analizę su rinka, siekiame suderinti savo atlyginimus su rinkos standartais ir stengiamės pozicionuoti save ties atlygio mediana. Mūsų darbuotojai jau pasiekė šį konkurencingumo lygį, tačiau vadovų atlyginimai buvo žemiau nei rinkos rėžiai. Turint galvoje išskirtinius Grupės rezultatus siekiama išspręsti šią nelygybę ir išlaikyti aukšto lygmens ekspertus bei sumažinti reikšmingą atsilikimą nuo rinkos praktikų yra būtina ženkli atlygio peržiūra. Dėl bendrai stiprių Grupės rezultatų 2023 m., buvo viršytos prognozės ir pasiekti 2023 m. KAD bei 2020– 2023 m. IKAD tikslai. Atlygis už abu atlygio elementus bus išmokėtas 2024 m. II ketv. (daugiau informacijos pateikiame žemiau skyriuose „Atlygis už trumpalaikių tikslų pasiekimą (KAD)“ ir „Atlygis už ilgalaikių tikslų pasiekimą (IKAD)“). 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 8 2019 m. KAD 3 Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 5 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 5 Darius Kašauskas 6 Dominykas Tučkus 7 25 231 18 777 21 000 21 000 19 027 - - 22 427 7 809 18 666 18 666 16 846 113 265 - 22 005 - 18 315 18 315 - 18 315 26 184 7 34 829 - 29 008 29 008 - 29 008 29 008 30 090 - 21 979 21 780 - 32 330 32 104 IKAD 4 Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 5 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 5 Darius Kašauskas 6 Dominykas Tučkus 7 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - Kintamasis atlygis (KAD + IKAD) Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 5 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 5 Darius Kašauskas 6 Dominykas Tučkus 7 25 231 18 777 21 000 21 000 19 027 - - 22 427 7 809 18 666 18 666 16 846 113 265 - 22 005 - 18 315 18 315 - 18 315 26 184 7 34 829 - 29 008 29 008 - 29 008 29 008 30 090 - 21 979 21 780 - 32 330 32 104 Visas atlygis Darius Maikštėnas Jonas Rimavičius 5 Dr. Živilė Skibarkienė Vidmantas Salietis Mantas Mikalajūnas 5 Darius Kašauskas 6 Dominykas Tučkus 7 223 904 171 231 181 355 179 657 171 389 - - 197 585 121 391 161 332 160 686 131 609 157 193 - 181 183 - 148 093 147 865 - 148 144 96 343 186 740 - 149 162 152 265 - 152 405 152 530 154 825 - 118 020 121 100 - 132 683 133 418 Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis 2019–2023 m. laikotarpiu, Eur (prieš mokesčius) 1 PAD vienoda visiems buvusios patronuojančiosios bendrovės valdybos nariams (išskyrus vadovo / valdybos pirmininko). Skirtumai gali atsirasti dėl laikino nedarbingumo. 2 Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. VVA įtrauktas į PAD. 3 KAD už praeitų kalendorinių metų rezultatus mokama II ketv. (pvz., 2022 m. KAD buvo išmokėta 2023 m. II ketv., todėl KAD išmokėta 2023 m. atspindi 2022 m. tikslų pasiekimą. Daugiau informacijos pateikiame lentelėje „Atlygio už fiskalinius metus mokėjimo grafikas“). 4 Pirmoji IKAD už 2020–2023 m. strateginio laikotarpio rezultatus bus išmokėta 2024 m. II ketv. 5 Jonas Rimavičius ir Mantas Mikalajūnas 2022 m. vasario 18 d. buvo išrinkti į valdybą, todėl lyginant matomi neatitikimai. Kadangi KAD sumos nurodomos už visus kalendorinius metus, pažymėtina, kad 16 192 Eur (kiekvienam) iš Jonui Rimavičiui ir Mantui Mikalajūnui 2023 metais sumokėtų KAD buvo sumokėta už 2022 m. laikotarpį kai jie užėmė valdybos narių pareigas. 2022 m. išmokėtos sumos yra susijusios su jų veikla 2021 m., kai jie neužėmė valdybos narių pareigų. 6 2022 m. vasario 18 d. baigėsi Dariaus Kašausko kadencija valdyboje (darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. vasario 28 d.), todėl lyginant matomi neatitikimai. Atitinkamai į 2022 m. išmokėtą KAD yra įtraukta išeitinė išmoka, kurią sudaro 9 vidutiniai mėnesiniai atlyginimai – 94 599 Eur (prieš mokesčius). 7 Dominykas Tučkus 2021 m. birželio 25 d. pasitraukė iš patronuojančiosios bendrovės valdybos nario pareigų, todėl lyginant matomi neatitikimai. Į KAD, išmokėtą Dominykui Tučkui 2021 m., įtraukta KAD už 2021 m. rezultatus. Išeitinė išmoka mokama nebuvo. 8 Siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupėje, dalis KAD (20 proc. iš 40 proc.) buvo perkelta į PAD, taip padidinant PAD išmokėtą už 2020 m. ir sumažinant KAD išmokėtą 2020 m. už 2019 m. 151 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygio, išmokėto pinigais, sudėtis 2023 m., % 1 Atlygio už fiskalinius metus mokėjimo grafikas 1, 2, 3 Pirmininkas, patronuojančiosios bendrovės vadovas Narys, Grupės finansų vadovas Narė, Grupės organizacinio vystymo vadovė Narys, Grupės komercinės veiklos vadovas Narys, Grupės reguliuojamos veiklos vadovas PAD VVA KAD 1 Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. VVA įtrauktas į PAD. 1 PAD mokama kas mėnesį, o kasmetinė atlygio peržiūra vykdoma kovo mėn. ir įsigalioja balandžio 1 d. 2 KAD mokama II ketv. už praeitų kalendorinių metų rezultatus. 3 IKAD mokama II ketv. už praeito strateginio laikotarpio rezultatus. 2022 m. I ketv. 2022 m. III ketv. 2023 m. I ketv. 2023 m. III ketv. 2024 m. I ketv. 2022 m. II ketv. 2022 m. IV ketv. 2023 m. II ketv. 2023 m. IV ketv. 2024 m. II ketv. Metiniai tikslai / 2021 m. KAD tikslų pasiekimo vertimas Metiniai tikslai / 2022 m. KAD tikslų pasiekimo vertimas Metiniai tikslai / 2023 m. KAD tikslų pasiekimo vertimas / 2020–2023 m. IKAD tikslų pasiekimo vertimas KAD išmokama už 2021 m. rezultatus KAD išmokama už 2022 m. rezultatus KAD išmokama už 2023 m. rezultatus / IKAD išmokama už 2020–2023 m. rezultatus 79 % 11 % 10 % 80 % 11 % 9 % 80 % 12 % 8 % 80 % 12 % 8 % 80 % 11 % 9 % 152 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Metiniai kintamosios atlygio dalies (KAD) tikslai Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių 2023 m. KAD tikslai ir jų pasiekimas Kriterijai Svoris Tikslas Minimali riba (70 %) I riba (80 %) II riba (90 %) Visiškai pasiektas tikslas (100 %) 2023 m. faktinis rezultatas Pasiektas rezultatas Išmokėta Finansiniai tikslai Grupės Koreguotas EBITDA 413 mln. Eur 1 1 480 mln. Eur 485 mln. Eur 100 % 30 % Strateginiai projektai ir esminiai jų etapai 30 % Jūrinio vėjo projektų vystymas: – Laimėtas LT jūrinio vėjo projekto aukcionas – Laimėtas dar vienas jūrinio vėjo projekto aukcionas 1/2 n/a n/a 2/2 2/2 100 % 20 % 20 % Sausumos vėjo parko portfelio plėtra: – Sausumos vėjo parko portfelio 2 plėtra 2023 m. (10 %) – Nauji pažengusios vystymo stadijos projektai (portfelio) ar/ir nauji projektai, kurių prieiga prie elektros tinklo užtikrinta preliminaria prijungimo prie tinklo sutartimi 2023 m. 3 , MW (10 %) +0,7 GW ≥ 200 MW +0,9 GW ≥ 300 MW +1,1 GW ≥ 425 MW +1,2 GW ≥ 675 MW +0,7 GW 924 MW 70 % 100 % 7 % 10 % 20 % Integruoto modelio sinergijų realizavimui Grupėje įgyvendinimas: – Optimalaus elektros gamybos ir pardavimo modelio sukūrimas ir jo įgyvendinimas Grupės mastu (2023 m. įgyvendinti 5/5 etapų) 4/5 1 1 5/5 5/5 100 % 10 % Tvarumo tikslai 10 % ASV tikslų įgyvendinimas, pirmenybę teikiant: – Darbuotojų saugos didinimui (10 %): – nulis mirties atvejų darbe (darbuotojų ir rangovų) 0 0 0 – darbuotojų TRIR 4 <2,4 1 1 <2,1 0,8 100 % 18,8 % – rangovų TRIR 4 <4,2 <3,9 0,9 5 – Įtraukių atrankų programos įgyvendinimui 2023 m 6 (10 %) 70 % 1 1 100 % 88 % 88 % Metiniai KAD tikslai, % - - - - - - 96 % Metiniai KAD tikslai, % nuo PAD (maksimalus KAD dydis ne didesnis nei 20 % metinės PAD) - - - - - - 19,2 % 1 Tikslai vertinami pagal pasiekimų skalę, taikant tiesinę interpoliaciją tarp ribų. 2 Bendras koreguotas pagal įvykdymo tikimybę portfelis (į 2023 m. koreguoto pagal įvykdymo tikimybę portfelio vertę neįtraukiant jūros vėjo projektų vystymo ir jau veikiančių pajėgumų), įtraukiant ir projektus iki ankstyvosios bei pažengusios stadijos (angl. Opportunity pipeline), apskaičiuotas atsižvelgiant į įvykdymo tikimybės įverčius pagal patvirtintą skaičiavimo ir informacijos atskleidimo principus. Siekiamas pokytis ir (arba) plėtra 2023 m. matuojamas kaip portfelio vertės pokytis 2023 m. gruodžio 31 d., lyginant ją su portfelio verte 2022 m. pabaigoje. 3 90 % ir 100 % ribos apima hibridizaciją. 4 TRIR visų registruotinų su darbu susijusių incidentų rodiklis (registruotinų incidentų skaičius x1 000 000 / bendras per metus dirbtų valandų skaičius). TRIR rangovams priskiriamos sutartys, kurių vertė viršija 0,5 mln. eurų per metus. 5 UAB „Ignitis“ TRIR rangovų stebėjimas pradėtas 2023 m. liepos 7 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ TRIR rangovų stebėjimas apima visą incidentų apimtį, tačiau į TRIR skaičiavimus įtrauktos valandos apima tik sutartis, kurių vertė viršija 0,5 mln. eurų per metus. 6 Siekiama lyčių balanso atrankose į aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas: trumpuosiuose kandidatų sąrašuose ir laisvų pareigybių atrankose 2023 m. užtikrinant ne mažiau nei 33 % nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų, išskyrus šias išimtis: organizuojama akcininko atstovo atranka ir (arba) dėl struktūrinių / organizacinių pokyčių yra pagrįstas tikslas užtikrinti verslo tęstinumą paskiriant asmenį į pareigas. 2023 m. KAD tikslai ir rezultatai Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių ir Grupės vadovo metiniai tikslai yra susieti su Grupės strateginiu planu ir atitinka metinius patronuojančiosios bendrovės tikslus. Tikslus tvirtina ir jų pasiekimą, kuris yra susijęs su KAD dydžiu, vertina Grupės stebėtojų taryba. Kriterijai, taikomi patronuojančiosios bendrovės valdybos narių, įskaitant Grupės vadovą, KAD 2023 m., ir tikslų pasiekimas nurodyti lentelėje žemiau. Kriterijų svoris buvo perskaičiuotas eliminavus tikslą, siekiant užtikrinti geriausius Grupės interesus. Informaciją apie KAD tikslus ir jų pasiekimą ankstesniais laikotarpiais pateikiame mūsų svetainėje. 153 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 30 % Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių 2024 m. KAD tikslai Kriterijai Svoris Uždaviniai Finansiniai tikslai 40 % Grupės Koreguotas EBITDA Strateginiai projektai ir esminiai jų etapai – Žaliosios gamybos sausumos vėjo portfelio plėtra (15 %) 45 % – Jūrinio vėjo projekto Lietuvoje įgyvendinimas pagal planą (10 %) – Žaliųjų lanksčiųjų technologijų plėtra (20 %) Tvarumo tikslai 15 % – ASV tikslų įgyvendinimas, pirmenybę teikiant: – Nulinio ŠESD emisijų balanso tikslo pasitvirtinimui su „Mokslu grįstu tikslų iniciatyva“ (angl. SBTi) 2024 metais (5 %); – Darbuotojų saugos didinimui 1 (5 %); – Įtraukių atrankų programos įgyvendinimui 2024 m. (5 %). 2024 m. KAD tikslų apžvalga Toliau lentelėje iliustruojami 2024 m. KAD tikslai. Dėl jautrios informacijos įtakos rinkai, detalius tikslų rezultatus ir jų vertinimą pateiksime 2024 m. metiniame pranešime. 1 Nulis mirties atvejų darbe (darbuotojų ir rangovų), TRIR - visų registruotinų su darbu susijusių incidentų rodiklis (registruotinų incidentų skaičius x1 000 000 / bendras per metus dirbtų valandų skaičius). 154 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Ilgalaikiai kintamosios atlygio dalies (IKAD) tikslai 2020–2023 m. KAD tikslai ir rezultatai Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių ir Grupės vadovo ilgalaikiai kintamo atlygio tikslai yra susieti su Grupės strateginiu 2020–2023 m. planu ir atitinka ilgalaikius patronuojančiosios bendrovės tikslus. Tikslus tvirtina ir jų pasiekimą, kuris yra susijęs su IKAD dydžiu, vertina Grupės stebėtojų taryba, o jų įgyvendinimas pateikiamas lentelėje žemiau. 2020–2023 m. yra pirmasis Grupės strateginio plano laikotarpis, kai vertinamas tikslų įgyvendinimas bei už tai išmokama kintamo atlygio dalis. Siekiant užtikrinti, kad informacija apie ilgalaikius KAD tikslus, numatytus kitais laikotarpiais (2021– 2024m., 2022–2025 m., 2023–2026 m.), būtų skaidri ir pasiekiama Grupės akcininkams, ji pateikiama viešai mūsų svetainėje, „Nasdaq Vilnius“ ir Londono vertybinių popierių biržoje. Patvirtinus naujus ilgalaikius KAD tikslus 2024–2027 m. laikotarpiui, jie bus viešinami taip pat. Informaciją apie kriterijus, taikomus patronuojančiosios bendrovės valdybos narių, įskaitant Grupės vadovą, IKAD 2020–2023 m. ir ateinančių strateginių periodų tikslams pateikiame mūsų svetainėje. AB „Ignitis grupė“ ilgalaikės kintamo atlygio dalies modelį ir tikslų pasiekimo skaičiavimus 2020–2023 m. laikotarpiui peržiūrėjo Ernst & Young Baltic, UAB. 1 Bendra grąža uždirbta akcininkui (dividendų pajamingumas + akcijų kainos augimas). Bus naudojamas EURO STOXX® Utilities indeksas bei Grupės ir indekso TSR bus skaičiuojamas remiantis trijų mėnesių laikotarpiu prieš programos pradžią, bei trijų mėnesių laikotarpiu prieš programos pabaigą, tam kad išlyginti galimus svyravimus rinkoje. Pirmosios programos atveju laikotarpio pradžiai nustatyti bus naudojami pirmi trys prekybos mėnesiai. 2 Pažymėtina, kad 2020–2023 m. strateginiu laikotarpiu Grupės vidutinis Akcininko grąžos rodiklis (TSR) buvo +17,2 %, o "Euro Stoxx Utilities" indekso vidutinis TSR buvo +15,3 % (abu rodikliai apskaičiuoti taip, kaip aprašyta 1 pastaboje). 3 CO 2 emisijų mažinimo plano parengimas, suderinimas su „Science Based Target“ iniciatyva bei įgyvendinimas, kaip numatyta (lygiagrečiai su žaliosios gamybos plėtra mažinant su Grupės veikla susijusias emisijas (1 mažinimo apimtis), taip pat mažinant energijos suvartojimą (2 mažinimo apimtis) bei tiekimo grandinės emisijas (3 mažinimo apimtis)). 4 Bendras su SBTi suderintas tikslas / CO 2 mažinimo planas 2020–2023 m. laikotarpiui buvo 19,35 mln. t ekv. CO 2 (apskaičiuotas, kaip aprašyta 3 pastaboje, įskaitant 1, 2 ir 3 mažinimo apimtis, išskyrus Vilniaus kogeneracinę jėgainę ir į mažinimo apimtis neįeinančius biologinės kilmės išmetamuosius ŠESD kiekius), faktinis išmetamųjų ŠESD kiekis – 19,23 mln. t ekv. CO 2 (bendras išmetamųjų ŠESD kiekis per laikotarpį yra 20,55 mln. t ekv. CO 2 , atėmus Vilniaus KJ ir į mažinimo apimtis neįeinantį biologinės kilmės ŠESD kiekį – 1,31 mln. t ekv. CO 2 ). Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių IKAD tikslai ir jų pasiekimas 2020-2023 m. Svoris Tikslas Minimali riba (70 %) Visiškai pasiektas tikslas (100 %) Faktinis rezultatas Pasiektas rezultatas Išmokėta Veikla 40 % Akcininko grąžos rodiklis (TSR) Akcininko grąžos rodiklis 1 (TSR – total shareholder return) lyginamasi su Euro Stoxx Utilities vidurkiu ≥ 70 % Euro Stoxx Utilities vidurkio, EUR Euro Stoxx Utilities vidurkis, EUR 112 % 2 100 % 40 % Grąža 30 % Koreguotas EBITDA 2023 m. 315 mln. EUR 350 mln. EUR 485 mln. EUR 100 % 30 % Žaliosios gamybos augimas 20 % Žaliosios gamybos instaliuota galia, GW Instaliuoti „žalieji MW“ - 1,6 1,3 0 % 0 % Nulinio ŠESD emisijų balanso siekis 10 % CO 2 mažinimo planas CO 2 mažinimo plano parengimas ir jame numatytų tikslų pasiekimas (1-3 mažinimo apimtys) 3 - 100 % plano vykdymas 100 % 4 plano vykdymas 100 % 10 % Ilgalaikiai KAD tikslai, % - - - 80 % Ilgalaikiai KAD tikslai, % nuo PAD (maksimalus Ilgalaikės KAD dydis ne didesnis nei 40 % metinės PAD) - - - 32,0 % 155 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Papildoma informacija apie patronuojančiosios bendrovės valdybos narių darbo sutarties sąlygas ir atlygį Išeitinė išmoka Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai (kurie taip pat yra ir patronuojančiosios bendrovės darbuotojai), nutraukus jų darbo santykius, turi teisę į išeitinę išmoką pagal LR darbo kodeksą. Pagal Atlygio politiką, didesnės išeitinės išmokos, nei numatyta LR darbo kodekse, valdybos nariams galėtų būti skiriamos tik patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos sprendimu. Išeitinė išmoka negali viršyti 12 (dvylikos) vidutinių mėnesinių valdybos nario atlyginimų. 2023 m. išeitinių išmokų Pagrindiniams vadovams išmokėta nebuvo (2022 m. 94 599 Eur (prieš mokesčius) išeitinė išmoka buvo išmokėta D.Kašauskui). KAD ir IKAD išmokėjimas nutraukus darbo santykius Nutraukus darbo santykius KAD ir IKAD išmokėjimui taikomos „gerojo išeinančiojo“ ir „blogojo išeinančiojo“ sąlygos (angl. Good leaver ir bad leaver). KAD ir IKAD išmokos suma proporcingai mažinama pagal pozicijoje išdirbtą laiką per tikslų įgyvendinimo laikotarpį. Papildoma sąlyga nutraukus darbo santykius iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, siekiant atsiskaityti už pasiektus KAD tikslus, privalo būti patvirtinti skiriančio organo tarpiniai KAD rezultatai. Jei KAD tikslo pasiekimas negali būti įvertintas, nes jo vykdymo pabaigos terminas dar nesuėjęs, vertinant jo pasiekimą yra imamas paskutinis patvirtintas ar skiriančiam organui pristatytas tikslų pasiekimo procentas, o tokio nesant - tikslo pasiekimas laikomas 0%. Nekonkuravimo susitarimai 2023 m., peržiūrėjus bendrą Grupės nekonkuravimo politiką, valdybos nariai pasirašė susitarimus dėl nekonkuravimo. Pagal Atlygio politiką, didesnės nekonkuravimo kompensacijos, nei numatyta LR darbo kodekse, valdybos nariams galėtų būti skiriamos tik patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos sprendimu. Grupės nekonkuravimo politika detaliai nurodo nekonkuravimo kompensacijos (nutraukus darbo sutartį) ribas, taikomas Grupės darbuotojams: – 9 mėn. nekonkuravimo laikotarpiu kas mėnesį mokamos kompensacijos riba siekia 70 proc. nuo PAD; – dėl nekonkuravimo kompensacijos sąlygų gali būti deramasi ir jos gali būti keičiamos pagal individualų atvejį, tačiau negali pažeisti nurodytų ribų. 2023 m. Nekonkuravimo politika buvo peržiūrėta ir į ją įtrauktos Grupei strategiškai svarbios pozicijos. 2023 m. rugpjūčio 28 d. įsigaliojo Grupėje vieningai taikoma Nekonkuravimo politika. 2023 m. nekonkuravimo kompensacija buvo mokama vienam Grupės darbuotojui nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. lapkričio mėn. Patronuojančiosios bendrovės vadovo darbo sutarties sąlygų apžvalga Darbo sutartis su patronuojančiosios bendrovės vadovu sudaroma pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Vadovas gali atsistatydinti pateikdamas raštišką pranešimą jį išrinkusiai valdybai. Vadovą išrinkusi valdyba priima sprendimą atšaukti vadovą per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymą, vadovas taip pat gali būti kompetentingo organo atšaukiamas iš pareigų be išankstinio pranešimo. Remiantis LR darbo kodeksu, 2022 m. kovo 1 d. su dabartiniu vadovu buvo sudarytas atskiras raštiškas susitarimas dėl nekonkuravimo. Nekonkuravimo susitarimo sąlygos atitinka bendras įmonės ir geriausias rinkos praktikas. Kita informacija 1. Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai gali turėti patronuojančiosios bendrovės akcijų, tačiau akcijos jiems nėra skiriamos kaip atlygio dalis už veiklą Grupėje. Daugiau informacijos, įskaitant apie patronuojančiosios bendrovės vadovų ir su jais susijusių asmenų turimas akcijas ir prekybos gaires, pateikiame šio pranešimo skyriuje „4 Valdymo ataskaita“. 2. Patronuojančiosios bendrovės valdyba negauna atskiro atlygio už susijusias veiklas (pvz., veiklą valdyboje ar pan.) Grupėje. 3. Nei vienas iš valdybos narių neteikia konsultacijos paslaugų Grupei. 4. Patronuojančiosios bendrovės ir valdybos narių susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl patronuojančiosios bendrovės kontrolės pasikeitimo, sudaryta nebuvo. 5. Patronuojančiosios bendrovės valdybos narių atlygis už darbą Grupės įmonių komitetuose ar kolegialiuose organuose yra įtrauktas į jų atlygį už darbą valdyboje, papildomo atlygio už darbą komitetuose jie negauna. 6. Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai specialių naudų ar išmokų, kurios nėra privalomos pagal LR darbo kodeksą ar nėra paminėtos atlygio struktūroje (skiltyje „Papildomos naudos“) negauna. 156 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 5.4 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygis Apžvalga Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio mokėjimo principai yra nustatyti Valstybės valdomų energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairėse, Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 794 (nuoroda), ir Atlygio politikoje. Atsižvelgiant į Valdymo koordinavimo centro rekomendacijas ir geriausias rinkos praktikas, 2022 m. patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių kolegialių organų narių atlygio principas buvo pakeistas. Atlygis dabar mokamas ir valstybės tarnautojams, kurie užima kolegialaus organo nario pareigas. Be to, pakeisti ir kitų narių atlygio lygiai. Šis principas įsigaliojo visuotiniam akcininkų susirinkimui 2022 m. rugsėjo 29 d. patvirtinus Atlygio politikos pokyčius. Tikime, kad šie pokyčiai padidins tiek atlygio skaidrumą, tiek aiškumą, o ateityje padės mums pritraukti valstybės tarnautojus. Pagrindiniai patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio principai Minimalus mėnesinis darbo užmokesti, mokamas už veiklą stebėtojų taryboje, jos komitetuose ir Audito komitete, nustatytas pagal Valstybės valdomų energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires. Grupė nusprendė mokėti minimalų atlygį, koks buvo nustatytas Korporatyvinio valdymo gairėse. Taip pat buvo nustatyti kiti atlygio skyrimo principai: – atlygis už darbą stebėtojų taryboje, jos komitetuose ir Audito komitete yra fiksuotas visam kadencijos laikotarpiui ir nepriklauso nuo patronuojančiosios bendrovės ar Grupės įmonių rezultatų; – patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių atlygis už darbą komitetuose ir Audito komitete yra įtrauktas į jų atlygį už darbą stebėtojų taryboje, papildomo atlygio už darbą komitetuose jie negauna; – stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto nariai neturi teisės gauti išeitines išmokas nutraukus jų darbo sutartis. Daugiau informacijos apie Grupės įmonių kolegialių organų narių atlygį pateikiame Atlygio politikoje. Pareigybė kolegialiame organe Mėnesinis atlygis, Eur (prieš mokesčius) 1 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas pirmininkas 4 180 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas narys 3 140 Valstybės tarnautojas, užimantis patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigas 1 570 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos komitetų ar Audito komiteto pirmininkas 2 000 Nepriklausomas patronuojančiosios bendrovės komitetų narys 1 800 1 Mėnesinis atlygis buvo nustatytas 2022 m. rugsėjo 29 d. visuotinio patronuojančiosios bendrovės akcininkų susirinkimo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies d) punktu (nuoroda) ir Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 794 (nuoroda). Atlygio politikos redakcija, patvirtinta 2023 m. kovo 30 d., numato konkrečias mokėtinas sumas atsižvelgiant į minėtą reglamentą. Atlygis už darbą patronuojančiosios bendrovės kolegialiuose organuose Atlygio struktūra Atlygio patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto nariams principai, įsigalioję 2022 m. rugsėjo 29 d., nurodyti lentelėje aukščiau. 157 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita Stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygis 2021 m. baigėsi buvusios stebėtojų tarybos kadencija. 2021 m. spalio 26 d. visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai išrinko naujus stebėtojų tarybos narius. Po to buvo suformuoti nauji stebėtojų tarybos komitetai, o visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Audito komiteto narius. Toliau atskirai pateikiame dabartinių ir buvusių stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio apžvalgas. Daugiau informacijos apie atrankas į kolegialius organus bei jų narius pateikiame šio pranešimo skyriuje „4 Valdymo ataskaita“. Kaip aprašyta ir patronuojančiosios bendrovės kolegialų organų narių atlygio apžvalgoje, 2021m. rugsėjo 27 d. buvo pakeistas atlygio principas, įskaitant apmokėjimo pokytį iš valandinio į mėnesinį. Naujasis atlygio metodas pradėtas taikyti prasidėjus naujoms kolegialių organų kadencijoms, taigi ankstesnės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto nariams nebuvo taikomas. Buvusių stebėtojų tarybos ir jos komitetų narių atlygio apžvalgą pateikiame lentelėje žemiau. „Ignitis grupės“ biuras Vilniuje 158 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 1 1 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių atlygis už darbą komitetuose įtrauktas į jų atlygį už darbą stebėtojų taryboje, papildomo atlygio už darbą komitetuose jie negauna. 2 Ana Riva prie Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto prisijungė 2023 m. balandžio 1 d., todėl lyginant matomi neatitikimai. 3 Stebėtojų tarybos, jos komitetų ar Audito komiteto nariams, deleguotiems Daugumos akcininko, atlygis iš patronuojančiosios bendrovės už savo darbą stebėtojų taryboje, jos komitetuose ar Audito komitete nebuvo mokamas. Šis punktas pakeistas 2022 m. rugsėjo 29 d. dieną vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 4 Šarūnas Rameikis buvo išrinktas Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto nariu 2018 m. balandžio 20 d., o jo kadencija baigėsi 2022 m. balandžio 19 d. Mėnesinio atlygio principas, apibrėžtas naujojoje Atlygio politikoje, taikomas tik naujai kadencijai išrinktiems kolegialių organų nariams, todėl Šarūno Rameikio atlygis buvo grindžiamas valandiniu principu. Jam skirtas atlygis pateiktas lentelėje žemiau „Patronuojančiosios bendrovės buvusių stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio apžvalga“. 5 Wolf Willems prie Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto prisijungė 2023 m. balandžio 1 d., todėl lyginant matomi neatitikimai. 6 Patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narių atlygis buvo pakeistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 794 patvirtintu Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašu, kuris nustato atlygio mokėjimo tvarką valstybės valdomos bendrovės ir jos dukterinių įmonių, kurios yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nariams. Galiojančios sutarčių dėl stebėtojų tarybos narių veiklos sąlygos pakeistos nuo 2022 m. spalio 1 d. Patronuojančiosios bendrovės dabartinės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio apžvalga, Eur (prieš mokesčius) 2023 m. 6 2022 m. 2021 m. Pareigos Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Alfonso Faubel (Stėbėtojų tarybos pirmininkas, Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narys) 50 160 - 35 940 - 5 645 - Ana Riva 2 (Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narė) - 16 200 - - - - Aušra Vičkačkienė 3 (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto narė) 18 840 - 4 710 - - 3 - Bent Christensen (Stebėtojų tarybos narys, Skyrimo ir atlygio komiteto narys) 37 680 - 2 420 - 4 387 - Ingrida Muckutė 3 (Stebėtojų tarybos narė, Audito komiteto narė) 18 840 - 4 710 - - 3 - Irena Petruškevičienė (Audito komiteto pirmininkė) - 24 000 - 24 000 - 6 000 Judith Buss (Stebėtojų tarybos narė, Auditeto komiteto narė) 37 680 - 27 420 - 4 387 - Marius Pulkauninkas (Audito komiteto narys) - 21 600 - 21 600 - 5 400 Lorraine Wrafter (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė) 37 680 - 27 420 - 4 387 - Tim Brooks (Stebėtojų tarybos narys, Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto pirmininkas) 37 680 - 27 420 - 4 387 - Saulius Bakas (Audito komiteto narys) - 21 600 - 21 600 - 5 400 Šarūnas Rameikis (Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narys) - - - -4 - -4 Wolf Willems 5 (Rizikos valdymo ir tvarumo komiteto narys) - 16 200 - - - - Iš viso 238 560 99 600 155 040 67 200 23 193 16 800 159 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 1 Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių atlygis už darbą komitetuose įtrauktas į jų atlygį už darbą stebėtojų taryboje, papildomo atlygio už darbą komitetuose jie negauna. 2 Išrinkti į stebėtojų tarybą 2020 m. lapkričio 12 d. 3 Stebėtojų tarybos, jos komitetų ar Audito komiteto nariai, deleguoti Daugumos akcininko, negavo atlygio iš patronuojančiosios bendrovės už savo darbą stebėtojų taryboje. 4 Išdirbtų valandų skaičius buvo pateiktas per vėlai, todėl atlygis išmokėtas kituose laikotarpiuose, o atitinkamais metais nurodytas nulis. Patronuojančiosios bendrovės buvusių stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių atlygio apžvalga, Eur (prieš mokesčius) 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Pareigos Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Stebėtojų taryba Komitetai 1 Darius Daubaras (Stebėtojų tarybos pirmininkas, Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narys) - - 14 850 - 22 950 - 16 650 - Andrius Pranckevičius (Stebėtojų tarybos narys, Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto pirmininkas) - - 23 881 - -4 - 5 288 - Daiva Lubinskaitė-Trainauskienė (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė) - - 6 750 - 6 263 - 5 070 - Judith Buss 2 (Stebėtojų tarybos narė) - - 10 125 - 3 038 - - - Bent Christensen 2 (Stebėtojų tarybos narys) - - 10 725 - 2 625 - - - Aušra Vičkačkienė 3 (Stebėtojų tarybos narė, Audito komiteto narė) - - - - - - - - Daiva Kamarauskienė 3 (Stebėtojų tarybos narė, Skyrimo ir atlygio komiteto narė) - - - - - - - - Irena Petruškevičienė (Audito komiteto pirmininkė) - - - 14 700 - 15 488 - 11 738 Danielius Merkinas (Audito komiteto narys) - - - 10 763 - 11 888 - 10 590 Šarūnas Radavičius (Audito komiteto narys) - - - 9 787 - 9 750 - 8 258 Ingrida Muckutė 3 (Audito komiteto narė) - - - - - - - - Lėda Turai – Petrauskienė (Skyrimo ir atlygio komiteto narė) - - - 7 650 - 4 125 - -4 Šarūnas Rameikis (Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komiteto narys) - 750 - 4 950 - -4 - 3 375 Iš viso - 750 66 331 47 850 34 876 41 251 27 008 33 961 160 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 1. Pagal valstybės valdomų įmonių reguliavimą Lietuvoje, Stebėtojų tarybos ir jos komitetų nariai negali turėti patronuojančios bendrovės akcijų. Tačiau Audito komiteto nariai, kurie nėra Stebėtojų tarybos nariai, gali turėti patronuojančios bendrovės akcijų. Daugiau informacijos, įskaitant pastarąją, ir išsamią informaciją apie prekybos gaires, skirtas patronuojančios bendrovės vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims, rasite šios ataskaitos 4 skyriuje „Valdymo ataskaita“. Taip pat pažymėtina, jog Grupė negali suteikti akcijų kaip atlygio dalies. 2. Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto nariai negauna atskiro atlygio už susijusias veiklas (pvz., veiklą taryboje ar pan.) Grupėje. 3. Nei vienas iš stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių neteikia konsultacijos paslaugų Grupei. 4. Susitarimų tarp patronuojančiosios bendrovės ir stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komitetų narių, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl patronuojančiosios bendrovės kontrolės pasikeitimo, sudaryta nebuvo. 5. Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto nariai specialių naudų ar išmokų, kurios nėra privalomos pagal LR darbo kodeksą, negauna. Papildoma informacija apie patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos, jos komitetų ir Audito komiteto narių darbo sutarties sąlygas ir atlygį „Ignitis grupės“ darbuotojai 161 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 5.5 Kita informacija apie Grupės darbuotojų atlygį Patronuojančiosios bendrovės atlyginimų fondas 2023 m. sudarė 4,1 mln. Eur (2022 m. – 3,6 mln. Eur), o bendras Grupės atlyginimų fondas 2023 m. sudarė 136,7 mln. Eur (2022 m. – 115,8 mln. Eur). Vidutiniai mėnesiniai atlyginimai (PAD ir KAD) už 2019–2023 m. laikotarpį nurodyti toliau pateikiamose lentelėse. Susitarimų tarp patronuojančiosios bendrovės ir valdybos ar stebėtojų tarybos narių ar darbuotojų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl patronuojančiosios bendrovės kontrolės pasikeitimo, sudaryta nebuvo. Pareigybės kategorija 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 1 Darbuotojų skaičius 2 Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius 2 Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 3,4 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 5 Patronuojančiosios bendrovės vadovas 1 16 812 1 13 872 1 12 549 1 13 011 1 9 725 Aukščiausio lygmens vadovai 10 10 815 9 9 789 9 9 431 10 9 783 11 7 342 Vidurinio lygmens vadovai 8 7 012 10 6 091 16 6 044 23 6 413 21 6 320 Ekspertai, specialistai 34 4 042 29 3 853 47 3 750 50 3 778 68 3 833 Darbuotojai - - - - - - - - - - Iš viso 53 6 097 49 5 651 73 5 102 84 4 281 101 4 281 Pareigybės kategorija 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. 5 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 3 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 4 Darbuotojų skaičius Vidutinis atlyginimas 6 Patronuojančiosios ben- drovės vadovas 32 10 121 23 9 462 17 8 300 17 8 990 17 7 262 Aukščiausio lygmens vadovai 32 10 273 32 8 650 33 8 030 34 8 274 35 6 713 Vidurinio lygmens vadovai 414 4 782 390 4 338 373 4 020 375 4 038 340 3 323 Ekspertai, specialistai 3125 2 807 2 949 2 507 2 728 2 247 2 670 2 102 2 560 1 906 Darbuotojai 799 2 183 769 1 990 733 1 758 736 1 670 767 1 475 Iš viso 4402 2 960 4 163 2 665 3 884 2 401 3 832 2 059 3 719 2 015 1 Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. VVA įtrauktas į PAD. 2 Dėl valdybos sprendimo patronuojančiojoje bendrovėje palikti tik strategines pareigybes, kitos pareigybės buvo perkeltos į kitas Grupės įmones, todėl sumažėjo darbuotojų skaičius patronuojančiojoje bendrovėje. 3 Siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupėje, dalis KAD (20 proc. iš 40 proc.) buvo perkelta į PAD, taip padidinant PAD išmokėtą už 2020 m. ir sumažinant KAD išmokėtą 2020 m. už 2019 m. 4 Vidutinis atlyginimas buvo perskaičiuotas įtraukiant KAD, todėl duomenys skiriasi nuo duomenų, pateiktų 2020 m. metiniame pranešime. 5 Dėl mokesčių sistemos reformos Lietuvoje, bruto atlyginimai buvo perskaičiuoti ir 2019 m. išaugo 28,9 proc. 1 Išskyrus stažuotojus: 7 – 2021 m., 4 – 2020 m. 2 Vidutinis Grupės įmonių Lenkijoje darbuotojų atlyginimas skaičiuojamas pagal oficialių EUR ir PLN kursą, nustatytą paskutinę kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas atlyginimas, dieną. 3 Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. VVA įtrauktas į PAD. 4 Siekiant suvienodinti KAD struktūrą Grupėje, dalis KAD (20 proc. iš 40 proc.) buvo perkelta į PAD, taip padidinant PAD išmokėtą už 2020 m. ir sumažinant KAD išmokėtą 2020 m. už 2019 m. 5 Išskyrus darbuotojus iš Grupės įmonių: UAB „EURAKRAS“, „Ignitis Latvija“ SIA, „Ignitis Polska“ Sp. z o.o., „Pomerania Wind Farm“ Sp. z o. o., „Tuuleenergia“ OÜ, UAB „VVP Investment“, „Ignitis Eesti“ OÜ. 6 Dėl mokesčių sistemos reformos Lietuvoje, bruto atlyginimai buvo perskaičiuoti ir 2019 m. išaugo 28,9 proc. Patronuojančiosios bendrovės darbuotojų bendras vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir skaičius, Eur (prieš mokesčius) EUR (before taxes) Grupės darbuotojų bendras vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir skaičius 1, 2 , Eur (prieš mokesčius) 162 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atlygio ataskaita 163 / 477 Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 165 174 209 234 244 277 6.1 Tvarumo apžvalga 298 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.2 Aplinka 6.3 Socialiniai aspektai 6.4 Valdymas 6.5 ASV duomenys 6.6 Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą 6.7 Papildoma informacija Apie tvarumo ataskaitą „Ignitis grupės“ 2023 m. tvarumo ataskaita (socialinės atsakomybės ataskaita) (toliau – Tvarumo ataskaita) yra Grupės 2023 m. integruoto metinio pranešimo dalis. Šiame pranešime pateikta informacija apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31d. Tvarumo ataskaita apima ataskaitinio laikotarpio pabaigoje prieinamą naujausią informaciją. Siekiant atliepti įvairių suinteresuotųjų šalių reikalavimus, Tvarumo ataskaita buvo parengta pagal kelių atskaitomybės sistemų ir ataskaitų teikimo standartų reguliacinius reikalavimus bei rekomendacijas. Informacija Tvarumo ataskaitoje atskleidžiama remiantis reikšmingumo principu ir atspindi Grupės pažangą įgyvendinant Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (toliau – UNGC, angl. United Nations Global Compact) principus, taip pat Grupės indėlį siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT, angl. United Nations Sustainable Development Goals). Tvarumo ataskaita parengta laikantis Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (toliau – GRI, angl. Global Reporting Initiative) standartų. Ši Tvarumo ataskaita atitinka socialinės atsakomybės ataskaitoms keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Be to, Grupė šioje ataskaitoje parodo kaip laikosi Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (toliau – CSRD, angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) nuostatų ir gairių. Dalis EFRAG parengtų Europos tvarumo atskaitomybės standartų (toliau – ETAS, angl. European Sustainability Reporting Standards) reikalavimų ir rekomendacijų jau taikomi rengiant šią Tvarumo ataskaitą. Tačiau suprantame, kad rengdami būsimas ataskaitas turėsime įgyvendinti likusius reikalavimus. Grupė rengs atitinkamas ataskaitas, kai CSRD nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę. Kadangi CSRD išsamiai nagrinėja atitinkamus su klimato kaita susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) sistemos aspektus, atskirai pagal TCFD atskleidimų neteiksime. Tvarumo ataskaitoje taip pat pateikiamas atitikties ES Taksonomijos reglamentui vertinimas. Tvarumo ataskaitoje atskleidžiama informacija apima tiek patronuojančiosios bendrovės, tiek visų Grupės įmonių informaciją. Todėl, jei nenurodyta kitaip, esminės Tvarumo ataskaitos temos apima visas Grupės įmones, o išsami kiekvienos Grupės įmonės tvarumo informacija nėra rengiama. Tvarumo ataskaita turėtų būti skaitoma kartu su Grupės 2023 m. integruotu metiniu pranešimu ir kitų Grupės įmonių metiniais pranešimais. Grupės įmonės į savo metinius pranešimus tai pat įtraukia nuorodą į Tvarumo ataskaitą. Visos Tvarumo ataskaitos užtikrinimo patikrinimas kol kas nebuvo atliktas. Tačiau Grupė mano, kad yra svarbu suteikti tam tikrą užtikrinimą dėl rodiklių, todėl pateikia riboto užtikrinimo išvadą apie parinktus reikšmingus aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ASV) rodiklius, tokius kaip ŠESD emisijos, darbuotojų sveikata ir sauga, darbuotojų patirtis, moterų dalis tarp aukščiausio lygio vadovų, pranešimai, gauti per Pasitikėjimo liniją, ir ES taksonomijos rodikliai. Riboto užtikrinimo ataskaitos kartu su rodiklių, dėl kurių buvo pareikštas užtikrinimas, sąrašu pateikti šio pranešimo skiltyje „10.4. Nepriklausomo riboto užtikrinimo dėl atrinktų tvarumo rodiklių ataskaita“. Ateityje remiantis atitinkamais reikalavimais bus atliekamas visos Tvarumo ataskaitos užtikrinimo patikrinimas. Ankstesnes tvarumo ataskaitas, konsoliduotuosius metinius pranešimus ir kitą informaciją apie Grupės tvarumo valdymą ir veiklas pateikiame Grupės svetainės skiltyje „Tvarumas“. GRI 2-2 GRI 2-3 Nasdaq G8 Nasdaq G9 164 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.1 Tvarumo apžvalga ASV veiklos rezultatai Grupė, siekdama sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms, įgyvendina tam tikrus ASV tikslus. Mums svarbu laikytis geriausių tvarumo praktikų, išlaikyti ir nuolat gerinti ASV reitingus. Svarbiausi ASV įvykiai ir ASV įvertinimai 1 apimties ŠESD emisijas sumažinome 1,8 proc., 2 apimties – 15,6 proc. lyginant su 2022 m. Grupės mastu vykdome darbuotojų sveikatos ir saugos programą „Ar saugu?“. Visi Grupės darbuotojai dalyvavo įvairiose šio programos veiklose Pasirašėme „JT Moterys“ ir UNGC iniciatyvų nustatytus Moterų įgalinimo principus Išlaikėme MSCI suteiktą „AA“ (lyderis) įvertinimą ir gavome „B-“ (pagrindinis) įvertinimą iš ISS ESG bei 25,2 balo (vidutinė rizika) įvertinimą iš „Sustainalytics“ Mūsų Žaliosios gamybos užtikrintų pajėgumų galia pasiekė 2,9 GW (1,4 GW daugiau nei 2022 m.) Darbuotojų TRIR – 0,79 (2022 m. siekė 1,69). Rangovų TRIR – 0,93 (pradėtas fiksuoti 2022 m. liepą, taikomas tik visam 2023 m. ataskaitiniam laikotarpiui) 23,1 proc. moterų aukščiausio lygio vadovų pozicijose (2022m. 22,6 proc.). 30,8 proc. Grupės darbuotojų yra moterys (2022 m. 29,7 proc.) CDP įvertino Grupės pastangas atskleisti su klimato kaita susijusią informaciją (atskleistą 2023 m.) suteikdama „B“ įvertinimą Įrengėme 193 elektromobilių įkrovimo stoteles (376 įkrovimo prieigas) – beveik 2 kartus daugiau nei 2022 m. (2022 m. – 99) 69 proc. Grupės darbuotojų dalyvavo smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymuose (kurie buvo organizuoti pirmą kartą) Mokymų valandų skaičius vienam darbuotojui siekė 20,8 val. (2022 m. – 21,5 val.) „Ignitis“ (Sprendimai klientams), kuriai „EcoVadis“ suteikė 78 balų (platininį) įvertinimą, patenka tarp 1 proc. geriausiai „Ecovadis“ įvertintų pasaulio įmonių Siekdami užtikrinti efektyvesnį energijos vartojimą ir apskaitą, per metus įdiegėme 519 tūkst. išmaniųjų skaitiklių (2022 m. – 210,4 tūkst. skaitiklių) 2023 m. darbuotojų patirties rodiklis (eNPS) išliko aukštas – 57,5 proc. (2022 m. – 61,8 proc.) 98 stipendijos buvo skirtos su energetika susijusių programų studentams (2022 m. – 50) Penktus metus iš eilės didelių valstybės valdomų įmonių kategorijoje Grupei suteiktas aukščiausias „A+“ įvertinimas Gerosios valdysenos indekse Lietuvoje 99,9 proc. Grupės viešųjų ir 89,9 proc. komercinių pirkimų buvo žalieji (94,2 proc. visų 2022 m. įvykdytų pirkimų) Grupei buvo trečią kartą suteiktas sertifikatas „Top Employer Lithuania“ (po ataskaitinio laikotarpio) Daugiau kaip 6 000 moksleivių sužinojo apie energetiką (2022 m. – 3 500) „ESG Investing“ skyrė apdovanojimą už geriausias tvarumo ataskaitas, o „Deloitte“– už Baltijos šalyse geriausią integruotą ataskaitą Žalesnė energija ir energetinis efektyvumas Saugesnė ir malonesnė darbo aplinka Dėmesys lygybei ir darbuotojams – tiek esamiems, tiek būsimiems Pripažinimai ir apdovanojimai už geriausias tvarumo praktikas 165 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) ES Taksonomijos reglamento taikymo apžvalga ES Taksonomijos reglamente (ES) 2020/852 (toliau– Taksonomijos reglamentas) nustatyta tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema ir bendri terminai, apibūdinantys aplinkos atžvilgiu tvarias veiklas. Pagrindinė šio reglamento paskirtis– padėti didinti investicijas į tvarias veiklas, pateikti įmonėms, investuotojams ir įstatymų leidėjams tikslius ekonominių veiklų, kurios gali būti laikomos tvariomis, apibrėžimus. Grupė palaiko siekį kreipti investicijas į tvarius projektus ir veiklas siekiant įgyvendinti Europos Žaliojo kurso tikslus. 2021 m. Grupė, remdamasi Taksonomijos reglamentu ir susijusiais deleguotaisiais aktais, pradėjo teikti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR). 2021 m. metiniame pranešime skelbėme supaprastintą finansinę informaciją apie taksonomines ir netaksonomines ekonomines veiklas. Įsigaliojus reikalavimui atskleisti informaciją apie kriterijus atitinkančias taksonomines ekonomines veiklas, Grupė, pradedant 2022 m. metiniu pranešimu, atskleidžia tokių veiklų PVRR. Grupė vykdo šiuos aiškiais etapais pagrįstus procesus, kurių metu analizuoja savo veiklų atitiktį Taksonomijos reglamentui: 1. identifikuoja Grupės taksonomines ekonomines veiklas. Išsamiai peržiūrime ir analizuojame Deleguotąjį aktą dėl tvarios veiklos siekiant sumažinti ir prisitaikyti prie klimato kaitos tikslų, Papildomą deleguotąjį klimato aktą ir Deleguotąjį aplinkos apsaugos aktą bei nustatome visas kriterijus atitinkančias taksonomines ekonomines veiklas Grupės portfelyje. Šis procesas nuolat peržiūrimas, siekiant pateikti naujausią informaciją; Kriterijus atitinkanti taksonominė veikla Kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla Netaksonominė veikla 1 Šie duomenys buvo perskaičiuoti, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Daugiau informacijos pateikiama šio pranešimo skyriuje „7.2 Pastabos dėl perskaičiuotų rodiklių“. 2 Grupė savanoriškai atskleidžia Koreguotą EBITDA, kurį apskaičiuoja pagal savo nustatytą metodiką, nes šis rodiklis nėra aprašytas Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2178. 2. vertina svaraus prisidėjimo kriterijus. Vertiname, ar visos anksčiau nustatytos taksonominės ekonominės veiklos atitinka techninius vertinimo kriterijus bei svariai prisideda prie vieno iš šešių aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo. Siekiant įvertinti atitiktį svaraus prisidėjimo kriterijams, peržiūrimi veikiantys procesai ir, prireikus, analizuojami konkretūs techniniai kriterijai. Daugiau informacijos apie kiekvienos veiklos atitiktį pateikiame išsamioje ES Taksonomijos ataskaitoje; 3. vertina, ar nėra daroma reikšmingos žalos (angl. do no significant harm , DNSH) kitiems aplinkosaugos tikslams. Vykdome tolesnį taksonominių ekonominių veiklų techninių kriterijų vertinimą. Siekdami įvertinti, ar nėra daroma žala (DNSH), analizuojame vykdomus aplinkos apsaugos, atliekų tvarkymo ir kitus susijusius procesus. Daugiau informacijos apie kiekvienos veiklos atitiktį pateikiame išsamioje ES Taksonomijos ataskaitoje; 4. tikrina būtiniausių apsaugos priemonių užtikrinimą. Vertiname, kaip Grupė savo veikloje, įskaitant kiekvieną taksonominę ekonominę veiklą, laikosi EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; 5. nustato Grupės kriterijus atitinkančias veiklas. Nagrinėdami Grupės veiklų atitiktį svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos ir DNSH kriterijams, nustatėme, ar Grupės veiklos atitinka būtiniausias apsaugos priemones ir yra suderintos su techninės analizės kriterijais, bei parengėme galutinį Grupės kriterijus atitinkančių veiklų sąrašą. 6. skaičiuoja finansinius PVRR. Finansiniai rodikliai, susiję su ekonominėmis veiklomis, nustatytomis šio proceso metu, buvo apskaičiuoti pagal apskaitos metodiką, aprašytą šio pranešimo skyriuje „6.6 Atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentą“. PVRR atskleidimų pagal ES Taksonomiją ir papildomą informaciją skaitykite šio pranešimo skiltyje „6.6 Atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentą“. Atitikties Taksonomijos reglamentui ataskaitą už 2023 m., paaiškinančią Grupės veiklų atitiktį Taksonomijos reglamentui, rasite čia. Koreguotas EBITDA , % (savanoriškas) 2 2022 m. 1 72,8 61,4 7,4 4,7 19,8 33,9 2023 m. (11,4 p.p.) CAPEX pagal Taksonomiją , % 2022 1 m. 90,0 94,8 0,4 0,7 9,6 4,5 2023 m. +4,8 p.p. OPEX pagal Taksonomiją , % 2022 1 m. 64,9 67,0 8,2 8,0 26,9 25,0 2023 m. +2,1 p.p. Pajamos,% 2022 1 m. 20,9 27,9 3,8 3,6 75,3 68,5 2023 m. +7,0 p.p. GRI 2-9 GR 2-12 GRI 2-13 GRI 2-14 GRI 2-17 GRI 2-23 GRI 2-24 166 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Tvarumo valdymas Grupėje Įgyvendindami savo strategiją ir siekį sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms, skiriame daug dėmesio savo aplinkosaugos, socialinėms ir valdysenos (ASV) veikloms ir atskaitingumui. Grupės darnumo politika nustato bendrus Grupės tvarumo principus bei šių principų įgyvendinimo priemones visose Grupės įmonėse. Ja siekiama kurti atsakingo ir darniai vystomo verslo kultūrą ir praktiką. Darnumo politikoje atskleidžiamas, tarp visų kitų, Grupės įsipareigojimas laikytis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principų ir derinti savo strateginius tikslus ir veiklą su Darnaus vystymosi tikslais, prisidėti prie Paryžiaus susitarimo kovojant su klimato kaita bei vadovautis gerosiomis valdysenos praktikomis. Informacija apie kitas politikas ir tvarumo valdymą skelbiama viešai ir pateikiama šiame pranešime. Kartu su išsamia informacija apie mūsų tvarumo valdymą, periodiškai tarpiniuose ir metiniame pranešimuose skelbiame tvarumo apžvalgą ir ASV duomenis. Tokiu būtu užtikriname, kad visos mūsų suinteresuotosios šalys gautų reikiamą informaciją apie Grupės įgyvendinamus tvarumo tikslus. Toliau pateikta bendra Grupės tvarumo valdymo sistemos apžvalga, parodanti, kuo remdamiesi geriname ASV veiklos rezultatus. Tvarumo / ASV įtraukimas į Grupės valdymą ir procesus Vadovaujamės geriausiomis valdysenos praktikomis ir savo veikloje atsižvelgiame į tarptautinių institucijų ir mokslo bendruomenės rekomendacijas. Keliame išmatuojamus tvarumo / ASV tikslus Laikomės Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principų ir tiesiogiai prisidedame prie Darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo. Esame įsipareigoję iki 2040–2050m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą pagal SBTi patvirtintus Grupės trumpalaikius tikslus. Atskleidimų stiprinimas Informaciją apie Grupės pažangą esminiais klausimais atskleidžiame laikydamiesi pasauliniu mastu pripažintų sistemų, standartų ir naudodamiesi plačiam suinteresuotų šalių ratui pritaikytus kanalus. Pažangos vertinimas ir nuolatinis tobulėjimas Nuolat vertiname Grupės pažangą pagal ASV reitingus, kuriuos suteikia nepriklausomos, pirmaujančios ASV reitingų agentūros ir sertifikavimo bendrovės bei siekiame pagerinti savo veiklos rezultatus. Grupės tvarumo valdymo sistema Pagrindinis mūsų siekis yra sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms GRI 2-9 GR 2-12 GRI 2-13 GRI 2-14 GRI 2-17 GRI 2-23 GRI 2-24 167 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Reikšmingumo vertinimas Grupė pripažįsta būtinybę verslo veikloje atliepti suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir platesnius aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės aspektus. Remdamiesi reikšmingumo koncepcija galime nustatyti pagrindinius tvarumo aspektus, juos suskirstyti pagal prioritetą ir tuomet valdyti. Įsigaliojus naujiems tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimams, Grupė šiuo metu atlieka dvejopo reikšmingumo vertinimą. Laikantis šio požiūrio siekiama išsiaiškinti, kokiu mastu tvarumo aspektai veikia įmonę ir kokiu mastu įmonė veikia šiuos aspektus. Grupės dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatai bus paskelbti Grupės interneto svetainėje ir įtraukti į 2024 m. tvarumo ataskaitą. Šiame pranešime atskleidžiame su tvarumu susijusią informaciją remdamiesi išsamiu poveikio reikšmingumo vertinimu, kurį atlikome 2021 metais. Jame buvo nustatyti ir pagal prioritetą suskirstyti pagrindiniai tvarumo aspektai, kurie Grupei ir jos suinteresuotosioms šalims yra aktualiausi ir reikšmingiausi. Reikšmingumo vertinimo nauda nustatant tvarumo prioritetus: – didžiausias teigiamas poveikis. Siekiame, kad tvarumo veiklos būtų koncentruotos į sritis, kuriose galime padaryti didžiausią teigiamą poveikį; – vertė tiek Grupei, tiek išorei. Tvarumo veiklos kuriamos naudos gavėjai yra tiek Grupė, tiek asmenys ir organizacijos, kurių sprendimams Grupė gali daryti įtaką ir, atitinkamai, kurie gali daryti įtaką Grupės sprendimams; – ryšių stiprinimas. Suinteresuotų šalių įtraukimas į tvarumo veiklų vystymą taip pat padeda stiprinti abipusiai vertingus ryšius. ASV aspektas Apibūdinimas Aplinkosaugos aspektai Poveikis klimatui ir ŠESD emisijos Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, veikloje susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2 ir kt.) mažinimas Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei Dirvožemio, vandens ir oro kokybės palaikymas, aplinkos taršos prevencija Poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms Gyvūnijos, augalijos, natūralių ekosistemų, floros ir faunos apsauga Antrinių žaliavų vartojimas, atliekų mažinimas Antrinių žaliavų naudojimas Grupės veikloje ir veikloje susidarančių atliekų mažinimas Atliekų nukreipimas nuo sąvartynų, žiediškumas Elektros energijos gamyba iš rūšiavimui netinkamų atliekų, žiedinės ekonomikos principų skatinimas Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams Gaminančių vartotojų plėtros skatinimas, elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo ir kitų aplinkai draugiškų sprendimų klientams plėtra Tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms Žalios energijos vartojimas Grupės veikloje, energijos vartojimo Grupėje mažinimas Energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams Energijos taupymas skaitmenizuojant tinklą, vartotojų skatinimas taupyti elektros energiją Socialiniai aspektai Darbuotojų ir rangovų sveikata ir sauga Darbuotojų saugos užtikrinimas, darbuotojų ir rangovų sveikatos puoselėjimas Kompetentingi darbuotojai dabar ir ateityje Profesinio ir asmeninio darbuotojų tobulėjimo skatinimas, energetikos sektoriui reikalingų kompetencijų auginimas Darbuotojų gerovė, tinkamas atlygis, bendradarbiavimas Tinkamas atlygis darbuotojams, rūpinimasis darbuotojų pasitenkinimu darbu, laisvės jungtis į asociacijas (profsąjungas) užtikrinimas Vietinių bendruomenių gerovė ir ryšiai su jomis Bendruomenės narių sveikatos ir gamtinės aplinkos saugojimas; įsiklausymas į bendruomenių poreikius Įvairovė, lygios galimybės, žmogaus teisės Lygių galimybių, lyčių lygybės bei įvairovės darbe skatinimas Įsitraukimas į visuomenines veiklas Dalyvavimas pilietinėse iniciatyvose ir nevyriausybinių organizacijų veikloje; darbuotojų savanorystės skatinimas Valdysenos aspektai Etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas Skaidrus Grupės valdymas, kova su korupcija, etiškos veiklos rinkoje užtikrinimas Energetikos sistemos stabilumas ir saugumas, nenutrūkstamos veiklos užtikrinimas Energetikos sistemos saugumo ir nenutrūkstamos veiklos užtikrinimas, tinklo patikimumas ir atsparumas oro ir kitiems išorės veiksniams Prieigos prie energijos užtikrinimas Rūpinimasis, kad elektra ir (arba) dujos būtų prieinamos visiems vartotojams, sklandus ir greitas klientų prijungimas prie tinklo Atsakomybė ir darnumas tiekimo grandinėje Aplinkai draugiškesnių prekių ir paslaugų Grupės reikmėms pirkimas; savo tiekėjų skatinimas prisidėti prie aplinkos tausojimo ir visuomenei aktualių klausimų sprendimo Tvarios finansinės priemonės Lėšų pritraukimas tvarumą skatinantiems projektams, investavimas į tvarumą skatinančius verslus Tvarumo aspektų detalizacija GRI 3-1 GRI 3-2 168 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Kaip Grupė atliko reikšmingumo vertinimą Grupė nustatė keturis reikšmingumo vertinimo proceso etapus: svarbių aspektų nustatymas, suinteresuotųjų šalių, kurioms šie aspektai galėtų būti svarbūs, išskyrimas, aspektų suskirstymas pagal prioritetus ir atitinkamų strateginių tikslų suformavimas. Toliau pateikiama daugiau informacijos apie kiekvieną etapą. 1 etapas. Svarbių aspektų nustatymas (žiūrėti168 p.) Remiantis informacija, gauta iš įvairių šaltinių, tokių kaip darbuotojų diskusijų grupės, klientų apklausos, investuotojų klausimynai, žiniasklaidos monitoringas ir įvairių kitų dokumentų analizė, buvo nustatyta 19 tvarumo aspektų, kurie galėtų būti aktualūs Grupei. 2 etapas. Tvarumo aspektų priskyrimas skirtingoms suinteresuotosioms šalims (žiūrėti dešinėje) Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra itin reikšmingas, siekiant užtikrinti, kad Grupės veikla būtų vykdoma atsakingai ir darniai. Įtraukdami socialinius ir aplinkos tausojimo klausimus į santykius su suinteresuotosiomis šalimis, siekiame ne tik patys prisidėti prie darnios visuomenės kūrimo ir aplinkos išsaugojimo ateities kartoms, bet skatiname prisidėti ir kitus. Vykdydami savo veiklą stengiamės atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių interesus ir priimti tokius sprendimus, kurie tenkintų jų geriausius interesus. Grupė identifikuoja pagrindines suinteresuotąsias šalis ir kiekvienos jų grupės lūkesčius Grupės tvarumo klausimais. Į reikšmingumo vertinimo procesą įtraukėme įvairias suinteresuotąsias šalis. Gavome beveik 3000 atsakymų iš tokių suinteresuotųjų šalių kaip darbuotojai, privatūs ir verslo klientai, investuotojai, akcininkai, tiekėjai, rangovai, bendruomenės ir kt. Per išsamias apklausas, tyrimus ir seminarus Grupė įgijo vertingų įžvalgų Grupei ir jos suinteresuotosioms šalims svarbiausiais tvarumo klausimais. Grupė atliko poveikio ir suinteresuotųjų šalių lūkesčių vertinimą pagal 19 skirtingų tvarumo aspektų, kurie yra svarbūs Grupei ir daugumai jos patronuojamųjų įmonių. Išsamesnė informacija apie suinteresuotųjų šalių įtraukimą pateikiama mūsų interneto svetainėje. 3 etapas. Reikšmingų tvarumo aspektų prioritetų nustatymas (žiūrėti 170 p.) Išsakyti suinteresuotųjų lūkesčiai – svarbi tvarumo prioritetų nustatymo dalis. Strateginių sesijų metų Grupės vadovai diskutavo, kaip galima būtų geriausiai į Grupės strategiją integruoti ir atliepti išsakytus suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Grupės reikšmingumo matrica iliustruoja šių diskusijų rezultatą, t. y. mūsų Grupei reikšmingus tvarumo aspektus, ir parodo, kaip jie atitinka tiek išorės lūkesčius, tiek mūsų strateginius prioritetus. Vertikali matricos ašis rodo suinteresuotųjų šalių požiūrį į skirtingų tvarumo aspektų reikšmingumą Grupės atžvilgiu. Horizontalioji ašis – tvarumo aspektus pagal jų santykinį poveikį ir svarbą pagrindiniams Grupės strateginiams uždaviniams. Matrica išryškina aspektus, kuriems turime teikti didžiausią dėmesį kryptingai mažinant savo poveikį aplinkai ir kuriant vertę tiek suinteresuotosioms šalims, tiek bendrai Grupei. Prioritetinėse srityse nuolat peržiūrime ir stipriname savo tvarumo tikslus ir jų įgyvendinimo programas. ASV rizikų įtraukimas į bendrą rizikų vertinimo procesą Atlikdami reikšmingumo vertinimą vadovavomės poveikio reikšmingumo metodu, t. y. vertinome tai, Grupės pagrindinės suinteresuotosios šalys Darbuotojai Bendruomenės Privatūs klientai Verslo klientai Valstybės ir savivaldybių institucijos Žiniasklaida Partneriai Tiekėjai, rangovai Investuotojai, akcininkai kokį poveikį mūsų veikla daro aplinkai ir visuomenei. Remiantis dvejopu požiūriu į reikšmingumą, Grupė privalo nustatyti, kaip tvarumo aspektai gali paveikti organizaciją. Suinteresuotosios šalys pageidauja matyti, su kokiomis rizikomis organizacija susiduria ir kaip jas valdo, todėl atsakingas rizikų vertinimas ir skaidrus atskleidimas yra būtinas, siekiant išlaikyti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Grupėje atliktas rizikų vertinimas pagal šiuos aspektus ir dabar kiekviena Grupės rizika vertinama visapusiškai atsižvelgiant į ASV veiksnius. Visos ASV rizikos yra įtrauktos į integruotą rizikos valdymo procesą, įskaitant klimato kaitos, sveikatos ir saugos, su darbuotojais susijusių ir kt. rizikas. Daugiau informacijos apie Grupės rizikas, įskaitant ASV rizikas, pateikiame šio pranešimo skyriuje „4.7Rizikų valdymas“. 4 etapas. Strateginių tikslų nustatymas (žiūrėti 171 p.) Grupės strategija ir tvarumo iniciatyvos yra suderintos su reikšmingais tvarumo aspektais, kurie buvo įvertinti atliekant reikšmingumo vertinimą, o tai rodo, kad Grupė laikosi įsipareigojimo veikti atsakingai ir tvariai. Grupė toliau bendradarbiaus su suinteresuotosiomis šalimis ir stebės reikšmingumo aspektų pokyčius, kad galėtų užtikrinti, jog pastangos tvarumo srityje išliktų aktualios ir turėtų poveikį. Išsamesnę informaciją apie reikšmingumo vertinimą pateikiame mūsų interneto svetainėje. GRI 2-12 GRI 2-29 GRI 3-1 169 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupės reikšmingumo matrica Svarba suinteresuotosioms šalims 14 19 18 5 13 11 10 16 1 15 9 3 6 2 8 7 4 12 17 Svarba įmonių Grupės strategijai Vidutinė Labai aukšta Vidutinė Labai aukšta Reikšmingas aspektas Integruoto metinio pranešimo puslapis Atitinkamas ETAS Aplinkosaugos 1. Poveikis klimatui ir ŠESD emisijos 179 E1 2. Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei 191, 195 E2, E3 3. Poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms 199 E4 4. Antrinių žaliavų vartojimas, atliekų mažinimas 205 E5 5. Atliekų nukreipimas nuo sąvartynų, žiediškumas 205 E5 6. Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams 229 S4 7. Tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms 179 E1 8. Energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams 179 E1 Socialinės atsakomybės 9. Darbuotojų ir rangovų sveikata ir sauga 210, 224 S1, S2 10. Kompetentingi darbuotojai dabar ir ateityje 210 S1 11. Darbuotojų gerovė, tinkamas atlygis ir bendradarbiavimas su darbuotojais 210 S1 12. Vietinių bendruomenių gerovė ir ryšiai su jomis 226 S3 13. Įvairovė, lygios galimybės ir žmogaus teisės 210 S1 14. Įsitraukimas į visuomenines veiklas 226 S3 Valdysenos 15. Etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas 234 G1 16. Energetikos sistemos saugumas ir stabilumas 229 S4 17. Prieigos prie energijos užtikrinimas 229 S4 18. Atsakomybė ir darnumas tiekimo grandinėje 234 G1 19. Tvarios finansinės priemonės 179 E1 170 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 1 Vilniaus KJ ŠESD emisijos neįtrauktos siekiant geresnio palyginamumo, nes jos nebuvo įtrauktos į bazinius tikslo metus (2020 m.). 2 2022 m. birželio–gruodžio laikotarpiui. 3 Darbuotojų patirtis tokiose srityse kaip gerovė, mokymasis ir augimas, lygiavertis darbo užmokestis, įvairovė, įtrauktis ir kt. 4 ES taksonomijos kriterijus atitinkančių ekonominių veiklų CAPEX ir Koreguotas EBITDA. 5 Šie duomenys buvo perskaičiuoti, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Daugiau informacijos pateikiama šio pranešimo skyriuje „7.2 Pastabos dėl perskaičiuotų rodiklių“. Strateginiai tvarumo prioritetai ir tikslai Prioritetas 2026 m. tikslai ir siekiai 2023 m. 2022 m. ∆ Prisidedame prie šių DVT Dekarbonizacija Sumažintos ŠESD emisijos pagal mokslu paremtus tikslus 3,9 mln. t CO 2 ekv. 1 27 % sumažintos ŠESD emisijos (palyginti su 2020 m.) 1 5,01 mln. t CO 2 ekv. 1 (5,7 % mažiau nei 2020 m.) 4,98 mln. t CO 2 ekv. 1 (6,2 % mažiau nei 2020 m.) 2,5 % Darbuotojų sauga Nulis mirtinų nelaimingų atsitikimų 0 darbuotojų ir rangovų mirčių 0 3 (3) Bendras nelaimingų atsitikimų skaičius (TRIR – angl. total recordable injury rate) <1,75 darbuotojų TRIR 0,79 1,69 (0,9) <3,5 rangovų TRIR 0,93 0,49 2 n/a Darbuotojų patirtis Bendra darbuotojų patirtis 3 ≥50 % darbuotojų rekomenduoja Grupę kaip darbdavį (eNPS) 57,5 % 61,8 % (4,3 p. p.) Įvairovė Lyčių įvairovė aukščiausio lygio pozicijose ≥35 % moterų aukščiausio lygio pozicijose 23,1 % 22,6 % 0,5 p. p. Tvari vertė Tvarios investicijos ≥85–90 % CAPEX dalis iš kriterijus atitinkančių Taksonominių veiklų 4 (2023–2026 m.) 94,8 % (825 mln. Eur) 90,0 % 5 (358 mln. Eur) 4,8 p. p. Tvari grąža Koreguoto EBITDA iš tvarių veiklų dalis siekia ≥75 % 4 61,4 % (298 mln. Eur) 72,8 % 5 (342mln. Eur) (11,4 p. p.) Grupės strategijoje nustatytas siekis sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms bei kiti aiškūs į siekį orientuoti prioritetai. Daugiau informacijos pateikiame šio pranešimo skyriuje „2.2Strategija ir tikslai“. Tvarumas yra Grupės strategijos dalis. Todėl strategijoje buvo nustatyti strateginiai tvarumo prioritetai ir ASV tikslai, kurie yra aiškiai susiję su suinteresuotųjų šalių lūkesčiais. Tokie prioritetai yra: dekarbonizacija, sauga, darbuotojų patirtis, įvairovė ir tvarios vertės kūrimas. Informaciją apie pažangą 2023 m. siekiant strateginių ASV tikslų ir jų rodiklius pateikiame lentelėje toliau. Grupės strateginių tikslų rodikliai Nasdaq S7 Nasdaq G9 171 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Tvarumo valdymas Grupės tvarumo valdymo struktūra iš esmės pagrįsta Grupės bendra valdysenos sistema. Priežiūros ir valdymo organai tvarumo temas prižiūri ir valdo pagal savo įtakos sritis. Išsamią informaciją apie Grupės valdymą pateikiame šio pranešimo skyriuje „4Valdymo ataskaita“. Grupės tvarumo valdymo struktūra Išorinė priežiūra Valdymas Vidinė priežiūra Koordinavimas, įgyvendinimas Įgyvendinimas Valdyba Grupės tvarumo funkcija Darnios plėtros komitetas Kiti vidiniai komitetai ir darbo grupės Grupės funkcijos Grupės įmonės Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas Audito komitetas Tvirtina tvarumo politikas, programas, tikslus ir užtikrina jų įgyvendinimą Koordinuoja tvarumo programų ir ataskaitų rengimą ir įgyvendinimą Pataria valdybai, diskutuoja dėl tvarumo politikos ir programų bei siūlo sprendimus, kaip jas įgyvendinti Grupėje Prižiūri tvarumo strategiją, pagrindinius ASV klausimus ir atskleidimų turinį Prižiūri valdymo organų veiklą ir atlygio politiką Prižiūri su ASV duomenimis susijusius procesus, stebi išorinius užtikrinimo patikrinimus Nustato strateginę tvarumo kryptį ir strateginius tikslus Stebėtojų taryba GRI 2-12 GRI 2-14 Nasdaq E8GRI 2-13 GRI 3-3GRI 2-17 Nasdaq E9 172 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupės valdymo organų vykdomos funkcijos, susijusios su tvarumu Stebėtojų taryba nustato strategines tvarumo kryptis, tvirtina strateginius tvarumo tikslus ir prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas prižiūri strateginius sprendimus tvarumo srityje, teikia įžvalgas ir rekomendacijas dėl tvarumo veiksmų ir tikslų, prižiūri Grupei svarbiausias ASV sritis, daugiausiai dėmesio skirdamas darbuotojų sveikatai ir saugai bei klimato kaitai. Jis taip pat prižiūri veiklos etikos laikymąsi bei korupcijos rizikos kontrolę ir teikia rekomendacijas stebėtojų tarybai. Komitetas taip pat vertina šių sričių rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo būklę, stebi pažangą ir peržiūri su tuo susijusius atskleidimus ir ataskaitas. Skyrimo ir atlygio komitetas yra atsakingas už kandidatų į Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organus ir aukščiausio lygio vadovus vertinimą. Komitetas taip pat vykdo Grupės įmonių atlygio politikos atitikimo tarptautinei praktikai ir gerojo valdymo rekomendacijoms priežiūros funkciją. Informacija apie stebėtojų tarybos ir jos komitetų sudėtį ir darbą 2023 m., įskaitant narių kompetencijų matricą, pateikiame šio pranešimo skyriuje „4.4Stebėtojų taryba ir komitetai“. Audito komitetas prižiūri Grupės ASV duomenų atskleidimo veiksmingumą. Informacija apie Audito komiteto sudėtį ir darbą 2023 m. pateikiame šio pranešimo skyriuje „4.5 Audito komiteto ataskaita“. Valdyba priima sprendimus dėl Grupės su tvarumu susijusių politikų, gairių ir veiklų formavimo, tvirtinimo ir atnaujinimo. Valdyba tvirtina Grupės ir jos patronuojamųjų įmonių tvarumo tikslus, įskaitant ŠESD emisijų mažinimo tikslus. Valdyba stebi pagrindines Grupės ASV rizikas (įskaitant susijusias su klimato kaita) bei yra atskaitinga už ilgalaikį Grupės valdymą. Valdyba mano, kad yra svarbu reaguoti į klimato kaitą ir kitas su gamta susijusias problemas bei su jomis susijusias rizikas. Valdyba skiria Darnios plėtros komiteto narius, kuris pataria valdybai, diskutuoja dėl tvarumo politikos ir programų bei siūlo sprendimus, kaip jas įgyvendinti Grupėje. Valdybos veiksmų veiksmingumas valdant ASV klausimus vertinamas pagal ilgalaikių strateginių ir metinių tikslų pasiekimą. Aukščiausio lygio vadovų atlygis tiesiogiai siejamas su iš anksto nustatytų tvarumo tikslų pasiekimu (kaip jų kintamojo atlygio dalis). Daugiau informacijos apie valdybą, įskaitant narių kompetencijų matricą, pateikiama šio pranešimo skyriuje „4.6 Valdyba“. Informaciją apie atlygį pateikiame šio pranešimo skyriuje „5 Atlygio ataskaita“. Tvarumo funkcija užtikrina centralizuotą su tvarumu / ASV susijusių klausimų koordinavimą visoje Grupėje. Atskira funkcija yra tiesiogiai pavaldi patronuojančiosios įmonės vadovui. Tvarumo funkcija užtikrina Darnumo politikos įgyvendinimą, konsultuoja Grupės įmones ir funkcijas tvarumo klausimais, koordinuoja tvarumo veiklą ir konsoliduoja Grupės įmonių ASV duomenis. Kitos funkcijos, priklausomai nuo jų poreikių ir pagrindinių funkcinių vaidmenų, taip pat prisideda prie su tvarumu susijusių klausimų koordinavimo. Grupėje taip pat veikia šie vidiniai komitetai, kurie atsako už tvarumo / ASV susijusius klausimus arba dalyvauja jų nagrinėjime: – Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (pagal įstatymus privalomas įmonėms, turinčioms daugiau nei 50 darbuotojų; veikia 6 patronuojamosiose įmonėse: „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba), „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), Vilniaus KJ (Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams), ESO (Tinklai), „Ignitis grupės paslaugų centras“); – Ekstremalių situacijų operacijų centras (privalomas pagal įstatymus; veikia 2 patronuojamosiose įmonėse: ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba)); – Grupės vadovų komitetas (Grupės lygmeniu). Su tvarumu / ASV susijusios temos Grupės kolegialių organų 2023 m. darbotvarkėje Tema Kolegialusis organas Kartai Komentarai Strateginė tvarumo kryptis ir tikslai Valdyba, stebėtojų taryba 5 2024–2027 m. strateginio plano aptarimas ir tvirtinimas Su klimatu susiję klausimai (ŠESD emisijos, nulinio emisijų balanso tikslai, su klimatu susijusios rizikos ir kt.) Valdyba, stebėtojų taryba, Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas 11 Pažanga siekiant su klimato kaita susijusių tikslų Integruotos metinės ir tarpinės tvarumo / ASV ataskaitos Valdyba, stebėtojų taryba Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas, Audito komitetas 16 Darbuotojų sveikatos ir saugos klausimai Valdyba, stebėtojų taryba, Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas 9 Naujos ir galiojančios tvarumo reguliavimo sistemos Audito komitetas 2 CSRD ir ES Taksonomijos reglamentas Kiti su ASV susiję klausimai Valdyba, stebėtojų taryba, Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas, Audito komitetas, Skyrimo ir atlygio komitetas 50+ Atlygis, eNPS, valdymas ir kt. GRI 2-12 Nasdaq E9Nasdaq E8 173 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.2 Aplinka Grupė ir aplinka Augant žmonių susirūpinimui dėl aplinkos apsaugos ir didėjant jų sąmoningumui tvarumo srityje, Grupė imasi atsakingų veiksmų mažinti savo pėdsaką ir prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo. Grupė yra energetikos lyderė Baltijos regione ir yra įsipareigojusi vykdyti prieš gamtą atsakingą veiklą ir pripažinti, kad planetos gerovė yra neatsiejama nuo Grupės ilgalaikės sėkmės. Atsižvelgiant į tai, šiame Tvarumo ataskaitos skyriuje gilinamasi į mūsų pastangas spręsti reikšmingo poveikio aplinkai klausimus. Šio skyriaus struktūra ir jame pateikiama informacija iš dalies atspindi Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ETAS; angl. European Sustainability Reporting Standards) – griežtą tvarios verslo praktikos vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarką. Pripažindami, kad tvarumas yra ne galutinis tikslas, bet nuolatinės pastangos tobulėti, įsipareigojome reguliariai vertinti savo aplinkosaugos veiksmingumą, kelti ambicingus siekius ir diegti inovatyvius sprendimus, kad dar labiau sumažintume savo poveikį aplinkai. Grupės aplinkos apsaugos valdymą formuojančios politikos ir kiti dokumentai Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės aplinkos apsaugos politika Svarbiausios Grupės aplinkos apsaugos bendrosios nuostatos bei principai, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, valdyti su aplinka susijusias rizikas ir puoselėti darnaus vystymosi principais grįstą kultūrą Grupėje ir jos aplinkoje, yra apibrėžti Grupės aplinkos apsaugos politikoje, kuri taikoma visoms Grupės įmonėms. Įgyvendindami savo ilgalaikę strategiją, didelį dėmesį skiriame atsinaujinančios energetikos plėtrai, energetikos sektoriaus dekarbonizacijai, energetikos sistemos modernizavimui, inovatyvių sprendimų kūrimui, kur pagarba aplinkai ir jos apsauga integruota visoje veikloje, procesuose, įskaitant vidinių sprendimų priėmimą. Savo verslo atsakomybę Grupė grindžia UNGC, o jos strateginiai tikslai dera su JT DVT. 1 linija 2 linija 3 linija Išorinis auditas (sertifikuotoms įmonėms) Įvairių lygių vadovai, kiti specialistai. Aplinkos apsaugos specialistas. – Nustato atsakomybes. – Vykdo aplinkosauginius reikalavimus. – Atlieka prevencinius veiksmus. – Organizuoja mokymus. – Nustato / įgyvendina tikslus. – Užtikrina atitiktį. – Vykdo monitoringą ir vidinę kontrolę. – Teikia ataskaitas valstybinėms institucijoms. – Atstovauja įmonę patikrinimų metu. Grupės verslo atsparumo funkcija – Formuoja politiką. – Nustato ir valdo Grupės lygio rizikas, taiko numatytas priemones. – Koordinuoja aplinkosaugos specialistų veiklą. Vidaus auditas – Vertina aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį ISO 14001 reikalavimams. – Užtikrina 1 ir 2 linijų efektyvumą. Grupės aplinkos apsaugos valdymo sistema Aplinkos apsaugos valdymas Grupėje Grupė veiklos priežiūrą ir stebėseną užtikrina taikydama trijų linijų aplinkos apsaugos valdymo sistemą. Pirmoji linija apima įvairaus lygmens vadovus, Grupės įmonėse dirbančius aplinkosaugos ir kitus specialistus, kurie užtikrina aplinkosauginių reikalavimų vykdymą. Antroji linija– Grupės verslo atsparumo funkcijoje dirbantis atitikties ekspertas, užtikrinantis atitiktį teisės aktų reikalavimams, formuojantis aplinkos apsaugos politiką Grupėje ir koordinuojantis pirmojo lygmens veiklą. Trečioji linija – vidaus auditas – atlieka detalų vidinį auditą visose Grupės įmonėse, sertifikuotose pagal ISO 14001 standartą (ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), Vilniaus KJ (Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams), Kauno KJ (Žalioji gamyba). GRI 2-23 GRI 3-3GRI 2-24 Nasdaq E7 174 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Svarbiausi poveikiai per turto gyvavimo ciklą Didžiausią reikšmę turinčių poveikių ir priklausomybių identifikavimas Grupės veiklos poveikio bioįvairovei ir priklausomybės nuo ekosistemos funkcijų analizė yra parengta remiantis „Natural Capital Finance Alliance“ sukurtu ENCORE (angl. Exploring Natural Capital Opportunities, Risks and Exposure) įrankiu, skirtu įmonėms bei finansų įstaigoms nustatyti veiklos, tiekimo grandinių ir investicijų rizikas ir imtis veiksmų joms valdyti. Vertindami taip pat atsižvelgėme į vietovės, kurioje yra Grupės objektai, ypatybes, klimato zoną ir kitas aplinkos sąlygas, kurios gali priklausyti nuo poveikio ar priklausomybės lygio. Pradinės vietos įvertinimas 1 – Galimų rizikų įvertinimas – Galimų apribojimų patikrinimas, kad projektas nebūtų suprojektuotas pažeidžiamose teritorijose Projektavimas – Vietos parinkimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra – Medžiagų ir technologijų parinkimas Statyba – Buveinių trikdymas – Tarša – Atliekų susidarymas – Padidėjęs transporto judėjimas Eksploatavimas – Emisijos – Ekosistemų keitimas – Kraštovaizdžio pakeitimas – Aplinkos komponentų būklės pabloginimas – Išteklių naudojimas – Atliekų susidarymas – Poveikis laukinei gamtai ir augmenijai – Taršos incidentų tikimybė Eksploatavimo nutraukimas – Atliekų susidarymas – Žemės paskirties ir kraštovaizdžio keitimas – Tarša – Padidėjęs transporto judėjimas – Aplinkos trikdymas dėl nereikalingų infrastruktūros objektų išmontavimo 1 Taikoma pagal verslo segmentus. 175 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupės veiklos priklausomybės nuo gamtinės aplinkos Grupės veiklos priklausomybės nuo gamtinės aplinkos Grupės veikloje aukščiausios priklausomybės sietinos su klimato reguliavimo ekosisteminių paslaugų palaikymu (hidroenergija, vėjo ir saulės energija), paviršiniu vandeniu (šiluminių elektrinių aušinimui ir hidroenergetikos objektuose elektros energijos gamybai), energijos gamyba iš biomasės dėl tiesioginės priklausomybės nuo žaliavų (biomasės), hidrologiniu ciklu hidroenergetikos objektų veikloje ir apsauga nuo potvynių ir audrų poveikio elektros energijos skirstymo veikloje. Grupės veikla apima platų geografinį regioną. Kur buvo įmanoma, savo veiklos poveikį įvertinome pagal LEAP (angl. Locate, Evaluate, Assess and Prepare) metodą. Grupės veikla, tokia kaip: – hidroenergetika, vėjo ir saulės energetika priklauso nuo klimato reguliavimo ekosisteminių paslaugų; – šiluminių elektrinių aušinimas ir hidroenergetikos objektuose elektros energijos gamyba priklauso nuo paviršinio vandens; – energijos gamyba iš biomasės tiesiogiai priklauso nuo žaliavų ir kitų medžiagų; – hidroenergetikos objektų eksploatacija priklauso nuo hidrologinio ciklo; – elektros energijos skirstymo veikla priklauso nuo apsaugos nuo potvynių ir audrų poveikio. Čia pateikiama informacija yra susijusi su temomis, pateiktomis šio pranešimo skyriuje „6.2 Aplinka“. Vandens naudojimas Sausumos ekosistemos Gėla- vandenės ekosistemos ŠESD emisijos Ne ŠESD emisijos Water pollutants Dirvožemio tarša Atliekos Trikdymas Saulės energetika Vėjo energetika Energijos gamyba iš biomasės Energijos gamyba iš atliekų Šiluminės elektrinės Hidroenergetika Elektros skirstymas Dujų skirstymas Dujų ir elektros pardavimas Labai aukšta Aukšta Vidutinė Žema 176 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis Grupė yra identifikavusi įvairias suinteresuotųjų šalių grupes, su kuriomis bendradarbiauja. Daugiau informacijos apie bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1 Tvarumo apžvalga“. Aplinkosaugos aspektai vertės grandinėje Grupės poveikis aplinkai neapsiriboja vien jos veikla– apima visą vertės grandinę, įskaitant jos tiekėjus. Nors Grupė gali pati įvairiomis priemonėmis sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką, glaudus bendradarbiavimas su tiekėjais yra labai svarbus siekiant visapusiškai apimti tvarumo aspektus. Tiekėjams tenka lemiamas vaidmuo darant įtaką poveikiui aplinkai. Tiekėjų naudojamos medžiagos, taikomi procesai ir praktika gali turėti reikšmingos įtakos bendram poveikiui, kurį aplinkai daro Grupės tiekimo grandinė. Pavyzdžiui, apsirūpinimas žaliavomis iš prieš gamtą atsakingų šaltinių, efektyvaus energijos vartojimo gamybos metodų diegimas ir atliekų kiekio mažinimo strategijų taikymas gali gerokai sumažinti Grupės veiklos poveikį aplinkai. Žalieji pirkimai Grupė atsižvelgia į savo strateginius tvarumo tikslus ir laikosi Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų– sudarydama viešųjų pirkimų sutartis su tiekėjais nustato aplinkos apsaugos kriterijus. Grupės pirkimų sąlygos ir reikalavimai Sąlyga Reikalavimas 1 Pavyzdys Taikomi ETAS I Aplinkos apsaugos kriterijai yra nustatyti nacionaliniu lygmeniu aštuoniolikai produktų grupių Kriterijai nustatyti šioms produktų grupėms: baldai, pastatų projektavimo paslaugos ir statybos darbai, statybinės medžiagos, transporto priemonės ir pan. E1–E5 II I tipo ekologinio ženklo reikalavimai taikomi pagal ISO 14024 standartą „EU Ecolabel“, „Nordic Swan Ecolabel“, „Green Seal“ ir kt. III Aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikomos pagal ISO 14001 arba lygiavertį standartą Aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymas pagal ISO 14001 arba lygiavertį standartą IV Organizacija savarankiškai nustato aplinkos apsaugos reikalavimus produktui, kuris bus perkamas pagal įstatyme nurodytus aplinkos apsaugos principus Pakuotė Produktas yra pakuotėje, pagamintoje iš perdirbtų, antrinio panaudojimo medžiagų, arba be pakuotės E5 Garantija Ilgesnė produkto garantija E5 Aplinkos apsaugos valdymo sistema / priemonės Aplinkos apsaugos valdymo sistemos reikalavimai gamintojui / prekių tiekėjui E1–E5 Transportavimas / pristatymas Prekės pristatomos mažiau taršiomis transporto priemonėmis, vietiniai tiekėjai E5 Energijos vartojimo efektyvumas Produkto energinio efektyvumo klasė E1, E5 Produkto savybės Cheminių medžiagų kiekis produkte E5 Atliekų tvarkymas Atliekos turi būti tvarkomos nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų ir rūšiuojamos E5 Žaliosios elektros energijos naudojimas Žaliosios elektros energijos sertifikatas „Green Choice“, „Baltic Green Energy“ arba kt. E1, E5 V Produkto ar paslaugos, kurie yra palankūs aplinkai, ar aplinkosaugos inovacijos, ar nematerialios paslaugos pirkimas Mokymai, socialiniai ir moksliniai tyrimai, studijos ir koncepcijų kūrimo paslaugos E1–E5 1 Sąrašas nėra baigtinis ir, prireikus, gali būti papildytas naujomis sąlygomis. GRI 2-29 177 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Žaliasis pirkimas – pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti produktų (prekių, paslaugų ar darbų), darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose. Nustatant produkto aplinkos apsaugos kriterijus, atliekama rinkos analizė, įvertinamas perkamas produktas ir jam keliami reikalavimai, ir teisės aktų nustatyta tvarka taikoma bent viena sąlyga. Įvertinus pirkimo objektą ir pirkimo tikslus, aplinkos apsaugos reikalavimai nustatomi remiantis vidaus įrankiu. Tiekėjų etikos kodeksas Grupė turi patvirtintą Tiekėjų etikos kodeksą (TEK), kuris atspindi Grupės siekį stiprinti tvarų bendradarbiavimą su tiekėjais, skatinant teisėtą, profesionalią ir sąžiningą verslo praktiką, apimančią aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir verslo etikos tikslus. Pagal pirkimo sutartį tiekėjas sutinka laikytis aplinkosaugos teisės aktų, mažinti neigiamą įtaką aplinkai, saugoti gamtos išteklius ir skatinti žiedinę ekonomiką. Tiekėjas taip pat sutinka integruoti efektyvaus energijos vartojimo, aplinkos tausojimo ir rūšiavimo aspektus į produktų kūrimą, naudoti aplinką tausojančius produktus ar medžiagas, mažinti atliekų kiekius, naudoti mažiau pavojingas chemines priemones, atsinaujinančius energijos šaltinius ir dalyvauti aplinkos apsaugos iniciatyvose. Skundų teikimo mechanizmas Grupė sukūrė Pasitikėjimo liniją kaip skundų teikimo mechanizmą ir skatina visas suinteresuotąsias šalis per ją konfidencialiai pranešti apie Grupės darbuotojų ar veiklos partnerių galimai vykdomus ar įvykdytus vidaus ar išorės aplinkosauginių teisės aktų pažeidimus. Siekdami dar labiau supaprastinti būdus pranešti apie pažeidimus ir įtraukti Grupės darbuotojus, sukūrėme vidinę programėlę „Nesaugu? Pranešk!“, turinčią ir funkciją, kuri leidžia pranešti apie bet kokio pobūdžio aplinkosaugos pažeidimą mūsų objektuose ar veikloje. Daugiau informacijos apie Pasitikėjimo liniją pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.4 Valdymas“. Tauragės vėjo parkas, Lietuva 178 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad reikšmingi yra šie su klimato kaita susiję aspektai: – poveikis klimatui ir ŠESD emisijos; – tvaresnis energijos vartojimas savo reikmėms; – energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams; – tvarios finansinės priemonės; Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1. Tvarumo apžvalga“. Politikos Grupės įmonių veiklose susidarančias ŠESD emisijas skaičiuojame vadovaudamiesi ŠESD protokolo standartais. Metinius emisijų skaičiavimus tikrina išorės auditorius. Informaciją apie emisijų kiekį periodiškai skelbiame Grupės ataskaitose ir siekiame, kad emisijų skaičiavimas būtų vis Klimato kaita Grupės klimato kaitos valdymo politika ir kiti dokumentai Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės aplinkos apsaugos politika Politika apibrėžia pagrindinius su klimato kaita susijusius Grupės aplinkos apsaugos principus: – Grupė yra įsipareigojusi mažinti savo veiklos daromą poveikį aplinkai laikydamasi teisinių ir aplinkosauginių reikalavimų, diegdama efektyvius procesus ir taikydama geriausias turimas technologijas ir praktikas. Joje numatytas tikslas siekti nulinio ŠESD emisijų balanso ir prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo; – Grupė pirmenybę teikia energijos vartojimo efektyvumui ir energijos paklausos mažinimui didinant elektros energijos bei gamtinių dujų skirstymo tinklo patikimumą ir atsparumą. Ji vysto inovatyvius sprendimus ir teikia paslaugas, kurios padeda energiją vartoti efektyviau ir paprasčiau, siūlo savo klientams sprendimus, kurie padėtų jų veiklai tapti draugiškesne aplinkai, ugdo darbuotojų kompetenciją ir atsakingą požiūrį į savo darbą ir aplinkos apsaugą; – inicijuoja ir remia edukacinius projektus ir informuotumo didinimo kampanijas, įtraukiant į tokius projektus darbuotojus, klientus, tiekėjus, vietos bendruomenes, jaunimą ir kitas suinteresuotąsias šalis. Grupės darnumo politika Politika nustato bendrus Grupės įmonių tvarumo principus: – Grupė yra įsipareigojusi siekti nulinio ŠESD emisijų balanso pagal Europos Žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimą; – politika skatina racionalų ir tausojantį išteklių valdymą ir naudojimą, atsakingą ir efektyvų energijos vartojimą ir dalyvavimą energijos vartojimo efektyvumo didinimo iniciatyvose, skirtose siekti Lietuvos energijos taupymo tikslų. tikslesnis, o informacijos susijusios su emisijomis atskleidimas atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius. Išsamesnę informaciją apie Grupės ŠESD emisijų kategorijas, skaičiavimo principus pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“ ir Grupės interneto svetainėje. Savo interneto svetainėje taip pat skelbiame ŠESD apskaitos ataskaitas ir auditoriaus patikrinimo išvadas. GRI 2-23 GRI 3-3GRI 2-24 179 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Emisijų mažinimas Grupė pripažįsta, kad energetikos sektorius yra vienas svarbiausių Europos Sąjungoje siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Grupė yra įsipareigojusi spręsti su klimato krize susijusius klausimus ir pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų. Esame nusistatę ambicingus tikslus iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 47 proc., palyginti su 2020 m., ir iki 2040–2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą (angl. net zero). Grupės prioritetai siekiant sušvelninti visų verslo segmentų poveikį klimato kaitai ir sumažinti emisijas visose emisijų apimtyse: – spartinti atsinaujinančios energijos plėtrą; – didinti energijos vartojimo efektyvumą; – mažinti dabartinių veiklų emisijas; – padėti klientams įgyvendinti energetikos pokyčius. Mūsų klimato kaitos švelninimo iniciatyvos rengiamos atsižvelgiant į mūsų skirtingų verslo segmentų konkrečius emisijų aprašus: – Žalioji gamyba: esame įsipareigoję iki 2030 m. išvystyti Žaliosios gamybos pajėgumus iki 4–5 GW. Tokiu būdu reikšmingai sumažinsime energijos gamybos ŠESD emisijas; – Tinklai: siekiame padidinti elektros energijos skirstymo tinklo efektyvumą ir taip sumažinti energijos nuostolius ir emisijas. Taip pat investuojame į naujas technologijas, pavyzdžiui, išmaniuosius elektros tinklus, kad galėtume valdyti paklausą ir sumažinti pikinę apkrovą; – Rezerviniai pajėgumai: didindami energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių kartu optimizuojame ir modernizuojame savo rezervinius Remdamiesi mokslu grįstais tikslais iki 2030 m. Grupės ŠESD emisijas ketiname sumažinti perpus Grupės ŠESD emisijos, mln. t CO 2 ekv. 2026 m. (tikslas) 2040–2050 m.2020 m. 2021 m. 5,34 2 4,75 -27 % (lyginant su 2020 m.) -47 % (lyginant su 2020 m.) Nulinis emisijų balansas 2022 m. 2023 m. 5,17 5,29 1 apimtis 3 apimtis 2 apimtis Kitos emisijos (biologinės kilmės) 1,5 °C scenarijus Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimo pažanga Tikslo apimtis Emisijų apimtis Matavimo vnt. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2030 m. tikslas ir pokytis 2030m., palyginti su 2020 m. Pokytis 2023m., palyginti su 2020 m. ŠESD emisijų intensyvumas energijos gamyboje 1 apimtis (emisijos iš energi- jos gamybos įrenginių) + kitos emisijos (biologinės kilmės) kg CO 2 -ekv./MWh 237 228 201 228 15 (94 %) (4 %) ŠESD emisijų intensyvumas vertinant energijos gamybą ir parduotą elektros energiją 1 apimtis (emisijos iš energi- jos gamybos įrenginių) + 3 apimtis (emisijos iš parduo- tos elektros) kg CO 2 -ekv./MWh 255 232 253 359 27 (90 %) 41 % ŠESD emisijos, nesusijusios su energijos gamyba 1 ir 2 apimtis mln. t CO 2 ekv. 0,59 0,55 0,45 0,41 0,34 (42 %) (30 %) ŠESD emisijos iš parduotų produktų vartojimo 3 apimtis (emisijos iš par- duotų gamtinių dujų galutiniams vartotojams) mln. t CO 2 ekv. 2,08 1,62 1,78 1,17 1,5 (25 %) (42 %) 1 Tikslinė riba apima biogeninių išmetamųjų teršalų kiekį ir šalinimas iš bioenergijos žaliavų. 2 Istoriniai duomenys perskaičiuoti. 2030 m. (tikslas) Nasdaq E10 180 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) blokus, siekdami padidinti jų veiksmingumą ir sumažinti emisijas; – Sprendimai klientams: klientams siūlome įvairius mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius energijos produktus ir paslaugas, taip pat su jais bendradarbiaudami kuriame efektyvų energijos vartojimą skatinančias priemones. Tikslai Suprasdama klimato kaitos keliamas grėsmes ir jausdama atsakomybę dėl ŠESD emisijų mažinimo, Grupė 2019 m. gruodį prisijungė prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų iniciatyvos „Business Ambition for 1.5 °C“ ir taip įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą (angl. net zero) ir išsikelti tarpinius emisijų mažinimo tikslus. Grupė tvirtai siekia savo tikslų, todėl 2023 m. atnaujino Grupės strategiją, joje numatydama naujus nulinio ŠESD emisijų balanso tikslus. Dabar esame užsibrėžę nulinį ŠESD emisijų balansą pasiekti iki 2040–2050 m. Tarpiniai tikslai apima 2021 m. lapkritį Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos (toliau – SBTi; angl. Science Based Targets initiative) patvirtintus ambicingus Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus. Įvertinusi Grupės tikslus, SBTi patvirtino, kad jie atitinka naujausias mokslininkų rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis siekiant, kad klimato šiltėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su lygiu, buvusiu prieš pramonės revoliuciją. Siekiant SBTi patvirtintų tikslų, Grupės ŠESD emisijos 2030 metais turėtų būti net 47 proc. mažesnės nei 2020 metais. Mūsų emisijų mažinimo tikslai apima tiek tiesiogines, tiek netiesiogines mūsų veikloje susidarančias ŠESD emisijas. Remdamiesi ŠESD protokolo įmonių apskaitos ir ataskaitų teikimo standartu, įsipareigojome mažinti visų trijų apimčių ŠESD emisijas: – 1 apimties (angl. Scope 1) ŠESD emisijas iš elektros ir šilumos energijos gamybos iki 2030 m. sumažinti 94 proc./MWh, palyginti su 2020 m.; – 1 ir 3 apimčių (angl. Scope 1, Scope 3) ŠESD emisijas iš visos parduotos elektros ir šilumos energijos iki 2030 m. sumažinti 90 proc./MWh; – iki 2030 m. absoliučias 1 ir 2 apimčių ŠESD emisijas iš visų kitų šaltinių sumažinti 42 proc. bei absoliučias 3 apimties emisijas iš parduotų produktų vartojimo sumažinti 25 proc. Tikslai apima ne mažiau nei 95 proc. 1 ir 2 apimčių emisijų, o į 3 apimties emisijų mažinimo tikslus įtraukti bent du trečdaliai 3 apimties emisijų, kaip nurodyta SBTi kriterijuose. Daugiau informacijos apie Grupės emisijas ir tikslus pateikiame Grupės interneto svetainės skiltyje „Tvarumas“. 2023–2026 m. Grupės strateginiame plane, be kitų strateginių ASV PVRR, numatyti trumpalaikiai tikslai, susiję su klimato kaita. Informaciją apie 2023 m. padarytą pažangą siekiant šių PVRR, pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1 Tvarumo apžvalga“. Mūsų perėjimas Grupės pereinamojo laikotarpio planas atspindi holistinį požiūrį, plačiau aprašytą mūsų strategijoje, kurioje išdėstytas mūsų siekis sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Didžiausią dėmesį skiriame šioms sritims: – atsinaujinančių išteklių pajėgumų didinimui ir lanksčios sistemos kūrimui. Grupė siekia iki 2030 m. du kartus padidinti žaliosios gamybos galią iki 4–5 GW – daugiausiai investuodama į jūrinio vėjo, sausumos hibridinėms, elektros Pereinamojo laikotarpio strateginiai prioritetai pagal verslo segmentus Žalioji gamyba Pasiekti 4–5 GW instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 m., didžiausią dėmesį sutelkiant į: – jūrinio vėjo elektrines – sausumos vėjo hibridines elektrines – elektros kaupimą ir konvertavimą bei saugojimą Grupė aktyviai vysto jūrinio vėjo projektus ir ieško galimybių vystyti projektus Baltijos jūroje, kur yra gausių jūrinio vėjo išteklių. Vystydama projektus sausumoje, Grupė orientuojasi į hibridines (vėjo ir saulės) technologijas, nes jos leis geriau išnaudoti tinklo pajėgumus ir išlaikyti gamybos pastovumą. Gamyboje naudojant hibridines technologijas energijos ištekliai yra diversifikuojami, taip užtikrinant, kad žalioji energija būtų gaminama beveik nuolat. Grupė ieško galimybių plėtoti elektros kaupimo ir konvertavimo technologijas, kurios perteklinius atsinaujinančiosios energijos išteklius paverčia vertingais produktais, tokiais kaip vandenilis ir alternatyvus kuras. Siekiame įgyvendinti pilotinį projektą, kuris prisidėtų prie elektros kaupimo ir konvertavimo technologijų komercializavimo ilguoju laikotarpiu. Grupė integravo hidroakumuliacinę elektrinę į energetikos sistemą ir tikisi integruoti ir baterijas, kurios padės įgalinti atsinaujinančių išteklių pajėgumus palengvinant paklausos valdymą, didinant tinklo patikimumą ir mažinant gamybos apribojimus. Tinklai – Atsparus ir efektyvus elektros energijos skirstymas – Elektros energijos tinklo plėtra ir energetikos rinkos vystymosi skatinimas – Kliento kelionės patirtis Vystome išmaniųjų tinklų infrastruktūrą, kuri suteiks galimybę realiuoju laiku stebėti ir valdyti elektros energijos skirstymo sistemą. Tokiu būdu padidinsime tinklo efektyvumą, patikimumą ir atsparumą. Grupė siekia įgalinti energijos rinkos plėtrą. Pasitelkdama skaitmenines technologijas Grupė siekia optimizuoti savo veiklą ir pagerinti klientų aptarnavimą. Kuriame inovatyvius skaitmeninius sprendimus, skirtus efektyvinti procesus, gerinti kliento kelionės patirtį ir sumažinti sąnaudas. Rezerviniai pajėgumai Prisidėti prie energetikos sistemos saugumo Grupė naudoja rezervinius pajėgumus, siekdama užtikrinti elektros energijos sistemos patikimumą ir saugumą, kartu nuolat didindama savo įrangos efektyvumą. Sprendimai klientams – Klientų portfelio išnaudojimas ir tolimesnė plėtra, siekiant įgalinti Žaliosios gamybos vystymą – Viešo elektromobilių įkrovimo tinklo vystymas, siekiant būti lyderiais Baltijos šalyse – Perėjimo nuo gamtinių dujų prie elektros energijos spartinimas Savo klientams Grupė siūlo energetinio efektyvumo sprendimus ir žaliosios elektros energijos produktus, padėdama jiems sumažinti elektros energijos vartojimą ir sąskaitas. Tokiu būdu Grupė padeda kurti tvarią visuomenę ir ekonomiką. Siekiame suteikti klientams galimybę rinktis elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių. Tai paskatins atsinaujinančios energijos gamybos augimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. 181 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) kaupimo ir konvertavimo (angl. P2X) bei saugojimo technologijoms. Tokiu būdu Grupė reikšmingai sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro ir savo ŠESD emisijas; – integruoto verslo modelio išnaudojimui. Grupės integruotas verslo modelis, apimantis elektros energijos gamybos, skirstymo ir mažmeninės prekybos veiklą, atlieka labai svarbų vaidmenį energetikos sektoriaus transformacijoje. Pasitelkdama kiekviename segmente įgytą patirtį, Grupė siekia optimizuoti energijos srautą ir užtikrinti sklandžią sektoriaus transformaciją; – maksimaliai didinti tvarią vertę. Grupė yra įsipareigojusi maksimaliai didinti tvarią vertę daugiausiai dėmesio skirdama tokiems strateginiams prioritetams kaip dekarbonizacija, darbuotojų sveikata ir sauga, darbuotojų patirtis, įvairovė ir tvarių produktų ir paslaugų kūrimas. Grupė siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai bei kartu kurti vertę akcininkams. ŠESD emisijų mažinimo priemonės Kaip minėta anksčiau, Grupė yra įsipareigojusi iki 2030 m. beveik perpus sumažinti savo ŠESD emisijų kiekį. Siekdama įgyvendinti pereinamojo laikotarpio planą, Grupė parengė vidaus klimato kaitos švelninimo priemonių paketą atsižvelgdama į įvairių apimčių emisijas, kuris turi būti įgyvendintas Grupėje ir jos įmonėse. Priemonės pakete yra suskirstytos į kategorijas pagal numatomą jų įgyvendinimo laikotarpį: trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Kiekviena Grupės įmonė kasmet atnaujina priemones, seka jų įgyvendinimo progresą ir vertina jų efektyvumą. Tačiau sprendimai dėl konkrečių priemonių įgyvendinimo priimami strateginio planavimo metu arba atskirais teisę tokius sprendimus priimti turinčių asmenų ir (arba) valdymo organų sprendimais, kai tai aktualu ir jau yra visa sprendimui priimti reikalinga informacija, apimanti jų įgyvendinimo kainą, planuojamą efektą ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis šių priemonių yra numatytos ir gali būti įgyvendinamos kaip veiklos efektyvinimui, patikimumo užtikrinimui reikalingi pakeitimai, kurie taip pat turės teigiamą poveikį siekiant emisijų mažinimo tikslų. Sąrašas gali būti kiekvienais metais papildomas naujomis priemonėmis. Pagrindinės Grupės ŠESD emisijų mažinimo priemonės Laikotarpis Emisijų apimtis Segmentas Galima priemonė Trumpas (2023–2026 m.) Vidutinis (2026–2030 m.) Ilgas (2030–2050 m.) 1 apimtis Tinklai Technologinių nuostolių dujų skirstomajame tinkle mažinimas Tinklai Skaitiklių sistemų automatizavimas ir diegimas Rezerviniai pajėgumai Elektros gamybos iš gamtinių dujų mažinimas 2 apimtis Žalioji gamyba Žalios elektros kilmės garantijos Kruonio HAE veiklai siurblio režimu Žalioji gamyba 5-ojo agregato įrengimas Kruonio HAE Žalioji gamyba Kruonio HAE elektros vartojimo emisijų mažinimo priemonės (blokų kapitalinis remontas, transformatorių keitimas, šilumos siurblio montavimas) Žalioji gamyba Kauno HE generatorių remontas Tinklai Elektros skirstymo tinklo technologinių nuostolių mažinimas (0,4–10 kV tinklo komponentų analizė, išmanios apskaitos sistemų naudojimas, matavimo transformatorių keitimas, 6–10 kV galios transformatorių keitimas) Rezerviniai pajėgumai Elektrėnų komplekso įrangos modernizavimas, siekiant efektyvinti energijos gamybos veiklą 3 apimtis Sprendimai klientams Klientų skatinimas rinktis žalios energijos alternatyvą ir efektyviau vartoti energiją Žalios elektros sertifikatai elektros pardavimų emisijoms mažinti Biometano kilmės garantijos gamtinių dujų pardavimų emisijoms mažinti 182 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikis Veiksmai Rezultatai ŽALIOJI GAMYBA Plėsti Žaliosios gamybos portfelį ir vengti ŠESD emisijų. Vykdomi ir planuojami Žaliosios gamybos projektai bei su jais susijusios investicijos yra plačiai aptariamos šio integruoto metinio pranešimo skyriuje „2.3. Investicijų programa“. – Žaliosios gamybos Užtikrinti pajėgumai išaugo iki 2,9 GW (2022 m. – 1,6 GW), kuriuos sudaro 1,3 GW Veikiantys pajėgumai (+0,1 GW), 0,9 GW Statomi pajėgumai (+0,5 GW) ir 0,7 GW Kontraktuoti pajėgumai (+0,7 GW). – Žaliosios gamybos segmente iš viso pagaminta 1,25 TWh elektros energijos (neto) (+0,01 TWh, palyginti su 2022 m.), iš kurios 0,83 TWh (29 proc. daugiau nei 2022 m.) buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. – Žaliosios elektros energijos gamybos dalis sumažėjo 1 p. p. iki 85proc. – 2023 m. pagamintos elektros energijos dėka išvengėme apie 320 tūkst. t CO 2 ekv. ŠESD emisijų, kurios būtų susidarę tokį kiekį gaminant taršiose elektrinėse. ŽALIOJI GAMYBA / TINKLAI: SIEROS HEKSAFLUORIDO (SF 6 ) IŠSISKYRIMO Į APLINKĄ VALDYMAS Žalioji gamyba: naudojamas pastotėse ir vėjo jėgainių faziniuose rotoriuose. Tinklai: daugiausiai naudojamas skirstomuosiuose įrenginiuose, pastotėse su dujų izoliacija ir dujiniuose grandinės pertraukikliuose. Visi naudojami įrenginiai su šiomis dujomis yra hermetiški. Gamintojas yra atsakingas už jų priežiūrą ir užtikrinimą, kad nebūtų nuotėkio. Pasibaigus eksploatavimo laikotarpiui, elementai grąžinami gamintojui, kuris pasirūpina jų tinkamu tvarkymu. Vykdydami veiklą laikomės nustatytos šių dujų kontrolės ir duomenų pateikimo tvarkos. 2023 m. nefiksuotas SF 6 nuotėkis. Veiksmai Grupės emisijų mažinimas Siekdami ŠESD emisijų mažinimo tikslų, dėmesį koncentruosime į veikloje susidarančių emisijų kiekį ir sieksime į mažinimo procesą įtraukti ir savo partnerius, tiekėjus bei klientus. Planuojamos emisijų mažinimo priemonės apima Žaliosios gamybos pajėgumų didinimą (daugiau informacijos apie Grupės tvarios plėtros planus ir investicijas, kurios bus nukreiptos į Žaliosios gamybos plėtrą skaitykite metinio pranešimo skyriuje „2.3 Investicijų programa“), vartotojams parduodamos ir pačių Grupės įmonių suvartojamos žaliosios elektros dalies didinimą, vartotojų skatinimą palaipsniui atsisakyti gamtinių dujų naudojimo, gamtinių dujų skirstymo tinklo nuostolių mažinimą, išteklių naudojimo efektyvinimą, transporto priemonių parko papildymą elektromobiliais ir kt. Grupės ŠESD emisijų mažinimo veiksmai 2023 m. 183 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikis Veiksmai Rezultatai TINKLAI: TECHNOLOGINIAI NUOSTOLIAI ELEKTROS ENERGIJOS SKIRSTYMO TINKLE Vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos ŠESD emisijoms Tinklų segmente, yra elektros energijos skirstymo veikloje patiriami energijos nuostoliai. Jie gali būti skirstomi į dvi kategorijas: tiesioginius (transformatoriuose, elektros linijose, pastotėse ir kituose tinklo komponentuose) ir netiesioginius (pavyzdžiui, patiriami apledėjus linijoms arba vartotojams neteisingai deklaravus suvartotos elektros kiekį). Bendras mūsų elektros tinklų ilgis siekia 127,5 tūkst. km. Aktyviai stebime ir strategiškai reaguojame į elektros skirstymo technologinius nuostolius, nes tai yra vienas iš pagrindinių Tinklų segmento tikslų. Nuostolius mažiname šiomis priemonėmis: – naudojame išmaniąsias apskaitos sistemas su moderniais, mažiau elektros energijos vartojančiais skaitikliais, kad būtų galima tiksliai stebėti ir nustatyti sąnaudas; – atliekame 0,4–10 kV tinklo komponentų analizę, siekdami identifikuoti tinklo dalies komponentus, kur susidaro didžiausi nuostoliai, ir sumažinti neapskaitinį elektros energijos vartojimą; – modernizuojame transformatorius, keisdami juos į vartojančius mažiau elektros energijos, ir reguliariai atliekame jų metrologines patikras; – pasenusius 6–10 kV galios transformatorius keičiame į naujus ir efektyvesnius; – modernizuojame transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų (TP/SP) šildymo ir apšvietimo įrangą, ją keisdami liuminescencinėmis arba LED technologijomis, o senus elektros šildytuvus keičiame į automatizuotus įrengimus; – skatiname gyventojus naudotis Pasitikėjimo linija, per kurią jie gali konfidencialiai pranešti apie įtariamą energijos vagystę, taip prisidėdami prie nuostolių mažinimo. – Bendras paskirstytas elektros energijos kiekis 2023 m. sudarė 10,14 TWh (2022 – 10,5 TWh). Paskirstytos elektros energijos technologiniai nuostoliai sudarė 4,05 proc. (2022 m. – 5 proc.). – ŠESD emisijų kiekis dėl šių nuostolių siekė 82 tūkst. t CO 2 ekv., t. y. 20proc. visų Grupės 2 apimties (angl. Scope 2) emisijų. – ESO (Tinklai) siekia, kad bendri elektros energijos skirstymo technologiniai nuostoliai būtų kuo mažesni ir kad 2024 m. jokiu būdu neviršytų 5,11 proc. ribos. TINKLAI: TECHNOLOGINIAI NUOSTOLIAI GAMTINIŲ DUJŲ SKIRSTYMO TINKLE (METANO (CH 4 ) IŠSISKYRIMAS Į APLINKĄ) Technologiniai nuostoliai gamtinių dujų skirstomajame tinkle apima techninius ir komercinius nuostolius (pvz., vagystes iš tinklo). Šioje dalyje vertinamas tik techninėms reikmėms tenkantis dujų tūris, susijęs su dujų išleidimu į atmosferą. Gamtinių dujų sudėtyje yra apie 90 proc. metano – šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taigi, bet koks gamtinių dujų nuotėkis į atmosferą iš gamtinių dujų skirstymo tinklo yra tiesiogiai susijęs su metano emisijomis. Bendras mūsų dujų skirstymo tinklo ilgis siekia 9,6 tūkst. km. Siekiant sumažinti gamtinių dujų patekimą į atmosferą, taikomos šios priemonės: – atlikta technologinių nuostolių apskaičiavimo metodologijos peržiūra – įvertinta metodologijoje naudojamų įrenginių nuostolių skaičiavimo koeficientų priklausomybė nuo gamtinių dujų tinklo eksploatacijos, dujų nuotėkio matavimų, rekonstrukcijos darbų. Šiame vertinime naudoti faktiniai pilotinių projektų rezultatai; – eksploatuojamų skirstomųjų dujotiekių sandarumas periodiškai tikrinamas specialiais dujų nuotėkio detektoriais. Plieninių vamzdynų sandarumas tikrinamas kartą per metus, polietileninių – kartą per 5 metus. Bet koks dujų nuotėkis, aptiktas skirstomajame dujotiekyje, nedelsiant pašalinamas; – dujų slėgį reguliuojantys įrenginiai tikrinami naudojant PLEXOR sistemą; – prijungiant naujus skirstomuosius dujotiekius, atliekant esamų skirstomųjų dujotiekių pertvarkymo (rekonstrukcijos) bei remonto darbus naudojama tokia technologinė įranga, kuri leidžia prijungti naujus skirstomuosius dujotiekius ir perjungti rekonstruotus skirstomuosius dujotiekius nesumažinant dujų slėgio, taip sumažinant metano išmetimą į atmosferą; – apie 99 proc. požeminių plieninių skirstomųjų dujotiekių yra apsaugota nuo aktyviosios korozijos. Kartą per 6 metus atliekama šių dujotiekių apsauginės dangos apžiūra, tvarkomi pažeidimai. Be to, atstatoma antžeminių plieninių skirstomųjų dujotiekių ir įvadų apsauginė danga, taip sumažinant korozijos procesus ir dujų nutekėjimo tikimybę. – Bendras paskirstytas dujų kiekis 2023 m. sudarė 6,44 TWh (2022m.– 6,81 TWh). Technologiniai nuostoliai, susiję su dujų išleidimu į atmosferą, sudarė 0,61 proc. (2022 m. – 1,22 proc.). – ŠESD emisijų kiekis dėl šių nuotolių sudarė 71,2 tūkst. t CO 2 ekv., t. y. 16 proc. visų Grupės 1 apimties (angl. Scope 1) emisijų. – Siekiame, kad bendri gamtinių dujų skirstymo technologiniai nuostoliai būtų kuo mažesni ir jokiu būdu neviršytų 2,2 proc. ribos. 184 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikis Veiksmai Rezultatai REZERVINIAI PAJĖGUMAI Elektrėnų komplekso agregatai elektros gamybai naudoja dujas. Grupė ieško būdų, kaip sumažinti gamybos ŠESD emisijas. 2023 m. Elektrėnų kompleksas pirmą kartą įsigijo ir panaudojo biodujas (50 MWh). Buvo siekiama išbandyti elektros energijos gamybos įrenginių veikimą naudojant šios rūšies dujas. Biodujos gali padėti sumažinti 1 apimties ŠESD emisijas. Palyginti su gamtinėmis dujomis, sudeginus 50 MWh biodujų emisijos sumažėja apie 9 t CO 2 ekv. SPRENDIMAI KLIENTAMS Klientus edukuojame ir suteikiame jiems galimybę rinktis žaliąją energiją arba alternatyvius sprendimus, taip siekdami mažinti ŠESD emisijų kiekį. Siekdami paskatinti klientus rinktis žalią energiją ir kitus ŠESD emisijų kiekį sumažinti padedančius sprendimus, konsultuojame juos energetinio efektyvumo ir ŠESD emisijų mažinimo klausimais, siūlome energetinio efektyvumo, nutolusių saulės ir vėjo parkų bei kitas paslaugas. Nuolat jas tobuliname, kad jos būtų patrauklesnės ir patogesnės vartotojams. Toliau teikėme konsultacijas verslui ŠESD emisijų klausimais, dalinomės informacija, kaip parengti energijos naudojimo valdymo planus. Reaguodami į svyruojančias elektros energijos kainas, nusprendėme paskatinti savo klientus efektyviau vartoti energiją. Padėjome klientams įsigyti anglies dioksido kompensavimo sertifikatus, skirtus kompensuoti jų gamtinių dujų vartojimo ŠESD emisijas 2023 m., toliau teikti šios paslaugos neplanuojame. 1,7 proc. nepriklausomo elektros tiekimo klientų (gyventojų) buvo pasirinkę žaliąją energiją (2022 m. – 7,5 proc.). Žaliosios energijos tiekimą rinkosi ir 25,1 proc. verslo klientų (2022 m. – 64,8 proc.). Iš visos elektros energijos, patiektos nepriklausomo tiekimo veikloje, žalioji energija sudarė 17,4 proc. (2022 m. – 2,3 proc.). Perkamos žaliosios energijos kiekio mažėjimą siejame su dideliais elektros energijos kainų svyravimais, kurie daugelį tiek privačių, tiek verslo klientų skatino pirmiausia ieškoti mažiausios kainos, o tik tuomet galvoti apie energijos kilmę. VISI SEGMENTAI: TRANSPORTAS IR BIURAI Skatiname visų lygių darbuotojus rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones. Grupės įmonės, kurių tarnybiniai automobiliai sudaro 92 proc. viso Grupės automobilių parko, iki 2030 m. (palyginti su 2020 m.) ŠESD emisijas, susidarančias iš sunaudojamų taršių degalų, turėtų sumažinti 42 proc. Be to, esame išsikėlę tikslą, kad ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų kelionių būtų vykdoma elektriniais bendro naudojimo automobiliais. 2023 m. buvo įgyvendintos šios priemonės: – reaguodami į darbuotojų apklausą, kurioje darbuotojai išreiškė nerimą dėl elektromobilių (EV) nuvažiuojamo atstumo ir naudojimo, surengėme mokymus apie tinkamą ir saugų elektromobilių ir įkrovimo stotelių naudojimą; – atlikome pakeitimus transporto priemonių parko valdymo programėlėje, kad trumpesnėms nei 150 km kelionėms darbuotojai pirmiausiai rezervuotų elektromobilius, o jų nesant, kad programėlė parinktų mažiausiai taršią transporto priemonę; – Grupėje reguliariai vykdomi ekologiško ir saugaus vairavimo mokymai; – ESO (Tinklai) sukūrė transporto ŠESD emisijų ir ekologiško vairavimo rodiklių įrankį, kiekvieną mėnesį parengiantį komandų transporto priemonių vairavimo, degalų sunaudojimo ir emisijų rodiklių ataskaitas. Šios ataskaitos yra peržiūrimos ir įgyvendinami sutariami gerinimo veiksmai; – vadovaudamiesi Grupės transporto priemonių parko valdymo politika, pradėjome vadovams skirtą judumo programą. Programos tikslas – iki 2030 m. atsisakyti visų vadovams priskirtų vidaus degimo varikliais varomų tarnybinių automobilių. Dalyviai gali rinktis asmeninį elektromobilį ar kitą netaršią transporto priemonę, kurios dalį įsigijimo kainos Grupė kompensuos, arba dalijimosi automobiliu ar taksi paslaugas, kurių išlaidų padengimui Grupė kiekvieną mėnesį skirs tam tikrą sumą. Be to, buvo įsigyti elektromobiliai, kurie buvo priskirti pagrindiniams vadovams; – Grupės darbuotojams pagal Pripažinimo programą skiriami taškai už dalyvavimą tvaraus keliavimo į darbą ir iš jo iniciatyvoje. Šia iniciatyva raginame į darbą ir iš jo keliauti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, skatiname fizinį aktyvumą ir CO 2 emisijų mažinimą; – tęsėme biurų energetinio efektyvumo didinimo projektus ir atnaujinome 12 Grupės įmonių biurų patalpas. – 2023 metais 103 Grupės darbuotojai dalyvavo praktiniuose ekologiško vairavimo mokymuose vairavimo įgūdžiams pagerinti. Skaičiuojame, kad praktikoje taikant ekologiško vairavimo principus, CO 2 emisijas galime sumažinti iki 5 proc. – 49 proc. Grupės bendrosios paskirties transporto priemonių, kuriais darbe gali naudotis Grupės darbuotojai (išskyrus Tinklų segmento ir kitas specialios paskirties transporto priemones) yra elektromobiliai. 2023 m. elektromobilių prieinamumo rodiklis (parodo elektromobilių populiarumą, kiek darbuotojų renkasi juos su darbu susijusioms kelionėms) siekė 48 proc., 2022 m. – 46 proc. – Vadovų judumo programa padėjo sumažinti kuro suvartojimą 54proc. ir išvengti 177 t CO 2 ekv. ŠESD emisijų. – 85 darbuotojai pasinaudojo tvaraus keliavimo į darbą ir iš jo iniciatyva ir iš viso vyko į darbą ir iš jo 2750 kartų. – Nustatėme, kad 2023 m. suvartojome 14 proc. mažiau elektros energijos biuruose nei 2022 m. 185 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikis Veiksmai Rezultatai VISI SEGMENTAI: EDUKACIJA Darbuotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis edukuojame ir didiname jų sąmoningumą klimato kaitos švelninimo klausimais. Siekdami kuo plačiau pristatyti klimato kaitos problemą Grupėje ir paskatinti kiek įmanoma daugiau darbuotojų įsitraukti planuojant ŠESD emisijų mažinimo priemones, vykdėme įvairias šviečiamojo pobūdžio iniciatyvas: – Klimato kaitos laikrodis nuolat veikia Grupės pagrindiniame biure, vidinėje bei išorinėse interneto svetainėse ir rodo, kada, atsižvelgiant į dabartinį ŠESD emisijų kiekį ir žmonių veiklos sukelto klimato atšilimo lygį, išnaudosime „anglies dioksido biudžetą“. – pagal vidinę ugdymo iniciatyvą „Grow akademija“ rengiame mokymus klimato kaitos ir kitais tvarumo klausimais; – 2023 m. spalį Grupė suorganizavo konferenciją klimato kaitos tema „Accelerating Climate Targets: Is Every Job Becoming a Climate Job?“. Daugiau informacijos (anglų k.) apie renginį pateikiame čia; – 2023 m. rugsėjį Grupėje pradėta įgyvendinti vidinė į darbuotojus orientuota iniciatyva, siekiant įvertinti jų elektros energijos vartojimo namuose lankstumą. Elektros energijos vartojimo planavimas davė teigiamų rezultatų, kai du mėnesius trukusiose varžybose geriausiai pasirodžiusiam dalyviui pavyko 35 proc. elektros energijos vartojimo perkelti į naktį, kai jos paklausa ir kaina yra mažesnė. – 2023 m. mokymuose apie klimato kaitą dalyvavo daugiau kaip 100 kolegų. – Daugiau kaip 560 naujokų išklausė įvadinius tvarumo mokymus. – Renginyje dalyvavo daugiau kaip 80 dalyvių iš skirtingų Lietuvos įmonių. – Įgyvendinant iniciatyvą „Flexible energy consumption at home– mission possible“, darbuotojai buvo skatinami lanksčiai vartoti elektros energiją. 80 proc. iš iniciatyvoje dalyvavusių 65 darbuotojų pasiekė teigiamų rezultatų. Tvarūs sprendimai ir elektros energijos vartojimo efektyvumo skatinimas Grupės strategijoje išdėstytas siekis sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Siekiame, kad energijos skirstymo tinklas įgalintų energetikos pokyčius, diegti klientų lūkesčius atitinkančius išmanius sprendimus ir užtikrinti tinklo patikimumą. Mūsų Sprendimų klientams segmente kuriami inovatyvūs sprendimai privatiems ir verslo klientams. Energijos vartojimo efektyvumas yra viena iš pagrindinių priemonių, skirtų mažinti / švelninti klimato kaitos poveikį ir mažinti ŠESD emisijas. Siekdama įgyvendinti ŠESD emisijų mažinimo tikslus, Grupė aktyviai vadovaujasi energetinio efektyvumo principais – tvariau vartoja energiją savo reikmėms ir aprūpina visuomenę ir savo klientus efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis. Grupės įmonės sėkmingai įgyvendina energijos taupymo ir vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimus su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir svariai prisideda prie Lietuvos tikslų siekimo. 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvos tikslas buvo sutaupyti 11,7 TWh energijos, 2021–2030m. laikotarpio peržiūrėtas tikslas yra sutaupyti 39,3TWh galutinės energijos. Įvairiais kanalais ir formatais pristatome efektyvų energijos vartojimą skatinančias priemones ir jų taikymo sėkmės istorijas, įtraukiame bendruomenes ir dalijamės gerąja praktika, atliekame tyrimus ir kuriame palyginamosios analizės sprendimus, leidžiančius analizuoti paties vartotojo suvartojimo įpročius savitarnoje ir sąskaitose. Daugiau informacijos apie susitarimus ir jų tikslus pateikiama Grupės interneto svetainėje: energijos taupymas, vartotojų švietimas. Grupės įmonėse (ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams)) reguliariai (t. y. kas ketverius metus) vykdomas vidinis energijos vartojimo auditas. Paskutinis auditas vyko 2021 m., o jo išvadose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas prisideda prie efektyvesnio mūsų pačių energijos vartojimo ir Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimo. 186 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Išmaniųjų skaitiklių diegimo programa 2022 m. liepą buvo pradėtas masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas (Tinklai). 2023 m. buvo įdiegta apie 519 tūkst. išmaniųjų skaitiklių (beveik 19 tūkst. skaitiklių daugiau nei pradinis metinis tikslas). Pirmajame etape iki 2026 m. bus įdiegti apie 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių daugiausiai elektros energijos suvartojantiems klientams. Vėlesniame etape mažiau nei 1000kWh elektros energijos per metus suvartojantiems klientams skaitikliai bus keičiami pasibaigus jų metrologinės patikros terminui. Išmaniuosius skaitiklius turintys gyventojai nebeturės prievolės fiziškai nurašyti skaitiklių rodmenų ir galės matyti tikslų savo elektros energijos suvartojimą, gauti naujas paslaugas iš rinkos dalyvių bei efektyviau vartoti energiją. 2023 m. lapkritį atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad įdiegus išmaniuosius skaitiklius, apie 50 proc. klientų bent iš dalies pakeitė energijos vartojimo įpročius – pradėjo atidžiau stebėti energijos suvartojimo duomenis. „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas Toliau plečiame „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą. Šiuo metu iš viso įrengta 376 viešos įkrovimo prieigos, iš kurių 364 yra Lietuvoje. 2023 m. Latvijoje pradėjo veikti 12 viešų „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo prieigų. Ketiname plėstis ir tapti didžiausiu elektromobilių įkrovimo stotelių operatoriumi Latvijoje. Visame „Ignitis ON“ tinkle tiekiame elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Nutolę saulės parkai ir vėjo parkų nuoma 2023 m. per eparkai.lt platformą privatiems klientams iš viso parduotų nutolusių saulės parkų bendra galia siekė 7,6 MW, juos įsigijo apie 1700 B2C bei daugiau nei 40 B2B klientų. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) buvo pirmoji pasaulyje bendrovė, pasiūliusi vartotojams vėjo parkų nuomos paslaugą. Iki 2023 m. pabaigos šia paslauga pasinaudojo daugiau nei 150 klientų. Gaminančių vartotojų prijungimas prie tinklo Per 2023 m. prie skirstymo tinklo prijungtų naujų gaminančių vartotojų skaičius buvo apie 29,6 tūkst. (18,7 tūkst. – 2022 m.). Tokį augimą lėmė patobulintos technologijos, geresnis informuotumas, auganti valstybės parama ir itin stipriai išaugusios elektros energijos kainos. Energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams – Įgyvendinant susitarimus pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 7 str. (energijos taupymas), numatomas kaupiamasis įgyvendintų energijos taupymo priemonių efektas iki 2030 m. sudarė beveik 133,3 GWh (tikslas – 107,5 GWh). Įgyvendinus Grupės pasiūlytus pageidautinus metodikos pakeitimus, rezultatai gali pasikeisti. – Įgyvendinant susitarimus pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 8 str. (vartotojų švietimas ir konsultavimas), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos energetikos agentūrai pateikėme ataskaitas apie vartotojų švietimo ir konsultavimo veiklas 2023 m. Deklaruoti energijos sutaupymai po vartotojų mokymų siekia beveik 108,7 GWh (tikslas – 100,7 GWh). – Toliau stengėmės tobulinti klientams siūlomus skaitmeninius įrankius savo energijos suvartojimo stebėjimui. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) įdiegė palyginamosios analizės sprendimus visuose savo kanaluose: savitarnos platformose, sąskaitų ir mobiliojoje programėlėje, kad tiek privatūs, tiek verslo klientai galėtų palyginti savo energijos suvartojimą su ankstesniais metais ir su panašiomis vartotojų grupėmis. Sistemoje taip pat pateikiama energetinio efektyvumo patarimų. – „Ignitis“ (Sprendimai klientams) teikia įmonėms ŠESD emisijų įvertinimo konsultacijas. Įmonės kviečiamos įvesti duomenis apie elektros energijos, dujų suvartojimą, transporto priemonių naudojimą ir keliones lėktuvu. Konsultacijų metu identifikuojamos efektyvaus energijos suvartojimo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonės, kurios padėtų sumažinti emisijas. – Nuolat tobuliname programėlę „Ignitis EnergySmart“, kuri padeda sekti elektros vartojimo duomenis ir pateikia energetinio efektyvumo patarimų. Programėlė leidžia pamatyti dienas, kada elektros energijos suvartojimas didžiausias ir mažiausias, nustato neįprastus šuolius ir parodo 30 dienų energijos suvartojimo vidurkį, kuris padeda įsivertinti vartojimo įpročius ir išlaikyti stabilias elektros energijos sąskaitas. Toliau diegiant išmaniuosius skaitiklius, vis daugiau klientų galės naudotis išplėstomis programėlės funkcijomis. Įdiegus paskutinius atnaujinimus, elektromobilių savininkai gali įkrauti savo transporto priemones atsižvelgiant į energijos rinkos kainas ir taip optimizuoti įkrovimo kaštus bei energijos vartojimą. 2023 m. veiksmai, propaguojantys tvarius sprendimus ir efektyvų energijos vartojimą 187 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Prisitaikymas Grupės veikla nėra apsaugota nuo klimato kaitos poveikio. Kadangi Grupė siekia įgyvendinti strateginius Žaliosios gamybos pajėgumų tikslus ir nulinio ŠESD emisijų balansą pasiekti iki 2040– 2050m., 2023 m. ji atliko klimato kaitos scenarijų analizę (CSA; angl. climate change scenario analysis). Kartu su pirmaujančia klimato kaitos konsultacijų bendrove Grupė siekė patikrinti savo strategijos atsparumą su klimato kaita susijusioms problemoms ir tai, ar visos galimybės buvo nustatytos. Šiame vertinime, kurį prižiūrėjo patronuojančiosios bendrovės valdyba, dalyvavo plati vidaus suinteresuotųjų šalių grupė, apimanti visus verslo segmentus ir skirtingas Grupės įmones. CSA buvo vykdoma šiais etapais: 1 etapas – apklausti skirtingų veiklos sričių atstovai, siekiant peržiūrėti esamas ir aptarti galimas su klimatu susijusias rizikas bei įvertinti galimybes. Šio etapo rezultatas – išsamus visų galimų su klimatu susijusių – tiek fizinių, tiek pereinamojo laikotarpio – rizikų sąrašas; 2 etapas – siekiant atlikti CSA, išsamus sąrašas buvo susiaurintas, pasirenkant pagrindines su klimatu susijusias rizikas ir galimybes, kurios Grupei yra / galėtų būti reikšmingiausios. Galutinį sąrašą aptarė ir patvirtino patronuojančiosios bendrovės valdyba; 3 etapas – pasirinktos rizikos / galimybės buvo modeliuojamos atsižvelgiant į skirtingus klimato kaitos scenarijus; 4 etapas – rezultatai buvo įvertinti ir numatyti ateities planai. Pagrindinės Grupės CSA sąvokos Rizikų ir galimybių kategorijos: – fizinės rizikos ir galimybės yra susijusios su ekstremaliomis oro sąlygomis (ūminė rizika) ir ilgalaikiai klimato pokyčiai (lėtinė rizika); – pereinamojo laikotarpio rizikos ir galimybės yra susijusios su perėjimu prie ekonomikos, kurioje visuotinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5°C, palyginti su lygiu, buvusiu prieš pramonės revoliuciją. Pereinamojo laikotarpio rizikos skirstomos į penkias kategorijas: politinės, teisinės, technologinės, rinkos ir reputacinės rizikos. Analizei svarbiausios laiko perspektyvos buvo pasirinktos atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką: – vidutinės trukmės – iki 2030 m.; – ilgalaikės trukmės – iki 2050 m. Klimato kaitos scenarijai – tai gairės, skirtos prognozuoti galimas emisijas, atitinkamą pasaulinės temperatūros kilimą ir sąlygojamus klimato sistemos pokyčius atsižvelgiant į įvairias prielaidas, susijusias su politiniais, technologiniais, socialiniais, ekonominiais ir fiziniais aplinkos veiksniais. Grupės pasirinkti klimato kaitos scenarijai Fizinės rizikos ir galimybės Didelis fizinis poveikis (4 °C atšilimas) arba jokio mažinimo scenarijus: Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change; IPCC) 6-osios vertinimo ataskaitos 5-8.5 bendras socialinis ir ekonominis kelias (ang. Shared Socioeconomic Pathway: SSP). Tai yra „precendento neturintis“ arba „pesimistiškiausias“ scenarijus fizinės klimato rizikos požiūriu, pagal kurį numatoma, kad ateityje bus imamasi ribotų klimato kaitos mažinimo priemonių, emisijos toliau augs esamu tempu, o vidutinė pasaulio temperatūra, palyginti su lygiu, buvusiu prieš pramonės revoliuciją, iki šimtmečio pabaigos padidės 4 °C. Būsimos rizikos: – kylanti temperatūra; – kritulių pobūdžio pokyčiai; – dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs oro reiškiniai. Apimtis – įvertinimas apėmė beveik 300 objektų, įskaitant: – Kauno HE; – Kruonio HAE; – Elektrėnų kompleksą; – Vilniaus KJ; – Kauno KJ; – saulės parkus; – vėjo parkus; – atskiras vėjo turbinas; – hibridinius (vėjo ir saulės) parkus. Pereinamojo laikotarpio rizikos ir galimybės Greito perėjimo (<1,5 °C atšilimas) arba didelio klimato kaitos mažinimo scenarijus: Tarptautinės energetikos agentūros (ang. International Energy Agency: IEA) grynojo nulio scenarijus (NZE) buvo naudojamas ten, kur buvo prieinamas; kai kurių rizikų ir galimybių atveju analizė taip pat rėmėsi kitais su grynuoju nuliu suderintais šaltiniais, kad papildytų išvadas ten, kur reikėjo papildomų duomenų. Šiame scenarijuje numatytas efektyvus klimato kaitos mažinimo būdas, pagal kurį iki 2050m. pasauliniame energetikos sektoriuje bus pasiektas nulinis ŠESD emisijų balansas, kartu atsižvelgiant į kitus darnaus vystymosi tikslus, pavyzdžiui, visuotinę prieigą prie energijos išteklių ir oro kokybės gerinimą. Būsimos rizikos ir galimybės: – griežtesnė klimato srities politika ir anglies dioksido kainos nustatymas; – inovacijos, kuriomis skatinamas perėjimas prie mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų; – besikeičianti vartotojų paklausa rinkoje. Apimtis – įvertinimas buvo atliktas visuose keturiuose Grupės segmentuose: Žalioji gamyba, Tinklai, Rezerviniai pajėgumai ir Sprendimai klientams. Įvertinimo metu taip pat buvo atsižvelgta į visų apimčių Grupės emisijas. 188 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Pagrindinės fizinės rizikos ir galimybės pagal 4 °C scenarijų Grupei kyla kelios fizinės rizikos, kurios gali turėti įtakos jos veiklai, tačiau svarbiausiomis laikomos ekstremali temperatūra, vėjo pobūdžio pokyčiai ir audros dėl jų galimo poveikio Grupės veiklai ir strategijai. Fizinės rizikos ir galimas poveikis pagal 4 °C scenarijų Rizika Rizikos tipas ASV aspektas Regionas Galimas poveikis 2030 m. 2050 m. Rizika / galimybė Ūminė Karščio bangos Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija Pagal 4 °C scenarijų prognozuojama, kad karščio bangos taps smarkesnės ir dažnesnės visose šalyse, kuriose Grupė veikia. Tai galėtų turėti poveikį saulės moduliams, elektromobilių įkrovimo stotelių vietoms ir tinklui. Tačiau karščio bangos taip pat gali suteikti Sprendimai klientams segmentui galimybę parduoti daugiau elektros energijos, naudojamos vėsinimui. Rizika Lėtinė Vėjo pobūdžio pokyčiai Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija Prognozės dėl vėjo pobūdžio rodo padidėjusį metinį kintamumą pagal 4°C scenarijų visose šalyse, kuriose Grupė veikia, ypač ilguoju laikotarpiu, todėl mažos gamybos laikotarpiais prireiks didesnių balansavimo pajėgumų. Rizika Ūminė Vėjo audros Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija Pagal 4 °C scenarijų prognozuojama, kad vėjo audros bus smarkesnės ir dažnesnės, ypač ilguoju laikotarpiu. Dėl to, priklausomai nuo to, ar per ypač stiprias audras reikės išjungti turbinas, Grupės vėjo energijos gamybos veiklai gali kilti vidutinė rizika. Audros taip pat gali apgadinti elektros tinklus. Rizika 1 Galimybė Labai maža Labai maža Maža Maža Vidutinė Vidutinė Didelė Didelė Labai didelė Labai didelė 1 Rizika reiškia pokyčio lygį, o ne faktinį poveikį. 189 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Pagrindinės pereinamojo laikotarpio rizikos ir galimybės pagal 1,5 °C scenarijų Atsižvelgiant į strateginį planą, perėjimas prie nulinio balanso ŠESD emisijų suteikia Grupei keletą galimybių, tačiau kelia tam tikrą riziką, susijusią su medžiagų įsigijimu ir galimomis taršos leidimų kainomis. Verslo atsparumas ir kiti svarbūs žingsniai Atlikus su klimatu susijusių galimybių įvertinimą pasitvirtino Grupės strateginių tikslų, įskaitant Žaliosios gamybos vystymą ir tvarius sprendimus klientams, pagrįstumas. Vertinant su klimatu susijusias rizikas remtasi esamu rizikų registru, kartu įtraukiant visas anksčiau nenustatytas rizikas. Su klimatu susijusios rizikos jau yra visiškai integruotos į mūsų rizikos valdymo sistemą. 2024 m. atlikus išsamų vidinį CSA išvadų tyrimą, rizikos registras bus atnaujintas, siekiant į jį įtraukti naujus su klimatu susijusių rizikų veiksnius, į kuriuos bus orientuojamasi atliekant būsimus vertinimus. Grupė yra įsipareigojusi dėti pastangas, kad pagerintų savo supratimą apie su klimatu susijusias rizikas, finansiškai įvertinti jų realų ir galimą poveikį, atsirandančias galimybes ir strategijas, būtinas su klimatu susijusioms rizikoms mažinti ir prie jų prisitaikyti. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės su klimato kaita susijusius rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. Pereinamojo laikotarpio rizikos ir galimas poveikis pagal 1,5 °C scenarijų Rizika Tipas ASV aspektas Regionas Galimas poveikis 2030 m. 2050 m. Galimybė Technologi- ja Naujos energijos saugojimo technologijos ES Energijos saugojimo technologijos, pavyzdžiui, komercinio masto baterijos ir žaliasis vandenilis, yra itin svarbios pereinant prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų. Pagal 1,5 °C scenarijų dėl to Grupei susidarytų didelė arba labai didelė galimybė, nes ji galėtų kaupti ir komercializuoti perteklinę žaliąją energiją ir kartu didinti pajamas. Rizika / galimybė Teisinė / politikos Taršos leidimų kainos Energijos sąnaudų augimas dėl įgyvendinamos politikos atsisakyti gamtinių dujų Taršos leidimų kainos nustatymo taisyklių ir politikos taikymo išplėtimas tiesioginėms veikloms ES Pagal 1,5 °C scenarijų prognozuojama, kad iki 2030 m. taršos leidimų kainos padidės apie 1,7 kartus, o iki 2050 m. – 3 kartus. Dėl to Grupei gali kilti energijos ir šilumos gamybos sąnaudų augimo rizika. Tačiau Grupės Žaliosios gamybos Portfelį daugiausia sudaro žalieji pajėgumai, o Portfelis vis dar yra plečiamas, todėl Grupė, turinti santykinį pranašumą energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyboje, galėtų tuo pasinaudoti kaip galimybe. Rizika Rinka Didesnės gamtos išteklių sąnaudos ES Pagal 1,5 °C scenarijų prognozuojama, kad pagrindinių medžiagų, tokių kaip aliuminis, varis, silicis ir plienas, paklausa reikšmingai augs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, kartu didindama pirkimų sąnaudas ir galimai sukeldama medžiagų trūkumo problemas. Tai gali suketi nemažą riziką Grupės Žaliosios gamybos vystymo planų įgyvendinimui. Rizika 1 Galimybė Labai maža Labai maža Maža Maža Vidutinė Vidutinė Didelė Didelė Labai didelė Labai didelė 1 Rizika reiškia pokyčio lygį, o ne faktinį poveikį. 190 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad reikšmingas yra šis su tarša susijęs aspektas: – Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei. Atliekant Grupės reikšmingumo vertinimą, „Poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei“ apėmė visus susijusius aspektus, įskaitant dirvožemio taršą, vandens taršą ir oro taršą. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1Tvarumo apžvalga“. Mūsų poveikiai, rizikos ir galimybės Atsižvelgiant į tai, kad tarša gali būti įvairių formų, reikšmingumo vertinimo metu nustatytas taršos aspektas apėmė ne visas ETAS E2 standarte nurodytas potemes. Siekdama pagrįsti reikšmingumo vertinimo išvadas ir geriau suprasti taršos poveikį, 2022 m. Grupė atliko poveikių aplinkai ir priklausomybių nuo jos analizę. Analizė Tarša buvo atlikta naudojant ENCORE (angl. Exploring Natural Capital Opportunities, Risks and Exposure) įrankį. Analizės metu buvo vertinami į orą, vandenį ir dirvožemį patenkantys teršalai bei susirūpinimą ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos. Didžiausią reikšmę turinčios rizikos ir galimybės, susijusios su Grupės veiklos taršos aspektais, buvo įvertintos pagal LEAP (angl. Locate, Evaluate, Assess and Prepare) metodą. Grupės pirminiai taršos poveikiai Aspektas Grupės objektai / verslo segmentai Poveikis Oro tarša (ne ŠESD emisijos) Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai), Vilniaus ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba). – Daugiausia teršalų išmetama deginant iškastinį kurą, biomasę ar atliekas. Vandens tarša Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai), Kruonio HAE ir Kauno KE (abi Žalioji gamyba). – Degimo metu gali išsiskirti medžiagos, kuriomis gali būti užterštos nuotekos ar paviršiniai vandenys. – Teršalai gali būti išmetami aušinant šilumines elektrines. – Hidroenergetika taip pat prisideda prie vandens taršos dėl pasikeitusios nuosėdų pernašos ir užlaikymo, dėl ko gali kilti ir eutrofikacijos rizika. Dirvožemio tarša Žalioji gamyba, Rezerviniai pajėgumai, Tinklai. – Dirvožemis gali būti užterštas saulės ar vėjo parkų priežiūros ar eksploatavimo bei elektros energijos paskirstymo veiklos metu, taip pat dėl galimo teršalų patekimo į aplinką. – Jėgainėse degimo metu susidarančios medžiagos gali užteršti įvairius aplinkos komponentus, tarp jų – ir dirvožemį. Susirūpinimą keliančios medžiagos (SF 6 ) ESO (Tinklai), Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba) ir „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba). – ŠESD emisijos dėl SF 6 nuotėkio sugedus įrangai. 191 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Nacionalinėje teisėje nustatytas poveikio aplinkai vertinimas ir aplinkos apsaugos valdymo sistema taip pat mums leido identifikuoti galimus poveikius gamtinei aplinkai visuose projektų įgyvendinimo etapuose. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV procedūros yra atliekamos pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, suderintą su ES direktyva 2014/52/ES. PAV procedūra ir suinteresuotųjų šalių tarpusavio santykiai yra suderinami prieš pradedant bet kokią ūkinę veiklą. Užbaigus PAV procedūrą, objektui suteikiamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas arba taršos leidimas, kad būtų užtikrintas veiksmingas jo poveikio aplinkai valdymas. TIPK leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Pagal šiuos leidimus išanalizuojamos visos galimo ūkinės veiklos poveikio aplinkai rūšys, o poveikiai vykdant veiklą turi būti valdomi tinkamai. TIPK tikslas yra užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ar dirvožemį visur, kur įmanoma, o ten, kur neįmanoma, – sumažinti jį iki minimumo, kad būtų pasiektas aukštas aplinkos apsaugos lygis. Politikos Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba) ir kombinuoto ciklo blokas (Rezerviniai pajėgumai) atitinka Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos 2010/75/ES reikalavimus (angl. Industrial Emission Directive) ir taiko didelių kurą deginančių įrenginių geriausias prieinamas technologijas (angl. Best Available Technologies, BAT). Grupės įrenginiai Žaliosios gamybos (Vilniaus KJ ir Kauno KJ) segmente ir Rezervinių pajėgumų (Elektrėnų kompleksas, Vilniaus TE-3) segmente eksploatuojami pagal išduotų TIPK leidimų sąlygas. Grupės gamybiniai objektai, veikiantys pagal TIPK leidimus, atidžiai stebi emisijas. TIPK leidimų reikalavimai apima: – į aplinką (orą, vandenį, dirvožemį) išmetamų teršalų mažinimą (leidžiamų, į aplinką išmestų teršalų identifikavimą ir jų kiekio nustatymą), taip pat švaresnių technologijų taikymą, pavojingų medžiagų naudojimo mažinimą; – racionalų gamtos išteklių ir efektyvų energijos naudojimą; – susidariusių atliekų kiekio mažinimą, jų pernaudojimą, atsakingą tvarkymą bei saugų šalinimą; – incidentų prevenciją ir kontrolę, incidentų padarinių likvidavimo priemonių užtikrinimą, teritorijos sutvarkymą nutraukus ūkinę veiklą; – taršos, susidarančios gamybos metu, kontrolę; – priemonių triukšmui ir vibracijai, kvapams mažinti įdiegimą; – atitikties nustatytiems aplinkos kokybės standartams užtikrinimą; – aplinkos monitoringą. Grupės taršos valdymo ir kontrolės politika ir kiti dokumentai Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės aplinkos apsaugos politika Politikoje apibrėžti pagrindiniai Grupės aplinkos apsaugos principai, susiję su tarša, tarp kurių: – reguliari veiklos, įrenginių, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai stebėsena; – aukščiausių tarptautinių standartų taikymas ir geriausių turimų technologijų ir gamybos metodų naudojimas veikloje; – poveikio mažinimo priemonių taikymas, atsakinga įrenginių priežiūra ir jų modernizavimas; – stebėsena, kontrolė ir skaidri komunikacija; – aplinkos apsaugos valdymo sistemos įdiegimas ir nuolatinis tobulinimas pagal ISO 14001 standartą ir kiti. Siekiant išvengti taršos, Grupės aplinkos apsaugos politikoje numatytas teisinių ir aplinkos ap- saugos reikalavimų laikymasis, incidentų ir poveikio aplinkai tikimybės mažinimas bei aplinkos apsaugos klausimų sprendimas taikant geriausias turimas technologijas ir praktiką. Į Politiką taip pat įtrauktos reguliarios Grupės veiklos poveikio aplinkai analizės, rizikos vertinimai ir neigiamo poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimas. Grupės darnumo politika Politikoje apibrėžti šie su tarša susiję principai: – Grupė taiko prevencines priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą; – Grupė imasi iniciatyvų atsakingumui aplinkos apsaugos srityje didinti ten, kur ji gali daryti įtaką; – Grupė skatina aplinkai palankių technologijų vystymą ir platų pritaikymą. ISO 14001 standartas Siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktams ir iki minimumo sumažinti aplinkos taršos tikimybę, Grupės įmonės (ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams) yra įsidiegusios ISO 14001 standartą, taigi veikloje laikosi svarbiausių aplinkosaugos aspektų, veiklos poveikio stebėjimo, valdymo ir veiklos gerinimo reikalavimų. GRI 2-23 GRI 3-3GRI 2-24 192 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Tikslai Grupės veiklai, kuriai būtinas TIPK leidimas, nustatomas visiškos atitikties aplinkosaugos reikalavimams tikslas, kurį nustato išorės auditas, ir ji negali nukrypti nuo TIPK leidimuose nustatytų į orą išmetamų teršalų verčių (tai reiškia, kad taršos aspektas priklauso nuo konkrečios vietos ir yra ypač aktualus teršalus išmetantiems Grupės įrenginiams, jau veikiantiems pagal TIPK leidimus). AAA nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes ir jas nurodo TIPK leidimuose pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, kurios yra parengtos įgyvendinant įvairias ES direktyvas. Veiksmai Grupė jau ėmėsi svarbių priemonių, kad išvengtų oro, dirvožemio ir vandens taršos arba sumažintų jos poveikį. Toliau lentelėje atskleista Grupės įmonių praktika, kurios jos laikosi, siekdamos užtikrinti aplinkai palankią veiklą ir sumažinti rizikų atsiradimo tikimybę. AAA išduoda TIPK leidimus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos. Atitiktis TIPK leidimams užtikrinama keliais lygmenimis: – Vilniaus KJ emisijos nuolat matuojamos nuolatinėmis emisijų monitoringo sistemomis. Ši monitoringo realiuoju laiku sistema suteikia AAD tiesioginę prieigą prie emisijų duomenų, todėl apie nukrypimus galima nedelsiant pranešti ir imtis veiksmų; – AAD periodiškai atlieka veiklų, kurioms išduoti TIPK leidimai, patikrinimus. Šie patikrinimai yra Poveikiai, rizikos ir veiksmai, susiję su tarša Grupės objektuose Poveikiai Rizikos Galimybės Veiksmai Oro tarša (daugiausia teršalų išmetama deginant iškastinį kurą, biomasę ar atliekas). Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus, sumažinti taršos incidentų tikimybę ir pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. Fizinė rizika: – pažeidimai aplinkosaugos srityje (emisijų ribų viršijimas, taršos incidentai). – Žaliosios gamybos pajėgumų didinimas, taip siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. – Naujų technologijų taikymas geresnei emisijų kontrolei. – Veikloje naudojamų medžiagų ir junginių keitimas aplinkai palankiomis alternatyvomis. – Gera reputacija tarp suinteresuotųjų šalių dėl geriausių prieinamų gamybos ir emisijų kontrolės metodų naudojimo. Vilniaus KJ (Žalioji gamyba): – atliekų deginimo katilo emisijų monitoringas; – paskutinės su bendruomenėmis ir AAA suderinto papildomo aplinkos oro taršos monitoringo priemonės įgyvendintos 2023 m. kovą Kauno KJ (Žalioji gamyba): – atliekų deginimo katilo emisijų monitoringas; – su bendruomenėmis suderintas papildomas aplinkos oro taršos monitoringas. Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai): – didelių kurą deginančių įrenginių emisijų monitoringas. Vandens tarša: – degimo metu gali išsiskirti medžiagos, kuriomis gali būti užterštos nuotekos ar paviršiniai vandenys; – teršalai gali būti išmetami aušinant šilumines elektrines; – hidroenergetika taip pat prisideda prie vandens taršos dėl pasikeitusios nuosėdų pernašos ir užlaikymo, dėl ko gali kilti ir eutrofikacijos rizika. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus, sumažinti taršos incidentų tikimybę ir pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. Fizinė rizika: – pažeidimai aplinkosaugos srityje. Kruonio HAE ir Kauno HE (abi Žalioji gamyba): – įrenginiai naudoja biologiškai skaidžią, mažai ekotoksišką alyvą; Vilniaus KJ (Žalioji gamyba): – požeminio vandens monitoringas; – išleidžiamų nuotekų monitoringas; – paviršinių (lietaus) nuotekų monitoringas. Kauno KJ (Žalioji gamyba): – požeminio vandens monitoringas; – paviršinių (lietaus) nuotekų monitoringas. Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai): – požeminio vandens monitoringas; – išleidžiamų nuotekų monitoringas; – geriamojo (požeminio) vandens monitoringas; – Elektrėnų marių vandens, naudojamo aušinimui, kokybės monitoringas (prieš jį naudojant aušinimui ir prieš jį grąžinant į aplinką). 193 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikiai, rizikos ir veiksmai, susiję su tarša Grupės objektuose (tęsinys) Poveikiai Rizikos Galimybės Veiksmai Dirvožemio tarša: – dirvožemis gali būti užterštas dėl saulės ar vėjo parkų priežiūros ar eksploatavimo bei elektros energijos skirstymo veiklos, taip pat dėl teršalų išmetimo į aplinką; – jėgainėse degimo metu susidarančios medžiagos gali užteršti įvairius aplinkos komponentus, tarp jų – ir dirvožemį. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus, sumažinti taršos incidentų tikimybę ir pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. Fizinė rizika: – pažeidimai aplinkosaugos srityje (emisijų ribų viršijimas, taršos incidentai dėl įrenginių gedimo ar nuotėkio). – Naujų technologijų taikymas geresnei emisijų kontrolei bei įrenginių sandarumui užtikrinti. – Veikloje naudojamų medžiagų ir junginių keitimas aplinkai palankiomis alternatyvomis. – Gera reputacija tarp suinteresuotųjų šalių dėl geriausių turimų gamybos ir emisijų kontrolės metodų naudojimo. „Ignitis renewables“, Vilniaus KJ, Kauno KJ, Kauno HE, Kruonio HAE (visos Žalioji gamyba), ESO (Tinklai), Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai): – atliekų deginimo katilo emisijų monitoringas; – gamybos įrenginiai modernizuojami, todėl mažėja taršos incidentų pavojus. ŠESD emisijos dėl SF 6 nuotėkio sugedus įrangai. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas (nuo 2026 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti SF 6 dujas iki 24 kV elektriniuose skirstomuosiuose įrenginiuose); – finansinė rizika: investicijos į saugesnes nei SF6 dujos alternatyvas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus. Fizinė rizika: – pažeidimai aplinkosaugos srityje (SF 6 pratekėjimas sugedus įrangai). – Naujų technologijų taikymas geresnei emisijų kontrolei bei įrenginių sandarumui užtikrinti. – Veikloje naudojamų medžiagų ir junginių keitimas aplinkai palankiomis alternatyvomis. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba), Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba), ESO įtampos skirstymo įrenginiai (Tinklai): – yra įsidiegusios ISO 14001 standartą, taigi veikloje laikosi svarbiausių aplinkosaugos aspektų, veiklos poveikio stebėjimo, valdymo ir veiklos gerinimo reikalavimų. papildoma priemonė užtikrinti atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams. – Grupės įmonės įdiegė ISO 14001 standartą, kuris yra labai svarbus, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugos standartų ir teisės aktų laikymąsi. Šis tarptautiniu mastu pripažintas standartas yra atsakingumo aplinkos apsaugos srityje valdymo ir mūsų veiklos poveikio aplinkai mažinimo pagrindas. Daromą poveikį mažiname šiomis papildomomis priemonėmis: – vykdome aplinkos komponentų (vandens, naudojamo hidroenergijos gamybos ir aušinimo reikmėms, kiekis ir kokybė, požeminio ir paviršinio vandens bei oro kokybė) taršos stebėsenos programas; – modernizuojame gamybos įrenginius, todėl mažėja taršos incidentų pavojus. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės su tarša susijusius rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. 194 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šie su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję aspektai yra reikšmingi: – poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms; – poveikis dirvožemio, vandens ir oro kokybei. Reikšmingumo vertinime poveikiai vandens ir jūrų ištekliams buvo parodyti ne kaip atskiri aspektai, bet kartu su šiais nustatytais aspektais. Visos Grupės įmonės, kurios gali daryti neigiamą poveikį su vandeniu susijusioms ekosistemoms (ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis renewables“, Kauno KJ ir Vilniaus KJ (visos Žalioji gamyba) nustatė savo poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat poveikį dirvožemio, vandens ir oro kokybei. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1Tvarumo apžvalga“. Mūsų poveikiai, rizikos ir galimybės Remiantis ENCORE analize, Grupės veikla priklauso nuo šių ekosisteminių paslaugų palaikymo: – paviršinio vandens (šiluminių elektrinių aušinimas ir hidroenergetikos objektuose elektros energijos gamyba); – hidrologinio ciklo hidroenergetikos objektų veikloje. Vandens ir jūrų ištekliai Grupės skirtingų objektų svarbiausi poveikiai Grupės objektai Poveikis Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai) – aušinimas Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba) – technologiniai procesai Vandens naudojimas (požeminio ar paviršinio vandens naudojimas gamybos, technologiniais ir kitais tikslais). Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba) Sausumos vėjo ir saulės parkai (Žalioji gamyba) Vandens naudojimas (požeminio ar paviršinio vandens naudojimas statybų tikslais). Jūrinio vėjo parkai (Žalioji gamyba) 2023 m. prasidėjo pasirengimas pirmojo jūrinio vėjo parko projekto Lietuvoje PAV procedūrai. Šio projekto poveikio jūrų aplinkai vertinimą ir poveikio mažinimo planą ketinama parengti iki 2026 m. Vykdydami veiklą ne tik naudojamės ekosisteminėmis paslaugomis ir esame nuo jų priklausomi, bet ir darome poveikį gamtinei aplinkai. Grupės veikla daro reikšmingą poveikį vandens ekosistemoms. Daugiau informacijos apie biologinę įvairovę ir ekosistemas pateikiame toliau šiame skyriuje. 195 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Vandens stygiaus (streso) zonos Siekdami įvertinti Grupės poveikį vandens streso zonoms, naudojomės Vandens išteklių instituto (angl. Water Resources Institute, WRI) parengtu Vandens rizikos atlasu. Grupės gamybiniai objektai veikia Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Rytų Lietuva priskiriama didelio vandens stygiaus zonai, tačiau Neries baseino nenaudojame aušinimui ar elektros gamybai. Lietuvos rytinėje dalyje esantis Neries pabaseinis klasifikuojamas kaip didelio vandens stygiaus zonai, tačiau Neries pabaseinio nenaudojame aušinimui ar elektros gamybai. Visi su Grupės veikla susiję vandens telkiniai, priklausantys nuo gėlųjų vandenų ir jūrų ekosistemų, priskirti Nemuno upės baseino rajonams (UBR), t.y. mažo, mažo – vidutinio vandens stygiaus zonoms. Vėjo parkai Lenkijoje ir vėjo parkas Estijoje priskiriami zonoms, kuriose vandens stygiaus lygis yra nuo mažo iki vidutinio, be to, reikia pažymėti, kad vėjo parkams vanduo yra reikalingas tik statybos etape. Grupės eksploatuojamų ir statomų objektų vieta atsižvelgiant į vandens streso zonas Žemas Žemas – vidutinis (10–20 %) Vidutinis – didelis (20–40 %) Didelis (40–80 %) Labai didelis (>80 %) 1 Elektrėnų kompleksas 2 Kruonio HAE 3 Kauno HE 4 Kogeneracinės jėgainės (Kauno KJ, Vilniaus KJ) 5 Vilniaus TE-3 6 Vėjo parkai 7 Saulės parkai Šaltinis: Vandens išteklių institutas PL LT LV EE 7 6 6 6 6 6 6 6 6 1 5 3 4 4 2 6 6 6 196 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Politikos Grupė laikosi visų teisės aktų vandens politikos srityje. Grupė kas šešerius metus vertina vandens telkinių būklę (atsižvelgdama į UBR) ir nustato būdus jų būklei gerinti. 2023 m. AAA parengė ir patvirtino trečiąjį UBR valdymo planą. Visi su Grupės veikla susiję vandens telkiniai, priklausantys nuo gėlųjų vandenų ir jūrų ekosistemų, priskirti Nemuno UBR. Nemuno UBR valdymo plane nurodyta, kad Kauno HE (Žalioji gamyba) veikla labai svarbi šalies energetikos sistemai, todėl jos poveikio visiškas panaikinimas nėra įmanomas. Dėl šios ir kitų priežasčių (hidroenergijos gamybos Kauno hidroelektrinėje, rekreacinės tvenkinio reikšmės ir kt.) Kauno marios priskirtos labai pakeistiems vandens telkiniams (toliau – LPVT). Toks statusas reiškia, kad su visais poveikiais, kurie atsiranda dėl labai svarbių valstybei ūkinių veiklų, yra susitaikoma ir juose siekiama mažesnių tikslų, nei atitinkamuose natūraliuose vandens telkiniuose, tačiau taikant įmanomas poveikio švelninimo priemones. Tokia pati situacija ir su Elektrėnų mariomis, kurios priskiriamos LPVT. Nemuno UBR valdymo plane taip pat akcentuojama, kad „Ignitis gamyba“ (Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba), Elektrėnų komplekso (Rezerviniai pajėgumai) darbas jau yra prisiderinęs prie Nemuno hidrologijos ir dėl to per paskutinius 5 metus labai sumažėjo vandens lygių agresyvūs ir žalingi svyravimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikšmingo neigiamo vandens paėmimo poveikio upių vandens telkiniams nenustatyta. Vandens ir jūrų išteklių valdymo Grupėje politika ir kiti dokumentai Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės aplinkos apsaugos politika Politika apibrėžia pagrindinius Grupės aplinkos apsaugos principus. Esame įsipareigoję vandens išteklius naudoti racionaliai ir tausiai. Grupės darnumo politika Politika nustato bendrus Grupės tvarumo principus: Grupė įsipareigojusi imtis iniciatyvų atsakingumui aplinkos apsaugos srityje didinti ten, kur ji gali daryti įtaką. Nemuno UBR valdymo plane nurodyta, kad daugiausiai vandens Lietuvoje paimama elektros energijos sektoriuje – net 92,9 proc. viso vandens. Didžioji ši kiekio dalis tenka Kruonio HAE (Žalioji gamyba), kuri savo darbui ima paviršinį Kauno marių vandenį, kuris po panaudojimo yra gražinamas atgal į vandens telkinį su menkai pakeistomis savybėmis. Tikslai Vandens ir jūrų išteklių kiekybiniai tikslai Grupės lygmeniu dar nėra nustatyti. Veiksmai Suprasdami klimato kaitos keliamas grėsmes (dažniau pasireiškiančios hidrologinės sausros, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai), kurios gali sutrikdyti mūsų hidroenergetikos veiklą, stebime tiek vandens naudojimą, tiek jo naudojimo efektyvumą, kurį stengiamės nuolat didinti. Vykdydami nuolatinę stebėseną galime analizuoti efektyvumo rodiklius, iš anksto pastebėti nuokrypius ir taip pasiruošti galimiems veiklos sutrikimams. Toliau lentelėje atskleista Grupės įmonių praktika, kurios jos laikosi, siekdamos užtikrinti aplinkai palankią veiklą ir sumažinti rizikų atsiradimo tikimybę. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės vandens ir jūrų išteklių rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. GRI 2-23 GRI 3-3GRI 2-24 197 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikiai, rizikos ir veiksmai, susiję su Grupės objektuose naudojamais vandens ir jūrų ištekliais Poveikis Rizikos Galimybės Veiksmai Vandens naudojimas (požeminio ar paviršinio vandens panaudojimas gamybos ar kitais tikslais). Vandens naudojimas (požeminio ar paviršinio vandens naudojimas technologiniuose procesuose). Fizinės rizikos: – vandens elektros energijai gaminti trūkumas; – gamybos sumažėjimas dėl hidrologinės sausros; – veiklos sutrikdymas dėl potvynių; – aušinimui reikiamo vandens trūkumas. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus, sumažinti taršos incidentų tikimybę ir pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. – Naujų technologijų naudojimas geresnei kontrolei ir efektyvesniam monitoringui užtikrinti. – Veiklose naudojamų medžiagų ir junginių keitimas aplinkai palankiomis alternatyvomis. – Gera reputacija tarp suinteresuotųjų šalių dėl išlaikomos pusiausvyros tarp savo veiklos ir gamtos poreikių. Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba): – užtikriname, kad Kauno marių vandens lygio svyravimai atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus. Vandens lygio rodikliai kas valandą atnaujinami „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) interneto svetainėje. – didiname vandens naudojimo efektyvumą (pavyzdžiui, įgyvendinant renovaciją Kauno HE (Žalioji gamyba) turbinos buvo pakeistos efektyvesnėmis, gamyboje sunaudojančiomis 94 proc. tekančio vandens (anksčiau – 91 proc.), ir sumažintas poveikis ekosistemoms (tyrimas parodė, kad žuvims kyla minimali rizika); – Kauno HE (Žalioji gamyba) įrenginiai naudoja specialią aplinkai palankią alyvą; – Grupė stebi tiek vandens naudojimo (vandens paėmimo, pakartotinio naudojimo, išleidimo ir suvartojimo), tiek intensyvumo (vandens naudojimo intensyvumo hidroenergetikos objektų veikloje, vandens naudojimo intensyvumo gamyboje, bendro vandens naudojimo efektyvumo) rodiklius. Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai): – tiriama Elektrėnų komplekse (Rezerviniai pajėgumai) aušinimui paimamo ir po aušinimo proceso į aplinką grąžinamo vandens kokybė, siekiant užtikrinti, kad vandens kokybė nebuvo pabloginta Grupės įrenginiuose. – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Elektrėnų kompleksui (Rezerviniai pajėgumai) įpareigoja užtikrinti pakankamą vandens tėkmę Strėvos upėje (įteka į Kauno marias), iš Elektrėnų marių per šliuzą išleidžiant tam tikrą kiekį vandens. Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba): – kondensacinių ekonomaizerių vanduo pakartotinai naudojamas technologiniuose procesuose. Vandens naudojimas (požeminio ar paviršinio vandens naudojimas statybų tikslais) Fizinė rizika: – veiklos apribojimai dėl gamtos stichijų (pvz., stiprių audrų); – gamybai ar įrenginių priežiūrai reikiamo vandens stoka. Pereinamojo laikotarpio rizika: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus, sumažinti taršos incidentų tikimybę ir pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. – Naujų technologijų naudojimas geresnei kontrolei ir efektyvesniam monitoringui užtikrinti. – ŠESD emisijų mažinimas plečiant energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. – Naujų darbo vietų kūrimas. – Veiklose naudojamų medžiagų ir junginių keitimas aplinkai palankiomis alternatyvomis. – Gera reputacija tarp suinteresuotųjų šalių dėl išlaikomos pusiausvyros tarp savo veiklos ir gamtos poreikių. – Naujų technologijų diegimas, siekiant sumažinti vandens trūkumo problemas regione, taip prisidedant prie vietos bendruomenių gerovės. Sausumos vėjo ir saulės parkai (Žalioji gamyba): – renkame duomenis apie vandens suvartojimą vystomuose jūrinio vėjo ir saulės parkų projektuose. 198 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šis su klimato kaita susijęs aspektas yra reikšmingas: – poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Šios įmonės identifikavo Grupės veiklą, kuri gali pakenkti biologinei įvairovei ir ekosistemoms, kaip svarbią: ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis renewables“, Kauno KJ ir Vilniaus KJ (visos Žalioji gamyba). Kategoriją „Poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms“ papildėme tokiomis potemėmis (tačiau jomis neapsiribojant), kurios laikomos svarbiomis Grupės lygmeniu: tiesioginiai biologinės įvairovės išnykimo veiksniai, poveikiai ekosistemų mastui ir būklei ir priklausomybė nuo ekosisteminių paslaugų. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1 Tvarumo apžvalga“. Mūsų poveikiai, rizikos ir galimybės Be reikšmingumo vertinimo, buvo atlikta Grupės veiklos poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms analizė remiantis ENCORE įrankiu. Atliekant analizę buvo atsižvelgta į išskirtines Grupės objektus supančios teritorijos ypatybes, klimato zoną ir kitus aplinkos veiksnius, kurie gali skirtis priklausomai nuo poveikio ar priklausomybės lygio, taip pat nustatytas Grupės veiklos poveikis gamtinei aplinkai bei Grupės priklausomybė nuo jos. Grupė vysto pirmąjį Lietuvos jūrinio vėjo parko projektą Baltijos jūroje. 2023 m. pradėta jo PAV procedūra, siekiant įvertinti visus galimus projekto poveikius jūrų ekosistemoms. Ji bus atliekama laikantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų bei geriausios tarptautinės praktikos. Prie svarbiausių rizikų gali būti priskirtos paukščių trikdymo, buveinių Biologinė įvairovė ir ekosistemos Poveikiai biologinei įvairovei ir įvairioms ekosistemoms Ekosistemos Poveikiai Sausumos Vėjo ir saulės parkai (Žalioji gamyba): – kraštovaizdžio ir žemės paskirties keitimas; – buveinių trikdymas ir skaidymas; – paukščių ir šikšnosparnių migracijos kelių ar patekimo į maitinimosi vietas apsunkinimas; – kliūčių gyvūnams migruoti sudarymas; – paukščių ir šikšnosparnių mirtingumo didinimas, rūšių išstūmimas ar sunaikinimas; – kiti poveikiai. Energijos skirstymo tinklas (Tinklai): – buveinių trikdymas, skaidymas ir sunaikinimas; – didėjantis paukščių mirtingumas dėl susidūrimų su elektros linijomis; – medžių kirtimas tinklų patikimumo užtikrinimo tikslais ir kt. Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba): – vandens lygio svyravimai, galintys paveikti pakrančių ekosistemas. Gėlas vanduo Kauno HE, Kruonio HAE, Kauno KJ, Vilniaus KJ (visos Žalioji gamyba), Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai): – vandens lygio svyravimai; – didėjanti vandens temperatūra; – netiesioginė vandens tarša. keitimo ir sunaikinimo, povandeninio triukšmo, jūros dugno trikdymo ir bendro poveikio rizikos. Grupė ketina 2025 m. Tvarumo ataskaitoje atskleisti daugiau informacijos apie projekto poveikius, rizikas ir galimybes bei įtraukti poveikio mažinimo planą. 199 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Politikos Grupė prisideda prie kitų gairių (JT DVT, ES veiksmų plano „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ ir integruoto koncepcijos neviršyti planetos pajėgumų) ir tikslų (SBTN) įgyvendinimo bei laikosi tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų (Direktyvos 92/43/EEB, Direktyvos 2008/56/EB, Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Valstybinės aplinkos monitoringo programos, Buveinių direktyvos). Tikslai Siekiame įgyvendinti su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusius veiksmus, nurodytus mūsų turto PAV. Be to, siekiame sumažinti savo poveikius ir nusistatyti aktualius ir konkrečius tikslus. Veiksmai Grupė toliau ėmėsi svarbių priemonių, kad išvengtų poveikio, kurį ji daro aplinkai, arba jį sumažintų. Buvo imtasi šių svarbiausių priemonių: – vykdyta nuolatinė Kauno marių vandens lygio svyravimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad vandens lygio svyravimai neviršytų saugių ekologinių ribų; – Kauno mariose buvo periodiškai atliekami ichtiologiniai tyrimai, siekiant įvertinti Grupės hidroelektrinių poveikį; – vykdyta vėjo parkų poveikio paukščių ir šikšnosparnių populiacijoms stebėsena; – atlikti floros ir faunos stebėsenos tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį aplinkai daro saulės parkai ir kaip šį poveikį galima sumažinti ir (arba) kompensuoti; – SBTi patvirtino Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės biologinės įvairovės ir ekosistemų rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. Grupės biologinės įvairovės ir ekosistemų valdymo politika ir kiti dokumentai Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės aplinkos apsaugos politika Politika apibrėžia Grupės aplinkos apsaugos principus. Grupė prisiima atsakomybę už jos veiklos daromą poveikį aplinkai ir įsipareigoja taikyti poveikio švelninimo hierarchijos principą, vadovautis saugomų teritorijų netrikdymo ir rūšių bei aukštos ekologinės vertės buveinių neliečiamumo principu, vengti miškų plotų mažinimo ir aukštos ekologinės vertės teritorijų konversijos, vystyti biologinės įvairovės apsaugos projektus, atkurti teritoriją, kurioje buvo vykdoma veikla, vadovautis laisvo, išankstinio ir informuoto vietos bendruomenių sutikimo (angl. Free, Prior and Informed Consent, FPIC) principu ir neprekiavimo rūšimis, įtrauktomis į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. Convention on International Trade in Endangered Species, CITES), principu bei skatinti šiuo principu vadovautis savo tiekėjus. GRI 2-23 GRI 3-3GRI 2-24 200 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikiai, rizikos ir veiksmai, susiję su biologine įvairove ir ekosistemomis, esančiomis šalia Grupės objektų Ekosistemos Pagrindiniai biomai (pagal TNFD rekomendacijas) Poveikiai Rizikos Galimybės Veiksmai Sausumos – Savanos ir pievos. – Intensyvesnio žemės naudojimo sistemos. – Kraštovaizdžio ir žemės paskirties keitimas. – Buveinių trikdymas. – Paukščių ir šikšnosparnių migracijos kelių ar patekimo į maitinimosi vietas apsunkinimas. – Didėjantis paukščių ir šikšnosparnių mirtingumas. – Kiti poveikiai. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus ir pateisinti didesnius suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės nepritarimas vėjo parkų statybai. Fizinės rizikos: – grėsmės objektams dėl dažnesnių ekstremalių oro sąlygų; – nuošliaužų dėl nestabilaus dirvožemio rizika. – Naujų technologijų naudojimas geresnei kontrolei ir efektyvesniam monitoringui užtikrinti. – Veiklose naudojamų medžiagų ir junginių keitimas aplinkai palankiomis alternatyvomis. – Gera reputacija tarp suinteresuotųjų šalių dėl išlaikomos pusiausvyros tarp savo veiklos ir gamtos poreikių. – ŠESD emisijų mažinimas Vėjo parkai (Žalioji gamyba): – „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) bendradarbiaudama su ornitologais atlieka paukščių stebėseną, kad galėtų nustatyti, ar vėjo turbinos daro reikšmingą poveikį paukščių populiacijoms. Jeigu nustatytas poveikis yra reikšmingas, imamės papildomų poveikio mažinimo priemonių (stabdome vėjo turbinas arba pagrindinėmis paukščių migracijos dienomis mažiname veikiančių vėjo turbinų skaičių, įmontuojame mirksinčias įspėjamąsias lemputes, kurios naktimis nubaido paukščius) ir vienerius metus vykdome papildomą stebėseną, kad galėtume nustatyti, ar poveikio mažinimo priemonės yra efektyvios (Mažeikių VP Lietuvoje, Pomeranijos VP Lenkijoje, Silezijos VP II Lenkijoje); – šikšnosparnių stebėsena, vėjo parkų veikimo režimo suderinimas su šikšnosparnių gyvenimo ciklu (apšvietimo mažinimas, vengimas naudoti baltos spalvos šviesos šaltinius, kt.) (Mažeikių VP Lietuvoje, Pomeranijos VP Lenkijoje, Silezijos VP II Lenkijoje); – statybų etape imamės priemonių apsaugoti florą ir fauną: perkeliame saugomas rūšis į tinkamas buveines, atitinkamai ženkliname rūšis ar buveines, kurių negalima perkelti, kt. – medžiai ir krūmai kertami laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30d. tik pasitarus su ornitologais (atsižvelgiant į netoli vėjo parkų perinčius paukščius) (Pomeranijos VP Lenkijoje, Silezijos VP II Lenkijoje); – siekiant sumažinti vizualinį poveikį, vėjo turbinos dažomos šviesių atspalvių matiniais dažais (Mali ir Tamba VP Estijoje, Pomeranijos VP Lenkijoje). Sausumos – Savanos ir pievos. – Intensyvesnio žemės naudojimo sistemos. – Kraštovaizdžio ir žemės paskirties keitimas. – Buveinių trikdymas ir skaidymas. – Kliūčių gyvūnams migruoti sudarymas. – Rūšių išstūmimas ar sunaikinimas. – Kiti poveikiai. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus ir pateisinti didesnius suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės pasipriešinimas saulės parkų statybai. Fizinės rizikos: – grėsmės objektams dėl dažnesnių ekstremalių oro sąlygų; – nuošliaužų dėl nestabilaus dirvožemio rizika. – Galimybė naudoti žemę tiek energetikai, tiek žemės ūkiui: apsodinti, paversti ganyklomis arba naudoti kitais tikslais. – Gerinti bioįvairovės būklę apsodinant dirvožemį stabilizuojančia ir smulkiosios faunos (ypač apdulkintojų) poreikius atitinkančia augmenija. – ŠESD emisijų mažinimas. Saulės parkai (Žalioji gamyba): – siekdami padidinti teritorijų biologinę įvairovę, dalį jų paliekame vietos natūraliai augmenijai; – jei įmanoma, ant tvorų kraštų įrengiame plėšriųjų paukščių maitinimosi ir poilsio vietas; – vykdome augmenijos stebėseną; – vizualiniam poveikiui mažinti naudojame neutralias spalvas; – tvorose paliekame praėjimus gyvūnams, kad jie galėtų netrukdomi migruoti ir kad atsitiktinai patekę į teritoriją galėtų iš jos išeiti (Tauragės saulės parko projektas Lietuvoje). GRI 304-2 201 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikiai, rizikos ir veiksmai, susiję su biologine įvairove ir ekosistemomis, esančiomis šalia Grupės objektų (tęsinys) Ekosistemos Pagrindiniai biomai (pagal TNFD rekomendacijas) Poveikiai Rizikos Galimybės Veiksmai Sausumos – Vidutinio klimato juostos borealiniai miškai ir retmiškiai. – Krūmynai ir retmiškiai. – Intensyvesnio žemės naudojimo sistemos. – Savanos ir pievos – Buveinių trikdymas, skaidymas ir sunaikinimas. – Didėjantis paukščių mirtingumas dėl susidūrimų su elektros linijomis. – Medžių kirtimas tinklų patikimumo užtikrinimo tikslais ir kt. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus ir pateisinti didesnius suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. Fizinės rizikos: – grėsmės objektams dėl dažnesnių ekstremalių oro sąlygų; – nuošliaužų dėl nestabilaus dirvožemio rizika. – Aplinkai daromo poveikio mažinimas antžemines linijas keičiant požeminiais kabeliais. Elektros energijos skirstimo tinklas (Tinklai): – investuojame į tinklo atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimą (labiausiai pažeidžiamose vietose antžeminės linijas keičiame požeminiais kabeliais). Tai padeda prisitaikyti prie ekstremalių oro sąlygų, kurias lemia klimato kaita, kartu mažinant poveikį kraštovaizdžiui, siekiant išvengti buveinių skaidymo ir sunaikinimo ir mažinant būtinų nukristi medžių skaičių; – peržiūrime medžių kirtimo miškingose vietovėse procedūras, kad sumažintume apsaugos zonose (išilgai antžeminės linijos einantis žemės ruožas, kuriame vykdomi elektros linijos aptarnavimo ir priežiūros darbai) kertamų medžių skaičių ir nukirstume tik tuos medžius, kurie kelia didžiausią grėsmę; – kuriame neigiamo poveikio, kuris daromas aplinkai tinklo eksploatacijos metu, kompensavimo mechanizmą; – bendradarbiaudami su Aplinkos apsaugos agentūra ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, atlikdami neplaninius avarinių elektros oro linijų gedimų šalinimo darbus, pašaliname, atkuriame ir perkeliame gandrų lizdus, kurie kelia grėsmę elektros tinklams ir bendram saugumui. Šiuos darbus stengiamės atlikti ne pereinamuoju laikotarpiu (pvz., žiemą). ESO (Tinklai) siekia pašalinti ir atkurti visus nykstančių rūšių gandrų lizdus. Sausumos – Upės ir upeliai. – Ežerai. – Vandens lygio svyravimai, galintys paveikti pakrančių ekosistemas. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus ir pateisinti didesnius suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. Fizinė rizika: – šlaitų stabilumo mažėjimas. – ŠESD emisijų mažinimas. Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba): – kasmet nuo kovo iki birželio mokslinių institucijų konsultantai stebi Kauno marių vandens lygio svyravimų įtaką žuvų ir vandens paukščių populiacijoms; – užtikriname Kauno marių vandens lygio svyravimų, atitinkančių nustatytas aplinkos apsaugos sąlygas, kontrolę ir kas valandą atnaujiname „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) interneto svetainėje skelbiamus duomenis; – bendradarbiaujame su mokslininkais, kurie užtikrina vandens telkinių, susijusių su Grupės valdomomis hidroelektrinėmis, šlaitų stabilumą; – mūsų įrenginiai naudoja biologiškai skaidžią, mažai ekotoksišką alyvą. GRI 304-2 202 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikiai, rizikos ir veiksmai, susiję su biologine įvairove ir ekosistemomis, esančiomis šalia Grupės objektų (tęsinys) Ekosistemos Pagrindiniai biomai (pagal TNFD rekomendacijas) Poveikiai Rizikos Galimybės Veiksmai Gėlas vanduo – Upės ir upeliai. – Ežerai. – Vandens lygio svyravimai. – Didėjanti vandens temperatūra. – Netiesioginė vandens tarša. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – finansinė rizika: investicijos į naujas technologijas, siekiant atitikti griežtesnius reikalavimus ir pateisinti didesnius suinteresuotųjų šalių lūkesčius; – reputacijos: visuomenės spaudimas vykdyti tvaresnę veiklą. Fizinės rizikos: – gamybos sumažėjimas dėl hidrologinės sausros; – veiklos sutrikdymas dėl potvynių; – aušinimui reikiamo vandens trūkumas. – Naujų technologijų naudojimas geresnei kontrolei ir efektyvesniam monitoringui užtikrinti. – Veiklose naudojamų medžiagų ir junginių keitimas aplinkai palankiomis alternatyvomis. – Gera reputacija tarp suinteresuotųjų šalių dėl išlaikomos pusiausvyros tarp savo veiklos ir gamtos poreikių. Kauno HE ir Kruonio HAE (abi Žalioji gamyba): – kasmet nuo kovo iki birželio mokslinių institucijų konsultantai stebi Kauno marių vandens lygio svyravimų įtaką žuvų ir vandens paukščių populiacijoms; – užtikriname Kauno marių vandens lygio svyravimų, atitinkančių nustatytas aplinkos apsaugos sąlygas, kontrolę ir kas valandą atnaujiname „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) interneto svetainėje skelbiamus duomenis; – bendradarbiaujame su mokslininkais, kurie užtikrina vandens telkinių, susijusių su Grupės valdomomis hidroelektrinėmis, šlaitų stabilumą; – mūsų įrenginiai naudoja biologiškai skaidžią, mažai ekotoksišką alyvą. Kauno KJ ir Vilniaus KJ (abi Žalioji gamyba): – kondensacinių ekonomaizerių vanduo pakartotinai naudojamas technologiniuose procesuose. Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai): – užtikriname Elektrėnų marių vandens lygio svyravimų, atitinkančių nustatytas aplinkos apsaugos sąlygas, kontrolę ir kas valandą atnaujiname „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) interneto svetainėje skelbiamus duomenis; – vandens kokybės tyrimus atliekame prieš jį naudojant aušinimui ir prieš jį grąžinant į aplinką; – pagal TIPK leidimo sąlygas užtikriname pakankamą vandens tėkmę Strėvos upėje iš Elektrėnų marių, kad apsaugotume gėlavandenes ekosistemas; – vykdome didelių kurą deginančių įrenginių emisijų monitoringą. GRI 304-2 203 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupės eksploatuojamų ir statomų objektų vieta atsižvelgiant į aukštos gamtinės vertės teritorijas 1 6 6 6 6 6 7 6 6 6 6 6 6 2 3 4 5 4 Jėgainės tipas Elektrėnų kompleksas Kruonio HAE Kauno HE Kogeneracinės jėgainės (Kauno KJ, Vilniaus KJ) Vilniaus TE-3 Vėjo parkai Saulės parkai 1 6 7 2 3 4 5 „Natura" 2000 vietovės Ramsaro vietovės Hidrografinis tinklas 204 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šie su Grupės darbo jėga susiję aspektai yra reikšmingi: – atliekų nukreipimas nuo sąvartynų, žiediškumas; – antrinių žaliavų vartojimas, atliekų mažinimas. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1Tvarumo apžvalga“. Poveikiai, rizikos ir galimybės Lentelėje kairėje nurodyti reikšmingiausi poveikiai visiems Grupės verslo segmentams. Tikslai Grupė šiuo metu rengia su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusius tikslus ir siekia sumažinti neigiamą savo veiklos poveikį. Veiksmai Grupė jau pradėjo įgyvendinti perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo procesą. Dabar Grupė rengia išsamesnį Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika Verslo segmento poveikis išteklių naudojimui ir žiedinei ekonomikai Verslo segmentas Poveikiai Žalioji gamyba Atliekų susidarymas, kai nutraukiama saulės ir vėjo parkų eksploatacija pasibaigus jų gyvavimo ciklui (po 25–30 m. eksploatacijos). Išteklių naudojimas ir atliekų susidarymas atsinaujinančios energijos projektų statybos metu. Atliekų (lakiųjų ir dugno pelenų) susidarymas atliekas energija verčiančiose jėgainėse Tinklai Atliekų srautai, susidarantys eksploatuojant ir vystant antžemines linijas, kabelius ir dujotiekius. Sprendimai klientams Atliekų susidarymas, kai nutraukiama viešo elektromobilių įkrovimo stotelių eksploatacija pasibaigus jų gyvavimo ciklui (po 10 m. eksploatacijos). Importuotų medžiagų pakuočių atliekos. Rezerviniai pajėgumai Gamtos išteklių (dujų, biomasės) naudojimas, kiti mūsų veikloje susidarančių įvairių atliekų srautai. veiksmų planą, kaip atsisakyti pirminių išteklių ir kaip padidinti antrinių išteklių naudojimą, taip plėsdama žiediškumo principų taikymą savo veikloje ir vertės grandinėje – tiek gamybos ir tiekimo atkarpoje (angl. upstream), tiek pristatymo ir išvežimo atkarpoje (angl. downstream). Rodikliai Išsamią informaciją apie išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo Grupėje rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. 205 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos valdymo Grupėje politika ir kiti dokumentai Dokumentai / standartai Apibūdinimas Grupės aplinkos apsaugos politika Politika skatina racionalų ir tausojantį išteklių, tokių kaip energija, kuras, žaliavos, atliekos, šalutiniai produktai ir kt., valdymą, veikloje susidarančių atliekų kiekio mažinimą, saugaus ir atsakingo jų tvarkymo užtikrinimą taikant taršos prevencijos principus. Politika taip pat skatina prisidėti prie pasaulinio perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taikyti jos principus visoje Grupės veikloje, užtikrinti, kad į išteklių naudojimo efektyvumą būtų atsižvelgiama projektavimo etape, o poveikis aplinkai būtų sumažintas remiantis būvio ciklo vertinimu (angl. Life-Cycle Assessment, LCA); Grupės darnumo politika Politika apima pasižadėjimą didinti Grupės aplinkos apsaugos atsakingumą ten, kur ji gali daryti įtaką, ir skatinti aplinkai palankių technologijų vystymą ir platų pritaikymą. Tiekėjų etikos kodeksas TEK apima visus privalomus aplinkosaugos reikalavimus, apibrėžtus galiojančiuose teisės aktuose, ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pagrįstas Europos Sąjungos ar tarptautiniais standartais, taip pat reikalavimus, kad tiekiami produktai atitiktų I tipo ekologinio ženklo reikalavimus (pagal LST EN ISO 14024). Tiekėjai, kurie laikosi TEK, turi aktyviai siekti tausoti gamtinius išteklius ir prisidėti prie Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos skatinimo tikslų, siekti, kad į produktų projektavimą būtų įtraukti energetinio efektyvumo, ekologiškumo ir perdirbimo aspektai, įskaitant gaminių pakuočių tvarkymo klausimus, siekti mažinti veikloje susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti saugų ir atsakingą jų tvarkymą, pernaudojimą ir grąžinamąjį perdirbimą, ir siekti naudoti mažiau elektros energijos ir (arba) naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius prekei pagaminti, tiekti ir (arba) naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti. Atliekų tvarkymo gairės Šias gaires pasitvirtino kiekviena pagrindinė Grupės įmonė, kad būtų užtikrintas tinkamas jų atliekų tvarkymas ir panaudojimas. GRI 2-23 GRI 3-3GRI 2-24 206 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Išteklių naudojimo iniciatyvos ESO (Tinklai) pakartotinai naudoja išteklius savo veikloje. Rekonstruodama tinklus įmonė pernaudoja senas tinklų detales (laidus, metalą ir pan.). Be to, įmonė pernaudoja medžiagas, gautas kartu su prekėmis (dėžes, padėklus). Dalį betono atliekų, gautų nugriovus nereikalingus „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) pastatus, panaudojome įmonės kelių paviršiui išlyginti. Jei iš eksploatacijos išimtas įrenginys yra tinkamas pakartotiniam naudojimui ir jam rinkoje yra paklausa, parduodame jį viešo konkurso būdu tolesniam naudojimui. Lakiųjų ir dugno pelenų bei šlako perdirbimo iniciatyvos Tiriame galimybes panaudoti pavojingus lakiuosius pelenus, susidariusius deginant atliekas, kitų produktų gamyboje pagal industrinės simbiozės principus (atgauti naudingas medžiagas – druskas, metalus, kurie gali būti pernaudojami kituose industriniuose procesuose) ir taip prisidėti prie žiediškumo iniciatyvų vystymo. Grupės įmonės yra susidomėjusios tokių technologijų panaudojimu ir atlieka galimybių studijas. Dugno pelenus ir šlaką, kurie susidaro deginant atliekas, ketiname panaudoti kaip alternatyvą žvyrui tiesdami kelius ir įvažiavimus į sąvartynus. 2023 metais buvo perduota pernaudojimui apie 55740 tonų dugno pelenų ir šlako. Produktas kaip paslauga Grupės įmonės siūlo klientams paslaugas, kurios atitinka žiedinės ekonomikos principus ir skatina jos plėtrą. Tokios paslaugos kaip www.eparkai.lt, t. y. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) valdoma platforma, kurioje klientai gali išsinuomoti vėjo ar saulės parką, tiesiogiai propaguoja žiediškumą. Tokiu būdu klientams teikiama produkto, kurio savininku jie netampa, paslauga. Klientams nereikia rūpintis produkto priežiūra, remontu ar šalinimu produkto gyvavimo ciklo pabaigoje, o savininkas (įmonė) yra suinteresuota užtikrinti kuo ilgesnį produkto tarnavimo laiką jį atnaujindama ir investuodama į ilgiau tarnaujančius produktus. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) taip pat aktyviai ragina naudotis elektromobiliais kurdama greito ir saugaus jų įkrovimo sprendimus. Įmonė taip pat kuria elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą. Taip klientai gali naudotis produkto teikiama paslauga netapdami jo savininkais. Remontas, atnaujinimas, aukcionai Daugelis Grupės įmonių, užuot pirkusios naujus ir išmetusios senus, pirmiausia bando sulūžusius daiktus pataisyti ir atnaujinti. Tebeveikianti IT įranga, kuri gali būti pernaudota, tačiau nebetinkama naudoti Grupėje (pasensta ir tampa nesuderinama su naujomis sistemomis), parduodama aukcionuose. Reguliariai organizuojame aukcionus, kuriuose parduodame galimus pernaudoti mobiliuosius telefonus ir kitą kompiuterinę įrangą. Atskiras maisto atliekų, skirtų bioenergijai gaminti, rinkimas Nuo 2022 m. Grupės centrinėje būstinėje (Laisvės pr. 10, Vilnius) maisto atliekos yra renkamos atskirai ir perduodamos biodujų jėgainei, kuri iš jų gamina bioenergiją. Pagaminta energija yra parduodama rinkoje, o gautos lėšos paaukojamos labdaros organizacijoms. 2023 m. buvo surinkta apie 1,02 t organinių virtuvės atliekų, iš kurių buvo pagaminta 408 kWh elektros energijos. Iš viso buvo sutaupyta 2,47 t CO 2 ekv. Partnerystė Grupė ragina darbuotojus savo reikmėms naudoti atnaujintą panaudotą IT įrangą ir yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su atnaujintos panaudotos IT įrangos tiekėju. Tokią IT įrangą perkantiems darbuotojams suteikiama nuolaida. Perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo veiksmai 2023 m. GRI 306-1 GRI 306-2 207 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Poveikio rizikos, galimybės ir veiksmai, susiję su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika verslo segmentuose Poveikiai Rizikos Galimybės Veiksmai – Atliekų susidarymas, kai nutraukiama saulės ir vėjo parkų eksploatacija pasibaigus jų gyvavimo ciklui (po 25–30 m. eksploatacijos). – Išteklių naudojimas ir atliekų susidarymas atsinaujinančios energijos projektų statybos metu. – Atliekų (lakiųjų ir dugno pelenų) susidarymas atliekas energija verčiančiose jėgainėse. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas; – reputacijos rizika: visuomenės spaudimas vykdyti aplinkai palankesnę veiklą. Fizinės rizikos: – sąlyginai trumpas saulės modulių ir vėjo turbinų tarnavimo laikas; – nauji atliekų srautai; – atliekas energija verčiančių jėgainių eksploatacijai reikiamo atliekų kiekio užtikrinimas ateityje; – ribotos lakiųjų pelenų šalinimo Norvegijos Langioja saloje galimybės. – Naujų eksploatuoti netinkamų (angl. end-of-life) produktų atliekų srautų, eksploatavimo nutraukimo projektų ir eksploatuoti netinkamų produktų perdirbimo galimybių tyrimas. – Atsinaujinančios energijos projektų gyvavimo ciklo pratęsimas. Lakiųjų pelenų perdirbimo technologijų kūrimas, tolesnis dugno pelenų panaudojimo statybų sektoriuje (kelių tiesimo darbams) (užuot šalinus į sąvartynus) plėtojimas ir įgyvendinimas didesniu mastu. Žalioji gamyba: – parengti nuomonės dėl eksploatacijos pabaigos dokumentą, siekiant nustatyti veiksmus ir galimybes; – pasiruošti fiksuoti mūsų (ir rangovų) veiklos metu susidarančių atliekų srautus ir jų panaudojimo būdus; – užtikrinti patikimą atliekų tvarkymo ir naudojimo procesą, tirti rinkos naujoves ir rengti galimybių studijas. – Atliekų susidarymas, kai nutraukiama viešo elektromobilių įkrovimo stotelių eksploatacija pasibaigus jų gyvavimo ciklui (po 10 m. eksploatacijos). Importuotų medžiagų pakuočių atliekos. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas. Fizinė rizika: – naujų atsargų srautų, kurie susidarys pasibaigus elektromobilių įkrovimo stotelių gyvavimo ciklui, tvarkymas. – Galimų atliekų srautų, eksploatavimo nutraukimo projektų ir eksploatuoti netinkamų produktų perdirbimo galimybių tyrimas. Sprendimai klientams: – įdiegti metodus, leidžiančius kruopščiai fiksuoti, kaip įmonės veikloje susidarančios atliekos, atsižvelgiant į jų kategoriją ir kiekį, yra sutvarkomos, jas perdavus atliekų tvarkytojams galutiniam apdorojimui. – Gamtos išteklių (dujų, biomasės) naudojimas, kitų įvairių atliekų srautų sukūrimas vykdant veiklą. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas. Fizinė rizika: – veiklos metu susidariusių skirtingo kiekio atliekų (pavojingų ir nepavojingų) tvarkymas atsižvelgiant į jų kategoriją. – Toliau ieškoti, kaip galima būtų efektyviai vartoti išteklius, sumažinti jų vartojimą, gauti didesnę vertę ir mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose. – Veikloje kietąjį kurą keisti atsinaujinančiais ištekliais (pvz., vandeniliu). Rezerviniai pajėgumai: – užtikrinti patikimą atliekų tvarkymo ir naudojimo procesą, tirti rinkos naujoves ir rengti galimybių studijas; – fiksuoti atliekų šalinimo procesą. Užtikrinti veiklos metu susidariusių atliekų perdirbimą. – Atliekų srautai, susidarantys eksploatuojant ir vystant elektros oro linijas, kabelius ir dujotekius. Pereinamojo laikotarpio rizikos: – politinė / teisinė rizika: itin griežtas reguliavimas. Fizinės rizikos: – senų apskaitos prietaisų, keičiamų išmaniaisiais, šalinimas; – veiklos metu susidariusių kitų kategorijų atliekų (pavojingų ir nepavojingų) valdymas; – patikimos reikšmingų tinklo elementų tiekimo grandinės užtikrinimas. – Toliau ieškoti būdų, kaip galima būtų efektyviai vartoti išteklius, sumažinti jų vartojimą, gauti didesnę vertę ir mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose. Tinklai: – užtikrinti patikimą atliekų tvarkymo ir naudojimo procesą, tirti rinkos naujoves ir rengti galimybių studijas; – fiksuoti mūsų (ir rangovų) veiklos metu susidarančių atliekų srautus ir jų panaudojimo būdus. GRI 306-1 GRI 306-2 208 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.3 Socialiniai aspektai Socialinių aspektų apžvalga Šiame skyriuje atskleidžiame Grupės poveikį darbuotojams, darbuotojams vertės grandinėje, taip pat klientams ir galutiniams vartotojams. Be to, parodome, kokių veiksmų Grupė imasi šiems poveikiams mažinti. Informacija atskleidžiama remiantis ESRS standartų tvarka. Bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis Grupė yra identifikavusi įvairias suinteresuotųjų šalių grupes, su kuriomis bendradarbiauja įvairiais socialiniais aspektais. Daugiau informacijos apie bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1 Tvarumo apžvalga“. 2023–2026 m. strateginiame plane nustatyti strateginiai prioritetai Strateginiai prioritetai Strateginiai PVRR ir veiklos PVRR Darbo sauga: – saugios darbo aplinkos užtikrinimas; – saugos kultūros diegimas. – Nulis mirtinų Grupės ir rangovų darbuotojų nelaimingų atsitikimų. – Darbuotojų TRIR <1,75 ir rangovų TRIR <3,5. Talentų pritraukimas ir išlaikymas: – kuriame naujas darbo vietas atsinaujinančių išteklių sektoriuje; – didiname energetikos sektoriaus patrauklumą; – suteiktas „Top Employer“ sertifikatas dėl Grupėje taikomų tarptautinių žmogiškųjų išteklių standartų. „Top Employer“ sertifikatas. Ugdome kritiškai svarbius įgūdžius ir kompetencijas: – ugdome šiandienos ir ateities lyderius; – atsinaujinančių išteklių kompetencijų centras Baltijos šalyse; – vidinės karjeros platforma, skirta ugdyti kritiškai svarbius įgūdžius, didinti konkurencinį pranašumą. 100 proc. užtikrinti talentai, reikalingi strategijos įgyvendinimui. Į žmogų orientuotas požiūris: – taikome holistinį darbuotojų gerovės modelį; – įvairi ir įtrauki organizacija; – aukštas darbuotojų patirties rodiklis. ≥35 proc. moterų aukščiausio lygio pozicijose 2026 m. ≥50 proc. darbuotojų patirties rodiklis (eNPS). Socialiniai aspektai vertės grandinėje Grupės socialinis poveikis neapsiriboja vien jos veikla – apima visą vertės grandinę, įskaitant jos tiekėjus, rangovus ir klientus. Šiame skyriuje išsamiau aprašome, kaip Grupėje, įskaitant jos vertės grandinę, nustatomi ir valdomi skirtingi socialiniai aspektai. Skundų teikimo mechanizmas Grupė sukūrė Pasitikėjimo liniją – skundų teikimo mechanizmą, platformą konfidencialiems pranešimams gauti, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų pranešti apie galimus ar faktinius mūsų tvarumo principų pažeidimus. Grupė turi kelis darbuotojams vertybių grandinėje skirtus kanalus, kuriais jie gali pranešti apie susirūpinimą keliančius dalykus, įskaitant Pasitikėjimo liniją ir viešųjų pirkimų sutartyse aprašytus metodus. Daugiau informacijos apie Pasitikėjimo liniją pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.4 Valdymas“. GRI 2-29 209 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šie su Grupės darbo jėga susiję aspektai yra reikšmingi: – darbuotojų ir rangovų sveikata ir sauga; – kompetentingi darbuotojai dabar ir ateityje; – darbuotojų gerovė, tinkamas atlygis ir bendradarbiavimas su darbuotojais; – įvairovė, lygios galimybės ir žmogaus teisės. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame skyriuje „6.1 Tvarumo apžvalga“. Mūsų poveikiai, rizikos ir galimybės Priklausomai nuo skirtingų veiksnių, Grupė patiria įvairius poveikius, susijusius su darbuotojais. Atitinkamai, darbuotojų sauga ir sveikata (toliau– DSS) apima mūsų nuolatinių, laikinų ir rangovų darbuotojų (ne Grupės darbuotojų) sveikatą ir saugą darbe. Praeityje Grupė susidūrė su mirtinais nelaimingais atsitikimais, o tai dar labiau sustiprino realaus poveikio darbuotojų saugai reikšmingumą. Dėl to būtina dėti rimtas pastangas padėčiai gerinti. Sektoriui, kuriame veikia mūsų įmonės, paprastai būdingos didelės DSS rizikos, todėl privalome kurti kuo saugesnę ir sveikesnę darbo aplinką. Kita labai svarbi sritis – užtikrinti kompetentingų darbuotojų komandą tiek dabar, tiek ateityje. Mažėjant studentų susidomėjimui energetikos sektoriumi, prognozuojame, kad bus sudėtinga įgyti energetikos transformacijai įgyvendinti reikiamos ekspertinės patirties. Todėl būtina ugdyti vidinių išteklių kompetenciją. Be to, darbuotojų gerovė, sąžiningas atlygis ir bendradarbiavimas yra itin reikšmingi siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti būsimus talentus. Mūsų darbuotojai Investuodama į DSS, esamų ir būsimų darbuotojų tobulinimą, gerovę, sąžiningą atlygį ir kartu skatindama bendradarbiavimą, įvairovę, lygias galimybes ir žmogaus teises, Grupė gali kurti našią, efektyvią ir tvarią darbo aplinką. Kiekvienas reikšmingas aspektas, įskaitant veiksmus siekiant valdyti poveikius, mažinti rizikas ir išnaudoti galimybes, detaliau aptartas tolesniuose skyriuose. Tokie aspektai kaip įvairovė, lygios galimybės ir žmogaus teisės yra itin aktualūs energetikos sektoriui. Grupė yra įsipareigojusi skatinti darbuotojų lyčių įvairovę, didinti lygias galimybes ir užtikrinti žmogaus teises savo veikloje ir tiekimo grandinėje. Darbuotojai yra pagrindinė Grupės suinteresuotoji šalis, kuri padeda nustatyti reikšmingus aspektus ir prioritetus. Remdamasi paskutiniu reikšmingumo vertinimu, savo strateginiame plane Grupė nustatė strateginius tikslus ir siekius. Darbuotojai reguliariai supažindinami su Grupės pažanga per periodiškai rengiamus susitikimus ar naudojant kitas vidinės komunikacijos priemones. GRI 2-7 210 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Darbuotojų sveikata ir sauga Dauguma Grupės darbuotojų dirba elektros ir šilumos energijos gamybos ir dujų ir elektros energijos skirstymo srityse, kur nuolat susiduria su potencialiais pavojais sveikatai. Todėl Grupė didelį dėmesį skiria saugaus ir sveikatai nepavojingo darbo užtikrinimui, saugos kultūros, įprasminamos per darbuotojų sąmoningumą ir atsakomybę, diegimui kasdienėje veikloje. Saugos kultūra suvokiama kaip organizacijos kultūros dalis, į kurios kūrimą įsitraukę ir aukščiausio lygmens vadovai. Su darbuotojų sauga ir sveikata susijusios rizikos atidžiai vertinamos visose Grupės įmonėse. Nelaimingų atsitikimų rizika (darbuotojų ir rangovų) įtraukta į Grupės strateginių rizikų registrą. Plačiau apie Grupei kylančias rizikas ir jų valdymo priemones skaitykite šio integruoto metinio pranešimo skyriuje „4.7 Rizikų valdymas“. Politikos Laikydamiesi DSS politikos, remiamės aukštos saugos kultūros, gerųjų praktikų taikymo, vienodo, skaidraus duomenų rinkimo ir analizės visos Grupės įmonėse principais. Saugos kultūros formavimas pagrįstas asmenine visų darbuotojų atsakomybe ir bendradarbiavimu. Grupėje, užtikrinant DSS, taikomas „trijų linijų“ modelis, nustatantis aiškias atsakomybių ribas už DSS organizacinį valdymą ir kontrolę. Modelio įgyvendinimą prižiūri aukščiausi valdymo organai. Ši DSS valdymo ir kontrolės sistema apima visus Grupės įmonių darbuotojus. Politikos ir kiti dokumentai formuojantys DSS valdymo ir kontrolės sistemą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės darbuotojų sveikatos ir saugos politika Patronuojančiosios bendrovės valdyba patvirtino šią politiką, taikomą visoms Grupės įmonėms ir darbuotojams. Pagrindinės politikos nuostatos: – nepriklausomai nuo Grupės įmonės veiklos pobūdžio, DSS yra laikoma prioritetu; – Grupės įmonės turi bendradarbiauti tarpusavyje ir dalintis gerąja praktika; – DSS reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų darbe netoleravimas yra vienas iš Grupės tikslų ir neatsiejama saugos kultūros, kuri pagrįsta darbuotojų sąmoningumo ir atsakomybės skatinimu, dalis; – siekiant Grupės veikloje užtikrinti nuolatinį DSS veiksmingumo gerinimą, įmonės, vykdančios pagrindines Grupės veiklas, privalo būti sertifikuotos pagal ISO 45001 standartą. ISO 45001 standartas 83 proc. Grupės darbuotojų dirba pagal ISO 45001 sertifikuotose įmonėse ar įmonių padaliniuose: ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis grupės paslaugų centras“ bei „Ignitis“ (Sprendimai klientams), kurios veiklos, susijusios su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams, taip pat sertifikuotos. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) planuoja 2024 m. sertifikuoti savo veiklą pagal ISO 45001. Kiti vidiniai dokumentai ar standartai Siekdamos užtikrinti visapusišką DSS valdymą, Grupės įmonės parengė ir patvirti- no papildomus vidinius dokumentus ir standartus. Už saugią ir sveiką darbo aplinką atsakingi aukščiausio lygmens vadovai. Nuo DSS rezultatų iš dalies priklauso Grupės įmonių vadovų kintamoji atlygio dalis. Kompetencijų užtikrinimui visi Grupės įmonių vadovai atestuojami Valstybinėje darbo inspekcijoje. Atitiktį DSS srities teisės aktams ir kontrolę užtikrina Grupės įmonių vadovų paskirti DSS specialistai, kurių svarbiausios atsakomybės apima įmonės darbuotojų instruktavimo organizavimą, mokymų kontrolę, periodinių sveikatos patikrinimų organizavimą, vidinės kontrolės užtikrinimą, asmens apsaugos priemonių parinkimą, incidentų tyrimą, korekcinių veiksmų įgyvendinimo kontrolę ir konsultavimą šiais klausimais. Grupė palaiko aktyvų dialogą su savo darbuotojais dėl sveikatos priežiūros, stebėsenos, saugios darbo aplinkos palaikymo, sveikatos ir saugos sąlygų darbe gerinimo. Reguliariai vertiname darbo vietų saugos ir sveikatos riziką. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir siekiant į saugios darbo vietos kultūros formavimą labiau įtraukti darbuotojus, Grupės įmonėse veikia DSS komitetai, kurie rengia rekomendacines ir įvairias prevencines priemones, skirtas gerinti DSS principų įgyvendinimą įmonėse. DSS komitetai veikia ESO (Tinklai), Vilniaus KJ (Žalioji gamyba), „Ignitis gamyboje“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba), „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir „Ignitis grupės paslaugų centre“. GRI 2-23 GRI 3-3 GRI 403-7GRI 2-24 GRI 403-2 Nasdaq S8 211 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) DSS valdymo ir kontrolės sistema Grupėje Stebėtojų taryba Nustato strateginę DSS kryptį ir tvirtina strateginius tikslus Tvirtina politikas, programas ir užtikrina jų įgyvendinimą Išorinis auditas (sertifikuotoms įmonėms) – Prižiūri DSS. – Teikia įžvalgas ir rekomendacijas dėl DSS veiksmų ir tikslų. – Vertina DSS rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo būklę. Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Valdyba Įvairių lygių vadovai Įmonės DSS specialistai Įmonės DSS komitetas (kai taikoma) – Nustato atsakomybes. – Nustato / įgyvendina tikslus. – Vertina ir valdo rizikas. – Vykdo vidinę kontrolę. – Užtikrina atitiktį. – Atlieka prevencinius veiksmus. – Organizuoja mokymus ir instruktavimus. – Prižiūri rangovus / subrangovus. Grupės verslo atsparumo funkcija – Formuoja politiką. – Nustato ir valdo Grupės lygio rizikas, taiko numatytas priemones. – Stebi nustatytus Grupės tikslus ir rodiklius. Grupės vidaus auditas – Vertina DSS vadybos sistemos atitiktį ISO 45001 reikalavimams. – Užtikrina 1 ir 2 linijų efektyvumą. Tikslai Strateginiai DSS tikslai, susiję su Grupės darbuotojais, nustatyti Grupės 2023–2026 m. strateginiame plane: – nulis mirtinų darbuotojų nelaimingų atsitikimų; – bendras nelaimingų atsitikimų skaičius (TRIR; angl. total recordable injury rate) <1,75. Veiksmai 2022 m. pabaigoje Grupės valdyba paskelbė 2023-uosius saugos metais. Siekiame stiprinti saugos kultūrą, didinti sąmoningumą, bendradarbiavimą tiek tarp Grupės darbuotojų, tiek su rangovais siekiant, kad visi darbai būtų atliekami saugiai, o darbuotojai grįžtų namo sveiki. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės darbuotojų sveikatos ir saugos rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. 1 linija 2 linija 2 linija GRI 3-3 GRI 403-7GRI 403-1 Nasdaq S8 212 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Veiksmai siekiant DSS užtikrinimo Grupėje DSS politikos ir valdymo tobulinimas Laikydamiesi DSS įsipareigojimų, paskyrėme darbuotojus, atsakingus už efektyvų DSS įgyvendinimą ir koordinavimą. Daug dėmesio skiriame incidentų darbe analizei, kuria remiantis nustatome korekcinius veiksmus. Vadovai, siekdami pagerinti darbuotojų saugą ir pasitenkinimą, ne tik bendrauja su jais DSS temomis, bet ir organizuoja reguliarius susitikimas DSS klausimais, akcentuodami jų prioritetą. Be to, inicijavome mokymus naujiems Grupės įmonių DSS komitetų nariams ir parengėme interaktyvius DSS vadovus, taip atliepdami savo įsipareigojimą užtikrinti saugią ir informacija pagrįstą darbo vietą. Kryptingas rizikos vertinimas ir prevencija Galimiems pavojams darbo vietoje nustatyti taikome visapusišką ir sisteminį požiūrį, t. y. vertiname įvairius darbo aplinkos aspektus, procesus ir įrangą, kad identifikuotume bet kokius pavojus, galinčius sukelti nelaimingus atsitikimus ar sveikatos sutrikimus. Mūsų rizikos įvertinimo procesas yra dinamiškas ir nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į darbo praktikos pokyčius ar naują informaciją. Kruopščiai registruojame pavojingas situacijas, sužalojimus ir kitus nelaimingus atsitikimus. Šie duomenys yra labai svarbūs, siekiant suprasti incidentus lėmusias priežastis ir parengti incidentų prevencijos strategijas. Visiško neblaivumo netoleravimo darbe politika – tai mūsų įsipareigojimo užtikrinti saugią ir atsakingą darbo aplinką liudijimas. Be to, „Dienų be nelaimingų atsitikimų“ kalendorius yra veiksmingas įrankis fiksuoti mūsų saugos pažangą, kurios aiškūs ir kokybiniai rezultatai skatina nuolat išlikti budriais ir toliau gerinti saugos užtikrinimo praktiką. DSS valdymas taip pat apima mokymus ir instruktavimus. Organizuojame reguliarius pirmosios pagalbos suteikimo kursus, padedame darbuotojams įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių veiksmingai reaguoti krizių metu. Saugos suvokimo skatinimas ir komunikacija Grupė yra įsipareigojusi įvairiomis iniciatyvomis didinti saugą darbe. Reguliariai organizuojame darbuotojų sveikatos patikrinimus ir juos skiepijame įmonės sąskaita. 2023-iuosius paskelbėme saugos metais, o nuo 2022 m. spalio įgyvendiname „Ar saugu?“ programą, kuri yra saugos kultūros diegimo pagrindas. Mūsų intraneto skiltis „Ar saugu?“ yra itin svarbios sveikatos ir saugos informacijos centras. Aktyviai įtraukiame darbuotojus į saugos praktikos formavimą kasmet atlikdami jų apklausą, o jų indėlį įvertiname per profesinio meistriškumo konkursus ir vidinius konkursus, pavyzdžiui, skirdami „Saugiausios ESO komandos“ apdovanojimą. Be to, mūsų naujienlaiškiuose aptariamos svarbios sveikatos ir saugos temos, taip užtikrinant nuolatinį darbuotojų informuotumą ir ugdymą. GRI 403-3 GRI 403-6 Nasdaq S8 GRI 403-5 GRI 403-7GRI 403-4 213 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Veiksmai siekiant DSS užtikrinimo Grupėje (tęsinys) Į darbuotojus orientuotos DSS mokymų iniciatyvos Grupė įgyvendina griežtą DSS mokymų programą, apimančią privalomus instruktažus dėl saugos praktikos ir protokolų. Reguliariai organizuojame darbuotojų kvalifikacijos atnaujinimo kursus – kvalifikacijai kelti arba persikvalifikuoti, o pasiektus rezultatus registruojame pasitelkdami išsamią stebėsenos duomenų bazę. Viena iš mūsų iniciatyvų „Saugos savaitė“, kurią ESO (Tinklai) organizuoja visuose regionuose, skirta atkreipti dėmesį į saugos įgūdžius. Panevėžio mokymo centre surengėme mokymus daugiau kaip 620 darbuotojų apie didelės rizikos darbo protokolus. Be to, vykdome specializuotus pirmosios pagalbos suteikimo ir taisyklingos kūno laikysenos, pavojingų medžiagų valdymo ir priešgaisrinės saugos kursus, kurie yra mūsų visapusiško švietimo apie sveikatą ir saugumą dalis. Darbo vietos saugumo didinimas Grupė aktyviai didina darbo vietos saugumą užtikrindama reikalavimus atitinkančią ir saugią darbo aplinką ir atlikdama reguliarius patikrinimus. Diegiame naujoves išbandydami išmaniuosius patikrinimų sprendimus ir vaizdines DSS priemones, įskaitant IT ir DI įrankį, skirtą stebėti AAP realiuoju laiku, kuris buvo išbandytas Kauno KJ. Mūsų programėlė „Nesaugu? Pranešk!“ skirta nedelsiant pranešti apie nesaugią darbo aplinką ir pažeidimus, ji skatina kurti atliepiančią ir iniciatyvią saugos kultūrą. Pirmenybė teikiama darbuotojų aprūpinimui būtiniausioms apsaugos priemonėms, kurios padeda užtikrinti jų saugą įvairiomis aplinkybėmis. Naujausi mokomieji vaizdo įrašai, kurie lankytojams rodomi didelės rizikos zonose, pvz., elektrinėse, dar labiau sustiprina mūsų saugos įsipareigojimus. Rengiame mokymus ir kampanijas apie avarinę evakuaciją, pėsčiųjų ir vairuotojų saugumą, pritaikome saugos priemones pagal sezoną. Incidentų valdymas ir pranešimas Nelaimingi atsitikimai ir su sveikata susiję incidentai yra registruojami ir tiriami pagal teisės aktų ir Grupės nelaimingų atsitikimų ir incidentų darbe tyrimo ir pranešimo apie juos standarto reikalavimus. Incidentų tyrimo procedūra apima gautus darbuotojų ir kitų dalyvavusių kolegų paaiškinimus, pareiškimų dėl incidento priežasčių analizavimą, išvadų pateikimą ir prevencinių priemonių pritaikymą. Tuomet apie tyrimą yra informuojamos atitinkamos suinteresuotosios šalys (pvz., darbuotojai, kurie taip pat patyrė tokio pobūdžio incidentą, vadovybė ir priežiūros institucijos). Prireikus, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis Grupė užtikrina galimybę anonimiškai pranešti apie DSS pažeidimus ar incidentus per Pasitikėjimo liniją, pranešėjų konfidencialumas yra saugomas. Pranešimai tvarkomi laikantis Grupės vidaus teisės aktuose nustatytos procedūros. GRI 403-5 GRI 403-6 Nasdaq S8 GRI 403-4 GRI 403-7GRI 403-3 214 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Kompetentingi darbuotojai Tikslai Tikslai, susiję su Grupės gebėjimu pritraukti ir išlaikyti darbuotojus bei jų kompetencija, nustatyti Grupės 2023–2026 m. strateginiame plane. – „Top Employer“ sertifikatas; – 100 proc. užtikrinti talentai, reikalingi strategijos įgyvendinimui. Veiksmai Susidūrusi su iššūkiais dėl kompetentingos darbo jėgos užtikrinimo dabar ir ateityje, Grupė ėmėsi įvairialypės strategijos, kuria siekia pritraukti ir išlaikyti geriausius talentus, ugdyti svarbiausius įgūdžius ir kompetencijas bei laikytis į žmogų orientuoto požiūrio. Toks holistinis metodas skirtas ne tik atpažinti ir ugdyti esamus talentus, bet ir užtikrinti nuolatinį kvalifikuotų profesionalų, pasiruošusių reaguoti į kintančius sektoriaus poreikius, parengimą. Investuodami į šias pagrindines sritis, siekiame užsiauginti darbo jėgą, kuri būtų gabi ir prisitaikanti, pasiruošusi tęsti sėkmingą veiklą dabar ir pasitikti iššūkius ateityje. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės darbuotojų kompetencijų rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys darbuotojų kompetencijų valdymą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės žmonių ir kultūros politika Politika reglamentuoja žmogiškųjų išteklių veiklos valdymo funkciją Grupėje, įskaitant žmonių potencialą ir kultūros sritį taip, kad būtų tvariai pasiekti Grupės strateginiai tikslai. Politika taikoma visoms Grupės įmonėms ir darbuotojams. Pagrindinės politikos nuostatos: – Grupė siekia pritraukti ir išlaikyti talentus, palaikančius organizacijos vertybes; – Grupės įmonės yra įsipareigojusios nustatyti tikslus, suplanuoti priemones ir užtikrinti reikiamą personalą veiksmingam įmonių strategijų įgyvendinimui; – didelis dėmesys nuolatiniam darbuotojų patirties gerinimui; – Grupė, siekdama užtikrinti veiklų greitį, lankstumą ir efektyvumą, įdiegė horizontalią valdymo struktūrą, apimančią įvairias komandų struktūras efektyviam sprendimų priėmimui ir pokyčių įgyvendinimui. – Grupė siekia būti patraukliu darbdaviu, skatinti darbuotojų atsakomybę, gebėjimą dirbti komandose, novatoriškumą ir nuolatinį tobulėjimą, ypatingą dėmesį skirdama saugai ir sveikatai, socialiniam dialogui, lygioms galimybėms ir įvairovei. Vidinės tvarkos ir standartai Vidinės tvarkos ir standartai apibūdina, kaip rengiamos organizuojamos ir administruojamos mokymo programos Grupėje. Grupė turi atskirą darbuotojų saugos ir sveikatos mokymų ir žinių patikrinimo standartą. GRI 2-23 GRI 3-3GRI 2-24 Nasdaq S8 215 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mokymai Grupė siūlo plačią mokymų programą, orientuotą į skirtingas darbuotojų grupes. Aukščiausio lygmens vadovams, svarbiausias pareigas einantiems ir jų pareigas perimsiantiems darbuotojams siūlome programą „Ekspedicija“ – aukščiausio lygmens vadoms skirti keturių pakopų mokymai, į kuriuos įeina 360 laipsnių apklausa, individuali mokymo programa, asmeninio tobulėjimo planas ir pirmaujančių verslo mokyklų kursai. Visi vadovai gali pasinaudoti programa „Stiprių lyderių lyga“ – dinamiška programa, kurioje dėmesys skiriamas vadovavimui komandai ir veiksmingai komunikacijai. Programa „Vadovo kelionė“ yra suderinta su pagrindinėmis organizacijos vertybėmis ir apima kas ketvirtį rengiamus mokymus svarbiausiomis vadybos temomis. „Iššūkių laboratorija“ – platforma, kurioje vadovai gali diskutuoti apie darbinius iššūkius ir dalintis įžvalgomis. Didelį potencialą turintiems specialistams pritaikyta „Augančių lyderių lyga“ – trijų dienų programa, skirta ugdyti pagrindines lyderystės kompetencijas. Visiems darbuotojams privalomi mokymai skirti ugdyti reikiamus įgūdžius ir užtikrinti efektyvų veiklos vykdymą. #EnergySmart UNI – mūsų vidinis universitetas, kuriame ugdomos kritiškai svarbios kompetencijos strateginiams tikslams pasiekti. „Grow akademija“ propaguoja nuolatinį mokymąsi, o kalbų ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo kursai išplečia esminius profesinius gebėjimus. Naujokams supažindinti su organizacija naudojami „Bičiulių programa“, „Naujoko startas“ vaizdo įrašas ir „Naujoko savaitė“ iniciatyva, tai pat kiti interaktyvūs virtualūs įrankiai, suteikiantys visapusišką patirtį adaptacijos laikotarpiu. Kas ketvirtį organizuojamos ekskursijos į svarbiausius objektus paspartina naujų darbuotojų integraciją į mūsų organizaciją. Visos šios specialiai pritaikytos programos padeda darbuotojams ugdyti gebėjimus ir prisitaikyti įvairiuose karjeros etapuose. Daugiau informacijos apie visas mokymų programas pateikiame mūsų internetinėje svetainėje. Darbo rezultatų valdymas Siekdama užtikrinti patikimą ir efektyvią darbo jėgą, mūsų organizacija įgyvendina keletą strateginių darbo rezultatų valdymo iniciatyvų. „Adaptacijos planas“ skirtas įgalinti naujus darbuotojus atliekant jų įgūdžių vertinimą, rengiant individualizuotus planus, tikslinius mokymus ir priskiriant aiškias užduotis. Organizacija taip pat siūlo per reguliarius vadovų susitikimus su darbuotojais naudoti darbo rezultatų valdymo įrankius nustatyti ir įvertinti tikslus, elgesį, augimą ir karjeros planus, taip pat numatytoms ketvirčio temoms atspindėti. Grupės lygmeniu identifikuojame didelį potencialą turinčius darbuotojus už jų vertingą veiklą, tikslų siekimą ir lyderystę, ir ieškome kompetencijų ugdymo bei mentorystės galimybių. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir Grupės strategijos tikslų įgyvendinimą, labai svarbu nustatyti pagrindines vadovų pozicijas ir suplanuoti jų pamainumą. Kasmet peržiūrime ir atnaujiname pagrindinių vadovų pareigybių sąrašus atsižvelgiant į darbo pobūdį, lygį, indėlį, unikalias kompetencijas ir pakeitimo sunkumus. Tai įvairios pareigos verslo palaikymo, finansų, gamybos, reguliavimo, prekybos ir paslaugų srityse, taip pat pareigybės skirtinguose lygiuose ir verslo segmentuose (Grupės valdybos nariai, strateginių įmonių vadovai, aukščiausio lygio vadovai ir kai kurios kitos pareigybės). Strateginių įmonių ir valdybos narių galimas pamainumas buvo aptartas su stebėtojų taryba. Organizacija identifikavo potencialias pamainas, parengė kompetencijų ugdymo ir mentorystės planus, kad būtų užtikrintas sklandus pamainumas ir veiklos tęstinumas. Grupės veiksmai, skirti užtikrinti esamų ir būsimų darbuotojų kompetenciją GRI 404-2 216 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Talentų pritraukimas, kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir išlaikymas #EnergySmartSTART Grupė sprendžia keletą energetikos sektoriaus iššūkių. Vienas iš jų yra mažas skaičius į elektros energetikos inžinerijos programas priimamų studentų skaičius ir senstanti inžinierių karta. Be to, studentai, moksleiviai ir plačioji visuomenė neturi pakankamai informacijos apie karjeros perspektyvas energetikos sektoriuje. Siekdama išspręsti tokias problemas, Grupė toliau vysto #EnergySmartSTART programą. Šia iniciatyva siekiama įtraukti jaunimą į energetikos sritį organizuojant veiklas energetikos objektuose, profesijos pasirinkimo konsultacijas mokyklose, didinant studentų įsidarbinimą inžinerijos srityje studijų metu ir stiprinant energetikos kaip perspektyvaus karjeros požiūriu sektoriaus suvokimą. Mūsų veikla apima energetikos sektoriaus populiarinimą tarp moksleivių per ekskursijas ir paskaitas mokyklose, stipendijų skyrimą elektros ir energetikos inžinerijos studentams ir partnerystės su aukštosiomis mokyklomis skatinimą. Grupė integruoja energijos vartojimo efektyvumo temas į formalųjį švietimą ir veda edukacinius užsiėmimus Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje. Taip pat, siekdami padidinti sektoriaus matomumą ir patrauklumą, daug dėmesio skiriame tolesniam dialogui su inžinerijos studentais, padedame vidurinių mokyklų abiturientams ruoštis valstybiniams egzaminams, rengiame aktyvias reklamos kampanijas, bendraujame socialiniuose tinkluose ir dalyvaujame renginiuose. Grupė planuoja vėlesniais laikotarpiais pasiūlyti apmokamas stažuotes ir įsidarbinimo galimybes. Daugiau informacijos apie #EnergySmartSTART programą ir jos įgyvendinimo rezultatus pateikiame mūsų interneto svetainėje. Programa „Ateities energetikos talentų laboratorija“ Šia programa siekiame sukurti visapusišką talentų Grupėje nustatymo, įdarbinimo ir ugdymo strategiją, įskaitant studentus ir asmenis, norinčius persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją. Ji orientuota į didėjančius „Ignitis Renewables“ (Žalioji gamyba) poreikius, ypač į pozicijas sausumos ir jūrinio vėjo parkuose, taip pat būsimų energijos kaupimo ir konvertavimo technologijų objektuose. Šia iniciatyva siekiama užpildyti kompetencijų spragas, pagerinti darbuotojų įgūdžius ir parengti asmenis įvairioms pareigoms atsinaujinančiosios energijos sektoriuje. Programoje daugiausia dėmesio skiriama elektros inžinerijos srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, siekiant patenkinti augančius atsinaujinančių energijos išteklių segmento poreikius. Darbdavio įvaizdžio kūrimas Visose namų rinkose Grupė save pristato kaip vertybiniais principais besivadovaujančią įvairių asmenų komandą, dirbančią įgalinančioje kultūroje, kurią vienija bendras tikslas – sukurti 100proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Grupės darbuotojų įvaizdžio kūrimo strategija apima iniciatyvas, skirtas būsimiems, potencialiems ir esamiems darbuotojams. Programa #EnergySmartSTART, skirta mokslininkams ir studentams, ypač inžinerijos ir vadybos srityse, siekiame pritraukti jaunų talentų ir išplėsti darbdavio įvaizdį iki įvairių sričių paskutinių kursų studentų, taip išplečiant talentų pasiūlą. Šiam tikslui pasiekti organizuojame karjeros dienas, sudarome partnerystės sutartis su universitetais ir įgyvendiname stažuočių programas. Siekdama pritraukti potencialius darbuotojus, Grupė specialiai adaptuoja savo įdarbinimo populiarinimo kampanijas ir įtraukimo strategijas, bendradarbiauja su organizacijomis ir dalyvauja verslo renginiuose. Viduje geriname darbuotojams skirtą komunikaciją ir veiklas, siekiant užtikrinti nekintamą prekės ženklo patirtį nuo įdarbinimo iki išėjimo iš darbo. Ateityje planuojame šioje srityje įdėti dar daugiau pastangų. Grupės veiksmai, skirti užtikrinti esamų ir būsimų darbuotojų kompetenciją (tęsinys) GRI 404-2 217 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Darbuotojų gerovė, tinkamas atlygis ir bendradarbiavimas su darbuotojais Politikos Grupė laikosi Direktyvos(ES) 2022/2041 nuostatų. Visiems Grupės darbuotojams mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Grupė laikosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso, kuris apibrėžia asociacijų laisvę bei įpareigoja darbdavius vykdyti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis Mūsų siekis užtikrinti darbuotojų gerovę apima mūsų tikslą nustatyti vieningai teisingą, aiškų, konkurencingą ir skaidrų Grupės įmonių darbuotojų atlygį atsižvelgiant tiek į lygių galimybių, tiek į nediskriminavimo principus. Tikslai Strateginiai Grupės darbuotojų gerovės, tinkamo atlygio ir bendradarbiavimo tikslai yra nustatyti mūsų 2023–2026 m. strateginiame plane, įskaitant darbuotojų pasitenkinimo rodiklį (eNPS), kai tikslas yra, kad ≥50proc. darbuotojų rekomenduotų Grupę kaip darbdavį. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės darbuotojų gerovės, atlygio ir bendradarbiavimo rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. Grupės veiksmai, susiję su darbuotojų gerove, atlygiu ir bendradarbiavimu Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės atlygio politika Patronuojančiosios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino šią politiką, taikomą visoms Grupės įmonėms ir darbuotojams. Pagrindinės politikos nuostatos: – nustatyti vieningai teisingus, aiškius ir skaidrius Grupės įmonių darbuotojų atlygio už darbą principus ir jais paremtą darbuotojų atlygio sistemą; – išlaikyti darbuotojų motyvaciją bei atliepti akcininkų lūkestį vykdyti tvarią, socialiai atsakingą plėtrą, kuriant modernią, tarptautinę, konkurencingą energetikos įmonę; – pritraukti ir išlaikyti kompetentingus, greitai besimokančius, technologiškai pažangius, globaliai mąstančius ir kuriančius darbuotojus. Siekiant efektyviai vykdyti stebėtojų tarybos funkcijas ir pareigas atlygio sistemos srityje, stebėtojų taryba sudarė Skyrimo ir atlygio komitetą, kurio paskirtis – vertinti ir teikti pasiūlymus dėl Grupės ilgalaikės atlygio politikos, prižiūrėti Grupės atlygio politikos atitikimą tarptautinei praktikai ir gero valdymo praktikos rekomendacijoms bei teikti atitinkamus pasiūlymus dėl Atlygio politikos tobulinimo. Stebėtojų taryba ir Skyrimo ir atlygio komitetas, priimdami sprendimus atlygio sistemos klausimais, užtikrina interesų konfliktų prevenciją. Vidinis papildomų naudų standartas Standartas reglamentuoja darbuotojams motyvuoti skirtas papildomas naudas. Jei atskiros standarto nuostatos prieštarauja Grupės įmonėje sudarytos kolektyvinės sutarties nuostatoms, tos įmonės darbuotojui taikomos tos standarto ar kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios numato palankesnes sąlygas darbuotojams. GRI 2-23 GRI 2-24 218 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Darbuotojų patirtis Grupė naudoja eNPS, plačiai taikomą rodiklį, pagal kurį vertinamas darbuotojų pasitenkinimas darbu, vertinant jų norą rekomenduoti savo įmonę. Apklausoje pateikiami klausimai, kaip aiškiai pateikiama informacija apie karjeros galimybes, pokyčius organizacijoje, apie suvokiamą papildomų naudų vertę, galimybę išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir reguliarių individualių susitikimų su vadovais naudojimą. Grupė matuoja eNPS nuo 2019 m., kas ketvirtį atlikdama visų darbuotojų tyrimą. Grupės nustatytas tikslas yra ≥50 proc. darbuotojų, rekomenduojančių Grupę kaip darbdavį. 2023m. Grupės eNPS lygis išliko aukštas ir siekė 57,5 proc. (2022 m. – 61,8 proc.). Tyrimas atskleidė, kad 2023 m. daugiausiai iššūkių kilo išlaikant darbo ir poilsio balansą. Tyrimų rezultatai padeda identifikuoti jautriausias vietas ir nuolat gerinti darbuotojų patirtį, didinti jų įsitraukimą. Ketiname patobulinti tyrimą įtraukdami papildomas tyrimo sritis, kurios leis plačiau apžvelgti darbuotojų patirtį. Dalydamiesi savo nuomone apie vidinius procesus, naudas ir santykius, darbuotojai prisideda prie palankios darbo aplinkos, kuri naudinga jiems patiems, kūrimo. Tai, savo ruožtu, naudinga Grupei, nes skatina ją būti lankstesne ir orientuotis į žmones. Galiausiai tai lemia geresnę darbo aplinką. Socialinė apsauga Grupė teikia visapusišką socialinę apsaugą dalyvaudama valstybinėse išmokų, skirtų švelninti pagrindinių gyvenimo įvykių poveikį, programose. Grupės teikiamos sveikatos draudimo galimybės skiriasi priklausomai nuo valstybės (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje) ir apima profilaktinės priežiūros, stomatologijos, oftalmologijos, ambulatorinės ir stacionarinės priežiūros paslaugas ir kt. Papildomos naudos apima ligos pašalpas, trumpalaikes sveikatos gerinimo atostogas, sveikatinimosi paslaugas ir kasmetines vakcinacijas nuo gripo. Darbuotojams mokamos bedarbio pašalpos, draudimo nuo nelaimingų asmeninių atsitikimų išmokos, motinystės ir tėvystės atostogų išmokos. Pensijų išmokas apima įmokos į pensijų fondus ir pagal savarankiško kaupimo planus, valstybei prisidedant įmokų į 2-os pakopos fondus mokėjimo (Lietuvoje). Be to, Grupė suteikia finansinę paramą gimus vaikui bei įsivaikinus, taip pat siūlo įvairias išmokas priklausomai nuo šeiminių aplinkybių. Daugiau informacijos apie visas socialinės apsaugos programas ir išmokas pateikiame mūsų internetinėje svetainėje. Grupės veiksmai, susiję su darbuotojų gerove, atlygiu ir bendradarbiavimu GRI 401-1 219 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Atlygis 2023 m. vyrų ir moterų atlygio skirtumas, apskaičiuojamas remiantis pastoviu atlygiu, siekė 2 proc. (2022 m. – 3 proc.). Didelė dalis mūsų darbuotojų dirba nestandartinėmis valandomis – daugiausia inžinerinėse pozicijose, kuriose dominuoja vyrai. Didžiausią atlygį gaunančio asmens ir darbuotojo atlyginimo medianos santykis yra 11,05 (2022 m. – 8,47). Skaičiavimai apima įvairias atlygio sudedamąsias dalis, išskyrus papildomą sveikatos draudimą, kuris visiems darbuotojams yra vienodas ir fiksuotas. Informacija apie atlygį pateikta šio integruoto metinio pranešimo skyriuje „5. Atlygio ataskaita“. Asociacijos laisvė ir kolektyvinės derybos Grupėje yra kelių rūšių darbuotojų atstovai, įskaitant 4 profesinių sąjungų atstovai „Ignitis gamyboje“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir 6 – ESO (Tinklai). Darbo tarybos, kurios Lietuvoje yra privalomos įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 10 darbuotojų, turi teisę gauti informaciją ir konsultuotis dėl įmonės sprendimų, restruktūrizavimo, darbuotojų sveikatos ir saugos. Skirtingose Grupės įmonėse sudarytos 6 darbo tarybos („Ignitis grupėje“, „Ignitis grupės paslaugų centre“, „Ignitis“ (Sprendimai klientams), Kauno KJ (Žalioji gamyba), Vilniaus KJ (Žalioji gamyba), „Transporto valdyme“. Įmonėje „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) darbo tarybos nariai šiuo metu yra renkami. Kolektyvinės sutartys ir teisiškai įpareigojantys darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimai sudaromi vedant kolektyvines derybas. Profesinės sąjungos ir tarybos kas ketvirtį rengia susitikimus, kuriuose sprendžia įvairius su darbuotojais susijusius klausimus – darbo užmokesčio, darbo valandų, išmokų ir kt. Grupės veiksmai, susiję su darbuotojų gerove, atlygiu ir bendradarbiavimu (tęsinys) GRI 2-30 Nasdaq G4GRI 402-1 220 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Įvairovė, įtrauktis ir gerovė Tikslai Darbuotojų įvairovės, įvairovės, įtraukties ir gerovės tikslai nustatyti ir apibūdinti mūsų 2023–2026 m. strateginiame plane: – moterų aukščiausio lygio pozicijose dalis – ≥35 %. Veiksmai Grupė supranta, kad darbuotojų įvairovės skatinimas, įtraukios kultūros kūrimas ir darbuotojų gerovės užtikrinimas teikia įvairias naudas tiek darbuotojams, tiek Grupei, ir kad visa tai lemia tvarų augimą. Daugiau informacijos apie mūsų 2023 m. įgyvendintas veiklas ir organizuotus renginius, susijusius su įvairove, įtrauktimi ir gerove, pateikiame mūsų interneto svetainėje. Rodikliai Daugiau informacijos apie Grupės įvairovės, įtraukties ir gerovės veiklų rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys įvairovės, įtraukties ir gerovės valdymą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Etikos kodeksas Grupės etikos kodeksas nustato gaires, kuriomis užtikrinamas žmogaus teisių laikymasis darbo vietoje, skatinama įvairovė ir įtrauktis, rūpinamasi darbuotojų emocine sveikata ir darbo sauga, užtikrinamos vienodas darbo ir užmokesčio sąlygos visiems darbuotojams. Jos pagrįstos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 111, 155 ir 100 konvencijomis. Grupės lygių galimybių ir įvairovės politika Šioje politikoje nustatomos gairės, kuriomis nustatomi lygių galimybių ir įvairovės principai, nurodomi jų įgyvendinimo būdai ir užtikrinamas šių principų integravimas į Grupės vidaus teisės aktus, taikomus visiems Grupės darbuotojams. Grupės smurto ir priekabiavimo prevencijos politika Šioje politikoje nustatomos gairės, kurios įpareigoja mus kurti kolegoms emociškai saugios darbo vietos kultūrą, apibrėžia galimas smurto ir priekabiavimo formas, nustato pranešimo apie smurtą ir priekabiavimą tvarką, numato smurto ir priekabiavimo priemones. Politika taikoma visiems Grupės darbuotojams. Grupė skleidžia ir puoselėja demokratines vertybes, laikydamasi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir TDO konvencijose (įskaitant konvencijas dėl blogiausių vaikų darbo formų, motinystės apsaugos ir kt.) nustatytų gairių. GRI 2-23 Nasdaq S6GRI 3-3 Nasdaq S10GRI 2-24 Nasdaq S9 221 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Pagrindinės veiklos Žmogaus teisės Žmogaus teisių apsauga – Grupė yra įsipareigojusi gerbti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, pripažintas nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje. – Grupė vertina darbuotojus ir suteikia lygias karjeros galimybes, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, įsitikinimų ir pan. Ji gerbia žmogaus teises, užtikrina sąžiningas darbo sąlygas ir laikosi lygių galimybių politikos. Diskriminacijos prevencija Darbo skelbimai – Visuose darbo skelbimuose nurodome, kad esame lygias galimybes užtikrinanti darbovietė ir pasižadame nediskriminuoti kandidatų. Įsipareigojimas nediskriminuoti – Vadovams neleidžiama publikuoti darbo skelbimo, jei jie neįsipareigoja užtikrinti sąžiningo atrankos proceso, vengti diskriminacinio pobūdžio klausimų ir kandidatams taikyti vienodus atrankos kriterijus. Grupėje skatinama asmeninė pareiga nediskriminuoti. Mokymai – Grupėje veikia visiems darbuotojams (ypač vadovams) privalomi mokymai, skirti įvairių formų smurto, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijai. Po mokymų darbuotojai privalo atlikti ir išlaikyti žinių patikrinimo testą. Moterų lyderystė ir lyčių lygybė Lyčių lygybės kultūra – Grupėje veikia #EnergiseEquality iniciatyva, kuria skatiname dialogo kultūrą lyčių lygybės ir lygių galimybių tema. Iniciatyva pagrįsta tarptautiniu „Barbershop Toolbox“ diskusijų metodu, kurį sukūrė „UN Women in Iceland“. Apmokyti darbuotojai veda diskusijas apie lyčių lygybę su savo kolegomis. – Grupės generalinis direktorius Darius Maikštėnas pasirašė Moterų įgalinimo principus. Daugiau kaip 8 tūkst. organizacijų visame pasaulyje (Lietuvoje tik 9) įsipareigojo laikytis šios iniciatyvos. Moterų lyderystė – Vadovaujančiose pareigose lyčių balanso siekiame kryptingos komunikacijos priemonėmis, skatiname atsižvelgti į lyčių balanso principą galutiniuose kandidatų sąrašuose, didiname energetikos eksperčių matomumą, darbo skelbimuose vartojame įtraukią kalbą, organizacijoje nuolatos veikia atrankų programa, orientuota į moterų atranką į aukščiausio lygio vadovų pozicijas. Sąmoningumas LGBT asmenų atžvilgiu Sąmoningumas LGBT asmenų atžvilgiu – Grupė kasmet mini Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją – jos metu skatina darbuotojus susipažinti su LGBT žmonių patirtimis, kurti palankią ir jaukią aplinką LGBT kolegoms. Be to, 2022 m. Grupėje veikianti Įvairovės ir įtraukties grupė pirmąkart dalyvavo Baltic Pride eitynėse, taip išreiškiant paramą lygiateisiškumui. Reguliariai organizuojame apklausas, siekiant geriau pažinti LGBT kolegų savijautą, darbines patirtis ir poreikius. Komunikacinė įtrauktis Komunikacinė įtrauktis – Siekiant pasiekti geografiškai nutolusius kolegas, diegiame ekranų tinklą. – Siunčiame naujienlaiškius darbuotojams, esantiems vaikų priežiūros atostogose. – Teikiame psichologinio atsparumo mokymus darbuotojams, dirbantiems nutolusiuose padaliniuose, ir renkame jų atsiliepimus. – Gerovės mentoriai teikia emocinę pagalbą nutolusiuose padaliniuose ar užsienio šalyse dirbantiems kolegoms. Pagrindinės įvairovės, įtraukties ir gerovės užtikrinimo veiklos ir veiksmai, kurių ėmėsi Grupė Nasdaq S6 Nasdaq S10 222 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Pagrindinės veiklos Fizinė ir emocinė gerovė Gerovės mentoriai – Gerovės mentoriai – tai atranką ir specialius mokymus praėję kolegos, teikiantys emocinę paramą kalbėdamiesi su darbuotojais individualiai, vesdami mokymus ir įvairius užsiėmimus komandoms. Jie kuria atvirumo kultūrą ir padeda mažinti psichologinės sveikatos stigmą. Nuo kampanijos pradžios jų komanda išaugo dvigubai (nuo 18 iki 36 darbuotojų). Jie padeda įtampą patiriantiems kolegoms ir vykdo misijas, kad padėtų tiems, kuriems reikia jų pagalbos. Profesionali emocinė pagalba – Grupėje veikia emocinės paramos linija, į kurią paskambinę darbuotojai ar jų artimieji gali visiškai konfidencialiai ir nemokamai pasikonsultuoti su patyrusiu psichologu. Be to, profesionali pagalba teikiama susidūrus su krize ar įvairiais sukrėtimais. Savipagalbos įgūdžiai – Grupė organizuoja įvairias gerovės iniciatyvas, kurios padeda ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, auginti emocines kompetencijas (pvz., video patarimų ciklas „Sveikatos mėnuo“), vidines lektorių bendruomenės mokymus asmeninio tobulėjimo temomis, mokymus perdegimo prevencijos ir psichologinio atsparumo temomis, meditacijas, jogos praktikas ir kt. Judrumas ir sveikata – Darbuotojai–ambasadoriai organizuoja kasmetinius tradicija tapusius renginius, skirtus sveikatai ir judrumui, palaiko savanorystės iniciatyvas, kviečia prisijungti prie tvarumo ir tvarkymosi akcijų. Veiklos apžvalga – Patvirtinome Grupės smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Darbo ir laisvalaikio balansas Perdegimo prevencija – Raginame išlaikyti darbo ir laisvalaikio balansą dėmesingai planuojant savo darbo laiką, laikantis pertraukų politikos ir komunikuojant intranete. – Psichologų teikiamos rekomendacijos, kaip suderinti darbą, šeimos poreikius ir asmeninę savijautą pateikiamos vaizdo įrašų ciklo formatu. – Mažiname komandų, kurios turi didesnę perdegimo riziką, skaičių. 2023 m. tokios komandos sudarė 4,5 proc. (2022 m. – 9 proc.). Mūsų tikslas – mažiau nei 5 proc. komandų, kurios turi didesnę perdegimo riziką. Šeimai draugiška darbovietė – Raginame išlaikyti darbo ir laisvalaikio balansą dėmesingai planuojant savo darbo laiką, laikantis pertraukų politikos ir komunikuojant intranete. – Psichologų teikiamos rekomendacijos, kaip suderinti darbą, šeimos poreikius ir asmeninę savijautą pateikiamos vaizdo įrašų ciklo formatu. Pagrindinės įvairovės, įtraukties ir gerovės užtikrinimo veiklos ir veiksmai, kurių ėmėsi Grupė (tęsinys) 223 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šie su Grupės vertės grandinės darbuotojais susiję aspektai yra reikšmingi: – darbuotojų ir rangovų sveikata ir sauga; – atsakomybė ir tvarumas tiekimo grandinėje. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1Tvarumo apžvalga“. Mūsų poveikiai, rizikos ir galimybės Grupė turi daug rangovų, dirbančių statybų aikštelėse, aukštyje, prie aukštos įtampos elektros linijų ir pan. Didelė dalis rangovų darbo atliekama didelės rizikos zonose, kur ypač svarbu, kad darbuotojai būtų gerai parengti darbui ir žinotų, kaip elgtis. Grupė supranta savo atsakomybę sudaryti saugias darbo sąlygas, mokyti rangovus ir aprūpinti juos asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Rangovų sveikata ir sauga yra vienas svarbiausių Grupės prioritetų. Grupė taip pat daro poveikį savo tiekimo grandinei reikalaudama vykdyti socialiai ir prieš gamtą Vertės grandinės darbuotojai atsakingus pirkimus. Grupės įmonės sudaro viešųjų pirkimų sutartis su tiekėjais dėl joms reikalingų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo. Tokios sutartys laikomos svarbia teigiamą poveikį tiekimo grandinei ir rangovų darbuotojams darančia priemone. Grupė supranta su vertės grandine susijusią reputacijos riziką, įskaitant riziką nepateisinti didelių suinteresuotųjų šalių lūkesčių ir patirti finansinius nuostolius prarandant investicijas. Siekdama sumažinti tokias galimas rizikas, Grupė griežtina išsamių patikrinimų tvarką, dalijasi gerąja patirtimi ir bendradarbiauja su tiekėjų ar rangovų darbuotojais visą pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys vertės grandinės darbuotojų valdymo ir kontrolės sistemą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės darbuotojų sveikatos ir saugos politika Patronuojančiosios bendrovės valdyba patvirtino šią politiką, taikomą visoms Grupės įmonėms. Joje skatinama rinktis patikimus ir saugiai dirbančius partnerius, kurie laikosi DSS reikalavimų. Pagal DSS užtikrinimo principus, partneriai privalo laikytis Tiekėjų etikos kodekso, savalaikiai teikti informaciją apie dirbtas darbo valandas, įvykusius incidentus, bendradarbiauti darbo vietų patikrinimo metu ir įgyvendinti DSS reikalavimus. Grupės tiekėjų etikos kodeksas Tiekėjų etikos kodekse daug dėmesio skirta tiekimo grandinei ir jos darbuotojams ir nustatyti aiškūs reikalavimai, kurių tiekėjai privalo laikytis. Kodeksas reikalauja, kad tiekėjai užtikrintų savo darbuotojų teises ir tinkamas darbo sąlygas, kurios taip pat turi atitikti sveikatos ir saugos teisės aktus. Grupės viešųjų pirkimų politika Šioje politikoje nustatomi pagrindiniai Grupės įmonių pirkimų planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės principai. Laikydamosi šios politikos nuostatų, Grupės įmonės užtikrina atitiktį joms taikomiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir Europos Sąjungos direktyvoms.Pasirašydami viešųjų pirkimų sutartis tiekėjai privalo laikytis Grupės tiekėjų etikos kodekso, kuriuo skatinamos žmogaus teisės, demokratinės vertybės ir vadovaujamasi tarptautinėmis deklaracijomis. Grupė nustato reikalavimus rangovo darbuotojams, ypač dėl kompetencijos, saugos ir privalomos informacijos pateikimo laiku. Darbuotojai, prieš pradėdami darbą, privalo pasitikrinti sveikatą ir išeiti DSS mokymus. Grupė taip pat stebi, kaip tiekėjai laikosi reikalavimų: atlieka vertinimus, prašo pateikti informaciją ir gali apsilankyti tiekėjo patalpose. Vidiniai standartai ir instrukcijos Grupės įmonės, organizuojančios rangovų darbą, laikosi standartų, reglamentuojančių komandiruotų darbuotojų, rangovų ir kitų išorės organizacijų darbo jų patalpose organizavimo ir atlikimo tvarką. Rangovai privalo laikytis šių standartų / taisyklių nustatytų reikalavimų. Standartai / taisyklės rengiami atsižvelgiant į specialias objekto charakteristikas. GRI 2-23 Nasdaq S10Nasdaq S8GRI 2-24 224 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Neigiamo DSS poveikio pašalinimas Reaguojant į ankstesnius nelaimingus atsitikimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, Grupėje, imtasi papildomų priemonių, kad panašūs incidentai nepasikartotų ir būtų užtikrinta saugi aplinka, įskaitant: – Grupė paskelbė 2023-uosius saugos metais; – toliau vykdyta DSS programa „Ar saugu?“, kurią sudarė mokymai, sąmoningumo didinimas ir bendradarbiavimo tarp Grupės darbuotojų ir rangovų skatinimas, kartu gerinant DSS valdymą, procedūras ir komunikaciją Grupėje. Patikrinimai Grupė atlieka patikrinimus, kad nustatytų rangovų padarytus DSS pažeidimus ir nedelsdama juos ištaisytų. Be to, Grupė bendradarbiaudama su rangovais ir trečiosiomis šalimis vertina galimą DSS riziką savo objektuose ir kitose darbo vietose, skatindama saugos kultūrą ir visišką pažeidimų netoleravimą. Mūsų bendras tikslas – puoselėti saugią ir sveiką darbo aplinką pagal mūsų DSS politiką. Kasmet rengiame rangovų patikrinimų, kuriuos atliekame rangovų darbo vietose, planus. Pagrindinis tokių patikrinimų kriterijus – kaip saugiai darbas yra atliekamas. Atlikę patikrinimą, parengiame patikrinimo ataskaitą ir ją išsiunčiame rangovui. Jei būtina, nurodome pašalinti trūkumus ir neatitikimus. Įtraukimo gerinimas Siekdama geriausių rezultatų, Grupė nusprendė peržiūrėti sutartis su rangovais ir taikyti skirtingus įtraukimo būdus: – komunikavimas naujienlaiškiais; – rangovų saugos stiprinimo programa; – rangovų saugos dienos; – konsultacijos, susitikimai; – partnerių dienos ir kasdienis tiesioginis bendradarbiavimas. ESO (Tinklai) atskirai organizuoja rangovų ir darbuotojų profesinio meistriškumo konkursus. Nuo 2024m. šie konkursai organizuojami, siekiant skatinti didesnį rangovų darbuotojų įsitraukimą, mokymąsi, konstruktyvų bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi. Šių renginių metu buvo apdovanoti geriausi rangovai, o padarytos klaidos išanalizuotos, siekiant užkirsti kelią galimiems incidentams ateityje. Stropus patikrinimas Pirkimo sutartyje, kurią Grupės įmonė sudaro su tiekėju, turi būti nurodytas tiekėjo darbuotojas, kuris bus atsakingas už sutartį. Grupės įmonė bendradarbiauja su tiekėju, jo atsakingu asmeniu ir darbuotojais prieš sudarydama pirkimo sutartį, jos vykdymo metu ir pasibaigus sutarčiai. Bendradarbiavimo reguliarumas priklauso nuo kiekvienos viešųjų pirkimų sutarties, kurią Grupės įmonė pasirašė su tiekėju. Be to, Grupė reguliariai prižiūri, kaip tiekėjai laikosi sutarties sąlygų. Grupė periodiškai atlieka tiekėjų vertinimą dėl Tiekėjų etikos kodekso (TEK) laikymosi. Šie vertinimai gali būti atliekami tiekėjų patalpose – tiekėjai turi teisinę prievolę pateikti reikiamą informaciją. Už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą gali būti taikomos baudos arba nutraukiama sutartis. 2023 m. 2023m. Grupė atliko 5 veiksmus, skirtus pagerinti tiekimo grandinę. Grupė aktyviai bendradarbiauja su savo tiekimo grandinės dalyviais įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip tiesioginis bendravimas, tvarumo renginiai, konsultacijos, susitikimai ir asmeniniai kvietimai dalyvauti tvarumo iniciatyvose. Vykdant sutartis nustatomi tiek Grupės, tiek tiekėjo atsakingi asmenys. Jei kyla abejonių, tiekėjai gali jas iškelti kreipdamiesi į Grupės paskirtą atstovą. Elektroniniai nurodymai 2023 m. buvo įdiegta elektroninių nurodymų sistema, kuri padeda sumažinti rangovų darbą prižiūrintiems darbuotojams tenkančią administravimo naštą ir suteikia galimybę kontroliuoti darbus, kurių nekvalifikuoti darbų vadovai negali organizuoti ar atlikti ESO (Tinklai) objektuose. Tokiu atveju rangovai atlieka darbus mūsų objektuose pagal prižiūrinčio darbuotojo nurodymus (elektros sektoriuje) ir pavedimus (dujų sektoriuje). Šios rašytinės užduotys įvedamos į Nurodymų įforminimo programą, remiantis Darbų vykdymo pagal Nurodymus ir Pavedimus Bendrovės objektuose proceso aprašu ir Paskyrų arba Paskyrų-leidimų išdavimo ir grąžinimo proceso aprašu. Grupės veiksmai, susiję su vertės grandinės darbuotojais Tikslai Mūsų 2023–2026 m. strateginis plane ir 2026 m. tiksluose dėl vertės grandinės darbuotojų saugos numatyta: – nulis mirtinų darbuotojų ir rangovų nelaimingų atsitikimų; – rangovų TRIR <3,5. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės rodiklius, susijusius su vertės grandinės darbuotojais, pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. Nasdaq S8 225 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šie su poveikiu bendruomenėms susiję aspektai yra reikšmingi: – vietinių bendruomenių gerovė ir ryšiai su jomis; – įsitraukimas į visuomenines veiklas. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1Tvarumo apžvalga“. Mūsų poveikiai, rizikos ir galimybės Mūsų daromas poveikis gali paliesti vietos bendruomenių ekonomines, socialines ir kultūrines, pilietines ir politines teises. Be to, Grupei yra žinomas reikalavimas užtikrinti čiabuvių teises, tačiau šiuo metu nei vykdomi, nei planuojami projektai neapima teritorijų, kuriose gyvena čiabuviai, todėl šis aspektas nebuvo įtrauktas į vertinimą. Grupė siekia vystyti naujus žaliosios gamybos pajėgumus ir eksploatuoti esamą turtą, atsižvelgdama į bendruomenių poreikius, todėl atsakingai įvertina galimą savo poveikį vietos bendruomenėms. Poveikis bendruomenėms Grupės veikla gali daryti ekonominį, socialinį ar aplinkosauginį poveikį šalia Grupės objektų įsikūrusiems gyventojams. Daugeliu atvejų šis poveikis gali būti teigiamas: naujų darbo vietų kuriama ekonominė nauda, finansinė parama bendruomenės projektams, mokestinės pajamos ar mažesnė tarša. Kita vertus, negalime atmesti galimo neigiamo poveikio, todėl ankstyvuose projektų vystymo etapuose (aktualu Žaliosios gamybos segmente) atliekame rizikos vertinimą, kurio metu nustatome galimas rizikas vietos bendruomenėms, pvz., poveikį kraštovaizdžiui, kokios bendruomenės ir kaip arti planuojamos veiklos (pvz., vėjo parko) gyvena, kultūros paveldas ir gamtos apsaugos zonos. Visos vertinimo metu nustatytos rizikos turi būti sumažintos, todėl stengiamės ištaisyti arba sumažinti jų galimą neigiamą poveikį. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys paveikiamų bendruomenių valdymą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Etikos kodeksas Etikos kodeksas pagrįstas mūsų organizacijos vertybėmis ir apibrėžia, kokiais verslo etikos principais ir standartais remiasi Grupės įmonės bei kokio elgesio tikisi iš savo darbuotojų bendradarbiaujant su vietinėmis bendruomenėmis ir organizacijomis, kurių aplinkoje vykdome veiklą ir vystome projektus. Grupės darnumo politika Politikoje nustatyti bendri Grupės tvarumo principai, taip pat šių principų įgyvendinimo priemonės. Ji palaiko mūsų atsakingumu ir tvariu verslo vystymu pagrįstą kultūrą ir praktiką. Grupės paramos skyrimo politika Politikoje nustatyti bendri Grupės paramos skyrimo principai. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) vidinė bendruomenių įtraukimo strategija Strategijoje pateikiami pagrindiniai principai, priemonės ir rekomenduojami bendruomenių įtraukimo vystant atsinaujinančių išteklių projektus praktikos tobulinimo principai. Ji apima pagrindinius veiksmingo bendruomenės įtraukimo principus, pageidaujamus rezultatus ir konkrečius bendruomenių įtraukimo būdus, kada ir kodėl jie turėtų būti taikomi. GRI 2-23 GRI 413-2GRI 3-3 GRI 2-24 226 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Vietos bendruomenėms suteikta parama Lietuvoje 2023 m. Vietos bendruomenėms suteikta parama Lenkijoje 2023 m. 1 Tikslai „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) išsikėlė vidinius tikslus bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ir užtikrinti abipusę naudą: – visuose viešuose pristatymuose dalyvavusiems žmonėms pateikti atsiliepimų ir (arba) pasiūlymų formas, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgta rengiant būsimus pristatymus ar projektus; – nustatyti galimą konkretaus projekto teigiamą ar neigiamą poveikį prieš pradedant oficialias projekto procedūras, siekiant pritaikyti projektą pagal paveiktų bendruomenių požiūrį. Praktiniai įtraukimo pavyzdžiai: asmeniniai susitikimai su vietos administracinių padalinių vadovais, vietos NVO vadovais ir t. t., neoficialus projekto pristatymas vietos bendruomenėms prieš pradedant PAV procedūrą; – nustatyti suinteresuotąsias šalis kiekvienam projektui atskirai. Nustatant suinteresuotąsias šalis būtina identifikuoti savivaldybių ir vietos lyderius– tiek formalius, tiek neformalius. Stengiamės įtraukti ir nepakankamai atstovaujamas grupes. Vėliau rengiame individualias komunikacijos strategijas, kad apibrėžtume bendradarbiavimo projekto įgyvendinimo metu tikslus. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės rodiklius, susijusius su poveikiu bendruomenėms, pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. 1 Priklausomai nuo paraiškos, didžioji dalis paramos buvo išduodama Lenkijos zlotais, o viena – eurais. Aukščiau pateikta projekto suma eurais rodo apytiksles sumas, apskaičiuotas taikant Lenkijos zloto (PLN) valiutos kursą 2023 m. gruodžio 18 dieną. 5 Bendra paramos suma: 1 Bendra paramos suma: 187 MW 94 MW GRI 413-2 227 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Finansinė parama „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) 2022 m. pradėjo teikti finansinę paramą bendruomenių projektams, 2023 m. tą pradėjo daryti ir Kauno KJ (Žalioji gamyba). Paprastai teikiame finansinę paramą bendruomenių projektams ir iniciatyvoms, siekdami prisidėti prie bendruomenės infrastruktūros vystymo, įgūdžių ugdymo, renginių ir kitų iniciatyvų įgyvendinimo. Tačiau pagrindinis mūsų finansinės paramos bendruomenėms teikimo tikslas – paraginti jas drąsiai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių sprendimus savo gyvenime. Bendruomenių įtraukimo veiksmų planas Bendruomenių įtraukimas pagrįstas nustatytų suinteresuotųjų šalių analize, kuri apima supratimą apie suinteresuotųjų šalių interesus projekte, jų poveikį projektui ir galimus vaidmenis. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) laikosi aiškaus bendruomenės įtraukimo principo ir rengia bendruomenės ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo veiksmų planus su skirtingomis strategijomis. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) atsižvelgia į visų suinteresuotųjų šalių nuomones ir interesus, dirbdama individualiai su kiekviena suinteresuotąja šalimi pagal kiekvieną projektą. Paprastai bendruomenių vadovai padeda suinteresuotosioms šalims įvairiais projekto gyvavimo ciklo etapais, pritaikydami veiksmų planą pagal konkrečius bendruomenės poreikius ir problemas. Komunikavimo kanalai ir įtraukimas Projektuodami ir tobulindami savo tvarumo veiklą atsižvelgiame į bendruomenės narių nuomonę, nes pirmenybę teikiame atviram ir aktyviam komunikavimui. Visiems viešo pristatymo dalyviams pateikiame atsiliepimų formą ir raginame juos įvertinti pristatymą, užduoti klausimų arba pateikti pasiūlymų. Vėliau išanalizuojame pateiktus atsiliepimus ir atsižvelgiame į juos rengdami tolesnius pristatymus apie projekto planavimą. Nuolat vertiname suinteresuotąsias šalis – suteikiame galimybę rinktis dalyvauti tiesiogiai arba netiesiogiai pasitelkiant įvairius komunikacijos būdus, teiraujamės jų, ar sutiktų dalyvauti projekto vystyme. Kai kurios suinteresuotosios šalys pageidavo, kad su jomis būtų tariamasi tam tikruose projekto vystymo etapuose arba kad apie projektą jos būtų informuojamos vėliau. Kadangi naudojame skirtingus įtraukimo metodus ir strategijas, suinteresuotosios šalys gali dalyvauti įvairiuose projekto vystymo etapuose, todėl procesas tampa efektyvesnis ir tikslingesnis bei sumažėja dalyviams tenkanti našta. 2023 m. Lietuvoje įtraukėme bendruomenes, įsikūrusias šalia 6 naujų projektų (ankstyvame vystymo ir statybos etapuose) Jonavos, Klaipėdos, Plungės, Pakruojo, Kelmės ir Tauragės savivaldybėse. Bendruomenių suinteresuotųjų šalių, su kuriomis mes tiesiogiai bendradarbiaujame, skaičius išaugo iki 70 naujų organizacijų. Įtraukimo laikas Bendruomenes įtraukiame kiek įmanoma anksčiau, paprastai projektavimo etape, kad galėtume sumažinti didžiąją atsinaujinančios energijos projektų galimo neigiamo poveikio dalį. 2023 m. pradėjome komunikuoti su pajūrio / jūros teritorijos išorės suinteresuotosiomis šalimis, inicijuodami ir skatindami dialogą, organizuodami neformalius susitikimus ir keisdamiesi informacija. Grupės veiksmai dėl poveikio bendruomenėms GRI 413-2 228 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šie su Grupės klientais ir galutiniais vartotojais susiję aspektai yra reikšmingi: – darnūs sprendimai ir paslaugos klientams; – energetikos sistemos stabilumas ir saugumas, nenutrūkstamos veiklos užtikrinimas; – energetinis efektyvumas visuomenei ir klientams; – prieigos prie energijos užtikrinimas. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1Tvarumo apžvalga“. Mūsų poveikiai, rizikos ir galimybės Atlikę vertinimą pagal aspektą „Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams“, nustatėme galimybę pasinaudoti vystymo galimybėmis ir sukurti novatoriškus sprendimus, kurie paverstų mūsų klientų bei galutinių vartotojų gyvenimą lengvesniu ir energetiškai efektyvesniu, o tai reiškia, kad Grupė ketina savo klientams pasiūlyti novatoriškus ir žalius sprendimus bei produktus. Aspektas „Energetikos sistemos saugumas ir stabilumas“ apima paslaugas, būtinas Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumui ir elektros energijos kokybei užtikrinti, o tai reiškia, kad savo klientams ir galutiniams vartotojams galime Vartotojai ir galutiniai naudotojai pasiūlyti jų poreikius atitinkančias paslaugas ir kartu užtikrinti šalies energetinį saugumą. Siekdami užtikrinti energetinį saugumą ir prieigą prie energijos rengiame patikimas technines sąlygas, sudarome fizines galimybes prisijungti, komunikuojame su klientais, valdome su sauga susijusias rizikas ir užtikriname socialinę įtrauktį. Šiame procese dalyvauja visos Grupės įmonės, atsakingos už energijos gamybą, skirstymą, tiekimą ir visas pagalbines funkcijas. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys klientų ir galutinių vartotojų valdymą Grupėje ASV aspektas Politika Apibūdinimas Su informacija susijęs poveikis (privatumas ir duomenų apsauga) Grupės asmens duomenų apsaugos politika Politika nurodo, jog asmens duomenys tvarkomi turint nustatytą, aiškiai apibrėžtą ir teisėtą tikslą bei laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų. Siekdama užtikrinti atsakingą ir reikalavimus atitinkantį asmens duomenų tvarkymą, Grupė įdiegė išsamius principus ir priemones, suderintus su ES BDAR ir Lietuvos duomenų apsaugos teisės aktais. Šios priemonės apima veiklos stebėseną, poveikio vertinimus, rizikos valdymą ir darbuotojų mokymą, siekiant užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą. Grupės vidinės asmens duomenų apsaugos gairės Gairėse apibrėžiama visapusiška duomenų apsaugos sistema, užtikrinanti nuoseklią praktiką visose patronuojamosiose įmonėse bei apimanti asmens duomenų tvarkymo principus ir reikalavimus, įskaitant teisėtumą, saugumą, įsigijimą, dalijimąsi, duomenų saugumo pažeidimų valdymą ir darbuotojų duomenų tvarkymą. Socialinė įtrauktis (nediskriminavimas) Grupės lygių galimybių ir įvairovės politika Politika reglamentuoja lygių galimybių ir įvairovės puoselėjimo, įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principus ir pagrindines šių principų įgyvendinimo priemones Grupėje. Politika skatina lygias galimybes ir įvairovę darbo vietoje, užtikrindama, kad darbuotojai pagarbiai elgtųsi vieni su kitais ir bendraudami laikytųsi šios politikos principų, ir susilaikytų nuo bet kokio diskriminuojančio, žeminančio, smurtinio elgesio ar priekabiavimo. GRI 2-23 GRI 418-1GRI 3-3 GRI 2-24 229 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Politikos Mūsų valdymo sprendimai keičiasi priklausomai nuo skirtingų poveikių, rizikų ir galimybių, susijusių su klientais ir galutiniais vartotojais. Pagrindinės politikos, strategijos ir vidaus gairės, apibrėžiančios Grupės poveikio, rizikos ir galimybių, susijusių su klientais ir galutiniais vartotojais, valdymą, pateikiamos toliau pateiktoje lentelėje. Tikslai Grupė įgyvendina šiuos skirtingus su klientais ir galutiniais vartotojais susijusius tikslus: – viešo elektromobilių įkrovimo tinklo vystymas, siekiant būti lyderiais Baltijos šalyse – iki 2026 m. ketinama įrengti >3 000 elektromobilių įkrovimo stotelių visose trijose Baltijos šalyse; – didelis dėmesys atspariam ir efektyviam elektros energijos skirstymui – vidutinis elektros energijos kokybės rodiklis SAIFI per 2023–2026 m. (per metus) turėtų būti ≤1,05; – metinis aptarnavimo NPS tikslas: „Ignitis“ (Sprendimai klientams) privačių klientų aptarnavimo NPS tikslas 2023 m. – 61, 2024 m. – 60. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) verslo klientų aptarnavimo NPS tikslas 2023 m. – 58, 2024 m. – 60. ESO (Tinklai) klientų aptarnavimo NPS tikslas 2023 m. – 53, 2024 m. – 54. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys klientų ir galutinių vartotojų valdymą Grupėje (tęsinys) ASV aspektas Politika Apibūdinimas Su informacija susijęs poveikis (prieiga prie kokybiškos informacijos) Grupės vidinės komunikacijos gairės Pagrindinis šių gairių tikslas – sukurti bendrą Grupės įvaizdį, atspindintį Grupės strategiją ir verslo prioritetus. Politikoje taip pat apibrėžiami veiksmingo įvairių komunikacijos kanalų, priemonių ir formatų valdymo principai vidaus, rinkodaros ir korporatyvinės komunikacijos srityse. Su informacija susijęs poveikis ir socialinė įtrauktis Klientų patirties knyga Knygoje aprašomi reguliaraus klientų aptarnavimo stebėsenos principai, vadovaujantis juose numatytomis aptarnavimo gairėmis, procesais, procedūromis, norminiais dokumentais, įvertinant įdiegtų sistemų poveikį. Su asmens saugumu susiję poveikiai Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro) Taisyklės nustato saugos reikalavimus eksploatuojant elektros įrenginius ir yra privalomos elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams, asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, elektros energijos vartotojams. Jos taip pat nustato elektros saugos ženklų standartus. Vidinės saugaus darbo su elektra gairės Gaires parengė ESO (Tinklai) ir jose pateikiamos išsamios saugos instrukcijos, susijusios su darbu elektros tinkluose, ir kita saugos praktika, elektros energijos tiekimo atstatymo avarinėmis procedūromis, tinklo apsaugos zonomis ir jose draudžiama veikla. Juose taip pat pateikiama informacija apie įspėjamųjų žaibo ženklų reikšmę ir pasekmes. Prieigos prie energijos užtikrinimas (garantinis elektros ir gamtinių dujų tiekimas) Garantinio elektros energijos ir dujų tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sąlygos ESO (Tinklai) yra nustačiusi sąlygas, kurios apibrėžia garantinio elektros energijos ir dujų tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo vartotojams tvarką. Sąlygos nustato kliento ir ESO tarpusavio teises ir pareigas bei atsakomybę, elektros energijos kainos ir kiekio nustatymą, atsiskaitymo būdus ir ginčų sprendimo mechanizmus. Prieigos prie energijos užtikrinimas (tiekimo nutraukimas) Vidinė tiekimo įsiskolinusiems klientams nutraukimo tvarka Tiek ESO (Tinklai), tiek „Ignitis“ (Sprendimai klientams) yra nustačiusios skolų iš įsiskolinusių klientų išieškojimo tvarką. Šioje tvarkoje nurodytas aiškus skolų iš klientų išieškojimo procesas, įskaitant konkrečius terminus, komunikacijos kanalus ir teiktiną informaciją. Tiekimo nutraukimas laikomas kraštutine priemone ir taikomas tik tada, kai nepavysta išieškoti skolų visomis kitomis priemonėmis. Be to, tvarkoje numatytos išimtys jautrioms ir pažeidžiamoms asmenų grupėms ir į specialų sąrašą įrašytiems klientams, kuriems tiekimas yra gyvybiškai svarbus. GRI 2-23 GRI 418-1GRI 3-3 GRI 2-24 230 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Veiksmai Mūsų 2023–2026 m. strateginiame plane nustatyti Sprendimų klientams segmento strateginiai prioritetai – klientų portfelio išnaudojimas ir tolimesnė plėtra, siekiant įgalinti Žaliosios gamybos projektų vystymą. Be to, segmento strateginiai prioritetai – viešo elektromobilių įkrovimo tinklo vystymas, siekiant būti lyderiais Baltijos šalyse ir perėjimo nuo gamtinių dujų prie elektros energijos spartinimas. Siekdami patikslinti strateginius tikslus, nuolat atliekame analizę, paremtą reguliariomis metinėmis apklausomis, kuriose daugiau dėmesio skiriama klientų įpročiams, jų prieigai prie informacijos energetikos transformacijos kontekste (energijos vartojimo efektyvumas), įskaitant klausimams, kur vartotojai tikisi gauti informacijos apie su energija susijusias paslaugas, kainas, taip pat kitiems klausimams. Socialinė įtrauktis ir su informacija susiję veiksmai Daugiausiai su klientais bendraujančios Grupės įmonės „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir ESO (Tinklai) yra nustačiusios klientų aptarnavimo standartus, reguliariai stebi veiklos rezultatus ir įgyvendina įvairius klientų aptarnavimo gerinimo projektus. Atsižvelgdama į platų klientų ratą, Grupė ir jos įmonės supranta savo poveikį, todėl teikdamos pagrindines su energija susijusias paslaugas laikosi aptarnavimo visą parą, septynias dienas per savaitę, principo. Sauga 2023 m. ESO (Tinklai) pradėjo įgyvendinti edukacijos iniciatyvą, skirtą didinti visuomenės Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys klientų ir galutinių vartotojų valdymą Grupėje (tęsinys) ASV aspektas Politika Apibūdinimas Prieigos prie energijos užtikrinimas (prijungimas) Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas ESO (Tinklai) nustatyta vidinė tvarka, pagal kurią laikomasi naujų elektros energijos vartotojų, naujų elektros energijos gamintojų ir naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimo aprašų. Aprašuose pateikiama aiški prijungimo prie elektros ar dujų tinklų tvarka ir reikalavimai, įskaitant energijos gavimo, perdavimo ir perskirstymo, tinklų perkėlimo ar rekonstravimo gaires, taip pat nustatomos vartotojų ir operatorių teisės ir pareigos. Be to, apraše nurodyta mokėjimo už operatorių teikiamas paslaugas tvarka. Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašas ESO (Tinklai) pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas Energetinis saugumas (Rezerviniai pajėgumai) Sutartis su Lietuvos elektros PSO dėl elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugų teikimo 2023m.  Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai), Kruonio KAE ir Kauno HE (abi Žalioji gamyba), visi „Ignitis gamybos“ (Žalioji gamyba ir Rezerviniai pajėgumai) valdomi objektai teikia sistemines ir balansavimo paslaugas perdavimo sistemos operatoriui (PSO), kurios būtinos Lietuvos elektros sistemos patikimui ir elektros kokybei užtikrinti. Energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais „Ignitis gamyba“ (Lanksčioji gamyba) dalyvauja Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklų sistema projekte, kuriuo siekiama padidinti Lietuvos galimybes nepriklausomai valdyti savo elektros sistemą. Energetinis saugumas (SGD) Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas ir Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija konkurso būdu paskyrė paskirtąjį Lietuvos SGD terminalo tiekėją 10 metų laikotarpiui. Paskirtasis tiekėjas yra atsakingas už SGD terminalui būtino kiekio pirkimą iš SGD tiekėjo. Nuo 2019m. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) atlieka Lietuvos SGD terminalo paskirtojo tiekėjo pareigas. informuotumą apie saugą. ESO parengė ir viešai paskelbė aiškias gaires, pristatė naują ženklą, įspėjantį apie patekimą į gyvybei pavojingą objektą / patalpą. Atskirame lape pateikta informacija apie saugą buvo paskelbta ESO (Tinklai) interneto svetainėje. GRI 2-23 GRI 418-1GRI 3-3 GRI 2-24 231 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ESO (Tinklai) Klientų bazė Daugiau kaip 1,4 mln. privačių klientų visoje Lietuvoje. 1,8 mln. klientų visoje Lietuvoje. Pagrindiniai komunikavimo su klientais principai – Strateginė patikimo partnerio pozicija energetikos sprendimų srityje. Tokio principo laikomasi visuose kliento patirties etapuose. – Patikimo partnerio pozicijos laikomasi komunikacijoje su klientais (aiški informacija apie kainas, bendravimas klientui prieinamais kanalais). – Reklamoje (edukuojame, laikomės paprastumo principo, pasirenkame tokius kanalus, kurie prieinami visiems klientams, laikomės etiško reklamos naudojimo principų), partnerystėse ir savo interneto svetainėse. – ESO (Tinklai) įsipareigojimas ir tikslas – su visomis suinteresuotosiomis šalimis komunikuoti skaidriai ir objektyviai. – Pagrindinis tikslas ir savybės – būti patikimiems, aiškiai komunikuoti ir būti profesionaliems. – Vienas iš pagrindinių tikslų – edukuoti ir informuoti visuomenę įvairiomis su energetika susijusiomis temomis. Komunikuoti visiems lengvai suprantamu būdu. Komunikavimo kanalai „Ignitis“ (Sprendimai klientams) užklausoms dėl informacijos apie sutartį pateikti, konsultacijoms ir bendro pobūdžio klausimams užduoti klientai gali rinktis jiems tinkamiausius komunikacijos kanalus. Galima naudotis šiais kanalais: – savitarnos paslauga internete (www.ignitis.lt, visą parą, septynias dienas per savaitę); – interneto svetainės (www.ignitis.lt, www.ignitis.lv, www.ignitis.ee, www.ignitis.fi, www.ignitison.lt visą parą, septynias dienas per savaitę); – gyvo pokalbio langas; – el. paštas; – SMS; – klientų aptarnavimas „Facebook“; – skambučių centrai; – klientų aptarnavimo centrai penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Mūsų klientų aptarnavimo centrai pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia: – prie įėjimų nėra šaligatvio bortelių arba yra nuovažos, kad į centrus galėtų patekti judėjimo negalią turintys klientai; – klientų aptarnavimo patalpos yra erdvios, jose nėra judėjimo kliūčių. ESO (Tinklai) siūlo įvairius skirtingus poreikius tenkinančius komunikavimo kanalus. Galima naudotis šiais kanalais: – savitarnos paslauga internete (ESO savitarna, visą parą, septynias dienas per savaitę); – interneto svetainė (www.eso.lt, visą parą, septynias dienas per savaitę); – gyvo pokalbio langas; – el. paštas; – SMS; – klientų aptarnavimas „Facebook“; – verslo klientų paskyra „Facebook“; – „LinkedIn“ / „Youtube“; – viešoji komunikacija; – skambučių centrai. Klientų patirtis Klientų patirtis matuojama naudojant klientų patirties rodiklį (NPS, angl. Net Promoter Score). Aptarnavimo NPS matuojamas iš karto po kontakto su klientu ir parodo kliento pasitenkinimą užklausos įvykdymu. Santykių NPS matuojamas du kartus per metus, naudojant statistiškai reikšmingą imtį, ir atspindi bendrą klientų požiūrį į įmonę. Klientų patirtis matuojama naudojant klientų patirties rodiklį (NPS, angl. Net Promoter Score). Aptarnavimo NPS matuojamas iš karto po kontakto su klientu ir parodo kliento pasitenkinimą užklausos įvykdymu. Inovacijos EnergySmart programėlė taip pat naudinga klientams, turintiems išmaniuosius skaitiklius. Joje klientai gali sekti, analizuoti ir stebėti savo energijos vartojimą. Įdiegus išmaniųjų skaitiklių infrastruktūrą, elektros energijos tiekėjai gali kurti novatoriškus sprendimus ir siūlyti produktus savo klientams. Skundų teikimo mechanizmas „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir ESO (Tinklai) klientai ir galutiniai naudotojai turi galimybę pranešti apie pažeidimus per Pasitikėjimo liniją. Grupės veiksmai, susiję su klientais ir galutiniais naudotojais 232 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Prieigos prie energijos užtikrinimas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, „Ignitis“ (Sprendimai klientams) ir toliau teikia visuomeninio tiekėjo paslaugą vartotojams, kurie įtraukti į trečiąjį elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą ir kurie suvartoja mažiausiai elektros energijos ir gali būti labiausiai jautrūs elektros energijos kainų šuoliams. 2022 m. spalį priimtais teisės aktų pakeitimais elektros energijos rinkos liberalizavimo etapas pratęstas iki 2026 m. (anksčiau rinkos liberalizavimas turėjo būti baigtas iki 2023 m. sausio 1 d.). Tikimasi, kad iki to laiko energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje bus labiau išvystyta, o elektros rinka bus stabilesnė. Šis pokytis svarbus beveik 500 tūkst. vartotojų, kurie per metus suvartoja iki 1 000 kWh elektros energijos ir dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Taip siekiama apsaugoti socialiai jautrias gyventojų grupes. Vartotojai, įtraukti į trečiąjį liberalizavimo etapą, galės ilgiau naudotis visuomeninio tiekėjo paslaugomis ir turės daugiau laiko pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Tačiau pažymėtina, kad šie vartotojai jau turi galimybę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, nes beveik pusė į šį etapą įtrauktų vartotojų jau pasirinko nepriklausomą tiekėją. ESO (Tinklai) teikia garantinio tiekimo paslaugą tiems vartotojams, kurie nustatytu laiku nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, kurių pasirinktas elektros energijos tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, kurių pasirinktas elektros energijos tiekėjas nutraukia veiklą arba kurių pasirinktas elektros energijos tiekėjas nutraukia su vartotoju sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Tai lyg „draudimas“, kuris apsaugo vartotoją, kad šis neliktų be elektros energijos, tačiau kartu neatleidžia jo nuo pareigos pasirinkti kitą elektros tiekėją. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) nuo 2022 m. teikia sąskaitų už elektros energiją draudimo paslaugą, kuri leidžia nepriklausomo tiekėjo klientams apdrausti savo sąskaitas, kurias draudimo bendrovė apmokėtų tuo atveju, kai jie netenka pajamų šaltinio. Energetinis saugumas „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) valdo didžiausius elektros energijos gamybos pajėgumus Lietuvoje: Kruonio HAE, Kauno KJ (abi Žalioji gamyba) ir Elektrėnų kompleksą (Rezerviniai pajėgumai). Pagrindinė šių objektų veikla – elektros energijos gamyba bei sisteminių ir balansavimo paslaugų teikimas PSO. 2023 m. „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) teikė šias paslaugas: – balansavimo paslaugos: – dažnio atkūrimo rezervo paslaugą, kuri panaudojama sistemoje esant disbalansui, susidariusiam dėl gamybos ir vartojimo netolygumo bei atsijungus didžiausiam tinklų ar gamybos elementui. mFRR balansavimo pajėgumus užtikrina du Kruonio KJ blokai (Žalioji gamyba), kurių galia yra 369 MW; – mFRR pajėgumai aktyvinami per 15 minučių, o balansavimo energijos kiekis ir trukmė priklauso nuo PSO poreikio ir reikalavimų. Šiandien balansavimo paslaugos parduodamos Baltijos šalių elektros energijos balansavimo rinkoje pagal bendrąjį pirmumo tvarkos sąrašą ir aktyvinamos PSO, siekiant subalansuoti Baltijos šalių elektros energijos sistemas ir valdyti gamybos ir vartojimo disbalansą visame Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. – su dažnio reguliavimu ir balansavimu nesusijusi įtampos valdymo paslauga. Ji teikiama Kruonio HAE (Žalioji gamyba) elektrinės agregatais, dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu ir reguliuojant reaktyviąją galią bei įtampą. Paslauga aktyvuojama, kai PSO trūksta perdavimo tinkle esančių įtampos valdymo įrenginių pajėgumų elektros energijos kokybei užtikrinti, t. y. kai neišlaikoma įtampa nustatytose ribose tam tikruose perdavimo tinklo taškuose; – avarijų prevencijos ir likvidavimo papildoma paslauga, skirta elektros sistemai atstatyti po visiško atsijungimo. Tokiais atvejais paleidžiami Kruonio HAE ir Kauno HE (abi Žalioji gamyba) dyzeliniai generatoriai ir jų pagalba aktyvuojami Kruonio HAE ir Kauno HE pajėgumai. Jais palaikoma įtampa perdavimo tinkle bei tiekiama elektros energija, reikalinga elektros energijos tiekimo atstatymui Lietuvos vartotojams po avarijos; – su dažnio reguliavimu nesusijusi izoliuoto darbo prieinamumo paslauga, skirta užtikrinti, kad paslaugą teikiantys pajėgumai, būtų prieinami izoliuoto Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo atveju. PSO aktyvuotų paslaugą, jei dėl nenumatytų priežasčių Lietuvos elektros energetikos sistema turėtų dirbti izoliuotu avariniu režimu be ryšių su kitomis kaimyninėmis sistemomis. 2023 m. avarinis balansavimas aktyvuotas 535kartus, pagamintos energijos kiekis – 45,5 GWh (2022 m. aktyvuota 204 kartus, pagaminta 19,2 GWh energijos). Darnūs sprendimai ir paslaugos klientams „Ignitis“ (Sprendimai klientams) siūlo klientams inovatyvius sprendimus, kurie paverstų jų gyvenimą lengvesniu ir energetiškai efektyvesniu „Ignitis“ (Sprendimai klientams) portfelį sudaro: – pirmoji pasaulyje vėjo parko nuomos paslauga. Vėjo elektrinės nuoma suteikia galimybę klientams susimažinti savo elektros išlaidas be papildomų investicijų ir taip prisidėti prie žaliosios gamybos plėtros ir energetinės nepriklausomybės didinimo Lietuvoje; – galimybė turėti nuosavą nutolusį saulės parką, taip užtikrinant, kad žalioji energija būtų prieinama visiems; – „Ignitis ON“ – didžiausias greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas Lietuvoje, taip pat elektromobilių įkrovimo sprendimai kiekvienam – tiek namuose, tiek biure, tiek parduotuvėje ar kelionėje. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės rodiklius, susijusius su klientais ir galutiniais vartotojais, pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5 ASV duomenys“. 233 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.4 Valdymas Verslo etika Išsamią informaciją apie Grupės valdymą pateikiame šio integruoto metinio pranešimo skyriuje „4Valdymo ataskaita“. Grupės verslo etikos valdymo sistema Stebėtojų taryba Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas Valdyba Nustato strateginę tvarumo kryptį, tvirtina strateginius tvarumo tikslus ir prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Tvirtina politikas, programas ir užtikrina jų įgyvendinimą Išorinis auditas (sertifikuotoms įmonėms) – Vykdo rizikos valdymo priežiūrą: stebi rizikų nustatymą, vertinimą ir valdymą, vertina vidaus kontrolės procedūras, prižiūri rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą ir vertina periodinio rizikos nustatymo ciklą. – Vykdo tvarumo valdymo priežiūrą: stebi tvarumo politiką ir su ASV tikslais susijusias strategines kryptis, vertina vidaus kontrolės procedūras ir vertina įgyvendinimo būklę. – Vertina vidaus dokumentų, reglamentuojančių įmonės veiklą vengiant kyšininkavimo ir korupcijos, pakankamumą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir periodiškai stebi informaciją, susijusią su veiklos etikos užtikrinimo valdymo veiksmais. Įvairių lygių darbuotojai ir vadovai – Nustato aiškius vaidmenis ir atsakomybes. – Nustato / įgyvendina tikslus. – Vykdo kasdienes funkcijas. – Identifikuoja, vertina ir valdo rizikas. – Užtikrina vidaus kontrolę. – Atlieka prevencinius veiksmus. – Prižiūri rangovus / subrangovus. Grupės atitiktis Grupės verslo rizikos valdymas Grupės verslo sauga Grupės kibernetinis saugumas Grupės finansai – Užtikrina atitiktį teisės aktų nuostatoms ir reikalavimams. – Identifikuoja, vertina ir valdo rizikas, susijusias su verslo elgesiu. – Rengia tvarkas. – Užtikrina nepriklausomą ataskaitų teikimą. – Organizuoja mokymus. – Atlieka patarėjo vaidmenį. Grupės vidaus auditas – Teikia nepriklausomas ir objektyvias užtikrinimo bei konsultavimo paslaugas. – Užtikrina 1 ir 2 linijų efektyvumą. 1 linija 2 linija 3 linija GRI 2-12 GRI 3-3 234 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mūsų poveikis Reikšmingumo vertinimas Atliekant paskutinį reikšmingumo vertinimą buvo nustatyta, kad šie su Grupės verslo etika susiję aspektai yra reikšmingi: – etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas; – energetikos sistemos saugumas ir stabilumas; – atsakomybė ir darnumas tiekimo grandinėje. Daugiau informacijos apie Grupės reikšmingumo vertinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.1 Tvarumo apžvalga“. Korupcijos prevencija ir nustatymas Mūsų darbuotojai ir veiklos partneriai turi veikti teisėtai, patikimai, skaidriai, nevykdyti jokių nesąžiningų veiklų ir netoleruoti, neremti, neskatinti ir nedalyvauti jokiose korupcijos apraiškose. Grupės verslo sprendimai ir veiksmai grindžiami tarpusavio pasitikėjimo, objektyvumo, nešališkumo, viešųjų interesų viršenybės principais. Nuolat stipriname atsakingo verslo principų ugdymą, netoleruojame jokių korupcijos formų, laikomės aukštų etikos, atskaitingumo ir skaidrumo standartų. Mūsų kasdienėje veikloje integruoti ne tik piktnaudžiavimą rinka reguliuojantys ES dokumentai, bet ir reguliavimo institucijų bei akcijų biržų, į kurių sąrašus yra įtraukti Grupės vertybiniai popieriai, dokumentai ir gairės. Poveikis ir rizikos, susiję su skirtingais verslo etikos aspektais Aspektas Poveikis Rizikos Etiškas verslas, antikorupcija ir skaidrumas – Korupcijos prevencija ir nustatymas. – Duomenų apsauga. – Politinė įtaka ir lobizmas. – Mokesčiai. – Politinė / teisinė. – Finansinė: atitiktis suinteresuotųjų šalių lūkesčiams. – Reputacijos: visuomenės spaudimas vykdyti tvaresnę veiklą. – Saugos: didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė. Atsakomybė ir darnumas tiekimo grandinėje – Tvari tiekimo grandinė. – Atsiskaitymo tvarka. Energetikos sistemos saugumas ir stabilumas – Veiklos tęstinumas. – Kibernetinis saugumas. – Energetinio sektoriaus stabilumas. – Nacionalinis saugumas. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys korupcijos prevenciją ir jos valdymą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės etikos kodeksas Grupės etikos kodeksas paremtas mūsų organizacijos vertybėmis ir apibrėžia, kokiais etiškos veiklos principais turėtų remtis Grupės įmonės bei darbuotojai. Etikos kodeksas apibrėžia organizacijos požiūrį į tikslų siekimą, bendravimo su kolegomis ir partneriais gaires ir nustato etiško elgesio standartus. Etikos kodekse įtvirtintas organizacijos įsipareigojimas laikytis šių prioritetų: pagarba ir lygios galimybės darbuotojams, saugaus darbo ir tobulėjimo kultūros puoselėjimas, atviros ir sąžiningos veiklos rinkoje palaikymas, atsakingos ir skaidrios veiklos vykdymas, įgalinančios ir saugančios partnerystės užtikrinimas. Grupės antikorupcinė politika Antikorupcinė politika yra pagrindinis Grupės dokumentas, skirtas kurti antikorupcinę aplinką, nustatyti skaidrios aplinkos kūrimo ir Politikos įgyvendinimo, priežiūros bei kontrolės principus ir įsipareigojimus. Darbuotojai, dirbantys su užsienio šalių pareigūnais arba veikiantys užsienio šalyse, privalo laikytis nulinės tolerancijos korupcijai principų ir Antikorupcijos politikos nuostatų. Politika taikoma Grupės darbuotojams ir veiklos partneriams: rangovams, tiekėjams, konsultantams, kitiems partneriams ir suinteresuotosioms šalims. Politika atitinka ne tik Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją, bet ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas. Politika taip pat atitinka Antikorupcinės vadybos sistemos standartą (angl. Anti-Corruption Management System Standard, ACMS). Be to, Europos valstybių grupės kovos prieš korupciją tarybos (angl. Group of States against Corruption, GRECO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairės ir rekomendacijos buvo tinkamai įtrauktos į šią politiką. GRI 2-23 Nasdaq G6GRI 3-3 GRI 2-24 235 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupė yra įsipareigojusi kurti skaidrią aplinką laikydamasi šių pagrindinių Grupės antikorupcinės politikos principų: – teisėtumo principo; – nulinės tolerancijos korupcijai principo; – interesų konfliktų vengimo principo; – veiklos skaidrumo principo. Grupėje atsisakome bet kokių dovanų teikimo veiklos partneriams, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja įprasta tarptautinio protokolo praktika (Nulinės dovanų politikos principas). Grupėje netoleruojamos bet kokios dovanos ar svetingumas, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų būti suprasti kaip atlygis, poveikis, protegavimas. Priimtos, grąžintos, įteiktos dovanos yra registruojamos Grupės vidaus teisės aktų nustatyta tvarka. Veiksmai Antikorupcinė vadybos sistema (AKVS) 2021 m. patronuojančioji bendrovė tapo pirmuoju Lietuvos holdingu, gavusiu tarptautinį Antikorupcinės vadybos sistemos (AKVS) sertifikatą. Sertifikatas patvirtina sistemos atitiktį LST/ISO 37001 standartui visose Grupės įmonėse. Nepriklausomi išorės auditoriai kasmet vertina, kaip Grupėje laikomasi šiam sertifikatui keliamų reikalavimų. Grupės AKVS turi aiškią struktūrą ir AKVS elementus, užtikrinančius antikorupcinės aplinkos kūrimo nuoseklumą ir efektyvumą. AKVS apima šiuos aspektus: – tarptautinę patirtį ir gerąją praktiką; – sistemingą ir nuoseklią antikorupcinę veiklą, turinčią aiškią struktūrą ir elementus; – įgyvendinimą visose Grupės įmonėse; – pagalbą nustatant ir mažinant korupciją organizacijoje. Grupės AKVS elementai: – korupcijos rizikos vertinimas; – atitikties užtikrinimo funkcija, skirta vykdyti sistemos efektyvumo stebėseną; – atitinkamų šalių (darbuotojų, tiekėjų, veiklos partnerių) informavimas apie politikas; – darbuotojų ir veiklos partnerių mokymas; – galimos korupcijos sričių stebėsena; – korupcijos rizikas mažinti skirtų kontrolės mechanizmų įgyvendinimas; – procedūrų, kuriomis vadovaudamiesi darbuotojai ar kitos susijusios šalys galėtų veiksmingai pranešti apie korupcijos atvejus, nustatymas; – formalus įtarimų dėl kyšininkavimo ar bandymų kyšininkauti tyrimo ir nagrinėjimo procesas. Antikorupcinio sąmoningumo ugdymas Grupės verslo atsparumo funkcijos darbuotojai ne rečiau kaip kartą per metus atlieka korupcijos rizikos vertinimą: identifikuoja ir išanalizuoja korupcijos riziką, įvertina esamų antikorupcinių ir kitų kontrolės priemonių veiksmingumą ir, esant poreikiui, planuoja naujas ar papildomas priemones. Vertinimas yra sudėtinė korupcijos rizikos valdymo proceso dalis ir vykdomas pagal Grupės korupcijos rizikos vertinimo standartą. Standartu siekiama užtikrinti, kad būtų atliekamas sistemingas korupcijos rizikos vertinimas, numatomos ir planuojamos proporcingos korupcijos kontrolės priemonės bei jų efektyvumo vertinimo kriterijai. Standartas taip pat nustato šių priemonių įgyvendinimo terminus ir už jų įgyvendinimą atsakingus struktūrinius padalinius ir darbuotojus. Kuriant antikorupcinę aplinką Grupėje, ypatingai didelis dėmesys skiriamas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymui, etiško elgesio ir etiško verslo skatinimui. Antikorupcinis švietimas vykdomas įvairiais būdais bei priemonėmis, pagal tikslinę auditoriją ir jos poreikius adaptuojant mokymų turinį bei pritaikant mokymo metodus. Pagrindiniai antikorupcinio sąmoningumo ugdymo tikslai: – padėti ugdyti Grupės darbuotojų pilietiškumą ir sąmoningumą; – prisidėti prie Grupės skaidrumo nuostatų įgyvendinimo; – skleisti informaciją apie įmonių ir socialinio teisingumo svarbą ir naudą; – supažindinti su pagrindiniais Grupės antikorupcinės aplinkos aspektais bei svarbiausiomis taisyklėmis ir susitarimais. Grupė siekia kiekvienam savo darbuotojui pateikti naujausią ir aktualiausią informaciją, todėl mokymo medžiaga nuolat atnaujinama. Antikorupcinis švietimas vykdomas įvairiais būdais, pvz., mokymo turinį ir metodus pritaikant pagal tikslinę auditoriją ir jos poreikius. Grupės darbuotojams organizuojami šie mokymai: – e-mokymai ir testai naujokams; – kiekvienas darbuotojas gali pasinaudoti antikorupcijos mokymų medžiaga jam patogiu Grupės AKVS sistema Centralizuotos priemonės (taikomos visose Grupės įmonėse) – Etikos kodeksas. – Kandidatų stropus tikrinimas. Baziniai antikorupciniai e-mokymai darbuotojams. – Interesų konfliktų valdymas. – Dovanų ir svetingumo valdymas. – Vykdomų pirkimų stropus tikrinimas (prieš sudarant sutartis). – Susirūpinimo reiškimas (angl. whistle-blowing). – Vidiniai tyrimai. Papildomos priemonės (taikomos pagal poreikį, įvertinus galimą korupcijos riziką) – Funkcinių sričių korupcinės rizikos vertinimas. – Sandorių bei veiklos partnerių stropus tikrinimas (prieš sudarant sutartis). – Veiklos partnerių įgyvendinamos antikorupcinės kontrolės priemonės ir įsipareigojimai. – Finansų ir ne finansų kontrolės priemonės. – Papildomi antikorupciniai mokymai darbuotojams. – Papildomi antikorupciniai mokymai veiklos partneriams. metu; – pristatymai ir diskusijos įvairiais verslo saugumo klausimais; – „GROW akademijos“ mokymai; – atmintinės ir priminimai apie savarankišką mokymąsi verslo saugos klausimais; – tikslinėms darbuotojų grupėms pritaikyti mokymai. GRI 3-3 Nasdaq G6 236 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Kiekvienais metais vykdomi antikorupcijos mokymai Grupės tiekėjams, kuriuose pristatoma Grupės dovanų politika, pasitraukimo ir nusišalinimo procesas, atviros ir sąžiningos konkurencijos principai ir Grupėje taikoma praktika, interesų konfliktų valdymas ir kita. Grupė taip pat organizuoja mokymus veiklos partneriams ir rangovams. Grupės mokymų tikslai: – ugdyti darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą; – supažindinti su veikomis, kurios padeda kurti antikorupcinę aplinką; – pateikti pagrindinius reikalavimus ir susitarimus, kurių Grupė privalo laikytis. Tolerancijos korupcijai lygio tyrimas Grupė, siekdama įvertinti savo antikorupcinės aplinkos veiksmingumą, atlieka tolerancijos korupcijai lygio tyrimą – Korupcijos suvokimo apklausą. Apklausos rezultatai parodo organizacijos antikorupcinės aplinkos brandos lygį ir darbuotojų suvokimą apie korupciją. Korupcijos suvokimo apklausa padeda nustatyti: – koks yra bendras darbuotojų požiūris į korupciją; – kaip plačiai šis reiškinys yra paplitęs; – kokia dalis darbuotojų yra linkę toleruoti šį neigiamą reiškinį; – kokia dalis darbuotojų nepasiduoda šio reiškinio poveikiui. Remiantis Korupcijos suvokimo apklausos rezultatais rengiamos priemonės didinti organizacijos darbuotojų atsparumą korupcijai. Grupė atlieka Korupcijos suvokimo apklausą kiekvienais metais. 2023 m. apklausoje dalyvavo 54 proc. Grupės darbuotojų (2022 m. – 42 proc.), iš kurių 95,2 proc. (2022 m. – 94 proc.) nurodė, kad netoleruoja korupcijos. Skundų teikimo mechanizmas Grupė skatina darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių sąmoningumą bei netoleranciją bet kokioms korupcijos formoms, taip pat veikoms, galinčioms daryti neigiamą įtaką ar žalą Grupės reputacijai. Pasitikėjimo linija – tai galimybė pranešti apie Grupės įmonių darbuotojų ar veiklos partnerių įvykdytus pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Pasitikėjimo linija pasinaudoti gali visi Grupės įmonių darbuotojai, klientai, partneriai ar kitos suinteresuotosios šalys. Pasitikėjimo linija garantuoja pranešėjų anonimiškumą bei atitinka Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo, į kurį buvo perkeltos tarptautinių teisės aktų nuostatos, reikalavimus. Pranešimai tvarkomi laikantis Grupės vidaus teisės aktuose nustatytos procedūros ir tiriami laikantis Grupėje patvirtintų vidinės tyrimų komisijos taisyklių. Jeigu Grupės darbuotojas gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, yra daroma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų, tokiu atveju Grupės darbuotojas privalo pranešti apie tai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ši pareiga numatyta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (9 str.). Pasitikėjimo linijos kontaktinius duomenis galima rasti visų Grupės įmonių interneto svetainėse. Pranešimai gali būti pateikiami šalies, kurioje Grupė vykdo veiklą, kalba. Pasitikėjimo linijos veiklą ir per ją pateikiamus pranešimus centralizuotai administruoja Verslo saugos funkcija, kuri įvertina gautą informaciją užtikrindama ją pateikusio asmens konfidencialumą, perduoda pranešimus nagrinėti kompetentingiems darbuotojams ir pan. Per Pasitikėjimo liniją gali būti pateikiami pranešimai apie: – įmonės antikorupcinės politikos pažeidimus ar trūkumus; – piktnaudžiavimą pareigomis, kyšininkavimą ar kitą korupcinio pobūdžio veiką; – sukčiavimo ir apgaulės atvejus; – privačių interesų deklaravimo taisyklių pažeidimus; – konfidencialios informacijos valdymo pažeidimus; – darbo saugos pažeidimus; – netinkamą rangovų ar veiklos partnerių elgesį; – neteisėtą ar neskaidrų Grupės ar Grupės įmonių lėšų ir turto naudojimą; – įvykdyto pažeidimo pasekmių nuslėpimą, trukdymą nustatyti pasekmių mastą; – bet kokios rūšies diskriminaciją, priekabiavimą, smurtą ar patyčias; – su aplinkos tarša ir vientisumu susijusius pažeidimus; – kitus įtariamus pažeidimus ar galimą netinkamą elgesį. Pranešimo pateikimo būdai – El. paštu: pasitikejimolinija@ignitis.lt. – Įrašo palikimas Pasitikėjimo linijos autoatsakiklyje tel. +370 640 88889. – Pasitikėjimo linijos formos užpildymas. – Paštu: Laisvės pr. 10, Vilnius, 04215. Ant voko būtina nurodyti gavėją UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, Verslo sauga ir tokią informaciją: pranešime pateikiama informacija yra konfidenciali, todėl voką turi atplėšti tik gavėjas, kuriam toks pranešimas yra skirtas. – Apie korupcijos atvejus galima pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai. GRI 3-3 Nasdaq G6 237 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Duomenų apsauga Veiksmai – Visi darbuotojai supažindinami su Grupės asmens duomenų tvarkymo praktika. – Kasmet rengiami asmens duomenų apsaugos mokymai darbuotojams. – Atitikties ekspertai ir duomenų apsaugos vadovas užtikrina Asmens duomenų apsaugos politikos ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. – Grupės darbuotojai gali konsultuotis asmens duomenų apsaugos atitikties klausimais. – Darbuotojams pagal kuruojamas veiklas rengiamos atmintinės dėl duomenų apsaugos. Grupėje įdiegtas Duomenų tvarkymo sutarčių procesas, kuris apima šiuos saugumo reikalavimus: – organizacinės ir techninės duomenų tvarkymo priemonės turi būti taikomos Grupės įmonių paslaugų teikėjams (toliau – Tvarkytojai); – tvarkytojai privalo užtikrinti duomenų tvarkymo sutartyse numatytus saugumo reikalavimus; – kasmet turi būti vykdomas atrinktų tvarkytojų įvertinimas, ar jie atitinka ir vykdo duomenų tvarkymo sutartyse nustatytus asmens duomenų apsaugai skirtus reikalavimus. Minėti procesai padeda užtikrinti duomenų saugumo reikalavimų pateikimą tvarkytojams bei vykdyti tvarkytojų kontrolę saugumo reikalavimų įgyvendinimo atžvilgiu. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys duomenų apsaugos valdymą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės asmens duomenų apsaugos politika Ši politika parengta remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) ir Grupės korporatyvinio valdymo politika. Politika nustato vieningus tvarkomų asmens duomenų apsaugos principus, kuriais turi vadovautis Grupės įmonės savo veikloje tvarkydamos asmens duomenis, apibrėžia pagrindines asmens duomenų apsaugos valdymo priemones ir atsakomybes duomenų apsaugos valdymo srityje. Vidinės asmens duomenų apsaugos gairės Siekiant užtikrinti vienodą asmens duomenų tvarkymo praktiką visose Grupės įmonėse, parengtos išsamios asmens duomenų tvarkymo gairės, apimančios teisėtumo, asmens duomenų saugumo, duomenų gavimo, asmens duomenų teikimo tretiesiems asmenims, duomenų tvarkytojo pasitelkimo, darbuotojų asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjektų teisių užtikrinimo, duomenų subjektų informavimo, vaizdo / balso įrašų darymo, veiklos įrašų pildymo, poveikio duomenų apsaugai vertinimo, asmens duomenų apsaugos pažeidimų, asmens duomenų saugojimo klausimus. GRI 2-23 Nasdaq G7GRI 3-3 GRI 2-24 238 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys politinės įtakos ir lobizmo valdymą Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės paramos skyrimo politika Politikoje nurodyta, kad finansinė parama negali būti skiriama ir naudojama politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti; politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narių ir politinių partijų vienasmenių ir kolegialių valdymo organų narių, jų artimųjų giminaičių, sutuoktinių, sugyventinių, partnerių, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, įsteigtiems fondams ir įstaigoms. Be to, Politikoje nurodyta, kad visi darbuotojai turi vengti nepotizmo. Mokesčiai Grupė yra atsakinga mokesčių mokėtoja. Suprantame, kad mūsų sumokėti mokesčiai prisideda prie šalių, kuriose vykdome veiklą, gerovės. Grupė ir jos įmonės privalo laikytis teisėtumo principo taikydamos šalių, kuriose Grupė vykdo veiklą, mokesčių įstatymus, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi taikomų mokesčių taisyklių ar sistemos. Visiškas taikomų mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis bei skaidrumas yra pagrindiniai Grupės požiūrio į mokesčius principai. Veikiame pagal atitinkamus mokesčių apskaičiavimo teisės aktus ir užtikriname, kad mokesčius sumokėtume teisingai ir laiku. Visą aktualią informaciją apie mokesčių išlaidas ir mokesčius, sumokėtus pagal atitinkamus įstatymus, galite rasti mūsų tarpiniuose ir metiniuose pranešimuose. Grupė neinvestuoja į šalis, kurios laikomos „mokesčių rojumi“ (angl. tax haven), ar per jas, siekdama sumažinti savo mokesčių naštą. Esame atviri, turime tvirtus ir ilgalaikius santykius bei gerą bendradarbiavimo praktiką su mokesčių inspekcija. Mūsų finansines ataskaitas ir visų svarbių patronuojamųjų įmonių finansines ataskaitas audituoja nepriklausomi išorės auditoriai. Atsakingi Grupės apskaitos ir finansų darbuotojai nuolat seka mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, taip padėdami Grupei užtikrinti aktualios informacijos sklaidą ir sumažinti nesilaikymo riziką. Politinė įtaka ir lobizmas Grupėje netoleruojamos jokios korupcijos formos ar korupcinio pobūdžio veikos, neteisėto lobizmo, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, tokias korupcijos formas kaip kyšininkavimas, papirkinėjimas, prekyba poveikiu, palengvinimo mokesčiai, ar kitas veikas, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo, prekybos poveikiu, palengvinimo mokesčio ar nuslėpti tokio korupcinio pobūdžio veikas. Grupė susilaiko nuo bet kokių įtakos formų – tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai – bei nefinansuoja ir jokiais kitais būdais neteikia paramos politikams, politinėms partijoms / judėjimams, jų atstovams ar jų kandidatams, rinkiminėms kampanijoms, politikų (ar su jais susijusių asmenų) įsteigtiems fondams ar kitoms organizacijoms. Veiksmai Grupė tiesiogiai bendradarbiauja su politikos formuotojais, teikia grįžtamąjį ryšį ir pasiūlymus dėl energetikos sektoriaus politikos, įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo. 2023 m. Grupė per viešąsias konsultacijas teikė pastabas dėl įvairių nacionalinės teisėkūros iniciatyvų. Toliau pateikiamas sąrašas nėra baigtinis: – elektros tinklų pralaidumas ir pralaidumų paskirstymo / rezervavimo taisyklės (Vyriausybės nutarimai Nr. 65 ir Nr. 66); – gaminantiems vartotojams skirta grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) apskaitos sistema (Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas); – tolesnė sausumos vėjo ir saulės elektrinių plėtra pasiekus įstatyme ir Vyriausybės nutarimuose nustatytą tinklo pajėgumų ribą (Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas); – prijungimo ir naudojimo elektros energijos tinklais sąlygos ir tvarka (ESO Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarka, LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimas); – duomenų mainų elektros energijos rinkoje reguliavimas ir duomenų mainų platformos (angl. Data Hub) reguliavimo sistemos įtvirtinimas nacionalinėje teisėje; – elektros telkimo (angl. aggregation) reglamentavimo patobulinimai; – aktyviųjų vartotojų, gaminančių vartotojų, piliečių energetikos bendruomenių veiklos reguliavimo sistema; – Europos Komisijos pasiūlytos Elektros energijos rinkos modelio teisėkūros iniciatyvos; – jūrinio vėjo parkų konkursų sąlygos ir reikalavimai konkursų dalyviams ir laimėtojams (Atsinaujinančių energijos išteklių energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1049, VERT nutarimo Nr. O3E-332 pakeitimai); – kainos už elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą mokėjimo tvarka (Vyriausybės nutarimo projektas); – Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024– 2050m. gairės (Vyriausybės nutarimo projektas). Grupė yra įtraukta į ES skaidrumo registrą. Registre nurodyta, kad pagrindiniai ES teisės aktų pasiūlymai ar politikos sritys, į kuriuos orientuojamasi, yra ES teisės aktai dėl elektros energijos ir dujų tinklų sinchronizacijos ir prekybos, klimato kaitos, aplinkos apsaugos, BDAR, MAR, REMIT ir dokumentų, reguliuojančių energetikos sektorių, rinkiniai. Grupė ar jos darbuotojai pagal Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą nėra įrašyti į lobistų sąrašą ir nesinaudoja asmenų, įrašytų į lobistų sąrašą, paslaugomis. Grupė dalyvauja energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų rengimo veikloje, kuriai taikomos šiame įstatyme numatytos išimtys, pagal kurias įrašymas į sąrašą nėra privalomas. GRI 2-23 GRI 3-3 GRI 2-24 239 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) ESO (Tinklai) yra Europos skirstymo sistemos operatorių asociacijos (angl. European Distribution System Operators, E.DSO) narė ir dalyvauja susijusių komitetų ir darbo grupių veikloje dalydamasi žiniomis, rengdama bendros politikos dokumentus ir spręsdama sektoriaus klausimus. Siekdama remti išmaniųjų tvarios energetikos sistemos tinklų kūrimą, E.DSO daug dėmesio skiria ES moksliniams tyrimams, diegimo ir inovacijų projektams, politikai ir į valstybių narių reguliavimo aspektus orientuotai veiklai. ESO (Tinklai) interesai atitinka E.DSO tikslą skatinti kurti energetikos sistemą, kuri būtų tinkama užtikrinti energetikos sektoriaus dekarbonizaciją, skaitmenizaciją ir decentralizaciją. ESO, būdama E.DSO nare ir remdamasi savo patirtimi, teikia savo nuomonę apie ES teisėkūros iniciatyvas. Grupė bendradarbiauja su Europos elektros pramonės asociacija („Eurelectric“) tiek per Nacionalinės Lietuvos energetikos asociaciją (NLEA), kuri yra „Eurelectric“ asocijuotoji narė, tiek tiesiogiai dalyvaudama „Eurelectric“ darbo grupių posėdžiuose. NLEA vienija šalies didžiąsias valstybės valdomas energetikos įmones, kurios prisideda prie nacionalinių ir ES tikslų įgyvendinimo, t. y. žaliosios energijos vystymo, energetinio efektyvumo, energetinio saugumo ir rinkos konkurencingumo didinimo tikslų. ES Žaliasis kursas ir nacionaliniai energetikos ir klimato politikos tikslai yra vieni iš svarbiausių prioritetų, todėl asociacijos nariai daugiausia dėmesio skiria projektams, kurie turės daug reikšmės mažinant emisijas ilguoju laikotarpiu, pvz., mūsų regione vystant jūrinio vėjo energijos ir elektrinio mobilumo projektus. Grupės atstovai dalyvauja „Eurelectric“ darbo grupių veikloje. Atsiskaitymo tvarka Grupė supranta verslo partneriams laiku užtikrintų pinigų srautų svarbą, ypač kai vėluojama sumokėti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Grupėje nėra laikomasi MVĮ diskriminuojančios atsiskaitymo tvarkos – standartinis atsiskaitymo terminas yra 60 kalendorinių dienų, o abipusiu sutarimu sutarti atsiskaitymo terminai yra nurodomi sutartyse. GRI 3-3 240 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Tvari tiekimo grandinė Politikos Grupei 2021 m. patvirtinus Tiekėjų etikos kodeksą (TEK), Grupės tiekėjai kviečiami prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo. Tiekėjai taip pat yra skatinami integruoti tvarumo principus į savo veiklą ir tiekimo grandinę. Veiksmai Grupė aktyviai skatina skaidrių, atsakingų ir darnių sprendimų paklausą rinkoje: – visoms Grupės įmonėms taikydama vienodą aukštą sutarčių sudarymo, vykdymo ir įgyvendinimo standartą ir kitus vidaus teisės aktus; – sutarčių su tiekėjais nuostatose numatydama, kad tiekėjai, vykdydami sutartis, privalo laikytis Grupės antikorupcinės politikos ir TEK; – sutartyse numatydama sutarties vykdymo užtikrinimo mechanizmus, įskaitant baudas, delspinigius ir banko garantijas; – įtraukdama nuostatas dėl aplinkosaugos, socialinių ir valdymo reikalavimų vykdymo; – Grupės įmonėse diegdama pirkimo sutarčių vykdymo stebėsenos sistemą; – prieš pasirašydama sutartį Grupė, siekdama užtikrinti reikalavimų, kuriuos nustato ISO 37001 standartas (AKVS) ir ISO 31000 standartas (Rizikos valdymas) laikymąsi, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo potencialaus tiekėjo užpildyti klausimyną „Pažink savo verslo partnerį“. Pašalinimo pagrindai Siekdama stiprinti nacionalinį saugumą, Grupė vengia sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartis su tiekėjais, turinčiais sąsajų su priešiškomis valstybėmis ar teritorijomis: – Grupė gali atmesti tiekėjo pasiūlymą remdamasi nacionaliniais teisės aktais; – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms Grupės įmonėms ar ypatingos svarbos infrastruktūrą ar informacines sistemas valdančioms Grupės įmonėms (ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Žalioji Gamyba ir Rezerviniai pajėgumai), „Ignitis“ (Sprendimai klientams), „Ignitis grupės paslaugų centras“) taikomi papildomi techninės įrangos, programinės įrangos, priežiūros ar palaikymo paslaugų pirkimo reikalavimai; – tiekėjų sąsajų su priešiškomis teritorijomis identifikavimas atliekamas ne tik pirkimo proceso metu, jų patikra taip pat atliekama vykdant sutartį; – pirkimo sutartyse numatyta nuostata, skirta užtikrinti, kad tiekėjas ir jo pasitelkti ūkio subjektai gali būti tikrinami dėl sąsajų su priešiškomis teritorijomis, o jas nustačius – sutartis gali būti nutraukiama; – Grupė siekia mažinti priklausomybę nuo produktų gamintojų ir tiekėjų, kurie neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, t. y. nėra įsteigti ar registruoti Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Europos ekonominės erdvės ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse narėse. Politikos ir kiti dokumentai formuojantys tvarios tiekimo grandinės valdymą TEK numatytos tiekėjų pareigos ir priemonės Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės tiekėjų etikos kodeksas Kodeksas atspindi Grupės siekį stiprinti tvarų bendradarbiavimą su tiekėjais, skatinant teisėtą, profesionalią ir sąžiningą verslo praktiką, apimančią aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir verslo etikos tikslus. TEK nustatyta tiekėjo sutartinė prievolė: TEK įgyvendinimo priemonės: – visiškai netoleruoti kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, pinigų plovimo, piktnaudžiavimo pareigomis ir (arba) kitų formų korupcijos; – nedalyvauti jokios formos neteisėtuose susitarimuose ar kituose mechanizmuose, kurie apriboja sąžiningą konkurenciją, nesudarinėti jokios formos kartelinių susitarimų su konkurentais, pavyzdžiui, dėl rinkų arba klientų pasidalijimo ar priskyrimo, arba susitarimų dėl kainų; – siekti mažinti priklausomybę nuo produktų gamintojų ir tiekėjų, kurie neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų – nėra įsteigti ar registruoti Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Europos ekonominės erdvės ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse narėse; – palaikyti skaidrius, darnius ir bendradarbiavimu paremtus verslo santykius, atitinkančius Grupės etikos kodekso ir Antikorupcinės politikos nuostatas. – priežiūros sistema; – TEK laikymosi priežiūros standartas; – TEK laikymosi vertinimas, kuris apima elgsenos aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės, verslo etikos ir valdymo srityse tikrinimą; – komercinių pirkimų sutartyse dabar numatytos nuostatos, pagal kurias reikalaujama laikytis Antikorupcinės politikos ir TEK; – atsižvelgiant į TEK laikymosi vertinimo rezultatus, parengtas veiksmų planas, kaip stiprinti tvarumo elementus tiekėjų veikloje. Planuojami gerinimo veiksmų plano veiksmai: – tiekėjų mokymai; – renginiai („Tiekėjų dienos“); – grįžtamasis ryšys; – vieša ir individuali komunikacija; – kvietimas dalyvauti įvairiose iniciatyvose; – pažeidimų prevencija. – tiekėjų pažangos stebėsena vykdoma įgyvendinant gerinimo veiksmus; – Grupės interneto svetainėje skelbiame verslo informaciją, ekspertų ataskaitas ir kitą naudingą informaciją tvarumo temomis, siekiant padėti pirkimų dalyviams įgyvendinti tvarumo tikslus. GRI 2-23 GRI 3-3 GRI 2-6 GRI 2-24 241 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Veiklos tęstinumas Pasiruošimas nenumatytam veiklos nutrūkimui Grupės įmonės, kaip elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo paslaugas teikiančios įmonės, yra parengusios nuodugnius pasiruošimo nenumatytam veiklos nutrūkimui ir reagavimo į jį planus ir procedūras. Mūsų pagrindinis prioritetas yra nepertraukiamai tęsti veiklą, kad galėtume vykdyti pareigą Lietuvos valstybei ir užtikrinti energetikos sektoriaus stabilumą galimų ir realių grėsmių akivaizdoje. Energijos gamybos ir kiti įrenginiai, įskaitant skirstymo infrastruktūrą ir informacines sistemas, valdančias šiuos įrenginius, gali būti paveikiami: – sistemų sutrikimo; – nutrūkusio elektros tiekimo; – pajėgumų apribojimo; – stichinių nelaimių padarytos fizinės žalos; – įvairių kitų avarinių situacijų. Veiksmai Atskirose Grupės įmonėse sudaromi veiklos tęstinumo, krizių valdymo, ekstremaliųjų situacijų valdymo (angl. emergency plan), būklės atkūrimo po nelaimių (angl. disaster recovery) planai. Grupės įmonėse taip pat reguliariai rengiamos mokomosios pratybos ir planų testavimai. Grupė tęsia bendradarbiavimą ir rengiamos jungtinės mokymo pratybos, gerinančios mūsų pasirengimą nenumatytiems gedimams, su šiomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis: – policija; – Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų padaliniu; – Viešojo saugumo tarnyba; – kitomis institucijomis. Grupės įmonės valdo strateginės ir valstybinės reikšmės objektus, todėl papildomas dėmesys skiriamas procedūroms, informacijai ir dokumentacijai, kuri skirta tinkamam Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo įgyvendinimui. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys veiklos tęstinumo valdymą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Veiklos tęstinumo užtikrinimo politika (neviešinama) Grupės politika ir standartas, reguliuojantys svarbiausius veiklos tęstinumo užtikrinimo aspektus ir atsakomybes, buvo atnaujinti. Veiklos tęstinumo užtikrinimo sistema apima pagrindinių veiklų ir (arba) procesų vertinimą atliekant periodinę poveikio verslui analizę, pasirengimą sklandžiam veiklų tęsimui ištikus įvairioms grėsmėms ir situacijoms, reguliarų darbuotojų mokymą ir pratybas bei periodinę Veiklos tęstinumo užtikrinimo politikos reikalavimų efektyvumo priežiūrą. Veiklos tęstinumo užtikrinimo standartas (neviešinama) GRI 2-23 GRI 2-24 242 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Kibernetinis saugumas Politikos Grupės veikla priklauso nuo tinkamo pagrindinių Grupės informacinių technologijų (IT) ir operacinių technologijų (OT) funkcionavimo. Sutrikus IT ir OT, įvykus duomenų saugumo pažeidimui ar kibernetinei atakai gali sutrikti Grupės veikla. Todėl kibernetinis saugumas yra esminis bendro Grupės veiklos saugumo ir apsaugos komponentas. Grupė užtikrina informacijos saugumą veikdama pagal tarptautinius informacijos saugumo standartus (ISO 27001, IEC 62443) ir geriausias pasaulines informacijos saugumo praktikas. Siekiant užtikrinti Grupės veiklos ir procesų atitiktį BDAR, visai Grupei informacijos saugumo paslaugas teikiantis „Ignitis grupės paslaugų centras“ nuo 2014 m. yra sertifikuotas pagal ISO 27001:2017 standartą. Jo sertifikavimo sritis – „Informacinių technologijų, telekomunikacijų ir infrastruktūros paslaugų teikimas ir plėtra, programinės įrangos kūrimas, priežiūra ir aptarnavimas ir kitos įmonių grupės įmonių verslo aptarnavimo paslaugos“. Tai užtikrina kokybišką ir saugų informacijos valdymą, leidžia diegti geriausias pasaulines praktikas atitinkančias saugumo priemones ir valdyti rizikas, susijusias su informacijos saugumu. Veiksmai Kibernetinio saugumo rizikas valdome šiomis priemonėmis: – periodiškai vertindami kritiškai svarbių procesų, IT ir OT sistemų informacijos saugumo riziką; – sistemingai mokome darbuotojus reaguoti į su informacijos saugumu susijusius incidentus ir pažeidžiamumus; – kiekvienoje įmonėje paskirdami informacinio turto, IT ir OT sistemų, OT prietaisų, kritiškai svarbių verslo procesų bei rizikų savininkus; – įsipareigojimai dėl informacijos saugumo įtraukiami į sutartis su trečiosiomis šalimis – jos turi užtikrinti tokį pat informacijos saugumo lygį, koks galioja Grupėje; – ypač didelį dėmesį skiriame infrastruktūrai ir paslaugoms, kurių sutrikimas pakenktų ne tik Grupei, bet ir Lietuvos Respublikai. Užtikrindami jų kibernetinį saugumą nuolat bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir kitomis įgaliotomis institucijomis. Mūsų kibernetinio saugumo komanda aktyviai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose („CODE2023“, „Cyber Shield Opex“, „Amber Mist 2023“), kad galėtų geriau realiuoju laiku apsaugoti Grupės IT ir OT infrastruktūrą nuo kibernetinių nusikaltėlių atakų; – Grupės incidentų valdymo procesas įgyvendinamas laikantis gerųjų praktikų: nuo 2022 m. incidentų valdymo komanda – „Ignitis CERT“ – yra akredituota tarptautinės organizacijos „TF-CSIRT Trusted Introducer“. Politikos ir kiti dokumentai, formuojantys kibernetinio saugumo valdymą Grupėje Dokumentas / standartas Apibūdinimas Grupės informacijos saugos politika Politikoje nurodoma kryptis ir aprašomi principai, užtikrinantys informacijos saugumą ir tinkamą susijusios rizikos valdymą Grupėje. Grupė užtikrina informacijos saugą laikydamasi darbuotojų mokymo, aiškios informacijos savininkystės, rizikų identifikavimo ir stebėsenos, atitikties teisės aktams, galiojantiems šalyje, kurioje Grupė vykdo veiklą, ir kt. principų. Politika taikoma visoms Grupės įmonėms, darbuotojams ir paslaugų teikėjams. Rodikliai Išsamią informaciją apie Grupės verslo elgesio rodiklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.5ASV duomenys“. GRI 2-23 GRI 2-24 243 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.5 ASV duomenys Šiame skyriuje pateikiamas pilnas aplinkosaugos, socialinių ir valdymo (ASV) rodiklių rinkinys, apimantis verslo veiksnius ir kitus pagrindinius veiklos rodiklius. Šie duomenys sudaro mūsų ataskaitų įvairioms investuotojų grupėms pagrindą ir jais remdamiesi atsakome į investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių užklausas. Siekiame ir toliau gerinti ASV duomenų rinkinį ir atskleisti suinteresuotosioms šalims skaidrią ir aktualią informaciją. Atrenkant duomenis ir teikiant ataskaitas vadovaujames pasauliniu mastu pripažintais ASV informacijos atskleidimo standartais, bei ataskaitų teikimo sistemomis. Mes laikomės GRI (ang. Global reporting initiative) pasaulinės ataskaitų teikimo iniciatyvos atskaitomybės standartais ir pradedame implementuoti ESRS (angl. European Sustainability Reporting Standart) Europos tvarumo atskaitomybės standartų reikalavimus. Grupė mano, kad svarbu suteikti skelbiamų rodiklių užtikrinimą ir šiais metais pateikia įmonei suteikto riboto užtikrinimo išvadą pasirinktiems reikšmingiems ASV rodikliams. Rodiklių apimtyje yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sveikata ir sauga, darbuotojų pasitenkinimo rodiklis, moterų dalis valdančiose pozicijose, pasitikėjimo linijos pranešimai ir atitikimas ES taksonomijos reglamentui. Riboto užtikrinimo išvada, įskaitant visą užtikrintų rodiklių sąrašą, yra pateikta „10.4 Nepriklausoma riboto užtikrinimo ataskaita dėl pasirinktų tvarumo rodiklių". Grupė atliks pilną Tvarumo ataskaitos užtikrinimą pagal atitinkamus reikalavimus ateityje. Rodiklių rinkinys Rodiklis Puslapis (-iai) Aplinkosauga Klimato kaita 245-249 Tarša 250 Vandens ir jūrų ištekliai 251-252 Bioįvairovė ir ekosistemos 253-256 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika 257 Socialiniai aspektai Mūsų darbuotojai 258-269 Vertės grandinės darbuotojai 261 Paveikiamos bendruomenės 270 Vartotojai ir galutiniai naudotojai 271-272 Valdymas Verslo etika 273-276 244 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Aplinkosauga Klimato kaita Išsamią informaciją pateikiame šio pranešimo „6.2Aplinkosauga“ skyriuje. Skaičiavimo metodologija ŠESD emisijos apskaičiuojamos veiklos duomenis padauginus iš standartinių emisijų faktorių. Bendras emisijų kiekis nurodomas CO 2 ekvivalento tonomis (t CO 2 ekv.). Veiklos duomenys gaunami iš komercinių sąskaitų-faktūrų arba vidaus apskaitos sistemos. Naudojame oficialių šaltinių emisijų faktorius – Lietuvos nacionalinės apskaitos ataskaitos ir Aplinkos apsaugos, maisto ir kaimo reikalų departamento (angl. Department for Environment, Food and Rural Affairs; DEFRA). Kiekvienai šaltinių kategorijai naudojami specifiniai emisijų faktoriai. Skaičiavimai atliekami vadovaujantis Grupėje patvirtintu standartu. Detalią informaciją apie emisijų skaičiavimo metodologiją, galima rasti mūsų interneto svetainėje. ŠESD įvertinamos pagal jų visuotino šiltėjimo potencialą. Visuotino šiltėjimo potencialas (angl. Global Warming Potential; GWP) apskaičiuojamas pagal vieno kilogramo dujų sukeliamo šiltėjimo potencialą palyginti su vienu kilogramu CO 2 per šimto metų laikotarpį. Pagrindinių ŠESD visuotino šiltėjimo potencialai: CO 2 – 1 CH 4 – 28 N 2 O – 265 SF 6 – 23.500 NF 3 – 16.100 Emisijų kiekis, tenkantis vienam visos darbo dienos ekvivalentui, apskaičiuojamas visas emisijas padalijus iš Grupės visos dienos ekvivalento. Skaičiuojant elektros ir šilumos energijos gamybos emisijų kiekį, tenkantį vienai pagamintai kWh, įtraukiamos tik su gamyba susijusios tiesioginės emisijos, kurios padalijamos iš pagamintos (gross) elektros ir šilumos kiekių. ŠESD emisijos 1 Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Tiesioginės emisijos (1 apimties; angl. Scope 1) Tūkst. t CO 2 ekv. 455 463 732 (1,8 %) Netiesioginės emisijos (2 apimties; angl. Scope 2) (pagal vietovės metodą) 117 192 102 (39,2 %) Netiesioginės emisijos (2 apimties; angl. Scope 2) (pagal rinkos metodą) 418 495 529 (15,6 %) Kitos netiesioginės emisijos (3 apimties; angl. Scope 3) 4 058 3 947 3 275 2,8 % IŠ VISO (1, 2, 3 apimties, pagal vietovės metodą) 3 000 3 859 3 108 (22,3 %) IŠ VISO (1, 2, 3 apimties, pagal rinkos metodą) 4 931 4 905 4 536 0,5 % Kitos (biologinės kilmės) emisijos 2 361 259 217 39,4 % Iš viso 3 5 293 5 164 4 753 2,5 % ŠESD emisijų intensyvumas Emisijų kiekis (visų apimčių, pagal rinkos metodą), tenkantis vienam visos darbo dienos ekvivalentui (angl. full-time equivalent; FTE) t CO 2 ekv./FTE 1 127 1 186 1 173 (4,9 %) Emisijų kiekis (visų apimčių, pagal vietovės metodą), tenkantis vienam pajamų vienetui 4 t CO 2 ekv./mln. EUR 1 177 Netaikoma Netaikoma - Emisijų kiekis (visų apimčių, pagal rinkos metodą), tenkantis vienam pajamų vienetui 4 1 935 1 117 2 389 73,2 % Elektros ir šilumos energijos gamybos emisijų kiekis, tenkantis vienai pagamintai kWh g CO 2 ekv./kWh 113 109 157 3,2 % Kiti rodikliai Metano emisijos Tūkst. t CO 2 ekv. 71 135 191 (47,3 %) Transporto priemonių tiesioginės CO 2 emisijos 5,4 5,3 5,5 1 % 1 2022 metų emisijų ir intensyvumo rodikliai šiek tiek skiriasi nuo 2022 m. metinio pranešimo dėl pakoreguotų duomenų. 2 Siekdami užtikrinti visišką emisijų atskleidimą, atskirai pateikiame biogenines emisijas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (CO 2 emisijas deginant biokurą ir biologiškai skaidžią atliekų dalį). 3 Grupė skaičiuoja emisijas pagal rinkos metodą. 4 Grupės emisijų intensyvumo rodiklio skaičiavime naudota pajamų suma yra 2 549,1 mln. Eur. GRI 2-4 GRI 305-4GRI 305-2 Nasdaq E1GRI 305-1 GRI 305-5GRI 305-3 Nasdaq E2 245 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) ŠESD emisijos vertinamos pagal tarptautinį Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolą (angl. GHG protocol) ir apskaičiuojamos skirstant išmetamųjų ŠESD šaltinius į tris grupes pagal apimtis (angl. Scope): – tiesioginės ŠESD emisijos (1 apimtis, angl. Scope 1 ). 1 apimties emisijos apima: energijos gamybai naudojamas gamtines dujas ir atliekas; benziną ir dyzeliną naudojamus, transporto priemonėse; metano emisijas, susidarančias dėl skirstomojo tinklo nuostolių. Stacionarių deginimo įrenginių išmetamų emisijų kiekis sudaro daugiau kaip 83 proc. viso 1 apimties (angl. Scope 1) kiekio. Palyginti su 2022 m., 2023 m. tiesioginės emisijos sumažėjo beveik 2 proc. dėl peržiūrėtos ir atnaujintos gamtinių dujų tinklo nuostolių apskaičiavimo metodologijos. – Netiesioginės ŠESD emisijos (2 apimtis, angl. Scope 2 ). 2 apimties emisijos apima: elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimą Grupės veikloje; elektros skirstymo tinklo nuostolius. Pagrindinis 2 apimties (angl. Scope 2) emisijų šaltinis buvo elektros energija, perkama iš Kruonio HAE (Žalioji gamyba). 2023m. emisijos iš energijos suvartojimo mažėjo 16proc. palyginti su 2022 m. dėl mažesnių elektros energijos tinklo nuostolių. – Kitos netiesioginės ŠESD emisijos (angl. Scope 3 ). 3 apimties emisijos apima visas kitas netiesiogines Grupės veiklų emisijas, išmetamas šaltinių, kurių Grupė nekontroliuoja ir nevaldo. Prie kitų netiesioginių ŠESD emisijų priskiriamos šios kategorijos: – įsigytos prekės ir paslaugos – Grupės veiklose naudojamų prekių ir paslaugų trečiųjų šalių gamybos emisijos (1 kat.); – įsigytas kuras ir elektros energija – trečiųjų šalių emisijos, susidariusios išgaunant, gaminant ir transportuojant kurą ir elektros energiją, kuriuos Grupė perka iš trečiųjų šalių pardavimui galutiniams vartotojams (3 kat.); – trečiųjų šalių emisijos, susijusios su prekių (pvz., biokuro, atliekų), kurias Grupė naudoja savo veikloje, atvežimu ir paskirstymu (pristatymo paslaugos) (4 kat.); – po veiklos susidarančios atliekos ir nuotekos– pagrįsta faktiniu ir apskaičiuotu atliekų kiekiu (5kat.); – verslo kelionės – emisijos, susijusios su darbuotojų kelionėmis lėktuvais, traukiniais ar kt. transporto priemonėmis verslo kelionių tikslais (6 kat.); – darbuotojų kelionės į / iš darbo (7 kat.); – emisijos iš transporto priemonių (išvežimo paslaugos) – trečiųjų šalių emisijos, susijusios su gaminių ir atliekų (pvz., pelenų iš elektrinių), kurios susidarė dėl Grupės veiklų, išvežimu ir paskirstymu (9 kat.); – parduotos energijos vartojimas – emisijos, susijusios su parduotos energijos (pvz., gamtinių dujų, parduotų galutiniams vartotojams) vartojimu (11 kat.); – nuomojamo turto emisijos – emisijos iš veiklų turte, kurį Grupė nuomoja trečiosioms šalims (13kat.). Kitos (biologinės kilmės) emisijos Siekdami užtikrinti visišką emisijų atskleidimą, atskirai pateikiame biologinės kilmės emisijas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (CO 2 emisijas, susidarančias deginant biokurą ir biologiškai skaidžią atliekų dalį). 2023 m. emisijos iš energijos gamybos augo 39 proc., palyginti su 2022 m. Tokį padidėjimą lėmė tai, kad visu pajėgumu pradėjo veikti Vilniaus KJ. Išsamią informaciją apie Grupės emisijas pateikiame Grupės interneto svetainės ŠESD emisijų skyriuje. Biologinė įvairovė Tauragės vėjo parke (Lietuva) 246 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 70,8 28,9 54 22 15 4 2 2 1 0,3 Įsigytas kuras ir elektros energija Veikloje susidariusios atliekos Darbuotojų kelionės Emisijos iš transporto priemonių (atvežimo paslaugos) Emisijos iš transporto priemonių (išvežimo paslaugos) Įsigytos prekės ir paslaugos Verslo kelionės Išnuomotas turtas Kita Parduotos energijos vartojimas ŠESD emisijų dalis pagal šalis, % ŠESD emisijų dalis pagal segmentus, % 83 72,0 18,1 6,8 3,0 0,1 7 10 Lietuva Tinklai Sprendimai klientams Latvija Žalioji gamyba Rezerviniai pajėgumai Lenkija Kitos veiklos Kitos netiesioginės emisijos (3 apimties; ang. Scope 3 ) pagal kategorijas, % Pagrindinis 3 apimties (angl. Scope 3) emisijų šaltiniai buvo gamtinių dujų ir elektros pardavimai. 2023m. emisijos iš tiekimo grandinės, palyginti su 2022 m., augo 37 proc. dėl didesnių elektros pardavimų Lenkijoje ir padidėjusių emisijų faktorių. 247 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija Energijos suvartojimas apskaičiuojamas sudedant skirtingas kuro rūšis, naudojamas Grupėje. Siekiant suvienodinti matavimo vienetus, visi kiekiai konvertuojami į gigavatvalandes. Veiklos duomenys gaunami iš komercinių sąskaitų- faktūrų arba vidaus apskaitos sistemos. Bendras energijos suvartojimas apskaičiuojamas sudedant iškastinio kuro suvartojimą, atsinaujinančio kuro suvartojimą, įsigytą energiją savo reikmėms, pasigamintą ir nesuvartotą energiją ir atimant parduotą šilumos bei elektros energiją. Dėl duomenų patikimumo nėra įtraukiama vėjų parkų pagaminama ir savo reikmėms sunaudojama elektros energija, kuri sudaro nereikšmingą dalį. Energijos suvartojimas organizacijoje Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Tiesioginis kuro suvartojimas, iš kurio suvartota GWh 1 499 1 197 2 317 25,2 % Gamtinių dujų 740 600 1 711 23,3 % Benzino 3 3 2 0 % Dyzelino 19 19 20 0 % Atliekų (ne biogeninės kilmės) 736 575 584 28 % Tiesioginis atsinaujinančio kuro suvartojimas, iš kurio suvartota 934 661 577 41,3 % Biomasės 432 194 147 122,9 % Vandens 1 4 4 4 13,1 % Atliekų (biogeninės kilmės) 497 463 426 7,4 % Atsinaujinančiųjų išteklių dalis iš tiesioginio kuro suvartojimo % 47 36 20 11 p. p. Įsigyta ir suvartota energijos, iš kurios suvartota GWh 725 805 1 041 (9,9 %) Elektros energijos 720 803 1 032 (10,3 %) Šilumos energijos 5 2 9 150 % Pasigaminta elektros energija, kuri nėra suvartojama 2 GWh 971 862 614 12,6 % Pagamintos ir parduotos energijos kiekis, iš kurios GWh 3 048 2 722 3 152 12 % Elektros energijos 1 974 1 830 2 299 7,9 % Iš atsinaujinančių energijos šaltinių 1 786 1 557 1 475 14.7 % Šilumos energijos 1 075 892 853 20,5 % Bendras energijos suvartojimas GWh 649 803 1 397 (19,2 %) Suvartota energijos 1 MWh pagaminti GJ/MWh 3,3 3,2 4,1 3,1 % 1 Kauno HE pagaminama ir suvartojama energija. 2 Kauno HE ir vėjo parkuose pagaminama elektros energija, kuri yra parduodama, o nesuvartojama organizacijos. Tiesioginis kuro suvartojimas apima atliekas, gamtines dujas ir biokurą, naudojamus elektrinėse šilumai ir elektrai gaminti. Grupės veikloje nebuvo naudojamas mazutas ar anglis. Dyzelinas ir benzinas daugiausiai naudojami Grupės transporto priemonėse. Kauno HE (Žalioji gamyba) nurodyta energija pagaminama ir suvartojama savo reikmėms. Atsinaujinančiųjų išteklių dalis iš tiesioginio kuro suvartojimo didėjo 11 procentinių punktų dėl mažesnės elektros gamybos iš gamtinių dujų ir didesnės gamybos iš biomasės. Grupės įsigyjama šilumos ir elektros energija yra naudojama elektrinėse (jų remonto metu), Kruonio HAE (Žalioji gamyba), administraciniuose pastatuose. Elektrinėse pasigaminta elektros ir šilumos energija nėra įtraukiama. Bendras energijos suvartojimas, palyginti su 2022 m., sumažėjo 19,2 proc. Energijos suvartojimas organizacijoje GRI 302-1 Nasdaq E5Nasdaq E3GRI 302-3 Nasdaq E4 248 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija Kaupiamas galutinių vartotojų energijos sutaupymas įvertinamas ir skaičiuojamas pagal faktą: įdiegus energijos taupymo priemones, suvartojimo skirtumas skaičiuojamas 1) dauginant sutartimi patvirtintą koeficientą (5 proc.), atsižvelgus į vartotojo suvartojimo ir BVP augimo rodiklius, arba 2) skaičiuojant faktinį sutaupytos energijos skirtumą, atsižvelgus į nesuvartotą energijos kiekį. Grupės įmonės pateikė savo ataskaitas Lietuvos energetikos agentūrai tvirtinti, tačiau yra tikėtina, kad bus pakeitimai, nes susijusios sutartys turės būti pakeistos atsižvelgiant į Grupės pasiūlytus energijos sutaupymų apskaičiavimo metodikos koregavimus. Taip pat vertinama priemonės gyvavimo trukmė, t. y., kokį laikotarpį įdiegta priemonė išlaiko savo taupymo efektą. Čia pateikiame metinį sutaupymo efektą, o komentare apačioje – su sutaupymo vertinimu iki 2030 m. Klientams patiektos energijos sutaupymas skaičiuojamas kiekvienai iš susitarimuose numatytų priemonių: dauginamas tiekėjo patiektos energijos kiekis su Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos apraše (2016 m. gruodžio 5 d. LR energetikos ministro įsakymas Nr. 1-320) nustatytais skirtingų švietimo ir konsultavimo priemonių sutaupymo koeficientais. Vertinama, kad priemonė įgyvendinta tinkamai, jei tiekėjas sudarė visas galimybes visai savo klientų auditorijai pamatyti efektyvų energijos suvartojimą skatinančią informaciją. Čia pateikiame suminį įmonių energijos sutaupymo efektą, kuris vertinamas tik 1 metams. Energijos sutaupymai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. Suderinamumas su metiniu tikslu Kaupiamas galutinių vartotojų energijos sutaupymas (7 str.) GWh 133,3 1 11,78 2 0,109 24 p. p. Klientams patiektos energijos sutaupymas, dalis nuo visos patiektos energijos % 1,08 1,04 1 0,04 p. p. 1 2023 m. metinis energijos sutaupymo tikslas – 107,5 GWh, energijos sutaupymai su daugiklio efektu iki 2030 m. pab. – 133,3 GWh. Skaičiai apima ne tik tais metais įgyvendintų priemonių poveikį, bet ir tęstinį poveikį, kurį šios įgyvendintos priemonės darys iki 2030 m. 2 Energijos sutaupymai su daugiklio efektu iki 2030 m. pab. – 11,78 GWh (sutaupymai pripažinti tinkamais). Skaičiai apima ne tik tais metais įgyvendintų priemonių poveikį, bet ir tęstinį poveikį, kurį šios įgyvendintos priemonės darys iki 2030 m. Išsamią informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą Grupėje pateikiame šio pranešimo „6.2Aplinkosauga“ skyriuje. Energijos sutaupymai 249 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija SO 2 , NO x , CO ir kietųjų dalelių emisijos į orą apskaičiuojamos naudojant automatines matavimo sistemas ar atliekant periodinius matavimus. Bendras kiekis gaunamas sudedant atskirų įrenginių emisijas. Kiekvieno įrenginio oro taršos monitoringo ataskaitos skelbiamos viešai: – „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) – Kauno KJ (Žalioji gamyba) – Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) Aplinkosauginiai pažeidimai ir su tuo susiję rodikliai paimami iš oficialių protokolų po atliktų aplinkosauginių patikrinimų. Emisijos į orą Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) SO 2 t 8 7 9 5,3 % NO x 486 441 570 10,2 % Kietosios dalelės 18 16 15 11,3 % CO 149 154 139 (2,8 %) Emisijų į orą intensyvumas 1 SO 2 g/kWh 0,004 0,005 0,004 (12,1 %) NO x 0,263 0,286 0,275 (8 %) Kietosios dalelės 0,009 0,010 0,007 (7,1 %) CO 0,081 0,099 0,067 (18,9 %) SO 2 g/EUR 0,03 0,02 0,04 47,2 % NO x 2,01 1,30 2,80 54,0 % Kietosios dalelės 0,07 0,05 0,07 55,6 % CO 0,62 0,45 0,68 35,8 % Aplinkosauginiai pažeidimai Aplinkosauginiai pažeidimai, iš jų: Vnt. 1 smulkus 1 smulkus 3 smulkūs - Nefinansinės sankcijos - - n/d - Baudos už aplinkosauginius pažeidimus EUR 0 105 n/d - 1 Skaičiuojant visų emisijų intensyvumo rodiklį naudotas tik tuose įrenginiuose, kurie realiai išmeta emisijas, pagamintas energijos kiekis (t. y. neįtraukta hidroelektrinėse, vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija). Emisijos ribines vertes TIPK leidimuose nustato Aplinkos apsaugos agentūra. Atitiktis TIPK leidimams užtikrinama keliais lygmenimis: emisijos nuolat matuojamos nuolatinėmis emisijų monitoringo sistemomis, o Aplinkos apsaugos agentūra turi prieigą prie monitoringo sistemos (esant nukrypimams, monitoringo sistema siunčia pranešimą), Aplinkos apsaugos departamentas periodiškai vietoje atlieka patikrinimus, įdiegtas ISO14001:2015 standartas užtikrina atitiktį aplinkosaugos aspektams. Tarša 2023 metais buvo atlikta 13 aplinkosaugos patikrinimų, kurių metu didelių neatitikimų nenustatyta. 2023 m. atliekant vidinę inventorizaciją nustatėme neatitikimų mūsų emisijos šaltiniuose, nes vieno įrenginio teršalas nebuvo įtrauktas į mūsų TIPK leidimus. Todėl kompensavome 2022 m. taršos viršijimo sąnaudas ir atnaujinome TIPK leidimą. GRI 2-27 GRI 307-1GRI 305-7 GRI 419-1 250 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Vandens naudojimas Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Vandens paėmimas (iš viso), iš jo: Tūkst. m 3 10 077 707 10 311 174 9 431 894 (2,3 %) Požeminis vanduo 22,1 26,8 23,1 (17,5 %) Komunalinis vandentiekis ar kiti viešieji (privatieji) vandens tiekimo įrenginiai 377,1 239,3 229,8 57,6 % Paviršiniai vandenys (pelkės, upės, ežerai ir kt.) 307,7 395,3 516,1 (22,2 %) Iš kurio išgautas ir pakartotinai panaudotas: Paviršinis vanduo hidroelektrinėms (Kruonio HAE, Kauno HE) 1 10 020 452 10 272 691 9 344 127 (2,5 %) Paviršinis vanduo Elektrėnų komplekso elektrinei aušinti 56 548 37 820 86 998 49,5 % Vandens išleidimas (iš viso), iš jo: 1 234,9 1 192,6 1 227,0 3,5 % Komunaliniai vandentvarkos ar kiti viešieji (privatieji) vandentvarkos įrenginiai 638,4 467,7 415,9 36,5 % Paviršinio lietaus vandens ir pramoninių išvalytų nuotekų išleidimas Elektrėnų komplekse 596,4 724,8 811,2 (17,7 %) Vandens suvartojimas (iš viso) 68,5 193,6 353,1 (64,6 %) 1 Energijos gamybai hidroelektrinėse paimamas vanduo nėra suvartojamas ir yra grąžinamas į aplinką. Skaičiavimo metodologija Vandens naudojimas. Atskleidžiami vandens paėmimo, pakartotinio panaudojimo ir išleidimo duomenys, kurie gaunami iš įmonių veiklos duomenų failų. Įmonių darbuotojai, atsakingi už aplinkosaugą, duomenis seka ir fiksuoja stebėdami vandens skaitiklių rodmenis, taikydami vandens kiekių apskaičiavimo metodikas arba duomenys gaunami iš įmonėms pateiktų komunalinių paslaugų sąskaitų (nuomojamuose objektuose). Suvartoto vandens kiekis apskaičiuojamas iš paimto vandens (išskyrus hidroenergetikoje naudojamą ir aušinimo vandenį, nes jis paimamas, bet naudojamas pakartotinai) atėmus išleidžiamą vandenį (išskyrus paviršinį lietaus vandenį). Bendras vandens paėmimas mažėjo, daugiausiai dėl to, kad hidroelektrinėse sunaudojama mažiau paviršinio vandens. Bendras vandens suvartojimas per pastaruosius trejus metus mažėjo daugiausiai dėl mažesnio paviršinio vandens paėmimo (iš pelkių, upių, ežerų). Vandens ir jūrų ištekliai Vandens naudojimas Požeminis vanduo iš nuosavų gręžinių naudojamas „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) priklausančiuose padaliniuose – Kruonio HAE (Žalioji gamyba) ir Elektrėnų komplekse (Rezerviniai pajėgumai). Daugiausiai vandens iš komunalinio vandentiekio paimama Vilniaus ir Kauno KJ (abi Žalioji gamyba). Apie 172 113 m 3 gamybos proceso metu susidariusio kondensato pakartotinai panaudota Vilniaus KJ (Žalioji gamyba), taip taupant vandens išteklius. Daugiausiai suvartojama iš komunalinio vandentiekio paimamo vandens. Apie 99 proc. išgaunamo vandens panaudojama hidroenergijos gamybai. GRI 303-3 GRI 303-5GRI 303-4 Nasdaq E6 251 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Vandens naudojimo intensyvumas Matavimo vnt. 2023 M. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Vandens naudojimo intensyvumas hidroenergijos gamybos srityje m 3 /kWh 10,97 10,95 9,14 0,2 % Kruonio HAE 4,02 4,19 4,15 (4,1 %) Kauno HE 20,87 20,77 20,55 0,5 % Gėlo vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje 1 0,017 0,013 0,026 30,8 % Bendras vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje m 3 /kWh 3,00 3,47 2,77 (14,3 %) m 3 /EUR 2 3,95 2,35 5,0 68,1 % 1 Neskaitant hidroenergetikoje naudojamo vandens. 2 Intensyvumui skaičiuoti naudojamas finansinis rodiklis yra visos Grupės metinės pajamos. Skaičiavimo metodologija Vandens naudojimo intensyvumas hidroenergijos gamybos srityje apskaičiuojamas visą gėlo vandens kiekį (m 3 ), panaudotą hidroenergijos gamybai, padalinus iš viso hidroelektrinių pagaminto elektros kiekio (kWh). Apskaičiuotas bendrai ir kiekvienai Kruonio HAE ir Kauno HE (abi Žalioji gamyba) atskirai. Gėlo vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje apskaičiuojamas visą panaudoto gėlo vandens kiekį (be hidroelektrinėms naudojamo vandens) (m 3 ), padalinus iš viso Grupės pagaminto energijos kiekio (pagaminta elektra ir šiluma) (kWh). Bendras vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje (m 3 /kWh) apskaičiuojamas sudėjus visą Grupėje panaudotą vandens kiekį (m 3 ) ir padalinus iš viso Grupės pagaminto energijos kiekio (pagaminta elektra ir šiluma) (kWh). Bendras vandens naudojimo intensyvumas gamybos srityje (m 3 /Eur) apskaičiuojamas sudėjus visą Grupėje panaudotą vandens kiekį (m 3 ) ir padalinus iš visos Grupės metinių pajamų (Eur). Per pastaruosius trejus metus vandens naudojimo intensyvumas gamyboje naudojant hidroenergiją nuolat didėjo. Tai priklauso nuo vandens lygio ir nuo to, kiek agregatų kokia galia dirba hidroelektrinėse. Palyginti su praėjusiais metais, gėlo vandens suvartojimas gamyboje padidėjo, nes Elektrėnų kompleksas (Rezerviniai pajėgumai) gamybai ir aušinimui suvartojo daugiau vandens. Bendras vandens intensyvumas gamyboje (m 3 /kWh) sumažėjo dėl bendro vandens paėmimo kiekio sumažėjimo. Vandens naudojimo intensyvumas 252 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupės objektų užimami plotai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2 ∆ (2022 m. / 2023 m.) Grupės valdomų objektų užimamas plotas (išskyrus tinklus) 1 , iš kurio: Ha 747,4 703,4 n/d 6,3 % Lietuva 731,4 694,8 n/d 5,3 % Latvija 0,03 0,03 0,01 0 % Lenkija 8,12 7,39 4,39 9,9 % Estija 1,2 1,2 1,2 0 % Suomija 0,003 0,003 0 003 0 % Skirstomųjų tinklų užimamas plotas, iš kurio: 102 172 103 342 n/d (0,01 %) Elektros skirstomųjų tinklų oro linijos 93 607 94 980 n/d (0,01 %) Elektros skirstomųjų tinklų požeminės linijos 6 631 5 999 n/d 0,06 % Dujų skirstomieji tinklai 2 204 2 363 n/d (0,07 %) Grupės valdomų gamybinių objektų užimamas plotas pagal gamybos tipą, iš kurio: 740,76 696,59 693,59 6,3 % Vėjo / saulės 5 59,12 15,32 4 11,95 285,8 % Hidroenergetika 587,05 587,05 587,05 0 % Kogeneracija 7,71 7,71 7,71 0 % Iškastinį kurą naudojančios jėgainės 3 86,88 86,88 86,88 0 % Administracinių ir kitų patalpų užimamas plotas 6,6 7,04 n/d (6,3 %) 1 Iš kurių 85,24 ha užima veiklą nutraukusi Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė. 2 2021 m. duomenys gali būti apytiksliai dėl duomenų trūkumo. Užimamo ploto analizė atlikta 2022 m. poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms analizės rėmuose. 3 Elektrėnų kompleksas, Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė. 4 Užimamas plotas buvo pakoreguotas. 5 Tauragėje saulės parkas yra toje pačioje teritorijoje kaip vėjo parkas ir veikia nuo 2023 m. Skaičiavimo metodologija Užimamas plotas Skirstomųjų tinklų užimamas plotas apskaičiuotas atlikus ploto analizę geoinformacinėse Tinklų segmento sistemose. Plotas apima objektą ir jo buferinę apsaugos juostą. Vėjo jėgainių užimamas plotas skaičiuojamas sumuojant kiekvienos jėgainės apsaugos zoną, kurioje keičiama žemės paskirtis (0,15 ha). Kitų objektų plotų duomenys imami iš nuomos sutarčių ar dokumentų, kuriuose įregistruotas faktinis statinių plotas. Grupės gamybiniai objektai veikia Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje, administracines ir kitų pagalbinių paskirčių patalpas turime Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Suomijoje. Be to, Lietuvos teritorijoje valdome elektros ir gamtinių dujų skirstomuosius tinklus, užimančius didesnį nei 100 000 ha plotą ne tik urbanizuotose, bet ir gamtinėse teritorijose. 2023 m. pabaigoje Grupės bendras naudojamos žemės plotas buvo daugiau nei 102 000 ha, iš kurių daugiau nei pusė susiję su natūraliomis buveinėmis (hidroelektrinės, elektros ir gamtinių dujų skirstomieji tinklai miškingose teritorijose ir kt.). Užimamas plotas. Rodiklis parodo teritorijų dalį, kurios patyrė konversiją, tačiau neparodo teritorijos kokybės iki konversijos. Grupės gamybinių objektų plotai užima 740 ha (iš jų 98 proc. priklauso Grupei nuosavybės teise), administracinės ir kitos paskirties patalpos – apie 6,6 ha (visos nuomojamos), elektros skirstomieji tinklai su apsaugos zonomis užima daugiau nei 100 000 ha (iš jų daugiau kaip 6 proc. – požeminės linijos su apsaugos zonomis). Vertinant tik pačių elektros linijų ilgį, daugiau nei 34 proc. sudaro požeminės, tad akivaizdu, kad požeminėms elektros linijoms reikia mažesnių apsaugos zonų, kas reiškia – mažiau paveiktų natūralios gamtinės aplinkos plotų. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurios natūralių buveinių transformacijos įvyko gerokai prieš sukuriant saugomų teritorijų sistemą ar įvertinant kraštovaizdžio ir buveinių reikšmingumą. Grupės valdomos hidroelektrinės buvo suplanuotos ir pastatytos, kai Lietuva buvo okupuota SSRS XX a. antroje pusėje prieš suformuojant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą: – Kauno HE (Žalioji gamyba) (statybos pradėtos 1955 m., 1959 m. patvenktas Nemunas ir pradėta hidroelektrinės eksploatacija); – Kruonio HAE (Žalioji gamyba) (statybos pradėtos 1978 m., 1992 m. pradėta hidroakumuliacinės elektrinės eksploatacija). Tad šių objektų statybų reikmėms atliktos buveinių konversijos per ilgą laiką tapo naujomis ekosistemomis, dabar priklausančioms Kauno marių regioniniam parkui – nacionalinei saugomai teritorijai, kurioje saugomas unikalus didžiausio dirbtinio vandens telkinio Lietuvoje kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema ir kultūros paveldo vertybės. Bioįvairovė ir ekosistemos Grupės objektų užimami plotai GRI 2-4 GRI 304-1 253 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Objekto tipas Objektų skaičius saugomoje teritorijoje / visi Grupės tam tikro tipo objektai Saugomos teritorijos tipas Objektas Atstumas iki artimiausios saugomos teritorijos (km) Valstybė Visas technologijos užimamas plotas (ha) VĖJO ENERGETIKA 0/12 Natura 2000 (BAST) Mažeikių VP (Pikeliai) 4,5 Lietuva 24,12 Natura 2000 (BAST & PAST) Jurbarko VP (Geišiai) 2,1 Natura 2000 (BAST & PAST) Tauragės WF I (Kreivėnai II) >5 Natura 2000 (BAST & PAST) Tauragės WF II (Kreivėnai III) 4 Regioninis parkas ir Kraštovaizdžio draustinis Kelmės VP I 3 Natura 2000 (BAST) Kelmės VP II 2,4 Regioninis parkas Kretingos VP (Liepynė) 3 Natura 2000 (BAST & PAST) Mali VP 0,9 Estija Tamba VP 2,4 Natura 2000 (PAST) Pomeranijos VP <1 Lenkija Natura 2000 (BAST) Silezijos VP I Silezijos VP II <1 SAULĖS PARKAS 0/1 Natura 2000 (PAST) Tauragės SE 5 Lietuva 35 1 HIDROENERGETIKA 1/2 Regioninis parkas, Natura 2000 (PAST & BAST) Kauno HE Patenka į saugomą teritoriją Lietuva 587,05 Kruonio HAE Ribojasi su nacionalinėmis ir europinėmis saugomomis teritorijomis. KOGENERACIJA 0/2 Natura 2000 (BAST) Vilniaus KJ 0,95 7,71 Kauno KJ 2 IŠKASTINĮ KURĄ NAUDOJANČIOS JĖGAINĖS 0/2 Kraštovaizdžio draustinis Elektrėnų kompleksas 5,8 86,88 Natura 2000 (BAST) Vilniaus TE-3 0,3 Grupės objektų padėtis saugomų teritorijų atžvilgiu 1 Poveikio aplinkai vertinimas apėmė 77 ha teritoriją, iš kurios tik 35 ha buvo naudojama statyboms 2023 m. Skaičiavimo metodologija Atstumai iki saugomų teritorijų gaunami dviem būdais: paskaičiuojami naudojantis kartografine medžiaga (Natura 2000 Network Viewer) ir matuojant atstumus arba paimami iš oficialių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentų. Atstumas iki aukštos ekologinės vertės teritorijų. Jau planavimo stadijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso metu įvertinami atstumai iki saugomų teritorijų (nacionalinių ir tarptautinių) ir galimas poveikis joms. Kaip jau minėta anksčiau, Kauno HE (Žalioji gamyba) ir Kruonio HAE (Žalioji gamyba) pastatytos prieš saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje sudarymą, dirbtinis vandens telkinys (Kauno marios) suformuotas prieš daugiau nei 60 metų. Rodiklis identifikuoja, kurie objektai turi didesnį tikėtiną poveikį bioįvairovei, nes jie yra nutolę nedideliu atstumu nuo aukštos gamtinės vertės teritorijų (arba patenka į jas). Grupės objektų padėtis saugomų teritorijų atžvilgiu GRI 304-1 254 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose Tinklų segmento užimamo ploto dalis, patenkanti į aukštos gamtinės vertės teritorijas: Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines % 1,7 Rezervatus 0,01 Natura 2000 teritorijas 4,4 UNESCO teritorijas 0,1 Ramsar teritorijas 0,3 Miškų dalis, kurią užima energijos skirstymo tinklai: Elektros skirstomųjų tinklų oro linijos 0,252 iš jų kertinėse buveinėse 0,071 Elektros skirstomųjų tinklų požeminės linijos 0,012 iš jų kertinėse buveinėse 0 Dujų skirstomieji tinklai 0,002 iš jų kertinėse buveinėse 0,001 Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose 1 Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose reikšmės buvo apskaičiuotos 2022 m. atliekant Grupės poveikio bioįvairovei ir ekosistemoms analizę. Atsižvelgiant į tai, kad Grupės veiklos pobūdis nesikeitė, rodiklio reikšmės 2023 m. nesikeitė, neskaitant nedidelių svyravimų oro ir požeminių linijų ploto santykyje dėl Grupės vykdomo oro linijų keitimo požeminėmis. Skaičiavimo metodologija Tinklų segmento užimamo ploto dalis aukštos gamtinės vertės teritorijose apskaičiuojama susumavus tinkle ir jų apsaugos zonų plotus ir identifikavus jų dalį aukštos ekologinės vertės teritorijose. Skaičiavimams naudoti ESO (Tinklai) skirstomųjų tinklų GIS sluoksniai ir viešai prieinami miškų, Ramsar, UNESCO, Natura 2000 ir kitų arealų GIS sluoksniai iš oficialių šaltinių. Užimamas plotas aukštos gamtinės vertės teritorijose. Elektros ir gamtinių dujų skirstomųjų tinklų su apsaugos zonomis užimamus plotus aukštos gamtinės vertės teritorijose pateikiame atskirai dėl savo geografinio pasiskirstymo specifikos. Nepaisant to, kad elektros ir gamtinių dujų skirstomųjų tinklų sklaida kraštovaizdyje ypač didelė (ilgis – daugiau nei 127 tūkst. km), bet nuo bendro tinklų su apsaugos zonomis ploto vos 1,7 proc. patenka į Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, 0,01 proc. – į rezervatus (griežčiausio apsaugos režimo nacionalinės saugomos teritorijos), 4,4 proc. tinklo patenka į Natura 2000, 0,1 proc. – į UNESCO ir 0,3 proc. – į Ramsar teritorijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad plotų, užimamų skirtingose aukštos gamtinės vertės teritorijose sumuoti negalima, nes šios teritorijos gali persidengti (pvz., Natura 2000 gali apimti nacionalines saugomas teritorijas, miškus ir pan.). Kalbant apie elektros ir gamtinių dujų skirstomųjų tinklų užimamą plotą IUCN buveinių klasifikacijos teritorijose, daugiausiai ploto iš Grupės geografinei padėčiai aktualių buveinių tinklai užima miškuose– beveik 0,3 proc. miškų ploto, iš kurio 0,07 proc. kertinėse buveinėse. Atkreipiame dėmesį, kad tinklai yra tik Lietuvos teritorijoje. GRI 304-1 255 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Saugomos rūšys Rūšių skaičius pagal apsaugos statusą 1 Valstybė Aktualios rūšys Ekosistemos Kritiškai grėsmingos būklės (CR) Grėsmingos būklės (EN) Pažeidžiama (VU) Arti grėsmės (NT) Nekelianti susirūpinimo (LC) 2 Trūksta duomenų (DD) Lietuva Paukščiai Vabzdžiai Žinduoliai Varliagyviai Žuvys Augalai Vandens Sausumos 2 4 4 7 2 2 Lenkija 48 1 Estija Paukščiai Augalai Sausumos 1 2 3 2 1 1 Iš viso 3 6 7 9 51 4 1 Saugomų rūšių skaičius nustatomas pagal poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose įvardytas rūšis. 2 Šios kategorijos rūšių skaičius yra preliminarus, dėl esamos tikimybės, kad ne visos LC rūšys buvo nurodytos PAV dokumentuose. Skaičiavimo metodologija Saugomos rūšys Grupės objektų aplinkoje nustatomos remiantis Poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, kuriuose išvardijamos teritorijų vertingosios savybės, įskaitant saugomas rūšis. Saugomos rūšys. Grupė neišvengiamai veiklą vykdo ir laukinės gamtos teritorijose, kuriose gali būti ir saugomų rūšių buveinių. Planuojant bet kurį naują objektą ar esamo objekto plėtrą, teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurių metu identifikuojamos planuojamos veiklos gretimybėje esančios jautrios rūšys ir, kai aktualu, pritaikomos poveikio mažinimo arba kompensavimo priemonės. Atlikome Grupės veiklos objektų aplinkoje įsikūrusių saugomų rūšių analizę kiekviename mūsų gamybiniame objekte ir rūšis suskirstėme pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (angl. International Union for Conservation of Nature; IUCN) kategorijas. Tarp susirūpinimą keliančių rūšių identifikavome: – kritiškai grėsmingos būklės: rudė (lot. Aythya nyroca), paprastasis skersasnukis (lot. Chondrostoma nasus), didžioji kuolinga (lot. Numenius arquata); – grėsmingos būklės: juodasis peslys (lot. Milvus migrans), didžioji miegapelė (lot. Glis glis), purpurinis plokščiavabalis (lot. Cucujus cinnaberinus), dirvinis česnakas (lot. Allium vineale), griciukas (lot. Limosa limosa), nuodėgulė (lot. Melanitta fusca); – pažeidžiamos: niūriaspalvis auksavabalis (lot. Osmoderma barnabita), paprastoji švygžda (lot. Porzana porzana), baltnugaris genys (lot. Dendrocopos leucotos), raktažolė pelenėlė (lot. Primula farinosa), raudonkojis tulikas (lot. Tringa totanus), skiauterėtasis tritonas (lot. Triturus cristatus), pievinis plauretis (lot. Gymnadenia conopsea); – arti grėsmės: jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla), kūdrinis pelėausis (lot. Myotis dasycneme), pleištinis laumžirgis (lot. Ophiogomphus cecilia), šaukštasnapė antis (lot. Anas clypeata), tamsialapis skiautalūpis (lot. Epipactis atrorubens), raudonpilvė kūmutė (lot. Bombina bombina), vijūnas (lot. Misgurnus fossilis), pilkoji antis (lot. Anas strepera). Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, dalis Grupės objektų (hidroelektrinės) buvo pastatyti dar prieš identifikuojant vertingąsias savybes ir suformuojant saugomų teritorijų sistemą. Kiti atvejai susiję su prieigos prie elektros energijos tiekimo užtikrinimu visuomenei – elektros skirstomasis tinklas tiesiamas tiek miškingomis, tiek ir saugomomis teritorijomis, tačiau atsižvelgiame į vertingiausius gamtos arealus ir juose vengiame trikdymo. Saugomos rūšys GRI 304-4 256 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupėje susidariusios ir tvarkyti perduotos atliekos 1 Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Iš viso Tūkst. t 122,1 111,9 107,3 9,1 % Pavojingos atliekos, iš kurių 13,9 13,4 13,3 3,5 % Lakieji pelenai % 96,6 96,1 93,4 0,5 p. p. Nepavojingos atliekos, iš kurių Tūkst. t 108,2 98,5 94,0 9,9 % Dugno pelenai ir šlakas % 89,9 91 91,9 (1,1 p. p.) Geležis ir plienas 2,2 2,8 2,7 (0,6 p. p.) Mišrios komunalinės atliekos 0,2 0,2 0,2 0 p. p. Sudegintų atliekų ir iš jų susidariusių pelenų kiekio santykis Kartai 3,6 3,6 3,6 0 1 Metų gale susidariusios atliekos atliekų tvarkytojui gali būti perduotos ir apskaitytos tik kitais metais dėl nustatyto atliekų išvežimo ir tvarkymo periodiškumo. Skaičiavimo metodologija Atskleidžiamos pavojingų ir nepavojingų atliekų kategorijos ir didžiausios subkategorijos. Susidariusių atliekų kiekiai kiekvienoje Grupės įmonėje yra fiksuojami ir apskaitomi įmonių už aplinkosaugą atsakingų darbuotojų, kurie juos suveda ir saugo Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Sudegintų atliekų ir iš jų susidariusių pelenų kiekio santykis apskaičiuojamas sudėjus visus Vilniaus KJ ir Kauno KJ (abu Žalioji gamyba) sudegintų atliekų fiksuotus metinius kiekius bei juos padalinant iš bendro lakiųjų ir dugno pelenų kiekio. Didžiausi pavojingų atliekų (lakieji pelenai) bei nepavojingų atliekų (dugno pelenai ir šlakas) kiekiai susidaro Vilniaus ir Kauno KJ (abu Žalioji gamyba). Didžiausia geležies ir plieno atliekų dalis susidaro „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir ESO (Tinklai) įmonėse. Grupės įmonėse yra vykdomų įvairių atliekų pernaudojimo iniciatyvų, bet detalesnė informacija yra surinkta tik apie dugno pelenų ir šlako kiekius. 2023 metais buvo perduota pernaudojimui apie 55740 tonų dugno pelenų ir šlako. Planuojame pradėti ieškoti būdų detaliau stebėti pernaudojamų atliekų kiekius ir informaciją atskleisti būsimose ataskaitose. Grupės įmonėse susidarančios atliekos rūšiuojamos bei perduodamos atliekų tvarkytojams. Šiuo metu išsamesnė informacija apie tai, kaip atliekų tvarkytojams perduotos atliekos galutinai sutvarkomos, renkama tik Elektrėnų komplekse (Rezerviniai pajėgumai) ir dalis šios informacijos įmonėse „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir ESO (Tinklai). Įmonės fiksuoja, kokia dalis perdirbama, kokia panaudojama energijos gamybai, kokia šalinama sąvartyne ar kompostuojama, ir tai sudaro 3 proc. visų Grupėje susidarančių atliekų. Planuojame pradėti detaliau sekti šį procesą ir kitose Grupės įmonėse ir informaciją apie tolimesnę atliekų tvarkymo kelionę atskleisti būsimose ataskaitose. Radioaktyviųjų atliekų Grupės veikloje nesusidaro. Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika Grupėje susidariusios atliekos GRI 306-3 257 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija Darbuotojų duomenys renkami Grupės personalo registracijos sistemoje. Skaičiuojant rodiklius naudotas faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius metų pabaigai. Į šį skaičių neįtraukiami darbuotojai, esantys nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros, tėvystės atostogose bei karinėje tarnyboje. Faktiškai dirbantys darbuotojai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) M V M V M V M V Visi darbuotojai Matavimo vnt. 4 405 4 163 3 884 5,8 % Pagal lytį 1 358 3 047 1 237 2 926 1 121 2 763 9,8 % 4,1 % % 30,8 69,2 29,7 70,3 28,9 71,1 1,1 p. p. (1,1 p. p.) Pagal amžių < 24 m. Visi darbuotojai % 2,3 2,2 1,9 0,1 p. p. Pagal lytį 2,6 2,2 2,0 2,3 2,1 1,9 0,6 p. p. (0,2 p. p.) 25–36 m. Visi darbuotojai % 28,9 28,7 30,4 0,2 p. p. Pagal lytį 35,7 25,8 36,5 25,4 38,8 27,0 (0,7 p. p.) 0,4 p. p. 37–56 m. Visi darbuotojai % 49,7 49,8 48,9 (0,1 p. p.) Pagal lytį 49,8 49,7 48,3 50,4 45,5 50,3 1,5 p. p. (0,7 p. p.) > 57 m. Visi darbuotojai % 19,1 19,3 18,7 (0,2 p. p.) Pagal lytį 11,9 22,3 13,3 21,9 13,6 20,7 (1,3 p. p.) 0,5 p. p. Vidutinis amžius Visi darbuotojai m. 44,2 44,1 44,2 0,2 % Pagal lytį 41,0 45,7 41,1 45,5 41,6 45,3 (0,2 %) 0,4 % Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigybę Stažuotojai % 0,1 0,0 0,0 0,1 p. p. Darbininkai 18,1 18,5 18,9 (0,3 p. p.) Ekspertai, specialistai 70,9 70,8 70,2 0,1 p. p. Vidurinės grandies vadovai 9,4 9,4 9,6 0,0 p. p. Aukščiausio lygio vadovai 0,7 0,8 0,8 0,0 p. p. Generalinis direktorius 0,7 0,6 0,4 0,2 p. p. Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal sutarties tipą Dirbančių pagal terminuotą sutartį dalis iš viso % 2,3 2,6 3,2 (0,3 p. p.) Dirbančių pagal terminuotą sutartį pasiskirstymas pagal lytį 52,0 48,0 51,4 48,6 62,1 37,9 0,6 p. p. (0,6 p. p.) Dirbančių nepilnu etatu dalis iš viso 1,0 1,0 0,6 0,0 p. p. Dirbančių pagal terminuotą sutartį pasiskirstymas pagal lytį 35,6 64,4 32,6 67,4 32,0 68,0 0,3 p. p. (0,3 p. p.) Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal valstybę Lietuva % 97,9 98,7 99,2 (0,8 p. p.) Latvija 1,1 0,6 0,3 0,5 p. p. Estija 0,2 0,02 0,03 0,2 p. p. Lenkija 0,7 0,6 0,5 0,1 p. p. Suomija 0,05 0,1 Netaikoma 0,0 p. p. Visos grupės darbuotojų skaičius 2023 m. pabaigai išaugo 5,8 %. Didžiausią dalį visų Grupės darbuotojų sudaro dirbantieji Lietuvoje – 97,9 proc. Palyginti su 2022 m., bendras darbuotojų skaičius daugiausiai išaugo „Ignitis renewables“ ir jos patronuojamosiose įmonėse – augimas siekė 96 proc. Toks augimas yra organiškas siekiant strateginio Grupės Žaliosios gamybos tikslo iki 2030 m. pasiekti 4–5 GW instaliuotą žaliąją ir lanksčiąją galią. Socialiniai aspektai Mūsų darbuotojai GRI 2-7 GRI 405-2GRI 405-1 Nasdaq S4 Nasdaq S5 258 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Faktiškai dirbantys darbuotojai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) M V M V M V M V Faktiškai dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal veiklos segmentus Tinklai % 58,9 61,6 62,5 (2,7 p. p.) Žalioji gamyba 11,0 9,0 7,2 2,0 p. p. Rezerviniai pajėgumai 5,1 5,3 6,2 (0,2 p. p.) Sprendimai klientams 9,3 8,6 8,6 0,7 p. p. Paslaugos verslui plėsti ir palaikyti 15,7 15,6 15,6 0,1 p. p. Faktiškai dirbantys darbuotojai pagal Grupės įmones 1 Matavimo vnt. % Matavimo vnt. % Matavimo vnt. % ∆ (2022 m. / 2023 m.) Energijos skirstymo operatorius Matavimo vnt. 2 595 58,9 2 563 61,6 2 427 62,5 1,2 % (2,7 p. p.) Ignitis grupės paslaugų centras 613 13,9 570 13,7 498 12,8 7,5 % 0,2 p. p. Ignitis gamyba 373 8,5 367 8,8 359 9,2 1,6 % (0,3 p. p.) Ignitis 362 8,2 320 7,7 304 7,8 13,1 % 0,5 p. p. Vilniaus KJ 129 2,9 102 2,5 88 2,3 26,5 % 0,5 p. p. Ignitis renewables 103 2,3 60 1,4 17 0,4 71,7 % 0,9 p. p. Ignitis grupė 53 1,2 49 1,2 73 1,9 8,2 % 0,0 p. p. Kauno KJ 41 0,9 41 1,0 39 1,0 0,0 % (0,1 p. p.) Ignitis Latvia 25 0,6 18 0,4 13 0,3 38,9 % 0,1 p. p. Ignitis Renewables Latvia 23 0,5 5 0,1 Netaikoma Netaikoma 360 % 0,4 p. p. Ignitis Renewables Polska 18 0,4 10 0,2 11 0,3 80 % 0,2 p. p. Ignitis Polska 15 0,3 16 0,4 16 0,4 (6,3 %) 0,0 p. p. Transporto valdymas 12 0,3 17 0,4 21 0,5 (29,4 %) (0,1 p. p.) Gamybos optimizavimas 8 0,2 7 0,2 7 0,2 14,3 % 0,0 p. p. Elektroninių mokėjimų agentūra 6 0,1 5 0,1 5 0,1 20,0 % 0,0 p. p. Ignitis Eesti 6 0,1 0 0,0 0 0,0 100 % 2 0,1 p. p. Ignitis renewables projektai 4 3 0,1 0 0,0 1 0,03 100 % 2 0,1 p. p. Tuuleenergia osaühing 3 0,1 1 0,0 1 0,03 200 % 0,0 p. p. Ignitis Suomi 2 0,05 3 0,1 0 0,0 (33,3 %) 0,0 p. p. 1 Parodomos tik Grupės įmonės, turinčios daugiau kaip vieną darbuotoją. Išsami informacija apie visas Grupės įmones pateikta šio pranešimo „7.4. Grupės įmonių veiklos rezultatai“ skyriuje. 2 Kadangi procentinis pokytis neapibrėžtas, kai pradinis skaičius yra 0, pasirinkome rodyti 100 proc. pokytį, jei yra padidėjimas nuo 0 iki bet kurio skaičiaus. GRI 2-7 259 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Faktiškai dirbantys darbuotojai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) M V M V M V M V Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo Grupėje stažą < 1 m. % 12,8 15,3 10,9 (2,5 p. p.) 1–5 m. 34,8 31,3 33,0 3,4 p. p. 6–9 m. 11,0 9,2 8,4 1,8 p. p. 10–14 m. 7,2 8,4 10,0 (1,2 p. p.) 15–19 m. 9,3 9,5 9,5 (0,2 p. p.) 20–24 m. 5,0 6,2 7,3 (1,1 p. p.) 25–29 m. 7,7 8,5 9,0 (0,8 p. p.) > 30 m. 12,1 11,6 11,8 0,5 260 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Pagrindiniai DSS rodikliai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Nelaimingų atsitikimų (sužeidimų), kai laikinai prarandamas darbingumas, skaičius milijonui išdirbtų valandų (LTIR) 1 Rodiklis 0,79 1,27 1,58 (0,48) Visas nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų (TRIR) 2 0,79 1,69 2,01 (0,9) Visas rangovų darbuotojų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų (TRIR) 0,93 n/d n/d - Darbuotojų mirtys, susijusios su darbu Matavimo vnt. 0 1 0 (100 %) Rangovų darbuotojų mirtys, susijusios su darbu 0 2 0 (200 %) Rangovų darbų saugos ir sveikatos patikrinimai, kuriuos atliko ESO 1 256 3 135 3 048 (59,9 %) ESO dėl DSS pažeidimų sustabdyti rangovų darbai 22 40 47 (45,0 %) ESO rangovų sumokėtos baudos už sutartinių DSS reikalavimų nesilaikymą Tūkst. Eur 30 72 81 (58,3 %) Dalis Grupės darbuotojų, dirbančių įmonėse, sertifikuotuose pagal ISO 45001 ar kitą standartą % 83 85 86 (2,3 %) 1 LTIR – lost time injury rate per million hours worked. 2 TRIR – total recordable injury rate per million hours worked. Skaičiavimo metodologija Nelaimingų atsitikimų (sužeidimų), kai laikinai prarandamas darbingumas, rodiklis (LTIR) – nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų. Išdirbtos valandos – visos pilnu etatu dirbančių darbuotojų išdirbtos valandos per metus. Nelaimingi atsitikimai (sužeidimai) – tai tokie įvykiai, dėl kurių skiriamas nedarbingumas vienai (įskaitant įvykio dieną) ar daugiau dienų. Visų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) rodiklis (TRIR) skaičiuojamas tokia pačia metodologija kaip LTIR rodiklis. Skirtingai nei LTIR, skaičiuojant TRIR rodiklį sužalojimų skaičius taip pat apima ir tuos sužalojimus, kai sužalotas asmuo gali dirbti kitą dieną po nelaimingo atsitikimo. Duomenys gaunami iš vidinių registrų, kurie nuolatos pildomi. TRIR rodiklis skaičiuojamas įtraukiant tik Grupės darbuotojus. Nelaimingų atsitikimų (sužeidimų), kai laikinai prarandamas darbingumas, skaičius milijonui išdirbtų valandų (LTIR) 2023 m. sumažėjo beveik 38 proc. palyginti su 2022 m. ir siekė 0,79. Bendras nelaimingų atsitikimų skaičius milijonui išdirbtų valandų (TRIR) 2023 m. siekė 0,79 – 53proc. mažesnis nei 2022 m. Darbuotojų saugumas išlieka mūsų pagrindiniu prioritetu. Grupės valdyba 2023-iuosius paskelbė saugos metais ir visose Grupės įmonėse pradėjo vykdyti DSS programą „Ar saugu?“. Grupė, siekdama kurti saugią ir sveiką darbo aplinką, didelį dėmesį skiria saugos kultūros stiprinimui, sąmoningumo ir bendradarbiavimo tiek tarp Grupės darbuotojų, tiek su rangovais, didinimui. Grupė pradėjo skaičiuoti rangovų TRIR rodiklį nuo 2022 m. liepos, todėl rangovų TRIR rodiklis taikomas tik už visus 2023 metus. 2023 m. buvo nustatyti 7 Grupėje dirbančių rangovų TRIR atvejai, iš kurių 6 buvo nedideli susižeidimai, 1 – sunkus. Išsami informacija apie Grupės darbuotojų sveikatą ir saugą pateikta šio pranešimo „6.3 Socialiniai aspektai“ skyriuje. Darbuotojų sauga ir sveikata GRI 2-27 GRI 403-9GRI 403-8 GRI 419-1 Nasdaq S7 261 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Darbuotojų kaita Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) M V M V M V M V Visi darbuotojai 9,7 11,1 11,7 (1,4 p. p.) Pagal lytį 12,1 8,7 16,5 8,9 18,3 9,0 (4,4 p. p.) (0,2 p. p.) Pagal amžių < 24 m. % 26,7 34,4 40,0 (7,7 p. p.) 25–36 m. 13,4 17,3 18,5 (3,9 p. p.) 37–56 m. 7,4 7,7 7,2 (0,3 p. p.) > 57 m. 8,4 8,1 9,4 0,3 p. p. Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita per laikotarpį 1 48,9 29,6 60,0 19,3 Terminuotą darbo sutartį turinčių darbuotojų kaita per laikotarpį 36,0 69,7 43,5 (33,7) Nauji darbuotojai Visi darbuotojai Matavimo vnt. 690 812 534 (15 %) Pagal lytį % 40,7 59,3 43,8 56,2 46,0 54,0 (3,1 p. p.) 3,1 p. p. Pagal amžių < 24 m. % 15,7 14,1 20,4 1,6 p. p. 25–36 m. 47,8 44,3 48,7 3,6 p. p. 37–56 m. 33,3 37,4 30,1 (4,0 p. p.) > 57 m. 3,2 4,4 0,7 (1,3 p. p.) Skaičiavimo metodologija Darbuotojų kaitos rodiklis apskaičiuojamas: nuolatinių darbuotojų, išėjusių iš įmonės, skaičius, palyginti su vidutiniu nuolatinių darbuotojų skaičiumi finansiniais metais. Naujų darbuotojų duomenys renkami Grupės personalo registracijos sistemoje. Palyginti su 2022 m., 2023 m. bendras Grupės darbuotojų kaitos rodiklis sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir siekė 9,7 proc. 1 Neįtraukti darbuotojai su terminuotomis darbo sutartimis. Darbuotojų kaita GRI 401-1 Nasdaq S3 262 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Naudojimasis vaiko priežiūros atostogomis 1 Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) M V M V M V M V Darbuotojai, turėję teisę į vaiko priežiūros atostogas Matavimo vnt. 1 358 3 047 1 237 2 926 31 49 9,8 % 4,1 % Darbuotojai, pasinaudoję vaiko priežiūros atostogomis (iš turėjusių tokią teisę) % 1,9 0,2 3,2 0,1 100,0 6,1 (1,3 p. p.) 0,1 p. p. Darbuotojai, grįžę į darbą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms Matavimo vnt. 38 6 36 3 32 5 5,6 % 100 % Darbuotojai, grįžę iš vaiko priežiūros atostogų per metus iki ataskaitinio laikotarpio pradžios 35 3 28 5 31 6 25,0 % (40,0 %) Iš jų – darbuotojai, kurie vis dar dirbo praėjus metams po jų grįžimo į darbą Matavimo vnt. 31 2 25 5 24 5 24,0 % (60,0 %) Išlaikymo koeficientas % 88,6 66,7 89,3 100,0 77,4 83,3 (0,7 p. p.) (33,3 p. p.) Skaičiavimo metodologija Darbuotojų duomenys, įskaitant darbuotojų, pasinaudojusių vaiko priežiūros atostogomis, renkami Grupės personalo registracijos sistemoje. Išlaikymo koeficientas yra apskaičiuojamas remiantis Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative; GRI) 401-ojo standarto reikalavimais. Dirbantys Lietuvoje darbuotojai vaiko priežiūros atostogų trukmę gali pasirinkti patys. Įstatymo nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 metų. Be to, kiekviena šeima gali pasirinkti, kuris šeimos narys išeina vaiko priežiūros atostogų (mama, tėtis ar net vienas iš senelių). Teoriškai visi Lietuvoje dirbantys darbuotojai gali išeiti vaiko priežiūros atostogų. Darbuotojas taip pat gali pasirinkti grįžti 3 metų laikotarpyje. Skaičiai lentelėje parodo status quo – kiek darbuotojų išėjo vaiko priežiūros atostogų 2023 m. ir kiek iš jų grįžo (nepriklausomai nuo to, kuriais metais jomis pasinaudojo). 1 Skaičiuojant rodiklius įtraukti tik Lietuvoje dirbantys darbuotojai. 2 2021 m. duomenys yra nepalyginami, nuo 2022 m. metodologija buvo patikslinta. Norėdami palaikyti ryšį ir padidinti darbuotojų esančių vaiko priežiūros atostogose įsitraukimą – kolegoms siunčiame naujienlaiškius, informuojančius apie pokyčius įmonėje, įvairias iniciatyvas, kvietimus į mokymus ir įmonės renginius. Apie 87 proc. gavėjų atidaro naujienlaiškius. Moterų išlaikymo koeficientas 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto, o vyrų – 33,3 procentinio punkto. Vaiko priežiūros atostogos GRI 401-3 263 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Darbuotojų naudojimasis papildomomis naudomis (darbdavio sąskaita) 1 Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Darbuotojų, papildomai savanoriškai kaupiančių pensijai (III pakopa), dalis 11,7 13,5 10,9 (1,8 p. p.) Darbuotojų, pasirinkusių papildomą sveikatos draudimą, dalis % 58,2 72,5 77,0 (14,3 p. p.) Darbuotojų, pasirinkusių limitą e. parduotuvėje MELP 2 , dalis 21,0 3 Netaikoma Netaikoma - Skaičiavimo metodologija Darbuotojų dalis (proc.), kurie naudojasi papildomomis naudomis, apskaičiuota įtraukiant visus finansinių metų pabaigoje dirbusius, pasirinkimo teisę turinčius ir savo pasirinkimą padariusius darbuotojus. Pasirinkimo teisę turintys darbuotojai yra, tie, kurių bandomasis (3 mėn.) laikotarpis jau yra pasibaigęs. Nuo 2023 m. papildoma nauda – MELP limitas – buvo įtraukta į platformą, kurioje jau siūlomos sveikatos draudimo, papildomo pensijų kaupimo ir mokymosi naudos. Naudodamiesi šia itin lanksčia nauda, limitą darbuotojai gali išleisti pasirinktoms prekėms ir paslaugoms įsigyti MELP e. parduotuvėje arba jį paaukoti. Ši nauja nauda greitai išpopuliarėjo ir tapo antrąja po sveikatos draudimo dažniausiai pasirenkama nauda. Trečiojoje vietoje yra papildomas savanoriškas pensijų kaupimas (III pakopa). 2023 m. pabaigoje beveik 10 proc. darbuotojų dar nebuvo pasirinkę papildomų naudų. 1 Skaičius apima asmenis, kurie pasirinko kaupti papildomas naudas nuo 2023 m. birželio iki 2023 m. gruodžio, kai darbuotojai sprendimą dėl kaupimo per ateinančius 12 mėnesių priima laikotarpio nuo birželio iki liepos. Ataskaitinių metų pabaigoje kai kurie darbuotojai gali nebedirbti Grupėje. 2 MELP – interneto platforma, skirta efektyviai komunikuoti apie naudas darbuotojams ir jas valdyti. 3 2023 m., be MELP platformoje galimų įsigyti, buvo siūloma rinktis papildomą naudą – „laisvė rinktis“ (angl. free to choose) likutis. Darbuotojų naudojimasis papildomomis naudomis GRI 401-2 264 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Kiti rodikliai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Darbuotojų pasitenkinimo rodiklis (eNPS) 1 % 57,5 61,8 57,4 (4,3 p. p.) Darbuotojų turėjusių veiklos rezultatų apžvalgos pokalbius 2 100 100 100 0 Darbuotojų, dirbančių kolektyvines sutartis turinčiose įmonėse, dalis 69 71 72 (2 p. p.) Darbuotojų, bent kartą sudalyvavusių savanorystės iniciatyvose, dalis 3 12,6 7,4 <1 5,2 p. p. Pelnas vienam darbuotojui mln. Eur/darbuotojui 0,073 0,070 0,041 4,3 % Pajamos vienam darbuotojui 0,58 1,1 0,5 (47,3 %) Skaičiavimo metodologija Darbuotojų pasitenkinimo tyrimas (eNPS – an Employer Net promoter score) Grupėje atliekamas kartą per ketvirtį. Jame kviečiami dalyvauti visi Grupės darbuotojai. Darbuotojai žymi skalėje nuo 1 iki 10, kiek sutinka su teiginiu: „Aš rekomenduočiau savo įmonę, kaip galimą darbovietę savo draugui ar geram pažįstamam”. Rekomendavimo indeksas apskaičiuojamas iš rekomenduotojų procento atėmus nerekomenduotųjų procentą. Stebėdama darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą, Grupė nuo 2019 m. kas ketvirtį atlieka darbuotojų patirties vertinimo tyrimą, kuris sudaro išsamų vaizdą apie tai, kaip įvairiuose mūsų įmonės veiklos etapuose jaučiasi darbuotojas. Darbuotojų klausiama, ar jie rekomenduotų įmonę savo pažįstamiems, o atsakymų į šį klausimą rezultatas nurodo eNPS (angl. Employee Net Promoter Score). Palyginti su 2022 m., šis rodiklis sumažėjo 4,3 procentinio punkto. Įvertinimas, didesnis nei 50 proc., laikomas puikiu. 1 eNPS pradėtas matuoti 2019 m. IV ketvirtį. 2 Darbuotojų veiklos aptarimo pokalbiai, apimantys tikslų nustatymą, aptarimą bei vertinimą mūsų organizacijoje vykdomi visiems darbuotojams vieną-du kartus per kalendorius metus. Darbuotojų tikslai tiesiogiai susiję su kintamąją atlygio dalimi, kuri, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, mokama visiems Grupės darbuotojams. 3 Darbuotojų savanorystės programa startavo 2021 m. spalio 8 d. Kiti rodikliai GRI 2-30 GRI 402-1 GRI 404-3 Nasdaq G4 265 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Patronuojančiosios bendrovės valdymo organų sudėtis pagal lytį ir amžių Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) M V M V M V M V Stebėtojų taryba 1 Pagal lytį % 57,1 42,9 57,1 42,9 57,1 42,9 9,5 p. p. (9,5 p. p.) Pagal amžių (≥ 50 m.) 57,1 57,1 71,4 (7,1 p. p.) Valdyba Pagal lytį 20,0 80,0 20,0 80,0 25,0 75,0 0 p. p. 0 p. p. Pagal amžių (≥ 50 m.) 20,0 20,0 25,0 0 p. p. Skaičiavimo metodologija Moterų dalies vadovaujančiose pozicijose rodiklis apima valdymo organų, įmonių vadovų ir jiems tiesiogiai pavaldžių vadovų lygmenį visose Grupės įmonėse. Jei tas pats žmogus užima daugiau nei vieną poziciją toje pačioje įmonėje, skaičiuojama tik viena pozicija. Nuo viso skaičiaus, apskaičiuojamas moterų procentas tose pozicijose. Vienas iš Grupės strateginiame plane numatytų tikslų – kad 35 proc. vadovaujančių pozicijų užimtų moterys. Šiam ambicingam tikslui įgyvendinti reikia imtis papildomų veiksmų, kad Grupėje būtų pasiekta geresnė lyčių pusiausvyra. Nuolatos stebėti ir vertinti savo kultūrą bei lyderystės vertybes, kad užtikrintume, jog jos padės moterims klestėti organizacijoje. 1 2023 m. gruodžio 21 d. „Ignitis grupė“ gavo nepriklausomo Stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto nario Bent Christensen atsistatydinimo laišką. 2024 m. sausio 4 d. B. Christensen baigė eiti Stebėtojų tarybos ir Skyrimo ir atlygio komiteto nario pareigas. 1 2021 m. duomenys koreguoti, patikslintas skaičiavimas. Moterų dalis strateginėse pozicijose Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Moterų dalis vadovaujančiose pozicijose % 23,1 22,6 27,0 0,5 p. p. Moterų dalis inžinerinėse ir IT pozicijose 20,6 20,5 19,0 0,1 p. p. Komitetų pirmininkų pareigas einančių moterų dalis 67 67 67 1 0 p. p. Grupės lygių galimybių ir įvairovės politikoje įvardinta, kad Grupės įmonės netoleruoja diskriminacijos, skatina visuomenės įvairovę atspindinčią darbo aplinką ir diegia pagarbos įvairovei principus. Norėdami pritraukti kuo platesnio ir įvairesnio spektro darbuotojų, atrankos procese kreipiame dėmesį tik į kandidato kompetencijas, neatsižvelgiame į lytį, amžių, santykių statusą, įsitikinimus, rasę, religiją ir pan. Stebėtojų tarybos ir valdybos narių įvairovė atspindi Grupės tikslus užtikrinti, kad jų nariai turėtų reikiamų skirtingų patirčių ir kompetencijų, kurios viena kitą papildytų ir kurtų naudą tiek Grupei, tiek ir visuomenei. GRI 2-4 Nasdaq S4GRI 405-1 Nasdaq G1 266 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Moterų ir vyrų darbo užmokesčio santykis Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) M V M V M V M V Visi darbuotojai Santykis 0,98:1 0,97:1 0,97:1 - Stažuotojai 1,01:1 0,36:1 1,21:1 - Darbininkai 0,68:1 0,66:1 0,76:1 - Ekspertai, specialistai 0,90:1 0,90:1 0,90:1 - Vidurinės grandies vadovai 1,12:1 1,09:1 1,10:1 - Aukščiausio lygio vadovai 0,86:1 0,96:1 1,03:1 - Generalinis direktorius 1,38:1 2,0:1 1,20:1 - Standartinio pradinio lygmens pareigybių darbuotojo užmokesčio santykis su minimaliu atlyginimu Lietuvoje Visi darbuotojai 1,90:1 2,0:1 2,0:1 - Pagal lytį 1,70:1 1,90:1 1,7:1 2,0:1 1,8:1 2,0:1 - - Organizacijoje daugiausiai uždirbančio asmens metinis atlygis, palyginti su visų darbuotojų vidutiniu metiniu atlygiu 11,05:1 8,47 6,80:1 - Organizacijoje daugiausiai uždirbančio asmens metinio atlygio procentinis padidėjimas, palyginti su visų darbuotojų vidutinio metinio atlygio padidėjimu 2,18:1 1,14:1 (0,48):1 - Bendras metinis Grupės atlyginimų fondas mln. Eur 136,7 115,8 97,3 18,05 % Skaičiavimo metodologija Bendras Grupės atlyginimų fondas 2023 m. sudarė 136,7 mln. Eur. 2021 m. atlyginimų fondo skaičiavimo formulė pasikeitė – pridėtas atostogų ir pensijų rezervas ir darbo užmokesčio kapitalizavimas. Toliau lentelėje parodytas moterų ir vyrų atlyginimų santykio koeficientas, vidutinį atlygį išreiškus visos dienos ekvivalentu. Lentelėje pateikiamas moterų ir vyrų atlygio santykis neperteikia kitų veiksnių, turinčių įtakos darbo užmokesčio lygiui (pvz., bendra situacija energetikos sektoriuje, darbuotojų kvalifikacijos, darbo patirtis), ir yra tik santykis, nustatytas remiantis lytimi. Vidutinis mėnesinis sutartinis atlyginimas, perskaičiuotas į visos darbo dienos ekvivalentą (angl. full-time equivalent; FTE). Grupės atlygio politikos tikslas yra garantuoti vidinį teisingumą ir išvengti bet kokios diskriminacijos. Grupės atlygio struktūra pagrįsta dviem esminiais dokumentais: Grupės atlygio politika ir Atlygio gairėmis. Atlygio politikoje nustatyti pagrindiniai atlygio valdymo ir struktūros principai ir esminės nuostatos, o Atlygio gairės yra pagalbinis dokumentas, kuriame detalizuojamos Atlygio politikos nuostatos (pvz., tikslų nustatymas ir vertinimas, kintamosios atlygio dalies nustatymas ir išmokėjimas). Abu dokumentai yra integruoti ir taikomi visoms Grupės įmonėms. 1 Į skaičiavimus buvo įtrauktas faktinis atlyginimas ir kitos išmokos darbuotojams. Apskaičiuojant stažuotojai nebuvo įtraukti. Vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal pareigybės kategoriją (prieš mokesčius )1 Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Visi darbuotojai % 2 735 2 665 2 400 2,6 % Stažuotojai n/d n/d n/d - Darbininkai 2 056 1 990 1 758 3,3 % Ekspertai, specialistai 2 595 2 507 2 247 3,5 % Vidurinės grandies vadovai 4 377 4 338 4 020 0,9 % Aukščiausio lygio vadovai 9 220 8 650 8 030 6,6 % Generalinis direktorius 8 793 9 462 8 300 (7,1 %) GRI 2-21 GRI 405-2GRI 202-1 Nasdaq S1 Nasdaq S2 267 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija Darbuotojų rodikliai paimti iš Grupės personalo registracijos sistemos. Darbuotojų, kuriems nustatytas ribotas darbingumas, yra patvirtinamas, atitinkamiems darbuotojams pateikus darbdaviui tai patvirtinančius dokumentus iš gydymo įstaigos. Darbuotojų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą imamas iš Grupės personalo registracijos sistemos – darbuotojai privalo pateikti visus, jų turimą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, prieš prasidedant darbo santykiams. Gauti pranešimai apie diskriminaciją registruojami Grupės JIRA registre ir tvarkomi Grupės vidaus teisės aktų numatyta tvarka, tiriami pagal Grupės patvirtintas vidaus tyrimo komisijos taisykles. 2023 m. buvo gauti 3 pranešimai apie diskriminaciją. Juos ištyrus remiantis vidaus teisės aktais, patvirtintas 1 atvejis. Grupėje buvo skubiai imamasi veiksmų prieš netinkamą elgesį rodžiusį ir priekabiavusį darbuotoją– jis paliko Grupę. 1 Pranešimai gauti per Pasitikėjimo liniją ir iš kitų patikimų šaltinių. Darbuotojai, kuriems nustatytas ribotas darbingumas Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Darbuotojai, kuriems nustatytas ribotas darbingumas 0–25 % darbingumas Matavimo vnt. 0 0 1 0 30–55 % darbingumas 28 25 28 3 Pranešimai apie pažeidimus Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Pranešimai dėl diskriminacijos 1 Matavimo vnt. 3 0 0 3 Nustatyti žmogaus teisių pažeidimai 0 0 0 0 Darbuotojų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Aukštasis (universitetinis ir koleginis) % 76,3 76,5 76,6 (0,2 p. p.) Vidurinis ir profesinis 19,9 19,8 19,7 0,1 p. p. Pradinis ir pagrindinis 0,6 0,5 0,4 0,1 p. p. Nėra duomenų 3,2 3,1 3,3 0,1 p. p. GRI 406-1 Nasdaq S10 268 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Darbuotojų dalyvavimas mokymuose Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. Pokytis (2022 m / 2023 m.) M V M V M V M V Mokymuose dalyvavę darbuotojai, iš viso Matavimo vnt. 3 931 3 361 2 891 17,0 % Apklausoje dalyvavusių darbuotojų dalis % 89,2 81 74,4 8,2 p. p. Mokymuose dalyvavę darbuotojai pagal lytį 91,7 88,2 103,8 1 71,0 31,1 43,3 (12,1 p. p.) 1 17,2 p. p. Mokymų valandos Mokymų valandų skaičius, iš viso Val. 91 659 89 500 91 165 2,4 % Vidutinis mokymų valandų skaičius vienam darbuotojui Vidutinis mokymų valandų skaičius vienam darbuotojui Val. 20,8 21,5 23,5 (3,2 %) Vidutinis mokymų valandų skaičius pagal dalyvavusių darbuotojų lytį 23,1 19,8 27,6 18,9 33,3 19,5 (16,5 %) 4,7 % Vidutinis mokymų valandų skaičius vienam darbuotojui pagal pareigybę Stažuotojai Val. 28,3 0 12,0 100 % 2 Darbininkai 18,2 12,3 5,8 48,1 % Ekspertai, specialistai 18,0 19,3 21,8 (6,8 %) Vidurinės grandies vadovai 45,9 52,3 66,3 (12,1 %) Aukščiausio lygio vadovai 35,6 65,4 66,7 (45,5 %) Generalinis direktorius 14,3 24,3 33,4 (41,3 %) Skaičiavimo metodologija Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui apskaičiuojamas registruojant visas mokymų valandas ir jas dalinant iš visų darbuotojų. Mokymų duomenys registruojami vidiniuose personalo registruose. Naudojamas faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius metų pabaigai. Mokymai apima visus darbuotojų užsakomuosius papildomus mokymus ir personalo skyriaus inicijuojamus mokymus. Privalomieji mokymai, tokie kaip gaisrinės saugos, darbo tvarkų ir kiti, laikomi instruktažu ir į mokymų skaičių nėra įtraukiami. Taip pat, visi e-mokymai nėra įtraukiami. Remdamiesi Grupės žmonių ir kultūros politika, skatiname nuolatinį darbuotojų mokymąsi. Politikoje nustatyti pagrindiniai darbuotojų švietimo ir mokymosi principai, kuriais darbuotojai vadovaujasi. Taip pat darbuotojai su savo tiesioginiais vadovais nusistato metinius augimo planus, numatydami augimo tikslą, trukmę, priemones ir aiškų siektiną rezultatą. Palyginti su 2022 m., darbuotojų, dalyvavusių mokymuose 2023 m. skaičius išaugo 17 proc., kuris demonstruoja darbuotojų įsitraukimą ir norą tobulėti. 1 Procentas yra didesnis, nes įtraukti darbuotojai, kurie dalyvavo mokymuose per visus finansinius metus, įskaitant išėjusius iš darbo, todėl darbuotojų skaičius medų pabaigoje buvo didesnis. 2 Procentinis pokytis neapibrėžtas, kai formulėje yra 0, pasirinkome rodyti 100 proc. pokytį, jei padidėjimas skaičiuojamas nuo bet kurio skaičiaus iki 0. Darbuotojų mokymai GRI 404-1 269 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija Bendruomenėms suteikta parama. „Ignitis renewables“ (Žalioji gamyba) visuotinis akcininkų susirinkimas nustato finansinei paramai skiriamą įmonės lėšų dalį vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir reikalavimais didžiausiai leistinai finansinės paramos sumai. Nekilnojamo turto mokestis apskaičiuojamas susumavus sumokėtus turto mokesčius pagal nustatytus ir patvirtintus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Žemės naudojimo mokesčiai žemės savininkams apskaičiuojami įvertinant nuomos mokestį ir GPM. „Ignitis renewables“ toliau darniai ir glaudžiai bendradarbiauja su bendruomenėmis, įsikūrusioms šalia įmonės vystomų, statomų ar eksploatuojamų atsinaujinančiosios energijos projektų. Šiais metais finansinė parama Lietuvos bendruomenėms buvo skirta antrą kartą, o Lenkijos – pirmą kartą. Vertė vietos bendruomenėms Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Žemės naudojimo mokesčiai žemės savininkams Tūkst. Eur 1 407,2 548,2 381,6 156,6 % Nekilnojamo turto mokesčiai sumokėti savivaldybėms 1 119,2 1 121,7 804,5 (0,2 %) Bendruomenėms suteikta parama 352,3 86,1 Netaikoma 309,1 % Paveikiamos bendruomenės GRI 413-1 270 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija Vidutinė prijungimo trukmė apskaičiuojama, kaip naujų elektros klientų prijungimo proceso trukmė sumuojant atskirų proceso etapų trukmes. Informacija renkama iš vidinės Grupės sistemos. Naujų prijungimų, neviršijusių nustatyto termino, dalis apima naujų prijungimų, neviršijusių nustatyto prijungimo termino, dalį. Techninis prieinamumas (TP) (angl. Production- based) apskaičiuojamas kaip faktinės gamybos ir galimos gamybos santykis, kuris yra prarastos produkcijos ir faktinės gamybos suma per tam tikrą laikotarpį. TP įtakos turi vėjo turbinų gedimai, kurie yra techniniai gamybos nuostoliai. TP neturi įtakos rinkos reikalaujami uždarymai ir vėjo jėgainių parkų apribojimai, nes tai yra išorės veiksniai. Vėjo jėgainių apkrovos koeficientas apskaičiuojamas kaip santykis tarp faktinės gamybos per laikotarpį, palyginti su potencialia gamyba, kuri įmanoma nuolat naudojant didžiausią pajėgumą per tą patį laikotarpį. Vėjo greitis vietovėse, kuriose yra „Ignitis renewables“ sausumos vėjo jėgainės, matuojamas vėjo turbinos stebulės aukštyje. Vidutinės prijungimo prie elektros tinklo trukmės mažėjimui įtakos turėjo techninių sąlygų ir paraiškų tikrinimo etapų sutrumpėjimas dėl mažesnio paraiškų skaičiaus. Prieigos prie energijos užtikrinimas Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Vidutinė prijungimo prie elektros tinklo trukmė k. d. 1 42 64 37 (34,4 %) k. d. 2 38 63 40 (39,7 %) Naujų prijungimų, neviršijusių nustatyto termino, dalis % 98 96 95 2 p. p. Atsinaujinanti energetika Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Žaliosios gamybos dalis 85,0 85,1 64,2 (0,1 p. p.) Techninis prieinamumas (vėjo parkai) % 95,8 99,5 99,5 (3,7 p. p.) Apkrovos koeficientas (vėjo parkai) 36,3 31,6 29,0 4,9 p. p. Vėjo greitis m/s 6,9 7,0 6,8 (0,1) 1 Faktinė prijungimų trukmė. 2 Metinis tikslas Vartotojai ir galutiniai naudotojai 271 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Skaičiavimo metodologija Bendras požeminių elektros linijų ilgis apskaičiuojamas susumuojant požeminių linijų ilgius. Plieninių dujotiekių rekonstrukcija naudojant polietileninius vamzdžius apskaičiuojama dauginant plieninių dujotiekių rekonstrukcijai naudojamų polietileninių vamzdžių dalis iš nutiestų kilometrų per metus. SAIDI – vidutinė neplanuotų elektros energijos arba gamtinių dujų persiuntimo nutraukimų trukmė. SAIFI – neplanuotų nutrūkimų dažnis tenkantis vienam vartotojui. Elektros SAIDI / SAIFI skaičiuojama remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos metodika, išskyrus 1) nutrūkimus dėl gamtos reiškinių prilyginamų stichinei nelaimei, katastrofiškiems meteorologiniams ir hidrologiniams reiškiniams; 2) nutrūkimus dėl gedimų elektros energijos perdavimo tinkluose. Klientų NPS Aptarnavimo NPS – klientų pasitenkinimas ir noras mus rekomenduoti, kuris vertinamas po konkretaus kontakto, atsižvelgiant į tą kliento patirtį. 2023 m. daug dėmesio skyrėme savitarnos platformų stiprinimui ir plėtojimui. Pirmenybę teikėme savalaikiam klientų aptarnavimui ir srautų piko valandomis kontrolei – prie to prisidėjo gamybos komanda, laiku pateikdama pasiūlymus, klientų aptarnavimo kanalų vadovai, efektyviai planuodami išteklius, taip pat komunikacijos, gamybos komandos ir klientų patirties ekspertai, užtikrindami aktyvią ir aiškią komunikaciją. Pažymėtina, kad „Ignitis“ verslo Tinklo patikimumas ir efektyvumas Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Bendras požeminių elektros linijų ilgis km 45 554 43 918 42 028 0,04 % % 35,5 34,6 33,1 0,9 p. p. Plieninių dujotiekių rekonstrukcija naudojant polietileninius vamzdžius km per metus 6,21 12 11 (48,3 %) % 28,4 56,0 54,4 (27,6 p. p.) Elektros SAIDI min. 121 179 202 (32,4 %) Elektros SAIFI Kartai 1,35 1,52 1,45 (14,5%) Gamtinių dujų SAIDI min. 0,30 0,27 0,47 8,3 % Gamtinių dujų SAIFI Kartai 0,003 0,003 0,006 0 % Klientų NPS (rekomendavimo indeksas) Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) ESO klientų aptarnavimo NPS % 53,1 53 60 0,4 % „Ignitis“ privačių klientų aptarnavimo NPS 67,3 57 55 18,0 % „Ignitis“ verslo klientų aptarnavimo NPS 73 53 48 37,7 % klientų NPS rodiklis padidėjo beveik 38 proc., privačių klientų – 18 proc. Toks rezultatas rodo, kad klientai vertina mūsų darbuotojų profesionaliai, aiškiai ir kruopščiai teikiamas paslaugas. Daugiau informacijos apie tinklų patikimumą ir efektyvumą pateikiame šio pranešimo „3.5 Rezultatai“ skyriuje. 272 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Verslo etika Skaičiavimo metodologija Antikorupcijos mokymai ir komunikacija vykdomi pasitelkiant mūsų Veiklos vadovą. Darbuotojams susipažinti pateikiama tik naujausios redakcijos Antikorupcinė politika ir procedūros tikintis, kad kiekvienas juos peržiūrės. Naudojama informacija iš vidinių Grupės sistemų. Mokymų rodikliai apskaičiuojami pagal santykį tarp mokymuose pakviestų dalyvauti ir sudalyvavusių darbuotojų skaičiaus. Antikorupcijos politikos ir Etikos kodekso žinių testo išlaikymo rodiklis skaičiuojamas nuo testą laikiusiųjų darbuotojų apskaičiuojant išlaikiusiųjų dalį. Antikorupcinė apklausa Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Apklausoje dalyvavusių darbuotojų dalis % 54,0 42,0 38,1 12 p. p. Darbuotojų, teigiančių, kad netoleruoja korupcijos, dalis 95,2 94,0 97,3 1,2 p. p. Antikorupcijos politikų ir procedūrų komunikacija ir mokymas Valdymo organų narių, susipažinusių su organizacijos antikorupcinėmis politikomis ir procedūromis, skaičius ir dalis % 100 100 100 0 p. p. Darbuotojų, susipažinusių su organizacijos antikorupcinėmis politikomis ir procedūromis, dalis 100 100 100 0 p. p. Valdymo organų narių, dalyvavusių antikorupciniuose mokymuose, skaičius ir dalis 100 100 100 0 p. p. Darbuotojų, dalyvavusių antikorupciniuose ir Etikos kodekso mokymuose, dalis 1 100 100 100 0 p. p. 1 Etikos kodekso žinių testas yra integruota Antikorupcijos žinių testo dalis. 2023 metais darbuotojų, teigiančių, kad netoleruoja korupcijos, dalis padidėjo. Antikorupcinės apklausos rezultatui tiesioginės ir netiesioginės įtakos turi daug įvairių tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių, pavyzdžiui: – dėl nuolatinės darbuotojų kaitos, į Grupę atėję nauji darbuotojai gali neturėti tokio paties antikorupcinio sąmoningumo lygmens kaip kiti esami darbuotojai; – viešoje erdvėje skelbiama įvairių rūšių komunikacija, ikiteisminės bylos ir teismų sprendimai, ypač tais atvejais, kai korupcija įtariami asmenys išteisinami dėl įrodymų stokos arba nuteisiami ir įkalinami dėl korupcinių veiksmų, gali turėti reikšmingos įtakos darbuotojams ir jų pasiryžimui pranešti apie korupciją; – iš pažiūros nesusiję dalykai, tokie kaip kylančios kainos, infliacija, atlyginimų normos ir net darbuotojų nuotaikos tyrimo metu taip pat gali turėti įtakos; – taip pat reikėtų pažymėti, kad ši apklausa turi tam tikrą paklaidą. Taigi apibendrinant galima teigti, kad apklausos rezultatas atspindi momentinę darbuotojo nuomonę ir požiūrį dėl korupcijos netoleravimo ir šis požiūris gali keistis priklausomai nuo daugelio dalykų. Valdymas Verslo etika GRI 205-2 Nasdaq G6 273 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Duomenų apsauga Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Darbuotojų, dalyvavusių duomenų apsaugos mokymuose, dalis % 79,2 > 90 52 10,8 p. p. Pagrįsti skundai dėl klientų privatumo pažeidimų ir klientų duomenų praradimo Matavimo vnt. 1 3 n/d (2) Pasitikėjimo linijos pranešimai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Bandymai papirkti darbuotojus Kartai 0 0 0 0 Pasitikėjimo linijos pranešimai: Iš viso gauta Matavimo vnt. 233 358 812 (34,9 %) Iš jų pasitvirtinę 33 47 80 (29,8 %) Skaičiavimo metodologija Darbuotojų, dalyvavusių mokymuose dalis apskaičiuojama skaičiuojant santykį tarp mokymuose pakviestų dalyvauti ir sudalyvavusių darbuotojų. Mokymai registruojami vidiniuose personalo registruose. Naudotas faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius metų pabaigai. Per Pasitikėjimo liniją gauti pranešimai apie pažeidimus registruojami Grupės JIRA registre ir tvarkomi Grupės vidaus teisės aktų numatyta tvarka, tiriami pagal Grupės patvirtintas vidaus tyrimo komisijos taisykles. 2023 m. po klientų pranešimų buvo nustatytas vienas asmens duomenų saugumo pažeidimas, apie kurį Grupės įmonė turėjo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Taip pat nustatyti 155 asmens duomenų saugumo pažeidimai, daugiausia dėl žmogiškųjų klaidų ar dėl klientų kaltės (neatnaujinti duomenys), dėl kurių buvo iš dalies atskleisti asmens duomenys. 2023 m. visiems Grupės įmonių darbuotojams nustatytas tikslas – sudalyvauti asmens duomenų apsaugos mokymuose ir išlaikyti žinių testą. Daugiau kaip 79 proc. darbuotojų išlaikė šį testą. Per Pasitikėjimo liniją iš viso gavome 233 pranešimus. Dauguma jų susiję su suteiktų paslaugų kokybe ir buvo perduoti klientų aptarnavimo padaliniams. Savo paslaugų brandą ir patikimumą vertiname tuo, kad sulaukiame vis mažiau pranešimų. 2023 m. gautų pranešimų skaičius, palyginti su 2022 m., sumažėjo 35proc. Atlikus išsamius gautos informacijos patikrinimus nustatyta, kad pasitvirtino 33 gauti pranešimai apie galimas elektros energijos vagystes, galimus korupcijos atvejus, netinkamai darbuotojų ar rangovų atliktus darbus. GRI 2-27 GRI 205-3 GRI 206-1 GRI 418-1 Nasdaq G7 274 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Mokesčiai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Sumokėti valstybiniai mokesčiai Lietuva 553,9 562,5 277,5 (1,5 %) Latvija 19,8 53,3 15,1 (62,9 %) Estija mln. Eur 1,9 1,3 0,9 46,2 % Lenkija - 1 9,7 1,6 - Suomija 33,1 37,2 0,01 (11,0 %) Skaičiavimo metodologija Mokesčiai. Visos Grupės įmonės laikosi galiojančių mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų. Grupė yra atsakingas mokesčių mokėtojas. Suprantame svarbą, kaip mūsų sumokėti mokesčiai prisideda prie šalių, kuriose vykdome veiklą, gerovės. Grupė ir jos įmonės privalo laikytis teisėtumo principo taikydamos šalių, kuriose Grupė vykdo veiklą, mokesčių įstatymus, kad užtikrintų tai, jog būtų laikomasi taikomų mokesčių taisyklių ar sistemos. Išsamesnė informacija pateikta šio pranešimo „Financinės ataskaitos“ skyriuose. 1 Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendra Lenkijoje sumokėtų mokesčių vertė buvo neigiama, didelė jų dalis buvo susigrąžinta pagal nacionalinius teisės aktus. GRI 207-4 275 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Tiekėjai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Tiekėjų etikos kodekso besilaikančių tiekėjų dalis 1 % 87 92,7 > 90 (5,7 p. p.) Tiekėjų, patikrintų, kaip jie laikosi Tiekėjų etikos kodekso, skaičius ir dalis pagal pirkimų vertę Matavimo vnt. 120 71 Netaikoma 49 % 95 ≥ 80 Netaikoma 15 p. p. Pirkimai Matavimo vnt. 2023 m. 2022 m. 2021 m. ∆ (2022 m. / 2023 m.) Žaliųjų pirkimų dalis pagal pirkimų vertę 1 % 100 94,2 24,1 5,8 p. p. Socialiai atsakingų pirkimų dalis pagal pirkimų vertę 56 13,0 Netaikoma 43 p. p. Pirkimų vertės dalis, kai pirkimų procedūros metu buvo atliktas tiekėjų patikrinimas 97,3 > 99,0 94,2 (1,8 p. p.) Skelbiamų pirkimų, kuriuose gautas tik vienas pasiūlymas, dalis 22,8 27,7 15,3 (4,9 p. p.) Informacija apie Grupės viešuosius pirkimus: % Viešinamų viešųjų pirkimų metu įvykdytų įsigijimų dalis 96,2 93,8 88,3 2,4 p. p. Viešųjų pirkimų (įskaitant neviešinamus) įsigijimų, kai pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, dalis 28,2 ~ 35 ~ 17 (6,8 p. p.) Viešųjų pirkimų iš vietinių tiekėjų dalis 95,3 ~ 90 ~ 70 5,3 p. p. Skaičiavimo metodologija Tiekėjai, patikrinti, kaip jie laikosi Tiekėjų etikos kodekso. Tiekėjai, atrinkti patikrinimui, kaip laikomasi Tiekėjų etikos kodekso nuostatų, remiantis šiais kriterijais: a) Tiekėjai, kurių viešųjų pirkimų sutarčių vertė Grupės įmonėse yra didžiausia ir bent viena sudaryta sutartis galioja ne trumpiau kaip 6mėnesius nuo planuojamo tiekėjų vertinimo pradžios. Tik tie tiekėjai, kurių viena ar kelios pirkimo sutartys buvo pasirašytos po 2021 m. rugpjūčio 1 d., buvo įtraukti į tikrinamų tiekėjų ratą. b) Bendra atrinktų tiekėjų pirkimo sutarčių vertė Grupės įmonėje (-se) yra ne mažesnė kaip 95proc. visos tiekėjų pirkimo sutarčių vertės. Pirkimų rodikliai skaičiuojami: kiekvieno rodiklio vertę dalinant iš visų pirkimų vertės. Duomenys skaičiavimui imami iš vidinių Grupės pirkimų registrų sistemų. 58 proc. iš visų vertinime dalyvauti pakviestų tiekėjų užpildė Tiekėjų etikos kodekso laikymosi priežiūros klausimyną. 2023 m. Grupės žaliųjų pirkimų dalis, palyginti su 2022m., padidėjo 6 proc. ir pasiekė 100 proc. Nuo 2022 m. Grupė pradėjo aktyviai vykdyti socialiai atsakingus pirkimus, kurie ataskaitiniu laikotarpiu sudarė daugiau kaip pusę visų viešųjų pirkimų. 1 Reikalavimas atitikti Tiekėjų etikos kodeksą nuo 2021 m. liepos įtrauktas į standartines sutarčių formas. 1 Žaliųjų pirkimų principai Grupės pirkimuose pradėti taikyti nuo 2021 m. liepos. Šiais metais didžiausias dėmesys buvo skiriamas mūsų socialinės atsakomybės analizei – 68proc. klausimyno punktų buvo skirti išsamiai šios srities analizei, 21proc.– aplinkosaugos sričiai ir 11proc. – veiklos etikos ir valdymo sritims. Daugiau informacijos apie Grupės viešųjų pirkimų praktiką pateikiame šio pranešimo „6.2 Aplinkosauga“, „6.3Socialiniai aspektai“, „6.4 Valdymas“ skyriuose. GRI 204-1 Nasdaq G5 276 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.6 Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą Taksonominių veiklų vertinimas Nuo 2021 metų Grupė taiko 2020 m. birželio 18d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo nuostatas (toliau – Taksonomijos reglamentas). Taksonomijos reglamente nustatyta klasifikavimo ir investicijų atrankos sistema tvarioms ekonominėms veikloms, siekiant užtikrinti aplinkosaugos veiksmingumo skaidrumą. 2021 finansiniais metais Grupė atskleidė informaciją pagal supaprastintas taksonominėms ekonominėms veikloms taikomas taisykles ir šių veiklų pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (toliau – PVRR): kapitalo sąnaudas (toliau – CAPEX pagal Taksonomiją), veiklos sąnaudas (toliau – OPEX pagal Taksonomiją) ir pajamas. Be to, Grupė savanoriškai atskleidžia savo Koreguotą EBITDA. Nuo 2023 m. sausio1d., Grupė atskleidžia minėtus PVRR už kriterijus atitinkančias taksonomines ekonomines veiklas. 2023 m. buvo patvirtinti nauji Taksonomijos reglamento kriterijai, taikomi ekonominėms veikloms, kurios gali svariai prisidėto prie vieno ar daugiau su klimatu nesusijusių aplinkos tikslų, išplečiant taksonominių veiklų sąrašą. Šis atnaujinimas neturėjo įtakos Grupės taksonominių veiklų sąrašui, nes Aplinkos deleguotajame akte nebuvo nustatyta aprašymą atitinkančių veiklų. Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos Taksonominės veiklos Atitinkamos Grupės vykdomos veiklos Verslo segmentas Klimato kaitos švelninimas 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją Saulės parkai Žalioji gamyba 4.3 Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos Vėjo parkai Žalioji gamyba 4.5 Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos Kauno HE 1 Žalioji gamyba 4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas (įskaitant išmaniąją apskaitą) Elektros energijos skirstymas Tinklai 4.10 Elektros energijos kaupimas Kruonio HAE 1 Žalioji gamyba 4.20 Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją Vilniaus KJ biomasės blokas Žalioji gamyba 4.24 Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos Elektrėnų komplekso biomasės blokas Rezerviniai pajėgumai 4.29 Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro 7, 8 blokai ir KCB 1 Rezerviniai pajėgumai 6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis Transporto priemonių nuoma, finansinė nuoma bei eksploatacija Kita 6.15 Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui Elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas Sprendimai klientams 7.4 Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas Sprendimai klientams 7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas Saulės elektrinių įrengimas Sprendimai klientams, Žalioji gamyba 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė Pastatų nuoma Kita Taksonominės ir kriterijus atitinkančios taksonominės Grupės veiklos 2023 metais: 1 Kruonio HAE, Kauno HE (abi Žalioji gamyba) ir Elektrėnų kompleksas (įsk. KCB bei 7 ir 8 blokus) teikia perdavimo sistemos operatoriui (PSO) reguliavimo ir balansavimo sistemines paslaugas, kurios įtrauktos kaip veiklos vykdymo paslaugos. Daugiau informacijos apie Lietuvos energetikos sistemos saugumui užtikrinti teikiamas paslaugas pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.3 Socialiniai aspektai“. 277 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Grupės netaksonomines ekonomines veiklas sudaro elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas, gamtinių dujų skirstymas, šilumos / vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant atliekas ir kitos Grupės lygiu nereikšmingos veiklos. Kaip nurodyta Atitikties Taksonomijos reglamentui ataskaitoje už 2022 m., dvi paslaugos (apšvietimo modernizavimas ir šilumos siurblių įrengimas), kurios anksčiau buvo įtrauktos į kriterijus atitinkančias taksonomines veiklas „7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“ ir „7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“, buvo nutrauktos, todėl lentelėje nėra rodomos. Nepaisant to, kaupimo ir garantinio aptarnavimo paslaugos dar gali būti teikiamos, todėl visi susiję duomenys už 2022 ir 2023 metus priskiriami netaksonominėms veikloms. Be to, elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas nuo šiol yra atskleidžiamas po veikla „6.15 Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui“, nebe po veikla „4.9 b) Elektromobilių įkrovimo stotelių ir transporto elektrifikavimui skirtos elektros tiekimo infrastruktūros statyba ir eksploatavimas“. Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų vertinimas Visos Grupės taksonominės veiklos, nurodytos ES Taksonomijos deleguotuosiuose aktuose, buvo išanalizuotos, siekiant nustatyti atitiktį svaraus prisidėjimo ir DNSH kriterijams. Šiais metais buvo vertinamas svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo tikslo, kuris šiuo metu yra aktualesnis mūsų veiklai. Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo Veiklos 4.1, 4.3, 4.10, 7.4, 7.6 (a) automatiškai atitinka svaraus prisidėjimo kriterijų klimato kaitos švelninimui, nes Grupė vykdo šią veiklą kaip numatyta kriterijuose. Veikla 4.5 atitinka svaraus prisidėjimo kriterijus, nes elektros energijos gamybos iš hidroenergijos ŠESD emisijos yra mažesnės nei 100 g CO 2 ekv./kWh. Veikla 4.9 yra tarpusavyje sujungtos Europos sistemos dalis, t. y. valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės tarpusavyje susijusios kontrolės zonos ir jai pavaldžios sistemos, o tai reiškia, kad ši Grupės veikla atitinka svaraus prisidėjimo kriterijus. Veiklos 4.20 ir 4.24 naudoja biomasę, atitinkančią Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatytus kriterijus, ir atitinka ŠESD mažinimo kriterijus. Veikla 6.15 skirta iš variklio CO 2 emisijų neišmetančioms transporto priemonėms eksploatuoti, ji kuria EV įkrovimo stotelių tinklą, todėl atitinka svaraus prisidėjimo kriterijus. Veiklos 4.29, 6.5 ir 7.7 neatitinka svaraus prisidėjimo kriterijų, todėl toliau nėra vertinamos pagal DNSH kriterijus ir priskiriamos kriterijų neatitinkančioms taksonominėms veikloms. Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (DNSH) Įvertinome ir dokumentais patvirtinome atitiktį DNSH techninės analizės kriterijams, nustatytiems klimato kaitos švelninimo tikslams. Šis vertinimas apėmė visas veiklas, kurios atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus. Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaita kelia didelį iššūkį energetikos sektoriaus atsparumui ir didina su klimato kaita susijusių fizinių rizikų tikimybę. Atsižvelgdama į tai, Grupė pilnai integravo klimato kaitos rizikos valdymą į savo bendrą rizikos valdymo procesą. Tai apima klimato kaitos rizikų nustatymą, rizikos valdymo strategijų ir priemonių parengimą bei pagrindinių rizikos rodiklių parinkimą. Be to, Grupė moko ir konsultuoja darbuotojus apie su klimato kaita susijusias rizikas ir jų galimą poveikį verslui ir procesams. Laikydamasi tokio visapusiško požiūrio, Grupė gali efektyviai nustatyti ir valdyti su klimato kaita susijusias rizikas. Daugiau informacijos apie ASV rizikas pateikiame šio pranešimo skyriuje „4.7 Rizikų valdymas“, o apie prisitaikymą prie klimato kaitos – skyriuje „6.2Aplinka“. Papildomą informaciją pateikiame Atitikties Taksonomijos reglamentui ataskaitoje už 2023 m. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga Visos veiklos, kurioms teisiškai privalome atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV atranka), atitinka kriterijus, siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta galimo poveikio vandens ištekliams, jis būtų sumažintas ir tinkamai sprendžiamas. Laikomės papildomų teisės aktų reikalavimų, susijusių su hidroenergijos ir elektros energijos kaupimo veiklomis bei jų poveikiu vandens ištekliams. Daugiau informacijos apie vandens ir jūrų išteklius pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.2 Aplinka“. Papildomą informaciją pateikiame Atitikties Taksonomijos reglamentui ataskaitoje už 2023 m. 278 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos Ten kur galime, stengiamės pasirinkti itin patvarias medžiagas ir, jei įmanoma, jas pernaudoti ir perdirbti. Skatiname racionalų ir tausų išteklių ir medžiagų naudojimą. Taip pat taikome vidinius atliekų tvarkymo procesus ir nuolat siekiame tobulinti atliekų tvarkymo praktiką. Daugiau informacijos apie išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.2 Aplinka“. Papildomą informaciją pateikiame Atitikties Taksonomijos reglamentui ataskaitoje už 2023 m. Taršos prevencija ir kontrolė Visose veiklose, kuriose teisiškai privalome atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, taršos reikalavimai yra integruoti į jų taršos leidimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta galimo taršos poveikio, jis būtų sumažintas ir tinkamai sprendžiamas. Remiantis šiais ir visais papildomais mūsų vykdomais oro taršos monitoringais, mūsų veiklos atitinka šį kriterijų. Daugiau informacijos apie taršą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.2 Aplinka“. Papildomą informaciją pateikiame Atitikties Taksonomijos reglamentui ataskaitoje už 2023 m. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas Visose veiklose, kuriose teisiškai privalome atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, užtikriname, kad būtų išvengta galimo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms, jis būtų sumažintas ir tinkamai sprendžiamas. Daugiau informacijos apie biologinę įvairovę ir ekosistemas pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.2Aplinka“. Papildomą informaciją pateikiame Atitikties Taksonomijos reglamentui ataskaitoje už 2023 m. Būtiniausios socialinės apsaugos priemonės Grupė vykdo veiklas užtikrindama, kad būtų laikomasi EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Grupė gerbia žmogaus teises ir yra įtvirtinusi tiek Grupės etikos kodeksą, tiek Grupės tiekėjų etikos kodeksą. Etikos kodeksu Grupė įsipareigojo gerbti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, pripažintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, skleisti ir puoselėti demokratines vertybes, laikydamasi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nustatytų gairių ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (įskaitant konvencijas dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, motinystės apsaugos ir kt.). Grupės tiekėjų etikos kodeksas nustato minimalius verslo elgesio standartus, kurių visi mūsų tiekėjai turėtų laikysis ir, jei įmanoma, viršyti. Reikalaujame, kad mūsų tiekėjai vykdytų savo veiklą laikydamiesi Grupės tiekėjų etikos kodekso, kartu gerbdami ir saugodami žmogaus teises ir laisves. Be to, Grupėje taikomos Žmonių ir kultūros politika, Lygių galimybių ir įvairovės politika, Darbuotojų sveikatos ir saugos politika, Antikorupcinė politika, Piktnaudžiavimo rinka prevencijos politika ir Informacijos saugos politika apima skirtingus žmogaus teisių ir kitus Grupei ypač svarbius socialinių garantijų aspektus. Grupės viešai prieinamų politikų sąrašą galite rasti čia. Kartu su minėta gerąją valdymo praktika ir politika, Grupė laikosi principo nuolat ir sistemingai atlikti stropų patikrinimą, apimantį identifikavimo, prevencijos, mažinimo ir atskaitingumo etapus, siekiant užtikrinti, kad būtų įdiegtos patikimos minimalios apsaugos priemonės žmogaus teisių, kovos su korupcija, mokesčių ir sąžiningos konkurencijos srityse. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą pateikiame skyriuje „6.1 Tvarumo apžvalga“, apie socialinį poveikį – skyriuje „6.3Socialiniai aspektai“, apie verslo elgesį – skyriuje „6.4 Valdymas“, apie rizikos valdymą – skyriuje „4.7Rizikų valdymas“. Nasdaq S9 Nasdaq G6Nasdaq S10 279 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Apskaitos politika Pagrindiniai principai Mūsų apskaitos metodika, skirta skaičiuoti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (toliau– PVRR), kuriuos privaloma atskleisti pagal ES Taksonomijos reglamentą, remiasi geriausiu Grupės turimu išaiškinimu dėl Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 ir šiuo metu galiojančių Europos Komisijos gairių. Atsižvelgdama į ribotas gaires šiai pramonės šakai, Grupė padarė keletą prielaidų, kad galėtų praktiškai įgyvendinti Taksonomijos reglamentą. Atsiradus naujoms oficialioms Europos Komisijos gairėms arba pramonės praktikai, šios prielaidos, prireikus, bus atitinkamai pataisytos ir atskleistos. Nors pagal ES Taksonomijos reglamento reikalavimus būtina atskleisti pajamų , OPEX pagal Taksonomiją ir CAPEX pagal Taksonomiją dalies PVRR, kurie priskiriami taksonominėms ir (arba) kriterijus atitinkančioms taksonominėms veikloms, Grupė savanoriškai skelbia ir Koreguoto EBITDA rodiklį, kuris įprastai atskleidžiamas su kitais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais bei geriau atspindi sąsają tarp Grupės plėtros ir tvarios veiklos (kaip nustatyta Taksonomijos reglamente). Taksonominės ir (arba) kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR apskaičiuojami PVRR susiejant su kiekviena konkrečia taksonomine ir (arba) kriterijus atitinkančia taksonomine veikla ir padalijant juos iš Grupės bendro PVRR. Skaičiuojant skaitiklius, PVRR buvo priskirti prie taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų, remiantis atitikties analize, aprašyta ankstesniuose paragrafuose. Daryta prielaida, kad pajamos, Koreguotas EBITDA, OPEX pagal Taksonomiją ar CAPEX pagal Taksonomiją, kurie gali būti pagrįstai susieti su identifikuota taksonomine ir (arba) kriterijus atitinkančia taksonomine veikla, atitinkamai gali būti klasifikuojami kaip taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų PVRR. Pajamų ir Koreguoto EBIDTA PVRR yra tiesiogiai susieti su Grupės metiniame pranešime ir finansinėse ataskaitose naudojamais rodikliais, o OPEX pagal Taksonomiją ir CAPEX pagal Taksonomiją nurodo tik tas sąnaudas ar įsigijimus, kurių reikalaujama pagal ES Taksonomijos reglamentą. Konsoliduotiems duomenims, pagal ES Taksonomijos reglamentą, apskaičiuoti buvo atlikti konsolidavimo koregavimai, kurie daugiausiai sutampa su principais taikytais konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Dvigubas skaičiavimas Visi atskleisti PVRR, susiję su taksonominėmis ir (arba) kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, išvengia dvigubo skaičiavimo, nes kiekvienas PVRR priskiriamas skirtingoms veikloms, kurios yra nepriklausomos arba naudojami nešikliai, siekiant priskirti finansinius rodiklius prie atitinkamų taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų. Be to, esant poreikiui Grupės vidaus sandoriai yra eliminuojami, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo. Grupės vertinimu, visos jos taksonominės ekonominės veiklos prisideda prie klimato kaitos švelninimo, todėl jos atskleidžiamos tik pagal šį tikslą. Nešikliai Tais atvejais, kai finansiniai rodikliai negali būti tiesiogiai priskirti konkrečiai veiklai, rodikliams išskaidyti buvo naudojama proporcinė apskaita. Ji daugiausiai susijusi su netiesioginėmis išlaidomis. Proporcinėje apskaitoje kaip pagrindinis nešiklis buvo naudojamos „darbuotojų išdirbtos valandos“. Jis skaičiuojamas remiantis ankstesnio ir dabartinio laikotarpio duomenimis, atspindinčiais veiklai skirtus žmogiškuosius išteklius. Taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų pajamų apskaičiavimas Pagal Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, Grupės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų pajamų dalis apskaičiuojama produktų ar paslaugų, susijusių su taksonominėmis ir (arba) kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, pajamas padalijant iš Grupės bendrų pajamų (žr. skyriuje „8.1Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita“). Į pajamas, susijusias su elektros energijos kaupimu, elektros energijos gamyba iš hidroenergijos ir iškastinio dujinio kuro, vėjo energijos, šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją, įtraukiamos visos Kruonio HAE, Kauno HE, Elektrėnų komplekso KCB bei 7 ir 8 blokų, vėjų parkų, Vilniaus KJ biomasės bloko pajamos, įskaitant ir pajamas iš sistemos balansavimo paslaugų ir (arba) apsidraudimo, ir (arba) reguliuojamų veiklų, kai į rezultatą įtraukiami skaičiai ne tik iš elektros energijos gamybos (daugiau informacijos apie reguliuojamą veiklą pateikiame šio pranešimo skyriuje „6.3 Socialiniai aspektai“). 2023 m. padaryta išimtis klasifikuojant gamtinių dujų pardavimą (30,9 mln. Eur) kaip netaksonominę veiklą, nes gamtinės dujos buvo įsigytos siekiant užfiksuoti teigiamą ateities elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumą, tačiau sandoriai buvo daugiausiai realizuoti negaminant elektros energijos. 2022 m. padaryta išimtis priskiriant netaksonominėms veikloms vienkartines pajamas (64,6 mln. Eur) už izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugas, skirtas padengti sąnaudas, susijusias su įsigytu papildomu dujų rezervu. Į pajamas, susijusias su elektros energijos skirstymu ir perdavimu, įtrauktos pajamos iš perdavimo veiklų, kur Grupė dalyvauja tik kaip tarpininkas. Pajamos, susijusios su elektros energijos gamyba iš vėjo energijos ir hidroenergijos, yra daugiausiai susijusios su elektros energijos pardavimais, o dalis šios elektros energijos buvo parduota Sprendimų klientams segmentui (Grupės tarpusavio sandoriai). Tačiau pajamos, susijusios su šiais tarpusavio sandoriais, nebuvo eliminuotos apskaičiuojant skaitiklį, kadangi parduota elektros energija buvo pagaminta naudojant technologijas, kurios atitinka ES Taksonomijos reglamento techninės analizės kriterijus, bei yra išvengiama dvigubo skaičiavimo, nes buvo skaičiuojamos tik vieną kartą kaip Žaliosios gamybos segmento rezultatas, o elektros energijos tiekimas (atitinkami Sprendimų klientams segmento rodikliai) buvo traktuojamas kaip kriterijų neatitinkanti veikla. Toks pats principas buvo taikomas kitiems sandoriams tais atvejais, kai tai reikalinga, kartu užtikrinant, kad nebūtų dvigubo skaičiavimo. Taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimas Pagal Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, Grupės taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją dalis apskaičiuojama kaip dalies, susijusios su turtu ar procesais, siejamais su taksonominėmis ir (arba) kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis ekonominėmis veiklomis, bei Grupės bendro CAPEX pagal Taksonomiją proporcija. CAPEX pagal Taksonomiją apskaičiuojamas kaip tai nurodyta 16-ojo TAS 73 dalies l punkto i ir iii papunkčiuose, 38-ojo TAS 118 dalies e punkto i papunktyje, 40-ojo TAS 76 280 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) dalies a punkte, 16-ojo TFAS 53 dalies h punkte (žr. skyriaus „8. Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ 11-tą pastabą „Nematerialusis turtas“ (prie „Įsigijimai“ ir „Įsigijimai per verslo jungimą“), 12-tą pastabą „Ilgalaikis materialusis turtas“ (prie „Įsigijimai“ ir „Įsigijimai per verslo jungimą“), 13-tą pastabą „Naudojimo teise valdomas turtas“ (prie „Įsigijimai“). Prestižas, įgytas per verslo jungimą, nėra įtraukiamas skaičiuojant CAPEX pagal Taksonomiją PVRR. Šiame pranešime CAPEX pagal Taksonomiją, susijęs su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, buvo atskleistas, kaip nurodyta žemiau, atsižvelgiant į aplinkybes: – jei turtas pradėtas eksploatuoti per ataskaitinį laikotarpį, CAPEX pagal Taksonomiją, susijęs su plėtra, buvo įtrauktas į „CAPEX pagal Taksonomiją A“; – jei plėtra nebuvo užbaigta 2023 metais ir projektas yra įtrauktas į CAPEX pagal Taksonomiją planą (žr. toliau dalį „2023 m. CAPEX pagal Taksonomiją planas“), kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX įtrauktas į „CAPEX pagal Taksonomiją B“; – jei CAPEX pagal Taksonomiją buvo susijęs su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, tačiau projekto vystymo etapas yra pernelyg ankstyvas, kad būtų galima pateikti reikiamą apibūdinimą, toks CAPEX pagal Taksonomiją buvo laikomas susijusiu su kriterijų neatitinkančia taksonomine veikla; – jei CAPEX pagal Taksonomiją yra susijęs su veiklomis, kurių investicijų dydis yra mažas arba skaidomas į dalis, todėl laikas, per kurį turtas (pvz., elektros tinklo plėtros / priežiūros, elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtros, investicijų į išmaniuosius skaitiklius atvejais ir pan.) turėtų būti iš dalies / visiškai įvestas į eksploataciją, yra trumpas, jis įtraukiamas į „CAPEX pagal Taksonomiją A“ su prielaida, kad 1) neužbaigimo rizikos nėra arba ji nereikšminga ir 2) atitiktis techninės specifikacijos kriterijams (toliau – TAK) nustatoma bendrai vertinant taksonomines veiklas. Reikėtų pažymėti, kad Grupės 2023 m. atskleistos Investicijos iš viso sudarė 937,1 mln. Eur, o bendras CAPEX pagal Taksonomiją – 870,4 mln. Eur. Skirtumas susidaro dėl to, kad CAPEX pagal Taksonomiją apima naudojimo teise valdomo turto įsigijimus ir dalį neapibrėžto atlygio, įtraukto prie nematerialiojo turto, kurie nėra įtraukiami į Investicijas. Atitinkamai Grupė į Investicijas įtraukia prestižą, išankstinius apmokėjimus už ilgalaikį materialųjį turtą, kito finansinio turto įsigijimus ir suteiktą kapitalą, kurie nėra įtraukiami į CAPEX pagal Taksonomiją. CAPEX pagal Taksonomiją ir Investicijų formules išsamiau apibrėžiame skyriuje „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“. Taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų OPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimas Pagal Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, Grupės taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių ekonominių veiklų OPEX pagal Taksonomiją dalis apskaičiuojama kaip dalies, susijusios su turtu ar procesais, siejamais su taksonominėmis ir (arba) kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis ekonominėmis veiklomis, ir Grupės bendro OPEX pagal Taksonomiją proporcija. Į OPEX pagal Taksonomiją skaitiklį įtraukiamos veiklos sąnaudos, susijusios su remontu ir priežiūra, trumpalaike nuoma, o vardiklyje papildomai įtraukiamos IT priežiūros sąnaudos. Grupė apskaičiavo OPEX pagal Taksonomiją kiek įmanoma tiksliau pagal šiuo metu turimą informaciją, kadangi Deleguotojo akto 8 str. nustatyta rodiklio apimtis Investicijos CAPEX pagal Taksonomiją Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai, įskaitant įsigijimą per verslo jungimą Nematerialiojo turto įsigijimai, įskaitant įsigijimą per verslo jungimą, išskyrus prestižą ir neapibrėžtus atlygius Prestižas Neapibrėžtieji atlygiai (verslo jungimai) Investicinio turto įsigijimai, įskaitant įsigijimą per verslo jungimą Naudojimo teise valdomo turto įsigijimai Kito finansinio turto įsigijimai, įskaitant įsigijimą per verslo jungimą Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir ilgalaikį turtą, perklasifikuotą į ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto įsigijimus Kapitalo įnašai (susiję vystomais projektais, kuriuose Grupė neturi kontroliuojamos dalies) OPEX OPEX pagal Taksonomiją Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos Remonto ir priežiūros sąnaudos Kitos sąnaudos Tik IT priežiūros ir trumpalaikės nuomos sąnaudos gali būti įvairiai interpretuojama bei šiuo metu trūksta šiai pramonei pritaikytų gairių, kuriose būtų numatyti tinkami įtraukimai. Dėl įrankių trūkumo tiksliam skirstymui Grupės apskaitos sistemoje, skaičiuojant OPEX pagal Taksonomiją buvo identifikuota keletas išlygų (žr. toliau dalį „Išlygos“). Vis dėlto, per ateinančius ataskaitinius laikotarpius Grupė planuoja pagerinti dabartinius procesus, siekiant tikslesnio atskleidimo. Svarbu pažymėti, kad Grupės 2023 m. atskleistas OPEX iš viso sudarė 275,9 mln. Eur, o bendras OPEX pagal Taksonomiją – 71,5 mln. Eur. Skirtumas susidaro todėl, kad OPEX pagal Taksonomiją apima tik remonto ir priežiūros, trumpalaikės nuomos ir IT priežiūros sąnaudas, bet neapima darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų. OPEX pagal Taksonomiją ir OPEX formules išsamiau apibrėžiame šio pranešimo skyriuje „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“. 281 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų Koreguoto EBITDA apskaičiavimas Grupė savanoriškai atskleidė taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų Koreguotą EBITDA, kurį apskaičiavo pagal savo nustatytą metodiką, nes šis rodiklis nėra aprašytas Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2178. Grupės taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų Koreguoto EBITDA dalis apskaičiuojama dalį Koreguoto EBITDA susijusio su taksonominėmis ir (arba) kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, padalijant iš Grupės bendro Koreguoto EBITDA (žr. skyriaus „3.1 Metiniai rezultatai“ dalį „EBITDA“). Grupės bendras Koreguotas EBITDA yra apskaičiuojamas taip, kaip aprašyta skyriuje „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“. Įtraukti duomenys ir atlikti koregavimai daugiausiai buvo remiantis principais, aprašytais ankstesnėje dalyje „Taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų pajamų apskaičiavimas“, o prireikus buvo naudojami nešikliai. Pokyčiai skaičiavimuose Anksčiau Grupė proporcinėje apskaitoje naudojo skirtingus nešiklius, tačiau nuo 2023 metų „darbuotojų išdirbtos valandos“ yra naudojamos Grupės įmonėse kaip pagrindinis vieningas nešiklis. Atitinkamai buvo perskaičiuoti 2022 metų duomenys. Grupės vadovybės nuomone, taikant vieningą nešiklių metodą pateikiami patikimesni konsoliduoti duomenys, nes netiesioginės sąnaudos, priskirtos veiklai naudojant nešiklius, dažniausiai yra panašaus pobūdžio. Buvo peržiūrėtas įtraukimas pajamų, susijusių su veikla „4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“. Papildomai buvo įtrauktos pajamos, kurios susijusios su naujų klientų prijungimu, galios didinimu ir elektros įrenginių išmontavimu, kurios anksčiau buvo traktuojamos kaip netaksonominių veiklų pajamos. Pagal šiuos pakeitimus buvo perskaičiuoti ir 2022 metų duomenys. Atitinkamai buvo peržiūrėtas ir Koreguotas EBITDA, buvo atlikti konsolidavimo koregavimai, susiję su naujų klientų prijungimu ir galios didinimu, ir kiti nedideli pakeitimai, susiję su kitų veiklų rezultatu, tiek ataskaitiniame, tiek palyginamajame laikotarpiuose. Mūsų vertinimu, minėti pakeitimai tiksliau atspindi elektros energijos skirstymo veiklą. 2023 metais nutrauktos dvi paslaugos (apšvietimo modernizavimas ir šilumos siurblių įrengimas), kurios buvo įtraukiamos į kriterijus atitinkančias taksonomines veiklas „7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“ ir „7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“. Todėl nuo 2023 m. rengiamame Integruotame metiniame pranešime jos atskleidžiamos kaip netaksonominės veiklos tiek už 2023 m., tiek už 2022 m. Nors ir toliau gali būti apskaitomi kaupiniai bei teikiamos garantinio aptarnavimo paslaugos, visi susiję duomenys priskiriami netaksonominei veiklai. Nepaisant to, šios veiklos yra nereikšmingos Grupės lygiu (sudarė mažiau kaip 0,05 proc. visų 2022 m. pajamų). Siekiant pateikti tikslesnius rezultatus, veiklos „6.5Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis“ konsolidavimo koregavimai ir OPEX pagal Taksonomiją pasiskirstymas buvo pakoreguoti. Buvo patikslintas 2022 m. CAPEX pagal Taksonomiją, susijęs su veiklomis „6.15Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui“ ir „7.6 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“, nes anksčiau į skaitiklį jis buvo įtrauktas ne visa apimtimi. Koreguoto EBITDA konsolidavimo koregavimai buvo patikslinti, kad geriau atitiktų Konsoliduotų finansinių ataskaitų konsolidavimo principus. Kiti nežymūs pakeitimai yra susiję su tikslesniu tarpusavio sandorių įvertinimu, koregavimais, susijusiais su tikslesniu pajamų, Koreguoto EBITDA, OPEX pagal Taksonomiją ir CAPEX pagal Taksonomiją priskyrimu. Išlygos Grupė turi taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų, kurių finansiniai rodikliai nėra reikšmingi ir kurių duomenys negali būti aiškiai atskirti, todėl Grupė, skaičiuodama šių veiklų PVRR, šių rodiklių netraukė į skaitiklį. Pavyzdžiui: – į OPEX / CAPEX pagal Taksonomiją dalį, susijusią su pastatų įsigijimu ir nuosavybe, yra įtraukiami tik pastatai, kurie nuomojami trečiosioms šalims, ir neįtraukiamos administracinių pastatų veiklos / kapitalo sąnaudos, nes dauguma Grupės naudojamų administracinių pastatų yra nuomojami, o likusi pastatų dalis yra nereikšminga ir (arba) pastatai yra neatsiejama gamybos pastatų dalis; – kita išlyga yra susijusi su transporto priemonėmis, kurių dauguma priklauso vienai Grupės įmonei (duomenys pateikti pagal veiklą „6.5Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis“), tačiau kai kurios Grupės įmonės taip pat turi keletą transporto priemonių. Kadangi jas sunku atskirti, su šiomis transporto priemonėmis susijusius finansinius rodiklius priskiriame netaksonominei veiklai, tačiau būtina pažymėti, kad susiję skaičiai nėra reikšmingi. Taip pat yra šių laikinų išlygų, susijusių su OPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimu: – dėl gairių šiai pramonės šakai trūkumo ir įrankių, leidžiančių atlikti tikslius priskyrimus Grupės apskaitos sistemoje, trūkumo, negalime objektyviai įvertinti IT priežiūros sąnaudų, kurias galėtume pagrįstai įtraukti. Todėl šiuo klausimu elgėmės konservatyviai ir įtraukėme visas IT priežiūros sąnaudas į vardiklį, tačiau neįtraukėme tokių sąnaudų į skaitiklį; – dėl tokių pačių priežasčių, veiklos sąnaudos, susijusios su darbuotojais, kurie aptarnauja turtą, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto veikimą, nėra įtraukiamos nei į skaitiklį, nei į vardiklį. Šis metodas taip pat taikytas transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros sąnaudoms, kurios dėl kelių dabartinės apskaitos sistemos išlygų negali būti atskiriamos nuo susijusių sąnaudų, kurių OPEX pagal Taksonomiją neapima. Nesitikima, kad tai turės reikšmingą poveikį Grupės lygiu. Per ateinančius ataskaitinius laikotarpius Grupė planuoja įdiegti tinkamus nešiklius, kurie padėtų tiksliau atspindėti ir nuosekliau taikyti OPEX pagal Taksonomiją. 282 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Kontekstinė informacija apie Taksonomijos reglamente nustatytus PVRR Pajamų PVRR Su taksonominėmis veiklomis siejamų pajamų dalis 2023 m. siekė 31,5 proc. (arba 804,0 mln. Eur) ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 6,8 p. p, o pajamų dalis, siejama su kriterijus atitinkančiomis veiklomis, siekė 27,9 proc. (arba 710,8 mln. Eur) ir padidėjo 7,0p. p. Su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis siejamų pajamų dalis padidėjo dėl šių pagrindinių veiksnių: – netaksonominių veiklų pajamų mažėjimo (-1558,2mln. Eur), kurį daugiausiai lėmė sumažėjusios elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo pajamos dėl kritusių rinkos kainų ir mažesnio parduoto kiekio; – padidėjimą iš dalies atsvėrė sumažėjusios i) pajamos (-137,7 mln. Eur), susijusios su elektros energijos kaupimo, elektros energijos gamybos naudojant hidroenergiją ir vėjo energiją (kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis) veiklomis, dėl užfiksuotų mažesnių elektros kainų, ir ii) pajamos (-74,6 mln. Eur), susijusios su elektros energijos perdavimo ir skirstymo (kriterijus atitinkančia taksonomine) veikla, daugiausiai dėl mažesnių pajamų iš elektros energijos perdavimo veiklos dėl reguliuotojo nustatytų mažesnių tarifų. Skirtumą tarp taksonominės veiklos ir kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos pajamų daugiausiai lemia elektros energijos gamybos iš iškastinio dujinio kuro pajamos, kurios 2023 m. sumažėjo 73,5 mln. Eur, – daugiausiai dėl mažiau palankių rinkos sąlygų gamybai. 2023 m. į kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų skaitiklį buvo įtraukta: – pajamos pagal sutartis su klientais, kurios siekė 710,8 mln. Eur; – kitos pajamos – 0,01 mln. Eur. 2023 m. nebuvo reikšmingų sumų, susijusių su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, vykdomomis Grupės vidaus vartojimo tikslais. Per ataskaitinį laikotarpį Grupė neišleido naujų aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų ar skolos vertybinių popierių, skirtų finansuoti kriterijus atitinkančias taksonomines veiklas. Nepaisant to, būtina pažymėti, kad Grupė 2017 ir 2018 m. išleido dvi žaliųjų obligacijų emisijas ir dalis lėšų buvo panaudota kriterijus atitinkančioms taksonominėms veikloms finansuoti. Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis – CAPEX pagal Taksonomiją Taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją dalis 2023 m. siekė 95,5 proc. (arba 831,2 mln. Eur) ir buvo 5,1 p. p. didesnė nei 2022 m. Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją dalis 2023 m. siekė 94,8 proc. (arba 825,4 mln. Eur) ir buvo 4,8 p. p. didesnė nei 2022 m. CAPEX pagal Taksonomiją, susijęs su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, išaugo 467,2 mln. Eur. Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją A dalis (įtraukta pagal A 1 punktą) sudarė 47,6 proc. (arba 414,3 mln. Eur) CAPEX pagal 1 Kaip jis nustatytas Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 I priedo 1.1.2.2 punkte. 2023m. CAPEX pagal Taksonomiją , mln Eur 39,2 5,8 825,4 Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos Kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos Netaksonominės veiklos Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX A Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX B 411,1 414,3 Taksonomiją, o kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją B dalis (įtraukta į CAPEX pagal Taksonomiją planą pagal B 1 punktą) – 47,2 proc. (arba 411,1 mln. Eur). Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos CAPEX pagal Taksonomiją padidėjimą lėmė šie pagrindiniai veiksniai: – 2023 m. atlikti ilgalaikio materialiojo turto, susijusio su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, įsigijimai siekė 655,9 mln. Eur ir buvo 352,2 mln. Eur didesni nei 2022 m. 2023 m. atlikti ilgalaikio materialiojo turto, susijusio su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, įsigijimai buvo daugiausiai susiję su investicijomis į elektros energijos skirstymo tinklą (plėtrą, priežiūrą, išmaniuosius skaitiklius), elektros energijos gamybą iš vėjo energijos (daugiausiai investicijos į naujus vėjo parkus), elektros energijos gamybą naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją (investicijos į naujus saulės parkus), šilumos / vėsumos ir elektros energijos kogeneraciją iš biomasės (Vilniaus KJ biomasės bloko statybos) ir Kruonio HAE kapitalinio remonto darbai; – nematerialiojo turto, susijusio su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, įsigijimai 2023 m. siekė 17,3 mln. Eur ir buvo 1,9 mln. Eur mažesni, palyginti su 2022 m. Nematerialiojo turto, susijusio su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, įsigijimų 2023 m. mažėjimas susijęs su investicijomis į saulės parkus; – 2023 m. vykdyti įsigijimai per verslo jungimą, susiję su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, siekė 148,3 mln. Eur ir buvo 113,8mln. Eur didesni nei 2022 m. Su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis susiję įsigijimai buvo susiję su saulės ir vėjo parkų vystymo projektais (daugiausiai licencijomis ir teisėmis gaminti elektros energiją); – 2023 m. naudojimo teise valdomo turto įsigijimai, susiję su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, siekė 3,9 mln. Eur ir buvo 3,1 mln. didesni nei 2022 m., daugiausiai dėl investicijų į vėjo parkų vystymo projektus. 283 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Veikla 2023 m. CAPEX pagal Taksonomiją B, mln. Eur 2024–2030 m. investicijos, mln. Eur Investavimo pradžios data Plėtros data Iš viso 2023–2030 m., mln. Eur 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją 32,2 380,4 2021–2023 m. 2024–2025 m. 412,6 4.3 Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos 320,9 3.199,1 2021–2023 m. 2024–2030 m. 3 520,0 4.10 Elektros energijos kaupimas (Kruonio HAE plėtros projektas) 0,6 149,4 2023 m. 2026 m. 150,0 4.20 Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją 57,4 8,1 2015 m. 2024 m. 65,5 Iš viso 411,1 3 736,9 2015–2023 m. 2024–2030 m. 4 148,0 Per ataskaitinį laikotarpį Grupė neišleido naujų aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų ar skolos vertybinių popierių, skirtų finansuoti kriterijus atitinkančias taksonomines veiklas. Nepaisant to, būtina pažymėti, kad Grupė 2017 ir 2018 m. išleido dvi žaliųjų obligacijų emisijas, o dalis lėšų buvo panaudota kriterijus atitinkančioms taksonominėms veikloms finansuoti. 2023 m. CAPEX pagal Taksonomiją planas Kaip apibrėžta Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 I priede (1.1.2.2 dalyje) ir susijusiose gairėse, CAPEX pagal Taksonomiją planas buvo parengtas kaip CAPEX pagal Taksonomiją dalis, kai į kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą buvo investuojama ataskaitiniu laikotarpiu ir plėtra dar nėra užbaigta. Daugiau informacijos apie įtraukimą į CAPEX planą pateikiame skyriuje „Taksonominių ir (arba) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų CAPEX pagal Taksonomiją apskaičiavimas“. Pažymėtina, kad CAPEX pagal Taksonomiją planas apima kelis projektus ankstyvame vystymo etape, dėl kurių galutinis sprendimas investuoti dar nepriimtas. Todėl, jei galutinis investavimo sprendimas nebus priimtas, CAPEX pagal Taksonomiją planas bus koreguojamas atitinkamai. CAPEX pagal Taksonomiją planas neapima galimų būsimų investicijų į kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos plėtrą, kuri dar nebuvo pradėta, bet ateityje gali būti pradėta arba nepradėta. Taip pat svarbu pažymėti, kad faktinė CAPEX pagal Taksonomiją suma gali skirtis nuo CAPEX plane pateiktų ateinančių laikotarpio įverčių dėl 1) išorinių ir vidinių veiksnių (įskaitant, bet neapsiribojant, infliacijos, projekto įgyvendinimo grafiko pakeitimo, kt.), 2) skirtumų tarp suplanuotų piniginių išlaidų ir apskaitytų įsigijimų (kaip nurodyta CAPEX pagal Taksonomiją formulėje), 3) galimų tarpusavio sandorių, kurie plane nėra eliminuojami, kt. Veiklos „4.3 Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos“ plėtros laikotarpis yra ilgesnis nei penkeri metai (bet neviršija 10 metų) dėl investicijų į jūrinio vėjo ir dalį sausumos vėjo parkų. Jūrinio vėjo parkų statyba paprastai trunka ilgiau nei 5 metus. Ilgesnė sausumos vėjo parkų projektų trukmė susijusi su ankstyvuoju vystymo etapu, kuriame jau yra patiriamos CAPEX pagal Taksonomiją. Ruošiantis atitikčiai pagal klimato kaitos švelninimo TAK, jau imtasi skirtingų veiksmų, kurie įgyvendinti atsižvelgiant į projektų įgyvendinimo etapus. Tokie veiksmai apima, bet neapsiriboja, skirtingus PAV etapus (pasiruošimas ir inicijavimas, vykdymas, galutinių sprendimų gavimas, švelninimo priemonių įgyvendinimas ar stebėsena). Be to, atliktas visapusiškas poveikio aplinkai rizikos įvertinimas arba imtasi papildomų poveikio švelninimo priemonių. Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis – OPEX pagal Taksonomiją Taksonominių veiklų OPEX pagal Taksonomiją dalis 2023 m. siekė 75,0 proc. (arba 53,6 mln. Eur) ir buvo 1,9 p. p. didesnė nei 2022 m. Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų OPEX pagal Taksonomiją dalis 2023 m. siekė 67,0 proc. (arba 47,9 mln. Eur) ir padidėjo 2,1 p. p., nes buvo 16,0 mln. Eur didesnė nei 2022 m. Pagrindiniai augimo veiksniai: – 2023 m. užfiksuotos remonto ir priežiūros sąnaudos, susijusios su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, siekė 47,3 mln. Eur ir buvo 16,1 mln. Eur didesnės nei 2022 m. Augimas buvo daugiausiai susijęs su elektros energijos skirstymo veikla, daugiausiai dėl išaugusių rangovų įkainių ir žaliavų kainų (visų metų efektas 2023m.); – 2023 m. užfiksuotos trumpalaikės nuomos išlaidos, susijusios su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, siekė 0,5 mln. Eur ir šiek tiek sumažėjo (-0,1 mln. Eur), palyginti su 2022m.; – IT priežiūros sąnaudos išaugo 1,6 mln. Eur ir buvo priskirtos netaksonominėms veikloms (t.y. įtrauktos tik vardiklyje), todėl turi neigiamą poveikį kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų OPEX pagal Taksonomiją PVRR. Taksonominių ir kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų OPEX skirtumas pagrinde yra dėl OPEX pagal Taksonomiją, susijusio su elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro, o ši veikla priskirta prie kriterijų neatitinkančių ekonominių veiklų. Priežiūrai reikalingos žaliavos yra įtrauktos kartu su kitomis remonto ir priežiūros veiklos sąnaudomis. IT priežiūros sąnaudos yra įtrauktos tik vardiklyje, o darbo užmokesčio sąnaudos, susijusios su kasdiene turto priežiūra, ir transporto priemonių remonto sąnaudos nėra įtrauktos nei skaitiklyje, nei vardiklyje, tačiau planuojamos įtraukti vėlesnėse ataskaitose, patobulinus procesus. 284 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Koreguoto EBITDA PVRR Taksonominių veiklų Koreguoto EBITDA pagal Taksonomiją dalis 2023m. siekė 66,1proc. (arba 320,5mln. Eur) ir buvo 14,1p.p. mažesnė nei 2022m. Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų Koreguoto EBITDA pagal Taksonomiją dalis 2023m. siekė 61,4proc. (arba 297,7mln. Eur) ir buvo 11,4p.p. mažesnė nei 2022m. Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų Koreguoto EBITDA dalies sumažėjimą daugiausiai lėmė: – netaksonominių veiklų dalies padidėjimas (+71,2mln. Eur) – daugiausiai dėl išaugusio Koreguoto EBITDA, susijusio su elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo veiklomis (Sprendimų klientams segmentas), KJ atliekų vertimo energija blokais (Žalioji gamyba) ir reikšmingu sandoriu, sudarytu Rezervinių pajėgumų segmente (+27,4mln. Eur), kuris buvo priskirtas netaksonominei veiklai, nes sandoris buvo daugiausiai realizuotas negaminant elektros energijos; – mažesnis elektros gamybos iš vėjo energijos, hidroenergijos, elektros energijos kaupimo Koreguotas EBITDA, daugiausiai dėl užfiksuotų mažesnių elektros kainų; – iš dalies atsvėrė išaugęs elektros skirstymo veiklos Koreguotas EBITDA, daugiausiai dėl didesnio RAB efekto.  Taksonominių veiklų Koreguotas EBITDA mažėjo labiau nei kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų Koreguotas EBITDA, daugiausiai dėl mažesnių elektros gamybos iš iškastinio dujinio kuro rezultatų (-11,7 mln. Eur), nes ši veikla priskirta prie kriterijų neatitinkančių taksonominių veiklų. Svaraus prisidėjimo kriterijai T Taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo) N Ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo) NTA Atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla TA Atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai ir būtiniausios apsaugos priemonės T Taip N Ne Tikslas KKŠ Klimato kaitos švelninimas PKK Prisitaikymas prie klimato kaitos Trumpinių paaiškinimas (pastabos tolesniuose puslapiuose pateiktoms lentelėms) 285 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių ar taksonominių veiklų pajamų procentinė dalis 2022 m. Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai Pajamos Pajamų dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/ N T/N T/N T/ N T/N T/N % S P A. TAKSONOMINĖ EKONOMINĖS VEIKLOS A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją KKŠ 4.1 / PKK 4.1 - - T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - - Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos KKŠ 4.3 / PKK 4.3 44,1 1,7 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 1,4 % - - Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos KKŠ 4.5 / PKK 4.5 61,3 2,4 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 1,9 % - - Elektros energijos perdavimas ir skirstymas KKŠ 4.9 / PKK 4.9 470,8 18,5 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 12,4 % S - Įrangos, įskaitant, pvz., ateities pažangiąsias matavimo sistemas arba sistemas, pakeičiančias pažangiąsias matavimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 19 straipsnio 6 dalį KKŠ 4.9 (f) - - T NTA NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - S - Elektros energijos kaupimas KKŠ 4.10 / PKK 4.10 103,6 4,1 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 4,6 % S - Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją KKŠ 4.20 / PKK 4.20 7,5 0,3 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - - Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos KKŠ 4.24 / PKK 4.24 4,7 0,2 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,1 % - - Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui KKŠ 6.15 0,9 0,0 % T NTA NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,0 % S - Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.4 / PKK 7.4 0,2 0,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,0 % S - Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.6 / PKK 7.6 17,7 0,7 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,4 % S - Pajamos pagal Taksonomijos reglamentą 1 Pagrindinis mūsų veiklų tikslas – prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos tikslas nėra pilnai įvertintas ir atskleidžiamas kaip kriterijų neatitinkantis. 286 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių ar taksonominių veiklų pajamų procentinė dalis 2022 m. Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai Pajamos Pajamų dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/N T/N T/N T/N T/ N T/N % S P Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) pajamos (A.1) 710,8 27,9 % 27,9 % - NTA N TA NTA NTA T T T T T T T 20,9 % iš jų: sąlygas sudaranti veikla 575,5 22,6 % 22,6 % - NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 17,1 % S iš jų: perėjimo veikla - - - - - - - - - - - P A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro KKŠ 4.29 / PKK 4.29 91,9 3,6 % TA TA N TA NTA NTA NTA 3,8 % Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 / PKK 6.5 0,5 0,0 % TA TA NTA NTA NTA NTA 0,0 % Pastatų įsigijimas ir nuosavybė KKŠ 7.7 / PKK 7.7 0,9 0,0 % TA TA NTA NTA NTA NTA 0,0 % Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) pajamos (A.2) 93,2 3,6 % 3,6 % - - - - - 3,8 % Taksonominės veiklos pajamos (A.1 + A.2) 804,0 31,5 % 31,5 % - - - - - 24,7 % B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos pajamos 1745,0 68,5 % Iš viso (A + B) 2549,1 100 % Pajamos pagal Taksonomijos reglamentą 287 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios ar taksonominės veiklos CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis 2022 m. 2 Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai CAPEX pagal Taksonomiją CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/N T/ N T/N T/N T/N T/ N % S P A. TAKSONOMINĖ EKONOMINĖS VEIKLOS A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją (CAPEX A) KKŠ 4.1 / PKK 4.1 - - T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 2,4 % - - Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją (CAPEX B) KKŠ 4.1 / PKK 4.1 32,2 3,7 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos (CAPEX A) KKŠ 4.3 / PKK 4.3 69,5 8,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 11,2 % - - Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos (CAPEX B) KKŠ 4.3 / PKK 4.3 320,9 36,9 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos (CAPEX A) KKŠ 4.5 / PKK 4.5 0,1 0,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,0 % - - Elektros energijos perdavimas ir skirstymas (CAPEX A) KKŠ 4.9 / PKK 4.9 287,0 33,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 57,5 % S - Įrangos, įskaitant, pvz., ateities pažangiąsias matavimo sistemas arba sistemas, pakeičiančias pažangiąsias matavimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 19 straipsnio 6 dalį (CAPEX A) KKŠ 4.9 (f) 43,1 5,0 % T NTA NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 5,2 % S - Elektros energijos kaupimas (CAPEX A) KKŠ 4.10 / PKK 4.10 4,1 0,5 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,2 % S - Elektros energijos kaupimas (CAPEX B) KKŠ 4.10 / PKK 4.10 0,6 0,1 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T S - Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją (CAPEX A) KKŠ 4.20 / PKK 4.20 - - T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 13,0 % - - Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją (CAPEX B) KKŠ 4.20 / PKK 4.20 57,4 6,6 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - Kapitalo sąnaudos (CAPEX pagal Taksonomiją ) pagal Taksonomijos reglamentą 1 Pagrindinis mūsų veiklų tikslas – prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos tikslas nėra pilnai įvertintas ir atskleidžiamas kaip kriterijų neatitinkantis. 2 CAPEX planas nebuvo ruošiamas su 2022m. metiniu pranešimu, todėl CAPEX pagal Taksonomiją už 2022m. nebuvo parodytas atskirai kaip CAPEX pagal Taksonomiją A ir CAPEX pagal Taksonomiją B. 288 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios ar taksonominės veiklos CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis 2022 m. 2 Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai CAPEX pagal Taksonomiją CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/N T/N T/ N T/ N T/N T/N % S P Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos (CAPEX A) KKŠ 4.24 / PKK 4.24 0,0 0,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,1 % - - Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui (CAPEX A) KKŠ 6.15 8,9 1,0 % T NTA NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,3 % S - Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas (CAPEX A) KKŠ 7.4 / PKK 7.4 - - T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - S - Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas (CAPEX A) KKŠ 7.6 / PKK 7.6 1,7 0,2 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,1 % S - Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) CAPEX pagal Taksonomiją (A.1) 825,4 94,8 % 94,8 % - NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 90,0 % iš jų: sąlygas sudaranti veikla 345,4 39,7 % 39,7 % - NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 63,3 % S iš jų: perėjimo veikla - - - - - - - - - - - P A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją (kriterijų neatitinkanti) 3 KKŠ 4.1 / PKK 4.1 0,0 0,0 % TA TA NTA NTA NTA NTA - Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos (kriterijų neatitinkanti) 3 KKŠ 4.3 / PKK 4.3 0,1 0,0 % TA TA NTA NTA NTA NTA - Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro KKŠ 4.29 / PKK 4.29 5,6 0,6 % TA TA NTA NTA NTA NTA 0,4 % Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 / PKK 6.5 0,1 0,0 % TA TA NTA NTA NTA NTA 0,0 % Pastatų įsigijimas ir nuosavybė KKŠ 7.7 / PKK 7.7 - - TA TA NTA NTA NTA NTA - Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) CAPEX pagal Taksonomiją (A.2) 5,8 0,7 % 0,7 % - - - - - 0,4 % Kapitalo sąnaudos (CAPEX pagal Taksonomiją ) pagal Taksonomijos reglamentą (tęsinys) 1 Pagrindinis mūsų veiklų tikslas – prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos tikslas nėra pilnai įvertintas ir atskleidžiamas kaip kriterijų neatitinkantis. 2 CAPEX planas nebuvo ruošiamas su 2022m. metiniu pranešimu, todėl CAPEX pagal Taksonomiją už 2022m. nebuvo parodytas atskirai kaip CAPEX pagal Taksonomiją A ir CAPEX pagal Taksonomiją B. 3 CAPEX pagal Taksonomiją, susijęs su kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis veiklomis, kai projekto vystymo etapas yra pernelyg ankstyvas, kad galima būtų pateikti reikiamą apibūdinimą, laikomas susijusiu su kriterijų neatitinkančia taksonomine veikla. 289 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios ar taksonominės veiklos CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis 2022 m. 1 Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai CAPEX pagal Taksonomiją CAPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/N T/ N T/N T/N T/ N T/N % S P Taksonominės veiklos CAPEX pagal Taksonomiją (A.1 + A.2) 831,2 95,5 % 95,5 % - - - - - 90,4 % B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos CAPEX pagal Taksonomiją 39,2 4,5 % Iš viso (A + B) 870,4 100 % Kapitalo sąnaudos (CAPEX pagal Taksonomiją ) pagal Taksonomijos reglamentą (tęsinys) 1 CAPEX planas nebuvo ruošiamas su 2022m. metiniu pranešimu, todėl CAPEX pagal Taksonomiją už 2022m. nebuvo parodytas atskirai kaip CAPEX pagal Taksonomiją A ir CAPEX pagal Taksonomiją B. 290 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios ar taksonominės veiklos OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis 2022 m. Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai OPEX pagal Taksonomiją OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/N T/ N T/N T/N T/ N T/ N % S P A. TAKSONOMINĖ EKONOMINĖS VEIKLOS A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją KKŠ 4.1 / PKK 4.1 - - T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - - Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos KKŠ 4.3 / PKK 4.3 4,4 6,2 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 7,2 % - - Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos KKŠ 4.5 / PKK 4.5 0,2 0,2 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,3 % - - Elektros energijos perdavimas ir skirstymas KKŠ 4.9 / PKK 4.9 42,2 59,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 56,6 % S - Įrangos, įskaitant, pvz., ateities pažangiąsias matavimo sistemas arba sistemas, pakeičiančias pažangiąsias matavimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 19 straipsnio 6 dalį KKŠ 4.9 (f) - - T NTA NTA NTA N TA NTA T T T T T T T - S - Elektros energijos kaupimas KKŠ 4.10 / PKK 4.10 0,5 0,8 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,6 % S - Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją KKŠ 4.20 / PKK 4.20 0,4 0,6 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,0 % - - Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos KKŠ 4.24 / PKK 4.24 0,1 0,1 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,1 % - - Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui KKŠ 6.15 0,0 0,0 % T NTA NTA NTA NTA N TA T T T T T T T 0,0 % S - Veiklos sąnaudos (OPEX pagal pagal Taksonomiją ) pagal Taksonomijos reglamentą 1 Pagrindinis mūsų veiklų tikslas – prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos tikslas nėra pilnai įvertintas ir atskleidžiamas kaip kriterijų neatitinkantis. 291 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios ar taksonominės veiklos OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis 2022 m. Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai OPEX pagal Taksonomiją OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/N T/N T/ N T/ N T/ N T/N % S P Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.4 / PKK 7.4 0,0 0,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,0 % S - Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.6 / PKK 7.6 0,0 0,0 % T N 1 NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,0 % S - Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) OPEX pagal Taksonomiją (A.1) 47,9 67,0 % 67,0 % - NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 64,9 % iš jų: sąlygas sudaranti veikla 42,8 59,8 % 59,8 % - NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 57,3 % S iš jų: perėjimo veikla - - - - - - - - - - P A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro KKŠ 4.29 / PKK 4.29 5,7 7,9 % TA TA NTA NTA NTA NTA 8,1 % Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 / PKK 6.5 - - TA TA NTA NTA N TA NTA 0,0 % Pastatų įsigijimas ir nuosavybė KKŠ 7.7 / PKK 7.7 0,1 0,1 % TA TA NTA NTA NTA NTA 0,0 % Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) OPEX pagal Taksonomiją (A.2) 5,7 8,0 % 8,0 % - - - - - 8,2 % Taksonominės veiklos OPEX pagal Taksonomiją (A.1 + A.2) 53,6 75,0 % 75,0 % - - - - - 73,1 % Veiklos sąnaudos (OPEX pagal Taksonomiją ) pagal Taksonomijos reglamentą (tęsinys) 1 Pagrindinis mūsų veiklų tikslas – prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos tikslas nėra pilnai įvertintas ir atskleidžiamas kaip kriterijų neatitinkantis. 292 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 2023 finansiniai metai 2023 m. Svaraus prisidėjimo kriterijai DNSH kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios ar taksonominės veiklos OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis 2022 m. Sąlygas sudaranti veikla Perėjimo veikla Ekonominės veiklos pagal Taksonomijos reglamentą Kodai OPEX pagal Taksonomiją OPEX pagal Taksonomiją procentinė dalis klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė klimato kaitos švelninimas prisitaikymas prie klimato kaitos vanduo tarša žiedinė ekonomika biologinė įvairovė mln. Eur % T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T;N; NTA T/N T/N T/N T/ N T/ N T/ N T/N % S P B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos OPEX pagal Taksonomiją 17,9 25,0 % Iš viso (A + B) 71,5 100 % Veiklos sąnaudos (OPEX pagal Taksonomiją ) pagal Taksonomijos reglamentą (tęsinys) 293 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Su branduoline energetika susijusi veikla 1. Įmonė vykdo inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir įrengimą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 2. Įmonė stato ir saugiai eksploatuoja naujus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, tam naudodama geriausias turimas technologijas, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 3. Įmonė saugiai eksploatuoja esamus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE Su iškastinėmis dujomis susijusi veikla 4. Įmonė stato arba eksploatuoja elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. TAIP 5. Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 6. Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 1 šablonas. Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusios veiklos atskleidimo pagal Taksonomiją lentelės, kaip nurodyta Papildomame deleguotajame klimato akte 294 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Pajamos – kriterijų neatitinkanti taksonominė ekonominė veikla Ekonominė veikla Suma ir procentinė dalis KKŠ + PKK Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Suma % Suma % Suma % 1. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 2. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 3. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 4. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 91,9 98,6 % 91,9 98,6 % - - 5. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 6. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 7. Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 1,3 1,4 % 1,3 1,4 % - 8. Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 93,2 100,0 % 93,2 100,0 % - - 4 šablonas. Kriterijų neatitinkanti taksonominė ekonominė veikla 295 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) CAPEX pagal Taksonomiją . Taksonominė, bet kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla Ekonominė veikla Suma ir procentinė dalis KKŠ + PKK Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Suma % Suma % Suma % 1. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 2. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 3. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 4. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 5,6 97,7 % 5,6 97,7 % - - 5. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 6. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 7. Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 0,1 2,3 % 0,1 2,3 % - - 8. Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 5,8 100,0 % 5,8 100,0 % - - 296 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) OPEX pagal Taksonomiją . Taksonominė, bet kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla Ekonominė veikla Suma ir procentinė dalis KKŠ + PKK Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Suma % Suma % Suma % 1. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 2. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 3. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 4. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 5,7 98,9 % 5,7 98,9 % - - 5. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 6. Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skiltyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį - - - - - - 7. Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 0,1 1,1 % 0,1 1,1 % - - 8. Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis įtrauktos į taikytino PVRR vardiklį 5,7 100,0 % 5,7 100,0 % - - 2 šablonas. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (vardiklis), 3 šablonas. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (skaitiklis) ir 5 šablonas. Papildomo deleguotojo klimato akto 8 str. 6 ir 7 dalyse nurodytos netaksonominės veiklos nėra aktualios Grupei, nes ji nevykdo su branduoline energija susijusios veiklos (4.26–4.28), o su iškastinėmis dujomis susijusi veikla (4.29–4.31) jau yra atskleista 4 šablone kaip taksonominė, bet kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla. 297 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 6.7 Papildoma informacija Tvarumo principus įtvirtinančios Grupės politikos ir standartai Pagrindinės su tvarumo principų įgyvendinimu susijusios ir Grupei aktualius aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo klausimus apimančios politikos yra išvardintos toliau pateikiamoje lentelėje. Šis sąrašas nėra baigtinis – aktualūs klausimai gali būti aptariami ir kitose politikose. Grupės politikos vienodai taikomos visoms Grupės įmonėms. Šiame pranešime paminėtos politikos ir standartai yra skelbiami viešai – juos galima rasti Grupės interneto svetainėje. Visose Grupės politikose numatyta, kad žmogaus teisės būtų gerbiamos visoje jos veikloje. Nuolat peržiūrime ir aktyviai vertiname savo politikas siekdami užtikrinti, kad jos būtų atnaujintos ir atspindėtų naujausius reikalavimus dėl tvarumo principų įgyvendinimo. Kiekviena už tam tikros politikos įgyvendinimą atsakinga funkcija periodiškai ją peržiūri ir atitinkamai atnaujina. Visos susijusios šalys nuolat supažindinamos su visais pakeitimais. „Ignitis grupės“ centrinė būstinė Vilniuje 298 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Politikos Paskirtis Patvirtinimo data Grupės darnumo politika Nustato bendrus Grupės tvarumo principus ir šių principų įgyvendinimo priemones Grupėje, kuriomis siekiama strateginių tikslų ir kuriama atsakingo ir tvariai vystomo verslo kultūra ir praktika. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Grupės aplinkos apsaugos politika Apibrėžia Grupės aplinkos apsaugos bendrąsias nuostatas ir principus, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, valdyti su aplinka susijusias rizikas ir puoselėti tvaraus vystymosi principais grįstą kultūrą Grupėje ir jos aplinkoje. 2022 m. gruodžio 6 d. (atnaujinta) Grupės etikos kodeksas Apibrėžia, kokiais verslo etikos principais ir standartais remiasi Grupė ir kokio elgesio tikisi iš savo darbuotojų ir partnerių jų kasdieniame darbe. 2022 m. lapkričio 21 d. (atnaujinta) Grupės tiekėjų etikos kodeksas Atspindi Grupės siekį stiprinti tvarų bendradarbiavimą su tiekėjais, skatinant teisėtą, profesionalią ir sąžiningą verslo praktiką, apimančią aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir verslo etikos tikslus. 2023 m. lapkričio 21 d. (atnaujinta) Grupės darbuotojų sveikatos ir saugos politika Nustato pagrindinius Grupės įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos įsipareigojimus, užtikrinimo principus, valdymo sistemą (politika pakeitė Nulinės tolerancijos nelaimingiems atsitikimams politiką). 2022 m. gruodžio 13 d. Grupės žmonių ir kultūros politika Apibrėžia žmonių veiklos valdymo funkciją Grupėje, kurios tikslas – valdyti žmonių potencialą ir kultūros sritį taip, kad būtų pasiekti Grupės strateginiai tikslai. 2021 m. sausio 5 d. Grupės atlygio politika Skirta pritraukti ir išlaikyti kompetentingus, greitai besimokančius, technologiškai pažangius, globaliai mąstančius ir kuriančius naujoves darbuotojus. 2023 m. kovo 31 d. Grupės lygių galimybių ir įvairovės politika Reglamentuoja lygių galimybių ir įvairovės puoselėjimo, įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principus ir pagrindines šių principų įgyvendinimo priemones Grupėje. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Grupės smurto ir priekabiavimo prevencijos politika Nustato gaires, kurios įpareigoja Grupę kurti darbuotojams emociškai saugios darbo vietos kultūrą, apibrėžia galimas smurto ir priekabiavimo formas, nustato pranešimo apie smurtą ir priekabiavimą tvarką, numato smurto ir priekabiavimo priemones. 2023 m. vasario 22 d. Grupės viešųjų pirkimų politika Nustato pagrindinius Grupės įmonių viešųjų pirkimų planavimo, vykdymo ir kontrolės principus. 2023 m. sausio 1 d. Grupės paramos skyrimo politika Nustato bendrus paramos teikimo principus. 2023 m. birželio 30 d. Grupės asmens duomenų apsaugos politika Nurodo, jog asmens duomenys tvarkomi turint nustatytą, aiškiai apibrėžtą ir teisėtą tikslą bei laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų. 2021 m. birželio 29 d. Grupės antikorupcinė politika Nustato Grupės taikomus skaidrios aplinkos kūrimo principus ir įsipareigojimus, įgyvendinimą, priežiūrą ir kontrolę. 2022 m. rugpjūčio 16 d. (atnaujinta) Grupės korporatyvinio valdymo politika Nustato bendrus Grupės valdymo principus, užtikrinančius Grupės įmonių integraciją į vieną organizaciją pagal veiklas ir funkcijas. 2019 m. balandžio 8 d. Grupės informacijos saugos politika Nustato Grupės Informacijos saugos užtikrinimo kryptis ir principus, Grupės Informacijos gavėjų ir naudotojų pareigas. 2023 m. rugsėjo 26 d. GRI 2-23 299 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Standartai Paskirtis Pirmojo sertifikavimo data Aplinkos apsaugos valdymo sistema ISO 14001:2015 Aplinkosaugos standartas ISO 14001:2015 įdiegtas Grupės įmonėse: ESO (Tinklai), „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir Vilniaus KJ (Žalioji gamyba). „Ignitis“ (Sprendimai klientams) taip pat įdiegė ISO 14001 standartą veikloms, susijusioms su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams. 2023 m. Kauno KJ (Žalioji gamyba) įdiegė standartą ISO14001:2015. ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) – 2013 m., „Ignitis“ (Sprendimai klientams) – 2021 m., Vilniaus KJ (Žalioji gamyba) – 2022 m., Kauno KJ (Žalioji gamyba) – 2023 m. Darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistema ISO 45001:2018 Grupės įmonėse ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai), „Ignitis grupės paslaugų centras“, taip pat „Ignitis“ (Sprendimai klientams) veikloms, susijusioms su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams, įdiegtas ISO 45001:2018 standartas (ESO ir „Ignitis gamybos“ atveju jis pakeitė senąjį OHSAS 18001:2007 standartą). 83 proc. Grupės darbuotojų dirba įmonių padaliniuose, sertifikuotuose pripažintais darbuotojų saugos ir sveikatos standartais. „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) – 2014m., ESO (Tinklai) – 2016 m., „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir „Ignitis“ (Sprendimai klientams) – 2021 m. Informacijos saugumo valdymo sistema ISO 27001:2017 Siekiant užtikrinti Grupės įmonių veiklos ir procesų atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, visai Grupei informacijos saugumo paslaugas teikiantis „Ignitis grupės paslaugų centras“ yra sertifikuotas pagal ISO 27001:2017 standartą. 2014 m. Antikorupcinė vadybos sistema ISO 37001:2016 Antikorupcinės vadybos sistemos standartas „Ignitis grupė“ leidžia sistemiškai mažinti korupcijos riziką Grupėje ir padeda lengviau įgyvendinti įvairias antikorupcines priemones, aptikti galimas korupcijos apraiškas. 2021 m. Kokybės vadybos sistema ISO 9001:2015 Grupės įmonėje „Ignitis“ (Sprendimai klientams) veikloms, susijusioms su paslaugų teikimu verslo (B2B) klientams, suteiktas kokybės vadybos sertifikatas. 2021 m. Grupės įmonės diegia ir palaiko modernius, visame pasaulyje pripažįstamus standartus, kurių laikydamosi įgyvendina aukštus tvarumo reikalavimus. Daugiau apie Grupės įdiegtus standartus galima rasti Grupės interneto svetainėje. GRI 2-24 300 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Reitingai ir įvertinimai 2023 m. 2022 m. „AA“ (Lyderė) „AA“ (Lyderė) „MSCI ESG Rating“ reitingas vertina, kaip įmonė valdo finansiškai svarbias ASV rizikas ir galimybes. Vertinimai pateikiami skalėje nuo AAA iki CCC (kur AAA yra aukščiausias įvertinimas). Autorinės teisės © 2023 m. MSCI. Daugiau informacijos rasite čia. 25,2 (Vidutinė rizika) Netaikoma „Sustainalytics ESG Risk Rating“ reitingas padeda nustatyti ir suprasti finansiškai reikšmingus ASV klausimus, kurie gali turėti įtakos ilgalaikiams organizacijos veiklos rezultatams. Pagal šį reitingą ASV veiklos rezultatai vertinami balais nuo nereikšmingos (0–10) iki didelės rizikos (40+). Daugiau informacijos rasite čia. Autorinės teisės © 2023 m. „Sustainalytics“. Daugiau informacijos pateikta sustainalytics.com/legal- disclaimers. „B“ (Valdymas) „A-“ (Lyderystė) CDP balas – tai įmonės informacijos apie aplinką atskleidimo ir veiklos rezultatų įvertinimas. Įmonės vertinamos keturiais nuosekliais lygiais nuo „D-“ (Informacijos atskleidimas) iki „A“ (Lyderystė). Daugiau informacijos rasite čia. 78 (Platininis vertinimas) 78 (Platininis vertinimas) „EcoVadis“ reitingas apima platų nefinansinių vadybos sistemų spektrą, įskaitant aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių, etikos ir tvarių pirkimų poveikį. Bendras „EcoVadis“ įvertinimas (0–100 balų skalėje, kur 100 balų yra aukščiausias įvertinimas) atspindi įmonės tvarumo valdymo sistemos kokybę vertinimo metu. Daugiau informacijos rasite čia. „B-“ (Geras vertinimas) „C“ (Vidutinis vertinimas) „ISS ESG Corporate Rating“ pateikia aktualius, reikšmingus ir į ateitį orientuotus aplinkosaugos, socialinių ir valdymo duomenų bei veiklos vertinimus. Įmonės vertinamos nuo „D-“ (blogai) iki „A+“ (puikiai), atsižvelgiant į jų tvarumo rodiklius ir lyginant su geriausiais. Daugiau informacijos rasite čia. Top darbdavė Lietuvoje Top darbdavė Lietuvoje „Top Employers Institute“ yra pasaulyje žinoma autoritetinga institucija, vertinanti meistriškumą darbo su žmonėmis srityje. Instituto sertifikavimo programa leidžia organizacijoms įvertinti ir pagerinti savo darbo aplinką. Daugiau informacijos rasite čia. „A+“ „A+“ Gerosios valdysenos indeksą nuo 2012 m. kasmet sudaro Lietuvos valdymo koordinavimo centras, siekdamas įvertinti ir išmatuoti, kaip kiekviena VVĮ įgyvendina pagrindines gerojo valdymo praktikas. Įvertinimas svyruoja skalėje nuo „D“ iki „A+“ (kur „A+“ – geriausias įvertinimas). Daugiau informacijos rasite čia. 3 lygių galimybių sparnai 3 lygių galimybių sparnai „Lygių galimybių sparnai“ – tai pripažinimas, kad organizacija yra pasiekusi lygių galimybių integravimo į darbo vietą ir įvairialypės bei įtraukios kultūros kūrimo organizacijoje rezultatų. Didžiausias skiriamų „sparnų“ skaičius yra trys, o tai reiškia, kad organizacija ne tik sėkmingai integruoja lygias galimybes į savo kultūrą, bet ir aktyviai propaguoja lygias galimybes viešojoje erdvėje. Daugiau informacijos rasite čia. 1 vieta „Ignitis“ (Sprendimai klientams) 2 vieta ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) 1 vieta Antrus metus iš eilės Grupės įmonės buvo pripažintos informacijos apie lygių galimybių užtikrinimą atskleidimo lyderėmis Lietuvos įvairovės chartijos asociacija atliko tyrimą, kurio metu vertino įmones pagal tai, ar jos turi įvairovės tikslus ir jų siekia, praneša apie pažangą ir pan. Dėl metodikos specifikos Grupės įmonės buvo vertinamos atskirai. „Ignitis“ (Sprendimai klientams) skirta pirmoji vieta. ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) – antroji vieta. Daugiau informacijos rasite čia. ASV skaidrumo partnerė ASV skaidrumo partnerė „Nasdaq ESG Data Portal“ skatina skaidrumą finansų rinkose ir siekia duomenimis grįsto pokyčio. Naudodamiesi Nasdaq ASV duomenų baze, investuotojai turi galimybę įtraukti šiuos duomenis į savo atrankos procesą ir investicinius sprendimus. Norėdama tapti Nasdaq ASV skaidrumo partnere, įmonė turi užpildyti ir pateikti duomenų bazėje esančią ASV atskleidimo formą. 1 2021 update, no update in 2022. 301 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Narystės ir išorinės iniciatyvos Pasirinktos narystės Tvarią veiklą vykdome kartu su savo partneriais. Dalyvaudami įvairių organizacijų veikloje dalijamės patirtimi ir mokomės iš kitų. Čia pateikiame pasirinktų narysčių ir išorinių iniciatyvų apžvalgą. Išsamesnę informaciją apie mūsų partnerystes galite rasti mūsų interneto svetainėje. Grupė prisideda prie šių pasaulinių iniciatyvų: – esame įsipareigoję laikytis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principų; – siekiame prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo; – esame įsipareigoję iki 2040–2050 m. sumažinti grynąjį ŠESD emisijų kiekį iki nulio – SBTi patvirtino mūsų trumpalaikius tikslus; – prisijungėme prie Jungtinių Tautų iniciatyvos „Business Ambition for 1.5 °C“; – pasirašėme Moterų įgalinimo principus – lyčių lygybę ir moterų įgalinimą skatinančią iniciatyvą. Išsamesnę informaciją apie mūsų narystes galite rasti mūsų interneto svetainėje. GRI 2-28 302 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Pasaulinio susitarimo principų laikymasis Darnumo politikoje taip pat pabrėžiamas mūsų įsipareigojimas laikytis dešimties Pasaulinio susitarimo (UNGC) iniciatyvos, prie kurios prisijungėme 2016 m., principų. Šis susitarimas – visuotinai priimtos atsakingo verslo elgesio gairės – yra aiškus atsakingo verslo plėtros kelrodis. Principų įgyvendinimo kontrolė ir susijusios rizikos valdymas yra neatsiejama Grupės įmonių bendro rizikų valdymo dalis. Mūsų įsipareigojimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) Žmogaus teisės 1. Palaikome ir gerbiame tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises. 221-222, 268, 279 2. Įsipareigojame nebūti žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais. 221, 224, 279 Darbo jėga 3. Užtikriname laisvę jungtis į asociacijas, įskaitant narystę profesinėse sąjungose, ir pripažįstame darbuotojų teisę į kolektyvines derybas. 218, 220, 265 4. Nesinaudojame privalomuoju ar priverstiniu darbu ir siekiame prisidėti prie jo naikinimo aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 221-222, 224-225 5. Nesinaudojame vaikų darbu ir prisidedame jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 221, 279 6. Netoleruojame jokios formos diskriminacijos ir prisidedame prie jos naikinimo darbinėje ir profesinėje aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 221-222 Aplinkosauga 7. Taikome prevencines priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą. 174-208 8. Imamės iniciatyvų atsakingumui aplinkos apsaugos srityje didinti ten, kur galime daryti įtaką. 168,177, 223, 265 9. Skatiname aplinkai palankių technologijų kūrimą ir platų pritaikymą. 184-187, 233, 207 Antikorupcija 10 Kuriame netolerantišką korupcijai aplinką ir kovojame prieš visas korupcijos formas, tarp jų – papirkimą, kyšininkavimą ir prekybą poveikiu. 235-237, 273, 279 303 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Indėlis siekiant darnaus vystymosi tikslų Grupės tikslai dera su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarke, kurią sudaro 17 universalių, tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų, apimančių socialinio progreso ir gyvenimo kokybės gerinimo pasaulyje idėją. Siekdama strateginių tikslų Grupė prisideda prie šios darbotvarkės įgyvendinimo. Reikšmingai prisidedame prie šių DVT įgyvendinimo Siekdami, kad visi galėtų naudotis prieinama, patikima, tvaria ir modernia energija: – užtikriname energetikos paslaugų prieinamumą; – plėtojame atsinaujinančią energiją; – skatiname švarios energijos plėtrą ir vartojimą; – aktyviai ieškome novatoriškų sprendimų energetikoje ir juos integruojame į veiklą; – skatiname energetinį efektyvumą. Užtikrindami atsakingą vartojimą ir gamybą: – didelį dėmesį skiriame patikimų partnerių atrankai ir sąžiningos partnerystės užtikrinimui; – skatiname atsakingą energijos vartojimą; – kurdami produktus ir paslaugas siekiame efektyviai naudoti išteklius; – skatiname atliekų rūšiavimą ir racionalų išteklių valdymą bei naudojimą ir pakartotinį panaudojimą; – plėtojame atsinaujinančią energiją. Plėtodami lanksčią infrastruktūrą, skatindami visą apimančią ir darnią industrializaciją bei inovacijas: – investuojame į tvarią infrastruktūrą ir jos gerinimą; – prisidedame prie mokslinių tyrimų, investuojame į plėtros projektus; – palaikome tarptautinį bendradarbiavimą; – padedame plėtojantiems visuomenei naudingas inovacijas. Skatindami tvarų ekonominį augimą ir deramą darbą: – darbuotojams užtikriname vienodas darbo ir užmokesčio sąlygas; – besąlygiškai gerbiame žmogaus teises ir laisves; – netoleruojame jokių diskriminacijos ir priekabiavimo formų; – saugus darbas darbuotojams ir rangovams – Grupės prioritetas. Prisidėdami prie klimato kaitos švelninimo: – įgyvendiname dekarbonizacijos planus; – mažiname veiklos poveikį aplinkai ir siekiame valdyti emisijas, kad ilgainiui pasiektume nulinį ŠESD emisijų balansą; – laikomės aukščiausių aplinkos apsaugos ir ekologinių standartų; – didiname energetinės infrastruktūros atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos poveikių. 7.1. Prieiga prie energijos 7.2. Atsinaujinanti energetika 7.3. Energetinis efektyvumas 12.2. Tvarus gamtos išteklių valdymas 12.5. Sumažintas atliekų susidarymas 12.6. Įmonių socialinė atsakomybė 9.2. Tvari industrializacija 9.4. Modernus pramonės sektorius 8.2. Ekonomikos našumas 8.5. Deramas darbas 8.8. Teisės ir saugi darbo aplinka 13.1. Atsparumo didinimas ir prisitaikymas 13.3. Edukacija Nasdaq G9 304 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Kiti DVT, prie kurių įgyvendinimo prisidedame Siekdami sumažinti ir (arba) kompensuoti neigiamą poveikį bioįvairovei ir ekosistemoms: – aukščiausiu strateginiu lygiu įsipareigojome pasiekti teigiamą poveikį bioįvairovei iki 2025 m.; – saugome bioįvairovę, buveines ir ekosistemas, kuriose veikiame, ir stebime savo veiklos poveikį joms; integruojame aplinkos apsaugos aspektus į savo veiklos valdymo politiką; – identifikavome mūsų veiklos poveikius gamtinei aplinkai ir priklausomybes, segmentus, kuriuose pirmiausiai turime imtis veiksmų siekdami gerinti bioįvairovės būklę; – bendradarbiaujame su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis aplinkosaugos institucijomis bei mokslininkais; – laikomės aukščiausių aplinkos apsaugos ir ekologinių standartų. Mūsų indėlis siekiant užtikrinti lyčių lygybę: – aukščiausiu strateginiu lygiu įsipareigojome siekti lyčių balanso ir įgyvendiname priemones šiam tikslui pasiekti; – skatiname darbuotojų moterų karjerą IT ir inžinerijos profesinėse srityse; – siekiame nuosekliai didinti darbuotojų moterų dalį vadovaujančiose pozicijose; – skatiname visų darbuotojų – moterų ir vyrų – sąmoningumą lyčių lygybės tema. Skatindami skaidrumą, antikorupciją ir teisingumą: – nuolat tobuliname antikorupcijos valdymą Grupėje; – edukuojame darbuotojus, bendradarbiaujame su valstybės institucijomis. 15.1. Sausumos ekosistemų apsauga 15.5. Bioįvairovės nykimo stabdymas 5.1. Diskriminacijos panaikinimas 5.5. Lygios galimybės lyderystei 16.5. Antikorupcija 16.10. Prieigos prie informacijos užtikrinimas 305 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) GRI standartas Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) GRI 2: 2021 M. BENDRIEJI ATSKLEIDIMAI 2-1 Informacija apie organizaciją 20-21, 44-45 2-2 Subjektai, įtraukti į organizacijos tvarumo ataskaitas 164 2-3 Ataskaitų teikimo periodiškumas, dažnumas ir kontaktinis asmuo 164 2-4 Pateiktos informacijos pakeitimas 245, 253, 266 2-5 Išorinis ataskaitų auditas ir vertinimas 484-487 Veiklos ir darbuotojai 2-6 Veiklos, vertės grandinė ir kiti verslo santykiai 11-17, 24-25, 139-140, 241 2-7 Darbuotojai 210, 258 Valdymas 2-9 Valdymo struktūra ir sudėtis 91, 97-109, 139-142, 167 2-10 Aukščiausiojo valdymo organo skyrimas ir rinkimas 97 2-11 Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas 102 2-12 Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo nustatant poveikių valdymą 104, 167, 169, 172-173, 234 2-13 Atsakomybės už poveikių valdymą delegavimas 167, 172 2-14 Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant tvarumo ataskaitas 167, 172 2-15 Interesų konfliktai 98, 116 2-16 Kritinių klausimų perdavimas 104, 107, 110 2-17 Aukščiausiojo valdymo organo kolektyvinės žinios 167, 172 2-18 Aukščiausiojo valdymo organo veiklos vertinimas 97 2-19 Atlygio politika 146 2-20 Atlygio nustatymo procesas 146-149 2-21 Bendras metinis atlygio santykis 267 Strategija, politikos ir praktikos 2-22 Pareiškimas apie tvarumo strategiją 6 2-23 Įsipareigojimai Grupės politikose 167, 174, 179, 192, 197, 200, 206, 211, 215, 218, 221, 224, 226, 229-231, 235, 238, 239, 241-243, 299 GRI standartas Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) 2-24 Grupės politikose esančių įsipareigojimų įtvirtinimas 167, 174, 179, 192, 197, 200, 206, 211, 215, 218, 221, 224, 226, 229-231, 235, 238, 239, 241-243, 300 2-25 Neigiamo poveikio pašalinimo procesai 135-137 2-26 Pagalbos prašymo ir problemų kėlimo mechanizmai 104 2-27 Atitiktis teisės aktams ir taisyklėms 274, 261, 250 2-28 Narystė asociacijose 302 Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas 2-29 Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai 169, 177, 209 2-30 Kolektyvinės sutartys 220, 265 GRI 3: 2021 m. REIKŠMINGUMO ASPEKTAI 3-1 Reikšmingiausių aspektų nustatymo procesas 168-169 3-2 Reikšmingiausių aspektų sąrašas 168 3-3 Temos valdymo principai 172 GRI 201: 2016 EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATAI 201-1 Sukurta ir paskirstyta tiesioginė ekonominė vertė 60 201-2 Finansiniai padariniai ir kita klimato pokyčių keliama rizika ir galimybės 135-137 201-4 Iš valstybės gauta finansinė parama 63 GRI 202: 2016 DALYVAVIMAS DARBO RINKOJE 3-3 Temos valdymo principai 146 202-1 Standartinio pradedančiojo lygio pozicijos atlyginimo ir vietinio minimalaus atlyginimo santykis pagal lytį 267 GRI 204: 2016 PIRKIMŲ PRAKTIKA 3-3 Temos valdymo principai 241 204-1 Vietiniams tiekėjams skirtos pirkimų vertės dalis 276 GRI 205: 2016 ANTIKORUPCIJA 3-3 Temos valdymo principai 234 205-2 Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija ir mokymai 273 205-3 Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi 274 GRI rodiklių sąrašas 306 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) GRI standartas Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) GRI 206: 2016 ANTIKONKURENCINIS ELGESYS 3-3 Temos valdymo principai 235-240 206-1 Teisiniai veiksmai dėl antikonkurencinio elgesio, antimonopolinės praktikos 274 GRI 207: 2019 MOKESČIAI 207-4 Mokesčiai pagal šalis 275 GRI 302: 2016 ENERGIJA 3-3 Temos valdymo principai 174,179 302-1 Energijos vartojimas organizacijoje 248 302-3 Energijos intensyvumas 248 GRI 303: 2018 VANDUO IR NUOTEKOS 3-3 Temos valdymo principai 174, 197 303-3 Vandens paėmimas 251 303-4 Vandens išleidimas 251 303-5 Vandens suvartojimas 251 GRI 304: 2016 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 3-3 Temos valdymo principai 174, 200 304-1 Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų ir zonose, pasižyminčiose didele biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų ribų 253-255 304-2 Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei 201-203 304-4 Rūšys, nurodytos IUCN (Tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos) Raudonojoje knygoje ir nacionaliniame saugomų rūšių sąraše, kurių buveinės yra veiklos paveiktose zonose 256 GRI 305: 2016 EMISIJOS 3-3 Temos valdymo principai 174, 192 305-1 Tiesioginės (1 apimties) ŠESD emisijos 245 305-2 Netiesioginės (2 apimties) energijos ŠESD emisijos 245 305-3 Kitos netiesioginės (3 apimties) ŠESD emisijos 245 305-4 ŠESD emisijų intensyvumas 245 305-5 ŠESD emisijų mažinimas 245 305-7 Azoto oksidai (NOx), sieros oksidai (SOx) ir kitos reikšmingos emisijos į orą 250 GRI 306: 2020 ATLIEKOS 3-3 Temos valdymo principai 174, 206 GRI standartas Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) 306-1 Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis 207-208 306-2 Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas 207-208 306-3 Susidariusios atliekos 257 GRI 307: 2016 APLINKOSAUGINĖ ATITIKTIS 3-3 Temos valdymo principai 172 307-1 Aplinkosaugos įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymas 250 GRI 401: 2016 ĮDARBINIMAS 3-3 Temos valdymo principai 215 401-1 Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita 262 401-2 Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams 219, 264 401-3 Vaiko priežiūros atostogos 263 GRI 402: 2016 DARBO SANTYKIAI 3-3 Temos valdymo principai 215 402-1 Trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus laikotarpis 220, 265 GRI 403: 2018 DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR SAUGA 3-3 Temos valdymo principai 211-212 403-1 Darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistema 212 403-2 Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas 211 403-3 Darbuotojų sveikatos ir saugos paslaugos 213-214 403-4 Darbuotojų dalyvavimas, konsultavimas ir komunikacija darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais 213-214 403-5 Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai 213-214 403-6 Darbuotojų sveikatos skatinimas 213-214 403-7 Poveikio darbuotojų sveikatai ir saugai, tiesiogiai susijusio su verslo santykiais, prevencija ir švelninimas 211-214 403-8 Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema 261 403-9 Sužeidimai, susiję su darbu 261 GRI 404: 2016 MOKYMAI IR ŠVIETIMAS 3-3 Temos valdymo principai 215 404-1 Vidutinis mokymo valandų skaičius per metus, tenkantis darbuotojui 269 404-2 Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos 216 307 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) GRI standartas Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) 404-3 Darbuotojų, kurių veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrima, dalis 265 GRI 405: 2016 ĮVAIROVĖ IR LYGIOS GALIMYBĖS 3-3 Temos valdymo principai 221 405-1 Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė 258, 266 405-2 Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis 267 GRI 406: 2016 NEDISKRIMINAVIMAS 406-1 Diskriminavimo incidentai ir korekciniai veiksmai, kurių buvo imtasi 268 GRI 413: 2016 VIETOS BENDRUOMENĖS 3-3 Temos valdymo principai 226 413-2 Veiklos, darančios didelį faktinį arba potencialų neigiamą poveikį vietinėms bendruomenėms 226-228, 270 GRI 418: 2016 KLIENTŲ PRIVATUMAS 3-3 Temos valdymo principai 229-231 418-1 Pagrįsti skundai dėl klientų privatumo pažeidimų ir klientų duomenų praradimo 229-231, 274 GRI 419: 2016 SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ATITIKTIS 419-1 Socialinės ir ekonominės srities įstatymų ir KITŲ TEISĖS AKTŲ nesilaikymas 274, 261, 250 308 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) Nasdaq rodiklis Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) APLINKOSAUGOS RODIKLIAI E1 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 245 E2 ŠESD emisijų intensyvumas 245 E3 Energijos vartojimas 248 E4 Energijos intensyvumas 248 E5 Energijos vartojimo tipai 248 E6 Vandens naudojimas 251 E7 Aplinkosaugos veiklos 174 E8 Klimato kaitos veiksmų vertinimas Valdyboje 172 E9 Klimato kaitos veiksmų vertinimas vadovybėje 172 E10 Klimato rizikos mažinimas 180 SOCIALINIO ATSAKINGUMO RODIKLIAI S1 Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlygio santykis 267 S2 Atlyginimo santykis pagal lytis 267 S3 Darbuotojų kaitos rodiklis 262 S4 Lyčių įvairovė 258, 266 S5 Laikinų darbuotojų dalis 258 S6 Nediskriminavimas 221-222 S7 Sužalojimų darbe rodiklis 171, 261 S8 Visuotinė sveikata ir sauga 211-215, 224-225 S9 Vaikų ir priverstinis darbas 221, 279 S10 Žmogaus teisės 221-222, 224, 268, 279 Nasdaq rodiklis Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) VALDYMO RODIKLIAI G1 Valdybos įvairovė 266 G2 Valdybos priklausomumas 91 G3 Vadovų skatinimas 146-149 G4 Kolektyvinės derybos 220, 265 G5 Tiekėjų etikos kodeksas 276 G6 Etika ir antikorupcija 235-237, 273, 279 G7 Duomenų apsauga 238, 274 G8 ASV ataskaitų teikimas 164 G9 Informacijos atskleidimo politika 164, 171, 304 G10 Išorinis ataskaitų auditas ir vertinimas 484-487 Nasdaq ASV rodikliai Pateiktoje rodyklėje, nuorodos į rodiklius apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Rekomenduojame analizuoti rodiklius kartu su Integruotame metiniame pranešime pateikta Tvarumo ataskaita. ASV (aplinkosaugos, socialinio atsakingumo bei valdymo) rodiklių duomenys nebuvo patikrinti išorinių organizacijų ir atspindi informaciją, prieinamą duomenų atskleidimo metu. 309 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) ESRS standartai Pavadinimas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) APLINKOSAUGOS E1 Klimato kaita 174-178, 179-190, 245-249 E2 Tarša 174-178, 191-194, 250 E3 Vandens ir jūrų ištekliai 174-178, 195-198, 251-252 E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos 174-178, 199-204, 253-256 E5 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika 174-178, 205-208, 257 SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS S1 Sava darbo jėga 210-223, 258-269 S2 Vertės grandinės darbuotojai 224-225, 261 S3 Paveikiamos bendruomenės 226-228, 270 S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai 229-233, 271-272 VALDYMO G1 Verslo etika 234-243, 273-276 ASV aspektas Integruoto metinio pranešimo puslapis (-iai) ES Taksonomijos reglamento taikymo apžvalga 166 Priskyrimo taksonominėms veiklos vertinimas 277 Priskyrimo kriterijus atitinkančioms veikloms vertinimas 278-278 Apskaitos politika 280-282 Kontekstinė informacija apie Taksonomijos reglamente nustatytus PVRR 283-285 Pajamos pagal Taksonomijos reglamentą 286-287 Kapitalo sąnaudos (CAPEX pagal Taksonomiją) pagal Taksonomijos reglamentą 288-290 Veiklos sąnaudos (OPEX pagal Taksonomiją) pagal Taksonomijos reglamentą 291-293 Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusios veiklos atskleidimo pagal Taksonomiją lentelės, kaip nurodytai nurodyta Papildomame deleguotajame klimato akte 294-297 ESRS standartai Atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentą 310 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Tvarumo ataskaita (Socialinės atsakomybės ataskaita) 311 / 477 Papildoma informacija 7.1 Papildoma informacija investuotojams 312 7.2 Pastabos dėl perskaičiuotų rodiklių 315 7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai 316 7.4 Grupės įmonių rezultatai 321 7.5 Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui 338 7.6 Informacija apie atitiktį valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms 354 7.7 Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius 358 7.8 Kita teisinė informacija 360 7.9 Teisinė pastaba 363 7.10 Trumpiniai 364 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.1 Papildoma informacija investuotojams Be informacijos, pateiktos skyriuje „1.6 Informacija investuotojams“, šiame skyriuje pateikiama išsamesnė informacija apie Grupės paprastąsias vardines akcijas (PVA), tarptautinius depozitoriumo pakvitavimus (TDP) ir obligacijas. PVA ir TDP Sekančiame puslapyje pateikiami 2021–2023 m. PVA ir TDP prekybos duomenys. Kainų pokyčiai 2021–2023 m. 1 Euro Stoxx Utilities: SX6E Nasdaq Vilnius: IGN1L (paprastosios vardinės akcijos, PVA) LSE: IGN (tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai, TDP) 7,0 %(10,9 %) Kainos pokytis Grąža 2021 m. 2022 m. 2023 m. 120 115 110 105 105 100 95 90 85 80 85 70 11,7 % (7,3 %) 15,6 % 0,8 % 1 Indeksas = 100. 312 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Informacija apie akcijas 2021–2023 m. laikotarpiu Nasdaq Vilnius LSE Viso Atidarymo kaina 1 , Eur 22,85 20,00 - Didžiausia kaina 1 (data), Eur 25,35 (2021 m. rugsėjo 3 d.) 24,80 (2021 m. rugsėjo 3 d.) 25,35 Mažiausia kaina 1 (data), Eur 17,56 (2022 m. kovo 7 d.) 16,00 (2022 m. kovo 8 d.) 16,00 VWAP kaina 2 , Eur 20,42 19,92 20,19 Uždarymo kaina 1 , Eur 18,84 18,55 - Apyvarta (vidutinė dienos), mln. Eur 290,80 (0,39) 146,83 (0,19) 437,63 (0,58) Rinkos kapitalizacija, 2023 m. pab. 1 , mlrd. Eur - - 1,4 1 Prekybos pabaigos uždarymo akcijos kaina. 2 VWAP (volume-weighted average price) – vidutinė svertinė kaina. 3 Indeksas = 100. 4 Bendra vardinių akcijų ir GDR apyvarta. Dienos apyvarta 2021–2023 m., mln. Eur 1 2021–2023 m. laikotarpiu bendra Grupės (PVA ir TDP) apyvarta siekė 438,1 mln. Eur (66,5 % sudarė apyvarta PVA „Nasdaq Vilnius“ biržoje ir 35,5 % sudarė apyvarta TDP Londono vertybinių popierių biržoje). 2021 m. 2022 m. 2023 m. 8 7 6 5 4 3 2 1 0 1 Bendra PVA ir TDP apyvarta. 313 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Obligacijos 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo išleidusi tris obligacijų emisijas (dvi iš jų – žaliosios obligacijos), kurios yra įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržas. Bendra šių obligacijų nominali vertė – 900 mln. Eur. Toliau pateiktuose grafikuose pateikta aktuali informacija apie obligacijas ir jų turėtojus. 2017 m. obligacijų emisijos metu buvo 121, 2018 m. – 115, o 2020 m. – 91 obligacijų savininkai (išleidimo metu). Daugiau informacijos apie skolos priemones bei su ja susijusi papildoma informacija yra pasiekiama Grupės tinklalapyje. Informacija apie delistinguotas įmones 2019 m. gruodžio 4 d., „Ignitis gamyba“ (ISIN kodas: LT0000128571) ir ESO (ISIN kodas: LT0000130023) neeilinių visuotinių akcininkų metu priėmė sprendimus išbraukti bendrovių akcijas iš prekybos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje sąrašų ir patvirtinti patronuojančią bendrovę kaip šalį teiksiančią oficialius siūlymus dėl akcijų, kotiruojamų „Nasdaq Vilnius“, išpirkimo. 2020 m. gegužės 21 d., „Nasdaq Vilnius“ sprendimu, ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamyba“ (Žalioji gamyba ir Lanksčioji gamyba) akcijos buvo išbrauktos iš Baltijos oficialiojo sąrašo (paskutinė akcijų prekybos diena buvo 2020 m. birželio 30 d.). Įvykdžius ESO ir „Ignitis gamyba“ privalomas akcijų išpirkimo procedūras, 2021 m. balandžio 15 d. patronuojančioji bendrovė tapo 100 % ESO ir 2021m. rugsėjo 9 d. 100 % „Ignitis gamyba“ akcininke. Šie sprendimai įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. (dėl ESO) ir 2021 m. rugsėjo 27 d. (dėl „Ignitis gamyba“). Informacija apie delistinguotas įmones, tame tarpe apmokėjimą už akcijas jų turėtojams, yra pasiekiama mūsų tinklalapyje. Išleistos obligacijų emisijos 2017 m. emisija Emitentas „Ignitis Grupė“ Emisijos suma 300 000 000 Eur Atkarpa 2,000 % Terminas 2027 m. liepos 14 d. ISIN kodas XS1646530565 Kredito reitingas BBB+ 2018 m. emisija Emitentas „Ignitis Grupė“ Emisijos suma 300 000 000 Eur Atkarpa 1,875 % Terminas 2028 m. liepos 10 d. ISIN kodas XS1853999313 Kredito reitingas BBB+ 2020 m. emisija Emitentas „Ignitis Grupė“ Emisijos suma 300 000 000 Eur Atkarpa 2,000 % Terminas 2030 m. gegužės 21 d. ISIN kodas XS2177349912 Kredito reitingas BBB+ Obligacijų turėtojų struktūra emisijos išleidimo dieną 5 % Austrija Kitos 11 % 16 % Skandinavijos šalys 23 % Vokietija 16 % Baltijos šalys 14 % Baltijos šalys 10 % Jungtinė Karalystė 13 % Jungtinė Karalystė 9 % Prancūzija 8 % Italija 35 % Vokietija 26 % Prancūzija Vokietija Skandinavijos šalys Baltijos šalys Jungtinė Karalystė Prancūzija Kitos Kitos 15 % Prancūzija Vokietija Baltijos šalys Jungtinė Karalystė Italija Austrija Kitos Baltijos šalys Jungtinė Karalystė Vokietija Benelikso šalys Prancūzija Italija Kitos 300 mln. Eur 300 mln. Eur 6 % Italija Kitos 13 % 21 % Jungtinė Karalystė 21 % Vokietija 8 % Beneliukso šalys 7 % Prancūzija 24 % Baltijos šalys 300 mln. Eur 314 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.2 Pastabos dėl perskaičiuotų rodiklių Šiame skyriuje apžvelgiame šiame tarpiniame pranešime pateiktus rodiklius, kurie buvo perskaičiuoti ir skiriasi nuo pateiktų praeituose pranešimuose. 1. 2022 m. 12 mėn. rodikliai Dėl TFAS pokyčių, 2021 m. finansiniai rodikliai buvo retrospektyviai perskaičiuoti (daugiau informacijos pateikiame 2022 m. metinio pranešimo „6.1 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ skyriaus 6-oje pastaboje „Lyginamosios informacijos pertvarkymas dėl apskaitos politikos pakeitimo“). Dėl šių pokyčių, 2022 m. 12 mėn. rodikliai taip pat buvo retrospektyviai perskaičiuoti. Alternatyvių veiklos rodiklių apibrėžtis pateikiame Grupės svetainėje. 2. Dėl perskaičiuotų ES Taksonomijos rodiklių ir atnaujintos skaičiavimo metodikos Dėl pasikeitusios ES Taksonomijos rodiklių skaičiavimo metodikos buvo retrospektyviai perskaičiuoti 2022 m. metiniame pranešime atskleisti rodikliai. Šių pakeitimų pavyzdžiai apima, bet neapsiriboja, korekcijomis susijusiomis su pagrindinio vieningo nešiklio naudojimu apskaičiuojant rodiklius, peržiūrėtais pajamų, susijusių su veikla „4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas" įtraukimais ir kt. Išsamesnė informacija pateikta šio pranešimo skyriaus „6.6 Atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentą" dalyje „Pokyčiai skaičiavimuose". 315 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas Koreguotas EBIT Koreguotas EBITDA - nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (išskyrus materialius vienkartinius atvejus) Koreguotas EBITDA, atėmus nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas ir ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymo, perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostolius (išskyrus materialius vienkartinius atvejus) Koreguotas EBIT yra pelno rodiklis, leidžiantis patikimiau palyginti Grupės rezultatus skirtingais laikotarpiais ir su kitomis panašaus profilio bendrovėmis nei EBIT. Koreguoto EBIT marža Koreguotas EBIT Pajamos, iš viso + vadovybės koregavimai (pajamų) Pelningumo rodiklis, parodantis Koreguotą EBIT kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. Koreguotas EBITDA EBITDA + laikini reguliaciniai skirtumai + pelnas iš turto rotacijos - kiti nepasikartojantys ir (arba) ne piniginiai, ir (arba) susiję su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusiję su pagrindine Grupės veika. EBITDA eliminavus nepasikartojančius ir (arba) ne piniginius, ir (arba) susijusius su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusijusius su pagrindine Grupės veikla, ir vėl pridedant straipsnius, kurie geriausiai atspindi laikotarpio rezultatą. Koreguotas EBITDA yra pagrindinis Grupės veiklos rodiklis, naudojamas kaip Grupės tikslų rodiklis. Šis rodiklis leidžia patikimiau palyginti Grupės rezultatus skirtingais laikotarpiais ir su kitomis panašaus profilio bendrovėmis nei EBITDA. Koreguoto EBITDA marža Koreguotas EBITDA Pajamos, iš viso + vadovybės koregavimai (pajamų) Pelningumo rodiklis, parodantis Koreguotą EBITDA kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. Rodiklis taip pat yra naudingas stebint Grupės efektyvumą. Kuo didesnė Grupės koreguoto EBITDA marža, tuo mažesnės yra Grupės OPEX, palyginus su visomis pajamomis, ir aukštesnis efektyvumas. Koreguotas grynasis pelnas Koreguotas EBIT + finansinės veiklos pajamos - finansinės veiklos sąnaudos - einamojo laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos - atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos - koregavimų įtaka pelno ir atidėtajam pelno mokesčiui Grynasis pelnas, eliminavus nepasikartojančius ir (arba) susijusius su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusijusius su pagrindine Grupės veikla, ir vėl pridedant straipsnius, kurie geriausiai atspindi laikotarpio rezultatą. Tai vienas svarbiausių Grupės pelningumo vertinimo rodiklių. Jis taip pat naudojamas skaičiuojant Koreguotą ROE, kuris yra dar vienas svarbus rodiklis Grupės veiklos rezultatams įvertinti. Koreguoto grynojo pelno marža Koreguotas grynasis pelnas Pajamos, iš viso + vadovybės koregavimai (pajamų) Pelningumo rodiklis, parodantis Koreguotą grynąjį pelną, kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. Rodiklis taip pat yra naudingas stebint Grupės efektyvumą. 316 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas Koreguota nuosavo kapitalo grąža (koreguota ROE) Koreguotas grynasis pelnas Nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Koreguoto grynojo pelno santykio su nuosavybe pelningumo rodiklis. Koreguotas ROE yra vienas pagrindinių Grupės veiklos rodiklių, naudojamas kaip rodiklis Grupės tikslams nustatyti ir stebėti. Grupės akcininkai išreiškia lūkesčius per Koreguotą ROE. Koreguotas ROE parodo, kaip efektyviai Grupė naudoja akcininkų kapitalą pelnui uždirbti. Turto apyvartumas Pajamos, iš viso Turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Efektyvumo rodiklis, kuris parodo pajamų ir viso turto santykį. Rodiklis rodo, kaip efektyviai Grupė naudoja savo kapitalą. Didesnė reikšmė rodo didesnį viso turto valdymo efektyvumo laipsnį. Panaudotas kapitalas Grynoji skola + Nuosavas kapitalas Viso turto, kurį grupė naudoja pelnui generuoti, vertė Rodiklis parodo bendrą versle naudojamų finansinių išteklių sumą. Bendrojo likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje Trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje Likvidumo rodiklis, kuris parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus. Bendrojo likvidumo rodiklis parodo Grupės galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu ir parodo Grupės likvidumo poziciją. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo geresnė likvidumo pozicija. Dividendų išmokėjimas Dividendai vienai akcijai (DPS) Pelnas vienai akcijai (EPS) Visos akcininkams išmokėtų dividendų sumos santykio palyginimas su patronuojančios bendrovės grynosiomis pajamomis. Rodiklis parodo pelno procentinę dalį, kuri turi būti mokama akcininkams dividendais. Dividendai vienai akcijai (DPS) Iš viso siūloma išmokėti dividendų Paprastųjų akcijų nominaliąja verte skaičius periodo pabaigai Pelningumo rodiklis, rodantis siūlomus laikotarpio dividendus, priskirtinus vienai paprastajai nominalios vertės akcijai Kuo didesnė rodiklio vertė, tuo didesnis pelningumas priskirtinas vienai paprastajai nominaliai akcijai per laikotarpį. Dividendų pajamingumas DPS Paprastoji registruota akcija arba GDR kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Pelningumo santykis, rodantis, kiek įmonė kasmet moka dividendų, palyginus su jos akcijų kaina. Dividendų pajamingumas yra tik dividendų investicijų grąžos įvertinimas. Pelnas vienai akcijai (EPS) Grynasis pelnas už laikotarpį, priskiriamą patronuojančiosios bendrovės akcininkams Svertinis vidutinis nominalių akcijų skaičius per laikotarpį Pelningumo koeficientas, rodantis laikotarpio grynąjį pelną, priskiriamą patronuojančiosios įmonės akcininkams, vienam vienetui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kuo didesnė rodiklio vertė, tuo didesnis pelningumas, priskiriamas vienam vienetui už laikotarpį. 317 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas EBIT EBITDA - nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo sąnaudos Skaičiuojant EBIT, pelnas prieš finansinės veiklos rezultatą, mokesčius. Pelningumo rodiklis naudojamas skaičiuojant veiklos pinigų srautus, įvertinant kapitalo kaštus per nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas. EBIT marža EBIT Pajamos, iš viso Pelningumo rodiklis, parodantis EBIT kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. EBITDA Pajamos, iš viso - Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai - Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos - Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos - Kitos sąnaudos EBITDA - pelnas prieš finansinės veiklos rezultatą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Pelno rodiklis, naudojamas skaičiuojant veiklos pinigų srautus. EBITDA marža EBITDA Pajamos, iš viso Pelningumo rodiklis, parodantis EBITDA kaip procentą nuo pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį Grupės pelningumą. Nuosavo kapitalo lygis Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje Visas turtas laikotarpio pabaigoje Svertinis rodiklis, kuris parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją. Šis rodiklis rodo kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo labiau Grupė priklauso nuo skolintų lėšų savo veikloje. Laisvasis pinigų srautas (FCF) FFO + gautos palūkanos - Investicijos + gautos dotacijos+ investicijos dengiamos garantijomis + naujų vartotojų prijungimų ir galios didinimų piniginis poveikis + pinigų įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo atėmus pelną ar nuostolį + apyvartinio kapitalo pokytis. Laisvas pinigų srautas tai pinigų srautas liekantis Grupei padengus veiklos ir kapitalo išlaidas. Kuo didesnis FCF, tuo daugiau pinigų srautų yra prieinamų akcininkams ir Grupės skolintojams. Jei FCF yra neigiamas, Grupė turi rasti papildomą finansavimą veiklai finansuoti. Pinigai iš vykdomos veiklos (FFO) EBITDA - sumokėtos palūkanos - sumokėtas pelno mokestis FFO yra naudojamas Grupės pinigų srauto skaičiavime atsižvelgiant į EBITDA, sumokėtas palūkanas ir sumokėtą pelno mokestį. FFO parodo Grupės gebėjimą uždirbti pinigus. Rodiklis naudojamas Grupės kredito reitingo peržiūros metu. Finansinės skolos Ilgalaikės paskolos ir obligacijos + trumpalaikės paskolos + nuomos įsipareigojimai Bendra Grupės skolų suma. Rodiklis parodo Grupės įsiskolinimo dydį. 318 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Rodiklis Formulė Apibrėžimas Rodiklio reikšmės ir interpretavimas Finansinės skolos/ Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Nuosavas kapitalas Svertinis rodiklis, kuris parodo laipsnį, kuriuo Grupė finansuoja savo veiklą iš skolinto kapitalo, palyginti su nuosavu kapitalu. Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo didesnės Grupės galimybės įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus bei pritraukti daugiau naujo skolinto kapitalo. Vienas iš rodiklių, nurodytų Grupės dividendų apskaičiavimo politikoje. Investicijos Ilgalaikio materialaus turto įsigijimai + ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimai + turtas įgytas dukterinių įmonių įsigijimo metu + kito finansinio turto įsigijimai + investicinio turto įsigijimai + Kapitalo įnašai (susiję vystomais projektais, kuriuose Grupė neturi kontroliuojamos dalies) + išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą - išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą perklasifikuoti į ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimus - Neapibrėžtieji atlygiai (verslo jungimai) Kapitalas išleistas ilgalaikio materialaus ir nematerialaus, finansinio ir investicinio turtobei turto įgyto dukterinių įmonių įsigijimo metu įsigijimui. Rodiklis parodo kiek Grupė skiria kapitalo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus, finansinio ir investicinio turto bei turto įgyto dukterinių įmonių įsigijimo metu įsigijimui, atnaujinimui, pakeitimui. Tai vienas pagrindinių rodiklių, turinčių reikšmingos įtakos Grupės pinigų srautų bei įsiskolinimo lygiui. Grynoji skola Ilgalaikės paskolos ir obligacijos + trumpalaikės paskolos + nuomos įsipareigojimai - pinigai ir pinigų ekvivalentai - trumpalaikiai indėliai Grynoji skola - tai visi Grupės finansiniai įsipareigojimai, išplatintos obligacijos, sukauptos mokėtinos palūkanos ir nuomos įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus ir trumpalaikius indėlius. Grynoji skola parodo Grupės įsiskolinimo lyg jei jos pinigai ir jų ekvivalentai ir trumpalaikiai indėliai būtų panaudotos grąžinti neapmokėtas skolas. Rodiklis naudojamas Grupės kredito reitingo peržiūros metu. Grynoji skola/Koreguotas EBITDA Grynoji skola Koreguotas EBITDA Santykinis rodiklis, kuris parodo Grupės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Rodiklio reikšmė parodo, kiek metų reikia dirbti Grupei, kad jos koreguoto EBITDA pelno dydis susilygintų su Grupės skolomis. Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo didesnės Grupės galimybės padengti savo finansinius įsipareigojimus iš uždirbto pelno. Tai vienas pagrindinių rodiklių, parodančių Grupės įsiskolinimo lygį. Grynoji skola/EBITDA Grynoji skola EBITDA Santykinis rodiklis, kuris parodo Grupės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Rodiklio reikšmė parodo kiek metų Grupei reikės grąžinti skolas jei grynoji skola ir EBITDA būtų laikomi konstanta. Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo didesnės Grupės galimybės padengti savo finansinius įsipareigojimus iš uždirbto pelno. Rodiklis naudojamas Grupės kredito reitingo peržiūros metu. Grynasis apyvartinis kapitalas Trumpalaikis turtas (išskyrus ilgalaikį turtą, skirtą parduoti) - pinigai ir pinigų ekvivalentai - kitas trumpalaikis finansinis turtas - trumpalaikiai indėliai - trumpalaikės gautinos palūkanos - iš anksto sumokėtas pelno mokestis - išvestinių finansinių priemonių turtas - gautinos sumos už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą + ilgalaikės gautinos sumos (išskyrus EPSO-G sumas) - trumpalaikiai įsipareigojimai (išskyrus įsipareigojimus susijusius su ilgalaikiu turtu, skirtu parduoti) + ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis + trumpalaikės paskolos + nuomos įsipareigojimai + ateinančių laikotarpių pajamų trumpalaikė dalis susijusi su naujų vartotojų prijungimo ir atnaujinimo mokesčiais + mokėtinas pelno mokestis + išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai + trumpalaikiai atidėjiniai + mokėtini dividendai Grynasis apyvartinis kapitalas rodo, kokia kapitalo, išskyrus naudojamą investicijoms į ilgalaikį turtą, suma susijusi su verslo operacijomis. Apyvartinis kapitalas yra veiklos efektyvumo rodiklis. Kuo mažesnis apyvartinis kapitalas, tuo efektyvesnės Grupės operacijos ir lėšų panaudojimas. 319 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Indicator Formula Definition Meaning and interpretation of indicator Grynasis apyvartinis kapitalas/Pajamos Grynasis apyvartinis kapitalas Pajamos, iš viso Efektyvumo rodiklis, parodantis apyvartinį kapitalą kaip procentą nuo pajamų. Grynasis apyvartinis kapitalas / Pajamos - tai veiklos efektyvumo rodiklis. Kuo mažesnis rodiklis, tuo efektyvesnės Grupės operacijos ir lėšų panaudojimas. OPEX Atlyginimai ir susijusios išlaidos + remonto ir priežiūros išlaidos + kitos sąnaudos - Neefektyvių apsidraudimo sandorių rezultatas Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos Šis rodiklis padeda vadovybei spręsti apie Grupės veiklos efektyvumą stebint valdymo išlaidas. Turto grąža (ROA) Grynasis pelnas (nuostoliai) Turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Pelningumo rodiklis, kuris parodo kaip gerai Grupė įdarbina savo visą turtą. Rodiklis apibūdina Grupės turto panaudojimo efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė parodo kaip efektyviai Grupė išnaudoja savo turtą pelnui uždirbti. Panaudoto kapitalo grąža (ROCE) EBIT Panaudoto kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Pelningumo rodiklis, kuris parodo kaip gerai Grupė įdarbina savo kapitalą. Rodiklis parodo, kaip gerai Grupė panaudoja savo kapitalą pelnui uždirbti. Didesnė rodiklio vertė rodo didesnį Grupės įdarbinto kapitalo pelningumą. Nuosavo kapitalo grąža (ROE) Grynasis pelnas (nuostoliai) Nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis Grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykio pelningumo rodiklis. ROE yra Grupės veiklos rodiklis. Nuosavo kapitalo grąža parodo kaip efektyviai Grupė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti. CAPEX pagal Taksonomiją Ilgalaikio materialaus turto, nematerialaus turto (išskyrus prestižą), investicinio turto įsigijimai (įskaitant įgijimus per verslo jungimą) ir naudojimo teise valdomo turto įsigijimai Kapitalo kaštai apskaičiuoti remiantis ES Komisijos Deleguotuoju Reglamentu 2021/2178. Rodiklis parodo kapitalo kaštus, susijusius su ilgalaikio materialaus, nematerialaus, investicinio turto įsigijimais ir įgijimais per verslo jungimą bei naudojimo teise valdomo turto įsigijimais, ir naudojamas apskaičiuoti kapitalo kaštų rodiklį pagal ES Taksonomiją. OPEX pagal Taksonomiją Remonto ir priežiūros išlaidos + trumpalaikės nuomos sąnaudos + IT priežiūros sąnaudos Veiklos sąnaudos apskaičiuotos remiantis ES Komisijos Deleguotuoju Reglamentu 2021/2178 (skirtumai nurodyti skyriuje „6.6 Atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentą“). Rodiklis parodo išlaidas, susijusias turto remontu ir priežiūra, trumpalaike nuoma, IT priežiūros išlaidomis, ir naudojamas apskaičiuoti veiklos išlaidų rodiklį pagal ES Taksonomiją. 320 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.4 Grupės įmonių rezultatai 1 Neaudituoti rezultatai, išskyrus AB „Ignitis grupė”, AB „Energijos skirstymo operatorius” ir UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“. 2 AB „Ignitis grupė“ konsoliduoti skaičiai apima visų Grupės įmonių, aprašytų šio pranešimo skyriuje 4.8 Grupės struktūra", rezultatus. 3 UAB “Ignitis renewables“ konsoliduoti skaičiai apima UAB “Ignitis renewables”, UAB „Ignitis renewables projektai“, Ignitis Renewables Polska Sp. z o. o., Ignitis Res Dev Sp. z o. o., „Tuuleenergia osaühing“, Pomerania Wind Farm Sp. z o. o., UAB „EURAKRAS“, UAB „VĖJO GŪSIS“, UAB „VĖJO VATAS“, UAB „Vėjas LT“, UAB „VVP Investment“, Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o., IGN RES DEV1 SIA, IGN RES DEV2 SIA ir Ignitis Renewables Latvia SIA, UAB „Plungės vėjo energija“, UAB „Ignitis renewables projektai 2“, UAB „Ignitis renewables projektai 3“, UAB „Ignitis renewables offshore development“, UAB „Ignitis renewables projektai 5“, UAB „Ignitis renewables projektai 6“, UAB „Ignitis renewables projektai 7“, UAB „Ignitis renewables projektai 8“, IGN RES DEV3 SIA, IGN RES DEV4 SIA, IGN RES DEV5 SIA, IGN RES DEV6 SIA, IGN RES DEV7 SIA ir UAB „Vėjo galia bendruomenei“, „SP Venta“ SIA, SIA CVE, SIA BRVE, Ignitis Res Dev sp. Z.o.o., Silesia2 Wind Farm S.A., UAB „WINDLIT“, UAB „Offshore wind farm 1“, Estonia Offshore Wind DevCo OÜ rezultatus. Veiklos rezultatai (mln. Eur): Konsoliduoti 2 Atskiri Pajamos 2 549,1 225,6 Sąnaudos (2 041,7) (10,5) Koreguotas EBITDA 484,7 (7,3) Grynasis pelnas 320,2 259,9 Investicijos 937,1 10,3 Turtas 5 244,4 3 445,1 Nuosavybė 2 263,4 2 101,1 Įsipareigojimai 2 981,0 1 344,0 Darbuotojų skaičius 4402 53 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Konsoliduoti 3 Atskiri Pajamos 47,9 3,2 Sąnaudos (26,7) (13,8) Koreguotas EBITDA 22,0 (10,6) Grynasis pelnas 7,5 (9,6) Investicijos 513,9 123,3 Turtas 1 195,9 982,9 Nuosavybė 231,3 208,2 Įsipareigojimai 964,6 774,7 Darbuotojų skaičius 143 102 AB „Ignitis grupė“ Patronuojančioji bendrovė – Grupės įmonių veiklos valdymas ir koordinavimas Įmonės kodas: 301844044 Teisinė forma: Akcinė bendrovė Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: n/a Įstatinis kapitalas: 1 658 756 293,81 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt El. paštas: grupe@ignitis.lt Įsteigimo data ir registras: 2008 m. rugpjūčio 28 d. Juridinių asmenų registre UAB „Ignitis renewables“ Atsinaujinančios energijos projektų vykdymo, priežiūros ir vystymo koordinavimas Įmonės kodas: 304988904 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 19 021 910 Eur Interneto svetainė: https://ignitisrenewables.com/lt/ Patronuojančioji bendrovė, Grupės įmonės ir jų veiklos rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu (2023 m.) 1 321 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,3) Koreguotas EBITDA (0,3) Grynasis pelnas (0,4) Investicijos 0,0 Turtas 0,6 Nuosavybė 0,5 Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,1) Koreguotas EBITDA (0,1) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos - Turtas 0,1 Nuosavybė (0,1) Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius 1 UAB „Ignitis renewables projektai“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 305916135 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 3 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-projektai UAB „Ignitis renewables projektai 2“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306147729 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“– 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-projektai-2 UAB „Ignitis renewables projektai 3“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306147711 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-projektai-3 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos - Turtas 0,1 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius 1 322 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija UAB „Ignitis renewables offshore development“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306281817 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-offshore-development UAB „Ignitis renewables projektai 5“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306281226 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-projektai-5 UAB „Ignitis renewables projektai 6“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306280455 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-projektai-6 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė - Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,0 Turtas 0,1 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 323 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija UAB „Ignitis renewables projektai 7“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306324841 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“– 100 % Įstatinis kapitalas: 1 000 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-projektai-7 UAB „Ignitis renewables projektai 8“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306324987 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 1 000 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-renewables-projektai-8 UAB „EURAKRAS“ Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Įmonės kodas: 300576942 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 4 620 539,04 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-eurakras Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas - Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas - Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 8,6 Sąnaudos (1,9) Koreguotas EBITDA 6,7 Grynasis pelnas 4,6 Investicijos - Turtas 982,9 Nuosavybė 208,2 Įsipareigojimai 774,7 Darbuotojų skaičius 1 324 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija UAB „VĖJO GŪSIS“ Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Įmonės kodas: 300149876 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 7 442 720 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-vejo-gusis UAB „VVP Investment“ Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) projektų vystymas ir eksploatavimas Įmonės kodas: 302661590 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 250 214,40 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-vvp-investment UAB „VĖJO VATAS“ Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Įmonės kodas: 110860444 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 896 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-vejo-vatas Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 5,5 Sąnaudos (1,5) Koreguotas EBITDA 4,0 Grynasis pelnas 2,7 Investicijos 10,8 Turtas 24,0 Nuosavybė 10,1 Įsipareigojimai 13,9 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 8,0 Sąnaudos (2,5) Koreguotas EBITDA 5,5 Grynasis pelnas 8,5 Investicijos 12,2 Turtas 93,5 Nuosavybė 8,5 Įsipareigojimai 85,0 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 4,0 Sąnaudos (1,4) Koreguotas EBITDA 2,6 Grynasis pelnas 1,5 Investicijos - Turtas 13,7 Nuosavybė 4,7 Įsipareigojimai 9,0 Darbuotojų skaičius 1 325 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija UAB „Vėjo galia bendruomenei“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306163651 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/uab-vejo-galia-bendruomenei UAB „Plungės vėjo energija“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 304939316 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 500 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/uab-plunges-vejo-energija UAB „Offshore wind farm 1“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 306640736 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 51 %, OW OFFSHORE, S.L. – 49 % Įstatinis kapitalas: 1 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-offshore-wind-farm-1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė - Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,1 Turtas 0,1 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai (0,1) Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 326 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija WINDLIT, UAB Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 303002760 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 929 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/windlit-uab UAB „Vėjas LT“ Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 305156725 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“– 100 % Įstatinis kapitalas: 2 900 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-vejas-lt IGN RES DEV1 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203389977 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 500 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/ign-res-dev1-sia Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,1) Koreguotas EBITDA (0,1) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos 47,1 Turtas 85,4 Nuosavybė (0,1) Įsipareigojimai 85,5 Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,0 Sąnaudos (0,2) Koreguotas EBITDA (0,2) Grynasis pelnas (0,3) Investicijos 66,8 Turtas 129,5 Nuosavybė (0,5) Įsipareigojimai (130,1) Darbuotojų skaičius 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,0 Turtas 0,5 Nuosavybė 0,5 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 327 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija IGN RES DEV2 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203390251 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 500 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/ign-res-dev2-sia IGN RES DEV3 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203421195 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 77 784 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/ign-res-dev3-sia IGN RES DEV4 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203420931 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 77 784 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/ign-res-dev4-sia Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,2 Turtas 0,5 Nuosavybė 0,5 Įsipareigojimai 0,0 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,1 Nuosavybė 0,1 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos - Turtas 0,1 Nuosavybė 0,1 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 328 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija IGN RES DEV5 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203447438 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 800 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/ign-res-dev5-sia IGN RES DEV6 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203447423 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 800 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/ign-res-dev6-sia IGN RES DEV7 SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203486933 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 800 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/ign-res-dev7-sia Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,1 Turtas 0,1 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,0 Turtas 0,1 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 329 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Ignitis renewables Latvia SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 40203380662 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“– 100 % Įstatinis kapitalas: 2 000 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/ignitis-renewables-latvia-sia „SP Venta“ SIA Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 42403048591 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 793 800 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/sp-venta-sia SIA CVE Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 42103097282 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 3 945 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/sia-cve-lt Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,1 Sąnaudos (1,3) Koreguotas EBITDA (1,2) Grynasis pelnas (1,3) Investicijos 0,1 Turtas 1,1 Nuosavybė 0,5 Įsipareigojimai 0,6 Darbuotojų skaičius 23 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos 2,7 Turtas 3,5 Nuosavybė 0,7 Įsipareigojimai 2,8 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,5 Turtas 0,7 Nuosavybė 0,2 Įsipareigojimai 0,5 Darbuotojų skaičius 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 330 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija SIA BRVE Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų vystymas Įmonės kodas: 45403057233 Buveinės adresas: Gustava Zemgala St. 74A, Rīga, Latvia Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 3 000 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/sia-brve-lt „Tuuleenergia osaühing“ Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Įmonės kodas: 10470014 Buveinės adresas: Harju maakond, Kesklinna linnaosa, Liivalaia tn 45, 10145, Talinas, Estija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 499 488 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/tuuleenergia-osauhing Pomerania Wind Farm sp. z o. o. Atsinaujinančios energijos projektų vykdymo, priežiūros ir vystymo koordinavimas Įmonės kodas: 0000450928 Buveinės adresas: Puławska g. 2B, 02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 44 500 zlotų Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/pomerania-wind-farm-sp-z-o-o Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,0) Koreguotas EBITDA (0,0) Grynasis pelnas (0,0) Investicijos 0,1 Turtas 0,3 Nuosavybė (0,0) Įsipareigojimai 0,4 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 8,3 Sąnaudos (1,0) Koreguotas EBITDA 7,3 Grynasis pelnas 4,7 Investicijos - Turtas 32,7 Nuosavybė 13,9 Įsipareigojimai 18,8 Darbuotojų skaičius 3 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 16,6 Sąnaudos (5,0) Koreguotas EBITDA 11,6 Grynasis pelnas 4,9 Investicijos - Turtas 156,0 Nuosavybė 42,7 Įsipareigojimai 113,2 Darbuotojų skaičius 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 331 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o. Atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo) projektų vystymas ir eksploatavimas Įmonės kodas: 0000531275 Buveinės adresas: Puławska g. 2A, 02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 102 567 311 zlotų Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/silesia1-wind-farm-sp-z-oo Ignitis Renewables Polska sp. z o. o. Atsinaujinančios energijos projektų vystymas Įmonės kodas: 0000871214 Buveinės adresas: Puławska g. 2B, 02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 37 500 zlotų Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/Ignitis-Renewables-Polska Ignitis Res Dev sp. z o. o. Atsinaujinančios energijos projektų vystymas Įmonės kodas: 0000873356 Buveinės adresas: Puławska g. 2B, 02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: Ignitis Renewables Polska sp. z o. o.– 100 % Įstatinis kapitalas: 5 000 zlotų Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/ignitis-res-dev Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,3) Koreguotas EBITDA (0,3) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos 44,5 Turtas 74,6 Nuosavybė 47,0 Įsipareigojimai 27,6 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,4 Sąnaudos (2,6) Koreguotas EBITDA (2,2) Grynasis pelnas (3,2) Investicijos - Turtas 33,7 Nuosavybė 33,2 Įsipareigojimai 0,5 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,1) Koreguotas EBITDA (0,1) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos 0,1 Turtas 0,4 Nuosavybė (0,1) Įsipareigojimai 0,6 Darbuotojų skaičius 0 1 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 332 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Silesia2 Wind Farm S.A. Atsinaujinančios energijos projektų vystymas Įmonės kodas: 0000508979 Buveinės adresas: Puławska g. 2A, 02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 102 567 311 zlotų Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/silesia2-wind-farm-sa Estonia Offshore Wind DevCo OÜ Atsinaujinančios energijos projektų vystymas Įmonės kodas: 16827546 Buveinės adresas: Harju maakond Kesklinna linnaosa, Hobujaama tn 4, 10151, Talinas, Estija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis renewables projektai 6“ – 50 %, CI NMF Estonia Sea I HoldCo Co öperatief U.A. – 50 % Įstatinis kapitalas: 10 000 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/node/2724 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė Kogeneracinės jėgainės projekto vystymas ir eksploatacija Įmonės kodas: 303782367 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 52 300 000,12 Eur Interneto svetainė: https://vkj.lt/ Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos (0,4) Koreguotas EBITDA (0,4) Grynasis pelnas 1,4 Investicijos 163,1 Turtas 235,9 Nuosavybė 95,3 Įsipareigojimai 140,6 Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos - Sąnaudos - Koreguotas EBITDA - Grynasis pelnas - Investicijos - Turtas 0,0 Nuosavybė 0,0 Įsipareigojimai - Darbuotojų skaičius 0 1 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 61,8 Sąnaudos (24,1) Koreguotas EBITDA 37,7 Grynasis pelnas 25,2 Investicijos 53,4 Turtas 452,3 Nuosavybė 102,0 Įsipareigojimai 350,3 Darbuotojų skaičius 128 1 Nėra sudarytų darbo sutarčių. Išrinktas valdybos narys yra įmonės atstovas. 333 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija UAB Kauno kogeneracinė jėgainė Elektros ir šilumos energijos gamyba panaudojant atliekas Įmonės kodas: 303792888 Buveinės adresas: Jėgainės g. 6, Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav. Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 51 %, UAB „Gren Lietuva“ – 49 % Įstatinis kapitalas: 40 000 000 Eur Interneto svetainė: https://www.kkj.lt/ AB „Ignitis gamyba“ Elektros energijos gamyba ir prekyba Įmonės kodas: 302648707 Buveinės adresas: Elektrinės g. 21, Elektrėnai Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 90 000 000,12 Eur Interneto svetainė: https://www.ignitisgamyba.lt/ AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymas, garantinis tiekimas Įmonės kodas: 304151376 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 259 442 796,57 Eur Interneto svetainė: https://www.eso.lt/lt/namams.html Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 53,6 Sąnaudos (17,8) Koreguotas EBITDA 35,8 Grynasis pelnas 25,4 Investicijos 0,6 Turtas 179,1 Nuosavybė 69,4 Įsipareigojimai 109,7 Darbuotojų skaičius 41 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 306,7 Sąnaudos (129,9) Koreguotas EBITDA 176,1 Grynasis pelnas 137,4 Investicijos 29,5 Turtas 606,4 Nuosavybė 337,8 Įsipareigojimai 268,6 Darbuotojų skaičius 373 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 594,7 Sąnaudos 299,9 Koreguotas EBITDA 182,7 Grynasis pelnas 154,5 Investicijos 345,1 Turtas 2 196,8 Nuosavybė 731,2 Įsipareigojimai 1 465,5 Darbuotojų skaičius 2595 334 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija UAB „Ignitis“ Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas bei prekyba, energetinio efektyvumo projektai Įmonės kodas: 303383884 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 40 140 00,26 Eur Interneto svetainė: https://ignitis.lt/lt Ignitis Latvija, SIA Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas bei prekyba, energetinio efektyvumo projektai Įmonės kodas: 40103642991 Buveinės adresas: Gustava Zemgala g. 74A, Ryga, Latvija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 11 500 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitis.lv/ Veiklos rezultatai (mln. Eur): Konsoliduoti 2 Atskiri Pajamos 1 646,8 1 382,0 Sąnaudos (1 727,0) (1 455,6) Koreguotas EBITDA 10,0 16,6 Grynasis pelnas (84,0) (67,5) Investicijos 23,9 19,1 Turtas 548,7 499,3 Nuosavybė 94,4 96,7 Įsipareigojimai 454,3 402,6 Darbuotojų skaičius 410 362 1 UAB„Ignitis“ konsoliduoti skaičiai apima Ignitis Latvija SIA, Ignitis Eesti OÜ, Ignitis Polska Sp. z o. o., Ignitis Suomi Oy rezultatus. Ignitis Eesti OÜ Elektros energijos tiekimas Įmonės kodas: 12433862 Buveinės adresas: Narva g. 5, 10117 Talinas, Estija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 170 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitis.lt/ee/ari Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 102,9 Sąnaudos (105,9) Koreguotas EBITDA (3,0) Grynasis pelnas (3,0) Investicijos 4,7 Turtas 25,4 Nuosavybė 11,8 Įsipareigojimai 13,6 Darbuotojų skaičius 25 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,0 Sąnaudos (0,1) Koreguotas EBITDA (0,1) Grynasis pelnas (0,1) Investicijos 0,0 Turtas 2,0 Nuosavybė (0,1) Įsipareigojimai 2,1 Darbuotojų skaičius 6 335 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Ignitis Polska sp. z o. o. Elektros energijos tiekimas ir prekyba Įmonės kodas: 0000681577 Buveinės adresas: Puławska g. 2A, 02-566, Varšuva, Lenkija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 10 500 000 zlotų Interneto svetainė: https://ignitis.pl/en/ Ignitis Suomi Oy Gamtinių dujų tiekimas Įmonės kodas: 3202810-4 Buveinės adresas: Firdonkatu 2, Workery West, 6a., 00520 Helsinkis, Suomija Valdomų akcijų efektyvioji dalis: UAB „Ignitis“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 200 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitis.fi/ UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Bendros verslo aptarnavimo paslaugos Įmonės kodas: 303200016 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 12 269 006,25 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-ignitis-grupes-paslaugu-centras Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 148,8 Sąnaudos 148,1 Koreguotas EBITDA 0,7 Grynasis pelnas 0,7 Investicijos 0,0 Turtas 56,5 Nuosavybė 1,8 Įsipareigojimai 54,7 Darbuotojų skaičius 15 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 167,2 Sąnaudos 168,5 Koreguotas EBITDA (1,3) Grynasis pelnas (2,0) Investicijos 0,0 Turtas 42,0 Nuosavybė 0,2 Įsipareigojimai 41,8 Darbuotojų skaičius 2 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 40,6 Sąnaudos 33,7 Koreguotas EBITDA 6,9 Grynasis pelnas 1,0 Investicijos 10,1 Turtas 37,9 Nuosavybė 14,5 Įsipareigojimai 23,4 Darbuotojų skaičius 612 336 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ Įmokų surinkimo paslaugų teikimas Įmonės kodas: 136031358 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 400 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-elektroniniu-mokejimu-agentura UAB „Gamybos optimizavimas“ Planavimas, optimizavimas, prognozavimas, prekyba, prekybos tarpininkavimas ir kitos su elektros energija susijusios paslaugos Įmonės kodas: 304972024 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 350 000 Eur Interneto svetainė: https://ignitisgrupe.lt/lt/uab-gamybos-optimizavimas UAB „Transporto valdymas“ Transporto priemonių nuoma, lizingas, remontas, priežiūra, atnaujinimas, aptarnavimas Įmonės kodas: 304766704 Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, Vilnius Valdomų akcijų efektyvioji dalis: AB „Ignitis grupė“ – 100 % Įstatinis kapitalas: 2 359 371,20 Eur Interneto svetainė: https://www.tpvaldymas.eu/ Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 0,9 Sąnaudos (0,6) Koreguotas EBITDA 0,4 Grynasis pelnas 0,3 Investicijos 0,1 Turtas 1,0 Nuosavybė 0,9 Įsipareigojimai 0,1 Darbuotojų skaičius 6 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 1,0 Sąnaudos (0,9) Koreguotas EBITDA 0,1 Grynasis pelnas 0,1 Investicijos - Turtas 0,7 Nuosavybė 0,5 Įsipareigojimai 0,2 Darbuotojų skaičius 8 Veiklos rezultatai (mln. Eur): Pajamos 4,8 Sąnaudos (2,1) Koreguotas EBITDA 2,8 Grynasis pelnas 1,1 Investicijos - Turtas 16,0 Nuosavybė 10,6 Įsipareigojimai 5,5 Darbuotojų skaičius 12 337 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.5 Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui Patronuojančioji bendrovė AB „Ignitis grupė“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi AB „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ar kurios nuostatos netaikomos, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ar netaikoma ir dėl kokių priežasčių lentelėje žemiau. Valdysenos santrauka Grupės korporatyvinio valdymo modelis įgyvendintas pagal 2013 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintas korporatyvinio valdymo gaires. Gairės buvo kelis kartus atnaujintos ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo patvirtinta dabartinė versija. Korporatyvinio valdymo veikla sutelkta patronuojančiojoje bendrovėje, kuri yra Grupę patronuojanti įmonė ir kuri Grupės įmonėse koordinuoja finansų, teisės, planavimo ir stebėsenos, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitas bendrąsias Grupės įmonių sritis. Grupės įmonių veikla šiose srityse remiasi tarpusavio susitarimu – bendradarbiavimu orientuojantis į bendro rezultato siekimą bei koordinuojama politikomis – bendromis nuostatomis ir normomis, kurios taikomos visoms Grupės įmonėms. Korporatyvinio valdymo principų ir valdymo bei kontrolės sistemos aprašymą galite rasti mūsų svetainėje. Informacija apie patronuojančiosios bendrovės valdymo organus ir jų narius, patronuojančiojoje bendrovėje sudarytus komitetus ir kt. yra pateikta šiame metiniame pranešime „4Valdymo ataskaita“ dalyje bei lentelėje žemiau, kurioje atskleista informacija apie „Nasdaq Vilnius“ bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi. Grupės ataskaita parengta vadovaujantis AB „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nauja redakcija, kuri patvirtinta 2019 m. sausio 15 d. AB „Nasdaq Vilnius“ valdybos posėdyje (protokolo Nr. 19-63), Lietuvos banko 2019 m. sausio 7 d. posėdyje (sprendimas Nr. 241-3). Pilnos apimties Valdymo ataskaitą galima rasti metinio pranešimo 4 skyriuje. „Ignitis grupės“ biuras Vilniuje 338 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 1 principas. Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Visa informacija, kuri remiantis teisės aktais turi būti skelbiama viešai, yra skelbiama per Nasdaq Vilnius, Londono ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržų informacines sistemas ir/ar patronuojančiosios bendrovės interneto tinklalapį. Patronuojančiosios bendrovės šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas nustatomi siekiant sudaryti galimybę akcininkams dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Patronuojančioje bendrovėje visą įstatinį kapitalą sudaro 22,33 euro nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems jų turėtojams suteikia vienodas turtines ir neturtines teises. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip Patronuojančiosios bendrovės įstatuose, kurie viešai skelbiami patronuojančiosios bendrovės tinklapyje internete, yra nurodomos akcijų suteikiamos teisės. 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės įstatuose nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima šiuos ypač svarbius sprendimus dėl: – patronuojančiosios bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve (išskyrus sprendimus dėl tapimo asociacijų steigėja, dalyve); – toliau nurodytų įmonių, turinčių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių statusą, vykdančių gamybos, skirstymo, tiekimo veiklą energetikos sektoriuje, taip pat patronuojančiosios bendrovės tiesiogiai valdomų įmonių, vykdančių veiklą elektros gamybos sektoriuje: – akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo ar disponavimo; – įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamų obligacijų išleidimo); – reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šių bendrovių statusą; – verslo ar esminės jos dalies perleidimo. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip Patronuojančiosios bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka ir suteikia visiems akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, susipažinti su nutarimų projektais ir medžiaga, reikalinga sprendimams priimti. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta, kad siūlomi sprendimų projektai galėtų būti teikiami bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo metu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. 339 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip Visi su visuotiniu akcininkų susirinkimu susiję dokumentai ir informacija, įskaitant pranešimus apie šaukiamus susirinkimus, sprendimų projektus, susirinkimų sprendimus, yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per „Nasdaq Vilniaus“ ir Londono vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Visi akcininkai gali įgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime teisės aktų nustatyta tvarka ir yra neribojama. Informaciją apie šios teisės įgyvendinimą patronuojančiosios bendrovės pateikia pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Šiuo metu patronuojanti bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, nes nėra priemonių užtikrinti tinkamą elektroninėmis ryšio priemonėmis balsuojančių asmenų identifikavimą. Nepaisant to, patronuojanti bendrovė aktyviai ieško būdų, kaip išspręsti šią problemą. 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Informacija apie kandidatus į valstybės kontroliuojamos įmonės kolegialius organus teikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Kandidatai yra viešai skelbiami, kai tik patronuojančiai bendrovei pateikiamos kandidatūros. Nustatyta tvarka, kandidatų tinkamumą vertina atrankos komisija. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą teikiama informacija apie kandidato išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, užimamas ir buvusias pareigas (CV), jiems siūlomą atlygį ir kiti teisės aktuose nurodyti dokumentai. Siūlomos išrinkti audito įmonės pavadinimas ir atlygis už audito paslaugas pateikiami visuotiniam akcininkų susirinkimui iš anksto kaip siūlomo sprendimo projektas. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip Įprastai patronuojančiosios bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvauja valdymo organų nariai ir kiti kompetentingi asmenys, kad galėtų akcininkams pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. 2021 m. rugsėjo 27 d. patronuojančiosios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo ir akcininkams prisistatė į patronuojančiosios bendrovės audito komitetą siūlomi išrinkti kandidatai. 2021 m. spalio 26 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime turėjo prisistatyti ir dalyvauti į patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybą siūlomi išrinkti kandidatai. Planuotas prisistatymas neįvyko, kadangi nė vienas akcininkas susirinkime nedalyvavo gyvai (t.y. visi susirinkime dalyvavę akcininkai balsavo iš anksto). 1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. 340 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 2 principas. Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Taip Stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia patronuojančiosios bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi patronuojančiosios bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę. Rekomendacijoje nurodytos pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos bei sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Taip Patronuojančiosios bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialūs organai, prieš priimdami sprendimus, apsvarsto jų įtaką patronuojančiosios bendrovės veiklai ir patronuojančiosios bendrovės akcininkams. Patronuojančiosios bendrovės įstatai įpareigoja patronuojančiosios bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jos narį veikti patronuojančiosios bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendravimas su akcininkais ir įsipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausoma nuo patronuojančiosios bendrovės valdymo organų ir priimdama sprendimus, turinčius reikšmės patronuojančiosios bendrovės veiklai ir strategijai, veikia savarankiškai, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi1 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Taip Stebėtojų tarybos nariai turi teisę išreikšti savo nuomonę visais posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais, kuri, vadovaujantis patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos darbo reglamentu, turi būti tinkamai atspindėta posėdžio protokole. Rekomendacijoje nurodytos pareigos yra įtvirtintos sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos bei sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos. 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba įgyvendindama savo kompetenciją prižiūrėti patronuojančiosios bendrovės valdymo organų veiklą, atlieka ir rekomendacijoje nurodytas pareigas, teikia savo nuomonę mokesčių planavimo klausimais. 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Taip Patronuojanti bendrovė užtikrina stebėtojų tarybos aprūpinimą jos veiklai reikalingais ištekliais (techniškai aptarnauja stebėtojų tarybos posėdžius, suteikia visą reikiamą informaciją ir atlieka kitas funkcijas nurodytas stebėtojų tarybos darbo principų apraše). Sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos nustatyta, jog patronuojanti bendrovė užtikrina tinkamas stebėtojų tarybos ir stebėtojų tarybos narių darbo stebėtojų taryboje sąlygas, suteikdama darbui būtinas technines ir organizacines priemones. Patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatyta, jog stebėtojų taryba turi teisę prašyti valdybą ir patronuojančiosios bendrovės vadovą pateikti su patronuojančiosios bendrovės veikla susijusius dokumentus ir informaciją, o valdyba ir patronuojančiosios bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad tokie dokumentai ir informacija per protingą laiką būtų pateikti stebėtojų tarybai. Nuostata dėl informacijos pateikimo nustatyta ir sutartyje dėl stebėtojų tarybos nario veiklos. 1 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 341 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių lygybės. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba renkama ir narių kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime. Keturi iš septynių patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos narių yra moterys. Pagrindinė patronuojančiosios bendrovės veikla yra patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės patronavimo funkcijų vykdymas, o dauguma stebėtojų tarybos turi patirties bendrovių valdymo srityje, taip pat patirties energetikos sektoriuje, kuriame veikia patronuojanti bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės. 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus stebėtojų tarybos narius, tiek visą stebėtojų tarybą in corpore, nesibaigus jos kadencijai. Teisę atšaukti stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) turi visuotinis akcininkų susirinkimas. Apribojimų stebėtojų tarybos narių perrinkimui patronuojančiosios bendrovės įstatuose nėra numatyta, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į kolegialaus organo narius. 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir patronuojančiosios bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo. Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas yra nepriklausomas. Stebėtojų tarybos nariai ir pirmininkas nėra buvę patronuojančiosios bendrovės valdybos nariais ar patronuojančiosios bendrovės vadovu. 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Taip Stebėtojų tarybos nariai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. 2023 metais įvyko 19 stebėtojų tarybos posėdžių, visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo visuose stėbėtojų tarybos posėdžiuose. 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Taip Informacija apie kandidatus į patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narius (taip pat informacija apie kandidato atitiktį nepriklausomumo reikalavimams) visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime (žr. 1.9 rekomendacijos komentarą). 342 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui už jo veiklą stebėtojų taryboje yra atlyginama su juo pasirašytoje sutartyje dėl nepriklausomo stebėtojo tarybos nario veiklos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties su nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu sąlygas tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal Korporatyvinio valdymo gaires patronuojančiosios bendrovės atlygio dydis Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui yra apribotas maksimalia suma, skaičiuojama proporcingai nuo patronuojančiosios bendrovės generalinio direktoriaus atlyginimo (1/4 generalinio direktoriaus atlyginimo nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui ir 1/3 - nepriklausomam stebėtojų tarybos pirmininkui). 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip Stebėtojų taryba savo veiklos vertinimą atlieka kiekvienais metais. Stebėtojų taryba vertina posėdžių organizavimą, efektyvumą, kompetencijų poreikį, tarpusavio bendradarbiavimą, vadovybės pateikiamos informacijos pakankamumą sprendimams priimti. Informacija apie vidinę Stebėtojų tarybos struktūrą ir darbo tvarką skelbiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 2021 metais patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos ir jos komitetų veiklos vertinimui pasitelkti išorės konsultantai – Nestor Advisors, kurie, atsižvelgiant į tarptautines gerąsias praktikas, įvertino stebėtojų tarybos ir komitetų veiklą ir pateikė rekomendacijas veiklos tobulinimui. Šiuo metu vyksta naujo konsultanto pirkimas, o 2024 m. pirmąjį pusmetį planuojama atlikti naują išorinį stebėtojų tarybos ir komitetų veiklos vertinimą. 3 principas. Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba atlieka patronuojančiosios bendrovės strategijos, kurią patvirtino patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba, įgyvendinimą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Kadangi patronuojančioje bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka patronuojančiosios bendrovės kolegialaus valdymo organo funkcijas. Pareiga atsižvelgti į patronuojančiosios bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius įtvirtinta su kiekvienu iš valdybos narių pasirašomoje sutartyje dėl veiklos valdyboje. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos, tvirtina bei užtikrina vidaus politikų laikymąsi. 343 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 1 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos. 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyba, skirdama patronuojančiosios bendrovės vadovą, atsižvelgia į jo kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą, taip pat į patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nuomonę dėl vadovo skyrimo. 3.2. Valdybos sudarymas. 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdyboje yra užtikrinama jos narių kvalifikacijos pusiausvyra. Pagrindinė patronuojančiosios bendrovės veikla yra patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės patronavimo funkcijų vykdymas, o dauguma valdybos narių turi patirties bendrovių valdymo srityje, taip pat patirties energetikos sektoriuje, kuriame veikia patronuojanti bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip Informacija apie kandidatus ir jų tinkamumą eiti valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo nario pareigas teikiama teisės aktų nustatyta tvarka, kandidatų tinkamumą vertina atrankos komisija. Nuomonę dėl kandidatų tinkamumo teikia atrankos komisija, sudaroma teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie kandidatus į patronuojančiosios bendrovės valdybos narius, įskaitant jų gyvenimo aprašymą ir interesų deklaraciją, ir kiti teisės aktuose nurodyti dokumentai pateikiami patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime bei patronuojančiosios bendrovės interneto tinklalapyje. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Valdybos nariai juos išrinkus supažindinami su patronuojančiosios bendrovės veikla, organizacine bei valdymo struktūra, strategija, veiklos bei finansiniais planais. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Apribojimų valdybos narių perrinkimui patronuojančiosios bendrovės įstatuose nėra numatyta, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į kolegialaus organo narius. Patronuojančiosios bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus valdybos narius, tiek visą valdybą in corpore, nesibaigus jos kadencijai. Teisę atšaukti valdybos narius (pavienius arba visus) turi stebėtojų taryba. 1 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf 344 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdybos pirmininko esamos arba buvusios pareigos nesudaro prielaidų galimam nešališkumo atsiradimui. patronuojančiosios bendrovės valdybos pirmininkas yra valdybos narys ir patronuojančiosios bendrovės vadovas, tačiau ir šiuo atveju užtikrinamas jo veiklos nešališkumas, kadangi patronuojančioje bendrovėje sudaromas priežiūros organas – stebėtojų taryba. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. Visuose 2023 m. vykusiuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi1, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Patronuojančioje bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu Patronuojančioje bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, kuriai priskiriama kompetencija rinkti ir atšaukti valdybos narius, nustatyti valdybos nariams mokamo atlygio dydį. Valdybos narių atlygio dydis nustatomas, vadovaujantis Bendrovės įmonių Grupės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinta įmonių Grupės atlygio politika. 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Valdybos nariai veikia gera valia patronuojančiosios bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi patronuojančiosios bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip Kiekvienais metais patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos įvertinimą, užpildydami anketas, kurios apima valdybos darbo organizavimo įvertinimą. Informacija apie vidinę valdybos struktūrą ir darbo tvarką skelbiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime. 1 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 345 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 4 principas. Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Taip Patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įstatai ir darbo reglamentai nustato bendradarbiavimo tarp patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos principus bei tvarką ir užtikrina, kad valdymo ir priežiūros organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos patronuojančiai bendrovei ir jos akcininkams. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip Kolegialių organų posėdžiai vyksta pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Stebėtojų tarybai sudaromas metinis posėdžių ir jų darbotvarkių planas, kuris, atsižvelgiant į Grupės veiklą ir vykstančius procesus, papildomas metų eigoje. Stebėtojų tarybos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį, o valdybos – kartą per savaitę. Stebėtojų tarybos nariai siūlo klausimus, kuriuos reikalinga aptarti posėdžių metu. Stebėtojų tarybos nariams pristatoma ne tik patronuojančiosios bendrovės, bet ir atskirų Grupės įmonių veikla. 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip Kolegialaus organo nariai apie posėdžio darbotvarkę žino iš anksto. Būsimo posėdžio darbotvarkė aptariama einamojo posėdžio pabaigoje, į būsimo posėdžio darbotvarkę klausimai įtraukiami bendru sutarimu. Eigoje darbotvarkė įprastai nekeičiama. Kolegialių organų nariai sprendimams priimti reikalingą medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš anksto ir turi galimybę su ja susipažinti bei užduoti klausimus ar prašyti medžiagą patikslinti. Apie bet kokias gautas pastabas ar tikslinimą informuojami visi kolegialaus organo nariai. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Taip Stebėtojų tarybos posėdžiuose įprastai dalyvauja ir patronuojančiosios bendrovės valdyba. Posėdžių datos ir darbotvarkės derinamos taip, kad juose galėtų dalyvauti visi kolegialių organų nariai. Stebėtojų taryba ir valdyba bendradarbiauja formuojant posėdžių darbotvarkes, įtraukiant aktualius patronuojančiosios bendrovės ar Grupės įmonių veiklos klausimus. 346 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 5 principas. Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 1 . Taip Patronuojančioje bendrovėje formuojami Stebėtojų tarybos komitetai – Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas bei Skyrimo ir atlygio komitetas, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu formuojamas Audito komitetas. Visi minėti komitetai veikia Grupės mastu. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Neaktualu 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Žr. 5.1.1 rekomendacijos komentarą. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip Komitetus sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, įskaitant ir nepriklausomus narius (dabartinį Rizikos valdymo ir tvarumo komitetą sudaro keturi nariai: du stebėtojų tarybos nariai ir du nepriklausomi išorės nariai. Komiteto pirmininkas yra nepriklausomas narys. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip Rizikos valdymo ir tvarumo komitetas bei Skyrimo ir atlygio komitetas yra patariamieji Stebėtojų tarybos organai. Jų nuostatus tvirtina ir jų narius skiria stebėtojų taryba. Audito komiteto narius renka ir nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų tarybos komitetai ne rečiau kaip 1 kartą per 6 (šešis) mėnesius teikia savo veiklos ataskaitą, kurią pristato stebėtojų tarybos posėdžio metu. Audito komitetas visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai teikia veiklos ataskaitą, kai patronuojančiosios bendrovės visuotiniam susirinkimui teikiamas tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinys. Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių skaičių, dalyvavimą ir pagrindinę veiklą yra atskleidžiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 1 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas) 347 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Taip Visi komitetų pirmininkai yra nepriklausomi nariai, komitetų sudėtyje yra ir patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti komitetų posėdžiuose. Komitetų posėdžiuose, esant poreikiui, dalyvauja tam tikri darbuotojai ar ekspertai komitetų kvietimu. 5.2. Skyrimo komitetas 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. Taip Skyrimo ir atlygio komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka, tačiau neapsiriboja, šiame principe išvardintas funkcijas. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Taip Skyrimo ir atlygio komitetas teikia nuomonę dėl įmonių Grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų (esant poreikiui – gali teikti nuomonę ir dėl kitų) kandidatūrų. Nuomonę dėl minėtų kandidatūrų tinkamumo teikia ir patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryba (įskaitant ir vadovą). Sprendimus dėl tokių kandidatūrų tvirtinimo priima patronuojančiosios bendrovės valdyba. 5.3. Atlygio komitetas 5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. Taip Skyrimo ir atlygio komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka, tačiau neapsiriboja, šiame principe išvardintas funkcijas. 348 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 5.4. Audito komitetas 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto 1 funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą. Taip Audito komiteto pagrindinės funkcijos aprašytos Korporatyvinio valdymo gairėse bei atitinka nurodytas teisės aktuose. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip Visi komiteto nariai yra aprūpinami informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Audito komiteto posėdžiuose, komiteto kvietimu, įprastai dalyvauja Grupės finansų vadovas ir esant poreikiui, kiti darbuotojai, svarstant konkrečius klausimus. Audito komitetas bendradarbiauja ir su kitais komitetais, o esant poreikiui, organizuojami jungtiniai posėdžiai. Audito komiteto posėdyje, esant poreikiui, dalyvauja nepriklausomą finansinių ataskaitų auditą atliekančios bendrovės atstovai. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Audito komitetas gauna šiame punkte nurodytą informaciją, tvirtina vidaus audito metinį planą. Vidaus audito padalinys informuoja Audito komitetą apie vidaus audito planų vykdymą bei teikia ataskaitas. Audito komiteto posėdyje, esant poreikiui, dalyvauja nepriklausomą finansinių ataskaitų auditą atliekančios įmonės atstovai. Audito komitetui išorės audito įmonė pristato finansinių ataskaitų audito planus. Audito komitetas stebi finansinių ataskaitų auditą atliekančios audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Audito komitetas atlieka šią funkciją. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komitetas savo veiklos ataskaitas stebėtojų tarybai ir valdybai teikia, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. 1 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. 349 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 6 principas. Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Kaip nurodyta patronuojančiosios įmonės įstatuose, Kolegialaus organo narys privalo jį renkančiam organui pateikti kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti kolegialaus organo nario ir patronuojančiosios bendrovės interesų konfliktas, kolegialaus organo narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti patronuojančią bendrovę ir kolegialų organą. Taip pat, vadovaujantis patronuojančiosios bendrovės įstatais, valdybos nariai negali dirbti kito darbo ar užimti kitų pareigų, kurios būtų nesuderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant vadovaujančias pareigas kituose juridiniuose asmenyse (išskyrus pareigas patronuojančioje bendrovėje ir patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės įmonėse), darbą valstybės tarnyboje, statutinėje tarnyboje. Eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą, išskyrus pareigas patronuojančioje bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra bendrovė, bei vykdyti pedagoginę, kūrybinę ar autorinę veiklą, valdybos nariai gali tik gavę išankstinį stebėtojų tarybos sutikimą. 7 principas. Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip Patronuojančioje bendrovėje atlygio nustatymą ir mokėjimą reglamentuoja patronuojančiosios bendrovės atlygio politika. Patronuojančiosios bendrovės atlygio politika skelbiama patronuojančios bendrovės interneto svetainėje. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. Taip Patronuojančiosios bendrovės atlygio politikoje nustatomos atlygio sudedamosios dalys, jų maksimalūs dydžiai, skyrimo bei išmokėjimo principai, kurie yra bendri visoms patronuojančiosios bendrovės įmonėms. Pagal atlygio politikos nuostatas kintamoji atlygio dalis išmokama tik tuo atveju, jeigu tikslo pasiekimo reikšmė ne mažesnė nei 70 % Jei veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami, t. y. tikslo pasiekimo reikšmė mažesnė nei 70 %, kintamoji atlygio dalis neišmokama. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip Patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės atlygio politikoje nustatyta, kad atlygis už veiklą patronuojančiosios bendrovės ir jos grupės įmonių kolegialiuose organuose nepriklauso nuo patronuojančiosios bendrovės ar jos grupės įmonių veiklos rezultatų. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Patronuojančiosios bendrovės įmonių grupės atlygio politikoje nustatyta išeitinių kompensacijų išmokėjimo tvarka. 350 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Taip Patronuojanti bendrovė metiniame pranešime pateikia informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Naujausia Grupės atlygio politika buvo patvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2023 m. kovo 30 d. Dabartinėje atlygio politikoje atlygis akcijomis nenumatytas. 8 principas. Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip Patronuojančiosios bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. Santykiuose su visais interesų turėtojais patronuojanti bendrovė siekia kuo didžiausio įmanomo skaidrumo, o savo veikloje – aukščiausių etikos reikalavimų bei principų laikymosi, nes skaidri, sąžininga ir atvira verslo veikla yra vienas svarbiausių nepriekaištingos verslo reputacijos elementų. Patronuojanti bendrovė atsižvelgia į besikeičiančius klientų poreikius, nuolat tobulina veiklos procesus, įgalina darbuotojus, rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, siekia palaikyti glaudžius santykius su investuotojais ir užtikrinti visiems prieinamą informaciją – ją nuolat atnaujina ir pateikia interneto svetainės dalyje „Investuotojams“. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų, nustatydama bendras įmonių Grupei taikomas taisykles. Interesų turėtojai (pvz., patronuojamųjų įmonių darbuotojų profesinės sąjungos) gali dalyvauti patronuojamųjų įmonių valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. 351 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. Taip Patronuojančioje bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija, informuoti galima ir anonimiškai el. paštu pasitikejimolinija@ignitis.lt. 9 principas. Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip Patronuojančiosios bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai viešai skelbiami patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose. 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip Patronuojančiosios bendrovės veiklos tikslai ir nefinansinė informacija skelbiami viešai patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės strategijoje. 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 352 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Principai / rekomendacijos Taip / Ne Neaktualu Komentaras 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip Informacija viešai skelbiama patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, patronuojančiosios bendrovės interneto svetainėje. 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip Patronuojanti bendrovė atskleidžia Grupės konsoliduotus rezultatus patronuojančiosios bendrovės tarpiniuose bei metiniuose pranešimuose. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Taip Informacija nurodyta 4 punkto rekomendacijoje pateikiama patronuojančiosios bendrovės metiniame pranešime ir patronuojančiosios bendrovės interneto tinklalapyje. Patronuojanti bendrovė viešai skelbia patronuojančiosios bendrovės vadovo darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių veikla susijusias išmokas. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip Patronuojanti bendrovė informaciją per Nasdaq Vilniaus, Londono ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržose naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Patronuojanti bendrovė laikosi rekomendacijos ir pranešimus apie esminius įvykius skelbia prieš arba po Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, patronuojanti bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacijos sistemą. 10 principas. Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Patronuojančioje bendrovėje kas metus atliekamas patronuojančiosios bendrovės metinės finansinės atskaitomybės auditas. Nepriklausoma audito įmonė audito metu tikrina patronuojančiosios įmonės atskirąsias bei konsoliduotas finansines ataskaitas, taip pat vertina ar informacija pateikta metiniame pranešime atitinka patronuojančiosios įmonės atskiras bei konsoliduotas ataskaitas 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip Patronuojančiosios bendrovės įstatuose nurodoma, kad Stebėtojų taryba svarsto ir teikia pasiūlymus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo auditoriaus ar audito įmonės ir apmokėjimo už audito paslaugas sąlygas. 10.3. Tuo atveju, jei audito įmonė iš bendrovės gavo atlygį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Ši informacija taip pat turėtų būti pateikiama Stebėtojų tarybai arba, jei Bendrovė apie tai neinformuoja Stebėtojų tarybos, bendrovės Valdybai apie tai informuoja Stebėtojų tarybą, kai svarsto, kuri audito įmonė turėtų būti siūloma visuotiniame akcininkų susirinkime. Taip Patronuojanti bendrovė laikosi šių rekomendacijų. 353 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.6 Informacija apie atitiktį valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo punktas (pagal 2021 m. balandžio 30 d. redakciją) Atskleidimas Paaiškinimas II skyrius. Valstybės valdomos įmonės informacijos atskleidimas 5. Valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti skelbiami šie duomenys ir informacija: 5.1. pavadinimas; Taip 5.2. kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie įmonę; Taip 5.3. buveinė (adresas); Taip 5.4. teisinis statusas, jeigu valstybės valdoma įmonė pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi; Taip 5.5. valstybei atstovaujančios institucijos pavadinimas ir nuoroda į jos interneto svetainę; Taip 5.6. veiklos tikslai, vizija ir misija; Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 5.7. struktūra; Taip 5.8. vadovo duomenys; Taip 5.9. valdybos pirmininko ir narių duomenys, jeigu pagal įstatus sudaroma valdyba; Taip 5.10. stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys, jeigu pagal įstatus sudaroma Stebėtojų taryba; Taip 5.11. komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys, jeigu sudaromi komitetai; Taip 5.12. valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) valstybės valdomos bendrovės įstatiniame kapitale; Taip 5.13. vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas: nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto asignavimai ir teisės aktai, kuriais valstybės valdomai įmonei pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara; Neaktualu 5.14. informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. 6. Siekiant viešumo dėl valstybės valdomose įmonėse sudaromų valdymo ir priežiūros organų, taip pat komitetų narių profesionalumo, skelbiami šie Aprašo 5.8–5.11 papunkčiuose nurodytų asmenų duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis. Jeigu Aprašo 5.9–5.11 papunkčiuose nurodytas asmuo yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys, tai papildomai nurodoma prie jo duomenų. Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 354 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo punktas (pagal 2021 m. balandžio 30 d. redakciją) Atskleidimas Paaiškinimas 7. Valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti skelbiami šie jos dokumentai: Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 7.1. įstatai; Taip 7.2. valstybei atstovaujančios institucijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomoje įmonėje nustatymo; Taip 7.3. veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi; Taip 7.4. atlyginimų politiką, apimančią valstybės valdomos įmonės vadovo darbo užmokesčio ir valstybės valdomoje įmonėje sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą, detaliau apibūdintą Bendrovių valdysenos kodekse, nustatantis dokumentas; Taip 7.5. valstybės valdomos bendrovės metiniai ir tarpiniai pranešimai, valstybės įmonės metinės ir tarpinės veiklos ataskaitos už ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį; Taip 7.6. ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados. Taip 8. Jeigu valstybės valdoma bendrovė yra patronuojanti bendrovė, jos interneto svetainėje turi būti skelbiama įmonių grupės struktūra, taip pat dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodyti duomenys, interneto svetainių adresai, patronuojančios bendrovės valdomų akcijų dalis (procentais) jų įstatiniame kapitale, taip pat metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotieji metiniai pranešimai. Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 9. Jeigu valstybės valdoma bendrovė yra kitų nei Aprašo 8 punkte nurodytų juridinių asmenų dalyvė, jos interneto svetainėje turi būti skelbiami tų juridinių asmenų Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodyti duomenys ir jų interneto svetainių adresai. Taip Informacija skelbiama www.ignitisgrupe.lt 9 1 . Jeigu bendrovė yra valstybės valdomos bendrovės dukterinė bendrovė ar paskesnės eilės dukterinė bendrovė, interneto svetainėje turi būti skelbiami ją patronuojančios bendrovės Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodyti duomenys ir nuoroda į patronuojančios bendrovės interneto svetainę. Taip Nurodyta informacija skelbiama Grupės įmonių interneto svetainėse (jei tokia yra) 10. Pasikeitę ar paskelbti klaidingi Aprašo 5 ir 6 punktuose, 7.1–7.4 papunkčiuose, 8, 9 ir 91 punktuose nurodyti duomenys, informacija ir dokumentai turi būti nedelsiant pakeičiami ir interneto svetainėje. Taip Pasikeitusi informacija ir dokumentai nedelsiant atnaujinami 11. Valstybės valdomos įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, valstybės valdomos bendrovės metinis pranešimas, valstybės įmonės metinė veiklos ataskaita, taip pat valstybės valdomos įmonės metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo valstybės valdomos įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Taip Dokumentai svetainėje www. ignitisgrupe.lt paskelbiami per nustatytą terminą 12. Valstybės valdomos įmonės tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, valstybės valdomos bendrovės tarpiniai pranešimai ir valstybės įmonės tarpinės veiklos ataskaitos valstybės valdomos įmonės interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Taip Dokumentai svetainėje www. ignitisgrupe.lt paskelbiami per nustatytą terminą 13. Aprašo 7 punkte nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti. Taip Visi dokumentai skelbiami PDF formatu III skyrius. Finansinių ataskaitų rinkinių, pranešimų ir veiklos ataskaitų rengimas 14. Valstybės valdomos įmonės apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus. Taip Patronuojanti bendrovė apskaitą tvarko pagal TFAS 355 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo punktas (pagal 2021 m. balandžio 30 d. redakciją) Atskleidimas Paaiškinimas 15. Be metinių finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės valdoma bendrovė rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, o valstybės įmonė – 3, 6 ir 9 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius. Taip Patronuojanti bendrovė rengia 3, 6 ir 9 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius 16. Valstybės valdoma bendrovė, pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą priskiriama viešojo intereso įmonėms, be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą. Valstybės įmonė, pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą priskiriama viešojo intereso įmonėms, be metinės veiklos ataskaitos, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinę veiklos ataskaitą. Taip Patronuojanti bendrovė rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą 17. Valstybės valdomos bendrovės metiniame pranešime arba valstybės įmonės metinėje veiklos ataskaitoje, be Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme arba Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama: Taip 17.1.trumpas valstybės valdomos įmonės verslo modelio aprašymas; Taip 17.2. informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo arba metinės veiklos ataskaitos parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę valstybės valdomos įmonės veiklai; Taip 17.3. valstybės valdomos įmonės veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai; Taip 17.4. pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai; Taip 17.5. specialiųjų įpareigojimų vykdymas; Neaktualu 17.6. investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei Investicijos per ataskaitinius metus; Taip Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją metiniame pranešime 17.7. valstybės valdomoje įmonėje taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas; Taip 17.8. dividendų politikos įgyvendinimas valstybės valdomose bendrovėse; Taip 17.9. atlyginimų politikos įgyvendinimas; Taip 17.10. bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius; Taip 17.11. informacija apie Aprašo II ir III skyrių nuostatų laikymąsi: nurodoma, kaip jos įgyvendinamos, kokių nuostatų nesilaikoma, ir paaiškinama kodėl. Taip 18. Valstybės valdomoms bendrovėms ir valstybės įmonėms, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais. Taip Patronuojanti bendrovė rengia socialinės atsakomybės ataskaitą (integruota į metinį pranešimą) 19. Jeigu Aprašo 17 punkte nurodyta informacija laikoma valstybės valdomos įmonės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, valstybės valdoma įmonė gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai valstybės valdomos bendrovės metiniame pranešime ar valstybės įmonės metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis. Taip Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją metiniame pranešime 356 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo punktas (pagal 2021 m. balandžio 30 d. redakciją) Atskleidimas Paaiškinimas 20. Valstybės valdomos bendrovės metiniame pranešime ar valstybės įmonės metinėje veiklos ataskaitoje gali būti pateikiama ir kita šiame Apraše nenurodyta informacija. Taip Metiniame pranešime pateikiama ir kita informacija 21. Valstybės valdoma bendrovė, kuri yra patronuojanti bendrovė, konsoliduotajame metiniame pranešime, o jeigu pagal teisės aktus ji neprivalo rengti konsoliduotojo metinio pranešimo– savo metiniame pranešime pateikia įmonių grupės struktūrą, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytus duomenis, valdomų akcijų dalį (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatus. Jeigu valstybės valdoma bendrovė, kuri yra patronuojanti bendrovė, rengia konsoliduotąjį metinį pranešimą, jam mutatis mutandis taikomi Aprašo 17 punkto reikalavimai. Taip Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją metiniame pranešime 22. Valstybės valdomos bendrovės tarpiniame pranešime ar valstybės įmonės tarpinėje veiklos ataskaitoje pateikiamas trumpas valstybės valdomos įmonės verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Taip Patronuojanti bendrovė pateikia informaciją tarpiniame pranešime 357 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.7 Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius Data Įvykis Gruodžio 22 d. Atsistatydina „Ignitis grupės“ nepriklausomas stebėtojų tarybos narys B. Christensen Gruodžio 14 d. „Ignitis grupė“ sudarė 64 mln. Eur finansavimo sutartį su EIB ir NIB Gruodžio 13 d. „Ignitis grupė“ ir CIP laimėjo jūrinio vėjo konkursą Estijoje Gruodžio 12 d. „Ignitis grupė“ ir toliau užsitikrina trumpalaikio finansavimo priemones Lapkričio 28 d. „Ignitis grupės” finansinės informacijos publikavimo 2024 m. kalendorius Lapkričio 21 d. Už 2023 m. 9 mėn. laikotarpį tarpinis pranešimas: rekordinės investicijos, didžiausio Baltijos šalyse sausumos vėjo jėgainių parko statybų pradžia ir galutinis investicinis sprendimas dėl didžiausio Baltijos šalyse saulės parkų portfelio Lapkričio 21 d. „Ignitis grupė“ priėmė galutinį investicinį sprendimą dėl 239 MWp galios Latvijos saulės elektrinių portfelio įsigijimo Lapkričio 14 d. „Ignitis grupė“ lapkričio 21 d. pristatys 2023 m. 9 mėn. rezultatus Spalio 31 d. „Ignitis grupė“ užbaigė iki 300 MW galios Lietuvoje vystomo sausumos vėjo projekto įsigijimą Spalio 31 d. „Ignitis grupė“ ir „Umicore Poland“ pasirašė ilgalaikę elektros prekybos sutartį dėl 137 MW Silezijos VP II Spalio 24 d. „Ignitis grupė“ sudarys 70 mln. Eur kredito linijos sutartį su „Swedbank“ AB Spalio 24 d. „Ignitis grupė“ išlaikė BBB+ kredito reitingą Spalio 17 d. Dėl Tinklų verslo segmento elektros energijos skirstymo paslaugos pajamų lygio 2024 m. Spalio 17 d. „Ignitis grupė“ ir toliau užsitikrina trumpalaikį finansavimą Spalio 12 d. „Ignitis grupė“ paskelbta Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtoja Spalio 3 d. AB „Ignitis grupė“ ir toliau užsitikrina trumpalaikio finansavimo priemones Rugsėjo 21 d. Neeilinio visuotinio AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimo sprendimai Rugsėjo 19 d. Tarptautinės ASV reitingų agentūros pozityviai įvertino „Ignitis grupės“ pažangą Rugsėjo 11 d. Dėl taikos sutarties su buvusia UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangove „Rafako S.A.“ sudarymo Rugsėjo 6 d. Update: Dėl AB „Ignitis grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų Rugpjūčio 22 d. Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimą Rugpjūčio 22 d. Už 2023 m. 6 mėn. laikotarpį tarpinis pranešimas: stiprūs rezultatai ir reikšmingas progresas vykdant jūrinio vėjo projektų plėtrą Rugpjūčio 17 d. Dėl patvirtinto elektros ir gamtinių dujų investicijų grąžos lygio 2024 m. Rugpjūčio 16 d. 63 MW Mažeikių vėjo parkas Lietuvoje pasiekė komercinės veiklos pradžią Rugpjūčio 8 d. „Ignitis grupė“ rugpjūčio 22 d. pristatys 2023 m. 6 mėn. rezultatus Rugpjūčio 1 d. „Ignitis grupė“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Copenhagen Infrastructure Partners“ dėl dalyvavimo Estijos ir Latvijos jūrinio vėjo parkų konkursuose Liepos 27 d. Atnaujinta „Ignitis grupės“ tinklų segmento investicijų grąžos nustatymo metodika Per ataskaitinį laikotarpį (2023 m.) 358 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Data Įvykis Liepos 12 d. AB „Ignitis grupė“ pritarė iki 115 mln. EUR investicijoms į elektromobilių tinklo plėtrą Baltijos šalyse Liepos 10 d. „Ignitis grupė“ ir „Ocean Winds“ yra potencialūs Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojai Birželio 29 d. Neeilinio visuotinio AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimo sprendimai Birželio 27 d. „Ignitis grupė“ pasirašė sutartį dėl iki 300 MW galios vystomo sausumos vėjo projekto įsigijimo Lietuvoje Birželio 13 d. Update: Dėl AB „Ignitis grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų Gegužės 23 d. AB „Ignitis grupė“ patvirtino ilgalaikius strateginius tikslus Gegužės 23 d. AB „Ignitis grupė“ atnaujintoje strategijoje ir 2023-2026 m. strateginiame plane - dar ambicingesni Žaliosios gamybos ir dekarbonizacijos tikslai Gegužės 23 d. Už 2023 m. 3 mėn. laikotarpį tarpinis pranešimas: stiprūs rezultatai nepaisant žemų elektros kainų Gegužės 11 d. Atnaujintas daugumos akcininko lūkesčių raštas Gegužės 9 d. „Ignitis grupė“ gegužės 23 d. pristatys 2023 m. 3 mėn. rezultatus, atnaujintą strategiją ir 2023-2026 m. strateginį planą Gegužės 2 d. AB „Ignitis grupė“ sudarys 225 mln. Eur finansavimo sutartį su MUFG banku Balandžio 28 d. Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimą Balandžio 25 d. Correction: Užtikrintas finansavimas „Moray West“ jūrinio vėjo parkui Balandžio 21 d. Užtikrintas finansavimas „Moray West“ jūrinio vėjo parkui Balandžio 18 d. AB „Ignitis grupė“ priėmė galutinį investavimo sprendimą dėl 110 MW Kruonio HAE plėtros projekto Balandžio 4 d. AB „Ignitis grupė“ užsitikrino 100 mln. eurų finansavimą iš Citi banko Balandžio 3 d. Nepriklausomais „Ignitis grupės“ Rizikų valdymo ir tvarumo komiteto nariais išrinkti Ana Riva ir Wolf Willems Kovo 30 d. Eilinio visuotinio AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimo sprendimai Kovo 10 d. Update: Dėl AB „Ignitis grupė“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų Kovo 9 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ ir jos dukterinės bendrovės UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė su AB „Swedbank“ sudarytų 300 mln. EUR finansavimo sutarčių Vasario 28 d. Viešas kreipimasis į energetikos bendroves dėl pagalbos Ukrainos skyrimui Vasario 28 d. Pranešimas apie šaukiamą eilinį visuotinį AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimą Vasario 28 d. 2022 m. metinis pranešimas: stiprūs finansiniai bei strateginiai rezultatai, daugiausiai dėl Žaliosios gamybos segmento plėtros Vasario 28 d. 2022 m. 12 mėn. tarpinis pranešimas Vasario 21 d. „Ignitis grupė“ vasario 28 d. pristatys 2022 m. rezultatus Vasario 9 d. ESO akcijų kainos byloje turėtų būti paskirta ekspertizė Sausio 13 d. Įgyvendinamas Lietuvos Vyriausybės sprendimas tęsti energetikos kainų kompensavimą nebuitiniams vartotojams Sausio 10 d. Dėl „Ignitis gamybos“ laimėto Lenkijos galios mechanizmų aukciono 2027 m. Data Įvykis Sausio 17 d. „Ignitis grupė“ ir CIP laimėjo jūrinio vėjo konkursą Estijoje dėl antrosios jūrinės teritorijos Vasario 14 d. „Ignitis grupė“ vasario 28 d. pristatys 2023 m. rezultatus Po ataskaitinio laikotarpio 359 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.8 Kita teisinė informacija Šiame integruotame metiniame pranešime pateikiama informacija AB „Ignitis grupė” (patronuojančiosios bendrovės) akcininkams, kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie patronuojančiąją bendrovę ir jos dukterinių bendrovių, kurios kartu vadinamos „Ignitis grupės“ įmonėmis (toliau – Grupė arba „Ignitis grupė“), veiklą per 2023 m. sausio–gruodžio mėn. Už šio pranešimo parengimą atsako patronuojančiosios bendrovės vadovas, o patronuojančiosios bendrovės valdyba integruotą metinį pranešimą svarsto ir tvirtina. Integruotą 2023m. metinį pranešimą, įskaitant konsoliduotas ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas, patronuojančiosios bendrovės valdyba apsvarstė ir patvirtino 2024 m. vasario 27 d. Šis pranešimas buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (nuoroda), Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymu (nuoroda), „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklėmis bei kitais priežiūros institucijų ir reguliuojamų rinkų operatorių teisės aktais ir rekomendacijomis. Su pranešimu bei dokumentais, kuriais vadovaujantis jis buvo parengtas, galite susipažinti darbo dienomis pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–16.30 val., penktadieniais 7.30–15.15 val. patronuojančiosios bendrovės registruotoje buveinėje (Laisvės pr. 10, Vilnius) iš anksto susitarus (kreipkitės el. pašto adresu IR@ignitis.lt). Vieši pranešimai, kuriuos patronuojančioji bendrovė privalo skelbti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, skelbiami, priklausomai nuo informacijos atskleidimo reikalavimų, mūsų interneto svetainėje ir (arba) „Nasdaq Vilnius“, Londono ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržų svetainėse. „Ignitis grupės” darbuotojos 360 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Informacija apie atitiktį Europos Komisijos skaidrumo direktyvai Vadovaudamasi Europos Komisijos skaidrumo direktyvos 4 straipsniu, Grupė pateikia integruotą 2023 m. metinį pranešimą vieno elektroninio ataskaitų teikimo formatu („ESEF“), naudojant XHTML sužymėtas konsoliduotas finansines ataskaitas, taip pat ir aiškinamąjį raštą, naudojant „Inline Išplečiamąją verslo ataskaitų teikimo kalbą“ („iXBRL“). Visos kitos, išskyrus oficialią XHTML formato integruoto 2023 m. metinio pranešimo versiją, metinio pranešimo versijos yra laikomis neoficialiomis ir esant klausimams ar konfliktams oficiali „ESEF“ versija turi viršenybę. Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius Pranešimai apie patronuojančiosios bendrovės esminius įvykius skelbiami „Nasdaq Vilnius“, Londono ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržų svetainėse bei Grupės svetainėje. Informacija apie patronuojančiosios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų sąskaitų tvarkytoją AB SEB bankas (info@seb.lt) yra paskirtas patronuojančiosios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų sąskaitų tvarkytoju vertybinių popierių apskaitos ir dividendų mokėjimo tikslais. Grupės paprastąsias vardines akcijas reprezentuojančių tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (angl. Global Depositary Receipt, toliau – TDP) savininkai dėl su TDP susijusios informacijos turi konsultuotis su TDP leidėju – The Bank of New York Mellon, jo įgaliotu asmeniu, ar savo vertybinių popierių tvarkytoju. Alternatyvūs veiklos rodikliai Alternatyvūs veiklos rodikliai (AVR) – tai vidiniam veiklos valdymo vertinimui naudojami pakoreguoti šiame pranešime pateikiami skaičiai. Šie rodikliai nėra apibrėžti tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) ir neatitinka TFAS reikalavimų. Alternatyvių veiklos rodiklių apibrėžtys pateiktos šio pranešimo skyriuje „7.3Alternatyvūs veiklos rodikliai“ ir Grupės svetainėje. Susijusių šalių sandoriai Susijusių šalių sandoriai sudaryti per ataskaitinį laikotarpį pateikiami šio pranešimo skyriuje „8 Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ ir mūsų interneto svetainėje. Detalesnė informacija apie susijusių sandorių politiką pasiekiama mūsų interneto svetainėje. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos, susijusios su finansinių ataskaitų sudarymu Grupės finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Patronuojančiajai bendrovei apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai prižiūri, kad finansinės ataskaitos būtų tinkamai rengiamos, rūpinasi, kad duomenys būtų surinkti laiku ir teisingai. Patronuojančiosios bendrovės finansinių ataskaitų rengimas, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemos yra kontroliuojami ir valdomi atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius finansinių ataskaitų rengimą. Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui Šis integruotas 2023 m. metinis pranešimas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5. punktu. Išsamesnė informacija apie tai, kaip patronuojančioji bendrovė laikosi AB „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų, pateikiama šio pranešimo skyriuje „7.5 Informacija apie atitiktį bendrovių valdysenos kodeksui“. 361 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Informacija apie visus reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra patronuojanti bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus patronuojančios bendrovės kontrolei, ir jų poveikį, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų rimtą žalą patronuojančiai bendrovei Reikšmingi susitarimai, kuriuos patronuojančioji bendrovė sudarė per ataskaitinį laikotarpį ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus patronuojančiosios bendrovės kontrolei: 1. 2023 m. kovo 9 d. Dėl AB „Ignitis grupė“ ir jos dukterinės bendrovės UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė su AB „Swedbank“ sudarytų 300 mln. EUR finansavimo sutarčių; 2. 2023 m. balandžio 4 d. AB „Ignitis grupė“ užsitikrino 100 mln. eurų finansavimą iš Citi banko; 3. 2023 m. balandžio 21 d. Užtikrintas finansavimas „Moray West“ jūrinio vėjo parkui; 4. 2023 m. gegužės 2 d. AB „Ignitis grupė“ sudarys 225 mln. Eur finansavimo sutartį su MUFG banku; 5. 2023 m. spalio 3 d. AB „Ignitis grupė“ ir toliau užsitikrina trumpalaikio finansavimo priemones; 6. 2023 m. spalio 17 d. „Ignitis grupė“ ir toliau užsitikrina trumpalaikį finansavimą; 7. 2023 m. gruodžio 12 d. „Ignitis grupė“ ir toliau užsitikrina trumpalaikio finansavimo priemones; 8. 2023 m. gruodžio 14 d. „Ignitis grupė“ sudarė 64 mln. Eur finansavimo sutartį su EIB ir NIB. Informacija apie patronuojančiosios bendrovės ir jos valdymo bei priežiūros organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo (oficialaus siūlymo) Patronuojančioji bendrovė ir valdymo bei priežiūros organų nariai ar darbuotojai nėra sudarę susitarimų, kuriuose būtų numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl patronuojančiosios bendrovės kontrolės pasikeitimo. Informacija apie teisės aktuose, įstatuose ar akcininkų susitarimuose nustatytus patronuojančiosios bendrovės nuosavybės vertybinių popierių perleidimo apribojimus Teisės aktuose, įstatuose ar akcininkų susitarimuose nustatytų patronuojančiosios bendrovės nuosavybės vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra. Informacija apie patronuojančiosios bendrovės filialus ir atstovybes bei tyrimų ir plėtros veiklos Patronuojančioji bendrovė filialų ir atstovybių neturi bei nevykdo tyrimų ir plėtros veiklos. Informacija apie delistinguotas įmones Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. patronuojančioji bendrovė valdo 100 % ESO (Tinklai) ir „Ignitis gamybos“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) akcijų. Informaciją, susijusią su delistinguotomis įmonėmis, įskaitant apmokėjimą už akcijas, pateikiama šio pranešimo skyriuje „7.1 Papildoma informacija investuotojams“ ir mūsų interneto svetainėje. Kalbos pastaba Esant neatitikimams tarp lietuvių ir anglų kalbos dokumentų versijų, pirmenybė teikiamai anglų kalba parengto dokumento turiniui. 362 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.9 Teisinė pastaba Šį dokumentą AB „Ignitis grupė“ (toliau – „Ignitis grupė“) paruošė tik informaciniais tikslais. Negalima šiuo dokumentu ar jo dalimis remtis ar jį viešinti jokiais kitais tikslais. Negalima šiuo dokumentu remtis atliekant investicinius sprendimus ar jį naudoti vertinant „Ignitis grupės“ vertybinių popierių vertę. Šis dokumentas taip pat neturėtų būti laikomas rekomendacija pirkti, laikyti ar parduoti bet kokius vertybinius popierius ar kitą verslą ar turtą, paminėtą šiame dokumente. Šiame dokumente pateikta informacija nėra audituota ar peržiūrėta nepriklausomų trečiųjų šalių ir turėtų būti vertinama kaip preliminari ir galinti keistis. Šiame dokumente taip pat gali būti pateikiami pareiškimai dėl ateities, įskaitant, bet neapsiribojant, teiginius apie ir išsakytus lūkesčius dėl numatomų finansinių ir veiklos rezultatų. Šie teiginiai yra grįsti dabartine vadovybės nuomone, lūkesčiais, prielaidomis bei informacija, prieinama šio pranešimo skelbimo dieną, taip pat informacija, kuri buvo tuo metu prieinama vadovybei. Čia pateikiami teiginiai, išskyrus istorinius teiginius, susiję su „Ignitis grupės“ būsimais veiklos rezultatais, finansine būkle, verslo strategija, planais ir ateities tikslais, yra prognoziniai. Žodžiai, tokie kaip „prognozė“, „tikėtis“, „ketinti“, „planuoti“, „bus“, „gali“, „turėtų“, „tęsti“, „numatyti“ ar jų variacijos, taip pat kiti teiginiai dėl būsimų įvykių ar perspektyvų, kurie nėra susiję su istoriniais duomenimis, yra prognoziniai teiginiai. „Ignitis grupė“ šiuos prognozinius teiginius grindė dabartine savo nuomone. Ši nuomonė apima daugybę rizikų ir neapibrėžtumų, kurie nėra „Ignitis grupės“ kontrolėje ar kuriuos sudėtinga numatyti ir dėl kurių faktiniai rezultatai gali reikšmingai skirtis nuo prognozuojamų ir nuo ankstesnių „Ignitis grupės“ veiklos rezultatų. Prognoziniuose teiginiuose atspindėti vertinimai ir prognozės gali pasirodyti reikšmingai klaidingi, o faktiniai rezultatai gali iš esmės skirtis dėl įvairių veiksnių, įskaitant, bet neapsiribojant, teisinius ir reguliacinius veiksnius, geopolitinę įtampą, ekonominę aplinką, situaciją pramonėje, žaliavų ir rinkos kainą, aplinkosaugos veiksnius, finansinių bei gamybos pajėgumų plėtrą ir valdymo rizikas. Dėl to neturėtumėte remtis šiais prognoziniais teiginiais. Daugiau informacijos apie rizikas ir jų valdymą pateikiama mūsų paskutinio tarpinio pranešimo skyriuje „4.2 Rizikų valdymo pokyčiai“ ir šio pranešimo skyriuje „4.7 Rizikų valdymas“. Visus pranešimus galite rasti https://ignitisgrupe.lt/lt/ataskaitos-ir-pristatymai. Tam tikra finansinė ir statistinė informacija pateikta šiame dokumente gali būti suapvalinta. Atitinkamai, bet kokie neatitikimai tarp šiame pranešime išdėstytos bendros informacijos ir sumos gali būti suapvalinimo priežastis. Dalis šiame dokumente pateiktų informacijos ir veiklos duomenų, susijusių su „Ignitis grupe“, nebuvo audituoti ir, tam tikrais atvejais, nustatyti naudojantis vadovybės informacija ir sąmatomis, todėl gali keistis. Dokumente pateikiama dalis veiklos rodiklių, kurie nėra apibrėžti TFAS standartais bei neatitinka TFAS reikalavimų (pvz., Alternatyvūs veiklos rodikliai, kurių paaiškinimą pateikiame šio pranešimo skyriuje „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“ ir https://ignitisgrupe.lt/lt/ataskaitos- ir-pristatymai), nes jų finansinis auditas nebuvo kada nors atliktas. Esant neatitikimams tarp lietuvių ir anglų kalbos dokumentų versijų, pirmenybė teikiamai anglų kalba parengto dokumento turiniui. „Ignitis grupė“, jos partneriai, vadovai, darbuotojai ar atstovai neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už bet kokius nuostolius ar žalą, atsiradusius dėl šiame dokumente nurodytų pareiškimų dėl ateities (prognozių). Išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja įstatymas, „Ignitis grupė“ neprivalo ir nėra įpareigota atnaujinti ar pataisyti bet kokią šiame dokumente pateiktą prognozę dėl atsiradusios naujos informacijos, ateities įvykių ar pan. 363 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 7.10 Trumpiniai # Skaičius % Procentas '000 / tūkst. Tūkstančiai 12 mėn. Ankstesnių dvylikos mėnesių laikotarpis AB Akcinė bendrovė AE Atsinaujinanti energetika AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai AML Pinigų plovimo prevencija ASV Aplinkos apsauga, socialinis atsakingumas bei valdymas (angl. Environmental, Social and Corporate Governance) AVR Alternatyvūs veiklos rodikliai – tai vidiniam veiklos valdymo vertinimui naudojami pakoreguoti šiame pranešime pateikiami skaičiai. B2B Verslas verslui (angl. business to business) B2C Verslas klientui (angl. business to consumer) BDAR Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas Bendroji galia Bendrieji gamybos pajėgumai, nepriklausomai nuo faktinės/planuojamos nuosavybės dalies, jei faktinė/planuojama nuosavybės dalis yra 51 % arba didesnė. BVP Bendras vidaus produktas CO 2 Anglies dioksidas Komercinės veiklos pradžia (angl. COD ) Projektai, pasiekę instaliuotą galią. CfD Sandoris dėl kainų skirtumo (angl. Contract for difference) E Elektra EBPO Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Energijos tiekimas UAB „Energijos tiekimas“ EPSO-G „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. „Eurakras“ UAB „EURAKRAS“ eNPS Darbuotojų patirties indeksas ES Europos Sąjunga ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ FTE Visos darbo dienos ekvivalento vienetas Galutinis investicinis sprendimas (angl. FID ) Atitinkamo valdymo organo sprendimas prisiimti reikšmingus su projektu susijusius finansinius įsipareigojimus. Garantinis tiekimas El. energijos tiekimas, siekiant užtikrinti vartotojų, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba el. energijos pirkimo–pardavimo sutartį, aprūpinimą el. energija. GD Gamtinės dujos GDR Tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai (angl. Global Despository Recepts, GDR) GRI Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyva (angl. Global Reporting Initiative) Grupė arba „Ignitis grupė“ UAB „Ignitis grupė“ įmonių grupė GW Gigavatas Hidroelektrinė Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė IADP Informavimo apie anglies dioksidą projektas (angl. Carbon Disclosure Project, CDP) 364 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija „Ignitis Eesti“ Ignitis Eesti OÜ „Ignitis gamyba“ AB „Ignitis gamyba“ „Ignitis Latvija“ „Ignitis Latvija“ SIA „Ignitis Polska“ Ignitis Polska sp. z o.o. „Ignitis renewables“ UAB „Ignitis renewables“ „Ignitis“ UAB „Ignitis“ (buvusi „Lietuvos energijos tiekimas“ ir „Energijos tiekimas“) IKAD Kintamoji atlygio dalis, mokama už ilgalaikių tikslų pasiekimą Instaliuota galia Data, kada visa įranga yra: (1) sumontuota, (2) prijungta, (3) gavusi iš kompetetingos institucijos leidimą gaminti anetgiją, ir (4) pradėta eksploatuoti. Veiklos bandymai dar gali būti atliekami. IPO Pirminis viešas akcijų siūlymas (angl. Initial Public Offering) ISO Tarptautinė standartizacijos organizacija ISIN Tarptautinis finansinių instrumentų identifikavimo skaičius (angl. International Securities Identification Number) JT Jungtinės tautos KAD Kintamoji atlygio dalis, mokama už trumpalaikių tikslų pasiekimą Kauno HE Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė Kauno KJ UAB Kauno kogeneracinė jėgainė KCB Kombinuoto ciklo blokas ketv. Ketvirtis Kitos veiklos ir eliminavimai Įtraukia konsolidavimo koregavimus ir susijusių šalių sandorius, įskaitant patronuojančiosios bendrovės finansinius rezultatus. KJ Kogeneracinė jėgainė Kontraktuoti pajėgumai Projektai, pasiekę vieną iš žemiau nurodytų sąlygų: (i) laimėję valstybių organizuojamus aukcionus ir konkursus (įskaitant užsitikrinimą CfD, FiP, FiT, jūrinio vėjo projektų prisijungimą prie tinklo), arba (ii) užsitikrintas energijos pardavimas elektros energijos pirkimo sutartimi (angl. PPA) ar panašiomis priemonėmis (turėtų apimti bent 50 % numatomo metinio pagaminti energijos kiekio). Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti ekonominė veikla. Kruonio HAE Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę; kt. Kita Lietuvos energija UAB „Lietuvos energija” (dabartinė AB „Ignitis grupė”) Lietuvos energijos tiekimas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ Litgrid AB „Litgrid“ LRAIC Ilgalaikės vidutinės prieaugio sąnaudos MAR Piktnaudžiavimo rinkla reglamentas (angl. Market Abuse Reguliation) m. Metai Mažeikiai VP UAB „VVP Investment“ mėnesį Mėnesis / mėnesiai min. Minutės mln./m Milijonas per mlrd. Milijardas MW Megavatas MWh Megavatvalandė n/a Neaktualu Nauji prijungimai ir galios padidinimai Klientai, kurie naujai prisijungė prie elektros ar dujų skirstomojo tinklo ar esamų prisijungimo taškų galios padidinimas. 365 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija Netaksonominė ekonominė Ekonominė veikla, kuri nėra aprašyta deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2020/852. NPS Klientų pasitenkinimo indeksas „NT Valdos“ UAB „NT Valdos“ p. p. Procentiniai punktai Pagaminta elektros energijos (neto) Parduotas vėjo jėgainėse, saulės jėgainėse, biokuro elektrinėse, hidroelektrinėse (įtraukiant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę), atliekų elektrinėse bei Elektrėnų komplekse pagamintas elektros kiekius. Pagaminta šiluminė energija (neto) Parduotas atliekų elektrinėse bei biokuro elektrinėse pagamintas šiluminės energijos kiekis. Parduota elektros energija Parduotas elektros energijos kiekis Lietuvoje (verslo klientai, buitiniai vartotojai ir garantinio tiekimo vartotojai) Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Patronuojanti bendrovė AB „Ignitis grupė” (buvusi UAB „Lietuvos energija”) Pomeranijos VP „Pomerania Wind Farm“ sp. z o.o. PPA Elektros energijos pirkimo sutartis (angl. Power Purchase Agreement) Projektai ankstyvoje vystymo stadijoje Didesnio nei 50 MW planuojamo pajėgumo projektai, kuriems užsitikrinta reikšminga teisių į žemę dalis. Projektai pažengusioje vystymo stadijoje Projektai, kurie pagal preliminarią prisijungimo prie tinklo sutartį turi užsitikrinę prisijungimą prie tinklo (sutartis pasirašyta ir sumokėtas prijungimo prie tinklo mokestis). Jūrinio vėjo projektų atveju - tai laimėjus aukcioną dėl teritorijų, kuriose galima vystyti projektus, tačiau dar neužsitikrinus prisijungimo prie tinklo. RAB Reguliuojamo turto bazė (angl. Regulated asset base) REMIT Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo. SAIDI Vidutinė neplanuotų elektros energijos arba dujų persiuntimo nutraukimų trukmė SAIFI Neplanuotų nutrūkimų dažnis tenkantis vienam vartotojui SASB Tvarumo apskaitos standartų valdyba (angl. Sustainability Accounting Standards Board) SBTi Mokslu paremtų tikslų iniciatyva (angl. Science Based Targets initiative) SDG Darnaus vystymosi tikslai (angl. Sustainable Development Goal) SGD Suskystintos gamtinės dujos SGDT Suskystintų gamtinių dujų terminalas Statomi pajėgumai Projektas su gautais statybos leidimais arba vykdomu leidimų išdavimo procesu, įskaitant vieną iš šių: (i) pirmajam rangovui buvo duotas leidimas pradėti statybos darbus arba (ii) priimtas galutinis investicinis sprendimas. ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos CAPEX pagal Taksonomiją Kapitalo sąnaudos naudojamos skaičiavimams pagal ES Taksonomiją OPEX pagal Taksonomiją Veiklos sąnaudos naudojamos skaičiavimams pagal ES Taksonomiją Taksonominė ekonominė veikla Ekonominė veikla, aprašyta deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2020/852, nepaisant to, ar ta ekonominė veikla atitinka kuriuos nors, ar visus tuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus techninės analizės kriterijus. TCFD Darbo grupė su klimatu susijusių finansinių ataskaitų informacijos atskleidimo klausimais (angl. Task Force on Climate-Related Financial Disclosures) TFAS Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai TRIR Bendras registruojamas sužalojimų lygis (angl. Total Recordable Incident Rate) „Tuuleenergia osaühing” Tuuleenergia „Tuuleenergia osaühing” TWh Teravatvalandė UAB Uždaroji akcinė bendrovė UNGC Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas (angl. United Nations Global Compact) Užtikrinti pajėgumai Žaliosios gamybos projektai, pasiekę vieną iš žemiau nurodytų sąlygų: (i) instaliuotą galią, arba (ii) statybų etapą, arba (iii) yra kontraktuoti. VERT Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vilniaus KJ UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ Visuomeninis tiekimas El. energijos tiekimo veikla, kurią teisės aktais nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdo asmuo turintis visuomeninio tiekimo licenciją. 366 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija „Vėjo gūsis“ UAB „VĖJO GŪSIS“ „Vėjo vatas“ UAB „VĖJO VATAS“ vnt. vnt. VKI Vartotojų kainų indeksas VVA Valdybos nario veiklos apmokėjimas VVĮ Valstybės valdoma įmonė WACC Vidutinė svertinė kapitalo kaina (angl. Weighted average cost of capital) Žaliosios energijos gamyba (neto) Parduotas vėjo jėgainėse, saulės jėgainėse, biokuro elektrinėse, Kauno KJ ir hidroelektrinėse (įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę) pagamintas elektros kiekis. Žaliosios gamybos dalis, % Žaliosios gamybos dalis turi būti apskaičiuojama tokiu būdu: Žaliosios elektros energijos gamybą (įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę) dalinant iš bendros pagamintos elektros energijos. Žalios gamybos Portfelis Visi Žaliosios gamybos segmento projektai, įskaitant: (i) užtikrintus pajėgumus, (ii) projektus pažengusioje vystymo stadijoje ir (iii) projektus ankstyvoje vystymo stadijoje. Žaliosios gamybos Projektai Portfelis, be instaliuotos galios projektų. 367 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Papildoma informacija 368 / 488 Konsoliduotos finansinės ataskaitos 8.1 Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita 370 8.2 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita 371 8.3 Konsoliduota finansinės būklės ataskaita 372 8.4 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 373 8.5 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita 374 8.6 Aiškinamasis raštas 375 8.7 Papildoma informacija 427 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 8.1 Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita 370 8.2 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita 371 8.3 Konsoliduota finansinės padėties ataskaita 372 8.4 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 373 8.5 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita 374 8.6 Aiškinamasis raštas 375 1 Bendroji informacija 375 2 Rengimo pagrindas 375 3 Reikšmingi pokyčiai apskaitos principuose 376 4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas 377 5 Verslo segmentai 378 6 Pajamos 381 7 Sąnaudos 382 8 Finansinė veikla 383 9 Pelno mokesčiai 383 10 Kitos bendrosios pajamos 385 11 Nematerialusis turtas 386 12 Ilgalaikis materialusis turtas 388 13 Naudojimo teise valdomas turtas 393 14 Ilgalaikės gautinos sumos 395 15 Kitas finansinis turtas 395 16 Kitas turtas 396 17 Atsargos 396 18 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 396 Parengtos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje 19 Likučiai pagal sutartį 397 20 Prekybos gautinos sumos 397 21 Kitos gautinos sumos 399 22 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 399 23 Nuosavas kapitalas 400 24 Rezervai 401 25 Finansavimas 402 26 Dotacijos ir subsidijos 404 27 Ateinančių laikotarpių pajamos ir gauti išankstiniai apmokėjimai 405 28 Atidėjiniai 406 29 Prekybos mokėtinos sumos 408 30 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 408 31 Išvestinės finansinės priemonės 409 32 Grupės struktūra 410 33 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 415 34 Laikinieji reguliaciniai skirtumai 416 35 Sandoriai su susijusiomis šalimis 419 36 Rizikos valdymas 420 37 Finansinių priemonių tikrosios vertės 424 38 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 426 8.7 Papildoma informacija 427 1 Reikšmingi apskaitos principai 427 Konsoliduotos finansinės ataskaitos 369 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 8.1 Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Pajamos pagal sutartis su klientais 6 2 542,4 4 381,3 Kitos veiklos pajamos 6 6,7 5,6 Pajamos, iš viso 2 549,1 4 386,9 Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai 7 (1 757,7) (3 608,7) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos 7 (136,7) (115,8) Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos 7 (61,1) (40,6) Kitos sąnaudos 7 (86,2) (82,1) Sąnaudos, iš viso (2 041,7) (3 847,2) EBITDA 5 507,4 539,7 Nusidėvėjimas ir amortizacija 11, 12,13, 26 (153,1) (137,7) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai 11, 12,13, 26 (2,1) (14,2) Veiklos pelnas (EBIT) 5 352,2 387,8 Finansinės pajamos 8 41,7 3,6 Finansinės sąnaudos 8 (40,0) (54,1) Finansinės veiklos grynasis rezultatas 1,7 (50,5) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 353,9 337,3 Pelno mokesčio (sąnaudos) pajamos 9 (33,7) (43,9) Grynasis pelnas už metus 320,2 293,4 Priskiriama: AB „Ignitis grupė“ akcininkams 320,2 293,4 Nekontroliuojančiai daliai - - Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eur) 23.7 4,42 4,04 Vidutinis svertinis akcijų skaičius 23.7 72 388 960 72 599 599 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 370 / 477 8.2 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Grynasis pelnas už metus 320,2 293,4 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 12, 26 3,8 (1,1) Aktuarinių prielaidų pasikeitimas 1,3 0,4 Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) (atėmus mokesčius), iš viso 5,1 (0,7) Pinigų srautų apsidraudimas – veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis 31 (136,7) 247,3 Pinigų srautų apsidraudimas – perklasifikuota į pelną (nuostolius) 31 34,4 (165,3) Užsienyje veikiantys ūkio subjektai – valiutų keitimo skirtumai 24,7 (2,1) Straipsniai, kurie bus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) (atėmus mokesčius), iš viso (77,6) 79,9 Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso (72,5) 79,2 Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso 247,7 372,6 Priskiriama: AB „Ignitis grupė“ akcininkams 247,7 372,6 Nekontroliuojančiai daliai - - 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 371 / 477 mln. Eur P astaba 2023 m. 2022 m. Turtas gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Nematerialusis turtas 11 315,4 148,3 Ilgalaikis materialusis turtas 12 3 362,5 2 810,9 Naudojimo teise valdomas turtas 13 49,9 48,6 Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą 309,9 125,8 Investicinis turtas 5,9 5,5 Ilgalaikės gautinos sumos 14 76,3 28,9 Kitas finansinis turtas 15 37,0 25,6 Kitas ilgalaikis turtas 16.1 3,5 24,8 Atidėtojo mokesčio turtas 9.4 56,5 31,1 Ilgalaikis turtas 4 216,9 3 249,5 Atsargos 17 274,8 570,4 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 18 14,4 95,8 Prekybos gautinos sumos 20 265,9 424,4 Kitos gautinos sumos 21 126,0 179,7 Kitas finansinis turtas 15 110,4 - Kitas trumpalaikis turtas 16.2 24,0 56,9 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 6,2 0,4 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 22 205,3 694,1 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti 0,5 0,4 Trumpalaikis turtas 1 027,5 2 022,1 Turtas, iš viso 5 244,4 5 271,6 mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Įstatinis kapitalas 23.2 1 616,4 1 616,4 Savos akcijos 23.3 - - Rezervai 24 284,4 344,9 Nepaskirstytasis pelnas 362,6 164,3 Nuosavas kapitalas, tenkantis AB „Ignitis grupė“ akcininkams 2 263,4 2 125,6 Nekontroliuojanti dalis - - Nuosavas kapitalas 2 263,4 2 125,6 Ilgalaikės paskolos ir obligacijos 25.1 1 521,2 1 423,3 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 25.2 42,3 45,1 Dotacijos ir subsidijos 26 300,1 296,8 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 9.4 87,4 55,2 Atidėjiniai 28 60,7 17,6 Ateinančių laikotarpių pajamos 27.1 241,6 205,5 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 66,6 20,7 Ilgalaikiai įsipareigojimai 2 319,9 2 064,2 Paskolos 25.1 64,5 209,0 Nuomos įsipareigojimai 25.2 5,2 3,6 Prekybos mokėtinos sumos 29 177,2 177,2 Gauti išankstiniai apmokėjimai 27.2 61,8 61,6 Mokėtinas pelno mokestis 4,9 53,4 Atidėjiniai 28 27,6 38,0 Ateinančių laikotarpių pajamos 27.1 35,2 114,8 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 30 284,7 424,2 Trumpalaikiai įsipareigojimai 661,1 1 081,8 Įsipareigojimai, iš viso 2 981,0 3 146,0 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, iš viso 5 244,4 5 271,6 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 8.3 Konsoliduota finansinės būklės ataskaita 20 23 m. gruodžio 31 d. 372 / 477 8.4 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. Apsidrau- Rezervas Nepaskirs- AB „Ignitis Nekon- mln. Eur Pastaba Įstatinis Savos Privaloma- sis Perkainojimo dimo savoms Kiti tytasis grupė“ troliuojam Iš viso kapitalas akcijos rezervas rezervas priemonių akcijoms rezervai pelnas akcininkų a dalis rezervas dalis Likutis 2022 m. sausio 1 d. 1 658,8 (23,0) 125,8 84,1 18,6 23,0 (2,7) (28,7) 1 855,9 - 1 855,9 Grynasis pelnas už metus - - - - - - - 293,4 293,4 - 293,4 Laikotarpio kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) 10 - - - (1,1) 82,0 - (2,1) 0,4 79,2 - 79,2 Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso - - - (1,1) 82,0 - (2,1) 293,8 372,6 - 372,6 Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną (atėmus mokesčius) - - - (10,0) - - - 10,0 - - - Pervedimas į privalomąjį rezervą - - 12,6 - - - - (12,6) - - - Pervedimas į rezervą savoms akcijoms įsigyti 24.4 - - - - - 14,7 - (14,7) - - - Įsigytos savos akcijos 23.3 - (10,0) - - - - - (4,3) (14,3) - (14,3) Dividendai 23.5 - - - - - - - (89,0) (89,0) - (89,0) Akcinio kapitalo mažinimas 23.4 (42,4) 33,0 - - - - - 9,4 - - - Kiti pasikeitimai - - - - - - - 0.4 0,4 - 0,4 Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 1 616,4 - 138,4 73,0 100,6 37,7 (4,8) 164,3 2 125,6 - 2 125,6 Likutis 2023 m. sausio 1 d. 1 616,4 - 138,4 73,0 100,6 37,7 (4,8) 164,3 2 125,6 - 2 125,6 Grynasis pelnas už metus - - - - - - - 320,2 320,2 - 320,2 Laikotarpio kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) 10 - - - 3,8 (102,3) - 24,7 1,3 (72,5) - (72,5) Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso - - - 3,8 (102,3) - 24,7 321,5 247,7 - 247,7 Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną (atėmus (9,0) - - - 8,4 (0,6) - (0,6) mokesčius) - - - Pervedimas į privalomąjį rezervą - - 22,3 - - - - (22,3) - - - Dividendai 23.5 - - - - - - - (91,7) (91,7) - (91,7) Nekontroliuojamai daliai išmokėti dividendai 23.6 - - - - - - - (14,3) (14,3) - (14,3) Kiti pasikeitimai - - - - - - - (3,3) (3,3) - (3,3) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 1 616,4 - 160,7 67,8 (1,7) 37,7 19,9 362,6 2 263,4 - 2 263,4 373 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 8.5 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Gautos paskolos 25.2.2 285,9 223,0 Sugrąžintos paskolos 25.2.2 (180,7) (119,7) Sąskaitos perviršio grynasis pokytis 25.2.2 (160,4) 172,9 Nuomos mokėjimai 25.2.2 (5,7) (5,1) Sumokėtos palūkanos 25.2.2 (39,0) (28,8) Išmokėti dividendai 23.5 (91,7) (89,0) Nekontroliuojančiai daliai išmokėti dividendai 25.2.2 (14,3) - Susigrąžinti dividendai - 0,4 Savų akcijų įsigijimas 23.3 - (14,3) Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai/(sumažėjimai) (2,6) (2,6) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (208,5) 136,8 Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas/(sumažėjimas) (488,8) 245,0 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 694,1 449,1 Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. 22 205,3 694,1 mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Grynasis pelnas už metus 320,2 293,4 Koregavimai: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 12, 13, 14 165,7 149,1 Dotacijų nusidėvėjimas ir amortizacija 26 (12,6) (11,4) Ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant turto, skirto parduoti, vertės sumažėjimas (vertės sumažėjimo atstatymas) 12 (1,1) 7,7 Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 31.1 6,8 (19,6) Finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 8 (16,7) 23,4 Pelno mokesčio sąnaudos/(pajamos) 9 33,7 43,9 Atidėjinių padidėjimas/(sumažėjimas) 28 36,0 (8,0) Atsargų nukainojimas iki grynosios realizavimo vertės (nukainojimo atstatymas) 17 (88,6) 103,0 Ilgalaikio materialiojo turto ir turto, skirto parduoti, perleidimo/nurašymo nuostoliai/(pelnas) 3,6 6,5 Palūkanų pajamos 9 (17,6) (1,7) Palūkanų sąnaudos 9 34,6 29,6 Kitos finansinės veiklos sąnaudos/(pajamos) (1,9) (0,6) Kiti nepiniginiai koregavimai (0,6) 1,4 Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Prekybos ir kitų gautinų sumų (padidėjimas)/sumažėjimas 204,0 56,4 Atsargų, išankstinių apmokėjimų, kito trumpalaikio ir ilgalaikio turto (padidėjimas)/sumažėjimas 495,8 (504,5) Prekybos mokėtinų sumų, ateinančių laikotarpių pajamų, gautų išankstinių apmokėjimų, kitų ilgalaikių ir trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas/(sumažėjimas) (279,5) 422,7 (Sumokėtas)/atgautas pelno mokestis (81,0) (27,4) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 800,8 563,9 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas (838,6) (439,4) Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto, turto, skirto parduoti, ir nematerialiojo turto perleidimo 3,4 3,0 Dukterinių įmonių įsigijimas, atėmus įsigytą pinigų likutį 32.5 (142,7) (28,4) Suteiktos paskolos (27,6) (20,7) Gautos dotacijos 26 15,9 29,0 Gautos palūkanos 8.1 10,7 0,6 Gauti finansinio lizingo mokėjimai 1,5 1,6 Indėlių sumažėjimas/(padidėjimas) 25.2 (109,0) - Investicijos į/(grąža iš) investicinių fondų 15.1 5,3 (1,7) Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai/(sumažėjimai) - 0,3 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (1 081,1) (455,7) 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 374 / 477 8.6 Aiškinamasis raštas Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. 1 Bendroji informacija AB „Ignitis grupė“ (toliau – patronuojančioji bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Patronuojančiosios bendrovės buveinės adresas – Laisvės pr. 10, LT-04215, Vilnius, Lietuva. 2008 m. rugpjūčio 28 d. patronuojančioji bendrovė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Patronuojančiosios bendrovės kodas 301844044. Patronuojančioji bendrovė įsteigta neribotam laikui. Toliau patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinės įmonės kartu vadinamos „Grupė“. Pagrindinė Grupės veikla – Lietuvos elektros energijos skirstymo tinklo valdymas (Tinklai) ir Žaliosios gamybos segmento Portfelio valdymas bei plėtra (Žalioji gamyba). Grupė taip pat valdo strategiškai svarbius rezervinius pajėgumus (Rezerviniai pajėgumai) ir teikia paslaugas klientams (Sprendimai klientams), įskaitant elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą, saulės energijos, el. mobilumo technologijas, energetinio efektyvumo didinimo paslaugas ir inovatyvius energetikos sprendimus verslo klientams (toliau – B2B) ir privatiems klientams (toliau – B2C) . Informacija apie Grupės struktūrą pateikta 32 pastaboje. Už šio pranešimo parengimą atsako Grupės vadovas, o Grupės valdyba integruotą metinį pranešimą svarsto ir tvirtina. Integruotą 2023 m. metinį pranešimą, įskaitant konsoliduotas ir Grupės finansines ataskaitas, apsvarstė ir 2024 m. vasario 27 d. patvirtino Grupės valdyba. Grupės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Čia pateikiamos Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos. Patronuojančioji bendrovė taip pat rengia atskiras finansines ataskaitas pagal Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (toliau – TFAS), patvirtintus ES, kaip to reikalauja vietos teisės aktai. 2 Rengimo pagrindas 2.1 Apskaitos pagrindas Šios konsoliduotos finansinės ataskaitos (toliau – finansinės ataskaitos) parengtos vadovaujantis TFAS, patvirtintais Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (toliau – TASV) bei priimtais taikymui Europos Sąjungoje. Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., yra parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu ir vertinimu istorine įsigijimo savikaina, išskyrus tam tikrą ilgalaikį materialųjį turtą (žr. 39.1 pastabą), investicinį turtą ir tam tikras finansines priemones, apskaitomas tikrąja verte. Šiose finansinėse ataskaitose pateikiama palyginamoji praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija. Išsamią informaciją apie Grupės apskaitos politiką, įskaitant jos pokyčius, pateikiame šių finansinių ataskaitų 8.7 pastaboje ir skyriuje „Papildoma informacija“. 2.2 Funkcinė ir pateikimo valiuta Šios finansinės ataskaitos pateikiamos eurais, kuri yra Grupės funkcinė valiuta, ir visos vertės yra suapvalintos iki artimiausio milijono skaičiaus (mln. Eur), išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. 2.3 ESEF ataskaitų teikimas Grupė privalo pateikti metines ataskaitas Europos vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu (angl. European Single Electronic Format, ESEF), naudodama XHTML formatą, ir ženklinti konsoliduotas finansines ataskaitas, įskaitant aiškinamąjį raštą, naudodama įterptąją išplėstinę verslo ataskaitų rengimo kalbą (angl. Inline eXtensible Business Reporting Language, iXBRL). Parengtos metinės finansinės ataskaitos atitinka 2023 m. taksonomiją. Jei finansinių ataskaitų eilutė ar teksto blokas neapibrėžti ESEF taksonomijoje, sukurtas taksonomijos plėtinys. 2.4 Alternatyvūs veiklos rodikliai Grupė finansinėse ataskaitose pateikia finansinius rodiklius, kurie nėra apibrėžti pagal TFAS. Grupė naudoja šiuos alternatyvius veiklos rodiklius (toliau – AVR), nes mano, kad šie finansiniai rodikliai suteikia vertingos informacijos suinteresuotosioms šalims ir vadovybei. Šie finansiniai rodikliai neturėtų būti laikomi TFAS apibrėžtų veiklos rodiklių pakaitalu, o veikiau papildoma informacija. AVR gali būti nepalyginami su kitų bendrovių pateikiamais rodikliais panašiais pavadinimais, nes apibrėžtys ir skaičiavimai gali skirtis. Grupės finansinėse ataskaitose dažniausiai naudojami AVR: EBITDA, EBIT, Koreguotas EBITDA, Koreguotas EBIT, Investicijos, Grynoji skola. Daugiau informacijos apie AVR pateikta 5 pastaboje. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 375 / 477 3 Reikšmingi pokyčiai apskaitos principuose 3.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai Apskaitos politika, taikoma rengiant šias finansines ataskaitas, atitinka apskaitos principus, kurių buvo laikomasi rengiant Grupės metines finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., išskyrus naujus standartus, kurie įsigaliojo per 2023 m. Reikšminga apskaitos politika, naudojama rengiant Grupės metines finansines ataskaitas, yra pateikta šių finansinių ataskaitų skyriuje „Papildoma informacija“. 3.1.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 3.1.1.1 Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio 2023 m. sausio 1 d. Grupė pritaikė atidėtojo mokesčio, susijusias su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio pataisas (12-ojo TAS pataisa). Pataisomis susiaurinama pradinio pripažinimo išimties apimtis, neįtraukiant sandorių, dėl kurių atsiranda lygių ir kompensuojančių laikinųjų skirtumų, pvz., nuomos ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai. Anksčiau Grupė apskaitoje atidėtojo mokesčio už nuomos ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimus taikydavo „integruotai susietą“ metodą, todėl rezultatas buvo panašus, kaip ir pagal pataisas, išskyrus tai, kad atidėtojo mokesčio turtas arba įsipareigojimai buvo pripažinti grynąja verte. Po pakeitimų Grupė pripažino atskirą atidėtojo mokesčio turtą, susijusį su nuomos įsipareigojimais, ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimą, susijusį su naudojimosi teise valdomu turtu. Tačiau tai neturėjo įtakos Finansinės padėties ataskaitoms, nes likučiai atitiko 12-ojo TAS 74 paragrafo reikalavimus dėl užskaitymo. Pakeitimai 2023 m. sausio 1 d. pradiniam nepaskirstyto pelno likučiui įtakos neturėjo. Pagrindinis poveikis Grupei yra susijęs su pripažinto atidėtųjų mokesčių turto ir įsipareigojimų atskleidimu (9 pastaba). 3.1.1.2 Reikšmingos informacijos apie apskaitos politiką pateikimas Grupė nuo 2023 m. sausio 1 d. pritaikė informacijos apie apskaitos politiką pateikimo pataisas (1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos). Nors dėl pataisų apskaitos politika nebuvo pakeista, ji turėjo įtakos finansinėse ataskaitose pateiktai apskaitos politikos informacijai. Pataisomis reikalaujama, kad ūkio subjektai atskleistų reikšmingą, o ne svarbią apskaitos politikos informaciją. Pataisomis taip pat nurodoma, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jei galima pagrįstai tikėtis, kad, vertinant kartu su kita ūkio subjekto finansinėse ataskaitose pateikta informacija, ji turės įtakos sprendimams, kuriuos priima finansinių ataskaitų pirminiai naudotojai. Vadovybė peržiūrėjo apskaitos politiką ir atnaujino informaciją, pateiktą šių finansinių ataskaitų skyriuje „Reikšmingi apskaitos principai“. 3.1.1.3 Visuotinis minimalus mokestis Grupė priėmė Tarptautinės mokesčių reformos – Antrojo ramsčio (angl. Pillar Two) pavyzdines taisykles (12- ojo TAS pataisas), kai jos buvo paskelbtos 2023 m. gegužės 23 d. Pakeitimai numato laikiną atidėtųjų mokesčių apskaitos išimtį papildomiems mokesčiams, kuri įsigalioja iškart ir reikalauja naujų atskleidimų apie Antrojo ramsčio poveikį. Privaloma išimtis taikoma retrospektyviai. Tačiau, kadangi 2022 m. gruodžio 31 d. jokioje jurisdikcijoje, kurioje veikia Grupė, nebuvo priimtas joks naujas teisės aktas, įgyvendinantis papildomus mokesčius, ir tą dieną nebuvo pripažintas susijęs atidėtasis mokestis, retrospektyvus taikymas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms (9.4 pastaba). Daugiau informacijos apie kitus naujus standartus pateikiame šių finansinių ataskaitų skyriuje „Reikšmingi apskaitos principai“. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 376 / 477 4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas Rengiant finansines ataskaitas vadovybė padarė tam tikras prielaidas ir įvertinimus, apie ateitį, įskaitant su klimatu susijusią riziką ir galimybes, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Prielaidų vertinimų ir sprendimų pasikeitimai ateityje galėtų turėti reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms. Vertinimai ir sprendimai su pagrindinėmis prielaidomis yra nuolat peržiūrimi ir atitinka Grupės rizikos valdymo bei su klimatu susijusius įsipareigojimus. Vertinimai ir sprendimai yra pripažįstami perspektyviai. Šioje pastaboje aprašyti tik svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas. Kiti naudojami apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai pateikti kitose šių finansinių ataskaitų pastabose. Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir sprendimai Pastaba Vertinimas/sprendimas Pagrindinė sutarties šalis ar agentas dėl elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugos 6.1.1. Sprendimas Pagrindinė sutarties šalis ar agentas dėl dujų skirstymo paslaugos 6.1.2. Sprendimas Pagrindinė sutarties šalis ar agentas dėl dujų perdavimo paslaugos 6.1.3. Sprendimas Pagrindinė sutarties šalis ar agentas dėl VIAP mokesčių ir SGDT saugumo dedamosios 6.1.4. Sprendimas Prestižo sumažėjimas 11 Vertinimas Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas 12.7.1. Vertinimas Gamtinių dujų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 12.7.2. Vertinimas Investicinių fondų, vertinamų TVPN tikroji vertė 15 Vertinimas Prekybos ir kitų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai: bendrasis TKN vertinimas naudojant atidėjinių matricą ir individualus TKN vertinimas 20.2.1. Vertinimas/sprendimas Piniginių lėšų surinkimas į depozitinę sąskaitą 22.1.1. Sprendimas Grupės buitinių ir nebuitinių vartotojų lėšų atskyrimas 22.1.2. Sprendimas Nuoma: sutarčių su atnaujinimo ir nutraukimo galimybėmis nuomos termino nustatymas 25.3.1. Sprendimas Nuoma: priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas 25.3.2. Vertinimas Nustatymas, ar įstatymu ir sandoriu nustatyti servitutai yra nuoma 25.3.3. Sprendimas Atidėjiniai servitutams 28.2.1. Vertinimas Atidėjiniai nekilnojamo turto servitutams 28.2.2. Vertinimas Kompensacijų už specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) atidėjinys 28.2.3. Vertinimas UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ kontrole 30 Vertinimas/sprendimas Reguliuojama veikla: sukauptos pajamos ir atidėjiniai iš izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos 34.2.2.1. Vertinimas Reguliuojama veikla: sukauptos pajamos ir atidėjiniai iš visuomeninio elektros energijos tiekim o 34.2.2.2. Vertinimas 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 377 / 477 5 Verslo segmentai mln. Eur Žalioji gamyba Tinklai Rezerviniai Sprendimai Kitos veiklos ir Iš viso koreguota Koregavimai Iš viso pajėgumai klientams eliminavimai 2023 m. Pajamų iš viso 342,1 479,8 128,3 1 736,9 (160,7) 2 526,4 22,7 2 549,1 Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai (68,9) (135,5) (57,8) (1 658,7) 163,2 (1 757,7) - (1 757,7) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (18,2) (71,9) (9,6) (16,7) (20,3) (136,7) - (136,7) Remontų ir priežiūros sąnaudos (8,7) (46,2) (6,0) - (0,2) (61,1) - (61,1) Kitos sąnaudos (23,7) (46,2) (5,0) (31,1) 19,8 (86,2) - (86,2) EBITDA 222,6 180,0 49,9 30,4 1,8 484,7 22,7 507,4 Nusidėvėjimas ir amortizacija (29,1) (101,2) (11,1) (3,1) (8,6) (153,1) - (153,1) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (0,1) (1,7) 0,3 - (0,6) (2,1) - (2,1) EBIT 193,4 77,1 39,1 27,3 (7,4) 329,5 22,7 352,2 Finansinė veikla, grynasis rezultatas (15,1) 16,8 1,7 Pelno mokesčio sąnaudos (27,8) (5,9) (33,7) Grynasis pelnas 286,6 33,6 320,2 Investicijos 542,7 346,8 4,9 25,0 17,7 937,1 - 937,1 2022 m. Pajamų iš viso 457,6 697,6 237,3 3 001,1 (77,1) 4 316,5 70,4 4 386,9 Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai (153,4) (398,7) (126,9) (2 947,8) 18,1 (3 608,7) - (3 608,7) Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (11,9) (64,5) (8,7) (13,0) (17,7) (115,8) - (115,8) Remontų ir priežiūros sąnaudos (5,5) (30,7) (4,4) - - (40,6) - (40,6) Kitos sąnaudos (34,3) (39,2) (62,8) (24,7) 78,9 (82,1) - (82,1) EBITDA 252,4 164,5 34,6 15,6 2,2 469,3 70,4 539,7 Nusidėvėjimas ir amortizacija (28,0) (90,1) (11,7) (2,2) (5,7) (137,7) - (137,7) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (2,8) (11,8) 0,2 - 0,2 (14,2) - (14,2) EBIT 221,7 62,6 23,1 13,4 (3,4) 317,4 70,4 387,8 Finansinė veikla, grynasis rezultatas (27,1) (23,4) (50,5) Pelno mokesčio sąnaudos (34,3) (9,6) (43,9) Grynasis pelnas 256,0 37,4 293,4 Investicijos 226,2 268,1 15,0 6,8 5,7 521,8 - 521,8 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 378 / 477 Informacija apie verslo segmentus (prilyginami veiklos segmentams pagal 8-ąjį TFAS) atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Grupės segmentų integracijos lygis yra įvairus. Žaliosios gamybos ir Sprendimų klientams segmentų integracija apima atsinaujinančios energijos įtraukimą į klientų pasiūlymus. Grupės bendrų paslaugų centras (GSC) teikia bendras IT, rinkodaros, finansų ir kitas paslaugas visai grupei ir yra integruotas su visais segmentais. Segmentų tarpusavio kainodara nustatoma nepriklausomai. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra valdyba. Grupė yra suskirstyta į keturis verslo segmentus pagal pagrindines jų vykdomas veiklas. Daugiau informacijos apie segmentus pateikiame metinio pranešimo skyriuose „2.1 Verslo modelis“ ir „3.5 Rezultatai pagal segmentus“. Grupės įmonių paskirstymą pagal segmentus pateikiame 32-oje pastaboje. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos. Pagrindinis veiklos rodiklis yra Koreguotas EBITDA. Vadovybė taip pat analizuoja kiekvieno verslo segmento investicijas. Visi rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis ir patikslintais vadovybei atliekant koregavimus, susijusius su pozicijomis, kurios nėra apibrėžtos pagal TFAS nuostatas. Grupės vadovybė pagrindinius veiklos rodiklius skaičiuoja kaip nurodyta 2023 m. integruoto metinio pranešimo skyriuje 7.3. Grupės vadovybė pagrindinius veiklos rodiklius skaičiuoja pagal alternatyvių veiklos rodiklių aprašymą, kuris pateiktas metinio pranešimo skyriuose „7.3 Alternatyvūs veiklos rodikliai“. 5.1 EBITDA Vadovybės koregavimai apima: − laikinuosius reguliacinius skirtumus; − turto rotacijos rezultatą (jei toks yra); − reikšmingą vienkartinį turtą ar nuostolius (jei tokių yra). Vadovybės manymu, Koreguoto EBITDA rodiklis tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi parodo, kiek Grupė realiai uždirbo ataskaitiniais metais, eliminuojant skirtumus tarp VERT nustatyto leistino uždirbti ir faktiškai uždirbto ataskaitinio laikotarpio pelno (laikinieji reguliaciniai skirtumai). Vadovybės koregavimai naudojami skaičiuojant Koreguotą EBITDA ir Koreguotą EBIT: 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % EBITDA AVR 507,4 539,7 (32,3) (6,0) % Koregavimai Laikinieji reguliaciniai skirtumai (22,7) (70,4) 47,7 67,8 % Tinklai (112,2) 16,5 (128,7) n/a Sprendimai klientams 90,2 (82,7) 172,9 n/a Rezerviniai pajėgumai (0,2) (3,4) 3,2 94,1 % Žalioji gamyba (0,5) (0,8) 0,3 37,5 % Iš viso EBITDA korekcijų (22,7) (70,4) 47,7 67,8 % Koreguotas EBITDA AVR 484,7 469,3 15,4 3,3 % Koreguoto EBITDA marža AVR 19,2 % 10,9 % 8,3 % n/a 1 1 1 Laikinieji reguliaciniai skirtumai. Eliminuojamas skirtumas tarp faktinio ataskaitinio laikotarpio pelno bei reguliuotojo leidžiamo uždirbti pelno. Koregavimai susiję su Tinklų segmento reguliuojama veikla (112,2 mln. Eur) apima: − didesnio nei leistinas šių metų pelnas eliminavimą – -153,9 mln. Eur (2022 m. – -15,2 mln. Eur), kuris bus grąžintas ateityje. Einamųjų metų sumos pagrįstos vadovybės vertinimu, gautu palyginus VERT leidžiamą ir vadovybės įvertintą investicijų grąžą, naudojant faktinius einamojo laikotarpio finansinius ir veiklos duomenis. − didesnio pelno nei leistinas ankstesniais laikotarpiais grąžinimą – 41,7 mln. Eur (2022 m. – 31,7 mln. Eur), kuris yra realizuojamas tarifu per dabartinį laikotarpį. Šios sumos pagrįstos remiantis VERT nutarimais. Koregavimai susiję su Sprendimų klientams segmento reguliuojama veikla (+90,2 mln. Eur) apima: − mažesnio pelno nei VERT skaičiavimo metodikoje nustatyta grąža iš paskirtojo gamtinių dujų tiekimo veiklos grąžinimą – 71,0 mln. Eur (2022 m. – -5,5 mln. Eur); − mažesnio pelno nei VERT skaičiavimo metodikoje nustatyta grąža iš gamtinių dujų viešojo tiekimo veiklos grąžinimą – 16,5 mln. Eur (2022 m. – -79,6 mln. Eur); − mažesnio pelno nei VERT skaičiavimo metodikoje nustatyta grąža iš elektros viešojo tiekimo veiklos grąžinimą – 2,6 mln. Eur (2022 m. – 2,4 mln.), kurį lėmė klientų perdeklaravimas. Koregavimai susiję su Žaliosios gamybos segmento reguliuojama veikla (-0,5 mln. Eur) apima: − didesnio pelno nei VERT skaičiavimo metodikoje nustatyta grąža iš Kruonio HAE reguliuojamos veiklos eliminavimą – -0,5 mln. Eur (2022 m. – -0,8 mln. Eur). Koregavimai susiję su Rezervinių pajėgumų segmento reguliuojama veikla (-0,2 mln. Eur) apima: − didesnio pelno nei VERT skaičiavimo metodikoje nustatyta grąža iš Elektrėnų komplekso KCB reguliuojamos veiklos eliminavimą – -0,2 mln. Eur (2022 m. – -3,4 mln. Eur). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 379 / 477 5.2 Veiklos pelnas (EBIT) Veiklos pelno (EBIT) koregavimai: 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Veiklos pelnas (EBIT) AVR 352,2 387,8 (35,6) (9,2) % Koregavimai Iš viso EBITDA korekcijų (22,7) (70,4) 47,7 67,8 % Iš viso EBIT korekcijų (22,7) (70,4) 47,7 67,8 % Koreguotas EBIT AVR 329,5 317,4 12,1 3,8 % 5.3 Grynasis pelnas (2) Finansinės veiklos koregavimas dėl vienkartinių pozicijų Į vienkartines 2023 m. finansinės veiklos korekcijas įtrauktas investicinių fondų tikrosios vertės padidėjimo (16,8 mln. Eur) eliminavimas. Į vienkartines 2022 m. finansinės veiklos korekcijas įtrauktas investicinių fondų tikrosios vertės sumažėjimo (-6,3 mln. Eur) ir Kauno KJ opcijų tikrosios vertės padidėjimo (įtraukto į sąnaudas Pelno (nuostolio) ataskaitoje) eliminavimas (17,1 mln. Eur). (3) Pelno mokesčio koregavimų įtaka Visiems aukščiau išvardytiems grynojo pelno koregavimams taikomas papildomas 15 proc. (įstatymo nustatytas pelno mokesčio tarifas Lietuvoje) pelno mokesčio patikslinimas. Grynojo pelno koregavimai: 2023 m. 2022 m. ∆ ∆, % Grynasis pelnas 320,2 293,4 26,8 9,1 % Koregavimai Iš viso EBITDA korekcijų (1) (22,7) (70,4) 47,7 67,8 % Vienkartinės finansinės veiklos korekcijos (2) (16,8) 23,4 (40,2) n/a Korekcijų įtaka pelno mokesčiui (3) 5,9 9,6 (3,7) (38,5 %) Iš viso grynojo pelno korekcijų (33,6) (37,4) 3,8 10,2 % Koreguotas grynasis pelnas AVR 286,6 256,0 30,6 12,4 % 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 380 / 477 6 Pajamos 6.1 Pajamos pagal rūšį m ln. Eur 2023 m. 2022 m. Elektros energijos pardavimo pajamos 682,2 1 315,9 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos 452,8 532,3 Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos 310,1 497,0 Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos 48,4 239,4 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios 63, 3 užtikrinimo paslaugų pajamos 132,7 Su elektros energija susijusios pajamos 1 556,8 2 717,3 Dujų pardavimo pajamos 807,0 1 513,2 Dujų skirstymo pajamos 73,1 41,9 SGDT saugumo dedamosios pajamos 11,2 19,0 Su dujomis susijusios pajamos 891,3 1 574,1 Šilumos energijos pardavimo pajamos 39,8 33,0 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčių pajamos 10,6 9,2 Kitos pajamos pagal sutartis su klientais 43,9 47,7 Kitos pajamos 94,3 89,9 Iš viso pajamų pagal sutartis su klientais 2 542,4 4 381,3 Kitos 6,7 5,6 Kitos pajamos 6,7 5,6 Iš viso pajamų 2 549,1 4 386,9 6.2 Pajamos pagal geografinius segmentus 2023 m. Grupė uždirbo 82,0 proc. (2022 m. – 75,3 proc.) visų pajamų Lietuvoje (2 090,4 mln. Eur). Grupės pajamos iš užsienio šalių sumažėjo 18,0 proc., daugiausiai Suomijoje ir Lenkijoje, ir siekė 458,7 mln. Eur (2022 m. – 1 081,9 mln. Eur), daugiausiai dėl parduoto mažesnio elektros ir gamtinių dujų kiekio ir mažesnių kainų rinkoje. mln. Eur 2023 m. 2022 m. Lietuva 2 090,4 3 305,0 Suomija 167,7 377,0 Lenkija 133,6 110,9 Latvija 117,3 529,5 Estija 19,0 45,3 Kitos šalys 21,1 19,2 Iš viso 2 549,1 4 386,9 6.3 Pajamos pagal sutartis su klientais pagal periodiškumą mln. Eur 2023 m. 2022 m. Veiklos įsipareigojimai, įvykdomi per laikotarpį 2 424,7 3 901,6 Veiklos įsipareigojimai, įvykdomi konkrečių momentu 117,7 479,7 Iš viso 2 542,4 4 381,3 1 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2022 m. dėl 468.8 mln. Eur perklasifikavimo iš ‚ Veiklos įsipareigojimai, įvykdomi per laikotarpį‘ į ‚ Veiklos įsipareigojimai, įvykdomi konkrečių momentu‘. Perklasifikavimas buvo atliktas siekiant pateikti patikimesnę informaciją finansinių ataskaitų naudotojams. 6.4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 6.4.1 Nustatymas, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas: elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugos Teikdama elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugas galutiniams vartotojams, Grupė Lietuvoje ir Latvijoje įsigyja elektros energijos perdavimo paslaugas iš perdavimo tinklo operatoriaus (nepriklausančio Grupei), o Latvijoje įsigyja elektros energijos skirstymo paslaugas iš skirstymo tinklo operatoriaus, kuris nepriklauso Grupei. Išanalizavusi susijusias sutartis su elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriais bei sutartis su klientais, taip pat įvertinusi taikytiną teisinį reglamentavimą, siekdama padaryti išvadą, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip tarpininkė elektros perdavimo srityje Lietuvoje ir elektros persiuntimo (įskaitant perdavimą ir skirstymą) srityje Latvijoje, Grupės vadovybė padarė išvadą, kad Grupė: – teikdama elektros perdavimo ir skirstymo paslaugas, įsigytas iš Latvijos elektros persiuntimo sistemos operatoriaus, veikia kaip agentas; − teikdama elektros perdavimo paslaugas, įsigytas iš Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis. 6.4.2 Nustatymas, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas: dujų skirstymo paslaugos Teikdama dujų skirstymo paslaugas klientams Lietuvoje Grupė naudojasi savo skirstymo tinklu, Latvijoje – perka iš įmonės, kuri nėra Grupės dalis. Grupės vadovybė išanalizavo susijusias sutartis su Latvijos dujų skirstymo tinklų operatoriumi bei sutartis su klientais, taip pat įvertino taikytiną teisinę aplinką, kad padarytų išvadą, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas dujų skirstymo srityje Latvijoje ir apsvarstė toliau pateiktus argumentus: − Grupė nėra atsakinga už dujų skirstymo paslaugas, nes pagal įstatymus ir kitus teisės aktus bei sutartis su klientais skirstymo tinklo savininkas prisiima visą atsakomybę; − Grupė taip pat neprisiima atsargų rizikos, nes skirstymo paslaugų kaina nustatoma pagal skaitiklių rodmenis, t. y. paskirstymo mokestis Grupei imamas tik už galutinio vartotojo sunaudotą dujų kiekį; − skirstymo dedamosios kainą nustato tinklo operatorius, kuris nepriklauso Grupei, ir tvirtina reguliuojanti institucija. Remdamasi pirmiau išvardytais argumentais, Grupės vadovybė priėmė reikšmingą sprendimą ir nustatė, kad Grupė, teikdama dujų skirstymo paslaugas, įsigytas iš Latvijos dujų skirstymo operatoriaus, veikia kaip agentas. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 381 / 477 6.4.3 Nustatymas, ar Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas: dujų perdavimo paslaugos Grupė teikia dujų tiekimo paslaugas vartotojams ir surenka iš jų mokėjimus už dujų perdavimo paslaugas, kurias teikia perdavimo sistemos operatorius (nepriklausantis Grupei). Vadovybė priėmė reikšmingą sprendimą ir, remdamasi šiais argumentais, priėjo išvadą, kad Grupė, rinkdama perdavimo paslaugos dedamąsias iš klientų, veikia kaip agentas: − Grupė nėra atsakinga už dujų perdavimo paslaugas, nes pagal įstatymus ir kitus teisės aktus perdavimo tinklo savininkas prisiima visą atsakomybę; − Grupė taip pat neprisiima atsargų rizikos, nes perdavimo paslaugų kaina nustatoma pagal skaitiklių rodmenis, t. y. perdavimo mokestis Grupei imamas tik už galutinio vartotojo sunaudotą gamtinių dujų kiekį; − perdavimo dedamosios kainą nustato tinklo operatorius, kuris nepriklauso Grupei, ir tvirtina reguliuojanti institucija. Remdamasi pirmiau išvardytais argumentais, Grupės vadovybė priėmė sprendimą, kad Grupė, surinkdama mokėjimus iš galutinių vartotojų už dujų perdavimo paslaugas, veikia kaip agentas. 6.4.4 Nustatymas, ar Grupė, rinkdama VIAP mokesčius ir SGDT saugumo dedamąją, veikia kaip pagrindinė sutarties šalis, ar kaip agentas Vadovybė priėmė reikšmingą sprendimą ir, remdamasi šiais argumentais, priėjo išvados, kad Grupė, rinkdama VIAP mokesčius ir SGDT saugumo dedamąsias iš klientų, veikia kaip agentas: 1) Grupė neatsako už VIAP ir SGDT projektus / iniciatyvas, todėl neatsako už tai, kad surinkti VIAP mokesčiai ir SGDT saugumo dedamosios būtų naudojami pagal paskirtį; 2) Grupė nepatiria su atsargomis susijusios rizikos; 3) Grupė neturi teisinės galios nustatyti šių dedamųjų kainų. 7 Sąnaudos 7.1 Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai mln. Eur 2023 m. 2022 m. Gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimai 886,1 1 501,3 Elektros ir susijusių paslaugų pirkimai 840,8 2 082,1 Kiti pirkimai 30,8 25,3 Iš viso 1 757,7 3 608,7 2023 m. Grupės elektros, gamtinių dujų ir kiti pirkimai siekė 1 757,7 mln. Eur ir buvo 51,4 proc. mažesni nei 2022 m. Sumažėjimą lėmė mažesni elektros ir susijusių paslaugų pirkimai (-1 241,3 mln. Eur), daugiausiai dėl mažesnių kainų rinkoje ir sumažėjusio vartojimo. Gamtinių dujų pirkimų ir susijusių paslaugų sąnaudos sumažėjo 41,0 proc., arba -615,2 mln. Eur, dėl mažesnio parduoto kiekio ir žemesnių kainų rinkoje. 7.2 Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos mln. Eur 2023 m. 2022 m. Pastovus darbo užmokestis ir atlyginimai 132,9 111,0 Kintantis darbo užmokestis ir atlyginimai 23,6 21,3 Kitos darbo užmokesčio ir atlyginimų sąnaudos 5,0 4,6 Priskirtinos išlaidos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui (24,8) (21,1) Iš viso 136,7 115,8 2023 m. darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos buvo 20,9 mln. Eur (arba 18,0 proc.) didesnės lyginant su 2022 m. , išaugimas daugiausiai susijęs su Grupės vidutinio atlyginimo ir darbuotojų skaičiaus augimu. 7.3 Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos mln. Eur 2023 m. 2022 m. Elektros tinklas 42,1 27,8 Elektros ir šilumos gamybos įrenginiai 14,6 9,8 Dujų tinklas 4,0 2,9 Kita 0,4 0,1 Iš viso 61,1 40,6 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 382 / 477 7.4 Kitos sąnaudos mln. Eur 2023 m. 2022 m. Turto valdymas ir administravimas 15,8 12,6 Telekomunikacijų ir IT paslaugos 12,8 10,5 Klientų aptarnavimas 11,6 13,3 Mokesčiai (kiti negu pelno mokestis) 9,2 8,7 Neveiksmingas apsidraudimo priemonių rezultatas (31.1, 31.2 pastaba) 8,1 18,5 Žmonės ir kultūra 5,2 3,4 Finansai ir apskaita 5,0 2,3 Komunikacija 3,2 2,4 Teisė 2,7 1,3 Kita 12,6 9,1 Iš viso 86,2 82,1 8 Finansinė veikla mln. Eur 2023 m. 2022 m. Palūkanų pajamos, pripažintos taikant efektyviąją palūkanų normą 17,6 1,7 Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN (15.1 pastaba) 16,7 - Kitos finansinės veiklos pajamos 7,4 1,9 Finansinės pajamos, iš viso 41,7 3,6 Palūkanų sąnaudos 33,4 28,4 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimo tikrosios vertės pokytis (30.1 pastaba) - 17,1 Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN (15.1 pastaba) - 6,2 Nuomos įsipareigojimų palūkanų ir diskonto sąnaudos 1,2 1,2 Kitos finansinės veiklos sąnaudos 5,4 1,2 Finansinės sąnaudos, iš viso 40,0 54,1 Finansinės veiklos grynasis rezultatas 1,7 (50,5) 8.1 Grupės palūkanų pajamos 2023 metais Grupė gavo 10,7 mln. Eur (2022 metais – 0,6 mln. Eur) palūkanų įplaukas pinigais, kurios parodomos Pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Gautos palūkanos“. 9 Pelno mokesčiai 9.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) mln. Eur 2023 m. 2022 m. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 32,4 58,4 Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos) 1,3 (14,5) Iš viso 33,7 43,9 9.2 Sumos, pripažintos kitose bendrosiose pajamose 2023 m. kitose bendrosiose pajamose pripažinti pelno mokesčiai sudaro 4,5 mln. Eur pelno mokesčio pajamų ir 11,1 mln. Eur atidėtojo mokesčio pajamų (2022 m. – 13.3 mln. Eur pelno mokesčio sąnaudų pajamų ir 0,2 mln. Eur atidėtojo mokesčio pajamų), daugiausiai susijusių su Grupės efektyviomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 9.3 Efektyvaus pelno mokesčio tarifo sutikrinimas Pelno mokestis, apskaičiuotas Grupės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant Grupei taikytiną pelno mokesčio tarifą: mln. Eur 2023 m. 2023 m. 2022 m. 2022 m. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 353,9 337,3 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) taikant 15 proc. tarifą 15,00 % 53,1 15.00 % 50,6 Mokesčių tarifų užsienio jurisdikcijose įtaka 0,03 % 0,1 0.18 % 0,6 Neapmokestinamos pajamos ir apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 1,32 % 4,7 1.36 % 4,6 Investicinio projekto lengvata (5,15 %) (18,3) (3.47 %) (11,7) Praėjusių metų koregavimai (1,42 %) (5,0) - - Kita (0,25 %) (0,9) (0,06 %) (0,2) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 9,54 % 33,7 13,02 % 43,9 Standartinis Lietuvos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc., Lenkijos – 19 proc., Suomijos – 20 proc. Latvijos ir Estijos įmonės moka standartinį 20 proc. (tam tikrais atvejais – 14 proc.) pelno mokestį nuo paskirstomojo pelno. Į investicinio projekto lengvatą įtrauktos 2023 m. investicinių projektų lengvata ir lengvata iš ankstesnių laikotarpių, nuo kurios nebuvo pripažintas atidėtojo mokesčio turtas. 9.4 Visuotinis minimalus mokestis Grupė veikia Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Suomijoje. 2023 m. gruodžio 31 d., tik Suomija priėmė naują teisės aktą, įgyvendinantį visuotinį minimalų mokestį. Tačiau, kadangi naujai priimtas teisės aktas įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., nėra jokios dabartinės mokesčių įtakos metams, pasibaigusiems 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė taiko laikiną privalomą atidėtųjų mokesčių apskaitos išimtį visuotinio minimalaus mokesčio įtakai ir apskaito jį kaip trumpalaikį, tada kai atsiranda. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 383 / 477 9.5 Atidėtasis mokestis Po verslo Po verslo jungimų jungimų atsirandantis Pripažinta pelno Pripažinta kitose atsirandantis Pripažinta pelno Pripažinta kitose atidėtasis mokestis 2021 m. atidėtasis 2022 m. Valiutos kurso 2023 m. gruodžio mln. Eur 1 (nuostolių) bendrosiose 1 (nuostolių) bendrosiose ir pripažįstamas gruodžio 31 d. straipsnyje pajamose mokestis ir gruodžio 31 d. straipsnyje pajamose tiesiogiai įtaka 31 d. pripažįstamas nuosavybėje (32.2 tiesiogiai pastaba) Atidėtojo mokesčio turtas nuosavybėje Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 19,2 0,6 0,2 - 20,0 (2,0) (0,7) - - 17,3 Atsargų nurašymas iki grynosios galimo realizavimo vertės 0,5 15,4 - - 15,9 (14,7) - - - 1,2 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčių - pajamų pripažinimo skirtumas 12,8 (0,7) - - 12,1 (0,8) - - 11,3 Investicinio projekto lengvata 8,7 0,7 - - 9,4 0,2 - - - 9,6 Nuomos įsipareigojimai (TFAS16) 6,4 2,6 - - 9,0 (0,8) - - 0,2 8,4 Sukauptos sąnaudos 3,4 2,0 - - 5,4 (1,2) - - 0,1 4,3 Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas 1,4 0,3 - - 1,7 0,1 - - - 1,8 Perkelti mokestiniai nuostoliai 1,7 (0,3) - - 1,4 22,0 12,6 - - 36,0 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 0,9 (0,1) - - 0,8 - - - - 0,8 Kita 4,1 4,4 - - 8,5 (1,7) (0,1) - 0,2 6,9 Atidėtojo mokesčio turtas 59,1 24,9 0,2 - 84,2 1,1 11,8 - 0,5 97,6 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai Finansinės ir mokestinės vertės skirtumas (IMT) 74,9 3,0 - - 77,9 6,3 - - 0,3 84,5 Verslo jungimo metu atsiradęs finansinių ir mokestinių verčių skirtumas 3,0 0,7 - 5,7 9,4 (0,3) - 16,8 (0,2) 25,7 Naudojimo teise valdomas turtas (TFAS16) 6,1 2,3 - - 8,4 (1,3) - - 0,1 7,2 Išvestinės finansinės priemonės 1,0 3,9 - - 4,9 (4,9) - - - - Dotacijų nurašymas 3,1 - - - 3,1 0,1 - - - 3,2 Kita 4,1 0,5 - - 4,6 2,5 0,7 - 0,1 7,9 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 92,2 10,4 - 5,7 108,3 2,4 0,7 16,8 0,3 128,5 Atidėtasis mokestis, grynąja verte (33,1) 14,5 0,2 (5,7) (24,1) (1,3) 11,1 (16,8) 0,2 (30,9) 1 Dalis sumų neatitinka finansinių ataskaitų, sudarytų už 2021 m. ir 2022 m., dėl pritaikytos 12-ojo TAS pataisos reikalavimų (3.1.1 pastaba). Grupė pripažino atskirą atidėtojo mokesčio turtą, susijusį su nuomos įsipareigojimais ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimą, susijusį su naudojimosi teise valdomu turtu (2021 m. gruodžio 31 d. atidėtasis mokesčio turtas – 6,4 mln. Eur ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimas – 6,1 mln. Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. atidėtasis mokesčio turtas – 9,0 mln. Eur ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimas – 8,4 mln. Eur). 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės Finansinės padėties ataskaitoje atskirai pateikiami atidėtojo mokesčio turtas – 56,5 mln. Eur – ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimas – 87,4 mln. Eur, susiję su skirtingomis dukterinėmis įmonėmis. Grynasis atidėtojo mokesčio likutis yra 31,1 mln. Eur įsipareigojimas. Atidėtojo mokesčių turtas ir įsipareigojimai, atsirandantys iš to paties ūkio subjekto, Finansinės padėties ataskaitoje pateikiami grynąja verte (2022 m. gruodžio 31 d. atidėtojo mokesčio turtas sudarė 31,1 mln. Eur, o atidėtojo mokesčio įsipareigojimai – 55,2 mln. Eur). 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė nepripažino atidėtojo mokesčio turto, susijusio su 44,2 mln. Eur investicinio projekto lengvata, nes nėra aišku, ar ateityje bus gauta apmokestinamojo pelno, kurį bus galima panaudoti (2022 m. gruodžio 31 d. Grupė nepripažino atidėtojo mokesčio turto, susijusio su 14,0 mln. Eur investicinio projekto lengvata ). Lietuvoje mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas jeigu Grupė pakeičia veiklą, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų mokestinių nuostolių suma negali viršyti 70 proc. mokesčių mokėtojo finansinių metų apmokestinamojo pelno. Lenkijoje mokestiniai nuostoliai, kurie negalėjo būti sudengti, gali būti keliami į ateitį 5 metus. Iki 50 proc. nuostolio gali būti sumažinta einamaisiais metais. Taip pat nuostolius galima padengti suma neviršijančia 5,0 mln. PLN vienu kartu, suma, kuri nebuvo sudengta, panaudojama per likusius penkerius metus, tačiau bet kurių metų panaudojimo suma negali viršyti 50 proc. tų metų nuostolių sumos. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 384 / 477 10 Kitos bendrosios pajamos mln. Eur Perkainojimo rezervas Apsidraudimo priemonių rezervas Kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas Iš viso Straipsniai, kurie ateityje nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas (1,3) - - - (1,3) Aktuarinių prielaidų pasikeitimas - - - 0,4 0,4 Mokesčiai 0,2 - - - 0,2 Straipsniai, kurie ateityje gali būti perklasifikuojami į pelną Pinigų srautų apsidraudimas – veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis - 289,8 - - 289,8 Pinigų srautų apsidraudimas – perklasifikuota į pelną (nuostolius) - (194,5) - - (194,5) Užsienyje veikiantys ūkio subjektai - užsienio valiutų keitimo skirtumai - - (2,1) - (2,1) Mokesčiai - (13,3) - - (13,3) 2022 m. gruodžio 31 d., iš viso (1,1) 82,0 (2,1) 0,4 79,2 Straipsniai, kurie ateityje nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas 4,5 - - - 4,5 Aktuarinių prielaidų pasikeitimas - - - 1,4 1,4 Mokesčiai (0,7) - - (0,1) (0,8) Straipsniai, kurie ateityje gali būti perklasifikuojami į pelną Pinigų srautų apsidraudimas – veiksminga tikrosios vertės pokyčio dalis - (159,9) - - (159,9) Pinigų srautų apsidraudimas – perklasifikuota į pelną (nuostolius) - 40,5 - - 40,5 Užsienyje veikiantys ūkio subjektai – užsienio valiutų keitimo skirtumai - - 25,4 - 25,4 Mokesčiai - 17,1 0,7 - 16,4 2023 m. gruodžio 31 d., iš viso 3,8 (102,3) 24,7 1,3 (72,5) Bendra 2023 m. kitose bendrosiose pajamose pripažinta mokesčių suma 15,6 mln. Eur, šią sumą sudaro 4,5 mln. Eur pelno mokesčio pajamų ir 11,1 mln. Eur atidėtojo mokesčio pajamų (9.5 pastaba) (bendra mokesčių suma pripažinta 2022 m. -13.1 mln. Eur, šią sumą sudaro -13,3 mln. Eur pelno mokesčio sąnaudų ir 0,2 mln. Eur atidėtojo mokesčio pajamų). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 385 / 477 11 Nematerialusis turtas Servitutai ir Licencijos ir teisės Kitas nematerialusis mln. Eur Patentai ir licencijos Programinė įranga Prestižas gaminti elektros Iš viso apsaugos zonos 1 turtas energiją Įsigijimo savikaina 2023 m. sausio 1 d. 0,3 46,1 5,3 23,0 73,7 41,3 189,7 Įsigijimai - 0,4 - 1,2 - 25,3 26,9 Perklasifikavimai tarp grupių - 22,3 - - - (22,3) - Perklasifikavimas (į)/iš ilgalaikio materialiojo turto - - - - - 2,0 2,0 Atidėjinio, susijusio su servitutais ir apsaugos zonomis, pakartotinis vertinimas - - - (3,3) - - (3,3) Įsigijimai verslo jungimo metu (32.5 pastaba) - - 10,6 - 139,3 (0,7) 149,2 Perklasifikavimai (į)/iš kitų Finansinės padėties ataskaitos straipsnių - - - - - (0,3) (0,3) Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - 5,1 - 5,1 Įsigijimo savikaina 2023 m. gruodžio 31 d. 0,3 68,8 15,9 20,9 218,1 45,3 369,3 Sukaupta amortizacija 2023 m. sausio 1 d. (0,3) (27,7) - - (8,9) (4,5) (41,4) Amortizacija - (8,7) - - (3,3) (0,3) (12,3) Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - (0,2) - (0,2) Sukaupta amortizacija 2023 m. gruodžio 31 d. (0,3) (36,4) - - (12,4) (4,8) (53,9) Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. - 32,4 15,9 20,9 205,7 40,5 315,4 Įsigijimo savikaina 2022 m. sausio 1 d. 0,3 40,7 4,9 33,6 53,1 19,6 152,2 Įsigijimai - 0,9 - - - 28,7 29,6 Perleidimai - (2,7) - - - - (2,7) Nurašymai - - - - (7,7) - (7,7) Perklasifikavimai tarp grupių - 7,1 - - - (7,1) - Perklasifikavimas (į)/iš ilgalaikio materialiojo turto - 0,1 - - - 0,2 0,3 Atidėjinio, susijusio su servitutais ir apsaugos zonomis, pakartotinis vertinimas - - - (10,6) - - (10,6) Įsigijimai verslo jungimo metu - - 0,4 - 29,5 - 29,9 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - (1,2) (0,1) (1,3) Įsigijimo savikaina 2022 m. gruodžio 31 d. 0,3 46,1 5,3 23,0 73,7 41,3 189,7 Sukaupta amortizacija 2022 m. sausio 1 d. (0,3) (23,2) - - (10,3) (4,4) (38,2) Amortizacija - (6,4) - - (3,4) (0,3) (10,1) Perleidimai - 1,9 - - - - 1,9 Nurašymai - - - - 4,8 - 4,8 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - - 0,2 0,2 Sukaupta amortizacija 2022 m. gruodžio 31 d. (0,3) (27,7) - - (8,9) (4,5) (41,4) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. - 18,4 5,3 23,0 64,8 36,8 148,3 1 2023 metais Grupė „Kitas nematerialusis turtas“ grupei priskirto nematerialiojo turto vertės dalį priskyrė naujai turto grupei „Licencijos ir teisės gaminti elektros energiją“. Lyginamųjų laikotarpių vertės buvo atitinkamai perklasifikuotos . 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 386 / 477 11.1 Prestižas mln. Eur 2023 m. gruodžio 2022 m. gruodžio 31 d. 31 d. WINDLIT, UAB 7,8 - UAB „VVP Investments“ 2,1 2,1 UAB „EURAKRAS“ 1,5 1,5 Pomerania Wind Farm sp. z o. o. 1,3 1,3 SIA CVE 1,0 - Kitos įmonės 2,2 0,4 Likutinė vertė 15,9 5,3 Verslo jungimo metu nustatyto prestižo pokytis yra susijęs su naujų dukterinių įmonių įsigijimu 2023 metais (32.5.1 pastaba) ir 2022 metais įvykdyto verslo jungimo metu identifikuoto turto tikrųjų verčių pakartotiniu įvertinimu (32.5.2 pastaba). 11.2 Visiškai amortizuotas nematerialusis turtas Grupės visiškai amortizuoto, bet veikloje naudojamo ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina: mln. Eur 2023 m. gruodžio 2022 m. gruodžio 31 d. 31 d. Patentai ir licencijos 0,1 - Programinė įranga 11,6 1,1 Kitas nematerialusis turtas 0,2 0,1 Pilnai amortizuoto turto įsigijimo savikaina iš viso 11,9 1,2 11.3 Įsigijimo įsipareigojimai 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės įsigijimo įsipareigojimai sudarė 4,0 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 1,3 mln. Eur). 11.4 Servitutai ir apsaugos zonos Nematerialiojo turto „Servitutai ir apsaugos zonos“ judėjimas 2023 m.: Servitutai ir apsaugos zonos, mln. Eur 2022 m. gruodžio 31 Pokytis 2023 m. gruodžio 31 d. d. Įstatymu nustatyti servitutai – atidėjinys (28.2.1 pastaba) 8,1 (2,6) 5,5 Apsaugos zonos – atidėjinys 1,6 (0,6) 1,0 Įstatymu ir sandoriu nustatyti servitutai – įsigijimo 6,2 0,4 6,6 savikaina Apsaugos zonos – įsigijimo savikaina 7,1 0,7 7,8 Servitutai ir apsaugos zonos, iš viso 23,0 (2,1) 20,9 11.5 Svarbus apskaitinis vertinimas: prestižo vertės sumažėjimo patikrinimas 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė atliko prestižo, pripažinto įsigijus dukterines įmones, vertės sumažėjimo testą ir nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. prestižo vertės sumažėjimo nereikia pripažinti. Vertės sumažėjimo testas buvo atliktas naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą ir taikant šias pagrindines prielaidas: 1. pinigų srautai planuoti laikotarpiui iki 2040–2054 m., atsižvelgiant į tipinį 30 metų veiklos laikotarpį; 2. gamybos kiekis kiekvienais metais pastovus, remiantis trečiosios šalies parengta vėjo parko studija arba faktiniais gamybos kiekiais (priklausomai nuo vėjo parko); 3. elektros energijos kaina nustatoma pagal sutartą tarifą, jei projektas laimimas valstybės aukcionuose ir konkursuose arba elektros energijos vartojimas užtikrinamas pagal EEPS (elektros energijos pirkimo– pardavimo sutartis) ar panašias priemones. Kitu atveju, taikoma trečiosios šalies elektros energijos kainų prognozė; 4. diskontuotų pinigų srautų skaičiavimui buvo naudota 7,3–8,6 proc. diskonto norma po mokesčių (vidutinė svertinė kapitalo kaina atskaičius mokesčius) (7,5–9,6 proc. iki mokesčių). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 387 / 477 12 Ilgalaikis materialusis turtas Skirstomieji Hidroelektri- dujotiekiai, nės ir hidro- Kombinuoto Kitas ilgalaikis 1 1 Elektros tinklai dujų ciklo blokas ir Vėjo jėgainės ir Kogeneraci- Nebaigta mln. Eur Žemė Pastatai 1 akumuliacinės materialusis Iš viso ir jų statiniai technologinė rezervinė jų įrenginiai nės jėgainės 1 statyba įranga ir elektrinės elektrinė turtas statiniai turtas Įsigijimo arba perkainota vertė 2023 m. sausio 1 d. 3,3 1,2 1 432,9 300,5 212,2 772,4 210,0 268,3 98,8 318,8 3 618,4 Įsigijimai - - 0,6 - - 0,2 - 0,3 5,8 678,9 685,8 Perkainojimas - - 2,1 - - - - - 2,9 - 5,0 Perleidimai - - (3,8) - - (0,5) (0,2) - (0,1) - (4,6) Nurašymai - - (2,2) (0,1) - (0,1) - - (0,7) (0,5) (3,6) Perklasifikavimai iš nebaigtos statybos - - 323,0 11,4 1,4 5,6 82,4 0,3 4,5 (428,6) - Perklasifikavimai (į)/iš kitų Finansinės padėties ataskaitos straipsnių (0,1) (0,4) - - - (0,1) - - (0,8) (3,9) (5,3) Įsigijimai verslo jungimo metu (32.5 pastaba) - - - - - - - - - 9,7 9,7 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - - - 8,4 - - 0,7 9,1 Įsigijimo arba perkainota vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 3,2 0,8 1 752,6 311,8 213,6 777,5 300,6 268,9 110,4 575,1 4 314,5 Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas 2023 m. sausio 1 d. - (0,5) (73,7) (28,8) (123,5) (485,6) (36,2) (21,7) (37,3) (0,2) (807,5) Nusidėvėjimas - - (82,6) (8,8) (5,0) (19,2) (8,7) (11,0) (12,3) - (147,6) Perkainojimas ir/ar vertės sumažėjimas (vertės sumažėjimo atstatymas) - - - - - - - - 0,6 - 0,6 Perleidimai - - 0,9 - - 0,5 0,1 - - - 1,5 Nurašymai - - 0,2 0,1 - 0,1 - - 0,6 - 1,0 Perklasifikavimas (į)/iš kitų Finansinės padėties ataskaitos straipsnių - - - - - 0,1 - - 0,3 - 0,4 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - - - (0,4) - - - (0,4) Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. - (0,5) (155,2) (37,5) (128,5) (504,1) (45,2) (32,7) (48,1) (0,2) (952,0) Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 3,2 0,3 1 597,4 274,3 85,1 273,4 255,4 236,2 62,3 574,9 3 362,5 1 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė atliko perklasifikavimus tarp ilgalaikio materialaus turto grupių siekiant pateikti patikimesnę informaciją finansinių ataskaitų naudotojams. Grupė perklasifikavo tiesiogiai su elektros tinklais susijusią grupių „Žemė“, „Pastatai“ ir „Kitas materialusis turtas“ vertės dalį į „Elektros tinklai ir jų statiniai“ grupę. Lyginamųjų laikotarpių vertės buvo atitinkamai perklasifikuotos. (lentelės tęsinys kitame puslapyje) 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 388 / 477 Skirstomieji Hidroelektri- Kombinuoto 1 1 Elektros tinklai dujotiekiai, nės ir hidro- ciklo blokas ir Vėjo jėgainės ir Kogeneraci- Kitas ilgalaikis Nebaigta mln. Eur Žemė Pastatai 1 dujų technolo- akumul iacinės ma terialusis Iš viso ir jų statiniai rezervinė jų įrenginiai nės jėgainės 1 statyba ginė įranga ir elektrinės elektrinė turtas statiniai turtas Įsigijimo arba perkainota vertė 2022 m. sausio 1 d. 3,4 42,6 1 166,5 285,8 212,2 772,5 199,0 262,5 97,3 251,3 3 293,1 Pertvarkymas dėl perklasifikavimo 1 (0,1) (40,9) 47,9 - - - - - (6,9) - - Įsigijimo arba perkainota vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 1 3,3 1,7 1 214,4 285,8 212,2 772,5 199,0 262,5 90,4 251,3 3 293,1 Įsigijimai - - 0,7 - - 0,1 3,4 - 4,5 323,3 332,0 Perkainojimas - - (9,4) - - - - - 0,4 - (9,0) Perleidimai - - (0,1) - - - (0,3) - (0,4) - (0,8) Nurašymai - - (4,0) (0,7) (0,2) (1,3) - - - - (6,2) Perklasifikavimas iš nebaigtos statybos - - 231,3 15,4 0,1 1,5 2,1 6,8 3,4 (260,6) - Kiti perklasifikavimai tarp grupių - (0,3) (0,2) - - 0,3 - (0,9) 1,1 - - Perklasifikavimas (į)/iš kitų Finansinės padėties ataskaitos straipsnių - (0,2) 0,2 - 0,1 (0,7) 7,8 (0,1) (0,6) (0,3) 6,2 Įsigijimai verslo jungimo metu - - - - - - - - - 5,0 5,0 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - - - (2,0) - - 0,1 (1,9) Įsigijimo arba perkainota vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 1 3,3 1,2 1 432,9 300,5 212,2 772,4 210,0 268,3 98,8 318,8 3 618,4 Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas 2022 m. sausio 1 d. - (0,4) - (22,7) (118,6) (467,1) (27,1) (10,9) (28,2) (0,2) (675,2) Pertvarkymas dėl perklasifikavimo 1 - - (0,2) - - - - - 0,2 - - Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas 2022 m. sausio 1 d. (pertvarkyta) 1 - (0,4) (0,2) (22,7) (118,6) (467,1) (27,1) (10,9) (28,0) (0,2) (675,2) Nusidėvėjimas - (0,1) (73,8) (6,6) (5,0) (19,8) (7,6) (10,8) (10,0) - (133,7) Perleidimai - - 0,1 - - - 0,1 - 0,2 - 0,4 Perkainojimas ir/ar vertės sumažėjimas (vertės sumažėjimo atstatymas) - - 0,3 0,5 - - - - - - 0,8 Nurašymai - - - - 0,2 1,1 - - - - 1,3 Perklasifikavimas (į)/iš kitų Finansinės padėties ataskaitos straipsnių - - (0,1) - (0,1) 0,2 (1,7) - 0,5 - (1,2) Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka - - - - - - 0,1 - - - 0,1 Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas 2022 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 1 - (0,5) (73,7) (28,8) (123,5) (485,6) (36,2) (21,7) (37,3) (0,2) (807,5) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 1 3,3 0,7 1 359,2 271,7 88,7 286,8 173,8 246,6 61,5 318,6 2 810,9 1 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė atliko perklasifikavimus tarp ilgalaikio materialaus turto grupių siekiant pateikti patikimesnę informaciją finansinių ataskaitų naudotojams. Grupė perklasifikavo tiesiogiai su elektros tinklais susijusią grupių „Žemė“, „Pastatai“ ir „Kitas materialusis turtas“ vertės dalį į „Elektros tinklai ir jų statiniai“ grupę. Lyginamųjų laikotarpių vertės buvo atitinkamai perklasifikuotos . 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 389 / 477 12.1 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir perkainojimas 12.1.1 Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 2023 m. gruodžio 31 d. šiam PGV priskirto IMT likutinė vertė yra 1 691,6 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 1 324,9 mln. Eur). Kaip nurodyta 12.7.1. pastaboje, Grupė atliko šio PGV tikrosios vertės vertinimą ir nusprendė neatlikti viso perkainojimo. Tam Grupė išanalizavo, ar 2023 m. atliekant pilną perkainojimą padarytos prielaidos reikšmingai nepasikeitė – buvo nustatyta, kad pasikeitė tik diskonto norma ir WACC: • diskonto norma (po mokesčių) buvo 4,33 proc. (5,09 proc. prieš mokesčius); • VERT nustatyta grąžos norma 2024 m. – 5,09 proc. (apytikslė ikimokestinė diskonto norma); • pagal išankstinį tvarkaraštį suderinta grąžinti 157,7 mln. Eur reguliavimo skirtumą, kuris susidarė dėl ilgalaikio vidutinio išlaidų padidėjimo (LRAIC) modelio, kuris sumažins Grupės pajamas 157,7 mln. Eur 2024–2031 metais; • pakeitimai papildomos dedamosios sumos skaičiavime, kurie leis išlaikyti tvarų – 5,5 karto – skolos lygį, kaip nustatyta patvirtintoje metodikoje. Tačiau šie pokyčiai neturėjo reikšmingos įtakos tikrajai vertei. Kitos prielaidos reikšmingai nepasikeitė, atitinkamai, jos buvo naudotos atliekant 2023 m. vertinimą. Atliekant 2023 m. gruodžio 31 d. vertinimą naudotos šios pagrindinės prielaidos: − diskonto norma (po mokesčių) buvo 4,33proc. (5,09 proc. prieš mokesčius); − WACC (VERT nustatyta grąžos norma) 2024 m. – 5,09 proc. (apytikslė ikimokestinė diskonto norma); − investicijų finansavimui nustatyta papildoma tarifo dedamoji, kurios pagrindu 2023–2026 m. ir vėlesniais laikotarpiais kasmet į Grupės reguliuojamos veiklos pajamas bus įtraukiama suma, kuri leis išlaikyti tvarų skolos lygį, kaip nustatyta patvirtintoje metodikoje. Vadovybės vertinimu, nors yra tikimybė, kad po prognozuojamo laikotarpio (2023–2036 m.) papildoma dedamoji (28 mln. Eur kasmet per visą prognozuojamą laikotarpį) išliks, tačiau, remiantis konservatyvia prielaida, ji nėra įtraukta į nuolatinės vertės vertinimą; − elektros energijos segmento investicijoms taikoma ilgalaikė prognozė ir jų finansavimas pagal atnaujintą Grupės 10 metų investicijų planą; − pagal vertinimo modelį apskaičiuotas grąžos koregavimas – 157,7 mln. Eur, susidaręs dėl pagrindinių tinklo elementų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos lygio, optimizuoto ir neoptimizuoto pagal ilgalaikes vidutines prieaugio sąnaudas (angl. long run average increase costs, LRAIC) modelį, ir faktinio nusidėvėjimo ir investicijų grąžos lygio, sumažins Grupės pajamas – 157,7 mln. Eur 2024–2031 m., be to, nuo nesumokėtos dalies kasmet bus skaičiuojamos palūkanos; − turto tikroji vertė nustatyta taikant pajamų modelį prognozuojant pinigų srautus iki 2038 m., atsižvelgiant į numatomus investicijų grąžos koregavimus dėl LRAIC turto nusidėvėjimo ir numatomą grąžos skirtumų grąžinimo terminą 2018–2022 m. (2020 m. pabaigoje apskaičiuotas 40 metų laikotarpis pagal pagrindinio turto – elektros linijų – ilgalaikio turto nusidėvėjimo terminą). Jautrumo analizė Grupė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams remdamasi tokiais scenarijais: − jautrumas investicijų grąžos normos (WACC) (pradedant nuo 2027 m. reguliacinio periodo) ir diskonto normos pokyčiui. Dėl šių prielaidų pokyčio galimas tikrosios turto vertės pasikeitimas (mln. Eur) pateikiamas toliau esančioje lentelėje: WACC (prieš mokesčius) 4.22 % 4.58 % 4.84 % 5.09 % 5.34 % 5.60 % 5.96 % ∆ (17) % (10) % (5) % 0 % 5 % 10 % 17 % 4,22 % (17) % 16 85 135 184 232 282 351 4,58 % (10) % (58) 9 58 105 152 201 269 5,09 % 0 % (158) (93) (45) - 45 93 158 5,60 % 10 % (251) (188) (142) (98) (55) (9) 54 5,96 % 17 % (313) (252) (207) (164) (121) (77) (15) Diskonto norma (iki mokesčių) 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 390 / 477 12.2 Perkainotas ilgalaikis materialusis turtas Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buvęs perkainotas, Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės būtų buvusios tokios: mln. Eur Elektros tinklai ir jų Kitas ilgalaikis Iš viso statiniai materialusis turtas 2022 m. gruodžio 31 d. 1 500,2 10,2 1 510,4 2023 m. gruodžio 31 d. 1 714,2 6,3 1 720,5 Žemiau lentelėje pateikiama informacija apie 2023 m. atlikto ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatus: Pripažinta Bendrųjų mln. Eur pajamų ataskaitoje ir Pripažinta pelno Visa perkainojimo perkainojimo rezerve (nuostolių) straipsnyje įtaka nuosavame kapitale Likutinės vertės padidėjimas (sumažėjimas) 4,5 1,1 5,6 Iš viso 4,5 1,1 5,6 2022 m. atlikto ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatai: Pripažinta Bendrųjų mln. Eur pajamų ataskaitoje ir Pripažinta pelno Visa perkainojimo įtaka perkainojimo rezerve (nuostolių) straipsnyje Likutinės vertės padidėjimas nuosavame kapitale (sumažėjimas) (1,3) (7,7) (9,0) Iš viso (1,3) (7,7) (9,0) 12.3 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai ir perleidimai 2023 m. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimai apima tokius pagrindinius nebaigtos statybos įsigijimus: − įsigijimai biokuro statybai kogeneracinėje jėgainėje, planuojama, jog galutiniai paruošimo eksploatacijai ir komercinei veiklai darbai prasidės 2024 m.; − įsigijimai susiję su elektros skirstymo tinklo vystymu; − įsigijimai vėjo parkų statybos projektams. Grupė turi reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti vėlesniais metais. 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės įsigijimo ir statybos įsipareigojimai siekė 780,1 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 364,3 mln. Eur). 2023 m. Grupė kapitalizavo 6,1 mln. Eur palūkanų už paskolas ir obligacijas, skirtas ilgalaikio turto vystymui finansuoti (2022 m. – 1,7 mln. Eur). Vidutinė kapitalizuotų palūkanų norma 2023 m. buvo 3,54 proc., o 2022 m. – 2,18 proc. 12.4 Pilnai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas Toliau pateikiama Grupės visiškai nudėvėto, bet veikloje dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina arba perkainota vertė: mln. Eur 2023 m. gruodžio 2022 m. gruodžio 31 d. 31 d. Pastatai 0,1 0,1 Elektros tinklai ir jų statiniai 17,6 2,2 Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai 14,3 22,0 Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas 28,4 30,0 Kombinuoto ciklo blokas ir rezervinė elektrinė 81,3 120,4 Kitas ilgalaikis materialusis turtas 11,1 12,1 Iš viso 152,8 186,8 12.5 Ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai Grupės vadovybės vertinimu 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. iš esmės viso turto, vertinamo perkainota verte, likutinė vertė reikšmingai nesiskyrė nuo jo tikrosios vertės. Lentelėje pateikiama informacija apie Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kuris 2023 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas perkainota verte, tikrosios vertės paskirstymą pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 1.20 pastaboje). Paskutinis visas perkainojimas atliktas 2023 m. dėl kito ilgalaikio materialiojo turto, 2021 m. – dėl žemės, pastatų ir elektros tinklų bei jų statinių. 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis Aktyviose Kiti tiesiogiai arba mln. Eur rinkose netiesiogiai skelbiami Neskelbiami Iš viso kotiruojamos rodikliai rodikliai kainos Elektros tinklai ir jų statiniai - - 1 597,1 1 597,1 Kitas ilgalaikis materialusis turtas - - 9,6 9,6 Iš viso - - 1 606,7 1 606,7 Žemiau lentelėje pateikiama informacija apie Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kuris 2022 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas perkainota verte, tikrosios vertės paskirstymą pagal hierarchijos lygius: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis Aktyviose rinkose Kiti tiesiogiai arba Neskelbiami mln. Eur kotiruojamos netiesiogiai rodikliai Iš viso kainos skelbiami rodikliai Pastatai - - 43,7 43,7 Elektros tinklai ir jų statiniai - - 1 307,6 1 307,6 Kitas ilgalaikis materialusis turtas - - 70,0 70,0 Iš viso - - 1 421,3 1 421,3 Turtas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui, jei vertė nustatoma taikant lyginamosios vertės arba kaštų metodą. Vertinimas grindžiamas tiesiogiai ar netiesiogiai stebimais duomenis. Turtas priskiriamas 3-iajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui, jei vertė nustatoma taikant pajamų metodą, lyginamosios vertės metodą, kaštų metodą, likutinės atstatomosios vertės metodą arba mišrų metodą. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 391 / 477 12.6 Įkeistas ilgalaikis materialusis turtas 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė yra įkeitusi bankams ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė 278,7 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 145,9 mln. Eur). 12.7 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 12.7.1 Elektros skirstyme naudojamo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas Didžioji dalis turto, pateikto straipsnyje „Elektros tinklai ir jų statiniai“, naudojama elektros skirstymo veikloje, kurią vykdo dukterinė įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“, ir priskiriama elektros skirstymo PGV Grupėje. 2023 m. gruodžio 31 d. šiai grupei priskirto ilgalaikio materialiojo turto (įskaitant nebaigtos statybos sumą ir turtą kitose grupėse) likutinė vertė yra 1 691,6 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 1 324,9 mln. Eur). Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo reikšmingų su elektros energija susijusios teisinės reguliavimo aplinkos pokyčių, įvertinusi visas susijusias prielaidas, Grupė nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė pasikeis nereikšmingai (iki 5 proc.). Atsižvelgdama į tai, Grupės vadovybė nusprendė neatlikti viso tokio turto perkainojimo, kad jis būtų parodytas nauja tikrąja verte. Išsamesnė informacija pateikiama 12.2 pastaboje. 12.7.2 Gamtinių dujų skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas Ilgalaikio materialiojo turto grupę „Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai“ valdo Grupės įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“; šis turtas priskiriamas Grupės dujų skirstymo PGV. Šis ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, iš jos atėmus nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. 2023 m. gruodžio 31 d. šiai grupei priskirto ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė (įskaitant nebaigtos statybos sumą ir turtą kitose grupėse) yra 276,6 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 273,7 mln. Eur). Atlikdama vertinimą, Grupės vadovybė nustatė, kad per 2023 m. nebuvo reikšmingų teisinio reguliavimo aplinkos, susijusios su gamtinių dujų skirstymo veikla, pokyčių. Grupės vadovybė nenustatė jokių svarbių vertės sumažėjimo požymių. Atitinkamai, 2023 m. nebuvo atliktas joks vertės sumažėjimo testas ir joks papildomas vertės sumažėjimas ar atstatymas nebuvo pripažintas 2023 metais. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 392 / 477 13 Naudojimo teise valdomas turtas 13.1 Grupės naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur Žemė Pastatai Vėjo jėgainės ir jų Kitas ilgalaikis Iš viso įrenginiai materialusis turtas 2022 m. sausio 1 d. Įsigijimo savikaina 28,3 31,3 7,7 0,6 67,9 Sukauptas nusidėvėjimas (1,4) (7,1) (1,7) (0,2) (10,4) Likutinė vertė 26,9 24,2 6,0 0,4 57,5 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 26,9 24,2 6,0 0,4 57,5 Įsigijimai 0,5 1,1 - 0,1 1,7 Perklasifikavimas iš/(į) ilgalaikio materialiojo turto - - (6,0) - (6,0) Įsigijimai verslo jungimo metu 5,2 - - - 5,2 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka (0,2) - - - (0,2) Naudojimo teise valdomo turto pakartotinis vertinimas (4,3) - - - (4,3) Nusidėvėjimas (0,7) (4,3) - (0,3) (5,3) Likutinė vertė 27,4 21,0 - 0,2 48,6 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 29,4 32,1 - 0,7 62,2 Sukauptas nusidėvėjimas (2,0) (11,1) - (0,5) (13,6) Likutinė vertė 27,4 21,0 - 0,2 48,6 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 27,4 21,0 - 0,2 48,6 Įsigijimai 3,1 5,0 - 2,7 10,8 Įsigijimai verslo jungimo metu (32.5 pastaba) 2,4 - - - 2,4 Užsienio valiutos pasikeitimo įtaka 0,7 - - - 0,7 Naudojimo teise valdomo turto pakartotinis vertinimas (13.2 pastaba) (7,1) 0,3 - - (6,8) Nusidėvėjimas (0,7) (4,7) - (0,4) (5,8) Likutinė vertė 25,8 21,6 - 2,5 49,9 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 28,4 33,6 - 3,4 65,4 Sukauptas nusidėvėjimas (2,6) (12,0) - (0,9) (15,5) Likutinė vertė 25,8 21,6 - 2,5 49,9 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 393 / 477 Pagrindinės Grupės nuomos sutartys yra dėl žemės ir pastatų. 2023 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos įsipareigojimų likutinė vertė buvo 24,3 mln. Eur, pastatų nuomos įsipareigojimų – 22,4 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 26,9 mln. Eur ir 17,7 mln. Eur). Likęs pagrindinių žemės nuomos sutarčių terminas 2023 m. gruodžio 31 d. yra nuo 14 iki 33 metų ir nuo 34 iki 73 metų. Reikšmingiausia pastatų nuomos sutartis yra Vilniuje esančio pagrindinio biuro nuoma, 2023 m. gruodžio 31 d. šio nuomos įsipareigojimo likutinė vertė buvo 17,1 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 15,5 mln. Eur), o 2023 m. gruodžio 31 d. likęs šios sutarties nuomos terminas yra 8 metai, nuomos mokėjimai kiekvienais metais yra indeksuojami pagal infliacijos lygį. Kai kuriose žemės nuomos sutartyse numatyti papildomi nuomos mokesčiai, kurie priklauso nuo nuomininko pardavimų lygio. Skirtumas tarp fiksuoto ir kintamo mokėjimo pripažįstamas Pelno (nuostolių) ataskaitoje (13.3 pastaba). Be to, pagal kai kurias žemės nuomos sutartis mokėjimai žemės savininkams kasmet indeksuojami pagal infliacijos lygį, todėl Grupė atlieka nuomos įsipareigojimo ir naudojimo teise valdomo turto pakartotinį vertinimą tuo pačiu metu, kai faktiniams mokėjimams taikomas naujas infliacijos indeksas. Per 2023 m. ir 2022 m. Grupė kapitalizavo nereikšmingą nuomos palūkanų už nebaigtą statyti ilgalaikį materialųjį turtą sumą. 13.2 Naudojimo teise valdomo turto pakartotinis vertinimas Grupė pakartotinai vertino naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, siekiant atspindėti nuomos pakeitimą ir nuomos įsipareigojimo pakartotinį vertinimą dėl pasikeitusio nuomos termino. Grupė pakartotinai įvertino žemės nuomos įsipareigojimą ir, atitinkamai, naudojimo teise valdomą turtą, kad atspindėtų nuomos termino įvertinimo pokyčius. 2022 metais pirminio pripažinimo datą nuomos terminas buvo nustatytas kaip neatšaukiamas laikotarpis, apimantis laikotarpį, per kurį Grupė kontroliuoja pasirinkimo teisės nutraukti nuomos sutartį neapibrėžtumą. Nustatant neatšaukiamo laikotarpio pradžios datą buvo vertinamas pasirinkimo teisės nutraukti nuomos sutartį pasinaudojimas atsižvelgiant į priežastinio įvykio atsiradimo tikimybę. 2023 m. Grupės vadovybė įvertino priežastinio įvykio atsiradimo datos kintamumą ir nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. kintamumas nebuvo išspręstas, todėl nuomos įsipareigojimo vertę įvertino nuliu. Priežastinis įvykis yra būtinų leidimų ir pajėgumų elektros tinkle gavimas, kad būtų galima statyti iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančias elektrines. Planuojama, jog priežastinis įvykis įvyks 2024 m. Vadovybė neketina nutraukti šių žemės nuomos sutarčių. Grupė sumažino naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimų likutines vertes atitinkamai 7,1 mln. Eur ir 7,0 mln. Eur. Likusi pakartotinio įvertinimo suma – 0,1 mln. Eur – buvo pripažinta Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai“. 13.3 Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje Toliau pateikiamos Grupės nuomos sutarčių sąnaudos, apskaitytos Pelno (nuostolių) ataskaitoje: mln. Eur 2023 m. 2022 m. Nusidėvėjimas 5,8 5,3 Palūkanų sąnaudos 1,2 1,2 Trumpalaikės nuomos sąnaudos (kitos sąnaudos) 0,3 0,2 Mažos vertės nuomos sąnaudos (kitos sąnaudos) 0,1 0,1 Kintamųjų nuomos mokesčių sąnaudos 0,3 0,5 Nuomos pakartotinis vertinimas(pakartotinio vertinimo pelnas (-)/nuostolis(+)) 0,7 - Kitos nuomos sąnaudos 0,4 0,1 Nuomos sąnaudos iš viso 8,8 7,4 13.4 Būsimosios sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis Grupės būsimosios nuomos sąnaudos: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Būsimosios sąnaudos, susijusios su trumpalaike ir mažos vertės turto nuoma 0,1 0,8 Būsimieji kintamieji nuomos mokesčiai 7,2 15,0 Būsimieji pinigų srautai pagal nuomos sutartis nepripažintas dėl pasirinkimo teisės nutraukti sutartį 245,0 - Būsimieji pinigų srautai pagal nuomos sutartis, dėl kurių Grupė yra įsipareigojusi, tačiau nuoma dar neprasidėjusi 0,2 - Būsimosios nuomos sąnaudos, iš viso 252,5 15,8 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 394 / 477 14 Ilgalaikės gautinos sumos mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Suteiktos paskolos (36.2 pastaba) 55,9 - Garantijoms rezervuoti pinigai 10,1 19,0 Finansinė nuoma 7,2 6,3 Kitos ilgalaikės gautinos sumos 3,1 3,6 Iš viso: 76,3 28,9 Atimti: atidėjinys nuostoliams - - Likutinė vertė 76,3 28,9 Finansinį turtą sudaro 69,1 mln. Eur bendrų ilgalaikių gautinų sumų (2022 m. gruodžio 31 d.: 22,6 mln. Eur). 15 Kitas finansinis turtas mln. Eur 2023 m. 2022 m. Kitas ilgalaikis finansinis turtas gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 32,0 20,6 Nuosavybės vertybiniai popieriai, apskaitomi TVKBP 5,0 5,0 Likutinė vertė 37,0 25,6 Kitas trumpalaikis finansinis turtas Trumpalaikiai indėliai 110,4 - Likutinė vertė 110,4 - 15.1 Investicinių fondų tikrosios vertės judėjimas mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Likutinė vertė 20,6 25,1 Papildomos investicijos („Smart Energy Fund”) 0,3 1,7 Papildomos investicijos („World Fund”) 10,0 - Investicijų grąža („Smart Energy Fund”) (15,6) - Tikrosios vertės pokytis („World Fund”) (0,4) - Tikrosios vertės pokytis („Smart Energy Fund”) 17,1 (6,2) Likutinė vertė 32,0 20,6 15.2 Nuosavybės vertybiniai popieriai, apskaitomi TVKBP 2020 m. rugsėjo 14 d. Grupės dukterinė įmonė UAB „Ignitis renewables“ už 50 GBP įsigijo 5 proc. Moray West Holdings Limited akcijų. Įvykdžius tam tikras sąlygas, Grupė sumokėjo papildomus 5,0 mln. Eur už įsigytas akcijas. 15.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai: Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN Grupė yra investavusi į investicinius fondus. Fondai yra valdomi nepriklausomų subjektų (valdytojų), kurie yra atsakingi už investavimo sprendimus. Atitinkamai, Grupės vadovybės nuomone, Grupė neturi galios kontroliuoti fondo veikla ir neturi jų kontrolės. 2023 m. gruodžio 31 d. investicijų į Inovacijų fondą KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ likutinės vertė 22,4 mln. Eur, likutinė vertė World Fund 9,6 mln. Eur. Fondų tikroji vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į investicijų pardavimus, naujausius investavimo etapus, arba kitus naujausius įvykius ir duomenis (37 pastaba). Tikroji vertė atitinka 3-iąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 395 / 477 16 Kitas turtas 16.1 Kitas ilgalaikis turtas mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Išvestinės finansinės priemonės (31.1 pastaba) 2,6 24,4 Kitas ilgalaikis turtas 0,9 0,4 Likutinė vertė 3,5 24,8 16.2 Kitas trumpalaikis turtas mln. Eur 2023 m. 2022 m. Garantijų, susijusių su nepriklausomo elektros tiekėjo veikla, užtikrinimo gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. depozitai 11,3 8,9 Išvestinės finansinės priemonės (31.1 pastaba) 8,9 44,2 Grupės mažumos išpirkimui deponuotos lėšos 3,5 3,7 Garantijoms rezervuoti pinigai 0,3 0,1 Likutinė vertė 24,0 56,9 17 Atsargos mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Gamtinės dujos 231,9 514,9 Apyvartiniai taršos leidimai 27,0 33,6 Medžiagos, žaliavos ir atsarginės dalys 12,8 16,4 Kita 3,1 5,5 Likutinė vertė 274,8 570,4 Gamtinių dujų likutinė vertė 2023 m. sumažėjo dėl sumažėjusio dujų kiekio ir mažesnės atsargų kainos per MWh. Grupės atsargos, pripažintos sąnaudomis, sudarė: mln. Eur 2023 m. 2022 m. Gamtinės dujos 918,4 1 373,4 Biokuras 8,8 3,4 Kitos atsargos 3,6 1,9 Iš viso 930,8 1 378,7 Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės judėjimas: mln. Eur 2023 m. 2022 m. Likutinė vertė sausio 1 d. 106,0 3,2 Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės 2,3 103,0 Nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės atstatymas (90,9) (0,2) Likutinė vertė gruodžio 31 d. 17,4 106,0 Per 2023 m. nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės atstatymas buvo atliktas, nes dujos pirktos 2023 m. buvo nupirktos žemesne kaina ir metų pabaigoje skirtumas tarp atsargų vertės ir rinkos kainos buvo palyginus mažas. 2023 m. mažėjo ir dujų atsargų kiekis. Nukainojimas įtrauktas į Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį „Elektros, gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai“. 18 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 5,0 9,2 Išankstiniai apmokėjimai už kitas prekes ir paslaugas 4,7 1,8 Išankstiniai apmokėjimai už gamtines dujas 3,0 84,3 Išankstiniai apmokėjimai už su apyvartiniais taršos leidimais susijusias išvestines priemones 0,8 - Kiti išankstiniai apmokėjimai 0,9 0,5 Likutinė vertė 14,4 95,8 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 396 / 477 19 Likučiai pagal sutartį mln. Eur Pastaba 2023 m. gruodžio 2022 m. gruodžio 31 d. 31 d. Prekybos gautinos sumos 20 265,9 424,4 Sukauptos su elektros pardavimu susijusios pajamos 21 9,5 18,2 Sukauptos dujų pardavimo pajamos 21 6,9 7,7 Kitos sukauptos pajamos 21 7,2 6,6 Sutarčių turtas 23,6 32,5 Gauti išankstiniai apmokėjimai 27.2 61,3 60,7 Ateinančių laikotarpių pajamos 27.1 276,8 320,3 Sutarčių įsipareigojimai 338,1 381,0 Ilgalaikiai sutarčių įsipareigojimai 27.1 241,6 205,5 Trumpalaikiai sutarčių įsipareigojimai 27.1, 27.2 96,5 175,5 19.1 Sutarčių turtas Per ataskaitinį laikotarpį taikyti vertinimo metodai ar padarytos reikšmingos prielaidos, vertinant gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertės sumažėjimą, nepasikeitė. Pripažinti tikėtini kredito nuostoliai (jei tokių yra) atskleidžiami 20–21 pastabose. 19.2 Likusieji veiklos įsipareigojimai Likusieji veiklos įsipareigojimai, kuriuos tikimasi pripažinti pasibaigus finansiniams metams, yra susiję su ateinančių laikotarpių pajamomis, susijusiomis su naujų klientų prijungimo ir galios didinimo mokesčiais, elektros energijos ir dujų tiekimo perdeklaravimu ir dujų pardavimu. Likusiųjų veiklos įsipareigojimų grąžinimo terminai: mln. Eur 2023 m. gruodžio 2022 m. gruodžio 31 d. 31 d. Ilgiau nei per metus 241,6 205,5 Per vienerius metus 35,2 114,8 Likusieji veiklos įsipareigojimai 276,8 320,3 20 Prekybos gautinos sumos mln. Eur 2023 m. 2022 m. Gautinos sumos pagal sutartis su klientais gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Gautinos sumos už elektros energiją 168,1 272,8 Gautinos sumos už dujas 91,3 143,1 Kitos prekybos gautinos sumos 18,5 20,6 Iš viso 277,9 436,5 Atimti: atidėjinys nuostoliams (12,0) (12,1) Likutinė vertė 265,9 424,4 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė nebuvo įkeitusi reikalavimo teisės į prekybos gautinas sumas. Gautinoms sumoms palūkanos neskaičiuojamos, įprastas atsiskaitymo terminas yra 15–30 dienų. Prekybos gautinos sumos, kurių atsiskaitymo terminas yra ilgesnis nei 30 dienų, sudaro nereikšmingą visų prekybos gautinų sumų dalį. Grupė nesuteikia ilgesnio nei 1 metai atsiskaitymo termino. Grupė nenustatė jokio reikšmingo finansavimo komponento. Atsiskaitymo sąlygos ir terminai tarp susijusių šalių yra nurodyti 35 pastaboje. 20.1 Gautinų sumų atidėjinys nuostoliams (tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai) Grupės prekybos gautinoms sumoms iš Tinklų ir Sprendimų klientams segmentų įprastai yra taikomas bendrasis vertinimas, o prekybos gautinoms sumoms iš kitų segmentų – individualusis vertinimas. Toliau pateikiamos Grupės prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2023 m. gruodžio 31 d., kurių vertinimui yra taikomas bendrasis vertinimas naudojant nuostolių koeficientų matricą: mln. Eur Nuostolių koeficientas, Prekybos gautinos Atidėjinys nuostoliams % sumos Nepradelsta 0,41 195,0 0,8 Iki 30 dienų 1,04 9,6 0,1 30–60 dienų 4,17 2,4 0,1 60–90 dienų 8,33 1,2 0,1 90–120 dienų 14,29 0,7 0,1 Daugiau nei 120 dienų 61,27 17,3 10,6 2023 m. gruodžio 31 d. 5,22 226,2 11,8 Toliau pateikiamos Grupės prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2022 m. gruodžio 31 d., kurių vertinimui yra taikomas bendrasis vertinimas naudojant nuostolių koeficientų matricą: mln. Eur Nuostolių koeficientas, Prekybos gautinos Atidėjinys nuostoliams % sumos Nepradelsta 0,65 338,1 2,2 Iki 30 dienų 1,40 21,4 0,3 30–60 dienų 8,82 3,4 0,3 60–90 dienų 12,00 2,5 0,3 90–120 dienų 15,38 2,6 0,4 Daugiau nei 120 dienų 69,17 12,0 8,3 2022 m. gruodžio 31 d. 3,11 380,0 11,8 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 397 / 477 Toliau pateikiamos Grupės prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais, kurioms taikomas individualusis vertinimas: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Prekybos Atidėjinys Prekybos Atidėjinys mln. Eur gautinos nuostoliams gautinos sumos nuostoliams sumos Nepradelsta 42,2 - 53,3 - Iki 30 dienų 8,8 - 2,6 - 30–60 dienų 0,3 - 0,1 - 60–90 dienų 0,1 - 0,1 - 90–120 dienų 0,1 - 0,1 - Daugiau nei 120 dienų 0,2 0,2 0,3 0,3 Likutinė vertė 51,7 0,2 56,5 0,3 Prekybos gautinų sumų nuostolių atidėjinio judėjimas: mln. Eur 2023 m. 2022 m. Likutinė vertė sausio 1 d. 12,1 9,9 Metų vertės sumažėjimo nuostoliai 5,1 2,6 Nuostolių atidėjinio atstatymas (5,2) (0,4) Likutinė vertė gruodžio 31 d. 12,0 12,1 Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai apskaityti Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos sąnaudos“. 20.2 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 20.2.1 Prekybos ir kitų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai Grupė naudoja gautinų sumų vertės sumažėjimo koeficientų matricą prekybos gautinų sumų tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti. Grupė apskaito tikėtinus kredito nuostolius (toliau – TKN), įvertindama individualiai ar kolektyviai gautinas sumas, taikydama atidėjimų matricas, kurias Grupės įmonės priima savo klientų / skolininkų atžvilgiu. Kitų gautinų sumų ir sutarčių turto TKN apskaičiuojami atliekant individualų vertinimą. Trumpalaikėms prekybos gautinoms sumoms, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė taiko supaprastintą metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito vertės sumažėjimo nuostolius viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. 20.2.2 Bendrasis TKN vertinimas naudojant atidėjinių matricą Grupės įmonės naudoja atidėjinių matricas, kad apskaičiuotų prekybos gautinų sumų TKN. Atidėjinių normos yra pagrįstos pradelstomis dienomis įvairių klientų segmentų, turinčių panašius nuostolių modelius, grupėms (t. y. pagal kliento tipą). Atidėjinių matricos iš pradžių yra pagrįstos Grupės įmonių istoriškai stebimais įsipareigojimų neįvykdymo lygiais. Grupės įmonės patikslina matricos reikšmes, kad jos apimtų prognozuojamą ateities informaciją. Pavyzdžiui, jei tikimasi, kad per ateinančius metus ekonominės sąlygos (t. y. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai) blogės ir dėl to gali išaugti įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius, tikslinamos istorinės įsipareigojimų neįvykdymo procentinės vertės. Kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną atnaujinami istoriniai įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai ir analizuojami į ateitį orientuotų įvertinimų pokyčiai. Svarstymai, susiję su istoriškai stebėtų įsipareigojimų neįvykdymo lygiu, prognozuojamomis ekonominėmis sąlygomis ir TKN, reikalauja reikšmingų įvertinimų. TKN suma yra jautri ateities ekonomikos prognozėms bei kitų aplinkybių pasikeitimams. Grupės ankstesnių kredito nuostolių patirtis ir ekonominių sąlygų prognozė ateityje taip pat gali neatspindėti faktinio kliento įsipareigojimų neįvykdymo. 20.2.3 Individualus TKN vertinimas Sprendimas įvertinti individualiai gautinas sumas priklauso nuo galimybės gauti informacijos apie konkretaus kliento (paskolos gavėjo) kredito istoriją, jo finansinę būklę įvertinimo dieną, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti, ar labai padidėjo to kliento kredito rizika, leidžianti priimti sprendimą dėl to kliento/paskolos gavėjo TKN pripažinimo visu galiojimo laikotarpiu. Šiems apskaitiniams įvertinimams atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi informacija apie reikšmingus skolininko finansinius sunkumus, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta jo reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Neturint patikimų informacijos apie konkretaus skolininko kredito istoriją, jo finansinę būklę įvertinimo dieną, įskaitant ateities perspektyvas, šaltinių, Grupė skolą įvertina kolektyviai. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 398 / 477 21 Kitos gautinos sumos mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Depozitai už su elektros energija susijusias išvestines 38,5 74,5 priemones elektros energijos rinkoje Pridėtinės vertės mokestis 27,6 14,1 Depozitai už su dujomis susijusias išvestines priemones 10,7 25,0 prekybininkams Sukauptos elektros energijos pardavimo pajamos 9,5 18,2 Kitos sukauptos pajamos 7,2 6,6 Sukauptos gamtinių dujų pardavimo pajamos 6,9 7,7 Suteiktos paskolos 0,2 24,2 Kitos gautinos sumos 25,7 9,8 Iš viso 126,3 180,1 Atimti: atidėjinys nuostoliams (0,3) (0,4) Likutinė vertė 126,0 179,7 Finansinį turtą sudaro 72,6 mln. Eur visų kitų gautinų sumų (2022 m. gruodžio 31 d. – 131,2 mln. Eur). 21.1 Su elektros energijos ir dujų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję depozitai Grupė sumokėjo depozitus už išvestines finansines priemones kaip užtikrinimą už sutartinius įsipareigojimus prekių biržai ir prekybininkams už prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su elektros energijos ir dujų rinkos kainomis. Depozitai suteikti įkeitimo grynaisiais pinigais forma, jų vertė kasdien kinta priklausomai nuo rinkos kainų. Grupės vertinimu, visa įkeitimo priemonės grynaisiais pinigais suma bus susigrąžinta, nes mokėtinos sumos yra susijusios su ateities apsidraudimo sandorių realizavimu, pardavimo sutartys bus realizuotos kartu su apsidraudimo sandoriu, todėl sąskaitas už išvestines finansines priemones padengs pardavimo pajamos susigrąžinus šį mokėjimą. 21.2 Suteiktos paskolos Per 2023 m. Moray West Holdings Limited suteikta paskola Finansinės padėties ataskaitoje buvo perklasifikuota iš „Kitos gautinos sumos“ į „Ilgalaikės gautinos sumos“, nes paskolos grąžinimas buvo pratęstas iki 2025 m. liepos 1 d. 21.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai Kreditų praradimų rezervas kitoms sąskaitoms ir sutarties aktyvams skaičiuojamas atlikus individualų vertinimą. 21.3.1 Individualus TKN vertinimas Sprendimas įvertinti individualiai gautinas sumas priklauso nuo galimybės gauti informacijos apie konkretaus kliento (paskolos gavėjo) kredito istoriją, jo finansinę būklę įvertinimo dieną, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti, ar labai padidėjo to kliento kredito rizika, leidžianti priimti sprendimą dėl to kliento / paskolos gavėjo TKN pripažinimo visą gyvenimą. Šiems apskaitiniams įvertinimams atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi informacija apie reikšmingus skolininko finansinius sunkumus, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta jo reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Neturint patikimų informacijos apie konkretaus skolininko kredito istoriją, jo finansinę būklę įvertinimo dieną, įskaitant ateities perspektyvas, šaltinių, Grupė skolą įvertina kolektyviai. 22 Pinigai ir pinigų ekvivalentai mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Pinigai bankų sąskaitose 204,8 694,1 Nedisponuojamos lėšos 0,5 - Likutinė vertė 205,3 694,1 Pagal kreditavimo sutartis, pasirašytas su bankais, Grupė yra įkeitusi dalį esamų bei būsimųjų lėšų. Įkeistų lėšų likutis 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 26,2 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 32,8 mln. Eur). 22.1 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 22.1.1 Piniginių lėšų surinkimas į depozitinę sąskaitą Grupė (Grupės įmonė UAB Elektroninių mokėjimų agentūra) priėmė reikšmingą sprendimą dėl iš klientų surinktų pinigų sumų. Šie pinigai laikomi Grupės depozitinėse sąskaitose vieną darbo dieną prieš juos pervedant paslaugų teikėjams. Šie pinigai yra laikomi atskirose depozitinėse bankų sąskaitose, jų paskirtis yra aiškiai apibrėžta bankų sutartyse, o Grupė neturi teisės šių pinigų investuoti ir todėl negauna jokių palūkanų ar kitų susijusių pajamų. Pinigų laikymo principas yra atskleidžiamas Grupės klientams ir Grupė bet kuriuo metu gali identifikuoti šių pinigų savininkus. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, Grupė laikosi nuomonės, kad rizika, susijusi su bankų bankroto atvejais ir su šiuo faktu susijusiais galimais klientų ketinimais pateikti ieškinį Grupei dėl šių grynųjų pinigų sumų, yra maža. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad Grupė nesusiduria su kredito rizika. Todėl, Grupė nepripažįsta klientų pinigų Finansinės padėties ataskaitoje. Klientų pinigų suma depozitinėse sąskaitose 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 9,3 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 9,3 mln. Eur). 22.1.2 Grupės buitinių ir nebuitinių vartotojų lėšų atskyrimas Grupė (Grupės įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“) priėmė svarbų sprendimą dėl 2023 m. gruodžio mėn. valstybės biudžeto administruojamų lėšų, esančių Grupės atsiskaitomosiose sąskaitose, skirtų dalinėms kompensacijoms buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Lėšos, skirtos dalinėms kompensacijoms vartotojams, pervedamos į specialiai tam skirtas atskiras atsiskaitomąsias sąskaitas, kurių paskirtis aiškiai apibrėžta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija sudarytose valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyse. Grupė negali disponuoti šiomis lėšomis, jų neinvestuoja ir negauna iš jų jokių palūkanų ar kitų pajamų. Pažymėtina, kad Grupės kredito rizika yra susijusi su šių sutarčių vykdymu, o valstybės biudžeto lėšų išmokėjimas kompensacijų gavėjams yra minimalus, nes Grupė nėra atsakinga už nurodytiems subjektams dalinėms kompensacijoms išmokėtų lėšų netinkamą panaudojimą ir neprisiima galimų kredito nuostolių. Dėl šios priežasties Grupė šių pinigų nepripažįsta Finansinės padėties ataskaitoje. Administruojamų valstybės biudžeto lėšų likutis sąskaitose 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 11,8 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 130,2 mln. Eur). Šios lėšos gavėjams buvo išmokėtos ir (arba) grąžintos Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2024 m. sausio mėn. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 399 / 477 23 Nuosavas kapitalas 23.1 Kapitalo valdymas Vadovybė naudoja nuosavą kapitalą, pateiktą Finansinės padėties ataskaitoje, kapitalo valdymo tikslais. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkst. Eur, o uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. Užsienio šalyse esančios dukterinės įmonės turi atitikti kapitalo reguliavimą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus. 23.2 Įstatinis kapitalas Grupės įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės akcininkai Įstatinis Įstatinis kapitalas, proc. kapitalas, proc. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų mln. Eur mln. Eur ministerijos 1 212,1 74,99 1 212,1 74,99 Kiti akcininkai 404,3 25,01 404,3 25,01 Iš viso 1 616,4 1 616,4 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės akcinis kapitalas sudarė 1 616,4 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 1 616,4 mln. Eur) ir buvo padalytas į 72 388 960 paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 72 388 960 paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur). Akcijų skaičius metų pradžioje ir pabaigoje: 2023 m. 2022 m. Leidžiamų akcijų skaičius sausio 1 d. 72 388 960 74 283 757 Paprastųjų akcijų mažinimas (23.4 pastaba) - (1 894 797) Leidžiamų akcijų skaičius gruodžio 31 d. 72 388 960 72 388 960 23.3 Savos akcijos 2022 m. balandžio 19–27 d. Grupė per AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB SEB bankui, vykdė patronuojančiosios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA arba savos akcijos) įsigijimą. Savas akcijas Grupė įsigijo 2022 m. balandžio 29 d., kai nuosavybė buvo perleista Grupei. Iš viso įsigyta 651 554 vnt. akcijų, kurių bendra vertė – 10 mln. Eur. (akcijos kaina – 15,30 Eur už vnt.). Po to stabilizavimo vykdytojui „Swedbank“, AB sumokėtas 4,3 mln. Eur mokestis už stabilizavimo paslaugas pripažintas nepaskirstytajame pelne. Kadangi kaina, už kurią minėtame oficialiame viešajame siūlyme parduoti stabilizavimo vertybiniai popieriai, buvo mažesnė už stabilizavimo vertybinių popierių įsigijimo kainą, patronuojančioji bendrovė sumokėjo skirtumą stabilizavimo vykdytojui. 2022 m. Grupė anuliavo savas akcijas, įsigytas 2022 m. (23.4 pastaba). 23.4 Akcinio kapitalo mažinimas 2022 m. rugpjūčio 9 d. Grupės akcinis kapitalas buvo sumažintas anuliuojant PVA, kurias Grupė įsigijo dėl stabilizavimo, įvykusio po 2020 m. spalio 5 d. pirminio viešo akcijų siūlymo (toliau – IPO). Mažinant Grupės įstatinį kapitalą buvo anuliuota 1 894 797 vnt. Grupės PVA, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur; jas buvo įsigijusi pati Grupė. Bendra nominalioji anuliuotų PVA vertė yra 42,4 mln. Eur. Atitinkamai Grupės įstatinis kapitalas sumažėjo nuo 1 658,8 mln. Eur iki 1 616,4 mln. Eur, o bendras PVA skaičius sumažėjo nuo 74 283 757 iki 72 388 960 vienetų. Sumažinus Grupės įstatinį kapitalą, PVA laisvoji cirkuliacija sumažėjo iki 25,01 proc. (nuo 26,92 proc. Grupės IPO metu). Atitinkamai padidėjo kiekvieno akcininko valdoma dalis, įskaitant ir daugumos akcininką (Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kurio vertybinių popierių portfelis siekia 74,99 proc. (padidėjo nuo 73,08 proc.). 23.5 Dividendai Per metus patronuojančiosios bendrovės paskelbti dividendai: mln. Eur 2023 m. 2022 m. AB „Ignitis grupė“ 91,7 89,0 Iš viso 2023 m. Grupė pinigais išmokėjo 91,7 mln. Eur dividendų (2022 m. – 89,0 mln. Eur). Paskelbti dividendai vienai akcijai: Laikotarpis, už kurį Dividendai vienai Paskelbtų Paskelbimo data, mln. Eur dividendai skiriami akcijai, Eur dividendų suma 2023 m. rugsėjo mėn. 2023 m. I pusmetis 0,643 46,5 2023 m. kovo mėn. 2022 m. II pusmetis 0,624 45,2 Iš viso paskelbta per 2023 metus 1,267 91,7 2022 m. rugsėjo mėn. 2022 m. I pusmetis 0,624 45,2 2022 m. kovo mėn. 2021 m. II pusmetis 0,600 43,8 Iš viso paskelbta per 2022 metus 1,224 89,0 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 400 / 477 23.6 Dividendai nekontroliuojančiai daliai Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimui pripažinti Grupė naudoja numatomo įsigijimo metodą. Kadangi, pripažinus finansinį įsipareigojimą, nekontroliuojančių akcininkų dalių pripažinimas nutraukiamas pagal numatomo įsigijimo metodą, susijusios dalys tiek Finansinės padėties ataskaitoje, tiek Pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pateikiamos kaip jau valdomos patronuojančiosios bendrovės nuosavo kapitalo savininkų, nors jos vis dar yra nekontroliuojančios dalys. Dėl aukščiau minimos priežasties, Grupės įmonės UAB Kauno kogeneracinė jėgainė paskelbti 14,3 mln. Eur dividendai nekontroliuojančiam akcininkui per 2023 m. (už 2022 m. nebuvo paskelbtų dividendų) buvo pateikti kaip nekontroliuojamai daliai išmokėti dividendai. 23.7 Pelnas, tenkantis vienai akcijai Grupės pelną, tenkantį vienai akcijai, ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, sudaro: mln. Eur 2023 m. 2022 m. Grynasis pelnas 320,2 293,4 Priskiriama: AB „Ignitis grupė“ savininkams 320,2 293,4 Nekontroliuojančiai daliai - - Akcijų nominaliąja verte skaičiaus svertinis vidurkis 72 388 960 72 599 599 AB „Ignitis grupė“ akcininkams priskirtinas pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (Eur) 4,42 4,04 Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo apskaičiuoti pagal vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, kuris 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 72 388 960 vnt. (2022 m. gruodžio 31 d. – 72 599 599 vnt.), nes 2022 m. balandžio 29 d. AB „Ignitis grupė“ įsigijo savų akcijų. Savos akcijos nėra laikomos neapmokėtomis, todėl laikotarpiu, kuriuo jas valdo AB „Ignitis grupė“, šios akcijos neįtrauktos į neapmokėtų akcijų skaičių. 2022 m. rugpjūčio 9 d. patronuojančioji bendrovė sumažino savo akcinį kapitalą anuliuodama įsigytas savas akcijas (23.4 pastaba) . 24 Rezervai 24.1 Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas – tai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas privalomas sudaryti rezervas. Bendrovės privalo pervesti į privalomąjį rezervą 5 proc. grynojo pelno, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti. Grupės privalomasis rezervas 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo pilnai suformuotas. 24.2 Perkainojimo rezervas Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai (10 pastaba). 24.3 Apsidraudimo priemonių rezervas Apsidraudimo rezervas apima apsidraudimo priemonės, naudojamos pinigų srautams drausti, kurie vėliau bus pripažinti pelne (nuostoliuose), sukaupto tikrosios vertės grynojo pokyčio veiksmingą dalį. 24.4 Rezervas savoms akcijoms 2022 m. kovo 29 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta papildomai suformuoti 14,70 mln. Eur rezervą savoms akcijoms įsigyti per 2022 m. 2023 m. gruodžio 31 d. rezervas savoms akcijoms sudarė 37,7 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 37,7 mln. Eur). Rezervas savoms akcijoms gali būti panaikintas tik eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 24.5 Kiti rezervai Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną. 2023 m. gruodžio 31 d. kitų rezervų straipsnyje apskaitytas Grupės grynųjų investicijų į Lenkijoje įsteigtas ir Grupės netiesiogiai kontroliuojamas įmones (Ignitis Polska Sp. z o. o., Ignitis Renewables Polska Sp. z o. o., Pomerania Wind Farm Sp. z o.o., Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o. ir Silesia2 Wind Farm S.A.) grynųjų investicijų perskaičiavimo į Grupės pateikimo valiutą rezultatas, lygus 19,9 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 4,8 mln. Eur). Grupė kitų rezervų 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. neturėjo. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 401 / 477 25 Finansavimas 25.1 Paskolos ir obligacijos mln. Eur 2023 m. 2022 m. Ilgalaikės gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Išleistos obligacijos 891,8 890,1 Banko paskolos 629,4 533,2 Trumpalaikės Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 51,9 36,1 Banko sąskaitos perviršis 12,6 172,9 Iš viso 1 585,7 1 632,3 Paskolų ir obligacijų grąžinimo terminai: mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Iki 1 metų 64,5 209,0 Nuo 1 iki 2 metų 114,9 177,0 Nuo 2 iki 5 metų 734,2 376,6 Po 5 metų 672,1 869,7 Iš viso 1 585,7 1 632,3 Grupės paskolos denominuotos eurais ir Lenkijos zlotais, obligacijos – eurais. 25.1.1 Įsipareigojimų vykdymas Paskolų sutartyse yra numatytos finansinės ir nefinansinės sąlygos, kurių atskiros Grupės įmonės ir bendrai Grupė įsipareigojusios laikytis. Visos Grupės įmonės ir Grupė bendrai 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė sutartyse numatytus įsipareigojimus. 25.2 Grynoji skola Grynoji skola yra ne TFAS likvidumo rodiklis, kuris naudojamas skolos ir labai likvidaus Grupės valdomo turto santykiui nustatyti. Vadovybė seka Grynosios skolos rodiklį rizikos valdymo tikslais. Tik skolos finansinėms įstaigoms, išleistos obligacijos ir susijusios mokėtinos palūkanos bei nuomos įsipareigojimai yra įtraukti į Grynosios skolos skaičiavimą. Vadovybė Grynosios skolos rodiklį šių finansinių ataskaitų parengimo tikslais apibrėžia taip, kaip pateikta toliau. Grynosios skolos likučiai: mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (205,3) (694,1) Trumpalaikiai indėliai (110,4) - Ilgalaikės paskolos ir obligacijos 1 521,2 1 423,3 Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 51,9 36,1 Banko sąskaitos perviršis 12,6 172,9 Nuomos įsipareigojimai 47,5 48,7 Grynoji skola 1 317,5 986,9 25.2.1 Likvidumo rezervas Grupė likvidumo riziką valdo sudarydama kredito linijos, sąskaitos perviršio sutartis su bankais. 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo sudariusi šešias kredito linijos sutartis su šešiais atskirais bankais, kurių bendra limito vertė siekė 645,0 mln. Eur. Panaudota šių sutarčių suma siekė 87,4 mln. Eur. Kredito linijos sutartys yra pagal pareikalavimą, t.y. bankas turi suteikti finansavimą pateikus prašymą. mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Kredito linijų sutartys 270,1 195,0 Banko sąskaitos perviršio sutartys 287,5 201,1 Nepanaudoti likučiai, iš viso 557,6 396,1 Pinigai bankų sąskaitose 204,8 694,1 Nedisponuojamos lėšos 0,5 - Pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš viso 205,3 694,1 Terminuoti indėliai 110,4 - Terminuoti indėliai, iš viso 110,4 - Likvidumo rezervas, iš viso 873,3 1 090,2 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 402 / 477 25.2.2 Grupės Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas: Paskolos ir obligacijos Nuomos įsipareigojimai Turtas mln. Eur Ilgalaikės Trumpalaikės Ilgalaikiai Trumpalaikiai Pinigai ir pinigų Trumpalaikiai indėliai Iš viso ekvivalentai Grynoji skola 2022 m. sausio 1 d. 1 118,1 237,3 46,3 4,7 (449,1) - 957,3 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų (padidėjimas) sumažėjimas - - - - (245,0) - (245,0) Gautos paskolos 223,0 - - - - - 223,0 Skolų grąžinimas - (119,7) - - - - (119,7) Nuomos mokėjimai - - - (5,1) - - (5,1) Sumokėtos palūkanos - (27,9) - (0,9) - - (28,8) Gautas banko sąskaitos perviršis (grąžintas) - 172,9 - - - - 172,9 Nepiniginiai pokyčiai Sudarytos nuomos sutartys - - 1,4 0,4 - - 1,8 Mokėtinų palūkanų sukaupimas 1,6 28,4 - 1,2 - - 31,2 Nuomos įsipareigojimų nurašymas - - - (0,1) - - (0,1) Nuomos įsipareigojimų pakartotinis vertinimas - - (4,3) (0,3) - - (4,6) Perklasifikavimai tarp straipsnių 82,0 (82,0) (3,5) 3,5 - - - Prisiimti įsipareigojimai verslo jungimo metu - - 5,2 - - - 5,2 Valiutos kurso pokytis (1,4) - - 0,2 - - (1,2) Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. 1 423,3 209,0 45,1 3,6 (694,1) - 986,9 Grynoji skola 2023 m. sausio 1 d. 1 423,3 209,0 45,1 3,6 (694,1) 986,9 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų (padidėjimas) sumažėjimas - - - - 375,1 - 375,1 Gautos paskolos 285,9 - - - - - 285,9 Skolų grąžinimas (152,1) (28,6) - - - - (180,7) Nuomos mokėjimai - - - (5,7) - - (5,7) Sumokėtos palūkanos - (37,9) - (1,1) - - (39,0) Sąskaitos perviršio grynasis pokytis - (160,4) - - - - (160,4) Prisiimti įsipareigojimai verslo jungimo metu (32.5 pastaba) - - - - 4,7 - 4,7 Perklasifikavimai tarp straipsnių - - - - 109,0 (109,0) - Nepiniginiai pokyčiai Sudarytos nuomos sutartys - - 8,2 1,0 - - 9,2 Gautinų palūkanų sukaupimas - - - - - (1,4) (1,4) Mokėtinų palūkanų sukaupimas 1,7 37,9 - 1,2 - - 40,8 Nuomos įsipareigojimų pakartotinis vertinimas - - (7,4) 0,4 - - (7,0) Perklasifikavimai tarp straipsnių (43,9) 43,9 (5,6) 5,6 - - - Prisiimti įsipareigojimai verslo jungimo metu (32.5 pastaba) 0,4 - 2,2 0,2 - - 2,8 Kiti nepiniginiai pokyčiai - 0,2 - - - - 0,2 Valiutos kurso pokytis 5,9 0,4 (0,2) - - - 6,1 Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. 1 521,2 64,5 42,3 5,2 (205,3) (110,4) 1 317,5 . 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 403 / 477 25.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 25.3.1 Sutarčių su atnaujinimo ir nutraukimo galimybėmis nuomos termino nustatymas Grupė nuomos laikotarpį nustato kaip neatšaukiamą nuomos laikotarpį, kuris apima laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise bus pasinaudota, arba laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise nebus pasinaudota. Nustatydama, ar yra pagrįstai žinoma, kad bus pasinaudota pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudota pasirinkimo teise nutraukti nuomą, Grupė priima sprendimą. Ji apsvarsto visus svarbius veiksnius, kurie sukuria ekonominę paskatą pasinaudoti pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudoti pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Po pradžios datos Grupė iš naujo įvertina, ar ji pagrįstai žino, kad pasinaudos pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą, kai įvyksta reikšmingas įvykis arba reikšmingai pasikeičia aplinkybės (pvz., atlikti esminiai nuomojamo turto pagerinimai arba esminis nuomojamo turto pritaikymas). Grupė įtraukė pratęsimo periodą kaip trumpesnio neatšaukiamo laikotarpio (t. y. nuo vienerių iki trejų, nuo trejų iki penkerių, nuo penkerių iki septynerių metų ir t. t.) nuomos termino dalį. Paprastai Grupė pasinaudoja galimybe pratęsti šias nuomos sutartis. Valstybinės žemės nuomos sutartims netaikoma pratęsimo sąlyga, pasibaigus nuomos laikotarpiui, nuomininkas turi pirmumo teisę pratęsti sutartį. Laikotarpiai, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, yra įtraukiami į nuomos laikotarpį tik, jeigu yra pagrįstai žinoma, kad tokia teise bus pasinaudota. 25.3.2 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas Grupė negali patikimai nustatyti nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos, todėl ji taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą (toliau – PSPN) nuomos įsipareigojimams įvertinti. PSPN yra palūkanų norma, kurią Grupė turėtų mokėti, kad su panašiomis garantijomis panašiam laikotarpiui pasiskolintų lėšų, būtinų turtui, kurio vertė panaši į naudojimo teise valdomo turto vertę, įsigyti panašiomis ekonominėmis sąlygomis. Pagrindinės 2023 m. Grupės pripažintos nuomos sutartys yra dėl žemės ir pastatų. Grupė taip pat prisiėmė įsipareigojimus pagal nuomos sutartis verslo jungimo metu (32.5.1 pastaba). Šių sutarčių nuomos įsipareigojimui įvertinti buvo naudojama tokia priskaitytina skolinimosi palūkanų norma: Priskaitytina skolinimosi palūkanų norma, % Žemės nuomos sutartys (įskaitant sutartis įgytas verslo jungimo metu) 7,32 Pastatų nuomos sutartys 4,19–5,82 25.3.3 Nustatymas, ar įstatymu ir sandoriu nustatyti servitutai yra nuoma Grupės vadovybė atliko analizę, ar įstatymu ir sandoriu nustatyti „neriboto laiko“ servitutai patenka į16-ojo TFAS „Nuoma“ taikymo apimtį. Vadovybė padarė išvadą, kad įstatymu nustatyti servitutai nepatenka į apimtį, nes jiems netaikomi laiko apribojimai ir Grupė gali juos naudoti neribotą laikotarpį. „Neriboto laiko“ sandoris neturi esminės nuomos savybės, t. y. neatitinka nuomos apibrėžties, nes nesuteikia teisės naudoti nuomojamą turtą nurodytą laiko tarpą. Išanalizavus sandoriu nustatytus servitutus vadovybė padarė išvadą, jog dalis jų turi tas pačias savybes kaip ir įstatymu nustatyti servitutai, ir todėl nesuteikia teisės naudoti turtą tam tikrą laikotarpį. Sandoriu nustatytiems servitutams, turintiems aiškų laikotarpį arba kurių terminas gali būti patikimai nustatytas, arba kurių terminas yra reguliariai atnaujinamas, 16-ojo TFAS „Nuoma“ nuostatos yra taikomos, jei taikomi visi kiti 16-ajame TFAS nustatyti kriterijai. 26 Dotacijos ir subsidijos Dotacijos, susijusios su turtu Dotacijos, susijusios mln. Eur – atnaujinimo, su turtu – kiti Grupės Iš viso gamtosauginių ir saugumo vykdomi projektai normų gerinimo projektai Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 161,9 117,2 279,1 Nusidėvėjimas ir amortizacija (3,7) (7,6) (11,3) Gautos dotacijos 29,0 - 29,0 Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 187,2 109,6 296,8 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 187,2 109,6 296,8 Nusidėvėjimas ir amortizacija (5,0) (7,6) (12,6) Gautos dotacijos 15,9 - 15,9 Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 198,1 102,0 300,1 Dotacijų nusidėvėjimas ir amortizacija apskaitoma Pelno (nuostolių) ataskaitos nusidėvėjimo ir amortizacijos straipsnyje ir mažina susijusio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 404 / 477 27 Ateinančių laikotarpių pajamos ir gauti išankstiniai apmokėjimai 27.1 Ateinančių laikotarpių pajamos 2023 m. 2022 m. mln. Eur Trumpalaikė Ilgalaikė Iš viso Trumpalaikė Ilgalaikė Iš viso dalis dalis dalis dalis Ateinančių laikotarpių pajamos pagal sutartis su klientais Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su naujų klientų prijungimo ir galios didinimo 12,1 241,6 253,7 10,5 205,5 216,0 mokesčiais Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su 23,1 - 23,1 61,1 - 61,1 dujomis Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su - - - 33,7 - 33,7 dujų perdeklaravimu Ateinančių laikotarpių pajamos, susijusios su - - - 9,5 - 9,5 elektros energijos perdeklaravimu Iš viso 35,2 241,6 276,8 114,8 205,5 320,3 Grupės ateinančių laikotarpių pajamų judėjimas: 2023 m. 2022 m. mln. Eur Trumpalaikė Ilgalaikė Iš viso Trumpalaikė Ilgalaikė Iš viso dalis dalis dalis dalis Likutis sausio 1 d. 114,8 205,5 320,3 18,0 183,6 201,6 Padidėjimas per laikotarpį 1,7 46,7 48,4 105,5 31,1 136,6 Pripažinta pajamomis (91,9) - (91,9) (17,9) - (17,9) Perklasifikavimai tarp straipsnių 10,6 (10,6) - 9,2 (9,2) - Likutis gruodžio 31 d. 35,2 241,6 276,8 114,8 205,5 320,3 Pajamos iš naujų klientų prijungimo ir galios didinimo mokesčių pripažįstamos per vidutinį susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingojo tarnavimo laikotarpį (Reikšmingi apskaitos principai, 1.4.1.3 pastaba). 27.2 Gauti išankstiniai apmokėjimai mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Trumpalaikiai išankstiniai apmokėjimai pagal sutartis su klientais 61,3 60,7 (sutarčių įsipareigojimai) Trumpalaikiai išankstiniai apmokėjimai pagal kitas sutartis 0,5 0,9 Iš viso 61,8 61,6 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 405 / 477 28 Atidėjiniai mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikiai 60,7 17,6 Trumpalaikiai 27,6 38,0 Iš viso 88,3 55,6 Grupės atidėjinių judėjimas: Izoliuoto elektros Visuomeninio elektros energetikos sistemos energijos tiekimo veiklos mln. Eur Apyvartinių taršos leidimų Atidėjiniai išmokoms Atidėjiniai servitutams darbo ir sisteminės reguliaciniai skirtumai Kiti atidėjiniai Iš viso atidėjinys darbuotojams (28.2.1 pastaba) paslaugos reguliaciniai (34.2.1.2 pastaba) skirtumai (34.2.1.1 pastaba) Likutis 2022 m. sausio 1 d. 12,2 5,6 14,4 22,3 - 17,2 71,7 Padidėjimas per laikotarpį 11,0 1,2 - 2,4 20,3 3,2 38,1 Panaudota per laikotarpį (12,2) (0,3) - (19,4) - (6,1) (38,0) Prielaidų pasikeitimo rezultatas - (0,4) (6,2) - - (4,4) (11,0) Diskontavimo įtaka - - - 0,1 - (0,3) (0,2) Perklasifikavimas į „Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ - - - - - (5,0) (5,0) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 11,0 6,1 8,2 5,4 20,3 4,6 55,6 Likutis 2023 m. sausio 1 d. 11,0 6,1 8,2 5,4 20,3 4,6 55,6 Padidėjimas per laikotarpį 8,8 1,4 - 48,5 10,9 4,1 73,7 Panaudota per laikotarpį (11,0) (0,1) - (9,8) (18,1) (0,6) (39,6) Prielaidų pasikeitimo rezultatas - (1,4) (2,7) - - - (4,1) Diskontavimo įtaka - - - 2,2 - 0,2 2,4 Valiutos kurso įtaka - - - - - 0,3 0,3 Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 8,8 6,0 5,5 46,3 13,1 8,6 88,3 Ilgalaikiai - 4,9 4,7 46,3 - 4,8 60,7 Trumpalaikiai 8,8 1,1 0,8 - 13,1 3,8 27,6 Viso atidėjinių pokytis per 2023 m. – 32,7 mln. Eur. Pokytis pripažintas Pelno (nuostolių) ataskaitoje – 36,0 mln. Eur, kapitalizuota į nuomos teise valdomą turtą – 1,5 mln. Eur, pripažinta Bendrųjų pajamų ataskaitoje – -1,5 mln. Eur ir pripažinta nematerialiajame turte – -3,3 mln. Eur (viso atidėjinių pokytis per 2022 m. – -16,1 mln. Eur, pokytis pripažintas Pelno (nuostolių) ataskaitoje – -8,1 mln. Eur, kapitalizuota į ilgalaikį materialųjį turtą – 3,1 mln. Eur, pripažinta Bendrųjų pajamų ataskaitoje – -0,4 mln. Eur ir pripažinta nematerialiajame turte – -10,7 mln. Eur). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 406 / 477 28.1 Grupės atidėjinių apibūdinimas ir tikėtinas ekonominės naudos realizavimo laikas Atidėjiniai darbuotojų išmokoms apima įstatymu numatytą išeitinę pensinę išmoką Grupės darbuotojams (Reikšmingi apskaitos principai, 1.17.3 pastaba). Ilgalaikio atidėjinio laikotarpis apskaičiuojamas kiekvienam darbuotojui, naudojant aktuarines prielaidas, apimančias darbuotojo amžių, mirties tikimybę, darbuotojų kaitos rodiklį, diskonto normą (3,37 proc. 2023 m. gruodžio 31 d., 0,55 proc. 2022 m. gruodžio 31 d.), darbo užmokesčio padidėjimą ilguoju laikotarpiu (5 proc. – 2023 m. gruodžio 31 d., 4 proc. – 2022 m. gruodžio 31 d.). Atidėjinys servitutams yra susijęs su servitutų kompensacija trečiosioms šalims, kai skirstymo operatorius (Grupės įmonė) ant joms priklausančios žemės stato elektros tinklus. Vienkartinė išmoka už įstatyminių servitutų naudojimą išmokama nuostoliams kompensuoti, kai trečioji šalis kreipiasi dėl kompensacijos. Grupės vadovybė apskaičiavo, kad laikotarpis, per kurį trečiosios šalys kreipsis dėl kompensacijos, yra 10 metų, pradedant nuo 2023 m. Buvo taikomas papildomas 1 metų nuo paraiškos pateikimo dienos kompensacijos mokėjimo terminas (kompensacijų už servitutų panaudojimą nustatymo metodikoje numatyta, kad kompensacija išmokama per du metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos, tačiau iš tikrųjų Grupė sumoka per vienerius metus). Atidėjinys izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir sisteminėms paslaugoms yra susijęs su reguliacine veikla, dėl kurios atsiranda reguliacinių skirtumų, kurie turi būti padengti per ateinančius metus. Reguliacinius skirtumus ir kompensacijos laikotarpį nustato ir tvirtina VERT. Remiantis VERT raštu, kompensacijos laikotarpis yra 2024–2025 metai. Visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos atidėjinį reguliaciniams skirtumams sudaro 20,3 mln. Eur atidėjiniai, susiję su visuomeninio elektros tiekimo veiklos reguliaciniais skirtumais, kurie bus užskaityti su būsimais visuomeninio tiekimo veiklos reguliaciniais skirtumais per vienerius metus. 28.2 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 28.2.1 Atidėjiniai servitutams 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos numatyta kompensuoti servitutus, nustatomus operatoriui nepriklausančios žemės sklypuose įrengiant elektros tinklus. Pagal šį įstatymą numatyta, kad statant perdavimo, skirstymo tinklus ar montuojant kitą elektros įrangą, nuostoliams atlyginti bus mokama vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu nustatytais servitutais (kurie įsigaliojo iki 2004 m. liepos 10 d.). Kompensacijos už servitutus mokėjimo metodika įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 31 d. Remiantis šia metodika 2018 m. buvo įvertinta ir apskaityta bendra išmokų už servitutus suma. Atliekant šį vertinimą, buvo padaryta reikšminga prielaida dėl žemės savininkų, kurie kreipsis kompensacijos, skaičiaus, nes įstatyme numatyta, kad kompensacijos turi būti išmokamos tiems savininkams, kurie kreipiasi dėl jos. 2020 m. liepos 8 d. Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame nurodo, kad kompensacijų už panaudotus servitutus mokėjimo metodikos nuostatos, pagrįstos koeficiento ir žemės sklypo dalies vertės nustatymo principais, prieštarauja Konstitucinei teisei ir Lietuvos Respublikos įstatymams (dėl 0,1 lygaus koeficiento ir principų, pagal kuriuos nustatoma žemės sklypo dalies vertė, nes pagal sutartį nustatomiems servitutams taikomi skirtingi principai ir koeficientas). Vadovaujantis nutarimu, metodika buvo atnaujinta ir įsigaliojo 2022 m. kovo 2 d. Metodika galioja tik ateinantiems laikotarpiams, todėl išmokėtų kompensacijų nereikia perskaičiuoti. Šiuos pakeitimus Grupė laiko koreguojančiais įvykiais, todėl Grupė atitinkamai perskaičiavo išmokų už servitutus atidėjinį, taikydama naujomis prielaidomis pagrįstą koeficientą: a) žemės plotui, kuriame elektros įrenginiai buvo pastatyti iki 1990 m. kovo 10 d., taikomas metodikoje nurodytas 0,1 lygus koeficientas. Tokie įrenginiai sudaro 88,93 proc. visų iki 2004 m. liepos 10 d. pastatytų įrenginių. Todėl, skaičiuojant bendrą išmokos sumą, 0,1 lygus koeficientas taikomas 89 proc. sklypo ploto. Daroma prielaida, kad žemė su elektros skirstymo įrenginiais, pastatytais iki 1990 m. kovo 10 d., buvo įsigyta su jau įrengtu tinklu, taigi ir nuosavybės teisė į žemę buvo įgyta su jau nustatytais žemės naudojimo apribojimais, todėl tokios žemės vertė ir galimybė naudoti ja nepasikeitė, vadinasi, turi būti taikomas 0,1 lygus koeficientas už naudojimąsi servitutais; b) žemės plotui, kuriame elektros įrenginiai buvo pastatyti per laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2004 m. liepos 10 d., taikomas 0,5 lygus koeficientas (jis taikomas visiems pagal sutartį numatytiems servitutams). Tokie įrenginiai sudaro 11,07 proc. visų iki 2004 m. liepos 10 d. pastatytų įrenginių. Todėl skaičiuojant kompensacijos sumą, 0,5 lygus koeficientas taikomas 11 proc. sklypo ploto. Grupė peržiūrėjo kitas prielaidas, taikytas atidėjinių apskaičiavimui, ypač dėl tikėtino pareiškėjų skaičiaus, laikotarpio, per kurį turi būti išmokėtos kompensacijos, ir diskonto normos: – diskonto norma, taikoma skaičiuojat atidėjinį, pasirinkta remiantis panašių įsipareigojimų 3,93 proc. skolinimosi norma (2022 m. gruodžio 31 d. – 1,8 proc.); – tikėtinas pareiškėjų skaičius nustatytas remiantis faktine praėjusių keturių metų informacija. Bendra kompensacijos suma apskaičiuota remiantis klientų, kurie, tikėtina, nesikreips dėl kompensacijos, procentu – 81,86 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. taikytas 76,91 proc. rodiklis), kurį nustato vadovybė remdamasi faktiniu 2018–2019 m. ir 2022–2023 m. kompensacijos prašiusių klientų skaičiumi, kai vidutiniškai per metus kreipiasi tik apie 1,42 proc. klientų (istoriniai 2021 ir 2020 metų duomenys neįtraukiami į metodikos skaičiavimus dėl metodikos nuostatų atskyrimo, kuris iškreips bendrą vidurkį); – laikotarpis, per kurį klientai kreipsis kompensacijos – 10 metų, pradedant nuo 2022 m. Buvo taikomas papildomas 1 metų nuo paraiškos pateikimo dienos kompensacijos mokėjimo terminas (kompensacijų už servitutų panaudojimą nustatymo metodikoje numatyta, kad kompensacija išmokama per du metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos, tačiau iš tikrųjų Grupė sumoka per vienerius metus). Įvertinusi pasikeitusias aplinkybes, Grupė nusprendė pakoreguoti atidėjinį sumažindama jo sumą nuo 8,2 mln. Eur iki 5,5 mln. Eur. Nematerialiojo turto daliai šis atidėjinys sumažintas nuo 8,1 iki 5,5 mln. Eur (11.4 pastaba). Būtina pažymėti, kad atidėjinio suma gali būti keičiama atsižvelgiant į paraišką pateikusių klientų skaičių. Toliau pateikiama jautrumo analizė: 2023 m. gruodžio 31 d. Paraiškas pateikusių klientų proc. 25 % 35 % 45 % 55 % 65 % 75 % 85 % 95 % Atidėjinių servitutų kompensacijoms pokytis, mln. Eur +3,5 +8,3 +13,0 +17,8 +22,6 +27,4 +32,1 +36,9 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 407 / 477 28.2.2 Atidėjiniai nekilnojamojo turto servitutams 2020 m. liepos 8 d. Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame nurodo, kad kompensacijų už panaudotus servitutus mokėjimo metodikos nuostatos, pagrįstos koeficiento ir žemės sklypo dalies vertės nustatymo principais, prieštarauja Konstitucinei teisei ir Lietuvos Respublikos įstatymams ne tik žemės plotų, bet ir kito nekilnojamojo turto atžvilgiu (dėl taikomo 0,1 koeficiento, nes sandoriu nustatomiems servitutams taikomi skirtingi principai ir koeficientas). Tai reiškia, kad Grupė negalės nagrinėti prašymų ir taikyti metodiką tais atvejais, kai taikoma metodika laikytina prieštaraujančia Konstitucijai, kol nebus patvirtintos naujos 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) nuostatos. Metodika buvo atnaujinta pagal Konstitucinio teismo nutarimą ir pradėjo galioti nuo 2022 m. kovo 2 d. Metodikos taikymas buvo atnaujintas ir asmenys jau kreipėsi dėl kompensacijų už nekilnojamo turto servitutus. Per 2023 m. gauti 6 keipimaisi (11 kreipimųsi per 2022 m.), bendra suma – 4,9 tūkst. Eur (14,0 tūkst. Eur – per 2022 m.). Grupė priėmė sprendimą, jog atidėjinys nekilnojamojo turto servitutams turi būti pripažintas pagal: (1) neįmanoma nustatyti viso nekilnojamojo turto servitutų ploto. Gavus prašymą servituto vietovei nustatyti, būtina apsilankyti kiekvienoje vietovėje; (2) ne visiems objektams gali būti nustatytos arba prieinamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės, nes valstybės vardu nekilnojamojo turto vertinimą (masinį vertinimą) atlieka Registrų centras. Todėl, jei objektas nebuvo įtrauktas į masinio vertinimo sąrašą, jo vertės nustatyti negalima ir reikalingas individualus vertinimas. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad pagal 37-ojo TAS reikalavimus minėtas įsipareigojimas neatitinka atidėjinio pripažinimo reikalavimų, atidėjinys 2023 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas. Taip pat, pagal istorinius mokėjimus už nekilnojamo turto servitutus, finansinis efektas gali būti nereikšmingas. 28.2.3 Kompensacijų už specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) atidėjinys Be pirmiau minėtų dalykų, Aplinkos ministerija parengė kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 8 d. 2020 m. birželio 18 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštas, kuriame paaiškinta, kad Metodikos nuostatos taikomos tiek esamam, tiek naujai pastatytam tinklui. Remiantis Metodikos nuostatomis, kompensacija už apsaugos zonas būtų mokama įregistravus apsaugos zonas, t. y. pagal supaprastintą procedūrą tai įvyktų po 2023 m., o kompensacijos dydis yra nustatomas atsižvelgus į pagrindinę sklypo paskirtį, apribojimų apimtį tam tikrus nuostolius, kuriuos patyrė sklypo savininkai kurie pagrįsti patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgdama į šiuos metodinius reikalavimus ir turimus duomenis, Grupė negali patikimai įvertinti būsimų kompensacijų už įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (saugomas teritorijas), todėl pagal 37-ąjį TAS šis įsipareigojimas neatitinka pripažinimo sąlygų ir atitinkamai nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose. Be to, vadovybė, neturėdama visos reikalingos informacijos, negali pateikti galimo nenumatyto įvykio kiekybinio įvertinimo. 29 Prekybos mokėtinos sumos mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Mokėtinos sumos už dujas 131,2 101,4 Mokėtinos sumos už elektros energiją 16,1 45,0 Kitos mokėtinos sumos 29,9 30,8 Likutinė vertė 177,2 177,2 30 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Mokėtinos sumos už ilgalaikį materialųjį turtą 69,2 55,9 Sukauptos sąnaudos 56,1 84,7 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimas 38,0 38,0 Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) 33,5 122,6 Neapibrėžtieji įsipareigojimai dėl dukterinių įmonių įsigijimo 27,5 6,3 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 27,1 21,7 Išvestinės finansinės priemonės (31 pastaba) 9,2 14,2 Neatšaukiamas pasižadėjimas įsigyti nekontroliuojančią dalį 3,5 3,6 Nekontroliuojančios dalies dividendai 3,3 3,3 Už išvestines finansines priemones gauti depozitai - 56,0 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 17,3 17,9 Likutinė vertė 284,7 424,2 Finansiniai įsipareigojimai sudaro 130,2 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 195,2 mln. Eur) visų Kitų trumpalaikių įsipareigojimų. Sukauptos sąnaudos, mokesčiai ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai nėra finansiniai įsipareigojimai. Per 2023 m. pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimo tikroji vertė nepasikeitė (2022 m. – 17,1 mln. Eur). Tikrosios vertės pokytis yra parodomas Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės sąnaudos“. Pagal akcininkų sutartį pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo kaina pasikeitė nuo investuotų sumų iki rinkos vertės, kadangi kapitalo įšaldymo laikotarpis baigėsi. Todėl 2023 m. gruodžio 31 d. šis finansinis įsipareigojimas buvo įvertintas pagal UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų, valdomų UAB Gren Lietuva, rinkos vertę, pritaikius 15 procentų nuolaidą pagal akcininkų sutarties sąlygas. Vertinimas buvo atliktas naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 408 / 477 30.1 Vertinimai, susiję su UAB Kauno kogeneracinė jėgainė kontrole 2023 m. gruodžio 31 d. Grupei priklausė 51 proc. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė (toliau – Kauno KJ) akcijų, o likusios 49 proc. akcijų priklauso UAB Gren Lietuva. Abu akcininkai pasirašė akcininkų sutartį, kurioje nustatyta, kad svarbūs verslo valdymo sprendimai vienbalsiai turi tvirtinti akcininkai ir (arba) valdyba, kurią sudaro vienodas abiejų akcininkų atstovų skaičius bei vienas nepriklausomas narys. Tuo atveju, jeigu akcininkai nepasiektų bendros nuomonės, aklavietės situacijoje Grupei numatyta opciono teisė įsigyti (pasirinkimo pirkti sandoris) visas UAB Gren Lietuva turimas Kauno KJ akcijas, tuo tarpu UAB Gren Lietuva numatyta opciono teisė parduoti (pasirinkimo parduoti sandoris) visas turimas Kauno KJ akcijas Grupei už kainą, kurios apskaičiavimas apibrėžtas akcininkų sutartyje. Dėl šios priežasties vadovybė nustatė, kad Grupė turi Kauno KJ kontrolę, nes opcionas galėtų būti įgyvendintas tuomet, kai reikės priimti sprendimus. Grupės vadovybės nuomone, pirkimo opciono vykdymo kaina, kurią Grupė privalės sumokėti UAB Gren Lietuva už išperkamas UAB Gren Lietuva nuosavybės teise priklausančias Kauno KJ akcijas, jei Grupė pasirinktų jas pirkti, prilygsta šių akcijų tikrajai vertei reikšmingumo ribose (reikšmingumo ribos apibrėžiamos remiantis geriausiomis vertinimo praktikomis, kaip +/- 15 proc. nuo rinkos vertės). 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė 38,0 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 38,0 mln. Eur) pardavimo opciono vykdymo įsipareigojimą (37.1 pastaba). Pardavimo opcionas parodo grynąją dabartinę vertę pinigų sumos, kuri būtų sumokėta UAB Gren Lietuva už Kauno KJ akcijas aklavietės situacijoje, jeigu pardavimo opcionas būtų realizuotas. 31 Išvestinės finansinės priemonės Grupės išvestines finansines priemones, susijusias su elektros ir dujų prekėmis, sudaro: − sutartys, tiesiogiai sudarytos su kitomis šalimis – įsigyjant tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių (angl. Over-the- Counter, OTC); − sutartys, sudarytos per „Nasdaq Commodities“ rinką – „Nasdaq“; − kitos sutartys. „Nasdaq“ sutarčių tikroji vertė sudengiama kasdien. Atitinkamai Finansinės padėties ataskaitoje finansinis turtas ar įsipareigojimai nėra pripažįstami. Tokių sandorių pelnas ar nuostoliai pripažįstami taip pat kaip visos kitos išvestinės finansinės priemonės. 31.1 Išvestinės finansinės priemonės finansinės padėties ataskaitoje mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Kitas ilgalaikis turtas (16.1 pastaba) 2,6 24,4 Kitas trumpalaikis turtas (16.2 pastaba) 8,9 44,2 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai (8,1) (14,9) Kitos trumpalaikiai įsipareigojimai (30 pastaba) (9,2) (14,2) Likutinė vertė (5,8) 39,5 Išvestinių finansinių priemonių judėjimas: mln. Eur 2023 2022 Likutinė vertė sausio 1 d. 39,5 (57,9) Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis „Finansinėse pajamose“ 0,1 0,2 Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis „Finansinėse sąnaudose“ (0,8) - Neveiksmingų OTC tikrosios vertės pokytis (6,1) 19,4 Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) iš OTC ir kitų neveiksmingų finansinių priemonių (6,8) 19,6 Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) iš neveiksmingų „Nasdaq“ priemonių (17,9) (10,6) Viso nerealizuotas pelnas (nuostoliai) (24,7) 9,0 Veiksmingų OTC tikrosios vertės pokytis (38,6) 77,8 Veiksmingų „Nasdaq“ tikrosios vertės pokytis (80,7) 17,4 Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) „Kitose bendrosiose pajamose“ (119,3) 95,2 „Nasdaq“ tikrosios vertės pokytis padengtas pinigais 98,7 (6,8) Likutinė vertė gruodžio 31 d. (5,8) 39,5 31.2 Išvestinės finansinės priemonės Pelno (nuostolių) ataskaitoje mln. Eur 2023 m. 2022 m. Pripažintas pelnas (nuostoliai) iš OTC ir „Nasdaq“ 15,9 (27,3) Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) (24,7) 9,0 Viso Pelno (nuostolių) ataskaitoje – neveiksmingas apsidraudimo priemonių rezultatas (8,8) (18,3) Veiksmingos apsiraudimo priemonės perklasifikuotos iš apsidraudimo rezervo į Pelno (nuostolių) ataskaitą (40,5) 194,5 Viso Pelno (nuostolių) ataskaitoje – veiksmingos apsidraudimo priemonių rezultatas (40,5) 194,5 Pripažinta Pelno (nuostolių) ataskaitoje, iš viso (49,3) 176,2 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 409 / 477 32 Grupės struktūra 32.1 Grupės įmonių sąrašas Grupės struktūra 2023 m. gruodžio 31 d.: Šalis, kurioje Valdoma efektyvi Nekontroliuojančios dalies Įmonės pavadinimas registruota Verslo segmentas Veiklos profilis nuosavybės dalis, valdoma efektyvi buveinė proc. nuosavybės dalis, proc. AB „Ignitis grupė“ Lietuva Kitos veiklos ir Patronuojančioji bendrovė – Grupės įmonių valdymas ir veiklos koordinavimas - - Grupės dukterinės įmonės: eliminavimai UAB „Ignitis renewables“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų priežiūra ir plėtros koordinavimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis Renewables Polska Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis RES DEV Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Pomerania Wind Farm Sp. z o. o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų eksploatacija 100,00 - Tuuleenergia OÜ Estija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų eksploatacija 100,00 - UAB „EURAKRAS“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų eksploatacija 100,00 - UAB „VĖJO VATAS“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų eksploatacija 100,00 - UAB „VĖJO GŪSIS“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - UAB „VVP Investment“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - Silezia1 Wind Farm Sp. z o.o. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Silezia2 Wind Farm S.A. Lenkija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV1 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV2 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - Ignitis renewables Latvia SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Plungės vėjo energija“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Vėjas LT“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai 2“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai 3“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV5 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Vėjo galia bendruomenei“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV3 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV4 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV6 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - SP Venta SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - BRVE SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - CVE SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables offshore development ” Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai 5” Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai 6” Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Ignitis renewables projektai 7” Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „gnitis renewables projektai 8” Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - IGN RES DEV7 SIA Latvija Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „WINDLIT“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 100,00 - UAB „Offshore wind farm 1" Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projektų rengimas 51,00 49,00 UAB Kauno kogeneracinė jėgainė Lietuva Žalioji gamyba Elektros ir šilumos gamyba iš atliekų 51,00 49,00 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė Lietuva Žalioji gamyba Kogeneracinės jėgainės projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 410 / 477 Šalis, kurioje Valdoma efektyvi Nekontroliuojančios dalies Įmonės pavadinimas registruota Verslo segmentas Veiklos profilis nuosavybės dalis, valdoma efektyvi buveinė proc. nuosavybės dalis, proc. AB „Ignitis gamyba“ Lietuva Žalioji gamyba Atsinaujinančių energetikos išteklių projekto vystymas ir eksploatacija 100,00 - Rezerviniai pajėgumai Rezervinių pajėgumų aktyvų eksploatavimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ Lietuva Tinklai Elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymas, garantinis tiekimas 100,00 - UAB „Ignitis“ Lietuva Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas ir prekyba, elektromobilių tinklo plėtra 100,00 - Ignitis Polska Sp. z o. o. Lenkija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas ir prekyba 100,00 - Ignitis Latvija SIA Latvija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas ir prekyba, elektromobilių tinklo plėtra 100,00 - Ignitis Eesti, OÜ Estija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas ir prekyba, elektromobilių tinklo plėtra 100,00 - Ignitis Suomi OY Suomija Sprendimai klientams Elektros energijos tiekimas ir prekyba 100,00 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Lietuva Kitos veiklos ir Bendros verslo aptarnavimo paslaugos 100,00 - eliminavimai Kitos veiklos ir Planavimas, optimizavimas, prognozavimas, prekyba, prekybos tarpininkavimas ir kitos su 100,00 - UAB „Gamybos optimizavimas“ Lietuva eliminavimai elektros energija susijusios paslaugos UAB Elektroninių mokėjimų agentūra Lietuva Kitos veiklos ir Įmokų surinkimo paslaugų teikimas 100,00 - eliminavimai UAB „Transporto valdymas“ Lietuva Kitos veiklos ir Transporto priemonių nuoma, lizingas, remontas, priežiūra, atnaujinimas, aptarnavimas 100,00 - eliminavimai Grupės įmonių veiklos apžvalga pateikta integruoto metinio pranešimo skyriuje „7.4 Grupės įmonių rezultatai“. 32.2 Struktūros pokyčiai 32.2.1 Akcijų įsigijimas verslo jungimo metu 2023 m. laikotarpiu Grupė įsigijo šias dukterines įmones, kurios vysto atsinaujinančios energetikos išteklių projektus: − 2023 m. kovo 14 d. Grupė įsigijo 100 proc. SP Venta SIA akcijų. − 2023 m. kovo 17 d. Grupė įsigijo 100 proc. BRVE SIA akcijų. − 2023 m. kovo 17 d. Grupė įsigijo 100 proc. CVE SIA akcijų. − 2023 m. liepos 14 d. Grupė įsigijo 100 proc. UAB „Vėjas LT“ akcijų. − 2023 m. spalio 30 d. Grupė įsigijo 100 proc. UAB „WINDLIT“ akcijų. Verslo jungimai su aukščiau išvardintomis įmonėmis yra pateikti 32.5 pastaboje. 32.3 Naujų dukterinių įmonių įsteigimas 2023 m. kovo 24 d. Grupė įsteigė naujas dukterines įmones: UAB „Ignitis renewables projektai 4“, UAB „Ignitis renewables projektai 5“ ir UAB „Ignitis renewables projektai 6“. 2023 m. gegužės 25 d. Grupė įsteigė naujas dukterines įmones: UAB „Ignitis renewables projektai 7“, UAB „Ignitis renewables projektai 8“ ir IGN RES DEV7 SIA. 2023 m. gruodžio 6 d. Grupė su partneriais įsteigė naują dukterinę įmonę: UAB „Offshore wind farm 1“. 32.4 Dukterinės įmonės pavadinimo pakeitimas 2023 m. gruodžio 8 d. UAB “Ignitis renewables projektai 4“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB “Ignitis renewables offshore development”. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 411 / 477 32.5 Verslo jungimai Verslo jungimui apskaityti Grupė taikė įsigijimo apskaitos metodą pagal 3-iojo TFAS nuostatas. Remiantis minėtu metodu įsigijimo savikaina nustatoma kaip nurodyto turto, patirtų įsipareigojimų ir nuosavybės priemonių, išleistų mainais už įsigyjamo verslo kontrolę, tikrųjų verčių suma apsikeitimo dieną. Verslo jungimų metu Grupė atliko įvertinimą ir nustatė, kad skirtumas tarp verslo įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto tikrosios vertės yra kitas nematerialusis turtas. 32.5.1 Dukterinių įmonių įsigijimas 2023 m. 2023 m. naujų įsigytų dukterinių įmonių verslo jungimo metu nustatytos įsigyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų tikrosios vertės: „WINDLIT“ , UAB SIA SP mln. Eur Pastaba UAB “Vėjas Venta Kitos Iš viso Įsigytas turtas LT” Nematerialusis turtas 80,2 22,4 15,4 12,3 130,3 Ilgalaikis materialusis turtas 14 1,6 7,2 0,7 0,2 9,7 Naudojimo teise valdomas turtas - 2,4 - - 2,4 Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą 30,6 38,3 - - 68,9 Kitos gautinos sumos 0,3 0,6 0,1 0,1 1,1 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2,9 1,6 - 0,2 4,7 Prisiimti įsipareigojimai Paskolos - - - 0,4 0,4 Nuomos įsipareigojimai - 2,4 - - 2,4 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 12,0 3,4 - - 15,4 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 0,1 2,7 - 0,1 2,9 Iš viso įsigyto identifikuojamo grynojo turto 103,5 64,0 16,2 12,3 196,0 Sumokėtas atlygis (77,2) (61,8) (8,4) (0,7) (148,1) Neapibrėžtasis atlygis (34,1) (2,8) (8,2) (13,4) (58,5) Visas perleistas atlygis: (111,3) (64,6) (16,6) (14,1) (206,6) Prestižas atsiradęs dėl dukterinių įmonių įsigijimo 13 7,8 0,6 0,4 1,8 10,6 Dukterinių įmonių įsigijimo grynieji pinigų srautai Pinigai, sumokėti akcijų pardavėjui (ataskaitiniame laikotarpyje) (77,2) (61,8) (8,4) - (147,4) Įgyti pinigai ir pinigų ekvivalentai 2,9 1,6 - 0,2 4,7 Grynieji pinigų srautai (74,3) (60,2) (8,4) 0,2 (142,7) 2023 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtieji atlygiai Finansinės padėties ataskaitoje yra pateikti sekančiai: mln. Eur „WINDLIT“, UAB SIA SP Kitos Iš viso Neapibrėžtieji atlygiai: UAB “Vėjas LT” Venta Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 9,8 2,8 8,2 10,2 31,0 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 24,3 - - 3,2 27,5 Iš viso 34,1 2,8 8,2 13,4 58,5 „ WINDLIT“, UAB įsigijimas 2023 m. spalio 30 d. Grupė įsigijo 100 proc. įmonės „WINDLIT“, UAB akcijų iš juridinio asmens. 2023 m. gruodžio 31 d. akcijų nuosavybės teisės priklausė Grupei. Visas perleistas atlygis sudarė 111,3 mln. Eur, iš kurių 77,2 mln. Eur buvo sumokėta banko pavedimu, 34,1 mln. Eur buvo identifikuoti kaip neapibrėžtasis atlygis, susijęs su konkrečiais pardavėjo įsipareigojimais, nustatytais akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. 2023 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtasis atlygis nebuvo sumokėtas ir bus sumokėtas tik tuo atveju, jei bus įvykdyti konkretūs pardavėjų įsipareigojimai. Grupės vadovybė įvertino, kad rezultatų intervalas (nediskontuotas) yra 100 proc. viso 2023 m. gruodžio 31 d. apskaityto neapibrėžtojo atlygio. Įsigyjamo ūkio subjekto pajamos ir pelnas (nuostoliai) nuo įsigijimo datos nėra reikšmingi ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu „WINDLIT“, UAB įsigijimas būtų įvykęs 2023 m. sausio 1 d., vadovybės vertinimu, Grupės visos pajamos ir grynasis pelnas už ataskaitinį laikotarpį nebūtų reikšmingai pasikeitę. Nustatydama šias sumas vadovybė darė prielaidą, kad tikrosios vertės koregavimai, atsiradę įsigijimo dieną, būtų buvę tokie patys, jei įsigijimas būtų įvykęs 2023 m. sausio 1 d. Grupė patyrė 0,2 mln. Eur su įsigijimu susijusių išlaidų. UAB “Vėjas LT” įsigijimas 2023 m. liepos 14 d. Grupė įsigijo 100 proc. įmonės UAB “Vėjas LT” akcijų iš juridinio asmens. 2023 m. gruodžio 31 d. akcijų nuosavybės teisės priklausė Grupei. Visas perleistas atlygis sudarė 64,6 mln. Eur, iš kurių 61,8 mln. Eur buvo sumokėta banko pavedimu, 2,8 mln. Eur buvo identifikuoti kaip neapibrėžtasis atlygis, susijęs su konkrečiais pardavėjo įsipareigojimais, nustatytais akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. 2023 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtasis atlygis nebuvo sumokėtas ir bus sumokėtas tik tuo atveju, jei bus įvykdyti konkretūs pardavėjų įsipareigojimai. Grupės vadovybė įvertino, kad rezultatų intervalas (nediskontuotas) yra 100 proc. viso 2023 m. gruodžio 31 d. apskaityto neapibrėžtojo atlygio. Įsigyjamo ūkio subjekto pajamos ir pelnas (nuostoliai) nuo įsigijimo datos nėra reikšmingi ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu UAB “Vėjas LT” įsigijimas būtų įvykęs 2023 m. sausio 1 d., vadovybės vertinimu, Grupės visos pajamos ir grynasis pelnas už ataskaitinį laikotarpį nebūtų reikšmingai pasikeitę. Nustatydama šias sumas vadovybė darė prielaidą, kad tikrosios vertės koregavimai, atsiradę įsigijimo dieną, būtų buvę tokie patys, jei įsigijimas būtų įvykęs 2023 m. sausio 1 d. Grupė patyrė 0,1 mln. Eur su įsigijimu susijusių išlaidų. SIA SP Venta įsigijimas 2023 m. kovo 14 d. Grupė įsigijo 100 proc. įmonės SIA SP Venta akcijų iš juridinio asmens. 2023 m. gruodžio 31 d. akcijų nuosavybės teisės priklausė Grupei. Visas perleistas atlygis sudarė 16,6 mln. Eur, iš kurių 8,4 mln. Eur buvo sumokėta banko pavedimu, 8,2 mln. Eur buvo identifikuoti kaip neapibrėžtasis atlygis, susijęs su konkrečiais pardavėjo įsipareigojimais, nustatytais akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. 2023 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtasis atlygis nebuvo sumokėtas ir bus sumokėtas tik tuo atveju, jei bus įvykdyti konkretūs pardavėjų įsipareigojimai. Grupės vadovybė įvertino, kad rezultatų intervalas (nediskontuotas) yra 100 proc. viso 2023 m. gruodžio 31 d. apskaityto neapibrėžtojo atlygio. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 412 / 477 Įsigyjamo ūkio subjekto pajamos ir pelnas (nuostoliai) nuo įsigijimo datos nėra reikšmingi ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu SIA SP Venta įsigijimas būtų įvykęs 2023 m. sausio 1 d., vadovybės vertinimu, Grupės visos pajamos ir grynasis pelnas už ataskaitinį laikotarpį nebūtų reikšmingai pasikeitę. Nustatydama šias sumas vadovybė darė prielaidą, kad tikrosios vertės koregavimai, atsiradę įsigijimo dieną, būtų buvę tokie patys, jei įsigijimas būtų įvykęs 2023 m. sausio 1 d. Grupė nepatyrė reikšmingų su įsigijimu susijusių išlaidų. Kitų įmonių įsigijimas 2023 m. Grupė įsigijo 100 proc. įmonių SIA BRVE ir SIA CVE akcijų iš juridinių asmenų. 2023 m. gruodžio 31 d. akcijų nuosavybės teisės priklausė Grupei. Visas perleistas atlygis sudarė 14,1 mln. Eur, iš kurių 0,7 mln. Eur buvo sumokėta banko pavedimu (sumokėta 2022 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. apskaityta kaip kitas nematerialusis turtas), 13,4 mln. Eur buvo identifikuoti kaip neapibrėžtasis atlygis, susijęs su konkrečiais pardavėjų įsipareigojimais, nustatytais akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. 2023 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtasis atlygis nebuvo sumokėtas ir bus sumokėtas tik tuo atveju, jei bus įvykdyti konkretūs pardavėjų įsipareigojimai. Grupės vadovybė įvertino, kad rezultatų intervalas (nediskontuotas) yra 100 proc. viso 2023 m. gruodžio 31 d. apskaityto neapibrėžtojo atlygio. Įsigyjamų ūkio subjektų pajamos ir pelnas (nuostoliai) nuo įsigijimo datos nėra reikšmingi ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu dukterinių įmonių SIA BRVE ir SIA CVE įsigijimas būtų įvykęs 2023 m. sausio 1 d., vadovybės vertinimu, Grupės visos pajamos ir grynasis pelnas už ataskaitinį laikotarpį nebūtų reikšmingai pasikeitę. Nustatydama šias sumas vadovybė darė prielaidą, kad tikrosios vertės koregavimai, atsiradę įsigijimo dieną, būtų buvę tokie patys, jei įsigijimai būtų įvykę 2023 m. sausio 1 d. Grupė nepatyrė reikšmingų su įsigijimu susijusių išlaidų. 32.5.2 2022 m. verslo jungimo metu įsigyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų tikrųjų verčių pakartotinis vertinimas 2023 m. Grupė atliko pakartotinį dukterinės įmonės UAB „Plungės vėjo energija“, įsigytos 2022 m. lapkričio 25 d., verslo jungimo metu įsigyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų tiktųjų verčių vertinimą. Grupės vadovybė pakartotinai įvertino perleisto atlygio dydį ir nustatė, kad rezultatų intervalas (nediskontuotas) siekia 100 proc. ir todėl pripažino 7,5 mln. Eur neapibrėžtąjį atlygį, kuris yra susijęs su konkrečių pardavėjo įsipareigojimų, nustatytų akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, vykdymu. 2023 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtasis atlygis nebuvo sumokėtas ir bus sumokėtas tik tuo atveju, jei bus įvykdyti konkretūs pardavėjo įsipareigojimai. Pakartotinis vertinimas parodė, kad tikrosios turto ir įsipareigojimų vertės turėtų būti pakoreguotos. Koregavimai pateikiami žemiau: Turto ir Koregavimai dėl Turto ir įsipareigojimų pakartotinio įsipareigojimų mln. Eur nustatytų 2022 m. vertinimo tikrosios vertės po lapkričio 25 d. pakartotinio Įsigytas turtas tikrosios vertės vertinimo Nematerialusis turtas - 9,0 9,0 Prisiimti įsipareigojimai Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas - 1,4 1,4 Iš viso įsigyto identifikuojamo grynojo turto - 7,6 7,6 Sumokėtas atlygis (2022 m.) (0,3) - (0,3) Neapibrėžtasis atlygis - (7,5) (7,5) Visas perleistas atlygis: (0,3) (7,5) (7,8) Prestižas atsiradęs dėl dukterinių įmonių įsigijimo 0,3 (0,1) 0,2 2023 m. gruodžio 31 d. neapibrėžtasis atlygis 7,5 mln. Eur Finansinės padėties ataskaitoje yra pateikti kaip Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 413 / 477 32.6 Nekontroliuojanti dalis Žemiau lentelėse pateikiami dukterinių įmonių finansinių ataskaitų duomenys apima konsolidavimo tikslais atliekamus įrašus, išskyrus Grupės įmonių tarpusavio sandorių bei likučių eliminavimus. Grupės įmonių, kuriose yra apskaitoma nekontroliuojanti dalis, apibendrinta Finansinės padėties ataskaita: mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Ilgalaikis turtas 129,7 141,5 Trumpalaikis turtas 49,4 56,5 Ilgalaikiai įsipareigojimai (93,5) (100,9) Trumpalaikiai įsipareigojimai (16,2) (19,2) Grynasis turtas 69,4 77,9 Nekontroliuojanti dalis - - Apibendrinta Grupės įmonių Pelno (nuostolių) ataskaita su nekontroliuojančiomis dalimis: mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Pajamos 53,6 59,4 Pelnas (nuostoliai) po apmokestinimo iš tęsiamos veiklos 25,4 26,8 Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) (4,7) 6,9 Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso 20,7 33,7 Pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai 1 - - Nekontroliuojančiai daliai išmokėti dividendai 14,3 - 1 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimui pripažinti Grupė naudoja numatomo įsigijimo metodą (30.1 pastaba). Atitinkamai pelnas (nuostoliai), priskiriami nekontroliuojančios dalies savininkui, pateikiami kaip priskiriami patronuojančiosios bendrovės savininkams, o ne kaip priskiriami nekontroliuojantiems akcininkams. Apibendrinta Grupės įmonių Pinigų srautų ataskaita su nekontroliuojančiomis dalimis: mln. Eur 2023 m. 2022 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Pagrindinės veiklos pinigų srautai 35,1 23,8 (Sumokėtas) atgautas pelno mokestis - (0,9) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 35,1 22,9 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 0,1 (0,4) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (39,9) (4,9) Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (4,7) 17,7 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje 31,8 14,1 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 27,1 31,8 414 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 33 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 33.1 Teisminiai ginčai Toliau aprašyti svarbiausi 2023 m. gruodžio 31 d. teisminiai ginčai. Ar Grupė arba Grupės Ar atidėjinys Teisminis ginčas dukterinė įmonė yra pripažintas F inansinės proceso dalyvė? padėties ataskaitoje ? Ginčas dėl paskirtojo tiekėjo schemos ir SGD kainos dedamosios Taip Ne Europos Komisijos tyrimas Ne Ne Ginčas su UAB Kauno termofikacijos elektrinė Taip Ne 33.1.1 Ginčas dėl paskirtojo tiekėjo schemos ir SGD kainos dedamosios Po 2022 m. rugsėjo 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – Bendrasis Teismas) sprendimo byloje T- 193/19 AB „Achema“ inicijavo anksčiau sustabdytus teismo procesus dėl skundų, kuriuos ji pateikė dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) dėl Tarybos sprendimų, susijusių su SGD kainos nustatymu, Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Grupės dukterinė įmonė UAB „Ignitis“ bylose dalyvauja kaip trečioji šalis. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas byloje T-193/19 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą dėl procedūrinių Europos Komisijos pažeidimų iš dalies panaikinti Europos Komisijos sprendimą byloje SA.44678 (2018/N) (toliau – Sprendimas). Bendrasis Teismas atsižvelgė į tai, kad Europos Komisijai turėjo kilti abejonių dėl paskirtojo tiekėjo schemos, galiojusios 2016–2018 m., pakeitimų ir su tuo susijusią Sprendimo dalį panaikino, tačiau likusią Sprendimo dalį, susijusią su paskirtojo tiekėjo schema nuo 2019 m., paliko galioti. Po Bendrojo Teismo sprendimo Komisija dar kartą išnagrinėjo 2016 m. pataisų suderinamumą ir nusprendė pradėti išsamų tyrimą pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Komisija toliau tirs, ar „Litgas“ 2016–2018 m. laikotarpiu gauta kompensacijos suma, visų pirma susijusi su nugaravimo ir balansavimo sąnaudomis, atitinka VESP sistemą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas per 2023 m. priėmė galutinius ir Grupei palankius sprendimus trijose AB „Achema“ inicijuotose bylose dėl SGD kainos dedamosios nustatymo 2019–2021 metais. Po oficialios tyrimo procedūros (kuri prasidėjo 2022 m. gruodžio mėn.) bus daugiau aiškumo vertinant faktinį finansinį poveikį Grupei. 33.1.2 Europos Komisijos tyrimas Remdamasi Europos Komisijos pranešimu spaudai, Grupė informuoja, kad 2019 m. birželio 3 d. Europos Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą, siekdama įvertinti, ar buvo paisoma ES valstybės pagalbos taisyklių paskirstant lėšas už viešojo intereso paslaugas Grupei strateginio rezervo priemonių kontekste. Grupės vadovybei nėra žinoma jokių aplinkybių, dėl kurių šiuo atžvilgiu Grupei galėtų kilti reikšmingų įsipareigojimų, todėl atidėjiniai nėra pripažįstami. 33.1.3 Ginčas su UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2018 m. gruodžio 17 d. Grupės įmonė UAB „Ignitis“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą dėl 1,7 mln. Eur nuostolių, susidariusių UAB Kauno termofikacijos elektrinė neįsigijus viso 2015 metais priskirto suskystintų gamtinių dujų būtinojo kiekio, atlyginimo ir 0,1 mln. Eur delspinigių priteisimo. UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė priešieškinį su prašymu pripažinti negaliojančia vieną iš SGD pardavimo–pirkimo sutarties nuostatų ir papildomą susitarimą, sudarytą prie šios sutarties. Bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki bendrosios jurisdikcijos teismai išnagrinės nearbitruotino šalių ginčo dalį, ar ginčui aktualus nacionalinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisės principams. Grupės vadovybės vertinimu, teisminio ginčo rezultatas neturėtų sukurti papildomų įsipareigojimų Grupei. 33.2 Išleistos garantijos 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė nebuvo suteikusi garantijų. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo suteikusi šias garantijas: Garantijos gavėjas Maksimali garantijos suma 2022 m. gruodžio 31 d. Bankai 7,3 - Kitos įmonės 12,8 - Iš viso 20,1 - 1 Suma, kurią Grupė turėtų padengti, jei įmonė negalėtų vykdyti įsipareigojimų. 33.3 Reikšmingi įsigijimų įsipareigojimai Ataskaitinių metų pabaigoje Grupė turėjo reikšmingų ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti vėlesniais metais (11.3 ir 12.3 pastabos). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 415 / 477 34 Laikinieji reguliaciniai skirtumai 34.1 Reguliuojama veikla: Sukauptos pajamos ir atidėjiniai iš reguliuojamos veiklos Kai kurių atskirų Grupės įmonių ir jų vykdomų veiklų pelningumas yra reguliuojamas VERT tvirtinant paslaugų kainas ateinantiems metams. Kainų lygis priklauso nuo numatomų ateinančių metų sąnaudų, prognozuojamos teikiamų paslaugų apimties, ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno nukrypimo nuo reguliuojamo dydžio ir kitų dalykų. Tvirtinant kainas, faktinės per metus Grupės reguliuojamų veiklų patirtos sąnaudos gali skirtis nuo prognozuojamų, taip pat faktinė paslaugų apimtis gali skirtis nuo prognozuojamos. Tokiu būdu reguliuojamų veiklų faktinis pelnas gali nukrypti nuo reguliuojamo lygio, o skirtumas turės įtakos ateities paslaugų kainoms. Grupė vykdo šias reguliuojamas veiklas: elektros energijos skirstymas (Tinklai), gamtinių dujų skirstymas (Tinklai), gamtinių dujų paskirtasis tiekimas (Sprendimai klientams), gamtinių dujų tiekimas buitiniams vartotojams (Sprendimai klientams), izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios paslaugos (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji energija), visuomeninis elektros energijos tiekimas (Sprendimai klientams). Grupės per metus patirtos faktinės sąnaudos gali skirtis nuo prognozuojamų sąnaudų, į kurias atsižvelgiama tvirtinant kainas, taip pat faktinė paslaugų apimtis gali skirtis nuo prognozuojamos apimties. Tokiu būdu Grupės faktinis pelnas gali nukrypti nuo reguliuojamo lygio, o gautas skirtumas turi įtakos ateinančių laikotarpių paslaugų kainoms. Šie susidarę skirtumai laikomi laikinaisiais reguliaciniais skirtumais. Grupė pripažįsta reguliuojamos veiklos turtą ar įsipareigojimus tik kai Grupė turi garantiją (numatytą VERT nutarime ar įstatyme), jog net veiklos nutraukimo atveju, skirtumai būtų gražinti Grupei nepakankamo surinkimo atveju arba Grupė turėtų gražinti skirtumus perrinkimo atveju. Reguliacinio turto ir įsipareigojimų judėjimą sudaro: - „nauji laikinieji reguliaciniai skirtumai“ – vadovybės einamųjų metų įverčiai, apskaičiuoti naudojant faktinius finansinius ir veiklos duomenis, kurių VERT dar nepatvirtino; - „gauti praėjusių metų skirtumai“ – per tarifus einamaisiais metais gautos sumos už ankstesnių laikotarpių skirtumus, patvirtintos VERT nutarimais; - „gražinti praėjusių metų skirtumai“ – per tarifus einamaisiais metais gražintos sumos už ankstesnių laikotarpių skirtumus, patvirtintos VERT nutarimais; - „praėjusių metų skirtumų perskaičiavimas“ – jei VERT patvirtintas reguliacinis skirtumas nesutampa su vadovybės apskaičiuotu skirtumu. 34.2 Reguliacinio turto ir įsipareigojimų judėjimas Nepripažinta Finansinės padėties ataskaitoje Pripažinta Finansinės padėties ataskaitoje Gamtinių dujų Viso n epripažinta Izoliuoto elektros Visuomeninis Viso pripažinta mln. Eur Elektros energijos Gamtinių dujų Gamtinių dujų tiekimas Finansinės padėties energetikos sistemos elektros energijos Finansinės Iš viso skirstymas skirstymas paskirtasis tiekimas buitiniams ataskaitoje darbo ir rezervinės tiekimas padėties vartotojams galios paslaugos ataskaitoje Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. (200,2) (20,3) (47,5) 63,6 (204,4) (22,3) 125,0 102,7 (101,7) Nauji laikinieji reguliaciniai skirtumai (6,2) 11,5 13,5 (23,3) (4,5) 5,9 (20,3) (14,4) (18,9) Gauti praėjusių metų skirtumai - - (19,0) (63,6) (82,6) (125,0) (125,0) (207,6) Gražinti praėjusių metų skirtumai 11,6 10,0 - 7,3 28,9 15,2 - 15,2 44,1 Praėjusių metų skirtumų perskaičiavimas - - - - - (4,2) - (4,2) (4,2) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (194,8) 1,2 (53,0) (16,0) (262,6) (5,4) (20,3) (25,7) (288,3) Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. (194,8) 1,2 (53,0) (16,0) (262,6) (5,4) (20,3) (25,7) (288,3) Nauji laikinieji reguliaciniai skirtumai (120,5) (21,9) 82,0 - (60,4) (42,7) (14,4) (57,1) (117,5) Gauti praėjusių metų skirtumai - - (11,0) - (11,0) - - - (11,0) Gražinti praėjusių metų skirtumai 31,0 6,6 - 16,0 53,6 3,1 17,7 20,8 74,4 Praėjusių metų skirtumų perskaičiavimas - - - 0,5 0,5 (0,7) 3,9 3,2 3,7 Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. (284,3) (14,1) 18,0 0,5 (279,9) (45,7) (13,1) (58,8) (338,7) Ilgalaikiai (235,0) (11,7) - - (246,7) (46,3) - (46,3) (293,0) Trumpalaikiai (49,3) (2,4) 18,0 0,5 (33,2) 0,6 (13,1) (12,5) (45,7) 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 416 / 477 34.2.1 Reguliacinis turtas ir įsipareigojimai, nepripažinti Finansinės padėties ataskaitoje 34.2.1.1 Elektros energijos skirstymas Reguliaciniai skirtumai nustatomi vadovaujantis elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo metodika (toliau – Metodika) ir yra dviejų tipų: koreguojami VERT arba įvertinti įmonės. VERT koreguoja reguliacinius skirtumus po pirmųjų dvejų reguliuojamos veiklos reguliavimo laikotarpio metų, o vėliau po ketverių reguliavimo laikotarpio metų ir po viso reguliavimo laikotarpio (įskaitant reguliavimo laikotarpio pratęsimą), o tai sumažina leidžiamų pajamų lygį kitų metų reguliuojamai veiklai. Grupė susitarė su reguliuotoju (VERT) dėl 160 mln. Eur. reguliacinio skirtumo grąžinimo grafiko keitimo į 2024– 2031 m. (buvo 2024–2036 m.). Atsižvelgdama į tai, VERT atnaujino papildomos tarifo dedamosios skaičiavimo metodiką, ją susiejant su tvariu skolos lygiu, kuris lygus 5,5 kartai (ESO grynoji skola / ESO Koreguotas EBITDA, apskaičiuota pagal VERT patvirtintą metodiką). Tai reiškia, jog ESO įsiskolinimo lygiui viršijus viršutinę ribą (5,5 kartai), papildoma tarifo dedamoji augtų proporcingai. Remiantis pakeitimu buvo susitarta, kad reguliaciniai skirtumai (57,1 mln. Eur, įskaitant mokamas palūkanas) bus grąžinti privatiems klientams per 2 metus ir 3 mėnesius (per laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.). Verslo klientams tokie skirtumai (100,6 mln. Eur, įskaitant sukauptas palūkanas) numatyta grąžinti per 7 metus ir 9 mėnesius (per laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d.). Reguliaciniai skirtumai yra susiję su 2021 m. VERT metodikos pakeitimais, dėl kurių buvo perskaičiuoti 2018– 2021 m. ROI ir nusidėvėjimas bei amortizacija. Atitinkamai, po susitarimo buvo atnaujinta Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika. 2023 m. ir 2022 m. investicijų grąžos vertinimas bus atliktas 2024 metais, siekiant nustatyti 2025 metams taikytinas elektros energijos skirstymo paslaugų kainos viršutines ribas. 34.2.1.2 Gamtinių dujų skirstymas Reguliaciniai skirtumai nustatomi vadovaujantis elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo metodika (toliau – Metodika) ir yra dviejų tipų: koreguojami VERT arba įvertinti įmonės. VERT koreguoja reguliacinius skirtumus po pirmųjų dvejų reguliuojamos veiklos reguliavimo laikotarpio metų, o vėliau po ketverių reguliavimo laikotarpio metų ir viso reguliavimo laikotarpio (įskaitant reguliavimo laikotarpio pratęsimą), o tai sumažina leidžiamų pajamų lygį kitų metų reguliuojamai veiklai. 2023 m. spalio 20 d. VERT sprendimu Nr. O3E-1571, kuriuo, atsižvelgiant į 2023 m. spalio 2 d. pažymą Nr. O5E- 904, nustatytos 2024 metams taikomos gamtinių dujų skirstymo paslaugų kainos viršutinės ribos. 2023 m. investicijų grąžos vertinimas bus atliktas 2024 metais, siekiant nustatyti 2025 metams taikytinas dujų skirstymo kainos viršutines ribas. 34.2.1.3 Gamtinių dujų paskirtasis tiekimas Paskirtąją tiekimo veiklą taip pat reguliuoja VERT. Reguliaciniai skirtumai susidaro, kai faktinės sąnaudos skiriasi nuo planuotų, bet Grupė neapskaito jų kaip reguliacinio turto ar įsipareigojimų finansinėse ataskaitose, nes skirtumas bus padengtas teikiant paslaugas ateityje. 34.2.1.4 Gamtinių dujų skirstymas buitiniams vartotojams Gamtinių dujų tiekimas buitiniams vartotojams yra reguliuojamas VERT. VERT reguliuoja vartotojų mokamą gamtinių dujų tarifą. Reguliaciniai skirtumai, apibūdinami kaip skirtumas tarp fiksuotos gamtinių dujų pardavimo kainos ir faktinės gamtinių dujų pirkimo kainos, nebuvo pripažįstami finansinėse ataskaitose iki 2023 m. gruodžio 31 d., nes Grupė neturėjo garantijos, kad šis skirtumas vadovaujantis teisine baze ateityje bus grąžintas. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 417 / 477 34.2.2 Reguliacinis turtas ir įsipareigojimai pripažinti Finansinės padėties ataskaitoje 34.2.2.1 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos 2019 m. lapkričio 14 d. VERT priėmė Nutarimą Nr. O3E – 715 „Dėl elektros energijos kainos, rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad įmonės, kurios nebeteikia rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų, privalo grąžinti susidariusius neatitikimus tarp prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant šias paslaugas elektros perdavimo sistemos operatoriui (susijusiai įmonei AB „Litgrid“), jeigu įmonės faktiškai patirtos sąnaudos buvo mažesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus. Jeigu Grupės faktiškai patirtos sąnaudos buvo didesnės nei gautos pajamos iš perdavimo sistemos operatoriaus, tokią sumą perdavimo sistemos operatorius privalo grąžinti Grupei. Nutarime nustatytos formulės „y“ laikotarpiui, skirtos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios paslaugoms: − rezervinės galios užtikrinimo paslaugų atveju: priskirtos investicijų grąžos, atitinkančios pagrįstumo kriterijus, neatitikimo suma, palyginti su nustatyta investicijų grąža, per ataskaitinį laikotarpį (y-2); − izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų atveju: per ataskaitinį laikotarpį (y-2) priskirtų sąnaudų ir per ataskaitinį laikotarpį (y-2) iš perdavimo sistemos operatoriaus gautų pajamų neatitikimo suma. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą nutarimą, jei Grupės faktiškai patirtos išlaidos didesnės nei iš perdavimo sistemos operatoriaus gautos pajamos, perdavimo sistemos operatorius turi grąžinti šią sumą Grupei, ir atvirkščiai. Dėl šios priežasties Grupė pripažįsta reguliuojamos veiklos turtą arba įsipareigojimus, kurių tikslas – išlyginti einamųjų metų pelną iki nustatyto lygio. 2023 m. vasario 8 d. pasirašytas papildomas susitarimas su perdavimo sistemos operatoriumi. Pagal šį susitarimą Grupė įsipareigojo iš anksto pirkti reikiamą dujų kiekį ir parduoti nustatytą elektros energijos kiekį elektros energijos rinkoje pagal perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą elektros energijos gamybos grafiką, o perdavimo sistemos operatorius įsipareigojo kompensuoti Grupės pagal grafiką patirtas išlaidas. Po šio papildomo susitarimo 2023 m. Grupė sudarė išvestinių finansinių priemonių sandorį, kuriuo apdraudžiama dujų pardavimo kaina. 34.2.2.2 Visuomeninis elektros energijos tiekimas 2020 m. rugsėjo 25 d. VERT priėmė nutarimą Nr. O3E-879 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Nutarimas apima skirstymo paslaugos buitiniams vartotojams papildomos dedamosios, skirtos skirtumui tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų pagrįstų sąnaudų kompensuoti, nustatymo metodiką. Papildomą dedamąją buitiniai vartotojai sumoka per elektros energijos skirstymo paslaugos kainą, kuri yra įtraukta į visuomeninės elektros energijos tarifą, taikomą buitiniams vartotojams už suvartotą elektros energijos kiekį. Šią papildomą dedamąją skirstymo sistemos operatorius (Grupės įmonė) surenka iš elektros energijos tiekėjų, kurie elektros energiją parduoda buitiniams vartotojams. Papildoma dedamoji yra skirtumas, į kurį įskaičiuojamas dėl prognozuotos elektros energijos įsigijimo kainos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos neatitikimo susidaręs skirtumas, taip pat skirtumas, susidaręs tarp visuomeniniam tiekėjui taikytos visuomeninės elektros energijos kainos viršutinės ribos ir faktinės elektros skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos. Jei skirtumas yra neigiamas, nuostoliai kompensuojami didinant papildomos dedamosios kainą, taikomą kitiems metais, ir atitinkamai, jei skirtumas teigiamas – sumažinant papildomos dedamosios kainą. Šiame nutarime taip pat nustatoma, kad jei Grupė nebeteikia visuomeninio elektros tiekimo paslaugos, Grupė privalo grąžinti susidariusius neatitikimus tarp prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant šias paslaugas, jeigu Grupės faktiškai patirtos sąnaudos buvo mažesnės nei gautos pajamos. Jeigu Grupės faktiškai patirtos sąnaudos buvo didesnės nei gautos pajamos, tokią suma privalo būti grąžinti Grupei. Skirtumas turi būti kompensuotas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Remdamasi tuo, kas pirmiau nurodyta, Grupė pripažįsta sutarčių turtą ir (arba) sutarčių įsipareigojimus, skirtus išlyginti einamųjų metų pelną iki reguliuojamo lygio, neatsižvelgiant į tai, ar paslaugos bus teikiamos ateityje. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 418 / 477 35 Sandoriai su susijusiomis šalimis Susijusiomis šalimis pripažįstami: − patronuojančiosios bendrovės kontroliuojantys akcininkai arba didelę įtaką darantys asmenys; − asocijuotosios įmonės; − valstybės valdomos įmonės ir jų dukterinės įmonės (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); − Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su įstaigomis ir įmonėmis, priskiriamomis sprendimų valdymui (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); − pagrindiniai vadovaujantys asmenys, jų artimi šeimos nariai ir jų kontroliuojamos įstaigos bei įmonės. Lentelėje žemiau pateikiama pagrindinių sandorių su susijusiomis šalimis suvestinė: Susijusi šalis Registracijos Oficialus Adresas Ryšys Pagrindinių sandorių numeris registras tipas Netiesiogiai Elektros energijos Karlo Gustavo Emilio kontroliuojama perdavimo ir skirstymo AB „Litgrid“ 302564383 VĮ Registrų Manerheimo g. 8, LT- Lietuvos respublikos paslaugų pirkimas ir centras 05131 Vilnius energetikos pardavimas, rezervinės ministerijos galios užtikrinimo Netiesiogiai paslaugos VĮ Registrų Laisvės pr. 10, kontroliuojama Dujų pardavimas, dujų AB „Amber Grid“ 303090867 centras LT-04215 Vilnius Lietuvos respublikos skirstymo paslaugų energetikos pirkimas ministerijos Netiesiogiai Elektros energijos VĮ Registrų Žalgirio g. 90, D, kontroliuojama pirkimas ir pardavimas, UAB „Baltpool“ 302464881 centras LT-09303 Vilnius Lietuvos respublikos visuomeninio elektros energetikos energijos tiekimo ministerijos paslaugos Netiesiogiai VĮ Registrų Geležinio Vilko g. kontroliuojama Dujų pirkimas ir UAB GET Baltic 302861178 centras 18A, LT-08104 Lietuvos respublikos pardavimas Vilnius energetikos Grupės ministerijos Elektros energijos asocijuotos Kitos įmonės pardavimas, elektros įmonės ir kitos - - - kontroliuojamos energijos perdavimo ir susijusios šalys valstybės skirstymo paslaugų tiekimas Sandoriai su susijusiomis šalimis gruodžio 31d. pateikti lentelėje: Gautinos sumos Mokėtinos Finansinės 2023 m. sumos Pardavimai Įsigijimai veiklos pajamos Susijusios šalys gruodžio 2023 m. 2023 m. 2023 m. (sąnaudos) 31 d. gruodžio 2023 m. 31 d. AB „Litgrid“ 15,4 15,2 143,1 125,2 - AB „Amber Grid“ 6,0 3,4 20,6 24,4 - UAB „Baltpool“ 0,1 1,7 72,9 1,0 - UAB GET Baltic 4,2 0,2 116,7 104,1 - Grupės asocijuotos įmonės ir kitos susijusios šalys 10,3 3,9 18,5 23,9 - Iš viso 36,0 24,4 371,8 278,6 - Gautinos sumos Mokėtinos Finansinės 2022 m. sumos Pardavimai Pirkimai veiklos pajamos Susijusios šalys gruodžio 2022 m. 2022 m. 2022 m. (sąnaudos) 31 d. gruodžio 2022 m. 31 d. AB „Litgrid“ 26,5 36,8 198,6 269,0 - AB „Amber Grid“ 6,4 3,1 34,0 42,5 - UAB „Baltpool“ 0,2 1,6 (64,9) 10,4 - UAB „GET Baltic“ 84,3 3,8 109,1 119,0 - Grupės asocijuotos įmonės ir kitos susijusios šalys 0,1 1,5 0,3 3,4 0,1 Iš viso 117,5 46,8 277,1 444,3 0,1 Neigiama pardavimų suma UAB „Baltpool“ per 2022 m. susidarė dėl išrašytų kreditinių sąskaitų už VIAP teikimą. Pajamos už VIAP paslaugas yra apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp VERT nustatyto fiksuoto 1 MW tarifo ir vidutinės svertinės elektros kainos elektros biržoje. Jei vidutinė svertinė kaina elektros biržoje viršija VERT nustatytą fiksuotą tarifą, Grupė išrašo kreditines sąskaitas UAB „Baltpool“. 35.1 Sandorių su susijusiomis šalimis sąlygos Atsiskaitymo terminai nustatomi 15–90 dienų. Skolų likučiai metų pabaigoje nėra užtikrinti įkeitimais, joms nėra skaičiuojamos palūkanos, o atsiskaitymai įvyksta pinigais. Nebuvo suteikta ar gauta jokių susijusių šalių gautinų ar mokėtinos sumų dengimo garantijų. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 419 / 477 35.2 Išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims mln. Eur 2023 m. 2022 m. Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos pagrindiniams 1,3 1,1 vadovaujantiems asmenims Iš jų: Trumpalaikės išmokos – atlyginimai ir kitos išmokos 1,1 1,0 Ilgalaikės išmokos 0,2 - Išeitinės kompensacijos - 0,1 Pagrindinių vadovaujančių asmenų skaičius 12 12 2023 ir 2022 m. patronuojančiosios bendrovės valdybos, stebėtojų tarybos nariai ir vadovas buvo priskiriami patronuojančiosios bendrovės pagrindiniams vadovaujantiems asmenims. Daugiau informacijos apie pagrindinius vadovaujančius asmenis pateikiama šio pranešimo skyriuje „4 Valdymo ataskaita“. 36 Rizikos valdymas Rizika yra natūrali ir neatsiejama verslo veiklos dalis, o rizikos pobūdis nuolat kinta. Valdydama riziką, Grupė siekia ją sušvelninti ir sumažinti iki priimtino lygio. Šioje dalyje aprašomas tik pagrindinių finansinių rizikų valdymas. Kitų rizikų valdymas pateikiamas metinio pranešimo skyriuje „4 Valdymo ataskaita“. Valdydama veiklą Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: − rinkos rizika; − kredito rizika; − likvidumo rizika; − klimato kaitos rizika. Valdydamos šias rizikas Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius veiklos rezultatus, įtaką. 36.1 Rinkos rizika Rinkos rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos kainų pokyčių. Rinkos rizika apima trijų rūšių rizikas; − valiutos riziką; − palūkanų normos riziką − biržos prekių kainos riziką. 36.1.1 Valiutos rizika Valiutos rizika – tai rizika, kad pozicijos tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl užsienio valiutos kurso pokyčių. Grupė pardavimo / pirkimo sandorius daugiausia sudaro eurais. Valiutos riziką daugiausia patiria Lenkijoje veikiančios Grupės dukterinės įmonės, tačiau bendra Grupės rizika išlieka nedidelė. 36.1.2 Palūkanų normos rizika Palūkanų normos rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos palūkanų normos svyravimų. Prisiimant skolinius įsipareigojimus siekiama, jog ilgalaikiai įsipareigojimai turėtų fiksuotą palūkanų normą. Jei dėl objektyvių priežasčių palūkanų normos fiksavimas yra negalimas ir prisiimtas įsipareigojimas sudaro ženklią sumą (Grupės kontekste), palūkanų valdymui naudojami palūkanų normos išvestiniai produktai. Turi būti siekiama, kad bent 50 proc. Grupės konsoliduoto ilgalaikių paskolų ir obligacijų portfelio sudarytų ilgalaikės fiksuotos palūkanų normos paskolos ir obligacijos. Naudojant bet kurį iš palūkanų normos išvestinių produktų, būtina, jog jo pabaigos data sutaptų su skolos įsipareigojimų pabaigos data. Investicijų palūkanų normos neigiamų pokyčių rizika nėra aktyviai apdraudžiama. Rizikos valdymo priemonės yra naudojamos tik tada, jei rinkoje yra aiškių požymių, jog palūkanų norma gali reikšmingai sumažėti tiek, kad investicinė grąža taptų neigiama. 2023 m. gruodžio 31 d. daugumos Grupės paskolų ir obligacijų palūkanų normos buvo fiksuotos. 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės priemonės su kintama palūkanų norma apėmė gautas paskolas – 302,7 mln. Eur ir suteiktas paskolas – 51,5 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – gautos paskolos sudarė 335,4 mln. Eur). Palūkanų normos rizika vertinama atsižvelgiant į Grupės jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Šis vertinimas pateiktas toliau esančioje lentelėje. Grupė Padidėjimas/sumažėjimas, Pelno padidėjimas/ p. p. (sumažėjimas) 2023 m. 1,0/(1,0) (1,8)/1,8 2022 m. 1,0/(1,0) (3,4)/3,4 36.1.3 Energijos ir biržos prekių rizika Biržos prekių kainos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai (biržos prekių kainos) turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Energijos ir biržos prekių rizikos valdymo tikslas – valdyti ir kontroliuoti rinkos rizikos poveikį priimtinuose rėžiuose, siekiant optimizuoti grąžą. Siekdama apsidrausti nuo biržos prekių rizikos, Grupė naudoja išvestines priemones. Visi tokie sandoriai vykdomi vadovaujantis Grupės rizikos valdymo politika. Paprastai Grupė siekia taikyti apsidraudimo sandorių apskaitą valdyti nepastovumui Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Įprastinėje veikloje Grupė susiduria su gamtinių dujų ir elektros energijos produktų kainos rizika. Rizika kyla dėl pinigų srautų iš gamtinių dujų ir elektros energijos pardavimo ar pinigų srautų, patirtų siekiant įsigyti fiksuotos kainos elektros energijos / gamtinių dujų pagal pardavimo sutartis. Didele dalimi ši rizika grindžiama atitinkamos prekės kainos pokyčiu rinkoje, kurioje veikia Grupė. Biržos prekių rizika visų pirma susijusi su šia veikla: − fiksuotos kainos prekės pardavimo sutartys (elektros ir gamtinių dujų) buitiniams ir verslo klientams; − fiksuotos kainos gamtinių dujų pirkimo sutartys. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 420 / 477 Tam kad biržos prekių rizika būtų suvaldyta, Grupė sudaro finansinių išvestinių priemonių sutartis (pinigų srautų apsidraudimo sandoriai). Tai daroma siekiant užsitikrinti minėtų prekių fiksuotą įsigijimo kainą, kad iš pardavimo pagal sutartį ar tikėtino pardavimo fiksuota kaina būtų gaunamas optimalus pelnas. Su elektros energija susijusiems apsidraudimo sandoriams Grupė naudoja dedamąja grindžiamus apsiraudimo sandorius išvestinių priemonių rinkoje „NASDAQ Commodities“ arba lygiaverčius sandorius įsigyjant tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių (angl. Over-the-Counter, OTC); su gamtinėmis dujomis susijusiems apsidraudimo sandoriams naudoja sandorius įsigyjant tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių su kainų indeksais, atitinkančiais apdraustas sutartis. Ekonominio ryšio ir apsidraudimo sandorių veiksmingumo vertinimas atliekamas naudojant: − dolerio sudengimo metodą (angl. Dollar offset method) elektros energijos apsidraudimo sandoriams; − aprašomąjį metodą (angl. Descriptive method) gamtinių dujų apsidraudimo sandoriams. Du skirtingi komponentai, naudojami su elektros energija susijusiems apsidraudimo sandoriams kaip apdraustos pozicijos, yra SYS kaina ir kainos komponento ekvivalentas arba panašus į skirtumą tarp Lietuvos kainų zonos ir SYS kainos. Ekonominis ryšys nustatomas kiekvienam komponentui atskirai. − SYS kaina (vidutinė „Nordpool“ elektros energijos rinkos, kurios narė yra Lietuva, kaina); − kainos komponento ekvivalentas arba panašus į skirtumą tarp Lietuvos kainų zonos ir SYS kainos (kartu vadinami EPAD „Nasdaq Commodities“ biržoje). Apsidraudimo neveiksmingumas daugiau susijęs su finansinių išvestinių priemonių ribotu tiekimu Lietuvos elektros kainų zonos rinkoje. Todėl, biržos prekių kainos rizika iš dalies draudžiama panašios kainos zonose (Latvijos, Estijos ir pan.), dėl ko neveiksmingumas yra dalinis. Paskirtasis SYS rizikos komponentas istoriškai padengė 100 proc. apdraustos pozicijos pokyčių, o kainos komponento ekvivalentas arba panašus į skirtumą tarp Lietuvos kainos ir SYS kainos istorinis padengimas procentais buvo įvairus (priklausomai nuo apsidraudimo sandorių laiko ir apdraustos kainos zonos). Tačiau, kad išvestinę priemonę būtų galima laikyti veiksminga, apsidraudimo sandorių apskaitos tikslais, padengimas turi siekti bent 67 proc. 2023 m. ataskaitiniu laikotarpiu beveik 100 proc. visų elektros energijos apsidraudimo sandorių vertės aspektu buvo veiksmingi. Grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijų apžvalga: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Nominalioji vertė Rinkos Nominalioji Rinkos 1 vertė pagal 1 Rinkos išvestinės finansinės priemonės – elektra („Nasdaq pagal sutartį vertė sutartį vertė Commodities“) 29, 2 2,6 28,9 101,2 Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter (OTC)) – elektra (31 29,9 (6,0) 73,1 5,0 pastaba) Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter (OTC)) – gamtinės dujos 10,2 (1,7) 134,4 27,4 (31 pastaba) Iš viso 69,3 (5,1) 236,4 133,6 1 Ne biržos prekių išvestinės finansinės priemonės lentelėje nepateikiamos, jų tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d. yra lygi 1,9 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 7,1 mln. Eur) (31 pastaba). Apdraustos nominaliosios vertės (kiekiai TWh): 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. 2025 m. 2026 m. Elektros apsidraudimo sandoriai 1,9 0,1 0,0 Gamtinių dujų apsidraudimo sandoriai (0,3) 0,5 0,0 Iš viso 1,6 0,6 0,0 Apdraustos nominaliosios vertės: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. 2025 m. 2026 m. Elektros apsidraudimo sandoriai 56,4 2,7 0,0 Gamtinių dujų apsidraudimo sandoriai (15,3) 25,3 0,2 Iš viso 41,1 28,0 0,2 Rinkos vertės jautrumo analizė dėl rinkos kainų pokyčių: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. Rinkos vertė Rinkos išvestinės finansinės priemonės – elektra 10 % padidėjimas Esamos kainos 10 % sumažėjimas („Nasdaq Commodities“) 5,6 2,6 (0,7) Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter (OTC)) (3,6) (6,0) (8,3) – elektra Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių įsigytos išvestinės finansinės priemonės (angl. Over-the-Counter (OTC)) (1,1) (1,7) (2,4) – gamtinės dujos Iš viso 0,9 (5,1) (11,4) 36.2 Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal finansinę priemonę ar sutartį su klientu ir dėl to patirs finansinių nuostolių. Grupės kredito rizika yra susijusi tiek su pagrindine įmonių veikla (prekybos bei kitos gautinos sumos), tiek su finansavimo veikla (suteiktos paskolos, finansinės nuomos sutartys). Grupės rizika, susijusi su grynaisiais pinigais, yra ribota, nes Grupė grynųjų pinigų likučius laiko tik patikimose finansų įstaigose. Grupė neturi reikšmingos kredito rizikos, susijusios su prekybos ir kitų gautinų sumų, koncentracija. Prioritetinis Grupės iždo valdymo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Sandorio šalies kredito rizika valdoma sudarant sandorius tik su patikimomis finansinėmis institucijomis (arba tokių institucijų dukterinėmis bendrovėms), turinčiomis ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą ne žemesnį nei „A-“ pagal „Fitch Ratings“ agentūrą (arba kitų tarptautinių kredito reitingų agentūrų atitikmenį). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 421 / 477 Maksimali kredito rizika lygi likutinei finansinio turto vertei. mln. Eur Pastaba 2023 m. gruodžio 2022 m. gruodžio Finansinis turtas, apskaitomas amortizuota savikaina: 31 d. 31 d. Ilgalaikės gautinos sumos 14 13,2 22,6 Prekybos gautinos sumos 20 265,9 424,4 Kitos gautinos sumos 1 21 72,4 107,0 Kitas trumpalaikis finansinis turtas 15 110,4 - Suteiktos paskolos 14, 21 56,1 24,2 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 22 205,3 694,1 Gautinos sumos pagal finansinio lizingo sutartis Ilgalaikė dalis 14 7,2 6,3 Trumpalaikė dalis 2,2 1,9 Finansinis turtas, vertinamas TVPN arba TVKBP Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 15 32,0 20,6 Nuosavybės vertybiniai popieriai, apskaitomi TVKBP 15 5,0 5,0 Išvestinės finansinės priemonės 31 11,5 68,6 Iš viso 781,2 1 374,7 36.3 Likvidumo rizika Likvidumo rizika valdoma planuojant būsimus Grupės įmonių pinigų srautus ir užtikrinant, kad kiekviena Grupės įmonė visada turėtų pakankamai lėšų, pasirašytų kredito sutarčių bei sąskaitų perviršių, užtikrinančių įprastinę Grupės veiklą. Refinansavimo rizika valdoma užtikrinant, kad paskolos, mokėtinos per tam tikrą laikotarpį, būtų padengtos turimais pinigais, per šį laikotarpį laukiamu Grupės įmonių veiklos pinigų srautu ir nepanaudotų kreditų, kurie turi būti grąžinti vėlesniais laikotarpiais, suma. 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės bendro likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir skubaus padengimo rodiklis (trumpalaikis turtas iš viso–atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) buvo atitinkamai 1,56 ir 1,14 (2022 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 1,87 ir 1,34). Grupės nepanaudotas skolinimosi pagal kredito linijų, banko sąskaitos perviršio ir paskolų sutarčių likutis 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 566,4 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 396,1 mln. Eur). Toliau lentelėje pateikta informacija apie Grupės finansinius įsipareigojimus pagal grupes: mln. Eur Pastaba 2023 m. gruodžio 2022 m. gruodžio Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina 31 d. 31 d. Paskolos ir obligacijos 25 1 585,7 1 632,3 Nuomos įsipareigojimai 47,5 48,7 Prekybos mokėtinos sumos ir ilgalaikės skolos tiekėjams 177,7 177,5 Kiti trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai 178,7 148,5 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN arba TVKBP Išvestinės finansinės priemonės 31 17,3 29,1 Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimas 30.1 38,0 38,0 Iš viso 2 044,9 2 074,1 Toliau lentelėje pateikta informacija apie Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus pagal sutartis (imant finansinių įsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos, nediskontuotus pinigų srautus, ir kitų finansinių įsipareigojimų likutinę vertę): mln. Eur 2023 m. Mažiau nei 3 Nuo 3 mėn. Nuo 1 iki 5 Po 5 metų Iš viso mėn. iki 1 metų metų Paskolos ir obligacijos 74,8 126,3 1 157,3 692,6 2 051,0 Nuomos įsipareigojimai 1,2 5,1 22,4 44,1 72,8 Prekybos mokėtinos sumos ir ilgalaikės skolos tiekėjams 100,3 76,8 0,5 - 177,6 Kiti trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai 97,7 62,4 58,0 - 218,1 Išvestinės finansinės priemonės 2,4 6,9 8,1 - 17,4 2023 m. gruodžio 31 d. 276,4 277,5 1 246,3 736,7 2 536,9 2022 m. mln. Eur Mažiau nei 3 Nuo 3 mėn. Nuo 1 iki 5 Po 5 metų Iš viso mėn. iki 1 metų metų Paskolos ir obligacijos 186,2 45,0 654,4 906,6 1 792,2 Nuomos įsipareigojimai 1,4 3,2 18,0 52,0 74,6 Prekybos mokėtinos sumos ir ilgalaikės skolos tiekėjams 176,3 0,9 0,3 - 177,5 Kiti trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai 128,3 52,6 5,6 - 186,5 Išvestinės finansinės priemonės 3,5 10,7 14,9 - 29,1 2022 m. gruodžio 31 d. 495,7 112,4 693,2 958,6 2 259,9 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 422 / 477 36.3.1 Klimato kaitos įtaka Grupė ypatingą dėmesį skiria galimam klimato kaitos ir su ja susijusių ekonominių, pereinamojo laikotarpio pokyčių poveikiui patronuojančiosios bendrovės veiklai atskleisti. Poveikis, susijęs su klimato kaita, gali atsirasti dėl fizinių (ekstremalių) klimato pakeitimų ir dėl valstybių siekio pereiti prie Žaliojo kurso susitarimo (angl. Green Deal), kuris gali lemti papildomų reikalavimų energetikos sektoriuje: atitiktis naujai reguliacinei aplinkai; naujų technologijų diegimas; reputacinių rizikų valdymas; reakcija į rinkos paklausos pokyčius dėl žalios energijos sprendimų. Daugiau apie klimato kaitos poveikį ir patronuojančiosios bendrovės klimato kaitos valdymą skaitykite 2023 m. integruoto metinio pranešimo skyriuje „6.2 Aplinka“. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į klimato kaitą ir tikslą pasiekti nulinį balansą. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į: Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas ir prestižo vertės sumažėjimas Grupė kasmet įvertina savo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas sutrumpintas nebuvo. Turto vertės sumažėjimo požymių, reikšmingo klimato kaitos poveikio Grupės prielaidoms, naudojamoms vertinant atsiperkamąją vertę, nėra; nėra poreikio atlikti klimato rizikos poveikio jautrumo analizės, atsižvelgiant į padarytas prielaidas. Grupės vadovybė pagrįstai nesitiki, kad klimato kaita turės reikšmingą poveikį ilgalaikio materialiojo turto vertinimui ir prestižo vertės sumažėjimui. Eksploatacijos nutraukimo atidėjinių vertinimas Grupė yra suformavusi eksploatacijos nutraukimo atidėjinius daliai vėjo parkų. Taip pat tikimasi, kad dėl esminių oro sąlygų pokyčių ar naujų vėjo energijos gamybos pajėgumų nereikės sustabdyti dabartinio Grupės vėjo parkų portfelio eksploatavimo. Klimato kaitos poveikis rizikos atidėjiniui ir TKN Grupės vadovybė nemano, kad yra rizikos ar galimų įsipareigojimų atidėjinių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti finansinėse ataskaitose, susijusių su galimais ginčais, konkrečiais teisės aktų reikalavimais, kuriais siekiama sumažinti žalą aplinkai, sankcijomis, susijusiomis su aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymu, sutartimis, kurios gali tapti nenaudingos, galimais restruktūrizavimo darbais, kuriais siekiama privalomų klimato tikslų. Apskaičiuojant TKN, reikšmingos klimato ir aplinkos apsaugos rizikos nebuvo. Būsimo klimato kaitos reguliavimo poveikis šiuo metu pateiktoms Grupės turto ir įsipareigojimų sumoms nėra reikšmingas. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 423 / 477 37 Finansinių priemonių tikrosios vertės 37.1 Finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte Grupės išvestinės finansinės priemonės (2-asis tikrosios vertės hierarchijos lygis), investiciniai fondai, apskaitomi TVPN, bei nuosavybės vertybiniai popieriai, apskaitomi TVKBP (3-asis tikrosios vertės hierarchijos lygis), taip pat pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimas (2-asis tikrosios vertės hierarchijos lygis) bei neapibrėžtasis atlygis dėl dukterinių įmonių įsigijimo (3-asis tikrosios vertės hierarchijos lygis) yra vertinami tikrąja verte. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė turtą ir įsipareigojimus, atsiradusius iš išvestinių finansinių priemonių. Grupė apskaito išvestinių finansinių priemonių turtą ir įsipareigojimus tikrąja verte, kurių apskaitos principai nurodyti skyriuje „8.7 Papildoma informacija“, 1.9.3 pastaboje. Rinkos vertės, grindžiamos kotiruojamomis kainomis (1 lygis), apima kotiruojamas prekių išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama aktyviosiose rinkose. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje, rinkos vertė dažnai sureguliuojama kasdien, taip minimizuojant Finansinės padėties ataskaitoje pateikiamą rinkos vertę. Rinkos vertės, grindžiamos stebimais kintamaisiais (2 lygis) apima išvestines finansines priemones, kurių tikrajai vertei nustatyti naudojami vertinimo modeliai su stebimais kintamaisiais. Visas turtas ir įsipareigojimai, vertinami rinkos verte, yra vertinami pakartotinai. 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui Grupė priskiria išvestines finansines priemones, susietas su Lietuvos / Latvijos ir Estijos / Suomijos elektros kainų prekybos zonomis. Tiesiogiai iš kitų rinkos dalyvių (OTC sutartys) įsigytos išvestinės finansinės priemonės ir įsigytos fizinės perdavimo teisės yra nustatomos remiantis „NASDAQ Commodities“ biržos kainomis. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė investicinius fondus, apskaitomus TVPN (15 pastaba). Tikroji vertė atitinka 3-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis investavimo etapais. Šio finansinio turto tikroji vertė keisis priklausomai nuo investavimo etapų ateityje ar kitų reikšmingų įvykių. Tikroji vertė atitinka 3-iąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė nuosavybės vertybinius popierius, apskaitomus TVKBP (15 pastaba). Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis išorinių vertintojų atliktu vertinimu. Vertinimas buvo atliktas remiantis diskontuotais pinigų srautais. Tikroji vertė atitinka 3-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimą įsigyti visas UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijas, kurios priklauso UAB Gren Lietuva (49 proc.). Tikrosios vertės nustatymas yra atskleistas 38.1 pastaboje. Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimo tikrosios vertės nustatymas yra priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygiui. 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė apskaitė neapibrėžtąjį atlygį dėl dukterinių įmonių įsigijimo, kuris yra susijęs su konkrečių pardavėjų įsipareigojimų, nustatytų akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse, vykdymu. Tikrosios vertės nustatymas yra atskleistas 33.5 pastaboje. Neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės nustatymas priskiriamas 3-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 37.2 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Grupės finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų likutinės vertės yra apskaitomos amortizuota savikaina, artima jų tikrajai vertei, neįskaitant išleistų obligacijų ir paskolų, gautų iš komercinių, valstybių kontroliuojamų investicinių bankų. Su išleistomis obligacijomis ir paskolomis susijusių finansinių priemonių vertinimas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Grupės suteiktų paskolų tikroji vertė yra apytiksliai lygi likutinei vertei. Finansinio turto, susijusio su suteiktomis paskolomis, tikrosios vertės vertinimas priskiriamas 3-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Grupės išleistų obligacijų tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant būsimuosius pinigų srautus, susijusius su kupono mokėjimais, remiantis rinkoje stebima palūkanų norma ir įprastais su išleistomis obligacijomis susijusiais būsimaisiais mokėjimais. 2023 m. gruodžio 31 d. pinigų srautai diskontuoti naudojant svertinę vidutinę diskonto normą – 3,95 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. – 5,01 proc.). Diskonto norma kiekvienai obligacijų emisijai yra nustatyta kaip tam tikrų išleistų obligacijų pajamingumas. Išleistų obligacijų tikrosios vertės nustatymas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Grupės paskolų, gautų iš komercinių ir valstybių kontroliuojamų investicinių bankų, tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant būsimus pinigų srautus pagal rinkoje stebimą palūkanų normą. Pinigų srautai diskontuoti naudojant 6,42 proc. diskonto normą paskoloms virš 1 mln. Eur ir 5,58 proc. – paskoloms iki 1 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 4,80 proc. ir 4,84 proc.). Su šiomis paskolomis susijusių finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės nustatymas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 424 / 477 37.3 Finansinių priemonių tikrosios vertės hierarchijos lygiai Toliau lentelėje parodytas Grupės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas 2023 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis Aktyviose Kiti tiesiogiai Pasta- Likutinė rinkose arba Neskelbia- mi mln. Eur ba vertė kotiruoja- netiesiogiai rodikliai Iš viso mos kainos skelbiami Finansinės priemonės vertinamos TVPN arba TVKBP rodikliai Turtas Išvestinės finansinės priemonės 31 11,5 - 11,5 - 11,5 Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 15 32,0 - - 32,0 32,0 Nuosavybės vertybiniai popieriai, apskaitomi TVKBP 15 5,0 - - 5,0 5,0 Įsipareigojimai Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimas 30 38,0 - 38,0 - 38,0 Išvestinės finansinės priemonės 31 17,3 - 17,3 - 17,3 Neapibrėžtasis atlygis dėl dukterinių įmonių įsigijimo 33.5 66,0 - - 66,0 66,0 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Suteiktos paskolos 55,9 55,9 55,9 Įsipareigojimai Išleistos obligacijos 900,9 - 831,8 - 831,8 Gautos paskolos 684,7 - 544,1 - 544,1 Toliau lentelėje parodytas Grupės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas 2022 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis Aktyviose Kiti tiesiogiai Pasta- Likutinė rinkose arba Neskelbia- mi mln. Eur ba vertė kotiruoja- netiesiogiai rodikliai Iš viso mos kainos skelbiami Finansinės priemonės vertinamos TVPN arba TVKBP rodikliai Turtas Išvestinės finansinės priemonės 31 68,7 - 68,7 - 68,7 Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 15 20,6 - - 20,6 20,6 Nuosavybės vertybiniai popieriai, apskaitomi TVKBP 15 5,0 - - 5,0 5,0 Įsipareigojimai Pardavimo pasirinkimo sandorio 30 38,0 - 38,0 - 38,0 vykdymo įsipareigojimas Išvestinės finansinės priemonės 31 29,1 - 29,1 - 29,1 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Suteiktos paskolos 24,1 24,1 24,1 Įsipareigojimai Išleistos obligacijos 899,3 - 774,3 - 774,3 Gautos paskolos 733,0 - 620,8 - 620,8 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 425 / 477 38 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio Reikšmingų įvykių po ataskaitinio laikotarpio iki šių finansinių ataskaitų išleidimo datos nebuvo. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 426 / 477 1.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai 1.1.1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai Toliau pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, patvirtinti TASV ir priimti taikyti Europos Sąjungoje 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais. 2023 m. įsigalioję standartai ar jų pataisos Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais atsirandančiais iš vieno sandorio (12-ojo TAS pataisos) 1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos Tarptautinė mokesčių reforma – Antrojo ramsčio (angl. Pillar Two) pavyzdinės taisyklės (12-ojo TAS pataisos) 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ ir 17-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis (8-ojo TAS pataisos) 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS pirminis taikymas – Palyginamoji informacija (17-ojo TFAS pataisos) Šių standartų, pataisų ir išaiškinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais atsirandančiais iš vieno sandorio (12-ojo TAS pataisos), 1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos ir Tarptautinė mokesčių reforma – Antrojo ramsčio (angl. Pillar Two) pavyzdinės taisyklės (12-ojo TAS pataisos) “, kaip aprašyta „Reikšmingi pokyčiai apskaitos principuose“ pastaboje 3.1.1. 1.1.2 Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai Rengdama šias finansines ataskaitas, Grupė netaikė naujų TASV išleistų TFAS, TAS, jų pataisų ir išaiškinimų, kurių įsigaliojimo data yra vėlesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. ir kuriuos galima taikyti anksčiau. Toliau pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, kurie buvo išleisti, bet dar neįsigaliojo: Kiti standartai Manoma, kad toliau išvardyti peržiūrėti standartai neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms: Kiti nauji standartai ir pataisos TASV įsigaliojimo data Patvirtinimo taikyti ES statusas Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams (1-ojo TAS 2024 m. sausio 1 d. Patvirtinta pataisos) 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos. Nuomos įsipareigojimo vertinimas 2024 m. sausio 1 d. Patvirtinta pardavimo ir atgalinės nuomos atveju Pakeitimai TAS 7 Pinigų srautų ataskaitoje ir IFRS 7 Finansinių 2024 m. sausio 1 d. Dar nepatvirtinta instrumentų atskleidimai: Tiekėjų finansavimo susitarimai Pakeitimai į IAS 21 Valiutų kursų pokyčių poveikis: Keitimo trūkumas 2025 m. sausio 1 d. Dar nepatvirtinta 1.2 Konsolidavimo principai 1.2.1 Konsolidavimas Finansinės ataskaitos apima patronuojančiosios bendrovės ir jos tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamų dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Kontrolė paprastai yra įgyjama valdant daugiau negu pusę balsų suteikiančių akcijų. Dukterinės įmonės visiškai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę. Jų konsolidavimas nutraukiamas nuo kontrolės praradimo datos. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tą pačią, kaip ir Grupės, apskaitos politiką ir tuo pačiu laikotarpiu, kurį apima patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos. Visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas tarpusavio sandorių pelnas ir (arba) nuostoliai tarp Grupės įmonių konsolidavimo metu yra eliminuojami. Nekontroliuojanti dalis atspindi pelno (nuostolių) ir grynojo turto dalį, nepriklausančią Grupei. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nekontroliuojanti dalis parodoma atskirai. Finansinės padėties ataskaitoje atskirai parodomos nekontroliuojančiai daliai ir patronuojančiosios įmonės akcininkams priklausančios nuosavybės dalys. 1.2.2 Verslo jungimai 1.2.2.1 Verslo jungimai taikant 3-ąjį TFAS „Verslo jungimai“ (ne bendro pavaldumo įmonės) Ne bendro pavaldumo dukterinių įmonių įsigijimas apskaitomas įsigijimo metodu. Taikant įsigijimo metodą, verslo jungimo metu perduotas atlygis yra vertinamas kaip buvusiems įsigyjamo ūkio subjekto savininkams perduoto grynojo turto tikroji vertė. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje kai jos patiriamos. Įsigijimo dieną įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai pripažįstami tikrąja verte, išskyrus: − atidėtojo mokesčio turtą ar įsipareigojimą ir turtą ar įsipareigojimus, susijusius su išmokų darbuotojams susitarimais, kurie yra pripažįstami ir vertinami atitinkamai pagal 12-ąjį ir 19-ąjį Tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS); − įsipareigojimai ar nuosavybės priemonės, susijusios su mokėjimais įsigyjamo asmens akcijomis arba mokėjimais akcijomis, sudarytais siekiant pakeisti įsigyjamo asmens mokėjimus akcijomis, yra vertinami įsigijimo dieną pagal 2-ąjį TFAS (žr. toliau); ir − turtą (arba turto grupes), klasifikuojamą kaip skirtą parduoti, kuris yra vertinamas pagal 5-ąjį TFAS. Jei ataskaitinio laikotarpio, kuriame įvyko verslo jungimas, pabaigoje pirminė verslo jungimo apskaita nėra užbaigta, Grupė pateikia preliminarias vienetų, kurių apskaita nebaigta, sumas. Šios preliminarios sumos yra koreguojamos vertinimo laikotarpiu arba pripažįstamas papildomas turtas ar įsipareigojimai, kad atspindėtų naują informaciją, gautą apie faktus ir aplinkybes, egzistavusias įsigijimo datą, ir, kuri, jei būtų žinoma, būtų paveikusi sumas, pripažintas tą datą. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 8.7 Papildoma informacija 427 / 477 1 Reikšmingi a pskaitos principai 1.2.2.2 Prestižas Prestižas yra nustatomas kaip perduoto atlygio sumos perviršis, t. y. kaip bet kurio nekontroliuojamo įsigyjamo ūkio subjekto dalies suma, ir įsigyjančiojo ūkio subjekto anksčiau turėtos nuosavybės dalies (jei tokia yra) tikroji vertė, atėmus įsigyto identifikuojamo turto ir prisiimtų įsipareigojimų sumas, gautas įsigijimo datą. Jei po pakartotinio įvertinimo identifikuojamo grynojo turto, gauto perimant įsigijimo datą, vertė viršija (i) perduoto atlygio sumą, (ii) įsigyjamame ūkio subjekte nekontroliuojamos dalies sumą ir (iii) įsigyjančiojo ūkio subjekto anksčiau turėtos dalies (jei tokia yra) įsigyjamame ūkio subjekte tikrąją vertę, tuomet perteklius iš karto pripažįstamas Pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip pelnas, gautas perkant pigiau nei rinkos kaina. 1.2.2.3 Neapibrėžtasis atlygis Kai Grupės perduotas atlygis verslo jungime apima neapibrėžtojo atlygio susitarimą, neapibrėžtasis atlygis įsigijimo datą yra įvertinamas tikrąja verte ir įtraukiamas kaip dalis atlygio, perduoto verslo jungime. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas kaip vertinimo laikotarpio koregavimas, tikrosios vertės pokytis yra koreguojamas retrospektyviai atitinkamai koreguojant prestižą. Vertinimo laikotarpio koregavimai yra koregavimai, atsirandantys dėl papildomos informacijos, gautos per vertinimo laikotarpį (kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai nuo įsigijimo datos) apie įsigijimo datą buvusius faktus ir aplinkybes. Tolesni neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pasikeitimai, kurie neatitinka vertinamo laikotarpio koregavimų, yra apskaitomi atsižvelgiant į tai, kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas yra klasifikuojamas. Neapibrėžtasis atlygis, klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, nėra pakartotinai vertinamas vėlesnėmis finansinių ataskaitų datomis, o jo vėlesnis mokėjimas apskaitomas nuosavame kapitale. Neapibrėžtasis atlygis, neklasifikuojamas nuosavame kapitale, yra pakartotinai vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų datą, o tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas Pelno (nuostolių) ataskaitoje. 1.2.2.4 Etapais atliekamas verslo jungimas Kai verslo jungimas atliekamas etapais, Grupės anksčiau turėta akcijų dalis įsigyjamoje įmonėje (įskaitant jungtinę veiklą) yra pakartotinai vertinama tikrąja verte įsigijimo datą, o gautas pelnas ar nuostoliai, jei tokių yra, pripažįstami Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Iš investicijų į įsigyjamas įmones susidariusios sumos, kurios prieš įsigijimo datą buvo pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos į Pelno (nuostolių) ataskaitą, jeigu tokia apskaita būtų taikoma šių investicijų perleidimo atveju. 1.2.2.5 Bendro pavaldumo įmonių verslo jungimas Bendro pavaldumo įmonių verslo jungimams taikomi šie metodai: a) įsigijimo metodas, kurį nustato 3-iasis TFAS; arba b) jungimo likutinėmis vertėmis metodas. Pasirinkdama, kurį metodą taikyti bendro pavaldumo įmonių verslo jungimo apskaitai, Grupė, vertindama, ar verslo jungime egzistuoja „komercinis pagrindas“, atsižvelgia į šiuo kriterijus: − sandorio tikslas; − išorės šalių, tokių kaip nekontroliuojančios dalies akcininkų ar kitų trečiųjų šalių, dalyvavimas sandoryje; − ar sandoris vykdomas tikrąja verte, ar ne; − įmonių, susijusių su sandoriu, veikla; ir − ar sujungimas yra dviejų ar daugiau įmonių sujungimas į naują įmonę, kuri anksčiau neegzistavo. Jei sandoris turi komercinį pagrindą susijungiančioms šalims, Grupė taiko įsigijimo metodą, kaip aprašyta pirmiau punkte „Verslo jungimai taikant 3-ąjį TFAS „Verslo jungimai“ (ne bendro pavaldumo įmonės)“, atitinkamai, jei ne – Grupė taiko jungimo likutinėmis vertėmis metodą. Taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, bendro pavaldumo ūkio subjektų verslo jungimas apskaitomas pagal šias procedūras: − įmonių, kurios yra sujungiamos verslo jungimo metu, turtas ir įsipareigojimai yra apskaitomi jų likutinėmis vertėmis, lygiomis toms, kurios yra pateiktos patronuojančiosios bendrovės finansinėse ataskaitose; − naujai atsiradęs prestižas nepripažįstamas verslo jungimo metu, tačiau įsigyjantysis ūkio subjektas gali pripažinti nematerialųjį turtą, kuris atitinka 38-ojo TAS pripažinimo kriterijus; − bet kokie skirtumai tarp sumokėto atlygio ir įsigyto grynojo turto likutinės vertės įsigijimo datą pripažįstami iš karto nuosavame kapitale kaip nepaskirstytasis pelnas. 1.2.3 Nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimas, neturintis įtakos kontrolės pasikeitimui Sandoriai su nekontroliuojančios dalies akcininkais, dėl kurių kontrolė neprarandama, apskaitomi kaip sandoriai, kurie pripažįstami nuosavybės dalyje, t. y. kaip sandoriai su akcininkais. Skirtumas tarp sumos, kuria koreguojama nekontroliuojanti dalis ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės, yra apskaitomas kaip nuosavybė. Vykdant perleidimo nekontroliuojančiai daliai sandorius, pelnas ar nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje . 1.3 Užsienio valiutų perskaičiavimas 1.3.1 Funkcinė ir pateikimo valiuta Kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje konkreti įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). 1.3.2 Sandoriai ir likučiai Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, denominuotus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, pripažįstami Pelno (nuostolių) ataskaitoje. 1.3.3 Grupės įmonės Atliekant konsolidavimą, užsienyje veikiančių ūkio subjektų turto ir įsipareigojimų sumos yra perskaičiuojamos į eurus pagal ataskaitos datą galiojusį valiutos kursą, o jų Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių sumos yra perskaičiuojamos naudojant vidutinius ataskaitinio laikotarpio valiutų keitimo kursus. Valiutų kursų keitimo skirtumai, atsirandantys dėl valiutų kurso keitimo konsolidavimo metu, yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Pardavus užsienyje veikiantį ūkio subjektą, kitų bendrųjų pajamų komponentas, susijęs su šiuo konkrečiu užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, yra perklasifikuojamas į Pelno (nuostolių) ataskaitą . 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 428 / 477 1.4 Pajamos pagal sutartis su klientais Grupės pagrindiniai teisiniai veiklos įsipareigojimai, nustatyti sutartyse su klientais, yra šie: elektros energijos ir dujų pardavimas, elektros energijos tiekimas, pagamintos elektros energijos pardavimas, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos, dujų skirstymas, elektros energijos skirstymas ir perdavimas, naujų vartotojų prijungimas ir galios didinimas, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP paslaugos) teikimas ir suskystintų gamtinių dujų terminalo saugumo dedamosios paslaugos (toliau – SGDT paslaugos). Pajamos iš tam tikrų paslaugų sutarčių su klientais pripažįstamos remiantis faktiškai suteiktomis paslaugomis iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos kaip visų teikiamų paslaugų dalis, nes klientas gauna ir naudojasi nauda tuo pačiu metu. Pripažindama pajamas, Grupė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. 1.4.1 Su elektros energija susijusios pajamos Grupės su elektros energija susijusias pajamas sudaro: − elektros energijos pardavimas (1.4.1.1 pastaba); − visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos (1.4.1.2 pastaba); − pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos (1.4.1.3 pastaba); − izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų pajamos (1.4.1.4 pastaba); − elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos (1.4.1.5 pastaba); − viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų (toliau – VIAP lėšos) pajamos (1.4.1.6 pastaba). Su elektros energija susijusios pajamos yra gaunamos iš nebuitinių ir buitinių vartotojų. Buitiniams vartotojams elektros energija tiekiama taikant visuomeninį elektros energijos tarifą (1.4.1.2 pastaba), nepriklausomą tarifą (1.4.1.1) ar garantinio tiekimo tarifą (1.4.1.1 pastaba). Buitiniams vartotojams elektros energija tiekiama taikant nepriklausomą tarifą (1.4.1.1) ar garantinio tiekimo tarifą (1.4.1.1 pastaba). Elektros energijos pajamų apskaitos politika pateikiama pagal visuomeninės elektros energijos tarifo, kuris taikomas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams už suvartotą elektros energiją, dedamąsias. Tarifą sudaro šios dedamosios: − elektros energijos kaina (1.4.1.1, 1.4.1.2 pastabos); − elektros energijos tiekimo paslaugos kaina (1.4.1.1, 1.4.1.2 pastabos); − elektros energijos persiuntimo paslaugos kaina, kurią sudaro du komponentai: elektros perdavimas aukštos įtampos tinklais ir elektros skirstymas vidutinės ir žemos įtampos tinklais (1.4.1.5 pastaba); − elektros energijos sisteminių paslaugų kaina (apima rezervinės galios paslaugas) (1.4.1.4 pastaba); − mokestis už VIAP paslaugas (toliau – VIAP mokestis) (1.4.1.6. pastaba). Informacija apie kainų reguliavimą ir Grupės pelningumą pateikiama 34 pastaboje. 1.4.1.1 Elektros energijos pardavimo pajamos Elektros energijos pardavimo pajamos (6 pastaba, eilutė „Elektros energijos pardavimo pajamos“) daugiausia sudaro elektros energijos pardavimai: − nebuitiniams vartotojams, ir − buitiniams vartotojams, suteikiant: − nepriklausomo tiekimo paslaugas pagal dvišalį susitarimą; arba − garantinį tiekimą. Pajamos apima elektros energijos kainą ir mokestį už elektros tiekimo paslaugas. Pajamos pripažįstamos per laikotarpį kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra pateikiamas apskaičiuotas sunaudotos elektros energijos kiekis. Suvartotos elektros energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis vartotojų pateiktais deklaruotais skaitiklių rodmenimis. Elektros energijos pardavimo tiekiant garantinio aptarnavimo paslaugas pajamos yra reguliuojamos (1.4.4.1 pastaba). 1.4.1.2 Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamas (8 pastaba „Visuomeninio elektros energijos tiekimo pajamos“) sudaro šios visuomeninio elektros energijos tiekimo tarifo dedamosios: (i) pajamos už suvartotą visuomeninę elektros energiją ir (ii) visuomeninio tiekimo paslaugos kaina. Visuomeninio elektros energijos tiekimo vartotojams pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, remiantis jų pateiktais ir skirstymo sistemos operatoriaus patikrintais elektros skaitiklių rodmenimis. Jeigu esama skirtumų tarp pateiktų ir patikrintų kiekių dėl perdeklaravimo (34 pastaba), Grupė apskaičiuoja ateinančių laikotarpių pajamų sumą (19 pastaba) ir apskaito ją kaip sutarčių įsipareigojimą. Elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla yra reguliuojama (34 pastaba). 1.4.1.3 Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos Savomis jėgomis pagaminta elektros energija (6 pastaba, eilutė „Pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos“) parduodama elektros biržoje pateikiant elektros biržai elektros energijos pardavimo pasiūlymus. Elektros biržos „Diena prieš“ segmente elektros energijos pirkimo pardavimo sandoris laikomas sudarytu, jeigu automatinis pasiūlymų sugretinimo algoritmas pagal numatytas taisykles neatmeta pateikto pasiūlymo parduoti elektros energiją. „Dienos eigos“ rinkoje sandorius tvirtina rinkos dalyviai. Patvirtinus sandorį, elektros biržos sistema atsiunčia pardavėjui patvirtinimą apie sudarytą elektros pardavimo sandorį. Pardavėjo veiklos įsipareigojimas pagal sudarytą sandorį – pateikti į elektros perdavimo sistemą pardavimo pasiūlyme nurodytą elektros energijos kiekį. Veiklos įsipareigojimas įvykdomas per tam tikrą laikotarpį, kol vyksta sutarto elektros energijos kiekio tiekimas į tinklą. Veiklos įsipareigojimo įvykdymo pažanga matuojama taikant sandoryje nurodytą elektros energijos kiekį. Sandorio kaina ir pardavėjo atlygis atitinka sandorio patvirtinimo pranešime nurodytą sumą. Visas pardavėjo atlygis yra fiksuotas. Gavus patvirtinim ą dėl elektros energijos pardavimo sandorio sudarymo, sandorio kainos nebesikeičia. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 429 / 477 Pajamos pripažįstamos įvertinant faktiškai pateiktą pagal sandorį elektros energiją, neatskaitant komisinių mokesčių, kuriuos gali išskaityti prekybos tarpininkai atstovaujantys Grupę elektros biržoje. 1.4.1.4 Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų pajamos Grupė teikia izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugas (6 pastaba, eilutė „Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų pajamos“), už kurių teikimą yra atsakingas perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos operatorius šias paslaugas iš Grupės perka pagal dvišalę sutartį. Rezervinės galios paslaugomis užtikrinamas reikalingas galios rezervas yra suprantamas kaip elektros energijos gamybos potencialas, kuris naudojamas nustatytam dažniui palaikyti, elektros energetikos sistemos balansui užtikrinti ir elektros energijai gaminti numatytais gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais. Rezervinės galios paslaugos teikiamos nepertraukiamai 24 valandas per parą. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų pajamos pripažįstamos per tam tikrą laikotarpį. Šių paslaugų kainą, kurią perdavimo sistemos operatorius moka Grupei, nustato VERT už vieną MWh, o MW kiekis yra numatomas sutartyje visiems metams. Paslaugos pažanga yra matuojama pagal elektros energijos skaitiklių rodmenis. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos yra reguliuojamos VERT (34 pastaba). 1.4.1.5 Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos Elektros energijos persiuntimo, kuris apima perdavimą ir skirstymą, buitiniams vartotojams pajamos (8 pastaba, eilutė „Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos“) pripažįstamos kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu remiantis deklaruotais ar faktiniais skaitiklių rodmenimis, t. y. nustatytais patikrinus arba gavus duomenis per išmaniuosius skaitiklius. Jei nėra deklaruotų ar faktinių skaitiklių rodmenų, elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos pripažįstamos remiantis vidutinio vartojimo įvertinimo metodu. Lietuvoje elektros energijos perdavimo paslaugos yra teikiamos ir perkamos iš perdavimo sistemos operatoriaus, kuris nepriklauso Grupei. Grupė surenka elektros perdavimo mokesčius iš verslo klientų bei buitinių vartotojų ir perveda juos perdavimo sistemos operatoriui. Perdavimo paslaugų mokesčio atveju, Grupė veikia kaip pagrindinė sutarties šalis ir pripažįsta šio mokesčio pajamas (6.4 pastaba). Kadangi Grupė nekontroliuoja elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų veiklos įsipareigojimų Latvijoje (6.4 pastaba), Grupė save laiko agentu elektros energijos persiuntimo paslaugoms, kurios apima tiek perdavimą, tiek skirstymą. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamos yra reguliuojamos (34 pastaba). 1.4.1.6 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo pajamos. VIAP mokesčiai ir VIAP lėšos VIAP paslaugų teikimo tikslas yra įgyvendinti strateginius Lietuvos Respublikos energetikos, ekonomikos ir aplinkos politikos tikslus, užtikrinant visų elektros energijos vartotojų interesų įgyvendinimą. Pagal Energetikos ministerijos patvirtintą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą, elektros tiekėjai per galutinių vartotojų mokamą elektros tarifą surenka VIAP mokesčius. Tada VIAP mokesčiai yra pervedami į valstybės biudžetą, iš kurio vėliau VIAP lėšos yra paskirstomos (t. y. išmokamos) VIAP paslaugų teikėjams. VIAP biudžetą administruoja elektros energijos mainų operatorius UAB „Baltpool“, kuris surenka VIAP mokesčius iš elektros energijos tiekėjų ir paskirsto VIAP lėšas VIAP paslaugų teikėjams. VIAP remiamų paslaugų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 1.4.1.7 Grupė kaip elektros energijos tiekėja VIAP mokestis yra elektros tarifo dalis, kurią moka vartotojas. Grupė surenka VIAP mokesčius iš galutinių vartotojų, prijungtų prie elektros skirstymo tinklų, ir perveda juos elektros energijos išteklių biržos operatoriui UAB „Baltpool“. Grupė veikia kaip VIAP mokesčių, surinktų iš galutinių vartotojų, agentas, todėl tokių pajamų nepripažįsta (6.4 pastaba). 1.4.1.8 Grupė kaip VIAP paslaugų teikėja Grupė gamina elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, kuri yra laikoma VIAP paslauga ir yra finansuojama VIAP lėšomis iš VIAP biudžeto. VIAP lėšų pajamos pripažįstamos per laikotarpį pagal išrašytas mėnesines sąskaitas faktūras UAB „Baltpool“. Siekdama įvertinti paslaugos pažangą, Grupė, naudodamasi praktine išimtimi, pripažįsta pajamas tokia suma, už kurią turi teisę išrašyti sąskaitą. VIAP lėšų pajamos už 1 MW elektros energijos, patiektos per mėnesį į elektros tinklus, pripažįstamos kaip skirtumas tarp VERT nustatyto fiksuoto tarifo ir praėjusį mėnesį elektros biržoje parduotos elektros energijos vidutinės svertinės kainos. Elektros energijos kiekis, patiektas į elektros tinklą, yra nustatomas pagal matavimo prietaisų rodmenis. VIAP lėšų pajamos (8 pastaba, eilutė „VIAP pajamos“) yra reguliuojamos (34 pastaba). 1.4.2 Su dujomis susijusios pajamos Grupės su dujomis susijusias pajamas sudaro: − gamtinių dujų pardavimo pajamos (1.4.2.1 pastaba); − gamtinių dujų skirstymo pajamos (1.4.2.2 pastaba); − SGDT saugumo dedamosios pajamos (1.4.2.3.2 pastaba). Su dujomis susijusios pajamos yra gaunamos iš verslo klientų ir buitinių vartotojų teikiant dujų tiekimo paslaugas. SGDT saugumo dedamosios pajamos gaunamos kaip kompensacija už teikiamas paskirtojo tiekėjo paslaugas. Šių finansinių ataskaitų sudarymo tikslais sąvokos „dujos“ ir „gamtinės dujos“ yra naudojamos nurodant tuos pačius dalykus. Su dujomis susijusių pajamų, gautų iš buitinių vartotojų, apskaitos politika yra pateikiama pagal gamtinių dujų tarifo, pagal kurį buitiniai vartotojai moka už suvartotas dujas, dedamąsias. Galutinis buitiniams vartotojams taikomas gamtinių dujų tarifas susideda iš šių dedamųjų: − dujų kaina (1.4.2.1 pastaba); − gamtinių dujų perdavimo aukšto slėgio tinklais kaina (1.4.2.2 pastaba); − gamtinių dujų skirstymo vidutinio ar žemo slėgio tinklais kaina (1.4.2.2 pastaba); − SGDT saugumo dedamoji (1.4.2.3.2 pastaba) . 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 430 / 477 Grupė kaip gamtinių dujų tiekėja iš vartotojų surenka mokėjimus už visas dedamąsias. Perdavimo paslaugų kainos dedamoji ir SGDT saugumo dedamoji perduodamos perdavimo tinklo operatoriui. Grupė veikia kaip agentas surenkant perdavimo paslaugų dedamosios mokestį (6.4 pastaba) ir SGDT saugumo dedamosios mokestį (6.4.pastaba). Informacija apie kainų reguliavimą ir Grupės pelningumą pateikta 34 pastaboje. Pajamų iš verslo klientų apskaitos politika yra pateikta 1.4.2.1 ir 1.4.2.2 pastabose. 1.4.2.1 Dujų pardavimo pajamos Dujų pardavimo pajamas (8 pastaba, eilutė „Dujų pardavimo pajamos“) sudaro dujų kaina ir tiekimo marža. Dujų pardavimus Grupė vykdo kaip gamtinių dujų tiekėja buitiniams vartotojams ir kaip SGDT paskirtasis tiekėjas dujų rinkai. Dujų pardavimo galutiniams vartotojams pajamos yra pripažįstamos kas mėnesį, remiantis jų pateiktais ir skirstymo sistemos operatoriaus patikrintais dujų skaitiklių rodmenimis (kaupimo principu). Jeigu esama skirtumų tarp pateiktų ir patikrintų kiekių dėl perdeklaravimo (6.4 pastaba), Grupė apskaičiuoja ateinančių laikotarpių pajamų sumą (34 pastaba) ir apskaito ją kaip sutarčių įsipareigojimą. 1.4.2.2 Dujų skirstymo pajamos Gamtinių dujų skirstymo paslaugas Grupė teikia buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Pajamos iš nebuitinių vartotojų už gamtinių dujų skirstymą (8 pastaba, eilutė „Dujų skirstymo pajamos“) pripažįstamos per laikotarpį, remiantis vartotojų pateiktais matavimo prietaisų rodmenimis arba, jei vartotojai nepateikė matavimo prietaisų parodymų, remiantis kiekiais, apskaičiuotais pagal patvirtintą gamtinių dujų kiekių apskaičiavimo metodiką, suderintą su VERT (kaupimo principu). Pajamos iš buitinių vartotojų pripažįstamos per laikotarpį, remiantis faktiškai tiktais gamtinių dujų kiekiais, apskaičiuotais pagal patvirtintą gamtinių dujų kiekių apskaičiavimo metodiką, t. y. apskaičiuojant pajamas yra įvertinami neatitikimai tarp buitinių vartotojų deklaruotų ir jiems perduotų dujų kiekių (kaupimo principu). Dujų skirstymo pajamos yra reguliuojamos (34 pastaba). Latvijoje gamtinių dujų skirstymo paslaugos yra teikiamos ir įsigyjamos iš dujų skirstymo tinklo operatoriaus, kuris nepriklauso Grupei. Grupė kaip gamtinių dujų tiekėja surenka mokėjimus už skirstymo paslaugos dedamąją ir perduoda juos skirstymo tinklo operatoriui. Rinkdama skirstymo paslaugos dedamosios mokesčius Latvijoje, Grupė veikia kaip agentas (6.4 pastaba). 1.4.2.3 SGDT saugumo dedamoji Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme numatyta, kad iš galutinių vartotojų surenkama ir pridedama prie gamtinių dujų perdavimo kainos vadinamoji saugumo dedamoji, kurios pirminis tikslas yra skirti lėšas: − SGDT įrengimui, jo infrastruktūrai ir prijungimui bei visoms fiksuotoms eksploatavimo išlaidoms, kurios neįtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, padengti; ir − kompensavimui būtinų išlaidų, kurių reikia, kad būtų užtikrintas minimalaus dujų kiekio patiekimas SGDT eksploatacijos vykdymui. Panašiai kaip ir VIAP mokestį, SGDT saugumo dedamąją gamtinių dujų tiekėjai surenka iš galutinių vartotojų per sumokamą dujų tarifą ir perveda į valstybės biudžetą, iš kurio vėliau SGDT lėšos yra paskirstomos (t. y. išmokamos) SGDT paslaugų teikėjams. Grupė (per Grupės įmonę UAB „Ignitis“) veikia kaip gamtinių dujų tiekėjas galutiniams vartotojams, kuris surenka SGDT saugumo dedamąją iš vartotojų per dujų tarifą, ir kaip paskirtasis suskystintų gamtinių dujų tiekėjas (toliau – SGDT paskirtasis tiekėjas), kurio funkcija yra užtikrinti būtiną SGDT darbą tiekiant minimalų gamtinių dujų kiekį. 1.4.2.3.1 Grupės, kaip gamtinių dujų tiekėjo galutiniams vartotojams, veikla SGDT saugumo dedamoji yra gamtinių dujų tarifo dalis, kurią moka vartotojas. Mokėjimai už SGDT saugumo dedamąją yra tiesiogiai surenkami iš klientų ar gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginės sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi. Surinktos SGDT saugumo dedamosios sumos yra pervedamos dujų perdavimo sistemos operatoriui AB „Amber Grid“ (įmonė nepriklauso Grupei), kuris yra paskirtas administruoti SGDT saugumo dedamosios mokesčius. Pagal 15-ąjį TFAS, surinkdama SGDT saugumo dedamosios mokesčius, Grupė laiko save agentu ir pripažįsta pajamas grynąja verte (6.4 pastaba). SGDT saugumo komponento pajamos ir sąnaudos (neatsižvelgiant į tai, ar jų grynasis rezultatas yra teigiamas, ar neigiamas) pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai“. 1.4.2.3.2 Grupės, kaip SGDT paskirtojo tiekėjo dujų rinkai, veikla Grupė atlieka paskirtojo SGD tiekėjo funkciją. Norint išlaikyti SGD terminalo infrastruktūrą minimaliu režimu, tam tikras gamtinių dujų, tiekiamų per šį terminalą, kiekis yra reikalingas dujų sistemai užpildyti, išdujinti ar perkrauti ir tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą ar tarptautinę SGD rinką. SGDT įstatyme ir Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraše nustatyta, kad reikiamą kiekį turi pristatyti paskirtas tiekėjas (Energetikos ministerijos paskirtas 10-iai metų, paskyrimas baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d.), kuris yra sudaręs sutartį su SGD tiekėju. Siekiant užtikrinti SGDT veikimą, paskirtasis tiekėjas parduoda reikiamą dujų kiekį konkurencingoje rinkoje, todėl jo išlaidas, kurios yra išimtinai patiriamos (tuo tarpu kiti dujų tiekėjai tokių išlaidų nepatiria) dėl tokios paskirtojo tiekėjo veiklos pobūdžio, kompensuoja dujų perdavimo sistemos operatorius sumokėdamas SGDT lėšas iš biudžeto, į kurį gamtinių dujų tiekėjai perveda iš galutinių vartotojų surinktą SGDT saugumo dedamąją. Atitinkamai Grupė uždirba SGDT lėšų pajamas. SGDT lėšų pajamos pripažįstamos per laikotarpį, išrašant PVM sąskaitas faktūras dujų perdavimo sistemos operatoriui pagal iš jo gautas ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie išdujintą ir (arba) perkrautą SGD kiekį bei taip pat apie SGD kiekį, kurį sunaudojo Grupė technologiniams poreikiams SGD terminale. SGDT lėšų pajamos pripažįstamos pajamomis Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Pajamos pagal sutartis su klientais“. SGDT saugumo dedamosios pajamos pateikiamos 8 pastabos eilutėje „SGDT saugumo dedamosios pajamos“. SGDT saugumo dedamosios pajamos yra reguliuojamos (3.2.4 pastaba). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 431 / 477 1.4.3 Kitos reikšmingos pajamos pagal sutartis su klientais 1.4.3.1 Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčiai Grupė gauna naujų vartotojų prijungimo prie elektros ir gamtinių dujų skirstymo tinklų bei galios didinimo paslaugų pajamas (6 pastaba, eilutė „Naujų vartotojų prijungimo ir galios didinimo mokesčių pajamos“). Grupės gauti prijungimo ir galios didinimo mokesčiai yra negrąžinami išankstiniai mokesčiai, kuriuos moka klientai už prijungimą prie elektros ir dujų skirstymo tinklo bei galios didinimą. Grupė pasirašo atskiras sutartis su klientais dėl prijungimo paslaugų. Grupė taip pat pasirašo sutartį su privačiais klientais ir verslo klientais dėl elektros ir dujų skirstymo. Parduodant elektros ir dujų skirstymo paslaugas, prijungimo prie tinklų ir galios didinimo mokesčiai nėra laikomi atskiru įsipareigojimu, kadangi jie yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Todėl prijungimo ir galios didinimo mokesčių pajamos yra atidedamos ir pripažįstamos pajamomis per numatomą vidutinį jungimo paslaugą teikiančio turto naudingo tarnavimo laiką, kuris yra 27 metai elektros tinklui ir 46–55 metai dujų tinklui. Iš klientų gauti atidedami prijungimo ir galios didinimo mokesčiai yra apskaitomi kaip ateinančių laikotarpių pajamos, sutarčių įsipareigojimas (19 pastaba). Remiantis prijungimo sutartimis klientas privalo sumokėti avansą prieš pradedant prijungimo darbus. Iš klientų gauti avansai apskaitomi kaip gauti išankstiniai apmokėjimai, sutarčių įsipareigojimas (19 pastaba). 1.5 Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje kaupimo principu, kai jos yra patiriamos. 1.6 Nematerialusis turtas 1.6.1 Patentai, licencijos ir prekių ženklai Patentai, licencijos ir prekių ženklai iš pradžių vertinami įsigijimo savikaina skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką – 3–5 metus – arba per licencijos ir (arba) patento konkretų galiojimo laiką, jeigu toks nustatytas. Naudingo tarnavimo laikotarpis yra peržiūrimas kiekvienais metais. 1.6.2 Programinė įranga Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos remiantis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui susijusiomis išlaidomis. Šios išlaidos amortizuojamos per įvertintą naudingo tarnavimo laikotarpį (2–4 metai). 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 432 / 477 1.6.3 Servitutai Į Grupės nematerialųjį turtą įeina „Servitutai“, kurie apima Grupės teises servitutų pagrindu naudotis žemės sklypais priklausančiais trečiosioms šalims priklausančiais žemės sklypais. Servitutai apima įstatymu ir sandoriu nustatytus servitutus: − Įstatymo nustatyti servitutai apima Grupės teises įstatymo nustatytų servitutų pagrindu naudotis trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kuriuose iki 2004 m. liepos 10 d. buvo įrengti elektros tinklai. − Sandoriu nustatyti servitutai sudaro Grupės teises naudotis šių servitutų pagrindu trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kuriuose nuo 2018 m. buvo statomi elektros tinklai. Nematerialiojo turto (teisės naudotis servitutą turinčia žeme) naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, todėl šis turtas nėra amortizuojamas. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neterminuotas, nes teisė naudotis žeme suteikiama neribotam laikui pagal susitarimus dėl žalos atlyginimo už servitutus ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Atitinkamai Grupė išsaugo teisę naudotis žeme (kuriai taikomi servitutai), neatsižvelgiant į ant minėtos žemės pastatyto Grupės turto būklę, remontą ar atnaujinimą. Kadangi šios teisės naudotis žeme sutartys sudarytos kaip neriboto laiko sandoriai, sandoriu ir įstatymu numatyti servitutai nepatenka į 16-ojo TFAS „Nuoma“ taikymo sritį. Taip yra todėl, kad nuoma suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą nurodytą laiką mainais už atlygį. Nustatant, ar sutartis yra nuoma, „neriboto laiko“ nėra nurodytas laiko tarpas. Todėl „neriboto laiko“ sandoris neturi esminės nuomos savybės, t. y. neatitinka nuomos apibrėžties, nes nesuteikia teisės naudoti nuomojamą turtą nurodytą laiko tarpą. „Neriboto laiko“ sandoris yra amžinai trunkanti nuosavybės dalies forma. Tačiau Grupė apskaitė atidėjinius žemės savininkams kompensacijoms už servitutus pagal 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ reikalavimus (28 pastaba „Atidėjiniai“). Jei atidėjiniai yra pakartotinai įvertinami dėl pagrindinių prielaidų pokyčių pagal Grupės apskaitos politikos pasirinkimą, atitinkami patikslinimai yra parodomi nematerialiojo turto straipsniuose. Grupė atlieka servitutų turto galimo vertės sumažėjimo testus lygindama jo atsiperkamąją vertę su likutine verte bent kartą per metus arba tuo momentu, kai tik atsiranda vertės sumažėjimo požymių. Pasikeitus turto vertei, toks pokytis apskaitomas mažinant / didinant servitutų turto vertę. 1.6.4 Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos) Grupės nematerialųjį turtą apima Grupės įsipareigojimai registruoti ir teisė naudoti trečiosios šalies žemę remiantis specialiomis žemės naudojimo sąlygomis. Taikoma apskaitos politika yra panaši į tą, kuri taikoma nematerialiajam turtui „Servitutai“. 1.6.5 Licencijos ir teisės gaminti elektros energiją Verslo jungimų metu įsigytas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu yra apskaitomas tikrąja verte įsigijimo dieną (kuri ir laikoma jo savikaina) ir finansinėse ataskaitose parodomas atskirai nuo prestižo. Vėliau verslo jungimų metu įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimus tuo pačiu principu, kaip atskirai įsigytas nematerialusis turtas Amortizacija apskaičiuojama per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, atitinkantį konkretų licencijos ar teisės gaminti elektros energiją galiojimo terminą. Verslo jungimo metu įgytoms licencijoms (licencijos gaminti elektros energiją su skatinamuoju tarifu) nustatytas 12 metų naudingo tarnavimo laikotarpis. 1.6.6 Kitas nematerialusis turtas Nematerialusis turtas, iš kurio tikimasi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per 3–4 metų įvertintą ekonominės naudos gavimo laikotarpį. Grupės nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos apskaitomos Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Nusidėvėjimas ir amortizacija“. 1.7 Ilgalaikis materialusis turtas Apskaitos politika pagal turto grupes: Savikaina Perkainota verte Žemė Elektros tinklai ir jų statiniai Pastatai Nebaigta statyba Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas Vėjo jėgainės ir jų įrenginiai Kombinuoto ciklo blokas ir Rezervinė elektrinė Kogeneracinės jėgainės Kitas ilgalaikis turtas Nebaigta statyba Nebaigta statyba priskiriama įvairioms turto grupėms, todėl dalis šių grupių turto apskaitoma savikainos metodu, kita dalis – perkainota verte. Įsigijimo savikaina apima ilgalaikio materialiojo turto dalių pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Pakeistos turto dalies likutinė vertė yra nurašoma. Remonto išlaidos yra pridedamos prie likutinės turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ateityje iš šių išlaidų gaus ekonominę naudą ir jei jas galima patikimai įvertinti. Visos kitos remonto ir techninės priežiūros išlaidos yra apskaitomos Pelno (nuostolių) ataskaitoje tą finansinį laikotarpį, kai yra patiriamos. Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai nors kartą per metus peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami. Skolinimosi išlaidų apskaita atskleista 1.9 pastaboje. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai nebaigta statyba užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Likutinės vertės padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitos kitose bendrosiose pajamose ir kaupiamas perkainojimo rezerve nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau padidėjimas pripažįstamas Pelno (nuostolių) ataskaitoje tiek, kiek jis panaikina to paties turto likutinės vertės sumažėjimą dėl perkainojimo, anksčiau pripažinto pelnu ar nuostoliais. Likutinės vertės sumažėjimas, susijęs su turto perkainojimu, pripažįstamas pelnu arba nuostoliais; vertės sumažėjimai, kurie atsveria to paties turto ankstesnius vertės padidėjimus, pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir pateikiami mažinant perkainojimo rezervą. Kiekvienais metais skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal turto perkainotą likutinę vertę (kai perkainojant likutinė vertė padidėja), pripažinto pelnu arba nuostoliu, ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal to turto pirminę įsigijimo savikainą, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytą pelną, įvertinus atidėtojo mokesčio poveikį. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 433 / 477 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo / perkainotą vertę žemiau jų likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius (metais): Ilgalaikio materialiojo turto klasės Naudingo tarnavimo laikotarpis (metais) Pastatai 8–75 Elektros tinklai ir jų statiniai - elektros ir ryšių įtaisai 20–25 - elektros skirstymo įranga 15–45 - elektros įrenginiai 15–35 - kiti įrenginiai 5–50 Skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga ir statiniai 18–55 Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas ir Kombinuoto ciklo blokas ir rezervinė elektrinė Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės turtas: - vandentakos hidrotechniniai statiniai ir įrengimai 75 - slėgiminiai vamzdynai 50 - hidrotechninės turbinos 25–40 - kiti įrenginiai 8–15 Rezervinės elektrinės statiniai ir įrenginiai: - statiniai ir infrastruktūra 10–70 - šilumos ir elektros įrenginiai 10–60 - matavimo prietaisai ir įranga 5–30 - kiti įrenginiai 8–15 Kombinuoto ciklo bloko statiniai ir įrenginiai: - statiniai ir infrastruktūra 20–50 - elektros linijos 20–40 - elektros gamybos įrenginiai 20–50 Vėjo jėgainės ir jų įrenginiai 20–30 Kogeneracinės jėgainės ir jų įrenginiai 30–45 Kitas ilgalaikis materialusis turtas 2–35 1.8 Naudojimo teise valdomas turtas Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kuris parodo Grupės teisę naudotis nuomojamu turtu nuomos laikotarpiu. Grupė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomą subnuomos atveju, išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažaverčio turto nuomą. 1.8.1 Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas Nuomos pradžios datą Grupė naudojimo teise valdomą turtą įvertina savikaina. Naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro: nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas; bet kokios Grupės patirtos pirminės tiesioginės išlaidos; ir išlaidų, kurias Grupė patirs išmontuodama ir pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalaujama pagal nuomos sąlygas, įvertis, nebent tos išlaidos patiriamos atsargoms gaminti. Grupė prisiima su šiomis išlaidomis susijusį įsipareigojimą pradžios datą arba pasinaudojusi nuomojamu turtu tam tikrą konkretų laikotarpį. Grupė pripažįsta šias išlaidas kaip dalį naudojimo teise valdomo turto savikainos, kai yra prisiimamas įsipareigojimas dėl šių išlaidų. 1.8.2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas Po pradžios datos Grupė naudojimo teise valdomą turtą vertina taikydama savikainos metodą. Taikydama savikainos metodą, Grupė naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina, atėmusi visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, pakoreguotus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad Grupė pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, Grupė skaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju, Grupė naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos. Naudojimo teise valdomas turtas nudėvimas tiesiniu metodu. Grupė naudojimo teise valdomą turtą Finansinės padėties ataskaitoje pateikia atskirai nuo ilgalaikio materialiojo turto. 1.9 Finansinės priemonės Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė. 1.9.1 Finansinis turtas Grupė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 kategorijas: − finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; − finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (toliau – TVKBP); ir − finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (toliau – TVPN). Finansinio turto pirkimas arba pardavimas pagal sutartį, pagal kurios sąlygas turtą reikia pristatyti per tam tikrą, paprastai nustatytą atitinkamos rinkos taisyklėse arba susitarime (prekyba įprastu būdu), laikotarpį, pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Grupė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 434 / 477 Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba TVKBP, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (toliau – SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei. Finansinis turtas, susijęs su pinigų srautais, kurie nėra SPPI, yra priskiriamas ir vertinamas TVPN, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nuo šio finansinio turto apskaičiuotos palūkanų pajamos yra pripažįstamos finansinės veiklos pajamomis amortizuojant efektyvių palūkanų normos metodu. Visas pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo, pripažįstami Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi kaip kitos sąnaudos (11 pastaba) Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į pirmiau aprašytas kategorijas pagrįstas verslo modeliu, kurį Grupė taiko valdydama finansinį turtą bei turto pinigų srauto ypatybes. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkretaus Grupės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos Grupės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Grupė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia: 1.9.1.1 Finansinis turtas, vėlesniais laikotarpiais vertinamas TVKBP Grupė turi išvestinių priemonių ir nuosavybės vertybinių popierių, kurie vėlesniais laikotarpiais vertinami TVKBP. Daugiau informacijos apie išvestines priemones pateikiama 1.9.3. pastaboje. Skolos investicija vėlesniais laikotarpiais yra vertinama TVKBP, jei ji atitinka abi toliau nurodytas sąlygas ir nėra priskirta FVTPL: − ji laikoma verslo modeliu, kurio tikslas pasiekiamas surenkant sutartinius pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą; ir − sutarčių sąlygomis nustatytomis datomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra SPPI nuo negrąžintos pagrindinės sumos. 1.9.1.2 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvių palūkanų normos (toliau – EPN) metodą ir turtui gali būti skaičiuojamas vertės sumažėjimas. Amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinė priemonė buvo pripažinta pirminio pripažinimo datą, atėmus pagrindinės sumos grąžinimus, pridėjus sukauptas palūkanas, o finansiniam turtui – atėmus bet kokius nurašymus dėl tikėtinų kredito nuostolių. Grupės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima Grupės išduotas paskolas, gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus, apskaitomus atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą, siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. 1.9.1.3 Finansinis turtas, vertinamas TVPN Skolos priemonės, kurios neatitinka finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, arba finansinio turto, vertinamo TVKBP, kriterijų, yra vertinamos kaip finansinis turtas, vertinamas TVPN. Grupė priskiria finansinį turtą prie turto, vertinamo TVPN, jei dėl to išnyktų arba reikšmingai sumažėtų vertinimo arba pripažinimo neatitikimas (kartais vadinamas apskaitos neatitikimu), kuris kitaip atsirastų, jei turtas arba įsipareigojimai būtų vertinami arba jų pelnas ir nuostoliai būtų pripažįstami remiantis skirtingu pagrindu. Pelnas arba nuostoliai iš skolos priemonės vertinimo tikrąja verte apskaitomas Pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuomet susidarė. Šiai kategorijai Grupė priskiria investicijas į nuosavybės priemones, kurios netenkina SPPI sąlygų. 1.9.1.4 Efektyvių palūkanų normos metodas EPN metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu Pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. EPN – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios likutinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuodama EPN, Grupė vertina tikėtinus pinigų srautus atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį apmokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgiant į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama EPN dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant EPN daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. 1.9.1.5 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai Grupė atlieka į ateitį orientuotą tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su jos skolos priemonėmis, vertinamos amortizuota savikaina, vertinimą nepaisant to, ar egzistuoja vertės sumažėjimo požymių. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 435 / 477 Grupės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę EPN. Pinigų srautus Grupė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai vertinami taip, kad atspindėtų nešališką ir tikėtiną svertinę sumą, nustatomą atsižvelgiant į galimus gauti rezultatus; pinigų laiko vertę; pagrįstą ir patvirtinamą informaciją apie įvykius praeityje ir dabartines sąlygas; bei pagrįstas ir patvirtinamas prognozes dėl įvykių ateityje ir ekonominių sąlygų finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Grupė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa pradelsta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja remiamasi vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Trumpalaikėms prekybos gautinoms sumoms, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė taiko supaprastintą metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito vertės sumažėjimo nuostolius viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo (20.2 pastaba). Grupės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu leidžiant vadovybei priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nesant patikimų informacijos šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, Grupė vertina skolą taikydama bendrąjį vertinimą. Nustatant gautinų sumų galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, Grupė bendram vertinimui naudoja nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica pagrįsta istoriniais duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas per prekybos gautinų sumų galiojimo laikotarpį ir yra koreguojama atsižvelgiant į ateities prognozes. Nuostolių koeficientai atnaujinami sudarant metines finansines ataskaitas įvertinant ateities veiklos prognozių įtaką, kai šios prognozės rodo ekonominių sąlygų pablogėjimą per ateinančius metus bei vartotojų rūšis. Siekiant apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius, prekybos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Neatgaunamumo analizė atliekama už kelis paskutinius metus, siekiant nustatyti bendrą įsipareigojimų nevykdymo rodiklį. Skirtingoms vartotojų grupėms yra nustatoma skirtinga nuostolių koeficientų matrica. Kitų gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Grupės vadovybė atlieka individualųjį vertinimą atsižvelgdama į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuria remiantis galima būtų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu leidžiant vadovybei priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo etapai: 1. suteikus paskolą arba sudarius lizingo sutartį Grupė pripažįsta dvylikos mėnesio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos (lizingo) palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės nekoreguojant jų tikėtinų kredito nuostolių suma; 2. nustačiusi, kad kredito rizika susijusi su paskolos gavėjų arba lizingo klientu, reikšmingai padidėjo, Grupė apskaitos viso paskolos arba lizingo sutarties galiojimo tikėtinus kredito nuostolius. Grupė apskaitos viso paskolos arba lizingo sutarties galiojimo tikėtinus kredito nuostolius. Visi finansinės priemonės galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami tik esant reikšmingam kredito rizikos, susijusios su paskolos gavėju, padidėjimui. Paskolos (lizingo) palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės nekoreguojant jų tikėtinų kredito nuostolių suma; 3. jeigu Grupė nustato, kad paskolos atgavimas tampa abejotinas, arba lizingo kliento būklė rodo, kad šio kliento skolą reikia priskirti prie abejotinų skolų, tuomet šią paskolą (gautinas lizingo sumas) Grupė priskiria prie finansinio turto, kurio vertė sumažėjo dėl kredito rizikos (abejotinos paskolos ir gautinos sumos). Paskolos (lizingo) palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės, kuri sumažinama tikėtinų kredito nuostolių suma. 2-ajame etape atliekamas paskolos gavėjo finansinės padėties reikšmingas pablogėjimo įvertinimas lyginant paskolos gavėjo būklę vertinimo metu su būkle buvusia paskolos išdavimo metu. Vėliausias momentas, kai Grupė pripažįsta visus išduotai paskolai ar lizingo sutarčiai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 90 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 90 dienų prielaidą. 1.9.1.6 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired ) finansinis turtas Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia tikėtinus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius (a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; (b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba įmoka vėluojanti daugiau negu 90 dienų; (c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; (d) išauga tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; (e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka; (f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 436 / 477 1.9.1.7 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai: − baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; − išlaikoma teisė į pinigų srautus, bet prisiimamas įsipareigojimas sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba − perleidžiama teisė gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžiama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba (b) nei perleidžiama, nei išlaikoma su finansiniu turtu susijusi rizika ir nauda, bet perleidžiama šio turto kontrolė: − jei neišlaikoma kontrolė, nutraukiamas finansinio turto pripažinimas, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; − jei išlaikoma kontrolė, toliau pripažįstamas finansinis turtas tiek, kiek toliau kontroliuojamas finansinis turtas. Vertinant, ar išlaikyta perduoto turto kontrolė, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimus parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad kontrolė neišlaikoma. Visais kitais atvejais kontrolė išlaikoma . 1.9.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės Skolos ir nuosavybės instrumentai yra priskiriami arba finansiniams įsipareigojimams, arba nuosavybei, priklausomai nuo sutarties turinio. 1.9.2.1 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus TVPN, gautas paskolas ir mokėtinas sumas arba išvestines finansines priemones, kurios priskiriamos apsidraudimo priemonėmis veiksmingo apsidraudimo santykiuose. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju – atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. 1.9.2.2 Vėlesnis vertinimas Vėliau atliekant finansinių įsipareigojimų vertinimą jie yra skirstomi į dvi kategorijas: − finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN; − finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina. 1.9.2.3 Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN, apima finansinius įsipareigojimus, laikomus prekybai, ir finansinius įsipareigojimus, kurie buvo priskirti pirminio pripažinimo metu kaip vertinami TVPN. Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami kaip laikomi prekybai, jei jie yra patiriami su atpirkimo tikslu artimiausiu metu. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos išvestinės finansinės priemonės, kurias sudarė Grupė ir kurios nėra nurodytos kaip apsidraudimo priemonės apsidraudimo sandoriuose, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS. Atskiros įterptosios išvestinės priemonės taip pat priskiriamos kaip laikomos prekybai, nebent jos yra priskiriamos veiksmingoms apsidraudimo priemonėms. Pelnas arba nuostoliai iš šių įsipareigojimų vertės pasikeitimo pripažįstami Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansiniai įsipareigojimai, nurodyti pirminio pripažinimo kaip TVPN metu, yra nurodomi pradinę pripažinimo dieną ir tik tuo atveju, jei tenkinami 9-ojo TFAS kriterijai. 1.9.2.4 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina Po pirminio pripažinimo prekybos mokėtinos sumos, palūkanas uždirbančios paskolos ir obligacijos yra apskaitomi amortizuota savikaina taikant EPN metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami Pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai nutraukiamas įsipareigojimų pripažinimas arba amortizuojami taikant EPN metodą. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija įtraukiama kaip finansinės išlaidos į Pelno (nuostolių) ataskaitą. 1.9.2.5 Klasifikavimas ir skolinimosi išlaidos Finansiniai įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo padengimo terminą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki Finansinės padėties ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas Finansinės padėties ataskaitos datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia gana daug laiko (daugiau nei vienerių metų), pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedamos prie šio turto įsigijimo savikainos tol kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Visos kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, iškart kai yra patiriamos. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo savikainos. 1.9.2.6 Efektyvių palūkanų normos metodas EPN metodas taikomas apskaičiuojant finansinių įsipareigojimų amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu Pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų sąnaudas. EPN – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų išmokos tikėtinu finansinių įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu tiksliai diskontuojamos iki finansinių įsipareigojimų bendrosios likutinės vertės, kuri rodo finansinių įsipareigojimų amortizuotą savikainą (daugiau informacijos pateikiame 1.9.2 pastaboje). 1.9.2.7 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų likutinių verčių yra pripažįstamas Pelno (nuostolių) ataskaitoje . 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 437 / 477 1.9.3 Išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo apskaita Grupė sudaro išvestinių priemonių sandorius, susijusius su elektros ir dujų pirkimo ir pardavimo kainomis, ir apyvartinių taršos leidimų išankstinius sandorius. Apsidraudimo sandorio pradžioje Grupė apibrėžia ir formaliai dokumentuoja apsidraudimo santykius, kuriems ji nori taikyti apsidraudimo apskaitą ir rizikos valdymo tikslus bei strategiją. Toks dokumentavimas apima apsidraudimo priemonės, apdraustojo objekto identifikavimą, rizikos, nuo kurios apsidraudžiama, pobūdį ir tai, kaip Grupė rengiasi įvertinti, ar apsidraudimo santykis tenkina apsidraudimo priemonės veiksmingumui keliamus reikalavimus (įskaitant apsidraudimo neveiksmingumo priežasčių analizę ir tai, kaip nustatomas apsidraudimo santykis). Apsidraudimo sandoriui galima taikyti apsidraudimo apskaitą, jeigu jis atitinka visus šiuos apsidraudimo veiksmingumo reikalavimus: − apdraustąjį objektą ir apsidraudimo priemonę sieja ekonominis ryšys; − kredito rizikos poveikis neturi lemiamos įtakos dėl šio ekonominio ryšio atsirandantiems vertės pasikeitimams; − apsidraudimo sandorio apsidraudimo santykis lygus apdraustojo objekto kiekio ir apsidraudimo priemonės kiekio santykiui. 1.9.3.1 Pateikimas Išvestinių priemonių tikroji vertė pateikta Finansinės padėties ataskaitos straipsniuose „Kitas ilgalaikis turtas“ (16.1 pastaba), „Kitas trumpalaikis turtas“ (16.2 pastaba), „Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ ir „Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (30 pastaba). Tikrosios vertės pasikeitimas iš išvestinių finansinių priemonių, už kurias buvo atsiskaityta ir kurios laikomos apsidraudimo apskaitai bet neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitai keliamų reikalavimų, rezultatas pripažįstamas Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos pajamos“ (31 pastaba), jeigu tokių išvestinių finansinių priemonių bendras laikotarpio rezultatas yra pelnas, arba „Kitos sąnaudos“, jeigu tokių išvestinių finansinių priemonių bendras laikotarpio rezultatas yra nuostolis (31 pastaba). Tikrosios vertės pasikeitimai ir išvestinių finansinių priemonių, už kurias buvo atsiskaityta ir kurios laikomos apsidraudimo apskaitai ir kurios atitinka apsidraudimo sandorių apskaitai keliamų reikalavimų kriterijus, rezultatas apskaitomas toliau nurodytu būdu: 1.9.3.2 Pinigų srautų apsidraudimo finansinės priemonės Veiksminga apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolių dalis pripažįstama Finansinės padėties ataskaitoje, apsidraudimo priemonių rezervo straipsnyje. Neveiksmingoji apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolio dalis pripažįstama tiesiogiai Pelno (nuostolių) ataskaitoje, „Kitos pajamos“ ar „Kitos sąnaudos“ straipsnyje (apskaitos metodas panašus į išvestinių priemonių, kurios neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitai keliamų reikalavimų, apskaitos metodą – žr. 1.9.3.1 pastabą). Pinigų srautų apsidraudimo rezervas koreguojamas iki sukaupto apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolių arba apdraustojo objekto tikrosios vertės sukaupto pokyčio, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Realizuojant pinigų srautų apsidraudimo priemones, gautas pelnas arba nuostoliai yra perkeliami iš nuosavo kapitalo ir pripažįstami Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Elektros, dujų ir kitų paslaugų pirkimai“. 1.10 Pasirinkimo sandorių susitarimai Pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo įsipareigojimui pripažinti Grupė naudoja numatomo įsigijimo metodą (toliau – pasirinkimo sandoris). Suma, kurią Grupei tektų sumokėti, tuo atveju jeigu pasirinkimo sandoris būtų įvykdytas, apskaičiuota, kaip būsimojo mokėjimo dabartinė vertė ir apskaityta, kaip įsipareigojimas tiesiogiai koreguojant nekontroliuojančią dalį nuosavybėje. Taip yra todėl, kad finansinio įsipareigojimo pripažinimas reiškia, kad yra laikoma, jog pasirinkimo sandorio palūkanos jau yra įsigytos. Vėlesniais periodais įsipareigojimo vertė nustatoma TVPN siekiant pateikti išpirkimo įsipareigojimą, mokėtiną pasirinkimo sandorio įsigaliojimo datą. Tikrosios vertės pokytis pateikiamas Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Finansinės sąnaudos“. Jeigu pasirinkimo sandorio galiojimas pasibaigs, o sandoris nebus įvykdytas, susijęs įsipareigojimas bus nurašytas atitinkamai koreguojant nekontroliuojančią dalį. 1.11 Atsargos Atsargos pateikiamos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, išskyrus gamtines dujas ir suskystintas gamtines dujas, kurių savikaina apskaičiuojama naudojant svertinio vidurkio metodą (žr. toliau). Atsargų savikaina apima pirkimo kainą, mokesčius (išskyrus tuos, kuriuos vėliau Grupė susigrąžina iš mokesčių institucijų), transportavimo, tvarkymo ir kitas išlaidas, tiesiogiai priskirtinas atsargų įsigijimui. Savikaina skolinimosi išlaidų neapima. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Vidutinė svertinė kaina yra apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė atsargų kaina mėnesio pradžioje ir pirkimai per mėnesį. 1.12 Apyvartiniai taršos leidimai Remiantis Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyva 2003/07/EC, buvo sukurta prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis sistema, kuri įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Pirmasis šios sistemos veikimo laikotarpis, kuris apėmė 3 metus, prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., antrasis apėmė 5 metus – nuo 2008 m. iki 2012 m., trečiasis apėmė 7 metus – nuo 2013 m. iki 2020 m. 2022 m. prasidėjo ketvirtasis etapas, kuris truks iki 2030 m. Sistemos veikimo laikotarpis sutampa su Kioto sutartyje numatytu laikotarpiu. Sistema veikia „Cap“ ir „Trade“ pagrindu. Iš Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių yra reikalaujama, kad šios nustatytų ribas kiekvienam šios sistemos taršos objektui bei įgyvendinimo periodui. Ši riba yra nustatoma Nacionaliniame paskirstymo plane (toliau – NPP), kurį paruošia kiekvienos valstybės narės atsakinga institucija (Lietuvoje – Aplinkos ministerija). NPP nustato metinį taršos kiekį (matuojama anglies dioksido tonomis ekvivalentui) kiekvienam taršos objektui bei periodui bei paskirsto metinius apyvartinius taršos leidimus jiems. Valstybė narė privalo paskirstyti apyvartinius taršos leidimus iki kiekvienų metų vasario 28 d. remdamasi NPP (dalis leidimų atidedama naujiems dalyviams). Valstybė narė turi užtikrinti, kad iki kitų metų balandžio 30 d., kiekvieno taršos objekto valdytojas pateiktų taršos objekto faktinės išmestos taršos į aplinką duomenis per einamuosius kalendorinius metus. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 438 / 477 1.12.1 Atsargos ES apyvartiniai taršos leidimai yra atsargos, suteiktos valstybės, arba įsigytos Grupės. Grupės įsigyti ES apyvartiniai taršos leidimai apskaitomi savikaina. Valstybės suteikti ES apyvartiniai taršos leidimai pripažįstami nominaliąją (nuline) verte. Įsigytus ar nemokamai gautus apyvartinius taršos leidimus Grupė apskaito atskirai; nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės apskaičiuojamas, jei rinkos kaina tampa mažesnė už įsigijimo kainą. 1.12.2 Panaudotų apyvartinių taršos leidimų atidėjinys Kai Grupė į aplinką išmeta teršalus, ji privalo už taršą sumokėti valstybės leidimais, kurių nominalioji vertė atitinka išmestų teršalų sumą. Įsipareigojimas yra atidėjinys, vertinamas verte, atitinkančia sąnaudas, kurias Grupė patirs šiam įsipareigojimui padengti Finansinės padėties ataskaitos dieną. Jeigu Grupė įsigijo apyvartinius taršos leidimus, atidėjinio vertė yra lygi jų likutinei vertei. Jeigu faktinė teršalų suma viršija turimų apyvartinių taršos leidimų skaičių, apskaitomas įsipareigojimas įsigyti papildomų taršos leidimų, lygus rinkos vertei. Šį įsipareigojimą galima padengti tik iš atsargų, jei teršalų kiekis yra patvirtintos atsakingos priežiūros institucijos. Su nepakankamais taršos leidimais susijusio įsipareigojimo vertės pokyčiai pripažįstami Pelno (nuostolių) ataskaitoje. 1.13 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos perviršius (angl. overdrafts). Banko sąskaitos perviršis apskaitomas Finansinės padėties ataskaitos trumpalaikių įsipareigojimų dalyje straipsnyje „Paskolos“. 1.14 Nuomos įsipareigojimai Pradžios datą Grupė vertina nuomos įsipareigojimą ta data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartine verte. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datą; sumas, kurias Grupė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos; ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintami nuomos mokesčiai, nepriklausantys nuo indekso ar palūkanų normos, pripažįstami sąnaudomis (nebent išlaidos patiriamos atsargoms gaminti) tuo laikotarpiu, kai įvyksta įvykis ar sąlyga, lemianti mokėjimą. Skaičiuodama dabartinę nuomos mokesčių vertę, Grupė naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nuomos pradžios datą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pirminio pripažinimo Grupė nuomos įsipareigojimą vertina: padidindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į nuomos įsipareigojimo palūkanas; sumažindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į sumokėtus nuomos mokesčius. Be to, nuomos įsipareigojimo likutinė vertė pakartotinai vertinama jeigu yra nuomos pakeitimai, pakeistas nuomos terminas, pakeičiami nuomos mokesčiai (pvz., būsimų mokesčių pokyčiai, atsirandantys dėl indekso ar normos, naudojamų tokiems nuomos mokesčiams nustatyti), arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas. 1.14.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma Grupė taiko trumpalaikės nuomos pripažinimo išimtį (t. y. nuomai, kurios terminas baigiasi per 12 mėnesių nuo nuomos pradžios ir nėra pasirinkimo teisės pirkti). Taip pat mažos vertės turto pripažinimo išimtis taikoma nuomai, kuri laikoma mažaverte. Trumpalaikės nuomos ir mažos vertės turto nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį. 1.14.2 Grupė kaip veiklos nuomos davėjas Nuomos sutartys, pagal kurias Grupė neperduoda iš esmės visos nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizika ir naudos, yra priskiriamos veiklos nuomai. Įplaukos iš nuomos apskaitomos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Kitos pajamos“ atsižvelgiant į nuomos pobūdį. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios patiriamos dėl derybų ir nuomos organizavimo, turi būti įskaičiuojamos į išnuomoto turto likutinę vertę ir pripažįstamos nuomos laikotarpio sąnaudomis tuo pačiu pagrindu, kaip ir pagal nuomos sutartį gaunamos pajamos. Neapibrėžtosios įmokos pripažįstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos. 1.15 Dotacijos ir subsidijos 1.15.1 Dotacijos, susijusios su turtu Finansinėse ataskaitose su turtu susijusias dotacijas Grupė pripažįsta atidėtosiomis pajamomis, kurios sistemingai pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba pinigais bei skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įsipareigojimai, susiję su gautomis dotacijomis, susijusiomis su turtu, pateikiami Finansinės padėties ataskaitos ilgalaikių įsipareigojimų dalyje straipsnyje „Dotacijos ir subsidijos“. Ilgalaikio turto perkainojimo metu, kuomet turtui suformuojamas vertės sumažėjimas, dotacijos, susijusios su šiuo ilgalaikiu turtu, yra proporcingai nurašomos. 1.15.2 Dotacijos, susijusios su pajamomis Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos kaip Pelno (nuostolių) ataskaitos dalis. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 439 / 477 1.16 Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Su atidėjiniais susijusios išlaidos pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje, atėmus gautinas kompensacijas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos. 1.16.1 Atidėjiniai servitutams Su atidėjiniais servitutams susijusios išlaidos yra pripažįstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Kompensacijų išmokos žemės savininkams apskaitomos kaip atidėjinių sumažėjimas, o atidėjinių perkainojimas dėl pagrindinių prielaidų pokyčių – kaip atitinkamo nematerialiojo turto pokytis (1.6.3 pastaba). 1.16.2 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui Su atidėjiniais apsaugos zonų registravimui ir kompensacijoms susijusios išlaidos yra pripažįstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Išmokos už kompensacijas žemės savininkams apskaitomos mažinant atidėjinius, o atidėjinių perskaičiavimas dėl prielaidų pasikeitimo – atitinkamai kaip nematerialiojo turto pokytis (1.6.4 pastaba). 1.17 Išmokos darbuotojams 1.17.1 Valstybiniai planai Grupė dalyvauja tik valstybiniuose planuose. Valstybiniai planai nustatomi teisės aktais ir apima visus subjektus, o juos vykdo nacionalinė ar vietos valdžia arba kita įstaiga (pavyzdžiui, Grupės atveju – Valstybinis socialinio draudimo fondas). Valstybinis planas yra nustatytų įmokų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą ūkio subjektą ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų darbuotojui sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. 1.17.2 Išeitinės kompensacijos Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją dienos arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. 1.17.3 Ilgalaikės išmokos darbuotojams Kiekvienam Grupės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal kolektyvinę sutartį priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Jei darbuotojas priklauso profesinei sąjungai, jis taip pat turi teisę į papildomą ištarnauto laiko išmoką pagal kolektyvinę sutartį. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas Finansinės padėties ataskaitoje ir atspindi uždirbtų tų išmokų dabartinę vertę Finansinės padėties ataskaitos sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą. 1.18 Tikroji vertė Grupė vertina finansines priemones, tokias kaip išvestinės finansinės priemonės, ir nefinansinį turtą, pavyzdžiui, investicinį turtą, tikrąja verte kiekvieną Finansinės padėties ataskaitos datą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: − pagrindinėje turto ar įsipareigojimo rinkoje, arba − jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje. Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų. Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma, atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai. Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių stebimų duomenų ir kuo mažiau nestebimų duomenų. Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėse ataskaitose, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: − 1-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis aktyviose rinkose; − 2-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais; − 3-iajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais. Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Konsoliduotos finansinės ataskaitos 440 / 477 441 / 477 Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 443 444 445 446 447 9.1 Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita 9.2 Finansinės padėties ataskaita 9.3 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 9.4 Pinigų srautų ataskaita 9.5 Aiškinamasis raštas 9.6 Papildoma informacija 462 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 9.1. Pelno (nuostolių) ataskaita ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita 443 9.2 Finansinės padėties ataskaita 444 9.3 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 445 9.4 Pinigų srautų ataskaita 446 9.5 Aiškinamasis raštas 447 1 Bendroji informacija 447 2 Rengimo pagrindas 447 3 Reikšmingi apskaitos politikos pakeitimai 448 4 Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas 448 5 Pajamos pagal sutartis su klientais 449 6 Dividendai 449 7 Kitos sąnaudos 450 8 Finansinė veikla 450 9 Pelno mokesčiai 450 10 Naudojimo teise valdomas turtas 451 11 Investicijos į dukterines įmones 452 12 Ilgalaikės gautinos sumos 454 13 Trumpalaikės paskolos 454 14 Kitas finansinis turtas 454 15 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 455 16 Nuosavas kapitalas 455 17 Rezervai 455 18 Finansavimas 456 19 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 457 20 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 457 21 Sandoriai su susijusiomis šalimis 457 22 Rizikos valdymas 458 23 Finansinių priemonių tikrosios vertės 460 24 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 461 9.6 Papildoma informacija 462 1 Reikšmingi apskaitos principai 462 Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos Parengtos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje 442 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 9.1 Pelno (nuostolių) ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Pajamos pagal sutartis su klientais 5 3,2 3,0 Kitos pajamos - 0,6 Dividendų pajamos 6 222,4 97,5 Pajamos ir kitos pajamos iš viso 225,6 101,1 Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos (4,1) (3,6) Nusidėvėjimas ir amortizacija (2,2) (1,9) Kitos sąnaudos 7 (6,4) (5,0) Sąnaudos, iš viso (12,7) (10,5) Veiklos pelnas 212,9 90,6 Finansinės pajamos 8 82,5 41,0 Finansinės sąnaudos 8 (29,5) (25,9) Finansinės veiklos grynasis rezultatas 53,0 15,1 Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 265,9 105,7 Pelno mokesčio/(sąnaudos) pajamos 9 (6,0) (3,2) Grynasis pelnas už metus 259,9 102,5 Bendrųjų pajamų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Grynasis pelnas už metus 259,9 102,5 Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso - - Bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso 259,9 102,5 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 443 / 477 9.2 Finansinės padėties ataskaita 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Turtas Nematerialusis turtas 1,7 1,9 Ilgalaikis materialusis turtas 0,1 0,1 Naudojimo teise valdomas turtas 10 16,9 15,7 Investicinis turtas 0,1 0,1 Investicijos į dukterines įmones 11 1 388,2 1 255,2 Ilgalaikės gautinos sumos 12 1 558,8 1 530,1 Kitas finansinis turtas 14 32,0 20,6 Ilgalaikis turtas 2 997,8 2 823,7 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 0,3 0,1 Prekybos gautinos sumos 0,3 0,8 Kitos gautinos sumos - 0,9 Kitas finansinis turtas 14 110,4 - Kitas trumpalaikis turtas 3,5 3,8 Trumpalaikės paskolos 13 329,6 227,8 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 15 3,2 24,8 Trumpalaikis turtas 447,3 258,2 Turtas, iš viso 3 445,1 3 081,9 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Įstatinis kapitalas 16 1 616,4 1 616,4 Rezervai 17 104,7 99,6 Savų akcijų rezervas 17 37,7 37,7 Nepaskirstytasis pelnas 342,2 179,1 Nuosavas kapitalas 2 101,0 1 932,8 Ilgalaikės paskolos ir obligacijos 18 1 156,1 1 113,1 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 18 15,1 14,2 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 3,2 1,4 Ilgalaikiai įsipareigojimai 1 174,4 1 128,7 Paskolos 18 156,4 9,8 Nuomos įsipareigojimai 18 2,1 1,8 Prekybos mokėtinos sumos 0,8 1,1 Mokėtinas pelno mokestis 3,3 1,8 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 19 7,1 5,9 Trumpalaikiai įsipareigojimai 169,7 20,4 Įsipareigojimai, iš viso 1 344,1 1 149,1 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, iš viso 3 445,1 3 081,9 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 444 / 477 9.3 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba Įstatinis kapitalas Savos akcijos Privalomasis rezervas Rezervas savoms akcijoms Nepaskirstytasis pelnas Iš viso Likutis 2022 m. sausio 1 d. 1 658,8 (23,0) 88,1 23,0 186,4 1 933,3 Grynasis pelnas už metus - - - - 102,5 102,5 Kitos bendrosios pajamos - - - - - - Bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso - - - - 102,5 102,5 Pervedimas į rezervą savoms akcijoms įsigyti 17.2 - - - 14,7 (14,7) - Įsigytos savos akcijos 16.3 - (10,0) - - (4,3) (14,3) Pervedimas į privalomąjį rezervą 17.1 - - 11,5 - (11,5) - Dividendai 6.1 - - - - (89,0) (89,0) Akcinio kapitalo mažinimas 16.4 (42,4) 33,0 - - 9,4 - Kiti pasikeitimai - - - - 0,3 0,3 Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 1,616,4 - 99,6 37,7 179,1 1 932,8 Likutis 2023 m. sausio 1 d. 1,616,4 - 99,6 37,7 179,1 1 932,8 Grynasis pelnas už metus - - - - 259,9 259,9 Kitos bendrosios pajamos - - - - - - Bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus, iš viso - - - - 259,9 259,9 Pervedimas į privalomąjį rezervą 17.1 - - 5,1 - (5,1) - Dividendai 6.1 - - - - (91,7) (91,7) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 1,616,4 - 104,7 37,7 342,2 2 101,0 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 445 / 477 9.4 Pinigų srautų ataskaita Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. mln. Eur Pastaba 2023 m. 2022 m. Grynasis pelnas už metus 259,9 102,5 Koregavimai: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2,2 1,9 Finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 14 (16,7) 6,2 Pelno mokesčio sąnaudos/(pajamos) 9 6,0 3,3 Kitos investicinės veiklos sąnaudos/(pajamos) (0,1) (0,6) Palūkanų pajamos 8 (65,7) (41,0) Palūkanų sąnaudos 8 28,6 21,8 Dividendų pajamos 6 (222,4) (97,5) Kitos finansinės veiklos sąnaudos/(pajamos) 0,9 (2,2) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Prekybos ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 0,9 83,2 Išankstinių apmokėjimų ir ateinančių laikotarpių sąnaudų bei kito trumpalaikio turto(padidėjimas) sumažėjimas 0,1 16,2 Prekybos mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) 2,2 0,9 (Sumokėtas)/atgautas pelno mokestis (2,2) 0,5 Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (6,3) 95,2 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas (0,1) (0,1) Įplaukos iš ilgalaikio nematerialiojo turto perleidimo 0,2 - Suteiktos paskolos (519,5) (543,0) Susigrąžintos paskolos 540,2 20,8 Investicijos į dukterines įmones (230,9) - Gautos palūkanos 8 62,3 31,8 Gauti dividendai 6 222,4 197,9 Kapitalo susigrąžinimas iš dukterinių įmonių 11 97,9 1,2 Terminuotų indėlių (padidėjimas)/sumažėjimas 18 (109,0) - Investicijos į/grąža iš investicinių fondų 14.1 5,3 (1,7) Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 68,8 (293,1) Gautos paskolos 18 270,7 223,0 Sugrąžintos paskolos 18 (244,8) - Sąskaitos perviršio grynasis pokytis 18 12,5 - Nuomos mokėjimai 18 (1,9) (1,7) Sumokėtos palūkanos 18 (26,1) (19,5) Išmokėti dividendai 6 (91,7) (87,8) Susigrąžinti dividendai - 0,3 Savų akcijų įsigijimas - (14,3) Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai/(sumažėjimai) (2,8) (2,6) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (84,1) 97,4 Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas/(sumažėjimas) (21,6) (100,5) Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje 15 24,8 125,3 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 15 3,2 24,8 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 446 / 477 9.5 Aiškinamasis raštas Už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. 1 Bendroji informacija AB „Ignitis grupė“ (toliau – patronuojančioji bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Patronuojančiosios bendrovės buveinės adresas – Laisvės pr. 10, LT-04215, Vilnius, Lietuva. 2008 m. rugpjūčio 28 d. patronuojančioji bendrovė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Patronuojančiosios bendrovės kodas 301844044. Patronuojančioji bendrovė įsteigta neribotam laikui. AB „Ignitis grupė“ yra patronuojančioji bendrovė, atsakinga už tiesiogiai kontroliuojamų grupės įmonių (10 pastaba) ir netiesiogiai per dukterinę įmonę UAB „Ignitis renewables“ kontroliuojamų įmonių veiklos valdymą ir koordinavimą. Toliau patronuojančioji bendrovė ir jos tiesiogiai bei netiesiogiai kontroliuojamos įmonės kartu vadinamos „Grupė“. Pagrindinė Grupės veikla – Lietuvos elektros energijos skirstymo tinklo valdymas (Tinklai) ir Žaliosios gamybos segmento Portfelio valdymas bei plėtra (Žalioji gamyba). Grupė taip pat valdo strategiškai svarbius rezervinius pajėgumus (Rezerviniai pajėgumai) ir teikia paslaugas klientams (Sprendimai klientams), įskaitant elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą, saulės energijos, el. mobilumo technologijas, energetinio efektyvumo didinimo paslaugas ir inovatyvius energetikos sprendimus privatiems ir verslo klientams. Patronuojančioji bendrovė analizuoja Grupės veiklą, reprezentuoja Grupę, įgyvendina akcininko teises ir pareigas, nustato veiklos gaires ir taisykles bei koordinuoja veiklą finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse. Patronuojančioji bendrovė siekia užtikrinti efektyvią Grupės veiklą, Nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose teisės aktuose numatytų ir su Grupės veikla susijusių tikslų įgyvendinimą bei socialiai atsakingą ilgalaikės vertės didinimą. Už šio pranešimo parengimą atsako patronuojančiosios bendrovės vadovas, o patronuojančiosios bendrovės valdyba integruotą metinį pranešimą svarsto ir tvirtina. Integruotą 2023 m. metinį pranešimą, įskaitant konsoliduotas ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas, apsvarstė ir 2024 m. vasario 27 d. patvirtino patronuojančiosios bendrovės valdyba. Patronuojančiosios bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Grupė taip pat rengia atskiras finansines ataskaitas pagal Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (toliau - TFAS), patvirtintus Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (toliau – TASV) bei priimtais taikymui Europos Sąjungoje. 2 Rengimo pagrindas 2.1 Apskaitos pagrindas Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (toliau – TFAS), patvirtintais Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (toliau – TASV) bei priimtais taikymui ES. Šių finansinių ataskaitų ataskaitinis laikotarpis yra vieni metai, pasibaigę 2023 m. gruodžio 31 d. Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – finansinės ataskaitos), yra parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu ir vertinimu istorine įsigijimo savikaina (toliau – įsigijimo savikaina), išskyrus tam tikras finansines priemones, vertinamas tikrąja verte. Šiose finansinėse ataskaitose pateikiama palyginamoji praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija. Išsamią informaciją apie Grupės apskaitos politiką, įskaitant jos pokyčius, pateikiame šių finansinių ataskaitų 3 pastaboje ir skyriuje „Papildoma informacija“. 2.2 Funkcinė ir pateikimo valiuta Šios finansinės ataskaitos pateikiamos eurais, kuri yra patronuojančiosios bendrovės funkcinė valiuta, ir visos vertės yra suapvalintos iki artimiausio milijono skaičiaus (mln. Eur), išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 447 / 477 3 Reikšmingi apskaitos politikos pakeitimai 3.1 Apskaitos politikos pakeitimai ir atskleidimai Apskaitos politika, taikoma rengiant šias finansines ataskaitas, atitinka apskaitos principus, kurių buvo laikomasi rengiant patronuojančiosios bendrovės metines finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., išskyrus naujus standartus, kurie įsigaliojo per 2023 m. Apskaitos politika, naudojama rengiant Grupės metines finansines ataskaitas, yra pateikta šių finansinių ataskaitų skyriuje „Papildoma informacija“. 3.1.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 1.1.1.1 Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio 2023 m. sausio 1 d. Bendrovė pritaikė atidėtojo mokesčio, susijusias su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio pataisas (12-ojo TAS pataisa). Pataisomis susiaurinama pradinio pripažinimo išimties apimtis, neįtraukiant sandorių, dėl kurių atsiranda lygių ir kompensuojančių laikinųjų skirtumų, pvz., nuomos ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai. Anksčiau Bendrovė apskaitoje atidėtojo mokesčio už nuomos ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimus taikydavo „integruotai susietą“ metodą, todėl rezultatas buvo panašus, kaip ir pagal pataisas, išskyrus tai, kad atidėtojo mokesčio turtas arba įsipareigojimai buvo pripažinti grynąja verte. Po pakeitimų Bendrovė pripažino atskirą atidėtojo mokesčio turtą, susijusį su nuomos įsipareigojimais ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimą, susijusį su naudojimosi teise valdomu turtu. Tačiau tai neturėjo įtakos Finansinės padėties ataskaitoms, nes likučiai atitiko 12-ojo TAS 74 paragrafo reikalavimus dėl užskaitymo. Pakeitimai 2023 m. sausio 1 d. pradiniam nepaskirstyto pelno likučiui įtakos neturėjo. Pagrindinis poveikis Bendrovei yra susijęs su pripažinto atidėtųjų mokesčių turto ir įsipareigojimų atskleidimu. 1.1.1.2 Reikšmingos informacijos apie apskaitos politiką pateikimas Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pritaikė informacijos apie apskaitos politiką pateikimo pataisas (1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos). Nors dėl pataisų apskaitos politika nebuvo pakeista, ji turėjo įtakos finansinėse ataskaitose pateiktai apskaitos politikos informacijai. Pataisomis reikalaujama, kad ūkio subjektai atskleistų reikšmingą, o ne svarbią apskaitos politikos informaciją. Pataisomis taip pat nurodoma, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jei galima pagrįstai tikėtis, kad, vertinant kartu su kita ūkio subjekto finansinėse ataskaitose pateikta informacija, ji turės įtakos sprendimams, kuriuos priima finansinių ataskaitų pirminiai naudotojai. Vadovybė peržiūrėjo apskaitos politiką ir atnaujino informaciją, pateiktą šių finansinių ataskaitų skyriuje „Reikšmingi apskaitos principai“. 4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas Rengiant finansines ataskaitas vadovybė padarė tam tikras prielaidas ir įvertinimus apie ateitį, įskaitant su klimatu susijusią riziką ir galimybes, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Prielaidų vertinimų ir sprendimų pasikeitimai ateityje galėtų turėti reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms. Vertinimai ir sprendimai su pagrindinėmis prielaidomis yra nuolat peržiūrimi ir atitinka patronuojančiosios bendrovės rizikos valdymo bei su klimatu susijusius įsipareigojimus. Vertinimai ir sprendimai yra pripažįstami perspektyviai. Šioje pastaboje aprašyti tik svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas. Kiti naudojami apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai pateikti kitose šių finansinių ataskaitų pastabose. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai Pastaba Vertinimas/ sprendimas Opciono sutartis dėl UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų 11.3.1 Vertinimas/sprendimas Investicijų vertės sumažėjimas 11.3.2 Vertinimas Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 14.2 Vertinimas/sprendimas Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas 18.3 Vertinimas 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 448 / 477 5 Pajamos pagal sutartis su klientais mln. Eur 2023 m. 2022 m. Valdymo mokesčio pajamos 3,2 3,0 Iš viso 3,2 3,0 Patronuojančiosios bendrovės pajamas pagal sutartis su klientais per 2023 ir 2022 m. daugiausia sudarė konsultavimo ir valdymo paslaugų, suteiktų dukterinėms įmonėms, pajamos. Patronuojančioji bendrovė nepateikia informacijos apie segmentus, nes turi tik vieną segmentą. Visi patronuojančiosios bendrovės veiklos įsipareigojimai įvykdomi per tam tikrą laikotarpį. Patronuojančiosios bendrovės pajamų pagal sutartis su klientais likučiai: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Prekybos gautinos sumos 0,3 0,8 6 Dividendai 6.1 Patronuojančiosios bendrovės paskelbti dividendai mln. Eur 2023 m. 2022 m. AB „Ignitis grupė“ 91,7 89,0 Iš viso 2023 m. patronuojančioji bendrovė pinigais išmokėjo 97,1 mln. Eur dividendų (2022 m. – 87,8 mln. Eur). Paskelbti dividendai vienai akcijai: Paskelbimo data Laikotarpis, už kurį dividendai skiriami Dividendai, tenkantys vienai akcijai, Eur Paskelbtų dividendų suma, mln. Eur 2023 m. rugsėjo mėn. 2023 m. I pusmetis 0,643 46,5 2023 m. kovo mėn. 2022 m. II pusmetis 0,624 45,2 Iš viso paskelbta per 2023 metus 1,267 91,7 2022 m. rugsėjo mėn. 2022 m. I pusmetis 0,624 45,2 2022 m. kovo mėn. 2021 m. II pusmetis 0,600 43,8 Iš viso paskelbta per 2022 metus 1.224 89,0 6.2 Patronuojančiosios bendrovės gauti dividendai 2023 m. patronuojančiosios bendrovės iš Grupės įmonių gauti dividendai: Paskelbimo data Dividendus paskelbusi įmonė Laikotarpis, už kurį dividendai skiriami Dividendai, tenkantys vienai akcijai, Eur Paskelbtų dividendų suma Patronuo- jančiąjai bendrovei priskiria- mos dividendų pajamos Nekontro- liuojančios dalies dividendai 2023-03-21 UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 2022 m. 0,5000 0,2 0,2 - 2023-03-28 AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. 0,0324 29,0 29,0 - 2023-04-17 UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 2022 m. 0,7306 29,2 14,9 14,3 2023-04-19 UAB „Ignitis“ 2022 m. 0,1445 20,0 20,0 - 2023-04-27 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2022 m. 0,0118 0,9 0,9 - 2023-04-28 AB „Ignitis gamyba“ 2022 m. 0.2410 156,2 156,2 - 2023-05-16 UAB „Transporto valdymas“ 2022 m. 19.6391 1,6 1,6 - Iš viso 237,1 222,4 14,3 2022 m. patronuojančiosios bendrovės iš Grupės įmonių gauti dividendai: Paskelbimo data Dividendus paskelbusi įmonė Laikotarpis, už kurį dividendai skiriami Dividendai, tenkantys vienai akcijai, Eur Paskelbtų dividendų suma Patronuo- jančiąjai bendrovei priskiria- mos dividendų pajamos Nekontro- liuojančios dalies dividendai 2022-03-31 UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 2021 m. 0,1931 0,2 0,2 - 2022-04-29 AB „Ignitis gamyba“ 2021 m. IV ketv. 0,0680 44,0 44,0 - 2022-04-29 AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. 0,0559 50,0 50,0 - 2022-04-29 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2021 m. 0,0173 0,7 0,4 - 2022-05-10 UAB „Gamybos optimizavimas“ 2021 m. 0,1457 0,1 0,1 - 2022-05-23 UAB „Transporto valdymas“ 2021 m. 12,8514 1,0 1,0 - 2022-05-23 UAB „Ignitis renewables“ 2021 m. 80,7850 1,8 1,8 - Iš viso 97,8 97,5 - 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 449 / 477 7 Kitos sąnaudos mln. Eur 2023 m. 2022 m. 1 Komunikacija 1,5 1,0 Finansai ir apskaita 1,1 0,8 Žmonės ir kultūra 1,1 0,8 Teisė 0,6 0,5 Kitos sąnaudos 2,1 1,9 Iš viso 6,4 5,0 8 Finansinė veikla mln. Eur 2023 m. 2022 m. Finansinės pajamos Palūkanų pajamos, pripažintos taikant efektyviąją palūkanų normą 65,7 41,0 Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN (14.2 pastaba) 16,7 - Kitos finansinės veiklos pajamos 0,1 - Finansinės pajamos iš viso 82,5 41,0 Finansinės sąnaudos Palūkanų sąnaudos 28,6 21,8 Kitos finansinės veiklos sąnaudos 0,9 4,1 Finansinės sąnaudos iš viso 29,5 25,9 Finansinės veiklos grynasis rezultatas 53,0 15,1 Patronuojančioji bendrovė uždirba palūkanų pajamas iš ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų, kurių didžiausia dalis suteikta Grupės įmonėms (12 ir 13 pastabos). 2023 m. patronuojančioji bendrovė gavo 62,3 mln. Eur (2022 m. – 31,8 mln. Eur) palūkanų įplaukų ir sumokėjo 26,1 mln. Eur (2022 m. – 19,5 mln. Eur) palūkanų pinigais. Gautos ir sumokėtos palūkanos parodomos Pinigų srautų ataskaitos atitinkamuose straipsniuose „Gautos palūkanos“ ir „Sumokėtos palūkanos“. 9 Pelno mokesčiai 9.1 Sumos, pripažintos pelne (nuostoliuose) mln. Eur 2023 m. 2022 m. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 4,2 1,8 Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos) 1,8 1,4 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos pelne (nuostoliuose) 6,0 3,2 9.2 Pelno mokesčio tarifo sutikrinimas Pelno mokestis, apskaičiuotas patronuojančiosios bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant patronuojančiajai bendrovei taikytiną pelno mokesčio tarifą: mln. Eur 2023 m. 2023 m. 2022 m. 2022 m. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 265,9 105,7 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) taikant 15 proc. tarifą 15,00 % 39,9 15,00 % 15,9 Neapmokestinamos pajamos ir apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos (12,74 %) (33,9) (11,98 %) (12,7) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 2,26% 6,0 3,02% 3,2 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 450 / 477 10 Naudojimo teise valdomas turtas mln. Eur Pastatai Transporto priemonės Iš viso 2022 m. sausio 1 d. Įsigijimo savikaina 18,0 0,2 18,2 Sukauptas nusidėvėjimas (0,5) (0,1) (0,6) Likutinė vertė 17,5 0,1 17,6 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 17,5 0,1 17,6 Nusidėvėjimas (1,8) (0,1) (1,9) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 15,7 - 15,7 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 18,0 0,2 18,2 Sukauptas nusidėvėjimas (2,3) (0,2) (2,5) Likutinė vertė 15,7 - 15,7 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 15,7 - 15,7 Įsigijimai 2,8 0,1 2,9 Nuomos teise valdomo turto pakartotinis vertinimas 0,4 - 0,4 Nusidėvėjimas (2,1) - (2,1) Likutinė vertė 16,8 0,1 16,9 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 18,9 0,1 19,0 Sukauptas nusidėvėjimas (2,1) - (2,1) Likutinė vertė 16,8 0,1 16,9 Patronuojančiosios bendrovės naudojimo teise valdomą turtą daugiausia sudaro biuro patalpų nuomos sutartys. Sutartys galioja iki 2031 m. 10.1 Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis, pripažįstamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje mln. Eur 2023 m. 2022 m. Nusidėvėjimas 2,1 1,8 Priskaičiuotų palūkanų sąnaudos 0,3 0,2 Trumpalaikės nuomos sąnaudos (kitos sąnaudos) - 0,1 Nuomos sąnaudos iš viso 2,4 2,1 10.2 Ateinančių laikotarpių sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimis mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Ateinančių laikotarpių sąnaudos, susijusios su trumpalaike nuoma 0,1 0,1 Dar neprasidėjusi nuoma, kuriai nuomininkas yra įsipareigojęs - - Ateinančių laikotarpių nuomos sąnaudos, iš viso 0,1 0,1 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 451 / 477 11 Investicijos į dukterines įmones Toliau pateikiama informacija apie patronuojančiosios bendrovės investicijas į dukterines įmones 2023 m. gruodžio 31 d.: mln. Eur Įsigijimo savikaina Vertės sumažėjimas Likutinė vertė Patronuojančiosios bendrovės valdoma nuosavybės dalis, proc. Grupės valdoma efektyvi nuosavybės dalis, proc. Dukterinės įmonės: AB „Energijos skirstymo operatorius“ 750,4 - 750,4 100,00 100,00 AB „Ignitis gamyba“ 223,3 - 223,3 100,00 100,00 UAB „Ignitis renewables“ 183,2 - 183,2 100,00 100,00 UAB „Ignitis“ 142,1 - 142,1 100,00 100,00 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 52,3 - 52,3 100,00 100,00 UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 20,4 - 20,4 51,00 51,00 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 12,9 - 12,9 100,00 100,00 UAB „Transporto valdymas“ 2,4 - 2,4 100,00 100,00 UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 0,8 - 0,8 100,00 100,00 UAB „Gamybos optimizavimas“ 0,4 - 0,4 100,00 100,00 1 388,2 - 1 388,2 Toliau pateikiama informacija apie patronuojančiosios bendrovės investicijas į dukterines įmones 2022 m. gruodžio 31 d.: mln. Eur Įsigijimo savikaina Vertės sumažėjimas Likutinė vertė Patronuojančiosios bendrovės valdoma nuosavybės dalis, proc. Grupės valdoma efektyvi nuosavybės dalis, proc. Dukterinės įmonės: AB „Energijos skirstymo operatorius“ 750,4 - 750,4 100,00 100,00 AB „Ignitis gamyba“ 321,2 - 321,2 100,00 100,00 UAB „Ignitis renewables“ 54,2 - 54,2 100,00 100,00 UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 52,3 - 52,3 100,00 100,00 UAB „Ignitis“ 47,1 - 47,1 100,00 100,00 UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 20,4 - 20,4 51,00 51,00 UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 6,0 - 6,0 50,47 100,00 UAB „Transporto valdymas“ 2,4 - 2,4 100,00 100,00 UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 0,8 - 0,8 100,00 100,00 UAB „Gamybos optimizavimas“ 0,4 - 0,4 100,00 100,00 1 255,2 - 1 255,2 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 452 / 477 Patronuojančiosios bendrovės investicijų pokyčiai per metus buvo tokie: mln. Eur 2023 m. 2022 m. Likutinė vertė sausio 1 d. 1 255,2 1 255,9 Nekontroliuojančios dalies nuosavybės įsigijimas 6,9 - Investicijų nurašymas - (0,1) Įstatinio kapitalo ir akcijų priedų padidėjimas dukterinėse įmonėse 224,0 - Įstatinio kapitalo sumažėjimas dukterinėse įmonėse (97,9) (0,6) Likutinė vertė gruodžio 31 d. 1 388,2 1 255,2 11.1 Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo patikrinimas 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė nenustatė jokių investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo požymių, išskyrus investicijos į dukterinę įmonę UAB „Ignitis“. 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę UAB „Ignitis“ vertės sumažėjimo patikrinimą (pastaba 11.3.2). Vertės sumažėjimo patikrinimas neparodė, jog reikia pripažinti investicijos į dukterinę įmonę UAB „Ignitis“ vertės sumažėjimą. UAB „Ignitis“ 2023 m. vertės sumažėjimo patikrinime naudotos šios pagrindinės prielaidos: 1. pinigų srautai planuoti iki 2032 metų; 2. diskontuojant pinigų srautus naudota 7,4 proc. diskonto norma (po mokesčių) (8,6 proc. iki mokesčių); 3. 2023 m. augimas 2,0 proc.; 4. vertinimas apima UAB „Ignitis“ ir dukterinių įmonių Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje konsoliduotas operacijas ir pinigų srautus; 5. bendra verslo veikla palaipsniui pereina prie elektros energijos pagrindu pagamintų produktų, atitinkančių ilgalaikę Grupės strategiją; 6. numatomas reikšmingas investicijų padidėjimas dėl planuojamos elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtros Baltijos šalyse. Patronuojančioji bendrovė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams remdamasi investicijų grąžos normos (WACC) jautrumu. Dėl šios prielaidos pokyčio galimas atsiperkamosios pasikeitimas (mln. Eur) pateikiamas toliau esančioje lentelėje: WACC (prieš mokesčius) 7,1% 7,2% 7,3% 7,4% 7,5% 7,6% 7,7% ∆ (0,3%) (0,2%) (0,1%) (0,0%) 0,1% 0,2% 0,3% Atsiperkamosios vertės pokytis 21,7 14,2 7,0 - (6,7) (13,1) (19,3) 11.2 Investicijų į dukterines įmones pinigų srautai Patronuojančiosios bendrovės investicijų į dukterines įmones pinigų srautams įtaką dariusių veiksnių suderinimas su Pinigų srautų ataskaitoje pateikiamais duomenimis: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Dukterinių įmonių įstatinio kapitalo ir akcijų priedų padidėjimas (224,0) - Kapitalo susigrąžinimas iš dukterinių įmonių 97,9 1,2 Dukterinių įmonių akcijų supirkimas (6,9) - Iš viso (133,0) 1,2 11.3 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 11.3.1 Opciono sutartis dėl UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančiajai bendrovei priklausė 51 proc. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė (toliau – Kauno KJ) akcijų, o likusios 49 proc. akcijų priklauso UAB Gren Lietuva. Abu akcininkai pasirašė Akcininkų sutartį, kurioje nustatyta, kad svarbūs verslo valdymo sprendimai vienbalsiai turi tvirtinti akcininkai ir (arba) valdyba, kurią sudaro vienodas abejų akcininkų atstovų skaičius bei vienas nepriklausomas narys. Tuo atveju, jeigu akcininkai nepasiektų bendros nuomonės, aklavietės situacijoje patronuojančiajai bendrovei numatyta opciono teisė įsigyti (pasirinkimo pirkti sandoris) visas UAB Gren Lietuva turimas Kauno KJ akcijas, tuo tarpu UAB Gren Lietuva numatyta opciono teisė parduoti (pasirinkimo parduoti sandoris) visas turimas Kauno KJ akcijas patronuojančiajai bendrovei už kainą, kurios apskaičiavimas apibrėžtas Akcininkų sutartyje. Patronuojančiosios bendrovės vadovybės vertinimu, pasirinkimo pirkti sandoris yra išvestinė finansinė priemonė. Pasirinkimo sandoris vykdomas suma, kuri yra apytiksliai lygi susijusių akcijų tikrajai vertei sandorio dieną (tiek pasirinkimo pirkti, tiek parduoti sandoris). Vadovybės vertinimu, išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė nėra reikšminga. 11.3.2 Investicijų vertės sumažėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė įvertino, ar yra kokių nors požymių, kad investicijų į dukterines įmones vertė gali būti sumažėjusi. Patronuojančioji bendrovė atsižvelgė į informaciją iš išorinių ir vidinių informacijos šaltinių. Siekiant nustatyti, ar yra vertės sumažėjimo požymių, vertinama, ar egzistuoja bent viena iš toliau išvardytų sąlygų (išskyrus naujai įsteigtas bendroves): 1. faktinis Koreguotas EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortisation, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) yra mažesnis nei biudžetuotas Koreguotas EBITDA; 2. faktinis Koreguotas grynasis pelnas yra mažesnis nei išmokėtų dividendų suma; 3. investicijų likutinė vertė yra didesnė nei grynojo turto likutinė vertė. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 453 / 477 Jei, prieš atliekant vertės sumažėjimo testą nustatoma, kad egzistuoja bent viena iš šių išvardytų sąlygų, atliekama papildoma analizė, kad galima būtų nustatyti, ar dabartinės sąlygos rodo vertės sumažėjimo požymių. Be to, vadovybė įvertino, ar ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo reikšmingų neigiamų technologinės, rinkos, ekonominės ar teisinės aplinkos, kurioje veikia dukterinės įmonės, pokyčių. Vadovybė nenustatė jokių investicijų vertės sumažėjimo požymių, išskyrus investicijos į dukterinę įmonę UAB „Ignitis“. Identifikavus investicijos į dukterinę įmonę UAB „Ignitis“ vertės sumažėjimo požymius, patronuojančioji bendrovė atliko vertės sumažėjimo patikrinimą, nes per finansinius metus dukterinė įmonė patyrė nuostolį. Vertės sumažėjimo patikrinimas parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. jokio investicijos į dukterinę įmonę UAB „Ignitis“ vertės sumažėjimo pripažinti nereikia (11.1 pastaba). 12 Ilgalaikės gautinos sumos mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Suteiktos paskolos 1 558,8 1 530,1 Iš viso 1 558,8 1 530,1 Atimti: atidėjinys nuostoliams - - Likutinė vertė 1 558,8 1 530,1 12.1 Suteiktų paskolų ir kitų ilgalaikių gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai Patronuojančioji bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. įvertino, ar ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų gavėjų kredito rizika reikšmingai padidėjo, ir nenustatė požymių bei neturi informacijos apie tai, kad pavienių paskolų gavėjo kredito rizika būtų reikšmingai padidėjusi. Dėl to nei ilgalaikėms, nei trumpalaikėms paskoloms nebuvo pripažinti tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai (12.2, 13 pastaba). 12.2 Suteiktos paskolos Patronuojančiosios bendrovės suteiktas paskolas sudaro paskolos, išduotos dukterinėms įmonėms: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Iki 1 metų 329,6 227,8 Nuo 1 ir 2 metų 7,9 7,9 Nuo 2 iki 5 metų 226,6 247,4 Po 5 metų 1 324,3 1 274,8 Likutinė vertė 1 888,4 1 757,9 13 Trumpalaikės paskolos mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Paskolos pagal lėšų koncentravimo sutartį (cash-pool) 146,2 197,5 Trumpalaikės paskolos 150,5 - Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 32,9 30,3 Iš viso 329,6 227,8 Atimti atidėjinys nuostoliams - - Likutinė vertė 329,6 227,8 14 Kitas finansinis turtas mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Kitas ilgalaikis finansinis turtas Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 32,0 20,6 Likutinė vertė 32,0 20,6 Kitas trumpalaikis finansinis turtas Trumpalaikiai indėliai 110,4 - Likutinė vertė 110,4 - 14.1 Investicinių fondų tikrosios vertės judėjimas mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Likutinė vertė 20,6 25,1 Papildomos investicijos („Smart Energy Fund”) 0,3 1,7 Papildomos investicijos („World Fund”) 10,0 - Investicijų grąža („Smart Energy Fund”) (15,6) - Tikrosios vertės pokytis („World Fund”) (0,4) - Tikrosios vertės pokytis („Smart Energy Fund”) 17,1 (6,2) Likutinė vertė 32,0 20,6 14.2 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai: Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN Patronuojančioji bendrovė turi investicijų į investicinius fondus. Fondai yra valdomi nepriklausomų vienetų (valdytojų), kurie yra atsakingi už investavimo sprendimus. Atitinkamai, patronuojančiosios bendrovės vadovybės nuomone, patronuojančioji bendrovė neturi galios kontroliuoti fondų veiklą ir neturi jų kontrolės. 2023 m. gruodžio 31 d. „Smart Energy Fund“ likutinė vertė buvo 22,4 mln. Eur, „World Fund“ likutinė vertė – 9,6 mln. Eur. Fondų tikroji vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į investicijų pardavimus, naujausius investavimo etapus, arba kitus naujausius įvykius ir duomenis („8.7 Papildoma informacija“, 1.12 pastaba). Tikroji vertė atitinka 3-iąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 454 / 477 15 Pinigai ir pinigų ekvivalentai mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pinigai bankų sąskaitose 3,2 24,8 Iš viso 3,2 24,8 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė pinigai banke. Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. apytikriai yra lygi jų likutinei vertei. Patronuojančioji bendrovė nėra įkeitusi esamų ir būsimų lėšų. 16 Nuosavas kapitalas 16.1 Kapitalo valdymas Kapitalo valdymo tikslais vadovybė naudoja nuosavą kapitalą, kaip nurodyta Finansinės padėties ataskaitoje. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkst. Eur, o nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė atitiko kapitalo reguliavimo reikalavimus. 16.2 Įstatinis kapitalas Patronuojančiosios bendrovės įstatinio kapitalo ir akcininkų struktūra: Patronuojančiosios bendrovės akcininkas 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Įstatinis kapitalas, mln. Eur proc. Įstatinis kapitalas, mln. Eur proc. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų ministerijos 1 212,2 74,99 1 212,2 74,99 Kiti akcininkai 404,2 25,01 404,2 25,01 1 616,4 1 616,4 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 1 616,4 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 1 616,4 mln. Eur) ir buvo padalytas į 72 388 960 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 72 388 960 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur). Akcijų skaičius metų pradžioje ir pabaigoje: 2023 m. 2022 m. Leidžiamų akcijų skaičius sausio 1 d. 72 388 960 74 283 757 Paprastųjų akcijų mažinimas (16.4 pastaba) (1 894 797) Leidžiamų akcijų skaičius gruodžio 31 d. 72 388 960 72 388 960 16.3 Savos akcijos 2023 m. balandžio 19–27 d. patronuojančioji bendrovė per AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB SEB bankui, vykdė paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA arba savos akcijos) įsigijimą. Savos akcijos įsigytos 2023 m. balandžio 29 d., kuomet nuosavybė buvo perleista patronuojančiajai bendrovei. Iš viso įsigyta 651 554 vnt. akcijų, kurių bendra vertė 10 mln. Eur (akcijos kaina 15,30 Eur už vnt.). Po to stabilizavimo vykdytojui „Swedbank“, AB sumokėtas 4,3 mln. Eur mokestis už stabilizavimo paslaugas, pripažintas nepaskirstytajame pelne. Kadangi kaina, už kurią minėtame oficialiame viešajame siūlyme parduoti stabilizavimo vertybiniai popieriai, buvo mažesnė už stabilizavimo vertybinių popierių įsigijimo kainą, patronuojančioji bendrovė sumokėjo skirtumą stabilizavimo vykdytojui. 2023 m. patronuojančioji bendrovė anuliavo savas akcijas (16.4 pastaba). 16.4 Akcinio kapitalo mažinimas 2022 m. rugpjūčio 9 d. patronuojančiosios bendrovės akcinis kapitalas buvo sumažintas anuliuojant PVA, kurias patronuojančioji bendrovė įsigijo dėl stabilizavimo, įvykusio po 2020 m. spalio 5 d. pirminio viešo akcijų siūlymo (toliau – IPO). Mažinant patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą buvo anuliuota 1 894 797 vnt. patronuojančiosios bendrovės PVA, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 22,33 Eur; jas buvo įsigijusi pati patronuojančioji bendrovė. Bendra nominalioji anuliuotų PVA vertė yra 42,4 mln. Eur. Atitinkamai patronuojančiosios bendrovės įstatinis kapitalas sumažėjo nuo 1 658,8 mln. Eur iki 1 616,4 mln. Eur, o bendras PVA skaičius sumažėjo nuo 74 283 757 iki 72 388 960 vienetų. Sumažinus patronuojančiosios bendrovės įstatinį kapitalą, PVA laisvoji cirkuliacija sumažėjo iki 25,01 proc. (nuo 26,92 proc. patronuojančiosios bendrovės IPO metu). Atitinkamai padidėjo kiekvieno akcininko valdoma dalis, įskaitant ir daugumos akcininką (Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kurio vertybinių popierių portfelis siekia 74,99 proc. (padidėjo nuo 73,08 proc.). 17 Rezervai 17.1 Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas – tai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas privalomas sudaryti rezervas. Bendrovės privalo pervesti į privalomąjį rezervą bent 5 proc. grynojo pelno, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti. Patronuojančiosios bendrovės privalomasis rezervas 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo pilnai suformuotas. 17.2 Rezervas savoms akcijoms 2022 m. kovo 29 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta papildomai suformuoti 14,7 mln. Eur rezervą savoms akcijoms įsigyti per 2022 m. (16.3 pastaba). 2023 m. gruodžio 31 d. rezervas savoms akcijoms sudarė 37,7 mln. Eur. Rezervas savoms akcijoms gali būti panaikintas tik eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 455 / 477 18 Finansavimas 18.1 Paskolos ir obligacijos mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikės Išleistos obligacijos 891,8 890,1 Banko paskolos 264,3 223,0 Trumpalaikės Ilgalaikių paskolų trumpalaikė dalis 9,6 - Trumpalaikės paskolos 134,3 9,8 Banko sąskaitos perviršis 12,5 - Iš viso paskolų ir obligacijų 1 312,5 1 122,9 Paskolų ir obligacijų grąžinimo terminai: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Iki 1 metų 156,4 9,8 Nuo 1 iki 2 metų 84,7 150,0 Nuo 2 iki 5 metų 641,1 297,0 Po 5 metų 430,3 666,1 Iš viso 1 312,5 1 122,9 Paskolos ir obligacijos yra denominuotos eurais. 18.1.1 Įsipareigojimų vykdymas Paskolų sutartyse yra numatytos finansinės ir nefinansinės sąlygos, kurių patronuojančioji bendrovė įsipareigojusi laikytis. Patronuojančioji bendrovė 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė sutartyse numatytus įsipareigojimus. 18.2 Grynoji skola Grynoji skola yra ne TFAS likvidumo rodiklis, kuris naudojamas skolos ir labai likvidaus patronuojančiosios bendrovės valdomo turto santykiui nustatyti. Tik skolos finansinėms įstaigoms, išleistos obligacijos ir susijusios mokėtinos palūkanos bei nuomos įsipareigojimai yra įtraukti į grynosios skolos skaičiavimą. Vadovybė Grynosios skolos rodiklį šių finansinių ataskaitų parengimo tikslais apibrėžia taip, kaip pateikta toliau. Grynosios skolos likučiai: mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (3,2) (24,8) Trumpalaikiai indėliai (110,4) - Ilgalaikės paskolos ir obligacijos 1 156,1 1 113,1 Trumpalaikės paskolos 143,9 9,8 Banko sąskaitos perviršis 12,5 - Nuomos įsipareigojimai 17,2 16,0 Grynoji skola 1 216,1 1 114,1 18.2.1 Patronuojančiosios bendrovės grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas Paskolos ir obligacijos Nuomos įsipareigojimai Turtas Iš viso mln. Eur Ilgalaikės Trumpa- laikės Ilgalaikiai Trumpa- laikiai Pinigai ir pinigų ekvivalentai Trumpa- laikiai indėliai Grynoji skola 2022 m. sausio 1 d. 888,5 9,1 16,0 1,8 (125,3) - 790,1 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) - - - - 100,5 - 100,5 Gautos paskolos 223,0 - - - - - 223,0 Nuomos mokėjimai - - - (1,7) - - (1,7) Sumokėtos palūkanos - (19,2) - (0,3) - - (19,5) Nepiniginiai pokyčiai Mokėtinų palūkanų sukaupimas 1,6 19,9 - 0,2 - - 21,7 Perklasifikavimai tarp straipsnių - - (1,8) 1,8 - - - Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. 1 113,1 9,8 14,2 1,8 (24,8) - 1 114,1 Grynoji skola 2023 m. sausio 1 d. 1 113,1 9,8 14,2 1,8 (24,8) - 1 114,1 Piniginiai pokyčiai Pinigų ir pinigų ekvivalentų (padidėjimas) sumažėjimas - - - - 21,6 (109,0) (87,4) Gautos paskolos 198,6 72,1 - - - - 270,7 Susigrąžintos paskolos (150,1) (94,7) (244,8) Sąskaitos perviršio grynasis pokytis - 12,5 - - - - 12,5 Nuomos mokėjimai - - - (1,9) - - (1,9) Sumokėtos palūkanos - (25,8) - (0,3) - - (26,1) Nepiniginiai pokyčiai Sudarytos paskolų sutartys - 148,7 - - - - 148,7 Sudarytos nuomos sutartys - - 2,8 0,3 - - 3,1 Gautinų palūkanų sukaupimas - - - - - (1,4) (1,4) Mokėtinų palūkanų sukaupimas 1,7 26,6 - 0,3 - - 28,6 Perklasifikavimai tarp straipsnių (7,2) 7,2 (1,9) 1,9 - - - Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. 1 156,1 156,4 15,1 2,1 (3,2) (110,4) 1 216,1 18.3 Priskaitytinos skolinimosi palūkanų normos apskaičiavimas Bendrovė negali patikimai nustatyti nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos, todėl ji taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą (toliau – PSPN) nuomos įsipareigojimams įvertinti. PSPN yra palūkanų norma, kurią Bendrovė turėtų mokėti, kad su panašiomis garantijomis panašiam laikotarpiui pasiskolintų lėšų, būtinų turtui, kurio vertė panaši į naudojimo teise valdomo turto vertę, įsigyti panašiomis ekonominėmis sąlygomis. Pagrindinės 2023 m. Bendrovės pripažintos nuomos sutartys yra dėl pastatų. Šių sutarčių nuomos įsipareigojimui įvertinti buvo naudojama 4,19 proc. priskaitytina skolinimosi palūkanų norma. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 456 / 477 19 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai mln. Eur 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Neatšaukiamas pasižadėjimas įsigyti nekontroliuojančią dalį 3,5 3,6 Mokėtinas pajamų mokestis už obligacijų palūkanas 1,4 1,4 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 1,0 0,7 Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) 1,1 - Sukauptos sąnaudos 0,1 0,1 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 0,1 Likutinė vertė 7,1 5,9 Finansiniai įsipareigojimai sudaro 4,9 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 5,1 mln. Eur) kitų trumpalaikių įsipareigojimų. Sukauptos sąnaudos, mokesčiai ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai nėra finansiniai įsipareigojimai. 20 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai 20.1 Patronuojančiosios bendrovės suteiktos ir gautos garantijos 20.1.1 Suteiktos garantijos, susijusios su paskolomis Patronuojančiosios bendrovės suteiktas garantijas, susijusias su dukterinių įmonių gautomis paskolomis, sudarė: 1 Suma, kurią patronuojančioji bendrovė turėtų padengti, jei įmonė negalėtų vykdyti įsipareigojimų. 20.1.2 Kitos išleistos garantijos Patronuojančioji bendrovė yra suteikusi šias kitas garantijas: Garantijos gavėjas Maksimali garantijos suma 2023 m. gruodžio 31 d. 2 2022 m. gruodžio 31 d. Bankai 75,2 75,2 28,9 Kitos įmonės 826,3 46,7 128,0 Iš viso 901,5 121,9 156,9 2 Suma, kurią patronuojančioji bendrovė turėtų padengti, jei įmonė negalėtų vykdyti įsipareigojimų. Patronuojančioji bendrovė suteikė garantijas už dukterines įmones, nes jos sudarė tiekimo ir montavimo sutartis su vėjo turbinų įrenginių tiekėjais. Patronuojančioji bendrovė yra įsipareigojusi užtikrinti ir garantuoja visų mokėjimo įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis vykdymą. 2023 m. gruodžio 31 d. maksimali garantijų suma siekė 497,8 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. 83,4 mln. Eur) 20.2 Teisminiai ginčai 2023 m. gruodžio 31 d. reikšmingų teisminių ginčų nebuvo. 21 Sandoriai su susijusiomis šalimis Susijusiomis šalimis pripažįstami: − Grupės įmonės; − patronuojančiosios bendrovės kontroliuojantys akcininkai arba didelę įtaką darantys asmenys; − asocijuotosios įmonės; − valstybės valdomos įmonės ir jų dukterinės įmonės (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); − Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su įstaigomis ir įmonėmis, priskiriamomis sprendimų valdymui (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); − pagrindiniai vadovaujantys asmenys, jų artimi šeimos nariai ir jų kontroliuojamos įstaigos bei įmonės. 2023 ir 2022 m. bendrovė neįvykdė jokių turto investicijų, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir užstatymo, įsipareigojimų įvykdymo garantijų ar garantijų sandorių su susijusia šalimi pagal įprastas rinkos sąlygas, vykstant normaliai ekonominei veiklai, kurių vertė viršija 1/10 pagrindinės bendrovės turto, nurodyto Finansinės padėties ataskaitoje. Lentelėje žemiau pateikiama pagrindinių sandorių su susijusiomis šalimis suvestinė: Susijusi šalis Ryšys Pagrindinių sandorių tipas Dukterinės įmonės Kitos įmonės kontroliuojamos valstybės Finansavimo teikimas, valdymo paslaugų teikimas, verslo paslaugų pirkimas Toliau pateikiami patronuojančiosios bendrovės sudaryti sandoriai su susijusiomis šalimis gruodžio 31 d.: Susijusios šalys, mln. Eur Gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. Gautinos paskolos 2023 m. gruodžio 31 d. Mokėtinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. Pardavimai 2023 m. Pirkimai 2023 m. Finansinės veiklos pajamos 2023 m Finansinės veiklos sąnaudos 2023 m. Dukterinės įmonės 0,3 1 888,4 0,4 3,4 3,9 57.3 0.5 Iš viso 0,3 1 888,4 0,4 3,4 3,9 57.3 0.5 Susijusios šalys, mln. Eur Gautinos sumos 2022 m. gruodžio 31 d. Gautinos paskolos 2022 m. gruodžio 31 d. Mokėtinos sumos 2022 m. gruodžio 31 d. Pardavimai 2022 m. Pirkimai 2022 m. Finansinės veiklos pajamos 2022 m Finansinės veiklos sąnaudos 2022 m. Dukterinės įmonės 0,8 1 757,9 0,4 3,0 2,4 41,0 - Iš viso 0,8 1 757,9 0,4 3,0 2,4 41,0 - Patronuojančiosios bendrovės dividendų pajamos, gautos iš dukterinių įmonių 2023 ir 2022 metais pateiktos 6 pastaboje. 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė suteikė garantijas už finansines paskolas savo dukterinėms įmonėms (20.1 pastaba) ir pateikė garantinį raštą (20.1 pastaba). Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos pateikiamos 12.2 ir 13 pastabose. Garantijos gavėjas Maksimali garantijos suma 2023 m. gruodžio 31 d. 1 2022 m. gruodžio 31 d. Bankai 531,0 288,4 216,1 Kitos įmonės - - 6,0 Iš viso 531,0 288,4 222,1 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 457 / 477 21.1 Išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims mln. Eur 2023 m. 2022 m. Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos pagrindiniams vadovaujantiems asmenims 1,3 1,1 Iš jų: Trumpalaikės išmokos: atlyginimai ir kitos išmokos 1,2 1,0 Kitos ilgalaikės išmokos 0,1 Išeitinės kompensacijos - 0,1 Pagrindinių vadovaujančių asmenų skaičius 12 12 2023 ir 2022 m. valdybos, stebėtojų tarybos nariai ir patronuojančios bendrovės vadovas buvo priskiriami patronuojančios bendrovės pagrindiniams vadovaujantiems asmenims. Daugiau informacijos apie pagrindinius vadovaujančius asmenis pateikiame šio integruoto metinio pranešimo skyriuje „4 Valdymo ataskaita“. 22 Rizikos valdymas Rizika yra natūrali ir neatsiejama verslo veiklos dalis, o rizikos pobūdis nuolat kinta. Valdydama riziką, patronuojančioji bendrovė siekia ją sušvelninti ir sumažinti iki priimtino lygio. Šioje dalyje aprašomas tik pagrindinių finansinių rizikų valdymas. Kitų rizikų valdymas pateikiamas šio integruoto metinio pranešimo skyriuje „4 Valdymo ataskaita“. Valdydama veiklą patronuojančioji bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: − rinkos rizika; − kredito rizika; − likvidumo rizika. Valdydama šias rizikas patronuojančioji bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti patronuojančiosios bendrovės finansinius veiklos rezultatus, įtaką. 22.1 Rinkos rizika Rinkos rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos kainų pokyčių. Rinkos rizika apima dviejų rūšių riziką: − valiutos riziką; − palūkanų normos riziką. 22.1.1 Valiutos rizika Valiutos rizika – tai rizika, kad pozicijos tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl užsienio valiutos kurso pokyčių. Patronuojančiosios bendrovės pirkimo–pardavimo sandoriai yra išreikšti eurais, todėl ji nepatiria užsienio valiutos kurso svyravimo rizikos. 22.1.2 Palūkanų rizika Palūkanų rizika – tai rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė arba būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos palūkanų normos svyravimų. Patronuojančiosios bendrovės pajamoms ir pinigų srautams daro įtaką rinkos palūkanų normos svyravimai, kadangi 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė apskaitė suteiktas paskolas su kintama ir fiksuota palūkanų norma, dėl to, palūkanų normos rizika yra aktuali. Prisiimant skolinius įsipareigojimus siekiama, jog ilgalaikiai įsipareigojimai turėtų fiksuotą palūkanų normą. Jei dėl objektyvių priežasčių palūkanų normos fiksavimas yra negalimas ir prisiimtas įsipareigojimas sudaro ženklią sumą, palūkanų valdymui naudojami palūkanų normos išvestiniai produktai (2023 ir 2022 m. patronuojančioji bendrovė tokių produktų nenaudojo). Naudojant bet kurį iš palūkanų normos išvestinių produktų būtina, jog jo pabaigos data sutaptų su skolos įsipareigojimų pabaigos data. Investicijų palūkanų normos neigiamų pokyčių rizika nėra aktyviai apdraudžiama. Rizikos valdymo priemonės yra naudojamos tik tada, jei rinkoje yra aiškių požymių, jog palūkanų norma gali reikšmingai sumažėti tiek, kad investicinė grąža taptų neigiama. Kintamos palūkanų normos finansines priemones 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė iš komercinio banko gauta 210,7 mln. Eur paskola ir suteiktos 179,5 mln. Eur paskolos (2022 m. gruodžio 31 d. – iš komercinio banko gauta 150,0 mln. Eur paskola ir suteiktos 67,3 mln. Eur paskolos ) (12.2, 13, 18.1 pastabos). Palūkanų normos rizika vertinama atsižvelgiant į patronuojančiosios bendrovės jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Šis vertinimas pateiktas toliau esančioje lentelėje. Padidėjimas / sumažėjimas, p. p. Pelno padidėjimas / (sumažėjimas) 2023 m. 1,0 / (1,0) 0,3 / (0,3) 2022 m. 1,0 / (1,0) 0,8 / (0,8) 22.2 Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal finansinę priemonę ar sutartį su klientu ir dėl to patirs finansinių nuostolių. Patronuojančiosios bendrovės kredito rizika yra susijusi tiek su pagrindine veikla (kitos gautinos sumos), tiek su finansavimo veikla (suteiktos paskolos). 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė neturėjo reikšmingos kredito rizikos, susijusios su kitomis gautinomis sumomis, koncentracijos. Patronuojančioji bendrovė susiduria su kredito rizikos koncentracija dėl suteiktų paskolų (12.2, 13 pastabos), nors iš esmės visos paskolos yra suteiktos susijusioms šalims (21 pastaba). Bendra suteiktų paskolų suma dviems dukterinėms įmonėms buvo 1 604,5 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. 1 344,9 mln. Eur). Patronuojančioji bendrovė vertina šių susijusių šalių pinigų srautus ir finansinius rezultatus; investicijoms į dukterines įmones, susijusioms šalims, kurioms suteiktos paskolos, vertės sumažėjimas nėra pripažintas. Dėl to patronuojančioji bendrovė nemano, kad rizika, susijusi su suteiktų paskolų koncentracija, yra reikšminga. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 458 / 477 Prioritetinis patronuojančiosios bendrovės iždo valdymo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Sandorio šalies kredito rizika valdoma sudarant sandorius tik su patikimomis finansinėmis institucijomis (arba tokių institucijų dukterinėmis bendrovėms), turinčiomis ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą ne žemesnį nei „A-“ pagal „Fitch Ratings“ agentūrą (arba kitų tarptautinių kredito reitingų agentūrų atitikmenį). Maksimali kredito rizika lygi likutinei finansinio turto vertei bei nominaliai suteiktų garantijų vertei. mln. Eur Pastabos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Finansinis turtas, apskaitomas amortizuota savikaina: Prekybos gautinos sumos 0,3 0,8 Kitos trumpalaikis finansinis turtas 14 110,4 - Suteiktos paskolos 12, 13 1 888,4 1 757,9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 15 3,2 24,8 Finansinis turtas, vertinamas TVPN Investiciniai fondai, vertinami TVPN 14 32,0 20,6 Iš viso 2 034,3 1 804,1 Nebalansiniai įsipareigojimai: Atviros garantijos 20 410,3 379,4 Iš viso 2 444,6 2 183,5 22.3 Likvidumo rizika Likvidumo rizika valdoma planuojant būsimus patronuojančiosios bendrovės pinigų srautus ir užtikrinant, kad patronuojančioji bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų, pasirašytų kredito sutarčių bei sąskaitų perviršių, užtikrinančių įprastinę patronuojančiosios bendrovės veiklą. Refinansavimo rizika valdoma užtikrinant, kad paskolos, mokėtinos per tam tikrą laikotarpį, būtų padengtos turimais pinigais, per šį laikotarpį laukiamu Grupės įmonių veiklos pinigų srautu ir nepanaudotų kreditų, kurie turi būti grąžinti vėlesniais laikotarpiais, suma. Patronuojančiosios bendrovės likvidumo rodiklis (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,64 (2022 m. gruodžio 31 d. – 12,66). 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė turi 633,9 mln. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 269,0 mln. Eur) nepanaudoto skolinimosi galimybių rezervą. Siekiant paremti Grupės įmonių įsipareigojimų vykdymą kredito įstaigoms ir kitiems kreditoriams, patronuojančioji bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. yra suteikusi 410,3 mln. Eur vertės garantijas (2022 m. gruodžio 31 d. – 379,4 mln. Eur) (20.1 pastaba). Toliau lentelėje pateikta informacija apie patronuojančiosios bendrovės finansinius įsipareigojimus pagal grupes: mln. Eur Pastabos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Mokėtinos sumos, vertinamos amortizuota savikaina Paskolos ir obligacijos 18 1 312,4 1 122,9 Nuomos įsipareigojimai 17,3 16,0 Prekybos mokėtinos sumos 0,8 1,1 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 19 4,9 5,1 Iš viso 1 335,4 1 145,1 Toliau lentelėje pateikta informacija apie patronuojančiosios bendrovės finansinių ir nebalansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus pagal sutartis (imant finansinių įsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos, nediskontuotus pinigų srautus ir kitų finansinių įsipareigojimų likutinę vertę): mln. Eur 2023 m. Iš viso Iki 3 mėnesių Nuo 3 mėn. iki 1 metų Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Paskolos ir obligacijos 63,3 92,1 982,0 430,2 1 567,6 Nuomos įsipareigojimai - 2,4 12,0 4,1 18,5 Prekybos mokėtinos sumos 0,8 - - - 0,8 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 4,9 - - 4,9 Iš viso 64,1 99,4 994,0 434,3 1 591,8 mln. Eur 2022 m. Iš viso Iki 3 mėnesių Nuo 3 mėn. iki 1 metų Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų Paskolos ir obligacijos 1,8 23,6 523,8 689,9 1 239,1 Nuomos įsipareigojimai 0,5 1,5 7,8 7,2 17,0 Prekybos mokėtinos sumos - 1,1 - - 1,1 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 5,1 - - 5,1 Iš viso 2,3 31,3 531,6 697,1 1 262,3 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 459 / 477 22.4 Klimato kaitos įtaka Patronuojančioji bendrovė ypatingą dėmesį skiria galimam klimato kaitos ir su ja susijusių ekonominių, pereinamojo laikotarpio pokyčių poveikiui patronuojančiosios bendrovės veiklai atskleisti. Poveikis, susijęs su klimato kaita, gali atsirasti dėl fizinių (ekstremalių) oro reiškinių ir dėl valstybių siekio pereiti prie Žaliojo kurso susitarimo (angl. Green Deal), kuris gali lemti papildomų reikalavimų energetikos sektoriuje atsiradimą, pvz.: atitiktis naujai reguliacinei aplinkai, naujų technologijų diegimas, reputacinių rizikų valdymas, reakcija į rinkos paklausos pokyčius dėl žalios energijos sprendimų ir t. t. Daugiau apie klimato kaitos poveikį ir patronuojančiosios bendrovės klimato kaitos valdymą skaitykite 2023 m. integruoto metinio pranešimo skyriuje „6.2 Aplinka“. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į klimato kaitą ir tikslą pasiekti nulinį balansą. Rengiant šias finansines ataskaitas buvo atsižvelgta į: Klimato kaitos poveikis investicijoms į dukterines įmones ir suteiktoms paskoloms Kiekvienais metais patronuojančioji bendrovė įvertina, ar yra investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo požymių (11.1 pastaba). Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo požymių reikšmingo klimato kaitos poveikio patronuojančiosios bendrovės prielaidoms, naudojamoms vertinant atsiperkamąją vertę, nėra; nėra poreikio atlikti klimato rizikos poveikio jautrumo analizės, atsižvelgiant į padarytas prielaidas. Be to, patronuojančioji bendrovė įvertino, ar dukterinių įmonių kredito rizika dėl klimato padidėjo, ir nenustatė požymių bei neturi informacijos apie tai, kad individualių paskolų gavėjų kredito rizika būtų reikšmingai padidėjusi. Taigi patronuojančiosios bendrovės vadovybė pagrįstai nesitiki, kad klimato kaita turės reikšmingos įtakos investicijų į dukterines įmones ir gautinų paskolų sumoms. Klimato kaitos poveikis rizikos atidėjiniui Patronuojančiosios bendrovės vadovybė nemano, kad yra rizikos ar galimų įsipareigojimų atidėjinių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti finansinėse ataskaitose, susijusių su galimais ginčais, konkrečiais teisės aktų reikalavimais, kuriais siekiama sumažinti žalą aplinkai, sankcijomis, susijusiomis su aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymu, sutartimis, kurios gali tapti nenaudingos, galimais restruktūrizavimo darbais, kuriais siekiama privalomų klimato tikslų. Būsimo klimato kaitos reguliavimo poveikis šiuo metu pateiktoms patronuojančiosios bendrovės turto ir įsipareigojimų sumoms nėra reikšmingas. 23 Finansinių priemonių tikrosios vertės 23.1 Finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojančioji bendrovė apskaitė investicinius fondus, apskaitomus TVPN (14 pastaba). Šio finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis investavimo etapais. Šio finansinio turto tikroji vertė keisis priklausomai nuo investavimo etapų ateityje ar kitų reikšmingų įvykių. Jų tikroji vertė atitinka 3-ąjį tikrosios vertės nustatymo hierarchijos lygį. 23.2 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Patronuojančiosios bendrovės finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina, likutinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, išskyrus išleistas obligacijas, gautas paskolas iš komercinių, valstybių kontroliuojamų investicinių bankų ir suteiktas paskolas. Su išleistomis obligacijomis, gautomis paskolomis ir suteiktomis paskolomis susijusių finansinių priemonių vertinimas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. dukterinei įmonei AB „Energijos skirstymo operatorius“ suteiktų paskolų tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus, naudojant rinkos palūkanų normą, taikomą panašaus laikotarpio obligacijoms. Rinkos palūkanų norma tam tikroms išleistoms obligacijoms yra nustatyta kaip tam tikrų išleistų obligacijų pajamingumas. Pinigų srautai diskontuoti naudojant vidutinę diskonto normą 3,95 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. – 5,01 proc.). Finansinių priemonių, susijusių su dukterinei įmonei AB „Energijos skirstymo operatorius“ suteiktomis paskolomis, tikroji vertė yra priskiriama 2-ajam lygiui tikrosios vertės hierarchijoje. Kitoms Grupės įmonėms suteiktų paskolų tikroji vertė skaičiuojama diskontuojant būsimuosius pinigų srautus pagal rinkoje stebimą palūkanų normą. 2023 m. gruodžio 31 d. pinigų srautai diskontuoti naudojant 6,42 proc. svertinę vidutinę diskonto normą (2022 m. gruodžio 31 d. – 4,80 proc.). Su suteiktomis paskolomis susijusių finansinių įsipareigojimų vertinimas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Patronuojančiosios bendrovės išleistų obligacijų tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant būsimuosius pinigų srautus, susijusius su kupono mokėjimais, remiantis rinkoje stebima palūkanų norma ir įprastais su obligacijų emisija susijusiais būsimaisiais mokėjimais. 2023 m. gruodžio 31 d. pinigų srautai diskontuoti naudojant 3,95 proc. svertinę vidutinę diskonto normą (2022 m. gruodžio 31 d. – 5,01 proc.). Tam tikrų išleistų obligacijų diskonto normos buvo nustatytos kaip tam tikrų obligacijų pajamingumas. Išleistų obligacijų tikrosios vertės nustatymas priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Iš komercinių ir valstybių kontroliuojamų investicinių bankų gautų paskolų tikroji vertė skaičiuojama diskontuojant būsimuosius pinigų srautus pagal rinkoje stebimą palūkanų normą. Pinigų srautai diskontuoti naudojant 6,57 proc. diskonto normą (2022 m. gruodžio 31 d. – 4,80 proc.). Finansinių įsipareigojimų, susijusių su gautomis paskolomis iš komercinių ir valstybių kontroliuojamų investicinių bankų, tikrosios vertės nustatymas yra priskiriamas 2-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 460 / 477 Toliau lentelėje parodytas patronuojančiosios bendrovės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas pagal hierarchijos lygius 2023 m. gruodžio 31 d.: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis mln. Eur Pas- taba Likutinė vertė Aktyviose rinkose kotiruoja- mos kainos Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai Nestebimi duomenys Iš viso Finansinės priemonės vertinamos TVPN Turtas Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 14 32,0 - - 32,0 32,0 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Kitoms Grupės įmonėms suteiktos paskolos 1 263,4 - 1 092,8 - 1 092,8 Dukterinei įmonei AB „Energijos skirstymo operatorius“ suteiktos paskolos 624,6 - 575,1 - 575,1 Įsipareigojimai Išleistos obligacijos 900,9 - 831,8 - 831,8 Gautos paskolos 411,5 - 320,9 - 320,9 Toliau lentelėje parodytas bendrovės finansinių priemonių tikrosios vertės paskirstymas pagal hierarchijos lygius 2022 m. gruodžio 31 d.: 1-asis lygis 2-asis lygis 3-iasis lygis mln. Eur Pas- taba Likutinė vertė Aktyviose rinkose kotiruoja- mos kainos Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai Nestebimi duomenys Iš viso Finansinės priemonės vertinamos TVPN Turtas Investiciniai fondai, apskaitomi TVPN 14 20,6 - - 20,6 20,6 Finansinės priemonės, kurių tikroji vertė atskleidžiama Turtas Kitoms Grupės įmonėms suteiktos paskolos 1 131,0 - 1 001,2 - 1 001,2 Dukterinei įmonei AB „Energijos skirstymo operatorius“ suteiktos paskolos 624,6 - 535,9 - 535,9 Įsipareigojimai Išleistos obligacijos 899,3 - 774,3 - 774,3 Gautos paskolos 223,7 - 189,9 - 189,9 24 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio 24.1 Išleistos garantijos 2024 m. sausio 26 d. patronuojančioji bendrovė suteikė AB „Klaipėdos nafta“ 6,0 mln. Eur garantiją. Garantija suteikiama dukterinės įmonės įsipareigojimų įvykdymui garantuoti. Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki šių finansinių ataskaitų išleidimo datos nebuvo. * 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 461 / 477 9.6 Papildoma informacija 1 Reikšmingi apskaitos principai 1.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai 1.1.1 Ataskaitiniu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos paskelbti ir priimti standartai ir jų aiškinimai Toliau pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, patvirtinti TASV ir priimti taikyti Europos Sąjungoje 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais. Šių standartų, pataisų ir išaiškinimų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms: 2023 m. įsigalioję standartai ar jų pataisos Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais atsirandančiais iš vieno sandorio (12-ojo TAS pataisos) 1-ojo TAS ir TFAS 2-ojo praktikos pareiškimo pataisos Tarptautinė mokesčių reforma – Antrojo ramsčio (angl. Pillar Two) pavyzdinės taisyklės (12-ojo TAS pataisos) 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ ir 17-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis (8-ojo TAS pataisos) 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS pirminis taikymas – Palyginamoji informacija (17-ojo TFAS pataisos) 1.1.2 Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir anksčiau nepradėti taikyti standartai Rengdama šias finansines ataskaitas, Grupė netaikė naujų TASV išleistų TFAS, TAS, jų pataisų ir išaiškinimų, kurių įsigaliojimo data yra vėlesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. ir kuriuos galima taikyti anksčiau. Toliau pateikiami nauji standartai ir (arba) standartų pataisos, kurie buvo išleisti, bet dar neįsigaliojo: Kiti standartai Dėl toliau pateiktų naujų standartų ar standartų pataisų nėra tikimasi reikšmingo poveikio finansinėms ataskaitoms: Kiti nauji standartai ir pataisos TASV įsigaliojimo data Patvirtinimo taikyti ES statusas Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams (1-ojo TAS pataisos) 2024 m. sausio 1 d. Patvirtinta 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos. Nuomos įsipareigojimo vertinimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju 2024 m. sausio 1 d. Patvirtinta Pakeitimai TAS 7 Pinigų srautų ataskaitoje ir IFRS 7 Finansinių instrumentų atskleidimai: Tiekėjų finansavimo susitarimai 2024 m. sausio 1 d. Dar nepatvirtinta Pakeitimai į IAS 21 Valiutų kursų pokyčių poveikis: Keitimo trūkumas 2025 m. sausio 1 d. Dar nepatvirtinta 1.2 Pajamos pagal sutartis su klientais Patronuojančioji bendrovė sutartyse su klientais nustato, ar sutarties vykdymo įsipareigojimas (tiek aiškiai apibrėžtas, tiek numanomas) yra perduoti atskiras prekes ar paslaugas ar perduoti keletą atskirų prekių ar paslaugų, kurios iš esmės yra tos pačios ir turi tą patį perdavimo modelį klientui. Pažadėtos prekės ar paslaugos reiškia atskirą veiklos įsipareigojimą, jei prekės ar paslaugos yra atskiros. Pažadėta prekė ar paslauga laikoma atskira, jei tenkinami abu šie kriterijai: (i) klientas gali gauti naudos iš prekės ar paslaugos savarankiškai arba naudodamas kitus lengvai prieinamus išteklius; ir (ii) prekę ar paslaugą galima atskirti nuo kitų pažadų sutartyje (skiriasi sutarties kontekste). Pajamos iš sutarčių su klientais yra pripažįstamos, kai perduotų prekių ar paslaugų kontrolė yra perduodama klientui už kainą, kuri atspindi atlygį, kurį patronuojančioji bendrovė tikisi turinti teisę gauti mainais į šias prekes ar paslaugas. Pajamos yra įvertinamos atsižvelgiant į atlygį, kurį patronuojančioji bendrovė tikisi turinti teisę gauti pagal sutartį su klientu, neįtraukiant sumų, surinktų trečiųjų šalių vardu. Pajamos iš tam tikrų paslaugų sutarčių su klientais pripažįstamos, remiantis faktiškai suteiktomis paslaugomis iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kaip visų teikiamų paslaugų dalis, nes klientas gauna ir naudojasi nauda tuo pačiu metu. Pripažindama pajamas, patronuojančioji bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. 1.2.1 Valdymo paslaugos Patronuojančioji bendrovė teikia valdymo paslaugas savo dukterinėms įmonėms. Praėjus tam tikram laikui valdymo paslaugų kontrolė yra perduodama, todėl patronuojančioji bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą ir pajamas pripažįstą per tam tikrą laikotarpį. Patronuojančioji bendrovė nustatė, kad ji veikia kaip pagrindinė pajamų sandorio šalis. Atlikdama pažangos, siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą, vertinimą, patronuojančioji bendrovė taiko pagal 15-ąjį TFAS leidžiamą praktinę priemonę. Kadangi patronuojančioji bendrovė turi teisę gauti tokios sumos atlygį iš kliento, kuri tiesiogiai klientui atitinka iki tam tikros datos patronuojančiosios bendrovės baigtos vykdyti veiklos vertę, ji pripažįsta pajamas tokia suma, į kokią patronuojančioji bendrovė turi teisę išrašyti sąskaitą. Patronuojančioji bendrovė išrašo sąskaitą faktūrą fiksuotai sumai, mokamai už kiekvieną paslaugos teikimo valandą. Už praėjusiame mėnesyje suteiktas paslaugas turi būti sumokėta per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Sutartys laikomos neturinčios reikšmingo finansavimo komponento, jei nuo apmokėjimo iki paslaugų perdavimo nepraėjo reikšmingas laiko tarpas. Po vienerių paslaugų teikimo kalendorinių metų patronuojančioji bendrovė perskaičiuoja teikiamų paslaugų kainą, atsižvelgdama į savo faktines išlaidas, patirtas teikiant šias paslaugas klientui, ir atitinkamai koreguoja kliento mokėtiną sumą. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 462 / 477 1.2.2 Likučiai pagal sutartį 1.1.1.3 Sutarčių turtas ir įsipareigojimai Patronuojančiosios bendrovės veiklos įsipareigojimo įvykdymo laikas ir įprastas mokėjimo laikas yra susijęs su pateikta paslaugų ataskaita, kurią klientas peržiūri ir patvirtina. Gavus tokį kliento patvirtinimą, paslaugos pripažįstamos kaip tinkamai suteiktos klientui. Ataskaitiniu laikotarpiu patronuojančioji bendrovė neturėjo sutarčių turto ir įsipareigojimų. 1.1.1.4 Gautinos sumos Gautina suma yra pripažįstama, jei klientas turi sumokėti atlygio sumą, kuri besąlyginė (t. y. reikia tik, kad praeitų tam tikras laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis). Žr. 1.7.1 pastaboje pateiktą finansinio turto apskaitos politiką. 1.3 Dividendų pajamos Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai akcininkai įgauna teisę gauti dividendus. Gautos dividendų įplaukos Pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. 1.3.1 Pelno mokestis ir atidėtasis mokestis už ataskaitinį laikotarpį Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai turi būti pripažinti pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukti į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje arba kitose bendrosiose pajamose tą patį ar kitą laikotarpį arba atsiranda iš verslo jungimo. 1.4 Naudojimo teise valdomas turtas Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kuris parodo patronuojančiosios bendrovės teisę naudotis nuomojamu turtu nuomos laikotarpiu. Patronuojančioji bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomą subnuomos atveju, išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažaverčio turto nuomą. 1.4.1 Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas Nuomos pradžios datą patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina savikaina. Naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro: nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą arba iki jos (atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas), bet kokios patronuojančiosios bendrovės patirtos pirminės tiesioginės išlaidos ir išlaidų, kurias patronuojančioji bendrovė patirs išmontuodama ir pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalaujama pagal nuomos sąlygas, įvertis. Patronuojančioji bendrovė prisiima su šiomis išlaidomis susijusį įsipareigojimą pradžios datą arba pasinaudojusi nuomojamu turtu tam tikrą konkretų laikotarpį. Patronuojančioji bendrovė pripažįsta šias išlaidas kaip dalį naudojimo teise valdomo turto savikainos, kai yra prisiimamas įsipareigojimas dėl šių išlaidų. 1.4.2 Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas Po pradžios datos patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina taikydama savikainos metodą. Taikydama savikainos metodą, patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina, atėmusi visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, pakoreguotus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos patronuojančiajai bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad patronuojančioji bendrovė pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, patronuojančioji bendrovė skaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos. Naudojimo teise valdomas turtas nudėvimas tiesiniu metodu. Patronuojančioji bendrovė naudojimo teise valdomą turtą Finansinės padėties ataskaitoje pateikia atskirai nuo ilgalaikio materialiojo turto. 1.5 Investicijos į dukterines įmones Investicijos į dukterines įmones apskaitytos patronuojančiosios bendrovės Finansinės padėties ataskaitoje įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos likutinė vertė viršija įvertintą atsiperkamąją vertę. Atlikus vertės koregavimą, skirtumas nurašomas į sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu Finansinės padėties ataskaitos sudarymo datą nurašymo pagrindas nebegali būti pagrįstas, nurašyta suma turi būti atstatyta. Jeigu yra esamas įsipareigojimas padengti dukterinėse įmonėse atsiradusį nuostolį, jo sumai pripažįstamas atidėjinys. 1.6 Finansinės priemonės Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė. 1.6.1 Finansinis turtas Patronuojančioji bendrovė finansinį turtą skirsto į toliau nurodytas 3 kategorijas: (i) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; (ii) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis (toliau – TVKBP); ir (iii) finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (toliau – TVPN). Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių patronuojančioji bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 463 / 477 Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba TVKBP, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (toliau – SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei. Finansinis turtas, susijęs su pinigų srautais, kurie nėra SPPI, yra priskiriamas ir vertinamas TVPN, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nuo šio finansinio turto apskaičiuotos palūkanų pajamos yra pripažįstamos finansinės veiklos pajamomis ir amortizuojamos efektyvių palūkanų normos metodu. Visas pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo, pripažįstami Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo nuostoliai apskaitomi kaip kitos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į pirmiau aprašytas kategorijas pagrįstas verslo modeliu, kurį patronuojančioji bendrovė taiko valdydama finansinį turtą bei turto pinigų srauto ypatybes. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant konkretaus patronuojančiosios bendrovės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos patronuojančiosios bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Patronuojančioji bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita, išskyrus finansinį turtą, kuris vėliau įvertinamas TVKBP ir kurio patronuojančioji bendrovė neturi, yra tokia: 1.1.1.5 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvių palūkanų normos metodą (toliau – EPN), atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinė priemonė buvo pradžioje pripažinta atėmus pagrindinės sumos grąžinimus, pridėjus sukauptas palūkanas, o finansiniam turtui – atėmus bet kokius nurašymus dėl tikėtinų kredito nuostolių. Finansinis turtas pripažįstamas trumpalaikiu turtu, išskyrus tuos atvejus, kuomet jo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo Finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju jis pripažįstamas ilgalaikiu turtu. 1.1.1.6 Finansinis turtas, vertinamas TVPN Skolos priemonės, kurios neatitinka finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, arba finansinio turto, vertinamo TVKBP, kriterijų, yra vertinamos kaip finansinis turtas, vertinamas TVPN. Patronuojančioji bendrovė priskiria finansinį turtą prie turto, vertinamo TVPN, jei dėl to išnyktų arba reikšmingai sumažėtų vertinimo arba pripažinimo neatitikimas (kartais vadinamas apskaitos neatitikimu), kuris atsirastų, jei turtas arba įsipareigojimai būtų vertinami arba jų pelnas ir nuostoliai būtų pripažįstami remiantis skirtingu pagrindu. Pelnas arba nuostoliai iš skolos priemonės vertinimo tikrąja verte apskaitomi pelne (nuostoliuose) Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuomet susidarė. Šiai kategorijai patronuojančioji bendrovė priskiria investicijas į nuosavybės priemones, kurios netenkina SPPI sąlygų. 1.1.1.7 Efektyvių palūkanų normos metodas Efektyvių palūkanų normos metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelne (nuostoliuose) Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Efektyvių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios likutinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuodama EPN, patronuojančioji bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz.: išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgiant į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama EPN dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant EPN daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, patronuojančioji bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. 1.1.1.8 Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai (toliau – TKN) Patronuojančioji bendrovė atlieka į ateitį orientuotą TKN, susijusių su jos skolos priemonėmis, kurios vertinamos amortizuota savikaina, vertinimą nepaisant to, ar egzistuoja vertės sumažėjimo požymių. Patronuojančiosios bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos patronuojančioji bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos patronuojančioji bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas) diskontuotas taikant pirminę EPN. Pinigų srautus patronuojančioji bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. TKN vertinami taip, kad atspindėtų nešališką ir tikėtiną svertinę sumą, nustatomą atsižvelgiant į galimus gauti rezultatus, pinigų laiko vertę, pagrįstą ir patvirtinamą informaciją apie įvykius praeityje ir dabartines sąlygas bei pagrįstas ir patvirtinamas prognozes dėl įvykių ateityje ir ekonominių sąlygų finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tai TKN, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Patronuojančioji bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa pradelsta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja remiamasi vertinant kredito rizikos pasikeitimus. TKN yra pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 464 / 477 Patronuojančioji bendrovė taiko individualų ir bendrą vertinimą gautinų sumų vertės sumažėjimui vertinti. TKN gautinoms sumoms (išskyrus prekybos gautinas sumas) apskaičiuojami: • iš Grupės įmonių gautinų sumų TKN apskaičiuojami atliekant individualų vertinimą; • kitų gautinų sumų, išankstinių mokėjimų ir sukauptų pajamų TKN apskaičiuojami atliekant individualų vertinimą. Patronuojančiosios bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu leidžiant vadovybei priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio TKN pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nesant patikimų informacijos šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, patronuojančioji bendrovė skolą vertina taikydama bendrąjį vertinimą. Tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo etapai: 1. suteikusi paskolą, patronuojančioji bendrovė pripažįsta dvylikos mėnesių TKN. Paskolos palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės, nekoreguojant jos TKN suma; 2. nustačiusi, kad kredito rizika, susijusi su paskolos gavėju, reikšmingai padidėjo, patronuojančioji bendrovė apskaito viso paskolos sutarties galiojimo tikėtinus kredito nuostolius. Visi finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami tik esant reikšmingam kredito rizikos, susijusios su paskolos gavėju, padidėjimui. Paskolos palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės, nekoreguojant jų TKN suma; 3. jeigu patronuojančioji bendrovė nustato, kad paskolos atgavimas tampa abejotinas, šią paskolą patronuojančioji bendrovė priskiria prie finansinio turto, kurio vertė sumažėjo dėl kredito rizikos (abejotinos paskolos ir gautinos sumos). Paskolos palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo finansinio turto likutinės vertės, kurią mažina TKN suma. 2-ajame etape atliekamas paskolos gavėjo finansinės padėties reikšmingo pablogėjimo įvertinimas, lyginant paskolos gavėjo būklę vertinimo metu su būkle paskolos išdavimo metu. Vėliausias momentas, kai patronuojančioji bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 90 dienų. Esant kitų įrodymų, patronuojančioji bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 90 dienų prielaidą. 1.1.1.9 Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl., credit-impaired ) finansinis turtas Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia tikėtinus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius: (a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; (b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba įmoka, vėluojanti daugiau negu 90 dienų; (c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; (d) išauga tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; (e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka; (f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. 1.1.1.10 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai: ̶ baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; ̶ išlaikoma teisė į pinigų srautus, bet prisiimamas įsipareigojimas sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba ̶ perleidžiama teisė gauti pinigines įplaukas iš turto ir (arba) (a) perleidžiama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba (b) nei perleidžiama, nei išlaikoma su finansiniu turtu susijusi rizika ir nauda, bet perleidžiama šio turto kontrolė: ̶ jei neišlaikoma kontrolė, nutraukiamas finansinio turto pripažinimas, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; ̶ jei išlaikoma kontrolė, toliau pripažįstamas finansinis turtas tiek, kiek toliau kontroliuojamas finansinis turtas. Vertinant, ar išlaikyta perduoto turto kontrolė, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimus parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad kontrolė neišlaikoma. Visais kitais atvejais kontrolė išlaikoma. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 465 / 477 1.6.2 Finansiniai įsipareigojimai ir išleistos nuosavybės priemonės 1.1.1.11 Finansinių įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir vertinimas Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus TVPN, gautas paskolas, obligacijas bei mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų, obligacijų bei mokėtinų sumų atveju – atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. 1.1.1.12 Vėlesnis vertinimas Vėliau atliekant finansinių įsipareigojimų vertinimą jie yra skirstomi į dvi kategorijas: ̶ finansiniai įsipareigojimai, vertinami TVPN; ̶ finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina (paskolos, obligacijos ir kitos mokėtinos sumos, nevertinamos TVPN). 1.1.1.13 Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina Visi patronuojančiosios bendrovės finansiniai įsipareigojimai priskiriami šiai kategorijai. Po pirminio pripažinimo, palūkanas uždirbančios paskolos ir obligacijos yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi, taip pat vykdant efektyvių palūkanų amortizacijos procesą. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. Efektyvių palūkanų amortizacija įtraukiama kaip finansinės išlaidos į Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą. Ši kategorija paprastai apima prekybos mokėtinas sumas, palūkanas uždirbančias paskolas ir obligacijas. Toliau pateikiami patronuojančiosios bendrovės finansiniai įsipareigojimai: 1.1.1.14 Klasifikavimas Finansiniai įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams, nebent patronuojančioji bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimų padengimo terminą 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki Finansinės padėties ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas Finansinės padėties ataskaitos datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. 1.1.1.15 Finansinių garantijų sutartys Patronuojančioji bendrovė atlygintinai teikia dukterinėms įmonėms finansines garantijas, susijusias su dukterinių įmonių paskolų ar kitų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu, atlygis pripažįstamas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu. Tikroji finansinės garantijos vertė yra nustatoma remiantis dukterinių įmonių palūkanų įmokų bankui sumažinimo dabartine verte. Atlygis, kurį dukterinės įmonės mokėtų bankui, jeigu garantija nebūtų suteikta, atitinka šį sumažinimą. Kai atlygis atitinka dukterinių įmonių palūkanų mokėjimų bankui sumažinimą, patronuojančioji bendrovė jų neapskaito ir jų tikroji vertė apytiksliai lygi 0. Tuo tarpu dukterinės įmonės pripažįsta įsipareigojimą tikrąja verte, įskaitant suteiktos garantijos vertę. Jei atlygis mokamas mažesne nei palūkanų mokėjimų sumažinimas kaina, patronuojančioji bendrovė pripažįsta finansinės garantijos tikrąją vertę straipsnyje „Investicijos į dukterinę įmonę“ ir atitinkamai – „Finansinių garantijų įsipareigojimas“ savo atskirose finansinėse ataskaitose, tuo tarpu dukterinės įmonės pripažįsta įsipareigojimą be garantijos, o skirtumą – kaip kapitalo įnašą. Tikėtinų finansinių garantijų sutarčių kredito nuostolių nustatymo metodai atitinka finansinio turto kredito nuostolių metodą (žr. 1.7.1.4 pastabos skyrių „Finansinio turto vertės sumažėjimas – tikėtini kredito nuostoliai“). Finansinių garantijų sutartys yra įvertinamos didesniąja iš tikėtinų kredito nuostolių ir suma, kuri iš pradžių pripažįstama atėmus bet kurią sukauptą pripažintų pajamų / amortizacijos sumą. 2023 m. gruodžio 31 d. tikėtinų kredito nuostolių nebuvo nustatyta. 1.1.1.16 Instrumentų priskyrimas skolos ar nuosavybės priemonėms Skolos ir nuosavybės instrumentai yra priskiriami arba finansiniams įsipareigojimams, arba nuosavybei, priklausomai nuo sutarties turinio. 1.1.1.17 Nuosavybės priemonės Nuosavybės priemonė yra bet kokia sutartis, kuri patvirtina patronuojančiosios bendrovės turto, atėmus visus jos įsipareigojimus, nuosavybės dalį. Nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautų įplaukų verte, atėmus tiesiogines išleidimo išlaidas. Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių. 1.1.1.18 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų likutinių verčių yra pripažįstamas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 466 / 477 1.7 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditas apskaitomas Finansinės padėties ataskaitos trumpalaikių įsipareigojimų dalyje, straipsnyje „Paskolos“. 1.8 Nuomos įsipareigojimai Pradžios datą patronuojančioji bendrovė vertina nuomos įsipareigojimą ta data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartine verte. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datą; sumas, kurias patronuojančioji bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad patronuojančioji bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos; ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį patronuojančioji bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintami nuomos mokesčiai, nepriklausantys nuo indekso ar palūkanų normos, pripažįstami sąnaudomis (nebent išlaidos patiriamos atsargoms gaminti) tuo laikotarpiu, kai įvyksta įvykis ar sąlyga, lemianti mokėjimą. Skaičiuodama dabartinę nuomos mokesčių vertę, patronuojančioji bendrovė naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nuomos pradžios datą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pirminio pripažinimo patronuojančioji bendrovė nuomos įsipareigojimą vertina: padidindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į nuomos įsipareigojimo palūkanas; sumažindama likutinę vertę, kad būtų atsižvelgta į sumokėtus nuomos mokesčius. Be to, nuomos įsipareigojimo likutinė vertė pakartotinai vertinama jeigu yra nuomos pakeitimai, pakeistas nuomos terminas, pakeičiami nuomos mokesčiai (pvz., būsimų mokesčių pokyčiai, atsirandantys dėl indekso ar normos, naudojamų tokiems nuomos mokesčiams nustatyti) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas. 1.8.1 Trumpalaikė ir mažos vertės turto nuoma Patronuojančioji bendrovė taiko trumpalaikės nuomos pripažinimo išimtį (t. y. nuomai, kurios terminas baigiasi per 12 mėnesių nuo nuomos pradžios ir nėra pasirinkimo teisės pirkti). Taip pat mažos vertės turto pripažinimo išimtis taikoma nuomai, kuri laikoma mažaverte. Trumpalaikės nuomos ir mažos vertės turto nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį. 1.9 Išmokos darbuotojams 1.9.1 Valstybiniai planai Patronuojančioji bendrovė dalyvauja tik valstybiniuose planuose. Valstybiniai planai nustatomi teisės aktais ir apima visus subjektus, o juos vykdo nacionalinė ar vietos valdžia arba kita įstaiga (pavyzdžiui, Grupės atveju – Valstybinis socialinio draudimo fondas). Valstybinis planas yra nustatytų įmokų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą ūkio subjektą ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų darbuotojui sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. 1.10 Susijusios šalys Susijusiomis šalimis pripažįstami: - Grupės įmonės; - patronuojančiosios bendrovės kontroliuojantys akcininkai arba didelę įtaką darantys asmenys; - asocijuotosios įmonės; - valstybės valdomos įmonės ir jų dukterinės įmonės (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); - Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su įstaigomis ir įmonėmis, priskiriamomis sprendimų valdymui (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai su tokiomis įmonėmis); - pagrindiniai vadovaujantys asmenys, jų artimi šeimos nariai ir jų kontroliuojamos įstaigos bei įmonės. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 467 / 477 1.11 Tikroji vertė Tikroji vertė pagal TFAS apibrėžiama kaip kaina, kuri būtų gauta parduodant turtą arba sumokėta už įsipareigojimo perdavimą rinkoms dalyviams reguliariomis sąlygomis sandorio vertinimo dieną. Patronuojančioji bendrovė vertina finansines priemones, tokias kaip išvestinės finansinės priemonės, ir nefinansinį turtą, pavyzdžiui, investicinį turtą, tikrąja verte kiekvieną Finansinės padėties ataskaitos datą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: ̶ pagrindinėje turto ar įsipareigojimo rinkoje; arba ̶ jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje. Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų. Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai. Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių stebimų duomenų ir kuo mažiau nestebimų duomenų. Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėse ataskaitose, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: ̶ 1-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis aktyviose rinkose; ̶ 2-ajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais; ̶ 3-iajam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais. Turto ir įsipareigojimų, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami tikrąja verte, pakartotinio vertinimo metu Grupė, vertindama jų pasiskirstymą į lygius, nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos 468 / 477 Atsakingų asmenų patvirtinimas, informacija apie auditorių ir auditori aus išvada 470 471 10.1 Atsakingų asmenų patvirtinimas 10.2 Informacija apie auditorių 10.3 Nepriklausomo praktikuojančio asmens užtikrinimo ataskaitos pasirinktai tvarumo informacijai 472 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atsakingų asmenų patvirtinimas, informacija apie auditorių ir auditoriaus išvada 469 / 477 Darius Maikštėnas Patronuojančiosios bendrovės vadovas Paulius Žukovskis UAB „Ignitis grupės paslaugų centras”, Finansinių ataskaitų ir konsultacijų vadovas, veikiantis pagal 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 24_GSC_SP_0004 Jonas Rimavičius Grupės finansų vadovas 2024 m. vasario 27 d. 10.1 Atsakingų asmenų patvirtinimas Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Ignitis grupė“ patronuojančiosios bendrovės vadovas Darius Maikštėnas ir AB „Ignitis grupė“ Grupės finansų vadovas Jonas Rimavičius bei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras” Finansinių ataskaitų ir konsultacijų vadovas Paulius Žukovskis, veikiantis pagal 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 24_GSC_SP_0004, patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, AB „Ignitis grupė“ konsoliduotos ir patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos, parengtos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Ignitis grupė“ konsoliduotą ir patronuojančiosios bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, laikotarpio pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, o integruotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Ignitis grupė“ ir jos grupės įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų bei neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. AB „Ignitis grupė” Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva +370 5 278 2222 grupe@ignitis.lt www.ignitisgrupe.lt Įmonės kodas 3018440 PVM mokėtojo kodas LT100004278519 470 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atsakingų asmenų patvirtinimas, informacija apie auditorių ir auditoriaus išvada Apžvalga 2023 m. kovo 30 d. atronuojančiosios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime „KPMG Baltics“, UAB buvo pakartotinai paskirta atlikti 2023–2027 m. patronuojančiosios bendrovės finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Remdamasi ankstesne sutartimi, KPMG taip pat atliko patronuojančiosios bendrovės, Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir Grupės įmonių 2021 m. ir 2022 m. finansinių ataskaitų auditą. Verta paminėti, kad visi su nepriklausomu auditoriumi susiję konkursai vykdomi remiantis gerosiomis praktikomis. Be to, kadangi patronuojančiajai bendrovei taikomi viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimai, visi audito konkursai vykdomi pagal juos. Pagrindinis viešųjų konkursų įgyvendinimo kriterijus yra konkurencingumo užtikrinimas, todėl vienintelis specialus audito atrankos kriterijus, kurį galima įtraukti, yra patirtis atliekant energetikos sektoriaus įmonių auditą. Galiausiai visą audito atrankos procesą prižiūri Audito komitetas, o nepriklausomas auditorius skiriamas patronuojančiosios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, o vėliau – kiekvienos grupės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 10.2 Informacija apie auditorių Suteiktos paslaugos ir atlygis už jas 2022–2023 m. laikotarpiu, nepriklausomas auditorius kartu su tarptautiniais savo įmonės partneriais Grupei suteikė žemiau nurodytas paslaugas. 2023 m. 2022 m. Metinių finansinių ataskaitų auditas 715 567 Tarpinių finansinių ataskaitų auditas 26 26 Užtikrinimo paslaugos 38 - Kita 1 1 45 Viso 780 638 2021 m.–2023 m. „KPMG Baltics”, UAB Lvovo g. 101, LT-08104, Vilnius Lietuva Nepriklausomo auditoriaus paslaugos ir atlygis per nurodytą laikotarpį, tūkst. Eur Nepriklausomi auditoriai ir finansinis laikotarpis už kurį buvo teikiamos audito paslaugos Remiantis Grupės politika, mūsų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus metinis mokestis už ne audito paslaugas negali viršyti metinio mokesčio už teisės aktų nustatyto audito paslaugas, apskaičiuoto Grupės lygmeniu. Viršyti viršutinę ribą galima tik gavus patronuojančiosios bendrovės Audito komiteto pritarimą. 1 Kitas paslaugas daugiausia sudaro su sandoriais susijusios paslaugos. 471 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atsakingų asmenų patvirtinimas, informacija apie auditorių ir auditoriaus išvada 10.3 Nepriklausomo praktikuojančio asmens užtikrinimo ataskaitos pasirinktai tvarumo informacijai 472 / 477 2023 m. integruotas metinis pranešimas / Atsakingų asmenų patvirtinimas, informacija apie auditorių ir auditoriaus išvada � ,,KPMG Salties", UAB Lvivo g. 101 LT 08104 Vilnius Lietuva +370 5 2102600 info@kpmg.lt kpmg./t Nepriklausomo praktikuojancio asmens uztikrinimo ataskaita AB „ lgnitis grupe" vadovybei AB ,,lgnitis grupe" vadovybe (toliau - ,,lgnitis grupe") pasamde mus suteikti ribotq uztikrinimq del atrinkt4 imones tvarumo rodikli4, kurie pateikti 2023 m. „ Ignitis grup ė s “ tvarumo ataskaitoje (toliau - Jmones tvarumo informacija) uz 2023 m. gruodzio 31 d. pasibaigusius metus. Mus4 darbo apimtis apsiribojo uztikrinimu del Jmones tvarumo informacijos uz 2023 m. gruodzio 31 d. pasibaigusius metus. Sis uztikrinimas neapima duomen4 is ankstesni4 ar busim4 laikotarpi4 informacijos. Jm ones tvarumo informacijq sudaro sie rodikliai: -Nefinansiniai pagrindiniai veiklos rodikliai • Kitos (biologines) kilmes SESD emisijos • Darbuotoj4 pasitenkinimo rodiklis • Pasitikejimo linijos prane š imai -GRI atskleidimai • GRI 305: Emisijos 305-1: Tiesiogines (1 sritis) SESD emisijos 305-2: Netiesiogines (2 sritis) energijos SESD emisijos 305-3: Kitos netiesiogines (3 sritis) SESD emisijos 305-4: SESD emisij4 intensyvumas • GRI 403: Darbuotoj4 sveikata ir sauga • 403-9: Suzeidimai, susij� su darbu • 403-9: Mirtys, susijusios su darbu • GRI 405: Jvairove ir lygios galimybes 405-1: Valdymo organ4 ir darbuotoj4 ivairove -ES Taksonomijos reglamento rodikliai • Apyvartos, kapitalo islaid4 ir veiklos islaid4 atskleidimai pagal taksonomijq taksonominems ir kriterijus atitinkancioms taksonominems ekonominems veikloms. Vadovybes atsakomybe ,,lgnitis grupes" vadovybe yra atsakinga uz Jmones tvarumo informacijos parengimq ir pateikimq pagal atskaitomybes kriterijus, t. y. GRI tvarumo atskaitomybes standartus ir Taksonomijos reglamentq (ES 2020/852) ir ES Komisijos Deleguotuosius reglamentus (ES 2021 /2178 ir ES 2023/2486). Vadovybe taip pat yra atsakinga uz ,,lgnitis grupes" tiksl4, susijusi4 su tvaraus vystymosi veiklos rezultatais ir atskaitomybe, nustatymq, iskaitant suinteresuot�4 sali4 ir esmini4 klausim4 nustatymq, ir uz tinkam4 veiklos rezultat4 valdymo bei vidaus kontroles sistem4, is kuri4 gaunama informacija apie veiklos rezultatus, sukurimq ir palaikymq. ES Taksonomijos reglamente ir pagal ji priimtuose Deleguotuosiuose aktuose yra formuluoci4 ir termin4, del kuri4 aiskinimo vis dar kyla abejoni4 ir kuri4 paaiskinimai dar ne visais atvejais yra paskelbti. Todel toliau esancios konsoliduotosios nefinansines ataskaitos skyriuje ,,Atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentq" vadovybe atskleide savo aiskinimq del ES Taksonomijos reglamento ir pagal ji priimt4 Deleguot�4 akt4. Jie yra atsakingi uz sio aiskinimo pagristumq. Del neisvengiamos rizikos, kad neapibrezti teisiniai terminai gali boti aiskinami skirtingai, aiskinimo teisinis atitikimas gali boti neapibreztas. Mus4 atsakomybe Mes esame atsakingi uz riboto uztikrinimo uzduoties atlikimq ir isvados pateikimq remiantis atliktu darbu. Mes atlikome riboto uztikrinimo uzduoti del Jmones tvarumo informacijos, vadovaudamiesi Tarptautini4 audito ir uztikrinimo standart4 valdybos (angl. International Auditing and Assurance Standards Board IAASB) paskelbtu 3000-uoju tarptautiniu uztikrinimo uzduoci4 standartu (persvarstytu) ,,Uztikrinimo uzduotys, isskyrus istorines finansines informacijos auditus ar perzvalgas". Pagal si standartq mes turime planuoti bei atlikti uzduoti tam, kad gautume ribotq uztikrinimq, ar Jmones tvarumo informacijoje nera reiksming4 neatitikim4. Pasirinkt4 uztikrinimo procedur4 pobudis, laikas ir apimtis priklauso nuo profesinio vertinimo, iskaitant reiksmingo neatitikimo del pazeidimo ar klaidos ivertinimq. Manome, kad gauti irodymai yra pakankami ir tinkami mus4 isvadai del riboto uztikrinimo pagristi. Esame nepriklausomi nuo bendroves pagal mus4 prisiimtai uzduociai Lietuvoje taikomus etikos reikalavimus ir ivykdeme kitus etikos isipareigojimus pagal siuos reikalavimus. ,,KPMG Baltics", UAB Lvivo g. 101 LT 08104 Vilnius Lietuva +370 5 2102600 info@kpmg.lt kpmg.lt ,,KPMG Baltics" vadovaujasi 1 -uoju tarptautiniu kokybes valdymo standartu, pagal kurjjmone turi sukurti, idiegti ir naudoti kokybes valdymo sistemE, jskaitant potit¡kas ir procedüras, susijusias su atitiktimi etikos reikalavimams, profesiniams standartams be¡ taikomiems teisiniams ir reguliavimo reikalavimams. Atliktos procedtros Riboto uZtikrinimo uZduotj del lmones tvarumo informacijos sudaro uZklausos visq pirma asmenims, atsakingiems uZ lmonês tvaru mo i nformacijoje patei ktos i nformacijos parengimq, ir, jei reikia, analitiniq bei kitq jrodymq rinkimo procedürq taikymas. Atlikdami uZduoti, taikême, be kita ko, ðias procedüras: - Apklausême,,lgnitis grupês" vyresniosios vadovybês narius ir atitinkamus darbuotojus, atsakingus uZ lmonês tvarumo informacijos teikimq; - lvertinome GRI tvarumo atskaitomybês standartq ataskaitq teikimo principq taikymq pateikiant lmonès tvarumo informacijq; - lvertinome duomenq valdymo procesus, informacines sistemas ir darbo metodus renkant bei konsoliduojat lmones tvarumo informacijq; - PerZiürejome pateiktE lmonès tvarumo informacijq ir jvertinome jos kokybç bei atskaitomybês ribq apibreZtis; ir - lvertinome lmonès tvarumo informacijos duomenq tikslumq ir iSsamumq, atlikdami pirminiq dokumentq ir sistemq perZiürq atrankos bûdu; ir - Atlikome lmonès tvarumo informacijos perZiûrq vietoje. Riboto uZtikrinimo uZduoties metu atliktq procedürq pobüdis ir laikas skiriasi nuo pagrjsto uZtikrinimo uZduoties pobüdZio bei laiko ir yra maZesnès apimties. Todel riboto uZtikrinimo uZduoties metu gautas uZtikrinimo lygis yra gerokaiZemesnis nei uZtikrinimo lygis, kuris bütq gautas atlikus pagrjsto uZtikrinimo uZduotj. Búdingi apribojimai Büdingi apribojimai taikomi visoms uZtikrinimo uZduotims del atrankinio tikrinamos informacijos testavimo. Todel gali pasitaikyti sukÕiavimo atvejq, klaidq ar neatitikimq, kurie gali büti nepastebêti. Be to, nefinansiniams duomenims gali bütitaikoma daugiau büdingq apribojimq nei finansiniams duomenims, atsiZvelgiant tiek jjq pobüdi, tiek j metodus, naudojamus tokiems duomenims nustatyti, apskaiöiuoti ir jvertinti. lÉvada Músq i5vada parengta remiantis Sioje ataskaitoje pateiktais dalykais ir atsiZvelgiant jjuos. Manome, kad gautijrodymaiyra pakankami ir tinkami müsq i5vadai pagrjsti. Remdamiesi aukððiau apraðytomis atliktomis procedüromis ir gautais jrodymais, nepastebêjome nieko, del ko galêtume manyti, kad riboto uZtikrinimo uZduoöiai pateikta lmones tvarumo informacija visais reik5mingais atZvilgiais néra parengta pagal Bendrovês atskaitomybés gaires, GRI tvarumo atskaitomybés standartus ir ES Taksonomijos reglamentq bei pagaljj priimtus Deleguotuosius aktus. , vardu Partneris Vilnius, Lietuvos Respublika 2024 m. vasario 27 d. "KPMG Salties", UAB Lvivo str. 101 LT 08104 Vilnius Lithuania +370 5 2102600 info@kpmg, It kpmg.lt Nepriklausomo praktikuojancio asmens uztikrinimo ataskaita AB „ lgnitis grupe" vadovybei AB ,,lgnitis grupe" vadovybe (toliau - ,,lgnitis grupe") pasamde mus suteikti ribotq uztikrinimq del pasirinkto imones tvarumo rodiklio, kuris pateiktas 2023 m. „ Ignitis grup ė s “ tvarumo ataskaitoje (toliau - Jmones tvarumo informacija) uz 2023 m. gruodzio 31 d. pasibaigusius metus. !manes tvarumo informacijq sudaro sis rodiklis: Pagrindinis veiklos rodiklis: • koreguoto EBITDA dalis pagal taksonomij ą taksonomin ė ms ir kriterijus atitinkan č ioms taksonomin ė ms ekonomin ė ms veikloms MOs4 darbo apimtis apsiribojo uztikrinimu del Jmones tvarumo informacijos uz 2023 m. gruodzio 31 d. pasibaigusius metus. Sis uztikrinimas neapima duomen4 is ankstesni4 ar bOsim4 laikotarpi4 informacijos. Taip pat mOs4 darbo apimtis apsiribojo uztikrinimu del Jmones tvarumo informacijos apskaiciavimo tikslumo pagal ,,lgnitis grupes" parengtq apskaitos politikq, ir neapeme Jmones tvarumo informacijos parengimo ir pateikimo pagal Taksonomijos reglamentq (ES 2020/852) ir ES Komisijos deleguotuosius reglamentus (ES 2021/2178 ir ES 2023/2486) vertinimo. Vadovybes atsakomybe .lgnitis grupes" vadovybe yra atsakinga uz: !manes tvarumo informacijos, kurioje nera reiksming4 neatitikim4, parengimq pagal apskaitos politikq ir joje pateiktq informacijq informacijos, susijusios su !manes tvarumo informacijos parengimu, kurioje nebOt4 reiksming4 neatitikim4 del sukciavimo ar klaid4, vidaus kontroles sukOrimq, idiegimq ir palaikymq objektyvios apskaitos politikos, taikomos !manes tvarumo informacijai parengti, nustatymas su tmones tvarumo informacija susijusios informacijos ivertinimas ir pateikimas, remiantis apskaitos politika. MOsq atsakomybe Mes esame atsakingi uz riboto uztikrinimo uzduoties atlikimq ir isvados pateikimq remiantis atliktu darbu. Mes atlikome riboto uztikrinimo uzduoti del tmones tvarumo informacijos, vadovaudamiesi Tarptautini4 audito ir uztikrinimo standart4 valdybos (angl. International Auditing and Assurance Standards Board IAASB) paskelbtu 3000- uoju tarptautiniu uztikrinimo uzduoci4 standartu (persvarstytu) ,,Uztikrinimo uzduotys, isskyrus istorines finansines informacijos auditus ar perzvalgas". Pagal si standartq mes turime planuoti bei atlikti uzduoti tam, kad gautume ribotq uztikrinimq, ar Jmones tvarumo informacijoje nera reiksming4 neatitikim4. Pasirinkt4 uztikrinimo procedOr4 pobOdis, laikas ir apimtis priklauso nuo profesinio vertinimo, iskaitant reiksmingo neatitikimo del pazeidimo ar klaidos ivertinimq. Manome, kad gauti irodymai yra pakankami ir tinkami mOs4 isvadai del riboto uztikrinimo pagristi. Esame nepriklausomi nuo bendroves pagal mOs4 prisiimtai uzduociai Lietuvoje taikomus etikos reikalavimus ir jvykdeme kitus etikos jsipareigojimus pagal siuos reikalavimus. .KPMG Salties" vadovaujasi 1-uoju tarptautiniu kokybes valdymo standartu, pagal kuri jmone turi sukurti, jdiegti ir naudoti kokybes valdymo sistemq, iskaitant politikas ir procedOras, susijusias su atitiktimi etikos reikalavimams, profesiniams standartams bei taikomiems teisiniams ir reguliavimo reikalavimams. Atliktos procedoros Riboto uztikrinimo uzduoti del !manes tvarumo informacijos sudaro uzklausos vis4 pirma asmenims, atsakingiems uz tmones tvarumo informacijoje pateiktos informacijos parengimq, ir, jei reikia, analitini4 bei kit4 jrodym4 rinkimo procedur4 taikymas. Atlikdami uzduoti, taikeme, be kita ko, sias proceduras: - Apklauseme atitinkamus ,,lgnitis grupes" darbuotojus, atsakingus uz Jmones tvarumo informacijos teikimq; - tvertinome duomen4 valdymo procesus, informacines sistemas ir darbo metodus renkant bei konsoliduojat Jmones tvarumo "KPMG Baltics", UAB Lvivo str. I 01 LT 08104 Vilnius Lithuania +370 5 2't02600 info@kpmg.lt kpmg.lt informacijq; - lvertinome lmonês tvarumo informacijos skaiöiavimq tikslumq, per2iûrêjç pirminius skaiðiavimo dokumentus; ir - Atlikome lmonës tvarumo informacijos perZiürq vietoje. Riboto uZtikrinimo uZduoties metu atliktr¿ procedúrq pobüdis ir laikas skiriasi nuo pagristo uZtikrinimo uZduoties pobüdZio bei laiko ir yra maZesnês apimties. Todel riboto uZtikrinimo uZduoties metu gautas uZtikrinimo lygis yra gerokai Zemesnis nei uZtikrinimo lygis, kuris bütq gautas atlikus pagrjsto uZtikrinimo uZduotj. Büdingi apribojimai Büdingi apribojimai taikomi visoms uZtikrinimo uZduotims dêl atrankinio tikrinamos informacijos testavimo. Todêl gali pasitaikyti sukðiavimo atvejq, klaidq ar neatitikimq, kurie gali büti nepastebeti. Be to, nefinansiniams duomenims gali búti taikoma daugiau büdingq apribojimq nei finansiniams duomenims, atsiZvelgiant tiek ijq pobûdi, tiek j metodus, naudojamus tokiems duomenims nustatyti, apskaiðiuoti ir ivertinti. lÉvada Mûsq i5vada parengta remiantis öioje ataskaitoje pateiktais dalykais ir atsiZvelgiant ijuos. Manome, kad gauti jrodymai yra pakankami ir tinkami müsq iðvadai pagristi. Remdamiesi aukSðiau apraðytomis atliktomis procedûromis ir gautais jrodymais, nepastebêjome nieko, del ko galètume manyti, kad riboto u2tikrinimo uZduoÕiai pateikta lmonês tvarumo informacija visais reikSmingais atZvilgiais nêra parengta ir apskaiðiuota pagal ,,lgnitis grupés" parengtq ir taikomq apskaitos politikq, kaip nurodyta 280-282 puslapiuose. , vardu Rokas Kas Partneris us Vilnius, Lietuvos Respublika 2024 m. vasario 27 d. AB „Ignitis grupė” Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva Įmonės kodas 301844044 Tel. +370 5 278 2222 El. paštas grupe@ignitis.lt www.ignitisgrupe.lt/en/ Ryšiai su investuotojais Ainė Riffel-Grinkevičienė Tel. +370 643 14925 El. paštas ir@ignitis.lt Tvarumas Valentas Neviera Tel. +370 670 25997 El. paštas sustainability@ignitis.lt Komunikacija Artūras Ketlerius Tel. +370 620 76076 El. paštas media@ignitis.lt Vaizdai Ričardas Čerbulėnas (psl. 1, 2, 5, 10, 58, 87, 111, 178, 246, 311, 368, 469) Greta Skaraitienė (psl. 6, 120, 121) iStock (psl. 23) Lina Jushke (psl. 41) Martynas Rudzinskas (psl. 54) Irmantas Gelūnas (psl. 88, 89, 144) Norbert Tukaj (psl. 2. 90, 143, 158) Martynas Zaremba (psl. 29, 95, 139, 161, 298, 338, 360) Vaidotas Darulis (psl. 117) Audrius Solominas (psl. 2, 163, 441) Skelbimo data 2024 m. vasario 28 d.